1992 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai L.ANDRIKIENĖ ir Č.JURŠĖNAS
PIRMININKĖ (L.ANDRIKIENĖ). Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu visus sėstis į vietas, pradedame popietinį šios dienos posėdį. Kol kas mes negalime balsuoti, nes labai mažai deputatų yra posėdyje. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš frakcijos vardu noriu paprašyti perbalsuoti dėl apyvartos mokesčio pakeitimo esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKĖ. To paties praėjusio posėdžio pabaigoje prašė Biudžeto komisijos pirmininkas A.Rudys. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš dėkoju seniūno pavaduotojai, kad ji atliko tai, ko aš prašiau seniūnijos. Noriu viešai pareikšti, kad mes vis dėlto turėtume perbalsuoti dėl šito sprendimo, aišku, esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKĖ. Taip. Taigi kol susirinks deputatai į salę, aš kviečiu visus deputatus, esančius rūmuose, ateiti į salę. Mes dar turime balsuoti dėl kelių nutarimų projektų. O dabar mes galėtumėm toliau svarstyti Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijos savivaldybių veiklai ištirti išvadas. Deputatas A.Žalys jau yra kalbėjęs posėdyje. Dabar aš kviečiu į tribūną deputatą V.Paliūną ir kviečiu deputatus užsirašyti diskusijai. Prašom.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Ignalinos, Kauno bei Lazdijų rajonų tarybas" projekto svarstymas ir priėmimas
V.PALIŪNAS. Aš norėčiau iš pradžių trumpai priminti reikalą. Vyriausybės teikimu Aukščiausioji Taryba kovo 17 d. yra nutarusi sudaryti laikinąją komisiją Kauno miesto, Kauno rajono, Ignalinos rajono, Lazdijų rajono, taip pat Birštono miesto savivaldybių veiklai ištirti ir paruošti rekomendacijas Aukščiausiajai Tarybai. Buvo sudaryta čia atstovavimo frakcijoms pagrindu komisija. Deputatas A.Žalys daliai deputatų apie komisijos nuveiktą darbą referavo, todėl aš čia tik trumpai jums pranešu, ką mes darėme ir prie kokių išvadų priėjome. Šita komisija posėdžiavo keturis kartus. Pirmąjį kartą pasidalijo darbą. Tai mes tada buvom taip nutarę, kad Kauno miesto valdybos darbu domėsis deputatai A.Žalys, P.Giniotas ir V.Paliūnas. Kauno rajono darbu deputatai D.Morkūnas ir V.Puplauskas. Lazdijų rajono darbu — deputatai V.Kolesnikovas ir L.Jankelevičius. Ignalinos rajoną tirs deputatai P.Papovas ir K.Inta, o Birštono miesto reikalus tirs deputatai P.Giniotas ir K.Inta. Šitos deputatų grupės paprašė talkos iš Valstybės kontrolės departamento, taip pat iš tų savivaldybių kontrolės tarnybų. Taip pat, žinoma, naudojosi medžiaga, kurią gavo iš prokuratūros. Gegužės 27—28 d. įvyko posėdžiai, kuriuose buvo išnagrinėtos deputatų paruoštos pažymos ir balsavimu buvo prieita prie tokių išvadų. Sakysim, dėl Kauno miesto buvo tada nutarta, kad Kauno miesto tarybą reiktų paleisti. Už tai balsavo 4 deputatai, prieš 3, susilaikė 1 deputatas. Kitos visos tarybos, kurias mes tyrėme, Kauno, Lazdijų, Ignalinos rajonų ir Birštono miesto... Tos komisijos nuomone, tų tarybų paleisti nereikėjo, kadangi, mūsų nuomone, Vyriausybės potvarkių ir įstatymų pažeidimai nebuvo tokie stambūs, kad tokį radikalų sprendimą reikėtų daryti. Pavyzdžiui, dėl Kauno rajono tarybos paleidimo balsavo už — 4, susilaikė 2, nebalsavo 2. Dėl Lazdijų rajono balsavo už 2, nepaleisti — 4, susilaikė 2. Dėl Ignalinos rajono buvo taip balsuota: dėl paleidimo niekas nebalsavo, nepaleisti 6, susilaikė 2. Dėl Birštono miesto paleidimo niekas nebalsavo, nepaleisti 7, susilaikė 1. Iš to mes galim daryti išvadas, kokia buvo bendra komisijos nuomonė. Bet visa tai buvo gegužės pabaigoje. Per tą laiką iki birželio pabaigos tose tarybose buvo atlikti tam tikri veiksmai, kuriuose buvo atsižvelgta į Vyriausybės pretenzijas. Sakykim, Kauno mieste buvo atleistas meras, Kauno rajone atleistas tarybos pirmininkas. Lazdijų rajone buvo neetatinis pirmininkas, etatinis — pirmininko pavaduotojas. Tai dabar yra padaryta etatinis pirmininkas. Neetatinis — pirmininko pavaduotojas... Pirmininkas yra išrinktas. Ignalinos rajone atleistas tarybos pirmininkas. Birštono mieste buvo atleistas meras. Taigi birželio 25 d. susirinkusi komisija nutarė, kad tų savivaldybių tarybos reagavo į Vyriausybės pastabas. Kadangi Kauno mieste irgi pakeistas meras, tai dabar jums išvardyta deputatų komisija mano, kad nėra reikalo ir Kauno miesto tarybą paleisti. Konsenso pagrindu laikinoji deputatų komisija pateikė jums nutarimo projektą, kuris buvo praeitą savaitę išdalytas. Aš tik dabar norėčiau jums priminti to nutarimo tekstą, kuris yra toks.
,,Apsvarsčiusi Ministro Pirmininko teikimą ir deputatų komisijos išvadas ir atsižvelgdama į tai, kad kai kurie tarybų vadovai, kalti dėl įstatymų pažeidimo, yra atleisti iš užimamų pareigų, pertvarkomos vietose valdymo struktūros bei šalinami nustatyti įstatymų pažeidimai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Netenkinti Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Ignalinos ir Kauno bei Lazdijų rajonų tarybas, nes nėra tam teisinio pagrindo, numatyto Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnyje.
2. Pasiūlyti Vyriausybei spręsti kaltų dėl įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nevykdymo ir pažeidimų savivaldybių vadovų atleidimą Savivaldos pagrindų įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka.
3. Pavesti Valstybės kontrolės departamentui nustatyti žalą, kurią savivaldybės pareigūnai savo potvarkiais ir kitais aktais padarė Kauno ir Birštono miestų, Ignalinos, Kauno bei Lazdijų rajonų savivaldybių biudžetams."
Kaip matote, 2 ir 3 punkte yra numatytos priemonės, iš esmės tokios priemonės, kurių norėjo Vyriausybė, kad tų miestų tarybos, apie kurias kalbėjau, būtų valdomos ir kad jos laikytųsi Lietuvos Respublikos įstatymų. Taigi, mūsų nuomone, tas nutarimo projektas, kurį jums perskaičiau, yra pakankamas, kad Vyriausybė galėtų tose savivaldybėse padaryti tvarką. Dar norėčiau priminti, kad šitas nutarimas priimtas vieningai, todėl mes tos komisijos vardu siūlome už tą nutarimą balsuoti. Jeigu kas nori paklausti apie kurios nors tarybos darbą, dėl smulkių tokių reikalų, tai aš manau, kad į tai galės atsakyti tie deputatai, kurie atitinkamos tarybos darbu domėjosi. Aš asmeniškai gerai esu susipažinęs su Kauno miesto tarybos ir valdybos darbu.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam V.Paliūnui. Ar yra deputatų, norinčių klausti pranešėją? Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Dabar labai madingi posakiai iš Vyriausybės pusės, kad reikia kuo greičiau paleisti viename ar kitame rajone tarybą. Mums yra žinoma, kad dabar... Ar pasidomėjo Savivaldybių reikalų komisija rimtai būtent, kaip sekasi tuose rajonuose, kur paleistos tarybos? Juk ten tikrai niekas nekliudė pastatyti žmones nuo Vyriausybės ,,dūšios", kaip sakoma. Įdomu, kaip tuose rajonuose sekasi jiems dirbti? Ar pasidomėjo jūsų komisija? Paleisti daug proto nereikia.
V.PALIŪNAS. Tai aš sakiau, kad, komisijos nuomone, paleisti tarybų nereikia. Čia buvo mūsų tokia vieninga nuomonė. Ir mes ten tokių jau grubių pažeidimų nematėm, kad reikėtų tas tarybas paleisti. Iš kitos pusės, tarybos reagavo pakeisdamos, sakysim, pirmininkus.
PIRMININKĖ. Kas dar norėtų klausti? Nematau daugiau norinčių klausti. Ačiū gerbiamajam V.Paliūnui. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Kaip jau buvo minėta, mūsų komisija vieningai priėmė nutarimą, kad nepaleistume paminėtų tarybų. Labai prašome, kad šis nutarimas būtų kiek galima greičiau priimtas, nes ir taip jau čia praėjo daug laiko (keli mėnesiai) svarstant šį klausimą. Aš trumpai norėčiau pasakyti dėl to Ministro Pirmininko teikimo paleisti Vilniaus tarybą. Žinia, yra toks Ministro Pirmininko teikimas Aukščiausiajai Tarybai prieš tris savaites paleisti Vilniaus tarybą. Patinka kam ar nepatinka tokia Ministro Pirmininko iniciatyva, tačiau dėl jos realizavimo, dėl tos iniciatyvos realizavimo, mes turime tik du būdus. Pirmasis pavesti jau sudarytai Aukščiausiosios Tarybos komisijai parengti išvadas ir pateikti tas išvadas ir dėl Vilniaus tarybos paleidimo. Suprantu, kad šių išvadų mes nepateiksime baigiantis šitai sesijai, nes matome, kiek daug klausimų čia reikia apsvarstyti. Mes nespėtume. Todėl šių išvadų parengimas ir jų pateikimas nusikelia į rudenį, nusikelia į rugsėjį, nusikelia į spalio mėnesį. Mes puikiai suprantame, kad spalio mėnesį, prieš rinkimus į Seimą, turbūt Aukščiausiajai Tarybai nerūpės išvados dėl Vilniaus tarybos paleidimo. Trumpai tariant, mes, eidami šiuo keliu, rezultatų nepasieksime ir tų išvadų neparengsime bei nepateiksime kokius keturis mėnesius. Todėl tuos keturis mėnesius Vilniaus tarybos būklė bus neaiški ir neapibrėžta. 0 tai yra jau labai blogai šios tarybos darbui. Antras būdas esant tokiai čia mano paminėtai situacijai, reikėtų nenagrinėti Ministro Pirmininko teikimo realizacijos, o pasiūlyti Ministrui Pirmininkui kaip ir visai Vyriausybei, jeigu yra tokių, bausti... Išaiškinti kaltus savivaldybių pareigūnus ir juos bausti, kaip numatyta Savivaldos pagrindų įstatyme. Be jokios abejonės, išaiškinant kaltus Vilniaus savivaldybės pareigūnus lemiamą žodį turėtų tarti Vilniaus prokuratūra. Aš tai būčiau štai už tokį sprendimo kelią. Todėl siūlau tokį protokolinį įrašą.
,,1. Ministrui Pirmininkui atšaukti savo teikimą Aukščiausiajai Tarybai dėl Vilniaus tarybos paleidimo.
2. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui, išaiškinus Vilniaus valdybos pareigūnus, kaltus dėl įstatymų, Vyriausybės nutarimų nevykdymo bei pažeidimo, patraukti juos atsakomybėn remiantis Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 17 ir 18 straipsniais." Dėkoju.
PIRMININKĖ. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš, kaip komisijos narys, taip pat dėl savivaldybių tarybų paleidimo noriu pasakyti savo nuomonę. Ji sutampa, žinoma, su komisijos nuomone ir ką tik pasakyta deputato A.Žalio nuomone. Visų pirma tai buvo nereikalingas komisijos darbas. Išvis nereikėjo to klausimo dėl kai kurių savivaldybių tarybų paleidimo nagrinėti ir premjerui nereikėjo pateikti Aukščiausiajai Tarybai todėl, kad iš karto komisijos nariai matė, jog nėra jokio juridinio pagrindo. Tai buvo tik ambicijos, kurias sukėlė tai, kad savivaldybių tarybos neatleido kai kurių merų arba kitų pareigūnų. Tuo tarpu pagal įstatymą merus ar kitus pareigūnus galima buvo atleisti ir kitokia mūsų pačių įstatymų nustatyta tvarka. Ir visai pritariu gerbiamojo A.Žalio nuomonei, kad ir dėl Vilniaus miesto tarybos paleidimo reikia priimti protokolinį nutarimą, kurį turbūt reiktų išdalyti, kad šiandien mes galėtume balsuoti. Ir baigdamas noriu pasakyti, pasidžiaugti, kad vis dėlto mūsų komisija, kurios iš pradžių nuomonės labai skyrėsi, galų gale priėjo prie vieningos išvados ir mes vis dėlto vadovaujamės įstatymu, o ne kokia nors politine konjunktūra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, šiandien šio klausimo svarstymas yra geras pavyzdys, kaip mes Aukščiausiojoje Taryboje sugebėjome labai svarbius klausimus vilkinti keletą mėnesių, na, ir juos pribrandinti taip, kad jie iš tikrųjų jau praranda savo reikšmę. Aš norėčiau kalbėti apie Kauno rajono tarybos darbą. Ar buvo reikalingas, ar nereikalingas Vyriausybės siūlymas tai tarybą paleisti? Aš galiu tiesiai ir visai atsakingai atsakyti, kad taip, Vyriausybės siūlymas paleisti Kauno rajono tarybą buvo labai reikalingas. Ir tą reikėjo padaryti prieš du ar tris mėnesius, kai nuo gruodžio mėnesio ši taryba iš esmės negalėjo susirinkti, negalėjo dirbti ir nedirbo. Susitikimuose su rinkėjais daugiausia priekaištų man ir būdavo, kad štai mes rajone neturim valdžios. Ir tai tęsėsi tol... Buvo priekaištų, kad štai ambicijos dėl laikinųjų administracijos vadovų, kad jie nebuvo atleisti... Bet iš tikrųjų pasirodo, kad tie vadovai, kurie turėjo būti atleisti, o buvo neatleisti, tik sukėlė vėliau konfliktines situacijas. Ir kai tame pačiame Kauno rajone pora vadovų buvo išvyti iš susirinkimo pačių buvusių kolūkiečių, tada nebuvo ką daryti ir jau buvo išrinkti, taip sakant, kiti. Ir tai sukėlė tokią situaciją, dar kartą sakau, kad rajone iš esmės pusę metų buvo daryta iš tikrųjų daug pažeidimų, o kita pusė buvo nedarytų darbų, kuriuos rajono taryba privalėjo daryti. Ir tik po to, kai buvo atsisakyta žemės ūkio skyriaus vedėjo gerbiamojo Kamblevičiaus paslaugų, kai buvo per keletą balsavimų pakeistas reglamentas, kurį buvo rajono taryba priėmusi, prieštaraujantį Respublikos įstatymui, ir kai buvo pakeistas tarybos pirmininkas Mikelionis, išsirinktas naujas tarybos pirmininkas, šiaip taip taryba pradėjo dirbti. Tačiau susirinkus vėl štai į vieną iš pirmųjų sesijų vėl negalėjo sėkmingai dirbti, kadangi, na, to kvorumo kaip nebuvo, taip ir nebuvo. Aišku, baigiantis birželio mėnesiui atšaukti visą tarybą dėl šitokios sunkios situacijos būtų jau netikslinga. Tas, taip sakant, pūlinys ima užgyti ir pats. Bet ar to reikėjo laukti? Aš noriu dar kartą pasakyti, kad iš tikrųjų Vyriausybės pasiūlymai buvo labai laiku ir labai reikalingi... Mes juos sugebėjome užvilkinti... Nesupraskim šiuo atveju, kad mes padarėm gerą darbą nespręsdami to klausimo produktyviai. Mes Kauno rajonui padarėme blogą darbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš norėčiau pateikti savivaldybių komisijos nuomonę, kuri iš esmės sutampa su laikinosios komisijos nuomone. Tačiau norėčiau taip pat pabrėžti, kad tiktai šių sunkių priemonių dėka pavyko šiek tiek susitvarkyti savivaldybių taryboms ir mobilizuoti savo veiklą, šiek tiek atsitraukti nuo vietinių intrigų, kurios buvo labai plačiai įsišaknijusios šiose tarybose. Tas ilgas procesas, kuris vyko, dar kartą rodo, kad ir Vyriausybės, ir aukščiausiosios valdžios santykių su savivaldybėmis mechanizmas nėra tinkamas ir jis yra tobulintinas.
PIRMININKĖ. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamieji kolegos! Man atrodo, kad tas vilkinimas, kuri čia minėjo deputatas L.Milčius, iš mūsų pusės, o iš tikrųjų tai gal tiesiog ir analizavimas visų tų reikalų... Ne vieną kartą buvom nuvažiavę, aiškinomės, žiūrėjom. Aš pats, pavyzdžiui, į tą Kauno tarybą vykau, paskui sakiau, kaip tie visi reikalai klostosi. Man atrodo, tai vis dėlto į naudą išėjo ir tikrai padėjo susitvarkyti jiems reikalus. Man atrodo, mūsų užduotis yra ne griauti, ne ardyti tą sistemą, kurią mes esam patys įstatymais priėmę, o prireikus padėti toms taryboms susitvarkyti savo reikalus. Būtų buvę žymiai geriau, jeigu viena frakcija Kauno rajono taryboje nebūtų boikotavusi tarybos sesijos posėdžių ir tiesiog trukdžiusi išspręsti tuos reikalus. Taigi tai, kad jie sugebėjo patys, sakykim, atleidę ir tą pirmininką, kuris buvo nepriimtinas vienai frakcijai ir kai kuriems kitiems... Vis dėlto sugebėjo patys susitarti, išspręsti ir gyvybingai dabar pradeda vėl dirbti, man atrodo, tai yra tikrai laimėjimas. Šitokia ir turėtų būti mūsų pozicija. Taigi aš tvirtai paremiu mūsų komisijos siūlymą.
PIRMININKĖ. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Aš sutinku su deputato L.Milčiaus išvada, kad ilgai buvo vilkinamas Vyriausybės teikimas dėl tarybų paleidimo. Be abejo, tai tiesa. Tiktai reikėjo gal pasakyti, kad parlamentas, atskirai posėdžiaudamas, negalėjo priimti šito sprendimo. Tad Vyriausybės siūlymas paleisti tarybas yra kraštutinė priemonė. Kaip pamatėme, laikas — geras gydytojas. Išgydė daug ligų. Deja, tarybų paleidimas nieko gero neduoda. Tai įrodė ir praktika Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose. Ten labai daug netvarkos, tik apie ją čia niekas nekalba kol kas. Todėl siūlyčiau tiktai mūsų protokoliniu nutarimu atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad daugiau dirbtų su tarybomis ir mažiau, taip sakant, siūlytų kraštutinių priemonių.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Liaučius. Aš kviečiu visus deputatus, esančius rūmuose, ateiti į salę, nes mums tuojau reikės balsuoti. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad savivaldybių klausimas yra susijęs su Vyriausybe ir taip pat su politine situacija. Jeigu nagrinėsime savivaldybių klausimą atsieję nuo Vyriausybės problemų, tai bus tik saviapgaulė ir laiko gaišinimas. Aš manyčiau, kad pagrindinių priežasčių nepasakę dėl savivaldybių mes kovosime pavieniui lyg atlikdami Sizifo darbą. Tai bus tuščias Aukščiausiosios Tarybos laiko gaišinimas. Pagrindinės priežastys vis dėlto yra tos, kad priimama daugybė įstatymų, sunkių įstatymų, sunkių nutarimų, prieštaraujančių vienas kitam... Ir dar Vyriausybė pati nesilaiko. Jeigu nepasitikėjo viena ar kita komisija ar prokuratūra, kuri siūlė panaikinti Vyriausybei sąrašus tokių įstatymų, tai šiandien man pateko net Pasaulio verslininkų kongreso kreipimasis. Beveik visame puslapyje nurodoma Vyriausybei panaikinti. Taigi jeigu Vyriausybė pažeidinėja pati, ar ji gali pareikalauti iš savivaldybių laikytis įstatymų, norminių aktų? Jokiu būdu. Ir antra pagrindinė priežastis yra ta, kad savivaldybių darbuotojai sėdi lyg laikini asmenys. Jie neturi elementarių garantijų, kad štai tada ar tada ko nors nepakeis, nepaleis ar t.t. Vyriausybės žadėtas valstybės tarnautojo statusas taip ir liko kalbomis. Todėl, nepašalinus pagrindinių priežasčių, iš tikro yra netikslinga užsiiminėti šitokių atskirų savivaldybių klausimų sprendimu ir laiko gaišinimu. Kiek pamenu, dėl Kauno miesto buvo prieš pusę metų pagrindinis argumentas, kad ji pažeidinėja Patalpų nuomos įstatymą, kad ji nesilaiko konkurso tvarkos. Praėjo keli mėnesiai ir Vyriausybė pati panaikino šitą nutarimą dėl nuomos konkurso tvarka ir pati ne konkurso tvarka, o išimtimis, potvarkiais, daugybe potvarkių pati leido nesilaikyti šito praėjusių metų rugsėjo mėnesio nutarimo. Taigi nepašalinus, neišsprendus Vyriausybės klausimų, spręsti savivaldybės klausimą yra beviltiška. Pasisakau už balsavimą prieš apskritai tokių klausimų įtraukimą ir prieš jų sprendimą bet kokia forma Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Jankelevičius.
L.JANKELEVIČIUS. Aš gal keletą žodžių dėl Lazdijų rajono, kadangi man teko kartu su deputatu V.Kolesnikovu važiuoti į Lazdijų rajoną. Balsavau komisijoje už tai, kad Lazdijų rajono taryba būtų paleista. Gal kam nors iš mūsų kolegų čia keistai atrodo tokia mano pozicija, bet noriu pasakyti, kad nenormali ta situacija, kai rajono taryba, sekdama dabar jau mūsų pavyzdžiu, yra suskilusi į dvi dalis. Vieni posėdžiauja didžiojoje salėje, o kiti posėdžiauja kitoje salėje. Taip sakant, klausimai nesprendžiami, o kenčia nuo to žmonės. Norėčiau dar pasakyti, kad vienas iš motyvų, kodėl pasisakau už tos tarybos paleidimą, buvo tas, kad rajono taryba tikrai dirba senoviškai. Daug tokių pasiūlymų, kurie turi būti sprendžiami vietoje. Bet jie nėra sprendžiami, kadangi žmonės įpratę laukti nurodymų iš Vilniaus, o tų nurodymų nebuvimas šiek tiek, taip sakant, tarybą suvaržo. Sutinku su tuo, kad gal ne geriausias, taip sakant, mūsų požiūris į tai, kad tas visas tarybas reikia paleisti, bet tada reikėtų ir Teisinės sistemos komisijai, ir Savivaldybių reikalų komisijai ieškoti kažkokių kitų metodų, kad juos paveiktų. O Vyriausybės teikimas dėl Lazdijų rajono tarybos paleidimo tikrai teigiamą poveikį turėjo. Per tą laiką, kai mes svarstėm ir nagrinėjom, ta taryba tikrai padarė kai kurias išvadas. Pakeistas tarybos pirmininko etatinis pavaduotojas (buvęs pensininkas) ir dabar šiek tiek reikalai pajudėjo. Noriu pridurti, kad nederėtų mums, deputatams, elgtis taip, kaip elgėsi kai kurie mūsų tos komisijos nariai. Vienas kitą tiesiog įžeidinėjo dėl to, kad turi balsuoti komisijos posėdyje taip ar kitaip. Man regis, kad šito ateityje neturėtų būti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš prašau daugiau deputatų jau nebeužsirašyti diskusijoms, nes laikas, skirtas šiam klausimui, baigiasi. Dar pasisakys deputatai J.Beinortas, R.Gajauskaitė ir V.Kolesnikovas, o tada arba balsuosime, arba pereisime prie kito darbotvarkės klausimo. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad kai kurie mūsų kolegos savo pasisakymuose vertina Vyriausybės darbą pagal kokio nors verslininkų suvažiavimo ar kokios nors asociacijos piketo reikalavimus. Tai yra pirmiausia netoleruotina. Antra, sakyčiau, yra labai fariziejiška. Juk vienas dalykas yra balsuoti remiant bendruosius Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo principus, o antra balsuoti prieš, kai bandoma įstatymus įdiegti gyvenime de facto kiekviename bare. Todėl Ministro Pirmininko teikiami va šitie desperatiški prašymai sustabdyti tarybų darbą ar jas paleisti kyla būtent iš mūsų netinkamo ir ne geranoriško požiūrio į įstatymų nevykdymą. Aš, pavyzdžiui, galvoju, kad didžiausia nelaimė mūsų ateities Seime bus jau išmokto lobizmo panaudojimas, kai kiekvienas deputatas, pasiskelbęs, kad jis gali daryti ką nori kiekviename rajone, vis dėlto balsuos tiktai už savo siaurą rajoną arba savo siauros apygardos bendraminčių, taip sakant, poziciją, o ne už valstybinę poziciją. Apsaugok, Viešpatie, mus nuo valstybinės pozicijos neturėjimo. Bet tai, ką pasakė šiandien deputatas L.Milčius ir ką pasakė deputatas V.Paliūnas, mums tiktai, taip sakant, jeigu jau ne mums, tai bent kitiems, duoda karčią patirtį. Be abejonės, mes šiandien nepaleisime, nenubalsuosime dėl šitų tarybų, tačiau jeigu mes iš karto būtume sudarę komisijas ir iš karto ėmęsi tirti neteisėtus veiksmus, argi būtų tokių dalykų, kokių atsitiko Panevėžy dėl privatizuojamų objektų arba Vilniuje dėl įkeldinamų ir iškeldinamų iš butų, arba Kaune dėl masiškai išdalyto viso pagrindinio miesto gyvenamųjų namų fondo verslininkams? Tai vis yra grubios klaidos, kurių vilkinimas susilpnina Lietuvos valstybę ir ją nubloškia gerokai atgal. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Norėdama pritarti prieš mane kalbėjusiems, galėčiau taip akcentuoti šitą klausimą, nors aš irgi lyg ir iš savo rajono pozicijų šnekėsiu, bet tikriausiai visi sutiksite, kad Lazdijuose esanti muitinė, šiaip ar taip, atspindi mūsų visos Respublikos padėtį. Todėl tie pavyzdžiai galbūt bus ne tokie labai ir subjektyvūs. Jeigu paimtume tą pačią muitinę, kas ten darosi, tai pamatytume, kokį vaidmenį faktiškai turėtų vaidinti ir kokio nevaidina savivaldybės. Sakykime, ten, kur yra kokia nors nauda... Lazdijų muitinės ribose 50 m nuo sienos yra įsikūrusi tokia ,,Villon" firma buvusioje A.Brazausko viloje. Tai tenai dabar matome, kad yra išnuomota KGB lyderiui tokiam Vaigauskui. To nebuvo galima padaryti todėl, kad tai yra krašto apsaugos zona, vadinasi, ministerijos. Antra vertus, kai pasižiūri, kodėl toks leidimas buvo padarytas, taigi matom, kad savivaldybės valdytojas tenai yra akcijų dalininkas, o finansų skyriaus viršininkė ten irgi dalininkė, puse etato dirbanti. Toks suinteresuotumas jau matyti tiesiog akivaizdžiai. Suprantama, kodėl darosi ten tokie dalykai. Tai čia pasienis.
O jeigu pasižiūrėtume, kokia tvarka... Apie sanitarinę, buitinę padėtį nėra ko šnekėti. Daugelis mūsų pravažiuoja ir mato, kas ten yra. Vadinasi, ten, kur yra piniginis suinteresuotumas, tai mūsų valdytojas pirmas, o kur yra prievolė atlikti pareigą, tai tos prievolės niekas nedaro. Jeigu pasižiūrėtume į mūsų savivaldybių darbą, sakykime, iš tų pozicijų, kurios yra visuotinai Lietuvoje pastebimos, sakykim, dėl žemės skyrimo, davimo arba nedavimo, dėl neprivatizuojamų zonų paskelbimo, tai šičia ir vėl tempiama. Miesto rajone ten, kur yra aiškus savininkas, kur turėtų būti grąžinama žemės tie 0,3 ha, tai atiminėjama šita žemė iš žmonių paskelbiant, kad tai neprivatizuojama, o iš karto atiduodama kooperatyvams statyboms. Tai irgi akivaizdus įstatymo pažeidimas, tačiau jisai labai dažnai pasitaikantis tiek mano rajone, tiek kituose. Ir taip tik atrodo, kad taip ir turi būti, o tuo tarpu skriaudžiami žmonės ir faktiškai įstatymas yra nevykdomas. Jeigu dar pasižiūrėtume iš trečios pozicijos... Sakykim, mano savivaldybė sugebėjo priiminėti, na, beveik kaip ir įstatymus. Tai, sakykim, nutarimus dėl mokesčių ėmimo, ten visokių gamtosauginių ir taip toliau. Tai gali daryti tik Aukščiausioji Taryba, o jiems reikėtų tik vykdyti. Tačiau
tokių nutarimų yra pakankamai daug. Prokuratūra mano rajone tikrai darbo turi ir privalo taip jau labai akylai žiūrėti po kiekvienos sesijos, ar teisėti sprendimai, ar neteisėti. Na, ir tokia taip pat dar problema, kuri buvo visuose rajonuose, tai tų pirmininkų. Kai į laikinuosius juos pervedinėjo, tai buvo devyni pirmininkai, kuriuos keturis kartus pateikinėjo, kad juos atleistų, o savivaldybė keturis kartus sugebėjo atmesti netgi ministerijos specializuotos komisijos šituos nutarimus ir keturis kartus pateikinėti tuos pačius, nors buvo ir Valstybės kontrolės departamentui medžiaga pateikta dėl didelių grobstymų, švaistymo ir kitokių padarytų ekonominių nusižengimų. Netgi buvo ir teistų tarp pirmininkų. Tačiau šitokius pirmininkus buvo bandoma dar kartą paskirti. Tai aš pritarčiau nuomonei, kad reikėtų šitą Vyriausybės pateikimą išnagrinėti ir tikriausiai jam pritarti todėl, kad nebus tvarkos dėl tų įstatymų vykdymo (tų įstatymų, kuriuos mes šičia priiminėjome), jeigu savivaldybės kol kas dirba šitaip, kaip kad dabar aš kalbėjau apie Lazdijų rajoną. Tai yra ne pavyzdys, bet tai atspindi visos Lietuvos savivaldybių darbo trūkumus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis pasisakymas šiose diskusijose — deputatas V.Kolesnikovas.
V.KOLESNIKOVAS. Jeigu vadovautumės tais Vyriausybės pasiūlymais, kurie buvo dėl savivaldybių paleidimo, tai iš esmės visas Lietuvos savivaldybes reikėtų paleisti, nes tokių pažeidimų ir neteisėtų technikos pardavinėjimų bei pan. buvo labai daug. Manau, kad savivaldybių tarybos ir valdybos ėmėsi priemonių, kad užkirstų tam kelią. Taip pat buvo ir Lazdijuose. Galbūt jie uždelsė, tačiau visi šitie reikalavimai buvo įvykdyti. Dar norėčiau pataisyti poną L.Jankelevičių, kuris sakė, kad ten savivaldybė į dvi dalis buvo pasidalijusi. Tai iš esmės buvo atsiskyrę septyni Sąjūdžio atstovai, o šiaip visa taryba dirbo. Tiek.
PIRMININKĖ. Trumpai replikuos deputatas S.Akanovičius, o tada deputatas M.Stakvilevičius.
S.AKANOVIČIUS. Aš apgailestauju, kad mūsų frakcijos narys deputatas L.Jankelevičius taip pasakė nuomonę. Mes buvom informuoti. Ponas L.Jankelevičius visai kitaip kalbėjo apie padėtį Lazdijų taryboje ir apie valdybos darbą. Dėl jo neobjektyvumo frakcija pakeitė, atšaukė savo narį iš tos komisijos ir pasiūlė kitą. Ačiū deputatams, kad pritarė mūsų nuomonei. Jeigu taip jau mūsų kolega išmano, kaip turi dirbti taryba, tai reikėjo pagalvoti gerokai anksčiau apie savo tarybą Šalčininkų rajone.
PIRMININKĖ. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Čia viename trumpame pasisakyme viena deputatė pasakė penkis kartus ,,mano taryba, mano pirmininkas" ir taip toliau. Aš toje apygardoje esu gimęs ir augęs. Labai apgailestauju, kad ją pasisavino Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Gal vis dėlto mes šito nedarykime?
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš jus kviečiu visus sėstis į vietas. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Aš prašysiu visus užsiregistruoti ir bandysim balsuoti dėl šio nutarimo.
Kviečiu deputatus registruotis. Registracija prasidėjo. Užsiregistravo 86. Taigi didysis kvorumas yra. Aš siūlau deputatams balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijos savivaldybių veiklai ištirti išvadų" projekto. Balsų skaičiavimo grupė prašo dar kartą pakartoti registraciją, nes daug deputatų vėluoja. Kviečiu deputatus dar kartą registruotis. Registracija prasidėjo. Prašau registruotis deputatus. Užsiregistravo 84 deputatai. Aš prašau balsų skaičiavimo grupę dar kartą suskaičiuoti deputatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Salėje 88 deputatai.
PIRMININKĖ. Taigi siūlau deputatams balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Kauno, Lazdijų ir Ignalinos rajonų tarybas". Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Balsuojame kortelių pakėlimu. Dar kartą kartoju nutarimo pavadinimą. Tas pats klausimas, dėl kurio diskusijos tik ką baigėsi. Tai yra komisijos išvados, kurios vadinasi taip: Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Kauno, Lazdijų ir Ignalinos rajonų tarybas". Ar deputatai norėtų, kad aš perskaityčiau, kas parašyta šiame nutarime?
,,Apsvarsčiusi Ministro Pirmininko teikimą, deputatų komisijos išvadas ir atsižvelgdama į tai, kad kai kurie tarybų vadovai, kalti dėl įstatymų pažeidimų, yra atleisti iš užimamų pareigų, pertvarkomos vietinės valdymo struktūros ir šalinami nustatyti įstatymų pažeidimai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Netenkinti Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Ignalinos, Kauno bei Lazdijų rajonų tarybas" ir t.t. Ar aiški esmė? Kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Balsuojam kortelių pakėlimu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 59.
PIRMININKĖ. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 4.
PIRMININKĖ. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 6.
PIRMININKĖ. Taigi 59 deputatams balsavus už, 4 — prieš, susilaikius 6 nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Kauno, Lazdijų ir Ignalinos rajonų tarybas" priimtas.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo j bendrojo akcizo mokestį" galiojimo pratęsimo" priėmimas
Gerbiamieji deputatai, kol yra kvorumas, aš siūlau dar perbalsuoti Biudžeto komisijos teikimu dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos nutarimo ,,Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį" galiojimo pratęsimo". Balsuojame kortelių pakėlimu. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 61.
PIRMININKĖ. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 2.
PIRMININKĖ. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 7.
PIRMININKĖ. 61 deputatui balsavus už, 2 prieš, susilaikius 7 nutarimas dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį... Šio nutarimo galiojimo laikas pratęstas. Nutarimas priimtas.
Kviečiu į tribūną Lietuvos banko pavaduotoją K.Ratkevičių. Svarstysime Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos prisijungimo prie Ženevos čekių ir vekselių konvencijų atnaujinimo ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymo ir Vekselių įstatymo galiojimo pratęsimo" projektą. Prašau. A.Ambrazevičius.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos vekselių ir čekių konvencijų" projekto svarstymas ir priėmimas
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis Ratkevičiau, ar jūs negalėtumėte prieš pradėdamas šį klausimą pakomentuoti situacijos dėl atsiskaitymo su Rusija. Žinom, kad yra priimti Rusijos vyriausybės ir centrinio banko sprendimai, kurie aiškiai keičia situaciją?
PIRMININKĖ. Aš manau, kad mes vis dėlto turėtume svarstyti tą klausimą, kuris yra darbotvarkėje, o jeigu paskui būtų laiko, tada trumpai atsakytų į jūsų klausimą, jeigu jūs neprieštaraujate. Prašom, gerbiamasis Ratkevičiau.
A.AMBRAZEVIČIUS. Čia pats klausimas, žinokit, per daug sudėtingas. Gerbiamieji kolegos, jūs čia per daug lengvabūdiškai žiūrite į problemą.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, dar 1990 m. pabaigoje buvo Aukščiausiajai Tarybai pateikti savarankiškų pinigų ir kreditų sistemos kūrimo grupės paruošti Čekių ir Vekselių įstatymų projektai, bet jie Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo svarstyti. Be abejo, priežastys yra suprantamos, kadangi klausimų ratas yra labai didelis. Dėl to šituo metu mes siūlome svarstyti alternatyvų pasiūlymą ir priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos čekių ir vekselių konvencijų atnaujinimo ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymo ir Vekselių įstatymo galiojimo pratęsimo". Kadangi mūsų tos grupės paruošti Čekių ir Vekselių įstatymų projektai remiasi būtent Ženevos konvencija ir jų tekstas yra, na, labai artimas šitiems tekstams... Jeigu būtų nutarta atnaujinti Lietuvos Respublikos prisijungimą prie šitų konvencijų, tai pridėtume kaip priedą šiuos tekstus. Tada Lietuvos Respublikoje galėtume, na, dirbti ir organizuoti veiklą remdamiesi šiais įstatymais. Kadangi buvo pateikta, aš manau, kad daugiau neturiu ką pasakyti.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pateikti Biudžeto komisijos nuomonę. Mes jau, tiesa, senokai svarstėm klausimą ir nutarėm pritarti pateiktam pasiūlymui taip, kaip jis dabar yra formuluojamas dokumentuose. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šių atsiskaitymų formų įteisinimas įteisintų iš esmės komercinį kreditą, o tai padėtų labai paspartinti tarpusavio atsiskaitymus, apyvartą ir neabejotinai teigiamai turėtų paveikti mūsų ūkio gyvenimą. Siūlyčiau šiandien, jeigu pasiseks, šitą nutarimą priimti.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš irgi, gerbiamieji kolegos, raginu balsuoti. Turbūt niekam nekyla problemų, kad paskutinę minutę mes priimam tokį būtiną sprendimą, o aš prašau gerbiamųjų kolegų, kad sutaupyto laiko sąskaita leistų gerbiamajam K.Ratkevičiui pakomentuoti tą mano klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam K.Ratkevičiui. Aš nematau daugiau deputatų, norinčių kalbėti. Taigi siūlau deputatams balsuoti dėl šio nutarimo. Balsuosime mygtukų paspaudimu. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Už balsavo 68 deputatai, prieš nebuvo, susilaikė 3. Taigi nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos čekių ir vekselių konvencijų atnaujinimo ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymo ir Vekselių įstatymo galiojimo pratęsimo" priimtas.
Aš dar trumpam kviečiu į tribūną gerbiamąjį K.Ratkevičių. Gal galėtumėte per tas kelias minutes atsakyti į tą klausimą?
K.Ratkevičiaus atsakymai į deputatų klausimus dėl atsiskaitymo su Rusija
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš pasistengsiu labai trumpai. Tas sprendimas, kurį mes oficialiai gausim iš Rusijos centrinio banko, vis dėlto dar nėra gautas. Tačiau vakar teko būti Maskvoje ir, na, atvirai tariant, nors ir tokia nuojauta buvo, kad čia taip gerai viskas nesibaigs...
Bet buvo labai staigiai pakviesti iš visų buvusių Tarybų Sąjungos respublikų atvykti į Maskvą net gi su tokiais įgaliojimais pasirašyti atitinkamus susitarimus dėl atsiskaitymo Bet situacija yra tokia. Kaip žinote, mes, šiais metais gegužės mėnesį ir birželio mėnesio pradžioje iš esmės padarydami kredito emisiją, mūsų įmonėms suteikėm per 10 milijardų rublių pinigų. Ir už šiuos pinigus dauguma mūsų Respublikos įmonių įsigijo įvairių prekių ne Lietuvoje. Ir daugiausia tokių prekių yra įsigyta Rusijoje. Birželio mėnesio pabaigoje mūsų atsiskaitymų, praėjusių per banką šaldo su Rusija buvo apie 11 milijardų rublių. Vadinasi, mes įsigijom prekių už tokią sumą daugiau, negu mums Rusija apmokėjo už mūsų pateiktas prekes. Tai yra rezultatas, na, sakyčiau mūsų tos kredito politikos, na, vadinamųjų tuščių pinigų suteikimas, kad įmonėse jie tapo realūs ir iš Rusijos buvo nupirktos atitinkamos prekės. Na, Rusija pateikė mums duomenis. Birželio 1 d. iš Rusijos šitaip nupirkto kitos valstybės už 300 milijardų rublių. Be abejo, tai mes žinom, kad Rusijos centrinio banko pozicija yra labai griežta. Ir jie kreditų savo įmonėms duoda labai mažai, todėl jų sprendimas yra toks. Dabartinė mūsų korespondentinė sąskaita, kurioje su Rusija yra būtent šitas minusas — 11 milijardų rublių, nuo rytdienos, vadinasi, nuo liepos 1 d., iš esmės yra užblokuojama. Per tą sąskaitą Rusijos centrinis bankas nebeleidžia mums visiškai nieko įsigyti. Tolesnis likimas šito minuso, matyt, turėtų būti sprendžiamas vyriausybių ar tarpvalstybinių derybų metu. Po to, kai bus suderintos sumos, kurios yra užfiksuotos atitinkama data Lietuvos banke ir Rusijos centriniame banke... Dabar truputėlį skiriasi, nes yra dokumentų kelyje, yra dokumentų, kurie galbūt ne ten yra nusiųsti. Per kiek laiko sumos turėtų iš esmės pasidaryti vienodos? Jie, aš sakyčiau, net nesiūlo, bet jie pateikia mums savo sprendimą, kad su Lietuva kaip ir su visomis kitomis buvusiomis ir dabar esančiomis rublinėmis valstybėmis Rusija ketina atsiskaityti per atskiras naujai atidarytas sąskaitas nuo liepos 1 d. Tose sąskaitose dabar yra nulis, tų sąskaitų nėra. Ir apmokėtų tik iš tų sąskaitų, esančių lėšų ribose. Vadinasi, jeigu mes pardavėm kažką ir gavom pinigus, tai tik už tiek ir galėtume nusipirkti. Na, kad būtų pati pradžia, yra siūloma įforminti tiek Lietuvos bankui, tiek Rusijos centriniam bankui vadinamąjį techninį kreditą. Jo dydis galėtų būti keli šimtai milijonų rublių ar, sakykim, vienas milijardas rublių. Vadinasi, pradžiai, kad prasidėtų atitinkami atsiskaitymai. Be abejo, turint galvoje ir kitą sprendimą, kad Rusija nuo liepos 1 d. su Lietuva ir su kitomis valstybėmis nutarė atsiskaityti per vieną centrą, per vieną sąskaitą Maskvoje, o iki šiol iki balandžio 1 d. tokių sąskaitų buvo 1340, iki liepos 1 d. tokių sąskaitų yra 81... Na, žinoma, kelia didelį nerimą tas faktas, kad Maskvoje per vieną centrą gali nesusitvarkyti ir gali atsitikti panašiai kaip 1990 m., kai iš esmės buvo sužlugdyti atsiskaitymai. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Be abejo, turėtų labai sulėtėti šitie atsiskaitymai, nors jų pažadai ir jų viltys yra tokios geros. Mes žinom iš praktikos, kad jiems nelabai sekasi su savo uždaviniais susitvarkyti. Todėl va šita situacija kelia mums tikrai didelį nerimą, jeigu tai bus realizuota. O jie, matyt, oficialiai mums tai patvirtins, jeigu gaus Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pritarimą, na, sakyčiau, sankcijoms prieš kitas valstybes dėl atsiskaitymų, tai atsiskaitymai būtų gana sudėtingi ir būtų labai sudėtinga kažką įsigyti realiai nepardavus. Na, dabar jums taip pat yra pateikiami skaičiai, kad mes esam iš esmės išvežę į Rusiją pagal tiesioginius ir pagal vyriausybinius susitarimus gana nemažai prekių. Už kokią sumą, aš negaliu pasakyti. Ekonomikos ministerija įvairiais skaičiais operuoja, kiek yra mūsų neapmokėtų sąskaitų, bet bent Rusijos centrinis bankas šitų dviejų klausimų tiesiogiai nesieja. Neapmokėtos sąskaitos yra visiškai kitas derybų aspektas. Nes jie, be abejo, labai seniai sakė: nekrauti tiems, kurie nemoka. O atsiskaitymų būklė yra užfiksuota banko sąskaitose. Ir jie šitą klausimą nori nagrinėti atskirai. Be abejo, galima tikėtis, kad jie už tą 11 mlrd. nuo liepos 1 d. ar nuo kurios kitos dienos gali pareikalauti mokėti atitinkamas palūkanas. Dabar jos — 80% metinių. Tai tokia informacija.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Ar yra sąsaja tarp šito vadinamojo Lietuvos įsiskolinimo, lito įvedimo sunkumo ir Tarptautinio valiutos fondo pozicijos šitais klausimais?
K.RATKEVIČIUS. Na, aš manyčiau, kad čia dėl lito įvedimo nevisiškai siejami šie dalykai. Galbūt kaip tik mums reikėtų dar intensyviau ta prasme dirbti. Nes jeigu nevyksta atsiskaitymai rubliais, tai mums yra papildomų problemų, kai pasilieka rublis kaip mūsų naudojamas piniginis vienetas. Dėl to tiesiogiai aš čia sąsajos nematau. Ir dėl atsiskaitymo bet kokiu atveju už esamą įsiskolinimą per bankus, matyt, reikės kaip nors spręsti. Taip pat, be abejo, mums būtina kelti klausimą dėl mūsų pateiktos ir neapmokėtos produkcijos. Dėl Tarptautinio valiutos fondo specialistų pozicijos. Kiek man yra žinoma ir kiek teko įsitikinti atskiruose susitikimuose, tai būtent Rusijos centrinio banko tokią labai griežtą, sakyčiau, poziciją Tarptautinis valiutos fondas rėmė ir remia, kadangi tai susiję su stabilizacijos fondu, duodamu rubliui stiprinti. Na, nežinau, ar ten jų buvo derinta dėl šitų sankcijų, ar ne, bet tai, sakykim, normali tarpbankinė atskirų
valstybių logika teigtų, kad jeigu norim mes pasiskolinti iš svetimo banko pinigų, turim jo bent jau paprašyti. Iš esmės išėjo automatinis pasiskolinimas. Beje, prezidento B.Jelcino įsake apie tai ir yra akcentuojama. Ir duodamas nurodymas Rusijos centriniam bankui tuoj pat užkirsti kelią, kad nebūtų galimybių automatiniam pasiskolinimui ir būtų ginamas rublis. Aš manau, kad čia po to įsako kaip tik tai ir forsuoja Rusijos centrinis bankas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš informuoju visus, kad paskutinis klausimas. Aš suteikiu žodį deputatui Č.Stankevičiui, nes laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi. Ir tai jau būtų tikrai paskutinis klausimas. Prašau.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis vicepirmininke, galbūt iš tikrųjų nėra laiko, kad tą klausimą būtų galima išsiaiškinti, bet aš turiu jį pateikti. Iš jūsų informacijos susidarė įspūdis, kad jūs labai gerai suprantate Rusijos poziciją, bet aš neišgirdau nė žodžio, kaip jūs atstovavote Lietuvos pozicijai. Aš turiu omenyje, kad tokios sankcijos yra tarptautinės teisės netoleruotinos už tai, kad prieštarauja pirmiausia Lietuvos ir Rusijos sutarčiai, kurioje rašoma apie didžiausio palankumo režimą. Ar jūs pareiškėte protestą dėl to, ką Rusija daro? Ar jūs pareiškėte reikalavimą, kad būtų padengti Lietuvos taupomojo banko indėliai? Ar jūs pareiškėte reikalavimą, kad būtų nedelsiant atstatyti ,,Vnešekonombanke" Lietuvos indėliai ir kiti dalykai? Ar jūs išdėstėt Lietuvos reikalavimus tame pasitarime?
K.RATKEVIČIUS. Aš išdėsčiau tai, kadangi vis dėlto laiko aš daug neturiu, būtent Rusijos centrinio banko pateiktus tuos tokius ultimatyvius reikalavimus, kurie oficialiai dar nepatvirtinti. Ir, be abejo, dabar yra sudėtinga kalbėti, ar oficialiai mes juos gausim. Dėl to, žinoma, aš galiu sakyti, ką mes padarėm ir ką reikėtų priimti. Mes galim oficialiai nieko neturėdami... Na, protestuoti yra problemiška. Rusijos centriniame banke keista situacija. Visus iškvietė. Išklausė mūsų protestus, visų protestus, kadangi niekas nepasiruošęs nuo liepos 1 d. šitaip elgtis. Jie atsistojo ir išėjo. Ir mums paskui pasakė, kad išvažiavo į Aukščiausiąją Tarybą. Tai visi ten suvažiavę, na, tiktai pasižiūrėjom ir taip pat išsiskirstėm. Todėl, na, kažkokia prasme protestuoti ten nebuvo galimybių. Bet jie išdėstė ir maždaug taip pasakė: kaip jūs norit, tai yra mūsų sprendimas, ir jeigu parlamente tam pritars, mes atsiskaitymų nevykdysim. Patikėkit, jau seniai tie klausimai yra keliami ir tuose susitikimuose... Pasakytos, aš esu tikras, visais galimais būdais mūsų problemos ir mūsų reikalavimai. Bet dėl realių rezultatų, kurie mums būtų palankūs, sunku dabar pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam K.Ratkevičiui. Aš prašau tų deputatų, kuriems negalėjau suteikti žodžio paklausti, ant manęs nepykti, nes šios dienos darbotvarkėje dar yra daug svarbių klausimų. Aš siūlau pradėti Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymo antrąjį svarstymą. Kviečiu į tribūną deputatą A.Taurantą.
Rinkimų įstatymo projekto svarstymas
A.TAURANTAS. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Jums išdalytas Rinkimų įstatymo projektas su pakeitimais. Pakeitimais, kurie buvo padaryti atsižvelgiant į jūsų pastabas ir pasiūlymus, pateiktus praeitą savaitę ir taip pat vakar dienos svarstyme. Aš norėčiau pakomentuoti kai kuriuos pakeitimus ir pasakyti apie kai kurias likusias problemas. Manau, kad pagal mūsų pakoreguotus susitarimus mes šį ketvirtadienį galėtume jau surengti trečiąjį svarstymą ir pasiruošti įstatymo priėmimui.
Taigi pakomentuoju jums išdalytą projektą. Dėl pasyvios rinkimų teisės. Apie tai buvo kalbėjęs deputatas Č.Stankevičius. Vakar dar papildomai pasisakė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Mums jų argumentai buvo svarūs. Dar sykį šiandien susirinkusi komisija apsvarstė. Ir šiandien jums yra pateikta 2 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, kurią mes siūlome išdėstyti taip: neminint ten įvairių dalykų dėl dvigubos pilietybės ir panašiai, nes tai, kaip jau vakar sakiau, galbūt būtų nelabai korektiška. Tiesiog parašyti, kad ,,Seimo deputatu gali būti išrinktas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų amžiaus ir pastaruosius trejus metus nuolat gyvena Lietuvoje". Čia šiokios tokios redakcinės klaidelės buvo padarytos tekste, bet esmė turbūt vis tiek aiški. Aš manau, kad tai būtų pakankamas įvertinimas. Tam tikras amžiaus cenzas, kuris apimtų tas problemas, kurias kėlė Pirmininkas ir Pirmininko pavaduotojas.
Taip pat buvo priimta vakar kelta deputatės Z.Šličytės problema. Ir šiek tiek yra taip pat išplėstas pasyvios rinkimų teisės apribojimas teismo nuteistiems asmenims. 2 straipsnio paskutinė pastraipa dabar suformuluota taip, kad ,,Seimo deputatais negali būti renkami asmenys, neatlikę bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį". Deputatė Z.Šličytė pateikė argumentus ir mes juos priėmėme. Ir ši pastraipa yra suformuluota taip.
Pirmininko pavaduotojas deputatas K.Motieka siūlė kitą išeitį. Ai, atsiprašau, tai čia yra jau dėl priešpaskutinės 2 straipsnio pastraipos. Siūlė jos visai atsisakyti ir galbūt 64 straipsnyje ką nors papildomai suformuluoti dėl asmenų, kurie yra pripažinti vienu ar kitu būdu neveiksniais. Vis dėlto pasitarėme Rinkimų komisijoje ir manome, kad 2 straipsnyje pagrindinį principą reikia suformuluoti, nes į tai ypač atsižvelgia ir žmogaus teisių komisijos, nagrinėjančios rinkimų įstatymus. Mūsų, be abejo, įstatymai taip pat atkreips dėmesį ir Europos struktūrų žmogaus teisių komisijų, ir gal kurių nors kitų. Ir tokią formuluotę, kad būtent tik šie asmenys neturi teisės dalyvauti rinkimuose, yra svarbu užfiksuoti šiame 2 straipsnyje, kuris yra paties bendriausio pobūdžio, ir apie visuotinę rinkimų teisę. O 64 straipsnyje mes, atsižvelgę į deputato K.Motiekos pasiūlymus, į kai kuriuos kitus pasiūlymus, suformulavome dar papildomą pastraipą. Ji yra paskutinė 64 straipsnyje. Ir joje rašoma būtent apie asmenis, kurie dėl vienų ar kitų psichinių sutrikimų negali dalyvauti balsavimuose, bet jie teismo sprendimu nėra pripažinti neveiksniais. Nes į teismą paprastai kreipiamasi tik tais atvejais, jei ar giminės, ar dar kas nors yra suinteresuotas tokiu teisminiu pripažinimu. Kitais atvejais, vadinasi, dauguma atvejų dėl tokių asmenų teismo sprendimai nėra priimti. Todėl mes suformulavome paskutinę 64 straipsnio pastraipą ir šiandien ją siūlome tokią: ,,taip pat draudžiama trikdyti dėl balsavimo asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padaro išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti". Aš manau, kad galbūt mūsų teisininkai dar kartą atkreips dėmesį į šitą formuluotę ir galbūt mes priimsime priimtiną sprendimą bent šiuo metu, turėdami galvoje realias sąlygas, kurios yra šiandien mūsų valstybėje.
Dėl kitų dalykų. Buvo priimtas deputato V.Žiemelio pasiūlymas — 14 straipsnyje taip pat paminėti (nors, aišku, visi taip supratome, tiktai nebuvo raštu parašyta), kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatai į Seimo deputatus. Tai pažymėjome. 24 straipsnyje atsižvelgėme į tam tikrą kritiką. Ypač deputatas V.Kačinskas ir kai kurie kiti deputatai buvo pateikę pastabų. Rinkėjas, kuris persikelia gyventi iš vienos nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, pagal ankstesnę formuluotę turėjo pats pasirūpinti, kad jis būtų išbrauktas iš ankstesnės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų ir pateiktų pažymėjimą, kad jis ten išbrauktas, o tik tada jis įrašomas j rinkėjų sąrašus kitoje rinkimų apylinkėje. Mes suformulavome, kad pati apylinkės rinkimų komisija, kai rinkėjas atvyksta įsiregistruoti pagal naują gyvenamąją vietą į rinkėjų sąrašus, pati pasirūpintų, jog jis būtų išbrauktas iš ankstesnės gyvenamosios vietos rinkėjų sąrašų. Šiek tiek patikslinta yra 26 straipsnio redakcija apie krašto apsaugos karių įrašymą į rinkėjų sąrašus. Mes taip pat pažymime, kad ir krašto apsaugos sistemos, ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai bei liktiniai įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena. Turint galvoje, kad mes priimame galimybę balsuoti paštu, tai jeigu jie, sakysime, ir tarnauja kur nors šiek tiek toliau nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos, tai atlikti jiems bus nesudėtinga. Ir būtent apie tai yra atskirai paminėta 65 straipsnyje, kuriame rašoma apie balsavimą krašto apsaugos ir vidaus tarnybos kariniuose daliniuose. Redakciją taip pat šiek tiek patikslinome. Ir tokiu atveju čia taip pat yra likusi redakcinė klaida. Paskutinio sakinio 2 dalies (26 straipsnio) taip pat nereikia, nes jeigu karininkai ir puskarininkiai balsuoja pagal savo nuolatinę gyvenamąją vietą, tai, savaime aišku, jų šeimų nariai taip pat gali ten balsuoti. Ir kokių nors papildomų problemų čia neiškyla.
33 straipsnio pavadinimą mes pakoregavome taip, kaip buvo sakyta, kokia buvo pastaba. Tiktai daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nes yra tiktai viena. 34 straipsnyje atkreipiame dėmesį, kad nėra niekur nustatytas terminas, kada politinės organizacijos gali pradėti registruoti savo kandidatus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Apie tai — visas 34 straipsnis. Ir numatėme, kad registracijos pradžia galėtų būti likus 65 dienoms iki rinkimų. Tai turbūt būtų pakankamas laikas registracijai. Ir jį pailginti taip pat turbūt būtų sunku, nes pagal kitus straipsnius išeina, kad apygardų rinkimų komisijos yra suformuojamos prieš 70 dienų iki rinkimų, todėl labiau tą terminą praplėsti taip pat būtų sunku. Ir 34 straipsnio paskutinė pastraipa yra papildomai suformuluota pagal deputato S.Pečeliūno pasiūlymus, kad Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi rinkiminius pareiškimus, dokumentus iš politinės organizacijos, iš karto kreiptųsi į Teisingumo ministeriją ir gautų atsakymą. Ir jeigu yra kokių nors trūkumų organizacijos registracijos dokumentuose, kad tai sužinotų ne tada, kai jau pasibaigė dokumentų padavimo terminai, o iš anksto ir turėtų laiko pataisyti ką nors, jeigu kokie nors registracijos dokumentai netvarkingi. Galbūt čia dar trūksta vieno žodžio, kad ,,kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl organizacijos įregistravimo fakto patvirtinimo". Ne kad dar sykį ten registruojama ar patvirtinamas tas registravimas, o tiktai patvirtinamas faktas, ar tikrai registruota ir ar atitinka tie dokumentai, kuriuos pateikė organizacija Vyriausiajai rinkimų komisijai. Šiek tiek pakoreguotas yra 40 straipsnis. Redakcija tiksliau suformuluota. Taip pat priimtas deputato V.Žiemelio pasiūlymas 45 straipsnio paskutinėje dalyje dėl kritinės medžiagos apie kandidatus pateikimo masinės informacijos priemonėms. Jis siūlė pratęsti dienų skaičių, iki kada gali būti pateikta kritinė medžiaga. Iki pačių rinkimų pailginti tą pauzę, per kurią jau neturėtų tokia medžiaga būti teikiama. Ir atsakomoji medžiaga taip pat turi būti pateikta ne vėliau to nustatyto termino — 5 dienų. Nes, sakysime, jeigu atsakomoji medžiaga pateikta pačią paskutinę dieną prieš rinkimus, tai gali rinkėjai jos ir nepamatyti, neatkreipti dėmesio, nespėti perskaityti. Ir, sakysime, koks nors šmeižtas spaudoje gali turėti rinkėjams įtakos. Taip pat pakeista, kad tokiu atveju masinės informacijos priemonės atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Jų yra daugiau, negu ten buvo paminėta. Ne tiktai ginantys garbę ir orumą, bet yra ir kitų. Ir pagal visus įstatymus, kurie yra dėl to priimti, masinės informacijos priemonės tokiu atveju turėtų atsakyti.
Šiek tiek yra paredaguotas 58 straipsnis. Tiksliau suformuluotas. Aš nekomentuosiu, nes tai neesminiai dalykai. Taip pat 60 straipsnio patikslinta redakcija. Dėl 64 straipsnio paskutinės dalies aš jau kalbėjau. Dėl 65 straipsnio taip pat kalbėjau. Taip pat patikslinta 74 straipsnio redakcija apie paštu gautų balsų skaičiavimą. Ir 76 straipsnio redakcija dėl negaliojančių paštu gautų rinkimų biuletenių apskaičiavimo. 79 straipsnis. Aš taip pat turiu deputatų atsiprašyti, nors jo redakcija, palyginti su ta, kurią jūs turėjot ankstesniame projekte, yra pataisyta, bet ji dar nėra iki galo korektiška. Atidžiau panagrinėję deputatai dar kai kurių šio straipsnio netobulumų atrastų, bet aš manau, kad iki trečiojo svarstymo pavyks jau priimti tobulą šio straipsnio redakciją. Aš tik galiu iš karto pasakyti vieną esančią klaidą, kuri dar liko. Tai yra kvotos ,,K" apskaičiavimas. Dalijamas ne visų daugiamandatėje apygardoje balsavusių rinkėjų skaičius iš 70, vadinasi, iš mandatų paskirstymo pagal proporcinę rinkimų sistemą, o rinkėjų, balsavusių už sąrašus, dalyvaujančius mandatų paskirstyme. Kitaip sis metodas neveiktų, nes, aš primenu, kad bus sąrašų, kurie neperžengs nustatytos 4% ribos ir jie nedalyvaus mandatų skirstyme, todėl dalijant, apskaičiuojant kvotą, už tuos sąrašus atiduoti balsai šiuo atveju neturėtų būti išskaičiuojami. Čia yra tiesiog metodo dalykas ir buvo netiksliai suformuluota. Taip pat dėl 79 straipsnio mes pasitarę išsprendėme klausimą, kurį aš vakar minėjau deputatams. Ką mes darysime dėl pakartotinių balsavimų? Ar tie kandidatai, kurie buvo išrinkti pagal sąrašus ir dalyvauja pakartotiniame balsavime dar vienmandatėje apygardoje, gaus mandatą iš karto po to, kai bus nustatyti rinkimų rezultatai daugiamandatėje apygardoje? Mes nusprendėme, kad dėl tokių kandidatų, atsižvelgiant į tai, kad pakartotinį balsavimą bus galima rengti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, tiksliau, iš tikrųjų jie turėtų vykti po dviejų savaičių, oficialų rinkimų rezultatų paskelbimą būtų nekorektiška sulaikyti dviem savaitėms, tai galima būtų paskelbti rinkimų rezultatus tada, kai jie tiktai suskaičiuojami. 0 tiems kandidatams, kurie dar dalyvauja pakartotiniame balsavime,
nors jie turėtų būti jau išrinkti pagal sąrašus, tiesiog neįteikiami deputato pažymėjimai, kol nebus pabaigtas pakartotinis balsavimas vienmandatėje apygardoje. Tai galbūt šiek tiek būtų korektiškiau jiems dalyvauti dar nesant tikrais deputatais tame pakartotiniame balsavime. Tai tam tikras tos problemos, kurią aš vakar minėjau, sprendimas. Mes geresnio kompromisinio būdo nesugalvojome. Ir tam yra taip pat duota nuoroda 83 straipsnyje papildomai. Taip pat pakoreguotas 85 straipsnis. 85 straipsnyje suformuluota, kad pakartotiniai rinkimai ten, kur jie nėra įvykę, turiu galvoj vienmandates apygardas, rengiami ne vėliau kaip po pusės metų. Pagal dabartinį Rinkimų įstatymą buvo trijų mėnesių terminas, bet mes žinome iš praktikos, kad buvo įvairių atvejų, teko ir ilgiau atidėti, tai dabar siūlome nustatyti terminą po pusės metų. Ne vėliau kaip po pusės metų. Tokie yra padaryti pakeitimai. Aš siūlyčiau deputatams šiandien pritarti po antrojo svarstymo šiam įstatymui, o dar likusius pasiūlymus ar pageidavimus pateikti iki trečiojo svarstymo. Mes galėtume ketvirtadienį jį surengti. Aš dar primenu, kad tą problemą, kurią aš minėjau vakar, kurią minėjo deputatas J.Beinortas... Šiandien jis suformulavo raštu, aš tik ką esu gavęs jo formuluotę. Pasitarusi darbo grupė įstatymui rengti nusprendė pačios darbo grupės vardu šio pasiūlymo neteikti, bet jį galima bus atspausdinti ir išdalyti visiems deputatams, o dėl to būtų galima balsuoti. Aš jau kalbėjau su kai kuriais kitais deputatais iš įvairių frakcijų. Nemaža dalis deputatų mano, kad tokio pasiūlymo priėmimas šiek tiek pažeistų mūsų susitarimus, įtvirtintus metmenyse, nes tokiu atveju būtų sumažinama mandatų, paskirstomų pagal proporcinę rinkimų sistemą, dalis. 0 ji yra užfiksuota mūsų susitarime išreikštiniu būdu ir gal būtų nekorektiška ką nors keisti. Aš primenu, kad kaip tik tada tose derybose buvo atsisakyta kitos formuluotės, kad vietoj pakartotinių balsavimų vienmandatėse apygardose tuos mandatus, kurie nebuvo išrinkti vienmandatėse apygardose, perduotų į proporciškai paskirstomą dalį, bet tada irgi dėl to motyvo, kad pažeistų tą pusiausvyrą, kuri nustatoma susitarimu, tokio pasiūlymo buvo atsisakyta, nors jis teikė tam tikrų galimybių, kad rinkimų procesas per ilgai neužsitęstų. Todėl ir šis pasiūlymas šiek tiek pažeistų tą susitarimą, ir dalis deputatų būtent tokiam pasiūlymui prieštarauja. Bet aš manau, kad jį bus galima išdalyti ir deputatai galėtų dar pasisakyti šiuo klausimu. Tiek aš norėjau informuoti.
Nutarimo „Dėl komercinio kredito ir vekselių apyvartos" priėmimas
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, kadangi atėjo pertraukos laikas, tai aš norėčiau su jumis pasitarti dėl tokios darbo tvarkos. Aš ją siūlysiu, o jūsų prašyčiau pagalvoti ir pritarti. Aš siūlau štai dabar, padarius po kelių minučių pertrauką... Noriu pasiūlyti gerbiamajam A.Taurantui atsakyti į jūsų klausimus po pertraukos. Jeigu tinka, sutariam. Bet dabar dar vis tiek... Tada ačiū, gerbiamasis Taurantai. Į klausimus jūs atsakinėsit po pertraukos, vadinasi, po 17 val. O dabar dar yra pora dalykų, dėl kurių mes turime susitarti, kol mūsų šiuo momentu salėje yra pakankamai daug. Aš noriu pasakyti, kad štai dėl vieno klausimo, dėl kurio sprendimus mes jau priėmėm, čia per mūsų arba, tiksliau, per mano neapsižiūrėjimą praleistas vienas nutarimo projektas. Tai dėl komercinio kredito ir vekselių apyvartos. Jums šitas dalykas, kiek aš prisimenu, buvo išdalytas, o jeigu neišdalytas, aš jį perskaityčiau, o mes gal galėtume balsuoti arba šitą dalyką nukelti ketvirtadieniui. Aš perskaitau.
,,Ryšium su tuo, kad kuriasi privataus ūkio sektorius, vyksta privatizacija, plečiasi ūkinių subjektų komercinio darbo principai, Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Leisti valstybinėms, valstybinėms akcinėms, akcinėms, privačioms įmonėms ir organizacijoms bei bendrovėms parduoti viena kitai prekes kreditan, teikti komercinį kreditą išrašant vekselius.
2. Įpareigoti Lietuvos banką per du mėnesius paruošti ir patvirtinti vekselių diskonto, kreditavimo ir atsiskaitymų vekseliais taisykles.
3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Finansų ministeriją per du mėnesius atspausdinti vekselių blankus ir aprūpinti jais ūkį.
4.Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo."
Ar sutinkam, ar galim balsuot? Tai jeigu sutarėm, tada balsuojam. Aš perskaičiau nutarimo ,,Dėl komercinio kredito ir vekselių apyvartos" projektą. Čia yra pavedimai bankui ir Finansų ministerijai iš esmės. Už — 55, prieš nėra, susilaikė 2. Priimtas.
Ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės aptarimas
Dabar dar vienas dalykas dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Mes jau, galima sakyti, du klausimus iš mūsų patvirtintos darbotvarkės prailgintam mūsų sesijos darbui išsprendėm. Matot, kaip mes patys save pralenkėm. Todėl yra toks siūlymas, kad mes galėtume ketvirtadienį balsuoti ir čia nebūtų reglamentinių pažeidimų. Aš siūlau iš šitos darbotvarkės pirmuosius aštuonis, tiksliau, septynis klausimus įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę. Kad jums būtų aišku, aš perskaitau šituos klausimus. Operatyvinės veiklos įstatymo projektas, Komercinių bankų įstatymas, Civilinio kodekso 30 skirsnis, rinkimai Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, rinkimai, Konstitucija ir taip toliau bei aukštųjų mokyklų statutai. Jeigu mes sutariam su tokia preliminaria darbotvarke ir čia sutarimu patvirtinam, tai tada mes galėsim
ramiai ketvirtadienį balsuoti. Čia šitas viskas yra iš tos mūsų jau patvirtintos pratęstos sesijos darbotvarkės. Sutinkam. Ačiū.
Ir tada paskutinis dalykas — rytoj tradicinis pasitarimas 308 kambary 9 val. Frakcijų pirmininkai, komisijų pirmininkai, seniūnija, gerbiamasis L.Sabutis bei kiti. Dabar pertrauka iki 17 val.
Rinkimų įstatymo projekto svarstymo tęsinys
PIRMININKAS. (...) į savo darbo vietas, tęsiam Rinkimų įstatymo klausimo aptarimą. Į tribūną kviečiu deputatą A.Taurantą, kad jis atsakytų į jūsų klausimus. Tuoj įjungsim kompiuterį.
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, prie viso to, ką aš jums pasakiau iki pertraukos, dar vieną dalyką tiesiog užmiršau paminėti — kad lieka iki galo taip pat neišspręstas ir galbūt dar toje derybų grupėje reikėtų pasvarstyti klausimą... Vis dėlto mandato dalijimo būdas... Vadinasi, ar mes vadovausimės ta sistema, kurią pasirinko Vokietija ir kai kurios kitos šalys, kuriose yra įgyvendintas panašaus pobūdžio rinkimų įstatymas, ar mes kuriam visiškai naują sistemą. Tai yra klausimas, susijęs su tuo, ar dalijant mandatus pagal proporcinę sistemą bus atsižvelgta j politinių organizacijų iškeltus kandidatus, kurie laimi vienmandatėse apygardose. Ar dalijant pagal proporcinę sistemą bus atsižvelgiama į tai, ar nebus? Aš primenu, kad Vokietijoje yra atsižvelgiama ir tuo atveju reikėtų mandatus skaičiuoti nuo 140 pagal proporcinę sistemą, o ne nuo 70. Tai tą dalyką dar reiktų aptarti, nes šiaip ta sistema, kurią mes pasirinkome, jos principas būtent yra toks. Dar praėjusį kartą buvo klausiama, ar be Vokietijos yra daugiau šalių, vartojančių šią sistemą. Aš pasidomėjau ir galiu atsakyti, kad be Vokietijos tokia sistema taikoma Japonijoj aukštųjų parlamento rūmų rinkimams, taip pat naudojama Pietų Korėjoje, naudojama Meksikoje, Senegale, kur kaip tik rinkimų įstatymo projektą parengė vokiečių specialistai atsižvelgdami į Vokietijos praktiką. Būtent dar šiose 4 šalyse tokia rinkimų sistema yra taikoma. O dabar aš pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Gerbiamasis deputate, mano klausimas, o gal daugiau nuostaba būtų, kad 6 straipsnio redakcija gal ne visada į gerąją pusę pakeičia, tiksliau, reaguoja į tuos pasiūlymus, kurie buvo jums pateikti. Mane stebina straipsnio 2 pastraipa, kad jūs papildėte, tiksliau, priėmėt tuos apribojimus kandidatams į Seimo deputatus — reikalavimas 3 metus nuolat gyventi Lietuvoje. Aš manau, kad nereikėtų taip skubiai priimti, ir aš siūlyčiau dar kartą jūsų komisijai pagalvoti, kad gal užtektų vieno reikalavimo, kad tik jis turėtų 21 metus. Tačiau mano klausimas būtų dėl 8 straipsnio. Rinkimų apygardų sudarymas. Čia yra numatyta, kad yra 71 vienmandatė rinkimų apygarda Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ar nereikėtų, kad Lietuvoje būtų 70 apygardų, o vieną apygardą atiduotume užsienio lietuviams arba mūsų Respublikos piliečiams, gyvenantiems užsienyje? Ką jūs manytumėt apie tai?
A.TAURANTAS. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Jis šioje salėje turbūt pasiūlytas pirmą kartą, nors apie tai man kalbėjo privačiai deputatas G.Šerkšnys. Aš manau, kad tai yra svarstytinas klausimas. Mūsų darbo grupė apie tai nėra pagalvojusi ir tai būtų galbūt tam tikras, jeigu mes priimtume... Aš kol kas negalėčiau pats atsakyti į tą klausimą, nes tai man yra gana naujas dalykas. Bet jeigu mes priimtume tokį pasiūlymą, aš manau, kad tada būtų galima... Jūs galbūt ir turėtumėt mažiau prieštaravimų dėl 2 straipsnio 2 dalies redakcijos. Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai galėtų sudaryti vieną vienmandatę apygardą ir jiems nebūtų taikomi 2 straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvoje, o visiems kitiems kandidatams tas sėslumo cenzas turbūt yra taikytinas, nes nemažą dalį motyvų, kaip jau aš minėjau, yra pasakęs ir deputatas Č.Stankevičius, ir Pirmininkas V.Landsbergis. Dar prie viso to mes taip pat komisijoje pasitarę nusprendėme, kad vis dėlto asmuo, norėdamas tapti Seimo deputatu, turėtų žinoti Lietuvos problemas, o jas žinoti iš tikrųjų kvalifikuotai galima tik gyvenant Lietuvoje, išgyvenus joje bent trejetą metų. Bet tas jūsų pasiūlymas, aš manau, galėtų būti svarstytinas ir galbūt tai būtų tam tikras kompromisas, patenkinantis ir užsienyje gyvenančius mūsų piliečius, ir galbūt patenkinantis čia, Lietuvoje, gyvenančių piliečių nuomonę ir interesus. Aš manau, kad mes tai pasvarstysime.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį į 45 straipsnį dėl naudojimosi masinės informacijos priemonėmis sąlygų ir tvarkos. Pirmiausia atkreipčiau jūsų dėmesį, kad to straipsnio paskutinis sakinys yra nebaigtas...
A.TAURANTAS. Taip, ten vienas žodis netyčia prapuolė. Taip, ,,Lietuvos Respublikos įstatymus" kompiuteryje prapuolė.
V.KVIETKAUSKAS. (...) Garbę ir orumą, turėtų būti.
A.TAURANTAS. Ne. Tai dėl garbės ir orumo aš jau minėjau, kad yra ir daugiau įstatymų, ne tik garbę ir orumą ginančių. Yra dėl Rinkimų įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų pažeidimų. Mes neturime apsiriboti vien tik tuo įstatymu dėl garbės ir orumo.
V.KVIETKAUSKAS. Gerai, tada aš tęsiu. Šitas straipsnis numato nemažai sąlygų, tačiau lieka neaišku, o kaip dėl valstybinių akcinių radijo ir televizijos stočių, kaip dirbs privačios radijo stotys, kaip dirbs privatūs laikraščiai ir taip toliau. Arba, pavyzdžiui, ar Vyriausybė turės teisę dotuoti spaudą, jeigu Vyriausybės vadovas, nuo kurio tai priklauso, yra kandidatas į deputatus. Todėl aš dar kartą primenu savo pasiūlymą. Suformuluočiau jį taip, kad šitą straipsnį reikėtų patrumpinti ir palikti tiktai tiek. Palikti pirmąjį sakinį, kad politinėms partijoms, visuomeniniams politiniams judėjimams, iškėlusiems kandidatus, taip pat pavieniams kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis. Kiekviena partija ir judėjimas, iškėlę kandidatus į deputatus, turi teisę į pusantros valandos televizijos laidos laiko ir kiekvienas kandidatas į deputatus turi teisę gauti 5 minutes televizijos laidos laiko. Tai būtų vienas pasiūlymas. O kitas — kad konkrečią tvarką nustato atskiras Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kaip pasinaudot tuo laiku. Tai čia vienas pasiūlymas. Antras pasiūlymas, jeigu...
PIRMININKAS. Prašom trumpiau, kolega.
V.KVIETKAUSKAS. Ir antras pasiūlymas. Jeigu tas laikas liktų, aš paskaičiavau, kad maždaug 20 partijų ir judėjimų keltų savo kandidatus. Mažiausiai po 20 deputatų. Vadinasi, apie 400 žmonių, kandidatų į deputatus. Ir jeigu tik vienas mėnuo skirtas agitacijai per televiziją, tai kiekvieną dieną reikėtų 2 valandas televizijos programos skirti vien tiktai kandidatams į deputatus. Mes turim 4 valandas iš viso per dieną — gal ir per daug. Tokiu atveju arba reiktų mažinti laiką, arba pratęsti agitacijai skirtą laiką ne mėnesį, o du.
A.TAURANTAS. Ačiū už jūsų pasiūlymus ir klausimus. Bandysiu trumpai atsakyti. Aš manyčiau, kad 45 straipsnio trumpinti nereikia, nes ten be tų garantijų, kurias jūs paminėjote, yra ir kitų garantijų, kurios yra svarbios kandidatams, o jūsų pasiūlymą galima suderinti su šio straipsnio redakcija. Pavyzdžiui, aš jau minėjau jums tai ir asmeniškai, kad ten, kur mes įrašome laiką, skirtą kandidatams ir politinėms organizacijoms, galima parašyti, kad turi skirti ne mažiau tiek, kiek čia parašyta. Jeigu yra galimybių, galbūt galima būtų ir daugiau skirti. Lygybės principas taip pat yra užfiksuotas, todėl nebūtų galima vienai skirti tiek, kitai tiek, o nutarimą bet kuriuo atveju... Čia nereikia daryti ir nuorodos. Bet kuriuo atveju nutarimą dėl įgyvendinimo mes galime parengti ir iš tikrųjų detalizuoti tuos dalykus, apie kuriuos jūs kalbėjote. Aš manau, kad tai būtų labai gerai padaryti. Būtų galima dar išklausyti papildomai radijo ir televizijos vadovų pasiūlymų šiuo klausimu. Tas nutarimas būtų papildoma priemonė reguliuoti agitacijos kampaniją.
Dėl agitacijos, pačios rinkimų kampanijos laiko pailginimo mes orientavomės į realias sąlygas, kurios susidarys šiuose rinkimuose. Mes esame sutarę dėl rinkimų datos — spalio 25 d. Todėl pradėti rinkimų agitaciją anksčiau negu rugsėjo pabaigoje taip pat būtų sunkoka, nes reikės laiko organizacijoms ir užsiregistruoti. Kai kurioms organizacijoms, nemažai jų daliai reikės patvarkyti savo įstatus. Todėl, kol nėra visi kandidatai užsiregistravę, taip pat būtų nekorektiška pradėti rinkimų agitaciją, nes tada būtų sunku vienodai paskirstyti tą laiką, apie kurį mes kalbėjome radijuje ir televizijoje bei spaudoje. Todėl vis dėlto rinkimų agitaciją reikia pradėti visiems kartu, o kad visi galėtų spėti užsiregistruoti ir kitus veiksmus atlikti prieš rugsėjo pabaigą, prieš rugsėjo 25 d., tai būtų sunku padaryti. Tai yra tiesiog konkrečios sąlygos, kurias mums diktavo susitarimai tarp frakcijų dėl šio įstatymo metmenų.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu prisimenate ir jeigu aš neklystu, deputatas Č.Stankevičius iškėlė problemą būtent dėl to, kad Lietuvos parlamente nebūtų ir kitų valstybių piliečių. Tai ši problema gali iškilti, nes pagal mūsų Pilietybės įstatymą Lietuvos Respublikos piliečiai gali būti ir kitų valstybių piliečiai. Tad aš siūlyčiau 2 straipsnio 2 dalį papildyti šiais žodžiais, jeigu būtų priimtina: ,,bei nesantis ir kitos valstybės pilietis". Tai čia reikštų, kad jeigu jis turi dvigubą pilietybę, jis negalėtų balotiruotis. Tada mes užkirstume kelią. Čia vienas klausimas. Ar po vieną atsakysit, ar aš galiu iš karto užduoti?
PIRMININKAS. Jeigu trumpai, kolega, prašom.
V.ŽIEMELIS. Taip. Kitas klausimas. Taip pat aš buvau siūlęs pirmajame svarstyme užfiksuoti, jog apygardos sujungiamos. Dvi apygardos sujungiamos į vieną. Bet galėtume turbūt susitarti, kad tai kaip paprastai daroma. Tai nebūtų taisyklių, bet kaip paprastai tai būtų daroma. Galbūt tai būtų galima užfiksuoti nutarime.
PIRMININKAS. Būtent nutarime turbūt geriau būtų.
V.ŽIEMELIS. Gal būtų galima toliau? 25 straipsnio pirmosios dalies pabaigoje aš siūliau išbraukti žodžius ,,arba į rinkimų apygardos, kurios teritorijoje nuolat gyvena jų sutuoktiniai, tėvai, vaikai, rinkėjų sąrašus". Tai nesuteiktume alternatyvos ne Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Jie patys paprasčiausiai nesipainiotų. Ketvirtas klausimas, jeigu leisite, jeigu nebus sunku atsakyti iš karto į visus. Neparėmėte mano pateikto pasiūlymo, kad sumažintume mažoritarinėje sistemoje procentą. Ne 40%, bet iki 35%. Kad įvyktų rinkimai ir taip pat padidintume proporcinėje sistemoje procentą iki trečdalio.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Bent kiek priartinti. Gal dar galiu klausti?
PIRMININKAS. Tai jau gana gal. Ką kiti darys? Ačiū.
A.TAURANTAS. Dėl paskutinio dalyko aš iš karto galiu pasakyti, kad toks keitimas taip pat būtų susitarimų, užfiksuotų metmenyse, pažeidimas. Ir tai reiktų aptarti toje derybų grupėje. Tai turbūt yra susiję ir su tuo pasiūlymu, kurį pateikė deputatas J.Beinortas, mes tuos klausimus dar turbūt svarstysime. Dabar dėl 25 straipsnio pataisos, kurią jūs siūlote, kad užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai savo pasirinkimu gali būti įrašomi į rinkimų apygardas, kurių teritorijoje nuolat gyveno iki jiems išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Kadangi jau yra įrašyta, kad savo pasirinkimu, tai galima tų žodžių, kuriuos jūs siūlote išbraukti, ir neminėti, kad arba jų sutuoktinių, arba toj teritorijoje, kurioj gyvena jų sutuoktiniai, tėvai ar vaikai, rinkėjų sąrašus. Jeigu mes užfiksuojame principą, kad savo pasirinkimu, tai niekas ten ypatingų kokių nors dokumentų nereikalaus pristatyti. Galima tą dalį išbraukti. Aš čia nematau didelės problemos. Jeigu kiti deputatai neprieštarauja, aš su tuo galiu sutikti. Dabar dėl jūsų pasiūlymo 2 straipsniui. Tai mes kaip tik norėjome išvengti to dvigubos pilietybės paminėjimo, nes mes per daug to dalyko nenorime fiksuoti, kad iš principo Lietuvos Respublika dvigubos pilietybės nepripažįsta ir daromos tik išimtys, užfiksuotos Pilietybės įstatyme. Todėl kaip tik tą problemą išsprendžia tas sėslumo cenzas, kuris dabar yra užfiksuotas. Šiuo atveju, aš manau, visai išsprendžia. O dar tas jūsų pasiūlymas turbūt susijęs su tuo, ką pateikė deputatas V.Pikturna. Mes turbūt svarstysime tą galimybę, kad, sakysime, užsienyje gyvenantiems piliečiams galbūt suteiktume galimybę susijungti į vieną vienmandatę 71 apygardą. Tai naujas pasiūlymas, aš kol kas negaliu pasakyti dėl to nei už, nei prieš. Atrodo, kad į visus jūsų klausimus atsakiau. Ačiū už klausimus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau! Aš turiu keletą pasiūlymų. Norėčiau trupučiuką vis dėlto pasitikslinti dėl kandidatų iškėlimo procedūros. 33 straipsniui turėčiau tokį pasiūlymą, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje politinės partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai bei jų koalicijos... Aš čia turėčiau tokį papildymą: ,,kurių narių ir dalyvių skaičius yra ne mažesnis už numatytą Politinių partijų įstatyme, turi teisę iškelti savo kandidatus į deputatus". Tai yra, mano nuomone, esminis dalykas, nes pagal šitą Rinkimų įstatymą visuomeniniams politiniams judėjimams yra suteiktos tam tikros lengvatos, lyg ir privilegijos būtų. Taip pat aš manyčiau, kad reikėtų papildyti ir 34 straipsnio 3 dalį. Siūlyčiau prieš 3 dalį tokį papildymą: ,,Politinės partijos ir visuomeninio politinio judėjimo suvažiavimo ar konferencijos patvirtintą daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamą kandidatų sąrašą su nurodyta kandidatų eilės tvarka." Kad vis dėlto pagal visus demokratinius reikalavimus partija arba politinis judėjimas turi suruošti konferenciją arba suvažiavimą ir jame patvirtinti keliamų kandidatų sąrašą. O iš tikrųjų kitokiu atveju gali paprasčiausiai susirinkti grupė, kuri uzurpuos visą šitą politinio judėjimo arba partijos suvažiavimo teisę ir pateiks. Nes Politinių partijų įstatyme šitokia procedūra nėra numatyta. Man atrodo, ji yra būtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.
A. TAURANTAS. Gerbiamasis deputate, jūsų klausimas kartojasi. Jau buvo pateikta pirmojo svarstymo metu tokių klausimų. Aš į tai atsakiau. Tai buvo svarstyta ir įstatymo rengimo grupėje. Dėl antro jūsų pasiūlymo. Mes laikėmės to principo, kad kandidatų iškėlimas turi atitikti organizacijos įstatus ir mes negalime įsakyti organizacijai, kad ji vienu ar kitu būdu darytų. Svarbu, kad tai atitiktų jos įstatus. Dėl pirmojo dalyko, kad organizacijos atitiktų tam tikrus reikalavimus, Politinių partijų įstatymo reikalavimus. Aš manau, ir kitų pasiūlymų buvo su tuo susijusių — dėl perregistravimo Teisingumo ministerijoje mechanizmo, apie keltinų reikalavimų perregistravimui paketą. Tai, ko gero, būtų nutarimo arba papildomo įstatymo reikalas. Aš manau, kad mes, rytoj susirinkę derybų grupėje dėl šių klausimų, tai aptarsime ir tai turėtų atsispindėti arba nutarimo projekte, arba tai turėtų atsispindėti kokio nors papildomo įstatymo dėl visuomeninių politinių judėjimų ar tiesiog įstatymo dėl visuomeninių organizacijų projekte, kurį galima būtų ir priimti. Arba tai turėtų būt užfiksuota nutarime, ar reikalingi kokie nors papildomi reikalavimai perregistruojant visuomenines organizacijas, kad jos galėtų dalyvauti rinkimuose.
PIRMININKAS. Kolegų prašyčiau tylos! Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Aš turiu pasiūlymo pobūdžio klausimą. Ar priimtina jums būtų? Aš praėjusį kartą esu apie tai truputį minėjęs. Kandidatų į Seimo narius kėlimo 33 straipsnis. Čia jau yra įrašyta, jog partijos ir visuomeniniai politiniai judėjimai turės būti įregistruoti Teisingumo ministerijoje. Tačiau kyla klausimas, kokiu principu vadovausis Teisingumo ministerija, įregistruodama juos? Ne kartą mes čia įsitikinome, kad Teisingumo ministerijos ir sprendimai, ir pats teisingumo principas yra gana savotiškas ir individualus. Todėl aš siūlyčiau papildyti pirmąją 33 straipsnio pastraipą tokiu tekstu. Ten, kur yra kalbama, rašoma ,,Teisingumo ministerijoje ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki rinkimų dienos", toliau papildyti ,,pagal Teisingumo ministerijos viešai paskelbtus vertinimo principus". Kad visuomenė galėtų tai žinoti. Toliau siūlyčiau. 34 straipsnyje, pavyzdžiui, jau rašoma ,,politinės partijos ar visuomeniniai judėjimai". Turėtų visame įstatyme būti vienodas terminas ,,visuomeniniai politiniai".
A.TAURANTAS. Ar kažkur praleista yra? Kurioje vietoje?
S.G.ILGŪNAS. Taip. 59 straipsnis. ,,Balsavimo tvarka". Aš jau praeitą kartą minėjau, jog įvairiai gali būti suprastas pažymėjimas. ,,Rinkėjas biuletenyje pažymi kandidato pavardę arba partiją." Kaip suprasti ,,pažymi"? Kiekvienas rinkėjas supras žodį ,,pažymi" įvairiai. Aš praeitą kartą siūliau, kad gal mes siūlytume išbraukti visus, o palikti vieną. Jeigu tai nepriimtina, tada siūlyčiau keisti ,,pažymi" ,,pabraukia". Vis dėlto skaičiuotojams reiktų, kad būtų vienodai visi biuleteniai... Tai bus daug paprasčiau. Vienas žymės paukščiuku, kitas rutuliuku, trečias apves, ketvirtas pabrauks ir dar kaip nors. Ir išeis painiava. Daugeliui skaičiuotojų bus neaišku, ar skaičiuoti šitaip pažymėtą ar ne. Šiaip ar taip, tai turėtų būti labai konkretu. Ar jūs taip nemanot?
A.TAURANTAS. Taip, aš manau, kad tai turi būti labai konkretu, bet jau aną kartą aš kalbėjau, kad, ypač imant naujai žymėti, gali susidaryti įvairių psichologinių problemų. Ir tie būdai bent jau šį kartą galėtų būti, sakysime, du. Sakysime, vienas pažymėjimas skirtame langelyje, o kitas taip, kaip yra įpratę dabar rinkėjai išbraukti tai, kas nereikalinga. Ir, sakysime, jeigu išbraukė tai, kas nereikalinga, ir paliko tik vieną, tai laikytume tą taip pat galiojančiu. Bet, be abejo, tvarka aiški turi būti. Ir čia yra suformuluota tame straipsnyje, kurį jūs minėjote, kad tą tvarką detalizuos ir tiksliai nustatys Vyriausioji rinkimų komisija. Ji duos specialias instrukcijas. Tai bus aiškiai užfiksuota. Ir įstatyme būtent nenorėjome daugiau detalizuoti, nes galbūt čia reikalingos ir psichologų konsultacijos, ir dar kai kurie kiti dalykai. Mes, šiandien priimdami įstatymą, visko galbūt negalėsime numatyti. Todėl bendro termino, kad pažymi, šiandien užtenka, o visa kita detalizuoti mes leisime Vyriausiajai rinkimų komisijai. O dėl 33 straipsnio pasiūlymo... Ačiū už tą konkretų pasiūlymą, kurį jūs dabar pasakėte, bet aš jau minėjau, kad mes tuos dalykus dar svarstysime. Ir galbūt tai atsispindės nutarime, galbūt kai kuriuose kituose dalykuose. Tai yra dar svarstytina problema.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš neradau įstatyme gana taip jau aiškiai suformuluoto reglamentavimo dėl kandidatų į deputatus sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje sudarymo. Pavyzdžiui, tokie dalykai lieka neaiškūs. Jeigu deputatas atsisako arba netenka mandato, tai jo vietą turėtų užimti kitas sąraše esantis, bet šito nėra pasakyta. Na, ir paskiau reikėtų galų gale aiškiau pasakyti, kad jeigu vienmandatėje rinkimų apygardoje išrenkamas deputatas, tai jo pavardė iš sąrašo išbraukiama ir kitas įgyja jo, taip sakant, numerį.
A. TAURANTAS. Ten yra 84 straipsnis.
S.MALKEVIČIUS. Taip, aš skaičiau, bet ten ne visai...
A. TAURANTAS. Tai, ką jūs siūlote dėl vienmandatės apygardos, yra palyginti naujas dalykas. Ir aš tik neseniai sužinojau, kad toks dalykas, pavyzdžiui, buvo taikomas Prancūzijoje, kai joje veikė būtent mažoritarinės sistemos rinkimų įstatymai. Ten kiekvienas kandidatas buvo poroje kartu su lyg ir savo pavaduotoju. Ir rinkėjai, balsuodami už vieną kandidatą, žinojo ir apie jo tą pavaduotoją. Ir jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių tas išrinktas deputatas jau nebegalėjo eiti savo pareigų, tai teisėtai galėjo tas pareigas vykdyti jo tas pavaduotojas. Tai toks sprendimas tam tikru laiku buvo priimtas Prancūzijoje. Bet aš tokį pasiūlymą kaip tik darbo grupėje pateikiau ir įvertinimas buvo toks, kad galbūt čia mums būtų per anksti taip daryti. Laikykimės to principo, kuris buvo anksčiau, kad vienmandatėje apygardoje... Jeigu deputatas negali eiti savo pareigų, dėl kokių nors aplinkybių atsisakė mandato ar dar kas nors atsitiko, ar, sakysime, mirė, tai tokioje apygardoje rengiami nauji rinkimai. Tai jeigu dar kokių nors konkrečių pasiūlymų dėl 84 straipsnio turėsit, be abejo, dar ir rytoj darbo grupė rinksis, ir galėsite jūs pateikti papildomų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikdamas žodį paklausti deputatui L.Milčiui, noriu gerbiamiesiems kolegoms pasakyti, kad užsirašė daugiau kaip 20 deputatų. Aš manau, kad per mums skirtą laiką mes tikrai nespėsime. Aš siūlau apsiriboti paskutiniu deputatu P.Poškumi. Tie, kurie yra užsirašę po jo, dovanokit, liksite be žodžio arba turėsite pasisakyti diskusijose. Nes neįmanoma bus užbaigti, o mums reikėtų dar vieną klausimą šiandien pagal nustatytą planą nagrinėti.
A.TAURANTAS. Jeigu galima, aš galėčiau pridurti prie to, ką jūs pasakėte. Galbūt daug tokių ypač smulkesnių pasiūlymų galėtų būti raštu pateikti, o mes darbo grupėje rytoj tai apsvarstysime.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius. Prašyčiau labai trumpai drūtai.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėt 46 straipsnį. ,,Draudimas valstybinių organizacijų darbuotojams daryti poveikį rinkėjų valiai". Ar tarp darbuotojų bus radijo, televizijos darbuotojai, ministerijų, rajonų ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Vyriausybės nariai? Na, sakykim, tokie žinomi žurnalistai kaip gerbiamas Č.Juršėnas, B.Rupeika ar V.Kvietkauskas savo laiku lyg ir dirbo tam tikrose organizacijose ir, savaime aišku, jie darė tam tikrą poveikį ir rinkėjams. Ar šituo straipsniu būtų draudžiama dabar tai daryti? Ir kaip bus atskiriama, kur jie piktnaudžiauja ta savo tarnybine padėtimi, o kur ne?
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad jeigu koks nors valstybinės organizacijos darbuotojas ar ypač masinės informacijos priemonių darbuotojas pats yra kandidatas, tokiu atveju jis turėtų vengti tokių tarnybinių pareigų, kurios gali padaryti poveikį rinkėjams. Sakysime, masinės informacijos priemonių darbuotojas naudosis tik tuo laiku televizijoje ir radijuje, arba pateiktų tokius straipsnius į spaudą taip, kaip yra reglamentuota 45 įstatymo straipsnyje. Bet nieko kito rinkimų kampanijos metu viešai nepateiktų. Be abejo, tai reikėtų turbūt detaliau aptarti. Jeigu jūs turėtumėt papildomų pasiūlymų, be abejo, būtų įdomu juos išklausyti.
PIRMININKĖ (L.ANDRIKIENĖ). J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėjau pasitikslinti dėl 97 straipsnio traktuotės, susijusios su mano pasiūlymu. Ar jūs laikotės ir toliau tezės, kad daugiamandatėje apygardoje pakanka 25% atėjusių? Tai viena. Ar jūs manot, kad tokia didelė lengvata, kokia čia numatyta, gali būti padaryta tautinių mažumų visuomeninėms politinėms organizacijoms? Tai jeigu jūs laikotės tos pozicijos, kokia čia užrašyta, tada koks bus mano siūlymo likimas? Ar jis bus teigiamas, ar jis bus atmestas?
A.TAURANTAS. Aš jau minėjau, kad jūsų pasiūlymas turėtų būti raštu išdalytas deputatams. Aš tuoj pat tuo pasirūpinsiu. Galbūt dar su jumis pasitarsime dėl konkrečios redakcijos ir dėl jos galėtų būti balsuojama. O dėl pačių tų procentų, kada laikytume rinkimus įvykusiais, tai aš jau esu savą nuomonę sakęs. Mano nuomone, ypač proporciniams rinkimams to netaiko nė viena pasaulio šalis. Nereikėtų ir mums to daryti. Bet jeigu tie 25% buvo tam tikras kompromiso dalykas, galima būtų tai palikti, nors aš manau, kad tikrai dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius bus kur kas didesnis už 25%. Ir čia tiktai jie likę, na, tam tikram apsisaugojimui ir nenorėta jų didinti vien dėl to, kad į labai keblią situaciją atsidurtume, jeigu staiga visas Seimas nėra išrenkamas. O taip atsitiktų, jeigu kuri nors tokio pobūdžio sąlyga daugiamandatėje apygardoje būtų neįvykdyta. Tai būtų gana pavojingas pačioje situacijoje reiškinys, ir mes nenorėjome dėl to tos ribos padaryti didesnės. O jeigu būtų mano valia, be abejo, aš iš viso neįrašyčiau. Bet, be abejo, dėl jūsų pasiūlymo turėtų būti balsuojama, ir aš manau, kad mes tai padarysime.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš matau, kad pranešėjas jau gana senokai atsakinėja ir pavargo. Pateiksiu kai kuriuos pasiūlymus raštu, bet, man atrodo, mes turėtume aptarti tokį bendresnio pobūdžio dalyką. Dažnai savo projektuose mes vartojame žodį Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublika ir t.t. Štai ir 2 straipsnio keturiose vietose vis rašoma apie Lietuvos Respublikos piliečius. Turbūt ir jums, ir kitiems, ir mums nekyla abejonių, jog yra ir Lietuvos piliečiai. Ir kai kur galima naudoti šį terminą. Tačiau 63 ir 87 straipsnis... Vis dėl to norėčiau, kad būtų specialiai akcentuojama tai, jog išties yra Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, bet plaukioja su Lietuvos valstybine vėliava. Nebereikėtų rašyti, kad su Lietuvos Respublikos vėliava. Nes yra Valstybinės vėliavos įstatymas. Specialus tas terminas. Ir 87 straipsnis. Taip pat dažnokai ir čia pabrėžiama ,,jeigu vykdė Lietuvos Respublikos užduotis". Gal galima būtų naudoti terminą ,,Lietuvos valstybės užduotis", nes šiuo atveju ,,Lietuvos Respublikos" tarsi specialiu įstatymu koks nors pavedimas suteiktas tam. Ir kai kur kitur. Štai 45 straipsnyje neradau pabaigos. Galbūt čia kompiuteris praleido. Gal jūs jau atsakėt į tai. Aš nepastebėjau. Trūksta šito straipsnio pabaigos.
A.TAURANTAS. Taip.
L.SABUTIS. Ačiū. Dėl 3 skirsnio. Mes dažnai ginčydavomės, ar komisija yra organas, ar ne. Siūlau labai paprastą išeitį. Rinkimų organizavimas. Atsisakykim to ,,organizavimo organai". Ir tada viskas: išvardijam pačiame straipsnyje ir paliekam taip. Rinkimų organizavimas, Štai tokios trumpos pastabos. O visa kita aš turiu pasižymėjęs pagal atskirus straipsnius ir galėsime dar susėdę paderinti.
A.TAURANTAS. Ačiū už pasiūlymus. Dėl 87 straipsnio mes lyg ir galvojome apie tai, bet buvo tam tikros baimės, kad jeigu parašytume, jog Lietuvos valstybės, ar kas nors nepradės traktuoti, kad ir LTSR buvo valstybė ir ji galėjo duoti užduotis. Nenorėjome... Ne, aš suprantu jūsų motyvus, tik nenorėjome tiesiog rizikuoti. Taip. Ne, bet aš LTSR turiu galvoje, kad paskui gali kas nors pradėti įrodinėti, pavyzdžiui, teisme, kad LTSR taip pat buvo valstybė ir ji galėjo duoti užduotis dirbti KGB, pavyzdžiui, kam nors.
Galbūt, tai aš tiesiog tokį nuogąstavimą pasakiau, bet galbūt galima iš tikrųjų taip.
PIRMININKĖ. Deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Ačiū. Aš dėl 2 straipsnio. Konkrečiai norėčiau siūlyti ne trejų, bet penkerių metų cenzą. Ir dar vienas toks bendras pasamprotavimas. Ar nebuvo komisijoje bandyta kalbėti apie tai, kad vienmandačiai deputatai būtų keliami iš savo rinkimų apygardų?
A.TAURANTAS. Kas daroma iš savo apygardų? Aš neišgirdau paskutinių žodžių.
E.PETROVAS. Ten, kur jie gyvena.
A.TAURANTAS. Taip. Jeigu yra keliamas rinkėjų parašais, tai kaip tik rinkėjų, gyvenančių toje apygardoje. O atimti teisę politinėms organizacijoms kelti kandidatus būtų taip pat, ko gero, ne visai korektiška, todėl šiuo atžvilgiu kaip nors detaliau reglamentuoti taip pat būtų keblu. Tai yra būtent priimtas toks sprendimas, koks yra užfiksuotas. O dėl sėslumo cenzo, kaip jūs girdėjote, yra ir priešingų pasiūlymų. Ir darbo grupėje mes kalbėjome, taip pat buvo siūlomi ir penkeri metai. Ir kaip tik trejų metų mes pasirinkome kaip tam tikrą kompromisą. Kaip tik treji metai bent jau šiems rinkimams truputėlį apimtų laikotarpį šiek tiek prieš 1990 metų kovo 11 dieną. Tai būtų toks, mano nuomone, šiandien priimtinas kompromisinis terminas.
PIRMININKĖ. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Jeigu manęs neapgauna atmintis, tai klausimas, kaip bus dalijami mandatai, buvo aptartas. Ar iš 70, ar iš 140 dalysime?
A.TAURANTAS. Taip. Tai buvo aptarta, bet gana taip, sakyčiau, nedetaliai. Ir aš nekeliu to kaip kažkokios sąlygos ar panašiai, bet pasiaiškinti iš esmės, kokias tai sukelia pasekmes, kokį mes rezultatą turėsime, kaip tai derinasi galų gale su pasauline praktika, aš manyčiau, vertėtų, nes, šiaip ar taip, to principo mes metmenyse tada nefiksavome, bet diskusija šiokia tokia yra buvusi. Aš taip šiandien pasakiau turėdamas galvoje, kad ta diskusija nebuvo, ko gero, darbo grupėje pakankama. Aš manyčiau, kad jeigu mes apie tai pakalbėtume, nepakenktų. Bet, be abejo, jeigu dalyvaujantys toje darbo grupėje atstovai manys, kad tai nepriimtina, be abejo, niekas kažkokių problemų dėl to nekels.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 79 straipsnio, dėl proporcinės rinkimų sistemos dalies. Yra vokiškoji sistema, kurią jūs, be abejo, žinote, ir ta, kuri čia siūloma. Gal jūs galėtumėt keliais žodžiais pasakyti vienos ir kitos sistemos privalumus?
A. TAURANTAS. Kokią jūs sistemą minėjote?
A.SAKALAS. Vokiškoji sistema yra, kaip žinote, kai išbraukiami... Jeigu tie deputatai, kurie pagal mažoritarinę sistemą yra, na, išrenkami, tai išbraukiami ir atitinkamai sumažinamas išrinktų deputatų skaičius pagal proporcinę sistemą. Na, ir ta sistema, kurią jūs dabar siūlote. Gal galėtumėt trumpai pasakyti vienos ir kitos sistemos privalumus bei trūkumus?
A. TAURANTAS. Aš tai jau šiandien minėjau. Tai taip pat susiję su tuo klausimu, kurį tik ką pateikė deputatas N.Rasimavičius. Tai vadinamosios vokiškos sistemos, kurią jūs paminėjote, principas toks, kad vis dėlto galimi mažiau netikėti rinkimų rezultatai tokioje sistemoje, nes, sakysime, politinė organizacija, iškėlusi kandidatus vienmandatėse apylinkėse ir jose pralaimėjusi, negavusi ten nė vienos vietos, gali tai kompensuoti pagal surinktų rinkėjų balsų skaičių daugiamandatėje apygardoje, nes mandatai skaičiuojami būtent atsižvelgiant į balsavimo rezultatus daugiamandatėje apygardoje. Perskaičiuojami visi mandatai, kiek jų yra parlamente. Šiuo atveju būtų nuo 141. O, sakysime, ta politinė organizacija, kuri vienmandatėse apygardose laimėjo daugiau vietų pagal proporcinio skirstymo rezultatus, gautų papildomai šiek tiek mažiau vietų parlamente. Taigi būtų išlaikomas proporcingumo principas skaičiuojant taip pat nuo 141 deputato. Taigi proporcingumo principas šiuo atveju išlaikomas labiau ir rinkimų rezultatai tampa mažiau priklausomi nuo kokių nors atsitiktinių faktorių. Kaip aš jau minėjau, būtent tokio principo laikosi visos valstybės, kurios taiko būtent tokią rinkimų sistemą.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Ar yra galimybė grįžti į vienmandatę sistemą? Aš tą klausimą užduodu todėl, kad susitikime su rinkėjais paklausiau salėje, kas už proporcinę sistemą. Nė vienas iš atėjusių į susitikimą, kuriame buvo ir kairiųjų, ir dešiniųjų, nepasisakė už proporcinę sistemą. Nė vienas! Visi — tik už vienmandatę sistemą. Išaiškinau.
A.TAURANTAS. Čia, be abejo, klausimas turbūt ne man. Mes apie tai esame daug diskutavę. Ir galima keisti, jeigu jūs norite, tuos nutarimus, kurie yra padaryti. Aš nesiūlyčiau to daryti.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausimas deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. 36 straipsnis. ,,Kandidatų į deputatus įrašymas į sąrašą ir kėlimas vienmandatėje rinkimų apygardoje". Jau kai kurie kolegos ir gerbiamas E.Petrovas iš dalies minėjo, bet aš norėčiau savo nuomonę pareikšti. Aiškiai matyti, kad ir vėl dominuos, kaip kaimiečiai sako, ,,importiniai" kandidatai, o ne partiniai ir nepriklausantys politiniams visuomeniniams judėjimams. Ypač kaimo žmonės neturės galimybės turėti atstovų Seime, nes tas tūkstančio parašų rinkimas prieš rinkimus tai turbūt ne visiems priimtinas. Todėl man ir neaišku, kas atstovaus tiems rinkėjams, kurie nepriklauso politiniams judėjimams ir partijai?
A. TAURANTAS. Aš jau apie tai esu kalbėjęs. Ir mes į panašią kritiką esame atsižvelgę. ,Aš primenu, kad metmenyse buvo užfiksuoti 2 tūkstančiai parašų. Ir bendru susitarimu mes sumažinome tą skaičių iki 1 tūkstančio. Ir aš nemanyčiau, kad tai yra didelis skaičius ir kaimo apygardose taip pat, turint galvoje, kad tos apygardos pagal šią sistemą bus dvigubai didesnės, negu dabar buvo. Vadinasi, vienoje apygardoje bus apie 36 tūkstančius rinkėjų. Tai iš tiek rinkėjų surinkti 1 tūkstantį parašų nebūtų labai daug. Ir, be abejo, yra kitas šios lazdos galas, jeigu taip galima pasakyti. Jeigu mes per daug sumažinsime tą ribą, tai galime turėti tiesiog begalinį kandidatų skaičių ir rinkėjams tada kaip tik bus dar sunkiau apsispręsti. Sakysime, dar iš dvidešimties sąrašo asmenybių pasirinkti vieną. Buvo įstatymo rengėjų tikslas taip pat riboti ir vienmandatėse apygardose dalyvaujančių kandidatų skaičių ir riboti, be abejo, politinių organizacijų, dalyvaujančių daugiamandatėje rinkimų apygardoje, skaičių, kad ir rinkėjams būtų lengviau pasirinkti, ir būsimojo Seimo sudėtis nebūtų per daug marga.
PIRMININKĖ. Ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš turiu daug pastabų. Nežinau, ar bus laiko pasisakyti. Galbūt rytoj darbo grupėje galėsiu kai ką dar pasakyti. Bet matau, kad yra pastabų, į kurias neatsižvelgiama. Nei komentuojama, nei kaip nors argumentuojama, kodėl neatsižvelgiama, o tiesiog neatsižvelgiama, ir tiek. Pavyzdžiui, man atrodo, kad labai rimta buvo deputato Č.Stankevičiaus pastaba dėl 2 straipsnio.
A.TAURANTAS. Tai mes manėme, kad atsižvelgta į tai.
V.LANDSBERGIS. Kaip?
A.TAURANTAS. Mes manėme, kad dabartinėje redakcijoje į tai atsižvelgta.
V.LANDSBERGIS. Ne. Jo pastaba buvo labai esminė, kad kitos valstybės pilietis yra prisiekęs kitai valstybei. Ir tai visai nesvarbu, ar čia metus, ar trejus, ar penkerius, sakysime, gyvena Lietuvoje. Pats tas nuolatinio gyvenimo kriterijus taip pat yra labai sąlygiškas ir neapibrėžtas. Kai žmonės dabar laisvai juda po pasaulį, tai jiems nepaliepsi gyventi vienoje vietoje visą laiką. Irgi reikėtų apibrėžti kaip nors, ką reiškia ,,nuolat". Bet yra svarbesnis dalykas. Asmenys, nors jų ir nedaug būtų, bet kurie turi dvigubą pilietybę, o yra prisiekę kitai valstybei. Tai rimtas klausimas, į kurį jūs niekaip neatsakot. Tai tokių dalykų yra daugiau. Taip pat dėl politinių judėjimų registravimo kada nors, kokiais kriterijais. Čia tiktai registravimo faktas minimas. 0 kada registruota ir pagal kokį įstatymą, pagal LTSR, pagal kokį potvarkį ar kaip? Viskas turėtų būti žymiai solidžiau padaryta. Ir daugiau aš jau pasakysiu pasisakydamas.
A.TAURANTAS. Man labai gaila, kad Pirmininkas negirdėjo mano komentaro. Aš kaip tik apie visus tuos dalykus jau kalbėjau. Ir apie politinių organizacijų registravimą ir perregistravimą. Tai mes taip pat svarstysime rytoj. Ir apie dvigubą pilietybę. Mes kaip tik nenorėjome to minėti pačiame įstatyme, bet manėme, kad sėslumo cenzo taikymas tą problemą bent jau šiam kartui faktiškai išspręstų. Būtent todėl ir atsirado tokia redakcija, kuri šiandien pateikta, ir kaip tik yra atsižvelgiama į deputato Č.Stankevičiaus siūlymus. Aš jau šiandien kokius tris kartus tą pat komentavau. Galbūt daugiau nenorėčiau plėstis dėl to klausimo.
V.LANDSBERGIS. Jeigu jūs leisit, aš pasakysiu, kad būtų labai konkreti formuluotė, jeigu nenorima minėti pilietybės klausimo. Tai asmuo, kuris nėra prisiekęs kitai valstybei.
A.TAURANTAS. Galima apie tai bus taip pat pagalvoti rytoj darbo grupėje.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam A.Taurantui. Laikas, skirtas šitam klausimui, baigėsi. Aš norėčiau tiesiog paklausti deputatų. Jeigu yra daug norinčių pasisakyti, mes tada turėtume perkelti šio klausimo svarstymą į ketvirtadienį. Ir reikėtų dabar pasirinkti: arba šiandien balsuotume ir pritartume po antrojo svarstymo, arba diskusijas perkeltume į ketvirtadienį ir tęstume jas. Tada tiems deputatams, kurie turi labai konkrečių pasiūlymų ar formuluočių, rytoj reikėtų ateiti į darbo grupę ir tuos pasiūlymus pateikti.
A.TAURANTAS. Jeigu jūs leisit, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiandien faktiškai naujų esminių pasiūlymų nebuvo. Daug jų yra aptarta darbo grupėje. Tai rytoj taip pat būtų galima padaryti. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau... Jei norime išlaikyti tuos susitarimus, kuriuos mes esam padarę dėl terminų, dėl kurių esame susitarę, būtų gerai, kad mes šiandien galėtume pritarti po antrojo svarstymo šiam įstatymui. Raginčiau visus tai padaryti. O dėl rytojaus darbo galiu informuoti, kad 12 val. Valstybės atkūrimo komisijoje rinksis darbo grupė dėl šio įstatymo rengimo. 14 val. ten pat rinksis darbo grupė dėl nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo ir galbūt nutarimo dėl paties balsavimo procedūros, kaip mes tai darysime, taip pat dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų, kurios turi būti padarytos priimant šį Rinkimų įstatymą. Taigi rytoj du kartus dėl šių klausimų rinksimės Valstybės atkūrimo komisijoje 12 val. ir 14 val. Kviečiu visus dalyvauti.
PIRMININKĖ. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš tik norėjau patvirtinti tą pat, ką pasakė gerbiamasis A.Taurantas, kad konsultacijų grupėje galutinai galėtume susitarti dėl Rinkimų įstatymo pagrindinių nuostatų. Norėtume, kad dalyvautų visų frakcijų atstovai. Nutartume dėl balsavimo ir to įstatymo priėmimo tvarkos. Ketvirtadienis, manytume, yra tas terminas, kada mes turėtume tai padaryti.
PIRMININKĖ. Taigi aš dabar galiu siūlyti deputatams...
P.GINIOTAS. Ir siūlau po antrojo svarstymo...
PIRMININKĖ. Pritarti po antrojo svarstymo. Aš prašau deputatus registruotis. Registracija prasidėjo. Užsiregistravo 75 deputatai. Taigi aš kviečiu dar pasisakyti tuo pačiu klausimu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, o po to balsuosime.
V.LANDSBERGIS. Nors keletą minčių norėtųsi pasakyti. Gali kas nors rytoj sutrukdyti ar pan. Na, vienas pasiūlymas galėtų būti dėl rinkimų sąrašų sudarymo. Kai kuriose valstybėse numatoma tam tikra ir rinkėjo pareiga domėtis rinkimų sąrašais, pasitikrinti ir pan. Čia yra tiktai taip parašyta, kaip mes iki šiol priėmėm. Jeigu pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi daug pastangų dėti ir dar raštiškus pareiškimus bei įrodymus atnešti. Bet galbūt galima būtų pagalvoti ir apie sąrašų sudarymą. Tam tikrus įpareigojimus. Deputatus rinkėjai renka betarpiškai. Aš nežinau, ar žmonės, kurie abejoja apskritai dėl balsavimo pagal sąrašus, sutiktų, kad jie renka betarpiškai. Jeigu jie balsuoja galbūt už sąrašą pagal partijos pavadinimą arba pagal keletą asmenų, kurie ten yra, o iš tikrųjų išrenka septynioliktąjį arba dvidešimt penktąjį asmenį. Ar tai yra betarpiškas balsavimas? Kaip tai pavadintume? Na, dėl šitų politinių... Tai gal mes ten pasiaiškinsim. Politiniai judėjimai. Kokiais kriterijais, kada ir kaip jie turi būti įregistruoti, nes čia yra tiktai minimas faktų patvirtinimas. Dabar 46 straipsnis mane šiek tiek sudomino. Čia rašoma, kad valstybinių organizacijų darbuotojams draudžiama bus kai ką daryti rinkimų kampanijos metu. Jei rinkimų kampanija vyksta du mėnesius, tai valstybės pareigūnai, kurie naudojasi masinės informacijos priemonėmis arba šiaip viešai pasisako kur nors, gali būti kaltinami kiekvieną kartą, kad kiekvienas jų pasisakymas — bandymas paveikti rinkėjų valią, nuteikti kaip nors teigiamai arba neigiamai. Ir tada tektų pasidomėti, kaip, sakysim, Ministras Pirmininkas arba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turės teisę kalbėti apie kokius nors valstybės reikalus, jeigu jie atsitiktinai irgi dalyvauja rinkimuose. Na, prašau, ir deputatai. Deputatams, kaip kandidatams, bus laika.s kalbėti. O, pavyzdžiui, deputatas, kuris norės pasisakyti dėl valstybės reikalų, tai jam taip pat bus tas priekaištas, kad jis save reklamuoja ar nori paveikti kaip nors. Tai šitoks labai bendras suformulavimas. Mes turim žiūrėti, į kokią padėtį pateksim priėmę tokį įstatymą, pabalsavę, paspaudę mygtukus, o ką paskui darysime su juo.
Dabar dėl balsavimo paštu. Irgi daug abejonių, bet viskas, man atrodo, lieka kaip ir buvę. Yra iš tikrųjų labai gražu, kad rinkėjas turi teisę pasiųsti laišką taip, kaip ir bet kuris gyventojas gali pasiųsti laišką. Bet niekas nepasakė, kad jis turi teisę gauti laišką ar kad ta rinkimų komisija turi teisę gauti tą laišką. Tiek daug laiškų dingsta. Labai paprastai žinomas dalykas. Laiškai yra atplėšinėjami ir išimama iš ten tai, kas domina paštininkus. Čia taip atrodo labai elementaru. Ateis krūva vokų su biuleteniais arba neateis. Kai pašto tarnautojui patikima tai, kas rinkimų komisijai oficialiai, tai yra truputį per didelis toks dalykas.
Dabar dėl procedūrų. Na, aiškino gerbiamasis A.Taurantas, kad 25% atseit pakanka. Bet vis dėlto nuo 25% dar 4% kaip minimumas. Pakanka 25% balsuoti ir pakanka nuo jų gauti 4%. Vadinas, 1% iš tikrųjų labai mažas kriterijus. Nežinau, ar jisai pagrįstas. Ir paskui atsimenu taip pat gerbiamojo P.Varanausko iškeltą abejonę dėl 87 straipsnio, kad deputatas, kuris nutylėjo savo bendradarbiavimo su KGB faktą, jam paaiškėjus, paskui tik netenka mandato, ir tiek. Ar neturėtų būti kokia nors didesnė atsakomybė už tokią rinkėjų ir valstybės apgavystę? Jeigu toks kriterijus yra keliamas, kad šitoks faktas negali būti nutylimas, tai turėtų būti ir kaip nors griežčiau keliamas reikalavimas, o ne tiktai, kad pavyko ar nepavyko apgauti. Na, nepavyko, tai ką padarysi. Čia per lengvas požiūris. Man atrodo, aš taip ir suprantu gerbiamojo P.Varanausko pastabą. Bet viskas taip ir lieka, kaip ir kai kurie kiti atvejai. Na, dar kokius nors dalykus aš pasakysiu turbūt komisijoje, bet vis dėlto turiu tokių pastabų, kurias šiek tiek girdėjau ir kitus minint arba negirdėjau, bet atsakymų nelabai išgirdau.
PIRMININKĖ. Ačiū Pirmininkui. Aš kviečiu deputatus balsuoti dėl pritarimo Rinkimų įstatymui po antrojo svarstymo. Mes jau esame užsiregistravę. Liko balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad šiam įstatymui būtų pritarta po antrojo svarstymo? Už balsavo 68 deputatai, prieš nebuvo, susilaikė 5. Taigi įstatymui po antrojo svarstymo pritarta.
A.TAURANTAS. Ar galėčiau dar...
PIRMININKĖ. A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Diskusija buvo nedidelė, tai pabaigos žodis. Porą dalykų paaiškinsiu dėl to, ką gerbiamasis Pirmininkas siūlė. Dėl balsavimo paštu aš jau buvau kalbėjęs. Mes buvome pasikvietę pareigūnus iš Ryšių ministerijos ir sutarėme, kad būtent balsavimui paštu bus taikomi tie patys kriterijai kaip registruotam paštui. Ir tikrai nė vienas toks laiškas neturėtų pradingti. Visa kita... Dalyvavimas, sakysime, pašto darbuotojų paties balsavimo procedūroje, taip pat bus kur kas mažesnis, jeigu taip galima pasakyti. Tiksliau, išvis neturėtų būti jo, nes, tarkime, nešiojant balsadėžę po rinkimų apylinkę... Todėl kaip tik atsižvelgiant į šiuos faktorius, kad galima siųsti registruotu laišku, vyriausybiniu paštu, netgi sumažėja tie visi neigiami reiškiniai, kurie yra susiję su balsadėžės nešiojimu tarybinėje sistemoje. Tai būtent tokia sistema ir buvo pasirinkta. O dėl 87 straipsnio, vadinas, dėl tų kandidatų, kurie bendradarbiavo su KGB, bet neprisipažino prieš rinkimus. Tai mes taip pat apie tai galvojome, bet ne šio įstatymo dalykas būtų kokių nors baudžiamųjų sankcijų taikymas tokiems asmenims. Tai jau būtų kitų įstatymų — ar Baudžiamojo kodekso, ar specialaus įstatymo — dalykas. O Rinkimų įstatyme mes galime kalbėti tiktai apie tai, kas yra susiję su rinkimų procedūra, deputato mandato gavimu arba deputato mandato netekimu. O visa kita būtų galima suformuluoti kituose įstatymuose. Tai į tas dvi esmines pastabas aš norėjau iš karto reaguoti. Ir noriu padėkoti deputatams už pritarimą po antrojo svarstymo. Aš manau, kad kitas pastabas, kurių jau dalį gavau raštu, mes apsvarstysime ir atitinkamai pasiruošime trečiajam svarstymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai mums teliko paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Nutarimų ,,Dėl rinkimų paskyrimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas" ir ,,Dėl Prienų, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių rinkimų" projektai. Kviečiu į tribūną deputatą R.Maceikianecą.
Nutarimų „Dėl Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių tarybų rinkimų paskyrimo" ir „Dėl Prienų, Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių rinkimų" projektų svarstymas
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai! Mūsų frakcija birželio 1 d. pateikė jums projektą ,,Dėl rinkimų į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas". Pateikimo metu deputatas S.Pirožkovas pasiūlė papildyti šitą projektą. Mes su šituo sutinkam, kad surengtume rinkimus kartu Vilniaus, Šalčininkų bei Sniečkaus gyvenvietėse. Dabar ne Sniečkaus jau... Mes siūlom surengti šituos rinkimus pasibaigus administracinio valdymo metų terminui, vadinasi, rugsėjo 27 d. Paskutinį rugsėjo savaitgalį. Šiandieną buvo daug diskutuota apie tai, kaip dirbo Kauno, Lazdijų tarybos. Kad jie dirbo blogai. Bet supraskite ir mus, kad mūsų rajonuose dirba dabar laikini žmonės, kurie negalvoja nei apie šito regiono ateitį, nei apie ekonomiką, nei apie kitus klausimus. Kodėl mes norim šitų rinkimų rugsėjo mėnesį? Vis dėlto ten gyvena taip pat Lietuvos piliečiai, kurie turi tą pačią teisę surengti rinkimus į Seimą normaliomis sąlygomis. Ne ypatingomis sąlygomis, bet normaliomis sąlygomis. Dėl pateikto gerbiamojo E.Petrovo projekto. Jis neatitinka to, ką sutarė frakcijų, komisijų pirmininkai, kad vis dėlto šitą klausimą reikėtų svarstyti ir teigiamai išspręsti, konkrečiai išspręsti iki Seimo rinkimų. Mes prašom... Ir kitas dalykas — aš nežinau, nes nebuvau specialiai pakviestas, bet komisijoje posėdžio dėl šito projekto nebuvo. Tai mes siūlom pagreitinti, kad ketvirtadienį jau mes galėtume galutinai išspręsti klausimą dėl rinkimų į Sniečkų ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonus. Paskirti rinkimus rugsėjo 27 d.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kviečiu į tribūną deputatą E.Petrovą.
E.PETROVAS. Gerbiamieji deputatai! Aš nenorėčiau kartoti, o gal tiktai pakomentuočiau tą nutarimą, kuris jums buvo pateiktas šiandien prieš porą valandų, ir atsakyčiau į deputato R.Maceikianeco paaiškinimą, kad tas teikiamas nutarimas nebuvo svarstomas komisijoje. Kai mes paskutinį kartą buvome susitikę komisijoje ir kalbėjom tuo klausimu, tai iš esmės buvo pasakytos dvi pagrindinės nuomonės. Viena nuomonė — Lenkų frakcijos siūlomas nutarimas dėl rinkimų organizavimo rugsėjo 27 d. Tai buvo vienos komisijos dalies nuomonė. Kitos komisijos dalies nuomonė, man atrodo, žinoma deputatui R.Maceikianecui, irgi buvo ir niekas nepasikeitė. Ir tuo pagrindu ir parašytas štai šis nutarimas, kaip projekto siūlymas, kad ne prieš rinkimus pasisakoma... Juos reikia skelbti. Bet reikia atsižvelgti ir į tą situaciją, kuri susidarė čia dėl neeilinių Seimo rinkimų. Antroji nuomonė būtent ir atsispindi štai tame pateiktame nutarime. Konsultavomės mes ir su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku V.Litvinu, konsultavausi aš šiandien ir su tais žmonėmis, kurie iš esmės ir buvo už tą antrąją nuomonę, kad rinkimus reikėtų ruošti po Seimo rinkimų. Na, yra pasakoma tokia nuomonė (ir spaudoje ji buvo pasirodžiusi), būtent Sąjūdžio koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" nuomonė, kad tuos rinkimus tapatintume su Seimo rinkimų data. Bet Seimo rinkimų datos šiandien mes nežinome. Dėl to, kad teikiamas pats faktas, kad rinkimai ten turi būti surengti, mes ir siūlome priimti šiuo metu tokį nutarimą, jog, žodžiu, vadovaujantis tais dokumentais, kurie iš tikrųjų pas mus šiandien yra (Rinkimų į liaudies deputatų tarybas įstatymu ir štai šito pagrindinio mūsų Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsniu), ir pasibaigus tiesioginio valdymo terminui (tai būtų 1992 m. rugsėjo 4 d.) paskirtume rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės savivaldybių tarybas. Procedūra būtų tokia pagal šį siūlymą. Vienaip ar kitaip šį dalyką Aukščiausioji Taryba turės paskelbti rinkimų komisijos teikimu. Tai mes ir siūlome šitai padaryti, kad kai štai ateis tas rugsėjo mėnuo, rinkimų komisija (ji dabar respublikine, rodos, vadinasi) pateikia konkrečiai Aukščiausiajai Tarybai siūlymą dėl tų rinkimų datos paskyrimo ir rinkimų patvirtinimo. Tai aš tiktai tiek ir galiu pasakyti. Apskritai mano nuomonė tokia. Aš, teikdamas praeitą savaitę dėl šio klausimo pamąstyti Aukščiausiajai Tarybai ir derybų, vadinkim, grupei, buvau tos nuomonės, kad tas klausimas vis dėlto bus derybų grupėje išnagrinėtas. Gal net po to, kai bus apsispręsta ir dėl Seimo rinkimų datos. Na, kadangi dabar šis klausimas taip, sakyčiau, siūlomas, tai mūsų štai toks nutarimas ir yra kol kas tokios redakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Trylika deputatų užsirašė klausti arba kalbėti. Aš suprantu, turbūt kalbėti nori. Jeigu tik mes ir po vieną minutę kiekvienam skirsim, aiškiai peržengsim mūsų limitus. Tai gal susitariam be balsavimo, kad užtęsiam 15—20 min. mūsų posėdį, kad taip iki 19 val. galėtume padirbėti, juo labiau kad mes dar turėsim grįžti prie vieno ankstesnio klausimo. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, tada prašyčiau tikrai labai trumpai drūtai kalbėti, ir iki 19 val. mes viską baigsim. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš paremčiau Lenkų frakcijos pateiktą nutarimo projektą argumentuodamas tuo, kad šiuo metu nėra jokio pavojaus Lietuvos Respublikos valstybingumui. Šitą argumentą teikė oponentai. Manau, kad konkrečios datos paskelbimas panaikintų įtampą ir pakeltų Lietuvos tarptautinį autoritetą, kuris nuolat kvestionuojamas būtent dėl šitų rinkimų atidėjimo ir konkrečios datos nenustatymo. Manyčiau, kad abiejų referendumų rezultatai būtų buvę gerokai geresni, jeigu ta rinkimų data būtų seniai paskelbta. Nebūtinai tie rinkimai būtų įvykę, bet konkreti data būtų labiau paskatinusi tų rajonų gyventojus ateiti į referendumą. Aš manau, kad šito nutarimo priėmimas būtų žingsnis santarvės link su lenkų tautine mažuma, su jos atstovais. Ypač, manau, tai svarbu prieš Seimo rinkimus. Todėl raginčiau deputatus pritarti Lenkų frakcijos nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Komisijoje svarstėme ir nuomonės išsiskyrė. Pusė komisijos narių, dalyvavusių paskutiniame posėdyje, buvo už tai, kad sutiktume su Lenkų frakcijos pasiūlymu rinkimus į šias tarybas rengti rugsėjo pabaigoje. Mūsų oponentai negalėjo pateikti kokių nors rimtų kontrargumentų. Nelabai ir gerbiamasis E.Petrovas galėjo tribūnoje pasakyti. Na, štai vienas argumentas buvo toks, kad nereikėtų sutikti su siūlymu rengti rinkimus šiuose rajonuose, kad štai, rugsėjo pabaiga, ne visi dar darbai atlikti, todėl trukdys darbams ir neigiamai atsilieps rinkimams. Tai turbūt mes suprantame, be jokios abejonės, kad paskelbiami rinkimai į Seimą spalio 25 d., ir visa Lietuva po mėnesio aktyviausiu būdu įsitraukia į priešrinkiminę kampaniją. Ir manyti, kad tas pasirengimas rinkimams į tuos du rajonus anksčiau pakenktų kokiems darbams, būtų truputį, matyt, naivoka. Todėl aš siūlyčiau sutikti su Lenkų frakcijos pasiūlymu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Deputatas V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš esu anksčiau pasisakęs dėl šito klausimo ir siūlęs galvoti apie šių dviejų rajonų, galbūt ir kitų rajonų ar apylinkių rinkimus tuo pačiu metu, kai bus Seimo rinkimai, ir jokiu būdu ne anksčiau. Aš esu sakęs ir nenorėčiau kartoti apie galimas politines komplikacijas, kurias sukeltų rinkimai tuose rajonuose anksčiau už Seimo rinkimus. Kai mes nelabai žinome, kokios kondicijos bus mūsų Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė ir pan. Mums reikia turėti labai stabilią valdžią. Ir tikrai man keista klausyti pono V.Plečkaičio tokių rožinių nusiteikimų dėl to, kad Lietuvai niekas negresia, viskas yra gerai. Toli gražu taip nėra. Užtenka pasiskaityti Rusijos laikraščius ar pasižiūrėti jų televiziją. Štai kodėl aš norėčiau net pasiūlyti nesvarstyti šito klausimo dabar. Taip, nesvarstyti jo. Arba, jei jis bus svarstomas, orientuotis į pono E.Petrovo pataisą, pasiūlymą. Nes deputato R.Maceikianeco pasiūlymas gali turėti vieną tokį politinį tikslą: būtent nepritarimo atveju kelti skundus, priekaištus, kad Aukščiausioji Taryba atmetė, skriaudžia ir t.t. Mes buvom nutarę, kad darysim sprendimą rugsėjo mėnesį. Ir dabar keičiamas mūsų ankstesnis nutarimas, ir jeigu mes jo nepakeisim, tai būsim labai blogi ir bus vėl tokios medžiagos kalbėjimui prieš Lietuvos Respubliką, prieš jos valdžią, visokiems tarptautiniams atgarsiams skatinti ir pan. Man gaila, kad šiandien šitas klausimas keliamas tokiu būdu ir kad mes leidomės jį svarstyti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji deputatai, jūs turbūt visi prisimenate, kaip dažnai pasijusdavote lyg ir antros rūšies žmonėmis. O dabar pasistenkite pasižiūrėti į esamą situaciją, esamą padėtį Lietuvos lenko arba Sniečkaus gyventojo akimis. Prisiminkite visa tai. Prašau jūsų. Ir nekartokime tų klaidų, kad iš pradžių sudarytume sau sunkumus, o paskui su jais kovotume. Nes dabar mes kuriame ateitį. Aš įsivaizduoju, kaip manys, kaip galvos tie jaunuoliai, kurie gyvena, o jiems bus peršama mintis, kad štai matote, kaip iš jūsų padarė antros rūšies piliečius neleisdami jums rinkti savo savivaldybių ir visa kita. Todėl prašyčiau nedaryti tų klaidų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dar sykį Pirmininkas. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Man labai gaila, kad deputatas N.Medvedevas leidžiasi į tokią propagandą, kad kažkas neleidžia, kažkas daro antros rūšies žmones, kad mes patys sau sudarėm sunkumus. Mes žinom, kas mums darė ten tuos sunkumus dvejus metus. Ir nėra ko pūsti į kitokią kaip tik anos propagandos dūdą, jeigu mes rūpinamės valstybės reikalais. Aš galiu pasakyti, kad esu lankęsis tuose rajonuose ir ten žmonėms ne taip labai rūpi šitie rinkimai, o rūpi kai kuriems viršininkams.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau reaguoti į deputato R.Maceikianeco pasakymą, kad dabar dirbantys žmonės negalvoja apie rajono ateitį, ekonomiką. Kiek aš žinau, tie žmonės dirba dabar ir labai daug galvoja. Ir tokiam pasakymui reikėtų įrodymų. Negalima taip tuščiai švaistytis ir kaltinti tuos žmones, kurie iš tikrųjų nepaprastai labai daug laiko ir energijos atiduoda šitiems rajonams atkurti. Mes prisimenam ponus Brodovskį ir Visockį, kurie galvojo apie Šalčininkų ir Vilniaus rajonus, bet mes taip pat žinom, kokią šitų rajonų ateitį tie ponai įsivaizdavo.
Apie rinkimus. Kai rugsėjo mėnesį mes galvojom, kad darytume Seimo rinkimus, tuomet buvo daug kalbų, kad štai kaimo rajonai, pats darbymetis, kad reikia kuo vėliau. Aš taip pat galvočiau, kad šituose rajonuose rinkimus reikia daryti, bet, mano nuomone, tai būtų pakankamai ekonomiška ir patogiau juos daryti vėliau, kartu su Seimo rinkimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis.
J.V.PALECKIS. Aš pritarčiau kolegų V.Plečkaičio, A.Žalio, N.Medvedevo argumentacijai. Man ji pasirodė įtikinama. Na, ir nežinau... Man atrodo, kad nevisiškai teigiama tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas minėjo, jog tiems žmonėms nerūpi rinkimai. Ar čia gerai, ar blogai? Man atrodo, kad tai nelabai gerai, nes jeigu taip ir būtų, tai mums turėtų rūpėti, kodėl jiems nerūpi. Na, ne kartą buvo vadinami tokie žmonės, kuriems nerūpi politiniai reikalai, valstybės valdymo reikalai, dideliais vaikais ir t.t. Ir šiuo atveju man atrodo, kad kai Lietuvoje ir šituose rajonuose demokratinės tradicijos dar yra tokios trapios, kai prieš mėnesį ar porą savaičių buvo išvystyta tiesiog didžiulė demokratiškai išrinktų valdžios organų diskreditacijos kampanija... Man atrodo, kad šitas savivaldybių neišrinkimas irgi susijęs su tuo. Šiandien mes priėmėm nutarimą, prieštaraujantį Ministrų Pirmininko pateiktam projektui dėl savivaldybių paleidimo. Ir, matyt, teisingai buvo padaryta. Žodžiu, man atrodo, kad reikėtų kiek galima labiau stiprinti demokratijos daigus, todėl aš nepritarčiau tam, kad reikia nukelti vėl toliau ir toliau tuos rinkimus, o pritarčiau Lenkų frakcijos pasiūlytam projektui.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, kad daug kas daro klaidą manydami, kad nusalindami tokiu būdu nuo politinio gyvenimo ir leidimo tvarkytis lenkų atstovus, žmones, mes šitaip pasieksime, kad ,,išjungsime" jų rinkimus į Seimą, o jų atstovų bus mažiau. Aš kalbu apie tuos, kurie nori atidėlioti šituos rinkimus. Manau, kad mes turime suprasti, jog lenkai irgi yra tokie pat žmonės, kokie yra lietuviai, kad jiems Lietuva negali būti pamotė, bet tokia pat motina kaip ir visiems kitiems. Dar norėčiau replikuoti. Aš labai seniai klausausi savo buvusio mokinio, savo Šiaulių pedagoginio instituto antrosios laidos atstovo, šito aršaus puolimo prieš lenkų atstovus ir niekaip negaliu pasakyti, kur mes padarėme klaidą. Tiesiog jeigu nebūtų moterų, aš pasakyčiau trupučiuką aiškiau, bet palieku šitai kitam...
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, spręsti klausimą dėl rinkimų į paleistas savivaldybes teigiamai ar neigiamai, kad ir kaip būtų gaila kai kam, Aukščiausioji Taryba privalo, nes jis yra į darbotvarkę įtrauktas teisėtai, pone gerbiamasis Pirmininke Landsbergi. Mitas apie pavojus, kylančius ar iš vienos, ar iš kitos pusės... Tai mitai arba priešrinkiminė propaganda ir agitacija. Aš kitaip nesuprantu šito. Kokie čia pavojai kyla iš šitų rajonų gyventojų Lietuvos Respublikos piliečiams? Jeigu buvo pavojų iš kažkokių politikų, tai reikėjo tiems politikams jau seniai iškelti bent baudžiamąsias bylas. Žinia, Vilniaus rajone nė prieš vieną paleistos tarybos deputatą, nė prieš vieną pareigūną neiškelta baudžiamoji byla iki šiol. Aš nesuprantu tada apskritai, ar teisėtas mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl šitos tarybos paleidimo. Nekalbu jau apie tai, kad mes iki šiol negalim apsispręsti dėl naujų rinkimų šitame rajone. Šalčininkų rajone, iš kurio pabėgo Visockis su Monkevičium, iškeltos bylos, o Vilniaus rajone nė vienam neiškelta byla. Mes tarybas paleidome metams. Apie tai yra sprendimas — Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Aš nesuprantu gerbiamojo E.Petrovo siūlymo. Jis vėl šiandien nori patvirtinti tikriausiai, kad anas nutarimas galioja. Mes žinom, niekas juo neabejoja. Niekas nekeičia to nutarimo, kad metams paleistos tarybos. Vadinasi, iki rugsėjo 4 d. tas tiesioginis valdymas yra pratęstas. Rugsėjo 5 d. tiesioginis valdymas pasibaigia ir šituose rajonuose pradeda veikti Savivaldos pagrindų įstatymas. Štai. Todėl jau mes turėjom prieš tris mėnesius iki rugsėjo 4 d. paskirti rinkimų datą. Mes iki šiol šito nepadarėm ir dar šiandien mėginam kažkokias manipuliacijas daryti. Aš manau, kad tai yra tiesiog manipuliavimas ir lošimas lenkų korta pačiu aukščiausiu lygiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime susitarti, ką darysim. Norinčių kalbėti dar apie 20 žmonių. Tai ar mes nukeliam šitą diskusiją, ar dabar balsuojam, kaip reikalauja Reglamento 203 straipsnis, vadinasi, pasirenkam vieną iš alternatyvių variantų. O čia kaip tik yra du variantai. Juo labiau, gerbiamieji, mums reikia balsuoti dar dėl darbotvarkės 7 punkto. O visi norim greičiau užbaigti. Tai tęsiam diskusijas ar balsuojam? Perkeliam į ketvirtadienį? Sąrašas išliks. Tai gal tada apsisprendžiam balsavimu. Kas už tai, kad nutrauktume diskusijas, spaudžia mygtuką ,,už", kas už tai, kad tęsiam diskusijas, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam. Užtenka dėl motyvų kalbėti. Jau pakankamai pasakyta ir visiems aišku. Aš labai atsiprašau, tikrai negaiškim laiko. Taigi kas už tai, kad būtų nutrauktos diskusijos, spaudžia mygtuką ,,už", kas už tęsimą ,,prieš". O po to balsuosim. Taip, jeigu nutrauksim diskusijas, Už diskusijų nutraukimą 28 balsai, prieš — 22 ir 1 susilaikė. Taigi diskusijos nutraukiamos ir siūlau alternatyviai balsuoti. Yra du variantai.
J.BEINORTAS. Ar galėčiau aš dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. 28 prieš 23 čia tokia, atsiprašant, dauguma, kad vis dėlto nereikia su šituo klausimu žaisti. Aš manau, kad mes natūraliai dėl jo nediskutavom. Jis yra įkirstas šalia tarpfrakcinio susitarimo ir visi suprantam puikiai, kad šitas neišdiskutuotas klausimas taip nepasibaigs. Noriu kolegoms iš lenkiško pakraščio pasakyti tokį dalyką. Mes nepastebėjom per ne visus metus kokių nors lojalių Lietuvos Respublikai veiksmų iš tų buvusių tarybų arba iš likusių žemutinių organų pusės, nes iki šiol jokie antikonstituciniai nutarimai, kuriuos buvo pavesta toms struktūroms panaikinti, — jų nepanaikino. Kai mes pamatysime kokių nors ženklų, tai tuomet ir sakysim, kad valio, atrodo, atėjom į susitaikymą, o kol susitaikymo nėra, tai aš pasakau tą pat, ką sakiau prieš metus — lauksime Šeinio teismo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Beinortai. Aš tamstai ir kitiems sakau... Minutėlę! Gaus ir kita pusė. Prašom netriukšmauti! Reglamento 207 straipsnis. ,,Pirmojo ir antrojo svarstymų metu visi sprendimai priimami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma, išskyrus projekto atmetimą." Taigi balsuoti mes turėjom teisę ir galim toliau balsuot. Prašom Deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS. Aš būtent norėjau ir sakyti apie tai, kad viskas, kas dabar čia vyksta, vyksta pagal galiojantį Reglamentą. Kad tam tikra deputatų pusė, šiandien išdėstyta iš dešinės, ignoruoja Reglamentą, tai mes ne šiandien žinom. O dėl lojalumo, tai aš nežinau, kokio lojalumo dar reikia? Kad visi ateitų su lozungais, kad remia koaliciją? Ir kad visi tie lozungai būtų lenkų kalba? Tai yra išvis supainiota viskas, kas tik įmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš frakcijos vardu norėčiau kalbėti.
PIRMININKAS. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš vis dėlto manau, kad diskusija turi tęstis, nes 28 balsai nusprendė, kad 25 neduotų toliau diskutuoti. Tai yra irgi nerimta
PIRMININKAS. Viskas pagal Reglamentą.
P.GINIOTAS. (...) Aš norėjau frakcijos vardu prasyti, kad būtų padaryta šio klausimo svarstymo valandos pertrauka.
PIRMININKAS. O čia jūsų teisė. Šitai galima padaryt. Tada dar dėl vedimo tvarkos deputatas L.Šepetys, ir baigiam.
L.ŠEPETYS. Būtent dėl vedimo tvarkos. Mes taip supratom, kad diskusijos nebaigiamos, nenutraukiamos, bet atidedamos ketvirtadieniui, kad ramiai, be tų emocijų, kurios dabar, svarstant tokį jautrų klausimą, be reikalo vyrauja. Būtent ramiai ketvirtadienį tęstume diskusiją. Mes taip supratom.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji kolegos, viskas buvo padaryta pagal Reglamentą. Minutėlę!
L.ŠEPETYS. O ne, tada prašau išbraukti balsus. Mes supratom, kad ketvirtadienį tęsiam.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, diskutuoti galima ir antrojo svarstymo metu, o ne tiktai pirmojo. Tai dabar viskas aišku. Pertrauka daroma. Todėl aš siūlau grįžti prie 7 klausimo.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo.
PIRMININKAS. Viskas, jokių vedimo tvarkų dabar.
V.JARMOLENKA. Yra protokoliniai dalykai, yra reglamentiniai dalykai. Jeigu jūs primetat balsavimą, tai nereiškia, kad visi deputatai privalo balsuoti.
Lenkų frakcija siūlė vieną datą, yra kita data. Reikia diskutuoti dėl šito klausimo. Būtent šito reikalauja demokratija. Ir kodėl būtent lenkų klausimas? Ponas N.Medvedevas kalbėjo apie Sniečkų ir aš galiu kalbėt apie Sniečkų. Ši problema kur kas gilesnė negu mėnesio terminas.
PIRMININKAS. Viskas aišku, gerbiamasis Jarmolenka. Bet dar kartą sakau, kad viskas padaryta pagal Reglamentą, todėl daroma pertrauka nagrinėjant šitą klausimą. Prie jo grįšim ketvirtadienį. Aš siūlau pereiti prie 7 klausimo.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, ar galima dėl vedimo?
PIRMININKAS. Prašau paskutinį kartą.
A.SAKALAS. Centro frakcija prašo dar 1 min. pertraukos prie to, ko paprašė kita frakcija.
PIRMININKAS. Gerai, turėsim tai galvoje. Ačiū. Viskas. Po to, kai nubalsuosim.....
R.GAJAUSKAITĖ. Taip, bet posėdis tai baigiasi. Reikia klausti, ar mes jį pratęsiam, ar ne. Pažiūrėkit, 12 min., tai vėlgi pagal Reglamentą... Va prašom klausimą šitokį ,,statyti".
PIRMININKAS. Gerbiamoji Gajauskaite, tamstai žodis nebuvo suteiktas.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai nesvarbu. Bet pagal Reglamentą posėdis baigėsi. Tai arba sprendžiam klausimą dėl jo pratęsimo, arba ne.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, aš jūsų klausiau, ar sutinkam 15—20 min. dirbti ilgiau. Visi sutiko, niekas neprotestavo.
R.GAJAUSKAITĖ. Va taip jau ir sutiko!
Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų projekto svarstymas
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašom tylos! Klausimas, kurį aš noriu siūlyti, yra per daug rimtas. Prašom netriukšmauti! Tai yra 7 klausimo 2 dalis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos. Mes turim šitam dalykui pritarti po pirmojo svarstymo. Prašom sėstis ir balsuot. Galim balsuoti, kadangi dėl šito klausimo diskutavom ir niekas neturėjo jokių priekaištų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo projekto pakeitimams.
R.RUDZYS. Repliką asmeniniu klausimu bus galima šiandien?
PIRMININKAS. Po balsavimo.
R.RUDZYS. Gerai, aš palauksiu.
PIRMININKAS. Taip, po balsavimo. Prašom sėsti. Taip, nereikia registruotis, be registravimo. Kas už tai, kad pritartume Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms... Kortelėmis balsuosim. Prašom sėstis. Dar kartą sakau, klausimas yra per daug rimtas. Mes šiandien padarėm tikrai daug rimtų darbų, tai negi mes dabar dėl vieno dalyko norim sugadinti visus šituos susitarimus. Sutariam, darom pertrauką ir dabar balsuojam, kad pritartume po pirmojo svarstymo Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms, kurios susijusios su rinkimų sistemos keitimu ir kai kuriais kitais dalykais. Kas už? Prašom pakelti korteles. Suskaičiuos. Yra rimtas žmogus, suskaičiuos. Prašom palaikyt rankas. Deputate Šimėnai, prašom netrukdyt B.Lubiui balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 44.
PIRMININKAS. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Taigi 44 balsavus už, 2 susilaikius, pritarta po pirmojo svarstymo Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisoms. Kas dabar nori pasisakyti dėl darbo tvarkos? Prašom. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Malonūs kolegos deputatai! Teko išgirsti ką tik repliką savo adresu, repliką iš kolegos, kuris priekaištavo Lietuvos pakraščiams, jog jie esą buvo nelabai lojalūs Lietuvos viduriui. Aš nelabai atskiriu, ar koalicija pasisako už demokratinę Lietuvą kur nors tarp Kauno ir Marijampolės, ar už demokratiją Lietuvoje? Aš šito nelabai atskiriu, jau tai ne kartą sakiau. Tačiau noriu pareikšti su visu įsitikinimu, kad tas Lietuvos pakraštys, kur gimiau aš, kur gimė mano senelis, kur gimė mano prosenelis ir kur gimė mano vaikai, tikrai niekad nebuvo nelojalus savo Tėvynei Lietuvai. 0 važiuot kur nors į kitus rajonus tam, kad įrodytų savo lojalumą... Išlaižyti kam nors pažastis. Lietuvos pakraščiai nedarė ir nedarys šito.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Antanavičius, o tada deputatas S.Pečeliūnas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš replikuosiu.
PIRMININKAS. Prašom prie mikrofono.
K.ANTANAVIČIUS. Repliką norėčiau dėl pono iš dešinės pastabų, kad 28 prieš 25 yra jau ne dauguma. Na, tai ir vienas balsas ne vieną sykį lėmė. Ir niekas nekėlė pretenzijų. Na, o dėl lojalumo tai aš galėčiau sakyti, kad gal ne per daug šunų, kad neloja. Tai tiktai ta prasme. Dabar tik ką grįžau iš Menininkų rūmų, kur buvo nagrinėjamos Europos demokratijos problemos. Buvo pranešimas apie Ispanijos konsolidaciją. Tai buvo aiškiai pasakyta, kad laimė Ispanijai, jog atėjo toks karalius, kuris pasakė, kad ispanai yra visi tie, kurie gyvena Ispanijoj. Tai norėčiau, kad ir mes tai suprastume pagaliau, jog Lietuvoje yra visi lietuviai. Ir viskas. Ir jokių skirtumų kad nebedarytume. Ir balsuotume.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininko, kad jeigu mes padarėm klausimo pertrauką, kad visi tie 28, tarp kurių ir aš buvau įsirašęs, ar 25, ne taip svarbu, kad jie nedarytų netvarkos posėdžių salėje. Jeigu padaryta klausimo pertrauka, tegu palaukia, kada ji pasibaigs, ir kitame posėdyje visas savo replikas pasakys. Nes pasibaigus svarstymui mes vėl toliau svarstome klausimą. Posėdžio laikas jau seniai pasibaigė. Dėl pratęsimo mes nebalsavom tikėdamiesi, kad yra dar tikrai svarbių klausimų, dėl kurių galim balsuoti ir skirstytis iki ketvirtadienio. Deja, aš matau, kad daroma netvarka. Prašyčiau, kad jūs imtumėtės reglamentinių priemonių ir tokie dalykai nesikartotų.
L.ŠEPETYS. Dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas L.Šepetys ir paskutinis deputatas P.Varanauskas, o daugiau prašom nekalbėti.
L.ŠEPETYS. Aš norėjau jūsų, gerbiamasis pirmininke, paklausti, ar gali deputatas vaikščioti salėje basas? Vienas vaikšto.
PIRMININKAS. Na, mano manymu, galima, bet geriau nereikėtų. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Norėjau atkreipti deputato K.Antanavičiaus ir kitų dėmesį, kad kaip pasakė deputatas L.Šepetys, o buvo ir daugiau tokių, kurie nelabai suprato, už ką balsuoja, todėl ir išėjo 28 ir 25. Galbūt būtų galima ir perbalsuoti, bet turbūt mes nusprendėm ir išspręsim kitą dieną. Norėjau pasakyti dėl lojalumo. Aš čia negirdėjau, kad čia kas nors būtų pasisakęs prieš tenai gyvenančius gyventojus. Ten tikrai geri gyventojai ir niekas neabejoja, kad kilęs iš Lietuvos bajorų Romualdas Rudzys yra lojalus ir jo šeima bei anūkai bus lojalūs, bet kalbama apie ten siautėjusius Kremliaus emisarus. Va tik tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Na, dar negaliu deputatui R.Maceikianecui neleisti pasisakyti, ir viskas. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, noriu iš jūsų lūpų išgirsti, kuo baigėsi klausimo svarstymas?
PIRMININKAS. Padaryta šito klausimo svarstymo pertrauka.
R.MACEIKIANECAS. Iš pat ryto svarstom šitą klausimą, taip?
PIRMININKAS. Iki ketvirtadienio. Taip, čia pagal Reglamentą. Gerbiamasis Maceikianecai, čia yra pagal Reglamentą padaryta šito klausimo svarstymo pertrauka, o šitą klausimą mes nagrinėsim toliau ketvirtadienį.
R.MACEIKIANECAS. Iš pat ryto.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Posėdis baigtas.