1992 m. birželio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Pradedame birželio 23 d. rytinį plenarinį posėdį.
Keletą kartų buvo susirinkę frakcijų, komisijų atstovai. Jie aptarė šios dienos darbotvarkę. Nutarėme, kaip ir leidžia Reglamentas, aptarti ne visos savaitės darbotvarkę, o tik šios dienos posėdžių darbotvarkę. Tačiau prieš pradedant kalbėti dėl šios darbotvarkės projekto deputatas P.Varanauskas nori perskaityti pareiškimą.
Deputato P.Varanausko pareiškimas
P.VARANAUSKAS. ,,Apie penkis nuošimčius garbės ir orumo. Jums pažįstamas K.Antanavičius du kartus kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą su ieškiniu dėl mano kalbos, pasakytos Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kuri jam pasirodė, kad žemino jo garbę ir orumą. Lyg aš sakęs, kad jis pardavė vaiką į užsienį. Abu kartus reikalavo jam priteisti 30 tūkst. rb ir paneigti apie jo prekybą vaiku. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija šiurkščiai pažeidė 1990 m. balandžio 11 d. įstatymo ,,Dėl deputato statuso" 18 straipsnį ir šią bylą nagrinėjo. Taip įvykdė neteisinį procesą. Net nusižengdamas teisei Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad K.Antanavičiaus garbė ir orumas verti 1,5 tūkst. rb., arba tik penkis nuošimčius to, kaip jis savo garbę ir orumą vertina. Aš nepastebiu, kad jis išvis kokią nors garbę ar orumą turėtų. Kartu šis teismas priėmė nuosprendį, kad aš Aukščiausiosios Tarybos sesijoje paneigčiau, jog K.Antanavičius pardavinėja vaikus. Šios nuosprendžio dalies įvykdyti negaliu, nes niekada nesu sakęs, kad jis tai darė. Tokią reakciją suprantu kaip K.Antanavičiaus išsidavimą apie savo darbą, todėl jam ir prireikė prisidengti Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu. Todėl Generalinė prokuratūra sustabdė nuosprendžio vykdymą ir tiria prašymą dėl jo užprotestavimo. Atsižvelgdamas į viską manyčiau, kad prokuratūra turėtų iš esmės tirti neteisėtą vaiko išvežimą ir tai, kad Aukščiausiasis Teismas panaudotas kaip įrankis deputatams persekioti, nuosprendžiui skelbti už tokios veiklos kritiką ir kalbą sesijoje. Ačiū.
Plenarinių posėdžių darbotvarkės aptarimas
PIRMININKAS. Ačiū deputatui P.Varanauskui, tačiau aš jus privalau įspėti. Sakydamas, kad deputatas K.Antanavičius neturi nė kiek garbės, jūs nevisiškai korektiškai elgiatės su kolegomis. Daugiau pareiškimus skaityti, atrodo, niekas nebuvo pareiškęs noro. Galime pereiti prie pirmojo darbotvarkės klausimo, t.y. darbotvarkės tvirtinimo. Kaip minėjau, šis darbotvarkės projektas yra derintas, įrašyti tie klausimai, kurie nekelia jokių nesutarimų tarp visų parlamento frakcijų. Norėčiau paklausti, ar deputatai gali balsavimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Yra norinčių pasisakyti. Deputatas K.Antanavičius.
Deputato K.Antanavičiaus pareiškimas
K.ANTANAVIČIUS. Ta proga, kadangi buvo paminėta. Nemanau, kad ponas P.Varanauskas atsiprašė, kad nebūtų teismo palaikyta atsiprašymu tai, kas jam priteista, ir kompensacija... Taigi, matyt, jis atsiprašys vėliau. Dabar dėl darbotvarkės.
Darbotvarkėj turi būti, kaip buvome svarstę ir taręsi, nutarimas ,,Dėl palūkanų normatyvų už valstybinio kapitalo naudojimą", nutarimas ,,Dėl Vyriausybės kai kurių nutarimų ir potvarkių panaikinimo". Taip, jau keletą kartų. Norėčiau ta proga priminti Aukščiausiosios Tarybos, nuolatinių komisijų ir deputatų pareigas. Dėl Vyriausybės nutarimų atšaukimo, dėl pinigų švaistymo, pinigų skyrimo ,,aidams", kitiems laikraščiams, politinėms organizacijoms. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 47 straipsnis. ,,Biudžetinė sistema". ,,Lietuvos valstybės biudžete sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, skiriama Lietuvos Respublikos švietimo (norėčiau paprašyti, kad deputatai prisimintų, nes deputatai visiškai nepaiso, nežino net savo pareigų), valstybės mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės šalpos programoms įgyvendinti, ekonomikai ir infrastruktūrai plėtoti, valstybės valdžios ir valstybinio valdymo įstaigoms išlaikyti bei išlaidoms, susijusioms su krašto apsauga, padengti. Per šį biudžetą taip pat perskirstomi finansiniai ištekliai vietos savivaldybės poreikiams patenkinti."
Nei bažnyčių, nei ,,aidų", nei kitų kokių nors tenai organizacijų, kaip matot, pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą nėra. Ir jeigu Vyriausybė skirsto, vadinasi, yra ne tiktai paprasti įstatymai, bet ir Konstitucija pažeidžiama, o mes sėdime ir nereaguojame. Toliau. Savinasi ir frakcijos, viena ir kita, kad štai jos suderino, ir jau darbotvarkė negali būti keičiama, papildoma. Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 37 straipsnis. ,,Pagrindiniai Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų įgaliojimai ir kompetencijos." 37 straipsnio 4 punktas: ,,Rengti ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Aukščiausiojoje Taryboje arba Prezidiume." 8 punktas: ,,Teikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus panaikinti Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, rajonų ir miestų tarybų sprendimus, kai jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams." Ir paskutinė pastaba Reglamento 51 straipsnis. ,,Ekonomikos komisijos veiklos kryptys." Penktoji pastraipa: ,,Kontroliuoti valstybės turto naudojimą, bankų veiklą, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas." Taigi arba mes dirbam savo darbą, arba nedirbam. Jeigu neleidžia dirbti kai kurių deputatų frakcija, tai ji turi pasistengti pakeisti Reglamentą. Kitokios teisės ji neturi. Neįtraukti tų klausimų į darbotvarkę... Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai. Be abejonės, neignoruosiu jūsų teisės ir pateiksiu balsuoti dėl jūsų pateiktų dviejų projektų. Deputatas P.Giniotas yra septintas sąraše. Gal apsiribosime? Yra norinčių pasiūlyti ką nors dėl darbotvarkės? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti, ar mes netvirtinsime savaitės darbotvarkės?
PIRMININKAS. Taip, šiuo atveju...
J.PANGONIS. Prieš tvirtindami dienos darbotvarkę?
PIRMININKAS. Šiuo atveju netvirtinsime, kadangi Reglamento, jeigu neklystu, turbūt 77 straipsnis leidžia tvirtinti ir atskiros posėdžių dienos darbotvarkę.
J.PANGONIS. Tada aš norėčiau pasiūlyti įtraukti klausimą dėl Vyriausybės veiklos garantuojant žmonėms sumokėti už pristatytą pieną, mėsą, nes šiuo metu susidarė tiesiog kritiška situacija, kada du mėnesius žmonėms kaime yra nesumokama už priduotą valstybei pieną, mėsą. O gerbiamasis mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas važinėdamas po kaimą mato tik žalumą, kaip gražiai viskas žaliuoja. Bet jisai nemato esmės, kas darosi. Ir mes greit susilauksime tos kritiškos situacijos, kada žmonės visiškai neparduos valstybei nieko, ir to nespręsti, kalbėti apie rinkimus ir apie ką kita yra nusikaltimas, sakyčiau, šiandien, nes jau į kaimą neįmanoma nuvažiuoti. Žmonės visgi klausia, kada bus sumokėta už pristatytą valstybei pieną ir mėsą, nes už du mėnesius, pavyzdžiui, Alytaus rajone yra įsiskolinimas. Jūs įsivaizduojat, žmonės kaime gauna po 800 rb. algos ir dar jiems neapmoka už parduotą valstybei produkciją. Tai kur mes žygiuojam? Aš tada siūlyčiau būtinai šiandien arba ketvirtadienį įtraukti šį klausimą, ir tegul Vyriausybė atsiskaito, ką jinai su banku kartu... kokių jinai imasi priemonių, kad nedelsiant šitas klausimas būtų išspręstas. Aš nematau svarbesnio šiandien klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū, aš pripažįstu jūsų iškeltos problemos svarbą. Tačiau, kol neturime konkretaus projekto, galvokime apie to klausimo svarstymą, matyt, ketvirtadienį, kadangi šiandien vis dėlto neturime ką svarstyti, nors problema ir svarbi. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, čia ponas seniūnas sakė, kad su visais yra derinta ši darbotvarkė. Aš bijau, kad ji yra ne visai derinta su ta grupe, kuri baigia rengti Rinkimų įstatymą. Mes turime įstatymo projektą, tačiau, mūsų įsitikinimu, jis toli gražu nėra toks, kurį būtų galima pateikti Aukščiausiajai Tarybai, aš jau nekalbu, kad čia užrašyta ,,pirmasis svarstymas". Vis dėlto turbūt turėtų būti įstatymo pristatymas. Mes vakar intensyviai pasėdėjome prie šito įstatymo ir mums reikia dar vienos darbo dienos, kad jis būtų toks, kad jau būtų galima pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Todėl aš prašau galbūt šitą formulavimą pakeisti kitu.
PIRMININKAS. Metmenų svarstymas.
J.TAMULIS. Metmenų svarstymas ta prasme, kad jau per praeitą ketvirtadienį daug klausimų buvo pateikta pasiūlymų forma, kurių dalis jau dabar yra įstatyme. Manau, kad būtų daug detalesnis ir geresnis tas įstatymas, reikalautų daug mažiau svarstymo, jeigu tuos pasiūlymus mes galėtume išgirsti dabar.
PIRMININKAS. Taip, tai aš vakar kalbėjausi su įstatymo rengimo grupės nariais. Tik po darbotvarkės atspausdinimo sužinojau, kad projekto dar, deja, nebus. Tai atrodo, visi buvo sutarę taip, kad svarstysime metmenis. Kadangi jam yra pritarta iš esmės, o detalizuoti galime šiandien diskusijoje. Deputatas A.Sakalas.
Pateikė SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, vakar mes svarstėme Ekonomikos komisijos iškeltus naujus pasiūlymus, kuriuos šiandieną išdėstė profesorius K.Antanavičius, frakcijoje svarstėme, ir frakcija siūlytų įrašyti į darbotvarkę šiuos klausimus, kadangi iš tiesų paradoksali situacija, kada yra neatšaukti Vyriausybės tie nutarimai, kurie prieštarauja įstatymams, o deputatai apie tai tyli arba nenori apie tai girdėti. Na, ir antra, kad ekonomiką apimantys įstatymai vis dėlto turi turėti prioritetus, todėl mes remiame profesoriaus K.Antanavičiaus pasiūlymą ir siūlome kitiems deputatams taip pat juos paremti. Antra, deputatų susitarimas, kad darbotvarkei būtų teikiami tiktai frakcijų suderinti, sakykime, įstatymų projektai, be abejo, yra geras nutarimas, tačiau norint, kad jis veiktų kaip įstatymas, reikia atlikti atitinkamą Reglamento pataisą, ko lig šiol nepadaryta, todėl manau, kad kiekviena komisija ar frakcija turi teisę teikti ir papildomų pasiūlymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kolesnikovas.
V.KOLESNIKOVAS. Aš norėčiau, kad prieš pradedant svarstyti antrą klausimą dėl pirmalaikių rinkimų i Aukščiausiąją Tarybą kas nors iš koalicijos paaiškintų man birželio 19 d., t.y. penktadienį, atspausdintą ,,Lietuvos aide" žinutę ,,Bus šaukiamas tautos atstovų susirinkimas".
PIRMININKAS. Čia ne deputatų koalicijos pareiškimas, aš taip supratau. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėčiau pritarti deputatui J.Tamuliui ir sutikti su tuo, kad būtų šiandien pristatytas Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymo projektas. Kartu norėčiau pabrėžti, kad Rinkimų įstatymo metmenims buvo pritarta čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Ir iš esmės jie neturėtų keistis, nes dėl šių metmenų tarp frakcijų ir koalicijos buvo pasiektas susitarimas. Kita vertus, taip pat norėčiau, kad būtų pristatytas nutarimas dėl priešlaikinių rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą. Taip pat noriu pastebėti, kad Centro frakcijos siūlymas įtraukti į darbotvarkę tuos klausimus, kurie pagal susitarimą nebuvo priimtini frakcijoms ir dėl jų buvo prieštaravimų, toks sprendimo būdas griauna mūsų susitarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nors buvau minėjęs, kad ties pono P.Ginioto pavarde galėtume baigti pasisakymus, tuo labiau kad naujų pasiūlymų aš nebegirdžiu, tačiau atsirado dar septyni sąraše užsirašę deputatai. Aš siūlau dar dviem deputatams leisti pasisakyti, kurie prieš tai jau ilgokai buvo užsirašę, ir tada nutrauktume pasisakymus dėl darbotvarkės. Sutinkat? Nes gausėja sąrašas ekrane. Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, ketvirtadienį kiekvienas deputatas gavo šios dienos darbotvarkę, kur buvo įrašytas 13 klausimas — dėl rinkimų rengimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Kad ir kaip bebūtų keista, vakar pasitarime ponas seniūnas taip gudriai vadovavo, kad vieni klausimai, sako, jau tikrai bus įtraukti, dėl kitų pasitarsim, na, taip ir išėjo, kad buvo išbrauktas. Mūsų frakcija labai nepatenkinta, mes prašom šiandien papildomai į pasiūlytą darbotvarkę įtraukti šitą klausimą, atnaujinti todėl, kad buvo susitarta frakcijų pasitarime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ten buvo projektas Nr. 1, dabar projektas Nr. 2, kadangi frakcijos keitė nuomonę. Aš manau taip, kad dėl kiekvieno pasiūlyto klausimo dar prieš balsuojant dėl įrašymo į šios dienos darbotvarkę bus galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Deputato A.Šimėno salėje nematau. Yra trys projektai, kuriais yra pasiūlyta papildyti šios dienos darbotvarkę. Pirmas projektas — nutarimo ar įstatymo, gerbiamasis Antanavičiau, projektas dėl palūkanų mokesčio. Nutarimo ,,Dėl palūkanų mokesčio" projektas. Aš prašau pirmiausia registruotis mielus kolegas. Registracija prasidėjo. Deputate Valionyte, registracija prasidėjo.
Salėje 83 deputatai. Balsuosime dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlyto nutarimo ,,Dėl palūkanų mokesčio" projekto įrašymo į šios dienos darbotvarkę. Šituo klausimu dėl balsavimo motyvų nori kas nors pasisakyti? Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, jūs turite pagrįstų pasiūlymų darbotvarkei, kurią būtų galima papildyti. Ir savaitės, ir mėnesio, ir ilgesnio laikotarpio darbotvarkę... Bet aš kviečiu jus balsuoti už pateiktą darbotvarkės projektą, kuris yra daugumos frakcijų suderintas, mes rastume geresnį sutarimą ir pasiektume daugiau rezultatų negu ginčydamiesi ir siūlydami papildymus dėl darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, tačiau aš siūlau nesiginčyti, o teikti tuos pasiūlymus balsuoti aš vis dėlto turiu. Dar dėl palūkanų mokesčio deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad tai yra labai aktualus šiandienos klausimas, daug aktualesnis negu visi rinkimai. Nes jeigu mes šiandien su šiomis palūkanomis stabdome visą Lietuvos ekonomiką, investitoriai ir tie, kurie užsiima ir bando Lietuvoje plėsti gamybą, priversti nieko nestatyti ir neinvestuoti pinigų vien dėl palūkanų normų. Mes praktiškai nukertam savo ateitį. Ir todėl nesvarstyti šio klausimo yra, na, nežinau, kaip pasakyti, turbūt ekonominis nusikaltimas iš mūsų pusės. Ir todėl siūlyčiau tikrai šį klausimą, jeigu jau Ekonomikos komisija yra parengusi, svarstyti ir nedelsiant priimti kažkokį nutarimą, nes tai yra esminis visos mūsų Lietuvos ateities klausimas. Todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi šituo klausimu, t.y. dėl palūkanų mokesčio, daugiau nėra norinčių pasisakyti? Dar deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dar sykį norėčiau priminti kaip balsavimo motyvą, nes komisijų pirmininkų ir frakcijų pirmininkų posėdyje kalbėjau, kad pagal mūsų pačių priimtą adaptuotą Vyriausybės sprendimą indeksavimas buvo įvykdytas balandžio mėnesį. Pagal šitą indeksavimo nutarimą buvo nustatyta, kad iki liepos 1 d. atidedamas palūkanų ėmimas nuo indeksuoto turto. Taigi nuo liepos 1 d. turi būti pradedama imti po 7% padauginta iš penkių, t.y. vietoj 7% palūkanų mokestis už valstybinį kapitalą — 35%. Vyriausybei buvo pateiktas tas sprendimas jau prieš geras dvi savaites, ir Vyriausybė turėjo galimybę pateikti savo sprendimą. Todėl reikia nedelsiant spręsti tą klausimą, kad nebankrutuotų gamybininkai, kad žinotų žmonės, kur eina. Juk kiti išsigandę gali jau dabar sustabdyti gamybą. Taigi prašau įtraukti šitą klausimą į darbotvarkę ir svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi balsuojame dėl Ekonomikos komisijos pasiūlyto nutarimo ,,Dėl palūkanų mokesčio" projekto. Kas už tai, kad šis klausimas būtų įrašytas į šios dienos posėdžių darbotvarkę? Balsavimas prasidėjo.
Už balsavo 43 deputatai, prieš — 13, susilaikė 22. Klausimas yra įrašytas į šios dienos posėdžio darbotvarkę. Taip pat Ekonomikos komisija teikia siūlymą įrašyti į šios dienos darbotvarkę nutarimo ,,Dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių panaikinimo" projektą. Ar šituo klausimu
kas nors pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Na, tai tvarka, aš nežinau, kas nori iš vienuolikos asmenų sąrašo? Matau, deputatas S.Malkevičius nori pasisakyti. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš apgailestauju, kad mes pradedam jau realizuoti tai, dėl ko susitarėm. Ir tokiu būdu griaunam mūsų susitarimą. Tada, jeigu taip, padarykime pertrauką, susitarkime dėl naujos darbotvarkės ir galėsim dirbti.
PIRMININKAS. Taip, tačiau aš...
S.MALKEVIČIUS. Mes negalim...
PIRMININKAS. Aš dabar privalau laikytis dviejų dokumentų...
S.MALKEVIČIUS. Vėl pradedam (...) apie tai, kas svarbiau. Kad rinkimai nebesvarbūs! Juk mes priėmėm nutarimą, kad neisim atostogų tol, kol nepriimsim įstatymo. Galų gale ir sutarėm šituo klausimu.
PIRMININKAS. Sakau, kad pareiškimas, kurį priėmėm birželio 9 d., kur kalbama apie frakcijų susitarimą, ir Reglamentas truputį neatitinka vienas kito, todėl kas kaip pageidauja, tas taip ir traktuoja. Deputatas Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos. Būtent dėl birželio 9 d. Aš norėčiau paprašyti anos pusės deputatų nelaužyti birželio 9 d. susitarimo 5 punkto, tai skiriama asmeniškai ponui K.Antanavičiui. Jeigu jis neateina į pirmininkų posėdį ir ten neiškyla ta svarba, tai kam šitai daryti? Antra, Reglamentas gali būti... Prieštaravimai birželio 9 d. nutarimui. Bet yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, ir mes turim tada svarstyti toj komisijoj, kuri yra, kaip mes dirbam toliau. Aš siūlyčiau netraukti papildomai į darbotvarkę, tikrai mes nieko...
PIRMININKAS. Aš taip pat siūlyčiau, tačiau kol kas situacija tokia. Deputatas K.Antanavičius vakar jau dalyvavo posėdyje. Frakcijos vardu deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Kadangi buvo į darbotvarkę įtrauktas klausimas, dėl kurio nebuvo susitarta bendrame frakcijų pasitarime, todėl frakcijos vardu prašau valandos pertraukos dėt darbotvarkės klausimų.
PIRMININKAS. Posėdžio pertraukos, taip? Ką gi, tai yra reglamentiškas reikalavimas. Pagal Reglamento 96 straipsnį pradėjus svarstyti klausimą galima paprašyti pertraukos. Šiuo atveju svarstomas klausimas yra darbotvarkės projektas. Būtent dėl jo visiškai logiškai frakcija siūlo padaryti vienos valandos pertrauką. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji, dabar prašau salėje tylos! Palaukit, aš prašau visų pirma salėje tylos! Yra pasiūlyti trys papildomi klausimai į šios dienos darbotvarkę. Būtent dėl tų klausimų siūloma pasitarti. Todėl aš prašau, kad šita valanda būtų išnaudota frakcijoms pasitarti dėl papildomai pasiūlytų klausimų. Na, dabar jau turi prasidėti pertrauka. Ar negalima štai dabar nefiksuojant posėdžio tęsinio padaryti tą pasitarimą štai čia, salėje? Ne? Ne. Na, aš, Sekretoriau, matau, kad daug kas jau nori paprašyti. Na, gerai, deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Gerbiamieji deputatai, manau, kad nelabai pamąstęs ir nelabai gavęs frakcijos arba koalicijos pritarimą frakcijos vardu pasisakė deputatas P.Giniotas. Minutėlę! Tai yra išsprendžiama. Išsprendžiama. Aš prašau, kad parlamentas spręstų tokį klausimą, ar reikia šiandien įrašyti į darbotvarkę dėl Vyriausybės nutarimo panaikinimo. Aš už tai, kad premjeras turėtų galimybę pats nagrinėti šituos klausimus, o komisija turėjo teisę, ir todėl aš pasiteiravau, ar yra oficialus komisijos nutarimas siūlant Vyriausybei panaikint pačiai tuos nutarimus arba pakeisti juos. Deja, ir ano, ir šio pasitarimo metu tokio nutarimo mes nematėme. Yra ir kitas variantas. Komisija gali teikti ir Prezidiumui, jeigu mato, kiekvienas deputatas taip pat gali teikti Prezidiumui, kad ji pavestų Vyriausybei padaryti tokius ir tokius pakeitimus. Tai nebuvo padaryta. Todėl aš jūsų visų labai prašau, kad tokie komisijos pirmininko K.Antanavičiaus siūlymai nebūtų įrašyti į šios dienos darbotvarkę, ir dėl to gali pasisakyti parlamentas balsuodamas. O dėl kitų klausimų išties yra toks susitarimas, ir aš jūsų labai prašau, taip pat ir jūs patys pamąstykit apie tai. Pirmadieniais ir trečiadieniais 10 val. (iki to galima pasiūlyti raštu komisijos vardu, frakcijos vardu) ten visi klausimai yra atidžiai išnagrinėjami. Nedarykim šiandien to, ką padarė spontaniškai komisijos pirmininkas ir ką daro deputatas P.Giniotas. Susilaikykim nuo tos valandos pertraukos, pabaikim tvirtinti darbotvarkę ir dirbkim pagal tą darbotvarkę.
PIRMININKAS. Deputate Giniotai, gal užtektų pusvalandžio?..
P.GINIOTAS. Aš vis dėlto protestuoju prieš tai, ką pasakė gerbiamasis L.Sabutis.
PIRMININKAS. Gerai, tik sakau, gal...
P.GINIOTAS. Nes aš turiu frakcijos įgaliojimus...
PIRMININKAS. Palaukit, aš jums kol kas nesuteikiau žodžio. Galėsit kalbėti, tik aš noriu, kad jūs savo kalboj pasakytumėt... Gal užtektų pusvalandžio pertraukos? Valandos pertraukos? Gerai...
K.ANTANAVIČIUS. Galima žodį? Mano pavardė buvo paminėta.
PIRMININKAS. Gerai, dabar pertrauka iki 10 val. 20 min. Atsiprašau, iki 11 val. 20 min.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis seniūne...
PIRMININKAS. Gerai, po pertraukos bus galima kalbėti. Pertrauka iki 11 val. 20 min.
K.ANTANAVIČIUS. Po pertraukos mano pasisakymas bus pirmiausias!
Pertrauka
PIRMININKAS. Taigi tęsiame rytinį posėdį. Pasisakyti norėjo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš noriu pasakyti porą minčių ir komentarų dėl to, kaip čia mums sekasi arba nelabai sekasi dirbti. Atrodė, kad mes susitarėme ir dėl darbo būdo, ir dėl turinio, ką tikrai turime padaryti, ką turime padaryti pirmiausia. Iš anksto sutarta, suderinta abiejų parlamento pusių darbotvarkė būtų pagrindas negaišti laiko, priimti ją ir vykdyti. Jinai yra pakankamai įvairi. Joje yra ir prioritetų, ir kitų dalykų, kuriems galbūt daug laiko nesugaištant galima žengti į priekį. Bet štai susiduriame su gyvenimo realybe, kad atsiranda deputatų, tariame, kurie siūto dar papildomų klausimų j darbotvarkę, nors yra tarp frakcijų ir parlamento pusių susitarta patvirtinti tai, dėl ko susitarta. Ir tada, žinoma, niekam negalima uždrausti. Negalima uždrausti kiekvienam deputatui bet ką ir bet kiek papildomų klausimų siūlyti. Bet frakcijos turėtų laikytis susitarimų, ir tada tokie pasiūlymai, kurie čia buvo pavadinti spontaniškais, ar kaip juos kitaip galima būtų pavadinti, — jie neatimtų daug laiko. Jeigu frakcijos laikosi susitarimų, turime darbotvarkę, ją patvirtinam neįsiveldami į diskusijas dėl kokių nors kitų dalykų. Na, o čia taip įvyko, matyt, ir vienoj, ir kitoj pusėj buvo deputatų, pamiršusių tą sutartą principą, ir todėl aš dabar kviečiu visus, visas frakcijas ir visus deputatus laikytis darbo tvarkos ir patvirtinti tą darbotvarkę, kuri buvo iš anksto suderinta ir pasiūlyta.
Na, klausimas dėl palūkanų. Kadangi jis čia toks pristatymo pobūdžio (aš dalyvavau Sąjūdžio koalicijos pasitarime), nutarta neprotestuoti dėl to, bet jokių daugiau pasiūlymų aš kviečiu nedaryti ir neardyti susitarimų ir darbo būdo. Aš labai noriu pakviesti ir poną deputatą K.Antanavičių atsiimti savo pasiūlymą, ir kitus deputatus neteikti papildomų, iš anksto nesuderintų ir nesutartų pasiūlymų. Nebūtų konfliktinių situacijų ir nebūtų gaištamas laikas. Ir mes tikrai turime ką padaryti. Galbūt suspėtume padaryti ir iki liepos 1 d. Be to, visą laiką turime galvoti, aš noriu ir deputatams tai priminti, kad nebūtinai liepos 1 d. turi prasidėti atostogos. Yra dalykų, svarbesnių už atostogas. Jeigu reikės, tai turbūt bus čia diskutuojama ir dėl sesijos pratęsimo arba dėl nepaprastosios sesijos. O dabar aš labai kviečiu jus pasiūlyti tą darbotvarkę, kuri buvo pateikta, kuri iš anksto suderinta, na, ir nebesiginčijant dėl Palūkanų įstatymo ar to pristatymo. Bet tuo ir apsiriboti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad daugelio šalių parlamentuose yra griežtesni filtravimo mechanizmai tiems klausimams, tiems projektams, kurie siūlomi į darbotvarkę. Mūsų parlamentas neturi tokio aiškesnio filtravimo mechanizmo, todėl mano kadaise pasiūlytos Reglamento pataisos buvo būtent į tai nukreiptos, kad šitas frakcijų ir komisijų pirmininkų pasitarimas griežčiau atrinktų klausimus, kurie būtų siūlomi plenariniam posėdžiui, ir tada sumažėtų galimybė tą bendrą susitarimą keisti. Vietoje mano šitų Reglamento pataisų birželio 9 d. buvo priimtas pareiškimas, kurio 5 punktas taip pat numato tą aiškesnį filtravimo mechanizmą, jeigu galima taip pavadinti. Aš labai prašyčiau, kad esant šitai trapiai pusiausvyrai nebebūtų teikiama papildomų siūlymų, a apsiribotume šios dienos darbotvarkės projektu Nr. 2 su papildomai įrašytu nutarimo ,,Dėl palūkanų mokesčio" projektu. Taip, jau jis yra įrašytas ir galėtumėm balsuoti.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima jums priminti?
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, aš norėčiau jums priminti, kad frakcijų pasitarime, kaip tada mes buvome ir jūs dalyvavote, buvome įrašę klausimą, kurį pateikė Lenkų frakcija. Štai šios dienos darbotvarkėje to klausimo aš nematau. Tai aš norėčiau paklausti: kaip tai įvyko ir kodėl nėra šito klausimo? Ir Lenkų frakcija visiškai teisėtai kelia klausimą, kodėl jis išbrauktas iš darbotvarkės, nors tarp frakcijų buvo sutarimas.
PIRMININKAS. Visų pirma įrašytas jis i darbotvarkę, sakysime, jau buvo birželio 10 d. tokiame projektėlyje, tačiau tai nėra darbotvarkė. Tų darbotvarkių projektai yra derinami, ir štai vakar, kai įvyko frakcijų, komisijų pirmininkų pasitarimas, niekas net nesiūlė šio klausimo įrašyti, nors ir buvo pasakyta, kad aš ten gudriai pirmininkavau ar dar kas nors. Nėra čia jokio gudravimo. Tiesiog buvo sutarti klausimai, o šitas klausimas nebuvo įrašytas. Na, ir dar deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau priminti gerbiamajam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kad jo nebuvo salėje, kai aš skaičiau mūsų Pagrindinį Įstatymą dėl lėšų skyrimo, kokiose srityse ir kam Vyriausybė turi teisę skirti lėšas. Galbūt aš necituosiu, bet ten yra, beje, pasakyta apie pareigas mūsų Aukščiausiosios Tarybos pareigūnų, tarp jų ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, ir Sekretoriaus. Pagal Reglamentą ir pagal šitą Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą komisijų teikimai turi būti svarstomi. Vyriausybė turi kažkaip reaguoti į komisijos teikimus: arba parašyti motyvuotą laišką, arba atsakyti, arba atšaukti savo sprendimus, kurie pažeidžia įstatymus. Aš neturiu tiek laiko cituoti visų tų nurodymų, manau, kad gerbiamasis Sekretorius turėtų žinoti savo pareigas. Jeigu nėra kokios nors galimybės, sakysim, realizuoti komisijos pateiktą pasiūlymą, tai gali kreiptis oficialūs vadovai į Vyriausybę, kad ji nevykdo to, kas nurodyta Pagrindiniame Įstatyme ir Reglamente. O komisija jau savo darbą yra atlikusi, o priekaištauti, kad komisija neprašė Vyriausybės sutikimo, kad Vyriausybė atšauktų arba panaikintų savo neteisėtai priimtus nutarimus, na, tiesiog juokinga todėl, kad, jeigu būtų galima susitarti su ta Vyriausybe, seniai būtų susitarta. Be to, norėčiau priminti, kad apie jokį spontaniškumą kalbos negalėtų būti, nes dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių panaikinimo birželio 2 d. darbotvarkės projekte jau buvo sutarta tarp frakcijų ir įrašyta. Jau birželio 2 d. ir anksčiau. Ir kiekvieną savaitę komisijų pirmininkų, seniūnų pasitarime tas klausimas keliamas, bet jisai yra blokuojamas tų, kurie besąlygiškai, matyt, nori paremti Vyriausybės pinigų švaistymą ir kitokius dalykus. Norėčiau priminti dar sykį, kad mūsų pareiga yra kontroliuoti valstybės turto naudojimą, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas. Manyčiau, kad tokias pareigas turi (...), ir norėčiau atkreipti pono Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko dėmesį... Aš, matyt, negaliu kalbėti toliau, nes negaliu sulaukti dėmesio...
PIRMININKAS. Deputate Tamuli, dabar kreipiamasi į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau atkreipti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pono V.Landsbergio dėmesį į tai, kad jo pareiga irgi yra kontroliuoti valstybės lėšų panaudojimą sutinkamai su Konstitucija ir sutinkamai su Aukščiausiosios Tarybos sprendimais. Šičia yra labai maža dalelė to, ką mes, Aukščiausioji Taryba, turėtume atšaukti ar panaikinti. Čia kalbama, ir aš manau, kad būtent tai ir sujaudino daugelį deputatų, kurie nepagrįstai net pertraukos paprašė, kad atšaukiamos deputatų privilegijos, tos garsiosios, nes Vyriausybė savo nariams privilegijas atšaukė. Štai vienas iš tų siūlymų — panaikinti nutarimų... Yra Vyriausybės gegužės 20 d. nutarimas Nr. 365, kur nurodyta, kad deputatams, Prezidiumo nariams pasibaigus jų kadencijoms turi būti skiriamos dvejų metų, trejų metų (...) ir t.t. Na, matyt, yra pagrindo smarkiai jaudintis, matyt, jau šitas įveikia ir tai, kad čia yra siūloma sumažinti, t.y. atšaukti milijoną dolerių, skirtą rūmų apsaugai, (...) milijonus valstybinio turto išlaidoms, valstybinių ryšių aptarnavimo išlaidoms...
PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, jūs jau komentuojate...
K.ANTANAVIČIUS. ,,Lietuvos aidui" 300 tūkst. rb., ,,Lietuvos darbininkui" — 600 tūkst. rb. Viskas yra net nekonstituciška, jau nekalbant apie įstatymus. Aš norėčiau štai parodyti deputatams...
PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, vis dėlto dar nesvarstome šito nutarimo...
K.ANTANAVIČIUS. ...Vyriausybės birželio 8 d. nutarimas Nr. 440, kuriuo...
PIRMININKAS. Kiek laiko dar truks jūsų pranešimas?
K.ANTANAVIČIUS. 5 min.
PIRMININKAS. Ačiū. Reglamentas nebeleidžia jums kalbėti.
K.ANTANAVIČIUS. ...kuriuo patvirtinama yra...
PIRMININKAS. Ačiū. Reglamentas nebeleidžia jums kalbėti! Aš nutraukiu jūsų pasisakymą. Prašau pasiūlyti, ko jūs pageidaujate?
K.ANTANAVIČIUS. Aš atsiprašau, noriu pakalbėti apie esminius Lietuvos klausimus todėl, kad Vyriausybė ,,valgo" Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš posėdžio pertrauką skelbiu iki 12 val., kaip numato Reglamentas. Paprasta Reglamento numatyta posėdžio pertrauka iki 12 val. Jūs seniai tai privalėjote siūlyti.
K.ANTANAVIČIUS. ...Ekonominės veiklos ir neteisėto lėšų švaistymo...
PIRMININKAS. Aš atsižvelgsiu į jūsų reglamentinį reikalavimą, tačiau aš prašau jus vykdyti Reglamento numatytas normas. Dabar pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Posėdžio pradžioje žodžio pareiškimui prašė deputatas K.Antanavičius. Primenu, kad pareiškimui skiriama ne ilgiau kaip 3 min.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai deputatai, aš norėčiau pratęsdamas savo kalbą padaryti štai tokio turinio pareiškimą. Kur yra mūsų ekonomikos politika? Mokesčiai auga, ponas deputatas G.Vagnorius štai iš šios tribūnos drįso dar pasakyti, kad Aukščiausioji Taryba, deputatai yra kalti todėl, kad neleido dar padidinti mokesčių. Ponas V.Landsbergis taip pat atkakliai siūlė didinti akcizo mokesčius. Jūs puikiai žinote, kad jau ir dabar mokesčiai gamybinėms organizacijoms nebepakeliami, kad gamybos apimtys nukrito daugiau nei 50%, kad mes einam į ekonominę katastrofą. Todėl atkakliai norėčiau paprašyti pareikalauti atsiskaityti Vyriausybę dėl ekonominės politikos ir pateikti tą programą, kurią prieš porą savaičių ponas G.Vagnorius pažadėjo pateikti. Toliau. Estai, kaip jūs žinot, įvedė savo pinigus. O mes nežinom, kada įvesim ir kaip įvesim. Taigi yra Lito komitetas. Lito komiteto ataskaita buvo įrašyta mūsų darbotvarkėj, bet, deja, jokios ataskaitos nepateikė. Tam, kad būtų įvedami pinigai, reikia sukaupti valiutinių lėšų. Reikia turėti bent 500 mln. dolerių. Kur tos lėšos? Taigi lėšos švaistomos, išdalijamos.
Antra. Vyriausybė savo potvarkiais prispausdama Lietuvos banką plečia niekuo nepadengtų kreditų išdavimą. Išdavinėjami kreditai: 5 mlrd., 4,9 mlrd., dar kažkiek milijardų, spausdinami tie pinigai popieriukai, kurie niekuo nepadengti ir niekuo nemotyvuoti. Tai kur eina Lietuva? Kur vedama Lietuva? Ar mes čia esam atsakingi už Lietuvos ateitį, už Lietuvos perspektyvą? Juk šitokia ekonomine politika Lietuvos ateitis gali būti pražudyta penkiasdešimčiai, net ir šimtui metų. Jeigu nebus iš ko pradėti atstatyti technologijų, jeigu nebus iš ko pakeisti savo valiutos, tai kur mes nueisim?
Toliau. Mes atkakliai prašėm, kad būtų sudarytas Lietuvos ekonomikos valiutos fondas. Yra valiutos fondas, Vyriausybė išleido savo potvarkį dėl rezervinio Lietuvos Respublikos valiutos fondo nuostatų patvirtinimo gegužės 7 d. Mes sakėm ir reikalavom, kad būtų sujungti tie fondai į vieną, nes valiutos fondas yra kontroliuojamas, o rezervinis valiutos fondas, kuriame vėl Vyriausybės nurodymu sukaupiama. Ekonomikos ministerija privalo realizuoti visą produkciją už konvertuojamą valiutą per rezervinį Lietuvos Respublikos valiutos fondą. O tas valiutos fondas niekaip nėra apskaitomas ir kontroliuojamas. Ar kokioje nors pasaulio šalyje Vyriausybė turi teisę skirstyti savo nuožiūra pinigus? Ar valiuta nebe pinigai pas mus? Mes juk biudžetą nagrinėjom, tvirtinom ir analizavom. Galiu priminti dar sykį, kad ponui K.Uokai rašiau paklausimą (...) kovo 16 d. dėl lėšų skirstymo. Jokio atsakymo negavau, Vyriausybei rašiau du kartus, kad būtų pateikta, kaip naudojamos valiutinės lėšos, kaip naudojamos rezervinio valiutos fondo lėšos ir kaip naudojamos visos kitos lėšos, kurios naudojamos ne pagal biudžetą. Jokio atsakymo negavau. Taigi kreipiuosi į jus, gerbiamieji deputatai, arba jūs vykdot savo pareigą, arba jūs turit prisipažinti. kad jis esat tie Lietuvos ekonomikos naikintojai amžiams. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau kolegas deputatus registruotis. Registracija pradėjo.
Salėje yra 75 deputatai. Prieš balsavimą deputatas N.Medvedevas norėjo perskaityti pareiškimą.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau priminti, kad tvarka yra tvarka, patinka mums ar nepatinka deputato pasisakymai, tačiau jeigu pirmininkas pasako, kad jūsų kalba yra baigta arba nutraukiama, tam reikia paklusti. Aš prašyčiau, kad daugiau jokių ginčų tarp kalbančiojo ir pirmininko nebūtų. Yra sutarta, kad pirmininkas toliau naudosis savo teise išjungti mikrofoną. Turėkime tai visi omenyje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt galime balsuoti už šios dienos darbotvarkę su vienu papildomu klausimu, t.y. nutarimo ,,Dėl palūkanų mokesčio" projektu. Galime balsuoti?
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne...
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis seniūne, deputatai, mes juk frakcijos vardu pasiūlėm įtraukti klausimą dėl rinkimų. Beje, vakar, kada buvo frakcijų ir komisijų posėdis, buvo svarstoma, ne kokius klausimus įtraukti, bet kokius išbraukti iš anos darbotvarkės. Tenai kaip tik šitas rinkimų klausimas buvo, ir klausimas dėl išbraukimo nebuvo keliamas. Todėl mes manom, kad jis turi likti, ir jūs turit, beje, 45 deputatų parašus, kad šitas klausimas būtų svarstomas.
PIRMININKAS. Taip, tik aš sakau, kad nereikia kada nors kokių nors parengtų darbotvarkių projektų laikyti kokiais nors jau fiksuotais dalykais. Tai yra tik pirminė medžiaga frakcijoms tartis dėl...
R.MACEIKIANECAS. ... kad dėl šito klausimo būtų balsuojama...
PIRMININKAS. Gerai, dabar aš suprantu...
BALSAS SALĖJE. Nebuvo nutarta...
PIRMININKAS. Nors tokio nutarimo ir nebuvo, tačiau Lenkų frakcija siūlo balsuoti dėl rinkimų surengimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Dėl šito klausimo deputatas A.Žalys nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. (...) komisijos pirmininko gerbiamojo E.Petrovo, bet šiandien mūsų komisija svarstė šį klausimą, mes negalėjome dar priimti sprendimo ir neturime rekomendacijų Aukščiausiajai Tarybai. Mes numatome dar susirinkti rytoj, todėl mes turbūt prašytume, kad šio klausimo šiandien į darbotvarkę nereikėtų įtraukti, o tik po to, kai mūsų komisija turės savo nuomonę ir rekomendacijas šiuo klausimu.
Šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Rinkimų įstatymo metmenų projekto ir Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rinkimų projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat norėčiau priminti, kad kovo 24 d. Aukščiausioji Taryba yra priėmusi nutarimą, kurio 3 punkte rašoma, kad rinkimai skelbiami po to, kai šitą problemą pateiks komisija, kuriai, kaip žinome, vadovauja deputatas E.Petrovas. (Balsai salėje, negirdėti) Tačiau vis dėlto reikalavimas balsuoti išlieka? Gerai. Deputato E.Petrovo komisijos pavaduotojas deputatas A.Žalys siūlo nerašyti šito klausimo, kadangi komisija nėra padariusi šito teikimo. Todėl aš dar kartą norėčiau konstatuoti, kad įrašymas į šios dienos darbotvarkę prieštarautų kovo 24 d. priimto nutarimo 3 punktui. Tačiau Lenkų frakcija vis dėlto reikalauja pažeidžiant praėjusio nutarimo nuostatas įrašyti klausimą į darbotvarkę. Aš sakau, kad prieštarauja jūsų siūlymas. Tačiau aš negaliu atsisakyti teikti balsuoti dėl jūsų pasiūlymo. Taigi prašom balsuoti dėl šio pasiūlymo. (Balsai salėje)
Už balsavo 18 deputatų, prieš 25, susilaikė 13 deputatų. Klausimas į darbotvarkę neįrašytas. Galime balsuoti dėl visos šios dienos darbotvarkės? Dar deputatas K.Antanavičius neatsiėmė savo pasiūlymo dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių panaikinimo. Prašom balsuoti už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą įrašyti į šios dienos darbotvarkę nutarimą ,,Dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių panaikinimo". Prašom balsuoti už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą. Balsavimas prasidėjo.
Už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą balsavo 23 deputatai, prieš — 34, susilaikė 11 deputatų. Klausimas taip pat neįrašytas. Lieka šios dienos darbotvarkė, pateikta projekte Nr. 2 ir papildyta nutarimo ,,Dėl palūkanų mokesčio" projektu. Prašom balsuoti, prašom gerbiamųjų deputatų pirmiausia sėsti į vietas. Kas už šios dienos posėdžių darbotvarkę? Dar neprasideda balsavimas. Prašom balsuoti. Šios dienos darbotvarkė išdėstyta projekte Nr. 2 su vienu papildymu.
Už šią darbotvarkę balsavo 66 deputatai, prieš 2, susilaikė 2. Šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta.
Svarstome pirmąjį darbotvarkės klausimą: Rinkimų įstatymo metmenų projektą ir Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rinkimų projektą. Matyt, nebėra tikslinga pranešėjui deputatui J.Tamuliui pateikti informaciją, kadangi yra deputatų sąrašas. Deputatai yra užsirašę pasisakyti diskusijoje. Jeigu neklystu, yra 24 deputatai, norintys pasisakyti. Aš labai greitai perskaitau nesakydamas žodžio ,,deputatas". Deputatai: N.Medvedevas, R.Paulauskas, V.Andriukaitis, A.Ambrazevičius, P.Varanauskas, M.Stakvilevičius, A.Sakalas, V.Plečkaitis, A.Taurantas, P.Vaitiekūnas, L.Andrikienė, V.Jasukaitytė, P.Papovas, A.Patackas, J.Pangonis, J.Liaučius, J.Jurgelis, Č.Juršėnas, A.Degutis, B.Rupeika, A.Ražauskas, A.Treinys, E.Gentvilas, B.Valionytė. Gerai, tarsimės dėl kiekvieno konkretaus atvejo. Kadangi diskusijoje norės kalbėti apie 20 deputatų, aš norėčiau, kad būtų sutarta sutrumpinti pasisakymo laiką iki 5 min. Kas norės, galės ir trumpiau. 5 min. — tai būtų maždaug pusantros valandos. Deputatai pageidauja, kad vyktų transliacija. Radijas, atrodo, yra planavęs transliuoti metmenų aptarimą. Taigi sutarėme, kad pasisakymai iki 5 min. Na, reikia pataupyti laiką. Reikia pataupyti, gerbiamieji. Taigi pirmas užsirašęs pasisakyti — deputatas N.Medvedevas. Ruošiasi deputatas R.Paulauskas. Radijas, nežinau, ar transliuoja, ar daro įrašą. Prašom.
Deputato N.Medvedevo kalba
N.MEDVEDEVAS. Viename iš posėdžių aš buvau paklausęs, kodėl rinkimų data yra prioritetinė ar ne (...) Atsakymas, kurį gavau, manęs nepatenkino. Iš jo aš nesupratau, kodėl gi jis yra prioritetinis. Ir todėl per praeitą posėdį buvau truputėlį pasikarščiavęs ir pasakiau, kad nemėgstu, kai man sukinėja rankas. Aš tikrai manau, kad mes kaip reikiant neišanalizavome to mūsų istorinio nutarimo pasekmių Lietuvai. Pirmiausia dėl 50%. Kas bus, kokios bus tos pasekmės, tikrai nežinau. Šnekėjausi su daugeliu deputatų, jie tiktai intuityviai jaučia, kad taip turi būti. O kaip iš tikro? Galbūt yra kokių nors tyrimų, kokių nors tyrimų rezultatų? Toliau. Aš manau, kad gali būti ir tokia nuomonė, kad dabar paskelbia rinkimus spalio, rugpjūčio arba lapkričio mėnesį. Mes turėsime, t.y. ne mes, o Lietuva turės žiemai, kuri bus viena iš sunkiausių, ir ne tik dėl to, aš pasakysiu, kad tos klaidos, kurias padarė ir Vyriausybė, ir parlamentas, yra fatališkos, supraskime tai, kad priklauso ne tik nuo mūsų išmintingumo, bet ir nuo ekonominio Lietuvos potencialo, ekonominio, energetinio, t.y. žemės ūkio, ir kitų, nuo mūsų žmonių samprotavimų, nuo jų politinio išprusimo, nuo daugybės faktorių. Taigi mes paliekame Lietuvai šią žiemą nesustyguotą, jei taip galima būtų pasakyti, Seimą ir nesustyguotą Vyriausybę. Kartu mes lyg ir neatsakom už visa tai, kas įvyko Lietuvoje ir kas vyksta Lietuvoje, nors aš esu įsitikinęs, kad tos klaidos yra fatališkos. Toliau. Manau, kad šitą laikotarpį Lietuva būtinai nusivils ir nauju Seimu, nusivils bet kokia valdžia, nes rimtų pokyčių mūsų žmonių gyvenime pasiekti bus neįmanoma. Mes jau dabar šiek tiek pripratinome Lietuvos žmones nuvertinti esamą valdžią. Aš bijau, kad Seimas pateks į labai sunkią padėtį ir žmonės neturės tos reikiamos vilties, o jos reikia, kad reformos vyktų sparčiai. Suprantate? Mano nuomone, būtų daug palankiau, jeigu jau mes prisiimtume sau visą atsakomybę už tai, kas vyksta, ir atiduotume naujai Lietuvos vadovybei valdžią esant nors šiokiam tokiam ekonominiam pakilimui, kuris, mano nuomone... arba bent stabilizacija turėtų būti kitų metų vasarą. Ta valdžia bus esant pakilimui. Tiesa, suprantu, kad kartu mes pastatytume kryžių ant savo politinės karjeros. Taip, bet reikėtų pasirinkti: politinė karjera ar Lietuvos gerovė. Aš nežinau, galbūt mano nuomonė yra nepakankamai pasverta? Aš norėčiau, kad mes viską ramiai apsvarstytume be jokių išpuolių, nepažeisdami Reglamento, nepažeisdami pirmininko stabdymų. Bet aš norėčiau, kad mes labai ramiai išanalizuotume visas galimybes. Jeigu taip, tai taip, jeigu taip, tai — taip, jeigu taip, tai — taip. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Paulauskas. Ruošiasi deputatas V.Andriukaitis. Aš tik noriu atkreipti kolegų dėmesį, kad vyksta pasisakymai tokia tvarka, kuria yra deputatai užsirašę anksčiau. Jeigu liktų laiko, tai galės pasisakyti ir papildomai užsirašę deputatai. Prašom.
Deputato R.Paulausko kalba
R.PAULAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandieną mes po kelių savaičių priverstinio nedarbo vėl bandom svarstyti mūsų bendrus reikalus. Ir rinkimų data, ir patys rinkimai, matyt, yra visų galvose, tai yra vienas iš svarbiausių klausimų. Ir kalbėdami šiuo klausimu norom nenorom prisimenam mūsų balsavimą rudenį dėl konstitucinės raidos dokumento, kai absoliuti deputatų dauguma (apie 80) manė, kad rinkimai turėtų būti tada, kai įvyks realūs pokyčiai politiniame ir ekonominiame Lietuvos gyvenime. Kad rinkimai, įvykę esant naujai situacijai, iš tikrųjų duotų tą naują politinę kokybę, dėl kurios, aš manau, rinkimai ir turi būti rengiami. Mes tada manėm, kad kol svetima kariuomenė tebėra Lietuvos teritorijoje, kol nėra Konstitucijos, kol ekonominės bėdos yra labai didelės ir jų daugėja, rinkimai nieko ypatingo mums neatneštų, tik sukeltų nereikalingų politinių aistrų. Po to buvę tokie įvykiai kaip prezidento referendumas ir dar kitas referendumas parodė, kad taip ir yra. Abu referendumai, nieko naujo, nieko pozityvaus nedavę Lietuvos politiniam gyvenimui, sukėlė begalę aistrų, sutrukdė ekonomines reformas. Nes, kaip žinoma, vykstant rinkimams ir įvairiems referendumams ekonominės reformos nevyksta. Tai yra dėsnis. Kaip pavyzdį galiu paminėti paskutinį Vyriausybės potvarkį, nukeliantį tai, kas turėjo prasidėti liepos 1 d. ir rugsėjo 1 d. Kitaip sakant, įmonių tiesiog atleisti iš darbo žmones žinant, kad vis tiek reikės rinkimuose... norint rinkimuose tikėtis pergalės vėl bus užmirštamos ekonominės problemos. Bet situacija jau yra tokia. Iš tikrųjų politikoj taip dažnai būna, kad net ir teisingi sprendimai... Visiems yra aišku, kad teisingiau būtų rinkimų dabar nerengti. Bet politinės aistros yra taip užvirusios, dalis žmonių, mano supratimu, be reikalo tikisi, kad tie rinkimai duos kokią nors naują politinę kokybę. Pirmiausia čia yra Sąjūdžio koalicijos žmonės, Tenka su tuo sutikti, niekur nepabėgsi, nors, aš sakau, rinkimai, mano supratimu, turėtų vykti tada, kai pasirodys šviesa tunelio gale, kai Lietuvos žmonės pamatys nors šiokią tokią gyvenimo gerėjimo perspektyvą. Deja, kol kas gyvenimas blogėja, ir mes šitame nuožulnia plokštuma besiritančiame ekonominiame ir politiniame gyvenime skelbiame rinkimus. Aš nežinau, ką jie mums duos pozityvaus, išskyrus pyktį, matyt, melą, purvo drabstymą vieniems ant kitų ir pan. Dar kartą kartoju, kad, matyt, jau nieko nepadarysi, tie rinkimai turi įvykti. Tegul jie būna kuo greičiau, kad išsispręstų tos problemos, kad pamatytų ir tie deputatai, kurie įsivaizduoja, kad šiandieną atstovauja daugumai, ir galų gale patys žmonės, kad išsirinktų tokius deputatus, kurie per šituos dvejus metus jau atsiskleidė, iš tikrųjų mes pamatėm, kas yra kas. Ir žmonės turės didesnę galimybę negu praeituose rinkimuose pasirinkti, už ką jie iš tikrųjų balsuoja.
Norėčiau paminėt vieną dalyką. Pabandykim vis dėlto dar tą naują politinę kokybę net iš tos nedidelės galimybės, kurią turim, vis dėlto gauti. Aš manyčiau, jog pirmiausia tai naujas Rinkimų įstatymas, Konstitucijos bent jau metmenys, parengti priėmimui, ir, kas itin svarbu, prezidento institucija ir prezidento rinkimų data. Nė vienas iš čia sėdinčių deputatų nebuvo prieš prezidento instituciją. Visi supranta... Vienas, sako, buvo. Bet šiaip jau dauguma nebuvo prieš. Mano supratimu, rinkimai, įvykę be Konstitucijos ir be prezidento rinkimų datos, sukurs vėl tą pačią situaciją. Tos jėgos, kurios dabar reikalavo prezidento tuoj pat ir nedelsiant, na, jos nebus gavusios savo geidžiamų vaisių ir reikalaus, matyt, toliau to pat. Tai kas gi pasikeis spalio mėnesį, palyginti su šia diena? Todėl, mano supratimu, kiek dar mums liko jėgos ir galimybių sutartinai dirbti... Pirmiausia aš kreipčiausi į Sąjūdžio koalicijos deputatus, kurie nesilanko posėdžiuose ir šiandieną taip pat rodo savo ambicijas, dėl kiekvieno menkniekio išeidinėja iš salės. Pabandykim dar rasti iš tikrųjų nors kruopelę susitarimo ir pabaigti rengti Konstituciją, parengti Konstitucijos metmenis, kad juos žmonės galėtų priimt galbūt kartu su rinkimais arba kokiu kitokiu būdu. Kad tyloj po Seimo rinkimų būtų galima iš tikrųjų skelbt prezidento rinkimus, nes be šito...
PIRMININKAS. Praėjo 5 min.
R.PAULAUSKAS. ... be šito naujos politinės kokybės nebus. Ir dar tik vieną... Aš pasisakau už mišrią rinkimų sistemą, nes Sąjūdžio, pirmojo Sąjūdžio, tikrojo Sąjūdžio, rinkiminėje programoje buvo pasakyta, kad Sąjūdžio tikslas yra daugiapartinė sistema ir tos daugiapartinės sistemos kūrimas. Man labai gaila, kad dabartiniai Sąjūdžio lyderiai ir Sąjūdžio garbės pirmininkas taip pat labai dažnai užmiršta šitą nuostatą. Iš jo kalbos dažnai galima suprast, kad Lietuvoje partijų nereikia. Mano supratimu, vienintelis demokratijos garantas, kaip rodo ir viso pasaulio patirtis, yra daugiapartinė sistema. Ir todėl reikia skatint šitą daugiapartinę sistemą. Ir tie 50%, kurie bus renkami pagal partinius sąrašus, tai ir bus atsiliepimas į Sąjūdžio rinkiminės programos nuostatus. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs užtrukote 7 min. Deputatas V.Andriukaitis. Ruošiasi deputatas A.Ambrazevičius.
Deputato V.P.Andriukaičio kalba
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad optimalus diskusijų laikas būtų kiekvienam skirti po 7 min. pasisakyti. Kadangi problema yra labai svarbi, o Aukščiausiojoje Taryboje šios problemos tyrimo kaip ir nebuvo. Ir tai, kad mes turėtume iš tikrųjų apsispręsti šiandien, ar mes diskutuojame dėl principų, ar diskutuojame dėl problemos sprendimo būdų, ar diskutuojame dėl žmonių paleidimo (dėl deputatų paleidimo, dėl asmenybių). Todėl visiškai akivaizdu, kad tuo aspektu tektų panagrinėti, jog tokios diskusijos, tarkime, šių metų vasario, kovo, balandžio mėnesį Aukščiausiojoje Taryboje nebuvo. Ypač aktualu pabrėžti, jog tik Ministras Pirmininkas prieš gegužės 23 d. referendumą iškėlė mintį, kad šią Aukščiausiąją Tarybą reikia paleisti, o rinkimų datą numatyti rugsėjo 6 d. Žinia, didelė parlamento deputatų dalis nediskutavo dėl šio Ministro Pirmininko pareiškimo. Buvo nutarta, kad vis dėlto gegužės 23 d. referendumas lyg ir yra riba. Po gegužės 26 d., kai nuskambėjo toks, sakyčiau, na, iš viso labai nesuprantamas terminas ,,parlamentinė rezistencija". Manau, kad tai ir yra rinkimų datos visa esmė. Būtent dėl tos rezistencijos ir su šitokiu parlamentiniu atspalviu. Ta data iškyla, ir mes dėl jos diskutuojame analizuodami pagrindinių dalykų. Manau, kad dauguma deputatų kėlė sau klausimą, ar atsirado naujų sluoksnių, ar atsirado naujų atstovų, naujų žmonių ir pan. Manau, kad reikėtų paklausti savęs, o kokia gi ekonominė situacija gali pakeisti rinkėjų nuostatas? Manau, jog ekonominės situacijos kaita yra labai didelė. Rudens situacija nėra visiškai išanalizuota ekonominiu požiūriu. Galima tik pasakyti, jog tokių naujų sluoksnių atsiradimas yra visiškai akivaizdus. Paprasti netekę darbo žmonės bus vienas iš sluoksnių, kuris orientuosis į rinkimus. Pajutę daugelį ekonominių problemų žemdirbiai taip pat keis savo nuostatas. Čia nereikia analizuoti naujų sluoksnių atsiradimo, reikia tik suprasti, kokios nuotaikos vyraus tolimesnės ekonominės raidos perspektyvoje. Bet kažkodėl mes šitų ekonominių problemų neanalizavome. Neanalizavome ekonominių sąlygų naujiems rinkimams, visiškai neanalizavome teisinių kriterijų. Akivaizdu, kad teisinė situacija Lietuvoje yra dar labai nestabili. Mes neturime teisinės reformos strategijos. Priimami įstatymai, deja, negali garantuoti tos teisinės sistemos kūrimo netgi metmenų. Kita vertus, visiškai nesuprantu, kaip galima diskutuoti dėl naujų rinkimų nepriėmus svarbiausio dokumento Konstitucijos. Na, jau vien šito kriterijaus užtenka, kad būtų galima iš tikrųjų susimąstyti dėl to, ką mes darysime be Konstitucijos. Minėjo šitą kriterijų. Toliau. Manau, dėl finansinių klausimų. Tenka sutikti, jog rudenį vienas iš sunkiausių klausimų yra naujo biudžeto formavimas, biudžeto kontrolė, biudžeto balansas. Deja, jeigu mes dabar pagalvosim, jog rinkimai prasideda, tarkime, rudenį, kaip atrodys biudžeto sandara, biudžeto formavimas ir kokia finansinė situacija bus daugelio Lietuvos institucijų? Aš negaliu sau atsakyti į klausimą, kaip galima palikti Lietuvą be biudžeto, be finansų ir t.t. Manyčiau, dar svarbesni yra psichologiniai kriterijai. Šiandien jau mes pasiekėme tokį lygį, kai dviejų klasių teorija, dviejų jėgų teorija, dviejų blokų teorija yra paplitusi ir platinama. Reikėtų susimąstyti, ar tai nėra atviras ir grynas marksizmas? Šiandien Aukščiausiojoje Taryboje nėra dviejų blokų, tarkime, Pensijų įstatymo svarstymo klausimo, arba, tarkime, žemės mokesčių politikos klausimo. Nėra tokių dviejų blokų. Akivaizdu, kad nėra dviejų, tarkime, Įmonių bankroto įstatymo ir daugelio tų įstatymų, kurių planą mes sudarėme šį pavasarį, blokų. Gerbiamasis Sekretorius jį pateikė, visą planą įstatymų, kurie laukia. Šiuo požiūriu dviejų blokų nėra. Ir tai, kad mes balsavome dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo ir parodėme, kad visi blokai išnyksta, yra per daug akivaizdu. Tačiau, žinoma, yra dirbtinis blokas, kada galima pasakyti, jog yra ,,kairė" ir ,,dešinė". Štai tuo požiūriu galima sutikti, kad Lietuva kaip tik kreipiama į supaprastintą apsisprendimą. Taip, tai yra priešprieša. Ir priešpriešos politikos eskalavimas, manau, gali suteikti tik dar didesnę įtampą ir tarpusavio susidūrimus. Kita vertus, manau, kad vieninteliu požiūriu yra dvi stambios pozicijos Konstitucijos požiūriu. Sąjūdžio rinkiminėje programoje yra aiškiai pasakyta — parlamentinė demokratinė respublika. Tuo požiūriu, taip, yra didesnė deputatų dauguma, pasisakanti už šį Konstitucijos variantą. Mažesnė deputatų dalis pasisako už prezidento institucijos išplėtimą. Beje, referendumas šios pozicijos nepatvirtino. Vadinasi, tuo požiūriu, taip, galima sakyti, kad čia yra toks jėgų pasiskirstymas. Bet tai nelemia parlamento darbo kasdienybės.
PIRMININKAS. 6 minutės.
V.P.ANDRIUKAITIS. Manyčiau, jog nekalbėsiu ir apie politinius kriterijus, kad rinkimų datos eskalavimas yra parlamentarizmo principų, tik pradedančių Lietuvoje įsitvirtinti, slopinimas. Mes pakankamai patyrėme, kaip galima nuvertinti prokuratūrą, teismus, Aukščiausiąją Tarybą, kaip galima nuvertinti visas institucijas, o po to stebėtis, kad Lietuvoje krenta valdžių prestižas. Tai daroma, deja, sėkmingai. Mano nuomonė tokia. Galima būtų sutikti su priešlaikiniais rinkimais tik kitų metų vasario mėn. Tarkime, kad kitų metų kovo 11 d. susirinktų kita Aukščiausioji
Taryba. Šį rudenį visi rinkimai, mano manymu, ypač pavojingi Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius. Ruošiasi deputatas P.Varanauskas.
Deputato A.Ambrazevičiaus kalba
A.AMBRAZEVIČIUS. Nuo praeito rudens turėjome vilties, kad vienaip ar kitaip gegužės 23 d. referendumas išspręs problemas. Ekonominė reforma, pramonė... Lietuvos tikrąją nepriklausomybę lems tik ekonomika, bus toliau plėtojama reforma ir nebus aukojama politinėms ambicijomis, bet, deja, taip neįvyko. Gegužės 23 d. referendumo metu Lietuvos žmonės mums ištiesė pagalbos ranką ir sustabdė fašizmą Lietuvoje. Bet, deja, į naują kokybę ir į konstruktyvią vagą mūsų darbas ir mūsų bendravimas neperėjo. Mes toliau (kaip jau pradėjome nuo praeito rudens) skirstomės į priešus ir draugus. Mes aiškinamės, kuris didesnis komunistas, kuris mažesnis komunistas. Mes vartojam tokias politizuotas demagogines kategorijas ir visiškai nekalbam apie esminius dalykus, kurie iš tikrųjų lems Lietuvos nepriklausomybę. Neišgirsi parlamente (nes nėra kada tų klausimų kelti), pavyzdžiui, apie gamyklų tarpusavio įsiskolinimus, apie tai, kad daug mūsų fabrikų ir įmonių dirba po keturias dienas, kad pusė kolektyvų paleidžiami iš darbo per tas keturias dienas ir gauna po 1300, kad pramonė smuko 46%, kad mes skolingi Čekoslovakijai 3 mln. dolerių. Klausimas apie prekybos su Rusija balansą visai nediskutuotinas. Sunku apsispręsti, kuo tikėti: ar statistiniais duomenimis, ar premjero pareiškimais. Mes žinom, kad artėja liepos l d., kai bus leidžiama pardavinėti vadinamąsias akcijas, kurių žmonės įsigijo. Bet vėl kitaip nepaaiškinsi, kadangi Vyriausybės ir komercinių struktūrų interesai susiję, tai nereglamentuojama įstatymiškai, nepateikiamas įstatymas, o apie fondų biržas visai nekalbam. Dar viena didelė spekuliacija ir tikrųjų mafijos klano struktūrų, komercinių struktūrų, susijusių su Vyriausybės struktūromis, stiprėjimas. Mes visai nekalbam apie vadinamąsias investicines akcines bendroves, kurios akivaizdžiai apgaudinėja žmones žadėdamos didelius dividendus po 25%. Bet mes tikrai visi žinom, gerbiamieji kolegos, kad nieko iš to nebus, čia tikra apgavystė, apie tai nieko nešnekam. Mes, kaip žmonių atstovai, visai neminim to dalyko, kad už ką bemokėtumėm parduotuvėse ar kur (70% sumokam tiesioginių ar netiesioginių mokesčių)... Ar buvo kada nors didesnis socializmas, pasakykit jūs man? Bet apie tai kalbam. Tuomet nėra jokios vilties, kad rinkimai vyks šnekant ir lyginant konstruktyvias ekonomines programas. Rinkimai, labai didelė tikimybė, vėl vyks tarp dviejų galingų blokų: sakykim, komunistuojančio ir (prisiminę Jurbarko, Panevėžio ir čia piketavimo patirtį, drįstu tvirtinti) fašistuojančio bloko, o visos kitos struktūros, sakykim, centrinių jėgų... Centrinių jėgų struktūros, deja, bus nepakankamai pasiruošusios rinkimams. Ir dėl to, kad ekonominės problemos nepradėtų dominuoti rinkimuose, ir dėl to, kad normalios nuosaikios jėgos nesuspėtų pasiruošti rinkimams, tų rinkimų (...), be abejo, reikia pakankamai anksti. Ir buvo reikalaujama net rugpjūčio mėnesį. Mes, t.y. daugelis iš mūsų, turim dviejų rinkimų į vadinamąją TSRS (baigiu jau) tarybą ir paskui į mūsų Aukščiausiąją Tarybą patirtį. Žinom, kad techniškai normaliai pasiruošti, objektyviai suformuoti komisijas, kurios paritetiniu pagrindu atstovautų įvairioms politinėms jėgoms, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir galėtume įtvirtinti demokratiškai išrinktą Seimą, tam pasiruošti nėra pakankamai laiko. Tokių konfliktų ir kaltinimų kaip po šito gegužės 23 d. referendumo vėl bus ir dėl būsimųjų rinkimų. Tai aš dėl to... Mes, be abejo, aš, kolegos, pritariu, kad mes iš tikrųjų neturim pasirinkimo, kaip mes tada nusileidom praktiškai neįstatymiškam reikalavimui rengti tą gegužės 23 d. referendumą, iššvaistėm Lietuvos mokėtojų pinigus ir nepasiekėm naujos kokybės. Ir dabar mes nusileisdami, rengdami tuos rinkimus spalio mėnesį, aišku, naujos kokybės nepasieksim. Vėl įmurkdysim tuos žmones, kurie ateis vietoj mūsų, į tą pačią košę, į tą patį neaiškumą, į tų pačių problemų aiškinimąsi. Vėl smukdysim Lietuvos valdžių autoritetą. Bet turbūt šiuo metu mes neturim pasirinkimo, nes iš tikrųjų ta nekonstitucinių veiksmų grėsmė ir nacionalinio gelbėjimo komiteto kūrimosi grėsmė, kurią čia per ,,Lietuvos aidą" reklamuoja vos ne kelias savaites, verčia mus apsispręsti ir visgi nusileidžiant nekonstituciniams spaudimams bandyti eiti konstituciniu keliu. Kitaip sakant, kad neturim pasirinkimo. Dėl to teks rengti tuos rinkimus, bet Rinkimų įstatymas turi atitikti Sąjūdžio rinkiminę programą. Rinkimų įstatymas turi atitikti Vakarų demokratijos reikalavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš primenu, kad dabar svarstyti reiktų rinkimų metmenis, nes įstatymo projekto rengėjai, matyt, norėtų išgirsti konkrečių pastabų dėl metmenų, kad galėtų parengti kokybiškesnį Rinkimų įstatymą Kol kas daugiau kalbame bendresnėmis politinėmis frazėmis. Deputatas P.Varanauskas. Ruošiasi deputatas M.Stakvilevičius.
Deputato P.Varanausko kalba
P.VARANAUSKAS. Noriu pasakyti, kad matau 50 nuošimčių dėl proporcinės rinkimų sistemos nepagrįstumą. Nepaisant to, mes, tie, kurie iš įvairių frakcijų rengiame įstatymą, prisiderinam ir rengiame įstatymą, kad jis būtų geras ir teisingas. Kartu noriu jums pranešti, kad tarp mūsų, nors mes esame įvairių frakcijų, nėra kažkokios neapykantos, galiu net pabrėžti, kad jaučiame pagarbą vienas kitam ir darbinę nuotaiką. Dėl 50 nuošimčių — jam nepritariu, bet sutinku su tuo, nes tai pasiekta susitarimu. Tai yra eksperimentas ir labai didelis eksperimentas, panašus į Chruščiovo kukurūzų, (...) cikorijos plantacijų eksperimentus. Man labai gaila, kad kai kurie mano kolegos ir, sakyčiau, bendražygiai vartoja tokius žodžius kaip fašizmas, nes mes girdėjome apie fašizmą jau 50 metų. Čia pradėti vieniems kitus taip kaltinti visai būtų nekorektiška. Aš nejaučiu, kad būtų Lietuvos priešų šioje salėje, nejaučiu, kad būtų mano priešininkų, bet mes jau priėjome prie tam tikros ribos, kai vis dėlto yra pasiektas kokybinis politikos ir ekonomikos šuolis. Mes turime atsiklausti tautos pateikdami savo programas, kaip mums toliau elgtis, kad nereikėtų kitų kaltinti. Mes tiesiog pamatysime tautos nuomonę, ir po mūsų atėję galės tarpusavy geriau susitarti. Dabar sutarimo nėra, ir noriu pasakyti tiesiog visiškai atsakingai, kad jaučiama bolševizmo dvasia, kai nedidele persvara norima nulemti vieną ar kitą reiškinį, o ne dviejų trečdalių balsų dauguma. Tik prisiminkime norą pakeisti redaktorių, valstybės kontrolierių, kuris pats, matome, purto Vyriausybę. Na, negalime mes kas savaitę svarstyti Vyriausybės pakeitimo. Dabar jau nepatinka komisija KGB veiklai ištirti!.. Atrodo, kad kai kam patiktų kiekvieną įstatymą rengti kiekvienam deputatui. Nėra, negali būti parengtų atskirų įstatymų nei V.Čepaičiui, nei K.Prunskienei, nei kuriam kitam deputatui, nes taip mes labai toli nukeliautume. Jie turėtų būti bendri.
Dėl ekonomikos noriu pasakyti. Kai kurie sovietų žymūs ekonomistai, susidaro toks įspūdis, sumaišo rinkos ekonomiką su vagių ekonomika, ir į tai reikia irgi kreipti dėmesį.
Dėl įstatymo. Jis yra jau parengtas, bet dar ne to lygio, kad čia galėtume jį svarstyti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad kandidatus į Seimo deputatus turėtų teisę kelti politinės partijos ir judėjimai, kurie irgi maždaug prisilaiko... arba sukurti pagal Partijų įstatymą (...). O ne taip, kad du žmonės sudaro judėjimą ir skelbia savo sąrašus. Mes negalime leisti tokio chaoso. Keldami kandidatus partijos ir judėjimai privalo suvažiavimuose arba konferencijose turėti savo politinę programą. Kandidatai turi būti keliami suvažiavimuose arba konferencijose, o ne kada kam užeis noras ką nors kelti. Toliau. Partijų ir judėjimų, koalicijų kandidatų sąrašą turėtų sudaryti konferencijose jų atstovai. Atstovų turėtų būti irgi nemažai. Noriu pasakyti, kad jeigu jau priimam mes proporcinę sistemą, ją galima pritaikyti labai nesunkiai, padaryti programą, formulė yra išsprendžiama, kad mes iš karto galėtume gauti atsakymus. Turėtų būti taip pat išrinktas vienmandatėje apygardoje... Įrašyta, kad išbraukiamas iš sąrašo, o žemiau sąraše esantys kandidatai pakyla. Po rinkimų, jei paaiškėja, kad deputatas sąmoningai bendradarbiavo su KGB ar užsienio specialiosiomis tarnybomis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis, komisijai pasiūlius Aukščiausiosios Tarybos nutarimu turėtų būti naikinamas jo mandatas be jokių patikrinimų ar kokių nors kitų apribojimų. Tokiu atveju vienmandatėje apygardoje rengiami nauji rinkimai, o daugiamandatėje ta partija arba judėjimas turėtų prarasti tą vietą, ji turėtų būt vakuojanti, kad mes galėtume, na, kad partijos ir judėjimai galėtų atsakyti. Taip pat reikėtų numatyti, kaip galėtų būti atšaukiamas deputatas, tada nereikėtų kito kokio nors deputato atšaukimo įstatymo. Jeigu žmogus nesilaiko programos ir sulaužo sutartis su ta organizacija, kuri jį kelia, tai ta organizacija turėtų teisę jį ir atšaukti. O jeigu iškėlė atskirai, jisai surinko 2000, tai surinkus tų žmonių 1000 ar 1001 parašą, jis irgi turėtų būti atšaukiamas. Manyčiau, turėtų būti nuoseklumas, ir tada mes sutarsime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Stakvilevičius, atrodo, užleido deputatą Č.Okinčicą, kuris tars trumpą repliką. Neužleidot? Tai gerai, po jūsų deputatas Č.Okinčicas. Prašom, gerbiamasis Stakvilevičiau.
Deputato M.Stakvilevičiaus kalba
M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad mes esame ir daug gero, ir daug blogo Lietuvai padarę. Apie gera tegul pamini kiti, kai mes išeisime, o blogo taip pat daug. Pirmiausia mes sukiršinome Lietuvą turto grąžinimo klausimu, žemės ūkio išdraskymo klausimu, ir šitas rezultatas bus matyti, kai tik pasirodys... galbūt rudenį, galbūt žiemą. Prie to turbūt prisidėjo ir gamtos sąlygos. Juk kaip ten bebūtų, derlius bus visiškai ne toks, koks buvo pernai ir užpernai, ir, matyt, miesto žmonės taip pat turi pasiruošti. Bet aš norėčiau trupučiuką suabejoti, ar mes tarp kitų darbų padarę šitą blogį, kai išeisime, padarysime gerą darbą Lietuvai ta prasme, kad leisime naujus žmones? Kažin ar jie bus kažkuo geresni? Ar žmonės mokės atsirinkti, kas turėtų jiems atstovauti?.. Aš manau, kad mes vis dėlto turėjome pasiekti santarvę, užmiršti įvairių grupių ambicijas, ypač tos grupės, kuri dabar prarado savo daugumą ir karštligiškai visais būdais stengiasi laikytis valdžios, netgi netiesiogiai šantažuoja. Jeigu nepaklus jos valiai, tai gali kas nors įvykti. Manau, kad mes tiktai šituo spausdami turime tuos rinkimus skelbti taip, kaip esame susitarę. Tiktai manyčiau, kad viena sąlyga yra būtinai reikalinga, ir turime sukurti tokį mechanizmą, kad šitie rinkimai būtų nefalsifikuojami. Aš nenoriu nieko sakyti, ar buvo falsifikuojami, sakykim, referendumo ar kiti rinkimai įvairiose apygardose, apylinkėse ir t.t, bet tokį mechanizmą mes turime būtinai sukurti, kad būtų garantuotas objektyvumas, taip pat kad visų judėjimų, kurie siūlys kandidatus, visų partijų atstovai būtų įtraukti į šitas rinkimų komisijas ir kaip stebėtojai. Aš taip pat norėčiau, kad būtų sukurtas mechanizmas, kad visi visų judėjimų, visų partijų atstovai galėtų vienodai agituoti per
spaudą, televiziją ir t.t., kad nebūtų imtasi prieš kitus smurto, ypač mažoritarinėje sistemoje. Ir norėčiau taip pat kreiptis ypač į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką ir kitus, kad vis dėlto nebūtų skatinami tie žmonės, kurie norėtų gauti daugiau sau neapkęsdami ir smerkdami kitus.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas tars repliką, replika iki 3 min.
Deputato Č.Okinčico kalba
Č.OKINČICAS. Aš sutaupysiu 2 minutes. Aš norėčiau atsakyti ponui P.Varanauskui, kadangi klausimas yra labai svarbus ir teorinis. Mano manymu, kad bolševizmas, apie kurį čia kalbėjo ponas P.Varanauskas, yra tada, kai už įstatymo projektą balsuoja 99,9 deputatai, nes to nori vadovybė. O tada, kai laimi keturių ar penkių balsų arba net vieno ar dviejų balsų persvara, tai ir yra tikras demokratijos pasireiškimas. Mes prisimename, dar prieš Naujuosius metus, kai tos jėgos, kurioms atstovauja šiandien ponas P.Varanauskas, laimėdavo tam tikrus balsavimus Aukščiausiojoje Taryboje irgi dviejų ar trijų balsų persvara, — tada to niekas nevadino bolševizmu. Aš manau, su kategorijomis, ypač tomis teorinėmis (bolševizmas ar ne), reikia elgtis atsargiau.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis. Ruošiasi deputatas P.Vaitiekūnas.
Deputato V.P.Plečkaičio kalba
V.PLEČKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano galva, būtų teisingiau, jeigu Rinkimų įstatymas būtų priimtas prieš metus ar dar anksčiau, kol šio šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatai dar negalvojo apie sparčiai artėjančią rinkimų datą. Paragavę valdžios, kuri tarsi narkotikai traukia jos paragavusius, deputatai galvoja ne tik apie tai, ar įstatymas bus optimalus Lietuvai, bet ir apie tai, ar būsimų rinkimų įstatymas bus palankus jų pačių išrinkimui. Deja, gyvenimas taip sutvarkytas, kad esantys valdžioje patys sau visada daugiau reiškia negu valstybės ar tautos interesai, kuriais valdžios žmonės išmoksta gražiai manipuliuoti. Tik labai dideli optimistai gali manyti, kad rinkimai rudenį išspręs ekonomines problemas, paskatins svetimos kariuomenės išvedimą, sustabdys tautinę korupciją, užkirs kelią gresiančiam nedarbui. Ne, gerbiamieji deputatai ir mielieji Lietuvos žmonės, to, deja, nebus. O kol vyks rinkiminė propaganda, faktiškai jau prasidėjusi, daugelio žmonių gyvenimas dėl valdžios neefektyvumo taps dar labiau pažeidžiamas. Buvo nemažai padaryta diskredituojant Aukščiausiąją Tarybą, kaip svarbiausią valstybės institutą. Iš peties pasidarbuota skaldant Lietuvą, supriešinti deputatai. Dėl Sąjūdžio koalicijos Aukščiausiojoje Taryboje darbo boikoto sugaištas visas mėnuo nesprendžiant svarbiausių Lietuvos ekonominių klausimų. Padaryta labai daug, kad Aukščiausioji Taryba būtų nepajėgi toliau dirbti. Ne Vyriausybės krizė, o situacija parlamente verčia galvoti apie naujų rinkimų datą. Sąjūdžio koalicija, tikriausiai jos dauguma, negali ir tiesiog nepajėgi po dvejų metų buvimo valdžioje tos valdžios atsisakyti arba bent eiti koalicijos sudarant santarvės Vyriausybę. Mano galva, tik koalicinė Vyriausybė, atstovaujanti pagrindinėms politinėms srovėms, šiandien pajėgi įveikti ekonominę krizę ir stabilizuoti ir ekonominę, ir politinę situaciją. Nauji rinkimai be Lietuvos Respublikos Konstitucijos tai tarsi karalystė be karaliaus. Negi norime, kad nauja Aukščiausioji Taryba, kuri galbūt pasivadins Seimu, savo veiklą pradėtų teisine byla. Negi nesuprantame, kokią žalą darome savo valstybei atidėliodami Konstitucijos priėmimą. Nesukūrę teisinio valstybės pamato, negalime tikėtis kiek svaresnių užsienio kapitalo investicijų bei privačios iniciatyvos plėtotės. Todėl raginčiau dirbti šią Aukščiausiąją Tarybą tol, kol bus parengta ir referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri galėtų būti priimta būtent rinkimų į Seimą dieną. Jeigu to nepavyktų padaryti, raginčiau priimti bent Konstitucinio Teismo įstatymą, kuris neleistų Aukščiausiajai Tarybai elgtis su įstatymais taip, kaip jie geidžia. Manyčiau, kad pasiektas susitarimas dėl mišrios rinkimų sistemos. Nežinia, kokioms politinėms jėgoms ji labiausiai bus palanki (tai yra gerai ir visiškai nesvarbu), tai, be abejo, teisingas žingsnis stiprinant daugiapartinę sistemą, kaip jau ne vienas deputatas čia teisingai minėjo, kuri yra demokratinės valstybės pamatas. Rinkimų įstatymu turi būti numatyta kandidatų, tapusių deputatais, atsakomybė iškėlusiai partijai ar judėjimui. Partija privalo turėti teisę atšaukti savo kandidatą, išrinktą proporciniu principu, jeigu jis nesilaiko tos partijos rinkiminės programos. Tai vers daugelį susimąstyti prieš rinkimus einant į tam tikrą koaliciją, partiją ar judėjimą. Bet šito principo negalima taikyti, jeigu deputatas eina savarankiškai ir už jį balsuoja įvairių pakraipų, įvairių įsitikinimų rinkėjai, nes tuomet tik dalis rinkėjų gali turėti teisę jį atšaukti, nes būtent už jį balsavo įvairūs rinkėjai. Todėl manyčiau, kad šitas atšaukimo principas netaikytinas tokiam kandidatui, kaip netaikytinas jis ir dabartinės Aukščiausiosios Tarybos deputatui, nes tikrai neaišku, pagal ką, kokių sluoksnių interesams jis neįtinka, o kokių sluoksnių interesus jis tenkina vykdydamas tokią ar tokią politiką. Norėčiau dar paminėti, kad metmenų 3 punkte kalbama apie 40% ribą, t.y. jeigu ateis 40% visų rinkėjų, rinkimai laikomi įvykusiais. Su tuo galima sutikti, bet galima ir ginčytis, nes šis pasiūlymas yra, man atrodo, grynai konjunktūrinio pobūdžio ir rodo dabartinę situaciją Lietuvoje, kai daugelis žmonių yra abejingi politikai, abejingi rinkimams. Tai rodo ir referendumai. Bet toliau šiame punkte rašoma, kad galbūt tiesiog tai klaida: ,,Antrame ture rinkimai laikomi įvykusiais nepriklausomai nuo atėjusių rinkėjų skaičiaus, o išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia rinkėjų balsų." Praktiškai gali ateiti keli žmonės, pabalsuoti už tą kandidatą ir jis bus išrinktas, todėl manyčiau, čia reikėtų taisyti, kad turėtų ateiti bent pusė pirmą kartą dalyvavusių rinkimuose žmonių, tuomet galima laikyti tuos rinkimus įvykusiais. Manyčiau, kad ir 8 punkte 2 tūkst. žmonių kvota, kad nepriklausomas kandidatas galėtų save iškelti, yra pernelyg didelė. Vis dėlto 2 tūkst. žmonių — tai jau labai daug. Surinkti vienoje apygardoje 500 žmonių ne taip paprasta. Manyčiau, kad tai turi būti numatyta įstatyme, kad nepriklausomas kandidatas turėtų daugiau galimybių būti išrinktas. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūs pasiekėt rekordą — beveik 8 minutės! Deputatas P.Vaitiekūnas. Ruošiasi deputatė Jasukaitytė.
Deputato P.Vaitiekūno kalba
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau savo pranešimą pavadinti naujos kokybės problema ir iškelti klausimą: ar rinkimai į Seimą fiksuos naują Lietuvos politinę, ekonominę ir kitokią kokybę? Man atrodo, kad naujos kokybės nėra. Yra tiktai naujų žmonių Seime problema. Noriu pagrįsti savo teiginį, kad naujos kokybės kol kas Lietuvoje nėra. Naujos ekonominės reformos Lietuvoje iš esmės yra užsiblokavę ir jos nevyksta. Tos reformos, kurios įvykdytos, efektyvesnio rezultato, negu buvo, taip pat nedavė. Tarybinė armija, dabar besivadinanti Rusijos armija, taip pat iš esmė nepajudėjo ir nežada pajudėti. Naikindami savo pagrindinę valdžios instituciją parlamentą — derybose su Rusija mes būsime silpni. Ir Rytuose, ir Vakaruose rinkų ir žaliavų klausimas yra atviras. Akcizas žlugdo Lietuvos ūkį. Lietuva investicijoms yra nepalankus kraštas. Tokią išvadą padarė tarptautinio seminaro dalyviai. Lito įvedimui nepasiruošta, lito padengimui valiutos fonde kol kas yra tik apie 2% reikiamos sumos, 10 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių vietoj reikalingų 300—500 mln. Valdžios diskreditavimas yra peržengęs visas leistinas įsivaizduojamas ribas, ir aš nepavydžiu nei naujam Seimui, nei prezidentui, kuris vis dėlto turės remtis valdžia, valdžia — tai pasitikėjimas. Atsiprašau už kai ką galbūt užgaunantį palyginimą, bet be pasitikėjimo... Kiekvienas iš mūsų esam, na, pavadinkim, eilinis pilietis. Ir tik pasitikėjimas mumis... (norėjau pasakyti aštriau, bet susilaikiau). Be pasitikėjimo mes esam ne valdžia, ir valdžia, jeigu nebus to pasitikėjimo, bus priversta remtis prievarta norėdama įgyvendinti savo tikslus. Vyriausybės problemos, apie kurias čia jau daug šnekėta, jos konfliktai su bankais, savivaldybe ir prokuratūra, grubiausios reformos, įstatymų klaidos, kai buvo pasiremta restitucija, restitucine kryptimi ekonomikoje. Ir visame šitame nelinksmame grėsmingame kontekste Aukščiausioji Taryba negali susitarti ir tęsti savo darbo. Tai yra faktas. Dėl kokių priežasčių tai vyksta, daug kas yra įvardijęs, tačiau tikrosios priežastys, matyt, glūdi giliau, tautos sąmonėje. Tautos sąmonėje, kuri pakankamai atsispindi ir šitame parlamente. Ir jeigu nebus pasiekta (...) susitarimų šioje Aukščiausiojoje Taryboje konsoliduojant valdžią krizei įveikti, krašto interesai reikalauja, kad parlamentas būtų perrinktas. Nes tai yra būdas ne krizei išspręsti, o krizei atidėti, bet tai jau yra irgi laimėjimas, krizei atidėti dviem, trims, galbūt šešiems mėnesiams, bet tai jau yra laiko išlošimas. Kol kas, manau, šie artėjantys rinkimai mums padėtų išvengti dar vieno labai pavojingo, galbūt pačio pavojingiausio simptomo, o būtent tautos gelbėjimo simptomo ir tautos gelbėjimo nuotaikų, kurios yra apėmusios dešinįjį parlamento sparną. Mūsų dešinieji kolegos nuoširdžiai yra įsitikinę, kad jie atstovauja tautai, jie gelbsti tautą ir jiems viskas yra galima. Taip nėra, tačiau bet kokie argumentai dabar yra bejėgiai, negalima argumentais įtikinti žmonių, kurie kol kas tiems argumentams nejautrūs.
Aš nesupratau jūsų replikos, bet tai, kas yra paskelbta ,,Lietuvos aide" šaukiant tautos atstovų susirinkimą ir kuriant paralelines valdžios struktūras, rodo, kad kai tauta yra pavojuje, jums viskas leidžiama. Ne, ne viskas leidžiama...
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, prašom iš vietos nereplikuoti.
P.VAITIEKŪNAS. Veiksmas be idėjos tolygus destrukcijai, tačiau rinkimai, manau, išstums norą bet kam Lietuvoje gelbėti tautą, o ne atstovauti interesams. Todėl aš palaikau rinkimų idėją, nors nemanau, kad jie išspręstų bent vieną esminį klausimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Kalbės deputatė V.Jasukaitytė. Pagal deputatų tarpusavio susitarimą ruošiasi deputatas J.Paleckis.
Deputatės V.Jasukaitytės kalba
V.JASUKAITYTĖ. Aš nesutikčiau su rinkimų data, t.y. su spalio 25 d. Kadangi, mano supratimu, reikia laiko, būtino parengti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir dar daug svarbių įstatymų, be kurių nėra valstybės pagrindų, ir ginčai parlamente vyksta būtent dėl to, kad susikurtų nepriklausomos Lietuvos valstybės pagrindai. Tauta yra patikli. Tai yra geras bruožas, labai gražus tautos bruožas, kai ji besąlygiškai pritaria žmonėms, kurie veda juos didžiųjų idealų vardu. Kitas dalykas, jeigu tais dideliais šventais idealais pradedama spekuliuoti. Tautai reikia laiko, kad suprastų, ar tai iš tikrųjų yra idealai, ar spekuliavimas šiais idealais. Mano supratimu, rinkimų data, aš pakartosiu, yra mistifikuojama. Šiame parlamente įvairios mistifikacijos yra įprastas reiškinys, ir rinkimų į Seimą data yra dar viena mistifikacija, kuri lyg ir turėtų išgelbėti Lietuvą nuo krizės. Nieko panašaus įvykti negali, Lietuvai yra visiškai nesvarbu, kas sėdi šitame parlamente. Lietuvai yra labai svarbu, kad žmogus galėtų gyventi ir kad savo normaliam gyvenimui jis turėtų įstatyminius pagrindus. Rinkimų spartinimas visą mėnesį sabotuojant Aukščiausiosios Tarybos darbą yra, man atrodo, siekimas pakankamai ribotų tikslų, tarp kurių yra ir stengimasis pabėgti nuo neišvengiamos tiesos. Nuo to, kad dešinėje parlamento pusėje yra pakankamai daug žmonių, aktyviai dirbančių arba dirbusių svetimos valstybės slaptųjų tarnybų agentais. Aš jau minėjau pavardes. Mano kalba yra išspausdinta ,,Atgimimo" praeitame ar užpraeitame numeryje, prašom pasiskaityti. Jeigu galite, paneikite, jeigu tai būtų buvusi netiesa, prašome neigti, duokite laikraščius į teismą, gerbiamieji! Ir dar norėčiau pasakyti. Rinkimai turėtų būti atidėti dar ir dėl to, kad Lietuvoje bent atsirastų suvokimas, kokia yra svarbi tautos vienybė, kadangi yra įvykdytas nusikaltimas, yra įvykdytas didelis nusikaltimas, kai buvo pralieta kraujo. Tauta yra sukiršinta. Šitam sukiršinimui vadovavo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jis savo intrigas su jį supančia grupele perkėlė į parlamentą, o iš parlamento perkėlė į lietuvių tautą. Reikia laiko, kad žmonės suvoktų, kad jie yra sukiršinti, kad vienas žmogus niekada negali atstovauti tautai, kad tauta yra daug daugiau negu vienas žmogus. Parlamentas, įstatymai ir visų mūsų bendras darbas reikalingas ne vienam ar kitam asmeniui, o būtent teisinei Lietuvos valstybei sukurti.Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis. Ruošiasi deputatas A.Patackas.
Deputato J.V.Paleckio kalba
J.PALECKIS. Gerbiamosios kolegės, gerbiamieji kolegos! Aš manau, kad pateiktas deputatams Rinkimų įstatymo projektas, tiesa, dar tik metmenys, ne pats projektas, yra nedidelė, bet vis dėlto mūsų parlamento, visų parlamento frakcijų, visų deputatų, kurie ir nedalyvavo rengiant, pergalė. Tai, kas siūloma, man atrodo, yra iš esmės tikslinga ir naudinga Lietuvai, kadangi, manau, šis Rinkimų įstatymas paskatins partijų kūrimąsi ir stiprėjimą. Mes visi žinom, kad žodis ,,partijos" dabar nėra populiarus Lietuvoje. Tai yra TSKP, LKP kaltė. Tos senosios partijos, kurios dabar jau nėra, ją nušlavė praeitų metų pučas. Vis dėlto reikia suprasti, kad jeigu nebus sukurta tvirtų, pajėgių partijų (jų, matyt, Lietuvai ne tiek daug ir reikia: trijų, keturių, daugiausia penkių), tai alternatyva ėjimas į autokratinį, autoritarinį režimą, o tai, be abejo, Lietuvai būtų tikrai nepageidautina ir reikštų Lietuvos išbraukimą iš Europos tautų šeimos. Manau, kad rinkimų metmenys paskatins, dar kartą kartoju, partijų stiprėjimą, taip pat demokratijos stiprėjimą Lietuvoje. Dėl rinkimų datos. Aš manau, kad ji turėtų būti ne už kalnų. Tačiau nepritarčiau tokiam lozungui, kad reikia kaip galima greičiau surengti rinkimus. Aš sakyčiau, kad kitas galėtų būti šūkis. Rinkimai galėtų ir turėtų įvykti optimaliai greitai. Kada optimaliai greitai, turėtų nulemt, matyt, pats gyvenimas. Sutinku su tais kolegomis, kurie sakė, kad ši Aukščiausioji Taryba, matyt, pajėgi priimti dar labai gyvybiškai reikalingų Lietuvai įstatymų, ypač socialinių ir ekonominių įstatymų, kurie kaip oras reikalingi Lietuvai. Tai jaučiame visi, kurie nuvažiuojame į savo rinkimines apygardas. Jų nukėlimas keliems mėnesiams ar pusmečiui būtų netgi nusikaltimas. Kas dar svarbu? Manau, kad ši Aukščiausioji Taryba pajėgi susitarti dėl Konstitucijos pagrindų, dėl labai, sakyčiau, optimalaus Rinkimų įstatymo, ir norėčiau atkreipti dėmesį į socialdemokratų deputatų pareiškimą, kuriame nurodyti svarbūs darbai, kuriuos tikrai ši Aukščiausioji Taryba galėtų atlikti. Ir paskutinė mintis. Jau ne vienas deputatas atkreipė dėmesį į tai, kad mūsų jaunai valstybei nepaprastai pavojingas valdžios institucijų pagrindų išplovimas, kuris vyksta, o ypač spaudoje. Aš siūlyčiau, kad Aukščiausioji Taryba kreiptųsi į visas masinės informacijos priemones, kad būtų baigta valdžios, ypač parlamento ir vykdomosios valdžios institucijų, diskreditacija. Kritika? Taip, spauda, televizija, radijas privalo kritikuoti kiekvieną įstatymo pažeidimą, kiekvieną korupcijos atvejį. Būtų geriau, jeigu ne abstrakčiai kritikuotų, o labai konkrečiai: kiekvieną deputatą, kiekvieną Vyriausybės narį, savivaldybės atsakingą pareigūną, o ne apskritai. Tačiau ta diskreditacija, kurią mes iki šiol, deja, ypač galime pastebėti valstybinio laikraščio puslapiuose, o kartais per televiziją, atskaitingą Aukščiausiajai Tarybai, kartais per radiją, kartais kituose laikraščiuose, mano manymu, yra neleistina, kadangi tai išplauna tos demokratinės valstybės pagrindus, kurią mes kūrėme. Todėl mano oficialus pasiūlymas (galima būtų jį ir suformuluoti, aš tai pasistengsiu padaryti) būtų toks: kad Aukščiausioji Taryba, parlamentas, kuris dar dirba ir, manau, dar sėkmingai dirbs tam tikrą laiką (ne tokį jau ilgą, bet dirbs), priimtų tokį kreipimąsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti pirmininko, gerbiamojo pono Č.Juršėno, seniūno pavaduotojo, ar jis irgi taip mano, kaip anksčiau kalbėjusi deputatė, kad Lietuvoje įvykdytas nusikaltimas tolygus sausio 13 d. ir kad tą nusikaltimą įvykdė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas? Jeigu jis taip nemano, tai kodėl jis nereaguoja į tokius nekontroliuojamus pasakymus!..
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis Pirmininke, jeigu jūs manęs klausiat, tai aš taip pat galėčiau klausimu į klausimą atsakyt. Kai mes (ir aš) oficialiai kėlėme klausimą, kad būtų aukščiausiosios mūsų valdžios reakcija į iš tikrųjų neatsakingus kaltinimus mūsų partijoms ar frakcijoms, deja, nei jūsų, nei kitų pareigūnų tos reakcijos nebuvo. O šiuo atveju aš galiu pasakyt savo asmeninę nuomonę. Aš taip nemanau ir aš taip nesakyčiau, bet kiekvienas deputatas turi atsakomybės jausmą ir jis šitai daro arba nedaro.
Deputatas A.Patackas. Prašom į tribūną. Ruošiasi deputatas J.Pangonis.
Deputato A.V.Patacko kalba
A. PATACKAS. Esu priverstas pradėti nuo to paties klausimo. Aš sutinku, deputatas Č.Juršėnas gali turėti vieną ar kitą nuomonę ir t. t., bet šiuo metu jis yra pirmininkas. Jeigu tai nebus stabdoma iš vienos ir iš kitos pusės, panašūs pareiškimai gali baigtis tuo, kad vėl pusė salės liks tuščia. Dabar apie reikalą. Kalbėsiu labai trumpai kaip nepriklausantis frakcijoms deputatas ir tiktai viena tema dėl procentų. Jau ir prieš mane kalbėję minėjo sąvoką ,,valdžios prestižas". Iš tikrųjų mums gresia ne kokia nors mitinė diktatūra ar dar kas nors, artimiausia mums grėsmė, kuri iš dalies jau yra įsivyravusi, anarchija, t.y. netvarka. Vienas iš jos elementų yra valdžios prestižo žlugimas, ir mes šitai (nors Seimo dar nėra) iš anksto projektuojam į būsimąjį parlamentą ir atveriam vartus visokiems netikriems pseudodariniams. Tai yra projektuojame tuos 50% į proporcinę sistemą. Nežinau, kaip kiti deputatai, bet aš buvau Kaune, mačiau, kas ten darosi, kokios jėgos suaktyvėjo, kai tiktai pakvipo rinkimais. Visokios pseudopartijos, partijėlės, (...) pagalbos draugijos ir pan. išvystė didžiulę veiklą, ir mes būsimajame Seime galime turėti mažiausiai 30 personažų, su kuriais nežinosime, ką daryti. Iš anksto projektuojame Seimą, kuriuo žmonės nepasitikės. Neturėti pasitikėjimo — anarchija. Vadinasi, anarchija sutampa su anarchija Rusijoje. Išvadas galime padaryti patys, todėl kalbėsiu labai trumpai. Siūlau, kad žmonės, mąstantys kaip asmenybės, kaip atsakingi deputatai, prašytų ir reikalautų, kad būtų balsuojama dėl dviejų alternatyvų: dėl 50% ir dėl 33%. Kuri nugalės — tebūnie, bet bus švari sąžinė. Esu pradėjęs rinkti parašus, pabrėžiu, kaip nepriklausantis frakcijoms deputatas. Pasirašė tokie žmonės kaip N.Medvedevas, R.Gudaitis, V.Terleckas, L.Šepetys, aš, dar keli žmonės žadėjo pagalvoti. Prašome tiktai vieno, kad būtų balsuojama dėl 33% arba dėl 50%. Mane bara ir iš vienos, ir iš kitos pusės, kad aš laužau susitarimus. Čia joks ne susitarimų laužymas, o prašymas, kad Aukščiausioji Taryba priimtų sprendimą, yra balsavimas dėl dviejų paprastų dalykų. Jau geriau tegul ateina, mano nuomone, į valdžią vadinamoji kairioji pusė, kuri bent jau turi kažkokią stabilią kryptį, nei kad būtų anarchija, nei kad turėtume Seimą, kuriame iš anksto būtų suprojektuoti anarchijos elementai. Todėl kviečiu visus, norinčius pasirašyti po šiuo labai trumpu tekstu dėl tų 33%, tai ir padaryti. Galima prieiti prie manęs ir tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną deputatą J.Pangonį. Ruošiasi deputatas J.Liaučius.
Deputato J.Pangonio kalba
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, matyt, taip jau atsitiko, kad rinkimai bus rudenį. AŠ norėčiau pasakyti, kodėl aš susilaikiau, kai balsavome dėl spalio 25 d. Aš manyčiau, kad tai yra šiek tiek per ankstyva data, nes visa priešrinkiminė kampanija vyks kaip tik tuo metu, kai Lietuva turės įtemptai ruoštis žiemai: tiek žemės ūkis, tiek šilumos ūkis, tiek visa ekonomika. Todėl Aukščiausioji Taryba ir politikai nukreipdami visą dėmesį į rinkimus praktiškai nusišalins nuo ekonomikos klausimų sprendimų, o tai yra labai pavojinga. Žinoma, gerbiamasis mūsų Pirmininkas televizijos laidoje sekmadienį sakė, kad jisai pavažinėjo po kaimą, kad viskas labai gražu, viskas žaliuoja, deja, aš matau kitą kaimo vaizdą. Sausros padariniai ir ne visai logiškai vykstanti reforma teiks mums turbūt nemažai skaudžių dalykų. Aš matau ne tik sausros dalykus, bet ir mūsų ekonominius dalykus. Pavyzdžiui, jeigu žmonėms kaime neišmokama du mėnesius už pieną, parduotą valstybei, arba už mėsą, jei nei Vyriausybė, nei bankas čia negali padaryti tvarkos, tai, matyt, Aukščiausioji Taryba turėtų įsikišti. Ir ne veltui aš šiandien siūliau mūsų posėdį pradėti kaip tik nuo šių klausimų. Nes juk vien tiktai kalbėdami apie politiką, apie rinkimus mes nesudarysime žmonėms sąlygų normaliai ūkininkauti, ir mus žmonės patys išvaikys, nereikės nė naujų rinkimų. Tas pat su mūsų verslu. Juk pažiūrėkite, ką daro Vyriausybė. Ji nustatė plėšikiškus palūkanų procentus. Jeigu investitorius imdamas kreditą, investuodamas pinigus į gamybą turi mokėti po 43% palūkanų (ir dar yra numatoma nuo liepos 1 d. pakelti iki 60-70%), tai kas Lietuvoj gali imti kreditą ir investuoti į gamybą? Gali tik tie, kurie daro greitą apyvartą, kurie perka ir parduoda. Bet tie žmonės, investitoriai, kurie apie rimtą verslą galvoja, jie praktiškai neturi jokių galimybių užsiimti verslu. Vėl mes nematome tokių dalykų. Sakome, kad infliacija didelė. Tačiau juk rublio kursas pagal dolerį yra daugmaž stabilus. Jeigu pernai būtų tokie procentai, tai suprantama. Bet šiemet? Jokio supratimo nėra, jokios ekonomikos. Tai praktiškai yra bet kokios investicinės veiklos žlugdymas ir ateičiai tai atsilieps.
Dabar norėčiau pasakyti, kodėl pas mus įsivyrauja anarchija. Aš pasakysiu, kaip dirba, pavyzdžiui, K.Uokos kontora valstybinė kontrolė. Jeigu įmonės direktorių, normaliai dirbantį, tvarkantį reikalus, už kelis parduotus žmonėms šaldytuvus siūlo atleisti iš pareigų, o Finansų ministerija... Paskaitysiu Valstybės kontrolės departamento teikimą: ,,Finansų ministrės E.Kunevičienės įsakymu premijoms skirta 64 tūkst. JAV dolerių daugiau, nei priklausė." Ką gerbiamasis K.Luoka siūlo? Siūlo drausmine tvarka kažką nubausti. Bet jisai nepasiūlo iš valstybinės institucijos, t.y. Finansų ministerijos, kuri pirmiausia turėtų žiūrėti įstatymų, visko, nieko atleisti. Aš sakau, paprastą įmonės direktorių, kuris rūpinasi gamyba, kuris yra daug padaręs, už kelis parduotus šaldytuvus siūlo atleisti. Tai kur yra logika? Pradėkime nuo valstybinių institucijų, čia padarykim tvarką, kad būtų griežtai laikomasi įstatymų. Juk tą pat daro ir premjeras. Jis kasdien nesilaiko įstatymų, o Aukščiausioji Taryba nesugeba jo pakeisti. Ar čia visi yra papirkti pas mus, ar kas čia vyksta? Kartais net sunku suprasti. Na, ir baigdamas (kadangi laikas jau tikrai baigiasi) noriu pasakyti, kad pasisakau už kuo greitesnį šio įstatymo priėmimą. Nusiraminkime ir pradėkime spręsti ekonominius klausimus čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nes tikrai jokie rinkimai mums nepadės. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
P.VARANAUSKAS. Aš norėjau kad ir dabar išgirsti, kur čia Rinkimų įstatymo metmenys? Vis dėlto mes ir jūs fiksuojate, kokios bus mintys. Kokią mintį jūs, pavyzdžiui, iš deputato J.Pangonio pasisakymo panaudosite šitame įstatyme?
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes nagrinėjame šiek tiek platesnį klausimą, t.y. ir Rinkimų įstatymo metmenis, ir rinkimų datą, o tai susiję su politika ir su esamos situacijos įvertinimu. Aš deputato J.Liaučiaus nematau, tada prašyčiau į tribūną deputatą J.Jurgelį. Ruošiasi deputatas A.Degutis. Kol ateis kolega J.Jurgelis, aš norėčiau pasiūlyti gerbiamiesiems deputatams šiek tiek pratęsti mūsų posėdį, kadangi mes turėjom dvi pertraukas. Gal bent 15 min. mes galėtume diskutuoti, ir sąrašas pasibaigs?.. Ar sutinkat, ar reikia balsuoti dėl pratęsimo? Sutinkam? Gerai, ačiū. Deputatas J.Jurgelis. Prašom.
Deputato J.Jurgelio kalba
J.JURGELIS. Gerbiamieji kolegos! Man teko girdėti ir matyti tokių atvejų, kada žmogus užsibrėžė sau tikslą atlikti tam tikrą darbą, nors jo gyvybiniai syvai buvo labai menki, bet jis tą darbą atliko iki galo ir užbaigė gyvenimą. Man teko girdėti ir apie vieną artoją, kuris išvarė paskutinę vagą ir atgulė. Aš galvoju apie mūsų Aukščiausiąją Tarybą. Man sunku suvokti, kad mes dar turėdami gyvybinių syvų negalime atlikti darbo, kurį, aš manau, turėtume atlikti, ir iš anksto užprogramuojame sau pabaigą, o biologiškai kalbant mirtį. Kodėl iškilo štai tokia problema? Ją galiu suvokti tiktai taip. Aš klausimo nekvestionuoju ir neginčiju, ar tai gerai, ar blogai. Buvo iškelta Sąjūdžio iniciatyva, kurią turėjo spręsti gegužės 23 d. referendumas dėl parlamentinės institucijos įvedimo štai tokiu būdu, prezidentinės, atsiprašau. Mūsų egzistencijos datos nustatymas visu aktualumu iškilo būtent po šito referendumo, todėl aš suprantu datą kaip politinį dalyką, kaip politinę problemą, nes šita Aukščiausioji Taryba negalėjo duoti to, ko buvo norima iš referendumo, o šitas klausimas buvo pakeltas į patį aukščiausiąjį rangą aplenkiant visus kitus ekonominius ir politinius, vadinasi, ši Aukščiausioji Taryba turi užbaigti savo gyvavimą. Ir kuo galima greičiau, tuo geriau, nes ji jau nebepasakys ,,taip" šitam institutui tokia prasme, kokia jis buvo iškilęs. Nemanau, kad mūsų visuomenėj įvyko esminių poslinkių, palyginti su tais poslinkiais, kurie vyksta Aukščiausiojoje Taryboje. Nemanau, kad atsitiko kažkas neadekvataus tarp visuomenės ir parlamento. Kiekvieną kartą pasitikrinti mums iškilusius klausimus, pasitikrinti, kiek parlamentas atitinka visuomenę, yra neįmanoma. Kad šitie atotrūkiai nebūtų per dideli, kiekviena demokratinė valstybė numato konkretų laiką, kuriam renkamas parlamentas. Jeigu mes pradėsime per dažnai tikrinti, prarasime visuomenės pasitikėjimą. Jeigu per dažnai rengsim referendumus, taip pat prarasime visuomenės pasitikėjimą. Pabaigsiu. Aš tikrai nenorėčiau, kad mūsų parlamentas, neatlikęs jam paskirto darbo, nors ir susitaręs, nors ir pasiekęs, kaip sakoma, konsensą, numirtų. Manyčiau, kad pirma dar reikia atlikti darbus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Degutis. Ruošiasi deputatas B.Rupeika.
Deputato A.Degučio kalba
A.DEGUTIS. Gerbiamieji kolegos, na, aš labai netikėtai patekau į tribūną, pasirodo, visiškai nebuvau užsirašęs, bet jeigu atsirado mano pavardė, aš norėčiau porą minčių pasakyti. Aš manau, kad prieš būsimus rinkimus mums reikia išspręsti turbūt vieną iš labiausiai rūpimų klausimų, o būtent Desovietizacijos įstatymą. Aš norėčiau atsakyti kai kuriems mums priekaištus sakantiems deputatams apie vadinamosios naujos daugumos kai kurių frakcijų norą sužlugdyti šitą įstatymą. Norėčiau pasakyti, kad mūsų frakcija, kuri galbūt viena iš pirmųjų tokį nelabai realų planą pasiūlė dėl to, kad, pavyzdžiui, būtų galima kaip galima civilizuočiau, europietiškiau išspręsti tą variantą pasirašant visuomeninę sutartį. Tai, mano supratimu, nebuvo realu. Mes buvom apkaltinti kaip norintys atleisti komunistus nuo atsakomybės, kai kuriuos iš mūsų pavadino raudonaisiais. Na, galbūt mūsų reakcija buvo šiuo atveju irgi emocionali. Buvo pasiūlytas kitas įstatymas, kuris dar labiau į priešingą pusę pakėlė kartelę į tokį lygį, kad būtų pritraukta per daug žmonių. Tai galbūt, mano supratimu, būtų ne visai realu. Bet štai vėl kai kurie žmonės, kurie mums sako priekaištus, kaltina mus, kad mes norime štai tokiu būdu sužlugdyti tą įstatymą. Kad ir kaip man būtų keista, bet daugiausia priekaištų mums sako, pavyzdžiui, kad ir man asmeniškai, buvę komunistai ir netgi įtariami KGB agentai. Man yra paprasčiausiai sunku atsakyti į tokius kaltinimus. Pavyzdžiui, mane, dar net nespėjusį įstoti į komjaunuolius, buvę komunistai, perbėgėliai į Sąjūdį, pradeda moralizuoti. Aš apskritai jaučiuosi šantažuojamas, kai yra siūlomos dvi alternatyvos: arba tu esi su mumis (kai tarp mūsų yra neaišku kiek visokiausių agentų arba perėjusių iš komunistų partijos), arba tu esi su komunistais. Aš norėčiau, kad tas įstatymas galų gale išspręstų tą problemą ir mes visi galėtume be šantažo pasirinkti galimybę atsiriboti ir nuo vienų, ir nuo kitų, o tam reikia priimti šitą įstatymą iki rinkimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Dabar kalbės deputatas B.Rupeika. Jis kalbės iš vietos. Ruošiasi kalbėti A.Ražauskas, ruošiasi deputatė B.Valionytė.
Deputato B.Rupeikos kalba
B.RUPEIKA. Taupydamas laiką neinu į tribūną. Bandau per tas visas diskusijas suvokti, kodėl taip prireikė šitų rinkimų, kodėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas tvirtina, kad nėra kitų Lietuvai svarbių problemų, tik rinkimai. Ir štai šiandien dar savo kalboje patvirtino, kad nenagrinėtume kitų klausimų, nes rinkimų klausimas yra pats svarbiausias. Manyčiau, kad taip yra todėl, kad nepasisekė gegužės 23 d. referendumas. Matyt, yra bandoma ir bus bandoma pasiekti tai, ko nebuvo pasiekta per rinkimus. Tai yra kova dėl valdžios, dėl didesnės valdžios, tai yra kova dėl valdžios iš abiejų pusių. Tačiau kai pervažiuoji per visą Lietuvą, tokią mažą, ir pamatai išdegusias ganyklas ir neaugantį atolą, kai sužinai, jog vairuotojas buvusiame kolūkyje, arba dabartinėje bendrijoje, gauna daugiau kaip tūkstantį rublių, o kiti dar mažiau mėnesį dirbdami, kai matai turguose dešimtis ar šimtus parduodamų galvijų, karvių, tai matai ir tą bedugnę, ties kuria dabar yra mūsų žemdirbiai. Atolas neauga, kolūkio banda, išskirstyta po ūkelius ir nedideles sodybas, katastrofiškai mažėja, mieste jau trūksta pieno ir pieno gaminių, kai žinai, jog bus mėsos, bet po to nebus mėsos, ir įsiklausai, ką mes čia kalbame, apima tam tikrą laiką siaubas. Vieni kitus mes įtikiname, kad reikia rinkimų, teisingų argumentų ir pasakomų pozicijų. Tačiau žmonių mes nebegalime įtikinti, kad tikrai dabar svarbiausia yra rinkimai. Žmonės šitą mūsų ėjimą, skubėjimą pakniopstom į rinkimus supranta kaip bėgimą nuo atsakomybės, ir puse lūpų ar atvira burna daug kas iš mūsų kolegų ir daug žmonių pasako apie rimčiausias klaidas, apie nusikaltimus, padarytus Lietuvos ūkiui ir Lietuvos politikai. Šita pjudymo, priešų ieškojimo politika, kuri jau (...), bet gatvėje dar tęsiasi, ji atėjo į aklavietę, ir bandymas pakeisti pavadinimą (vietoj Tarybos — Seimas) nieko neduos. Veikiantieji asmenys išliks tie patys, problemos išliks tos pačios. Tačiau ta banga, kuri ateina, ekonominės krizės banga, ji jau mus pasiekia, ir mes, užmerkę akis, neįsiklausome, ką mums šiandien siūlė deputatas K.Antanavičius dėl Vyriausybės potvarkių, nutarimų, dėl palūkanų žemės ūkiui iš kreditų ir dėl visų kitų, kurie tuos kreditus yra paėmę, siaubingų palūkanų. Mes tarsi stručiai sukišome galvas į smėlį, rinkimų smėlį, kurį čia mums pabėrė kolegos, ir mes (nesakau, iš kurios čia pusės) patys esame į tą smėlį įklimpę, ir mes vaizduojame, kad dar tos mūsų stručio uodegėlės, kaip sakoma, styro gana aukštai. Nepasimeskime. Einame taip sparčiai į tą vietą, kur bus daug negerų dalykų, kad reikia apie juos kalbėti ir atmesti kelių žmonių ambicijas turint tam tikrą valdžią siekti absoliučios valdžios. Aš nebenoriu kalbėti apie tas rinkimų subtilybes. Tai vienaip ar kitaip iš šalies yra suprantama, ir man iš dalies atrodo, lyg kova dėl to, kad tą valdžią paveldėtų... Vienaip ar kitaip perteikti ją arba patikimiems žmonėms, arba sau. Tai būtų ir viskas. Mes galime dar sykį įsileisti į šį parlamentą arba į šią salę gatvės politinių chuliganų bangą. Tikiu, kad taip neįvyks, bet tokių bandymų yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė B.Valionytė. Bet aš jos nematau, tada kviečiu į tribūną deputatą E.Gentvilą. Ruošiasi deputatas A.Taurantas.
Deputato E.Gentvilo kalba
E.GENTVILAS. Buvau užsirašęs kalbėti praėjusią savaitę. Daug tų minčių yra pasakyta. Manau, kad vis dėlto 50% nėra optimalu. Manau, kad tikrai Aukščiausiojoje Taryboje gali atsirasti daug neatsakingų, niekam neatskaitingų deputatų, jei proporcinio atstovavimo normas padidinsime iki 50%. Dėl bendro sutarimo aš, žinoma, sutinku. Turiu sutikti su tuo, dėl ko yra sutarta, tiek ilgai ir skausmingai siekta.
Norėčiau pakalbėti apie kitą dalyką: apie rinkimų datą ir apie tai, kas lėmė šitą rinkimų datą. Aš manau, prie to privedė iš esmės netobulas (demokratiškas, tačiau ne iki galo užbaigtas) 1990 m. priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Ten nėra mechanizmo, kaip yra paskirstomos Vyriausybės ir parlamento funkcijos. Į tai jau buvo skausmingai nurodoma deputatės K.Prunskienės vadovaujamos Vyriausybės laikais. Tačiau mes vis nesiėmėme ryžtingai peržiūrėti Vyriausybės ir parlamento santykių. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme neapibrėžta situacija, kas gi turėtų naikinti neteisėtumus, kylančius iš Vyriausybės. Aš manau, kad šita situacija sėkmingai pasinaudojo dabartinis premjeras pateikdamas parlamentui vieną po kito (ir, deja, ne keliolika, bet keliasdešimt) neteisėtų aktų (...). Šie sklindantys iš Vyriausybės neteisėtumai buvo perkeliami į parlamentą po balandžio 7 d. potvarkio Nr. 363 ,,Dėl darbuotojų pakeitimo".
Parlamentas, pats krečiamas referendumų drugio, nesugebėjo atsispirti krizės reiškiniams, perkeliamiems iš Vyriausybės į parlamentą. Todėl aš drįstu sakyti, kad Vyriausybė pasinaudojo Konstitucijos, t.y. Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, netobulumais. Matydama, kad yra vienintelė instancija — mūsų Aukščiausioji Taryba, kuri gali panaikinti neteisėtus Vyriausybės aktus, potvarkius ir nutarimus, ji sėkmingai ,,bombardavo" ir apkrovė mūsų parlamentą šitais aktais. Parlamentas, be jokios abejonės, įklimpo ir neleistinai įklimpo į šitas Vyriausybės aktų naikinimo batalijas, kurios tęsiasi ir šiandien. Jos, matyt, kol kas neturi pabaigos, kol neateis nauja vyriausybė ir pati nesiims ryžtingai naikinti tų neteisėtumų, kurie yra padaryti. Parlamentas esant tokiai situacijai tapo visiškai nedarbingas, nors primenu, kad yra nesutarimų ir pačiame parlamente. Kadangi parlamento nedarbingumas, parlamente atsiradę neiginini reiškiniai, deja, persikelia į visuomenę (ir kuo toliau, tuo labiau išreikšta forma), aš tik dėl to ir esu Sąjūdžio deputatų koalicijoje, kurios darbo metodų iš principo, na, nenorėčiau remti, tuo labiau kad ir mano statusas toks yra, kad turiu būti tarpininkas. Taip, aš galiu išstoti, tačiau aš remiu, deputate Tupikai, jūsų koalicijos, t.y. mūsų, pagrindinį strateginį tikslą. Ir aš nesuprantu, kodėl koalicijoje yra deputatų, kurie viešai pasisako prieš pagrindinį strateginį koalicijos tikslą prieš greitus rinkimus. Aš nepritariu metodikai, tačiau aš pritariu pagrindiniam tikslui greitiems rinkimams, kaip krizės išvengimo galimybei. Todėl apeliuoju į tuos deputatus, kurie yra koalicijoje, kad jie vis dėlto būdami koalicijoje pritartų greitai rinkimų datai. Na, kaip greitų? Mes jau priėjome prie kompromiso spalio 25 d. Tai irgi gal nėra optimalu tiek vienai, tiek kitai pusei, tačiau tai yra kompromisas. Štai šituo klausimu aš tikrai norėčiau, kad būtų pasiektas bendras susitarimas, kaip ir reikalauja Konstitucijos 61 straipsnis du trečdaliai deputatų. Aš labai nuoširdžiai kviečiu ir bandau savo kalboje pasakyti, kas lemia, ir iš esmės nieko nekaltinu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Prieš suteikdamas baigiamąjį žodį deputatui J.Tamuliui aš naudojuosi savo teise, kadangi irgi buvau užsirašęs, noriu pasakyti porą žodžių vienu praktišku klausimu. Man atrodo, vis tiek daugelis kolegų dalyvaus rinkimuose, taigi pasiklausykit, koks galėtų būti rinkimų kampanijos grafikas, jeigu mes sutariame galutinai dėl spalio 25 d. Iki liepos 25 d. reikia skelbti rinkimus. Žinoma, visi terminai, jeigu mes atitinkamai nepakeisim Rinkimų įstatymo, liks tokie, kokie buvo senajame. Taigi iki liepos 25 d. reikia paskelbti pirmalaikius rinkimus. Nuo rugpjūčio 25 d. iki rugsėjo 20 d. turėtų būti keliami kandidatai ir partijų arba įvairių organizacijų sąrašai. Iki rugsėjo 25 d. yra numatytas laikas, skirtas partinių sąrašų sujungimui, t.y. rinkiminių blokų sudarymui. Iki spalio 15 d. yra galimybė atsisakyti balotiruotis. Spalio 25 d. rinkimai. Iki lapkričio 8 d. — pakartotinis balsavimas mažoritarinėj daly ir, žinoma, jeigu per proporcingą dalį ir mažoritarinę dalį jau yra du trečdaliai, vadinasi, kažkur apie lapkričio 10 d. turėtų susirinkti naujas Seimas. Bet dar iki gruodžio 25 d. turėtų įvykti pakartotiniai rinkimai mažoritarinėje dalyje. Deputatas J.Tamulis. Prašom.
Deputato J.Tamulio baigiamasis žodis
J.TAMULIS. Ponas Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pasišnekėjom šiandien apie viską: pradedant kukurūzais ir (...) ir baigiant esminėm mūsų ekonomikos problemom. Matyt, visa tai lėmė įjungti mikrofonai, o galbūt iš dalies suvokimas tos sunkios realios situacijos, kuri yra. Aš noriu padėkoti tiems deputatams, kurie pateikė vienokių ar kitokių pasiūlymų Rinkimų įstatymui. Mes pasistengsim atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kurie buvo pasakyti. Šiuo metu jau yra parengtas Rinkimų įstatymo projektas ir grupė dirba prie jo toliau. Jis dar yra žalokas, bet mes tikimės, kad trečiadienį vakare į jūsų dėžutes jau bus įdėtas galutinis įstatymo projektas, kuris bus pristatytas čia, šioje salėje, aš tikiuosi, ketvirtadienį. Noriu tiktai dar kartą pabrėžti štai ką. Kiekvienas susitarimas visada yra sunkus procesas, ypač žmonėms, kurie iš anksto buvo užėmę gana tolimas pozicijas (...). Tai yra tų pozicijų artinimo procesas ir procesas, kai esi priverstas suvokti, kad vienoje ar kitoje vietoje neišvengiamai reikės nusileisti. Pagaliau susitarimas (visada yra kelių pusių susitarimas) yra produktas, kuriuo visiškai viskuo nėra patenkinta nei viena, nei kita pusė. Ir negali būti tuo patenkinta, nes susitarimas yra kompromisas. Aš ir siūlyčiau taip žiūrėti į tą susitarimą: yra daiktų, kuriems aš nepritariu, yra daiktų, kuriems nepritaria mano kolegos. Bet tai yra susitarimas, bandymas išeiti iš tos krizės, iš tos krizinės situacijos, kuri egzistuoja. Aš manau, kad tiek Rinkimų įstatymas, tiek data turėtų būti fiksuota ir priimta čia, Aukščiausiojoje Taryboje, kiek galima greičiau. Man atrodo, kad ir mes, ir Lietuva labai brangiai užmokėjo už tą mėnesio sumaištį, kuri vyko čia, salėje. Ekonomika ir taip dūsta ir dar labiau kenčia dėl tų įstatymų, kurie liko nepriimti ir kuriuos verkiant reikia priimti. Tol, kol nebus priimtas Rinkimų įstatymas ir nebus nustatyta rinkimų data, bus politizuojami be jokio reikalo visi klausimai, tarp jų ir ekonominiai, o tai mes labai gražiai matėme čia, šitoje salėje, dienos pradžioje. Ir jeigu mes norime to išvengti ir užsiimti tuo darbu, kurį būtinai reikia atlikti prieš išeinant atostogų, kito kelio, kaip kiek galima greičiau išspręsti tuos klausimus, politizuotus klausimus, kuriuos aš minėjau, aš nematau. Ir kviečiu jus visus taip padaryti. Ačiū.