1992 m. liepos 2 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti. Pradedame rytinį posėdį. Pareiškimą padarys deputatas P.Varanauskas. Prašom.
Deputato P.Varanausko pareiškimas
P.VARANAUSKAS. Iš vietos sako, kad aš dažnai darau pareiškimus. Iš tiesų dariau, bet deputatas A.Sakalas du su puse karto viršija, todėl man tenka vytis, kadangi pareiškimai jo ne visai teisingi ir nukreipti prieš tą darbą, kurį tenka dirbti man. Ir dėl to aš pavadinu tai veidmainyste.
,,Deputatas A.Sakalas padarė Centro frakcijos vardu pareiškimą, kuris neigiamai vertina Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje ištirti darbą. Įsidėmėtini kaltinimai: neatsiskaitoma Aukščiausiojoje Taryboje, neteisingas sprendimas dėl deputatės K.Prunskienės sąmoningo bendradarbiavimo su KGB, neįvertintas dokumentų dingimas, viešumas atskleidžiant buvusius KGB agentus, ypač Filosofijos ir sociologinių tyrimų instituto direktorių A.Matulionį — KGB agentą Ivanauską. Nėra komisijos darbo reglamento. Primenu, kad šioje komisijoje yra visų frakcijų atstovai. Komisija vadovaujasi 1991 m. gruodžio 17 d. įstatymu ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" (Žinios, 1992 m. Nr. 1). Be to, įstatymas priimtas Centro ir kitų kairėje pusėje esančių frakcijų aktyviu spaudimu. Nes taip, kaip pripažino jų pačių laikraštis, KGB iniciatyva norėta nušalinti V.Čepaitį. Dabar socialdemokratinis centras jau savo pareiškimu bando ginti žymiai aktyvesnius ir stambesnius KGB agentus. Nė mažiausios abejonės nekelia tai, kad paminėtas A.Matulionis — Ivanauskas buvo aršus KGB agentas iki pat rugpjūčio pučo. Prokuratūros paaiškinimas, kad negali prieš jį imtis teisinių veiksmų, kol neturi agento asmens bylos, tegali sukelti sarkazmą, nes rodo prokuratūros geriausiu atveju nekvalifikuotumą. Pasaulyje nė vienas išaiškintas ir nuteistas specialiųjų tarnybų agentas su savimi asmens bylos nesinešiojo. Nekelia abejonių ir deputatės K.Prunskienės sąmoningas bendradarbiavimas su KGB, net jeigu nekreiptume dėmesio į pagarsėjusį jos pasižadėjimą. Ji su pakankamais įrodymais buvo supažindinta. Vėliau rasta daugiau įrodymų ir jie perduoti į ,,Šatrijos" bylą teisme. Ji su byla susipažino. Aukščiausioji Taryba informuoja apie komisijos sprendimus. Galima priekaištauti pirmininkui tik dėl to, kad nepranešė sprendimų apie deputatą V.Beriozovą. Bet jis, atrodo, serga. Tiesa, yra komisijos narių, dirbančių neobjektyviai. Tai tie, kurie nepasirašo objektyvių sprendimų, o vadovaujasi politiniais grupiniais interesais. Deputatai Centro ir DDP atstovai J.Jurgelis ir B.Genzelis pasirašė sprendimą tik dėl V.Čepaičio, o dėl kitų — ne. Tai rodo, kad jiems yra savi ir svetimi kagėbistai. Deputatas J.Jurgelis ėmėsi iniciatyvos išaiškinti rūmų apiplėšimą, kai juos saugojo Krašto apsaugos pajėgos. Juo komisija pasitikėjo. Bet, užuot išaiškinęs, jis nieko komisijai nepranešė, o padarė atvirą pranešimą, kuris buvo transliuojamas per radiją. Tai galima vertinti kaip paslapties išdavimą. Reglamentą paruošti yra įsipareigojęs deputatas Č.Okinčicas. Jis kitų narių prašė siūlymų, bet, kiek žinau, negavo nei iš deputato J.Jurgelio, nei iš B.Genzelio. Iš kitos pusės, reglamentų neturi net Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos ir tos, kurioms priklausė deputatas A.Sakalas. Kairėje sėdintys deputatai nepateikė įrodomosios medžiagos apie jiems nepatinkančių deputatų sąmoningą bendradarbiavimą su KGB, bet norėtų, kad jos būtų. Tačiau ne visada noras gali sutapti su galimybėmis. Laikraščiai už melagingų žinių skleidimą dėl iš KGB išnešamos medžiagos nubausti teisme 25000 rublių bauda. Tokiomis sąlygomis mūsų metodas viešumas. Nekelia abejonių tai, kad prokuratūra imsis tirti Kliugerį tik todėl, kad apie jį tapo žinoma visuomenei. Būtų nusikalstama, jeigu ji taip pat nesiimtų Ivanausko bylos. Į prokuratūrą dažnai kreipiasi deputatas A.Sakalas, bet jis norėtų, kad tokios teisės neturėtų komisijos narys deputatas A.Endriukaitis. Aplinkybės rodo, kad iš komisijos turėtų išeiti tie deputatai, kuriais nepasitiki politinių kalinių, tremtinių ir rezistentų organizacijos, nes jų nariams buvo skirtos KGB represijos. O dabar tokie deputatai vis dar trukdo darbui. O deputatas A.Sakalas, kuriuo taip pat nepasitikima, padarė neteisingą pareiškimą, kurį galima vertinti tik veidmainišku, nekagėbistiniu, atitinkančiu tik NKVD ir MGB laikmetį. Tai įrodo, kad norima perimti KGB dokumentų kontrolę, o gal ir sunaikinti tai, kas netikėtai dar buvo surasta." Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš tik porą žodžių. Čia pareiškimas yra ilgas ir problemų daug. Akivaizdu, kad komisija turėtų atsiskaityti ir būtų galima visa tai išsiaiškinti. Aišku, pareiškimais mes šitų dalykų, kuriuos gerbiamasis P.Varanauskas arba gerbiamasis A.Sakalas mini, neišsiaiškinsime. O dėl gerbiamojo P. Varanausko paminėjimo (dėl to aš ir priėjau prie mikrofono), kad aš pasirašau po vienu, o nepasirašau po kitu... Taigi, gerbiamieji, ne iš eilės viskas daroma. Jeigu, mano nuomone ir įsitikinimu, vienoje vietoje įrodymų trūksta, o kitoje ne ar panašiai, tai taip aš ir darau. Gerbiamasis Varanauskai, vis kartojat per televiziją, kad jeigu pasirašei po vienu, tai pasirašyk ir po antru, o tada tai bus teisybė. Na, tai pagalvokime, apie ką kalbame. O dėl šitų dokumentų... Tai paslapties tikrai nepaskelbiau. Na, vagystė yra vagystė. Jeigu ji nebuvo tiriama, tai tą ir padariau. Ir, gerbiamasis Povilai, paslapties nepaskelbiau, bet tyrimą paskatinau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau labai trumpai. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Be abejo, tik asmeniniu klausimu.
PIRMININKAS. Asmeniniu klausimu turite teisę.
A.SAKALAS. Aš norėčiau padėkoti deputatui P.Varanauskui, kad jis mane išlinksniavo ir išasmenavo. Tačiau tai buvo truputį netiksliai padaryta dėl to, kad aš skaičiau ne savo asmeninį pareiškimą, o Centro frakcijos paruoštą pareiškimą. Antra, šitame pareiškime nebuvo minima jokio piliečio Matulionio pavardė. Buvo minimas Ivanausko slapyvardis. Buvo minimi Henriko, Jurgio slapyvardžiai. Deja, deputatas P.Varanauskas minėjo tiktai vieną slapyvardį, o kitų dviejų net nepaminėjo. Manyčiau, tokie netikslumai tikrai yra nereikalingi, todėl aš tikrai laikausi tos nuomonės, kad KGB komisijos vieša ataskaita posėdyje turėtų būti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau ir noriu atkreipti visų ypatingą dėmesį... Taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko. Aš siūlau užbaigti šitas pamazgėles ir tautos kiršinimą. Laikas jau imtis ekonominių ir visų kitų mums reikalingų įstatymų, o ne kiršinti tautą toliau. Jeigu kas tuo suinteresuotas, tai tas darbas atliekamas labai, labai gerai. Jeigu šitaip reikia kažkam prašau. Bet man nereikia. Aš protestuoju prieš tuos kiršinimus!
Darbotvarkės svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau atkreipti dėmesį į darbotvarkės projektą, kurio numeris yra antrasis. Taigi siūlomi 9 punktai. Ir dar šįryt mes tardamiesi sutarėme, žinoma, jeigu nesipriešinsit, dėl 9a punkto. Tai yra Policijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projektas. Juos galima būtų sujungti kartu su Operatyvinės veiklos įstatymo projekto aptarimu tuo laiku. Tai gal taip susitarkime. Čia daug klausimų buvo kelis kartus nagrinėta. Absoliuti dauguma klausimų yra mūsų patvirtintame darbo plane pratęsiant Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Todėl aš siūlyčiau specialiai nebalsuoti, o susitarti tiktai, ar 9a, ar 10 klausimą papildomai įsirašome. Dėl 1—8 ir 9 punkto nesiginčijam. O dėl Policijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo projekto pateikimo galėtumėm balsuoti. Ar sutinkat? Deputatas K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš jau nieko nebesuprantu, ką čia mes darome ir kas čia vyksta. Motyvuojama, kad reikia pratęsti sesiją todėl, kad reikia svarstyti ekonominius ir socialinius klausimus. Iš tiesų sausra, iš tiesų ekonominė būklė... Ir štai į darbotvarkę patenka vienas, antras, trečias klausimas, kuris nieko bendra neturi su ekonomika, socialiniu gyvenimu. Dabar dar 9 klausimas, kuris irgi neįrašytas į tą suderintą darbotvarkę. Tai jeigu neįrašytas, tai neįrašytas. Tai svarstykime tai, kas įrašyta. Ekonomikos klausimų neįrašėte, gerbiamieji. Labai aktualių, labai svarbių žmonių gyvenimo klausimų. Neįrašėt dėl neteisėtos teisminės praktikos, dėl butų grąžinimo, o kažkokius papildomus galima įrašyti.
PIRMININKAS. Aš jus supratau. Jūs protestuojate prieš 9 ir tą mano pasiūlytą papildomą 9a arba 10 klausimą. Dėl jų balsuosime. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu atkreipti tos visos derinimo komisijos dėmesį, kad ir iš kurių kraštų ji būtų, jog buvo sutarta ir čia, salėje, ir koalicijoje, kad bus įrašytas klausimas dėl butų privatizavimo dokumentų priėmimo pratęsimo termino. Yra išnagrinėtas. Buvo prieš tai dar surinkti deputatų parašai, buvo iš įvairių frakcijų, nes klausimas aktualus visoms frakcijoms. Dabar atsiranda ten galbūt komisijoje koks nors vienas narys, kuris trukdo, užuot svarstęs čia ir čia įrodęs savo teisumą. Užtai tokia komisija, iš kurių kraštų ji būtų (iš koalicijos, DDP ar kur), turės eiti ant kelių per Kalvarijas, nes ji apgaudinėja. Tai viena. Ir todėl tas klausimas turi būti įrašytas. O dėl universitetų mes kalbėjome, kad turime spręsti kompleksiškai su kagėbizavimu. Aš sutikčiau, kad be svarstymo galbūt galima balsuoti tiktai už Pedagoginį universitetą, nes čia pat rektorius yra. Ir gali jisai įsipareigoti, kad ištaisytų tai, kas yra negera. Kiti universitetai dirba blogiau negu prie komunistų. Dabar ta užsilikusi nomenklatūra susidoroja su patriotais, sąjūdininkais, visokius kitokius negerus darbus daro. Užtai mes negalime taip visiškai nesvarstę autonomijų duoti, nes visai su jais nesusikalbėsime. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu priminti ir kolegai P.Varanauskui, ir kitiems, kad šie klausimai, dar kartą kartoju, iki 8 imtinai yra iš mūsų kolegialiai, iš esmės vienbalsiai patvirtinto plano sesijos pratęsimui. Taip, būtent čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Prašome, gerbiamasis kolega ir kiti, kurie netikit, paimti atitinkamą dokumentą ir perskaityti. Taigi dėl 3 punkto čia negali būti diskusijų. Tas pat pasakytina apie kolegos P.Varanausko papildomą pasiūlymą. Niekas nei šįryt (mes 9 val. rinkomės), nei vakar šito klausimo nesiūlė, o suderintame plane jo taip pat nėra. Tai prašom koalicijos atstovus derinimo komisijoje siūlyti šituos klausimus. Aš jų nenorėčiau net teikti balsavimui. Bet jeigu kolega reikalaus, tai, žinoma, aš teiksiu. Bet tai yra viršum, taip sakant, arba šalia suderinimo. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Kaip mes šiandieną Jau pasitarime siūlėme — ir laikysimės tos nuomonės, kad vis dėlto balsavimas dėl 5 punkto turi būti tik po to, kai bus apsvarstytas ir priimtas nutarimas dėl 7 punkto. Kitas dalykas. Mane stebina, kad 7 punkte čia parašyta, kad tai nėra svarstymas, o pateikimo tęsinys, nors šitas klausimas buvo pateiktas birželio mėnesį. Antradienį buvo pirmasis svarstymas, o šiandien jam suteiktas kaip pateikimo tęsinys.
PIRMININKAS. Tada nebuvo balsuota, kai buvo pateikta. Pateikimas buvo iš tikro ir niekas šito neneigia, tačiau kadangi nebuvo balsuota ir dalis deputatų protestavo, deja, tvarka yra tvarka. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau! Aš suprantu, kad galbūt ir be reikalo noriu šiek tiek plačiau pasakyti...
PIRMININKAS. Būtų geriau, kad siaurai pasisakytumėt.
J.BEINORTAS. Aš noriu pasakyti, kad klausimas, susijęs su Butų privatizavimo įstatymo veikimo pratęsimu, nėra toks paprastas ir vienos eilutės. Vakar mūsų komisija jį svarstė. Mes esame absoliučiai pasiruošę, kad žmonės nenukentėtų, jeigu šitas įstatymas, šitas pratęsimas pradės veikti tada, kai pasibaigs mūsų dabar priimto įstatymo veikimas. Urbanistikos departamentas yra davęs nurodymą piliečių pareiškimus dėl butų įsigijimo priiminėti. O dėl priiminėjimo tvarkos ir sąlygų reikia pataisyti ne tik įstatymo 1 punktą, bet ir pataisyti bent keturis, tarp jų ir du nutarimo punktus. Visa tai bus padaryta, patikėkit. Mes glaudžiai kontaktuojam su Statybos ir urbanistikos ministerija, Vyriausybe. Ir šioje sesijoje nebegrįžkim prie butų privatizavimo klausimo sprendimo taip, kaip sakoma, na, vienašališkai. Aš tikrai pažadu, kad bus padaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gal jūs malonėtumėte įtikinti gerbiamąjį kolegą P.Varanauską, kad jisai atsiimtų savo siūlymą.
J.BEINORTAS. Nereikia atsiimt. Tiesiog reikia atidėti.
PIRMININKAS. Kaip? Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Mes visi puikiai žinom, kokia sunki finansinė padėtis žemės ūkyje. Ne per seniausiai išklausėme ministro R.Survilos ir gerbiamojo premjero pranešimus. Buvo pažadėta, kad liepos pradžioje padėtis pagerės. Tačiau žemdirbiai skambina iš rajonų ir klausia, sako, kad niekas nepadaryta, o yra stabdoma gamyba. Žmonės neturi už ką nusipirkti paprasčiausių reikmenų. Aš prašyčiau, kad šiandien į parlamentą būtų iškviestas banko atstovas, Vyriausybės atstovas ir paaiškintų, kodėl niekas nieko nedaro ir toliau.
PIRMININKAS. Dėl šito galima bus pagalvoti.
Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Ačiū. Aš dėl 7 klausimo. Čia ką tik kalbėjo gerbiamasis deputatas R.Maceikianecas, kuris pasakė, kad turėtų būti sukeistas su 5. Bet mes, įtraukdami šiuo metu į darbotvarkės projektą, juk nebesilaikom to, dėl ko buvom susitarę, kad šiandieną rytą turėtų būti frakcijų pritarimas. Iškelta naujų reikalavimų, dėl kurių nebuvo susitarta. Nemanau, kad tas klausimas iš viso turėtų būti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti Aukščiausiosios Tarybos dėmesį, kad vis dėlto laikytumės tiktai tų dvylikos klausimų, kuriuos mes patvirtinome pratęsdami darbotvarkę. Taigi aš pasisakau prieš 9 klausimą apskritai. Protestuoju prieš tai, kad jis atsirado šitame lapelyje. Jo neturėjo būti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Tada pabandysiu apibendrinti. Dar kartą primenu ir juo labiau čia kolega deputatas A.Rudys šitaip pasakė, kad iki 8 imtinai visi klausimai yra iš mūsų patvirtintos sesijos pratęsimo darbotvarkės. Taigi, man atrodo, mes nediskutuokim, o šitas klausimas tegul lieka. Atskirai norėčiau pasakyti dėl 7 punkto būtent tai, kad užrašytas pateikimo tęsinys neįgalioja mūsų tuoj pat priimti sprendimą. Ir taip pat primenu kolegai R.Maceikianecui. Prašom žiūrėti į laiką. Mes šitą klausimą nagrinėsime iš karto po pietų, o rinkimų ir konstituciniai klausimai — nuo 16 val. Čia tiktai užrašyta, kad 5 ir 7, o pagal laiką čia yra kitaip. Taigi, man atrodo, taip pat problemos nėra. Todėl aš siūlau dabar atskirai balsuoti dėl tų papildomų pasiūlymų, ko neturi būti arba kas turi būti.
Ne atšaukimo klausimas. Gerbiamasis Rudy, prašome nereplikuoti, bet aš tamstai pasakysiu, kad mūsų tame nutarime yra užrašyta ,,frakcijoms susitarus galima įtraukti papildomus klausimus". Taip, mes šiandien rytą tarėmės dar sykį. Ir vakar taip pat dėl šito teksto. Jeigu protestuojat, tai, žinoma, tada jis automatiškai atpuola. Gerai, tvarka. Tada 9 klausimas atpuola. Dabar dėl 9a arba 10 Policijos įstatymo 12 straipsnio. Irgi yra protestuojančių? Jau deputatas K.Antanavičius pasisakė. Ar dar kas iš frakcijų? Deputatas P.Giniotas. Prašau.
P.GINIOTAS. Man labai keista, kad Centro frakcija nei vakar 14 val. dalyvavo pasitarime, nei šįryt 9 val., o atėjusi jau į darbą užprotestuoja tuos klausimus, dėl kurių susitarta tarp frakcijų. Visų pirma spręskite organizacinius klausimus savo frakcijoje, kas turi ateiti, kas atstovauja šiai frakcijai ir kitką.
A.SAKALAS. Galima, pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.Sakalas.
.A.SAKALAS. Man visiškai nekeista. Galiu pasakyti, kad visos frakcijos sutarė dėl minėtų punktų (vienuolika ar kiek ten jų buvo), ir mums jokių abejonių nėra dėl tų punktų. Galima juos dėstyti bet kuria tvarka, kuri patinka seniūnui arba jo pavaduotojams. Dėl papildomų punktų įrašymo buvo taip sutarta, kad visos frakcijos pritars. Mūsų frakcija nepritaria. Kad ir kas būtų, nepritaria, todėl šito punkto negalima įrašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Klausimas aiškus. Juo labiau mes, manau, susitarsim štai dėl to pasiūlymo, kurį čia pasakė deputatas J.Mačys. Gal kartais tuo klausimu ir deputatas L.Apšega? Prašom.
L.APŠEGA. Nevisiškai.
PIRMININKAS. Prašau.
L.APŠEGA. Aš noriu padėti pirmininkaujančiam, kad mes turbūt be reikalo čia dabar ginčijamės. Mes labai gražiai antradienį patvirtinom sąrašiuką klausimų ir nėra ko ginčytis. Jeigu šitame sąrašiuke klausimas yra — visiška tvarka. Jeigu jo nėra, tai nėra ko ir svarstyti. Nes mes buvom sutarę, kad dirbsime iki liepos 10 d., ir jeigu mes šitaip iki pietų svarstysime darbotvarkę, kuri jau mūsų patvirtinta antradienį iki liepos 10 d., tai čia išeina visai ne tai. Tik aš, irgi prisidėdamas prie gerbiamojo J.Mačio, noriu pasakyti, kad vis dėlto reikia iškviesti Vyriausybę labai aukštu lygiu, kad paaiškintų, ką darys gelbėdami žemės ūkį. Nes problema pasidarė tokia: mėsos kombinatai skolingi žemės ūkiui, dabar taiko Vyriausybė išankstinius atsiskaitymus, nebegauna kuro, kombinuotų pašarų, atsarginių dalių, kol nesumoka pinigų. Čia kažkoks užburtas ratas. Aš nežinau, kiek jis čia dar gali tęstis. Jie turi atsakyti žemdirbiams tiesiai ir šviesiai, turi būti paskelbta iš anksto, kad bus transliuojama per radiją ir tiesiai šviesiai žemdirbiams pasakoma, kad jie žinotų, kaip, kokios jie sulauks paramos ir kada baigsis šitas žemdirbių šantažas.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, gal mes galime susitarti tada be balsavimo, kadangi 9 klausimas išpuola, nes protestuoja dalis frakcijų. Tai gal ta sąskaita tikrai mes galim Vyriausybės atstovą pasikviesti. Jūs sutinkate? Banką ir Vyriausybę. Gerai. Iš principo tada dėl šito sutariam. Ir dar kartą sakau, kad gerbiamojo kolegos P.Varanausko pasiūlymas yra nebalsuotinas. Prašau. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Tai čia buvo mano pageidavimas tada, kad būtų kitą savaitę antradienį. 0 taip tik supažindinau su situacija.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. Prašyčiau jau daugiau nepasisakyti. Dar deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti. Nevaikštau į tuos pasitarimus, nes man nepriklauso, bet aš nesuprantu, kas galėjo susitarti kitaip, nes buvo nutarta antradienį. Mes antradienį baigėm mūsų posėdį dabar įrašytu 7 klausimu. Būtent nutrūko mūsų posėdis ir buvo pasakyta jūsų lupomis, patvirtinta, kad šios dienos posėdį pradėsime nuo to klausimo. Visada yra ir logika, kad mes padarėm valandos pertrauką. Pertrauka jau praėjo. Praėjo ta valanda ir ta diena, ir šiandien jau beveik valanda praėjo. Aš nesuprantu, kokią mes teisę turim kaitalioti? Čia yra kažkoks lyg ir bandymas vėl išstumti tą klausimą iš darbotvarkės. Kodėl? Man paaiškinkit, kuo remiantis taip yra elgiamasi.
PIRMININKAS. Seniūnija turi šitą teisę. Turi šitą teisę ir pasitarimas. Ir mes klausimą įrašėme ten, kur, mūsų požiūriu, tai yra patogiau daryti. Pertrauka jau seniai iš tikro pasibaigusi. Aš dėl to nesiginčiju. Aš tada baigdamas posėdį neprižadėjau, kad jisai bus pirmasis. Prašom man šito neinkriminuoti Taigi, gerbiamieji kolegos... Dar V.Žiemelis. Prašom, deputate Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš supratau, kad Policijos įstatymo 12 straipsnio pakeitimas įtrauktas?
PIRMININKAS. Ne, jo nėra. Prašom agituoti nesutinkančias frakcijas, kad šitas, kaip ir kiti klausimai, būtų antradienio darbotvarkėje.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, mes sutarėm, kad su Operatyvinės veiklos įstatymu 5 minutės...
PIRMININKAS. Prašom manęs neįtikinėti, o įtikinti Centro frakciją. Negaiškim laiko! Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, reikia atsižvelgti į gerbiamojo J.Mačio siūlymą. Galbūt Vyriausybė šiandien visko ir nesuspės atsakyti, bet ji privalo po pietų dalyvauti. Ir Finansų ministerijos atstovai, ir banko atstovai. Vieną kartą bandytų atsakyti. Ne tik bandytų atsakyti, bet bandytų daryti kažką žemės ūkiui. Iki šiol būdavo taip: ateina, pašneka ir išeina.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš suprantu, kad nieko čia neįtrauksite ir nieko nebus. Bet aš nevilties šauksmu kreipiuosi ir į poną Pirmininką V.Landsbergį. Tik ką padėjau ragelį. Kuro aparatūros generalinis direktorius Zaikauskas, pavaduotojas Klimašauskas... Žūsta. Yra Prezidiume raštas dėl pagalbos jiems, dėl kreditų. Jie, vykdydami valstybinę užduotį, parduoda Rusijai ir kitoms visoms savo gaminius. Jie nemoka, jie dabar turėjo 400 milijonų skolos, o dabar jau turi per 600 milijonų skolos. Viskas. Jie turės užsidaryti. Šeši su puse tūkstančio darbininkų! Na, mes galim ką nors padėti ar negalim? Na, privalom mes šituos dalykus spręsti. Nežinau...
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dar yra kai kurių patikslinimų, o tada balsuosime. Deputatai A.Taurantas ir K.Lapinskas prašo, kad jų informacija būtų pateikta šiek tiek vėliau. Konkrečiai nuo 12 val. Todėl aš siūlau balsuoti už darbotvarkę iš aštuonių punktų su štai tokiais patikslinimais. Po darbotvarkės tvirtinimo — aukštųjų mokyklų statutai. Vietoj ketvirto klausimo, vadinas, vietoj ketvirto klausimo laiko nuo 10.45 val., jau dabar iš esmės nuo 11 val., būtų šeštasis klausimas, vadinas, Komercinių bankų įstatymas. 0 nuo 12 val. tada būtų atitinkama informacija apie Konstituciją, apie rinkimus ir t.t. Kaip yra programoje. Taigi, kolegos, registruojamės.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pirmininke!
PIRMININKAS. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Dėl žemės ūkio finansavimo jūs įtraukėte kažkur?
PIRMININKAS. Taip.
B. V.RUPEIKA. Tad kviečiant atstovą, dabar reikėtų informuoti Vyriausybę, kad jie nors šiek tiek pasiruoštų, nes ateina, pasiklauso ir išeina nežinia kur. Ar dabar bus pasiųstas žygūnas juos informuoti?
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Salėje yra 90 deputatų. Taigi kas už tai, kad būtų patvirtinta šios dienos darbotvarkė iš aštuonių punktų su Vyriausybės ir banko atstovo informacija dėl pagalbos žemės ūkiui? Prašom balsuoti. Už balsavo 76 deputatai, prieš — 2, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta. Dabar, kaip tarėmės, pradedam nuo 3 punkto. Kviečiu į tribūną deputatą G.Ilgūną.
Nutarimo „Dėl Kauno technologijos universiteto statuto" projekto svarstymas ir priėmimas
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų priimto Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnis teigia, kad mokslo ir studijų institucijos statutas yra teisinis aktas, kuris reglamentuoja aukštųjų mokyklų veiklą. Aukštųjų mokyklų statutai turi būti patvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje. Šiandien norime pateikti jums tvirtinti penkių aukštųjų mokyklų statutus. Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos žemės ūkio akademijos, Vilniaus technikos universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto. Statutai buvo ilgai rengiami, svarstomi aukštųjų mokyklų kolektyvuose, senatuose. Juos nagrinėjo Lietuvos mokslo taryba, Vyriausybė, Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius. Lietuvos mokslo taryba pastabų teikiamiems Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti statutams neturi. Vyriausybė pritaria šitiems statutams ir jų tvirtinimui. Taip pat statutai išnagrinėti Aukščiausiosios Tarybos Juridiniame skyriuje ir atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas.
Noriu jums pateikti tvirtinti nutarimus kiekvieno statuto, suprantama, atskirai. Pirmasis iš eilės būtų Kauno technologijos universiteto statuto tvirtinimas ir nutarimas dėl to. Nutarimas toks:
,,Nutarimas ,,Dėl Kauno technologijos universiteto statuto". Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Patvirtinti Kauno technologijos universiteto statutą.
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. rugsėjo 1 d. perduoti Kauno technologijos universitetui neatlygintinai naudoti dabar naudojamus žemės sklypus su pastatais ir perdavimą teisiškai įregistruoti.
3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."
Toks nutarimo tekstas. Noriu Jums priminti, jog visi statutai jums buvo išdalyti gerokai anksčiau. Taip pat jums yra išdalyti ir nutarimo projektai.
PIRMININKAS. Bent pora gali pasisakyti arba prieš, arba už. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Teko dalyvauti Kauno aukštųjų mokyklų Sąjūdžio atstovų pasitarime ir galiu perduoti tam tikrą tokią nuomonę, kuri nebuvo fiksuota kokiu nors atskiru nutarimu ar dar kuo nors. Tačiau buvo gan aiškiai pasakyta, kad jeigu šitie statutai būtų tvirtinti prieš metus, kai jie buvo pradėti ruošti, kai mokyklose turėjo vykti reforma, tada būtų suvaidinę teigiamą vaidmenį. Dabar taip vėluojant j tvirtinimą žiūrima, na, vadinkim, skeptiškai. Ir yra tokia nuomonė, kad tai turėtų daryti naujasis Seimas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš jau sakiau, kad galima būtų tvirtinti tiktai tą, kuris įrašytas paskutinis, nes yra jo rektorius. Ir nutarimą galima būtų išplėsti, kad būtų tinkamai įvertinta visa situacija. O kitur reikėtų dar tiesiog sutarti su rektoriais dėl to nutarimo išplėtimo būtent atsižvelgus į tas realijas, kurios jau atsirado po pučo. Dabar mes jau mažesnės okupacijos sąlygomis esame. Kol kas siūlau susilaikyti nors aš pats iš šito universiteto esu —nuo šio statuto tvirtinimo, kol neišsiaiškinsime visų galimybių, kad būtų tenai dirbama gerai.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti, kad galbūt užteks diskutuot dėl to, kad nuolatos ponas P.Varanauskas kalba tokiais mistiniais pasakymais be jokių konkrečių duomenų. Ir jeigu jisai ar komisija turi kokią konkrečią medžiagą, tai galbūt tegu deda ant stalo, ir mes diskutuokim.
PIRMININKAS. Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Aš taip pat pritariu E.Klumbio nuomonei. Noriu pasakyti, kad statutai buvo Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje daugiau kaip metus svarstomi ir čia užsitęsė tas tvirtinimo laikas. Mums tiesiog gėda prieš aukštųjų mokyklų darbuotojus, kad statutai taip ilgai nepatvirtinti. Man atrodo, turėtume patvirtinti. Mažiau diskusijų ir greičiau šitą reikalą užbaikime.
PIRMININKAS. Du prieš, du už. Prašom, pranešėjau.
S.G.ILGŪNAS. Aš siūlau pritarti šio nutarimo projektui ir tvirtinti. Dar kartą primenu, jog šito prašo Vyriausybė, šitam pritaria Lietuvos mokslo taryba, kurią mes nesenai tvirtinome, taip pat mūsų komisija. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi siūlau balsuoti už nutarimą ,,Dėl Kauno technologijos universiteto statuto patvirtinimo". Kas už, prašom pakelti... Ar yra reikalinga? Balsuojam. Kas už?
Prašom ilgėliau rankas palaikyti, kadangi trūksta balsų skaičiavimo grupės narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 18.
PIRMININKAS. Taigi 61 balsas — už, 18 susilaikė. Nutarimas priimtas. Prašom toliau.
Nutarimo „Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto" projekto svarstymas ir priėmimas
S.G.ILGŪNAS. Toliau — nutarimas ,,Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto". Jo tekstas toks:
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Patvirtinti Vilniaus dailės akademijos statutą.
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. rugsėjo 1 d. perduoti Vilniaus dailės akademijai neatlyginamai naudoti žemės sklypus su pastatais ir perdavimą teisiškai įregistruoti.
3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas norėtų pasisakyti už arba prieš? Turit teisę, deputatai. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man nevisiškai suprantamas nutarimo 2 punktas, kur rašoma nefiksuotai: perduoti neatlyginamai pastatus ir žemę. Kaip žinoma, į tą dalį pastatų teisėtai pretenduoja pagal Restitucijos aktą ankstesni paveldėtojai. Tai dabar mes šitaip, kaip sakoma, nekonkrečiai pasakydami vis dėlto tada liekam nežinioje, ar bus ginčas, ar teisis tie du pretendentai, ar ne. Kaip, gerbiamasis prelegente, jūs įsivaizduojat tą aptakią formą? Ar ji naudinga reikalo sprendimui, ar tai konfliktinė situacija?
S.G.ILGŪNAS. Noriu pasakyti, jog Dailės akademija turi įvairų turtą, o ne tiktai tą, dėl kurio yra ginčijamasi, dėl kurio yra iškilęs ginčas. Pagal esamus įstatymus Vyriausybė spręs šį klausimą. Manau, kad čia, Aukščiausiojoje Taryboje, mes nenagrinėsim kiekvieno pastato priklausomybės.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Pranešėjas pripažino, kad dėl žemės ir pastatų ginčas yra. Tai galbūt galima statutą patvirtint kaip tokį, tačiau išspręsti nuosavybės klausimą, aš manau, šiuo metu nėra galimybės. Ar negalėtų atsisakyt, nes tai palengvintų sprendimą.
S. G.ILGŪNAS. Jeigu galima, aš iš karto. Ne. Aš vis dėlto nesiūlau atsisakyti, nes, kaip minėjau, čia ne dėl kažkokio vieno pastato, o apskritai dėl viso turto. Ir čia Vyriausybė pagal esamus įstatymus viską išspręs. Pagaliau jeigu neteisingai išspręs Vyriausybė arba suinteresuota kita šalis bus nepatenkinta sprendimu, tai galbūt kreipsis į Aukščiausiąją Tarybą, o mes papildomai nagrinėsim. Bet mes turim suteikti galimybę teisiškai įforminti turtą.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš irgi siūlau nebediskutuoti ir turto reikalų čia nedetalizuoti bei Dailės akademijai nedaryti išimties. Kaip ir visoms mūsų aukštosioms mokykloms ir jiems taikytume bendrą formuluotę dėl turto ir kitų dalykų. Pranešėjas teisingai sako. Vyriausybė... O jeigu reikės, net ir teismo organai galės spręsti tuos dalykus.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš vis dėlto siūlyčiau gerbiamajam G.Ilgūnui atsisakyti to 2 punkto dėl to, kad jeigu klausimas yra diskutuotinas, tai negali Aukščiausioji Taryba, neįsigilinusi į tuos klausimus, priiminėt sprendimų. Ir galbūt tokiu atveju vietoj to būtų galima įrašyti žodžius ,,pavesti Vyriausybei" ar pan. Bet dabar priimti sprendimą, kad perduotų ir nežinant ką perduotų, aš manau, nebūtų teisinga.
S. G.ILGŪNAS. Dar kartą noriu pabrėžti, kad žinom, ką perduotų. Perduodam turtą, kuris yra inventorizuotas ir kuris šiandien yra Dailės akademijos balanse. Jeigu bus įrodyta, kad dalis to turto, kažkuri dalis, turi priklausyti kažkam kitam, tai bus išspręsta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia galimi tokie sprendimo variantai. Jeigu deputatai reikalaus, tai mes turėsim papunkčiui balsuoti. Ir dėl 2 punkto galim atskirai balsuoti, ar jį paliekam, ar nepaliekam. O po to — dėl viso nutarimo. Tinka?
S.G.ILGŪNAS. Taip, tinka.
PIRMININKAS. Taigi teikiu... Dar deputatas E.Klumbys. Prašom prie šoninio mikrofono.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti tiktai, kaip aš, kaip deputatas, galiu balsuoti už turtą, apie kurį aš nieko nežinau? Pone Ilgūnai, jūs pagalvokit apie tai.
S.G.ILGŪNAS. Aš jums atsakau. Jūs balsavote už Kauno technologijos universiteto turtą. Ar jūs žinot viską, kas ten yra, visą jo turtą? Aš manau, kad taip pat jūs nežinot.
PIRMININKAS. Gerai. Gal, gerbiamasis Ilgūnai, kadangi deputatai kelia klausimą, tai aš formuluoju tada balsavimui štai tokį dalyką. Kadangi čia siūlo komisijos pirmininkas, tai formuluotė tokia. Kas už tai, kad... Gal dėl 1 ir 3 nebalsuokim, nes savaime aišku. Kas už tai, kad nutarimo projekte liktų 2 punktas? Kas už? Ne, čia ne kortelėmis, o technika. Galiu perskaityti.
,,Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki rugsėjo 1 d. perduoti Vilniaus dailės akademijai neatlyginamai naudotis žemės sklypu su pastatais, o perdavimą teisiškai įregistruoti." Kas už tai, kad šitas punktas liktų, spaudžia mygtuką ,,už", kas prieš ,,prieš" ir taip toliau. Gerbiamasis Ilgūnai, jeigu jūs sutiktumėt su švelnesne arba atsargesne redakcija... Ar gerbiamasis L.Sabutis pasiūlytų?
S.G.ILGŪNAS. Kad aš neturiu jokios kitos redakcijos. Buvo siūloma apskritai atsisakyti.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Jeigu čia labai būtų diskutuojama, galima, žinoma, kaip siūlė deputatai, keisti redakciją ir ją palikti. Vadinas, ne įpareigoti, o pasiūlyti Vyriausybei tuos klausimus spręsti, o prieš tai dar visiškai būtų neblogai ir išklausyti akademijos vadovo. Bet šiaip aš siūlyčiau palikti Aukščiausiajai Tarybai tokį pavedimą arba pasiūlymą Vyriausybei spręsti tuos klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Pirmininke, kokia jūsų nuomonė?
S.G.ILGŪNAS. Čia vienas deputatas, mūsų komisijos narys, pabrėžė, priminė, jog tekstas yra aprobuotas, aptartas ir priimtas mūsų komisijoje. Aš šioje tribūnoje neturiu teisės jo redaguoti ir keisti.
PIRMININKAS. Ar rektorius yra salėje? Tai gal tada gerbiamasis rektorius galėtų. Prašom.
DAILĖS AKADEMIJOS REKTORIUS. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Mes tą turto klausimą jau svarstom keleri metai, tarėmės konkrečiai su vienuoliais, kurie buvo atvykę net iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Iš esmės susitarėm, kad ta teritorija ir pastato riba labai aiškiai nustatoma, yra matoma ir žinoma visiems. Taigi jokių pretenzijų negali būti į antrą pusę, kuri buvo labai seniai iš vienuolyno atimta. Ir aš nelabai suprantu, kaip tada šiandien diskutuotume dėl turto, tikrai nežinodami ir abejodami tuo. Vyriausybė kaip tik pabandys dar patikslint tą klausimą. Kviesčiau tikrai pritarti taip, kaip pritarėt prieš tai buvusio universiteto turto klausimui. Jis bus išspręstas teigiamai. Jokios rizikos nėra.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujat balsuot? Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau truputi kitą procedūrą. Būtent dėl to viso balsavimo, kuris dabar turėtų tuoj pat vykti. Aš siūlyčiau kaip tik nutarimą palikti su tuo 2 punktu, bet jį performuluoti, kad tą klausimą išspręstų Vyriausybė. Aš manau, kaip sakė ir rektorius, ir komisijos pirmininkas, kad ten didelių nesusipratimų neiškils. Ir kitą antradienį, kai nebus šitų visų ginčų, balsuotume už patį statutą. Per savaitę tikrai niekas nepasikeis, bet nebus jokių vienų kitiems klausimų.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamas pranešėjau, balsuojam?
S.G.ILGŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad būtų paliktas 2 punktas? Užtenka, trečiasis svarstymas. Kas už tai, kad būtų paliktas 2 punktas? Už 45, prieš 18, 10 susilaikė ir dar vienas balsas. 2 punktas lieka. Taigi balsuojam dėl viso nutarimo. Gerai, galim perbalsuoti dar sykį. Gerbiamieji kolegos, prašom klausyti. Redakcija ta pati lieka. Gerbiamieji kolegos, dar sykį balsuojam dėl 2 punkto, ar jisai lieka nutarimo projekte. Kas už tai, kad jisai liktų, spaudžia mygtuką — ,,už". Balsuojam. Už — 52, prieš — 19, 13 susilaikė. 2 punktas paliekamas. Kas už tai, kad būtų priimtas visas nutarimo projektas?
J.BEINORTAS. Ar galėčiau dėl balsavimo pasisakyti?
PIRMININKAS. Tai kad jau visi pasisakėm po kelis kartus.
J.BEINORTAS. Bet mes dabar balsuojam už visą, o ne už...
PIRMININKAS. Na, prašau. Deputatas J.Beinortas. Padarysiu kolegai išimtį.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Buvo jau pakankamai pasisakyta, prašom nesiginčyti.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia klausimas yra daug rimtesnis, negu jums, kolegos, kai kuriems atrodo. Jeigu mes norime specialiai sukelti teisinę koliziją, užuot išsprendę šitą dalyką praktiškai, tai mes paskui turėsime dvigubai daugiau bėdos. Juk niekas nesako, kad ko nors norime neduoti Dailės akademijai. Niekas nesako, kad kuris nors žemės gabalas ar kas, kuris jai reikalingas, nebus papildomai duotas. Kalbama apie tai, kad mes, vienu nutarimu įsipareigoję pagal restituciją atiduoti, o kitu nutarimu įpareigojame Vyriausybę perduoti šitą dalyką jau kitam subjektui. Bus kolizija ir mes tiktai arba patys, arba savo, kaip sakant, būsimąjį Seimą įklampinsim į problemą. Ir jeigu gerbiamajam G.Ilgūnui neužtenka, taip sakant, teisinio, sakykim, žinojimo, tai aš prašau jo geranoriškumo, kad neverstų mūsų priešintis dėl Lietuvai svarbių ir brangių dalykų. Negi norite, kad mūsų frakcijų koalicija turėtų išeiti iš salės, kai balsuosite dėl šito nutarimo? Na, iki šito dalyko nereikia prieiti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Karoblis, ir viskas. Balsuosim.
A.KAROBLIS. Aš kaip tik priešingai noriu pasakyti, kad čia nieko nelogiško nėra. Perduoti neatlyginamai naudotis, tai reiškia... Taip. Bet tai vis dėlto yra valstybės nuosavybė. Tai ne Dailės akademijos nuosavybė. Dailės akademija tik naudojasi. Tik naudojasi neatlyginamai. Tai čia jeigu ir iškils kokia nors problema, jei kitas savininkas atsiras ar panašiai, tai Vyriausybė bet kuriuo momentu gali spręsti. Taip pat yra Dailės akademijos statute ir kiekviename aukštosios mokyklos statute, kad jei neišsprendžia turtinių klausimų Vyriausybė, sprendžiama Aukščiausiojoje Taryboje. Taigi čia jokios baimės nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo"?
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, du — už, du prieš pagal Reglamentą turi būti.
PIRMININKAS. Viskas pagal Reglamentą. Buvo pakankamai pasisakyta. Prašom, gerbiamasis Pečeliūnai, sėsti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, aš pastovėsiu.
PIRMININKAS. Tamstos valia.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. 65 balsais — už, 6 — prieš, 15 susilaikius nutarimas ,,Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto patvirtinimo" priimtas.
Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl dviejų klausimų. Replikuosiu ir dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Pirmiausia dėl vedimo tvarkos. Aš manau, visi puikiai jau išmokom Reglamentą ir žinom, kad prieš kiekvieną balsavimą turi būti du — už, du — prieš arba penki — už, penki — prieš. Prieš kiekvieną — ar papunkčiui, ar už visą. Tai čia gerbiamajam pirmininkui, kad ateityje mes vis dėlto laikytumės Reglamento.
PIRMININKAS. Pasisakė apie 10 deputatų.
S.PEČELIŪNAS. Bet ne tuo metu, kai buvo balsavimas už arba prieš. Dabar replika.
PIRMININKAS. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Mieli ponai, aš manau, jūs puikiai atsimenat tokį puikų raštą, kurį pasirašė du partijų pirmininkai — A.Brazauskas ir M.Burokevičius. Buvo irgi leista jiems naudotis neatlygintinai tam tikromis patalpomis. Tai dabar vėl precedentas — mes leidžiam lyg ir naudotis neatlygintinai tuo daiktu, kurio nuosavybė vienu aktu... Yra restitucija paskelbta. Kitu aktu mes lyg ir atimam tą restituciją ir leidžiam neatlygintinai naudotis ir dar teisiškai įregistruoti. Tai čia tokią koliziją padarėm, kad aš nežinau, kaip mes žmonėms paaiškinsim tokį dalyką. Aš manau, vis dėlto pasielgėm neteisingai. Galėjom savaitei šitą balsavimą atidėti, kaip ir siūliau. Vyriausybė su vienuolyno šeimininkais išspręstų tą klausimą tvarkingai, susitartų, o tuomet galėtume čia balsuoti be jokių klausimų. Dabar tikrai atsidūrėm truputį keistoje padėtyje. Nežinau, kaip mes galėsim žmonėms tokį savo balsavimą paaiškinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašyčiau tylos! Gerbiamasis pranešėjau, aš tamstos norėjau paklausti: ar šitas klausimas kokia nors forma buvo keliamas komisijos posėdžiuose, kai jūs tikrai ilgai ir visapusiškai nagrinėjot šituos projektus?
S. G.ILGŪNAS. Taip, buvo. Buvo kalbama. Ir čia apskritai restitucijos aktas nenusako, kurį ir kada nusavintą turtą Bažnyčiai mes turime grąžinti. Juk jūs turbūt žinot, kad po Lietuvos ir Lenkijos valstybės įtraukimo į Rusijos imperiją taip pat buvo nusavinti Vyskupų rūmai, dabar vadinami Meno darbuotojų rūmais. Ar juos mes taip pat turėsime grąžinti Bažnyčiai?
PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.
L. S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pasakyti tai, kad prieš pateikdama statutus Aukščiausiajai Tarybai Vyriausybė nepaprastai smulkiai tuos klausimus išanalizavo. Inventorizacijos biure buvo išmatuotas kiekvienas kvadratinis metras, kiekvienas patalpų kampelis inventorizuotas, kad tikrai į Aukščiausiąją Tarybą nepatektų abejotini sprendimai. Galų gale mes esame padėties šeimininkai ir jeigu iškils ateityje kokių nors dalykų, mes visuomet privalėsime grįžti ir, ko gero, reikės kažkada grįžti. Man atrodo, kad dabar nereikėtų gaišti laiko. Čia yra klausimai gerai išnagrinėti.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš noriu kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą ir atkreipti dėmesį į tai, kad susilaikiau, nors iš esmės suprantu, kad turi būti patvirtintas statutas ir išspręsti tie klausimai. Apgailestauju, kad nebuvo pakeista nors truputį 2 punkto redakcija, dėl ko mes būtume turbūt vieningai sutarę. Ir dabar siūlau... Nes aš kitaip nepasirašysiu ir nevizuosiu šito nutarimo, o Reglamentas reikalauja šito. Todėl prašau Aukščiausiosios Tarybos pritarimo, kad būtų įrašytas vienas žodelis į 2 straipsnį, kad akademijai grąžintinas būtų tas turtas, kuris jai priklauso. Vadinas, priklausantį jai turtą. O šito žodelio kaip tik nėra tame tekste. Apskritai parašyta ,,turtą". Jai priklausantį turtą, prašau, grąžinkime, ir tegul sprendžia Vyriausybė. Ir tokiu būdu būtų išspręsti visi tie klausimai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius. Prašom.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, kai klausimo pateikėjas nori išspręsti vienu ypu statuto klausimą, kuris nieko bendra neturi su turtiniu klausimu, tai ta problema kaip tik atima mums daug laiko. O šiaip formuluotė ,,neatlygintinai naudotis" yra visiškai nepriimtina ir be galo žalinga. Turtu gali naudotis kaip savininkas ar kaip nuomininkas. Bet ką reiškia ,,naudotis neatlygintinai", ko nenumato tie įstatymai? Tai yra grynai šitos Vyriausybės išradimas, nes yra daug potvarkių ir nutarimų, kurie taip formuluojami. Tačiau tokio neatlygintino naudojimosi nėra. Arba aš esu savininkas, arba nuomininkas. Ką reiškia ši lengvata, plečiama ne tik pavieniams asmenims, komerciniams bankams ir pagaliau aukštosioms mokykloms? Tai kas ir kada užsimanys paimti, nutraukti tą neatlygintiną naudojimąsi? Kokia vyriausybė? Iš viso nesuprantama, neleistina formuluotė. Arba perduoti nuosavybėn, arba nustatyta tvarka nuomoti. Kito kelio iš tiesų nėra. Mes naikinam lengvatas ir kiekvienu kitu dokumentu įvedam fizinių ir juridinių asmenų ratą, kuriem leidžiama neatlygintinai naudotis, o kitiems taikom konkurso tvarką. Na, čia iš viso pavyzdžio neturinti formuluotė. Aš manyčiau, kad reikia arba atsisakyti to punkto, arba apskritai tegul Juridinis skyrius duoda išvadą, ką reiškia ,,neatlygintinai naudotis". Kiek laiko? Kas tie privilegijuoti asmenys Lietuvoje? Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom.
S.G.ILGŪNAS. Aukščiausiosios Tarybos Juridinis skyrius derino, nagrinėjo visus statutus. Dėl 2 straipsnio pastabų neturėjo. Aš linkęs tikėti Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus išvadomis.
PIRMININKAS. Prašau. Kitas statutas.
Nutarimo „Dėl Lietuvos žemės ūkio akademijos statuto" projekto svarstymas ir priėmimas
S.G.ILGŪNAS. Toliau Lietuvos žemės ūkio akademijos statutas.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Patvirtinti Lietuvos žemės ūkio akademijos statutą.
2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki 1992 m. rugsėjo 1 d. perduoti Lietuvos žemės ūkio akademijai neatlygintinai naudoti žemės sklypus su pastatais ir perdavimą teisiškai įregistruoti.
3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos."
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų. Man atrodo, kad visi sutiko, jog padarėm dvi klaidas. Aš siūlau nedaryti dabar tos trečios klaidos. Nieko čia neatsitiks. Nes šį klausimą ne tik dėl Dailės akademijos, bet ir dėl universiteto, ko gero, vienaip ar kitaip reikės spręsti. Aš, kaip žinot, pagal įsitikinimus esu prieš vienuolynus. Tačiau kaip teisininkas negaliu neatsakyti į pranešėjo tą pasakymą, o ką darysim dėl Vyskupų rūmų? O iš esmės tai reikės daryti. Tai nebūtina grąžinti, tačiau reikia sėstis, susitarti ir, matyt, simbolinę kompensaciją ar pan. Bažnyčiai sumokėti. O ji atsisakys savo teisių į tai. Ir tai bus teisinis pagrindas įregistruoti. O dabar šitame nutarime siūloma teisiškai įregistruoti, kai nėra teisinio pagrindo. Tai tokio kalambūro tikrai niekas nežino. Abejoju, ar Juridinis skyrius, būtent nagrinėdamas statutus, žiūrėjo į šitą nutarimą. Aš, žinodamas jų aukštą kvalifikaciją, nenoriu sutikti, kad jie šitokią nesąmonę praleido. Ačiū.
S. G.ILGŪNAS. Jūs kalbat apie Žemės ūkio akademijos statutą?
PIRMININKAS. Apskritai kalba. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš taip pat norėčiau susilaikyti dėl to punkto, kuriame rašoma apie turtą. Ir kai yra rektorius... Gal mes galėtume net įrašyti, papildyti tokiu punktu, kad ,,mokymui skirta žemė negali būti dalijama kitai paskirčiai, o tik gali būti grąžinta buvusiems savininkams". Tai išspręstume daug būtent tų problemų, kurios būdingos tik Žemės ūkio akademijai. Jau buvo išdalytas Savanorių kaimas, skirtas ūkiui. Išdalyti įvairiems pareigūnams sklypai, o tie savininkai neatgauna net vadinamųjų 30 arų ar pan. Ir labai daug žmonių skundžiasi. Jiems visai negaila, kad valstybė naudosis ta žeme, bet jie negali pakęsti, kad ateina kažkokie biurokratai į jų žemę, kuri mokymui skirta. Tai su šita sąlyga galbūt išspręstume problemas bei sumažėtų čia skundų.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš raginu kolegas neįklimpti j tokio pobūdžio diskusijas, kurios, matyt, jau vyko Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje. Norintys ten dalyvavo ir savuosius argumentus pasakė. Ir tai, kad pranešėjas ir komisijos pirmininkas G.Ilgūnas, aprobavęs štai tokius teiginius, juos mums pateikia, mane visiškai užtikrina, kad jie yra pagrįsti. Šiaip aš, pasiklausęs kai kurių kolegų, mąstau: kokia autonomija be pamatų? Tai yra neįmanoma. Baikime tas diskusijas konkretesnėmis formomis, o seniūnas raginamas būti reiklesnis ir sau, ir kitiems.
PIRMININKAS. Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Aš noriu dar kartą kreiptis j savo kolegas ir pacituoti Mokslo ir studijų įstatymo vieną straipsnį. Ir turbūt tada paaiškės. Jis mūsų buvo priimtas čia prieš metus, ko gero. 19 straipsnis. ,,Mokslo ir studijų institucijų turtas". Neilgas, aš perskaitysiu jį. ,,Mokslo ir studijų institucijų turtą sudaro intelektualaus darbo produktai, žemė, pastatai, kilnojamasis turtas, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai bei kitos įstatymų nedraudžiamos turėti vertybės. Šį turtą institucijos naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka." Ir štai paskutinė pastraipa labai svarbi. ,,Valstybinės mokslo ir studijų įstaigos joms paskirtu valstybės turtu naudojasi neatlyginamai ir privalo jį išsaugoti bei gausinti."
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes pagal darbotvarkę šiandien turime tvirtinti aukštųjų mokyklų statutus. Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir kultūros komisija sujaukė du klausimus į vieną. Ir turtinius klausimus, ir statutų klausimus, o dėl to mes, neturėdami daug laiko, turim spręsti tuos dalykus. Aš siūlyčiau dėl visų nutarimų antrųjų punktų nebalsuoti. Balsuokime ir patvirtinkime tik statutus, o šituos turtinius klausimus spręstume atskirai.
S.G.ILGŪNAS. Aš noriu paprašyti gerbiamojo S.Malkevičiaus parlamentinius žodžius vartoti. Komisija nieko nejaukia. Gal čia deputatui kas nors susijaukė?
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E. VILKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad vadinamasis 2 punktas apie turtą nėra mūsų sprendimas, kad kažkam atiduotume valdyti konkretų turtą. Nėra įpareigojimo Vyriausybei atiduoti kažkokią vienuolyno dalį ar atiduoti kažkokias žemes. Mes tiktai pavedam tą klausimą spręsti Vyriausybei. Ir ji turi spręsti pagal įstatymus. Mes patys šituo klausimu neturim užsiimti pagal Mokslo ir studijų įstatymą. Šitą klausimą sprendžia Vyriausybė. Ir dėl to mes nepainiokim dviejų dalykų. Čia, taip sakant, kalbama apie... Mes nesprendžiam jokių turtinių problemų. Mes pavedam tą problemą spręsti Vyriausybei kaip ir priklauso, o dėl to šitas punktas yra absoliučiai neutralus. Čia nėra jokios politikos ar ko nors tokio.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu priminti gerbiamam Č.Juršėnui, kad jis rytą kalbėjo susirinkime, jog šiandien jis laikysis laiko preciziškai. Ir, man atrodo, šio klausimo laikas baigėsi. Eikim prie kitų klausimų.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl šito balsuosim ir tada užbaigsim.
S.G.ILGŪNAS. Aš noriu priminti, jog mes pradėjom posėdį gerokai vėliau, labai ilgai užtruko darbotvarkės tvirtinimas, todėl aš prašau pratęsti. Mes į šį klausimą jau įsigilinom. Čia nedaug liko, ir mes užbaikim šiandien tuos statutus. Aš jūsų prašau.
PIRMININKAS. Ar kas dar dėl balsavimo motyvų nori pasisakyti? Dėl šito statuto. Prašom. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji kolegos! Šį statutą aš iš tikrųjų perskaičiau. Visus reikalus žinau gerai. Žemės ūkio akademija pastatyta visiškai naujoje vietoje ir ten nėra jokių konfliktų dėl pastatų. Iš tikrųjų visi pastatai priklauso tik akademijai ir niekam kitam. Dėl žemės. Jūs turbūt prisimenate Nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymą, kuriame numatyta, kad mokslui ir mokymui skirta žemė yra neprivatizuojama. Ir iš tikrųjų Žemės ūkio akademijai yra paliktas tam tikras žemės plotas. Gal tik blogai tai, kad tame statute tas žemės apibrėžimas... Žemė priskiriama. Bet neparašyta, kad ta žemė būtų naudojama tik mokslo, mokymo tikslams. Agrarinė komisija... Mes iš tikrųjų gavom daug laiškų su šimtais buvusių žemės savininkų parašų, kurie labai pasipiktinę Žemės ūkio akademija, kad ta jai priskirta neprivatizuojama žemė naudojama ne visai pagal paskirtį, ne mokslo, ne mokymo reikalams, bet gyvenamųjų namų statybai, nors čia gerbiamasis rektorius aiškina, kad jie turi Vyriausybės leidimą. Aš labai norėčiau, kad būtų suteikta galimybė tarti žodį gerbiamajam rektoriui. Taip sakant, šitą vienintelį ginčytiną klausimą dėl žemės panaudojimo jis galėtų Aukščiausiajai Tarybai paaiškinti. Iš tikrųjų mes turim atsiųstų laiškų su šimtais parašų, kad jie žemę naudoja ne pagal paskirtį, ne studentų mokymui, ne mokslo reikalams. Aš šiaip siūlyčiau tą statutą absoliučiai tvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū už labai svarbų išaiškinimą. Deputatas E.Grakauskas.
E. GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Aš prie to, ką pasakė deputatas L.Milčius, noriu pridurti, kad siūlyčiau nediskutuoti dėl Žemės ūkio akademijos statuto patvirtinimo. Klausimas dėl žemės yra visiškai kitas klausimas, o ne statuto reguliavimo klausimas. Tai yra žemės reformos reikalas, tai yra savivaldybių ir Vyriausybės dispozicijos reikalas. Ir mes galėsim tai nagrinėti atskirai. Prašau patvirtinti statutą ir nediskutuoti, nes dėl jo diskusijų ir nesutarimų nebuvo. Ir norėčiau paremti deputato L.Sabučio nuostatą. Vis dėlto žodžiai ,,grąžinti priklausantį akademijai turtą" būtini. Deputatas L.Sabutis — teisininkas. Sekretorius visai pagrįstai, gerbiamasis Ilgūnai, tai pasakė. Ir Aukščiausioji Taryba tam pritartų. Ir prašau neprieštarauti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas. Keturi prieš, keturi už. Prašau dar po vieną.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Austrija, sukaupusi visas savo išgales, pastatė didžiulius ir gražius rūmus, kuriuos perdavė pasaulio Jungtinių Tautų reikalams už simbolinę vieno dolerio per metus nuomą. Taip ir parašyta: ,,Išnuomota už vieno dolerio kainą metams." O mes čia kalbam apie tokią formą — ,,neatlygintiną perdavimą", negalėdami pasakyti, kas tai. Kurių pastatų savininkas bus, kurių pastatų bus nuomininkas ir t.t. Tai šitas 2 punktas, nors gerbiamasis akademikas E.Vilkas sako, kad čia visiškai neutralu, tačiau jis taip suformuluotas, kad teisininkui... Čia net penki teisininkai kvestionuoja tokio straipsnio formuluotę. Tai mes, neteisininkai, sakom, kad jie neišmaną ir pan. Aš labai prašau prelegentą atsiimti šitų projektų antruosius punktus, o juos galima bus vienu nutarimu priimti, suderinus pagal veikiančius įstatymus. Jeigu jūs kitaip negalit... Ir mes tada už viską nubalsuosim.
S.G.ILGŪNAS. Aš noriu pasakyti, tiktai priminti gerbiamajam kolegai J.Beinortui, kad deputatą E.Grakauską aš taip pat laikau geru teisininku, žemės teisės žinovu.
PIRMININKAS. Deputatas V.Ulba.
A. V.ULBA. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad jeigu mes balsuosim už Žemės ūkio akademijos statutą, daug kas balsuos prieš. Aš siūlyčiau dar išklausyti Žemės ūkio akademijos rektorių, nes važiavo žmogus daugiau kaip 100 kilometrų... Jis galėtų nors per porą minučių čia pasakyti savo tiesą, nes mūsų deputatai dėl šito statuto daug ko dar nepasakė. Aš siūlyčiau leisti rektoriui R.Urbonui pasisakyti.
B. PIRMININKAS. Dar Pirmininkas. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš girdžiu pasikartojantį klausimą ir pasiūlymą. Ar nebūtų paprasčiau dabar atsiimti tuos antruosius punktus, kurie dėl nuosavybės, o tik po to tvirtintume statutus. Ir aš negirdžiu nei pranešėjo atsakymo, nei kokių nors nuomonių dėl to klausimo. Lyg ir pasakoma, kas teisininkas, o kas neteisininkas, bet iš esmės reikėtų tartis.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal, gerbiamasis rektoriau. Prašom.
S.G.ILGŪNAS. Kol rektorius ateis, aš noriu priminti dar kartą Mokslo ir studijų įstatymo 19 straipsnį. Mokslo ir studijų institucijų turtas. Jis jau buvo deputato A.Karoblio cituotas. Aptariamas turtas. Aš jo viso nekartosiu, o tik vieną sakinį. ,,Šį turtą institucijos naudoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka." Taigi tvirtindami statutą mes privalome ir aptarti turto problemą, turto klausimą, o visas detales mes pavedame toliau spręsti mūsų Vyriausybei. Beje, jeigu neprieštarautų komisijos deputatai, kurie aprobavo nutarimo projektą, aš linkęs pritarti deputato L.Sabučio siūlymui įterpti žodžius ,,jai priklausantį". Tada tekstas būtų toks:
,,Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki rugsėjo 1 d. perduoti Lietuvos žemės ūkio akademijai neatlyginamai naudoti jai priklausančius žemės sklypus su pastatais ir perdavimą teisiškai įregistruoti. Jeigu kolegos komisijos nariai sutiktų.
PIRMININKAS. Prašom, rektoriau. Prašom klausyti, kolegos!
R. URBONAS. Gerbiamieji deputatai, dėl mūsų statuto tikrai labai jau ilgai delsiama. Tvirtinimas jo. Ir mums tai tikrai labai daug sunkumų sudaro. Čia keliamas klausimas dėl žemės. Jisai sprendžiamas Vyriausybės ir savivaldybių lygiu. Yra tinkami sprendimai. Žinoma, kad žemės savininkai kelia klausimą, kad jiems būtų grąžinta žemė. Yra toks klausimas. Tačiau teisiškai tai nėra pagrįsta. Ir šitą klausimą sprendžia, dar sykį sakau, savivaldybės ir Vyriausybė. Yra šiuo momentu kaip tik tie klausimai gvildenami ir sprendžiami. Taigi aš nematau tokios problemos, kad čia galima būtų išskirti kaip ar panašiai...
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
S.G.ILGŪNAS. Kolegos komisijos nariai neprotestuoja, todėl aš siūlau jums tekstą su deputato L.Sabučio papildymu. Nesutinkat? Protestuojat? Na, ką gi, tada aš negaliu siūlyti.
PIRMININKAS. Dar deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Labai sunku... Turbūt atsisakykime visų statutų antrojo straipsnio galutinės redakcijos čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Tai yra priimtinas siūlymas. Aš girdėjau, ką po manęs kalbėjo ir deputatas J.Liaučius, ir kiti kalbėjo. Aišku, reikia pagerinti redakciją, bet noriu paprašyti atkreipti dėmesį į tai, kad deputatas E.Vilkas sakė, jog mes nieko esminio nepriimam. Mes kaip tik žodeliu ,,neatlygintinai" priimam esminį sprendimą. Ir todėl neatlygintinai galima grąžinti tik priklausantį turtą. Aš nenoriu plėstis, kokia forma priklausomybė nustatoma. Todėl mes negalėtume taip ekspromtu palikti tos redakcijos, o galėtume, suderinę tuos klausimus, pateikti iš naujo būtent tvirtinti arba spręsti čia, Aukščiausiojoje Taryboje. O statutus tvirtinkim.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tada siūlyčiau balsavimu išspręsti šią koliziją ir balsuoti už deputato L.Sabučio siūlymą. Taip pat yra pateikęs siūlymą deputatas P.Varanauskas. Jūs jį girdėjote ir, matyt, taip pat reikės spręsti balsavimu. Tai aš perduodu tekstą.
PIRMININKAS. Tai gal pirmiau tą pataisą? Jeigu aš teisingai supratau gerbiamąjį P.Varanauską... Aš skaitau ir prašom sakyti, ar aš nepainioju. ,,Žemė negali būti dalijama kitai paskirčiai, o tik gali būti grąžinta buvusiems savininkams."
P.VARANAUSKAS. Taip, mokymui ten priskirta žemė. Ten sutrumpintai ,,mokymui priskirta žemė".
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas dar.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, G.Ilgūnas pabrėžė žemės teisės reikalų žinojimą. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai. Visų pirma žemė jokiam juridiniam asmeniui nuosavybe negali būti priskirta. Todėl aš manyčiau, kad šitame nutarime apie žemės reikalus išvis nereikia rašyti. Apie turtą, kuris priklauso akademijai, gali būti rašoma bendrai. Skirti žemę kaip tokią, kaip turtą — negalima, nes pagal Žemės reformos įstatymą ir visus mūsų turimus įstatymus žemė gali būti tiktai fizinių asmenų privati nuosavybė. Juridiniai asmenys reformos metu žemės nuosavybėje turėti negali. Akademija turi žemę, skirtą naudojimuisi nuomos ir kitais pagrindais. Kad ir kokie jie būtų ar bus, šiuo metu naudojasi ir naudosis toliau. Rektorius teisingai pasakė: sprendžia vykdomosios valdžios struktūros. Ir išspręs šį reikalą pagal įstatymus. Pažeis tuos įstatymus — reikės reikalauti atsakomybės. Todėl čia patvirtinti reikia statutą ir kalbėti tik apie akademijai priklausantį turtą. Absoliučiai nereikia žemės klausimų ir išvis nereikėtų čia jos minėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad būtų pa|prasčiau mums išspręsti štai tą klausimą, kuris yra formuluojamas taip: ar išbraukiam iš tvirtinamų statutų antruosius punktus, ar ne?
S.G.ILGŪNAS. Kurie patvirtinti, negalima.
PIRMININKAS. Taip, kurie patvirtinti, be abejo, jau jokios kalbos negali būti. Taigi kas už tai, kad iš tvirtinamų projektų ar tų, kurie dar nepatvirtinti, būtų išbrauktas 2 punktas, spaudžia mygtuką ,,už". Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. 2 punkto išbraukti negalima, nes prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui, kuriame yra parašyta aiškiai, kad tvirtinant statutą sprendžiami ir turtiniai klausimai.
PIRMININKAS. Aš jus supratau. Tai balsavimu ir išspręsim, ar paliekam, ar ne. Deputatas S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Mes ir taip vietoj 15 min. sugaišom valandą. Jeigu kyla tokie ginčai, tai mes priimkim dabar statutus, pakvieskim žmones, kuriems kyla abejonių, o po kiek laiko, apsvarstę kitus klausimus... Mes, tarkim, po pietų puikiausiai galėtume balsuoti ir už tuos klausimus. Jeigu mums negaila laiko, mes dar galim ginčytis.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Ačiū, gerbiamasis deputate. Aš dar sykį siūlau balsuoti už tai, kad išbrauktume 2 punktą iš nagrinėjamo statuto projekto. Jeigu balsavimu nuspręsim, viskas bus aišku. O bet kuriuo atveju šito klausimo nagrinėjimą baigsim po kelių minučių. Tai nematau problemos. Gal nebediskutuokime daugiau. Kas už tai, kad 2 punktas iš tvirtinamo nutarimo ,,Dėl Lietuvos žemės ūkio akademijos statuto patvirtinimo" būtų išbrauktas? Ir iš visų, kurių nepatvirtinom.
S.G.ILGŪNAS. Negalim, kiekvieną...
PIRMININKAS. Už 36, prieš 26, 7 susilaikė. Tai yra dar vienas... Trisdešimt šešiais balsais prieš trisdešimt keturis šitas dalykas... Taip, įskaičiuojam tamstos balsą, bet jo nepakanka. 2 punktas išbraukiamas. Taigi siūlau tvirtinti Lietuvos žemės ūkio akademijos statutą be nutarimo 2 punkto. Kas už tai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi Lietuvos žemės ūkio akademijos statutas 70 balsavus už, 1 susilaikius, 1 —prieš, yra patvirtintas. Ir dabar aš manyčiau, kad mes, gerbiamasis Ilgūnai, turbūt turėtume baigti šitą klausimą, kad toliau nereikėtų ginčytis.
S.G.ILGŪNAS. Na, liko labai nedaug laiko iki pertraukos. Aš paprašyčiau, jeigu deputatai sutiktų... Mes esam įsigilinę, gal daugiau diskusijų nebūtų.
PIRMININKAS. Deputatas R.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš manau, kad gerbiamasis pirmininkas garbės žodžio, kurį davė šįryt pasitarime, laikysis.
PIRMININKAS. Taip. Taigi klausimas baigtas. Daroma pertrauka ir mūsų posėdžio pertrauka. Yra dėl ko pasitarti, todėl aš anksčiau darau pertrauką. Iki 12 val.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, renkamės, į salę. Pertraukos, juo labiau pailgintos pertraukos, laikas jau pasibaigė.
R.MACEIKJANECAS. Gerbiamasis pirmininke dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dar nepradėjom posėdžio. Minutėlę, gerbiamasis Maceikjanecai. Kantrybės. Kai sulauksim daugiau deputatų, tada. Gerbiamieji, renkamės į salę! Ar deputatas J.Šimėnas pasiruošęs? Gerai. Tęsiam posėdį. Žodis dėl darbo tvarkos deputatui R.Maceikjanecai. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu jums ir visiems deputatams priminti antradienio posėdžio pabaigą. Aš perskaitysiu iš protokolo.
,,R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis pirmininke, noriu iš jūsų lūpų išgirsti, kuo baigėsi klausimo svarstymas.
PIRMININKAS. Padaryta šito klausimo svarstymo pertrauka.
R.MACEIKIANECAS. Iš paties ryto svarstom šitą klausimą, taip?
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Posėdis baigtas. Ketvirtadienį nagrinėsim. O rytoj 9 val., kaip įprasta, į 308 kambarį."
Tai, pirmininke, čia aiškiai parašyta, kad jūs pritariat, jog vis dėlto iš ryto. Tai šitą klaidą reikia ištaisyti. Galvoju, kad jūs nepiktybiškai šitai padarėt.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, prašom taip neinterpretuoti mano žodžių, aš pritariau tiktai minčiai, kad šitą svarstysim būtent šiandien, o ne pirmąjį. Prašau atleisti, bet aš laikausi šito savo žodžio. Taigi šitą klausimą, kaip ir numatyta, mes nagrinėsim 15 val. Dabar pareiškimą padarys deputatas J.Šimėnas. Prašom.
Deputato J.Šimėno pareiškimas
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai! Šis pareiškimas yra Gamtos apsaugos komisijos. ,,Gamtos apsaugos komisija reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo Aukščiausiosios Tarybos dėmesio aplinkosaugai. Yra dalykų, kurių neišsprendus ūkio reformos metu, gali būti padarytos nepataisomos klaidos, nes nenustatytos ir nežinomos ūkininkavimo sąlygos, delsiama arba nusižengiant gamtai privatizuojamos gamtosauginiu požiūriu trapios arba valstybiniu mastu itin vertingos teritorijos. Siekiant išsaugoti gamtiniu, kultūriniu, rekreaciniu bei estetiniu požiūriu vertingiausias ekosistemas, gamtos ir kultūros kompleksus ar atskirus elementus, užtikrinti Lietuvos kraštovaizdžio įvairovę bei ekologinę pusiausvyrą, būtina:
a) įsteigti regioninius parkus pagal Lietuvos Respublikos kompleksines gamtos apsaugos schemos pagrindu paruoštas schemas;
b) įsteigti draustinius pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtus ir suderintus draustinių projektus.
Gamtos apsaugos komisija tikisi, kad Aukščiausioji Taryba atsižvelgs į mūsų prašymą ir bus priimtas reikšmingas sprendimas, užtikrinant gamtinio karkaso stabilumą bei valstybės perspektyvų vystymąsi."
Nuo savęs norėčiau pridurti. Gerbiamieji, gamtosauginių problemų Lietuvoje yra tikrai labai daug ir visų mes šiandien šiomis ekonominėmis sąlygomis tikrai neišspręsime. Tačiau mes prašome padaryti nors tai, ką mes šiandien galime, kas nereikalauja papildomų lėšų, kas užtikrintų tolesnį stabilų mūsų valstybės vystymąsi. Tai būtų priimamas septynių punktų nutarimas, kuriuo pavedama Vyriausybei ir Aplinkos apsaugos departamentui toliau sutvarkyti tai, ką mes pavestume jiems daryti. Mes priėmėme sprendimą išvalyti Lietuvos vandenis, priėmėme penkių prioritetinių objektų statybą. Ir kitos statybos vyksta, jau kai kurios įpusėjo, kai kurios baigiamos. Mes tikimės, kad greitai galėsime maudytis ir Klaipėdos paplūdimyje vasaros metu, jeigu Klaipėda turės valymo įrenginius. O štai dabar uždaryti pliažai todėl, kad yra bakteriologinis užterštumas. Vyriausybė šiuo metu skiria ypatingą dėmesį ir svarsto. Reikėtų nestatyti objektų pavojingose trapiose teritorijose. Sakykime, terminalo Klaipėdoje. Apsaugokime vertingiausias ekosistemas. Ir dar: apačioje yra mūsų šitų dvidešimt septynių regioninių parkų ekspozicija. Pasižiūrėkite visi nuėję ir kiekvienas rasite savo apygardoje tą gamtos kampelį, kurį iš tikrųjų reikia išsaugoti. Ačiū.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo" projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū. Aš nematau salėje dabar deputato A.Tauranto, todėl šiek tiek patikslinsim mūsų darbus ir imsimės 2 punkto. Tai yra įstatymo ,,Dėl Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo" projektas. Kviečiu į tribūną deputatą J.Beinortą. Prašom priminti, kur mes baigėm, vadinas, ties kuriuo straipsniu suklupom ar sustojom.
J.BEINORTAS. Suklupta nebuvo, bet buvo sustota dėl laiko limito. 339 straipsnis priimtas ir prieita prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 30 skirsnio 340 straipsnio. Aš iš karto priminsiu kolegoms, kodėl buvo prieita ir sustota. Dėl šito klausimo buvo diskutuota ir pirmojo svarstymo, ir antrojo svarstymo metu. Iš principo pateikta alternatyva, kad mes apsispręstume, ar mes laikysimės senos tvarkos, kai, šeimai skiriantis arba vienam šeimos nariui norint atsiskirti, butas, kurį jie nuomoja, dalijamas atskiroms šeimoms, ar mes priimame tezę apie šito komunalinio buto nedalomumą? Kad būtų jums vis dėlto trupučiuką aiškiau, priminsiu. Mes antrojo svarstymo metu pasisakėm už tai, kad šitie dalykai būtų pateikti alternatyviai, tačiau dauguma pasisakiusių (ir deputatas Č.Stankevičius, ir kiti) sakė, kad vis dėlto turime galų gale atsisakyti tos sovietinės teisinės sistemos, kai nuomininkai pasidalija butą į kelias dalis ir susidaro amžina, kaip sakoma, nepakenčiama šeimai padėtis. Ir iš šitos padėties reikia rasti išeitį. Kadangi 340 straipsnis yra pateiktas su alternatyva, aš noriu perskaityti jums esmę. Labai trumpai. ,,Nuomininkui, šeimos nariams ir buvusiems šeimos nariams nuomojama savivaldybių patalpa nedaloma." Tai mūsų komisijos siūloma tezė, kad patalpa yra nedaloma. Kas atsitinka, kai ta patalpa nedaloma? Jeigu ta patalpa įstatymiškai nedaloma, tada savivaldybės, jeigu šeima išyra, siūlo pakeisti šitą nuomojamą patalpą į kitas nuomojamas patalpas taip, kaip šeima iširo. Tačiau savivaldybės šito dalyko negali padaryti, kad štai iškeliama šeima, suteikiant jai tas patalpas, jau turėtų mūsų vadinamąją normą 18 m2 asmeniui. Todėl čia yra 341 straipsnyje patikslinta, kad tokiu atveju savivaldybei paliekama teisė keisti šitą nuomojamą vieną butą, jeigu jie nesusitarė kitaip, į dvi patalpas, tačiau kiekvienam šeimos nariui neviršijant 10 m2 sąlyginio ploto. Tad štai, 8—316 jeigu mes balsuotume už 340 straipsnio alternatyvą, kad paliktume senąją buto nuomos dalijimo tvarką, tai būtų vienas atvejis. Ir antra alternatyva laikytume, kad savivaldybių komunalinis butas, išnuomotas nuomininkui ir jo šeimos nariams, yra nedalomas. Aš norėčiau gerbiamąjį pirmininką prašyti, kad galbūt dėl balsavimo motyvų kas pasisakytų ir būtų galima pasirinkti alternatyvą — tą butų nuomos situaciją, kai nuomininkas inicijuoja nuomojamos patalpos suskaldymą atskiromis nuomos sutartimis.
PIRMININKAS, Taigi, gerbiamieji kolegos, kadangi čia dėl atskiro straipsnio, tai du — už, du prieš. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš nesu tvirtai įsitikinęs, kad savivaldybės artimiausiu metu turės galimybę suteikti atskiras patalpas, na, pasidalijusioms šeimoms. Tuo tarpu aš žinau labai skaudžių atvejų, kai gyvena, na, sakykim, jau nebegalintys kartu gyventi žmonės. Ir jeigu nebus įmanoma dalyti patalpos, o paskui bandyt ją parduot, privatizavus parduot, tai tada šitiems žmonėms iš esmės gyvenimas sugadintas iki gyvenimo galo, kai kam iš jų. Dėl to aš netgi remčiau antro varianto idėją. Tačiau su ta sąlyga, kad nutarime, tarkim, būtų šito straipsnio įsigaliojimas, na, sakykim, negaliotų nors tiems, kurie jau padavę yra teismams atitinkamus pareiškimus. Kitaip sakant, tropučiuką nukeltume problemos aštrumą, na, sakykim, pusmečiui kokiam, nors iki metų pabaigos. Arba fiksuotume kažkokią datą, kad tik nuo jos pradeda galioti. O ankstesne tvarka taikoma... Nes man, kaip deputatui, tenka susitikti su žmonėms ir spręst šitokias problemas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys. Prašom.
A.ŽALYS. Aš, be abejonės, esu tik už tai, kad prireikus butas būtų padalomas. Kai kas čia nesupranta, kad būtų geriau daryt taip, kaip čia iš pradžių pranešėjas kalbėjo. Tačiau taip, kaip jūs aiškinate, kad savivaldybė nedalydama buto galės iškelti išsiskyrusius žmones į kitas patalpas, suteikdama butą ar kambarius... Tai yra tokia utopija, kurios niekaip čia neįgyvendinsi. Ir savivaldybė niekaip negalės to padaryti. Patinka ar nepatinka, butą reikia padalyti. Negalima pažeisti žmonių teisių. Ir čia jūs be reikalo kalbate apie kažkokią sovietinės teisės realizaciją. Tai yra žmogiškoji teisė. Išsiskyrus ar kitais atvejais butą reikia padalyti, nes savivaldybė tokiu atveju negalės iškelti šito žmogaus pati. Tam yra gana liberalus Butų keitimosi įstatymas. Kaip ir iki šiol tokiais atvejais gali žmogus pasikeisti, taip jis pasikeis ir vėliau.
PIRMININKAS. Daugiau nematau pasisakančiųjų. Tada prasyčiau gerbiamąjį J.Beinortą formuluoti tiksliai alternatyvas, už kurią balsuojam ,,už", už kurią — ,,prieš". Ir balsuosim mygtukais.
J.BEINORTAS. Aš, prieš suformuluodamas alternatyvą,, noriu atkreipti dėmesį, kad tuo, atveju, kai mes iš principo laikom, kad gyvenamoji patalpa nedaloma, tai mes jokiu būdu netrukdom susitarti tiems šeimos nariams, išlaikant vieną nuomos sutartį, pasidalyti, kaip sakoma, nuomojamo buto dalimi ir bendromis patalpomis. O jeigu dėl to kiltų ginčas, tai jį būtų galima spręsti teismine tvarka taip, kaip numatyta. Tačiau iš esmės yra tokia situacija, kad jeigu mes paliekame seną sistemą, tai pagal senąją sistemą daugelis dalykų, tarp jų ir fiktyvios skyrybos, nukreiptos tam, kad kažkokiu būdu patektų į eilę gauti valstybės paramą. Čia šiuo atveju nebūtinai turi skirtis vyras su žmona. Atsiranda pilnametis šeimos narys, jis pareiškia savo... Kaip sakoma, pilnametystė yra autonomija, ir jis reikalauja iš to nuomojamo buto atidalyti jam kambarį. Savivaldybės susiduria su labai kvaila situacija. .Man labai gaila, kad dauguma kolegų neturi prieš akis šitų abiejų straipsnių. Kadangi tai yra esminis dalykas, aš perskaitysiu ir vieną redakciją...
PIRMININKAS. Prašom. Ir tada renkamės. Matyt, tas pirmasis variantas bus balsavimas už, o antrasis variantas — prieš. Ir čia alternatyvos, vadinasi, susilaikiusiųjų balsai bus neskaičiuojami.
J.BEINORTAS. Tai štai skaitau vieną variantą, kurį mes laikom...
PIRMININKAS. Prašyčiau tylos, kolegos,! Prašom klausyti, kad paskui sąmoningai balsuotume.
J.BEINORTAS. (...) Kurį mes laikom esančia dabar tvarka. ,,Pilnametis nuomininkų šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalyti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Sutinkamai su tokia šeimos nariui tenkančia gyvenamojo ploto dalijam gali būti išnuomojama atskira, izoliuota gyvenamoji patalpa. Tokiais atvejais su kiekvienu nuomininku sudaromos atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Ginčai, kylantys dėl buto pasidalijimo, sprendžiami teismine tvarka." Tai štai pirmas variantas, kuris iš esmės yra dabartinė situacija. Ir mūsų siūloma, darbo grupės siūloma alternatyva.. ,,Nuomininkui, šeimos nariams ir busimiems šeimos nariams nuomojama savivaldybių gyvenamoji patalpa (butas) nedaloma. Nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeičiant nuomos sutarties. Ginčai dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymo sprendžiami teismine tvarka. Nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarkos ir sąlygų nustatymas nesuteikia arba neatima teisės } valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis." Šitas paskutinis sakinys yra skirtas apsidrausti, kad fiktyvios skyrybos nesuteiktų prioriteto asmenims valstybės paramai, jeigu jie iki šiol nuomodami patalpą tokios teisės neturėjo. Va tokios dvi alternatyvos. Aš, kaip darbo grupės, rengusios šitai, narys, atsižvelgdamas į antrojo svarstymo balsavimo rezultatus, kuriais buvo pritarta tam, prašyčiau ar siūlyčiau pritarti mūsų teikiamam antrajam arba alternatyviniam variantui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys dar sykelį.
A.ŽALYS. Ar pranešėjas nemano, kad 340 straipsnyje yra praleistas toks sakinys: ,,pilnametis nuomininko šeimos narys" ir nėra žodžių ,,ar buvęs šeimos narys". Ar buvęs šeimos narys. Ar jūs nemanote, kad toks intarpas turėtų čia būti? ,,Pilnametis nuomininko šeimos narys ar buvęs šeimos narys".
PIRMININKAS. Jūsų variante jis...
J.BEINORTAS. Pirmajame variante, taip?
A.ŽALYS. Pirmajame.
PIRMININKAS. Taip, pirmajame.
J.BEINORTAS. Taip. Gali būti toks atvejis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis, registruosimės ir balsuosime alternatyviai. Gerbiamieji kolegos, esantys centrinėje salės dalyje, prašom sėstis. Registracija... Prašom sėstis, registracija pradedama.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
J.BEINORTAS. Be abejo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Čia kažkas ne taip. Čia, matyt, su ankstesne registracija. Taigi prašyčiau kolegų pasakyti, kiek salėje yra.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Viskas aišku. Su papildoma registracija, pasirodo. Tada dar sykį registruojamės. Vis tiek prašom suskaičiuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom būti savo vietose. O, kitas reikalas. Salėje — 76. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už pirmąjį variantą, tas spaudžia mygtuką ,,už". Kas už antrąjį variantą, kurį teikia deputatas J.Beinortas, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikiusių balsai nebus skaičiuojami, kadangi čia alternatyvus balsavimas. Prašom balsuoti. Tiktai du variantai. Prašom balsuoti, kas — už, kas — prieš. Balsavimo metu prašau neagituot. Už pirmąjį variantą — 40, už antrąjį — 29. Ir vis dėlto, nepaisant įspėjimų, vienas susilaikė. Ką su juo padarysi. Ačiū už prisipažinimą. Taigi lieka pirmasis variantas. Manau, kad dabar dar sykį specialiai dėl jo nebalsuosim ir laikysim, kad jau priimta. Prašau tada toliau.
J.BEINORTAS. 341 straipsnis. ,,Sutarties pakeitimas nuomininkams..." , Atsiprašau, 340'. ,,Sutarties pakeitimas pakeičiant vieną gyvenamąją patalpą į kelias". Tai čia iš esmės jis tinka abiem atvejams ir nėra alternatyvus. Mes jį suformulavom, ir paskui pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys. Prašau.
A.ŽALYS. Čia pranešėjas perėjo prie 340, bet ar jis nemano, kad 340 straipsnio vadinamojoje alternatyvoje antroji dalis yra būtina. O būtent, kad ,,nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ar buvę šeimos nariai gali nustatyti nuomojamos gyvenamosios patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeičiant nuomos sutarties". Dabar, žinia, tokia nuostata yra, kad taip galima padaryti. Tai man atrodo, kad šitai turėtų pasilikti.
J.BEINORTAS. Bet, gerbiamasis kolega, mes kaip tiktai — ,,nekeičiant nuomos sutarties", juk atmetėm šitą alternatyvą.
A.ŽALYS. Taip, bet yra atvejų, kai butas... Kai nedalomas, tačiau tokia sutartis yra sudaroma ,,patalpos naudojimosi tvarką ir sąlygas nekeičiant nuomos sutarties". Yra dabar nustatoma tam tikromis aplinkybėmis.
J.BEINORTAS. Kur jūs siūlytumėt įrašyti?
A.ŽALYS. Aš tai siūlyčiau čia palikt. Nes aš čia nematau alternatyvos. Čia pirmoji dalis nubraukiama, kad patalpa nedaloma, tačiau čia turėtų... Jūs irgi žinote, kad šita antroji dalis dabar praktikoje yra, teisinėje praktikoje. Tai man...
J.BEINORTAS. Aš supratau. Gerbiamasis kolega, ar jūs manot, kad iš alternatyvos antrąją dalį galėtume prirašyti prie pirmosios alternatyvos kaip papildomą? Taip?
A.ŽALYS. Taip.
J.BEINORTAS. Taip, tai čia savaime suprantama. Aš neprieštarauju. Bet ir be prirašymo yra aišku.
PIRMININKAS. Sutarėm?
J.BEINORTAS. Aš priimu tai.
PIRMININKAS. Tvarka. Tai balsuoti nereikia?
J.BEINORTAS. Ne.
PIRMININKAS. 341 straipsnis.
J.BEINORTAS. Pastabų neturėjom.
PIRMININKAS. Dėl 341 straipsnio sutarėm? 342 straipsnis.
J.BEINORTAS. Čia yra nuomininkų pripažinimas. Irgi pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Sutarėm be balsavimo. 343 straipsnis.
J.BEINORTAS. 343 straipsnis, sakyčiau, būtinas straipsnis, kurio anksčiau nebuvo. Tai dabar nuolat ginčijama situacija, kai nuomojamas vienas butas ir iškeliamas vienas, sakykim, nuomininkas, tai kitam sutelkiama pirmenybė prisijungti šitą ano nuomininko plotą. Čia šitas straipsnis kaip tik padės išvengti mums daugelio ginčų, kai savivaldybė būtinai įkelia kitą šeimą į tą vietą. O dabar jam lieka pirmumo teisė. Jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendrojo naudingo ploto.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimtas. 344 straipsnis.
J.BEINORTAS. Mes pastabų neturėjom.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimtas. 345 straipsnis.
J.BEINORTAS. 345 labai trumputis. Aš jį noriu perskaityti. ,,Savivaldybių, įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas tiktai nuomininko ir jo šeimos nariams sutikus ir nuomotojui leidus." Va čia yra labai svarbus dalykas, nes šiuo metu yra daug ginčytinų situacijų, kai įvairios palėpės įsirengiamos savavališkai, o paskui laikomos užgyventomis. Be nuomotojo leidimo tai nebus teisėta.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimta. 346 straipsnis.
Aš prašyčiau sustoti, kadangi čia labai gerai dabar mums galima būtų užbaigti. Ačiū, gerbiamasis Beinortai. Bet dar kol kas neišeikit iš tribūnos. Gerbiamieji deputatai Taurantai ir Lapinskai, ar galim jau pradėt? Gerai. Tada, gerbiamas Beinortai, ačiū. Mes jau turim grįžti prie kito klausimo.
J.BEINORTAS. Ar mes šiandien dar galėsim grįžt prie šito klausimo?
PIRMININKAS. Nežinau, turbūt vargiai. Dabar prašyčiau į tribūną deputatą N.Medvedevą. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamosios deputatės, gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio. Lietuvą ištiko nelaimė. Tragiškoje avarijoje žuvo Lietuvos jaunuoliai, VRM kariai. Aš juos vadinu kariais, nes jų paskirtis saugoti mūsų gyvybę, mūsų turtą, tvarką Lietuvoje. Žuvo ne kovos lauke, o žuvo dėl niekšiškų kitų Lietuvos žmonių įsitikinimų, kad kažkas lyg ir turi teisę važiuoti, sėsti prie vairo būdamas girtas. Tai yra baisu, tai yra baisi liga. Aš prašyčiau pagerbti žuvusių Lietuvos karių atmintį tylos minute.
PIRMININKAS. Prašom atsistot. (Tylos minutė)
N.MEDVEDEVAS. Dėkoju. Manau, kad mes parlamento vardu pareikšime jų tėvams, giminėms, artimiesiems, bičiuliams užuojautą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dabar imamės darbotvarkės 4 punkto. Į tribūną kviečiu deputatą A.Taurantą. Prašom.
A. TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, aš turiu jūsų atsiprašyti, kad reikėjo atidėti klausimo svarstymą. Turiu informuoti, kad labai daug darbo buvo dėl Rinkimų įstatymo, tiesiog techniškai nespėjome pasiruošti svarstymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Taurantai, tamstai leidus, aš čia noriu įsiterpti. Matyt, mes turim nusiteikti, kad kitą savaitę dirbsim ne tik antradienį, ketvirtadienį, kaip mūsų jau sutarta kapitaliai, bet dar ir trečiadienį bent pusę dienos. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Deputato A.Tauranto informacija apie konstitucinių problemų derinimo grupės darbą
A. TAURANTAS. Ir noriu pasakyti, kad Seimo rinkimų įstatymo pataisos maždaug už pusės valandos bus jums išdalytos, tada mes galėsime svarstyti Rinkimų įstatymą. O dabar, kaip ir gerbiamasis seniūno pavaduotojas pranešė, aš noriu pateikti trumpą informaciją apie konstitucinių problemų derinimo grupės darbą. Toje grupėje, kaip jūs žinote, dalyvauja visų frakcijų įgalioti atstovai, taip pat nuo nefrakcionuotų deputatų grupės deputatas K.Lapinskas. Ir nuo to laiko, kai ta grupė buvo sudaryta, pavyko nemažai padirbėti. Pavyko priimti nemažai kompromisinių sprendimų, kurie turėtų būti realizuoti Konstitucijos projekte. Liko, be abejo, dar neišspręstų problemų. Aš turiu vilties, kad per artimiausias dienas, dar padirbėjus šiai grupei, tos problemos gali būti išspręstos, jeigu dalyvaujantys joje deputatai, visi deputatai parodys gerą valią ir supratimą. Aš manau, kad galbūt net šiandien, jeigu dar pavyks grupei susirinkti ir pasvarstyti šiandien, jau būtų galima deputatams išdalyti šios grupės darbo rezultatų projektą. Vadinas, konstitucinių problemų derinimo aktą. Mes tokio akto jau esame kelis projektus padarę. Ir dar ne visos pozicijos yra išaiškintos. Galbūt pirmajame variante, kurį jūs gausite, keletas klausimų bus pateikti alternatyviai. Ir tai galbūt padarys aiškesnį šios komisijos darbą. Bus jis smulkiau apsvarstytas visų deputatų. Ir galbūt tai padės tuos alternatyvius dalykus išspręsti iki šios pratęstos sesijos pabaigos. Mes esame pasiryžę ir pagrindinė mūsų nuostata yra ta, kad visus klausimus suderintume čia, toje derinimo grupėje, ir kad čia, parlamente, galėtume, sakysime, per liepos mėnesį parengti jau visą visiems priimtiną Konstitucijos projektą, kurį galėtume rudenį per Seimo rinkimus pateikti Lietuvos žmonėms aprobuoti. Tai būtų pats geriausias variantas, kur kas geresnis, negu pateikti alternatyvas spręsti rinkėjams, o tik po to, po kurio laiko priimtume visą Konstituciją. Toks variantas reikštų, kad kažkiek laiko Seimas turėtų dirbti be naujos Konstitucijos. Nebūtų galima surengti ir prezidento rinkimų. Ir aš galiu pasakyti derinimo grupės nuomonę, kad mes esame visi pasiryžę, jog tokių problemų neliktų ir visos problemos būtų čia išspręstos. Kaip jau minėjau (galbūt deputatas K.Lapinskas mane papildys), yra keli klausimai dar likę išspręsti. Vienas iš pagrindinių, dėl kurio mes turėsime suderinti savo pozicijas, vadinas, ar prezidentas gali pats savo sprendimu atleisti Vyriausybę. Ir šią problemą mes kartu sprendžiame su sąlygomis, dėl kurių prezidentas gali paleisti Seimą. Ir tos sąlygos, be abejo, Konstitucijoje turi būti labai aiškiai ir griežtai apibrėžtos. Iš šių mano žodžių turbūt aišku, kad derinimo grupė priėjo prie išvados kaip kompromiso, kad atsisakoma ankstesnio varianto, kuriam Aukščiausioji Taryba balsavimu buvo pritarusi, kad Seimas renkamas rotaciniu būdu, vadinas, po pusę Seimo narių kas dveji metai. Dėl kompromiso šitos idėjos yra atsisakyta ir yra svarstomos sąlygos, kuriomis Seimas galėtų būti paleistas. Dėl dalies sąlygų yra sutarta, o dalis yra susijusios su Vyriausybės paleidimo problema.
Norėčiau galbūt nesigilinti daugiau į detales (čia mane papildys deputatas K.Lapinskas), bet aš raginu deputatus: kai jūs gausite to derinamo akto projektą, labai atidžiai apsvarstykite frakcijose, kad mes iki pratęstos sesijos pabaigos galėtume susitarti dėl visų pagrindinių ginčytinų klausimų. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Manau, jūs atsakysit į deputatų klausimus. Deputatas J.Paleckis. Prašom.
J.V.PALECKIS. Aš pritarčiau jūsų išdėstytoms mintims. Ypač svarbu, man atrodo, jeigu pavyktų, kaip jūs sakėte, susitarti dėl Konstitucijos projekto, kurį galima būtų aprobuoti dar šioje Aukščiausiojoje Taryboje. Tai būtų geras pagrindas tvirtam žengimui į demokratiją. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, nors jūs nelabai kalbėjot apie jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimų", bet gal galiu paklaust, ar ne?
A.TAURANTAS. Aš ruošiuosi apie tai kalbėti, kai svarstysime Rinkimų įstatymo projektą, nes tai yra kaip tik susiję su šiais Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimais. Aš kaip tik dėl jūsų klausimo noriu pridurti, kad kaip tik rengdami šias Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisas, kurios bent jau formaliai yra būtinos, kad mes galėtume priimti Rinkimų įstatymą, mes susidūrėme su aibe problemų dėl to, kad mums reikia rinkti Seimą. Tuo tarpu mes turime Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kuriame Aukščiausioji Taryba, kaip ir buvo iki kovo 11-osios, yra užfiksuota kaip deputatų tarybų sistemos dalis. Norint pakeisti šią sistemą faktiškai reikia parašyti visą Konstituciją. Todėl ir tie Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai, apie kuriuos aš kalbėsiu, yra tik kaip tokia išeitis iš padėties, kurios, duok Dieve, neprireiks, jeigu reiks galėsime kartu su Seimo rinkimais referendumu priimti naują Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tik kraštutiniu atveju, jeigu mums nepavyks dėl kurių nors dalykų susitarti, tai būtent tokio Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai turės kurį laiką galioti ir po Seimo rinkimų, kol Seimas nepriims naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet žymiai geriau būtų ir nebūtų tų įvairių juridinių kazusų, jeigu mes galėtume, jeigu Seimas galėtų jau iš karto pradėti dirbti pagal naują Konstituciją.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau trumpai replikuoti ar trumpai pasisakyti dėl šito klausimo. Nors esu derinimo grupėje, bet norėčiau paprašyti prelegento, kad vis dėlto būtų aiškiau suformuluota ta pozicija, kad derinimo grupė jau beveik savaitę nebuvo in corpore susirinkusi ir suderinusi bent vieno galimo bendro varianto, nes diskusijose alternatyvų daugėjo, o iš ryto pateiktas projektas dar nėra išsamiai aptartas.
A.TAURANTAS. Tai šiandien projektas dar nėra pateiktas. Vakar buvo taip pat susirinkusi šita grupė. Kiek aš žinau, jūs negalėjote dalyvauti. O kad kelias dienas iš eilės dabar nesirinko, tai, aš manau, yra ne politinės priežastys, o dėl to, kad daug deputatų turėjo labai daug rūpesčių ir svarstymų savo frakcijose dėl Rinkimų įstatymo. Tokios esminės problemos ir, ko gero, labai sunku jas vienu metu svarstyti. Tai aš norėčiau viltis, kad jeigu mes dabar bent kiek užbaigtume dėl Rinkimų įstatymo, be abejo, šita derinimo grupė galės intensyviau padirbėti. O aš daugiau nedetalizavau dėl to, kad po manęs kalbės deputatas K.Lapinskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal tada prašom, deputate Lapinskai.
Deputato K.Lapinsko informacija apie Konstitucijos projekto rengimo komisijos darbą
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos deputatai! Žinia apie tai, kad Estijos Respublika labai sunkiomis sąlygomis priėmė naują Estijos Respublikos Konstituciją, nuteikia optimistiškai. Aš manau, kad šitas jų ryžtingas žingsnis ir sugebėjimas susitelkti pagrindinio įstatymo priėmimui turėtų įkvėpti ir mus. Ir aš tebesu tos pačios nuomonės, kad šita Aukščiausioji Taryba turi jėgų parengti arba atlikti baigiamuosius Konstitucijos rengimo darbus, taip pat išeiti, pasitraukti iš politinio gyvenimo priėmusi naują Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tokiam optimizmui savotiškai man duoda vilčių ir vakar įvykęs Konstitucijos projekto rengimo komisijos, taip pat konstitucinių problemų derinimo komisijos toks bendras posėdis, kuriame mes bandėme irgi aiškintis tas pagrindines problemas, kurias reikia įveikti, ir ką reikia padaryti, kad šitas Konstitucijos rengimo ir priėmimo darbas būtų atliktas. Šitų darbų iš tiesų yra dar labai daug ir tiktai nusiteikus geranoriškai ir suvokiant visą atsakomybę, kuri mums tenka dirbant šį darbą, šiuos darbus mes galėtume atlikti. Manau, kad žiūrint į šį Konstitucijos priėmimo darbą reikėtų išskirti štai tokius pagrindinius etapus. Pirmas dalykas Aukščiausioji Taryba turėtų priimti nutarimą apie tai, kad pirma laiko turi būti baigiamas visuomenei paskelbto svarstyti Konstitucijos projekto tas visuomeninis svarstymas. Šiuo klausimu Aukščiausioji Taryba turėtų priimti nutarimą ir, manau, apriboti šį visuomeninį svarstymą, tarkim, iki liepos 15 d. Kitas dalykas — Aukščiausiosios Tarybos konstitucinė komisija, taip pat ir konstitucinių problemų derinimo komisija liepos mėnesį turi labai intensyviai dirbti, kad galėtų įveikti tuos slenksčius ir tas kliūtis, kurios yra iškilusios rengiant Konstitucijos projektą, ir iš esmės per liepos mėnesį turi būti parengtas galbūt ir naujas, jeigu prie tokių išvadų bus prieita, Konstitucijos projektas. Bet pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia atlikti, tokie. Konstitucijos rengimo komisija pirmiausia turi atsižvelgti į konstitucinių problemų derinimo komisijos pasiektus susitarimus dėl konstitucinių problemų ir šituos susitarimus realizuoti Konstitucijos projekte, paversti, kitaip tariant, juos jau juridiniais dokumentais, suteikti šitiems politiniams susitarimams reikalingą juridinę formą, juridinę išraišką. Kitas dalykas — Konstitucijos rengimo komisija privalo taip pat įvertinti, išstudijuoti visuomeninio svarstymo metu Lietuvos piliečių, taip pat įvairių politinių organizacijų pareikštus pasiūlymus ir pastabas dėl Konstitucijos projekto. Šias pastabas taip pat būtina realizuoti Konstitucijos projekte. Ir dar vienas dalykas, kurį taip pat Konstitucijos rengimo komisija turi padaryti. Manau, kad dabar atėjo laikas, kad Konstitucijos rengimo komisija geranoriškai pastudijuotų paskelbtus Lietuvos Respublikos konstitucijų projektus, atsižvelgtų j tuose projektuose esamas konstruktyvias idėjas, nuostatas. Jei kurios pasirodytų priimtinos, būtų galima pasinaudoti šita pozityvia medžiaga, esama įvairiuose projektuose, ir tas nuostatas atitinkamai sutvarkius, suredagavus, irgi realizuoti Konstitucijos projekte. Štai atlikus šį parengiamąjį darbą tobulinant, o galbūt ir rengiant naują Konstitucijos projektą, Aukščiausioji Taryba turėtų galimybę grįžti vėl prie Konstitucijos projekto svarstymo. Aš manau, kad šitas Konstitucijos projekto svarstymas (jau pataisyto projekto arba galbūt ir naujo projekto) galėtų būti organizuojamas turbūt rugsėjo mėnesio pradžioje. Kai kas siūlo šį darbą atlikti jau rugpjūčio mėnesį šaukiant neeilinę Aukščiausiosios Tarybos sesiją. Bet čia irgi susitarimo dalykas. Pagaliau tai gali priklausyti ir nuo to, ar sėkmingai vyks Konstitucijos projekto rengimo ir tobulinimo darbas. Manau, kad Aukščiausioji Taryba šį projektą galėtų priimti absoliučia balsų dauguma, o po to teikti šį Aukščiausiosios Tarybos aprobuotą projektą tvirtinti referendumui. Konstitucinio referendumo data turbūt galėtų būti priderinta prie naujojo Seimo rinkimų ir organizuotas šitas konstitucinis referendumas kartu su naujaisiais rinkimais. Tai, žinoma, žymiai atpigintų tokio referendumo kainą ir būtų lengviau Respublikos biudžetui. Štai tokie pagrindiniai, manau, būtų Konstitucijos rengimo ir svarstymo etapai. Toks galėtų būti Konstitucijos priėmimo kelias. Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia atlikti. Žinoma, reikia pasiekti vis dėlto politinių susitarimų konstitucinių problemų rengimo komisijoje tarp įvairių frakcijų. Čia reikalinga vengti, žinoma, bet kokių emocijų, o reikia dirbti konstruktyviai, geranoriškai ir siekti dorų susitarimų, dorų kompromisų. Tik tokiu keliu mes galėtume užbaigti šį sunkų atsakingą Konstitucijos rengimo darbą, Konstitucijos projektą referendumui.
Diskusija svarstomu klausimu
PIRMININKAS. Ačiū, pranešėjau. Ar kas iš kolegų norėtų paklausti? Deputatas V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis deputate, aš norėčiau paklausti štai ko. Visiškai sutinku, kad būtina priimti mums Konstituciją ir ją pateikti balsavimui referendume arba Seimo rinkimuose. Aš norėčiau paklausti, ar jūs galvojate, kad galima dviem grupėms derinti abi konstitucijas (parengtą iš esmės jūsų ir tą alternatyvių Konstituciją) ir prieiti prie vieningos nuomonės pateikiant vieną Konstituciją, o ne alternatyvius dviejų konstitucijų variantus.
K.LAPINSKAS. Aš manau, kad reikia siekti vieningo teksto, vieningo projekto, nes eiti su alternatyvomis į referendumą nieko konkretaus nepasiekti. Ką domina referendumai ir referendumo metu Lietuvos piliečių pareikštos nuomonės, tai mes galime prisiminti gegužės 23 d. įvykusį referendumą, kuriame buvo teikiamos irgi tam tikros konstitucinės nuostatos. Šitie vertinimai, žinoma, gali būti irgi įvairiapusiai, bet nereikėtų turbūt absoliutinti nei vienokio, nei kitokio vertinimo. O svarbiausia vis dėlto, kad ir esami čia, Aukščiausiojoje Taryboje, Konstitucijos projektai... Aš pavadinčiau vieną iš jų oficialiu Aukščiausiosios Tarybos projektu, kuris buvo svarstomas Aukščiausiojoje Taryboje ir kuriam buvo pritarta. Jis pateiktas žmonėms svarstyti. O kitas — vadinamasis alternatyvus. Jį parengė taip pat dalis mūsų Konstitucijos rengimo grupės narių, kurie rėmėsi ir tuo pirmuoju oficialiu Konstitucijos projektu. Jo pagrindu paruoštas šitas vadinamasis alternatyvus. Ir dabar iš esmės yra užduotis — grįžti prie kokio nors vieningo, rasti vėl maksimalų susitarimą, kiek tai įmanoma, ir grįžti prie vieningo Konstitucijos projekto.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar komisija gauna nemažai atsiliepimų dėl oficialiai paskelbto Aukščiausiosios Tarybos Konstitucijos projekto. Gal jūs galėtumėte paminėti bent kelis svarbiausius tų pasiūlymų akcentus ir pasakyti savo požiūrį, kaip tie pasiūlymai galėtų būti pateikiami tiek derinimo grupės nariams, kad jie galėtų susipažinti su jais ir būtų informuojami, tiek ir oficialiai Konstitucijos komisijai.
K.LAPINSKAS. Dėl paskelbto Konstitucijos projekto yra gauta apie 50 laiškų. Šiuo atveju jau aš nekalbu apie įvairius straipsnius, pasisakymus, svarstymus, siūlymus spaudoje. Ir kai kurie iš tų laiškų yra labai išsamūs ir platūs, dideli. Juose teikiama gan daug įvairių siūlymų. Išskirti dabar tas pozicijas būtų sudėtinga, nes čia reikėtų specialios tos visos sukauptos medžiagos analizės ir apibendrinimo. Bet būna laiškų ir gana kontroversiškų, prieštaringų. Vieni siūlo stiprinti, tarkime, prezidento instituciją. Kiti, priešingai, rašo, kad prezidento institucija Lietuvai yra pavojinga, tai gali atvesti prie diktatūros. Prisimena tarpukario Lietuvos Respublikos buvusią mūsų politinę situaciją, bet iš esmės vis dėlto, manyčiau, apskritai tokios pozicijos remia pačią Konstitucijos idėją ir turbūt dauguma skaitytojų pasisako už parlamentinės Respublikos idėją. Bet nebūtina, žinoma, irgi absoliutinti šitų norų, siekių. Konstitucijos komisija turėtų labai atidžiai įvairius šituos siūlymus, įvairias pozicijas išnagrinėti. Yra atliekamas tam tikras parengiamasis darbas, kad Konstitucijos komisijos nariai turėtų galimybę susipažinti su tais siūlymais. Šitie siūlymai yra išdėstomi pagal atskirus straipsnius, pagal atskirus Konstitucijos skirsnius. Iš esmės šitas darbas baigiamas ruošti. Konstitucijos komisija galės pradėti realizuoti šiuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Deputatas R.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Tai, atsižvelgiant į jūsų paskutinį pasakymą, ar nevertėtų tada ne referendumą dėl Konstitucijos skelbti, o konsultacinį referendumą. Būtų dvi alternatyvos. Viena būtų labiau bazinė, parlamentinė, tokia jau labai išplėstų parlamento teises, o kita — vykdomoji valdžia būtų labiau koncentruota ir būtų operatyvumas. Juo labiau kad tautininkai yra už operatyvumą.
K.LAPINSKAS. Teisinga jūsų mintis, kad Aukščiausioji Taryba galės pasirinkti, ar eis su alternatyvomis į referendumą ir žais toliau tuos konstitucinius žaidimus, ar galų gale mes turėsime nusiteikimą vieną kartą rimtai padirbėti, surasti susitarimus ir priimti Konstituciją. Jeigu estai tokiomis politinėmis sąlygomis sugebėjo surasti sprendimus ir priimti Konstituciją, aš manau, kad mūsų padėtis kur kas geresnė ir mums kur kas lengviau įveikti šį nors ir sunkų darbą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis.
J. .V.PALECKIS. Žinome, kad yra susitarta tarp frakcijų dėl rinkimų datos spalio 25 d. ir dėl rinkimų sistemos. Ar susitarimas dėl Konstitucijos priėmimo yra šio susitarimo tokia nerašyta, neoficiali sudėtinė dalis, ar Konstitucijos priėmimas yra, taip sakant, pakibęs ore ir priklausys nuo deputatų ir darbo tempo, ir valios, ir t.t. Žodžiu, jeigu šitas susitarimas bus priimtas, ar jūs manote, kad ir Konstitucija bus priimta ir pateikta referendumui, ar ne?
K.LAPINSKAS. Įvairūs deputatai įvairiai mąsto dėl šio klausimo. Yra įvairių nuomonių. Kol kas dar vieningo nusiteikimo dėl Konstitucijos priėmimo, atrodo, Aukščiausiojoje Taryboje nėra. Todėl aš negaliu teigti, kad mes štai jau turime tokią vienybę, vieningą nuomonę, kad iš tiesų mes turime įveikti ambicijas ir turime žengti Konstitucijos priėmimo keliu. Bet man atrodo, kad frakcijose jau suvokiama, kad šį žingsnį mes turėsime žengti ir tokį susitarimą turėtume... Aš manau, jau daug yra padaryta žengiant šiuo keliu. Reikia pastangų išlaikyti tą norą ir galų gale pasiekti susitarimą.
PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Gerbiamasis prelegente, kiek spėju sekti ir kiek suprantu, alternatyvūs Konstitucijos projektai, kuriuos jūs stengiatės visus akceptuoti į bendrą, kaip aš dabar išgirdau, projektą, iš principo visi turi vadinamąją prezidentinę instituciją. Ar jūs nematot (galbūt ir komisijoje apie tai kalbama), kad jeigu vis dėlto pavyktų surasti konsensą bendram projektui ir jis būtų aprobuotas, kad rinkimų į Seimą metu būtų keliamas ir prezidento rinkimų klausimas?
K.LAPINSKAS. Dėl prezidento rinkimų kol kas mes to negalime padaryti, nes neturime įstatymo dėl Prezidento, mes neturime konstitucinių nuostatų dėl prezidento. Apskritai Lietuvoje nenumatyta tokia institucija. Vadinasi, kol nėra priimta nauja Konstitucija arba nepadaryta konstitucinė pataisa dėl prezidento institucijos, jokių kalbų apie prezidento rinkimus dar negali būti, bet aš manau, kad jeigu štai referendumo metu, kurį siūloma ruošti kartu su Seimo rinkimais, būtų priimta nauja Konstitucija, šita Konstitucija, turėdama savyje prezidento instituciją, iš karto suponuotų būtinybę artimiausiu metu organizuoti prezidento rinkimus.
PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Gerbiamasis kolega, kaip jums atrodytų konstitucinės asamblėjos idėjai? Mums labai svarbi estų patirtis, bet ten naujos Konstitucijos priėmimui postūmį kaip tik ir davė konstitucinė asamblėja. Mūsų praktika rodo, kad abiem parlamento pusėms vis dėlto sunkokai sekasi susitarti. Tas derinimo procesas vyksta iš tikrųjų labai komplikuotai. Ar nebūtų kokių nors vilčių vis dėlto sutelkti šitam darbui visas už parlamentines jėgas ir struktūras bei specialistus? Taip dar šios sudėties Aukščiausioji Taryba tada iš tikrųjų gailėtų labiau suderinti visas įvairias nuomones šiuo klausimu.
K.LAPINSKAS. Aš tos konstitucinės asamblėjos idėjai nepritariu todėl, kad, esant Lietuvoje tokioms sąlygoms, kuomet visiškai atkurtas valstybingumas ir Lietuvos Respublika turi savo teisėtai išrinktą, demokratiškai išrinktą parlamentą,,. Tai reikštų faktiškai šito parlamento, kaip valstybės aukščiausiosios institucijos, nušalinimą nuo svarbiausių valstybinių klausimų sprendimo. Ir nereikia painioti situacijos, kuri yra Estijoje. Visiškai kita politinė situacija. Estijos parlamente apie pusę deputatų neturi Estijos pilietybės. Ten parlamentas yra kitas, visiškai kita politinė situacija. Todėl konstitucinės asamblėjos idėja ten turi visiškai kitą politinį pagrindą. Ir socialinį, ir politinį pagrindą. Ir visai kiti tikslai, suprantama. Tuo tarpu Lietuvoje situacija yra visiškai kita. Ir kai čia keliamos konstitucinės asamblėjos, konstitucinio susirinkimo idėjos, tai iš esmės reiškia ne ką kita, o konstitucinių valstybinių institucijų paneigimą arba bent menkinimą. Atmetimą. Teisės spręsti pagal Konstituciją jiems priklausančius klausimus atmetimą.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Ar buvo jūsų komisijose paanalizuoti du galimi variantai? Pirmasis, kai Seimo ir Prezidento rinkimai beveik sutampa arba sutampa, arba artimi laiku. O kada jie išskirti laiku? Nes skirtingos valstybės turi jau šiokią tokią patirtį. Ir tas, ir kitas variantas turi privalumų. Ar buvo tai nagrinėta ir, jei buvo, tai kokios išvados?
K.LAPINSKAS. Iš esmės, kaip žinote, Konstitucijos projekte buvo numatytas vienodas įgaliojimų laikas ir Seimo deputatams, ir prezidentui — ketveri metai. Bet štai siūlė kai kurie mūsų kolegos ir dabar jau nėra esminių prieštaravimų štai tokiai idėjai, kad Seimo deputatai būtų renkami ketveriems metams, o prezidentas — penkeriems metams. Vadinasi, išsiskirtų jau kadencijos trukmė ir rinkimai jau beveik nesutaptų, vyktų skirtingu laiku. Tai šitokiam siūlymui, manau, galima pritarti. Manau, priėmus Konstituciją, po Seimo rinkimų galima būtų organizuoti netrukus, artimiausiu metu, ir prezidento rinkimus. O ateityje išsiskirtų visiškai Seimo rinkimų ir prezidento rinkimų datos.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš visiškai pritariu prieš mane kalbėjusio deputato A.Tauranto ir dabar kalbančio deputato K.Lapinsko pasakytoms mintims dėl galimybės paruošti vieną Konstituciją. Noriu atkreipti dėmesį, kad tas derinimas nėra toks jau sunkus. Kur kas yra sunkiau nugalėti tuos, kurie ateina į komisiją nenorėdami visiškai ko nors suderinti. Tačiau atsižvelgus jau į mūsų projektą Nr.3 ir jau pasirodžiusį projektą Nr.3a... Kaip jūs galvojate, ar ne šitai derinimo grupė, bet tie žmonės, kurie užsiima tiesiog redagavimu ir, pasakykim tiesiai, juodu darbu, ar jie sugebės liepos mėnesį šitai padaryti?
K.LAPINSKAS. Manau, kad būtų įmanoma tai padaryti, bet čia labai svarbu, žinoma, kad ir tie politiniai sprendimai, susitarimai derinimo komisijoj irgi neužtruktų ir nepakibtų. Aš labai norėčiau, kad, pavyzdžiui, jau teikiant alternatyvų būtų kuo mažiau. Kiek įmanoma būtų daugiau susitarimo. Tai tuo lengviau bus ir tai darbo komisijai dirbti, ir pagaliau Konstitucijos rengimo komisijai, kur jau yra vienareikšmiškos nuomonės, susitarimai. Tai paspartintų darbą iš tiesų. Ir čia frakcijoms reikėtų nusiteikti irgi labai pozityviai, geranoriškai, nes čia pagaliau turi būti ir politinis apsisprendimas dėl Konstitucijos priėmimo galimybės.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Aš tada pasižymėjau. Ačiū. Tai dabar, gerbiamieji kolegos, mes turėtume spręsti vieną iš daugelio klausimų, kurie čia mums šiuo momentu susikaupė. Ar bandom toliau diskutuoti... Dar deputatas S.Razma norėjo paklausti.
L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai, kadangi šito klausimo svarstymas užsitęsė, o dabar dar šiek tiek laiko liko, aš siūlyčiau dabar užbaigti aukštųjų mokyklų statutų patvirtinimą. Tikrai iki pertraukos mes užbaigtume tą klausimą.
PIRMININKAS. Taigi ačiū už pastebėjimą ir už patarimą. Aš formuluoju. Gerbiamieji kolegos, mes turim keletą nebaigtų darbų, o svarbiausia turim itin reikšmingą balsavimą dėl 5 klausimo nagrinėjimo skubesne tvarka. Konkrečiai dėl tų konstitucinių pataisų, būsimųjų konstitucinių pataisų. Kadangi mes priėmėm atitinkamą sprendimą dėl Reglamento 221 straipsnio pirmosios dalies, mes galim kelti klausimą dėl skubesnės tvarkos. Ir šitai mums reikalinga. Bet sprendimą galim priimti, kai salėje yra didysis kvorumas, o kai nėra didžiojo kvorumo, turim surinkti šešiasdešimt penkis balsus. Taigi aš labai prašyčiau visus susėsti į vietas. Ir tų, kurie prie telefonų, ir tų, kurie ne salėje, ir tų, kurie kažkur kitur, kad balsų skaičiavimo grupė man patvirtintų, ar pagaliau turim 86 balsus čia, salėje, ar dar ne. Yra tam tikrų šansų.
L.S.RAZMA. Tai kol patikrins, gal galima statutus priiminėti?
PIRMININKAS. Tai čia irgi atitinkama dauguma reikalinga, bet aš dar nepasakiau, kad mes turim pagal grafiką Komercinių bankų įstatymo projektą ir nesam užbaigę Civilinio kodekso 30 skirsnio. Tai čia mes turim daug ką daryti, ir reikės mums susitarti. Bet svarbiausia — visų pirma dėl skubesnės tvarkos. Prašom, balsų skaičiavimo grupe, man pasakyti, kaip yra iš tikrųjų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Salėje 80 deputatų.
PIRMININKAS. Trūksta. Žinoma, mes galim rizikuoti. Jeigu deputatai, frakcijos iš principo nepasisako prieš tai, kad mes konstitucines pataisas taip, kaip galų gale jau iš principo sutarėm, priiminėtume skubesne tvarka, tai mes galim balsuoti Aš manau, tuos 65 balsus gausim. Balsuojam?
BALSAI SALĖJE. Balsuojam!
PIRMININKAS. Taigi kas už tai, kad darbotvarkės 5 punktas būtų sprendžiamas skubesne tvarka? Čia mygtukais galima šitai padaryti. A, dar norit? Atsiprašau, dar savo nuomonę nori deputatai... Ne? Atsiimat? Deputatas A.Rudys atsiima savo pasiūlymą. Ar nori pasisakyti? Ne. Taigi balsuojam mygtukais. Kas už tai, kad darbotvarkės 5 punktas būtų sprendžiamas...
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Deputatai nesėdi savo vietose.
PIRMININKAS. Gerai, mygtukais. Kas už tai, kad darbotvarkės 5 punktas būtų sprendžiamas skubesne tvarka? Balsuojam už. Deja, tada, matyt, reikės pakartoti registraciją. Arba kortelėmis. Gerai. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš prieštarauju prieš jūsų pateikimą balsuoti. Jūs pasakėt ,,balsuojam už", galėjot agituoti už vieną arba kitą sprendimą. Dėl to siūlau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Labai subtili pastaba. Ko gero, teks man sutikti. Taigi registruojamės dar kartą. Ir prašyčiau deputatus sėstis. Mieli deputatai, gerbiamieji kolegos, prašom. Salėje 87. Tai dabar 65 balsai nereikalingi. Taigi kas už tai, kad...
BALSAS IŠ SALĖS. Tegu grupė suskaičiuoja.
PIRMININKAS. Grupė jau sakė... Taigi kas už tai, kad būtų dėl 5 klausimo sprendžiama skubesne tvarka? Balsuojam mygtukų paspaudimu. Prašom nesakyti ,,už", nes vėl deputatas V.Jarmolenka protestuos. Už — 67, prieš — 4, susilaikė 4. Taigi 5 klausimą galėsim nagrinėti skubesne tvarka. Esant kvorumui užtenka balsų — 67.
Prašau. Jeigu dar ir deputatas L.Šepetys, tai dar stipriau tada — 68. Gerai, ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, turim tartis toliau. Ar gerbiamasis A.Taurantas antrą kartą pasiruošęs eiti, ar užleis vietą komerciniams bankams? Kaip tariamės? Yra trys variantai: arba dabar A.Taurantas tęsia pranešimą tuo pačiu, arba šiek tiek kitu klausimu, arba sprendžiam aukštųjų mokyklų statutų reikalus (liko du statutai), arba komercinių bankų reikalus. Statutai? Tai vis dėlto aš, naudodamasis savo teise, siūlau nagrinėti statutus, kadangi čia labai greitai. Deputatas P.Giniotas. Prašau.
P.GINIOTAS. Aš manyčiau, kad reikia pabaigti statutus, bet kad nepridurtume turtinių ir kitų klausimų.
PIRMININKAS. Deputate Razma, ar jūs sutinkat be 2 punkto?
L.S.RAZMA. Mane informavo, kad teisininkai yra susitarę ir dėl to klausimo debatų nebus. Svarbiausia, kad patvirtintume statutus, o turtinius klausimus galime ir atskirai spręsti.
Nutarimo „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto" projekto svarstymas ir jo priėmimas
PIRMININKAS. Tai aš galiu perskaityti. Gal deputatas G.Ilgūnas leis. Šitas projektas jums išdalytas. 2 punktas toks: ,,Įpareigoti Vyriausybę iki spalio 1 d. teisiškai įregistruoti Vilniaus pedagoginiam universitetui perduodamą valstybės turtą." Ar priimtina dabar?
BALSAS IŠ SALĖS. Taip.
PIRMININKAS. Galim balsuot?
BALSAS IŠ SALĖS. Galim.
PIRMININKAS. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto patvirtinimo"?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 75.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš? Atrodo, nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 75 balsais už vieningai pritarta nutarimui ,,Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto".
S.G.ILGŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Toliau liko Vilniaus technikos universiteto statutas. Nutarimo projektai jums yra išdalyti. Naujas projektas.
PIRMININKAS. Ar sutinkam balsuoti? 9—316
BALSAS IŠ SALĖS. Taip.
Nutarimo „Dėl Vilniaus technikos universiteto statuto" projekto svarstymas ir jo priėmimas
PIRMININKAS. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl Vilniaus technikos universiteto statuto?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 78.
PIRMININKAS. Kas prieš? Lyg ir nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 78 balsais vieningai priimtas nutarimas ,,Dėl Vilniaus technikos universiteto statuto patvirtinimo".
S.G.ILGŪNAS. Galima?
PIRMININKAS. Ir tada, gerbiamieji kolegos, paskutinis klausimas — dėl priimtų statutų 2 punkto. Prašom, gerbiamasis Ilgūnai.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau jums priimti iš klausos tokį protokolinį nutarimą. Suformuluoti jį taip: ,,Pakeisti Kauno technologijos universiteto, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos žemės ūkio akademijos priimtų nutarimų 2 punktą taip..." Suformuluoti juos tokius, kokius mes priėmėm dabar. Taip, pakeisti. Aš taip ir suformulavau. Priimtina?
PIRMININKAS. Ar reikalinga balsuoti?
S.G.ILGŪNAS. Normalus nutarimas. Taip.
BALSAS IŠ SALĖS. Negirdėti.
S.G.ILGŪNAS. Panaikinti nutarimus...
PIRMININKAS. Nutarimų 2 punktą ir išdėstyti taip... Nereikia skaityti, nes mes priėmėm. Ačiū. Siūlau balsuoti už tai.
PIRMININKAS. Aišku. Kas už tai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 70.
PIRMININKAS. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 70 už. Atitinkama pataisa padaryta.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už tikrai svarbų ir reikšmingą sprendimą. Ačiū.
Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymo projekto svarstymas ir įstatymo priėmimas
PIRMININKAS. Taigi dar mums liko keliolika minučių. Aš siūlau dabar pagal darbotvarkę pereiti prie 6 punkto. Komercinių bankų įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį K.Ratkevičių. Prašom neišsiskirstyti, dar reikės balsuoti.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, Komercinių (akcinių) bankų įstatymo projekto trečiojo svarstymo metu šio įstatymo visi straipsniai buvo priimti. Tačiau kai kurie deputatai reikalavo dėl trijų įstatymo straipsnių perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Tai yra trys straipsniai: 5, 12 ir 36. Straipsniai, dėl kurių aš ir siūlau šiandien perbalsuoti.
Siūlyčiau pirmiausia balsuoti dėl 5 straipsnio. Tai buvo Liberalų frakcijos reikalavimas balsuoti iš naujo dėl 5 straipsnio 1 punkto 7 papunkčio, kurio mūsų pateikta redakcija yra tokia: ,,Komerciniai bankai turi teisę, Lietuvos bankui leidus, vykdyti operacijas užsienio valiuta, pirkti ir parduoti brangiuosius metalus." Na, ir čia buvo deputato E.Grakausko pasiūlymas iš šio straipsnio 1 punkto to papunkčio išbraukti žodžius ,,Lietuvos bankui leidus". Vadinas, atsisakyti Lietuvos banko leidimo komerciniams bankams vykdyti šias operacijas. Na, aš galiu tiktai galbūt pakartoti tą momentą, kad anksčiau priimtame Lietuvos banko įstatymo 17 straipsnyje ir statuto 8 straipsnio 5 punkte būtent tokia teisė Lietuvos bankui yra numatyta. Todėl mes manome, kad šitame įstatyme taip pat turi būti tai užfiksuota komerciniams bankams, todėl siūlome palikti mūsų siūlomą redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar iškart balsuojam? Čia balsuojam mygtukų paspaudimu.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai. Taigi kas už pasiūlytąjį variantą tokį, koks...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Tegu pasisako. Technika nepasiduoda, gerbiamasis Grakauskai. Arba prie šoninio mikrofono, arba vis tiek balsuojam iškart.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, siūlyčiau nepažeidinėti Reglamento Nenumatyti pasisakymai dėl perbalsavimo motyvų. Jūs tai puikiai žinote. Būkite malonus, nepažeidinėkite Reglamento.
PIRMININKAS. Aš sutinku su tamsta, bet kadangi jau leidau, dabar man nepatogu atsisakyti. Tegul vieną kartą pasisakys, ir viskas. Gerai, prašom labai trumpai.
E. GRAKAUSKAS. Jeigu paliktume nuostatą, kurią siūlo Lietuvos bankas, kad būtų leidimai, tai išeitų, kad komerciniai bankai nėra savarankiški bankai, o banko skyriai, priklausantys nuo (atlikdami operacijas taip, kaip šis punktas numato) Lietuvos banko valios, jo noro ir viso kito. Ekspertai, atvykę iš užsienio šalių, čia jau daug kartų minėti įvairiausių pasaulio institucijų ir komercinių bankų atstovai, pažiūrėję šį įstatymo projektą, kurį gina ir pristato Lietuvos bankas, pasakė, kad tai yra baisu ir jokia komercinių bankų veikla faktiškai nebus vystoma. Aš prašyčiau prieš pradedant perbalsavimą suteikti žodį vienam vieninteliam asmeniui — Lietuvos komercinių bankų asociacijos pirmininkui, kuris aiškiai ir tiesiai pasakytų, kokia yra pozicija, kaip vertinamas yra šis straipsnis ir kiti straipsniai, dėl kurių reikia perbalsuoti. Kaip vertina tai ir kas būtų, jeigu mes priimtume tokį įstatymą nepadarę pataisų, kurios yra siūlomos.
PIRMININKAS. Čia, man atrodo, gerbiamieji kolegos nesutiks, kadangi deputatas E.Grakauskas jau visą esmę pasakė. Gerbiamasis Rimkau, šituo klausimu ar kitu?
K.RIMKUS. Asmeniniu klausimu.
PIRMININKAS. Asmeniniu šiek tiek vėliau.
K.RIMKUS. Aš dabar noriu.
PIRMININKAS. Nagi, šiek tiek vėliau, kai baigsim šitą klausimą. Tada asmeniniu klausimu pasisakom. Dovanokit, šiek tiek vėliau. Gerai, prašom.
K.RIMKUS. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems deputatams. Mes pono E.Grakausko labai smarkiai klausėm dėl žemės ūkio. Ir kas iš to išėjo, visi matot. Jeigu dabar pradėsim klausyti dėl banko, tai irgi aišku, kas išeis.
PIRMININKAS. Nevisiškai į temą, bet ką darysi. Taigi ar leidžiam pasisakyti komercinių bankų atstovui, ar problema aiški? Balsuojam. Viskas aišku. Taigi kas už tai, kad būtų priimta 5 straipsnio 1 punkto 7 dalis tokia, kokią siūlo pranešėjas,. spaudžia mygtuką ,,už". Taip, kaip siūlo gerbiamasis K.Ratkevičius. O kas prieš, tai — ,,prieš". Prašom, balsuojam. Prašom netriukšmauti! Už — 60, prieš — 3, 4 susilaikė. Formuluotė lieka ta pati. Prašom toliau.
K.RATKEVIČIUS. Dėl 12 straipsnio 2 punkto. Nuosaikiųjų frakcija ir deputatas V.Kačinskas reikalavo perbalsuoti. Šio punkto redakcija mūsų siūloma tokia: ,,Minimalus komercinių bankų steigėjų skaičius yra 10 Lietuvos Respublikos piliečių arba Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų." Ponas V.Kačinskas siūlo, kad būtų 2. Aš galiu gal tiktai pakartoti tai, kad, na, 10 arba daugiau juridinių ar fizinių asmenų kaip minimalus skaičius yra įvairių pasaulio šalių bankų įstatymuose jau nusistovėjęs dalykas. Suomijoje, Lenkijoje ir pan. Na, mūsų supratimu, susiję šitie klausimai su tam tikrais rizikos elementais. Todėl manom ir siūlom balsuoti, kad būtų paliktas mūsų siūlomas variantas — 10.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad diskusijų čia nereikia. Gerbiamasis Grakauskai, pozicijos yra aiškios ir aš siūlau greičiau šitai baigti.
E.GRAKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad pranešėjas neteisingai interpretuoja. Aš prašau pakelti tada stenogramą ir pažiūrėti. Įvyko balsavimas, buvo nubalsuota, kad būtų skaičius 2. Faktiškai balsavimas Aukščiausiojoje Taryboje įvyko. Pranešėjas teigia, kad, girdi, buvo kitaip ir dabar jau grįžtama lyg ir prie 10. Buvo balsuojama dėl 2, dėl 5 ir 10.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Grakauskai, čia aš galėčiau tamstai suteikti žodį, bet ar jūs turit stenogramą su savimi? Tai, gerbiamasis Grakauskai, jūs turit stenogramą ar ne? Jeigu stenogramos nėra, tai klausimas aiškus balsuojam. Neturit? Viskas. Taigi čia bus alternatyvus balsavimas. Kas už pasiūlytą variantą 12 straipsnio 2 punkte skaičių 10, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už 2 piliečius ar juridinius asmenis, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Balsuojam. Už pirmąjį variantą — 50, už antrąjį — 12. Taigi lieka pirmasis variantas.
K.RATKEVIČIUS. Ir, gerbiamieji deputatai, 36 straipsnio 1 punktas. Čia yra mūsų siūlyme 4 papunkčiai. Dabar aš noriu tik pasakyti, kad jeigu yra paliekamas 1 punkto 4 papunktis, vadinas, Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į tam tikras sąlygas, išdėstytas 1 punkte, turi teisę panaikinti leidimą komercinių bankų veiklai. Jeigu šis papunktis pasilieka kaip Lietuvos banko tam tikra teisė imtis šitų sankcijų, tada būtų mums priimtinas Ekonomikos komisijos pasiūlymas šiek tiek pakeisti 2 ir 3 papunkčių redakcijas. Mūsų variante yra: ,,Lietuvos bankui suspenduoti komercinių bankų vadovybės veiklą ir paskirti administratorių". Ekonomikos komisija siūlo, kad Lietuvos bankas turėtų teisę reikalauti visuotinio susirinkimo padaryti tai, kas parašyta. Mes neprieštaraujam, kad mes turėtume tik tokią teisę, bet kad galutinai liktų Lietuvos banko, įregistravusio komercinį banką, teisė kraštutiniu atveju panaikinti leidimą šito banko veiklai. Jeigu tai priimtina, siūlytume priimti Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos 2 ir 3 papunkčio pataisą, o visa kita — kaip tekste.
PIRMININKAS. Tai man atrodo, kad ir balsuoti nereikia dėl šito straipsnio. Bendru sutarimu. Taip, nebūtina. Tada gal dar sykį pakartokit visą šitą straipsnį tokį, kokį jūs siūlote atsižvelgdami į projektus.
K.RATKEVIČIUS. ,,36 straipsnis. Sankcijų rūšys. Lietuvos bankas gali taikyti komerciniams bankams, savo veikla pažeidusiems šį įstatymą ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, savo statutą ir nevykdantiems Lietuvos banko nurodymo dėl trūkumų pašalinimo, šias sankcijas:
1. Uždrausti vykdyti vienos ar kelių rūšių operacijas.
2. Reikalauti visuotinio susirinkimo suspenduoti komercinio banko vadovybės veiklą arba nušalinti jo vadovybę.
3. Reikalauti visuotinio susirinkimo paskirti komerciniam bankui administratorių.
4. Atšaukti leidimą komercinio banko veiklai."
E.GRAKAUSKAS. Aš noriu...
K.RATKEVIČIUS. Teisę įsteigti turi steigėjai, bet Lietuvos bankas registruoja ir Lietuvos bankas duoda leidimą veiklai. Mūsų manymu, jis turi turėti teisę ir tą leidimą panaikinti, jeigu yra pažeisti atitinkami dalykai. Taip, leidimą panaikinti.
E.GRAKAUSKAS. Ar galima tarti žodį?
PIRMININKAS. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Pranešėjas vėl nepasakė, kad Tautos pažangos frakcijos pageidavimas buvo perbalsuoti visą šitą straipsnį. Ir iš esmės perbalsuoti dėl to, kad buvo pateiktos visiškai alternatyvios sankcijų rūšys. Jos pateiktos mano. Pritarė, aprobavo Komercinių bankų asociacija. Aš vėl primygtinai prašau deputatų išklausyti Komercinių bankų asociacijos atstovo nuomonę, o ne vadovautis nuostata, kurią pateikė K.Rimkus. Ne Grakauskui tai svarbu, ne Grakauskas tai gina, o tai svarbu komerciniams bankams. Komerciniai bankai ne parduotuvės ir ne vaikų darželiai, kad galėtų dėl bet kokios minties bet kokia administracine tvarka uždarinėti, nutraukti operacijas ir pan. Yra alternatyvus sankcijų rūšių projektas ir dėl jo reikėtų balsuoti. Toks buvo Tautos pažangos frakcijos pageidavimas. Pranešėjas galėtų perskaityti, koks yra alternatyvus. Jeigu negali to padaryti, tai aš padarysiu. Ir balsuojam.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Grakauskai, kiek aš prisimenu, tada Aukščiausiosios Tarybos posėdžio dalyviai nesutiko priimti šito jūsų alternatyvaus varianto. Apie jį buvo kalbama. Štai ir gerbiamasis K.Ratkevičius šitai patvirtina.
K.RATKEVIČIUS. Buvo balsuota. Už mūsų variantą 17, prieš 1, susilaikė 1. Ir buvo paliktas tas.
PIRMININKAS. Taigi. Turim dar sykį balsuoti, ir viskas. Ir dar sykį, žinoma, dėl bendros tvarkos klausiu. Ar kolegos sutiktų išklausyti komercinių bankų... Ne? Aš labai apgailestauju, gerbiamas Grakauskai ir kiti suinteresuoti asmenys, bet deputatai nepageidauja. Taigi dar sykį balsuojam dėl 36 straipsnio. Kas už tai, kad 36 straipsnis būtų priimtas toks, kokį pateikė pranešėjas, tas spaudžia mygtuką ,,už". Kas prieš, tas — ,,prieš". Čia mygtukais. Prašom. 54 už, 5 prieš, 8 susilaikė. Lieka tas variantas, kurį pasiūlė gerbiamas K.Ratkevičius. Taigi dabar dėl visų straipsnių susitarta. Mes galėtumėm balsuoti, bet aš, jau pasižiūrėjęs į mūsų išretėjusias gretas ir į laikrodį, nedrįstu siūlyti balsuoti. Jeigu bus 65 balsai... Ar frakcijos garantuoja? Gerai, pabandykim. Tai galų gale perbalsuosim. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos komercinių (akcinių) bankų įstatymas? Balsuojame kortelėmis.
Prašom be replikų balsavimo metu!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 67.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Taigi, 67 balsavus už, 2 balsavus prieš, 2 susilaikius, Komercinių (akcinių) bankų įstatymas priimtas. Skelbiama užtarnauta pietų pertrauka. Atsiprašau, dar deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Kadangi jau iki Mindaugo karūnavimo nesusirinksim, tai aš skelbiu, kad šita šventė turi būti švenčiama ir ta proga išleidžiu dekretą: šiandieną benzinas dar nepabrangęs, bent jau mūsų garaže! Prisipilkite, kolegos! Po 18 rublių!