1992 m. birželio 4 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, labas rytas, prašom sėstis. Prašom, kas dar yra rūmuose, bet ne šioj salėj, ateiti čia. Pradedame ketvirtadienio rytinį posėdį. Pirmiausia turėtume pasiaiškinti kai kuriuos mūsų darbo tvarkos klausimus. Primenu, kad šios savaitės darbo tvarka buvo mūsų patvirtinta arba įpareigota priimti tokią 43 deputatų parašais. Taigi kokia tada buvo mūsų sutarta pasirašytinai savaitės darbų tvarka, tokia ir lieka, išskyrus tuos klausimus, kuriuos mes nagrinėjom antradienį. Aš manau, kad jūs turit tuos 12 klausimų, kurie čia yra surašyti, kurie liko nuo antradienio, ir vienintelis dalykas, dėl kurio mes galim tartis ar ginčytis — ar yra priimtina tokia klausimų seka taip, kaip jinai surašyta šios dienos darbotvarkėje. Priimtina? Niekas neprieštarauja? (Balsas iš salės) Tai gal vėliau ir išeis. Čia kolega sako, kad V. Baldišis prašė vėliau, bet man atrodo, kad praktiškai taip gali ir išeiti. Taigi, jeigu, gerbiamieji kolegos, prieštaravimų dėl klausimų nagrinėjimo sekos neturite, tada pereiname prie mūsų tradicinių dalykų prie pareiškimų. Žodis pareiškimui suteikiamas deputatui V.Andriukaičiui. Bus įjungta, yra susitarta. Aš manau, kad žmonės laikosi savo žodžio. Jie daro įrašą. Įrašas yra daromas, taip. Dabar eina žinios, juk negalima vidury žinių įsijungti j programą. Būkit malonūs, įrašas daromas ir jis bus transliuojamas tvarkingai. Prašom, gerbiamas Andriukaiti.
Deputato V.P.Andriukaičio pareiškimas
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiami kolegos deputatai, gerbiamas posėdžio pirmininke!
Leiskite perskaityti Aukščiausiosios Tarybos deputatų socialdemokratų pareiškimą dėl neatidėliotinų priemonių politinei krizei įveikti bei tolimesniam Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės darbui užtikrinti iki naujų rinkimų į Seimą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai socialdemokratai įdėmiai išnagrinėję Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kalbą, pasakytą 1992 m. gegužės 26 d. Aukščiausiojoje Taryboje bei įvertinę po gegužės 23 d. referendumo susidariusią politinę padėtį, tvirtai pareiškia, kad būtų išsklaidyti bet kokie tarpusavio įtarinėjimai dėl vadinamojo šliaužiančio perversmo būtina: 1. Neatidėliotinai priimti reorganizuotos Tautininkų ir Nuosaikiųjų frakcijų parengtą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 156 ir 256 straipsnio pakeitimo. Projekto Nr. 3152. Neatidėliotinai priimti Tautos pažangos frakcijos parengtą Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimų, papildant projekto Nr. 344 4 ir 8 punktus, atsisakant 13, 14 ir 16 punktų bei priimant Juridinio skyriaus pateiktas pataisas. 3. Neatidėliotinai priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno E.Gentvilo pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Pakeisti ir papildyti kai kuriuos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento straipsnius atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas. Projektas Nr. 343. 4. Neatidėliotinai priimti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pristatytą įstatymo projektą, suteikiantį teisę Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui stabdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, rajonų ir Respublikos miestų tarybų sprendimus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams. 5. Neatidėliotinai priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pataisą, pagal kurią Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas galėtų laikinai, kol dar nėra Konstitucinio Teismo, stabdyti tuos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus ir įstatymus, kurie prieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui. 6. Neatidėliotinai padaryti pataisas Vyriausybės įstatyme įtvirtinant vienpakopę Vyriausybės struktūrą, kolegialų sprendimų priėmimo būdą, darbo reglamentą bei ministrų atsakomybę už savo ministerijų sprendimus. 7. Neatidėliotinai padaryti pataisą Valstybės kontrolės departamento statute, pagal kurią būtų suteikiama valstybės kontrolieriui teisi kontrasignuoti tuos Vyriausybės sprendimus, pagal kuriuos imamos lėšos iš valstybės biudžeto. Nustatyti valstybės kontrolieriaus ataskaitos Aukščiausiajai Tarybai formą bei atsiskaitymo Aukščiausiajai Tarybai reguliarumą. Siūloma ne rečiau kaip du kartus per sesiją. 8. Neatidėliotinai priimti Vietos savivaldos pagrindų įstatymo pakeitimus, pateiktus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Savivaldybių komisijos, kad būtų tikslia atskirtos valdybų ir tarybų kompetencijos ir būtų suteiktos didesnės teisė merams. Pritarti laikinoms Vyriausybės įgaliotinių institucijoms prie savivaldybių, kad būtų užtikrinta operatyvi informacija, savivaldybių ir Vyriausybės ryšys bei Vyriausybės nutarimų įgyvendinimo kontrolė. Skubiai a skirti savivaldybių nuosavybę, kad būtų įtvirtinti savivaldos ekonominiai pagrindai. 9. Neatidėliotinai pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomam Lietuvos Respublikos laikinajam įstatymui dėl vykdomosios valdžios darbo ekonominės ir socialinės reformos laikotarpiu atsisakant 5, 7 straipsnių, pertvarkant 4, 6 bei 8 straipsnius, projekto numeris 127522. 10. Neatidėliotinai priimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlytą įstatymą dėl visų lygių deputatų bei valstybės pareigūnų pajamų deklaravimo bei lėšų paskelbimo. Pritarti skubiam valstybės tarnautojų etikos kodekso patvirtinimui. 11. Neatidėliotinai priimti LDDP frakcijos pasiūlytą Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisą, pagal kurią Lietuvos Respublikos įstojimą į bet kokias sandraugas, federacijas ar konfederacijas gali nuspręsti tauta tik referendumu. 12. Neatidėliotinai priimti Sąjūdžio centro frakcijos parengtą nutarimą dėl Lietuvos profesinių sąjungų turto, projekto Nr.341 papildant Darbininkų sąjungos pasiūlymais. 13. Pritarti ,,Lietuvos aido" privatizavimui panaikinant valstybės laikraščio statusą, suteikti jam lengvatas, kad tokios politinės pakraipos laikraštis galėtų patenkinti savo skaitytojus. Operatyviai, juridinei informacijai, įstatymų ir nutarimų aiškinimui leisti Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinias, kur būtų atspindima oficiali Aukščiausiosios Tarybos informacija. 14. Laikinai, kol nėra patvirtinta nacionalinio saugumo koncepcija, patvirtinti nacionalinio saugumo tarybos pirmininku deputatą Balį Gajauską, atleidžiant jį iš deputatų komisijos KGB veiklai tirti pirmininko pareigų. 15. Depolitizuoti Lietuvos radiją ir televiziją. Neatidėliotinai reglamentuoti ir radijo, ir televizijos santykius su Aukščiausiąja Taryba ir Vyriausybe. 16. Neatidėliotinai priimti pataisas Lito komiteto veiklai pagerinti, kad sprendimai būtų paženklinti to komiteto narių atsakomybe. 17. Neatidėliotinai patvirtinti naftos terminalo, kaip ypatingos strateginės reikšmės objekto, statybos tempus ir vietą. 18. Neatidėliotinai parengti ir patvirtinti sąrašą valstybinių pareigybių, į kurias negali būti skiriami arba kurių negali užimti buvę LKP, TSKP nomenklatūriniai darbuotojai. Šios nomenklatūros sąrašą pateikia LSDP jausdama visą moralinę atsakomybę iz šio sprendimo svarbumą. O Aukščiausioji Taryba jį apsvarsto ir galutinai patvirtina. Būtina šias pareigybes užimančių asmenų atestacija ir perkvalifikacija. 19. Neatidėliotinai priimti Lenkų frakcijos pasiūlytą nutarimo projektą dėl rinkimų į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybes datos paskelbimo. 20. Neatidėliotinai patenkinti Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus atsistatydinimą. Kadangi Vyriausybių kaita yra normalus reiškinys, o privatizacijos programa ilgalaikė ir strateginė, atskirti centrinę privatizavimo tarnybą nuo Vyriausybės, suteikti jai valstybinio turto privatizavimo institucijos, atskaitingos Aukščiausiajai Tarybai bei kontroliuojamos Valstybės kontrolės departamento statusą. Pavesti Gediminui Vagnoriui vadovauti šiai privatizavimo institucijai, kad nenutrūktų privatizavimo eiga, o privatizavimo reforma įgytų autorinę priežiūrą ir atsakomybę. Pavesti laikinai eiti Ministro Pirmininko pareigas vienam iš Vyriausybės narių pareiškiant pasitikėjimą tais ministrais, kurie turi daugumos pritarimą, kol bus tvirtinamas naujas Ministras Pirmininkas. 21. Neatidėliotinai pasirašyti susitarimą tarp visų frakcijų ir deputatų dėl pasitikėjimo Vyriausybe, kad ji galėtų normaliai funkcionuoti iki naujų Seimo rinkimų. 22. Neatidėliotinai įsteigti prie Aukščiausiosios Tarybos jai atskaitingą reformų eigos derinimo ir analizės tarybą, į kurią įeitų pramonės, žemės ūkio, verslo, biznio, finansų atstovai, ekspertai bei gamybininkai, kad būtų galima analizuoti reformų apimtį, kryptis, eiliškumą, teikti konsultacinę paramą deputatams bei užtikrinti strategijos perimamumą besikeičiant Vyriausybėms bei parlamento deputatams.
Šie mūsų siūlymai įgyvendinami labai greitai, nes beveik visi projektai yra parengti įvairių frakcijų, jie užtikrina Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimų išplėtimą, jo tvirtumą, galimybę jį vadinti prezidentu, užtikrina konstitucinės priežiūros elementus. Daug tvirtesnės ir operatyvesnės Vyriausybės veiklos galimybės. Šie pasiūlymai pašalina bet kokį įtarinėjimą vienų kitais ir padeda apsaugoti Lietuvą nuo valdžių chaoso einant į naujus rinkimus. Jie užtikrina ir savivaldybių kontrolę bei darbo efektyvumo padidinimą, be to, leidžia praktiškai patikrinti valdžių atskyrimo principus. Pagal siūlomą eiliškumą įgyvendinant šias priemones išsaugomas politinis Lietuvos balansas. Esame įsitikinę, kad be šių įstatymų priėmimo svarbu per 23 savaites apsvarstyti komisijos centrinio banko darbui įvertinti išvadas, jas skubiai patvirtinti ir nustatyti tikslius terminus per kuriuos centrinis bankas turi parengti banko reformos darbus bei pa šalinti trūkumus. Jei centrinis bankas per nustatytus terminus negalės savo trūkumų pašalinti, tuomet siūlytume svarstyti pasitikėjimo banko valdytoju klausimą. Esame įsitikinę, jog šiuo metu ypatingai svarbu įvertint ir Valstybės kontrolės departamento veiklos efektyvumą, todėl reikia kuo greičiau išklausyti komisijos, nagrinėjančios Valstybės kontrolės departamento darbą, ataskaitą, patvirtinti išvadas, įpareigoti valstybės kontrolierių per nustatytus terminus pašalinti darbo trūkumus, o jei tai nebus įvykdyta, tuomet siūlyti svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje pasitikėjimo valstybės kontrolieriumi klausimą. Tai negali būti įvertinama kaip sąmokslas prieš kontrolierių. Įvykdžius šiuos siūlymus visiškai eliminuojama šliaužiančio perversmo baimė, o Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas tapo jungiančiąja grandimi ir pakyla virš grupinių interesų. Tokioje aplinkoje galime patvirtinti naują rinkimų datą kartu įsipareigodami diskutuoti dėl visų Konstitucijos alternatyvų. Nustatyti, jog Aukščiausioji Taryba kartu su Konstitucijos projektu pateikė: 1. Rinkimų į Seimą įstatymą. 2. Prezidento įstatymą. 3. Vyriausybės įstatymą. 4. Konstitucinio Teismo įstatymą. 5. Valstybės kontrolės įstatymą. 6. Vietos savivaldos įstatymą, suderintą su nauju administraciniu teritoriniu suskirstymu. 7. Civilinį ir Baudžiamąjį kodeksus.
Šių darbų seką ir rinkimų datos paskelbimą būtų galima patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Rinkimų į ketvirtąjį Seimą problema jau pribrendusi, bet ją rimtai spręsti dar nepasiruošę, o juk būtina užtikrinti priešrinkiminio laikotarpio stabilumą ir valstybinių institucijų veiklą, todėl optimalus rinkimų terminas gali būti susietas tik su šių siūlymų įgyvendinimu bei tarpusavio pasitikėjimo atmosferos sukūrimu. Realiausia rinkimams pasiruošti šių metų vėlyvą rudenį. Kreipiamės į visus deputatus, į visas frakcijas, kad paremtumėte šiuos mūsų apsvarstytus pasiūlymus, jų eiliškumą ir kuo skubiau visi galėtume priimti sprendimus.
Pasirašo deputatai Aloyzas Sakalas, Vytenis Andriukaitis, Audrius Rudys, Nikolajus Medvedevas, Vytautas Plečkaitis.
Ačiū už dėmesį. Manau, kad tie visi nutarimų projektai yra pakankamas pagrindas efektyviai per dvi savaites priimti mūsų siūlymus ir tuomet visiškai pasikeistų ta įtarumo atmosfera. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašom tekstą. Dabar žodžio pareiškimui prašytų deputatas V.Puplauskas, bet gal jis malonės truputį palaukti. Dėl vedimo tvarkos deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš manau, kad šitas dokumentas, kurį visiškai nepasirengę, netikėtai išgirdome, turėtų būti tuoj pat padaugintas ir išdalytas visiems deputatams. Jis nepaprastai svarbus, mano supratimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, tai galima techniškai ir greitai padaryti. Taigi dabar žodžio pareiškimui prašo deputatas V.Puplauskas. Prašau.
Deputato V.Puplausko pareiškimas
V.PUPLAUSKAS. Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" pareiškimas.
,,Aukščiausiojoje Taryboje susidariusi kairiųjų jėgų naujoji dauguma, nors ir viešai deklaruoja teisėtumą, toliau griauna valstybės teisinius pagrindus. Ši deputatų grupė, šiurkščiai pažeisdama Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą, savo pasitarimams bando suteikti Aukščiausiosios Tarybos po;ėdžių statusą. Su tokiais teisės pažeidimais negalime taikstytis. Tai klaidina visuomenę, valstybės įstaigas ir pareigūnus. Sukelia neteisėtų veiksnų grandinę, šitaip lengva ranka gali būti sugriautas pasitikėjimas parlamentu, kaip demokratinės valstybės institucija. Pagal Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 75 ir 79 straipsnius savaitės posėdžių darbotvarkė bei atskiri jos punktai tvirtinami ir teisėtas eilinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis prasideda, jei tvirtinant savaitės darbotvarkę, dalyvauja daugiau kaip pusė bendro visų deputatų skaičiaus. Konstatuojame, kad 1992 m. birželio 2 d. vykęs šios deputatų grupės pasitarimas neteisėtai pavadintas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiu, nes tvirtinant darbotvarkę nebuvo reikiamo deputatų skaičiaus, pasitarimo sprendimai neteisėti. Sąjūdžio deputatų koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą" primena savo ankstesnę nuostatą, kad reikia surengti visos Aukščiausiosios Tarybos teisėtą posėdį iš anksto susitarus dėl jo darbotvarkės ir pasirengus konstruktyviai spręsti pačius svarbiausius Lietuvai klausimus. Dėl Seimo rinkimų, Vyriausybės darbo ir kitų. Šis pareiškimas priimtas Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" posėdyje 1992 m. birželio 3 d. Vilnius, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Pirmininkavo Laima Andrikienė, sekretoriavo Rasa Rastauskienė."
Taip pat stenogramai ir posėdžių protokolui pridedu Lietuvos Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" pareiškimą dėl Ministro Pirmininko atsistatydinimo pareiškimo ir Lietuvos Sąjūdžio deputatų koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" nutarimą. Šitie dokumentai šios dienos ,,Lietuvos aide" yra paskelbti. Aš juos raštu pridedu prie stenogramos ir posėdžių protokolų.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Gerbiamieji kolegos, gal dar kas norėtų pasisakyti ar ką pareikšti? Kol jūs galvosit, aš tik noriu pasakyti kolegai V.Puplauskui ir kitiems čia esantiems ir nesantiems deputatams, kad mes dėl įtrauktinų klausimų į šios savaitės darbotvarkę surinkom 43 parašus ir todėl vadovaujamės ne 75, kuris čia buvo teisingai cituotas, Reglamento straipsniu, o 79, tiksliau, 79 straipsnio antrąja dalimi. Deputatai savo parašais turi teisę privalomai įrašyti į darbotvarkę ar vieną, ar du, ai tris, ar dešimt klausimų. Jie šita savo teise pasinaudojo, mes kitų klausimų nei antradienį, nei šiandien nenagrinėjam. Pareiškimai yra, kaip sakoma, dalykai virš programos. Tai tiek. Ar dar kas nors nori ką pasakyt ai paaiškint? Deputatas D.Morkūnas. Minutėlę! Gal užsiregistruokim, tai tada bus lengviau. Užsiregistruokim, tada bus galima iš vietos. Salėje 51 deputatas. 54. Ačiū. Be pastabų iš vietos. Tai prašyčiau dabar į tribūną Pirmininką Vytautą Landsbergį. Atsiprašau, gerbiamas Pirmininke D.Morkūnas dar prašė. Praleidžiat. Prašom, Pirmininke.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio kalba apie padėtį Lietuvoje bei parlamento darbą ir atsakymai į deputatų klausimus
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiami deputatai! Noriu pasidalyti su jumis kai kuriomis mintimis ir pastabomis apie dabartinę padėtį Lietuvoje apskritai ir apie mūsų darbą.
Tuose visuose ginčuose, diskusijose ir analizėse mes mažai kalbame apie vieną labai svarbų dalyką, kuris turėtų būti mūsų bendras tikslas, tai yra birželio 14 dienos referendumas. Norėtųsi matyti ne tik pozityvų, bet aktyvų nusiteikimą šito svarbaus politinio renginio atžvilgiu. Yra žinių, kad provincijoje, kaimuose vykdoma agitacija prieš šį referendumą. (Balsai salėje) Aš dar nei vienam neadresavau ir nei jokiai politinei grupei neadresavau, bet tokios agitacijos yra. Todėl mes neturėtumėm būti tokie lyg ir indiferentiški, lyg ir pakankamai nusiraminę, kad žmonės ateis, pabalsuos, čia ne diskusinis klausimas. Gali būti veikiama ir yra veikiama, kad neverta eiti balsuoti. Čia mūsų pozicija tikrai turėtų būti bendra ir aktyvi. Aš pastebėjau LDDP pareiškimą, kuris, deja, palieka tokį dviprasmišką įspūdį. Ten pasisakoma, kad ši partija buvo prieš, bet dabar, ką padarysi, dabar reikia balsuoti, dabar yra už. Vis tiek tai nėra tokia nuoširdžiai skatinanti pozicija, galima labai dviprasmiškai ir perskaityti. Aš kviesčiau truputį kitaip pasisakyti visas partijas, visas politines jėgas. Šiek tiek kitaip pasisakyti. Nepriklausomai nuo to, kokia pažiūra buvo anksčiau, kokių abejonių buvo anksčiau, kiek kovų buvo tam, kad būtų atskirti du referendumai. Suprantama, nuo to jie abu susilpnėja, ne tiktai kad pirmasis, bet ir antrasis yra pasilpnintas. Reiktų tą kompensuoti ir reiktų daugiau dėmesio šitam klausimui. Dabar dėl visų tų dalykų, kurie susiję su Rusijos kariuomenės buvimu ir elgsena, ir laikysena Lietuvoje, yra tikrai didėjanti įtampa ir didėjanti taip pat tarptautinė įtampa. Iš vienos pusės mes girdime Rusios karinių vadovų pareiškimus, vis tokius atviresnius, apie jų gynybines zonas, kurios jiems būtinai reikalingos, ir net apie tolesnę sienų kontrolę ir panašiai. Kita vertus, Vakaruose pradedama formuluoti tai kaip Rusijos atsisakymą išvesti kariuomenę. Tai, žinoma, yra mus remianti pozicija, bet irgi vyksta tam tikra poliarizacija, kurioje mūsų aktyvumas šituo atžvilgiu, mūsų pozicija ir, žinoma, referendumas ir visa kita, kas šiuo metu sudaro mūsų politinę kovą dėl tos kariuomenės išvedimo, turėtų būti vieningesni, pasakyčiau, ir aktyvesni. Jeigu neišeitų kitaip, tai nors iki birželio 14-osios mums vertėtų pagalvoti apie kokias nors paliaubas ar kaip čia pasakius. Procedūrines ir vertinimo, kas kalti dėl esamos parlamento situacijos ir dabartinio darbo, kas teisėti, kas neteisėti. Mums, žinoma būtų daug geriau ieškoti neabejotinai teisėtų sprendimų. Tie pasiūlymai jums yra žinomi. Aš kreipiuosi į šioje salėje posėdžiaujančias frakcijas ir į kiekvieną deputatą asmeniškai pagalvoti, pakilti, sakyčiau, ne tiktai kaip pirmininkui yra siūloma gana dažnai, bet ir kiekvienam deputatui pakilti virš partinių interesų į valstybinį požiūrį. Tai tikrai nekenktų. Mums labai svarbus dalykas yra tai, ką socialdemokratų grupė ar frakcija čia išdėstė dėl rinkimų į Lietuvos Seimą. Kad tie rinkimai reikalingi, neginčijama, bet jie yra sąlygojam tokia daugybe išankstinių aktų ir veiksmų, kad, žinoma, pasidaro nerealus toks pasisakymas už rinkimus šį rudenį. Bet aš matau, kad čia yra galimybė diskusijos ir tarimosi, tas darbas vyksta, aš labai norėčiau, kad jis būti produktyvesnis. Tas darbas, kuris vyksta tarp frakcijų arba tarp Sąjūdžio koalicijos ir į ją neįeinančių frakcijų. Man regis, kad mes turėjome pasiūlymų ir buvome jau pradėję svarstyti. Tai buvo deputato J.Liaučiaus pasiūlymas, dar prieš tai buvo Vyriausybės. Dabar jums gerai žinomos pozicijos yra ir Sąjūdžio koalicijos. Aš pats esu čia kalbėjęs iš tos tribūnos. Siūliau kai ką net labai greitai daryti, kad rinktume vieneriems metams Seimą.
Konstitucijai priimti ir kai kuriems būtiniems darbams. Žinoma, galima kitaip projektuot. Bet preliminariai iš to, ką aš čia išgirdau kaip socialdemokratų pareiškimą, aš matau, kad rinkimai rudenį nebūtų realūs priimant visus tuos sąlygotumus. Žinoma, mes pastudijuosime tą dokumentą, jis labai didelis, labai išsamus. Ten taip pat yra prieštaringų kits kitam prieštaraujančių dalykų. Aš norėčiau vėl priminti pagrindinę, manyčiau, tezę i poziciją, kurią esu dėstęs čia, kad mes esame atėję iki būsenos, kurią vadina krize, dabar galbūt iš tikrųjų tai jau pagrįstas žodis, ir įstatymų leidžiamosios, ir vykdomosios valdžios krizę. Yra klausimas, ar ta krizė tęs ilgai ar trumpiau, ar mes galime padaryti ką nors, kad ji tęstųsi neilgai, ne ta būsena yra bloga, bent jau valstybės požiūriu ji tikrai yra bloga. Gal kai kurioms politinėms grupėms, neturinčioms pakankamos bazės visuomenėje, šiuo metu yra kilę minčių, jog ilgesnis krizės laikotarpis sudarys galimybę sukurt savo struktūras, susirasti bazę, apie tai visai atvirai kai kur deputatai yra pasisakę. Aš manau, kad jie truputį nepagalvojo apie valstybinio požiūrio prioritetą prieš partinį. Aš kviesčiau juos vis dėlto apie tai galvoti. Mano įsitikinimu, aš manau, kad daugelio čia įsitikinimu ilgas tęsimas yra blogas dalykas ir mes turėtume ieškoti būdų, kaip greičiau rinkimų būdu, demokratinio sprendimo būdu išeiti iš tos krizės ir neapkrauti rinkimų įvairiomis sąlygomis. Suprantama, bus tariamasi, jau yra tariamasi dėl rinkimų sistemos. Ryšys su data čia irgi nėra toks būtinas, svarbu susitarti. Aš neabejoju, kad bus rastas susitarimas dėl rinkimų sistemos. Bet labai svarbu būtų susitarti, kad mes bendrom pastangom, kad įstengsime, bet vis dėlto sieksime bendro tikslo, kad iš krizės būtų išeita greičiau, kad tai nenusitęstų iki žiemos, o nekalbant jau apie kitą pavasarį, kaip dar prieš kurį laiką kai kas siūlydavo. Gerai, dabar, atrodo, jau nebesiūlo. Bet orientuokimės į rudenį ir žiūrėkime, ką galime padaryti, kiek pastūmėti Konstitucijos reikalus, kaip susitarti, kokį surasti kompromisą dėl rinkimų sistemos. Gal vienam kartui, gal neįrašant į Konstituciją, o šitiems rinkimams. Yra daug įvairių galimybių, kaip judėti greičiau į priekį, o ne atsimušinėti ir tęsti laiką.
Manau, kad tai yra vienas prioritetinis klausimas, kurį siūlau svarstyti ir jūsų susirinkimuose ar posėdžiuose. Jis yra svarstomas ir Sąjūdžio koalicijoje. Aš noriu priminti visą kariuomenės išvedimo problematiką ir tokį didelį tarptautinį dėmesį šiuo metu tam klausimui, nes štai ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras labai stipriai pareiškė, kad Rusijos atsisakymas išvesti kariuomenę sukuria pavojingesnę padėtį negu Jugoslavijoje. Iki Helsinkio viršūnių susitikimo lieka tiktai mėnuo. Mes turime ir galime padaryti ne tik referendumą, bet ir dar kai kuriuos dalykus, kuriuos aš noriu jums siūlyti ir tikiuosi, kad tie projektai yra išdalyti. Tai du dokumentai, vienas iš jų aktas dėl Lietuvos Respublikos valstybingumo ir pasiūlymų nesijungti į postsovietines Rytų sąjungas. Tai būtų labai aiškus dalykas, apie ką mes kalbame. Ne apie visokias įmanomas viso pasaulio sąjungas ar panašiai, bet apie tą, dėl ko tikrai yra ko rūpintis, ko bijo Lietuvos žmonės, ir kairiųjų jėgų sustiprėjimas parlamente kelia tą rūpestį. Jeigu mes būtume toliau kur nors Europoje, toliau nuo šito Rytų bloko, toliau nuo jo galimų poveikių, ne prifarširuoti visokių slaptųjų tarnybų ir panašiai, žinoma, nieko ypatingo nebūtų, keičiasi dešiniosios, kairiosios vyriausybės ir panašiai. Mūsų situacijoj tai nėra visiškai taip pat. Todėl šias aktas, kurį aš jums siūlau, Sąjūdžio koalicija jums siūlo, būtų nuraminantis Lietuvos žmones ir pašalinantis kai kuriuos klausimus dėl čia dalyvaujančių partijų tam tikrų pozicijų dar ne taip tolimoje praeityje su labai aiškiai išreikštu palankumu Rytų blokui. Jeigu jūs turite dokumentą, man o skaityti nereikia.
PIRMININKAS. Išdalytas.
V.LANDSBERGIS. Jeigu ne visiems išdalytas. Čia yra pagrindiniai nuariamieji momentai. Beje, konstatuojamas ir Rusijos atsisakymas, nes jau sudarant tolimesnę derybų darbotvarkę Rusijos pusė išvengia, kad būtų į į įrašytas kariuomenės išvedimas tiesioginiu būdu. Jie būtinai nori suvelti su kitais klausimais ir iš tiesų atsisako to, dėl ko buvo anksčiau susitarę, kad vyks derybos dėl kariuomenės išvedimo. Čia sėdi gerbiamas Romualdas Ozolas, dalyvaujantis derybose, žino, kaip evoliucionuoja tie dalykai.
Tai mes dabar pasakytumėm, kad mes siekiame kuo geresnių kaimynystės ryšių su Rusija, bet niekad nesijungsime į SSRS griuvėsiuose kuriamas naujas ekonomines, karines ar kitokias sąjungas ar sandraugas. Jos erdvėmis vadinamos, bendromis erdvėmis. Visokiais būdais mums norima ką nors tokio primesti. Todėl čia ir yra siūloma pasisakyti prieš tokią politinę veiklą, kuri sudarytų tam tikrą Lietuvos gravitaciją, staigią ar lėtą, bet gravitaciją būtent į šitą Rusijos vadovaujamą naują kokį nors konglomeratą. Tai labai susiję su sienos klausimu, su sienos kontrole. Mes galėtumėm visiškai, šimtu procentų įpareigoti Vyriausybę ir Krašto apsaugos ministeriją užbaigti perėmimo procesą. Tą aktą mes galime priimti greitai ir aš manau, kad frakcijos, kurios dalyvauja čia, pasvarstys ir pasakys turbūt savo pozicijas. Mes galėtumėm tokiu metodu, kurį siūlo Sąjūdžio koalicija, suderinę klausimus, dėl kurių yra bendra pozicija, kuriuos galime priimti plenariniame posėdyje, tada ir surengiame vėl tikrą plenarinį posėdį ir priimam tai, kas valstybiškai yra būtina.
Prie to glaudžiasi ir konstitucinis įstatymas, kuriam, žinoma, jau reikia ir dviejų trečdalių balsų, ir labai aiškaus valstybinio vieningumo. Greta to, aš labai noriu jus paskatinti taip pat išreikšti savo poziciją, nusistatyti poziciją dėl Valstybinės sienos įstatymo prioritetiškumo. Visa tai yra susiję tarpusavyje. Jeigu mes padarytumėm tuos veiksmus iki liepos mėnesio ii padarytume tai, kas reikalinga tikrovėje mūsų teritorijoje, mes būtumėm labiau apsaugoti nuo nežinomos mums situacijos po Helsinkio viršūnių susitikimo, nes ką mes ten pasieksim ir ką iki tol pasieksim, tai bus pasiekta. O mes nežinom, kas tuo pačiu metu vyksta tarp didžiųjų valstybių gal būt mums nežinomais kanalais. Po to mes galim atsidurti nepasiekę 100% savo tikslo, galim atsidurti blogėjančioje padėtyje, jeigu neišnaudosime ši to mėnesio, kurį dar turime, pačiu efektyviausiu, racionaliausiu būdu.
Štai mintys, kurias aš norėjau jums pasakyti. Dar kartą grįždamas truputį prie rinkimų į Lietuvos Seimą, primenu Sąjūdžio koalicijos išreikštų nuomonę, kad tuo metu, kai vyks rinkimai į Seimą, būtų tikslinga surengti rinkimus į savivaldybes tuose rajonuose arba miesteliuose, kur šiuo metu savivaldybių nėra. Kažin ar būtų gerai daryti rinkimus taip, kaip siūlo Lenkų frakcija, dviejuose rajonuose nestabilizavus padėties Lietuvoje apskritai, neturint gerai veikiančio parlamento ir stabilios Vyriausybės. Jeigu tokioje situacijoje atgimtų aktyvia forma Mostiškių ir panašios idėjos, būt blogiau, negu tai buvo anksčiau. Aš manau, kad čia irgi turime suprast jog svarbu ne kelių balsų pritraukimas į savo pusę, o svarbu valstybės situacija ir kompleksinis sprendimas visos atstovaujamosios valdžios Lietuvoje. Vienu metu viską subalansuojame. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Jeigu aš teisingai supratau ženklus kompiuteryje, tai keletas deputatų jūsų norėtų paklausti. Man atrodo, čia labai svarbūs dalykai ir gal jūs malonėtumėte tada atsakyti. Prašom. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš pritariu iš esmės visam tam, ką yra pasakęs gerbiamas Pirmininkas, ir norėčiau pasakyti ir paklausti. Yra dvi tendencijos — greitesni rinkimai ar stabili Lietuva. Vieniems reikia skubesnių rinkimų, kitiems reikia stabilios Lietuvos. Aš manau, kad pateiktas socialdemokratų pasiūlymas nėra idealus, sutinku, tačiau tai yra taip pat pagrindas, kaip ir šitos koalicijos pasiūlymas tam, kad padėtis iki rinkimų Lietuvoje galėtų būti stabilizuota. Tikrai, aš manau, kad mums iki rinkimų reikalinga stabili, sveika Lietuva.
Dėl referendumų. Jeigu būtų įvykę abudu referendumai anuo metu, tai tikrai pirmasis referendumas šiek tiek būtų sustiprėjęs, bet antrasis pralošęs. Jūs juk žinote, kokias spragas mes radome organizavę šitą referendumą — ir Referendumo įstatyme, ir jo vykdyme. Kas atsitiktų? Būtų labai tragiška situacija.
Paskutinis, ką norėjau pasakyti. Nors čia sėdi apstumdyti, apspjaudyti deputatai tos minios, kuri ateina čia, aš suprantu, kad jie atėjo pasakyti savo skausmo, bet aš jus užtikrinu, gerbiamas Pirmininke, kad mes vis tiek eisime ir agituosime, kad referendumas praeitų vykusiai, taip, kaip reikia Lietuvai. Ir ne dėl to, kad mes išsigandome tos minios, o dėl to, kad mes tikrai niekada jokio šliaužiančio perversmo nesiruošiam padaryti, o dėl to, kad šito tikrai reikia Lietuvai, Lietuvai, mūsų žemei. Dėkoju.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamas kolega Medvedevai, taip pat ir kitiems reikėtų trumpiau formuluoti savo klausimus. Prašom atsakyti.
V.LANDSBERGIS. Čia turbūt klausimo ir nebuvo, tiktai pareiškimas. [š esmės geras pareiškimas. To ir norisi. Tiktai, kita vertus, aš suprantu, kad gerbiamas N.Medvedevas gina socialdemokratų poziciją, išreikštą jų pareiškime, ir be reikalo alternatyviai rodo rinkimų terminą, tą artimesnį siūlomą terminą ir stabilizaciją. Kaip tik aš taip suprantu, juk apie tai kalbėjau visą laiką ir taip siūlo Sąjūdžio koalicija, kad ėjimas į rinkimus yra stabilizavimas, o datos nustatymas viską suorientuoja, ką mes iki tol turim padaryti ir kaip tada matom Vyriausybės problemą. Jeigu rinkimų data neapibrėžta, tai tokia dabar Vyriausybė, neturinti paramos nei tarp jūsų, karu ir Aukščiausiojoje Taryboje, nei savivaldybių paramos, galų gale yra labai blogoje padėtyje. Reikia spręsti tą klausimą. Bet jį galima spręsti vienaip ar kitaip, priklausomai nuo matomo laikotarpio. Ar čia trims mėnesiams kažkokia laikina situacija yra ir po to natūraliu būdu po rinkimų išsisprendžia? Naujos sudėties parlamentas sudaro visai naują Vyriausybę. Tai nei krizė, nei vertimas, nei konfrontacija. Yra taip, kaip turi būti, tie dalykai išsisprendžia. Todėl tai yra stabilizacija — nustatyti rinkimų datą, o ne alternatyva. Gal jūs netyčia taip suformulavot?
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas Pirmininke, aš dėkoju jums už jūsų pasisakymą, pritariu visoms jūsų pozicijoms dėl birželio 14-osios. Kalbant apie socialdemokratų pareiškimą, aš manau, kad jūs jį skaitysite, nes iš klausos, suprantama, sunku jį komentuoti. Aš manau, kad kaip tik mes visi pritarsim, kadangi jis paremtas tais nutarimais ir projektais, kurie yra mūsų Aukščiausiojoje Taryboje svarstyti. Mano klausimai, o gal ir pasiūlymai būtų tokie: ar neatrodytų tikslinga šalia Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo, kuris dabar yra pateiktas, su tuo aš visiškai sutinku, kartu priimti ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo papildymą, kad į sandraugas ir t.t. Lietuva gali stoti tiktai referendumo keliu. Tai būtų labai sustiprinanti šitą konstitucinį įstatymą Laikinojo Pagrindinio Įstatymo formulė Koks būtų jūsų požiūris? Ar nevertėtų kaip tik tuos dalykus papildyti? Ta vienas klausimas. Jeigu galima, atleiskite už antrą klausimą, kad daugiau neklausčiau. Ar nesutiktumėt, kad Aukščiausioji Taryba dabar priimtų oficialų dokumentą, ne tik referendumas ir parašai, bet visa Aukščiausioji Taryba priimtų nutarimą dėl skubaus buvusios sovietinės kariuomenės išvedimo. Kaip oficialų dokumentą, kuris irgi būtų oficialios institucijos požiūris ir padėtų mūsų derybininkams Helsinkio pasitarime. Koks būti jūsų požiūris į tai?
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. O, gerbiamas Pirmininke, aš prisijungiu prie pirmojo klausimo. Jūs turbūt žinot, yra LDDP frakcijos pateikt Konstitucijos pataisa. Prisijungsiu kartu prie gerbiamojo V.Andriukaičio pirmojo klausimo.
V.LANDSBERGIS. Dėl to pirmojo klausimo. Mes jį svarstydami galime įklimpti į visokias definicijas, kas yra įvairiausios tarptautinės sutartys sąjungos, daugiašalės ir t.t. Galų gale mums įstoti į Jungtines Tautas reiktų tautos klausti, viso referendumo. Gal taip ir reikėtų, žinoma, formaliai žiūrint, bet žinot, ar šituo atveju toksai formalumas tikrai reikalingi ir ar jis nebūtų varžantis kai kurių muitų ar prekybos, ar kitokių daugiašalių tarptautinių susitarimų atžvilgiu, jeigu mes turim aiškią politinę orientaciją ir nestatom lygybės ženklo, kad tiek pat blogi Rytai, tiek pat blogi Vakarai. Suprantat, kartais nuskamba toks dalykas, kad reikia bijoti ir sąjungų su Vakarų tarptautinėmis struktūromis, ir panašiai. Kol mes tai išsiaiškinsim, mes sugaišime daug laiko. Todėl aš manau, kad galima būtų atskirti ir vėliau svarstyti ir plačiau svarstyti kokį nors Konstitucijos papildymą. Galbūt jis galėtų ir naujoje Konstitucijoje atsirasti, čia nieko pavojingo nėra. Jeigu jūs pritariat konstituciniam aktui, kuris yra toks labai aiškus, vienareikšmis, malonu tai girdėti. Galbūt mes įstengtume jį priimti dar birželio mėnesį.
Dabar jūsų antrasis klausimas. Matot, man atrodo, mes tokius priiminėjome. Čia deputatas K.Antanavičius apibėgo kažkada salę ir surinko parašus, ir mes po to padarėm tokį bendrą pareiškimą. Tai, žinoma, tokį dokumentą galima padaryti. Sviestas košės negadina.
PIRMININKAS. Deputatas B. Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Gerbiamas Pirmininke, jūs mus nuteikėte truputėlį geriau paminėdamas kai kurių deputatų sugebėjimus greitai judėti. Vis dėlto aš turiu jūsų atsiprašyti už savo repliką, kurią jūs išgirdote, kad ir tylią, dėl birželio 14-osios referendumo ir priešiškų agitacijų. Jūs taip sakėte, kad kai kur, kai kas agituoja. Toks pasakymas yra kaltinimas visiems mums r dešiniajai parlamento daliai, ir kartu niekam. Manyčiau, kad vis dėlto reikėtų konkretinti tokį pasakymą, nes bent jau aš ir keli mano kolegos tikai bandome sakyti žmonėms, ir jau seniai sakyti, kad būtina ateiti, tačiau mus pastato į keblią padėtį pačių šio referendumo iniciatorių neaktyvumas arba pasyvumas šiuo momentu. Negalima pasiremti, kada žmonės klausia, kaip, o gal atšauks? Tokių nuomonių girdėti. O gal perkels į kitą datą, o gal taip ar kitaip. Todėl agituodamas ateiti, negali atsakyti į tuos papildomus klausimus ir negali būti tvirtas. Jeigu galite, jūs esate tos iniciatorių grupės idėjinis vadovas, sukonkretinkite tą poziciją, kad nereikėtų abejoti kalbant žmonėms dėl šito būtino visai Lietuvai reikalo, jos ateičiai reikalo.
V.LANDSBERGIS. Man rodos, ta pozicija pasakyta ne vieną kartą ir ji nesikeičia. O tai, kad jūs priskyrėt sau konstatavimą, jog yra tam tikros agitacijos, jūs be reikalo tai darot. Jeigu žmonės vaikščioja po kaimus ir kali visokius niekus žmonėms apie tai, kad nereikia eiti balsuoti birželio 14-ą, tai tie žmonės nėra identifikuoti. Jeigu taip darytų deputatai, tai jie yra labai pažįstami ir jie būtų žinomi. Niekas jums neadresavo šito konstatavimo, bet tokia veikla yra Lietuvoje. Aš manau, gal tai daro KGB ar RU, ar kokios kitos labai priešiškos Lietuvai organizacijos.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamas Pirmininke, aš labai apsidžiaugiau šiandien jūsų palyginti taikia kalba, šituo žengtu konstruktyviu žingsniu ir norėčiau paklausti, ar jūs negalėtumėt žengti dar antrojo žingsnio. Būtent pasinaudodamas savo autoritetu ir tuo, kad esate Sąjūdžio garbės pirmininkas, paprašyti, kreiptis į Lietuvos žmones, kad nebūtų keliama isterija ir čia nebūtų šaukiami žmonės, kurie man vakar, antradienį, gerokai paskutinių plaukų pamažino. Gal jūs, būdamas apsaugotas ir šarvuotas, šito nejaučiate, tai jūs kreiptumėtės į šituos žmones ir pasakytumėt, kad šitokių isterijų kelti prie Aukščiausiosios Tarybos ir kitur nereikia.
V.LANDSBĖRGIS.Sąjūdis yra pasakęs savo poziciją ir dėl žmonių laikysenos rengiant piketus. Jūs turbūt tą galėjot pastebėti. O dėl to, kad žmonės nerimauja, kad jie bijo dėl Lietuvos ateities, tai tam ir yra pagrindo. Mes tiktai, aš manau, galim džiaugtis, kad visa tai vyksta dar taip labai ribotai ir kontroliuojamai. Dėl kokio nors žmogaus, kuris yra jūsų vadinamoje minioje, jeigu ten pora šimtų žmonių susirenka, tai čia toli gražu ne ta minia ir ne tos dešimtys ir šimtai tūkstančių skaitytojų, kurie skaito taip pat visokius apspjaudymus ir Pirmininko, ir premjero, ir ko tiktai norite. Nemanykit, kad tai labai malonu. Aš kaip tokio ramaus būdo žmogus kai kurių laikraščių net neskaitau, nes žinau, kad kiekviename numeryje bus kokio nors purvo pilama ir pilama. Gal ir jūs galėtumėt kai ką paraginti, kad kas nors ko nors nedarytų. Beje, aš savo kažkurioje ankstesnėje kalboje siūliau iki rinkimų nekelti tokių aštrias kontroversijas keliančių kad ir organizacinių klausimų kaip laikraščio perėmimas ar dar kas nors Neaštrinti padėties, nesidžiaugti, kad yra kelių balsų persvara ir galim, ką norim daryti. Siūliau šiek tiek plačiau pažiūrėti ir t.t. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
Pirmininke, dar ne pabaiga. Vieną sykį atėjote. Na, čia ne darbas, Pirmininke. Ką jūs, gal iki galo jau pakentėkim visi kartu visų labui. Ačiū, Pirmininke. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamas Pirmininke, labai gerai, kad jūs nenuėjote Vis dėlto jūsų vaidmuo Lietuvoje šiuo momentu yra labai svarbus, jeigu n lemiamas, sakyčiau. Artėja referendumas. Jūs irgi keliate tam tikrą nerimą mums, kad gali kai kas neateiti. Ar jūs nemanote, kad tas mūsų parlamentinis susiskaldymas kaip tik veikia priešiškai. Dalis žmonių gali visiškai nusispjauti į bet kokius referendumus, kai mato tokią situaciją. Jūs kviečiate, kad mes irgi pasisakytumėm už referendumą. Visi mes čia neabejojame, kad pasisakome tik už. Tačiau sakykite, ar nereikėtų jums savo įtakos jėga šiandien padaryti, kad į salę sugrįžtų visas parlamentas ir normaliai priimtų kreipimąsi į Lietuvos žmones, kad užmirštumėme mes šiandien visus vaidus ir birželio 14-ąją pasitiktume tikrai vieningi? Juk tai būtų pats geriausias, mano požiūriu, vaistas, kad kuo daugiau žmonių ateitų. Mes taip laimėtume didžiulę pergalę. Kaip jūs galvojate, ar nereikėtų jums paveikti savo įtakos jėga?
V.LANDSBERGIS. Matote, jeigu būtų parengtas pareiškimas, po kuriuo pasirašytų labai daug arba beveik visi Aukščiausiosios Tarybos deputatai, tai jis galėtų suvaidinti tokį vaidmenį, kaip jūs kalbate. Kita vertus, nė kiek ne mažiau svarbu būtų susitarti dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo, dėl klausimų prioritetų, kaip mes einam ir artėjam į abipusiškai priimtinus sprendimus. Šita metodika jums labai gerai yra žinoma. Čia nereikia kviesti lyg kokių paklydusių avelių sugrįžti į salę, nes tai nėra paklydusios avelės. Galbūt joms atrodo, kad jūs esate paklydusios avelės. Bet galime aiškintis kitais būdais ir randant sąlyčio taškus, nušlifuojant sprendimus, tekstus, susitariant: štai šitą mes priimsim. Tada susirenka plenarinis posėdis ir priima: sienos įstatymą, aktą dėl nesijungimo į Rytų bloką ir panašiai. Štai tokius dalykus. Tai būtų konstruktyvus, realus dalykas. O kas yra siūloma? Visą laiką yra siūloma daryt greičiau, taip pat spręsti dėl rinkimų greičiau. Daug ką reikėtų daryti greičiau, bet tai dirbkim, dirbkim, kontaktuokim, ieškokim daugiau sąlyčio taškų. Aš ir šiandien pasakiau ir dėl referendumo. Galėtumėm, kaip čia pasakyt, kokias nors paliaubas daryt, nes jūs čia priiminėsite kokius nors nutarimus, kiti ten priiminės nutarimus, vieni kitus paneiginės, įrodinės neteisėtumą ir panašiai. Ar tai reikalinga? Ar čia kokie taškai renkami dabar, ypač tuo laikotarpiu iki referendumo.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS. Gerbiamas Pirmininke, vakar tarptautinėj konferencijoj „Lietuvos" viešbutyje pokalbyje su Vakarų valstybių parlamentarais jūsų pavaduotojas pareiškė, kad 57 deputatai, nedalyvaujantys plenariniuose posėdžiuose, bet dirbantys kitose salėse, siekia išvengti sprendimų, kuriems nepritaria, bet kurie gali būti priimti kelių balsų dauguma. Aš manau, kad toks pareiškimas yra prieš demokratiją ir griežtai dėl šito pasisakau. Bet jūsų aš noriu paklausti, ar jūs negalvojat, kad tie pareiškimai, kurie buvo priimti vadinamosios koalicijos „Už demokratinę Lietuvą" ir atspausdinti šiandien „Lietuvos aide", irgi yra kontroversiniai?
V.LANDSBERGIS. Aš noriu pakomentuoti tai, kam jūs labai nepritariat. Procesai, kurie vyksta parlamentuose, kaip pas mus įvyko, nėra tokie paprasti, kai žmonės, išrinkti kaip tam tikrų pozicijų atstovai, vėliau per-
eina į kitas pozicijas. Nėra jokios procedūros. Čia buvo masiniai parašų rinkimai, bet jie niekaip nereglamentuoti. Tie deputatai, kuriems labai daug jų rinkėjų išreiškė nepasitikėjimą tiesioginiu būdu, vis tiek tebeturi deputatų mandatą. Tuo atveju jūs, matyt, visiškai akceptuojate, kad kelių balsų persvara įvykus tokiems persislinkimams, yra visiškai demokratinė situacija. Tai jūsų pozicija. Mano pozicija yra ta, kad reikia iš naujo pasiklausti rinkėjų. Tada bus demokratinė procedūra ir situacija.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamas Pirmininke, siūlydamas...
V.LANDSBERGIS. Paskutinis, gerai?
PIRMININKAS. Dar keli deputatai.
V.LANDSBERGIS. Aš labai prašyčiau.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamas Pirmininke, siūlydamas koalicijos vardu sieti paleistų savivaldybių rinkimų datą su pirmalaikiais rinkimais į Seimą, jūs pasakėte, kad negalite palaikyti mūsų, Lenkų frakcijos, pasiūlymo rengti tuos rinkimus rugsėjo 20 d. nesiejant su jokiais kitais rinkimais todėl, kad to regiono žmonės gali išrinkti tokius žmones, kurie gali atgaivinti autonomijos idėjas ir t.t., tai yra pavojinga Lietuvai. Kartu jūs lyg ir toliau nepasitikit to Lietuvos regiono gyventojais. Kaip jūs manote, kokią įtaką gali turėti jūsų vertinimai šių žmonių nuotaikoms prieš birželio 14 dienos referendumą?
V.LANDSBERGIS. Aš visada kalbėjau atvirai ir šiandien taip pat kalbėjau atvirai. Aš labai norėčiau žinoti, pavyzdžiui, tokios įtakingos organizacijos kaip Lietuvos lenkų sąjunga, kuri priglaudžia kitų buvusių įtakingų organizacijų narius, žinoti jos poziciją visais mūsų valstybės klausimais, įskaitant ir tuos buvusius ketinimus kurti valstybę valstybėje. Kiek man žinoma, nuostatos yra tos pačios. Dabar aš norėčiau dar, jeigu man leisite...
PIRMININKAS. Prašom.
V.LANDSBERGIS. ...pasakyti, kad čia yra rinkimų datos klausimas ir pono R.Maceikianeco siūloma rugsėjo 20-oji, tai yra viena iš tų datų, kurios buvo siūlomos rinkimams į Lietuvos Seimą. Jeigu ponas R.Maceikianecas ir Lenkų frakcija siūlo rengti rinkimus į Lietuvos Seimą ir kartu į Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybes rugsėjo 20-ąją, tai tada yra šiek tiek kas kita, tai yra tai, ką Sąjūdžio koalicija siūlė. Bet jeigu siūlo atskirti ir daryti anksčiau, tai yra toks siūlymas, dėl kurio aš reiškiu savo abejones, ir prašau čia esančių deputatų taip pat susimąstyti prieš linkstant į kolą nors sprendimą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš atsiprašau, Pirmininkas prašė, kad nustotume klausti. Aš galėsiu rytoj paklausti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dabar dar deputatas M.Stakvilevičius prašė žodžio pareiškimui. Prašau.
Deputato M.Stakvilevičiaus pareiškimas
M.STAKVILEVIČIUS. Aš prisiminiau vieną Deivido Koperfildo veikėją, kuris buvo nevisiškai paprastas žmogus ir jam vis užeidavo noras parašyti apie nukirsto karaliaus galvą. Man susidarė toks įspūdis, kad ir mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas negali apsieiti ko nors tokio blogo, pikto nepasakęs apie Lietuvos demokratinę darbo partiją. Tas veikėjas, kada jam užeidavo toks noras, atsisėsdavo prie kito staliuko ir apie tai rašydavo. Taip gal reikėtų padaryti ir kai kuriems mūsų veikėjams. Jeigu jau norisi iškoneveikti, pasirinkti kitą tribūną. Kadangi čia mes buvome kaltinami tuo, kad dviprasmiškai pasisakėme dėl Lietuvos kariuomenės išvedimo, ir žinodamas, kad ne visi skaito „Tiesos" laikraštį, aš perskaitysiu šitą mūsų Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo pareiškimą.
„Sugriuvusios TSRS armijos buvimas Lietuvoje yra grėsmė jos nepriklausomybei. Lietuvių tauta jau ne kartą yra pareiškusi vieningą valią, kad ši kariuomenė būtų kuo skubiau išvesta. Nepaisant to, birželio 14 dieną numatytas referendumas, kad svetima armija būtų išvesta iki metų pabaigos, kad būtų atlyginta padaryta žala. LDDP nepritarė referendumo idėjai, nes yra įsitikinusi, kad tokius klausimus reikėtų spręsti tarpvalstybinėmis ir tarptautinėmis derybomis. Kadangi referendumas jau paskelbtas, o LDDP visuomet buvo už kuo skubesnį svetimos kariuomenės išvedimą, kviečiame visus Lietuvos gyventojus, partijos narius kuo aktyviausiai dalyvauti balsuojant ir armijos išvedimui vieningai pasakyti „taip". Net ir keliolika procentų piliečių, neatėjusių į balsavimo apylinkes ar tariusių „ne", suteiktų spekuliacijų galimybę proimperiniams Rusijos politikų sluoksniams. Mes tikimės, kad birželio 14 dienos referendumas pasitarnaus tautos santarvei ir jos politiniam aktyvumui. Visi į referendumą! Visi tarkime „taip" svetimos armijos išvedimui. Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumas."
Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Dabar, gerbiamieji kolegos, siūlau pereiti prie antrojo darbotvarkės punkto - įstatymo „Dėl Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo" projekto. Pranešėjas gerbiamasis L.Gasiūnas. Prašom.
Vieną minutėlę! Gerbiamasis kolega L.Sabutis. Prašom.
L.SABUTIS. Aš norėčiau pakviesti deputatus, gal rastume galimybe ar pertraukos metu, ar kada dar skirti šiek tiek laiko vis dėlto abiem pareiškimams nors trumpai aptarti. Gal išties pakviesti, jeigu ne 12, tai bent 15 valandą į bendrą susirinkimą šioje Aukščiausiosios Tarybos salėje. Aš žinau, kad šitas pareiškimas, kurį perskaitė gerbiamas V.Andriukaitis, taip pat yra išdalytas ir koalicijos deputatams, taip pat jūs girdėjote koalicijos deputatų siūlymą ir visai nedaug reikia, kad mes pradėtume bendrą šneką. Aš siūlyčiau tą klausimą, tą galimybę aptarti šiandien.
PIRMININKAS. Gal gerbiamas L.Gasiūnas palauktų, kad mes iš karto susitartume dėl šito dalyko? Kokios yra gerbiamųjų kolegų mintys? Kolega A.Ambrazevičius. Prašau.
A. AMBRAZEVIČIUS. Gerbiami kolegos, reikėtų nekreipti dėmesio į norą paversti šią sale derybų sale. Yra atstovai, kurie konsultuojasi 308 kambary, tegu jie konsultuojasi, ar tų pareiškimų pagrindu, ar kitų pareiškimų pagrindu. Mes turim toliau ramiai dirbti, kaip ir priklauso Aukščiausiajai Tarybai ir svarstyti klausimus, kurie įtraukti į darbotvarke. Mes per daug sugaišome laiko neįtrauktiems klausimams.
PIRMININKAS. Yra ir toks siūlymas. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Jeigu yra noras svarstyti pareiškimą šį ar kitą, tai deputatai salėje gali siūlyti pakeisti mūsų šios dienos darbotvarkę balsavimo būdu, kad papildomai įtrauktume tą klausimą ir svarstytume. Aš manau, kad dauguma deputatų tam pritars. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai gal galutinai taip sutarkim. Vis tiek, matyt, mes 12 valandą dar nieko negalėsim padaryti. Dabar, kaip tarėmės, antrasis darbotvarkės punktas, o po pertraukos susirinkę mes tada galutinai apsispręs-tume. O iki to laiko gal gerbiamasis L.Sabutis, gerbiamasis E.Gentvilas perkalbės su anos grupės deputatais. Dar deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Replikos tvarka. Gerbiamas A.Ambrazevičius pasakė ir tam tikra prasme darbas išties vyksta. Aš tik norėjau paraginti, kad žmonės žinotų, kad tikrai vyksta, kad taip pat ir kitos frakcijos arba deputatai galėtų dalyvauti, prisidėti savo nuostata ir kad mes jau bent po pietų žinotume, ką toliau darom.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi einam prie antrojo klausimo iš mūsų klausimų sąrašo. Prašom. Tik dabar, gerbiamas Gasiūnai, iš karto priminkit tiems, kurie domisi šituo klausimu, nuo kurio punkto ir nuo kurio straipsnio...
L.GASIŪNAS. Gerai. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami deputatai! Kaip pamenate, praėjusį kartą mes svarstėme Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo" projektą Nr.2 ir po antrojo svarstymo buvo pritarta. Todėl šiandien mes turėtumėm trečiąjį svarstymą ir balsavimą.
PIRMININKAS. Taip, taip. Pastraipsniui.
L.GASIŪNAS. Taip, pastraipsniui. Tačiau aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jūs turite tą patį projektą Nr.2, teiktą antrajam svarstymui, kadangi po antrojo svarstymo jokių pakeitimų nebuvo. Siūlytume mes šituo projekto variantu vadovautis ir tiesiog pradėti jį šiandieną pastraipsniui priiminėti.
PIRMININKAS. Tada prašyčiau iškart sakyti. Štai 318.
L.GASIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Jeigu nėra pastabų, aš klausiu, ar niekas neprieštarauja, ir laikom, kad mes konsensu priėmėm.
L.GASIŪNAS. Gerai. Dėl 318 straipsnio pastabų nėra. Koks pateiktas projekte, tokį straipsnį siūlome priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neprieštaraujate? Tai sutariam. 319.
L.GASIŪNAS. 320 straipsnis. Sutarties sudarymo pagrindai. Siūloma priimti...
PIRMININKAS. Palaukit, čia dar buvo 319.
L.GASIŪNAS. Atsiprašau, 319. Sutarties sąvoka. Siūloma priimti tokios redakcijos, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Neprieštaraujam? 320.
L.GASIŪNAS. Taip pat siūloma priimti, koks pateiktas projekte.
PIRMININKAS. Neprieštaraujam? 321.
L.GASIŪNAS. 321 straipsnis. Sutarties šalys. Siūloma priimti tokios redakcijos, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Sutariam? 322.
L.GASIŪNAS. Pasiūlymų ir pastabų nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 323.
L.GASIŪNAS. 323 straipsnis. Sutarties turinys. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Sutarėm. 324.
L.GASIŪNAS. 324 straipsnis. Sutarties dalykas. Siūloma priimti, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Neprieštaraujam? Priimta. 325.
L.GASIŪNAS. 325 straipsnis. Sutarties terminas. Siūloma priimti tokios redakcijos, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Neturite prieštaravimų? Priimta. 326.
L.GASIŪNAS. 326 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestis. Pasiūlymų ir pastabų nėra.
PIRMININKAS. Nėra? Priimta. 327.
L. GASIŪNAS. 327 straipsnis. Mokestis už komunalines paslaugas. Taip pat pasiūlymų ir pastabų nėra.
PIRMININKAS. Neprieštaraujat? 328.
L.GASIŪNAS. 328 straipsnis. Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai. Siūloma priimti, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Sutinkat? Priimta. 329.
L.GASIŪNAS. 329 straipsnis. Nuomininkų šeimos narių sąvoka. Gerbiami deputatai, noriu atkreipti dėmesį, kad projekte yra palikta antrojo svarstymo metu siūloma alternatyva. Trečiojoje šio straipsnio dalyje yra parašyta, kad ,,kiti asmenys, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip penkerius (alternatyva — trejus) metus ir vedę su jais bendrą ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais". Kaip matome, čia kalbame apie tai ir straipsnis vadinasi ,,Nuomininkų šeimos narių sąvoka". Vadinasi, mums reikia nustatyti, ką mes priskiriame prie nuomininko šeimos narių. Pirmoji dalis yra gana aiški, kad nuomininko šeimos nariais yra kartu gyvenantys sutuoktiniai, jų vaikai, įvaikiai ir sutuoktinio tėvai, įtėviai ir kiti asmenys, o trečiojoje dalyje kalbama apie tai kad prie šeimos narių galėtume priskirti ir kitus asmenis, nebūtinai artimais giminystės ryšiais susijusius asmenis, tačiau tiems kitiems asmenims keliamos sąlygos, kad kartu su nuomininku gyventų, antra sąlyga, kad ves tų su juo bendrą ūkį. Dabar galiojantis Butų kodeksas šito termino, kac jie išgyventų kartu kokį nors laikotarpį, nereikalavo, nekėlė tokios sąlygos Įstatymo projekte ir pirmųjų svarstymų metu buvo siūlyta, kad visgi nustatytume, truputį sugriežtintume tą sąlygą ir įvestume tokį reikalavimą, kad būtų išgyventas kažkoks laikotarpis, kad būtų galima įrodyti, kad jie iš tikro, o ne fiktyviai yra šeimos nariai. Todėl reikia mums balsuoti. Ar mes paliekame, kad šita sąlyga būtų penkeri metai bendro gyvenimo ir bendri ūkio vedimo, ar paliekam trejus. Užtenka trejų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamas pranešėjau, ar jums neatrodo, kad šitoj formuluotėj būtina nurodyti taip pat, kieno iniciatyva turėtų būti šitas aktas daromas? Ar jums neatrodo, kad abiejų pusių sutarimu tegalėtų tai būti įforminta?
L.GASIŪNAS. Be abejonės. Žodžiu, kitaip, jeigu nuomininkas neprisiima kitų asmenų gyventi ir vesti bendro ūkio, šitokio konsenso jeigu nėra, tai klausimas atkrenta. Negali būti tie asmenys pripažinti šeimos nariais. Šitas sutarimas, sutikimas yra būtinas. Todėl nemanytume, kad čia reiktų dar šitai akcentuoti.
R.OZOLAS. Jūs nemanote, kad tai turėtų būti vis dėlto pažymėta?
L.GASIŪNAS. Mūsų manymu, ne. Jeigu mes nesusitarėme, tai niekas prievarta kito asmens negali įkelti ir laikyti mano šeimos nariu, jeigu aš, kaip pagrindinis buto nuomininkas, su tuo nesutinku.
PIRMININKAS. Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Mano klausimas būtų toks. Pirmiausia gal norėčiau žinoti darbo grupės nuomonę, apie ką jūs kalbėjote...
PIRMININKAS. Už kokį variantą?
V.PIKTURNA. ... o po to visgi noriu dar pasiaiškinti. Jeigu šeimininkas nesutinka, bet pagal įstatymą kitas asmuo jau penkerius metus išgyveno, tai bus prieš šeimininko valią laikomas jo šeimos nariu?
L.GASIŪNAS. Pirmiausia atsakau į klausimą, kokia buvo darbo grupės nuomonė. Darbo grupės nuomonė yra tokia, kaip čia įrašyta, — penkeri metai. Svarstymo metu buvo pateikta treji metai. Mano asmeninė nuomonė, kadangi dabar galiojančiame Butų kodekse nebuvo jokio apibrėžto termino, mano asmeninė nuomonė, kad pakaktų trejų metų. Bet darbo grupės nuomonė buvo penkeri metai. Dabar dėl antro klausimo. Kaip būtų, jeigu nesutinka pagrindinis nuomininkas su tuo, — tai tokie ginčai yra nagrinėjami teismine tvarka. Reikia įrodyti, kad kitas asmuo iš tikro yra šeimos narys, ir klausimas yra išsprendžiamas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Man nelabai aiški yra trečiosios pastraipos nuostata, kur rašoma, kad tie asmenys, jeigu jie išgyveno ne mažiau kaip trejus metus arba penkerius metus, gali būti pripažinti. Ką reiškia ,,gali būti"? Mes atveriam galimybes visokiems neteisėtiems aiškinimams. Tai arba jie yra pripažįstami, arba nereikia rašyti ir nereikėtų rašyti ,,gali būti". Dabar viskas priklausys nuo to. Gali išgyventi ir trejus, ir penkerius, ir dešimt metų, bet jis gali būti ir nepripažintas. Tai kokią tada reikšmę turi tas bendras gyvenimas, bendro ūkio vedimas?
L. GASIŪNAS. Matote, gali jie kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, bet jei:u jiems nėra būtinybės ir reikalo laikyti tą asmenį šeimos nariu, gali jis ir nepasinaudoti ta suteikta teise ir gyventi nesinaudodamas tomis šeimos nario teisėmis. Tačiau jeigu jiems yra būtina ir reikalinga ir jie atitinka šiuos įstatymo keliamus reikalavimus, tai tokiu atveju jie gali būti pripažinti kaip šeimos nariai ir iš to išplaukia visos kitos teisinės pasekmės.
K.MOTIEKA. Taip, aš norėčiau tęsti savo motyvus. Aš manyčiau, kad reikėtų perkelti į trečiąją pastraipą ketvirtosios pastraipos reikalavimą, jeigu nuomininkas ir jo šeimos nariai su tuo sutinka. Pats svarbiausias dalykas yra sutikimas. O dabar mes šičia padarome tokį dalyką, kad žmogus gyvena, bet nuomininkas ir jo šeimos nariai nesutinka, bet tas vis vien gali įrodyti ir turi būti pripažintas arba gali būti pripažintas kaip šeimos narys. Suprantat? Kai net ir nepilnamečiams vaikams reikalaujama nuomininkų ir jų šeimos narių sutikimo. O svetimiems nereikia sutikimo. Tai aš niekaip negaliu suprasti. Čia, man atrodo, reikia būtinai tą sutikimo momentą numatyti.
L.GASIŪNAS. Gerai, čia siejasi su deputato R.Ozolo pasiūlymu. Jeigu mes šioje dalyje įrašytume šitą nuostatą, aš manyčiau, kad tai neprieštarautų ir galėtų būti tiktai labiau įtvirtinta kitų asmenų pripažinimo šeimos nariais praktinė galimybė. Sutiktumėt turbūt su tuo?
PIRMININKAS. Tai, gerbiamas pranešėjau, jeigu tada sutariama dėl trečiosios dalies, juo labiau tikrai du deputatai siūlė, tai gal mums telieka dabar alternatyviai balsuoti. Kas už penkerius metus, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už trejus metus, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam. Kas už penkerius metus mygtuką ,,už", kas už trejus metus mygtuką ,,prieš". Už pirmąjį variantą — 11, už antrąjį 8, vienas susilaikė. Taigi priimtas pirmasis variantas, arba darbo grupės siūlymas — penkeri metai. Dabar dėl paties straipsnio jau nebus prieštaravimų. Laikysime, kad priimta. Dar galime iki pertraukos keletą. Prašom, 330 straipsnis.
L.GASIŪNAS. Taip, 330 siūlomas kaip pateiktas projekte.
PIRMININKAS. Neprieštaraujame? Priimta. 331.
L.GASIŪNAS. Siūlomas kaip projekte.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? 332.
L.GASIŪNAS. Siūloma priimti, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Minutėlę! Deputatas K.Motieka. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Sakykite, čia be tų aplinkybių, kurios yra numatytos straipsnyje, kad duoda teisę palikti gyvenamąjį plotą daugiau kaip šešiems mėnesiams, ar neturi būti dar viena aplinkybė, būtent — ilgalaikė komandiruotė į užsienio šalis.
L.GASIUNAS. Gerbiamas deputate, mes, kiek pamenu, į jūsų šit pasiūlymą atsižvelgėme ir nežinau, ar jūs turite šitą paskutinę projekto redakciją.
PIRMININKAS. Trečioji dalis yra.
L. GASIŪNAS. Kur dabar svarstome, tai pirmos dalies trečiuoju punktu į jūsų pasiūlymą yra atsižvelgta ir yra įrašyta. Trečias punktas: ,,Išvykus ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį — visam komandiruotės laikui." Yra tai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai tada nėra prieštaravimų? Priimta. 333.
L. GASIŪNAS. Siūlomas, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimta. 334.
L. GASIŪNAS. Taip pat siūlomas, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Sutariam.
L. GASIŪNAS. 335 straipsnio siūloma truputėlį kita redakcija. Čia taipogi antrojo svarstymo metu deputatas A.Žalys pateikė tokį pasiūlymą, į kurį darbo grupė siūlo atsižvelgti ir pakeisti šio straipsnio antrosios dalies formuluotę. Ji būtų tokia: ,,Rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui sugrįžus pasibaigus gyvenamosios patalpos rezervavimo laikui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat ją patuštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo." Antras sakinys: ,,Rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui sugrįžus iki gyvenamosios patalpos rezervavimo laiko pabaigos, asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi ją atituštinti įspėjus juos prieš tris mėnesius." Paskutinis sakinys lieka kaip projekte: ,,Asmenys, nepatuštinę rezervuotos gyvenamosios patalpos, be jokio išankstinio įspėjimo iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos."
PIRMININKAS. Pirmiausia, ar kolega A.Žalys sutinka?
L.GASIŪNAS. Aš dar noriu paklausti gerbiamo deputato A.Žalio dėl termino. Ar jį mažinti, ar palikti, kaip jūs siūlėte, prieš tris mėnesius įspėti? Ar galima dar mažinti? Mūsų darbo grupės nuomone, jis galėtų būti trumpesnis, nes rezervuota gyvenamoji patalpa...
A.ŽALYS. Taip, aš sutikčiau su jūsų nuomone, kad ir mėnesio pakaktų.
L.GASIŪNAS. Mėnesį. Vieno mėnesio.
A.ŽALYS. Mėnesio pakaktų. Svarbiausia, kad žmonės, kad šeima žinotų ir mėnesio visgi gal ir užtektų, kad pasirengtų persikelti.
L.GASIŪNAS. Aišku, ačiū. Tada visgi siūlytume balsuoti už redakciją šitos dalies, kur būtų įrašyta ,,įspėjant prieš vieną mėnesį".
PIRMININKAS. Tai ar kas nors prieštarauja? Niekas neprieštarauja. Tai tada su 335 straipsnio nauja redakcija irgi sutinkam. Priimta. 336.
L.GASIŪNAS. Siūloma priimti taip, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Priimta. 337.
L.GASIŪNAS. Taip pat.
PIRMININKAS. Sutarta. 338.
L.GASIŪNAS. Taip pat siūloma, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Sutinkam. 339.
L.GASIŪNAS. 339 straipsnis. Sutarties pakeitimas. Siūloma priimti taip, kaip numatyta projekte. Tiktai aš iš karto turiu atkreipti dėmesį, kad kitas 340 straipsnis yra labai svarbus ir reikšmingas. Yra pateikta esminė alternatyva dėl šito 340 straipsnio. Alternatyvą sudaro du straipsniai — 340 ir 340. Taigi aptarus šitą 340 straipsnį priklausomai nuo to, kokį mes sprendimą priimsim, gali pasikeisti 339 straipsnio, bet čia tiktai pirmojoje dalyje, straipsnių numeriai.
PIRMININKAS. Aišku.
L.GASIŪNAS. Toks techninis dalykas. O iš principo siūloma 339 straipsnį, sutarties pakeitimą priimti tokį, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Tikrai mes galėtume tada šitai priimti, bet dar deputatas A.Rudys. Prašom, deputate.
A.RUDYS. Aš neturiu nieko prieš šitą 339. Man atrodo, ten redaguojant techninę pataisą padaryt bus visiškai nesunku ir niekas prieš tai neprotestuos. Aš norėjau dėl 340.
PIRMININKAS. Tai aš tada prašyčiau baigti mūsų diskusijas šiuo momentu, kadangi štai jau lygiai vienuolika trisdešimt.
L.GASIŪNAS. Paprašykit, kad būtų balsuojama...
PIRMININKAS. Tada artimiausiu metu, kai mes galėsim šitai daryti, dar neaišku kada, pradėsim būtent nuo santykių išsiaiškinimo dėl 340 ir 340. Ačiū, gerbiamas pranešėjau, ačiū, kolegos, pertrauka iki dvyliktos valandos.
PIRMININKAS. Prašom sėstis. Kviečiu į salę dar kitus neatėjusius deputatus. Dirbam toliau pagal mūsų patvirtintą klausimų sąrašą. Tai yra trečiasis šito klausimyno punktas Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo projektas. Prašom paspausti. Deputatas D.Morkūnas. Prašau.
Deputato D.Morkūno kalba apie Aukščiausiosios Tarybos darbą
D.MORKŪNAS. Aš, kolegos, norėčiau tiktai vieną repliką, dar naiviai pakalbėti apie Aukščiausiosios Tarybos darbą. Konkrečiai turiu omeny tik konferenciją seminarą, kuris vyksta dabar Vilniuje. Vyriausybės ir parlamento santykiai įstatymų leidybos ir įgyvendinimo procese. Aš pats apie šitą seminarą sužinojau iš Latvijos Aukščiausiosios Tarybos ekspertų. Atsiuntė man medžiagą apie tai, kad pas mus jisai vyks. Nežinojo čia nei informacinės mūsų tarnybos, nei sekretoriatas. Manau, kad ir jam reikėtų priekaištą pareikšti, kad apie tai neinformavo ne tik manęs, pasikalbėjau dar su keliais iš mūsų apie tai, kad vyksta tas seminaras, nežinojo daug kas. Negaliu pasakyti kiek, bet daug kas vis dėlto nežinojo. O mes važiuojame į užsienį, iš dalies netgi išlaidaujam ir laiką savo trukdom tam, kad panašiuose renginiuose pabūtume. Jo svarba, matyt, niekas tikrai neabejojam. Pavyzdžiui, Tarybos vicepirmininko Bronislovo Kuzmicko frazė, pasakyta tenai, tiesiog skamba juokingai. Vicepirmininko manymu, tokių renginių vertė yra neįkainojama. Gal būtent dėl to ir nepasakoma deputatams, kad vyksta šitokie renginiai. Kalbama apie tai, kad padės toks seminaras demokratiškai išrinktiems parlamentams profesionaliai dirbti. Kalbama apie Lietuvos parlamento krizę, santykius su Vyriausybe, mes gi šitokių dalykų nežinom. Žinome, kalba vicepirmininkas B.Kuzmickas, deputatė N.Oželytė, galbūt ten vienai pusei ir yra atstovaujama, bet mūsų vis dėlto neinformavo. Taigi aš noriu tiesiog pareikšti nepasitenkinimą mūsų Aukščiausiosios Tarybos informacine tarnyba, norėčiau priekaištą ir sekretoriatui dėl to pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū už priekaištą. Bet man atrodo, kad lyg ir kažkur viešai buvo sakyta. Gal seniūnas E.Gentvilas paaiškins? Prašom.
E.GENTVILAS. Aš kaip tik ir norėjau informuoti. Visų pirma gerbiamas B.Kuzmickas turbūt vasario mėnesio pabaigoje du kartus lankėsi frakcijų komisijų pirmininkų posėdyje informuodamas apie šitą būsimą renginį ir prašydamas, kad frakcijos ir komisijos pasiūlytų savo atstovus, kurie galėtų dalyvauti šitoje konferencijoje. Taigi dėmė, jeigu jau kam nors krenta dėmė, tai ji turėtų kristi frakcijų ir komisijų atstovams, kurie neperdavė frakcijoms ir komisijoms. Kita vertus, buvo priimtas Prezidiumo nutarimas, kuriame buvo aptarta šita konferencija, nurodyta jos data. Tas nutarimas, jeigu neklystu, priimtas turbūt yra prieš tris savaites. Taigi deputatai, be jokios abejonės, turi galimybes susipažinti su Prezidiumo nutarimais ir iš to spręsti. Ir trečias momentas. Kiek aš žinau, vakar, pavyzdžiui, deputatas P.Vaitiekūnas taip pat dalyvavo šitoje konferencijoje. Taip sakant, kas jau tikrai domėjosi, kas buvo suinteresuotas, tas rado progą ir pasisakyti, ir dalyvauti ten.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Ne, aš visgi pritarčiau kolegos D.Morkūno pareiškimui. Net Užsienio reikalų komisijoj ir tai ne visi žinojo apie šitą seminarą. Tai, kad jo galimybės nebuvo iki galo išnaudotos, manau, mūsų organizacinio darbo netobulumo pasekmė.
PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas dar sykį. Prašau.
D.MORK.ŪNAS. Aš labai trumpai. Ačiū už tą informaciją. Tikrai, gal kada vasario mėnesį buvo kalbėta apie tai, gal yra Prezidiumo nutarimas, bet manau, kad tikrai nebūtų sudėtinga būtent (dabar birželio mėnuo), tikrai nebūtų sudėtinga tiesiog pranešti deputatams ar raštiškai, ar dar kaip nors, kad kiekvienas rastų tą informaciją iš karto. Nereikėtų ieškoti, versti visus numerius ir panašiai. Čia nėra turbūt pakankamas deputatų informavimas apie šitokios svarbos renginius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar deputatas L.Apšega norėjo? Prašau. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš irgi tuo pačiu klausimu noriu pasakyti. Tai mums tada nėra ko posėdžiauti. Dalis deputatų semiasi patirties, o mes čionai prakaituojam. Aš tai bevelyčiau tuoj pat vykti tenai, jeigu jūs leisit man.
PIRMININKAS. Ne, aš asmeniškai šito neleisiu, nes jeigu jau sykį sutarėm vykdyti savo pareigą, mes ją turim vykdyti. Jeigu kiti nevykdo savo deputatinės pareigos, o kai kurie iš jų net ir priesaiką davę nevykdo, tai yra nevykdo įstatymų, tai čia jų valia taip elgtis. Mes gi, jeigu esam čia, turim dirbti pagal tą mūsų, kaip sakiau, klausimyną, kurį patvirtinom savo keturiasdešimt trim parašais.
L.APŠEGA. Neleidžiat?
PIRMININKAS. Ne. V.Kvietkauskas. Prašom, deputate.
V.KVIETKAUSKAS. Aš manau, kad gerbiamas seniūnas E.Gentvilas galbūt galėtų priminti kitus nutarimus ir Prezidiumo priimtus nutarimus dėl visokių konferencijų nuo vasario mėnesio iki šios dienos, kad mes dar kartą atsimintume. Dabar.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi pereinam prie trečiojo mūsų punkto. Prašyčiau į tribūną deputatą banko valdybos pirmininką V.Baldišį. Kol pranešėjas ateis, primenu, kad mes per ankstesnius posėdžius vienaip ar kitaip, gal su kai kuriom išimtim, bet jau priėmėm tris skirsnius, tai yra iš viso, gal su kai kuriom išimtim, devyniolika straipsnių.
Komercinių bankų įstatymo svarstymas ir priėmimas pastraipsniui
V.BALDIŠIS. Laba diena, gerbiami kolegos deputatai! Norėčiau toliau pastraipsniui tęsti Komercinių bankų įstatymo priėmimą. Mes pasistūmėjome, kaip minėjo ponas Č.Juršėnas, iki ketvirto skirsnio ir dabar turėtumėm toliau judėti nuo šito skirsnio.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiami kolegos, dar kartą primenu, kad čia yra mūsų trečiasis, baigiamasis klausimų nagrinėjimas ir pastraipsninis įstatymo priėmimas, todėl atkreipkit dėmesį, ypač tie, kurie esat pateikę savo pasiūlymus ar kokius nors alternatyvius variantus. Manau, kad ir pats pranešėjas visų pirma į tai atkreips dėmesį ir pasakys savo poziciją.
V.BALDIŠIS. Taip. Gerbiami kolegos, dėl 20 straipsnio ,,Kapitalo rūšys". Pasiūlymų svarstymo metu ir trečiajam svarstymui nebuvo gauta, todėl siūloma šitą straipsnį priimti. Siūloma 20 straipsnį priimti, kadangi nebuvo gauta pastabų, pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nėra pastabų? Priimta. 21.
V.BALDIŠIS. Dėl 21 straipsnio yra gautos...
PIRMININKAS. Kolegos, tylos! Prašom.
V.BALDIŠIS. Dėl 21 straipsnio buvo gauta pastabų dėl pirmo punkto. Deputatas E.Grakauskas siūlė jį suredaguoti taip: ,,Komercinio banko pagrindinis kapitalas sudaromas iš banko steigėjo ir akcininkų lėšų, įmokėtų už pasirašytas banko akcijas. Minimalią komercinio banko pagrindinio kapitalo sumą nustato Lietuvos bankas. Komercinio banko pagrindinis kapitalas privalo būti sudarytas iki banko įregistravimo." Principinis skirtumas su pirmu punktu, kurį mes esam pateikę, yra tas, kad mūsų pateikto Komercinio banko įstatymo 21 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad komercinio banko pagrindinis kapitalas privalo būti apmokėtas iki banko steigiamojo susirinkimo. Tai turi labai rimtą logiką, kadangi komercinis bankas yra ypatingos rizikos įmonė ir bankas savo veikloje rizikuoja ne tik savo, bet ir depozitorių pritrauktais pinigais ir kapitalais. Todėl manome, kad pagrindinis kapitalas, t.y. principinis teiginys, turi būti suformuotas iki akcininkų steigiamojo susirinkimo, t.y. kada nusprendžiama steigti banką, turi būti surinkti pinigai. O ne iki banko įregistravimo, kada jau yra leidžiama bankui pradėti veikti ir atlikti jo funkcijas. Todėl mes manome, kad remiantis ta logika deputato E.Grakausko pasiūlymas nėra priimtinas, nes, kad ir kaip būtų, pirmutinis principas turi būti tas, kad turi būti sukauptas kapitalas, kada gali vykti steigiamasis susirinkimas, būti kuriamas, forminamas bankas. Jis gali pradėti veikti, kai bus įregistruotas. Po to. Taigi siūlytume palikti 1 punkto redakciją tokią, kokia yra pateikta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Man kelia abejonių ta formuluotė, gerbiamas valdytojau. Be abejo, jeigu mes žiūrim į ateitį, į normalią situaciją Lietuvoje, tai viskas suprantama, bet dabartinėj situacijoj, kai žinom infliacijos tempus, žinom pakankamai ilgus įregistravimo terminus, kuriuos sau leidžia Lietuvos bankas, tai žmonių pinigai, surinkti iki steigimo, nuvertės, galimas daiktas, net per pusę, galų gale tas bankas gali būti ir neįregistruotas. Tokiu atveju Lietuvos bankas turi prisiimti kažkokią atsakomybę už nuostolius, kurie dėl banko registravimo terminų laikymosi susidarys akcininkams. Nes nelogiška, jūs gi žinot, vos ne po 30% mėnesinė infliacija. O jūs tokius griežtus reikalavimus, kurie ateityje ir normalioj visuomenėje būtų suprantami, o dabartinėj situacijoj, kai tempai vos ne hiperinfliacijos tempai, yra pražudantys žmonių arba juridinių asmenų lėšas.
V.BALDIŠIS. Gerbiamas deputate, aš norėčiau jums atsakyti. Visų pirma, mes jau buvom svarstę tą straipsnį, kas yra banko steigimas ir registravimas. Ar yra procesas pagal planą kuo daugiau ir bet kokiomis sąlygomis, ar tai yra procesas, kuriam yra keliami reikalavimai ir kuriuos turi steigėjai atitikti. Mes praeitame svarstyme kaip tik svarstėm ir priėmėm tą straipsnį. Jeigu mes kalbam apie sankcijas arba apie planą centriniam bankui užregistruoti kuo daugiau komercinių bankų, tai tada mums nėra ko kalbėti nei apie normalią bankų, nei apie pinigų sistemą, nei apie kitus dalykus. Tai jau buvo svarstyta. Dabar kalbėt apie tai, kad pas mus yra infliacija ir visa kita... Mes priimam įstatymą, kuris kažkiek orientuojasi ir turi orientuotis į normalias veikimo sąlygas. Jeigu mes iš įstatymo dabar išmetam tuos pagrindinius teiginius, kad bankas steigiamas be pinigų ir po to paaiškėja, kad negali būti surenkami pinigai ar panašiai, tai mes pažeidžiam patį principinį, esminį banko steigimo principą, kad jam reikalingas kapitalas ir tik tada gali įvykti tas susirinkimas. Apie vilkinimą ar visus kitus dalykus jau buvo kalbėta. Jeigu yra neišpildomos tos sąlygos, kurios čia įstatyme yra aiškiai suformuluojamos, tai bankas ir negali būti įregistruotas. Kuo mes įstatyme konkrečiau jas formuluojam, tuo mažiau vietos lieka bet kokiam subjektyvizmui ir bet kokiems kitiems dalykams. Todėl aš manyčiau, kad tai yra kažkoks vilkinimas ar neleidimas daryti, bet tai yra principinis, bazinis teiginys, kuris orientuotas į mūsų ateitį. Ar mes steigsim bankus kaip kokias tuščias popierines kontoras, po to neaišku, kas iš to išeis, ar mes steigiam tiktai tada, kada jie patys žino, kad surenka pinigus, yra rimti steigėjai? Viskas yra atliekama ir daroma.
PIRMININKAS. Prašom paspausti.
E.GRAKAUSKAS. Aš paspaudžiau, prašau pataisyti. E.Gentvilo pavardė užrašyta ant 74. E.Grakauskas.
PIRMININKAS. A, tai prašom. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš labai norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad pranešėjas čia daug kalbėjo, bet visiškai be reikalo. Tiek daug nereikėjo kalbėti. Visų pirma mes jau priėmėm 18 straipsnį, kuriame yra nustatyta bankų steigimo veikla, licencijų išdavimas veiklai. Trečias punktas aiškiai numato. Trečio punkto 3 papunktis: turi būti pateikti dokumentai, kad būtų išduota licencija veiklai, turi būti dokumentai pasirašyti, pasirašytos ir visiškai apmokėtos visos akcijos, kad sukauptas kapitalas. Tokiu atveju iki steigėjų susirinkimo turėti sukauptą kapitalą yra nerealus ir ne tik kad sunkiai, bet visiškai neįvykdomas dalykas. Todėl tokiu būdu, jeigu paliktume taip, kaip siūlo pranešėjas, nekeičiant redakcijos, tai jau būtų prieštaravimas 18 straipsnio pirmajai, antrajai, trečiajai daliai. Neatitikimas tai nuostatai, kuri yra priimta. Visgi siūlyčiau deputatams palaikyti ir balsuoti už tai, į ką ir deputatas A.Ambrazevičius argumentuodamas atkreipė dėmesį, kad turi būti kapitalas suformuotas ne iki steigiamojo susirinkimo, o iki banko registracijos. Bet kokia veikla bus negalima tol, kol nebus išduota licencija. Ir antra. Pataisos gi siūlomos visiškai nežymios. Pirmame sakinyje kalbama, kad turi būti įmokėta už banko akcijas. Akcijų bankas gali turėti daug, bet jos visų pirma turi būti pasirašytos, t.y. kiekviena akcija turi turėti savininką, todėl ir siūloma papildyti tą patį sakinį, kad būtų užmokėtų pasirašytų banko akcijų. Bus realus savininkas. Dvi nedidelės pataisos duotų visišką sutarimą. Siūlyčiau pranešėjui priimti tai ir susieti su jau priimtu 18 straipsniu.
PIRMININKAS. Ar įmanoma, gerbiamas pranešėjau?
V.BALDIŠIS. Gerbiami kolegos, aš tikrai nematau čia jokio prieštaravimo 18 straipsnio paminėtai daliai, kur deputatas E.Grakauskas minėjo, kadangi tai yra skirtingi dalykai. Mes 21 straipsny formuojam principą, kad lanko steigimas turi būti rimtas dalykas ir prieš steigiamąjį susirinkimą turi būti aiškiai surinkti pinigai. O paskui jau kalbama apie banko visą tą registravimo procedūrą ir tai nėra prieštaraujantys vienas kitam dalykai. Tas pasakymas apibūdina, kad bankas, kaip rimta institucija, turi būti steigiamas rimtai, o neturint pinigų, negali būti kalbos, kad aš po metų turėsiu, po pusmečio ir panašiai. Vien tai automatiškai nutęs banko registraciją, o paskui sako — centrinis bankas vilkina registraciją ir panašiai. Kitas pasakymas, deputato E.Grakausko pasakymas, kad už pasirašytas banko akijas, už įmokėtas banko akcijas, tai aišku, kad jos yra ne tik pasirašytos, bet, svarbiausia, yra sumokėta už jas. Tai irgi galima pasirašyti ir galima nemokėti. Tai yra kitas dalykas. Todėl aš siūlyčiau balsuoti ir palikti straipsnio redakciją tokią, kokia yra suformuluota. Mes turėjom užsienio ekspertų ekspertizę ir pastabų nebuvo pareikšta dėl šitų dalykų.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamas pranešėjau ir gerbiamas Grakauskai, pagaliau gal tada nesiginčykim, dabar dar sykį registruojamės ir po to alternatyviai balsuojam. Prašom registruotis, kolegos. Salėje 43 deputatai. Taigi darsyk kartoju: kas už 21 straipsnio 1 punkto pirmosios dalies redakciją, kurią pateikė pranešėjas, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už alternatyvų variantą, t.y. deputato E.Grakausko pateiktą variantą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam. Už pranešėjo variantą, arba, sakykim, oficialų variantą — mygtukas ,,už", už alternatyvų, arba deputato E.Grakausko pasiūlytą — mygtukas ,,prieš". Pirmas variantas 32 balsai, antras variantas — 4 ir 8 susilaikė. Atsiprašau, nulis, taigi lieka taip, kaip pranešėjo buvo suformuluota. Dėl antrosios dalies ginčų nėra?
V.BALDIŠIS. Dėl antrosios dalies yra gautas deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymas išbraukti žodį ,,organizacijų". Aš perskaitysiu 2 punktą.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamas pranešėjau, 1 punkto antroji dalis, tai čia tie 5 milijonai ekiu. Čia viskas gerai?
V.BALDIŠIS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi tada prašau 2 punktą. Prašau.
V.BALDIŠIS. Dėl 2 punkto. ,,Pagrindiniam kapitalui sudaryti draudžiama naudoti biudžeto, organizacijų lėšas, skolintas ir įkeistas lėšas." Buvo deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymas išbraukti žodį ,,organizacijų". Mūsų manymu, mūsų buvo tokia logika, kad išbraukus šį žodį Vyriausybė turėtų susigrąžinti lėšas, kurios buvo skirtos komercinių bankų akcijoms įsigyti dabartiniuose įsteigtuose bankuose. Todėl mes siūlome nekeisti vis dėlto to antro punkto redakcijos. Be to, Biudžeto komisijos buvo pateikta alternatyva, kad ,,pagrindiniam kapitalui sudaryti draudžiama naudoti skolintas ir įkeistas lėšas", o tai išvis neapibrėžia biudžetinės organizacijos kaip tokios, išeitų, jos galėtų naudot savo lėšas, kurias skiriame iš biudžeto komerciniam bankui ir panašiai. Mums atrodytų, kad tas mūsų 21 straipsnio 2 punktas, kaip jis yra suformuluotas, kad ,,draudžiama naudoti biudžeto, organizacijų lėšas, skolintas ir įkeistas lėšas", kad jis būtų priimtinesnis dabartinėmis sąlygomis. Tačiau, aišku, jeigu kolegos pateikėjai galvoja kitaip, matyt, reikėtų balsuoti dėl šito punkto.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Ar negalėtume mes išspręsti šito klausimo laiko požiūriu diferencijuotai, kad, sakykim, šitas punktas nebegaliotų jau esantiems bankams, tačiau uždraustų biudžeto lėšas naudoti naujų komercinių bankų steigimui.
PIRMININKAS. Sakykim, į nutarimą įtraukti tam tikrą išaiškinimą.
A.RUDYS. Taip. Priimti A.Ambrazevičiaus pastabą ir tada...
V.BALDIŠIS. Jeigu aš suprantu, yra pateikta deputato A.Ambrazevičiaus alternatyva tokia, kad ,,pagrindiniam kapitalui sudaryti draudžiama naudoti biudžeto lėšas, skolintas ir įkeistas lėšas". Yra tokia pateikta redakcija. Deputatas A.Rudys siūlo, kad nutarime turi būti parašyta, kad tai netaikoma atgal, o tiktai į priekį, kaip ir turi būt.
PIRMININKAS. Tai kaip jūs, pranešėjau?
V.BALDIŠIS. Aš manyčiau, kad reikėtų balsuoti už tas dvi alternatyvas:
už įstatymo pateiktą alternatyvą ir už gerbiamo A.Ambrazevičiaus pateiktą alternatyvą, kurią palaiko Biudžeto komisijos pirmininkas, ir taip nuspręst, kadangi logikos yra ir viename, ir kitame variante, jos yra logiškos ir jos gal turi kai kurių niuansų, todėl aš dabar nesiryžau priimti ar atmesti
PIRMININKAS. Gerai. Dar deputatas A.Ambrazevičius. Prašom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiami kolegos, ar paminėsime mes nutarime, ar nepaminėsim, vis tiek įstatymas atgal negalioja. Tiems bankams, kurių kūrimuisi buvo panaudotos biudžeto lėšos, tiks ir tos lėšos. Ką padarysi. Jau toks vienas iš privatizavimo būdų, kai Vyriausybė skiria valstybinį kapitalą ar biudžeto lėšas komercinėm struktūrom, o po to naudojantis tokiu metodu, kaip buvo išplautas ir privatizuotas partinis turtas, privatizuojamas valstybinis turtas kelių suinteresuotų asmenų. O dabar, jeigu mes tą žodį išbrauktume, gerbiami kolegos, ateityje tokius dalykus būtų sunkiau daryti, tik tiek.
Gal visgi priimsit, gerbiamas pranešėjau, nes iš tikrųjų įstatymas atgal negalioja, dar apsidrauskit nutarimu ir bus viskas aišku.
PIRMMINKAS. Deputatas E.Grakauskas. Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Prie to, ką pasakė kolega A.Ambrazevičius, aš dar norėčiau pridurti tik vieną argumentą, kad komerciniai bankai dabar patalpų neturi, nuomoja, ir tos patalpos yra kaip tik daugumoj biudžetinių organizacijų. Centrinės privatizavimo komisijos kaip tik sprendimas yra, Vyriausybės pritarimas tam irgi yra, kad galėtų šitos organizacijos per savo patalpas dalyvauti komercinio banko veikloje. Todėl irgi pritariu, kad būtų išbrauktas žodis ,,organizacijos".
V.BALDIŠIS. Gerbiami kolegos, truputėlį pamąstęs aš esu linkęs sutikti su deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlyta alternatyva, su šita išdėstyta logika ir priimti 21 straipsnio 2 punktą tokį, koks suformuluotas deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlyme, kad ,,pagrindiniam kapitalui sudaryti draudžiama naudoti biudžeto lėšas, skolintas ir įkeistas lėšas".
PIRMININKAS. Ir nutarime išaiškinam, ar jau dabar nebereikia?
V.BALDIŠIS. Iš tos logikos, kad įstatymas neveikia atgal, aš nežinau, galbūt čia reikėtų su teisininkais tada pasikonsultuot, ar reikia nutarime pažymėt atskirai šitą dalyką, ar nereikia?
PIRMININKAS. Prašom pasižymėt, o laikysim, kad 21 straipsnis dabar jau priimtas visas. Ir pirmas, ir antras priimtas. Taip?
V.BALDIŠIS. Taip. Be to, dar norėčiau pažymėti, kad buvo Komercinių bankų asociacijos siūlymas, kad būtų numatyta galimybė didinti pagrindinį kapitalą. Papildyti 21 straipsnį. Tačiau mes manom, kad tokio papildymo tikrai nereikia, nes galimybė didinti pagrindinį kapitalą yra numatyta 24 straipsnio 2 punkto 6 papunktyje, kad visuotinis akcininkų susirinkimas tvirtina pagrindinio kapitalo padidinimą. Tai jau yra parašyta ir kartoti to nebereikia. Aš matau, kad Komercinių bankų asociacijos prezidentas sutinka su tuo siūlymu, ir tokiu atveju siūloma visą 21 straipsnį priimti taip, kaip mano paminėta.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Priimta. 22 straipsnis.
V.BALDIŠIS. Toliau, dėl 22 straipsnio raštiškų ir kitokių pastabų mes negavom. Vėliau kalbantis su Komercinių bankų asociacijos atstovais buvo pasiūlyta 22 straipsnio 2 punkte padaryt tokį nedidelį pataisymą, kad 2 punkto 2 sakiny, prieš ,,atskaitymai daromi tol, kol atsargos kapitalas susilygins su pagrindiniu kapitalu", pridėt žodį ,,privalomi" tam, kad, jų manymu, ir ta logika, matyt, yra priimtina, kad neužkirstume kelio, sakysim, kaip yra kai kuriose užsienio šalyse tam tikrais atvejais, kai atsargos kapitalas gali būti sudarytas didesnis už pagrindinį kapitalą ir tokių atvejų yra praktikoje... Mes diskutavome ir konsensu sutarėm, kad tą galima pridurti prie 2 punkto 2 sakinio prieš ,,atskaitymai", kad ,,privalomi atskaitymai". Privalomi.Turi būti daromi tol, kol pasieks pagrindinio kapitalo dydį, o jeigu, sakykim, toliau nusprendžia banko susirinkimas, kad galima didesnį turėti, jie tai gali daryti, mes to neuždraudžiam jiems daryti. Taigi yra siūloma su šituo nedideliu aptartu pataisymu priimti 22 straipsnį, dėl kurio daugiau nebuvo gauta jokių raštiškų ir kitokių pastabų.
PIRMININKAS. Sutinkam, kolegos? Taigi 22 straipsnis su ta minimalia pataisa priimtas. 5 skirsnis, 23 straipsnis.
V.BALDIŠIS. 23 straipsnis. ,,Valdymo struktūra". Dėl 23 straipsnio 2 punkto yra gauta. Aš perskaitysiu 2 punktą. ,,Į banko valdybą ir tarybą negali būti išrinkti vietinių tarybų, taip pat Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai." Mes gavome pastabų dėl šito straipsnio. Visų pirma Komercinių bankų asociacija siūlo nurodyti konkrečias valdymo struktūras, į kurias negalėtų būti renkamas deputatas. Tai mes jau šitą dalyką papildėme — į valdybą ir tarybą. Taip pat Biudžeto komisija pateikė pasiūlymą išbraukti šitą punktą, kadangi tai turėtų būti numatyta Deputato statuso įstatymu, t.y. ne šiuo įstatymu, kitu įstatymu, nors iš principo...
Nežinau, tokių prieštaravimų prieš pačią esmę nebuvo pasakyta, todėl mūsų logika, kai mes įtraukėm ir šitą įstatymą, galbūt žiūrint iš juridinės technikos pusės ir ne visai to įstatymo punktą, buvo ta, kad, kol mes neturim tokio dalyko, tokio apribojimo, apribojimo valdžios struktūrų darbo komercinėse struktūrose, kad tai būtų logiška ir mūsų pasiūlymas buvo toks, kad tą 23 straipsnio 2 punktą įrašytume ir turėtume. Tol, kol mes to neturim apibrėžto Deputato statuso įstatymu, be to, tai dar gali gerokai užtrukti. Tokia būtų logika. Todėl mes siūlom tą 23 straipsnio 2 punktą palikti tokį, koks yra suformuluotas mūsų, atsižvelgus į Komercinių bankų asociacijos prašymą sukonkretint.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kaip sprendžiam? Ar apribojam dar sykį deputatus, ar neapribojam, ar būtent šitame įstatyme, kaip siūlo gerbiamasis pranešėjas, ar kaip nors kitaip, kaip siūlo gerbiamas deputatas A.Rudys? Deputatas E.Grakauskas pirmiausia, prašau.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas pranešėjau, o gal reikėtų truputėlį patobulinti? Kalbam apie vietinių tarybų, taip pat Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Gal reikėtų pasakyti ,,visų lygių deputatai", nes dabar Aukščiausioji Taryba va jau rudenį bus Seimas, nebe Aukščiausioji Taryba. Tiesiog ,,deputatai", ,,visų lygių deputatai".
V.BALDIŠIS. Tokia redakcinė pataisa gali būti priimta. Čia klausimas iškyla, kaip su tokiom aplinkybėm bus. Jeigu apibrėžiam deputato... Dabar, sakysim, nauji rinkimai ir pan., nežinom, koks bus teritorinis suskirstymas ir kokio lygio tie deputatai bus. Aišku, vėl iškyla problemos.
PIRMININKAS. Apylinkė kaip valsčius bus. Prašom. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad deputato statusas yra visiškai atskiras dalykas. Tenai yra, bent jau turi būti pažymėta, kad negali deputatai užsiimti tam tikra veikla ir, kiek man tenka girdėti įvairių gandų, kad atitinkamai bus siūloma sugriežtinti šitas sąlygas, kurios dabar yra įrašytos. Aš tiesiog neįsivaizduoju...
PIRMININKAS. Man atrodo, kad mes dar nebuvome šito įrašę. Tai ir yra visas reikalas. Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Aš norėčiau pritarti deputatui A.Rudžiui ir priminti gerbiamam banko pirmininkui, kad vis dėlto ne šio įstatymo prerogatyva yra riboti ar neriboti deputato kai kurias funkcijas. Aš manau, kad nereikėtų šiame įstatyme apie tai iš viso kalbėti. Čia yra kito įstatymo dalykas.
V.BALDIŠIS. Aš visiškai su jumis sutinku, kad tai visai kito įstatymo dalykas. Tai buvo įrašyta turint galvoje tą praktiką, kuri yra pasaulyje. Sakysim, mūsų Deputato statuso įstatymo ir kitokie pakeitimai gali užtrukti gana ilgai ir niekas nežino, kaip, kada bus priimta ir panašiai, o įstatyme...Na, bet kokiu atveju, gerbiami kolegos, aš norėčiau, kad jūs balsavimu tada nuspręstumėt palikti ar išbraukti šitą punktą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Aš taip pat manyčiau, kad deputatų darbo veiklos aplinkybės turi būti pažymėtos deputato statuse, o ne šitame dokumente.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš manau... Dar nesusitarę kolegos, atsiprašau, negirdėjau dėl tų deputatų. Aš manau, kad...
PIRMININKAS. Vieni siūlo išbraukti ir tegul tai bus Deputato statuso įstatyme, jeigu sutarsime, kiti gi siūlo, visų pirma pranešėjas, kad čia būtų fiksuota.
A.AMBRAZEVIČIUS. Sviestu košės nepagadinsim, gerbiami deputatai. Aš manau, jeigu mes paliksime tuos deputatus, mažiau bus visokių problemų mūsų kolegoms, kurie ateis vietoj mūsų. Gerbiami deputatai, jūs turbūt žinot, tame projekte, kur Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis per savo tarnybas parengė dėl pajamų deklaravimo, yra įdomių dalykų. Pvz., deputato, pareigūnų pajamų deklaracijos turi būti slaptos ii neviešinamos. Vienu žodžiu, tie, kurie mus valdys, jau ruošia sau kelią tokiems, sakyčiau, įdomiems dalykams. Tai gal mes, kad būtų visoj Lietuvoj ramu, įrašykim ir čia, įrašykim ir dar kur nors, įrašykime trečią kartą, ketvirtą, nes tikrai deputatas neturi būti niekur, deputatas turi atstovauti rinkėjams, o ne savo asmeniniams interesams. Aš pasisakau už tai, kad čia liktų tas dalykas.
PIRMININKAS. Neaišku, deputato M.Treinio, man atrodo, nėra, ir dar vieno nėra. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš siūlyčiau kompromisą. Išbraukti iš įstatymo ir parašyti į nutarimo projektą dėl įstatymo įsigaliojimo tokią nuostatą, priimti dėl deputatų teisių apribojimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, pranešėjau, tada formuluokim pasiūlymus balsavimui.
V.BALDIŠIS. Dabar buvo 3 pasiūlymai, pradedant tuo, kad rengėjai siūlo šitą straipsnį palikti tame įstatyme ir buvo pritarta deputatų, buvo Biudžeto komisijos pasiūlymas, kitų deputatų, kad jį išvis išbrauktume. Ir buvo trečias pasiūlymas, kad šitą antrą punktą perkeltume į nutarimą dėl įstatymo įsigaliojimo. Aš dabar nežinau, kaip tą balsuoti...
PIRMININKAS. Gerai, aš pasiūlysiu. Vis tiek alternatyva bus, ar braukiam, ar nebraukiam, o po to jau priklausomai nuo to, jeigu nebraukiam tai tada nereikia tos trečios alternatyvos. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiami kolegos, aš, pritardamas deputato A.Rudžio pasiūlymui, siūlyčiau išvis išbraukti štai dėl kokių motyvų. Dar papildomą motyvą norėčiau pateikti. Visų pirma dabar pagal šitą redakciją, kuri yra dabar pateikta, gerbiamas pranešėjau, situacija gali būti štai kokia. Žmogus, kuris, tarkim, dabar išrinktas į banko valdybą, tampa deputatu ir jis lieka valdybos nariu. Negali pagal šitą redakciją patekti į banko valdybą, į valdymo struktūras išvis tiktai tas, kuris jau yra deputatas. Tokiu atveju išeina visai nelogiška struktūra. Apskritai pagrindinis dalykas turėtų būti kiekvienos veiklos rūšies reguliavimas atskiru teisiniu aktu. Deputato veiklą reguliuoja Deputato statuso įstatymas. Dabar dėl deputatų turėsime tada ir j kitus įstatymus, į valstybinių įmonių, j kitus įrašyti, kad toks deputatas negali būt. Kuo čia dėti deputato statuso reikalai arba jo veiklos apribojimas ir komercinis bankas ar kiti dalykai? Išbraukti...
V.BALDIŠIS. Gerbiamas kolega, aš tikrai nesupratau logikos to pasakymo, jeigu sakot, jeigu bus taip įrašyta, kad buvęs valdybos ar tarybos narys išrinktas deputatu, aišku, jie nebegalės būti valdybos ir tarybos nariai, taip yra pasakyta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pritarti deputato P.Papovo pasiūlymui. Nereikia įstatymo, kuris yra ilgo galiojimo dokumentas, prikraut visokiais laikinais dalykais. Perkelkim šitą nuostatą, kad deputatai negali būti ar negali tapti, į nutarimą ir ten parašysim, kad tol, kol dar nėra įsigaliojusi atitinkama nuostata Deputato statuso įstatyme, veikia nutarimo norma. Pats statymas bus švaresnis ir grynesnis.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, gal iš tikro tada galima formuluoti paprastesnę alternatyvą? Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip suformuluota pateiktame projekte, gal tiktai su ta tam... visų lygių deputatais...
V.BALDIŠIS. Aš tada sutikčiau, kad į nutarimo projektą iškeliam su redakcine pataisa ir įstatyme tada nepaliekame. Nutarime dėl jo įsigaliojimo. Taip, kaip siūlo deputatas A.Rudys ir deputatas P.Papovas.
PIRMININKAS. Tai 23 straipsnis lieka tada tiktai vieno punkto. ,,Komercinio banko valdymo struktūrą sudaro susirinkimas, banko taryba ir valdyba", taip?
V.BALDIŠIS. Taip.
PIRMININKAS. Taip. O antras punktas tada eina į nutarimą, kurį dar atskirai nagrinėsime. Žinoma, taip, tai sutariam? 23 straipsnis iš vieno punkto priimamas. 24 straipsnis.
V.BALDIŠIS. Taip, gerbiami kolegos, 24 straipsnis kalba apie visuotinį akcininkų susirinkimą.
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos. Prašom, pranešėjau.
V.BALDIŠIS. Buvo bendra, jeigu galima pasakyti, tokia pastaba Ekonomikos komisijos ir bankų asociacijos, taip pat deputato E.Grakausko tokia bendro pobūdžio abejonė, kad per dideli įgaliojimai yra suteikiami visuotiniam akcininkų susirinkimui. Mes nenorėtume sutikti su tokiom abejonėm. Mes kalbame apie komercinius bankus, t.y. apie akcinę bendrovę, kurios, be abejonės, tikrieji savininkai ir tvarkytojai turi būti akcininkai ir aišku, kad aukščiausia valdymo struktūra yra visuotinis akcininkų susirinkimas. Dabartiniu laikotarpiu, kada mes vykdom privatizaciją, tos valdymo struktūros valdyba ar taryba turi galimybę visuotinį akcininkų susirinkimą padaryti tokiu labai formaliu vienetu, kai žmonės tikrai mažai susigaudo apie tokius dalykus kaip akcinė bendrovė, jos veikimo principai. Tie žmonės, kurie sudėjo pinigus, ir yra pagrindiniai savininkai. Todėl mes manytumėm ir prasytumėm jūsų pritarti vis dėlto tai principinei koncepcijai, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi ir turėtų spręsti visus pagrindinius klausimus, kurie jam yra skiriami ir kad tai nėra kokia nors prabanga ar per didelis suteikimas teisių ir funkcijų, o tai yra normalus dalykas kalbant apie akcinį komercinį banką, veikiantį akcinės bendrovės pagrindais. Toliau, aš po tokių bendrų pastabų norėčiau pereiti prie konkretesnių pasiūlymų, kur buvo siūloma iš esmės apkarpyt tas visuotinio akcininkų susirinkimo teises, perkeliant viską, svorio centrą daugiau keliant į banko tarybą, banko valdybą.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamas pranešėjau, 24 straipsnio 1 punktas nekvestionuojamas.
V.BALDIŠIS. Taip, dėl 1 punkto pastabų nebuvo, jeigu aš teisingai dabar randu. Nėra.
PIRMININKAS. Tai laikykim, kad 1 punktas priimtas, dabar yra ginčai dėl antro punkto antrosios dalies.
V.BALDIŠIS. Taip, dėl 2 punkto antro papunkčio yra toks siūlymas.
PIRMININKAS. Prašom išdėstyti savo koncepciją, o kolegos dar pasisakys.
V.BALDIŠIS. Deputatas E.Grakauskas siūlo iš banko tarybos narių tarpo rinkti jos vadovą, prezidentą, pirmininką, atimdamas iš akcininkų ir tarybos narių galimybę jį atleisti.
Atsakydamas į šitą klausimą aš norėčiau pabrėžti, kad šitas pateikta trečiajam svarstymui ir jau antrajam svarstymui pateiktos banko valdymo struktūrų funkcijos buvo kaip tik tikslintos su užsienio ekspertais, su tais, kurie dirbo konkrečiai bankuose ir kurie susidūrė su tais gan dar mums neįprastais dalykais kaip visuotinis banko susirinkimas, banko taryba, valdyba, kompetencijų pasiskirstymas, jų sąveika ir visa kita. Jie mums paliko tokią bendrą rekomendaciją, kad mes neturėtumėm apkarpyti visuotinio akcininkų susirinkimo teisių, tikrųjų savininkų teisių. Todėl mes siūlytumėm 2 punktą palikti taip, kaip yra.
Dėl 3, 4 punkto buvo Komercinių bankų asociacijos tam tikras siūlymas, kad tvirtint banko skyrius ir filialus arba atstovybių steigimą, taip pat nustatyti valdybos bei revizijų tarnybos atlyginimą. Nustatyti banko atlyginimą, kad tuos abudu dalykus taip pat darytų visuotinis akcininkų susirinkimas, bet jis turėtų teisę deleguot šitą dalyką tarybai, Jeigu taip visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia. Galioja taisyklė, vis dėlto mes siūlytumėm tą bendrą taisyklę palikti, kad tai sprendžia susirinkimas, bet pats susirinkimas gali nuspręst, kad jis galėtų deleguot tarybai 3 punktą bankų skyrių, filialų atstovybės steigimo klausimą ir valdybos atlyginimo tvirtinimo klausimą. Kadangi tokie dalykai kaip taryba ar revizijų tarnyba turėtų būti vis dėlto nepriklausoma, turėtų būti tiesiogiai atskaitinga visuotiniam akcininkų susirinkimui. Toks būtų mano siūlomas kompromisas iš tų mūsų diskusijų su Komercinių bankų asociacijos atstovu.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas. Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas pranešėjau, aš visgi manyčiau, kad būtų geriau, jei 2 punkto antroji dalis galėtų būti išspręsta dvejopu būdu. Štai taip. Pirmoje dalyje kalbama, kad valdybą rinkt galėtų, tvarkyti ir spręsti tuos reikalus galėtų ne visuotinis susirinkimas, o banko taryba. Ar valdybą rinkti visuotiniame susirinkime — problemiškas dalykas ir visiškai netikslingas. Todėl siūlyčiau kaip tik 2 eilutėj, po žodžio ,,tarybos" išbraukti ,,valdyba". Toliau nueiti normaliai iki žodelio ,,o", padėti tašką ir čia suformuluot visiškai naują mintį. Iš banko tarybos narių renkamas jos vadovas. Nes priešingu atveju, jeigu jūs paliksite taip, kaip jūs siūlote tą redakciją, tai išeina taip, kad šis banko tarybos vadovas gali būti renkamas iš visų tų, kur išvardyti prieš tai, ir iš tarybos, ir iš valdybos, ir iš revizijos narių, ir t.t. Išeina nekorektiška redakcija šiuo požiūriu. Todėl redakciškai antras papunktis skambėtų taip: ,,renka, tvirtina, atleidžia esant reikalui jį prieš terminą banko tarybos", vietoj kablelio ,,ir revizijos tarnybos narius (revizorius)". Toliau. ,,Iš banko tarybos narių renkamas jos vadovas", nes valdyba tokiu atveju persikeltų į 25 straipsnį ,,Banko tarybos kompetencija" ir reikalai išsispręstų. Rinkti banko tarybos pirmininką ne iš tarybos narių, mano supratimu, odioziška.
V.BALDIŠIS. Gerbiamas kolega, sprendžiant klausimą, kad rinkt tarybos pirmininką iš tarybos narių, tokį redakcinį pataisymą būtų galima padaryti. Kad iš tarybos narių renkamas tarybos pirmininkas. Galima tokį dalyką padaryti, bet yra nepriimtinas jūsų pasiūlymas išbraukt valdybą iš to sąrašo. Iš to išeina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali paleisti ar atleisti valdybos, kuri vienaip ar kitaip gali netenkinti jų reikalavimų. Valdyba lyg ir pasidaro turintį savotišką imunitetą ir neturinti visuotinio akcininkų susirinkimo tiesioginio poveikio. Jeigu taryba tą turi, tai ir valdyba, matyt, turėtų tiesiogiai atitikti. Todėl aš galėčiau priimti jūsų pasiūlymą dėl tarybos, kad iš tarybos narių renka, tvirtina ir atleidžia tarybos pirmininką, taip pat valdybos pirmininką ir tarybos vadovą, pavaldų bankų tarybai. Tokia redakcija tada būtų priimtina.
PIRMININKAS. Gerbiamas Grakauskai, kaip?
E.GRAKAUSKAS. Jeigu galima, vieną argumentą tiktai. Gerbiamas kolega, vis dėlto pirmas argumentas, kurį pateikėt dėl valdybos, dėl visuotinio susirinkimo, nevisiškai korektiškas. Pažiūrėkit, kokiu pagrindu. Visuotinis susirinkimas renkasi labai rezervuotai tam tikru periodu. O jeigu reikia staigiai atšaukt arba tvarkyti valdybą, tai ką, reikės laukti visuotinio susirinkimo? Kam to reikia? Kaip tik tam yra suformuojama šita visuotinio susirinkimo taryba, kuri operatyviai išspręstų valdybos problemą todėl kaip tik ir neturėtų būti nei priešlaikinio atšaukimo, nei viso kito Laukti visuotinio susirinkimo... Nereikia to daryti. Atiduokim šias funkcijas tarybai ir jinai operatyviai išspręs.
V.BALDIŠIS. Aš norėčiau baigti tą diskusiją, gal atsakyti ir paprašyt tiesiog balsavimu išspręsti tą klausimą. Atsakau tiktai į vieną dalyką. Iš tarybos visų pirma niekas neatima galimybių tvarkyti valdybą ir panašiai, be mes tame įstatyme taip pat suteikiam teisę ir visuotiniam akcininkų susi rinkimui spręsti ir tvarkyti valdybos klausimus. Tai visai nereiškia, kad taryba nuo to klausimo yra nušalinama, ir tai visai nereiškia, kad tam reikia šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. Tą gali padaryti taryba operatyviai bet visuotinis akcininkų susirinkimas turi tas teises, kurios neturėtų būt įstatymais apribotos. Tai viena. Ir antras dalykas. Nors ir retai būtų šaukiamas ar panašiai, bet mes negalim stengtis iš anksto eliminuoti visuotinį akcininkų susirinkimą ir padaryti jį formalia institucija, o valdymo organus padaryti beveik viską darančius ir galinčius. Tai čia aš tikrai nematau to prieštaravimo. Todėl siūlyčiau taip balsuot už šitą antrą papunktį.
PIRMININKAS. Tai gal ir spręskim tada balsavimu? Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio. Alternatyviu būdu balsuojam dėl 24 straipsnio antrojo punkto antrojo papunkčio. Tie, kurie už jums oficialiai pateiktą variantą, tai yra gerbiamojo pranešėjo siūlomą variantą, spaudžia mygtuką ,,už". Kas galvoja priešingai ir remia alternatyvų deputato E.Grakausko variantą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Balsuojam, balsuojam. Už oficialų variantą - už, už deputato E.Grakausko variantą mygtukas ,,prieš". Taigi už pirmąjį variantą — 17, už antrąjį — 8, nė vieno susilaikiusio. Lieka oficialus variantas. Prašom toliau. Gal bus ir viskas?
V.BALDIŠIS. Toliau, jeigu priimtinas yra kompromisas, kurį mes sutarėm su Komercinių bankų asociacija dėl trečio ir ketvirto punkto, tai yra ;u tais bankininkais, kurie tiesiogiai daro visą tą dalyką, tada būtų siūlymas visą šitą straipsnį priimti.
PIRMININKAS. Sutariam? Gerai. Tai 24 visas straipsnis yra priimamas.
V.BALDIŠIS. Toliau 25...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Čia didelis straipsnis, gal mes, gerbiamieji kolegos, dabar padarysim šito klausimo nagrinėjimo pertrauką? Prašyčiau dar gerbiamąjį pranešėją nepabėgti. (Balsai salėje) Tuoj tuoj aš pasakysiu savo mintį, o po to tada susitarsim, ką darom toliau. Ar mums nevertėtų manant, kad popiet galbūt bus bendras susirinkimas ar pasitarimas, baigti šiek tiek anksčiau, tai yra pietauti išeiti ne pusę dviejų, o, sakysim, 13.15. O šitą likusį laiką išnaudoti dar vienam svarbiam klausimui, kuriam nereikalingas ypatingas balsavimas. Tai paskutinis mūsų klausimų sąrašo punktas — dėl rinkimų į vietines tarybas paskelbimo rugsėjo mėnesį. Vilniaus, Šalčininkų rajonuose. Klausimo pateikimas. Pateikėjas — deputatas R.Maceikianecas. Aš štai tokį variantą siūlau. O po to, jeigu mes nedarom popiet pasitarimo, tai trečią valandą vėl grįžtam prie Komercinių bankų įstatymo projekto. Ar toks variantas tinka? Gerai, tai tada, gerbiamas Baldiši, ačiū. Aš prašyčiau jus 15 valandą vėl būti, kadangi čia kiti vargu ar bus, ir mes galėsim ramiai toliau priiminėti šitą įstatymą pastraipsniui.
Č.OKINČICAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS. Aš pritariu šitiems jūsų pasiūlymams, tai viena, o ana, paprašysiu jus laikytis Reglamento. Kadangi jūs vieną kartą jau šiandien išvis išvengėt žodžio ,,darbotvarkė", ten kažkokį žodį pavartojot, jau neprisimenu...
PIRMININKAS. Klausimynas, ir aš tuoj paaiškinsiu.
Č.OKINČICAS. Klausimynas. Žinot, čia nėra klausimai ir atsakymai, čia vyksta darbas. Kita vertus, jokie pasitarimai, pašnekučiavimai irgi... Vyksta posėdis. Jeigu po pietų bus posėdžiai, tai bus posėdžiai. Ir jūs vartokite Reglamento numatytus terminus.
PIRMININKAS. Labai ačiū už šitą patarimą man, tam žmogui, kuris, kaip pastebėjot, per dvejus metus iš kitų šito reikalavo. Tai todėl aš kartoju tai, ką sakiau kolegai V.Puplauskui. Aš remiuosi 79 straipsnio antrąja dalimi, kur kalbama, kad ,,ne mažesnis kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės reikalavimu klausimas į darbų programą arba darbotvarkę įrašomas privaloma tvarka". Tai mes įrašėm atitinkamą skaičių klausimų, o ne darbotvarkę tvirtinom. Darbotvarkei tvirtinti reikia 65 balsų, už ko mūsų kai kurie oponentai iš tos išėjusios grupės ir užsikabino. Tai kad jie daugiau nesikabinėtų, aš ir pavadinau kitaip. Kad mes turim nagrinėjamų arba nagrinėtinų klausimų sąrašą, arba klausimyną, ir pa gal jį dirbam. Patinka tai tamstai ar nepatinka, bet 79 straipsnio antroj dalis man šitai leidžia daryti. Ir išvengti kolizijos su kita puse. Sutariam Deputate Maceikianecai, prašom į tribūną. (Balsai salėje) Na, klausimų sąrašas, pasitaisau.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, rugsėjo dvyliktą...
PIRMININKAS. Vieną minutėlę! Deputatai, prašom paklausyti. Daba kitas klausimas. Dėmesio!
Rinkimų į vietines tarybas Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose paskelbimo rugsėjo mėnesį datos svarstymas
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, rugsėjo dvyliktą baigiasi administracinio valdymo metai Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Ryšium si tuo mes siūlom, pristatom projektą dėl rinkimų organizavimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Siūlome šituos rinkimus organizuoti baigus administracinio termino valdymo periodą, tai yra rugsėjo 20 dieną. O antras ir trečias šito nutarimo punktas remiasi tuo, kad šituose rajonuose nėra rajonų tarybų, ir dėl to mes siūlom, kad rajonų komisijas patvirtintų respublikinė rinkiminė komisija, nes nėra, kaip sakau, rajono tarybų ir nėra kam spręs dabar klausimą dėl to, kokios apygardos turi būti ir kiek jų. Siūlom tai pat, kad jų liktų tiek pat, kaip ir buvo anksčiau, tai yra Šalčininkų rajone penkiasdešimt, Vilniaus rajone — šimtas. Prie šito aš norėčiau pridurti. Šiai dieną mes išklausėm gerbiamo Pirmininko pranešimą apie situaciją. Mes turim suprasti, kad mūsų žmonių dalyvavimo referendume dėl tarybų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos aktyvumas tikrai priklausys nuo to, kaip mes spėsim iki referendumo priimti šitą nutarimą. Mūsų kreipimasis prieš pirmą referendumą dėl to, kad būtų pakeistos komisijos, liko be atgarsio šitose komisijose iki šiol yra ne tik etatiniai aukšto lygio (iki pulkininko KGB darbuotojai, kurie išrinkti į šitas komisijas, vietinių atstovų šitose komisijose beveik nėra. Ryšium su tuo aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad reikėtų pakeisti šitų komisijų dėl referendumų sudėtį. Tokios sudėties jos tikrai nepatrauks žmonių prie urnų. Mes savo ruožtu tikrai palaikom šitą referendumą, kad kariuomenė tikrai būtų išvesta, bet, jeigu mes norim, kad žmonės aktyviai dalyvautų, reikėtų iš vienos pusės priimti nutarimą dėl rinkimų organizavimo Šalčininkų, Vilniaus rajone, taip pat pakeisti rinkiminių komisijų sudėtį, nors pašalinant iš tenai etatinius KGB darbuotojus, kurie iki paskutinių dienų dirbo KGB. O dėl to, kad Pirmininkas atkreipė dėmesį, jog Lenkų sąjunga nešneka, veda atskirą politiką, aš tik norėčiau pasakyti, kad jau du mėnesiai pas Pirmininką guli Lenkų sąjungos pirmininko Jano Mincevičiaus pareiškimas, kuriame prašo, kad Pirmininkas jį priimtų, kad apsvarstytų visus klausimus, susijusius su mūsų problemomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamas pranešėjau, prašom. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš dėkoju už šitą projekto pristatymą ir noriu prieš balsuodamas ir susidarydamas nuomonę tamstos paklausti. Mes visi dar esame Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio kalbos tebeveikiami, šios dienos kalbos, ir cituoju frazę iš tos kalbos, kad Lietuvos lenkų sąjunga, įtakinga organizacija lenkų gyvenamame krašte, priglaudė kitų ar kitos įtakingos buvusios organizacijos narius ar vadovus. Aš nelabai suprantu, kas dabar ten įtakingas, tad noriu tamstos klausti, ar Sąjūdžio žmonės perėjo į Lenkų sąjungą ar TSKP, nes tai buvo dvi įtakingiausios organizacijos Lietuvoje praėjusiais metais. Gal pavardėmis vadovų priklausomybę, nes tikrai kiti deputatai nelabai žino, apie ką čia kalbama.
R.MACEIKIANECAS. Man sunku atsakyti, ką turėjo Pirmininkas omeny. Geriau reikėjo šito paklausti gerbiamą V.Landsbergį. Kai Lenkų sąjunga susikūrė, dar Sąjūdžio nebuvo ir kažkokios įtakos nė iš vienos pusės, man rodos, neturi. Jie veikia savarankiškai, o ką turėjo omeny Pirmininkas, man sunku pasakyti. (Balsas salėje, negirdėti) Vadovų tikrai nėra, o buvusių komunistų kaip visose Lietuvos visuomeninėse organizacijose yra.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys. Prašom.
A.ŽALYS. Aš labai tikiu, kad mes, Aukščiausiosios Tarybos deputatai, pritarsime, kad rinkimus į Seimą surengsime spalio pabaigoj, vėliausiai — lapkričio pradžioje. Prašom pasakyti, jeigu siūloma organizuoti rinkimus į Vilniaus, Šalčininkų rajonų tarybas rugsėjo dvidešimtą ir bus rinkimai į Seimą spalio pabaigoj ar lapkričio mėnesį, ar bus galima sėkmingai organizuoti tokiu laiko tarpu dvejus tokius rinkimus? Ar nebūtų galima, na, trumpai kalbant, ar nebūtų galima tuos rinkimus į Vilniaus, Šalčininkų rajono tarybas surengti rinkimų į Seimą dieną?
R.MACEIKIANECAS. Jeigu būtų rugsėjo mėnesį, aišku, mes neprieštarautume sujungti. Bet kada nėra aiškumo, kada bus Seimo rinkimai, ar rudenį, ar pavasarį, tai labai sunku mums orientuotis. Kitas dalykas, aš atkreipiau dėmesį, kad visgi administraciniu valdymu, kada vienas žmogus sprendžia, kas turi būti komisijose, taip pat sunku bus organizuoti Seimo rinkimus. Reikėtų išrinkti teisėtą valdžią, tada lengviau eiti į Seimo rinkimus. Aš sakau, kad dabartinėse komisijose net neišvengta, kad etatiniai KGB darbuotojai išrinkti, užuot ten būtų vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, aš atvažiavęs radau net pulkininką, kuris ką tik išėjo iš KGB, o dabar vadovauja rinkiminei komisijai vienoj vietovėj.
A.ŽALYS. Ar aš teisingai supratau, jeigu rinkimai į Seimą vyks spalio ar lapkričio mėnesį, jūs manote, kad būtų galima surengti tą dieną ir rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų tarybas. Taip?
PIRMININKAS. Na ne, kodėl? Jeigu spalio, lapkričio, bet ne vėliau.
A.ŽALYS. Taip, taip. Jeigu spalio, lapkričio mėnesį būtų rinkimai į Seimą, jūs tada manytumėt, kad galima surengti rinkimus į tų dviejų rajom tarybas.
R.MACEIKIANECAS. Tai viską įmanoma mūsų Lietuvoj padaryti, be aš sakau, kad visai kitaip mes galėtume dalyvauti, šitie žmonės, Seimo rinkimuose, jeigu jau būtų išrinkta teisėta valdžia. Mes čia siūlom net sekmadienį, kad nesutrukdytume darbų, organizuoti šituos rinkimus, kad paskui lengviau būtų organizuoti Seimo rinkimus.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pirožkovas.
S.PIROŽKOVAS. Как известно, о введении административного правления упоминается Снечкус. Не кажется ли вам, что...
PIRMININKAS. Пожалуйста в микрофон.
S.PIROŽKOVAS. ... что и в предлагаемом проекте должен фигурировать поселок Снечкус?
R.MACEIKIANECAS. Aš sakyčiau, kad šitai būtų labai kaip tik, jeigu rinkėjai iš Sniečkaus arba jų atstovas, kaip gerbiamas S.Pirožkovas, pasiūlytų, kad būtų papildytas šitas projektas ir tikrai organizuojami kartu rinkimai ir Sniečkaus gyvenvietėj.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Prašom pasakyti, ar jūs galvojate, kad Rinkimų įstatymas toks, koks jis yra, gali užtikrinti visų savivaldybių deputatų išrinkimą? Kas būtų, ką siūlytumėte, jeigu, tarkim, iš pirmo ar antro turo nesusiformuotų korpusai?
R.MACEIKIANECAS. Žinot, jeigu būtų laiko, bet jo nėra, tai, aišku, būtų geriau parengti atitinkamus nuostatus arba įstatymus dėl rinkimų į vietines valdžias. Bet dabartinėj situacijoj aš nematau jokios išeities. Reikia organizuoti pagal seną įstatymą todėl, kad jeigu mes negalim nei dėl Konstitucijos, nei dėl rinkimų į Seimą susitarti, dėl įstatymų, tai kol prieisim iki vietinių tarybų, praeis metai. Tai tik todėl mes siūlom organizuoti pagal seną bendrą tvarką.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Tiesioginis valdymas yra ne tik, kaip žinome, tuose dviejuose rajonuose, teisingai, ir Sniečkaus mieste, bet yra taip pat ir Prienų mieste, ir dar kai kuriose kitose gyvenvietėse. Todėl teisinga turbūt būtų aptarti Savivaldybių komisijoje tuos klausimus ir pateikti Savivaldybių komisijos nuomonę.
R.MACEIKIANECAS. Na, tai komisijos, aišku, tokias teises turi ir gali spręsti šitą klausimą, aišku.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš repliką norėsiu pasakyti. Tai ar galiu sakyti repliką?
PIRMININKAS. Prašom, deputate.
B. V.RUPEIKA. Aš norėčiau atsakyti tiems, kurie jau turbūt yra sakę ir dar sakys, kad Lietuvoje gyvenantys lenkai arba jų atstovai parlamente bando šantažuoti Lietuvos valdžią referendumo išvakarėse reikalaudami rinkimų savo savivaldybėse ir apskritai savo valdžios tuose rajonuose, kur jie gyvena. Priminsiu tokiems, kad šis reikalavimas dėl rinkimų jau trunka nuo to laiko, kai buvo įvestas po rugpjūčio pučo vadinamasis tiesioginis valdymas. Aš kartu su keliais deputatais visada palaikiau mintį, kad tų rajonų ir visų kitų rajonų žmonės turi dalyvauti valdyme ir kad rinkimai, neišskiriant tautybių ar demografinių dalykų, turi būti. Tai neturi būti įrankis tiems, kurie bando propagandiškai kovoti prieš Lietuvą, pateikdami tai kaip antidemokratiškus mūsų veiksmus. Taigi nėra kažkoks šantažas toks reikalavimas. Tai yra turbūt jau penktas Lenkų frakcijos atstovų bandymas legaliu, demokratišku keliu ateiti į rinkimus. Jeigu mes į šį faktorių nereaguosime vienaip ar kitaip, netgi savo pilietine pozicija, tai vis dėlto žinodamas ir savo rinkėjų lenkų nuotaikas rajone, o jas pakeisti labai sunku, ai bus faktorius, lemiąs jų ėjimą arba nėjimą į birželio 14-osios dienos referendumą. Labai rimtas faktorius, nes rinkėjų skaičius per šiuos rajonus susidaro apie porą, trejetą šimtų tūkstančių žmonių. Taigi tokia dilema, kurios sprendimas vis dėlto turi būti legalus, teisėtas visuotinai priimtu būdu.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Balcevičius. Prašom.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau, kad mes traktuotumėm tą pasiūlymą — surengti ir apibrėžti šiandien datą. Ir surengti suėjus metams po tiesioginio valdymo, nes mūsų ir įstatymas numato — iki metų. Reikės turbūt keisti įstatymą specialiai dėl tiesioginio valdymo, jeigu jau... O tam pagrindo tikrai nėra, nors mes čia jau girdėjom iš visų visokių pareiškimų, ir Pirmininkas siūlo, ir kiti, ir koalicija. Bet manau, kad pagaliau tai yra ir žmonių, gyvenančių tuose rajonuose, gerbimas. Jeigu taip bus traktuojama. Tie žmonės, kiek man teko kalbėtis, supranta, ar juos gerbia Lietuvos valdžia. O jų negerbia. Jeigu juos gerbiam, tai turi ne tiktai tada juos kviesti, jų klausti, kada valdžiai reikia, bet ir tada, kada jiems reikia. Todėl aš siūlyčiau, kad tikrai šis klausimas būtų nuspręstas ir nesiejamas su tais klausimais, dėl kurių vyks dar čia derybos su koalicijomis, su frakcijomis, komisijose ir t.t., ir t.t., kurios gali vykti ilgai ir kurios neaišku, kuo gali pasibaigti, kadangi dabar keliami, taip sakant, ultimatyvūs reikalavimai. Jūs sutikit su mūsų nuomone — ir tai yra vadinama derybomis? Aš nelabai suprantu tokių derybų išvis. Yra ultimatumas pasakytas: arba jūs sutinkat, kad mes paskiriam tada ir tada rinkimus, ir mes ateinam į salę toliau dirbti. Čia ultimatumas. Todėl ryžtis su tais ultimatumais... O gal galima vadinti ir šantažu šiuo atveju, kaip čia ponas B.Rupeika panaudojo, tiktai tą šantažą reikia adresuoti visai iš kitos pusės.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad jau kuris laikas;
jau turbūt pakankamai ilgas laikas, kai šito rajono, apie kurį dabar kalbama, gyventojai priėmė Lietuvos pilietybę, jie yra Lietuvos piliečiai. Ii atidėlioti toliau rinkimus šituose rajonuose, tai jau būtų tiesiog piliečių teisių pažeidimas. Man regis, kad reikėtų šitam Lenkų frakcijos pasiūlytam projektui pritarti ir numatyti turbūt įrašyti į darbotvarkę antradienį jau jo galutinį priėmimą.
PIRMININKAS. Dar deputatas L.Sabutis. Prašau.
L.SABUTIS. Aš manau, kad pateiktas klausimas išties yra aktualus, be girdėjom nuomonę ryte ir Pirmininko pasisakyme, ir socialdemokratų, jo, reikėtų galvot taip, kad būtų bendras sutarimas tokiais labai svarbiais klausimais. Man atrodo, vis tiek antradienį galima, kaip čia siūlo deputatas A.Sakalas, vėl svarstyti, o priimti reikės visiems bendrai susirinkus. Todėl manau, verta labai realiai pamąstyti apie bendrus rinkimus, neišskiriant jokio kito rajono, tai yra ne vien tik Šalčininkų ir Vilniaus rajonai, yra taip pat nemažai savivaldybių... Aš nenoriu šiandien kartoti, gaila, kad nėra E.Petrovo, bet nenoriu kartoti, kad ten buvo tam tikros sąlygos. Be abejo, prieš sprendžiant šį klausimą, reikėtų išklausyti ir Generalinės prokuratūros nuomonę, išvadą, ir E.Petrovo, kaip komisijos pirmininko, išvadą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau šiek tiek visgi patikslinti deputato L.Sabučio pasisakymą. Aš manau, kad Generalinė prokuratūra ir visi kiti gali ir toliau sėkmingai dirbti. Kiek man žinoma, rinkimų teisių tai niekaip negali suvaržyti. Nėra argumentų, varžančių Lietuvos piliečių rinkimų teisę. Nusikaltėlių tyrinėjimai, išvados... Viskas yra suprantama tų savivaldybių buvusių pareigūnų atžvilgiu, kurie įvykdė tai. Tai yra visiškai suprantama ir būtina, kad tos išvados būtų daromos ir t.t. Tačiau Kopenhagos konvencija reikalauja vienintelio kriterijaus ir jį išlaikyti tiksliai. Juo labiau kad Europos Taryboje buvo diskutuojama ir niekaip negali suprasti, kodėl nerealizuojama piliečių teisė. Man atrodo, kad gerbiamas deputatas L.Sabutis puikiai supranta, kad čia yra du skirtingi lygiai: piliečių teisė į rinkimus ir visi kiti valstybei rūpimi klausimai, kuriuos turi išsiaiškinti teisingumo organai ir t.t. Todėl manyčiau, kad reikia ir toliau parlamentine tvarka dirbti, vykdyti parlamentinę normalią procedūrą. Tartis nestabdant procedūrų, nes, kaip žinote, procedūrų blokavimas jau nebėra parlamentiniais darbo metodas. Galima pareikšti principinius nesutikimus su pozicijomis, tai tada bus klausimas sprendžiamas balsavimo būdu. Arba atidėsime tą klausimą. Bet negalima apsunkinti parlamentinės procedūros, Reglamento procedūros. Aš manau, kad deputatas L.Sabutis su tuo visiškai sutinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Dabar lieka du paskutiniai pasisakymai ir baigiam. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Atsiprašau kolegų, kad pernelyg intensyviai šio posėdžio paskutinėje dalyje kalbu, tačiau tokį ekskursą noriu padaryti. Prieš daugelį metų man teko būti Čečėnijoje šiapus Kaukazo kalnų. Ir kalbantis su estais išlikusiais gyventojais sužinoti, nes oficialioji istorija apie tai tylėjo, kad Stalinas vienu rankos mostu šitą visą tautą padarė nusikaltėliais. Visus iki vieno ir visus iki vieno ištrėmė. Po to teko matyti tuos čečėnus, kurie sėdėjo prie rusų, ukrainiečių, t.y. buvusių savų namų, ir laukė, kol tie išeis. Taip tiktai Stalinas galėjo daryti, Hitleris... Kada visa tauta buvo skeliama nusikaltėliais, o šiuo atveju, jeigu iškyla menkiausia abejonė dėl kieno nors kaltės, mes galime oficialiu, legaliu keliu iš generalinio prokuroro sužinoti, kiek ten tų potencialių nusikaltėlių yra, įvertinti tai prokuratūros ranka ir akimis. Ir toliau ramiai, normaliai dirbti, nemesdami šešėlio šios tautybės žmonėms. Tai yra absurdas. Atmeskime jį čia, parlamente. Ir toliau nebediskutuokime dėl tokios galimybės. Tai tiesiog yra užgaulu mūsų kolegų atžvilgiu.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Turėčiau atsiliepti į deputato V.Andriukaičio ir B.Rupeikos pasamprotavimus ta prasme, jog iš tikrųjų užgaulu yra tada, kai čia pat nesuprantama, jog akcentuojami visiškai ne tie dalykai, į kuriuos būtent pasuko kalbą šie du kolegos. Pirmiausia visiškai neignoruojant apsisprendimo arba rinkimų teisės, šiandien galima tik išgirsti ir iš pranešėjo turbūt galutinę nuomonę, tariamasi dėl datos, dėl procedūros ir rinkimų organizavimo, o ne dėl to, kad jie būtų blokuojami arba neskelbiami. Siūlau ir palaikau, kad rinkimai turi įvykti, bet spręskime bendrai, spręsdami visus rinkimus, kaip jūs kad ir minėjot, į Seimą. Tai jau bus nebe į Aukščiausiąją Tarybą ar kur kitur, o kartu ir ten. Tai galima padaryti. Man atrodo, kad tai yra priimtinas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu būdu reziumuoju. Mūsų salėje nėra tiek kad galėtume priimti sprendimą. Taigi balsuot mes galėsime tiktai vėliau kai bus atitinkamas deputatų skaičius. O dabar konstatuoju, kad pateikimas padarytas. Kai galėsim, spręsim šitą klausimą. Kartu, gerbiamieji, primenu, kad renkamės į posėdžių salę 15 val. Toliau tęsim pastraipsninį Komercinių bankų įstatymo priėmimą. Gerbiamas Baldiši, gerbiama Leščinskai! Aš kreipiuosi į gerbiamąjį V.Baldišį 15 val. toliau tęsim pa straipsninį Komercinių bankų įstatymo projektą. Posėdis baigtas.