1992 m. birželio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji deputatai, prašom sėsti, posėdį pradedam. Pareiškimą žada padaryti kolega P.Giniotas. Prašom.
P.GINIOTAS. Aš Sąjūdžio deputatų koalicijos vardu esu įgaliotas paprašyti plenarinio posėdžio pradžią perkelti į 16 val. Šiuo metu vyksta bendras pasitarimas tarp frakcijų dėl darbotvarkės klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kolegos sutinka. Ir aš naudodamasis savo, kaip posėdžio pirmininko teisėmis, irgi palaikau tą siūlymą. Taigi skelbiama valandos pertrauka. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Prašau mielų kolegų deputatų dėmesio. Prezidiumo posėdžių salėje susirinkusi Sąjūdžio koalicija, taip pat dar, jeigu neklystu, trijų frakcijų atstovai, kurie dalyvauja tarpfrakcinėse konsultacijose, taip pat frakcijoms nepriklausantys deputatai sutiko, kad aš dabar pateikčiau štai tokią informaciją. (Balsai salėje, negirdėti) Ar galiu aš pasakyti tai, ką įpareigojo maždaug 50 deputatų grupė pasakyti? (Balsai salėje) Štai taip yra sutarta, Kadangi dar negalime realiai plenariniame posėdyje svarstyti Sąjūdžio koalicijos pateikto projekto, kurį dar, matyt, ne visi deputatai matė, yra pasiūlyta 17 val. rengti, kaip numato Reglamentas, deputatų pasitarimą preliminariai klausimui aptarti, kuriame neveikia Reglamento normos ir kuriame būtų būtent diskutuojama dėl rinkimų sistemos ir pirmalaikių rinkimų datos klausimų. Štai tokią informaciją aš turėjau perduoti. Todėl 17 val. yra siūloma susirinkti į neformalų, neplenarinį posėdį, o deputatų pasitarimą štai šitais klausimais. Aš negaliu garantuoti, ar iki to laiko bus parengti dar kokie nors konkretūs projektai, kuriuos galėtume aptarti. Pavyzdžiui, deputatas A.Taurantas sako, kac mes turimų projektų plenariniame posėdyje negalėtume aptarinėti, tačiau tokiame bendrame pasitarime, kur neveikia Reglamento normos, mes, be jokios abejonės, galime svarstyti. Tai štai tokia informacija.
E.KLUMBYS. Galima žodį?
PIRMININKAS. Manau, kad dabar irgi taip pat nereglamentiškai galime pasakyti savo poziciją. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamieji deputatai ir posėdžio viršininkai, dabar tokia situacija, lyg mes būtume aerodrome ir laukiam, kada pakils lėktuvas. Man atrodo, yra surinkti 45 ar 44 parašai, pradėkim normalų darbą. Jeigu jie norės, tai prašom, tada spręskim klausimą bendra tvarka.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pirmininkai, manau, kad visi pritarsime, jog iki 15 val. buvo išspręstos visos reglamentinės procedūros, darbotvarkė yra žinoma visiems deputatams. Man atrodo, kad mes šiandieną pakankamai pasirengę įvykdyti tą darbotvarkę ir pradėti dirbti, nes nėra jokių kitų neteisinių kliūčių šios dienos teisiniam posėdžiui pradėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš taip pat siūlau registruoti deputatus, balsuoti, kad posėdis prasidėtų. Ateityje šios derybų konsultacinės grupės nelaikyti aukštesne instancija, oficialia instancija nei Aukščiausioji Taryba ir nenuolaidžiauti, o pradėti dirbti arba pasakyti, dėl kokių priežasčių mes to negalime daryti.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš norėčiau seniūnui priminti, kad jis pačioje pradžioje šį posėdį pavadino nereglamentiškai vestinu pasitarimu ar pan. Siūlau šiuos žodžius kaip nors švelniai ištaisyti, nes iš čia esančių salėje niekas nesutiks su tokiu traktavimu, kaip mes jau girdėjome. Jums rekomenduoju šį posėdį vesti kaip posėdį, o ne kaip pasitarimą.
PIRMININKAS. Tai buvo tikrai tik mano siūlymas. Maniau, kad nesukelsiu didelių prieštaravimų, kad galima pasisakyti, išdėstyti savo pozicijas. Deputatė B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad laukia labai daug svarbių įstatymų. Esu dirbusi Socialinių reikalų komisijoj. Laukia Pensijų įstatymas. Ekonomikos komisija irgi negali normaliai dirbti dėl to, kad Aukščiausioji Taryba nepriima būtinų ekonominei reformai įstatymų, tarp jų Įmonių bankroto, Buhalterinės apskaitos įstatymų. Manyčiau, kad į posėdžius turėtų atvykti K.Uoka ir paraginti Sąjūdžio koalicijos deputatus vis dėlto priimti Buhalterinės apskaitos įstatymą. Dabar šio įstatymo nepriėmus praktiškai vykdomas valstybės plėšimas...
PIRMININKAS. Na, jūs turbūt sutiksit, kad buvo išplatinti keli projektai, būtent mano pasirašyti, kuriuose... Klausimų sąrašai, kuriuose buvo paminėti nurodyti klausimai. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manyčiau, jog tai, kas vyksta, yra, švelniai tariant, didžiosios parlamento dalies arba bent pusės ignoravimas. Iš tikrųjų tai galima pavadinti ir tyčiojimusi. Manau, kad tie deputatai, kurie sėdi šiandien dabar plenarinių posėdžių salėje, neturėtų sau leisti, kad iš jų taip atvirai būtų tyčiojamasi, nors aš nemanau, kad tai daro specialiai tie žmonės, kurie dabar susirinkę Prezidiumo salėje. Aš siūlyčiau štai tokį dalyką, ką jau gerbiamasis J.Liaučius pasiūlė, pirmiausia visiems užsiregistruoti ir traktuoti tai kaip popietinio plenarinio posėdžio dalį. Galima pradėti svarstyti klausimus, kuriuos mes įtraukėme į darbotvarkę 43 parašais. Arba galima juk pradėti svarstyti Rinkimų įstatymo projekto ir rinkimų datos klausimus, tiesiog palaukti, kol gerbiamoji publika, kita jos dalis iš Prezidiumo salės nusileis į šitą salę, ir toliau visų deputatų pastangomis pradėti bendrą darbą.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs neprieštaraujate tam siūlymui, kad 17 val. būtų pradėtas bendras deputatų pasitarimas.
V.P.PLEČKAITIS. Aš asmeniškai tam neprieštaraučiau, bet manau, tai turėtų būti pasiekta balsuojant. (Balsai salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Aš primenu, kad dėl muitinių mes taip pat sesijos metu esame darę bendrą deputatų pasitarimą. Tada kitaip motyvavom. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Tarp paminėtų būtinų įstatymų yra ir Desovietizacijos įstatymas, kuris laukia savo eilės. Tik dėl Sąjūdžio koalicijos kaltės jis negali būti priimtas. Bet čia tik šiaip. Aš norėčiau apie ką kita. Parlamentas 1990 m. išsirinko savo vadovybę. Išsirinko Pirmininką, pavaduotojus Prezidiumo narius. Štai jau mėnuo kaip parlamento vadovybės dalis, galima pasakyt, yra nežinia kur. Mes nieko nežinom. Kur yra mūsų vadovybė ką jinai daro, kodėl jinai nedalyvauja posėdžiuose? Kodėl jinai neorganizuoja parlamento darbo? Kodėl neatlieka savo konstitucinių pareigų? Ko dėl nevykdo priesaikos reikalavimų? Aš čia matau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją, vieną iš pavaduotojų. Mes norėtume jo, kai] parlamento vadovo, žodį girdėt esant šiai situacijai. Vienas dalykas. Aš asmeniškai manau, kad parlamento Pirmininkas, kaip nežinia kur esantis kažin ar gali eit savo pareigas. Ir aš, kaip deputatas, asmeniškai reiškiu jam nepasitikėjimą. Pirmai progai pasitaikius padarysiu viešą pareiškimą, nes taip toliau tęstis nebegali. Jeigu parlamento vadovas atsisako savo pareigų, tegul jis ateina į šitą tribūną ir tai pasako, nes tokia padėtis tikrai turi baigtis. Tokiu atveju mes rinksim kitą Pirmininką. Nes parlamento dauguma nori dirbti. Visi tie užkulisiniai pasitarimai yra nereglamentiniai, jie teisiškai nėra reglamentuoti, jie gali vykti nuo ryto iki vakaro. Daliai deputatų, kurie nepriklauso frakcijoms, tai iš viso nėra skiriama, nes ten jų atstovų nėra ir neturėtų būti. Aš jūsų, kaip seniūno, prašau man atsakyti, ką mes čia veikiame, ką veikia parlamento vadovybė, nes jūs taip pat esate vienas iš parlamento vadovų. Ir aš pasigendu aiškios jūsų pozicijos. Ir, beje, norėčiau išgirsti pono K.Motiekos žodį.
PIRMININKAS. Gerai.
R.PAULAUSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai ačiū ir už apeliavimą į mane. Aš atsakysiu. Parlamento Pirmininkas, jeigu neklystu, šiuo metu nuo 16 val. priima Norvegijos delegaciją. Dėl mano pozicijos, apie ją jau seniai buvo klausiama. Aš pasakiau, jog aš esu įsitikinęs, kad galima, tiksliau, negalima nedalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, kai turėtų būti svarstomi paprasčiausi ekonominio pobūdžio įstatymai. Šito aš pateisinti negaliu. Ir tai kartoju jau ne pirmą kartą. Dar deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau paprieštarauti, esą ponas Pirmininkas yra nežinia kur. Jisai dalyvavo verslininkų suvažiavime ir apie 13 val. ten sakė kalbą. Jis pareiškė, kad 15 val. vyks parlamento posėdis, bus pateiktas klausimas dėl rinkimų datos (spalio 11 d.). Jis pasakė, jog tada, jeigu nesusitars, kažkas bus toliau... Tai aš manyčiau, kad jis turbūt jau nevaldo nė Sąjūdžio koalicijos. Jis yra paprasčiausiai nusišalinęs nuo Aukščiausiosios Tarybos darbo ir atskirai nuo visų vykdo prezidento funkcijas.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Kolegos J.Pangonio vertinimas galbūt per griežtas. Atsiliepdamas į kitų samprotavimus norėčiau pasakyti, jog teko kalbėti su Pirmininku prieš posėdžio pradžią iki 10 val. Jis labai apgailestavo, kad vasarį neįvyko susitarimas dėl bendro darbo. Tačiau ta darbotvarkė, kuri buvo Sudaryta (aš bandžiau paaiškinti ir pritarti, jog Aukščiausioji Taryba gali nuspręsti, kaip kitaip dirbti)... Jokiu būdu nepateisino to, kas šiandien vyksta, nepateisino ir ta prasme, jog tik Aukščiausioji Taryba gali spręsti, tokie pareigūnai gali vadovauti Aukščiausiajai Tarybai. Manau, kad šiuo atveju atsakingas (...) yra Prezidiumas, nuolatinių komisijų pirmininkai. Visa kita politinė veikla frakcijose ir ne frakcijose gali vykti ne posėdžio metu, jeigu dėl to nenutaria Aukščiausioji Taryba. Todėl, kadangi šiandien reglamentuotai turėjo vykti Aukščiausiosios Tarybos posėdis, aš, kaip Sekretorius, taip pat prisidedu prie tos nuomonės, jog norėčiau žinoti, kas gi vis dėlto sukurstė ir pasiūlė, kad šiandien neįvyktų toks posėdis. Turi būti paminėti konkretūs pareigūnai arba deputatai čia, Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių salėje. Tik po to aš pritarsiu, kad gali vykti nuolatinis darbas posėdžių metu. Aš vis dėlto siūlyčiau čia esantiems deputatams dar neatsisakyti tos formos, kuri numatyta 17 val. kaip susirinkimas pasitarimas. Mes vis tiek šiandien buvom tampomi nuo pat ryto. Ir galbūt 17 val. mes turėsime galimybę vieni kitiems pasakyti, kas yra susikaupę. Jeigu galėjo pakęsti tokią padėtį iki referendumo, bet po referendumo man, atvirai pasakius, yra visiškai nesuprantama toji veiklos dalis, kuri vadinama, jau galima drąsiai tarti, antikonstitucine, antiįstatymiška, ir visiškai nesuprantama, nesuderinama su bet kurio pareigūno valstybine veikla. Todėl prašau... Pritariu J.Liaučiaus nuomonei, jog pirmiausia turi atsiskaityti pareigūnai, kurie atsakingi už Aukščiausiosios Tarybos darbo organizavimą, o po to tartis dėl visų kitų reikalų. Ir labai gerai pasamprotauti, ar atėjo metas paleisti šią Aukščiausiąją Tarybą.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad mes ilgai kovojome dėl to, kad pagaliau perimtume viso Lietuvos pasienio perimetro apsaugą. Tai pagaliau įvykdyta, tačiau įstatymų nėra. Įstatymai parengti. Taigi dabar kas gali vykti Lietuvos pasienyje be tų įstatymų? Tai yra pavojinga ir Lietuvos ekonomikai, ir apskritai valstybingumui. Todėl prašau ypač šitą faktą pažymėti. Mes privalome kuo greičiau tuos įstatymus priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taip, aš tuo taip pat esu įsitikinęs. Deputatas J.Tamulis. Ir dar norėčiau, jeigu kokia nors nauja informacija buvo ten, Prezidiumo posėdžių salėje, gal galite ją pateikti? Nes aš, kaip matot, anksčiai išėjau.
J.TAMULIS. Naujos informacijos ten, Prezidiumo salėje, nebuvo. Ai norėčiau vis dėlto tiesiog prisiminti, kaip vystėsi įvykiai. Šiek tiek, matyt bus aiškiau, kas ir už ką atsako, nes iš tiesų atsakomybės klausimas iškils akivaizdžiai. Mes susitarėme sudaryti dvi darbo grupes ir nuo pirmadienio ar antradienio rimtai imtis darbo. Ko gero, galima sakyti, jog tas darbas iš tiesų pradėtas gana rimtai. Aš galiu tiesiai pasakyti už Rinkimų įstatymo rengimo grupę, jog buvo trys intensyvaus darbo dienos, kurių rezultatas yra parengti metmenys. Penktadienį tiek mūsų grupė, tiek, kiek aš žinau, ta grupė, kuri dirbo prie Konstitucijos problemos, skirstėsi. Visi perspektyvas vertino vienodai, beveik dėl visko yra sutarta, ir nebuvo absoliučiai jokių problemų. Ir aš nežinau, kodėl mes negalėtume šiandieną, kaip ir užfiksuota tarne susitarime, kurį mes pasiekėme antradienį ir visos pusės priėmė, sėsti priimti įstatymų, kuriuos verkiant čia būtina priimti. Štai ponas N.Medvedevas vardijo kelis, galėtume vardyti dar visą krūvą, kurie jau yra toje pasiūlytoje darbotvarkėje. Deja, viskas išlėkė į orą pirmadienį apie 7 val., kai atėjusi Sąjūdžio koalicijos grupė iškėlė visiškai naujas sąlygas, netgi atsitraukė nuo savo pasiūlymų, kuriuos jie buvo teikę. Griuvo absoliučiai viskas, dėl ko mes jau buvome sutarę. Ir šiandieną šnekos... Teko dalyvauti tame Sąjūdžio koalicijos pasitarime, bandyti išdėstyti mūsų poziciją. Mes šnekame jau apie viską vėl iš naujo, iš pradžių. Štai kas man kelia didžiulį nusistebėjimą. Ir aš iš tiesų norėčiau išgirsti tiesų atsakymą: ką visa tai reiškia ir kas už to stovi? Galbūt mes ten tardamiesi su Sąjūdžio koalicijos žmonėm šnekėjome visai ne su tais, su kuriais reikia šnekėti, nes susidaro įspūdis, kad tie žmonės neatsako ir nėra įgalioti, ir nėra savo žodžio šeimininkai. Jie yra kažkieno priremiami prie sienos, ir viskas apsiverčia. Gal įvardykime viską tiesiai ir kalbėkime su tais, su kuriais reikia kalbėtis arba nekalbėkime iš viso.
PIRMININKAS. Aš manau, deputatų pasitarimas padės ir šituos dalykus išsiaiškinti. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, aš tiesiog tuojau pasiūlysiu seniūnui iškelti klausimą balsuoti dėl laisvo pasisakymo nutraukimo. Yra darbotvarkė. Pagal reglamentines nuostatas mes galime spręsti esant tokiam deputatų skaičiui daugelį klausimų. Mes turėtume normaliai dirbti. Tačiau aš vis dėlto siūlau šiandien Aukščiausiajai Tarybai priimti protokolinį nutarimą (aš jo neparengiau, nes viskas iškilo netikėtai), kuriuo įpareigoti, sakykim, 2 deputatus, atstovaujančius gal skirtingoms politinėms jėgoms, šiandien nueiti į ,,Panoramą", t.y. į televiziją, ir pateikti vertinimą. Aš manau, kad Aukščiausioji Taryba gali įpareigoti šitokį vertinimą, kol neišsispręs mūsų situacija, kiekvieną dieną deleguoti 1 arba 2 deputatus tam, kad propaganda nevyktų iš vienos pusės ir Lietuvos žmonės nelūtų vienpusiškai nuteikiami, o būtų išaiškinama oficialiai dirbančios Aukščiausiosios Tarybos nuomonė šiais klausimais, dėl kurių čia diskutuojama. Dėl to aš dar kartą prašau dabar paskelbti balsavimą dėl to, kad pasisakymai būtų nutraukti ir pradėtas darbas. Tiesa, dar vienas nutarimas, kad šiandien popietinis posėdis dirba nuo 16 val. 30 min. iki 18 val. Ir jokių pasitarimų, nieko nebereikia.
PIRMININKAS. Vis dėlto aš matau dar daug deputatų, norinčių pasisakyti. Aš manau, kad gal dar deputatas Z.Balcevičius, kuris stovėjo iškart už jūsų, ir deputatas J.Liaučius, ir, kaip buvo reikalauta, deputatas K.Motieka. Sutinkat ar ne? Na, tai kol kas dar tie 3 deputatai gali pasisakyti. Prašom, gerbiamasis Balcevičiau.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kitaip pavadinti, kaip tyčiojimusi iš mūsų, negalima. Mes visiškai neturim garbės, kadangi mes visą dieną šiandien čia... Jau ne pirmą dieną esam nežinia ko čia atėję ir nežinia kuo mes čia užsiimam. Man rodos, kad jau atėjo laikas iškelti kai kuriuos reikalavimus visiems likusiems deputatams, tarp jų ir tiems, kurie nepriklauso vadinamajai koalicijai. Nėra drausmės, deputatai neateina į posėdžius, šiandien mes nematom, nebuvo daugelio deputatų, nepriklausančių jokiai koalicijai ir frakcijoms. Posėdis buvo praeitą ketvirtadienį, kai mes sprendėm paskutinį kartą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, aš manau, kad reikia, kadangi jokių rezultatų šitos vadinamosios derybos neduoda, susirinkti į salę, atšaukti mūsų visus derybininkus iš ten, pareikalauti, kad visi ateitų į salę, ir sutarti, ar mes dirbam toliau, ar paskelbiam atostogas, o tada išeinam atostogauti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Man šiuo metu taip pat yra neaišku, ar vyksta oficialus posėdis, ar aš galiu siūlyti klausimus, kuriuos turiu parengęs, t.y. oficiali paklausimą ir pareiškimą, ar dar man reikia laukti iki tam tikros valandos kada jūs, gerbiamasis pirmininke, pasiūlysite, kaip man elgtis?
PIRMININKAS. Aš matau jūsų oficialiame paklausime: ,,prašyčiau jų, raštu atsakyti į šiuos klausimus". Na, aš, gavęs po trijų penkios, t.y. prie valandą ir dvidešimt minučių, nespėjau raštu atsakyti. Aš, be jokios abejonės, atsakysiu ir pateiksiu iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima dar?
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, aš pritarčiau pasiūlymui, kurį pa sakė vienas deputatas, kad tada, kai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas negali dirbti, negali eiti savo pareigų arba yra užsiėmęs, tada tas pareiga galėtų eiti pavaduotojas. Mes šiandien turim pavaduotoją, gal paprašytume jo iš tribūnos pakviesti deputatus dirbti, o jūs tuo metu užregistruokite visus deputatus, ir pradėkime normalų darbą.
PIRMININKAS. Gerai, taip ir buvo numatyta, kad deputatas K.Motieka pareikš savo poziciją, prašom.
K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad čia dešimt kartų kartoti apie mano poziciją nėra jokio reikalo. Aš dalyvauju posėdyje, aš esu Aukščiausiosios Tarybos deputatas, aš esu galų gale Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas. Rasti kitokių galimybių kaip pritaikyti savo veiklą kaip tiktai dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdyje aš nematau. Turėtų būti visiems aišku ir be jokių papildomų patikinimų. Bet dabar čia gerbiamasis R.Paulauskas kreipėsi į mane, kad aš pasakyčiau savo požiūrį į tai, kas čia vyksta. Man atrodo, kad mums visiems yra aišku, kas vyksta, ir galbūt nereikia ieškoti kažkokių naujų tyrimų — kas čia įvyko, kas čia daroma ir t.t. Jeigu dėl šios dienos posėdžio, leiskit man pasakyti galbūt grynai savo subjektyvią poziciją... Man atrodo, kad jeigu ne šios dienos darbotvarkės 4 punktas, tai posėdis vyktų normaliau. Man taip atrodo, aš nežinau, galbūt aš klystu, čia jau kitas dalykas, bet aukoti būtent dėl šito 4 punkto Operatyvinės veiklos arba Valstybinės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektus (10 punktas)... Šiandieną verslininkai tiesiog verkte verkia iš suvažiavimo tribūnos, kad reikia galų gale priimti Komercinių bankų įstatymą, kad šiandieną yra numatytas net balsavimas. Arba Buhalterinės apskaitos, arba Žemės mokesčių įstatymą, tai aš pasakyčiau, kad tų deputatų, kurie nedalyvauja šios dienos posėdyje, veikla yra provokacinė, nusikalstama, antivalstybinė. Ir man atrodo, kad mes turime pereiti prie kitų dalykų. Reikia ne tirti dabar, kas įvyko, ne ieškoti priežasčių, kas ten pasiūlė, kas ten priėmė, kas ten balsavo ir dėl kieno kaltės tenai neateina deputatai, bet reikia prognozuoti, kas yra apskritai ruošiama Aukščiausiajai Tarybai. O ruošiami yra negeri dalykai. Yra stengiamasi sudaryti įvaizdį, kad Aukščiausioji Taryba yra nepajėgi dirbti, kad ji negali dirbti, yra iš viso neveikli, nesugeba priimti jokių įstatymų. Man atrodo, kad dabar šičia stengiamasi priimti tą įstatymą, kuris nebuvo priimtas Lietuvos žmonių per gegužės 23 d. referendumą. Ten ir buvo užrašyta, kad jeigu Aukščiausioji Taryba negali dirbti arba nepriima, negali priimti nutarimų, tai tada premjeras ją paleidžia ir skiria naujus rinkimus. Man atrodo, kad netolima ta ateitis, kai ar premjeras, ar Aukščiausiasis Teismas, nors ir kaip būtų keista, bus raginami padaryti tai, kas yra užrašyta tame įstatyme, kurio Lietuvos žmonės per referendumą nepriėmė ir nepatvirtino. Aš prognozuoju būtent tokios plotmės ateitį, o ne kitokios. Man atrodo, kad šičia esantys deputatai turėtų (aš nežinau, ar toj salėj, ar kitoj, ar kaip) vis dėlto pasitarti apie Aukščiausiosios Tarybos darbo galimybes ateityje, apie iš viso jos buvimo galimybę ir galbūt ne tuščiažodžiauti, bet prieiti prie kažkokio sprendimo ir nuspręsti. Galų gale kad ne mums sakytų, jog jūs esat tokie ir tokie, negalit nieko padaryti (kaip gerbiamasis G.Vagnorius pasakė, kad jūs net premjero negalite atleisti ir pan.), bet kad mes parodytume, kad būtent tie deputatai, kurie nori dirbti, kurie yra pasiryžę dirbti ir kurie renkasi kiekvieną dieną šičia tam, kad dirbtų, kad būtent jie vertina padėtį ir įvardija tuos, dėl kurių kaltės darbas negali būti normaliai dirbamas. Štai toks yra mano požiūris, tokia nuomonė. Ir ja aš norėjau su jumis pasidalyti atsakydamas į deputato pasiūlymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam K.Motiekai. Aš tik noriu pasitikslinti. Jūs minėjote šios dienos darbotvarkės projekto 4 klausimą. Noriu pasakyti, kad tai mano sudaryta preliminari darbotvarkė, preliminarus projektas, jis nebuvo teikiamas šios dienos posėdžiui, teikiamas šiandien priimti. Dabar yra štai kokia galimybė. Kadangi 17 val. yra siūlomas bendras deputatų pasitarimas, tai dabar būtų reglamentinė pertrauka. Aš manau, kad tikrai galime užsiregistruoti ir po 25 min. susirinkti. Ir yra kita galimybė: dabar fiksuoti plenarinio posėdžio pradžią, tačiau toliau ji išsišakoja į du variantus: 17 val. ateina koalicijos deputatai ir susitariame, kas daroma... Mane praktiškai patenkintų toks variantas, kad dabar pradedame plenarinį posėdį, o 17 val., kai ateis koalicijos deputatai, sutarsime, ką organizuojame. Gerai, tai visų pirma aš vis dėlto norėčiau, kad būtų užsiregistruojama. Dar deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į pono L.Sabučio pasiūlymą, kad tol, kol nebus išaiškinta, kas sužlugdė šios dienos posėdį, kas atsakingas yra už šitą sužlugdymą, kalbėti apie bendrą darbą nuo 17 val.. lyg vėl nieko nebūtų įvykę, yra nelabai įmanoma. Čia buvo pono L.Sabučio pasiūlymas (jo dabar salėje nėra), aš tik primenu. Aš pritarčiau, kac vis dėlto turėtų būti kažkas atsakingas. Mes nežinom, o turėtumėm žinoti kas dezorganizuoja šitos Tarybos darbą. Nes taip ir dirbsim, nuo 17 val. pa dirbsim, o nuo 18 val. vėl nedirbsim ir vėl nežinosim, kodėl.
PIRMININKAS. Taip, aš kaip tik ir manau, kad mes nuo 17 val., kai susirinks visi deputatai, galėtume, pavyzdžiui, skirti laiko būtent šiam klausimui. Ar priimtinas toks variantas, kad 17 val. galime ne tik dėl rinkimų datos... Palaukit, ne tik dėl rinkimų datos, tačiau ir dėl šios dienos posėdžio nebuvimo priežasčių. Kartu tai būtų ir deputato J.Liaučiaus nuorodų patenkinimas. Dar deputatas A.Rudys patikslina, ir registruojamės.
A.RUDYS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo seniūno, ar aš turiu reglamentinę teisę reikalauti balsuoti dėl savo pasiūlymo, kad posėdis prasideda 16.30 val. ir trunka iki 18 val.
PIRMININKAS. Aš manau, jūs turite tokią teisę.
A.RUDYS. Ir kad jis eitų pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę, o jeigu kas nors nori ateiti į salę, deputatai visada turi teisę, gali ateiti, sėsti ir dirbti, o jei nenorės ateiti, tai nedirbs.
PIRMININKAS. Gerai, aš tada prašau deputatus užsiregistruoti. Salėje 53 deputatai. Ar jūs norite persiregistruoti? Ne? Tai tada kreipkitės, kad jus papildomai užregistruotų. Posėdžių sekretoriatas, manau, papildomai užregistruos deputatą B.Genzelį. Dabar, gerbiamasis Rudy, štai kokia dar problema, visiškai nuo manęs nepriklausanti. Toje darbotvarkėje, kurią siūlo 45 deputatai savo parašais, praktiškai, deja, nėra klausimų, kuriuos mes galime dabar svarstyti. Yra trys klausimai, kuriems reikia didžiojo kvorumo. Dabar, deja, negalime, pono V.Staskonio gerbiamasis Valys nerado, nors skambino. Jau ateis, sakė, kad tuoj ateis? Sėdi? Aišku. Ir pono V.Katkaus, kaip pranešėjo dėl Valstybės sienos įstatymo, taip pat dabar nėra. Aš sužinojau, kad yra ponas V.Staskonis. Deputatas ir Teisinės sistemos komisijos pirmininkas ponas J.Prapiestis nori pasisakyti. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne...
PIRMININKAS. Palaukit...
A.SAKALAS. Gal jūs oficialiai žodžiu ir gongu informuokit, kad posėdis pradėtas.
PIRMININKAS Man atrodo, jeigu aš neklystu, gerbiamasis Č.Juršėnas 15 val. smūgiavo gongu skelbdamas posėdžio pradžią. Taip? Posėdžio pradžia buvo fiksuota, todėl atėjęs 16 val. į salę nemušiau gongu. Prašom, gerbiamasis Prapiesti.
J.PRAPIESTIS. Aš noriu pasakyti, kad Civilinio kodekso rengimo grupės žmonės buvo atėję, buvo pasirengę dalyvauti posėdyje, tačiau aš manau, kad tokią prabangą nedirbti, ko gero, dabar Lietuvoje gali leisti tiktai dalis deputatų. Kadangi fakultete vyksta valstybiniai egzaminai, matau, kad nerealu, jog vyktų svarstymas, todėl aš šitiems žmonėms liepiau eiti į savo darbą ir būti ketvirtadienį 10 val.
PIRMININKAS. Tai nėra kam pristatyti Civilinio kodekso naujos redakcijos projekto?
J.PRAPIESTIS. Deja, taip.
PIRMININKAS. Taip? Tai kurį darbotvarkės klausimą mes dabar galėtume svarstyti? Deputatas J.Liaučius pirmiau užsirašęs, prašau.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu, kad ir mums visiems, ir
Lietuvai būtų pakankamai aišku. Mano oficialus paklausimas gimė labai
ilgai ir kantriai laukiant. Todėl jo turinys yra toks: kadangi mane neteisingai interpretuoja gerbiamasis pirmininkas, tai leiskite pradėti nuo Reglamento 149 straipsnio kas yra Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos vadovybė.
A.SAKALAS. Atsiprašau, seniūne, galima truputį dėl procedūros? Aš
labai prašyčiau transliuoti per radiją šitą pareiškimą.
PIRMININKAS. Ar pranesėjas pageidauja?
J.LIAUČIUS. Gal nereikia šito.
PIRMININKAS. Aš manau, kad gal dėl įrašo nebūtina ir balsuoti. Gal radijo darbuotojai sutinka...
J.LIAUČIUS. Oficialus paklausimas, skirtas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos vadovybei. Pagal Reglamento 149 straipsnį, cituoju: ,,Aukščiausiosios Tarybos vadovybę sudaro šie pareigūnai: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius. Taip pat pareigūnais laikomi... Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nariai, Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, jo pavaduotojai, Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pavaduotojas, nuolatinių ir laikinųjų komisijų pirmininkai". Tai štai, gerbiamieji, mano oficialus paklausimas skirtas šitai asmenų grupei. Mano teisė išplaukia iš Reglamento 10 straipsnio 3 dalies, cituoju: ,,Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako \ deputatų iš anksto pateiktus klausimus dėl savo pareigų vykdymo". Paklausimo klausimai ir yra dėl jų pareigų vykdymo, oficialūs, kurie turėtų mane patenkinti vienokia ar kitokia forma. Paklausimo turinys: ,,Aukščiausioji Taryba jau antras mėnuo kaip vegetuoja ir nevykdo pagrindinės savo funkcijos — įstatymų ir kitų norminių aktų priėmimo. Susidariusi padėtis teisiškai vertintina kaip nekonstitucinė arba kaip parlamento perversmas. Tai precedento neturintis civilizuotų demokratinių valstybių parlamentinėj praktikoj atvejis. Toliau tai tęstis nebegali. Vadovaudamasis Reglamento 149 ir 10 straipsnio 3 dalimi prašyčiau jus raštu atsakyti į šiuos klausimus dėl jūsų pareigų vykdymo. Pirma, dėl kokių priežasčių Aukščiausioji Taryba negali priimti įstatymų ir net susirinkti į paskelbtą posėdį? Kiekvieno jūsų nuomonė. Antra, dėl kokių priežasčių jūs asmeniškai nevykdėte Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 9, 10 skirsnyje, Reglamento 1, 2, 3, 4 straipsnyje ir įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso" 1, 4, 7 straipsnyje nustatytų pareigų ir nesilaikėte Deputatų statuso įstatymo 2 straipsnyje priimtos priesaikos žodžių: ,,Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus." Aš negalėjau paklausimo individualizuoti ir nurodyti, kad štai seniūnui taikomas toks Reglamento straipsnis, o kitam pareigūnui — kitoks, tačiau jūs pažiūrėję į tuos skirsnius ir straipsnius suprasite, kas vadovauja, kas koordinuoja, kas vadovauja posėdžiams, kas darbotvarkes priima, tvirtina, reikalauja, kad deputatai atliktų savo pagrindinį darbą. Antra, mano pareiškimas, ką aš siūlyčiau kaip savotišką išėjimą iš šios padėties. Tai mano pozicijos išreiškimas. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba yra nekonstitucinė, neveikianti institucija. Tai logiška valstybės parlamento beveik metus trukusios diskreditacijos pasekmė ir nemokėjimas ar nenoras pasiekti sutarimo, esant skirtingoms nuomonėms, dėl referendumo ar kito politinio reiškinio, beapeliacinis įsitikinimas savo teisumu. Atsakomybė už esamą Aukščiausiosios Tarybos padėtį tenka ne tik jos vadovybę sudarantiems pareigūnams (in corpore), kadangi pagal Reglamentą jie vienas su kitu yra subordinuoti ir negali kitaip veikti. Seniūnas negali atskirai veikti nuo Pirmininko, pavaduotojai — atskirai nuo seniūno padėjėjo, nuo komisijų pirmininkų ir t.t. Ne tik pareigūnams in corpore (manau, už pareigų netinkamą vykdymą jie neims viso uždarbio), bet ir kiekvienam deputatui asmeniškai. Tiek už veikimą ar neveikimą, tiek už stebėjimą iš šalies. Reglamento 146 straipsnyje rašoma (cituoju): ,,Draudžiama deputato mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t.y. ne tautos, valstybės ir visuomenės interesų atstovavimui." Sistemingą, tyčinį Aukščiausiosios Tarybos posėdžių nelankymą, nepaisant to, dėl kokių priežasčių, paskatų ar motyvų, laikau veikimu ne valstybės interesais. Šitokia... deputatų... pozicija pati pavojingiausia ir iracionaliausia, vadintina degolizmu. Destruktyvi būsena Aukščiausiojoje Taryboje įelektrino visuomenę, ji pavargo nuo mūsų, ponai deputatai. Atsistatydinti, nutraukti savo įgaliojimus pirma laiko taip pat reikia mokėti. Vyriausybė, tapusi nebeatskaitinga ir nebeatsakinga Aukščiausiajai Tarybai ir įstatymams, mums nėra pavyzdys. Susitarimai turi būti pasiekti laikantis šių principų. Juos išdėstau penkis: pirma — draudžiama bet kuriai deputatų grupei kelti išankstines ultimatyvias sąlygas, kaip, pavyzdžiui, kol nepriimsime įstatymo dėl išankstinių Seimo rinkimų, tol nedalyvausime Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose; antra — be pretenzijų pranašesnę politinę padėtį būsimuose Seimo rinkimuose; trečia be ambicijų ir apeliacijų į tautos dalies užtarimą ar aroganciją; ketvirta konsultacines grupes įteisinti Aukščiausiosios Tarybos vardiniu nutarimu, pagal pavardes. Skelbti grupių pavardes pagal įgaliojimus, nes yra sprendžiami valstybinės reikšmės klausimai, svarbūs mūsų rinkėjams(...). Konsultacinių grupių veikla yra vieša, o kasdienos darbas baigiamas oficialiu protokolu, kuris pateikiamas masinės informacijos priemonėms. Tik tokiu atveju destruktyvi deputatų pozicija taip ir liktų ,,kabinetinė", nežinoma nei stenogramai, nei politikams, nei kam nors kitam. Nesvarbu, kas tai būtų, kokia tai grupė. Dabartines derybų grupes vadino neteisėtomis ir už nieką neatsakingomis, nes buvo sudarytos ne pagal Reglamentą. Tai yra tuščias laiko leidimas, ir mūsų vadovybei reikia pareikšti tik užuojautą. Penkta — konsultacinių grupių darbo metu kiti deputatai privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ir priiminėti finansų, teisės, ekonomikos, žemės ūkio reformos ir kitus būtiniausius, nepolitinius įstatymų projektus. Reziumė: bet kokių įsitikinimų, bet kokiai frakcijai ar koalicijai priklausantys deputatai privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose ir laikytis jos priimto Reglamento." Birželio 16 d. Deputatas J.Liaučius.
Prašyčiau seniūno, pirmininko ir sekretoriato paramos perduoti pareiškimą paklausimą masinės informacijos priemonėms, televizijai, Europarlamentui ir Tarpparlamentinei sąjungai, kurios įstatus įsipareigojome gerbti ir vykdyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Žinot, man tikrai sunku garantuoti, pavyzdžiui, perdavimą į Europarlamentą. Jeigu nebūtų tokio Aukščiausiosios Tarybos protokolinio sprendimo, netgi perduoti, pavyzdžiui, į valstybės laikraštį aš nelabai pajėgčiau. Jeigu siūlote tokį kelią, pritartumėte mano tokiam siūlymui, tai aš neprieštarauju. Ir dar vienas dalykas. Aš jums garantuoju, gerbiamasis Liaučiau, kad aš suvokiu atsakomybę ir į jūsų paklausimą atsakysiu viešai, kartu pateikdamas ir raštu.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima?
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Tada aš norėčiau pasiūlyti priimti tokį protokolinį nutarimą, kurio jūs pageidaujate, ir siūlyti dėl jo balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai būtų, kad būtų aiškiau suformuluota, gal pats deputatas J.Liaučius primintų, į kokias instancijas siūloma perduoti. Tada būtų galima ir balsuoti. Dabar iš eilės deputatas V.Plečkaitis. Dar deputatas J.Liaučius. Prašau.
J.LIAUČIUS. Aš galiu pakartoti. Aš pageidavau, kad mūsų rinkėjai būtų informuoti, t.y. Lietuvos masinėms informacijos priemonėms, spaudai ir televizijai, Europarlamento sekretoriatui ir Tarpparlamentinei sąjungai.
PIRMININKAS. Žodžiu, Lietuvos masinėms informacijos priemonėms, Europarlamento (Europos Parlamento) sekretoriatui ir Tarpparlamentinei (Tarptautinei parlamentinei) sąjungai. Dar deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Kai pabaigsit šitą klausimą, aš norėčiau.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Sakalas dėl šito klausimo. Koks būtų formulavimas? Viskas gerai. Kad kartais nebūčiau apkaltintas piktnaudžiavimu, noriu turėti aiškesnį formulavimą. ,,Aukščiausioji Taryba įpareigoja Aukščiausiosios Tarybos seniūną ar posėdžio pirmininką..." Ne, na, aš neprivalau... Kam man yra pripaišomi tie dalykai? Aš norėčiau turėti įpareigojimą, tada būtų paprasta. ,,Perduoti deputato J.Liaučiaus pateiktą pareiškimą Lietuvos masinėms informacijos priemonėms, Europos Parlamento sekretoriatui ir Tarpparlamentinei sąjungai". Šitaip? Ar reikia dėl to balsuoti? Dėl šio dalyko dar nori pasisakyti deputatas L.Sabutis. Deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad visi deputatai, dalyvaujantys posėdyje, turbūt pritars deputato J.Liaučiaus pareiškimui, kad tai yra ir visų mūsų oficialus pareiškimas, ir oficialus prisidėjimas prie paklausimo pagal Reglamento punktus ir pagal Konstitucijos — Laikinojo Pagrindinio Įstatymo reikalavimus. Manau, kad toks oficialus paklausimas gali būti Aukščiausiosios Tarybos vardu. Galime visi prisidėti, kad nebūtų įspūdžio, jog čia yra tik vieno deputato žygis, o kad tai yra daugelio deputatų pozicija. Antra vertus, manau, jog reikėtų, kad šį pareiškimą mūsų kolega deputatas J.Liaučius gal pats perskaitytų per televiziją, tai būtų labai tvirta pozicija, ir todėl solidarizuojuosi ir prisidedu tiek prie pareiškimo, tiek prie oficialaus paklausimo.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka šiuo klausimu?
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau paklausti, ar mes čia jau visas nereglamentines institucijas ir struktūras išvardijom? Pavyzdžiui, pirmininkų pasitarimas su seniūnu ir Sekretorium tvarkant darbotvarkę yra reglamentinis. Pareiškimas, kurį mes praeitą ar užpraeitą savaitę priėmėm, irgi yra reglamentinis. Vadinasi, nutarimo vykdymas (5 punkte) yra reglamentinis ar nereglamentinis?
PIRMININKAS. Mano manymu, taip.
V.JARMOLENKA. Na, tada aš nematau reikalo sakyti, kad mes čia vegetuojame, ir skųstis į Europos Parlamentą.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš norėčiau dėl dviejų dalykų. Pirmiausia 16.37 val. vyko registracija, tuo metu teko priimti Norvegijos užsienio reikalų ministrą ir dalyvauti įteikiant jam Sausio 13-osios medalį, todėl negalėjau užsiregistruoti. Prašau, kad tai protokole būtų pažymėta, jog aš dalyvauju šios dienos posėdyje.
PIRMININKAS. Posėdžio sekretoriatas fiksuoja.
L.SABUTIS. Aš mačiau, kad nebuvo užfiksuota. Aš iš esmės pasisakau prieš visus tuos, kurie šiandien neatvyko į Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Viena. Antra, kolegos J.Liaučiaus pareiškimo turinys, kad kai kurios struktūros neprisidėjo rengiant darbotvarkę, būtų nevisiškai teisingas, nes, jeigu pamenat, praeitų metų rudenį kai kurių mūsų deputatų pastangomis, balsuojant Aukščiausiajai Tarybai, buvo išbrauktas reikalavimas, jog aptariant darbotvarkę, kassavaitinę darbotvarkę būtų derinama su Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriumi ir Prezidiumu. Todėl toks teiginys yra neteisėtas. Sekretorius ir Prezidiumas pateikia sesijos programą ir už tai jis atsako.
Dėl darbų organizavimo. Negalima sutikti ir, manau, nėra jokio reikalo kreiptis į Europos Parlamentą dėl mūsų vidinių, leiskite pasakyti, kivirčų, dirbtinių arba natūralių. Kad Aukščiausioji Taryba nedirba pusantro mėnesio, irgi yra klaidingas teiginys. Susitarimas įvyko, Aukščiausioji Taryba dirbo iki šiandienos taip, kaip sugebėjo, ir vyko plenariniai posėdžiai, ir buvo priimtas bendras pareiškimas, kokius mes darbus atliksime. Štai dėl šiandienos posėdžio galima aiškintis ir teigti, kad yra taip, tai yra akivaizdu. Todėl manyčiau, kad pakanka kol kas apsiriboti tuo, jog mes turime įvertinti padėtį, įvertinti darbą būtent pareigūnų, kurie atsakingi už Aukščiausiosios Tarybos darbo organizavimą, taip pat nustatyti kaltę tų deputatų, pareigūnų, kurie sugriovė šį posėdį. Jeigu nebus pasakyta Aukščiausiojoje Taryboje, kas buvo iniciatoriai sugriaunant šį Aukščiausiosios Tarybos posėdį, bet koks kitoks pareigūnų atsakomybės reikalavimas būtų nepagrįstas.
PIRMININKAS. Taip, aš irgi manau, kad kiekvieno pareigūno atsakomybė yra skirtinga, o ne taip, kaip sakoma pareiškime, jog atsakomybė už Tarybą tenka vadovybę sudarantiems pareigūnams in corpore. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Kaip, atrodo, kolega A.Sakalas siūlė, aš pritarčiau tam pasiūlymui, jeigu teisingai supratau, kad deputato J.Liaučiaus pareiškimo pagrindu reikėtų ne tiktai seniūnui tokį įpareigojimą priimti, bet ir protokolinį nutarimą su užrašymu, kad šis nutarimas per Eltą išplatinamas masinės informacijos priemonėmis, taip pat, nors tai ir ginčytinas dalykas, visgi aš pasisakyčiau už tai, kad būtų informuotos ir Europos Parlamento, ir Tarpparlamentinės organizacijos. Kodėl? Kai kas gal suprastų tai kaip kažkokį skundimąsi arba nešvarių skalbinių išnešimą. Manau, kad ne taip. Nemanau, kad Lietuvos parlamentas yra dabar pasaulio dėmesio centre, be abejo, yra daug karštesnių taškų, tačiau man atrodo, gan daug tokių netikslių interpretacijų per spaudą, per įvairias telegramų agentūras pateko į Vakarų laikraščius, o iš jų žinių semiasi ir tarptautinės organizacijos. Manau, kad šiuo atveju būtų labai naudinga ir tikslinga išdėstyti oficialią parlamento poziciją.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Dabar aš noriu kreiptis į Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Kadangi Lietuva neturi jokio statuso Europos Bendrijoje, taip pat neturi ir aiškių santykių su Europos Parlamentu, gal tikrai būtų keistokas kreipimasis j Europos Parlamento sekretoriatą? Kaip sakot? Ne, svečio statusą mes turime Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje, o ne Europos Parlamente. Europos Parlamente mes neturime statuso, tik turime delegaciją ryšiams su Europos Parlamentu palaikyti. Gerbiamasis Liaučiau, ar sutinkate, kad Europos Parlamento sekretoriatas nebūtų minimas?
J.LIAUČIUS. Jūs patikslinote, kad būtent asamblėjoje.
PIRMININKAS. Europos Tarybos Parlamentinėje asamblėjoje.
J.LIAUČIUS. Būtent Parlamentinėje asamblėjoje, dėkoju jums.
PIRMININKAS. Su kuria aš turiu reikalų. Ką gi, ačiū. Žodžiu, ne Europos Parlamentas, o Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja, taip? Europos Tarybos sekretoriatas šitaip reiktų tada. Nes ten yra organas sekretoriatas. Tada siūlau štai tokį formulavimą: Aukščiausioji Taryba pritaria deputato J.Liaučiaus pareiškimui ir siūlo jį paskelbti Lietuvos masinės informacijos priemonėms bei supažindinti su juo Europos Tarybos sekretoriatą bei Tarpparlamentinę sąjungą. Vis dėlto norėčiau, kad būtų balsuojama už tokį formulavimą. Gerai, prašom sėsti į vietas. Dėl adresato pataisa, žinoma, būtų padaryta. Taigi prašom sėsti į vietas, kartoju šitą formulavimą: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pritaria deputato J.Liaučiaus birželio 16 d. pareiškimui ir nutaria jį paskelbti Lietuvos masinėms informacijos priemonėms ir supažindinti su šiuo pareiškimu Europos Tarybos sekretoriatą ir Tarpparlamentinę sąjungą. Prašau balsuoti. Atsiprašau, deputato L.Sabučio dar kitoks siūlymas.
L.SABUTIS. Aš siūlau ir prašau apsiriboti tik paskelbimu ir svarstymu čia, Lietuvoje, nesikreipiant ir neinformuojant Europos Parlamento arba Asamblėjos.
PIRMININKAS. Ar deputato L.Sabučio pozicija yra priimtina, kad apsiribotume tik Lietuvos masinės informacijos priemonėmis? Gal balsuokime dėl deputato L.Sabučio pasiūlymo? Dar deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Mes vis dėlto balsuojame kaip dėl Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo ar kaip dėl deputato J.Liaučiaus?
PIRMININKAS. Ne, kaip dėl deputato J.Liaučiaus.
VJARMOLENKA. Tai kodėl tada Aukščiausioji Taryba?
PIRMININKAS. Aukščiausioji Taryba pritaria. Deputatas turi teisę kreiptis ar nesikreipti. Gerai, tai dabar pagal Reglamento straipsnį dėl deputato L.Sabučio pasiūlymo. Kas už deputato L.Sabučio pasiūlymą, kad būtų apsiribota tik Lietuvos masinės informacijos priemonėmis, prašom balsuoti. Kas už deputato L.Sabučio pasiūlymą?
Deputato L.Sabučio pasiūlymui pritarė 6 deputatai, prieš 29, susilaikė 11. Taigi išeitų, kad nutariama supažindinti ir pasaulines parlamentines struktūras. Dar deputatas K.Motieka pageidavo. Prašau.
K.MOTIEKA. Aš prašyčiau gerbiamųjų deputatų pagalvoti, ar reikėtų šį dokumentą siųst su Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, koks jis ten bebūtų — protokolinis ar neprotokolinis. Man atrodo, kad galbūt reikėtų... Kiek buvo registruota? 53 deputatai, tai 53 susirinkusių į posėdį deputatų vardu. Kad čia nebūtų vėl įteikiamas kažkoks ginklas, kad štai nutarimo nėra, Aukščiausioji Taryba balsuoti negalėjo, per mažai deputatų buvo ir t.t. Nevadinti Aukščiausiosios Tarybos nutarimu, bet Aukščiausiosios Tarybos 53 deputatų prašymas yra patenkintas.
PIRMININKAS. Aš manau, balsavimas parodys, kiek yra deputatų, balsuojančių už tai, tai tokį skaičių ir būtų galima pasakyt.
K.MOT1EKA. Taip.
PIRMININKAS. Taip? Kažkiek ten deputatų prašymu deputato J.Liaučiaus pareiškimas yra pateikiamas per Lietuvos masinės informacijos priemones ir su juo supažindinamas Europos Tarybos sekretoriatas ir Tarpparlamentinė sąjunga.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo...
PIRMININKAS. Gerai, dėl vedimo tvarkos deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl pono K.Motiekos pasiūlymo. Aš norėčiau, kad neeiliniame posėdyje, kuris buvo sušauktas 43 deputatų pareiškimu, ir t.t. Todėl, kad Reglamento mes čia neturim, neturim mes kvorumo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taigi toks formulavimas. Žiūrėsim, koks deputatų skaičius, kad deputatų pritarimu... Na, gerai, dar registruojamės. Registracija prasidėjo. Salėje užregistruoti 54 deputatai. Aš nežinau, nespėju suskaičiuot greičiau negu elektronika. Galime jau balsuoti? Kas pritaria? Aš jau priminiau, kad deputatas Č.Juršėnas 15 val. gongo smūgiu paskelbė posėdžio pradžią. Na, tai dabar 17 val. tarsimės, pasitarimas ar ne. O dabar dar yra siūloma balsuoti dėl deputato J.Liaučiaus pareiškimo. Taigi kas už deputato J.Liaučiaus pareiškimą, prašom balsuoti. Deputato J.Liaučiaus pareiškimui pritarė 42 deputatai, prieš 1, susilaikė 4 deputatai. Pritarta, kad pareiškimo tekstas būtų perduotas Lietuvos masinės informacijos priemonėms ir su juo būtų supažindinta Tarpparlamentinė sąjunga ir Europos Tarybos sekretoriatas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima?
PIRMININKAS. ...42 deputatų pageidavimu. Prašom, gerbiamasis Sakalai.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, jums yra įteiktas deputato A.Rudžio protokolinio nutarimo variantas. Centro frakcija prašo balsuoti už jį. Būkit malonus, perskaitykite, o tada mes balsuotume.
PIRMININKAS. Tačiau deputatas J.Tamulis jau seniau stovėjo prie mikrofono. Aš noriu, kad jis dar pasakytų savo problemą.
J.TAMULIS. Aš, tiesą sakant, esu priverstas kalbėti apie dar vieną klausimą, kurį, matyt, Aukščiausiajai tarybai reikia svarstyti neatidėliojant ir nedelsiant. Kaip žinia, Lietuva yra pasiprašiusi tapti Eurotarybos nare. Buvo įdėta daugybė pastangų, kad į Lietuvą atvažiuotų atitinkama Europos Tarybos delegacija, kuri ištirtų padėtį taip, kaip reikalauja Europos Tarybos įstatai. Tikrai per didelius vargus pasiekta, kad ta delegacija atvažiuotų birželio 24—27 d. Tiesą sakant, susiklosčius tokiai situacijai, aš siūlau Aukščiausiajai Tarybai svarstyti klausimą, ar vis dėlto nederėtų atšaukti tos delegacijos vizito. Nes bijau, kad esant tokiai padėčiai Aukščiausiojoje Taryboje vizitas duos ne teigiamų, priešingai, neigiamų rezultatų ir gali atidėti šitą priėmimo procesą. Susiklosčius tokiai situacijai aš norėčiau, kad ketvirtadienį šitas klausimas būtų vis dėlto aptartas ir išspręstas.
PIRMININKAS. Taip, dabar supažindinu su deputato A.Rudžio parengtu protokolinio nutarimo projektu. Jis skamba taip: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas. Protokolinis. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: Įpareigoti Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos valdybą... (valdybos nebėra, aš taip suprantu) direkciją skirti laiko šių metų birželio 16 d. ,,Panoramos" laidoje išdėstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nuomonę dėl padėties Aukščiausiojoje Taryboje. Antra. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatus paaiškinti Lietuvos žmonėms padėtį, susidariusią Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje." Čia tik neaišku, kokius deputatus įpareigoti.
A.SAKALAS. Deputatas A.Rudys galėtų patikslinti, kokius deputatus.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Prašau pakartoti klausimą, nes aš tuo metu šnekėjausi.
PIRMININKAS. Taip, aš dar tik noriu pasitarti, dabar kaip tik atėjo koalicijos deputatai, gal galime dėl jų susitarti. (Balsai salėje) Na, aš mačiau kad buvo atėję. Gerai, nereikia kelti triukšmo. Aš matau, kad jie atėjo u jau vėl išeina. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš sąmoningai palikau ten plyšelius, nes aš tiesiog esu susirūpinęs, kad būtų šitaip priimtas nutarimas. Konkrečius žmones, aš manau, kad pora frakcijų pasiūlys. Pavyzdžiui, nuo Centro frakcijos galėtume deleguoti V.Andriukaitį.
PIRMININKAS. Na, tai geriau konkrečiau pasakykit, ar galėtumėt, a deleguojat.
A.RUDYS. Aš siūlau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Na, Centro frakcija gali pritarti tokiam siūlymui. Pritariam tokiam siūlymui. Na, o kitą deputatą aš siūlyčiau iš Tautos pažangos frakcijos.
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš irgi tada jau pagalvojau, jeigu ja mano (...) neina, tai gal J.Tamulio paprašytume iš Liberalų frakcijos.
PIRMININKAS. Taip, kiek aš prisimenu, deputatas V.Andriukaitis buvo užsiminęs, kad ir aš turėčiau kažkokią poziciją pasakyt. Ar galiu pasiūlyti save kaip trečią asmenį?
A.SAKALAS. Be abejo, gerai.
NEPRISISTATES DEPUTATAS. Tautos pažangos frakcija siūlo savo narį poną R.Paulauską.
PIRMININKAS. ,,Įpareigoti Aukščiausiosios Tarybos deputatus: Vytenį Andriukaitį, Rolandą Paulauską, Joną Tamulį." Matau, kad yra pakankamai daug, aš pats nesiūlau savo kandidatūros. (Balsai salėje) Tai kol kas paminėti trys deputatai. (Balsai salėje) Lieka trijų deputatų pavardės. Taip? Deputatai: V.P.Andriukaitis, R.Paulauskas ir J.Tamulis. Deputatas J.Tamulis atsiima, jis nesutinka. Tai dabar yra du deputatai. Deputatai:
V.Andriukaitis ir R.Paulauskas.
A.SAKALAS. Galima dar pasiūlyti deputatą J.Liaučių.
PIRMININKAS. Dėl manęs galit siūlyt ką norit. Bet jeigu mes daug deputatų siūlysim, tai ,,Panorama" tikrai nėra guminė. Gerai, du deputatai. Deputatas V.Plečkaitis šituo klausimu? Prašau.
V.P.PLEČKAITIS. Aš siūlyčiau vis dėlto iš LDDP vieną atstovą, o vieną arba iš Tautos pažangos, arba iš Centro išbraukti. Tai mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Gerai, atrodo, nepopuliarus buvo jūsų pasiūlymas. Prašau balsuoti už Centro frakcijos pateiktą protokolinio nutarimo tekstą, kuis skamba štai kaip: ,,Įpareigoti Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos direkciją skirti laiko šių metų birželio 16 d. ,,Panoramos" laidoje išdėstyti Aukščiausiosios Tarybos nuomonę dėl padėties Aukščiausiojoje Taryboje. Antra. Įpareigoti Aukščiausiosios Tarybos deputatus V.Andriukaitį ir R.Paulauską paaiškinti Lietuvos žmonėms padėtį, susidariusią Aukščiausiojoje Taryboje." Štai toks tekstas. Dar deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Man atrodo, kad mūsų trijų trims minutėms bus per daug. Mes iš trijų išrinksim du, kurie...
PIRMININKAS. Taigi du liko. R.Paulauskas ir V.Andriukaitis liko.
R.PAULAUSKAS. Atsiprašau tada.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai gal net ir vieno tada užtektų.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Abejoju dėl teiginio, jog mes išdėstysime arba tie du deputatai išdėstys Aukščiausiosios Tarybos nuomonę apie padėtį Aukščiausiojoje Taryboje, kaip suformuluota. Manyčiau, kad tai galėtų būti Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupės nuomonė. Arba padėtis Aukščiausiojoje Taryboje...
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš, kaip šito pasiūlymo autorius, noriu vis dėlto paprašyti palikti šiuos žodžius. Todėl, kad čia vyksta Aukščiausiosios Tarybos posėlis, oficialus posėdis. Ir dėl to tie deputatai, kurie dalyvauja šitame posėdyje, yra ne kokia nors grupė, bet būtent... Tik čia esantys deputatai gali pareikšti Aukščiausiosios Tarybos nuomonę.
PIRMININKAS. Čia protokolinis nutarimas. Taip, aš pabrėžiu, kad protokolinis. Taigi prašau balsuoti už šį protokolinį nutarimą. Kas už? Nereikia prašyt, gerbiamasis Rupeika. Už balsavo 38 deputatai, prieš balsavo 3, susilaikė 2 deputatai. Protokolinis nutarimas priimtas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima?
PIRMININKAS. Deputatai yra įpareigojami. Dabar aš vis dėlto norėčiau, kad grįžtume dėl šito pasitarimo, kurį siūlė deputatai. Kadangi normaliame posėdyje nėra klausimų, kuriuos būtų galima svarstyti, lieka pasitarimas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, aš norėčiau dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Sakalai.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, aš prašyčiau frakcijos vardu balsuoti dėl to, kad šios dienos darbotvarkės klausimai būtų įrašyti į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Matot, čia mes tada jau tikrai patenkame į, atrodo, tokią reglamentiškai keblią padėtį. Įrašome į ketvirtadienio darbotvarkę tokius klausimus, lyg jie būtų kokioj savaitės darbotvarkėj. Kol kas jie nėra savaitės darbotvarkėje, o yra tik 45 deputatų inicijuoti šios dienos posėdžiui, kaip yra parašyta antraštėje, po kuria pasirašė 45 deputatai. Be deputatų parašų mes jų negalėtume automatiškai perkelti.
A.SAKALAS. Tai galima atlikti balsuojant, gerbiamasis seniūne. Nebūtina formalizuoti parašais.
PIRMININK4S. Ne. Aš noriu pasakyt, kad tada pirmiausia turėtų bū patvirtinta savaitės darbotvarkė, kurią galima patvirtinti tik esant 65 deputatams salėje. Tik tada galėtume nuspręsti. O čia dabar eita buvo kitaip Aš neprieštaravau, kad ir šiandien jie būtų svarstomi. Tik, deja, nepavyksti svarstyti. Tai, gerbiamasis Sakalai, sutikit su tuo, kad mes negalim elgtis- taip, lyg šitie klausimai būtų savaitės darbotvarkėje.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, per pertrauką deputatas... tai yra gerbiamas A.Valys mane įtikinėjo, kad surinkti parašai pagal Reglamentą būtent ir reiškia, kad įrašoma į savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Taip, turi būti įrašyti į savaitės darbotvarkę, bet buvo parašai konkrečiai dėl šios dienos. (Balsai salėje)
A.SAKALAS. Tai už tai mes ir siūlom perkelti į ketvirtadienį.
PIRMIN/NKAS. Nežinau, šiek tiek komplikuota situacija.
A.SAKALAS. Man atrodo, gerbiamasis seniūne, mums nereikėtų šiandien rinkti iš naujo parašų, mes tiktai gaištume be reikalo laiką, gal tai padarykime paprasčiausiai balsuodami. (Balsai salėje)
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gerbiamasis seniūne, galima pasakyti? Man regis, kad čia neprieštarauja Reglamentui, kadangi savaitės darbotvarkę mes galėsim patvirtinti ketvirtadienio rytą, kai susirinks 65 deputatai. Šie klausimai bus įtraukti automatiškai. Taigi mes galim perkelti į ketvirtadienį tuos klausimus.
PIRMININKAS. Ne, nors čia buvo remtasi ir mano padėjėju ponu A.Valiuliu, tačiau būtent ponas A.Valys sako, kad reiktų tada surinkti parašus dėl kitos dienos, kadangi buvo surinkta dėl svarstymo birželio 16 d. Na, aš nesiryžtu teikti, mano manymu, nereglamentiško dalyko. (Balsai salėje)
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, aš jums siūlyčiau pasiūlymą. Paklauskite deputatų, ar bent vienas iš pasirašiusių prieštarauja, kad tai būtų įrašyta ketvirtadienio darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Na, čia tikrai ne visi salėje dabar yra. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kaip tik aš ir norėjau pasiūlyti tai atlikti dabar, nes yra pakankamai deputatų. Aš manau, kad 40 ir daugiau deputatų pasisakys už tai, kad ketvirtadienį vyktų normalus posėdis ir jame būtų svarstomi šitie klausimai, dėl kurių, aš manau, visiškai teisėtai deputatas L.Sabutis šiandien iškėlė klausimą, kas sužlugdė šios dienos Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Ir aš manau, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kaip pareigūnui, taip pat derėtų įsiklausyti į šį gerbiamojo Sekretoriaus iškeltą klausimą.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Tačiau mes negalim taip lengvai manipuliuoti, jau yra buvęs pareiškimas, kad tai buvo neteisėtas posėdis. Mano manymu, tada buvo teisėtas posėdis. O štai jeigu dabar taip automatiškai perkeliame j ketvirtadienio darbotvarkę, lyg jau būtų patvirtinti savaitės darbotvarkės klausimai, tai būtų tikrai nereglamentiška. Na, pykit nepykit, deja, šitaip yra. Taigi aš manyčiau, kad būtų galima baigti šios dienos plenarinį posėdį ir pasitarti dėl bendro deputatų pasitarimo su koalicijos deputatais. Baigiam plenarinį posėdį. Dar deputatas L.Sabutis, ir galėsime fiksuoti.
L.SABUTIS. Aš kaip tiktai norėjau pasiteirauti, ar mes jau svarstome ketvirtadienio darbų tvarką, ar tik tariamės, ką daryt, kad šiandien neįvyko posėdis. Man atrodo, kad reikėtų susitart čia esantiems deputatams ir pasižadėti, jog bus svarstomas ir koalicijos deputatų parengtas nutarimas Dėl pirmalaikių Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) rinkimų". Manyčiau, kad " šis projektas vertas dėmesio, taip pat ir tie projektai, kurie buvo pasiūlyti šiandien dirbusių deputatų. Manyčiau, turėtų būti iš abiejų pusių susitarta dėl šių klausimų. O jeigu susirenka Aukščiausioji Taryba, aš manau atitinkamai turėtų būti prieš ketvirtadienio posėdį Prezidiumo pareiškimas, o jeigu tokio pareiškimo nėra, reiškia, Prezidiumas praktiškai nusišalina nuo savo pareigų vykdymo. Tik Prezidiumas gali skelbti, įvyks ar neįvyks posėdis, jeigu nėra specialaus Tarybos nutarimo. Todėl manau, bet kokios grupės ar frakcijos, ar kitas pareigūnas neturi teisės šito skelbti Siūlau pasikeisti nuomonėmis dėl ketvirtadienio darbotvarkės. Būtinai siūlau šitą klausimą pradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Taip, bet kad mes sutarėme, kad jau nesvarstysim ketvirtadienio darbotvarkės. Taip, yra kitas būdas garantuoti ketvirtadienio darbotvarkės buvimą. Dar deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš kaip tik ir norėčiau atkreipti gerbiamojo L.Sabučio dėmesį į tai, kad mes turime ketvirtadienio darbotvarkę patvirtinti pagal Reglamentą. Ir paprašyti kolegų deputatų, kad jie iš tikrųjų šiandien patvirtintų ketvirtadienio darbotvarkės klausimus. Kiek aš žinau, šiandieną daugelis klausimų nebuvo svarstyti, manau, logiška, kad jie bus perkelti į ketvirtadienį. Ir pritarčiau, jog reikėtų pradėti svarstyti nutrūkusią, ne įvykusią Aukščiausiosios Tarybos diskusiją dėl Aukščiausiosios Tarybos tolesnio darbo arba dėl Aukščiausiosios Tarybos paleidimo. Noriu pabrėžti, jog ta diskusija neįvyko, buvo tik pristatyti keli projektai, ir aš pritarti gerbiamojo L.Sabučio pozicijai, kad į ketvirtadienio darbotvarkę galimi įrašyti diskusijas dėl rinkimų datos motyvų prieš ir už, kad būtų išklausyt argumentai, dėl ko mes keliame šitą klausimą. Ir manau, kad tokia disku sija turėtų įvykti, jai turbūt pritars visi kolegos deputatai. Manau, kad j duos vaisingų rezultatų svarstant patį rinkimų klausimą kaip tokį, derinam jį su ekonomine situacija ir visais kitais dalykais, kurie šiandien Lietuvoj labai pribrendę ir aktualūs. Ir todėl manyčiau, kad tokia diskusija dėl vis nutarimų ir apskritai dėl Aukščiausiosios Tarybos paleidimo yra labai vertinga ir reikalinga. Manyčiau, kad ji darbotvarkėj galėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi aš noriu dar kartą akcentuoti. Jeigu mes šiandie nutariame dėl ketvirtadienio darbotvarkės klausimų, aš praktiškai esu įsitikinęs, kad tai būtų mūsų neteisėtas veiksmas, ir aš įsivaizduoju, koks gali būti tada atoveiksmis. Aš tikrai šiandien neteiksiu balsuoti dėl šių klausimų perkėlimo į ketvirtadienį. Kadangi 45 pasirašę deputatai nepavadins šitų klausimų savaitės darbotvarkės klausimais ar kaip nors kitaip, o pasakė, kad tai konkrečiai šios dienos posėdžio klausimai, todėl negali jie būti perkelti į ketvirtadienį, reikia ieškoti kitos Reglamento numatytos galimybės, todėl kol kas ketvirtadienio darbotvarkė, artimiausio posėdžio darbotvarkė, nėra formuojama. O šiaip yra Reglamento 85 straipsnis apie papildomo posėdžio surengimo galimybę ir t.t. Tai aš norėčiau, kad dar truputį pasiliktumėte po to, kai aš trinktelsiu gongą. Posėdis yra baigtas. Tačiau noriu, kad dabar būtų pasitarta dėl galimybės šiandien surengti, kaip numato Reglamento 86 straipsnis, deputatų pasitarimą kuriems nors klausimams pirmiausia aptarti. Ar manote, kad tikslinga dabar padaryti ir pakviesti koalicijos narius? (Balsai salėje, negirdėti)
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis buvo užsirašęs pirmiausia. Prašom.
V.P. PLEČKAITIS. Aš siek tiek norėjau pasakyti tai, ką pasakė V.Andriukaitis, bet jis, žmogus, turintis daugiau kalbėjimo meno patyrimo, žinoma, mane aplenkė. Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto šitą klausimą apskritai reikėtų išplėsti. Nieko prieš, kad mes dabar visi bendrom jėgom ne kariaudami, o bandydami susitarti po pertraukos, matyt, kavos, pradėtume tokį neformalų pasitarimą, bet jį, jo tematiką siūlyčiau išplėsti ir nagrinėti susidariusią padėtį pačioje Aukščiausiojoje Taryboje, politinę situaciją Lietuvoje, neapsiriboti vien tuo, kas čia yra, t.y. rinkimų data ir su tuo susijusiu įstatymu. Štai šitie klausimai reikalauja daug platesnio konteksto, ir aš manau, kad apie tai būtų galima kalbėti ir šiandien, ir ketvirtadienį, o tuos klausimus, kurie čia buvo automatiškai įrašyti, pasiūlyti perkelti į ketvirtadienį. Dabar pagrindinis klausimas yra politinė krizinė situacija pačiame parlamente ir kaip ją galima sustabdyti arba jos išvengti. Aš siūlyčiau būtent tą temą išplėsti mūsų uždarame posėdyje, arba neformaliame posėdyje, o paskui ją ir formalizuoti.
PIRMININKAS. Aišku. Taigi Sąjūdžio koalicija siūlė pasitarime, šitame deputatų pasitarime aptarti du minėtus klausimus, o kita parlamento dalis galėtų tada siūlyti svarstyti šiame pasitarime klausimą apskritai apie Aukščiausiosios Tarybos darbą, dabartinę situaciją Aukščiausiojoje Taryboje. Galbūt galima būtų kviesti koalicijos narius, pavyzdžiui, 18 val. į tokį pasitarimą? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis seniūne, ar jūs garantuojat, kad 18 val. bus kas nors iš Sąjūdžio koalicijos?
PIRMININKAS. Žinot, aš tikrai už nieką negaliu garantuoti.
J.PANGONIS. Tai gal jūs sužinokit ir mums pasakykit, nes mes laukim, paskui vėl ateisim ir vėl nieko nesulauksim.
PIRMININKAS. Gerai, tada mes dar pasikalbėdami 3 min. laukiame, kol bus pasakyta nuomonė. Gerai?
J.PANGONIS. Gerai.
PIRMININKAS. Dar deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Gal reikėtų šio pokalbio metu mums išsiaiškinti, kas vis dėlto atsakingas už perversmą Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvoje, apie ką kalbėjo gerbiamas L.Sabutis?
PIRMININKAS. Tai aš kaip tik ir minėjau, kad koalicija siūlo dėl dviejų klausimų pasitarti, o šita antra parlamento pusė siūlo dar pridurti ir šitą klausimą. Na, nežinau, kaip jūs jį formuluosit — ar perversmas, ar pučas, ar dar kaip nors. Gerai. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš jokiu būdu taip, kaip ką tik teigė G.Ilgūnas, nesakiau. Aš tik sakiau, kad, be abejo, yra žmonės, kolegos deputatai ir pareigūnai, kurie atsakingi, kurie ragino, jog šiandien neįvyktų Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Aš prašiau išsiaiškinti ir noriu čia išgirsti. O apie perversmus ir kitokius... Prašau neiškraipyti mano teiginio!
PIRMININKAS. Aiški jūsų pozicija. Laukiu, kol kas nors praneš, ar koalicija pasiryžusi 18 val. dalyvauti tokiame pasitarime. Gerai, gal, gerbiamasis Juršėnai, ir jūs galėtumėt nueiti? (Balsai salėje, negirdėti)