1992 m. liepos 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Kaip buvo tartasi, dabar svarstysime toliau Rinkimų įstatymo projektą. 15.15 val. kviečiu visus deputatus susirinkti į salę, nes turime balsuoti dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų. Kaip žinote, tada reikalingas didelis deputatų skaičius, todėl kviečiu 15.15 val. visus rinktis į salę. Posėdžio pradžioje deputatas A.Žalys nori perskaityti pareiškimą.
Deputato A.Žalio pareiškimas
A.ŽALYS. Gerbiamieji deputatai, jau beveik dveji metai nerimsta diskusijos ir aistros dėl Klaipėdos naftos terminalo statybos vietos. Respublikos Vyriausybė visą šį laiką demonstravo gana abejotiną kompetenciją, kelis kartus keitė savo nuomonę priimdama vienas kitą paneigiančius sprendimus. Na, o šių metų kovo mėnesį Vyriausybė, žinia, nusprendė naftos terminalą statyti tarp Melnragės 1 ir Melnragės II, Girulių. Prieš priimant tokį sprendimą ir po jo paskelbimo buvo pareikštas didžiulis susirūpinimas tokio sprendimo realizavimo pasekmėmis. Tai turėtų būti suprantama ne tik Klaipėdos žmonėms. Naftos terminalo statyba Vyriausybės parinktoje vietoje iš esmės įkurtų naują padidinto užterštumo pramonės zoną tarp jūros vartų ir Melnragės II trijų kilometrų ruože likviduojant esamas poilsio vietas, na, ir, deja, kai kurias gyvenvietes. Statant terminalą Girulių girioje tektų iškirsti ne mažiau kaip 40,50 ha pačioje statybos aikštelėje, dar reikėtų nutiesti geležinkelio atšaką, naftotiekį, kanalizacijos, elektros, dujų, vandentiekio, šilumos ir kitokius inžinerinius :tinklus, privažiavimo kelius, o tai galima padaryti vėl tik kertant pajūrio mišką. Todėl su tokiais sprendimais negalėjo ir negali sutikti Klaipėdos miesto deputatų taryba, visuomenė, visi tie, kurie, suprasdami naftos terminalo svarbą Lietuvai, jos ekonomikai, nesupranta, kodėl norima daryti užsispyrusiai paneigiant kitų nuomonę ir argumentus. Kad negalima naftos terminalo statyti tarp Melnragės gyvenviečių, jau suprato ir šių klausimų sprendimui sudaryta vyriausybinė komisija, vadovaujama gerbiamojo Vaišvilos. Ši komisija gegužės pabaigoje svarstė visus naftos terminalo statybos vietos aspektus ir, atsižvelgdama į kai kurias naujas aplinkybes, pat dėl būtinumo pasirūpinti chemijos pramonės produkcijos eksportu,
nutarė siūlyti Vyriausybei statyti terminalą Būtingėje. Tačiau šis sprendimas iki šiol nėra aptartas Vyriausybės posėdyje. Ir Ministras Pirmininkas šito iki šiol taip ir nepadarė. Negana to, birželio 8 dieną Ministras Pirmininkas pasirašė potvarkį, kuriuo leidžiama Klaipėdos miesto teritorijoje tarp Melnragės 1 ir Melnragės II vykdyti geologinius tyrimus ir kitus parengiamuosius statybos aikštelės darbus, susijusius su šia statyba. Visa tai, suprantama, norima padaryti be Klaipėdos savivaldybės sutikimo neturint statybai skirto žemės sklypo. Tokiu būdu ponas G.Vagnorius vėl konfliktuoja šį kartą su Klaipėdos miesto deputatais, visuomene, beveik su visais uostamiesčio politiniais judėjimais, konfliktuoja ir su savo sudaryta komisija. Teikiu protestą...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjo. Prašau salėje tylos! Deputate Varanauskai, netriukšmaukit!
A.ŽALYS. Teikiu protestą dėl tokios Ministro Pirmininko pozicijos, kuri veda prie naftos terminalo statybos tolesnio vilkinimo, ir prašau nedelsiant apsvarstyti Vyriausybės posėdyje vyriausybinės komisijos teikimus. Aš, be abejo, nemanau, kad Būtingės variantas yra vienintelis galimas realizuoti. Nebuvo reikiamai įvertintos tokios statybos galimybės prie Karklės (taip ir siūlė danų specialistai), nebuvo išnagrinėti visi aspektai dėl naftos įmonės rekonstrukcijos senoje vietoje. Taip pat manau, kad sprendžiant didžiulės valstybinės reikšmės ekonominius klausimus (o toks yra naftos terminalas) neturi teisės būti pasyvaus stebėtojo vaidmenyje ir Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius taip pat pareiškimą. Prašom.
Deputato L.N.Rasimavičiaus pareiškimas
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš irgi esu klaipėdietis ii gerai žinau Klaipėdos visuomenės nuomonę. Klaipėdos visuomenės nuomonė visiškai neatitinka to, ką sakė gerbiamasis A.Žalys. Klaipėdos visuomenė jau pradėjo visai suprasti, kad Klaipėdos vadovybė, ko gero, atstovauja ne Lietuvos interesams, o Rusijos naftos magnatams, ir Klaipėdos terminalo statybos nustūmimas yra ne kas kita, o kilpa Lietuvai. Siūlymas pastatyti terminalą Būtingėje pažeidžia būtent visų palangiškių interesus Ir tie žmonės, kurie statė Šventosios uostą (yra šiuo metu išleisti jų memuarai), kaip tik ir nurodė, kad jokia statyba ten negalima. Kuo mes toliau nustumsim Klaipėdos terminalo statybą, visiškai galimą ir su mažiau šiomis išlaidomis, tuo mes daugiau klampinsim Lietuvą į Rusijos priklausomybę. Aš nesuprantu, ko ponas A.Žalys siekia.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi primenu, kad 15.15 val. balsuosime dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimų. Kol nematau deputato A.Tauranto, dar deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu pasisakyti ta pačia tema. Didelė tragedija, kad mes, deputatai, pradedame vaidinti ekspertų vaidmenį. Mano nuomone, čia turi dirbti ekspertai ir Vyriausybė. Ir jie dirba. Ir jie jau seniai nusprendė. O tokie pasisakymai kaip pono A.Žalio tiktai drumsčia vandenį. Mūsų Klaipėdos miesto taryba taip pat pasidavė tam spaudimui. Ir štai jau dveji metai ginčijamasi, kur statyti. Kiekvienas nenori savo kieme statyti. O Lietuvai reikia. Tai man rodos, kad mes turėtume užbaigti visas šitas diskusijas čia ir pareikalauti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė greičiau skirtų sklypą ir statytų tą terminalą ten, kur jis yra numatytas, kur jis yra projektuojamas. Kuo ilgiau delsim, tuo didesnė galimybė, kad mes vėl grįšime į Rusijos glėbį, nes nafta šiandien mums yra strateginis dalykas. Ir naftos terminalo nebuvimas uždaro mums bet kokią galimybę gauti ją iš kitur, išskyrus Rusiją. Todėl aš griežtai protestuoju prieš tokius pasisakymus kaip gerbiamojo A.Žalio.
PIRMININKAS. Taigi deputatas A.Taurantas yra kviečiamas į tribūną, o kiti deputatai kviečiami į salę, nes greitai reiks balsuoti. Šiaip jau nereikėtų diskutuoti dėl pareiškimo, tačiau kadangi deputatas A.Taurantas dar negalėjo ateiti, porai deputatų buvau leidęs pasisakyti. Tęsime įstatymo priėmimą.
Seimo rinkimų įstatymo projekto svarstymas
A.TAURANTAS. Lieku kalčiausias aš. Gerbiamieji deputatai, aš, matydamas, kad jūsų gana nedaug salėje, darau išvadą, kad kiti jūsų kolegos labai pasitiki čia esančiais ir leidžia viską spręsti dėl tokio svarbaus įstatymo mums be tų kitų deputatų. Ką gi, kuo sparčiau eisime į priekį, tuo, aš manau, bus geriau.
Gerbiamieji kolegos, norėjau pasiūlyti tokį gana techninį sprendimą. Įstatyme yra (dabar aš tik ką tariausi su Juridinio skyriaus atstovais) suformuluoti 4 straipsniai, kuriuose numatomas įvairių rinkimų komisijų sprendimo apskundimas. Galbūt be reikalo mes tiek daug vietos skirtume tam dalykui įstatyme, kai tai galima būtų padaryti vienu 19 straipsniu. Nes, sakysime, ir rinkimų apygardų sudarymas, ir apylinkių sudarymas, ir komisijų sudarymas yra, šiaip ar taip, komisijų sprendimai. Todėl 19 straipsnis būtų pats bendriausias, o kitų šių straipsnių būtų galima atsisakyti. Todėl aš raginčiau, jeigu kas nors neprotestuos, tiesiog praleisti 9, 11, 17 straipsnius, o priimti vieną bendrą 19 straipsnį.
PIRMININKAS. Žodžiu, dabar svarstytume 10 straipsnį.
A.TAURANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai manau, kad prieštaravimų nebus.
A.TAURANTAS. Jeigu kas nors surastų kokių nors kitų kliūčių, mes galėtumėm dar prie tų formuluočių, kurios buvo, sugrįžti ir tada...
PIRMININKAS. Gerai. 9 straipsnio dabar nebesvarstome. 10 straipsnis.
A.TAURANTAS. 10 straipsnis. ,,Rinkimų apylinkių sudarymas". Čia nurodyta jau anksčiau atsižvelgus į deputato J.Beinorto pastabą, kad rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 4000 rinkėjų. Apatinė riba nenurodyta, tai gali būti įvairių dalykų. Ir nurodyti terminai, iki kada rinkimų apylinkės turi būti sudarytos.
PIRMININKAS. Pastabų nebuvo gauta dėl šio straipsnio?
A.TAURANTAS. Ne, nebuvo.
PIRMININKAS. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 10 straipsnio? Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. Ačiū. Tokiu atveju aš vėl siūlau praleisti 11 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai.
A.TAURANTAS. Ir pereitume prie trečiosios dalies, prie 12 straipsnio, — kokios yra rinkimų komisijos. Primenu, kad tokios pačios rinkimų komisijos su tokiais pačiais pavadinimais buvo ir 1922 m. Seimo rinkimų įstatyme.
PIRMININKAS. Pone Taurantai, aš dar norėčiau grįžti prie trečiojo skirsnio pavadinimo. ,,Rinkimų organizavimo organai". Čia kalba...
A.TAURANTAS. ,,Rinkimų organizavimas" dabar yra. Jūs turbūt ne tą projektą turite. Projektas Nr. 8 turėtų būti.
PIRMININKAS. Aišku. Gerai. Tvarka.
A.TAURANTAS. Čia jau anksčiau buvo deputatas L.Sabutis pastebėjęs 12 straipsnis ,,Rinkimų komisijos".
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Tai prieštaravimų turbūt nėra dėl 1;
straipsnio? Priimtas.
A.TAURANTAS. Ačiū. 13 straipsnis įtvirtina vienodą politinių organizacijų atstovavimą rinkimų komisijose. Šis dalykas buvo užfiksuotas mūsi metmenyse.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. Ačiū. 14 straipsnis. ,,Vyriausioji rinkimų komisija". Ji sudaroma Seimo, nurodomi terminai, kada sudaroma, ir bendriausiu bū du nurodytos pareigos, kurias turi vykdyti Vyriausioji rinkimų komisija Primenu, kad visi terminai, kurie nurodyti šiame įstatyme, yra maždaug priderinti prie tų sąlygų, kurios susiklostę dabar, kad būtų galima suspėti rinkimus surengti tada, kada mes esame susitarę.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 14 straipsnio? Niekas nereikalauja, tai straipsnis priimtas. Gerbiamasis Taurantai, dabar yra laikas, kai turėtume balsuoti dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo. Žmonių dar, atrodo, nėra pakankamai, todėl kviečiu visus į salę. Balsuojam 15.20 val. Tikiuosi, kad rūmuose esantys deputatai girdi, kad už 5 min. balsuosime. Gerai. O balsų skaičiavimo grupė per tą laiką kontroliuoja, kiek salėje deputatų. Prašom. 15 straipsnis.
A.TAURANTAS. 15 straipsnis nusako, kaip sudaromos apygardų rinkimų komisijos, kokiems terminams jos sudaromos ir bendriausio pobūdžio jų pareigos.
PIRMININKAS. Taip. Balsuoti nereikia dėl šio straipsnio? Niekas nereikalauja, straipsnis yra priimtas.
A.TAURANTAS. 16 straipsnis tą pat apibrėžia dėl apylinkių rinkimų komisijų.
PIRMININKAS. Taip. Niekas nereikalauja balsuoti, tai straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. 17 straipsnį taip pat prašyčiau praleisti. Mes tuos dalykus užfiksuosime 19 straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
A.TAURANTAS. 18 straipsnis nusako rinkimų komisijų darbo organizavimą, kaip jos priima sprendimus, kiek turi būti komisijos narių priimant sprendimus ir kokius įgaliojimus turi tos rinkimų komisijos, kad jų sprendimai privalomi visiems rinkimų proceso dalyviams. Taip pat nurodoma, kad tų komisijų posėdžiai yra vieši. Ir nusakoma, kas juose gali dalyvauti.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 18 straipsnio? Straipsnis priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. Taigi dabar 19 straipsnis, kuris turėtų būti bendras am, ką mes praleidome 9, 11 ir 17 straipsniuose. Tai skundai dėl rinkimų komisijų sprendimo. Aš primenu, kad 9 straipsnyje buvo rašoma apie skundus dėl rinkimų apygardų sudarymo, bet rinkimų apygardas taip pat sudaro savo sprendimu Vyriausioji rinkimų komisija. Skundai dėl rinkimų apylinkių sudarymo. Apylinkes sudaro apygardų rinkimų komisijos savo sprendimais. Taip pat skundai dėl apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų sudarymo. Jas sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Taigi bendra prasme tai yra vis dėlto skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų. Aš prašyčiau tokiu atveju 19 straipsnio 5 dienų terminą tiesiog pailginti iki 10 dienų. Taip yra kai kuriuose kituose straipsniuose, kuriuos mes praleidome. Ir priimtume šį straipsnį. Tie sakiniai būtų, kad gali būti apskųsti aukštesnei rinkimų komisijai per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo, o Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui taip pat per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo.
PIRMININKAS. Taip, vietoje 5 rašome 10. Ar prieštarauja kas nors, kad vietoje keturių straipsnių liktų vienas straipsnis? Nereikia balsuoti? Ne. Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. Ačiū. 20 straipsnis. ,,Parama rinkimų komisijoms". Nurodomos valstybinių institucijų, įmonių ir įstaigų pareigūnų pareigos, kad padėtų rinkimų komisijoms vykdyti įgaliojimus, teiktų reikalingas žinias, apsvarstytų jų prašymus, taip pat suteiktų rinkimų komisijoms patalpas.
PIRMININKAS. Čia prieštaravimų taip pat nėra. Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. 21 straipsnis. ,,Rinkimų komisijos narių darbo apmokėjimas". Nustatoma, kad už jų darbą gali būti apmokama, jeigu jie negauna iš savo darbovietės tuo metu darbo užmokesčio. Taip pat jiems sumokama vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio suma.
PIRMININKAS. Dėl šio straipsnio deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar nesutiktumėte patikslinti paskutinio sakinio paskutinės dalies. ,,Valstybė išmoka vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio sumą." Gal reikėtų nurodyti, iš kokių lėšų, kad būtų aišku, jog ne iš įmonės lėšų, ne dar iš kažkokių lėšų. bet iš, na, vadinkime, rinkiminės komisijos, rinkimams skirtų lėšų. Patikslinti prašyčiau.
A.TAURANTAS. Jūs norite, kad būtų reglamentuota, iš kokių lėšų bū tų apmokama?
PIRMININKAS. Tai čia geriau gal būtų tikę 7 straipsniui, kuriame yra
sakinys: ,,Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas padengia valstybė.
A.TAURANTAS. Parašyta ,,valstybė", tai savaime aišku, kad čia dengiama iš valstybės. Taip, čia žodis — valstybė.
A.SAKALAS. Nėra dviprasmybės, jūsų nuomone, čia?
A.TAURANTAS. Aš jau bent pats nematau ir diskusijose tai neiškilo Valstybė sumoka. Tai valstybė iš niekur kitur negali paimti. Tai, kas yra tik tai valstybės biudžete. Tiktai taip galima.
A.SAKALAS. Kodėl to klausiu? Sakau, kad kartais nebūtų to potvarkio kokio, kuris pavestų kokiai įmonei ar fabrikui sumokėti tas algas.
A. TAURANTAS. Tai būtų rašoma, kad valstybinės įmonės sumoka ir panašiai. Šiuo atveju valstybė. Man atrodo, subjektas labai aiškus.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 21 straipsnio? Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėčiau vis dėlto suabejoti tuo, kas pasakyta, kad sumokama vidutinio užmokesčio suma. Nes vis dėlto darbas rinkimų komisijose yra gana sunkus ir ne kiekvienas nori eiti dirbti į tas komisijas. Ar būtina čia apsiriboti, kad būtent tokio dydžio atlyginimas yra sumokamas už tą darbą?
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, čia taip ir nėra. Jūs atkreipkit dėmesį į pirmąjį sakinį, kad jie gali gauti atlyginimą. Papildomai už tą darbą, kurį jie dirba rinkimų komisijoje. Bet jeigu tuo metu dirbdami rinkimų komisijoje jie negauna atlyginimo savo buvusioje darbo vietoje, tai dar jiems mokamas ir tas atlyginimas, kurį jie ten gavo. Čia yra iš dviejų dalių tas straipsnis. Atkreipkit dėmesį į pirmąjį sakinį. Tai būtent apie tai, apie ką jūs ir minėjote. Ir mes toje darbo grupėje apie tai esame taip pat kalbėję. Gal tuo metu jūsų nebuvo. Mes pritariame jūsų nuomonei, bet taip ir yra užrašyta.
PIRMININKAS. Taigi niekas nebereikalauja balsuoti dėl 21 straipsnio, taip? Straipsnis yra priimtas be balsavimo. Noriu paklausti balsų skaičiavimo grupės narių, kiek salėje deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 89 deputatai.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo" priėmimas
PIRMININKAS. Salėje 89 deputatai. Yra rizikos, kad nebalsuos 86 už, o balsuos mažesnis skaičius. Gal jeigu labai drausmingai susėstume ir įsiklausytume... Gal vis dėlto kviečiu deputatus sėsti į vietas. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į vietas. Salėje jau 91 deputatas. Visus, kurie kalba telefonais arba kalba su kolegomis, kviečiame sėsti į vietas. Skelbiu deputatų registravimo pradžią. Registracija prasidėjo, gerbiamieji kolegos. Balsų skaičiavimo grupė taip pat skaičiuoja, kiek yra deputatų. Salėje elektronika užregistruota 90 deputatų. Su deputatu A.Taurantu salėje 91 deputatas. Prašau, o tiksliau, reikalauju sėsti visus deputatus į vietas. Deputate Ozolai, Lapinskai, Andriukaiti! Jums visiems trims, kolegos, žodiniai įspėjimai. Jūs jau žodinius įspėjimus gavote, gerbiamasis Ozolai ir Lapinskai. Prašau sėsti į vietas. Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valstybinės valdžios institucijos pavadinimo pakeitimo". Prašau sėsti į vietas. Ponia Suboč, reiškiu jums žodinį įspėjimą! Jūs privalote dalyvauti balsavime ir sėdėti parteryje! Aš dėl jūsų nutraukiu posėdį 30 sek. Aš jūsų reikalauju sėsti į jums skirtą vietą! Prašau padėti ragelį. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už šį įstatymą? Prašau ilgiau palaikyti korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 86.
PIRMININKAS. Už 86. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Prieš 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Susilaikė 1 deputatas. Įstatymas priimtas. Ačiū. Vėl kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą. Replikuos deputatas J.Prapiestis.
Tolesnis Seimo rinkimų Įstatymo projekto svarstymas
J.PRAPIESTIS. Man atrodo, deputatai praleido šitą momento svarbą. Čia yra daug svarbiau negu kolūkių sugriovimas. Mes sugriovėme sovietinę valdžios sistemą. Taigi vienokiu ar kitokiu būdu mums reikėtų pasidžiaugti ar bent paploti tam. (Plojimai)
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Taurantai, tęsti.
A.TAURANTAS. Ačiū gerbiamajam J.Prapiesčiui, kad atkreipė mūsų visų dėmesį. Tai iš tikrųjų svarbus momentas. Įsigaliojimas, be abejo, bus vėliau, bet pats aktas yra atliktas. Aš manau, kad po šio svarbaus momento mes galime sėkmingai toliau tęsti Rinkimų įstatymo priėmimą. 22 straipsnis. Rinkimų komisijos sudėties keitimas, jeigu iškiltų tokia būtinybė.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 22 straipsnio? Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pirmojoje pastraipoje išbraukti paskutinius žodžius ,,pagal šių asmenų pareiškimą". Tai čia yra praktinis klausimas, kadangi kai kurie rinkimų komisijos nariai nedalyvauja, sugriauna kvorumą ir nerašo to pareiškimo. Tai kas paskyrė juos... Paskiriant jie nerašė jokio pareiškimo, tai tas organas gali be jų pareiškimų spręsti, ar toliau jie tinka būti tais nariais, ar netinka.
PIRMININKAS. Kaip jūs reaguojate į šią pastabą?
A.TAURANTAS. Mes kažkaip nebuvome to svarstę, bet aš beveik sutikčiau, jeigu nebūtų kitų prieštaravimų.
PIRMININKAS. Taip. Man, beje, irgi buvo įstrigusi šita frazė. Tai jūs surinkate išbraukti?
A.TAURANTAS. Jeigu nėra prieštaraujančių deputatų, aš sutikčiau.
PIRMININKAS. Niekas daugiau neprieštarauja? Gerai. Tai tada teikiamas 22 straipsnis su sutrumpinta pirmąja dalimi. Ar reikia balsuoti? Niekas nereikalauja. Straipsnis priimtas. Toliau.
A.TAURANTAS. Pereiname prie ketvirtosios dalies. 23 straipsnis. ,,Rinkėjų sąrašai, rinkėjų sąrašų sudarymas".
PIRMININKAS. Pastabų nebuvo. Ne.
A.TAURANTAS. Ne, nebuvo.
PIRMININKAS. Niekas nenori ir dabar. Straipsnis priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. Ačiū. 24 straipsnis. ,,Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus bendroji tvarka". Primenu, kad, palyginti su seniau buvusiais projektais, mes (aš tai jau komentavau) priimam pataisą, kad apylinkės rinkimų komisija turėtų pati pasirūpinti ir, jeigu reikia, išbraukti pilietį iš kitos rinkimų apylinkės sąrašų, jeigu jis persikėlė. Galbūt rinkėjams taip būtų patogiau.
PIRMININKAS. Žodžiu, čia jūsų pateiktos alternatyvos jau nebėra.
A.TAURANTAS. Čia taip yra. Ne, alternatyvos nebuvo, bet pakeitimai su ankstesniais projektais.
PIRMININKAS. Balsuoti niekas neprašo. Straipsnis priimtas. 25 straipsnis.
A.TAURANTAS. 25 straipsnis. ,,Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas j sąrašus". Tai yra tie dalykai, dėl kurių mes jau kalbėjome ir čia diskutavome. Priimame tą nuostatą, kad jie galėtų įsirašyti beveik į bet kurios iš 71 esančios vienmandatės rinkimų apygardos sąrašus. O daugiamandatėje rinkimų apygardoje jie balsuotų taip pat bendra tvarka. Užsienyje esantys Lietuvos Respublikos piliečiai niekaip ypatingiau neišskiriami dalyvaujant šiuose rinkimuose.
PIRMININKAS. Nori pasisakyti deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Jeigu galima, aš perleisčiau ponui E.Klumbiui, nes jis anksti užsiėmė.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamasis Klumby.
E.KLUMBYS. Ačiū gerbiamajam A.Rudžiui už prisiminimą. Aš noriu paklausti gerbiamojo A.Tauranto vieno dalyko. Užsienyje gyvenantys. Čia apie esančius piliečius. Aš suprantu truputį tą skirtumą, tačiau jeigu mes kalbėtume apie užsienyje gyvenančius piliečius, kurie bendra tvarka neįrašomi, negali būti įrašomi į rinkėjų sąrašus ir nepasirinks rinkimų apygardos, kas tada bus su jais?
A.TAURANTAS. Šiaip ar taip, sudarant rinkėjų sąrašus, jie turi užsirašyti į sąrašą. O rinkėjų sąrašai kaip nors kitaip nesudaromi, tik apygardomis. Taigi jeigu jie užsirašys j rinkėjų sąrašus, jie turės į kurį nors tą sąrašą užsirašyti. Jeigu jie neužsirašys į rinkėjų sąrašą, tai čia jau jų pačių teisė tiesiog nedalyvauti rinkimuose, ignoruoti tai, kas priimta Lietuvos Respublikoje.
E.KLUMBYS. Galima suprasti, kad užsirašymas į tuos sąrašus yra jų pasirinkimas?
A.TAURANTAS. Užsirašymas į sąrašus. Aš manau, skirtumas yra tiesiog turbūt techninis, nes turbūt sunkiau nustatyti pačioms Lietuvos Respublikos įstaigoms, kas turi tą rinkimų teisę, kas yra piliečiai, kas yra tuos dokumentus susitvarkę, ir patiems tuos sąrašus iš anksto sutvarkyti. Kaip žinome iš praktikos, kuri buvo dabar per abu referendumus, tai tiesiog referendumuose dalyvavo tie piliečiai, kurie patys tuos dokumentus susitvarkė ir užsirašė į sąrašus. Tai galbūt tie sąrašai, kurie buvo, išliks, bet papildomai, be abejo, sunku kam nors kitam tai bus už juos padaryti. O jie, darydami tą veiksmą, patys turės tą apygardą pasirinkti.
PIRMININKAS. A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį, kad šitoks laisvas pasirinkimas... Na, iš esmės čia yra laisvas. Čia tiktai figos lapelis yra nuoroda, kad ten, iš kur kilę jie arba jų tėvai. Tai yra labai plati dirva visokiems politiniams žaidimams, insinuacijoms ir pan. Aš įsivaizduoju taip, kad, sakykim, tie Amerikos lietuviai, kurie turi pilietybę, labai mėgsta, na, sakykim, mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį... Aš beveik įsitikinęs, kad jie beveik visi susirašys į tą apygardą ir balsuos vieningai už. O kas bus, jeigu, sakykim, prasidės viduje kažkokia politinė veikla, išsibars tymas per apygardas? Nėra jokios galimybės prognozuoti ir čia, Lietuvoje, priimti vienokius ar kitokius politinius sprendimus iškeliant kandidatus. Dėl to aš asmeniškai vis dėlto pageidaučiau... Aš turiu tam teisę, ne! esu iš anksto padavęs raštu šituos pasiūlymus. Gal tada suformuluokime kad užsienyje gyvenantys lietuviai yra registruojami toje apygardoje, kurio jie mažiausias Lietuvoje esančių piliečių skaičius. Tai tada atitinkamai nuo to priklauso daug sprendimų.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, mes kaip tik remiame tą nuostatą, dėl kurios jūs pasisakėte, kad rinkimų apygardų dydis gyventojų skaičiaus atžvilgiu būtų daugmaž vienodas. Jos negali skirtis daugiau kaip 2 procentais. Todėl reikia tikėtis, kad tokios rinkimų apygardos ir bus. To dėl dabar iš anksto galvoti apie mažiausią rinkimų apygardą... Ir kiek ji bus mažiausia? Ar ji daug skirsis nuo didžiausios, ar mažiau skirsis? Tai priklausys nuo to darbo, kurį atliks Vyriausioji rinkimų komisija. Aš atkreipiu dėmesį į tai, kad kandidatų registravimo terminai ir terminai dėl užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įtraukimo į sąrašus gal skiriasi, nes kandidatai gali registruotis... Vėliausias terminas yra 35 dienos iki rinkimų. Tuo tarpu jie tuos pareiškimus dėl įtraukimo į sąrašus turi paduoti net prieš 50 dienų iki rinkimų. Todėl tuo laiku dar gali būti nežinoma, kokioje rinkimų apygardoje vienas ar kitas politinis lyderis balotiruosis. Taigi aš manau, kad turbūt didelio pavojaus šiuo klausimu neturėtų būti.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Jau kelintą kartą šnekėdami mes konstatuojame, kad čia kalbama apie užsienyje gyvenančius piliečius. Tas žodis ,,esantis" yra visiškai netikslus. Sakykim, kiekvienas iš mūsų gali prieš rinkimus išvykti į užsienį, jisai nueis į atstovybę ir ten balsuos, aišku, parašydamas, kokia yra jo apygarda, bet pagal šitą nuostatą, jeigu jisai išvyks prieš 50 dienų, galės pakeisti, nes jei žiūrėtume visiškai tiksliai, tai kiekvienas iš mūsų tuo metu bus užsienyje esantis. Aš siūlyčiau abiejose pastraipose vis dėlto rašyti tiksliai, kad šitas straipsnis apie užsienyje gyvenančius Lietuvos Respublikos piliečius. Jeigu jūs sutiktumėte dėl tokio pakeitimo, tai...
A. TAURANTAS. Aš tuoj pakomentuosiu. Gerbiamasis deputate, jeigu jūs pasižiūrėtumėt į ankstesnę redakciją, kuri buvo praeitą kartą išdalyta ant atskiro lapelio, tai ten kaip tik buvo atskirti užsienyje nuolat gyvenantys ir kiti esantys užsienyje Lietuvos Respublikos piliečiai. Toks išskyrimas buvo reikalingas dėl to, kad mes manėme priimti kitą nuostatą dėl atskiros apygardos užsienyje nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams sudarymo. Jeigu nuo tokios idėjos mes atsisakome, tai yra visiškai tas pat, ar tas pilietis tiktai yra laikinai užsienyje, ar jisai nuolat gyvena. Jie visi balsuoja vienodais pagrindais. Todėl čia yra parašyta, kad jeigu jis nėra įtrauktas bendrais pagrindais į sąrašus, jis papildomai ten įtraukiamas į tuos sąrašus. Tai visiška lygybė tarp nuolat gyvenančių ir ne nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių. Todėl čia sąmoningai taip yra parašyta. Čia nėra netikslumas, o sąmoningai parašyta. Nes visiems vienodai šitos įstatymo normos yra taikomos. Sakysime, yra ilgalaikė komandiruotė pusei metų ar metams, bet tas pilietis nuolat gyvena Lietuvoje. Pavyzdžiui, mūsų atstovybės koks nors darbuotojas ar panašiai ir visą laiką ten gyvenantis, sakysime, Amerikos lietuvis, kuris turi Lietuvos Respublikos pilietybę, tai šiuo atveju jų balsavimo pagrindai yra visiškai vienodi. Šiuo atveju. Todėl taip yra suformuluota.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau mes labai ilgai deramės dėl šito straipsnio. Man atrodo, reiktų pagal turimas alternatyvas balsuoti ir vienaip ar kitaip apsispręsti. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, seniūnas tik ką pasakė, ką aš norėčiau siūlyti. Man atrodo, šitą problemą mes aptarėme be galo detaliai, kai šnekėjome apie atskiros apygardos sudarymą ir kokie trūkumai iš to išeina. Tuos pačius ar panašius trūkumus turi, sakysime, deputato A.Rudžio pasiūlymas, kadangi jis iš principo reikš, kad viena kažkokia apygarda rinkėjų požiūriu pasidaro gerokai didesnė ir yra pažeidžiama Konstitucijoje numatyta lygi rinkimų teisė visiems. Neišvengiamai kiekvieną kartą baigsis bet koks bandymas priskirti mūsų piliečius, gyvenančius užsienyje, vienai apygardai visiškai tuo pačiu. Štai kodėl pasirinktas vienoks ar kitoks būdas, kad tie piliečiai būtų daugiau ar mažiau tolygiai paskirstyti po visą Lietuvos teritoriją. Man atrodo, priimtinas sprendimas yra beveik vienintelis. Ir aš siūlyčiau balsuoti dėl šio straipsnio.
A. TAURANTAS. Aš taip pat raginčiau balsuoti dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, tačiau yra dar penki deputatai, norintys kalbėti. Gal traktuokime taip, kad dabar deputatai pasisako dėl balsavimo motyvų. Kadangi naujų siūlymų jau nebėra, deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Vis dėlto dėl užsienyje esančių Lietuvos piliečių, manyčiau, reikėtų daryti skirtumą tarp nuolatos gyvenančių užsienyje piliečių ir laikinai esančių užsienyje Lietuvos piliečių. Abiem atvejais, žinoma, rinkimų apygardos vietą jiems reikėtų parinkti pagal jų kilimo iš Lietuvos vietą arba nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Ir tokiu atveju, jeigu neįmanoma nustatyti, iš kur kilęs Lietuvos pilietis, iš kurios Lietuvos vietos, nes jis galbūt užsienyje gimęs... Tokiu atveju leistume jam pasirinkti, į kurią apygardą įsirašyti. Bet pats principas turėtų būti pakankamai aiškus ir tikslus, į kurią apygardą turi būti įrašomi Lietuvos piliečiai, gyvenantys užsienyje. Šiuo atveju numatome lyg ir principą pagal kilimą iš Lietuvos tam tikros vietovės. Bet ir pasirinkimas išlieka. Tai rinkimų komisijoms, man atrodo, tokia padėtis nebus paranki. Čia reikėtų labai tiksliai vartoti tą kilimo Lietuvoje arba nuolatinio gyvenimo Lietuvoje vietų principą. O jeigu neįmanoma nustatyti, jau leiskime tokiems asmenims pasirinkti rinkimų apygardą.
A.TAURANTAS. Aš galėčiau pritarti jūsų pasiūlymams, jeigu jūs pateiktumėte konkrečią formuluotę, ką reikėtų pakeisti, palyginti su dabar esančia formuluote. Tai būtų galbūt aiškiau. Principas po tos kritikos, kuri čia buvo, gal būtų priimtinas. Kad šiek tiek daugiau reglamentuotume būtent tą įsirašymą į apygardas pagal gyvenamąją vietą, kuri buvo prieš išvykstant iš Lietuvos.
PIRMININKAS. Dar dėl balsavimo motyvų deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš norėjau pratęsti būtent tą pačią deputato K.Lapinsko mintį, kad aš, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, neturiu jokios teisės pasirinkti. Man yra aiškiai nustatyta apygarda ir aš joje balsuoju. Tas pat turi būti ir užsienio lietuviui. Jis negali pasirinkinėti vienos ar kitos apygardos, kuri jam yra priimtina. Jis turi aiškiai žinot, kurioje apygardoje balsuos. O kurioj jis balsuos, turi būti aiškūs kriterijai. Sakysim, jeigu užsienyje nuolatos gyvenančio lietuvio motina kilusi iš Klaipėdos, o tėvas iš Utenos, tai jis rinksis vieną ar kitą apygardą. Taip negali būti. Turi būti aiškiai nustatyta.
A.SAKALAS. Galima dėl vedimo tvarkos, seniūne?
PIRMININKAS. Prašom, deputate Sakalai.
A.SAKALAS. Aš norėčiau prašyti ir pirmininko, ir pranešėjo, kadangi šis straipsnis sukėlė prieštaravimų, gal galima būtų jį atidėti. Matyt, per pertrauką būtų galima suderinti jo formuluotes. O dabar toliau svarstytume kitus straipsnius.
PIRMININKAS. Kaip, gerbiamasis Taurantai, jums atrodo tai?
A.TAURANTAS. Atidėti galima. Aš tam galiu pritarti. Tik aš primenu, kad tokie patys ginčai buvo ir pačioje Rinkimų įstatymo darbo grupėje. Iš tikrųjų kiekvienas dabar pasakytas motyvas ten taip pat buvo. Ir dar daugiau tų motyvų buvo pasakyta. Ir prieiti prie kokio nors vieningo sprendimo, be to, kuris čia buvo parašytas, mes nesugebėjome. Būtų gerai, kad taip būtų galima padaryti, kaip deputatas E.Klumbys sakė. Bet kaip nustatyti tuos dokumentus, kuriuos turi pateikti, kad būtų galima tiksliai nustatyti, į kurią apygardą įrašyti. Turėkite galvoje labai skirtingus kelius, kaip dabartiniai Lietuvos Respublikos piliečiai pateko į tas užsienio šalis. Čia kiekvieno individualus likimas. Ir kiekvienam gali prireikti labai skirtingų nustatymo būdų. Todėl kažko daugiau mes jums nesugebėjome pasiūlyti. Ir aš tiesiog abejoju, ar įmanoma bus per pertrauką dar kažką nauja pasiūlyti. Bet pabandykime. Aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. Dėl procedūros dar deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Galima pratęsti. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt reikėtų suformuluoti dvi alternatyvas. Viena ta, kurią jūs siūlote, o antroji ta, kurią siūlo kai kurie deputatai, kad, pavyzdžiui, visi užsieniečiai būtų registruojami vienoje apygardoje. Aš manau, jeigu pateiktumėte tokias arba kitokias alternatyvas, mes paprasčiausiai už jas balsuotume ir išspręstume klausimą.
A.TAURANTAS. Tai alternatyvos yra suformuluotos. Tai jų nereikia nė iš naujo suformuluoti. Buvo pateiktos pereitą kartą. Tekstus jūs turite. Galima balsuoti pagal tuos tekstus. Bet tada jau reiktų grįžti prie priimto 8 straipsnio.
PIRMININKAS. Taigi tikrai ne visai aišku, bet esame pradėję deputatų pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Du deputatai pasisakė. Dar du galėtų pasisakyti. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš siūlau pritarti dabar gerbiamojo A.Sakalo išdėstytai pozicijai ir vis dėlto dar truputį atidėti šitą klausimą. O jeigu ne, tai aš pasisakau prieš šito straipsnio formuluotę tokią, kokia ji yra dabar.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš konkrečią redakciją pateiksiu. ,,Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie laikinai yra užsienyje, įrašomi į rinkimų apygardų, kuriose jie gyveno iki išvykstant, rinkėjų sąrašus. Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, įrašomi į 1-osios rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą." Pasirinktume estišką variantą.
A.TAURANTAS. Taip, aš suprantu, bet...
PIRMININKAS. Gerai. Bet aš žiūriu, kad jau tikrai atsiranda ir konkretūs...
A.TAURANTAS. Bet prieš šitą variantą taip pat buvo labai daug ir labai griežtai pasisakančių deputatų. Čia buvo minėti ir Kinijos, ir galų gale Tarybų Sąjungos pavyzdžiai.
PIRMININKAS. Mano manymu, galime daryti šitaip: galėtume dabar balsuoti. Jeigu nepriimamas šitas variantas... Daugumai deputatų, pasirodo, jis nepriimtinas. Tai ieškome kitų galimybių. Juk turbūt šitaip. Na, kad autoriai linkę teikti balsavimui.
A.TAURANTAS. Aš tai galiu tartis, kiek norim. Svarbu, kad mes prieitume prie vieningos nuomonės, bet aš tik tiek galiu pasakyt, kad šio straipsnio atžvilgiu kiek deputatų tiek nuomonių.
PIRMININKAS. Gerai. Man atrodo, pasisakėme ir dėl balsavimo motyvų. Autorius yra linkęs dabar, tarkime, teikti balsuoti. Jeigu jis nepriimamas, žinoma, ieškoma kitokių formuluočių. Tada aišku, kad Aukščiausiajai Tarybai šis variantas yra nepriimtinas. Gerai? Taigi teikiu balsuoti tokį 20 straipsnį...
A.TAURANTAS. 25.
PIRMININKAS. Prašau.
A.TAURANTAS. 25.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 25, kuris ir yra įrašytas įstatymo projekte Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už įstatymo 25 straipsnį? Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 35 deputatai, prieš 14, susilaikė 9 deputatai. 25 straipsniui yra pritarta. Aš tik noriu pabrėžti, kad jeigu yra kokių nors neaiškumų, tai aš manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija galės duoti instrukcijas rinkimų apygardų komisijoms, kaip jos turėtų elgtis. (Balsai salėje)
Salėje buvo didysis kvorumas. Paskutinis skelbtas deputatų skaičius — 91. (Balsai salėje)
A.TAURANTAS. Na, aš jau sakiau...
PIRMININKAS. Gerai. Tęsiame toliau. 26 straipsnis. Prašom, gerbiamasis Taurantai, tęst toliau.
A.TAURANTAS. Ką gi, galim tęsti toliau. ,,Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų sąrašus". Šio straipsnio formuluotės yra suderintos su atitinkamų tarnybų atsakingais pareigūnais.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 26 straipsnio? Tai už 26 straipsnį niekas nereikalauja balsuoti? Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. 27 straipsnis nurodo, kad rinkėjai gali būti įrašyti tik { vieną sąrašą. Nurodo procedūras, kaip tokie sąrašai turėtų būti tikslinami, jeigu aptinkama, kad tas pats rinkėjas įrašytas į du sąrašus.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti. Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. ,,Rinkėjų sąrašų paskelbimas". 28 straipsnis. Skelbiama, kad prieš 20 dienų iki rinkimų sąrašai turi būti viešai paskelbti ir prieinami rinkėjų kontrolei.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Straipsnis priimtas.
A. TAURANTAS. 29 straipsnis. ,,Rinkėjų sąrašų patikslinimas". Taip pat numatyta to patikslinimo procedūra.
PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra. Straipsnis priimtas.
A. TAURANTAS. 30 straipsnis. ,,Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo". Aš primenu, kad mes esame 19 straipsnį suformulavę dėl skundų, bet čia yra jau esminis dalykas. Skundai dėl piliečių teisės rinkti deputatus įgyvendinimo. Ir turbūt 30 straipsnis todėl yra atskirai detaliau išplėtotas. Aš manau, kad jis toks, koks čia suformuluotas, yra būtinas.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. Ačiū. 31 ir 32 straipsniai apie apygardų rinkėjų sąrašą ir Respublikos rinkėjų sąrašą. Norint užtikrinti tuos dalykus dėl rinkėjų sąrašų patikslinimo, dėl balsavimo, sakysime, paštu patikslinimo ar rinkėjo nebuvo, ar rinkėjas nebalsavo atskirai apylinkėje balsuodamas taip pat ir paštu, būtini tokie apygardos rinkėjų sąrašai ir Respublikos rinkėjų sąrašai. Kad visi rinkėjų sąrašai būtų taip pat dar ir vienoje vietoje. Todėl reikia priimti 31 ir 32 straipsnius.
PIRMININKAS. Tai juos siūlote ?..
A.TAURANTAS. Ne, aš nesiūlau...
PIRMININKAS. Atskirai?
A. TAURANTAS. Atskirai. Aš tik abudu iš karto.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš dėl vedimo tvarkos norėčiau kreiptis į pranešėją ir į posėdžio pirmininką. Ar negalima būtų pagreitinti įstatymo priėmimo, kad kalbėtume tik apie tuos straipsnius, kuriems yra pastabų? Man atrodo, mes labai sutaupytume laiko, nes čia kiekvieną straipsnį, kuris yra aiškus, dar papildomai komentuoti, man atrodo, nėra reikalo.
A. TAURANTAS. Ačiū. Aš bent pasistengsiu taip daryti.
PIRMININKAS. Gerai. Žiūrėsim. Sutarsim.
Tai dėl 31 straipsnio nereikia balsuoti? Ne. Straipsnis priimtas. O dėl 32? Taip pat niekas neprieštarauja. Straipsnis taip pat priimtas be balsavimo. A, yra deputatas... Na, paspauskit mygtuką. Deputatas A.Patackas dėl 32.
A. V.PATACKAS. Buvo kalbama ir buvo toks pasiūlymas, kad... Na, čia, aišku, ne dėl įstatymo, bet dėl... Kada mes spręsime klausimą apskritai dėl rinkėjų sąrašų?
A.TAURANTAS. Tai visas ketvirtasis skyrius yra apie rinkėjų sąrašus.
A.V.PATACKAS. Ne. Bet apie tai, kad du referendumai parodė, jog ta sąrašų sistema ir t.t., ir t.t. Buvo kalbama, kad reikia iš naujo daryti sąrašus.
A.TAURANTAS. Aš manau, kad įstatymo priėmimas stimuliuos tą dalyką. Ir tie straipsniai, kuriuos čia mes patvirtinome, taip pat griežčiau reglamentuoja tą sąrašų sudarymą. Ir aš manau, kad tai bus kaip tik proga padaryti iš naujo tą darbą, apie kurį jūs kalbate.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tai dėl 32 straipsnio sutarėm? Ačiū. Priimtas. 33 ir jau — penktasis skirsnis.
A.TAURANTAS. Taip, pereiname prie penktojo skirsnio. ,,Kandidatų į Seimo deputatus kėlimas". 33 straipsnyje kaip tik yra suformuluoti esminiai dalykai, kas gali kelti, kas turi teisę kelti kandidatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose. Primenu, kad šioje straipsnio formuluotėje yra priimti kai kurie kompromisiniai dalykai, kurie buvo įvairių deputatų pasiūlyti kaip išeitis iš tos gana audringos diskusijos, kuri čia buvo pirmojo ir antrojo svarstymo metu, kai buvo kalbama apie tai, kokios politinės organizacijos galės dalyvauti rinkimuose. Taigi šiame 33 straipsnyje bandoma bent jau kompromisinėmis formuluotėmis išspręsti tą problemą. Aš žinau, kad yra deputatų, atstovaujančių politinėms jėgoms, ir jie nori dar teikti papildomų pasiūlymų, kadangi tai dalykas, kuris nebuvo užfiksuotas metmenyse. Be abejo, jie tokią teisę tikriausiai turi.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas. Prašom.
V.KVIETKAUSKAS. Čia aš turiu keletą pastabų. Pirmiausia ,,politinės partijos, perregistruotos rinkimams". Turėtų būti ,,ir įregistruotos", o ne ,,tik perregistruotos". Todėl, kad ar jau naujos nebegali susikurti per tą laiką iki rinkimų? Tai viena pastaba. Antroji pastaba būtų tokia. Pasiūlymas. Antras pasiūlymas būtų štai koks: partijoms užtenka 35 dienų iki rinkimų persiregistruoti. Visuomeniniams politiniams judėjimams, kuriuos vertėtų geriau vadinti tik politiniais judėjimais... Politiniams judėjimams reikia dviejų mėnesių. Jeigu dabar suskaičiuotume, tai iki liepos 24 d. reikėtų jau įsiregistruoti kokiam nors politiniam judėjimui, jeigu jis nori dalyvauti rinkimuose. Kitaip tariant, po dviejų savaičių. Ir dar nežinia, ar mes priimsime todėl, kad mėnuo dar Teisingumo ministerijai. Ji registruos arba ne. Juk taip? Trys mėnesiai iš viso nuo rinkimų pradžios. O mes visame šitame įstatyme ir Konstitucijoje deklaruojame politinių partijų ir partinių judėjimų lygybę kituose straipsniuose rinkimų prasme. O čia tos lygybės nėra. Todėl aš siūlyčiau ir politiniams judėjimams taip pat palikti 35 dienas. Kitaip tariant, sulyginti su politinėmis partijomis, nes čia tam tikra prasme galima įžiūrėti dirbtinį sudėtingumą politiniams judėjimams.
A.TAURANTAS. Jeigu kiti deputatai pritartų, tai aš neprieštaraučiau dėl tokio pakeitimo. Bet čia kaip tik ir buvo stengiamasi ieškoti tam tikro kompromiso. Turiu galvoje, kad diskusijose buvo pasakyta, kad šiandien kaip tik yra nelygybė. Gerbiamasis Kvietkauskai, aš kaip tik jums skiriu tai, ką aš dabar kalbu. Kad šiandien yra nelygybė tarp partijų ir judėjimų ta prasme, jog partijoms egzistuoja gana sudėtingas Politinių partijų įstatymas. Tuo tarpu judėjimai šiandien faktiškai nelabai reglamentuojami. Šio straipsnio dalis yra griežtesnė judėjimams. Ir šiek tiek bent jau terminų atžvilgiu laisvesnės formuluotės yra partijų atžvilgiu. Bet jei partijoms reiktų iš naujo persiregistruoti, tai taip pat nėra paprasti dalykai. Ir partijai tai padaryti pagal Partijų įstatymą yra sudėtingiau, todėl tam reikia daugiau laiko. Tas dviejų mėnesių terminas, kurį jūs minėjote, baigtųsi rugpjūčio pabaigoje, o ne liepos pabaigoje.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklaust ir kartu pasiūlyt. 33 straipsnyje rašoma apie politines partijas, kurios... Kiek aš suprantu, visos politinės partijos turės dabar būti perregistruotos pagal Partijų įstatymą.
A.TAURANTAS. Jeigu priimsime šią nuostatą, taip.
E.KLUMBYS. Taip. Tai aš siūlyčiau ketvirtojoje eilutėje prieš žodį ,,politinės" įrašyti dar žodelį ,,tik".
A.TAURANTAS. ,,Tik politinės partijos". Tai kitokių nėra.
E.KLUMBYS. Ne. ,,Tik politinės partijos, perregistruotos rinkimams pagal politinių partijų..."
A. TAURANTAS. Man atrodo, kad čia vienareikšmiškai vis tiek tas pats dalykas sakomas. Ne, tai čia yra atskirai formuluojama. Partijoms atskira dalis teiginio ir atskira judėjimams. Skirtingi terminai ir skirtingi būdai. Vienu atveju reikalinga persiregistruoti pagal Partijų įstatymą, kitu atveju reikia gauti tam tikrą skaičių parašų.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai sakėte, kad šitas įstatymas yra ruoštas visų politinių grupuočių arba jėgų bendru susitarimu ir juo vadovaujantis. Deja, dėl šio 33 straipsnio kai kurių nuostatų, kad politiniai visuomeniniai judėjimai turi gauti 1000 rinkėjų parašų tam, kad galėtų iškelti savo kandidatus į deputatus, nebuvo rastas visuotinis kompromisas. Todėl aš manyčiau, kad atsiranda keli argumentai... Nes jeigu mes įrašom tokią papildomą normą, tam turėtų būti įstatyme įrašytas specialus laikas, kuris būtų tik ir skirtas parašų rinkimui. Sakykim, mėnuo. Bet žinom, kad šiandienos tokioje labai nedėkingoje situacijoje, kai rinkimų data jau beveik fiksuota, tai padaryt labai sunku. O mėnesiui nukelt rinkimus, ko gero, būtų tikrai sudėtinga. Ir todėl, manyčiau... Ne tik aš vienas, bet ir deputatai, kurie priklauso Lietuvos nuosaikiųjų judėjimui, mano, kad ši nuostata neturėtų būti įrašyta į įstatymo projektą. Todėl žodžius ,,ir yra ne mažiau kaip 1000 rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose" siūlau išbraukti, nes tai gali sukelti ir tam tikrų keblumų, balsuojant už visą įstatymą.
A.TAURANTAS. Aš suprantu jūsų pasiūlymą. Jūs esate teisus, kad tokie dalykai nebuvo užfiksuoti metmenyse, bet jie atsirado dėl tos aštrios diskusijos, kuri čia buvo dėl politinių organizacijų. Aš manau, kad jūs pačių judėjimų vardu turite visišką teisę siūlyti išbraukti. Aš manau, kad dėl to turi būti balsuojama. O turint galvoje, kad mes turėsime vis tiek pasiekti tokį bendrą susitarimą ypač balsuojant dėl nutarimo, tai verta pasvarstyti tokius dalykus.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš būčiau linkęs pritarti kolegai V.Kvietkauskui, kad judėjimai taip pat turėtų būti persiregistravę ar įsikūrę ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų. Kaip ir partijos. Mat tie motyvai, kad susikurti partijai yra sudėtingiau negu judėjimui... Tai iš dalies yra taip, bet Lietuvoje yra tokių partijų, kurios savo narių turi gerokai mažiau negu judėjimai. Tarkime, dabar yra susikūręs Nuosaikiųjų judėjimas. Aš manau, kad jis turės daug pasekėjų. Visi žinom Respublikonų partiją. Be triukšmo, kurį čia sukėlė ji, be savo ginčų nieko daugiau... Vieną lyderį lydi penki nariai ir kitą kokie septyni. Na, tai iš tiesų tokiai partijai reiktų persiregistruoti, o tam reikia sušaukti suvažiavimą, tam reikia taip pat 400. Štai kad vien tai, kad ji įregistruota pagal įstatymą, nėra visiškai jokios bazės, negalima sakyti, kad ji jau rimta politinė jėga, o judėjimas kels. Aš nieko nesakau dėl 1000 rinkėjų. Stiprus judėjimas jį surinks. Čia nebus problemų. Bet štai tie terminai, du mėnesiai, iš esmės, na, niekaip negalima... Tai toks naikintinas terminas, kurio pratęsti nei kas gali, nei nieko. Reiktų taip pat, kaip ir partijai 35 dienas.
A.TAURANTAS. Aš jau minėjau, kad jeigu nebūtų prieštaravimų, aš už termino pakeitimą vienu mėnesiu taip, kaip ir politinėms partijoms, 35 dienos, tiksliau, turėtų būti, nes ten yra paskutinis registracijos momentas. Tai aš sutikčiau, jeigu kiti deputatai su tuo sutinka. O jūs paminėjote konkrečią partiją. Tai apie tą partiją bent jau girdėti, o yra tokių partijų, apie kurias net negirdėti, net jų pavadinimus mes esame užmiršę. O jos yra užregistruotos.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Pasisakyčiau prieš bet kokius tokius dirbtinius palengvinimus naujiems pseudo dariniams. Matome Lenkijos pavyzdį. Matome, kad vienas iš chaoso rezultatų, kai niekaip negali sudaryti ministrų kabineto, tai yra ta dirbtinė gausybė visokių partijų. Alaus mėgėjai ir pan. Tai jeigu mes šito nenorime, tai nedarykime taip, kad specialiai rinkimams susikurtų kažkokių neaiškių darinių ir paskui neturėtume ką su jais daryti.
A.TAURANTAS. Aš pritariu idėjai, kad mes turime siekti, jog neturėtume begalės politinių organizacijų. Tačiau jeigu organizacija susiformuoja prieš rinkimus, tai nereiškia, kad ji bus silpna. Čia ne tas kriterijus. Gali, sakysime, labai stipri organizacija... Tokių pavyzdžių labai daug pasaulyje. Suorganizuoja būtent prieš pat rinkimus. Tai aš tiesiog dabar siūlyčiau spręsti tuos du dalykus, kurie čia buvo ginčyti. Vienas dalykas dėl 1000 parašų. Tai pateikė deputatas V.Kačinskas. Buvo ir kai kurių kitų deputatų siūlymas sumažinti terminą politiniams judėjimams, taip pat perregistruoti savo įstatus, pakoreguoti... Čia nurodoma, kad turi būti nuoroda į politinį organizacijos pobūdį. Kad, sakysime, kokių nors žvėrelių augintojų draugija nepateiktų savo sąrašų. Kad tas terminas jiems taip pat būtų 35 dienos, aš tai priimčiau, jeigu nebūtų kitų deputatų prieštaravimų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešėjai siūlo jau balsuoti. Ar kiti, kurių dar čia kompiuteryje aštuonios pavardės, turite kokių nors naujų siūlymų, ar dėl tų pačių dalykų? Gal jau galime balsuoti pasirinkdami alternatyvas? Dar deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš norėjau pasakyti, kad man atrodo, jog čia painiavą sudaro tai, kad čia nėra visuomeninio politinio judėjimo apibrėžimo. Jeigu šis apibrėžimas būtų pateiktas kažkur išnašose, būtų aišku, kas yra, ir galima būtų aiškiau suprasti šitą dalyką. Man, žinoma, įdomu būtų sužinoti, kaip supranta tuos visuomeninius politinius judėjimus įstatymų projekto autoriai. Nes gali būti judėjimų,į kuriuos ir atskiros partijos įeina. Jūs minėjote ir labai menkas organizacijas, sakysim, kokia nors blaivybės draugija arba kad ir galingas judėjimas vartotojų interesų sąjunga ir t.t.
A.TAURANTAS. Aš jau tuo klausimu esu kalbėjęs ir galiu dar kartą pasakyti, kad norint parašyti apibrėžimą, kaip jūs kalbate, reikia faktiškai priimti specialų įstatymą. Jeigu priimtume įstatymą (aš manau, kad jis ateity bus būtinas), reikalingi tam tikri terminai jam įgyvendinti. Tokiu atveju mes niekaip negalėtume surengti rinkimų spalio 25 d. Todėl šiame įstatyme buvo ieškota kitų išeičių. Kalbėjome su įvairiais deputatais... Ir Pirmininkas dalyvavo svarstyme, ir kitų pakraipų deputatai. Ieškojome kitų išeičių, kaip nusakyti tą visuomeninių politinių judėjimų statusą ir kaip padaryti, kad bet kokia susiorganizavusi trijų žmonių grupė negalėtų tų dalykų padaryti. Tai yra įvairūs apribojimai šiame įstatyme numatyti. Yra ir piniginis užstatas, yra ir ne mažesnio kaip 20 sąrašo sudarymas, yra ir tų dalykų, kurie minimi 33 straipsnyje. Sakysime, 1000 parašų surinkimas, jeigu mes pritarsime tam. Perregistravimas savo įstatų pagal veikiančius įstatus, kad būtų bent jau nuoroda į tai, jog organizacija yra politinė, nes daug tų organizacijų, visuomeninių organizacijų, kurios dabar užsiregistravo ir pretenduoja būti politinėmis, net savo įstatuose neturi tokių nuorodų. Joms tai teks padaryti, jei norės dalyvauti rinkimuose kaip atskira politinė organizacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Gana, pakankamai pasisakė. Vėl tas pat. Vieni, žodžiu, nori kalbėti, kiti nesutinka. Ir tie, kurie nesutinka, yra teisūs, kadangi jau trečiasis įstatymo priiminėjimo etapas. Tai turiu tada iš eilės suteikti. Kodėl aš turiu G.Ilgūną ignoruoti, o suteikti žodį S.Pečeliūnui arba J.Pangoniui? Tai, gerbiamieji kolegos, ar dar aiškinamės toliau, ar ne? Sakote, nauja redakcija. O ar raštu pateikėt, ar ne? Ne. Taigi seniūnija nutarė nutraukti šituos debatus ir siūlo balsuoti.
E.KLUMBYS. Dėl balsavimo motyvų, gerbiamasis Juršėnai.
PIRMININKAS. Jau buvo pasisakyta. Tai būtent už tai, kas parašyta. Įskaitant tuos pasiūlymus, kurie buvo. Siūlymai buvo atskirai, gerbiamieji, nesiginčykim. Dėl atskirų teiginių buvo kalbėta, naujų nėra ir štai tie siūlymai. Prašome nekalbėti iš vietos. Taigi yra siūlymas balsuoti. Štai antrosios dalies tokio sakinio gabaliukas. ,,Teisingumo ministerija ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki rinkimų..." Kas už šitą variantą, spaudžia mygtuką ,,už". Kas už pasiūlytą kitą, vieno mėnesio arba 35 dienų, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam. Už 49, prieš 11, susilaikė 3. Taigi lieka projekto variantas — prieš du mėnesius iki rinkimų.
Dabar yra gerbiamojo V.Kačinsko, jeigu aš teisingai supratau, siūlymas išbraukti žodžius: ,,yra ne mažiau kaip 1000 rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose". Teisingai? Taigi kas už deputato siūlymą iš 33 straipsnio antrosios dalies pabaigos išbraukti žodžius: ,,ir yra ne mažiau kaip 1000 rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose"? Balsuojame. Gerai, atšaukiu. Taigi dar sykį 33 straipsnio antrosios pastraipos pabaiga. Gerbiamasis deputatas V.Kačinskas siūlo išbraukti tokius žodžius: ,,ir yra ne mažiau kaip 1000 rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose." Iš viso tą dalyką išbraukti, vadinas, parašų rinkimą judėjimui. Kas už deputato V.Kačinsko pasiūlymą, spaudžia mygtuką ,,prieš", kas už variantą, kurį išdėstė projekto autoriai, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Atsiprašau. Kas už V.Kačinsko pasiūlymą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už projekto autorių pasiūlymą, tas ,,prieš". Gerai, balsuojame. Už — 19, prieš — 46, susilaikė 3. Lieka projekto autorių... Ar yra reikalas balsuoti už visą straipsnį? Dabar dėl balsavimo motyvų galime pasisakyti. Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Dėkui posėdžio pirmininkui. Aš norėčiau paprašyti projekto autorių vis dėlto pirmąją pastraipą labai aiškiai išskaidyti. Dabar yra trijų kilometrų ilgumo sakinys, kurį kiekvienas gali suprasti taip, kaip jis nori. Reikia iš pradžių parašyti, kas gali kelti. Kad partijos ir politiniai judėjimai. Toliau skirtume viską į dvi dalis. Viena pastraipa apie partijas, kita — apie visuomeninius politinius judėjimus. Tiktai šitaip mes turime padaryti. Kitaip bus labai viskas suplakta ir niekas čia nieko nesupras.
A.TAURANTAS. Čia jūsų redakcinis pasiūlymas. Galima ir taip padaryti, tiktai gal būtų tokiu atveju ilgesnė pirmoji pastraipa. Aš tik prisiminiau deputato V.Kvietkausko redakcinį pasiūlymą, aš manau, kad jis priimtinas. ,,Įregistruotas rinkimams". Yra atskiras registravimas pagal Politinių partijų įstatymą. Nereikia žodžio ,,perregistruoti". Tada būtų korektiškiau. Sakysime, naujų partijų registravimui... Jos tiesiai registruotųsi rinkimams.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš nesitikiu pakeisti sprendimo, tačiau tiktai noriu atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad jie iš esmės pakerta šaknis galimiems politiniams judėjimams registruoti. Aš jau minėjau, kad tam reikia trijų mėnesių. Tačiau iki tų trijų mėnesių per dvi likusias savaites reikia dar surinkti 1000 parašų.
A. TAURANTAS. Tai 1000 parašų galima ir vėliau surinkti.
V.KVIETKAUSKAS. Ką reiškia vėliau rinkti, jeigu tuomet pagal kitą straipsnį privalai pateikti Teisingumo ministerijai? Taip, jau reikia pateikti.
A.TAURANTAS. Ne, čia šitos prevencijos nėra. Įregistravimas Teisingumo ministerijoje yra vienas aktas. Įstatų registravimas. 0 1000 rinkėjų parašų pateikimas... Yra toliau rašoma 34 straipsnyje, kad jie pateikiami rinkimų komisijai taip pat, kaip ir kiti registracijos dokumentai.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu tiktai pasakyti, kad politinių partijų ir visuomeninių politinių judėjimų lyderiai yra pakankamai protingi žmonės. Jie tikrai supras taip suformuluotą straipsnį. Aš siūlau ne skaidyti, o palikti tokį, koks jisai yra.
A.TAURANTAS. Aš manau, kad yra Reglamente parašyta, jog mes dėl redakcinių dalykų nebalsuojame. Galima susitarti. Jeigu nesiginčijame dėl esmės, tai dėl redakcijos galima. Čia ne...
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš, aišku, nenorėčiau, kad dėl to, ką aš siūlau, mes balsuotume. Tai redakcijos dalykas, tiesiog pasiūlymas autoriams. Aš norėčiau, kad pranešėjas vis dėlto labai aiškiai pasakytų, ką reiškia ,,perregistruotas rinkimams". Kad visi vienodai traktuotų.
A.TAURANTAS. Įregistruotas rinkimams.
S.PEČELIŪNAS. Ar tai reiškia, kad kiekviena partija turės registruotis iš naujo, vadinasi, rinkti tuos parašus, daryti suvažiavimą ir visa kita?
A.TAURANTAS. Taip.
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, bet tai yra visiškas idiotizmas.
PIRMININKAS. Prašyčiau tokių žodžių daugiau nevartoti.
S.PEČELIŪNAS. Prašom daiktus vadinti tikraisiais vardais. Tai tikrai yra idiotizmas.
PIRMININKAS. Prašau dar sykį atsiimti šitą vertinimą.
S.PEČELIŪNAS. Aš sutinku, kad gali būti taip, kaip anksčiau buvo suformuluota, kad mes turime pateikti įstatus su pakeitimais ir tai įregistruoti. Bet tai nereiškia, kad mes turime daryti kažkokius suvažiavimus, rinkti parašus ir visa kita. Yra visiškai ne todėl, kad aš bijočiau, jog aš tų parašų nesurinksiu, bet tai yra tiesiog tyčia padarytas papildomas darbas. Iki rinkimų liko nulis laiko. Nulis laiko rimtai ruoštis, o dar papildomą techninį darbą organizacijoms uždėti visiškai nereikalinga. Tų partijų Lietuvoje nedaug, visi jas žino. Ir jeigu kyla klausimas dėl vienos partijos, čia minėjo, kad jas kažkas žino ar nežino, yra ar nėra narių, tai ar ji bus rinkimuose, ar nebus, dėl to rinkimai nesugrius. Ir nereikia...
PIRMININKAS. Deputatas E.KLumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad aš kiek abejoju dėl Respublikonų partijos, aš abejoju ir dėl Demokratų partijos. Ir aš suprantu, kad tokia partija Demokratų partija Lietuvoje yra ir kad ponas deputatas S.Pečeliūnas gina tos partijos interesus.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, šiaip jau priiminėdami įstatymą pasistenkime bent jau nevardyti vieni kitų partijų vardų sakydami, kad vieni gali, o kiti šito negali ar pan. Mes diskutuosime labai ilgai ir ne dėl to. Dabar dėl to, kad tos partijos, kurios yra registruotos Partijų įstatymo pagrindu... Man atrodo, turėtų būti kristališkai aišku, kad apie jokį perregistravimą šnekos negali būti. Partijos įvykdė labai aiškų įstatymo reikalavimą. Įstatymas nepakeistas. Toks jis ir egzistuoja. Labai keistai atrodys, kai ir taip skubotų rinkimų metu mes dar versime persiregistruoti jau egzistuojančias įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas partijas. Štai ir viskas.
P.GINIOTAS. Ar galima dėl tvarkos?
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką, kad nutrauktų tas partijų atstovų rietenas svarstant šį klausimą ir ateityje taip pat tai darytų.
PIRMININKAS. Ačiū, kad nepartinis man padeda susitvarkyti su kai kuriais partiniais. Taigi, matyt, mums reikės balsavimu apsispręsti, ir bus viskas aišku. Prašom.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu posėdžio pirmininkas leistų, aš kai kurių deputatų dabartinių pasisakymų nenorėčiau komentuoti, bet aš juos suprantu taip, kad siūloma išbraukti dalį pirmosios pastraipos, kurioje įrašyta ,,perregistruotos rinkimams pagal Politinių partijų įstatymą". Aš šiuo atveju keisčiau ,,įregistruotos rinkimams pagal Politinių
partijų įstatymą". Be abejo, tokie susitarimai rengiant metmenis nebuvo padaryti. Aš manau, kad atstovų reikalavimas dėl šios dalies balsuoti atskirai yra teisėtas. Neturėtume to kaip nors išjuokti ar kaip nors kitaip negera šviesa nušviesti. Todėl, aš manau, pabalsuokime, ir bus viskas aišku.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamasis Taurantai, prašome šitą dalinį arba tarpinį balsavimą pasiūlyti.
A.TAURANTAS. Tai būtų pasiūlymas išbraukti iš pirmosios pastraipos žodžius ,,registruotos rinkimams pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų".
PIRMININKAS. Tai jau gana. Jau viskas dabar yra suformuluota. Dėl išbraukimų gana. Paskui dar dėl viso straipsnio. Užtenka. Taigi kas už... Na, tai gerai, tvarka. Užtenka, gerbiamieji kolegos. Aišku, vieni už šitą išbraukimą, kiti prieš. Taigi kas už tai... Formuluojame, minutėlę! Kas už tai, kad iš 33 straipsnio pirmosios dalies trečiosios ir ketvirtosios eilučių būtų išbraukti žodžiai ,,perregistruotos arba įregistruotos rinkimams pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų"? Deputatas E.Vilkas.
E. VILKAS. Čia iš tikrųjų formuluotė turi būti tokia, kad reikia išbraukti du žodžius ,,perregistruotos rinkimams", o vietoj tų dviejų žodžių įrašyti žodj ,,įregistruotos" pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas.
A.TAURANTAS. Sutinku, gali būti ir tokia formuluotė. Apie tą patį kalbėjo turbūt ir deputatas J.Tamulis, ir deputatas S.Pečeliūnas.
PIRMININKAS. Ar tinka toks variantas? Reikia balsuoti dabar? Nereikia? Tai paklausykit, tada gal ir kitiems bus lengviau. Jeigu aš teisingai supratau, tai pirmoji dalis iki tam tikros vietos būtų tokia: ,,Kandidatus į Seimo deputatus vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose turi teisę kelti politinės partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas iki rinkimų..."
Z.JUKNEVIČIUS. Kur esmė šito straipsnio? Įregistruotos tai visos. Neregistruota negali veikti, nes jinai jokių teisių neturi.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš noriu šį sykį padaryti pastabą seniūno pavaduotojui Č.Juršėnui. Aš noriu pasakyti, kad kai iš vietos rėkia deputatas, netgi jei jis yra ir teisingumo ministro pirmasis pavaduotojas, jam neturi būti suteiktas žodis. Atvirkščiai — jam turėtų būti paaiškinta, kad iš vietos niekas nerėkia, o Aukščiausiojoje Taryboje kalba gavę žodį.
E.KLUMBYS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Ačiū. Aš noriu pasakyti...
R.GAJAUSKAITĖ. Daro betvarkę!
PIRMININKAS. Tylos! Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Kalbu aš kaip atribotas partinis, kad nebūtų jokių...
R.GAJAUSKAITĖ. Ir matyt, kad betvarkė...
PIRMININKAS. Man atrodo, kad laikas daryti pertrauką. Deputatas E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Kiek aš žinau, pagal Politinių partijų įstatymą turi būti ne mažiau kaip 400 žmonių. Tačiau taip pat aš žinau, kad kai kurios partijos buvo įregistruotos nesilaikant šito skaičiaus. Kadangi, sakysim, Demokratų partija buvo įregistruota, kiek aš pamenu, dar Lietuvos TSR... (Juokas salėje) Tai dėl to ir reikia persiregistruoti. Tai yra labai natūralu.
PIRMININKAS. Gerai. Dar žodis Demokratų partijos pirmininkui deputatui S.Pečeliūnui, ir tada balsuosime. Prašom. Partijų pirmininkams pirmenybė. Deputatas S.Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš nenorėčiau dabar užsiimti tam tikra istorine apžvalga, bet visa tai, kas čia dabar vyksta, man kelia, na, daugiausia nuostabą. O daugių daugiausia tai kelia... Na, nenoriu net sakyti. Deputatai yra politiškai išprusę žmonės. Ir tai, kas dabar čia vyksta, yra tikrai bjauru. Aš manau, tai galėtų patvirtinti ne tik tie partiniai ar nepartiniai. Ne tai yra svarbiausia. Čia buvo priminta, kad mes registruoti LTSR laikais. Aš norėčiau priminti, kieno pastangomis buvo keistas Konstitucijos 6 straipsnis, aš norėčiau priminti, kieno pastangomis buvo pakeista Konstitucija, kieno pastangomis buvo įrašyta į nutarimą, kad partijos iš viso egzistuotų Lietuvoje. Ir dabar už šitai ponas E.Klumbys nori, kad čia juoktųsi. Galit juoktis! Tai jūsų teisė. Kai dabar sakoma, kad mes pažeidėm įstatymą ar nepažeidėm... Visos partijos Lietuvoje dabar yra įregistruotos pagal įstatymą. Ir todėl tiek liberalai, tiek kitos partijos, man atrodo, ne šiaip sau čia šneka, kad tos, kurios yra registruotos, jos yra įvykdžiusios tas normas. Ir jeigu jūs norit žinoti, ar turim mes tiek narių, ar neturim, tai čia nėra problema. Mes galim tuos parašus surinkti. Mes kėlėm klausimą dėl referendumo. Tai mes savo rėmėjų ir tokių, kokių nori E.Klumbys, turėjom pusę milijono. Tie parašai buvo čia pateikti. Ir aš noriu, kad baigtųsi tokios demagogijos Aukščiausiojoje Taryboje. Aš norėčiau, kad tos partijos, kurios yra registruotos, galėtų dalyvauti rinkimuose. Kai svarstėm biudžetą, pinigų partijoms neskyrė nė kiek. Politinės partijos dabar yra vis dėlto labai skurdžios. Šitai reikia atsiminti. Valstybinės partijos rėmimo politikos nėra. Rengti suvažiavimą nėra pigus užsiėmimas. O jeigu dar reikės kandidatams įregistruoti sudarytą sąrašą ir daryti dar vieną suvažiavimą, o po to gal bus laikas eiliniam suvažiavimui, tai per vienerius metus partijos turės daryti tris suvažiavimus ir dar rinkiminę kampaniją. Aš norėčiau, kad mes galvotume ne tik apie save, bet apie visus mus. Ačiū.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Siūlau trupučiuką anksčiau padaryti pertrauką. Ir partijos aprims, ir bus pasakyta nuomonė, o po to bus balsavimas.
PIRMININKAS. Mes galėtume iš karto balsuoti dėl šito pasiūlymo, kurį pateikė deputatas E.Vilkas. Ar priimtinas šitas fragmentas, ar ne? Dar sykį: ,,įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 35 dienas". Na, tai nepriimtinas... Balsavimu ir spręsime. Prašom balsuoti prieš, ir viskas.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu leistis į tą ginčą, bet tiesiog primenu tai, ką aš anksčiau esu kalbėjęs. Aš suprantu deputatų emocijas šiuo atžvilgiu, kad mes neturėtume daryti vien tik formalių kliūčių realioms politinėms jėgoms dalyvauti politiniame gyvenime. Tuo vadovaujantis, man atrodo, tik šia nuostata galima sutarti dėl kažkokių esminių dalykų. Vadinasi, mes turime du dalykus. Nepadaryti formalių kliūčių realioms politinėms jėgoms ir neįsileisti fiktyvių politinių jėgų, kurios tik sukeltų foną ir rinkėjų balsų išsibarstymą bei padarytų sudėtingą koalicijos formavimą. Tai reikia derinti nuostatas tarp šių dviejų, manyčiau, pagrindinių uždavinių, kurie mums šiandien iškyla.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.
K.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, tikrai deputatas S.Pečeliūnas pasakė puikius argumentus, kurie tinka tiek politinėms partijoms, tiek visuomeniniams politiniams judėjimams. Ir jeigu mes jau numatėm, kad visuomeniniams politiniams judėjimams reikia surinkti 1000 parašų, tai būkime vienodi visiems. Ir partijos... Dabar pagal Partijų įstatymą reikia 400 narių tik įregistravimui, o paskui įstatymas nenumato jokios priežiūros ai kokio nors stebėjimo, kiek tų narių yra. Teisingumo ministerijai yra didelių keblumų dėl to, kadangi ji nežino, kokia ta partija ir kaip ji veikia. Tai pa darykim, kad ir partijos turėtų persiregistruoti prieš šiuos rinkimus, patvirtindamos, kad jos tikrai yra šaunios, daug nuveikusios ir turi po 400 narių. Ir nebus problemų.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Tai yra pasisakymai ir už, ir prieš. Siūlau balsuoti. Dar deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, jus labai gerbiu kaip išmanantį Reglamentą... Na, nevisiškai, aišku... Tačiau aš prašyčiau jus laikytis Reglamento. Aš dabar girdžiu partijų diskusiją, o ne parlamento darbą.
PIRMININKAS. Tai nors kartą mūsų parlamente partijų diskusija. Siūlau balsuoti už tai, kad būtų padaryta pataisa tokia, kokią siūlė deputatas E.Vilkas. Prašom balsuoti. Už 16, prieš 47, susilaikė 4. Šiuo atžvilgiu pataisai nepritarta. Lieka taip, kaip buvo. Ar dabar reikia balsuoti už suredaguotą arba, tiksliau, ne iki galo suredaguotą, o paliktą tokį, koks buvo? Nereikia? Ar po pertraukos? Priimam? Gerai. Tada balsuojam. Kas už 33 straipsnį, kurio pataisos buvo atmestos? Už 33 straipsnį. Elektronika. Už 57, prieš 6,3 susilaikė. 33 straipsnis pagaliau priimtas. Ačiū. Skelbiama pertrauka iki 17 val.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Tęsiame plenarinį posėdį.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar galima paklausti trumpai?
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamasis Stakvilevičiau.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau išsiaiškinti dėl darbo sąlygų. Kai psichiatrai tikrina, ar žmogui viskas gerai, tai klausia, ar nejaučia kokių nors aiškių kvapų. Tai man atrodo, kad aš jau juos jaučiu. Noriu žinoti, ar čia dėl kokių sutrikimų, ar čia kas nors mus ,,trūčina" šituose ir anuose rūmuose. Kas čia dabar yra? Iš kur tokie kvapai? Ar čia man vaidenasi, ar jie iš tikrųjų yra?
PIRMININKAS. Yra dvi priežastys. Visų pirma riejosi politinės partijos. O toje kovoje dažnai naudojami supuvę kiaušiniai. Antras momentas šiandien atidarytas baras. Tai aš nežinau, kokį kvapą jūs jaučiat.
M.STAKVILEVIČIUS. Kas atidarytas? Ne, bet iš tikrųjų visuose rūmuose kvapas.
PIRMININKAS. Yra kažkoks kvapas.
J.BEINORTAS. Aš atsakysiu, gerbiamasis seniūne.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūne, aš galiu paaiškinti. Nuo liepos 1 d., kadangi baigiasi sesija, buvo suplanuoti tam tikri remonto darbai Aukščiausiosios Tarybos patalpose. Po to, kai mes pratęsėm sesiją, mes neatšaukėm, o mūsų užsakovai ir mūsų rangovai apie tai sužinojo paskutiniai. Todėl pakentėkim. Kol kas remonto darbų nebus šitame pastate, o tik bus atliekami kitame pastate. Tai gal čia nieko ir neatsitiks.
PIRMININKAS. Na, kaip nors, tik svarbu, kad būtų gera ventiliacija salėje. Dabar ne visai tiksliai galiu garantuoti, kaip ponas C.Juršėnas šįryt tvirtinant darbotvarkę suformulavo. Ar keturi paskutiniai klausimai buvo įrašyti kaip rezerviniai klausimai po Rinkimų įstatymo projekto, ar jiems buvo numatytas štai tas laikas, kaip buvo nurodyta darbotvarkėje? Buvo nurodytas laikas. Tai tokiu atveju tada turėtume pradėti Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimų projekto trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Taip? O jeigu lieka laiko, tada Rinkimų įstatymas ir kiti su rinkimais susiję klausimai po to. Gaila, kad ne aš pateikinėjau darbotvarkę. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Na, kiek mes pasitarime kalbėjom, tai kalbėjom būtent šitaip, kad šiandien bus svarstomas Rinkimų įstatymo projektas, nutarimas dėl priešlaikinių rinkimų ir konstitucinės pataisos. Ir jeigu liks laiko, tai skirtume kitiems klausimams, vadinasi, rezerviniams klausimams.
PIRMININKAS. Tai neturiu savo nuomonės. Tačiau kol ateis deputatas Č.Juršėnas ir pasakys, kaip jis patvarkė šios dienos darbotvarkę, aš siūlau susitarti dėl posėdžio rytoj. Mes iš principo buvom susitarę, kad šią savaitę dirbsime plenariniuose posėdžiuose intensyviau. Yra du siūlymai. Rytoj surengti du plenarinius posėdžius nuo 10 val. ryto. Kitas siūlymas — tik vieną popietinį plenarinį posėdį. Mano manymu, komisijos iš esmės yra pasidarbavusios gerai. Mes turime pakankamai projektų, kuriuos galėtume svarstyti plenariniuose posėdžiuose. Mano nuomonė būtų tokia, kad galėtume pradėti nuo 10 val. ir rengti rytoj du plenarinius posėdžius, nes vien dėl Rinkimų įstatymo mes dar daug turime darbo. Ar kas nors prieštarautų, kad taip sutartume? Rytoj du normalūs plenariniai posėdžiai. Tvarka? Tai fiksuoju, kad rytoj vienas plenarinis posėdis prasideda 10 val., o kitas 15 val. Taip ir įprasta. Taip, ir tęstumėm šios dienos darbotvarkėje numatytus klausimus, nes vien dėl Rinkimų įstatymo yra daugybė darbo. Gerai? Šitaip sutariame. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, šiandien iš ryto aš siūliau mūsų klausimą, bet pasakėt, kad rytoj šitas klausimas bus svarstomas.
PIRMININKAS. Aš nesakiau. Gal ponas Č.Juršėnas pasakė, taip?
R.MACEIKIANECAS. Taip. Tai mes manom, kad rytoj jau paskutinė diena, kai mes galim iki ketvirtadienio išspręsti šitą klausimą. Jeigu rytoj neįtraukiam, tai, aišku, tas klausimas nebus svarstomas.
PIRMININKAS. Žodžiu, fiksuojam, kad rytdienos darbotvarkėje yra šios dienos darbotvarkės klausimai, išskyrus nutarimą dėl komercinių bankų, kuris jau priimtas, taip? Dėl papildomų klausimų tariamės atskirai, nes tada, matyt, jau liktų laiko papildomiems klausimams aptarti. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš siūlyčiau vis dėlto rytoj 9 val. vėl susirinkti frakcijų atstovams ir pasitarti dėl tolesnės darbotvarkės, nes klausimų yra tikrai labai daug ir visų mes nesuspėsime išspręsti šioje sesijoje.
PIRMININKAS. Gerai. Matyt, labai racionalus pasiūlymas. Penki klausimai perkeliami iš šios dienos darbotvarkės, o dėl papildomų susitariame rytoj rytą susirinkę 9 val. 308 kambaryje.
P.VAITIEKŪNAS. Aš dėl vedimo tvarkos norėčiau.
PIRMININKAS. Susitariam. Deputatas P.Vaitiekūnas dėl vedimo tvarkos.
P.VAITIEKŪNAS. Tai aš dar kartą siūlau balsuoti dėl posėdžiavimo rytoj dieną. Aš — prieš tokį posėdžiavimą. Siūlau balsuoti, ir pamatysime, kiek tokių bus.
PIRMININKAS. Jūs sakot ,,dar kartą", o aš tik pirmą kartą girdžiu, kad kas nors prieštarautų. Gerai. Negirdėjau iš vietos. Tai prašau deputatus rinktis į salę. Prašau sėstis į vietas ir prašau užsiregistruoti. Salėje 68 deputatai. Kas už tai, kad rytoj būtų surengti du plenariniai posėdžiai, dėl kurių buvo tartasi? Du. Na, aš minėjau, kad lyg iš principo dauguma pritaria tam, kad du plenariniai posėdžiai. Gerai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad rytoj vyktų normalūs plenariniai posėdžiai? Balsavimas prasidėjo. Kas už du plenarinius posėdžius? Už balsavo 39, prieš — 13, susilaikė 5. Balsų dauguma nutarta rytoj surengti du normalius plenarinius posėdžius. Dėl darbotvarkės mes jau esame susitarę štai taip: penki klausimai perkeliami iš šios dienos, o rytoj rytą renkamės 9 val. ir tariamės dėl papildomų klausimų įrašymo ir svarstymo. Gerai. Ne, tai gerai, ryt rytą susirinksim 9 val. ir matysim. Gerai. Dabar deputatas Č.Juršėnas paliudijo, kad tikrai kitus keturis klausimus jis fiksavo šiandien kaip rezervinius šios dienos darbotvarkės klausimus. Todėl dabar turim tęsti Rinkimų įstatymo tolesnį priiminėjimą. Kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą. O prieš tai dar deputatas S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Visus deputatus, kurie yra kur nors išvažiavę prie ežerų ar į kitas gražias ir geras vietas, kviečiu, kad rytoj būtinai atvažiuotų, kad užtektų mums kvorumo. Gal jie galėtų šitai padaryti? Taip pat frakcijų vadai tegu pakviečia savas frakcijas.
PIRMININKAS. Iš tikro, manau, nepaprastai svarbu būtų tai padaryti. Kas galite, tas kvieskite visus. Prašom, gerbiamasis Taurantai.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai! Aš manau, kad mes įveikėme kai kuriuos tokius didelius įstatymo slenksčius, o tolesnis mūsų darbas vyks sklandžiau. Taigi aš noriu pateikti jums 34 straipsnį, kuriame kaip tik rašoma apie kandidatų iškėlimo pareiškimus dokumentus. Ir tai atitinka tas nuostatas, kurios jau buvo priimtos 33 straipsnyje, bei kai kuriuos kitus dalykus. Smulkiai visų dokumentų aš nevardysiu. Čia jie yra surašyti atskirai politinėms organizacijoms, atskirai pavieniams kandidatams. Siūlau priimti šį 34 straipsnį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Mes buvom pasiūlę jums raštu ir dabar vis dėlto prašyčiau balsuoti dėl to, kad tie sąrašai vis dėlto būtų patvirtinti partijos ar judėjimo konferencijoje arba suvažiavime. Tai yra, man atrodo, labai elementari demokratinė norma, kad nebūtų tie sąrašai sudaromi bet kokia tvarka. Kadangi Partijų įstatyme nėra numatytos tokios tvarkos, tai, man atrodo, sunkumų nesudarys. Bet vis dėlto partija ir judėjimas turėtų susirinkti ir spręsti.
A. TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, aš jau į šitą klausimą buvau kelis kartus atsakęs motyvuodamas visų pirma, kad mes negalime reikalauti partijos arba judėjimo elgtis prieš savo įstatus. O tų įstatų yra ir gali būti įvairių. Bet tos formuluotės, kurios buvo pateiktos 33 straipsnyje, kurias mes priėmėme, ir buvo kaip tam tikra kompensacija tų dalykų, apie ką jūs kalbate. Jeigu taikytume dar papildomas normas, aš bijau, kad tada tam tikra tokia dauguma, kuri dabar buvo balsuojant, sakysim, už 33 straipsnį, gali iš viso ištirpti. Tada labai problemiškas pasidarys viso įstatymo priėmimas. Aš siūlyčiau galbūt prie to negrįžti turint galvoje, kad 33 straipsnis priimtas toks, dėl kurio daugeliui politinių organizacijų teks pagalvoti rimtai ir pasitempti rimtai. Aš primenu, kad tas straipsnis buvo suformuluotas jokiu būdu ne mano, o buvo kaip tam tikras kompromisas tarp tų visų dalykų, apie kuriuos jūs taip pat iš dalies dabar kalbate. Nes diskusija dėl politinių organizacijų apibrėžimo ir dalyvavimo rinkimuose buvo pati aštriausia šio įstatymo svarstymo metu. Taigi aš beveik siūlyčiau negrįžti ir daugiau dar tų normų negriežtinti, juo labiau verčiant organizacijas veikti prieš savo įstatus. Yra tokių politinių organizacijų, kurios, sakysime, savo įstatuose iš viso nenumato tokios formos kaip suvažiavimas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi norėčiau pritarti projekto nuostatoms, juolab kad pasiūlymas, kurį čia teikia kolega A.Sėjūnas, manau, yra užrašytas didžiosios dalies mūsų partijų ir politinių organizacijų įstatuose. Sakysim, Liberalų sąjungos įstatuose tokia norma yra. Aš manau, kad ir daugelio kitų yra. Jeigu kažkur yra numatyta kitaip, matyt, nederėtų veržtis į šitos organizacijos įstatus, o palikti jai pačiai spręsti. Tai buvo patys tokie pagrindiniai motyvai, kai mes priiminėjom, formulavom šitą straipsnį. Ir aš siūlyčiau palikti tą esančią normą. Ypač sprendimas, kuris priimtas dėl 33 straipsnio, iš tiesų kai kurioms iš mūsų partijų bus kietas riešutėlis. Pakankamai kietas.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau; gerbiamieji kolegos! Mes dėl šito straipsnio vienos nuostatos esame ginčijęsi. Aš siūliau tam tikrą kitokį sprendimą, bet jis buvo atmestas. Gal dabar, kai čia visi deputatai girdi, galima būtų šitą dalyką dar sykį kaip nors atitinkamai suformuluoti. Dėl užstato grąžinimo. Čia užrašyta ir taip dauguma mūsų komisijos nusprendė, kad užstatas grąžinamas laimėjusiam kandidatui ir politinei organizacijai. Sakysim, įvairiose šalyse įvairi tvarka, bet daug kur yra tokia tvarka:
jeigu kandidatas į deputatus surinko tam tikrą kiekį balsų, sakysim, penktadalį, trečdalį, pusę balsų ir nebūtinai jį išrinko, tai jis vis tiek gauna tą užstatą. Tai, žodžiu, aš siūlyčiau pažeminti šiek tiek. Na, sakysime, jis surinko trečdalį balsų. Jeigu jis surinko ne mažiau kaip trečdalį balsų, jam užstatas grąžinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tačiau aš siūlau dabar baigti kalbėti dėl to, ką pasiūlė deputatas A.Sėjūnas. Balsuojame dėl tos nuostatos, jeigu reikalaujama balsuoti, o paskui pereiname prie kitų. Deputatas A.Sėjūnas, kaip aš suprantu, nereikalaus balsuoti dėl to klausimo. Ar deputatas Z.Juknevičius dėl to klausimo, kurį siūlė gerbiamasis A.Sėjūnas? Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Jeigu ponas A.Sėjūnas nereikalauja balsuoti, aš tada nematau reikalo kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš siūlyčiau kompromisinį variantą. Jeigu nėra tos partijos ar politinio visuomeninio judėjimo įstatuose numatyta tvarka, kaip patvirtinti sąrašus, tai vis dėlto turėtume numatyti įstatyme tokį būtinumą, kad tai būtų padaryta konferencijoje arba suvažiavime. Tuo atveju, jeigu įstatuose nėra numatyta. O taip gali atsitikti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Siūlyčiau redakciją, kad politinių partijų, visuomeninių judėjimų kandidatų sąrašai tvirtinami įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įstatai to nenumato, tokiu atveju tai patvirtina partijos, visuomeninio judėjimo suvažiavimas arba konferencija. Čia gerbiamojo P.Ginioto pasiūlymo konkreti redakcija.
A.TAURANTAS. Aš suprantu jūsų redakciją, kad vis tiek bet kuriuo atveju — konferencija arba suvažiavimas.
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu įstatai numato, kad, sakykim, taryba ar koks prezidiumas tą sąrašą pateikia, tokiu atveju taip. Jeigu įstatai iš viso nemini, tokiu atveju — konferencija arba suvažiavimas. Tie, kurie savo įstatuose tą problemą yra išsprendę, lieka įstatuose nustatyta tvarka.
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad mes, 33 straipsnyje užfiksavę, kad ir politinės partijos, ir visuomeniniai politiniai judėjimai turi pakoreguoti savo įstatus... Be abejo, ypač judėjimai, registruodamiesi į visuomeninius politinius judėjimus ir norėdami todėl būti, turėtų labai aiškiai nurodyti tokį esminį dalyką įstatuose kaip kandidatų kėlimas. Aš manau, kad registravimo metu Teisingumo ministerija galėtų reguliuoti tą dalyką prieš registruodama organizaciją kaip politinę. Tai yra vienas iš sudedamųjų elementų, kurie apibrėžia organizaciją kaip politinę.
PIRMININKAS. Gerai. Mes truputį nukrypom nuo Reglamento numatytos tvarkos.
A.TAURANTAS. Aš tiesiog pateikiu savo samprotavimus. Galima juos kaip nors aiškiau suformuluoti, galbūt netgi dar papildyti 33 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerai. Aš dabar siūlau laikytis tokios tvarkos. Palaukit! Deputatas A.Sėjūnas tegul pasako, dėl kokios formuluotės jis teikia balsuoti. Po to pasisako du deputatai už, du deputatai prieš, o pranešėjas nekomentuoja tų pasisakymų dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamasis Sėjūnai. Kokią formuluotę teikiate, kurioje vietoje ir ar apskritai teikiate?
A.SĖJŪNAS. Aš pritarčiau gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlytai formuluotei. Sąrašas turi būti patvirtintas ir partijos arba judėjimo įstatuose. Ir jeigu to įstatai nenumato, turi būti patvirtintas konferencijoje arba suvažiavime.
A.TAURANTAS. Gal tada formuluotė būtų tokia: jeigu organizacijos įstatai nenumato kitaip, jos kandidatų sąrašas turi būti patvirtintas organizacijos suvažiavime arba konferencijoje.
A.SĖJŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. 34 straipsnio trečiojoje dalyje?
A.SĖJŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mums reikėtų truputėlį sumažinti ginčijimąsi dėl tikrai neesminių klausimų. Mes šitaip tą įstatymą priiminėsim dar porą savaičių. Galimas sprendimas... Deputatas A.Leščinskas sako, kad aš optimistas. Yra visiškai priimtinas sprendimas, kurį siūlo deputatas E.Jarašiūnas. Sprendimas yra priimtinas toks, kuris yra čia užrašytas. Man atrodo, žiūrėkim į realybę. Kiekviena partija neišvengiamai turės daryti priešrinkiminę konferenciją, kurioje bus priiminėjama atitinkama rinkiminė programa ir panašūs daiktai. Visa tai neišvengiamai baigsis konferencijos atitinkamu tvirtinimu. Nemanykim, kad kiekvienos partijos nariai mažiau negu mes rūpinasi savo partijos veidu ar kaip ten tvarkomi reikalai. Aš paremčiau tą siūlymą, kurį teikė deputatas E.Jarašiūnas. Mes išspręskim tą ginčą kiek galima greičiau.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš galvojau, kad ponas A.Sėjūnas neprašys balsuoti ir mes greičiau galėsim žengti į priekį. Na, E.Jarašiūno pasiūlyta redakcija... Aš, aišku, galiu už ją balsuot, galiu ir nebalsuoti. Iš esmės ji nieko naujo neduoda, nes visos partijos, kurios įstatus įregistravusios Teisingumo ministerijoje, nekalba apie rinkimus, apie kėlimą ir kitą tvarką. Ir tai, be abejo, jeigu nenumatyta kitaip, tai visoms bus taikoma. Bet, aš manau, taip pat juk nė viena partija, rimtai einanti į rinkimus... kokia nors susirinkusi grupelė nekels kandidatų, kadangi norės, jog jų kandidatą paremtų visi nariai. Man atrodo, iš tiesų taupydami laiką atsisakykim to balsavimo, priimkim projekto nuostatą. Jeigu Tautininkų sąjunga nori pačiu aukščiausiu lygiu, prašau, niekas to nedraudžia. Aš pasisakau už grupės parengtą projektą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš dėl šio straipsnio paskutinės dalies norėjau.
PIRMININKAS. Gerai, paskui. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu priminti 1988 metų LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką, kuriame reglamentuojama visuomeninių judėjimų registravimo tvarka. Tai galiu pasakyti, kad ten yra numatyta, kaip būtent tvirtina tokį sąrašą. Ir nėra kalbos apie jokius rinkimus. Būtent reikalinga čia, šiame įstatyme, tai numatyti, tuo labiau kad 33 straipsnis irgi apie tai nieko nepasako. Ir aš siūlau pritarti E.Jarašiūno ir mano siūlymui.
PIRMININKAS. Taip. Du deputatai pritarė ponui E.Jarašiūnui. Deputatas Z.Juknevičius nepritarė. Gerbiamasis G.Ilgūnas. Kas nepritaria deputatui E.Jarašiūnui?
S. G.ILGŪNAS. Aš dėl kitos pastraipos.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš pritarčiau tai nuomonei, kurią pasakė ponas Z.Juknevičius. Štai dėl kokių priežasčių: gali atsitikti taip, kad partijai, sakykim, reikėtų būtent dėl šitos nuostatos rengti per vieną mėnesį du suvažiavimus. Štai kodėl. Dabar vis tiek vieną suvažiavimą reikės daryti. Tai jau nusprendėm. Per jį reikės ten patvirtinti... Ir nė vienos partijos įstatuose nėra nė vieno žodžio... Pasakysiu, kaip jinai kelia į rinkimus... Yra parašyta, kokie organai ir kokius sprendimus gali priimti. Arba suvažiavimas priima tą sprendimą, arba tarp suvažiavimų yra kitas aukštesnis organas, sakykim, taryba ar valdyba, kuri tokią teisę turi. Yra partijos valia arba priimti žemesniame organe, jeigu niekas nereikalauja suvažiavimo šaukti, arba šaukti suvažiavimą. Tai dabar gali taip atsitikti, kad kai kuriems reikės šaukti, sakykim, du suvažiavimus. Tai yra tikrai nemaži pinigai. Aš kalbu ne tiktai už save, bet ir už kitas organizacijas. Turim turėti galvoje ne tiktai kaip tvarkingai iškelti kandidatus, bet ir kaip neišleisti tam visiškai be reikalo daug pinigų. Aš remčiau autorių poziciją, nes man atrodo,, kad jinai apima abu variantus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Deputatai pasisakė dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Taurantai, formuluokite pasiūlytą...
A.TAURANTAS. Tai aš tiesiog buvau tą alternatyvą suformulavęs. Man atrodo,.kad deputatas E.Jarašiūnas pritarė. 3 punkto papildymas. ,,Jeigu politinės organizacijos įstatai nenumato kitaip, kandidatų sąrašą turi patvirtinti organizacijos suvažiavimas arba konferencija." Kaip dėl papildymo — reiktų atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Taip. Aišku.
A.TAURANTAS. Negalėčiau kaip nors pritarti ar atmesti.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų pasisakyta. Kas už deputato E.Jarašiūno ir deputatų A.Sėjūno bei P.Ginioto pasiūlymą? Balsavimas prasidėjo.Šiam pasiūlymui pritarė 24 deputatai, prieš — 19, susilaikė 5 Būtų lygu, tačiau deputatas A.Taurantas taip pat yra prieš. Taigi pasiūlymui nepritarta. Na, tai niekas nekaltas, gerbiamasis Račai, kad jūs nespaudėte mygtuko. Pasiūlymui nepritarta, dirbam toliau. Deputatas Č.Juršėnas kaip suprantu, atsiėmė savo pasiūlymą. Jūs neatsiimat?
A.TAURANTAS. Dėl deputato Č.Juršėno pasiūlymo taip pat turbūt reikėtų balsuoti. Jo formuluotė yra. Jeigu kandidatas (individualus kandidatas turimas galvoje) surinko bent trečdalį rinkėjų balsų, jam užstatas taip pat turėtų būti grąžinamas. Gerai, galima būtų balsuoti.
PIRMININKAS. Pasiūlymo esmė tokia, kad jeigu kandidatas vienmandatėje apygardoje surenka daugiau kaip trečdalį balsų, tačiau nėra išrinktas deputatu, jam grąžinamas užstatas. Štai toks pasiūlymas. Taigi galima balsuoti, taip? Prašau balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Deputato Č.Juršėno pasiūlymui pritarė 24 deputatai, prieš 15, susilaikė 7. Taigi yra pritarta deputato Č.Juršėno pasiūlymui dviejų balsų persvara. Liberalų frakcija prašo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Gerai. Tai kol kas aš nesiūlau balsuoti už visą 34 straipsnį, kadangi yra reikalavimas dėl vienos nuostatos perbalsuoti. Dar yra kitų dalykų? Deputatas J.Pangonis. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Pone Gentvilai, frakcijos vardu prašau perbalsuoti ir dėl ankstesnės nuostatos.
PIRMININKAS. Reglamento žinovai sako, kad šaukštai po pietų. Ne. Man atrodo, gali frakcija reikalauti iki viso balsavimo. Taip. Iki viso balsavimo. Jie turėjo tokią teisę pareikalauti. Taigi lieka perbalsuoti dėl dviejų nuostatų šiame straipsnyje. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Paskutinėje dalyje yra reglamentuojama, kad organizacijos paraiškiniai dokumentai turi būti priimti, ir per dvi dienas rinkimų komisija turi kreiptis į Teisingumo ministeriją, tačiau čia nėra parašyta, per kiek laiko Teisingumo ministerija turi atsakyti, ar dėl tos partijos viskas gerai. O 39 straipsnyje yra parašyta, kad Teisingumo ministerija per vieną dieną, pasibaigus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, praneša, kokios politinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai yra įregistruoti, o kokių veikla yra sustabdyta ar nutraukta. Gali būti toks kazusas, kad, pavyzdžiui, partija prieš du mėnesius pateiks dokumentus, o rinkimų komisija pateiks Teisingumo ministerijai, bet šioji lauks iki pačios pabaigos ir tuomet praneš. Todėl manyčiau, kad reiktų nurodyti Teisingumo ministerijai, kad ji irgi per dvi dienas turi informuoti.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, aš primenu, kad 34 straipsnyje yra parašyta, jog ji turi atsakyti nedelsiant. Galima konkretizuoti ir įrašyti ,,dvi dienas".
PIRMININKAS. Kodėl jūs reikalaujat įjungti, juk jūs jau pasakėt.
A.TAURANTAS. Jei jūs reikalaujate pakeisti žodžius ,,nedelsiant"... Matot, kad jie nepakankamai tikslūs, tai galima žodį ,,nedelsiant" pakeisi, sakykim, į ,,dvi dienas".
PIRMININKAS. Deputate Pangoni, kam jūs keliat triukšmą? Gerai. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Dėl 34 straipsnio priešpaskutinės pastraipos.
PIRMININKAS. Aš dar vieno dalyko noriu paklausti. Ar yra iš anksto teikti siūlymai tokie, kaip siūlo deputatas J.Pangonis? Pavyzdžiui, deputatas A.Sėjūnas minėjo, kad iš anksto raštu buvo pateiktas siūlymas. Taigi laikykimės tos tvarkos.
S.G.ILGŪNAS. Taip. Priešpaskutinė pastraipa yra tokia: ,,Paraiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms" ir taip toliau. Bet nei čia, nei kituose straipsniuose aš neradau, kad būta įrašyta, kada prasideda kandidatų kėlimas ir kada apskritai prasideda rinkimų kampanija.
A.TAURANTAS. Kampanija labai aiškiai apibrėžta. O kandidatų kėlimas turėtų sutapti su tuo terminu, kurį jūs minėjote. Vadinasi, registracija pradedama prieš 65 dienas. Kėlimas gali būti prieš tai padarytas. Bet svarbu įregistruoti.
S.G.ILGŪNAS. Taip. o vis dėlto kada jis gali būti pradėtas?
A.TAURANTAS. Mes nenorėjome kaip nors daugiau suvaržyti politinių organizacijų. Yra registracijos terminas. Turint galvoje dabartines sąlygas, vasara ir pan. Gal nereikėtų dar daugiau varžyti. Čia paliekama tam tikra laisvė organizacijoms. Jos faktiškai galės jau dabar tą dalyką pradėti priėmus įstatymą. O registracija yra aiškiai nusakyta — 65 ir 35 dienos. Gal daugiau nereikėtų varžyti dabar. O kada rinkimų kampanija prasideda? Tai yra labai aiškiai apibrėžta. Tuoj mes prieisim prie to straipsnio.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mes vieną straipsnį jau priėmėm, kad turi partija daryt suvažiavimą ir registruotis rinkimams. Jeigu ji nebus registruota, tai negalės dalyvauti rinkimuose. Dabar išeina, kad dar viena registracija rinkimams. Ar negalima būtų padaryti, kad ta registracija būtų viena, o ne dvi?
A.TAURANTAS. Nesupratau šito jūsų pasakymo.
S.PEČELIŪNAS. 34 straipsnio 2 punktas. Politinis judėjimas...pareiškimą apie dalyvavimą rinkimuose ir nurodo ten tą ir tą... Vienas dalykas. Ir yra įstatų su pakeitimais 1 straipsnis. Po to 33. Tai turėtų būti tas pat, kaip aš suprantu. 33 straipsnis turi apimti 34 straipsnio 1 dalį.
A.TAURANTAS. Galbūt, aš supratau jūsų pasakymą, bet 2 punkto pareiškimas yra detalizuotas, kad net reikia nurodyti, kokiose apygardose dalyvaus, ką kels ir panašiai. Čia į šitai atkreiptas dėmesys, o visi kiti dokumentai yra nurodyti 1 punkte su nuoroda į 33 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip. Ir deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau pasiteirauti gerbiamojo A.Tauranto, ar jis priima deputato J.Pangonio tą sugriežtinimą. Vis dėlto norėčiau patarti priimti jį, kad nebūtų kartais apkaltinta ir Teisingumo ministerija. Rinkimai labai subtilus dalykas. Tarkim, per dvi dienas po gavimo. Tai jau tada iš tiesų pagal pašto žymeklį ir t.t.
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad tai turi prasmę. Aš iš pradžių nesupratau. Aš padariau klaidą dėl to ,,nedelsiant". Aš pažiūrėjau ne į tą šios pastraipos vietą. Jeigu jūs manote, kad dviejų dienų terminas galėtų būti... Čia yra iš viso šios nuostatos priimtos jau anksčiau pagal deputato S.Pečeliūno pasiūlymus. Partija turi laiku sužinoti, ar jos registracijos dokumentuose yra kokių nors kliūčių, kad ji turėtų laiko juos patvarkyti iki nustatytos dienos. Todėl terminai turi būti maksimaliai trumpi, kad liktų laiko būtent tiems pasitvarkymams. Tai aš pritarčiau deputato J.Pangonio pasiūlymui, kad reikia taip pat Teisingumo ministerijai nurodyti terminą ir per dvi dienas atsakyti.
PIRMININKAS. Tai, man atrodo, dėl šio straipsnio būtų viskas susitarta, jeigu ne deputatas J.Tamulis. Prašom.
J. TAMULIS. Aš noriu pasakyti, kad nėra viskas taip paprasta. Politinių partijų įstatymas, kurį mes priėmėm, numato, kad Teisingumo ministerija privalo įregistruoti, taip pat ir perregistruoti partijas per vieną mėnesį nuo dokumentų pateikimo dienos.
A.TAURANTAS. Čia kitas dalykas.
J. TAMULIS. Tai ne kitas.
A.TAURANTAS. Šiuo atveju — tiktai informacijos davimas. Informacijos davimas, ar dokumentai yra tvarkingi, ar reikia kažką dar tvarkyti.
PIRMININKAS. Paskutinioji šito straipsnio dalis.
A.TAURANTAS. Taip. Ne registracijai, o tik informacijos davimui apie jau registruotus dokumentus.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau! Aš atsiprašau, kad dar kartą šneku, tačiau tikrai susidaro tokia paradoksali situacija. Pagal Partijų įstatymą po dokumentų padavimo per mėnesį turi atsakyti. Rinkimų terminai yra labai trumpi. Visos partijos turės rinkti tuos parašus, daryti suvažiavimus. Ir gali taip atsitikti tiesiog fiziškai... Yra mėnuo su trupučiu iki visų tų rinkimų pradžios. Jeigu visus terminus gerai peržiūrėjus, tai teisybė, labai mažai laiko tiems parašams lieka. Surengti suvažiavimą, atiduoti Teisingumo ministerijai, kad ji vieną mėnesį galėtų visus dokumentus nagrinėti, ieškoti kokių nors netikslumų, prašyti juos pataisyti, kai yra dar kelios savaitės, kol tai galima pataisyti, ir vėl iš naujo. Žodžiu, dėl gerų ar blogų, sakykim, ministerijos norų ar tiesiog dėl fizinio nepajėgumo, nes ne viena organizacija iš karto duos dokumentus, o daug, bent jau 10... O ten yra nedaug žmonių, kurie šitą darbą dirba. Aš norėčiau, kad jūs pagalvotumėt, kaip suderinti Partijų įstatymą su šituo įstatymu, kad tas terminas būtų bent jau šitiems rinkimams, na, tikrai proto ribose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Taurantai, man atrodo, atsiranda dar tokių siūlymų pagalvoti, juolab kad reikia perbalsuoti dar dėl dviejų šio straipsnio nuostatų... Gal atidėkime.
A. TAURANTAS. Kadangi yra siūlymų perbalsuoti, be abejo, teks atidėti. Aš noriu dar kartą pasakyti ir deputatui S.Pečeliūnui, ir kitiems. Aš jau esu ne vieną kartą kalbėjęs iš šios tribūnos ir nedviprasmiškai pasisakęs už tai, kad nebūtų suvaržymų politinėms organizacijoms... Aš priėmiau tuos dalykus kaip kompromisą, nes buvau pats šioje tribūnoje plakamas kitų, kad čia mes padarysime Lenkijos Seimą ir daug kitų dalykų. Tos formuluotės, kurias mes priėmėm, yra kompromiso dalykas, kad nebūtų siūlomi dar drastiškesni dalykai. O jie buvo siūlomi. Asmeniškai aš sau tokių kaltinimų negaliu prisiimti. Tai iš tikrųjų yra politinio kompromiso dalykai. O dėl terminų, kurie buvo, aš taip pat pasisakiau, kad iš tikrųjų techniškai rinkimus organizuoti spalio 25 d. bus be galo sunku. Jeigu mūsų nevaržytų susitarimai, kuriuos mes padarėme, aš sakyčiau, kad galima būtų mėnesiu, sakysime, nukelti. Apie tai dar yra laiko pagalvoti, bet aš nenoriu būti siūlytoju sulaužyti tuos susitarimus, kurie buvo. .
O galvoti, be abejo, niekam nekenkia. O jūsų pasiūlymas dėl Partijų įstatymo atitinkamų korekcijų, aš manau, svarstytinas. Galima būtų ten pakoreguoti, paderinant su Teisingumo ministerija. Galbūt galima būtų Teisingumo ministeriją įpareigoti taip pat sustiprinti tas registracijos tarnybas, galbūt jas aprūpinti techninėmis priemonėmis, nes žinau, kad techninių priemonių tos tarnybos neturi. Apie visa tai galima pagalvoti, kad mes gerai pasiruoštume rinkimams kaip labai svarbiam politiniam aktui.
PIRMININKAS. Gerai. Paskutinė pastaba dėl šio straipsnio. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš prisimenu, kad buvo siūloma rinkimus organizuoti rugsėjo 5 ir 6 d. Tai noriu pasakyti, kad bet kuri rimta politinė partija, eidama į rinkimus ir kovodama dėl politinės valdžios, jau tokį uždavinį, kaip sušaukti suvažiavimą, turi išspręsti be jokių problemų. O jeigu šitokio uždavinio nesugeba išspręsti, tai ką kalbėti apie bendrų Lietuvos uždavinių sprendimą.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar siūlau baigti šio straipsnio aptarimą. Lieka balsuoti dėl dviejų nuostatų, vadinasi, perbalsuoti dėl jų. Pereisime prie kito straipsnio. Bet prieš tai aš noriu perskaityti Respublikonų partijos pirmininko pono K.Petraičio raštišką repliką.
,,Ponai deputatai, kur partijoms sugaudyti visus savo narius? Juk atostogos. Norite palikti rinkimuose tik kompartiją ir Sąjūdį? Ponai, ar galvojate apie tautos reakciją!?"
Taigi. Dar deputatas S.Pečeliūnas yra parengęs vieną protokolinio nutarimo projektą dėl paskelbimo per Lietuvos radiją ir televiziją apie rytdienos posėdžio organizavimą. Aš nežinau, ar verta priiminėti tą protokolinį nutarimą. Tikiuosi, radijas ir televizija paskelbs šitą dalyką. Taigi pereikime prie 35 straipsnio.
A.TAURANTAS. 35 straipsnis nustato, kad kiekviena politinė organizacija ir pavienis kandidatas savo paraiškiniuose dokumentuose nurodo savo įgaliotinių rinkimams pavardes ir adresus.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Turbūt straipsnis priimtinas. Priimtas be balsavimo.
A. TAURANTAS. 36 straipsnis nurodo, kad kiekvienas kandidatas į Seimo deputatus gali būti įrašytas tik į vienos politinės organizacijos sąrašus ir iškeltas tik vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje. Ir numatoma tvarka, kaip pašalinti trūkumus, jeigu yra padaryta kitaip.
PIRMININKAS. Taip pat be pastabų šis straipsnis. Skelbiu, kad jis priimtas.
A.TAURANTAS. 37 straipsnis nurodo galimybę sujungti kandidatų sąrašus.
Mažiau dienų... Gerbiamasis Č.Juršėnas klausia apie mažiau dienų. Bet 35 dienos yra galutinis terminas bet kokios registracijos rinkimams, o po to turi būti jau galutiniai sąrašai paskelbti rinkėjams. Po šio termino jau neturėtų būti kokių nors keitimų, jungimosi ir naujų keitimų ar panašiai. Todėl aš manyčiau, kad vienintelė galimybė jau po šio termino yra tik atsisakyti dalyvauti rinkimuose. Apie tai rašoma kituose straipsniuose. O tokie kaip sujungimai faktiškai yra naujų tam tikrų politinių jėgų formavimasis, galima taip sakyti, iš smulkesnių į stambesnes. Tai rinkėjai apie tai turėtų žinoti iš anksto. Be abejo, paskelbti neformalų bloką visada galima ir to Rinkimų įstatymas nedraudžia. Sakysime, kelios politinės organizacijos, turinčios atskirus sąrašus, gali paskelbti, kad jos, sakysime, po rinkimų sudarys koaliciją Vyriausybei formuoti ar pan. Tie dalykai nereglamentuojami, bet sąrašo sujungimo į vieną galutinis terminas turbūt neturėtų būti keičiamas.
PIRMININKAS. Gerai. Bet aš jau buvau paskelbęs, kad straipsnis priimtas. 38 straipsnis.
A.TAURANTAS. 38 straipsnis kaip tik apie tą galimybę atsiimti paraiškinius dokumentus. 15 dienų terminas yra suderintas su kitais terminais, per kuriuos turi būti spausdinami rinkiminiai biuleteniai ir atliekami kiti paruošiamieji darbai.
PIRMININKAS. Be pastabų. Straipsnis priimtas.
A.TAURANTAS. Ir 39 straipsnis teigia apie kandidatų ir jų sąrašų paskelbimą. Tai turi būti padaryta likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų. Tai kaip tik susiję su tais dalykais, kuriuos aš aptariau anksčiau.
PIRMININKAS. Taip pat niekas nenori...
A.TAURANTAS. Aš primenu, kad pagal šiuos straipsnius kiekvienai politinei organizacijai, dalyvaujančiai rinkimuose, po registracijos Vyriausiojoje rinkimų komisijoje burtų keliu suteikiamas numeris, — tokia tvarka bus partijos išdėstomos rinkiminiame biuletenyje. Kiekviena organizacija taip pat turės savo numerį. Taip pat duodamos nuorodos į tuos numerius.
PIRMININKAS. Gerai. Straipsnis priimtas. Toliau.
A.TAURANTAS. Ačiū. Baigėme penktąjį skyrių. Šeštasis ,,Kandidatų į Seimo deputatus veiklos garantijos". 40 straipsnis teigia apie kandidato teisę pasisakyti susirinkimuose ir naudotis masinės informacijos priemonėmis.
PIRMININKAS. Gerai. Taip pat nematau norinčių prieštarauti. Vadinasi, 40 straipsnis priimtas. Toliau.
A.TAURANTAS. 401 teigia apie atsakomybę už Lietuvos Respublikos Seimo deputatų rinkimų įstatymo pažeidimą. Primenu, kad mes taip pat siūlysime... Yra sutarta, kad rinkimų grupė parengtų atitinkamus kitų įstatymų pakeitimus. Čia diskusijose nemažai deputatų reikalavo (aš manau, kad pagrįstai reikalavo) priimti kitų įstatymų, taip pat ir baudžiamųjų įstatymų, pakeitimus, sugriežtinančius atsakomybę už Rinkimų įstatymo pažeidimus.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. 401 straipsnis priimtas be balsavimo.
A.TAURANTAS. Aš primenu, kad galutiniame tekste, be abejo, iš naujo sunumeruosime straipsnius. Aš manau, kad jūs su tuo sutiksite.
PIRMININKAS. Taip.
A.TAURANTAS. 41 straipsnis ,,Kandidato j deputatus teisė būti atleistam iš darbinių ir tarnybinių pareigų rinkiminės kampanijos metu". Manau, kad čia viskas aišku.
PIRMININKAS. Ar metu, ar laiku? Metu turbūt?
A.TAURANTAS. Faktiškai tas pat, nes rinkiminė kampanija yra aiškiai apibrėžta. Aš atkreipiu deputatų dėmesį, kurie klausė, kada prasideda rinkimų kampanija, tai aiškiai apibrėžta 39 straipsnyje. Tame, kurį mes priėmėme. Nuo sąrašų paskelbimo dienos prasideda oficiali rinkiminė kampanija.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau atkreipti kolegos pranešėjo dėmesį į tai, kad tokiu atveju paskutinį mėnesį, jeigu taip paraidžiui žiūrėtume į šitą dalyką, Aukščiausioji Taryba gali būti nedarbinga, nes visi laikys save atleistais iš tiesioginių pareigų ir dalyvaus rinkiminėje kampanijoje. Tai galbūt čia vis dėlto reiktų kaip nors iš tos aklavietės išeiti. Mes turėsime labai daug darbo, nes yra daug komisijų paruoštų įstatymų projektų.
A.TAURANTAS. Labai subtilų dalyką jūs paminėjote. Tiesiog aš nežinau, kokį sprendimą galima būtų pasiūlyti, nebent išskyrus tai, kad šiek tiek vėliau rengtume rinkimus. Bet aš to nesiūlau laikydamasis ankstesnių susitarimų.
PIRMININKAS. Taigi turėtų likti straipsnio formuluotė tokia, kokia yra. Gerai. Straipsnis priimtas. Ar deputatas J.Beinortas prieštarauja? Tai ką jūs siūlote? Jūs nieko nesate pasiūlęs. Tai nebent galite reikalauti balsuoti už šį straipsnį.
A.TAURANTAS. Taip. Jeigu pagal sutartus terminus, čia būtų nuo rugsėjo, sakysim, 25 d.
PIRMININKAS. Tai nereikalaujate balsuoti, ne?
J.BEINORTAS. (...) Kad Aukščiausioji Taryba negriūtų.
PIRMININKAS. Siūlote atidėti šiuos straipsnius?
J.BEINORTAS. Atidėti 41 straipsnio priėmimą, kol būsim trupučiuką susikaupę tam reikalui.
PIRMININKAS. Ar autorius sutinka atidėti?
A.TAURANTAS. Na, čia jau ne man spręsti dėl atidėjimo. Yra reglamentinė tvarka. Šiuo atveju turėtų posėdžio pirmininkas spręsti. Aš galiu pasiūlymą priimti arba nepriimti. Šiuo atveju yra pasiūlymas grynai procedūrinio pobūdžio — atidėti.
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau balsuoti. Jei nepriimtume šito straipsnio, reikštų, kad ta nuostata yra atidedama ir reikia formuluoti iš naujo šitą straipsnį. Ir dar deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Na, aš manau, ar verta balsuoti už šią nuostatą, nes gana aiški ta problema, kurią mini deputatas J.Beinortas. Jo paties iškelta ir nepasiūlytas joks sprendimo būdas. Atidėti irgi' nėra sprendimas. Ar verta balsuoti, nes išskirti deputatus, kad jie čia negautų atostogų rinkiminės kampanijos metu, būtų, na, nedovanotina vis dėlto. Deputatai lygūs su kitais kandidatais ir mes turime ta teise pasinaudoti.
PIRMININKAS. Gal niekas ir nebepretenduos į Seimą. Ir dar deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Manau, kad dėl tų deputatų dalyvavimo rinkinėje kampanijoje problemos nėra. Gali priešpiet dirbti, o po pietų agituoti. Nieko čia baisaus.
A.TAURANTAS. Galima agituoti ir neišeinant iš šios salės.
PIRMININKAS. Man atrodo, vienintelis būdas atidėti būtų nepriimti šio straipsnio. Todėl tektų balsuoti, jeigu deputatas J.Beinortas prašo balsuoti. Prašote balsuoti? Tai gerai. Dar du deputatai pasisako, ir balsuojame. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Man atrodo, toks pasiūlymas, t.y. mėnesio atostogų suteikimas deputatams dalyvauti rinkiminėje kampanijoje, yra neleistinas. Tada aiškiai darosi tokia situacija, kad mūsų Aukščiausioji Taryba nebedirbs jau nei rugsėjo, nei spalio mėnesį. Taigi tie, kurie prašo mėnesio atostogų, aš manau, mano, kad rinkimai vis dėlto įvyks vasario mėnesio pabaigoje. Sausio ir vasario mėn. tegul važinėja ir agituoja už save. Okadangi mes turime daug svarbių darbų, mes rugsėjį ir spalį privalome čia būti ir dirbti. O kas nori agituoti, gali šeštadienį, sekmadienį ar po darbo važinėti. Taigi prieš.
PIRMININKAS. Paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Pasisako deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš turiu konstruktyvų pasiūlymą. Čia visi ginčijasi... Aš manau, kad mes galim... Kurie norės... Aš netikiu, kad visi čia eis į tuos Seimo deputatus. O gal visi? Tai reikia, kad spalio mėnesį būtų įjungta virš galvų visą laiką lemputė, ir puikiausiai dirbsim agitacinį darbą. Žinoma, darbas gal bus jau ne kažin koks, bet vis dėlto...
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau pasakyti, kad turint galvoje mūsų praktiką ir krūvį, kurį turėjo Aukščiausioji Taryba ir kuris yra dabar mūsų esančiuose planuose, tai mes neturime vilties turėti laisvo, jeigu būtų tokia galimybė, nei sausio, nei vasario, nei bet kurio kito mėnesio. O jeigu ši straipsnio formuluotė būtų priimta, aš jai pritariu, tik jokiais būdais ne
norėčiau to laikotarpio vadinti deputatų atostogomis. Jeigu jūs manote, kad rinkiminė agitacija yra atostogos, tai aš tikrai nesutikčiau su tokiu dalyku.
PIRMININKAS. Tai būtų tiesiog Konstitucijoje numatytas laikas. Tik kitas laikas parinktas, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. O deputatų atostogos kaip tokios nėra ir numatytos.
A.TAURANTAS. Tai būtų juodas darbas ir nė kiek ne lengvesnis už tą, kuris yra dabar.
PIRMININKAS. Net ir tiems deputatams, kurie nepretenduoja į Seimą. Tačiau jie turi vykdyti savo deputato pareigas apygardose ir panašiai, kol yra deputatai. Taigi prašau balsuoti. Kas už įstatymo 41 straipsnį? Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 42 deputatai, prieš 3, susilaikė 3. Toliau.
A.TAURANTAS. 42 straipsnis. ,,Kandidato į Seimo deputatus neliečiamybė". Analogiškos formuluotės buvo ir ankstesniame įstatyme. Aš manau, kad jos yra būtinos.
Pirmininkas. Dėl 42 straipsnio replikų nėra? Deputatas L.Milčius dėl 42 straipsnio.
L.MILČIUS. Ar šis 42 straipsnis neprieštarauja 401 straipsniui? Ar čia nereikia 42 straipsnio pabaigoje parašyti, kad jeigu neprieštarauja 41 straipsniui? Na, tokių gali būti... Jūs turbūt suprantat, kad kandidatas kartais gali ir ne visą tiesą pasakyti.
PIRMININKAS. Kuriam? 42?
L.MILČIUS. Tai kaip 42 straipsnis dabar derinasi? Ar neprieštarauja 401 straipsniui, kurį mes jau priėmėm?
A.TAURANTAS. 401 daugiau ne apie kandidatus, o apie kitus asmenis. Bet aš daugiau nekomentuodamas norėčiau išklausyti dar deputato Z.Juknevičiaus pastabas. Galbūt dar kas nors norės pasisakyti. Aš primenu, kad ši straipsnio formuluotė taip pat yra derinta ir Juridiniame skyriuje, ir su kai kuriais kitais įžymiais teisininkais. Mano požiūriu, jo formuluotė buvo lyg ir nebloga. Bet aš kviečiu pasisakyti.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia dėl šio straipsnio. Tai tik prie šoninio mikrofono. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, principas aiškus neliečiamybė. Bet formaliai, kadangi antroj daly parašyta, kad negali būti nei rinkimų kampanijos metu, nei po to... Ir jau nebėra nuorodos į Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimą. Tai gali atsitikti taip, kaip štai dabar su laikraščio ,,Jūra ir krantas" redaktoriumi, štai su jo statusu susijusiais veiksmais. Jo, kaip kandidato, statusas leis platinti ar įsteigti laikraštuką bei skelbti bet kokią informaciją, kurstančią karą ir smurtą, nesantaiką tarp tautų. Ir dabar antroji dalis jo visiškai neleidžia patraukti niekaip, net apie sutikimą nekalbama. Reikia sujungti pirmą ir antrą dalį.
A TAURANTAS. Aš supratau jūsų pasiūlymą. Jūs norite, kad ta nuoroda į Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimą galiotų ir antrajai daliai. Galbūt paredagavę šiek tiek labiau suvienytume tas dalis. Man atrodo, kad tai priimtina. Turėtų galioti bendra nuostata. Jeigu priimam pagrindinę nuostatą, kad reikalingas Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimas, tokiu atveju tai būtų tiktai redakciniai pataisymai. Jeigu nėra prieštaraujančių, aš priimčiau.
PIRMININKAS. Kaip dabar būtų formuluojama antroji dalis?
A.TAURANTAS. Aš bijau skaityti visą formuluotę, nes reikėtų dar šiek tiek paredaguoti priėmus tą nuostatą, bet nuostata pagrindinė yra ta, kad antroji dalis išplečiama, kad tie veiksmai prieš jį negali būti atlikti be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo.
PIRMININKAS. Ar dabar reikia balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti. 42 straipsnis yra priimtas. Taip.
A.TAURANTAS. Ačiū už pastabą. Manau, kad...
PIRMININKAS. 43 straipsnis.
A.TAURANTAS. 43 straipsnis apibrėžia, kas yra rinkimų stebėtojai ir pažymi jų teises.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 43 straipsnio? Niekas nereikalauja. Straipsnis yra priimtas. Dabar aš noriu paklausti pono Č.Juršėno. Kaip buvo sutarta, 18 val. išklausytume informaciją, kurią turi pateikti ponas D.Rumskas. Ar dabar sutiktumėte padaryti Rinkimų įstatymo svarstymo pertrauką?
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau paklausti, ar darome pertrauką iki rytojaus dienos, ar?..
PIRMININKAS. Tai jau iki rytojaus.
A.TAURANTAS. Turbūt vis tiek neturime vilties šiandien užbaigti ik galo. Taigi nieko baisaus, ar vienu straipsniu daugiau, ar vienu straipsniu mažiau.
PIRMININKAS. Tada dėkoju gerbiamajam A.Taurantui. Sako, puse va landos per daug. Tai gal 18 val. ponas D.Rumskas galėtų pasisakyti, taip.O dar 15 min. skirtume tada Rinkimų įstatymui, sutinkate? Dar turime 1. min. Prašom. Septintasis skyrius. Ką darome dėl tų klausimų, kurie buvę numatyti rezerviniai? Gal tada dabar juos pateiktume? Gal tada tikrai pa darykime dabar Rinkimų įstatymo projekto aptarinėjimo pertrauką, ir tie klausimai, kurie buvo fiksuoti kaip rezerviniai, būtų kartu per tą pusvalandį aptarti. Sutiktumėte? Be didelės nuoskaudos atidėti Rinkimų įstatymo tolesnį į nagrinėjimą rytojaus posėdžiui.
A. TAURANTAS. Aš manau, kad šiandien nemažai padirbėjome. Ačiū už kantrybę.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Tai dabar bent, kaip minėta, galėtų būti deputato J.Šimėno pateikimas dėl regioninių parkų ir draustinių. Tik tas pateikimas. Prašom. Ir deputatas L.Sabutis, kol ateis J.Šimėnas.
L.SABUTIS. Aš kreipiuosi į Aukščiausiąja Tarybą. Jums išdalyti Prezidiumo sudarytos grupės, prokuratūros, Aukščiausiojo Teismo siūlymai dėl baudų indeksavimo. Tiesiog šiandien galėtume 5 min. skirti. Kolega Z.Juknevičius pateiktų ir per tas likusias dienas galėtume spręsti, ką darom.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme nustatytų tarifų ir 1990 m. kovo 7 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsake Nr. XI-3746 „Dėl valstybiniams gamtos paminklams padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo" patvirtintų nuostolių indeksavimo" projekto pateikimas
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Gamtos apsaugos komisijos prašymu yra du nutarimai. Vienas dėl mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimo, antras dėl regioninių parkų draustinių įsteigimo. Eilės tvarka norėčiau pradėti nuo mokesčių indeksavimo. Jums šiandien yra išdalytas projektas, kurį reikėtų dabar priimti. Projektas paruoštas pagal visus kitus dokumentus, kurie iki šiol buvo priimti Aukščiausiojoje Taryboje dėl mokesčių indeksavimo, ir susideda viso labo iš penkių punktų, kuriuose yra rašoma, jog ,,jeigu suvestinis gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų kainų indeksas per laikotarpį, už kurį indeksuojama, už kurį mokesčių tarifai ir nuostoliai nebuvo indeksuoti, yra didesnis negu 1,2, tada ir indeksuojami ir mokesčiai". Žinia, šitas įstatymas dėl aplinkos teršimo įsigaliojo pernai antrajame pusmetyje ir iki šiol jisai yra neindeksuotas, kadangi tai yra ne Vyriausybės prerogatyva. Svarstant šį nutarimą tam tikrų pretenzijų pasakė Biudžeto komisija, kuri nesutiko, jog mokesčių už aplinkos teršimą indeksavimas turėtų atitikti gyventojų vartojamų prekių ir paslaugų kainų kilimą. Todėl buvo rastas bendras kompromisas, kad tam indeksui taikytume koeficientą 0,7. Atsižvelgus į sunkias ekonomines valstybės sąlygas, taikyti koeficientą 0,7. O čia toliau viskas užrašyta taip, kaip reikalauja juridinė technika. Siūlau šitą nutarimą iš penkių punktų dabar priimti.
PIRMININKAS. Ne, jo dabar priimti mes negalime. Galime tiktai jam pritarti po pirmojo svarstymo.
J.ŠIMĖNAS. Čia nutarimas, o ne įstatymas.
PIRMININKAS. Vis tiek turi būti pirmasis svarstymas. Jam netaikomas antrasis svarstymas. Manau, kad nėra jokių prieštaravimų, kad būtų pritarta šiam nutarimo projektui po pirmojo svarstymo. Gerai. Fiksuojame, kad pritarta po pirmojo svarstymo.
Prašom kitą nutarimą.
Nutarimo „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo" projekto svarstymas
J.ŠIMĖNAS. Antrasis — nutarimo projektas ,,Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo". Aš šiandien daugiau kalbėti dėl šito nutarimo nenoriu, nes prieš savaitę mes padarėme pareiškimą šiuo klausimu. Deputatai turėjo progos įsitikinti, kur steigiami šitie regioniniai parkai, kadangi jau antras mėnuo yra ekspozicija rūmuose. Aš norėčiau užleisti tribūną Aplinkos apsaugos departamento atstovei R.Baškytei. Jeigu kiltų kokių klausimų, ji atsakytų į juos detaliau, kadangi tai yra jų rengtas dokumentas ir jų rengti tie regioninių parkų projektai.
PIRMININKAS. Tai gal fiksuojame taip, kad atskiro pranešimo nereikia daryti, nebent jeigu būtų klausimų. Gerbiamoji R.Baškytė sutiktų atsakyti į juos, taip? Bet noriu paklausti: ar yra klausimų? Ponas A.Ulba nori klausti? Vis dėlto nori klausti gerbiamasis A.Ulba, o gerbiamoji R.Baškytė tada gali pasiruošti atsakyti. Prašom, gerbiamasis Ulba.
A.V.ULBA. Noriu paklausti: kam šitas nutarimas ir tas regioninių parkų sąrašas yra sudaromas? Ar tam, kad mes jį išsaugotume Respublikoje, ar tam, kad kažkas, kas saugos, pasididintų atlyginimus? Kodėl aš taip klausiu? Todėl, kad Respublikoje tokių upių kaip Minija yra labai daug. Ar nereikėtų jas visas vienu sakiniu įtraukti ir saugoti, nes mes negalime nė vienos upės išskirti, kad ji kažkokių privilegijų turėtų. Pavyzdžiui, Minijos upė minima. Išsaugoti jos landšaftinį draustinį, tą vagą, visas užliejamas pievas. Mano nuomone, Respublikoje upės yra tokios gražios, kad jas visas reikia išsaugoti be to sąrašo.
R.BAŠKYTĖ. Saugoti, aišku, mes turim kiek galima ir kiek įmanoma. Tačiau ir visoje saugomų teritorijų sistemoje yra numatytas būtent etaloninių kraštovaizdžių išsaugojimas, unikalių kraštovaizdžių išsaugojimas. Tuo tarpu aš tikrai abejoju, ar mes sugebėsime išsaugoti visos upės slėnį tokį, kokį galėtume išsaugoti draustinyje ar regioniniame parke, kuriame yra gerokai didesni apribojimai, ūkinės veiklos reglamentavimas ir kitos priemonės. Tai susiję ir su statybų apribojimu, ir žemės ūkio veiklos apribojimu, atitinkamų kitų formų apribojimu. Aš dar kartą kartoju, kad viso slėnio tikrai negalėsime išsaugoti taip, kaip atitinkamos atkarpos. Ir dar yra momentas. Jau šiuo metu ne visas ir Minijos slėnis yra išlaikęs tą pirmykštį natūralumą arba etnografinius bruožus.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Gerbiamoji pranešėja, kadangi aš esu Kupiškio deputatas ir Ryvesos upė teka ne tik Pasvalio rajono ribomis, bet ir Kupiškio rajone... Ji unikali savo tokiu galingu, dideliu slėniu. Dabar jį stipriai apgadino melioratoriai. Dabar baisu, kad šito gražaus slėnio nesugadintų ūkininkai. Aš siūlysiu, kad jūs pasižymėtumėt kur nors... Jūs sakėte, kad sudėtinga išsaugoti tokius ilgus upelius. Bet turbūt visi žinom, kad jau turbūt devyni dešimtadaliai upelių sunaikinti ir paversti melioracijos grioviais. Dabar kalbama apie jų atstatymą, kiek aš girdėjau, sakyčiau, melioracijos ir žemėtvarkos tokiame žurnale, kad juos reiks čia užleisti, kur įmanoma apželdinti. Tai aš jūsų prašyčiau, kad atvažiuotų specialistai ir pasižiūrėtų. Jeigu reiks, galiu pabūti gidu ir aš.
R.BAŠKYTĖ. Mes tokius papildomus pasiūlymus priimam, o šitų draustinių įsteigimas nėra visos sistemos galutinis užbaigimas. Draustinius steigti bus galima ir vėliau. Mes visus pasiūlymus priimam.
PIRMININKAS. Ir deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėja, man būtų įdomu išgirsti apie tuos principus, kuriais remiantis buvo daroma atranka sudarant štai bent jau pirmąjį sąrašą. Čia aš regiu 15 numerį — Pagramančio regioninis parkas. Nesuprantu motyvų. Tai Ašmenos ir Jūros upių santaka. Tačiau ta santaka yra pažeista prieš aštuonetą metų tvenkiniu, dirbtinai užtvenktu kaimo zonoje. Tai kuo yra naudingas kaip regionas, kuo įžymus dirbtinis tvenkinys? Nesuprantu.
R.BAŠKYTĖ. Gal truputį tada apie tuos...
B.V.RUPEIKA. O Ašmenos tipingiausios ir gražiausios vietos yra kur kas aukščiau, Šilalės rajono viduryje, nuo dabartinio Žemaičių plento naujos tos magistralės ir dešimt—penkiolika kilometrų žemiau. Koks principas galioja? Gal kad gimė vienas iš mūsų deputatų ar kas čia?
R.BAŠKYTĖ. Ne, jokiu būdu. 1984-1986 metais buvo ruošiama Lietuvos Respublikos kompleksinė schema. Dar anksčiau universiteto kraštotvarkos grupės darbuotojai, vadovaujami docento Kavaliausko, ruošė saugomų teritorijų sistemą. Jie buvo parengę, šitas teritorijas rinko pagal įvairius kriterijus. Ir pagal gamtinių kompleksų natūralumą, pagal etnografinių bruožų išlaikymą toj teritorijoj bei kitus. Jie praeitais metais mūsų užsakymu ruošė šitos sistemos korektūrą. Galbūt tai buvo per daug greitas laiko tarpas, per kurį nebuvo galima įsigilinti į visas smulkmenas. Tačiau dabar mes paliekam galimybę tikslinti vieno ar kito regioninio parko ribas. Jeigu liko kokia atkarpa neįtraukta arba ne visai vertinga pateko, tai įmanoma ištaisyti ruošiant planavimo schemas. O dar buvo toks vienas principas, kad padalijus Lietuvą į regionus, kurie, šiaip ar taip, egzistuoja, buvo bandoma išrinkti bent vieną tokią teritoriją, kuri dar išlaikė savo gamtinius bruožus, etnografinius bruožus, ir išsaugoti nors vieną parką šitame regione.
PIRMININKAS. Gerai. Ir paskutinį klausimą pateikia deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau. tokią abejonę pasakyti. Čia labai dideli plotai — po 40000 ha, 23300 ha... Susidaro labai daug. Manau, kad ims daug įvairių komplikacijų. Noriu jūsų paklausti o kaip numatoma saugoti, ar yra pakankami tie įstatymai, kad išsaugotume prie senųjų dvarų buvusius parkus?Pavyzdžiui, Pasvalio, Joniškėlio, Raudondvario ir taip toliau. Ten iš tikrųjų galima išsaugoti. Ten tiktai dešimtys hektarų,
R.BAŠKYTĖ. Aš atsiprašau, bet nelabai girdėjau klausimą.
PIRMININKAS. Aš, labai prašau deputatų patylėti. Nes, tiesą sakant, ir aš negirdėjau, ko klausė ponas L.Milčius. Prašom dar kartą trumpai formuluoti.
L.MILČIUS. Klausimas buvo toks: aš abejoju, ar bus galima išsaugoti šiuos parkus, kurie yra 40000 ha ar 20800 ha. Klausiu: o kaip numatoma išsaugoti prie senųjų dvarų esančius parkus? Pavyzdžiui, Joniškėlio, Raudondvario ir t.t., kurinių yra labai daug, bet jų plotai nėra dideli ir juos būtų galima išsaugoti
R.BAŠKYTĖ. Senųjų dvarų parkai jai šiuo metu yra paskelbti gamtos paminklais. Galbūt čia galima ginčytis, ar gamtos paminklai, ar kultūros paminklai. Bet jie jau šiuo metu turi atitinkamą statusą ir nuostatas, pagal kuriuos būtent jie yra saugomi. Galbūt ir tai reikia tobulinti Bet būtent šitiems dvarų parkams reikia daugiau lėšų, kadangi juose reikia atstatyti visas architektūrinio planavimo struktūras. Tuo tarpu steigiamuose regioniniuose parkuose būtina išlaikyti tai, ką mes iki dabar turime. Ten galbūt kaip tik reikia mažiau tų lėšų. Žinoma, jeigu pagalvotumėte apie tai kad juose turėtų atsirasti rekreacinė infrastruktūra su pažintiniais ,takais jų reikės. Bet pirmai pradžiai mums reikia tiktai užtikrinti šių teritorijų režimą.
PIRMININKAS. Dėkoju poniai R.Baškytei už atsakymus į klausimus Dabar primenu, kad, deja, šis nutarimo projektas nebuvo įrašytas į sesijos darbų programą. Ir reikia gauti 43 balsus. Reikalauju visus deputatus sėstis į parterį.
V.ŽIEMELIS. Gal.ima padaryti pareiškimą?
PIRMININKAS. Gerai. Galėsite padaryti pareiškimą, kai baigsimi svarstyti šį klausimą. Visus deputatus kviečiu sėstis į parterį ir užsiregistruoti. Deputate Karobli, deputate Kolesnikovai, deputate Taurantai, kviečiu atsisėsti. Prašau registruotis. Registracija prasidėjo. Deputatai A.Taurantas, A.Patackas negirdi, kad registracija prasidėjo.
Salėje 62 deputatai. Primenu, kad norint įrašyti šį klausimą į sesijos darbų programą reikia, kad už jį pasisakytų 43 deputatai. Taigi skelbiu balsavimo pradžią. Kas už šio klausimo įrašymą į sesijos darbų programą? Balsavimas prasidėjo.
Už įrašymą balsavo 36 deputatai. Klausimas būtų neįrašytas į sesijos darbų programą, tačiau aš pats, kaip buvęs Gamtos apsaugos komisijos narys, prašau dar kartą baisuoti šį kartą pakeliant korteles. Palaukite. Prašau sėstis visus deputatus į parterį. Deputate Taurantai, prašau sėstis į parterį. Balsuosime už šio nutarimo projekto įrašymą į sesijos darbų programą. Pone Makaveckai! Pone Makaveckai! Gerbiamasis Makaveckai, aš jus įspėju! Po sekundės jus išprašysiu iš salės. Prašau visus deputatus sėstis į vietas Deputate Sakalai, prašau sėstis į vietą! Skelbiu balsavimo pradžią. Balsuosime kortelėmis. Kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo" projektas būtų įrašytas į šios sesijos darbų programą? Kas už? Prašau ilgiau palaikyti, kadangi nepilnavertė balsų skaičiavimo grupė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 44.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS, Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Nutarimo projektas į sesijos darbų programą įrašytas. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis norėjo pateikti pareiškimą.
V.ŽIEMELIS. Visų pirma, gerbiamasis seniūne, aš norėčiau pareikšti jūsų atžvilgiu nepasitenkinimą , kadangi kaip buvęs šios komisijos narys padarėte parlamentui spaudimą, o visų pirma pažeidėte Reglamentą ir pradėjote svarstyti klausimą, neįrašytą į šios sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Atsiprašau, o kaip gali būti pradėti svarstyti klausimai?
V.ŽIEMELIS. Tai reikia įrašyti į sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Tai paskaitykite Reglamentą. Jie įrašomi į sesijos darbų programą po pateikimo.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, aš nepabaigiau. Aš tai žinau, teisingai pasakėte. Tačiau jūs puikiai žinote, jog kiekvienas klausimas įrašomas frakcijų susitarimu pagal mūsų priimto nutarimo 5 punktą. Taip pat jau daug kartų jūs nebuvote, nes jūs buvote išvažiavęs į komandiruotę, ir buvo susitarta...
PIRMININKAS. Deputate Žiemeli, aš jus noriu nutraukti, kadangi jūs šįryt nebuvote frakcijų pasitarime, kur buvo sutarta, kad tą klausimą įrašytume į darbotvarkę. Ir šįryt Aukščiausioji Taryba patvirtino šią darbotvarkę. Tęskite toliau.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Gentvilai, galima man pabaigti?
PIRMININKAS. Aš jums sakau: tęskite toliau.
V.ŽIEMELIS. Aš noriu priminti, kad Policijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo klausimas jau buvo ne vieną kartą nutartas įtraukti į darbotvarkę. Tai užtruktų tiktai kelias minutes.
PIRMININKAS. To kol kas nesuderino frakcijos. O regioninių parkų ir draustinių klausimą frakcijos suderino. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Man atmintis leidžia priminti, kad šįryt vis dėlto nebuvo susitarta dėl parkų, nes aš siūliau įrašyti taip pat klausimą dėl nesumokėtų pašalpų nukentėjusiems sausio 13-ąją. Mes dėl šitų dviejų klausimų nesutarėme ir jų neįrašėme, kiek supratau. Arba mums tada susitarime reikia kiekvieną kartą akcentuoti, kuriuos klausimus įrašome.
PIRMININKAS. Yra beviltiška tartis arba reikia stenografuoti mūsų pasitarimus. Ten aš tris kartus akcentavau, kad įrašomi abu deputato J.Šimėno pasiūlyti projektai į šios dienos darbotvarkę. Ir šįryt Aukščiausioji Taryba septyniasdešimt keliais balsais patvirtino tą darbotvarkę. Kokia problema? Nebediskutuokime dėl to. Deputate Šimėnai, ar jūs...
J.ŠIMĖNAS. Ne, aš noriu grąžinti darbinę situaciją parlamente. Deputatai, nei radijas įjungtas, nei televizija... Nereikia daryti čia jokio spaudimo ar pan. Šiandien rytą frakcijų komisijų pirmininkų pasitarime buvo priimtas nutarimas, kad šitą klausimą šiandien svarstytume. Šiandien tvirtindami darbotvarkę balsavote, kad darbotvarkėje būtų šitie klausimai. Kodėl dabar keliami kažkokie nesusipratimai? Viskas įvykdyta pagal Reglamentą ir pagal mūsų nutarimą.
PIRMININKAS. Baigiasi posėdžio laikas. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš norėčiau deputatus paagituoti dėl tokio klausimo. Žinokime, kad Respublikoje vyksta žemės reforma ir beatodairiškai dalijama žemė. Atiduodant turi būti įrašomos ypatingos sąlygos. Jeigu mes nepriimsim, šito nepadarysime, neįrašys ūkininkui į jo atitinkamą dokumentą ypatingų sąlygų, tai po to prasidės problemos ir įvairiausi nesutarimai. Manau, kad yra pats laikas šitą darbą labai skubiai ir labai daug negalvojant atlikti. Yra aplinkos apsaugos specialistai, kurie tuos dalykus išmano. Čia balsuokime ir baikime.
PIRMININKAS. Ir deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Per tą laiką, kol čia ginčijamės, kodėl mes nubalsavome...
PIRMININKAS. Taip. Todėl kviečiu jus į tribūną.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš labai apgailestauju... A, mane, ačiū. Gerbiamieji deputatai, jūs visi atsimenat, kad svarstėme įstatymą dėl baudų indeksavimo. Mes jį priėmėm su tokia išlyga, kol bus priimta Administracinių teisės pažeidimų kodekso nauja redakcija. Tokį kodeksą mes jau priėmėm, ir įstatymas dėl baudų indeksavimo neteko galios. Vėl atėjo į apyvartą tos menkos administracinės baudos, kurios buvo ir iki tol. O ir iš spaudos, ir, matyt, per televiziją girdit, kad kelių policija ir visi kiti pareigūnai bei instancijos, kurios gali skirti baudas, kelia aliarmą, jog iš tiesų liko 50 ir 10 rublių baudos. Todėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimu Teisingumo ministerijos darbuotojai pateikė įstatymo projektą. Jis jums išdalytas. Aš tiktai jį pateikiu. Bet tai buvo Prezidiumo iniciatyva. Aš manau, siūlys priimti itin skubia tvarka, nes negalime mes palikti iš esmės paralyžiuotos ir transporto sistemos, ir sanitarinės priežiūros sistemos, ir administracinio šito... Siūlome naują principą, kad nebūtų taip, kaip anksčiau buvo, kad už kai kuriuos... Kadangi indeksas buvo 11, išaugo labai smarkiai baudos. Dabar siūlomas naujas principas ir didžiausias indeksas 2,5.
A.RUDYS. Nuo ko?
Z.JUKNEVIČIUS. Nuo tos baudos, kuri dabar yra, plius 2,5 indeksas, jeigu vartojimo koeficientas yra didesnis kaip 1,1.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juknevičiau, aš norėčiau patikslinti, ar nebuvo jau pateiktas šis projektas kartu su Administracinių teisės pažeidimų kodekso nauja redakcija.
Z.JUKNEVIČIUS. Ten buvo taisytas anas įstatymas, kurį priėmėm. Siūloma buvo išbraukti žodžius ,,kol bus priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas", bet jis nebuvo priimtas, kadangi už kai kuriuos pažeidimus labai pakilo baudos iki 15 ir 20 tūkstančių. Iš esmės už tuos, kurie jau buvo peržiūrėti nesenais mūsų sprendimais.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, sveikintina, kad pagaliau Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį į neproporcingą tų baudų augimą ir papildomą žmonių erzinimą. Dabar situacija socialiai pavojinga Lietuvoje ne tik dėl sausros, bet ir dėl tuščių piniginių. Ir štai siužetai, per televiziją rodomi iš Prancūzijos, teigia apie tokias galimybes ir Lietuvoje, kad palypėję dar truputėlį aukščiau mes galime sulaukti visiškai neprognozuotos reakcijos iš tos mūsų rinkėjų masės. Tačiau štai jūs dabar pasakėte, bet nesuvokiu aš, pavyzdžiui, ir kiti, nuo ko bus matuojamas tas indeksas. Ar nuo to pataisomis papildyto Civilinio kodekso, kurias paanalizavęs susiėmiau už galvos... Štai žvejybos taisyklių pažeidimai, medžioklės taisyklių pažeidimai. Tai yra neišsimokėtinos sumos, o padauginus kad ir iš mažesnio skaičiaus negu 2,5, kaip jūs sakote, tai bus tokia suma, kad iki metų galo neišsimokėsi, pažeidęs kažką kad ir dėl smulkmenos.. Štai kur yra esmė. Čia reikalauja analizės, ne tokio greito ir paviršutiniško pažiūrėjimo. Socialiai pavojingas klausimas.
PIRMININKAS. Tvarka. Klausimas buvo labai ilgas.
Z.JUKNEVIČIUS. Socialiai pavojingas gali tapti ir mūsų delsimas indeksuoti. Atkreipkit dėmesį, ar visuomenė nesipykti», kad štai dabar už vairavimą; neblaiviam, 50 rublių. Už greičio viršininką kiek yra? Taip, už greičio viršijimą. Na, arba 2000, gerai... Tai ką? Normali bauda, kai Lietuvoje tokie įvykiai darosi?! Tai nenormali bauda Ji bus geriausiu atveju štai 5. Tai ar jau visuomenė piktinsis, ar nusiramins? Nėra paviršutiniškai svarstytas klausimas. Apskritai indeksavimas yra sudėtingas, bet mes nesugebam stabilumo garantuoti esant infliacijai ir reikia indeksuoti.
B.V .RUPEIKA. Bet čia negalima kapoti.
Z.JUKNEVIČIUS. Čia ne kapojimas. Čia labai švelniai. Ne daugiau kaip 2,5.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad ne kartą girdėjau gerbiamąjį B.Rupeiką pasisakant, jog Lietuvoje reikia tvarkos. Ir tai yra pirmieji žingsniai į tą tvarką, nebūtinai tai yra prezidento institucija, kai buvo galvojama, kad ji įves tvarką, bet pirmieji žingsniai gali būti daromi ir tokie.
PIRMININKAS. Gerai, atrodo...
B.V.RUPEIKA. Kolega turbūt mane supainiojo su V.Čepaičiu.
PIRMININKAS. Dauguma deputatų pritaria įstatymo projektui. Tik sakau, kad jau buvo fiksuotas jo įrašymas į darbų programą.
Z.JUKNEVIČIUS. Buvo fiksuotas aną savaitę.
PIRMININKAS. Buvo fiksuotas. Tai papildomai balsuoti dabar nebereikia dėl to.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš galiu priminti, kad &į projektą remia ir pasirašo generalinis prokuroras A.Paulauskas, generalinis policijos komisaras P.Liubertas, Statistikos departamento generalinis direktorius V.Trukšinas, kuriam pareigos kliūna. Ir teisingumo ministro pavaduotojas ponas G.Šedbaras.
PIRMININKAS. Gerai. Tai man atrodo, kad balsuoti nereikia. Fiksuojame dokumento pateikimą. Dabar, be abejo, deputatas Z.Juknevičius suvokė, kaip sunku numatyt pirmojo svarstymo datą. Ką gi, palikim neapibrėžtą turbūt. Ir aš dar prašyčiau pratęsti bent dešimčia minučių mūsų plenarinį posėdį, kadangi buvo deputato A.Svarinsko paklausimas, kuriam pritarė ir deputatas S.Razma bei kiti. Buvo prašoma atvykti ir paaiškinti, kodėl vakar nedirbo kai kurios prekybos įstaigos. Turbūt neprieštaraujame, kad dešimt minučių skirtume prekybos ir materialinių išteklių ministro pavaduotojo pono D.Rumsko išklausymui. Taip pat savivaldybės darbuotojas ponas P.Klimas. Tai pirmiausia, gerbiamasis Rumskai, prašom į tribūną.
Prekybos ir materialinių išteklių ministro pavaduotojo D.Rumsko atsakymas į deputatų paklausimą
D.RUMSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu pirmiausia atsiprašyti, kad negali atsakyti į paklausimą prekybos ir materialinių išteklių ministras A.Židonis, kadangi jis yra išvykęs. Tai pasistengsiu padaryti aš. Priėmus Savivaldos pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą Nr.298, kuriuo priskyrė visas respublikinio pavaldumo miestų mažmeninės prekybos ir visuomeninio maitinimo įmones vietos savivaldybėms. Ryšium su tuo vietos savivaldybės, vykdydamos savo, kaip steigėjo, funkcijas, vadovauja šitoms įmonėms, mažmeninės prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonėms bei nustato jų darbo režimą. Vilniaus miesto taryba, jau vykdydama šį nutarimą 1991 m. sausio 30 d. sprendimu Nr.8 patvirtino prekybos skyriaus kompetenciją. Be to, kompetencijoje yra numatytas toksai punktas, kad ,,miesto prekybos skyrius organizuoja prekybą mieste, nustato prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbo režimą, prireikus organizuoja naujas prekybos formas, šventines ir sezonines prekybas".
Ryšium su tuo Vilniaus miesto valdyba 1992 m. birželio 22 d. priėmė savo įsakymą, išleido įsakymą Nr.23, kuriuo ir nustatė darbo režimą mažmeninės prekybos įmonėms ir viešojo maitinimo įmonėms liepos 6 d. Šiame įsakyme numatyta, kad mažmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios maisto prekėmis, liepos 6 d. nedirba. Kadangi trys išeiginės, buvo pratęstas darbo laikas sekmadienį. Sekmadienį visos parduotuvės dirbo pagal šeštadienio darbo režimą iki 18 val.
Aš norėčiau galbūt trumpai informuoti, kaip susidarė tokia situacija ir kokie buvo priimti savivaldybių sprendimai dėl darbo kituose miestuose. Kauno mieste liepos 6 d. maisto prekių parduotuvės dirbo iki 13 val. Klaipėdos mieste dirbo iki 14 val. Šiaulių mieste budinčios parduotuvės dirbo iki 15 val. Panevėžyje dirbo iki 16 val. Palangoje dirbo pagal sekmadienio
darbo režimą iki 16 val. arba budinčios iki 18 val. Druskininkuose, kaip ir Vilniaus mieste, buvo priimtas savivaldybių sprendimas maisto prekių parduotuvėms nedirbti. Kodėl Vilniaus miesto valdyba priėmė tokį sprendimą, aš negalėčiau atsakyti. Aš manau, kad čia dalyvauja gerbiamasis P.Klimas ir jis galėtų paaiškinti, kodėl buvo taip nuspręsta.
PIRMININKAS. Dėkoju jums, gerbiamasis Rumskai. Dabar kaip tik puiki proga pakviesti į tribūną gerbiamąjį P.Klimą. Tai gal tada, kai pasisakys savivaldybės darbuotojas? Gerai, deputatai nori paklausti būtent pono D.Rumsko. Prašom, deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau, kad antrą kartą nebereikėtų apeliuoti į ministrą arba ministeriją, jog atsakytumėt tiesiai ir šviesiai. Kokį savo vaidmenį ministerija mato aprūpinant gyventojus būtiniausiomis prekėmis, taip pat ir duona, tomis šventinėmis dienomis? Jūs ką tik čia mums labai vaizdžiai susakėte, kaip gerai pasiruošę iš viso savivaldybės ir pan. Kaip pasiruošė ministerija, žinodama, kad Vilniuje yra 600000 burnų, kad privalomas kiekvienoje parduotuvėje minimalus asortimentas? Duona, kiek žinau, nėra išbraukta iš privalomo asortimento. Tai kokia ministerijos vieta šitoje visoje, vadinkim, tvarkaraščio avantiūroje?
D.RUMSKAS. Aš noriu paaiškinti, kad šiuo atveju kalbėta apie tai, kad nedirbo maisto prekių parduotuvės. Žinoma, jeigu nedirba, tai joje negali būti ir asortimento. Iš esmės asortimentinis minimumas išlaikomas, tačiau nustatant darbo režimą vadovauja savivaldybės. Ministerija šiuo atveju sprendžiant tuos klausimus nedalyvauja.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš tik norėjau paklausti... Kad kuriuose miestuose parduotuvės ir dirbo, bet jos neturėjo paprasčiausiai kuo prekiauti. Nebuvo duonos ir kitų maisto produktų. Ar šita problema jums buvo žinoma kad nėra rezerve nei duonos, nei kitų produktų?
D.RUMSKAS. Galbūt iš tikrųjų dėl duonos asortimento ir pirmiausia dėl tų prekių, kurių realizacijos terminai yra labai trumpi. Jei vakar nedirbo prekybos tinklas, žinoma, šiandien reikėjo pirmiausia organizuoti vežimą, kadangi parduotuvės buvo tuščios. O nusiskundimų dėl duonos tiekimo bent jau ministerija tokių žinių neturėjo. Kad būtų kažkur neiškepta, neatvežta... pagal prekybinių organizacijų paraiškas...
PIRMININKAS. Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Mano klausimas šiek tiek šalutinis, ne visai šia tema, bet svarbus, manyčiau, taip pat. Ar...
PIRMININKAS. Gal pirmiau klausimus šia tema?
A.KAROBLIS. Gerai. Aš tada palauksiu pabaigos. PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai dėkingas ministro pavaduotojui už tą išsamų paaiškinimą, kaip dirba, bet man atrodo, tas asortimentas, kuris turi būti pateiktas iki, sakysime, 13 val. ar 16 val, turi būti sutvarkytas iš anksto. Ir iš anksto ministerija žinojo, kad bus trys išeiginės dienos, ir iš anksto jūs galėjote pasakyti, kokių priemonių jūs ėmėtės tam, kad šiandien, sakysim, būtų duona atvežta. Apie tai mes kalbame. Monsinjoras A.Svarinskas paklausė, kodėl Kaune ir Vilniuje nebuvo per šventes duonos, ir viskas. Čia labai paprastas klausimas, bet aš neišgirdau atsakymo.
D.RUMSKAS. Aš galiu atsakyti į tą klausimą tiek, kad pramonės įmonės duonos pagal prekybinių įmonių paraiškas iškepė pakankamai ir tiekė pagal jų paraiškas. Kadangi mieste...
PIRMININKAS. Prašau nešaukti, gerbiamieji deputatai; Jums dabar atsakinėjama.
D.RUMSKAS. Kadangi mieste vakar visas mažmeninės prekybos tinklas nedirbo, o duonos palikti trims dienoms negalima, nes nėra tokių sąlygų dėl realizavimo terminų, dėl to šiandien rytą galėjo būti kažkokių sutrikimų tol, kol buvo patiekta duonos į parduotuves. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto per visas išeigines dienas, per šventines dienas turėtų mieste dirbti bent budinčios parduotuvės, kurios užtikrintų minimumą prekių, reikalingų gyventojams.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Koks dabar yra ministerijos statusas organizuojant darbą, sakykime, kad ir Vilniaus mieste kaip sostinėje? Vienas klausimas. Ir kitas klausimas. Ar galėjo vakar ministerija pasirūpinti, kad dirbtų kai kurios maisto produktų parduotuvės, jeigu ir nebuvo paskelbusi savivaldybė?
D.RUMSKAS. Na, aš jau minėjau, kokia yra darbo tvarka. Ir ji yra susiklosčiusi ne pirmą kartą. Praktiškai tokia tvarka, kaip aš jau minėjau, nuo 1990 m. rugsėjo mėnesio. Taip yra funkcijos paskirstytos.
PIRMININKAS. Dar trys klausimai dėl duonos.
D.RUMSKAS. Dėl aprūpinimo įtaka... Jeigu būtų organizuotas parduotuvių darbas, tai ir būtų aprūpinta produktais. Pramonės įmonės prekybines įmonių paraiškas įvykdė.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Man atrodo, ne tą žmogų mes čia klausinėjam. Išklausykim tą, kuris atsakingas už parduotuvių darbą. O mes dabar klausinėjame žmogų, kuris tikrai čia niekuo dėtas. Turbūt jie būtų atvežę, jeigu paraiškos būtų pateikiamos. O jeigu parduotuvė nedirbo, tai kur jie galėjo atvežti tą duoną. Ir aš čia klausimo tai neturiu... Bet mes kvieskime į tribūną žmogų, kuris turėjo organizuoti darbą, kad būtų aprūpinti žmonės maistu.
PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tikrai paleiskime žmogų iš tribūnos ir pasikvieskime tuos, kurie paaiškins.
PIRMININKAS. Ne, deputatai dar nenori paleisti. Deputatė B.Valionytė.
B. VALIONYTĖ. Aš tik noriu ministro pavaduotoją informuoti, kad per paskutiniąją pertrauką (16 val. 30 min.) aš pati nuėjau į ,,Talino" parduotuvę specialiai duonos pirkti. Ir visiškai iššluotos lentynos! Žmonės perka vaflius po 41 rub. todėl, kad nėra apskritai nei juodos, nei baltos ir nieko panašaus į duonos gaminius. Dabar 16.30 val. Tai aš manau, kad visame Vilniuje galbūt tokia padėtis. Aš nenoriu visiškai čia jums jokių priekaištų pasakyti ir panašiai, bet tik informaciją pasakau, kad kažkas, matyt, nedirbo per šias dienas. Nemanau, kad kepyklos nekepa.
D.RUMSKAS. Aš turėčiau pasiaiškinti konkrečiai dėl ,,Talino" parduotuvės, dėl ko buvo tas sutrikimas.
PIRMININKAS. Gerai, dar deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš dar norėčiau paklausti vis dėlto. Jūs pasakėt, kad visos gamyklos dirbo. Duona buvo iškepta, taip? Aš klausiu...
D.RUMSKAS. Gerbiamasis deputate, aš noriu paaiškinti, kad jeigu nėra prekybos įmonių paraiškos, tai negali būti iškepta. Paraiškos pateikiamos prieš dvi dienas. O ji kepama tada, kai yra paraiška. Jeigu Vilniaus prekybos tinklas nedirbo ir tų paraiškų nepateikė, tai duona negali būti kepama.
V.JARMOLENKA. Keturias dienas kepyklos duonos nekepė. Ar teisingai aš jus supratau?
D.RUMSKAS. Taip. Šiai dienai nebuvo kepta.
V.JARMOLENKA. Va ir viskas. Dėl to iš niekur ji neatsiras, jeigu jos nėra.
PIRMININKAS. Gal baikim klausinėti? Dar paklausia deputatai R.Rudzys, A.Rudys ir A.Karoblis, gerai? Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Gerbiamieji kolegos! Ačiū Dievui, dar tos duonos yra šiandien, po švenčių. Man regis, ministras ar jo pavaduotojas galėtų žinoti, ar yra iš ko tą duoną kepti, ar yra pakankamai energetinių ir kitokių resursų. O kodėl ,,Talino" parduotuvėje nebuvo, o ,,Rygos" buvo... Pavyzdžiui, Merkinės parduotuvėje duonos buvo. Kodėl jos ten buvo? Negi mes pulsime dėl kiekvienos parduotuvės kvosti ministrą? Aš tikėjausi po deputato A.Svarinsko paklausimo rimtesnio, ministeriško atsakymo, kad dar kol kas, dėkui Dievui, yra iš ko tą duoną kepti. Patvirtinkite, tamsta ministre.
D.RUMSKAS. Taip, yra iš tikrųjų. Kol kas duonos kepimas normaliomis darbo dienomis nėra sutrikęs, ir resursai, esantys dabar Respublikoje, tenkina poreikius iki naujojo derliaus. Dėl naujojo derliaus aš kol kas nesiryžčiau atsakyti, nes...
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėjau vieną dalyką sakyti, bet žinau, kad po manęs tik vienas žmogus tebus, tai telieka tik pasidžiaugti, kad pagaliau mes vėl sugrįžome į tuos senus gerus laikus, kai kiekvieną vinį skaičiavome.
PIRMININKAS. Gerai, ir deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Naudodamasis proga noriu užduoti kitokio pobūdžio klausimą. Ar pinigai, gauti iš prekybos sferoje parduotos mėsos, pieno produktų, pervedami į mėsos kombinatus, pieno kombinatus, kad jie galėtų bent iš dalies atlyginti skolą, įsiskolinimą žmonėms?
D.RUMSKAS. Mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse surinkti pinigai pagal galiojančią bankų instrukciją yra inkasuojami ir atiduodami į banką. Jokių tiesioginių atsiskaitymų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju ponui D.Rumskui. Dabar dar kviečiu j tribūną poną P.Klimą.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo P.Klimo atsakymas į deputatų paklausimą
P.KLIMAS. Labas vakaras, gerbiamoji Taryba! Aš buvau pakviestas dėl šito minimo klausimo. Noriu pasakyti, kad nesikartosiu dėl to, kokia yra Vilniaus mieste nustatyta tvarka dėl laiko ir prekybos įmonių režimo. Šito nekartosiu. Tai galutinai reguliuoja prekybos skyrius, valdybos struktūrinis padalinys. Noriu pasakyti, kad valstybinės šventės pradedant jau nuo praeitų metų šv.Kalėdų pirmosios dienos ir štai šv.Velykų pirmosios dienos... O dabar trečioji šventė, kai tokiu režimu dirbo parduotuvės. Pirmosios dvi šventės praėjo normaliai, pastabų kokių nors negavome. Matyt, buvo bandoma ir toliau bei manoma, kad tai yra normalus reiškinys. Net mums skyrius įrodinėjo, kad taip yra daugelyje valstybių, kad šventes galėtų švęsti ir didelė dauguma prekybos darbuotojų. Galima maisto prekių parduotuves uždaryti. Iš anksto buvo apie tai paskelbta dėl liepos 6 d., kaip dirbs, liepos 1 d. ,,Vakarinėse naujienose". Be to, buvo nurodyta, kad prie kiekvienos parduotuvės būtų pranešimas po liepos 1 d., kad 6 d. nedirbs konkreti parduotuvė, kad pirkėjai galėtų tai pastebėti ir žinoti, kaip reikia apsirūpinti. Iš tikro sutikčiau, kad jeigu kyla sunkumų dėl apsirūpinimo ir ne visi sužino, tai gali būti du būdai... Vienas — tęsti tokią tradiciją,
kad švenčių metu, galimas daiktas, nedirbtume. O kitas galbūt iš tikro turėtų būti budinčios parduotuvės būtent atvykusiems iš kitur ir t.t. Bet vakar dirbo kulinarijos parduotuvės, visų maisto prekių parduotuvių, kuriose yra vaikų, kūdikių produktų, sekcijos dirbo taip pat. Be to, vakar buvo aptarnaujami ir Gedimino aikštėje pobūviai, šventės. Tai Gedimino gatvės ir Didžiosios gatvės išvestinė prekyba. Taip norėčiau atsakyti į tą klausimą.
PIRMININKAS. Ir yra pora klausimų. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau tiesiai šviesiai paklausti, ar jūs laikote tai normaliu dalyku, ar jūs imsitės kokių nors priemonių, kad vis dėlto trečiasis kartas jau būtų, kaip sakoma, paskutinis? Ar išeisit jūs iš šitų rūmų su kokiu nors planu ką nors keisti, kad žmonių nepasitenkinimas vis dėlto būtų išgirstas? .
P.KLIMAS. Taip. Iš tikro mes šitai apsvarstysime. Aš jau sakiau, kad dėl pirmųjų dviejų švenčių mes negavome jokių pastabų nei iš žmonių, nei iš Aukščiausiosios Tarybos. Bet jeigu tokia nuostata, mes tikrai manome, kad padarysime keletą budinčių parduotuvių.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis, aš nesupratau, ką jūs norėjote paaiškinti ir kodėl šiandien, pavyzdžiui, duonos nėra ir ką jūs ruošiatės daryti? Iš viso nematyti jokių gerų norų, jokios analizės. Jūs žinojote, kad pakviestas čia ir kad reikia paaiškinti. Paaiškinti labai konkrečiai, kodėl taip atsitiko, kaip padaryti, kad toliau taip nebūtų, jeigu nuo jūsų tai priklauso. O jeigu ne nuo jūsų, tai jūs turėjote pakviesti kitą pareigūną.
P.KLIMAS. Iš tikrųjų taip. Priklauso didele dalimi nuo manęs todėl, kad aš esu mero pavaduotojas, kuruojantis taip pat ir prekybą. Tai aš nenoriu dar sykį kartoti... Tikrai bus išanalizuota. Aš sakau, jeigu mano pasiūlymas šiandien tinka, padarysime budinčias parduotuves, kad nebūtų tokių atvejų.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Ir vis dėlto man skaudu žiūrėti. Lyg sovietmetis. Anksčiau tribūnoje vienas būdavo ir aiškindavosi, viską žadėdavo, o antrieji kaltindavo visom būtom ir nebūtom nuodėmėm... Kita vertus, atsižvelkime į ekonominę pusę. Aš ir jūs aplankėme nemažai pasaulio šalių. Tarkim, Vokietija. 16 val. uždaro visas parduotuves, ir jokios tragedijos nėra. Visi ilsisi. Ir taip toliau. Mes šitokių dalykų kalbėti negalime. Reikia ir į ekonominius dalykus atsižvelgti bent kiek. Tarkim, dėl vieno, dviejų ar šimto žmonių turės dirbti kepyklos, turės dirbti visur parduotuvės. Man atrodo, aš čia nematau tokio dalyko... Mes turime truputį ir į ekonominius dalykus atsižvelgti. Ir aš jumis dėtas tribūnoje truputį pasipriešinčiau.
P.KLIMAS. Aš pritariu šitoms mintims, kad vis dėlto turėtų būti viena kita, gal keturios Vilniaus mieste budinčios parduotuvės, kad duonos būtų galima nusipirkti parvykusiems. Šitai išspręstume be didelių ekonominių sunkumų todėl, kad galima duonos atvežti viena diena anksčiau.
PIRMININKAS. Ir deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Pone Klimai, kiek šiandien žmonių kreipėsi į meriją, na, į miesto valdybą šiuo klausimu?
P.KLIMAS. Aš prieš valandą sužinojau, kad Aukščiausiojoje Taryboje yra deputatų... Tiesiog nesu gavęs nė vieno kreipimosi.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju gerbiamajam P.Klimui. Rytoj 9 val. 308 kambaryje renkasi frakcijų ir komisijų pirmininkai. Vėl derinsime tolesnius svarstytinus klausimus. Posėdis baigtas.