1990 т. balandžio 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K. MOTIEKA.
Pirmininkas. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Aš manau, kad po susitikimo su rinkėjais, po vakarykščios poilsio dienos esame šiek tiek pailsėję, pagerėjo nuotaika ir sutvirtėjo pasiryžimas dirbti toliau. Tad prašome sėstis į savo vietas ir pradėsime šios dienos posėdį. Dienotvarkę jums primins pirmininkaujančio pavaduotojas A. A. Abišalas.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. A. ABIŠALAS.
Pirmininkas. Laba diena, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Praėjusį ketvirtadienį mes svarstėme ir patvirtinome preliminarinę darbų tvarką šiai savaitei. Šiandien buvo numatytas svarstyti vienas klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių šaukimo į TSRS ginkluotąsias pajėgas ir laikinosios privalomos darbo tarnybos steigimo. Tačiau, kaip visada gyvenimas mums pateikia kokių nors papildomų problemų. Viena iš tokių yra TSRS Prezidento M. Gorbačiovo kreipimasis į mūsų Aukščiausiąją Tarybą ir į Lietuvos žmones. Manau, kad mes pasielgtume garbingai, jeigu pradėtume šiandien svarstyti šį kreipimąsi ir atsakymo į jį projektą.
Be to, buvome susitarę, jeigu Vyriausybė bus pasiruošusi, toliau aptarti jos sudarymo klausimus. Šiandien numatoma pateikti vieno ministro kandidatūrą. Siūlau dėl jos pareikšti savo nuomonę ir, jeigu bus priimtina, patvirtinti. Ir dar vienas klausimas, kurį mums šiandien rekomenduoja svarstyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas - išrinkti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pirmininką. Manau, kad šis postas yra labai svarbus ir neturėtume tos procedūros atidėlioti. Kiek man žinoma, Teisinės sistemos komisijoje ši kandidatūra apsvarstyta, Mandatų ir etikos komisijoje - taip pat. Todėl siūlau ir šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.
Kaip visada, numatyta išklausyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko politinį pranešimą. Nuo paskutinio plenarinio posėdžio praėjo nemažai laiko, per tas dienas atsitiko svarbūs įvykiai. Taigi, gerbiamieji deputatai, ar jūs pritariate tokiai dienotvarkei? Nematau, kad kas nors prieštarautų. Pirmiausia prašau paspausti mygtukus ir užsiregistruoti. Ačiū. Taigi dar kartą primenu darbotvarkės projektą. Pirmas klausimas - pranešimas dėl politinės padėties. Antras klausimas - Ekonomikos ministro skyrimas. Trečias klausimas - Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pirmininko rinkimai. Ketvirtas klausimas - TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos žmones, taip pat atsakymo į šį kreipimąsi projektas. Penktas - dėl Lietuvos Respublikos piliečių karinės tarnybos (anksčiau perskaičiau ankstesnę formuluotę). Kas už tai, kad pagal tokią darbotvarkę šiandien dirbtume, prašau paspausti žalius mygtukus. Balsų dauguma yra. Iškeltas toks klausimas - iki kurios valandos šiandien dirbsime? Nežinau, ar įmanoma dabar tiksliai numatyti posėdžio pabaigą, tačiau gal suspėsime darbą baigti iki 18.30 val., jeigu dirbsim konstruktyviai. Be to, buvo siūloma, esant reikalui padirbėti ir ilgiau, kad bent būtų apsvarstyti pagrindiniai klausimai. Aš nesu tikras, kad mes šiandien turime priimti galutinį sprendimą dėl karinės tarnybos. Man rodos, kad tai būtų labai pageidautina, bet nežinau, ar tai įmanoma. Bet apsvarstyti šituos klausimus reikia, kad šių dviejų projektų, kuriuos jūs turite, autoriai galėtų dirbti ir rytoj parengti suderintą variantą. Ką apie tai mano Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas gerbiamas Z. Vaišvila? Jūs sutinkate? Taigi orientuojamės darbą baigti 18.30 val., bet, jeigu reikės, prašau neprieštarauti, jeigu posėdis šiek tiek ilgiau užtruks. Gerai? Tada prašau savo mintis išdėstyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
V. Landsbergio politinis pranešimas
V. Landsbergis (Kniaudiškių rinkiminė apygarda). Garbingoji Aukščiausioji Taryba, gerbiamieji kolegos deputatai! Praėjusios dienos buvo ne mažiau turiningos, negu prieš tai buvusios. Mes susirinkome tęsti savo konstruktyvaus valstybės atstatymo darbo tokioje situacijoje, kai Lietuvos valstybės reikalai yra labai plačiai svarstomi. Jie turi reikšmės mūsų pačių buvimui, darbui, mūsų pačių ateičiai, todėl aš, taip darydavau kartais ir anksčiau, apžvelgsiu, kaip turimomis žiniomis Lietuvos padėtis atrodo tarptautinėje plotmėje. Požiūris į mus yra dvejopas. Yra Rytai ir Vakarai. Mes esame toks mažas mazgelis, labai daug reiškiantis ir Rytams, ir Vakarams, ypač dėl jų tarpusavio santykių. Kai kas mus graudena, kad mes galim tuos santykius nulemti į vieną ar į kitą pusę. Bet tie, kurie graudena, mažai kalba apie mūsų pačių likimą ir apie mūsų pačių teises. O tie, kurie mus remia, remia besąlygiškai. Tai yra ir didelės politinės jėgos, ir labai įtakingi politikos veikėjai. Jie žino, kad tiktai pasisakydami už teisingumą, jie gali prisidėti, kad pasaulis taptų geresnis. Iš Rytų mes turime įvairių atgarsių, įvairių laiškų. Vienas čia yra, kurį aš gavau su prašymu perskaityti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje. Ir tai yra kreipimasis į visus Lietuvos ukrainiečius. Aš perskaitysiu jo vertimą: „Broliai ir seserys! Jūs esate laimingi tuo, kad turite dvi Tėvynes - Lietuvą ir Ukrainą. Jūsų antroji Tėvynė Lietuva padarė pirmą žingsnį į išsilaisvinimą. Laisvoje Lietuvoje laisvi tapsite ir jūs. Manome, kad jūsų protėvynės Ukrainos dalia jaudina ir jus, kaip ir visus pažangius ukrainiečius pasaulyje. Jūs irgi linkėkite jai gėrio ir laisvės. Be laisvos Lietuvos - laisvos Ukrainos nebus. Todėl leiskite kelių Lietuvos ukrainiečių pareiškimą, patalpintą laikraštyje „Rodianska Ukraina" š. m. kovo 30 dieną, laikyti jų asmenine nuomone, о ne 45 tūkstančių Lietuvos ukrainiečių pozicija. Tuo metu, kai pasipriešinimo didžiavalstybiškumui kančiose įsitvirtina Lietuvos laisvė, mes kviečiame palaikyti jos atgimimą, už kurio, tikimės, ateis ir Ukrainos išsilaisvinimo valanda. Ukrainos ukrainiečiai: Dmitro Pavlyčko, Ivan Drač, Volodimir Javoriskij". Pagrindiniai Ukrainos demokratinio sąjūdžio autoritetai ir vadai.
Kitas veiksnys, turintis reikšmės mūsų gyvenimui, yra Tarybų Sąjungos vadovybės pažiūra į problemas Lietuvoje ir, tiesą sakant, į jos pačios problemas. Matyt, ir tai galima suprasti, kad Tarybų Sąjungos vadovybė turi savų politinių sunkumų, savų kategoriškų įsipareigojimų. Ir todėl reikia ieškoti būdų, kaip padėti ir sau, ir jiems.
Tarybų Sąjungos prezidento kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, taip pat, kaip ir jo kreipimasis į Lietuvos liaudį Lietuvos liaudis svarsto. Pradėjo siųsti telegramas ne tik į Kremlių, bet taip pat ir čia. Matyt, dublikatus arba nuorašus siunčia laiško forma. Gali būti, kad mes jų gausim daug. Reiktų turėti kokią nors specialią tarnybą visai tai informacijai, visai tai nuomonei ir valios pareiškimų gausai sukaupti. Viešąja nuomone mes remsimės, rengdami savo atsakymą. Turbūt tikslinga, jeigu to imsis visuomeninės organizacijos, pirmiausia Sąjūdis, kuris jau svarstė šitą klausimą, surengti ir didelius, viešus piliečių pasitarimus. Nes ir tai, kad Michailas Gorbačiovas kreipėsi tiesiog į Lietuvos liaudį, tam tikra net mandagumo procedūra įpareigoja pačią Lietuvos liaudį jam atsakyti. Na, ir mums ne visai tas pats, ar mes tiktai savo pareigą eidami, savo pačių balsais reiškiame poziciją.
Nenorėdami delsti, kadangi šeštadienį ir sekmadienį sesija nevyko, о penktadienį deputatai jau bendravo su rinkėjais, mes parengėme Prezidiumo atsakymą. Jūs jį turite, todėl aš jo galiu neskaityti. Atsakymas gana išsamus, sutelkia pagrindinę mūsų argumentaciją, kurią, manėme, kad reikia priminti. Be to, man rodos, atsakymas išreiškia visą mūsų geranoriškumą ir palankų nusiteikimą, kurį mes nuo pat pradžių reiškėme, kad būtų manoma klausimus spręsti dialogu, о ne dviejų monologų pavidalu. Kaip labai tiksliai pastebėjo Norvegijos Užsienio reikalų ministras, SSSR turi suprasti, kad dialogas reiškia kalbėjimąsi su oponentu, о ne vien kalbėjimą jam. Mes irgi norim, kad vyktų kalbėjimasis ir todėl kreipimesi įžvelgiam pozityvių momentų. Vienas iš jų yra tai, kad Michailas Gorbačiovas nori svarstyti Lietuvos statuso problemas, atsižvelgdamas į Tarybų Sąjungos Konstituciją. Та problema gali būti svarstoma įvairiais aspektais. Ir mes, aš manau, neprieštaraujame ją svarstyti ir šituo aspektu. Mes net pasiūlėm, kad šiandien ar rytoj, kai čia keisimės nuomonėmis ir, matyt, rengsim atsakymą, galėtų būtų atsiųstas koks nors Prezidento M. Gorbačiovo įgaliotinis, kuris detaliau paaiškintų poziciją, kaip problema matoma iš anos pusės. Та telegrama išsiųsta šį rytą.
Na, о dėl tam tikros procedūros ir metodo, kaip mes galėtume labai rimtai ir atidžiai pažiūrėti į Prezidento pasiūlymą, tai aš štai ką dar norėčiau pasiūlyti. Mes nebūtinai turime pradėti čia ilgą diskusiją, tokius stichiškus debatus arba kolektyviai rašyti ir redaguoti atsakymą. Tai nebūtų vaisinga. Manau, kad reiktų svarbiausioms komisijoms susirinkti ir pateikti koncepciją, savo nusistatymus. Galbūt prieš tai galima nutarti ir šiek tiek pasikeisti nuomonėmis, bet tada siūlyčiau, kad būtų nustatytas laikas, nes mes turime išspręsti tikrai svarbių klausimų mūsų pačių gyvenimui. Pavyzdžiui, jeigu diskusijoms paskirtume pusę valandos, tai tokios trukmės ir laikykimės. Keli pasisakę žmonės galbūt vėliau padėtų dirbti komisijoms. Arba tiesiog iš karto siūlyčiau pavesti trims pagrindinėms komisijoms parengti pasiūlymus, ir rytoj mes galėtume toliau svarstyti, diskutuoti ir, sudarę redakcinę komisiją, parengti Aukščiausiosios Tarybos atsakymą. Tam galėtų būti panaudotas ir tas atsakymas, kurį jau išsiuntėm Prezidiumo vardu. Galėtų būti atsižvelgta ir į tai, ką šiandien pavadintume Estijos variantu. Kai kas mėgina jį priešpastatyti Lietuvos pasirinktam keliui, nors tą priešpastatymą labai sunku įžiūrėti. Estai taip pat paskelbė nepriklausomos Respublikos atstatymą ir numatė procesą, kaip turi būti sukurtos visos nepriklausomos valstybės struktūros. Mes irgi lygiai taip pat tą kelią įsivaizduojame ir siekiam pertvarkyti ir perimti į savo rankas valstybės struktūras. Suprantama, niekas neturi iliuzijų, kad mūsų paskelbtas teisinis aktas iš karto suteikia visą nepriklausomybę. Nebent kam nors iš šalies galėjo susidaryti įspūdis, kad mūsų aktai yra kažkoks staigus reikalavimas tuoj pat sekančią dieną perduoti visą valdžią. Mes to nesitikėjome, ir mūsų pareiškimuose daug kur nurodyta, kokius mes numatome etapus ir kaip susitarimų, palaipsnių funkcijų perėmimo būdu įtvirtinsime nepriklausomybę. Kita vertus, estai taip pat labai kategoriškai pabrėžė Tarybų Sąjungos valdžios neteisėtumą Estijos Respublikos teritorijoje nuo pat 1940 metų okupacijos dienos iki šiol.
Dabar kai kur užsienyje plinta nuomonė, о britų spaudoje net paleisti gandai, neva mes jau ruošiamės atšaukti Nepriklausomybės deklaraciją. Į tokius svarstymus arba abejones, aš manau, galima atsakyti vienareikšmiškai, о tai buvo sakoma ir anksčiau. Kai mūsų klausdavo, kodėl mes nesutinkame ar nenorime referendumo, tai aš irgi esu sakęs, kad gali būti ir referendumu sprendžiami klausimai, bet tiktai ne nepriklausomybės. Ir dar, ar kas nors įsivaizduoja, kad 124 žmonės, tam išrinkti ir apsisprendę pasakė „taip", po trijų savaičių pasakys „ne". Nežinau, kaip tie dvejojantys asmenys apskritai įsivaizduoja žmonių garbę, mąstymą ir, matyt, nepažįsta Lietuvos. Kitas dalykas, kaip jau sakiau, kad Tarybų Sąjunga turi savų teisinių ir vidaus politikos problemų, ir jai galima padėti jos pageidaujamu aspektu svarstant šitą klausimą. Aš nenoriu detaliau komentuoti tuose laiškuose esančių ir palankių, ir piktų žodžių, bet tai, tiesą sakant, mums nėra naujiena ir nebūtina jų detalizuoti.
Dar kalbant apie mūsų padėtį ir kaip ją lemia santykiai su Rytų valstybe, reikia žvelgti į tam tikrus šių santykių požymius. Kaip juos turėtume mokytis skaityti? Matome tolesnį brutalų karo mašinos demonstravimą. Tie žmonės, kurie duoda įsakymus šarvuočiams su vikšrais naktimis važinėti po miestą, negalvoja, suprantama, nei apie miegančius arba ligonius, po kurių langais pravažiuoja tie tankai, negalvoja, kiek kils nervinių susirgimų, ištiks infarktų, jeigu šitoks psichologinis karas bus tęsiamas dar ilgesnį laiką. Galbūt apie tai daugiau turėtų galvoti tarptautinės humanitarinės organizacijos. Vienas kreipimasis į Raudonojo Kryžiaus, į Žmogaus teisių gynimo, į Helsinkio sutarties laikymosi stebėtojų organizacijas jums taip pat yra išdalintas. Prašome susipažinti, susidaryti nuomonę ir taip pat šiandien arba rytoj kreipimąsi svarstyti. Manau, kad miesto taryba, kuri susirinks posėdžiauti, kai pasibaigs rinkimai, turėtų ginkluotosioms pajėgoms pateikti sąskaitą už sugadintas gatves, nes jokie įstatymai neleidžia net traktoriams važinėti miesto centru ir ardyti asfaltą. Kas nors už tai privalės sumokėti, nors tai bus lašas jūroje, bet lėšos pateks į tą pačią sąskaitą, kurią kada nors svarstysime, susėdę prie bendro stalo.
Man atrodo, kad šiek tiek geresnis požymis yra tai, kad liovėsi reikalavimai, jeigu tai yra tiesa, atidavinėti medžioklinius šautuvus, arba bent žmonės nėra dėl to prievartaujami. Tačiau pasitraukę, atsisakę tarnauti Tarybinėje armijoje jaunuoliai ir toliau nėra saugūs, jie gaudomi. Tai yra sunkus klausimas Lietuvos Vyriausybei. Galima suprasti, kad tai yra ne ginkluotųjų pajėgų silpninimo, bet Lietuvos Vyriausybės prestižo žeminimo klausimas. Aišku, kad tai daroma sąmoningai, norint parodyti, ko verta Vyriausybė, arba ko verta valdžia, kuri negali apginti savo piliečių. Okupacijos sąlygomis viską tvarko tas, kas stipresnis. Bet tokia padėtis nesitęs amžinai.
Atrodo, kad šį savaitgalį lyg ir nebuvo toliau užgrobiamos įstaigos, bet šiandieną vėl girdime, kad kėsinamasi į LKP leidyklą ir spaustuvę.
Vėlgi tam tikras geresnis ženklas yra vakar per televiziją rašytojo, taikos gynėjo Borovyko pasiūlymas kalbėtis tiesiog su respublikomis. Iš tiesų, mums su mūsų kaimynais Šiaurėje labai lengva kalbėtis. Mes turime daug paramos ir Pietuose, Moldavijoje ir Ukrainoje, taip pat jaučiame Baltarusijos, kurios vyriausybė pareiškė Lietuvai teritorines pretenzijas, Liaudies fronto paramą, ir tai gelbsti baltarusių tautos garbę.
Dabar norėčiau keletą dalykų pasakyti apie kitus reikalus. Jeigu jūs man leisite, aš perskaitysiu Danijos Ministro Pirmininko laišką. Jis liečia ne tai, ką mes čia darome, bet tai, ką daro deputatai, atliekantys diplomatines misijas, trumpalaikes, išvažiuodami kelioms dienoms. Jeigu jūs vėliau pageidausite, aš neabejoju, kad jie ir patys galės plačiau papasakoti. Štai šitas laiškas. „Danija. 1990 metai kovo 30 diena. Užsienio reikalų ministerija. Kopenhaga. Aš gavau jūsų 1990 metų kovo 24 dienos laišką iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos delegacijos, kuri aplankė Daniją 1990 metų kovo 29 dieną. Aš noriu jums padėkoti, kad mane oficialiai informavote apie jūsų pažiūrą į politinę situaciją Lietuvoje ir kad atsiuntėte su tuo susijusius dokumentus. Danijos Vyriausybė su dideliu pasitenkinimu sveikina demokratizacijos procesą, kuris yra įvykęs Baltijos respublikose, ir sudaro laisvų rinkimų galimybę Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Mes labai pritardami sužinojome apie jūsų naujai išrinkto parlamento 1990 metų kovo 11 dienos deklaraciją, pagal kurią buvo atstatytas Lietuvos suverenitetas. Mes taip pat pažymėjome, kad jūsų Vyriausybė kreipėsi į Sovietų Sąjungos Vyriausybę pradėti darybas dėl praktiškų dalykų. Kaip jūs neabejotinai žinote, Danija jau 1921 metais pripažino Lietuvą, kaip nepriklausomą valstybę. Danija niekada nepripažino de jure Lietuvos 1940 metų inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Danija remia Lietuvos pastangas pasiekti susitarimą dėl derybų, kurios visiškai realizuos Lietuvos formalų nepriklausomą statusą. Tuo pat metu Danija tvirtai prašė Sovietų Sąjungos vadovų susilaikyti nuo bet kurio grasinimo ir bauginimo veiksmų prieš Lietuvos naujai išrinktus parlamentą ir Vyriausybę ir tuoj pat pradėti rimtas derybas su Lietuvos valdžia. Būdami Kopenhagoje, ponas Zingeris ir ponas Bogdanas susitiko be kitų su Užsienio reikalų ministru, Danijos Parlamento spikeriu ir daugeliu jo narių. Užsienio reikalų ministras smulkiai išaiškino Danijos Vyriausybės poziciją Lietuvos atžvilgiu. Aš neabejoju, kad ponas Zingeris ir ponas Bogdanas suteiks jums pilną tų kalbų ataskaitą. Ypatingai įdomu, kad Užsienio reikalų ministras ir Lietuvos delegacija aptarė kelias galimybes užmegzti ateities kontaktus tarp Danijos ir Lietuvos. Tie dalykai bus atsiųsti atitinkamais kanalais. Danijos Vyriausybės ir tautos vardu aš noriu perduoti jums ir Lietuvos tautai nuoširdžius sveikinimus ir mano geriausius linkėjimus, kad jūsų siekiai būtų sėkmingi. Mes tikimės pradėti ir išplėsti vaisingą ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą tarp Danijos ir Lietuvos. Nuoširdžiai jūsų - Pol Sliuter, Danijos Ministras Pirmininkas".
Tokia konkreti kalba tokiame vyriausybiniame lygyje, kreipiantis kartu į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, yra neabejotinas pripažinimas Lietuvos, kaip savarankiškos valstybės, su savarankiškai dirbančia Vyriausybe.
Štai dar labai trumpas Islandijos Vyriausybės pareiškimas, kurį gal jūs leisit man irgi perskaityti.
„Islandijos ambasada Norvegijoje. Atsakydama į delegacijos iš Lietuvos klausimą, pateiktą vakar Islandijos ambasadoriui Norvegijoje, Islandijos Vyriausybė pareiškia: Vyriausybė pasiruošusi siūlyti savo paslaugas tam, kad palengvintų taikingai sureguliuoti disputą dėl Lietuvos žmonių laisvės ir nepriklausomybės troškimo įteisinimo. Todėl Vyriausybė su malonumu, jeigu abi šalys sutiktų, pasiruošusi pasiūlyti Reikjaviką, besiderančių šalių pokalbių vieta."
Turiu Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso bendrąją rezoliuciją, kuri, kiek man žinoma, bus svarstoma ir balsuojama rytoj. Taip sakant, ji jau svarstyta, Senato buvo priimta vienbalsiai. Dabar atstovų rūmuose parengta bendram balsavimui. Jos priėmimas - tai įpareigojimas prezidentui. Jeigu leisite aš perskaityčiau.
„Parlamento bendroji rezoliucija Nr. 289, pataisyta ir priimta Užsienio reikalų komiteto 1990 metų kovo 28 dieną. Bendroji rezoliucija. Remdami Lietuvos žmonių teisę į nepriklausomybę, kai istorinė Lietuvos tauta per amžius buvo neatsiejama Europos civilizacijos dalimi, kai Lietuvos žmonės, įkūrę laisvą demokratinę tautinę valstybę 1918 metų vasario 16 dieną, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė niekada nepripažino Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą 1940 metų rugpjūčio 3 dieną, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė pripažino Lietuvos Vyriausybę 1922 metų liepos 27 dieną, kai 50 metų laikotarpyje visos administracijos, pradedant prezidento Franklino Ruzvelto administracija, tvirtai rėmė Lietuvos liaudies didvyriškas pastangas išsikovoti apsisprendimo teisę, kai Lietuvos žmonės padarė žymią pažangą per pastaruosius dvejus metus, atkurdami nepriklausomą visuomenę ir dabar kuria naujas institucijas ir diegia demokratines normas, kai Lietuvos žmonės daugpartiniuose rinkimuose 1990 metų vasario 24 dieną įpareigojo savo naujuosius įstatymų leidėjus atkurti nepriklausomybę, kai naujasis Lietuvos įstatymų leidžiamosios valdžios pirmininkas kreipėsi į demokratines tautas dėl diplomatinio pripažinimo 1990 metų kovo 17 dieną, kai naujoji Lietuvos įstatymų leidžiamoji valdžia pademonstravo didelę drąsą, pasinaudodami mandatu už demokratiją ir apsisprendimą, kurį jai suteikė tie daugiapartiniai rinkimai, kai ta pati įstatymų leidžiamoji valdžia paskelbė nepriklausomos Lietuvos Respublikos atkūrimą 1990 metų kovo 11 dieną, kai pastarojo meto demokratinių įvykių raida Lietuvoje atskleidžia subrendusius Lietuvos liaudies demokratinius tikslus ir siekius, kuriuos visada rėmė ir rems Jungtinių Amerikos Valstijų žmonės, kai naujoji Lietuvos Vyriausybė perims Lietuvos sienų ir ekonomikos kontrolę ir jai reikės efektyvios politinės paramos derybose su Sovietų Sąjungos Vyriausybe, kad pasiektų sėkmingų rezultatų tose derybose, kai pagrindinis pavojus naujai Lietuvos Vyriausybei yra didėjantis Sovietų Sąjungos ekonominis spaudimas ir kai Lietuvos Vyriausybė turės ieškoti kreditų ir rinkų Vakaruose Lietuvos ekonomikai palaikyti, kai Sovietų Vyriausybė dar nepripažino Lietuvos Parlamento paskelbimo Lietuvą nepriklausoma, kai Sovietų Vyriausybė ėmėsi veiksmų, įskaitant karinių manevrų rengimą ir įsakymą Sovietų kariniams daliniams aktyviau ir akivaizdžiau kontroliuoti Lietuvos objektus, aiškiai stengiantis įbauginti Lietuvos parlamentą ir žmones, kai visai neseniai Sovietų prezidentas M. Gorbačiovas įsakė Lietuvos piliečiams per septynias dienas atiduoti bet kokius turimus ginklus Sovietų valdžios organams ir įsakė griežčiau kontroliuoti užsieniečių įvažiavimą į Lietuvą, todėl dabar Atstovų rūmai kartu su Senatu nutaria, kad Kongresas, pirma, sveikina Lietuvos žmones su neseniai praėjusiais sėkmingais daugiapartiniais rinkimais Lietuvoje. Antra, linki naujai Lietuvos Vyriausybei sėkmingai įgyvendinti Lietuvos liaudies norą, pareikštą rinkimuose - atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Trečia, sveikina naują Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Taryba ir pritaria jos pastangoms praplėsti demokratines institucijas ir priemones Rytų Europoje. Ketvirta, ragina Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Vyriausybę pripažinti ir gerbti Lietuvos žmonių siekius ir tuoj pat pradėti konstruktyvias derybas su naująja Lietuvos Vyriausybe lygiateisiais pagrindais. Penkta, ragina Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Vyriausybę taikaus bendradarbiavimo ir draugystės tarp abiejų mūsų šalių dvasioje susilaikyti nuo politinio, karinio ir ekonominio bauginimo veiksmų, kurie trukdytų derybų su Lietuva pažangai arba laikui bėgant sumažintų Lietuvos ekonominį potencialą. Šešta, mano, kad jėgos panaudojamos iš Sovietų Sąjungos pusės Lietuvos žmonių demokratiniams siekiams ir jų tautinio suvereniteto troškimui numalšinti būtų grubus Lietuvos žmonių teisių ir politinės laisvės pažeidimas ir rimta bei tragiška kliūtis Jungtinių Amerikos Valstijų - Sovietų santykiams. Septinta, tiki, kad Sovietų Sąjunga neturi teisės panaudoti jėgą prieš lietuvius, taikiai besinaudojančius savo demokratinėmis teisėmis, ir prezidentas M. Gorbačiovas bei kiti Sovietų vadovai turi suprasti, kad jėgos panaudojimas prieš Lietuvos žmones smarkiai pakenktų Jungtinių Valstijų - Sovietų santykiams. Aštunta, remia prezidento tvirtą doktrinos laikymąsi, kuria nepripažįsta teritorijos prijungimo jėga, о kaip tai atsitiko Baltijos valstybėse 1940 metais ir ragina prezidentą patvirtinti savo ištikimybę laisvai ir demokratinei Lietuvai ir ieškoti būdų, kaip tai aktyviai pademonstruoti. Devinta, ragina prezidentą planuoti ir imtis tų priemonių, kaip galima anksčiau, kurios normalizuotų diplomatinius santykius tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir naujos Lietuvos Vyriausybės. Ir dešimta, ragina prezidentą ieškoti efektyvios politinės paramos mūsų sąjungininkų tarpe Lietuvos apsisprendimo palaikymui".
Daug kas Vakaruose nė kiek neabejoja, kad šita rezoliucija bus priimta. Aišku, aš tik ją perskaičiau. Mes ją įdėmiai analizuosime, daug kas ją studijuos. Ir ji tuoj pat turės savo politinį poveikį mūsų vis dar nelengvoje padėtyje. Tuo baigdamas šią apžvalgą, noriu dar kartą pareikšti savo tikėjimą mūsų solidarumu, ypatingai sunkiomis valandomis ir galimybe toliau konstruktyviai dirbti, baigiant formuoti Vyriausybę ir atliekant kitus būtinus paskyrimus. Aš tikiuosi, kad jūs pritariate dienotvarkės papildymui, kad šiandien būtų tvirtinamas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Ačiū. (Plоjimai.)
Ministrės Pirmininkės deputatės K. D. Prunskienės pranešimas dėl ekonomikos ministro paskyrimo. Kandidato kalba, atsakymai į klausimus
PirmiNInkas. Ačiū jums. Antrasis darbotvarkės klausimas, jeigu aš teisingai suprantu - Ekonomikos ministro tvirtinimas. Lietuvos Respublikos Ministre Pirmininke, prašau jus.
K. D. Prunskienė (Verkių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Pateikiu jums ekonomikos ministro kandidatūrą: Vytas Navickas, gimęs 1952 metais Lazdijų rajone, lietuvis. Baigė Vilniaus universitetą, ekonomikos mokslų kandidatas, nepartinis. Iki 1989 metų Vytas Navickas dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos ekonomikos institute - iš pradžių jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, о nuo 1983 metų - šio instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Rengiant ekonominę reformą ir kuriant organizacines struktūras praėjusiais metais Vytas Navickas buvo įjungtas į Ekonominės reformos komisijos darbą, paskirtas koordinacinės grupės vadovu. Vadovaujant šiai komisijai, kartu su juo teko dirbti ir jo asmenyje turėjau gerą pagalbininką, organizatorių, koordinatorių. Pokalbiai komisijose bei deputatų klube patvirtino, kad yra pakankamai įsigilinęs į ekonominės reformos problematiką ir, mano supratimu, visiškai tinka būti kandidatu ekonomikos ministro pareigoms. Manau, kad jūs patys, pateikdami klausimus, turėsite progos geriau susipažinti su jo profesine kompetencija ir pasirengimu imtis tokių atsakingų pareigų. Būtent šioje sferoje susikaupė daugiausia problemų. Та patirtis, kurią pretendentas sukaupė per pastaruosius metus, labai pravers dirbant Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministru. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū jums. Ar gerbiamieji deputatai nori ko nors paklausti Ministrės Pirmininkės? Deputatas A. Rudys.
A. Rudys (Birštono rinkiminė apygarda). Gal ir nelabai etiška apie tai šnekėti, bet buvo galvota, kad į šią vietą bus siūlomas gerbiamas K. Glaveckas. Netikėtai atsirado kitas pretendentas. Jeigu Pirmininkė mano, kad tą galima pakomentuoti, būčiau dėkingas. Ačiū.
K. D. Prunskienė. Gerai, pasakysiu. Aš pasiūliau gerbiamą V. Navicko kandidatūrą, bet parengiamosiose konsultacijose buvo minima ne viena pavardė, tame skaičiuje ir gerbiamojo K. Glavecko. Bet dėl ligos ir kitų motyvų jis pasiūlymo atsisakė. Tuo tarpu gerbiamasis V. Navickas pastaruoju metu buvo užsienio komandiruotėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje, ten tyrė ekonominės reformos problematiką. Nesant jo, V. Navicko kandidatūra nebuvo minima, bet apie ją aš realiai mąsčiau.
Pirmininkas. Ar komisijų pirmininkai pasirengę pateikti savo išvadas? Ačiū gerbiamai Ministrei Pirmininkei. Deputatas G. Vagnorius.
G. Vagnorius (Justiniškių rinkiminė apygarda). Mes bendrame Ekonomikos ir Savivaldybių reikalų komisijų posėdyje svarstėme šią kandidatūrą ir jai pritarėme. Taip pat, kaip jau ne kartą girdėjome, Vyriausybės Pirmininkė gerbiama K. D. Prunskienė ir toliau vadovaus Respublikos ekonominei reformai, о pretendentas yra kvalifikuotas pagalbininkas. V. Navickas dirba šioje srityje, koordinavo veiklą, rengiantis ekonominei reformai, ir aš manau, kad mes turėtume tikrai paremti gerbiamos K. D. Prunskienės siūlymą.
Pirmininkas. Ačiū. Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas deputatas A. Sakalas.
A. Sakalas (Antakalnio rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai, mūsų komisija taip pat svarstė šią kandidatūrą. Jokių pastabų neturime, ir manome, kad reikia paremti šią kandidatūrą. Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Ar kitų komisijų pirmininkai nori pareikšti savo nuomonę. Ne? Tada prašau gerbiamą pretendentą į tribūną.
V. NAVICKAS. Ilgai galvojau, prieš sutikdamas būti kandidatu į šį postą. Sunkios ekonominės būklės, sudėtingos politinės situacijos sąlygomis žmogui, kuriam teks dirbti ekonomikos ministru, teks įveikti daug sunkumų, labai įtemptai dirbti. Įvertinęs savo ankstesnę veiklą Ekonomikos institute, vėliau Ministrų Taryboje, aš įsitikinau, kad Respublikos ekonomikos reikalus bei reikmes suprantu, nes ilgą laiką dirbau liaudies ūkio prognozavimo, metodologijos srityje. Suvokiu bendrą Respublikos liaudies ūkio struktūrą, jos vystymosi tendencijas. Toks yra praktinis bagažas, kuris buvo papildytas betarpiškais kontaktais su įmonių vadovais, su ministerijų, įvairių organizacijų atstovais. Dirbant Ministrų Tarybos Ekonominės reformos sektoriuje teko betarpiškai dalyvauti rengiant kai kuriuos įstatymų projektus, koordinavau kitų grupių veiklą, kurios vykdė analoginį darbą, kūrė įvairias schemas ir programas, reikalingas kardinaliam ekonomikos pertvarkymui įgyvendinti.
Tikėdamasis užimti ekonomikos ministro postą, aš manau darbą pradėti nuo daugelio permainų. Iki šiol ekonomikos problemos buvo nagrinėjamos Ministrų Taryboje, Ekonomikos institute, laikiname moksliniame kolektyve, kuris ilgą laiką Vyriausybei teikė didelę paramą. Tačiau funkcinės valdymo struktūros, visų pirma Plano komitetas per mažai prisidėjo prie tų klausimų sprendimo. Manau, kad pirmas darbas, kuris turėtų būti atliktas - Respublikos bendros ekonominės reformos politikos suformavimas. Būtent Ekonomikos ministerija turi užtikrinti visų ekonominių veiksmų darną visose sferose, subalansuoti įstatymų ir kitų normatyvinių dokumentų priėmimą. Tikėdamiesi konkretaus rezultato, darydami vieną ar kitą ekonominį žingsnį, turėtume žinoti aiškias jų pasekmes. То iš mūsų, matyt, laukia ir Respublikos žmonės, to mes norime ir patys: to bandysiu siekti savo pradiniame darbo etape. Tuo tikslu gilinsime kontaktus su kitomis ministerijomis, naudosimės mokslininkų pagalba, bandysime Respublikoje siekti bendros ekonominės pažangos.
Pirmininkas. Ačiū. Prašau, gerbiamieji deputatai, pateikti klausimus. Deputatas B. V. Rupeika.
B. V. Rupeika (Širvintų rinkiminė apygarda). Sakykite, pretendente, kaip manote, ar Lietuvos ekonomika paklus Lietuvos ekonomikos ministerijai?
V. Navickas. Aš manau, kad ekonomiką reguliuos Lietuvos parlamento nutarimai, ekonomikos pagrindų įstatymai. O jų konkrečiu įgyvendinimu turės rūpintis Ekonomikos ministerija, kitos instancijos, kurias jau esate sukūrę.
Pirmininkas. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius (Baltijos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, kaip jūs manote, ar mes tapsime ekonomiškai savarankiški, jeigu didelė dalis, palyginti didelė dalis žmonių priklauso centrinėms žinyboms ir dar nemano greitai pereiti į mūsų ekonominio reguliavimo sferą. Kokius jūs matote kelius paskubinti šitą procesą? Ačiū.
V. Navickas. Darant apklausą įsitikinome, kad pačių įmonių kolektyvai sutinka pereiti Respublikos žinion. Klausimo neišsprendžia Maskvoje, neduoda tam leidimo. Šis, kaip ir kiti sudėtingi klausimai bus sprendžiami ekonominių darybų su Tarybų Sąjunga metu. Aš neįsivaizduoju savarankiškos ekonomikos, jeigu ji neturi vientisos ūkio struktūros, jeigu kai kurie objektai gali būti reguliuojami kitais įstatymais, kitomis taisyklėmis.
Pirmininkas. Deputatas R. R. Survila.
R. R. Survila (Trakų rinkiminė apygarda). Gerbiamas pretendente, kai kurie mūsų žymūs ekonomistai į žmonių klausimą, kada geriau gyvensime, atsako maždaug šitaip: gyvensite geriau tada, kai geriau dirbsite. Nenorėčiau su tuo sutikti todėl, kad eilinis žmogus tvirtina: dirbsiu geriau tuomet, kai bus matoma reali to darbo prasmė. Jūs suprantate, apie ką aš kalbu? Kokią jūs matote išeitį iš to uždaro rato? Tokią išeitį reikia rasti dar šiais metais, nes priešingu atveju geriau dirbti nepradėsime. Ačiū.
V. Navickas. Tas klausimas iš tiesų problematiškas. Ir dabar Respublikos žmonės daug dirba, ypač kaime, bet ypatingais rezultatais pasidžiaugti negali. Vien tvirtinti, kad pats darbas teikia laimę, irgi neteisinga. Aš manau, kad reikia stengtis kuo geriau panaudoti turimas galimybes, savo ūkio struktūrą pertvarkyti taip, kad ji kuo visapusiškiau tenkintų mūsų Respublikos gyventojų reikmes. Tuo pačiu būtina efektyviau naudoti sukauptą potencialą ekonominiams ryšiams ir su Rytais, ir su Vakarais plėtoti. Taip bent ekonominį vystymąsi traktuoja daugelis valstybių. Darbas yra visų gėrybių šaltinis ir, laimei, Lietuvos žmonės to nepamiršo.
Deputatų pranešimai
Pirmininkas. Deputatas E. Grakauskas.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamas pretendente, mes gerai žinome, kad sovietinė santvarka, administracinė komandinė sistema vadovavosi pagrindiniu principu - priešinti atskirus socialinius sluoksnius, atskiras gyventojų grupes, skaldė jas, kad būtų galima geriau valdyti. Buvo skatinami prieštaravimai tarp profesinio darbo, tarp profesijų, turtiniu požiūriu ir kitais aspektais. Mane, atstovaujantį kaimo žmonių interesams, jaudina tai, kad išlieka laibai neekvivalentiški mainai tarp miesto ir kaimo. Turiu galvoje gaminamą produkciją, jos realizaciją ir panašiai. Sakykite, jūs, būdamas ekonomikos ministru, ar rastumėte realius kelius nustatyti ekvivalentiškus mainus tarp skirtingų gyventojų sluoksnių? Kada ir kaip tai įmanoma padaryti?
V. Navickas. Taip, suprantu. Iš vienos pusės klausimas yra ekonominis, о iš kitos - ne visai. Mechaniškas vertybių skirstymas - čia miestui, čia kaimui - turbūt neturi jokios prasmės. Ekonomikoje turi vyrauti kitos kategorijos: yra darbo produktas, jam yra ekvivalentiškas vertės matas ir, tuo vadovaujantis, vyksta mainai. Šalindami tas deformacijas, kurias ir jūs minėjote, artėdami prie normalių ekonominių santykių mes ir išvengsime disproporcijų, kurios iš tiesų akivaizdžios. Reikės konkrečių priemonių šioms negerovėms likviduoti. Čia reikia ir kaimo žmonių, ir Žemės ūkio ministerijos, ir mūsų bendrų pastangų. Konkrečiai atsakyti į tokį sudėtingą klausimą dabar sunku. Bet, kartoju, normalūs ekonominiai santykiai šią problemą likviduos. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas S. Malkevičius.
S. Malkevičius. Aš norėčiau paklausti, kokia ūkio šaka, jūsų nuomone, pas mus turėtų būti prioritetinė ir ką jūs darysite, kad būtent toji ūkio šaka tokia taptų.
V. Navickas. Taip, Respublika neturi daug materialinių išteklių, todėl stengsimės vystyti tas pramonės šakas, kurios reikalauja mažai žaliavų, medžiagų, о daugiau efektyvios, produktyvios darbo jėgos. Toks yra bendras tikslas, о konkrečiai labiau vystytinos mokslo pasiekimais grindžiamos gamybinės šakos, kurių produkcija duoda didžiausią efektą. Turiu galvoje, pavyzdžiui, elektronikos pramonę. Tačiau, žinoma, reikia įvertinti ir gerai suderinti savo norus ir realias galimybes. Taip pat būtina atsižvelgti į visą kompleksą aplinkybių, kurios užtikrina mūsų rinkos subalansavimą, lemia ryšius su partneriais iš užsienio.
(Balsas Iš salės - negirdėti.)
V. Navickas. Taip, taip, aš kalbėjau apie pramonę, о žemės ūkyje taip pat reikia numatyti efektyvią programą. Jeigu mums bus nenaudinga maitinti didelę Tarybų Sąjungą, mes, matyt, koncentruosime savo pajėgas kitose srityse. Struktūrų klausimą Respublikos ekonomikoje būtina iš naujo apgalvoti.
Pirmininkas. Deputatas V. Beriozovas.
V. Beriozovas (Kėdainių rinkiminė apygarda). Turiu vieną klausimą, bet, jeigu atsakysite teigiamai, klausiu dar kartą. Ar jūs buvot LKP nariu?
V. Navickas. Nebuvau.
Pirmininkas. Deputatas R. Rudzys.
R. Rudzys (Lentvario rinkiminė apygarda). Ačiū. Laba diena. Gerbiamas kandidate į ministrus, jūs pasakėte, kad sąjunginio pavaldumo įmonių kolektyvai iš esmės sutinka pereiti į Respublikos valstybinį reguliavimą, bet tai padaryti jiems trukdo Maskva. Manyčiau, kad kolektyvai dar noriau pereitų į mūsų ūkio sferą, jeigu jiems konkrečiai pasakytume, kaip jie čia gyvens, kaip jie galės tvarkytis. Mano klausimas toks: praeitą savaitę pradėjome svarstyti Įmonių įstatymo projektą. Man regis, tai darome gana skubotai, netgi lyginant su alternatyviu Lietuvos pramoninkų sąjungos paruoštu Verslininkystės įstatymo projektu. Štai Įmonių įstatymo projekto penkioliktame straipsnyje teigiama: „Valstybė reguliuoja įmonių veiklą ekonominiais svertais, kainomis, užsakymais, mokesčiais, kitomis priemonėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos įstatymu". Pasakykite, kokiomis dar priemonėmis galima būtų įmones suvilioti, išskyrus kainas, palūkanas, užsakymus ir mokesčius? Kokios dar galėtų būti priemonės? Ačiū.
V. Navickas. Na, galbūt čia iš tikro neapgalvota formuluotė, bet juk yra daugiau ekonominio valdymo svertų, negu čia suminėti. Bet įstatyme reikėtų juos konkrečiai nurodyti. Kad ir tas valstybinis užsakymas. Matyt, mums reikės tą sąvoką pakeisti kažkokia kita. Galbūt Ekonomikos ministerija turės atlikti kažkokį valstybinį ūkio reguliavimą. Tačiau dabartinio valstybinio užsakymo analogas bus ne prievartinis, bet konkursinis. Keisis ir šio ekonominio sverto turinys. Kokios priemonės projekte nepaminėtos? Na, sakykim, kad ir biudžetinis finansavimas čia nėra tinkamai aptartas. Juk įmonių veikla turėtų ir gali būti reguliuojama tam tikro biudžetinio finansavimo sąskaita. Iš tiesų taip, ar ne?
R. Rudzys. Aš suprantu, kad jūs kategoriškai pasisakote prieš neekonominio pobūdžio priemones. Ačiū jums.
V. Navickas. Na, žinoma.
Pirmininkas. Aš labai apgailestauju, kad dėl fotokorespondentų nemandagumo deputatai negali prieiti prie mikrofono kairėje, todėl labai prašau juos leisti deputatams normaliai dirbti. Gerbiamieji fotokorespondentai, mes laukiame, kol jūs susiprasite.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Gal galima, kadangi...
Pirmininkas. Ne, dabar yra deputato J. Pangonio eilė, о deputatus, kurie laukia prie kairiojo mikrofono, prašau grįžti į savo vietas. Prašau.
J. Pangonis (Alytaus kaimiškoji rinkiminė apygаrda). Gerbiamasis pretendente, neabejoju, kad jūs esate laisvos ekonomikos šalininkas, todėl, eidamas į tokį atsakingą postą, turbūt esate numatęs, kokiais etapais, kokia tvarka, kokiomis priemonėmis ir per kiek laiko mes galime nuo komandinės administracinės ekonomikos sistemos pereiti prie rinkos, prie laisvos ekonomikos? Gal galite trumpai pakomentuoti?
V. Navickas. Tą klausimą viename iš posėdžių šiuose rūmuose jau buvau gavęs. Atsakyti į jį iš tiesų sunku. Tokio proceso trukmės neįmanoma nustatyti, nes čia ne fizikos ar mechanikos veiksmai, о čia yra žmonių gyvenimas. Ir nuo to, kaip mes sugebėsime visi kartu greitai eiti, taip greitai tą ribą pasieksime. Bet ir tai ne tik nuo mūsų viskas priklauso. Mūsų žengimą smarkiai riboja partneriai kairėje, dešinėje, Rytuose, Vakaruose. Proceso sparta priklausys nuo viso komplekso priemonių, nuo realių procesų, vykstančių Respublikos ekonomikoje. Visa tai lems, kiek mes priartėsime prie tų rinkos sąlygų, ką jūs vadinate laisvąja ekonomika. Aš nepritariu tam terminui. Laisvos ekonomikos nebūna, būna tiktai labai griežtos rinkos sąlygos, bet be jokio diktato.
Pirmininkas. Deputatas G. Šerkšnys.
G.Šerkšnys. (Girstupio rinkiminė apygarda). Jau daug kalbėta apie tai, kad Lietuvos ekonomikai gali pagelbėti užsienio kreditai ir užsienio technologija. Mane pirmiausia domintų tai, kokiu būdu numatote pritraukti užsienio kapitalą ir technologiją į Lietuvos ekonomiką. Antras klausimas, kaip išlaikyti kontrolinį akcijų paketą Lietuvos bankuose?
V. Navickas. Taip, užsienio kapitalą pritraukti nėra paprasta dabartinėmis sąlygomis, aš sakyčiau, praktiškai neįmanoma. Kol kas praktikuojamos tik labdaros formos, о rinkos kapitalo funkcionavimas mūsų ekonomikoje galimas, tik išsprendus politines problemas. Tuo aš įsitikinau, būdamas Vakarų Vokietijoje. Juk dabar Respublika užsienio kapitalui negali duoti jokių garantijų. Nežinoma, kaip išsispręs mūsų valiutiniai santykiai su Tarybų Sąjunga, kokį mes turėsime statusą naujiems ekonominiams santykiams su užsieniu formuoti. O kol kas tegalime galvoti apie bendrų įmonių steigimą. Daugiau gali nuveikti ir Respublikos įmonės. Jos pačios turėtų būti suinteresuotos ryšių plėtojimu su užsienio partneriais. Bet vyriausybiniame, valstybiniame lygyje tokios galimybės dabar yra labai ribotos, nes jokių garantijų nėra, pažadais verslininkai netiki, o, be to, reikia turėti bent jau minimalų valiutinį fondą.
Pirmininkas. Deputatas J. Beinortas.
J. Beinortas (Žemaičių rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pretendente, sąjunginio pavaldumo gamyklos Lietuvoje yra vystomos vienpusiškai. Kaip pavyzdys galėtų būti radijo elektronikos įmonės, kurių produkcijos didžioji dalis, kaip pusfabrikačiai skirti komplektavimui. Ši aplinkybė visiškai sukausto Respublikoje esančias šio profilio įmones. Netgi sumažinus valstybinį užsakymą, įmonė, kuri Lietuvoje neturi partnerio, savo pusfabrikačiams neranda rinkos. Kita problema kyla ar kils su įmonėmis, pavyzdžiui, su Vilniaus kuro aparatūros, Panevėžio autokompresorių gamyklomis ir kitomis, kurios iki šiol buvo monopolistais. Žinome, kad toms įmonėms TSRS pastaruoju metu sparčiai statomi dubleriai. Todėl mūsiškės gamyklos ateityje neturės kur realizuoti produkcijos. Aš norėčiau išgirsti jūsų, kaip būsimo ekonomikos ministro, mintis apie tai, kaip reikėtų prognozuoti ir planuoti šitų įmonių perprofiliavimą, kaip išspręsti jas slegiančio valstybinio užsakymo problemą. Ačiū.
V. Navickas. Kaip suprantu, klausimas liečia valstybinio užsakymo galiojimą Lietuvoje, tų įmonių perprofiliavimo ir kitas problemas. Dar vasario mėnesį buvo galvojama, kad sąjunginį valstybinį užsakymą Lietuvos įmonėms reikėtų sustabdyti. Nežinau, kaip baigėsi to klausimo sprendimas. Ekonominės reformos komisijoje mes siūlėme, kad įmonių, kurios gamina pusfabrikačius, bet neturi rinkos Respublikoje, veiklą reikėtų reguliuoti tarpvalstybinėmis ir ekonominėmis sutartimis. Tai yra, turėtume formuoti tam tikrą produkcijos sąrašą, gaminių nomenklatūrą, kuriuos mes parduotume Tarybų Sąjungai. Iš kitos pusės mes turėtume pranešti, ko mūsų pramonei, žemės ūkiui reikia iš Tarybų Sąjungos. Prie darybų stalo turėtume nutarti, kiek ir ko parduosime ir kiek pirksime iš kaimynų. Tokiu atveju įmonėms nebetektų rūpintis produkcijos realizavimu, nes Vyriausybė tai garantuotų tarpvalstybiniu susitarimu.
Įmonių perprofiliavimas nėra lengvas, nes matome, kaip sunkiai TSRS vyksta konversijos procesas. Aš kol kas negirdėjau, kad statomos alternatyvios įmonės Kuro aparatūros gamyklai. Tačiau Lietuvoje formuojant naujas ūkio struktūras reikia spręsti, kokių gamyklų atsisakyti, kokias perprofiliuoti ir įkomponuoti į bendrą pertvarkymo programą.
Pirmininkas. Deputatas K. Rimkus.
K. Rimkus (Šeduvos rinkiminė apygarda) Lietuva yra žemės ūkio respublika. Ekonomikos reforma žemės ūkyje yra būtina. Kaip ją pradėsite? Kada žemės ūkyje bus sutvarkytos kainos?
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate K. Rimkau, pateikite po vieną klausimą.
K. Rimkus. Čia vienas ir yra, tik jis platesnis.
Pirmininkas. Na, ką gi, tada skaitykite.
K. Rimkus. Ar jums nebus svetimi žemdirbių interesai?
V. Navickas. Paskutinis klausimas apibendrina ankstesnius. Aš minėjau apie tai, kad žemdirbiai daugeliu atžvilgių yra skriaudžiami. Tie klausimai turėtų rasti atgarsį, kuriamos ekonominės reformos programoje tas opias problemas kaip nors reikia išspręsti.
Pirmininkas. Deputatas L. S. Razma.
L. S. Razma (Žirmūnų rinkiminė apygarda). Šiandien mes iš jūsų galėjome tikėtis profesionalesnio Lietuvos ekonomikos padėties įvertinimo. Tas pat pasakytina apie kelius, kuriuos jūs siūlėte, kaip pagerinti tą ekonomiką. Ar negalėtumėte nors trumpai apibūdinti bent šio ketvirčio Lietuvos ūkio vystymosi tendencijas, jų teigiamus ir neigiamus bruožus? Ką jūs įžvelgiate naujo mūsų ūkio dinamikoje?
V. Navickas. Ketvirtis tik vakar pasibaigė, todėl aš nežinau, kokias išvadas ar analizę galima daryti. Na, о taip paviršutiniškai kalbėti nelabai ir norisi.
L. S. Razma. Ar jūs nuolat neanalizuojate situacijos, netikrinate ekonomikos pulso?
V. Navickas. Taip, pulsas yra vienas dalykas, о ekonominiai reiškiniai - kitas. Bet vystymosi tendencijas matome pagal kiekvienos dienos informaciją spaudoje, visuomenės reakciją, parduotuvių lentynas ir panašiai. Aiškiai regime, kad teigiamų permainų nėra. Sutrikus tiekimui įmonėms, pablogėjo ir žmonių aprūpinimas. Gyventojai už uždirbtus pinigus gali nusipirkti vis mažiau daiktų. Visa tai - išoriniai požymiai, о šaknys žymiai gilesnės. Ekonominė analizė, matyt, atskleistų krizės priežastis, bet, deja, aš negaliu dabar to padaryti.
l. S. Razma. Ar negalėtumėt...
Pirmininkas. Gerbiamasis deputate L. S. Razma, mes susitarėme pateikti po vieną klausimą. Tai viena. Antra, aš jums ir kitiems deputatams norėčiau priminti, kad pretendentas tik prieš kelias dienas grįžo Lietuvon, ir vargu ar suspėjo detaliau susipažinti su ekonomikos reikalais. Ar jūs, gerbiamasis deputate L. S. Razma, papildysite savo klausimą ar tai bus?...
L. S. Razma. Aš norėjau paklausti, ar negali pretendentas šio ketvirčio rezultatų palyginti su praeitų metų to laikotarpio pasiekimais?
V. Navickas. Bet tai tas pats klausimas.
L. S. Razma. Tik patikslintas.
V. Navickas. Aš manau, kad situacija ekonomikoje apskritai yra blogesnė, о konkrečiai aš, deja, negaliu pasakyti.
Pirmininkas. Gerbiamieji deputatai! 13 minučių liko iki pertraukos, ar jūs tikrai įsitikinę, kad jūsų klausimai būtini jūsų apsisprendimui? Jeigu taip, tai tada prašom klausimus pateikti labai trumpai ir labai aiškiai, taip, kad būtų galima atsakyti labai trumpai ir labai aiškiai. Prašau, jūsų eilė.
A. Ražauskas (Pakruojo rinkiminė apygarda). Žemės ūkio ekonomikos institutas visą laiką gyveno ir dirbo, kaip kaime sakoma, ant šaligatvio. Kaip jums atrodo, ar jis ką nors davė Lietuvos žemės ūkiui? Jeigu toliau jis gyvens ir dirbs „ant šaligatvio", tai ar jis gali ateityje pasitarnauti būsimam Lietuvos žemės ūkiui?
V. Navickas. Aš tiesiog nesuprantu, juk yra Žemės ūkio ministerija ir jai pavaldus tas institutas. Jeigu ji nesinaudoja ar blogai naudojasi mokslo pasiekimais, ir žemės ūkis dėl to nukentėjo, tai čia jos darbo spraga. Klausimas turėtų būti skirtas ne man.
A. Ražauskas. Ar, jūsų nuomone, žemės ūkio ekonomikos institutas, kuris įsikūrė mieste, gali žemės ūkiui teikti kokią nors naudą, ar ne? Jūsų požiūris?
V. Navickas. Na, matot, nuo vietos nepriklauso veiklos rezultatai. Juk mes naudojamės Amerikos ekspertų patyrimu ir taikome mūsų ekonomikoje. Taigi geografija ne visada lemia darbo rezultatus.
Pirmininkas. Deputatas A. Sėjūnas.
A. Sėjūnas (Dainų rinkiminė apygarda). Visai neseniai mes priėmėme įstatymą, pagal kurį sąjunginio pavaldumo įmonės pereina Respublikos jurisdikcijos žinion. Tačiau tas įstatymas pakibo ore, nes nėra atitinkamų Respublikos įstatymų. Tai sudaro didelių keblumų tokių įmonių administracijai kalbantis su ministerijomis. Aš norėčiau paklausti, kokia turėtų būti šitų įmonių strategija ir taktika šiais ir sekančiais metais? Ir koks turėtų būti tokių įmonių statusas?
V. Navickas. Aš truputėlį patikslinsiu klausimą. Čia nelabai girdisi. Jūs klausiate, kad yra paskelbtas akcinės įmonės įstatymo projektas, kuris...
A. Sėjūnas. Ne. Priimtas įstatymas, kuris numato, kad sąjunginio pavaldumo įmonės priklauso Respublikos jurisdikcijai, tačiau nėra kitų įstatymų, kurie išspręstų visą kompleksą problemų.
V. Navickas. Supratau jūsų klausimą. Taip, iš tiesų, tos įmonės, kurios iš sąjunginio pavadumo pereina į Respublikos reguliavimo sferą, nori žinoti, kokiomis sąlygomis jos dirbs, ir pirmiausia laukia įmonės įstatymo. Yra pateikti net du tokio įstatymo projekto variantai: vienas Pramonininkų asociacijos, kitas - Lietuvos įmonių pagrindų bendras įstatymas, kuriame nurodyta, kad atskirų rūšių - akcinių arba valstybinių, privačių arba kooperatinių žmonių funkcionavimo taisykles parengs Ministrų Taryba atskiromis nuostatomis, arba kitu normatyviniu aktu. O parlamentas nutars, kurį įstatymą patvirtinti ir kaip detalizuoti jo įgyvendinimo tvarką.
Pirmininkas. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Deputatai daugiau nebeklausia jūsų. Ar kas nors nori kalbėti dėl kandidatūros? Sekretoriate užsirašiusių nėra, matyt, daugeliui yra viskas aišku. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Vytas Navickas būtų patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ministru? Kas už?
Balsų skaičiuotojas. 80 deputatų.
Pirmininkas. Ačiū. Kas prieš?
Balsų skaiČiuotojas. 2.
Pirmininkas. Kas susilaikė?
Balsų skaičiuotojas. 16.
Pirmininkas. Balsų dauguma Vytas Navickas patvirtintas Lietuvos Respublikos ekonomikos ministru. Sveikiname. (Plоjimai) Gerbiamieji, norėčiau paskelbti tokią informaciją. Deputatų Z. Balcevičiaus, M. Čoboto ir Č. Okinčico rinkėjai vakar vakare jiems skambino į namus ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui pareiškė padėką už tai, kad operatyviai buvo patenkintas jų prašymas dėl lenkų televizijos pirmos programos retransliavimo. Išsakyta keletas gražių padėkos žodžių. (Plojimai)
Nežinau, ar verta iki pertraukos pradėti svarstyti kitą klausimą? Liko 6 minutės, gavome keletą trumpų pranešimų. Deputatas E. Grakauskas prašo leisti žemdirbių vardu padaryti trumpą pareiškimą.
E. Grakauskas (Kartenos rinkiminė apygarda). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš noriu trumpai informuoti jus, kad praeitą penktadienį Dotnuvoje buvo susirinkę pasitarti visų keturių visuomeninių ar politinių jėgų - visų tarybų, esančių žemės ūkyje, atstovai. Padarytos labai svarbios išvados ir priimtas kreipimasis, kurį aš norėčiau perskaityti jums ir kartu visiems Lietuvos žmonėms. „Kreipimasis į Lietuvos žemdirbius. Lietuvos kaimas atkurtoje nepriklausomoje Respublikoje pradeda pirmąją sėją. Žengiant pirmuosius laisvos Lietuvos žingsnius labai svarbu išsaugoti tautos vienybę ir susitelkimą. Mes, Lietuvos žemdirbių organizacijų atstovai, susirinkę 1990 metų kovo 30 dieną Dotnuvoje, nutarėme:
1. Pritarti naujai išrinkto Lietuvos parlamento ir Vyriausybės veiklai. Tikimės, kad juose bus deramai atstovaujami žemės ūkio žmonių interesai.
2. Vienijant Lietuvos žemdirbių Sąjūdžio tarybos, Žemdirbių tarybos, Kolūkių tarybos ir Lietuvos ūkininkų sąjungos veiklą sudaroma koordinacinė jungtinė Žemdirbių taryba. Kviečiame visus žemdirbius sutelkti jėgas Lietuvos kaimo atgimimui. Lietuvos žemdirbių Sąjūdžio tarybos prezidiumas, Lietuvos Žemdirbių tarybos prezidiumas, Lietuvos kolūkių tarybos prezidiumas, Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai. Dotnuva. 1990 metai kovo 30 diena".
PirmINinkas. Ačiū. Dar yra trumpas pareiškimas dėl buvusio Lietuvos komunistų partijos Istorijos instituto pastato. Deputatas B. Genzelis.
B. Genzelis (Žvėryno rinkiminė apygarda). Gerbiamieji deputatai! Kaip žinia, Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetas buvusį Partijos istorijos instituto pastatą kartu su biblioteka perdavė Mokslų Akademijos Istorijos institutui. Aš gavau šio instituto kreipimąsi į deputatus, kurį perskaitysiu: „Šių metų kovo 30 dienos vakarą buvusio Partijos istorijos instituto prie LKP CK darbuotojo, dabar TSKP organizacijos Lietuvoje aktyvisto J. Jarmalavičiaus vedami, į instituto ir archyvo patalpas įsibrovė TSRS vidaus kariuomenės daliniai. Kaip žinia, instituto rūmus 1936 metais suprojektavo Varšuvos architektai, о 1936-1937 metais šį projektą už savo lėšas realizavo miesto savivaldybė, dar pristatydama pašto ir taupomosios kasos rūmus. Pokario metais pastatą suvalstybinus, jame kurį laiką veikė LKP CK, o nuo 1948 metų rūmai tapo Partijos istorijos institutu prie CK. Prasidėjus pertvarkai ir tautiniam atgimimui, absoliuti dauguma instituto ir archyvo darbuotojų tvirtai apsisprendė - tarnauti savo krašto labui".
Dabar į mane kreipėsi gerbiama Vanda Kašauskienė, kuri pranešė, kad šiandien, 15 valandą Partijos istorijos institute pasirodė nežinia kieno skelbimas. Nesama direkcija ragino visus darbuotojus grįžti į savo darbo vietas. Jeigu jie to nepadarys, visi bus atleisti iš darbo. Kadangi patalpose yra milicininkais persirengę desantininkai, nuo rytdienos nei vienas Istorijos instituto, nei archyvo darbuotojas nebus įleisti į rūmus.
Ką reiškia šitas archyvas? Mes visi turbūt žinome jo svarbą.
Šitame archyve yra sukaupti partijos istorijos slapti dokumentai ir jų reikšmė aiškinant mūsų praeitį yra nepaprastai svarbi. Kaip rašo gerbiama V. Kašauskienė, ji yra įsitikinusi, kad šitos akcijos tikslas - galutinai užimti archyvą. Toliau ji rašo: „Mūsų įsitikinimu, archyvas bus perkeliamas ne tik į kitą vietą, bet ir bus naikinamas". Taip, tokia yra nuomonė - archyvas bus naikinamas. Na, о ką mes galime padaryti? Aš galvočiau, jie prašo, kad mes kreiptumėmės į atitinkamas mūsų valdžios instancijas, t. y. į Vidaus reikalų ministeriją, kad ji šitam archyvui garantuotų apsaugą, kad dokumentai nebūtų naikinami, о juo labiau išvežami. Mes visi čia esantys, suprantame savo bejėgišką padėtį, bet vis dėlto Lietuvos žmonėms turime pasakyti, kad partijos istorijos archyvas pašalinių jėgų pagalba gali būti sunaikintas. Tokiu būdu galima daug nesužinoti apie mūsų praeitį.
Mes girdime, kaip sąjunginė vyriausybė sako: Lietuvoje nevartojama karinė jėga. O kas tai yra, jeigu desantininkus perrengia milicininkų uniforma? Kareivius nesunku atskirti nuo milicininkų: pasižiūrėkite, su kokiais batais vaikšto tie ,,milicininkai". Milicininkų uniformą užsivilko, bet desantininkų batų nepakeitė. Aš dar kartą kreipiuosi, kad teisėtvarkos organai kažką padarytų ne tik dėl šito, bet ir kitų archyvų apsaugos, nes mes po kurio laiko neturėsime nė vieno archyvo. Ačiū.
Pirmininkas. Deputatas V. Žiemelis taip pat pateiks trumpą informaciją.
V. žiemelis (Raguvos rinkiminė apygarda). Jeigu jau kalbama apie tai, tai ir patys teisėtvarkos organai yra tam tikros savivalės auka. Šiandien Respublikos prokuratūros darbuotojai buvo susirinkę į bendrą susirinkimą ir vieningai parėmė prokurorą A. Paulauską, ketina tarnauti tik Lietuvos Respublikai. Priimtas toks kreipimasis į TSRS Prezidentą M. Gorbačiovą. Jeigu leisite, aš perskaitysiu: ,,Šių metų kovo mėnesį 30 dieną TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ginkluoti kareiviai užėmė Lietuvos Respublikos prokuratūros pastatą. Atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją, TSRS prokuratūros atstovai paskelbė generalinio prokuroro įsakymą apie Artūro Paulausko, paskirto suverenios Lietuvos Respublikos prokuroru, atleidimą iš užimamų pareigų. Tarybų Sąjungos prokuratūros darbuotojų veiksmais norima dezorganizuoti Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kuri turi užtikrinti teisėtumą, kovoti su nusikalstamumu. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos prokuratūra tapo grubaus kitos valstybės, kuriai Jūs vadovaujate, savivaliavimo auka. Informuodami jus apie tai, mes protestuojame prieš TSRS prokuratūros ir TSRS vidaus reikalų ministerijos karinių dalinių savivaliavimą suverenios Lietuvos Respublikos aukščiausiojo priežiūros organo atžvilgiu ir reikalaujame nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus. Lietuvos Respublikos prokuratūros kolektyvas". Ačiū.
Pirmininkas. Ačiū. Pertraukos metu į trumpą spaudos konferenciją kviečia deputatas M. Laurinkus ir Ministro Pirmininko pavaduotojas R. Ozolas. O dabar žodis suteikiamas R. Ozolui.
R. Ozolas (Rėkyvos rinkiminė apygarda). Jeigu pritartų gerbiamasis parlamentas, aš siūlyčiau visų pastatų, kurie dabar yra saugomi TSRS vidaus reikalų ministerijos darbuotojų, sargybą sudvejinti, arba pakeisti ją, šitą akciją, bandant įforminti dvišalio susitarimo būdu. Kontaktų paieška būtų visiškai akivaizdi, о jeigu kiltų konfrontacija, tai vėlgi turėtume labai aiškų padėties apibūdinimą, bent jau kur kas aiškesnį už šiandien esantį. Laukiu jūsų sprendimo. Galima būtų duoti nurodymus.
Pirmininkas. Ačiū. Pertrauka iki 17 valandos 5 minučių.