1992 m. birželio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
Diskusija dėl darbotvarkės
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Mielieji kolegos, kaip dažnai atsitinka, turiu sakyti tai, kas man nėra miela, turiu pasakyti štai ką. Birželio 9 d. Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą, kurio 5 punkte rašoma: ,,Tęsti konsultacijas tarp Aukščiausiosios Tarybos frakcijų ir sutarimo pagrindu pateikti Aukščiausiosios Tarybos posėdžių darbotvarkei įstatymus ir klausimus, kuriuos ši Aukščiausioji Taryba turės priimti iki naujų rinkimų." Vakar vakare 19 val. buvo susirinkę frakcijų atstovai, jeigu neklystu, dalyvavo visų 9 frakcijų atstovai, tarp jų ir koalicijos deleguoti žmonės, ir nebuvo pasiektas susitarimas dėl šios dienos rytinio posėdžio darbotvarkėje numatytų klausimų. Todėl nors ir nebuvo balsuota, konsultacijose dalyvavę deputatai, bent jau jų dauguma, patikėjo man pasakyti, kad nepasiekus susitarimo dėl darbotvarkės šiandien 10 val. plenarinis posėdis nepradedamas. 12 val. vėl renkasi konsultacijų grupė, kurioje dalyvauja visų frakcijų atstovai. Buvo pasakyta, kad deputatai kviečiami j salę šiandien 15 val. Ir tikimasi, kad iki to laiko bus suderinti darbotvarkės klausimai. Taigi aš negaliu pradėti šio plenarinio posėdžio, kadangi tai prieštarautų jau minėto pareiškimo 5 punktui. Tačiau štai dabar aš matau, kad yra mažiausiai 43 deputatų parašai. Tie parašai yra po 6 klausimais. Tai rinkimų komisijos pirmininko pranešimas apie birželio 14 d. referendumo rezultatus, antras Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas, trečias Civilinio kodekso naujos redakcijos projektas, ketvirtas Komercinių bankų įstatymo projektas, penktas — nutarimo dėl deputato V.Čepaičio mandato projektas, šeštas — Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas. Taigi deputatai inicijuoja šitų klausimų .varstymą. Aš dar kartą turiu pasakyti, kad mano nuomonė buvo kiek kitokia. Sutinku, kad posėdis gali būti pradėtas, tačiau, kaip jau vakar minėjau, aš nenorėčiau vadovauti šitų klausimų svarstymui tol, kol nesutariame taip, kaip numato pareiškimo 5 punktas. Aš manau, kad ponas Č.Juršėnas sutiks vadovauti šiam posėdžiui, šių klausimų svarstymui. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš noriu pridėti prie to, ką jūs pasakėte, kad susitarimas ir pasitarimas dėl darbotvarkės vakar buvo ne tik vakare, bet ir iš ryto. Darbotvarkė buvo sutarta iš ryto, jūs pats ją atspausdinote, išdalijote deputatams ir tik vakare įvyko kažkokie kitokie pasikeitimai. Visa tai aš galiu tik įvardyti kaip to paties Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo 5 punkto pažeidimą, padarytą tų deputatų, kurių dabar nėra salėje. Labai gaila, kad taip vyksta, bet šį faktą mes turime konstatuoti.
PIRMININKAS. Aš taip pat tai noriu konstatuoti ir primenu, kad mano parengtas darbotvarkės projektas, sudarytas iš 12 punktų, dar turėtų būti aprobuotas frakcijose ir koalicijose ir 19 val. pateiktas iki galo aptarti. Kadangi 19 val. nebuvo sutarta dėl šitų darbotvarkės klausimų, aš nematau galimybės svarstyti šitos darbotvarkės. Tai prašom, gerbiamasis Juršėnai. Prieš tai deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau paprašyti prieš svarstant referendumo klausimą perskaityti darbo grupės Konstitucijai rengti trumpą pareiškimą.
PIRMININKAS. Jūs norite jį skaityti?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, aš noriu jį perskaityti. Darbo grupės atstovų pareiškimą.
PIRMININKAS. Prašom.
Konstitucijos rengimo grupės pareiškimas (deputatas V.P.Andriukaitis)
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, leiskite perskaityti Konstitucijos derinimo grupės atstovų pareiškimą.
,,Pagal pasiektą visų frakcijų ir frakcijoms nepriklausančių deputatų susitarimą praeitą savaitę buvo tęsiamas darbas deputatų grupėje derinant Konstitucijos nuostatas. Jau susitarta dėl esminių Konstitucijos straipsnių pataisų. 1992 m. birželio 15 d. 11 val. susirinkus atstovams į eilinį posėdį buvo raštu pateiktos pozicijos, dėl kurių pasiektas tam tikras susitarimas. Buvo pasiūlyta svarstyti rastu pateiktus formulavimus, kad būtų užfiksuotas praeitos savaitės darbo rezultatas. Formulavimai buvo visų atstovų trumpai aptarti posėdyje. Po to Sąjūdžio koalicijos atstovai paprašė pertraukos, kad galėtų visa tai aptarti koalicijos posėdyje. Buvo susitarta, jog kitas posėdis vyks birželio 15 d. 19 val. 217 kabinete, tačiau vakare į minėtą posėdį Sąjūdžio koalicijos atstovai neatvyko, iš anksto apie tai nepranešė kitų frakcijų atstovams. Manome, jog toks susitarimų nepaisymas trukdo normaliam Aukščiausiosios Tarybos darbui ir apsunkina galimybę pasiekti susitarimą." Konstitucijos derinimo grupės atstovai, buvę vakar 1S val., posėdyje, deputatai: V.Andriukaitis, B.Genzelis, R.Ozolas, Č.Okinčicas, K.Lapinskas, E.Klumbys. Ačiū.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Prašom. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš atsiimu, duokit iš eilės.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys. Prašom.
Diskusija dėl tolesnio darbo
B.LUBYS. Aš noriu kreiptis į gerbiamuosius pirmininkus ir paprašyt, kad vis dėlto reikia gerint darbo organizavimą ir informatikos organizavimą. Jeigu vakar 19 val. ar 20 val. vakare buvo tartasi ar nesusitarta, matyt, nesunkų perduot į informacijos centrą, televizijai, radijui, paskutinėse vakaro laidose pranešti, kad šiandien posėdis nevyks. Galima juk daryt atvirkštinę išvadą, kurią aš dabar sau padariau. Aš dalyvausiu posėdžiuose, kai bus paskelbta, kad posėdis vyks. Manyčiau, kad tada, jeigu nėra pranešimo, kad jis nevyks, aš turėsiu vadovautis tik teze, kad posėdis nevyks, ir tiktai išgirdęs per radiją arba televiziją pranešimus, kad posėdis vyks, tada dalyvaut. Šįryt važiuojant čia 9 val. per radiją buvo pranešta, kad posėdis nevyks, tai galbūt galima, kad būtų žinoma informacija. Lietuvos radijo... Ačiū.
PIRMININKAS. Aš galiu gerbiamajam deputatui pranešti, kad būtent tas rytinis pranešimas buvo padarytas seniūno E.Gentvilo iniciatyva. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, man visiškai nesuprantama, kodėl mes negalime svarstyti tų klausimų, dėl kurių visi sutarėme. Juk yra derinimo grupės, jos dirba, jos gali dirbti ir posėdžio metu, o mes spręskime tuos tikrai svarbius klausimus, pavyzdžiui, Žemės mokesčio įstatymą. Savivaldybės negali finansuoti, trūksta pinigų, o mes čia kaip gaidžiai užsispyrę vienas su kitu šokame, kažkokį neaiškų žaidimą žaidžiame. Todėl aš manyčiau, kad labai negražiai elgiasi ta grupė, kuri šiandien žlugdo posėdžius, nes mes tikrai galime spręsti tuos klausimus, kurie visiškai neturi nieko bendro su rinkimais, su kitom iškylančiom problemom. Ir kai išsispręs kitos problemos, tuomet galima bus grįžti prie jų sprendimo, prie Rinkimų įstatymo ar prie datos paskelbimo. Esame jau sutarę, kad rinkimai rudenį, kad reikia suderinti Rinkimų įstatymą, Konstituciją. Todėl manau, kad dirbkime taip, kaip dirbame. Pagal Reglamentą posėdis kiekvieną antradienį turi prasidėti lyg 10 val., ir jeigu kuris deputatas skelbia per radiją, kad posėdis neįvyks, tai dar nėra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, man regis.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš tiesiog nežinau, ką ir pasiūlyt reikėtų, kai tokia situacija, bet atrodo, kad dvi dalys vėl skirtingose patalpose... Vis tiek mes nerasim bendro sprendimo. Aš siūlyčiau galbūt ir čia esantiems deputatams, tiems, kurie tęsė derybas ir dalyvavo frakcijose, pasitarimuose sudarant tą darbotvarkę, vis dėlto nepamiršti mūsų bendro susitarimo. Aš pritarčiau tai daliai deputatų, kurie pirmiausia norėtų vis dėlto, kad būtų apibrėžta rinkimų data. Mes kartu dalyvaudami paskutiniuose posėdžiuose tartum dėl to ir susitarėme Šiandien iškilo problema, kodėl neatėjo dalis deputatų. Tik dėl to (kaip man buvo paaiškinta), jog nėra darbotvarkėje įrašyto tokio klausimo kaip rinkimų datos pasirinkimas arba bent jau naujo įstatymo principų išdėstymas. Jeigu mes galėtume sutarti, kad šie klausimai bus svarstomi, sakykim, ne tuoj pat, o kad ir šiandien, galbūt mes surastume išeitį, kad galėtume vėl kartu dirbti. Kaip aš supratau, tai yra pagrindinis šiuo metu mūsų skyrybų šaltinis. Aš pasisakyčiau už tai, kad dalis mūsų deputatų, esančių čia salėje, vis dėlto surastų galimybę nueiti į koaliciją, pranešti (jeigu tai yra bendra nuomonė), kad vis dėlto tariamės dėl rinkimų datos, galėtume spręsti ir kitus klausimus sėkmingai. Atrodo, kad mes iš tikrųjų įstrigsime pusiaukelėje. Iš esmės aš net nežinau, ką toliau ir pasiūlyti.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L..APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, aš irgi noriu prisidėti prie visų, kad tikrai mes iš provincijų, kurie esame gana tolokai, pusantro, du šimtai kilometrų nuo Vilniaus... Aš sužinau tiktai Vilniaus prieigose 9 val., kad plenarinis posėdis nevyks. Sudeginau nemažai benzino (mums, žinoma, duoda toms išlaidoms, bet argi tokiems tikslams reikia šituos dalykus naudoti). Ir aš manau, kad kažkas turi atsakyti už šituos dalykus. Ir aš tikrai pritariu gerbiamajam deputatui B.Lubiui. Kol negausiu pranešimo, vyriausybinės telegramos, aš daugiau čia važiuoti nesiruošiu. Nes mes turim ir namuose, ir rinkimų apylinkėse pakankamai reikalų, o galų gale jeigu čia ir atvažiuočiau, tai aš turėčiau būti susiplanavęs (ar frakcijose, ar kur nors) darbą; dabar atvažiuoji ir sėdi kaip koks išmestas į krantą nereikalingas daiktas ir pasijunti kvailys. Manyčiau, kad šituos klausimus mes turime tik taip spręsti. Ir aš tikrai į sesiją atvyksiu tik tada, kai gausiu telegramą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad tie kolegos, kurie vis dėlto kalba neatsižvelgdami į mūsų pareiškimo esmę, į susitarimų problematiką, neįsigilindami, jog tie susitarimai iš tikrųjų pasiekiami tada, kai laikomasi priimto Reglamento, ir neatsižvelgiama į tai, kad susitarimai staiga dėl įvairių priežasčių netgi ir pažeidžiami, turėtų suprasti, kad jeigu yra pažeidimai, tuomet darbo ritmas reglamentuojamas labai paprastu dokumentu — Aukščiausiosios Tarybos Reglamentu. Aš dar nežinau, ar Aukščiausioji Taryba nutarė pakeisti savo Reglamentą ir tiems kolegoms, kurie nori į posėdžius atvykti pagal radijo pranešimus. Norėčiau tiktai priminti, jog yra Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas, pagal kurį antradieniais ir ketvirtadieniais vyksta normalūs posėdžiai. Aukščiausioji Taryba jo dar nėra atmetusi. Jei neeilinis posėdis, reikia klausyti radijo laidų, taip, ir gauti pranešimus, bet eiliniams, normaliems posėdžiams... Man atrodo, kad kolegos puikiai supranta, jog yra Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kuris numato atostogas birželio 30 d., yra Reglamentas, yra susitarimų grupės, kurios turi susitarti, o jeigu jo nepasiekia, tada veikia Reglamentas. Ačiū. PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau pasakyti, kad visų pirma prapuolė R.Ozolo pavardė, kuri buvo prieš mano.
PIRMININKAS. Tikrai aš neištryniau, prašom paspausti. Gerai, manykim, kad aš čia viską padariau. Prašom. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Ačiū. Aš norėčiau pabrėžti tą aplinkybę, kad nėra jokių dviejų savarankiškai posėdžiaujančių parlamentų. Yra vienas, dirbantis čia, ir yra deputatai, kurie nedalyvauja šitame posėdyje, tačiau mes žinome, kad su nedalyvaujančiais posėdyje deputatais yra kalbamasi bandant numatyti normalų darbą. Kaip buvo pranešta gerbiamojo seniūno, ana pusė deputatų, kuri yra išėjusi ir posėdyje nedalyvauja, prašo, kad posėdis nevyktų. Taip, tai yra oficialus jų prašymas, jeigu aš teisingai suprantu. O jeigu ne taip, tai būtų gerai, kad tuose pokalbiuose, derybose dalyvaujantys asmenys oficialiai informuotų Aukščiausiąją Tarybą apie tai, jog posėdis dėl tam tikrų aplinkybių vykti negali ir siūlomas toks ir toks tolesnis šios ienos mūsų darbo pobūdis. Kadangi tai nėra padaryta, aš drįstu pats šitą tvarką pasiūlyti. Man atrodo, kad, atsižvelgdami į tą per seniūną perduoti prašymą, mes galėtume posėdžio šiandien ir nerengti ir iki 15 val., kaip yra prašoma, pabandyti dar tartis dėl galimos tvarkos ir susitarimų dokumentų turinio. Prieš tai, aš manyčiau, kad, kaip ir buvo numatyta, galėsime paklausyti rinkimų komisijos, referendumo komisijos pirmininko .Litvino pranešimo apie referendumo rezultatus (tai nepaprastai įdomus svarbus visiems dalykas) ir tada daryti pertrauką. 12 val. rinktis pokalų grupėms, o 15 val. rinktis visam parlamentui. Tada pagal visą reikiamą arką, jau per nieką neperduodant, o pačioms derybų grupėms informuotai pristatyti tai, kas yra sutarta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš faktiškai norėjau pasiūlyti tą patį dalyką, apie ką kalbėjo gerbiamasis R.Ozolas. Mes čia kol kas tik spėliojame, kodėl taip vyksta, ir yra vis dėlto negera situacija, nes jokio dialogo tokiu būdu nėra. Gal galėtų, sakykime, gerbiamasis E.Gentvilas, kaip koalicijos atstovas, nueiti ir paprašyti koalicijos oficialiai įgalioto deputato ateiti, čia,. į salę, ir informuoti, kokios yra sąlygos, kokios yra priežastys ir ką mes toliau galėtume daryti. Mes dabar tai.p pat spėliojame, ar mes. galėsime 1.2 val. darbo grupėse dirbti, ar 15 val. Deputatai paprasčiausiai nežino, taip, jie turi daug kitų darbų, laikas yra brangus. Reiktų dabar aiškiai žinoti, kaip. mes šiandien toliau elgsimės, kaip mes toliau elgsimės rytoj, kaip toliau elgsimės poryt. Tai bent jau tokią oficialią informaciją iš mūsų kolegų, koalicijos, gauti salėje būtų labai gerai, ir aš prašyčiau gerbiamąjį E.Gentvilą būti šiuo atveju tam tikru tarpininku.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius. Prašom.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, reikia pagaliau turbūt įvardyti visa tai, kas čia vyksta, ir pasakyti žmonėms, mūsų visiems rinkėjams, lietuvių tautai. Jeigu koalicija supranta dialogą kaip jų (...) reikalavimų priėmimą, tai kam tada tos darbo grupės, kam tas žaidimas? Jei koalicija, koalicijos atstovai nežada garbingai vykdyti šito mūsų susitarimo, kuriame faktiškai buvo tam tikrų kompromisų, tai gal tada reikėtų... Gal mes jau visi labai pavargom, gal reikėtų tiesiog paskelbti atostogas ir už praėjusius metus (pernai mes atostogų neturėjom), ir už šiuos metus. Susirinktume pailsėję, gal tada ateitume visi į protą, nes čia vaikščioti, gaišinti laiką aš nematau jokio reikalo.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis. Prašom.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų klausimas ir teiginys iš koalicijos atstovų pusės, kad jie nesiruošia šiandien ateiti į posėdį ir praktiškai atsisako svarstyti tuos kiausimus, kurie yra darbotvarkėje ir kurie buvo sutarti vakar iš ryto, buvo jų pateiktas tiktai vakar vakare po 19 val. 1 iš tiesų buvo be galo problemiška informuoti visus deputatus, kad posėdi dėl šių priežasčių negalės vykti. Jie pageidavo surengti dar vieną susitikimą 12 val., aptarti susiklosčiusią situaciją, o posėdį planuoti, jeigu bus su tarta, 15 val. Argumentai, kuriuos jie išdėstė, buvo maždaug tokie: konkreti data nėra nustatyta, pertrauka, t.y. atostogų laikas, artėja, jiem trukdoma dirbti ir todėl jie neateis tol, kol nebus nustatyta data. Aš turi vilties, kad jie patys ateis ir pasakys, ką mano šituo kiausimu, nors tie žmonės, kurie buvo tose derybose, visa tai girdėjo. Aš sutinku, kad iš ties dvelkia tų susitarimų pažeidimu. Tačiau aš esu asmeniškai linkęs duok jiems galimybę atidėti šitą posėdį iki 15 val., nes manau (jeigu kiti nėra savo žodžio šeimininkai, tai būkime bent mes tais savo žodžio šeimininkais), kad ta dalis, tai, kas yra užrašyta pasiektuose susitarimuose, yra gerokai daugiau verta nei dviejų valandų posėdžio. Aš nenoriu dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai griauti, nes pateksim į labai nemalonią situaciją, kai viena pusė aiškins, kad kita pusė pirma pažeidė susitarimą, o kita pusė darys tą pat. Tada viskas, kas taip sunkiai buvo pasiekta ir susitarta, išlėks į orą. Aš manau, kad netgi jeigu viena pusė elgiasi ne visai korektiškai, tai kitai pusei reikėtų kurį taiką sukąsti dantis
A.SAKALAS. Galima dėl procedūros, gerbiamasis pirmininke?
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, Jums yra įteikti 44 deputatų parašai (man regis, ne visi deputatai apie tai žino). Yra prašoma, kad pirmiausia būtų išklausytas ponas V.Litvinas, po to daroma pertrauka iki 15 val. Ir manau, kad šitą pertrauką bus galima vaisingai išnaudoti tariantis su kitomis frakcijomis. Todėl aš manyčiau, kad mes turime čia ilgai diskutuoti. Aš siūlyčiau pradėti jums šitą dalyką daryti, o paskui prašom, jeigu po pono V.Litvino pranešimo dar norėtų kas nors šnekėti ir padiskutuoti, mielai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar kas nors pasirūpino pranešėjo pakvietimu? Gerbiamieji kolegos, dabar galime padaryti mūsų įvairių pasisakymų pertrauką. Aš pats šitą pertrauką išnaudočiau tokiam pareiškimui. Pirmiausia ar visi deputatai (tie, kurie čia salėje esat) yra susipažinę su ta darbotvarke, kuri siūloma, patikslinu, 45 pasirašiusių deputatų. Gal perskaitysiu, tada bus aiškiau. ,,Mes, žemiau pasirašę Aukščiausiosios Tarybos deputatai, reikalaujame, kad šių metų birželio 16 d. eiliniame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje būtų nagrinėjami siūloma tvarka šie klausimai: 10 val. — rinkimų komisijos pirmininko pranešimas apie birželio 14 d. referendumo rezultatus (pranešėjas čia patikslintas — gerbiamasis V.Litvinas), po to, 15 val., čia jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas (pranešėjas V.Katkus);
trečias klausimas — Lietuvos Respublikos civilinio kodekso naujos redakcijos projektas (pranešėjas V.Staskonis); ketvirtas klausimas — Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo projektas (pranešėjas V.Baldišis); penktas klausimas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl V.Čepaičio mandato" projektas (pranešėjas V.Litvinas); šeštas klausimas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projektas (pranešėja E.Kunevičienė)." Štai tokia siūloma darbotvarkė. Bet pirmiausia, gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes turim dirbti. Jeigu mes reikalaujam iš kitų tvarkos, patys turim dirbti nustatyta tvarka. Šitas posėdis nėra iš anksto skelbtas. Pagal Reglamento 74 straipsnį: ,,Aukščiausiosios Tarybos sesijos metu paprastai rengiami keturi posėdžiai per savaitę po du antradienį ir ketvirtadienį." Paprastai. Vadinasi, gali ir nebūti antradienį. O apie neeilinius posėdžius Reglamento 82 straipsnyje rašoma, cituoju: ,,Darbotvarkėje nenumatytas Aukščiausiosios Tarybos posėdis gali būti surengtas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo arba ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės iniciatyva." Iniciatyva yra, bet yra šito straipsnio antra dalis, kuri mums šiek tiek reikalus painioja. Todėl aš labai prašau visus įsiklausyti, ypač tuos, kurie geriau už mane išmano Reglamentą. Aš čia kreipiuosi į kolegą A.Taurantą, kaip vieną iš autorių. 82 straipsnio antra dalis yra tokia: ,,Apie tokio (t.y. neeilinio) posėdžio rengimą ir darbotvarkę Prezidiumas turi informuoti visus deputatus." Tai štai šitas visų deputatų informavimas, man atrodo, nėra garantuojamas, todėl oficialiai pagal šitą pareiškimą posėdį mes galime rengti ne anksčiau kaip 15 val. Per tą laiką bus informuoti deputatai.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, leiskite nesutikti su jūsų nuomone. Pirmiausia jūs pacitavote, kad čia rengiamas neeilinis posėdis, o čia yra eilinis posėdis, kuriam yra siūloma darbotvarkė, eilinis reglamentinis posėdis. Taigi aš norėčiau nesutikti su jūsų nuomone ir siūlau dirbti pagal darbotvarkę.
PIRMININKAS. Eilinis posėdis, gerbiamieji, nebuvo numatytas. Prašom, jeigu jūs mane įtikinsite, kad čia tikrai yra planuotas eilinis posėdis, tai viskas gerai. Man regis, mes galime oficialiai posėdžiauti tik 15 val.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau! Aš norėčiau, kad jūs atsiverstumėt Reglamento straipsnį ir susirastumėt, kad eiliniai posėdžiai yra antradieniais ir ketvirtadieniais,
PIRMININKAS. Tai aš jau perskaičiau. Paprastai rengiami, bet nebūtina rengti. Jeigu mes neturėjome išankstinio susitarimo, nepatvirtinome nei savaitės, nei kitokios darbotvarkės, vadinasi, nėra geležinio susitarimo dėl šio posėdžio pradžios būtent 10 val. Aš apie tai ir kalbu, 15 val. prašom. Bet kiti deputatai šito nežinojo. Čia ir yra dilema. Jeigu jūs mane įtikinsite, kad viskas gerai, tai aš jūsų klausau. Aš jūsų tarnas, o ne viršininkas. Prašom. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Jeigu galima jums padėti...
PIRMININKAS. Prašau, aš kaip tik ir kreipiausi į tamstą, kaip į Reglamento autorių.
A.TAURANTAS. Tas žodis ,,paprastai" (mes ne kartą taip jau elgėmės) reiškia, kad taip ir vyksta, kaip ten parašyta, jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip. Šiuo atveju Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, taip galėtų vykti. Jeigu kalbėtume apie esmę, tai aš pritarčiau jūsų pasiūlymui, kad mes galėtume, sakykime, palaukti iki trijų ar net iki kitos dienos, kaip mes nutarsime. Bet tas žodelis tai ir reiškia, Jeigu Aukščiausioji Taryba turi teisę nutarti kitaip. Tai nėra griežtas reikalavimas, bet jeigu Aukščiausioji Taryba nenutaria kitaip, tai posėdžiai vyksta.
PIRMININKAS. Nenutarimas, man atrodo, yra tas, kad nepatvirtinta savaitės darbotvarkė. Dabar pagal 79 straipsnį mes turime pasiūlymų savaitės darbotvarkei, tvarka, bet ne nuo 10 val. Tai fiia yra visas ginčas. Jeigu jūs manote, kad viskas gerai, prašom.
A.TAURANTAS. Na, darbotvarkę ir paprastam posėdžiui gali siūlyti trečdalis deputatų privaloma tvarka.
PIRMININKAS. Taip, tai mes šitai turime. Prašom. Deputatas S.Akanovičius.
S..AKANOVIČIUS. Gerbiamasis seniūno pavaduotojau, leiskite nesutikti su jūsų tokiu Reglamento traktavimu. Gal mes atsimenam, kad būdavo kitaip? Jeigu pirmadienį susirinkdavo atstovai frakcijos, komisijos... Argi buvo skelbta per radiją ar per televiziją, kad rytoj bus posėdis su tam tikra programa? Niekada nebuvo. Kodėl šiandien turime kitaip traktuoti?
PIRMININKAS. Prašau, tarkim, kad jūs mane įtikinot. Jeigu kitaip manančių nėra, tada kviečiu j tribūną gerbiamąjį V.Litviną. Dar jūs norite pasisakyti? Prašom. Vieną minutėlę! Registruojamės, kad žinotume, kiek mūsų salėje. Prašom registruotis. Salėje 48 deputatai. Ačiū. Prašom, deputate Litvinai, t.y. gerbiamasis komisijos pirmininko pavaduotojau.
Rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo V.Litvino pranešimas apie birželio 14 d. referendumo rezultatus ir atsakymai į deputatų klausimus
V.LITVINAS. Gerbiamieji deputatai, birželio 14 d. įvyko Lietuvos Respublikos referendumas dėl buvusios SSRS kariuomenės, dabar priklausančios Rusijos Federacijai, besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo. Paskutiniai duomenys, kurie yra mūsų Respublikos rinkimų komisijoje (t.y. ) val. 8 min.), būtų tokie: į rinkėjų sąrašus Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įrašyti 2 mln. 531 tūkst. 999 žmonės. Referendume dalyvavo 1 mln. 24 tūkst. 328, arba 76%, žmonių. ,,Taip" pasakė 1 mln. 744 tūkst. 135, arba 90,76% balsavusių, ,,Ne" pasakė 140 tūkst. 51 žmogus, arba 7,29% balavusių. Negaliojančiais buvo pripažinti beveik 2% visų biuletenių — ,95%. Rezultatas pagal Referendumo įstatymo reikalavimus (dar karą pabrėžiu, jog duomenys, kuriuos šiuo metu turime, yra preliminarūs) už nedelsiamą Rusijos Federacijai priklausančios armijos išvedimą iš Lietuos pasisakė 68,88% Lietuvos Respublikos piliečių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, o ,,Ne" pasakė 5,52%. Čia buvo pateikti tik mūsų valstybės duomenys, na, yra kelių valstybių duomenys, tačiau dar nėra duomenų iš valstybių, kur balsavo ambasadose, konsulatuose bei kitose rinkimų apylinkėse. Rytoj vyks Respublikos rinkimų komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi ir tvirtinami rezultatai remiantis miestų ir rajonų referendumų komisijų protokolais. Gal tiek informacijos. Tiesa, pamiršau dar vieną dalyką pasakyti, jog didelių nusiskundimų dėl Referendumo įstatymo pažeidimų vykstant birželio 14 d. referendumui praktiškai gauta nebuvo. Buvo tokių nedidelių, bet jie visi buvo labai operatyviai nagrinėjami ir vietoje šalinami.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, ar užsienio stebėtojai dirbo, kaip intensyviai ir ar iš viso turėjo pastabų?
V.LITVINAS. Tiktai du užsienio stebėtojai paprašė Respublikos rinkimų komisijos leidimo stebėti rinkimus. Tačiau ar jie dalyvavo, ar ne... Tik Kinijos ambasados pirmasis ir antrasis sekretorius oficialiai paprašė mūsų leidimo.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš norėčiau pirmininkui pasakyti pastabą. Jeigu deputatai prašo, kad būtų įjungtas radijas, tai jums reikia spręsti, o ne linguoti galvą.
PIRMININKAS. Įrašas daromas. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Prašom pasakyti, ar pasiteisino mūsų nutarimas pailginti referendumo rinkimų komisijos darbo laiką nuo 6 iki 23 val.?
V.LITVINAS. Taip, pasiteisino, tačiau nepasiteisino, kad būtų balsuojama nuo 6 val. Nuo 6 iki 8 val. beveik į visas rinkimų apylinkes atėjo tik vienetai. Po 20 val. (nuo 20 iki 22 val.) dinamika, kilimas praktiškai buvo iki 10% padidėjo. Ir atėjo, ir balsavo, gerbiamasis deputate.
K.RIMKUS. Jeigu būtų galima, gal pasakytumėt, kiek buvo balsuojami nebalsavimo vietose?
V.LITVINAS. Vieną minutę, tuoj atsakysiu į klausimą. Preliminariai duomenimis, nebalsavimo būstinėse balsavo 7,14% bendro rinkėjų skaičiaus, 7%... Yra kai kurie rajonai, kuriuose yra šiek tiek didesnis, bet Respublikos vidurkis — 7%.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal turite duomenų apie balsavusiųjų skaičių pagal amžiaus grupes?
V.LITVINAS. Ne, mes tokios statistikos neturim, nes mums pilietis yra nuo 18 metų iki begalybės.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Norėčiau paklausti, ar galima būtų vis dėlto turėti tokią Statistiką, nes ji labai svarbi Lietuvos politikos strateginiams klausimams spręsti. Taip pat palyginti rinkėjų procentą su anuo referendumu... Didelis darbas buvo atliktas...
V.LITVINAS. Dėl tos jūsų pastabos, kad būtų reikalinga atlikti... Tai yra didžiulis darbas, bet mes pabandysime jį atlikti. Savivaldybėse yra visi sąrašai, tik reikia išrinkti tokius duomenis, o tai, ko gero, gali užtrukti net mėnesį, nes mes tada užsiimsime šiuo darbu, jeigu bus toks jūsų pavedimas...
Dėl rinkėjų sąrašų patikrinimo. Remdamasis preliminariais gegužės 23 d. referendumo ir birželio 14 d. referendumo duomenimis, aš turėjau galimybę palyginti, kaip skiriasi rinkėjų skaičius visos Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašuose: 12 tūkst. 879 mažesne linkme, o tai sudaro 0,5% viso Lietuvos Respublikos rinkėjų skaičiaus. Tai neatitinka tų tvirtinimų, jog rinkėjų sąrašuose buvo paklaidų nuo 16 iki 30%. Patikslinimas parodė, jog buvo apsirikta puse procento. Bet ir šiandien negalime pasakyti, ar tai iš tikrųjų yra visiškai tikslu. Be jokios abejonės, nes gyvenimas vyksta ir...
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius. Prašom.
J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pavaduotojau, jūs, jūsų komisija atliko didžiulį darbą. Du referendumai per trumpą laiką. Tačiau ir Lietuvos žmonės, ir Aukščiausioji Taryba norėtų oficialiai žinoti, kokios buvo vieno ir kito referendumo išlaidos. Tai pageidautina žinoti, kai jūs baigsite aptarti referendumo rezultatus.
V.LITVINAS. Gerai, gerbiamasis deputate, be jokios abejonės, bus galima suskaičiuoti, mes pateiksime visą statistiką: kas, kam ir kiek buvo išleis:a. Jūs žinot, jog vienam referendumui buvo skirti 24 mln., kitam — 14,5 mln. Dar ir šiandien ateina prašymai iš miestų ir rajonų komisijų padengti benzino išlaidas, nes neužteko tų pinigų, kurie buvo jiems pervesti prieš referendumą. Be jokios abejonės, tai bus pateikta Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Prieš pirmąjį referendumą daug nepritariančių pasisakymų šioje salėje susilaukė mūsų nutarimas registruoti tuos, kurie nori, kad balsadėžės būtų atneštos į namus.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamasis deputate.
V.KVIETKAUSKAS. Ar šitame antrame referendume buvo kokių pastabų ar nepasitenkinimų dėl to, kad reikėjo registruoti, ar reikėjo iš anksto pareikšti?..
V.LITVINAS. Žinot, matyt, tokia atsiradusi naujovė iš pradžių ir sukėlė tam tikrą reakciją, tačiau šiame referendume mes negavome jokių pastabų dėl to, kad būtų pas ką nors neatvažiuota. Buvo ir Vyriausybės potvarkis šiuo klausimu, G.Vagnoriaus potvarkis, kad būtų aprūpintos visos miestų ir rajonų komisijos transportu ir kad būtų organizuotas žmonių, negalinčių atvykti į balsavimo apylinkę bei gyvenančių toliau nei du kilometrai, atvežimas. Neiškilo jokių konfliktų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs gavote nusiskundimų dėl to, kad, tarkime, pagal išankstinę registraciją kam nors būtų nepateikiamos, nenuvežamos laiku į namus urnos? Ar kad ta registracijos forma yra per sunki, kad dalis pensininkų ar ligotų žmonių negalėjo balsuoti ir pasakyti savo nuomonės?
V.LITVINAS. Sekmadienį baigiantis balsavimui buvo gauti trys tokie pranešimai ir visi jie iš Vilniaus. Buvo pranešta komisijoms, bet jie neatvyko. Iš kitur nusiskundimų neturėjome. Dėl gegužės 23 d. tokių nusiskundimų buvo nemažai, o dabar nebuvo.
A.SAKALAS. Ar jūs manote, kad ta forma, kuri buvo priimta Aukščiausiojoje Taryboje ir rekomenduota jums tai registracijai daryti, pasiteisino, ar ją reiktų tobulinti?
V.LITVINAS. Aš manyčiau, jog tokia forma gali egzistuoti vadinamuoju specialių žurnalų užvedimu. Nemanyčiau, kad ji apriboja rinkėjų teises.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Litvinai. Manau, kad mes galime padėkoti pranešėjui. Dabar aš prašyčiau kolegų išklausyti deputato S.Malkevičiaus pareiškimą. Prašom, deputate Malkevičiau.
Deputato S.Malkevičiaus pareiškimas ir atsakymai į Seimo narių klausimus
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš esu įgaliotas Sąjūdžio koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" deputatų padaryti pareiškimą. Pirmiausia galbūt pasakysiu porą žodžių. Turbūt ir to pareiškimo atsiradimas susijęs su tuo, kad derybos juda labai lėtai. Vakar nesutarę dėl rinkimų datos ir dėl rinkimų būdo nutarėme, kad vėl grupėse tarsimės, o posėdį rengsime 15 val. Deja, ir šitas mūsų susitarimas šiandien buvo sulaužytas. Aš nei žinau, kaip tai vertinti. Pareiškimas.
,,Aukščiausiojoje Taryboje vyksta koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą' ir kairiosios daugumos derybos dėl rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą datos. Deja, kol kas susitarimo, kurio taip laukia Lietuvos žmonės, nepavyksta pasiekti. Žmonės susirūpinę savo valstybės ateitimi. Deputatai neturi teisė numoti ranka į pusės milijono Lietuvos žmonių reikalavimą surengti rinkimus iki šių metų spalio 15 d. Labai stebina kairiosios daugumos nenoras nustatyti konkrečią rinkimų datą. Kyla pavojus, kad Aukščiausiosios Tarybos sesija pasibaigs ir deputatai išsiskirstys atostogų palikę Lietuvą nežinomybėje, o Vyriausybę be reikiamų įgaliojimų, negalinčią įvesti paprasčiausios tvarkos reformoms vykdyti. Pareiškiame, jog būtų nusikalstama baigti sesiją esant tokiai situacijai, Todėl koalicija tęs savo darbą siekdama kuo greičiau paskelbti rinkimus | Aukščiausiąją Tarybą (Seimą) ir siūlys padidinti Lietuvos Vyriausybės įgaliojimus." Priimtas Lietuvos Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" posėdyje 1992 m. birželio 15 d. Vilnius, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Posėdžio pirmininkė L.Andrikienė.
PIRMININKAS. Deputate Malkevičiau, gal jūs sutiktumėt atsakyti į kai kuriuos kolegų klausimus?
S.MALKEVIČIUS. Aš, jeigu įdomi mano nuomonė, galiu atsakyti, bet...
PIRMININKAS. Taip, manau, bus įdomu.
S.MALKEVIČIUS. Aš įgaliotas tik perskaityti šitą pareiškimą.
PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis. Prašom.
J.JURGELIS. Aš nenorėčiau klausti. Aš noriu tik trumpą repliką ar atsiliepdamas į tai pasakyti keletą žodžių.
PIRMININKAS. Tada toliau. Jūs sąraše liekat. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Pusiau klausimas, pusiau replika. Man regis, jog deputatai labai gerai, išmintingai pasielgė, kad kaip kiekvieną antradienį, taip ir šį susirinko \ posėdį. Jie visiškai neprivalo žinoti, kokie nutarimai slapta ar pusiau slapta yra priimti. Todėl reikia atmesti tą insinuaciją, kad šiandien tarytum susirinkom į nelegalų posėdį. Labai gerai, kad susirinkom. Visada reikia rinktis, jeigu posėdis yra numatytas konkrečią dieną.
S.MALKEVIČIUS. Jūs manęs nesupratot, pone Šepety.
L.ŠEPETYS. Gal nesupratau, bet aš čia...
S.MALKEVIČIUS. Jums tikriausiai seniūnas pranešė apie tai, kad toks yra sutarimas, buvo pasiūlyta.
L.ŠEPETYS. Kada pranešė? Bet aš šitai sakau ir tiems savo kolegoms, kurie suabejojo, ar vertėjo deginti benziną. Vertėjo, būtina, reikia.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš tiktai repliką norėčiau.
PIRMININKAS. Tai šiek tiek vėliau. Deputatas J.Pangonis norėjo paklausti, gerbiamasis Malkevičiau, gal...
J.PANGONIS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį S.Malkevičių. Jis — deputatas, ekonomistas, labai rūpinasi Lietuvos ekonomika, rūpinasi Vyriausybės veikla. Sakykite, ar jums yra žinoma, kad, pavyzdžiui, jeigu mes nuo liepos 1 d. nepriimsime jokio sprendimo, pasibaigs akcizo mokesčio ėmimas? Mums reikia priimti, juk Pridėtinės vertės įstatymą Vyriausybė mums yra pateikusi. Taip pat iki šiol yra nerenkamas žemės mokestis, o dėl to negalima sėkmingai finansuoti savivaldybių. Sakykite, ar jums yra žinoma ir ar reikia kažkokio ypatingo susitarimo, kad šiuos klausimus šioje salėje visi susirinkę išspręstume? Juk liepos 1 d. čia pat. Ar jums neatrodo keistas toks jūsų reikalavimas? Tik data, o daugiau nieko.
S.MALKEVIČIUS. Taip, man tai yra žinoma, dėl to nerimavau ir aš, ir visa mūsų koalicija. Aš nesuprantu, kodėl jūs nesijaudinat. Reikia visiškai nedaug, o būtent susitarti dėl to, ko iš mūsų reikalauja labai didelė lietuvių tautos dalis. Mes (o jūs šitai laikote principiniu dalyku, kad jūs negalite sutarti) neturime kitos išeities, kaip nedalyvauti dabar posėdyje, jūsų posėdyje. Mes posėdyje dalyvaujame, dirbame ir viską rengiame. Ir visus įstatymus nagrinėjame, ir jie bus daug greičiau priimti, jeigu ir jūs tą pat darysit, bet tik susitarę dėl pagrindinio dalyko.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Dėl ko jūsų koalicija pasivadino ,,Už demokratinę Lietuvą"?
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau tada paklausti, dėl ko, pavyzdžiui, pasivadino Centro frakcija Centro frakcija, nors jinai irgi nėra centre. O mes esame už demokratinę Lietuvą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, laba diena. Aš skaičiau ,,Lietuvos aido" laikraštį, domėjausi statistika dėl referendumo rezultatų ir neišgirdau: jūs kalbėjote apie derybas, kurios vyksta nesėkmingai? Tai derybos dėl Rusijos armijos išvedimo, taip? Per koaliciją kažkas ten vyksta?
S.MALKEVIČIUS. Atleiskit, aš nesupratau, kur jūs matėt?
B.V.RUPEIKA. Jūs minėjote, kad labai blogai vyksta derybos. Kas nors naujo dėl armijos išvedimo, taip?
S.MALKEVIČIUS. Ne, jūs nejuokaukit. Derybos, jūs tikriausiai žinot, kad vyksta tarp kairės ir dešinės parlamento pusės.
B.V.RUPEIKA. Ak štai kaip!
S.MALKEVIČIUS. Taip, yra sudarytos derybų delegacijos. Jūs lankydamasis posėdžiuose turbūt turėtumėt daugiau žinoti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš noriu ne klausimą, norėsiu pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, deputate Malkevičiau. Dabar, kolegos.. Dar deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Gerbiamasis deputate, aš noriu vieną klausimą. Kaip jūs prognozuojate situaciją po birželio 30 d.?
S.MALKEVIČIUS. Na, tai priklausys nuo to, kokią mes sutarsime rinkimų datą. Aš manau, kad galbūt mums dalies atostogų reikės atsisakyti.
PIRMININKAS. Deputatė V.Jasukaitytė.
V.JASUKAITYTĖ. Jūs minėjote, kad labai daug Lietuvos žmonių remia idėją kuo greičiau paleisti esantį parlamentą ir rengti naujus rinkimus į Seimą. Sakykite, jeigu dabartinė parlamento dauguma ir toliau taip aktyviai ieškos būdų susikalbėti ir sėkmingai rengti Rinkimų įstatymą su Sąjūdžio frakcija, Jungtine Sąjūdžio frakcija, sakykit, ar negimsta trečio referendumo idėja? Aš žinau, kad yra surinkta labai daug parašų. Ar jūs nesiruošiate skelbti trečio referendumo dėl šito parlamento paleidimo? O gal to ir reikėtų?
S.MALKEVIČIUS. Jūs vėl klausiate ne manęs, o koalicijos. Čia yra koalicijos reikalas.
V.JASUKAITYTĖ. Jūs, kaip narys, gal galit pasakyti savo nuomonę?
S.MALKEVIČIUS. Mes norime, kad tai padarytų Aukščiausioji Taryba, kad mes sutartume...
V.JASUKAITYTĖ. Matot, per rinkimus beveik kiekvienoje apylinkėje stovėjo prie atskirų stalelių žmonės ir rinko parašus, kad būtų šitas parlamentas paleistas. Aš manau, jeigu tie parašai renkami, ar nesiruošiama naujam referendumui, trečiam, ar jūs nesiruošiate?
S.MALKEVIČIUS. Na, čia reiktų iniciatyvinės grupės klausti, kurie rinko. Mes nerinkome.
V.JASUKAITYTĖ. Tai jūs apie tai nieko nežinote, taip?
S.MALKEVIČIUS. Kodėl, aš jaučiu, bet už juos kalbėti aš neprivalau.
V.JASUKAITYTĖ. Supratau, tikriausiai reikia ruoštis trečiam referendumui. Jūs tai turite galvoje?
PIRMININKAS. Tai gal tikrai padėkokim gerbiamajam deputatui S.Malkevičiui, jis atsakė į klausimus. Dabar žodžio prašė deputatas V.Plečkaitis. (Balsas iš salės) Ne, jis dar anksčiau prašė, atleiskit. Deputatas V.Plečkaitis. Tada deputatas J.Jurgelis.
Centro frakcijos pareiškimas (deputatas V.P.Plečkaitis)
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, esu įpareigotas Centro frakcijos vardu padaryti pareiškimą dėl birželio 14 d. įvykusio referendumo rezultatų.
,,Šių metų birželio 14 d. referendumo rezultatai dar kartą vienareikšmiškai patvirtino Lietuvos žmonių valią dėl okupacinės kariuomenės. Lietuva nenori svetimos kariuomenės savo žemėje, trokšta kuo greitesnio (dar šiemet) jos išvedimo, reikalauja atlyginti žalą, padarytą dėl jos buvimo. Tokia yra šio referendumo teisinė esmė, patvirtinta beveik 2 mln. Lietuvos piliečių parašais. Jokia kita birželio 14 d. referendumo rezultatų interpretacija negalima. Gausiai dalyvaudami birželio 14 d. referendume Lietuvos žmonės parodė politinį brandumą suprasdami pastarojo referendumo svarbą valstybės gyvenime. Tokį pat brandumą Lietuva parodė ir gegužės 23 d. referendume pasisakydama prieš teisinį nihilizmą bei autokratinio režimo perspektyvą. Birželio 14 d. referendumo rezultatai yra ne vien mūsų tautos valios pareiškimas Rusijos kariuomenės ir valstybės vadovams bei pasaulio tautoms. Šis referendumas tai ir padidėjusi atsakomybė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ir Lietuvos derybų su Rusija delegacijai. Esame įsitikinę, kad referendumo rezultatai turės didelės įtakos skubesniam Rusijos kariuomenės išvedimui iš mūsų žemės." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Jurgelis, o paskui deputatas A.Sakalas.
J.JURGELIS. Aš šiek tiek dėl gerbiamojo S.Malkevičiaus pranešimo. Jis įvardijo dvi puses kairę ir dešinę. Aš šitokį pareiškimą laikau neteisėtu, nes noras visus suplakti (tie, kurie ne su jais, yra kairieji) yra propagandinis ateinančių rinkimų dalykas. Noriu pasakyti, kad aš nesu kairėj, esu daug dešiniau už anos koalicijos buvusius bolševikus ir KGB agentus, kurių jie turi po šiai dienai. Jeigu nori įvardyti puses, tai tegul sako: kairė, dešinė ir (suteikiu sau didelę garbę) Jurgelis. Aš nesu kairėje pusėje, ir tai yra Lietuvos žmonių apgaulė. O dėl darbo, gerbiamieji kolegos, pasakysiu: negailėkit benzino, pasėdėkim ramiai, kantriai ir nors po vieną kruopelę dirbkim. Važinėdamas per rinkimus girdėjau žmones kalbant: jūs jau, girdi, susitaikėt, tai daugiau nesipeškit. Tokia lyg ir yra iliuzija. Mes ją ne tik palaikykim, bet, kiek mes galime, tiek dirbkime. Šitas sėdėjimas nėra tik benzino sudeginimas, tai yra parodymas valios, o gal ir labai nedidelio darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai konstruktyvus siūlymas. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš tik norėjau repliką dėl gerbiamojo S.Malkevičiaus pranešimo, kuriame jis teigia, kad vakar buvo tarp frakcijų pasitarime susitarta, kad šiandieną posėdžio nebus. Aš dalyvavau šitame posėdyje ir galiu pasakyti, kad frakcijos vardu aš sakiau, kad mes tokio susitarimo negalime palaikyti. Ir mes manome, kad tas posėdis turi būti. Taigi tokie siūlymai iš tikrųjų buvo. Tai siūlė koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą", pritarė kai kurie kiti deputatai, bet Centro frakcijos ir, kiek aš pamenu, deputatas E.Klumbys, atstovaujantis Tautos pažangos frakcijai, su tuo nesutiko. Aš tik tokį norėčiau patikslinimą pasakyti.
PIRMININKAS. Sutinku kaip tų pasitarimų liudininkas. Deputatas J.Pangonis. Deputatas J.Liaučius.
Deputato J.Liaučiaus pasiūlymas dėl paklausimo-pareiškimo
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, kad mes čia jau antri metai susirenkame ne pasisėdėti, ne ramiai pabūti, o pagal deputato statusą dirbti. Aš negaliu pritarti, kai mane ir kitus laiko kairiąja dauguma ir absoliučiai neigia, kad yra nuosaikieji arba centras. Tai yra sakoma visai Lietuvai, todėl baigiant šį posėdį aš kviečiu nuosaikiuosius, nepriklausomus deputatus ir visą Mandatų komisiją parengti 15 val. vieno turinio pareiškimą paklausimą. Jis turi būti visiškai oficialus, prieinamas spaudai ir tarptautinei visuomenei. Pareiškimas paklausimas turėtų atsakyti į du klausimus: kodėl Aukščiausioji Taryba antras mėnuo nepriima įstatymų ir kas kliudo jai tai padaryti? Norint atsakyti į šiuos klausimus reikės paklausimą pateikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, pavaduotojams, Sekretoriui, seniūnams ir jų padėjėjams bei Prezidiumui. Visos šitos institucijos mūsų akivaizdoje prisiekė vykdyti įstatymus, t.y. Laikinąjį Pagrindinį, Reglamento ir Deputato statuso įstatymą. Kodėl nevykdomi šitie įstatymai ir kokios priežastys trukdo? Aš, pavyzdžiui, nesirengiu toliau dirbti nežinomybėje, t.y. ateiti kas rytą, pasėdėti ir vėl išeiti, ir kad būčiau vardijamas Lietuvoje kaip palaikantis kairiąją daugumą. Aš norėčiau, kad šitas pareiškimas paklausimas būtų nusiųstas kaip savotiška informacija Tarpparlamentinei sąjungai ir Europarlamentui. Dabar susidaro tokia, kaip aš įvardijau viename pasisakyme, net nekonstitucinė Aukščiausiosios Tarybos būsena. Šiuo metu norima įteigti, kad yra superparlamentas, t.y. derybų grupė, kuri vykdo savo susitarimus vakare, po darbo, neoficialiai, nežinant rinkėjams ir mums, deputatams. Štai pareiškė, kad vykdė kažkokius susitarimus ir jų nepasiekė, tačiau manęs, kaip deputato, kaip teisininko, tai visiškai nedomina. Nes šitos derybų grupės nėra nei reglamentinės, nei teisinės. Mane domina vienas dalykas: ar pareigūnai po pirmo mano žodinio paklausimo ponui E.Gentvilui galės, sugebės oficialiai atsakyti į šituos du klausimus? O kai sugebės atsakyti, tada aš pareikšiu savo Panevėžio rinkėjams, kad aš pradėsiu lankyti posėdžius. Nuo šios ,dienos aš manau, kad mano dalyvavimas... čia yra iš viso betikslis sėdėjimas. Dėkoju už dėmesį. Kviečiu kolegas parengti šitą pareiškimą paklausimą ir jį svarstyti šiandien 15 val.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas B.Rupeika.
Diskusija dėl deputato S.Malkevičiaus pareiškimo ir dėl deputato J.Liaučiaus pasiūlymo
B.V.RUPEIKA. Nenorėčiau pritarti kolegai J.Liaučiui, kad šis sėdėjimas yra betikslis. Ne tam mus rinko, kad mes pakrūmėm šlaistytumės (kaip kai kas gal įsivaizduoja parlamento darbą). Mes turime daugybę įsipareigojimų ne tik sau, bet ir savo rinkėjams. Mūsų buvimas čia yra primesto mums žaidimo privalomas veiksmas. Man labai gaila tų kolegų, kurie šiandien neatvyko į posėdį, kurie būdavo šitoje salėje. Manau, ne dėl kokių nors politinių motyvų neatvyko į šitą salę, bet tiesiog nerado tam laiko ar pagalvojo, kad galbūt geriau ką nors kita padaryti. Ypač šiomis dienomis reikia parodyti ir sau, ir kolegoms, ir rinkėjams, kad mes esame pasiruošę dirbti bet kada, kadangi pasiryžimo nebuvimas apskritai labai nuvertina ne tik parlamento, bet ir Lietuvos prestižą. Tas faktas, kad referendumo dieną buvo tik du stebėtojai ir abu iš Kinijos, taip pat šį tą pasako. Kaimyninėms valstybėms nelabai įdomu, koks tas rezultatas bus, juos labiau domina referendumo tikslas ir politiniai atgarsiai. Štai ir viskas, ką mes galbūt iš to ir pešėme. Dar norėčiau pasakyti, kad šitoje salėje nederėtų kaip nors traktuoti, na, daugiau negu oponentą, priešiškiau negu oponentą, iš Jungtinės Sąjūdžio koalicijos atvykusį deputatą S.Malkevičių... Aš padėkočiau jam, jeigu jis šioje salėje dar būtų likęs kurį laiką, nes jis turi daugiau drąsos negu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kuriam tiesiog vertėtų ateiti čia ir pareikšti, kodėl jis nedalyvauja posėdyje. Deputatas S.Malkevičius yra kur kas garbingesnis ir drąsesnis už kitus savo kolegas. O užsipulti, kaip nors kitaip jį traktuoti nereikėtų. Bet koks bendravimas yra bendravimas. Ir dar aš norėčiau pasakyti apie referendumo rezultatus, kuriuos mes privalome šiandien analizuoti, dėl to, matyt, visa diskusija ir vyksta. Reikia pastebėti (ir ne tik mums), pamatyti, kad politinio aktyvumo limitas, kurį mums duoda Lietuvos žmonės, baigiasi. Netgi esant tokiai temai žmonės ėjo labai vangiai. Žvelgiant į tuos procentus matyti, kad tas vangumas yra didžiuosiuose miestuose, išskyrus Kauną. Tad jeigu dar toks referendumas, kurį čia minėjo kolega S.Malkevičius, dėl rinkimų į Seimą datos įvyktų (o dar Prezidento rinkimai, dar Seimo rinkimai, dar referendumas dėl Konstitucijos), tai mes per trečią bandymą turbūt net pusės rinkėjų niekaip nesurinksime. Ir į šį limitą reikia atsižvelgti. Trečias bandymas rengti referendumą bus paskutinis. Ir tai sakau ne tik šios salės deputatams, bet ir visiems, kurie aktyviai (kaip čia sakė) dirba kitose vietose. Mes negalime piktnaudžiauti žmonių geranoriškumu, kurį vadinčiau pasitikėjimu mumis limitu.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad iš tikrųjų deputato J.Liaučiaus pasiūlymas dėl kreipimosi yra svarbus. Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai yra prisiekę mūsų visų akivaizdoj ir turi vykdyti savo funkcijas. Tų funkcijų nevykdymas ir lemia tokį Aukščiausiosios Tarybos darbą. Ir, be jokios abejonės, tai negali ilgai trukti, nes tai yra viso mūsų vidaus gyvenimo destrukcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Kalbėsiu neilgai. Aš, deputatas N.Medvedevas, esu prisiekęs ne kairiesiems, ne dešiniesiems, o Lietuvos Konstitucijai ir jos įstatymams. Aš čia būsiu pagal Konstituciją, veikiančius įstatymus, Reglamentą. Išvaryti mane iš čia arba išnešti galima tiktai negyvą. Va taip, nes esu prisiekęs Lietuvos Konstitucijai ir Lietuvai, o ne jokioms ten partijoms. Todėl manau, kad visi deputato, jeigu jis nesilaiko esamos Lietuvos Konstitucijos, poelgiai yra antikonstituciniai. PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Kolesnikovas. Prašom.
V.KOLESNIKOVAS. Koalicijos pareiškime, kurį perskaitė ponas S.Malkevičius, buvo kalbama apie...
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamasis deputate.
V.KOLESNIKOVAS. Koalicijos pareiškime, kurį perskaitė ponas S.Malkevičius, buvo kalbama apie didesnius Vyriausybės įgaliojimus. Kiek aš pamenu, 59 balsais deputatai pareiškė nepasitikėjimą Vyriausybe, kuriai vadovauja G.Vagnorius. Manau, kad apie kažkokius įgaliojimus bus galima kalbėti tik po to, kai ponas G.Vagnorius įvykdys savo pasižadėjimą atsistatydinti ir kai tai parems koalicija.
PIRMININKAS. Deputatas A.Norvilas. Prašom.
A.NORVILAS. Norėčiau konstatuoti, kad šiuo metu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nevykdo savo, kaip Pirmininko, pareigų, o eina Sąjūdžio garbės pirmininko pareigas atstovaudamas tiesiogiai Sąjūdžio frakcijai, vadovaudamas šios frakcijos darbui. Tai pirma. Jeigu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir toliau neina Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigų, kurios yra pakankamai aiškiai apibrėžtos, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas tai turi oficialiai pareikšti. Toliau. Kai šioje salėje pasirodys Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, aš labai pageidaučiau, kad šiuo metu einantis seniūno pareigas seniūno pavaduotojas perduotų kaip oficialų prašymą, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas informuotų Aukščiausiąją Tarybą apie dviejų paskutinių vizitų pokalbių turinius ir rezultatus. Pirma, niekur nebuvo oficialiai informuota apie pokalbio su Borisu Jelcinu turinį. Vis dėlto aš manau, kad ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai, ir Lietuvos žmonės turi žinoti šio pokalbio turinį. Taip pat manyčiau, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas privalėtų informuoti apie savo vizito į Braziliją rezultatus. Trečia, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas vieno iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų buvo apkaltintas valstybinio perversmo organizavimu. Tai turbūt beprecedentinis kaltinimas. Bet kurioje normalioje šalyje tai būtų tiesiog perkūnija, žaibai, audra, vaizdžiai tariant, uraganas valstybėje. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas kol kas išsiperka tylėjimu. Labai norėtųsi, kad jis vis dėlto oficialiai šiuos kaltinimus paneigtų arba kitaip atsakytų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys. Prašom. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad mes turime beprecedentinį atvejį, galbūt Liublino unijos variantą. Lietuva turėjo tokią Seimo tradiciją, kai buvo paneigta pati parlamentarizmo prasmė. Ir šiandieną tai, kas vyksta, iš tikrųjų turi būti dar kartą apmąstyta netgi ir deputatų rinkiminio mandato šviesoje, Sąjūdžio rinkiminės programos šviesoje. Ypač tiems deputatams, kurie vartoja žodžius ,,Sąjūdis", ,,koalicija už demokratiją". Norėčiau pasakyti, kad aš nežinau, ar dar kur nors yra toks precedentas, koks yra šiandien pas mus, išskyrus Prancūziją. Taip, tai iš tikrųjų yra Konstitucijos neigimo ir konstitucinio perversmo faktas, todėl aš iš tikrųjų pritariu deputato N.Medvedevo ir deputato J.Liaučiaus pozicijai, kad mes tikrai turėtume išanalizuoti tai, kas dabar vyksta, remdamiesi Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, Reglamentu, kitais dokumentais, kurie yra priimti mums įstojant į Tarpparlamentinę uniją. Nes šie teisiniai dokumentai yra tiktai pagrindas, kad mes suprastume, kas dabar vyksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, jau dalis deputatų atkreipė dėmesį, kad yra Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme labai konkrečiai įvardyta, ką turi veikti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai, tarp jų ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Vienas iš pagrindinių reikalavimų — garantuoti normalų darbą. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir kai kurie pareigūnai prisiekė, kad jie laikysis Konstitucijos. Dabartinis elgesys byloja, kad jie yra sulaužę priesaiką ir, aš nebijau to žodžio, jų veiksmus galima būtų vertinti kaip valstybės išdavimą. Kito žodžio, nepaisant to, ar mane kas nors pasmerks ar nepasmerks, aš nerandu. Ir pagaliau mums reikia tiesiai įvardyti kas yra kas. Juk turbūt labai aišku, ko norima. Norima destrukcijos, kad išsiskirstytų Aukščiausioji Taryba, ir tada nereiktų daryti perversmo kokia nors karine jėga, bet tiktai psichologiniu šantažu. Kalbėkime atvirai. Mano supratimu, tie pareigūnai, kurie prisideda prie valstybinio perversmo (jis jau yra vykdomas), už valstybės išdavimą turi atsakyti pagal Lietuvos įstatymus.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kai ką suformuluoti. Man atrodo, būtų gražu, jeigu deputatas J.Liaučius savo pasiūlymą pateiktų raštu ir tą projektą išdalytų deputatams. Taip pat būtų gražu, kad deputatas A.Norvilas savo klausimus suformuluotų raštu, pasirašytų, ir tada mes tai pateiktume Pirmininkui ar kitiems pareigūnams. Taigi pagal mūsų ankstesnį susitarimą posėdis bus 15 val. pagal tą darbotvarkę, dėl kurios buvo pasirašyta, jeigu nesusitarsime kitaip.