NEEILINIS POSĖDIS

1992 m. birželio 8 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.LANDSBERGIS

Posėdžio darbotvarkės aptarimas

PIRMININKAS. Labą rytą, gerbiami kolegos deputatai. Mes šiandien susirinkome, aš tikiuosi, susitarimui dėl darbotvarkės ir dėl jos rezultatų. Yra pasiūlyti trys klausimai, iš kurių du — pirmą ir trečią — Prezidiumas ką tik nutarė siūlyti svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš manau, kad jūs suprantate, kodėl taip yra. Referendumo įstatymo patikslinimas ir papildymas ten, kur yra labai aiški spraga įstatymo 7-ajame straipsnyje ir kur mes praktiškai susiduriame su tos spragos tam tikromis implikacijomis, ypač kai jos susijusios su artėjančiu birželio 14-osios referendumu, — tai pasiūlymas padaryti įstatymo patikslinimą ir papildymą iš tikrųjų nėra įstatymo pakeitimas, bet įstatymo patikslinimas ir papildymas ir, aš tikiuosi, turėtų sulaukti pritarimo ir konsenso, kuris yra būtinas tam, kad mes galėtumėm ne tiktai priimti, bet ir priimti šiandien. Aš norėčiau paaiškinti siūlomi įstatymo patikslinimą ir papildymą tuo atveju, jeigu jausiu jūsų konsensą.

Mūsų dabartiniame Referendumo įstatyme paminėta, kad gali būti kitokie referendumai, bet jie niekaip neapibrėžti. Yra referendumas, kuriuo priimamas įstatymas, gali būti kitokie referendumai. Mes kaip tik daba artėjam į kitokį referendumą, į jį mes dabar einame su tam tikru reikalavimu, piliečių valios reikalaujamąja išraiška. Galime numatyti ir kitokiu referendumus, kurie būtų pritariamojo ar patariamojo pobūdžio. Jie niekaip neapibrėžti ir todėl reikia to apibrėžimo ir patikslinimo apskritai. Ji reikia dabar matant artėjantį birželio 14-osios referendumą. Būtent dėl to antrojo motyvo ir yra siūlomas šiandien neeilinis posėdis ir ypatingos skubos tvarka. Ar niekas neprieštarauja, kad mes taip svarstytume? Jūs nesupratot, gerbiamas Pangoni? Projektas, atrodo, dalijamas šiuo metu. (Balsai salėje) Gerai, aš primenu tada darbotvarkę. Pirmas klausimas dėl birželio 14-osios referendumo, bet šito klausimo esmė — tai įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Mes tą projektą galėtume svarstyti ir po dviejų, ir po trijų savaičių ir po mėnesio. Jis vis tiek yra reikalingas, bet kadangi prieš akis birželio 14-osios referendumas, tai jis yra siūlomas svarstyti dabar. Antras klausimas yra rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą, arba Seimą, klausimas, kur mes pasikeisim nuomonėmis ir galbūt priartėsime prie sutarimo ir sprendimo, galbūt dar nepasieksim sprendimo, bet aš tikiuosi, kad priartėsime. Taip pat yra žinomas Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimas ir Vyriausybės likimas, kuris turėtų būti, mano manymu, siejamas su terminu, o terminą nustato rinkimai į Seimą. Trečias klausimas yra pasiūlytas, aš tikiuosi, taip pat jums padalytas dokumentas  aktas dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės stiprinimo (truputį tikslinant redakciją pagal gerbiamo K.Motiekos pasiūlymą) ir nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas. Redakcinio pobūdžio dalykų buvo pasiūlyta Prezidiume, bet esmė yra tokia kaip šitame pavadinime. Prezidiumas vieningai siūlo svarstyti taip pat ypatingos skubos tvarka, nes tokio akto priėmimas pašalintų daugelį politinių įtampų Lietuvoje, ypač kai matyti vienokie ar kitokie Vyriausybės arba apskritai valdžios pasikeitimai. Šita darbotvarkė yra. Aš manau, kad jūs sutinkate, kad mes pradedame posėdį.

A.SAKALAS. Dėl procedūros, Pirmininke, galima?

PIRMININKAS. Prašom, jeigu reikia.

A.SAKALAS. Pirmininke, kadangi šitie dokumentai gauti ką tik, mūsų Frakcija prašytų pusės valandos pertraukos, kad galėtų apsispręsti pritarti ypatingos skubos tvarkai ar pasiūlyti kokių redakcinių pasiūlymų. Būtų tikai lengviau taip padaryti.

PIRMININKAS. Taip, aš suprantu. Nepaisant to, kad Prezidiumas šiuo ypatingos skubos tvarką, frakcija gali užprotestuoti ir nesutikti. Tai tam, kad frakcija suformuluotų savo poziciją, jūs pagrįstai prašote pertraukos. Taip, galbūt jūs man tik leisite prieš pertrauką pristatyti tą įstatymo projektą su komentaru? Prašom, gerbiamas Taurantai, jūs irgi dėl procedūros?

A.TAURANTAS. Taip. Visų pirma, kadangi tai neeilinis posėdis, tai reikia žinoti, kas tą neeilinį posėdį kviečia, nes tokiu atveju tie, kas kviečia neeilinį posėdį, tie ir pasiūlo darbotvarkę. Deja, tai nėra pranešta ir užtai šiek tiek kelia klausimų. O dėl pačios pasiūlytos darbotvarkės, tai aš siūlyčiau galbūt pradėti nuo trečiojo klausimo. Tai būtų iš tikrųjų graži pradžia mums visiems kartu priimti tą labai reikalingą aktą ir galbūt geriau sektųsi kiti klausimai. Dabar klausimas, kuris jau anksčiau buvo paskelbtas dėl birželio 14-osios referendumo, tai nėra tas pats klausimas, kas Referendumo įstatymo pakeitimas. Trumpai pasižiūrėjus į įstatymo pakeitimą, kuris siūlomas, labai aišku, kam jis siūlomas. Jis siūlomas jau ne dėl kariuomenės referendumo, kuris, aišku, neabejotinai surinks 50%, mes tustumėm čia tartis, kaip daugiau surinkti, o dėl jau surinktų parašų dėl Aukščiausiosios Tarybos paleidimo. Čia visiškai aišku. Tokiu atveju reikalaujama referendumo formulė labai tiktų kai kam. Tik dėl to tas dalykas siūlomas tokia ypatinga skuba. Todėl aš siūlyčiau turbūt jo visai nesvarstyti. Tokius klausimus šitaip skubiai svarstyti netgi pavojinga. Todėl sukeitę bent jau vietomis šiuos klausimus galėtumėm išspręsti tą problemą. Dar vienas dalykas, kad rinkimų paskelbimas ir Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimas nėra tas pats klausimas. Jo sujungimas į vieną taip pat kelia didelę nuostabą. Ir visi šitie dalykai, kuriuos minėjau, pasiūlyti. Labai trapią užsimezgusią diskusiją prie pasitarimų stalo tarp įvairių nuomonių deputatų galima visai sužlugdyti. Tai tiesiog mažina pasitikėjimą, kuris po truputėlį atsiranda.

PIRMININKAS. Gerbiamas Taurantai, aš neišvengiamai turiu padaryt pastabą dėl jūsų teigimo, jog Referendumo įstatymo papildymas siūlomas kažkokiu kitu tikslu, o ne dėl birželio 14-osios artėjančio referendumo. Jūs neturite jokio pagrindo taip teigti. Man gaila, kad jūs taip sakote. Aš su prantu, kad jūs norite pasitarti taip, kaip ir Centro frakcija atskirai ir visai racionaliai siūlote trečiąjį klausimą svarstyti pirmąjį. Aš manau, kac tam galima ir neprieštarauti. Mes tada turėtumėm sutarti, ar svarstome trečią klausimą dabar iš karto pirmąjį, o po to darome pertrauką dėl kiti dalykų, ar, kaip prašė ponas A.Sakalas pertraukos, — dabar, jeigu darbo tvarkės liktų ta pati eilė. Prašom, gerbiamas... Dovanokit, profesoriau, gal būt mes tą klausimą pabaigsim išsiaiškinti.

A.SAKALAS. Gerbiamas Pirmininke, aš visiškai sutinku su jūsų pasiūlymu. Mes tiktai norėjome pasitarti dėl Referendumo įstatymo pakeitimo. Ar jį įtraukti ypatingos skubos tvarka, o jeigu įtraukiame, kokius pakeiti mus mums reikėtų padaryti. O dėl jūsų siūlomo klausimo mes jokių prieštaravimų neturime.

PIRMININKAS. Tai jūs sutiktumėte su trečiojo klausimo svarstymu dabar, taip?

A.SAKALAS. Taip.

PIRMININKAS. Sutiktumėte. Prašom, pone Genzeli.

B.GENZELIS. Aš, pone Pirmininke, visiškai sutinku su gerbiamų A.Sakalo ir A.Tauranto pastabomis, bet man iškyla nemažai klausimų. Visų pirma, kadangi praeitą savaitę Aukščiausioji Taryba ne kartą buvo pasiryžusi svarstyti referendumą ir visus tuos klausimus, kurie šiandien keliami neeilinėje sesijoje, jūs, būdamas Pirmininkas, kuriam pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą yra privalu užtikrinti Aukščiausiosios Tarybos darbą, viską padarėt, kad praeitą savaitę šie klausimai nebūtų svarstomi. Man tada kyla klausimas, kodėl jūsų pozicijos staigiai pakito?

PIRMININKAS. Jūs nekorektiškai formuluojat klausimą, todėl aš negaliu jo dabar komentuoti įsiveldamas į kokią nors diskusiją dėl praeitos savaitės darbo. Ketvirtadienį buvo pateiktas ir ponui A.Taurantui atsakymas, visiems žinomas pasiūlymas dėl šio neeilinio posėdžio darbotvarkės. Nežinau, ar šiandien reikėjo papildomai tai komentuoti. Man atrodo, kad dabar mums reikia apsispręsti, ar mes posėdžiaujame svarstydami siūlomą trečią klausimą pirmąjį, o po to darome pertrauką frakcijų pasitarimui dėl buvusio pirmojo klausimo, kuris yra iš esmės Referendumo įstatymo patikslinimas ir papildymas, ar frakcijos sutinka svarstyti jį skubos tvarka, ar nesutinka. Tada jis iš darbotvarkės bus, be abejo, išbraukiamas, nes tikrai, pone Taurantai, skubos tvarka yra reikalinga artėjant birželio 14-ajai. Ar Ties galime galbūt sutarimu spręsti dabar klausimą, kad trečiąjį darbotvarkės punktą svarstome pirmąjį? Ar yra prieštaraujančių tam? Nėra prieštaraujančių. Malonu. Tokiu atveju turbūt pakviesiu poną Č.Stankevičių. Čia yra, tiesa, prašančių kalbėti. Ponas N.Medvedevas, R.Valatka, R.Ozolas ir .Antanavičius, bet jau nebereikia. Jau sutarėme, kad dabar svarstome pirmąjį klausimą, kuris buvo trečiasis. Ačiū. Medvedevai, jūs norite? Prašom.

N.MEDVEDEVAS. Aš norėjau paprašyti, kad pateikiant Referendumo statymą mes gautume apžvalgą pasaulyje egzistuojančių įstatymų tam, kad nes neišradinėtume dviračio ir nestebintume savo veiksmais pasaulio. Kad  būtų apžvalga. Tai pagerintų mūsų darbą.

PIRMININKAS. Gerbiamas pone Medvedevai, žinoma, tai būtų labai erai, bet jeigu mes nutarsime svarstyti ypatingos skubos tvarka, tai jūsų pageidavimas prieštaraus tai ypatingos skubos tvarkai. Jeigu mes nepritarsime, tai tada kada nors svarstysime Referendumo įstatymo patobulinimus ir, be abejo, tada apžvelgsime. Nes iš to, kas visai neseniai vyko Vakarų Europoje, garsusis Danijos referendumas, matome, kaip ten yra apskaičiuota. Ten nedidele balsų persvara buvo atmestas pasiūlymas, Mastrichto pasiūlymas. Jeigu tie balsai būtų buvę skaičiuojami nuo visų balsuotojų skaičiaus, tai jų būtų trūkę dar šiek tiek daugiau. Jie buvo skaičiuojami nuo alsavusių net tokiu svarbiausiu klausimu. Aišku, balsavo labai daug žmonių. Pone Ozolai, jūs norite?

R.OZOLAS. Aš tuo svarstomu klausimu.

PIRMININKAS. Svarstomu klausimu?

R.OZOLAS. Taip.

PIRMININKAS. Būtent pirmuoju, tuo, kuris jau dabar bus pirmasis? Taip? Aišku. Ponas Antanavičiau, nereikalaujate dabar? Taip. Nereikalauja. Tai pasisakymai baigti, nebereikalauja niekas dėl procedūrų ir panašiai? Tada pirmuoju klausimu mes išklausysime pranešėją. Ar, pone Ozolai, norit prieš tai pasisakyti? Ne. Ar galiu kviesti poną Č.Stankevičių pristatyti aktą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės stiprinimo ir nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas. Ir nutarimo projektą.

Akto dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės stiprinimo ir nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas ir nutarimo dėl to akto įgyvendinimo projektų svarstymas

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, jums pateikti, išdalyti dviejų dokumentų projektai. Pirmasis yra aktas, antrasis yra nutarimas dėl to akto įgyvendinimo, jeigu aktas būtų jūsų priimtas. Kadangi tekstą jūs turite ir turėjote galimybę su juo susipažinti, aš detaliai nepristatinėsiu viso teksto, be to, ,,Lietuvos aidas" buvo paskelbęs projektą. Tie, kas jį skaito, galėjo anksčiau susipažinti. Neabejoju, kad jūs turite pastabų pačiam akto projektui. Štai netgi šiandien jau aš būčiau linkęs priimti, jeigu man būtų pavesta dirbti prie galutinės projekto redakcijos, priimti kai kurias redakcines pastabas. Štai akto pavadinime jau buvo pasiūlyta ir yra priimta pakeisti žodį ,,atsisakymo jungtis" tikslesniu žodžiu ,,nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas". Tai labai teisinga pastaba. Iš karto galėčiau pasakyt, kad man būtų priimtina, jeigu būtų priimtina Aukščiausiajai Tarybai Taip pat preambulės trečiojoje dalyje, kur kalbama ,,vis naujas iniciatyva? jungtis į postsovietinio Rytų bloko ekonomines ir kitokias erdves". Žodis ,,iniciatyvas" keistinas žodžiu ,,pasiūlas", kad būtų aiškiai suprantama, kac čia turima omeny išoriniai siūlymai, išorinės iniciatyvos. Kas ir turėta omenyje rengiant šį projektą. Taigi aš jau dabar siūlyčiau jums šias dvi maža pataisas.

Keletą žodžių norėčiau pasakyti dėl trečiojo nutariamosios dalies punkto. Pirmiausia, jeigu Aukščiausioji Taryba savo aktu nustatytų, kad Lietu vos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos ar Nepriklausomų Valstybių Sandraugos karinių bazių ir kariuomenės dalinių, tai šitą normą teisinę normą nustatytų visam laikui. Tai neprieštarauja referendumui, kurio tikslas yra, kad tauta su savo daugelio piliečių pareikšta valia palaikytų mūsų, Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės, nuostatą, kad tą kariuomenę, kuri čia yra neteisėtai ir kurios išvedimas yra aiškiai vilkinama būtų reikalaujama išvesti šiemet. Šis tautos reikalavimas negalėtų būti ignoruojamas taip, kaip yra ignoruojamas Vyriausybės arba valstybinės derybų delegacijos reikalavimas. Tai labai sustiprintų ir tauta paremtų delegacijos keliamus reikalavimus. Mes neabejojam, kad tai padėtų pasiek rezultatų, padėtų mūsų partneriams derybose, demokratinėms jėgoms Rusijoje, taip pat Vakarų šalims paremti šį teisėtą reikalavimą atsižvelgiant tautos pasakytą nuomonę. Tačiau čia svarstomas yra ne tas klausimas, n birželio 14-osios referendumo. Aš grįžtu prie šio teksto. Siūlau, kad nepriklausomai nuo rengiamo referendumo, būtų naudinga šiame akte turėti trečiąjį straipsnį. Kalbu dėl to, kad pirmoje redakcijoje šio straipsnio nebuvo. Aš dabar tuo norėčiau ir baigti šio dokumento pristatymą, akto pristatymą. Manyčiau, kad deputatai jau neabejotinai yra pastebėję kokių nors netikslumų ar netobulumų projekte, kurį galbūt reikės mums šiek tiek redaguoti. Jeigu šitas aktas būtų priimtas, siūlytume priimti ir nutarimą, kuris, kaip aš jau kalbėjau, konkretizuotų reikalavimą jau remdamasis šituo aktu, reikalavimą, kada ta kariuomenė turi būti išvesta. Tai yra paremtų Aukščiausioji Taryba savo nutarimu ir įpareigotų valstybinę derybų delegaciją toliau laikytis to reikalavimo, kad kariuomenė būtų išvesta 1992 metais. O antruoju straipsniu įpareigotų Krašto apsaugos ministeriją perimti visą Lietuvos valstybės sieną — sausumos, jūros ir Lietuvos oro erdvės.

Galiu tik pasakyti, kad per derybas nuo pat sausio 31 dienos pirmojo susitikimo, kuris įvyko tarp Lietuvos ir Rusijos valstybinių delegacijų čia, Vilniuje, sis reikalavimas perduoti Lietuvos valstybės sieną, atitraukti Rusijos kareivius nuo tos sienos ir netrukdyti Lietuvos pasienio apsaugos tarnyboms vykdyti joms pavestas Lietuvos valstybės sienos apsaugos funkcijas buvo keliamas. Rusija neatmetinėjo jo, tačiau ir nevykdo to teisėto Lietuvos reikalavimo. Toks Aukščiausiosios Tarybos nutarimas duotų pagrindą Vyriausybei ryžtingiau, konkrečiai Krašto apsaugos ministerijai ryžtingiau pareikalauti sienos ir visos techninės įrangos perdavimo ir netrukdymo Lietuvos kariškiams saugoti savo valstybės sieną. Tuo labiau kad ši siena yra ne su Rusija, ne su Nepriklausomų Valstybių Sąjunga, o su trečiosiomis šalimis: su Lenkija, taip pat Lietuvos jūrų siena. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Jeigu yra klausimų, prašom klausti. O kai prasidės pasisakymai, pirmasis pasisakymas bus pono R.Ozolo, kuris jau buvo pareiškęs norą. Tiktai dėl techninio nesklandumo jo pavardė iškrito. Prašom, pone Klumby, jūs norit klaust.

E.KLUMBYS. Taip.

PIRMININKAS. Jūs užsirašėt klausimui? Taip?

E.KLUMBYS. Paklausti aš norėjau.

PIRMININKAS. Jūs ne?

E.KLUMBYS. Gerbiamas Stankevičiau, aš norėjau sužinot, kad jūs daugiau pasakytumėt apie vis naujas pasiūlas jungtis į postsovietinio Rytų bloko visas erdves. Kokias yra Lietuva gavusi?

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš dabar čia negalėčiau išvardyti. Tos pasiūlos ateina įvairiausiais pavidalais, daugelis iš jų netgi raštu — jungtis į visokias (maždaug kaip čia ir pasakyta), į visokio tipo asociacijas buvusios Sovietų Sąjungos pagrindu visose srityse. Tarp jų pati pirmoji ir svarbiausia, man atrodo, ir pati pavojingiausia  tai į karines sąjungas, į bendrą kolektyvinio saugumo užtikrinimą. Tai pati svarbiausia. Šitokia pasiūla buvo daroma visą laiką nuo pat derybų pradžios. Tai yra stenogramose, tai yra ir kitaip užfiksuota. Taip pat j informacines erdves, į kitas. Aš čia dabar taip greitai užkluptas negalėčiau visų išvardyt. Aš beveik nežinau tokios srities, kurioje nesiūloma. Pavyzdžiui, bendra finansinė asociacija, finansinė erdvė, rublio zona ir t.t. Mokymo, mokslo. Tai visiškai nereiškia, būtent nutarimo 1 punkte taip ir pasakyta, kad visiškai nereiškia, kad šitas aktas būtų nukreiptas prieš draugiškus geros kaimynystės ryšius, kurie būtų su kiekviena valstybe nustatomi dvišaliu pagrindu. Čia kalbama apie mėginimus diferencijuotai kiekvienoj srity pamažu arba bent daugelyje sričių išsaugoti buvusią Sovietų Sąjungą nauju pavidalu kaip asociacijas, sandraugas ar kaip kitaip bepavadintų.

PIRMININKAS. Jeigu man leisit papildyti, tai yra jau sudaryta gynybinė sutartis. Ir atvira kitiems prisijungti. Tai taip pat yra pasiūlymas.

Prašom, pone Beriozovai.

V.BERIOZOVAS. Visiškai palaikydami, kad priimtume tokį atitinkamą aktą ir skubos tvarka, visgi mes norėtume pasiteirauti, ar nebūtų geriau kaip mūsų frakcija ir siūlė, kad tai būtų Pagrindinio Įstatymo pataisymas ir jo prerogatyva, kad šie klausimai būtų galimi spręsti tik referendumo keliu, nes bet kokį aktą, kai susirinks kokia nors suinteresuota grupė, gali pakeisti mūsų... O jau Pagrindinio Įstatymo nuostata tai nesugebės padaryti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš atsakyčiau, nes iš tikrųjų tai gal yra klausimas. Šis aktas patvirtintų ir labai aiškiai pasakytų tai, kas yra preambulėje nurodyta kaip pagrindas. Tai yra dar kartą konkrečiu pavidalu pasakytų mūsų nepriklausomybės stiprinimo nuostatas, kurios grindžiamos yra Kovo 11osios, prieš tai, žinoma, Vasario 16osios, Kovo 11osios ir vasario 9 dienos plebiscitu. Taigi šis nutarimas būtų atsakymas tiems partneriams, kurie deda pastangas, daro tas pasiūlas jungtis mums į bloko erdves. Lietuvos Konstitucija yra rengiama nauja ir konstitucinės normos bus suredaguotos. O šis aktas yra siūlomas kaip šiandienos, dabarties dokumentas, kaip dabarties nuostata, tiesiog atsakas į visas tas iniciatyvas ir pasiūlas. Aš siūlyčiau priimti šitą aktą, o konstitucinį darbą dirbti savo keliu. Vienas kitam, man atrodo, neturėtų prieštarauti.

PIRMININKAS. Man atrodo, kad galima svarstyti ir kitus pasiūlymus ir jie svarstytini. Bet štai tas aktas, kuris yra labai aiškus atsakymas ir nuraminimas, galėtų būti priimtas labai greit, tikriausiai net šiandien. Prašom, gerbiamas Sakalai.

A.SAKALAS. Gerbiamas Stankevičiau, noriu jūsų paklausti. Nutarimo pirmajame punkte parašyta: ekonominės, karinės, politinės — viskas aišku, kitokias sąjungas. Ar čia Muitų sąjunga ir panašios sąjungos taip pat yra eliminuojamos? Antrasis punktas labai yra išplėstas ir labai neapibrėžtas. Ar jums neatrodo, kad pagal antrąjį punktą būtų galima apkaltinti bet ką, taip pat ir jus, jeigu jūs ką nors ne taip padarytumėte, kaip mėginimu įtraukti į postsovietinę Rytų sąjungą? Ačiū.

Č. V.STANKEVIČIUS. Jūs turbūt turėjot omeny akto tekstą, o susiejot jį su nutarimo tekstu, kaip aš supratau. Nutariamąją dalį turėjot omenyje, akto nutariamąją dalį. Aš suprantu jūsų pastabą kaip nuorodą į tai, kad galbūt reikia redaguoti. Galbūt čia reikia panaudot kokį nors dar papildomą žodį ,,valstybių" ar panašiai. Aš, pavyzdžiui, savo ruožtu dar galvoju ir apie tai, ar nereiktų prie to pridėti ir ,,valstybių asociacijos", nes tai gali būti išreikšta ne tik sąjungomis bei sandraugomis. Jeigu paaiškėtų svarstant, kad sąjungos ir sandraugos dar neapima kokios nors suvienijimo formos. O Jeigu čia trūksta nuorodos, kad turima omenyje valstybinės, o ne kitų subjektų sąjungos, tai tą galėtume redaguodami pasvarstyti.

PIRMININKAS. Aš tuojau suteiksiu žodį ponui J.Tamuliui, tik aš manau, kad dėl pono A.Sakalo klausimo, kai mes diskutuosim, tai turbūt bus pasitinkantis klausimas. Ar jūs siūlytumėt antrą punktą praleisti, ar jį keisti, tiktai tiek? Pagalvokit dabar, mes diskusijos nepradėkim. Žodis ponui J.Tamuliui.

J.TAMULIS. Pone Stankevičiau, jeigu aš teisingai suprantu šitą dokumentą, tai jis yra dalinis to nuskambėjusio šitoje salėje LDDP siūlymo. Tiesiog, matyt, dalis jo paimta. Aš manau, kad tokį dokumentą, be jokios abejonės, reikia priimti. Gerokai sumažėtų spekuliacijų, kurios čia dabar yra naudojamos propagandai ar pan. Bet, sakykit, vis tiek lieka klausimas, neišvengiamai lieka klausimas dėl galimybės dalyvauti, sakysime, bendrojoje rinkoje ar panašių, štai Danijos referendumas  paskutinis pavyzdys. Ar netrūksta, jūsų nuomone, čia ko nors, kas iš viso fiksuotų stojimo į vienokias ar kitokias sandraugas, sąjungas ir panašiai tvarką.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš nelaikau šio akto LDDP iniciatyvos modifikacija kokia nors, bet yra skirtumai būtent tokie, kokius jūs pastebėjote, kad visgi mes jau esame pritarę, kad Lietuva turi stoti į kai kurias asociacijas su Vakarų Europos šalimis. Konstituciją redaguojant mums reikės apibrėžti tvarką. Taip aš suprantu, čia mano asmeniška nuomonė, kokia tvarka dėl šitokio stojimo Lietuvoj bus sprendžiama. Tai aš palikčiau Konstitucijai atsakyti į tą klausimą, ar reikalingas išankstinis referendumas, ar reikalingas pritarimas, kai Vyriausybė priima tokį sprendimą, sakykim, kaip Danijoj. Mūsų konstitucinių diskusijų objektu aš laikyčiau.

PIRMININKAS. Prašom, pone Rudy.

A.RUDYS. Gerbiamas pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti, kokia yra žodžių ,,postsovietinės" ir ,,Rytų" teisinė prasmė, jų teisinis apibrėžtumas. Čia būtų viena dalis klausimo. O antra dalis gal tokia smulkesnė. Jeigu kas nors iš Lietuvos piliečių pasiūlys pasirašyt sutartis su buvusiomis TSRS respublikomis, sakykime, dėl tarpusavio aukštųjų mokyklų diplomų pripažinimo, ar čia jau bus traktuojama, kad tai yra kuriama postsovietinė asociacija?

Č. V.STANKEVIČIUS. Na, žodis ,,sovietinis" arba ,,postsovietinis", man atrodo, yra pakankamai aiškus. Mes žinome, kur buvo Sovietų Sąjunga ir jos pagaliau ištakos ir centras. Aš turiu omeny, kad jokių sutarčių, jokių dvišalių sutarčių nevaržo šitas mūsų aktas. Jeigu aš teisingai suprantu, mūsų politika buvo grindžiama, kad mes su visais norime palaikyti geros kaimynystės, kaip čia ir pasakyta, ryšius  su visomis valstybėmis. Tai bet kokie ryšiai ir bet kokios sutartys su bet kuria anksčiau SSRS sudėtyje buvusia respublika, o dabar nepriklausoma valstybe yra visiškai laisvi ir nevaržomi. Jų pasirašymo ir ratifikavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos įstatymais.

PIRMININKAS. Aš taip suprantu atsakant dar papildomai į pono Rudžio klausimą, kad yra skirtumas tarp, pavyzdžiui, keturiolikos sutarčių su keturiolika valstybių ir vienos sutarties, kurią pasirašytų penkiolika valstybių. Prašom, ponas Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš labai dėkingas. Bet pratęsiant temą, kurią palietė ponas A.Sakalas ir ponas A.Rudys, man atrodo, čia visą laiką painiojama tarptautinės sutarties ir galimybės jungtis į sąjungas ir sandraugas samprata. Jeigu jūs dar galėtumėt, paaiškinkit šitai tiksliau, kad jokie diplomai nereiškia sąjungos. Arba ryšių, arba geležinkelio susitarimas šito nereikštų. Aš norėčiau, kad jūs trupučiuką dar plačiau šitai...

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš tai labai aiškiai savo požiūrį galiu pasakyti: aš esu prieš tai, kad penkiolikos buvusių respublikų būtų pasirašytas susitarimas dėl diplomų pripažinimo galiojančiais. Labai aiškiai dėl to atsakau,

PIRMININKAS. Prašom, pone Okinčicai.

Č.OKINČICAS. Gerbiamas pranešėjau, ar jūs nelaikytumėt reikalinga preambulėj geografiškai apibrėžti pastangas ir naujas iniciatyvas, iš kokios šalies jos ateina, geografiškai apibrėžti, nes čia yra metami tam tikri tokie šešėliai, kad jos būtent ateina iš Rytų, o ne iš kur nors kitur.

PIRMININKAS. Tai iš ten ir ateina.

Č. OKINČICAS. Tai aš manau, kad reikia tai ir geografiškai apibrėžti, kad vis naujas iniciatyvas iš Rytų, vis naujas pastangas iš Rytų... Arba kažkaip kitaip, kitu terminu.

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, aš prisimenu pono K.Motiekos redakcinį pasiūlymą  išorinės pastangos. Taip, prašom, ponas Taurantai.

A.TAURANTAS. Aš jau sakiau savo pritarimą šiam įstatymui, tik galbūt aš neišgirdau, ar deputato K.Motiekos rimti pasiūlymai, kurie buvo Prezidiume pasakyti, priimti. Taip? Ačiū. Tada mano klausimas. Atsižvelgiant į kitus anksčiau padarytus pasiūlymus ir šiandien nuskambėjusius, ar nevertėtų mums padaryti šio akto konstituciniu aktu ir įrašyti dar straipsnį, kad jis gali būti pakeistas tik referendumu? Galbūt mes didesnį darbą padarytume tokiu atveju. Aš tiktai kaip tokį pasiūlymą ir pasvarstymą jums. Norėčiau jūsų nuomonę žinoti.

Č. V.STANKEVIČIUS. Kolegos K.Motiekos pasiūlymai man būtų priimtini. Aš apie tai jau sakiau ir tikiuosi, kad bus priimtini visiems, tai yra pavadinime keisti žodį: vietoj ,,atsakymo jungtis"  ,,nesijungimo", vietoj ,,iniciatyvos"  ,,pasiūlas". Galbūt dar yra kitų pasiūlymų? Aš manau, kad mes redaguosime tekstą ir dabar dar negalėtume balsuoti. Pavyzdžiui, aš išgirdau jau čia abejonę dėl antrojo nutarimo punkto, kuris galbūt galėtų, mums sutarus, būti perkeltas į preambulę, pavyzdžiui, iš nutariamosios dalies. Ir toks variantas yra galimas. Dabar dėl jūsų siūlymo klausiamąja forma dar įrašyti nuostatą, kad šis aktas gali būti pakeistas referendumu. Aš laikyčiausi požiūrio, kad aktas negali būti keičiamas, jis yra priimamas ir nekeičiamas. Todėl tokio siūlymo mes nerašėme, nenorėjom suponuoti, kad jį galima pakeisti.

PIRMININKAS. Prašom, pone Palecki.

J. V.PALECKIS. Aš manau, kad šitas aktas būtų labai reikalingas, jeigu jis pasitarnautų to visuotinio įtarumo, kuris pastaruoju metu Lietuvoj jaučiamas, mažinimui, o ne eskalacijai. O konkrečiai norėčiau paklausti. Nutariamojoje dalyje, pirmame punkte, kalbama apie tai, kad niekad nebūtų jungiamasi į euroazines SSRS pagrindu kuriamas naujas sąjungas ir sandraugas. Ar jūs nemanot, kad visgi tokiu pat senu pagrindu gali būti ir nebūtinai euroazinės dalies pagrindu mėginama kurti sąjungas? Ir antrasis klausimas. Trečiajame nutariamosios dalies punkte nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos arba NVS karinių bazių ir kariuomenės dalinių. Suprantu, kad tai yra dabar pagrindinis klausimas, tačiau mes kažkaip įsivaizduojam, kad NVS yra labai ilgalaikis ir perspektyvus darinys, labai dažnai įsivaizduojam, bet gali būti ir visai kitaip. Be tų dviejų nurodytų darinių — Rusijos ir NVS, — manau, kad kitų kai kurių valstybių armijos buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti labai nepageidautinas, ir man atrodo, kad šitai galima būtų praplėsti. Ne tiktai sukoncentruoti šituos du subjektus.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Tai Rusijos kariuomenė dabar yra, jos buvimas yra Lietuvos realybė, jinai šiuo metu yra ne tik Rusijos jurisdikcijoj, bet yra Rusijos kariuomenės sudėtinė dalis. Dėl to yra priimtas prezidento B.Jelcino įsakas. Turbūt ir jūs dėl to nekeliate klausimo. Nepriklausomų Valstybių Sandraugos karinės bazės ir kariuomenės daliniai taip pat yra panaudoti kaip realybė, kadangi šitos valstybės, kurios šiuo metu sudaro Nepriklausomų Valstybių Sandraugą, turi susitarimą dėl bendrų karinių pajėgų, pirmiausia strateginių ir puolamųjų karinių pajėgų, realiai ir kelia Lietuvai grėsmę. Aš supratau jūsų siūlomą išplėtimą ir platesnį negu buvusios SSR kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoj... Aš negalėčiau sutikti su šituo pasiūlymu, nes turiu omenyje, kad Europos saugumo bendradarbiavimo konferencijos sistemoje, kuri kuriama taikai ir saugumui palaikyti, mechanizmai numatys Europos karinių pajėgų panaudojimą, prevenciją konflikto ar grėsmės atveju. Kartu aš matau pastangas, kad Nepriklausomų Valstybių Sandrauga, kaip jinai dabar vadinasi ir egzistuoja, taip pat rodo iniciatyvą vykdyti panašias funkcijas. Taigi yra ir labai aiškūs pasisakymai aukščiausių Rusijos karinių pareigūnų, kad jiems rūpi Lietuvos saugumas, kad yra bendra saugumo problema. Atsižvelgdamas į visa tai, aš siūlyčiau pritarti tokiam straipsniui, koks čia yra pasiūlytas. Kad po saugumo <:,f. konflikto prevencijos priedanga visgi negalėtų būti Rusijos arba bet kurios kitos Nepriklausomų Valstybių Sandraugai priklausančios valstybės karinių bazių ir kariuomenės dalinių. Negalėtų būti jokių pretekstų, netgi išvedus negalėtų būti įvedama ir taip toliau.

PIRMININKAS. Ar galėtume susitarti, gerbiami deputatai, kad pono V.Andriukaičio klausimas bus paskutinis? Taip. Prašom.

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėl Euroazijos. Aš atsiprašau, ne į visus kolegos J.Paleckio klausimus atsakiau. Man primena iš vietos. Euroazinės SSR pagrindas. Iš tikrųjų visos erdvės yra kuriamos kaip euroazinės SSR erdvės.

Galbūt jos ne visada apibrėžtos, neaišku dėl tokio nekonkretumo, kiek pavyks į tas erdves, vienos ar kitos rūšies erdves įtraukti valstybių, bet visos jos yra euroazinės, tai yra Azijos ir europinės buvusios Sovietų Sąjungos dalies, pirmiausia Rusijos ir kitų pagrindu kuriamos. Aš nelabai suprantu, kas čia yra negerai, išskyrus galbūt patį žodį, dėl kurio kaip termino gali būti diskutuojama. Bet tiesiog mums buvo sunku tokį terminą, kurio turinys būtų juridiškai labai jau griežtai apibrėžtas, surasti.

PIRMININKAS. Aš manau, gerbiami kolegos, kad mes labai gerai matome, kad visos naujos sąjungos arba sandraugos bazuojasi Rusijoj ir Vidurinėj Azijoj. Ir pati Rusija yra euroaziška valstybė. Galbūt didesnių definicijų čia ir nereiktų.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš dar pridurčiau, kad specialiai mes nenorėjome niekur minėti Rusijos, kad kaip nors neužgautume, neišskirtume jos kaip nors ypatingai, nes mes nenorime specialiai pabrėžti kokią nors ypatingą Rusijos iniciatyvą.

PIRMININKAS. Prašom, pone Andriukaiti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas Stankevičiau, ar jums neatrodo, jog Lietuvos ir Rusijos sutarty, kurią pasirašant dalyvavote ir jūs, yra pakankamai tiksliai nusakyti Lietuvos ir Rusijos santykiai, todėl trečiasis punktas tos sutarties požiūriu yra kaip ir nebereikalingas? Ir antras dalykas. Ar jums neatrodo, kad jeigu mes esame tarptautinės teisės subjektas ir nepriklausoma valstybė, tai toks pasakymas apie svetimų kariuomenių buvimą reikalautų visiškai atskiro Aukščiausiosios Tarybos dokumento, kad jame būtų galima tiksliau suformuluoti tą poziciją ir tų kariuomenių išvedimo tvarką? Ačiū.

Č.V.STANKEVIČIUS. Ačiū. Į paskutinį klausimą, man atrodo, aš atsakiau. Atsakiau, kad konstitucinės normos yra kitos diskusijos objektas, jeigu reikės tą nuostatą formuluoti Konstitucijoj arba kitame kuriame nors konstituciniame įstatyme. Rusijos ir Lietuvos sutartis kaip tik tuo metu buvo sudaryta, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga, kurios kariuomenė čia buvo, ir jinai šitos nuostatos neįtvirtino. Tai rodo ir derybų vilkinimas, kad Rusija siekia kiek galima ilgiau laikyti čia savo kariuomenę. Aš tai labai aiškiai turiu pagrindo ir labai aiškiai čia iš šios tribūnos galiu pasakyti. Šita nuostata turėtų būti svarbi ir labai reikšminga derybų delegacijos darbui, taip pat tarptautinėms pastangoms išspręsti Rusijos kariuomenės greito išvedimo klausimą. Aš manau, kad šitas straipsnis yra ir naudingas, ir reikalingas ir laikyti ar nelaikyti čia Rusijos kariuomenę yra suverenus Lietuvos parlamento ir Lietuvos tautos reikalavimas, kurį mes, tikiuosi, pareikšime, tauta pareikš referendumu. Delegacija ir Vyriausybė išreiškia jų priimtomis formomis, o Aukščiausioji Taryba išreikštų aktu nusistatymą dėl to. Visų pastangos būtų suvienytos tam pačiam tikslui pasiekti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Stankevičiau. Dabar, kadangi mes jau girdėjome ir klausimų forma pateiktų įvairių pasiūlymų, ir redakcinių pastabų, tęsim tai iš esmės diskusijos pavidalu. Mums reikėtų užsiregistruoti, kiek šiuo metu yra deputatų salėje, kurie yra. O diskusijos sąrašas yra žinomas ir išlaikomas. Registruojamės. Registruojamės, prašom. Taip, užsiregistravo 104 deputatai. Dabar pradedame pasisakymus. Aš kviečiu gerbiamą poną R.Ozolą, kuris pirmasis pageidavo, anksčiausiai pageidavo. Prašau.

Deputato R.Ozolo kalba

R.OZOLAS. Gerbiami kolegos, šiandien šitame neeiliniame plenariniame posėdyje yra galimybė išspręsti keletą principinės reikšmės mūsų valstybės klausimų. Pats svarbiausias strateginių valstybės pozicijų požiūriu yra čia dabar mūsų svarstomas aktas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės ir pasiūlymų nesijungti į postsovietines Rytų sąjungas. Mes čia turėsime galimybę pareikšti savo nuomones ir samprotavimus visi. Aš neabejoju, kad jos bus iš esmės tapačios. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ir priminti tai, ką pereitą savaitę, o ir dabar, jau diskusijos metu, akcentavo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis. Nerimas tautoje dėl galimo pavojaus nueiti ar nuslysti atgal į kokio nors pobūdžio sąjungą su Maskva yra toks didelis, o partijų ir judėjimų politinė veikla yra jau tokia savarankiška, kad mes, joms priklausantys deputatai, savo deputatines ir partines pozicijas turėtume išreikšti ypatingai aiškiai ir tiksliai, suprantamai kiekvienam Lietuvos žmogui, partinės veiklos partneriui, visiems su mumis bendrausiantiems tarptautinės veiklos subjektams. Kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Centro partijos iniciatyvinės grupės narių atstovas ir kaip deputatas, kuris dar ratifikuojant Lietuvos ir Rusijos sutartį inicijavo protokolinį išaiškinimą dėl galimų sąjungų, pareiškiu: nei mes, nei mūsų kuriama Centro partija niekada ir jokiomis sąlygomis nesutiks sudaryti kokios nors sutarties, vedančios į bet kokią postsovietinę Rytų sąjungą. Šitam priešinsimės patys ir neleisime tokių sąjungų kūrimo linkme veikti kitiems, nesvarbu, kokiu būdu ta veikla reikštųsi. Lietuva yra vienintelė patikima mūsų gyvenimo vieta, ji turi būti saugi nuo visų ir visokių ekspansijų, ir mes sieksime, kad kiekvienas jos žmogus galėtų pasakyti: Lietuva — mano namai ir aš juose gyvenu saugiai. Dabar dėl akto projekto. Antrojo punkto redakciją pateiksiu raštu. Pritarčiau deputato A.Tauranto siūlymui aktą pakelti iki konstitucinio akto lygmens. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas deputate. Kaip mes visi supratom, jūs kalbėjote taip pat ir naujai kuriamos Centro partijos, būsimos Centro partijos vardu. Prašom, gerbiamas deputate Antanavičiau.

Deputato K.Antanavičiaus kalba

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiami kolegos, manau, kad šitas aktas yra visuotinai priimtinas todėl, kad čia nėra deputatų, bent tų, kurie buvo rinkti kaip Sąjūdžio deputatai. Manau, kad visuotinai galima tai sakyti ir tų, kurie matytų kokią nors ateitį jungiantis į buvusios Sovietų Sąjungos kokią nors valstybių draugiją, bendriją ir t.t. Mes pradėjome kovą — vieni turbūt anksčiau, kiti vėliau, kiti nuo keturiasdešimtųjų metų, kiti nuo pokarinių metų, kiti kiek vėliau už tai, kad Lietuva būtų laisva, nepriklausoma, kad nebūtų svetimos kariuomenės, ir yra šiuo aktu išreiškiama viena iš tų nuostatų. Taigi aš asmeniškai besąlygiškai remiu šitas nuostatas, kai kalbama apie karines politines sąjungas. Be abejo, apie ekonomiką kalbėti yra sunkiau. Dar sykį pritariu kolegoms, kad akte turėtų būti turbūt parašyta, kad pakeičiamas gali būti tik referendumo keliu, kad jokia jėga negalėtų be tautos sprendimo pakeisti, bet aš manau, kad ir neatsiras tokių jėgų, kurios norėtų pakeisti, išskyrus tą saujelę triukšmadarių, kurie įsivaizduoja čia kažką.

Konkrečiai dėl šito akto. Aš norėčiau pasiūlyti, kad preambulėj ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi Vasario 16-osios, Kovo ll-osios aktais apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir 1991 m. Vasario 9 d. tautos pareikšta valia, nutaria"  nereikia. Visai nereikia tos pastraipos čia. Kodėl nereikia? Pirmiausia, kad tai sumenkina to akto reikšmę ir esmę, stiprumą, tvirtumą. Antra, yra lyg ir bandymas kištis į kitų pasaulio valstybių reikalus. ,,Vis naujas iniciatyvas jungtis į postsovietinių Rytų bloką," ,,ekonomines", ,,finansines" ir t.t. Koks mūsų reikalas? Nori jie, tegul jungiasi. Čia gi nėra net paminėta siūlymai Lietuvai, o siūlymai Lietuvai irgi būtų visai neprotinga rašyti, kad siūlymai Lietuvai ir nes išsigandome siūlymų. Nėra jokios prasmės. Toliau. Antroji pastraipa:,,tos iniciatyvos derinamos su ekonominiais, kitais spaudimais, tarp jų vilkinimu". Čia dėl kariuomenės išvedimo. Yra referendumas, rezultatai, aš manau, bus puikūs, teigiami, buvo jau. Čia vėl yra implikuojamas kažkoks :išimasis į kitų valstybių, tarp jų NVS, reikalus, interesus. Na, ir pats pagrindinis, kad tos konstatacijos jokiu būdu nesustiprina to akto. Taigi reikia pasakyti, kad mes esam tautos išrinkti, remiamės tais aktais ir nutariam, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria. Toliau. Man rodos, kad reikėtų niekad nesijungti į euroazines SSR. Čia kalbėjo apie euroazines, bet SSR tai nebėra. Čia būtinas žodis ,,buvusios". O jeigu parašysim žodį ,,buvusios", tai nereikia ir euroazines. Buvusios SSRS, ir tuo viskas pasakyta.

Kuriamos naujos ekonominės, politinės, karinės sąjungos bei sandraugos. Štai dabar dėl ekonominių sąjungų. Įstojom į Tarptautinį valiutos fondą. Visos Sovietų Sąjungos respublikos ten įstojo ir kaip tik tuo pačiu momentu. Tai kaip mes dabar? Esam toj sąjungoj ar nesam toj ekonominėj sąjungoj? Jeigu dabar įvedam savo litą, žūtbūt turės bet kokia Vyriausybė susitarti su Rytų visomis valstybėmis, iš kurių mes gaunam resursus, dėl pinigų, dėl perskaičiavimo. Na, eiti į kokią nors finansinę, aš nežinau, kaip pavadinti, sąjungą, aljansą ar dar ką nors — be šito mes negalėsime išsiversti, nes atsiskaityti reikės su Rytais. Aš neįsivaizduoju, kaip šitai galima apibrėžti. Galbūt atskirai apibūdinti  ,,kuriamas naujas ekonomines valstybes". O jau ten kita paskiau. Karinės ir politinės gali palikti taip, kaip yra Kad būtų pažymėta būtent tarpvalstybinės. Imkim dabar su Latvija, Estija. Yra Baltijos rinka, jau sąjunga. Bendra Baltijos rinka. Tai buvusios SSRS pagrindu. Na, aš tiktai sakau, kaip apibūdinti, kad reikia surasti apibūdinimą šitokiems dalykams. Taigi manyčiau, kad buvusios SSRS pagrindu kuriamas karines, politines ar tarpvalstybines ekonomines". Gal taip rašyti? Ir dėl trečiojo nutariamojo punkto — nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, NVS ar kitų valstybių karinių pajėgų. Man rodos, tai visiškai atitiktų mūsų Sąjūdžio rinkiminę pro gramą. Sąjūdžio rinkiminėje programoje trumpai, tvirtai ir aiškiai buvo pa sakyta, kad mes kovosim už demilitarizuotą zoną prie Baltijos krantų, prie Baltijos jūros krantų. Taigi ir pasakykim, kad jokios kariuomenės mes niekada neįsileisim ir nelaikysim. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas deputate. Dabar nori kalbėti ponas J.Tamulis. Aš tiktai turiu vieną bendrą pasiūlymą mums visiems. Labai daug yra norinčių pasisakyti, kai kurie tokie kaip pono K.Antanavičiai esminiai pasiūlymai, kurie reikalingi komentaro, bet jeigu kas turi grynai redakcinių pastabų, galbūt sutiktų atiduoti ponui Č.Stankevičiui ir paskui, matyt, pertraukos metu bus dokumentas redaguojamas toliau. Tada gali tumėm sutaupyti laiko, nes turbūt nesuspėsim, kad tiek daug ir plačiai pasisakytų. Todėl ir pasisakančius aš prašau, jeigu pavyktų, apsiriboti penkiom minutėm. Prašom, pone Tamuli.

Deputato J.Tamulio kalba

J.TAMULIS. Pone Pirmininke, gerbiami kolegos! Tiesą sakant, kažkoks susitarimas Aukščiausiojoje Taryboje tikrai egzistuoja, nes štai dabar kaip aš suprantu, Sąjūdžio koalicijos teikiamas dokumentas, mano įsitikinimu, tikrai yra dalis to pasiūlymo, kurį teikė LDDP. Tiesą sakant, šitas aktas tikrai yra logiškas ir visai priimtinas kaip pasiūlymas. Aš manau, kad didelių ginčų dėl jo priėmimo tikrai nekils. Nekils dėl vienos labai paprastos priežasties. Daugybė ir mūsų salėje sėdinčių, ir kitų žmonių naudoja tuos argumentus kaip argumentus norėjimo stoti į vienokias ar kitokias sandraugas, įstumti atgal į SSRS ir panašiai. Grynai propagandiniais tikslais, o tai neatneša nieko gero Lietuvai, tik didina tą supriešinimą, kuris egzistuoja. Jeigu tokio dokumento reikia tam aiškumui, tai jis tik sveikintinas ir turėtų būti priimtas kiek galima greičiau ir jokio nesutarimo, manau, čia nėra. Kad ir kaip būtų, Lietuvos televizijai ir po jo priėmimo liks daug daugiau laiko žmoniškiems filmams rodyti.

Dabar dėl paties akto. Manęs vis dėlto neįtikino pono Č.Stankevičiaus atsakymai, kad aktas negali būti naikintinas ar panašiai, ar kitaip. Aktą iš tiesų galima pakeisti kitu aktu ir, manau, kad visiškai priimtina nuostata, kad vadinamas jis būtų konstituciniu aktu ir priimamas atitinkama dauguma. Manau, jeigu jame atsirastų ketvirtas punktas, kuris numatytų reikalavimą įtraukti šitas nuostatas į Konstituciją, j vienokį ar kitokį Konstitucijos projektą, tai būtų tik papildomas aiškumas.

Dabar keletas tokių jau daugiau j redakcinę pusę pataisų. Visų pirma, pirmasis nutariamasis punktas, kuris skamba ,,puoselėjant geros kaimynystės ryšius niekad nesijungti"... (Aš galiu kalbėti?) Skamba  lyg tų gerų kaimynystės ryšių puoselėjimas yra nesijungimas į jokią sandraugą. Jeigu mes prašytume, kad puoselėjant geros kaimynystės ryšius su visomis valstybėmis, anksčiau buvusiomis TSRS sudėtyje,  ,,puoselėjant" keisti į žodį ,,puoselėti", o po kablelio rašyti: ,,tačiau niekad nesijungti", tai būtų daug aiškiau ir viskas būtų, man atrodo, paprasčiau. Manau, kad buvo visiškai teisingos pastabos dėl reikalingumo paaiškinti, apie kokias sandraugas, sąjungas ar susitarimus ir panašiai šnekama. Iš tiesų bent jau ta ekonominė dalis reikalauja aiškaus ir tikslaus užrašymo, nes šitaip palikę, ypač turėdami omenyje antrą punktą, mes labai greitai atsidursime situacijoje, kai vieni ar kiti pradės klausti, ar vienas ar kitas Vyriausybės susitarimas, pasirašytas su atitinkamomis šalimis... gali būti kvestionuojamas kaip veikla, kuria būtų siekiama įtraukti Lietuvą į kokią nors postsovietinę Rytų sąjungą. Susidursime su tikrai rimtomis problemomis.

Antra, pati terminologija. Sakysim, pirmame punkte mes kalbame apie sąjungas ir sandraugas, o antrame jau lieka tik sąjungos. Šituos du dalykus reikėtų tada sutvarkyti ir suderinti.

Na, ir trečiame punkte aš siūlyčiau išbraukti žodžius ,,nustatyti, kad". Tiesiog labai aiškiai konstatuoti: ,,Lietuvos Respublikos teritorija negali būti" ir t.t. ,,Nustatyti, kad" yra visiškai nereikalingas ir keičiasi pati esmė. Tiesą sakant, man atrodo, bent esu įsitikinęs, kad po birželio 14-osios referendumo jau galėtume drąsiai rašyti, kad tas trečiasis punktas remiasi to referendumo rezultatais, bet kadangi dokumentą priimame dabar, nieko nepadarysi.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Tamuli. Jūsų redakcinės pastabos. Prašom, pone Medvedevai.

Deputato N.Medvedevo kalba

N.MEDVEDEVAS. Gerbiamos ponios ir ponai, žinau, kad to akto situacija tikrai yra labai sudėtinga. Viena, jisai turi būti kuo greičiau priimtas. Priimtas, kad nuramintų Lietuvos žmones, kurie išsigandę, kad Lietuvą nori įtraukti į kažkokią Tarybų Sąjungą ar sandraugą. Dėl to, žinoma, aš nelabai suprantu. Aš bandžiau paklausti dešinėje sėdinčių deputatų, nejaugi jie tikrai tiki ir šventai tiki, kad kairėje sėdintys deputatai arba bent jų pusė ruošiasi įtraukti Lietuvą į kažkokią Rytų sąjungą ar sandraugą? O žmonės čia prie parlamento ateina išgelbėti mus. Todėl aš suprantu, kad reikia priimti kuo greičiau tokį aktą, kuris tikrai nuramintų Lietuvos žmones. Bet žinau ir kita. Skubotai parengtas dokumentas visada būna komplikuotas. Balsuodamas už vieną ar kitą sprendimą, aš visada noriu ir stengiuosi turėti išsamią informaciją, žinoti kuo daugiau. Tada aš žinau, kodėl aš balsuoju ir už ką aš balsuoju. Žiūriu į šitą aktą ir penktos pastraipos ne visai suprantu. Ir štai kodėl. Aš labai džiaugiuosi, kad ponas V.Landsbergis išvažiavo į Maskvą. Todėl aš norėjau čia pradžioje išgirsti pasakojimą apie tą situaciją, kuri yra Lietuvos ir Rusijos santykiuose. Šita penkta pastraipa reiškia, kad arba ponas B.Jelcinas ir jo vyriausybė nekontroliuoja situacijos Rusijoje, bent aš taip suprantu, arba kad rezultatų šitas susitikimas nedavė. Antra. Aš žinau, tam, kad rašytume tokius aktus, pirmiausia reikėtų turėti savo doktriną. Aš apie tai esu rašęs dar Prezidiumui, ponui V.Landsbergiui ir dar tada Lietuvos Vyriausybės pirmininkei K.Prunskienei, kad mes privalome sukurti savo koncepciją, doktriną, kad žinotume, kas dabai ir ateityje bus mūsų oponentai, kas bus sąjungininkai. Žinau ir tai, kad Lietuvai daug bėdų per istoriją atnešė ne tiktai ryšiai, sąjunga su Rusija, kito mis valstybėmis, bet ir įvairios unijos. O čia lyg ir kažkoks pusinis aktas Todėl manau, kad šitam dokumentui redaguoti, sutvarkyti reikėtų tikra sudaryti redakcinę komisiją, kuri susidėtų iš įvairių pakraipų atstovų. Čia reikėtų tam tikro pasitikėjimo, kad nei kairė, nei dešinė nesiruošia įtraukt Lietuvos į kažkokias sandraugas Rytuose. Bet sandraugos dabar ruošiamo ir Centrinėje Europoje, ne tik Vakarų, bet ir Centrinėje, todėl kartu parengti bent kažkokius metmenis šitos koncepcijos, mūsų doktrinos pasaulio atžvilgiu. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Medvedevai. Dabar ponas R.Paulauskas. Prašau

Deputato R.Paulausko kalba

.

R.PAULAUSKAS. Gerbiami deputatai ir pone Pirmininke! Šiandieną šitas aktas man kelia dvejopą jausmą. Jis, viena vertus, džiugina, o antra vertus, liūdina. Aš pabandysiu išskleisti šitą galvojimą. Džiugina štai kodėl. Truputėlis istorijos. Aš prisimenu, kaip 1988 m. lapkričio mėnesį Sąjūdžio tarybos pirmininkas siūlė LTSR Aukščiausiajai Tarybai priimti Konstituciją, kurioje buvo punktas apie sąjunginę sutartį. Aš prisimenu, kiek reikėjo Kauno grupei padėti pastangų, kad šita Konstitucija nebūtų priimta. Kitą tokį momentą prisimenu  1989 m. vasario 16—osios Seimas Kaune. Savaitę prieš šitą Seimą dabartinis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas atvažiavo derinti deklaracijos, kurioje vėl buvo žodžiai apie sąjunginę sutartį, lenininę federaciją ir panašius dalykus. Aš vėl atsimenu, kiek reikėjo pastangų dėti, kad vasario 16-ąją dieną atsirastų žodžiai ,,nepriklausomas gyvenimas" toje deklaracijoje, priimtoje šito Seimo. Galų gale aš prisimenu 1989 m. Baltijos kelią ir Seimą Baltijos kelio dieną. Atsimenu turbūt porą mėnesių trukusį karą dėl trijų žodžių. Kauno grupė, bent jau dalis jos, siūlė, kad būtų aiškiai pasakyta, jog Sąjūdžio tikslas yra Lietuva ne Tarybų Sąjungos sudėtyje. Aš atsimenu, kiek buvo pastangų dedama anuometinės Seimo tarybos, jos vadovybės, kad šitų žodžių nebūtų. Taip pat anuo metu elgėsi ir LKP vadovai. Čia dar prisimenat A.Klimaičio vizitus ir jo siūlymus įvairiausių step by step. Taigi anuo metu dalies Seimo tarybos ir LKP pozicijos sutapo. Mane šiandieną džiugina, kad pagaliau ir LDDP, ir tie žmonės, kurie anuo metu buvo panašiose pozicijose kaip LKP, apie Lietuvos jungimąsi į sąjungą šiandieną galvoja panašiai, galvoja priimtinai visai Lietuvai. Ne veltui, matyt, LDDP pasiūlytas projektas yra mums pateikiamas dabar svarstyti pataisytas. Pagaliau pozicijos kaip buvo anais laikais, taip ir dabar sutampa. Aš atsiprašau, kad keliu dalies žmonių nepasitenkinimą, bet, deja, yra tokia istorija, čia aš nieko negaliu pakeisti.

PIRMININKAS. Pone Paulauskai, atleiskit, ar jūs negalėtumėte daugiau prie teksto kaip nors.

R.PAULAUSKAS. Taip, aš dabar prie teksto ir grįšiu. Truputėlis konteksto nepamaišys, nes mums nemažai teko anuo metu kentėti už savo poziciją, labai aiškią poziciją, kad Lietuva turi išeiti iš Sąjungos. Mums teko nemažai išgyventi anuo metu, pone Pirmininke.

Štai kas mane liūdina šiandieną. Aš pasakiau, kas mane džiugina,  kad pagaliau mes visi priėjome prie bendro supratimo. Bet kas mane liūdina? Liūdina mane štai kas, kad jau porą mėnesių Lietuvoje vėl tie patys asmenys, kurie ir anais laikais buvo prieš Lietuvos išėjimą iš Sąjungos, šiandieną visiškai iš kitų pozicijų jau toje situacijoje, kai po vasario 9-osios plebiscito Lietuvoje kalbėti apie jungimąsi į kažkokias sąjungas yra nevisiškai tikslu, du mėnesius kelia problemą kalbėdami, kad kažkas, ,,mol", nori jungtis į tą sąjungą. Ne veltui ponas N.Medvedevas taip pat suabejojo, ar yra nors vienas šitoje salėje žmogus. Du mėnesiai yra keliama problema, kurios iš tikrųjų, matyti, jau nėra. Tai mane liūdina, kad vėl tas labai svarbus Lietuvai klausimas yra daromas propagandiniu klausimu. Yra verdama sriuba iš kirvio. Šitas pateiktas aktas, be jokios abejonės, gali būti priimtas. Bet mane liūdina pats jo atsiradimo faktas šitame kontekste, kada jis yra panaudojamas supriešinti visuomenei, kada iškelta problema ir paskui vaidinama, kad ta problema dabar jau sprendžiama. Prisiminus, kad buvo pateiktas daug platesnis dokumento projektas, siūlantis apskritai iš spręsti šitą reikalą, fundamentaliai, konstituciniu lygiu, išspręsti turim omeny visas galimas jungtis, įvairiausias, įvairiausiose pasaulio šalyse esančias. Prisiminkim, kad net ir toks dalykas kaip Šveicarijos stojimas į Tarptautinį valiutos fondą buvo sprendžiamas referendumu. Prisiminkim Danijos referendumo rezultatus. Mano supratimu, šiandieną jau šito akto yra mažai. Jis, be jokios abejonės, yra reikalingas, gali būti priimtas. Čia yra daug neaiškių dalykų. Sakykim, ką reiškia euroazinis, ką reiškia postsovietinis Rytų blokas. O Lenkija, jeigu siūlys mums uniją, tai ar čia bus Rytų bloko šalis, ar ne Rytų bloko? Yra galybė tokių klausimų, į kuriuos šita projektas neatsako. Bet mano supratimu, jo yra maža jau, nes šiandien yra kita politinė situacija, Lietuvai atsiveria kitos galimybės ir kiti pavojai. Turėtų būti priimtas fundamentalesnis sprendimas, kad bet kokie Lietuvos valstybės jungimaisi į valstybių politines sandraugas turi būti sprendžiami referendumu. Todėl aš akto rengėjams vėl siūlau kaip ir anai laikais, kada siūliau aiškiai pasisakyti, kad Lietuva yra ne Tarybų Sąjungos sudėtyje, ir jūs pykote ant mūsų, kad mes šito reikalaujame, aš ir dabar siūlyčiau, kad šitas aktas būtų padarytas platesnis, nes šiandieną ja yra kitų pavojų, be šitų, kurie, be jokios abejonės, niekur nedingo iš buvusios Rusijos. Jie bus čia tūkstančius metų, nes tas hanibalas, kaip ponas Pirmininkas vienoj kalboj minėjo, stovi jau tūkstančius metų už sienos ir, matyt, stovės dar tūkstančius metų. Tų hanibalų daugėja. Taip, iš tikrųjų. Tai tada reikėtų galvoti apie tarybų... Dabar yra manoma, kad užtenka šito dalinio. Na, gerai, priimkim šitą dalinį, tik pataisykim tas tokias ne visai logiškas nuostatas, sakinius ir žodžius, kur visiškai neaišku, ką jie reiškia. Priimkime šitą aktą. Aš sutinku su tuo, bet galvokim apie didesnius dalykus, apie platesnius dalykus. Štai kad ir tas pats mūsų įstojimas į Valiutos fondą. Strimgalviais. Pone Pirmininke, kai jūs pristatinėjote jį ir po to paaiškėjo, kad visos penkiolika respublikų yra į tą fondą priimtos, tai kaip tada vertintinas jūsų pasiūlymas šito akto atžvilgiu? Po šito akto priėmimo mes galėsim reikalauti, ko gero, satisfakcijos iš tų, kurie mus su visom penkiolika respublikų į tą Valiutos fondą įstatė. Taigi mano yra tokia samprata ir aš siūlyčiau galvoti apie platesnio pobūdžio konstitucinį įstatymą, kad Lietuva jungiasi į politines sąjungas tik pritarus visai tautai referendumo keliu. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Paulauskai, jūsų kalboje, ypač pradinėj daly, buvo tiek daug netikslumų ir netiesos, kad turbūt nepradėsim čia diskusijos dėl to. Aš suprantu, kad jūs naudojatės kiekviena proga išplėtoti tam tikrus dalykus. Bet tikrai kai kas džiugina, kad jūs neprieštaraujate šio akto priėmimui. O tai, kad jūs siūlote ir dar kokį kitą fundamentalesnį aktą, tai niekas nekliudo jį parengti. Mes tikrai galėsime jį svarstyti. Tada matysim, kiek tas aktas implikuoja kokį nors izoliacionizmą, o kiek jisai iš tikrųjų apsaugo nuo skubotų sprendimų. Ponas G.Ilgūnas dabar.

Deputato S.G.Ilgūno kalba

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji, kalbėsiu apie konkretų akto tekstą. Kiekvienas Aukščiausiosios Tarybos priimamas dokumentas pirmiausia turi būti lakoniškas ir netrumpalaikis, veikiantis ir orientuojantis mus ir į tolimą ateitį. Manau, kad šie reikalavimai turėtų būti būdingi, reikalingi ir mūsų šiandien svarstomiems dokumentams. Todėl man kelia abejonę tokia ilga preambulė. Aš manyčiau, jog ją būtų galima gerokai sutrumpinti. Pavyzdžiui, preambulėje yra, sakyčiau, nevisiškai logiką atitinkantis teiginys:,,tarp jų vilkinimą visiškai išvesti Rusijos kariuomenę ir net vengimą pasiraukti nuo Lietuvos Respublikos jūrinių sienų". Jeigu visiškai bus išvesta Rusijos kariuomenė, tai ji bus išvesta iš visur: ir iš pasienio, ir iš mūsų jūros zonos, ir t.t. Manau, to nereiktų. Taip pat truputį kelia abejonę klausimas dėl jungimosi galbūt į ekonomines sąjungas su kažkokiomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis. Jeigu trečiajam tūkstantmety, pavyzdžiui, Rusija pasirodys labai demokratiška ir atvira valstybė, kas ten žino, gal tame trečiajame tūkstantmetyje mūsų Vyriausybė ir ras reikalą sudaryti kokią nors ekonominę, aš pabrėžiu, ne politinę ir karinę sąjungą.

Taip pat šičia užkertamas kelias, pavyzdžiui, sąjungai ar sandraugai su Latvija arba Estija. Čia kalbama apie anksčiau buvusias SSRS sudėtyje, draudžiama su visomis valstybėmis. Kaip žinome, Latvija ir Estija taip pat buvo šioje sudėtyje. Todėl aš siūlyčiau tokį akto tekstą: ,,Aukščiausioji Taryba, remdamasi (čia kaip tekste), kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika, ir matydama vilkinimą visiškai išvesti Rusijos kariuomenę, nutaria:

1. Puoselėjant geros kaimynystės ryšius su visomis valstybėmis, anksčiau buvusiomis SSRS sudėtyje, nesijungti į SSRS pagrindu kuriamas naujas politines ir karines sąjungas bei sandraugas.

2. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos arba NVS karinių bazių ir kariuomenės dalinių."

Taip pat truputį paredaguoti konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės ir suvereniteto apsaugos ir jį suredaguoti taip:

,,1. Lietuvos Respublika negali jungtis į jokias postsovietines, politines ir karines sąjungas ar sandraugas." Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Ilgūnai. Dabar ponas B.Lubys bus turbūt paskutinis prieš pertrauką ir susitarsim dėl pertraukos pobūdžio.

B.LUBYS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami deputatai! Aš manyčiau, kad šitokio akto priėmimas būtų labai svarbus dalykas ir pašalintų neretais atvejais spekuliatyvines nuomones apie tai, kad viena ar kita pusė, vienas ar kitas žmogus, šita Aukščiausioji Taryba ar atskiri jos žmonės  deputatai nori, kad Lietuva būtų vėl įjungta į Tarybų Sąjungos sudėtį ar kaip nors kitaip. Tačiau, mano nuomone (kai kur mano mintys kartosis su buvusio prelegento mintim), mano nuomone, mes trupučiuką išplečiam. Autoriai, sudarydami ypač preambulinę dalį, išplečia ir kartu to išplėtimo vėlesniuose traktavimuose bus visada galima rasti vienaip. Aš beveik įsitikinęs, kad šiandien mes visi galvojam, jog sudaryta tiesioginė ekonominė sutartis dėl vilnos tiekimo, dėl naftos tiekimo, dėl energijos tiekimo yra normali ekonominė sutartis ir tai yra normalus vyksmas. Mes taip galvojam, tačiau, skaitant viską, galima suprasti, kad šitokia sutartis, papras ta ekonominė sutartis, normalus ekonominis bendradarbiavimas su Rusi ja ar su kuria kita respublika, tokia veika yra nusikalstama veika, kaip rašo antrasis punktas. Vadinasi, šito akto galimas vienas skaitymas ir viena samprata šiandien ir kitas skaitymas ir kita samprata rytoj, jeigu atsiras grupė žmonių ar atsiras valdžia, kuri, pavyzdžiui, skaitys taip, o neskaitys kitaip supras taip, o nesupras kitaip. Mano nuomone, šitas aktas turėtų būti ne palyginamai trumpesnis ir, kaip siūlė deputatas K.Antanavičius, pirmoj daly po žodžių ,,po tautos pareikšta valia" viskas turėtų būti praleista. Štai netgi kai kurie momentai, kaip, sakykim, informacinės erdvės arba informaciniai klausimai, kada mes dažnai taip entuziastingai priimam tarptautinius susitarimus, pritariam ir sudarom kokias nors tarptautines sutartis, kartu kituose dokumentuose mes sakom, kad gali būti informacija iš visur ir ji yra priimtina ir privalo būti. Bet, antra vertus, mes skaitom, kad informacija, jeigu ji ateis iš Sankt Peterburgo, jau negera, o einant pagal antrą punktą galima sakyti, kad veikla, kuria siekiama klausytis šitos informacijos ar klausytis televizijos, tai yra žiūrėti arba klausytis radijo, jau yra nusikalstama veika. Mano nuomone, šita visa dalis turėtų būti praleista ir kaip tik preambulė įgautų svorio, nepalyginamai didesnio paties principinio klausimo atveju, ne detalių, bet principinio klausimo atveju. Aš siūlyčiau nutariamojoje dalyje įrašyti žodžius ,,tarpvalstybiniu mastu" po ,,puoselėjant gerus kaimynystės ryšius su visomis valstybėmis, anksčiau buvusiomis SSRS sudėtyje, tarpvalstybiniu mastu", kad nesuprastume, kad vienos ar kitos firmos ekonominis bendradarbiavimas arba koks nors bendradarbiavimas turėtų turėti neigiamą įtaką. Mes turime daryti viską pragmatiškai, aš ypač kreipiuosi į dešiniąją pusę, kuri ekonominiais klausimais dažnokai nuslysta į kairę arba dar toliau už kairės pusės, kad mes įrašytume šituos žodžius, jog valstybės mastu ir suprastume tik valstybės mastu, o ne kaip nors kitaip.

Dėl antro punkto aš norėčiau ir pats, ir kad mano anūkas skaitytų ir suprastų, jog klausyti radiją ar žiūrėti televiziją arba atsivežti į Lietuvą geros vilnos ar geros naftos, arba geros anglies, tai yra Lietuvai naudingas reiškinys. Betgi skaitant šitą punktą galima suprasti, kad tai yra veika, nukreipta prieš Lietuvą. Man atrodo, kad mūsų nesupras šituo klausimu ne tiktai šiandien, bet dar labiau nesupras rytoj. Aš ne prieš šito klausimo bu/imą, bet aš norėčiau jį skaityti ir suprasti kaip principinį klausimą.

Dėl trečio punkto aš norėčiau užduoti ponui Č.Stankevičiui klausimą. Negi lenkų kariuomenės buvimas šiandien Vilniuje būtų geresnis, negu kad yra Rusijos kariuomenės buvimas? Vadinasi, reiktų įrašyti žodžius ,,arba kitų valstybių". Mes užrašykim, kad ir kitos kariuomenės neturi būti Lietuvoje. (Balsai salėje) Nežinau, aš nenoriu diskutuoti, bet čia yra toks... Taip. Jūs galit vienaip, jūs, matyt, diskutavot šituo klausimu, bet, pavyzdžiui, man šiandien yra nesuprantama, kodėl kitos valstybės, sakykim, lenų kariuomenės buvimas Vilniuj yra geresnis negu rusų kariuomenės.

PIRMININKAS. Pone Luby, tikrai čia nėra svarstomas klausimas apie Angolos ar Pietų Afrikos, ar dar kokios nors šalies kariuomenės buvimą.

Viena kariuomenė yra labai konkrečiai Lietuvoje. Jeigu yra pasisakoma prieš tą konkretų, ne prieš teorinį, o prieš konkretų buvimą, tai čia tiktai mūsų pozicijos  politinės, derybinės ir visokios pozicijos sustiprinimas. Kažin ar jį reiktų išplauti kokiuose nors bendruose pasakymuose. Taip pat aš noriu pakomentuoti jūsų būgštavimus, kad čia galbūt gali būti suprantama ne kaip valstybinis aktas. Tai yra tikrai valstybinis aktas Lietuvos valstybės vardu, kai kalbama apie ryšius su valstybėmis, o ne apie kokios nors firmos ar įmonės ryšius su kita valstybe. Taip nebūna. Aš suprantu jūsų tam tikrą kaip gamybininko, stambaus gamybininko būgštavimą. Bet tokių interpretacijų čia niekas turbūt neįžiūri, gal tik jūs taip įžiūrėjote. Aišku, jūsų pastabos, ką jūs sakėte dėl preambulinės dalies koncentravimo ir panašiai bus priimtos domėn.

Dabar jau atėjo laikas pertraukai ir aš noriu pasiūlyti, kad pertrauke būtų ilgesnė negu paprastai, būtent valandos ilgumo pertrauka. Būtų lai ko padirbėti ir ponui Č.Stankevičiui. Jis turbūt pasikvies sau ką nors į pagalbą, tokia neformali grupė, aš norėčiau sakinį pabaigti, jeigu man deputatai leis, taip pat tą valandos pertrauką mes galėtumėm panaudoti frakcijų abejonėms dėl anksčiau siūlyto pirmojo klausimo. Arba išsklaidytume, arba, žinoma, suformuluotume kaip atsisakymą dėl Referendumo įstatymo papildymų. Bet aš vis dėlto kviesčiau per šitą pertrauką frakcijas pritarti kad Referendumo įstatymas būtų patikslintas ir papildytas maždaug taip kaip yra siūloma projekte, kad mes konsensą šituo atžvilgiu pasiektumėm Taigi yra siūlymas daryti vienos valandos pertrauką arba, jeigu kas nors dar siūlys, galima ir iki 12 val. Iki 12 val.? Galima. Prašom. Ponas V.Andriukaitis, po to ponas Č.Stankevičius. B.Rupeika dar? Taip, B.Rupeika dar

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš turėčiau kitokį pasiūlymą. Galbūt padarykim taip. Visgi išklausyti tuos deputatus, kurie nori pasisakyti būtent šiuo klausimu, kadangi mes dar turime pasiūlymų ir jų neišgirs pranešėjas, o paskui gali prasidėt diskusijos vėl iš naujo. Todėl siūlyčiau pabaigti dabar po to padaryti ilgesnę pertrauką. Taip būtų konstruktyviau.

PIRMININKAS. Galima pasvarstyti, jeigu susitarsim, kad tikrai daugiau nebus, neatsiras noro tęsti sąrašą. Yra dar devyni žmonės. Gal kas nors pasisakytų arba tikrai apsiribotume trumpais pareiškimais. Mes galim tai padaryti. Kaip galvoja ponas B.Rupeika šituo klausimu ar kitu?

B.V.RUPEIKA. Taip, aš šituo klausimu pratęsdamas jūsų mintį dėl pailgintos pertraukos. Aš norėčiau, kad jūs apsibrėžtumėte ir mes taip pat apsibrėžtume dėl premjero galimų pasisakymų arba veiksmų, kadangi reikia pagailėti laiko. Jis štai čia yra ir, matyt, premjeras reikalingesnis savo darbo vietoje turbūt, kol mes taip svarstysime. Apsibrėžkime dėl jo galimų...

PIRMININKAS. Jeigu mes pereisim dar prie vieno naujo darbotvarkės klausimo, tai mes jokios pertraukos nepadarysim ir neišspręsim ir šito klausimo, kuris dabar jau artėja prie sprendimo.

B.V.RUPEIKA. Bet pagal laiką apsibrėžkime, kada mes maždaug galime tai svarstyti.

PIRMININKAS. Aš manau, kad mes galime susitarti. Jeigu dokumentas bus suredaguotas iki 12, mes galėsime jį pabandyti priimti ir tada svarstyti premjero klausimą arba kartu su rinkimais, arba kaip nors, kaip jau čia nutarsime. Ponas S.Pečeliūnas, ponas Č.Stankevičius dar kalbės.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos, kad mes sutartume. Aišku, norinčių pasisakyti tuo klausimu, kaip matome, yra labai daug. Bet iš principo nuomonės tai nesiskiria, nes visi, kurie kalba, sako, kad mes sutinkam. Tai kam tą patį kartoti pusantros valandos? Aš manyčiau, ta valandos pertrauka, kuri siūloma, yra priimtina. Tie, kurie turi kokių pastabų, gali pateikti jas raštu, gali ateiti pas poną Č.Stankevičių ir suredaguoti visus tuos pasiūlymus, suderinti tekstą ir po pertraukos mes galėtume ateiti į salę. Kiekviena frakcija pasako savo nuomonę, kaip jau esame praktikavę tokį dalyką, ir galėtume balsuoti dėl šito klausimo. Aš manau, mes vis dėlto turėtume taupyti laiką bent tais klausimais, kuriais principinių pozicijų skirtumų nėra. O kiti klausimai, kur yra tam tikrų nuomonių skirtybių, tai frakcijos per tą valandą irgi galės paderinti savo nuomones ir paskui jas čia pasakyti. Aš manau, dirbkime konstruktyviai, taupykime laiką ir mažiau vieni kitiems tuos pačius žodžius sakykime, kai yra visuotinis sutarimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą, tikrai konstruktyvus pasiūlymas, nes redakciniai pasiūlymai gali būti pateikti raštu, tokių propagandinių ar prisiminimų pobūdžio pasisakymų būtų galima atsisakyti. Gal kai kurie iš užsirašiusių ir sutiktų, kad to nebūtų jiems išėjus į tribūną pareikšti savo 3ritarimo, ir tada greitai pabaigtume šitą sąrašą. Kaip jums atrodo, pone Palecki?

J.V.PALECKIS. Aš visiškai palaikau kolegos S.Pečeliūno pasiūlymą, tik;ai pridėčiau dar vieną dalyką. Kadangi buvo gan svarbių pasiūlymų, siūlyčiau, kad visgi kiekviena frakcija paskirtų savo atstovą į pagalbą ponui Č.Stankevičiui, ir jeigu nebus susitarta dėl kai kurių pasiūlymų, pateikti uos alternatyviam balsavimui. O kad reiktų tokio dokumento, matyt, visi nutaria.

PIRMININKAS. Prašom, pone Stankevičiau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Galbūt dar nepasisakė visi, kurie norėjo pateikti konkrečius pasiūlymus. Bet aš remiu čia pateiktą pasiūlymą ir prašyčiau visus, kurie turi redakcinių pasiūlymų ir jau juos yra pasižymėję savo tekstuose, prašyčiau paduoti juos. Noriu padėkoti už visus pasiūlymus, tikrai bus naudingi toliau redaguojant. Aš jau kai kuriuos nusiteikęs priimti iš karto. Tačiau reikia dėl to pasitarti. Aš prašyčiau, kad padėtų redaguoti keletas deputatų. Galbūt labai didelė komisija, ypač jeigu keliamos kitos visiškai kitokio dokumento koncepcijos, sutrukdytų užbaigti redagavimą. Bet man būtų naudinga, jeigu padėtų deputatai redaguoti, pavyzdžiui, deputatas R.Ozolas, deputatas J.Tamulis, deputatas E.Jarašiūnas, gal kiti, kurie bus pasiūlyti ar tiesiog deleguoti, ar pakviesti.

Aš norėčiau atsiliepti truputį keliais žodžiais iš esmės. Visgi čia kalbama apie įstojimą į kokias nors asociacijas SSRS pagrindu ir visi tie nuogąstavimai dėl Vakarų valstybių sudarytų kokių nors tarptautinių organizacijų visiškai nepagrįsti. Yra ne šio dokumento objektas. Tai tik tiek norėčiau pasakyti trumpai. Pavojus yra aiškus iš Rytų, jis niekur dar nepradingo ir nesumažėjo. Mes norime priimti visų bendrą nuostatą, visos Aukščiausiosios Tarybos nuostatą ir aš matau, kad toks palankus deputatų nusistatymas yra, tik telieka suredaguoti. Pavyzdžiui, aš jau dabar linkęs pataisyti tą punktą, kuris yra priešpaskutinis ar paskutinis preambulėje. Aiškiai po diskusijos matau, kad reikia redaguoti. Taigi dėkoju už pastabas ir kviečiu nedidelę grupę deputatų padėti suredaguoti tekstą. Tikiuosi, kad jis galėtų būti priimtinas daugeliui po redagavimo, o gal ir visiems

PIRMININKAS. Ačiū, pone Stankevičiau. Dabar mes turime galutina apsispręsti, ar tęsiam diskusiją. Aš tada kviečiu tuos deputatus, kurie gal savo mintis pateikti raštu, išsibraukti iš sąrašo, o tuos, kurie kitaip negali kalbėti iki trijų minučių. Mes tada tikrai nieko nenuskriaustume, užbaigtume diskusijas ir po pertraukos nebereiktų jau eiti į tribūnas. Ar sutinkam? Na, dėl alternatyvios, tai, žinoma, jeigu ji bus. Jeigu nepavyks suredaguoti dokumento iki galo. Kaip deputatai manytų? Kas sutink išsibraukti? Ponas Leščinskai, jūs norite kalbėti? Norite kalbėti. Tai iki trijų minučių, gerai? Ar jūs iš vietos? Gerai, iš vietos.

Deputato AK.Leščinsko kalba

A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiami deputatai, aš visiškai suprantu, kad šita aktas ir visos sąjungos ir sandraugos, kurios yra čia numatytos, tai yra draudimas tiesiogiai jungtis į minėtas sąjungas ir sandraugas. Ponas Č.Stankevičius pasakė tokią sakralinę mintį, kad mums gresia pavojus Rytų. Aš siūlyčiau neatmesti ir tokio pavojaus, kuris mums gresia ir iš Vakarų. Kodėl aš tai sakau? Paskaitykit, mieli ponai, Rusijos vyriausybės memorandumą ir jūs ten rasit labai daug be galo įdomių minčių, kad mes galim atsidurti tose sandraugose ir sąjungose visiškai aplinkiniu keliu, nebūtinai tiesiogiai jungdamiesi su buvusiom SSRS respublikom. Kadangi Pirmininkas viename iš savo pasisakymų naudojo ne lietuvių kalbą, tai yra nevalstybinę kalbą, aš leisiu sau irgi pacituoti iš Rusijos memorandumo vieną iš pastraipų originalo kalba, jeigu deputatai neprieštaraus. Memorandumo 47 punktas, štai ką jisai sako: ,,Očevidno, što dostiženije upomianutych vyše mežgosudarstvenych soglašenij (turima minty tarp buvusių NVS šalių) ne možet sostojatsia za ščiot usilij odnoj Rosiji i potrebujet analogičnych dejstvij ot drugich byvšich respublik. My otmečajem, što v krug zadač SNG MVF (Meždunarodnovo valiutnovo fonda) vchodit sodejstvija gosudarstv v tom, štoby izbegat šagov razrušitelnych dlia nacionalnovo ili internacionalnovo blagasostojanija. My imejem v vidu, što Meždunarodnyj valiutnyj fond budet ubeždat drugije byvšije respubliki pojti na takije soglašenija." Mieli ponai, į Tarptautinį valiutos fondą mes įstojom ir toks bandymas mus aplinkiniais keliais įtraukti į įvairiausias sandraugas ir sąjungas visiškai yra galimas. Dar vienas argumentas, kad iš tikrųjų tokie bandymai daromi, yra visiškai nesenas pasisakymas vieno iš specialistų, dalyvaujančio Tarptautiniame valiutos fonde. Jisai tokias mintis sako: iš tikrųjų kadangi Lietuva, Latvija, Estija (jie jas vadina Pribaltika, plius dar Ukrainą prideda) turi rublinių finansinių lėšų poreikį, tai iš tikrųjų kodėl gi šitų rublinių finansinių lėšų negalėtų suteikti Tarptautinis valiutos fondas? Ir jis atsako, taip, iš tikrųjų. Rusija yra Tarptautinio valiutos fondo narė, jinai duoda rublines injekcijas Valiutos fondui, o Valiutos fondas perduoda jas buvusioms SSRS respublikoms. Ratas užsidaro. Automatiškai Tarptautinio valiutos fondo dėka mes tampame šitų buvusių respublikų sąjungininke. Ką aš noriu pasakyti? Visiškai pritardamas šitam aktui ir kalbėdamas apie tai, kad iš tikrųjų reikia sumažinti preambulę ir panašius dalykus, noriu pasakyti, kad jungimosi kelio mes šitame akte neaptariame. Vienintelis punktas — tai yra antras punktas sako, kad veikla, kuria būtų siekiama įtraukti Lietuvą į kokias nors postsovietines Rytų sąjungas, — mano galva, yra labai prasmingas. Nutarimo antras punktas. Tik jį reikėtų gerokai papildyti, kad visokia veikla per įvairiausias tarptautines organizacijas, tarpvalstybines organizacijas, bandymas jų pagalba įtraukti į šitas sąjungas taipogi yra nusikalstama veikla. Štai ką aš norėjau pasakyti savo kalboj.

PIRMININKAS. Gerbiamas Leščinskai, jūs jau labai toli žiūrit ir įspėjat visokius bandymus galbūt net ir per Jungtines Tautas mus įtraukti į Sovietų Sąjungą. Šito gal nereikėtų daryti, nes apie Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas, kaip mums įsivesti valiutą ir kada įsivesti, ir kokia bus pagalba įsivedant savo valiutą, galima būtų kalbėti ir jūsų būgštavimai turėtų nublankti. Galbūt neverta net drumsti vandens dėl Tarptautinio valiutos fondo. Prašom, pone Morkūnai.

D.MORKŪNAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Vieną minutę tiktai. Gerbiami ponai, mes paskutines tris savaites skleidėm visuomenei iš šios Tarybos visai neraminančias, visai nedžiuginančias nuotaikas. Šiandien mes vėl pirmą kartą demonstruojam jau visai kitokią atmosferą, sutarimo, susikalbėjimo, konstruktyvumo. Dėl to noriu pareikšti apgailestavimą, kad šitokios atmosferos, esančios Aukščiausiojoje Taryboje, netransliuoja radijas. Dar daugiau — dešimtą valandą per žinias pasakė, kad deputatai nutarė netransliuoti. Aš tiesiog norėčiau paklausti, kokie deputatai nutarė, ir konstruktyvumo dėlei norėčiau paprašyti, kad vis dėlto būtų transliuojama šita kalba ir vėliau tie klausimai, kurie bus. Todėl, kad jie, man atrodo, galėtų nuteikti mūsų visuomenę daug ramiau ir geriau. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš jums galiu paaiškinti, pone Morkūnai. Iš tikrųjų mes šitą dalį galėjom transliuoti, bet mes nenorėjom transliuoti kalbų ir diskusijų dėl Referendumo įstatymo pakeitimo, nes ir taip pakankamai yra visokios...(Balsai salėje, negirdėti) Na, gerai, ponai, ar jūs tikrai norėtumėt vėl paskleisti Lietuvoj kokių abejonių, bus ar nebus referendumas. O tik tiek tebūtų paskleista. (Balsai salėje) Ne, kai mes pradėjom kalbėti pirmiausia dėl Referendumo įstatymo pakeitimų. Nedarykim dabar problemos. Iš tikrųjų kai mes svarstysim šitą klausimą po pertraukos, aš prašysiu jūsų netransliuoti mūsų svarstymų, susijusių su Referendumo įstatymu.

D.MORKŪNAS. Gerbiamas Pirmininke, jeigu galima. Aš sutinku, gerai. Tikrai dėl referendumo, matyt, nereikia, bet jeigu radijas daro įrašą tai šitokią diskusiją, matyt, tikrai vertėtų, kad jie paskui...

PIRMININKAS. Šitą diskusiją  taip. Tikrai bus galima ją turbūt transliuoti ar panašiai.

A.NORVILAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Aš labai norėčiau pakviesti vis dėlto nepermušinėti i kad neatsirastų dar dvigubai tiek pasisakančių, kiek mes jau susitarėm, kur sąrašas turėjo baigtis ponu S.Malkevičium. Nes tada galo nebus. Arba tada darom pertrauką, jeigu nepajėgiam susitarti dėl labai paprasto dalyko. Prašom, ar tikrai, pone Norvilai, norite?..

A.NORVILAS. Taip, dėl vedimo tvarkos, jeigu galima. Gerbiamas Pirmininke, atleiskit, aš noriu jums padaryti pastabą.

PIRMININKAS. Prašau.

A.NORVILAS. Kaip posėdžio vedėjui, nes beveik po kiekvieno deputato pasisakymo yra Pirmininko komentaras. Tai ne visai korektiška.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Jeigu aš pakviesiu vis dėlto trumpinti pasisakymus, gal nepykit. Ponas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš pasiūlymą jau pateikiau raštu. Tiktai noriu atkreipti dėmesį į kai kurių deputatų pasakytas ne visai tikslias mintis. Kad kažkokius prioritetus skiria kokiai nors vienai politinei jėgai. Noriu atkreipti dėmesį, kad tautininkai jau kalbėjo, kad toks dokumentas turėjo būti dar tada, kai dabartiniai LDDP vadovai matė, kad ta kariuomenė gali būti mūsų saugumo garantas. Tai čia ne dėl to, kad atstatyčiau prioritetą, bet nereikėtų vienpusiškai aiškinti.

Manyčiau, mūsų ir Valiutos fondo situaciją sulyginti — tai tas pat, kas ir dėl Jungtinių Tautų, kur mes esam įstoję arba kitur. Juk tai visai normalus dalykas, kada jau yra tarptautinio, europinio arba pasaulinio lygio. O dėl deputato R.Paulausko pasisakymo ir kad jis sau kažkokių nuopelnų priskiria (aš tik nenoriu gilintis), tiek galiu pasakyti, kad aš žinau visiškai priešingą atvejį, kada jis dalyvavo rengiant dokumentą, kuris buvo išplatintas ir kuriuo buvo norima paslėpta forma į dar didesnę sąjungą Lietuvą juridiškai įforminti, negu kad buvo. Tai va tiek, ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B.Rupeika.

Deputato B.V.Rupeikos kalba

B.V.RUPEIKA. Taip, aš pasistengsiu irgi trumpiau. Aš, tiesa, nebijau jokių komentarų ir man netgi bus malonu, jeigu kas nors ką pasakys apie mano mintis. Tačiau pagrindinė mintis, matyt, yra ta, jog šis aktas, jeigu mes jį priimsim, yra nukreiptas į Lietuvos vidų, vidaus politikai kaip nors stabilizuoti arba toms politinėms aistroms neutralizuoti negu kad užsienio politikai. Dėl to tokiu tikslu daromą žingsnį aš visiškai palaikyčiau, kad tik les šiame akte sakydami apie užsienio ryšius ir politiką nepasakytume per daug arba kai kur per mažai, kad šitas aktas po to mūsų kaip nors nepainiotų. Dėl to aš ir palaikau dabar kalbėjusį deputatą N.Medvedevą, kad visų nuomonė parlamentui apie susitikimą su Rusijos prezidentu B.Jelcinu būtų toks veiksnys, mus orientuojantis balsuojant, nes tokio akto gimimas po susitikimo su B.Jelcinu sako truputėlį daugiau, negu kad buvo džiaugtasi per Maskvos ir Lietuvos televiziją. Tačiau esminis dalykas yra referendumo klausimas. Štai mes kai kurie, matyt, lankėmės ir pas rinkės, ir toliau, ir gimines ir matėme tos žūstančios Lietuvos daugiau. Labai svarbus dalykas dabar galutinai pasakyti žmonėms, nes abejonės tebėra. Žmonės ruošiasi važiuoti, meta darbus dėl šito referendumo. Jeigu jūs ketvirtadienio rytą kalbėjote nedvejodamas dėl referendumo būtinumo, tai jau vakarop jūs šiuo klausimu buvote šiek tiek suvaržytas tos nuomonės, kurią jums pateikė, matyt, žinoma koalicija. Dėl to priėmus šitą aktą, jeigu tokia maždaug mintimi jis ir orientuosis dėl referendumo, tai, matyt, tas klausimas dėl referendumo įvykimo birželio 14-ąją vienaip ar kitaip bus kvestionuojamas. Pasisakydamas prieš referendumo atšaukimą, visgi aš noriu žinoti jūsų orientacinę nuomonę apie referendumo galimą atšaukimą. Jūs ją priimate ar kategoriškai atmetate? Nes tai spręs ir šio akto likimą taip pat.

PIRMININKAS. Pone Rupeika, jūs be reikalo siejate šitą siūlomą aktą su referendumo klausimu. Dėl referendumo aš norėjau pateikti pasiūlymą ir, kiek suspėjau, tiek pateikiau įstatymo patobulinimą tam, kad referendumas tikrai gerai įvyktų.

Ponas P.Giniotas. Pone Giniotai, jūs kalbėsit ar atsisakote? Gal nebūtina? Labai ačiū. Ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Taip, gerbiamas Pirmininke, aš noriu priminti, kad Tautos pažangos frakcija savo programinėje deklaracijoje pareiškė, kad ji yra prieš tai, kad ištrūkę iš Rytų priklausomybės papultume į Vakarų priklausomybę. Kad šis klausimas ypač yra aktualus pasaulyje, parodė net daug geresnėje padėtyje esanti Danija. Jinai to bijo, ir tai parodė įvykusio referendumo rezultatai, kurie sukėlė tokią audrą Europos Bendrijos šalyse ir ne tik jose. Mes vėl einame daliniu keliu. Iš tikrųjų mūsų Konstitucijoj reikia patikslinti, kad į bet kurią sąjungą galima jungtis tik po to, kai ta nuspręs tauta referendumo keliu. Dabar Referendumo įstatyme yra pasakyta, kad svarbiausi klausimai yra sprendžiami referendumo keliu. Tačiau jau sprendimas stoti į Tarptautinį valiutos fondą parodė, kad yra labai diskutuotinas klausimas, kas yra svarbiausia, o kas nėra svarbiausia. Tas stojimas į Valiutos fondą ir man, ir ne tik man toliau rodo, jog egzistuoja abejonė, kad į naują postsovietinę Rytų sąjungą mes įstojam per Vašingtoną.

Ačiū.

PIRMININKAS. Pone Klumby, jūsų siūlomas klausimas egzistuoja. Tai nėra komentaras, aš tiktai patikslinu, kad tai neužmiršta. Ponas V.Andriukaitis.

Deputato V.P.Andriukaičio kalba

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiami kolegos deputatai, gerbiamas Pirmininke, mane jaudina šio akto analizė tarptautinės teisės požiūriu. Norėčiau prisiminti, kai mes svarstėme Lietuvos ir Rusijos sutartį, kuri buvo pasirašyta 1991 m. liepos 29 d. ir kuri buvo mūsų ratifikuota Aukščiausiojoje Taryboje kaip tik pučo metu, griaudėjant tankams visoj Tarybų Sąjungoj, mes tik tada sutikom ją ratifikuoti, kai ponas R.Ozolas pateikė Centro frakcijos protokolinį pasiūlymą, jog ši sutartis negali būti pagrindas jokioms naujoms sąjungoms ir panašiai. Visi mes šitą pataisą gerai atsimenam. Tačiau, antra vertus, Liberalų sąjungos pareiškime buvo iškelti klausimai ir šios sutarties analizė, kuri taip ir liko atidėta ilgam laikui. O kai mes įteikėme balandžio 7 d. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui keturių deputatų socialdemokratų memorandumą dėl Rusijos ir Lietuvos sutarties, į tą memorandumą atsakymo mes negavome iki šios dienos. Tuo tarpu tie klausimai, kuriuos iškėlė Liberalų sąjungos valdyba ir atspausdino, yra ir dabar aktualūs. Aš noriu tik priminti, jog ten buvo pasakytos tokios abejonės: ar naudinga Lietuvai sutartis, kurioje aiškiai neapibrėžtas jos valstybinis statusas? Kada aš deputato Č.Stankevičiaus paklausiau dėl kariuomenės situacijos, Jis kaip tik man dar kartą patvirtino, jog būtent šita Rusijos ir Lietuvos sutartis šito varianto ir neapėmė. Vadinasi, klausimas, kurį iškėlė Liberalų sąjunga dar vasarą, yra visiškai aktualus ir dabar.

Antras jų taipogi svarbus klausimas, ar galima sudarinėti ir ratifikuoti sutartį, jau dabar akivaizdžiai pažeidinėjančią Lietuvos suverenitetą, Lietuvą traukiančią į Rusijos interesų sferą vasalinės valstybės teisėmis. Taigi, matyt, šita sutartis nebuvo mums toks tvirtas garantas, kad mes galėtume aiškiai pasakyti, jog mes nepateksime į Rusijos interesų sferą ir negalėsime būti interpretuojami tarptautinės teisės požiūriu kaip subjektas, kuris gali būti eksploatuojamas šitų didžiųjų sandraugos valstybių tikslais. Todėl šiandien tas aktas vėl man kelia tokių abejonių: pirma, jeigu mes galvojame, jog mes (o turbūt salėje nėra nė vieno deputato, kuris abejotų, jog Lietuva yra pilnateisis tarptautinis subjektas)... Toje preambulėje dar kartą kartoti, kad štai mes tais, tais, tais aktais remdamiesi esame toks subjektas, yra, švelniai tariant, visiškai ne vietoj ir nereikalingas pakartojimas. Juk Vasario 16 d. aktu mes neabejojam. Mes esam toks subjektas. Todėl dar kartą viso to deklaravimas daro dokumentą labai prieštaringą. Kas yra aktas? Ar dokumentas, nukreiptas tarptautinėn bendrijon, ar tai yra mūsų vidaus dokumentas? Čia į tuos klausimus nėra atsakyta. Lygiai kaip ir nėra atsakyta dėl doktrinos, apie kurią gerbiamas N.Medvedevas kalbėjo. Jeigu mes esame pilnateisis tarptautinis subjektas, o toks mes esame, vadinasi, mes savo konstitucinėj normoj turime aiškiai pasakyti požiūrį, jog mes j bet kokias sandraugas galime eiti tik pagal tas taisykles, kurias mes, kaip subjektas, nusistatom. Todėl šiuo požiūriu siūlymas į Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą įtraukti pataisą, jog mūsų dalyvavimas bet kokiose sandraugose galimas tik referendumo keliu, yra visiškai teisėtas ir jis visiškai aktualus dabar. Siame akte susiplaka šios dvi visiškai skirtingos tendencijos. Mano nuomone, jeigu mes turime abejonių dėl Lietuvos ir Rusijos sutarties tam tikrų niuansų, jeigu mes dabar norime pasakyti savo požiūrį dėl kariuomenės ir savo požiūrį dėl tų Rusijos ir NVS veiksmų, kuriais norima mus įtraukti į sąjungą, tai mes taip ir kalbėkime, nes Lietuvoje ir čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nėra tokių politinių jėgų, kurios galėtų galvoti kitaip ir paneigtų Vasario 16osios aktą arba Kovo 11-osios dokumentus. Vadinasi, mes turėtume tai kitaip matyti. Aš siūlyčiau, kad šitas mūsų aktas būtų ne dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės ir taip toliau, bet dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į NVS bei Varšuvos pakto šalių kuriamas politines, karines bei finansines sandraugas bei sąjungas. Aš manyčiau, kad ekonominiai dalykai čia turėtų būti atskirti. Jie turėtų būti svarstomi visiškai kitokiu lygiu. Bet politiniai ir kariniai mūsų, kaip tarptautinės teisės subjekto ir suvereno, kiausimai būtų sprendžiami. Todėl siūlyčiau šitą aktą iš esmės redaguoti ir redaguoti nukreipiant į išorę, bet ne į vidų. Ačiū.

Tolesnis klausimo svarstymas

PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Andriukaičiui. Paskutinis iš tų, kurie buvo užsirašę tada, kai mes susitarėm, kad dar pasisakys tie, kurie užsirašė, yra ponas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš apsiribosiu trumpa replika. Mes beveik dvi savaites negalėjom susitarti dėl vieno iš pagrindinių klausimų  dėl rinkimų datos. Atėjom į šitą susitikimą turėdami viltį, kad rasim bendrą kalbą, o šiandien štai dėl tokio klausimo, kuris, atrodo, visiems yra vienareikšmis ir aiškus, išsiplėtojo tokia diskusija, kad mes kartojam vienas ir tas pačias mintis ir, atrodo, tam ir galo nebus. Tai kaip bus su tais klausimais, kur iš tikrųjų mes turime skirtingas nuomones? Kolegos, aš kviesčiau visus visgi dirbti konstruktyviau, užbaigti tas diskusijas. Kas turi kokių nors pastabų, tegu nueina pas autorių ir suderina, o po pertraukos nubalsuotume šitą klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Malkevičiau. Iš tikrųjų diskusijoms, atrodo, atėjo galas. Galbūt mes jų nebeatnaujinsim, matyt, bus redaguojamas dokumentas. Tą aktą, kuris, rodos, nekėlė niekam abejonių, gal tik ponui V.Andriukaičiui, bet aš manau, gal ir jis neprieštaraus, mes priimtume. Turbūt po pertraukos ir priimsime. Siūlau dabar pertrauką iki dvyliktos. Ar pakaks mums? Pakaks. Ar ponas Č.Stankevičius dar nori kalbėti, ar paskui, po pertraukos?

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau bent vienu sakiniu atsakyti į deputato V.Andriukaičio kai kuriuos Rusijos ir Lietuvos sutarties vertinimus.

Aš noriu pasakyti, kad Rusija, šiuo metu neteisėtai laikydama kariuomenę, pažeidžia šią sutartį. Jau vien tuo ši sutartis yra naudinga kaip ginklas. Antra vertus, Rusija, perėmusi Sovietų Sąjungos teises ir prievoles, oficialiai savo prezidento įsipareigojimu, nusiųstu Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui, pasakė, kad jinai perima visas SSRS prievoles, taip pat ir išvesti kariuomenę. Aš manau, kad bet kokios čia interpretacijos ir politiniais motyvais ieškomos išvados vargu ar reikalingos. Dėl subjekto nėra jokių abejonių, dėl Lietuvos subjektiškumo tarptautinėje teisėje. Aš nežinau, kodėl jos keliamos. Aš kviečiu deputatus ir norėčiau matyti tarp tų, kurie padės redaguoti, deputatus R.Ozolą, J.Tamulį, E.Jarašiūną ir kitus, kurie norėtų padėti rengti šį tekstą, tai yra gerinti šio teksto formuluotes ir padėti jį redaguoti. Į mano kabinetą, kur yra kompiuteris. Ten mes galėtume užbaigti šį darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pone Stankevičiau. Manau, kad galbūt mums /ertėtų padaryti pertrauką iki dvylikos trisdešimt, nes mes turėsim ir čia darbo, būtų geriau tikrai jį pabaigti. Taip pat kad būtų laiko frakcijoms pasitarti dėl Referendumo įstatymo siūlomų papildymų, kurie išskirtų referendumus, kai priimamas įstatymas, ir kitokius referendumus, kurie turi reikalavimo ar pritarimo pobūdį. Pertrauka iki 12.30.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galiu pasiūlyti jums atsisėsti į savo vietas? Šiek tiek sumažinti triukšmą salėje. Per pertrauką pavyko paengti suderintą redakciją dalyvaujant daugeliui konsultantų ir iš Centro frakcijos, ir iš Liberalų ponas J.Tamulis buvo. Dabar galima pateikti jau trečią projektą su patrumpinta preambule. Tai būtų konstitucinis aktas apie Lietuvos Respublikos nesijungimą į postsovietines Rytų sąjungas. Ar galiu aš pakviesti poną Č.Stankevičių į tribūną, o deputatus dar kartą pakviesti tyliai klausytis? Svečius  taip pat laikytis tylos. Arba gal deputatai tegul užsiregistruoja, nors dar, matyt, yra jų rūmuose. Gerai, susiregistruokim. Prašom registruotis, kas dar išsiblaškę. Daugina, daugina, tuoj dalys. Registruota 106. Dar daugiau negu iš ryto.

Gerbiamieji deputatai, suredaguotas tekstas yra dauginamas ir tuoj bus dalytas. Bet aš manau, kad tuo tarpu ponas Č.Stankevičius galėtų mums įskaityti iš savo turimo egzemplioriaus. Mes turėjome ankstesnį tekstą ir bus nesunku sekti, kas pagerinta, patrumpinta ir paryškinta. Prašom, pone Stankevičiau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiamieji deputatai, redakcinė grupė dirbo sutartinai. Noriu padėkoti visiems deputatams už pateiktus pasiūlymus ir pastabas. Mes stengėmės į visus juos atsižvelgti. Kai kurie siūlymai gal buvo skirtingi. Ir ne visus, galbūt ne visus arba nebūtinai taip, kaip buvo pasiūlyta, priėmėm, bet aš galėčiau pasakyt, kad, mano supratimu, visi pasiūlymai yra įgyvendinti taip, kaip redaguojanti deputatų grupė susitarė suredaguoti tą tekstą. Aš manau, kad neliks tokių pasiūlymų, į kuriuos būtų visiškai neatsižvelgta.

Pirmiausia pakeistas dokumento pavadinimas. Priimti tie pasiūlymai dėl jo pavadinimo konstituciniu aktu. Aš dabar perskaitysiu jums visą dokumentą — konstitucinio akto tekstą. Prašau paklausyti, tuo tarpu jums išdalys tekstą kiekvienam raštu. Šiuo metu daugina sekretoriatas. Skaitau tekstą: ,,Konstitucinis aktas. Apie Lietuvos Respublikos nesijungimą į postsovietines Rytų sąjungas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16-osios ir 1990 m. kovo 11-osios aktais apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir 1991 m. vasario 9-ąją visos tautos pareikšta valia ir matydama pastangas išsaugoti bet kokio pavidalo buvusią SSR Sąjungą su visais jos užkariavimais ir ketinimais įtraukti Lietuvą į postsovietinio Rytų bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias ,,erdves", nutaria:

1. Puoselėti abipusiškai naudingus ryšius su kiekviena valstybe, anksčiai. buvusia SSRS sudėtyje, tačiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokia? buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas.

2. Veiklą, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į šio akto 1 straipsnyje nurodytas sąjungas ar sandraugas, laikyti priešiška Lietuvos nepriklausomybei su įstatymo numatoma atsakomybe.

3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių i kariuomenės dalinių."

Taip pat yra suredaguotas ir antrasis dokumentas. Tai nutarimo projektas. Nutarimas ,,Dėl akto ,,Apie Lietuvos Respublikos nesijungimą postsovietines Rytų sąjungas" įgyvendinimo". Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Valstybinę derybų su Rusija dėl kariuomenės išvedimo delegaciją griežtai laikytis šio akto nuostatų ir toliau reikalauti, kad visa Rusijos kariuomenė būtų besąlygiškai išvesta iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais.

2. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Krašto apsaugos ministeriją nedelsiant perimti į savo kontrolę visą Lietuvos valstybinės sienos perimetrą (ilgį) sausumoje, jūroje ir Lietuvos oro erdvę."

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau yra dalijami tekstai. Galbūt minutę kantrybės ir tada galėsime procedūriškai kalbėti, jeigu kas norės dėl balsavimo motyvų. Būtų pasiūlymas balsuoti. Kol dalija, ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Taip. Čia dėl teksto. Pagal tą, ką perskaitė ponas Č.Stankevičius, vietoj ,,pasiūlų", kiek aš suprantu, atsirado žodis ,,ketinimai". Mūsų frakcija siūlė ir dabar mes siūlom, kad ir toliau išliktų žodis ,,išoriniai".

PIRMININKAS. Aš suprantu. Prieš žodį ,,ketinimus", kad būtų ,,išorinius". (Balsai salėje) Aš manau, kad galim pasitarti, galim galų gale balsuoti. Jūs turit teisę siūlyti balsuoti dėl šito papildymo.

E.KLUMBYS. Jeigu tai yra atmetama, tada mes siūlom balsuoti.

PIRMININKAS. Aš suprantu. Kaip jums atrodo, pone Stankevičiau? ,,Išorinius ketinimus".

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamas kolega, mes, kai svarstėm šitą sakinį, tai tie ketinimai, kurie kyla iš buvusios SSRS, — tai jiems nėra išoriniai. Jie yra išoriniai mums. O kadangi čia kalbama apie tai, kad mėginama išsaugoti, tai mes iš Lietuvos negalim jos išsaugoti, nes nesame. Tai mes čia nematėme tokios dviprasmybės. Aiškiai pasakyta, kad mėginimai yra išsaugoti. Tai yra kitų mėginimai įtraukti Lietuvą. Toliau kalbama. Aiškiai dabartiniame tekste yra pasakyta, kad kažkas mėgina įtraukti Lietuvą. Aš manau, kad tas žodis nereikalingas. Truputį keistokai skamba išoriniai ketinimai kaip tokie. Aš nežinau, čia nėra prieštaravimų. Ta pačia proga aš norėčiau pasakyt, kad skaitydamas tekstą aš esu praleidęs žodį ir galbūt išdalytame nutarimo projekto tekste bus praleistas žodis ,,konstitucinio ak:o". Ten yra praleidimas per neapsižiūrėjimą. Aš prašau į tai atsižvelgti. mes pataisysim. Nors aš neprieštarauju tam, ką gerbiamas E.Klumbys...

PIRMININKAS. Aš galėčiau tik paklausti pono E.Klumbio: o kaip jisai žiūri į KPSS nelegalią veiklą šiuo metu Lietuvoje?

E.KLUMBYS. Aš manau, kad tai yra svetimos valstybės organizacija, tai yra išoriniai ketinimai. (Balsai salėje, negirdėti)

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš prašau kolegą nereikalauti būtinai tą žodį rašyti, nes mes tekstą redaguodami tik taip... Man atrodo, kad tas tekstas ik tai ir reiškia. Mes stengiamės, kad tekstas apimtų bendresnius dalykus. Balsai salėje)

PIRMININKAS. Jau visi turit, taip? (Balsai salėje) Ar daugiau nėra pastabų dėl teksto?

Č.V.STANKEVIČIUS. Kolega J.Tamulis man ką tik perdavė ir sako, kad mes gal redaguodami pamiršom vieną pasiūlymą, kuris mūsų jau buvo aptartas. Tai yra konstituciniame akte, 2 straipsnyje, antroje eilutėje. Aš paskaitysiu visą tą 2 straipsnį: ,,Veiklą, kuria siekiama įtraukti Lietuvos valstybę į šio akto 1 straipsnyje nurodytas sąjungas ar sandraugas". Teisingai pastebėjo, kad nurodytas. Galbūt čia galima įrašyt ,,valstybių sąjungas ar sandraugas", kadangi 1 straipsnyje sakoma ,,valstybių sąjungas bei sandraugas".

PIRMININKAS. Gali būti.

Č. V.STANKEVIČIUS. Nėra toks praleidimas, dėl kurio būtų kokios nors pasekmės, bet galima šitą praleidimą taip pat pataisyti. Pakartoti žodį ,,valstybių", nes 1 straipsnyje yra žodis ,,valstybių". (Balsai salėje)

Aš noriu pasakyt, kad ką tik dabar įteikė raštu Sąjūdžio centro frakcijos vardu, kad siūloma balsuoti dėl 2 punkto išbraukimo. Mes svarstydami redakcinėje grupėje pakeitėm tą 2 straipsnį ir kiti ten buvę deputatai, tarp jų ir iš Centro frakcijos, man atrodo, sutiko. Aš nežinau, ar Centro frakcija dabar būtinai reikalaus to balsavimo, nes man atrodo, kad tas 2 straipsnis dabar yra labai korektiškai parašytas.

PIRMININKAS. Gal Centro frakcija atsiimtų savo pasiūlymą. Kaip? Prašom, pone Ilgūnai.

S.G.ILGŪNAS. Per pertrauką Centro frakcija tarėsi ir vis dėlto priėmė sprendimą siūlyti balsuoti. Atsisakyti šito straipsnio. Vis dėlto siūlė balsuoti dėl žodžio ,,ekonomines" išbraukimo, kadangi tai gali turėti tam tikrų pasekmių, apie kurias čia buvo kalbėta anksčiau.

PIRMININKAS. Vadinasi, Centro frakcija mano, kad ekonomines valstybių sąjungas būtų galima buvusios Sovietų Sąjungos sudėtyje pripažinti

S.G.ILGUNAS. Taip. Ačiū, čia kolegos sako, kad sutinka palikti žodį ,,ekonomines".

PIRMININKAS. Taip.

Č. V.STANKEVIČIUS. Gerai, ačiū. Mes diskutavome dėl to ir dėkui, kac jūs nereikalaujat.

PIRMININKAS. Na, o jeigu antrame iš tikrųjų įrašoma ,,valstybių sąjungas ar sandraugas", jūs vis tiek reikalausit balsuot?

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš dar kartą paaiškinu Centro frakcijai, kad dabar tekste, kurį aš perskaičiau ir kurį jums šiuo metu galbūt dalija jau, straipsnyje mes turėtume antroj eilutėj, po ,,nurodytas sandraugas ir sąjungas" tarp žodžių ,,nurodytas ir sąjungas" įrašyt ,,valstybių" sąjungas. Taip, kaip rašoma pirmame punkte, kad dar būtų aiškiau. Na, čia yra pakartojimas, bet jeigu to reikia, mes galim įrašyt. Iš tikrųjų tai neturi reikšmės, bet jeigu kam nors atrodo, kad tai reikšminga, mes galim įrašyt.

PIRMININKAS. Na, tai kaip su tuo antru punktu? Surinka palikt? A.Sakalui žodis.

A.SAKALAS. Gerbiami deputatai, jeigu suprantam antruoju punktu, kad valstybės pareigūnams, tada taip. Mes sutinkam palikti ir su ta pataisa, kurią pasiūlė Pirmininkas, ,,valstybių sąjungos ir sandraugos", o jeigu čia apskritai visiems piliečiams taikoma, tai, man atrodo, nelabai realus punktas yra.

PIRMININKAS. Aš manau, kad kaip tiktai gali būti realus punktas, kai mes prisimenam ir M.Burokevičiaus partijos nepasibaigusią veiklą, visokius jedinstveninkus, karininkų sąjungą, ,,Slavianskij sobor" ir t.t. Tai visai nepakenktų šitas punktas. Yra veikla ir yra Lietuvoje.

A.SAKALAS. Bet, matot, šita veikla, jeigu galėčiau replikuoti, yra reglamentuojama Baudžiamojo kodekso, už antivalstybinę veiklą yra tam tikri straipsniai. Tai nereikėtų čia dar dubliuoti, o jeigu čia turima galvoje valstybės pareigūnai, kurie bando tą dalyką padaryti, aš mielai pritarčiau tokiam punktui.

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau dar pasakyti vieną argumentą, kurio nesakiau, dėl ko šio straipsnio reikia. Aš noriu priminti Lietuvos ir Rusi. jos sutartį, kuri jau galioja, ir ten Rusija įsipareigojo persekiot visas grupes, asmenis ir organizacijas, kurios veiktų prieš Lietuvos nepriklausomybę. Tai jeigu mes šitą veiklą kvalifikuojame kaip nukreiptą prieš Lietuvos nepriklausomybę, tai tas persekiojimas jau išplečiamas į Rusijos teritoriją ir Rusijos valdžia turės vykdyt pagal sutartį. Todėl šitas punktas yra labai reikalingas.

PIRMININKAS. Aš manau, jeigu mes reikalaujam, kad Rusijos teritorijoj tokios veiklos nebūtų, tai jau Lietuvos teritorijoj tikrai galim pareikalaut. Prašom, pone Grakauskai.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas Pirmininke, aš siūlau nutraukti diskusiją. Manau, kad aktas yra pakankamai kvalifikuotai parengtas ir mes galėtume pereiti prie balsavimo. Tačiau atsižvelgdamas į juridinės technikos reikalavimus prašyčiau pranešėją sutikti, kad redaguojant, prieš pasirašant tekstą, kiekvienas straipsnis turėtų pavadinimą ,,straipsnis". Taip reikėtų įrašyti, tuo labiau kad antrame kol kas punkte taip ir implikuojama, kad tai yra straipsniai. Tiesiog rašyt „1 straipsnis", ,,2 straipsnis", nes tai yra punktas, neturi pavadinimo. Tai reikėtų padaryti.

PIRMININKAS. ,,Straipsnis" gražesnis žodis, ką gi.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamas kolega, kadangi čia yra aktas, nesinorėtų, kaip jūs sakot, punktus vadinti straipsniais, tačiau tie punktai, arba straipsniai, yra numeruoti ir dabar nuorodą į 1 mes pavadinam, kad tai yra straipsnis, sąlygiškai, lyg ir gražesnis žodis negu punktas, kuris reiškia tašką. Gal jūs nereikalautumėt to.

PIRMININKAS. Gerai, ponas E.Grakauskas atsiėmė savo pasiūlymą, tuo labiau kad dabar neturėtų būti naujų pasiūlymų. Nebent, žinoma, kaip Centro frakcija turėjo tokią idėją balsuot atskirai dėl vieno straipsnio, nors galbūt atsiims. (Balsai salėje) Nelegali veikla. O kokia yra legali? (Balsai salėje) Taip. Kaip jums atrodo, pone Stankevičiau?

Č.V.STANKEVIČIUS. Nelegali yra ta, kuri prieštarauja šiam įstatymui. Šitas įstatymas ir įvertina, kad visą tokią veiklą laikys priešinga šitam aktui ir įstatymui, tai nelegali, jeigu turima omeny slapta. Aš nežinau, kodėl vieša veikla neturėtų būti persekiojama. Nes sutartyje su Rusija, vėl grįžtu prie to, mes nesusiaurinome šitokio veikimo, būtent jo kokio nors slapto pobūdžio arba kitokio, bet kokio pobūdžio veikla yra neteisėta, šitas aktas ir vertina ją kaip nelegalią, priešingą įstatymui.

Aš savo ruožtu norėčiau prašyti, kas siūlė 2 punkte įrašyt žodį ,,valstybių sąjungas", visgi nereikalauti įrašyt šios sąjungos, nes tada tarsi mes susiaurintume 1 straipsnio turinį. Jame yra nuoroda j sąjungą  kokios ten nurodytos ir kokiu pagrindu, ir kokių valstybių, ir kokios sąjungos ir sandraugos. Įrašius žodį, kaip aš dabar galvoju, ,,valstybių", tekstas nuo to pablogėtų. Būtų susiaurinta, tarsi ne visas 1 straipsnis čia būtų paminėtas, bet tiktai valstybės, kurios jame nurodytos. Aš prašyčiau nerašyti ,,valstybių".

PIRMININKAS. Jeigu galima, vis dėlto aš manau, kad čia nekenkia ir galbūt mes nebesiginčytume. Ten buvo valstybių sąjungos ir čia valstybių sąjungos, tai gal naujos diskusijos nebepradėkim.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš visai sutinku.

PIRMININKAS. Sutinkat, ačiū. Ponas L.Šepetys dėl balsavimo. A, ponas A.Brazauskas.

A.M.BRAZAUSKAS. Aš norėčiau irgi porą žodžių pasakyt. Pirmiausia atrodytų, kad į konstitucinio akto projektą vis dėlto išorinius ketinimus reikėtų įrašyti, tuo labiau kad kai kurie kolegos iš kitų frakcijų palaiko. Ai manau, kad visiškai nepakenks šitam dokumentui. Na, o apskritai veikla jeigu jinai yra priešiška, tai, žinoma, bus nelegali, jeigu bus legali veikla tai ji bus legali ir, suprantama, pagal įstatymus, egzistuojančius mūsų valstybėje, o jeigu bus veikla, nukreipta prieš Lietuvą, tai laikantis mūsų įstatymų bus nelegali veikla. Aš irgi palaikyčiau kolegas. Žinoma, mes balsuosim už šitą įstatymą, konstitucinį aktą, kaip frakcija, tačiau aš norėčiau priminti kolegoms deputatams ir Pirmininkui ir grįžti prie to įstatymo projekto, kurį mes pasiūlėm birželio 28 dieną, tai yra gegužės 28 dieną, ir kuriame Lietuvos Respublikos dalyvavimas valstybių sandraugose, bendrijose ir sąjungose sprendžiamas tik referendumu. Aš manau, kad šitą konstitucinį aktą būtų daug lengviau mums šiandieną priimti ir susitarti, ir aš manau, kad mes tai padarysim visi kartu. Tačiau jeigu mes priimtume šiandieną tokį protokolinį nutarimą, kad šitą klausimą, šitą konstitucinę pataisą, šito įstatymo projektą svarstytume, plius aš manyčiau, kad būtų galima (mūsų Reglamento žinovai galėtų pasakyti) gegužės 28 dienos mano pasiūlymą laikyti kaip pristatymą, o šiandieną, kada nemažai frakcijų atstovų ir vadovų pasisakė už tai, kad reikėtų padaryti tokią pataisą, kuri apimtų ne tiktai santykius su viena arba su keletu valstybių, buvusių Tarybų Sąjungos valstybių (reikia atsiminti, kad mūsų valstybių santykiuose su kitomis valstybėmis bus įvairių niuansų ir visokių klausimų), aš manau, kad kaip pagrindą, kaip fundamentą reikėtų padaryti atitinkamą mūsų dabar galiojančios Konstitucijos, Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, pataisą. Todėl aš norėčiau prašyti tokio protokolinio užrašo, kad tęstume toliau nustatyta tvarka šitos konstitucinės pataisos svarstymą. Taip užprotokoluot šios dienos protokole.

PIRMININKAS. Man regis, jeigu man nepriekaištaus, kad aš komentuoju, kad mes ir prieš pertrauką sutarėm, kad toks aktas ar tokia nuostata, ar Laikinojo Pagrindinio Įstatymo nuostata bus rengiama, o šiandien mes neturime to darbotvarkėje ir nepradėkim painioti dviejų klausimų. Aš nežinau, gal nereikėtų mėgautis tais protokoliniais nutarimais, juk darysim tai. Dabar tiktai ponas E.Klumbys.

E.KLUMBYS. Taip, dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

E.KLUMBYS. Po to, kai bus padaryti ar nebus padaryti balsavimo metu šito konstitucinio akto pakeitimai, Tautos pažangos frakcija prašo vardinio balsavimo.

PIRMININKAS. Tai dabar dėl siūlymų. Vadinasi, Centro frakcija nereikalauja atskirai balsuoti dėl 2, taip? Sutarėm, gerai? Ačiū.

L.ŠEPETYS. Galima dar vieną pastabą?

PIRMININKAS. Gal nebereikia naujų?

L.ŠEPETYS. Turiu, priėjau prie mikrofono. Norėčiau.

PIRMININKAS. Na, prašom jau jums.

L.ŠEPETYS. Dėl 2 straipsnio, kad išsklaidytume abejones, jog mokslininkų būrelis, susirinkęs kokių nors, sakysim, ekonominių klausimų aptarti, užsimintų apie kokias nors ekonomines sąjungas ir po to, kad nebūtų įtarti, jog jie veikia priešiškai, gal antrame punkte tokį terminą įrašyti, t.y. tyčinę veiklą, kuria siekiama ir taip toliau. Tyčinę veiklą. Tai tada būtų visiškai aišku, kad čia nekalbam apie diskusijas, apie veiklą.

PIRMININKAS. Aš nežinau, ar gali būti kokia netyčinė veikla. Netyčia įtraukta į sandraugą.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad į tokias sąjungas nereikėtų įstoti dėl neatsargumo ir dėl tyčios. Gal čia suprantama, kad tai vargu ar gali būti netyčinė veikla. Mes įrašėm valstybių, tai tą sutarėm jau. Visi, atrodo, pritarė,

PIRMININKAS. Dabar yra pono E.Klumbio pasiūlymas, kuriam, tiesa, pritarė ir ponas A.Brazauskas, kad būtų rašyta ,,išorinis ketinimas". Mes matome išorinius ketinimus. Nematom SSKP, ,,Jedinstvos" ir visokių ,,Slavianskij sobor", šitų mes nematom Lietuvoj. Yra piliečiai, gyvena čia, dirba. Aš siūlyčiau atsiimti šitą, mes truputį naiviai atrodytume. Ar ponas E.Klumbys vis tiek reikalauja balsuoti? Kaip? Sutinkat atsiimti? Ne, balsuot. Gerai, tada tenka balsuoti dėl žodžio įrašymo. Taip, iš karto dabar. Kad būtų įrašytas ir išorinis ketinimas, kad mes matom išorinius ketinimus. Balsavimas prasidėjo. Už šito žodžio įrašymą balsavo 41 deputatas, prieš — 45, susilaikė 9. Tekstas lieka — kaip yra. Dabar turbūt mes galime balsuoti už visą. Tiesa, buvo siūlomas vardinis balsavimas. Ar frakcija reikalauja? Gerai, prašom padalyt korteles. Jau mes Reglamento vergai. Kortelės yra? Gal tilps. Balsuojame dėl konstitucinio akto apie, gal trumpinkim, apie Lietuvos nesijungimą, apie LR nesijungimą į postsovietines sąjungas arba sandraugas. Turbūt vis tiek suprantama, kad aktas turi pilną pavadinimą. Dėl konstitucinio akto apie LR nesijungimą į postsovietines sąjungas. Truputį tiktai trumpinam, kad tilptų. Dėl konstitucinio akto apie LR nesijungimą į postsovietines sąjungas. Vis tiek aišku apie ką.

Dabar, kol bus skaičiuojami balsai, na, tikint, kad aktas bus priimtas, galėtumėm pasisakyti dėl nutarimo. Taip, nutarimo pavadinimas turi būt, taip, dėl konstitucinio akto. Vienas žodis yra įrašomas papildomai. Pavadinime. Ar nori kas nors pasisakyti dėl nutarimo projekto? Nėra norinčių pasisakyti. Galime balsuoti už visą? Kokiu būdu balsuojam — paprastu, mygtukais, kortelėm? Kortelėm. Ar yra balsų skaičiavimo komisija?

Taip, gerbiamieji deputatai, prašome susikaupti. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi in corpore. (Balsai salėje) Galbūt trys nariai jau galėtų pradėt skaičiuot, galėtų suskaičiuoti. Taip. Taip, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas ,,Dėl Konstitucinio akto ,,Apie Lietuvos Respublikos nesijungimą į postsovietines Rytų sąjungas" įgyvendinimo"? (Balsai salėje) Na, aš jūsų klausiau, ar galim taip avansu pabalsuoti tikėdami... Taip, balsuojam. (Balsai salėje) Aišku, bus negaliojantis nutarimas dėl akto, jeigu aktas bus nepriimtas. Tai čia sveikas protas tą sako.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 90 deputatų.

Nutarimo „Dėl konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" įgyvendinimo" priėmimas

PIRMININKAS. Kas prieš nutarimą ,,Dėl Konstitucinio akto ,,Apie Lietuvos Respublikos nesijungimą į postsovietines Rytų sąjungas" įgyvendinimo"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Nutarimas priimtas. O paties akto balsavimo rezultatų truputį palauksime.

Referendumo įstatymo papildymo svarstymas

Dabar, gerbiamieji deputatai, kol yra skaičiuojami vardinio balsavimo rezultatai, aš noriu paklausti frakcijų apie jų požiūrį į Referendumo įstatymo papildymą. Mes buvom susitarę, kad per tą pertrauką frakcijos suformuos savo požiūrį ir dėl paties papildymo, ir dėl svarstymo ypatingos skubos tvarka. Ar frakcijos neprieštaraus? Ar yra prieštaraujančių? Ponas A.Sakalas. Prašau.

A.SAKALAS. Taip, Centro frakcija tarėsi šiuo klausimu. Centro frakcija yra už tai, kad Referendumo įstatymą tikrai reikėtų tobulinti, ir mielai prie to prisidėsime. O dėl siūlomų papildymų, tai nuomonė yra tokia. Šitie siūlomi papildymai prieš birželio 14osios referendumą gali būti labai blogai suprasti užsienyje. Ir antras motyvas, kad šitie papildymai ir pakeitimai gali sumažinti ir pačių rinkėjų skaičių Lietuvoje. Motyvuojant tuo, kad vis tiek sumažinam kvotą, nebūtina ateiti. Todėl Centro frakcija nepritaria ypatingos skubos tvarkai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, supratau. Gaila, kad mes negalime padaryti tos įstatymo korekcijos, kuri galbūt leistų sumažinti riziką, kad bus dviprasmiškų interpretavimų. Bet Centro frakcija turi tokią teisę, žinoma, sustabdyti ypatingos skubos tvarką ir ji tuo pasinaudojo. Tuo būdu šitas klausimas toliau nebesvarstomas. Aš tiktai noriu pakviesti visus deputatus — visų frakcijų, visų partijų, visų pažiūrų, kokių jie bebūtų turėję anksčiau abejonių dėl to referendumo tikslingumo, buvo daug diskusijų, — šiandien nebekalbėti apie savo abejones, o vieningai raginti žmones, kad kuo didesnis procentas dalyvautų ir pasisakytų ,,taip" svarstant šitą iš tiesų gyvybinį Lietuvai ir labai svarbų mūsų vedamoms deryboms ir visai tarptautinei diplomatinei kovai klausimą.

A.SAKALAS. Pirmininke, galima šiuo klausimu pasiūlymą?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Aš manau, kad būtų labai tinkama, jeigu Aukščiausioji Taryba priimtų tokį pareiškimą kad ir šiandieną. Manau, kad visos frakcijos tam mielai pritartų. Tekstą būtų galima galbūt greitai parašyti per kokį pusvalandį, o jeigu buvo toks tekstas parašytas, tai juo labiau reikia priimti.

PIRMININKAS. Ponas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš labai apgailestauju dėl Centro frakcijos tokio pareiškimo, nes jeigu mes šiandien nepadarom balsavimo ir nepriimam šito sprendimo, tai iš esmės jis nelabai jau turi prasmės, nes mums reikia pradėti dirbti vieną sykį rinkiminėse apygardose ir agitacinį darbą dėl referendumo vykdyt. Todėl jeigu mes paprasta tvarka šitą priiminėsim, tai tikrai jau bus šaukštai po pietų. O tie argumentai, kuriuos buvo pasakęs gerbiamas A.Taurantas, tai, mano manymu, čia visiškai netinka. Jeigu susietume pataisą su tuo, kad bus palengvintas galbūt referendumas dėl rinkimų, tai tas neturi jokios prasmės. Jeigu per referendumą mes eitume į rinkimus, tai dar mažų mažiausiai pusę metų mes tęstume. Bet mes nesuinteresuoti šituo. Mes norim anksčiau rinkimus į Seimą daryt. Todėl čia tie dalykai nesusieti. Dėl to šitas Centro frakcijos pareiškimas rodo, kad jie nesuinteresuoti galbūt šituo referendumu dėl armijos išvedimo. Aš sakau, gal pagalvokim, gal jūs suklydot ir atsiimkit savo pasiūlymą.

PIRMININKAS. Pone Malkevičiau, jau mes nebediskutuokim dėl balsavimo motyvų, nes nebus balsuojama. Matyt, aš prasyčiau ir pono A.Tauranto nebekomentuoti šito klausimo, kuris yra sustabdytas. Nebent jeigu Centro frakcija iš tikrųjų dar šiek tiek pamąstytų, kol mes svarstom kitus dalykus, ir savo šitą sustabdymą atšauktų. O dėl buvusių pasiūlymų parengti bendrą pareiškimą, tai man atrodo, kad yra vienas iš tokių projektų pas poną S.Šaltenį. Jis yra svarstytas Sąjūdžio koalicijoje. Ir LDDP taip pat trumpą tekstą yra pasiūliusi. Galbūt kas nors pabandytų tokį parengti Bendrą ar kaip čia mes pasakytume. Pone Taurantai, jūs norite?

A. TAURANTAS. Aš ne dėl įstatymo kaip tiktai, kaip jūs ir sakėte. Aš labai pritariu gerbiamo Pirmininko nuomonei, kad iš tikrųjų nereikėtų kokių nors diskusijų dėl pačios kariuomenės išvedimo, reiktų galbūt netgi bendrą visų deputatų pasitarimą surengti, kaip geriau organizuoti visą darbą iki referendumo, kad kuo daugiau į jį ateitų. Aš primenu, kad nuo pat referendumo paskelbimo mūsų frakcija jokių daugiau abejonių dėl jo reikalingumo ar panašiai nėra niekur viešai sakiusi, buvo tiktai svarstymo metu pasakyta mūsų pozicija. Todėl aš labai apgailestauju, kad ką tik gerbiamas S.Malkevičius ir pats Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir kai kurie kiti deputatai reiškia abejones, kad galbūt kai kurie deputatai nenori to kariuomenės išvedimo. Aš manau, kad tai kaip tiktai suteikia galimybę kitiems žmonėms tokią mintį priimti, kad gali būti Lietuvoje kokių nors kitų nuomonių dėl kariuomenės išvedimo. Nereikėtų tokių minčių kad ir kokiais motyvais iš viso sakyti. O tiesiog sutelkti pastangas, kaip geriau žmones agituoti.

PIRMININKAS. Taip. Ar tikrai reikia dar komentuoti tą klausimo svarstymo sustabdymą, ar kalbam tik apie pareiškimą. Galbūt... (Balsai salėje) Aš prašyčiau, jeigu galima, netęsti. Ar tikrai norite pasisakyti? Ponas R.Maceikianecas, ponas Č.Stankevičius. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, mes taip pat už tai, kad priimtume šiandien atitinkamą kreipimąsi į gyventojus, bet prašyčiau atkreipti dėmesį, kad duotume šansą Vilnijos krašto žmonėms taip pat dalyvauti. Mes šiandieną vėl gavom naują E.Jarašiūno, P.Varanausko, S.Malkevičiaus projektą pratęsti porai mėnesių administracinį valdymą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Išmetam tokį projektą ir nepriimam nutarimo dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose rinkimų organizavimo, tai mes beveik prarandam šansus, kad žmonės tikrai aktyviai dalyvaus šitame referendume. Aš prašyčiau visgi šią savaitę priimti šitą mūsų pateiktą projektą dėl rinkimų paskyrimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.

PIRMININKAS. Ponas Maceikianecai, iš tikrųjų tokia nuostata yra, kad jeigu mes sutariam dėl rinkimų datos į Seimą, tai ta pati data yra ir rinkimų į tų rajonų tarybas. Tai čia tiktai sutarimas dėl datos būtų. (Balsai iš salės) Gerai, aš nemačiau, man rodos, dėl to mes galim susitart, nes tokia nuostata Sąjūdžio koalicijos buvo anksčiau išreikšta, tai turbūt... (Balsai iš salės) Palaukit, tai čia yra atskiras dalykas. Čia yra tam atvejui, jeigu mes nesusitarsim dėl rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą. (Balsai salėje) Tai, ką aš sakiau apie Sąjūdžio koalicijos nuostatą, tai visai nesikeičia. Prašom, pone Stankevičiau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Čia deputatas A.Sakalas ką tik pasiūlė priimti Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą, kuris telktų vieningam balsavimui, bet ką tik prieš tai ta pati frakcija visiškai ignoravo žmonių norą, kad būtų pakeistas balsavimo laikas. Tai jie iš tikrųjų galėtų dalyvaut balsavime vasaros metu, ir vienas kitam tie dalykai prieštarauja. Šitai atsilieps neabejotinai ir agitacijai. Tas pareiškimas neatsvers to, kas yra padaryta atmetant įstatymo pakeitimo svarstymą. Man tik gaila, kad viena ranka yra daroma vienaip, kita  kitaip. Reikėtų kažkaip iš tikrųjų veikti visapusiškai, kad referendumo rezultatai būtų kuo geresni.

PIRMININKAS. Čia ponas Č.Stankevičius tikrai priminė vieną įstatymo projekto labai dalykišką, konkrečią dalį. 27 straipsnio pirmąją dalį, kuri leistų pratęsti balsavimo laiką. Rinkimų komisija galėtų paskelbti taip, kaip tikrai žmonės Lietuvoj, ypač kaime, nori, kad galima būtų balsuoti anksčiau. Ar tikrai Centro frakcija blokuoja ir šitą pasiūlymą? (Balsai salėje) Tai mes tada galim svarstyti šitą įstatymą ypatingos skubos tvarka, na, ne visą, bet, sakysim, štai tiek, kiek yra. (Balsai salėje) Prašom, pone Palecki.

J.V.PALECKIS. Aš vis dėlto pasisakyčiau už Aukščiausiosios Tarybos bendrą pareiškimą, palaikantį referendumą ir kviečiantį visus balsuoti. Atkreipčiau dėmesį dar į vieną, mano galva, gana svarbią detalę. Iki referendumo liko 5 dienos, o mūsų televizija ir radijas, kurie yra valstybiniai ir atskaitingi Aukščiausiajai Tarybai, mano manymu, labai neaktyvūs. Jeigu prisiminsim gegužės referendumą, daugelis savaičių prieš to referendumo datą jau buvo labai emocingos. Kartais, sakyčiau, ir labai savotiškai buvo nušviečiamas tas referendumas ir kviečiami visi balsuoti. Dabar šitai neatliekama. Nežinau, ar reikia Aukščiausiajai Tarybai pakviesti įsijungti televiziją ir radiją aktyviau į šitą kampaniją, gal ir nebūtinai, bet aš laikyčiau, kad atkreipti vadovybės dėmesį į šį klausimą ar seniūnas, ar jo pavaduotojai privalėtų.

PIRMININKAS. Tai tikrai reikia padaryti. Tas pasyvumas yra labai aiškiai matomas. Būtų gerai, kad ir spaudoje nebūtų dviprasmiškų pasisakymų dėl to referendumo, ką aš jau prieš tai minėjau, kad būtų atidėtos abejonės ir būtų tiktai už. Ir aktyviai už.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo" priėmimas

Ar mes galėtume svarstyti Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 27 straipsnio pakeitimą. ypatingos skubos tvarka? To straipsnio, kuris leis praplėsti balsavimo laiką. Jeigu bus atskiras toks įstatymo projektas, ar Centro frakcija nestabdys jo svarstymo ypatingos skubos tvarka? Šito nestabdo. (Balsai salėje) Tai dabar nutarkime, kad yra įstatymas, kurį sudaro iš viso vienas punktas. Įstatymo pakeitimas. Iš tikrųjų čia yra papildymas. Yra įrašomas vienas papildomas sakinys. Laikas nekeičiamas, bet tiktai leidžiama jį keisti papildomu sakiniu. Gerai, gali vadintis pakeitimas. Tai Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo". Jį sudaro vienas punktas. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: (vėl įstatymo pavadinimas) 27 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: referendumo dieną balsuojama nuo 8 iki 20 valandos." Taip buvo, ir toliau: ,,Respublikos referendumo komisija, likus iki referendumo vykdymo datos ne mažiau kaip trims dienoms, turi teisę nustatyti ilgesnę balsavimo trukmę, tačiau visais atvejais balsavimas negali prasidėti anksčiau kaip 6 valandą ir turi baigtis ne vėliau kaip 23 valandą." Dabar turim sutarti, kad pirmiausia svarstome ypatingos skubos tvarka. Ar nėra prieštaravimų? Ar nė viena frakcija neprieštarauja? Ačiū. Galbūt pabalsuokime, kad nebūtų kokių formalių abejonių. Kortelėmis? (Balsai salėje) Kvalifikuočiausias asmuo, abu kvalifikuočiausi sako, kad reikia. Jie sutinka patys skaičiuoti. Jie sutinka patys skaičiuoti. Ar jūs pavedat laikinai skaičiavimo komisijai suskaičiuoti balsus? (Balsai salėje) Gerai. Kas už tai, kad svarstom ypatingos skubos tvarka?

PIRMININKAS. Už balsavo 102. Taip?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.

PIRMININKAS. Už balsavo 102. Kas prieš?

Prieš nėra. Kas susilaikė? Taip, kai kurie nedalyvauja. Taigi šitas sprendimas padarytas.

Dabar, jeigu nėra prieštaravimų, mes galėtume balsuoti ir už patį įstatymą. Bet gal kas nors nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Dabar formaliai pristatyti dar kartą, jeigu nebus dėl balsavimo motyvų, ar prieš tai reikia formaliai pristatyti? Formaliai pristatau. Bus balsuojama už Lietuos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo".

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 27 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip:

Referendumo dieną balsuojama nuo 8 iki 20 valandos. Respublikos referendumo komisija, likus iki referendumo vykdymo datos ne mažiau kaip ims dienoms, turi teisę nustatyti ilgesnę balsavimo trukmę, tačiau visais atvejais balsavimas negali prasidėti anksčiau kaip 6 val. ir turi baigtis ne mažiau kaip 23 valandą."

Ar viskas aišku? Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti? Ačiū. Tokiu būdu balsuojam? Kortelėmis. Kas už tai, kad šitas įstatymas būtų priimtas? Pone Patackai, prašom į salę. Už balsavo 101 deputatas. Kas prieš? Prieš nėra. Kas susilaikė? Susilaikė 1. Tokiu būdu balsavus 101 deputatui už, niekam neprieštaravus ir 1 susilaikius įstatymas priimtas.

Tolesnis Referendumo įstatymo kitų papildymų svarstymas

Gerbiami deputatai, ar niekas neprieštarauja, kad būtų antras punktas apie įstatymo įsigaliojimą nuo jo priėmimo dienos? Nėra prieštaraujančių. Ačiū.

Dar kol laukiame rezultatų, galime pereiti prie likusio mums darbotvarkės antrojo punkto. Gerbiamas Šalteni, jūs turite savo projektą ir jūs parengsite bendrą pareiškimą? Taip.

Gerbiamieji, aš atsiprašau truputį, dar tas klausimas dėl referendumo įstatymo iš tikrųjų; ne visai pabaigtas. Jis pabaigtas tiek, kiek galėtų padėti birželio 14-ąją apskaičiuoti, bet pasiūlymas yra bendresnio pobūdžio, jis taiso tam tikrą įstatyme esamą spragą ir jo svarstymas galėtų būti fiksuojamas, ir tęsiamas. Galbūt ne ypatingos skubos tvarka, kaip siūlė Prezidiumas, o skubesne tvarka. Tada reikėtų pabaigti, aiškiai pristatyti visa tai, kas jame yra, ir duoti normalią procedūrinę eigą. Ar jūs nieko prieš, jeigu tai būtų daroma? Aš manau, kad nėra prieš Kadangi įstatymo projektas yra pateiktas, jis buvo Prezidiumo siūlomas ypatingos skubos tvarka, bet vienai frakcijai užprotestavus prieš ypatingos skubos tvarką, tai nėra įstatymo projekto atmetimas. Mes galėtume sutarti, kad jis skubesne tvarka svarstomas, nes jo esminis dalykas yra kaip tiktai skiriamoji riba tarp referendumu priimamų įstatymų ir referendumo būdu gaunamos piliečių valios paraiškos, kuri turi reikalavimo, pritarimo arba konsultacinį pobūdį Esamame įstatyme turim tik paminėta, kad gali būti tokių referendumų bet jie niekaip neapibrėžti. Todėl šitą spragą taisyti vis tiek reikia. Aš manau, kad jūs man leisit pristatyti, paaiškinti dar kartą klausimą ir po to ji" jau bus darbotvarkėje. Taip mes buvome ir nutarę.

Taigi dabar jau to įstatymo antrasis punktas yra priimtas. Jo nėra, o esmė, kaip aš sakiau, yra ta, kad 7 straipsnyje būtų antroji dalis, kuri buvo tokia labai lakoniška, kad prireikus gali būti rengiami ir konsultaciniai pritariamieji referendumai. Dabar ji siūloma išsamesnė, kad prireikus gali būti organizuojami ir reikalaujamieji arba pritariamieji piliečių valios paraiškos bei patariamieji konsultaciniai referendumai. Birželio 14-ąją mes turime kaip tik tokį reikalaujamąjį referendumą. Yra išryškintos charakteristikos. Po to tolesniuose straipsniuose, ypač 32 straipsnyje (aš labai norėčiau, kad tie, kurie triukšmauja, tyliai triukšmautų, trukdytų tiktai sau bet ne kaimynams), 32 straipsnyje yra išskiriama, kai įstatymas priimamas referendumu, jis priimtas, jeigu jo projektui pritaria daugiau kaip pusė piliečių, įtrauktų į sąrašus. Taip pat referendumas, kuriame turėjo būti priimtas įstatymas, būtent įstatymas, dalyvavo mažiau kaip pusė piliečių įtrauktų į sąrašus, referendumas laikomas neįvykusiu. Tame 32 straipsnyje esmė yra nauja ketvirtoji dalis dėl tų visų kitokių referendumų, kuriais įstatymai nepriimami arba nesprendžiami įstatyminio svorio klausimai. Tai ta dalis skamba taip: jeigu referendumas yra reikalaujamoji arba pritariamoji piliečių valios paraiška arba patariamasis konsultacinis referendumas, tai yra pateikiamos kaip alternatyvos, jo rezultatai apskaičiuojami nuo dalyvavusių referendume piliečių skaičiaus. Kitaip sakant, aš komentuoju, jeigu alternatyviame balsavime nė viena alternatyva negauna daugiau kaip 50 procentų, tai nereiškia, kad jos abi atmestos. Žinoma, Prezidiume dar buvo pasiūlymas, kad būtų vis dėlto nustatyta tam tikra riba ir tam dalyvavusių referendume piliečių skaičiui, kad ji nebūtų kokia nors paradoksaliai maža leistina. Galėtų būti toks variantas: toks referendumas laikomas įvykusiu, jeigu balsavime dalyvavo ne mažiau kaip trečdalis į sąrašus įtrauktų piliečių. Taip buvo siūloma Prezidiume Tautos pažangos ir, man rodos, Centro frakcijos atstovų. Na, ir toliau yra tiktai patikslinimai dėl įstatymo, kaip įstatymas įsigalioja, jeigu nenustatyta kita įsigaliojimo tvarka, paskui taip pat, kaip priimtas įstatymas arba konstitucinio turinio aktas gali būti pakeistas ar panaikintas. Tik tokiu pačiu būdu, kuriuo jis buvo priimtas. Čia yra tokie esamo įstatymo pagerinimai, kad nebūtų neaiškumų, kurių šiuo metu dar yra.

Ar galime sutarti, kad šis įstatymas be antrojo punkto, kurį jau priėmėm kaip atskirą įstatymą, yra pristatytas svarstymui skubesne tvarka?

A.SAKALAS. Pirmininke, galima dėl procedūros?

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Pirmininke, man atrodo, būtų labai racionalus dalykas, jeigu šitą įstatymą peržiūrėtų ir padarytų išvadą Valstybės atkūrimo komisija, pasikvietusi įvairių frakcijų atstovus, Teisinė komisija. Man atrodo, po to mes visai nesunkiai galėtume išspręsti šitą klausimą, o dabar, man atrodo, šiandien įstatymo tiktai pirmasis pateikimas ir vargu ar mes galime jau išspręsti tokius sudėtingus klausimus kaip kvotą. Tarkime, ten įstatyme parašyta 30%, galbūt ne 30 reikėtų, o daugiau procentų ir t.t. Tokių ginčytinų vietų yra, todėl aš siūlyčiau pasiūlyti Teisinės sistemos ir Valstybės atkūrimo komisijoms skubia tvarka apsvarstyti jūsų pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš manau, kad šitos mintys neprieštarauja vienos kitoms. Skubesne tvarka nereiškia, kad mes tuoj balsuosime ir jį priimsime. Mes dabar turėtumėm pabalsuoti, kad jį apskritai svarstom skubesne tvarka, o po to pavedam, kaip jūs sakėte, Teisinės sistemos komisijai ir Valstybės atkūrimo komisijai peržiūrėti, taip pat skubiai peržiūrėti. Ar ponas I.Pangonis norėjo ką pasakyti? Nėra kam skaičiuoti balsų, jūs norėjot pasisakyti? A, diskusijai. Taip, aišku. Prašom, pone Antanavičiau, kol mes sutvarkysim sąrašus.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad yra Reglamentas, yra procedūros ir niekada nebūna priimama skubesne tvarka pristatymo metu. Pristatymo metu turi būti Juridinio skyriaus išvados, o Juridinio skyriaus išvadų neturėdami, mes negalim jokios skubesnės tvarkos šiandien priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Žinovai, kurie sėdi šalia manęs, sako, kad apskritai tai yra galima ir pristatymo metu, bet dėl Juridinio skyriaus išvadų jūs esate teisus ta prasme, kad jos formaliai nepažymėtos. Tą įstatymą rengė kaip tiktai Juridinio skyriaus darbuotojai. Ponai J.Žilys ir V.Sinkevičius. Tiktai tiek, kad ten nėra jų parašų kaip Juridinio skyriaus. Taigi jeigu jūs labai formaliai reikalausit, jūs būsit teisus, bet būtų galima ir priimti tikrąją padėtį, kad Juridinis skyrius rengė. Vadinasi, jis aprobavo šitą tekstą. Prašom, pone Klumby.

E.KLUMBYS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos! Mes suprantame, kad dabar pono V.Landsbergio pasakytas pasiūlymas dėl skubesnės tvarkos yra pagrįstas ir jisai turėtų būti balsuojamas, tačiau mūsų frakcija mano, ir tai būtų alternatyvus pasiūlymas, kad Referendumo įstatymas, kuris yra parengtas LTSR Aukščiausiosios Tarybos, yra visiškai netobulas. Mes matėm tuos netobulumus dar tuomet, kai ginčijomės dėl parašų, kai buvo rengiamas gegužės 23iosios referendumas. Ten yra begalė taisytinų dalykų. Dėl to mes siūlome sudaryti tarpfrakcinę komisiją, kuri su Valstybės atkūrimo ir Teisine komisija parengtų išvis naują Referendumo įstatymo redakciją, o neužsiimtume netikusio įstatymo taisymu. Tai būtų alternatyvus mūsų pasiūlymas.

PIRMININKAS. Pone Klumby, jūsų pasiūlymas yra neblogas, bet jis taip pat neprieštarauja tam, ką mes dabar svarstome. Jeigu jūs leisite, tai aš pasakysiu iki galo. Gerai. Tai, kad įstatymas netobulas, mes nuo to ir pradedam kalbą. Čia yra pasiūlymai kai ką, tokius svarbiausius dalykus pradėti tobulinti jau dabar. O lygia greta gali būti ir turi būti tikriausiai rengiamas naujas Referendumo įstatymas. Tam niekas neprieštaraus. Mes taip pat kai kada sukryžiuojam špagas dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo. Ar jis jau toks netobulas, kad jame jokių papildymų ir pataisų negalime daryti, tik laukt naujos Konstitucijos, ar vis dėlto, kol gyvenam pagal jį, kai ką jame ir tobulinti ar papildyti. Čia to paties rango špagų dabar kryžiavimas. Prašom. Ponas V.Andriukaitis nori kalbėti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad nebereikia tęsti toliau diskusijos tuo klausimu. Yra vienas konstruktyvus pasiūlymas sudaryti deputatų grupę, kuri parengtų ir kartu derintų tuos pasiūlymus, kurie yra, ir kartu pamėgintų peržiūrėti, ką galime pakeisti Referendumo įstatyme arba parengti jį naują. Vienu ir kitu atveju šios pataisos yra reikalingos. Manyčiau, kad reikia pabaigti diskusiją ir priimti nutarimą, kad tokia darbo grupė sudaroma, ir patvirtinti darbo eigą, kad, tarkime, per dvi savaites bus pateiktos visos galimos šio įstatymo variacijos.

PIRMININKAS. Taip, pone Andriukaiti, jūs manote, kad šitie du pasiūlymai vienas kitam prieštarauja, nors man atrodo, kad jie neprieštarauja vienas kitam. Jūs tada netiesioginiu būdu pasisakot prieš šito įstatymo projekto svarstymą skubesne tvarka. Neprieštaraujat? O grupę sudaryti, be abejo, tai čia... Tada mūsų nuomonės sutampa. Gal galėtumėm, gerbiami kolegos, iki pertraukos išspręst šitą klausimą balsavimu, taip pat, jeigu norite, ir sudaryti naują įstatymo rengimo grupę, taip? Ar galėtumėm balsuoti, o paskui dar sužinosime ir vardinio balsavimo rezultatus? Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo projekto svarstymui skubesne tvarka?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kairioji pusė, jeigu galima, pakartokite balsavimą, nes gerbiamas B.Genzelis nespėjo suskaičiuoti visų.

PIRMININKAS. Tai gal tada visi palaikykim. Jeigu kas nors nespėjo suskaičiuoti, tai tegu dar kartą suskaičiuoja.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 56 deputatai.

PIRMININKAS. Kas prieš? 

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  23.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 18.

PIRMININKAS. Už šito įstatymo svarstymą skubesne tvarka balsavo 56 deputatai, prieš — 23, susilaikė 18. Taigi pritarta svarstymui skubesne tvarka. Jeigu reikia, jeigu labai trumpai. Iš vietos.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Aš nesuprantu savo kolegų, kurie teigė, kad Referendumo įstatymas netobulas, kad jį reikia taisyti, kai einame į tokį svarbų referendumą kaip armijos išvedimas, ir prieštaraujame dėl tų pataisų, kurios buvo pateiktos.

PIRMININKAS. Mes kai kada čia daug ko nesuprantam, bet toks yra gyvenimas, kurį ne visada lengva suprasti.

Gerbiami kolegos, galbūt jūs sutiksite, kad dėl komisijos naujam Referendumo įstatymui rengti pavestumėt Prezidiumui apgalvoti ir pasiūlyti. Jeigu mes dabar gaišime laiką kokiems kandidatų kėlimams? Aš manau, tai nebūtų racionalus laiko naudojimas. Galime ir frakciniu pagrindu, jeigu jūs manot, kad tai bus pats kvalifikuočiausias komisijos sudarymas. Čia svarbu juridiškai, matot. Bet, aišku, galima turėti įvairių nuomonių. Jeigu jūs pavesit Prezidiumui, Prezidiumas tikriausiai atsižvelgs į pageidavimą, kad būtų įvairių frakcijų atstovai arba ir visų. (Balsai salėje) Aš manau, kad kol Prezidiumas pateiks projektą.

Akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas" priėmimas (vardinio balsavimo rezultatai)

Dabar, jeigu jūs leidžiate, prieš pertrauką aš perskaitysiu vardinio balsavimo rezultatus dėl konstitucinio akto apie nesijungimą į postsovietines sąjungas. Reglamentas reikalauja skaityti ištisai, mes tiktai nevykdom vieno reikalavimo  atsistojimo. Balsuota taip, aš, jeigu jūs leisit, skaitysiu tik pavardes. Terleckas už, Sakalas už, Razma nedalyvavo, Andriukaitis už, Prunskienė nedalyvavo ar nebuvo, matyt, yra skirtumas, Oželytė nedalyvavo, Genzelis už, Vagnoriaus balsas suspenduotas, Kuzmickas už, Sabutis už, Vaitiekūnas už, Petrovas už, Antanavičius už, Ambrazaitytė už, Zingeris už, Tupikas nebuvo, Tamulis už, Okinčicas už, Čobotas nebuvo, Balcevičius už, Abišalos — suspenduotas, Nedzinskienė už, Patackas už, Ambrazevičius už, Jarmolenka už, Katkaus nebuvo, Taurantas už, Stankevičius už, Paliūnas už, Simutis už, Šerkšnys už, Povilionio nebuvo, Paulauskas už, Saudargo — suspenduotas, Varanauskas už, Norvilas už, Karvelis už, Rasimavičius už, Plečkaitis nebuvo, Malkevičius už, Gentvilas už, Giniotas už, Hofertienė už, Žalys už, Lapinskas už, Morkūnas už, Kačinskas už, Ozolas už, Stakvilevičius už, Sėjūnas už, Beinortas už, Liaučius už, Landsbergis už, Jarašiūnas už, Astrauskas už, Paleckis už, Pečeliūnas už, Glaveckas už, Kolesnikovas už, Alberto Šimėno  suspenduotas, Valatka už, Jonas Šimėnas nebuvo, Ulba už, Bičkauskas už, Karoblis už, Januška už, Šličytė už, Svarinskas už, Gajauskas už, Laurinkus už, Pikturna už, Grakauskas už Baldišio — suspenduotas, Juknevičius už, Kvietkauskas už, Vaišvilos — su spenduotas, Inta už, Puplauskas už, Kumža nebuvo, Račas už, Kašauskas už, Motieka už, Degutis nedalyvavo, Beriozovas už, Arlauskas už, Aksomaitis nebuvo, Leščinskas už, Rimkus už, Gerdaitytė už, Ramonas nebuvo, Ražauskas už, Rastauskienė už, Poškus nebuvo, Valionytė už, Kropas nebuvo, Žiemelis už, Andrukaitienė nebuvo, Apšega už, Uokos — suspenduotas, Klumbys už, Šaltenis už, Miškinis už, Papovas už, Kudaba nedalyvavo, Pirožkovas susilaikė, Juršėnas už, Suboč už, Jankelevičius už, Peško už, Akanovičius už, Tomaševičius už, Maceikianeco sugadintas, Jurgelis už,

Rupeika už, Grinius už, Saja už, Ilgūnas už, Lubys už, Medvedevas už, Brazauskas už, Andrikienė už, Vilkas už, Iešmantas už, Gudaitis nebuvo, Endriukaitis už, Butkevičiaus  suspenduotas, Treinys už, Milčius už, Prapiestis už, Rudys už, Jasukaitytė už, Mačys už, Pangonis už, Rudzys nebuvo, Šepetys už, Survilos — suspenduotas, Dringelis už, Gajauskaitė už. Ponas R.Maceikianecas sako, kad jis balsavo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ties pataisymu nėra jo parašo, todėl negalime laikyti, kad — už. Jeigu pasirašys dabar, tai tada bus galima įskaityti.

PIRMININKAS. Pamiršo pasirašyti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nepamiršo, nepasirašė.

PIRMININKAS. Ar procedūra leidžia taisyti biuletenį? Taip.

L.ŠEPETYS. Gerbiamas Pirmininke, yra siūloma šį sąrašą atspausdinti ,,Lietuvos aide". Gerbiamas Pirmininke, galime kreiptis?

PIRMININKAS. Taip, taip. Aš girdžiu.

L.ŠEPETYS. Yra siūloma šiuos gražius balsavimo rezultatus paskelbti ,,Lietuvos aide".

PIRMININKAS. Gražus pasiūlymas. Mes tuos pasiūlymus apsvarstysime po to, kai bus paskelbti balsavimo rezultatai. Dabar, pataisius vieną biuletenį, už balsavo 109, prieš nėra, susilaikė 1. Seniai nebuvęs vieningas balsavimas. (Plojimai) Ką reiškia sutarti. Ponas S.Šaltenis nori žodžio.

Nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos darbo rengiantis 1992 m. birželio 14 d. referendumui" projekto ir pareiškimų Lietuvos žmonėms dėl dalyvavimo referendume svarstymas

S.ŠALTENIS. Aš manau, kad mes prieš išsiskirdami sugebėtumėm priimti kelis nutarimus. Aš pritarčiau pono J.Paleckio pasiūlymui, kuris, man atrodo, labai reikalingas dėl radijo ir televizijos. Man teko šnekėtis su radijo ir televizijos vadovais. Jų požiūris truputėlį kelia nerimą. Tai gal mes galėtumėm priimti tokį nutarimą? ,,Pasitinkant birželio 14-osios referendumą, įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinį radiją ir televiziją skirti daug daugiau vietos aiškinant šio referendumo būtinybę ir svarbą." Tai paskatintų juos daugiau krutėt.

Paskui dėl pareiškimo. Man atrodo, kad pasiūlytas LDDP pareiškimas dėl birželio 14osios referendumo yra visiškai puikus, ir, man atrodo, jis kaip tik padėtų geriau jaustis to pareiškimo rengėjams. Geresnė savijauta būtų visų ir vestų į susitaikymą. Aš siūlyčiau šituos dokumentus priimti.

PIRMININKAS. Ar jūs savo pasiūlymo neteikiat?

S.ŠALTENIS. Kitas pasiūlymas. Buvo sumanymas, kad visi pasirašo po tokiu labai trumpu... kad mes, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, vieningai pasisakom už svetimos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos dar šiais metais ir kviečiame visus mūsų rinkėjus birželio 14ąją — gedulo ir vilties dieną,. kaip ir per vasario 9-osios plebiscitą, ateiti į balsavimo apylinkes ir pasakyti ,,taip". Mes manom, kad būtų galima su parašais iškabint rinkiminėse apygardose, jeigu visi sutiktų pasirašyt. Tai būtų galima du tokius. Lygiai taip pat ir LDDP.

PIRMININKAS. Tai gal mes galime sujungti juos?

S.ŠALTENIS. Ne, abudu. Nepakenks, jeigu sutinkat.

PIRMININKAS. Gerai, galima ir taip.

S.ŠALTENIS. Ir dėl radijo ir televizijos visi sutinka turbūt?

PIRMININKAS. Dėl radijo ir televizijos. Žodis ,,pasitinkant referendumą". Gal reikia...

S.ŠALTENIS. Ruošiantis...

PIRMININKAS. Ponas Stankevičiau, jūs norite pasisakyti?

Č.V.STANKEVIČIUS. Dėl radijo ir televizijos. Norėčiau, kad būtų šiek tiek pataisytas tekstas, kurį pasiūlė kolega S.Šaltenis. Radijas ir televizija turi skirti ne tik daugiau laiko, bet turi skirti patį tinkamiausią laiką ir tiek, kiek jo reikia. To reikalauja įstatymas ir tai nėra malonės dalykas. Aš už tai, kad įpareigotume radiją ir televiziją, bet agituoti pačiu tinkamiausiu laiku.

PIRMININKAS. Tinkamiausią laiką ir didžiausią dėmesį. Gerbiami deputatai, skelbiu pertrauką iki 15 val. 10 min. Atsiprašau, iki 15 val. 30 min.