1992 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Dabar mūsų darbotvarkėje klausimas įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo" projektas. Tai su privatizacijos reikalais susijęs projektas. Pranešėjas — ponas A.Šemeta.
A.Šemetos pateikiamas įstatymo “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo” projekto svarstymas
A.ŠEMETA. Laba diena, gerbiamieji deputatai. Aš pristatau trečiajam svarstymui ir balsavimui Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo" projektą. Jau buvo du šio įstatymo svarstymai. Jam esminių pastabų nebuvo pareikšta. Vadinasi, aš pasakysiu, kokios buvo pastabos. Taip pat buvo svarstytas šis projektas Sąjūdžio koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" posėdyje. Na, ir per šį svarstymą buvo pareikšta pora pastabų. Bet aš manyčiau, kai balsuosime už atskirus straipsnius, galbūt galėsime ir tuos klausimus kartu išspręsti. Žodžiu, pagrindinis pasiūlymas buvo pono S.Pečeliūno. Siūlomame įstatymo projekte yra numatyta, kad privatizavimo objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą tvirtina Centrinė privatizavimo komisija. Pagal dabar galiojantį įstatymą šį sąrašą tvirtina Aukščiausioji Taryba. Buvo pono S.Pečeliūno pasiūlymas dar kažkokį papildomą saugiklį įtraukti į šią dalį. Tai yra jis siūlė, kad Centrinės privatizavimo komisijos teikimu tą sąrašą tvirtintų Vyriausybė. Na, iš esmės, man atrodo, nėra didelio skirtumo esant šiai situacijai, aš manyčiau, kaip deputatai nutars, taip ir gali būti šiuo konkrečiu klausimu.
PIRMININKAS. Gerai. Pastabų autoriai galės trečiojo svarstymo metu pasisakyti. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs sutinkate su siūloma pastaba, tai gal nereikėtų ir balsuoti, kad Centrinė privatizavimo komisija pateikia tą sąrašą, o Vyriausybe tvirtina. Vis tiek kartu dirba, todėl esminio skirtumo nebūtų, bet būtų toks papildomas saugiklis, kad dvi, galima sakyti, valstybės organizacijos tą sąrašą peržiūrėtų. Pirmiausia sudarytų privatizavimo komisija, o paskui Vyriausybė dar savo posėdyje peržiūrėtų, gal kai kurie ministrai turėtų pastabų ir pakoreguotų.
A.Šemetos pateikiamas nutarimo “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų privatizavimo klausimais dalinio pakeitimo” projektas
A.ŠEMETA. Na, aš manyčiau, kad galima būtų priimti tokį pasiūlymą, ir tada projekto 1 punktas skambėtų taip: ,,Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo kai kuriuos straipsnius:
7 straipsnio antrąją dalį parašyti taip: ,,Privatizavimo objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą Centrinės privatizavimo komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė."
PIRMININKAS. Gerai. Ar visi deputatai pritaria šitam sutartam variantui? Ne visi? Taigi teks balsuoti. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau, kad būtų palikta redakcija, kurią pirmiausia teikia Vyriausybė, ponas A.Šemeta, bet ir tai yra per stiprūs apribojimai. Noriu (kadangi jūs dabar sakysit, kad nepateikta pastaba) priminti, kad gruodžio 15 d. buvo pateiktas Ekonomikos komisijos projektas, siūlymas, kad jokių tokių sąrašų tvirtinti niekur nereikia. Reikia patvirtinti sąrašą, kas neprivatizuojama, ir viskas. Sakykit, kokia logika privatizuojamų už valiutą objektų sąrašą tvirtinti atskirai? Na, tai ką — mums valiutos nereikia ar mes apskritai esam kokie nors?.. Lietuvos žmogus pirkti už valiutą irgi turi pagal tam tikrą sąrašą. Jeigu būtų, sakykim, ne Lietuvos piliečiams, o užsienio piliečiams, dar galima su tuo sutikti. Todėl jau (...), kad Vyriausybė turi tvirtinti ar dar kas nors, jokios prasmės nėra. Ką reiškia Vyriausybės privatizavimo komisija ir dar Vyriausybė tvirtins? Na, už valiutą, įsigilinkim, už valiutą parduodama. Tai štai kas nors iš mūsų piliečių, sukaupusių valiutos, norės nusipirkti, jisai dar didesnes kliūtis... Lietuvai yra 10 kartų didesnė iš to nauda. Taigi prašyčiau, kad jokių sąrašų, tvirtinamų už valiutą, nereikia iš viso sudaryti, o tiesiog parduoti bendra tvarka.
PIRMININKAS. Dabar sutarkime štai dėl kokios tvarkos, gerbiamasis Antanavičiau. Jeigu priimama deputato S.Pečeliūno pastaba arba ji nepriimama, jūs reikalaujate balsuoti už visą straipsnį, ir jeigu tas straipsnis nepriimamas, vadinasi, neegzistuoja štai šitie apribojimai, kurie yra dabar siūlomi. O kol kas tą pataisą, kuri dabar yra siūloma... Egzistuos senas... Aš supratau, ir tada liks jums galimybė siūlyti ir panaikinti tą įstatymo straipsnį, nes kol kas tokio teikimo panaikinti aną straipsnį nėra. Yra siūlymas tik pakeisti šitą straipsnį. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš tik noriu pasakyti Tautos pažangos frakcijos vardu, kad būtų balsuojama dėl pono S.Pečeliūno pataisos.
PIRMININKAS. Ne, nesutinka. Gerbiamasis Pečeliūnai, kai kurie deputatai nesutinka. Jiems, matyt, labiau patinka projekto variantas, todėl jie siūlo balsuoti.
A.ŠEMETA. Aš manau, kad esant šiai situacijai galima būtų netgi alternatyviai balsuoti, kadangi Vyriausybei nėra skirtumo, ar bus pono S.Pečeliūno variantas, ar bus projekte pateiktas variantas. Aš manyčiau, kaip nuspręs deputatai, taip ir bus.
PIRMININKAS. Gerai. Dar deputatas S.Pečeliūnas ir...
S.PEČELIŪNAS. Aš manyčiau, jeigu leisite, kad mes turėtume vis dėlto laikytis to Reglamento, kurį turim. Jeigu pranešėjas pataisą priėmė, tai jau tampa ne mano, o pranešėjo variantas ir tuomet galim balsuoti tik už arba prieš šitą redakciją. Kaip aš supratau, pranešėjui visiškai jokio skirtumo nėra, ar bus taip, kaip jis formulavo, ar taip, kaip aš, nes iš principo tai yra tas pat, tai būtų dar vienas sąrašo peržiūrėjimas ir pasitikslinimas. Tai nėra blogai, nes Vyriausybė ir taip gali privatizavimo komisijai teikti savo pasiūlymus vieną ar kitą objektą privatizuoti ar neprivatizuoti. Čia būtų visai tas pat. Man atrodo, turbūt vienodai manom su pranešėju. Manyčiau, jeigu mano pataisa yra priimta, tuomet turėtume balsuoti už arba prieš. Jeigu, sakykim, bus pabalsuota prieš, tai tada ponas K.Antanavičius turi teisę teikti projektą panaikinti šitą straipsnį, bet, aš manau, ne šito posėdžio metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Man atrodo, ponas E.Klumbys būtent pagal Reglamentą ir reikalauja balsuoti dėl pranešėjo priimamos pataisos, nes ne visiems deputatams gali būti priimtina šita pataisa. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Šita pataisa įteikta specialiai anksčiau komisijos ar kito svarstymo metu?..
A.ŠEMETA. Neišgirdau. Šitos pataisos yra teikiamos Vyriausybės.
PIRMININKAS. Deputato S.Pečeliūno.
A.ŠEMETA. Na, ji raštu nebuvo pateikta, buvo siūloma žodžiu. Raštu aš, jeigu žiūrėsim formaliosios pusės, jokių pastabų dėl šio klausimo negavau.
PIRMININKAS. Vadinasi, galima traktuoti, kad pranešėjas, pasikalbėjęs su deputatais, gauna pasiūlymų ir jis priima tuos pasiūlymus. Jeigu jis ne... Jis priima...
A.ŠEMETA. Šiuo atveju, aš dar kartą kartoju, Vyriausybės požiūriu tai nėra esminis dalykas, kad dėl to reikėtų ginčytis. Aš manyčiau, kaip deputatai nuspręs, taip ir gali būti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Paskutinis pasisakymas šiuo klausimu dėl balsavimo motyvų. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš vis dėlto siūlyčiau paremti deputatą E.Klumbį. Pirmiausia turėtume balsuoti dėl deputato S.Pečeliūno pataisos. Ją priėmę arba nepriėmę sužinotume, kaip toliau elgtis. Pranešėjui visiškai vis tiek, ar bus ta pataisa priimta, ar nepriimta. Bet nereiškia, kad jisai priima tą pataisą ir atmeta seną variantą.
PIRMININKAS. Gerai, tai taip ir sutariame, kad dabar balsuojame dėl to, ar deputato S.Pečeliūno pataisa yra priimtina Aukščiausiajai Tarybai, o po to balsuojame už visą straipsnį ir to balsavimo metu paaiškėja tolesni deputato K.Antanavičiaus veiksmai. Sakykim, šitaip. Deputate Pečeliūnai, jūs pasakėte mintį, pasisakėte dėl balsavimo motyvų, man atrodo, pakanka. Prašom registruotis.
A.ŠEMETA. Aš siūlyčiau balsuoti dėl to klausimo.
PIRMININKAS. Registracija prasidėjo. Užsiregistravo 71 deputatas. Taigi teikiu balsuoti dėl deputato S.Pečeliūno pataisos, kuriai pritaria ir pranešėjas, tačiau nepritaria dalis deputatų, todėl dėl šios pataisos reikia balsuoti, kad 2 punktas būtų formuluojamas štai kaip: ,,Sąrašą Centrinės privatizavimo komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Kas už šią deputato S.Pečeliūno pataisą, kurią remia Vyriausybės atstovas ponas A.Šemeta? Deputate Gajauskaite, jūs kol kas neregistruota šiame posėdyje. Už deputato S.Pečeliūno pasiūlymą balsavo 29 deputatai, prieš — 25, susilaikė 7. Pataisai nepritarta. Taigi lieka balsuoti dėl to straipsnio, kuris buvo teikiamas kaip pradinis Vyriausybės variantas ir skamba taip: ,,Privatizavimo objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą tvirtina Centrinė privatizavimo komisija." Reikia balsuoti dėl šio punkto? Reikia. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš ne tiek dėl balsavimo, aš norėčiau vis dėlto dėl procedūros.
PIRMININKAS. Gerai, aš tada tik pasakau, jeigu jau taip griežtai pagal procedūrą, tai tada elkimės pagal Reglamento 208 straipsnį, gerai?
S.PEČELIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Taip, tai prašom raštu prieš 24 valandas pateikti pastabas.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu buvo šito įstatymo aptarimas ir jo metu pateikta pataisa buvo priimta, tai ar reikia dar ją pateikti raštu? Tai buvo ne prieš 24 valandas, tai buvo turbūt prieš septyniasdešimt kažkelias valandas (jeigu ne daugiau). Tai vyko praeitą savaitę.
PIRMININKAS. Deputate Pečeliūnai, noriu pasakyti štai ką. Jūs girdite apeliacijas, ir aš taip pat sutinku, kad pagal Reglamento 208 straipsnį pataisos projektui turi būti pateiktos raštu prieš 24 valandas posėdžio sekretoriatui. Yra toks Reglamento reikalavimas. Jeigu jau darėme nuolaidą, priėmėme šitą jūsų pastabą, pataisą, nors ji ir nebuvo visai reglamentiška, tai aš prašyčiau jūsų į kitą pusę Reglamento nesukti. Deja, taip. Buvo galima visiškai neteikti šitos pataisos.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu ponas pranešėjas būtų pasakęs, kad jam pataisa yra nepriimtina ir jis ją atmeta, tuomet būtų pateikta raštu ir dėl jos būtų balsuojama, kaip dabar ir atsitiko. Kadangi buvo pateikta prieš kokias keturias ar penkias paras ir pranešėjas priėmė pataisą, t.y. teikė ją kaip savo, tai aš nematau šito balsavimo, kuris vyko, prasmės.
PIRMININKAS. Pranešėjas pagal Reglamentą privalėjo prieš tris paras išdalyti deputatams projektą, kuriame būtų matyti jūsų pataisa. Na, nemokykit manęs Reglamento, gerbiamasis Pečeliūnai. Aš ir taip sudariau galimybę balsuoti dėl jūsų pataisos, bet to buvo galima ir nedaryti. Nestatykit prie sienos
A.ŠEMETA. Aš norėjau tiktai patikslinti. Vadovaudamiesi Vyriausybės nuomone šiuo atveju mes palikome tą straipsnio redakciją, kuri buvo mūsų pateikta, ir manėme, jeigu parlamente bus priimta deputato S.Pečeliūno pataisa, tai ji gali būt priimta. Šiuo atveju, matyt, turėtų likti ta redakcija, kokia buvo.
PIRMININKAS, Dabar liko ta redakcija, kuri buvo. Ar reikalaujama dėl jos balsuoti, ar ji priimama be balsavimo? Kas nors reikalauja balsuoti? Niekas nereikalauja. Įstatymo pataisa tokia, kokia buvo tekste, lieka ir dabar. Tvirtina Centrinė privatizavimo komisija. Taigi priimta be balsavimo, eikime toliau.
A.ŠEMETA. Taigi 1 punkto antroji dalis. Na, mano nuomone, ji turėtų būti iš karto, kadangi kai priimsime pirmąją dalį, atitinkamai 9 straipsnio ketvirtoje dalyje reikės išbraukti žodžius: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos" ir vietoj to įrašyti žodžius: ,,Centrinės privatizavimo komisijos". Vadinasi, jeigu buvo priimta ana pataisa, tai šita turėtų būti automatiškai priimta.
PIRMININKAS. Taip. Ar reikia balsuoti dėl šios pataisos? Balsavimas netenka prasmės. Priimta be balsavimo. 3 punktas.
A.ŠEMETA. 3 punktas. Papildyti 14 straipsnio pirmąją dalį šiuo 3 punktu: ,,Rengiant konkursus privatizavimo objektams, parduodamiems už laisvai konvertuojamą valiutą, įsigyti konkursų rengimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė."
PIRMININKAS. Pastabų nebuvo gauta.
A.ŠEMETA. Pastabų dėl šio punkto nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Aišku. Ar reikia balsuoti dėl punkto? Nėra reikalavimo balsuoti. 14 straipsnio pirmosios dalies 3 punktas priimtas be balsavimo.
A.ŠEMETA. Ketvirtoji dalis. Papildyti 14 straipsnio ketvirtąją dalį šiuo sakiniu: ,,Ši sąlyga netaikoma objektams, parduodamiems už laisvai konvertuojamą valiutą." Na, ir aš galbūt perskaitysiu visą tą dalį, kad būtų aišku, apie ką kalbama. 14 straipsnio ketvirtosios dalies dabartinė redakcija yra tokia: ,,Valstybinės akcinės ir valstybinės įmonės, turinčios akcinio kapitalo, privatizuojamos tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą." Taigi prie šio sakinio siūloma pridėti sakinį: ,,Ši sąlyga netaikoma objektams, parduodamiems už laisvai konvertuojamą valiutą." Kadangi mes ką tik prieš tai priėmėm straipsnį numatydami dar vieną privatizavimo būdą, o būtent — rengti konkursus, todėl šita pataisa yra būtina.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šios pataisos? Niekas nereikalauja. 14 straipsnio ketvirtoji dalis, papildyta šiuo sakiniu, priimta be balsavimo.
A.ŠEMETA. Taip, dabar 2 punktas. ,,Lietuvos Respublikos užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų sričių įstatymo 5 straipsnyje išbraukti žodžius: ,,gaminti tabako gaminius". Na, taip pat norėčiau pacituoti dabartinę šio straipsnio redakciją: ,,Užsienio kapitalo įmonėms ir bendroms įmonėms, kurios veikia ne kaip valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės, draudžiama gaminti tabako gaminius." Šiuos žodžius siūloma išbraukti. Jeigu pažiūrėtume į visą įstatymą, tai, žodžiu, siūloma šiuo atveju atsisakyti valstybės monopolio tabako gaminiams gaminti, tačiau jį palikti valstybės, Vyriausybės licencijuojamos veiklos sąraše, t.y. kad būtų šios rūšies produktų gamybos priežiūra, tačiau galėtų gaminti šiuos gaminius užsienio kapitalo įmonės, kurios suinteresuotos investuoti į Lietuvą, būtent į šią pramonę.
PIRMININKAS. Pataisų nebuvo?
A. ŠEMETA. Žodžiu, posėdyje buvo pateikta deputato A.Svarinsko pataisų, taip pat abejonė, ar reikia priimti šią pataisą. Tačiau raštu pataisų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai, teks, matyt, balsuoti dėl šios jūsų siūlomos pataisos. Deputatai pasisakys dėl balsavimo motyvų. Deputatas E.Klumbys. Nepageidaujat? Deputatė R.Rastauskienė. Nėra. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau tik paklausti. Tarkim, atsisakymas mūsų kišimosi čia nieko blogo, bet licencijos išdavimas... Vis tiek turi būti kažkokia politika. Šiandien mes užsienio kapitalui išduodame licencijas tabako gaminiams, paskui išduosime spirito gaminiams. Kažkokia politika vis tiek turi būti. Gal mane labiau įtikintų balsavimai, Vyriausybės motyvai ir paaiškinimas, Vyriausybė tokiu būdu nori lankstumo, bet kartu prisitaiko ir prie visuomenės nuomonės. Pavyzdžiui, mūsų komisija dabar turi įstatymo projektų, ir kaip tiktai organizacijos mus verčia reikalauti monopolizuoti tokius verslus kaip, sakykim, tabako pramonę ir alkoholio gamybą. Susidarys labai dviprasmiška situacija: viena vertus, atiduodame šitą verslą į užsieniečių rankas ir kita vertus, norime galų gale sutvarkyti savo tokius, na, sakyčiau, žalingus įpročius. Gal pranešėjas galėtų kiek plačiau pakomentuoti Vyriausybės licencijų politiką?
PIRMININKAS. Gerai, pranešėjas apibendrins pasisakymus dėl balsavimo motyvų, o kol kas deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau pasakyti keletą motyvų. Vakarų šalyse šiuo metu tabako rinka persisotinusi ir dėl sveiko gyvenimo būdo toleravimo ir propagavimo neturi galimybių. Šiuo metu į Afriką ir kitas neišsivysčiusias šalis šitos monopolijos kreipia visą dėmesį ir investicijas. Šiandien mes susiduriame su šita problema jau ir Lietuvoje, mus irgi prie tokių priskiria. Norą investuoti į šitą šaką reiktų vertinti kaip Lietuvai nereikalingą, tegul investuoja kitur. Galiu dar pridurti, kad neseniai prie Konservatorijos buvo pakabintas (...) laikrodis, kurį iš Hamburgo atgabeno Klimaitis. Vilniuje turėjo būt sumontuota 13 tokių laikrodžių, na, mes stengėmės, kad to nebūtų. Todėl aš manyčiau, kad Lietuvai šitos nuolaidos nereikėtų daryti ir tai būtų mums visiems labai naudinga.
PIRMININKAS. 2 deputatai pasisakė prieš šios pataisos priėmimą. Deputatas A.Patackas.
A.PATACKAS. Aš taip pat pritariu samprotavimams ir noriu dar pridurti, kad rūkaliai skundžiasi (aš nesu rūkalius, nesuprantu) dėl nevienodų kainų. Sakykime, Baltarusijoj ir Lietuvoje. Lietuva patiria didelių nuostolių. Iš Lietuvos vežami tabako gaminiai, ten jais spekuliuojama. Šituos dalykus reiktų pirmiausia suvienodinti. O dėl tabako gamybos, mane iš viso stebina mūsų toks gilus provincialumas. Įsileidžiame visokių... ko reikia, nevežame, o visokių tokių dalykų mes mielai įsileidžiame. Nelabai aš suprantu, iš kur čia toks traukimas prie visko, nuo ko kitos civilizuotos šalys kratosi?
PIRMININKAS. Tačiau rūkaliai turbūt skundžiasi ir lietuviško tabako kokybe? Deputatas A.Sakalas. Dar 2 deputatai gali agituoti už pataisos priėmimą.
A.SAKALAS. Aš neagituosiu nei už, nei prieš, tiktai norėčiau išgirsti iš Vyriausybės atstovo, kokie vis dėlto buvo padaryti ekonominiai ar kitokie paskaičiavimai, kodėl būtent tabako gaminiams tas draudimas yra panaikinamas? Man kol kas nėra visiškai aišku, kokią turėsime naudą Lietuvoje panaikinę šitą draudimą?
PIRMININKAS. Gerai, atsakysite» kai apibendrinsite. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš nors ir nerūkau, bet noriu vis dėlto šiuo atveju paremti rūkalius ir kalbėti apie tabako gaminių kokybę. Jeigu kam teko susidaryti bendrą vaizdą apie tabako fabrikus, tai galėtų suprasti, kokios kokybės cigaretes rūko mūsų rūkaliai. Užsienio investicijos kaip tik padėtų išspręsti šią problemą. Atsirastų naujų įrenginių, galbūt ir žaliavos būtų geresnės kokybės, gal ir patys gaminiai būtų teikiami geresnės kokybės ne tik LietUvai, bet galbūt ir užsienio rinkai. Galbūt tai būtų galimybė užsidirbti ir valiutos? Aš remiu šią pataisą ir siūlau ją priimti.
PIRMININKAS. Taip, ir paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamasis Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Na, kadangi P.Giniotas pasisakė nerūkančiųjų vardu, aš gal rūkančiųjų vardu norėčiau dabar pasisakyti. Šiuo metu tikrai svarbi Lietuvoje problema — gaminamo tabako kokybė, ir nėra kitų būdų, kaip ją pagerinti. Turbūt mūsų sveikatos apsauga irgi sutiktų, kad yra vienas būdas, kaip mažinti rūkymo žalą (bent jau vienas iš būdų), didinti tų gaminių kokybę, kad kuo mažiau nuodingų medžiagų būtų juose. Vienas iš tų būdų technologija ir žaliavos. Kito būdo, kaip šią problemą spręsti, kaip sujungti, sakykim, užsienio kapitalą su mūsų valstybėj esančiu kapitalu, kol kas neturime ir turbūt greitai neturėsime. Svarstant tą klausimą buvo dar keliama įvairių klausimų. Pavyzdžiui, dėl tabako reklamos ir kitų, bet kiti klausimai visai su šiuo nesusiję. Mes galime mūsų valstybėj uždrausti tabako reklamą, bet tai nereiškia, kad tabako kokybė pagerės arba pablogės. Manau, kad turime gerinti visų gaminių, nesvarbu, ar jie nuodingi, ar jie nenuodingi, kokybę. Pirmiausia turi būti kokybiškas. Jeigu nuodas, tai ir tas turi būti kokybiškas, bet turi būti tik tas vienas nuodas (kaip parašyta), o ne į jį pridėta dar kitų nuodų, apie kuriuos niekas nežino. Aš manau, reikėtų remti šitą Vyriausybės iniciatyvą ir padaryti šitą pataisą įstatyme.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju gerbiamajam S.Pečeliūnui. Prašom gerbiamąjį A.Šemetą apibendrinti ir balsuojame dėl šio straipsnio.
A.ŠEMETA. Na, pirmiausia aš norėčiau pasakyti dėl deputato A.Endriukaičio pastabos. Iš tikrųjų, matyt, reikia atskirti tuos dalykus, o būtent — gamybos klausimus nuo reklamos klausimų. Iš tikrųjų Vyriausybė gali imtis tokios politikos, kad būtų uždrausta reklamuoti tabako gaminius, čia visiškai natūralu, daugelis šalių eina prie tokios politikos. Tačiau gamybos klausimai yra visiškai atskirai nuo šių klausimų, nuo reklamos klausimų. Aš visiškai pritariu deputato S.Pečeliūno nuomonei. Būtent dabartinė tabako gaminių kokybė Lietuvoje yra tokia, kad, man atrodo, žala sveikatai yra daug didesnė patiems rūkantiesiems. Jau geriau šie rūkaliai rūkytų cigaretes iš gerų žaliavų ir pagamintas pagal tinkamą technologiją. Taip pat norėčiau dar pabrėžti tą situaciją, kad Lietuvoje mes turime du fabrikus: Kauno tabako fabriką ir Klaipėdos tabako fabriką. Būtent čia, parlamente, buvo balsuota, kad Klaipėdos tabako fabrikas būtų įtrauktas į privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų sąrašą. Taigi susidaro savotiška tokia (...) situacija, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimu objektas yra įtrauktas į privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą objektų sąrašą, bet, kita vertus, įstatymas draudžia tokį objektą privatizuoti tai nustatytas valstybės monopolis. Todėl mes ir norime ištaisyti dabartinę padėtį. Aš siūlyčiau balsuoti, matyt, dėl to klausimo.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šios pataisos? Reikia? Gerai, prašom balsuoti. Kas už šitą pataisą, t.y. iš įstatymo 5 straipsnio išbraukti žodžius ,,gaminti tabako gaminius"... Prašo dar kartą registruotis. Prašom, registracija prasidėjo, registruotis reikia.
Salėje 81 deputatas. Prašom balsuoti. Kas už šią pataisą, kad būtų išbraukti žodžiai ,,gaminti tabako gaminius"? Kad iš draudžiamų užsienio investicijoms sričių būtų išbraukta tabako gamybos sritis. Balsavimas prasidėjo.
Už šią pataisą balsavo 34 deputatai, prieš — 23, susilaikė 15. Pataisa yra nepriimta. Aš abejoju, ar tikrai teisingai buvo suprastas mano komentaras, todėl aš prašau visus deputatus sėdėti salėje savo vietose ir paprasčiausiai patylėti. Pone Ulba ir pone Patackai! Aš prašau dar kartą balsuoti, kadangi... Ponia Ambrazaityte, pasakykite, kodėl negalima? Ar jūs esate skaičiusi Reglamentą? Posėdžio pirmininko reikalavimu galima pakartoti balsavimą. Deputate Sėjūnai, prašom sėsti į vietą! Dar kartą balsuosime. Taip, posėdžio pirmininkas yra rūkantis, tačiau, manau, ne tai lemia. Aš skelbiu posėdžio pertrauką (30 sekundžių), o kol kas skaitau, kaip skamba siūlomas pakeisti punktas. Siūloma iš Lietuvos Respublikos užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų sričių įstatymo 5 straipsnio išbraukti žodžius: ,,gaminti tabako gaminius", t.y. nutraukti šitos srities investicijų stabdymą ir leisti investuoti pinigus šioje srityje. Taigi kas už Vyriausybės pasiūlymą? Na, aš prašau netriukšmauti...
A.ŠEMETA. Taip, aš galbūt, kad būtų...
PIRMININKAS. Gerai, jūs pats pasakykite, o deputatų prašau tylos.
A.ŠEMETA. Aš dar kartą noriu perskaityti, kaip skamba šis straipsnis užsienio investicijoms draudžiamų sričių įstatyme: ,,Užsienio kapitalo įmonėms, bendroms įmonėms, kurios veikia ne kaip valstybinės ar valstybinės akcinės įmonės, draudžiama gaminti tabako gaminius." Šiuos žodžius: ,,gaminti tabako gaminius" siūloma išbraukti. Vadinasi, lieka.
PIRMININKAS. Gerai, prašau salėje tylos, skelbiu pakartotinį balsavimą dėl šio straipsnio. Kas už Vyriausybės pasiūlytą šio straipsnio pakeitimą? Prašome balsuoti. Balsavimas prasidėjo.
Balsuojant pakartotinai už balsavo 48, prieš 21, susilaikė 10. Matyt, tikrai aš netiksliai buvau formulavęs balsuoti teikiamą klausimą. Straipsnis priimtas. Sąrašą, kol kalbame dėl kito, rodau. Prašom, paskutinis straipsnis.
E.KLUMBYS. Pone Gentvilai, galima?
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Taip. Mūsų frakcija reikalauja perbalsuoti esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, komentuokite paskutinį straipsnį.
A.ŠEMETA. Taigi 3 straipsnis. Siūloma padaryti Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme šį pakeitimą: 13 straipsnio antrosios dalies trečiąją pastraipą laikyti šio straipsnio pirmosios dalies keturioliktąja pastraipa. Ši pataisa yra tiesiogiai susijusi su prieš tai priimta pataisa, kadangi Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio antroji dalis skamba būtent taip: ,,tik valstybinėms įmonėms leidžiama (na, ir tarp kitų gaminių išvardyti ir tabako gaminiai) gaminti tabako gaminius". Siūloma šią pastraipą perkelti į 13 straipsnio pirmąją dalį, kuri skambėtų taip: ,,Be Lietuvos Vyriausybės ar jos pavedimu kito organo išduoto leidimo, licencijos draudžiama gaminti tabako gaminius." Kitaip sakant, sušvelninama ta procedūra, kad vis tiek tabako gaminiams gaminti reikia Vyriausybės licencijos.
PIRMININKAS. Tai iš esmės susiję su ką tik priimto straipsnio nuostata.
A.ŠEMETA. Taip, aš manyčiau, kad čia reikėtų iš karto balsuoti...
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl paskutinio straipsnio pataisymo? Nereikia balsuoti? Paskutinis straipsnis yra priimtas be balsavimo. Dabar aš norėčiau... Gerai, dar jūs kol kas nutarimą pateikite, o per tą laiką galbūt susirinks 86 deputatai, ir galėsime balsuoti.
A.ŠEMETA. Taigi kartu su įstatymu buvo teikiamų atitinkamų Aukščiausiosios Tarybos nutarimų pataisos...
PIRMININKAS. Na, prašom netriukšmaut, gerbiamieji!
A.ŠEMETA. Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų privatizavimo klausimais dalinio pakeitimo" projektas, kuris buvo pateiktas antrajam svarstymui. Taigi ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 14 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" 1 punkto 5 papunktį ir jį išdėstyti taip: įplaukos, gautos pardavus privatizavimo objektus už laisvai konvertuojamą valiutą, skiriamos į Lietuvos Respublikos valiutos fondą."
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šio nutarimo punkto? Ar kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne? Tada fiksuoju, kad šis nutarimo punktas yra priimtas be balsavimo.
A.ŠEMETA. Taip ir 2 punktas: ,,Pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 1 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo patvirtinimo" 2 punktą ir jį išdėstyti taip: nustatyti, kad Centrinė privatizavimo komisija turi teisę pakeisti ir papildyti šį sąrašą." Na, o kadangi įstatymu mes priėmėm, kad Centrinė privatizavimo komisija tvirtina tą objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą, Vyriausybė pageidautų, kad tas sąrašas, kuris dabar yra, kad jis vis tiek liktų kaip pagrindas, tačiau kad jį galima būtų keisti. Aš manyčiau, kad šita pataisa tiesiogiai kyla iš ką tik priimto įstatymo.
PIRMININKAS. Taigi dėl šios antros nutarimo pataisos. Ar kas nors nori reikalauti balsuoti, ar ne? Niekas nereikalauja balsuoti dėl 2 punkto? Ne. Priimtas be balsavimo. Dabar mums reikia salėje 86 deputatų. Tautos pažangos frakcijos prašymu perbalsuotume dėl vieno įstatymo straipsnio ir galėtume priimti visą įstatymą bei nutarimą. Todėl kviečiu visus deputatus į salę. Balsų skaičiavimo grupę prašau suskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Dėkoju pranešėjui.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Dar deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ar galėčiau prašyti dėl tos mano siūlytos pataisos irgi perbalsuoti, kai bus didysis kvorumas?
PIRMININKAS. Kieno vardu jūs prašote?
S.PEČELIŪNAS. Kaip sakot?
PIRMININKAS. Savo vardu jūs neturite teisės šito reikalauti.
S.PEČELIŪNAS. Ne, aš frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu? Gerai. O kol kas prašau, kol balsų skaičiavimo grupė skaičiuos, kiek salėje yra deputatų, prašau deputatus dar kartą registruotis. Registracija prasidėjo.
Salėje — 87 deputatai. Taigi prašau visus kolegas sėsti į vietas! Sąjūdžio santaros frakcijos vardu prašoma perbalsuoti dėl pono S.Pečeliūno pateikto pasiūlymo, kad Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsnio antrojoje dalyje būtų pasakyta, kad ,,objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą Centrinės privatizavimo komisijos teikimu tvirtina Vyriausybė".
E.KLUMBYS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Jau kalbėjom.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklausti, kada buvo tas reikalavimas?..
PIRMININKAS. Kas?
E.KLUMBYS. Kada buvo reikalaujama perbalsuoti?
PIRMININKAS. Jūs negirdėjot, gal tada kalbėjot? Buvo toks reikalavimas.
E.KLUMBYS, Ar dabar, ar anksčiau? Aš manau, kad jau buvo post Factum dėl visko balsuota, ir jokio reikalavimo nebuvo.
Įstatymo “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo” priėmimas
PIRMININKAS. Gerbiamasis, iki viso balsavimo pabaigos. Gerai. Kas už deputato S.Pečeliūno pasiūlymą, kad būtų formuluojama taip: ,,sąrašą Centrinės privatizavimo komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė"? Prašom balsuoti! Kas už šį pasiūlymą? Balsavimas prasidėjo. Esant didžiajam kvorumui salėje šiam pasiūlymui nepritarta.
Už balsavo 40, prieš 34, susilaikė 9. Taigi 2 straipsnis lieka toks, koks buvo pirminiame variante. Tautos pažangos frakcijos pasiūlymu siūloma perbalsuoti dėl formuluotės, kuri kol kas yra priimta. Iš užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų sričių įstatymo 5 straipsnio išbraukti žodžius ,,gaminti tabako gaminius", kol kas tai yra priimta. Tautos pažangos frakcija prašo perbalsuoti pagal 101 straipsnio reikalavimus. Prašom balsuoti. Kas už šį pakeitimą? Na, pirmiausia reikia klausyti, o ne kaltint posėdžio pirmininką. Aš jau taip aiškiai... Atrodo, šiandien ketvirtą ar penktą kartą kalbam. Galų gale vis dėlto yra pritarta.
45 už, 16 prieš, susilaikė 13. Taigi lieka tą patį patvirtinti... Už pakeitimą, kurį siūlė Vyriausybė, jau ir prieš tai buvo už... Buvo 48 — už, prieš 21, susilaikė 10. Esant salėje didžiajam kvorumui patvirtinta ta pati išvada. Na, aš nežinau, ponas Šimėnai, už ką jūs balsavot. Taigi lieka balsuoti už visą įstatymą, kuris skamba... Prašau deputatus dėmesio! Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo". Visi straipsniai priimti, balsuosime pakeldami korteles. Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 71.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 71.
PIRMININKAS. Už 71. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prašau nevaikščioti! Prieš 3.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš 3, atsiprašau.
PIRMININKAS. Prieš 3. Ponai deputatai, prašom nevaikščioti balsavimo metu! Gerbiamasis Kašauskai, kur balsavimo metu turi būti deputatai? Parteryje! Prašau sėsti visus į parterį. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 2.
Nutarimo “Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų privatizavimo klausimais dalinio pakeitimo” priėmimas
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Už 71, prieš 3. Įstatymas priimtas. Balsuojame dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų privatizavimo klausimais dalinio pakeitimo". Kas už šį nutarimą? Prašom nevaikščiot!
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 62.
PIRMININKAS. Už 62. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Mačiau, susilaikė 4. Ką gi, susilaikė 4 deputatai. Nutarimas priimtas. Kviečiu į tribūną deputatą S.Pečeliūną dėl kito darbotvarkės klausimo.
Valstybės sienos įstatymo projekto svarstymas. Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos įstatymo įsigaliojimo” projekto svarstymas
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia aš noriu informuoti, kad šiuo klausimu pranešėjai yra du: aš ir gerbiamasis Č.Stankevičius, nes mes dviese tikriausiai daugiausia prie tų įstatymų dirbom visas šitas dienas nuo pirmojo ir antrojo svarstymo. Jums yra išdalyti nauji projektai:
Valstybės sienos (jau 12 projekto redakcija), Valstybės sienos apsaugos (6 projekto redakcija) ir nutarimo projekto 3 redakcija. Aš sakau todėl, kad mes nesusipainiotume, nes, kaip matom, tų redakcijų jau buvo pakankamai daug, ir visi skaitytume tas paskutines redakcijas. Turėčiau padėkoti ir Vyriausybės, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Krašto apsaugos ministerijos pareigūnams, kurie kartu aktyviai dirbo redaguojant įstatymų projektus. Iš principo visiems šitiems trims projektams ministerijos pritarė, ir tai jau yra kaip bendros nesuderintų klausimų redakcijos. Alternatyvos neliko nė vienos. Kadangi šiandien yra jau balsuojama pastraipsniui, galėtume pradėti nuo Valstybės sienos įstatymo, kaip matot, nuo to paskutinio varianto, kurį mes aptarėm pirmojo ir antrojo svarstymo metu. Preambulės neliko, tos normos yra perkeltos į 1 straipsnį, ir kai įvertinom visas pataisas, ta redakcija, kurią jūs matot, nepasikeitė.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pastabų negavote?
S.PEČELIŪNAS. Prieš 24 valandas jokių pastabų negauta ir per tas 24 valandas taip pat.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio? Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Visų pirma siena nėra linija. Siena yra paviršius, ir aš siūlyčiau pataisyt, esmė nesikeičia, tik sutvarkyta būtų geriau. Siūlyčiau taip formuluot 1 straipsnį: Lietuvos Respublikos (pirmas sakinys lieka tas pats) valstybės siena yra paviršius, besikertantis su žeme ar vandens telkinių paviršiumi, linija, nustatyta tarptautiniuose susitarimų aktuose, kurio sudaromoji yra statmena horizonto plokštumai kiekviename tos linijos taške.
S.PEČELIŪNAS. Tiesą sakant, mažai ką supratau, o aš manau, kad ponas A.Karolis irgi nelabai suprato, kokie ten du paviršiai tarpusavyje kertasi. Aš manau» kad įstatymo redakcijoje yra pakankamai aiškiai pasakyta, koks paviršius, kokia linija jis eina ir kaip jisai nustatomas, tuo labiau kad tai yra ne tik redakcinė, bet principinė... Kaip aš supratau, nauja redakcija, kurios niekas anksčiau nėra matęs, ir jūs jau pavėlavot ją pateikti. Niekas jos dabar per 2 min. įvertinti ir išnagrinėti tikrai nepajėgs.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio? Kas nors reikalauja? Tokio reikalavimo nėra? Gerai, taigi 1 straipsnis priimtas be balsavimo.
S.PEČELIŪNAS. 2 straipsnis. Jo redakcija atsirado per pirmąjį ir antrąjį svarstymą, kai išklausėme deputato J.Liaučiaus pastabų, ir todėl šitas 2 straipsnis ir kalba kaip tik apie tai, ko pageidavo deputatas J.Liaučius, ir manome, kad ta redakcija yra reikalinga. Jokių pastabų dėl šitos redakcijos nėra gauta.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Ar reikia balsuoti dėl 2 straipsnio? Niekas nereikalauja? 2 straipsnis priimtas be balsavimo.
S.PEČELIŪNAS. Dėl 3 straipsnio taip pat jokių pastabų nėra gauta. Aš gal šitaip formuluosiu savo pasakymus, kad būtų greičiau ir aiškiau.
PIRMININKAS. Tik gal informuokite, kokius pakeitimus padarėte pagal anksčiau gautas pastabas.
S.PEČELIŪNAS, Taip, tai šitam straipsniui yra tik redakciniai, esmės nekeičiantys pataisymai, nemanau, kad apie juos reikėtų smulkiai dabar aiškinti.
PIRMININKAS. Be abejo, apie redakcinius nereikia. Balsuoti niekas nereikalauja? Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Trečioje pastraipoje parašyta: ,,kranto linija". Būtų geriau — ,,kranto kontūrai". Toliau eina sakinys ,,Lietuvos Respublikos valstybės sienos linija". Sienos linijos nėra. Yra siena. Tai siūlyčiau ,,linija" išbraukti, o palikti ,,Lietuvos Respublikos valstybės siena".
S.PEČELIŪNAS. Na, aš manau, 1 straipsnyje jau yra pasakyta, kad siena tai yra linija, einanti paviršiumi. Tas pasakymas, kad ,,valstybės sienos linija", man atrodo, yra labai aiškus, kad mes neturim mintyse jokių kitų linijų. O būtent tą liniją, kuri apibrėžia valstybės sieną.
PIRMININKAS. Gerai.
S.PEČELIŪNAS. Dabar kai jūs sakot ,,kranto linija" ar ,,kranto kontūras", čia nėra esminė pastaba, ir jeigu mes visur apibrėžiam labai aiškius sienos geometrinius parametrus, tai kontūras nėra visai aiškus geometrinis parametras ir gali kilti įvairių nesusipratimų.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Noriu paprašyti kolegą A.Karoblį dabar neteikti pasiūlymų. Mes taip laukėme deputatų, kad jie dalyvautų redaguojant. Visi, kurie dalyvavo... Dabar negalime leistis į diskusiją. Iš tikrųjų buvo nagrinėta, nėra tokio pobūdžio klaidų arba trūkumų, kad dabar vertėtų iš naujo grįžti.
PIRMININKAS. Taigi ar reikalauja kas balsuoti dėl 3 straipsnio? Niekas nereikalauja balsuoti? Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. 4 straipsnis yra suredaguotas taip, kaip jūs dabar matote. Jis truputį skiriasi nuo tos redakcijos, kuri buvo anksčiau, bet yra tik kalbos pakeitimų.
PIRMININKAS. Aišku.
S.PEČELIŪNAS. Pastabų nėra gauta.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti? Klausimai paprastai jau neteikiami. Negalima. Ne, čia, matyt, yra tariamasi...
S.PEČELIŪNAS. Aš galiu labai aiškiai atsakyti į šį klausimą. Jūs žinot, kad ta kranto linija nebus tiesi, ji bus laužtinė. Ir kaip kiekviename tame dviejų laužtinių susikirtime pagal geometrijos dėsnius yra iškeliamas bendras statmuo, aš manau, jūs žinot? Mes negalim daryti iš įstatymo geometrijos vadovėlio.
PIRMININKAS. Gerai. Balsuoti nereikia? Nereikia. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 5 straipsnis. ,,Lietuvos Respublikos vidaus vandenys". Čia irgi yra tik redakcinių pataisymų, kadangi viršuje yra parašyta, kad tai yra Lietuvos Respublikos vidaus vandenys. Ties jūra, ties uostais... Nesakoma, kad tai yra Lietuvos uostai, nes ir taip aišku, kad mes galim kalbėti apie savo uostus ir savo vidaus vandenis.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Vakar komisijoje taip gana nuodugniai svarstėme šitą įstatymą ir siūlėme atsisakyti įlankų, kadangi įlankos priklauso tam tikram vandens baseinui, ir mes manome, kad šitame įstatyme yra nereikalingas dalykas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš galėčiau atsakyti. Šita pastaba man yra žinoma.
PIRMININKAS. Mes vakar Gamtos apsaugos komisijoje tai aptarėme, bet, man atrodo, ir ten, komisijoje, kai mes tą dalyką aptarėme... Aš čia turėčiau dabar paišyti, kaip atsiranda jūros vandenys, kaip tampa vidaus vandenimis. Kad būtų visiškai aišku, būtų galima žodį ,,įlankos" išbraukti, bet jis visiškai netrukdo, kai čia pasilieka. Tada išvengiam daug papildomų klausimų.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Siūlyčiau žodį ,,einantį" pakeisti ,,esantys", nes vandenys gal negali vaikščioti, gal ,,esantys vandenys". Siūlyčiau taip formuluoti: ,,jūros vandenys, esantys kranto link nuo teritorinės jūros ribos".
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Karobli, aš manau, jūs tiesiog neteisingai perskaitėte. Mes kalbame ne apie tai, kad vandenys eina» bet kad linija, kuri juos riboja, eina per tuos nutolusius taškus.
PIRMININKAS. Balsuoti niekas nereikalauja? Galų gale kalbininkai tikrai patikslins. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 6 straipsnis. 6 straipsnis, jeigu jūs atsimenat seną redakciją, buvo labai ilgas ir griozdiškas. Kad būtų viskas labai aišku, visas tas tvarkas mes išskirstėm ir surašėm papunkčiui, kad nereikėtų labai įdėmiai skaityti teksto ir nebūtų galima susipainioti, kiek tų tvarkų ir kokių yra. Čia toks yra šito straipsnio pataisymas.
PIRMININKAS. Gerai. Niekas neprašo balsuoti? Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 7 straipsnis.
PIRMININKAS. Ne, atsiprašau, aš atšaukiu savo pasakymą. Dar deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Skaitydamas pamačiau, kad 6 straipsnis prieštarauja, pavyzdžiui, 8 ir 14 straipsniui. Pavyzdžiui, 6 straipsnio paskutinė pastraipa:
,,ji nustatoma šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos (...) sutartimis", bet 8 ir 14 straipsnyje aiškiai matyti, kad kai ką gali daryti ir Vyriausybė. Tai mes turim parašyti, nes ten taip pat susiję su režimu ir to režimo palaikymu. Tada išeis, kad mūsų vienas straipsnis gali prieštarauti kitam Vyriausybės kišimosi supratimo prasme.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Deguti, man atrodo, 8 straipsny tokių žodžių nėra, iš kur jūs cituojate? Jūs turbūt ne tą įstatymą skaitot!..
A.DEGUTIS. Gerai. 8 straipsnyje parašyta: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aukščiausiajai Tarybai neprieštaraujant, užsienio valstybių piliečiams gali nustatyti paprastesnę sienos perėjimo tvarką."
PIRMININKAS. Tai aš siūlau padaryti štai kaip...
A.DEGUTIS. 14 straipsny irgi yra žodžiai ,,Vyriausybė gali". Gresiant itin pavojingoms ligoms, vadinasi, Vyriausybė gali, o šitame straipsnyje jau nėra parašyta. Dabar neaišku, kuris būtų viršesnis. Ar 6, ar 8, ar 14 straipsnis?
PIRMININKAS. Gerai. Ponas Pečeliūnai, aš siūlyčiau štai kaip padaryti. 6 straipsnio paskutinėje dalyje parašyti: ,,nustatoma šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos norminiais aktais". Ir Vyriausybė galės, ir Aukščiausioji Taryba galės įstatymais tuos norminius aktus reglamentuoti.
A.DEGUTIS. Arba neprieštaraujant Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei.
S.PEČELIŪNAS. Aš sutikčiau su pono A.Degučio pasiūlymu. Jeigu mes paliktume: ,,šiuo įstatymu, kitais įstatymais" ir ,,norminiais aktais" dar prirašytume... Bet norminis aktas — irgi įstatymas. Būtų sviestas sviestuotas, ir štai kodėl. Sakykim, oro laivų skraidymo tvarka, t.y. oro kodeksas ir kiti dokumentai, kuriuos, matyt, reikės priimti čia, parlamente, yra nebūtinai tarptautinis. Gali būti ir vidaus oro kodeksas, kuris yra įvertinęs visus tarptautinius reikalavimus, ir daug kitų dalykų...
PIRMININKAS. Gerai. Ponas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Čia nėra didelio prieštaravimo. Galima būtų ir paredaguoti, bet kadangi nuoroda, kad šis įstatymas ir numato, kad Vyriausybė gali nustatyti paprastesnę tvarką... Galbūt, jeigu deputatai labai reikalauja, galima papildyti dar ,,Vyriausybės nutarimais", jeigu tikrai reikia, bet tokios kliūties aš nematau, kad šitas prieštaravimas trukdytų. Bet galime papildyti tiesiog redakcine prasme.
S.PEČELIŪNAS. Galim tokį, man atrodo, kompromisinį sprendimą rasti ir kitais norminiais aktais.
A.DEGUTIS. Kokiu nors būdu įrašyti, kad ,,Lietuvos Vyriausybės nutarimais, prieštaraujančiais Aukščiausiajai Tarybai", kaip nors taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jeigu norminiai aktai priimami, Vyriausybei, savaime aišku, negali prieštarauti. Gerbiamasis Pečeliūnai, pasakykite, kaip jūs priimate?
S.PEČELIŪNAS. Mes priimtume štai tokią redakciją: ,,nustatoma šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais aktais". Ir tarptautinėmis, be abejo, lieka ,,bei tarptautinėmis sutartimis".
PIRMININKAS. ,,..,ir norminiais aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis". Gerai. Dabar nereikalaujate balsuoti? Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 7 straipsnis. ,,Valstybės sienos perėjimo tvarka". Kaip jūs matot, jis gerokai sutrumpėjo ir yra tik bendro pobūdžio... O perėjimo tvarką žemėje, ore ir jūroje, jeigu taip galima sakyti, jau aprašo tam tikri straipsniai.
PIRMININKAS. Perėjimo vietos...
S.PEČELIŪNAS. Čia perėjimo vietos. Teisingai, vietos, o perėjimo tvarką aprašo kiti straipsniai. Ankstesnėje redakcijoje daug tų normų buvo sumaišyta įvairiuose straipsniuose. Buvo tikrai sunku atsirinkti: skaitai apie vandenį staiga atsiranda kas nors apie orą ar apie žemę.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti palikti tik pirmąją 7 straipsnio pastraipą, t.y. taip, kaip yra, kad taip ir būtų. Todėl, kad perėjimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, vietą... Antrojoje pastraipoje: ,,tarptautiniuose jūrų uostuose, aerouostuose steigiami pasienio kontrolės punktai ir muitinės postai." Aš norėčiau perbėgti į 8 straipsnį, kažkiek nesiderina su šituo: ,,Lietuvos Respublikos valstybės sieną galima pereiti tik nustatytose vietose." Tai išbraukus reikia įrašyti: ,,arba gali būti nustatyta Lietuvos norminiais aktais kitokia tvarka". Sakykim, tarp Latvijos. Negi mes uždrausim žmonėms vaikščioti per sieną? Na, vaikščioja ir vaikščios. Juk yra giminių (...). Tose nustatytose vietose tarp Lietuvos ir Latvijos nebus nei pasienio postų, nei kontrolės, nei nieko. Neįmanoma to padaryti ir nereikia. Na, paimkim Europą, jeigu mums čia nepriimtina. Imkim Olandiją, Belgiją, Daniją. Kur žmonės sugalvoja, ten ir eina per sieną. Niekas neina kur nors į kažkokius specialius kontrolės postus. Na, sakykim, galima įrašyti, kad galbūt buitiniais reikalais, kasdienio gyvenimo, jeigu norim, bet taip palikti, kad štai užsidarysim nuo Latvijos, man atrodo, kad visai nebūtų gerai.
PIRMININKAS. Jūsų pasiūlymas aiškus.
K.ANTANAVIČIUS. Dar sykį noriu, kad būtų švarus, kad 7 straipsnyje liktų tik sienos perėjimo vietos (kaip ir straipsnio pavadinimas), o 8 straipsnyje reikia aprašyti visą perėjimo tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dar deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlau pritarti tokiai redakcijai, kokia yra, kadangi ji nereiškia to, apie ką kalba kolega deputatas K.Antanavičius. Nes čia yra pasakyta, kad tarptautinė sutartis gali nustatyti taip. Čia yra bendra norma, kad sieną galima pereiti nustatytose vietose. Tačiau dėl pasienio gyventojų ryšių bus specialus susitarimas ir su Latvija, Estija pirmiausia yra susitarta, ir šita norma, kuri yra bendro pobūdžio, netrukdo. Tada bus galima plaukti, kur nori, eiti, kur nori, visiems ir visada. Taip negali būti. O paprastesnę tvarką palikta galimybė tarptautine sutartimi nustatyti net Lietuvos Respublikos Vyriausybei, jeigu parlamentas dėl to neprieštarauja. Čia nėra tokio prieštaravimo ir tokios interpretacijos.
PIRMININKAS. Taigi yra pono K.Antanavičiaus toks siūlymas: išbraukti iš 7 straipsnio antrąją pastraipą. Dar gerbiamasis K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pritariu ponui Č.Stankevičiui štai į šitą straipsnį įrašyti: ,,jei kitaip nenumato tarptautinės sutartys". Bet nėra... 8 straipsnyje nėra apie tarptautines nieko paminėta.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Antanavičiau, norėčiau ir aš įsikišti j šitą diskusiją. Jeigu jūs norit atsisakyti antrosios pastraipos, tai labai aiškiai yra pasakyta, kad tose vietose turi būti pasienio kontrolės punktai ir muitinės postai. Dabar jūs turbūt puikiai žinote, kad valstybės siena yra ne tik ta siena, kuri riboja valstybės perimetrą, bet taip pat ir tarptautiniai aerouostai ir uostai, kurių nėra pasienyje, jie yra Respublikos teritorijos viduryje, jie taip pat turi savo sieną. Ir ten irgi galioja pasienio režimas. Štai ten, tuose uostuose, mes turbūt nenustatysim tarptautine sutartimi tokių dalykų. Tai yra mūsų valstybės reikalas. Ir mes labai aiškiai čia pasakom, kad tose vietose, kur yra tos perėjimo vietos, ne tik pasienyje, bet ir aerouostuose, uostuose, ten yra kontrolės punktai ir muitinės punktai. Tiktai tiek čia ir yra pasakyta.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu ponas K.Antanavičius pageidauja, kad būtų 8 straipsnyje įrašyta, tai jau yra 18 straipsnyje, kur tarptautinės normos yra aukščiau (...). Taigi ar reikia balsuoti dėl 7 straipsnio? Niekas nereikalauja. 7 straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 8 straipsnis. Aš norėčiau visų deputatų paprašyti išbraukti trečiąją pastraipą, kur kalbama apie diplomatų atvykimą į Lietuvą: ,,ir valstybės sienos perėjimo tvarką nustato „Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Derindami su Užsienio reikalų ministerija išsiaiškinom, kad visa tai apima tai, apie ką mes kalbame, kad gali būti nustatyta kitokia sienos perėjimo tvarka, ir taip visame pasaulyje daroma. Diplomatams atskirai niekas jokių lengvatų ar apsunkinimų nesudaro. Ir šitai yra aptarta bendrose normose. Yra tarptautinės konvencijos, kur irgi šitai yra aptarta. Todėl tokios pastraipos čia tiesiog nereikia. Ji nieko naujo nepasako.
PIRMININKAS. Taip, sutariam, 8 straipsnis sutrumpėja. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik norėjau kalbėti apie šią pastraipą, kurią jūs minėjote. Man būtų priimtinas jūsų pasiūlymas išbraukti ją, bet aš siūlau, nes manau, kad jūs nesiūlysite išbraukti, šitą pastraipą nukelti į pabaigą, kadangi tada išeitų, kad pirmiausia visi asmenys kontroliuojami muitinėse ir t.t., o diplomatams nustatoma tam tikra perėjimo per sieną tvarka. Ar jūs nemanote, kad būtų geriau, bet jeigu jūs nemanote, aš sutinku, kad galima būtų išbraukti iš viso tą pastraipą.
S.PEČELIŪNAS. Aš jau minėjau. Mes su Užsienio reikalų ministerija išsiaiškinom ir nusprendėm, kad šitos pastraipos nereikia, nes ji nieko naujo nepasako.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.
S.PEČELIŪNAS. Tarptautinės konvencijos kalba apie tuos dalykus ir čia...
PIRMININKAS. Dabar kalba deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Aš norėjau dėl to punkto, kur pasakoma, kad užsienio valstybės pilietis atvykdamas turi turėti Lietuvos Respublikos vizą. Užsienio reikalų komisija anksčiau siūlė, kad būtų išbrauktas šitas punktas, nes mes, be abejo, sieksim, kad su daugeliu valstybių būtų bevizis susisiekimas. Sieksime, kad viza kaip tik būtų išimtis, o ne atvirkščiai, kaip čia yra teigiama. Tačiau, aišku, galima sutikti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė galėtų nustatyti tą paprastesnę sienos perėjimo tvarką, t.y. nustatytų tą bevizį susisiekimą. Tačiau jeigu mes įrašom punktą, kad ,,tik Aukščiausiajai Tarybai pritarus", t.y. kiekvieną kartą Aukščiausioji Taryba turės spręsti tarpvalstybinius santykius: ar suteikti bevizio susisiekimo galimybę, ar ne, mes toliau čia stiprinsim vadinamąją seimokratiją. Aš manau, kad nereikia. Aukščiausiajai Tarybai neprieštaraujant reikėtų išbraukti ir suteikti galimybę Vyriausybei spręsti šituos reikalus.
Toliau. Nutarimo projekte, aš matau, yra išvardytos kelios valstybės, kurioms leidžiama įvažiuoti be vizų. Tačiau aš manau, kad atsižvelgus į tai, kaip dirba Aukščiausioji Taryba, tai būtų labai didelis suvaržymas Vyriausybei dirbti. Mes Užsienio reikalų komisijoje pastebim, kad Vyriausybė yra labai suvaržoma pasirašant tarptautines sutartis. Nes Tarptautinių sutarčių įstatymas numato, kad tarptautines sutartis gali pasirašyti tik pasiūlius Aukščiausiajai Tarybai. Todėl būtinai reikia, kad Vyriausybei tai būtų... Na, ir ką dar reiškia šitas straipsnis? Tai reiškia, kad pagal nutarimą įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d., ir jeigu mes Vyriausybei neleisim lanksčiau įgyvendinti šito įstatymo, tai reikš, kad nuo liepos 1 d. iš visų šalių (taip pat ir iš Rytų, mūsų kaimyninės valstybės) piliečiai turės turėti vizą, o Lietuvos Respublika yra nepasiruošusi, aš galiu pasakyti, yra tikrai nepasiruošusi suteikti vizas jau nuo liepos 1 d.
PIRMININKAS. Dar 2 deputatai pasisakys, ir ponas S.Pečeliūnas apibendrins. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Gerbiamasis A.Januška pakartojo vieną iš mano argumentų, kai praėjusį kartą svarstėm šitą įstatymo dalį — dėl vizų. Mes galime tuos pačius apribojimus tvarkyti taip, kad tas įstatymas būtų visiškai liberalus, bet padaryti tai, ką mums reikia... Is tikrųjų gal ir daug stipriau kontroliuoti sienas negu iki šiol arba, atvirkščiai, parodyti poziciją, kad išimtis yra viza, o ne išimtis yra, vadinasi, ne viza... Ir papildyti turbūt toliau. Antrojoj pastraipoj yra parašyta: „(...) Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aukščiausiajai Tarybai neprieštaraujant". Kaip suprasti patį mechanizmą? Vyriausybė visada turės kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą vienais ar kitais atvejais? Ar turėtų būti įstatymas, kuris viską apibrėš? Arba jis yra, arba jo nėra, nes Vyriausybė šiuo atveju yra gana keista (...), jeigu mes visada tvirtinsim tokius keistus dalykus.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, norma yra viza. Visos šalys Lietuvai, išskyrus 4, reikalauja vizos. Taigi aiškinimas, kad bevizis bendradarbiavimas, įvažiavimas, yra norma, yra nepagrįstas. Realiai yra kitaip. Antras argumentas dėl ko viza yra norma. Todėl, kad Lietuvos teritorijoje dabar yra okupacinė kariuomenė, į Lietuvos teritoriją iš kitų šalių laisvai skverbiasi kontrabandininkai, ginklų prekybininkai, nusikaltėliai, kuriasi tranzito keliai, ir šitą normą reikia būtinai įgyvendinti, Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti paprastesnę tvarką, ir šitame nutarime jau siūloma toms šalims, kurios Lietuvai nustatė (4 šalys), duoti tokį sutikimą. Tai yra tiktai sutikimas šaliai. Pati tvarka yra Vyriausybės rankose, bet Vyriausybei galima daryti įvairių spaudimų, ir todėl Aukščiausiosios Tarybos sutikimas šiek tiek apsaugo Vyriausybę nuo galimo spaudimo vienai ar kitai šaliai. Pavyzdžiui, Libija ar dar kokia nors šalis nustatys palankų režimą, bet visiškai nereiškia, kad Vyriausybė turi būtinai atsakyti tuo pačiu (jeigu su ja prekiaujama nafta ar dar kuo nors). Aš siūlyčiau priimti šitą nutarimą, o procedūra — pati paprasčiausia. Jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja (iš anksto susitarti, kad į tos šalies tvarką Aukščiausioji Taryba nesikištų, nes įstatymas to nenumato), nutarimo nereikia, ratifikavimo nereikia.
PIRMININKAS. Kalbam dėl balsavimo motyvų. Dėl 8 straipsnio antrosios dalies dar ponas L.Sabutis, o po to apibendrins.
L.SABUTIS. Tas žodeliukas ,,neprieštaraujant" iš tikrųjų lyg ir sudaro problemą. Aš, pavyzdžiui, suprantu, jeigu neprieštarauja, tai Vyriausybei nereikia prašyti Aukščiausiosios Tarybos sutikimo. Paprasčiausiai Aukščiausioji Taryba pati turi pastebėti, o jeigu ji pastebėjusi tokius faktus neprieštarauja, vadinasi, ji ir pritaria. Todėl man atrodo, kad tas terminas yra visiškai gerai vartojamas.
S.PEČELIŪNAS. Aš dar norėčiau, jeigu galima, papildyti tai, ką sakė ponas L.Sabutis. Mes tą žodį ,,neprieštarauja" supratom taip: kai Vyriausybė numato kuriai nors valstybei suteikti tas lengvesnes sąlygas arba nustatyt bevizį važiavimą, ji informuoja Aukščiausiąją Tarybą, jos komisijas, Prezidiumą, ir jeigu per savaitę ar dvi (čia mūsų vidaus tvarka, kuri dar nėra nustatyta, bet, manau, reikėtų nustatyti) jokių prieštaravimų iš Aukščiausiosios Tarybos, komisijų ir Prezidiumo negauna, jinai gali tą tvarką įvesti. Nereikia jokių balsavimų Aukščiausiosios Tarybos posėdyje. Jeigu yra koks nors prieštaravimas, tada reikia suderinti su Aukščiausiąja Taryba, su komisijom, su Prezidiumu. Išankstinio tokio specialaus sutikimo, kuris anksčiau būdavo pasiekiamas balsuojant, nereikia. Reikia iš anksto informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kad ji galėtų komisijų ar Prezidiumo vardu pasakyti savo nuomonę: ar ji neprieštarauja, ar turi kokių nors pastabų. Sakykim, iš principo neprieštarauja, bet norėtų, kad tas bevizis įvažiavimas turėtų kažkuriose vietose tam tikrų apribojimų. Apie tai čia ir yra kalbama...
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 8 straipsnio antrosios dalies? Reikalaujate balsuoti, taip? Na, jūs jau kalbėjot, ponas Deguti. Reikalaujat balsuot? Gerai, reikalaujat balsuot. Dar viceministras ir deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Čia kaip tik prie šito projekto varianto mes kartu dirbome (ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai) ir vis dėlto priėjome prie tokios formuluotės, kuri yra teikiama. Ir tas neprieštaravimas mūsų kaip tik buvo suprastas taip, kaip išaiškino ponas S.Pečeliūnas, kad bus pateiktas projektas, bus pasakyta, kad ruošiamasi įvesti, ir jeigu nebus komisijų ar Aukščiausiosios Tarybos prieštaravimų, visa tai bus padaryta.
PIRMININKAS. Gerai, tai problemos nėra. Diplomatai išbraukti. Antrasis punktas lieka. Ar reikia balsuoti dėl viso 8 straipsnio? Niekas nereikalauja? Taip. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 9 straipsnis. Jo redakcija skiriasi nuo to, ką jūs anksčiau esat matę, ir pasikeitė taip, kaip aš jau anksčiau minėjau. Į šį straipsnį iš kitų straipsnių surašyta viskas, kas buvo kalbama apie sienos kirtimą oro laivu. Šitai buvo keliuose straipsniuose, o dabar viską surašėm į vieną
straipsnį, kad būtų visiems aišku ir nereikėtų blaškytis per visą įstatymą, ieškoti, kaip yra vienu ar kitu atveju.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 9 straipsnio? Niekas nereikalauja. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. Tokia pat procedūra yra padaryta ir su 10 straipsnio redakcija.
PIRMININKAS. Kas nors reikalauja balsuoti? Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš labai atsiprašau, bet pirmoji pastraipa yra tikrai labai prastai suredaguota. Siūlau taip sutvarkyti: taikiu plaukimu Lietuvos Respublikos teritorine jūra laikomas toks plaukimas laivu (būtent laivu), kai nenumatoma įplaukti į Lietuvos Respublikos vidaus vandenis arba kai laivas nori įplaukti į Lietuvos Respublikos vidaus vandenis be juostos (arba iš jų išplaukti), ir labai...
S.PEČELIŪNAS. Ačiū labai ponui deputatui K.Sajai, jis visada mūsų įstatymų kalbą pataiso, ir dabar taip pat mes jo pataisą priimsim, nes yra tiesiog lietuviškai parašyta.
PIRMININKAS. Svarbiausia, kad įrašytas žodis ,,laivu", nes ten nebuvo. Taigi dėl 10 straipsnio dar deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Mes ir vakar abejojome, kad jūros koridorius galėtų nustatyti ir aplinkos apsaugos institucijos. Šiuo atveju jūros koridorių, kuriuo turėtų būti vykdomas taikus plaukiojimas, turėtų nustatyti Vyriausybė kartu su Aplinkos apsaugos departamentu. Ar šis pasiūlymas nepriimtinas?
S.PEČELIŪNAS. Na, aš nežinau, mes galėtute, aišku, čia įrašyti labai daug institucijų, su kuriom Vyriausybė, nustatydama tuos koridorius, turėtų derinti: ir su geologinėm, ir turbūt su kitom tarnybom. Aš nematau prieštaravimo. Mes aptarėm ir komisijoj (kai buvom pas jus), kad koridoriaus nustatymas tai nėra pats svarbiausias dalykas. Jūsų komisijai buvo lengvesnis dalykas išsiaiškinti, kas duoda leidimus tuo koridoriumi gabenti įvairias nuodingas ar kitokias medžiagas. Čia nėra problemos. Aš manau, jeigu jūs saugomų teritorijų ir kitokius įstatymus pateiksit, priimsim, ir tai galima labai aiškiai aprašyti. Tai nėra šito įstatymo objektas.
PIRMININKAS. Taigi deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamojo J.Šimėno pastaba tikrai gali būti įgyvendinta nekeičiant šito įstatymo teksto. Čia yra pasakyta, kad Vyriausybė apibrėžia institucijų kompetenciją. Aš manau, kad Vyriausybei net parlamento komisijos, sakykim, jūsų komisija, pateiktų savo pasiūlymus ir jie bus įgyvendinti. Šito įstatymo dėl to keisti nereikia, nes yra tik nustatyta tvarka, kad tarptautiniai subjektai žinotų, kuri institucija yra kompetentinga. O tą kompetenciją per Vyriausybę lengvai galima nustatyti.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 10 straipsnio? Ne? Tokio reikalavimo nėra. Straipsnis priimtas. Galima paklausti. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Liepos mėnesį numatomas Prancūzijos karinio laivo oficialus vizitas j Klaipėdą. Ar bus suspėta priimti norminį aktą? Ir kas yra šiuo atveju norminis aktas, kuris turės nustatyt tokio įplaukimo taisykles? Vyriausybės potvarkio, Vyriausybės nutarimo pakanka, taip?
S.PEČELIŪNAS. Taip, pakanka, bet štai šitoj pastraipoj, aš manau, jūs aiškiai matot, kad čia sakoma, jog valstybėms, kurios nusistačiusios tokią leidimų teisę... Jeigu Prancūzija tokią leidimų teisę yra nusistačiusi, tai mes tokią teisę irgi turim suteikti norminiu aktu, galim pasakyt, kad mes suprantam, kad tai yra Vyriausybės nutarimas. Taip. O tai gali būt, čia nebūtinai Aukščiausiosios Tarybos norminiu aktu...
PIRMININKAS. Gerai, dabar 11 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 11 straipsnis. Atlikta tokia procedūra kaip su 10 ir 9. Visa tai, kas buvo kalbama kituose straipsniuose apie užsienio laivų plaukimą, t.y. įplaukimą į vidaus vandenis ir uostus, visa ta tvarka iš kitų straipsnių (buvo išbarstyta po kelias vietas) surašyta į vieną straipsnį ir sunumeruota papunkčiui.
PIRMININKAS. Aišku, padaryta taip pat kaip ir su 9 bei 10 straipsniu. Ar reikia balsuoti? Deputatas J.Mačys. Nematau salėje. Nėra. Balsuoti niekas nereikalauja, straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 12 straipsnis yra apie branduolinio ir kito masinio naikinimo ginklą, kad draudžiama jį gabenti. Jis yra labai aiškus ir jokių pataisų jam nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Gerai, pataisų nebuvo, turbūt balsuoti nereiks? Deputatas J.Šimėnas nenori paspausti mygtuko. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Noriu paklausti. O kaip bus su sovietų armijos išvedimu iš Vokietijos?
S.PEČELIŪNAS. Iš kur?
J.ŠIMĖNAS. Iš Vokietijos.
S.PEČELIŪNAS. Aš galėčiau atsakyti ponui J.Šimėnui. Jis, manau, jau perskaitė 13 straipsnį, kur kalbama apie karinį tranzitą.
PIRMININKAS. Gerai. Ponas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Na, čia yra suverenios valstybės norma ir tarptautinei sutarčiai repozityvus nusiteikimas susitarti. Negalima to daryti be susitarimo. Bus susitarta, jei įsigalios šitas įstatymas. Taip reikia atsakyt.
PIRMININKAS. Taip, jeigu bus (18 straipsnis) tarptautinė sutartis, bus galima. Taigi 12 straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 13 kalba apie karinį tranzitą. Apie tai klausė ponas J.Šimėnas. Čia kaip tik ir yra aptarta.
PIRMININKAS. Taip, viskas aišku dėl šito straipsnio. Ponas J.Paleckis.
J. PALECKIS. Norėčiau paklausti dėt šito straipsnio. Aš gerai suprantu, kad straipsnio reikia, bet gal paaiškintumėt tokį praktišką klausimą. Mes laukėme, bet nesulaukėm, kada Rusijos kariuomenė pajudės iš Lietuvos, bet, aišku, sutarties, įforminančios tos kariuomenės buvimą ir pajudėjimą, mes nenorim pasirašyti. Kaip dabar bus praktiškai išspręsta šita patinė situacija? Nes tik pagal tarptautinę sutartį galės pajudėti ta kariuomenė, o antra vertus, mes nenorim pasirašyti tos sutarties, kol ta kariuomenė neišvesta.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pirmiausia išsiaiškinti, ar teisingai supratau jūsų klausimą. Aš niekur negirdėjau iš jokių valstybės pareigūnų ir jokių derybininkų, kad Lietuva nenori pasirašyti kokios nors sutarties. Sutartis pasirašoma abipusiu sutarimu. Mes kalbam dabar apie kariuomenės (...) vežimą. Kaip aš supratau, ponas J.Paleckis kalba apie karinį tranzitą iš Vokietijos į Rusiją per Lietuvos teritoriją. Tai nėra tranzitas, tai yra išvedimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Č.Stankevičius dar norės?
Č. V.STANKEVIČIUS. Taip, aš norėjau pabrėžti, kad čia kalbama apie tranzitą. Kai kita šalis nori gabenti per Lietuvos teritoriją. Dėl to reikia susitarti. Tokios derybos, deja, vyksta su Vokietija, kiek žinoma.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Nebereikia balsuoti? Taip. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 14 straipsnis kalba apie tuos atvejus, kai galima laikinai nutraukti arba paskelbti pasienio karantiną.
PIRMININKAS. Pastabų nėra?
S.PEČELIŪNAS. Ne.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia? Nereikia. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 15 straipsnis kalba apie valstybės sienos pažeidėjus, t.y. kas tai gali būti. Pastabų taip pat nėra gauta. Buvo gauta anksčiau pastaba, jūs matot, atsirado ketvirtas punktas apie sausumos transporto priemones. Čia yra nauja pastraipa, kurios ankstesniame variante nebuvo.
PIRMININKAS. Ką gi, pastabų nėra, straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 16 straipsnis yra suredaguotas atsižvelgus į Juridinio skyriaus pastabas. Su jais yra suderintas; naujų pastabų gauta nėra.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 16 straipsnio? Nereikia. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. 17 straipsnis kalba apie dokumentų skelbimo tvarką. Irgi jokių pastabų nėra. Jeigu jūs matot, anksčiau apie tai buvo rašoma kiekviename straipsny, dabar yra visos tos nuorodos (kokiu būdu apie tai yra skelbiama...) parašytos viename baigiamųjų nuostatų straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerai, niekas nereikalauja balsuoti. Straipsnis priimtas.
S.PEČELIŪNAS. Ir 18 straipsnis kalba apie tai, apie ką minėjo ir ponas A.Degutis, ir ponas K.Antanavičius. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustatys kitokias normas ir taisykles, tai jos bus aukštesnės už šitą įstatymą ir reikės jų laikytis.
PIRMININKAS. Praktiškai visuose įstatymuose rašome šitą straipsnį. Taigi abejonių nekilo, straipsnis priimtas. Dabar, kol negalime dar balsuoti, o liko pora minučių, pasitariame dėl nutarimo. Gal dėl balsavimo motyvų paskui kalbėsim? Gerai? Nutarimo tekstas...
S.PEČELIŪNAS. Jūs dabar jau turite trečią nutarimo projektą, kurio pirmajame punkte yra kalbama, kad šis įstatymas turi įsigalioti nuo liepos 1 d., t.y. tą pačią dieną kaip ir estų toks pats įstatymas ir tokia tvarka. Antrasis punktas kalba būtent apie tai, dėl ko mes čia truputį diskutavom, kad 8 straipsnio antrosios dalies reikalavimų vykdymo ir įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė iki rugpjūčio 1 d., t.y. kad užsienio valstybėms tai nebūtų toks visai netikėtas dalykas. Taip ir yra paprastai daroma pasaulinėj praktikoj įvedant tokią tvarką. Užsienio valstybės informuojamos prieš mėnesį, Vyriausybė per tą laiką tas visas taisykles parengia, supažindina užsienio valstybes, tada būna taip, kaip yra priimta pasaulyje.
3 straipsnis. Jūs turbūt žinot, kad tiek Latvijos Respublika, tiek Estijos Respublika, tiek Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinė Karalystė tokią teisę mūsų piliečiams jau yra nustačiusi. Islandijos Respublikai, aš manau, kad mes galėtume tokią teisę nustatyti, įvertinti tą dėmesį Lietuvai, kurį parodė šita valstybė tikrai sunkiu mums metu, pradėjo tą pripažinimo epopėją, jeigu galima šitaip pasakyti.
PIRMININKAS. Taip. O dėl Singapūro kaip čia traktuoja?..
S.PEČELIŪNAS. Dabar dėl tų visų valstybių, kurios čia yra išvardytos. Mes primygtinai prašėm ir Vyriausybės, ir Užsienio reikalų ministerijos vis dėlto pranešti mums visą sąrašą valstybių, kurios tokią teisę yra nustačiusios. Kitų valstybių mes kol kas tiesiog negavom, jeigu yra dar tokia, kurią mes praleidome, tai būtų labai malonu, kad dabar apie ją išgirstume. Manau, kad tikrai nebūtų didelės problemos čia įrašyti, jeigu visuotinai taip sutartume. Aš nemanau, kad tik dabar mes turėtume siūtyti valstybes, kurioms mes gal norėtume tokią teisę būtent šituo nutarimu suteikti. Aš manau, priimdami įstatymą apsiribokim tom, kurios jau yra mums tokią teisę nustačiusios, ir štai ta viena, dėl kurios, man atrodo, ginčų nekiltų, o visoms kitoms mūsų Vyriausybė galės labai tvarkingai šitą teisę suteikti. Aš manau, ir tam Singapūrui Aukščiausioji Taryba, jos komisijos ar Prezidiumas tikrai neprieštarautų...
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys pateikia informaciją.
G.ŠERKŠNYS. Ministerijoje yra rengiamos sutartys dėl bevizio važiavimo Šiaurės Tarybos šalims, kitoms šalims. Įstatyme yra numatyta tokia tvarka, kad jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštaraus, tai visa tai bus įgyvendinta. Dabar dėl Singapūro. Singapūras yra prilyginęs Lietuvos pasus Jungtinių Amerikos Valstijų pasams, ir tas bevizis važiavimas išėjo netiesioginis, kadangi Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai turi bevizį, o mūsų pasai prilyginti jų pasams. Štai tokiu būdu ir mes turime netiesioginio įvažiavimo galimybę. Manau, kad ministerija ir Vyriausybė teiks pasiūlymą dėl bevizio važiavimo, ko gero, pačioj artimiausioj ateity ir visa tai bus...
PIRMININKAS. Gerai, dabar atėjo pertraukos metas, balsuoti už visą įstatymą dar negalime, kadangi nėra reikiamo deputatų skaičiaus. Taigi pertrauka iki 17 val., o tada tarsimės. Lieka pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl įstatymo ir dėl nutarimo.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Tęsiame įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos" projekto priėmimą. Tribūnoje... Prašau? Tam įstatymui skirtas laikas baigėsi, aš sutinku, gerbiamasis deputate, bet reikalas yra tas, kad po to einantis Žemės mokesčio įstatymo projektas, man atrodo, yra jau tokios kondicijos, kad mes dėl jo turėtume tik balsuoti. Aš salėje nematau pakankamo kvorumo. Tai gal kol kas... Sutinkam? Gerai. Tribūnoje deputatas S.Pečeliūnas. Prašom. Man atrodo, kad ten dar kažką reikia patikslinti, kol pradėsime pasisakyti dėl balsavimo motyvų, t.y. dėl balsavimo jau už visą įstatymo projektą. Prašome, deputate.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Buvo J.Šimėnas, bet dabar aš jo nematau. Taip, yra. Mes sutarėme dėl vienos redakcinės pastabos, kad tikrai neliktų jokių abejonių, tų, apie kurias kalbėjo ponas J.Šimėnas. 10 straipsnio priešpaskutinės pastraipos paskutinį sakinį pradėti žodžiais ,,Vyriausybės įgaliotos institucijos". Tai apimtų ir tas institucijas, kurias minėjo ponas J.Šimėnas. Mūsų apsidraudimas buvo dėl to, kad tai būtų tiktai valstybės institucijos, o ne kokios nors privačios. Pasitarėm ir išbraukėm žodį ,,valstybės". Jeigu dėl tokios redakcinės pataisos prieštaravimų nėra?..
PIRMININKAS. Prašom. Ar dar kas nors norėjo? Prašom paspausti. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, labai atsiprašau, kad gal šiek tiek ne laiku klausiu. Čia labai gražiai perrašytas Sienos apsaugos įstatymas. Jūs įvertinot tai, kad mes praeitų metų pabaigoje keitėme šiek tiek tą įstatymą (dėl komercinės veiklos, kur pasienio tarnyba pradėjo pasienyje verstis komercine veikla). Į tas pataisas atsižvelgta dabartinėje redakcijoje ar ne?
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, bet jūs truputį skubinat mus, mes dabar kalbame apie Valstybės sienos įstatymą.
A.AMBRAZEVIČIUS. Tas pats...
S.PEČELIŪNAS. Ne, ne tas pats...
PIRMININKAS. Du įstatymo projektai. Deputatas J.Šimėnas. Dar deputatas Č.Stankevičius. Prašom.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, jeigu deputatai sutiko iš priimto įstatymo išbraukti žodį ,,valstybės" (tai yra redakcinis niuansas), tai siūlyčiau atidėti dabar balsavimą dėl viso įstatymo, kad priimtume straipsnius (kaip pirmininkas siūlo) kito įstatymo, dėl kurio jau klausė deputatas A.Ambrazevičius.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš sutikčiau su pono Č.Stankevičiaus pasiūlymu, kad dar duotumėt keletą minučių, man tikrai labai reikia dėl šito straipsnio pasitikslinti Aplinkos apsaugos įstatyme. Mano supratimu, Aplinkos apsaugos įstatyme aiškiai parašyta, kad kenksmingos, nuodingos ir pavojingos medžiagos yra pervežamos tiktai tai institucijai laiminant. Šiuo atveju neturėtume sukurti tam tikro juridinio nesutarimo tarp dviejų įstatymų. Jeigu galima, eikime toliau, ir aš po 3 ar 5 min. sutiksiu arba paaiškinsiu.
S.PEČELIŪNAS. Labai ačiū ponui J.Šimėnui už šitą jo pasisakymą. Jeigu mes tą žodį išbraukiam ir jūsų įstatymas dar šitai papildomai numato, tai aš nematau čia jokios kolizijos tarp šitų dviejų įstatymų. Tai, ką reikės derinti su jūsų minimom institucijom, bus derinama, o tas tvarkas, kurias galės nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos, jos tai ir padarys.
J.ŠIMĖNAS. Nesutinku dabar jau kategoriškai!..
S.PEČELIŪNAS. Gerai, aš nematau, kad čia būtų pagrindo kokiam nors ginčui.
J.ŠIMĖNAS. Taip...
S.PEČELIŪNAS. Aš dar norėčiau vis dėlto ir dėl nutarimo porą žodžių pasakyti. Buvo iškilusi pono A.Januškos abejonė, ar sugebės Vyriausybė taip greitai viską padaryti. Antras nutarimo punktas ir sako, kad iki rugpjūčio 1 d. turi būti Vyriausybės nustatyta šio straipsnio antros dalies vykdymo ir įgyvendinimo tvarka. Vadinasi, jeigu iki rugpjūčio 1 d. bus visos vykdymo tvarkos surašytos, bet dar kai kurių iš jų negalės tą dieną pradėti įgyvendinti, tai Vyriausybė gali pradėti jas įgyvendinti truputį vėliau. Šitas nutarimo punktas neimplikuoja, kad nuo rugpjūčio 1 d. absoliučiai viskas turi būti iki galo įgyvendinama. Bet tvarką numatyti, aš manau, Vyriausybė gali iki rugpjūčio 1 d. Kaip ji įsivaizduoja, kaip visa tai turėtų būt daroma? Ir dėl trečio nutarimo projekto buvo pasitarta, ir mes sutikom su siūlymu jį taip formuluoti. Pasiūlyti Vyriausybei, kad ji suteiktų teisę vykti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tų minėtų valstybių piliečiams, kad neatsirastų precedento (kaip mes aptarėme tą derinimą su Aukščiausiąja Taryba), tokių atvejų, kad jau Aukščiausioji Taryba yra priėmusi tokį nutarimą... Tokiu atveju mes iš anksto siūlome, kad šitoms valstybėms Vyriausybė tokią tvarką numatytų. Tai tiek dėl anksčiau aptarto įstatymo ir nutarimo. Dabar mes galėtume dėl šio įstatymo ir dėl šio nutarimo balsuoti, kai bus salėje reikiamas kvorumas.
PIRMININKAS. Dabar, deputate Pečeliūnai, aš norėčiau ir save, ir kartu mus abu šiek tiek pataisyti. Aš matau, kad ministrų tribūnoje yra gerbiamasis ministras V.Aleškaitis. Pagal darbotvarkę jiems tik 15 min. skirta, tai gal mes praleiskime šituos du klausimus, kadangi čia yra klausimų pateikimas (6 ir 7 klausimas), o tada grįžtume prie šito. O per tą laiką, galimas daiktas, gal ir salė prisipildys. Ar deputatai sutiktų su tuo? Vis dėlto skirtas laikas jau baigėsi. Aš čia tik sutikau su tokiu pataisymu, kadangi nėra kvorumo, bet šiaip pagal grafiką, pagal mūsų nustatytą tvarką (juo labiau kadangi dabar yra ir ministras atėjęs) turi būti 6 ir 7 klausimas. Jie pagal mūsų grafiką turi užimti tik 15 min., aš manau, kad ir deputatas S.Pečeliūnas, ir visi kolegos neprieštarautų, kad mes, manau, greitai įveiktume 6 ir 7 klausimą ir tada grįžtume vėl prie 4 klausimo.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, mes galime šitaip susitarti, jeigu tikrai laikysimės to darbotvarkės grafiko ir tas klausimas neužims ilgiau kaip 15 min.
PIRMININKAS. Vėliau... Žemės mokesčio mes negalime dabar nagrinėti, kadangi irgi reikia balsuoti. Prašyčiau į tribūną ministrą A.Saudargą arba ministrą V.Aleškaitį. Gerbiamasis G.Šerkšnys pateiks 6 pagal darbotvarkę klausimą — Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių parengimo" projektą. Prašom.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo” projekto pateikimas (deputatas G.Šerkšnys)
G.ŠERKŠNYS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatyme yra numatyta, kad pavedimus rengti tarptautines sutartis gali duoti tiktai pati Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė arba tam tikros ministerijos. Šiuo metu mes esame gavę iš daugelio šalių pasiūlymų arba tokių bendradarbiavimo sutarčių projektų. Jos gali vadintis įvairiai. Siūloma: draugiškų santykių pagrindų ir bendradarbiavimo sutartis; draugystės ir bendradarbiavimo sutartis; draugystės ir bendradarbiavimo pareiškimas arba tarpusavio santykių pagrindų sutartis. Tačiau iš esmės tai yra draugystės ir bendradarbiavimo sutartys. Mes patys siūlome, kad reikėtų rengti tokias sutartis su kitom šalim. Ir siūlome, kad Aukščiausioji Taryba pavestų Užsienio reikalų ministerijai rengti sutartis su tokiom šalim: Vengrija, Rumunija, Argentina, Vokietija, Lenkija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada. Be to, norėčiau turbūt prie to paties nutarimo projekto pridėti antrą dalį (tai yra jums atskiras dokumentas išdalytas, čia irgi derinau su ministru V.Aleškaičiu), kuri buvo siūloma: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir pasirašyti šias tarptautines sutartis: Dėl komercinio ekonominio bendradarbiavimo su Kipru, Turkija ir Vietnamu; Dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos su Kipru ir Turkija; Dėl prekybos ir investicinių santykių su Jungtinėm Amerikos Valstijom; Dėl laisvos prekybos su Pietų Korėja ir Šveicarija." Tai būtų 2 to nutarimo straipsnis. 3 — šis nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos. Iš trijų dalių siūlau nutarimą. Čia yra tiktai pateikimas, per kitą posėdį galbūt galėtume ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate ir viceministre. Ar kolegos norėtų paklausti? Deputatas A.Januška. Prašom.
A.JANUŠKA. Aš norėjau pasiūlyti, kad galima būtų priimti šiandien, nes mes jau tokią praktiką turėjome. Tai nėra norminio akto nutarimas, ir siūlyčiau balsuoti šiandien.
L.ŠEPETYS. Jeigu būtų galima, tai tikrai tam pritarčiau.
PIRMININKAS. Ar tik užteks mums balsų? Jeigu visi vienodai balsuosime, tai taip. Gerai. Tai gal pirma užsiregistruokim? Deputatai, registracija pradėta.
Salėje, deja, 57 deputatai, mes balsuoti negalėsime. Taigi prašyčiau ministrą V.Aleškaitį. Prašom.
Tarptautinių ekonominių santykių ministro V.Aleškaičio pateikiamas nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių ratifikavimo” projektas
V.ALEŠKAITIS. Atsiprašau, kad įsiterpiu, bet čia buvo atskiru raštu pateikta dar viena sutartis ,,Dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos su Vietnamu". Tame sąraše buvo perskaityta, kad sutartis ,,Dėl komercinio ekonominio bendradarbiavimo su Vietnamu". Čia yra dar viena sutartis atskirame lapuke. Gal galėtume įrašyti į bendrą katilą ir tą sutartį?
PIRMININKAS. Aš manau, kad tai būtų galima padaryti. Visų pirma ar pranešėjas gerbiamasis G.Šerkšnys neprieštarauja? Kolegos deputatai taip pat sutinka. Tada papildom atitinkamą punktą, o balsuosime vėliau, kai bus daugiau deputatų salėje. Prašyčiau gerbiamąjį ministrą V.Aleškaitį pateikti klausimą. 7 klausimas. Prašom.
V.ALEŠKAITIS. Ar galėčiau taupydamas laiką ir popierių iš šitos vietos pateikti klausimą?
PIRMININKAS. Aš manau, kad deputatai neprieštaraus. Sutinkam? Prašom, ministre.
V.ALEŠKAITIS. Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės birželio 18 d. nutarimo ,,Dėl pasirašytų Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių pateikimo ratifikuoti Aukščiausiajai Tarybai" projektas. Ir kartu yra pridėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl šių sutarčių ratifikavimo projektas: Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės sutarties dėl laisvos prekybos; Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos Karalystės Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Atskiru dokumentu šiek tiek anksčiau buvo pateikta analogiška sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos dėl kapitalo investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos. Iš viso keturios sutartys. Norėčiau tiktai pridurti, kad šios dienos, ne šios dienos, bet poros dienų... Prieš porą dienų spaudoje pasirodė pranešimas, kad mūsų kaimynai latviai ratifikavo analogišką laisvosios prekybos su Švedija sutartį. Prašyčiau toms sutartims pritarti ir jas ratifikuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar norėtumėt paklausti pranešėją ir ministrą? Nematau. Ką gi, tada laikysime, kad klausimas išspręstas, ir balsuosime, kai bus galima balsuoti. Taip, čia pateikiamas... Niekas nenori pasisakyti? Ačiū. Tada prašyčiau vėl į tribūną... Dar akademikas E.Vilkas. Prašom. Budrumo patikrinimas? Aišku. Tada prašyčiau į tribūną vėl gerbiamąjį S.Pečeliūną.
Valstybės sienos apsaugos įstatymo projekto svarstymas
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau, kad jūs paimtumėt Valstybės sienos apsaugos įstatymo 6 projektą, arba 6 redakciją. Jūs turbūt atsimenat deputato J.Liaučiaus pastabą, kad būtų apibrėžta, kas yra valstybės sienos apsauga. Taip atsirado 1 straipsnis, kurio ankstesnėje redakcijoje nebuvo. O šiaip aš galėčiau iš karto pasakyti, kad šitai 6 redakcijai prieš 24 valandas jokių pastabų nebuvo. Šis mano pasakymas galioja visiems įstatymo straipsniams. Kad nereikėtų kartoti (čia jau posėdžio pirmininkui)! Jūs atsimenat, Valstybės sienos įstatymo 1 straipsnyje buvo pasakyta apie sienos neliečiamumą, o 2 straipsnyje apie valstybės sienos apsaugą (kas tai daro). To įstatymo 1 straipsnyje kaip tik ir yra apibrėžta, kad valstybės sienos apsauga yra valstybės sienos neliečiamumo garantavimas, ir dar išplėsta konkrečiau į tokius keturis punktus ar keturias pastraipas. Tai tiek apie įstatymo 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar turit pastabų? Deputatas A.Degutis. Prašom.
A.DEGUTIS. Norėčiau vieno tokio pasiaiškinimo, tikslumo, kad nusiraminčiau. Gerbiamasis J.Liaučius praeitą kartą užsiminė, jeigu atsimenat, gerbiamasis pranešėjau, tą puikią istoriją, t.y. nedidelį konfliktą tarp savivaldybės ir pasienio tarnybos. Štai vėl tame 6 straipsnyje (tikiu, kad gal jūs turit omeny, galit suformuluoti tiksliau) yra parašyta apie verslą ir kitokias veiklas. Ar tai vėl nebus kokiu nors būdu tik papiktnaudžiavimo galimybė, kad krašto apsauga pradės drausti arba skatinti grynai dėl savo asmeninių motyvų, pavyzdžiui, verslą. Ar nėra vėl čia užprogramuota kokia nors galimybė pradėti konfliktuoti?
S.PEČELIŪNAS. Jūs kalbat apie paskutinę 1 straipsnio pastraipą? Dėl operatyvinės veiklos, taip?
A.DEGUTIS. Ne, aš kalbu apie 6 straipsnio penktą punktą. Ten yra parašyta apie verslovinės, kitokios veiklos prie Lietuvos valstybės...
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, man atrodo, kad jūs ne tą redakciją žiūrit arba ne to įstatymo.
A.DEGUTIS. Na, 12 projektą.
S.PEČELIŪNAS. Mes kalbam apie Valstybės sienos apsaugos įstatymo projektą Nr. 6, o ne apie Valstybės sienos įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu teisingai supratau, pastabų kolegos 1 straipsniui neturi. Priimam be balsavimo. 2 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 2 straipsnis nusako, kas vykdo valstybės sienos apsaugą. Pastabų taip pat nėra.
PIRMININKAS. Pritariam? Priimta. 3 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 3 straipsnis. Pastraipos pradžioje reikėtų įrašyti žodį ,,valstybės", kad visur mes vienodai straipsniuose vadintume ,,valstybės sienos apsaugos tarnyba". Ir čia yra, jeigu jūs atsimenat laikinąjį įstatymą, buvo visi statutai išvardyti, daug kitokių dalykų... Manom, kad tai yra Vyriausybės reikalas. Įstatyme tų dalykų nereikėtų rašyti, todėl straipsnis sutrumpės.
PIRMININKAS. Neturim pastabų? Priimta. 4 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 4 straipsnis kalba apie pasienio ruožą. Kas yra fiziškai pasienio ruožas (koks jo plotis, kas tą plotį nustato), pasienio juosta. Žodžiu, apie techninius parametrus. Taip pat šio straipsnio redakciniai, kalbos sutvarkymo darbai buvo atlikti. Paskutinėje šito straipsnio pastraipoje vėl reikėtų įrašyti žodį ,,valstybės". Yra ,,valstybės sienos apsaugos tarnyba".
PIRMININKAS. Sutinkam? Priimta. 5 straipsnis. Atsiprašau, minutėlę! Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. 4 straipsnio trečioji pastraipa, kur rašoma: ,,šioje juostoje draudžiama bet kokia veikla, nesusijusi su sienos apsauga". Man tai visiškai nesuprantama. Nejaugi ūkinė veikla pasienio 5 metrų, atsiprašau... Atsiprašau, atsiimu.
S.PEČELIŪNAS. Tai yra 5 metrų pasienio juosta, labai siauras žemės lopinėlis.
PIRMININKAS. Taigi sutinkat? A, dar deputatas A.Degutis. Prašom.
A.DEGUTIS. Dabar dėl to paties straipsnio. Mes, atsimenat, kalbėjom ir jūs padėjot labai gerai suformuluoti tame įstatyme, kurio mes laikėmės... Pasienio apsaugos įstatymo tą punktą, kuriame yra parašyta, į ką vis dėlto negali kištis, pavyzdžiui, krašto apsaugos tarnybos. Ir kaip tik ar čia nebūtų ta vieta, kur galima būtų tai parašyti? Vadinasi, bet kokia veikla, kuri tiesiogiai nesusijusi su valstybės sienos saugumu, yra neleidžiama. Kad būtų galima apsiginti nuo to, kas vis dėlto jau įvyko.
S.PEČELIŪNAS. Jūs kalbat... Atsiprašau, aš truputį įsiterpsiu. Jūs kalbat jau apie įstatymo 9 straipsnį, o mes dar kalbam apie 5.
A.DEGUTIS. Apie 4 aš kalbu.
S.PEČELIŪNAS. 4 straipsnyje yra tik techniniai parametrai ir 5 metrų pločio pasienio juosta. Negi jūs norit (aš dabar gal taip grubiai pasakysiu), kad ten, kur yra valstybės siena, t.y. tuose 5 metruose, būtų kokios nors daržovės auginamos?
A.DEGUTIS. Ne, ne 5 metruose, aš ne apie tai kalbu.
S.PEČELIŪNAS. Mes kalbam apie pasienio juostą, kuri yra 5 metrų pločio. Labai aiškiai apibrėžta. Visa kita veikla yra tik atitinkamai reglamentuojama, bet nėra draudžiama.
PIRMININKAS. Dar sykį klausiu: pritariam 4 straipsniui? Tvarka. 5 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 5 straipsnis jau yra antrojo skirsnio 1 straipsnis, o skirsnis kalba apie valstybės sienos apsaugos organizavimą. Praktiškai yra kalbama apie valstybės sienos apsaugos tarnybos organizavimą. Labai daug straipsnių iš Laikinojo pasienio apsaugos tarnybos įstatymo šitoje dalyje yra panaudota, nes iš esmės jie buvo tinkami. Aš nežinau, ar reikia man visą tekstą skaityti? Pastabų nėra gauta.
PIRMININKAS. Neprieštaraujam? Priimta. 6 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 6 straipsnis kalba apie tai, kokio amžiaus piliečiai gali atlikti tą tarnybą, kad gali būti sudaromos sutartys su civiliais piliečiais ir apie draudimą būti politinių organizacijų nariais. Taip, kaip buvo ankstesniame įstatyme, tik yra suredaguota, sutrumpinta, išbraukti visi nereikalingi žodžiai ir nuorodos.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
.A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi tikrosios tarnybos nariai negali būti politinių partijų ir organizacijų nariai, tai yra ir įstatyme numatyta. Ar nesutiktumėte truputį pakeisti antrosios ir trečiosios pastraipos formuluotę? Antrosios pastraipos ne pabaigti, o parašyti kablelį ir toliau rašyti: ,,kurie tarnybos laikotarpiu negali būti politinių organizacijų nariai". Čia bus kalbama apie civilius ir samdomus darbuotojus, o apie tikrosios tarnybos karius, kaip aš ir sakiau, jie ir taip negali būti politinių partijų nariai.
S.PEČELIŪNAS. Na, tai yra redakcinis jūsų pasiūlymas, ir aš jį pasižymėsiu.
A.SAKALAS. Taip, redakcinis.
S.PEČELIŪNAS. Gal sutikit, kad dabar mes iš karto netaisysim, o lietuvių kalbos specialistai... Jeigu taip galima tuos du dalykus sujungti, tai aš nemanau, kad čia būtų...
A.SAKALAS. Taip, čia daugiau logika, ne lietuvių kalba, bet logika. Ar jūs pritartumėt tokiam sujungimui?
S.PEČELIŪNAS. Čia principinio prieštaravimo nėra. 19 metų — jau kituose įstatymuose apibrėžtas amžius, ir nieko mes čia naujo neparašome. Tik tiek, kad...
PIRMININKAS. Deputatas M.Arlauskas. Prašom į mikrofoną!
M.ARLAUSKAS. Aš siūlyčiau, kaip jums atrodo, gal išbraukti ,,ne jaunesni kaip 19 metų", nes jūs teisėtai sakote, kad kituose įstatymuose jau nustatyta, ir čia toliau labai gerai jūsų užrašyta: ,,ir tinkantys šiai tarnybai". Tai reiškia tikrosios tarnybos kariai, tinkantys šiai tarnybai. Ne jaunesni, o galbūt ir dar vyresni turėtų čia eiti, o ne tik ką atėję ,,šviežiai iškepti", (...) truputį rikiuotę ir kitur, o čia, į pasienį, jau eitų net ir vyresni, žodžiu, tinkantys šiai tarnybai.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, ponai deputatai, kad jūs vis dėlto prisimintumėt Lietuvos įstatymus, ir ten yra pasakyta, kad savanoriai gali ir 18 metų tarnauti .Štai šitame straipsnyje mes kaip tik ir apibrėžiama, kad į pasienį — ne jaunesni kaip 19 metų. Vis dėlto pasienis yra pavojinga vieta, ir tegul būna truputį vyresnio amžiaus negu tie, kurie eina savo noru.
M.ARLAUSKAS. Tai čia atlieka tikrosios...
S.PEČELIŪNAS. Į tikrąją tarnybą savo noru gali eiti ir nuo 18 metų.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, šis įstatymas parašytas naudojantis dabar galiojančiu Pasienio apsaugos įstatymu. Mes jį trumpinom, redagavom, kai kuriuos dalykus išmetėm, bet nenorėjom keisti esminių nuostatų. Ir aš prasyčiau, jeigu nemanote, kad būtina, neteikti trečiajam svarstymui naujų pasiūlymų, nes tikrai būtų sunku dabar iš naujo redaguoti.
PIRMININKAS. Ir tai kertasi su Reglamentu...
Č. V.STANKEVIČIUS. Griežtesnių šio įstatymo normų mes nesukūrėme šiam svarstymui, tik taisėme tai, ką, mūsų nuomone, reikėjo taisyti ir kas buvo pastebėta. Būčiau dėkingas, jeigu jūs pritartumėt tam, kas yra priimta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal pritariam vis dėlto .šiai redakcijai? Sutinkam? Priimta. 7 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 7 straipsnis. ,,Kario ir samdomų asmenų priesaika". Čia yra kelios pataisos atliktos. Ši priesaika truputį skiriasi nuo tos priesaikos, kuri buvo ankstesniame įstatyme. Taip, mes įrašėm (priesaikos antroji pastraipa): ,,prisiekiu saugoti ir ginti Lietuvos valstybės sienos neliečiamybę". Šitos normos dėl sienos nebuvo ankstesnėj priesaikoj. Ir paskutinėj pastraipoj išbraukėm tas visas nuorodas perduoti žinias savo viršininkams, kokias tik sužinotų, žodžiu, parašėm korektiškesnį tekstą.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Deputatas P.Vaitiekūnas. Ar jūs turėjot anksčiau pastabų? Prašom.
P.VAITIEKŪNAS. Viskas čia išvardyta labai gerai, tačiau valstybės sienos apsaugos kariams ir samdomiems asmenims suteikiamos didelės teisės, todėl jau priesaikoj yra būtina nurodyti, kad jis privalo šalia visų savo pareigų ir visų kitų dalykų, atliekamų valstybei, gerbti ir saugoti žmogaus teises ir orumą.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad pirmiausia, jeigu mes rašom, turi vykdyti Lietuvos įstatymus, o tai mūsų Lietuvos įstatymuose yra pasakyta ir viename iš straipsnių dar yra papildomai apie tai pasakyta... Šito įstatymo viename iš straipsnių tai yra pasakyta. Aš norėčiau, kad vis dėlto įdėmiai perskaitytumėte visą įstatymą ir tada teiktumėte tik tokius pasiūlymus, kurie tikrai yra esminiai ir kuriuos mes galėtume be didelių diskusijų priimti.
P.VAITIEKŪNAS. Žmogaus teisės man yra nediskutuotinas klausimas, jeigu jums diskutuotinas...
S.PEČELIŪNAS. Mums irgi nediskutuotinas.
P.VAITIEKŪNAS. Tai įtraukit į priesaiką.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, argi reikia prisiekti gerbti žmogaus teises, jeigu prisiekiama laikytis įstatymų, ne tik vieno šito dalyko. Šiame įstatyme, jeigu kolega P.Vaitiekūnas perskaitys, specialiai yra įrašytas reikalavimas: ,,vykdant pareigas gerbti žmogaus orumą ir teises". Mes tą straipsnį priimsime. Tiesiog nereikalaukite visų straipsnių traukti į priesaiką. Yra prisiekiama laikytis įstatymų. Nebuvo tokių siūlymų anksčiau, priimkime įstatymą taip, kaip priklauso, t.y. trečiuoju svarstymu.
S.PEČELIŪNAS. Aš papildomai norėčiau, kad gerbiamasis P.Vaitiekūnas perskaitytų 16 straipsnio trečiąjį punktą.
PIRMININKAS. Dar deputatas P.Vaitiekūnas? Ne. Ačiū. Sutinkam iš principo su šituo. Ar reikia balsuoti, kad priimam? Priimam. 8 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 8 straipsnis kalba apie tai, kad pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai ir kariai dėvi uniformą su atitinkamom emblemom ir skiriamaisiais ženklais. Tai yra norma iš ankstesnio įstatymo.
PIRMININKAS. Neturim pastabų? Priimta. 9 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 9 straipsnis papildytas tiktai žodžiu ,,policija". Anksčiau buvo ,,vidaus reikalų ir valstybės saugumo tarnybomis", na, mes sąmoningai išskyrėm dar ir policiją, nors žinom, kad jinai yra vidaus reikalų organų sudėtinė dalis, bet nutarėm išskirti, kad būtų aiškiau. O šiaip redakcija mažai pakitusi, palyginti su ta, kuri buvo dabar galiojančiame įstatyme.
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Na...
S.PEČELIŪNAS. Ir paskutinė pastraipa (jeigu leisit, aš pabaigsiu). Paskutinėj pastraipoj yra atliktos tokios pataisos: ,,Visų institucijų ir tarnybų veikla pasienio ruože, pasienio užkardoje ir valstybės sienos apsaugos tarnybos patalpose turi būti suderinta su užkardos viršininku." Ten kelis žodžius reikia išbraukti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis. Prašom.
A.DEGUTIS. Atsiprašau, aš tikrai nenoriu būti įkyrus, bet tikrai vėl grįžtam prie senos problemos. Yra sakoma, kad pakeistas yra tiktai žodis ,,policija" iš ,,milicijos", o dabar iš tikrųjų pagal paskutinę veikiančio įstatymo redakciją pakeista vėlgi į seną pati to trečiojo punkto ar pastraipos visa redakcija. Visas tas reikalas, kuris buvo padarytas, yra nuplaunamas, vėl grįžtama į senąjį, į esamą situaciją, ir man keista, kad aš praeitą kartą nekalbėjau dėl to, nes ponas J.Liaučius apie tai jau buvo pasakęs, ir net nemaniau, kad reikia apie tai kartoti ir vis dėlto priminti, kad turi būti įvertinta ta praktika ir paliekama ta redakcija, kuri yra veiksmingesnė. Man keista, kad pranešėjas puikiausiai supranta tą problemą ir pritarė praėjusį kartą, o dabar nori vėl apginti seną redakciją, prieš kurią jis buvo pasisakęs.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis deputate, prašom pasakyt savo tą redakciją, gal aš tiesiog užmiršau. Ir nesiginčykim, aš žinau, apie ką jūs kalbat.
A.DEGUTIS. Tame straipsnyje yra paskutinio (dabar esamo) įstatymo redakcija. Aš dabar čia neturiu, aš (...), bet mes tuoj pat galim (A.Ambrazevičius nuėjo atnešt) ir tą punktą...
S.PEČELIŪNAS. Gerai, gal mes tada nesiginčykim, tegul atneša, ir pažiūrėsim tą vietą, ar tikrai atitinka dabar galiojantį įstatymą. Tai paskutinė pastraipa, kiek aš atsimenu.
A.DEGUTIS. Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atleiskit, 9 straipsnį kol kas atidedam į šalį. Taip?
S.PEČELIŪNAS. Galim 9 straipsnį priimti. Paskutinę pastraipą patikslinsim, kai atneš ponas A.Ambrazevičius...
PIRMININKAS, Ne, geriau nepriiminėkim, einam toliau.
S.PEČELIŪNAS. Tai palikim kol kas.
PIRMININKAS. 10 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. 10 straipsnyje yra nusakoma tvarka, pagal kurią šita tarnyba gauna patalpas. Jis yra labai smarkiai sutrumpintas ir skiriasi nuo tos redakcijos, kuri buvo ankstesniame įstatyme. Dabar yra pasakyta, kad sienos apsaugos tarnybos padaliniams savivaldybės suteikia patalpas, su Vyriausybe suderinamos sąlygos ir tvarka (tai yra ne visai lengva tvarka, bet ir ne visai sunki). Kad tai tarnybai tikrai patalpų reikia, tai mes puikiai suprantam. Bet kad savivaldybės derintų tą patalpų suteikimą su Vyriausybe! Kad nebūtų tokio, na, sakykim, neapgalvoto blokavimo. Mes dabar žinom, kad atsiranda Lietuvoj daug biznio įstaigų, kurioms reikia patalpų, kad vis dėlto tam tikras prioritetas pasienio apsaugai, kai tikrai to reikia, prieš šitas įstaigas būtų.
PIRMININKAS. Ar sutinkam? Priimta. 11 straipsnis.
S.PEČELIŪNAS. Tai yra praktiškai straipsnis, perrašytas iš seno įstatymo, ir jokių naujų normų nėra įrašyta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes turime jau vieną kartų patyrimą su Finansų ministerija, kuri, kaip žinia, turi teisę taip pat dalį gautų lėšų, ypač valiutos, skirti premijoms. Aš jums siūlyčiau šito 11 straipsnio arba atsisakyti iš viso, arba turint galvoj, kad visos realizuotos lėšos turėtų pereiti Krašto apsaugos ministerijai, o jau jos nuožiūra, kaip ten ji paskirstys, kam atiduos, čia jau jos kompetencija...
S.PEČELIŪNAS. Aš atsakysiu. Gerbiamasis deputate, aš manau, jūs puikiai matot, kad tvarka yra Vyriausybės nustatyta. Tokia tvarka yra nustatyta, pasienio tarnyba jau dabar sulaiko sienos pažeidėjus, kurie vyksta ne per nustatytus punktus, ir tas prekes, kurias konfiskuoja, atiduoda muitinei, muitinė užregistruoja. Už tas prekes, kurias konfiskuoja pasienio apsaugos tarnyba (ne pati, ji tiesiog sulaiko pažeidėją ir atiduoda tas prekes tam, kam privalu konfiskuoti), už tą dalį tam tikrą procentą jinai gauna. Šita norma dabar galioja, tvarka Vyriausybės yra nustatyta, ir aš nemanau, jeigu mes dabar rašytume taip, kaip jūs sakote, kad tai būtų gerai, tuo labiau kad tokio išankstinio pasiūlymo (jūs šitą normą žinojot) nėra gauta, ir aš nesutiksiu su jokiais šito straipsnio taisymais.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš papildomai norėčiau paaiškinti...
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. ...Kad nereikėtų interpretuoti šio straipsnio, kad tie paskatinimai yra kita valiuta negu Lietuvos pinigai. Paskatinimas normaliai turi būti Lietuvos pinigais. Visiškai nereikia paskatinimo valiuta. Šita lengvata yra suteikta anksčiau, mes nenorėjom siūlyti jos dabar atsisakyti (paskatinimo, ne lengvatos, o paskatinimo), bet visiškai neinterpretuojame, kad tai yra valiuta.
PIRMININKAS. Tai gal reikėtų pasitikslint? Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš ir dėl 11, ir dėl 12 straipsnio. Mano supratimu, šitie straipsniai įžeidžia krašto apsaugos pareigūno garbę. Galima būtų palikti tiktai telefoną, tai tikrai yra būtina jų tarnybiniams reikalams. O 11, 12 (abu) palikti tai kvepia tam tikru bizniu, kuris visiškai nereikalingas. Tegu Vyriausybė pati nustato, kaip skatinti, o mes vis dėlto iš valstybės biudžeto skiriame tiek lėšų, kiek reikia krašto apsaugai, o užsiimti dar kažkokia komercija, man atrodo, yra nesolidu. Aš siūlyčiau ir prasyčiau balsuoti dėl 11 ir 12 straipsnio išbraukimo paliekant tiktai telefoną.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau vis dėlto atsakyti dėl 11 straipsnio. Man atrodo, jeigu jums kokia nors tvarka nepatinka... Čia tiesiog yra numatyta, kad Vyriausybė tokią teisę turi, o jeigu jums nepatinka ta tvarka, kurią nustatė Vyriausybė, tai jau nėra šito įstatymo objektas. Mes tik nusakom, kad tokie dalykai turi būti daromi pagal tvarką. Ta tvarka yra. Dėl 12 straipsnio. Vėl nieko nėra naujo, kas buvo ankstesniame įstatyme. Mes žinom, kad pasienyje tarnauja ir samdomi asmenys. Valstybė nėra turtinga, jinai neturi tiek automobilių, kiek reikėtų šioms pareigoms atlikti, ir žmonės naudoja automobilius, savo asmeninius automobilius darbo tikslams. Ankstesniame įstatyme tokia norma buvo įrašyta, jeigu mes išbrauksime, aš labai bijau, kad tam tikrą laiką Vyriausybė dar to negalės priimti ir tie žmonės tiesiog negalės atlikti savo pareigų dėl finansinių sunkumų. Aš nenorėčiau, kad mes keistume tai, kas jau galioja šiuo metu, vien todėl, kad vienam ar kitam deputatui dėl sunkiai suvokiamų priežasčių tai atrodo nekorektiška. Yra labai korektiška, kai žmogus žino, kad pagal įstatymą jisai tokią teisę turi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal kol kas dėl 12 straipsnio nesiginčykim, užbaikim 11 straipsnių.
S.PEČELIŪNAS. Dėl to jokių pastabų nėra gauta, tai yra sena įstatymo norma.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš galiu tik paremti deputatą J.Šimėną. Aš taip pat manau, kad 11 straipsnis yra nereikalingas. Jeigu Vyriausybė yra numačiusi kitokią tvarką, tai tada Vyriausybė turės atsižvelgdama į šitą įstatymą savo tvarką pakeisti. Kartu norėčiau kalbėti dėl 12 straipsnio. Taip pat pritariu deputato J.Šimėno nuomonei, kad pirmoji pastraipa tikrai yra įžeidžianti, na, mano nuomone, žmones. Ir nereiktų to daryti, todėl...
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra dabar galiojančio įstatymo normos, kurios visą laiką galiojo. Aš siūlyčiau šiuo metu (perimant valstybės sieną) neatšaukti šitų straipsnių, juos mes galėsime atsaukti bet kada vėliau... Mes nenorėjom siūlyti atšaukti, ir dabar aš prašyčiau palikti šitas normas. Specialiai galbūt reikia tai išnagrinėti, ir mes galėtume panaikinti tuos straipsnius vėliau. Tuo labiau kad ministro pavaduotojas, kuris yra atsakingas ir paskirtas vadovauti sienos apsaugos tarnybai, prašė šitas normas palikti. Todėl aš jums tai pranešu ir prašau šiuo metu nereikalauti balsuoti, nors neatmetu tokios galimybės ateityje. Gal nenaudinga būtų tai daryti dabar, reikėtų papildomai ištirti, nes specialiai ministro pavaduotojas pabrėžė, kad jie neturi tiek transporto ir naudojasi savo mašinom, kad operatyviai galėtų atvykti į tarnybą, ypač šiuo metu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Po to, kai deputatas Č.Stankevičius paaiškino poziciją, aš galėčiau beveik ir neprieštarauti, bet man apskritai trupučiuką neaišku, kam reikia šitame įstatyme taip smulkintis. Juk iš esmės netgi telefono įvedimo joks įstatymas nereglamentuoja. Ir jeigu yra tarnybinės patalpos, tai aš niekaip nesuprantu, kodėl mums reikia nurodinėti, kad jos turi turėti telefoną. Bet jeigu čia kalbama, kad 11 ir 12 straipsnis yra faktiškai laikini, vadinasi, iki tam tikro momento, tai tada nepamirškim nutarime ir parašyti, kad šitie punktai, reglamentuojantys materialinę techninę bazę, kompensacijas ir tarnybinių patalpų aprūpinimą, turės būti peržiūrėti, tarkim, po kokio nors kito įstatymo pakeitimo. Aš...
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš taip pat noriu pritarti kitiems deputatams dėl 11 ar 12 straipsnio, ypač dėl 12 straipsnio tos dalies, kur kalbama apie piniginę kompensaciją už asmeninių automobilių naudojimą. Juk šis klausimas yra Vyriausybės kompetencija ir be šio straipsnio dalies Vyriausybė tokią tvarką gali nustatyti. Tai kam mums turėti tokį straipsnį įstatyme? Reiktų jo atsisakyti. Vyriausybė be įstatymo turi teisę kompensuoti už transporto panaudojimą. Jos kompetencija yra.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.ANDRIUKAITIS. Na, aš iš viso manau, kad iš vieno įstatymo normą automatiškai perkelti į kitą įstatymą, yra ne visai, kaip sakyt, teisinga praktika, ypač jeigu ta norma diskutuotina ir keistina. Todėl daug argumentų, kuriuos čia dėsto, visiškai akivaizdūs. Tai yra Vyriausybės kompetencija, ir todėl aš pritariu gerbiamojo J.Šimėno pozicijai, kad galima išbraukti, ir siūlau dėl to balsuoti.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau tiesiog priminti kai kuriuos dalykus. Tai yra normos iš anksčiau buvusio įstatymo 19 ir 20 straipsnio, kad jūs galėtumėt patikrinti, kad tikrai nėra mūsų kažkas naujo sugalvota. Aš galėčiau turbūt sutikti, kad ir 11 straipsnio norma, ir 12 straipsnio pirma pastraipa galėtų būt perkelta į nutarimą dėl įstatymo vykdymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man...
S.PEČELIŪNAS. O dabar dėl 12 straipsnio paskutinės pastraipos. Aš manau, ponas J.Beinortas mato, kad čia yra kalbama apie telefono įvedimą į namus be eilės, į namus, j pareigūnų namus be eilės. Jūs įsivaizduokit situaciją, jeigu užkardos vadas namuose neturi telefono...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji deputatai, aš noriu pasakyti, čia man ką tik... (Balsai salėje) Prašom iš vietos nereplikuoti! Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji deputatai, prašyčiau tylos! Man ką tik Vyriausybės pareigūnas patikslindamas pranešė, kad dėl 12 straipsnio pirmosios dalies jau yra Vyriausybės sprendimas dėl tų kompensacijų, Gal iš tikro tiktų siūlymas, kuris čia buvo suformuluotas, kad 11, 12 straipsnį išbrauktume ir šitą klausimą spręstume nutarime. Jeigu pranešėjas su tuo sutinka, tada nereikėtų mums balsuoti ir ginčytis.
S.PEČELIŪNAS. Gerai, čia principinio turbūt prieštaravimo tarp mūsų nėra. Mes visi suprantam, kad tiems pareigūnams reikia tam tikrų dalykų, ir sutinkam su tuo.
PIRMININKAS. Gerai, tada aš dabar prašyčiau gerbiamąjį S.Pečeliūną truputį sustoti, ir mes turėtume pasitarti dėl tolesnio darbo. Pagal grafiką artėja kiti klausimai, bet mes turim praleistą 5 klausimą, kur iki galutinio balsavimo mes dar turėsim alternatyvas. Todėl aš prašyčiau šitą klausimą dabar nutraukti (juo labiau kad mes jam skyrėm daugiau laiko, negu buvo numatyta) ir grįžti prie darbotvarkės, o jeigu rasim laiko, tada dar sykį grįšim. Sutinkami? Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mes susitarėm dėl dviejų skirsnių, išskyrus vieną straipsnį, t.y. 9 straipsnį.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš manau, tą 9 straipsnį mes dabar galėsim suderinti, nereikia net garsiai kalbėti. Tuoj aš pas jus ateinu...
Žemės mokesčio įstatymo projekto svarstymas ir priėmimas
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašyčiau į tribūną gerbiamąjį V.Jurną. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes nagrinėsim Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo projektą. Pranešėjas gerbiamasis V.Jurna. Prašom.
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, liko neišspręstas klausimas dėl dviejų įstatymo straipsnių. Jums išdalytame projekte siūlomos tokios 4 straipsnio patikslinimo galimybės. Išbraukti iš anksčiau jums pateikto 4 straipsnio 1 ir 2 papunkčius. Buvo kalbama, kad šiuo mokesčiu neapmokestinama apsauginių miškų, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemė. Pasiūlymas grindžiamas tuo... Čia suderinta ir rengėjų, ir Aukščiausiosios Tarybos komisijų, siūloma, kad nebūtinai visos tos žemės turi būti atleistos, o joms turi būti teikiamos diferencijuotos lengvatos. Todėl išbraukus tuos du papunkčius siūloma papildomai priimti 4.1 straipsnį, kuris vėliau būtų atitinkamai kitaip numeruotas, kuris yra išdėstytas jums išdalytame projekte. Palikt Vyriausybei spręsti klausimą, kokias lengvatas teikti už apsauginių miškų, gamtos, istorijos, kultūros paminklų žemę.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji deputatai, ar kas norit pasitikslinti, ar svarbiausia?.. Gerbiamasis A.Rudys turi ką pasakyti. Prašom, deputate.
A.RUDYS. Variantas yra suderintas su Biudžeto komisija ir mes pritariam.
V.JURNA. Tai iš karto butų dėl 4 straipsnio patikslinimo: išbraukti du papunkčius ir priimti 4.1 straipsnį. Tai yra tarpusavyje susiję dalykai.
PIRMININKAS. Neturim prieštaravimų tokiam siūlymui? (Balsai salėje) Tvarka, čia šitai jau paskui suderinsim, čia technikos reikalas. Sutinkam? Vadinasi, dėl 4 straipsnio, ar kaip mes jį ten paskui vadinsim, sutarta. Prašom toliau.
V.JURNA. Taip, 6 straipsnis. Dėl jo jau buvo kalbėta praėjusio svarstymo metu. Na, paliko du variantai: Vyriausybės variantas ir Biudžeto komisijos variantas, kurie išdėstyti jums išdalytame projekte. Kaip atstovaujantis Vyriausybei prašant pritarti Vyriausybės pasiūlymui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Biudžeto komisija lieka prie savo nuomonės.
PIRMININKAS. Na, matyt, čia mums neverta dabar toliau diskutuoti. O gal kas labai norėtų pasisakyti už vieną ar kitą variantą? Gal iš karto balsuojam alternatyviu būdu? Balsuojam?
A.RUDYS. Aš atsiprašau, dar minutę...
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš matau labai pasikeitusius deputatų veidus, palyginti su praeitu svarstymu, ir aš norėčiau, kad dar bent po vieną kartą būtų leista pateikti argumentų ir vienai, ir kitai pusei.
PIRMININKAS. Prašom, aš siūlau tamstai šitai padaryti. Ar gal pirma pranešėjas? Prašom.
V.JURNA. Vyriausybė prašo (čia iš esmės kalbama apie lengvatas) ir siūlo, kad dėl lengvatų asmenų grupėms spręstų miestų ir rajonų tarybos, o paskiriems asmenims spręstų valdybos, kad procedūros procesas būtų paprastesnis.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Pirmiausia Biudžeto komisija mano, kad atiduoti spręsti lengvatų klausimus valdybai yra nelabai tinkamas variantas, ypač esant mūsų dabartinei konkrečiai situacijai, nes mes manom, kad bet koks... Kai valdininkai patys sprendžia lengvatų klausimus, tai labai plačiai atveriamos durys korupcijai ir antras dalykas, mes manome, kad visgi lengvatos gavimas per tarybą yra šiek tiek sudėtingesnė procedūra. Vadinasi, manom, prognozuojam, kad tų pačių lengvatų... Na, lengvatomis nebus švaistomasi.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas, Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Nuosaikiųjų frakcija pritaria Agrarinės komisijos teikiamam pasiūlymui. Čia dėl 6 straipsnio, taip?
PIRMININKAS. Taip. Čia Biudžeto komisijos variantas?
J.ŠIMĖNAS. ... Ir Agrarinės komisijos pasiūlymui, kad dvejus metus nuo to...
V.JURNA. Čia ne apie tai. Bus dar apie tai, ten nutarimas, o čia yra įstatymo straipsnis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, tai tada gal tikrai, gerbiamieji kolegos, balsuokim alternatyviu būdu. Ar dar kas nori pasisakyti? Deputatas E.Vilkas. Prašom.
E.VILKAS. Noriu prijunti, kad variantas su savivaldybėm, turinčiom teisę teikti daug lengvatų, nėra labai geras mūsų dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu, kai mums teks vykdyti labai griežtą fiskalinę politiką. Ir dėl to visa ta saviveikla būtų labai negera. Mums faktiškai, matyt, teks apskritai apriboti savivaldybių galimybes teikti bet kokias lengvatas tol, kol savivaldybės gauna subsidijas iš valstybės. Dėl to aš pasisakau irgi už Biudžeto komisijos variantą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau (aš taip pat kreipiuosi ir j kolegą A.Rudį), man atrodo, jeigu mes paliktume Biudžeto komisijos variantą (jis lyg ir neblogesnis yra), tačiau būtų skirtingai, tai yra teisinės normos būtų skirtingai taikomos kai kuriuose rajonuose, miestuose. Aš siūlyčiau kompromisinį variantą: palikti Vyriausybės siūlomą projektą ir išbraukti paskutinius žodžius ,,miestų ir rajonų valdybos paskirus asmenis". Kokie paskiri asmenys ir kam to reikia? Vyriausybė nustatys remtinų asmenų grupę ir tuo visi vadovausis. Taip. Remtinų žmonių grupė pagal nustatytą sąrašą... Tai būtų priimtiniausia. O paskirus žmones nurodyti — tai iš tikrųjų yra kažkoks absurdas.
V.JURNA. Na, turbūt čia ir Vyriausybė, ir Biudžeto komisija tam nepritartų, kad iškyla klausimų kai kuriuos asmenis atleisti, be jokios abejonės. Grupė pagal tam tikrus požymius reiškiama... Na, turbūt reikėtų spręsti...
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, jeigu dar galima. Tada iš karto suteikiam teisę ne.teisybei klestėti. Yra remtinų asmenų grupė. Jeigu jis įeina į tą grupę, tai jam taikoma lengvata, jeigu neįeina, tai ne.
V.JURNA. Be to, jūsų siūlomas variantas prieštarautų Savivaldybės pagrindų įstatymui, kur tokio apribojimo taip pat nėra.
PIRMININKAS. Dar sykį deputatas A.Rudys, ir galbūt balsuosim.
A.RUDYS. Aš norėčiau trupučiuką paaiškinti, nes jeigu deputatui V.Žiemeliui iškilo klausimas, gal ir kitiems iškils klausimas. Man atrodo, kad mūsų, Biudžeto komisijos, pateiktas variantas skiriasi, tiksliau, jis yra pakankamai platus, kad leistų savivaldybei atsižvelgti į visų visuomenės sluoksnių, taip pat ir atskirų žmonių, na, padėtį arba interesus ir pan. Kodėl čia reikia visgi išskirt atskirų mokėtojų? Štai, pavyzdžiui, Birštone yra kelios sodybos, kurios labai gražiai ir labai gerai tvarkomos, jos yra pavyzdinės. Ir jie, žmonės, sunaudoja ten lėšų vien tam grožiui išlaikyti, padaryt miesto kampelį patrauklesnį daug daugiau, negu jie gali gaut netgi visai nemokėdami šito mokesčio. Tokia prasme lengvata. Mes palikim miesto tarybai spręsti šitą klausimą, bet aš dar kartą pabrėžiu, kad ne valdyba, ne valdininkų rinkinys, bet deputatai, t.y. taryba, spręstų šitą klausimą. Štai tokia yra Biudžeto komisijos pasiūlymų esmė.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Manau, kad pasiūlymas būtent remti konkretų asmenį, konkretų atvejį yra visiškai logiškas. Kaip galima remti ir žiūrėti į konkretų gamintoją, kuris konkrečiai įdeda savo lėšas ir t.t., pateikia kriterijus. Ką reiškia socialiai remtina grupė? Iš tikrųjų terminas yra labai platus. Jis gali būti taikomas socialinėj rūpyboj ir pan. Bet šiuo atveju kaip tik tenka visiškai sukonkretinti siūlymus, todėl pritarčiau Biudžeto komisijos formuluotei.
PIRMININKAS. Dar deputatas Č.Stankevičius, ir balsuosim.
Č. V. STANKEVIČIUS. Aš tik noriu pakartoti savo argumentą, kad kai perkelsim į tarybas kiekvieno žmogaus lengvatos svarstymą, tai gali sutrukdyti tų lengvatų teikimą ir perpildyti tų tarybų darbotvarkę, o tai yra minusas. Dėl to aš jau esu kalbėjęs.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, gal vis dėlto apsispręskim balsuodami, ir bus viskas aišku. Tas, kas rems Vyriausybės pateiktą 6 straipsnio variantą, tas turi spausti mygtuką ,,už", kas už Biudžeto komisijos variantą mygtuką ,,prieš", ir bus viskas aišku. Bet aš siūlau, kadangi, atrodo, yra šiek tiek daugiau deputatų, dar sykį registruotis. Prašom, gerbiamieji kolegos, dar sykį registruojamės ir tada balsuosim, nes čia reikės pasirinkti variantus mygtukais. Registracija pradėta, prašom paspausti mygtukus. (Balsai salėje) Ne, čia jau per vėlu šitai daryt.
Salėje yra 72 deputatai. Taigi dar sykį kartoju: kas už Vyriausybės variantą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už Biudžeto komisijos variantą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsavimas prasidėjo.
Už Vyriausybės variantą, — už, už Biudžeto prieš.
Už pirmąjį.variantą 24, už antrąjį 32. Taigi lieka Biudžeto komisijos variantas, surinkęs daugiau balsų. Tų, kurie susilaikė, neskaičiuojam. Čia alternatyvus balsavimas. Galim iš naujo perbalsuoti. Prašom. Taip, susilaikę čia neskaičiuojami. Jeigu nesupratom, gerbiamieji kolegos, aš siūlau perbalsuoti. Aš galiu šitaip pasiūlyti. Taigi susilaikę nebus skaičiuojami. Dar sykį: kas už Vyriausybės variantą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už Biudžeto komisijos — mygtuką ,,prieš", susilaikę neskaičiuojami. Prašom, dar sykį alternatyviai balsuojame. Dabar balsavo daugiau.
Už pirmąjį variantą — 29, už antrąjį, t.y. už Biudžeto komisijos, — 38. Du, kaip sakiau, neskaičiuojami. Taigi lieka Biudžeto komisijos variantas. Dabar, gerbiamieji kolegos, kadangi salėje yra apie 70 ar net daugiau deputatų, jeigu visi vieningai balsuosim, kai bus didysis kvorumas, mes įstatymą galėtume priimti. Ar balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi? Gerai, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas? Taip. Toks, kaip jis dabar yra suredaguotas, ir su tais variantais, dėl kurių balsavome.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 72.
PIRMININKAS. Pakartokite.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 72.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas 73 balsais (niekas nebalsavo prieš, niekas nesusilaikė) priimtas.
Ne, dabar mes dar nutarimą turim. Ir čia juo labiau... Yra irgi alternatyvūs variantai, mes galim daryti... Prašom, dabar nutarimas, kur irgi reikia dėl kai kurių dalykų susitarti.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo” projekto svarstymas
V.JURNA. Taip. Čia principinis klausimas dėl nutarimo antrojo punkto. Nesutarimų esmė tokia. Dauguma pozicijų sutampa, bet kalbama apie ūkininkus, kokiam laikui suteikti lengvatas ūkininkams. Vyriausybės pasiūlymas ir prašymas yra toks: palikti lengvatą, kuri buvo suteikta ūkininkams, gavusiems žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Jiems toks pažadas duotas, kad 3 metus jie nebus apmokestinti. Tą lengvatą palikti (ji nedidelė). Daugumai ūkių lengvata jau baigiasi šiais metais (tie 3 metai), tik nedaugelis ten gavo praėjusiais metais, ir lengvata dar tęstųsi. Tai, kas pažadėta, ištesėta. O tie ūkininkai, kurie gavo žemę dabar, šiais metais, t.y. 1992 m., ar susigrąžindami nuosavybės teisę, ar išsinuomodami, kad visais atvejais jų būtų lygios teisės. Šiais metais iš jų jokių mokesčių (nei žemės, nei nuomos) neimti. Bet tik šiais metais. Tai apimtų gal apie 40 tūkst. ūkininkų (jeigu vidutiniškai laikysime, kad jie turi po 10 ha), apie 400 tūkst. ha žemės... Tai nemaža. Agrarinės komisijos prašymas yra suformuluotas ne visai taip, bet esmė tokia: ūkininkus atleisti nuo mokesčio 3 metus. Vyriausybė tą pasiūlymą svarstė, bet atsižvelgiant į tai, kad ūkininkų, be abejo, toliau labai daugės, ir tos lengvatos, taip sakant, apimtis būtų daug didesnė kitais metais (tuo labiau trečiaisiais metais), lengvata labai padidėtų. Be abejo, norint surinkti tą sumą reikia tada ar didinti tarifus iš kitų ūkininkų, ar ieškoti kitų šaltinių. Todėl Vyriausybė prašo paremti jos siūlomą variantą. Tiesa, atsiprašau, dar Agrarinės komisijos (čia turbūt deputatas patikslintų) siūlomas variantas gana netikslus Juridiniu požiūriu. Yra, na, bus pasiūlyta... Antrojo punkto trečiąją pastraipą reikėtų (norint tai lengvatai iš esmės pritarti) suredaguoti tiksliau, o konkreti redakcija bus pateikta vėliau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau pritarti šiuo atveju Vyriausybės pasiūlymui. Mano motyvai yra tokie. Šie papildomi mokesčiai yra tokie nežymūs, kad nevertėtų apie juos ir kalbėti. Kad deputatams būtų aiškiau ir vaizdžiau, galiu pasakyti, kad už hektarą kiekvienam tada reikėtų sumokėti, na, apytikriai, kad vaizdžiau būtų, nepilną puslitrį degtinės. Aš manau, kad tai ne tokie mokesčiai, kurie turėtų deputatus per daug jaudinti, todėl siūlyčiau Agrarinei komisijai atsisakyti savo siūlymo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas. Prašom.
A.SĖJŪNAS. Tautininkų frakcija palaiko Agrarinės komisijos pasiūlymą ir mano, kad vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad ūkininkai kuriasi labai sunkiai ir bent 3 metus valstybė privalo juos remti ir atidėti jiems mokesčių mokėjimą.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys. Prašom.
M. TREINYS. Agrarinė komisija mano, kad vis dėlto reikalinga ta parama ūkininkams, nors mokesčių forma. Nors čia gal puslitriais nematuosime tos paramos dydžio, tačiau vis dėlto yra svarbu ir štai dėl ko. Pagal Valstiečio ūkio įstatymą ta parama buvo 3 metams ir jiems sąlygos buvo lengvesnės. Vyriausybė siūlo šią lengvatą išlaikyti dar šiais metais. Tik tiems ūkininkams, kurie įsikūrė šiais metais pagal Žemės reformos įstatymą, o tiems, kurie įsikurs kitais metais, jokių lengvatų nenumatoma. Tai bus ryškus žmonių grupių supriešinimas, o to neturėtų būti. Taigi vienas motyvas — ekonominė pagalba atleidžiant nuo to mokesčio 3 metus, antra — tai būtų nesupriešinta visuomenė. Prašyčiau deputatų palaikyti mūsų komisijos pasiūlymą. Konkrečiai dėl teksto. Mes siūlome jau trupučiuką sutrumpintą variantą. Dabar čia, kur buvo trečiasis papunktis, siūlytume taip jį suprasti: ,,Už žemės ūkio gamybos tikslams grąžintą, iš Valstybės žemės fondo pirktą ar išnuomotą grąžinimui ar išsipirkimui žemę ūkininkai mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo atitinkamo savivaldybės sprendimo priėmimo dienos."
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš turiu porą variantų ir dėl vieno, ir dėl kito varianto. Man atrodo, jeigu kas balsuotų dėl Vyriausybės varianto, būtų irgi gerai padaryti vienodas sąlygas. Ir kas pagal Valstiečio ūkio įstatymą moka praėjus 3 metams, ir ūkininkai už žemę, suteiktą 1992 m., taip pat, vadinasi, praėjus 3 metams. Na, būtų taip, kaip siūlo Agrarinė komisija, t.y. vienodos sąlygos. O dabar Agrarinės komisijos varianto pirmajame punkte, man atrodo, kažkas blogai suredaguota arba aš nesuprantu. ,,Asmenys, sudarę valstybės žemės nuomos sutartis, žemės mokestį moka iki kito mėnesio 1 dienos." Ką tai reiškia? Po to jau nebemoka? Tiktai už porą savaičių moka? Iki kito mėnesio 1 dienos? Ar turi sumokėti? Bet už ką turi sumokėti? Kodėl čia išskiriami tie, kurie sudarė nuomos sutartis, t.y. turbūt tie, kuriems nespėta parengti dokumentų, ta nuomos sutartis yra sąlygiška? Ar čia turima galvoje tikra nuoma?
V.JURNA. Čia jau turima omeny tikra nuoma. Ir Vyriausybės, ir Agrarinės komisijos variantai tuo požiūriu vienodi. Kadangi šis įstatymas reglamentuoja tik žemės mokestį, o nuomos nereglamentuoja, tai, reikia pasakyti, jeigu sutartis sudarys, pavyzdžiui, mieste išsinuomos statybą, tai iki kito mėnesio moka žemės mokestį, o jau toliau tas nutarimas reglamentuoja, kad jis moka žemės nuomos mokestį.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Nuosaikiųjų frakcija palaiko Agrarinės komisijos variantą dėl dviejų priežasčių. Tai yra reformos periodas, ir vis dėlto reikia skatinti ūkininkų kūrimąsi. Mes puikiai suprantame, koks tai yra sunkus procesas. Mes manytume, kad reikėtų sumažinti nuo 3 metų iki 2 metų, o po to vykstant reformai jau galima būtų (jeigu būtų reikalas) pratęsti iki 3 metų. Aš galiu jums dar argumentuoti. Štai visiems deputatams išdalytos žinios apie privačių ūkių steigimąsi. Šiais metais susikūrė 37 tūkst. valstiečių ūkių. Jeigu kitais metais bus tiek pat arba dvigubai daugiau, aišku, tam tikrų sunkumų valstybės biudžete atsiras. Tačiau bent jau 2 metus atleisti besikuriantį ūkininką, o ne fizinį asmenį (kaip ir pirmajame projekte buvo) tikrai yra būtina, ir tai būtų mūsų, na, toks rimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto ūkininkams buvo žadėta. Antra, kad šie metai labai nepalankūs. Ir trečia, kadangi manęs (kaip komunistinės praeities) neleidžia būti bendrovėj, neregistruoja, kol aš ten esu. Kitos išeities nebus, kaip tik grįžti ūkininkauti. Asmeniškai prašau, kad mums, būsimiems ūkininkams, būtų kiek galima daugiau lengvatų. Todėl prašau 3 metų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Mes visi esam geri, kai reikia ką nors dalyti. Bet nelabai geri, kai reikia paimti, tiesa? Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šito mokesčio visos įplaukos visa savo apimtimi pakliūna į vietinių savivaldybių biudžetus, t.y. į biudžetus, kurie tiesiogiai aptarnauja tų savo mokėtojų poreikius. Juk iš šitų lėšų yra taip pat vykdoma ir melioracija, bus išlaikomi kaimo socialinės infrastruktūros objektai, iš šitų išlaidų dotuojami autobusų maršrutai į tolimesnes vietoves (na, kad iš viso šitų maršrutų būtų). Galime mes išvardyti daugybę tokių kitų pozicijų, kurios tiesiogiai susijusios su šitų mokėtojų reikalais. Dabar, gerai, šiemet mes — apie 40 tūkst. naujų ūkių, kitais metais bus jų tikrai daug daugiau... Įsivaizduokim, jeigu dabar atleisim nuo šito mokesčio du trečdalius žemės ūkio naudmenų, tai tada praktiškai savivaldybės liks tik iš valstybės biudžeto išlaikomos institucijos. Apie kokią savivaldą iš viso mes tada galime kalbėt? Dėl to aš manau, kad vis dėlto Aukščiausioji Taryba turi šiuo atveju palaikyti Vyriausybės pasiūlytą projektą, nes jis, na, tiesą sakant, daug realesnis.
PIRMININKAS. Deputatas M.Arlauskas.
M.ARLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai! Aš manau, kad reiktų pritarti gerbiamojo J.Šimėno pasiūlytam variantui, kuris remia Agrarinės komisijos pasiūlymą, o būtent — suvienodinti atleidimą nuo žemės mokesčių (ir valstiečiams, ir ūkininkams) ir čia skirtumų nedaryti. Vadinasi, visus atleisti 3 metams. Buvo gerbiamojo J.Šimėno pasiūlymas, kad gal, jeigu būtų ateityje finansinių sunkumų vietinėms savivaldybėms, tuomet svarstyti klausimą, o galbūt ateityje tiktai 2 metams. Bet šiuo metu, man rodos, nevertėtų to dar svarstyti, jau svarstys naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba. O šiuo metu priimti, kaip ir yra, 3 metams ir visiems vienodai, kaip siūlo Agrarinė komisija. Jeigu mes padarysim priešingai, tai iš tikrųjų bus didelė neteisybė, nelogiškumas ir supriešinimas. O ypač dabar, kai sunku ūkininkams, ir jiems pradžioje bent šiokia tokia parama yra kiekvienam garantuota, nes jis žino, kad pirmus, antrus arba ir trečius metus jam dar nereiks mokėti to mokesčio ir kokia suma yra Vyriausybės jam, kaip sakoma, dovanojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš noriu pasakyti pastabą pirmininkui, kad išbraukėt mane iš eilės. Aš turėjau kalbėti prieš deputatą J.Šimėną. O dabar noriu keletą minčių dėl nepateikto čia Agrarinės komisijos varianto. Prie komisijos pirmininko deputato M.Treinio pasakytų argumentų, kuriems aš visiškai pritariu, norėčiau pridėti dar vieną, grynai teisinį. Būtent: jeigu nebus čia priimtas Agrarinės komisijos siūlomas variantas, tai bus šiurkščiai, pabrėžiu, šiurkščiai pažeidžiamas Valstiečio ūkio įstatymo specialus straipsnis. Valstiečio ūkio įstatymas galioja, o jame yra numatyta lengvata atleisti ūkininkus nuo mokesčių pirmuosius 3 metus. Tokiu atveju nedelsiant, iš karto reikėtų priimti pataisą pakeisti šitą įstatymą. Tai viena. Antra. Aš vis dėlto kreipčiausi j gerbiamuosius deputatus ir atkreipčiau jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinė politika yra ūkininkų rėmimo politika, tačiau vis dėlto deputatas M.Treinys sutiko pakeisti sąvoką ,,fiziniai asmenys" į ,,ūkininkus" Aš manyčiau, kad nereikėtų šitos sąvokos keisti ir palikti ,,fiziniai asmenys", ir štai kodėl. Yra ūkininkų, kurie turi hektarą, pusantro, o yra dauguma kaimo žmonių, kurie dabar perka, atsiima žemę ir turi du ar tris hektarus. Šis mokestis visų pirma nėra didelis, ir aš manyčiau, jeigu būtų ir kiti fiziniai asmenys, gavę žemę žemės ūkio produkcijai gaminti, atleisti pirmuosius 2 metus arba bent tuos pirmuosius metus nuo žemės mokesčio, būtų visiškai logiška ir pagrįsta. Todėl manyčiau, kad galėtų būti ne tik sąvoka ,,fiziniai asmenys" nepakeista į sąvoką ,,ūkininkai". Ir siūlyčiau apsiriboti, baigti diskusijas ir balsuoti už Agrarinės komisijos variantą, nekeisti šios sąvokos.
PIRMININKAS. Dabar kalbės deputatas P.Papovas, o kolegai E.Grakauskui aš norėčiau pasakyti, kad, mano kukliais duomenimis, jis turėtų sėdėti ne salėje, o kitoje vietoje ir netriukšmauti be eilės. Prašom. Deputatas Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji deputatai, aš palaikau Vyriausybės teikiamą variantą ir palaikau Biudžeto komisijos pasakytus motyvus. Nors pasisakau už tai, kad ūkininkams būtų teikiama valstybės parama. Suteikti mokesčių lengvatas — tai ne valstybės teikiama parama, o iš vietinio biudžeto teikiama parama. Mes kėsinamės į vietinį biudžetą, o ne į valstybės paramą. Taigi valstybės parama turėtų būti teikiama dotacijoms, subsidijoms ar kaip kitaip, o ne mokesčiais iš vietinio biudžeto. Tai vienas dalykas. Antra. Dėl suteiktų lengvatų pagal Valstiečio ūkio įstatymą. Tas įstatymas buvo priimtas jau daugiau kaip prieš 3 metus. Mokesčiai už žemę buvo iš valstybinio biudžeto, o ne vietinio biudžeto, tai vienas dalykas. Antras dalykas, praktiškai jau tikrai ūkininkai pagal Valstiečio ūkio įstatymą gavo tas lengvatas. Dabartiniu metu jau tų ūkininkų visiškai nedaug liko, o pagal mūsų reformos įstatymus arba nuosavybės teisės atstatymą ,,gauna žemę" ir ,,ūkininkauja" visiškai skirtingi yra dalykai. O dabartiniu metu šiems metams irgi ūkininkams jokių mokesčių įstatymu nenumatoma, t.y. mokesčių ėmimo. Tai prasidės tiktai nuo kitų, t.y. 1993 metų. Todėl dėl šių motyvų palaikau Vyriausybės teikiamą variantą.
PIRMININKAS. Deputatas S.Kropas dar norėjo. Prašom.
S.KROPAS. Aš jau būčiau pritaręs, kad jau galima nutraukti diskusijas ir balsuoti, nes jau argumentai yra beveik visi pasakyti. Bet mes atstovaujam, aišku, savivaldybių komisijai, ir, kaip čia P.Papovas minėjo, šita lengvata teikiama iš savivaldybių biudžeto. Bet vis dėlto manome, kad ūkininkai turi gauti šią lengvatą — ir todėl tą klausimą reikia išspręsti. Tuo labiau kad šiemet savivaldybių biudžetai yra sudaryti su dideliu deficitu ir vis vien jie yra tikrai labai centralizuotai dotuojami. Manyčiau, kad būtų galima numatyti didesnę paramą savivaldybėms ir per savivaldybes laikinai suteikti lengvatų ūkininkams.
PIRMININKAS. Tai gal tikrai tada jau baikim diskusijas, ir dabar pranešėjas tegul apibendrins, o tada balsuodami spręsime, renkamės vieną ar kitą variantą. O gal dar papildomai redaguojam?
V.JURNA. Aš tik norėjau prieš jums sprendžiant atkreipti dėmesį, kad liko sąvoka ,,fiziniams asmenims", kaip siūlė deputatas E.Grakauskas, o tai reiškia, kad nuo šio mokesčio būtų atleidžiami ne tik ūkininkai, bet ir visi besinaudojantys asmeninio ūkio žeme, t.y. 2 ar 3 hektarais. Turint omenyje, kad 3 metams, vadinasi, atleidžiamų būtų... Mokėtojų beliktų praktiškai tiktai žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys. Šio mokesčio suma liktų, aišku, tik turbūt simbolinė. Dabar biudžete suplanuota 500 mln. rb. Ir dar ką norėčiau priminti, kad sprendžiant šitą klausimą, ką siūlo Vyriausybė, prašyčiau pakartotinai paremti 1 metus, svarbiausia išspręsti šiais metais. Be to, jūs jau nusprendėt ir pabrėžėt iš tikrųjų labai teisingai, kad tai savivaldybių biudžeto pinigai. Savivaldybių taryboms suteikta teisė teikti lengvatą grupėms, kategorijoms. Tai būtent ūkininkams gali kiekvieno rajono taryba šitą reikalą išspręsti savo pinigų sąskaita. Galbūt nebūtina šitą reikalą (savivaldybių biudžetas), kad būtinai išspręstumėt jūs. Kol kas išspręsti šiuos metus, o toliau palikus tas problemas galima būtų ir Aukščiausiojoj Taryboj... Esant reikalui grįžti... O net ir negrįžus galima būtų spręsti savivaldybėse. Todėl dar kartą prašau paremti Vyriausybės siūlomą variantą.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys dar pageidavo. Prašom.
M.TREINYS. Aš norėčiau dar informaciją. Šiais metais ūkininkų žemės sudaro 12%. Net jeigu jų skaičius padvigubėtų, tai būtų, sakysime, 24%, t.y. ketvirtadalis, žemės. Taigi tai nėra lemiamas faktorius formuojant biudžetą.
V.JURNA. O dar 2 ar 3 hektarai, reikia nepamiršti. Jeigu fiziniai asmenys...
M.TREINYS. Aš apie juos dabar nekalbėjau... Aš kalbėjau apie ūkininkus.
V.JURNA. Bet nesvarbu, čia lengvata numatyta ir nuomai, ir nuosavybei — visiems atvejams.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau, ar galima?
PIRMININKAS. Taip, prašom. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Dėl vedimo tvarkos tokia švelni pastaba. Jeigu atsiverstume Reglamentą ir susirastume tąjį straipsnį, ten pamatytume, kad prieš balsuojant pasisako du — už, du — prieš, po to balsuojama. O jūs čia surengėte didelę diskusiją.
PIRMININKAS. Čia per daug rimtas klausimas, kad neišsiaiškintume iki galo, o ne vien tiktai formaliai balsuodami spręstume, juo labiau alternatyviai. Man atrodo, čia tikrai per daug rimtas ir jautrus mums visiems (ne tik kaimui) klausimas, ir aš todėl dar kartą norėčiau ir pranešėjo klausti, ir svarbiausia dviejų komisijų pirmininkų, t.y. gerbiamojo M.Treinio ir gerbiamojo A.Rudžio, ar mes galime dabar balsuoti, ar reikia dar redaguoti, sakysime, Vyriausybės variantą, kad jis būtų priimtinesnis, ir Agrarinės komisijos variantą? Aš turiu galvoje ne tik tą pastabą, kurią gerbiamasis pirmininkas pasakė. Ar jau galime iš karto balsuoti? Galime? Tada teikiu alternatyviai balsuoti. Dar deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš manyčiau, kad čia, kadangi kilo diskusija, trupučiuką redaguotinas ir vienas, ir kitas variantas. Aš siūlyčiau dabar apsispręsti, su kuriuo toliau dirbama, ir tada aš siūlysiu dar šiandieną nefiksuoti šito teksto.
PIRMININKAS. Gal tikrai yra vertas pasiūlymas?
A.RUDYS. Tada mes toliau pereitume prie kitų straipsnių, o šitą paliktume dar truputį padirbėti, tik apsisprendus bazėj....
V.JURNA. Vyriausybės variantas, kadangi jis kolegialiai apsvarstytas po Agrarinės komisijos pasiūlymo, aš kažkokios redakcijos ar įgaliojimo paprasčiausiai neturiu...
PIRMININKAS. Viskas aišku. Matyt, mes tikrai dabar turime apsispręsti, pasirenkame tą ar kitą variantą, o paskui gal tikrai verta dar paredaguoti, kaip siūlo deputatas A.Rudys, ir aš irgi šitą mintį palaikau ir matau, kad kai kurie kiti deputatai remia tokią idėją. Gal tikrai dabar balsuojame alternatyviai, kas už kokį variantą, o galutinai priimsime po papildomos redakcijos? Tinka? Deputatas M.Treinys arba jo kolega.
M.TREINYS. Siūlau balsuoti už principinę nuostatą.
PIRMININKAS. Gerai. Vėl bus balsavimas, gerbiamieji, toks kaip anksčiau. Prašom nesusipainioti! Bus skaičiuojami tik balsai už ir prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Taigi kas už Vyriausybės pateiktą nutarimo 2 straipsnio variantą, tas spaudžia mygtuką ,,už". Kas už Agrarinės komisijos variantą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". O kurie susilaiko, tie neskaičiuojami. Taigi skelbiu balsavimą. Prašom, kas už Vyriausybės variantą, spaudžia mygtuką ,,už", kas už Agrarinės — mygtuką ,,prieš". Prašau balsuojant netriukšmauti!
Už pirmąjį variantą, t.y. už Vyriausybės, 14 balsų. Už antrąjį, arba Agrarinės, — 52 balsai ir nė vieno šį sykį nėra susilaikiusio. Taigi iš principo pasirinktas Agrarinės komisijos pateiktas variantas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne! Frakcija prašo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKAS. Mums vis tiek dar reikės balsuoti už šitą variantą. Tada bus galima perbalsuoti. Čia mes tiktai principinę nuostatą pasirinkom. Perbalsavimas čia netinka. Gerbiamieji kolegos, mes buvome priėmę nutarimo 1 straipsnį. Dabar dėl 2 iš principo sutarėm, 3 buvo priimtas, o dabar 4.
V.JURNA. Yra 4 nauja redakcija.
PIRMININKAS. Jau nauja redakcija yra? Tai tada gal?..
V.JURNA. Tiesiog naujas punktas. 4 punktas susijęs su...
PIRMININKAS. Dėl 4, minutėlę, gerbiamasis pranešėjau! Mes jau formaliai persiritom į kitą būvį, todėl aš prašau gerbiamuosius kolegas pabūti kelias minutes dar salėje. Sutinkam? Ne, Pirmininke, čia nežinia, ar mes galėsime balsuoti. Aš vėliau pasakysiu. Kvorumo nėra reikiamo. Prašom, dar dėl nutarimo.
V.JURNA. Visi likę straipsniai suderinti rengėjų ir komisijų. Manau, jokių problemų. 4 straipsnis susijęs su tuo priimtu įstatymo 4 ir 4.1 straipsniu. Tai, kas pavesta Vyriausybei. Čia belieka suredaguoti, tik truputį reikėtų papildyti. Ir skambėtų to punkto pradžia, kaip parašyta: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, iki 1992 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti žemės mokesčio lengvatas už apsauginių miškų, gamtosauginės paskirties bei gamtos paminklų žemę, o suderinus su Kultūros paveldo inspekcija už istorijos ir kultūros paminklų žemę." Pratęsti taip, kaip patikslintas 4 straipsnis. Biudžeto komisija, Agrarinė komisija tam pritaria.
PIRMININKAS. Sutinkam?
V.JURNA. Taip, tai dėl miškų ir gamtosauginės paskirties ir gamtos paminklus su Gamtos apsaugos, o kitų paminklų su Kultūros paveldo inspekcija...
PIRMININKAS. Ar sutinkam, ar reikia balsuoti specialiai? Sutariam? Tada laikysime, kad visi klausimai...
V.JURNA. Ne, dar ir 7, kur praeitą kartą buvo tik iš klausos pateikta deputato M.Treinio...
PIRMININKAS. Prašom.
V.JURNA. ,,Rekomenduoti rajonų valdyboms žemės ūkio paskirties žemės naudotojams žemės mokesčio mokėjimo terminus nustatyti atsižvelgiant į pajamų gavimo laiką." Rengėjai pritarė Agrarinės komisijos pateiktai redakcijai, ir Biudžeto komisija taip pat...
PIRMININKAS. Sutinkam? Ir 8 aiškus.
V.JURNA. Taip.
Kitos dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Ką gi, tada liko mums tiktai dar balsuoti dėl Agrarinės komisijos patikslinto 2 straipsnio varianto. Ir dar tas pagrindinis balsavimas. Dabar, gerbiamieji kolegos, taip, tai šitai padarysime... Dabar mes turim susitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Bet kad būtų aiškus mūsų tarimasis, sakykim, dėl galimos ketvirtadienio darbotvarkės, išties pabandykim registruotis, kiek mūsų yra, o balsų skaičiavimo komisija su gerbiamuoju Grakausku... Kur jisai? Prašyčiau padėti skaičiuoti, kaip ir priklauso pagal mūsų nutarimą. Taigi prašom skaičiuoti, ir kartu paraleliai registruojamės.
Pagal registraciją 70, o pagal balsų skaičiavimo komisijos... Tiek pat? Aš negirdžiu!..
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. 73.
PIRMININKAS. 73. Dabar, gerbiamieji kolegos, gaila, kad čia nėra mūsų A.Tauranto, Reglamento žinovo. Mes turime štai dėl kokio dalyko susitarti. Kadangi pastarosiomis savaitėmis mes dirbame lyg ir pagal Reglamentą, o kartais ir nesilaikome Reglamento, tai ar ir toliau bus tokia truputį nesvarumo būsena, mes ir toliau būsime ir priiminėsime sprendimus, ar griežtai laikysimės Reglamento? Reikalas yra štai koks. Tai pasakytina ir apie ką tik mūsų priimtą įstatymą. Jeigu mes manysime, kad štai toks sąrašas, kurį mes turėjome ir apie kurį daugelis deputatų (o gal ir visi deputatai) žinojo, įstatymų projektai, kuriuos siūloma priimti iki rinkimų, jeigu tai yra iš anksto skelbti (ir kur balsavimai numatyti) klausimai, tada — taip. Bet formaliai (iš tikrųjų teisingai kolega J.Beinortas sako) — ne. Vadinasi, mes galime balsuoti tiktai tada, kai salėje yra du trečdaliai. Štai čia yra visa reikalo esmė. Ir jeigu formaliai, visiškai tiksliai, tai ir tą mūsų balsavimą dėl ką tik priimto įstatymo mes turėsime pakartoti ketvirtadienį. Ir todėl štai ką aš siūlau. Aš manau, mes visi pritarsime. Aš paprašysiu balsuoti, kad štai tada darbotvarkė, kuri yra šiandien, tie klausimai, kurie nepriimti, kur trūksta balsavimo arba kur reikia perbalsuoti, automatiškai būtų įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę. Tada jie bus iš anksto skelbti, ir bus viskas gerai. O rytoj mes turime rinktis kaip paprastai į pirmininkų pasitarimą 9.30 val. 308 kambaryje ir gal dar kai ką sutarę patikslinsim. O šiaip sutarkim, kad dėl klausimų, kurių neužbaigėm, dėl kurių reikia balsuoti, mes dėl jų balsuosime ketvirtadienį. Ir prašau dabar... Prašom pabalsuoti, gerbiamieji draugai! Žodžiu, kas už tokią mūsų ketvirtadienio darbotvarkę? Prašom. Jeigu rytoj mes dar sutarsime, tai ketvirtadienį patikslinsime. (Balsai salėje) Taip, žinoma, būtent suderinus. Bet čia kas yra, mes šitai perkeliam į ketvirtadienį. Balsuojame. (Balsai salėje) Trečiadienį mes tik renkamės pasitarti, suderinti dėl galimų papildomų klausimų, bet nebūtinai mes juos įtrauksime. Ne, neužtenka, prašom, gerbiamieji, balsuoti iš naujo, čia reikia trečdalio balsų. Arba balsuosime kortelėmis... Tada balsuojame kortelėmis. Kas už tai, kad...
P.GINIOTAS. Minutėlę! Norim pasitikslinti.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Norėtųsi pasitikslinti. Jūs kalbėjote, kad tie klausimai, kurie bus rytoj į darbotvarkę įtraukti, vadinasi, mes laikysime juos kaip paskelbtus, taip?
PIRMININKAS. Jie nebus privalomi. Tie, kurie rytoj bus sutarti, sutarti abiejų pusių arba visų pusių. Tik tokiu atveju mes juos galėsime įtraukti į ketvirtadienio darbotvarkę. Tik tokiu atveju, kaip mūsų iš principo sutarta.
P.GINIOTAS. Manytume, kad tai reikėtų atskirai spręsti.
PIRMININKAS. Taip, prašom. Dabar balsuojam tik dėl tų klausimų, dėl kurių liko nebalsuota arba dėl kurių reikia perbalsuoti Taip, ir kurie buvo šiandien mūsų patvirtinti. (Balsai salėje) Negalime, dar kartą sakau, formaliai negalime... Vis tiek reikės perbalsuoti kaip ir dėl Žemės mokesčio įstatymo. Taigi prašom pakelti korteles! Kas už tai, kad šita darbotvarkė būtų ketvirtadienį? Su balsavimais, taip, kaip čia užrašyta. O dėl papildomų dalykų tarsimės rytoj, jeigu sutarsime, aš tai dar sykį (trečią kartą) pabrėžiu...
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už 56.
PIRMININKAS. Už 56. Kas prieš? Kas susilaikė? Nėra. Tada dar su vienu patikslinimu, manau, kad kolegos sutiks, kad dėl tarptautinių sutarčių mes irgi balsuosime. Čia buvo pateikimas. Pateikimas įvyko, tai balsuosime. Sutariam? Neprieštarausit? Darbotvarkė patvirtinta. (Balsai salėje) Ne, na, mes galime, reikės perbalsuoti, jeigu kas prisikabins. Ačiū, gerbiamieji kolegos, rytoj tradicinis pasitarimas 9.30 val., kitas posėdis ketvirtadienį, 10 val. Posėdis baigtas.