1992 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojai L.L.ANDRIKIENĖ ir Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS.) Prašau, kolegos, dėmesio. Pagal vakar dienos susitarimą šiandien 9 val. buvo susirinkusi frakcijų derinimo komisija ir sutarta štai dėl tokios darbo tvarkos. Manau, jūs turit darbotvarkės projektą, kuris pažymėtas Nr.2, ir čia yra taip užrašyta, kad toks yra mūsų susitarimas. Pirmiau sprendžiam klausimą dėl Aukščiausiosios Tarybos sesijos pratęsimo, o po to jau tariamės dėl darbotvarkės. Jeigu pratęsiam, tai ir dėl šios dienos, ir dėl kitų, galimas dalykas, o jeigu nepratęsiam, tai tada tarsimės, kaip toliau dirbsim. Bet visų pirma turime išspręsti šitą kapitalinį klausimą. Ir toks yra bendras susitarimas. Nematau prieštaraujančių, todėl prašyčiau pirmuoju klausimu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį. Prašom.
Nutarimo dėl Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pratęsimo svarstymas
V.LANDSBERGIS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Man tenka pateikti jums jau žinomą ir išdalytą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą, nutarimą-pasiūlymą, kuriame rašoma, kad ,,atsižvelgiant į tai, jog būtina artimiausiu metu priimti kai kuriuos ekonominius ir socialinius įstatymus, siūloma pratęsti antrosios sesijos darbą iki liepos 10 d." Mes Prezidiumo posėdyje birželio 24 d. nenorėjome detalizuoti. Tuos įstatymus yra reikalinga priimti. Ne tik ekonominius, bet ir socialinius. Kai kuriuos mes jau sugebėjome priimti, kai kurie labai aktualūs ir dar laukia savo eilės. Jeigu galėtume priimti Operatyvinės veiklos įstatymą ir dar ką nors, tai mums būtų dėkingi teisėsaugos darbuotojai. Na, žinoma, svarbiausias dalykas yra visa tai, kas susiję su rinkimais, numatomais spalio 25 d. Čia yra paketas problemų. Ir Rinkimų įstatymas, dėl kurio dabar tariamės, diskutuojame, ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos, ir nutarimas, kuris turėtų apibendrinti tą mūsų apsisprendimą dėl rinkimų. Mes buvom ketinę per birželio mėnesį visa tai padaryti, tačiau tam tikras tvarkaraštis ar grafikas vėlavo viduryje birželio, ir dabar kaip nors taip forsuotai baigti būtinai paskutinę birželio dieną būtų turbūt dirbtinė situacija. Man atrodo, kad truputį pratęsti sesiją yra labai paprastas sprendimas. Paprastesnis negu šaukti nepaprastąją sesiją Prezidiumo sprendimu ar deputatų parašais. Čia mes galim sutarti ir pratęsti. Prezidiumas siūlo iki liepos 10 d., kad būtų ir tam tikras rezervas, kad tikrai ramiai viską būtų galima padaryti, ką mes galim ir turim padaryti. Yra minčių, kad jeigu būtų tam tikras nepasitenkinimas ar prieštaravimas (deputatai gal jau ir nusiteikę pailsėti, tikrai mes privargom šiais metais), tai tuo tarpu pratęstume iki liepos 2 d. Nesilaikytume formalios nuostatos, kad sesija būtinai turi baigtis šiandien, o po to — jau tiktai neeilinė sesija. Aš manau, kad mes galim nutarti dėl tokio pratęsimo.
Štai kokia yra padėtis. Mes turbūt turėtume vis dėlto apsispręsti ir dėl kai kurių labai svarbių dabartinės mūsų situacijos klausimų. Pavyzdžiui, Vyriausybės kreditų emisija, banko pozicija šituo ir kitais klausimais. Mes visi jaučiam tam tikrą ažiotažą dėl artėjančio anksčiau ar vėliau lito įvedimo. Reikia išspręsti bendradarbiavimo problemą tarp Vyriausybės ir banko. Aš esu čia jau kalbėjęs apie reikalingą banko vadovavimo reorganizaciją, atskiriant administraciją nuo valdybos. Seniai visų tarptautinių ekspertų įsakmiai rekomenduojamas komercinės veiklos atsisakymas. Tai neturi būti ne tik būdinga, bet ir apskritai susiję su valstybės banku. Jeigu mes tiesiog įstengtume padėti šaliai išspręsti šitą problemą... Nes tai nėra, taip sakant, Vyriausybės ir banko santykių problema, bet yra truputį esmingesnė problema. Aš manau, kad kiekviena Vyriausybė turėtų tą pačią problemą kaip nors sudėstyti, kas ką daro ir kaip daro. Tai čia būtų svarbus klausimas, kurį išsprendę iki vasaros darbų pertraukos mes tikrai padarytume gerą darbą. Na, ir daugiau tokių dalykų yra, kuriuos atidėti rudeniui nebūtų gerai. Štai todėl taip apskritai Prezidiumas ir pasiūlė bent iki liepos 10 d. pratęsti sesiją. Na, žinoma, pagrindinis dalykas kad mes turime dar ir padiskutuoti, ir paredaguoti, ir pasitarti dėl visų įstatymų, kurie susiję su rudens rinkimais. Ir aš nelabai įsivaizduoju, kad šiandien iki pusės septynių vakaro tai būtų galima padaryti. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Pirmininke, dar, atrodo, deputatas E.Klumbys norėjo paklausti. Prašom.
E.KLUMBYS. Ne, aš noriu pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke, ryšium su sesijos pratęsimu aš vis dėlto norėčiau sužinoti, kada jūs atsakysit į mūsų frakcijos du paklausimus.
V.LANDSBERGIS. Aš praėjusį kartą klausiau, ar jūs norite, kad aš pasakočiau apie susitikimą su Rusijos prezidentu B.Jelcinu tame posėdyje. Buvo pasakyta, kad nebūtina. Jeigu jūs manot, kad šiandien tai būtina, aš galiu pasakoti. Ar čia buvo koks susitarimas tarp frakcijų? Mane informuokit, kaip yra. Aš galiu pasakoti. Aš esu ne vieną kartą pasakojęs spaudai, tai galiu ir čia papasakoti.
PIRMININKAS. Gerai, matyt, sutarsim. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš turiu dėl darbotvarkės. Pirmininkui neturiu.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės mes vėliau tarsimės. Tai ačiū, Pirmininke. Prašom. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti frakcijos nuomonę tuo klausimu, apie kurį dabar kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Ir aš tikrai noriu sutikti, kad yra labai paprastas dalykas pratęsti sesiją, tačiau turbūt buvo kur kas paprastesnis dalykas dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose tam skirtu laiku. Ir dabar kalbėti apie tai, kad reikia padėti šaliai priklausomai nuo laiko tarpo, aš manau, nėra korektiška. Dabar apie patį pratęsimą. Tautos pažangos frakcija balsuos už Aukščiausiosios Tarybos sesijos pratęsimą tik su ta sąlyga, jeigu Aukščiausiosios Tarybos sesijoje bus svarstomi šie klausimai: Rinkimų įstatymas, Desovietizacijos įstatymas ir interpeliacija Vyriausybei. Ir turi būti aiškiai fiksuotos posėdžių dienos bei tuose posėdžiuose nagrinėjami klausimai. Priešingu atveju Tautos pažangos frakcija nebalsuos už sesijos pratęsimą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Sąjūdžio centro frakcija taip pat svarstė šitą klausimą. Deja, turiu pranešti, kad vieningos nuomonės neturėjom. Nuomonės pasidalijo į dvi dalis. Vieni už tai, kad sesijos tęsti nėra reikalo. Be abejo, priežastis buvo ta, kad visą mėnesį darbas ištisai buvo vilkinamas dėl dalies deputatų ir kai kurių Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų interesų. Tai iš esmės sužlugdytas darbas. Man atrodo, kad reikia imtis politinės atsakomybės už tai ir viešai pareikšti, atsiprašyti ar padaryti kokį nors gestą. Ir manom, kad Konstitucija turi būti pagaliau vykdoma. Vadinas, liepos 30 d. baigiam darbą ir išsiskirstom. Tačiau didesnė, matyt, deputatų dalis pasisakė už tą variantą, kurį aš propaguoju jau turbūt penktą kartą. Patvirtinam tam tikrą fiksuotą darbų sąrašą, kurio nebūtų galima nei didinti, nei plėsti, nei operatyviai visokių klausimų įkišti, suderinus tarp frakcijų, ne pratęsti sesijos iki tam tikro laiko, bet pratęsti sesiją, kol bus išspręsti šitie reikalai. Tai tokia yra padėtis.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš kviečiu visus deputatus nepriekaištauti vieni kitiems, o spręsti dabar, kas reikalinga, kas nereikalinga. Nes jei kam atrodo, kad vilkinama buvo, tai kitiems atrodo, kad buvo norima primesti valią bolševikiniais metodais. Ir jeigu mes taip pradėsime švaistytis žodžiais, tai nelabai sutarsime. Nuo šiandien atsisėskime bendrai, draugiškai ir spręskime, ką daryti, kad mes užbaigtume savo kadenciją irgi draugiškai, taip, kaip ir atėjome į šiuos rūmus. Ir siūlau pratęsti sesiją galbūt netgi ir ilgiau, jeigu yra svarbių įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Kad ir kokios priežastys čia buvo (čia visiems tos priežastys akivaizdžios), vis dėlto pasisakyčiau už sesijos darbo pratęsimą būtent iki liepos 10 d. Siūlyčiau, kad frakcijos šiandien nedelsdamos apsvarstytų tuos pagrindinius ekonominius klausimus, kuriuos būtina priimti. Aišku, juos reikia susieti su Rinkimų įstatymo galutiniu priėmimu.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Mes vakar Ekonomikos komisijoje svarstėme sesijos pratęsimo klausimą.Būtume už tai, kad pratęstume sesiją. Tačiau kadangi sesija pratęsiama jau ne pirmą kartą svarstyti ekonominiams klausimams, bet jie kaip tik nesvarstomi. Ir į šiandienos darbotvarkę pažiūrėkit — niekas beveik iš to, kas būtina svarstyti, neįtraukta. Taigi aš perskaitysiu išrašą iš Ekonomikos komisijos birželio 29 d. posėdžio protokolo ,,Dėl sesijos darbo pratęsimo". Ekonomikos komisija daug kartų ir atkakliai siūlė pirmumo tvarka svarstyti gyvybiškai svarbius ekonomikos ir socialinius įstatymus bei nutarimus, tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nuolatos nustumia tų klausimų svarstymą vėlesniam laikui, todėl pritarti sesijos pratęsimui galėsime tik tada, kai bus balsuota dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių panaikinimo". Na, dėl pinigų paskirstymo ir kitokių. Pateiktas vienas nutarimas yra gegužės 23 d. Kitas nutarimas dėl 8 potvarkių ir laisvos rinkos zonos ir t.t. Ten yra dalykų, kurie jokiu būdu nepriimtini ir neatitinka įstatymų. Atšaukti, panaikinti. Nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" pažeidimų". Pagal pono Z.Juknevičiaus rašytą pirmiau sprendžiama, ar butą grąžinti, ar negrąžinti, o paskui tik sprendžiami žmonių gyvenimo klausimai. Pagal įstatymą nustatyta, kad nuomininkai, gyvenantys grąžintinuose namuose, supažindinami su galimybe laisva valia persikelti į kitas patalpas. Taigi dėl tų pažeidimų yra labai skaudžių dalykų, todėl būtina spręsti nedelsiant. Nutarimas ,,Dėl palūkanų normatyvų už valstybinio kapitalo naudojimą". Šie klausimai, Ekonomikos komisijos nuomone, turi būti svarstomi ne vėliau kaip liepos 2 d., nes jie jau yra eigoje, veikloje. Įstatymas ,,Dėl vertybinių popierių emisijos ir viešosios apyvartos". Kaip žinote, iki liepos 1 d. buvo nustatytas terminas, kad turi prasidėti vertybinių popierių prekyba, atvira rinka. Jokių įstatymų nėra, jokio reglamento nėra, šitoje srityje įsivyraus anarchija. Na, ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas — vėl labai skubus. Ir valiutos fondo naudojimas bei Valiutos fondo įstatymas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas V.Paliūnas. Prašom.
V.PALIŪNAS. Nuosaikiųjų frakcija be išankstinių sąlygų pritaria sesijos pratęsimui iki liepos 10 d. Taip pat mes manome, kad tame darbotvarkės projekte, kurį turime, yra ir ekonominio pobūdžio klausimų. Nėra taip, kaip ką tik kalbėjo deputatas K.Antanavičius, kad mes ekonomikos klausimų čia nesiruošiam svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis užsirašęs deputatas L.Sabutis. Prašyčiau daugiau neužsirašyti. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš Aukščiausiajai Tarybai norėčiau priminti, kad šiandieną yra ta data, kai baigiasi mūsų susitarimas dėl priešlaikinių rinkimų datos skelbimo, dėl Rinkimų įstatymo ir kai kurių konstitucinių pataisų. Jeigu mes laikytumės to susitarimo, tai arba turim tuos klausimus išspręsti šiandieną, arba nukelti bendru susitarimu vėlesniam laikui. Mes siūlytume liepos 2 d. Tai viena. Antra, norėčiau pasakyti, kad sąrašas klausimų, kuriuos siūloma svarstyti, jeigu būtų pratęsta sesija, yra. Ir tie klausimai frakcijose aptarti, ir dėl jų beveik susitarta. Dėl profesoriaus K.Antanavičiaus sakymų, kad esą Sąjūdžio koalicija blokuoja jo siūlymus, tai yra netiesa. Mes pasirengę svarstyti tuos klausimus. Bet, aišku, galbūt mums nepriimtinas tas sprendimo būdas, kurį siūlo profesorius K.Antanavičius. Tie klausimai yra tikrai svarbūs. Mes siūlėme sudaryti grupę, kurios, deja, dar nepasisekė sudaryti. Taigi spekuliuoti šituo nereikėtų.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Nežinau... Mes siūlytume dabar gal šito klausimo nesvarstyti, o iš eilės svarstyti klausimą, kuris yra suderintas. O bus 11.30 val. pertrauka ir susitartume dėl šito klausimų sąrašo, kuriuo mes įpareigojame save, kad vis dėlto apsvarstysime. Dabar nepradėkime to konflikto, o pradėkime paeiliui klausimus, kuriuos suderinom.
PIRMININKAS. Deputatas A.Račas.
A.RAČAS. Aš dar kartą norėčiau priminti gerbiamiems deputatams E.Klumbiui ir A.Rudžiui priežastis, dėl kurių mes nedalyvavom kai kuriuose posėdžiuose. Tai buvo mūsų kova prieš perversmą. Taip mes jį supratome. Dabar (...), kad būtų įtrauktas į sesijos darbotvarkę klausimas dėl turto grąžinimo, kurį yra parengęs gerbiamasis Z.Juknevičius. Buvo du svarstymai ir priėmimui labai nedaug reikėtų laiko.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis. Kaip tarėmės, jis paskutinis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, siūlomas terminas yra tam, kad mes užbaigtume pradėtos penktosios sesijos pačius svarbiausius įstatymų projektus, kurių neužbaigėme. Manau, kad visi sutinkate su tuo, jog Aukščiausioji Taryba dirbo ir kitokia forma bemaž mėnesį. Dėl to buvo svarstomi labai svarbūs įstatymai tiek ekonominio pobūdžio, kuriuos mes turėtume dar priimti šiandien arba pratęsę, tiek ir politinio pobūdžio. Todėl nepriekaištaukime, kad buvo praleistas veltui laikas, o pritarkime tiems siūlymams, ir iki liepos 10 d. galėtume dirbti ir sėkmingai užbaigti. Ir aš prašyčiau nekeisti datų dėl tų principinių susitarimų. Vadinasi, dėl Rinkimų įstatymo ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimų ir nutarimo. Taip pat tų svarbiausių, kurie yra susiję su ekonomika ir kuriuos siūlo Vyriausybė. Taigi mums laiko yra vos, vos ir reikėtų dar pagalvoti, ar nevertėtų dar paposėdžiauti papildomai trečiadieniais po pietų, ketvirtadieniais ir t.t. Pirmadieniais po pietų ir pan., jeigu mes norime išties iki 10 d. užbaigti tuos darbus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kolegos, kuriuos aš perspėjau neužsirašinėti, nori kalbėti frakcijų vardu, tai prašom. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija be sąlygų pritaria sesijos pratęsimui. Naudodamasis proga norėčiau paprašyti, kad išbrauktumėt mano pavardę iš 10 punkto. Aš nieko bendra su tuo nutarimo projektu neturiu.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Liberalų frakcija pritartų sesijos pratęsimui iki liepos 10 d., tačiau mano, jog reikėtų ,,kietai" fiksuoti darbotvarkę. Mes jau girdėjome daug įvairių pasiūlymų. Ir jeigu būtų pritarta darbotvarkės fiksavimui, galbūt reikėtų padaryti pertrauką ir susitarti tarp frakcijų dėl jos, nes tų klausimų, kurie buvo dabar išvardyti, ko gero, iki liepos 10 d. apsvarstyti nespėsime.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas paskutinis.
Č.OKINČICAS. Gerbiamieji deputatai, aš pritariu sesijos pratęsimui, tiktai naivu klausyti kai kurių paaiškinimų iš dešinės pusės, kodėl ta sesija turi būti pratęsta ir kodėl tam tikra dalis deputatų nedalyvavo Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose. Laikas užbaigti jau tas pamazgėles, kaip čia vienas deputatas tam tikru laiku sakė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, naudodamasis savo teise ir ta aplinkybe, kad teko dalyvauti įvairiose derybose taip pat ir šiandien, noriu pasakyti keletą žodžių. Aš visiškai suprantu tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, tiek centro vienokias ar kitokias nuoskaudas bei pastangas kiekvieną proga apie šitas nuoskaudas pasakyti. Bet, manau, būtų teisingiausia ir konstruktyviausia, kad mes neeikvotume laiko šitų nuoskaudų pasakymui, jų motyvavimui ir t.t. Manau, istorija sudėlios visus taškus, o artėjantys rinkimai taip pat savo tašką padės.
Todėl aš siūlau pereiti prie konstruktyvios reikalo dalies, o ji yra tokia. Pirmiausia dėl konstitucinės mūsų teisės dirbti iki tokios ar kitokios dienos. Cituoju mūsų Konstitucijos, Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, 80 straipsnio pirmosios dalies paskutinįjį sakinį: ,,Aukščiausioji Taryba savo nutarimu gali sesiją pratęsti." Taigi mes turime visišką teisę šitai padaryti. Ir aš siūlysiu šitai daryti. Bet prieš tai noriu pasakyti, kad seniūnija dar birželio 26 d. buvo paruošusi didelį klausimų sąrašą. Yra 31 klausimas. 31 projektas, kurį siūloma priimti iki penktosios sesijos pabaigos, — ar pratęsus, ar nepratęsus. Žinoma, greičiau pratęsus. Ir buvo pasiūlyta frakcijoms pareikšti savo nuomonę dėl šito 31 klausimo. Dalis frakcijų, nemaža dalis frakcijų savo nuomonę pasakė. Seniūnija gavo rezultatus. Aš galiu pasakyti, kad iš 31 klausimo liko 10 klausimų, kurių nagrinėjimui nė viena frakcija neprieštarauja. Tai dėl įdomumo aš juos galėčiau perskaityti. Čia daug laiko neužims. Mes, galima sakyti, šiokią tokią dienotvarkę galimam sesijos pratęsimui turime. Operatyvinės veiklos įstatymas. Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ženevos čekių ir vekselių konvencijos atnaujinimo ir Lietuvos Respublikos čekių ir vekselių įstatymo galiojimo pratęsimas". Įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo". Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas. Nutarimas ,,Dėl rinkimų surengimo į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas ir dėl Prienų, Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybių rinkimų". Respublikos Seimo rinkimų įstatymo projektas ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisų projektas. Konstitucijos projektas arba atitinkamos alternatyvos. Aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimas. Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį" galiojimo pratęsimas. Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondo ir atskaitymo konvertuojamąja valiuta įstatymo įsigaliojimo" dalinis pakeitimas. Štai klausimai, kuriems niekas neprieštarauja. Žinoma, ne visi, bet galima dar dėl kai kurių ginčytis, kadangi sakiau, jog ne visos frakcijos pateikė savo pastabas. Bet aš manau, kad šioks toks pagrindas mūsų tolesnėms diskusijoms yra. Ar šiandien per galimą pertrauką tai padarysime, ar paraleliai dirbdami, vadinasi, ir sesijoje posėdžiaudami atitinkami pareigūnai dar kartą peržiūrėdami šitą projektą galės pateikti savo pasiūlymus. Bet vienaip ar kitaip mes galime rasti sprendimą. Taigi apibendrinant, matyt, galima būtų siūlyti iš principo balsuoti už sesijos pratęsimą, o po to jau balsuoti dėl konkretaus... Arba taip, kaip Prezidiumas siūlo ir nemaža dalis deputatų siūlo — iki liepos 10 d. ar iki liepos 5 d., ar bent iki liepos 3 d. Taigi kviečiu deputatus registruotis.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Centro frakcija siūlytų racionalesnį variantą. Galėtume balsuoti iš principo už sesijos pratęsimą, tačiau balsavimą dėl konkrečios datos ir kokios formos reikėtų perkelti. Mes prašome pertraukos iki 12 val. Jau iki 12 val. suderintume visą darbotvarkę ir konkrečią darbotvarkę patvirtintume tai pratęstai sesijai. Taigi manome, kad geriau tuos balsavimus būtų perkelti 12 val.
PIRMININKAS. Tai dėl konkrečių datų?
.A.SAKALAS. Taip, dėl konkrečių datų ir dėl konkrečios darbotvarkės.
PIRMININKAS. Manau, kad priimtinas siūlymas. Gerai. Prašom. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu pastebėti, kad būtent tokį sprendimą aptarėme jau ne kartą mūsų pasitarime, bet priimti bendrą nutarimą šiuo klausimu taip ir nepasisekė. Aš nemanau, kad mes sutarsime per šią pertrauką. Vis dėlto buvome nusprendę, kad reikia balsuoti, kai turėsime konkrečią datą, kiek pratęsim arba ar išvis pratęsim, tada galėsime spręsti, ir kokius klausimus svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome nesiginčyti. Vis tiek vienas balsavimas bus, o po to spręsime, ką toliau daryti. Taigi, kolegos, registracija prasidėjo. Užsiregistravo 97 deputatai. Taigi teikiamas siūlymas štai toks: kas už tai, kad penktoji Aukščiausiosios Tarybos sesija būtų pratęsta, kad ji nesibaigtų šiandien? Palaukit, šitas balsavimas bus vėliau, prašom nesiginčyti. Atrodo, iš ryto sutarėm, kad bus du balsavimai. Pirmasis balsavimas — ar iš principo pratęsiam, o po to tariamės dėl datos. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Kadangi čia rimtas balsavimas, siūlau kortelių pakėlimu. Kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos sesija būtų pratęsta? Iki rudens tokio siūlymo nebuvo. Prašom balsavimo metu nereplikuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 63.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Balsų skaičiavimo grupė prašo, kad pirmininkas atkreiptų dėmesį, jog deputatai ne savo vietose sėdi. Labai sunku skaičiuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašom sėsti, o pašalinių asmenų prašau netrukdyti. Deputate Jarmolenka, deputate Deguti, prašom į savo vietas. Tada balsuojame iš naujo. Dar sykį. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį pakelti rankas. Kas už tai, kad penktoji sesija būtų pratęsta? Ne tas išsilavinimas...
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 68.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 5.
Šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės aptarimas
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, principinis sprendimas priimtas. 68 — už, 5 susilaikė. Nutarta šios sesijos darbą pratęsti. Dabar turime pasitarti. Ar iš tikro, kaip pasiūlė deputatas A.Sakalas, padarome dar vieną pertrauką, ar iškart balsuojame dėl datų? Prašau. Taip, bet, Pirmininke, frakcija turi teisę prašyti pertraukos.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau priminiau, kad Centro frakcija prašo reglamentinės pertraukos. Ir čia jokių diskusijų negali būti.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad čia buvo tiktai siūlymas. Jeigu dabar yra prašymas, tai tada vienai valandai. Deja, frakcija turi teisę. Taigi skelbiama pertrauka iki 12 val. Minutėlę, gerbiamieji kolegos! Gal gerbiamasis A.Sakalas neprieštarautų, jeigu mes balsuotume čia dėl vieno darbotvarkės punkto. Dėl 4 darbotvarkės punkto, o po to skelbtume pertrauką. Tai dėl referendumo rezultatų. Aš klausiu gerbiamojo A.Sakalo. Jo teisė reikalauti pertraukos, ir čia nieko nepadarysi.
PIRMININKAS. Gerai, minutėlę, neišsilakstykit! Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Mes prašėme ne posėdžio pertraukos, o klausimo svarstymo pertraukos. Kiti klausimai gali būti svarstomi, o paskui, matyt, bus 11.30 val. pietų pertrauka, o 12 val. jau galėtume balsuoti.
PIRMININKAS. Bet mes turim tvirtinti darbotvarkę tada, gerbiamasis Sakalai. O dėl darbotvarkės yra ginčų. Jeigu sutariam, kad šita darbotvarkė yra tinkama, tada mes galim ramiai dirbti. Ne, balsuoti mes, Pirmininke, tikrai negalim. Kadangi frakcija pareikalavo, tai čia nieko nepadarysi. Čia Reglamentas toks. Centro frakcija paprašė. Bet dabar mes galim nagrinėti kitus klausimus. Ar gerbiamieji kolegos turi prieštaravimų dėl kitų darbotvarkės punktų? Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu priminti, kad šįryt vis dėlto buvo susitarta, kad balsuosim dėl Sesijos pratęsimo, o tada spręsime, kokius klausimus ir kaip sudaryti darbotvarkę. Deja, Centro frakcija dabar paprašė pertraukos. Aš nežinau, kaip tą klausimą spręsti, nes susitarimas toks tarp frakcijų buvo, o jo reikėtų laikytis. Aš manau, jeigu darom pertrauką, jeigu Centro frakcija prašo pertraukos, reikia daryti tą pertrauką, susirinkti mūsų konsultacijų grupei ir spręsti ar galbūt susitarti, kokius klausimus įtraukiam, jeigu pratęsiam sesiją. Bet tai reikia panaudoti racionaliai. O dabar darbas šiuo metu pagal tokią darbotvarkę netenka prasmės todėl, kad mes galbūt apsiribosim vien keliais klausimais. Tarkim, rinkimų data arba Rinkimų įstatymu bei konstitucinių pataisų svarstymu.
PIRMININKAS. Gerai. Tada išklausom nuomonių ir darom pertrauką iki 12 val. O frakcijų atstovus kviesiu į 308 kambarį. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš pasisakyčiau už tai, kad tikrai būtų daroma to klausimo svarstymo pertrauka. Nereikėtų čia taip aštriai pasisakinėti. Aš manau, kad galima svarstyti tuos klausimus, kurie yra įrašyti darbotvarkėj, dėl kurių mes bendrai sutariame, nes taip gaištame laiką. Lyg ir pratęsiame sesiją dėl to, kad mes negalime svarstyti ekonominių klausimų, o iš tikrųjų frakcijos atstovas kategoriškai reikalauja didelės pertraukos, kol susitars, bet bus praleistas, sugaištas laikas.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš dar kartą norėčiau pakartoti tai, ką rytą esu sakęs. Jeigu mes jau nutarėme, kad pratęsime sesiją, tai nutarkim dėl datos, o po to frakcijos turi puikiausio laiko iki rytojaus ryto apsvarstyti, kokius pagrindinius klausimus reikia nagrinėti. Rytoj rytą šitą dalyką padarytume. Aš nematau Centro frakcijos pasiūlytos pertraukos prasmės, juk Prezidiumo nutarimas, kad sesiją pratęstume, seniai priimtas. Tai buvo galima ir apsispręsti, o kam dabar gaišti laiką. Darysime dabar iki pietų pertrauką, o paskui pratęsim sesiją. Visiškai nelogiški žingsniai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Galima suderinti visus siūlymus. Kol mes svarstysim darbotvarkę ir spręsim neutralius klausimus, ta mūsų derybinė grupė gali puikiausiai iki 12 val. derinti klausimus, kuriuos mes svarstysime iki liepos 10 d. Jei tie 5, 6 ar 7 žmonės bus kur nors, atskirai dirbs, mums kvorumo nesugadins. Matote, kad esame 97 salėje. Taip pat bus galima našiai dirbti. Dėl to aš ir raginu kolegas, kurie yra...
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlyčiau tikrai taupyti laiką, juolab kad mes pratęsėm sesiją. Ir iš tikrųjų apsispręskime, kokius klausimus mes svarstom iki 12 val., o lygiagrečiai gali derinimo komisijos ir frakcijos dirbti. Kam mums gaišti, jeigu mes ir taip sugebam dirbti. Ir čia dirbdami, ir kitur dirbdami.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto noriu priminti jums Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo 5 punktą, kuriame parašyta, kad ,,tiktai frakcijoms sutarus galima pateikti Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbotvarkėje įstatymus ir klausimus, kuriuos Aukščiausioji Taryba turės priimti iki naujų rinkimų". Deja, Centro frakcija sulaužė šį susitarimą ir mes iš tikrųjų dabar negalime svarstyti jokio klausimo. Iki 12 val. turim daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo kaip visuomet. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis V.Jarmolenka,
V.JARMOLENKA. Paskutinį sykį šitoje salėje tiek daug deputatų mačiau gegužės 14 d. Buvo 104 deputatai, o dabar yra 97. Ponas A.Ambrazevičius visiškai teisingai pasakė, kad derybininkai gali išeiti ir derėtis. 5 punktas, pone Sėjūnai, nesulaužytas dėl to, kad visi klausimai prieš tai buvo įtraukti į darbotvarkę. Eikit jūs ir derėkitės. 7 ar 10 žmonių, bet kvorumas yra. Siūlau būtent šitos tvarkos ir laikytis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, leiskit tada man pasakyti. Aš asmeniškai būčiau už tai, kad mes paraleliai dirbtume. Derybininkai vestų derybas, o mes nagrinėtume tuos klausimus, dėl kurių niekas nesiginčija. Pavyzdžiui, referendumo rezultatų patvirtinimas arba teisėjos atleidimas, ar dar kuris kitas klausimas. Bet aš čia dar sykį kreipiuosi į koalicijos atstovą. Gal gerbiamasis P.Giniotas dar sykį patvirtintų savo poziciją. Ar galim mes paraleliai dirbti, ar būtinai darom pertrauką iki 12 val.?
P.GINIOTAS. Aš tokių įgaliojimų neturiu, bet iš principo reikia laikytis susitarimo. Susitarimas mums kol kas yra šventas. Tiktai tai padės mums čia, kad mes dirbtume bendrai.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Tada aš priimu sprendimą ir nematau reikalo toliau ginčytis. Skelbiama pertrauka iki 12 val. Derybininkus, frakcijų atstovus ar vadovus, kviečiu į 308 kambarį iškart. Jeigu frakcijos mato reikalą pasitart, prašom. Bet kas ateis, tas ateis.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, kviečiu į salę, kviečiu sėsti. Renkamės į salę. Reikės balsuoti. Visų pirma, gerbiamieji kolegos, pranešu tarpfrakcinio pasitarimo darbo rezultatus. Susitarimas, kurį mes užfiksavom prieš keliolika minučių. Taigi bus pasiūlyta balsuoti dėl Aukščiausiosios Tarybos šios sesijos darbo pratęsimo iki liepos 10 d. Antrasis siūlymas. Nors čia buvo specialus Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas, pritariantis deputatų frakcijų susitarimui, bet manau, kad gali būti mūsų nutarimo dėl sesijos pratęsimo 2 punktas, kad pareiškimo 4 punkte numatyta data birželio 30 d., iki kada mes turėjom priimti naują arba pataisytą tebegaliojantį Rinkimų įstatymą... Kad šita data būtų ištaisyta į liepos 3 d. Taip pat yra suderinta šiek tiek daugiau negu 10 bendrų įstatymų projektų, dėl kurių neprieštarauja nė viena frakcija. Tai čia iš to 31 klausimo sąrašo, kurį aš anksčiau skaičiau, liko 12. Šitas dalykas yra jau paruoštas. Ir man atrodo, kad dabar kaip tik atitinkamas pratęstos sesijos darbotvarkės apytikris planas yra dalijamas. Ir dar vienas susitarimas, kad šiandien dirbam mes pagal tą darbotvarkę, kuri jums buvo išdalyta. Ir todėl paskutinis susitarimo punktas yra toks: patvirtinti tą darbotvarkę, kurią jūs turite štai su tokiais minimaliais pakeitimais. 7 punktas. Rinkimų įstatymas ir kiti dalykai po pietų. Čia šito prašė gerbiamasis deputatas A.Taurantas, kadangi anksčiau, va štai 12 val., jie negalėjo dar padauginti pataisyto Rinkimų įstatymo projekto. 10 punkto pranešėjai turėtų būti gerbiamieji deputatai R.Maceikianecas ir E.Petrovas. Va štai tokie pataisymai dėl šios dienos. Ir šitai, dar kartą pabrėžiu, užfiksuota bendru frakcijų atstovų susitarimu. Ar, gerbiamieji kolegos, sutinkat, kad tokia darbotvarkė būtų patvirtinta galutinai? Taip, šią dieną. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėjau pasitikslinti. Jeigu šiandieną pono V.Baldišio nėra, tai turbūt ir tas klausimas dėl komercinių bankų taip pat šiandien nelabai gali būti svarstomas. Tai ar aš galiu tikėtis, kad jis persikels į pratęsimą?
PIRMININKAS. Be jokios kalbos. Jeigu tikrai jis neatsiranda, nors kažkas sakė, kad jis turėtų būti. Bet jeigu jo tikrai nebus, tai šitie klausimai automatiškai persikelia toliau. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu atkreipti deputatų dėmesį dėl šios sesijos siūlomos darbotvarkės klausimų, jeigu bus pratęsta ši sesija. Tai 7 klausimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas. Čia turima galvoje ir mes taip buvome sutarę, kad bus ataskaita tos derinimo komisijos, kuri tą darbą atliko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Giniotai, mes dar apie šitą dalyką nekalbam. Mes kalbam apie šią dieną. o dėl tos pratęstos sesijos preliminarios darbotvarkės vėliau kalbėsim. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš norėčiau sužinoti, kurią valandą numatoma svarstyti įstatymą dėl rinkimų. Ir antras klausimas...
PIRMININKAS. Nuo 15 val.
V.KVIETKAUSKAS. Ir antras klausimas dėl pratęstos sesijos darbo. Ar mes nustatysim kiekvieno klausimo konkrečią datą ir valandą?
PIRMININKAS. Kol kas mes sutarsim tiktai dėl principo, kad bus štai toks sąrašas, o po to jau paskirstysim pagal dienas. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai, kaip prisimenate, kai mes svarstėme Švietimo įstatymą, tai mes labai stengėmės, kad jį priimtume laiku, kad nuo rugsėjo 1 d. galima būtų naujai organizuoti mokyklose darbą. Panaši padėtis dabar yra aukštųjų mokyklų. Mums reikalingi patvirtinti statutai. Aš šitoj darbotvarkėj dabar vėl nepastebiu aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimo klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, iš karto atsakau. Šitas klausimas iš preliminarių klausimų sąrašo. Jo numeris 19. Jis yra kaip tik tarp tų 12, dėl kurių frakcijos sutarė. Taigi pratęstoj sesijos daly mes šitai nagrinėsim. Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti, kurios frakcijos susitarimo metu blokavo Tautos pažangos frakcijos pasiūlymą dėl Desovietizacijos įstatymo svarstymo pratęsimo sesijoje?
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau šitą klausimą nagrinėti kitu laiku, jeigu jūs neprotestuosit.
A.NORVILAS. Ne, aš tiesiog klausiu, kurios frakcijos blokavo?
PIRMININKAS. Nenorėčiau dabar čia šitų dalykų aštrinti. Mes sutarėm, kad dėl šito dalyko atskirai dar tarsimės. Gal dabar nesiaiškinkim, kas, kur ir kiek kaltesnis. Sutarėm dėl 12 punktų ir, kaip sakoma, garbė Dievui. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Tai vis dėlto kada bus numatytas tas Desovietizacijos įstatymo svarstymas? Ką jūs nusprendėt? Jeigu nebus įrašyta, tai galima ir užmiršt vieną dieną.
PIRMININKAS. Kol kas šito įstatymo projektas yra neįtrauktas į tą preliminarią darbotvarkę. Bet aš dar kartą prašau gerbiamųjų kolegų dabar nenagrinėti šito sąrašo. Mes dabar turim susitarti štai dėl darbotvarkės šiandien, o po to jau tarsimės dėl tų papildomų dalykų. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad visur buvo kalbama, jog tai, kur 10 klausimo pranešėjas deputatas R.Maceikianecas, susietume su deputato E.Petrovo pranešimu.
PIRMININKAS. Tai aš sakiau, kad čia bus numatytas...
P.VARANAUSKAS. A, tai tada aš tiktai atkreipiu dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, tada laikau, kad mes dėl darbotvarkės sutarėm, ir siūlau dar kartą užsiregistruoti bei balsuoti, kad viskas būtų formaliai tvarkingai padaryta. Prašom registruotis. Salėje 82 deputatai. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad frakcijų pasitarime suderinta darbotvarkė ir šiuo momentu dar kartą mūsų aptarta šios dienos darbotvarkė būtų patvirtinta? Už — 73, prieš 1, susilaikė 3. Darbotvarkė patvirtinta. Taigi, gerbiamieji kolegos, grįžtam prie to klausimo, kuris buvo mūsų užrašytas pirmasis dėl Aukščiausiosios Tarybos sesijos darbo pratęsimo. Siūlomas nutarimas (jį pateikė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas) yra toks: ,,Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos darbą pratęsti iki šių metų liepos 10 d." Pagal tarpfrakcinį siūlymą yra dar mintis, kad tai būtų tiktai 1 punktas, o 2 punktas būtų — laikyti susitarimu, kad naujas arba pataisytas tebegaliojantis Rinkimų įstatymas būtų priimtas iki liepos 3 d. Ar sutinkam su tokiu pataisymu? (Balsai salėje) Taip, taip. Kad Rinkimų įstatymas būtų priimtas iki liepos 30 d. Kadangi birželio 9 d. priimto Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo 4 punkte buvo numatyta ,,priimti naują arba pataisytą tebegaliojantį Rinkimų įstatymą iki šių metų birželio 30 d. ir, nutraukus Aukščiausiajai Tarybai įgaliojimus anksčiau laiko, paskelbti rinkimus į naująją Aukščiausiąją Tarybą — Seimą". Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėjau pasitikslinti. Tame nutarime nėra paminėjimo visų tų 12 klausimų, dėl kurių susitarta frakcijų pasitarime? Kokią susitarimas įgauna juridinę formą?
PIRMININKAS. Visų pirma įgauna nutarimo dėl sesijos pratęsimo juridinę formą, o po to mes dar atskirai turime patvirtinti svarstytinų klausimų sąrašą. Bet jeigu norim, jeigu teisingai supratau kolegą A.Rudį, tai galima būtų 3 punktu patvirtinti svarstytinų klausimų sąrašą.
A.RUDYS. Taip, aš labai norėčiau balsuoti už šitą nutarimą, bet tiktai kartu su sąrašu.
Įstatymų bei nutarimu projektų, kuriuos numatoma priimti iki penktosios sesijos darbo pabaigos, sąrašo svarstymas
PIRMININKAS. Tai gal tada aš iš karto modifikuoju pasiūlymą. Gal tada 2 punktu reikėtų įrašyti ,,patvirtinti svarstytinų klausimų sąrašą", o 3 punktu — ,,dėl birželio 9 d. susitarimo 4 punkto patikslinimo". Gal iš eilės tada. Deputatas Č.Okinčicas. Prašom.
Č.OKINČICAS. Aš pasisakau prieš įsipareigojimų priėmimą. Mes jau tiek įsipareigojimų priimam ir jų nevykdom. Ir vėl mes įsipareigojimus priimsim. Va iki 3 d. O gal mes priimsim 4 d, ar 5 d. Aišku, bus priimta. Ir visi mes apie tai žinom. Bet va nejaugi bus žymiai geriau, jeigu mes priimsim įsipareigojimą. Va jau viskas, jau geriau. Mano manymu, įsipareigojimų priėmimas ir jų vykdymas yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš nesuprantu, kodėl iki 3 d. įsipareigojam. Ar ne logiškiau būtų įsipareigoti iki liepos 10 d., vadinasi, iki šios sesijos darbo pabaigos. Ir tai... Praeis diena ir vėl reikės įsipareigoti iš naujo. Tai darykim viską logiškiau, ir tikrai tas klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Aš norėjau atkreipti kai kurių deputatų dėmesį...
PIRMININKAS. Tylos, gerbiamieji kolegos!
P.VARANAUSKAS. (...) Kurie nori kaip sąlygą balsavimui — iki liepos 10 d., kad pratęstume sesiją. Ir sąrašą pateikia. Šis pateiktas sąrašas dar vis dėlto turi būti svarstomas. Ir galiu kaip pavyzdį... Visiškai esu priešingos nuomonės, negu deputatas S.Razma. Ir čia parašyta, kad bus balsavimas, o nebuvo dar tų statutų svarstymo, nebuvo išspręstas klausimas dėl kagebizavimo. Galbūt galima būtų tvirtint statutus po to, kai mes priimsim Desovietizacijos įstatymą, nes jei dabar vadovauja visokie KGB agentai aukštosioms mokykloms, tai tos aukštosios mokyklos bus tiktai svetimų tarnybų rezidentūros. Ir dar galiu sukonkretinti. Universitete įkurtas Tarptautinių santykių institutas. Atsiverčiu vadovybės sąrašą, kur ta visa taryba, — ir vėl KGB agentai. Ir nė vienas iš jų dar neprisipažinęs. Čia labai aktualus klausimas. Ir mes negalime taip be jokių įsipareigojimų tvirtinti šitų statutų. AŠ manyčiau, kad tvirtinkime datą, o paskui svarstysime klausimą. O iš esmės daug kas bus visiems priimtina, bet kai kur turėsime mes savo nuomonę.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Po tokių rimtų problemų mano pasiūlymas gal šiek tiek naivokas ir smulkus. Kaip dėl teisėjos atleidimo?
PIRMININKAS. Yra šios dienos darbotvarkėje.
J.PRAPIESTIS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Tai Ekonomikos komisijos siūlymai liko ignoruoti.
PIRMININKAS. Kai kurie, gerbiamasis kolega, kai kurie.
K.ANTANAVIČIUS. Ne. Visi, visi. Šiandien yra Komercinių bankų įstatymas. Ir to, matyt, niekas nekvestionuoja. Apie tai nebuvo jau kalbos. O visi kiti... Dėl Vyriausybės, dėl neteisėtų nuosavybės teisių atstatymo, dėl vartotojų teisių gynimo... Viskas, viskas lieka izoliuota. Na, tai kalbam apie tai, kad pratęsiam sesiją ekonomikos ir socialiniams klausimams, tačiau tų klausimų čia nebėra. Dar sykį galiu, jeigu norit, visą perskaityti.
PIRMININKAS. Žino deputatai, gerbiamasis kolega. Aš noriu iš karto pasakyti, kad šiuo atveju frakcijų atstovų pasitarime buvo ilgai ginčijamasi ir buvo susitarta būtent dėl šitų punktų. Dėl tamstos sąrašo 1 punkto yra taip susitarta, kad prie interpeliacijos klausimo vienaip ar kitaip tinka pridurti ir atšauktinų Vyriausybės sprendimų sąrašo nagrinėjimą. Deputatas P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš noriu tik pasakyti, kad buvo susitarta, be šitų dvylikos klausimų, kurie yra priimtini visoms frakcijoms, nesant tam galimybės... Jeigu bus bendras susitarimas tarp frakcijų, galėsim į darbotvarkę įtraukti ir kitus klausimus, tarp jų ir kagebizacijos klausimą.
PIRMININKAS. Taip, patvirtinu, kad tikrai tai buvo. Dar sykį deputatas Č.Okinčicas. Prašom.
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau pabrėžti ir atkreipti deputatų dėmesį dėl mūsų premjero rašto Aukščiausiajai Tarybai. Jis čia prašo svarstyti septynis įstatymo projektus. Aš manau, kad Vyriausybė egzistuoja, veikia, todėl į jos prašymus reikia atsižvelgti: arba juos priimti, arba juos atmesti. Čia jau balsavimas nulems. Bet neatkreipti dėmesio į tai, aš manau, negalima. Be to, aš norėčiau dar pasakyti ponui P.Varanauskui, kad negalima dekomunizacija pakeisti svarbių Respublikos reikalų. Tai yra labai, labai pigus daiktas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Okinčicai, aš tamstai noriu pasakyti, kad 6 punktas sąraše yra. Ir 7 punkto bent dalis taip pat yra mūsų sąraše. Vadinasi, galima sakyti, kad iš dalies į Vyriausybės pasiūlymus atsižvelgta. Deja, dėl kitų Vyriausybės pasiūlymų tarpfrakcinis susitarimas nebuvo užtikrintas. Deputatas J.Šimėnas. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Aš ne iki galo čia suprantu, ką mes dabar čia darome. Jeigu mes svarstytume pratęsiamos sesijos darbotvarkę, tai aš turėčiau komisijos pareiškimą padaryti. Todėl galbūt tada aš pasakysiu, ką noriu pasakyti, nes dabar aš nevisiškai suprantu, kas čia yra.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Ačiū. Aš noriu tiktai mažą repliką, kadangi čia buvo pono P.Varanausko užsiminta apie KGB agentus Tarptautinių santykių institute. Tai būtų labai gerai sužinoti, ar jisai informavo šiuo klausimu VLIK'ą, kuris davė 100 tūkstančių dolerių?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, geriau be replikų, bet jau ką darysi... Deputatas S.Razma.
L. S.RAZMA. Aš norėčiau pritarti gerbiamojo P.Varanausko nuomonei, kad tikrai aukštąsias mokyklas reikia išvalyti nuo KGB agentų ir šiaip nuo nusikaltusių žmonių arba, tarkim, nuo pseudomokslo. Tačiau gerbiamąjį P.Varanauską ir kitus deputatus aš norėčiau kviesti patvirtinti statutus. Tai būtų juridinis pagrindas atlikti šitą dalyką. Nes aukštųjų mokyklų statutai, universitetų statutai remiasi, sakysime, Didžiąja universitetų chartija. Čia nėra koks nors konjunktūrinis dalykas. Peržiūrės tuos statutus Mokslo taryba, Vyriausybė, komisija ir t.t. Man atrodo, kad reikia duoti galimybę aukštosioms mokykloms atlikti tai, ką vadina gerbiamasis P.Varanauskas desovietizacija arba dekagebizacija. Ir tam padarytume juridinį pagrindą. Ir šitą dalyką dėl tokių staigių pertvarkymų aukštosiose mokyklose, priėmus statutą, galima būtų atlikti, jeigu Aukščiausioji Taryba savo nutarime dėl statuto įsigaliojimo galėtų suteikti rektoriams teisę atlikti šituos pertvarkymus. Tada būtų išspręstas klausimas dėl juridinio pagrindo aukštųjų mokyklų pertvarkymui, taip pat būtų gauti įpareigojimai atlikti šitą pertvarkymą.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pareikšti susirūpinimą dėl to, kad klausimai, kurie jau buvo įrašyti į trijų posėdžių darbotvarkę, dėl kurių reikia tik balsuoti... Tas balsavimas neįvyksta jau kelintą posėdį. Tuo metu, kai yra pakankamas skaičius deputatų, vyksta įvairios diskusijos, o po to balsavimo procedūrai nelieka laiko. Ir štai aš norėčiau, kad būtų paskelbti referendumo dėl kariuomenės išvedimo rezultatai. Reikia kelių minučių balsavimo procedūrai. Reikia, kad dalyvautų pakankamas skaičius deputatų. Aš jūsų labai prašau organizuoti priešpietinį posėdį taip, kad tokia galimybė būtų šiandieną sudaryta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, tai yra iš principo numatyta. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Labai geras pasiūlymas. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Rinkimų įstatymo priėmimo datos nukėlimas į liepos 3 d. yra susitarimo dalykas ir jis buvo. Dabar dėl premjero laiško. Kadangi yra paliktas darbotvarkėje interpeliacijos klausimas, tai jos negalime atsieti nuo šio pareiškimo. Kaip galima spręsti prieš tai, jeigu nežinom, kaip baigsis pati interpeliacija. Interpeliacijos klausimas, be to, ir apima tai, ką siūlė deputatas K.Antanavičius. Todėl aš siūlau balsuoti būtent už šį nutarimą.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos darbo pratesimo" priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš siūlau tiktai vieną papildymą. Jeigu jūs visi sutiktumėte, paimtume iš Vyriausybės siūlymo, turbūt taip reikėtų sakyti, 9 punktą, kuris yra toks: ,,Š.m. liepos 9 d. siūlau (tai čia premjeras siūlo) apsvarstyti Aukščiausiojoje Taryboje padėtį žemės ūkyje dėl sausros ir priemones dėl valstybės paramos." Manau, kad mes šitą punktą galėtumėme įtraukti 13 klausimu į tą preliminarų sąrašą. Ar sutinkat? Sutinkam. Tada tvarka. Tai aš dabar siūlau jau grįžti prie nutarimo projekto ir balsuoti. Nutarimo 1 punktas būtų toks. Prašom, kolegos, klausytis! ,,Pratęsti Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos darbą iki š.m. liepos 10 d." Tai toks 1 punktas. 2 punktas. ,,Patvirtinti svarstytinų klausimų sąrašą (pridedama)." Ir dar aš siūlyčiau tokį prierašą padaryti
2 punkte. ,,Frakcijoms susitarus nagrinėti ir kitus klausimus." Tinka taip? Ir tada nutarimo 3 punktas būtų toks: ,,Patikslinti birželio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo 4 punktą." Patikslintas tas punktas būtų toks: ,,Priimti naują arba pataisytą tebegaliojantį Rinkimų įstatymą iki š.m. liepos
3 d. ir t.t." Tinka? Taigi iki liepos 3 d., aš juk pasakiau! Tada aš perskaitysiu iki galo. Jau du kartus skaičiau. Jeigu reikia, galiu perskaityti trečią kartą. Tai mūsų nutarimo 3 punktas būtų toks: ,,Patikslinti birželio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo 4 punktą." Skaitau visą tekstą. ,,Priimti naują arba pataisytą tebegaliojantį Rinkimų įstatymą iki š.m. liepos 3 d. ir, nutraukus Aukščiausiajai Tarybai įgaliojimus anksčiau laiko, paskelbti rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą — Seimą." Sutariam? Ar balsuosim dėl kiekvieno punkto, ar už visą nutarimą kartu? Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Visi daugiau ar mažiau sutariam būtent dėl šitos datos? Man atrodo, nesiginčykime. Jeigu reikia, galime dar kartą balsuoti, bet sutariam, kad balsuojam už visą nutarimą. Kas už tai, kad toks nutarimas iš trijų punktų būtų patvirtintas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nutarimas ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos darbo pratęsimo" iš trijų punktų (tie klausimai jau buvo jums perskaityti) priimtas 65 balsais už ir 3 susilaikius. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už konstruktyvų darbą.
Dabar galime šiek tiek atsikvėpti. Deputatas A.Sakalas nori padaryti pareiškimą frakcijos vardu. Prašom. Tada jau eisim prie kitų balsavimų, gerbiamasis deputate Stankevičiau.
Centro frakcijos pareiškimas „Dėl laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti" (deputatas A.Sakalas)
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai! Leiskite perskaityti Centro frakcijos pareiškimą ,,Dėl laikinosios komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirti".
,,Centro frakcija supranta, kokį rimtą darbą dirba šita komisija, ir mano, kad tas darbas yra tikrai reikalingas Lietuvai, yra sunerimusi dėl šios komisijos darbo ir laiko savo pareiga pareikšti:
1. Komisija nesilaiko Aukščiausiosios Tarybos įpareigojimų nuolatos jai atsiskaityti. Per visą savo egzistavimo laiką komisija Aukščiausiajai Tarybai atsiskaitė vieną kartą. Šių metų birželio 21 d. sesijos darbotvarkėje buvo numatyta komisijos ataskaita. Komisijos pirmininkas B.Gajauskas į posėdžių salę neatvyko, nors Aukščiausiosios Tarybos patalpose tuo metu buvo. Jisai pateikė ataskaitą Sąjūdžio koalicijai ,,Už demokratinę Lietuvą".
2. Komisija iki šiol neturi patvirtinto savo darbo reglamento. Nėra apibrėžtos komisijų narių bei pirmininko teisės, pareigos bei atsakomybė. Nėra reglamentuota sprendimų priėmimo tvarka, nėra nustatyta, kokia balsų dauguma priimami atitinkami sprendimai ir t.t.
3. Komisija iki šiol neturi darbų programos, nėra nustatyta, kokiais terminais ir kokie darbai turi būti atlikti. Komisija nepajėgia sukomplektuoti ar pasitelkti darbui mokslininkų, teisininkų, prokuratūros darbuotojų, archyvų specialistų. Faktiškai tiriamasis darbas, išskyrus kai kurias agentų paieškas ir ,,Voratinklio" publikacijas, nevyksta.
4. Nepatenkinamai vyksta dokumentų inventorizacija. Komisija neturi patvirtintų darbo su slaptais dokumentais taisyklių. Nėra ir pačių dokumentų taisyklių. Komisija neištyrė ir neįvertino kai kurių jos narių kėsinimosi 1991 metų rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais slapta nuo apsaugos tarnybų išnešti tinkamai neapiformintus dokumentus bei videokasetes iš KGB pastato.
5. Kai kurie komisijos nariai savarankiškai, nesuderinę nei su komisija, nei su Respublikos prokuratūra publikuoja medžiagą, turinčią valstybinių paslapčių. Tos publikacijos politiniu požiūriu yra tendencingos, jos dažnai sukelia įtarimą nieko bendra su KGB neturėjusiais žmonėmis. Kai kurie komisijos narių pareiškimai spaudoje visiškai neatitinka tikrovės, įžeidžia piliečių garbę ir orumą. Komisijos nariai perduoda spaudai dokumentus, kuriuos jie įgyja kaip šios komisijos nariai.
6. Komisija ignoruoja respublikinės prokuratūros prašymus nepublikuoti medžiagos apie spėjamus nusikaltimus, nes tai apsunkina tyrimų procesą. Komisija nederina savo veiklos su prokuratūra, nesudaro prokuratūrai sąlygų nekliudomai naudotis dokumentais, esančiais KGB pastate, tiek, kiek svarbu jos darbo profiliui bei uždaviniui. Komisija netgi nesvarstė respublikinės prokuratūros rašto jai šiais klausimais.
7. Komisijos darbas tiriant deputatų bendradarbiavimo atvejus su KGB struktūromis yra tendencingas. Išryškėja noras nuslėpti deputatų, priklausančių Sąjūdžio koalicijai ,,Už demokratinę Lietuvą", ryšius su KGB. Štai komisijos narys A.Endriukaitis vienu metu vienoje vietoje aptiko medžiagą apie du agentus Ivanauską ir Jurgį. Čia slapyvardžiai. Asmenį, kuris įtariamas esąs Ivanauskas, apklausė pats A.Endriukaitis. Medžiagą apie jį perdavė respublikinei prokuratūrai, beje, be komisijos žinios. Darė spaudimą prokuratūros darbuotojams, paskelbė publikacijas savo ir ne savo vardu spaudoje. Atitinkamą pareiškimą, beje, visiškai nepagrįstai padarė ir komisijos pirmininkas B.Gajauskas. Tuo pat metu Jurgio medžiaga niekur viešumoje komisijoje ir prokuratūroje nepasirodė. Kodėl? Atsakymas paprastas: šis Jurgis yra koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" narys. Komisija taip pat ignoruoja koalicijos narį Henriką ir kitus. Štai kodėl Sąjūdžio koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą" stengiasi visokeriopai išsaugoti minėtos komisijos status quo.
8. Manome, kad komisija neobjektyviai atliko tyrimą. K.Prunskienė nebuvo supažindinta su byloje esančiais dokumentais, su galutine komisijos išvada. Komisija neišnagrinėjo K.Prunskienės pareiškimo, kurį ji įteikė komisijai. Nuo kai kurių komisijos narių buvo nuslėptas dokumentas, vadinamas K.Prunskienės pasižadėjimo bendradarbiauti su KGB originalu. Komisijos nariai nieko nežino apie šio dokumento atsiradimą, todėl liko įvairių įtarimų apie originalo kilmę.
9. Yra informacijos apie kai kurių komisijos narių ,,telefoninės teisės" atvejus, apie agentų sąrašų platinimą rajonuose rengiantis artėjantiems rinkimams. Šią informaciją reiktų patikrinti.
Reziumuodami norime pareikšti, kad komisijos darbą vertiname neigiamai. Reikalaujame neatidėliotinos ir išsamios komisijos ataskaitos, jos darbo analizės ir įvertinimo Aukščiausiojoje Taryboje." Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pereinam prie darbotvarkės 3 punkto — Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio". Iškart noriu gerbiamiesiems kolegoms pasakyti, kad mes galėsim balsuoti, jeigu salėje bus du trečdaliai nesuspenduotų deputatų. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie esate už posėdžių salės ribų, prašome kuo greičiau į salę. Kiekvienas jūsų balsas reikalingas. Tai tada gal sukeisim vietomis ir spręskime dėl 4 punkto. Pranešėjas gerbiamasis Č.Stankevičius. Prašom.
Nutarimo „Dėl 1992 m. birželio 14 d. referendume priimto Lietuvos Respublikos piliečių sprendimo" projekto svarstymas ir priėmimas
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Jums jau buvo pateiktas nutarimo ,,Dėl 1992 m. birželio 14 d. referendume priimto Lietuvos Respublikos piliečių sprendimo" projektas. Šis nutarimas nėra norminio pobūdžio. Juo tiktai yra skelbiamas tas sprendimas, kurį tauta priėmė balsavimu birželio 14 d. referendume. Šis nutarimas grindžiamas Lietuvos Respublikos rinkimų komisijos, kuri kartu vykdo ir referendumo komisijos funkcijas pagal įstatymą, nutarimu. Nutarimas yra priimtas birželio 17 d. Komisijos nutarimas yra su visais parašais ir su reikiama informacija. Nutarimo tekste yra kai kurie pagrindiniai skaičiai, paimti iš šio nutarimo, tačiau, lyginant su anksčiau jums pateiktu projektu, reikėtų padaryti mažą redakcinę pataisėlę preambulės paskutinėje dalyje prieš žodžius ,,nutaria skelbti". Yra parašyta projekte ,,ir tai sudaro per 68,95%". Žodelį ,,per" reikia išbraukti, nes iš tikrųjų pagal protokolą tai sudaro 68,95%. Žodis ,,per" yra nereikalingas. 1 straipsniu skelbiamas priimtas referendumo sprendimas cituojant sprendžiamąją dalį. 2 punktu pranešama apie šio sprendimo įsigaliojimo datą. Ši data yra nustatyta įstatymo, tačiau kad būtų visuotinai žinoma ir Lietuvoj, ir už jos ribų, yra nutarimo 2 straipsnis, kuris teigia, kad įsigaliojimo diena yra birželio 18 d. Kita diena po to, kai buvo priimtas rinkimų komisijos nutarimas. Jis birželio 17 d. Eltos buvo viešai paskelbtas. Siūlau priimti šį nutarimą ir prašau už jį balsuoti.
PIRMININKĖ (L.ANDRIKIENĖ.) Ačiū gerbiamajam Č.Stankevičiui. Deputatas G.Ilgūnas.
S. G.ILGŪNAS. Malonėkite pasakyti, kodėl mes birželio 14 d. referendumą vertiname čia, o nebuvo gegužės 23 d.? Gal pirma reikėtų įvertint gegužės 23 d. referendumą?
Č. V.STANKEVIČIUS. Įstatymai ir sprendimai skelbiami tie, kurie yra priimti. Kadangi birželio 14 d. buvo priimtas šis sprendimas, jį reikia paskelbti, o gegužės 23 d. įstatymas nebuvo priimtas, todėl ir jo negalima skelbti. Čia yra sprendimo skelbimas, o ne kokia nors informacija apie referendumo rezultatus. Tą informaciją padaro pati komisija. Čia yra priimto nutarimo skelbimo aktas.
PIRMININKĖ. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pratęsti tą pačią mintį. Vis dėlto gegužės 23 d. irgi buvo priimtas sprendimas. Sprendimas nepritarti tam projektui, kuris buvo pateiktas tautos referendumui. Tai nuosekliai turbūt reikėtų iš tikrųjų pirmiau paskelbti sprendimą, kad nepritarta, o po to — antrojo referendumo rezultatus, kad pritarta.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis deputate, aš dar kartą kartoju, kad yra skelbiami įstatymai ir sprendimai, kurie yra priimti. Visi kiti yra neskelbiami. Jų rezultatai yra paskelbti. Tai padarė rinkimų komisija, kad tas įstatymas nebuvo priimtas. Tačiau aš kviečiu svarstyti šį nutarimą, kuris yra darbotvarkės klausimas ir kuriuo siūloma paskelbti priimtą tautos balsavimu sprendimą.
PIRMININKĖ. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Stankevičiau, aš vis dėlto pritariu jums, kad birželio 14 d. išvadas būtina paskelbti ir mes šiandien paskelbsim. Bet referendumo rezultatai yra teigiami arba neigiami. Šiuo atveju teigiami. Juos reikia paskelbti. Bet gegužės 23 d. yra neigiami. Tai pat buvo priimtas neigiamas sprendimas. Ir jūs manęs jokiu būdu neįtikinsit, kad jūs esat teisus. Dėl to aš siūlau balsuoti ir dėl ano.
Č. V.STANKEVIČIUS. Dėl ko nors kito, išskyrus svarstomą klausimą, aš nematau jokio pagrindo balsuoti. Jeigu deputatai nori į darbotvarkę įtraukti kito minimo referendumo svarstymą, tai yra jų valia. Tačiau šiuo atveju aš prašau balsuoti už nutarimą, kad būtų paskelbtas referendumu priimtas įstatymas. Nepakeitinėkime svarstymo objekto.
PIRMININKĖ. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti. O dėl prieš tai buvusio referendumo... Tai tie, kurie kelia šį klausimą, turėtų bent jau žinoti, kad oficialiai rezultatai nėra patvirtinti ir, ko gero, nebus patvirtinti dėl jiems žinomų priežasčių.
PIRMININKĖ. Ar sutiktų deputatai A.Sėjūnas, Č.Okinčicas ir V.Plečkaitis nebeklausti? Gal mes galėtume balsuoti tada.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš tik norėčiau paprašyti deputatų labai vieningai balsuoti už šį nutarimą, kad paskelbimo aktą mes priimtume šiandieną. Jis yra mums svarbus. Na, pats sprendimas yra jau įvykęs, priimtas, tačiau reikia oficialiai mums atlikti paskelbimo aktą.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Č.Stankevičiui. Aš noriu paprašyti deputatą Č.Okinčicą prieiti prie šoninio mikrofono, nes kompiuteris užimtas ir aš negaliu įjungti. Dėl balsavimo motyvų. Tada siūlysiu deputatams registruotis ir balsuoti.
Č.OKINČICAS. Aš siūlau visiems deputatams balsuoti už pateiktą nutarimą, o dėl anksčiau įvykusio referendumo manau, kad ir rezultatai parodė, ir įvertinimo pakanka. Nebegrįžkim mes prie to.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš kviečiu deputatus sėstis į vietas. Ir kviečiu visus deputatus, esančius rūmuose, kurie mane girdi, ateiti į salę. Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu visus registruotis. Registracija prasidėjo. Užsiregistravo 90 deputatų. Aš kviečiu deputatus balsuoti už tai, kad nutarimas ,,Dėl 1992 m. birželio 14 d. referendume priimto Lietuvos Respublikos piliečių sprendimo" būtų priimtas. Gerbiamieji deputatai, balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad nutarimas būtų priimtas? Už balsavo 83 deputatai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi nutarimas priimtas.
Nutarimo „Dėl A.O.Kvaraciejūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigu" projekto svarstymas ir priėmimas
Aš kviečiu į tribūną deputatą J.Prapiestį pateikti nutarimo projektą ,,Dėl A.O.Kvaraciejūtės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų".
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad su nutarimo projektu susipažinot. Klausimas yra visiškai aiškus. Aukščiausiojo Teismo teisėja Alvyra Ona Kvaraciejūtė pati kol kas prašo ją atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų, kadangi perėjo į kitą darbą. Ji yra priimta į advokatų narius. Yra ir toks Aukščiausiojo Teismo pirmininko prašymas. Todėl aš prašau tą prašymą tenkinti. Prievarta mielas nebūsi, o juo labiau tokiose pareigose.
PIRMININKĖ. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš norėčiau klausti Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir visą laiką to pat, ko klausdavau išeinant teisėjams iš Aukščiausiojo Teismo arba į žemesnio lygio teisėjų pareigas. Teisingumo sistemos Lietuvoje perspektyva vis mažėja? Tokiu būdu mūsų rinktam sąstatui... Tai toks nuolatinis klausimas.
J.PRAPIESTIS. Be abejo, galbūt galėtų atsakyti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tačiau jis tris kartus buvo salėje. Mes niekaip negalėjome pradėti šito klausimo svarstyti, todėl aš paprasčiausiai jo nekviečiau. Aš nemanau, kad teisėjos, nors ir labai patyrusios, kvalifikuotos, išėjimas iš pareigų griauna teisingumo sistemą. Be abejo, nauji atėję ne greitai pasieks tokią kvalifikaciją, tačiau tai yra jos apsisprendimas. Ir paprastai tie teisė,jai, kurie daug metų eina teisėjo pareigas, kad ir kokio lygio, kokios instancijos teismuose, vis tiek ateina metas, kai jie nori mažiau atsakingo darbo. Jeigu anksčiau patekti į advokatūrą buvo labai sudėtinga, reikėdavo būti arba aukšto pareigūno žmona, arba aukšto pareigūno vaiku, reikėjo dar ir CK palaiminimo, tai šiuo metu tokių apribojimų nėra, todėl, aš manau, renkasi savo darbą... Atsiprašau, ne visi advokatai taip yra pasiekę. Aš turiu galvoje taisyklę. Išimčių būdavo. Todėl aš manau, kad mes neturim teisės trukdyti jiems patiems pasirinkti kur dirbti, kadangi geras advokatas, aš manau, privers dirbti gerai ir tardymo darbuotojus, ir pagaliau pačius teisėjus.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Aš tik norėčiau paakinti kolegas. Situacija nėra ten taip sudėtinga. Ji paprasta. Aš žinau, gerbiamoji A.Kvaraciejūtė ne kartą kreipėsi į mus prašydama. Nieko nėra slapto, nėra jokio prievartavimo. Tiesiog išeina į advokatūrą.
PIRMININKĖ. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš siūlau balsuoti ir pritarti šitam nutarimui, bet norėčiau irgi pabrėžti tas taisykles, apie kurias kalbėjo pranešėjas. Manau, kad reikia turėti įrodymų, kalbant apie taisykles ir apie išimtis taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš kviečiu deputatus sėstis į vietas. Mes tuojau balsuosime dėl nutarimo ,,Dėl A.O.Kvaraciejūtės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų". Balsavimas prasidėjo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas? Ponai deputatai, balsuojame mygtukais. Už balsavo 75 deputatai, prieš — 1, susilaikė 4. Taigi nutarimas ,,Dėl A.O.Kvaraciejūtės atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų" priimtas.
Nutarimo „Dėl Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio" projekto pateikimas
Kviečiu į tribūną deputatą Č.Juršėną pateikti Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio" projektą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, po vakarykščių diskusijų, prisimenat, buvo du siūlymai, kaip užbaigti šitą nutarimą. Aš jį perskaitau visą, o po to tarsimės, ką daryti.
,,Aukščiausioji Taryba nutaria sustabdyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio veikimą iki Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pabaigos." Toks buvo mano pasiūlytas variantas. Kadangi mes dabar jau sesijos darbą pratęsėm iki liepos 10 d., tai gal toks variantas ir būtų tinkamas. Bent aš asmeniškai būtent šitokį teikiu. Tuo tarpu buvo kitas pasiūlymas. Skaitau. ,,Sustabdyti Reglamento 221 straipsnio veikimą iki Aukščiausiosios Tarybos šeštosios sesijos darbo pradžios." Tai yra du variantai. Ar iki liepos 10 d., kaip aš siūlau, ar, kaip čia, atrodo, gerbiamasis Pirmininkas bei kai kurie deputatai siūlė iki rugsėjo 10 d. Tai aš siūlyčiau apsispręsti. Tai mano yra taip ir pasiūlyta.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano požiūriu, šis nutarimas yra visiškai nereikalingas, nes jūs pats ne per seniausiai perskaitėte Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 80 straipsnio pirmosios dalies redakciją, kurioje parašyta, kad Aukščiausioji Taryba turi teisę pratęsti sesiją. A? atsiprašau, gal nesuprantu jūsų?
Č.JURŠĖNAS. Ne, čia ne apie tai. Dar sykį paaiškinu, gerbiamasis kolega. Šitas mūsų sprendimas reikalingas dėl to, kad mes galėtume skubesne tvarka priimti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisas, nes pagal 221 straipsnį konstitucinės pataisos nagrinėjamos bendra tvarka be jokių skubėjimų. O mums jau reikia skubėti. Štai dėl ko reikia suspenduoti šitą punktą.
V.ŽIEMELIS. Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Tačiau, gerbiamasis pranešėjau, ar yra prasmė svarstyti šitą pakeitimą, jeigu mes pratęsėm sesiją iki liepos 10 d.?
Č.JURŠĖNAS. Dar kartą sakau, kad aš čia neturiu laiko ir, man atrodo, nėra prasmės aiškinti, kokia yra mūsų ilga normali procedūra. Jeigu mes laikomės pateikimo terminų (pirmojo, antrojo, trečiojo), tai mes šitai užbaigsime tik rugsėjo mėnesį. Taip, pusę metų. Teisingai gerbiamasis L.Sabutis sako. Todėl štai ir yra toks siūlymas.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto ar savo nemokėjimą, arba nenorą dirbti mes įstatymų keitimu galim pateisinti, ar ne?
Č.JURŠĖNAS. Aš nenorėčiau šito moralinio klausimo nagrinėti, nors iš principo, žinoma, aš su tamsta sutinku. Bet čia iš bėdos siūlomas šitas dalykas, o ne iš gero gyvenimo, sutikit su manim. Ne iš gero gyvenimo.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Mes ką tik balsavom, pone Juršėnai, kad turim priimti įstatymo projektus ir t.t, ir t.t. Kas bus, jeigu 10 d. mes nepriimsim? Pratęsim dar vienai dienai, ar 10 dienų? Todėl mano siūlymas ir buvo — iki sesijos pabaigos. O per atostogas tegul tas Reglamentas veikia.
PIRMININKĖ. Taigi mano ir buvo užrašyta ,,iki penktosios sesijos pabaigos".
V.JARMOLENKA. Jūs sakėt: iki liepos 10 d.
Č.JURŠĖNAS. Ne. Aš sakau, kad taip galima suprasti tą terminą, bet tekste nėra. Aš galiu dar kartą pakartoti. Variantas mano yra ,,iki Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pabaigos". Kiek mes pratęsim, tiek ir bus. Arba kitas variantas ,,iki šeštosios sesijos pradžios". Bet aš teikiu būtent šitą pirmąjį variantą be konkrečios datos.
V.JARMOLENKA. Ačiū. Dabar suprantu.
Č.JURŠĖNAS. Tai gal galim balsuoti?
PIRMININKĖ. Daugiau nebus deputatų...
Č.JURŠĖNAS. Tiktai aš atsiprašau. Gerbiamoji pirmininke, aš labai prašau kolegų vieningai balsuoti, nes čia reikalingi 65 balsai. Čia ne šiaip dauguma reikalinga.
PIRMININKĖ. Deputatas N.Medvedevas dar.
N.MEDVEDEVAS. Ir vis dėlto supaprastinti procedūras, keisti konstitucines nuostatas... Prisiminkite, broliai lietuviai, protingą patarlę: ,,greitas darbas — žabalas vaikas".
PIRMININKĖ. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau nėra precedentas. Mes jau baigiame būti pripratinti nesilaikyti teisinės sistemos, nesilaikyti teisinės sąmonės. Labai gražiai skamba, kai siūloma suspenduoti įstatymą. Mes patys siūlome visuomenei sekti mūsų pavyzdžiu todėl, kad Aukščiausiajai Tarybai įstatymai negalioja. Šitą projektą reikia taip ir vertinti. Tai yra antiteisinis projektas. Bet kadangi situacija yra štai tokia, kaip kad sako pranešėjas, jog mes ne iš gero, o iš bėdos šitai darom, tai aš prašau visų įvertinti tai, kad šitai darom tikrai iš bėdos, kad tai yra blogai, kad šitai daroma dėl to, kad kitaip negalim, o kodėl negalim — vėl visiems žinoma. Todėl, kad kažkas numato norą, kada ir kaip darys, nepaisydamas įstatymų, nepaisydamas reglamentavimo tos tvarkos, kuri yra numatyta, kaip reikia elgtis, ir primeta valią Tarybai. Tarybai ir įstatymams. Todėl šitai įvertinęs, šitai viešai pasakęs aš dabar vis dėlto kviečiu kolegas balsuoti už. Bet tegul žino, kieno dėka Aukščiausiajai Tarybai tenka pažeidinėti teisinę logiką, teisinę sąmonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pastebėti Reglamento skirtumą nuo kitų įstatymų. Reglamentas yra Aukščiausiosios Tarybos vidaus tvarką reglamentuojantis įstatymas, o jo galiojimo sritis yra pačios Aukščiausiosios Tarybos darbas. Taigi jis teikiamas balsuoti reikalaujant kvalifikuotos daugumos. Tai yra tikrai nepažeidžiama teisė ir Aukščiausioji Taryba tai gali padaryti. Gaila, kad tokių pasipiktinimų nebuvo, kai buvo priiminėjami protokoliniai nutarimai, kurie primetinėjo sprendimus visai valstybei. Bet nereikia to prisiminti. Aš siūlau atsižvelgti į tai, kad šis įstatymas yra Aukščiausiosios Tarybos procedūrą reglamentuojantis įstatymas ir Aukščiausioji Taryba visiškai kompetentinga, ypač kvalifikuota dauguma, spręsti tos procedūros taikymo pakeitimą, kaip šiuo atveju siūloma, trumpam laikotarpiui.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Galima sutikti su gerbiamojo Č.Stankevičiaus pasakytomis mintimis, bet aš norėčiau, kad šitas įstatymo projektas, reglamentinis pakeitimas būtų suderintas su konkrečia data, būtent su liepos 10 d., nes iš tikrųjų mes tą sesiją galim taip pratęsinėti, kad apskritai nesibaigs ta sesija. Bet kadangi kalbama ir buvo Prezidiumo pasiūlymas pratęsti sesiją iki liepos 10 d., tai ir šitą reglamentinį pakeitimą būtinai priderinkim prie datos. Sesija baigiasi liepos 10 d. liepos 10 d. nustoja tas pakeitimas galioti. Tik tokiu atveju aš už jį balsuosiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau pasisakyti tik dėl balsavimo motyvų. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Žinoma, aš pasisakau už. Tačiau kartu norėčiau pasakyti, kad kai kurių deputatų buvimas mėnesį balkone priverčia pažeidinėti tam tikra prasme savo vidinius įstatymus. Tačiau mes jau neturim kitos išeities ir balsuokime už.
PIRMININKĖ. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš — prieš. Ta proga siūlau pasveikinti Lietuvos sesę Estijos Respubliką, priėmusią savo Konstituciją. Siūlau tai padaryti šiandien ir paprašyti jų skalbimo miltelių. Jie su suomiais turi neblogą chemiją. Išskalbsim šitą savo Konstituciją, gal daug kas išsitrins ir nereikės čia kaitalioti.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš kviesčiau kolegas vis dėlto balsuoti. Toks yra nesudėtingas šį kartą mums uždavinys. Iš esmės vienas skaičius. Yra liepos 10 d., ar nėra... Tai yra visiems mums priimtina, nes iš esmės problema atsiranda dėl mūsų pačių sudarytų kliūčių. Tai yra pasistatyta tvora, kad štai konstitucinės pataisos, apie kurią mes šnekam jau daugiau kaip mėnuo, naujos rinkimų sistemos formalus įregistravimas turėtų turėti 5 ar 6 dienas. Man atrodo, kad liepos 10 d. išsprendžia net ir tuo atveju, jeigu mes norėtume tas dienas formaliai išlaikyti. Todėl aš galvoju, kad, gerbiamoji pirmininke, teikite balsavimui iš karto. Ir galimi du variantai: iš principo pirmiausia ar reikalinga 10 d., ar nereikalinga, o paskui priimame tą Reglamento sustabdymą.
PIRMININKĖ. Paskutinis deputatas J.Liaučius. Paskutiniam suteikiu žodį. Aš siūlau kitiems deputatams jau atsisakyti, nes tikrai daugiau negu du pasisakė ir už, ir prieš. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš nesuprantu šio projekto teisinės logikos ir manau, kad tokios logikos iš viso nėra. Galbūt yra politinė logika, tačiau teisinės logikos nėra. Jeigu sustabdomas 221 straipsnio veikimas (tos keturios taisyklės, nurodytos šitame straipsnyje, taip pat nukreipimas į 220 straipsnį), tai išeina štai kokie be galo įdomūs dalykai. Pirma, galima laikinąją Konstituciją pakeisti ne bendra tvarka. Antra, tai gali daryti ir kiti subjektai, nenumatyti 220 straipsnyje. Trečia, ir anksčiau nei po paros, vadinasi, ir pristačius, sakykime, po penkių minučių. Ketvirta, ne įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys subjektai. Tai būtų visiškai nesuprantama, ką galima daryti šito sustabdymo metu, kaip galima daryti bei kada galima daryti. Aš esu prieš tokį teisinį absurdą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš kviečiu į tribūną dar kartą Č.Juršėną. Tada siūlysiu deputatams balsuoti dėl šio nutarimo projekto.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti keletą pastabų ir gal dar kai ką pasiūlyti paredaguoti, kad visi būtų užganėdinti. Pirmasis ir kapitalinis dalykas: ar mes pirmąsyk darom tokį sprendimą, kurį mus priverčia daryti sunkus mūsų gyvenimas? O kodėl sunkus gyvenimas, aš neaiškinsiu. Aš čia sutinku su kai kuriais, kurie centre šnekėjo ir iš anos pusės šnekėjo. Bet dabar nesiaiškinkim, kas ir kiek kaltas. Mes fiksuojam, kad turim sunkų gyvenimą ir iš šito sunkaus gyvenimo turim padoriai išeiti. Ir kad mes išeitume iš šitos situacijos, mes naudojamės precedentu, kurį mes sukūrėm pernai, kai lyg ir nebuvo čia jokių mūsų nesutarimų, skaldymosi ar kitų dalykų. Primenu, kad pernai, balandžio 18 d., priimdami Reglamentą mes priėmėm specialų nutarimą, kurio 1 punktu suspendavom Reglamento 270 straipsnį. Ir ne tik: po to dar du kartus rudenį mes šitą suspendavimą pratęsėm. Taigi mes turim precedentą iš tų, sakykim, geresnių laikų, lyginant su šiais blogais laikais. Vadinasi, sakyti, kad čia visiškai blogai, dovanokit, neišeina. Na, o kas kaltas? Vadinasi, aš esu nuoseklus, pasirodo. Dabar antras dalykas. Va šnekėjo gerbiamasis kolega J.Liaučius. Apie šitą dalyką aš galvojau. Ir čia yra dvi išeitys. Pirmas dalykas. Jeigu kalbėsim apie šito straipsnio antrąją dalį, tai jos nuostatos yra Konstitucijoj ir kitur. Sakysim, kas turi teisę dėl Konstitucijos ir t.t, taisymai visokie... Tai čia galima dėl šito nesijaudinti. Bet kad iš tikro nebūtų jokių nesusipratimų, galima šitą mūsų nutarimą taip pataisyti: ,,sustabdyti 221 straipsnio pirmąją dalį". Nes čia mums svarbiausia pirmoji dalis. Ir tada išnyks gerbiamojo kolegos J.Liaučiaus pastabos. Tinka? Ir aš vis dėlto pasisakau už tą variantą, kuris buvo iki sesijos pabaigos. Nes savaime aišku, kad mes sesijos toliau nepratęsim be bendro mūsų sutarimo. Čia nėra ko jaudintis. Aš prašyčiau gerbiamąjį kolegą V.Plečkaitį, nors jis manęs negirdi, nesiūlyti liepos 10 d. Kadangi sesijos pabaiga mūsų nustatyta, savaime aišku. Ir mes be bendro sutarimo toliau tikrai nepratęsim darbo. Aš siūlau balsuoti taip, kaip čia yra užrašyta: ,,sustabdyti 221 straipsnio pirmosios dalies veikimą iki penktosios sesijos pabaigos". Gerai?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
Č.JURŠĖNAS. Taigi mes ką tiktai priėmėm nutarimą, kad sesija pratęsta iki liepos 10 d. Mes ką tik priėmėm sprendimą.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš manau, gerbiamasis kolega, jūs kaip tik atvirkščiai nei gerbiamas Z.Juknevičius, apeliuodamas į asmenį, pasakėte kontrargumentus, kurie keičia iš esmės. Nes pirmoji dalis ir antroji dalis yra skirtingos taisyklės. Ir jeigu jūs minite, kad galima tik vieną pirmąją dalį keičiant, tai bendra tvarka... Ji ne bendra. Suprantama, priimtina. Tai yra mūsų vidaus tvarka, tačiau jeigu būtumėt palikę antrąją dalį, kad gali atėjęs iš gatvės asmuo turėti iniciatyvos teisę, o ne tik ten nurodyti subjektai, tai suprantama, kad šitoks absurdas neįmanomas. Todėl visiškai priimtinas šitas pirmos dalies sustabdymas, tačiau jokiu būdu — ne antrosios dalies. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Tai sutariam. Tada patikslinam: 221 straipsnio pirmosios dalies veikimą. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai Jarmolenka, Sėjūnai ir Juknevičiau, ar jūs labai norėtumėt dar pasisakyti? Gal mes galėtume jau balsuoti? Kviečiu tada deputatus registruotis. Balsų skaičiavimo grupė pasakė, kad šiuo metu salėje yra 86 deputatai. Kviečiu deputatus balsuoti. Kas už tai...
Gerbiamieji deputatai, ar jūs labai norit registruotis? Kviečiu deputatus registruotis. Registracija prasidėjo. Užsiregistravo 85 deputatai. Su pirmininke — 86. Taigi salėje yra didysis kvorumas. Siūlau deputatams balsuoti už tai, kad nutarimas ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio pirmosios dalies sustabdymo" būtų priimtas. Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 62 deputatai, prieš 5, susilaikė 13. Tai deputatai siūlo pakartoti dar kartą ir balsuoti kortelių pakėlimu. Aš kviečiu... (Balsai salėje, negirdėti)
Gerbiamieji deputatai, man atrodo, neverta ginčytis. Greičiau būtų, jeigu mes dar kartą balsuotume kortelių pakėlimu. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 62.
PIRMININKĖ. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 3.
PIRMININKĖ. Kiek prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 4.
PIRMININKĖ. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 10.
PIRMININKĖ. Taigi 62 deputatams balsavus už, 4 prieš, susilaikius 10 nutarimas nepriimtas.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKĖ. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Būtent tris sykius prašiau žodžio ir norėjau tai pasakyti. Jeigu mes taikom Reglamentą, turėjo pasisakyti du deputatai už, du prieš. Tada būtų visiems aišku, dėl ko mes balsuojam. Tada galima buvo vykdyti balsavimo procedūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš noriu kaip atstovas, kuris dalyvauja konsultacijose iš Sąjūdžio koalicijos, pasakyti, kad šituo balsavimu mes perbraukėm per visą tą susitarimą, kurį buvom pasiekę. Nes tada netenka prasmės mūsų susitarimas dėl datų. Konkrečiai dėl liepos 3 d., kai mes turėjom priimti konstitucines pataisas, skelbti priešlaikinę rinkimų datą ir Rinkimų įstatymą. Aš nežinau, kaip mes išeisim iš tos keblios padėties, kurią dabar šiuo balsavimu padarėme, bet mes vertinam tai būtent šitaip, kad frakcijos, kurios susitarė, nesilaikė, jų deputatai nesilaikė to susitarimo.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad mes galėtume... Aš prašau prieiti prie šoninio mikrofono, gerbiamasis Malkevičiau. Aš negaliu įjungti...
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamoji pirmininke, taip susiklostė, kad jūs prašėt balsuoti kortelėmis, o kvorumą mes registravom mygtukais. Gal padarykim tą procedūrą iki galo suskaičiuokim, kiek deputatų yra salėje. Jeigu yra tam tikras skaičius (aš mačiau — per tą laiką atėjo keturi ar penki deputatai), perbalsuokim, nes iš tikrųjų čia buvo bendras susitarimas, nė viena frakcija neprieštaravo. Aš tikiuosi, kad nė viena frakcija neprieštaraus tam perbalsavimui. Man atrodo, atėjo trys deputatai. Jei nors vienas iš jų balsuos už, tada mums užteks balsų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis deputate Ambrazevičiau, ar galiu aš traktuoti, kad jūs frakcijos vardu reikalaujat perbalsuoti, taip? Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš tą pat norėjau... Kad patikrintume kvorumą ir perbalsuotume. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš tikrai raginčiau visus neužmiršti, kad ką tik balsavome už liepos 3 d., kad baigtume tą klausimą. Tai kaip mes jį baigsime, jeigu pagal procedūrą galėsim išspręsti trumpiausiai tiktai per savaitę?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu visus sėsti į vietas. Aš prašysiu balsų skaičiavimo grupės, kad suskaičiuotų visus deputatus, ir Tautos pažangos frakcijos vardu siūlysiu dar kartą balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Balsų skaičiavimo grupė kol kas nepasiruošusi skaičiuoti. Saugos diržų reikia deputatams, kad prisegtų prie vietų.
PIRMININKĖ. Deputate Rudzy, dėl ko jūs norėjot kalbėti?
R.RUDZYS. Aš norėjau pasakyti, kad jeigu kvorumo užteks, tai manęs prašom neskaičiuoti. O jeigu neužteks, tai aš pasiliksiu. Nes su manim niekas nesitaria, o dabar kaltina, kad aš kažkokio susitarimo nesilaikau. Tarkitės su manim, jeigu norit. O jeigu nenorit tartis, tai reikėjo galvoti prieš mėnesį, kai lipot į balkoną, kad Konstitucijos pakeitimui reikia mėnesio. O dabar neapsimeskim. Dabar gražiai susitarkim visi. O išvis man nepriimtinas Konstitucijos kaitaliojimas. Man asmeniškai, kaip piliečiui, nepriimtinas. Ir jeigu kvorumo užtenka, prašau manęs neskaičiuoti. Jeigu neužteks, aš pasiliksiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar gali balsų skaičiavimo grupė pasakyti, kiek deputatų yra salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Salėje 92 deputatai.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio pirmosios dalies" priėmimas
PIRMININKĖ. Salėje 92 deputatai. Aš kviečiu deputatus balsuoti kortelių pakėlimu. Kas už tai, kad nutarimas ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 221 straipsnio pirmosios dalies sustabdymo" būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 69.
PIRMININKĖ. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 1.
PIRMININKĖ. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 7.
PIRMININKĖ. Taigi 69 deputatams balsavus už, 1 — prieš, 7 susilaikius nutarimas ,,Dėl Reglamento 221 straipsnio sustabdymo" priimtas. Pirmosios dalies.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį" galiojimo pratęsimo" projekto svarstymas
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Jurną. Svarstysime ir balsuosime dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo į bendrojo akcizo mokestį" galiojimo pratęsimo" projekto. Dar žodis P.Giniotui. Prašau.
P.GINIOTAS. Aš norėjau tik trumpą repliką. Norėjau pastebėti. Kadangi susitarimas buvo pasiektas tarp visų frakcijų, bent jų vadovai tai tikrai turėjo tam susitarimui pritarti. Tuo tarpu aš pastebėjau, kad Centro frakcijos lyderiai vis dėlto šiuo atveju nebalsavo už šį klausimą.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamasis Jurna.
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekto, kad pratęstume Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų gruodžio 10 d. nutarimo 1, 3 ir 4 punkto galiojimą iki šių metų pabaigos, prašymas 3—316
būtų toks: vakar pirmojo svarstymo metu deputatai K.Antanavičius, J.Beinortas, M.Stakvilevičius, A.Sėjūnas, B.Rupeika, P.Vaitiekūnas turėjo iš tikrųjų galbūt svarstytinų klausimų, bet tie klausimai susiję ne su šituo nutarimu. Kalbama apie Biudžeto įstatymą, nutarimą dėl to įstatymo įsigaliojimo ir dėl Aukščiausiosios Tarybos šių metų vasario 25 d. nutarimo, kuriuo nustatytas 18% tarifas. Vyriausybė dėl šitų norminių dokumentų jokių pasiūlymų nepateikė, todėl būtų prašymas spręsti tą klausimą, kurį pateikia Vyriausybė — pratęsti akcizo ėmimo mechanizmą iki metų pabaigos.
PIRMININKĖ. Aš noriu tik informuoti gerbiamuosius deputatus, kad tai yra šio nutarimo paskutinis svarstymas, po kurio bus balsuojama. Jeigu jūs turėjote pastabų, jau buvo laiko jas pateikti. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad praeitą kartą, kai svarstėme biudžetą, balsuodami įpareigojom Vyriausybę pateikti mums įstatymą, kuris įsigaliotų nuo liepos 1 d. Tai nebuvo padaryta. Antras dalykas. Žinom biudžeto duomenis. Vietoje deficitinio, kurio mes visi laukėm, dėl kurio balsavom, susiklostė taip, kad biudžetas yra pliusinis ir iš Lietuvos mokesčių rinkėjų mokesčių imama gerokai daugiau, negu buvo suplanuota, ir gerokai daugiau, negu galų gale reikia. Ir žinom, kad pirmojo ketvirčio biudžetas yra vos ne milijardas rublių pertekliaus. Dabar nuo liepos 1 d. didinti mokesčius, kai mūsų ekonomikos subjektų galimybės konkuruoti Rytų rinkoje yra sugriautos, kai jau iš esmės verslininkai ir pramonininkai negali parduoti savo produkcijos Rytų rinkoje, dar didinti kainas, dar vieną infliacijos spiralę vynioti, visiškai nėra reikalo. Tai aš nesiūlau atmesti visai to projekto, bet aš siūlau ir pasisakau, kad išlaikytume 15% mokestį, nes, gerbiamieji deputatai, jūs turbūt puikiausiai žinot, kad ta visa demagogija, jog čia nukentės kažkokie socialiniai reikalai, yra neteisybė, nes socialiniams reikalams ir pensijoms naudojamas ,,Sodros" mokestis, o akcizas naudojamas iš esmės nekontroliuojamiems Vyriausybės poreikiams tenkinti, nes lėšos švaistomos, jūs žinot, be jokios kontrolės.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą kviečiu deputatus pasisakyti tik dėl balsavimo motyvų. Du — už ir du — prieš.
V.JURNA. Tai jeigu galima...
PIRMININKĖ. Prašau.
V.JURNA. Aš atsakysiu dėl pirmojo klausimo. Buvo pavedimas pateikti įstatymo projektą. Tai aš noriu patikslinti, gerbiamasis deputate, kad toks projektas jums pateiktas, tiktai Vyriausybė, atsižvelgdama j konkrečias ekonomines sąlygas, siūlo jo nesvarstyti, o atidėti vėlesniam laikui. Tai susiję ir su valiutos klausimais, ir su kitais ekonominiais klausimais, o šiandien yra situacija... Dar kartą kartoju, kad ne apie tą nutarimą kalbama. Tarifas 18% jau patvirtintas. Ir dabar teikiamas pratęsti ne tas nutarimas, o 1991 metų gruodžio 10 d. tarifas. Nėra mechanizmo. Iš esmės nuo rytdienos nėra kaip taikyti tą tarifą, nes mechanizmo nėra. Todėl kalbama tiktai apie 1991 m.gruodžio 10 d. nutarimo 1, 3 ir 4 punkto pratęsimą. O tarifas ir biudžeto klausimai yra visai kiti įstatymai ir jie į darbotvarkę neįtraukti.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Štai čia ir yra šuo pakastas, kaip sako. Nes iš tikro mechanizmas turėjo būti priimtas kartu su Pridėtosios vertės įstatymu, o jūs, Vyriausybė, turėjot pateikti tą įstatymą jau apie kovo mėnesį, kad mes galėtume iki liepos 1 d. jį priimti. Ir tuomet, aišku, 18% būtų logiškas veiksmas. Kadangi mes svarstėm tą procentą, tai juk Vyriausybei buvo sakoma, kad jūs šiandien turite teisę individualų akcizą nustatyti tokį, kokį norite. Taip sakant, jūs tai ir darote. Kam norite ir kiek norite, jūs tai nustatot. Todėl tas 18% šiandien iš esmės jokios įtakos neturi. Jisai tiktai parodys mūsų psichologinį nusiteikimą didinti mokesčius, o tai nėra naudinga šiandien Lietuvai bet kuriuo aspektu. Kai bus priimtas pridėtosios vertės mokestis, kuris reglamentuos visus šios rūšies mokesčius, tuomet bus galima tą 18% tarifą taikyti. Todėl aš manyčiau, kad priimant to seno mechanizmo pratęsimą reiktų ir pataisyti: vietoj 18% 15%. Užrašyti, kad, priėmus pridėtosios vertės mokestį, tuomet jisai bus 18%.
V.JURNA. Taip. Jūs pasiūlyti tokią teisę turite, bet tai tiesiogiai nesusiję su šios dienos nutarimu.
PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi siūlau pritarti, priimti nutarimą ir pratęsti nutarimo Nr.I2081 1 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punkto galiojimą. Ir norėčiau atmesti pono V.Jurnos pastabą, kad tai nesusiję. Buvo nutarimas, kuris veikia, apie kurį kalbama. Ir nutarimo 2 punkte parašyta, kad tarifas yra 15%. Pratęsiam visą tą nutarimą ir bus klausimas išspręstas. Taigi siūlau balsuoti arba už visą nutarimo pratęsimą (vadinasi, 1, 2, 3 ir 4 punktas), arba už tai, ką siūlo Vyriausybė. Tokie du balsavimai turėtų būti. Ačiū.
V.JURNA. Aš tik labai trumpai galiu pasakyti. Jeigu jūs priimtumėte jūsų pasiūlymą, nuo rytdienos galiotų du nutarimai. Vienas nutarimas, kad tarifas, kurį siūlot pratęsti (Nr.2081) 15%... Kitas nutarimas galioja 18%. Tokios, žinoma, situacijos turbūt būti negali, tai visiems aišku.
PIRMININKĖ. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš siūlau pritarti Vyriausybės projektui ir tik noriu atkreipti deputatų dėmesį, kad pasakė, jog socialinėms programoms. Tai socialinės programos ne tik iš ,,Sodros" yra vykdomos. O tai yra ir mokymas, mokslas. Sitam kol kas lėšų trūksta. Ypač mokslui. Įmonės dabar nenori finansuoti, jos nedirba perspektyvai. Yra griaunamas mokslinis potencialas, o tai labai skaudžiai atsilieps mums ateityje, jeigu mes gyvensim tik šia diena. Žodžiu, aš čia tik pavyzdžius paminėjau. Vyriausybė turi daug reikalų, daug rūpesčių, ir mes jai dabar netrukdykime, o tik padėkime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Aš atsiprašau, bet po ranka neturiu dabar šito projekto. Bet man vis dėlto nelabai suprantama. Jeigu mes šiandieną nepritartume 18%, ar mes galime šiandieną iš karto balsuoti dėl 15%?
V.JURNA. Ne. Todėl, kad niekas nepateikė to klausimo. Vyriausybės išvadų dėl tarifo dydžio nėra todėl, kad nei Vyriausybė teikė, nei jūs teikėte. Kalbama tiktai apie mechanizmo pratęsimą. O apie tarifą, kai buvo po diskusijų priimtas... Nei Vyriausybė teikė jį pakeisti, nei jūs nepateikėt pakeisti ir į darbotvarkę neįtrauktas.
V.PIKTURNA. O Ekonomikos komisijos nebuvo pateikta?
V.JURNA. Bent šiandien darbotvarkėje nėra. Pirmojo svarstymo metu dėl šito nutarimo keli deputatai sakė, kad reikia ne tiktai tarifą keisti, bet grįžti prie biudžeto svarstymo. Ir iš tikrųjų problemų yra. Vyriausybė tą klausimą svarstys. Gal galima prie to grįžti. Šiandien klausimas pateikiamas siauriau.
PIRMININKĖ. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Jeigu reikia sustabdyti 18% akcizo mokestį tokiu keistu būdu, tai aš raginu tai padaryti: nepatvirtinti 18%, o patvirtinti nutarimą su 2 punktu. O po to mes sustabdysim ir nutarimo galiojimą, kuriuo patvirtintas 18%, nes jisai žlugdo ūkį. Ir tai, ką kalba ponas P.Varanauskas... Jisai, na, Dieve, tikrai nesupranta, ką kalba, nes ruošiasi skirstyt tai, ko nebus.
V.JURNA. Tada kiltų klausimas rytoj, kaip imam akcizą? Pagal kurį tarifą, kai abu parlamento nutarimai galiotų: ir dėl 18%, ir dėl 15%.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Man atrodo, mes čia nespręskim šitos problemos. Balsuojam už tą nutarimą įrašę 2 punktą, nes nuo to niekas nepasikeis. Kodėl? Todėl, kad mes pratęsim galiojimą nutarimo, kuris buvo priimtas praėjusiais metais. Tuo tarpu vasario 25 d. nutarimas yra vėlesnis, nustato naujesnį tarifą ir automatiškai bus 18%. Vyriausybė ims 18% net akimis nemirktelėjusi. Ir, aš manau, jeigu norit, kad nebūtų nuo rytdienos 18%, reikia panaikinti, tuoj pasakysiu... Aukščiausiosios Tarybos vasario 25 d. nutarimą Nr.I2423. Tik šitaip juridiškai, man atrodo, tegalime šitą klausimą išspręsti.
V/URNA. Vis dėlto aš norėčiau patikslinti. Vyriausybė pateikė pasiūlymą dėl 1, 3 ir 4. Ir prašom balsuoti dėl to. O jeigu čia kyla kitų pasiūlymų, balsuokime atskirai.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam V.Jurnai. Aš kviečiu deputatus sėstis į vietas. Mes balsuosim dėl šio nutarimo priėmimo. Gerbiamieji deputatai, balsuosime dėl nutarimo ,,Dėl apyvartos mokesčio pakeitimo j bendrojo akcizo mokestį". Dėl tokio nutarimo galiojimo pratęsimo. Aš kviečiu deputatus balsuoti už šį nutarimą. Balsuojame mygtukais.
Už balsavo 39 deputatai, prieš — 17, susilaikė 10. Nutarimas nepriimtas. Ačiū deputatams. Pertrauka iki 15 val. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš neužimsiu nė minutės. Kreipiuosi į suinteresuotus kolegas, kurie vakar žiūrėjo Lietuvos krepšininkų rungtynes. Kviečiu jus viešai pasveikinti sėkmingai įveikus pirmąjį turą, labai sėkmingai pradėjus antrąjį bei palinkėti jiems tokios sėkmės iki pat galo — iki Barselonos! (Plojimai)