1992 m. liepos 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojai L.L.ANDRIKIENĖ ir Č.JURŠĖNAS
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisve nuo sausio 11 — 13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). (...) Šiek tiek pastūmėtume jo klausimą į vėlesnį laiką, o su šituo klausimu yra susijęs ir gerbiamasis V.Kvietkauskas. Juo labiau kad mums ir labai trūksta deputatų, aš siūlyčiau dabar 8 klausimą. Įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę nuo sausio 11—13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" pakeitimo ir papildymo". Pranešėjas deputatas J.Beinortas. Čia pagal programą numatyta 10 min. Įstatymo projekto pateikimas. Ir po to grįšim prie darbotvarkės. Prašom, kolega.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, kodėl dabar reikia šito įstatymo papildymo? Aš trupučiuką grįšiu prie to, kas buvo. Mes nustatėm datą, kad visi nukentėję sausio 11-13 d. ir po to buvusiuose įvykiuose, tarkim, Medininkų ar kitose su sovietų armijos smurtu susijusiose vietose... Vis dėlto iki kovo 31 d. turėjo būti ir pateiktos medicininės išvados apie nukentėjusių sveikatos būklę ir sveikatos netekimo laipsnį, vadinas, darbingumo netekimo laipsnį. Antra, turėjo būti prokuratūros patvirtinti šitie sužalojimo faktai, susiję su sovietų armijos agresija. Tačiau taip atsitiko, kad buvo keli atvejai, kai arba vėlai išaiškėjo nukentėjusiojo liga... Tarkim, buvo kontūzytas ir dėl klausos sutrikimo pasidarė invalidas. Arba medikai nespėjo laiku atlikti tyrimo, arba prokuratūra nespėjo laiku ištirti ir konstatuoti bei įrodyti sužalojimo faktų. Todėl su kovo 31 d. nesibaigė šitas procesas ir dabar prokuratūra yra dviprasmiškoj situacijoj. Yra 280 pareiškimų žmonių, kurie kreipėsi, kad jie nukentėjo sausio įvykių metu arba vėliau. Jei vėliau muitinėse, tai lengviau yra nustatyti. Ir štai prokuratūra nebeturi teisės išdavinėti pažymas vėlesne nei kovo 31 d. data. Todėl aš turiu mūsų komisijos pavedimu pateikti šito įstatymo papildymą, kurio esminis dalykas... Yra ta pati tvarka kompensacijoms, ta pati tvarka sužalojimo nustatymui ir ta pati tvarka patvirtinant patį faktą, tiktai yra iš esmės parašyta, kad dokumentai priimami ne vėliau kaip iki spalio 31 d. ir kompensacijos išmokamos per mėnesį po šito nustatymo. Viskas, daugiau iš esmės niekuo nesikeičia. Tada mes iš esmės panaikintume tą suvaržymą, kurį per neapdairumą buvom padarę prokuratūrai, kad prokuratūra galėtų normaliai dirbti ir pabaigti dėl tų 280 pareiškimų, kuriuos turi, ir galbūt dėl vieno kito pareiškimo, kuris atsirado, kaip jau minėjau, dėl vėlyvo sveikatos netekimo arba ligos išsivystymo. Tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš tiesiog noriu pasiteirauti, ką sako gydytojai. Juk nuo sausio įvykių praėjo 20 mėnesių. Negi per tą laiką atsiranda žmonių, kurie nespėjo susitvarkyt, ar kuriems tik dabar išaiškėjo? Aš mat prisimenu tą seną anekdotą, kad Lietuvoje nebuvo tiek grindų, kiek atsirado pogrindininkų. Ar nėra faktų, kad čia atsiranda vis daugiau ir daugiau?
J.BEINORTAS. Buvo tokių faktų. Buvo faktų, kai buvo simuliuojama ir liga, simuliuojamas buvimas, tačiau, ačiū Dievui, arba vieną, arba kitą išaiškina. Bet yra tokių atvejų, kai gydytojai konstatavo lengvą kūno sužalojimą arba žmogus išvis nesikreipė, o vėliau nuo tos kontuzijos pradėjo tekėti būgneliai ir paaiškėjo, kad jis yra antrosios grupės klausos invalidas. Ir čia nieko nepadarysi. Medikai neneigia, kad tas žmogus dėl to gavo šitai. Tai čia tokių yra ne taip daug, bet yra tipiškų atvejų, o mes turim tiesiog pratęsti datą tam, kad pabaigtų pareiškimų sutvarkymą.
PIRMININKAS. Ir aš galėčiau pridėti. Jeigu neklystu, atrodo, Prezidiumas (va čia gerbiamasis B.Kuzmickas galėtų patvirtinti) netgi panaikino porą apdovanojimų Sausio 13-osios medaliais. Daugiau klausėjų nėra? Tai, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia mes be jokio specialaus balsavimo galim pritarti šitam projektui ir nutarti toliau nagrinėt. Sutinkam? Gerai, ačiū. Deputato J.Šimėno nematau, tai gal tada, gerbiamasis Taurantai, galim prie nustatytos tvarkos grįžti? Ar pirmiau gerbiamasis V.Kvietkauskas? Gerai, tai tada gerbiamasis V.Kvietkauskas, kuris pagal įstatymo projektą teikia nutarimo ,,Dėl agitacijos per rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą taisyklių" projektą. Čia tas pat klausimas yra, gerbiamasis Rasimavičiau. Tas pat.
Gerai, iš pradžių deputatas A.Taurantas.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų" projekto varstymas
A.TAURANTAS. Dėl nutarimo nesiginčykim. Jeigu deputatas pateikia, leiskim tai padaryti. Jeigu reikia, galima pakeisti tą nutarimą. Jeigu jis nereikalingas, galima nepriimti, bet jeigu žmogus nori pasiūlyti kažką, tvarką detalizuoti... Be abejo, nutarimas neturi prieštarauti įstatymui. Tegul pateikia. Bet tai čia kita problema. Aš dėl kitų dalykų atėjau į tribūną. Mes baigėme ties 88 straipsniu. Pasitarėme ir kolegos iš Sąjūdžio koalicijos siūlo 88 straipsnio formuluotei tokį papildymą. Į nutarimo pavadinimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų" įrašyti dar ir datą, kuria nustatomi tie rinkimai. Tokiu atveju Sąjūdžio koalicijai atrodytų, kad būtų daugiau pasitikėjimo, kad būtų išlaikyti tie susitarimai, kurie buvo pasiekti. Jų nuomone, tokia formuluotė būtų korektiškesnė. Taigi 88 straipsnis būtų toks:
,,Šis įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d." priėmimo dienos." Tai aš pateikiu taip, kaip dabar pasiūlė koalicija. Aš nenoriu kaip nors komentuoti. Mano noras: kad iš tikrųjų pasitikėjimas tarp tų, kurie dalyvavo pasitarimuose, išliktų ir toliau, kad nebūtų vieni kitų įtarinėjimo, jog kas nors nori pažeisti susitarimus. Jeigu reikia tokios formuluotės, pasvarstykim ir ją.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P. VARANAUSKAS. Toks įrašas gal ir nepakenktų, bet vis tiek mes priimsim nutarimą kartu su įstatymu turbūt vienu balsavimu. Ar jūs supratot mane?
PIRMININKAS. Jeigu vienas balsavimas, tai tada, kai bus tas generalinis nutarimas. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėčiau gerbiamiesiems deputatams paaiškinti, kodėl yra mūsų toks konkretus reikalavimas, kad būtent būtų nustatyta rinkimų data šiame nutarime. Todėl, kad tokia forma, kokia bus priimta... Kai kalbama apie nutarimą dėl šio įstatymo įsigaliojimo ir konstitucinių pataisų, tai nieko nepasakoma apie išankstinius rinkimus. Galime mes tada kalbėti apie 1995 m. kovo 11 d., vadinas, normalų laiką, kai pasibaigs jau Aukščiausioji Taryba. Šiam sprendimui priimti, tokiam nutarimui priimti nereikės dviejų trečdalių balsų, nes bus ne išankstiniai rinkimai, o paprasti rinkimai. Priėmus tokį nutarimą, aišku, be abejo, bus anksčiau negu 1995 m. kovo 11 d., tuo atveju įsigaliotų mūsų priimtos konstitucinės pataisos ir šis Rinkimų įstatymas. Štai ko mes ir bijome, kad kartais neatsirastų kai kuriems deputatams tokia vilionė — nebalsuoti už išankstinių rinkimų datą. Kad nuo šito apsidraustume, todėl ir siūlom įrašyt konkrečią išankstinių rinkimų datą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Deputatas P.Giniotas pateikė politinius motyvus, politinius argumentus štai dėl tokio siūlymo. Bet aš turiu pasakyti, kad į įstatymus štai tokios datos, konkrečių įvykių, rinkimų datos niekados nėra rašomos. Man tiesiog nėra tekę susidurti su štai tokia konkrečia data apie rinkimų organizavimą, kad šitas įstatymas priimamas specialiai štai tokią dieną vykstantiems rinkimams vykdyti. Tai tiesiog neįstatyminis siūlymas pagal įstatymų leidybos techniką. Tai nederantys dalykai. Politiškai aš suprantu. Jei norima turėti tam tikrą atsargumą, apsidrausti... Bet tam yra kitų būdų. Jau yra mūsų priimtų nutarimų, kurie fiksuoja, kada turėtų būti rinkimai. Štai po to priimsim specialų nutarimą dėl rinkimų paskelbimo ir to visiškai pakaks. Tuo tarpu toks siūlymas gadintų patį įstatymą. Aš negaliu pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas. Bet kol kolega pradės, aš tiktai noriu įsiterpti naudodamasis savo galimybėmis. O gal iš viso šitą 88 straipsnį reikėtų perkelti į nutarimą?
A.TAURANTAS. Čia buvo susitarimo dalykas, kad...
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau, kad tiktai būtų konkretesnės formuluotės. Mes kalbame ne apie išankstinius rinkimus, nes mes rinksime Seimą, o apie išankstinį Aukščiausiosios Tarybos paleidimą. Supraskime šitą. Dėkoju.
A. TAURANTAS. Jeigu jau visi pasisakiusieji, aš tik...
PIRMININKAS. Dar ne visi. Deputatas N.Rasimavičius. Prašom.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš sutinku, kad šitas straipsnis lyg ir nesiderintų su pačiu įstatymu, tačiau siūlau suvokti, kad tai yra susitarimo reikalas. Nėra jokios abejonės, kad būtent šitiems rinkimams šitas įstatymas rašomas. Juk iš tikro taip yra. Tačiau jeigu šitas įstatymas veiks vėliau, tai Seimas jį panaikins labai paprastai, kad 88 straipsnį pripažįsta negaliojančiu. Ir viskas, ir įstatymas bus tada geras. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar, atrodo, jau visi pasisakė.
A.TAURANTAS. Aš noriu pasakyti, kad galbūt formalių dalykų, apie ką kalbėjo ir deputatas K.Lapinskas, yra ir galima surasti. Bet tai iš tikrųjų politinis siūlymas. Jeigu tai padės išlaikyti tą mūsų pasitikėjimą, tai aš pasisakau už tai. Tiktai nenoriu, kad liktų kokių nors nesusipratimų, kurie vėl gali sukelti labai dideles politines komplikacijas. Šiuo atveju formalūs dalykai, apie kuriuos kalbėjo gerbiamasis K.Lapinskas, galbūt būtų švelnesni, jeigu mes įsivaizduojame, kad ta data tokiu atveju yra nutarimo pavadinime, Ir mes 88 straipsnyje rašytume būtent apie konkretų nutarimą su pavadinimu, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra rinkimų data.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Taurantai, gal dar sykį perskaitykit dabar visą siūlomą 88 straipsnio variantą, ir balsuosim.
A.TAURANTAS. ,,Šis įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d." priėmimo dienos." Kabutėse bus. Jau mes su Dokumentų skyriumi tarėmės. Kabutėse bus įstatymo pavadinimas ir bus aišku.
PIRMININKAS. Dar deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Tai jeigu norite nurodyti rinkimų datą, iš tiesų atsisakykime to straipsnio šitame įstatyme dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos, o priimkime tuoj pat nutarimą dėl šito įstatymo įsigaliojimo. Ir tame nutarime jau nurodykime iš tiesų tą datą. Tai neprieštaraus visai esmei.
A.TAURANTAS. Apie tai buvo kalbėta darbo grupėje, bet kolegos mano, kad būtų daug daugiau pasitikėjimo vieni kitais, jeigu tas dalykas būtų užfiksuotas įstatyme.
PIRMININKAS. Tai gal balsuojam. Aš suprantu irgi, kad čia būtų gražiau taip, kaip siūlo kolega K.Lapinskas, bet, matyt, politiškai teisingiau taip, kaip siūlo koalicija. Kad visiems būtų ramiau, balsuojam taip, kaip pasiūlė pranešėjas. Registruojamės. 48 deputatai. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas pranešėjo pateiktos redakcijos įstatymo 88 straipsnis? Gerbiamasis Taurantai, perskaitykite dar sykį.
A.TAURANTAS. ,,Šis įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d." priėmimo dienos."
PIRMININKAS. Taigi balsuojam. Kas už pranešėjo pateiktą 88 straipsnio redakciją, tas spaudžia mygtuką ,,už". Balsavimas pradėtas. Be abejo, geriau būtų atskiras nutarimas, bet ką tik susitarėm, kad vis dėlto bus vienas dokumentas.
A.TAURANTAS. Ne, tai tas nutarimo projektas jau buvo pateiktas.Galbūt jis bus šiek tiek pakoreguotas, bet buvo pateiktas.
PIRMININKAS. Už 35, 4 prieš, 5 susilaikė. Straipsniui pritarta. Tęsiam toliau.
A.TAURANTAS. Taigi mums liko 79 straipsnis. Aš dabar turėčiau jums pateikti kelis variantus, kelias galimas redakcijas, bet mes turbūt pradėsim labai ilgą diskusiją, kuri ilgai užtruktų. Aš manyčiau, kad būtų konstruktyvesnis darbas, jeigu aš tas redakcijas šiandien pateikčiau ir asmeniškai aptarčiau su rengimo grupės nariais. Mes padiskutuotume dėl visų tokio dalyko niuansų ir jau dėl viso straipsnio balsuotume turbūt rytoj. Aš, matydamas, kiek yra deputatų salėje, aišku, prognozuoju, kad šiandien, ko gero, už visą įstatymą vis tiek negalėtume balsuoti. Todėl aš manyčiau, kad būtų konstruktyvesnė tvarka, jeigu mes dar atskirai aptartume jau esamus ir baigiamus rengti 79 straipsnio variantus, o rytoj jau pateiktume labiau aptartus. Jeigu jūs pritartumėte, aš prašyčiau būtent tokios darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Tai sutariam. Ačiū. Ir tada kviečiu į tribūną deputatą V.Kvietkauską. Prašom, kolegos, paklausyti. Gal jis kokį nors tikrai labai gerą dalyką siūlo. Tai rytoj, aš manau, 10.15 val. Tinka? Ar šiek tiek vėliau, gerbiamasis Taurantai? Gerai. Dar dėl darbo tvarkos deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Man keista, kad šiandien yra įtraukiamas į darbotvarkę naujas nutarimo projektas. Nes jeigu pagal tą principą, kurį išvardijo gerbiamasis šios dienos posėdžio pirmininkas, tai išeitų, kad buvo siūlomas prie operatyvinės veiklos, tarkim, ir Policijos įstatymo pakeitimas. Tai lygiai tokia pačia logika mes galėjom pritarti ir šitam. Deja, nepritarėm. Viena frakcija prieštarauja ir nepritaria. Tai šiuo atveju mes irgi prieštaraujame, kad būtų šitas nutarimas šiandien pateikiamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Giniotai, tamstos logika yra aiški, bet vis dėlto pavyzdys tai ne tas. Ten yra skirtingi dalykai, o čia yra šito įstatymo tęsinys. Tai yra konkretizacija ir mūsų reikalas, ar priimti jį, ar nepriimti. Bet gal iš tikro bus pasiūlytas labai geras dalykas jūsų labui. Bet jeigu, žinoma, kategoriškai protestuosite, tai šiuo atveju aš nesiginčysiu. Deputatas E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Man regis, kad šituo nutarimu yra keičiamos įstatymo normos. Vis dėlto suvokim, kad nutarimas paprastai yra priimamas dėl įstatymo vykdymo, įgyvendinimo, išaiškinimo, taikymo, bet neįteisinamos normos. Man atrodo, kad...
PIRMININKAS. Tai jūs tvirtinat, kad keičiamos. Čia kaip tik parašytos taisyklės. Aš, pavyzdžiui, suprantu, kad to mūsų jau pastraipsniui priimtojo įstatymo dalies tęsinys. Bet jeigu mums bus nepriimtina, mes šitai atmesim. Bet dar kartą sakau, kad jeigu kolegos prieštarauja, tai nieko nepadarysi.
E.JARAŠIŪNAS. Priėmę įstatymą mes galėsime spręsti. O šiuo metu...
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas. Prašom.
Nutarimo „Dėl agitacijos per rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą taisyklių" projekto pateikimas
V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Visa tai, kas surašyta šitame nutarime, galėjau pateikti kaip pataisas vienam iš straipsnių dėl agitacijos. Aš šitai galėjau pateikti. Be to, kadangi tos taisyklės buvo surašytos bene prieš savaitę ir buvo aptarta, kad...
PIRMININKAS. Čia jūsų...
V.KVIETKAUSKAS. Kaip įstatymo paaiškinimas. Ir iš tikrųjų tos taisyklės nė kiek nekeičia to įstatymo. Kodėl aš užsiėmiau tuo reikalu? Dalykas tas, kad Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje tokios taisyklės egzistuoja. Jūs matote, kas dabar darosi spaudoje, iš dalies ir televizijoje. Tiesiog be narkozės traukiami dantys ir kalamos vinys. Ir patys tai suprantate, kad to rinkiminės mėnesio agitacijos metu visa tai dar karščiau bus daroma. Iš praktikos manau, kad reikia reglamentuoti kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, netgi kaip nustatyti... Mes galėtume tose taisyklėse nustatyti, kokia tvarka televizijoje pasisako partijų atstovai, kokia tvarka pasisako kandidatai į deputatus. Juk daugeliui atrodys, kad paskutinė diena prieš rinkimus yra pati svarbiausia pasisakymams, o tada prasidės grūstis. Bet jeigu mes turėsime nustatytas taisykles, tos grūsties ir to pykčio nebus. Yra ir kitų dalykų, kuriuos galėtume nustatyti. Buvo pasiūlymas dėl įvairių laikraščių, privačių radijo ir televizijos stočių finansavimo. Mes irgi tai galėtume nustatyti šitam mėnesiui, šitam agitacijos laikotarpiui. Tai yra labai svarbu. Jeigu jums taip atrodo, kad to nereikia... Aš tik įspėju, kad bus daug nemalonumų kiekvienam iš tų, kurie taps kandidatais į deputatus, ir kiekvienai partijai. Jeigu jums atrodo, kad nereikia, tada nereikia. Aš pateikčiau tuos pasiūlymus, ir tiek.
Nutarimo „Dėl mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Aš siūlau štai ką: kadangi, matau, kolegos neatsiima savo siūlymo arba, tiksliau, prieštaravimo, tai mes turim išbandytą priemonę pasitarti. Kadangi rytoj vis tiek mes dar nagrinėsime Rinkimų įstatymo projektą, tai jeigu sutarsime, galėsime šitą dalyką tęsti. Tinka? Tvarka. Ačiū. Tada būtų gražu, jeigu į tribūną ateitų deputatas J.Šimėnas. Gerbiamieji kolegos, kadangi dar iki darbotvarkės 4 punkto pagal numatytą laiką mes turim pusvalandį, aš kviečiu į tribūną deputatą J.Šimėną dėl nutarimo ,,Dėl mokesčių už aplinkos teršimo indeksavimo" projekto. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, jums turėjo būti išdalytas paredaguotas projektas. Redakcija yra ta, kad buvo neatsižvelgta pagal mūsų nutarimus į tam tikrus redakcinius dalykus, pavyzdžiui, į LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake numatytų baudų už valstybiniams gamtos paminklams padarytą žalą atlyginimo indeksavimo. LTSR nelieka. Lietu vos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Tai visame tame nutarime šito redakcija yra padaryta. Na, ir man buvo ką tik pasakyta, kad mes nevisiškai teisingai vartojame terminą ,,suvestinis gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksas". Tai šiuo metu bus ,,suvestinis gyventojų vartojamų kainų indeksas". ,,Prekių ir paslaugų" išbraukiama. O daugiau iš esmės niekas šitame nutarime nepasikeitė, niekas jokių pasiūlymų nepateikė. Aš dar kartą kartoju, kad indeksuojami mokesčiai ir baudos už gamtos paminklams padarytą žalą tada, kai suvestinis gyventojų vartojamų kainų indeksas už laikotarpį yra didesnis kaip 1,2 taikant koeficientą 0,7. buvo bendrame Biudžeto ir finansų ir Agrarinės komisijos posėdyje nutarta dėl ekonominių sunkumų šitam koeficientui taikyti. Tiesa, yra dar pataisomos datos, kadangi nutarimas buvo ruoštas 1 d., o priiminėjame, kaip matote, liepos 8 d., todėl indeksuojama nuo rugpjūčio 1 d. 2 punkte vietoj liepos 1 d. — nuo rugpjūčio 1 d. Ir visur redaguojama rugpjūčio 1 d. Daugiau jokių pakeitimų nėra. Aš siūlyčiau balsuoti už visą nutarimą.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Turbūt deputatai nereikalauja balsuoti už atskirus nutarimo punktus ir visi pritaria, kad galėtume balsuoti už visą šį nutarimą. Tačiau norint balsuoti už visą šį nutarimą, reikia salėje didesnio deputatų skaičiaus, nes reikia 65 balsų už. Vakar buvo skelbtas šiandieninis balsavimas dėl šio nutarimo, todėl nereikėtų būtinai dviejų trečdalių deputatų, tačiau reikia vis dėlto daugiau. Kol kas fiksuokime, kad yra baigtas šio nutarimo svarstymas ir lieka tik balsuoti už jį. Dabar, atrodo, jau yra sutarta su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju ponu Č.Stankevičiumi, kad jis būtent dabar galėtų priteikti šią informaciją, kuri numatyta darbotvarkėje. Aš prašau deputatų salėje tylos! Ponai Pečeliūnai, Patackai, įsismaginote! Prašom, gerbiamasis Stankevičiau.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Č.V.Stankevičiaus informacija
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Jau ketvirtadienio posėdyje iš šios tribūnos buvo pateikta informacija, kad Rusija taiko naują tarpvalstybinės prekybos atsiskaitymo tvarką, o dėl to Lietuvai kyla rimtų problemų. Jau žinote, kad Pirmininkas V.Landsbergis dėl to kalbėjosi ,su prezidentu B.Jelcinu ir susitarė. kad su Rusijos vadovais įvyks susitikimas Maskvoje antradienį ir kad bus mėginama šią problemą išspręsti. Taigi 'man su Vyriausybės atstovais, ministrais, pavaduotojais, banko pirmininko pavaduotoju teko važiuoti į Maskvą ir susitikti su Rusijos vyriausybės atstovais. Susitikimas įvyko be prezidento. Įvyko pas ministrą pirmininką J.Gaidarą. Truko apie dvi valandas. Mes ruošėmės šiam susitikimui remdamiesi ta informacija ir tuo požiūriu, kurį buvo galima suprasti esant iš Rusijos prezidento pokalbio su Pirmininku V.Landsbergiu, kad bus mėginama rasti sprendimą, kaip būtų abipusiai padengtas tarpusavio prekybinių mokėjimų įsiskolinimas. Penktadienį ir šeštadienį tie, kurie ruošėmės važiuoti į Maskvą, bendrai dirbome, ruošėme mūsų pasiūlymus, taip pat susirinkome informaciją. Ta informacija yra tokia. Lietuvai prekiaujant su Rusija, o ta prekyba grindžiama 1992 m. ekonominio bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Respublikos principų susitarimu, vadinas, tarpvalstybine sutartimi... Yra keletas protokolų, taip pat ir protokolas, kuris išvardija svarbiausias prekių rūšis ir kiekius, kuriuos viena šalis parduoda arba tiekia kitai. Šie kiekiai ir ši prekybos apimtis yra tuo susitarimu garantuota. Lietuva šį susitarimą vykdė sąžiningai. Tačiau vykdant susitarimą Rusijos partneriai, ūkiniai subjektai blogai mokėjo Lietuvos Respublikai, mokėjimai būdavo uždelsiami. Rusijos vyriausybė netaikė įprastinių priemonių, kad pirmiausia būtų padengiami kartotekoje esančių neapmokėtų sąskaitų įsiskolinimai. Iki liepos 1 d. Rusijos Federacija įsiskolino Lietuvos Respublikai maždaug 11 milijardų rublių. Taip pat Lietuvos įmonės patyrė sunkumų, kad galėtų apmokėti savo partneriams Rusijoje, tačiau Lietuvos įsiskolinimas buvo žymiai mažesnis, ir jis yra apie 2,3 milijardo rublių. Taigi tarpusavio neapmokėtų sąskaitų balansas, saldo, yra 8,7 milijardo Lietuvos naudai. Vadinas, Rusijos skola yra didesnė už Lietuvos skolą 8,7 milijardo. Na, aš čia turiu informaciją, kurioms reguliavimo sferoms įsiskolinimai yra didžiausi. Taigi didžiausi yra toms įmonėms ir organizacijoms, kurios priklauso Ekonomikos ministerijos reguliavimo sferai. Už 4,4 milijardo rublių šios ministerijos reguliavimo sferai priklausančios įmonės yra negavusios apmokėjimo iš Rusijos. O antroje vietoje yra Žemės ūkio ministerijos žmonės arba ūkiai, kurie negavo 2,7 milijardo rublių. Mes buvome pasiruošę sprendimus ir siūlėme Rusijos vyriausybei, kad susitartume, jog vyriausybės imasi aktyvių veiksmų, kad šitos skolos tarpvalstybiniu mastu labai greitai būtų užskaitytos, o vėliau kiekviena šalis pasirūpintų, kad būtų sutvarkyti šitie atsiskaitymai tarp ūkinių subjektų.
Kita aplinkybė, apie kurią jau čia buvo pranešta, yra ta, kad nuo liepos 1 d. iš viso Rusijos vyriausybė taiko naują atsiskaitymo tvarką. Tą tvarką padiktavo ir Lietuvos Respublikai, nors yra dvišalė sutartis. Šios sutarties 2 straipsniu buvo nustatyta, kad dėl atsiskaitymų ir mokėjimų bus pasirašytas specialus susitarimas. Tačiau to susitarimo pasirašyti Rusija nepanorėjo ir jisai nebuvo pasirašytas, o nuo liepos 1 d. atsiskaitymo tvarka, kuri yra nustatyta rublio zonos valstybėms, iš esmės taip pat priskirta ir atsiskaitymui su Lietuvos Respublika. Tai mums antras klausimas buvo, kaip sureguliuoti, kad dabar atsiskaitymai vyktų.
Ir trečias klausimas, kurį mes ruošėmės apsvarstyti su Rusijos vyriausybe ir pasiekti konkrečių susitarimų, buvo tai, apie ką prezidentas B.Jelcinas ir Pirmininkas V.Landsbergis buvo kalbėję susitikime birželio 5 d. dėl antrojo pusmečio naftos pirkimo sąlygų. Pirmininkas buvo paskelbęs, kac jie kalbėjo su prezidentu apie tai, kad bus laikomasi antrajame pusmetyje panašių sąlygų, kurios buvo pirmajame pusmetyje. Tai tokia susitikimo programa. Susitikimas truko apie dvi valandas. Turiu pasakyti, kad mums nepavyko pasiekti tų rezultatų, kurių mes siekėme. Rusijos vyriausybė nesutiko su mūsų siūlymais ir tokių sprendimų nebuvo galima priimti.
Iš tikrųjų reikėtų vertinti taip, kad Rusijos vyriausybė neduoda garantijų ir nepadeda likviduoti tarpusavio įsiskolinimų. Palieka tai ūkiniams subjektams. Tačiau pripažįsta, kad skolų problema yra ir kad ją reikės išspręsti. Mes norėjome jį išspręsti greitai ir gauti greitai mums priklausančius pinigus, taip pat savo ruožtu atsiskaityti su Rusija. Mes taip pat sakėme, kad tas didelis įsiskolinimas stato mus į sunkią padėtį ir verčia imtis priemonių, kad užtikrintume prekių apyvartą ir prekybinės sutarties vykdymą. Kaip sakiau, mūsų aiškinimus ir mūsų informaciją suprato, tačiau mūsų siūlymų Rusijos premjeras nepriėmė. Mes tiktai susitarėme, kad Rusija aiškinsis šias sąskaitas, kaups informaciją, bet premjeras sakė, kad tam reikia gerokai daugiau laiko, negu mes siūlome. Iš tikrųjų per šį susitikimą įsiskolinimų sureguliavimo perspektyva konkrečiai neišaiškėjo. Mes norėjome dar kartą pasiūlyti, kad Rusijos vyriausybė garantuotų, bet, suprantama, nesiimdama aktyvios veiklos praeities įsiskolinimams likviduoti, ji, savaime aišku, nepanoro duoti garantijų dėl dabarties atsiskaitymų. Iš tikrųjų nuo liepos 1 d., kai nėra jokių garantijų, prekės su paskesniu apmokėjimu, matyt, negali būti parduodamos. Reikia pastebėti, kad pagal vyriausybių vadovų pasirašytą susitarimą buvo reglamentuotos ne tik pagrindinės prekių rūšys, ne tik sąrašas tų prekių, dėl kurių prekybinės apyvartos vykdomas kliringas, bet taip pat daugeliui prekių vartotojus paskyrė Rusijos vyriausybė. Taigi paskyrusi vartotojus neskatino, neprivertė tų vartotojų atsiskaityti. Šitą dalyką, aš manau, yra pagrindo vertinti kaip pažeidimą tarptautinių santykių principo, kuris reikalauja sąžiningo sutarčių vykdymo. Sąžiningas sutarties vykdymas logiškai reikštų, kad naudojant maisto produktus, taip pat imant kitas prekes reikia atsiskaityti. Kaip sakiau, Rusija neneigia, kad atsiskaityti reikia. Tik tiek.
Dabar įveda nuo liepos 1 d. naują atsiskaitymo tvarką, kuri yra labai centralizuota. Visi atsiskaitymai turi vykti per centrinę valstybės korespondentinę sąskaitą. Rusija taiko centralizuotą tarpusavio mokėjimų kontrolę, tačiau jau minėjau, kad visiškai atsisako centralizuotos garantijos. Vadinas, tiktai žiūrės, kad įsiskolinimams arba mokėjimui būtų naudojamos tik tokios sumos, kurios yra tos valstybės, konkrečiai Lietuvos banko, sakykim, sąskaita Rusijos centriniame banke arba atitinkamai, kaip jie siūlo, Rusijos korespondentinė sąskaita Lietuvos banke, kad joje būtų lėšų ir atsiskaitymas vyktų per tą sąskaitą. Premjeras pasakė, kad suderinus tarpusavio skolų balansą, š
aldo, jis bus įrašytas į atitinkamas sąskaitas. Tik tai gaila, kad vargu ar tai bus padaryta greitai. Kita vertus, taikydama naujas mokėjimo sąlygas, taip pat vienpusiškai nustatydama kitokį kainų lygį, Rusijos vyriausybė vienpusiškai revizuoja Lietuvos—Rusijos prekybos susitarimą 1992 m. Na, apie atsiskaitymo tvarkos pakeitimą be susitarimo su mumis aš jau sakiau.
Dėl kainų. Faktiškai Rusija nutraukia tą palankumo režimą, kuris buvo taikomas iki šiol ir iš esmės primeta mums šuolinį perėjimą prie vadinamųjų pasaulinės rinkos kainų, prie tokio kainų lygio. Vadinas, jeigu iki šiol Lietuva pirko produkciją sutartinėmis kainomis, tai dabar Lietuvai produkcija, ypač žaliavos, bus parduodamos tokiomis kainomis, kokios yra pasaulinėje rinkoje. O skirtumas tarp rublio zonos valstybių kainų, paprastai sakant, kaip eksporto mokestis bus paimamas į Rusijos biudžetą, iš kurio, kaip sakė premjeras, dotuos savo vidaus rinkos subjektus. Tai iš to išeina, kad Lietuvos ūkinių partnerių sutarčių su Rusijos prekybiniais partneriais, ūkiniais partneriais sąlygos turės būti taip pat priverstinai peržiūrėtos ir keičiamos. Aš manau, kad visa tai labai nepalankiai atsiliepia Lietuvos—Rusijos prekybai, ją gerokai sukrečia arba sugriauna nusistovėjusią tvarką. Gali būti gerokai apsunkinta tokia prekyba. Na, ir kai premjeras nesutiko imtis priemonių, kad būtų padengtas tarpusavio įsiskolinimas, specialiai kėlėme klausimą, kad bent dėl maisto produktų būtų tokių pastangų imamasi, tačiau negavome tokio pažado. Taigi pasitikėjimas prekybos partneriu yra gerokai pakirstas ir garantijos paliekamos patiems partneriams įmonėms. Kokios yra realios Rusijos partnerių sutarčių vykdymo garantijos ir kokios gali būti sankcijos, yra neaišku. Lieka vienintelė garantija, kaip aš suprantu, — tai išankstinis apmokėjimas. Tačiau išankstinio apmokėjimo mechanizmas per centralizuotą sąskaitą, turint omeny ryšių neefektyvumą, labai, man atrodo, bus apsunkintas. Išeitų, kad negarantuodama atsiskaitymų Rusija neturėtų skirstyti produkcijos ir, kaip iki šiol darė, paskirti jos vartotojų. Maždaug tokią mintį pasakė ir premjeras: kad tiektume produkciją tiems, kurie moka pinigus. Premjerą J.Gaidarą aš turiu omeny. Kalbėjome, kad šitoj situacijoj skubiai reikia sudaryti susitarimus su vyriausybe, su bankais dėl atsiskaitymų tvarkos. Tokius sutarimus mes jau ruošėme, paspartintai dirbome prie jų paskutinėmis šiomis dienomis prieš vykdami į Maskvą, šiandien turėjo būti jų projektai aptarti Lietuvos Vyriausybėje. Aš manau, kad Vyriausybė aptarė. Jie bus išsiųsti. Su Rusijos premjeru susitarėme, kad grįžus bus dedamos pastangos, jog tie susitarimai būtų greitai pasirašyti. Vienas iš jų turėtų sureguliuoti naują atsiskaitymų tvarką, o būtent turėtų būti pasirašytas sprendimas dėl techninio kredito dydžio. Mes siūlėme, kad tai būtų ne mažiau kaip 5 mlrd. rublių, bet nesusitarėme dėl to kredito dydžio. Tą susitarimą artimiausiomis dienomis... Premjeras pažadėjo tarpininkauti, jog tarp Lietuvos ir Rusijos bankų būtų pasirašytas. Antrasis susitarimas būtų dėl atsiskaitymų ir mokėjimų nuo to momento, kai bus įvestas Lietuvos litas. Ir Lietuvos rengiamame projekte, kuris buvo rengiamas ir svarstomas kartu dalyvaujant banko, Finansų ministerijos, Ekonomikos ministerijos ir Vyriausybės atstovams... Jo projektas taip pat yra parengtas, ir Lietuva siekia, kad tarne projekte būtų kiek galima liberalesnė atsiskaitymo tvarka per įvairių bankų korespondentines sąskaitas, o ne tik, kaip kad siūlo Rusija, per vieną valstybės banke esančią centralizuotą korespondentinę sąskaitą. Na, yra pagaliau ir kitų klausimų, kuriuos reikia sureguliuoti. Ruošiami dokumentai, ruošiamos Lietuvos pretenzijos dėl ,,Vnešneekonombanko" sąskaitų indėlių kompensavimo ir atlyginimo, dėl visų rūšių indėlių, taip pat ir draudimo įmokų grąžinimo, sertifikatų, obligacijų apmokėjimo. Visas finansinių dokumentų paketas. Mes sutarėm su premjeru, kad įvyks vyriausybių atstovų susitikimai galbūt dar net šią savaitę arba kitos savaitės pradžioje, ir tie dokumentai turėtų būti kiek galima greičiau pasirašyti. Tokį nusistatymą Rusijos vyriausybės vadovas taip pat parodė. Kalbant apie naftą, antrajame pusmetyje mūsų siūlymas laikytis to paties režimo, koks buvo pirmame pusmetyje, nebuvo priimtas. Naftos kainos ir mokėjimo sąlygos nėra konkrečiai apibrėžtos. Energetikos ministras ir jo pavaduotojas pasiliko toliau tęsti derybų su Rusija, aiškintis tarpusavio balanso klausimų dėl atsiskaitymų už ligi šiol gautą naftą. Mūsų pateikti skaičiai skiriasi nuo tų skaičių, kuriuos teikia Rusijos vyriausybė. Tačiau aš manau, kad tie dalykai bus sureguliuoti. Rusijos prezidentas, neseniai duodamas interviu užsienio korespondentams, pasakė tvirtą poziciją, kad neleis, nepatenkins rekomendacijų, jog Rusijoje būtų įvestos pasaulinio lygio naftos produktų ir naftos kainos, nes kaip jis sakė (aš negaliu tiksliai pacituoti iš atminties), kad Rusijos žmonės, Rusijos liaudis tokių kainų padidinimo neišlaikytų, kadangi tai atsilieptų daugeliui kitų produkcijos kainų, padidintų jas keletą kartų. Tačiau Rusija iš tikrųjų mums pasakė, kad ji Lietuvai jau antrajame pusmetyje taikys pasaulinės rinkos kainas. Na, premjeras pažadėjo, kad liepos mėnesį bus padaryta nuolaida tai daliai kainos, kuri yra kaip skirtumas tarp Rusijos arba NVS valstybių vidaus rinkos kainų ir pasaulinės kainos. Na, aš jau turbūt minėjau, bet dar gal pakartosiu, kad kai kalbama apie atsiskaitymą rubliais, tai Rusijos atstovai mini tą kursą, kuris šiuo metu yra tarp dolerio ir rublio biržose arba bet kokioje rinkoje. Tai yra žymiai nepalankesnės sąlygos, negu iki šiol buvo. Jos palaipsniui sunkėjo, ir naftos kaina, jeigu neklystu, jau už paskutinį mėnesį buvo pasiekusi apie 7 tūkstančius rublių. Matyt, ji liepos mėnesį bus didesnė ir palaipsniui didės. Rusijos vyriausybė sakė, kad prireikus ji gali teikti Lietuvai kreditą būtent šitam kainų skirtumui padengti, vadinas, dalį mokėjimų atidėti vėlesniam laikui. Žinoma, mes suprantame, ką reiškia toks kreditas Lietu^vai. Tai tam tikra priklausomybė tolimai ateičiai. Tai turbūt ir visa apie šį susitikimą informacija, kurią aš galėčiau pateikti.
Negalima dabar konkretizuoti daugiau, kadangi Lietuvos Vyriausybės atstovai, ministerijų specialistai dirba, ruošiasi konkretiems susitarimams su Rusija. Kaip sakiau, derybos tais klausimais vyks. Antrojoje dienos pusėje darbo tvarka aš susitikau su derybų delegacijos vadovu ambasadoriumi Isakovu. Taip pat kalbėjomės apie derybų problematiką, neturėjome tikslo ką nors susitarti, išskyrus nuomonių pasikeitimą. Taip pat dėl galimo ekspertų susitikimo... Beje, po susitikimo su ministru pirmininku ambasadorius Isakovas pakeitė savo nuomonę, kad Rusija nepasiruoš sudaryt susitarimų dėl mokėjimų ir atsiskaitymų, nes ministras pirmininkas pasakė, kad tokius susitarimus mes galėsime sudaryti greitai. Mūsų susitikimo metu ambasadorius pasakė, kad jis pakeitė savo nuomonę ir iš tikrųjų rūpinsis, kad šitie susitarimai būtų sudaryti. Taip pat susitarėme, kad apie liepos vidurį Rusijos kariniai ekspertai atvyks čia svarstyti kariuomenės išvedimo grafiko ir susitarimų dėl kariuomenės išvedimo. Tai tuo leiskite informaciją ir baigti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Č.Stankevičiui. 16 val. jau turėtų būti kitas pranešėjas ir kitas klausimas. Aš noriu paklausti, ar ponas V.Skapcevičius yra salėje, ar ne? Jeigu nėra gerbiamojo V.Skapcevičiaus, gal per tas tris minutes galima dar kokį klausimą atsakyti. Nes kitas klausimas turėtų 16 val. prasidėt. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta vicepirmininke, tą informaciją, kurią jūs dabai pateikėte, mes vakar pakankamai glaustai ir tiksliai išgirdome po jūsų telefoninio pokalbio iš V.Landsbergio. Tikrai tai, ką vakar girdėjom, yra visiška tiesa. Ta eiga mums jau yra pakankamai žinoma. Mes esame teisūs kaip valstybė, kaip tas pėsčiasis, kurį suvažinėjo automobilis pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Tačiau norėčiau paklausti, ar nesiejate štai tokių Rusi jos vadovybės ir vyriausybės veiksmų su susitikimu Helsinkyje, kur Lietu vos ir kitų Pabaltijo dviejų valstybių vadovai, na, ėmėsi tam tikros ryžtingos akcijos prieš Rusijos armiją? Ar, jūsų nuomone, tai yra sietini dalykai (štai šis finansinis smūgis), ar nesietini?
Č. V.STANKEVIČIUS. Na, aš nesiimčiau komentuoti būtent politiniu aspektu. Kiekvienas galime daryti vienokias ar kitokias išvadas. Rusijos ministras pirmininkas pasakė, kad čia nėra politinių motyvų, o yra tiktai nuo liepos 1 d. įvedama tokia tvarka. Aš tik galiu pasakyt, ką jie pasakė. Tačiau aš galiu taip pat kaip ir jūs turėti kokių nors abejonių arba spėliojimų.
PIRMININKAS. Ir deputatas N.Medvedevas, nes jau yra kito klausimo pateikėjas.
N.MEDVEDEVAS. Atsiprašau, ar jūs žinote, kaip Latvija ir Estija... Ar jos turi tokių Rusijos įsiskolinimų? Kokia jų padėtis?
Č.V.STANKEVIČIUS. Na, iš tikrųjų tai būtų papildomas sakinys prie atsakymo deputatui B.Rupeikai. Vis dėlto atsiskaitymo tvarka keičiama ne tik mums. Tai tą reikia pripažinti. Dabar Estija atsiskaitymo susitarimą yra pasirašiusi tuo metu, kai buvo įvesta Estijos krona ir buvo išspręstas atsiskaitymų klausimas. Vadinas, per centralizuotą korespondentinę sąskaitą. Tai, ką Rusija mums siūlo, Nepriklausomų valstybių sandraugos valstybėms taip pat yra išsiuntinėti panašaus turinio projektai. Tačiau mes ruošiame du projektus. Vieną — atsiskaitymo, kol neįvestas litas, iš esmės tą patį principą ir šiek tiek tokį fundamentalesnį susitarimą dėl atsiskaitymo įvedus litą.
PIRMININKAS. Taigi ačiū gerbiamajam Č.Stankevičiui. Kviečiu į tribūną vidaus reikalų ministro pavaduotoją poną V.Skapcevičių. Operatyvinės veiklos įstatymo projekto trečiasis svarstymas ir balsavimas.
Operatyvinės veiklos įstatymo projekto svarstymas
V.SKAPCEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, pateiktas Operatyvinės veiklos įstatymo 6 projektas trečiajam svarstymui. Atsižvelgta į paskutiniuosius antrojo svarstymo metu pateiktus pasiūlymus. Siūlomas alternatyvus sprendimo variantas įstatymo 2 straipsniui. Įstatymo vartojamos sąvokos, iš vienos pusės, galėtų būti Operatyvinės veiklos įstatyme, o iš kitos pusės, jos galėtų būti Aukščiausiosios Tarybos nutarime. Jeigu jos būtų įstatyme, tai savotiškai varžytų operatyvinės veiklos teorijos dalykus. Mūsų nuomone, labiau būtų priimtinas įstatyme vartojamų sąvokų išdėstymas Aukščiausiosios Tarybos nutarime.
PIRMININKAS. Aišku. Tas dalykas suprantamas. Jūs siūlote perkelti į nutarimą, o dabar galėtume pradėti nuo 1 straipsnio. Pasakote, ar gauta kokių nors pastabų, ar negauta. Jeigu jų negauta, tai balsuojame, jeigu gauta, tariamės.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 1 straipsnio buvo deputato Z.Juknevičiaus nuomonė, kad susiaurintume operatyvinės veiklos sferą naudojant ją dėl organizuoto nusikalstamumo ir narkobiznio. Manytume, kad šiuo metu taip pernelyg susiaurinti nereikėtų. Tuo metu, kai bus pradėta realiai kontroliuoti kriminogeninė situacija, tada būtų galima susiaurinti tą dalyką, kadangi šiuo metu 80% nusikaltimų yra turtiniai nusikaltimai, tai jie tada faktiškai netilptų į operatyvinės veiklos sferą.
PIRMININKAS. Aišku, jūs šios pastabos nepriimate. Taigi turbūt galima balsuoti dėl šio straipsnio? Atrodo, niekas nereikalauja, kad būtų balsuojama. Taip? Taigi 1 straipsnis priimtas be balsavimo.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 3 straipsnio jokių pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Taip. ,,Teisiniai operatyvinės veiklos pagrindai". Ar reikia balsuoti dėl šio straipsnio? Niekas nereikalauja. Straipsnis priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 4 straipsnio taip pat nebuvo pateiktų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ta pati situacija. Taigi fiksuoju, kad straipsnis taip pat priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. 5 straipsnis. Taip pat nebuvo pateiktų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Straipsnis yra priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 6 straipsnio taip pat pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Tai fiksuoju, kad 6 straipsnis yra priimtas. Prašom toliau.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 7 straipsnio raštu pasiūlymų negauta. Gal yra kokių pasiūlymų žodžiu?
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Tada aš jums paaiškinsiu, ką reiškia 7 straipsnio paskutinė pastraipa ,,Imituoti nusikalstamą veiklą". Tai norma, kuri praktiškai prieštarauja baudžiamajai teisei, kurios vienas iš principų yra tas, jog baudžiami visi nusikaltimo dalyviai, taip pat ir kurstytojai, organizatoriai, padėjėjai, vykdytojai. Čia faktiškai mes įstatyme fiksuojame, kad jeigu organizuojamas nusikaltimas ar kurstoma pradėti nusikaltimą, tie, kurie tai daro turėdami tikslą išaiškinti nusikaltėlį, išprovokuoti jį, yra nebaudžiami. Tai neteisėtas dalykas, ir tokia veiklos forma, dar pavadinta operatyvine ir atseit teisėta, negali būti toleruojama.
PIRMININKAS. Jūs siūlysite balsuoti dėl šitos pastraipos atskirai?
V.SKAPCEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad būtent įstatymo dvasia tai yra traktuojama kiek kitaip. Turiu galvoje, kad atliekant nusikaltimą tiksliau, imituojant nusikaltimą, nėra subjektyvios pusės, nėra pasekmių Faktiškai nėra nusikaltimo sudėties ir tai nėra nusikalstama veikla. Čia ši ta nusikaltimo imitacija yra numatyta tam, kad būtų galima kovoti su turtiniais nusikaltimais. Būtent būtų įsteigtos tokios operatyvinę veiklą pridengiančios įstaigos ar organizacijos, kurios, sakykim, užsiimtų fiktyvių vogtų daiktų supirkimu. Nes žinome, kad neteisėtai įsigyto turto įsigijimas yra nusikaltimas. Jeigu mes, specialistai, įsteigsime tokią, sakykim, komiso parduotuvę, kurioje bus atseit supirkinėjami vogti daiktai... Iš tikrųjų nėra subjektyvios pusės, nenorima įsigyti tų daiktų ir nenorima turėti pelno bei juos realizuoti. Čia yra būtent nusikaltimų išaiškinimui.
PIRMININKAS. Taigi dabar bus pasisakoma dėl balsavimo motyvų, nes, kaip suprantu, ponas J.Prapiestis neatsiima ir siūlo balsuoti. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Apie kokias nors atskiras įstatymo dvasias iš viso negali būti kalbos. Yra apskritai baudžiamosios teisės, sakyčiau, kanoninės taisyklės, dėl kurių neturėtų iš viso... Ir man keista, kad viena žinyba lyg ir nori baudžiamosios teisės principinius dalykus suvokti kitaip. Aš manyčiau, kad reiktų ieškoti kitos formuluotės ir kalbėti apie kažkokį fiktyvų supirkimą, steigti tokias įstaigas... Na, tai profanacija. Sutikit, gerbiamieji. Negalima taip daryti. Aš manau, kad projekto autoriai pagalvos ir ras kitų formų. Negalima taip daryti.
PIRMININKAS. Ir dar deputatas J.Prapiestis, o tada balsuosime.
J.PRAPIESTIS. Buvo pateikti argumentai iš baudžiamosios teisės sferos sakant, kad nėra subjektyvios pusės. Atseit tie, kurie imituoja tą nusikaltimą, nenori, kad būtų žalingos pasekmės ir t.t. Tačiau jeigu kalbėtume, kad reikalingi visi nusikaltimų požymiai bendrininkams, tai irgi ne visi įvykdo, pavyzdžiui, objektyviąją pusę, jeigu jūs taip norite teorijos. Taigi čia ne argumentas. Aš prisidedu prie deputato E.Jarašiūno ir siūlau visiems kitiems labai atsargiai žiūrėti į šitą straipsnį ir nepriimti tos siūlomos paskutinės pastraipos.
PIRMININKAS. Taip, du deputatai pasisakė prieš šitos pastraipos buvimą. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš nei už, nei prieš. Norėčiau pasiūlyti pranešėjui atidėti šitą straipsnį ir pereiti prie kitų, nes matyti, kad turbūt tas straipsnis nebus priimtas, ko gero. Gal surastumėt geresnę formuluotę ir būtų priimtas.
PIRMININKAS. Taip, ir įstatymas taip pat vargu ar šiandien bus priiminėjamas ir balsuojama už jį, todėl gal atidėkime visą tą straipsnį.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 8 straipsnio...
PIRMININKAS. Gerai, atidedam 7 straipsnį.
V.SKAPCEVIČIUS. Pasiūlymų taip pat negauta.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl 8 straipsnio? Ne, nereikalauja. Straipsnis priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Niekam klausimų nekilo? Balsuoti nereikia. Straipsnis
priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Taip pat skelbiu, kad straipsnis priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Aišku. Balsuoti neprašoma. Straipsnis priimtas.
V.SKAPCEVIČIUS. Norėčiau tiktai pasakyti, kad deputatas A.Sakalas
pasiūlė numatyti baudžiamąją atsakomybę privatiems asmenims, kurie renka neteisėtą informaciją. Toks Baudžiamojo kodekso įstatymo projekto pa
siūlymas yra pateiktas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau patikslinti. Aš manau, kad ne tik privatiems asmenims, bet ir visiems asmenims, kurie nesankcionuotai renka informaciją. Taip pat ir jūsų darbuotojai, kurie neturėdami prokuroro ar kitos sankcijos renka informaciją turėtų taip pataisyti pagal Baudžiamąjį kodeksą.
V.SKAPCEVIČIUS. Taip. Pagal veikiančius įstatymus. 177 ir 178 straipsniais baudžiamoji atsakomybė už tai numatyta.
PIRMININKAS. Tai palaukit, čia kalbame apie 11 straipsnį. Aš jau sakiau, kad jis priimtas. Gerai. Sakykim, kad dar nepriimtas. Deputatas
S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš kaip tik norėčiau prieštarauti tam, ką sako A.Sakalas. Tai reikės susodinti visus žurnalistus, nes jie renka informaciją ruošdami straipsnį. Tai turi galvoti, ką šneka.
V.SKAPCEVIČIUS. Jeigu galima, aš pasakysiu, jog yra ,,prasiskverbiančio pobūdžio priemonėmis".
PIRMININKAS. Įtartinai jau nebesimato žurnalistų. Ne...
V.SKAPCEVIČIUS. Ne, tai jų jokiu būdu neapima.
PIRMININKAS. Gerai. Nereikia balsuoti dėl šio straipsnio?
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Dėl 12 reikia balsuoti? Niekas neprašo. Straipsnis priimtas be balsavimo.
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 13 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Taip. Dėl jo taip pat diskusijų nėra. Straipsnis priimtas
V.SKAPCEVIČIUS. Dėl 14 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra.
Nutarimo „Dėl Operatyvinės veiklos įstatymo įsigaliojimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS. Tvarka. Nebuvo ir nėra pasiūlymų. Straipsnis priimtas. Taigi būtų priimti visi įstatymo straipsniai, išskyrus vieną, kurį dar reikės pagludinti. Ir dar lieka Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Gal peržvelkime nutarimą. Aš jau matau, kad perkeltos sąvokos iš įstatymo teksto. Iš 2 straipsnio. Ar buvo kokių nors pastabų dėl nutarimo?
V.SKAPCEVIČIUS. Pastabų dėl nutarimo nėra.
PIRMININKAS. Tai galbūt galima fiksuoti šitaip, kad yra susitarta dėl visų įstatymo straipsnių, išskyrus 7, ir dėl visų nutarimo punktų. Suderinus įstatymo 7 straipsnį, jį priėmus, liks balsuoti už visą įstatymą ir už nutarimą. Taip. Dėkoju ponui V.Skapcevičiui. Trečiasis svarstymas iš esmės yra baigtas. Lieka vienas straipsnis. Taip, beje, jis liko ir Civilinio kodekso 30 skirsnio naujoje redakcijoje. Taigi gal neprieštarausite, kad šitų dviejų įstatymų (Civilinio kodekso 30 skirsnio nauja redakcija ir Operatyvinės veiklos įstatymas bei nutarimas dėl šio įstatymo) balsavimus įrašome į rytdienos darbotvarkę?
Truputį liko laiko. Aš norėčiau kaip tik supažindinti su rytdienos galima darbotvarke, kad būtų bent koks pritarimas. Po darbotvarkės tvirtinimo būtų Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimas (358 straipsnį priimti ir balsuoti už visą įstatymą). Tam skirtume 10 min. Operatyvinės veiklos įstatymui ir nutarimui dėl šio įstatymo taip pat skirtume 10—15 min., o 10.30 val. pradėtume Rinkimų įstatymo ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų nutraukimo projektų priiminėjimą. Kaip žinote, taip pat yra likę truputį laiko. Aš jūsų 30 skirsnį jau minėjau, pone Beinortai, jau minėjau. Iš karto po darbotvarkės tvirtinimo. Žodžiu, 11.30 baigtume Rinkimų įstatymą. 12 val., kaip yra sutarta, ateitų premjeras kalbėti dėl padėties, susiklosčiusios dėl sausros žemės ūkyje. Gal aš netiksliai taip formuluoju, tačiau toks klausimas. Perkelia į 15 val.? Tai tada 15 val. būtų šis klausimas, o nuo 12 val... Ne, tai premjeras negali atvykti 12 val. Taip. Nuo 12 val. tada yra, pavyzdžiui, toks Užsienio reikalų ministerijos atstovų siūlymas... Dėl šitos pusantros valandos kaip tik mums reiktų pasitarti atskirai. Tai gal tada tiktų šiandien štai iki 17 val. pasitarti dėl darbotvarkės rytdienai. Pono J.Šimėno aiškus ir liko tik balsuoti. Ten viskas gerai. Ponas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti dėl rytdienos. Kiek aš žinau, rytoj baigiasi laikas interpeliacijai.
PIRMININKAS. Be abejo.
E.KLUMBYS. Tai mes planuojame ką nors ar ne?
PIRMININKAS. Tai aš planavau sakyti, kad 12 val. premjeras informuoja dėl sausros, kaip numatyta, o 15 val. nagrinėjame interpeliaciją. Tačiau paaiškėjo, kad premjeras gali atvykti tik 15 val., o ne 12 val., tai pradedame nuo sausros. Dar premjeras apie sausrą pakalba, o paskui jau interpeliacija. Gerai. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, atrodo, buvo kolega A.Rudys. Bet jeigu jau davėt man žodį, tai...
PIRMININKAS. Kol kas jūs, o paskui ponas A.Rudys.
V.ŽIEMELIS. Nepykstat, pone Rudy? Tada ačiū. Aš siūlyčiau vis dėlto, kad iš pradžių mes nepradėtume svarstyti kitų klausimų, o svarstytume iš karto. Gerbiamasis seniūne, klausykit, o ne skaitykit.
PIRMININKAS. Gal jūs man nenurodinėkit, ką man daryti.
V.ŽIEMELIS. Na, jūs siūlote, tai ir klausykit, o ne... Tada gerai. Aš prašau, kad iš pradžių svarstytume Rinkimų įstatymą ir nutarimą, o tik po to visus kitus klausimus, jeigu liks laiko, nes tam ir pratęsėme sesiją.
PIRMININKAS. Supratau taip, kad pirmiau būtų Rinkimų įstatymas ir kiti panašūs klausimai, o Civilinis kodeksas, operatyvinė veikla, balsavimas dėl mokesčių už aplinkos teršimą po to. Man iš esmės priimtina. Gerai, keičiame tvarką šitaip. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Norėjau tik pasitikslinti, ar yra nutarimo dėl valiutos fondo ir mokesčių konvertuojama valiuta įstatymo?..
PIRMININKAS. Kol kas nėra. Aš noriu, kad dabar kaip tik eitų pasitarti komisijų pirmininkai, kaip rytoj užpildysime tą pusantros valandos. Jeigu lieka, tai rezervinis.
A.RUDYS. Liko tiktai balsavimas.
PIRMININKAS. Žinau.
A.RUDYS. Ir motyvuoti galėčiau.
PIRMININKAS. O gal taip ir padarykime, kad štai dabar yra pasakyti klausimai ir paveskite man sudaryti tą darbotvarkę ir pateikti ją, nes klausimai aiškūs ir jų tvarka aiški. Nuo 15 val. premjero klausimai. Rytą rinkimų klausimai, o tarp jų štai tie minėti klausimėliai. Gerai, gal nebereikia net atskirai rinktis. Ačiū. Dirbame iki liepos 10 d. Imtinai, be abejo. O dabar pertrauka iki 17 val.
Nutarimo „Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, renkamės į salę, gerbiamieji kolegos, kviečiu į salę, posėdį tęsiame. Iš šios dienos neišnagrinėtų klausimų liko tiktai du 7 ir 9. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl kreditų Lietuvos ūkiui emisijos" projekto pirmasis svarstymas.Ir 9 klausimas ~ nutarimo dėl rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas surengimo projektas. Pranešėjai — E.Petrovas ir R.Maceikianecas, Kadangi į 7 klausinio aptarimą turėtų ateiti ir premjeras, o kol kas Jis dar vadovauja eiliniam Vyriausybės posėdžiui, tai gal šituos du likusias klausimus sukeiskime vietomis ir imkimės dabar nagrinėti darbotvarkės 9 punktą. Šiuo momentu. Tiktai. Jeigu jūs ką kita supratote, tai jūsų atsakomybė. Tada gerai. Tai aš negirdžiu jokių prieštaravimų ar kitokių siūlymų. Tada kviečiu į tribūną deputatą R.Maceikianecą. Atsiprašau, deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu gerbiamojo seniūno pavaduotojo paklausti. Buvo j darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas. Bet kartu mes sakėme, jog būtina pakviesti... kad svarstant šį klausimą dalyvautų prokuratūros atstovai, Vyriausybės atstovai ir pasisakytų būtent šituo klausimu. Ar jie yra pakviesti, ar nėra?
PIRMININKAS. Aš asmeniškai nekviečiau. Aš supratau, kad čia iniciatoriai kviesis. Taip pat aš ir deputato E.Petrovo nekviečiau į salę tikėdamasis, kad jis ateis. Siūlykite kol kas. Aš kviečiu į tribūną deputatą R.Maceikianecą. Pasiklausykim jo, o po to spręsime, ką toliau daryti.
P.GINIOTAS. Gerbiamasis Juršėnai, tai susitarėme, kad bus nustatyta tvarka svarstomas šis klausimas. Mūsų Aukščiausiosios Tarybos priimto nutarimo nustatyta tvarka. O dabar visai nepasiruošus vėl siūloma tą klausimą svarstyti. Mes manome, kad sekretoriatas neatliko pareigos.
PIRMININKAS. Galiu šitą nuodėmę prisiimti, bet vis tiek turim klausimą nagrinėti kiek galime, o paskui tęsime. O paskui tęsime, kadangi tai pirmasis svarstymas. Ar turit kas kitų pastabų? Prašom, deputate.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai! Šiandien pasitarime mes susitarėme, kad šiandieną rengiame pirmąjį svarstymą, o rytoj kartu su Seimo rinkimais sprendžiame klausimą dėl rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų bei Sniečkaus gyvenvietės tarybas. Iš esmės per šias dienas niekas nepasikeitė. Reikia pasisakyti, jei kas nori nors dėl šito klausimo, o rytoj mes siūlytume kartu su balsavimu dėl Seimo rinkimų balsuoti ir dėl rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Sniečkaus gyvenvietės tarybas. Viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Mašina užimta tik nuo šoninio mikrofono. Kompiuteris. Nežinau, aš galiu perskaityti, kas mano kompiuteryje užrašyta. ,,Centrinis kompiuteris užimtas." Aš tai ir pakartojau. Prašom. Deputatas I.Razma.
L.S.RAZMA. Labai keista, kad aš turiu per mikrofoną klausti. Aš maniau, kad gerbiamasis R.Maceikianecas bus tribūnoje ir galima bus paklausti.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Maceikianecai.
L.S.RAZMA. Galima ir asmeniškai, žinoma, išsiaiškinti, bet mano klausimas gali būti įdomus ir kitiems deputatams.
PIRMININKAS. Prašome, deputate.
L.S.RAZMA. Man rūpi štai koks klausimas. Ar šituose rajonuose, kuriuose yra įvestas tiesioginis valdymas, yra panaikinti neteisėti autonomijos paskelbimai tose vietovėse?
R.MACEIKIANECAS. Pagal prokuratūros siūlymą visi panaikinti. Čia truputį spekuliuojama šituo klausimu. Man, kaip teisininkui, aišku, kad apylinkės tarybos priėmė nutarimus su prašymu, su siūlymu. Pavyzdžiui, prašo Aukščiausiąją Tarybą leisti apylinkei vartoti greta lietuvių kalbos ir lenkų kalbą. Čia nėra kažkoks antikonstitucinis... Čia pasiūlymas arba prašymas. Ir tokius laikyti antikonstituciniais joks teisininkas neapsiima. O kur buvo grynai... Pavyzdžiui, tvirtinimą... Kur buvo prokuratūros pasiūlymas panaikinti, iš viso panaikinti...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Patackai, tik nuo šoninio mikrofono, nes kompiuteris nedirba. Minutėlę, deputate. Prašom. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėjau paklausti, ar tiesa, kad jūs esate ,,Slavianskij sobor" narys?
R.MACEIKIANECAS. Klausykit, jūsų klausimas nesusietas su rinkimais. Gal aš galiu pasakyti, kad ne, ir tai yra tiesa. Bet čia klausimas nėr;
susietas su rinkimais.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis. Minutėlę.
A. V.PATACKAS. Jis yra susietas su deputato statusu.
R.MACEIKIANECAS. Na, tai čia gerbiamajam N.Medvedevui pretenzijos.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš nenoriu klausti. Aš tik noriu pasakyti gerbiamiesiem deputatams, kad reikėtų mums dėl šito klausimo greičiau apsispręsti arba taip, arba taip. Šiąnakt per Lietuvos radiją girdėjau tokį komentarą, ką to septyneto pasitarime priimta kažkokia rezoliucija, jog Pabaltijo šalys egzistuoja tautinių mažumų problema. Ar tai tiesa, ar ne... Tai iš tikro ne daro Lietuvai garbės, jeigu yra kažkas. Todėl manyčiau, kad mums reikia spręsti klausimą iš esmės ir netempti, nes kuo toliau, tuo labiau mes įklimpsime į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai. Kas dar norėtų pasisakyti? Aš dar kartą, gerbiamieji kolegos, jums sakau, kad ne dėl mano kaltės, ir nežinau, dėl kieno kaltės kompiuteris kol kas neveikia. Prašom. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu kalbėti vis dėlto kaip Sąjūdžio deputatų koalicijos atstovas, nes buvo kalbama apie neva susitarimą... Aš galiu pasakyti, kad to konkretaus susitarimo, jeigu ir buvo preliminarus, šiandien nėra. Viena sąlyga buvo, kad šis klausimas bus svarstomas ta mūsų pačių nustatyta tvarka, kokia ji yra numatyta kovo mėnesio Aukščiausiosios Tarybos nutarime. Deja, aš tikrai galiu apgailestauti, kad sekretoriatas svarstant šį klausimą neiškvietė nei prokuratūros atstovų, nei Vyriausybės atstovų, o kad jie dalyvautų, buvo būtina. Kita vertus, nesinorėtų, kad tas klausimas liktų neišspręstas, bet viena sąlyga kairėje...
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašom klausyti!
P.GINIOTAS. Kad vis dėlto tie atstovai pasisakytų, nes tai būtina daugeliui mūsų koalicijos narių, kad jie apsispręstų, kaip balsuoti būtent dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Deputatas J.Dringelis. Prašom.
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos! Atsakydamas į deputato S.Razmos klausimą kolega R.Maceikianecas galbūt ne viską pasakė. O jeigu ne, tai aš norėčiau, kad jis tada patikslintų. Birželio pabaigoje Dainavos, Turgelių, Jašiūnų, Eišiškių apylinkių ir Baltosios Vokės gyvenvietės tarybos, esančios Šalčininkų rajone bei Vilniaus rajone esančios Maišiagalos, Su
dervės, Nemėžio, Medininkų apylinkių bei Nemenčinės miesto taryba tai dar po penkias abiejuose rajonuose, iš viso jų dešimt yra) nebuvo pataikinusios savo antikonstitucinių aktų. Beje, tie antikonstituciniai aktai buvo ne apie kalbų vartojimą, o apie tai, kad šitos apylinkės ir miestai skelbėsi esą lenkiškais nacionaliniais administraciniais vienetais. Šaukėsi paskui TSRS prezidento valdymo ir taip toliau. Tie antikonstitucimai akai yra visai kito pobūdžio, nei apie juos čia kalbama. Būtų gerai, kad būtų patikslinta, ar jau šiuo metu ir šitų dešimties administracinių vienetų žemesniosios pakopos savivaldybių tarybos panaikino savo antikonstitucinius aktus. Dėkui.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Ačiū. Aš gal pasakysiu ir savo, ir savo frakcijos narių, tą, klasikinę poziciją šiuo klausimu. Gal ir nuobodu tai kartoti ir kartoti, bet reikia pasakyti. Dabar, kai mes jungiamės į Europos bendriją, į Pasaulio valstybių bendriją, mes negalime leisti sau to ,,malonumo" būti demokratiški vienai tautinei ar etninei grupei mūsų valstybėje ar Respublikoje ir kur nors ir kažkiek pažeisti demokratijos principus kitos etninės grupės, mažumos ar didesnės grupės, atžvilgiu. Negalime sau šito leisti. Aš galėčiau taip pat išvardyti daug tų gana karštų ir priešiškų bendravimų su autonomijų, separatistinių tendencijų atstovais, kovų su tais atstovais epizodų, tačiau gyvenimas eina ir laikas eina. Ir kai mes esame jau iškovoję nepriklausomybę de jure ir de facto, neleiskime netgi smulkmenose pasireikšti tokiems dalykams. Aš gerbiu kolegų, kurie mano kitaip, nuomonę. Tačiau dar kartą primenu, gyvenimas eina ir negali būti skirstoma demokratija pagal tautybes arba pagal kažkokias grupines kaltes. Tai yra viduramžiai, mano požiūriu. Neužsigaukime dėl šito, bet gyvenimas mus atves prie tos pačios išvados.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kompiuteris įjungtas. Galima dabar kalbėti 'iš vietos. Kol kas žodis deputatui N.Medvedevui.
N.MEDVEDEVAS. Aš pritariu tam, kad dabar parlamente yra koalicijos, yra frakcijos, jų sutartis veikia. Bet norėčiau, kad būtų klausimų, dėl kurių mes turėtume vieną koaliciją, bendrą parlamento koaliciją. Tai yra tai, kas naudinga ar nenaudinga Lietuvai. Aš tikrai sakau, kad vakar vakare ir naktį, aš turiu tokį įprotį, klausiausi įvairių stočių. Ir tikrai tas septynetas pabrėžė, kad dėl nacionalinių mažumų Baltijos šalyse yra netvarka. Žinoma, mažiau dėl Lietuvos kol kas, o daugiausia apie Latviją ir Estiją, dėl jų pilietybės įstatymų, dėl visų veiksmų, kurie vyksta. Noriu pasakyti, kad aš remiu poną D.Morkūną, kuris buvo pasakęs, kad jeigu kokia nors vadovybė negerbia Lietuvos Konstitucijos, mes ją paleidžiame, paskiriame rinkimus, išrenkam naują. Jeigu jie pažeidžia Konstituciją, vėl paleidžiam. Tai mes tada būtume teisūs ir prieš Lietuvos žmones, ir prie' visuotinę pasaulio nuomonę. Tai tokia turi būti mūsų nuostata. Ir ar tai yra naudinga Lietuvai? Supraskime šitą. Ir čia negali būti jokių koalicijų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Pirma, čia gerbiamasis J.Dringelis minėjo apie tai, jog vienas iš argumentų, kad negalima, nereikėtų organizuoti rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas, kad kelios apylinkių tarybos nepanaikina ne teisėtų sprendimų. Taip yra. Tačiau mums nereikėtų užmiršti, reikėtų žinot ir prisiminti, kad žemesniosios ir aukštesniosios pakopos savivaldybės yra visiškai savarankiškos ir jos atsako už savo veiksmus ir už savo veiklą. 1 painioti, kad jeigu štai apylinkės tarybos ko nors nepadarė ir dėl to negalima rinkti rajono tarybos, yra neteisinga. Kita vertus, jeigu apylinkių tarybos ir neatšaukia savo neteisėtų sprendimų — o tai yra, žinoma, blogai, — tai neduoda pagrindo ir galimybės, tiksliau, pagrindo, nepasitikėti viso rajono žmonėmis. Kad ir kaip mes kalbėtume, ar mes pasitikėtume dabar Šalčininkų ir Vilniaus rajono žmonėmis, ar nepasitikime, kai kalbame dėl tų rinkimų... Kad ir kas ten. būtų.... Ar apylinkių deputatai, ar net ir kiti pareigūnai, kurie gal ne taip elgiasi..,. Tai tie pareigūnai turi atsakyt, bet negali atsakyti viso rajono žmonės dėl tų pareigūnų.. Tai pirma.
Antra.. Kodėl mums šiandien. arba rytoj; vis dėlto reikėtų pacituoti nutarimą, ar mes sutinkame su Lenkų frakcijos pasiūlymu, kai siūlo organizuoti rinkimus, ar nesutinkame? Kodėl reikia apsispręsti? Žinia, tiesioginis administracinis valdymas baigiasi rugsėjo pradžioje. Mes rinkimus į tas rajonų tarybas turime paskelbti prieš 3 mėnesius. Jeigu šito dabar mes nepadarome, tai mes turime pratęsti tiesioginį administracinį valdymą ir tikrai tada žinot, kad pratęsus administracinį valdymą tik rugsėjo mėnesį spręsime dėl šių rinkimų į tas tarybas..Todėl vienas ar kitas sprendimas turi būti priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Jankelevičius.
L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Aš jau praeitą kartą minėjau dėl Šalčininkų rajono apylinkių sprendimų. Apsilankiau kiekvienoje apylinkėje ir kalbėjau su viršaičiais, ir su pavieniais deputatais... Jie mane įtikino, kad visur šitie sprendimai dėl apylinkių paskelbimo lenkiškomis yra panaikinti. Dėl Šalčininkų rajono. Taigi ta informacija, kuri buvo pa.teikta čia, man regis, paseno ir jau neturėtų būti minima turbūt kaip argumentas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau pasakyt tai gerbiamajam deputatui B.Rupeikai, jog nereikia lenkams diegt nepilnavertiškumo komplekso. Taip pat ir gerbiamajam deputatui N.Medvedevui, kad taip pat ir lietuviams nereikia diegti jokio nepilnavertiškumo komplekso, kad čia esame ir turim jaustis kažkuo kalti, jeigu kažkas varo nepavykusią propagandą dėl mažumų teisių pažeidimo galėtų daugiau susirūpinti, man atrodo, Kaliningrado sritis ar Baltarusija, Ukraina, Rusija arba patys lenkai Lenkijoje. Man teko būti ir Punske, ir Seinuose. Aš manyčiau, kad ten lietuviai, na, gal turi 25-30% tų teisių, kurias turi vadinamosios mažumos Lietuvoje. Nereikia spekuliuoti šitais dalykais. Ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai Lietuvoje yra lygūs žmonės. Jie turi turėti lygias teises ir vienodą savigarbą. O jeigu buvo pažeisti rajonuose ir apylinkėse Lietuvos Respublikos įstatymai, tai jie turi būti atstatyti. Būnant, pavyzdžiui, Punske pirmiausia (ten dalyvavo ir gerbiamas deputatas R.Maceikianecas) Punsko lietuviai paklausė, ar apie mūsų atvykimą yra informuota Lenkijos valdžia, nes jie yra lojalūs lenkų valdžiai ar nenori nusižengti nė vienam įstatymui. Todėl aš manyčiau, net ir mūsų Aukščiausiosios Tarybos gerbiamiesiems deputatams ponams lenkams reikėtų labai gerai savo sąžinę perkratyti, ar visados jų žodžiai, kalbos, balsavimai, sprendimai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo, prie Lietuvos valstybės atkūrimo ir išsaugojimo
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius..
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegas, man tikrai gėda klausytis koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą'" atstovo pono L.Milčiaus kalbos. Jis dabar sieja (elementarų dalyką —rinkimų paskelbimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose su tarptautine politika , su padėtim Lenkijoje, su kažkokiais būtais ir nebūtais dalykais. Čia yra visiškai atskiri dalykai. Dėl to, aišku, reikia rūpintis. Aš jau sakiau. Ir manau, kad parlamentas turėtų užsiimti šituo ir poziciją savo parodyti. Taip pat ir mūsų vyriausybė. Nėra kalbas. Bet čia yra visiškai skirtingi dalykai. Manau, kad į argumentus, kuriais remiasi rinkimų neskelbimo šalininkai, jau prieš mane kalbėję kolegos deputatai jau atsakė. Ir čia nėra reikalo kartoti, nes rimtų argumentų nėra.Rytoj Helsinkyje prasideda Europos saugumo konferencija.. Daug iš jos mes tikimės. Daug tikisi ir Lietuva ir Pabaltijys. Ir ponas V.Landsbergis pasakė apie tą konferenciją, kad tai bus egzaminas Europai. Aš manu, kad rytoj mūsų sesija laiko egzaminą, mūsų Lietuva laiko egzaminą, ar mes verti būti Europoje.Jeigu mes taip elgsimės, mes tikrai to egzamino neišlaikysim. O čia yra tokių šalininkų, kurie nori tempti Lietuvą į Aziją ir į Rytus turbūt no, kad nebūtų paisoma demokratinių principų Lietuvoje. Kitaip negalima vertinti šito, tai tiesiog kaip kažkokia nuostata. Dėl kažkokių neaiškių principų užsispyrėm ir darom tai,ką norim.Pirmiausia pakeiskim tada įstatymus. Pagrindinį įstatymą, kitus įstatymus pakeiskim ir tada nesivadinkim ir nepretenduokim vadintis demokratine valstybe.Mes ruošiame Konstituciją. Paruošėm projektą. Mes referendume balsavome už tai, kad Lietuva būtų demokratinė valstybė.Kur mes traukiam savo valstybę? Todėl aš labai kviesčiau pirmiausia koaliciją “ Už demokratinę Lietuvą”… Apgailestauju, kad šitą klausimą padarė, taip sakant, kaip lošimo korta.. Kuo dėl tos dvi koalicijos ir grupės parlamente, kad turi nagrinėti tą klausimą. Čia nėra toks klausimas, kuris turėtų būti ginčo objektas. Čia turėtų būti klausimas, kuris tikrai yra egzaminas mūsų visai Lietuvai. Jis visiems turi rūpėti. Todėl aš tikrai kviesčiau labai atidžiai panagrinėti ir būtent vertinti taip, kaip yra iš tikrųjų. Arba nebent mes norim suversti bėdą… Už tai kad nepasiseks, tarkim,, priimti kitokių įstatymų (aš turiu omenyje pirmalaikius rinkimus, pirmalaikį Tarybos paleidimą), tai suversime paskui Lenkų frakcijai, kuri neva buvo kaltininkė,, jog nebalsavo, kadangi nebuvo priimtas nutarimas neskelbti rinkimai Šalčininkų ir Vilniaus, rajonuose. Jeigu šitaip norint padaryti, tai, matyt, gal to ir siekiama. Aš tikrai kviesčiau koalicijos atstovas labai blaiviai pažiūrėti ir būtent tomis. dienomis, kai visas pasaulis yra susirinkęs kartu, spręsti taip, kaip dera europinei šaliai. Ačiū
PIRMININKAS.. Deputatas J.Dringelis. Prašom.
J.DRINGELIS. Man labai gaila, kad gerbiamasis kolega A.Žalys ar nesiklausė mano kalbos, ar su kažkuo supainiojo. Aš visiškai nesakiau, kad nereikia ten organizuoti rinkimų. Aš tik išplėtojau ir patikslinau gerbiamojo deputato S.Razmos klausimą. Ir man labai norėjosi, kad kolega R.Maceikianecas atsakytų tiksliai , ar tos 10 žemesniosios pakopos savivaldybių tarybų iš tikrųjų panaikino savo antikonstitucinius teisinius aktus, kurie dar nebuvo panaikinti birželio pabaigoje, kai mes pradėjom svarstyti šį klausimą. Šio klausimo svarstymo pradžioj taip buvo, tokia padėtis. Tai aš norėčiau, kad apie kiekvieną iš visų 10 mano minėtų būtų pasakyta atskirai. Tai štai apie ką aš kalbėjau.O aš visiškai nesakiau, kad jų reikia ar nereikia. Ir apskritai, man atrodo, čia ginčų nebus, ar reikia organizuoti rinkimus, ar nereikia. Gali būti ginčų tik iki Seimo rinkimų ar po jų. Štai apie ką bus kalbama šito svarstymo metu. Beje, esu labai nusivylęs kai kuriais kolegomis, kurie dar vis semiasi sau išminties iš Tarybų Lietuvos ir “ojičiznos” laikų ir visąlaik šitokius klausimus čia,Rytų Lietuvoje, sieja su tautiniais. Tarybos tos buvo paleistos ne dėl to, kad jos buvo lenkiškos. Ir ne dėl to netgi, kad jos buvo kapėesesinės, o dėl to,kad nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymų.Man atrodo, apie šitai ir reikėtų kalbėti. O čia kai kurie gerbiamieji kolegos sieja su tautiniais reikalais. Čia turim kalbėti apie įstatymų nevykdymą, o ne apie kažkokius tautinius reiklaus. Dėkui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Račas.
A.RAČAS. Aš manyčiau, kad iš tikrųjų pribrendo reikalas svarstyti rimtai ir priimti kažkokius sprendimus. Mes šiandien daug kartų girdėjom, kad kai kurios žemesnio lygio savivaldybės nepanaikino savo nutarimų , kurie prieštarauja mūsų Konstitucijai. Tai aš siūlyčiau apsvarstyti ir paleisti tas Tarybas. Taip pat svarstyti klausimą dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybų rinkimų. Bet prieš tai reikėtų išklausyti prokuroro ir, sakykim, lietuvių organizacijų bei kitokių organizacijų nuomonę dėl šių rajonų. Taigi aš manyčiau, kad reikėtų sušaukti tam klausimui specialų posėdį.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė. Prašom.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš pirmiausia norėčiau kreiptis į šio .posėdžio sekretoriatą ir ypač į pirmininką bei paklausti: o kas čia vyksta? Kvorumo, man atrodo, nėra. Svarstome... Labai sunku suprasti, kad tai yra svarstymas. Eiliniai debatai tarp deputatų grupių. O mes debetuojam šiuo klausimu labai ilgai, manau, dėl labai rimto klausimo. Ir man tiesiog, atvirai pasakius, nesuprantama, kodėl mes kalbame apie kažkokį Vilniaus kraštą, nors tai yra ta pati Lietuva. Tai reikia pasakyti. Mes neturim prokuratūros išvadų. Nepanaikinti antikonstituciniai sprendimai. Ir mes taip laisvai leidžiam debatuoti. Aš esu dėkinga deputatui Z.Balcevičiui už tikrai atvirą pasisakymą. Ir norėčiau kreiptis į savo kolegas deputatus lietuvius. Gerbiamieji, jeigu jau mes nebesugebam surinkti dviejų trečdalių balsų rinkimams ir žaidžiam šitokį, sakyčiau, tikrai man nesuvokiamą žaidimą, tai lieka tik apgailestaut. Siūlau baigti šituos debatus. Dokumentas nėra paruoštas. Projekto mes neturim. Praeitame posėdy buvo aiškiai pasakyta, ką mes turim padaryt. Šitai nėra padaryta. Ir apskritai diskutuot.bei kaltint vieniems kitus, ar demokratiniai tai žaidimai, ar nedemokratiniai, manau, yra paprasčiausiai neetiška ir ne vieta. Elkimės padoriai. Šitas klausimas turi būt sprendžiamas pagal įstatymą. Man atrodo, apeliuoti į moralę paprasčiausiai yra ne vieta. Siūlau nutraukti šito klausimo svarstymą. Jeigu mes iš tiesų nebeturime apie ką kalbėti, skirstykimės, nes yra komisijose ir kitose vietose pakankamai daug darbo. O šiaip diskutuoti ir laisvai leist laiką, manau, paprasčiausiai nėra prasmės.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prašau vietoj manęs suteikt žodį kolegai A.Patackui.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš šiek tiek išmanau Vilnijos reikalus. Man atrodo, kac ypač reikėtų būti jautriems bet kokios tautybės skriaudimui. Lietuva nu( senų istorinių laikų didžiavosi tolerancija kitų tautybių atžvilgiu, tačiau reikėtų atskirti tautinių mažumų problemą nuo politinių problemų. Ir šitie dideli dalykai yra susipynę. Vakar dienos televizijos laidoje (nežinau, deputatai dažniausiai televizijos nežiūri ir ne visi yra matę) mes matėme, kaip yra;
iškviestas į prokuratūrą vienas iš mūsų deputatų. Gauta nauja medžiaga
apie tiesioginį dalyvavimą... Jis yra tardomas. Aš nenoriu minėti pavardės nors ten ji buvo paminėta. Bet kol nėra prokuratūros išvadų, to nereikėti daryti. Jis yra ten tardomas dėl... Ne jis vienas, o mažiausia dar dviejų trijų deputatų pavardės buvo įvardytos. Tardomas dėl tiesioginio dalyvavimo ruošiant rugpjūčio pučą. Buvo minimas dalyvavimas viena ar kita forma organizacijos ,,Slavianskij sobor", kurią tik fašistine pavadinsi. Ir kitos. Ryšiai su vadinamąja Gagaūzų respublika. Vadinas, grynai politinis pagrindas. Jokių tautinių mažumų, o bendradarbiavimas su pačiomis konservatyviausiomis, pačiomis tamsiausiomis, pačiomis raudoniausiomis buvusios Tarybų Sąjungos jėgomis. Ir jokio tautinio pagrindo. Tai kol mes šitai išsiaiškinome, kol mes nesam įsitikinę, kad tie žmonės pažeidė savo deputato mandatą, kalbėti apie rinkimus tame krašte, kuris iš tiesų yra apleistas ir kuriame iš tiesų yra daug problemų, dar per anksti. Vadinas, tiesiog turi būti labai aiškios, konkrečios prokuratūros išvados dėl, vadinkim švelniausiai, konservatyviųjų jėgų vaidmens to krašto politiniame gyvenime. Jeigu mes neatskirsim šitų dalykų — tautinių reikalų nuo šitų ultrakonservatyvių jėgų, — tai mes negalime leisti sau kaip nors eksperimentuoti tame krašte. Tai todėl būtina sulaukti kokių nors konkrečių prokuratūros išvadų. Man atrodo, kad jeigu jau mes V.Švedo klausimą išsprendėm, tai kyla klausimas ir dėl kai kurių kitų deputatų mandatų.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Akanovičius.
Z.AKANOVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, iš tikrųjų, kaip ponia B.Valionytė pasakė, mes nekalbam apie tą klausimą, kurį svarstom, bet ieškom kokio nors kabliuko ir per tuos klausimus norim atidėt sprendimą to klausimo, kurį mes iškėlėm ir pateikėm. Jau daugiau kaip mėnesį svarstom ir negalim baigt. Aš galiu oficialiai pateikti jums, kad man teko irgi savo apygardoje kalbėti apie tas apylinkes, kurias paminėjo ponas J.Dringelis. Jis visada tą patį klausimą kelia, o pats, kaip komisijos narys, turėjo atsakyti, ar jis buvo, ar grupė žmonių buvo nuvažiavusi į tas apylinkes ir patikrino, ar atšaukti, ar neatšaukti. Aš noriu priminti, kad praeitų metų gruodžio mėnesį svarstant šitą klausimą ir šiais metais kovo mėnesį po to svarstymo mes siūlėm rajono prokuratūrai, Respublikos prokuratūrai, įgaliotiniams, kad jie pateiktų, ką reikia atšaukti, ką reikia peržiūrėti. Niekas nepateikė papildomai, kiek peržiūrėta, kiek atšaukta. Tai kas kaltas dabar, kad 9 mėnesius yra įgaliotiniai, yra prokuratūra, yra kiti organai, o nieko nepadarė iki galo. Ir ta komisija, kuri egzistuoja. Ir kodėl mes norim sukabinti visus kabliukus prie to pagrindinio klausimo, kad reikia paskirt rinkimus į rajono tarybas? Nėra ten to, ką jūs norite rasti arba ieškoti, kad atsirastų. Aš labai prašyčiau... Reiktų baigti tą klausimą. Ir dar nustebintas, kaip reaguoja koalicija visada į pateikiamą tą klausimą. Atrodo, šiandien jau susitarėme, o po pietų jau negalioja susitarimas. Na, tai čia yra kitas koks nepaskelbtas klausimas, kaip deputatas ponas Z.Balcevičius pasakė, kad čia nori kažkas sužaisti mūsų korta, kad rytoj ar poryt nebūtų priimti kai kurie dokumentai. Labai prašom neieškot to, ko nėra šituose rajonuose.
PIRMININKAS. Deputatė V.Suboč. Prašom.
V.SUBOČ. Gerbiamieji kolegos, peršasi dabar klausimas, ar yra Vilniaus ir Šalčininkų rajone dabar tokia valdžia, kuri kontroliuoja apylinkės tarybų darbą? Ir jeigu yra nepanaikinti neteisėti sprendimai, tai kur yra prokuroro priežiūra? Ir jeigu iki šiol nebuvo prokuroro protesto, tai peršasi klausimas, ar tie sprendimai tikrai buvo neteisėti, jeigu visus metus tikrai viskas tęsėsi.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taigi kalbėjote, gerbiamasis Patackai. Jūs jau kalbėjot.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Minutėlę! Deputatas E.Jarašiūnas. Čia suteikiama...
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pasiūlyti, kaip mums toliau svarstyti šį klausimą, kad išvengtume tuščių ir ilgų...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tylos! Konstruktyvus pasiūlymas bus.
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką ir tęsti svarstymą rytoj iškvietus Vyriausybės, prokuratūros atstovus. Taip pat išklausytume gerbiamąjį E.Petrovą. Ir mes galėsime eiti prie konkretaus sprendimo, o ne tenkintis šnekomis, kuriomis, taip sakant, baram vieni kitus, o prie sprendimo neprieinam. Labai prašyčiau, kad...
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas yra priimtinas. Ir galima būtų padaryti pertrauką, bet reikalas tas, kad mums darbotvarkėje liko vienas klausimas. Bet šiuo momentu mes neturim nė vieno pranešėjo. Nėra nei deputato K.Antanavičiaus, nei premjero G.Vagnoriaus. Tai arba mes dar tęsiam šito klausimo nagrinėjimą, arba iš viso baigiam posėdį? Štai tokia dilema. Kokia kitų deputatų nuomonė? Deputatas R.Maceikianecas. Minutėlę! Tegul dar kita pusė pasisako, ar darom pertrauką, ar nedarom. Nes oficialios pertraukos jau buvo padarytos dėl šito klausimo.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, projektas buvo pateiktas įstatymo nustatyta tvarka. Gerbiamoji B.Valionytė klysta. Buvo surinkti parašai. Nenoriu gilintis į šitą problemą. Dėl šito nutarimo atšaukimo L.Jankelevičius paminėjo, kad Šalčininkų rajone neįvyko n.ė vieno. Keletą (dabar neprisimenu) asmeniškai atnešiau į Savivaldybių nuolatinę komisiją iš Vilniaus rajono. Taip pat Nemenčinės ir kai kurių kitų jau atšaukta. Tai jūsų, gerbiamasis Juozai, šita medžiaga pasenusi. Ir jeigu šiandieną nepritarsim po pirmojo svarstymo, tai rytoj negalėsim galutinai išspręst. Todėl aš siūlau šiandieną pritart po pirmojo svarstymo, kad rytoj kartu su Seimo rinkimais išspręstume ir šitą klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš norėjau pasakyt, kad štai čia vyksta diskusija tarp vienų ir kitų deputatų apie tų apylinkių nutarimų, kurie prieštarauja įstatymams, panaikinimą ar nepanaikinimą. Aš norėčiau tuos sprendimus, apie kuriuos kalba, sakysim, deputatas L.Jankelevičius, kad jie yra atšaukti, turėti ir matyti savo akimis. Kol tų panaikintų nutarimų nebus, tai negalima kalbėt apie balsavimą dėl pasiūlymo, kurį teikia Lenkų sąjungos frakcija. Aš manau, kad kiekvienas deputatas turi žinoti ir turi įsipareigoti už tai, už ką jisai balsuos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar pats padarysiu šiokią tokią šito klausimo aptarimo pertrauką dėl vieno mums visiems svarbaus dalyko. Deputatas S.Šaltenis vakar pasiūlė priimti štai tokį protokolinį nutarimą. Aš siūlau jį išklausyti ir jam pritarti, o po to spręsim, ką toliau darysim, — grįžtam prie 9 klausimo ar toliau laukiam premjero. Taigi Aukščiausiosios...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aš turiu teisę pagal Reglamentą. Prašom netrukdyt. Aukščiausiosios... Minutėlę! Ne pertrauką atidedant, o tiesiog šito klausimo svarstymo.
,,Aukščiausiosios Tarybos protokolinis nutarimas. Įpareigoti Lietuvos radiją ir televiziją paskelbti tokį kvietimą:
,,Aukščiausiosios Tarybos deputatai po ilgų derybų susitarė dėl rinkimų į Seimą įstatymo ir rinkimų datos. Todėl primename visiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams jų pareigą rytoj 10 val. atvykti į Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį ir balsuoti dėl šių svarbių nutarimų projektų."
Tinka? Prašau. (Balsai salėje) Ne, aš su šituo negaliu sutikti. Taip. Ir, žinoma, rytoj šitą dalyką skaitant iš ryto reikia jau sakyti ,,šiandien 10 val." Tai jeigu sutinkam, aš manau, kad čia specialiai balsuoti nereikia. Tai tada šitokį įpareigojimą radijui ir televizijai duosim. Aš manau, jie įvyks. Susitarėm? Ačiū. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Buvo susitarta dėl Vilniaus ir Šalčininkų. Tai pridėkim porą žodžių ,,dėl Seimo rinkimų ir dėl rinkimų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose". Ir tada bus tvarka.
PIRMININKAS. Ne. Man atrodo, kad šį sykį nepainiokim.
R.MACEIKIANECAS. Ne, tai iš ryto buvo toks. Tai tokį ir paskelbkime per televiziją. Ir bus tvarka. Visi žmonės supras, kad čia tvarka ir vienas kitą suprantam.
PIRMININKAS. Aš siūlau tada kompromisą, kad nesiginčytume. ,,Dėl šių ir kitų svarbių nutarimų". ,,Ir kitų svarbų nutarimų". Susitarėm. Tai dabar grįžtam prie 9 klausimo ir sprendžiam, ką toliau darysime. Premjero negirdėt ir nematyt. Yra jau be 13 min. 18 val. Tai aš siūlau dar toliau nagrinėti šitą 9 punktą. Kadangi yra užsirašę dar 9 deputatai kalbėti, galų gale išsikalbėkim. Tai aš laukiu iš deputato Z.Balcevičiaus pasiūlymo. Deputate Balcevičiau, prašom.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pakartoti, kad klausimas įtrauktas į darbotvarkę pagal veikiančius įstatymus. Sakė, kad čia neaišku, kaip atsirado. Projektas paruoštas ir buvo laiku išdalytas. Mes šiandien nesvarstome, ar teisėtai buvo paleistos tarybos, ar neteisėtai, daug nusikalto ar mažai, reikėjo pasodinti į kalėjimą ką nors ar nereikėjo, gal ir reikėjo, gal ir reikia, gal ir pasodino. Pasibaigus tiesioginiam valdymui mes svarstome, ar pratęsiame tą tiesioginį valdymą, ar skelbiame rinkimus. Ir pagrindo pratęsti nėra. Todėl reikia apsispręsti ir paskelbti rinkimus. Ir šiandien suplakti viską čia, ką tik galima ir negalima,į vieną krūvą, na, tiesiog yra nesolidu, tiesiog negražu. Siūloma yra kviesti prokuratūrą, visokias... Vilnijos ar Rytų Lietuvos tarybas ir visokių kitokių komisijų... Na, ir ką? Na, išgirsim vėl tuos pačius dalykus. Ar mes imamės atsakomybės už tai, kaip Lietuva atrodys pasaulio akyse, kaip atrodo parlamentas? Mes paleidom, mes turim ir spręst. Kam dabar kviesti visokias organizacijas? Ką jos mums pasakys? Ką galėjo, vakar išklojo prokuratūra per televiziją. Na, ir kas? Ir kas ten buvo? Ir apskritai ar reikėjo dabar, taip sakant, skelbti neskelbtiną informaciją? O gal dabar tai padės išsisukti kaltiems žmonėms, jeigu jų bus, jeigu jie kalti dėl šito. Aš, taip sakant, nežinau, kam to reikėjo. Ar specialiai padaryta tam, kad šiandien čia mus, taip sakant, sukiršintų, kad būtų sunkiau susitarti? Aš manau, kad čia neatsitiktinai. Beje, ta labai nevykusi laida buvo skelbiama kaip didžiausia sensacija. Triskart iš eilės prieš ,,Panoramą" buvo kartojama ir ištrauka buvo rodoma. Na, aš nežinau... Labai yra žemo lygio visi tie dalykai. Ir labai negražiai kvepia. Todėl rytoj rinkti mitingą... Mes Vyriausybei turim interpeliaciją, tegul Vyriausybė už savo, taip sakant, rimtus dalykus atsako. O čia suversti vėl tą klausimą ir atitraukti parlamento dėmesį... Baigiasi mūsų sesija. Mes turim išspręst iki galo ir pasakyti, ar mes už demokratiją, ar mes civilizuota valstybė, ar mes žaidžiam kažką neaiškaus. Todėl aš kviesčiau šiandien balsuoti, pritarti taip, kaip ir dera, o rytoj užbaigtume tą klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Ar galėtų šiandien Aukščiausioji Taryba priimt sprendimą? Aš noriu atkreipti dėmesį ir tų, kurie siūlo, ir tų, kurie sprendžia, jog bet kuriuo atveju turėsim balsuoti visi. Ir kiekvienas turim būti įsitikinęs, jog mes tai darom iš tikrųjų, kaip šiandien ne kartą buvo sakyta, sąžiningai ir gerai suvokdami, jog priimam teisingiausią sprendimą. Mes išklausėm dviejų, sakysim, atstovų pranešimus — E.Petrovo oficialios komisijos ir Lenkų frakcijos. Man atrodo, kad E.Petrovas nėra pateikęs galutinės išvados. Jis tik pateikė informaciją apie tai, kokia yra padėtis. Ką kalbėjo deputatas E.Jarašiūnas... Manyčiau, kad mes turėtume išgirsti E.Petrovo komisijos galutinę išvadą, tuo labiau kad jis šiandien lankėsi Sniečkuje ir sprendė ten tuos klausimus vietoje bei turi ką pasakyti.
Antra. Vis dėlto mes pirmąkart realiai buvome paskelbę ir įvedę tiesioginį valdymą. Todėl Vyriausybės išvada ir jos nuomonė taip pat mums reikalinga. Ir neabejotinai reikalingi prokuratūros siūlymai dėl tolesnio darbo ir sprendimo. Prisidėdamas prie E.Jarašiūno siūlymo galėčiau irgi taip pat suformuluoti, jog ir šiandien Taryba galėtų turbūt pritarti, kad tik išklausę tų pareigūnų mes galėsime spręsti, ką toliau darysime.
Ir trečia. Šiandien pasitarimo metu buvo pasiūlyta, kad vis dėlto frakcijos tarpusavyje daugmaž išspręstų tuos klausimus ir pateiktų vieningą projektą. Šiandien mes jo neturime. Nei iš frakcijos, nei iš komisijos. Todėl manau, kad tikrai realu padaryti pertrauką ir būtinai pakvieskime šituos pareigūnus, kad jie duotų išsamią informaciją Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš negaliu, man net tiesiog nepavyksta susieti rinkimų į šias tarybas su padėtimi rajone, su prokuratūros išvadų išklausymu. Matyt, aš apie tai dar pasakysiu, kai svarstysim, kodėl ne. Bet tiesiog matydamas, kad dabar vis tiek kitaip mes negalėsim padaryti kažkokių sprendimų, aš manau, kad verta rytoj tada šitą klausimą svarstyt taip, kaip siūlė kolegos E.Jarašiūnas, L.Sabutis ir kiti. Tiek tiktai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar deputatas J.Dringelis. Prašom.
J.DRINGELIS. Man labai gaila, kad tenka kartoti. Čia deputatė V.Suboč ir kiti kaltino, kad štai ten prokuratūra neatliko savo darbo, įgaliotiniai nepasiekė, kad tie dalykai būtų panaikinti. Visų pirma reikia prisiminti, kad savo nutarimuose mes net du kartus siūlėme Šalčininkų ir Vilniaus rajonų žemesniosios pakopos savivaldybių taryboms panaikinti geruoju savo antikonstitucinius aktus, kad paskui nebūtų tai vadinama kažkokia svetima prievarta ir t.t. Tai Šalčininkų rajone, kur aš daugiau būnu, prokuratūra yra surašiusi labai smulkmeniškai šituos visus teisinius aktus. Man atrodo, kad tą prokuratūros medžiagą turi ir kai kurie deputatai. Aš, pavyzdžiui, ją kažkur savo kabinete turiu. Ir ten viskas yra. O aš minėjau tuos, kurie svarstymo pradžioje nebuvo panaikinti. Todėl mes neieškom kaltų ten, kur jų nėra. Bet tiesiog pasistenkim šiek tiek turėti savigarbos ir galų gale siekti, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimai taip pat būtų vykdomi. Vieną kartą jų neįvykdė, tai dabar nors iš antro karto tegul vis dėlto tos žemesniosios pakopos savivaldybių tarybos juos įvykdo. Ir nenorėčiau, kad čia vėl būtų siejama su kažkokiais dalykais, kad negalima rengti dėl to ar ne dėl to. Dabar jau mes kalbam tik apie tų rinkimų datą, o ne apie kažkokias rengimo ar nerengimo galimybes ar motyvus. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar prašyčiau, kad gerbiamieji kolegos išties apsispręstų dėl siūlymo, kuris buvo pateiktas. Jeigu, sakysime, rytoj 12 val. mes išsikviestume tuos žmones, kurie čia pasiūlyti, ir toliau šitą klausimą nagrinėtume... Gerbiamasis Giniotai, tamstos eilė. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš ir norėjau gerbiamojo seniūno pavaduotojo paklausti, nes būtent jis rytą dalyvavo tame pasitarime ir būtent taip buvo ir nuspręsta, kad pasikviestume. Ir aš galvoju, ar nepamirš jis vėl šito padaryti.
PIRMININKAS. Bendromis jėgomis.
P.GINIOTAS. Duokite garbės žodį šiandieną ir nepamiršite. O noriu primint Lenkų frakcijai, kad vis dėlto susitarimas dėl šio klausimo mums būtinas tarp frakcijų. O ne čia... Mes galim taip užaštrint šito klausimo sprendimą, kad paskui mums gal bus sunku ir išspręst. Todėl siūlau atidėti. Ir tai, ką siūlė gerbiamasis E.Jarašiūnas, manau, buvo ir mūsų susitarimo rytą dalis. Tai buvo pasiekta. Vadinas, padaryt šio klausimo svarstymo pertrauką iki tol, kol bus susitarta tarp frakcijų.
PIRMININKAS. Kadangi atėjo premjeras, tada aš dar sykį siūlau pritarti, kad rytoj 12 val. mes iškviestume tuos pareigūnus ir jų išklausytume. Sutinkame? Gerai. Tai šitas klausimas baigtas. Ne, balsuoti mes negalim, nes dabar dar ne tas laikas. Pereinam prie 7 darbotvarkės punkto. Žodis premjerui G.Vagnoriui.
Nutarimo „Dėl kreditų Lietuvos ūkiui emisijos" projekto svarstymas
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai! Eidamas čia aš siekiau ne pateikti gerbiamojo K.Antanavičiaus paruoštą nutarimo projektą, bet paaiškinti situaciją ir tiesiog supaprastinti šitos problemos sprendimo būdą. Pirmiausia aš norėčiau truputėlį informuoti deputatus apie tai, kas šiuo metu vyksta pasaulyje ir kaip apie Lietuvą kartais yra kalbama. Norėčiau atkreipti dėmesį į šį klausimą, kurį mes dabar nagrinėjame. Mane labiausiai nustebino, ne tik nustebino, bet ir nemaloniai nuteikė, kad dalyvaujant susitikime su Pasaulio banko vadovais ir Tarptautinio valiutos fondo vadovais man buvo prikišta, jog štai Lietuva yra skolinga Rusijai. Be abejo, jie iš pradžių nelabai suprato, apie kokius įsiskolinimus mes kalbam. Mums buvo labai aiškiai ir paprastai nurodytas Lietuvos banko pranešimas. Tai pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad galima remti politiką, galima neremti tos politikos, galima turėti savo pažiūrą, bet nė vienam nėra duota valia veikti prieš valstybę ir daryti jai žalą. Pabandykite jūs paskui įrodyti jiems, kad tai buvo politiniais sumetimais padarytas pranešimas. Jie nesupranta, kaip gali valstybės pareigūnas vykdyti kitokią politiką ir valstybės vardu kalbėti tai, ko nėra. Šiuo atveju mes tik galim pasidžiaugti, kad mums padėjo ta Tarptautinio valiutos fondo grupė, kuri čia keletą savaičių buvo Lietuvoje ir kuri yra geriau įsigilinusi. Mums pavyko paaiškinti tokią situaciją, kad yra paprasčiausiai nemokama už Lietuvos pateiktą produkciją. Banko balanse ir atsispindi, kad iš mūsų pinigai išplaukia todėl, kad mes sumokam už Rusijos produkciją, o kadangi Rusija nemoka, tai iš jos paprasčiausiai neateina tie pinigai. Štai ir visas tas disbalansas. Ir aš manau, kad tą puikiai visi supranta. Tačiau manau, kad politika taip pat turi turėti tam tikras ribas. O kad ir pats bankas pripažįsta, jog yra Rusijos skola Lietuvai, liudija ir 1992 m. birželio 2 d. raštas, pasirašytas Lietuvos banko atstovų, kuriame sakoma, jog gegužės 1 d. tarpusavio skolų, viršijančių (na, mes atrinkome tik pačias stambiausias įmones)... siekė 6,6 milijardo rublių. Tai yra buvo įtraukiamos tik tos įmonės, kurių tarpusavio skolos viršijo 50 milijonų rublių gegužės 1 d. Ir čia yra Lietuvos banko pateikiamas sąrašas visų įmonių, kurioms Rusija skolinga. Be abejo, aš tokius pareiškimus po to galiu vertinti tik kaip sąmoningą norą pakenkti valstybei, kad ir dėl kokių gerų ar blogų paskatų tai yra daroma.
Dabar norėčiau informuoti apie tai, ar iš tikro Vyriausybė nieko nedarė, kad būtų padengtas Rusijos įsiskolinimas. Pirmiausia norėčiau pateikti 1992 m. balandžio 30 d. protokolą, kurį pasirašė Lietuvos ministro pavaduotojas ponas R.Ramoška ir Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojas.
Jame nustatoma, jog yra pagal kliringinį sąrašą prekės, už kurias yra atsiskaitoma pagal tam tikrą koeficientą. Rusija visiškai tą pripažįsta ir jokių abejonių nekelia. Toliau birželio 4 d. Rusijos finansų ministro laiškas, adresuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Jeigu jūs leisite, perskaitysiu.
,,Rusijos vyriausybei įgaliojus 1992 m. balandžio 28 d. Rusijos Federacijos finansų ministerija išnagrinėjo jūsų telegramą dėl atsiskaitymų už pateiktą produkciją normalizavimo ir praneša: kad sumažintų liaudies ūkio skolas ir paremtų valstybines įmones, Rusijos Federacijos Vyriausybė pasirašė susitarimą su centriniu banku dėl būtinų lėšų skyrimo. Balandžio mėn. įmonėms suteikta galimybė gauti per komercinius bankus lengvatinį kreditą tokio dydžio, kuris sudarytų sąlygas atsiskaityti su Lietuvos ūkiniais subjektais."
Jokių abejonių, kad Rusija pati pripažįsta. Na, būtų iš viso, matyt, sunku patikėti, kad valstybė, žinodama, kas yra, to nepripažintų. Ir pagaliau jos Finansų ministerija informuoja, kad ji davė nurodymą, jog būtų padengiami tie įsiskolinimai. Kitaip tariant, šiuo atveju yra kalta ne Lietuvos Respublika, o Rusija ir, matyt, daugiausiai bankinės struktūros, kurios galbūt taip pat nepakankamai vykdė Rusijos finansų ministerijos pavedimą.
Toliau aš norėčiau informuoti, kokių veiksmų ėmėsi Vyriausybė ir kaip tą problemą buvo galima pačiu paprasčiausiu būdu išspręsti. Norėčiau pradėti nuo to, kad pirmąjį pavedimą Lietuvos bankui atlikti įmonių tarpusavio įsiskolinimą (tas atlikimas yra įmanomas tik vieninteliu būdu — padarius kredito emisiją) Vyriausybė priėmė 1992 m. kovo 31 d. nutarimu Nr.212. Deja, jis nebuvo vykdomas. Dėl to, kad jis nebuvo vykdomas ir nebuvo Vyriausybei pateikta net tvarka, kaip ta užskaita yra daroma, Vyriausybė 1992 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr.339 pati nustatė tą konkrečią tvarką, kaip Lietuvos bankas turi atlikti tą užskaitą ir išskirti kreditų išteklių bei padaryti kredito emisiją. Buvo numatyta, kad visai įsiskolinimo sumai yra padaroma kredito emisija, atliekami įmonių tarpusavio įsiskolinimai. Taip gautas faktiškas užskaitos likutis yra įskaitomas kaip kredito emisija. Be to, buvo tame pačiame nutarime nustatyta, kad papildomai Lietuvos įmonėms, kurioms yra Rusija neužmokėjus už pateiktą produkciją, turi būti nuo gegužės 18 d. išduodamas kreditas. Tai iš esmės taip pat kredito emisija. Bet kadangi, kaip aš jau minėjau, Rusijos vyriausybė jokių pretenzijų neturi, kad ji yra skolinga, tai paprasčiausiai tas kreditų išdavimas reikštų, jog mes vienašališkai apmokam savo vartotojams kredito emisijos sąskaita. Kredito emisija tai ne skola, ne paskola, o paprasčiausiai išrašyti pinigai. Kitaip tariant, mes išrašom pinigų tokią sumą, kiek mums skolinga Rusija. Tie pinigai ne ant mūsų pečių yra, o gula ant rublio zonos, vadinas, ant visos buvusios Sovietų Sąjungos, Tuos pinigus duodam savo įmonėms ir juos apskaitom atskiroje kreditinėje sąskaitoje. O jeigu po to Rusija kada nors mums sumokės už tą neapmokėtą produkciją, mes paprasčiausiai gaudami iš Rusijos pinigus nurašome nuo tos kreditinės sąskaitos ir suvedam galus. Kitaip tariant, ar Rusija eis su mumis į derybas, ar neis, ar mokės mums, ar nemokės mums už pateiktą pagal tarpvalstybinį specialų kliringinį susitarimą produkciją... Bus šimtaprocentinė garantija, jog mes atsiskaitysim, kadangi mes patys vienašališkai tai padarom. Dabar gali kilti klausimas, ar tai galima buvo padaryti? Be abejo, galima. Prieš tris savaites vien Ukraina padarė kredito emisiją už 500 milijardų rublių. Ką reiškia 500 mlrd. rublių Ukrainai? Kiek aš žinau, ir Rusijoj buvo padaryta už 1000 mlrd. rublių kredito emisija. Skaičiuojant nuo Ukrainos proporcingą dalį, tai Lietuva turėjo padaryti kredito emisiją 50 mlrd. rublių. Ką tai reiškia? Jeigu Ukraina padaro ir Rusija padaro kredito emisiją — tai iš esmės tuščiai išrašyti pinigai. Tai visi tie pinigai pasiskirsto visoje rublio zonoje. Kitaip tariant, už Rusijos ar Ukrainos kreditinę rublinę emisiją yra perkamos prekės Lietuvoje ir kitur. Jeigu skaičiuotume, tai vien iš Lietuvos dėl Rusijos ir Ukrainos kredito emisijos yra išvežta prekių panašiai už 30 mlrd. rublių. Kitaip tariant, beveik tiek, kiek mes pagaminam. O po to mes stebimės, kaip čia vyksta? Lietuva reformas daro, siekia kažką padaryti, o Ukraina nieko nedaro, Baltarusija nieko nedaro ir sau ramiausiai gyvena. Na, kaip jie negyvens, jeigu paprasčiausiai išrašo pinigus ir gyvena mūsų sąskaita. O mes, nežinau, kieno interesus gindami... Nors Vyriausybė reikalauja per mėnesį laiko padaryti nors minimalią kredito emisiją, šitai nepadaroma.
Dabar sako, kad kažkas bandė pateikti, jog kredito emisija — tai valstybės skola. Aš nežinau... Na, gali patikėti koks vaikas, kuris visiškai neturi supratimo. Bet pinigų emisija pajamos, o ne skola. Na, kokioj valstybėj iš pinigų emisijos yra gaunama valstybės skola? Tai yra valstybės pajamos. Tai paprasčiausiai dora valstybė pinigų emisiją daro tik tiek, kiek reikia išleisti į apyvartą piniginių ženklų. Bet jeigu, tarkim, mūsų kaimynai daro tokią milžinišką kredito emisiją, tai iš esmės ir dėl to kainos kyla, kad jie štampuoja sąskaitinius arba piniginius ženklus, tai jei mes nieko nedarytume, paprasčiausiai būtume tie, kurie duoda, jog iš mūsų gyventų. Bet aš nesu įsitikinęs, jog esame pajėgūs išlaikyti Rusiją ir Ukrainą vienu metu, kad ir kaip stengtumės ir ką darytume. Bet aš manau, kad šios šaknys yra šiek tiek gilesnės. Ir kad tie nutarimai nebuvo vykdomi iki pat liepos 1 d., apie kai ką pasako. Prieš pereidamas prie liepos 1 d., aš norėčiau pridurti, jog tai ne visi nutarimai, kurie buvo priimti. Toliau buvo nutarimas birželio 25 d., kuris įpareigojo Lietuvos banką iki liepos 1 d. ... Kas ta liepos 1 d. buvo, žinoma jau seniai. Turi pervesti iš papildomo kredito emisijos Lietuvos žemės ūkio bankui 2 mlrd. rublių kredito išteklių, taip pat suteikti 600 mln. kredito emisijos sąskaita pramonės įmonėms. Šitai taip pat iki šiol nėra padaryta. Toliau birželio 2 d. nutarimas dėl ilgalaikių kreditų skyrimo prioritetinėms ūkio šakoms. Deputatai puikiausiai prisimena, kad net ir Prezidiumo sprendimu buvo pritarta, jog būtų padaryta papildoma kredito emisija 4,9 mlrd. rublių, iš kurių būtų galima skirti 1,5 mlrd. rublių gyvenamųjų namų statybos lengvatiniams kreditams teikti, ūkininkų rėmimo programai papildomai 1 mlrd. rublių, laikinajai Vyriausybės ypatingos ekonominės būklės komisijai, svarbiausioms žaliavoms, kurios turi būti kaupiamos, kaip papildomiems valstybės rezervams, įsigyti — 900 mln., Energetikos ministerijai — 1 mlrd., 0,5 mlrd. kuro išteklių rezervams kaupti, Prekybos ir materialinių išteklių ministerijai. Ir šitai neįvykdyta.
Birželio 30 d. Vyriausybė, pamačiusi, kad visiškai nėra atliktas nė vienas nutarimas, net ir užskaita, kad įmonės yra nemokios ne dėl to, kad nepelningai dirbo, o dėl to, kad bankas neatliko, kas pavesta yra... Visos jos yra rentabilios. Atsižvelgdama į tai, kad bankas leidžia nutarimą, pagal kurį nuo liepos 1 d. vadovaujantis Rusijos prezidento ir Rusijos vyriausybės nutarimais keičiama atsiskaitymo forma tarp įmonių, Vyriausybė priima sprendimą sustabdyti tokį Lietuvos banko sprendimą ir neleisti pakeisti tarp įmonių atsiskaitymo formos tol, kol nebus atlikta užskaita. Jeigu mes šitai leisim, tai paprasčiausiai jau rytoj visos įmonės stovės. Sitai neatlikta. Ir šiandien tarp įmonių atsiskaitymai visiškai sutriko, kadangi bankas reikalauja kitokio atsiskaitymo. Be abejo, tikėtis, jog visiškai ignoruojant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus galima tikėtis, jog sutvarkysim savo ekonomiką, būtų nelogiška. Aš norėčiau, kad man tie, kurie kelia reikalavimus arba kaltina Vyriausybę, kad nesiėmė priemonių sutvarkyti atsiskaitymams, bent pateiktų konkrečius pasiūlymus, ką dar galima buvo padaryti, ką reikia padaryti, kokius susitarimus reikia pasiekti, kokius nutarimus reikia priimti? Manau, nereikia apgaudinėti. Visi puikiai žinom kad tai liepos 1 d. jau buvo ruošiamasi ne prieš savaitę ir ne prieš dvi savaites. Liepos 1 d. terminas buvo žinomas labai seniai. Ir tie nutarimai, kurie tris mėnesius buvo vilkinami bei nepriimami, o dabar deputato K.Antanavičiaus iniciatyva neva jau pateikiami Aukščiausiajai Tarybai kaip
sprendimo būdai... Kai praėjo jau ta liepos 1 d. ir siūloma padaryti kredito emisiją, tai yra paprasčiausiai spektaklis siekiant užmaskuoti tai, kas ik šiol buvo daroma. Jau dabar jūs galite daryti kredito emisiją, kiek jums pa tinka. Jokios naudos iš to nebus. Jau tų pinigų nebesugrąžinsi. Bet aš ne manau, kad asmenys, kurie ignoruoja įstatymus ir Vyriausybės nutarimus gali būti atleidžiami nuo atsakomybės. Už visus tuos milijardus turės būt atsakyta. Atsakys pirmiausia tie, kurie turėjo padaryti ir šito nepadarė. Ir visiškai suprantama, kad žinant, jog ir Rusija, Ukraina, Baltarusija, visos aplinkinės valstybės iki liepos 1 d. padarė kredito emisiją tokią, kokios norėjo, susitvarkė savo tarpusavio atsiskaitymus, padengė skolas... Ir žinant, kad tokiais žiopleliais išliko tik Lietuva, tai, be abejo, nesunku suvokti, ko buvo siekiama. Kad parodytų, jog ta Lietuva negalės išgyventi. Be abejo, kaip ji gali išgyventi, jeigu iš jos išvežė prekių už 30 mlrd. rublių?! Aš manau, kad, be abejo, šita mano pasakyta kalba daugiau skiriama ateičiai. Aš puikiai suprantu, kad man nepavyks priimti jokių sprendimų dėl to klausimo, jog prie tų klausimų turės būti grįžtama ir sprendžiama tada, kai Aukščiausioji Taryba bus pajėgi tuos klausimus spręsti. Kai bus pajėgi pakeisti banko valdybą, kuri atvirai sabotuoja ir nevykdo įstatymų bei Vyriausybės nutarimų. Dar tik norėčiau pridurti, ką vis dėlto reikia daryti šiandien, kad ir kas padaryta ar nepadaryta.
Šiandien Vyriausybė svarstė priemones, kaip pagerinti atsiskaitymus ir taip pat bandyti nors iš dalies likviduoti skolas. Tikimybė, be abejo, yra nedidelė, kad tai bus realizuota. Siūloma, pavyzdžiui, dabar, kai bus pasirašytas kliringinis atsiskaitymas tarp Respublikos centrinio banko ir Rusijos centrinio banko per korespondentines sąskaitas, kad ten būtų pažymima ne 5 mlrd. techninio kredito, kuris skiriamas Lietuvai, bet ne mažiau kaip 15 mlrd. Vadinas, tiek, kiek skolinga Rusija. Kitaip tariant, kad pati Rusija mums padarytų kredito emisiją tiek, kiek skolinga už pateiktą produkciją. Be abejo, tiek, kiek mums pavyks, mes turime reikalauti, kad nors iš dalies sugrąžintų. Be abejo, mes niekuomet nesusigrąžinsim papildomai 20 mlrd., kurių mes netekom dėl to, kad Rusija, Ukraina darė kredito emisiją, o mes nedarėm. Jau jų sugrąžinti niekas nebepajėgs.
Toliau mes numatom ir rekomenduojam centriniam bankui, kad jis, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu iš esmės yra nutraukti bet kokie atsiskaitymai, yra įšaldyti tarpvalstybiniai atsiskaitymai su Rusija ir neaišku, kada jie vėl bus atpalaiduoti... Mes rekomenduojam, kad centrinis bankas nedelsdamas užmegztų korespondentinius ryšius su Rusijos komerciniais ir kitokiais stambesniais bankais, taip pat kad mūsų komerciniai bankai vystytų savo korespondentinį tinklą su Rusijos ir kitų valstybių korespondentiniais bankais. Taip pat rekomenduojam savo įmonėms... Aišku, tai nėra naudinga valstybei, bet gyventi reikia kaip nors. Rekomenduojam, kad stambesnės įmonės, kurios ypač daug prekiauja su Rusija, atsidarytų Rusijos bankuose savo sąskaitas ir bandytų nors iš dalies spręsti šitą problemą. Aišku, visa tai negali pagerinti būklės iš esmės arba jos išspręsti taip, kad neliktų problemų. Mes siūlysime padaryti vidinę kredito emisiją. Po to, kai nuo liepos 1 d. yra uždaryti atsiskaitymai su Rusija, ta kredito emisija nebegali būti būdas įsivežti už tuos pinigus prekių iš Rusijos, kadangi tai yra jau uždaryta. Be abejo, mes tik galim padaryti vidinę kredito emisiją ir apmokėti bent jau žemės ūkiui, taip pat toms įmonėms, kurios įeina į tą kliringinį susitarimą tam, kad paprasčiausiai jie galėtų išgyventi. Tai turi neigiamas pasekmes. Paprasčiausiai, be abejo, nuo šito automatiškai mažės rublinių piniginių ženklų kiekis, kadangi jie tada automatiškai bus išstumiami. Na, ir paprasčiausiai, matyt, toje situacijoje kito kelio neliks, o tik pačiu artimiausiu metu galvoti apie savų pinigų įvedimą todėl, kad iš esmės jau kitokios priemonės vargu ar gali ką nors pagerinti. Šiaip galbūt ir nėra pats tinkamiausias laikas įvesti savus pinigus, nes mes siekiame ne šiaip įvesti savo pinigus, o mes siekiam įvesti pinigus, kad jie būtų stabilūs, kad jie nekenktų tarpvalstybiniams atsiskaitymams, kad jie neblogintų ekonominės padėties. O tam, kad šitai neįvyktų, paprasčiausiai reikia žymiai platesnės valiutinės apyvartos, bent jau tokios, kokią turi Estija. Na, o Estija paprasčiausiai turi valiutinę apyvartą dėl vienos labai paprastos priežasties. Metus leido laisvai vartoti valiutą, leido keisti, pirkti, parduoti, atsiskaitinėti ir parduotuvėse ja operuoti, deja, o to nedarė mūsų Lietuvos bankas, nors visus metus mes kartu su jumis bandėm šitą pasiekti. Ir, aišku, Lietuvos valiutinė apyvarta, lyginant su Estija, yra mažesnė. Bet padėtis tokia, kad kažin ar mes begalėsim laukti to laiko, kai mums pavyks ar nepavyks išleisti (...) apyvartą. Matyt, mums reikia jau žymiai spartesniais tempais ruoštis tų pinigų įvedimui. Ir ribojančių faktorių išlieka. Šiuo atveju paprasčiausiai techninės sąlygos, kurios reikalingos pinigų įvedimui. Vadinas, techninės sąlygos, kurios reikalingos piniginių ženklų išleidimo inspekcijai, kontrolei ir pan. Dėl to dar yra daug problemų. Aš nenorėčiau apie jas kalbėti. Bet jos yra nagrinėjamos. Be abejo, dar reikia šiek tiek laiko, kol techniškai bus tai sutvarkyta, bent jau kol įsitikinsime, kad tų pinigų kažkas kitur nebando daryti.
Nežinau, ar reikalinga Aukščiausiajai Tarybai priimti tokį sprendimą, nes įstatymais tai nėra sureguliuota. Šiaip kreditų emisiją turi teisę daryti tiktai Aukščiausioji Taryba, Seimas tada, kai bus savi pinigai. Bet kadangi... kai nėra savų pinigų ir neaišku, kokie dabar Lietuvoj pinigai, kadangi sąskaitiniai pinigai jau automatiškai yra atskirti nuo rublinių... Galbūt jie neatskirti tiek, kiek tuos sąskaitinius rublinius pinigus galima panaudoti per komercinius bankus, tiek, kiek tai įmanoma padaryti. Piniginiai ženklai pusiau rubliniai, pusiau taloniniai... Be abejo, kas šiandien turi priimti sprendimą dėl kredito emisijos, įstatymai nenusako, todėl aš manyčiau, kad paprasčiausiai reikėtų tai palikti, ko gero, Vyriausybei, bet įpareigoti Lietuvos banką besąlygiškai vykdyti visus sprendimus, kurie susiję su vidine kredito emisija. O mes jau turim daryti tik tiek, kiek matysim, jog tai nedaro žalos valstybei.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ (L.L. ANDRIKIENĖ). Ačiū premjerui. Ar sutiktumėte dar atsakyti į deputatų klausimus? Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta premjere, nors jūs dar pavargęs po vakarykštės kelionės, tačiau iš tikrųjų mes jau ketvirtą kartą klausomės šio aiškinimo. Jūs Lietuvoj nebuvęs, turbūt nelabai žinot, kad vėl ketvirtadienį tą problemą pradėjome gvildenti ir galvojame, ką daryti. Turbūt ir rytoj apie tai kalbėsime. Bet šitas aiškinimas būtų labai įspūdingas laikinai einančiam Rusijos premjero pareigas J.Gaidarui, jeigu jūs būtumėte jį pakeliui pamatęs. Nes nuo liepos 1 d. terminas jums buvo žinomas. Puikiai žinomas, o jūs išvykote į kitą pusę ir, matyt, neteikėte reikšmės šitai problemai. Ir jums ji egzistuoja mažiau negu mums, nes Tarybos vadovai ėmėsi įvairių iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Deputate Rupeika, ar jūs galėtumėte suformuluoti klausimą, nes posėdžiui skirtas laikas baigiasi, o dar daug deputatų nori klausti.
G. VAGNORIUS. Jeigu man tas klausimas rūpėtų mažiau negu jums, tai paprasčiausiai nebūčiau parašęs ir išleidęs tų nutarimų, kuriuos paminėjau, ir nebūčiau čia tuščiai keletą mėnesių bandęs aiškinti, kad reikia pagaliau priversti Lietuvos banką vykdyti Vyriausybės sprendimą. Ir patikėkit, kad Rusijos vyriausybė taip pat turi savo problemų ir ne visas išsprendžia taip, kaip Lietuva prašo. Ne mažesnės, manau, įtakos turi ir užsienio politika, ir tarptautinės organizacijos, kurių narė ji yra. Na, aš nenorėčiau į nepakankamai rimtus klausimus toliau atsakinėti. Aš norėčiau tik pridurti, jog Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, be abejo, šiek tiek gali mums padėt sprendžiant tarpvalstybinių susitarimų nevykdymą, piniginių atsiskaitymų nevykdymą. Viena. Antra, mes tikimės ir aš manau, kad būtų labai naudinga, ypač šiuo metu, jei gautume iš Pasaulio banko numatytą 56 mln. dolerių kreditą, kuris pirmiausia ir bus panaudotas trūkstamoms medžiagoms įsigyti. Dėl šito yra susitarta. Ir aš neįsivaizduoju, jog mes šiandien pajėgūs būtume išgyventi... Išgyventi mes pajėgūs, bet kad efektyviai galėtume pertvarkyti savo ekonomiką be užsienio kapitalo, investicijų, taip pat be paskolų... Be abejo, mes tai galime padaryti patys, bet tai ilgai užtruks.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Plečkaitis.
.V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti jūsų, kadangi jūs minėjot, kad, matyt, reikės skubiai įvesti mūsų piniginį vienetą — litą. Kokie pagrindai yra padėti, kad tas litas būtų kuo greičiau įvestas?
G.VAGNORIUS. Visi pagrindai, kurie reikalingi ir kuriuos savo galimybių ribose gali priimti Vyriausybė. Ji šitai ir padarė. Net už banką šiuo metu atlieka ir pinigų ekspertizę, kuri, pasirodo, iki šiol nebuvo padaryta. Ir kitus dalykus, bet, matyt, tai yra atskiro posėdžio tema. Aš nenorėčiau daugiau prie šito sustoti.
Aš skaičiau grįžęs jūsų posėdžio dėl atsiskaitymų stenogramas. Aš peržiūrėjau atidžiai kiekvieno pasisakymus. Dar kartą tik galiu pakartoti, kad mane labai nustebino kai kurių pasisakymai, kad kredito emisija yra skola valstybei. Paprasčiausiai tai visiška nesąmonė.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamoji pirmininke, aš čia daugiau jums norėčiau pasakyti, kad frakcija prašytų po premjero dar leisti pasisakyti banko atstovui ponui K.Ratkevičiui arba ponui V.Baldišiui. Taip pat norėtume gauti informaciją. Čia frakcijos pasiūlymas. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Taip. Aš pamenu. Jau tuos mėnesius mes apie tą patį kalbame. Bet jeigu jūs reikalaujate iš Vyriausybės kokios nors atsakomybės, jų Vyriausybė gali atsakyti tik po to, kai bus įvykdyti jos nutarimai. O dabar išeina įdomus dalykas. Vyriausybė priėmė nutarimus. Jų nevykdo. Ir nevykdo, deja, kai kuriems deputatams padedant. Be abejo, diskutuoti apie tai, ką galima padaryti, yra beviltiškas reikalas.
PIRMININKĖ. Aš taip pat noriu pasinaudoti savo deputatine teise ir paklausti premjero. Ar galėtumėte pasakyti, kas yra tos informacijos iš Lietuvos banko atstovas? Kas yra jos autorius? Apie Lietuvos skolą Rusijai. Ar galėtumėte detalizuoti?
G. VAGNORIUS. Na, manau, kad čia galima ne vieną išvardyti. Taip pat ir čia sėdintys. Tai pakankamai daug kartų ir viešai, ir oficialiai pasakyta ir net atspausdinta.
PIRMININKĖ. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, kokia jūsų nuomonė? Ar ne dėl to, kad Lietuva šiek tiek įvykdė emisiją, taip pat kitos respublikos įvykdė kredito emisiją, nuo liepos 1 d. taikoma tokia atsiskaitymo tvarka ir ar ne dėl to taip sunkiai vyko derybos, vadovaujamos pavaduotojo gerbiamojo Č.Stankevičiaus?
G. VAGNORIUS. Na, jūs labai lengvai pasidavėte klaidinamas, kai banko atstovas pasakė, matyt, juokaudamas, jog Rusija įvedė nuo liepos 1 d. kitokią atsiskaitymo formą, vadinas, centralizuotą korespondentinę sąskaitą dėl to, kad Lietuva darė kredito emisiją. Na, paprasčiausiai tiek, kiek darė Ukraina arba Rusija, manau, nė dešimtos dalies nedarė. O ir tai, kas yra padaryta, kaip mane informavo derybų delegacija, kuri buvo Rusijoje, tai iš esmės padaryta ne kredito emisija, o paimta, kaip mūsų bankas sako, automatiškai skola iš Rusijos centrinio banko. Tai pirmiausia, aišku, reikės paklausti, kas davė teisę vienam iš Lietuvos ūkio subjektų be Aukščiausiosios Tarybos ir be Vyriausybės leidimo paimti svetimos valstybės kreditą.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS: Gerbiamasis premjere, mano rankose yra ,,Vakarinėse naujienose" išspausdintas deputato V.Terlecko straipsnis ,,Premjeras pradeda ir Lietuva pralaimi". Na, tokių gerbiamojo V.Terlecko straipsnių yra labai daug. Aš tikiuosi, kad dar būnant man deputatu pasiseks sužinoti, kokie yra Lietuvos banko darbuotojai, kokios jų algos, kokie yra moksliniai ir kiti konsultantai, ką jie už tai gauna, ir pasiseks suprasti tikrąsias šaknis, iš kur tie straipsniai atsiranda. Na, be visos lyrinės dalies ir paskviliškų sakinių yra, sakykim, toks labai konkretus. ,,Bankas pasiduoda premjerui ir Aukščiausiosios Tarybos spaudimui, iš pradžių suteikia tuščių popierinių kreditų už 4,3 mlrd. rublių, o dabar jų suma beveik pasiekia 11 mlrd. rublių. Ir kas iš to? Tuščių kreditų išdavimas buvo sunki našta ant Lietuvos mokėjimų balanso, didino jo pasyvą. Už jį reikės mokėti didžiules palūkanas." Kas būtų buvę, jeigu šitų kreditų nebūtų buvę ir ar jie buvo tinkamai bankų suteikti? Ir ar jie atnešė jums ir mums laukiamą tam tikrą efektą?
G.VAGNORIUS. Pirmiausia aš jau minėjau, kad kredito emisija yra pinigų emisija. Pinigų emisija duoda pajamas, o ne skolą užtraukia. Kad ir kas darytų pinigų emisiją, gauna iš to pajamas. Mes bandėme išsiaiškinti su Lietuvos banku, bet kol kas, aišku, nelabai sėkmingai, nes jis negali pasakyti, nei kiek jis padarė, nei kas tai yra — ar tikra skola, ar pinigų emisija. Kad ir kas būtų, pirmiausia šiandien mes Vyriausybės sprendimu nustatėme, kad net ir tuo atveju, jeigu Lietuvos bankas tuos 10 ar 11 mlrd. darydamas užskaitą paėmė kaip skolą iš Rusijos centrinio banko, Vyriausybės nutarimu yra nustatoma, jog tai neturi jokios juridinės galios ir mes jų nepripažįstam. Kitaip tariant, jie taip ar kitaip padarė, vis tiek mes pripažinsim, kad tai yra Lietuvos kredito emisija. Ir palūkanas, gautas už tuos kredito išteklius, mes kaip tik ir norim atiduoti žemės ūkiui, kad iš dalies padėtų likviduoti sausros padarinius. O tos sumos labai nemažos. Iš 10 mlrd. per metus susidarys ne mažiau kaip 5 mlrd. rublių. O jeigu dar dalį tos pačios kredito emisijos atiduosim po keleto mėnesių žemės ūkiui, tai dar susidarys apie 34 mlrd. Taigi mes tą problemą galėsime išspręsti. Tai buvo padaryta tada, kai reikėjo padaryti užskaitas. Bet aš minėjau, kad užskaitos buvo nustatytos Vyriausybės nutarimu. Jos turėjo būti atliekamos taip, kad vienu metu visiems išduodamas tas techninis kreditas ir atliekama užskaita, o po to tie likučiai įforminami kaip kredito emisija. Tačiau bankas padarė priešingai. Jis išdavė ne visiems motyvuodamas vienokiais ar kitokiais motyvais, išdavė ne kaip techninį kreditą, o išdavė kaip pagal kreditines sutartis ir, be abejo, kažkas grandinėje negavo, įvyko nutrūkimų. Užskaita neįvyko ir ta skola liko tokia, kokia buvo, nors tie kreditiniai ištekliai ir panaudoti. Kitaip tariant, jie panaudoti buvo nenaudingai tuo požiūriu. Kiek ten buvo dabar — 7, 8, 9 ar 10... Mes šiandien sudarėm valstybinę komisiją ir kviesim keletą deputatų, kad pagaliau būtų išsiaiškinta, kiek tų pinigų yra Lietuvos banke, kur jie panaudoti, ar iš tikro jie yra Lietuvoj, ar iš tikro, kaip banko atstovas sako, neva skola padaryta, kaip skola paimta iš Rusijos centrinio banko. Tai reikia surasti tuos galus, nes jeigu dar tęsis tokia netvarka, aš bijau, kad nebepadės tada jokios kitokios priemonės. Jeigu pasirodys po kiek laiko, kad mes dar Rusijai skolingi 10 mlrd. arba 20 mlrd., tai aš manau, kad sunku bus paaiškinti kam nors pasaulyje, kad esam tokioje būklėje, kad Lietuva dar pasiėmė sau skolą.
PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Gerbiamasis premjere, ar tikrai mūsų valstybės ekonominė politika atsidūrė aklavietėj? Viena iš tų priežasčių, man atrodo, yra vis dėl to ir mūsų ekonominio mąstymo silpnumas, kai kurių metodologijos principų tiesiog nepripažinimas arba jų nepaisymas. Na, sakysim, kad ir toks dalykas kaip ir to kredito emisijos reikalavimas, kai nėra kredito šaltinių. Jeigu tokį reikalavimą pagrįstume, tai kiekviena valstybė būtų tuo turtingesnė, kuo daugiau išleistų piniginių ženklų. Bet taip nėra ir negali būti šitaip, nes viską nulemia gamyba, o ne pinigų spausdinimas. Čia gali pagelbėti nebent vienam ekonominiam ciklui daugiausia. Bet aš norėčiau paklausti, ar iš tiesų Vyriausybė pardavinėjo Rusijai ir kitoms buvusioms Tarybų Sąjungos respublikoms produkciją be išankstinio apmokėjimo, jeigu jau tokia buvo situacija? Ir ar tikrai nemokiems pirkėjams pardavinėjote prekes už kredito emisiją, kuri niekuo nepagrįsta? Ukrainiečių ar rusų ir t.t.
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, jūs šią žiemą nešalot ir aš nešalau. Bet nesu garantuotas, kad mes kitą žiemą nešalsime. Šią žiemą, be abejo, ir Rusija mums pardavinėjo be išankstinio apmokėjimo, ir mes pardavinėjome be išankstinio apmokėjimo, ir mūsų įmonės viena kitai, ir Rusijos taip pat viena kitai... Buvo tokia tvarka. Ir jeigu mes būtume pareikalavę, pavyzdžiui, išankstinio apmokėjimo už mūsų maisto prekes iš Maskvos, tai, be abejo, rytoj mes būtume to paties sulaukę ir iš Rusijos. Paprasčiausiai mes būtume labai greitai negavę naftos, dujų ir to, kas yra numatyta kliringiniu atsiskaitymu. Dabar jūs kalbate apie tai, ar mes laikomės ekonomikos principų. Taip, mes laikomės tiek, kiek tų principų laikosi mūsų partneris rublio zonoje. Tai jeigu šiandien yra padaryta pinigų emisija (aš minėjau, jog per visą Sąjungą tikriausiai bus apie 2,5 tūkstančio mlrd. rublių), tai ta suma padidina kainas keletą kartų. Viena ta suma šiaip sau vien dėlto, kad jie išleido tuščius pinigus, padidina kainas. Lietuvoje yra visiškai tokios pat kainos kaip ir Rusijoje. Kitaip tariant, jeigu dėl Rusijos pinigų emisijos pas mus padidėja kainos tiek, o mes nepadarom jokios emisijos ir negalim kompensuoti savo gamintojams ir savo žmonėms, tai paprasčiausiai mūsų žmonės už savo darbą gauna pusę atlyginimo arba trečdalį atlyginimo. Jeigu mes padarom tiek pat, kiek padaro išleisdamos tų pinigų Rusija ir Ukraina, tai mes paprasčiausiai kompensuojam tą nuostolį. Mes turime būti labai paprasti ir konkretūs, o ne šiaip kalbėti apie ką nors, kas yra rašoma teoriniuose vadovėliuose, bet kalbėti apie tai, kaip elgiasi toje situacijoje mūsų partneris. Jeigu mūsų partneris nedarytų kredito emisijos, ir mes jos nedarytume nė kapeikos. Bet jeigu mūsų partneris daro, ir mes turime daryti.
PIRMININKĖ. Aš kviečiu deputatus nediskutuoti iš vietos. Vieną minutę! Posėdžio laikas baigėsi, gerbiamieji deputatai. Ar jūs manote, kad dar reikėtų pratęsti posėdį?
A.SAKALAS. Taip, manom. Dėl procedūros galima, gerbiamoji seniūne?
PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas dėl procedūros.
A.SAKALAS. Aš norėčiau, gerbiamoji seniūne, pakartoti frakcijos prašymą. Galbūt sutiktumėte išklausyti banko atstovą, o po to, matyt, ta dalis klausimų ir atkristų bei būtų mums patiems aiškiau.
PIRMININKĖ. Ar yra deputatų, reikalaujančių balsuoti dėl posėdžio pratęsimo? Kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas dar pusvalandį? Registracija prasidėjo. Prašome registruotis. Užsiregistravo 63 deputatai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas iki 19 val.? Už balsavo 26 deputatai, prieš 22, susilaikė 4. Jūs
nebalsavot? Taigi 27 už. Tai jūs balsavot ar nebalsavot? Prašau deputatus dar kartą balsuoti. Balsavimas vyksta. Kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas iki 19 val.? Už balsavo 27, prieš — 27, susilaikė 4. Posėdis baigtas. Ačiū. Rytoj 10 val. plenarinis posėdis.