ŠIMTAS KETURIASDEŠIMT ANTRASIS POSĖDIS

     1992 m. birželio 4 d.


    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Č. JURŠĖNAS

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom sėstis, pradėsim mūsų popietinį vakarinį posėdį. Iki kiti kolegos ateis į salę, gal truputėlį pasitarkime. Matyt, mes šiandien dirbsim pagal sutrumpintą grafiką. Pirmadienį 10 val. turime pagal tradiciją ir pagal geležinį susitarimą rinktis į 308 kambarį. Turi rinktis frakcijų ir nuolatinių komisijų vadovai, seniūnijos atstovai ir t.t. Antradienį taip pat pagal bendrą susitarimą irgi turime rinktis į posėdį. Mes kitos savaitės darbotvarkės dėl menko deputatų skaičiaus negalim patvirtinti. Todėl pirmadienį, kai sutarsime tame mūsų tradiciniame posėdyje, antradienį, aš manau, sugebėsime patvirtinti vienokiu ar kitokiu būdu. Arba esant atitinkamam deputatų skaičiui patvirtinsim taip, kaip dera, pagal vieną Reglamento straipsnį, tai yra 75. O jeigu bus mažiau deputatų, vadinasi, galėsim tai padaryti surinkę minimum 43 deputatų parašus. Štai tokios perspektyvos. Dabar dar žodžio pareiškimui ar pasiūlymui prašo deputatas P.Papovas. Prašom.

 

Deputato P.Papovo pareiškimas

 

P.PAPOVAS. Gerbiami kolegos deputatai, šiandien rytą Pirmininkas kreipėsi į mus, kad parodytume aktyvumą dalyvaudami referendume arba sėkmingiau jį organizuodami. Todėl LDDP frakcija ėmėsi iniciatyvos ir parengė pareiškimo projektą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų pareiškimas. Jis yra labai trumpas. Žinoma, galima jį ir keisti, tačiau tokio turinio pareiškimą siūlom mes visiems priimti. ,,Artėjant birželio 14-osios referendumui dėl buvusios sovietinės armijos išvedimo, būtinas visų Lietuvos žmonių, visų politinių partijų bei Aukščiausiosios Tarybos frakcijų susitelkimas ir gera valia. Prieštaravimai, ginčai, nuomonių ir pozicijų skirtumai neturi užgožti gyvybingiausių valstybės interesų. Todėl šiandien mes visi: Jungtinės Sąjūdžio, Sąjūdžio santaros, Tautininkų, Nuosaikiųjų, Tautos pažangos, Centro, Liberalų, LDDP, Lenkų frakcijų bei nesusijungę į frakcijas deputatai savo vieningame posėdyje kreipiamės į visus Lietuvos žmones, Lietuvos piliečius ir raginame tarti tvirtą ,,taip" 4-osios referendume." Parengė LDDP frakcija.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tai gali būti tiktai tam tikras pagrindas būsimajam dokumentui, tikiuosi, kad ir ana išėjusioji pusė irgi galvoja, gal kuria kokį dokumento projektą ir tai kaip tik gali būti vienas iš klausimų, kurį mums reikėtų nagrinėti antradienį. Deputatas N.Medvedevas. Prašau.

N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau pasakyt, kad tai nereiškia, jog deputatai iš dešiniųjų frakcijų ateis čia, į salę, tam, kad balsuotume. Jie įsitikinę, kad čia yra spąstai, į kuriuos mes norime juos pagauti. Todėl aš siūlau šitą dokumentą pasirašyti, nebūtinai, kad jie čia ateitų. Bet kad pasirašytume kartu. Mes čia, jie ten. Bet tai būtų kelias į tai, ką mes norim pasiekti.

PIRMININKAS. Aš manau, kad ir toks kelias priimtinas. Deputatas V.Andriukaitis dar norėjo. Prašom paspausti. Deputatas V.Andriukaitis. Prašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Palaikydamas kolegą N.Medvedevą, norėčiau pasakyt, kad tai būtų labai svarbu imti pagrindu, surinkti tam pagrindui parašus ir pasiūlyti redakcinę komisiją iš mūsų pusės, pasiūlyti redakcinę iš kitų deputatų, kad būtų galima parengti bendrą tekstą. Ir antradienį jį priimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai gal taip padarom. Dabar tegul čia...

V.P.ANDRIUKAITIS. Įtraukti į antradienio darbotvarkę.

PIRMININKAS. Viskas aišku, gerbiamas Andriukaiti, ačiū. Bet aš manau, gal taip padarykim. Dabar padauginkim tą vieną egzempliorių, kur aš turiu savo rankose, pažiūrėkim, gal bus kokių pasiūlymų ir tada apytikriai suderintą, sakysim, per valandą, ne ilgiau, tą tekstą pradedam pasirašinėti ir siunčiam jiems. Aš visiškai sutinku su jumis, kad čia nebūtina balsuoti ir nereikia gąsdinti tų, kurie taip yra įsigąsdinę ir kitus bando gąsdint Tinka? Tai sutarsim, tvarka. Dar deputatas V.Plečkaitis. Prašau, kolega.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau galbūt pranešti kolegoms, kad apskrita tariantis su kitomis frakcijomis buvo lyg ir prieita prie nuomonės, kad mes visi kartu turėtume padaryti pareiškimą dėl birželio 14 dienos referendumo. O tokį pareiškimą čia nėra problemos padaryti vieną  visos Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Ir kažin ar tikslinga, sakykime, čia mum skaidytis šituo klausimu.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, ar čia yra skaldymas, jeigu mes siūlom variantą. Nebūtina šitą variantą priimti, aš jį tik siūlau kol kas padauginti. Jeigu kas turi kokių minčių, prašom jas siūlyti, o jeigu bus dar įdomesnių minčių arba ana pusė parengs geresnį variantą, aš mielai po juo pasirašysiu, manau, ir kiti tai padarys. Koks čia skirtumas?

V.P.PLEČKAITIS. Aš dar norėčiau kitu klausimu, ryšium su...

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamas Plečkaiti.

V.P.PLEČKAITIS. ... ryšium su mūsų darbu kitą savaitę.

PIRMININKAS. Prašom. Kolegos, tylos! Paklausykit. Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Galbūt yra tikslinga mums susirinkti antradienį priimti tam tikrus sprendimus, bet apskritai kitą savaitę derėtų visiems praleisti susitikimuose su rinkėjais, raginant juos kuo aktyviau dalyvauti birželio 14 dienos referendume. Todėl jau, matyt, šiandien galėtume nuspręsti, kad mums priklauso pagal darbo Reglamentą eilinė pertrauka, per kurią mes turėtume dirbti frakcijose, komisijose ir, žinoma, tą laiką išnaudoti raginimui aktyviai dalyvauti referendume dėl kariuomenės išvedimo. Na ir, matyt, reikėtų apibrėžti iš karto, kad mes antradienį nedirbsime visą posėdį, o tam tikrus klausimus iki pietų. Laiką, kitaip sakant, visiškai tiksliai žinant, kad ketvirtadienį tikrai jau neturėsime plenarinio posėdžio.

PIRMININKAS. Aš manau, kad čia esantiems įvairių frakcijų atstovams , šitas siūlymas yra priimtinas. Todėl aš darsyk kartoju, šiandien mes, matyt, dirbsim pagal trumpesnį grafiką. Pirmadienį vis tiek mes turim rinktis bet kuriuo atveju į tą tradicinį 10 valandos pasitarimą, o antradienį susirenkam išties, kaip pasakyta, ribotam klausimų skaičiui spręsti ir ribotą laiką. Galimas daiktas, tik pusdieniui. Tinka?

 

Komercinių bankų įstatymo svarstymas ir priėmimas pastraipsniui

 

Tada gal galim pereiti prie vieno klausimo, kuris buvo numatytas ir kurį panagrinėję galėsim spręsti, ką toliau darysim. Taigi grįžtam prie trečiojo klausimo: Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo projektas. Prašyčiau į tribūną gerbiamąjį V.Baldišį, nors jų abiejų, ir V.Baldišio, ir E.Grakausko, pasitarimai gal mums visiems sutrumpintų darbą, jeigu jie atskili per pertrauką padirbėtų abu intensyviai.

BALSAS IŠ SALĖS. Niekas nemoka.

PIRMININKAS. Už tą patį darbą Tėvynės labui, kaip moko kai kurie. rašom. Deputatas V.Baldišis. Toliau nagrinėjam Komercinių bankų įstatymo projektą. Ir, man atrodo, mes sustojom prie 25 straipsnio.

V.BALDIŠIS. Kolegos deputatai, mes priėmėm 24 straipsnį ir sustojom. Toliau dabar turėtumėm eiti ir priiminėt 25 straipsnį. 25 straipsnį.

PIRMININKAS. Čia pirmiausia gal vėl susitarkim, kad mes jį dalimis, nes čia daug punktų ir papunkčių.

V.BALDIŠIS. Dėl 25 straipsnio. Aš jau kalbėjau, gerbiami kolegos, norėčiau primint tą principinę nuostatą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo teisių suteikimo kaip tikrų savininkų to banko ir to, kas yra deleguojama banko tarybai ir banko valdybai, tai yra ta principinė nuostata, kurią mes jau užfiksavome prieš tai esančiuose straipsniuose. Visos tos logikos nenorėčiau kartoti, norėčiau tiktai paminėti, kokie buvo gauti pasiūlymai dėl tų punktų. Taip, dėl 25 straipsnio redakcijos. Deputato E.Grakausko buvo pateikta nauja ar kitokia redakcija, kurią dabar, aš nežinau... Deputatai, kurie domisi tuo dalyku, tikriausiai jie turi. Ar čia man reikėtų...

PIRMININKAS. Aš manau, kad turi. Svarbiausia, kad gerbiamas E.Grakauskas labai stropiai klausytų. Gerbiamas A.Ambrazevičius ir dar kai kurie.

V.BALDIŠIS. Taip, tai remiantis ta logika, kurią aš dėsčiau, ką mes suteikiam visuotiniam akcininkų susitarimui, po to plaukia komercinio banko tarybos ir banko valdybos sudarymas ir jų funkcijos. Dabar aš tiesiog nežinau, kaip reikėtų pasielgti, kadangi yra pateikti deputato E.Grakausko siūlomi pakeitimai.

PIRMININK4S. Prašau. Gal tada paklausom E.Grakausko, gal jis pasakys kaip nors trumpiau.

V.BALDIŠIS. Gal jis galėtų pasakyt. Aš norėjau pasakyt tą nuostatą. kad mes siūlom balsuoti už tas funkcijas ir tą principinį funkcijų, teisių ii pareigų paskirstymą, kur yra jums pateikta. Gal tada galėtų deputatas E.Grakauskas pateikti savo siūlymus ir galbūt tada dėl alternatyvų galėtume balsuot?

PIRMININKAS. Prašom, kolega, kas svarbiausia, ką reikia akcentuoti arba dėl ko mes ginčysimės, o jeigu nesutarsim, tai turėsim balsuoti. Prašom, gerbiamas Grakauskai.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš padėsiu pranešėjui, kad bū tų galima suprasti ir išspręsti šį reikalą. Visų pirma dėl 1 punkto iš esmė nėra jokio nesutarimo, išskyrus tai, kad siūloma nubraukti tai, kas yra skliausteliuose. Tai yra, išskyrus šio straipsnio... Kalbama apie bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 punkto 1 papunktį ir 2 papunktį. Tai tik tokia būtų pastaba. Jeigu pranešėjas sutinka, galėtume kalbėti jau toliau. Dalykas štai koks. Siūlymas yra po 1 punkto, kuris yra projekte, pristatomame pranešėjo, papildyti pagal mano siūlymą dar nauju 2, 3 ir 4 punktu. O pranešėjo 2 punktas taptų 5. Ir toliau, kaip yra siūloma. Kokia logika? Logika ta pati, kurią pripažino prieš pietus pats pranešėjas, kai buvo kalbama apie visuotinį akcininkų susirinkimą, kad valdybos funkcijas arba valdybos veiklą be visuotinio susirinkimo galės puikiausiai taip pat reglamentuoti ir taryba, komercinio banko taryba. Tai yra spręsti priėmimą, atleidimą ir t.t. Jis tai teigė dar priešpietiniame posėdyje. Todėl ir siūloma po 1 punkto papildyti šį straipsnį nauju 2, 3, 4 punktu, o projekte pristatytą autoriaus 2 punktą laikyti 5, ir viskas toliau kaip tekste. Pretenzijų nėra.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamas pranešėjau, kaip manot, galim čia mes tokį kompromisą rasti ar... Kiek tai laikysim... Prašom.

V.BALDIŠIS. Gerbiami kolegos deputatai, kai diskusijoj ponas E.Grakauskas cituoja, ką aš prieš pietus sakiau, tai, matyt, jau į stenogramą reikės eiti pasižiūrėti, kadangi tai buvo senokai. Aš tiesiog net ir nežinau dabar, kaip jums pasakyt apie tai, kai aš kalbėjau, kad banko taryba turi įtakos banko valdybai ir visa kita... Turi turėti teisę — tai yra vienas dalykas. Kitas yra dalykas, kad ta banko valdyba yra renkama visuotinio akcininkų susirinkimo, ką mes jau patvirtinome prieš tai priimtame straipsnyje. Todėl tas siūlymas, kad banko taryba renka banko valdybą, prieštarautų prieš tai mūsų priimtam 24 straipsnio 2 punkto 2 papunkčiui, ką jau mes esam priėmę.

PIRMININKAS. Balsavimu, beje.

V.BALDIŠIS. Taip, ką mes jau esame priėmę balsavimu. Todėl jau keisti tos pozicijos, kad prieštarautų prieš tai priimtam, aš nematyčiau pagrindo. Siūlyčiau gerbiamiems kolegoms balsuoti už tą 25 straipsnio redakciją, kuri yra jums pateikta, turėdamas galvoje, kad mes tikrai balansuodami visuotinio akcininkų susirinkimo, tarybos ir valdybos teises ir atidalydami kompetenciją, mes rėmėmės užsienio ekspertų patirtim, kaip tik subalansuot taip, kaip veikia normaliose šalyse. Jeigu deputatas E.Grakauskas reikalauja balsuoti už jį, aš pagal išdėstytus motyvus siūlyčiau balsuoti už pateiktą variantą.

PIRMININKAS. Aš noriu ir pats kai ką patikslinti ir manau, kad kolegoms bus naudinga. Dabar čia įrašyta 1 punkto pabaigoj, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 1.1 ir 1.2 punktą. Aš čia pat turiu, perskaitysiu, Ar čia būtent tai turima galvoj, ar ne? Čia turima galvoj, kad ,,1.1. Stebėtojų taryba skiria valdybos narius ir atleidžia juos iš pareigų. 1.2. Valdybos prašymu sprendžia klausimus dėl bendrovėje dirbančio stebėtojo tarybos nario atleidimo iš užimamų pareigų. Žodžiu, šitie du punktai negalioja.

V.BALDIŠIS. Ne, negalioja, kadangi jie visai kitaip apibrėžti Komercinių bankų įstatyme ir būtent tai ir yra labai svarbu priimant šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, tada prašau susikaupti. Kolega Morkūnai, kolega Karobli, prašom sėstis, kadangi reikės balsuoti r rimtą punktą spręst arba taip, arba taip. O prieš tai dar žodis kolegai E.Grakauskui. Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Aš stebiuosi, kad pranešėjas pakomentavo tiktai siūlomą 2 punktą, o dėl 3 ir 4 nieko absoliučiai nekalba. Lyg dabar valdybas rinks tik visuotinis akcininkų susirinkimas ir taryba jau valdybai jokios įtakos negalės daryti. Čia išvis konceptualus susikirtimas tarp projekto, kurį siūlo pranešėjas, ir siūlomų pataisų. Tuo tarpu 24 straipsnyje, kuriuo remiasi pranešėjas, visiškai nekalbama, kaip renkamas valdybos pirmininkas  iš valdybos narių, ar tik iš valdybos narių? Kas renka, kaip renka? Ten toliau minėtame 24 straipsnio 2 punkto 2 papunktyje absoliučiai apie tai nekalbama. Pranešėjas priėmė šitą pataisą dėl antros dalies. Tai viena. Antra. Dabar gi siūlomi yra 3 ir 4 punktai, kurie kalba apie tarybos funkcijas kitų valdymo struktūrų atžvilgiu. Tai yra 3 punktas kalba, kad taryba turi išklausyti revizijos tarnybos revizoriaus ataskaitas, pasiūlymus, priimti sprendimus dėl to. Akcininkų susirinkimas renkasi vieną kartą ar du per metus, o iškilus reikalui revizijos tarybos ataskaita turi būti išklausoma taryboje. Deja, pranešėjas nesiūlo, kad tai būtų galima išspręsti įstatymu. 4 punktas kalba, kad banko taryba turi teisę ruošti pati arba pavesti valdybai atitinkamas funkcijas, priimti planus, numatyti veiklos kryptis, be to irgi tarybai į funkcijas nenumatoma įtraukti. Todėl kalbama ne tik apie banko valdybą, bet ir apskritai apie komercinio banko tarybos veiklą, funkcijų išplėtimą ir kompetencijos nustatymą. Jeigu visuotinis susirinkimas turi tokį sutikimą, teisę spręsti valdybos reikalus, formuoti valdybą, tai lygiai tokias pat teises turi turėti ir taryba.

V.BALDIŠIS. Gerbiamas deputate, aš visų pirma norėčiau pasakyti, kac tame priimtame 24 straipsny mes jau padarėme tą pataisą, kad iš tarybos narių renkamas tarybos pirmininkas. Tai yra parašyta. Kai jūs kalbat apie jūsų tuos siūlomus 3 ir 4 punktus, tai aš, pavyzdžiui, manau, kad komerciniams bankams ir kitiems yra 1 punktas, kur numatyta, kad įgaliojimus į banko tarybos teises nustato komercinio banko statutas. Ten yra tokie dalykai kaip revizijos tarnybos ataskaitos išklausymas, kad tai nebūtina numatyt įstatyme, nes tai galima numatyti statute. Niekas nedraudžia tokių dalykų daryti todėl, kad po to išvardyti visi pagrindiniai dalykai, kuriuos sprendžia. Smulkiau konkretizuojama būtent pagal 1 punktą statute, ten kiti klausimai yra sprendžiami. Pavyzdžiui, pasiūlymas, kad išklauso revizijos tarnybos ataskaitas, pasiūlymus ir visa kita, tai galima numatyti statute ir tai nėra toks dalykas, kuris reikalautų įstatyminio reglamentavimo. Kai tik statute suteikiama teisė spręsti daugelį klausimų, kuriuos ir reikėtų spręsti. Kaip aš sakiau, kad 24 straipsnyje dėl tarybos narių rinkimo mes jau priėmėm ir padarėm tą pataisą. Aš tikrai negaliu priimti tų priekaištų, kad būtų draudžiama tai daryti. Kitas dalykas, jeigu smulkmeniškai tų dalykų nereglamentuoja, kai tai yra paliekama statutui, banko statutui. Todėl aš tikrai siūlyčiau balsuoti už tą straipsnį.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, apsispręskime balsuodami. Kas už 25 straipsnio 2 punktą taip, kaip suformulavo pranešėjas gerbiamas V.Baldišis, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už 2 punktą su papildymais taip, kaip siūlo deputatas E.Grakauskas, spaudžia mygtuką ,,prieš". Prieš tai registruojamės. Salėje  39 deputatai. Taigi, kas už... A, dar pora. Tai sakykim, kad apie 40. Kas už tai, kad būtų priimtas oficialusis, arba pranešėjo siūlomas 25 straipsnio 2 punkto variantas, spaudžiam mygtuką ,,už", kas už gerbiamojo E.Grakausko pasiūlytą kontrvariantą su tam tikrais papildymais, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam.

25 — už, tai yra už pirmąjį variantą, 9 — už antrąjį ir 1 susilaikė. Taigi priimamas gerbiamojo V.Baldišio pasiūlytas variantas. V.Baldišio pasiūlytas variantas.

V.BALDIŠIS. Kadangi dėl kitų straipsnio punktų pastabų nebuvo, tai siūloma priimti visą šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Ar kas prieštarautų? Sutarėm, 25 straipsnis priimtas. Prašom 26.

V.BALDIŠIS. Toliau 26 straipsnis.

PIRMININKAS. Čia, atrodo, irgi yra alternatyvų dėl kai kurių punktų.

V.BALDIŠIS. Taip, yra. Aš norėčiau paprašyti, nes dabar gali atsitikti taip, kad aš... Būtų galima pasakyti, bet aš neberandu to...

PIRMININKAS. Aš galiu iš karto pasakyti, kad gerbiamas E.Grakauskas 26 straipsnio 2 punktą siūlo šiek tiek kitaip. ,,Valdybos narius ir jos pirmininką ne ilgiau kaip ketveriems metams renka banko taryba. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas." O čia — visuotinis akcininkų susirinkimas. Ar teisingai pakartojau?

V.BALDIŠIS. Gerbiamas pirmininke, kadangi mes prieš tai patvirtinome tuos straipsnius...

PIRMININKAS. Tai tada tikrai reikia priimti.

V.BALDIŠIS. ...tai šičia persikelia tos normos ir yra siūloma priimti šį straipsnį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Grakauskai, tada ir dėl kitų šito straipsnio punktų viskas tas pat, ar dar čia reikia dėl ko nors ginčytis? Septintą...

V.BALDIŠIS. Taip, dėl septinto punkto. Banko valdybos atlyginimus, kaip mes ten priėmėm, galima deleguoti banko tarybai. Kadangi mes priėmėm tą 24 straipsnio punkto pataisą, tai čia pataisom tada pagal tą mūsų sutarimo konsensą, kad nustato susirinkimas arba banko valdybai gali deleguoti...

PIRMIN/NKAS. Gerbiamas deputate, man atrodo, kad taip priimtina tada.

V.BALDIŠIS. Taip, mes buvome susitarę jau prieš tai konsensu tą 24 straipsnio 2 punkto 4 papunktį. Pagal tą papunktį perkėlėm čionai jau. (Balsai salėje) Ne, gerbiamas Grakauskai. Mes įrašome tą normą, kad valdybos nariai gauna pareigybinį atlyginimą, kurį jiems nustato visuotinis akcininkų susirinkimas arba susirinkimui delegavus tą gali padaryti banko taryba. Taip, kaip mes priėmėm prieš tai, kadangi mes turime automatiškai perkelti šitą.

PIRMININKAS. Gerai. Tai prieštaravimų dėl 26 straipsnio nėra? 27.

V.BALDIŠIS. Dėl 27 straipsnio pastabų nebuvo gauta, todėl siūloma jį priimti.

PIRMININKAS. Sutarta? 28.

V.BALDIŠIS. Dėl 28 straipsnio buvo toks grynai redakcinis pasiūlymas, kad banko valdybos ir tarybos narius sukeistume vietomis, tarybos ir valdybos narius. Tai, aišku, galima padaryti, yra grynai redakcinis požiūris, kitaip sakant, kokią mes įžiūrėsim hierarchiją: ar iš dešinės nuo mažesnio į viršų, ar iš viršaus į apačią, tai čia principinio dalyko nėra. Galima sutikti, kad pirma rašyti ,,taryba", o po to ,,valdyba". Daugiau pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai, sutariam? Tai 28 straipsnis irgi priimtas. Visas skirsnis, šeštasis skirsnis. 29 straipsnis.

V.BALDIŠIS. Dėl 29 straipsnio pastabų nebuvo ir, matyt, neturėtų būti, todėl siūloma jį priimti.

PIRMININKAS. Sutariam?

V.BALDIŠIS. Dėl 30 straipsnio taip pat pastabų nebuvo. Siūloma jį priimti.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimta.

V.BALDIŠIS. 31 straipsnis. Dėl 31 straipsnio siūlomas paredagavimas Į 31 straipsnio 2 punktą perkeltas po antrojo svarstymo priimtas 37 straipsnis, kad komerciniai... Tuoj...

PIRMININKAS. Čia ataskaitos ir likvidavimas?

V.BALDIŠIS. Taip, komercinių bankų apskaita, atskaitomybė ir kontrolė. Taip, tai jau padarytas pakeitimas jums išdalytame projekte. 31 straipsnis yra komercinių bankų apskaita, atskaitomybė ir kontrolė  tai, ką mes po antrojo svarstymo patvirtinom, kad perkeltume tą straipsnį čionai. Jums yra atspausdintas taip, kaip aš sakau. Todėl siūloma šitą straipsnį priimti. Pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Gerai, dabar 32, arba anksčiau 31 — ,,Komercinio banko paslaptis".

V.BALDIŠIS. Taip. ,,Komercinio banko paslaptis" yra 32 straipsnis. Dėl 1 ir 2 punktų pastabų nebuvo. Siūloma buvo pastaba dėl 3 punkto. Kad Lietuvos bankui paprašius turi būti pateikiami visi dokumentai ir bet kokia informacija apie komercinio banko atliekamas operacijas. Tai buvo deputato E.Grakausko pasiūlymas, kad be kliento įvardijimo iššifravimo. Tai iš esmės reiškia, kad bankas neturėtų teisės gauti informacijos, kadangi be klientų iššifravimo, tie duomenys yra nieko nesakantys. Mes jau kalbėjome priiminėdami kitus straipsnius, kad centriniam bankui yra suteikiama teisė gauti visą informaciją, analizuoti ir uždedama atsakomybė tas paslaptis išlaikyti ir suteikti tiktai įstatymu numatytais atvejais, kam konkreti informacija gali būti suteikiama. Jeigu įdėtume tokį dalyką ,,pateikti Lietuvos bankui neįvardijant klientų", tai būtų tikrai nesuprantama visų, ne tik Europos, bet ir kitų pasaulio valstybių, turinčių tokią praktiką, kad norėdamas įsitikinti banko veiklos pagrįstumu centrinis bankas turi teisę pareikalauti bet kurią operaciją patvirtinančių dokumentų, bankinių operacijų dokumentų, aš nekalbu apie kokius nors asmeninius ar dar kitokius, — tokia informacija turi būti pateikiama. Šitas reikalavimas yra bazinis, principinis reikalavimas, kurį centrinis bankas kelia kitiems bankams, komerciniams bankams.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Būkit malonus, pranešėjau, tik vieną klausimą. Pasakykit nors vieną save gerbiantį Šveicarijos banką, kuris turėtų nuostatą šifruoti klientus? Nors vieną.

V.BALDIŠIS. Gerbiamas deputate Grakauskai, kalbama ne apie Šveicarijos bankų informaciją vyriausybės institucijoms ar dar ką kita, kalbama apie centrinio banko priežiūros instituciją, kuri iš bet kurio Šveicarijos banko visą tą informaciją turi teisę gauti. Tai yra bankinės priežiūros institucija. Tai nėra vyriausybinis paklausimas, tai nėra paklausimas kokių nors partijų ar panašiai. Tai yra bankinė priežiūros institucija. Taip, tikrai turi teisę gauti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius. Prašom.

A.AMBRAZEVIČIUS. Jau ne pirmą kartą mes turbūt susiduriam, kad išvis neturime strategijos, nei šitoje, nei kokioje nors kitoje srityje. Iš tikrųjų, jeigu pas mus Lietuvoje susidarytų galimybė žmonėms iš viso pasaulio dėt pinigus tam, kad kiek galima mažiau visokių tarnybų kištų į tuos pinigus nosį, tai dėl to valstybė tik laimėtų. Ir visose kitose srityse tas mūsų noras atskleisti visam pasauliui savo virtuvę... Dėl to praranda investitoriai interesą mūsų valstybėj investuoti. Aš nežinau, ar tokiu būdu tik vieną sakinį įrašius ar neįrašius būtų galima pakeisti tą mūsų tokį iš vadovėlių prisiskaitytą kontrolės ar visiškos kontrolės mechanizmą... Garantija, kad taip pat bus pasirašyta kokia nors sutartis ir ta visa informacija bus tėškiama pasaulio bankams, pasaulio visokiausiems užklausėjams, kaip mes dabar KGB archyvus esame atvėrę bet kam, beveik kiekviena užsienio delegacija gali atvažiuoti ir pasiimti. Tai toks požiūris ir strategijos neturėjimas... Aš nežinau, ar gerbiamo E.Grakausko sakinys padėtų išskirti kelią tai informacinei, nenoriu blogo žodžio sakyti, informaciniam parsidavimui, bet gal apie tai reikėtų galvoti. Gal kolegos, ypač žmonės, kurie susiduria su komercinėm struktūrom, pasakytų, ar naudinga tai, ar nenaudinga.

V.BALDIŠIS. Jeigu galima atsakyti. Gerbiamas deputate, visų pirma nekalbama, kad šita informacija gali būti perduodama užsienio bankui, gali būti perduodama išvis kokiai valstybinei tarnybai ar dar kam nors. Kalbama, kaip aš ne kartą kartojau ir gal pasikartosiu dar kartą, kad tiktai per komercinių bankų priežiūrą ir reguliavimą iš esmės galimas pinigų apyvartos reguliavimas, veikimas ir lito ar tos turimos mūsų valiutos stabilumo užtikrinimas. Kalbama apie informaciją centriniam bankui tarnybiniais reikalais, visai nesidomint, sakysim, nei kliento Jono, Petro, ar kokios nors kitos institucijos. Yra griežtai draudžiama tą informaciją perduoti kokioms nors, kaip kalbama, pasaulio organizacijoms ar panašiai. Neturėdamas teisės gauti šitos informacijos, centrinis bankas negali veikti pinigų apyvartos. Tai yra principinė nuostata, kuri tikrai nesisieja su ką tik čia paminėtais argumentais.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Aš matau, kad klausimas yra be galo rimtas, susijęs su daugybe kitų klausimų, todėl aš siūlyčiau vis dėlto šiandien šito straipsnio, šitos pozicijos toliau nenagrinėti, o palikti ją ateičiai. Gal pavyks dar truputį paderinti nuostatas ar panašiai. Gal mes pereikim prie kito straipsnio, kur nebus tokių aštrių ir tokių esminių, sakyčiau, prieštaravimų.

PIRMININKAS. Gerbiamas A.Rudys siūlo šiandien nebalsuoti, kadangi vis tiek visko iki galo nepadarysim.. Kaip pranešėjas šiandien galvoja?

V.BALDIŠIS. Galėtumėm priimti tokį pasiūlymą, kad mes tada priimam 32 straipsnį palikdami tą 3 punktą, kaip siūlo, vėlesniam svarstymui ar kaip...

PIRMININKAS. Gerai, sutariam taip? Ne? Deputatas E.Grakauskas. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Priimti visą straipsnį, išskyrus 3 punktą, negalime, nes dar yra pasiūlymas papildyti šitą straipsnį 5 punktu, konkrečiai suformuluotu. Gerbiamas pirmininke, prieš jus yra padėta.

PIRMININKAS. Yra.

E.GRAKAUSKAS. Jeigu pranešėjas sutiktų priimti tą 5 punktą, būtų visiškai kita kalba. Tai ir būtų atsakomybė už paslapčių garsinimą ir visa kita. Prašau paskelbti.

V.BALDIŠIS. Čia turimas galvoje 32 straipsnio papildymas, taip? Aš tuoj...

E.GRAKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Aš perskaitysiu. ,,Lietuvos bankas, jo darbuotojai atsako už komercinių bankų ir jų klientų paslapčių išsaugojimą. Lietuvos bankas arba atskiras darbuotojas, pagarsinęs komercinių bankų, jų klientų sąskaitas, indėlius, jų vykdomas operacijas, privalo atlyginti moralinius ir materialinius nuostolius, kurie nustatomi teisme. Teismas atlyginimui priteisia faktiškai padarytą žalą, bet ne didesnę kaip vienas milijonas ekiu."

V.BALDIŠIS. Taip, dėl šito punkto. Tiktai iš karto kyla klausimas, kodėl ne penki milijonai ekiu, kodėl tiktai vienas? Atsakymas principinis būtų toks. Yra užfiksuota ir čia Komercinių bankų įstatyme jau priimta, kad komercinis bankas turi teisę kreiptis į teismą bet kokiu centrinio banko veiklos atveju, jeigu pažeidžiamos įstatyminės normos. Tai yra aiški principinė norma. Antra vertus, galima pasakyti, kad ir paslapties išsaugojimas, ir paslaptis, kuri užfiksuota centrinio banko įstatyme, kad privalo saugoti, yra teisinės kategorijos, dėl kurių galima kreiptis į teismą, ir teismas nustatyta tvarka nustato, kokia yra žala ir kaip jinai yra atlyginama. O nerašoma moralinė, materialinė žala. Ką jinai reiškia ir kokie čia kriterijai tada rašomi? Jų visai nėra. Tas punktas yra visiškai atspindėtas Komercinių bankų įstatyme jau prieš tai, kad komercinis bankas visais atvejais gali kreiptis į teismą, apskųsti teismui sprendimą, jeigu jisai yra nepagrįstas ir pateikti ieškinį. Tai yra užfiksuota, gerbiami kolegos, tikrai. Galima sutikti su tuo kompromisiniu variantu, kad mes paliekam 3 punktą ir balsuojam dėl to 32 straipsnio priėmimo tokio, koks yra pateiktas, be 3 punkto, kurį paliekam tolesniam derinimui ir...

PIRMININKAS. Ir be gerbiamojo E.Grakausko papildymo.

E.GRAKAUSKAS. Ar aš gerai supratau?

V.BALDIŠIS. 5 punkto papildymas yra iš principo nepriimtinas, kadangi jis prieštarauja įstatymui ir bendrai koncepcijai. Tas dalykas yra numatytas. Tai nieko nepasako. Moralinė, materialinė žala. Jeigu yra padaroma moralinė, materialinė ir kitokia žala, jinai yra atlyginama bendra nustatyta tvarka teisme, o mes čia jokios tvarkos nenustatom: nei moralinės, nei materialinės, kokia bebūtų.

PIRMININKAS. Dar deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Galima būtų sutikti, žinoma, kad nebūtų paskutinio sakinio šitame 5 punkte. Tai kompromisas. Bet visos kitos nuostatos yra būtinos. Bendra tvarka yra tik pasakymas, o iš esmės jokios įstatyminės normos nėra, kuri nustatytų materialinę Lietuvos banko atsakomybę, išvis nėra Lietuvos bankui jokiais įstatymais nustatyta materialinė atsakomybė už jo veiksmus. Tarkim, už delsimą įregistruoti banką ir padarytą žalą dėl to irgi nėra. Čia jau bus mūsų nutarimo diskusijų objektas. Tačiau ši nuostata, kur išdėstyta už paslapčių skelbimą ir dėl to padarytą žalą, tai juk komercinės paslaptys yra švenčiausias ir svarbiausias dalykas visur, ypač dėl klientūros. Todėl aš labai prašyčiau deputatus susimąstyti apie tai ir siūlyčiau balsuoti, kad 5 punktą su pagrindinėm nuostatom, atmetus paskutinį sakinį dėl to milijono ekiu, kad Lietuvos bankas neišeitų per kaminą, siūlyčiau palikt.

V.BALDIŠIS. Gerbiamas deputate ir gerbiami kolegos, aš dar kartą tiktai galiu atsakyt, jog ta bendra tvarka užfiksuota ir šitame įstatyme, kurį mes priėmėm, kad bankas turi teisę kreiptis į teismą. Jokia bendra tvarka kitokia nenustatoma, — moralinė, kitokia žala ar panašiai. Tais straipsniais tikrai niekas nėra nustatoma, o ta teisė užfiksuota. Galima spręsti tik pagal galiojančius įstatymus, o niekaip kitaip. Tas punktas jokios kitos tvarkos nei fiksuoja, nei nustato. Todėl siūlyčiau balsuoti, jeigu yra pateiktas mūsų variantas ir yra deputato E.Grakausko alternatyva. Spręsti balsavimu, jeigu to reikalauja deputatas.

PIRMININKAS. Gerai. Dar deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Matau prieštaravimą, gerbiamas pranešėjau. Jeigu yra užfiksuota, tai kodėl jūs nenorit, kad dar kartą būtų pabrėžta. Komercinių paslapčių saugojimo tradicijų ir noro Lietuvoje beveik nėra. Aš suprantu, kodėl jūs priešinatės. Dėl to, kad bet kokie jūsų darbuotojų veiksmai pagarsinant tas paslaptis atneš nuostolį bankui, bet nieko nepadarysi. Kaip tik tokie žingsniai, konkrečios baudos, konkretūs nubaudimai net ir valstybinio banko už paslapties neišsaugojimą, ugdys mūsų, kels mūsų komercijos kultūrą ir per tai pasitikėjimas Lietuvos bankais kaip tik išaugs. Aš manau, jeigu jau yra bendra tvarka nustatyta, toks atskiras patikslinimas tikrai nepakenks.

PIRMININKAS. Dar deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad visų komercinių paslapčių saugojimas yra atskiro įstatymo dalykas, ne šio įstatymo, nes komercinės paslaptys yra ir ūkinėje veikloje, ir įmonių veikloje, ir bankų veikloje. Todėl kiekviename įstatyme mes negalim nustatyti kažkokių atskirų teisinių normų. Kai mes svarstėme savo komisijoje, tai mums teisininkai kaip tik ir išaiškino, kad atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą turi būti įteisinama kituose Lietuvos įstatymuose. Todėl aš nemanau, kad reikia į šį įstatymą dar papildomai įrašyti tokias normas, kurios yra kitų įstatymų reikalas.

PIRMININKAS. Tai, pranešėjau, dar sykelį ir balsuojam.

V.BALDIŠIS. Siūlyčiau dar sykį ir remdamasis gerbiamo deputato J.Pangonio logika balsuoti už tą pateiktą variantą, nes, kaip sakau, jokios kitos tvarkos nėra nustatoma. Jeigu mes kalbame apie realią tvarką, tai tikrai ji turi būti nustatyta paslapčių saugojimo įstatyme, atsakymo mechanizme. Konkrečiai mes čia nieko naujo nenustatom, tiktai dar kartą deklaruojame tą pačią frazę.

PIRMININKAS. Tada formuluoju siūlymą. Pirmas momentas. Dėl 3 punkto balsuojam, ar jau sutarėm, kad už jį balsuosim vėliau? Balsuojam vis tiek, gerai. Ir tada balsuosim dėl papildymo. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už 32 straipsnio 3 punkto redakciją, kaip ją pateikė pranešėjas deputatas V.Baldišis, spaudžia mygtuką ,,už", kas už 32 straipsnio 3 punkto redakciją, kurią pateikė deputatas E.Grakauskas, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam. Dar sykį deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad jūs akcentuotumėt deputatams balsuojant, kad siūloma deputato redakcija būtų ne klientų įvardijimo ir iššifravimo, kad žinotų deputatai, jog šiuo atveju išsaugomos komercinės paslaptys. Papildomai dar atsakomybė bus 5 punkte.

PIRMININKAS. Aišku. Taigi dar sykį, kas už oficialų variantą...

V.BALDIŠIS. Tada aš turiu, kad niekur nekalbama apie komercinių paslapčių skelbimą, kalbama apie tai, kad informacija yra duodama ir pagal ją galima veikti, vykdyti pinigų politiką, arba jinai neduodama, o apie paslapčių saugojimą mes jau kalbėjom.

PIRMININKAS. Gerai, tas, kas už gerbiamo V.Baldišio variantą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už deputato E.Grakausko, tas spaudžia ,,prieš". Balsuojam. Už oficialų variantą — 18, už kolegos E.Grakausko siūlymą — 11 ir 1 susilaikė. Liko 32 straipsnio 3 punkto redakcija, kurią siūlė pranešėjas. Gerbiamas Grakauskai, dabar kai toks balsavimas, vis tiek teikiam mes 5 papildomą punktą? Tada taip. Čia jau bus kita tvarka. Kas už tai, kad būtų 32 straipsnis papildytas 5 punktu be paskutinio sakinio, be to milijono ekiu, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už deputato E.Grakausko pasiūlytą papildymą, kas prieš, kaip kad siūlo pranešėjas, tas spaudžia ,,prieš". Taigi balsuojam. Už deputato E.Grakausko papildymą 6 balsai, prieš — 15, 4 susilaikė. Vadinasi, 32 straipsnis lieka iš 4 punktų. Ar kas nors siūlys balsuoti už visą straipsnį? Deputatas E.Grakauskas. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Nuosaikiųjų frakcijos vardu prašau perbalsuoti šitą straipsnį.

V.BALDIŠIS. Aš atsiprašau, bet Nuosaikiųjų frakcijai atstovaut ponas E.Grakauskas negali, kadangi Nuosaikiųjų frakcija oficialiai pritarė šitam projekto variantui ir atmetė pono E.Grakausko teikiamus pasiūlymus. Tai aš galiu pareikšti oficialiai.

E.GRAKAUSKAS. Kada?

PIRMININKAS. Prašom prašyt kurią nors brolišką frakciją.

V.BALDIŠIS. O šitai aš turiu pareikšt oficialiai, kad Nuosaikiųjų frakcija svarstė šitą įstatymą ir dauguma pritarė šito įstatymo pateikimui ir priėmimui.

PIRMININKAS. Vieną minutę laukiu, kol kuri nors frakcija pagelbės gerbiamam E.Grakauskui. Nėra tokių? Viskas, tada 32 straipsnis priimtas taip, kaip sutarėm. Aš labai apgailestauju. Prašau. 33 straipsnis.

V.BALDIŠIS. Dar yra vienas frakcijos narys. Jis galėtų patvirtinti, ar aš teisybę sakiau dėl frakcijos. Taip. Toliau 33 straipsnis. ,,Arešto paskelbimas ir ieškinio pateikimas komerciniuose bankuose laikomoms piniginėms lėšoms ir kitoms vertybėms".

PIRMININKAS. Pagal ankstesnį variantą čia 32 buvo?

V.BALDIŠIS. Taip. Dabar 33 straipsnis. Čia jau dėl 1 punkto buvo deputato E.Grakausko pasiūlymas išbraukti ,,arbitražo", palikti tiktai ,,teismo sprendimus", kad juridinių asmenų piniginėms lėšoms gali būti paskelbtas areštas. Tai su šituo nebūtų galima sutikti vien todėl, kad dabartiniu metu egzistuoja tokia institucija kaip arbitražas, kuri nagrinėja valstybinių įmonių tarpusavio ginčus. Priima sprendimus ir gali priimti sprendimą, ir tokį sprendimą bankas turi vykdyti lygiai taip, kaip ir teismo sprendimą. Aišku, jeigu nebebus tokios institucijos kaip arbitražas, aš negaliu pasakyti kaip ne teisininkas, tada automatiškai toks punktas neturės galios, bet dabar tikrai teismo ir arbitražo sprendimai turi tokią pat galią. Tiktai yra skirtingi tų ginčų subjektai. Jeigu yra privatus, tai sprendžia teismas, jeigu yra valstybinės institucijos, tai sprendžia arbitražas. Aš nežinau, ar deputatas E.Grakauskas reikalauja balsuoti dėl arbitražo išbraukimo iš 33 straipsnio 1 punkto.

PIRMININKAS. Prašom, deputate Grakauskai. Tamstai žodis.

E.GRAKAUSKAS. Be jokios abejonės, aš prašiau tai padaryti tiek 1, tiek 2 punkte. Ir tardymo, ir arbitražo organus išbraukti jau vien tuo pagrindu, kad tai yra grynai socialistinė nuostata. Buvo, klestėjo ir buvo daroma sovietiniu laikotarpiu per 50 metų. Visame demokratiniame pasaulyje turto areštas yra tik teismo kompetencija, tik teismo funkcija ir jokia kita institucija tokių teisių neturi. Mes turėdami paveldą 50 metų toliau žaidžiam tą patį. Ir tardytojai, ir arbitražai, ir visa kita daro tuos dalykus. Todėl nuostata, jeigu mes kuriam teisinę demokratinę valstybę, tai tik teisminė institucija galėtų tai daryti. Todėl toks ir pateiktas siūlymas.

V.BALDIŠIS. Taip, jeigu galima atsakyti. Visų pirma, jeigu pas mus veikia tokia institucija kaip arbitražai ir jeigu mes jų nenaikinam dabar susirinkę Aukščiausiojoje Taryboje, tai, vadinasi, jinai turi būti fiksuojama šitame įstatyme, nes jinai priima sprendimus, o jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konstituciją laikomi teisėtais sprendimais. Tai pasiūlymas išbraukti šitą reikštų taip pat, lyg būtų panaikinama tokia institucija kaip Lietuvos Respublikos arbitražas, kuris veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, kiek aš žinau.

PIRMININKAS. Gal dar ilgai veiks. Irgi klausimas.

V.BALDIŠIS. Kiek veiks, aš negaliu žinoti. Galbūt galėtų pasakyti teisininkai, bet, man atrodo, jeigu logiškai, mes nenaikinam tokios institucijos, jinai turi čia figūruot. Mes negalim prieštaraut arba mes negalim priimti vienos įstatymo normos keisdami kitą įstatymo normą, kuri galioja šiuo metu.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš pritariu deputato E.Grakausko nuomonei, kad arbitražas yra atgyvenęs, tačiau šiandien jisai dar veikia. Aš manyčiau, kad mes negalime taip padaryti, kaip padarėme su žemės ūkiu, kada per 3 mėnesius reformavome ir neaišku, kas bus. Todėl aš manau, kol veikia arbitražas, tegu jis būna ir įstatymuose, o kada jisai nustos egzistavęs, tai nebus reikalo jo ir į įstatymus rašyti.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys. Prašom.

L.ŠEPETYS. Aš manau, kad tiktai teismai turi spręsti tokius klausimus, jeigu kokia nors įstaiga paraleliai veikia, tai tegul veikia kurį laiką.

V.BALDIŠIS. Jeigu galima atsakyti. Aš deputatui L.Šepečiui norėčiau pasakyti, kad ji ne paraleliai veikia. Jeigu viena valstybinė įmonė turi turtinių, lėšų ir kitokių ginčų su kitais, tai teismas tokių dalykų nenagrinės. Tą dalyką spręs tiktai arbitražas. Tokia pat mūsų teisinė sistema, suprantate. Jeigu kalbama ne apie piliečių, bet apie juridinių asmenų pinigines lėšas ir jeigu galioja tokia tvarka, mes negalime prieštaraut, mes negalim palikt kokios nors ginčų sprendimų sferos visai nesureguliuotos, kad vienas įstatymas prieštarautų kitam. Kai jų nebebus, tai tas klausimas išnyks. Tada bus vien tik teismai, bet pas mus yra tokia teisinė sistema susiformavusi.

PIRMININKAS. Prašau, kolega Grakauskai.

E.GRAKAUSKAS. Aš replikai tik vieną sakinį. Visame pasaulyje, visose valstybėse egzistuoja arbitražai ir tardymo institucijos. Deja, tokia teise arbitražai, kurią čia siūloma užfiksuoti, nedisponuoja.

PIRMININKAS. Tai ką gi, gal tada irgi apsispręsim balsuodami.

V.BALDIŠIS. Aš siūlau balsuot, spręst balsavimu, kadangi kalbama apie lėšų įšaldymą tų klientų, kai iškyla ginčas ir vyksta teisminis sprendimas. Todėl siūlau balsavimu spręsti.

PIRMININKAS. Čia, matyt, būtų galima už visą straipsnį balsuoti, t.y. su visais šitais institutais, teismu, tardymu ir arbitražais, arba atvirkščiai, — be. Tie, kurie balsuoja už gerbiamojo V.Baldišio palaikomą variantą, spaudžia mygtuką ,,už", o tie, kurie palaiko deputato E.Grakausko siūlymą. kad arbitražas būtų išbrauktas, spaudžia mygtuką ,,prieš". Sutarėm?

 

E.GRAKAUSKAS. Plius dar yra Ekonomikos komisijos siūlymas iš braukti 3 punktą. Ekonomikos komisijai turėtų kažkas atstovauti.

V.BALDIŠIS. Taip, tai dabar siūlymas buvo balsuoti, kiek aš suprantu dėl to, kad išbrauktume tą arbitražą, kaip suformulavo pirmininkas. Po to galim dar prie to klausimo grįžti.

PIRMININKAS. Po to prie kitų galėsime grįžti. Svarbiausia  arbitražas Taigi kas už tai, kad būtų taip, kaip yra pasiūlyta projekte, t.y. įskaitant ir arbitražą, spaudžia mygtuką ,,už", o kas už arbitražo eliminavimą, ta spaudžia mygtuką ,,prieš". Prašom. Už  20, 5  prieš, 1 susilaikė. Taigi liko taip, kaip buvo pranešėjo pasiūlyta. Dabar prašom dėl kitų ginčijam dalykų. Kolega Grakauskai, prašom priminti, dėl ko dar ten ginčijamasi 3 straipsnyje?

E.GRAKAUSKAS. Aš manau, kad čia beprasmiška dar ką nors daryt Pats pranešėjas turėtų oficialiai pagal Reglamentą pristatyti, kad Ekonomikos komisija pasiūlė 3 punktą išbraukti. Kodėl aš už pranešėją tai turiu atlikti, nežinau.

PIRMININKAS. Bendram labui, gerbiamasis kolega, bendram labui.

V.BALDIŠIS. Gal deputatas E.Grakauskas tikrai galėtų priminti kurį punktą, kadangi aš dabar...

PIRMININKAS. Čia yra naujai suformuluoti kai kurie punktai. Aš taip suprantu.

V.BALDIŠIS. 3, jeigu yra pasiūlymas...

PIRMININKAS. Čia dar yra 5,6, kurių nebuvo.

V.BALDIŠIS. Taip, jeigu dėl 3, tai... Aš tuoj...

PIRMININKAS. Areštas lėšoms kada gali būti skelbiamas.

V.BALDIŠIS. 3 punkto išbraukimas. Jeigu pateikčiau mūsų nuomonę, aš dabar nežinau, kas atstovautų Ekonomikos komisijai. Išbraukti 3 punktą, kad bankuose laikomų gyventojų piniginėms lėšoms gali būti paskelbtas areštas. Būtent gyventojų. Yra aiškiai apibrėžiama. Tai gyventojų teisių gynimas, kad jų piniginės lėšos, pinigai bankuose negali būti jokiais kitais būdais nei paimami, nei įšaldomi, nei kitaip su jais disponuojama be kliento žinios, išskyrus tas aiškiai pasakytas institucijas. Todėl tai yra iš esmės ne kokių nors žmonių teisių uzurpavimas, bet kaip tik jų gynimas. Mes siūlome tą punktą... Čia buvo minėtas pasiūlymas, kad siūloma jį išbraukti...

PIRMININKAS. Matot, čia 3 punktas yra ir vieno, ir kito siūlymas, jeigu aš teisingai supratau. Tada bus visiems lengviau. Oficialiame variante dar prie teismo sprendimo yra ir tardymo organo sprendimas, o tuo tarpu gerbiamasis E. Grakauskas siūlo tiktai teismo sprendimu ir vienu atveju, ir kitu atveju. Ar aš teisingai supratau, gerbiamas Grakauskai?

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, jeigu jūs atidžiai sektumėt posėdį, tai buvo aiškus siūlymas ne tik arbitražo, bet ir tardymo organų institucijas išbraukti.

PIRMININKAS. Taip, taip, tai aš taip ir sakau, kad 3 punkte siūloma būtent šitai išbraukti.

E.GRAKAUSKAS. Kadangi deputatai su tuo nesutinka, tolesnis diskutavimas dėl šito dalyko tampa beprasmiškas.

V.BALDIŠIS. Aš tai ir turėjau galvoje, gerbiamas pirmininke. Kai buvo balsavimas dėl arbitražo ir teismo organų, tai buvo deputato E.Grakausko siūlymas išbraukti tą, kadangi balsavimas vyko...

PIRMININKAS. Taip, viskas aišku. Tai kas tada dar lieka? Dėl ko reikia balsuoti? Ar priimam visą šitą straipsnį?

V.BALDIŠIS. Jeigu yra reikalavimas balsuoti dėl 3 punkto išbraukimo... Aš dar tik noriu pabrėžti, kad tai yra žmonių indėlininkų interesus ginantis punktas ir mes siūlom, kad jis tikrai toks yra reikalingas ir turėtų būti.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti, ar paliekam?

E.GRAKAUSKAS. Ekonomikos komisijos siūlymas išbraukti kaip vertinamas?

V.BALDIŠIS. Tai aš kalbėjau ką tik apie šitą pasiūlymą.

E.GRAKAUSKAS. Ką jūs kalbėjot, nesvarbu, t.y. svarbu, tačiau ką Ekonomikos komisija...

V.BALDIŠIS. Aš negaliu surast dabar jums, deputate, Ekonomikos komisijos. Tiktai galiu pasiūlyti balsuot, kas už to punkto išbraukimą. Jūs paminėjot, kad yra toks pasiūlymas, o aš pasakiau, kad mes nesutinkam su tokiu išbraukimu.

E.GRAKAUSKAS. Viskas gražu.

PIRMININKAS. Gerai. Ar daugiau jau nėra siūlymų, viskas?

E.GRAKAUSKAS. Yra 4 punktas.

PIRMININKAS. A, dar 4, tai dėl 3 punkto. Kas už tai, kad šitas paliktų, tas spaudžia mygtuką ,,už", o kas už jo išbraukimą, tas  ,,prieš". 23 — už, 1 — prieš, ir niekas nesusilaikė. Taigi lieka. Prašom toliau.

V.BALDIŠIS. Taip. Dabar buvo 3 siūlomas... Aš tuoj...

PIRMININKAS. Prašau. Dabar siūlymai dėl 4 punkto.

V.BALDIŠIS. Jeigu galima, gal galėtumėt pristatyt, kadangi aš...

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. 4 punkte kalbama apie prokuratūros, tardymo, valstybės kontrolės, arbitražo ir kitų valstybinių institucijų darbuotojų atsakomybę už paslapčių paskelbimo materialinę atsakomybę, už banko paslapčių paskelbimą ryšium su turto areštu. Todėl lygiai taip pat analogiškai siūloma, kaip ir ankstesniame straipsnyje. Galima atmesti, žinoma, paskutinį sakinį dėl atsakomybės Europos tarptautine valiuta.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas, ne?

P.PAPOVAS. Ne. Čia užfiksavo mane.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

V.BALDIŠIS. Jeigu galima porą žodžių. Kadangi tai yra lygiai toks pa balsavimas, kaip kalbėjom apie paslapties saugojimą ne tik dėl Lietuvos banko, prokuratūros, teismo, tardymo institucijų, ir mes jau dėl jo balsavom ir priėmėm, kad tai yra atskiro įstatymo dalykas ir atskiros procedūros dalykas, tai čia būtų lygiai tokia pat logika ir...

PIRMININKAS. Ar tikslinga tada balsuoti? Manau, kad gerbiamas E.Grakauskas gal sutiks, kad jau šį sykį balsuoti nereikia. Juk iš principo mes dėl šito dalyko pasisakėm. Labai aiškiai. Gerai, tada balsuojam. Gerai. Taigi kas už gerbiamojo V.Baldišio siūlomą 33 straipsnio 4 punkto redakciją, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už...

V.BALDIŠIS. Kitaip sakant, jeigu aš supratau, čia naujas punktas. Kas už tai, kad būtų naujas punktas, kurį siūlo deputatas E.Grakauskas, o mes tokio punkto nesiūlom, taip man... Ar aš teisingai supratau? Čia buvo siūlomas visai naujas punktas.

PIRMININKAS. Čia yra 4 punkto kitokia redakcija, mano nuomone. Gerai. Tai tada aš performuluoju šiek tiek kitaip, gal bus teisingiau. Kas už tai, kad būtų papildytas? Jis tada, jeigu mes jį priimtumėm, būtų ne 4, o, matyt, 4' arba 5. Kas už tai, kad į 32 straipsnį būtų priimtas deputato E.Grakausko siūlomas papildomas 4 punktas, spaudžia mygtuką ,,už", o kas prieš ir kartu remia oficialiąją poziciją, t.y. deputato V.Baldišio poziciją, spaudžia mygtuką ,,prieš"? 2  už, 18  prieš, 2 susilaikė. Papildymas nepriimtas. Dar papildymas ir 5, ir 6. Atsiprašau, 6 kaip tik sutampa su 4 oficialiuoju. Prašom, gerbiamas Grakauskai, pristatyti dar šitą savo 5 papildymą.

E.GRAKAUSKAS. 5 gerai, aš neturiu priekaištų.

PIRMININKAS. Atsiprašau, 5 tamstos siūlomas, nes čia oficialiame tekste aš nematau 5 punkto.

E.GRAKAUSKAS. Ne, įstatymo projekte yra 5 punktas.

V.BALDIŠIS. Ne, aš atsiprašau, gerbiamas Grakauskai, įstatymo projektas baigiasi 4 punktu.

PIRMININKAS. Taip, 4. Čia jūsų yra 32 straipsnis pagal numeraciją, o oficialus yra 33 straipsnis.

E.GRAKAUSKAS. Atsiprašau, aš ne tą atsiverčiau. Gerai, neturiu pastabų.

PIRMININKAS. Nereikia.

E.GRAKAUSKAS. Ne.

V.BALDIŠIS. Tai aš manau, kad 4 punktas ir siūlomas čia 5 punktas iš esmės neprieštarauja...

PIRMININKAS. Maždaug sutampa. Taigi jeigu daugiau prieštaravimų nėra, laikysime, kad 33 yra priimtas. 34.

V.BALDIŠIS. 34 straipsnis  ,,Gyventojų indėliai". Dėl 1 punkto nebuvo gauta pastabų. Dėl 2 punkto. ,,Už bankuose laikomus indėlius gaunamos palūkanos neapmokestinamos." Svarstant Biudžeto komisijoje buvo pateiktas siūlymas išbraukti šitą punktą, kadangi tai yra ne šito įstatymo dalykas, o Mokesčių įstatymo klausimas. Aišku, mūsų logika įrašant šitą punktą buvo tokia, kad dabartinės hiperinfliacijos sąlygomis apmokestint palūkanas tai tikrai nėra geras dalykas, kas kita gal būtų normaliomis sąlygomis. Bet aš manau, kad galima sutikti su Biudžeto komisijos nuomone, kad tai yra ne šio įstatymo klausimas, ir išbraukti šitą punktą.

PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas. Ar turit, ką nors pastebėjot? Tai jeigu prieštaravimų nėra, tada laikysime, kad sutarėm dėl tos redakcijos, kaip siūlė pranešėjas.

V.BALDIŠIS. 34 straipsnis vieną punktą tiktai turi.

Toliau 35 straipsnis apie didesnių įmokų kontrolę. Viskas lieka kaip buvo, išskyrus tiktai redakcinę pastabą — vietoj ,,kredito įmonių vadovai" turi būti ,,bankų vadovai". Pastabų nebuvo gauta ir siūlau...

E. GRAKAUSKAS. Atsiprašau, ar galima grįžt atgal?

V.BALDIŠIS. ...priimti šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Gerai. Aš labai atsiprašau. Gerbiamas Grakauskai, kokia ten problema? Prašom.

E.GRAKAUSKAS. ,,Gyventojų indėliai" 2 punktas. Kalbama apie indėlių palūkanų neapmokestinimą, o jeigu išbraukiam, tai jos apmokestinamos. Biudžeto komisija, matyt, tokiu būdu gyventojų indėlių sąskaita siūlo papildyti biudžetą, taip? Teisingai supratau?

V.BALDIŠIS. Gerbiamas Grakauskai, aš ką tik kalbėjau labai tiesiai ir aiškiai. Buvo pasakyta, jog svarstant buvo prieita prie išvados, kad apmokestinimo klausimai yra mokesčių įstatymų klausimai, mes juos paliekam mokesčių įstatymams. Žinot, kad yra nutarimas dabar dėl tų apmokestinimų, ir mes negalėjom atremt Biudžeto komisijos logikos, kai jie pasakė jog tai kito įstatymo klausimas ir mes tame įstatyme neturėtumėm to klausimo kelt, nors siūlėm, kad palūkanos būtų neapmokestinamos.

E.GRAKAUSKAS. Čia išsprendus neapmokestinimą, kitame įstatyme nebereikės spręst. Kam atidėlioti problemą, kišt į maišą?

PIRMININKAS. Man atrodo, nesiginčykim. Taigi 34 priimtas. 35 dar sykį.

V.BALDIŠIS. 35 straipsnis. ,,Didesnių įmokų kontrolė". Čia pavadinimas persikelia tame išdalytame variante. Dėl jo pastabų nėra gauta ir siūloma yra priimt. Kaip sakiau, tiktai dėl kredito įmonių vadovų buvo toki redakcinė pataisa, kad bankų vadovai. Grynai redakcinis pataisymas. Siūloma priimt šitą straipsnį.

PIRMININKAS. Taip. Sutinkam? Gerai, priimta. 36 straipsnis  ,,Sankcijų rūšys".

V.BALDIŠIS. 36 straipsnis  ,,Sankcijų rūšys".

PIRMININKAS. Gerbiamas Grakauskai, jūsų 34.

V.BALDIŠIS. Toks yra 1 punktas. Aš jį gal perskaitysiu. ,,Lietuvos bankas gali taikyti komerciniams bankams, savo veiklą pažeidusiems, šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, savo statutą ir nevykdantiems Lietuvos banko nurodymų dėl trūkumų pašalinimo šias sankcijas." Išvardijamos sankcijos: ,,1. Uždrausti vykdyti vienos ar kelių rūšių operacijas. 2. Suspenduoti komercinio banko vadovybės veiklą arba nušalinti jo vadovybę. 3. Paskirti komerciniam bankui administratorių. 4. Atšaukti leidimą komercinio banko veiklai." Mūsų išvardytos sankcijos yra suformuluotos pagal Tarptautinio valiutos fondo ekspertų reikalavimus. Pagrindinis reikalavimas, kad būtų sankcijos. Viena. Antras reikalavimas, kad tos sankcijos būtų palaipsninės, kad nebūtų iš karto kertama galva, kad būtų perspėjama ir po to taikomos tam tikros sankcijos. Jos yra suformuluotos lygiai taip, kaip mums pateikė Tarptautinio valiutos fondo ekspertai. Dabar yra gauta deputato E.Grakausko nauja šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas dėl 1 punkto.

PIRMININKAS. Įspėja ir nustato terminus...

V.BALDIŠIS. „1. Įspėja ir nustato terminus trūkumams pašalinti. 2. Pareikalauja įgyvendinti priemones veiklai gerinti ir trūkumams pašalinti. 3. Pateikia teismui ieškinį dėl operacijų vykdymo uždraudimo. 4. Pateikia ieškinį dėl komercinio banko veiklos sustabdymo." Dėl šitų punktų norėčiau pasakyti štai ką. Visų pirma, 1 ir 2 punktas iš esmės yra tas pats. Įspėja, po to pareikalauja įgyvendinti. Tai yra vienas ir tas pats punktas. Dėl 3 ir 4 punkto noriu pasakyti, kad yra priimtas sprendimas, kad ne teismas ir ne teismui pateikiamas ieškinys, po to metus ar pusę metų bylinėjamasi, nutraukti ar nenutraukti, bet pats centrinis bankas priima sprendimą, jeigu yra pažeidžiami įstatymai, dėl komercinio banko veiklos sustabdymo ir licencijos atėmimo. Tai yra principinis klausimas. Tiktai taip galima reguliuot ir veikt pinigų apyvartą. Todėl tas 3 ir 4 punktas yra nepriimtini, todėl kad jie iš principo neleidžia daryti jokio poveikio komerciniam bankui, kadangi bet kokio klausimo nagrinėjimas per teismą yra lygus klausimo sprendimui per metus ar panašiai, turint galvoje, kad klausimas sprendžiamas pinigų apyvartos reguliavimo srityje. Nebent tiktai būtų galima sutikt, kad 1 punktą  ,,įspėja ir nustato terminus trūkumų pašalinimui" — šitą 1 punktą dar pridėt prie tų išvardytų 4 punktų, kurie yra siūlomi įstatymo projekte. Kaip tokią dar labiau preventyvinę priemonę. Nors savaime yra suprantama, kad sankcijos yra taikomos, gali būti taikomos prieš tai įspėjus ir pareikalavus, kad ta veikla būtų pakeista.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Puikus straipsnis pranešėjo pateiktas. Visiškai paneigia prieš tai teiktą, kad čia visuotiniai susirinkimai, banko akcininkai turi teises kažką spręsti ir kažką daryti. Va sankcijų rūšys. Bankas iškart administratorius paskiria, licencijas atima, viską išsprendžia administraciniais metodais. Taukšt braukšt užkala lentom — ir reikalas baigtas. Komercinio banko veikla nutraukta. Lietuvos centrinis arba valstybinis bankas klesti ir tvarko dalykus. Ekonomikos komisijos pasiūlymai, apie kuriuos pranešėjas nė trupučio nieko nepasako, kaip tik palaikė tą versiją, kurią čia taip aktyviai pranešėjas gynė, apie visuotinio susirinkimo teisių išplėtimą ir nustatymą, kaip tik pateikė ir 2, ir 3 punktą visiškai naujos redakcijos. Į juos visiškai pranešėjas neatsižvelgė. Aš manyčiau ir siūlyčiau, jeigu norima, kad pas mus būtų privatus kapitalas, kad veiktų komerciniai bankai, kad jie sukauptų lėšų ir galėtų pradėti investicijas, vykdytų normalią finansinę veiklą, šito straipsnio nesvarstyti bent šiandien arba priimti alternatyvų variantą, kuris yra pateikiamas čia. Manyčiau, kad 1 ir 2 punktas mano siūlomame projekto variante galėtų būti sujungiami arba 2 išbraukiamas, tačiau tokie drastiški administraciniai metodai — viską sutvarkyti Lietuvos banko rankomis  yra visiškai nepriimtini. Kartu atkreipti pirmininko dėmesį, kad mano pasiūlytame šio straipsnio variante yra dar 2 punktas...

PIRMININKAS. Aš kaip tik norėjau šitą priminti, bet gal 1 baikim. Ar čia jūs norit kompleksiškai?

V.BALDIŠIS. Taip. Aš kaip tik norėčiau atsakyti deputatui E.Grakauskui, kad aš pradėjau nuo jo ir nuo 1 punkto ir dar iki 2 punkto nepriėjau. Tai viena. Antra. Aišku, keista girdėti tokius samprotavimus, kada yra painiojama, ką visuotinis akcininkų susirinkimas, ką taryba, ką valdyba gali

daryti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir jais vadovaudamasi. Kada painiojama, kada daromi įstatymų ar nustatytų normų pažeidimai ir kad yra taikomos sankcijos. Aš nemanau, kad teisininkui reikėtų tokius dalykus painioti. Kalbama, kada yra pažeidžiami įstatymai ir yra taikomos sankcijos, gerbiamas deputate. Apie tai kalbama. O ne apie tai, kad pažeidžia įstatymus ar pritaikomos sankcijos tam, kas pardavinėja bandele kas dar ką nors daro, kepa blynus, atsiprašau už pasakymą. Kalbama, kad tam taikomos sankcijos, kas išleidžia pinigus į apyvartą, imituoja grynus negrynus pinigus, kas veikia šalies ūkį, jo stabilumą ir kas veikia gyventojų indėlių užtikrinimą, visą valstybės finansinę būklę atspindi ne tik viduj, bet ir pasaulyje. Štai apie kokius dalykus kalba. Tada nėra pagrindo painioti du skirtingus dalykus, kad akcininkų visuotiniam susirinkimui, tarybai, valdybai yra suteikiamos teisės, kas yra daroma, kai aiškiai yra nevykdomi apibrėžti įstatyminiai reikalavimai, kurie yra suformuoti, kokios yra taikomos sankcijos. Aš dar kartą noriu pabrėžt, matyt, tada mums reikia ir Tarptautinį valiutos fondą, ir Europos Ekonominę Bendriją, visas kitas pasaulyje susikūrusias ir veikiančias dešimtmečius institucijas vadinti komandinėm, biurokratinėm ar dar kokiom institucijom, kadangi tokia tvarka yra pasaulyje ir tokia tvarka yra reglamentuota naudot mums žengiant į Europą.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, ar galiu jūsų paklausti?

PIRMININKAS. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Prašyčiau atkreipti pranešėjo dėmesį, kad aš, kalbėdamas apie visuotinio susirinkimo veiklą, kalbėjau apie profesoriaus K.Antanavičiaus, t.y. Ekonomikos komisijos pasirašytus pasiūlymus, apie jų nustatymą. Mano pateiktame projekto variante apie tai nėra nė žodžio. Pranešėjas puikiausiai žino. Jei galima paklausti, tegu pasako pranešėjas nors vieną šalį, kurioje centrinis bankas turi teisę atšaukti licenciją komercinio banko veiklai.

V.BALDIŠIS. Bet kurią šalį aš galėčiau pasakyti, gerbiamas deputate Grakauskai. O jūs man pasakykit nors vieną šalį...

E.GRAKAUSKAS. Be teismo sprendimo...

V.BALDIŠIS. ...nors vieną šalį, kur teismas sprendžia šitokius dalykus, tada mes galėtume pakalbėti iš kitos pusės. Aš galėčiau duoti pasiskaityti taip pat Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas ir nuostatas šituo klausimu.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiami deputatai, manyčiau, kad mums reikėtų greičiau balsuoti, nes gerbiamas deputatas E.Grakauskas tik neseniai tapo banko specialistu ir todėl vargu ar žino visų pasaulio šalių patyrimą. Aš labiau pasitikiu gerbiamu V.Baldišiu, kuris bankininkystėj seniai specializuojasi. Todėl siūlau balsuoti ir čia negaišti veltui laiko.

PIRMININKAS. Gerai, bet tada aš norėčiau paklausti pranešėjo dėl gerbiamojo E.Grakausko siūlomo 34 straipsnio 2 punkto apie mokesčių inspekcijas. Gal šitas tinka ar netinka? ,,Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka išieško iš banko priklausančius mokesčius pagal Lietuvos įstatymus." Ar jau tada nereikia, jeigu, sakysim, priimama pranešėjo versija? (Balsai salėje) Aš gražiuoju noriu pasiūlyti susitarti.

V.BALDIŠIS. Dabar dėl to 2 punkto aš nežinau. Galbūt, jeigu yra Biudžeto komisijos pirmininkas, jis galėtų būti arbitras. Man atrodo, kad pagal įstatymus ir valstybinės mokesčių inspekcijos yra fiksuota, kad priklausomus mokesčius išieško ne ginčo tvarka ir kad atskirai reikėtų šitame įstatyme tai reglamentuot, aš nematau pagrindo. Todėl aš norėčiau arbitro pasiklausti tiesiog, ar mums reikia įrašyti tai, kas jau įrašyta yra įstatyme vieną kartą? Kad bet kokius mokesčius, jų nesumokėjimą, baudas mokesčių inspekcija išieško ne ginčo tvarka.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Taip, yra tai fiksuota. Aš pasakyčiau, kad ūkiniai subjektai nėra labai patenkinti. Jie visada nori įrodinėti, kad mokesčiai turi būti išieškomi irgi ginčo tvarka. Kreiptis į teismą, po to jie perves. Bet tokia norma yra fiksuota ir, jeigu kalbama tik apie mokesčius ir kitas valstybei priklausančias įmokas, tai jos išieškomos.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Tada telieka balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta 36 straipsnio ta redakcija, kaip pateikė pranešėjas deputatas V.Baldišis, spaudžia mygtuką ,,už", kas remia 36 straipsnio versiją, pateiktą gerbiamo deputato E.Grakausko, spaudžia mygtuką ,,prieš". (Balsas salėje) Galiu papildyti: ir Ekonomikos komisijos. Tada grįšim. 17  už, 1 susilaikė. Lieka šita versija. Taigi gal tada primintumėt, kas ten dar papildomai buvo dėl Ekonomikos komisijos.

V.BALDIŠIS. Ekonomikos komisija siūlė redaguoti taip 1 punkto antrąją pastraipą, kad ,,reikalauti visuotinio susirinkimo suspenduoti komercinio banko vadovybės veiklą arba nušalinti jo vadovybę". Ir 2 straipsnio 1 punkto trečiąją pastraipą: ,,reikalauti visuotinio susirinkimo paskirti komerciniam bankui administratorių". Dėl šitų pasiūlymų aš,irgi galėčiau pasakyti tiktai vieną dalyką. Kalbant apie sankcijas: reikalauti paskirti, reikalauti padaryti  tai yra vienas dalykas, kai nėra jokio mechanizmo šitam dalykui įgyvendinti. O tie mechanizmai, kurie yra parašyti, yra mūsų išvardyti, kaip aš sakiau, ir ne mūsų sugalvotos poveikio priemonės. Todėl aš siūlyčiau priimti tą variantą, kuris yra pateiktas mūsų.

PIRMININKAS. Ar yra siūlančių balsuoti dar sykį, ar jau užtenka vieno balsavimo?

BALSAI SALĖJE. Balsuojam... Balsavom, balsavom...

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tai tada 36 straipsnis priimtas. 37.

V.BALDIŠIS. Komercinio banko...

PIRMININKAS. Trys straipsniai, įskaitant šitą. Trys.

V.BALDIŠIS. ...komercinio banko likvidavimas. 37 straipsny Komercinių bankų asociacija siūlo 3 punkte išbraukti žodžius ,,o nutarimo nepriėmus Lietuvos banko įsakymu". Tai taip pat susiję su tuo, kas yra priimta ir kas buvo svarstyta prieš tai. Mes jau svarstėm ir priėmėm tą straipsnį, pagal kurį Lietuvos bankas gali paskirti administratorių arba atšaukti leidimą komercinio banko veiklai. Jeigu nepadaro, neįvykdo to nutarimo visuotinis akcininkų susirinkimas, pats Lietuvos bankas gali išleisti tokį įsakymą, kad komercinis bankas būtų likviduotas. Tai susiję su ta logika, kurią prieš tai mes svarstėm ir dėl kurios mes balsavom. Todėl aš siūlau balsuoti. Prašau, kad būtų palikta ta straipsnio redakcija, kuri yra jums pateikta ir kuri atitinka jau prieš tai mūsų priimtas normas.

PIRMININKAS. Deputatas E. Grakauskas. Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, paprašykite pranešėjo, kad jis korektiškai teiktų pasiūlymus. Yra pradėtas naujas devintas skyrius, o pateikti raštiški pasiūlymai daugiau kaip prieš du mėnesius suformuoti visiškai naują atskirą devintą skyrių, kuris būtų pavadintas ,,Komercinių bankų apsauga", ir suformuluota visa serija straipsnių, kaip turi būti saugomi šie bankai, kaip turi būti saugomos juose indėlininkų padėtos lėšos, kaip išvis turi būti formuojamas, apsaugojamas. Kaip apsaugota veikla komercinių bankų be valstybinių institucijų ir valstybinių bankų, kurie tebėra tos pačios sampratos, kokia buvo iki šiolei.

PIRMININKAS. Iš tikro galiu kolegoms pasakyti, kas neturit šito varianto, kad tas devintas skirsnis...

V.BALDIŠIS. Gerbiamas...

PIRMININKAS. ...ir keturi straipsniai... Prašom, pranešėjau.

V.BALDIŠIS. Šitą klausimą aš turiu. Aš būtinai kalbėsiu apie tą atskirą skirsnį, bet jis pas mane pagal eilę eina pabaigoj. Aš apie jį kalbėsiu. Aš dabar norėčiau pereiti tuos straipsnius, kurie buvo pateikti suformuluoti, o po to mes prieisim prie to atskiro skirsnio, dėl kurio bus sprendžiama, jeigu spręsim, apie bankų apsaugą. Čia ne ta problema. Aš noriu atikinti deputatą E.Grakauską ir parodyti, kad va tas visas skirsnis pas mane kaip tik yra trečiam puslapy, kuris dar liko. (Balsai salėje) Gerbiamas Grakauskai, logika yra ta... Galim mes šnekėti apie bankų apsaugą, jeigu norit, iš karto, bet dabar pradėjom kalbą apie 37 straipsnį...

PIRMININKAS. Tai kad likvidavimas numatytas ir tamstos banko variante. Tai koks skirtumas dabar? Man atrodo, šitas dėmenų sukeitimas esmės nepakeis. Nesiginčykim. Deputatas A.Degutis.

A.DEGUTIS. Aš siūlyčiau kalbant apie 36 straipsnį vis dėlto esant kvorumui perbalsuoti. Ir dabar...

PIRMININKAS. Kieno vardu?

A.DEGUTIS. Frakcijos. Tautos pažangos frakcijos.

PIRMININKAS. A, kitas reikalas. Tai kurį straipsnį, prašom pakartoti.

A.DEGUTIS. Antras dalykas, kurį norėčiau pasiūlyti...

PIRMININKAS. Gerbiamas Deguti, kurį straipsnį siūlote...

A.DEGUTIS. 36.

PIRMININKAS. 36, gerai.

A.DEGUTIS. ,,Sankcijų rūšys." Taip pat norėčiau vis dėlto atkreipti dėmesį deputatų, sėdinčių salėje. Mes darome sprendimus ir priiminėjam įstatymą, kuris labai labai svarbus mūsų bendram ūkiui, o argumentai, kuriais remiantis deputatai arba nori paspartinti, arba nori užvilkinti šitą priėmimą, rodo, kad visiškai nesidomima, tiktai sėdima tam, kad būtų atsėdėtas laikas ir orientuojamasi į asmenybes, kiek kas nusimano bankininkystėje. Jeigu taip populistiškai ir demagogiškai sprendžiant apie vieną ar kitą asmenį, aš galėčiau parodyti daug pavyzdžių, kai užsienio specialistai pasakė, kad nebus jokios pagalbos Lietuvos bankui, kol jam vadovaus ponas V.Baldišis. Bet apie tai nereikia kalbėti. Argumentai turėtų būti rimtesni, nes įstatymas yra labai rimtas. Aš siūlau vis dėlto atkreipti dėmesį ir kaip nors, esant didesniam kvorumui, tą dalyką peržiūrėti daug aktyviau. Ir nesiorientuoti į labai bendras nuomones, kas apie ką kaip galvoja.

PIRMININKAS. Taip, bet kuriuo atveju vis tiek mums reikės balsuoti esant didžiajam kvorumui. Prašau, pranešėjau.

V.BALDIŠIS. Jeigu galima, norėčiau atsakyti deputatui A.Degučiui. Pa sakyti visų pirma, kad kas domėjosi ir norėjo, šitas įstatymas jau dveji metai Aukščiausiojoj Taryboj. Svarstomas dveji metai ir frakcijose, ir komisijose, ir visose kitose vietose. Aišku, kalbant apie korektiškus pasakymus reikia pirmiausia nuo savęs pradėti ir apie tai kalbėti. O kad jis buvo svarstytas, kiek jis praleido jau laiko Aukščiausiojoj Taryboj svarstant, tai tą žino komisijos, frakcijos, kurios tuo klausimu domėjosi. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Aš pasižymėjau. 36 straipsnis. Gerai. Jis nuo Tautos pažangos frakcijos. 37 straipsnis. Vis dėlto sutarkim iki galo, o po to...

V.BALDIŠIS. Bet pirmininkas turėtų teisę siūlyti nuo frakcijos...

PIRMININKAS. Nesismulkink. Gerai, 37.

V.BALDIŠIS. Dėl 37 aš jau sakiau. Mes siūlome balsuoti už tokį 3 straipsnį, koks yra pateiktas.

PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Tai prašom. Deputatas E.Grakauskas. Deputatas J.Pangonis, atsiprašau.

J.PANGONIS. Aš norėjau reaguoti į gerbiamo A.Degučio repliką. Vis dėlto mes šį įstatymą jau gal bent dešimt kartų svarstėm. Buvo pirmasis svarstymas, antrasis, komisijoje dirbome labai daug ir mes jį neblogai žinome. Todėl čia diskutuoti dabar ypatingai daug nereikėtų. Yra pasiūlymai ir kaip trečiajame svarstyme būna: pateikia pasiūlymą, autorius pasisako, pasisako prieš, ir balsuojam. O mes čia pradėsim dabar aiškintis, ar V.Baldišis geras, ar dar kas blogas.

PIRMININKAS. Niekad nevėlu išsiaiškinti, kas yra blogas. Minutėlę, gerbiamieji, mums liko du straipsniai. Užbaikim, ir tada bus tam tikras etapas atliktas. Ten, kur reikės perbalsuoti, perbalsuokim. Jeigu viskas bus gerai, esant didžiajam kvorumui, ramiai priimsim šitą tikrai kapitalinį įstatymo projektą. (Balsai salėje) Dėl to skyriaus atskira kalba. Bet vis tiek iš esmės yra trys arba keturi straipsniai. Dėl 37 straipsnio ar dar gerbiamas E.Grakauskas nori pasisakyti? Prašom paspausti mygtuką. Deputatas E.Grakauskas. Prašau.

E.GRAKAUSKAS. Yra visiškai kitas straipsnio variantas, kuris gerokai trumpesnis. Tiktai du punktai. Pirmasis su trim papunkčiais, o pranešėjas pristato penkis. Mano galva, trumpesnėm, korektiškesnėm, lakoniškesnėm formulėm. Aš ir siūlau, kad jis būtų priimtas.

PIRMININKAS. Tai gal, kad greičiau būtų, aš perskaitysiu. Alternatyvus variantas skamba taip: ,,1. Komercinis bankas likviduojamas, jeigu: 1. Visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą likviduoti banką. 2. Pagrindiniam banko kapitalui likus mažesniam už Lietuvos banko nustatytą minimalią sumą ir nurodytu laiku jo nepapildžius. 3. Teismui priėmus sprendimą, tarp jų pagal Lietuvos banko teikimą dėl leidimo komercinio banko veiklai atšaukimo.

2. Nutarimas likviduoti banką turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atsiradusios priežasties likviduoti banką.

3. Nutarimas likviduoti banką skelbiamas spaudoje." Prašom, pranešėjau, savo poziciją.

V.BALDIŠIS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad nutarimo dėl komercinio banko priėmimas taip pat buvo svarstytas ir komisijose, ir prieš tai. Nes jau priėmėm norma, kad ne teismo sprendimu bankas pažeidęs įstatymą likviduojamas, o kitu sprendimu — centrinio banko sprendimu. Tai išplaukia iš to punkto, tai, kas yra suformuluota, kas yra aptarta. Aš siūlyčiau už tai ir balsuoti, už 37 straipsnio tokią redakciją, kokia yra pateikta jums.

PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad būtų priimta 37 straipsnio redakcija, kaip pateikia pranešėjas deputatas V.Baldišis, spaudžia mygtuką ,,už", kas už 37 straipsnio redakciją, kaip ją pateikia deputatas E.Grakauskas, spaudžia mygtuką ,,prieš". Prašom balsuoti. 14  už, 2  prieš, 2 susilaikė. Taigi priimta pranešėjo versija. 37 straipsnis priimtas. 38 punktas, priešpaskutinis iš oficialaus teksto. ,,Banko likvidacinė komisija".

V.BALDIŠIS. ,,Banko likvidacinė komisija." Taip pat yra gautas asociacijos pasiūlymas, kuris siejasi su prieš tai buvusio straipsnio siūlymu. Išbraukti 38 straipsnio 1 punkte ,,arba gavęs Lietuvos banko įsakymą". Remiantis ta pačia pozicija, kad toks dalykas gali būti priimamas tiktai teismo sprendimu. Mes jau ir prieš tai priėmėm tuos straipsnius, patvirtinome tai, kad šitas pasiūlymas yra nepriimtinas. Kad ne tiktai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, jeigu nevykdomas toks nutarimas likviduoti banką, Lietuvos banko įsakymu gali būti bankas likviduojamas. Todėl yra nepriimtinas tas pasiūlymas ir siūlau balsuoti, jeigu reikalauja...

PIRMININKAS. Ne, ne, vis tiek dar deputatas E.Grakauskas tegu pasakys savo žodį. Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Ne, ačiū, nenoriu.

PIRMININKAS. Taigi balsuojam. Kas už 38 straipsnį taip, kaip pateikia pranešėjas deputatas... (Balsai salėje) A, tai kad niekas... Pats deputatas E.Grakauskas. Jeigu jis nereikalaus balsuoti, tai tada nebalsuosim. Ne tai viskas. 38 straipsnis irgi aprobuotas. 39, paskutinis.

V.BALDIŠIS. Dėl 39 straipsnio yra...

E.GRAKAUSKAS. Nebebus norinčių balsuoti.

V.BALDIŠIS. ...pastabų nėra, todėl siūloma priimti.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Neturiu pastabų.

PIRMININKAS. Ne. Deputatas A.Degutis.

A.DEGUTIS. Aš tiktai norėčiau paklausti. Mes dabar ką tik svarstėm ir atmetėm galimybę teisme spręsti tam tikrus konfliktus. Apskritai, kas pristato šitą įstatymą valstybinio banko vadovas, ar yra kokia nors galimybė apsidrausti komerciniam bankui nuo kokio nors centrinio banko subjektyvaus vertinimo? Kokios nors išankstinės pozicijos? Jau vien tai, kad centrinio banko valdyba pristatinėja Komercinių bankų įstatymą, yra interesų konfliktas. Jeigu mes neturim galimybių kokiu nors būdu apsidraus nuo tendencingo šito viso įstatymo vertinimo, tai tas įstatymas bus niekam tikęs, čia bus eiliniai filialai. Jeigu būtų vienintelė sąlyga, jog centrinis bankas imasi atsakomybės ir apdraudžia visas lėšas, kurios yra komerciniuose bankuose, suprasčiau tą centrinio banko kišimąsi į komercinių bankų veiklą. Bet jeigu to nėra padaryta, jeigu neapdraudžia indėlininkų arba akcininkų tam tikros sumos, tada negali kištis visiškai. Arba, jeigu kišasi, turi būti atsakomybė už subjektyvių vertinimų rezultatus.

V.BALDIŠIS. Dėkui už klausimą. Aš norėčiau atsakyti deputatui A.Degučiui. Jau keletą kartų aš atsakinėjau, kad bet kokio subjektyvizmo atveju centrinis bankas turi teisę kreiptis (aš deputato E.Grakausko nepertraukiu, kai jis kalba iš vietos ar šaukia), turi teisę kreiptis į teismą ir spręsti tuos klausimus. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, jeigu mes taikytume modelį, norim taikyti bankui kokios prekybos įmonės modelį ar dar kokios nors kitos, kuri bankrutuodama geriausiu atveju savo keleto darbuotojų kišenes ištuština, tai yra visai kitas reikalas. Mes kalbam apie banką, kuris emituoja pinigus, kuris veikia visą šalies ūkį ir pinigų apyvartą. Tai jau yra visai kiti dalykai. Visi tie dalykai, aš dar kartą noriu patvirtinti, nėra mūsų sugalvoti dalykai. Tai nėra nei banko valdybos, nei mano asmeniški klausimai.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Vardan polemikos, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom.

A.RUDYS. Ponui A.Degučiui. Aš specialiai domėjausi kai kurių šalių Bankų organizacija. Štai, pavyzdžiui, Italijoje yra kategoriškai draudžiama kurti bankus, kurie užsiimtų kartu trumpalaikiu, vidutinės trukmės ir ilgalaikiu kreditu. Yra trys valstybiniai bankai, kurie stovi atskirai kiekvienos tokios piramidės viršuj. Jeigu mes paimsime Prancūziją, tai Prancūzijoje aštuoniasdešimt penki, jeigu neapsirinku, čia kelerių metų senumo duomenys, aštuoniasdešimt penki procentai kreditinių išteklių yra sutelkti valstybiniuose bankuose. Tai yra labai normalios rinkos ekonomika pagrįstos valstybės ir jos funkcionuoja su tokiom bankų sistemom. Tai, kas yra dabar siūloma pas mus Komercinių bankų įstatyme, tai aš galėčiau pasakyti, kad pagal realias sąlygas, tai yra tikrai pakankamo liberalizmo lygis. Tikai pakankamo.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau baigti teorines diskusijas. Juo labiau kad čia ne tas priėmimo lygis. Trečiasis svarstymas. Kas yra prieš 39 straipsnį, ar mes jį priimam konsensu? (Balsai salėje) Gerai. Ir dabar...

V.BALDIŠIS. Ir dabar tas skyrius...

PIRMININKAS. Minutėlę! Gal, matyt, mes... Minutėlę! Aš siūlysiu šitai tikrai daryti, kai bus didesnis kvorumas. Ir gal gerbiamas deputatas E.Grakauskas sutiks su tuo.

V.BALDIŠIS. Yra likęs dar papildomas skirsnis, kurį siūlo deputatas E.Grakauskas, prie kurio aš dabar kaip tik...

PIRMININKAS. Gal tikrai, kadangi mes vis tiek viso įstatymo negalim priimti, tai gal atidėkim šitą dalyką, kai mūsų daugiau bus. Ir gal kai bus daugiau gerbiamojo E.Grakausko šalininkų. Ar tinka taip? Ar būtinai dabar reikia, gerbiamas Grakauskai? Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš sutinku su tuo, tačiau prašau pranešėjo dar atkreipti dėmesį ir į kitus siūlymus, kurie buvo įstatymo svarstymo metu, o kartu ir trečiajam svarstymui pateikti. Tai yra, kad būtų bent kokia teisinė įstatyminė norma, nustatanti komercinių bankų apskaitą, atskaitomybę. Bent viena, dvi normos. Tai būtų labai svarbu. Kokia apskaita, kaip atskaitomybė yra formuojama įstatyminiu lygiu, deja, nėra. Vadinasi, apskaitą formuos jau žinybiniu lygiu Lietuvos bankas. Kaip norės, taip nustatys. Įstatyminės normos, ginančios apskaitos reikalavimus komerciniams bankams, deja, nėra. Aš prašau vis dėlto gerokai pagalvoti apie tai, kad būtina užtikrinti įstatyminiu lygiu, įstatyminėmis normomis komercinių bankų apsaugą, be tų galimybių valstybinių institucijų pagrindu tai daryti.

V.BALDIŠIS. Gerbiamas deputate, aš tik...

PIRMININKAS. Prašau. Ir baikim.

V.BALDIŠIS. Aš net nepradėjau. Jeigu mes pradedam svarstyti skirsnį dėl apsaugos,..

E.GRAKAUSKAS. Nepradedam...

PIRMININKAS. Ne, ne.

V.BALDIŠIS. ...tai pradedam, o jeigu mes nepradedam, tai... Čia vyksta trečiasis svarstymas ir balsavimas. Mes svarstom ir balsuojam tai, kas yra pateikta ir svarstyta frakcijose, komisijose ir visur kitur. Tada aš noriu pa dėkoti už kantrybę ir už pagalbą, jeigu...

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Neužmirškim, kad mums čia reikės dar kai ką perbalsuot, patikslinti ir paskui jau galutinai spręsti.

V.BALDIŠIS. Dėkui.

PIRMININKAS. Tai ačiū. Klausimas baigtas. Dabar žodžio prašo Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Aš manau, kad mes dar galim, gerbiamieji kolegos, truputėlį padirbėt ir po to jau skirstysimės. Prašom.

 

Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pasiūlymai dėl šaukiamo neeilinio posėdžio darbotvarkės ir atsakymai į deputatų klausimus

 

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš jus noriu informuoti apie Sąjūdžio koalicijos deputatų padarytą sprendimą, kad būtų greit einama prie mums reikalingų sprendimų, klausimų svarstymo, sukviesti neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį pirmadienį iš ryto. Čia yra toks reglamentinis dalykas. 46 deputatų parašai. Galėtų būti jų ir dar daugiau. Aš manau, kad ir jūs neturėtumėt nesutikti.

PIRMININKAS. Tylos! Prašom.

V.LANDSBERGIS. Tokiu atveju pirmadienį 9 val. yra šaukiamas neeilinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Su tokiais svarstytinais klausimais, kuriuos mes, be abejo, ir šiandien, ir dar ne vieną kartą svarstysim, ir kiekvieną dieną tarpusavy kontaktuodami. Tai yra rinkimų data bei sąlygos ir su tuo susijęs Vyriausybės likimas, nes premjeras tikrai prašo daryti sprendimą. Mes sutarę galėtume tikrai būti čia, šitoj salėj, ir daryti sprendimus.

Antras klausimas yra referendumas. Ir trečias klausimas — įstatymas dėl Lietuvos nesijungimo į postsovietinius Rytų blokus. Tai, kas buvo šiandien išdalyta. Manau, kad mes turbūt sutinkame, kad jis būtų tam tikras bazinis dokumentas ir įstatymas. Pašalintų didelę dalį ir prieštaravimų, ir būgštavimų, ir nerimo Lietuvos visuomenėje. Na, aš tik tiek. Mes tikrai turėtumėm daug dirbti kitur ir susitikinėti.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Aš, naudodamasis savo teise, norėjau paklausti, o vis dėlto ar būtinai 9 val.? Ar galima būtų tradiciškai bent 9.30 ar 10? Ar toks jau kategoriškas siūlymas 9 val.?

V.LANDSBERGIS. Matote, atsižvelgiant į vasaros laiką, gal mes sutartume vis dėlto daryti 9 val. Būtų galimybė man šiek tiek daugiau dalyvauti iš ryto.

PIRMININKAS. Aišku.

V.LANDSBERGIS. Jeigu manote, jog reikalinga, kad aš dalyvaučiau. Nes po to jau apie pietus manęs nebus.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gal galėtumėt dar į kai kurių deputatų klausimus atsakyt trumpai? Deputatas B.Rupeika.

B. V.RUPEIKA. Tamsta Pirmininke, gaila, kad jūs šito nepriminėte mums rytą, kada šioje salėje buvo ne 25, bet 55 deputatai, o jie, planuodami savo laiką, dabar sužinos labai staiga ir turėtų daug ką keisti atsiliepdami į šios koalicijos, kuriai jūs vadovaujate, kvietimą. Tačiau mane domina tas pats dalykas, ko aš klausiau ir rytą  būtent referendumas. Aš teiravausi jūsų, ar iniciatorių arba koalicijos požiūris į referendumą nesikeičia dėl atšaukimo ar kitokių galimybių? Ar šis antrasis klausimas dėl referendumo nebus traktuojamas kaip nors kitaip, negu jūs tai įvardijote šį rytą? Dėl referendumo.

V.LANDSBERGIS. Mes turėsim apsispręsti. Į šį klausimą, be abejo, įeina ir pasirengimo kokybė, ir mūsų atsakomybė.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas Pirmininke, prašom pasakyti, kodėl pasirinkta pirmadienio data, o, tarkim, ne antradienio tokia įprasta data. Ar tai susieta su tuo, kad dalis deputatų negali dalyvauti, ar jūsų išvykimas yra ilgesnis?

V.LANDSBERGIS. Pirmiausia buvo svarstoma tai daryt greičiau. Ir viena diena gali būti svarbi ir reikalinga. O antradienį, tai, žinoma, manęs jau tikrai nebus. Čia tiktai toks požiūris, ar reikalingas mano dalyvavimas, ar ne. Koalicijai aš nevadovauju, kaip pasakė gerbiamas B.Rupeika. Mano parašas yra paskutinis po šituo sprendimu, jis jau buvo padarytas, kai aš atėjau į posėdį.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Paleckis.

J.V.PALECKIS. Aš suprantu, kad jūs negalit duoti jokių prognozių, bet vis dėlto paklausčiau, ar pirmadienio posėdis galėtų būti tokio jau normalaus darbo pradžia ir dviejų rūmų darbo periodo pabaiga, ar visgi toks epizodas?

V.LANDSBERGIS. Visa tai priklauso, gerbiamas Palecki, nuo mūsų sugebėjimų konstruktyviai dirbti. Būtent sutarti klausimus, dėl kurių mes iš tikrųjų sutariame ir galime čia balsuoti. Tada ateiti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Man kyla iš karto du klausimai, bet jie tarpusavy labai susieti. Pirmas dalykas, ar jau yra sutarta dėl tų klausimų, kurie įrašyti į šitą darbotvarkę? Antras dalykas, kaip elgsis koalicija, jeigu 43 deputatai surinks parašus, kad jie, sakykim, trečiadienį nuo 9 val. skelbia irgi neeilinį posėdį, kuriame taip pat nurodo savo darbotvarkę. Kaip elgsis tada koalicijos deputatai?

V.LANDSBERGIS. Gerbiamas pone Rudy, jūs girdėjote darbotvarkę, galite spręsti apie jos svarbumą ir galite pasirinkti. Be abejo, jūs galite neateiti į tą posėdį manydamas, kad klausimai yra tokie, kurių dar nereikia spręsti.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.

Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamas Pirmininke, ar nebuvo svarstomas...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

V.LANDSBERGIS. Tai jūs gi žinote, pone Rudy, jūs žinote, kokia yra koalicijos pozicija dėl klausimų svarstymo ir priėmimo šitoje salėje.

A.RUDYS. (Kalba ne į mikrofonų)

V.LANDSBERGIS. Gerai, pone Rudy, mes tikimės, kad tuos klausimus suderinsim iki pirmadienio.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.

Z.BALCEVIČIUS. Na, visų pirma, gerbiamas Pirmininke, gaila, kad jūs tik ateinate nuo koalicijos pas mus, o nenueinate į koaliciją nuo mūsų ir3,i, kaip aš norėčiau jus, kaip Pirmininką, matyti ir tokiam vaidmeny, nors  ir nesutiktumėt su kai kuriais mūsų pasiūlymais. Bet antra mano klausi

no dalis  ar nebuvo svarstomas variantas, kad rytoj dirbtume?

V.LANDSBERGIS. Į pirmą jūsų klausimo dalį aš galiu pasakyt, kad aš atėjau su bendrais mums visiems klausimais. Aš siūliau, kad ateitų kas nors iš vadovaujančių koalicijos posėdžiui, bet jie manė, kad mano žodis gal bus ,šiek tiek reikšmingesnis. Gal jie klydo, nežinau. Paprašė, kad aš ateičiau pristatyt šitą klausimą.

PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas.

D.MORKŪNAS. Gerbiamas Pirmininke, salėje dabar yra apie 25, gal kiek daugiau deputatų. Ar jūs manote, kad iki pirmadienio, turint omeny, kad prieš akis penktadienis, kai daugelis apygardose, šeštadienis, sekmadienis, kai daugelis daug kur, yra įmanoma sukviest taip staigiai 9 val.?

V.LANDSBERGIS. Informacija tikrai pasieks kiekvieną deputatą, ją galima labai paprastai įterpti dviem sakiniais į kiekvieną vakarinių žinių transliaciją.

PIRMININKAS. Tikrai taip. Deputatas R.Maceikianecas, paskutinis klausimas.

R.MACEIKIANECAS, Dabar ką tik baigėsi šitos grupės posėdis ir nuirta, aš nežinau, gal su jumis nederinta, bet nutarta, kad pirmadienį pradės darbą Konstitucijos derinimo komisija ir Rinkimų įstatymo komisija.

apie posėdį nebuvo net šnekėta.

V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, ar vienas kitam kliudo. Jeigu mes iš ryto darome bendrą posėdį, diena ilga.

R.MACEIKIANECAS. Dabar pasitarimas buvo jūsų šitų frakcijų, taip?

V.LANDSBERGIS. Tai ten irgi deputatai, tie patys deputatai.

PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke.

V.LANDSBERGIS. Prašau.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu dar kas nori pasakyt, tai prašom, o jeigu ne, tai teks posėdį jau baigt. (Balsai salėje) Prašom. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Yra siūlymas, kad dabar šiuo metu... Aš nedalyvavau, bet frakcijų pirmininkų pasitarimas... Gal jie galėtų informuoti, nes dabar aš ir nesuprantu, ar frakcijos susitaria, ar čia savo iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasiūlė. Taip ir neaišku. Kad frakcijos informuotų, kaip mums elgtis. Ar sutaria ką nors, ar nesutaria? Atėjo, išėjo, pasakė keletą žodžių...

PIRMININKAS. Prašau, kas tada galit? Gal gerbiamas L.Sabutis galėtų kai ką... (Balsas iš salės) Prašau. Deputatas V.Andriukaitis. Ir dar deputatas R.Maceikianecas. Gerai. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gaila, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas išėjo. Manau, jeigu mes patvirtinsim dar papildomą darbotvarkę 43 deputatų parašais, tai pirmadieniui turėsime dvi darbotvarkes ir galėsime abidvi suderinti korektiškai dėl klausimų eiliškumo. Manau, gerai. Pirmadieni yra gera diena, galėsime padirbėti, o po to antradienį, trečiadienį dirbti..

PIRMININKAS. Toks variantas galimas.

V.P.ANDRIUKAITIS. ...dirbti apygardose, agituoti žmones už referendumą.

PIRMININKAS. Deputatas R.Maceikianecas. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Ne, aš tik dar kartą norėjau pasakyt, kad frakcijos atstovai sakė, kad posėdžio pirmadienį nebus, o dirbsim, sieksim kažkokio konsenso, kad pradėtume rengti Konstituciją ir Rinkimų įstatymu Visų frakcijų pirmininkai, atstovai buvo.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Beprasmiška šita diskusija, kadangi mus aplankęs pareigūnas apleido salę. Aš labai apgailestauju. Nors dažnai nesutampa, pavyzdžiui, mano pozicijos ar pažiūros su Pirmininko V.Landsbergio, vis dėlto jo kaip kurjerio vaidmuo, man atrodo, pakankamai mums visiems užgaulus. Turėtų būti Pirmininko pozicija, bet, deja, jo nėra ir nėra kam į tai a sakyti. Na, o, matyt, čia buvo nepasakyta, kas turėtų įvykti, jeigu bus taip kaip bus arba nebus taip, kaip bus. Kažkas dar turi įvykti. Štai tas nepasakyta. Ir išėjo.

PIRMININKAS. Turėsim laiko pagalvot. Svarbu, kad laiku pranešt avansu. Jeigu daugiau pareiškimų, pastabų, pasiūlymų nėra, skelbiu, kad (Balsai salėje) Prašom. Deputatas S.Razma.

L.S.RAZMA. Gerbiamas seniūno pavaduotojau, norėjau paklausti, jūs nedarėte kokių nors pastangų, kad dėl tokių klausimų kaip aukštų mokyklų statutai visgi kaip nors sukviestume visus deputatus?

PIRMININKAS. Aš galiu, gerbiamas kolega, atsakyti taip, kaip jau t siūlė deputatas V.Andriukaitis. Man atrodo, kad šitas variantas kaip 1 būtų pats geriausias. Mes turim minimum 43 parašais pasiūlyti savo posėdžio darbotvarkę, kur turėtų būti ir jūsų klausimas. Žinoma, realią, tiktai iš kelių punktų, o ne iš 15 ar 20. Tarp tų kelių punktų, pabrėžiu, čia sutinku su kolega L.Sabučiu, turėtų būti ir šitas klausimas. Ir tada, aš manau, nes galėtume rasti tą konsensą.

L.S.RAZMA. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Tai dar paskutinį kartą klausiu, ar dar kas nori ką pa;akyt? Štai dar vienas deputatas atėjo, gal jis norės ką pasakyt. Deputatas Jarmolenka, ne? Ačiū, jis neturi ką pasakyt.

L.SABUTIS. Aš galiu pasakyt.

PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis dar. Dėmesio, kolegos, dar deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Iš tikrųjų trys grupės dirbo, turbūt reikėtų pritarti, aš bent prašyčiau kolegų, kad pabandykime pirmadienį, tai yra vasaros laikas, 9 val., jeigu reikėtų, pratęstume ir antradienį. Tada galiausiai gal būtų t darbo pradžia. Neapsunkinkim darbotvarkės. Abiejų pusių susirinkimas čia, oje salėje, manau, leistų kaip tiktai toliau dirbti sėkmingai.

PIRMININKAS. Ačiū, geras pasiūlymas ir geras paskutinis žodis, bet .Pangonis, matyt, dar geriau pasakys. Prašom.

J.PANGONIS. Ne, aš nieko nesakysiu, aš norėjau jūsų paklausti kaip reglamento žinovo, ar gali dabar kita grupė, 43 žmonės, pasiūlyti į darbotvarkę dar kokį klausimą?

PIRMININKAS. Ne, negali, jinai tiktai gali sušaukti savą posėdį, sakykim. 15 val. ar kurią kitą valandą. Arba 8 val.

J.PANGONIS. Va čia ir yra esmė.

PIRMININKAS. Taip, ir būtent ten surašyti tuos punktus, kurie mums rūpi, o tada norom nenorom turėsime abi grupės derintis. Nes Reglamente toks variantas, kad dvi grupės deputatų arba, sakysim, Prezidiumas ir trečdalis sugalvotų vienu metu daryti tą patį renginį tiktai su skirtinga darbotvarke, nenumatytas. Teks mums patiems čia laužyti galvas, kaip išeiti situacijos. (Balsai salėje) A, deputatas A.Taurantas. Ar jis neturi ką pasakyt? Deputatas A.Januška? Ne. Matot, kad kolegos nenori kalbėti. Vis dėlto gerbiamojo L.Sabučio paskutinis žodis buvo labai geras. Tikėkimės, kad bus sėkmė. Aš taip pat tikiuosi ir jums linkiu gerų įdomių susitikimų su rinkėjais, kad jiems būtų, jeigu kurie dar abejoja, paaiškinta dėl referendumo, kad pailsėtumėm šeštadienį, sekmadienį. Ir kad mes pirmadienį susirinktume konstruktyviam darbui. Posėdis baigtas.