Keturiasdešimt pirmasis posėdis

1990 m. balandžio 11 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.

LR vyriausiojo valstybinio arbitro A. J. Marčiulionio pranešimas dėl LR vyriausiojo valstybinio arbitro pavaduotojo, LR valstybinio arbitražo valstybinių arbitrų ir dėl LR valstybinio arbitražo kolegijos

Pirmininkas. Tvirtinkime Lietuvos Respublikos valstybinio ar­bitražo kolegiją. Tekstas jums yra išdalintas. Prašau, gerbiamieji deputatai, susėsti. Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį ar­bitrą kviečiu pristatyti savo būsimus kolegas.

A. J.Marčiulionis. Gerbiamieji deputatai, man  tenka didelė garbė šiandien mūsų valstybės atstatymo jubiliejinę dieną pateikti jums tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo darbuo­tojus. Manau, kad šis simbolinis sutapimas padės mums tvirčiau ginti mūsų Respublikos įmonių interesus. Taigi vyriausiojo vals­tybinio arbitro pavaduotoju siūlau patvirtinti Jacevičių Juozą Vytą, gimusį 1948 metais Šakių rajone, lietuvį, nepartinį, išsilavini­mas - aukštasis. 1973 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fa­kultetą, specialybė -teisininkas. Dirbo darbininku, tarnautoju, ilgą laiką - Eidukevičiaus odos ir avalynės gamybinio susivieniji­mo Juridinio skyriaus viršininku. Nuo 1987 metų iki dabar dirba Valstybiniame arbitraže valstybinio arbitro pareigose. Yra kvali­fikuotas teisininkas, domisi visais teisiniais įstatymais. Žodžiu, prašyčiau šią kandidatūrą patvirtinti.

Pirmininkas. Gerbiamasis A. J. Marčiulioni, prašom pristatyti kitus darbuotojus. Gerbiamieji deputatai, galbūt paprašysime pri­statyti visus šiandien tvirtintinus asmenis, o po to, jeigu turėsime jiems klausimų, tada klausime. Ar galima taip daryti? Prašome.

A. J. Marčiulionis. Valstybiniais arbitrais siūlau patvirtinti šiuos asmenis:

Gasiulytę Anią, gimusią 1947 metais Krasnojarsko srityje, trem­tinių šeimoje, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. 1980 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Iki šiol dirbo tiekimo sistemoje juriskonsulte.

Jaržemskį Petrą, gimusį 1946 metais Radviliškio rajone, lietu­vį, nepartinį, išsilavinimas - aukštasis. 1980 metais baigė Vil­niaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirba juriskonsultu įmonėse, o nuo 1985 metų iki dabar - valstybinio arbitro pareig­ose.

Jovaišienę Alvydą, gimusią 1952 metais Kaišiadorių rajone, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. 1979 m. baigė Vil­niaus universiteto Teisės fakultetą. Dirbo laborante, vyresniąja inžiniere.  Nuo 1984 metų iki šiol dirbo Vilniaus autotransporto įmonėje Nr. 1 juriskonsulte.

Mališauskienę Anetą, gimusią 1936 m. Lazdijuose, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigė 1958 metais. Trumpai dirbo Lietuvos TSR teisin­gumo ministerijoje, o nuo 1960 metų iki šiol, t. y. beveik 30 metų dirba valstybine arbitre.

Maračinską Antaną, gimusį 1943 metais Ignalinos rajone, lie­tuvį, nepartinį, išsilavinimas - aukštasis, 1971 metais baigė Vil­niaus universiteto Teisės fakultetą. Ilgą laiką dirbo įvairiose Vil­niaus miesto įmonėse juriskonsultu, o nuo 1981 metų iki šiol dirba Valstybinio arbitražo valstybinio arbitro pareigose.

Mitkuvienę Marytę, gimusią 1949 metais Trakų rajone, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigė 1975 metais. Dirbo lengvosios pramonės įmonėse juriskonsulte, Juridinio skyriaus viršininke, 1984-1985 metais - ­Valstybiniame arbitraže valstybine arbitre. Ryšium su vyro ko­mandiruote į užsienį buvo dvejų metų pertrauka. Nuo 1989 metų iki dabar vėl dirba Valstybiniame arbitraže valstybine arbitre.

Pilipaitienę Almą Liudą, gimusią 1951 metais Utenos rajone, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. 1979 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Dirbo darbininke, nuo 1973 metų dirba Valstybiniame arbitraže, iš pradžių sekretore, vėliau konsultante.  Nuo 1987 metų iki dabar - valstybine arbitre.

Stonkienę Pelagėją, gimusią 1950 metais Jonavos rajone, rusę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. l977 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Dirbo juridinį darbą. Nuo 1983 metų iki dabar dirba valstybine arbitre.

Šeškevičių Juozą, gimusį 1949 metais Alytaus rajone, lietuvį, nepartinį, išsilavinimas - aukštasis. 1971 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Dirbo juristu Lietkoopsąjungos siste­moje, Mokslo Akademijos institute, juriskonsultu Geologijos valdyboje. Po to dvejus metus dirbo Valstybiniame arbitraže, vėl Geo­logijos sistemoje juriskonsultu.

Tankevičienę Nijolę, gimusią 1952 metais Ukmergės rajone, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas -  aukštasis. 1983 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Praktiškai visą laiką dirba teisinį darbą - liaudies teisme sekretore, vėliau - juriskonsulte. Nuo 1986 metų iki dabar dirba Valstybiniame arbitraže valstybine arbitre.

Vrubliauskienę Mariją, gimusią 1955 metais Vilniuje, lietuvę, nepartinę, išsilavinimas - aukštasis. 1978 metais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Visą laiką dirba Valstybiniame ar­bitraže: nuo 1978 metų - vyresniąja revizore konsultante, nuo 1988 metų - valstybine arbitre.

Pirmininkas. Prašom tęsti.

A. J. Marčiulionis. Valstybinio arbitražo kolegijos nariais pra­šome patvirtinti šiuos asmenis:

Marčiulionį Aloyzą Juozą - pirmininku.

Kolegijos nariais:

Jacevičių Juozą Vytą, Stonkienę Pelagėją, Pilipaitienę Almą Liudą, Vrubliauskienę Mariją.

Pirmininkas. Ačiū. Ar turite klausimų? Deputatas P. Varanaus­kas.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Aš norėjau pasiaiškinti, pagal kokį principą jūs parinkote kolegi­jos narius? Ar šitie arbitrai visi vienodi yra, ar nevienodi?

A. J. Marčiulionis. Rekomenduojant į kolegijos narius, atsižvel­giama į kvalifikaciją, į dalykines savybes. Parenkama pagal tokius principus. Arbitražo kolegija svarsto arbitražo veiklos klausimus, normatyvinius aktus. Pagrindinis požymis yra kvalifikacija.

P. Varanauskas. O ar negalėtų patys arbitrai slaptu balsavimu išsirinkti kolegiją?

A. J. Marčiulionis. Pagal įstatymą taip numatyta.

Pirmininkas. Daugiau klausimų deputatai nebeturi. Ačiū jums. Prašau Teisinės sistemos komisijos pirmininką J. Prapiestį.

J. Prapiestis (Prienų rinkiminė apygarda). Ger­biamieji svečiai, kolegos deputatai. Mums pasitaikė reta proga susipažinti su visais 13 teisininkų, pretenduojančių tapti Lietuvos Respublikos valstybiniais arbitrais. Teisinės sistemos komisijos nuomone, Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekte nurodyti tei­sininkai yra pakankamos kvalifikacijos, turintys atitinkamą tei­sinio darbo patirtį, kad jie galėtų tapti valstybiniais arbitrais. Teisinės komisijos posėdyje nebuvo suabejota valstybinių arbitrų pasirinkimu, ir todėl mes prašome Aukščiausiosios Tarybos de­putatų patvirtinti nutarimo projekte minėtus asmenis atitinkamoms pareigybėms. Kadangi visi nutarimo projektą turite, todėl aš jo ne­beskaitysiu. Prašau palaikyti mūsų komisijos tokį sprendimą.

Pirmininkas. Deputatas L. Sabutis.

L. Sabutis (Šeškinės rinkiminė apygarda). Vy­riausiojo arbitro pateiktos kandidatūros buvo apsvarstytos Prezi­diumo posėdyje. Prezidiumas taip pat rekomenduoja Aukščiausiajai Tarybai patvirtinti juos valstybiniais arbitrais.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar turėsite pretenden­tams klausimų? Ne? Tada prašau pasiruošti balsuoti dėl nutarimo papunkčiui. Pirmas punktas - patvirtinti Jacevičių Juozą Vytą Lietuvos Respublikos vyriausiojo arbitro pavaduotoju. Kas už?

Balsų skaičiuotojas. 99.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Nėra.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. 3.

Pirmininkas. Ačiū. Pirmas punktas patvirtintas. Gerbiamasis Juozas Jacevičius patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio arbitro pavaduotoju. (Plojimai).

Antras punktas. Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valstybiniais arbitrais:

A. Gasiulytę, P. Jaržemskį, A. Jovaišienę, A. Mališauskienę, A. Maračinską, M. Mitkuvienę, A. L. Pilipaitienę, P. Stonkienę, J. Šeškevičių, N. Tankevičienę, M. Vrubliauskienę.

Kas už?

Balsų skaičiuotojas. 100.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Nėra.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. 3.

Pirmininkas. Ačiū. Gerbiamieji, kuriuos ką tik išvardinau, esa­te patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo valsty­biniais arbitrais. (Plojimai).

Trečias punktas. Patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo kolegiją: Aloyzas Marčiulionis, Juozas Ja­cevičius, Pelagėja Stonkienė, Alma Pilipaitienė ir Marija Vrubliauskienė. Kas už?

Balsų skaičiuotojas. 100.

Pirmininkas. Kas prieš?

Balsų skaičiuotojas. Nėra.

Pirmininkas. Kas susilaikė?

Balsų skaičiuotojas. 3.

Pirmininkas. Ačiū. Arbitražo kolegija patvirtinta, ir priimtas visas nutarimas. Gerbiamieji deputatai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas prašo jūsų leisti padaryti 15 minučių pertrauką.

Prezidiumo nariai, Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komi­sijų pirmininkai ir Vyriausybės nariai kviečiami labai greitai su­sirinkti į Prezidiumo posėdžių salę. Ačiū. Pertrauka.

AT Prezidiumo narių ir AT nuolatinių komisijų pirmininkų, Vyriausybės narių priesaikos

Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vie­tas. Tęsime posėdį. Gerbiamieji deputatai, pagal mūsų posėdžio darbotvarkę dabar prisieks parlamentui ir Lietuvai Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai ir komisijų pirmininkai. Kviečiu jus, gerbiamieji, į Prezidiumą priesaikai pri­imti. Prašom.

Aš, Vytautas Landsbergis, aš, Bronius Kuzmickas, aš, Kazi­mieras Motieka, aš, Česlovas Stankevičius, aš, Liudvikas Sabutis, aš, Aloyzas Sakalas, aš, Romas Gudaitis, aš, Mečys Laurinkus, aš, Gediminas Vagnorius, aš, Eugenijus Petrovas, aš, Jonas Pra­piestis, aš, Eduardas Čobotas, aš, Gediminas Šerkšnys, aš, Vir­gilijus Čepaitis, aš, Rimantas Astrauskas, aš, Zigmas Vaišvila, aš, Emanuelis Zingeris, aš, Kazimieras Antanavičius, aš, Eiman­tas Grakauskas, aš, Audrius Rudys, aš, Gediminas Ilgūnas, aš, Stasys Kropas jums liudijant

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomy­bę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas.

V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygar­da). Prašome pasirašyti. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respub­lika, atkūrusi savo nepriklausomybę teisiniais kovo 11-osios dienos aktais, gyvuoja vieną mėnesį ir dirba, kad Lietuvos žmonių ir jų rinktos valdžios veiksmuose būtų atkurta faktinė, visiška nepri­klausomybė. Mūsų Aukščiausiosios Tarybos viena svarbiųjų funk­cijų ir vienas svarbiausių darbų, kuriuos mes darėme per tą lai­kotarpį, buvo padėti suformuoti ir patvirtinti naują nepriklauso­mos Lietuvos Vyriausybę. Tas darbas - kūrimo darbas yra pa­darytas. Visa Vyriausybė energingai, efektyviai darbuojasi jai ten­kančiuose darbų baruose. Šiandien yra ne tik iškilminga Vyriau­sybės priesaikos diena, bet taip pat ir diena, kai mes pamatysime savo Vyriausybę, ir kai Lietuva, tikiuosi, televizijos dėka taip pat pamatys savo naująją Vyriausybę. Aš noriu ta proga pasveikinti Lietuvos Vyriausybę, pasveikinti Lietuvos žmones ir, pasitraukda­mas iš šitos vietos, pakviesti į ją Ministrę Pirmininkę, gerbiamąją Kazimierą Prunskienę. (Plojimai).

Aš, Kazimiera Danutė Prunskienė, aš, Algirdas Brazauskas, aš, Kostas Birulis, aš, Romualdas Ozolas, aš, Romualdas Kozy­rovičius, aš, Vaidotas Antanaitis, aš, Algirdas Saudargas, aš, Rimvydas Jasinavičius, aš, Vytas Navickas, aš, Algis Dobravols­kas, aš, Marijonas Misiukonis, aš, Romualdas Sikorskis, aš, Leo­nas Ašmantas, aš, Jonas Biržiškis, aš, Algimantas Nasvytis, aš, Darius Kuolys, aš, Albertas Sinevičius, aš, Vytautas Knašys, aš, Juozas Olekas, aš, Pranas Kūris jums liudijant

prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, Demokratijai, Lietuvos žmonių ge­rovei.

Tepadeda man Dievas.

K.D.Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke! Gerbiamieji de­putatai! Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu noriu širdingai jums padėkoti už išreikštą pasitikėjimą ir užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė visomis išgalėmis tarnaus Lietuvai, jos žmonių interesams. Ačiū. (Plojimai).

Pirmininkas. Ką gi, kol kas mūsų iškilmingos minutės trumpos. Dirbkime toliau. Prašau gerbiamą Ministrę Pirmininkę supažindinti su Vyriausybės programos pagrindais. Turbūt mes dar ne­vadinsime jos aptarimu, o tik pirmąja informacija. Prašom.

Ministrės Pirmininkės K. D. Prunskienės informacija apie Vyriausybės veiklos kryptis ir atsakymai į deputatų klausimus

K. D.  Prunskienė. Gerbiamieji deputatai, norėčiau iš karto at­kreipti dėmesį, kad mums nesinorėtų nuvertinti sąvokos "Vyriau­sybės programa". Todėl šiandien galima kalbėti apie Vyriausybės veiklos kryptis, artimiausius uždavinius arba problemas, kurias reikia spręsti. Kaip jūs patys gerai žinote, paskutinysis ministras buvo paskirtas lygiai prieš savaitę ir, suprantama, kad nesuformavusi struktūrų, Vyriausybė negalėjo parengti išplėstinės prog­ramos. Jeigu tai, apie ką aš kalbėsiu, bandyčiau pristatyti kaip programą, tai tokiu atveju, žinoma, tą pačią programos esmę ga­lima būtų gerokai nuvertinti. Todėl kalbėsiu trumpai apie tai, kas šiandien mums labiausiai rūpi, ką mes šiandien iš esmės spren­džiame.

Taigi Vyriausybės formavimas, galima sakyti, baigtas ir įformintas iškilmingu aktu, nors dar nėra paskirtas vienas pavaduo­tojų, kas mums nekliudo teigti, kad Vyriausybė suformuota ir prasmingai dirba. Išrinkta ar paskirta 17 ministrų, iš jų buvu­sioje Vyriausybėje dirbo penki, du - vos keletą mėnesių. Amžiaus skirtumas nepaprastai didelis: jauniausiam ministrui - Dariui Kuoliui vos 28-eri, o vyriausiajam - 65 metai. Vidutinis amžius, jei tai įdomu, - 49-eri metai. Jei nagrinėsime pagal partinę su­dėtį, tai mažiau nei pusė ministrų yra Lietuvos savarankiškos Komunistų partijos nariai, dviejų iš jų, kaip partijos narių, veikla yra sustabdyta. Turime vieną Socialdemokratų partijos narį, vie­ną - Krikščionių demokratų partijos narį. Pusė Vyriausybės narių yra nepartinių. Vyriausybė formuoja savo struktūras, nustato Mi­nistrų Tarybos aparato ir ministerijų funkcijas, darbo pasiskirsty­mą tarp Pirmininkės ir vicepirmininkų. Jei palygintume su buvu­sia Lietuvos TSR Ministrų Tarybos sudėtimi, aparatas sumažėjo maždaug trečdaliu. Išnyksta skyrių, kaip struktūrinių padalinių, institucija, o formuojama patarėjų ir referentų sudėtis. Taigi kol formuojamos struktūros ir kai kurios ministerijos tik įpusėjo šį darbą, galima realiai kalbėti tik apie problemų žvalgymo laiko­tarpį, o tik po to apie šių problemų sprendimo būdų paieškas ir apsisprendimą. Kalbant apie Vyriausybės veiklos kryptis galėtume išskirti dvi stambias problemų grupes - Lietuvos nepriklausomybės įtvirtini­mą ir Respublikos visuomeninės ūkinės sistemos reformavimą. Ki­taip tariant, kokia Lietuva turi būti ir kaip tai pasiekti.

Kovo 11-ąją dieną priimti dokumentai suformavo teisinius valstybingumo atkūrimo pagrindus. Tačiau jiems įtvirtinti reikia išspręsti daugybę konkrečių problemų. Akivaizdu, kad didžiųjų Vakarų valstybių didieji politikai rengiasi ir gali palikti mus Tarybų Sąjungos nuožiūrai, jei su tuo susitaikys tų valstybių vie­šoji nuomonė. Žinoma, kad vyksta tam tikra diplomatinė blokada. Kliudoma atvykti užsieniečiams į Lietuvą. Turint mintyje visus šiuos faktorius nepriklausomybės įtvirtinimo veiksmai turi būti diferencijuoti ir vykdomi ir Rytų, ir Vakarų kryptimi. Suprantama, kad valstybės pripažinimui Vakaruose nebūtų kliūčių, jei tam ne­sipriešintų Tarybų Sąjunga. O pastarosios geros valios požymių eiti su mumis į derybas paliekant nuošalyje TSRS konstitucijos nuostatas, apie kurias taip dažnai kalbama, kol kas nesimato. Vy­riausybei tenka veikti konkretizuojant dialogo su Maskva turinį, orientuojantis į jau konkrečias derybas. Paskutinis susirašinėjimas su Tarybų Sąjungos vyriausybe, jo mes neskelbiame, buvo kaž­kiek perspektyvesnis. Jame matyti užuominų apie abipusį interesą pradėti derybas, nors vėlgi akcentuojant TSRS konstitucijos rė­mus. Vakar dar kartą labai konkrečiai suformulavome kreipimąsi į Tarybų Sąjungos vyriausybę pradėti derybas, dėl konsultacijų priimti Lietuvos Vyriausybės delegaciją Maskvoje. Atsakymo dar negavome.

Derybų išvakarėse vyksta konkreti parengtis. Neutralizuodami įtampą atskirose santykių sferose, ypač ekonomikoje, bandome konkrečiai kalbėti su atitinkamo lygio Maskvos vadovais, ieško­me galimybių bendradarbiauti tiekimo, atskirų įmonių veiklos sri­tyse. Tai daro mūsų ministrai, ministerijų darbuotojai ir įmonių atstovai.

Savo ruožtu Lietuvos pramonė, konkrečios įmonės pakankamai gerai vykdo įsipareigojimus TSR Sąjungai, o tai tuo tarpu yra gan reikšminga. Baigiama rengti derybų medžiaga - sutarties projektas. Projektą jau turime, kaskart įrašome pataisas. Reika­lui esant labai greitai, per kelias dienas, galime projektą pateikti jums, Aukščiausiajai Tarybai, vykti į Maskvą derybų.

Matome sunkumų. Ypač sunku bus išspręsti transporto šakų perėmimą, sienų sureguliavimą, muitų, užsienio reikalų tarnybų veiklos suderinimą ir kitas problemas. Svarbiausia, ko mums reikia išvengti, tai, žinoma, prezidentinio valdymo įvedimo, ne­leisti reakcinėms jėgoms išprovokuoti procesus, kurie tokiems veiksmams taptų tegul ir pseudoargumentais.

Nenoriu kartotis, pasakodama apie tuos darbus, kuriuos vyk­dome Vyriausybės lygmenyje, įgyvendindami Aukščiausiosios Ta­rybos nutarimus dėl armijos, dėl komisariatų veiklos, dėl pavasa­rinio šaukimo. Lengviau ir produktyviau sprendžiami santykiai su kitomis valstybėmis, tačiau be diplomatinių reikalų, kuriems, kaip jums žinoma, kliudo Tarybų Sąjungos pozicija. Jau šį mė­nesį esame pakviesti ir vyksime į kelias valstybes - Kanadą, Jung­tines Amerikos Valstijas, Švediją, greičiausiai ir Daniją. Kai ku­rias delegacijas priimsime, kur pakankamai aukštame lygyje bus tariamasi dėl bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir šių valstybių.

Antrasis blokas problemų - tai Lietuvos atkūrimo arba jos visuomeninės ūkinės sistemos reformavimo programos parengi­mas ir įgyvendinimas. Šio proceso tikslas - apvalyti Lietuvą nuo deformacijų, nuo sovietinės sistemos nuosėdų, sukurti pamatus naujajai Lietuvai. Sąjūdžio programos, kai kurie buvusios Aukš­čiausiosios Tarybos dokumentai, Ekonominės reformos komisijos veikla leidžia mums kartu sparčiai žengti kuriant ir priimant naujus įstatymus. Manome, kad ateityje įstatymų kūrimo iniciatyva turi stipriai reikštis ir vykdomojoje valdžioje, o tai yra įprasta civilizuotose valstybėse. Įstatymai turi pradėti veikti po parla­mentinės ir vykdomosios valdžios diskusijų, esant normaliai pu­siausvyrai. Priiminėjant Vyriausybės įstatymą tokios pusiausvyros, deja, dar nebuvo. Panašiai gali atsitikti ir su kitais įsta­tymais, dabar jau svarstomais - Įmonės įstatymu ir kitais. Įsta­tymai turi būti gyvybingi, realiai įgyvendintini. Problemos spren­dimas nesibaigia, o tik prasideda, priėmus įstatymą. Šia prasme nepaprastai svarbu deramai išspręsti valdžios atribojimo klausimus, tai yra nustatyti parlamento ir Vyriausybės kompetenciją. Nuo to priklauso Lietuvos stiprybė, jos geras vardas pasaulyje. Ir pačiuose įstatymuose, ir jų įgyvendinimo mechanizme turi do­minuoti humanizmo ir kultūros akcentai, nesvarbu, kokią gyveni­mo sferą jie liestų - dvasinę, ekonominę ar konkrečiai gamybinę technologiją. Ekonominės socialinės reformos turinio bendri kon­tūrai yra iš esmės aiškūs, ne kartą diskutuoti, tačiau jiems konk­retizuoti prireiks intensyvaus darbo Vyriausybėje, parlamente, jo komisijose.

Siekiant pereiti iš komandinės į saikingai valstybės reguliuo­jamą socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, būtina visų pirma įtvirtinti nuosavybės formų įvairovę, o tam turi būti skirta privati­zacijos programa, nustatytas jos konkretus įgyvendinimas, rinkos ir konkurencijos sąlygų suformavimas, tvirtos valiutos įvedimas. Noriu pabrėžti, kad parinkti eskizai, suderinti technologiniai spren­dimai, išžvalgyti gamybos būdai įvairiose valstybėse, ir rengia­mės pasirinkti konkrečius permainų subjektus. Deja, vėlgi įsiterpia politinės kliūtys. Mes žinome, kad Tarybų Sąjungos vyriausybė daro poveikį kitoms valstybėms, kad jos nesiimtų spausdinti Lie­tuvai pinigų. Manome, kad tokią kliūtį sugebėsime įveikti. Svar­bu, žinoma, ir adekvatus valstybinių institucijų, visų lygių struktūrų sukūrimas. Tai pasakytina apie Vyriausybės aparatą, minis­terijų, jų struktūrų racionalų suformavimą, jų funkcijų nustaty­mą, savivaldybėms suteikiant daugiau realios valdžios. Savaran­kiškų ūkinių subjektų funkcionavimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių, savivaldybių ir įmonių tarpusavyje, mi­nisterijų ir įmonių sąveikos optimizavimas yra pirmaeilis užda­vinys.

Konceptualaus sprendimo laukia mokslo, sveikatos apsaugos reformavimas, informacinių sistemų kūrimas, statistikos ir kitos problemos. Daugiausia susirūpinimo kelia skaudžiausi reikalai - ­socialinė rūpyba, minimalaus gyvenimo lygio garantijos, užimtu­mo reguliavimas, gyvenamųjų namų statybos ir Lietuvos žmonių aprūpinimas, teisingas apsirūpinimas butais. Šioje sferoje teks derinti rinkos principus ir socialines garantijas žemai apmoka­mų darbuotojų grupėms.

Valstybės politikoje turi būti suderinamas humanizmas ir griež­tumas, socialinių priemonių įgyvendinimo orientacija ir principin­gas finansų bei ekonomikos reguliavimas. Konkrečiai noriu pami­nėti prieš porą dienų įsteigtą Valstybės mokesčių inspekciją, kurios laukia labai svarbi misija. Matau ryšį tarp finansinės inspekcijos veiklos ir tarp galimybių sukurti lėšų šaltinį socialinėms rūpybos priemonėms įgyvendinti. Ėmėme likviduoti privilegijas, pirmiausia sau. Panaikinti kai kurie išmokėjimai ir lengvatos, kurie turi tokių privilegijų požymių. Manome, kad Vyriausybei reikia daug dėme­sio skirti ir tautinių problemų sprendimui, nors nenorėtume, kad tai išsigimtų į pataikavimą kitų tautybių žmonių grupėms, reikėtų kad tai būtų natūraliai sprendžiami dalykai.

Priminsiu, kad Aukščiausiosios Tarybos sprendimu yra įsteig­tas Nepriklausomybės fondas ir atitinkama sąskaita. Visi Lietu­vos žmonės galės betarpiškai prisidėti prie Lietuvos atkūrimo.

Baigdama noriu pasakyti, kad Vyriausybės nariai iš tikrųjų labai aktyviai ėmėsi darbo, supranta, kokia svarbi, atsakinga ir nelengva misija mums tenka brandinant, rengiant išplėstinę kiek­vienos gyvenimo srities pertvarkymo programą. Ačiū už dėmesį.

Pirmininkas. Ačiū jums. Ar gerbiamieji deputatai norės paklaus­ti Ministrę Pirmininkę? Deputatas B. V. Rupeika. Prašom.

B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Aš, kaip pirmasis klausiantysis, norėčiau padėkoti už glaustą, bet išsamų, naujomis mintimis pasižymėjusį pranešimą. Viena  iš to­kių, man atrodo, yra įstatymų kūrimo proceso monopolizavimas parlamente, iniciatyvos monopolizavimas. Ar aš teisingai jus su­pratau, kad parlamentas neturi monopolizuoti įstatymų kūrimo iniciatyvos? Jūsų toks požiūris? 

K. D. Prunskienė. Taip, būtent tai aš norėjau pasakyti. Tai turėtų būti bendradarbiavimas, tą iniciatyvą gali rodyti ir Vy­riausybė, ir parlamentas, ir komisijos.

Pirmininkas. Deputatas L. N. Rasimavičius.

L. N. Rasimavičius (Kuršių rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Ministre Pirmininke, prašau pasakyti, kaip numato ministrai palaikyti kontaktus su parlamentu? Ar jie nežada turėti savo atstovų parlamente?

K. D. Prunskienė. Labai taiklus klausimas todėl, kad mes jį svarstėme ir manome šį klausimą spręsti. Ir Vyriausybė savo aparatu, ir atskiros ministerijos arba ministrai norėtų turėti, jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštaraus, atstovą ryšiams su parlamentu. Mes tokią pareigybę norime patvirtinti ir turėti konkretų asmenį, Vyriausybės atstovą ryšiams su Aukščiausiąja Taryba. Kadang­i jūs klausiate motyvų, kodėl tokios pareigybės reikia, aš manau, kad aiškinti nebūtina, kiekvieną dieną privalome ne tiktai žinoti, kas vyksta, kokie brandinami klausimai, įstatymai, bet ir kaip į visa tai reaguoti, pasirengti, dalyvauti ir t. t.

Pirmininkas. Deputatas P. Varanauskas.

P. Varanauskas (Nemuno rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Pirmininke, norėjau sužinoti, kada galima tikėtis išplėstinės programos, išgirsti apie ją?

K. D. Prunskienė. Svarstant šį klausimą mums atrodo, kad tai priklauso nuo to, kokio išbaigtumo ir kokio pagrįstumo laipsnio mes tą programą ryžtamės pateikti parlamentui ir Lietuvos žmo­nėms. Manome, kad 3 mėnesių reikės turint galvoje tai, kad vieną mėnesį užims mūsų pačių organizavimosi reikalai. Nes, nesuformavę savo aparato, mes negalime rimtai pradėti dirbti.

Pirmininkas. Deputatas J. Tamulis.

J. Tamulis (Kosmonautų rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Pirmininke, man buvo malonu išgirsti apie jūsų nusistatymą bendradarbiauti su parlamentu, derinti vykdomosios ir įstatymus leidžiančios valdžios veiksmus. Įvertinant visa tai, aš norėčiau štai tokį klausimą pateikti. Ar jūs nepaaiškintumėt, ko­kia vis dėlto yra situacija ir kuriuo tikslu yra kuriamas Gamto­tvarkos departamentas prie Ministrų Tarybos, juo labiau, kad parlamentas, atrodo, aiškiai dėl to balsavo?

K. D. Prunskienė. Mes nekuriame ministerijos arba gamtosau­gos, grynai gamtos apsaugos kontrolės, diagnozavimo institucijos. Kalbama apie gamtotvarką, nors specialistai mums sako, kad gamtos tvarkyti nereikėtų, gal pavadinkim Gamtonaudos departamentu, kuris atliktų daug funkcijų, be kurių vykdomoji val­džia apskritai bus akla ekologijos srityje. Mums reikia ekologizuoti valstybės politiką pirmiausia ekonomikos srityje. Mums reikalinga pastovi mūsų projektų ekspertizė ir konkretus vykdomo­sios valdžios darbas vertinant ekologinę situaciją.Be ekologinės politikos įkomponavimo į vykdomąją valdžią paprasčiausiai pavėluosime "gesinti gaisrus". Vėluosime, jeigu tiktai prie parlamento pasiliks tokia institucija. Kaupsis jau esamos problemos, ir sku­bėsime jas spręsti, užuot neleidę joms atsirasti. Yra tarnybos, to­kios, kaip geologijos, kalnakasybos, hidrometeorologijos, kurios bus tos institucijos veiklos sferoje. Ilgai diskutavę ir su specialis­tais ekologais, neįsivaizduojame, kad vykdomoji valdžia galėtų be šito apsieiti. Kitas dalykas parlamentinė institucija, kuri daugiau, matyt, užsiims kontrolės dalykais, o dėl funkcijų suderinimo, kompetencijos atsiribojimo dar teks pasvarstyti.

J. Tamulis. Aš norėčiau pabaigti, jeigu pirmininkaujantis leis. Ar gerbiama Pirmininkė nesutiktų vis dėlto su atitinkamais specialistais, kartu su Gamtos apsaugos komisija padiskutuoti šituo klausimu? Juk vis dėlto vykdomosios ir įstatymus leidžiančios valdžios interesai turėtų būti derinami, juo labiau kad yra ruošiamas Gamtos apsaugos įstatymas, kuris turėtų reglamentuoti visą tą reikalą. Lieka labai nemalonios nuosėdos, kai Gamtos apsaugos komisija apie šito departamento kūrimą sužino kažko­kiais aplinkiniais keliais.

K. D. Prunskienė. Nematau priežasčių nemalonioms  nuosėdoms, nes Vyriausybė savo vidinę struktūrą kuria tokią, kuri leistų jai vykdyti jos misiją. Tai viena. Antra, ne tiktai pagei­dautina, bet ir būtina, be abejo, suderinti veiksmus ir kompeten­ciją, funkcijas. Tai neišvengiamai padarysime, kai mūsų pačių požiūriu bus visai aiški tos institucijos arba departamento struk­tūra ir funkcijos, kai mes patys aiškiai būsim apsisprendę, kad galėtume diskutuoti.

Balsas iš salės. De facto!

K. D. Prunskienė. Ne, de facto bus tada, kai ta institucija bus suformuota. Konceptuali stadija, koncepcijos formavimo stadija, struktūros modeliavimo stadija nėra de facto.

Pirmininkas. Deputatas G. Vagnorius.

G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Šiandien kiek neįprasta diena, ir mes savo klausimais, ma­nau, turėtume labai negadinti šventiškos nuotaikos, tačiau yra reikalų, kuriuos būtina neatidėliotinai spręsti. Tačiau aš iš karto noriu pasakyti, kad mano klausimas bus ne tiek apie šią Vyriau­sybę, kiek apie buvusios palikimą. Geologijos darbų gamybinis susivienijimas praeitais metais iš Vyriausybės negavo lėšų darbų finansavimui. Todėl didžioji dalis darbų yra nutraukta. Liautasi ieškoti naftos pačiame pagrindiniame telkinyje, nebandoma žval­gyti ir eksploatuoti geležies, kurios, tarkim, milžiniškai daug. Tas pat pasakytina apie kitus mineralinius ir gamtos išteklius. Jų pra­šomas ir kartu savo vardu norėčiau paklausti, ar dabartinė Vy­riausybė pajėgi šiems reikalams skirti pusantro milijono rublių, kad tie darbai, kurie šiandien yra labiausiai reikalingi, būtų kuo sparčiausiai vykdomi?

K. D. Prunskienė. Šis klausimas yra paskesnis, dabar apsi­spręskime dėl pirmosios jūsų klausimo dalies - dėl naftos telkinių išžvalgymo ir eksploatacijos reikalų. Prieš dvi dienas, o gal ir vakar tai buvo, su gerbiamu L. Ašmantu, energetikos ministru, mes kaip tik ir labai konkrečiai kalbėjome apie šiuos dalykus. Mat, į tos problemos sprendimo paieškas įsitraukė ir užsienio firmos. Prieš keletą mėnesių, dirbant ankstesnei Vyriausybei, tie reikalai lėtai judėjo priekin, o dabar šis klausimas bus labai konkrečiai ir greitai sprendžiamas.

Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.

K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda). Gerbiamoji Pirmininke! Aš atsiprašau, šį paklausimą teikiu ne vien aš, bet ir Radviliškio rajono žemdirbių taryba. Lietuvos žemdirbiai, neskaičiuodami valandų, šiuo metu įtemptai ir labai sunkiai dirba. Materialinis, techninis, komunalinis, buitinis, medicininis žemdirbių aptarnavimas yra labai žemo lygio ir jokiu būdu netenkina kaimo gyventojų. Gyvenamųjų namų ir butų kaime statoma labai mažai, ir kasmet jie brangsta. Statybinių medžiagų, asfalto kaimui yra skiriama labai maža Respublikos fondų dalis. Šiuo metu kaimo gyventojas gali nusipirkti kaimo ar rajono parduotuvėse žymiai mažiau plataus vartojimo prekių negu mieste. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi būti vienodai aprūpinami ir mieste, ir kaime. Taip pat turi būti skiriami talonai prekėms. Jeigu pačiu artimiausiu laiku nebus imamasi pačių ryžtingiausių priemonių kaimo gyventojų socialiniam teisingumui atstatyti, Radviliškio rajono žemdirbiai yra numatę imtis pačios kraštutinės priemonės - neparduoti žemės ūkio produkcijos. Mes manome, kad mus, matyt, parems ir kitų rajonų žemdirbiai.

K. D. Prunskienė. Taip? Žinoma, taip keliant klausimą sunkiai atkursime Lietuvą ir darną tarp žmonių. Keliamas klausimas ir tuo pat metu gan griežtai pagrasinama. Aš norėčiau pasakyti, kad kaimo problemą, matyt, reikėtų pirmiausia spręsti ne kaimo aprūpinimo prasme, o būtina sudaryti prielaidas, ekonomines sąlygas, rinkos sąlygas geriau aprūpinti kaimą, formuoti įvairias struktūras. Būtina panaikinti tokią visai vienpusišką, grynai žemdirbišką kaimo orientaciją. Kaime turi virti gyvenimas, turi būti ir amatai, ir perdirbimo sfera. Tik tada mes socialines kaimo struktūras sureguliuosime ir išspręsime, taip pat ir aprūpinimo. Būtent šia linkme daugiausiai ir reikia dirbti. Ne tai, kad miestas turi aprūpinti kaimą, bet kaime turi būti tos struktūros formuojamos. Kitas dalykas - ekvivalentiški mainai, kaime gaminamos produkcijos atitinkamas įvertinimas. Iš tikro yra labai daug problemų, aš nenoriu čia daryti teorinio seminaro. Beje, mes labai greitai žadame su agrarinės sferos darbuotojais surengti rimtą seminarą, rimtą diskusiją dėl reformos.

Pirmininkas. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, gerbiamieji de­putatai! Gavau du prieštaringo turinio raštelius, bet abu prašo paskelbti ir tartis su jumis. Gerbiamasis B. Lubys po šiandien priimtos garbingos priesaikos siūlo nebeteikti gerbiamajai Premje­rei klausimų. (Plojimai.) Gerbiamieji deputatai, aš paprašysiu jūsų nuomonę pareikšti balsavimu. Ir antras raštelis: deputatai turi daug klausimų Vyriausybei ir atskiriems jos nariams, todėl vertėtų šiandien šiek tiek pratęsti posėdį. Bent jau ekonomikos komisijų deputatai yra nutarę gerokai pasiaiškinti. Taigi yra du deputatų pasiūlymai. Antrąjį pateikė deputatas A. Rudys. Ger­biamieji deputatai, galėtų būti toks sprendimas: jeigu Vyriausy­bės nariai ir Ministrė Pirmininkė sutiktų kitos savaitės pradžioje rengti, kaip esate numatę, Vyriausybės valandą, kuri galėtų tęs­tis ir šiek tiek ilgiau negu valandą, aš manau, tada ir būtų proga pasikeisti nuomonėmis. Mes galėtume paprašyti deputatų diena anksčiau pateikti klausimus, kad į posėdį galėtų ateiti tie ministrai, kuriems tektų atsakinėti, taip pat Ministrė Pirmininkė. Vyriausybės nariai galėtų pasiruošti, o susitikimo neatidėliotume ilgam - iki kitos savaitės pradžios.

K. D. Prunskienė. Norėtume, kad tai būtų ne pirmą darbo die­ną po Velykų, tai yra antradienį, nes šiandien mes priėmėme nutarimą švęsti antrą Velykų dieną. (Plojimai.) O tuoj pat po Velykų mes tęsime praėjusį pirmadienį pradėtą posėdį dėl minis­terijų funkcijų ir struktūros. Pirmoji diena baigsis spaudos kon­ferencija. Būtų gerai, kad parlamente susitiktume kitą dieną po mūsų posėdžio.  ­

Pirmininkas. Kaip tik tada jūs galėtumėte gauti ir išanksti­nius klausimus. Ar galima balsuoti dėl šitų dviejų pasiūlymų? Taigi vienas pasiūlymas, kurį perskaičiau pirmąjį--šiandien baigti Vyriausybės prisistatymą ir liautis atsakinėjus į klausimus. Tokį pasikalbėjimą surengti kitą savaitę. Antras pasiūlymas de­putato A. Rudžio: pratęsti posėdį. Aš manau, kad tai yra proce­dūrinis klausimas, todėl galima balsuoti mygtukais.

Balsas iš salės. (Negirdėti.)   

Pirmininkas. Ačiū. Jeigu deputatas A. Rudys, davęs antrąjį pa­siūlymą, sutinka, tada balsuoti nereikia. Deputatai neprotestuoja? Padėkosime Vyriausybei. Ačiū. (Plojimai).

Gerbiamieji deputatai, o dabar mums vis dėlto reikia tartis toliau dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. Aš matau laikrodį, žinau, kad mūsų nustatytas darbo laikas baigėsi. Tačiau ateina Vely­kos, Vyriausybė jau paskelbė nedarbo diena antrąją Velykų die­ną. Taigi  turbūt aišku, kad pirmadienį mes neturime rinktis nei į plenarinius, nei į komisijų posėdžius. Prašau? Toliau. Mes pa­gal ankstesnę darbų tvarką buvome nutarę rytoj plenarinio po­sėdžio nerengti. Tačiau lieka tokios dvi problemėlės. Pirma, aš manau, kad komisijose vis dėlto dirbti reikia, nes darbų yra gausybė. Antra, mes jau turime išdalintą Lietuvos TSR gyven­tojų užimtumo įstatymo projektą. Manau, kad prieš skirstantis... Atsiprašau, kodėl čia parašyta "TSR"? Aš taip perskaičiau, kaip yra. Pastaba teisinga. Taip, palikimas. "TSR" išbraukiam - Lie­tuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas. Tai nebūtų dis­kusija ir šio įstatymo svarstymas, o informacija deputatams ir Respublikos žmonėms. Ir dar vienas dalykas, dėl ko mes turime susitarti, tai dėl kitos savaitės darbų tvarkos. Todėl prašau spręs­ti, ar mes šiandien vis dėlto pratęsiam pusvalandžiu posėdį ir tuos du dalykus aptariame, ar susirenkame rytoj 10 valandą, trum­pam, galbūt valandai, ir išsiskirstome į komisijas?

P. Varanauskas. Atsiprašau, turiu pasiūlymą. Mes turime susipažinti su projektu, jis yra didelės apimties. Pranešimas ne­bus efektyvus ir siūlau raštu pateikti visas pastabas komi­sijai.

Pirmininkas. Gerbiamasis deputate! Dar kartą sakau, tai nebus įstatymo svarstymas, tai bus tik informacija apie projektą. Tik tiek. Deputatas R. Rudzys.

R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš visų pirma gerbiamojo deputato A. A. Abišalo jau atsiprašiau ir norėčiau jūsų atsiprašyti už tai, kad šiandien jau vieną kartą pasikarščiavau.

Pirmininkas. Ir aš taip pat atsiprašau.

R. Rudzys. Ačiū jums. Galvočiau, kad šito Lietuvos Respub­likos įstatymo šiandien svarstyti nereikia. Mes ką tik priėmėme statusą, kurio 8-ame straipsnyje skelbiama, kad įstatymo projektas turi būti tinkamai suformuluotas. Antra vertus, nuo paties pirmojo punkto, kur garantuojama darbo vieta, nėra nė vieno žo­džio apie bedarbystę. Kad reikės dorai dirbti Lietuvoje, aš šitame įstatyme taip pat pasigedau. Aš siūlyčiau klausimą atidėti ir dėl tos priežasties, kad jį paruošė Sveikatos apsaugos ir socialinių klausimų komisija, o tokios nėra. Mes patvirtinome Sveikatas ap­saugos ir socialinių reikalų komisiją. Taigi projektą kažkas kitas paruošė. Ačiū jums.

Pirmininkas. Ačiū. Deputatas A. Januška.

A. Januška (Tauragės rinkiminė apygarda). Ka­dangi jau praeitą savaitę buvo numatyta, kad ketvirtadienį nebus plenarinio posėdžio, ir, matyt, daugelis deputatų yra nutarę iš­vykti į rajonus, todėl aš siūlyčiau rytoj plenarinio posėdžio ner­engti.

Pirmininkas. Ačiū. Jeigu dauguma deputatų tam pritartų, ta­da mes turėtume numatyti, ką svarstysime bent antradienį. Da­bar, deja, darbotvarkės projekto aš jums negaliu pateikti. Galiu tik pasamprotauti. Siūloma rinktis antradienį 10 valandą ir pirmąją dienos pusę kalbėtis apie tai, ką deputatas Č. Juršėnas, jo nėra dabar, siūlė jau labai seniai: pasakyti savo nuomonę apie politinę padėtį Lietuvoje ir už jos. Galbūt šito posėdžio nevertėtų transliuoti. Galbūt. Turime pasitarti. Tada antradienį po pietų turėtume dirbti komisijose. Trečiadienį iš ryto susipažintume su šituo įstatymu. Tai būtų pirmas skaitymas. Po pietų, kaip šiandien susitarėm, išklausytume Vyriausybės narių atsakymus. Visi, ku­rie norėtų gauti informaciją, klausimus pateikia raštu, kad būtų galima Vyriausybei juos įteikti bent antradienio vakare. Tokia būtų trečiadienio darbų tvarka. Ketvirtadienį iš ryto dirbtume ko­misijose, o po pietų surengtume reglamento pirmąjį skaitymą. Ti­kiuosi, kad antradienį iš ryto bus išdalintas projektas.

Tokia galėtų būti preliminarinė darbotvarkė kitą savaitę, tai yra plenariniame posėdyje dirbtume antradienį iš ryto, trečiadienį visą dieną ir ketvirtadienį po pietų. Prašau?

Balsas iš salės. Ar šiandien reikia dirbti?

Pirmininkas. Ne, aš kalbu apie kitos savaitės darbotvarkę. Jei­gu mes dabar nutariame neklausyti informacijos, kaip siūlė de­putatas R. Rudzys ir kiti, o pirma su projektu gerai susipažintu­me ir pradėtume vėliau iš karto pirmąjį svarstymą, tai tada šį vakarą daugiau darbų lyg ir nebūtų. Žinoma, jei patvirtintume preliminarią kitos savaitės darbotvarkę, kurią pasiūliau. Deputa­tas A. Sakalas.

A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininkaujanti, mes jums pateikėme vieną Mandatų ir etikos komisijos klausimą, kurį taip pat prašytume įtraukti į dar­botvarkę.

Pirmininkas. A, ačiū. Kalbama apie deputatų galimybę vienu metu vykdyti Aukščiausiosios Tarybos ir vietinės tarybos deputa­to pareigas. Reikia šitą klausimą išspręsti Aukščiausiojoje Ta­ryboje. Tai būtų taip pat darbotvarkėje. Prašau. Deputatas A. Kumža.

A.Kumža (Telšių kaimiškoji rinkiminė apy­garda). Jeigu mes iš tikrųjų svarstysime politinę padėtį, tai aš manyčiau, kad būtina tai daryti viešai ir transliuoti. Aš žinau, kad tokios informacijos labai reikia mūsų rinkėjams.

Pirmininkas. Aš visiškai nereikalauju ir nesakau, kad reikia uždaro posėdžio. Tik sakau, kad galbūt galėtų toks būti. Tar­kimės.

B. V. Rupeika. Pritardamas deputato A. Kumžos pasiūlymui, ir rinkėjų, ir kolegų vardu labai pageidauju, kad šioje informaci­joje ar apžvalgoje būtinai būtų karybos, jaunuolių šaukimo reikalai. Mūsų rinkėjai, bent mano, labai labai laukia konkretaus nutarimo ir, kol klausimas nebus išspręstas, mes turime bent viešai kalbėti, ką mes darysime.

Pirmininkas. Aš manau, kad net ir labiausiai norėdami, mes šito klausimo niekaip neišvengsime.

B. V. Rupeika. Dėkingas.

Pirmininkas. Ačiū. Ar reikia mygtukų paspaudimu patvirtinti tokią preliminarinę darbotvarkę, kokia buvo išdėstyta? Ar atidė­sim antradienio rytui?

Balsai iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Gerai. Tada iš esmės susitarėme, kad renkamės antradienį 10 valandą.

Balsai iš salės. (Negirdėti.)

Pirmininkas. Gal 10 valandą vis dėlto, antradienį - daug dar­bo, kaip nors jau atsikelkite. Pirmadienį vakare atvažiuokite, ger­biamieji deputatai. Antradienį 10 valandą plenarinis posėdis, ko­misijų pirmininkų susirinkimas 9 valandą įprastoje vietoje. Ant­radienį 9 valandą komisijų pirmininkų susirinkimas. Prašau dar minutėlę dėmesio išklausyti informacijų. Posėdis baigtas.