1992 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotoja L.L.ANDRIKIENĖ
Deputato A.V.Patacko pareiškimas
PIRMININKAS (E. GENTVILAS). Pradedame birželio 9 dienos neeilinį plenarinį posėdį. Aš noriu konstatuoti, kad 44 deputatų iniciatyva vakar buvo surengtas neeilinis posėdis. Jame buvo nurodyti klausimai, kurie turi būti svarstyti, kaip nurodo Reglamentas. Kadangi vakar per posėdį nebuvo išspręsti visi šie klausimai, todėl neeilinis posėdis yra tęsiamas šiandien, ir prašau būtent taip ir traktuoti šitą posėdį. Prieš pradedant dirbti tais darbotvarkėje numatytais klausimais du deputatai nori perskaityti pareiškimus. Pirmas — deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Tamstos deputatai, ši diena labai svarbi. Esame naujosios Lietuvos istorinio kelio naujame etape. Baigėsi, nuėjo į mito šalį pirmasis etapas, vadintas Atgimimu. Dabar gimsta, skausmingai prasideda naujas ir nežinomas, dar neturintis pavadinimo. Mūsų parlamentas buvo gyvas kūrinys, tautos kūdikis. Koks jis bebūtų tautai, jis, ką tik gimęs, buvo gražus. Reikia pasakyti, kad svarbiausią dalyką kam jis buvo sukurtas, kam buvome išrinkti mes atlikome. Paskelbėm nepriklausomybę ir atlaikėme pirmuosius smūgius. Ir čia nuopelnas visų jo narių, išskyrus vieną kitą, kad ir kokį vaidmenį vienas kito akyse jie bevaidintų, kad ir kuo prisidėję ar neprisidėję. Tačiau visa, kas gyva, turi mirti. Prasidėjo irimo vyksmas. Artėja paskutinės mūsų parlamento valandos. Todėl sugebėkime šito akivaizdoje pakilti virs kasdienybės, sugebėkime gražiai ir tauriai mirti. Būkime verti savo gimimo, neužtemdykime jo nevyriškom ir smulkmeniškom rietenom, senatvišku marazmu. Šitoji diena yra labai lemtinga. O juk reikia tiek nedaug susitarti dėl istorinės datos, pirmojo laisvos Lietuvos parlamento natūralių pabaigtuvių.
PIRMININKAS. Ir deputatas B.Genzelis kalbės frakcijos vardu.
LDDP frakcijos pareiškimas (deputatas B.Genzelis)
B.GENZELIS. Aš įpareigotas LDDP frakcijos vardu perskaityti šį pareiškimą. ,,Dėl išpuolių ir galimų provokacijų prieš LDDP.
LDDP ir politinė valdžia nieko bendro neturi su komunistine ideologija ir komunizmo kūrimo praktika. IJDDP niekada nepalaikė ryšių su svetimos valstybės slaptomis tarnybomis. Pastaraisiais metais ji pati ir jos vadovai buvo KGB sekimo objektas. LDDP kovojo už Lietuvos nepriklausomybę ir yra prieš jos jungimąsi į bet kokią postsovietinių valstybių sąjungą. Nesugebėdamas dorai politiškai konkuruoti su oponentais trečiasis Sąjūdis ir jo atstovai valdžioje stiprina šmeižikišką kampaniją prieš LDDP, kurią grindžia LDDP tapatinimu su komunistų partija, falsifikacijomis apie tariamus ryšius su KGB, prasimanymais apie ketinimą Lietuvą įtraukti į NVS. Taip apdorojama visuomeninė nuomonė ir ieškoma pretekstų LDDP veiklai apriboti Seimo rinkimų išvakarėse. Tuo tikslu nesibodima pažeidinėti įstatymų ir visuotinai pripažintų žmogaus teisių. Turime žinių, kad prieš vieną LDDP skyrių yra rengiama provokacija, kuri galėtų būti pretekstas sustabdyti LDDP veiklą. Pareiškiame, kad nuo išpuolių ginsimės visomis teisinėmis bei politinėmis priemonėmis. Perspėjame visus LDDP narius ir rėmėjus dėl galimų provokacijų. Privalome išvengti paniekos, tačiau būkime budrūs ir tvirti, kad nekiltų pilietinių konfliktų. Prezidiumas."
Aš norėčiau pridurti štai ką. Jeigu mes paimsime šios dienos valstybės laikraštį ir jo karikatūras, šitam laikraščiui, kaip žinoma, tiesioginius nurodymus ir užsakymus duoda ponas V.Landsbergis...
Diskusija dėl deputato B.Genzelio pareiškimo
BALSAS IŠ SALĖS. Netiesa!
B.GENZELIS. Tiesa!
BALSAS IŠ SALĖS. Gėda!
B.GENZELIS. Jūs galit šaukti, kad gėda. Taip. Jūsų vardu kiekvieną naktį daugeliui deputatų yra skambinama ir sakoma, kad jiems bus įvykdytas mirties nuosprendis.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ačiū, kolega deputate.
B.GENZELIS. Dar kartą oficialiai iš šitos tribūnos pareiškiu, kad visų politinių provokacijų autorius yra ponas V.Landsbergis.
PIRMININKAS. Deputate Genzeli, aš manau, kad jūs turite suvokti, kad peržengėte ribą. Deputate Genzeli, aš tikiuosi, kad jūs ramesnėje atmosferoje rasite galimybę atsisakyti šių savo žodžių arba įrodyti juos vienokia ar kitokia forma. Aš prašau salėje tylos! Deputate Patackai! Gerai, aš prašau salėje tylos! Yra labai blogai, jeigu vieno deputato nekorektiški veiksmai sukelia tokią reakciją salėje. Aš manau, salė turėtų susitvardyti
elgtis taip, kaip pridera parlamentui. Prašau nereplikuoti man. Aš vardijau deputato B.Genzelio pasisakymą kaip nekorektišką veiksmą. Ne, priedas dėl pono V.Landsbergio buvo paties deputato B.Genzelio, o ne frakcijos vardu. Todėl aš manau, kad galime dirbti toliau ir nekomentuoti o pareiškimo. Tikiuosi, kad ponas B.Genzelis ras galimybę atsiimti savo adžius.
Aš noriu pasitarti štai kokiu klausimu... Gerai, vienas deputatas iš vienos pusės, kitas — iš kitos, ir pereiname prie darbotvarkės. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš suprantu, kad deputato B.Genzelio pareiškimas padalytas į dvi dalis, ir antroji dalis, matyt, yra netikėta jo kolegoms. Tačiau a§ nemanau, kad jo kolegos gali būti visiškai abejingi tam, tokiems viešiems kaltinimams ir išpuoliams, niekuo nepagrįstiems dalykams, insinuacijoms. Aš nemanau, kad jo frakcijos kolegos gali už tai neatsakyti. Aš suprantu, dabar jūs leidote kalbėti man ir deputatui N.Medvedevui, ir žinau, ką pasakys deputatas N.Medvedevas, tačiau aš prašau jus leisti pasisakyti ir frakcijos pirmininkui ponui A.Brazauskui, kad jis pasakytų, ar jis atsiriboja nuo profesoriaus B.Genzelio insinuacijų, ar jis jas remia. Po to galima bus kalbėti ir apie parlamento darbą.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad būtent taip ir padarysime. Dėkoju deputatui J.Beinortui. Dabar deputatas N.Medvedevas, ir manau, kad ponas A.Brazauskas taip pat pasisakys. Prašom, gerbiamasis N.Medvedevai.
N.MEDVEDEVAS. Tokių išpuolių šitame parlamente dar nebuvo. Aš tikrai norėčiau, kad tokie pasisakymai daugiau šitoje salėje neskambėtų Nes tai yra neparlamentinis elgesys. Aš suprantu tokį žmonių įkaitimą, tačiau mes esame Lietuvos parlamente. Manau, kad vis dėlto, nepaisant visų problemų, Mandatų ir etikos komisija susirinks ir bandys išnagrinėti šį klausimą, bet ne tik todėl, kad pasmerktų kažkokį pasisakymą, o todėl, kad numatytų priemones, kad tokių dalykų parlamente daugiau nebūtų. Kai būtų laiku nutraukiama agresyvi bet kurio deputato kalba. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gaila, kad aš nespėjau jos nutraukti, nes jau išėjus i tribūnos taip pat buvo kalbama. Deputatas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Mūsų kolegai deputatui B.Genzeliui buvo paves ta perskaityti pareiškimą, kurį mes šiandieną spausdinome ,,Tiesoje". Tačiau perskaitęs tą pareiškimą jis asmeniškai pasakė žodžius, kurių, aš manyčiau, parlamente sakyti nereikėtų. Ir apskritai emocijų, kurios labai dažnai mus valdo šitoje salėje, aš manyčiau, reikia visokiausiais būdai vengti ir stengtis išspręsti tas problemas ir klausimus, kurie šiandieną yra iškilę mūsų parlamentui ir visai Lietuvai. Todėl aš norėčiau dar kartą paagituoti ir savo frakcijos deputatus, ir kitus deputatus susilaikyti nuo tokių spontaniškų asmeninių, sakyčiau, vertinimų, pasakymų. Jeigu kalbėtume apie ,,Lietuvos aidą", tai, žinoma, šitos karikatūros jau pasiekė kraštutinumus. Ir aš manyčiau, kad čia ,,Lietuvos aido" problema ir mūsų partijos problema. Ji turėtų būti sprendžiama teismine tvarka, kaip yra normaliose valstybėse. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Matyt, galime pradėti. Aš noriu pasiteirauti, ar Aukščiausioji Taryba vienodai mano štai kokiu klausimu. Jeigu šiandien išsprendžiame tuos likusius klausimus, tai šią savaitę Aukščiausioji Taryba turbūt neberengtų plenarinių posėdžių. Turbūt yra toks bendras supratimas. Ar deputatas K.Antanavičius šiuo klausimu? Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Tik labai trumpai tada, nes Pirmininkas jau atėjo į tribūną. Tai gal pirmiau Pirmininkas?
K.ANTANAVIČIUS. Tai gal Pirmininkas?
PIRMININKAS. Gerai, prašom, Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Vakar po posėdžio šitoje salėje nedidelėje grupelėje deputatas B.Genzelis man metė tokius pačius absurdiškus kaltinimus. Esą mano nurodymu kažkokie asmenys skambina kažkuriems deputatams, grasina juos užmušti. Aš pasakiau ponui B.Genzeliui, kad jeigu aš turiu kokių nors priešų, kurie manęs labai nekenčia, tai jie labai teisingai šitaip daro skambindami nežinau kam ir tariamai mano vardu sakydami tokius dalykus. Jeigu tai apskritai yra tiesa. Ponas B.Genzelis nesugebėjo suprasti šito. Iš tikrųjų jį, matyt, yra užvaldžiusios emocijos, kurios turi kažkokias gilias šaknis ir kurios pranoksta racionalaus proto ribas. Bet tai, kas buvo pasakyta čia ir nuo ko neatsiribojo LDDP, o tiktai kvalifikavo kaip kažkokį susijaudinimą ar emocingą pasisakymą, yra visiškai neleistina. Mes čia atėjome, kad galbūt pritartumėm svarbiam vakar pasiektam susitarimui. Jeigu ponas B.Genzelis mano, kad galima sugriauti šitą trapų prasidedantį susitarimą, jis pasielgė tiksliai. Arba tie, kurie jį parinko šitai funkcijai, parinko tinkamą žmogų. Aš manau, kad kol LDDP ir Mandatų komisija nepasakys besąlygiškai savo pozicijos ir savo įvertinimo dėl tų įžeidimų ir absurdiškų kaltinimų prieš mane, aš negaliu būti šitoje salėje.
BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau repliką.
PIRMININKAS. Baikim tas replikas, gerbiamieji, dabar aš jau...
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Gentvilai!
PIRMININKAS. Aš buvau iškėlęs klausimą dėl darbo šią savaitę. Atrodo, jog dauguma deputatų...
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Gentvilai!
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal aš vis dėlto prašyčiau pasilikti salėje. Skelbiu pertrauką iki 10 val.45 min. Posėdžio pertrauka iki 0 val. 45 min.
N.MEDVEDEVAS. Aš prašau Mandatų ir etikos komisiją skubiai susirinkti mūsų posėdžių (...).
PIRMININKAS. Tuos, kurie sėdi savo kabinetuose ir girdi šią transliaciją, noriu paprašyti, kad susirinktume į posėdį dar kiek vėliau, kadangi Mandatų ir etikos komisija dar nebaigė posėdžio. Aš manau, kad galėtume pratęsti pertrauką iki 11 val. 15 min. Nebaigė, aš ką tik prieš pusę minutės kalbėjau su ponu N.Medvedevu. Pertrauka iki 11 val. 15 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Nebus nenumatytų pertraukų šiame posėdyje. Ir galėsime pereiti prie mūsų darbo. Mandatų ir etikos komisijos vardu nori pateikti informaciją deputatas V.Puplauskas.
Deputato V.Puplausko informacija Mandatų ir etikos komisijos vardu
V.PUPLAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, per šią pertrauką Mandatų ir etikos komisija buvo susirinkusi posėdžiauti ir priėmė tokį sprendimą ,,Sprendimas dėl deputato Bronislovo Genzelio elgesio. Mandatų ir etikos komisija nusprendžia:
Pirma. Pasiūlyti LDDP deputatų frakcijai skubiai išanalizuoti ir įvertinti deputato B.Genzelio poelgį birželio 9 d. posėdyje ir padaryti viešą pareiškimą.
Antra. Pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, remiantis Reglamento 14 straipsnio trečiąja dalimi, pašalinti deputatą B.Genzelį iš posėdžių salės kol bus galutinai išnagrinėtas ir įvertintas jo elgesys.
Mandatų ir etikos komisijos pirmininkas N.Medvedevas."
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dar komisijos vardu norėjo pasisakyti deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau, kad parlamentas taip pat įvertintų įvykį kaip mechanizmų, kurie veikia čia, netobulumą, kad Mandatų ir etikos komisija pasiūlytų, kaip patobulinti šį mechanizmą. Manyčiau, reikėtų, kad posėdžio pirmininkas, taip pat Mandatų ir etikos komisija turėt galimybę, esant tokiai situacijai, skubiai stabdyti neigiamus procesus ir kuo greičiau imtis priemonių. Lietuvai reikalingas, nepaisant kiek laiko liko, stabilus parlamentas ir jo normalus darbas be jokių išpuolių. Manai kad kiekvienas Lietuvos žmogus turi teisę pasakyti tai, ką jisai galvoja, paskui atsakyti už tai, kas pasakyta pagal įstatymus. Deputatas privalo palikti visas savo emocijas, ambicijas už parlamento ribų. Jis turi elgtis tiktai pagal tobulintinus Mandatų ir etikos komisijos nuostatus, taip pat pagal esamus parlamente reglamentinius nuostatus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu priminti, kad Mandatų ir etikos komisija ne visai tiksliai suformulavo savo sprendimą dėl pašalinimo iš salės iki tol, kol bus ištirtas elgesys. Reglamentas leidžia pašalinti iš salės ne daugiau kaip vienai posėdžių dienai. Taigi aš pirmiausia prašau deputatus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Dėl tokio siūlymo, kuri pateikė posėdžio pirmininkas arba Mandatų ir etikos komisija, turi būti balsuojama be svarstymo ir priimama balsų dauguma.
Salėje 94 deputatai. Kas už tai, kad būtų pritarta Mandatų ir etikos komisijos pasiūlymui, kad deputatas B.Genzelis būtų pašalintas iš salės, manau, šią posėdžio dieną? Kas už šį pasiūlymą? Balsuojame paspausdami mygtukus.
Už balsavo 70, prieš — 1, susilaikė 14. Balsų dauguma deputatas B.Genzelis pašalinamas iš salės vienai posėdžių dienai. Aš žinau, kad ponas B.Genzelis norėjo tarti žodį. Dar jums suteikiama teisė. Taip, aišku. Ačiū. Deputatas A.Sakalas Centro frakcijos vardu.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, Centro frakcija deputato B.Genzelio elgesį laiko neleistiną, neparlamentinį, komplikuojantį parlamento susitarimus. Siūlome deputatui B.Genzeliui atsiprašyti ir kviečiame deputatus toliau konstruktyviai dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputate Genzeli, aš primenu, kad jau įsigaliojo Aukščiausiosios Tarybos sprendimas. Koalicijos vardu deputatė R.Rastauskienė.
Sąjūdžio deputatų koalicijos „Už demokratinę Lietuvą" pareiškimas (deputatė R.Rastauskienė)
R.RASTAUSKIENĖ. Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" pareiškimas.
,,1992 m. birželio 9 d. Aukščiausiosios Tarybos rytinis neeilinis posėdis prasidėjo dvasingu, taikiu badaujančio deputato A.Patacko pareiškimu. Deja, po to deputatas B.Genzelis LDDP vardu tribūnoje perskaitė pareiškimą. Savo kalbą baigė šmeižikišku išpuoliu prieš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką. Sąjūdžio deputatams paprašius, kalbėjo LDDP pirmininkas A.Brazauskas. Tačiau nei jis, nei LDDP frakcijos nariai neatsiribojo nuo B.Genzelio šmeižikiškų kaltinimų. Sąjūdžio deputatų koalicija vertina šį išpuolį kaip provokaciją, kuria norima griauti vėl atsirandančias frakcijų bendro darbo galimybes ir pasiektus preliminarius susitarimus. Kviečiame visus deputatus nepasiduoti jokiems mėginimams suardyti mūsų pastangas ieškant susitarimo."
Koalicijos vardu pasirašo S.Malkevičius.
Tolesnė diskusija
PIRMININKAS. Deputatė V.Jasukaitytė.
V.JASUKAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš nieko nenoriu pasakyti apie B.Genzelio pareiškimą. Tačiau norėčiau pateikti savo liudijimą dėl to, ką Pirmininkas vakar pavadino pokalbiu nedidelėje grupelėje. Neva B.Genzelis jį apkaltinęs, kad Pirmininkas siunčiąs grasintojus ir šantažuotojus ir kad žmonės, pasisakantys prieš tam tikrą politiką, yra šantažuojami. Aš buvau šito pokalbio liudininkė, buvo ir daugiau žmonių. B.Genzelis nepasakė, kad Pirmininkas siunčia šituos žmones grasinti ir šantažuoti, tačiau pasakė, kad tai yra daroma jo vardu. Kadangi tai iš tikro yra daroma jo vardu, tai yra tiesa. Protestuodama prieš tokį moralinį susidorojimą, deputato B.Genzelio eliminavimą iš posėdžio, aš taip pat išeinu i§ salės ir negrįšiu tol, kol nebus salėje B.Genzelio. Aš manau... (Plojimai) Aš manau, kad vakarykštis posėdžio vedimas, kuriam pirmininkavo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis, buvo visų salėje esančių deputatų įžeidimas. Ačiū.
PIRMININKAS. LDDP frakcijos vardu deputatas A.Brazauskas.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikėjausi, kad man suteiks žodį pradžioje, kaip ir priklausytų šiuo atveju, tačiau...
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmiausia Mandatų ir etikos komisijai, kuri teikia teikimą.
A.M.BRAZAUSKAS. Taip. Aš turiu omeny po to. Iš tikrųjų šios dienos incidentas visiškai nereikalingas ir netikėtas (aš galiu drąsiai šitą žodį vartoti), jis sutrukdė mums spręsti labai svarbius klausimus, todėl mes šiandieną visi ir susirinkome. Žinoma, deputato B.Genzelio, mūsų frakcijos nario, komentarai ir kaltinimai ponui V.Landsbergiui, perskaičius pranešimą, užgavo gerbiamą V.Landsbergį. Kaltinimai yra kaltinimai. Mes su prantame, kad bet koks kaltinimas turi būti pagrįstas. Mes svarstėme per pertrauką ir priėjom prie išvados, kad jis, žinoma, buvo visiškai neteisus Visiškai buvo neteisus ir todėl mes atsiribojam nuo šitų kaltinimų. Aš ta pareiškiu frakcijos vardu. Tačiau savo ruožtu aš norėčiau pasakyti štai ką ir paprašyti pono V.Landsbergio (gaila, kad jo nėra salėje). Ne taip seniai nuo bibliotekos laiptų buvo, taip sakant, pavartotas ,,šunaujos" terminas naujas mūsų politikos žodyne. Ir reikia pasakyti, kad šitas terminas buvo labai plačiai kultivuojamas mūsų politiniame gyvenime. Šios dienos ,,Lietuvos aide" (tai yra Prezidiumo laikraštis, tai yra oficialus laikraštis, tai yra mūsų vadovybės oficiozas) yra tokia karikatūra, kuri labai prilygsta tiem kaltinimams, kuriuos pasakė deputatas B.Genzelis. Buvo sureaguota didžiosios salės dalies ir palaikyta šmeižtu. Aš noriu pasakyti, kad šita karikatūra šmeižia mūsų partiją, mūsų frakciją. Aš esu tribūnoje ir atsiprašinėju gerbiamąjį V.Landsbergį. Labai norėtųsi, kad gerbiamasis V.Landsbergis galėtų taip pat panagrinėjęs šitą karikatūrą pasakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Tai irgi yra šmeižtas, nepagrįstas jokiais faktais. O Jeigu yra pagrįstas faktais, tai prašom tuos faktus pasakyti. Valstybės laikraštyje šmeižti partiją, kuri yra parlamentinė partija, ir manyti, kad tai yra visiškai natūralus mūsų parlamentinio bendravimo reiškinys arba norma... Mes turėtume būti tolerantiški — ir viena pusė, ir kita. Kalbėdamas apie B.Genzelį aš matau paralelę ir norėčiau, kad būtų kalbama apie tokį elgesį. Aš manau, mažų mažiausiai galėtų mūsų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įpareigoti ,,Lietuvos aido" redakciją atsiprašyti už šitą karikatūrą.
PIRMININKAS. Ką gi, atrodo, galima pradėti kalbėti apie dokumentą, kurio projektas yra parengtas vakar frakcijų ir koalicijos atstovų pasitarime. Dar deputatas K.Antanavičius pageidavo prieš svarstymą. Prašom.
Diskusija dėl darbotvarkės
K.ANTANAVIČIUS. Turėtume patvirtinti darbotvarkę ir norėčiau, kad būtų patvirtinta. Aš turiu penktosios sesijos darbų programą, turiu savaitės (nuo birželio 1 d.) programą, yra ekonominiai įstatymai. Na, neturim šito paleisti vėjais. Šiandien galėtume kaip tik šituos dalykus svarstyti. Yra Komercinių bankų įstatymas, dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų straipsnių panaikinimo, Buhalterinės apskaitos įstatymas, dėl konkurencijos ribojančių veiksmų, Žemės mokesčių įstatymas. Labai prašyčiau šituos ir dar papildomus klausimus, t.y. dėl bankroto ir dėl vartotojų teisių gynimo (turim tarptautinių organizacijų priekaištų, kad mes to dalyko vis nedarom), įrašyti į šios dienos arba savaitės darbotvarkę, svarstyti arba turime nutarti, kaip mes toliau dirbsime. Na, kažkaip dirbam be tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Antanavičiau, nežinau, gal jūs nebuvote 10 val. posėdžių salėje, kai aš sakiau, kad šiandien yra neeilinis posėdis, t.y. vakar vykusio neeilinio posėdžio tęsinys. Neeiliniame posėdyje gali būti svarstomi tik tie klausimai, kuriuos siūlo Aukščiausiajai Tarybai svarstyti posėdžio iniciatoriai. Šiuo atveju 44 deputatų parašais buvo pasiūlyti klausimai. Jie ne visi vakar išspręsti, todėl šiandien lieka svarstyti tik tai ir Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo kiausimą. Po to, kai baigsime šiuos klausimus, mes galime nutarti pradėti eilinį, t.y. Reglamento numatytą, posėdį ir jame svarstyti tuos klausimus, dėl kurių svarstymo aš taip pat jums pritarčiau. Tačiau šitame, kol jis yra neeilinis posėdis, mes negalime svarstyti kitų klausimų.
K.ANTANAVIČIUS. O kodėl? Šiandien yra eilinių posėdžių diena. Sesija nenutraukta. Taigi yra eilinis posėdis.
PIRMININKAS. Na, tada aš nenoriu trečią kartą kartoti. Tikrai pakalbėkite su kolegomis. Aš siūlyčiau dabar baigti pasisakymus ir pereiti prie dokumento projekto, kurį parengė frakcijų pasitarimo dalyviai. Prašau salėje dėmesio! Aš norėčiau, kad konsultacijų dalyviai, konsultacijose dalyvavę frakcijų atstovai, patys apsispręstų, kas turėtų pateikti Aukščiausiajai Tarybai štai šitą variantą, supažindinti su jo esme. Ar abi pusės yra susitarę, kas turėtų pateikti šį dokumentą? Kol kas tik toks klausimas. Paskui dėl kitų klausimų. Deputatas J.Tamulis. Prašom į tribūną.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, vakar po Aukščiausiosios Tarybos posėdžio susirinkę frakcijų atstovai galutinai baigė derinti pozicijas, kiek jas apskritai įmanoma suderinti dabartiniame etape. Dokumentas jums yra išdalytas. Jame yra abiejų pusių pozicijos. 1 punkte yra rinkimų tvarka ir apytikris laikas. Yra įtrauktas visas periodas pradedant nuo rugsėjo pabaigos, viena pasiūlymų dalis, ir lapkričio pradžia kita pasiūlymų dalis. Mes paliekam visą Tarybą, ir tolesnis tų pozicijų artinimas ir derinimas turėtų lemti galutinę rinkimų datą. Taip pat yra užfiksuota, kad rinkimai bus rengiami pagal naują arba galiojantį Seimo rinkimų įstatymą, jau pataisytą. Kaip jūs žinote, yra sudarytos dvi darbo grupės. Viena iš jų turi parengti Seimo rinkimų įstatymą arba senojo Rinkimų įstatymo pataisas. Antroji turėtų toliau dirbti artinant pozicijas Konstitucijos klausimu. 3 punkte nurodyti, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, tie terminai iki kada komisijos, tos derinimo komisijos, turėtų pateikti vienokį ar kitokį savo darbo rezultatą. Šiuo atveju Rinkimų įstatymo projekto metmenys turi būti pateikti iki birželio 16 d. 4 punkte yra nurodyta, kad Aukščiausioji Taryba, taip pat ir derybose dalyvavusios pusės įsipareigoja priimti šitą įstatymą iki birželio 30 d. ir paskelbti naujus rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą. Praktiškai buvo pasiektas susitarimas, jog toliau bus tęsiamos konsultacijos darbotvarkės klausimais, kad Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai toliau vyks ir tada, kai frakcijų atstovai sutars dėl svarstomų klausimų konsensu, t.y. pasieks tai, ko pageidavo profesorius K.Antanavičius, kad būtų svarstomi ekonominiai įstatymai, būtų galima dirbti. Jeigu nors viena frakcija prieštaraus kokio nors klausimo svarstymui čia, salėje, klausimas nebus svarstomas. Taip pat yra fiksuotas ir susitarimas dėl naujo Konstitucijos projekto rengimo. Buvo dedamos visos pastangos, kad mes turėtumėm suderintą, nuoseklų Konstitucijos projektą, t.y. tokį, kuriam visi pritartų. Jeigu to nepavyktų pasiekti, yra sutarta, kad rinkimų dieną konsultaciniam referendumui bus pateiktos kaip alternatyvos pagrindinės Konstitucijos nuostatos. Tai yra valdžios galių dalis. Ir taip bus išspręstas tas klausimas, kuris yra, sakyčiau, didžiosios dalies nesutarimo pagrindas. Naujasis Seimas turės pagrindą, žinos, kaip išeiti iš tokios situacijos. Kad nesikartotų tai, kas yra su Konstitucija dabar, naujajame Seime. Klausimas tada būtų išspręstas ir aiškus. Ta derybų grupė, kuri dirbo, teikia šitą protokolą jums tvirtinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Tamuli, Jūs paminėjote žodį — ,,protokolas". Čia yra siūlymų, kadangi yra nurodyti vidiniai mūsų darbo tvarkos klausimai, kad galėtume pavadinti protokoliniu nutarimu. Tačiau aš manyčiau, kad gal vertėtų pavadinti Aukščiausiosios Tarybos pareiškimu, nes kol kas neturi pavadinimo. Galėtume sulaukti gal ir jūsų pasiūlymų, kaip reiktų vadinti šį dokumentą.
J.TAMULIS. Šis klausimas buvo iškilęs vakar, ir protokolinio nutarimo variantas buvo ne visai priimtinas kai kuriems ten dalyvavusiems deputatams. Matyt, išliko alergija protokoliniams nutarimams, manau, kad jūsų pasiūlymas yra visai priimtinas, jog tai būtų Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas. Didelių prieštaravimų šituo klausimu, aš tikiuosi, nebus.
PIRMININKAS. Taip, aš tik noriu pasakyti, jog štai koks yra skirtumas. Jeigu tai būtų protokolinis nutarimas, jį galėtų priimti 20 ar 30 deputatų ir atitinkamai galėtų keisti. O jeigu tai būtų pareiškimas, tai jau yra kvalifikuota dauguma.
J.TAMULTS. Aš manau, kad deputatai su tuo sutiks, juo labiau kad jokių didelių nesutarimų, kaip aš suprantu, dėl šio klausimo neturėtų iškilti. Frakcijos visus tuos reikalus jau yra aptarusios.
PIRMININKAS. Kadangi frakcijos yra kalbėjusios šitais klausimais, noriu paklausti, ar galėtume štai dabar balsuoti dėl šito dokumento. Manau, ,kad galėtų deputatai pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kaip numato Reglamentas: penki — už, penki — prieš. Išdėstome pažiūrą į dokumentą ir galime balsuoti. Priimtina tokia procedūra? Dar vieną pastabą nori pasakyti deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Taip, deputatas Č.Stankevičius pastebėjo, kad 5 punkte trūksta žodžių ,,sutarimo pagrindu". Tai yra tai, apie ką aš kalbėjau ir dėl ko mes susitarėme. Reikėtų tuos žodžius čia įterpti.
PIRMININKAS. ,,Tęsti konsultacijas", o kurioj vietoj įrašytume ,,sutarimo pagrindu"?
J.TAMULIS. ,,Ir sutarimo pagrindu pateikti Aukščiausiajai Tarybai".
PIRMININKAS. Taip, suprantama. O gal, ar klausinėsim? Gal mes galėtume štai kaip padaryti. Jeigu būtų pasiūlymų, dar galėtume atiduoti trumpai paredaguoti... Ne? Gerai. Deputatas V.Andriukaitis. Turbūt nekeičiantis esmės pasiūlymas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano pasiūlymas visai nekeičia esmės, jis tik patikslina 4 punktą pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kad nebūtų jokių prieštaravimų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. Manau, tai yra rimtas argumentas. Ties birželio 30 d. parašyti tašką ir parašyti taip: ,,Priėmus Rinkimų įstatymą patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Aukščiausiosios Tarybos paleidimo."
PIRMININKAS. Ten ne taip sakoma. Dėl įgaliojimų nutraukimo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, dėl įgaliojimų nutraukimo, kad formuluotė atitiktų Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.
J.TAMULIS. Nežinau, mes galėtume daryti tuos pakeitimus, nors tas pasiūlymas, apie kurį kalba deputatas, praktiškai reiškia tą pat, kas yra parašyta. Tekstas yra suderintas, o naujų rinkimų skelbimas automatiškai reiškia Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų nuo kažkurio momento neišvengiamą nutraukimą.
PIRMININKAS. Gerai, tai tada gal iš eilės pradedame pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Deputatas J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Remiu šitą pareiškimo tekstą ir manau, kad mes dar turėsime ganėtinai daug progų kalbėti ir dėl 4, ir dėl 5 šito pareiškimo punkto. Ir aš norėčiau daugiau atsiliepti į profesoriaus K.Antanavičiaus siūlymą dėl darbų. Atvirai kalbant, ne tiktai Ekonomikos komisija, bet ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija gali daug pasiūlyti nepabaigtų darbų. Aš manau, kad juos teiks, bet vis dėlto, man regis, bus daug produktyvesnis darbas, jeigu mes bendradarbiausim maždaug trimis kryptimis, t. y. Vyriausybės teikimai (kas būtina ir reikalinga atlikti įstatymų leidybos darbe) ir, antra, galbūt komisijų pirmininkų pasitarimų išplėtimas Aš manau, kad čia specialiai rašyti nieko nereikia, tačiau tada, kai bus grupės, intensyviai rengiančios Rinkimų įstatymą, Konstitucijos derinimą man regis, kad reikėtų kaip nors peržiūrėti frakcijų pirmininkų ir komisijų pirmininkų darbą labiau akcentuojant (...) darbotvarkei teikti paruoštus klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Pritariu esmei...
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš dar noriu vieną dalyką. Manau, kad ne bus penkių deputatų, todėl gal būtų ne visai korektiška, jeigu leisim kalbėti penkiems — prieš, penkiems — už. Leiskime kalbėti dešimčiai deputatų dėl balsavimo motyvų, tarp jų bus ir tie, kurie nori pasisakyti prieš. Taigi deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Manyčiau, kad čia datos nurodytos kaip orientyras, juk galima viską įvykdyti daug greičiau (konkrečiai ir dėl Rinkimų įstatymo parengimo), o sutaupytą laiką panaudoti kaip tik toms problemoms, kurios dar neišspręstos. Tai rodo, kad mes galime dirbti kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad Lenkų frakcija yra vienintelė frakcija, kuri visa sėdi jau daug savaičių Aukščiausiojoje Taryboje ir, nepaisant jokio triukšmo, stengiasi sulaukti, kada Aukščiausioji Taryba pradės normaliai dirbti. Apgailestaujame, kad šitame pasiūlyme neatsirado visgi vietos rinkimams į vietinę tarybą. Pagrindinis mūsų reikalavimas, kad visgi rinkimai būtų surengti iškart, kai tik baigsis metinis administracinio valdymo terminas. Mūsų septyni balsai kai kada kai ką lemia. Tai aš siūlyčiau, kad čia atsirastų vietos punktui, kuriam mes visi pritarėm: 20 d. surengti rinkimus į Šalčininkų, Vilniaus bei Sniečkaus tarybas. Čia turi didelės reikšmės ir tai, kad mes po ne visos savaitės turėsim referendumą, o šitoks neapibrėžtumas, aišku, neskatins mūsų rinkėjų eiti prie urnų. Aš tikiuosi, kad vis dėlto atkreipiu dėmesį į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tas jūsų paminėtas klausimas turimas omenyje 5 punkte. Tai būtent apie tai, matyt, ir kalbėta frakcijų pasitarime. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Gerbiamieji deputatai, aš suprantu, kad šis susitarimas pasiektas gana sunkiai. Daugelis (tiek vienos, tiek kitos pusės) deputatų negali matyti tų pasiūlymų, kuriuos jie teikia. Čia yra susitarimas ir tai yra pirmas bandymas. Nuo to priklausys tolesnis mūsų darbas. Aš prašyčiau frakcijoms nepriklausančių deputatų neteikti pasiūlymų, neredaguoti šio teksto. Nes tai vėl mus išves iš bendro susitarimo, vėl mes turėsime atskirai tartis dėl kiekvieno klausimo. Taip pat prašyčiau pasitikėjimo vardan šį pareiškimą, jeigu mes čia nubalsuosime, pasirašyti kiekvieną deputatą asmeniškai.
PIRMININKAS. Taip, pasiūlymas aiškus. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Aš irgi pritariu deputatui P.Giniotui. Noriu pasakyti, kad yra labai svarbus ir kritiškas momentas ir kad mes laikytumės šito pareiškimo. Tai galima padaryti arba pasirašant, arba tiesiog balsuojant mygtukais, kad tas balsavusių sąrašas būtų pridėtas prie paties pareiškimo ir išliktų. Taip pat norėčiau pasakyti, kad kai deputatas J.Tamulis pristatė šitą projektą, jis pasakė, kad susitarimas, tęsiant konsultacijas dėl darbotvarkės, turi būti priimtas neprieštaraujant nė vienai frakcijai. Matyt, nereikėtų taip kategoriškai teigti, galbūt dauguma frakcijų... Reikėtų patikslinti šitą dalyką. Na, ir trečias dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, yra tai, kad derinimo komisija Rinkimų įstatymo projekto metmenis turi parengti jau kitą savaitę, t.y. antradienį. Visos frakcijos turi jausti didelę atsakomybę, kad mes tai, ką pasižadėjom, įvykdytume ir kad kiekviena frakcija deleguotų deputatus, kurie beveik visą savaitę turės dirbti prie šito projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš norėčiau dėl 5 punkto keletą minčių pasakyti. Kadangi mums vienaip ar kitaip teks rengti Rinkimų įstatymą, teks rengti Konstituciją, aš abejoju, ar beliks laiko rimtoms konsultacijoms aptarti, kokius mes dar įstatymus ir klausimus turim įtraukti ir kuriuos turim svarstyti šiuo metu. Dėl to manau, kad tokiems įstatymams (kaip Desovietizacijos ir panašūs įstatymai) turėtų netgi atsirasti išskirtinė vieta šitame pasiektame susitarime tarp frakcijų. Bet jeigu, sakykim, šito klausimo mes išspręsti nesugebėsim, tai aš manau, kad mes turėtume bent išklausyti pono B.Gajausko komisijos išvadas ir gauti atsakymą apie tuos deputatus, kurie įtariami sąmoningu bendradarbiavimu su KGB. Kodėl aš tai sakau? Aš manau, kad tie deputatai labai norės dalyvauti kitame Seime, bet patiems prisipažinti, pasakyti, kad jie sąmoningai bendradarbiavo, turbūt neužteks drąsos. Aš manau, kad toks B.Gajausko komisijos pareiškimas palengvins jiems moralines kančias ir jie turės oficialų patvirtinimą, kad jie sąmoningai bendradarbiavo. Bet tai nebus nuslėpta nuo rinkėjų ir suteiks jiems galimybę dalyvauti naujuose rinkimuose nieko nenuslepiant. Aš manau, kad šitas klausimas turi būtinai būti išnagrinėtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš vis dėlto prašyčiau, jeigu dabar pradėsime siūlyti konkrečius klausimus, kuriuos turėtume svarstyti, tai labai ilgai užtruks mūsų bendros pozicijos suderinimas. Kaip tik dabar geriau priimkime štai tą poziciją, kuri yra pateikta pareiškimo projekte, o pagal 5 punktą susitarimo pagrindu tariamės ir čia esame visiškai laisvi bet kur klausimą aptarinėti. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Sveikinu ir džiaugiuosi, kad pasiektas toks susitarimas ir kad galbūt pagaliau atsiras galimybė pradėti konstruktyvų darbą normalų darbą Aukščiausiojoj Taryboj. Politika užgožė visus dalykus ir ekonominius, ir socialinius, ir ,,degančius dalykus". Norėčiau pasakyti, kac negalima pritarti ponui E.Gentvilui, kad netaisyti... Todėl, kad nebuvo pa kviestos visos frakcijos ir neatstovavo frakcijoms nepriklausantys deputatai. Todėl mes turėsim arba nebalsuoti, arba susilaikyti, arba balsuoti prieš. Štai tokie pasiūlymai. Tiesiog dėl teksto. Yra kalbama apie rinkimus į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą. Yra ir Sąjūdžio programa, ir Lietuvos nuostata. Kodėl kalbame apie Aukščiausiąją Tarybą? Apie Seimą kalbama, rinkimus į Seimą. Tai kodėl šitame dokumente reikia visur palikti — ,,Aukščiausioji Taryba"? Todėl siūlau balsuoti, kad iš visų straipsnių punktų išbrauktume ,,Aukščiausioji Taryba", ,,rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą bus rengiami pagal Rinkimų įstatymą"... ir t.t. Siūlau balsuoti. Antras dalykas, skliausteliuose palikta ,,arba pataisyta galiojanti Aukščiausiosios Tarybos..." Jokio pataisyto galiojančio sovietinio neturėtų likti. Būtų tiesiog gėda, negražu tą sovietinį, Maskvoj parengtą Rinkimų įstatymą (jis juk perrašytas visoms respublikoms Maskvai diktuojant) dabar naudoti Seimo rinkimams. Būtų tiesiog, sakyčiau, visai nepriimtina, nepadoru ir neleistina. Taigi prašau balsuoti, kad visur iš skliaustelių būtų išbraukta ,,arba pataisyta galiojanti..." Vadinasi, 2.3. Dar norėčiau dėl 3 punkto. ,,Pavesti frakciniu pagrindu sudarytoms derinimo komisijoms iki birželio 16 d. pateikti Rinkimų įstatymo projekto metmenis." Ką tai reiškia — metmenys? Jeigu iki birželio 30 d. turim priimti, tai turi būti pateiktas projektas, na, o metmenys ar projektas čia yra... Neturim mes reglamentinio dalyko kaip metmenų svarstymo. Reikia įrašyti Rinkimų įstatymo projektą, geresnį ar blogesnį. Metmenys gali būti ir laikomi projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi jūs paminėjot mano pavardę, aš turiu pasakyti, kad konsultacijose dalyvavo frakcijoms nepriklausantys deputatai — A.Karoblis, M.Laurinkus, J.Liaučius. Kitas klausimas, ar jie buvo įgalioti, ar ne. Aš čia nesiimu spręsti to dalyko, tačiau frakcijoms nepriklausantys deputatai atstovavo. Dabar kitas dalykas. Būtent, deputate Antanavičiau, kaip aš suprantu, ir deputatas J.Tamulis, kaip pranešėjas, matyt, paliudytų, kadangi negalime garantuoti, kiek mums pavyks pakeisti galiojantį Rinkimų įstatymą, todėl ir yra paliekama šita laisva erdvė. Turbūt siekiama maksimalaus rezultato, kad būtų naujas Rinkimų įstatymas. Taip, matyt, deputatas J.Tamulis galės tarti baigiamąjį žodį. Deputatas N.Rasimavičius. Ir dar du deputatai.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš noriu atsakyti deputatui K.Antanavičiui, kad galiojantis įstatymas, pagal kurį ir jis, ir aš, ir kiti buvom išrinkti į Aukščiausiąją Tarybą, jau ne Maskvos diktuotas, armija jau nebalsavo. Jis iš esmės Skiriasi. Ir nereikia manyti, kad pasikeitus tam tikroms valdžioms nustojo galioti kad ir Napoleono kodeksas, ir kiti įstatymai. Jeigu juos galima pataisyti, tai kodėl gi ne? Tačiau aš noriu pasakyti, kad yra grupė, kuri rengia tą įstatymą. Galbūt ji jį pavadins ir Seimo rinkimų įstatymu, gali būti, duokim mes jiems tą teisę. Todėl ir yra skliausteliuose — Seimas.
Dabar dėl 5 punkto. Aš manau, kad tvarka turėtų būti labai paprasta. Kiekviena komisija arba frakcija, kuri nori, kad būtų priimti vienokie ar kitokie įstatymai, iš karto pateiktų savo atstovams, kurie yra derinimo komisijoj... Jau, tarkim, iki ateinančio antradienio būtų galima per seniūną, jo pavaduotojus išsiaiškinti, kokius įstatymus galima būtų priimti. O kalbėti apie tai, kad nebus laiko, tai gali pasakyti tik tie, kurie nerengia šitų įstatymų. Aš noriu pasakyti, kad, kaip pastebėjo deputatas P.Varanauskas, juos galima parengti kur kas anksčiau. Kadangi tokių įstatymų projektai (ir ne vienas) jau yra parengti. Tai yra tik technikos reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš turiu dvi pastabas šitam projektui. Pirmas dalykas, vis dėlto mane stebina, kad buvo žodžiu atsakyta, bet nieks nesiteikė pagalvoti, kad reiktų 4 punkte užrašyti griežtesnį formulavimą, labiau atitinkant Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, jeigu mums prieš skiriant rinkimus būtina išspręsti įgaliojimų laiko pabaigos klausimą. Tai pirminis yra įgaliojimų laiko klausimas. Todėl aš negalėsiu balsuoti už bet kokį dokumentą, kuriame nebus šitaip suformuluotas mūsų įgaliojimų pasibaigimas. Ne per naujų rinkimų skyrimą, bet per mūsų įgaliojimų pabaigimą.
Dabar dėl 5 punkto. Čia galbūt galima palaikyti asmenine ambicija kaip įsižeidimą, bet kai aš prieš metus (o gal trupučiuką anksčiau) pradėjau neoficialiai siūlyti, kad į darbotvarkę nepakliūtų frakcijų nederinti dalykai, tai buvo tiesiog gražiai pasišaipoma, mandagiai išklausoma. Visiška niekas Aukščiausiojoje Taryboje nebandė reaguoti į šituos pasiūlymus. To dėl tol, kol bus 5 punktas, aš taip pat negalėsiu balsuoti. Na, laikykite tai mano asmeniniu įsižeidimu.
PIRMININKAS. Ir paskutinis deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Ačiū. Aš vis dėlto esu nusiteikęs ir noriu kolegas paraginti labai įvairiais pasiūlymais nestabdyti šio labai trapaus susitarimo. Aš noriu, kad visi suprastų, kad šis susitarimas pasiektas labai sunkiai daugiau dėl ko nors šiandien susitarti mes dar negalėjome. Ir todėl bet kokie dideli nukrypimai į šoną, be abejo, vėl mus priverstų ilgai tartis, ir tiesiog būtų nustumti tie darbai, kuriuos jau dabar būtų galima atlikti. Pačiu teigiamiausiu žingsniu aš laikau tai, kad mes sudarėme dvi darbo grupes, kurios jau galėtų užsiimti konkrečiais dalykais. Atsiliepiu į tai, ką jau ką tik sakė gerbiamasis A.Rudys. Aš suprantu, kad jis pasakė labai teisingą dalyką dėl įgaliojimų laiko pasibaigimo, bet tai nėra principinis klausimas, tai yra turbūt techninis klausimas, nes taip ir buvo manoma, nes kitaip mes paskelbti rinkimų ir negalime. Ir kad visiems būtų aišku, aš siūlyčiau tai ir padaryti, tokią techninę pastabą 3, atsiprašau, 4 punkte, — išsiaiškinti pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą visą procedūrą, kaip mes tai darysime, t.y. sutrumpinsime mūsų Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laiką ir po to skelbsime neeilinius rinkimus. Taip, galima būtų tai padaryti. Gerbiamajam A.Rudžiui būtų lengviau balsuoti, ir mes iš tikrųjų pasielgtume korektiškiau teisine prasme. O visa kita aš siūlyčiau palikti, nes kažin kokiu būdu keisti šiandien būtų sunku ir mes tiesiog negalėtume nieko priimti. Ir dar aš norėčiau pasakyti, kad reiktų jau dabar iš karto susitarti, kad, sakysim, 15 min. po šio posėdžio pabaigos iš karto renkasi abi darbo grupės. Ir taip pat neturėtų išsiskirstyti ir Konstitucijos rengimo komisija, nes yra sutarta, kad ši darbo grupė, kuri čia minima, tiktai derins pagrindinius politinius klausimus, prieštaravimus, kurie iškyla, o visą darbą turės dirbti Konstitucijos rengimo komisija. Todėl jos buvimas čia Aukščiausiajai Tarybai taip pat reikalingas, ir aš siūlyčiau jos nariams neišsiskirstyti, bet taip pat tuo pat metu dirbti. Aš dar kartą noriu paraginti, kad 15 min. po šio posėdžio pabaigos susirinktų abi darbo grupės ir galbūt Konstitucijos rengimo komisija ir pradėtų savo darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi pasisakymai dėl, pavadinkime taip, balsavimo motyvų baigti. Deputatas J.Tamulis, matyt, apibendrins. Tik aš noriu, kad jūs gal iš karto atsakytumėte, ar 4 punkte galime taip, kaip deputatas A.Taurantas pasiūlė, apibendrintai papildyt, ar ne.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, aš ir pradėsiu nuo tos 4 punkto problemos. Pradėsiu perskaitydamas 61 dabar galiojantį Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsnį. Jis yra iš dviejų dalių. Pirma dalis: ,,Tarybų įgaliojimų laikas penkeri metai. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir vietinių tarybų deputatų rinkimai skiriami likus ne mažiau kaip penkiems mėnesiams iki jų įgaliojimų pabaigos." Tai yra pirma dalis. Antra dalis kalba apie procedūrą, kai yra rengiami rinkimai nesulaukus to termino. Šičia jau sakoma labai aiškiai: ,,Lietuvos Aukščiausioji Taryba gali nutraukti savo įgaliojimus anksčiau laiko. Toks nutarimas turi būti priimtas dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus dauguma. Tokiu atveju skelbiami rinkimai..." ir t.t. Kitaip tariant, kitoks būdas — kaip paskelbti priešlaikinius rinkimus — yra neįmanomas, tiktai eiti mūsų įgaliojimų nutraukimo keliu. Visa tai, aš manau, galima įrašyti, didelių nesutarimų turbūt nekils. Formulavimą, kuris turėtų būti, matyt, reikėtų šiek tiek patikslinti. Ir jis galėtų skambėti taip: ,,Priimti naują pataisytą galiojantį Rinkimų įstatymą ir, nutraukus Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus anksčiau laiko, paskelbti rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą (Seimą)." Toks formulavimas, aš manau yra priimtinas.
PIRMININKAS. Deputatui A.Rudžiui irgi turbūt jau priimtinas šitoks formulavimas.
J.TAMULIS. Dėl šito sutarta. Dabar dėl profesoriaus K.Antanavičiaus pastabų. Visų pirma mes esame priversti dabar vartoti užrašus — Aukščiausioji Taryba (Seimas). Susiklosčius tokiai situacijai, deja, mes vadovautis galim tik tuo Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, kuris yra. Čia parlamentas yra vadinamas Aukščiausiąja Taryba. Skliausteliuose tam ir palikta erdvė, kad jis gali.būt vadinamas ir Seimu. Mes neišvengiamai priversti ta dabar daryti. Dėl naujo, pataisyto Rinkimų įstatymo ar pan. Aš noriu pa sakyt, kad tas susitarimas, kuris pasiektas, tikrai yra trapus. Tai yra didelių pastangų rezultatas ir, tiesą sakant, tai yra tie pirmieji tarpusavio pasitikėjimo daigai. Ten besitariant aš jau jaučiu didesnį pasitikėjimą netgi šiuo metu šitoje salėje. Ir manau, kad mes turėtume tai turėti omeny ir stengtis eiti ta kryptimi, t.y. didinti pasitikėjimą, nes tai yra vienintelis būdas pasiekti susitarimą. Buvo ir vienokių, ir kitokių pageidavimų. Buvo kalbama apie naują Aukščiausiosios Tarybos įstatymą. Buvo kalbama, kad galbūt galimas ir pataisytas variantas — jau dabar egzistuojančio. Ir kad būtų galima lengviau pasiekt tą susitarimą, mes sutarėm įrašyti ir vieną, kitą variantą. Ir manau, kad didelių problemų čia nebus. Ko gero, neišvengiamai atsiras naujas įstatymas, tačiau susiklosčius tokiai situacijai pasiek susitarimą yra daug svarbiau, negu dabar išlaikyti vienokį ar kitokį formulavimą. Dėl pastabos, kuri buvo dėl Rinkimų įstatymo metmenų. Man atrodo, yra akivaizdu, kad per šešias likusias dienas reikalauti visiškai pabaigto projekto, jau tinkamo svarstyti, nėra realu, todėl yra fiksuo metmenys, nors praktiškai tai jau bus atitinkami Rinkimų įstatymo straipsniai, kuriuose bus užkoduoti patys pagrindiniai dalykai. Štai kodėl yra užrašyta ,,metmenys", o ne konkretus įstatymas. Ir aš norėčiau pakviesti deputatus balsuoti, pritarti šitam susitarimui su ta pataisa, kuri yra priimta dėl Aukščiausiosios Tarybos paleidimo. Ir nebandyti toliau jos taisyti. Mes aptarinėjom ir šnekėjom dėl kiekvieno žodžio. Tai yra pagrindas susitarti, pagrindas tam pasitikėjimui atsirasti. Manau, kad jis yra daug svarbesnis už vienokio ar kitokio formulavimo vienokį ar kitokį patikslinimą, kuris duos didesnį ar mažesnį tikslumą ar neduos. Šį sykį ne tai yra pagrindinis dalykas. Tai, kas čia yra pasiekta, vis dėlto yra susitarimo rezultatas. Jis ir yra svarbiausias.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, deputate Stankevičiau, aš bijau, kad gali užsimanyti dar 15 deputatų kalbėti. (Balsai salėje) Pirmininkas paveda jums pagal Reglamentą. Prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, šitas dokumentas yra dvišalio susitarimo rezultatas, aš tai norėjau pabrėžti. Iš vienos pusės derybose dalyvavo Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" įgalioti atstovai. Iš kitos pusės buvo daugiau partnerių, kurie atstovavo frakcijoms arba deputatų grupėms ir dėl to aš norėčiau pasakyti keletą žodžių. Sąjūdžio koalicijos nepatenkina šitas susitarimo tekstas ta prasmė, kad vis dėlto dar iki šio momento nepavyko išspręsti to klausimo, kurį mes laikome svarbiausiu, kad turi būti sutarta dėl rinkimų datos. Tačiau dabar yra pažanga. Ir 1 punktas tą pažangą parodo, kad yra jau bendras susitarimas, kad rinkimai turi įvykti per tą laiką, kuris yra apibrėžtas šiame susitarimo pareiškime. Pažangos vardan Sąjūdžio koalicija daro didelių nuolaidų, ieško galimybių bendrai dirbti, vertina tai, kad yra rastas bendras sutarimas, kad rinkimai turi įvykti. Yra ir kitų dalykų, kurie yra nepakankamai apibrėžti. Ir mūsų deputatams taip pat norėtųsi, kad tas susitarimas būtų konkretesnis ir geresnis, bet mes tikimės, kad šio susitarimo pagrindu toliau dirbdami mes rasime tuos sprendimus, kurie patenkintų mus visus. Šitais motyvais remdamasi koalicija, neabejoju, kad balsuos už šio pareiškimo tekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Lieka tik balsuoti. Dėl procedūros deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Patikslinančią repliką norėčiau. Derybos nebuvo dvišalės, nes iš vienos pusės dalyvavo koalicija, kitoj pusėj buvo atskiros frakcijos, kurių kiekviena turėjo savo nuomonę. Todėl derybos tikrai negalėtų vadintis dvišalėmis. Kita vertus, aš norėčiau pasakyti dėl mūsų frakcijos. Mes manome, kad visų pirmiausia sutinkame su šios Aukščiausiosios Tarybos išardymu.
PIRMININKAS. Gerai. Aš siūlau užsiregistruoti ir balsuoti. Apie ką dar dabar pageidaujama kalbėti? Dėl balsavimo motyvų kalbėta.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbėta. Baigiamasis žodis yra artas. (Balsai salėje) Ne, tai dėl pareiškimų nėra balsuojama pastraipsniui, papunkčiui.
R.MACEIKIANECAS. Klausykit, jeigu visi gali pasisakyt... Gerbiamasis J.Tamulis net nereagavo į mūsų frakcijos pasiūlymą ir dabar siūlo balsuot.
PIRMININKAS. Gerai, dar atsakykit dėl deputato R.Maceikianeco.
J. TAMULIS. Gerai, aš iš tiesų atsiprašau Lenkų frakcijos, nes aš neužsirašiau tos jūsų pastabos.
PIRMININKAS. Dėl rinkimų į vietines tarybas datos nurodymo šiame pareiškime.
J. TAMULIS. Pirmas, matyt, akivaizdus faktas, kad rinkimai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose neišvengiamai vėlų vėliausiai vyks kartu su rinkimais į Aukščiausiąją Tarybą. Manau, tai yra akivaizdu, susitarimas yra bendras šituo klausimu. Antra. Jeigu Lenkų frakcija kels klausimą dėl rinkimų į vietines tarybas anksčiau to termino, t.y. pasibaigus tam metų laiko periodui, aš manau, kad 5 punktas palieka galimybę čia spręsti šitą klausimą. Ir palieka erdvę tam susitarimui, čia egzistuojančiam. Bent jau Liberalų frakcija jus tikrai parems šiuo klausimu. Bet tai, apie ką jūs kalbate, nebuvo derybų objektas. Dėl to mes tikrai nesitarėm. Nors ir pritariu jūsų idėjoms, bet aš negaliu pritarti jų įtraukimui į šį dokumentą, kadangi praktiškai gali sugriauti jo priėmimą, kuris yra neišvengiamai būtinas. Tokia situacija. Nieko nepadarysi.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
K..ANTANAVIČIUS. Dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius dėl procedūros.
K..ANTANAVIČIUS. Čia kažkoks, mano manymu, nesusipratimas. Sako, kad buvo dvišalis susitarimas. Iš vienos pusės gal ir dalyvavo visi. Tačiau iš kitos pusės, dar sykį noriu priminti, Lenkų frakcija nebuvo pakviesta, LDDP nebuvo pakviesta, frakcijoms nepriklausantys deputatai vakar nedalyvavo. Taigi koks čia dvišalis? Ir tada staiga pradedama, kad reikia balsuoti štai šito neredaguojant... Na, tai aš nežinau, aš norėčiau kviesti ir siūlyti deputatams, kurie neturėjo galimybės dalyvauti, analizuoti, iš viso nebalsuoti dėl šito susitarimo. Yra tiesiog verčiama balsuoti už tai, kas ten kažkur kuluaruose padaryta. Be to, gerbiamasis deputatas A.Taurantas sakė, kad dvi komisijos paskirtos. Kas jas paskyrė? Darbo grupės. Kas jas pa skyrė — tas darbo grupes, gal kas nors girdėjot? Tai kas čia, ar čia Aukščiausioji Taryba, ar čia atskirai veikia kažkokios grupelės ir kažką tariasi. Taigi aš atkakliai prašau. Dėl Aukščiausiosios Tarybos savo siūlymą galėčiau atsiimti, kad ten yra ,,Aukščiausioji Taryba (Seimas)", o dėl ,,arba pataisyta galiojanti Aukščiausiosios Tarybos" ir dėl metmenų nenoriu atsiimti ir prašau balsuoti atskirai todėl, kad ponas N.Rasimavičius sakė, kad jai yra trys rinkimų įstatymai, vadinasi, per dvi dienas galima nesunkiai padaryti tą Rinkimų įstatymą. Ir nėra jokio reikalo kalbėti apie metmenis. Ačiū už dėmesį.
Pareiškimo priėmimas
PIRMININKAS. Ačiū, aš tik primenu, kad yra Reglamento straipsniai, kurie nurodo, kad nefrakcionuoti deputatai gali deleguoti savo atstovus vieniems ar kitiems klausimams spręsti. Aš matau norinčius kalbėti dar 4 deputatus. Prašau visus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Salėje 96 deputatai. Balsuosime pakeldami korteles už Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą, kuris neturi pavadinimo, tačiau iš pirmo sakinio aišku, kad Aukščiausioji Taryba pritaria frakcijų susitarimui. Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 67 deputatai.
PIRMININKAS. Už balsavo 67. Nuleiskite korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 11.
Diskusija dėl tolesnio darbo
PIRMININKAS. Už balsavo 6,7 deputatai, prieš nėra, susilaikė 11. Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas priimtas. Liktų klausimas, kurį yra pateikęs deputatas P.Giniotas, kur buvo siūloma, kad visi deputatai, kurie balsavo už šį pareiškimą, pasirašytų po juo, tačiau tai, manau, techninis klausimas. Tai kiekvieno asmeninis reikalas. Neeiliniame posėdyje, kurį pasiūlė 44 deputatai, liko vienas klausimas, tiksliau, vieno klausimo dalis, dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo, tačiau dėl procedūros pageidauja deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, noriu priminti, jog vakar buvo sutarta išsaugoti diskusijų sąrašą ir diskusijas pratęsti. Dėl to nebuvo kitokių pasiūlymų. Buvo sutarta po pertraukos pratęsti tokią darbotvarkę. Todėl manyčiau, kad jūs turėtumėte arba teigti, kad diskusijos būtų nutraukiamos ir sąrašas būtų negaliojantis, arba leisti pasisakyti.
Diskusija dėl pareiškimo dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą (Seimą) surengimo
PIRMININKAS. Taip, tačiau čia buvo klausimas dėl pirmalaikių rinkimų surengimo. Tada buvo kitas projektas. Ne, ne, ten buvo svarstomas dokumentas, nutarimas, Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl pirmalaikių rinkimų surengimo. Gerai, šituo antru darbotvarkės klausimu... Aš suprantu, gerai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš noriu tik pasakyti, kad šituo antruoju darbotvarkės klausimu iš viso iškilo diskusija, kurios Aukščiausiojoje Taryboje ne3uvo, dėl rinkimų datos. Diskusijos ir ta diskusija... Turi būti diskutuojama normaliai, kadangi sąrašas yra, pasisakantys nori kalbėti.
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti, kad dėl pirmalaikių rinkimų surengimo buvo diskutuojama ir šiandien priimtas kitas dokumentas, pakeičiantis tą, kuris buvo pateiktas vakar.
Dėl Ministro Pirmininko pareiškimo praėjusį antradienį Aukščiausiojoje Taryboje vyko diskusijos. Aš dabar ne visai žinau, kokiu klausimu užsirašė šitie 43 deputatai. Dėl rinkimų baigta, palaukit, aš noriu, kad visi susikauptų ir išklausytų mano poziciją. Jeigu dėl pirmalaikių rinkimų datos šiandien yra priimtas sprendimas, dabar lieka tartis tik (pagal tą pareiškimą), kaip yra nurodyta frakcijose, konsultacijose ir pan. Diskutuoti Aukščiausiojoje Taryboje 43 deputatams šituo klausimu, matyt, nevertėtų. Diskusijos dėl Ministro Pirmininko pareiškimo vyko praėjusį antradienį, joms buvo užsirašyta dar ankstesnį ketvirtadienį. Taigi sąrašas buvo fiksuotas jau tada, maždaug gegužės pabaigoje. Tai aš nesuprantu, dabar yra 43 deputatai, kurie vis dėlto norėtų kalbėti dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo. Ministro Pirmininko pareiškimas nepasikeitė, jis yra. Gerai. Dar dėl procedūros deputatas J.Beinortas, ir galime spręsti klausimą.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis seniūne, aš visiškai sutinku su jūsų aiškinimu, bet manau, kad jūs padarėte vieną klaidą, pamiršote, kad mes šiandien turėtume tęsti įstatymo projektą dėl referendumo pataisos. Šiaip ar taip, mes vakar balsavome, kad tai svarstysim skubesne tvarka, ir esame peržengę į kitą posėdį, todėl aš manyčiau, kad mes turėtume rasti laiko šiandien svarstyti jo pirmąjį skaitymą dėl tolesnio jo realizavimo.
PIRMININKAS. Taip, iš esmės jūs esate teisus, nes vakar vieną klausimą išsprendus ypatingos skubos tvarka, kitiems klausimams numačius skubesnę svarstymo tvarką, šiandien, t.y. jau kitą posėdžių dieną, kaip numato Reglamento 215 straipsnis, galime pradėti pirmąjį svarstymą. Tai dėl to matyt, susitarsime po to, o dabar vis dėlto darbotvarkėje įrašytas yra ant rasis klausimas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo. Tvarka?
S.MALKEVIČIUS. Dėl procedūros?
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Jungtinės Sąjūdžio frakcijos vardu aš norėčiau pa siūlyti diskusijų dėl Ministro Pirmininko pareiškimo netęsti, kadangi jo jau buvo pakankamai plačios ir iškalbios. Man rodos, klausimas visiška aiškus, pareiškimas paduotas, ir mes turim nuspręsti balsuodami, o ne diskutuodami.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš dėl to pasiūlymo, kurį čia gerbiamasis J.Beinortas pateikė. Primenu gerbiamajam E.Gentvilui, nors tai nevisiškai atitinka Reglamentą, bet jau mes taip susitarėme ir sutarta, kad šiandien tęsiasi tas pats posėdis, todėl šio posėdžio darbotvarkėje klausimas dėl Referendumo įstatymo pakeitimo jau buvo spręstas ir antrą kartą jis neturėtų būti kartojamas. Jeigu vyks eilinis posėdis, tai (kaip yra mūsų nutarta ką tik priimtame pareiškime) reikėtų tokį dalyką suderinti su frakcijomis ir tik po to teikti. Jeigu tai teikiama vienašališkai ir esant spaudimui, tai, be abejo, paneigiamas ką tik mūsų priimtas susitarimas ir vėl viskas pradedama iš pradžių. Todėl aš labai siūlyčiau negriauti mūsų susitarimo ir eiliniams posėdžiams (taip, kaip ir parašyta 5 punkte) teikti tik tuos klausimus, dėl kurių yra susitarta tarp frakcijų, dėl ko mes vakar ir suderėjome, kitaip pakertamas tas pagrindas, kuris ir leidžia mums kartu draugiškai dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū, čia mat yra toks mažas kazusas. Posėdis lyg ir tas pats, neeilinis, o Reglamentas leidžia jau kitą posėdžių dieną pradėti svarstymą, diena kita, o posėdis tas pats.
A.TAURANTAS. Gerbiamasis seniūne, jeigu jums reikėtų formalių priežasčių, aš galiu tuoj pat atsinešti Reglamentą. Yra daug formalių priežasčių, kodėl mes negalime šiandien pirmojo svarstymo pradėti. Aš jums galiu pasakyti, jeigu to reikia.
PIRMININKAS. Gerai. Tvarka, tai aš...
A.TAURANTAS. Bet aš apeliavau ne į Reglamento formalumus, o į esmę. Nes, šiaip ar taip, jau dabar įsigaliojo tas 5 punktas, kuris yra mūsų pareiškime.
PIRMININKAS. Gerai. aš neprieštarausiu jūsų argumentams, manau, ir deputatas J.Beinortas sutiks, kad dabar be išankstinio aptarimo nepradėtume svarstyti, kadangi pagrindinis argumentas yra tas, kad jau priimtas pareiškimas.
Taigi aš noriu paklausti Ministro Pirmininko, ar jis pageidauja dar tari žodį Aukščiausiajai Tarybai. Pageidaujat, taip? Prašom.
Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus baigiamasis žodis dėl atsistatydinimo pareiškimo
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, aš pasinaudojau ta proga, kad galiu tarti keletą žodžių. Aš seniai tiek laiko nebuvau praleidęs Aukščiausiojoje Taryboje. ir turėjau galimybę per pusantros dienos čia atidžiau stebėti padėtį, bet kuriuo atveju man tas laikas buvo labai naudingas. Iš tikro, manau, visi mes prisimenam prieš dvejus metus ir keletą mėnesių pirmuosius posėdžius šitoje salėje, prisimenam ir tą naktį, prisimenam ir tai, kaip mes pasirašinėjom svarbiausiąjį Kovo 11-osios aktą. Tie įspūdžiai yra neišdylantys, taip pat kaip negali būti sumenkinami ir darbai, kuriuos mes per tuos dvejus metus atlikom. Iš tikro ši Aukščiausioji Taryba atliko didžiulį darbą, nusipelno visokeriopos pagarbos. O mūsų pačių pareiga yra išsaugoti tai, kas buvo padaryta geriausio, išsaugoti pirmosios istorinės Aukščiausiosios Tarybos garbingą vardą. Kartais pasigirsta tokių žodžių, jog mes turim laikytis iki pabaigos, arba — ,,kariausim iki galo". Be abejo, sporto varžybose komanda turi laikytis arba žaidėjai turi žaisti iki paskutinės minutės net ir tada, kai rungtynės yra aiškiai pralaimėtos. Tačiau tos taisyklės, kurios galioja sporte, kitose gyvenimo srityse, jos retai kada galioja politikoj. Ir mes turėjom galimybę įsitikinti, kad politinė kova, kova iki pabaigos ne visuomet pasiteisina. Aš turiu omeny ne kovą dėl tikslo, ne kovą dėl idealų, bet dėl siekimo bet kokiu būdu užimti, išsaugoti vienokias ar kitokias pareigas arba žūtbūt išsaugoti šią Aukščiausiąją Tarybą. Mes visi prisimenam, kad tokiais atvejais kova, nepaisant priemonių, dažnai būna politikams nevaisinga. Man labai norėtųsi, kad ši Aukščiausioji Taryba, taip pat ir Vyriausybė, ir visi deputatai, užimantys įvairias pareigas, kuo garbingiau užbaigtų visus savo darbus. Iš tikro per tuos dvejus metus mes išgyvenom įvairius laikotarpius. Šiandien mes turim tą padėtį, kai Vyriausybė neturi Aukščiausiosios Tarybos pritarimo, jos neremia Aukščiausiosios Tarybos deputatų dauguma. Aš pamenu 1990 m., kada taip pat buvo tam tikrų prieštaravimų tarp Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos. Tačiau tie prieštaravimai tada nesukėlė visuomenėj kokių nors konfliktų. Dažnai mes svarstom, kodėl tada buvo taip, kodėl šiandien yra kitaip. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl mes tuo metu buvom pajėgūs rezultatyviai dirbti, buvo tai, kad tuo metu Aukščiausioji Taryba, kuri metų pabaigoje tapo savotiška opozicija tuometinei Vyriausybei, savo darbą grindė pozityvia veikla, t.y. rengė ir priėmė įstatymus, kurie buvo reikalingi valstybei stiprinti. Tai yra opozicija, kuri buvo kuriant kuri dirbo ir siekė savo darbu įrodyti savo pranašumą. Šiandien šiek tiek kitokia yra padėtis. Ir galbūt ta konfrontacija, kuri formuojasi čia, Aukščiausiojoje Taryboje, kuri formuojasi kituose politinio gyvenimo sluoksniuose, ji taip pat gali būti susijusi su tuo, kad dabartinė Vyriausybės opozicija nėra pozityvi. Ji dažnai pasireiškia kaip destruktyviai veikiant opozicinė jėga. Mus kartais kaltina, kad Vyriausybė nesugebėjo išlikt neutrali, t.y. jog ji taip pat pradėjo aktyviau dalyvauti politiniame gyvename. Aš priimu patį faktą, kad taip įvyko, kartu aš taip pat galiu apgailestauti, jog Vyriausybė ypač pastaraisiais mėnesiais priversta buvo užsiiminėti ir ne vien tik reformomis, bet daugiau dėmesio skirti politiniam gyvenimui. Vyriausybė stengėsi ypač 1991 m. metais ir šių metų pradžioje, kad ji galėtų daugiausia dėmesio skirti ekonominėms reformoms. Ir mes iš tikro tuo metu siekėm sąmoningai kuo mažiau .dalyvauti politinėse diskusijose, t.y. kad ekonominės reformos, kurios yra be galo sunkios, kurios yra be galo reikalingos, kad jos nebūtų dar dirbtinai apsunkinamos politiniais motyvais. Ir manau, kad dauguma mūsų supratom, kad šiuo metu pagrindinė mūsų politika — tai yra siekimas kuo sparčiau sustiprinti valstybę, sukurti normalų ekonominį gyvenimą. Deja, pasirodė, kad tai padaryti ne taip paprasta. Ir viena iš tų priežasčių, kaip aš minėjau, yra ta, kad mūsų opozicija visgi nepakankamai daug dėmesio skyrė pozityviai veiklai, o buvo pasukta daugiau neigiančios, destruktyvios opozicijos vaidmens linkme. Tačiau mes negalim pasakyti, kad viskas padaryta blogai, kad nematom permainų. Iš tikro ekonominės reformos vyko sparčiai 1991 m., jos vyksta ir dabar, ir jeigu kalbėtume apie ekonomines reformas, tai mes galime dar šiuo metu pasakyti, kad iš esmės šitos srities yra pakankamai gera padėtis, reformos vyksta. Tačiau šiuo metu iškilo didžiulis pavojus, jog pačios ekonominės reformos, jeigu jos yra nepapildomos būtiniausiais teisiniais ir valdžios palaikymo svertais, jos paprasčiausiai gali sukelti ir nepageidautinų reiškinių, t.y. suirutę, savivalę, kurios pirmuosius rimčiausius požymius mes dabar jaučiame. Šiuo metu paprasčiausiai mes įstrigom dėl netvarkos. Dėl to, kad, kaip gerbiamasis deputatas B.Lubys paminėjo, vis aktyviau visose grandyse reiškiasi savivalė. Ir iš tikro aš turiu pripažinti, kad šiandien didžiausia mūsų rykštė yra kaip tik netvarka, savivalė, kuri reiškiasi įvairiose valdžios struktūrose. Tačiau ką reikia daryti, kad tos savivalės neliktų, kad nebūtų netvarkos? Na, manau, kad čia yra paprasčiausi būdai ir paprasčiausios priemonės. Jeigu yra savivalė, tai reikia neleisti, jog ji būtų, neleisti savavaliauti, Jeigu yra netvarka, tai reikia neleisti, kad būtų tokia netvarka palaikoma. Kitaip tariant, reikia valdyti valstybę, reikia priversti visas valdžios struktūras, visas grandis, visus pareigūnus, pagaliau ir piliečius, kurie nukrypsta nuo priimtų taisyklių, jog būtų griežtai laikomasi nustatytos tvarkos. Ir tas subjektas, kuris turi tai atlikti, yra pakankamai aiškus. Visame pasaulyje šias funkcijas turi atlikti vyriausybė. Ir pagal mūsų įstatymus taip pat Vyriausybės pareiga yra garantuoti, jog būtų tvarka visur, kur ji turi, būti. Tačiau mes susidūrėm su kita šios problemos puse, kad Vyriausybė paprasčiausiai neturi teisių užkirsti kelią savivalei, įvesti tvarką ten, kur jos reikia. Ir vaizdas darosi panašus į tą, kai dviratininkui lenktynininkui .sako, kad jis turi dalyvauti varžybose, tačiau yra nuimama grandinė ir sakoma: ,,Mink, brolau, ir labai stipriai mink, o mes iš :avęs pareikalausim atsakomybės." Nors puikiai suprantama, kad be grandinės tas dviratis, kad ir kiek jį minsi, nelabai juda. Ir jeigu iš tikro mes norėtume įvesti tą tvarką, tai tai tvarkai įvesti jokių stebuklų nereikia. Ir jokių ypatingų priemonių nereikia. Reikėjo paprasčiausiai suteikti teisę leisti Vyriausybei valdyti, leisti Vyriausybei valdyti savivaldybes. Valdyti — ne tai, kad tiesiog skirti ar atleisti pareigūnus arba įvesti tiesioginį valdymą, o paprasčiausiai leisti tiek, kiek būtina, turėti įtakos organizuojant kai kurių vyriausybinių struktūrų darbą Kai kas gana neteisingai supranta valdžių pasidalijimo principą. Sakoma, kad Vyriausybė yra atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai vykdomasis organas. Su tuo aš visiškai sutinku, bet kartu lyg vienodai tokios pat padėties yra, pavyzdžiui, savivaldybės, bankai, kiti organai, kurie yra pavaldūs Aukščiausiajai Tarybai. Deja, toks valdžių pasidalijimas yra netikras, ir manau, kad didele dalimi išgalvotas. Iš tikro vykdomoji valdžia turi būti ir privalo būti atsakinga už visas gyvenimo sritis. Taip pat ir už tai, kas vyksta banke, kas vyksta prokuratūroj, ir pan. Vyriausybėj valdžių padalijimo principas tarp vykdomosios valdžios.ir teisminės valdžios paprasčiausiai reiškia, kad vykdomoji valdžia neturi teisės kištis į teisingumą. Bet vykdomoji valdžia visose valstybėse pradeda organizuoti, pavyzdžiui, teisėtvarkos darbą taip, kad būtų garantuojama, jog visi pažeidėjai būtų surasti ir medžiaga patektų teisman. Šiuo metu, be abejo, Vyriausybė tokių galimybių neturi, ir tie (...) pažeidimai, kurie buvo paskutiniu metu pastebėti savivaldybėj, buvo paskelbti visuomenei. Mes dar kartą galėjom įsitikinti, kad teisėtvarkos organai, pirmiausia prokuratūra, praktiškai } tai nekreipė dėmesio, ir rezultatai taip pat yra akivaizdūs. Na, ir Vyriausybė taip pat, kadangi jos galimybės veikti savivaldybių darbą yra labai ribotos, ir mes matom tuos galutinius rezultatus. Galime teigti, kad kai kuriose savivaldybėse valdžios kaip ir nėra. Vyriausybė taip pat turi ir privalo turėti galimybę organizuoti ir Lietuvos bankų veiklą. Tai visiškai nereiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi turėti teisę kištis į pinigų emisiją. Tai yra iš tikro išimtinė banko teisė ir pareiga, bet, pasirodo, kai yra netinkamai organizuojamas darbas bankuose, tai bankas taip pat nepajėgus įvykdyti ir savo išimtinės pareigos tinkamai vykdyti pinigų ir kredito apyvartos funkcijas. Toks supaprastintas valdžios supratimas, kai bandoma valdžią padalyti į dešimtis smulkių gabalėlių, be abejo, yra ne pats tinkamiausias būdas sutvarkyti valstybėje gyvenimą taip, kad iš tikro mums patiems būtų ramiau gyventi. Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos reformų politika nėra klaidinga, ir man neteko girdėti kokių nors esminių nukrypimų, paaiškinimų arba argumentuotų pasisakymų, kas yra blogai daroma ekonomikos reformos srity. Aš nesu įsitikinęs, kad Lietuvoje ekonominės reformos vyktų blogiau negu kitose kaimyninėse valstybėse. Arba mes priimtume tokius sprendimus, kurie blogintų Lietuvos ekonominę padėtį. Manau, kad ir tempai mūsų yra, ko gero, sparčiausi, kad kokybiniu požiūriu ir mūsų įstatymai, ir Vyriausybės ekonominės reformos politika pakankamai žengianti į priekį, ir gyvenimo lygis, be abejo, nėra atsilikęs nuo kitų valstybių.
Kokie pagrindiniai argumentai yra pateikiami kritikuojant ekonominių reformų politiką? Iš esmės yra pateikiami argumentai ar motyvai, susieti su savivalės arba netvarkos plitimo reiškiniais. Kitaip tariant, mes vėl grįžtam prie to paties faktoriaus, t.y. prie tos netvarkos, kuri iš esmės nieko bendro neturi su ekonominėmis reformomis, bet kuri yra labai svarbi ir kuri, be abejo, jeigu tvarka valstybėje nepalaikoma, ji paprasčiausiai griauna ir ekonomines reformas, griauna ir valstybę. ir dar kartą kalbėdamas ta tema aš norėčiau priminti, kad ta netvarka yra ne dėl to, kad Vyriausybė nežinotų, kaip tą tvarką įvesti, kad ji nenorėtų ar ji būtų nepakankamai ryžtinga. Paprasčiausiai ta padėtis, ta netvarka yra dėl to, kad Vyriausybei paprasčiausiai yra neleidžiama daryti įtakos savivaldybėms, neleidžiama sutvarkyti darbą ir reorganizuoti kitas vyriausybines struktūras. Neturim galimybės paveikti bankų veiklą, ir paprasčiausiai būtų naivu tikėtis, kad, esant tokiai padėčiai, per stebuklą gali įvykti taip, kad Lietuvoje bus paprasčiau ir geriau gyventi. Ir teisūs žmonės, kurie sako, kad jie yra benusivilią nauja valdžia, kartais yra parašoma ir taip: ,,mes nusiviliame nepriklausomos Lietuvos valdžia", ir, aišku, iš dalies jie yra teisūs, kadangi ne jie daro įtaką tai valdžiai, o mes. Ir aš nemanau, kad mes turėtume leisti, jog iš tikro būtų sudaromas toks vaizdas apie Lietuvos valdžią, apie Lietuvos Vyriausybę. Reikia, manau, užkirsti kelią ir įvesti tvarką. Iš tikro šiandien Vyriausybė pateko i tokią padėtį, kad ji praktiškai nebegali vykdyti savo pareigų. Jeigu kai kas dar abejoja, ar Vyriausybei reikia atsistatydinti, man dažnai atrodo, kad Vyriausybė praktiškai yra atstatydinta, kadangi ji negali vykdyti aktyvios pagrindinių ūkio sričių politikos. Ir galbūt kai kam atrodo, jog Vyriausybė, kuri yra lyg ir dešiniųjų, lyg ir demokratinių jėgų suformuota, bet neturi pakankamai galių savo pareigoms atlikti. Yra gera padėtis, gera padėtis tiems, kurie mano, kad tai yra tinkamiausias būdas politiniams tikslams siekti. Vyriausybė yra priversta atsistatydinti, padaryti pareiškimą dėl atsistatydinimo ne dėl to, kad ji nežino, kaip toliau vykdyti ekonomines reformas, ne dėl to, kad ji nežino, kaip reikia atkurti teisėtvarką, tvarką valstybėje, o dėl to, kad, esant dabartinei padėčiai, paprasčiausiai ji nemato galimybių, kad jai bus leidžiama tai daryti. Todėl aš siūlyčiau, kad būtų patenkintas Vyriausybės pareiškimas dėl jos atsistatydinimo. Aš suprantu dabar iškilusias abejones, kad yra Aukščiausiosios Tarybos priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo numatoma priimti sprendimą dėl Seimo rinkimų datos iki birželio 30 d. Bet kuriuo atveju aš sveikinu šias pastangas, nors aš nesu įsitikinęs, kad iki birželio 30 d. bus priimtas toks sprendimas. Tos sąlygos, kurios buvo iškeltos tam, kad priimtume sprendimą dėl Seimo rinkimų, yra labai sunkios. Aš nesu įsitikinęs, kad iki birželio 30 d. pavyks Aukščiausiosios Tarybos frakcijoms susitarti ir įvykdyti visus tuos punktus, kurie numatyti šios dienos Aukščiausiosios Tarybos nutarime. Todėl aš manyčiau, kad nėra pagrindo manyti, jog situacija yra pasikeitusi, jog susidaro prielaidos toliau, nekeičiant dabartinės padėties, eiti savo pareigas. Jeigu Aukščiausioji Taryba manys, kad reikia, ir tol, kol reikės, Vyriausybė galės laikinai eiti savo pareigas, tačiau tam (be abejo, jeigu taip nuspręsite) turi būti sudarytos galimybės, kad ta Vyriausybė nebūtų formali, o kad ji turėtų galimybes vykdyti savo funkcijas ir vykdyti taip, kad niekam nekiltų abejonių, jog Lietuvoje yra tikra valdžia, kuri gali spręsti visas problemas. Ačiū už dėmesį.
Diskusija dėl balsavimo motyvų dėl Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui už pasisakymą, t.y. už baigiamąjį žodį po deputatų pasisakymų praėjusią savaitę. Dabar mums liktų susitarti dėl balsavimo būdo, kuriuo turėtų būti vienaip ar kitaip išsprendžiamas klausimas dėl Ministro Pirmininko pareiškimo. Deputatas K.Antanavičius yra pasiūlęs nutarimo projektą, pagal kurį išeitų, kad Ministro Pirmininko pareiškimą priimtume balsuodami atviru balsavimu. Reglamentas numato galimybę, t.y. Reglamento 104 straipsnio pirmoji dalis sako, kad Aukščiausiajai Tarybai nutarus gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais. Taip pat tas Reglamento straipsnis sako, kad slaptu balsavimu balsuojama tik tada, kai sprendžiamas Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų atšaukimo ar nepasitikėjimo klausimas. Tačiau šiuo atveju Reglamente Vyriausybė nėra, jeigu aš teisingai prisimenu, traktuojama kaip atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai organas. Tai yra dar kita institucija. O dėl Vyriausybės vadovo atsaukimo ar atsistatydinimo galima balsuoti Aukščiausiajai Tarybai nutarus slaptu balsavimu. Todėl aš manau, kad šiuo atveju mes turime susitarti, kokiu būdu būtų balsuojama: ar slaptu balsavimu, ar atviru balsavimu, ar atviru balsavimu pakeliant korteles. Manau, kad... Girdžiu pasakymus iš salės, kad slaptu balsavimu. Ar visiems yra priimtinas tas slaptas balsavimas? Ne, elektronika negalima balsuoti, yra konkrečiai pasakyta. Apskritai labai konkrečiai pasakyta, kad dėl personalijų klausimų vardiniu būdu negalima balsuoti. Tenka balsuoti pagal Reglamento 101 straipsnį pakeliant korteles arba slaptu balsavimu. Jeigu neklystu, dauguma deputatų linksta į slaptą balsavimą. Ne? Tai gal aš ne taip supratau pozicijas. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Frakcijos vardu aš siūlyčiau pasirinkti slaptą balsavimą. Čia mes tada nepažeistume 104 straipsnio, nes čia galima ir vienaip, ir kitaip, kaip jūs minėjote, traktuoti šitą pirmąją dalį. Tačiau jeigu mes pasižiūrėsime Pagrindinį Įstatymą, tai (...) reikėtų rengti slaptą balsavimą.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius man pasakė esminę pastabą. Kadangi Reglamento 104 straipsnyje sakoma, kad tais atvejais, kai sprendžiamas atšaukimo ar nepasitikėjimo tuo asmeniu klausimas. Šiuo atveju yra atsistatydinimo pareiškimo reikalas, todėl atsistatydinimo pareiškimą mes galime priimti ir atvirai balsuodami kortelėmis. Tačiau kodėl aš paminėjau Reglamento 104 straipsnį? Galima nutarti, tai nėra privaloma balsuoti būtent slaptu balsavimu, galima tik nutarti. Dėl to aš ir iškėliau klausimą, kadangi Reglamentas leidžia, galime pasitarti. Sausio 8 d. dar nebuvo Reglamento, štai kur yra problema. Man irgi iš karto atrodytų, kad užtektų pakelti korteles, tačiau tada dar nebuvo Reglamento. Ne, Reglamentas tik numato galimybę pasirinkti vieną ar kitą būdą. Gerai. Siūlau balsuoti štai kokiu būdu. Pirmiausia apsisprendžiame dėl pačios balsavimo procedūros. Kas pasisako už balsavimą pakeliant korteles, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už slaptą balsavimą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Susilaikantys, savaime aišku, neturėtų jokios reikšmės. Dar kartą kartoju, kas pasisako už atvirą balsavimą pakeliant korteles, spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už slaptą balsavimą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Atsiprašau, nutraukiu balsavimą, gal ne visi deputatai yra užsiregistravę. Prašau salėje tylos! Prasideda deputatų registravimas. Kol kas tik registruojamės. Salėje 101 deputatas. Taigi kas balsuoja už tokį balsavimo būdą, kai pakeliame korteles, spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už slaptą balsavimą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Prašau balsuoti spaudžiant mygtuką ,,už" arba ,,prieš". ,,Prieš" slaptas, ,,už" atviras.
Už atvirą balsavimą pasisakė 44 deputatai, už slaptą balsavimą pasisakė 54 deputatai. Taip, kaip sako Reglamentas, Aukščiausioji Taryba nutaria balsuoti slaptu balsavimu. Aš noriu pasakyti, kad Tautininkų frakcija prašo prieš balsavimą dėl Ministro Pirmininko pareiškimo valandos per:raukos, šita pertrauka bus padaryta, tačiau iki to laiko mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Yra parengtas, atsižvelgus į reikalavimus, slapto balsavimo biuletenio pavyzdys. Jis skamba taip. Prašau salėje tylos! Slapto balsavimo biuletenis ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo..." Aš negaliu dirbti, deputate Šličyte, na, tikrai negaliu, kai salėje triukšmas. ,,Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo. Patenkinti, nepatenkinti. Pasirašo balsų skaičiavimo grupė. Štai toks yra slapto balsavimo biuletenio pavyzdys, mes jį turime patvirtinti balsavimu, kad būtų galima dauginti ir skelbti, kada numatoma balsavimo procedūra. Taigi kas už šitokį slapto balsavimo biuletenio pavyzdį, prašom balsuoti paspaudžiant mygtukus.
Už tokį slapto balsavimo biuletenį balsavo 80 deputatų, prieš — 2, susilaikė 8. Taigi atiduodu rengti balsavimo biuletenius. Balsavimas, kaip numato Reglamentas, turi vykti per pertrauką. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Balsadėžė turi būti taip pastatyta, kad eidami prie jos balsuoti galėtų eiti per slapto balsavimo kabiną. Tautininkų frakcija prašė vienos valandos pertraukos prieš balsavimą. Aš manau, kad jokiu būdu balsavimo pradžios mes negalėtume skelbti anksčiau kaip 15 val. Tai būtų dvi su trupučiu valandos, bet kartu įeitų ir pietų pertrauka, ir Tautininkų frakcijos pagal Reglamentą paprašyta dar vienos valandos pertrauka. Primenu, kad balsavimas, slaptas balsavimas dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo vyks apačioje, šių rūmų fojė. 15 val. atėję deputatai gaus slapto balsavimo biuletenius ir galės juos įmesti į urną.
BALSAS IŠ SALĖS. Skelbimą galima būtų?
PIRMININKAS. Taip, pirmiausia deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau kreiptis į seniūną dar nepaleisti todėl, kad...
PIRMININKAS. Aš nepaleidau, nežinau, kodėl visi išsivaikšto.
A.RUDYS. Tai prašom grąžinti, mes turėtume sutarti, ar mes ketvirtadienį dirbame, priimti kažkokį sprendimą. Nes mums reikia vykti į apygardas.
PIRMININKAS. Ne, yra kitas momentas, slapto balsavimo rezultatus Aukščiausioji Taryba turės patvirtinti susirinkusi į salę, štai tada mes ir pakalbėsime.
A.RUDYS. Teisingai,bet dabar mes prarandame keturias valandas organizacinio darbo.
PIRMININKAS. Todėl, kad yra pietų pertrauka ir yra frakcijos reikalavimas.
A.RUDYS. Na, bet tada priimkime sprendimą, kad ketvirtadienį dirbsime. Telefonu galima būtų su apygarda susiskambinti, po galais. Na, kaip nesupranta.
PIRMININKAS. Galėtumėm susitarti. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš noriu pasakyti, kad tarėmės, jog po posėdžio pradės dirbti darbo grupės. Kadangi tokia neeilinė pertrauka, aš nežinau, ar bus įmanoma dirbti. Gal frakcijos norės tartis per tą laiką? Tai tarkimės taip, kad kai pasibaigs mūsų darbai 15 val., kuriuos numatėme, tai 15 min. po to renkasi darbo grupės. Tos, kurios buvo sudarytos dviem |statymams derinti.
PIRMININKAS. Aš prašau salėje tylos! Ir ypač griežtai tą reikalavimą skiriu Aukščiausiosios Tarybos svečiams. Posėdyje dar nebuvo gongo, posėdis tebevyksta. Prašau sėsti visiems į vietas.
BALSAS IŠ SALĖS. Koalicija renkasi į 314.
PIRMININKAS. Prašau visus deputatus sėsti į vietas, niekas iki galo dar nesutarta. Pašalinius asmenis prašau sėsti į jiems skirtas vietas. Gerbiamieji deputatai, 15 val. susirenkame į holą, ten vyks slaptas balsavimas. 15.30 val. tęsiamas Aukščiausiosios Tarybos plenarinis posėdis, kuriame turi būti patvirtinti balsavimo rezultatai. Jeigu bus teigiamas balsavimo rezultatas, turi būti įvykdytas pavedimas Vyriausybei toliau eiti savo pareigas, kaip numato Vyriausybės įstatymas, ir tada bus galima susitarti dėl darbo šią savaitę.
Ne, ne taip. Prieš balsavimą prašo valandos pertraukos. Tai ne balsavimo pertraukos prašo, o šiuo atveju prašo posėdžio pertraukos. Gerai. Aš prašau visus sėsti! Pašalinius asmenis prašau išeiti iš salės. Ponia Nedzinskiene, pasakykite savo draugei, prie jūsų stovinčiai. Ponia, prašom išeiti iš salės. Jūs esate išvaroma iš salės! Aš dar kartą tai kartoju. Ar teks man kviesti Apsaugos skyriaus žmones? Prašau deputatus sėsti į vietas. Prašau sėsti į vietas, aš labai aiškiai sakau! Dabar Tautininkų frakcijos vardu bus paskelbta posėdžio pertrauka, 15 val. vyks slaptas balsavimas, 15.30 val. Aukščiausioji Taryba susirenka čia tęsti posėdį, kad būtų galima sutvarkyti tuos reikalus, kuriuos numato Reglamentas ir kiti įstatymai, t.y. patvirtinti vienokius ar kitokius slapto balsavimo rezultatus, o esant reikalui elgtis pagal Vyriausybės įstatymo 6 straipsnį, t.y. pavesti Vyriausybei laikinai eiti pareigas.
Dabar koalicijos vardu pareiškimą nori perskaityti deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Sąjūdžio koalicijos vardu informuoju, kad frakcijos deputatai paskelbs savo balsavimo rezultatus.
PIRMININKAS. Gerai, tuoj bus paskelbta posėdžio pertrauka, prašau sėdėti. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėt procedūros, kaip visuomet. Aš taip supratau, kad Tautininkų frakcija...
PIRMININKAS. Prašau salėje tylos!
V.JARMOLENKA. Aš taip supratau, kad Tautininkų frakcija paprašė posėdžio pertraukos. Vadinasi, posėdis turi būti po to, kai pasibaigs valanda. Tik po to gali vykti balsavimas.
PIRMININKAS. Po to bus pietų pertrauka. Ir 15val. — balsuosime. Gerbiamasis deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau priminti, kad balsų skaičiavimo komisija yra sumažėjusi, todėl reikėtų papildyti bent dviem nariais, nes šiuo metu buvo tik trys jos. nariai. B.Genzelis, kaip žinote, yra pašalintas, todėl jiems bus sunku susitvarkyti. Todėl siūlau papildyti iš salės pora žmonių.
PIRMININKAS. Aš manau, balsų skaičiavimo grupė sugebės per pusę valandos atlikti reikalingą darbą. Balsų skaičiavimo grupės dabartinė sudėtis nepažeidžia Reglamento, kuriame sakoma, kad balsų skaičiavimo grupės negali sudaryti vienos frakcijos arba vieno regiono, ar kaip ten sakoma, asmenys. Gerai, deputatas A.Rudys nori, kad būtent dabar susitartume dėl ketvirtadienio, kad nereiktų laukti po pietų. Ar Aukščiausioji Taryba mano, kad ketvirtadienį reikia dirbti? Aš manau, leiskite man pasakyti savo nuomonę, kad yra daug darbo tarpfrakciniuose pasitarimuose ir nei trečiadienį, nei ketvirtadienį plenariniai posėdžiai galėtų būti nerengiami. Ar visiems deputatams yra priimtinas šitas pasiūlymas? Ar galime fiksuoti, kad 15.30 val. dar susirenkame šiandien į plenarinį posėdį, (trečiadienį, ketvirtadienį ir penktadienį plenariniai posėdžiai nevyks? Taip, sutarta. Gerai, ačiū. Dėl to dalyko susitarta. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš čia girdėjau, Sąjūdžio koalicija už diktatorinę Lietuvą sakė, kad jie pasakys, kaip balsavo. Bet jie gali juk vienaip balsuoti, o kitaip pasakyti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITJS. Aš dėl balsavimo komisijos. Kadangi deputatas B.Genzelis išprašytas tik iš posėdžių salės, o balsavimas vyks ir balsų skaičiavimo komisija skaičiuos ten, kur bus balsadėžė, taigi aš nemanau, kai deputatas B.Genzelis negali tęsti savo darbo. Jis turi tęsti darbą balsi skaičiavimo komisijoj, kadangi jis iš jos nėra pašalintas.
PIRMININKAS. Aš taip pat sutinku, kad teisiškai, jeigu balsų skaičiavimo grupės nariai nutars pasitelkti deputatą B.Genzelį, tai nebūtų draudžiama. Ir deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš noriu pasakyti kolegai V.Andriukai4mi, kad deputatas B.Genzelis buvo pašalintas iš šios dienos posėdžio. Posėdyje dalyvaujantis asmuo turi tokias teises, kaip priklauso, o pašalintas tų teisių neturi. Todėl nereikia insinuacijų.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad deputatas B.Genzelis buvo pašalintas iš posėdžių salės šiai posėdžių dienai, o ne iš posėdžio. Tik iš posėdžių salės. Aš prašau deputatus iki 15 val. gerai susipažinti su Reglamento 106 straipsnio reikalavimais, kad nebūtų padaryta klaidų balsuojant slaptu būdu. Gerai, ačiū, po&ėdžio pertrauka, kurios prašė Tautininkų frakcija.
J.BEINORTAS. Aš manyčiau, kad deputato B.Genzelio mandatas yra neatimtas, o jisai išprašytas iš salės.
PIRMININKAS. Tvarka. Posėdžio pertrauka, kurios prašė Tautininkų frakcija, ir kartu pietų pertrauka. 15 val. — slaptas balsavimas, 15.30 val. tęsime šį posėdį.
Diskusija dėl tolesnio darbo dėl priimto pareiškimo dėl rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą (Seimą) surengimo
PIRMININKAS. (...) Esančius posėdžių salėje ir ne posėdžių salėje. Primenu mūsų sutarimą, sutartą darbo grafiką, kad 15.30 val. turime rinktis į salę, o tai reiškia, kad 15.30 val. yra baigiamas slaptas balsavimas dėl Ministro Pirmininko pareiškimo. Todėl aš dabar prasyčiau balsų skaičiavimo grupės narius skaičiuoti slapto balsavimo rezultatus, o visus deputatus ateiti į salę ir laukti balsavimo paskelbimo.
Kol dar nėra gauti balsavimo rezultatai, galėtume pasikalbėti štai kokiu klausimu. Kadangi šiandien yra priimtas pareiškimas, reiktų pasitarti, kaip ir kokiomis grupėmis dirbame. Štai yra sudarytos dvi deputatų grupės Rinkimų įstatymo projektui rengti ir Konstitucijos projektui tobulinti. Aš manau, kad šitos dvi grupės galėtų dirbti savarankiškai, taip pat galėtų frakcijų ir komisijų pirmininkai, dalyvaujant koalicijos deleguotiems konsultacijų atstovams, tartis tradiciniu būdu dėl klausimų, kurie galėtų būti svarstomi. Vadinasi, tradicinius pirmadienio ir trečiadienio pasitarimus galima būtų daryti dažnesnius. Tačiau aš manau, kad ryt rytą, pavyzdžiui, 10 val. galėtų susirinkti frakcijų ir komisijų vadovai, taip pat koalicijos įgalioti nariai ir tartis dėl klausimų, kuriuos reikia svarstyti iki naujų rinkimų, sąrašo. Ar būtų priimtinas toks siūlymas, kad rytoj 10 val. rinktųsi koalicijos įgalioti atstovai, frakcijų ir komisijų pirmininkai, ir pradėtume pokalbį, kurie klausimai turėtų būti pradėti svarstyti? Tai kaip būtų patogiau — rytą 9 val. ar 10 val. susirinkti? Ne, tai būtent iš šiandien priimto pareiškimo 5 punkto matyti, kad bendru sutarimu turime spręsti, kurie klausimai turi būti svarstomi. Taip skamba mūsų pareiškimo 5 punktas. Tokiu atveju girdėdamas pasiūlymus, kad ryt galėtume rinktis 9 val. ar 10 val., aš manau, kad 9.30 val. galėtume susirinkti į 308 kambarį. Jeigu ten būtų mažoka vietos, galėtume rasti kitą patalpą. Dėl šios dienos priimto pareiškimo 5 punkto, kur yra numatyta, kad Aukščiausioji Taryba derina svarstytinų projektų sąrašą. Taip, frakcijos, tačiau pirmiausia reikia išklausyti, matyt. ir komisijas. O paskui jau turėsime spręsti, kaip toliau dirbame. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš manau, kad siek tiek iškreipiamas šito mūsi pareiškimo turinys. Buvo daugmaž susitarta, kad kiekviena komisija ir kiekviena frakcija iš anksto apgalvotų, kokie įstatymai arba klausimai turi būti išspręsti iki rinkimų arba bent iki atostogų. Taigi rytoj rinktis, kai dar frakcijos nėra nieko padarę, nėra jokios prasmės, tai tik padarys sumaištį. Kiekviena frakcija turi savo atstovą būtent šioje derinimo komisijoje. Šituo visus savo norus ir pasiūlymus ji atiduoda šitam atstovui, ir būtent ta derinimo komisija ir turėtų nuspręsti. Nes jeigu vėl mes priimsime naujus žmones (labai buvo sunku šitai pasiekti), tai nieko mes nenuspręsime. Aš manau, kad būtent šita grupė galėtų rytoj susirinkti 10 val.
PIRMININKAS. Mano pasiūlymo esmė buvo štai kokia, gerbiamasi Rasimavičiau, kad rytoj susirinktų frakcijų ir komisijų vadovai bei koalicijos įgalioti deputatai į konsultacijas. Gauname pasiūlymų sąrašą, siūlymų projektų sąrašą, o tik po to jau renkasi, kaip pareiškimo 5 punkte sakoma, frakcijų atstovai, t.y. ta konsultacijų grupė, ir iš gauto bendro didelio sąrašo, įvairių projektų sąrašo atrenka bendru sutarimu projektu kurie turėtų būti svarstomi plenariniuose posėdžiuose. Tačiau pradinei informacijai gauti, matyt, reikia ir komisijų pirmininkų.
L.N.RASIMAVIČIUS. Na, tai, ką jūs sakote, tai yra tik kitas būdas, M daug paštu turėjome, kad rytoj, poryt ir iki referendumo visi važiuojam agituoti. Pasilieka tik tie, kurie dirba šitose derybose.. Ir visiškai nesunku komisijų pirmininkams, jeigu jie taip mano, pirmiausia jie Juk turi sušaukti posėdžius, o ne savo nuomonę išsakyti. Frakcijų atstovai turi žinoti visos frakcijos nuomonę,, o ne vien tik rytoj susirinkus savo nuomonę pasakyti. Rytoj bus beprasmiškas toks pasiginčijimas. Turi atsinešti raštu frakcijose aptarę, jie turi savo įgaliojimus, o tada dėl šito klausimo apsispręst.
PIRMININKAS. Gerai, aš neturiu jokių didelių pretenzijų ir prieštaravimų, tik svarbu, kad būtų garantuotas pirminės medžiagos gavimas, t.y. platus įvairių projektų sąrašas, pagal kurį gali jau dirbti. Tačiau jeigu konsultacijų grupė, sudaryta iš įvairių frakcijų, tikisi kitu būdu surinkti įstatymų projektų sąrašą, tai, žinoma, galima tada patikėti vien konsultacijų grupei šituo užsiimti. Ir pirminės medžiagos gavimu, ir jos tolesniu tvarkymu. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVICIUS. Aš manau, kad darbo grupės gali dirbti ir sudarinėti sąrašus, o mums čia sėdėti ir laukti, kol bus sudaryti sąrašai ir bus pasiekas konsensas, vargu ar yra prasmės, tuo labiau kad jau ateina laikas, kai reikia pradėti dirbti referendumui. Todėl aš manyčiau, kad šią savaitę plenarinio posėdžio nereikėtų planuoti.
PIRMININKAS. Tvarka. Man atrodo, taip ir sutarsime, čia niekas neliepia niekam sėdėti, ir derina pati konsultacijų grupė. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau paklausti, ar jau oficialios parlamentinės struktūros nustojo veikusios, ar kaip? Kiek man žinoma, nuolatinių komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarimas yra oficiali struktūra, kuri svarsto darbotvarkes ir visa kita. Todėl manyčiau, kad reikia laikytis tiek laikinojo Pagrindinio Įstatymo, tiek Aukščiausiosios Tarybos Reglamento, tiek visų oficialių struktūrų. Derinimus reikia attikti prieš tai, o po to suderintas pozicijas pateikti būtent j nuolatinių komisijų pirmininkų ir seniūnų pasitarimą, kur būtų galima penktąjį klausimą formuluoti tiksliai pagal Reglamentą. Manau, kad tai yra principinis dalykas, mes neturime galimybių devalvuoti parlamentines struktūras.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti, kad Reglamento 76 straipsnis sako, kad Aukščiausiosios Tarybos seniūnas gali sušaukti pasitarimą. Šiuo atveju, jeigu mano darbą gali atlikti konsultacijų grupė, aš tikrai neturiu jokių pretenzijų, tegul konsultacijų ar derybų grupė atlieka tą patį darbą, arba galėčiau atlikti aš pats. Tai nėra, kaip jūs sakote, įtvirtinta tokia parlamentinė forma, o ji gali būti tiktai daroma, vykdoma. Gerai. Deputatas Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos! Aš, tiesą sakant, ne visai suprantu, kas čia vyksta, o galbūt galima ir įvardyti, tiesiog akivaizdus pavyzdys, kad daug ką galima sutarti daug mažesnėje žmonių grupėje, o kai prasideda tos didelis posėdis, viskas gali baigtis labai liūdnai. Man atrodo, sutarta yra labai aiškiai. Klausimai, kurie bus svarstomi Aukščiausiojoje Taryboje, tai bus daroma sutarimu, t.y. frakcijoms sutarus. Yra įgalioti kiekvienos frakcijos atstovai, kurie šituos klausimus suderins. Tuos klausimus surinkti iš komisijų jokios didelės problemos nėra, juo labiau kad jau dabar yra daug ekonominių klausimų, kurie verkiant prašosi priimami. Šiandieną profesorius K.Antanavičius kai kuriuos minėjo, yra ir kitų. Manau, kad mes tuos klausimus išspręsime. Yra, atrodo, jau lyg ir sutarta tarpusavyje, kad šią savaitę Aukščiausiosios Tarybos deputatai turėtų užsiimti referendumo reikalais, o plenarinių posėdžių daugiau nerengti. Vadinasi, artimiausias taškas, kur reikės derinti ir tvarkyti pozicijas, bus tik artimiausias antradienis. Man atrodo, per anksti bandyti vėl kažką iš naujo daryti. Grupės yra, viena grupė dirbs prie Rinkimų įstatymo, ji pasilieka čia, kita grupė, kuri dirbs prie Konstitucijos projekto sudarymo, pasilieka čia, pasilieka frakcijų atstovai, kurie prireikus susės, suderins šituos klausimus. Manau, kad kai kuriuos klausimus dar gausime iš Vyriausybės. Viskas yra aišku ir nėra čia daug ką šnekėti.
PIRMININKAS. Jau yra gauti balsavimo rezultatai. Liko 2 deputatai norintys pasisakyti šiuo klausimu. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš taip pat noriu pritart tam, kad mes likusią savaitės dalį paskirtume referendumo reikalams ir nesiblaškytume. Politinio susitarimo bus ieškoma, tuo bus užimti tik kai kurie deputatai. Man atrodo, visi kiti komisijų nariai ir kiti deputatai iš tikrųjų turėtų pasirūpinti, kad referendumas sėkmingai įvyktų. Tai yra be galt svarbu, svarbiau nei visa kita šią savaitę. Ir iš tikrųjų mums dabar ne tai) svarbu, kiek daug mes norėtume prirašyti į tą programą klausimų, bet rasti nors vieną kitą klausimą, kurį artimiausiu metu galėtume susitarę iš spręsti. Taigi, aš manau, šios dienos pareiškimo pagrindu reikia pamėginti dirbti ir pasiekti rezultatų. Aš raginu visą likusį laiką, visas dienas skirti referendumo reikalui.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Mano pasiūlymas būtų toks. Priklausytų nuo to, jeigu mes šiandien baigtume posėdžius, tada rytoj iš ryto tikrai nėra prasmės rinkt pirmininkams ir frakcijų vadovams, o jeigu vis dėlto būtų tęsiami parlamento posėdžiai, tada tiesiog būtina rinktis 9 val. prie apskrito stalo tart dėl tolesnio darbo. Taip pat nė kiek nesitrukdytų rengti konsultacijas dėl šiandien priimtų pareiškimų.
Slapto balsavimo rezultatų dėl Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo skelbimas
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar aš norėsiu supažindinti su slapto balsavimo rezultatais. Buvo balsuota dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo. Atidariusi slapto balsavimo dėžę balsų skaičiavimo komisija rado 74 biuletenius, iš kurių 59 biuleteniai — su ,,patenkinti", 12 su ,,nepatenkinti" ir 3 negaliojantys biuleteniai. Pasirašo balsų skaičiavimo komisijos nariai. Situacija yra tokia. Kadangi tai buvo iš anksto skelbtas balsavimas, kadangi visi neeiliniuose posėdžiuose nurodyti klausimai ir balsavimai yra traktuojami kaip iš anksto skelbti balsavimai, vadinasi, balsavimas įvyko, nors jame ir nedalyvavo didysis kvorumas, t.y. 86 deputatai. Balsavimas, pats balsavimas, yra įvykęs. Tačiau tuo atveju, kai yra iš anksto skelbtas balsavimas, bet nedalyvauja du trečdaliai deputatų, o dalyvauja mažiau deputatų, šiuo atveju
74, ir yra ne visas kvorumas. Norint pasiekti atitinkamą rezultatą, reikia, kad už reikalaujamą teiginį balsuotų 65 deputatai, t.y. daugiau kaip pusė bendro deputatų skaičiaus. Šiuo atveju, t.y. nebalsavus dviem trečdaliams deputatų, buvo surinkti ne 65 balsai už pareiškimo patenkinimą, a 59 balsai. Todėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimas nėra patenkintas. Kaip nurodo Reglamento 106 straipsnis, pakeliant korteles reikia patvirtinti balsavimo rezultatus. Kartu tai būtų ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kuriuo būtų skelbiama, kad Aukščiausioji Taryba nu:aria nepatenkinti Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo. Nežinau, ar man dabar turėtų būti teikiami kokie nors klausimai. Aš šiuo atveju nesu pranešėjas ir nesiryžtu atsakinėti. Nebent jeigu dėl procedūros būtų kokių klausimų. Deputatas A.Taurantas.
Diskusija dėl slapto balsavimo rezultatų
A.TAURANTAS. Aš norėjau, kad šiek tiek jūs, kaip posėdžio pirmininkas, pakomentuotumėt savo sprendimą, nes jūs buvot paskelbęs, kad tęsiasi tas pats posėdis, kuris vakar tęsėsi, jis ir dabar tęsiasi Buvo padaryta o pertrauka, ir pagal Reglamento 101 straipsnį galioja paskutinis paskelbtas deputatų skaičius. Paskutinis skelbtas deputatų skaičius buvo, kiek aš atsimenu, 101 deputatas. Tai ir turėtų galioti. Balsuojama buvo, kaip ir reikalauja Reglamentas, per pertrauką, ir būtent tokiu būdu tiktai ir galėtų būti traktuojami balsavimo rezultatai. Niekur nėra pasakyta, kad tik biuleteniai yra skaičiuojami.
PIRMININKAS. Šito nėra pasakyta, tačiau paprasta logika štai ką sako. Jeigu paskutinis skelbtas kvorumas būtų, pavyzdžiui, 60 deputatų, vadinasi, nebūtų galima pradėti jokio balsavimo. Taip būtų iš tikrųjų. Taigi turėtų būti skaičiuojamas ne paskutinis skelbtas posėdyje kvorumas, deputatų skaičius, o gautų iš balsadėžės kortelių, balsavimo biuletenių, skaičius. les tikrai, jeigu būtų, pavyzdžiui... Gerai, tada aš nesugebu kaip nors kitaip paaiškinti, aš...
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, deputatas P.Varanauskas, Čia jokios dviprasmybės nėra. Registruotų deputatų, o registravosi deputatai pasirašydami, reikia nors tiek žinoti, jau tiek išdirbus...
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis seniūne, Tautininkų frakcija buvo paprašiusi valandos pertraukos, ir po valandos pertraukos turėjo būti fiksuojamas kvorumas. Taip, paprašėm valandos pertraukos. Po pertraukos turėjome susirinkti ir turėjome svarstyti.
PIRMININKAS. Ne, čia dėl pertraukos, ne tai. Aš tik noriu pakomentuoti deputato P.Varanausko pasakymą, kad per balsavimą biuletenius paėmė 74 deputatai, t.y. 74 deputatai užsiregistravo pasirašydami slapto balsavimo sąraše, t.y. deputatų, gavusių slapto balsavimo biuletenius, sąraše Galima būtų sakyti, kad 74 deputatai registravosi prieš pat balsavimą. Ne žinau, suprantat, aš tikrai esu įsitikinęs, kad paprasčiausia logika neleisti skaičiuoti salėje paskutinio skelbto deputatų skaičiaus ir nuo jo skaičiuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?
PIRMININKAS. Ne, gerai, aš dar kartą noriu paaiškinti savo supratimą. Visiškai nešališkai vertinu. Jeigu prieš slaptą balsavimą salėje paskutinis skelbtas deputatų skaičius būtų buvęs, na, tarkime, 40 (yra buvę tokių atvejų), tai reiškia, mes net negalėtume pradėti jokios balsavimo procedūros, jeigu žiūrėtume į tą skaičių. Todėl logika reikalauja skaičiuot nuo tų deputatų skaičiaus, kurie paėmė biuletenius, Deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Gerbiamasis pirmininke, aš turiu paminėti, kad tokiu atveju, jeigu salėje sėdi deputatas ir yra fiksuojamas kvorumas, o jis ne balsuoja, t.y. nespaudžia, sakysim, ar elektroninio balsavimo mygtukų, a nekelia rankos, kvorumas nuo to nekinta. Visai taip pat čia. Paskutinis fiksuotas kvorumas yra aiškus, žmonės tiesiog neatėjo, nepaėmė biuletenių jie nusprendė nebalsuoti, bet juos galima laikyti sėdinčiais salėje. Šiuo atveju buvo pakeistas tik balsavimo būdas. Ir net keistas toks jūsų aiškinimas apie tai, apie kažkokią registraciją, apie tai Reglamente nieko nepasakyta. Reglamentas nedviprasmiškai aiškina tai. Arba tokiu atveji jeigu vis dėlto suabejojama situacija, reikia fiksuoti dabartinį kvorumą kartoti balsavimą. Tada vėl dalyti biuletenius, eiti į salę, bet balsuoti dėl kvorumo čia. Nes, sakykime, biuletenio pasiėmimas tai nėra kvorumo fiksavimas. To jūs Reglamente nerasite. Tai yra jūsų aiškinimas.
PIRMININKAS. Tai štai kokį galima numatyti būdą. Reglamento l( straipsnio paskutinioji dalis sako, kad susirinkusi Aukščiausioji Taryba kortelių pakėlimu fiksuoja, t.y. patvirtina, balsavimo rezultatus. Jeigu tie rezultatai yra nepatvirtinami, Aukščiausioji Taryba kartoja balsavimo procedūrą iš naujo. Vadinasi, yra galimas toks variantas: dabar nepatvirtinti balsavimo rezultatų vien dėl to, kad yra visiškas reglamentinis neaiškumas, ir kartoti balsavimo procedūrą iš naujo susitarus, koks deputatų skaičius yra skaičiuojamas. Bet štai ką aš noriu pasakyti. Aš nesugebu taip vertinti, nors suprantu ir tą logiką, ir tą racionalų grūdą, kurį išdėstė deputatas A.Taurantas, esant šitai situacijai.
Deputatė R.Gajauskaitė.
R. GAJAUSKAITĖ. Norėčiau papildyti. Iš to sąrašo, iš kurio balsavo paskutinį kartą, t.y. užsiregistravo salėje esantys, buvo 101 deputatas, o iš tų, kurie atėjo, biuletenį pasiėmė, 10 buvo tuo metu visiškai neregistruotų. Vadinasi, to užsiregistravimo prieš pietų pertrauką ir prieš pertrauką tarp posėdžių jokiais būdais negalima įskaityti, nes ne tie patys deputatai atėjo balsuoti. 10 yra visai kitų deputatų. Visai kitų, kurių nebuvo salėje.
PIRMININKAS. Aš, tiesą sakant, tikrai nesugebu pirmininkauti tokiam posėdžiui, kai yra, mano nuomone, nelogiškas, neteisingas traktavimas to, kas yra parašyta Reglamente. Ne, na, dabar mes galime kalbėti, kiekvienas įrodinėti savo pozicijos teisingumą ar neteisingumą. Aš manyčiau, kad geriau galėtume prieiti prie to, ką numato jau mano minėtas Reglamentu 106 straipsnis. Paskutinioji Jo dalis. Balsavimo biuleteniais rezultatus turi patvirtinti Aukščiausioji Taryba kortelių pakėlimu. Jeigu rezultatai nepavirtinami, balsavimas skelbiamas negaliojančiu ir klausimas sprendžiamas iš naujo. Ir štai iš naujo prieš tą sprendimą Aukščiausioji Taryba turi sutarti, koks deputatų skaičius yra fiksuojamas kaip kvorumas. Sutikite, kad dabar nėra aiškumo šitame Reglamente dėl tos pačios procedūros, kuri buvo vykdoma. Na, aš nesuprantu, dabar pusė deputatų stovi prie mikrofonų, kita dalis... Aš siūlau balsuoti, o nebe diskutuoti. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, čia nėra toks paprastas klausimas, kad keli balsai patvirtins ar keli balsai nepatvirtins. Tas sprendimas neturi prasilenkti su sveiku protu. Tai, kad balsavimas vyko ne šitoje salės, kur prieš pertrauką buvo fiksuotas tam tikras skaičius deputatų, o vyko kitoje salėje, kur buvo užfiksuotas kitas atėjusių deputatų skaičius, būtent — 74, tai yra visiškai aiški padėtis, kurios neverta čia jokiom gudrybėm painioti. Todėl sutikime, kad šiandien balsavimo rezultatai yra akie. Ir kaip tiktai pagal šiandien patvirtintą dokumentą visi tokie klausimai ir net mažesnio svarbumo klausimai, o ypač toks, turi būti sprendžiami susitarimu ir mes sieksime taip ir daryt. Galbūt kitą savaitę jau būsite sutarę, kaip išeiti iš šitos padėties. Ir tai bus ta nauja mūsų darbo
kryptis, dėl kurios yra susitarta, kuri šiandien patvirtinta priimtame dokumente. Laikykimės jos.
PIRMININKAS. Aš tik noriu analogijos vardan pridėti štai tokį motyvą, kad kai mes kitais atvejais balsuojame vardinio balsavimo arba atviro balsavimo biuleteniais, mes skaičiuojame rezultatą nuo gautų biuletenių, t.y. išdalytų biuletenių, skaičiaus, o ne nuo tuo metu salėje buvusio skelbto kvorumo. Paprastai būdavo tiktai tokia situacija, kad visada atitikdavo ir iš esmės nesikeisdavo, tačiau skaičiuodavome nuo išdalytų biuletenių skaičiaus. Na, gal dar ponia R.Rastauskienė, ir baigtume pasisakymus.
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau iškelti dar vieną Reglamento pažeidimą, mano nuomone, esminį. Tas pažeidimas įvyko, taip drįsčiau sakyti, ir dėl seniūno kaltės todėl, kad jis buvo padarytas iki paskelbiant balsavimą. Būtent Tautininkų frakcija raštu ir po to pakartotinai žodžiu kreipėsi prašydama prieš balsuojant padaryti posėdžio pertrauką. Po pertraukos (aišku, kad pertrauka imama dėl politinių motyvų, tam, kad frakcija ar koalicija galėtų susirinkti ir apsvarstyti savo poziciją) privalomas parlamento susirinkimas, atėjimas į vieną salę tam, kad frakcija galėtų pasakyti savo nuomonę po paskelbtos pertraukos. Deja, seniūnas, nors ir priminė koalicijos narys V.Jarmolenka apie tai, kad frakcijos pageidavimas reiškia, kad mes norime po to susirinkti, neleido šito padaryti, ir praktiškai paskelbus pertrauką iš karto buvo paleista balsavimo mašina. Todėl frakcija neturėjo galimybės pasakyti savo pozicijos prieš balsavimą, ir, matyt, tai didele dalimi nulėmė balsavimą, šitą situaciją, kur dabar yra. Todėl aš noriu, kad šitas pažeidimas būtų užfiksuotas ir kad ateityje tokių dalykų nebepasikartotų.
PIRMININKAS. Gerai, aš tada turiu paaiškinti ar galbūt pasiaiškinti Tautininkų frakcija, t.y. deputatas A.Sėjūnas (galėsiu atsinešti iš kabineto šitą prašymą), prašė pertraukos prieš balsavimą. Net nebuvo aiškiai nurodyta, ar klausimo svarstymo pertraukos, ar paties posėdžio pertraukos. Aš beje, nefiksavau posėdžio pabaigos, netrenkiau gongo, kaip ponas R.Rudzys sakydavo, nekaukšėjau gongu. Ir štai dabar tęsiu šitą posėdį, taip pa nefiksuoju, kad tai yra naujas posėdis. Paprasta šio posėdžio pertrauka buvo padaryta, ir dabar vyksta tas pats Aukščiausiosios Tarybos rytinis neeilinis posėdis. Tautininkų frakcija nepasakė savo pozicijos, ir tik dabar sakoma šita pozicija. Be to, Tautininkų frakcijos narė teigia, kad aš esi padaręs klaidų ir turėčiau prisiimti kažkokią atsakomybę. Kaip numato Reglamentas, posėdžio pirmininko prašymu seniūnas gali pavesti savo pavaduotojui eiti posėdžio pirmininko pareigas. Aš prašau šias pareigas eiti ponią L.Andrikienę.
PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Ponai deputatai, aš vis dėlto siūlau priimti nutarimus ir patvirtinti arba nepatvirtinti šio balsavimo rezultatus. Mes galėtume kiekvienas atrasti dar daug interpretacijų tiems rezultatams, kurie yra, tačiau jie yra tokie, kokie yra, ir aš norėčiau, kad mes šiandien pabaigtume tą klausimą.
A.SAKALAS. Dėl procedūros, gerbiamoji pirmininke.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas dėl procedūros.
A.SAKALAS. Gerbiamoji pirmininke, Centro frakcija mano, kad jeigu bus laikoma kvorumu ne 101 deputatas, kaip buvo skelbta, o tai, kiek buvo deputatams išdalyta biuletenių, Centro frakcija prašo perbalsuoti, esant didžiajam kvorumui. Kadangi didysis kvorumas yra dabar, prašo padaryti tai dabar.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis deputate Sakalai, aš jus prašau, jeigu jūs norėtumėt, ateiti čia išsiaiškinti. Man visi tą pat sako, ir aš tą pat noriu dar kartą patvirtinti, kad pagal Reglamento 101 straipsnį balsavimas buvo teisėtas, ir aš neturiu jokio pagrindo remdamasi tuo, kad, girdi, dabar yra didysis kvorumas, iš naujo balsuoti. Jeigu balsavimo rezultatai nebus patvirtinti, aš dar kartą kartoju...
A.SAKALAS. Gerbiamoji pirmininke...
PIRMININKĖ. Taip.
A.SAKALAS. Man rodos, čia apsirinkate.
PIRMININKĖ. Ne!
A.SAKALAS. Frakcija turi teisę pareikalauti balsuoti dėl bet kurio klausimo, esant didžiajam kvorumui, jeigu kvorumas buvo ne visas ir jeigu už tą klausimą nepasisakė 65 deputatai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis deputate Sakalai, aš jums perskaitau Reglamento 114 straipsnį, kad reikalauti to, ko jūs dabar reikalaujate, gali tik:ai frakcijos arba nuolatinės komisijos, rengusios projektą.
A.SAKALAS. Taip, aš ir esu frakcijos pirmininkas, gerbiamoji Andrikiene.
PIRMININKĖ. Tačiau jūs nerengėt šio projekto.
A.SAKALAS. Rengėme.
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamasis. Deputatas R.Paulauskas.
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš, kaip projekto rengėjas, tada prašau...
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Mielieji kolegos, kažkodėl mes susirinkę į šitą salę dabar vaidinam, kad nieko neįvyko. Mano supratimu, įvyko ir įvyko vienas svarbus dalykas. Po ilgų derybų, tarpfrakcinių derybų, buvo pasiektas susitarimas ir noras dar dirbti tą laiką, kuris Aukščiausiajai Tarybai liko. Ir tik nubalsavus dėl pareiškimo dėl bendro darbo, jisai buvo tų pačių trijų Sąjūdžio frakcijų tuoj pat pažeistas. Ir kaip niekur nieko šitos frakcijos vėl atėjo į posėdį po dviejų valandų ir toliau aiškina, kad viskas gerai, rezultatai geri, jie lyg ir nieko nepadarė. Bet jie pažeidė dar sykį tą susitarimą, pasiektą didelėmis pastangomis, ir parodė, kad jiems ir toliau reikia krizės, matyt, Aukščiausiojoj Taryboj. Ir sveiku protu, kaip čia siūlė ponas Pirmininkas, nebesuprantu, ko jūs tada siekiate? Vienintelė išeitis iš šitos situacijos — tai yra dabar kvorumas. Fiksuokime mes šito kvorumo skaičių ir pakartokime balsavimą. Jeigu jūs šito nenorit, aš tai galiu vertint tik vienareikšmiškai: jūs didinat krizę Lietuvoje pradėdami nuo krizės Aukščiausiojoje Taryboje. Ir visa atsakomybė tenka jums ir tik jums, ir pirmiausia parlamento Pirmininkui, kuris imasi šitai krizei vadovauti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai...
R.PAULAUSKAS. Todėl siūlyčiau dar sykį: fiksuokim kvorumą ir pakartokim balsavimą. Tai išspręs visus ginčus ir užims mažiau laiko.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą kartoju, gerbiamasis deputate, kad aš ne randu Reglamente tokio straipsnio, kuriuo remdamasi galėčiau siūlyti pa kartoti balsavimą iš naujo. Deputatas V.Paliūnas.
V.PALIŪNAS. Aš tas deputatas, kuris balsuodamas dalyvavo kvorume Taigi iš tų 74. Man atrodo nelogiška, kai sakoma, jog kvorumas buvo fiksuotas apie 13 val. čia, šitoj salėj, ir po to kvorumas išliko kitoje salėje be veik po dviejų valandų. Po tų dviejų valandų ir kitoj salėj kvorumas buvo toks, kiek yra parašų tame sąraše, kuriame deputatai pasirašė imdami biuletenius. Taigi 74. Ir todėl siūlau patvirtinti balsavimo rezultatus.
PIRMININKĖ. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau sureaguoti į gerbiamojo A.Sakalo ir R.Paulausko pareiškimus, kad mes iš tikrųjų labai daug turėjom triūsti, kad rastume galimybę vėl pradėti kartu dirbti. Ir tame mūsų susitarime, jeigu jūs atkreipsit dėmesį, yra vienas punktas, kuriame mes parašėm, kad politiniai sprendimai ir įvairūs kiti dalykai turi būti sprendžiami sutarimu. ir dabar štai pasibaigė balsavimas, yra rezultatai ir mes norime vėl iš naujo balsuoti nesutarę tarp savęs. Tai prašau, būk geri, pasitarkim dėl to klausimo, jei sutarsim, mes galėsim balsuoti. O kai nesam sutarę, iš naujo balsuoti mums nėra ko. Ir prašau, kad būtų balsuojama patvirtinti rezultatą.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Sakalas. Aš tikiuosi, paskutinį kartą...
A.SAKALAS. Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau pasakyti, beje, ačiū už žodį, kad jūs nevisiškai tiksliai interpretavote 114 straipsnį.
PIRMININKĖ. Taip?
A.SAKALAS. Ten parašyta: ,,Frakcijos arba nuolatinės komisijos, rengusios projektą..." ir t.t., kaip tekste yra. Tai tokiu atveju gali pareikalauti perbalsuoti nuolatinė komisija, rengusi projektą, arba bet kuri frakcija. Taigi aš prašyčiau tenkinti frakcijos reikalavimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis deputate, aš esu priversta visiems deputatams paskaityti Reglamento 114 straipsnį. Visą. Ir spręskit tada patys. Aš dar kartą kartoju, aš nematau tokio teiginio tame straipsnyje, kuriuo remdamasi galėčiau leisti perbalsuoti. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš esu priverstas atsakyti ponui R.Paulauskui, iškart apkaltinusiam netgi Pirmininką, kad būtent jo vadovaujami mes pažeidėm susitarimą. Jokio susitarimo mes nepažeidėm, labai gaila, kad ponui R.Paulauskui nepasakė, koks buvo susitarimas. IŠ esmės juk šitas susitarimas buvo, kad išvis šito klausimo nebūtų. Ir tai gali patvirtinti. Labai aišku, kaip jis atsirado. Atsirado būtent tada, kai atsirado tas žmogus, kuris pasakė savo nuomonę. Ir mes nieko nepažeidėm. Ir aš manau, kad jeigu mes ir toliau eisim, šitaip eskaluosim, tai iš tikro jokio susitarimo nepasieksim. Bent jau su šita frakcija...
R.PAULAUSKAS. Esu priverstas atsakyti.
PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius...
R.PAULAUSKAS. Neeilinio posėdžio darbotvarkė buvo patvirtinta Prezidiumo ir darbotvarkėj buvo premjero G.Vagnoriaus pareiškimo .varstymas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji operatoriai, aš prašau išjungti šoninius mikrofonus. Deputate Paulauskai, juk jūs puikiai žinot, kad pagal mūsų Reglamentą deputatas gali kalbėti, kai posėdžio pirmininkas jam suteikia žodį. Prie mikrofono seniausiai stovi deputatas K.Antanavičius. Aš suteikiau jam žodį. Tačiau jūs nekreipdamas dėmesio kalbat toliau. Deputatas K.Antanavičius.
K..ANTANAVIČIUS. Gerbiamoji pirmininke, norėčiau pagal 114 straipsnį nuolatinės Ekonomikos komisijos vardu pareikalauti perbalsuoti. Per šitą laiką apklausiau deputatus, komisijos narius, išskyrus poną V.Paliūną, kadangi žinau, kad jis nesutiks. Visi kiti pritaria šiam reikalavimui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Be abejo, yra savotiška kolizija ir mūsų Reglamento netobulumas. Kita vertus, jeigu jau užfiksuotume tuos rezultatus, kokius mes turim, tai aš manau, kad reikia mokėti ir pralošti, jeigu neišlošė tam tikra politinė jėga. Bet, kita vertus, aš norėčiau pastebėti ir patvirtinti tai, apie ką šnekėjo ponas R.Paulauskas, kad vadinamoji Sąjūdžio koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą" anksčiau iškėlė šį klausimą, šiandien ji balsavo dėl visiems mums žinomo pareiškimo ir šito pareiškimo nesilaikė, nes konkrečiai dalykiškai nedalyvavo sprendžiant šitą klausimą.
PIRMINMKĖ. Ponai deputatai, aš prašau nestoti prie šoninių mikrofonų. Ir noriu jums pasiūlyti taip dirbti toliau: dar du deputatai, kurie stovi prie mikrofonų, pasisako dėl balsavimo motyvų (jau tikrai daugiau negu du deputatai pasisakė už ir daugiau negu du pasisakė prieš), ir aš noriu tiktai štai ką pasakyti, kad mes balsavome slaptu balsavimu ne dėl nutarimo projekto, o balsavome dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo. Todėl deputato K.Antanavičiaus, kaip Ekonomikos komisijos pirmininko, reikalavimas yra nereglamentiškas. Taip, taip, prašom nesijuokti, o pasiskaityti jų rengtus projektus.
K..ANTANAVIČIUS. Mano...
PIRMININKĖ. Deputatas A.Račas.
A.RAČAS. Aš matau, šiandien mes pradėjome susitarti, o tokį klausimą kaip Vyriausybės klausimas būtina aptarti ir rasti kažkokį konsensą tarp įvairių frakcijų. Tai nebuvo padaryta. Aš manau, kad tolesnis klausimo svarstymas yra negalimas.
BALSAS IŠ SALĖS. Deputatas K.Antanavičius.
K. ANTANAVIČIUS. Kadangi buvo paminėta mano pavardė, aš manau turiu teisę, bet aš norėčiau, kad primintų ponas seniūnas, norėčiau pono seniūno dėmesio. Ponas seniūnas prieš pradedant svarstyti perskaitė K.Antanavičiaus pasirašytą, o Ekonomikos komisijos pateiktą nutarimo projektą ir paskelbė, kad svarstysim štai šitą projektą. Taip?
E.GENTVILAS. Gerbiamasis Antanavičiau, aš nenorėjau polemizuoti Aš tada sakiau, jeigu mes pasirenkame atvirą balsavimo būdą, tai tada galime svarstyti jūsų komisijos parengtą nutarimo projektą, jeigu balsuojame atviru būdu. Tačiau kadangi Aukščiausioji Taryba nusprendė atskirai balsuoti slaptu balsavimu, vadinasi, buvo balsuojama ne dėl jūsų komis jos parengto nutarimo projekto, o tik dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo. Todėl formaliai ponia L.Andrikienė yra teisi, nes buvo balsuota ne dėl nutarimo, o tik dėl pareiškimo.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu dar leistumėt porą žodžių, tai aš norėčiau tiktai priminti, kad kai kam atmintis šlubuoja. Ponas E.Gentvilas, seniūnas, pasakė, kad jeigu balsuosime dėl projekto, tai galėtume balsuoti atviru būdu, o jeigu balsuojam slaptu būdu, tai balsuojam dėl kažko kito. Na, niekas prie žodžių nesikabino, tai tas nieko ir nereiškia. Žodžiu, aš norėčiau baigdamas pasakyti, kad, matyt, reikia sutikti su tais balsavimo rezultatais, juk ponas premjeras šitokiu būdu atėjo į premjerus (be balsavimo), dabar patvirtina tą pat, kad pono premjero neremia Aukščiausioji Taryba. Bet jis labai nori pasilikti čionai, na, ir palikim. Kaip aš sakiau iš tribūnos aną savaitę per diskusijas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui ir jį remiantiems deputatams tenka visa atsakomybė. Aš manau, kad už ekonomiką, už pinigų švaistymą, už visokius žemių pardavimus, už tai, kad nėra programų, žemės ūkio pertvarkos, ekonomikos, pinigų...
PIRMININKĖ. Deputate Antanavičiau...
K..ANTANAVIČIUS. Vieną sekundę! Visą atsakomybę pasiima šitie deputatai, kurie štai šitokiais būdais netgi balsavimo rezultatus traumuoja, ir aš manau, kad sutikim, patvirtinkim šituos balsavimo rezultatus ir tegul jie valdo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis dėl balsavimo motyvų deputatas D.Morkūnas.
J.PANGONIS. Ne į tą pusę žiūrit...
PIRMININKĖ. Aš perspėjau, gerbiamasis deputate Pangoni, kad du paskutiniai deputatai kalbės, kurie jau stovėjo prie mikrofonų...
I.PANGONIS. Aš seniai stoviu...
PIRMININKĖ. Deputatas A.Račas ir deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamieji kolegos, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas sakė, kad tokie dalykai turėtų būti sprendžiami susitarimu. Kai kurie kiti deputatai iš vadinamosios dešinės pusės sakė, kad niekas, jokie susitarimai dėl to balsavimo nėra pažeisti. Bet aš noriu tada paklausti. Kieno iniciatyva yra sukviestas šis neeilinis posėdis? Jūsų, gerbiamieji Sąjūdžio koalicijos deputatai. Kieno iniciatyva yra parengta šita priimta darbotvarkė? Jūsų iniciatyva. Šioje darbotvarkėje yra ir šitas punktas balsuoti dėl 9remjero. Jūsų iniciatyva! Jūs tris savaites prieš tai nėjot į šitą salę dirbti. Dabar, matyt, atėjot sutarti, kad vėl išeitumėt, kaip kad padarėt per balsavimą. Tai nėra susitarimas. Prieš patį balsavimą jūsų kolegos sakė, kad nėra ko aptarinėti, reikia balsuoti, dar kiti atsistoję pasakė, kad mes paskelbsim savo biuletenius, kadangi čia yra slaptas, mes juos paskelbsim parašę savo pavardes. Tai kur, kolegos, susitarimai? Tai nėra susitarimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Frakcija koalicijos vardu...
BALSAS IŠ SALĖS. Ne koalicijos, frakcijos...
PIRMININKĖ. P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Sąjūdžio santaros frakcijos vardu norėčiau pastebėti štai ką. Vakar dalyvaujant frakcijų atstovams susitarėme, kad Vyriausybės klausimas bus sprendžiamas ten, pasitarime, o ne čia, didžiojoje salėje. Deja, dėl nenumatytų aplinkybių šis klausimas buvo iškeltas į darbotvarkę. Jeigu priimtas susitarimas, vis dėlto paieškokime, atidėkime šio klausimo svarstymą, paimkime ir paskelbkime pertrauką. Aš frakcijos vardu prašau valandos pertraukos, ir pamėginkime išsiaiškinti, ar galime mes surasti čia bendrą sutarimą ir sprendimo būdą, ar negalime. Nes esant tokiai atmosferai mes rimtų sprendimų nepriimsime ir tas rytinis susitarimas sugrius.
PIRMININKĖ. Aš tiktai noriu paklausti P.Giniotą. Ar jūs prašote tos pertraukos prieš balsavimą, dabar?
P.GINIOTAS. Taip, prieš balsavimą.
PIRMININKĖ. Aš esu priversta paskelbti šio klausimo svarstymo vienos valandos pertrauką. Kviečiu deputatus susirinkti į šią salę 17.20 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Aš pasistengsiu trumpai apibūdinti tos padėties, kuri yra dabar susidariusi, paradoksalumą. Prašom sėsti į vietas, posėdį tęsiame.
Yra skirtingas Reglamento traktavimas, reikia pripažinti, kad Reglamentas šioje vietoje turi tą nedidelę skylutę, kuri gali būti ir vienaip, ir kitaip nušviesta ir išversta. Jeigu yra traktuojama, kad slapto balsavimo metu fiksuotas kvorumas buvo 101 deputatas, t.y. skaičius, kuris buvo skelbta;
prieš tai, tokiu būdu Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimas bū tų patenkintas. Šitaip, atrodo, traktuoja ir Centro frakcija, ir Ekonomikos komisija. Tada tampa visiškai nesuprantami Centro frakcijos ir Ekonomikos komisijos reikalavimai perbalsuoti, esant salėje dviem trečdaliams deputatų. Jūsų pačių traktavimu, salėje buvo 101 deputatas, t.y. daugiau negu du trečdaliai, ir jeigu būtų taip traktuojama, vadinasi, nėra pagrindo reikalauti perbalsuoti, esant dviem trečdaliams deputatų. Dabar dar vienas niuansas. Aš rytą šio posėdžio pradžioje kalbėjau, kad jeigu pasirenkame slaptą balsavimą, vadinasi, yra balsuojama ne dėl Ekonomikos komisijos parengto nutarimo projekto, o dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo. Todėl Ekonomikos komisija, kuri rengė nutarimo projektą, taip pat negali reikalauti perbalsuoti, kadangi nebuvo balsuota dėl šito pareiškimo. Dėl šito pareiškimo, kurį parengė Ekonomikos komisija, būtų buvę balsuota, jeigu būtume pasirinkę atvirą balsavimą pakeliant korteles. Kadangi pasirinkome slaptą balsavimo būdą, balsavome ne dėl nutarimo, o tik dėl Ministro Pirmininko pareiškimo. Taigi slaptas balsavimas įvyko, lieka, kaip numato Reglamento 106 straipsnio paskutinioji dalis, patvirtinti pakeliant korteles šio balsavimo rezultatus.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Kaip?
A.SAKALAS. Dėl procedūros norėčiau, gerbiamasis seniūne.
PIRMININKAS. Procedūra labai aiškiai numatyta Reglamente, tačiau prašom, gerbiamasis Sakalai.
A.SAKALAS. Aš norėčiau jus patikslinti, Centro frakcija prašė perbaluoti, esant didžiajam kvorumui, tik tuo atveju, jeigu jūs, kaip Reglamento žinovas ir seniūnas, nepatvirtinsite, kad 101 deputatas ir buvo tas kvorumas, pagal kurį turėtų būti skaičiuojami balsai.
PIRMININKAS. Aš esu įsitikinęs ir toliau manau, kad...
A.SAKALAS. Jeigu, atsiprašau, tvirtinate, kad 101 deputatas — tai ra paskutinysis skelbtas kvorumas, tai Centro frakcija tokio reikalavimo nekelia.
PIRMININKAS. Tada jums aš atsakau. Aš esu įsitikinęs, kad kvorumas buvo toks, koks yra užregistruotas deputatų, pasiimančių biuletenius, skaičius, t.y. 74 deputatai. Tačiau dėl ko aš prieš tai gana ilgai kalbėjau? Nei mūsų frakcija, nei Ekonomikos komisija negali teigti šito reikalavimo pagal 114 straipsnio antrąją dalį perbalsuoti, esant salėje didžiajam kvorumui, kadangi nebuvo balsuota dėl kokio nors nutarimo projekto. Apie tai 3 jau kalbėjau, o buvo balsuota tik dėl Ministro Pirmininko atsistatydinit0 pareiškimo, todėl ir šiuo atveju negalima reikalauti perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Štai toks mano traktavimas. Gerai, aš perskaitau: ..Frakcijos arba nuolatinės komisijos, rengusios projektą, reikalavimus. Kadangi nebuvo projekto... Man atrodo, yra tik toks supratimas. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad galima dar kokiu nors būdu traktuoti kvorumą, kuris apibrėžtas 101 straipsniu. Galbūt vienas kitas niuansėlis yra, dėl kurio galima būtų ginčytis, nors ir, mano nuomone, taip būtų viskas aišku. Tačiau 114 straipsnio visiškas išvertimas į atvirkščią pusę yra visiškai neteisėtas, ir jeigu jau mes patys nesugebam laikytis įstatymų, kaip mes galime reikalauti, kad kiti jų laikytųsi. Aš niekad neagitavau dėl šių Vyriausybės dalykų ir ta prasme galiu laikyti save neutraliu dėl šio ginčo. Todėl man labai nemalonu, kad būtent šitaip tie traktavimai yra priimami, bet aš manyčiau, kad yra ir šio ginčo sprendimo būdas. Reglamento 2 straipsnis sako, kad jeigu jau seniūnas arba seniūno pavaduotojas užsiėmė traktuoti Reglamentą taip, kaip jam patinka, tai vis dėlto kyla tam tikras ginčas. Tokį ginčą taip pat turi teisę išspręsti Aukščiausioji Taryba balsavimu. Tai aš siūlyčiau taip ir padaryti, nes kitaip mes visiškai tapsime neteisiniu parlamentu, jeigu šitaip galima būtų pasakyti.
PIRMININKAS. 2 straipsnis kalba ne apie kokį nors traktavimo paaiškinimą. Tačiau visais procedūriniais klausimais, kurie nenumatyti Reglamente... Šiuo atveju mums, matyt, reikėjo tokį balsavimą surengti prieš slaptąjį balsavimą ir išsiaiškinti, kas yra fiksuojama kaip kvorumas. Kita vertus, aš tikrai atmetu kaltinimus dėl kokio nors neteisėtumo ar dar dėl ko nors. Mano manymu, Reglamentas labai aiškiai sako, kad turi būti projektas. Tik projekto autoriai gali reikalauti perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Frakcijos ar nuolatinės komisijos, rengusios projektą...
K..ANTANAVIČIUS. Duokit, aš pabandysiu, galima?
PIRMININKAS. Aš manau, kad vis dėlto visą įtampą ir nesusipratimus panaikintų balsavimas dėl slapto balsavimo rezultatų patvirtinimo.
A.RAČAS. Aš norėjau paaiškinti, kodėl aš nebalsavau. Ir čia išsispręs tų tas kvorumo klausimas. Mes, kaip deputatai, turim teisę (jeigu nesutinkam su balsavimu ar dar su kuo nors) palikt salę ir išeiti. Tuo atveju niekas neskaičiuoja kvorumo nuo likusių, nuo visų, nuo išėjusių. Vadinasi, a nebalsavau ir jokiu būdu negaliu įeiti į kvorumą. Taip pat pasielgė ir ki1 mano kolegos. Klausimas dėl kvorumo išvis neturėtų būti svarstomas.
PIRMININKAS. Gerai, tuoj registruosimės. Dar deputatas K.Antanavičius.
K..ANTANAVIČIUS. Aš dar sykį pareiškiu, kad esu labai laimingas i patenkintas balsavimo rezultatais. Noriu vis dėlto pažymėti, kad toks niekingas Reglamento traktavimas yra tiesiog nepriimtinas Aukščiausiajai Tarybai. Juk jeigu prisiminsit praktiką, yra frakcija arba komisija, rengusi. Juk prisiminkit mūsų praktiką, kiek 100 sykių bet kuri frakcija prašė perbalsuoti, net ekonominius paimkim įstatymus. Rengė Ekonomikos komisija, o paprašė perbalsuoti esant didžiajam kvorumui šitie, t.y. buvusi Nepriklausomybės partija ar frakcija, dar kažkokie. Tūkstantį sykių, na, ne 1000, 100 tai tikrai. Dabar jau nebe tai, na, prisiminkit, pažiūrėkit, jeigu atmintis šlubuoja, į stenogramas ir tikrai surasit liudijimų, kaip mes tą naudojom. O dabar dėl kažko tiesiog sunku įsivaizduoti šitai.
PIRMININKAS. Deputate Antanavičiau, man labai skaudu, kai jūs vadinat niekingu traktavimu ar dar kuo nors. Nors tai buvo slaptas balsavimas, leiskite man pasakyti, kaip balsavau aš. Aš balsavau už tai, kad Ministras Pirmininkas būtų atstatydintas. Ir prašyčiau neprikaišiot man ko nors. Aš suprantu šitaip: jeigu neaiškiai parašytas Reglamentas, tenka jį vienaip ar kitaip traktuoti. Prašau registruotis. Registracija prasidėjo.
A.TAURANTAS. Aš tik norėjau pasakyti, kad Aukščiausioji Taryba pagal 2 straipsnį gali vis dėlto apsisaugoti nuo savivalės, kurią daro vadovaujantis posėdžiui žmogus. Mes turim ginčą teisėtu būdu išspręsti. Ir aš prašyčiau suteikti mums galimybę tai padaryt.
PIRMININKAS. Man atrodo, aš tam ir registravau, kad būtų galima kada nors balsuoti.
VJARMOLENKA. Dėl Reglamento ir dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas V.Jarmolenka.
VJARMOLENKA. Aš noriu priminti kairiajai pusei, kada jie sėdėjo salėj ir labai laisvai bet kokį Reglamento straipsnį traktavo. Netgi buvo priimtas protokolinis sprendimas ne dėl Konstitucijos (dėl Konstitucijos tai čia jau buvo kaip įprasta), o dėl to, kad visa erdvė yra posėdžių salėj... Aš jums priminsiu šitai. Šitoj erdvėj, kuri yra posėdžių salė (dabar yra pašalintas deputatas B.Genzelis ir prisidėjo prie jo deputatė V.Jasukaitytė)... Ar mes turim dar šitą pataisą, ar neturim? Aš prašyčiau baigti tuos kazuistinius klausimus dėl Reglamento ir pradėti dirbti toliau.
PIRMININKAS. Prašau dabar deputatus sėsti į vietas.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis seniūne!
PIRMININKAS. Baikime pasisakymus dėl balsavimo motyvų ir dėl kitų nesuprantamų dalykų. Aš dabar padarysiu tai, ką siūlė deputatas A.Taurantas, kad būtų apsisaugota nuo savivalės. Aš tikrai nesavavaliauju, deputate Taurantai. Kiekvienam Aukščiausiosios Tarybos deputatui suteikta teisė aiškinti įstatymus, tuo labiau Aukščiausiosios Tarybos seniūnui, kai jis atlieka savo pareigas. Prašau sėsti į vietas. Ar galima atsisėsti į vietas, ar ne? Pagal Reglamento 2 straipsnį procedūroje nenumatyti klausimai sprendžiami paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma. Deputate Andriukaiti! Tie, kurie mano, kad deputatų skaičius slapto balsavimo metu buvo 74, t.y. kas pritaria mano pozicijai, spaudžia mygtuką ,,už", kas pritaria... (Triukšmas salėje)
R.GAJAUSKAITĖ. Yra dokumentai, ir viskas. Taip, yra dokumentai ir nėra ko...
PIRMININKAS. Gerai, deputate Malkevičiau. Na, nepasitikite, aš jums siūlau, sudarau galimybę balsuoti už tą poziciją, kurią aš išdėsčiau. Man taip pat atrodo vienareikšmė, tačiau kitai salės pusei ji atrodo kitokia...
R.GAJAUSKAITĖ. Yra juk dokumentai. Tai kaip čia dabar balsavimu mes galim tvirtinti arba netvirtinti to, kas yra parašais patvirtinta. Ir jokių balsavimų negali būti dėl kvorumo, yra parašai.
PIRMININKAS. Tada leiskite man toliau savavaliauti!
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau sėsti j vietas. Aš nebaigiau formuluoti klausimo, buvau pertrauktas. Aš vis dėlto manau, kad būtų išspręstas šitas nesklandumas, beje, čia reikia taisyti Reglamentą. Turi būti nuspręsta, kas laikoma deputatų kvorumu šio praėjusio slapto balsavimo metu. Aš, beje, esu paskelbęs sprendimą, kad Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimas nepatenkintas. Aš manau, kad pacitavus Reglamentą visiems bus kiek aiškiau ir ramiau. Gerai, na, tai netriukšmaukim ir sėskim į vietas. 2 straipsnis: ,,Visus Aukščiausiosios Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, sprendžia Aukščiausiosios Tarybos posėdžio pirmininkas. Jeigu bent du deputatai nesutinka su posėdžio pirmininko sprendimu, sprendžia Aukščiausioji Taryba. Toks sprendimas priimamas be diskusijų po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo paprasta balsavusiųjų skaičiaus dauguma." Aš traktavau šitą klausimą taip, kaip tik man atrodė ir įmanoma traktuoti. Balsavimo metu buvo tik 74 deputatai, ir šitoks buvo deputatų kvorumas, tačiau, deja, atsirado tikrai daugiau negu 2 deputatai, kurie man nepritarė. Aš manau, kad vis dėlto turėtų nugalėti sveika logika, kurios, mano manymu, aš laikausi, nors kiti galbūt tai laiko nesveika logika. Ką jau darysi.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Na, dėl kokios vedimo tvarkos? Jūs matot, kur mes esame įklimpę. Jeigu jums, deputate Žiemeli, taip viskas yra aišku...
V.ŽIEMELIS. Man neaišku, todėl aš ir noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Tai jūs norit aiškintis?
V.ŽIEMELIS. Taip.
PIRMININKAS. O aš noriu paaiškinti šitą poziciją, kad būtų galima patvirtinti balsavimo rezultatus. Siūlau sėsti j vietas. Gerai, sėskite. Salėje 102 deputatai. Taigi kas pritaria mano traktavimui, deja, aš labai apgailestauju, kad tenka šitaip sakyti, spaudžia mygtuką ,,už".
P..VARANAUSKAS. Dėl ko? Deputatas P.Varanauskas. Leiskite pasisakyti dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Na, gerai, pasakykit.
P.VARANAUSKAS. Jeigu jūs sakot, kad jumis kas nors nepasitiki, tai jūs tada skelbkite balsavimą dėl nepasitikėjimo jumis. Negalima balsuoti, kad šiandien yra trečiadienis, sekmadienis ar kokia nors kita savaitės diena. Jeigu atsiras daugiau demagogų negu kitų žmonių, tai visada balsuosi taip, kaip reikės.
V.ŽIEMELIS. Ne, nereikia balsuoti. Gerbiamasis seniūne...
PIRMININKAS. Tai gal tikrai priimtinas vienas toks dalykas, kuris gali nežinia kaip pasiversti į vieną ar į kitą pusę. Tiesiog iš karto balsavimo rezultatų tvirtinimas, iš karto toks dalykas. Taip sakant, ir viena, ir kita pusė gali tikėtis sau naudingo rezultato. Tvirtinti balsavimo rezultatus. Na, žinot, mane spaudžia visi. Aš turėjau labai aiškią nuomonę, bet mane spaudžia visi. Gerai, sėdame. Salėje 102 deputatai. (Balsai salėje, negirdėti) Ar deputatas A.Sėjūnas gali sėsti? Tenka balsuoti pakeliant korteles. Kas už tai, kad būtų patvirtinti slapto balsavimo rezultatai? Kas už? Prašom skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 46 deputatai.
PIRMININKAS. Už balsavo 46 deputatai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš balsavo 44.
PIRMININKAS. Prieš balsavo 44. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5 deputatai. Na, manau, tai nekeičia esmės. Slapto balsavimo rezultatai balsavusiųjų skaičiaus dauguma... atsiprašau, salėje esančių deputatų daugumos nesurinko, taip pat nesurinko ir balsavusiųjų skaičiaus daugumos. Vadinasi, balsavimo rezultatai yra nepatvirtinti. Vadinasi, kaip numato Reglamentas, balsavimo procedūra turi būti kartojama iš naujo. Tiksliau, jeigu rezultatai nepatvirtinami, balsavimas skelbiamas negaliojančiu, ir klausimas sprendžiamas iš naujo. Dabar yra tokia situacija: Ministro Pirmininko pareiškimas slaptu balsavimu nebuvo patenkintas. Tačiau balsuojant ir pakeliant korteles buvo atmestas šito slapto balsavimo rezultatas. Vadinasi, procedūra turi vykti iš naujo, klausimas sprendžiamas iš naujo. Aš dabar nežinau, nuo kurios fazės turėtų prasidėti šito klausimo sprendimas iš naujo.
J.PANGONIS. Dėl procedūros galima?
PIRMINMKAS. Aš manau, kad gal geriausiai pats Ministras Pirmininkas, kuris nori pasisakyti, pasakytų. Dabar deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš labai trumpai pasakyčiau, kad jeigu dabar balsuos ta salės pusė, kuri praeitą kartą nedalyvavo, viskas išsispręs taip, kaip ir turi išsispręsti. Nebus jokių neaiškumų. Ir nereikia ateiti balsuoti tiktai tada, kai tvirtinami rezultatai, reikia balsuoti, kai yra balsuojama dėl esmės.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ministras Pirmininkas G.Vagnorius.
Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus kalba
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, tikriausiai ne tik aš vienas patekau į gana keistoką padėtį, jūs taip pat. Ir priežastis tikriausiai ta, kad iš tikro mes dar neturim susikūrę politinio gyvenimo tradicijų, o kartais mums stinga ir elementarios kultūros. Šiandien niekam nekyla abejonių, kad Vyriausybė negali sėkmingai dirbti, nes ji neturi Aukščiausiosios Tarybos pritarimo. Yra pasaulyje valstybių, kur Vyriausybė gali dirbti, bet tam reikia, kad tie, kurie turi daugumą, nesiimtų veiksmų, kuriais dirbtinai kliudoma Vyriausybei veikti. Aš apibūdinau keistą padėtį, aš taip pat turėčiau apibūdinti ir tą keistą padėtį, kai kairiųjų frakcijos vadovai ir atstovai sako: ,,Tegul dirba šita Vyriausybė, ir mes iš jos pareikalausim atsakomybės." Bet toks deputatas dažnai mintyse turi ir ką kita: ,,Mes žinom, kad vis tiek mes jums neleisim dirbti, taigi jeigu jūs norit pabandyti, mes savo atsiimsim." Keista yra padėtis, kai tokios opozicinės grupuotės turi galimybę valstybėje sudaryti situaciją, kai iš Vyriausybės yra atimama teisė vykdyti savo funkcijas. Dar keistesnė yra situacija, kai toks deputatas gali išdrįsti pasakyti, kad ta Vyriausybė turės atsakyti už tai, ką daro tie žmonės ar tas deputatas, kuris visas pastangas deda tam, kad Lietuva taptų nevaldoma, nekontroliuojama, kad plistų chaosas ir suirutė. Be abejo, tai labai keista padėtis. Mane šiandien nustebino ir nemaloniai nuteikė dar viena aplinkybė, kurią taip pat pavadinčiau labai keista, kad tie deputatai, tos frakcijos, kurios nori žūtbūt pakeisti Vyriausybę arba jos Ministrą Pirmininką, nedrįsta viešai to padaryti. Aš manau, kad tokius klausimus kaip atstatydinimo reikia spręsti viešai, ypač tais atvejais, kai Ministras Pirmininkas pats teikia pareiškimą dėl atsistatydinimo. Na, ai suprantu motyvus, kodėl taip elgiamasi, kodėl norima daryti slaptai. To dėl, kad neprisiimtų atsakomybės. Bet pirmiausia atsakomybė tenka jums jūs šito nenuslėpsit, nieko neapgausit (mes galim čia susirinkę padiskutuoti, mes galim čia pašurmuliuoti), Lietuvos jūs neapgausit. Taigi aš siūlyčiau spręsti taip, kaip pridera paprastiems kultūringiems žmonėms, ir aš dar kartą siūlau balsuoti už mano atsistatydinimą. Be abejo, dar kartą pabrėžiu, kad tai yra mano priverstinis atsistatydinimas, kaip protestas dėl to, kad atvirai paminant konstitucines normas ir teises man neleidžiama dirbti. Siūlau balsuoti už mano atsistatydinimo pareiškimo priėmimą ir siūlau tai daryti čia pat viešai, nelaukiant ir netęsiant toliau šito gėdingo proceso.
Tolesnė diskusija ir papildomas balsavimas dėl Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo
PIRMININKAS. Ministro Pirmininko pozicija yra gana aiški. Siūloma tuoj pat balsuoti pakeliant korteles. Aš tik primenu, kad buvo priimtas toks sprendimas, kad būtų balsuojama slaptu būdu. Aukščiausioji Taryba turėtų tokiu atveju keisti savo poziciją. (Balsai salėje, negirdėti) Taip, galima dabar, žinoma, keisti tą poziciją procedūros požiūriu. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad iš tikrųjų būtų atsižvelgta į premjero teisėtą norą ir žmonių teisę viską žinoti, balsuoti ir kortelėmis, ir paspaudžiant registracijos mygtukus.
PIRMININKAS. Aš manau, kaip mes esame vieną kartą susitarę, padaryti štai kokį dalyką: balsuoti atsistodami. Taip pat mes galime elgtis pagal šiandien Pirmininko siūlomą variantą — balsuoti pakeldami korteles ir spausdami mygtukus. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka, kad balsavimo procedūra nebūtų kartojama slaptu būdu?
BALSAI SALĖJE. Taip!
PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarauja?
BALSAI SALĖJE. Ne!
V.LANDSBERGIS. Naujas balsavimas...
PIRMININKAS. Galbūt ir naujas balsavimas, čia visiškai toj vietoj nėra aiškumo. Gerai, vis dėlto prašau salėje tylos. Matyt, yra priimtinas variantas, kurį pasiūlė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas balsuoti pakeliant korteles ir paspaudžiant mygtukus. Deputatai reikalauja atšaukti seną sprendimą balsuoti slaptu būdu. Kiti traktuoja, kad tai jau yra naujas balsavimas, kad prasideda procedūra iš naujo, o dabar, jeigu nusprendžiame balsuoti kitu būdu, nereiktų atšaukti anos procedūros. Gal taip ir sutariam. Vis tiek balsų dauguma, matyt, bus ne už slaptą balsavimą, tačiau už tą variantą, kurį pasiūlė Pirmininkas. Šiaip jau, atrodo, viskas sutarta. Deputatas M.Stakvilevičius dėl procedūros.
M.STAKVILEVIČIUS. Man atrodo, kad nekorektiška būtų balsuoti pakeliant ranką ar atsistojant ir kartu mygtukus paspaudžiant todėl, kad gali būti techninių nesklandumų, kas nors... Ne vieną kartą buvo, ir paskui tas žmogus bus kompromituojamas. Geriau šito nedaryti, geriau vienas būdas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik galiu pasakyti, kad toks pasiūlymas dėl dvigubo balsavimo yra nereglamentiškas
PIRMININKAS. Taip, aš tai suprantu.
A.TAURANTAS. Taip, nėra teisėta to reikalauti ir taip daryti.
PIRMININKAS. Ne, aš jau minėjau, kad mes buvom vieną kartą be prieštaravimų sutarę balsuoti atsistodami, nors Reglamente to taip pat nėra. Jeigu niekas neprieštarautų, galėtume taip ir padaryti.
V.BERIOZOVAS. Dėl balsavimo technologijos. Ar negalėtume vietoj mūsų deputato B.Genzelio — M.Stakvilevičių, nes čia yra tik 4, o kad būtų visi 5...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Beriozovai, Reglamentas sako, kad balsų skaičiavimo grupės narius pasiūlo seniūnas pagal abėcėlę. S raidė tikrai yra ne po — G. Yra prieštaravimų dėl to būdo, kurį pasiūlė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas?
BALSAI SALĖJE. Yra, yra.
PIRMININKAS. Yra, aš matau. Ar būtų prieštaravimų dėl kito būdo, kad būtų balsuojama atsistojant? (Balsai salėje, negirdėti)
Gerbiamieji, yra Reglamento tokia nuostata, kad dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo reikia spręsti pagal 101 Reglamento straipsnį. Pagal jį nebalsuojama elektronika. Deputatas A.Taurantas yra teisus nurodydamas tą neteisėtumą. (Balsai salėje, negirdėti)
Tai gal tada sutariam dėl kito varianto, kad atsistodami, tačiau jau nespausdami mygtukų, kadangi tai būtų nereglamentiškas dalykas ir tam prieštarauja deputatas A.Taurantas.
L.MILČIUS. Galima trumpą repliką?
PIRMININKAS. Palaukit, aš pirmiausia noriu, kad salė nutiltų.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu labai trumpą repliką.
PIRMININKAS. Prašom.
L.MILČIUS. Per diskusijas, kurios čia vyko, kairioji pusė taip šaukė dėl premjero atstatydinimo, ir man visiškai keista, kodėl jie dabar bijo to viešumo. Kodėl bijo viešai balsuoti, kad būtų sąrašas?
PIRMININKAS. Ne, aš suprantu ir supraskim visi, kad yra Reglamentas, ir jeigu kas nors prieštarauja, deja, negalime jo pažeisti.
R.GAJAUSKAITĖ. Tai kad nėra prieštaraujančių, tegu nors vienas ranką pakelia...
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas yra, kuris teisingai nurodo, kad tai prieštarautų Reglamentui, ir aš elgčiausi nereglamentiškai, jeigu taip siūlyčiau. Gerai...
R.GAJAUSKAITĖ. Taip, niekas neprieštarauja, ir grįžkime...
PIRMININKAS. Gerai, gal darome taip: atsistodami, jeigu tam niekas neprieštarauja.
R.PAULAUSKAS. Pone seniūne...
PIRMININKAS. Tada lieka balsuoti tik taip, kaip jau tikrai įtvirtinta Reglamente, tik pakeliant korteles...
R.GAJAUSKAITĖ. Ir mygtukais...
PIRMININKAS. Jūs norite dabar mane priversti elgtis ne pagal Reglamentą? Reglamento 107 straipsnis: ,,Reglamento 102 straipsnyje numatytais atvejais galima balsuoti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema."
R.GAJAUSKAITĖ. Ir viskas, ir balsuojame.
PIRMININKAS. Apie naudojimąsi pagal 101 Reglamento straipsnį nepasakyta, specialiai turi būti Prezidiumo patvirtintas dokumentas ir tvirtinama instrukcija. Šita instrukcija nėra perkelta į Reglamentą, tai jau mūsų seniai suprastas dalykas. Gerai, tai tada lieka vienintelis dalykas, kuris nurodytas Reglamente — pakeliant korteles.
R.GAJAUSKAITĖ. Ir mygtukus, ir mygtukus.
PIRMININKAS. Gerai, netriukšmaukit.
R.GAJAUSKAITĖ. Tegul žino Lietuva!
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, sėskit į vietas. Gerbiamasis Paulauskai, prašom sėsti. Ačiū, kad deputatai aprimo, lieka balsuoti. Nesibūriuokit prie mikrofonų, gerai? Aš kviečiu visus atsisėsti. Jau dabar, atrodo, tikrai viskas pagal procedūrą parengta, padaryta, sutarta. Skelbiu balsavimo pradžią.
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl procedūros, kvorumo...
PIRMININKAS. Pagal 101 Reglamento straipsnį... Salėje 102 deputatai. Jūs reikalaujate patikrinti kvorumą dar kartą?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip, frakcijos vardu...
PIRMININKAS. Gerai, prašau registruotis dar kartą. Registracija prasidėjo. Salėje 104 deputatai. Visų pirma svarbiausia sąlyga yra tyla salėje ir deputatų drausmingumas. Aš prašau dabar visus deputatus iš visur susirinkti ir sėsti į vietas, o balsų skaičiavimo grupę prašau suskaičiuoti salėje esančius deputatus. Tai būtų pakartotinis kvorumo patikrinimas. Prašau, deputate Žiemeli, sėsti į vietą. Jūs dabar...
V.ŽIEMELIS. Aš jus galiu paprašyt, nepykit, gerbiamasis seniūne, aš tik noriu paprašyt jūsų, ar galit jūs įjungti paprasčiausiai būtent elektroninę...
PIRMININKAS. Dabar rodau užsiregistravusių deputatų sąrašą. Prašau visus sėdėti vietose, kad būtų galima suskaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Salėje yra 107 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje 107 deputatai. Vardiniu balsavimu, atsiprašau, balsavimu pakeliant korteles (pagal Reglamento 107 straipsnį) reikia balsuoti dėl Ministro Pirmininko deputato G.Vagnoriaus atsistatydinimo pareiškimo. Kas už šį sprendimą? Kas už tai, kad būtų patenkintas Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimas? Aš paskelbiau balsavimo pradžią. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prašom aiškiai pakelti rankas. Už 51 deputatas.
PIRMININKAS. Už balsavo 51 deputatas. Kas prieš? Tik prašau ilgiau palaikyti korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš balsavo 46 deputatai.
PIRMININKAS. Prieš 46. Prašau balsuoti, kas susilaikė.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Susilaikė 5 deputatai. Gerbiamieji deputatai, aš primenu, kad balsavome pagal 101 Reglamento straipsnį. Paskutinis salėje skelbtas deputatų skaičius, t.y. kvorumas, buvo 107 deputatai. Norint patenkinti Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimą reikėjo surinkti salėje esančių deputatų didžiąją dalį balsų. Iš 107 deputatų būtų 54 balsai.
Taigi už Ministro Pirmininko pareiškimo patenkinimą balsavo 51 deputatas, prieš 46, susilaikė 5. Ministro Pirmininko pareiškimas nėra patenkintas. (Plojimai) Baigiant neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis nori kreiptis į deputatus.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio kalba
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, ta padėtis, kuri yra susiklosčiusi tarp Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės, kuri visur atsispindėjo (mes buvome to dalyviai ir liudininkai), iš tikrųjų lieka tokia pati, kokia ir buvo. Ir tai mes turėsime spręsti. Mes spręsime tai galbūt jau kitą savaitę, bet spręsime taip, kaip esame sutarę, tuo būdu, kuris atsispindi šiandien priimtame bendrame pareiškime. Mes susitikinėsime (frakcijų, gal ir kitų grupių atstovai) ir tarsimės, kokios yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės perspektyvos per tą laiką, kuris mums lieka iki Aukščiausiosios Tarybos arba Seimo rinkimų. Tikiuosi, kad mes rasime sutarimą, kuris leis po to balsuoti už kokį nors didesnei daugumai, o gal ir visiems priimtiną sprendimą. Valstybės gyvenimas tuos kelis mėnesius mums turi labai rūpėti, ir aš manau, kad mes rasime ir sutarimą, ir sprendimą. Dabar pagal tai, kaip esame sutarę, dirbs kontaktuojančios ir sutarimų ieškančios komisijos, o ypač intensyviai, matyt, dirbsime kitos savaitės pirmomis dienomis. Aš noriu pakviesti jus nukreipti visą dėmesį nuo praeities, nors ji, ta praeitis, būtų tik penkių minučių senumo, į ateitį, kuri prasideda nuo šios akimirkos, kur visas dėmesys turėtų būt sutelktas į referendumą. Tada mes nusiteiksime pozityviai, nusiteiksime geriau ir geresniam sprendimui, kurio ieškosime taip, kaip jau esame nutarę ieškoti mūsų sprendimo. Vyriausybei linkiu kantrybės, ištvermės dar kurį laiką. Jos padėtis nelengva. Bet mes turime dar šiek tiek laiko, ir pareigos turi būt vykdomos tol, kol bus rastas sprendimas. Jis bus rastas šiuose rūmuose ar kur nors kitur, o šitoje salėje užfiksuotas ir padarytas. Aš linkiu visiems nusiteikti ta kryptimi, kurią paminėjau, kurią priminiau, — į mūsų artimiausią šių dienų uždavinį, kuris yra ir mūsų viso krašto, visų žmonių, mūsų valstybės uždavinys. Pamirškime kelioms dienoms partinius, frakcinius ir asmeninius jausmus ir nesutarimus, tarnaukim Lietuvai.
PIRMININKAS. Ką gi, atrodo, posėdis artėja į pabaigą. Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Jeigu galima, aš tiktai skelbimą norėjau.
PIRMININKAS. Prašom.
A.TAURANTAS. Aš norėjau priminti (tą pat čia ką tik ir Pirmininkas kalbėjo), kad dabar svarbiausią dėmesį reiktų sutelkti į darbo grupių veiklą. Noriu pranešti, kad pusę septynių abidvi darbo grupės ir kontaktų grupė, kuri anksčiau derėjosi, susirinktų į 308 kambarį susitarti dėl tolesnės darbo tvarkos. Dabar, t.y. 18.30 val., 308 kabinete. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galite patikslinti, kada rytoj renkasi... 9.30 val. 308 kambaryje renkasi kontaktų grupė. Kitas plenarinis posėdis, aš manau, turėtų būti rengiamas frakcijų bendru susitarimu. Jis bus tiktai kitą savaitę, t.y. antradienį.
B. V.RUPEIKA. Skelbimą galima?
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika skelbimą.
B. V.RUPEIKA. Aš kreipiuosi į tuos, kurie jau išvyksta iš šios salės agituoti už referendumo sėkmę, ir į tuos, kurie dar išvyks. Kad neatsitiktų taip, jog j vieną rajoną nesuderinusios su kitomis suvažiuos penkios grupės deputatų, kaip yra buvę. Būtų labai malonu, kad vykdami į tam tikrą deputatų apygardą kolegos neužmirštų pasakyti tam deputatui, kad jie ten atvyksta, kad nebūtų susidūrimų po kelias grupes viename rajone, kaip jau yra ne vieną kartą buvę...
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas plenarinis posėdis — artimiausią antradienį, t.y. po savaitės, 10 val. Neeilinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis yra baigtas.