1990 m. balandžio 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Č.V.Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Laba diena, gerbiamieji deputatai, pradėsime šios dienos plenarinį posėdį. Prašome visus užimti nuolatines vietas.
Pirmininkas. Laba diena, gerbiamieji. Pristatau jums šios dienos siūlomą darbų tvarką. 1. Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų R. Gajauskaitės ir P. Papovo įgaliojimų pripažinimo. Mandatų ir etikos komisija, pranešėjas deputatas A. Sakalas. 2. Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo projekto. Nutarimo projektas yra, mes jį vakar jau skaitėme. Biudžeto komisija, deputatas A. Rudys. 3. Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo. Informacija apie įstatymo projektą, projekto pristatymas. Jeigu jūs turėsite keletą klausimų, pranešėjas atsakys į juos, bet šiandieną tas įstatymas neturi būti svarstomas, o tikai pristatomas toliau svarstyti komisijose. 4. Dėl komisijos priešblokadinėms priemonėms parengti sudarymo. Šitą klausimą prašau į darbotvarkę įtraukti, tačiau turint galvoje, kad galim šiandien jo nespėti atlikti, nes kol kas dar Vyriausybė, nors ir buvo pažadėjusi, nepasiūlė savo kandidatų į šią komisiją. Tikimasi, kad tik po keleto minučių ar po pusvalandžio tai bus padaryta.
Ar kas nori ką nors pareikšti dėl darbotvarkės? Ačiū. Tada galima pradėti dirbti. Prašau balsų skaičiavimo grupę suskaičiuoti mus, pasitikrinti kvorumą. Nemanau, kad reikia kelti mandatus, tikėkimės, kad jie patys suskaičiuos. Čia salėje sėdi beveik vieni deputatai.
Prašau pradėti pirmą klausimą. Deputatas A. Sakalas, Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas.
A.Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, kaip žinote, š. m. balandžio 21 d. trijose rinkiminėse apygardose vyko pakartotinis balsavimas renkant deputatus į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. 106-oje Zarasų ir 141-oje Lazdijų rinkiminėse apygardose deputatai išrinkti. 21-oje Naujosios Vilnios rinkiminėje apygardoje pakartotinis balsavimas neįvyko, nes dalyvavo tik 29,81 % rinkėjų. Šioje apygardoje sutinkamai su Rinkimų įstatymo 53 straipsniu turėtų būti surengti pakartotiniai rinkimai ne vėliau kaip per du mėnesius.
Mandatų ir etikos komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79 straipsniu, patikrino išrinktų deputatų įgaliojimus. Susipažinusi su Respublikos rinkiminės komisijos pateiktais apygardų rinkiminių komisijų protokolais, taip pat kitais dokumentais ir apsvarsčiusi rinkimų rezultatus, Mandatų ir etikos komisija nustatė, kad pakartotinis balsavimas vyko pagal Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymą.
Zarasų rinkiminėje apygardoje rinkimuose dalyvavo 72,96 %, Lazdijų - 64,35 % rinkėjų, įrašytų į sąrašus. Pareiškimų ir skundų dėl rinkimų šiose apygardose Respublikos rinkiminė komisija negavo, negavo jų taip pat ir Mandatų komisija. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatais išrinkti, į Respublikos rinkimines komisijas įregistruoti šie asmenys: 141-oje Lazdijų rinkiminėje apygardoje - Rūta Gajauskaitė. Prašome, gerbiamoji deputate. Nepartinė. Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų kvalifikacijos kėlimo instituto docentė, einanti katedros vedėjos pareigas. 106-oje Zarasų rinkiminėje apygardoje - Petras Papovas (Plojimai.) Lietuvos komunistų partijos Zarasų rajono k-to pirmasis sekretorius. Išrinktų ir Respublikos rinkiminės komisijos įregistruotų deputatų įgaliojimus Mandatų ir etikos komisija siūlo pripažinti. Aukščiausiajai Tarybai pateikiamas svarstyti toks nutarimo projektas:
"Apsvarsčiusi Mandatų ir etikos komisijos teikimą, remdamasi Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 79 straipsniu, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
pripažinti 1990 m. balandžio 21 d. išrinktų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Rūtos Gajauskaitės ir Petro Papovo įgaliojimus".
Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Ačiū. Ką balsų skaičiavimo grupė mums turi pranešti?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 93
Pirmininkas. Prašom pakviesti. Jeigu yra mus girdinčių deputatų AT rūmuose, prašom ateiti į salę.
Č.V.Stankevičius. Gerbiamieji deputatai, kurie esate užtrukę komisijų kambariuose, prašome grįžti į salę, nes trukdote kitiems deputatams dirbti. Labai prašome.
Pirmininkas. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kad būtų patvirtinti Rūtos Gajauskaitės ir Petro Papovo įgaliojimai. Kas už? Kas prieš? Kas susilaikė? Ačiū.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 96.
Pirmininkas. Patvirtinta vienu balsu. Sveikiname naujus mūsų kolegas. (Plojimai.) Belieka mums sulaukti paskutinio, turbūt ne greičiau kaip po dviejų mėnesių.
Antrasis klausimas. Vakar mes pirmą kartą skaitėme Biudžeto sandaros įstatymo projektą. Siūlomas toks nutarimas:
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a:
l. Pritarti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo projektui pirmuoju svarstymu.
2. Paskelbti Respublikos biudžeto sandaros įstatymo projektą visuomenei svarstyti".
Kas už šį nutarimą, prašau balsuoti. Kas už? Ačiū. Kas prieš? Kas susilaikė? Irgi vienu balsu. Šiandien esame labai vieningi.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projektas. Klausimą pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo komisija. Pranešėjas - deputatas K. Lapinskas. Prašom.
K. Lapinsko pranešimas apie LR valstybės kontrolės įstatymo projektą ir atsakymai į deputatų klausimus
K.Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Valstybės atkūrimo komisija pateikia mums Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projektą. Jis visiems įteiktas susipažinti. Norėčiau trumpai apibūdinti svarbesnius šito įstatymo projekto nuostatus. Šiandien tai dar nėra pirmasis skaitymas, kaip mes vadiname, o tiesiog to projekto pristatymas. Noriu priminti, kad Valstybės kontrolės departamentas jau yra įsteigtas vietoj likviduojamo Lietuvos liaudies kontrolės komiteto. Tam, kad galėtų būti formuojamas šitas naujai įsteigtas Valstybės kontrolės departamentas, skiriami jo vadovai, kad būtų formuojama aparato struktūra ir darbuotojai galėtų būti priimami į darbą, reikia priimti įstatymą, kuris reglamentuotų pagrindinius Valstybės kontrolės departamento uždavinius, darbo tvarką, taip pat ir šitų organų struktūrą. Kaip tik toks įstatymo projektas jums ir įteiktas. Šitas įstatymo projektas susideda iš keturių pagrindinių skyrių: 1) Bendrieji nuostatai; 2) Valstybės kontrolės uždaviniai; 3) Valstybės kontrolės organai ir jų kompetencija) Valstybės kontrolės vykdymas ir įgaliojimai (valstybės kontrolės darbuotojų įgaliojimai).
Kaip žinome, Valstybės kontrolės departamentas buvo sumanytas kaip Vyriausybei nepavaldus organas, veikiantis prie Aukščiausiosios Tarybos. Todėl bendruosiuose nuostatuose šio kontroliuojančio organo principai ir yra įtvirtinami. Skelbiama, kad Valstybės kontrolės departamentas, apskritai valstybės kontrolės organai, yra ekonominės kontrolės organai, privalantys tikrinti valstybės finansinių ir materialinių lėšų panaudojimo teisėtumą ir tikslingumą, taip pat ir valstybės turto apsaugą. Iš esmės šiam naujai steigiamam organui numatoma perduoti svarbiausius liaudies kontrolės organų įgaliojimus, taip pat buvusios Finansų ministerijos Kontrolės ir revizijos valdybos pagrindinius įgaliojimus. Šito organo uždaviniai apibrėžiami įstatymo projekto straipsnyje. Pagrindinis uždavinys - valstybės biudžeto išlaidų naudojimo kontrolė, jų tikslingumas, teisėtumas, taip pat ir kryptingumas, ar pagal paskirtį naudojamos tos valstybės biudžeto išlaidos ir pan. Taip pat ir kitų valstybės išlaidų, subsidijų, dotacijų panaudojimo tikslingumas, kryptingumas. Todėl čia bent septyniuose punktuose yra detalizuojami Valstybės kontrolės pagrindiniai uždaviniai. Vienas iš tokių savotiškų uždavinių yra formuluojamas 8 straipsnyje. Norėčiau atkreipti dėmesį. Projekto 8 straipsnyje kalbama, kad valstybės kontrolė stebi, ar efektyviai funkcionuoja valstybės aparatas, ar jo veikloje nepažeidinėjama valstybinė ir finansinė drausmė ir ar laikomasi socialinio teisingumo principo, taip pat išaiškina vilkinimo, biurokratizmo ir valstybės apgaudinėjimo atvejus ir teikia siūlymus dėl valstybės aparato ir jo darbo tobulinimo. Šitie uždaviniai šiek tiek neatitinka tų 7 straipsnyje įvardytų pagrindinių finansinės ekonominės kontrolės funkcijų. Tačiau mūsų valstybės aparatas dabartiniu metu yra labai suvešėjęs, yra nepaprastai didelis valdymo personalas, sunaudojama labai daug valstybės biudžeto lėšų valdymo aparatui išlaikyti. Reikia, kad parlamentas turėtų galimybę per jam atskaitingus organus kontroliuoti, kaip yra tobulinamas valstybės aparatas, kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos valstybės aparatui išlaikyti. Kad būtų įmanoma daryti tam tikrą poveikį valstybės aparato mažinimui, tobulinimui, manoma suteikti šituos kontrolės įgaliojimus šiems naujai steigiamiems valstybės kontrolės organams. Valstybės kontrolė funkcionuos, kaip aš jau minėjau iš pradžių, kaip savarankiška, nepriklausoma nuo Vyriausybės ir nuo kitų valdymo organų. Valstybės kontrolė bus nepriklausoma, bet kartu numatyta galimybė bendradarbiauti su Prokuratūros organais, taip pat teisėsaugos organais, vidaus reikalų organais, esant reikalui, pačios valstybės kontrolės nuožiūra. Palikta tokia galimybė, ir tai užfiksuota 10 straipsnyje. Bet kartu pabrėžiama, kad valstybės kontrolė neturi kištis nei į Prokuratūros organų veiklą, nei į teisėsaugos arba teisingumo organų veiklą.
Dabar dėl valstybės kontrolės organų. Trečias skyrius. Norėčiau glaustai akcentuoti kai kuriuos dalykus. Numatyta dviejų pakopų valstybės kontrolės organų struktūra. Pagrindiniu valstybės kontrolės organu turėtų tapti Valstybės kontrolės departamentas, o vietose siūloma steigti apygardų valstybės kontrolės skyrius. Apygardų. Ne rajonų, miestų, kaip kad buvo iki šiolei steigiami liaudies kontrolės organai, o būtent apygardų. Steigti specialias apygardas šitų organų veiklai apibrėžti. Galbūt apygardų centrais galima būtų padaryti didžiausius Respublikos miestus ir prijungti prie šitų miestų aplinkinius rajonus, taip sudarant specialias teritorijas, kuriose ir funkcionuotų šitie vadinamieji apygardų valstybės kontrolės skyriai. Nes vykdyti valstybinę kontrolę vien iš centro, vien iš Valstybės kontrolės departamento, kuris bus, matyt, dislokuotas Vilniuje, suprantama, būtų irgi pernelyg sudėtinga. Pasiekti visas Respublikos vietoves, visus miestus, rajonus, būtų irgi neracionalu važinėjimo, komandiruočių išlaidų prasme, taip pat ir darbo organizavimo prasme. Bet čia kartu norėjosi išvengti štai ko. Jeigu laikydamiesi esamos administracinės teritorinės struktūros steigtume valstybės kontrolės skyrius kiekviename rajone ar mieste, būtų sunku užtikrinti šitų vietinės valstybės kontrolės organų nepriklausomybę nuo vietinės valdžios. Praktika rodo, kad anksčiau ar vėliau, daugiau ar mažiau vietos organai suranda būdų, kaip veikti greta jų funkcionuojančius, net jiems tiesiogiai nepavaldžius organus, kaip daryti poveikį. O čia norima garantuoti jų autonomiškumą, nepriklausomumą nuo bet kokių vietinių valdžių. Todėl, sudarant apygardas, būtų galima išvengti šio pavojaus, t. y. vietinės valdžios intervencijos į valstybės kontrolės organų veiklą. Tokia būtų iš esmės nesudėtinga šitų organų organizacinė struktūra. Dviejų pakopų.
Dabar dėl pačios vadovybės. Projekte siūloma, kad Valstybės kontrolės departamentui ir apskritai Respublikos valstybės kontrolės organams turėtų vadovauti štai kokie organai. Valstybės kontrolės departamentui turėtų vadovauti jo vadovas, kurį projekte siūloma vadinti valstybės kontrolieriumi. Jis galėtų turėti vieną pavaduotoją. Manome, kad reikėtų atsisakyti tos praktikos, kai būdavo daug pavaduotojų, o vadovavimo funkcijos išskirstomos, išskaidomos tarp daugelio asmenų. Užtektų dviejų - valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo. Kartu projekte siūloma sudaryti Valstybės kontrolės departamente dar vieną kolegialų vadovaujantį organą - Valstybės kontrolės tarybą. Į šitą Valstybės kontrolės tarybą pagal pareigas turėtų įeiti valstybės kontrolierius, jo pavaduotojas ir vyriausieji kontrolieriai. O vyriausiaisiais kontrolieriais vadinami pagrindinių struktūrinių padalinių vadovai. Vadinasi, Valstybės kontrolės departamentas turėtų susidėti iš tam tikrų skyrių. Tie skyriai būtų kaip pagrindiniai struktūriniai vienetai. Jie būtų steigiami pagal kontrolės objektus arba pagal tam tikras kontrolės kryptis. Skyriams vadovauti būtų skiriami vyriausieji kontrolieriai. Vyriausieji kontrolieriai taip pat būtų ir apygardų valstybės kontrolės skyrių vadovai. Šitie pagrindinių struktūrinių padalinių vadovai įeitų į Valstybės kontrolės tarybos sudėtį kartu su valstybės kontrolieriumi ir jo pavaduotoju. Projekte atskirai apibrėžiamos valstybės kontrolieriaus funkcijos, kokias teises jis privalo turėti, taip pat jo pavaduotojo pagrindiniai įgaliojimai. Na, ir atskirame straipsnyje (19) išvardijami Valstybės kontrolės tarybos įgaliojimai arba pagrindiniai kompetencijos punktai. Valstybės kontrolės taryba būtų kaip patariamasis valstybės kontrolieriaus organas. Čia turėtų būti svarstomi pagrindinių aktų projektai, darbo planų projektai, metodikų projektai, tarkime, tikrinimo taisyklių projektai ir kai kurie kiti aktai, kuriuos paskui galėtų tvirtinti valstybės kontrolierius. Kartu būtų svarstomi pagrindiniai svarbiausieji valstybės kontrolės darbo klausimai, jo efektyvumo didinimo klausimai ir kai kurie kiti įgaliojimai, kurie išvardyti 19 straipsnyje.
Dabar dėl valstybės kontrolės. Tiesa, dar dėl vadovų skyrimo. Projekte siūloma štai kaip: numatoma, kad vadovaujančius, pačius svarbiausius valstybės kontrolės organų vadovus turėtų tvirtinti Aukščiausioji Taryba. Aukščiausioji Taryba turėtų skirti valstybės kontrolierių, taip pat jo pavaduotoją ir vyriausiuosius kontrolierius, tų struktūrinių padalinių vadovus. Juos turėtų skirti pati Aukščiausioji Taryba valstybės kontrolieriaus siūlymu. Čia galbūt daroma šiokia tokia analogija su kai kuriais kitais teisėsaugos organais. Mes žinome, kad Aukščiausioji Taryba dabar renka ir visus teisėjus, ne tik Aukščiausiąjį teismą ar Aukščiausiojo teismo narius, taip pat tvirtina ir Prokuratūros kolegiją, ir valstybinius arbitrus, ir t. t. Tai leistų pakelti vadovaujančiųjų valstybės kontrolės organų darbuotojų autoritetą ir kartu padidinti atsakomybę.
Dėl kitų valstybės kontrolės darbuotojų. Projekte jie vadinami operatyviniais. Operatyviniai valstybės kontrolės darbuotojai - tai eiliniai kontrolieriai, revizoriai, taip pat vyresnieji kontrolieriai ir vyresnieji revizoriai. Projekte siūloma nustatyti konkursinę jų pareigų užėmimo tvarką. Konkursą turėtų organizuoti pati Valstybės kontrolės taryba ir atrinkti iš tų asmenų, kurie pateiks dokumentus, pareiškimus dalyvauti konkurse.
Dabar dėl kontrolės vykdymo ir įgaliojimų. Projekte vardijami du būdai: tikrinimai ir revizijos. Jų vykdymo tvarka turėtų būti apibrėžiama specialiuose revizijų atlikimo nuostatuose. Juos Valstybės kontrolės departamentas jau pats turėtų parengti ir patvirtinti. Dabartiniu metu irgi yra parengti atitinkami revizijų vykdymo nuostatai, parengti Finansų ministerijos, bet ateityje Valstybės kontrolės departamentas turėtų parengti naujus tikrinimų ir revizijų atlikimo nuostatus, arba taisykles, kaip jūs pavadinsite. 27 straipsnyje išvardytos teisės, kurios turėtų būti suteikiamos valstybės kontrolės darbuotojams, kai jie vykdo kontrolės funkcijas. Tai teisė pareikalauti tam tikrų dokumentų, reikalingų kontrolei vykdyti, netrukdomai įeiti į bet kokias patalpas ir t. t. Kartu numatyta, kad darbuotojai, kurių darbas yra tikrinamas, turėtų teisę irgi dalyvauti atliekant patikrinimą, apskaitą, inventorizaciją. Jie turėtų teisę susipažinti su surašytais dokumentais. Taigi turi būti garantuojamos bent minimalios teisės ir tikrinamų įstaigų, organizacijų darbuotojų, kurių veikla yra valstybės kontrolės dėmesyje. Numatyta, kokias poveikio priemones valstybės kontrolė gali naudoti, jeigu aptinkami įstatymo pažeidimai, taip pat neekonomiškas valstybės lėšų naudojimas, išeikvojimai ir kiti pažeidimai. Čia laikomasi labai paprasto principo. Jeigu tokiuose pažeidimuose, kuriuos aptinka valstybės kontrolės darbuotojai, yra nusikaltimo požymių, tokia medžiaga turi būti perduodama tardymo organams, kad būtų keliama baudžiamoji byla dėl padaryto nusikaltimo ir atliktas tardymas dėl tokių nusikalstamų veikų. Kitais atvejais, kai padaryti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, kai tuose pažeidimuose nėra nusikaltimo požymių, dėl tokių nusižengimų turi būti sudaromi revizijos arba tikrinimo aktai, kuriuose fiksuojami visi aptikti įstatymo arba finansinės drausmės pažeidimai. Šitokie revizijos arba tikrinimo aktai yra pateikiami tikrinamos organizacijos, įmonės, įstaigos vadovui, o kartu šitoks aktas yra perduodamas jau valstybės kontrolės vadovams.
Šitame įstatymo projekte laikomasi principo, kad bausmes, poveikio priemones už įstatymų pažeidimus kaltiems asmenims turėtų skirti valstybės kontrolės organų vadovai. Teisę bausti prasižengusius valstybės tarnautojus ir kitus vadovus turi pats valstybės kontrolierius, jo pavaduotojas ir vyriausieji kontrolieriai, valstybės kontrolės skyrių vadovai. 32 straipsnyje yra išvardytos visos galimos poveikio priemonės. Čia aš galiu konstatuoti, kad iš esmės kokių nors naujų, nežinomų dabartiniu metu poveikio priemonių nenumatoma. Viena iš sunkiausių poveikio priemonių - tai materialinio poveikio priemonė, kuri, kaip žinom, vadinasi pinigine nuoskaita. Už padarytą žalą valstybei, už valstybės lėšų pereikvojimą arba neekonomišką naudojimą kaltiems darbuotojams gali būti skiriama padarytos žalos dydžio piniginė nuoskaita. Kitaip tariant, piniginė nuoskaita yra kompensacinio pobūdžio priemonė. Maksimalus piniginės nuoskaitos dydis yra iki trijų mėnesinių atlyginimų. Ne daugiau kaip trijų mėnesių atlyginimų suma. Kita griežta poveikio priemonė, kurią galėtų naudoti valstybės kontrolės vadovai, tai nušalinimas iš einamų pareigų. Tie darbuotojai, kurie šiurkščiai pažeidžia įstatymus, padaro esminę žalą valstybės interesams, kontrolės vadovų sprendimu gali būti nušalinami iš užimamų pareigų. Šią priemonę dabartiniu metu turi teisę naudoti Liaudies kontrolės komitetai. Iš esmės paliekama ta pati poveikio priemonė. Noriu pasakyti, kad tai dar nėra atleidimas iš pareigų, tik laikinas nušalinimas iš einamų pareigų. Paskui - pagal įstatymus, suradus reikalingą įstatymo formuluotę, jie turi būti atleidžiami iš užimamų pareigų, remiantis sprendimu dėl nušalinimo. Yra ir kai kurių kitų poveikio priemonių. Detaliau apie jas aš nenorėčiau kalbėti. Tai tiek trumpai apie Valstybės kontrolės įstatymo projektą.
Pirmininkas. Deputatą A. Sakalą prašom paklausti.
A.Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis prelegente! Gal galėtumėt išvardyti pagrindinius skirtumus tarp jūsų siūlomo projekto, veikiančio Liaudies kontrolės įstatymo ir Valstybės kontrolės įstatymo, veikusio iki 1940 metų? Ačiū.
K.Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo. Jis yra mažesnės apimties, ir jame buvo daugiau tokių, sakyčiau, procesinių normų: dėl revizijų, tikrinimų vykdymo. Revizijos skirstomos į tam tikras rūšis. Mažiau buvo bendrų poveikio priemonių, bendrų normų, kurios apskritai būdingos dabartiniams įstatymams. Tai šia prasme yra platesnė detalizacija, didesnė apimtis, ir poveikio priemonės čia naudojamos susiformavusios, nusistovėjusios. Palyginti su liaudies kontrolės organais, valstybės kontrolės organai kur kas paprastesni, paprastesnė jų sistema, struktūra, formavimo tvarka. Kartu valstybės kontrolės organai įgauna, sakyčiau, didesnį savarankiškumą, tvirtesnius įgaliojimus. Dabar dar tebeveikiantys liaudies kontrolės komitetai poveikio priemones galėjo skirti tik kolegialiai. Jeigu rajono liaudies kontrolės komitetas skirdavo piniginę nuoskaitą, privalėdavo po to gauti respublikinio Liaudies kontrolės komiteto sutikimą, pritarimą, leidimą.
A.Sakalas. Aš norėjau jūsų paklausti dėl konceptualaus skirtumo. Ar yra konceptualus skirtumas tarp liaudies kontrolės ir šitos? Ar tai yra tas pats revizijos aparatas?
K.Lapinskas. Yra skirtumų. Mes žinome, kad liaudies kontrolė buvo praktiškai partinė, ne valstybinė kontrolė. Faktiškai tai buvo partinių organų žinioje esantys liaudies kontrolės organai, kuriuose buvo derinami kai kurie valstybinės kontrolės elementai su visuomenine kontrole. Organizaciniu požiūriu čia visiškai nėra nieko bendra. Valstybės kontrolieriai bus kaip ir kiti kontrolės darbuotojai, kaip etatiniai valstybės tarnautojai su tvirtais įgaliojimais, su tvirtomis funkcijomis.
Pirmininkas. Deputatas A. Žalys. Prašom paklausti.
A.Žalys (Pajūrio rinkiminė apygarda). Dėl apygardų valstybės kontrolės skyrių. Sakykite, ar nebuvo nagrinėjamas klausimas, kad miestai, ypač didesnieji, turėtų savo miestų kontrolės skyrius, o kaimo vietovėse ar rajonuose būtų apygardų skyriai (nes čia kita specifika: pramonė, miestai)?
K.Lapinskas. Į šitą nebuvo kreipiamas dėmesys dėl to, ką aš minėjau pradžioje - norint riboti valstybės kontrolės vietinius organus nuo vietinės valdžios įtakos, sudaryti savotiškus regioninius centrus. Galbūt didžiausiems miestams būtų galima atskirai suformuoti skyrius, bet tai jau reikėtų palikti Valstybės kontrolės departamento nuožiūrai. Jie patys turės parengti savo struktūrą. Čia tik principinė struktūros schema, o kiek tų apygardų, kokiais kriterijais remiantis jos turės būt sudarytos, čia nenumatyta, nereglamentuojama.
Pirmininkas. Prašau deputatą B. Rupeiką.
B.V.Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau padėkoti už komisijos veiklos rezultatą. Tai dabar turbūt ypač reikalingas įstatymas. Kokia Valstybės kontrolės departamento išlaikymo sąmata, palyginti su buvusiuoju Liaudies kontrolės komitetu? Ir koks žmonių skaičius, jeigu, aišku, tai galite pasakyti?
K.Lapinskas. Šitokių duomenų aš neturiu, mes neskaičiavom. Praktiškai etatų turėtų pagausėti, nes liaudies kontrolės sistemoje, kaip žinome, buvo pasitelkiama visuomenė arba kitų organizacijų specialistai. Čia irgi numatoma galimybė pasitelkti revizijoms ir kontrolėms vykdyti specialistus iš kitų organizacijų. Bet rengdami tą projektą mes neskaičiavome etatų, o keitėm organizacinę struktūrą, sudarymo ir veiklos principus.
B.V.Rupeika. Bet aš teisingai suvokiu, kad čia einama mažinimo linkme, tačiau kompetencijos link?
K.Lapinskas. Bijau apsirikti, tvirtindamas jūsų žodžius.
B.V.Rupeika. Apygardų stambinimas.
K.Lapinskas. Apygardų - taip. Bet vis dėlto ten darbuotojų skaičius turės būti pakankamas, kad kiekviename rajone būtų bent po vieną, ko gero, ir po porą kontrolierių. Praktiškai tos apygardos turėtų būti kur kas didesnės. Liaudies kontrolės komitetai rajonuose turėdavo 2-3
etatinius darbuotojus, dar būdavo visuomeninis aktyvas ir telkiami specialistai iš kitų organizacijų tikrinimams atlikti.
Pirmininkas. Deputatas V. Andriukaitis.
V.P.Andriukaitis (Žalgirio rinkiminė apygarda). Sakykite, ar nebuvo pažiūrėta į valstybės kontrolieriaus instituciją kaip į instituciją, per kontrolę vykdančią valstybės politiką, tam tikrą politinę funkciją? Aš turėčiau minty daugiau sveikatos politikos aspektą ir vyriausiojo higienisto įtraukimą į šį departamentą.
K.Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Šitie politikos dalykai yra užfiksuoti 8 straipsnyje. Tai ir dėl paties valstybės aparato tobulinimo, veiklos efektyvumo tyrimo ir ieškojimo būdų, kaip ekonominti valstybės lėšas valdymo aparatui išlaikyti ir kartu racionalizuoti patį valstybės aparatą. Tai šiame projekte programuojama.
Pirmininkas. Deputatas V. Pikturna.
V.Pikturna (Kretingos rinkiminė apygarda).
Mano klausimas taip pat susijęs su 8 straipsniu. Ar į valstybės aparato sąvoką įeina Aukščiausioji Taryba ir ar valstybės kontrolierius turės teisę kontroliuoti Aukščiausiosios Tarybos aparato biudžetą?
K.Lapinskas. 7 straipsnio paskutinėje dalyje pabrėžiama, kad valstybės kontrolės kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Ministrų Tarybos ir Lietuvos banko veikla.
Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.
A.Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pasiteirauti gerbiamojo K.Lapinsko. Kaip jūs manot, ar būtų esminiai skirtumai pateiktame įstatymo projekte, jeigu pats pavadinimas būtų ne Kontrolės departamentas, o, sakykim, vyriausiasis valstybės kontrolierius, t. y. panašiai kaip prokuroras. Prokuratūra - įstaiga prie prokuroro. Ar nebūtų galima tą patį principą taikyti ir Lietuvos kontrolei?
K.Lapinskas. Aš suprantu jūsų klausimą. Ačiū. Kai mes tvirtinome įstatymą dėl Aukščiausiajai Tarybai pavaldžių valstybės organų steigimo, taip ir buvo sumanyta. Bet tuomet kilo abejonė dėl tokio pavadinimo tikslingumo. Todėl pertvarkydami aną mūsų įstatymą dėl Aukščiausiajai Tarybai pavaldžių organų steigimo, mes užfiksavome pavadinimą - Valstybės kontrolės departamentas.
A.Rudys. Aš6 atsiprašau, dar kartą. Bet ar turinys skiriasi? Ar čia yra asmeninė valstybės kontrolieriaus atsakomybė už visą kontrolės aparato darbą?
K.Lapinskas. Taip.
A.Rudys. Tai tada iš karto kitas klausimas, taip pat konceptualus. Ar tokiu atveju tinka konkursinė visų likusių, išskyrus du asmenis, parinkimo tvarka?
K.Lapinskas. Suprantama, galima svarstyti ir taip, ir kitaip. Man patiko Estijos pavyzdys. Ten jau priimtas Valstybės kontrolės įstatymas, jie tai numatė, ir mane imponavo jų ryžtas pereiti prie tos tvarkos. Darbuotojų parinkimo sistemoje yra nemaža demokratijos elementų.
Pirmininkas. Prašom deputatą A. Leščinską.
A.K.Leščinskas (Radviliškio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pranešėjau, ar ne per plačios vis dėlto kontrolės funkcijos? Štai 7 straipsnyje: kontroliuoja ir ūkinės veiklos efektyvumą, ir kryptingumą. Kas tada paliekama normaliems ekonomikos dėsniams, jeigu viską kontroliuoja šitas organas, ir kaip tai siejasi su kitomis ekonominėmis žinybomis? Efektyvumas, kryptingumas iš tikrųjų yra grandiozinės funkcijos aparatui. Ar sugebės jis šitą įvertinti?
K.Lapinskas. Suprantama, bet šiuo atveju turima galvoje biudžeto lėšų naudojimas. Ne bet kurių ūkiskaitinių lėšų, gautų iš. . .
A.K.Leščinskas. Ne, jūs rašote "įmonių ir organizacijų finansinę ūkinę veiklą teisėtumo, efektyvumo ir kryptingumo požiūriu". Pagalvokit, kas tai per klausimai. Ar šitas aparatas sugebės tokius dalykus padaryti? Ir kodėl mes jam užkraunam tokią baisią funkciją?
K.Lapinskas (Gubernijos rinkiminė apygarda). Na, tuos dalykus palikime galbūt svarstyti. Šiandieną projekto nesvarstom, atsakau tik į bendriausius klausimus. O šiaip ekonomistai turėtų pareikšti savo nuomonę.
A.K.Leščinskas. Tai aš ir dėl septynerių metų skyrimo. Kodėl septyneri metai?
K.Lapinskas. Septyneri metai - terminas, kuris turbūt užtikrintų valstybės kontrolieriaus tam tikrą nepriklausomybę nuo Aukščiausiosios Tarybos. Tas jo įgaliojimų periodas nepririš jo prie vieno šaukimo Aukščiausiosios Tarybos, o pratęs dar ir iki kitos Aukščiausiosios Tarybos šaukimo vos ne kadencijos vidurio.
Pirmininkas. Deputatas R. Survila.
R.R.Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Lapinskai, aš norėjau štai ką paklausti. Kodėl akcentuojama 65 metai tam kontrolieriui, kai amžius niekur nenusakomas: nei Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, nei kitiems? Kontrolierius tampa kažkokia išimtine asmenybe. Gal nereikėtų šito.
Antra. Aš norėčiau pridurti, kad ta apskaita ir atskaitomybė, ūkinės veiklos kryptingumas ir t. t. man irgi labai primena senų laikų liaudies kontrolę, kuri kišosi absoliučiai į viską. Ačiū.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, aš apgailestauju, kad mes jau pradedame svarstyti. Norėčiau, kad pasiaiškintume tik neaiškius dalykus, t. y. tiktai informaciją. Be abejo, svarstysim, pirmasis skaitymas bus. Jeigu deputatas K. Lapinskas, kaip projektą pristatantis autorius, paprašys mūsų balsuoti dėl to, ar skelbtinas spaudai šitas įstatymo projektas, tai kitas dalykas. Jeigu matysime, kad ne, tai ne. Bet dabar prašau nesvarstyti, tiktai pateikti klausimus. Prašom. Ar jūs galite atsakyti?
K.Lapinskas. Atsakyti man, ar ne?
Pirmininkas. Jeigu jūs laikote klausimu.
K.Lapinskas. Dėl amžiaus cenzo, tai, kaip žinote, mes seniai mėginame įteisinti tam tikrą maksimalią amžiaus ribą, bet ne visada pavyksta. Tai gal bent šiuo atveju, turėdami galvoje valstybės kontrolės reikšmę ir tokį operatyvumą, šitų kontroliuojančių organų atsakomybę, gal bent čia bandykime įteisinti tą amžiaus viršutinę ribą. Pirmiausia vadovams. O apskritai, žinoma, galima svarstyti.
Pirmininkas. Prašom deputatą G. Vagnorių.
G.Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Kaip aš supratau, čia ne pirmasis svarstymas, o informacija. Todėl, jeigu leisite, aš tokį retorinį klausimą. . .
Pirmininkas. Prašom.
G.Vagnorius. Mano supratimu, šio kontrolės organo tikslas turėtų būti ne toks. Mes kuriame ne liaudies kontrolę kitu pavadinimu, bet kuriame valstybės kontrolės organą, kuris kontroliuotų, kaip vykdomi ir laikomasi įstatymų visais lygiais, visose įmonėse ir pan. Tai šiuo požiūriu apsiriboti tik valstybinėmis įmonėmis ir nepaliesti visai kitų sričių, manyčiau, netikslinga. Bet kuriuo atveju reikia atsisakyti tokių žodžių kaip "kontroliavimas efektyvumo6 tikslingumo". Kontroliniai paketai ten supainioti. Mano supratimu, jeigu esame pasiryžę įvesti rinką, turėti teisinę valstybę, įstatymais valdomą valstybę, tai tam kontrolės organui fiziškai nieko daugiau nelieka, tik kontroliuoti, kaip vykdomi įstatymai.
K.Lapinskas. Nenorėčiau sutikti, kad valstybės kontrolei reikėtų pavesti visų įstatymų vykdymo kontrolę. Žinome, kad aukščiausiąją įstatymų vykdymo priežiūrą atlieka Prokuratūros organai, tam jie sudaryti. Nemaža atsakomybė prižiūrint įstatymų laikymąsi tenka Arbitražui. Teisingumo organams vėlgi tenka atitinkamas krūvis užtikrinant įstatymų laikymąsi. Vadinasi, iš šitų įvairių teisėsaugos organų mums reikia atriboti kažkokias specialias kontrolės funkcijas šiam steigiamam valstybės kontrolės organui. Čia pagrindinis kriterijus yra valstybės biudžeto išlaidų naudojimas ir kitų finansinių įstatymų laikymasis, susijęs su valstybinių lėšų naudojimu. Pagrindinis kriterijus toks. Įstatymų, bet būtent reguliuojančių finansinę veiklą.
Pirmininkas. Deputatas A. Rudys.
A.Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Dar vienas konceptualus klausimas. Aš, tiesą pasakius, prisipažinsiu, nelabai supratau. Ar biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš biudžeto, sąmatų vykdymo kontrolę taip pat turės atlikti šitas organas, ar finansų skyriai?
K.Lapinskas. Taip, visų išlaidų naudojimas - valstybės kontrolei.
Pirmininkas. Deputatas V.Šadreika.
V.Šadreika (Šilalės rinkiminė apygarda). Aš dabar jau neklausiu, kadangi mano klausimą kaip tik išdėstė gerbiamasis G. Vagnorius. Aš siūlyčiau baigti svarstyti ir klausinėti. Manyčiau, kad reikėtų šį įstatymą apsvarstyti komisijose, kadangi pastabų tikrai yra, ir pasirinkti koncepciją. Čia kai kur yra tos įprastos tarybinės kontrolės funkcijos. Todėl aš prašyčiau nekankinti mūsų kolegos, laikyti pirmąjį svarstymą baigtu ir nustatyti terminą, per kiek laiko pareikšti raštu. Mes tada produktyviau dirbsim. Ačiū už dėmesį.
Pirmininkas. Be jokios abejonės. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, gal jūs pasamprotausite dėl tolesnės šito įstatymo svarstymo eigos?
K.Lapinskas. Būtų pravartu jį paskelbti susipažinti visuomenei, kad būtų galima gauti pastabų. Domėjosi tie patys liaudies kontrolės darbuotojai, Finansų ministerijos darbuotojai. Tik, žinoma, yra vienas rizikos faktorius, kad rengimas neužtruktų pernelyg ilgai... Jau girdėti pageidavimų, kad tas įstatymas būtų kaip galima greičiau priimtas.
Pirmininkas. Gerbiamasis Lapinskai, jums dar vienas klausimas.
Č.V.Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Ar jūs galėtumėt pasakyti, kokie dar revizoriai kokiose instancijose išliktų greta valstybės kontrolieriaus revizorių? Ar neišliktų visai?
K.Lapinskas. Išliktų Finansų ministerijos sistemoje finansų ir mokesčių inspekcija, kuri turėtų kontroliuoti valstybės biudžeto pajamų formavimą. Čia būtų jau grynai finansinė inspekcija. Taip pat, suprantama, bus kontrolės organai prie Vyriausybės. Žinoma, dar labai svarbi sistema bus Gamtos apsaugos departamentas, kuris jau irgi mūsų priimtu įstatymu numatytas įsteigti. Tai apims gamtosaugos sritį.
Pirmininkas. Ačiū. Daugiau klausimų nematau.
Gerbiamieji, dabar mes turim rinktis sprendimo kelią. Deputatas K.Lapinskas siūlo jau dabar skelbti spaudoje, deputatas V.Šadreika mano, kad ne. Dar pasisakys deputatas K.Antanavičius, ir mes spręsime, ar jau galime pritarti tiek, kad skelbtume spaudoje. Prašom.
K.Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau pakartoti tą sprendimą, kurį mes šiandien komisijų pirmininkų posėdyje, atrodo, beveik konsensu priėmėm, t. y. kad dabar tas įstatymas turėtų būti pateiktas visiems komisijų pirmininkams, gauti iš jų vizą ir paskui skelbti spaudoje. Bet tai turi neužtrukti daugiau kaip kokias 5 dienas ar savaitę. Tada jau skelbti, nesvarsčius komisijai, arba po pirmojo skaitymo.
Pirmininkas. Kitaip sakant, jeigu komisijos peržiūrės ir nuspręs skelbti? Jeigu bent viena komisija iš tų, kurios turi glaudų ryšį su šitais reikalais, neduos leidimo, tada ji turėtų labai greitai pateikti pastabas ir iki pirmojo skaitymo, iki išsiaiškinsime koncepciją, nesvarstyti. Noriu paprašyti Valstybės atkūrimo komisijos, kad būtų paskelbta, kada jūsų komisijoje bus jungtinis posėdis, kad galima būtų pateikti savo pastabas, įrodyti arba pačiam įsitikinti. Galbūt dabar galima nustatyti datą, o jeigu ne, tai gal artimiausiuose posėdžiuose?
Balsas iš salės. Jau kitų komisijų pirmininkai galėtų ketvirtadienį peržiūrėti ir pateikti. Tai galėtume tuomet daryti ketvirtadienį. Poryt.
K. Antanavičius. Na, kas gi spės ketvirtadienį?! Jūs gi žinote, kaip mes šiandien užsiėmę: Įmonės įstatymas, antiblokadinės priemonės ir kiti darbai, kuriuos žūtbūt reikia padaryti dabar. O čia ne toks jau degantis reikalas.
Nutarimo ,,Dėl valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti sudarymo" projekto svarstymas ir priėmimas
Pirmininkas. Tarkimės, kad pirmadienį po pietų. Toliau dar pasiderinsim.
Gerai, apie tai dar kalbėsime. Vadinasi, Valstybės atkūrimo komisija paskelbs laiką.
Gerbiamieji komisijų pirmininkai, prašome pakankamai greitai padaryti savo išvadas dėl to, ar skelbtina spaudoje, ar neskelbtina. Jeigu nuspręsite, kad neskelbtina, tada turės būti pirmasis svarstymas, ir paskui skelbsim projektą spaudoje. Matyt, tuo galima ir baigti šitą informaciją. Iš tikrųjų netgi konceptualių nuomonių yra priešingų, ir jas pirma reikia pabandyti suderinti tarpusavyje.
Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio vardu yra padarytas gerbiamojo Lietuvos Respublikos piliečio Gintauto Švedo pareiškimas: "Prašau priimti mano įnašą į Lietuvos blokados fondą". Tas įnašas yra TSRS valstybinės premijos ženklas (įrašytas numeris), gautas 1985 metais. Gerbiamasis Švedas yra čia, prašom leisti jam padaryti įnašą Aukščiausiosios Tarybos sekretoriui deputatui L. Sabučiui. Prašom.
G.Švedas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, deputatai! Šiandien, kai Respublikai yra sunku, prašau padėti man atlikti savo, kaip piliečio, pareigą. Prašau priimti iš manęs į Respublikos blokados fondą įnašą natūra. Šitas ženklas yra gana sunkus. Jeigu manęs neapgavo, kai įteikė, dabar galima už jį pirkti bet ką. Čia gali būti ir nafta, ir ką tik galima sugalvoti.
Prašyčiau priimti mano ženklą. Tikiuosi, kad šitą mano žingsnį įvertins ir mano draugai, su kuriais mes kartu dirbome ir gavome šituos apdovanojimus, ir jie taip pat paseks manim. Ačiū. (Plojimai.)
L.Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Leiskit jūsų vardu nuoširdžiausiai padėkoti ir tikėtis, jog tas istorinis žingsnis leis mums sulaukti daugiau įnašų ir stiprėti vardan ateities. Ačiū. (Plojimai.)
Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, dar vienas, tikėkimės, paskutinis klausimas. Nutarimas sudaryti valstybinę komisiją. Mes iš esmės jau esame sutarę, ir tereikėjo tiktai konkrečių pavardžių. Gerbiamieji deputatai, mes į šią komisiją siūlėme deputatus A.Ambrazevičių, K.Antanavičių, V.Čepaitį, A.Karoblį, J.Karvelį, S. Malkevičių, M.Treinį, G.Vagnorių, E.Vilką ir A.Žalį. Šiandien gavome Vyriausybės pasiūlymus į šią komisiją. Siūloma K. Prunskienė, A. Brazauskas, L. Ašmantas, R. Jasinavičius, R. Kozyrovičius, P. Kūris, V. Navickas, R. Sikorskis, A. Sinevičius, B. Povilaitis. Taip pat mūsų buvo tartasi siūlyti (jeigu nepakeitėm savo nuomonės) komisijos pirmininke paskirti Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Kazimierą Danutę Prunskienę. Aš nesakau, kad tai jau priimta. Buvo toks pasiūlymas, ir taip nutarimo projekte įrašyta. Tai nereiškia, kad taip turi ir būti. Galim dėl to ginčytis ir nutarti, kaip geriau.
Taigi prašyčiau balsuoti papunkčiui. Pirmas punktas būtų toks: sudaryti valstybinę komisiją priešblokadinių priemonių planui parengti ir jam vykdyti.
Jūs jau balsuojate ar norėjote pasisakyti? Atsiprašau. Kas už? Už tai, kad sudarytume komisiją.
92 už. Kas prieš? Kas susilaikė? Apgailestauju, teks dar kartą visiems pakelti mandatus. Gal kas nors liko nesuskaičiuotas. Man regis, kad tikrai yra kvorumas. Ar ten suskaičiavot?
Gerbiamasis deputate, prašom atsisėsti į deputato vietą. Prašom dar palaikyti mandatus.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 95.
Pirmininkas. Nutarimo punktas priimtas. Taigi prašyčiau deputatus sėdėti parteryje, kaip jau esame kartą taręsi, o nedeputatus - nesėdėti parteryje, išskyrus buvusius TSRS liaudies deputatus, kuriems yra skirtos vietos. Aš apgailestauju, kad šito nesilaikome. Prašom taip ir padaryti.
Taigi kvorumas yra, nutarimo punktas priimtas. Antras punktas - paskirti į komisiją Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus A.Ambrazevičių, K.Antanavičių, V.Čepaitį, A.Karoblį, J.Karvelį, S. Malkevičių, M.Treinį, G.Vagnorių, E.Vilką, A.Žalį.
Prašom deputatą E. Klumbį.
E.Klumbys (Obelių rinkiminė apygarda). Aš noriu paklausti. Buvo anksčiau siūlytas gerbiamasis Č. Stankevičius. Ar jis atsiėmė savo kandidatūrą, ar kaip?
Pirmininkas. Jis atsisakė. Kai buvo siūloma, jis pareiškė atsisakąs, kiek aš prisimenu. Gal aš klystu? Tada labai atsiprašau, negaliu pasakyti, kodėl jo nėra.
E.Klumbys. Jei iškrito, aš jį siūlyčiau į tą komisiją.
Pirmininkas. Tuoj pabandysim spręsti, kaip elgtis. Prašau.
K.Motieka (Raseinių rinkiminė apygarda). Aš tiktai norėjau prisidėti prie tos nuomonės.
Pirmininkas. Prašom garsiau.
K.Motieka. Kadangi nuo Ministrų Tarybos taip pat dalyvauja Ministro Pirmininko pavaduotojas, tai reikėtų, kad ir iš Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo taip pat būtų Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas. Todėl aš palaikau gerbiamojo Č. Stankevičiaus kandidatūrą ir prašau jį įtraukti į sąrašą.
Pirmininkas. Ačiū. Kas dar turi kokių nors pastabų? Prašom.
Balsas iš salės. Jeigu Aukščiausioji Taryba prisimena, aš buvau pasiūlęs apriboti septyniais žmonėmis. Bet dabar išėjo taip, kad pasiektas balansas tarp Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos narių. Tai ar nebūtų galima perbalsuoti mano pasiūlymą? Aš jį tokiu atveju atsiimčiau, ir paliktume šitą sąrašą.
Pirmininkas. Jūsų pasiūlymas dėl septynių žmonių, man rodos, nebuvo priimtas kaip nutarimas, tiktai kaip susitarimas. Man regis taip. Jis oficialiai nėra net ir protokoliškai priimtas. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutiktų.7.
Balsas iš salės. Tai tuo geriau. Tiesiog aš jį atsiimu, ir viskas.
Pirmininkas. Aš manau, kad tai komisijai būtų tiek darbo, jog ji galėtų skirstyti gabalais, imti atskiras sritis ir dirbti. Ar sutiktų Aukščiausioji Taryba balsuoti būtent už pasiūlytus kandidatus į komisiją? Niekas nenori ko nors pasiūlyti išbraukti iš minėtų deputatų?
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad deputatai A. Ambrazevičius, K. Antanavičius, V. Čepaitis, A. Karoblis, J. Karvelis, S. Malkevičius, M Treinys, G. Vagnorius, E. Vilkas, A. Žalys ir Č. Stankevičius būtų įtraukti į šią komisiją? Kas už?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - 98.
Pirmininkas. Kas prieš? Kas susilaikė? Susilaikė vienas. Trečias punktas - paskirti į komisiją Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovus - K. Prunskienę, A. Brazauską, L. Ašmantą, R. Jasinavičių, R. Kozyrovičių, P. Kūrį, V. Navicką, R. Sikorskį, A Sinevičių, B. Povilaitį. Ministrai ir Valstybės banko valdytojas ar direktorius, kaip jis vadinasi iš tikrųjų.
Ar yra, kas paprieštarautų? Prašom balsuoti už šį punktą. Kas už?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - 96.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Prieš nematyti.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nematyti. Atsiprašau, vienas.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau tiksliau formuluoti, gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai. "Yra" ar "nėra" o ne "matyti" ar "nematyti". Tai nelabai parlamentinis pasakymas.
Ketvirtas punktas - komisijos pirmininke paskirti Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Kazimierą Danutę Prunskienę. Ar bus kitokių nuomonių, ar reikia šiuo klausimu diskusijos? Aš supratau, kad sutinka. Deputatas Č. Stankevičius geriau gali informuoti. Sutinka.
Balsas iš salės. (Negirdėti.)
Pirmininkas. Kad ne iš parlamento? Taip ir yra. Jeigu kas nors gintų tą mintį, galėtume svarstyti. Deputatas V. Pikturna siūlo, kad šitas ketvirtasis punktas skambėtų taip: "Komisijos pirmininku paskirti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją Česlovą Stankevičių". Du variantai. Ar kas nors nori pasisakyti, ar iš karto balsuodami pareikšime savo nuomonę?
Č.V.Stankevičius (Muravos rinkiminė apygarda). Aš pasisakau už tai, kad pirmininke būtų skiriama Ministrė Pirmininkė, kadangi veiklos svoris yra vis dėlto vykdomosios valdžios pusėje.
Pirmininkas. Siūloma papildyti ketvirtą punktą tokiu sakiniu: "Komisijos pirmininke paskirti Lietuvos Respublikos Ministrę Pirmininkę Kazimierą Danutę Prunskienę, komisijos pirmininkės pavaduotoju - Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją Česlovą Stankevičių." Tinka? Prašom balsuoti. Kas už ketvirtą punktą?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - 92.
Pirmininkas. Kas prieš?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Nėra.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. 4.
Pirmininkas. Ačiū. Kadangi balsavome atskirais punktais, prašome pakelti mandatus, kas už tai, kad būtų priimtas visas nutarimas.
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Už - 97.
Pirmininkas. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?
Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas. Vienas.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, kitų šios savaitės dienų darbotvarkė siūloma tokia. Rytoj dirbti nuo 12 val., t. y. daryti pusantros valandos rytinį posėdį (aš tuoj paaiškinsiu kodėl) ir normalų vakarinį posėdį. Ketvirtadienį dirbti komisijose. Rytoj nuo 12 val. išklausyti Vyriausybės priešblokadinių priemonių planą, leisti jai atsakyti į klausimus. Jeigu šįvakar ir rytoj iš ryto komisijos jungtiniuose posėdžiuose pritartų, galbūt priimti įstatymą ar nutarimą (nežinau, kaip čia bus formuluojama) dėl priešblokadinių priemonių.
Štai toks rytdienos darbo planas. Reikėtų pasiruošti aptarti pačias priešblokadines priemones. Sudaryta komisija jau pateiks, manau, kai kurias savo išvadas. Neformaliai šita komisija jau bent kiek dirbo. Ketvirtadienį plenarinio posėdžio nedaryti, nes nemaža dalis deputatų, Užsienio komisijos prašymu, turėtų vykti į užsienio valstybes, daugiausia TSRS, į įvairius oficialius ir neoficialius susitikimus. Likusieji deputatai galėtų energingai padirbėti komisijose. Rytoj, be to, turėtų būti patvirtintas kitos savaitės darbotvarkės planas.
Šiam vakarui tiek. Projektą, apie kurį aš kalbėjau, komisijų pirmininkai turėtų pasiimti 308 kabinete.
Prašome gerbiamąjį V.Čepaitį.
V.Čepaitis (Pietinė rinkiminė apygarda). Iš karto po posėdžio renkasi klubas.
Pirmininkas. Siūlau visoms komisijoms rinktis savo darbo kabinetuose 17 val., kaip į plenarinį posėdį, bet atskirai. Prašom.
P.Vaitiekūnas (Fabijoniškių rinkiminė apygarda). Kas norėtų šį savaitgalį aplankyti Kijevą, Moldaviją, Maskvą, Leningradą, Minską, Azerbaidžaną, Lvovą, prašom pas mane užsirašyti.
Pirmininkas. Labai tyliai pasakėte. Prašom pakartoti.
P.Vaitiekūnas. Kaip jūs žinote, Užsienio reikalų komisija organizuoja politinį-ekonominį reidą į Sovietų Sąjungos respublikas. Konkrečiai - Kijevas, Moldavija, Maskva, Leningradas, Minskas, Azerbaidžanas, Lvovas. Prašom užsirašyti deputatus, kurie galės kartu su Ministrų Tarybos žmonėmis ekonomistais nuvažiuoti į šituos miestus.
K.Antanavičius (Statybininkų rinkiminė apygarda). Aš norėčiau paprašyti Ekonomikos komisijos narius 17 val. susirinkti 405 kambaryje. Rytoj 10 val. būtinai reikia svarstyti mums svarbius dokumentus.
Pirmininkas. 10 val., manau, turėtų rinktis visos Aukščiausiosios Tarybos rūmų klubas. Neformalioj aplinkoj, turbūt Prezidiumo salėje. Prašau 10 val. visus, suinteresuotus priešblokadinių priemonių svarstymu, susirinkti Prezidiumo salėje. Rytoj 10 val.
S.G.Ilgūnas (Rimkų rinkiminė apygarda). Švietimo, mokslo ir kultūros komisija - nuolatinių komisijų posėdžių salėje 17 val.
Pirmininkas. 17 val. visos komisijos turėtų rinktis savo posėdžių salėse ir aptarti tą planą. O dabar prašom trumpai susirinkti Sąjūdžio ir prijaučiančių klubą.
Ačiū, posėdis baigtas. Rytoj plenarinis posėdis - 12 val.