Penkiasdešimtasis posėdis

1990 m. balandžio 25 d.

 Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

 

Pirmininkas. Pradedame popietinį šios dienos posėdį. Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis". Prašau į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo nuolatinės komisijos pirmininką de­putatą G. Šerkšnį.

G. Šerkšnio pranešimas apie įstatymo ,,Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis" projekto pataisas. Diskusijos

G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamoji Aukščiausioji Tary­ba! Penktadienį, per susitikimą su Vyriausybe, mes labai audringai svarstėme situaciją, kurioje šiuo metu yra Lietuvos Respubli­ka. Jau tuomet buvo iškeltos mintys, kad reikėtų, esant tokiai si­tuacijai, imtis kai kurių priemonių siekiant apsaugoti ir Lietuvos Respublikos gyventojus, ir Lietuvos pramonę bei ekonomiką nuo galutinio sužlugdymo. Tuomet, jeigu atsimenat, buvo pasiūlyta sudaryti valstybinę priešblokadinę komisiją, ir mes rinkome į ją savo atstovus. Tą komisiją mes patvirtinome vakar. Penktadienį kai kurie patvirtintos komisijos nariai pradėjo dirbti - rengti pro­jektą, kurį jūs turite. Prie šio darbo prisidėjo Valstybės atkūrimo komisija ir Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius. Pradinis projektas buvo parengtas penktadienį ir dar derintas pirmadienį. Šiandien Prezidiumo posėdyje buvo suderinta su Ministrų Ta­ryba.

Kokiais principais remiamasi šitame įstatyme? Pagrindinis principas yra tas, kad būtina perorganizuoti gamybą, išlaikant jos gyvybingus pagrindus ir centralizuojant valdymą. Aš gal pa­ties projekto neskaitysiu, jūs jį turite. Aš tik paminėsiu straips­nius, kokie atitiktų šiuos tikslus. Tai 1.1, 1.2, 1.5, 1.6, 3 ir 5. Antra. Visi suprantame, kad būtina užtikrinti gyventojų pragyveni­mo minimumą. Čia yra kaip tik 1.3 ir 1.4 straipsniai. Trečias principas - būtina apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės turtą nuo grobstymo, nuo piktybinio išvežimo ir kitų dalykų. Tai čia 2-asis ir 4-asis straipsniai. Na, ir kad tai būtų galima efektyviai įgy­vendinti, būtina išplėsti Vyriausybės teises, apribojant kai kuriuos šiuo metu veikiančius įstatymus (tai apimtų visą pirmąjį straips­nį) ir numatyti griežtas baudas. Tai būtų 6-asis, 7-asis, 8-asis ir 9-asis straipsniai.

Aš suprantu, kad šio įstatymo priėmimas gali sukelti kai ku­rių žmonių nepasitenkinimą. Tačiau ne tik mano, bet ir projektą rengusios grupės nuomone, tokį įstatymą priimti būtina. Šio projekto ankstesnis variantas vakar buvo pateiktas komisijoms. Pra­šiau iki šios dienos 9.30 val. pateikti atsiliepimus, kad galėčiau pasiūlymus, pataisas įtraukti į šį projektą. Gavau tik dviejų ko­misijų atsiliepimus (kitos, deja, nepateikė) ir Ministrų Tarybos. Labai dėkingas Teisinės sistemos komisijai, kuri davė daug pa­stabų. Trumpai tiek. Ačiū.

Pirmininkas. Ar gerbiamieji deputatai norės paklausti praneš­ėjo? Ačiū. Kol kas niekas neužsirašęs kalbėti. Deputatas M. Stak­vilevičius nori kalbėti?

M. Stakvilevičius (Lieporių rinkiminė apygarda). Klausti.

Pirmininkas. Tai prašom prieiti.

M. Stakvilevičius. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į 1.5 skyrelį dėl  įmonių vadovų atleidimo. Ar šitai būtina, ar ne? Matote, po to, kai Vyriausybė be parlamento sutikimo pradėjo steigti depar­tamentus, man kyla abejonės, ar šiuolaikinė Vyriausybė nepikt­naudžiaus ir su įmonių vadovų skyrimais.

Pirmininkas. Ačiū. Manau, kad klausimas yra visiems parla­mentarams pagalvoti. Taip? Ar jūs reikalaujate, kad kas nors atsakytų?

M. Stakvilevičius. Apskritai aš abejoju dėl 1.5 straipsnio, nes gali būti piktnaudžiaujama.

Pirmininkas. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Mes Ekonomikos komisijoje labai nuodugniai aptarė­me šitą įstatymo projektą, pateikėme savo pasiūlymus, ir trys ketvirtadaliai tų pasiūlymų buvo priimti. Tačiau norėčiau nesu­tikti su vienu punktu, 4-uoju. Antra pastraipa: "Lietuvos Res­publikos valstybinės nuosavybės teise priklausantį turtą parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams as­menims gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Tai yra su­teikiama teisė šituo kritiniu, kriziniu momentu išpardavinėti vals­tybinį turtą. Manau, kad tai jokiu būdu neleistina. Kaip tik reikėtų šiuo įstatymu uždrausti kad valstybinio turto parduoti nie­kas neturėtų teisės. Aš apie tai vakar kalbėjau Ekonomikos ko­misijoje. Ekonomikos komisijoje nuomonės pasiskirstė per pusę: vieni sako, kad tai reikalinga tam, kad papildytume grynais pini­gais mūsų išteklius, t. y. kad iš kažkur surastume lėšų išmokėti darbuotojams atlyginimus. Tačiau iš kur tie pinigai atsiras? Jeigu mes parduosime pagrindinius fondus, tai parduosime tiems pa­tiems Lietuvos žmonėms. Bet jie neturi grynų pinigų, taupomo­siose kasose yra tik sąskaitos. Vadinasi, vis tiek suksis tie patys pinigai. Jūs puikiai žinot, kad krizės metu tas turtas gali būti parduodamas labai pigiai. Juo labiau kad kol kas nėra įstatymo, apskritai leidžiančio pardavinėti turtą. Vakar kalbėta, esą vis tiek Vyriausybė ar valstybė pardavinėja. Norėčiau atkreipti dė­mesį, kad tai yra neteisėtos akcijos. Įstatymo nėra, o jeigu Vy­riausybė pardavinėja, priėmusi kokį nutarimą, tai yra neleistina tol, kol neįvertintas tas turtas, nenustatytos kainos, pardavimo tvarka ir t. t. Taigi siūlyčiau, gana primygtinai siūlyčiau, atsi­žvelgiant į mūsų tautos interesus, uždrausti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybinėms-kooperatinėms įmonėms, įstaigoms, or­ganizacijoms pardavinėti. Reikėtų palikti 4-ojo straipsnio pirmą pastraipą, tik ten po žodžio "uždrausti" įrašyti "Lietuvos Res­publikos Vyriausybei". Jeigu būtų kitokių nuomonių, aš dar sykį tada eisiu motyvuoti. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom užrašyti man formuluotę, kad ga­lėčiau perskaityti tiksliai. Deputate Prapiesti, ar jūs Teisinės sis­temos komisijos vardu darysit pareiškimą, ar manot, kad užten­ka Valstybės atkūrimo komisijos  pirmininko pareiškimo?

J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Visos mūsų pastabos buvo ne kartą išdėstytos, nebent svarstymo metu iškiltų kokių klausimų. Mes tada galim tarti savo žodį, dabar ne­matau prasmės.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą K. Sają.

K. Saja (Smėlių rinkiminė apygarda). Gerbia­mieji! Man, kaip literatui, truputį gaila, kad priimdami doku­mentus, tokius kaip šitas, negalime pridėti kokių nors žodžių, bran­gių, reikalingų žodžių savo prispaustai Tėvynei. Tokius žodžius mums rašo mūsų rinkėjai, jie mus drąsina. Jie mus gėdino tada, kai mes taip ilgai svarstėme, negalėdami nuspręsti, kokį čia atlyginimą sau pasiskirti. Atvirai pasakius, man tarpais būdavo gėda; aš išėjau iš tų svarstymų. Man atrodo, kad dabar visai tautai reikėtų prisiminti Nyčės žodžius: "Kas žino, dėl ko gyve­na, tas gali pakelti bet kokį gyvenimą". Taip išverskime tuos žo­džius. Įsidėmėkime tai. Aš dar kartą pakartosiu: "Kas žino, var­dan ko gyvena, tas gali pakelti bet kokį gyvenimą".

Aš nieko neturiu pridurti prie to įstatymo, aš noriu jį visa širdimi paremti. Vakar man vienas kolega truputį užbėgo už akių. Aš jau buvau parašęs pareiškimą, kad kol bus sovietinės imperijos blokada Lietuvai, aš atsisakau bet kokio deputato at­lyginimo. Bet kokio. Noriu palikti savo pareiškimą. Labai ačiū. (Plojimai.)

Balsas iš salės. Iš ko gyvensit?

K. Saja. Gyvensiu iš literatūrinių honorarų, kaip ligi šiol.

Pirmininkas. Deputatas M. Treinys.

M. Treinys (Kačerginės rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau kalbėti apie šio įstatymo ket­virtąjį straipsnį ir trupučiuką iš kitų pozicijų. Čia sakoma už­drausti valstybinėms, valstybinėms-kooperatinėms įmonėms, įstai­goms ir t. t. parduoti ar kitokiu būdu perleisti fiziniams asmenims turtą. Kalbėdamas žemdirbių vardu, pasakyčiau, kad tai bū­tų visiškai neteisinga. Pirmiausia štai dėl ko. Žemdirbiai, galvo­dami apie antiblokadines priemones, kaip vieną iš savo principų pabrėžė, jog kaip tik būtina sumažinti gyvulių koncentraciją komp­leksuose, paukštynuose, stambiose gyvulininkystės įmonėse, nes, esant energijos krizei, mes neturėsime kaip jų išlaikyti, ir tas mūsų turtas paprasčiausiai žus. Taigi siūloma priešingai - leisti par­duoti ar kitomis formomis perduoti gyvulius, paukščius, bites ir kai kuriuos kitus dalykus tiems darbuotojams, arba net ir ne žemės ūkio įmonių žmonėms. Siūlyčiau tą ketvirtojo straipsnio pirmąją dalį papildyti po žodžių "gamybos priemones ir žalia­vas" tokiu tekstu: "išskyrus žemės ūkio įmonių gyvulius, paukš­čius, bites, žemės ūkio techniką bei žemės ūkio produkciją, kuri gali būti parduodama žemės ūkio gamybos tikslams fiziniams asmenims ar jų kooperatyvams". Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Žalys.

A. Žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Savi­valdybių reikalų komisijoje mes svarstėme šio įstatymo projek­tą. Be abejo, pritariame. Norėtume papildyti trečiąjį punktą. Jis skamba taip: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskirais pave­dimais gali perduoti šio įstatymo pirmame straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimą vietos savivaldybėms". Manome, kad šitame trečiame punkte reikia akcentuoti labai svarbų tiesioginį visų pakopų savivaldybių vaidmenį ekonominės blokados sąlygomis. Todėl gal reikėtų - mes taip siūlytume - papildyti trečiąjį punk­tą antra dalimi, tokiu tekstu: “Vietos savivaldybės, jų valdymo organai privalo operatyviai įgyvendinti būtinas priemones gyven­tojų materialinio aprūpinimo, taip pat įdarbinimo klausimams spręsti, racionaliam energetinių ir kitų išteklių panaudojimui". Taip pat aš norėčiau pritarti gerbiamojo deputato J.  Juzeliūno minčiai, kad ne apie viską mes, matyt, turime viešai kalbėti, o daugiau daryti. Man atrodo, ypač tai pasakytina apie tiesioginius mūsų kolektyvų ryšius, santykius, kaip girdėjome, su Leningrado, Lvovo įmonėmis. Čia tikrai nereikia ir daug rašyti, ir propaguo­ti. Tais klausimais geriau daugiau daryti.

Pirmininkas. Deputatas A. Norvilas.

A. Norvilas (Aleksoto rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Gerbiamieji posėdžio pirmininkai! Aš pirmiau­sia noriu prisijungti prie gerbiamojo profesoriaus K. Antanavičiaus pastabos, kad šiuo metu kaip tik šitame įstatyme neturėtų atsispindėti teisė netgi Vyriausybei pardavinėti bet kokį valsty­bė turtą. Praktika rodo, kad šia teise dažnai naudojamasi tikrai ne taip.

Praeitą savaitę daugumos posėdžių klausiausi važiuodamas mašina. Komisijos reikalais apvažiavau labai didelę mūsų Res­publikos dalį. Žmonės sako: gerbiamieji, netransliuokite visko. Mes jau daug ko ir nenorim girdėti. Todėl, prasidėjus blokadai, tas svarstymas, kurio reportažą aš girdėjau, sukėlė labai viena­reikšmiškas nuomones. Aš jų klausiausi tiesiogiai, betarpiškai žmonėse, būdamas be šito ženklelio, tarsi inkognito, nedeputatas. Klausiausi benzino eilėse ir šnekėdamasis su žmonėmis, pats da­lyvaudamas tuose pokalbiuose. Sako: kas yra, kodėl gerbiamieji deputatai, mūsų išrinkti, taip nepasitiki savo liaudimi, taip nepa­sitiki savo žmonėmis? Kodėl kalba, kad neiškęsim, kad nepasi­ruošę? Mes pasiruošę, mes iškęsim viską!

Apvažiavus du trečdalius Respublikos, man tik poroj vietų teko susidurti su tokiais, sakykim, netgi ne piktybiškais žmonė­mis, aš pavadinčiau juos niurzgaliais. Jų visur yra. Taigi nuotaikos yra tokios. Kas įdomiausia, kad šitos nuostatos laikosi ir kitakalbiai mūsų Respublikos gyventojai. Jų reakcija yra dar ryš­kesnė, kadangi jie turi ir tam tikrų kompleksų, kaip sakoma, Są­jungos atžvilgiu. Sako, kad tai stato juos į dviprasmišką padėtį, ir jie dar ryškiau išreiškia savo nepritarimą, nepasitenkinimą.

Tai tokius asmeninius įspūdžius patyriau. Ir dar vienas praš­ymas. Buvau paprašytas tiesiogiai perduoti gerbiamiesiems de­putatams, kad artimiausiu metu, nepaisydami visų darbų, užim­tumo, kiek galima daugiau pabūtų savose apygardose. Tai skir­ia visiems deputatams. Tokių nusiskundimų buvo. Aš asmeniškai kai kuriems perdaviau. Užtat kviečiu visus gerbiamuosius depu­tatus pasinaudoti tuo trijų dienų laikotarpiu, netgi keturių, pra­dedant nuo penktadienio, ir labai daug laiko skirti savo apygardų reikalams. Labai ačiū.

Pirmininkas. Deputatas S. Malkevičius.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Prasidėjo ekonominė blokada. Tikriau pa­sakius, ne blokada, o ekonominis karas. Ir visuomet, kada vyksta koks nors karas, Vyriausybei suteikiamos ypatingos teisės. Mes čia dabar su jumis rengiame įstatymą, kuris būtent tai ir numa­to. Žinoma, mes nenumatom tokio griežto tų teisių perdavimo Vy­riausybei, kaip būna karo metu. Šitos teisės čia gerokai siaures­nės. Net jeigu lygintume su Sąjungos išleistu įstatymu dėl ypa­tingosios padėties, mūsų yra kur kas švelnesnis. Suprantant tą atsakingumą, kad mums reikia būtent išgyventi, Vyriausybei bū­tina suteikti tokias galimybes - galimybes nevaržomai, be mūsų įsikišimo leisti įstatymus, galbūt nestandartinius, kad operaty­viai galima būtų reguliuoti padėtį Respublikoje. Todėl aš už tai, kad būtų paliktas ir penktas pirmojo straipsnio skirsnis, kuris sako, jog galima ir atleisti, ir paskirti žmones į kitą darbą. Dar daugiau. Aš manyčiau, kad mes turėtume dabar, šiuo momentu, kada vyksta blokada, gerai pagalvoti ir apie visiškai kitą mūsų parlamento stilių. Turbūt visi pastebėjot, kad šiuo metu, kada vyksta blokada, laikraščiuose padažnėjo straipsnių, nepasakyčiau, kad verkšlenančių, bet bandančių diskredituoti parlamentą, ban­dančių suversti kaltę parlamentui. Žmonės, skaitydami tuos laikraš­čius, negali susiorientuoti, kas teisus ir kas ne. Aš manau, kad šian­dien mums svarbiausia atlaikyti blokadą. Kiti įstatymai, kuriuos čia mes dar vis priiminėjame, gali palaukti. Todėl aš siūlyčiau tam, kad geriau išaiškintume žmonėms padėtį, daryti didesnes pertraukas, o susirinkti į plenarinius posėdžius tik tais klausi­mais, kurie susiję su blokada, priimti tuos įstatymus, kuriuos rengia ši antiblokadinė komisija. Mums reikėtų pasiskirstyti ir išva­žinėti po Lietuvą ir gal ne tik po Lietuvą, bet ir po Sąjungą, kai kam gal ir į užsienį. Tam, kad aiškintume Lietuvos klausimą. Beje, ir užsienyje dabar labai smarkiai skleidžiama dezinforma­cija, apie ką aš kalbėjau anksčiau, darydamas savo pareiškimą. Bet tai ne vienintelis atvejis, tokių atvejų jau yra ir daugiau, ir ne tik su deputatais. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.

A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Ger­biamieji kolegos deputatai! Aš pritariu pateiktam projektui. Biu­džeto komisija nagrinėjo pirmesnįjį variantą. Antrasis variantas jau mus iš principo patenkina. Tačiau komisijoje buvo apsvars­tyta viena galimybė - numatyti šitame įstatyme iš karto, kad visuomenė būtų informuota apie tam tikrą galimą. Vyriausybės reakciją į, sakykim, tam tikrus sabotažo veiksmus arba pan. Dėl to mes siūlome papildyti šitą projektą maždaug tokio turinio pastraipa: "Nustatyti, kad šiuo laikotarpiu normalų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbą trikdančių veiksmų dalyviai Vyriausybės ar jos įgalioto organo nutarimu netenka valstybės teikiamos mate­rialinės paramos ir aprūpinimo". Čia diskusinis klausimas. Jis yra ne vien ekonominis, bet ir politinis. Dėl to aš norėčiau pa­siūlyti jį svarstyti. Mes manom, kad tokia nuostata reikalinga. Gal ji trupučiuką padrausmintų žmones, kurie galbūt galėtų imtis streikų ar kokio sabotažo veiksmų.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

A. Rudys. Turinį įsivaizduojame labai paprastą. Jeigu kolek­tyvas streikuoja, piktybiškai nedirba, tai, sakykim, iš antibloka­dinio fondo jam neskiriamos pašalpos.  Gal ne visiems to kolek­tyvo nariams, bet tiems, kurie bus užfiksuoti aktyviai skatinę šią veiklą.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom palikti. Kalbės deputatas A. Amb­razevičius.

A. Ambrazevičius (Taikos rinkiminė apygarda). Reikia suteikti teisę centralizuotai panaudoti ne tik valstybinių ir valstybinių - kooperatinių įmonių, bet ir savivaldybių lėšas. Dėl to aš siūlau į antrą papunktį įrašyti žodį "savivaldybių". "Cent­ralizuotai panaudoti savivaldybių, valstybinių ir valstybinių-koo­peratinių įmonių" ir t. t., kaip tekste.

Kita pastaba dėl kortelių. Pirmajame projekte buvo kiek apta­kesnė formuluotė, kuri Vyriausybei leistų įvesti kortelių sistemą ir mokamą, ir nemokamą. Šitoje formuluotėje sugriežtinta. Para­šyta, kad būtinas prekes reikia parduoti pagal korteles. Parduoti. Čia užkertamas kelias kitam variantui. Reikėtų pagalvoti, ar ne­verta grįžti prie buvusios formuluotės, kai leista Vyriausybei da­ryti ir taip, ir taip.

Dabar dėl turto išpardavimo. Jeigu jau įsipareigojome pre­kes parduoti pagal korteles, tai būtina turėti garantijas, kad vals­tybei užteks grynų lėšų, kad galėsim grynais pinigais mokėti tas vadinamąsias pašalpas. Tada, aš manau, reikia palikti Vy­riausybei teisę tam tikrą turtą parduoti komercinėmis kainomis. Gal čia reikia keisti formuluotę? Bet Vyriausybė turėtų teisę par­davinėt, sakykim, lengvąsias mašinas ir kitą turtą komercinėmis kainomis. Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Kaip ten bebūtų, mums reikės balsuot. Jūs palikit savo formuluotes, jeigu siūlot dabar, o nesiūlėt komisijai. Nori pasisakyti deputatė N. Ambrazaitytė.

N.Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Dėl penktojo punkto. Aš ką tik dabar gavau savo rinkėjų laišką.

Pirmininkas. Gerbiamoji, aš jus mielai įrašysiu į sąrašą.

N. Ambrazaitytė. Aš labai trumpai.

Pirmininkas. Tuo geriau. Prašau man atleisti. Prašom depu­tatą R. Rudzį.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ger­biamieji kolegos deputatai! Neabejotinai reikia Vyriausybei teisių. Nenoriu nieko kritikuot, bet man atrodo, šis įstatymas vėluoja bent jau šešias su puse dienos, nes situacija - taip apolitiškai pavadinčiau - nestandartinė. Šitas man nekelia abejonių.

Norėjau su jumis pasitarti dėl čia numatytų draudimų. Konk­rečiai dėl ketvirto šio įstatymo projekto punkto. Jei Vyriausybė viena ves mus, įmonininkus, ūkininkus, iš blokados, jeigu pa­čios įmonės neieškos išeities, jeigu joms to nereikės daryti, šitą punktą aišku, galima būtų palikti. Bet, mano galva, net Vy­riausybė tokio tikslo neturi, kaip jis čia numatytas įstatyme. (Jūs šnekat garsiau negu aš, gerbiamieji deputatai.) Ketvirtasis punk­tas sukėlė… 

Pirmininkas. Ačiū už pagalbą.

R. Rudzys. Ačiū jums. Ketvirtasis punktas, matyt, sukėlė ne­mažai emocijų net patiems įstatymo rengėjams, nes antrajame įstatymo variante (jis jau taisytas) bandoma ieškoti kokios nors išeities. Pagal senojo varianto trečiąjį punktą net rajkoopsąjunga negalėjo parduoti gyventojams plytų, nes kooperatyvai negalėjo nieko parduoti fiziniams asmenims.

Ketvirtasis punktas. Čia aš jau pritariu. Beje, deputatas M. Treinys siūlė papildyti natūriniais pavadinimais. Bet tada po bičių tektų vardyti toliau ir plytas, ir cementą, ir šiferį, ir visa kita. Dėl blokados mums gali tekti atlyginimą mokėti natūra. Kodėl sakom, kad to nebus? Juk ką tik išgirdom, kad pinigų irgi nebus. Tai saviems darbininkams ir plytos neparduosi? Ak­mens? Juk taip išeitų pagal šitą įstatymą. Taigi taip besąlygiškai uždraudžiant, reikia arba manyti, kad šitas punktas neveiks, jo nebereikės, arba kad jis turės būti apeinamas. Taip, apeinamas. Tuo labiau kad ketvirtasis ir pirmasis šio įstatymo punktai glaudžiai susiję. Viena vertus, Vyriausybė turi teisę, tarkim, keisti kooperatyvų planus, įtraukti tas pajėgas išeiti iš blokados. O ket­virtasis punktas tiems patiems kooperatyvams, tai pačiai Vyriau­sybei draudžia (jeigu lietuvių kalboje žodis "uždrausti" turi vieną reikšmę) tiems kooperatyvams tiekti žaliavas. Be jokių išlygų. Net pačiai Vyriausybei norint. Tai aš, pavyzdžiui, visiškai nepri­tariu šitiems draudimams. Kad reikia reguliuoti procesą - taip. Valdyti Vyriausybei jį reikia, atiduoti Vyriausybei visas teises - taip. Bet vien draudimais blokados mes neįveiksim. Nebent mes žadam nueiti kur nors iki pusiaukelės, o paskui vėl rinktis ir svarstyti, kaip eiti toliau. Jeigu gerbiamieji deputatai pritaria, kad šitų draudimų čia nereikėtų, tai, mano galva, čia tiktų toks nekaltas šito ketvirtojo punkto pataisymas: "Uždrausti" aš čia įterpčiau “be Respublikos Vyriausybės leidimo" ir toliau - kaip tekste. Tegu Respublikos Vyriausybė sugalvoja, kam kaip ji pa­ves, kas tuos leidimus tvarkys. Žodžiu, kad ji valdytų, aš pritariu. Bet viską uždrausti ir sustoti, ir nieko nebedaryti? Aš manau, kad jūs su manim sutiksit. Labai jums ačiū.

Pirmininkas. Ačiū jums. Ar galite duoti savo pastabas? Ačiū. Deputatas J. Liaučius.

J. Liaučius (Pilėnų rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Manyčiau, kad maža dėmesio skiriama prieš­blokadinėms priemonėms žemės ūkyje. Iš ryto šioje salėje nu­skambėjo tokie žodžiai, jog žemės ūkio produkcija įgavo strate­ginę reikšmę. Žemės ūkis iki šiol gamino 53 % nacionalinių paja­mų. Siūlyčiau papildyti šių priemonių planą dviem punktais. Aš nesiruošiu juos preciziškai formuluoti, tačiau esmę jūs suprasite. Manyčiau, kad būtina rekomenduoti savivaldybėms nukreipti dar­bininkų perteklių blokados laikotarpiu darbams į žemės, miškų ūkius, skatinti įvairias ūkininkavimo formas su išlyga, kad ne­sprendžiam to laikotarpio nuosavybės klausimų. Išsaugoti šitiems darbuotojams visas turėtas teises ir lengvatas dėl darbo stažo, taip pat juos grąžinti po šito laikotarpio į turėtą darbą. Antra, rekomenduoti ūkiams blokados laikotarpiu neriboti sodybinio skly­po dydžio gyventojams, skatinti jų skyrimą ūkininkams ir kitiems asmenims, pageidaujantiems dirbti šiuo ypatingu laikotarpiu. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Deputatas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Mano mintis išdėstė gerbiamasis deputatas R. Rudzys, taigi aš žodžio atsisakau.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatė N. Ambrazaitytė.

N. Ambrazaitytė (Panerių rinkiminė apygarda). Aš labai trumpai dėl penktojo skirsnio. Ką tik gavau rinkėjų laiš­ką. Gyventojai siūlo dalį darbininkų pasiųsti į žemės ūkį, ir kad būtų skiriami sklypai tokio dydžio, kokius žmonės galėtų dirbti. Ir dabar siūlau suteikti nemokamas atostogas bei laikinai atleisti darbuotojus jų sutikimu, nenutraukiant bendro darbo stažo. Toks mano pasiūlymas.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas Č. Stankevičius. Paskui papra­šysime deputatą G. Šerkšnį pasakyti apibendrinantį žodį.

Kodėl jūs neužsirašęs, gerbiamasis? Tam yra sekretoriatas.

Gerbiamieji, aš nenoriu užrašyti jūsų pats. Man tai nebūtų sunku, bet aš sumaišysiu eilę, ir paskui jūs man priekaištausite. Prašom.

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygar­da). Ne visai norėčiau sutikti su deputato R. Rudžio samprota­vimais dėl ketvirtojo straipsnio. Ten nėra jokio draudimo parduoti produkciją Lietuvos įmonėms arba gyventojams, o yra draudimas parduoti ar perleisti gamybos priemones ir žaliavas. Iš to kyla tik viena pasekmė, kad kooperatyvai, kurie sukurti prie įmonių, negalės iš jų gauti žaliavų. O prekybos būdu įsigyti žaliavas kooperatyvams jokių kliūčių nėra.

Gerbiamasis K. Antanavičius siūlė išbraukti paskutinę pastrai­pą. Vis dėlto kyla abejonė, ar dėl Lietuvos interesų negali rei­kėti tokių sprendimų priimti. Pasikonsultavęs su juo, kaip varian­tą galiu pasiūlyti vietoj paskutinės pastraipos tokią pastraipą: "Prireikus Lietuvos interesais perleisti gamybos priemones ar žaliavas kitam savininkui, Vyriausybės pasiūlymu sprendimą pri­ima Aukščiausioji Taryba". Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas K. Antanavičius.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apy­garda). Aš pritarčiau deputato Č. Stankevičiaus minčiai. Tik­tai galbūt ne kiekvieną sykį sprendžia, o teikia pardavimo klausimus. Kodėl prašiausi antrą kartą? Gerbiamieji deputatai kal­bėjo apie automobilius. Čia nekalbama apie automobilius, apie bites. Yra pagrindinės gamybos priemonės ir žaliavos. Tiktai. Na, dar, sakyčiau, galima dėl aiškumo pridėti "nekilnojamas tur­tas". O automobiliai, bitės, paršai - viskas juk yra nedraudžiama. Tai, ką pasiūlė gerbiamasis Č. Stankevičius, sakyčiau, arba reikia pridėti, arba nieko nepridėti. Ar suteikti galimybę parda­vinėti, kol nėra denacionalizavimo įstatymo, reikia spręsti Aukš­čiausiojoje Taryboje, jei iškils koks nors ekstra atvejis. Bet tokių atvejų bus labai nedaug - vienas, du, trys - kada reikės parduoti labai didelę gamyklą kokiam nors užsieniečiui. Daugiau kitų klausimų čia nebus. Arba tą įrašyti šičia, arba iš viso neįrašyti. Man dabar tenka beveik kiekvieną dieną imtis priemonių su vie­tos savivaldomis, stabdyti pardavimą. Pardavinėjamos kavinės, cechai, mažos dirbtuvės. Ir visiškai nepagrįstom, nepamatuotom kainom. Tai yra iš tikrųjų katastrofiška. Ačiū.

Pirmininkas. Dar užsirašė deputatas A. Ražauskas.

A. Ražauskas (Pakruojo rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Nebuvo arba aš praleidau diskusiją dėl antrojo punkto. Kiek supratau, tai pastarosiomis dienomis lyg ir agituojama ieškoti tiesioginių ryšių visomis galimomis priemo­nėmis, net pereiti prie elementarių natūrinių mainų. Aš neabejoju, kad šimtai, o gal ir tūkstančiai žmonių iš gamybinių kolektyvų šiandien važinėja po kaimynines respublikas, nutrūkus centralizuo­tam tiekimui, ir ieško panašių galimybių. Remdamiesi antruoju punktu, jie turėtų arba prieš tai atsiklausti (o prieš tai atsiklausti sunku), ar kažkur kažką radę parvažiuoti atgal atsiklausti Mi­nistrų Tarybos, ar tą, aną ir t. t. galima bus daryti, ar ne. Aš siūlyčiau tame punkte įrašyti tokius ar panašius žodžius: centra­lizuotai uždrausti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo išvežti ir parduoti už Lietuvos ribų... Arba taisyti kitaip. Sakinio pabaigoje pridėti ,,išskyrus abipusiai naudingų mainų atvejus". Arba dar kitaip.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą R. Rudzį. Replika.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Iš esmės neneigdamas visų gerbiamojo deputato Č. Stankevičiaus išsakytų minčių, dėl vienos dar kartą pasiprašau į tribūną. Prisipažįstu, pirmą kartą per visą deputa­tinę veiklą atėjau ginti savo asmeninių interesų. "Kaitros" koo­peratyvas maitina tūkstantį žmonių, iš to skaičiaus ir mano šeimą. Pagal 4-ąjį punktą nedviprasmiškai uždraudžiama valstybinėms įmonėms-kooperatyvams parduoti žaliavas. Jis vykdo valstybinį užsakymą. Lietuvos Respublika, be kita ko, strateginė. Negaliu suprasti, kodėl jis turėtų sustoti? Ačiū.

Pirmininkas. Ačiū.

R. Rudzys. Jeigu nuspręs Vyriausybė, jis sustos. O kodėl jis dabar turėtų sustoti?

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji, dėl to, man atrodo, bus galima dar pasiaiškinti. Prašau į tribūną deputatą G. Šerkšnį.

G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, čia į daug klausimų atsakė kiti deputatai. Aš gal paminėsiu tik kai kuriuos. Gerbiamasis M. Stakvilevičius minėjo pirmojo straipsnio penktą punktą - "Skirti ir atleisti iš pa­reigų valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus". Iškėlė abejonę, ar gali mūsų Vyriausybė tai daryti. Norėčiau pasakyti, kad mes sudarėm priešblokadinių priemonių komisiją, į kurią įei­na ir Aukščiausiosios Tarybos atstovai, ir Vyriausybės atstovai. Ši komisija pagal 5-ąjį straipsnį gali ir atšaukti tuos sprendimus, Valstybinės priešblokadinių priemonių komisijos sprendimai pri­valomi Lietuvos Respublikos Vyriausybei vykdyti. Gali ir sustab­dyti tuos sprendimus. Manau, kad taip ši kolizija išsprendžiama. Toks pat atsakymas būtų ir gerbiamajam K. Antanavičiui dėl 4 str. 2 dalies. Šiuos sprendimus irgi gali reguliuoti priešblokadinių priemonių komisija. Gerbiamajam M. Treiniui jau buvo atsakyta, kad gamybos priemonės ir žaliavos neapima žemės ūkio produk­cijos, gyvulių ir t. t. Čia turėtų pasiaiškinti teisininkai. Man gai­la, kad jūs nepateikėt anksčiau tų pageidavimų, ir nebuvo galima detaliau apsvarstyti.

Gerbiamasis A. Rudys sako, kad dėl gamybos trukdymo dar­buotojai netenka socialinių garantijų ir t. t. Mes svarstėm strei­kų apribojimo galimybę ir stengėmės įvertinti įvairias galimas tokio žingsnio politines pasekmes. Vis dėlto nusprendėm to atsi­sakyti. Jeigu Aukščiausioji Taryba nuspręstų, šitokį straipsnį būtų galima įtraukti. 

Gerbiamasis J. Liaučius siūlė darbininkus perkelti į žemės ūkio darbus ir t. t. Tai iš esmės pasakyta 1 str. 4 punkte: "prirei­kus laikinai perkelti asmenis į kitą darbą, taikant DĮK 36 str." Mano supratimu, tai įeitų. Dėl sodybinių sklypų dydžio, tai 10 str. sako, kad šis įstatymas galioja vieną mėnesį nuo jo paskel­bimo. Mes nežinome, kiek taiko truks blokada, ir nežinia, ar tai reikėtų įtraukti į šį įstatymą. Kad nebūtų ribojamas, aš su tuo sutinku. 

Dar man gerbiamasis A. Norvilas asmeniškai paminėjo iš es­mės tą patį, ką ir deputatas Č. Stankevičius. Reikėtų tik pagal­voti, kaip suformuluoti, kad 4 str. veikimą įtrauktume į 3 str. veikimą, t. y. suteikti vietos savivaldybėms teisę uždrausti ar leisti. Ne tiktai Vyriausybei, nes gali būti smulkių klausimų, kuriuos galėtų spręsti vietos savivaldybės. Tiek trumpai.

Pirmininkas. Prašom deputatą Z. Juknevičių.

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Aš norėjau paklausti jūsų nuomonės. Vakar, svarstant Teisinės sistemos komisijoje, paskutinis straipsnis dėl šio įstatymo galio­jimo buvo suformuluotas taip, kad jis galioja nuo priėmimo die­nos iki atskiro sprendimo. O dabar - vieną mėnesį. Tokia galio­jimo tvarka gali tiesiog sukelti nesusipratimų. Gali atsitikti taip, kad Taryba negalės susirinkti paskutinę dieną, nors dar bus aktu­alu ją pratęsti. Be to, kils tokių neaiškumų ryšium ir su baudžia­mąja, ir su administracine atsakomybe. Kodėl buvo nutarta apsi­riboti galiojimu vieną mėnesį?

G. Šerkšnys. Motyvai buvo panašūs, kaip jūs išsakėte. Pa­vyzdžiui, vienas iš motyvų - kad Aukščiausioji Taryba gali ne­galėti susirinkti.

K. Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apy­garda). Aš norėčiau paaiškinti motyvus, kurie gimė mūsų ko misijoje, jeigu galima.

Pirmininkas. Prašom prie mikrofono, stenografistė paskui ne­iššifruos, ką jūs kalbate.

K. Antanavičius. Motyvai buvo tokie. Sakysim, įves prezidentinį valdymą. Aukščiausioji Taryba nebedirba, o mūsų įstatymai galioja ir toliau. Vadinasi, jis niekad ir nesibaigia, tas mūsų pačių priim­tas įstatymas. Tai būtų, mūsų manymu, visai nelogiška. Tegul jis kada nors baigiasi. O jeigu Vyriausybė veiks, parlamentas veiks, jie ir pratęsinės, kas reikalinga.

Antras dalykas. Priimant tą įstatymą, žmonėms jau akivaizdu, kad jis ne šimtmečiui, o mėnesiui. Po mėnesio, jeigu reikės, pra­tęsim. Taip, kaip ir paliaubas priima.

Pirmininkas. Ačiū.

Gerbiamieji, man šiek tiek keista, kad jums kilo šitiek klausimų pranešėjui, kuris išėjo tik apibendrinti. Ar jūs žadate siūlyti?

Balsas iš salės. Vieną klausimą.

Pirmininkas. O jūs klausit?

R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasitikslinti.

Pirmininkas. Prašom.

R. Ozolas. Ar 1-ojo punkto 3-ąjį papunktį jūs performulavote, ar nerandate reikalo performuluoti, kaip Ministrų Taryba pagei­davo? Ten buvo pageidaujama įvesti normuotą būtiniausių prekių pardavimą, taip pat ir pagal korteles. Negalima šitaip unifikuotai traktuoti šito klausimo.

G. Šerkšnys (Girstupio rinkiminė apygarda). Šis straipsnis ir tas punktas šiandien buvo Prezidiumo posėdyje aptartas, ir prieita prie tokios išvados. Bet galima pateikti balsuoti ir Ministrų Tarybos pasiūlymą.

R. Ozolas. Aš prašyčiau, jeigu yra reikalas, tai ir balsuoti. Būtent suteikti tam tikrą veiksmų laisvę.

Pirmininkas. Tai pirmajame punkte ir parašyta: "suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę", o paskui išvardyta kam. Juk nepasakyta, kad įvedama.

R. Ozolas. Jūs nesuprantat. Apie normuotą prekių pardavimą, kad gali būti įvairūs variantai.

Pirmininkas. Ačiū. Prašom deputatą P. Poškų.

P. Poškus (Pabiržės rinkiminė apygarda). Agra­rinėje komisijoje mes plačiai svarstėme šituos klausimus, ir yra parengta gera programa. Ir trumpalaikė, ir ilgalaikė. Aš nežinau, kodėl čia kai kuriems deputatams atrodė, kad mažai įtraukta žemės ūkio klausimų. Gal neperduotos tos programos, tie visi  pasiūlymai?

       G. Šerkšnys. Deja, iš Agrarinės komisijos aš negavau.

P. Poškus. Tai prašau, tada aš norėčiau perduoti.

       G. Šerkšnys. Aš prašiau šiandien pateikti iki 9.30 val.

Pirmininkas. Deputatas B. Rupeika.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš sakyčiau, gal reikėtų pratęsti diskusijas. Čia jau nebe klau­simai apibendrinančiam deputatui, o pasiūlymai ir kt. Matote, dar salėje yra žmonių, norinčių išsakyti savo pasiūlymus ir mintis.

Pirmininkas. Nė vienam nebuvo uždrausta užsirašyti, ir nė vienas nesakė, kad dar nori kalbėti. Man nelabai suprantama, kodėl jūs manote, kad dar yra kam kalbėti?

B. V. Rupeika. Man sakyti ilgą klausimą nepatogu prieš ko­legas. Jeigu tęsime diskusijas… Tai labai svarbus įstatymas. Jis mėnesį laiko pagal šį projektą faktiškai sustabdo Vyriausybės veiklą, pastatydamas aukščiau Vyriausybės šitą valstybinę komi­siją. Pagal šį punktą, kuris čia yra pažymėtas - "Komisijos spren­dimai Vyriausybei yra privalomi". Tai yra ypatingųjų priemonių įstatymas, ir turime vis dėlto rimtai įvertinti kiekvieną punktą ir čia buvusius pasiūlymus. Dar galima padiskutuoti. Mes ir taip pavėlavome mažiausiai šešias dienas, kadangi blokada prasi­dėjo…

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate Rupeika, prašom man at­leisti. Suformuluokite tai. Jūs norite klausti ar? . .

B. V. Rupeika. Aš noriu tęsti diskusijas, jeigu bus daugiau mane paremiančių iš salės.

Pirmininkas. Aš kaip tik ir norėjau paklausti, prieš leidus jums kalbėti diskusijoje. Ar deputatai mano, kad reikia grįžti prie dis­kusijų? Mes lyg ir buvome jas baigę, nes niekas nebuvo užsirašęs kalbėti. Jeigu jūs reikalaujate, aš siūlysiu balsuoti, kad būtų leista mums toliau dalyvauti diskusijose.

B. V. Rupeika. Aš su jumis tariuosi, neturėdamas jokio prie­šiškumo nei jums, nei kažkam kitam. Tai labai svarbus klausimas.

Pirmininkas. Aš taip pat. Aš noriu tiesiog elgtis tvarkingai. Jeigu deputatas B. Rupeika siūlo tęsti diskusijas.

Č. Juršėnas (Švenčionėlių rinkiminė apygar­da). Ar paklausti galima, pirmininke?

Pirmininkas. Prašom.

Č. Juršėnas. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti iš kitos pusės. Ar jūs nagrinėjote tokį klausimą - kokia dauguma šitą įstatymą reikia priimti? Čia konstitucinio lygio įstatymas. Ar paprasta dauguma, ar vis dėlto dviem trečdaliais? Kai kur yra konstitucinio lygio dalykų. Sakysim, 6 str. pirma dalis. Aš manyčiau, kad čia reikia kvalifikuotos daugumos, t. y. dviejų trečdalių. Arba bent atskiriems straipsniams, kaip 6.1. Čia yra konstitucinė nuostata. Gal ir visą įstatymą reikia dviem trečdaliais priimti. Žodžiu, aš tiesiog klausiu, nesu įsitikinęs. Bet dėl 6.1. esu įsitikinęs, kad reikia dviejų trečdalių, kadangi tai konstitucinė norma.

Pirmininkas. Prašom.

G. Šerkšnys. Nagrinėti mes nenagrinėjom to klausimo, kokia dauguma reikia priimti. Bet konstitucinės teisės  specialistai tei­gia, kad paprasta.  ­

Pirmininkas. Prašom, gerbiamasis Juršėnai, nesiginčyti. Juk iš tikrųjų galima diskutuoti, o ne klausiant ginčytis. Aš jums suteiksiu žodį, jeigu jūs norėsite, ir galėsim šnekėti.

Pirmininkas. Dar nori paklausti deputatas J. Šimėnas.

J. Šimėnas (Gargždų rinkiminė apygarda). Ar jūs nemanote, kad dėl pirmojo punkto penktojo papunkčio, kur parašyta: "skirti ir atleisti iš pareigų valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus", gali būti piktnaudžiavimų? Galbūt tai galima padaryti taip: suderinus su valstybine priešblokadine ko­misija, skirti ir atleisti. Kad nebūtų piktnaudžiavimų. Juk prieš­blokadinė komisija tam ir kuriama.

G. Šerkšnys. Kadangi yra jau 5 straipsnis, tai kartu, jeigu bus neteisėta, galės panaikinti.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Siūlau tokią išeitį. Man regis, kad deputatas B. Rupeika norėjo kalbėti dėl kurio nors konkretaus straipsnio. Taip? Ačiū. Tada aš prašyčiau depu­tatų sutikti elgtis taip. Kadangi dabar yra pertraukos metas, dar aš turiu deputato J. Paleckio prašymą pareiškimui. Tikiuosi, jis bus į temą...

Atsiprašau. Teisybė, mes vėliau padėjome dirbti. Prašom at­leisti. Tada kur kas blogiau. Būtų buvę kur kas geriau, jeigu mes galėtume padaryti pertrauką, leisti komisijai, rengusiai dokumen­tą, apibendrinti pasiūlymus (gaila, kad tie pasiūlymai nebuvo padaryti anksčiau), kad juos būtų galima iš karto pateikti pro­jekte. Ir pasiūlyti balsuoti. Aš bijau, tiesiog nesiimu atsakomy­bės suformuluoti alternatyvas, nes kai kur nėra alternatyvos, o tik papildymai, ir balsavimu ne viskas sprendžiama. O čia pa­daryti bent keturi ar penki pasiūlymai, kuriuos, matyt, arba rei­kia derinti tarpusavyje, arba pasiūlyti balsuoti. Jeigu taip, mes tada galėtume padaryti pusvalandžio pertrauką komisijai padirbė­ti. Paskui deputatas B. Rupeika ir kiti, kurie dar norėtų disku­tuoti, priėjus prie konkretaus klausimo, galėtų pasakyti savo nuomonę. Jeigu jūs manot, kad reikia daryti kitaip, prašom pa­sakyti.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš atsisakysiu savo pasisakymo, nes beprasmiška kalbėti jau po to, kai komisijos pasitars, įvertins.

Pirmininkas. Tai jūs dabar kalbėsit?

B. V. Rupeika. Aš dėkoju pirmininkams už palankumą, kole­goms už kantrybę. Dar kartą noriu jus grąžinti prie to, ką jau pasakiau, būdamas šalia tos sienos. Šios valstybinės komisijos pastatymas aukščiau Vyriausybės yra ypatingas mūsų veiksmas, todėl reikia labai atsakingai šį darbą padaryti. Aš negalėjau įsitraukti nė į vienos šį įstatymo projektą rengusių komisijų vei­klą, tačiau manau, jog būtina balsuoti dėl pirmojo punkto penkto papunkčio. “Skirti ir atleisti iš pareigų valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus." Neapibūdinus šio skyrimo ir atleidimo procedūros,  Vyriausybė ir šita komisija gali sukelti tam tikrą sąmyšį arba psichologinę suirutę kolektyvuose. Tam dabar jau yra pakankamos sąlygos. Toks lengvas vadovų atleidimas ar paskyri­mas - tai jau politika. Reikėtų apibrėžtų parametrų, kaip galima tai daryti.

Dabar 4 šio įstatymo projekto punktas. Visiškai pritariu depu­tato K.  Antanavičiaus pasiūlymui. Tai labai skaudi vieta. Jeigu mes suteiksime Vyriausybei galimybę tai daryti, tai bus prece­dentas, patvirtintas įstatymu, išparduoti valstybinį turtą. Deputatas turėjo konkrečių pavyzdžių. Jų yra ne vienas, pakankamai daug jų žurnalistai žinojo iš anksčiau, buvo plačiai rašyta. Nemanyčiau, kad lėšų arba popierinių pinigų įsigijimo pretekstu reikėtų leisti tuo 4 punkto antruoju sakiniu tokį dalyką daryti. Jeigu kiltų dis­kusijos (deputatas K. Antanavičius nereikalavo balsuoti), aš siū­lau už šį punktą būtinai balsuoti, kaip ir už 1 punkto 5 papunktį. Bet jeigu komisijos sutars, kad tai visiškai sureguliuojama tokiu būdu, kaip aš arba kiti čia siūlė, tada balsuoti ir nebereikės.

Ir paskutinysis 10 punktas. Deputatas Z. Juknevičius labai teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog nubrėžti įstatymo galiojimo terminą, nesąlygojamą pačios blokados, irgi neteisinga. Įstatymas įsigalioja tuoj pat, tačiau iki tol, kol jį savo sprendimu atšauks Aukščiausioji Taryba. Šitas įstatymas yra didelis ir svarbus gin­klas, suteikia ypatingas teises Vyriausybei ir šitai komisijai. Todėl netgi viena papildoma šio įstatymo diena nesant sąlygų jam veikti, yra visiškai nereikalinga. Jis atšaukiamas mūsų Tarybos posėdžiu iš karto, kada išnyksta tos sąlygos, dėl kurių jis buvo sukurtas. Tai viskas, ką aš galėjau  čia pasakyti.

Pirmininkas. Apgailestauju, kad deputatas B. Rupeika neper­davė savo pasiūlymų komisijai anksčiau ir tuo labiau kad neuž­sirašė kalbėti į visų kalbančiųjų eilę.

Deputatas S. Malkevičius.

S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti, kad 4 straipsnis neleidžia išparduoti. At­virkščiai, uždraudžia išparduoti. Valstybinės ir kooperatinės įmo­nės galės dabar išparduoti tiktai su Vyriausybės leidimu. Tai čia yra suvaržymas, o ne leidimas išparduoti.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

S. Malkevičius. Kad nenorima leisti Vyriausybei, tai, man atrodo, neprotinga. Kas gali žinoti, kokia bus situacija? Jau kuo kuo, bet Vyriausybe šiuo momentu mes turime pasitikėti.

       V. Rupeika. Jeigu galima, aš repliką kalbėjusiam.

Pirmininkas. Galbūt jau užtektų. Pasakėt vieną kartą nuo­monę...

B. V. Rupeika. Buvo apibrėžta, kad Aukščiausioji Taryba galės išspręsti tokius ypač svarbius atvejus. Parduodama gamykla. Mes turėsime laiko tai padaryti.

Pirmininkas. Gerbiamieji, siūlau tokį dalyką. Kad deputatas G. Šerkšnys, deputatas J. Prapiestis, deputatas Č. Stankevičius, deputatas K. Antanavičius dabar pat susėstų ir pabandytų api­bendrinti tai, kas čia yra. Mes per tą laiką galėtume štai ką pa­daryti. Išklausyti deputato J. Paleckio pareiškimą, jeigu jis ne­atsisako. Keturias minutes. Ką tik gavau deputato K. Uokos raš­telį, kuriame jis rašo, kad galėtų informuoti Aukščiausiąją Tary­bą apie vizitą į Lenkiją, kur jis dalyvavo Solidarumo suvažiavi­me. Kiek laiko jums užimtų? Tris-keturias minutes. O tada dary­tume pertrauką ir palauktume komisijos išvadų. Tikiuosi, kad po pertraukos mes susirinksime visi. Nors šįryt užsiregistravo 127 deputatai, dabar jau yra tik apie 100. Kai kurie išvažiavo į ko­mandiruotę, atsiprašė, o kai kurie ne.

Ar leidžia Aukščiausioji Taryba suteikti žodį deputatui J. Pa­leckiui ir deputatui K. Uokai paeiliui? Prašom.

J. V. Paleckis (Šiaurinė rinkiminė apygarda). Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji posėdžio pirmininkai! Šiandien per pietų pertrauką girdėjau daug pasipiktinusių balsų ir telefonu, ir tiesiogiai. Pasirodo, šiandien Vilniaus miesto centre, Senamies­tyje, buvo išklijuoti nedideli lapukai, spausdinti mašinėle, saky­čiau, tokio kurstytojiško, skaldytojiško turinio. Manau, apie tai reikia informuoti Aukščiausiąją Tarybą.

Trumpas tų lapukų turinys. Deja, aš pats jų nemačiau. Ten kalbama apie šiandieninę situaciją Respublikoje. Kaip didžiausias priešas įvardijama savarankiška LKP, šmeižiami jos vadovai, esą su jų žinia ir pritarimu Vilniuje pasirodė desantininkai, esą su jų žinia ir pritarimu įvestos blokadinės priemonės ir esą LKP nori iki maksimumo pabloginti padėtį Lietuvoje ir kitos, švelniai tariant, nesąmonės. Galima, aišku, būtų pavadinti tuos argumen­tus vaikiškais, naiviais, jeigu nematytume už to labai piktavališ­kų ir pavojingų kėslų. Tas lapelis baigiamas kvietimu išvalyti Lietuvos Vyriausybę nuo komunistų. Kreipiamasi į visus ponus ir ponias vienytis į antikomunistinį Lietuvos komitetą. Pasirašo An­tikomunistinis komitetas.

Gal nereikia suteikti tiems lapeliams per didelės reikšmės (žiū­riu, pagyvėjimas salėje, gal kai kas galės painformuoti apie juos). Tačiau norisi atkreipti dėmesį, kad tai jau ne pirmieji per pasta­rąsias savaites išpuoliai ir prieš deputatus, ir prieš Vyriausybės narius, ir apie tai jau buvo kalbėta šioje salėje. Norisi tiems, kurie dar abejoja, dar kartą labai aiškiai ir labai tiksliai pakartoti, kad Lietuvos komunistų partija nerezga jokių pinklių nei prieš teisėtai išrinktą Vyriausybę, kurioje ji pati labai aktyviai dalyvauja, nei prieš Aukščiausiosios Tarybos vadovybę. Ji tvirtai pasirinkusi ne­priklausomybės kelią, pasiryžusi juo eiti su tauta iki pergalingos pabaigos.

Manau, kad ta pergalė neišvengiama. Ji ne už kalnų. Mes galime drąsiai žiūrėti Lietuvos gyventojams į akis ir pasakyti, kad mes jų interesų niekad neišdavėm ir neišduosime. Mūsų mintys, mūsų darbai dabar nukreipti vienam tikslui - ieškoti optimalių kelių nepriklausomybei įtvirtinti, siūlyti savo variantus, padėti juos įgyvendinti, remti teisėtai išrinktą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos vadovybę, Vyriausybę ir būti labai vieningiems.

Šiandien mums visiems nelengva, bet privalome ištverti. Kito kelto nėra. Dabar ne laikas ieškoti kaltų dėl susidariusios padėties, reikia vieningai ieškoti išeities, kuri būtų priimtina Lietuvai, Eur­opai ir pasauliui. Savarankiška LKP elgsis tiktai taip.

Taigi gal ir neverti dėmesio tie lapeliai, galbūt ir nereiktų prisiminti neapgalvotai ištartų žodžių, tačiau, matyt, reikia, ka­dangi tai gali būti pradžia nešvarios kampanijos, nukreiptos prieš vieną iš demokratiškų Lietuvos partijų, savarankišką Lietuvos komunistų partiją, kurios nariai gan gausiai išrinkti į parlamen­tą, kurios nariai labai vieningai ir tvirtai pasirašė po Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktu. Šitokia kampanija nukreipta prieš Lie­tuvą, prieš Nepriklausomybės aktą, prieš mus visus. Taigi yra pa­grindo manyti, kad tą kampaniją pradėjo tos jėgos, kurios gar­bingoje demokratinėje rinkiminėje kovoje negalėjo įtikinti, pa­traukti į savo pusę žmonių, kurios mėgina išnaudoti dabartinę situaciją ir, griebdamosi "Kranklio" stiliaus provokacijų, mėgi­na įvaryti pleištą tarp Sąjūdžio ir savarankiškos Lietuvos komunistų partijos šiuo ypač sudėtingu metu.

Tai tikrai pavojinga, todėl aš kviesčiau Lietuvos Aukščiau­siosios Tarybos vadovybę nuosekliai visada ir visur ginti visus deputatus ir visus Vyriausybės narius, jų garbę ir orumą, taip pat duoti atitinkamoms įstaigoms nurodymą išaiškinti minėtų lapelių autorius ir įvertinti jų veiksmus. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū.

K. Uoka. Informacija iš Lenkijos Solidarumo suvažiavimo

Deputatas K. Uoka. Informacija iš Lenkijos, iš Solidarumo suvažiavimo.

Ačiū jums, gerbiamasis pranešėjau.

K. Uoka (Rokiškio rinkiminė apygarda). Ger­biamasis parlamente, gerbiamieji posėdžio pirmininkai! Pastarąs­ias penkias dienas Gdanske vyko antrasis Solidarumo suvažiavi­mas. Lietuvos darbininkų sąjungai atstovavo trys delegatai - Juozas Janonis, Gintaras Jurskis ir aš. Buvome labai šiltai su­tikti. Teko pasirašyti autografus vos ne pusei delegatų. Lenkijos visuomenė, įvairių lygių organizacijos siūlo visokeriopą pagalbą. Tuo tikslu gegužės 9 d. į Lietuvą atvyks Solidarumo šachtininkų ir uosto darbininkų delegacija, kuri nori susitarti dėl labai kon­kretaus dalyko - anglių tiekimo Lietuvai. Prašyčiau Vyriausybę deramai priimti ir organizuoti. Gegužės 7 d. pagalbos Lietuvai klausimą svarstys Tarptautinės laisvųjų profsąjungų konfedera­cijos vykdomasis komitetas, t. y. konfederacija,  vienijanti per 90 mln. žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Jungtinių Amerikos Valstijų profsąjungų vadovybė žadėjo daryti mūsų labui keletą tokių propagandinių akcijų ir spaudimo vyriausybei akcijų, iš to skaičiaus ir kai kurių tarybinių prekių Amerikoje boikotą, būtent degtinės gaminių. Yra galimybė Lietuvai nebūnant Suvienytųjų Nacijų Organizacijos nare įstoti į vieną iš Suvienytųjų Nacijų Organizacijos padalinių, t. y. Tarptautinę darbo organizaciją su centru Ženevoje. Manome, kad šias pastangas reikia stengtis tęsti. Turėtume šiokį tokį atstovavimą Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje. Įvairios lenkų ir tarptautinės profsąjungų organizacijos la­bai siūlė mums konkrečią materialinę paramą, aišku, nedidelio lygio, bet labai konkrečiai išreikštą. Vengrijos deputatai, buvę suvažiavime, kviečia mus pasikeisti parlamentinėmis delegacijomis. Manau, kad jeigu visa tai būtų tęsiama, Lietuvai būtų naudos.

Dėkoju ankstesnei Sąjūdžio vadovybei už paramą organizuo­jant šitą vizitą. Jeigu leistų parlamento vadovybė, aš būtinai norėčiau važiuoti šį savaitgalį į Novokuznecką, kur vyks visos Ta­rybų Sąjungos nepriklausomų darbininkų judėjimų suvažiavimas. Ten numatyta taip pat svarstyti paramos Lietuvai klausimą. Ma­nau, kad ten būti  man būtina. Prašyčiau leisti važiuoti. Ačiū už dėmesį. (Plojimai.)

Pirmininkas. Ačiū. Galbūt deputatai norės ką nors paklausti kolegos K. Uokos? Ne. Ačiū jums.

Gerbiamieji, vis girdėti ir mūsų pačių deputatų, ir rinkėjų klau­simai, kodėl taip nedaug deputatų salėj. Ar perskaityti sąrašą tų deputatų, kurių nėra, ir pasakyti, kur jie yra, jeigu mes žinome? Aš manau, kad tuos, kuriuos žinome, dar labiau svarbu perskaity­ti, nes rinkėjai žinos, kad jie ne šiaip sau kur nors, o darbo reika­lais.

Deputatas S. Razma, man rodos, serga, bet tiksliai nežinau; K. Prunskienė - Vyriausybėje; N. Oželytė - komandiruotėje; G. Vagnorius - komandiruotėje; B. Kuzmickas - komandiruotėje; L. Sabutis - yra čia pat, dirba, tiktai salėje kol kas nėra; P. Vai­tiekūnas - komandiruotėje; E. Petrovas- komandiruotėje; E. Zin­geris - komandiruotėje; J. Tamulis - nežinau; Č. Okinčicas - ne­žinau. Tamulis ir Okinčicas komandiruotėje? Taip. V. Katkaus nėra; V. Povilionis - išvykęs į užsienį, bet ne su komandiruote; N. Rasimavičius išvyko į Klaipėdą tvarkytis reikalų, ir V. Pleč­kaitis taip pat išvyko į Klaipėdą; R. Ozolas - Vyriausybėje; V. Landsbergis - čia pat, dirba kabinete; K. Glaveckas - parašyta, kad serga, bet, man rodos, jis jau pasveikęs ir dabar yra išvykęs; A. Šimėnas - nežinau; R. Valatka - komandiruotėje; E. Bičkaus­kas - komandiruotėje; A. Januška - komandiruotėje; M. Laurin­kus - komandiruotėje; E. Grakauskas - komandiruotėje. Man regis, kad jis nėra komandiruotas Aukščiausiosios Tarybos. V. Kviet­kauskas - išvykęs, bet taip pat ne Aukščiausiosios Tarybos pave­dimu; Z. Vaišvila serga; S. Kašauskas - nežinau; A. Leščinskas- ­nežinau; M. Gerdaitytė neinformavo taip pat; G. Ramonas nein­formavo, kur jis yra; R. Rastauskienė- taip pat; E. Klumbys - ­komandiruotėje; Č. Kudaba serga; L. Jankelevičius - nežinau, kodėl šiandien nėra; deputato S. Akanovičiaus taip pat nėra; J. Jurgelio nėra. Gerbiamasis J. Jurgelis komandiruotėje Lenki­joje; gerbiamasis B. Lubys jau išvyko, iš ryto buvo, bet dabar jo nebėra; N. Medvedevas - Maskvoje; A. Brazauskas - taip pat Vy­riausybės narys; R. Gudaitis - komandiruotėje Maskvoje; A. But­kevičius, matyt, tvarkosi departamento reikalus, bet nebuvo pra­nešta; V. Jasukaitytė - man parašyta, kad serga; gerbiamieji J. Mačys ir R. Gajauskaitė nepranešė, kodėl jų nėra.

Ačiū. Pertrauka iki 17.30 val. Gerbiamieji redakcinės komisi­jos nariai, jūs galėtumėte pereiti į apskritąjį kambarį, ir galbūt tie deputatai, kurie jums pateikė pataisas, galėtą užeiti ir pabandyti įrodyti savo teisybę.

 

Pertrauka

 

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašome sėstis. Prašome sueiti visus iš rūmų, kad nebereikėtų vardyti, kas yra salėje. Ger­biamasis deputatas G. Šerkšnys turėtų pristatyti rezultatus, bet aš jo nematau.

Gerbiamasis Stankevičiau, gal jūs galėtumėt pakomentuoti, kokia padėtis?

Č. V. Stankevičius (Muravos rinkiminė apygar­da). Įvertinę diskusiją, atsižvelgę į pasiūlymus, sutarėme, kaip galėtume pataisyti, suredaguoti tą projektą. Dar buvo nuspręsta pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai ryšium su tuo įrašyti vieną pa­pildomą straipsnelį. Tačiau pakoreguotas dokumento projektas dar techniškai nesutvarkytas, nepadaugintas. Reikia, matyt, keliolikos minučių.

Pirmininkas. Gerai. Nors manau, kad to nereikėjo daryti. Jeigu nedideli pakeitimai, būtų buvę greičiau. Tačiau dabar aš prašau Respublikinės rinkimų komisijos prašymu įtraukti papildomai į darbotvarkę svarstyti nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Aukš­čiausiosios Tarybos deputatų rinkimų Naujosios Vilnios rinki­minėje apygardoje Nr. 21 datos nustatymo" ir Mandatų ir etikos komisijos prašymu svarstyti nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kai kurių nuolatinių komisijų sudėties papildymo". Abudu dokumentai labai trumpi ir, manau, kad dabar reikalingi. Ar deputatai neprieštarauja, kad būtų pristatyti šių dviejų nutarimų projektai? Prašom gerbiamąjį V. Litviną, Lietu­vos Respublikos rinkimų komisijos pirmininko pavaduotoją.

Rinkiminės komisijos pirmininko pavaduotojo V. Litvino pranešimas apie nutarimo ,,Dėl LR AT deputato rinkimų Naujosios Vilnios rinkiminėje apygardoje Nr. 21 datos nustatymo" projektą

V. Litvinas. Gerbiamieji deputatai! Jums žinoma, jog Naujo­joje Vilnioje, 21 rinkiminėje apygardoje, įvyko dveji bendri rinki­mai. Rezultatas jums taip pat yra žinomas - nei per vieną, nei per kitą turą mums nepavyko išrinkti ten deputato. Į paskutinį bal­savimo turą atvyko vos 29% rinkėjų. Respublikos rinkimų komisi­jos vadovybė vakar 16 val. susitiko su Naujosios Vilnios visų poli­tinių partijų, visuomeninių organizacijų ir judėjimų vadovais. Su jais mes kalbėjomės gana ilgai - apie 1,5 valandos. Visų prašymas buvo vienas - padaryti jiems išimtį ir surengti rinkimus ne birželio 17 d., kaip to reikalautų Rinkimų įstatymo 53 str., o kiek galima vėliau. Praktiškai atidėti pusei metų. Vien jau vakar, kalbantis su jais, buvo justi tarp jų tam tikras nesutarimas, nesu­gebėjimas susiblokuoti tarpusavyje paremiant vieną ar kitą kandidatą. Visi priėjome prie vieningos nuomonės, kad svetimas žmo­gus, ne Naujosios Vilnios gyventojas, sėkmės rinkimuose neturi. Gyventojų nuomonės yra labai poliarizuotos. Todėl jie prašė, la­bai įtikinamai, argumentuotai prašė Respublikos rinkimų komisi­jos, kad ji iškeltų tokį pasiūlymą parlamente, ir parlamentas pri­imtų nutarimą rinkimus šioje apygardoje surengti lapkričio mė­nesį. Respublikos rinkimų komisija svarstė šitą klausimą, ir tam buvo pritarta.

Mes taip pat manome, kad tai būtų ir nereikalingas lėšų švais­tymas. Galiu painformuoti parlamentą, kad vien šioje apygar­doje deputatų rinkimams išleista jau beveik 16 tūkst. rb. Papildo­mas turas birželio mėnesį taip pat pareikalautų apie 7,5 tūkst. rb. Todėl prašome, atsižvelgiant į ypatingą padėtį, leisti Respublikos rinkimų komisijai surengti ten rinkimus lapkričio mėnesį.

Pirmininkas. Ačiū. Ar turite klausimų pranešėjui, gerbiamieji deputatai?

Balsas iš salės. (Negirdėti.)

V. Litvinas. Negaliu pasakyti, ar deputatas užaugs. Mes su­tarėme su visų politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ir politinių partijų vadovais, kad jie ves intensyvias konsultaci­jas, ieškodami bendrų sąlyčio taškų. Iki pat šio laiko jie dirbo kiekvienas sau, atskirai. O gyventojų nacionalinė sudėtis Naujo­sios Vilnios rajone, man atrodo, bent jau jums, gerbiamasis Bal­cevičiau, yra visiškai aiški.

Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų nebeturite? Dėkoju. Ar norės kas nors kalbėti? Ar kas nors nori pasisakyti prieš? Atidedu klausimą iki balsavimo. Prašom, gerbiamasis Varanauskai.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš noriu priminti, kad turi būti renkami deputatai vietoj tų, kurie pradėjo dirbti Ministrų Taryboje ir galbūt dar dirbs teisinės siste­mos struktūrose. Mes esame padarę išimtį dėl Vyriausybės narių, bet nevyriausybės narių tai neliečia. Gal ta pačia proga numaty­kime datas, kada bus perrenkami kiti deputatai? Mes matome, kas darosi. Tie deputatai negali lankytis, ir mes neturime kvorumo. Pralėkime dirbti.

Pirmininkas. Deputatas Z. Balcevičius.

Z. Balcevičius (Pavilnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, aš esu šiek tiek suinteresuotas, kadangi čia mano kaimyninė apygarda. Manau, kad reikia ieškoti kito sprendimo varianto. Atidėti iki rudens, kad dabar negali ten politinės partijos ar jėgos susitarti? Tegul tariasi. Ir Respublikinei rinki­minei komisijai reikia padirbėti. Vienintelė apygarda liko, ir, ma­nyčiau, kad toks sprendimas nepriimtinas. O gyventojų sudėtis normali, normalus ten rajonas. Ten gyvena daugiausia keturių tautybių žmonės. Na ir kas? Nemanyčiau, kad tai ypatingas rajo­nas. Nieko ten ypatingo nėra. Tiesiog gal kandidatų parinkimas buvo ne visai apgalvotas. Bet iki lapkričio atidėti? Ir mums čia deputatai reikalingi, ir patiems rinkėjams. Tuo labiau turi dirbti žmogus toje apygardoje. Turi būti jų atstovas, kuris dirbs po to ir su rinkėjais. O tokioje padėtyje kas su jais ten dirbs? Aš siūlau ieškoti kitokios išeities.

Pirmininkas. Ką jūs siūlote, gerbiamasis Balcevičiau?

Z. Balcevičius. Aš siūlau elgtis pagal įstatymus. Pagal vei­kiančius įstatymus.

Pirmininkas. Ačiū. Ar dar kas nors norės pasisakyti? Niekas daugiau nebenori kalbėti. Atidėsime balsavimą.

Prašau deputatą A. Sakalą.

Gerbiamieji deputatai, prašau labai greitai sueiti visus į salę. Mums dar trūksta 2 ar 3 žmonių.

Mandatų ir etikos nuolatinės komisijos pirmininko A. Sakalo

Pranešimas apie nutarimo ,,Dėl LR AT kai kurių nuolatinių komisijų sudėties papildymo" projektą

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Mes jau išrinkome ir pasveikinome naujus deputatus. Buvo mums pavesta pasikonsultuoti su naujai išrink­tais deputatais, su mūsų komisijų pirmininkais dėl naujų deputa­tų darbo įvairiose komisijose. Ir štai mes parengėme nutarimą, kurį jūs turite prieš akis. Nutarime matote, kuris deputatas kurioje komisijoje norėtų dirbti. Komisijų pirmininkai yra sutikę, kad būtent šitie deputatai dirbtų jų komisijose, todėl prašytume šitą nutarimą patvirtinti. Ačiū.

Pirmininkas. Ar kas nors turi kokių nors pastabų dėl deputatų dalyvavimo komisijose?

Balsas iš salės. Aš norėjau paklausti. Mano žiniomis, lyg ir ne visi komisijų pirmininkai yra informuoti apie šitą sprendimą. Ar buvo padaryti komisijų nutarimai?

A. Sakalas. Ne. Tik komisijų pirmininkai sutiko paimti vieną arba kitą pavaduotoją. Komisijų nutarimo, kiek žinau, nebuvo. 

Pirmininkas. Ačiū. Ar iš tų naujai išrinktų deputatų visi su­tinka dirbti tose komisijose? Niekas neprieštarauja? Nematau, kad kas nors prieštarautų. Vadinasi, ir čia problemos nėra.

Gerbiamieji, turime laukti, kol bus išdalyta galutinė redakcija, kad galėtume balsuoti. Per tą laiką susitarkime dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Šios dienos komisijų pirmininkų pasitarimas siūlo ketvirtadienį, rytoj, dirbti komisijose, penktadienį ir kitas dienas paskirti rinkėjams. Penktadienį ir šeštadienį, matyt, daugiausia gamybinėse įmonėse, kol darbo dienos, o sekmadienį, pirmadienį ir antradienį - piliečių priėmimai. Trečiadienį 12 val. susirinkti į plenarinį posėdį. Susirinkus apsvarstyti tokius klausimus: Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo projektas (deputatas Gediminas Vagnorius);  Lietuvos Respublikos valstybės  kontrolės įstatymo projektas (deputatas Kęstutis Lapinskas); dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo (de­putatas Zenonas Juknevičius). Ketvirtadienį, gegužės 3 d., (pra­džia 10 val., pabaiga 18.30 val.) Lietuvos Respublikos aukščiau­siojo teismo teisėjų rinkimai. Klausimą pateikia Aukščiausiojo teismo pirmininkas Mindaugas  Lošys. Teisinės sistemos komisijos pirmininkas gerbiamasis deputatas J. Prapiestis sakė, kad ji galės pasiruošti šitam darbui. Taip pat preliminariai numatoma apsvarstyti reglamentą, dėl kurio, matyt, pataisų ir papildymų bus. Bus galima atlikti pirmos dalies pirmąjį skaitymą, o galutinai susi­tarti susirinkus gegužės 2 dieną, trečiadienį. Be to, gegužės 2 d. 10 val., kaip visada trečiadieniais, kviečiamas nuolatinių komisi­jų pirmininkų posėdis.

Štai tokia siūloma programa. Atsižvelgiant į tai, kad didelis tarpas tarp plenarinių posėdžių, kad daug nedarbo dienų, deputa­tai turėtų kokiais nors būdais informuoti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, kaip juos galima esant reikalui surasti. Ir prašoma taip pat klausytis radijo ir televizijos, kad esant reikalui Aukš­čiausioji Taryba galėtų greitai susirinkti ir dirbti. Tikėkimės, kad to nereikės, kad mes galėsime ir daržus susikasti, ir su rinkėjais plačiai pabendrauti, bet dėl viso pikto reikia būti pasiruošusiems.

Štai tokie pasiūlymai kitai savaitei ir šios savaitės pabaigai. Ar kas nors nori pasiūlyti kitaip? Prašom.

Balsas iš salės. Aš norėčiau atkreipti Tarybos dėmesį. Kiek žinoma, buvo paskelbti kandidatai į Aukščiausiojo teismo narius. Tarp jų yra ne mažiau kaip 3 teisėjai iš rajonų teismų. Tai galbūt kartu reikėtų rinkti ir į ten. Galbūt Teisingumo ministerija galėtų pateikti, kad po to nereikėtų vėl grįžti prie to klausimo, formuoti, kiek žinau, Šilutės, Prienų teismus. Kartu ir ten išrinktume teisė­jus, jeigu mes kartais tuos rekomenduojamus išrinktume į Aukš­čiausiąjį teismą.

S. Pečeliūnas (Pirmojo Alytaus rinkiminė apy­garda). Aš irgi dėl teisėjų. Jie buvo paskelbti laikraštyje, kurio tiražas yra tikrai nedidelis. O teisėjas - tai toks asmuo, kuris yra svarbus turbūt kiekvienam Lietuvos gyventojui. Manome, kad tą informaciją ne visi skaitė, ne visi galėjo pareikšti savo pastabas. Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Jų pavardžių paskelbta beveik tiek, kiek ir reikia, o kaip jūs teisingai formulavote, tai yra teisėjų rinkimai. Tai negi rinksime vieną iš vieno? Ar aš neteisingai išgirdau jūsų formuluotę?

Pirmininkas. Ar paaiškins deputatas Z. Juknevičius, ar Teisinės sistemos komisijos pirmininkas?

Z. Juknevičius (Mažeikių rinkiminė apygarda). Juk kandidatus į Aukščiausiojo teismo narius pateikė Aukščiau­siojo teismo pirmininkas. Ir ne iš alternatyvių kandidatūrų. Taip buvo nutarta, kad tas siūlomas kandidatūras paskelbtų. Paskelbta pagrindiniame valstybės laikraštyje. Teisinės sistemos komisija turi jau aplanką atsiliepimų. Man atrodo, kad užtektinai. Be to, jis pateiks, o mūsų valia jį išrinkti į Aukščiausiąjį teismą arba neišrinkti. Jeigu neišrinksim, tai jis po kurio laiko pateiks kitą.

S. Pečeliūnas. Man atrodo, tada teisingai formuluokim. Jeigu į vieną postą siūlo vieną asmenį, tai yra ne rinkimai, o tvirtinimas arba netvirtinimas. Jeigu teisininkai juokiasi iš tokio žodžio, tai man iš jų juokas ima. Teisingai įvardykime dalykus.

Pirmininkas. "Tiesa" yra ne parlamento, o vienas iš partijų laikraščių. Kodėl "Vasario 16" neskelbia?

Gerbiamieji deputatai, ar bus dar kokių nors darbotvarkės pa­pildymų?

Balsas iš salės. Aš tik tą patį, ką sakė gerbiamasis S. Peče­liūnas, norėčiau plačiau. Galbūt ne visi deputatai nusipirko tą laikraštį. Galbūt galima išspausdinti atskirai deputatams?

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašau neišeiti iš salės. Kvorumas yra ant ribos. Prašom.

Balsas iš salės. Ir lygiai taip pat galima būtų mums stengtis įeiti į normalų ritmą. Aš, aišku, nenoriu daryti jokių priekaištų, bet galbūt jau tų pataisytų įstatymų projektus, apie kuriuos buvo kalbama, galima būtų gauti, kad galėtume pasiruošti rimčiau, negu iki šiol dirbome.

Pirmininkas. Projektai yra išdalyti.

Balsas iš salės. Jau kai kurių buvo pirmieji skaitymai. Turbūt bus pristatomas jau pataisytas projektas. Čia toks mano pasiūly­mas ateičiai, kad vyktų būtent taip, o ne kaip nors kitaip.

Pirmininkas. Ačiū. Dar yra kokių nors pastabų? Gerbiamasis deputate Šerkšny, galbūt tikrai nevertėjo mums laukti naujo pa­dauginimo, gadinti popierių? Jeigu pataisos yra ne tokios žymios, mes galėtume jas išklausyti, pasižymėti savo projektuose. Matyt, taip reikia orientuotis ir kitą kartą, nes tai yra nereikalingas sė­dėjimas, ir sunaudojama daug popieriaus.

G. Šerkšnys. Gerai. Ačiū už pastabas.

Pirmininkas. Taip. Prašom.

Įstatymo "Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis" priėmimas

Balsas iš salės. Kokie pagrindiniai pakeitimai buvo padaryti? Pirma, 1-me str. buvo nuspręsta, kad reikia labiau rūpintis tais žmonėmis, kurie gali netekti darbo ar būti atleisti iš darbo. Ir buvo toks pakeitimas 1.1 str., kur baigėsi žodžiais "organizacijų apsaugos ir darbo režimas". Po kabliataškio yra kita pastraipa, kuri taip skambėtų: "Apriboti darbuotojų atleidimą iš darbo, spręs­ti jų įdarbinimo, socialinės rūpybos bei kitus klausimus. Asme­nims, nukentėjusiems nuo ekonominės blokados, teikti materialinę pagalbą ir nenumatytą iki šiol galiojusiuose įstatymuose". Tai yra, kad būtų galima labiau rūpintis tais nukentėjusiais nuo blo­kados asmenims. Buvusio 1.3 str. dabar tokia formuluotė: "įvesti normuotų būtiniausių prekių pardavimą, tame tarpe ir pagal kor­teles". 4 str. perskaitysiu visą: "Uždrausti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybinėms, valstybinėms-kooperatinėms įmonėms ir organizacijoms, išskyrus valstybines žemės ūkio įmones, par­duoti ar kitokiu būdu perleisti nuosavybės teise fiziniams as­menims, kooperatyvams ir privačioms įmonėms nekilnojamą tur­tą ir pagrindines gamybos priemones. Visus žaliavų realizavimo klausimus pavesti Vyriausybės kompetencijai". Antros dalies ne­liko.

Toliau. 5 str. "Valstybinės priešblokadinių priemonių komisi­jos sprendimus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Su­švelninta formuluotė. 6.4 str. antroji pastraipa: "Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyti veiksmai baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda nuo vieno iki dešimties tūkstančių rub­lių su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą." Paskiau yra ištaisyta, kad ne 2 str., o 3 str. Čia buvo apsirikta. 10 str. formuluotė: "Nustatyti, kad šis įstatymas galioja nuo jo priėmimo dienos iki atskiro Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimo". Tai tokie pakeitimai.

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, ar iš tikrųjų iš tų pasiū­lymų, kuriuos jūs pateikėte, yra neįvertintų ir tokių, už kuriuos jūs norėtumėte balsuoti? Gaila, kad kai kurių pasiūlymų autorių jau nebeliko. Aš apgailestauju, žinoma. Ar iš tų, kurie yra, dar kas nors neįvertinta ir dėl to reikėtų balsuoti?

Prašom deputatą M. Stakvilevičių.

M. Stakvilevičius (Lieporių rinkiminė apygar­da). Buvo Šimėno pataisymas, kad turi teisę atleisti tik su vy­riausybinės komisijos sutikimu. Šitas, atrodo, nepataisyta. Valsty­binės komisijos sutikimu. Aš prašyčiau, kad būtų alternatyviai balsuota.

Pirmininkas. Norėčiau priminti deputatui M. Stakvilevičiui. Penktasis punktas: "Valstybės priešblokadinių priemonių komisi­jos sprendimus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Ki­taip sakant, esant reikalui valstybinė komisija gali padaryti tokį sprendimą ir nurodyti Vyriausybei pakeisti savo.

       M.Stakvilevičius. Kalbu apie pirmojo penktąjį punktelį.

Pirmininkas. Aš dar kartą sakau, kad jeigu kartais Vyriausybės sprendimas nepatenkintų valstybės komisijos, tai valstybės ko­misija yra viršesnė, ji gali tą padaryti.

M. Stakvilevičius. O reikia, kad būtų prieš tai suderinta, o ne po to. Šito aš reikalauju.

Pirmininkas. Jokios abejonės nekyla. Kadangi deputatas M. Stakvilevičius reikalauja, tai reikės balsuoti. Aš tiesiog norė­jau paaiškinti, kad ko jis reikalauja, iš esmės yra įdėta. Gerbiamieji deputatai, ar jau galima būtų balsuoti, ar jūs dar norėtumėt susipažinti ir siūlyti? Deputatas A. Ražauskas.

A. Ražauskas (Pakruojo rinkiminė apygarda). Apie antrąjį punktą. Aš vis dėlto likau nesupratęs, kaip po keleto dienų agitacijos, jeigu taip galima sakyti, ieškoti bendradarbiavi­mo ir t. t. už Respublikos ribų? Kaip įsivaizduojate tą kiekvienos smulkmenos derinimą su Vyriausybe?

Pirmininkas. Prašome pasakyti savo formuluotę, ir mes bal­suosime.

A. Ražauskas. Aš siūlau vieną iš keleto galimų variantų. Sa­kykim, paprasčiausiai uždrausti parduoti už Respublikos ribų. Už­drausti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo išvežti par­davimui už Respublikos ribų.

Pirmininkas. Gerai, man atrodo, kad tenka mums eiti papunk­čiui, ir paskui prieisim prie jūsų punkto, paprašysim pasakyti, kodėl jis nebuvo įvertintas, ir pabandysim balsuoti už alternatyvius variantus.

Deputatas M. Stakvilevičius kėlė pirmojo punkto penktojo pa­punkčio alternatyvą. Taip? Atsiprašau, šeštojo. Deputatas A. Ražauskas - antrojo punkto. Ar dar bus kokių nors alternatyvų? Nebus. Tada prašom pradėti nuo deputato M. Stakvilevičiaus pa­siūlytos alternatyvos. Prašom dar kartą prieiti prie mikrofono, pa­sakyti savo formuluotę.

M. Stakvilevičius. Formuluotė tokia: "Skirti ir atleisti iš pa­reigų valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus, suderi­nus su valstybine komisija."

Pirmininkas. Aišku, supratau. Deputatas A. Ambrazevičius.

A. Ambrazevičius (Taikos rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasakyti, kad tokiu nutarimu mes sumažintume jau dabar esančias Vyriausybės teises, nes ano šaukimo Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad Ministrų Taryba turi teisę be jokio suderinimo skirti įmonių vadovus. O mes dabar ypatingom są­lygom apribojam tą Vyriausybės teisę. Aš manau, kad nereikia daryti pakeitimo.

Pirmininkas. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti.

Ar galėtų deputatas S. Šaltenis nusileisti į salę? Prašau. Dėl deputato M. Stakvilevičiaus alternatyvos.

Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte - "skirti ir atleisti iš pareigų valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus". Alternatyva bus - kablelis "sutinkant valstybinei prieš­blokadinių priemonių komisijai". Taip?

Kas už tai, kad būtų taip, kaip projekte? 71. Kas už deputato M. Stakvilevičiaus pasiūlymą? 16. Kas susilaikė? 9.

Ačiū, balsų dauguma priimta.

Ir antrasis punktas. Prašau deputatą A. Ražauską prieiti prie mikrofono, kad galėtų perskaityti, už ką jis siūlo balsuoti. Pro­jekte yra "Uždrausti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidi­mo išvežti už Lietuvos Respublikos ribų produkciją ir žaliavas". Prašom alternatyvą.

A. Ražauskas. Aš siūlau "Uždrausti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo išvežti už Lietuvos ribų pardavimui produk­ciją ir žaliavas". Na, aš buvau siūlęs du galimus variantus. Arba pabaigoj tada pridėti žodžius "išskyrus tarpusavyje naudingus mainus".

Pirmininkas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų taip, kaip pro­jekte? 72. Kas už deputato A. Ražausko pasiūlymą? 17. Kas susi­laikė? 7. Ačiū, priimtas projekto variantas.

Ar neliko daugiau deputatų, kurių pasiūlymai būtų neįtraukti, ir jie norėtų balsuoti? Prašau balsuoti už visą nutarimą.

Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos ekonominės blokados sąlygomis"? Kas už? 83. Kas prieš? 4. Kas susilaikė? 5.

Ačiū, įstatymas priimtas.

Prašau balsuoti už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta­rybos kai kurių nuolatinių komisijų sudėties papildymą. Nutari­mo tekstą jūs turite.

Kas už šį nutarimą? Už - 89. Kas prieš? Kas susilaikė? 2.

Nutarimas priimtas.

Ir už nutarimą, dėl kurio buvo pasiginčyta -"Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato rinkimų Naujo­sios Vilnios rinkiminėje apygardoje Nr. 21 datos nustatymo".

Gerbiamasis Litvinai, ar jums būtinas šiandien balsavimas? Man atrodo, kad čia nėra toks vienareikšmiškas klausimas, kad skubėdami jį padarytume. Ar jūs sutinkate, kad būtų atidėta po švenčių, ar jums reikia paskelbti datą dabar? Jeigu galima, tada prašau atidėti šį klausimą, ir mes dar turėsime pagalvoti ir pasi­aiškinti situaciją vietoje.

Ačiū. Balsavimai baigti. Deputatai J. Paleckis ir A. Butkevi­čius prašo galinčius pasilikti po posėdžio neoficialaus pokalbio kai kurių šiandien paliestų klausimų temomis. Jeigu deputatai sutinka.

Ačiū, oficialus posėdis yra baigtas.