1992 m. birželio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.LANDSBERGIS
Neeilinių rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą (Seimą) datos svarstymas
PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, pradedame posėdį. Esame gavę vieną tokį prašymą su daugeliu parašų, yra ir daugiau pageidavimų ir prašymų transliuoti per radiją mūsų posėdį. Kadangi čia jūsų valia, visų mūsų valia, ar yra prieštaraujančių, ar reikia balsuoti? Svarstysime tai, kas numatyta rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą Seimą klausimą, taip pat Vyriausybės klausimą. Na, žmonės sako, kad nori girdėti, nesislapstykit nuo savo rinkėjų. Tai kokios nuomonės? Reikia, taip? Gerai, transliuojame tada. Ten pasirengta, taip? Gerai, aš matau, jūs norit, kad kas kitas pirmininkautų, aš tuoj užleisiu. Kai kurie nori, taip.
Gerbiami deputatai, jūs žinote, kad vyko nemažas darbas tarp frakcijų, tarp Sąjūdžio koalicijos ir kitų frakcijų derinant tokį svarbų klausimą kaip neeilinių rinkimų į Lietuvos Seimą, arba į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, data. Jūs gal prisimenat, mano buvo toks pasiūlymas laikantis nuomonės, kurios aš iki šiol laikausi, kad kuo greičiau baigsis šita padėtis, tuo bus geriau, kuo greičiau mes galėsime surengti rinkimus, tuo bus geriau mūsų šaliai. Aš siūliau net rugpjūčio mėnesio pabaigoje rengti, paskui kolegos atkalbinėjo, kad čia visokių kliūčių esama, formalių ir įstatyminių, nors jeigu mes sutartumėm, žinoma, mes pašalintumėm tas įstatymines kliūtis. Jeigu sutartume vieningai, kad reikia daryti greitai rinkimus, išeiti iš tos, kaip kas vadina, krizės. Sakysime, rugsėjo mėnesį. Toks buvo galų gale pagrindinis Sąjūdžio koalicijos siūlymas ir net su konkrečia data rugsėjo 20, kuri tuo atveju sutaptų ir su Lenkų frakcijos pageidavimu daryti kartu. Vienu žodžiu, ir primenu tuos dalykus, kurie buvo jau siūlomi ir žinomi. Taip pat yra žinomos nuomonės, kad rinkimų datą buvo siūloma daryti priklausomai nuo įvairių kitų susitarimų. Taip traktuojant, lyg tie kiti susitarimai būtų svarbesni už rinkimų ankstesnę ar vėlesnę datą. Mano nuomonė yra ta, kad rinkimų data pats svarbiausias dalykas ir ankstesnė data yra geriau negu vėlesnė data. O tie kiti klausimai, dėl kurių irgi reikia susitarti, dėl kurių yra tariamasi, dėl rinkimų sistemos arba būdo — yra tam tikra tokia susitarimų arba pasiūlymų erdvė ir aš manau, esu įsitikinęs, kad tą susitarimą galima pasiekti. Jis bus pasiektas ir nebūtinai daryti tai sąlyga rinkimų datos bent apytikriam nustatymui. Todėl šiandien mums ir reiktų pasikeisti nuomonėmis, ar mes galime pasiekti susitarimą jau dabar. Galbūt apytikrį, tam tikrose ribose, nuo — iki, ir tai jau būtų gerai, jau būtų žingsnis pirmyn. Paskui vėl galėtume tartis kabinetuose, frakcijų atstovų susitikimuose ir panašiai dėl galutinės datos kartu tardamiesi ir dėl rinkimų sistemos.
Rinkimų sistemos problema irgi jums žinoma, bent jau stambiausiu būdu, ar mažoritarinė sistema, ar mišri, kartu tam tikrą dalį deputatų renkant pagal sąrašus ir tuo būdu tokias nevardines vietas gaunant Aukščiausiojoje Taryboje, paskui jau paskiriant partijų ar judėjimų atstovus. Tai yra tam tikras užsigarantavimas, kad žymiausi tų partijų ar judėjimų politikai ar vadovai gaus vietas parlamente ir tęs savo veiklą arba nauji ateis į tą veiklą. Čia turbūt tam tikros ribos irgi galėtų būti pasiektos preliminariu susitarimu nuo — iki. Jeigu mes taip derintumėm tuos du pagrindinius klausimus, galbūt mes pasistūmėtumėm į priekį. Jeigu mes nesutarsime šiandien net tokių ribų nuo iki, jeigu nepasieksime susitarimų šitoj salėje, galbūt mums nevertėtų daryti čia tokių debatų rinkiminės kampanijos pobūdžio, o tiesiog konstatuoti, kad mes dar šiandien negalime padaryti bendro nutarimo, ir reikės dar padirbėti be propagandinės pusės, o grynai dalykiškai svarstant uždaruose susitikimuose šituos klausimus.
Yra trečias klausimas, kuris aktualus, kuris iškilęs apskritai, tai Konstitucijos parengimo ir priėmimo. Jis gali būti siejamas su rinkimais griežčiau arba ne taip griežtai. Yra įvairių nuomonių. Man atrodo, kad šiek tiek suartėja nuomonės ta prasme, kad nebūtinas toks reikalavimas būtinai priimti kokią nors Konstituciją dar šitai Aukščiausiajai Tarybai ir prieš rinkimus ar prieš atostogas, ar panašiai, nes tai tikriausiai ir nerealu būtų, bū tų tiktai tokios diskusijos klausytojams. O siekiant rezultato reikia mėgint tai, kas yra pradėta, turi būti pradėta, konstruktyviai ieškoti bendro tarpinio sprendimo abiejų pagrindinių Konstitucijos projektų suartinimo arba išryškinant tuos momentus, dėl kurių nepavyks pasiekti visiško suartinimo paliekant juos kaip alternatyvius, galbūt pasiklausiant rinkėjų rinkimų metu, rinkiminės kampanijos metu, žinoma, propaguojant vieną ar kitą alternatyvą ir kartu gaunant tam tikrą konsultacinį pritarimą pačiuose rinkimuose, kuri pozicija bus labiau palaikyta. Tam, kad būsimasis Seimas turėtų įgaliojimą priimti tas alternatyvias pozicijas ir visą Konstituciją. Arba užbaigti Konstitucijos priėmimą, jeigu tos konstitucinės pozicijos ir straipsniai, dėl kurių bus rastas bendras vardiklis, galėtų būti pradėtos priiminėti dar šitoje Aukščiausiojoje Taryboje. Taip maždaug atrodo dabartinė situacija ir galimybės žengti į priekį. Jeigu aš ko nors dar nepaminėjau, jūs mane papildysite arba pakoreguosit. Man norėtųsi, kad mes pasikeistumėm nuomonėmis, o jeigu ryškėtų, kad galime projektuoti tam tikrą rinkimų metą — ar tai būtų rugsėjis apskritai, ar rugsėjo, spalio pradžia, iki spalio vidurio, yra vis tiek apibrėžtas laikas, tada mums būtų lengviau svarstyti ir turbūt konstruktyviau svarstytumėm, kokios yra Vyriausybės galimybės tą laikotarpį iki rinkimų funkcionuoti, dirbti šitai Vyriausybei ar kitai Vyriausybei, koks sprendimas atrodys racionalesnis. Štai tokia yra mano pozicija, tokia yra Sąjūdžio koalicijos pozicija. Aš manau, kad yra pakankamai racionali, kad dėl jos būtų galima pasisakyti.
Ponas E.Klumbys jau stovi prie mikrofono, o deputatams yra siūloma užsirašyti pasisakymams. Prašom, pone Klumby.
E.KLUMBYS. Ačiū. Aš norėjau paklausti gal žinovų daugiau. Mes dabar gyvename pagal egzistuojantį Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymą, kuris, kiek aš žinau, yra priimtas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos. Aš norėčiau žinoti, kada remiantis tuo įstatymu būtų galima skelbti rinkimus?
PIRMININKAS. Pagal šį įstatymą apskritai rinkimai rengiami po 3 mėnesių po to, kai jie paskelbti, t.y. ne vėliau kaip po 3 mėnesių, bet dėl neeilinių rinkimų yra 5 mėnesių laikotarpis. Mes turėtumėm tą įstatymą pataisyti. Tai yra gi mūsų bendro požiūrio dalykas. Jeigu mes suprantame ir sutariame, kad rinkimus reikia rengti ne po pusės metų, o greičiau, mes turime visas galimybes tai padaryti. Negali to sprendimo primest kuri nors parlamento pusė viena kitai, bet susitarę mes tai galime padaryti.
E.KLUMBYS. Tai ar nereiktų pirma įstatymą pakeist, o po to tartis dėl datos?
PIRMININKAS. Man atrodo, kad pagrindinis dalykas yra susitarimas, jeigu mes susitarsime dėl datos, tai viską padarysime. Jeigu suprantam reikalą. Data nėra kažkoks pakibęs abstraktus dalykas, tai yra reikalo supratimas. Prašom, pone Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiami deputatai, mes turime išdalytą projektą, parengtą Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" ir pasirašytą E.Jarašiūno, P.Varanausko ir S.Malkevičiaus. Aš norėčiau priminti, kad buvo toks apskritas stalas, kuriame deputatai E.Jarašiūnas ir S.Malkevičius dalyvavo. Mes ten buvome priėmę tam tikrą lyg ir susitarimą ir iš tikėjausi, kad būtent to apskrito stalo susitarimas bus pateiktas šiandien diskusijai, tačiau matyti, kad vis dėlto pateiktas deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" projektas.
Aš norėčiau priminti, kokie buvo ten pasiekti susitarimai. Jie ten akivaizdžiai nebuvo aprobuoti, galbūt ir frakcijos ne visos pritarė, tačiau šiandien diskusijoje, matyt, būtų galima apie tai kalbėti. Yra nutarimo projektas, kuris maždaug taip galėtų skambėti. Pirmas punktas toks būtų galimas, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, arba Seimo, rinkimus skirti pagal naują Aukščiausiosios Tarybos rinkimų įstatymą, paremtą mišria sistema, t.y. 50% mažoritariškai ir 50% pagal sąrašus, spalio antroje pusėje. Pirmame punkte konstatuojama iš karto, kad rinkimai skiriami pagal naują Seimo rinkimų įstatymą spalio antroje pusėje. Iš karto yra susiejami du svarbūs klausimai, t.y. Rinkimų įstatymas ir data.
Antras klausimas, kuriuo ten buvo sutarta, kad taip pat tą pačią dieną būtų galima svarstyti ir pateikti konsultaciniam referendumui ir Konstitucijos projektą. Arba vieną projektą, jeigu pavyktų suderinti pozicijas, arba du projektus, jeigu tų pozicijų nepavyktų suderinti. Naujas Seimas, atsižvelgęs į konsultacinio referendumo rezultatus, jau galėtų patvirtinti arba nepatvirtinti, elgtis su to konsultacinio referendumo rezultatais, kaip jam reikia.
Trečias klausimas taip pat buvo svarstytas. Apie tai, kaip Aukščiausioji Taryba dabar galėtų dirbti, kad būtų galima posėdžiauti salėje vienu metu nesibijant, kad viena iš pusių turės daugumą ir tiesiog daugumos valia primes kažkokius sprendimus. Mes buvome sutarę, kad į darbotvarkę gali būti įtraukiami klausimai tiktai konsenso pagrindu. Konsenso pagrindu t.y. jei bent viena ar dvi frakcijos prieštarauja, klausimas išvis neįtraukiamas į darbotvarkę. Štai yra tokie klausimai, kurie buvo aptarti prie to apskrito stalo. Šiandien įvairių frakcijų Aukščiausiojoje Taryboje galėtų būt svarstomi taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas deputate, tai, kas buvo kalbėta prie apskrito stalo, žinoma, čia gali būti pratęsta. Antrasis punktas turbūt yra visa panašus į susitarimą. Dėl pirmo aš negirdėjau, kad būtų susitarta. Galbūt reikia dar jį svarstyti ir siekt susitarimo dėl tų procentų ir datos santykio Dabar prašo žodžio ponas J.Tamulis.
Deputato J.Tamulio kalba
J. TAMULIS. Gerbiami kolegos, tiesą sakant, aš buvau keletą dienų iš važiavęs ir tai, ką išgirdau dabar iš deputato A.Januškos, apie pasiektu susitarimus ar bent jau aptarimus ir kaip buvo šnekėta, džiugina. Vadinasi, mes vis dėlto judam link to susitarimo. Matyt, tas noras susitarti egzistuoja iš abiejų pusių. Matyt, reikia susitarti kompleksiškai vienu metu dėl rinkimų datos ir dėl Rinkimų įstatymo. Tai yra akivaizdu, nes, kad ir kaip būtų, mes turime priimti tas realijas, ir, matyt, dalis Aukščiausiosios Tarybos labai sunkiai priims, fiksuos rinkimų datą, o paskui kažkada šnekės apie Rinkimų įstatymą, nes ta patirtis, kad labai greitai ta kita dalis gali likti vėl viena salėje, vis dėlto egzistuoja. Pavojus yra pakankamai aiškus, kad bus primesta senoji mažoritarinė rinkimų sistema, už kurią pasisako Sąjūdžio koalicija, jis labai realus. Užteks mums fiksuoti rinkimų datą ir Sąjūdžio koalicijos žmonės vėl paliks salę visai patenkinti tuo, ką pasiekė. Matyt, yra akivaizdu, jog teks susitarti vienu metu dėl vieno ir dėl kito. Dėl Rinkimų įstatymo atitinkamo pakeitimo ir dėl rinkimų datos. Tai, kaip kelia klausimą kolega A.Januška, kad fiksuotume rinkimus pagal naują Rinkimų įstatymą, būtų visai korektiška ir, manau, teisingas ir priimtinas būdas. Juo labiau kad aš per šituos dvejus metus būdamas Aukščiausiojoje Taryboje ir laikraščius skaitydamas girdėjau daugybę kolegų iš Sąjūdžio koalicijos pasisakymų apie tai, kokią žalą mums atnešė asmenybių rinkimai, kuriuos per praeitus rinkimus propagavusi LDDP. Aš esu iš tiesų nustebintas, nes kai šnekama apie sistemos keitimą, staiga pasisakoma prieš. Juo labiau jeigu mes kalbame apie tikrai demokratišką Lietuvą, mes kalbame apie politinę sistemą, kuri padės išvengti įtampos tarp įvairių gyventojų sluoksnių, tai, matyt, reikia pripažinti tą faktą, kad proporcinė rinkimų sistema darosi netgi priimtinesnė ir dėl labai paprastos priežasties. Jinai duoda tą rezultatą, kai pagrindiniame įstatymus leidžiančiame, pagrindinėje valstybės institucijoje, parlamente ar kaip mes jį pavadinsime, Seimu ar kaip kitaip, čia jau Konstitucijos klausimas iškyla, kad ir kaip būtų, šitame įstatymus leidžiančiame organe, pačiame pagrindiniame, yra atstovaujama tiek daugumos, tiek ir mažumos, vienokios ar kitokios mažumos, nuomonė. Sukuriama ta situacija, kai valstybėje saugūs jaučiasi visi, kad vienokiu ar kitokiu būdu jų nuomonei atstovaujama. Tai yra pats pagrindinis proporcinės rinkimų sistemos privalumas ir jis yra akivaizdus. Aš jau nekalbu apie tai, kad štai baigėsi ne per seniausiai Rytų ir Vakarų šalių parlamentarų seminaras, kuriame mūsų kolegos iš Vakarų labai aiškiai pasakė tas tiesas, kurias reikia suvokti. Be stiprių partijų nieko nebus ir nebus demokratijos. Antra vertus, jeigu mes nežengsime žingsnio proporcinės rinkimų sistemos link, tai neišvengiamai nebus dar vieno privalomo impulso stiprinant partijas. Tuo, aš manau, mes visi suinteresuoti. Taigi, matyt, tas susitarimas, kaip jį pateikė kolega A.Januška, t.y. spalio antra pusė arba galbūt lapkričio pradžia ir susiejant su nauju Rinkimų įstatymu, būtų visai priimtinas. Aš puikiai suprantu norą skatinti ir kelti tuos rinkimus kiek galima anksčiau, bet susiduriam su labai nemaloniu faktu, jeigu mes juos atkeliam, sakykim, į rugsėjo mėnesį. Vadinasi, visa priešrinkiminė kampanija, taip pat patys rinkimai pačiu darbymečiu, derliaus nuėmimo metu. Lietuva, vis dėlto daugiau kaip pusė Lietuvos, dirba kaime tuo metu ir, matyt, jau vien todėl reiktų išvengti šitos situacijos ir pasistengti nukelti visa tai į realų laikotarpį. Manau, kad tuo pagrindu galėtume sutarti.
Trečia problema, kuri yra iškilusi, — Konstitucijos problema. Kiek aš atsimenu tuos ankstesnius pašnekesius ir derybas, manau, kad tokia besirutuliojanti nuomonė yra tai, kad turėtų būti sudaryta nauja komisija, kuri imtų visus egzistuojančius Konstitucijos projektus ir žiūrėtų. Ta komisija jau sudaryta. Tai sudaro galimybę natūraliai judėti tuo keliu ir priklausomai nuo to darbo rezultato, kuriuo, aš manau, mes visi esame suinteresuoti, nes tai iš esmės valstybės struktūros keitimas, kiek galima greitesnis Konstitucijos priėmimas. Yra galimybės dirbti šitoje srityje. Manau, jeigu mes susitarsime dėl rinkimų ir Rinkimų įstatymo, tai bus pakankamas pagrindas. Tada išmoksime susitarti ir dėl kitų dalykų, dėl tų dalykų, kurie yra. Iš esmės turi būti susitarimas, o ne vienoks ar kitoks daugumos primestas įstatymas. Tada bus galima koreguoti tą vyksmą, visų tų artėjančių rinkimų, turint omenyje galimybę priimti vienokiu ar kitokiu būdu Konstituciją. Didelių problemų nebus.
PIRMININKAS. Gerbiamas deputate Tamuli, mes tartum pradėjome tokią bendrą diskusiją. Gal tai gerai, nebent jeigu kas nors norėjo klausimų forma pasisakyti ar ką nors daugiau pasiaiškinti. Jūs taip plačiai išdėstėt tuos pranašumus, kurių turi proporcinė rinkimų sistema, tai jūs taip pat žinote, kad ji turi ir daug pavojų, ypač Rytų Europos patirtis čia yra per— spėjanti. Galbūt ji naudinga tam, kad partijos stiprėtų apskritai, bet ar ta nėra partijų interesų iškėlimas aukščiau negu šiuo metu prieš mus stovintis valstybės uždavinys. Aš suprantu, jūs pasakysit, kad apskritai partijų stiprinimas yra tolimo taikymo irgi valstybės uždavinys. Taip, bet mes per keletą mėnesių galime apsigaut ir galime gauti nefunkcionuojantį parlamentą arba tokius nerezultatyvius rinkimus. Todėl mes tikrai dar svarstysime tas proporcijas ir kaip išvengti šitų pavojų, kaip, pavyzdžiui, nepatekti į kokią nors Lenkijos seimo ar seimelio situaciją. Apie tai galvodamas, jeigu jūs prisimenat, aš buvau pasiūlęs išrinkti tokį laikiną Seimą vieneriem metams, būtent šitai krizei išvengti, Konstitucijai priimti, o per tą laiką orientuotis jau į būsimą galbūt sustiprėjusių partijų tokią realią daugiapartinę sistemą, nes dabar gali taip atsitikti, kad partijų tartum bus, o ar jos bus su atrama visuomenėje ir ar iš tikrųjų išreikš luomų pasiskirstymą, ar kaip kitaip pavadintumėm. Gali būti, kad dar per anksti.
Dabar mano klausimas toks truputį procedūrinis: ar mes pradėjome diskusiją, ar kas nors turėjo klausimų ir tik nepaklausė, o pradėjo pasisakymus?
V.JARMOLENKA. Galima?
PIRMMINKAS. Aš turiu, tiesą sakant, vieną pamirštą procedūrinį dalyką, bet dabar žodis ponui V.Jarmolenkai.
V.JARMOLENKA. O būtent dėl procedūros aš ir norėčiau, gerbiamas Pirmininke.
PIRMININKAS. Taip.
V.JARMOLENKA. Aš nelabai suprantu, kas pas mus vyksta. Pono J.Tamulio ir pono Pirmininko duetas ar, kaip jūs sakot, fechtavimasis špagomis, ar mes pradedam dirbti pagal darbotvarkę? Jeigu pagal darbotvarkę, tai turi būti pagrindiniai pranešėjai. Aš suvokiu, ką pasakė ponas A.Januška, bet tai dar nėra klausimas. Čia buvo klausimai ir atsakymai, kurie perėjo į diskusiją. Aš norėčiau suprasti, kur mes dabar esam, kokiame darbotvarkės taške ir koks Reglamentas taikomas?
PIRMININKAS. Jūsų pageidavimas labai pagristas. Pranešėjai dėl rinkimų, žinoma, čia data ir kiti dalykai, ir dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo. Tai aš tą klausimą pradėjau, galit mane laikyt pranešėju, kitas pranešėjas būtų ponas E.Jarašiūnas. Aš jį pakviesiu, o po to galbūt bus klausimai. Sugrįšime prie normalios procedūros, prie klausimų pranešėjams, bet jeigu jūs nepyksit ant manęs, aš nesu pripratęs labai meistriškai dirbti šitoje vietoje, tai vieną momentą mes esame praleidę. Būtent pono S.Šaltenio pasiūlytas nutarimas dėl valstybinio radijo ir televizijos darbo rengiantis referendumui. Jam buvo pritarta konsensu, bet kadangi tai yra nutarimas, tai procedūros žinovai po to paaiškino, kad už jį reikėjo pabalsuoti. Aš manau, niekas neprieštarauja, galbūt mes galime pakelti korteles dabar. Kad būtų procedūra iki galo išlaikyta. Galim tą padaryt? (Balsai salėje) Tas pats nutarimas, kadangi tai yra nutarimas, ir ne protokolinis nutarimas, nors mes jam neprieštaravom, bet už jį reikėtų prabalsuoti. Ar sutinkam pakelti korteles, kad procedūra būtų išlaikyta? Galima? Buvo perskaitytas, gal paprašysime poną S.Šaltenį dar kartą perskaityti. (Balsai salėje) Atleiskit, aš jau atsiprašiau už tai, kad tai turėjau prieš ai padaryti, iš karto po pertraukos. Padarom? Ar reikia paprašyti, kad ponas S.Šaltenis dar kartą perskaitytų? Išnešė spausdint. Gerai, kadangi niekas neprieštaravo, jis nepasiliko sau teksto, bet jūs prieš balsuodami norėtumėt matyt tekstą, taip? Formaliai jūs visiškai teisūs ir tada man reikės dar kartą kokio nors kito klausimo svarstymą pertraukt šitai procedūrai. iš anksto dar kartą turėsiu atsiprašyti.
Gerai, užsiregistruokim, kiek yra salėje, kas yra salėje, ir tęsim pagal tvarką. Vyksta registracija. Labai prašom neužmiršti paspausti reikiamų mygtukų. Registruota 104 deputatai. Prašome poną N.Rasimavičių, kaip pranešėją rinkimų klausimu.
Deputato L.N.Rasimavičiaus kalba ir atsakymai j deputatų klausimus
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiami kolegos, deputatas E.Jarašiūnas susirgo ūmiai ir paprašė manęs pristatyti šio teisinio dokumento projektą. Jis vadinasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas. Iš karto aiškinu: aktas todėl, kad nei Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, nei Rinkimų įstatymas nenumato tokios situacijos, kada reikia skelbti rinkimus į tokį atstovaujamąjį organą, kurio pavadinimo mes ir patys dar gerai nežinome. Iš esmės tai turėtų būti Aukščiausioji Taryba, tačiau, ko gero, ir ši Aukščiausioji Taryba turės teisę pakeisti savo pavadinimą ir pasivadinti Seimu. Galimi ir kitokie variantai. Taigi būtent aktas todėl, kad tokio dokumento, kaip žinome, nenumato jokie kiti mūsų priimti įstatymai, tarp jų ir Reglamentas.
Kas paskatino, kad toks dokumentas turėtų būti priimtas? Tai būtent atsakomybė už Lietuvos ateitį. Tai ir yra fiksuojama preambulėje. Ir siekdama valstybės įstaigų stabilaus ir darnaus darbo, santaikos visuomenėje bei norėdama užtikrinti valstybės ir ūkio reformos sėkmę Aukščiausioji Taryba nutaria arba bent jau turėtų nutarti. Taigi mūsų pasiūlymas yra toks:
skirti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Seimo) (mes jau implikuojame, kad ši Aukščiausioji Taryba iš anksto galės pasivadinti Seimu) rinkimus 1992 m. rugsėjo 20 d. nustatant, kad išrinkus Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą (Seimą) esamos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimai baigiasi naujai išrinktai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai (Seimui) susirinkus į savo pirmąjį posėdį. Kaip matote, tai nėra atkartojimas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 61 straipsnio kur kalbama apie įgaliojimų nutraukimą anksčiau laiko. Supraskime patys kad pagal 61 straipsnį, jeigu Seimas bus išrinktas, Aukščiausioji Taryba mes, ir pati gali, ir tie, kurie bus iš naujo išrinkti, čia, šitoje salėje, tuoj pa nutraukti savo įgaliojimus. Tačiau tą patį gali padaryti ir nesant jokio įstatymo, o naujai išrinktas Seimas, naujai išrinkta Aukščiausioji Taryba, ne tai visiškai, kaip sakoma, neprieštarauja sveikam protui. Naujai išrinkt tautos atstovai nutraukė mūsų Tarybos įgaliojimus, kaip mes rašome, įgaliojimai baigėsi.
Dabar dėl rinkimų. Kaipgi bus renkama? Aš noriu atkreipti dėmesį,
kad nei Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, nei esamas Rinkimų įstatymas nekalba apie tokią situaciją, kada rinkimus reikia skelbti greičiau. Visą laiką senasis įstatymas garantavo ir buvo užtikrinęs, kad Aukščiausiosios Tarybos išbus savo kadencijas. Kaip mes tame esamame Rinkimų į Aukščiausiosios Tarybos deputatus įstatyme beieškotume esamos situacijos, jos mes ten nerastume. Todėl mums reikia ryžtis. Ryžtis išeiti iš tos padėties, paklusti visuomenės nuomonei, paklusti nemažos dalies deputatų nuomonei ir tokį aktą priimti.
Dabar dėl tų susitarimų, dėl kurių mes čia kalbėjome. Iš tikro yra frakciniu pagrindu sudaryta nuomonių koordinavimo grupė, kuri galėtų kalbėti apie Konstituciją. Kaip žinome, konstitucijų yra ne viena ir netgi jau ne dvi. Galima būtų paimti ir suderinti pagrindinius punktus. Aš neabejoju, kad tai leistų apsispręsti dėl rinkimų datos, neabejoju, kad jeigu mūsų antroji darbo grupė padirbėtų šiek tiek prie galimų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą Seimą būdų, rinkimo būdų, mes irgi galbūt galėtume greičiau susitarti dėl rinkimų datos. Tačiau aš kviečiu kolegas labai atsakingai į tai pažiūrėti. Tai, kas vyksta šiandien ir kad mes jau pradėjome kalbėtis dėl rinkimų datos, yra labai svarbu. Jeigu mes geranoriškai padirbėsime, tarkime, netgi šiandien per pertrauką, padarytume pertrauką dviem valandoms, šitos grupės pasėdėtų, tai jos jau daug ką galėtų pasakyti. Patys suprantat, kad šito klausimo neišsprendus ir neišsprendus kiek galima greičiau, ko gero, net šiandien, kad ir iki dešimtos ar dvyliktos valandos, padėtis iš tikro komplikuojasi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra klausimų pranešėjams, galbūt ponui L.N.Rasimavičiui? Gal man kas nors nori pateikti kokį klausimą? Ponas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Akivaizdu, kad šita Aukščiausioji Taryba didelių darbų jau nebenuveiks. Tačiau dabar, vykstant diskusijai apie rinkimų datą, dažniausiai yra galvojama apie rinkimų sistemą, apie Rinkimų įstatymą, tai yra kaip greičiau šita Taryba baigtų darbą ir kaip ateiti naujiems į valdžią. Tačiau nereikia pamiršti, kad šita rinkiminė kampanija, pagaliau rinkimai, kurie, aš manau, bus labai sudėtingi ir nelengvi, gali palikti Lietuvą kokius šešis mėnesius be įstatymų leidžiamosios valdžios. Mes paliksime daugelį kasdieninio žmonių gyvenimo sričių teisiškai nesureguliuotų. Aš vis dėlto manyčiau, kad rinkimų datą nustatant turėtų būti pagalvojama apie tai, ar nevertėtų palikti galimybę priimti tokius pagrindinius įstatymus: Civilinį kodeksą naujos redakcijos, Darbo įstatymų kodeksą. Šitų įstatymų projektai yra parengti darbo grupių prie Teisinės sistemos komisijos. Tas grupes sudaro universiteto Teisės fakulteto mokslininkai. Jeigu šitų įstatymų nebus, tai paprastų žmonių, mūsų naujos valdžios rinkėjų gyvenimas bus labai komplikuotas. Todėl aš norėčiau paklausti, ar apie šitą momentą, kalbant apie rinkimų datą, pranešimo autoriai pagalvojo?
L.N.RASIMAVIČIUS. Taip, ne tik pagalvojo, bet lyg ir tarėmės. Aš įsivaizduoju situaciją ir mūsų darbą parlamente tokį, kad jeigu mes susitariame dėl rinkimų datos ir dėl principų, tiek Konstitucijos, tiek rinkimo būdo, tai toliau Aukščiausioji Taryba dirba normalų darbą, bet būtent taip, kad svarstyti reikia tuos įstatymus, dėl kurių yra susitariama, kad jie bus svarstomi, o ne blokuojami. (Balsas iš salės) Na, aš jau matau, kad... Aš siūlau nesivelti j tas diskusijas, kodėl prieš pusę metų to nebuvo, kodėl to nebuvo. Pradėsime ieškoti, surasime.
PIRMININKAS. Aš galiu tiktai pridurti, kad iš tikrųjų susitarę dėl pagrindinių dalykų mes galėtumėm taip pat susitarti dėl tų įstatymų, kuriuos tikrai reikia būtinai priimti. Aš pats esu minėjęs Valstybės sienos įstatymą ir dar kai kuriuos dalykus, be kurių irgi negalime gyventi ir funkcionuoti, taip pat kitais atžvilgiais. Tie dalykai yra tikrai sutariami. Dabar iš sąrašo netyčia išsibraukė ponas R.Paulauskas, tai jam žodis, o paskui jau pagal sąrašą. Dar P.Vaitiekūnas, tiesa, pageidavo.
R.PAULAUSKAS. Aš ne klausimą, aš pasisakymą norėčiau.
PIRMININKAS. Aišku tada.
L.N.RASIMAVIČIUS. Tai gal nėra klausimų daugiau?
PIRMININKAS. Aš tada dar turiu klausimą irgi, nes ponas P.Vaitiekūnas turės. Anksčiau mes turėjome pono J.Liaučiaus ir, rodos, pono A.Karoblio pasiūlymą dėl rinkimų datos. Buvo kažkas apie spalio pradžią ai spalio vidurį. Buvo pradėtas svarstyti šitas pasiūlymas. Ar jūsų kontaktuose, pasitarimuose egzistavo šitas pasiūlymas taip pat?
L.N.RASIMAVIČIUS. Tai buvo įstatymo projektas, buvo bandoma juos suderinti, tačiau, kaip minėjau, buvo pasirinkta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto norma.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ponas P.Vaitiekūnas buvo prašęs žodžio paskui eisime pagal sąrašą. Ai, jis vėliau, taip? A.Taurantas. O kada pagal sąrašą pradėsime? Prašom.
A.TAURANTAS. Paklausti norėjau. Gerbiamas N.Rasimavičius minė jo, kad įstatymai nenumato, nei prieš kiek laiko turėtume skelbti rinkimus, nei kas ir kokiu būdu galėtų sustabdyti šios Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimus. Bet tai yra nubrėžta Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 6 straipsnyje. Kol Laikinasis Pagrindinis Įstatymas nėra pakeistas, nėra priimta naujoji Konstitucija, su kuria taip nenori sutikti gerbiamas N.Rasimavičius, mes niekaip kitaip negalime pasielgti. Daug yra kalbama apie seimokratiją. Deja, tai būtų pats didžiausias seimokratijos pavyzdys, kai pati Aukščiausioji Taryba sau nenori taikyti tų įstatymų, kurie yra priimti. Tai aš bet kokio kitokio rinkimų būdo ne pagal įstatymą skelbimo negalėčiau kaip nors kitaip pavadinti kaip perversmu. Norėčiau paklausti gerbiamo N.Rasimavičiaus, ar jis suvokia, ką jis daro su tokiu pasiūlymu ir kaip tai atsilieps mūsų pasitarimams ir galimiems susitarimams? Tai yra ypač neatsakingas žingsnis, kas yra dabar padaryta.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš nemanau, kad skambios frazės apie perversmą ar ką nors, ką nors gali pakeisti. Taip, mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 61 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali nutraukti savo įgaliojimus anksčiau laiko. Aš skaitau: ,,Tokiu atveju skelbiami pirmalaikiai rinkimai, o Aukščiausioji Taryba vykdo valstybinės valdžios funkcijas tol, kol bus išrinkta nauja Aukščiausioji Taryba. Toks nutarimas turi būt priimtas dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma." Tai yra norma, kada nutraukia. Tačiau draudimo šiek tiek kitokia forma paskelbti rinkimus nenumato. Aš nesakau, kad nėra kolizijos. Aš nesakau, kad nėra kolizijos. Galima remtis 61 straipsniu. Ir mes, atrodo, šitaip ir susitarėm dirbti šitose komisijose. Būtent šitaip ir susitarėme. Arba mes tada iš tikro nieko nesusitarėm. Mes susitarėm ir sudarėme grupes, kurios apsvarstys Rinkimų įstatymo principus. Taip, atrodo, buvo, pone Taurantai, susitarta. Ir Konstitucijos principus. Kelias tam juk neuždarytas. Sėskim ir svarstykim. O dabar dėl to ironiško juoko dėl 61 straipsnio. Aš nesiimu ginti savo pozicijos. Geriau tada išklausykim nepriklausomų teisininkų, kurie šitą situaciją irgi gerai yra išnagrinėję, ir nereikės nei ponui J.Liaučiui, nei ponui A.Taurantui šypsotis arba man ginti šitą, nes mes visi esame tam tikra prasme suinteresuoti. Išklausykim kitų, kaip jie interpretuoja 61 straipsnį. Galimas ir toks klausimo sprendimo būdas.
PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, kolizija yra ta, kad manoma, jog turi būt pirmiau padarytas sprendimas dėl dabartinės Aukščiausiosios Tarybos darbo nutraukimo, o po to dėl rinkimų. Ponas N.Rasimavičius, kiek iš suprantu, mano, kad galima spręsti klausimą apie rinkimų paskelbimą ne mažiau kaip prieš tris mėnesius iki rinkimų dienos. Taip, kaip irgi numato įstatymas. Galvojama apie rugsėjo pabaigą, tada reiktų birželio pabaigoje tokį sprendimą daryti. Ne vėliau kaip birželio pabaigoje. Ir nebūtų jokio nutraukimo, Aukščiausioji Taryba funkcionuotų toliau iki pat rinkimų ir iki pat pirmo naujo Seimo posėdžio. Kolizija, be abejo, yra, diskusijos gali būti aštrios, atmetančios pozicijas, bet tikriausiai gali būti ieškoma ir pozicijų suartinimo. Aš visą laiką galvoju apie tai, ar mūsų interesas yra susitarti ir turėti rinkimus pakankamai greitai, ar tokio intereso nėra. Dabar ponas A.Leščinskas stovi prie mikrofono. Prašom.
A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamas pranešėjau, šitas akto projektas, mano manymu, pakankamai savitikslis ir fiksuoja tiktai vieną tikslą — datą. Aukščiausiosios Tarybos, kiek aš suprantu, darbo pobūdis yra programinis. Tai mes visą laiką fiksuodavome, kalbėdavome ir aš įsivaizduoju, kad iš tikrųjų prieš susitardami dėl tos konkrečios datos ir tikslo mes turime žinoti, pagal kokią programą dirbsime. Sakykime, aš, nežinodamas šito, negaliu pasitikėti antrąja puse. Gal mes kažką apsitarsime, tačiau jie ims ir išeis vėl, ir tos programos, dėl kurios mes susitarsime, negalėsime realizuoti. ,,Lietuvos aidas" mirga skaitytojų laiškais, kuriuose reiškiamos pretenzijos kairiajai pusei, kad jie nepriima Desovietizacijos įstatymo. Aš įsivaizduoju, kad tas įstatymas turi būti tarp pirmaeilių įstatymų toje programoje ir mes prieš išeidami jį būtinai turime priimti. Priešingu atveju, aš įsivaizduoju, mes vėl leidžiame kagėbistams, nežinomiems ir žinomiems, toliau balotiruotis ir dalyvauti naujo Seimo rinkimuose. Jūsų nuomonę šituo klausimu iš tikrųjų norėčiau sužinoti. Ir aiškų atsakymą, ar jūs sutinkate su programinio mūsų darbo iki datos paskelbimo nuostata ir būtent dėl šito konkretaus įstatymo?
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš nieko negaliu daugiau pasakyti, tik tiek, kiek pasakė šita mūsų derinimo grupė. Sąjūdžio koalicija netgi susitarė, kad ji gali individualiais parašais patvirtinti, kad jinai elgsis būtent šitaip, kad tie įstatymai, dėl kurių bus susitarta, bus priimami čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Tiesa, tai gali patvirtinti ir tie, kurie ten dalyvavo, buvo tariamasi ar kad būtinai visos frakcijos pritartų, ar užtenka daugumos, šešių frakcijų. Bet irgi galima dėl šito kalbėtis. Tai tinka visiems be išimties įstatymams. Kitaip sakant, mes pasiruošę, kad neišeisime iš salės ir dirbsim prie kiekvieno įstatymo, dėl kurio susitarsime, patvirtinsim asmeniniais parašais. Būtų labai gražu, kad šitai padarytų ir kita pusė. Iki šio laiko taip nepadarė.
PIRMININKAS. Taip, prašom, pone Taurantai.
A.TAURANTAS. Aš matau, kad yra klaidinami žmonės, kurie klausi mūsų, ir turiu perskaityti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 61 straipsnį, kuris sako, kad ,,Tarybos įgaliojimo laikas — penkeri metai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų ir vietinių tarybų deputatų rinkimai skiriami likus ne mažiau kaip penkiems mėnesiams iki jų įgaliojimų laiko pabaigos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali nutraukti savo įgaliojimus anksčiau taiko. Toks nutarimas turi būti priimtas, dviejų trečdalių bendro deputatų skaičiaus balsų dauguma. Tokiu atveju skelbiami pirmalaikiai rinkimai, o Aukščiausioji Taryba vykdo valstybines, valdžios funkcijas tol, kol bus išrinkta nauja Aukščiausioji Taryba." Man atrodo, čia viskas pasakyta ir jokių komentarų nereikia.
L.N.RASIMAVIČIUS. Įdomu, ką aš kitą skaičiau. Aš būtent tą pat ir kaičiau. Tačiau aš jau pajutau, kur norima klaidinti žmones. Kad likus ne mažiau kaip penkiems mėnesiams iki jų įgaliojimų laiko pasibaigimo. O čia fra nutraukiama. Taigi penki mėnesiai netaikomi.
PIRMININKAS. Penki mėnesiai, matyt, tam atvejui, jeigu mes dirbtumėm visus penkerius metus. L.N.RASIMAVIČIUS. Visus penkerius metus. Aš taip ir sakau.
PIRMININKAS. Ponas M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau, prieš paklausdamas pranešėjo, dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas Pirmininke, jūs pirmininkaujate kaip Ministrų Tarybos posėdžiui arba Vyriausybės posėdžiui. Beveik kiekvieną kartą komentuodamas, ar gerai buvo paklausta ir ar gerai atsakė pranešėjas. Man atrodo, kad jums nederėtų šito daryti.
O klausimas mano toks. Aišku, kad pagal tą Konstituciją, kurią priėmė mūsų Aukščiausioji Taryba, mes skirti Seimo, arba Aukščiausiosios Tarybos, rinkimų neturime teisės nepažeisdami šitos Konstitucijos. Ar jūs galvojat, kad jeigu šitaip vis dėlto padarysime, ar ta deputatų pusė, kuri pastebėjo, kad jau negali diktuoti, turi kokių nors realių šansų būti išrinkta arba bent jų šalininkai, nes vis dėlto Lietuvos žmonės, ypač referendumas tai parodė, supranta, kas čia dedasi, ir kuo toliau, tuo daugiau supras. Ar yra prasmė šitai išvis daryti, ką aš pasakyčiau, avantiūrą?
L.N.RASIMAVIČIUS. Man atrodo, kad mes jau anksčiau visi be išimties pritarėm, kad mūsų Aukščiausioji Taryba savo kadencijos neišbus ir jokių nebuvo prieštaravimų. Šiuo metu einam prie konkretaus termino ir ieškom išeities iš susidariusios padėties. Aš tiktai noriu pasakyt, be jokios abejonės, reikia šiandien tiesiai šviesiai pasakyt tiems patiems Lietuvos žmonėms, kurie dalyvavo referendume ir kurie neatėjo į referendumą, kad matytų, ar mes siekiam susitarimo ir norim, kad ateitų naujas Seimas, nenorim šito. Kitaip šito neišaiškinsi jiems. Mes už tai, kad kuo greičiau ateitų naujas Seimas.
PIRMININKAS. Aš noriu paprašyti pono M.Stakvilevičiaus atlaidumo be to, kad atsakinėju į kai kuriuos klausimus, nes būtent šituo darbotvarkės punktu yra parašyti du pranešėjai: V.Landsbergis ir E.Jarašiūnas, šiuo atveju N.Rasimavičius. Tai aš nesu tiktai nuolat nusikalstantis pirmininkas, bet šiek tiek atsakinėju į klausimus dėl svarstomo dalyko. Aš tik paprašiau jūsų atlaidumo, pone Stakvilevičiau. Dabar ponas V.Žiemelis kalba.
V.ŽIEMELIS. Aš trumpą repliką. Čia kolega A.Taurantas akcentavo, jog pranešėjas N.Rasimavičius neteisingai sako, jog rinkimų data ir pirmalaikių rinkimų data turi būti nustatoma ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius. Reikia pasiskaityt taikomas šis terminas tiktai normaliems rinkimams. Kada viskas eina normaliai. Jeigu nutraukiama pirma laiko, tai, pasiskaitykite, antrojoje dalyje apie tai nieko nekalbama, tiktai aišku, kad dviejų trečdalių balsų dauguma, o terminas turi būti toks, kad galėtų įvykti rinkimai. Tarkime, jeigu mes darome rinkimus pagal seną Rinkimų įstatymą, tai būtent užtenkamai laiko, kad būtų iškelti kandidatai, kad būtų pravesta rinkiminė agitacija pagal terminus, numatytus sename Rinkimų įstatyme Ši data yra tinkama.
L.N.RASIMAVIČIUS. Teisingai, ponas L.Sabutis pataiso, pagal dabai galiojantį įstatymą. Dabar galiojantį įstatymą.
PIRMININKAS. Taip. Ponas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Kiekviename parlamente turi būti dauguma. Blogai jeigu tos daugumos nėra. Beje, tokie pavojai gresia tiems postkomunistiniams parlamentams, kad paskui tiek išsibarsto, kad negali net susiformuoti. Naujoji dauguma, senoji dauguma — čia jau priklauso nuo deputatų Šiandien aš išgirdau iš abiejų pranešėjų tik tokį teiginį: kuo greičiau, tuo geriau. Yra tokia nuomonė, kad ankstesnė data yra geresnė už vėlesnę datą. Čia kaip kažkada būdavo: yra nuomonė, kad reikia išrinkti tokį žmogų arba tą ir tą padaryti. Aš norėčiau visgi išgirsti argumentus. Motyvuotu, labai rimtus, o ne tiktai nuomonę. Kad tokia nuomonė yra, tai mes visi žinom. Bet kokie tie labai aiškūs argumentai?
PIRMININKAS. Jeigu ponas M.Stakvilevičius man leistų, aš atsakyčiau, nes čia buvo mano pozicija paminėta, kad greičiau yra geriau. Todėl, kad padėtis yra bloga, kritiška arba krizinė. Greičiau iš jos išeiti yra geriau, negu ilgiau joje būti. (Balsai salėje) Kaip kas vadina. Prašom, pone Lapinskai.
L.N.RASIMAVIČIUS. Argumentai. Vieniems tai atrodytų formalūs argumentai, tačiau, kaip žinot, Lietuvos žmonės jau yra surinkę gerokai pi 300 tūkstančių parašų, kad ši Aukščiausioji Taryba būtų paleista. Aš manau, kad tai yra labai rimtas signalas. Na, o tie, kurie siek tiek žino istoriją, kad ir diplomatijos, tai yra labai žinoma ir sena taisyklė: kai parlamentai užsispiria ir nenori taip padaryt demokratišku būdu, tai paprastai visuomenė vis tiek savo pasiekia. Matyt, šito nereikia siekt.
PIRMININKAS. Prašom, pone Lapinskai.
K.LAPINSKAS. Norėjau paklausti jūsų, kaip teisininko, nes vis dėlto iš jūsų pranešimo kyla man kai kurių abejonių. Ar jūs visą laiką ignoravote Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, ar jūs tiktai dabar priėjote prie išvados, kad nebūtina laikytis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo normų, ir štai įtikinėjat Aukščiausiosios Tarybos deputatus, kad visai nėra būtina žiūrėti, ką rašo Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o mes galim elgtis voliuntaristiškai, savo nuožiūra arba kaip kai kurių deputatų grupėms patiktų. Nes dėl pirmalaikių rinkimų Laikinasis Pagrindinis Įstatymas viską sureguliuoja, viską aiškiai nurodo, tiksliai, kokiu keliu reikėtų eiti. Bet jūs siūlote to nedaryti, o ieškoti būdų, kaip apeiti Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.
L.N.RASIMAVIČIUS. Pirmiausia tai yra grynai jūsų nuomonė, kaip paprastai mėgstat jūs šitą daryt. Tai, ką jūs galvojat, norit primesti kitam. Aš niekados nesakiau, kad nereikia laikytis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, ir perskaičiau tą patį 61 straipsnį, kaip jį taip pat perskaitė ir A.Taurantas. Tačiau niekas negali nuneigt, niekas negali nuneigt, kad renkant, iš inksto numatant, kad tai bus ne Aukščiausioji Taryba, o jau Seimas, maksimaliai priartinus prie Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir jo nepažeidus visiškai, niekuo nepažeidus, galimi ir kiti rinkimų paskelbimo būdai. (Balai salėje)
Labai paprastai, susirinks Aukščiausioji Taryba ir priims nutarimą nuo šiol išrinktą Aukščiausiąją Tarybą laikyti Seimu, o deputatus nariais. Ir galios. Ir viskas.
PIRMININKAS. Čia, matyt, irgi viskas priklauso nuo susitarimo, kuriam, aišku, reikia abiejų pusių sutikimo. Prašom, pone Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, esantis tribūnoje. Įsivaizduokime, kad mudu abudu esame čekistai ir štai skaičiuokime pasitelkę pagalbon aritmetinį dalybos veiksmą. Pono B.Gajausko vadovaujama komisija per pusmetį išlukštena vieną mūsų bandos narį, sakykime taip, grubiai, suprantamai. Apie čekistus aš kalbu. Lieka dar pusmetis ir tiktai vienas gali būti išryškintas. Tad iki rinkimų didesnioji šios grupės dalis taip ir eis toliau švariomis biografijomis, nepriėmę jokių atsižadėjimų ir pasižadėjimų, nei jokių bent jau moralinių bausmių. Toks yra bijojimas ne tik šitoje salėje, bet ir kaimuose, ir miestuose, kad tie, kurie čia sėdi, ir ne tik tie, kurie kažkam priklausė ar dirbo kažkieno labui, bet ir iš čia esančios sudėties vėl orės tapti deputatais ar Seimo nariais. Tokių įžadų kol kas aš negirdėjau, dar nė vienas nėra davęs, kad nedalyvaus rinkimuose, nesibalotiruos į juos. Štai kokia bėda ir mano rinkėjų, ir mano paties akimis, kad mes pusmečiui eliminuojame Lietuvos valdžią nuo ekonominių problemų sprendimo. Juk ir taip dabar ekonomikoje dominuoja ne ekonomika, bet savivalė, ir paliekame pusmetį tuščią nežinia kam. Kolega kalbėjo apie teisinį vakuumą per tą pusmetį, kai suksis priešrinkiminė karuselė. Na, o aš atkreipčiau jūsų dėmesį, pakelkit galvą ir pažiūrėkit į kairę, ten nuo 9 ryto sėdi premjeras G.Vagnorius ir mes, neskirdami jokio dėmesio šiandien jam, nežinodami, ar jis dar nori atsistatydinti, ar jau nebenori, mes ir Lietuvos ekonomikos nenorime visiškai matyti. O jau įsukame rinkimų karuselę. Tačiau, pabrėžiu, rinkimai mums įsikalti į galvą, bet ne tiems, kurie jų nori pagal tuos parašus. Aš mačiau šventoriuose bobutės negali žvakių nusipirkti per tų parašų rinkimą. Na, išlaisvinkim, jeigu nuo ko tai priklauso bent tas šventas vietas, kad ten nebūtų politikuojama. Tegul renka čia, prie Tarybos, ir bus visiems labai matyt ir gražu. Taigi vakuumas ne tik teisėtvarkos, bet ir ekonominis. Kaip jūs galėtumėte įvertinti būsimą situaciją, kai Lietuvos ekonomika bus palikta visiškai...
PIRMININKAS. Gerbiamas deputate, man labai gaila, bet aš jūsų klausimo neišgirdau, jūs blogam panaudojate mikrofoną, nes dabar ne laika buvo daryti tokius ilgus pareiškimus, o tiktai duoti klausimus. Galbūt iš tikrųjų klausimų laikas jau galėtų baigtis? Arba bent jau tie, kurie stovi prie mikrofono, tikrai paklaust ką nors turi. Po to jau pradėtume diskusiją, kurią iš esmės ponas B.Rupeika jau pradėjo. Prašom.
NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Ačiū. Ar nesutiktumėt, gerbiama Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke, atsakyt į mano klausimą? Pirmiausi noriu pasakyti apie save ir patikint deputatą B.Rupeiką, kad aš nesibalotiruosiu į Seimo rinkimus. Priduriu, kad gal esu vienas labiausiai persisotinęs deputatyste ir pusantrų metų neimantis Aukščiausiojoje Taryboje atlyginimo. Matyt, dėl to nekils įtarimo, kad aš siekiu išsaugoti savo mandatą. Taigi klausimas būtų toks. Gerbiamas Pirmininke, ką jūs laikot pagrindine šiuolaikinio nestabilumo priežastimi ir kas jums teikia optimizmo, kad išrinkus Seimą padėtis pasikeis, bus stabilumas, prieštaravimo tarp parlamento Seimo ir Vyriausybės nebus. Trečia sudėtinė dalis šio klausimo, ar iš tiesų mes turime pusę metų laiko užtęsti krizę, nieko nedaryti ir laukti, kol išrinksim. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Man klausimas, aš turiu atsakyti. Aš esu ne vieną kartą aiškinęs, kur aš matau krizės priežastis, t.y. abejones, dideles abejones, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos atstovavimo rinkėjams, žmonių grupėms, nuostatoms ir panašiai. Kai kas sako, kad Sąjūdis dabar jau pralaimėtų rinkimus, jau visi žmonės juo nusivylę, kiti sako, kad buvusi kompartija surinktų labai nedaug procentų balsų ir panašiai. Kai kas mano, kad liberalai, atstovaujantys naujų verslininkų interesams, turėtų turėti daug stipresnes pozicijas, kitaip sakant, Aukščiausioji Taryba atsilieka nuo tų pokyčių, kurie yra visuomenėje ir kur formuojasi naujos visuomeninės jėgos, politinės ; grupės ir panašiai. Man atrodo, kad yra tikrai laikas pasitikrinti tą situaciją ir mes gautume autentiškesnį, tikresnį atstovavimą ir galbūt stabilesnę padėtį. Prašom, pone Rimkau.
K.RIMKUS. Gerbiamas Pirmininke, jau prieš porą metų mūsų frakcijos atskiri deputatai siūlė, kad reikia organizuot naujus rinkimus. Nes jau tada buvo aišku, kad ekonominę situaciją valdyti ir ją įstatyti į normalias vėžes mes nesugebėsime. Šiuo metu žemės ūkis yra suardytas, labai sunkioje situacijoje, yra tas pat ir kitose ekonomikos šakose...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pone Rimkau, ar jūs galit savo klausimą suformuluot?
K.RIMKUS. Aš manyčiau, kad šitą didelį darbą visgi padarė buvę ir esami saugumiečiai, arba čekistai, kaip sako. Jie ir dabar šitą darbą daro. Aš jūsų norėčiau paklausti štai ko. Prieš susitariant dėl rinkimų datos ar neturi būti parengtas įstatymas dėl atsakomybės tų galbūt deputatų ir tos Vyriausybės, kuri sužlugdė ekonomiką, o ypač žemės ūkį?
PIRMININKAS. Gerbiamas deputate, jūs turit bet kokių įstatymų iniciatyvos teisę. Galbūt tegul pasisako dar deputatas K.Uoka, nors mes buvom sutarę jau baigti klausimus. Jis turbūt turi klausimą?
K.UOKA. Ne, aš turiu pasiūlymą.
PIRMININKAS. Pasiūlymą.
K. UOKA. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad šiomis minutėmis mes prarandame galimybę ieškoti susitarimo, kompromiso, ir matau, kad tai turės didelių pasekmių Lietuvai, jos ūkiui, jos žmonėms. Labai prašyčiau ieš:oti kiek galima ilgiau ir kantriau kompromiso. Jeigu reikia, dabar kuri nors frakcija galėtų paprašyti pertraukos ir pasiderinkim derybose tarp frakcijų, bet susitarimą dėl rinkimų datos turėtume šiandien pasiekti. Jeigu nepasieksime, vėl prasidės vienos ar kitos pusės nėjimas į parlamento posėdžius, vėl nevyks normalus darbas ir, ko gero, Lietuva gali nueiti visai kitu keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar ponas E.Bičkauskas, kuris retai kalba. Tikrai suteikim jam.
E.BIČKAUSKAS. Aš taip pat norėčiau pasiūlymą dėl darbo. Situacija, mano nuomone, štai kokia. Viena pusė siekia užfiksuoti konkrečią rinkimų datą, kita pusė bijo, kad užfiksavus rinkimų datą gali paskui komplikuotis Rinkimų įstatymas. Matyt, ir atvirkščiai. Todėl aš turėčiau štai tokį pasiūlymą. Iš principo visai salei priimti tokį kaip pagrindą nutarimą, jog šitame nutarime, kurį mes turėsim priimti, turi būti užfiksuota ir rinkimų data, ir tai, kad bus sukurtas naujas Rinkimų įstatymas. Tai, ką ir kalbėjo ponas A.Januška. Po to, jau šitai užfiksavus, tartis dėl konkretaus turinio. Reikalas tas, kad iš tikrųjų, mano, kaip teisininko, požiūriu, tai yra konstitucinis nutarimas. Jeigu mes dėl turinio susitarsime, tada ir dviejų trečdalių balsų dauguma mums visą šitą priimti, tiesiog... 100% priimsim. Automatiškai viskas atsistos į savo vietas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas deputate. Dabar mes galime prieš pradėdami diskusiją, nors pono K.Uokos pasiūlymas yra vertas dėmesio galbūt diskutuoti ne čia, o padaryti tokią darbinę didesnę pertrauką ir pa mėginti, ar mes galime pasiekti susitarimą galbūt net šiandien. Kad ir vėlai vakare, padarius kokios valandos arba ir dviejų valandų pertrauką. Taip aš supratau pono K.Uokos pasiūlymą. O tuo tarpu, kol mes galvojam apie tą pasiūlymą, galbūt mes priimtume tą trumpą nutarimą dėl Lietuvos radijo ir televizijos darbo, t.y. kaip tiktai truputis laiko iki eilinės mūsų per traukos. Jau po to nutartume, ar darom ilgesnę pertrauką, bet tokią darbinę pertrauką.
Dabar aš siūlau, jeigu jau visi turite nutarimą, kuris ir šiaip, man atrodo, buvo labai aiškus, aš jį perskaitysiu.
Nutarimas ,,Dėl Lietuvos radijo ir televizijos darbo rengiantis 1992 m. birželio 14 d. referendumui. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: įpareigoti Lietuvos radiją ir televiziją skirti tinkamiausią laiką i ypatingą dėmesį 1992 m. birželio 14 d. referendumo reikšmės ir svarbos aiškinimui." Ar yra kas nors prieš tokį nutarimą, dėl kurio jau buvom sutikę?
J. V.PALECKIS. Galima porą žodžių, jeigu galima?
PIRMININKAS. Ponas Č.Stankevičius sako, kad įstatymas įpareigoja agituoti, ne tik aiškinti svarbą.
J.V.PALECKIS. Pirmininke, galima?
PIRMININKAS. Prašom.
J.V.PALECKIS. Kadangi čia buvo mano mintis ir pasiūlymas, kad reikėtų paakinti radijo ir televizijos vadovybę aktyviau tuo klausimu susidomėti, vis dėlto aš laikyčiau, kad tokio nutarimo gal ir nevertėtų priimti. Aš tada siūliau, kad būtų perduota ta nuomonė, tiesiog prisiminęs, kiek buvo daug medžiagos ir laidų, kartais ne visai subalansuotų laidų, prieš tą referendumą. Labai keista, kad prieš ne mažiau svarbų, o dar svarbesnį referendumą tokių laidų nėra. Tačiau jeigu mes sukursime precedentą ir įpareigosime radiją ir televiziją kiekvienu konkrečiu atveju veikti taip, kaip mums atrodo teisinga, tai iš esmės nebus antiįstatymiška, bet, mano manymu, tai suvaržys jų laisvę, suvaržys jų savarankiško darbo galimybes. Manau, jeigu dabar žmonės radijuje ir televizijoje girdi mūsų pageidavimus, tai jie su malonumu ir su entuziazmu padarys ir be mūsų nutarimo. O jeigu lauks mūsų nutarimų ateityje kiekvienu atveju, nemanau, kad tai bus gerai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas deputate. Deja, aš nematau nuoseklumo jūsų abiejose pozicijose. Toje, kurią jūs anksčiau išdėstėt ir kurią dabar. Aš manau, jeigu mes priimsim nutarimą, tai bus tikrai tai, ką mes galim ir turim padaryti.
J. V.PALECKIS. Atsiprašau, dėl nuoseklumo. Aš noriu priminti, kad tuomet aš pasakiau savo nuomonę. Perduoti radijo ir televizijos vadovybei šitą mūsų nuomonę, o ne priimti nutarimą.
PIRMININKAS. Taip, tai mes ją ir perduodam nutarimo forma.
Ponas S.Pečeliūnas dėl nutarimo.
S.PEČELIŪNAS. Ne, aš manau, ne taip svarbu, ar mes darysim nutarimą, ar jie jau girdėjo mūsų šitą diskusiją ir gali patys imtis tų veiksmų, kur ir įstatymas numato. Kaip nuspręsim, taip tegul ir būna. Čia aš nematau didelės problemos ir kažkokios reikalingos ilgos diskusijos. Aš dėl to klausimo, kurį anksčiau svarstėm. Jeigu mes pažiūrėsim į laikrodį, tai artėja mūsų eilinės pertraukos metas. Jeigu mes visi tarpusavyje sutartume tą pertrauką padaryti ilgesnę ar dvigubai, ar dar truputį ilgesnę tam, kad būtų galima pamėginti paderint tas nuomones, kurias čia girdėjom, aš manau, kad būtų tikrai naudinga nedaryti viešų diskusijų čia, salėje, bet uždaroj erdvėj, frakcijoms dar sykį pamėginti paderint, nes pozicijos buvo pasakytos jau dabar. Aš manau, yra įmanoma jas suderint.
Nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos darbo rengiantis 1992 m. birželio 14 d. referendumui" priėmimas
PIRMININKAS. Pone Pečeliūnai, ačiū, bet būtų buvę geriau, jeigu būtume apsiriboję nuomonėmis dėl nutarimo. Dėl nutarimo, man atrodo, yra ir kitokia nuomonė ir yra pono Č.Stankevičiaus siūlymas papildyti, kuris atitinka įstatymą. Papildyti šį tekstą, agituoti piliečius aktyviai dalyvauti šiame referendume. Aš tiesiog norėčiau pasiūlyti balsuoti už tą nutarimą, negaišti jam daug laiko, po to spręsti kitus dalykus. Kas už tai, kad toks nutarimas būtų priimtas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 81 deputatas.
PIRMININKAS. Kas prieš tokio nutarimo priėmimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, susilaikė 6.
PIRMININKAS. Už balsavo 81, prieš 1, susilaikė 6. Nutarimas priimtas.
Diskusija dėl tolesnio darbo
Dabar grįžkime prie apsisprendimo, kaip dirbsime toliau. Artėja eilinė pertrauka. Ar darysime didelę darbinę pertrauką? Ponas V.Andriukaitis nori pasisakyt.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau vis dėlto paprašyti, kad po pertraukos tas sąrašas deputatų, kurie užsirašė pagal Reglamentą diskusijai dėl padaryto pono N.Rasimavičiaus pranešimo, būtų išlaikytas, nes mes norėtume pasisakyti tuo klausimu atsiriboję nuo pagrindinės minties, jog turėtume susitarti dėl šio klausimo tarp frakcijų. Parlamente yra tribūna kiekvienam deputatui. Turi būti išklausytos nuomonės, jos gali kartais ir diametraliai skirtis nuo frakcijų. Todėl norėčiau, kad būtų tas sąrašas išsaugotas ir pasisakymai išlaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tikrai mes tai galime padaryti, jeigu kas jau nebenorės po to pasisakyti, tai savaime sąrašas ir sumažės. Ponas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Pirmininke, galėčiau pasiūlyti tokią procedūrą. Šiandieną padarome eilinę pertrauką, po to diskusiją, o rytoj toliau tęsiame šito klausimo svarstymą. Nesiūlyčiau šiandieną vakare dar daryti vieną posėdį.
PIRMININKAS. Mes galim apsispręsti, ar darysim dar vieną posėdį, nes vis tiek dar darysim vieną posėdį. Bet ar darysim po ilgos pertraukos darbinės, ar po trumpos pertraukos eilinės. Dabar pertraukos pobūdis yra mūsų svarstymų tema. Taip, ponas A.Rudys tuo klausimu.
A.RUDYS. Taip, aš dėl pertraukos. Aš labai vertinu mūsų premjero darbo laiką. Jis šiandien tikrai visą dieną prarado. Aš siūlyčiau taip klausimą spręsti: dabar paskelbti sutrumpintą pertrauką, sakykim, 15 minučių, per tą laiką galėtų frakcijos susitarti, kur susitiks toliau derinti pozicijų dėl rinkimų datos ir kitų sąlygų, su tuo susijusių, o mes galėtume sugrįžę į salę spręsti dėl nutarimo apie premjero pareiškimo patenkinimą. Tokiu būdu, jeigu mes šiandien nutartumėm vis dėlto balsuoti, ar bus patenkintas premjero pareiškimas, tai mes tada galėtumėm ir apsispręsti dėl formos, kaip balsuoti. Techninės tarnybos galbūt galėtų pasiruošti, jeigu bus nutarta balsuoti slaptu būdu. Kad iš karto judėtų mūsų abidvi šito klausimo pusės.
PIRMININKAS. Na, aš suprantu, jūsų požiūris, kad bet kuri judėtų, tuo tarpu kitas požiūris yra, kad susitarimas dėl rinkimų yra prioritetinis. Po to vienaip ar kitaip atrodo ir Vyriausybės reikalai. Ar mes turėtumėm kokiu nors balsavimu spręsti dabar iškilusią dilemą: trumpos ar ilgos pertraukos.
A.SAKALAS. Pirmininke, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
A.SAKALAS. Centro frakcija prašo atidėti iki kito posėdžio šitą klausimą. Datos, rinkimų datos klausimą iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio. Kas dar nori pasisakyti? Jūs turit teisę atidėti šitą klausimą. Ponas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Aš norėčiau pritarti minčiai, kad pono premjero laikas yra iš tikrųjų brangus. Jis jau sėdi nuo 9 ryto, reikėtų vis dėlto svarstyti jo pareiškimą. Po eilinės pertraukos, po normalios pertraukos susirinkus svarstyti premjero pareiškimą. Nes šitas klausimas su rinkimų data tikrai, mano supratimu, nesisieja.
PIRMININKAS. Na, tai jūsų nuomonė. Žinoma, galimas toks pasiūlymas. Ponas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš noriu tik vieną sakinį. (Balsai salėje) Noriu pasakyti tik vieną sakinį. Be rinkimų datos mes į šitą salę negrįšim.
BALSAS IŠ SALĖS. Galima, Pirmininke?
PIRMININKAS. Na, čia... Ponas Č.Stankevičius. Prašom.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, mes šiandien susirinkome neeilinio posėdžio išspręsti svarbius klausimus. Dirbame kartu, ieškome sutarimo. Aš pirmiausia noriu pakviesti, kad mes nedarytume pareiškimų, politinių pareiškimų, nesukeltume tokių diskusijų, kurios orientuosis tik į įjungtą radijo transliaciją ir į radijo klausytojus, o spręstume iš tikrųjų tą klausimą ir pamėgintume susitarti ir padaryti sprendimą. Nebūtinai ta proga pasiekdami vienokių ar kitokių politinių rezultatų būsimiems rinkimams arba kitokiems tikslams. Šiandieną yra neeilinis posėdis, o jeigu mes išsiskirstysim ir neturėsim dabar susitarę vėl klausimų, dėl kurių bendrai galėsim dirbt, tai tikrai bus negerai. Šiandien tokia proga, kai mums gerai sekasi dirbti. Nepraleiskim jos. Aš raginu būtinai padėti pastangas, kad per šią pertrauką mes susitartume iš esmės. Iš principo susitartume, dėl ko mes jau galime priimti nutarimą, ir ateitume su to nutarimo juodraščiu. Po to, jeigu liks laiko, mes diskutuosime dėl visko. Aš neatmetu taip pat ir to, kad reikia svarstyti premjero atsistatydinimo pareiškimą, bet jau buvo ne kartą sakyta, kad mes negalim vien tiktai sukelti Vyriausybės krizės ir palikti viską neapibrėžtam laikui. Aš labai kviečiu jus ieškoti susitarimo. Dalykiškai mes galim šiandien išspręsti visus klausimus ir dėl visko balsuoti. Neabejoju. Aš jus kviečiu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atėjo pertraukos laikas. Mes galime apsispręsti, ar darome eilinę pusės valandos pertrauką, ar darome darbinę susitarimo paieškų pertrauką. Aš siūlyčiau dviem valandoms. Aš matau prieštaraujančius, bet visada būna prieštaravimų ir skirtingų nuomonių. (Balsai salėje) Tai, matot, mes galim po dviejų valandų pradėti kitą posėdį, taip pat kitą neeilinį posėdį, jeigu jūs norite. Arba rytoj. Tai tada galim šiandien baigti darbą. Kaip manote? (Balsai salėje) Aš nežinau. (Balsai salėje) Gerbiamieji, dabar dar vienas pasiūlymas yra suformuluotas. Daryti tą pertrauką, kurios prašė Centro frakcija, apskritai mūsų darbe iki rytdienos. Galbūt per naktį rasim sutarimą ar panašiai.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros galima?
PIRMININKAS. Dar dėl procedūros nori.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Aš visą laiką tiktai dėl procedūros. Mes galime taikyti tris variantus: darbotvarkė neįvykdyta, dėl to galime sėdėti, kaip aš visuomet siūlau, iki nakties. Antras dalykas. Darbotvarkės formalioji pusė. Dabar yra pasiūlymas, galima du prieš, du — už. Ponas mūsų seniūnas geriau žino šitą variantą. Ir trečias variantas mes galim dabar apklausti frakcijų lyderius arba atstovus. Kaip kokia frakcija pasisako. Derėtis toliau arba išeiti tuoj pat.
PIRMININKAS. Na, derėtis praktiškai geriau sekasi kitur. Prašom, pone Pangoni.
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, aišku, mums reikia derėtis. Tačiau aš nesutinku su ta nuomone, kad mes neturim jau suderėtų klausimų. Yra daug priimtų įstatymų, kuriuos reikia tik trečiu balsavimu galutinai patvirtinti. Tam reikalingas didysis kvorumas. Tačiau manyčiau, kad tikrai mums reikia šiandieną turbūt daryti pertrauką. Apgalvoti viską gerai. Rytoj susirinkti į normalų posėdį ir spręsti kaip ir visuomet visus klausimus iš eilės. Negalim mes ultimatumais vieni kitiems sakyti, jei nesusitarsim dėl datos, vėl mes išeisim iš salės. Tai yra tikrai ultimatyvūs sprendimai, jie neveda į jokį susitarimą. Visi nori tų greitesnių rinkimų. Tačiau ar jie bus rugsėjo, ar spalio, ar lapkričio mėnesį, tai turėtumėm mes konsenso tvarka ir nuspręsti. O primesti kažką, kad būtinai va šiandien nusprendžiam, tai jau yra primetimas savo valios visai Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Čia yra tik pasiūlymas šiandien nuspręsti dirbant tiek, kiek reiks. Arba, žinoma, galutinai spręsti, sakysim, rytoj, jeigu sutarsim per naktį, ir pan. Nereikia interpretuoti kitaip, negu buvo pasakyta. Prašom, gerbiamas Beinortai.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį šiek tiek į formaliąją reikalo pusę. Šiandien mes turime sušaukę neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Rytoj pagal grafiką turėtų būti eilinis posėdis. Pereitą savaitę deputatų grupė, kuri bandė deputatų pasitarimą pavadinti posėdžiu, jau yra protokoliniais nutarimais kai kuriuos klausimus į rytojaus darbotvarkę numačiusi. Tačiau šita darbotvarkė, be abejonės, vėlgi taps ginčų objektu, kadangi pats pasitarimas, kaip mes žinome, buvo neteisėtas. Todėl dabar, kalbėdami apie tai, kad perkelkime šituos klausimus iš šios dienos posėdžio į rytojaus dienos posėdį, mes turim atsakyti pirmiausia į vieną paprastą probleminį dalyką. Ar mes laikome rytoj neeilinio posėdžio tęsinį, ar mes manome, kad šitas šios dienos neeilinis posėdis nutrūko nepabaigus mūsų pasiūlytos darbotvarkės. Todėl, man atrodo, mes turim pirmiausia susitarti. Darbotvarkėje liko vienas klausimas. Tas vienas klausimas gali būti rezultatyvus, aš turiu omeny vieną klausimą, kurio neatsietos yra dvi dalys, tas klausimas gali būti rezultatyvus, jeigu bus parodyta kiek nors geros valios ir pažangos susitariant. Todėl aš remčiau pasiūlymą padaryti pertrauką dviem valandoms ir raginčiau abejojančią Centro frakciją apsispręsti galų gale dėl pozicijos. Jeigu šiandien apsispręsim dėl pozicijos iki 19 valandos, galbūt bus ramesnis miegas, nes vis tiek reikės apsispręsti dar rytoj.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Beinortai. Aš taip ir buvau supratęs pasiūlymus tų, kurie siūlė daryti pertrauką iki rytdienos, kad rytoj mes tęstumėm neeilinį posėdį su nebaigta darbotvarke. Prašom, gerbiamas deputate Luby.
B.LUBYS. Gerbiamas Pirmininke, aš pritariu tam, ką jūs dabar siūlot, kad rytoj iš ryto, ir ką čia deputatas J.Beinortas, tęst neeilinį posėdį. Tačiau aš norėčiau atkreipt dėmesį jūsų, kaip Pirmininko, į tokį klausimą. Čia buvo paminėtos kelios datos. Rinkimų datos: rugsėjo 20 d., spalio 20 d., spalio 15 d., spalio 30 d., kuri buvo iškelta deputato J.Liaučiaus pasiūlymuose. Buvo daugelio frakcijų pritarta. Ar nereikėtų mums visgi pereiti prie balsavimo, vienokio ar kitokio balsavimo. Man atrodo, kad trupučiuką mes perlenkėm tą dalyką, kad tie frakcijų atstovai arba frakcijų bosai, kurie dalyvauja pasitarimuose, y.ra absoliutūs frakcijos nuomonės, reiškėjai. Man atrodo, kad šituo klausimu susirinkusios ten tos grupės, nedidelės žmonių grupės, išreiškia savo nuomonę, bet aš nesu iki galo įsitikinęs, kad tai yra absoliuti visų nuomonė. Jeigu data renkama tarp, sakykim, rugsėjo 20 d. ir spalio 30 d. ar kokios panašios, dienos, ar nereikėtų rytoj iš ryto dar padiskutavus, kaip buvo pasiūlyta gerbiamo deputato A.Endriukaičio, toliau eiti balsavimo keliu ir prieiti prie sprendimo. O vėl pereiti į konfrontacijas... Visgi tose konfrontacijose, tegul neįsižeidžia mano kolegos ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės, labai dažnai nugali ambicijos arba perauga į ambicijas, o nebe į esmę. Juk nėra esmės, kai diskutuojam mes individualiai. Ir aš kitąkart diskutuoju su deputatais ar iš vienos, ar iš kitos pusės, ar pats su savim diskutuoju. Esmės nėra. Jeigu sako, kad grius ekonomika rugsėjo 20 d. ar spalio 20 d., tai tie žmonės, kurie taip kalba, tikrai neišmano ekonomikos. Ji negrius. Arba ji grius taip pat vienodai spalio 20 d. ir rugsėjo 20 d. Tuos klausimus, man atrodo, reikėtų procedūriškai. Aš siūlau pratęsti posėdį rytoj, padiskutavus eiti ir eiti prie tų konkrečių datų ir konkrečiai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas deputate ir visi kiti mano kolegos, štai pono B.Lubio pasisakymas sukėlė minčių. Ar mes negalėtumėm kokiu nors būdu sužinoti tokio neįpareigojančio, bet vis dėlto nuomonių pasiskirstymo? Pavyzdžiui, mes paimtumėme tris tokius kėlinius: antra pusė rugsėjo, pirma pusė spalio ir antra pusė spalio. Galbūt raštiškai pasisakytų deputatai, ką jie realiau įsivaizduoja. Galima elektronikos būdu tai padaryti. Tai nebus balsavimas, kuris reiškia kokį nors Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, bet mes tikrai geriau susivoktume. (Balsai salėje) Ar galime padaryti tokį pasitikrinimą? Aš siūlau padaryti šitą. Galbūt kas nors mano, kad apskritai tiktai lapkričio mėnesį, tai tegul dar bus ketvirtas variantas. Čia mes per porą minučių galim susiorientuoti, kokios nuomonės. Aš suprantu, jūs labai mielai nutrauktumėt, bet gal mes dvi minutes dar galim paaukoti. (Balsai salėje) Čia tiesiog nuomonių pasitikrinimui. Rugsėjis, spalis, lapkritis — taip siūlo ponas... (Balsai salėje) Ar galim padaryti tokį pasitikrinimą? Kas už rugsėjį, galima įjungti elektroniką. Taip, kaip siūlo ponas Č.Juršėnas. (Balsai salėje) Lapkritis ir vėlesnės datos, sakysim, ten iki kovo ar iki 1995 metų, tai jau kaip kas nori. Bet dabar būtų trys kėliniai. Rugsėjis, spalis ir dar vėliau. Galima taip?
V.P.ANDRIUKAITIS. Galima pasisakyti? Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pabandom?
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pone Andriukaiti, na, ne... Vėl bus kalbos, kad pertrauka eina, kad išbėkim iš salės.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gal, gerbiamas Pirmininke, aš pats pasakysiu, ką aš noriu pasakyt.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
.VP.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau paprašyti, kad būtų suprasta ir teisingai vedama diskusija. Vienu atveju datos klausimas nesusiejamas su jokiais darbais, kurių reikia, kad Lietuvos padėtis stabilizuotųsi, turiu minty socialdemokratų pateiktą pareiškimą, j kurį buvo žadėta atsižvelgti. Netgi jį paanalizuoti ir išsakyti pozicijas. Vienu atveju yra alternatyva ne dėl datos, bet dėl viso bendro darbo, kuris galėtų numatyti rinkimų datos skelbimo nuoseklumą. 0 kitas variantas yra gryna data. Tai, man atrodo... Kuris variantas vis dėlto atitinka Lietuvos interesus?
PIRMININKAS. Pone Andriukaiti, kalbama apie pasitikrinimą, kaip mes įsivaizduojam datą, iki kurios išspręstumėm ir kitus klausimus. Juk jeigu norėsim, tai išspręsim. Aš prašau jus. Mygtukas ,,už" yra už rugsėjį. Mygtukas ,,prieš" yra už spalį, mygtukas ,,susilaikau" yra už dar vėlesnį laiką. Lapkritis ir iki kadencijos pabaigos.
V.JASUKAITYTĖ. Pirmininke, labai žaidimiškai atrodo. Jūs labai žaidžiate. Čia ne vaikų žaidimas.
PIRMININKAS. Vyksta nuomonės apklausa, kviečiu dalyvauti. (Balsai salėje) Taip, gana daug iš mūsų nebalsavo. Apie pusę nebalsavo. Iš tų, kurie balsavo, dauguma už rugsėjį. Kiti, matyt, neapsisprendę. (Balsai salėje) Tai galim pakartoti. Tikrai, jeigu nespėjat. Juk čia nieko neįpareigoja.
V.JASUKAITYTĖ. Už birželio pabaigą. Už birželio pabaigą.
PIRMININKAS. Ar pakartosim nuomonės sužinojimą? Na, paagituokit savo... Gerai, ar pakartojam, ar ne? Na, pabandykim pakartoti. Gal kas persigalvojo. Juk jeigu ir žaidžiam, tai nepiktai. (Balsai salėje) Dar kartą. Kas už rugsėjį, spaudžia ,,už", kas už spalį, spaudžia ,,prieš". Kas už vėlesnius laikus — susilaiko. Prašom, ponai deputatai. (Balsai salėje) Ne, 37, 12, 5. (Balsai salėje) Mažas judėjimas artėjant į rugsėjį ir spalį. Galbūt po pertraukos mes dar kartą tai padarysim.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji ponai, jūs pavargote. Jūs galite priimti dabar nelabai protingus sprendimus, pailsėkite truputėlį.
PIRMININKAS. Aš siūlau pertrauką iki 19 valandos. (Balsai salėje) Jūs nesutinkate? Balsuokim, balsuokim, ponai.
BALSAS IS SALĖS. Pone Pirmininke, baikit savivalę iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Tai balsuokim, ponai deputatai. Daug kartų buvo siūlyta pasirinkti iš dviejų rimtų alternatyvų. Tada balsuojam. Kas ,,už", tas balsuoja už dviejų valandų darbinę pertrauką, kas ,,prieš" — už pusės valandos normalią eilinę pertrauką.
A.SAKALAS. Ar prieš balsuojant galima dėl procedūros? Pirmininke, aš noriu patikslinti Centro frakcijos pasiūlymą, kad mes reikalaujame klausimo svarstymo, o ne posėdžio pertraukos. Mes prašome, kad klausimas būtų svarstomas kitame posėdyje. Bet ne posėdis nutraukiamas iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Suprantama, mes taip ir supratom, kad po dviejų valandų pertraukos būtų kitas posėdis. Ar jūs norit būtinai kitą dieną? Tada tarkimės kitą dieną.
V.JASUKAITYTĖ. Pirmininke, norėčiau pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal išspręskim šitą klausimą, kurį sprendėm. Aš mielai išklausysiu jūsų repliką paskui.
Gerai, sprendžiam, kad už dviejų valandų pertrauką... (Balsai salėje)
V.JASUKAITYTĖ. Kuo jis ilgiau neleis kalbėti, tuo aš jam geriau pasakysiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš gi siūlau susitarti, ponai deputatai.
V.JASUKAITYTĖ. Aš laukiu replikai galimybės.
PIRMININKAS. Tikrai aš išklausysiu jūsų repliką ir nebūtinai per radiją. Mielai išklausysiu.
V.JASUKAITYTĖ. Aš prieš vaikišką balsavimą. Aš jums asmeniškai nesiruošiu sakyti replikų.
PIRMININKAS. Gerai, suprantama. Ponas Č.Juršėnas man pritaria, kad reikia siūlyti balsuoti. Taip? Balsuojam. Už ilgą pertrauką ir už trumpą pertrauką, o jeigu už ilgą, tai paskui tarsimės, ar dviejų valandų, ar iki rytdienos. Galima taip? (Balsai salėje) Gerai? Kas už ilgą pertrauką už. Kas už trumpą pertrauką — prieš. Pradedam balsavimą. Tikrai mes labai daug sugaištam. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Kas už ilgą pertrauką už. Kas už trumpą — prieš. O jeigu nubalsuosim už ilgą, po to spręsim, ar iki vakaro, ar iki rytdienos.
Už ilgą pertrauką balsavo 43, už trumpą — 32, susilaikė 2. Vadinasi, dauguma už ilgą pertrauką. Dabar spręskim, ar dviejų valandų pertrauka, ar iki rytdienos. Taip? (Balsai salėje) Juk čia toks procedūrinis klausimas Kadangi pirmiau vis dėlto buvo siūloma 2 valandų pertrauka, tai tarkim taip, kas ,,už" — tai už dviejų valandų pertrauką. Kas ,,prieš" — tai už per trauką iki rytdienos. Ar ponas A.Sakalas nori savo pasiūlymą pirmoj vietoj pastatyti? Vis tiek. Sutinkat? Taip. Kas ,,už", tai už dviejų valandų pertrauką. Prašom, ponai deputatai, išspręskim šitą klausimą, paskiau klausysim visų replikų. Už dviejų valandų pertrauką balsavo 36 deputatai, už pertrauką iki rytdienos balsavo 52 deputatai. Susilaikė 2.
V.JASUKAIJYTĖ. Pirmininke, galima galbūt prieš pabaigą?
PIRMININKAS. Rytoj 9 ar 10? Kaip sutariam? 10 val. kaip paprastai. Tęsime šios dienos darbotvarkę. Dabar aš einu išklausyti ponios V.Jasukaitytės replikos.