Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS, seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Kolegos deputatai, pradedame birželio 2 dienos rytinį plenarinį posėdį. Centro frakcija prašo, kad posėdis iki 11.30 būtų transliuojamas per Lietuvos radiją. Aš nežinau, ar radijas pajėgs tiesiogiai transliuoti. Galbūt galės daryti bent įrašą. Aš manau, kad kol aptarinėsime darbotvarkę, tikrai netikslinga transliuoti. Galima tartis, kad maždaug 10.15 val. būtų pradėta transliacija. Noriu paklausti, ar kas nors salėje prieštarauja šiam Centro frakcijos siūlymui? Prieštaravimų nėra dėl radijo transliacijos? Ačiū.
Jums, mieli kolegos, yra išdalytas šios savaitės darbotvarkės projektas, taip pat šios dienos darbotvarkės projektas. Vakar su visų frakcijų ir komisijų pirmininkais mes gana taikiai susitarėme, kurie klausimai turėtų būti įrašyti į savaitės ir dienos darbotvarkę. Tikiuosi, kad ilgai neužtruks ir patvirtinimas. Ar kurie nors deputatai nori pareikšti pastabų dėl savaitės darbotvarkės? Pirmiausia dėl savaitės darbotvarkės. Kol kas prašau kolegas užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Salėje 39 deputatai, trūksta lygiai 26 deputatų, kad galėtumėme balsuoti už savaitės darbotvarkę. Ar kas nors nori pasisakyti dėl savaitės darbotvarkės? Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau tik paklausti, ar čia tos dešiniosios, vadinamosios dešiniosios Aukščiausiosios Tarybos dalies atstovų pranešimai, kurie įrašyti į savaitės darbotvarkę, priimtini? Čia yra V.Žiemelio. Ar jie dalyvaus pristatant tuos projektus? V.Žiemelio projektas, paskiau ir B.Gajausko. Gal seniūnas žino šituos dalykus?
PIRMININKAS. Aš, žinoma, už nieką garantuoti negaliu, tačiau derinant vakar dienos darbotvarkę, pavyzdžiui, ponas V.Žiemelis sutiko, kad klausimas būtų įrašytas į darbotvarkę. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Mūsų komisija išvadoms pateikti dėl kai kurių savivaldybių tarybų paleidimo buvo susirinkusi gegužės 28 d. Mūsų komisijos pirmininkas ponas V.Paliūnas nedalyvavo komisijos posėdyje. Mes manome, kad delsti toliau negalime, todėl 5 komisijos nariai man pavedė pateikti komisijos išvadas posėdyje.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Šios dienos 13 punktas skamba taip: KGB veiklos Lietuvos tyrimo komisijos išvados. Kiek aš žinau ir kiek pats kėliau, buvo keliamas komisijos ataskaitos ir komisijos darbo klausimas.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, čia mano klaida. Aš nepatikrinau, kad atspausdinta ,,išvados". Tikrai turi būti ,,ataskaita". Ačiū už jūsų pastabą.
J.JURGELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Tyrimo komisijos ataskaita, be jokios abejonės. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Savaitės darbotvarkėje yra užrašytas klausimas — aukštųjų mokyklų statutų projektai. Man atrodo, kad gal čia reiktų patikslint — aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimas. Būtų mano prašymas, ar negalima būtų surasti vietos šios dienos darbotvarkėje tų statutų tvirtinimui, nes jis neužimtų daug laiko.
PIRMININKAS. Taip. Tačiau mes kol kas dar darbotvarkės negalim tvirtinti, todėl aš šiandien nesiryžau rašyti į darbotvarkę tų klausimų, dėl kurių reiktų balsuoti ir esant didžiajam kvorumui, t.y. 86 deputatams. Tiesa, aš noriu atkreipti gerbiamojo J.Jurgelio dėmesį, kad savaitės darbotvarkėje buvo teisingai parašyta — ataskaita. Čia grynai klaida. Kviečiu į salę deputatus. Aš primenu, kad pagal Reglamento 75 straipsnį norint patvirtinti savaitės darbotvarkę salėje reikia 65 deputatų, t.y. pusės bendro deputatų skaičiaus, ir balsuoti turi trečdalis bendro deputatų skaičiaus, t.y. 43. Kol nėra 65 deputatų, negalime tvirtinti šios savaitės darbotvarkės. Kadangi :
salę atėjo dar deputatų, prašau užsiregistruoti. Prasidėjo pakartotinė registracija. Salėje — 44 deputatai. Aš siūlau štai kaip — susirinkti į sale 10.30 val. suradus tuos kolegas, kurie gali dalyvauti. Patvirtintume darbo tvarkę ir pradėtume darbą. Tačiau iki tol aš dar noriu, kad būtų pasitart;
dėl šios dienos darbotvarkės. Dėl šios dienos darbotvarkės pastabų nėra. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau, kad būtų užregistruota, atspausdinta, kurie deputatai yra, ir paskelbta, kurie deputatai kiek pastarosiomis savaitėmis nesilankė. Aiški informacija Lietuvos masinės informacijos priemonėms, spaudai, laikraščiams. Nežinau, ar reikia parengti protokolinį nutarimą, kas žlugdo Aukščiausiosios Tarybos darbą. Tokiu pavadinimu i parašyti, kad štai dėl specialių žlugdymo akcijų Aukščiausioji Taryba šiandien negali priimti žemės mokesčio, negali priimti buhalterinės apskaito! negali priimti kitų ekonominių įstatymų, kurie jau yra subrendę. Norėčiau pasakyti, kad tai, matyt, daroma specialiai. Nepyksit, gerbiamas seniūne
PIRMININKAS. Na, porą minučių.
K.ANTANAVIČIUS. Štai birželio 2 dienos, t.y. šios dienos Vyriausybės nutarimas, ne potvarkis. Vadinasi, šiandien jau buvo Vyriausybės posėdis. Nr.415 — dėl ,,Lietuvos aido". Atiduoti pastatą, atiduoti akcijas, 100 rublių vertės akciją parduoti po 50 rublių ir visas tas lėšas pervesti į nepriklausomos spaudos rėmimo fondą, t.y. patiems sau susimokėti. Na, tai yra visiškas švaistymas ir nėra kam pareikalauti atsakomybės.
PIRMININKAS. Tik į mikrofoną prašau kalbėti.
K.ANTANAVIČIUS. Nėra kam pareikalauti atsakomybės iš Vyriausybės. Vakar yra taip pat po 100 tūkst., po 450 tūkst. skirta. Vėl kažkokiai organizacijai, nepasiėmiau iš ryto. Na, tai tada turim paskelbti bankrotą ir išsiskirstyt. Aš siūlyčiau, kad padarytume protokolinį nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad posėdžių sekretoriato darbuotojai nuolatos žymi, kas dalyvauja Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose. Šita informacija yra. Gerai. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau atkreipti posėdžio sekretoriato dėmesį, kad visi balkoninės frakcijos deputatai gauna lygiai tokius pačius atlyginimus kaip ir lankantys plenarinius posėdžius ir iš anksto skelbtus balsavimus. Aš manyčiau, kad jūs turėjot padaryti išvadas, nes maždaug dvi gegužės paskutines savaites didelė dalis deputatų, balkoninių deputatų, nelankė posėdžių ir balsavimų. Todėl turėtų būti ir jų atlyginimai atitinkamai sumažinti. Tačiau kažkodėl jie pasiima tuos pačius atlyginimus kaip ir visi.
PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad pono L.Sabučio pasiūlymu buvo nutarta žymėti kaip dalyvaujančius posėdyje ir tuos deputatus, kurie yra salėje. Taip pat ir balkone. Todėl šitie deputatai tapo pažymėti ir lankantys posėdžius.
J.PANGONIS. Jūs nesupratot. Aš sakiau, kad nedalyvavo balsavimuose, kurie buvo skelbti iš anksto, o ne kad dalyvavo salėje. Tai yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKAS. Aš tai puikiai žinau, tačiau buvo praėjusį mėnesį, gegužės mėnesį, tik vienas atvejis, kai deputatai buvo registruojami iš anksto skelbto balsavimo metu. Tik vienas atvejis. O be to, visa tai turi spręsti Mandatų ir etikos komisija, kuri daro galutinę išvadą, ar pateisinti deputato nedalyvavimą posėdyje, ar nepateisinti. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Aš, tamsta pirmininke, norėčiau paklausti jūsų. Kaip jūs čia sprendžiat, kada dalyvauja balkone? Aš šiandien nematau jokiame balkone, o jeigu ten kur nors pasislėpę už kampo, tai aš nežinau, kaip jūs sprendžiat, ar dalyvauja balkone, ar nedalyvauja. Tai vienas klausimas. Mano pasiūlymas būtų toks, kad pavestume Mandatų komisijai tuoj pat, šiandien, priimti tokį nutarimą, kad tikrai šitą klausimą išsiaiškintų ir atitinkamai įvertintų šitą destrukciją.
PIRMININKAS. Aš tik primenu, kad buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos protokolinis nutarimas, kuriame buvo pasiūlyta skaičiuoti, fiksuoti visus deputatus, kurie yra salėje, nebūtinai parteryje.
Z.BALCEVIČIUS. Bet kur jie yra dabar? Parodykit!
PIRMININKAS. Na, aš nežinau. Dabar aš nematau nė vieno.
Deputatė V.Jasukaitytė.
V.JASUKAITYTĖ. Dėl darbotvarkės, jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerai, dėl šios dienos darbotvarkės.
V.JASUKAITYTĖ. Aš siūlyčiau klausimą, kuris praeitą savaitę buvo atkeltas į šią savaitę motyvuojant, kad jam reikia pasiruošti, konkrečiai klausimą dėl B.Gajausko, kaip komisijos pirmininko, ataskaitos dėl tos komisijos veiklos būtinai įtraukti į šios dienos darbotvarkę. Taipgi siūlyčiau priimti protokolinį nutarimą, įpareigojantį šitą komisiją paskelbti visus duomenis apie visus KGB agentus, veikiančius parlamente, siekiant, kad nebūtų griebiamasi šantažo ar politinių manipuliacijų prieš vienų įsitikinimų žmones sąmoningai dengiant tuos, kurie šiuo metu aktyviai dirba ir griauna valstybės kūrimo darbus. Valstybės pagrindus griauna.
PIRMININKAS. Aš atkreipiu jūsų dėmesį, ponia Jasukaityte, kad klausimas yra šios dienos darbotvarkėje.
V.JASUKAITYTĖ. Aš norėčiau protokolinį nutarimą pasiūlyti, kad būtų priimtas protokolinis nutarimas, įpareigojantis šitą komisiją paskelbti visus duomenis apie tuos žmones, kurie bendradarbiauja su KGB. Kad bū tų užkirstas kelias toliau ieškoti asmenų prieš 50 metų ar prieš 40 meti dirbusių nematant tų, kurie šiuo metu aktyviai veikia ir atlieka ardomąją veiklą.
PIRMININKAS. Tai aš manau, kad ataskaitos metu, o gal po ataskaitos bus galima priimti šitokį protokolinį nutarimą, jeigu jūs jį parengsit gerbiama Jasukaityte. Aš manau, kad po ataskaitos, o ne prieš ataskaitai reiktų padaryti. Taigi ačiū kolegoms deputatams. Salėje 65 deputatų nėra. Laikykime, kad savaitės darbotvarkė ir šios dienos darbotvarkė yra aptartos, liks tik balsuoti už jas ir patvirtinti. Dar prieš pradedant dirbti pagal darbotvarkę deputatas A.Ražauskas norėjo perskaityti pareiškimą.
A.RAŽAUSKAS. LDDP frakcijos pareiškimas. ,,Aukščiausiosios Tarybos deputatai, pasivadinę Sąjūdžio koalicija ,,Už demokratinę Lietuvą", boikotuoja Aukščiausiosios Tarybos sesijos posėdžius, vengia svarstyti ne tik politinius, bet ir būtiniausius ekonominius klausimus, tuo dar labiau gilindami Lietuvos ūkio krizę, kurios viena iš priežasčių — dešiniųjų radikalų neapgalvota politika. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis situaciją apibūdina kaip konstruktyvų darbą tarsi dvejuose parlamento ,,rūmuose" ir tuo įteisina parlamento skilimą, nes nesiima priemonių paveikti iš salės išėjusius deputatus. Naudodamos politinį šantažą dešiniosios frakcijos bando primesti kitiems deputatams derybas izoliuodamos LDDP ir Lenkų frakcijas. Centro, Liberalų ir Tautos pažangos frakcijos kaltinamos tuo, kad pasirinko prokomunistinę orientaciją, vykdo LDDP valią ir t.t. Tačiau norėtume pasakyti, kad tarp ,,radikaliųjų" frakcijų deputatų buvusių komunistų yra ne mažiau, be to, būtent joms gana artima bolševikinė mąstysena. Šiuo metu siekiama izoliuoti LDDP frakciją nuo tarp frakcinių konsultacijų ir tuo ribojamos mūsų deputatų teisės. Visą kaltę už ekonominės, politinės situacijos nestabilumą bandoma suversti LDDP. Netgi vyksta savotiškos lenktynės, kas labiau užsipuls mūsų partiją. Tai praktikuoja ne tik dešiniųjų frakcijų atstovai.
Pareiškiame, jog mes nedalyvausime užkulisiniuose politiniuose žaidimuose, nepasinaudosime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko bei radikaliųjų Aukščiausiosios Tarybos frakcijų spaudimu galutinai suskaldyti Aukščiausiąją Tarybą. Sieksime darnaus ir konstruktyvaus darbo bei civilizuoto aktualių problemų sprendimo." Ačiū už dėmesį. LDDP frakcija.
PIRMININKAS. Daugiau pareiškimų nėra. Deputatas Č.Juršėnas siūlo, kad galėtumėme pabandyti registruotis dar kartą. Prašau registruotis visus salėje esančius deputatus. Salėje — 53 deputatai. Ką gi, aš vis dėlto pasinaudodamas Reglamento numatyta teise skelbiu posėdžio pertrauką iki 0.40 val. Prašau visus 10.40 val. susirinkti į salę. Pertrauka iki 10.40 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. 43 deputatai, 44 deputatai, pasirašę po tais klausimais, kurie buvo šios savaitės darbotvarkės projekte, reikalauja šią savaitę svarstyti šiuos klausimus plenariniuose posėdžiuose. Tai yra analogiška procedūra, kai yra nebalsuojama, tačiau trečdalio deputatų reikalavimu klausimai būtinai įrašomi į savaitės darbotvarkę. Dabar būtų galima pasitarti nebent dėl tvarkos. Aš manau, kad savaitės darbotvarkės daugiau nebepildysime, nebeaptarinėsime. Visi tie klausimai, po kuriais deputatai pasirašė;, yra įrašyti į savaitės darbotvarkę, o dėl šios dienos darbotvarkės turbūt galėtume eiti tokia tvarka, kaip yra nurodyta projekte. Ar kas nors reikalauja atskirai tvirtinti šios dienos darbotvarkę? Ne. Tokiu būdu pirmas darbotvarkės klausimas yra Žemės mokesčio įstatymo projektas. Pranešėjas gerbiamasis V.Jurna. Prašom į tribūną.
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, po pirmojo svarstymo buvo duotas protokolinis pavedimas Vyriausybei antrojo svarstymo metu pateikti mokėjimo metodikos, taip pat šiuo metu galiojančių mokesčių pakeitimo projektus. Vyriausybė, pakartotinai išnagrinėjusi šitą klausimą, iš dalies patikslino anksčiau pateiktą įstatymo projektą ir nutarimą dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Šiek tiek jį patikslino atsižvelgdama į svarstymo metu pareikštas pastabas. Tačiau tikslinti praėjusiais metais galiojusį, pagal kurį buvo imamas žemės ūkio mokestis, taikyti jį šiais metais patikslinus mokesčio tarifus laiko netikslinga ir prašo jūsų tęsti svarstymą to įstatymo, kurio patikslintas variantas jums pateiktas.
Biudžeto komisija išnagrinėjo šį patikslintą variantą, jam iš esmės pritarė, tačiau turi kai kurių pastabų. Dalis iš jų yra redakcinio, tikslinančio pobūdžio ir rengėjai tam pritaria. Lieka turbūt tiktai esminis klausimas dėl mokesčių lengvatų, kur Vyriausybė norėtų, kad būtų paliktas Jos pa teiktas variantas. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad lengvatas iki šiol teikdavo tiktai tarybos, miestų arba rajonų tarybos. Siūloma palikti tą tvarką tik tais atvejais, kai lengvatos teikiamos mokėtojų grupėms. Jeigu lengvatų reikia atskiriems asmenims, siūloma naujame variante užrašyti, kad šitą reikalą galėtų spręsti miestų, rajonų valdybos, tai yra šiek tiek supaprastint procedūrą. Na, kiti pasiūlymai yra daugiau smulkesni, iš esmės papildoma juos aptarus su Biudžeto komisija, manau, kad trečiajam svarstymui galima surasti kompromisinių variantų. Daugiau pasiūlymų, be Biudžeto ko misijos, po pirmojo svarstymo negauta.
PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų paklausti gerbiamojo V.Jurnos Deputatas K.Antanavičius. Geriau vieną kol kas.
K.ANTANAVIČIUS. Vieną turbūt. Parašyta privati žemė, o kaip ne privati, valstybės naudojama žemė? Kokiu būdu ji apmokestinama ar visai neapmokestinama? Jeigu ne, tai kodėl? Pirmas klausimas.
V.JURNA. Dabar siūlomo įstatymo varianto esminis skirtumas nuo pernykščio yra tas, kad žemės mokestis imamas tik už privačią žemę, o už valstybinę žemę imamas nuomos mokestis. Tiesa, nutarime dėl šio įstatymo įsigaliojimo, turint omeny, kad šiemet nuosavybės teisės sutvarkymas tęsia ir neužbaigtas, siūloma šiais metais iš fizinių asmenų, kurie teisėtai naudojasi žeme, nors ir neįforminę nuosavybės dokumentų, iki šių metų pabaigos imti žemės mokestį. O nuo naujų, 1993 metų žemės mokestį imti tik tada, jeigu jie turi nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, kuriais siūloma kol kas laikyti rajono valdybos potvarkį dėl žemės skyrimo. Kadangi nuosavybės dokumentai išduodami po metų naudojimosi. Iš principo taip:
savininkai moka žemės mokestį, ne savininkai — žemės nuomos mokestį, kurį nustato Vyriausybė.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, kad svarstant šitą įstatymą yra būtina žinoti žemės kainą ir galbūt jos apskaičiavimo metodiką arba indeksaciją. Ar bus nuo praėjusių metų žemės kaina keletą kartų indeksuota, ar iš kažkur paimta? Be kainos šito įstatymo svarstymas nėra geras dalykas.
V.JURNA. Toks pavedimas buvo duotas pirmojo svarstymo metu. Vyriausybės nutarimo projektą, metodikos projektą, kuris būtų priimtas, jeigu jūs priimsite šį įstatymą, mes pateikėme, bet tiktai nežinau — jis Biudžeto komisijoje buvo, gal deputatams neišdalytas. O dėl žemės kainos yra priimtas Vyriausybės nutarimas žemės kainos nustatymo metodika, o jos indeksavimo klausimai sprendžiami dirbant. Dabar ji jau indeksuota taikant koeficientą 2. Indeksavimas numatytas kas pusę metų.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kaip galima suprasti nutarimo parašymą: įstatymas taikomas nuo 1992 m. sausio 1 d.? Atbulinė data. Kokiu būdu galima tai padaryti?
V.JURNA. Todėl, kad žemės mokestis mokamas iš principo už gautą derlių. Žemės mokesčio įstatymo, to, kuris iki šio laiko nepanaikintas, taikyti jau nėra galimybių, kadangi praėjusiais metais buvo mokami iš esmės du mokesčiai, tai yra žemės mokestis ir vadinamasis viršpelnis. Vyriausybė siūlo, kad šiais metais tęsti būtų netikslinga.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Dalis ūkininkų šiais metais yra gavę laikinam naudojimui žemę dėl to, kad jie yra numatę ją pirkti. Prašom pasakyti, kaip savininkams šiame įstatyme ar jiems bus apmokestinama kaip nuoma?
V.JURNA. Taip, nutarimo projektas numato, kad šiemet, nors jie ir neįformino dokumentų, visi fiziniai asmenys mokės žemės mokestį. Ir tiktai, jeigu iki sausio 1 d. nebus valdybos potvarkio apie žemės nuosavybės atstatymą, suteikimą naudotis, tada nuo 1993 metų pradėtų mokėti nuomos mokestį.
PIRMININKAS. Dar deputatas K.Antanavičius.
K..ANTANAVIČIUS. Trečiame skirsnyje ,,Mokesčių lengvatos" parašyta, kad ,,žemės mokesčiu neapmokestinama gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemė". Na, ar jūs nemanot, kad čia turėtų būti padarytas daug platesnis apibūdinimas. Štai visas Vilnius yra kultūros paminklas, visa žemė, tai gal nereikės mokėti. Taip?
V.JURNA. Na, kad Vilnius nėra paminklas.
K.ANTANAVIČIUS. Senamiestis paminklas.
V.JURNA. Matot, konkretizuoti, kas yra paminklai pagal žemėtvarkos duomenis, yra visiškai aišku. Bent šita norma buvo taikoma ir praėjusiais metais ir problemų mums nekilo.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš suprantu, kad šiais metais ūkininkai, atsiėmę žemę arba perkantys, mokės 1,5 procento, o žmonės, pasiėmę 23 ha, mokės, matyt, kur kas daugiau. Sakykit, ar čia labai jau logiška būtų?
V.JURNA. Ne, kaip tik čia sprendžiama žemės nuomos mokesčiu. Yra Vyriausybės nutarimas dėl žemės nuomos mokesčio. Jūs teisus, kad buvo priimtas sprendimas, kad netgi ir 1993 metais, nors jie mokėtų ir nuomos mokestį. Vyriausybė tarifų nenustatė, o padarė tokį įrašą, kad šitie asmenys moka žemės nuomos mokestį pagal žemės mokesčio tarifus. Vadinasi, jie mokės vienodai.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Nutarimo projekte yra parašyta: ,,Už suteiktą žemę asmenys, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės mokestį moka." Jūs ką tik aiškinot, kad tik už privačią ir nuosavą žemę. O čia jau moka žemės mokestį. Nesuprantu, nesueina. Jūs galbūt matot, kad čia kas nors sueina?
V.JURNA. Nutarimo 2 punkto pirmame papunktyje kalbama apie tai, iki kada moka žemės mokestį. Kad būtų tas kritinis taškas, kada baigiasi žemės mokestis ir kada prasideda žemės nuomos mokestis. Bet kadangi žemės nuomos mokestį reglamentuoja Vyriausybės nutarimas, todėl, be abejo, Aukščiausiosios Tarybos nutarime apie žemės nuomą daugiau nekalbama.
PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis ministre, 6 straipsnyje suteikiama teisė savivaldybėms, miestų rajonų valdyboms atleisti paskirus asmenis nuo šio mokesčio. Jeigu šioje formuluotėje miestų, rajonų valdybų teisė atleisti paskirus asmenis yra tvirtai susieta su aukščiau esančia fraze ,,atleisti socialiai remtinų asmenų grupes, o miestų, rajonų valdyboms paskirus asmenis” tai tada reikėtų šitai kažkaip aiškiau ir parašyti. Jeigu ne, nors iš tikrųjų miestų, rajonų valdybos turi teisę atleisti paskirus asmenis, — ar jūs nemanot, kad čia yra iš karto įstatymu užkoduojama galimybė įvairiausiems nereikalingiems piktnaudžiavimams, tarybų protestams ir panašiai? Bus atleidinėjami vėl ne tie, kuriems reikėtų iš tikrųjų padėti (tai socialiai remtini asmenys), o kažkokie kiti. Ar nereikėtų čia patikslinti?
V.JURNA. Na, turbūt jūsų pastabą reikia išnagrinėti. Su Biudžeto komisija irgi nevisiškai mūsų nuomonės sutapo. Manau, kad atsižvelgsime į jūsų pasiūlymą ateidami į trečiąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurna, aš norėčiau paklausti. 4 straipsnio ketvirtoje dalyje sakoma, kad ,,mokesčių lengvatomis naudojasi ir žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybei, diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms". Tačiau jeigu aš neklystu, mes dar nesame suteikę nuosavybės teisės įsigyti žemės sklypus diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms.
V.JURNA. Tą punktą mes įdėjome po to, kai jūs pataisėt Pagrindinį Laikinąjį Įstatymą ir tokią žemės nuosavybės teisę turėti numatėt nustatyta tvarka. Čia galbūt Biudžeto komisija teisi, kad reikėtų pridėti tarp skliaustelių dar ,,paritetiniais pagrindais", kaip su mūsų atstovybėmis elgiasi, taip ir mes. Trečiajam svarstymui atsižvelgsime į...
PIRMININKAS. Aš sakau, kad kol kas lyg dar nėra įtvirtinta iki galo šita teisė.
V.JURNA. Taip, tik Pagrindiniame Įstatyme, teisingai jūs pastebėjote.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Daugiau klausimų nebėra. Dėkui. Yra dar. Deputatai norės pasisakyti. Ačiū gerbiamajam V.Jurnai. Deputatas K.Antanavičius. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pateikti Aukščiausiajai Tarybai Biudžeto komisijos nuomonę. Mes svarstėme šitą įstatymą keletą kartų. Jeigu prisimenat, buvome iškėlę mintį, kad gal reikia pratęsti šiems metams kol kas galioti ankstesnį įstatymą. Tačiau po ilgo svarstymo priėjome prie išvados, kad galime palaikyti ir Vyriausybės pateiktą projektą. Tačiau norėčiau pasakyti, tad mes siūlome įstatymo 4 straipsnį, čia jau buvo minėta, papildyti žodžiais ,,paritetiniais pagrindais". Tai reikštų, jeigu Lietuvos atstovybė turi teisę būt atleista nuo žemės mokesčio kažkokioj valstybėj, tai atitinkamai šios valstybės diplomatinėms įstaigoms taikome ir mes. Tai paritetiniai pagrindai. Dėl 5 straipsnio. Mes, susidurdami su mokesčių ėmimo praktika, žinome, kad labai neaiški yra ,,šeimos" sąvoka. Tai, kas dabar naudojama civilinėje teisėje, nėra pakankamai tiksliai apibrėžtas dalykas ir todėl mes tiesiog paprašėme teisininkų, kad paskutiniam svarstymui jie parengtų papildomą dokumentą ar kokį nors išaiškinimą, ką šitame įstatyme reiškia žodis ,,šeima". Mes trečiajam svarstymui irgi, matyt, pateiksime atitinkamus pasiūlymus. Dėl 6 straipsnio Biudžeto komisija balsuodama, nes nuomonės truputį išsiskyrė, palaikė nuomonę, kad reikia išbraukti visus žodžius pradedant ,,socialiai remtinų". Tokiu būdu šito mokesčio lengvatas galėtų teikti tiktai taryba ir pagal, kiek galima, bendresnius principus nenurodant kažkokiems socialiai remtiniems, neremtiniems. Šitos pajamos, visos šito mokesčio įplaukos yra vietinio biudžeto, todėl kiekviena savivaldybės taryba galėtų pasirinkti variantą ką atleisti, ko neatleisti. Kartu nesuteikti miestų, rajonų valdyboms galimybės spręsti atskirų mokėtojų klausimus, nes čia yra vienas iš pačių atviriausių kelių į korupciją. 13 str. taip pat yra savotiškai keistas. Biudžeto komisija siūlys jį visą išbraukti, nes žemės nuosavybės santykius, žemės užgrobimo klausimus reikia vis dėlto spręsti tam tikromis teisinėmis priemonėmis. Na, ir pagaliau mes siūlysime išmesti iš nutarimo 1 punkto žodelius ,,sausio 1 d." Kitaip sakant, kad šitas įstatymas galioja ne nuo kažkokios dienos, bet nuo metų. Tada išvengiama atgalinio galiojimo. Tiesiog reikia susimokėti už šiuos metus, ir taškas. Komisija pritaria, kad šitas įstatymas būtų patvirtintas po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, liūdna, kad mūsų tiek nedaug tačiau manau, kad tie įstatymai yra iš tiesų reikalingi, turime svarstyti.
Manyčiau, kad šitame įstatyme turi būti ir nuomos klausimai. Žemė mokesčio ir žemės nuomos tarifų apibūdinimas. Šiaip išeina, kad visiška tarpusavyje nesukoordinuoti sprendimai. Aš manyčiau, kad reikėtų dar atskirą skirsnį įstatyme numatyti nuomos klausimu. Turiu daug pastabų ir ja pabandysiu pasakyti.
Žemės mokesčio tarifas metams 1,5% žemės kainos. Daug ar mažai Mano supratimu, iš tiesų dabartinėmis sąlygomis per daug. Viena. Antra dalykas. Manau, kad turėtų būti skirtingas žemės mokestis kaimuose miestuose, miesto tipo, pramonėj naudojamas žemės mokestis. Niekaip negalėčiau sutikti, kad ir pramonėj, ir žemės ūkyje naudojamos žemės mokestis būtų vienodas. Tai esminė pastaba. 4 straipsnis. ,,Žemės mokesčio neapmokestinama gamtos, istorijos, kultūros paminklų žemė." Na, čia turėtų būti aiškiai apibūdinta, kad parkai, sodai, dendrarijai. O jeigu yra p statai, dvarai, jie yra eksploatuojami, tai kodėl jie neapmokestinami? Visiškai nepriimtinas, neleistinas toks išskyrimas. Vieni mokės, kiti visiškai nemokės tų mokesčių. 5 straipsnis. ,,Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai, kai šeimose nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleivius bei studentus." Ką tai reiškia? Ar jie įskaičiuojami kaip darbingi, ar jie įskaičiuojami kaip nedarbingi, visiškai neapibrėžta. Vienas dalykas. Antras. Jeigu čia numatyta, kad nėra darbingų asmenų, ar dieninių skyrių studentai... jie dar labiau apsunkina šeimą, dar labiau reikėtų, kad nebūtų tas mokestis imamas, kai tokia šeima: senatvės pensininkai ir invalidai dar turi studentus ar mokinius. Tai juos tuo labiau reikia atleisti nuo mokesčio. Šičia atrodo, kad juos apdeda mokesčiu, jeigu jis turi studentų. Pirmas dalykas, kad būtų aiškiai parašyta, ką čia norima parašyti. Antras dalykas, iš esmės spręsti. ,,Ši lengvata teikiama, jeigu minėtas asmenų žemės sklypas įsigytas ne aukciono tvarka." Kodėl nusikalto tie, kurie įsigijo aukciono tvarka, jeigu jis neturi paveldėjimo tvarka, neturi turto atstatymo tvarka. Jam kažkur reikia gyventi ir įsigijo aukciono tvarka, tai kuo jis nusikaltęs? Niekaip negaliu suprasti, kodėl reikia išskirti šituos, kurie įsigijo aukciono tvarka. Galbūt kitame straipsnyje reikia nustatyti dydį, kokio dydžio žemė neapmokestinama, na, tai tuo ir tenkinkis.
Toliau — nutarimas. Niekaip juridiškai, mano supratimu, negalima pateisinti, kad gegužės, birželio mėnesį svarstome nutarimą ir įstatymą, o jie pradės galioti nuo š.m. sausio 1 d. Aš manau, kad visiškai nepriimtina juridine prasme. Įstatymas atgal negalioja. Man rodos, jau nuo senų senovės tai žinome. Tai kokiu būdu jis šičia gali galioti? Norim nenorim, dar kaip nors tai neturėtų turėti jokios reikšmės.
Toliau. ,,Nustatyti, kad 1992 metais žemės mokestį moka visi fiziniai asmenys už suteiktą jiems žemę." Kalbama apie privačią žemę, o čia — suteiktą žemę. Kas suteikė? Dievas suteikė? Iš kur? Reikia rašyti, matyt, arba už įsigytą ar suteiktą, nusipirktą ar suteiktą. Dabar suteiktą. Nėra prekinių santykių visai. Yra tiktai suteikta žemė. ,,Ūkininkai už žemę, suteiktą jiems pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo valstiečių ūkių įsteigimo." O kiti? Kas čia išeina? Man visiškai nesuprantama. Man rodos, kad jeigu jau atleidžiam nuo mokesčių, ai atleiskim visus ūkininkus, pradedančius kurti savo ūkį, ir ne 3 metams, 1 5 metams. Todėl, kad neturi jie ir neturės pajamų, neturės kaip užsimokėti. Mes jiems subsidijas duosime. Kam tada reikia vienam subsidijas duoti, kitam atiminėti. Kodėl išskirti pagal Valstiečio ūkio?.. Aš niekaip negalėčiau nei pritarti, nei susigaudyti, kur čia yra esmė. ,,Asmenys, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį, žemės mokestį moka iki kito mėnesio 1 liepos po sutarties sudarymo." Norima pasakyti, kad jeigu jie... Ką norima pasakyti? Jeigu jie po to nusipirko ar kokiu būdu? Kas čia? Apie nuomos mokestį nekalbama įstatyme, o štai čia sudarę nuomos sutartį moka kitą mėnesį. Jie mokės mokestį iki kito mėnesio 1 dienos po sutarties sudarymo Ką jie moka? Nuomos mokestį ar žemės mokestį? Ponas V.Jurna iš tribūnos paaiškino, kad tie, kurie nuomoja, mokės nuomos mokestį ir tas įstatymas jiems visai nepriklauso. Čia gi parašyta, kad moka žemės mokestį. Vėl nėra aišku. Kodėl iki kito mėnesio 1 dienos už visą laiką ar tiktai kiekvieną mėnesį moka? Neaišku. Toliau. 2 punkto antroji pastraipa. ,,1993 metais ir vėlesniais metais žemės mokestį moka asmenys, kuriems nustatyta tvarka atstatoma nuosavybės teisė į žemę ir jie turi rajono..." Tas viskas buvo įstatyme. Kam šito reikia? Taip pat ,,asmenys, turintys notarine tvarka patvirtintą ir teisiškai įregistruotą žemės pirkimo sutartį". Na, tai čia galima dviem žodžiais pasakyti. Nuosavybės teisę turintys asmenys, ir tuo baigiasi. Ar jie gavo, ar jiems suteikė, ar jiems... Turintys įformintą nuosavybės teisę. Tuo viskas apibrėžta. ,,Asmenys, kurie minėtus dokumentus gaus antrame pusmety, žemės mokestį moka nuo kitų metų sausio 1 dienos." Tai yra įstatyme parašyta.
Dabar didžiausias klausimas — žemės kainos. ,,Pavesti Vyriausybei patvirtinti... žemės kainos, nuo kurios apskaičiuojamas mokestis, nustatymo tvarką". Čia reikėtų įvardyti tą žemės kainą, nes einam į rinką. Žemės kaina bus ta, kurią moka rinkoj, jokios kitokios žemės kainos nėra ir negali būti, tik rinkos kaina. Čia, sakysim, kokia nors nominali žemės kaina, ar deklaruojama žemės kaina, ar dar kokia nors, o tikroji kaina negali būti Vyriausybės nustatoma. Įstatymo negalim priimti, aš bent sakyčiau, kol nėra tos kainos nustatymo metodikos. Todėl, kad nieko nereiškia procentai Jeigu kainą pakelsi du tris kartus, kaip Vyriausybė pamėgo indeksuoti, tai, vadinasi, mokėsi didelius mokesčius, jeigu kainą paimsi tą, kurią nustatė išsipirkimui, t.y. maždaug po 4 tūkst. už ha ir už arus, tai mokesčiai, aiški savaime, bus maži. Turim turėti skaičiavimus, turim turėti metodiką tam kad galėtume balsuoti už įstatymą.
Toliau. ,,Pavesti Vyriausybei nustatyti žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką." Mano supratimu, viskas yra šitame įstatyme ir nu tarime jokio tokio pavedimo nebereikia. Tas pastabas pateiksim raštu. Siūlyčiau ištaisyti ir tada teikti trečiajam svarstymui. Ačiū.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū, deputate. Dabar žodis deputatui K.Motiekai. Prašom.
K.MOTIEKA. Aš nenoriu kažkokios aštrios kritikos autoriams, kuri parengė šį projektą, pasakyti, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos ūkininkai visų pirma turi žinoti, ne kaip tas įstatymas valstybės pareigūno bus taikomas jiems, bet kaip jis privalėtų būti vykdomas. Kad kiekvienam ūkininkui, perskaičiusiam jį, būtų aišku, kas parašyta. Kad jis pagal šio įstatymo tekstą galėtų reikalauti, kad jam mokesčiai būtų apskaičiuojami taip, kaip griežtai nurodyta šiame įstatyme. Tuo tarpu čia yra tiek daug sąvokų sudėta ir jos tiek viena kitai prieštarauja, kad, aš manyčiau, iš esmės turi būti taisomas įstatymo projekto IV skyriaus 8 straipsnis, taip pat ir nutarimo dėl mokesčio įstatymo įsigaliojimo 2 straipsnis. 8 straipsnyje štai kaip yra rašoma, kiek sąvokų vartojama. ,,Žemės įsigijimo" sąvoka yra, ,,žemės perleidimo" sąvoka yra, o nutarimo tekste yra dar ,,žemės suteikimo" sąvoka ir ,,žemės pirkimo" sąvoka. Čia viskas taip supainiota, kad, girdi, žemės pirkimas arba jos įsigijimas nėra kažkoks perleidimas. Svarbiausia, kad pagal 8 straipsnį yra taikomi visiškai kiti reikalavimai. Prašom susipažinti, 8 straipsnyje rašoma: ,,Nauji žemės savininkai mokestį moka". Tai iš kurgi tas naujas savininkas atsiranda? Atsiranda tiktai tada, kai žemė yra jam perleidžiama kažkokiu būdu, žemė perleidžiama nuosavybės teisėmis. O kaip jis išdėstomas? Pirmas papunktis: ,,jeigu žemė įsigyta pirmame pusmetyje, tai jis privalo mokėti mokestį už visus metus", bet 9 straipsnyje, kai kalbama apie žemės mokesčio nebemokėjimą, tai sakoma, kad ,,jeigu žemė yra perleidžiama, žemę perleidus pirmajame pusmetyje, mokestis nebemokamas einamaisiais metais". Dabar sakykit, kaip tas vargšas ūkininkas, paskaitęs šitą tekstą, turi suprast, ar jis žemę įsigijo, ar jis žemę gavo kažkokio perleidimo būdu, visiškai neapibrėžtu. Čia, žinot, labai daug tokių klausimų kyla. Aš jau panaudojau visas savo kvalifikacines galimybes, bet niekaip negaliu suprasti. 0 ką kalbėti apie ūkininką? Kaip mūsų ūkininkas turės suprasti? Jis irgi negalės suprasti. Taip pat ir šičia yra. Nutarimo 2 straipsnyje, 2 papunktyje. Žiūrėkit: ,,1993 metais ir vėlesniais metais žemės mokestį moka asmenys, kuriems nustatyta tvarka atstatoma nuosavybės teisė į žemę ir jie turi rajono valdybos potvarkį dėl žemės sklypo suteikimo..." Pirmiausia suteikimas, ar yra tas pat, kas 1 papunktyje, ar šičia jau yra kitoks suteikimas? Viskas turi būti, gerbiamieji, labai aiškiai parašyta ir be jokių galimybių, kad valstybės pareigūnai galėtų vienas taip viename rajone aiškint, kitas kitaip aiškint, o valstietis, atsisėdęs savo namuose, klausinėt atėjusį pas jį kaimyną, kaip tau pritaikė šitą įstatymą? Taip ar kitaip? O po to per teismus reikalauti. Aš manyčiau, kad reikėtų labai didelius reikalavimus šitam statymui pareikšti, kad jis būtų kraštutinai aiškus, teisingas ir visiems suprantamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Ar dar kiti deputatai nori pareikšti savo nuomonę? Nematau. Ar gerbiamasis pranešėjas norėtų kai ką pasakyti? Viskas aišku. Tada, gerbiamieji kolegos, pagal Reglamento 206 straipsnį mes turime apsispręsti. Man atrodo, kad čia tinka šito straipsnio pirmoji dalis, kur kalbama apie tai, kad mes turime teisę pritarti projektui ir paskirti trečiąjį svarstymą. Kadangi čia buvo pastabų ir, kiek supratau, rimtų pastabų, tai, vadinasi, tas trečiasis svarstymas gali būti ne anksčiau kaip po 4 dienų. Vėliau, žinoma, gali būti. Taigi ar kas nors prieštarauja tokiam siūlymui, kad pritartumėm po antrojo svarstymo, o po kokios savaitės, matyt, grįžtume ir užbaigtume klausimą. Niekas neprieštarauja? Tai tada konsenso būdu laikom, kad klausimas išspręstas. Pritarta po antrojo svarstymo, o trečiasis — ne anksčiau kaip po 4 dienų. Ačiū, gerbiamasis Jurna, ačiū, gerbiamieji deputatai, kurie dalyvavot nagrinėjant šitą klausimą.
Dabar 3 darbotvarkės klausimas — Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 21 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondo ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo" dalinio pakeitimo" projektas. Pranešėja gerbiamoji ministrė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Dabartiniu metu vienas iš aktualiausių klausimų Lietuvoje yra pinigai. Tikrieji pinigai faktiškai yra konvertuojama valiuta, atsižvelgiant į dabartinę rublio infliaciją ir valiutos įtaką ūkiui. Todėl siekiant leisti arba sudaryti galimybes kuo greičiau kaupti konvertuojamos valiutos atsargas Lietuvoje norima išlaisvinti valiutines operacijas ir sumažinti jų apmokestinimą. Vyriausybės projektas ir orientuotas į tuos du dalykus, kad nebūtų centralizuotos tiktai valiutos pirkimo ir pardavimo įstaigos, vienos, dviejų ar trijų, kad nereikėtų žmonėms, kurie nori parduoti valiutą, eiti į Gariūnų turgų. Jiems būtų daug atsargiau užregistruotose įstaigose. Tai gali būti akcinės bendrovės, tai gali būti ir personalinės įmonės, bet jos turi būti valstybės įregistruotos ir turi turėti licenciją tai veiklai vykdyti. Bet jokiu būdu negalima vėl sukoncentruoti į kreditines įstaigas, nes vėl nebus laisvės ir žmonės vėl gatvėse arba Gariūnų turguje prekiaus valiuta. Todėl mūsų projektas orientuotas į laisvesnį variantą, kad mokestis būtų nuo pardavimo. Kai parduoda, pardavėjas sumoka. Mokestis nustatytas nedidelis — iki 3%. Mažesnis buvo iki 5%. Dabartiniu metu jis sumažintas tam, kad paskatintume tai daryti viešose, oficialios užregistruotose vietose. Ir pirkimas, ir pardavimas buvo anksčiau užrašyta, o dabar užrašyta vienas žodis — pardavimas. Jeigu gyventojai parduoda, jie tą mokestį sumoka valstybei, gauna mažiau pajamų. Jeigu bankas parduoda arba ta įstaiga, kuri supirko, ji moka už tą operaciją. Faktiškai apmokestinama pardavimo operacija, o bankams arba kitoms įstaigoms, kurios užsiima šitomis funkcijomis, reikia duoti laisvę, kad jie patys nustatytų, kokį komisinį mokestį jie ima. Todėl mūsų siūlomame variante ir pasakyta — iki 2% ribojam maksimumą, bet visiškai neribojam dydžio. Jeigu, pvz., vienas bankas nori tą komisinį mokestį už patarnavimus imti 0,1%, daug operacijų turi, gerai, kodėl jam reikia trukdyti. Remiantis tomis intencijomis ir pateiktas mūsų projektas. Jei galima, aš jums paskaitysiu, kad ilgai netrukdyčiau jūsų laiko. Valiutos fondų įstatymo 6 straipsnio pakeitimas. ,,Už konvertuojamos valiutos pardavimo operacijas nustatomas 3% valstybinis mokestis valiuta, kuris skaičiuojamas nuo valiutos pardavimo kainos ir perduodamas į Lietuvos valstybės valiutos fondą." Tiktai 3%. ,,Už valiutos keitimo, pirkimo ir pardavimo paslaugas nustatomas iki 2% dydžio papildomas komisinis procentas, kuris perduodamas valiutos keitimo, valiutos pirkimo ir pardavimo operacijų vykdytojui." Mes čia nerašom ar bankui, ar kitam. Tai įstaigai, kuri tas operacijas vykdys. Jie nusistatys sau tą mokestį. Jūsų tiktai prašoma, kad nustatytumėt tą apribojimo dydį. Kitas momentas. ,,Iki nebus išleisti į apyvartą Lietuvos Respublikos nacionaliniai pinigai, uždrausti konvertuojamos valiutos pirkimo ir pardavimo operacijas atliekančioms įstaigoms nustatyti monopolines šios valiutos pirkimo ir pardavimo kainas." Kad nebūtų monopolizuota, kad kuo daugiau, kuo plačiau tegu veikia. Tik tokie pakeitimai siūlomi jums priimti. Jei priimsit, ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar deputatai norėtų paklausti? Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kokie mokesčių tarifai yra pasaulio praktikoj už valiutų pirkimą ir pardavimą?
E.KUNEVIČIENĖ. Įvairūs, įvairūs yra pasaulio praktikoje priklausomai nuo to, kaip ta valiuta konvertuojama...
K.ANTANAVIČIUS. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos...
E.KUNEVIČIENĖ. Iki 10% Vokietijoje yra.
K.ANTANAVIČIUS. Kiek?
E.KUNEVIČIENĖ. Iki 10%. Kaip pirma mūsų buvo 5 ir 5 kai kuriuose bankuose. Ten yra laisvai. Ten valstybė nereguliuoja šitokio dalyko. Yra komisinė rinkliava iki 2%, o valstybė ten nereguliuoja, kaip pas mus daroma. Ten kai kuriuose bankuose yra 5 ir 5. Pavyzdžiui, taupomajame banke yra 5 ir 5, o kituose iki 2. Ten nereguliuojamas šitas dalykas, gerbiamieji deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėjau patikslinti, ką jūs suprantate draudžiama nustatyti monopolines šio pirkimo ir pardavimo kainas. Pasižiūrėjus į šito 6 punkto pirmąją dalį ten yra aiški intencija, kad būtų labai daug įvairių pirkėjų ir pardavėjų. Taip? Tai kaip jie gali nustatyti ir apskritai kas gali nustatyti monopolines šito kainas ir kada jos bus monopolinės, o kada nemonopolinės?
E.KUNEVIČIENĖ. Tai buvo įteisinta Laikinajame valiutos fondų įstatyme. Ten buvo numatyta, kad kainą nustato Lietuvos bankas ir buvo ribojami mokesčiai, faktiškai buvo numatyta ne daugiau kaip 5% ir 2%. Tai ir buvo tas apribojimas, kuris leido monopolizuoti. Nes faktiškai tas monopolizavimas buvo duotas Lietuvos bankui. Taip buvo anksčiau, o dabar ten yra akcentuojama, kad mūsų šituo pasiūlymu jau nebegali Lietuvos bankas nustatyti nė vienam komerciniam bankui, už kokią kainą jam supirkti ir parduoti valiutą, arba bankas savo įregistruotiems supirkimo punktams. Jeigu punktui naudinga supirkti ir jis gali supirkti, jis ir atsako už savo veiklą. Čia tas punktas, kuris buvo Laikinajame valiutos fondų įstatyme. Kad šitas būtų panaikinta... 6 punktas panaikina, o čia tik paaiškinama. Čia tik paaiškinama. O 6 punkto pakeitimu šitas visas panaikinama.
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Koks bus dabar pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas? Sudėjus šituos procentus.
E.KUNEVIČIENĖ. Dabartiniu metu tarp pirkimo ir pardavimo kainų skirtumas nenustatomas, o nustatomas pardavimo mokestis. O jums rezultatas tikrai bus. Žiūrint, kaip jūs pirksit ir parduosit. Jeigu jūs šiandieną perkat, mes apmokestinam ne pirkėją, o pardavėją. Šiandien jūs parduodat į banką už 100 rublių 100 dolerių, tai nuo šimto dolerių jūs sumokate tuos 3%. Jūs gaunat kompensaciją už 97. Čia yra tas variantas, o ne skirtumas, kaip anksčiau buvo, kaip jūs galvojot, kad apmokestinamas tik skirtumas. Jeigu jūs šiandieną supirkot iš pardavėjo po 100 rublių dolerius, o rytoj pamatysit, kad kursas (taip tikriausiai ir bus po kokios savaitės), kac doleris bus 300 rublių, tai jūs tuo atveju parduosit už 300. Čia jums niekas negali kitaip pakeisti. Čia jūsų teisė už tiek, už kiek jūs galėsit, parduoti
PIRMININKAS. Ačiū.
E.KUNEVIČIENĖ. Užtat čia ir užfiksuotas tas labai svarbus momentas. Pardavimo.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, dabar prašyčiau į tribūną alternatyvaus projekto autorių atstovą deputatą banko valdybos pirmininką V.Baldišį. Prašom.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, šitas nutarimas tikrai yra reikalingas. Ir ponia ministrė minėjo apie valiutos prekybą Gariūnuose. Kodėl ji vyksta, aš galėčiau trumpai pasakyt. Ogi todėl, kad mūsų tame laikinajame valiutinių atskaitymų įstatyme buvo nustatyta, kad už valiutos' pirkimo ir pardavimo operacijas yra mokamas 5% mokestis į valstybės valiutos fondą ir plius dar bankui iki 2% komisinių. Nesunku paskaičiuot, kad 7% yra skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos. Bet kurios valiutos. Jūs patys, aš manau, daugelis iš jūsų yra buvęs užsienyje ir yra matęs tuos valiutos keitimo punktus, kurie priklauso bankams. Visi be išimties. Yra tiktai vienintelė Lenkija tokia, kurios rezultatai nelabai džiugūs. Ji steigė tas vadinamąsias ,,kontoras". Ten, jūs patys puikiai žinot ir turėjot kiekvienas matyti, jeigu nors kiek susidūrėt, kad skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos yra 0,03, 0,04 ar panašiai, nesiekia net vieno procento. Kalbama apie grynos valiutos pirkimą. Taip yra visose kitose šalyse. Aišku, jeigu mes tos priežasties nepašalinsim, jeigu bus skirtumas 7% ar 8% valiutos keitimo ar pirkimo ir pardavimo, tai mes ir nepašalinsim tų giluminių priežasčių. Gariūnuose galima imti 2% ar 1,5% ir kuo didesnis nustatytas valstybinis skirtumas, tuo lengviau konkuruot su bankais ir kitom institucijom perkant, parduodant valiutą Gariūnų vadinamiems berniukams. Tai yra pirmas principinis dalykas.
Antras principinis dalykas yra toks. Visame pasaulyje valiutos pirkimo, pardavimo, keitimo punktų yra begalė. Tas operacijas atlieka bankai turėdami savo punktus, keliasdešimt, keliolika ties kiekvienu kampu mieste ir panašiai. Tai atlieka bankai, kuriuose yra griežta apskaitos, atskaitomybės tvarka, mokesčių sumokėjimo, valiutos patikrinimo ir visų kitų dalykų. Aš norėčiau pasakyt tiktai tą pagrindinį dalyką, kad mūsų projektas skiriasi nuo pateikto finansų ministrės projekto dviem pagrindiniais dalykais. Pirma, tas operacijas gali atlikti kredito įstaiga, kuri gali steigti kiek nori savo punktų, ir tie punktai veikia normaliais rinkos pagrindais. Taip, kaip ir turėtų atlikti tas operacijas pagal įstatymus. Tai yra pirmas principinis skirtumas. Tokia yra ir pasaulinė praktika, jeigu mes norim ją pripažint. Antras dalykas tas, kad yra siūloma šitame projekte už grynos valiutos pirkimą, pardavimą nenustatyti jokio valstybės mokesčio. Jeigu mes nustatome tokį mokestį, kaip čia yra — 3% plius dar komisiniai, mes gaunam vėl didžiulį niekur pasaulyje nežinomą skirtumą tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kainos. Mes jį automatiškai pakeliam ir mes automatiškai, aš jums galiu garantuot, Gariūnams suteikiam teisę toliau pirkti, parduoti žemesnėmis kainomis, negu bet kuri institucija, kuri turės mokėti tokius aukštus mokesčius. Kitas dalykas, kad perkant įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ne gryną valiutą per aukcionus, bankuose ir panašiai, tiktai tada yra nustatomas 3% valstybinis mokestis valiuta, kuris sumokamas į Lietuvos valstybės valiutos fondą, ir dar kredito institucija gali iki 0,2% nusistatyt komisinį mokestį už tas operacijas. Tai daugmaž atitiktų, čia buvo vieno deputato klausimas, kokie yra pasaulyje tie komisiniai mokesčiai, tai atitiktų tą susiklosčiusią praktiką.
Dar norėčiau pasakyt, kad ir tame laikinajame valiutinių atskaitymų įstatyme nebuvo numatyta jokio kainų diktato ar monopolijos. Buvo pasakyta — ,,rinkos kainomis", o tai ir yra paliekama. Todėl atskiro kokio nors nutarimo, kad būtų nustatyta valiutos punktams, kad reikėtų panaikinti tą monopoliją, nereikia. Juo labiau kad dabar visi komerciniai bankai, kurie atlieka šias operacijas, o jų yra jau nemažai, patys nustato pirkimo ir pardavimo kainas. Tiktai privalo mokėti tuos mokesčius, kuriuos jūs nustatysit. Tai yra nuo tų mokesčių nustatymo priklausys, ar tos operacijos bus legalios, ar vėl bus Gariūnų rinkoj. Todėl aš, pateikdamas tą alternatyvų Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 6 punkto pakeitimo projektą, norėčiau tuos pakeitimus jums perskaityt. ,,Už valiutos pardavimą gyventojams ir pirkimą iš jų kredito institucija nustato iki 2% komisinį mokestį valiuta", tai yra už grynos valiutos pirkimą, pardavimą, keitimą mokestis į valstybės valiutos fondą neimamas. ,,Įmonės, įstaigos, organizacijos valiutą parduoda ir perka aukcionuose arba tarpininkaujant kredito institucijoms. Nuo parduotos valiutos sumos nustatomas 3% valstybinis mokestis valiuta, kuris įmokamas į Lietuvos valstybės valiutos fondą. Kredito institucija gali nustatyti iki 0,2% komisinį mokestį valiuta už atliekamas paslaugas, Tokie patys mokesčiai nustatomi ir nuo gyventojų parduodamos valiutos sumos aukcione ar tarpininkaujant kredito institucijai." Be abejonės, kad tas principinis teiginys, kad valiutos pirkimo, pardavimo ir aukcionų, ir kitokias operacijas atlieka kredito institucijos, yra užfiksuotas mūsų įstatymuose. Taigi toks būtų tas alternatyvus nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas norėtų paklausti? Deputatas A.Rudys? Ne. Kas daugiau? Tada ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Pagal Reglamento 202 straipsnį gal norėtų pasisakyti nuolatinių komisijų pirmininkai? Prašom Deputatas A.Rudys. (Balsai iš salės) Gerbiamieji kolegos, pastaba labai teisinga, bet aš siūlau šitą pertrauką truputėlį sutrumpinti, kad mes bent šitą klausimą užbaigtume. Neprieštarausit? Ačiū. Tada deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Biudžeto komisija, svarstydama šitą nutarimo pakeitimo projektą, atkreipė dėmesį, kad išnyksta viena labai svarbi nuostata, esanti šitame nutarime, tai yra kad užsiimti valiutos keitimo operacijomis gali tiktai tos įstaigos, kurios turi Lietuvos banko leidimą. Biudžeto komisija balsavimu nutarė nepalaikyti nuostatos, kad nebereikia turėti Lietuvos banko leidimo atlikti konvertuojamos valiutos pirkimo ir pardavimo rinkos kainomis operacijas. Taigi Biudžeto komisija pasisako už tą variantą, kurį pateikė Lietuvos bankas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas dar iš kolegų norėtų pasisakyt? Gal frakcijų vadovai? Prašom. Nematau. Daugiau norinčių nėra. Taigi tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, mes turėtume rinktis, kadangi oficialiai yra pateikti du projektai. Vieną pristatė ministrė E.Kunevičienė, kitą pristatė banko valdybos pirmininkas V.Baldišis. Būtent pastarąjį daugiau parėmė Biudžeto komisija, mes, matyt, turim irgi atitinkamai rinktis. Bet šitai reikia spręsti balsavimo keliu. Gerbiamieji kolegos, jeigu kitų siūlymų nėra, tai mums dabar teks balsuoti. Gerbiamieji kolegos, gal dar kartelį užsiregistruokim. Prašom, registracija pradėta. Prašom dar sykį registruotis. Užsiregistravo 51 deputatas. Dabar teikiu... (Balsai salėje, negirdėti) Gerai, gerbiamieji kolegos, aš nusileisiu dviem tokiems rimtiems, bet atsilikusiems deputatams. Dar syki registruojamės, gerbiamieji kolegos. Aš labai atsiprašau visų likusių, dar sykį registruojamės. Salėje 56 deputatai. Taigi formuluoju klausimą balsavimui. Prašau tylos, gerbiamieji kolegos. Taigi kas už Vyriausybės pateiktą nutarimo projektą, tas spaudžia mygtuką ,,už", kas už alternatyvų banko pateiktą projektą, — spaudžia mygtuką ,,prieš". Ar supratot? Taigi balsuojam. Kas už Vyriausybės variantą — ,,už", kas už banko variantą ,,prieš". Balsavimas pradėtas. Taigi už pirmąjį variantą 8, už antrąjį — 35, susilaikė 7. Tokiu būdu pritarta alternatyviam variantui. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Pertrauka iki 12 val. O po to pagal programą.
Pertrauka
Diskusija dėl Ministro Pirmininko pareiškimo
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašome sėsti į savo darbo vietas. Turime susitarti dėl tolesnio mūsų darbo. Iki pertraukos mes aptarėm 3 klausimus. Dabar, jeigu iš eilės, tai mums reikėtų nagrinėti nutarimų projektus dėl kai kurių Vyriausybės sprendimų panaikinimo, bet aš manau, kad bus tikslingiau (su kai kuriais kolegomis aš konsultavausi, jie man pritarė), manau, bus tikslingiau, kad mes dabar nagrinėtume taip, kaip yra mūsų programoje užrašyta. 6 darbotvarkės punktas mūsų nutarimo dėl Ministro Pirmininko pareiškimo projektas. Manau, kolegos, prisimenat, kad praėjusią savaitę buvo padaryta pertrauka svarstant šitą klausimą. Keletas deputatų užsirašė diskusijoms ir mes pagal planą turime tas diskusijas tęsti. Dar du momentai, kuriuos privalau jums primint. Tai mūsų Reglamento 163 straipsnis, kur kalbama apie Vyriausybės sudarymą. Taigi bet kuriuo 162 straipsnyje minėtu atveju ar Vyriausybė grąžina įgaliojimus, ar Vyriausybė atsistatydina, ar reiškiamas nepasitikėjimas, bet kuriuo minėtu atveju Aukščiausioji Taryba, apsvarsčiusi Vyriausybės pareiškimą dėl įgaliojimų grąžinimo, t.y. mes bet kuriuos veiksmus galime daryti, konkrečiai balsuot ar nebalsuot, tik išnagrinėję šitą klausimą. Vadinasi, diskusijos turi būti. Ir dar vienas dalykas. Premjeras pagal preliminarų susitarimą žadėjo būti 12 val. Prieš kelias minutes buvo paskambinta, kad jis galėsiąs būti tik 15 val. Tai ar mes visgi nagrinėjam šitą 6 klausimą, ar keičiam? Kokie kolegų siūlymai? Tęsiam diskusijas. Gerai. Aš manau, kad mums balsuoti nereikia dėl šito dalyko, o dėl diskusijų aš jums noriu štai ką pasakyti. Diskusijoms praėjusi kartą buvo užsirašę šie deputatai:
K.Antanavičius, A.Ambrazevičius,.V.Andriukaitis, P.Vaitiekūnas, V.Terleckas, J.Tamulis. Jeigu dar kurie kolegos nori užsirašyti, prašom. Taigi žodis pirmajam suteikiamas deputatui K.Antanavičiui. Prašom.
Deputato K.Antanavičiaus kalba
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Yra labai sunku kalbėti, kai nėra pakankamo kvorumo, nėra deputatų, nėra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kuris, rodos, pagal priesaiką prisiėmė visą atsakomybę už Lietuvos ekonomiką, politiką, už Lietuvos likimą. Nėra Vyriausybės pirmininko, kuris irgi, rodos, davė čia priesaiką. Ką reiškia mūsų priesaikos, kam jos duodamos? Turbūt turim konstatuoti, kad perversmas įvyko. Štai čia sėdi grupelė posėdžiaujančių, kurių balsas, pasisakymai nieko nereiškia.
Aš turėčiau turbūt pradėti nuo paskutiniųjų. Valstybės lėšų švaistymas tęsiasi kiekvieną dieną, vis nauji ir nauji pavedimai papirkinėjimui, tik papirkinėjimui tų rėksnių, kurie čia stovi, kurie kelia triukšmą, kurie neduoda deputatams normaliai dirbti, praeiti, ateiti į rūmus, kurie nebaudžiami po Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko langais rėkia: ,,šungalviai, šunauja!", na, iš ko pavyzdį ima. Taigi kas čia vyksta? Norėčiau vis dėlto pačius paskutinius Vyriausybės pavedimus pacituoti. Tai yra mūsų bejėgiškumo liudijimas, mūsų valstybės pražūties, sakyčiau, preliudijos rodikliai ir nebėra jėgos, kuri galėtų, turėtų kokią nors įtaką tiems deputatams, kurie besąlygiškai ir aklai remia intriguojantį poną V.Landsbergį. Jau aš kalbėjau rytiniame birželio 2 d. posėdyje, Vyriausybės nutarimas Nr. 415. Daroma visiškai be jokios gėdos. Nutarimą gavom prieš devynias, Vyriausybės posėdžio nebuvo, bet nutarimas yra. Kas priima nutarimus? Nutarimai priimami tiktai posėdžiuose. ,,Dėl valstybės laikraščio ,,Lietuvos aidas". Atsižvelgdama į dienraščio ,,Lietuvos aidas" darbuotojų prašymą ir remdamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gegužės 20 d. posėdžio protokolu Nr. 198, taip pat siekdama sudaryti geresnes galimybes plėtoti nevalstybinę spaudą Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Leisti ,,Lietuvos aido" redakcijai perimti šio dienraščio steigėjo ir leidėjo teises. (Viskas gerai.) 2. Padalyti ,,Lietuvos aido" balanse esantį turtą be nuosavybės teisės į pastatą į paprastąsias vardines 100 rublių nominalios vertės akcijas." Kas čia pasakyta? Ką reiškia ,,be nuosavybės teisės j pastatą"? Tai pasakytų, išskyrus pastato vertę. Ne, norima apgauti, bus pasakyta ,,be nuosavybės teisės", o pastatas vis tiek jiems atiteks. ,3. Suteikti teisę ,,Lietuvos aido" nuolatiniams darbuotojams lygiomis dalimis iki 1992 m. liepos 1 d. įsigyti dienraščio akcijas sumokant už kiekvieną 100 rublių vertės akciją po 50 rublių." Įsivaizduojat? Tai kodėl neduola žemdirbiams per pusę, kodėl neduoda žmonėms, dirbantiems prie ;staklių, už pusę kainos nusipirkti įmones, gamyklas, kodėl ,,Lietuvos aidui" atiduoti? Pripirkom kompiuterių. Kiek buvo finansavimų iš Lietuvos valstybės biudžeto? Kompiuteriai, kopijavimo technika, spausdinimo mašinos. Ir dabar už pusę kainos naujausią techniką, japonišką, amerikietišką, vokišką ir kitą atiduoti. Na, o mes ką? Mes atšaukti negalėsime todėl, kad mes esam nepakankamai didelė deputatų pusė, kuri dalyvauja posėdžiuose. Taigi už šituos sprendimus, be abejo, atsakomybė tenka ponui Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ir deputatams, besąlygiškai ir aklai, aš dar sykį kartoju, jį remiantiems. Tas lėšas, po 50 rublių už 100 rublių gautas, pervesti į Nepriklausomos spaudos rėmimo fondą. Na, o preambulėj buvo parašyta, kad plėtoti nevalstybinę nepriklausomą spaudą. Vadinasi, sau perveda ir tas lėšas. Negana to, kad už pusę kainos parduoda, dar ir visas lėšas pasiima patys sau. Žinot, sukūrė tą vadinamąją Žurnalistų sąjungą ir d perduoda. ,,4. Leisti ,,Lietuvos aido" redakcijos darbuotojams privatizuojant Vilniuje, Maironio g. 1, Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įsigyti 30% pastatų vertės akcijų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės gegužės 5 d. nutarimą."
Taigi pastatą ką tik atidavė (kaip pavadinsi, jeigu ne korupcija) ir tuoj pat perleidžia. Prie to, kad akcijas pusvelčiui atiduoda, dar priedo perleidžia ir pastatą.
Potvarkis Nr. 528 b, Vilnius, gegužės 28 d. (Čia jau nebe ekonominis, o politinis.) ,,Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 2 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos" Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Sudaryti šią valstybinę komisiją Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybai organizuoti: Endriukaitis, Gurskis, Jankauskas, Stašaitis, Šličytė." Taigi matot, kokia komisija, ir ne Aukščiausioji Taryba sprendžia nacionalinio saugumo klausimus, o Vyriausybė sprendžia tuos klausimus. Viso necituosiu. Jūs pamenat, ,,Lietuvos aidui" ką tik buvo paskirta 300 tūkst. rublių. Dabar jau tuos visus pusvelčiui atiduoda privačion nuosavybėn, jau ne laikraščio, ne redakcijai. Taigi. Valstybinei geodezijos tarnybai gegužės 20 d. 550 tūkst., Muitinės departamentui 7,5 mln., telegramų agentūrai ELTA — 3 mln. ir t.t. Visa šūsnis lėšų. Dėl jų yra parengtas mūsų Ekonomikos komisijos nutarimo projektas, pateiktas jums. Atšaukti, tačiau ar sugebėsime atšaukti.
Na; kalbant apie tikrą pono G.Vagnoriaus atstatydinimo reikalą, manau, kad liktų tik pritarti jo kalbai, pasakytai čia praėjusį ketvirtadienį. Jis, beje, pažymėjo, kad sąmoningai viskas daroma, kad Lietuva būtų sugrąžinta į Nepriklausomų Valstybių Sąjungą, t.y. Vyriausybė tai daro ir neįves dama pinigų, ir nekeisdama savų pinigų. Aiškinama sunkumais. Kiek gi? Pusantrų metų jo buvo Vyriausybė, negalėjo tartis su Rusija. Buvo puikiau šia proga po pučo, rugpjūčio mėnesį, iki Naujųjų metų pakeisti pinigus Buvo apie tai rašyta, buvau pas poną V.Landsbergį asmeniškai, perdaviau savo raštus Vyriausybei. Buvo puikiausia galimybė pakeisti pinigus. Daba kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę šitą reikalą komplikuoja. Nors estai jai ryžtasi šitam žingsniui. Mes gi viską atidėliojame todėl, kad reikia pinigų švaistymui, reikia pinigų politinių organizacijų papirkinėjimui, reikia pinigų duoti biurokratiniam aparatui, be galo besipučiančiam, tačiau nereikia pinigų žemdirbiams. Žemdirbiai gauna nuo 1000 iki 1500 rublių. Kai jiems gyventi? Dar imami nuomos, žemės mokesčiai, dar kitokie mokesčiai, akcizų mokesčiai. Kas gi parėmė tą nepakeliamą akcizo mokestį? Ji prisimenat, gerbiamieji deputatai, mes Ekonomikos komisijoje sakėm, kad neturi būti tų akcizo mokesčių. Ne, vis tiek tie deputatai, kurie štai dabar traumuoja Aukščiausiosios Tarybos veiklą, užkrovė šituos sunkiausius, nepakeliamus mokesčius Lietuvos verslininkams, pramonininkams, suvarė juos į pogrindį ir dabar mano, kad dar gali didindami biudžetinių įstaigų, savo tarnybų pajamas papirkinėti. Betgi be galo tas papirkinėjimas neįmanomas, nes Lietuvoje pinigų nebus einant pramonei ir žemės ūkiui j pragaištį, gamybos apimtims smarkiai mažėjant. Nebus iš ko pagaliau imti tų mokesčių.
Aš manau, kad galima taip pat pasiremti ir pono K.Žičkaus ,,Lietuvos aide" straipsnio ,,Kliūtis" mintimi, kad visa, kas dabar Lietuvoje vyksta, — ekonominės reformos, sabotažas, valdžių krizė, ekonominis, finansinis, diplomatinis spaudimas yra skirta nežinia kokiems tikslams ir i.š tiesų veda mus į pražūtingą duobę, o galbūt esant didžiulei krizei šituo galės pasinaudoti ir tos tamsiosios jėgos, kurios dar yra čia, Lietuvoj, ir iš Rytų ateinančios.
Taigi ponas G.Vagnorius nuolatos ir nuolatos kaltina: savivaldybės nedirba, prokuratūra bloga, bankas nevykdo, o pats kokį pavyzdį rodo? Nevykdo įstatymų, nevykdo privatizavimo. Iš tiesų pasiėmė j savo rankas sklypų skirstymą, pastatų pardavimą, kitus dalykus, kurie visiškai nepriklauso Vyriausybei vykdyti. Manau, kad vėl galima pasinaudoti ,,Lietuvos aido" straipsnio (nebeturiu čia išrašęs — kieno) pasakytais Montenio žodžiais, kad reikia šį tą išmanyti, kad galėtum pastebėti savo neišmanymą. Tai taikyčiau ponui G.Vagnoriui. Visus kaltinti, savo neišmanymo nepastebėti, vadinasi, tai yra paliudijimas, kad nėra net to supratimo. Kiek kalbėjom mes apie tai, kad turi būti parengta Lietuvos ekonomikos stabilizavimo programa, kiek kalbėjom apie tai, kad turi būti parengta finansų... Kalbėjome ir rašėme. Finansų sistemos sutvarkymo, bankų sutvarkymo programa, kad turi būti parengta žemės ūkio reformos programa. Gyvenamosios statybos programa. Nieko nėra. Energetikai padarė programą, Energetikos ministerija ir yra pati blogiausia. Už tai, kad padarė. Iš tiesų, kai vienas išsiskiria, tai reikia jį mušti. Įterpsiu vieno (tuoj baigsiu), įterpsiu vieno, nežinau, ar skelbti, ar neskelbti, yra ir pavardė, Aloyzo iš Panevėžio žodžius. ,,Ką tik išklausiau debatus Aukščiausiojoje Taryboje ir Ministrų Tarybos Pirmininko pono G.Vagnoriaus kalbą ir atsakymus \ deputatų klausimus. Tai baisu. Kur mes nuėjome ir kur dar mes einame? Prašau ir net labai prašau pradėti nagrinėti G.Vagnoriaus darbą, darbą, visiškai griaunantį Lietuvos ekonomiką. Sutinku, kad tai daro nepiktavališkai, o iš nenusimanymo. Visiems aišku, kad Vyriausybė subankrutavo, jos reforma būtina, dauguma ministrų yra geri, bet trūksta vadovo. Dėl referendumų gerai, bet dar būtų geriau tuos visus klausimus išspręsti be jų. Mes esam biedni, per daug švaistom lėšų. Žmonės viską mato ir supranta, tylim ir laukiam, tiek iškentėję dar pakentėsim, bet neprotingiems sprendimams padaryti galą tenka jums." Taigi turėčiau kalbėti apie daugelį Vyriausybės nepadarytų darbų, apie skolas, apie nemokumą, apie gresiantį bankrotą, apie gresiantį nedarbą, apie tai, kad Vyriausybė nesiima jokių priemonių, tačiau ir laikas ribotas ir manau, kad visi jūs, gerbiamieji deputatai, ir juo labiau visi Lietuvos žmonės mato tą būseną, į kurią atvedė šita Vyriausybė. Todėl manau, jeigu šiandien mes negalim balsuoti, turim aiškiai pasakyti, kam tenka atsakomybė už šitą Lietuvos pragaištingą ėjimą, už lėšų švaistymą, už nedorą, už melagystes ir apgaules. Atsakomybė tenka tiems deputatams, kurie prisiėmę savo naštą jos atsisako, nevykdo rinkėjų įpareigojimų, nevykdo deputato priedermės, nedalyvauja diskusijose, nepasako savo motyvų, neleidžia atšaukti Vyriausybės štai tokių potvarkių. Taigi jiems tenka atsakomybė ir, be abejo, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Manau, kad mes turime aiškiai pasisakyti ir daryti sprendimą, kad galų gale būtų įvardyta, kas veda Lietuvos ekonomiką į pragaištį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės deputatas A.Ambrazevičius, o iki jis ateis iki tribūnos, žodis seniūnui E.Gentvilui. Prašau.
E.GENTVILAS. Dėl procedūros. Aš dažnokai pykdavausi su ponu K.Antanavičium dėl to, kad aš jį nutraukdavau. Aš manau, kad verta pyktis dėl to, kad nebūtų kalbama dvigubai ilgiau, negu leidžia Reglamentas.
PIRMININKAS. Jam buvo signalizuojama, ir jis šitai žino. Prašau, dešimt minučių. Ruošiasi deputatas V.Andriukaitis.
Deputato A.Ambrazevičiaus kalba
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iki rugpjūčio mėnesio ir rugsėjo mėnesio, kol išsisprendė pagrindinis mūsų klausimas, kol mes visi kartu ieškojom ir radom atsakymą į klausimą: bus ar nebus valstybė, Vyriausybės vykdoma politika buvo suprantama ir pateisinama. Naudodamasi mažom žaliavų kainom Rusijoje, didelėm kainom Lietuvos Respublikos teritorijoje Vyriausybė per gamybinius kolektyvus, per mokesčius, kurie apiplėšdavo gamybininkus, paimdavo pinigų perteklių ir dalydavo visiems. Tam, kad Lietuvoje nekiltų socialinė įtampa, tam, kad ta socialinė įtampa nesukeltų pavojaus pagrindiniam mūsų klausimui, nesukeltų pavojaus Lietuvos Respublikos pripažinimui. Bet tai buvo iki rugpjūčio mėnesio. Tada buvo atsakyta bendrom jėgom į klausimą ir likimas taip lėmė, kad į klausimą buvo atsakyta taip: valstybė bus. Bet po to reikėjo ieškoti atsakymo į klausimą, kokia valstybė bus. Pasaulyje kapitalistinių valstybių yra šimtai ir tik dešimtyse iš jų žmonės nebadauja. Koks skirtumas tarp valstybės, kuri vystėsi normaliai, kuriai pripažintas išsivysčiusios valstybės statusas, ii tarp trečiojo pasaulio valstybės? Yra tik du keliai: arba valstybė eina infliacijos keliu spausdindama pinigus kuo toliau, tuo daugiau ir karti žlugdydama save kaip valstybę, arba kitas kelias, kurį pasirinko tikrai nedaug valstybių pasaulyje — griežtos ekonomikos, nedeficitinio biudžeto kelias. Tai yra kelias ne per infliaciją. Bet, deja, Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos lito komitetas, užuot priėmęs antrą pagal svarbą po Kovo 11-osios akto nutarimą dėl savo pinigų įvedimo, kaip buvo gerai pasakyta pranešėjo prieš mane, jau praeitą rudenį arba praeitų metų pabaigoje, kai mes, užuot pradėję kurti normalią valstybę, stiprinti ekonomiką ir kovoti už tikrą Lietuvos nepriklausomybę, kuri spręsis tikrai nepolitinėj sferoj, o ekonominėj sferoj, — buvo pradėti politiniai manevrai, buvo pradėti pasiruošimai rinkimams. Iš pradžių tai buvo žingsnis, destabilizuojantis padėtį prieš prezidentinį referendumą, siekiant įtikinti visuomenę, kad reikalinga stipri ranka. Dabar ta destrukcija ir valstybės ardymas tęsiasi ruošiantis greitiems rinkimams. Panagrinėkim pagrindinius konfliktinius mazgus, pavyzdžiui, Vyriausybė — savivaldybė. Gerai buvo pasakyta praeito posėdžio metu, kad Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, leidžiantį Vyriausybei pateikti Aukščiausiajai Tarybai merų ir kitų aukštų valdininkų, kurie nevykdo įstatymų, atstatydinimą. Iš tikrųjų savivaldybėse didžiausias piktnaudžiavimas, daugiausia pažeidimų daro savivaldybių, jeigu galima būtų pasakyti, vykdomosios valdžios atstovai — merai skirstydami butus ar sklypus, vykdydami neteisėtą privatizaciją, o tarybos mažai kuo čia dėtos. Deja, turim pripažinti, kad užuot pasinaudojęs įstatymų ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimų leidžiamom galimybėm ir pateikęs Aukščiausiajai Tarybai kurių nors aukštų pareigūnų — merų ar valdytojų — atstatydinimą, premjeras eina kitu keliu. Reikalauja paleisti kai kurias miestų ar rajonų tarybas aiškiai viršydamas ir savo kompetenciją, ir įstatymų leidžiamas galimybes.
Kitas konfliktas — konfliktas su banku. Suprantama, kai Vyriausybė legali sutarti su banko valdytoju, jie abudu yra Lito komiteto nariai, reikalingas kažkoks sprendimas. Aš nesakau, galimas daiktas, daugiau kaltas yra banko valdytojas V.Baldišis. Bet visi žino įstatymo ir Reglamento numatytą procedūrą, kas gali banko valdytojui pareikšti nepasitikėjimą. Jonu būdu ne Vyriausybės pirmininkas. Vyriausybės pirmininkas šitoje srityje turi tiek pat teisių, kiek, sakykim, koks gamyklos direktorius arba koks nitingo, kuris vyksta už mūsų langų, pirmininkas. Tai turėjo pasiūlyti arba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, jeigu jis mano, kad bankas kaltas, arba kuri nors dešinioji frakcija, kuri dabar aktyviai palaiko Vyriausybės pusę. Tuomet vyktų Reglamento numatyta normali procedūra ir, galimas daiktas, V.Baldišis būtų atstatydintas. Bet tikrai nereikia to tiems deputatams, kurie palaiko šiuo metu V.Landsbergio vedamą politiką, kiršinančią Lietuvą, tikrai jiems nereikia valdytojo atstatydinimo. Jiems reikalingas konfliktas, buvo reikalingas prieš referendumą, kad referendumo rezultatai būtų geresni. Dabar reikalingas po referendumo prieš rinkimus, kad rinkimuose būtų galima manipuliuoti šiuo reikalu. Tai aš siūlau, gerbiamieji Vyriausybės rėmėjai, teikit Reglamento nustatyta tvarka nepasitikėjimą banko valdytoju, tada pažiūrėsim. O jūs viską darot, kad to nebūtų. Vyriausybė tuo metu priiminėja aiškiai populistinius, bet neįgyvendinamus sprendimus. Prisiminkim, pavyzdžiui, kad nuo spalio 1 d. jau viešai buvo paskelbta, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gali kreiptis ir savivaldybė turi jam suteikti sklypą gyvenamojo namo statybai. Tai buvo pakankamai garsiai išreklamuota, pakankamai garsiai buvo pažadėta, jau pakankamai buvo pabartos savivaldybės, kad to nedaro, bet iš tikrųjų žemės tų sklypų padalijimui miestams nėra paskirtos (neperskirstytos iš rajonų miestams). Dabar dėl to, kad trūksta Vyriausybės nutarimo, sklypai negali būti dalijami, o kalta vėl ne Vyriausybė, o kaltos kažkokios ardomosios jėgos. Arba, sakykim, priimta nemažai Vyriausybės nutarimų, suteikiančių lengvatinių kreditų daugelio kategorijų žmonėms. Ir kooperatinių namų statytojams, ir individualių namų būsimiesiems savininkams, ir tremtiniams. Iš viso suskaičiavus, pavyzdžiui, Kauno miesto mastu tokiems lengvatiniams ir beprocentiniams kreditams reikia penkių milijardų rublių. O Vyriausybė nurodo šaltinį trisdešimt procentų, liekančių nuo butų privatizavimo miestui. Tame fonde yra dvylika milijonų. Vyriausybė siūlo dvylikos milijonų pagalba padengti penkių milijardų poreikį. Ir vėl neišvengiamai būtų bloga savivaldybė, kad negali to padaryti, o Vyriausybė vėl gera, ji priimtų labai gražius nutarimus. Bet tiek to, politika yra politika. Prieš rinkimu priimta Vyriausybę aukštinti ir visame pasaulyje priimami populistiniai i neįgyvendinami sprendimai, bet panagrinėkim kitus aktus, kurių jau negalim pavadinti vien populistiniais, o galim pavadinti aktais, kurie griauna Lietuvos valstybę. Aš jau minėjau, kad yra du keliai: arba infliacinis, arba neinfliacinis. Tai šitame kontekste prisiminkim Vyriausybės nutarimą dėl pagrindinių priemonių indeksavimo. Be kita ko, tai reiškia, kad nuo liepos 1 d. ar nuo vėlesnės datos, jeigu dėl politinės konjunktūros ta data Vyriausybės sprendimu bus nukelta toliau, penkis kartus išaugs mokesčiai i: valstybinį kapitalą, penkis kartus išaugs amortizaciniai atskaitymai. O to, kad indeksuojamas ne tik valstybinių įmonių, bet ir privačių įmonių turtas, reiškia, kad Vyriausybė savo nutarimu penkis kartus padidina dar m nustatytą turto mokestį privatiems asmenims. Turint omeny, kad šiuo m tu yra beveik masinis gamyklų tarpusavio įsiskolinimas, tai niekas tik kaip aiškus bankrotas, tai dar mokesčio padidinimas veda prie dar didesnio bankrotų skaičiaus ir dar didesnių skolų. Aš jau neminėsiu Lietuvos Respublikos prekybos deficito problemos. Tai reikalauja atskiro pokalbio ir atskirų patikrinimų, ar tie statistiniai duomenys, pateikiami mums, yra teisingi. Vienaip tie duomenys atrodo mums, visai kitaip, priešingai pakeisdamas tuos duomenis aiškina premjeras. Todėl reikia papildomai išsiaiškinti. Taip pat aš nežinau, prie kokių nutarimų — ar prie nutarimų, griaunančių Lietuvos Respublikos ekonomiką, galima priskirti nutarimą, draudžiantį mažinti etatus gamyklose. Politiškai tai suprantamas žingsnis, bet ekonomiškai visiškai nesuprantamas, nes geriau tegu išplaukia ir apsirūpina pragyvenimui pusė gamyklos kolektyvo, negu dabar priversti mokėti neuždirbtas algas imant kreditus ir sužlugdyti po kurio laiko visą gamyklą. Manyčiau, kad reikia sukurti parlamento tardymo komisiją šitos Vyriausybės veiklai tirti. Nes duomenys apie korupcijos elementus šitos Vyriausybės veikloje irgi pakankamai aiškūs. Mechanizmas, kuris dažnai naudojamas valstybiniam turtui ,,privatizuoti", tai bendrų įmonių steigimas tada, kai užsienio steigėjo ir mūsų privataus asmens bendras akcijų skaičius yra daugiau negu penkiasdešimt vienas procentas. Tokiu būdu naudojantis jau LKP išbandyta metodika, valstybinio tinto dalis yra nuplaunama į privačias rankas ir privatizuojama nesilaikant įstatymų. Taip pat yra žinių ir galima spręsti pagal Vyriausybės nutarimus, kad toks pat mechanizmas yra naudojamas suteikiant patalpas firmoms ir komerciniams bankams, kai pastatas yra įvertinamas aiškiai mažesne kaina ir įskaitomas kaip valstybinio kapitalo dalis toje firmoje. Žinant, kad, sakykim, ta dalis sudaro dešimt ar penkiolika procentų iš viso visame akcininkų sąraše, tai nesunku numatyti, kokiu būdu tas valstybinis kapitalas bus pervestas į privačias rankas.
Baigdamas aš noriu pasakyti, kad mes, gerbiamieji kolegos, suprasdami, kad negalim priimti Vyriausybės atsistatydinimo, nes Aukščiausiosios tarybos Pirmininkas daro viską, kad tai neįvyktų (prieš rinkimus Vyriausybė yra pakankamai geras mechanizmas perduoti pinigus rinkiminei kampanijai ir finansuoti visas organizacijas, kurios rinkimuose eis su Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko vėliava, ir Aukščiausiosios tarybos Pirmininkas neleis, kad Vyriausybės atstatydinimas būtų priimtas), nes tada turim eiti kitu keliu. Tuos pasiūlymus, kur teikia Vyriausybė savo vardu dėl banko atstatydinimo, dėl savivaldybių paleidimo, mes turim priimti po birželio 14 d. (Gal susirinks kolegos.) Balsavimu turim priimti visus tuos siūlymus tam, kad iš tikrųjų netrukdytume, pašalintume tas menkas kliūtis, kurios yra dirbtinės ir populistinės. Jeigu Vyriausybė ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas mano, kad yra kliūtys Vyriausybės veiklai, mes jas pašalinkim. Tegul jie iki rinkimų turi visiškai laisvas rankas savo veiklai, tegul daro, ką tik sugeba. Vis tiek jie mūsų nutarimų neklauso, vis tiek įstatymai jiems negalioja, ir Vyriausybės premjeras savo vienu parašu priima sprendimus už visą Vyriausybę. Tegul tą likusį pusmetį iki rinkimų daro, ką sugeba. O kad kitas parlamentas turės sukurti tardymo komisiją šitos Vyriausybės veiklai tirti, aš tuo įsitikinęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės deputatas V.Andriukaitis. Ruošiasi deputatas P.Vaitiekūnas.
Deputato V.P.Andriukaičio kalba
V.P.ANDRIUKAITIS. Mieli kolegos deputatai, gerbiamasis pirmininke, svarstom šiandien labai svarbų klausimą. Man atrodo, kad svarstant tokį klausimą vis dėlto patys stipriausi argumentai yra faktai. Juo labiau kad kaip tik ši Aukščiausiosios Tarybos tribūna ir tinka tokiems faktams dėstyti, Ministras Pirmininkas, dar būdamas deputatu, yra pasakęs, reikšdamas didelę pagarbą Aukščiausiajai Tarybai, ją įvardijo gana simboliškai, jis pasakė, kad kritikuoti parlamentą reiškia kritikuoti tautą. O jeigu dar prisiminsime jo mėgstamą pasakymą — ar gali klysti tauta, tai iš tikrųjų mes galime pasakyti, kokios svarbos šiandien klausimą svarstome. Todėl manyčiau, jog mes turėtume tiksliai įvardyti, jog šiandien klausimas svarstomas ne kaip Vyriausybės krizės variantas, o kaip Ministro Pirmininko atsistatydinimo problema. Praeitą kartą Ministras Pirmininkas pasistengė išvengti atsakymo į labai paprastą klausimą, ar jis atsistatydina, ar jis nori, kac būtų balsuojama. Šiandien mes galime dar kartą pasakyti, jog klausima' yra logiškas, kadangi tam klausimui atsakymas buvo paruostas, nes norim balsuoti, reikia turėti daug daugiau deputatų. Vadinasi, klausimas irgi buvo jau derintas.
Dabar pamėginkime paanalizuoti tokius dalykus. Visų pirma pamėginkim paanalizuoti Vyriausybės išleistus nutarimus, kurie apima daugelį gyvenimo sričių, čia jau prieš mane kalbėjusių pasisakymuose apibūdinti) Štai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 141 ,,Dėl keturiolikos procentų pridėtinio mokesčio ėmimo laikino su stabdymo". Jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 27 d. nutarimui Nr.1809. Tai yra labai reikšmingas žingsnis, įrodantis, kad Ministras Pirmininkas pasistengė savo nutarimais neų keisti mokesčių politiką, nors tokia prerogatyva jam nenumatyta nei Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, nei Vyriausybės įstatymu, nei Reglamentu. Pamėginkime paanalizuoti 1991 m. lapkričio 23 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos aukso pardavimo". Gerai, kad mes jį korektiškai pakeitėme ir suderinome Aukščiausiojoje Taryboje neįvardydami šios Ministro Pirmininko akcijos kaip nors, kad ten švaistomi turtai ir t.t. Bet paprašėme, kad jis būtų pakeistas. Kiek reikėjo tam pastangų. Pamėginkime paanalizuoti 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 474 ,,Dėl prekybos vertybiniais popieriais". Juk jis prieštarauja Lietuvos Respublikos banko įstatymui ir Lietuvos banko statutui. Tai gal kaltinimai, kad Ministro Pirmininko potvarkiai ir nutarimai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, nepagrįsti. Pamėginkim paanalizuoti 1991 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 603 ,,Dėl buvusių valstybinių profsąjungų, kai kurių įstaigų bei organizacijų ir jų turto". Juk jis netgi prieštarauja ir parlamente priimtam 1990 m. liepos 30 d. nutarimui Nr.1437. Tuo laiku dar turbūt nebuvo šliaužiančio perversmo ir parlamente nubalsuotas nutarimas galbūt nėra perversmininkų dokumentas, o dokumentas, kuris privalus Ministrui Pirmininkui. Pamėginkim paanalizuoti 1991 m. .lapkričio 30 d. nutarimą Nr.502 ,,Dėl specialiosios paskirties dalinio ,,Aras" pavaldumo pakeitimo". Jis prieštarauja Lietuvos Respublikos policijos įstatymui. Toks užklausimas buvo pateiktas ir vidaus reikalų ministrui. Juk ,,Aro" pavaldumas negalėjo būti keičiamas be policijos komisaro žinios. Toliau pamėginkim paanalizuoti ypač būdingą 1991 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 187 ,,Dėl laikinosios viršpelnio rentos paėmimo į valstybės biudžetą tvarkos". Jis netgi prieštarauja Laikinojo Pagrindimo Įstatymo 78 straipsniui. Tai gal Ministrui Pirmininkui neprivalus Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 78 straipsnis, nors, kiek aš atsimenu, priesaika buvo duota laikytis Laikinojo Pagrindinio Įstatymo. Ką jau kalbėti apie tai, kad jis prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui. Pamėginkim paanalizuoti Ministro Pirmininko 1991 m. gegužės 19 d. ir 1992 m. sausio 22 d. potvarkius, įpareigojančius Finansų ministeriją skirti iš Lietuvos valstybės valiutos fondo parduoti valstybinei akcinei įmonei ,,Baltijos birža" rengiamuose aukcionuose 1,5 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Jis prieštarauja Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atsiskaitymo konvertuojama valiuta įstatymui. Pamėginkime paanalizuoti 1991 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr.521 ,,Dėl aukštesniosios pakopos savivaldybių valdybų funkcijų". Čia jau visiškai akivaizdu. Prieštaravimas Savivaldos pagrindų įstatymui. Dar labai būdingas nutarimas 1990 m. kovo 23 d. nutarimas Nr.180 ,,Dėl pagrindinių priemonių vertės bei investicinėse sąskaitose esančių lėšų indeksavimo ir gyventojų indėlių". Toks indeksavimas tai ne tik paprasta buhalterinė operacija, bet staigus amortizacinių atskaitymų ir palūkanų už valstybinį kapitalą apimties didėjimas. Įsisuka nauja infliacinė spiralė kartu ypač sumažindama daugelio įmonių, kurių produkcijos kaina jau beveik pasiekė mokios paklausos ribą, galimybes prisitaikyti prie tokios infliacijos. Dabar atkreipkime dėmesį, jeigu jau tiek daug potvarkių ir nutarimų, o jų dar galima būtų pateikti kur kas daugiau, tai visgi gal prisiminkime, kad Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 95 straipsnis sako, kad Vyriausybė reguliariai atsiskaito už darbą Aukščiausiajai Tarybai ir privalo turėti jos pasitikėjimą. Būtent privalo. Kai yra šitiek potvarkių, nutarimų, kai vykdoma politika, kuri nepaiso jokių įstatymų, prašom pasakyti, ar Vyriausybė privalo turėti Aukščiausiosios Tarybos pasitikėjimą, ar neprivalo? Žinoma, buvo galima laikytis nuosekliai, kad kritikuoti parlamentą reiškia kritikuoti tautą, tokia Ministro Pirmininko tezė, bet iškelta mintis, kad šią Aukščiausiąją Tarybą reikia paleisti arba sunaikinti, kad neliktų akmens ant akmens, labai aiškiai įrodo, koks yra prieštaringas Ministras Pirmininkas. Dar toliau, pamėginkime įsigilinti į balandžio 16 d. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kabinete užsienio reikalų ministro A.Saudargo perskaitytą dešimties ministrų pareiškimą. Aš jį paskelbsiu.
,,Mes, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, prisiimdami visą atsakomybę už Vyriausybės sprendimus, būdami suinteresuoti sėkminga pradėtų radikalių ekonominių ir socialinių reformų eiga, atkreipiame Aukščiausiosios Tarybos bei Ministro Pirmininko dėmesį, kad kai kurie Vyriausybės vardu premjero pasirašomi abejotinos kompetencijos potvarkiai ir nutarimai yra vienasmeniai, Vyriausybės kabineto nesvarstyti ir nepriimti. Todėl prašome Aukščiausiąją Tarybą išaiškinti Vyriausybės įstatymą ir aiškiai apibrėžti Ministro Pirmininko kabineto bei atskirų ministrų įgaliojimų ribas. Kviečiame Ministrą Pirmininką laikytis kolegialaus Vyriausybės formavimo ir svarbiausių sprendimų priėmimo principo. Kitu atveju Vyriausybė bus priversta svarstyti, ar ir toliau galės neaptarusi prisiimti premjero sprendimų primetamą atsakomybę bei eiti savo pareigas.' Ir pasirašo dešimt ministrų. Aš norėčiau paskelbti, kad tai D.Kuolys A.Saudargas, A.Nasvytis, A.Abišala, A.Butkevičius, J.Olekas, L.Ašmantas Z.Vaišvila, R.Klimas, J.Biržiškis. Aš manau, kad jie nėra šliaužiančio perversmo organizatoriai. Jau ką, ką, bet A.Saudargo turbūt nebūtų galima
apkaltinti, kad jis visiškai nežino, ką daro. Tuo tarpu jis perskaitė šį pareiškimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, dalyvaujant Ministrui Pirmininkui tame posėdyje, dalyvaujant daugelio dešiniųjų frakcijų atstovams. Turbūt tą pasitarimą atsimena ir dešiniųjų frakcijų kolegos. kurie yra šioj salėje. Prašom pasakyti, kaip galima sakyti, kad šis pareiškimas yra nesureikšmintinas, kaip apie tai kalba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Mano pateikti faktai leidžia daryti išvadą, kad yra Ministro Pirmininko krizė. Vyriausybės nariai, iš kurių septyni jau daugiau kaip dveji metai dirba Vyriausybėje, yra pakankamai kompetentingi ir gali toliau dirbti. Kiti nariai taipogi puikiai atlieka savo pareigas vadovaudamiesi kolegialumo principu. Todėl klausimas yra visiškai aiškus. Tai nėra jokie perversmai, tai nėra jokios atakos prieš teisėtą valdžią arba noras užgrobti Vyriausybę, kaip apie tai kalba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas savo visiškai nesename pasisakyme apie šliaužiantį perversmą. Todėl manyčiau, jog mes šiandien privalome pasakyti, kad nėra tokių perversmų, yra visiškai normali Ministro Pirmininko veiklos analizė, juo labiau kad krizė pakankamai yra sudėtinga ir mes visi esame už tai atsakingi. Todėl manau, kad mūsų klausimas yra logiškas ir aiškus. Juo labiau manau, kad šį pasisakymą girdi šiandien ir Ministras Pirmininkas, nes, mano duomenimis, jis yra čia, Aukščiausiosios Tarybos rūmuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės deputatas P.Vaitiekūnas. Ruošiasi deputatas V.Plečkaitis.
Deputato P.Vaitiekūno kalba
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Norėčiau pasakyti keletą minčių svarstomu klausimu. Lietuvoje gilėja ekonominė krizė, ypač žemės ūkyje, kur buvo nuosekliai įgyvendinama restitucijos idėja. Jos vaisiai bus toli gražu nepalankūs prognozuojamai Lietuvos raidai ateityje. Taip pat nerimą kelia privatizavimo procesas, kuis beveik sustojęs, o akcizas ir kiti mokesčiai ūkio reformą, kiek ji jau yra padaryta, verčia neefektyvia, verčia ją, galima pasakyti, savitikslia. Įstatyminį pagrindą tam padėjo Aukščiausiosios Tarybos dešiniosios jėgos, atvedusios Lietuvą prie labai sunkios padėties slenksčio. Tačiau situacija iki dabartinio laiko nebuvo tokia beviltiška. Vyriausybės krizė pasiekė labai plačias sferas, apėmė banko, prokuratūros, savivaldybės, saugumo tarnybos sferas ir tai toliau yra netoleruotina. Aš manau, kad Ministro Pirmininko pareiškimas dėl atsistatydinimo turi būti patenkintas.
Noriu dar pasakyti porą žodžių dėl bendros politinės krizės, kuri dabar yra apėmusi Lietuvą. Iš esmės tai kraupus žaidimas ant bedugnės krašto. Kuo jis baigsis, sunku pasakyti, nes Aukščiausioji Taryba, teisėta ir legali Lietuvos valdžia, kuri buvo įteikta visuomenės atstovams teisėtuose rinkimuose, yra paralyžiuota. Yra blokuojama. Aš sutinku, kad situacijai eitai keičiantis, pasikeitus politinių jėgų pasiskirstymui Lietuvoje, Aukščiausioji Taryba, galimas daiktas, jų nebeatspindi teisingomis proporcijomis. Tas proporcijas turėtų patikslinti nauji rinkimai ir visi deputatai sutinka, kad tie rinkimai būtų anksčiau laiko: šių metų rudenį arba kitų metų pavasarį, galbūt kitų metų kovo 11-ąją. Tačiau spaudimo ir nepasitikėjimo politika, Aukščiausiojoje Taryboje vykdyta dešiniųjų jėgų, kurios dabar pasislinko dar labiau į kraštutines pozicijas tapdamos ultradešiniosiomis politinėmis jėgomis, privedė prie politinio konflikto perkėlimo iš politikos sferos į visuomenę ir ją suskaldė. Tai vyko po gegužės 23 d. referendumo, kurio nelaimėjo. Jau trys savaitės vyksta Aukščiausiosios Tarybos veiklos blokada. Visuomenė kaitinama ir vis garsesni raginimai imtis prievartos. Kyla klausimas, vardan ko ta prievarta bus panaudota? Vardan gerų norų, kurių yra pilna V.Landsbergio komanda? Vardan mitų, kuriais pumpuojama Lietuva? Pamindami teisines procedūras ir žmogaus teises, į kur mes nueisime vykdydami tokią politiką? Atsakomybė, baigdamas aš noriu pasakyti, tenka tiems, kurie jau tris savaites blokuoja Aukščiausiosios Tarybos darbą, būtent V.Landsbergio politiniam blokui. Apsaugok, Viešpatie, nuo tokių gelbėtojų Lietuvą, o nuo priešų apsiginsime patys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Plečkaitis. Ruošiasi deputatas A.Žalys.
Deputato VP.Plečkaičio kalba
V.P.PLEČKAITIS. Mieli kolegos, gerbiamosios ponios, kurių salėje ne tiek daug liko, ir ponai deputatai! Aš galbūt kalbėsiu šiek tiek ne tokiu griežtu tonu, kuris prieš mane skambėjo daugelio pasisakymuose, galbūt todėl, kad aš nelaikau savęs labai jau griežtų pozicijų šalininku apskritai Pasaulyje jau taip yra, kad ekonominius sukrėtimus lydi politinės krizė;
Lietuva, deja, nėra išimtis, kaip ir visas Rytų Europos blokas, ilgą laiką gyvenęs Sovietų Sąjungos priespaudoje. Vyriausybės krizė tai visą Lietuvą apėmusios ekonominės ir politinės krizės pasekmė. Deja, tik tiek. Unikalus atvejis nedidelėje mūsų Lietuvos parlamentarizmo istorijoje, kad įstatymų leidybos institucija, šiuo atveju Aukščiausioji Taryba, yra taip giliai suskilusi, jog daugiau kaip 50 deputatų, priklausančių Jungtinei Sąjūdžio Tautininkų, Santarvės ir Nuosaikiųjų frakcijoms, nutarė visiškai boikotuoti plenarinius posėdžius ir dirbti atskirai. Kiekviena demokratinės šalies Vyriausybė remiasi parlamentine dauguma. Taip susiklostė, kad si G.Vagnoriaus Vyriausybė buvo patvirtinta Aukščiausiosios Tarybos dauguma. Šiandien, deja, tą daugumą ji prarado. Visiškai natūralu, kad Vyriausybės vadovas G.Vagnorius, tai suprasdamas, prašosi atleidžiamas. Visiškai būtų natūralu, jeigu mes jį ir atleistume. Tačiau aš tik abejoju, ar G.Vagnorius nuoširdžiai rengiasi tas pareigas apleisti, nes iš jo paskutinių veiksmų nelabai tai matyti. Aš nenorėčiau per daug kaltinti nei dabartinės Vyriausybės, nei gerbiamojo premjero, nes padėtis Lietuvos ekonomikoje, mano supratimu, yra labai sudėtinga daugeliu atvejų dėl objektyvių, ne nuo mūsų priklausančių priežasčių. Tačiau nenoriu ir teisinti premjero, ne kartą dariusio sprendimus, prieštaraujančius Lietuvos įstatymams ir kartu įteisinančius pas mus, deja,jau populiarų teisinį nihilizmą. Manyčiau, kad dabartine ekonomine ir politine Lietuvos situacija labiausiai patenkinti mūsų valstybės priešai. Tie, kurie prieš tą valstybę kovojo ir kurie tebekovoja būdami pogrindyje, būdami kitur ir nori, kad mūsų valstybė būtų ir silpna, ir pažeidžiama, ir apskritai jos neliktų, Ko vertas tik pavyzdys su mūsų saugumo tarnybomis? Juk tos tarnybos, kurios turėtų ginti mūsų valstybę, rūpintis gynyba, matyt, ne be gerbiamojo premjero pagalbos visiškai suskilusios, nežinia, kas joms vadovauja, kas ten apskritai darosi. Ar mes galime toleruoti tokią padėtį? Mes, kaip deputatai (deja, jau tiktai pusė liko Aukščiausiojoje Taryboje deputatų, dirbančių plenariniuose posėdžiuose ir iš esmės komisijose), kaip žmonės, esame atsakingi už Lietuvos valstybės likimą ir todėl mums dera viską padaryti, kad kuo greičiau stabilizuotume padėtį, neaštrintume konflikto pačioje Aukščiausiojoje Taryboje. Noriu kreiptis, manau, kad girdi mane, į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, į vadinamąsias dešiniąsias frakcijas, jų deputatus. Gerbiamieji kolegos, nesiekime pergalės vieni prieš kitus. Ieškokime sutarimo vardan Lietuvos valstybės stiprumo, vardan Lietuvos žmonių geresnio bei ramesnio gyvenimo. Jokia Vyriausybė negalės dirbti, jei normaliai nedirbs valstybės parlamentas. Asmeniškai pasisakyčiau už tikrai koalicinės Vyriausybės sudarymą šiuo dramatišku Lietuvai metu. Raginčiau atsisakyti ambicijų tiek vadinamojoje dešinėje, tiek vadinamojoje kairėje, tiek Vyriausybės sluoksniuose, o vadovautis sveika nuovoka ir Lietuvos valstybės interesais. Dirbti kartu ieškant politinių kompromisų, siekiant kuo labiau sušvelninti politinę krizę Lietuvoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės deputatas A.Žalys.
Deputato A.Žalio kalba
A.ŽALYS. Gerbiamieji deputatai! Visa Lietuva jau pusantrų metų stebi, kaip Vyriausybė labai nekvalifikuotai sprendžia Klaipėdos naftos terminalo statybos parinkimo vietą. Mes, be abejo, visi suprantame, kaip šis naftos terminalas yra reikalingas Lietuvai, jos ekonomikai, tačiau turėčiau atsakyti, kad jau nuo pat pradžios Vyriausybė, o tikriau jos vadovas Ministras Pirmininkas, spręsdamas šį klausimą, pasirinko tokią taktiką dėl naftos terminalo vietos — dėl to nereikia tartis su niekuo, Vyriausybė geriausiai žino, jų nuomone, kur statyti naftos terminalą, visiškai nesiskaito su Klaipėdos tarybos, su Klaipėdos valdybos, su Klaipėdos daugumos žmonių nuomone. Štai kodėl Vyriausybė priėmė tokį sprendimą, tokią vietą numatė terminalui statyti, kad niekas šito nutarimo, žinoma, negalėjo vykdyti ir negali įvykdyti. O būtent numatė ir reikalavo, kad tokį naftos terminalą statytų tarp abiejų Melnragių iškertant 100 ha pajūrio miško, iškeliant daug žmonių, sudarant blogiausias sąlygas Melnragės gyventojams, kur gyvena daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių. Nežiūrint visų pastangų įtikinti — man asmeniškai teko tuo užsiimti, nes aš manau, kad žinau padėtį Klaipėdoje, — gerbiamąjį premjerą, kad nereikia laikytis šito varianto, nes nebus galima spręsti šį Lietuvai svarbų klausimą, deja, šiuo klausimu nepasisekė padaryti taip, kaip reikėtų. Ir kiti variantai nebuvo realizuojami. Galų gale praėjusį pirmadienį valstybinė komisija dėl šio naftos terminalo statybos vietos, komisijai vadovauja Z.Vaišvila, visgi priėmė nutarimą, kad naftos terminalas būtų statomas Būtingėje. Praėjusį trečiadienį šį klausimą turėjo spręsti ir Vyriausybė. Tačiau nesprendė. Atvyko Klaipėdos meras, deputatai, specialistai. Jie visą dieną pralaukė Vyriausybėje ir vis tiek šitas klausimas nebuvo sprendžiamas. Aš noriu labai aiškiai pasakyti girdint Respublikai, jog visa atsakomybė, aš taip drįstu teigti ir kategoriškai teigti, kad pusantrų metų Lietuvoje nestatomas naftos terminalas, tenka Vyriausybės Ministrui Pirmininkui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Ar dar kas norėtų pasisakyti, kadangi darbotvarkė mūsų jau, turiu galvoje skirtą laiką, viršyta. Dar keli deputatai, kurie buvo užsirašę, nepasisakė arba neatėjo. Ar dar kas nori pasisakyti? Tada aš, jeigu nėra kitų minčių, norėčiau suteikti žodį padaryti neeiliniam pareiškimui deputatui M.Stakvilevičiui. Deputate Stakvilevičiau prašom. Tada aš siūlysiu pateikti penktąjį darbotvarkės punktą vicepremjerui Z.Vaišvilai.
Deputato M.Stakvilevičiaus pareiškimas
M.STAKVILEVIČIUS. Vienas iš būdų destabilizuoti mūsų parlament veiklą yra tas, dėl kurio mūsų frakcija norėtų padaryti pareiškimą.
,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai Lietuvoje tirt Pastaruoju metu suaktyvėjo nuosekli metodiška moralinio terorizavimo politinio spaudimo kampanija, nukreipta prieš opoziciją. Tuo siekiama p! tvirtinti kalbas apie tariamą šliaužiantį perversmą. Po to, kai Lietuva atmetė trečiojo Sąjūdžio peršamą diktatūros įvedimo scenarijų, puolimui prieš politinius oponentus panaudojamos visos dešiniųjų rankose tebesančios institucijos: valstybės laikraštis, radijas, televizija. Ne išimtis ir Aukščiausiosios Tarybos komisija KGB veiklai Lietuvoje tirti, kurios sudėty daugumą sudaro dešiniųjų radikaliųjų frakcijų atstovai. Paliktą KGB rūmuose informaciją, archyvinius duomenis jie pasirinktinai panaudoja savo politinių interesų tenkinimui, o ne tam, kad išaiškintų slapto deputatų bendradarbiavimo su KGB faktus, siektų teisėtumo, saugotų nekaltumo prezumpciją. Vertėtų prisiminti ir tai, kad daugelis archyvinių dokumentų buvo pagrobti iš KGB rūmų ir šių faktų prokuratūra neištyrė. Komisija KGB veiklai Lietuvoje tirti dirba be jokio reglamento, posėdžiauja nereguliariai, komisijos pirmininkas B.Gajauskas vienasmeniškai priiminėja sprendimus, komisijos nariai Z.Šličytė, A.Endriukaitis platina spaudoje tendencingą, nepatikrintą informaciją apie savo politinius oponentus. Būdinga tai, kad dešinieji radikalai naudoja tas pačias falsifikacijas, kurias rengė KGB prieš mūsų partiją keršydama už TSKP sugriovimą. Taip jau sutapo, kad ir dabar atakų smaigalys nukreiptas prieš LDDP. Komisija manipuliuoja faktais, užsiima visuomenėje žinomos informacijos ,,demaskavimu", tačiau atkakliai tyli dėl slaptųjų agentų ar bendradarbių iš dešiniosios parlamento pusės, nors medžiagos apie juos turi pakankamai. Henrikas, Jurgis, antroji Gracija ir kiti. Ne vienas jų yra pats prisipažinęs. Mūsų manymu, tokiems deputatams, kurie sąmoningai slepia kitų deputatų bendradarbiavimo su KGB medžiagą ar jų prisipažinimus, taip pat turėtų būti taikomas įstatymas dėl mandato patikrinimo. Remdamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" siūlome sudaryti specialią deputatų komisiją frakciniu principu. Aukščiausiosios Tarybos LDDP Frakcija." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar dviejų frakcijų vardu pareiškimą perskaitys deputatas A.Sakalas. Prašom, deputate.
Deputato A.Sakalo pareiškimas
A.SAKALAS. ,,Gerbiamieji deputatai, būdami ištikimi savo rinkiminiams priesakams, suprasdami savo atsakomybę Lietuvos žmonėms ir saro rinkėjams, matydami pragaištingą Vyriausybės vadovo G.Vagnoriaus ekonominę politiką ir veiklą, daugelį kartų jį perspėję dėl neleistino lėšų švaistymo, įstatymų nepaisymo, ekonomikos reformos vilkinimo, finansinės sistemos, Lietuvos ekonomikos stabilizavimo, žemės ūkio reformos, gyvenamosios statybos, pramonės rekonstrukcijos programų neparengimo, nepritardami G.Vagnoriaus vykdomai kadrų politikai ir darbo stiliui, mokesčių politikai ir valdžios centralizavimui, patyrę, kad G.Vagnorių visur remia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir aklai jį palaikantys Aukščiausiosios Tarybos deputatai, pritariame Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus prašymui atleisti iš Vyriausybės vadovo pareigų ir esame įsitikinę, kad tai reikia atlikti nedelsiant, kad Lietuva suskubtų pasirengti artėjančios ekonomikos krizės nedarbo atlaikymui. Tačiau Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis ir jį remiantys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai visais būdais siekia išsaugoti G.Vagnorių Ministro Pirmininko pareigose. V.Landsbergį remiantys deputatai pastarosiomis savaitėmis nesilanko Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose siekdami neleisti atsistatydinti G.Vagnoriui. Tokioje situacijoje pareiškiame: 1. Visa atsakomybė už Vyriausybės veiklą tenka Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui ir jį remiantiems deputatams. 2. Toliau reikalausime imtis ryžtingų priemonių mokesčiams mažinti, valiutinių ir rublinių lėšų švaistymui nutraukti, Lietuvos banko ir Vyriausybės konfliktui spręsti, ekonomikos stabilizavimo ir kitoms programoms parengti. 3. Neturėdami kitų galimybių paveikti G.Vagnoriaus Vyriausybę, mes fiksuosime įstatymų pažeidimus, neteisėtus lėšų skyrimus ir pasiliekame teisę imtis teisinių priemonių prieš neteisėtus Vyriausybės veiksmus. 4. Dar kartą kviečiame parlamentinę Sąjūdžio koaliciją atsisakyti savo grupinių interesų, grįžti į posėdžių salę ir kartu dirbti valstybės stiprinimo, jos piliečių problemų sprendimo darbą. Pasirašė Tautos pažangos frakcija, Centro frakcija." Ačiū.
Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr.517 ir 1992 m. gegužės 28 d. potvarkio Nr.528 panaikinimo" svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš dabar siūlyčiau, nors šiek tiek esame pavėlavę, grįžti prie penktojo darbotvarkės punkto — Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 2 d nutarimo Nr.517 ir 1992 m. gegužės 28 d. potvarkio Nr.528 panaikinimo projekto. Pranešėju buvo užrašytas vicepremjeras Z.Vaišvila, bet aš jo salėje nematau. Jis yra palikęs raštelį, jog jį šiuo klausimu gali pavaduoti gerbiamasis V.Zedelis. Aš manau, kad kolegos neprieštaraus. Pakviesime į tribūną gerbiamąjį V.Zedelį. Prašom.
V.ZEDELIS. Laba diena, gerbiamieji deputatai. Šiandien jums yra pi teiktas svarstymui Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas dėl kai kurių Vyriausybės sprendimų panaikinimo. Praeitų metų gruodžio 2 d. Vyriausybė išleido nutarimą, kurio pirmu punktu likvidavo Valstybės saugumo departamentą. Antru punktu vietoj departamento buvo priimti sprendimas sukurti Nacionalinę saugumo tarnybą. Priimant antrą punktą Vyriausybė pažeidė savo pačios įstatymo 20 straipsnio 3 punktą, kuriame pasakyta, kad valstybines tarnybas ir inspekcijas gali steigti Vyriausybė t su Aukščiausiosios Tarybos pritarimu. Taigi dar nuo praeitų metų gruodžio 2 d. susidarė tokia situacija, kad Saugumo tarnyba juridiškai pakibo ore. Nepaisant visų šitų priimtų sprendimų, iki š.m. balandžio 22 d. mes, ks struktūra, funkcionavom ir kiek galėjom sąžiningai vykdėm savo pareigas informavome apie, mūsų supratimu, svarbias žinias poną V.Landsbergį, poną G.Vagnorių ir, be abejo, vicepremjerą ir generalinį direktorių Z.Vaišvilą. Š.m. balandžio 22 d. Vyriausybė išleido potvarkį, kuriuo paskyrė gerbiamąjį B.Gajauską Nacionalinio saugumo tarnybos generaliniu direktoriumi. Taigi buvo pratęstas juridinio, sakyčiau, nesusipratimo vykdymas ir neteisėtai sukurtos Nacionalinės saugumo tarnybos direktoriumi buvo skirtas deputatas ponas B.Gajauskas. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos Vyriausybė pažeidė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato statuso 4 straipsnio reikalavimus, kurie sako, jog Aukščiausiosios Tarybos deputatas gali užsiimti kita darbine veikla tik Aukščiausiajai Tarybai sutikus. Šito padaryta nebuvo. Patvirtinant būtent šito punkto reikalavimų teisėtumus, š.m. gegužės 19 d. ponas G.Vagnorius kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą prašydamas leisti sukurti Nacionalinio saugumo tarnybą ir sutikti, kad jos generaliniu direktoriumi būtų ponas B.Gajauskas. Tačiau Aukščiausiajai Tarybai šito sprendimo nepriėmus iš esmės susidarė tokia situacija, kad mūsų departamente liko bevaldystė. Vadovai, kurie turėjo ir galėjo spręsti nors laikinai ir administracinius, ir finansinius klausimus, atleisti, o naujai paskirtas vadovas šito negali spręsti, nes jis pagal įstatymą negali užimti savo pareigų. Dėl Vyriausybės š.m. gegužės 28 d. potvarkio aš galiu pasakyti, kad šio potvarkio trečiame punkte buvo pažeisti ir darbo įstatymai, tačiau šitą klausimą, be abejo, spręsime mes asmeniškai ir įstatymų nustatyta tvarka. Taigi aš prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos pritarti tokiam sprendimui, panaikinti praeitų metų gruodžio 2 d. nutarimo Nr.517 2 punktą dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos įsteigimo r panaikinti Vyriausybės š.m. balandžio 22 d. potvarkio Nr.387p pirmą punktą dėl pono B.Gajausko paskyrimo Nacionalinio saugumo generaliniu direktoriumi. Kartu aš manyčiau, kad Aukščiausioji Taryba galėtų gal net ir šiandien apsvarstyti ir pono G.Vagnoriaus pateiktus siūlymus dėl tarnybos sukūrimo, ir pono B.Gajausko paskyrimo ir išspręsti šitą labai negerą situaciją, kuri dabar yra. Departamentas, patys įsivaizduojat, kai tokia moralinė, psichinė situacija, iš esmės nebedirba. O žinios eina nelabai ramios. Be keturių šimtų naujų šauktinių, dislokuotų Kauno septintoj divizijoj, ruošiamasi antroj mėnesio pusėj į Lietuvą atvežti dar šešis šimtus apmokytų desantininkų. Šitą informaciją reikia rinkti, kaupti ir teikti Vyriausybei ir respublikos vadovybei. Būtų labai gerai, kad būtų viskas padaryta, jog saugumo struktūros darbas nesustotų. Bent tuo pereinamuoju laikotarpiu reikėtų kažkaip išspręsti ir vadovybės klausimą. Todėl prašau jūsų priimti atitinkamus sprendimus. Tiek.
PIRMININKAS. Dovanokit, atrodo, deputatas N.Medvedevas norėjo paklausti. Ne, ačiū. Ačiū, gerbiamasis Zedeli. Manau, gerbiamieji kolegos, mes galim priimti atskirą sprendimą dėl šito 5 darbotvarkės punkto, bet galim 5 sujungti su 4 ir vėliau, kai turėsim laiko, nagrinėti kartu visą tą kompleksą Vyriausybės sprendimų, kuriuos kai kurie deputatai siūlo atšaukti. Žodžiu, mums iš principo reikia susitarti, ar pradedam svarstymo procedūrą štai šituo klausimu. Sutinkam? Nėra prieštaravimų? Ačiū. Tada pereinam prie septintojo darbotvarkės klausimo — Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijos kai kurių savivaldybių veiklai ištirti parengti nutarimų projektai. Pranešėjas deputatas A.Žalys. Prašom.
Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisijos kai kurių savivaldybių veiklai ištirti parengtų išvadų pateikimas
A.ŽALYS. Norėčiau priminti, gerbiamieji deputatai, kad Ministrui Pirmininkui pateikus siūlymą paleisti Kauno miesto, Ignalinos, Lazdijų, Kauno rajono, o kiek vėliau ir Birštono miesto tarybas Aukščiausioji Taryba kovo 11 d. sudarė deputatų komisiją išvadoms dėl šio klausimo parengti. Komisija, kurios pirmininku buvo išrinktas V.Paliūnas, balandžio 27 ir 28 d. posėdžiuose aptarė komisijos narių siūlymus ir parengė išvadas. Po šių posėdžių praėjo daugiau kaip mėnuo laiko, tačiau tos išvados nebuvo pateiktos Aukščiausiajai Tarybai, suprantama, pastarąsias dvi tris savaites ir dėl to, kad komisijos pirmininkas atsisakė dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose. Esant tokiai situacijai ir dar dėl to, kad klausimo sprendimas ir taip neleistinai uždelstas, o tai labai trikdo normalų aukščiau minėtų tarybų ir jų valdybų darbą, mes gegužės 28 d. pakvietėme deputatų komisijos narius pasitarti. Šį mūsų kvietimą ignoravo keturi deputatai ko misijos nariai, tarp jų ir V.Paliūnas. Na, o šios komisijos penkių deputatų nuomonė buvo tokia, kad mes neturime teisės ilgiau vilkinti išvadų pateikimo Aukščiausiajai Tarybai ir tai padaryti pavedė man.
Penki šios komisijos deputatai aptarė Aukščiausiosios Tarybos šiuo klausimu nutarimo projektą, kuris yra jums išdalytas. Būtina pažymėti, kad deputatų komisijos posėdžiuose dar balandžio pabaigoje dėl kai kurių tarybų mes visgi buvome vieningi, mes visi nemanėme, kad yra juridinis pa grindas paleisti Birštono miesto, Lazdijų ir Ignalinos rajonų tarybas. Tok deputatų vieningumas leidžia man plačiau nekomentuoti išvadų dėl šių tarybų. Mūsų nuomonės išsiskyrė dėl Kauno miesto ir Kauno rajono tarybų. Su Kauno rajono tarybos veikla susipažino deputatas V.Puplauskas ir deputatas D.Morkūnas, jų nuomonės nesutapo dėl išvadų kaip ir komisijoj balsuojant šiuo klausimu, kai posėdžiams vadovavo V.Paliūnas. Reikėjo pasakyti, kad Vyriausybės nustatyti pažeidimai Kauno rajone iš esmės beveik nesiskiria nuo padėties kituose Respublikos rajonuose. Tačiau situacija šiame rajone tapo nenormali ir dėl to, o daugiausia dėl to, kad vyko nesutarimai pačioje rajono taryboje, ypač klausimu dirbti ar nedirbti toliau tarybos pirmininkui Mikelioniui. Dėl to deputatai kelis kartus rinkosi ir balsavo, kol visgi buvo išrinktas, o tai buvo visai neseniai, naujas tarybos pirmininkas, kurio veikla, labai tuo norėtume tikėti, bus patenkinti visi deputatai, visos šio rajono tarybos deputatų frakcijos. Nesuprantama, nes Kauno rajono deputatų tarybai yra svarbesnių uždavinių negu vidiniai kivirčai.) Kadangi dėl pažeidimų Kauno rajone negalima pritaikyti Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnio nuostatų ir dar dėl to, kad, kaip minėjau, suformuota nauja rajono tarybos vadovybė, kuri normalizuoja padėtį pačioje taryboje, mūsų komisijos posėdyje gegužės 28 d. buvo nutarta siūlyti Aukščiausiajai Tarybai nepaleisti Kauno rajono tarybos.
Kauno miesto tarybos veiklą tikrinę deputatai V.Paliūnas, P.Giniotas pasisakė už Kauno miesto tarybos paleidimą. Na, o mano nuomonė susipažinus su padėtimi Kauno miesto taryboje buvo priešinga. Juridinio pagrindo, o ir apskritai būtinumo paleisti Kauno miesto tarybą nėra. Dabar tokios nuomonės yra ir penki komisijos nariai, kurie tarėsi šiuo klausimu gegužės 28 d. Pasistengsiu argumentuoti tokią mūsų išvadą dėl Kauno miesto tarybos. Ministro Pirmininko teikime paleisti Kauno miesto tarybą, taip pat deputato V.Paliūno pateiktoje pažymoje nurodyti pažeidimai, kuriuos padarė Kauno miesto valdyba, miesto meras. Šie pažeidimai padaryti atliekant valstybinių įmonių reorganizaciją į uždarąsias akcines bendroves. Vyriausybės praeitų metų birželio 19 d. nutarimas reikalauja, kad reorganizuojant valstybines įmones jos būtų skaidomos į smulkesnes valstybines ar valstybines akcines įmones. Kauno miesto meras griežtai nesilaikė šio reikalavimo, ypač reorganizuojant Kauno pirmąją maisto prekybą. Nustatyti pažeidimai Kauno mieste nuomojant negyvenamąsias patalpas, kurios yra valstybės nuosavybė. Vyriausybės praeitų metų rugsėjo 11 d. nutarimas reikalauja, kad savivaldybės savo balanso turimas negyvenamąsias patalpas nuomotų komercinėms įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims ik gavusios Centrinės privatizacijos komisijos leidimą ir konkurso tvarka. Šios patalpos Kauno mieste mero potvarkiais buvo nuomojamos pažeidžiant šią tvarką. Be jokios abejonės, šie pažeidimai, kuriuos padarė Kauno valdyba, Kauno meras yra, žinoma, esminiai. Dėl jų egzistavimo mūsų nuomonės su gerbiamuoju V.Paliūnu, žinoma, sutapo. Tik aš darau iš to visai kitas išvadas. Ir štai kodėl. Manau, nederėtų pamiršti, kad nemaža paminėtų ir nepaminėtų pažeidimų Kaune atskleidė pati miesto taryba, jos kontrolės tarnyba. Nederėtų pamiršti, kad į Ministro Pirmininko nurodytus pažeidimus Kauno deputatai reagavo nedelsdami. Savo sesijose jie panaikino visus neteisėtus mero potvarkius, nubaudė kaltus pareigūnus. Esu jau anksčiau pateikęs deputatams šiuo klausimu pažymą, kurioje konkrečiai nurodyti tie pažeidimai ir konkrečiai pažymėta, kada taryba panaikino mero potvarkius ir kokius. Kokie ir kada buvo nubausti pareigūnai, kada buvo įspėti negyvenamųjų patalpų nuomininkai apie nuomos sutarčių nutraukimą. Kada pareikšti ieškiniai teismui, valstybės arbitražui. Taip pat nederėtų pamiršti, kad Kauno taryba griežtai ir principingai įvertino kai kurių savo nuolatinių komisijų veiklą, pripažino ir jų tam tikrą kaltę. Suprasdama atsakomybę už ateities darbus Kauno miesto taryba pakeitė nuolatinių komisijų, savo prezidiumo sudėtį, išrinko naują tarybos pirmininko pavaduotoją, savo sesijoje parengia ir dabar įgyvendina tarybos veiklos, valdybos veiklos reorganizavimo priemones. Dėl visų mano paminėtų aplinkybių išplaukia išvada, kad nereikia ir negalima paleisti Kauno miesto tarybos. Tam nėra ir teisinio pagrindo. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad savivaldybės taryba gali būti paleista ir jos valdymo organų valdyba sustabdyta šiais atvejais, kai vykdomi veiksmai, prieštaraujantys Respublikos Konstitucijai. Turbūt neatsirastų tokių, kurie teigtų, kad Kauno deputatai padarė tokią nuodėmę. Savivaldybės taryba gali būti paleista, jeigu.ji ne mažiau kaip tris kartus iš eilės nesusirenka į sesiją įstatymo nustatytos minimalios sudėties. Kauno tarybos praktikoje to taip pat nebuvo. Ir trečias atvejis, kada galima paleisti tarybą, kai savivaldybės organai šiurkščiai pažeidžia įstatymus arba piliečių konstitucines teises nepaisydami, pabrėžiu, nepaisydami kompetentingų valstybinių organų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus. Ši nuostata taip pat negali būti dingstis, priežastis paleisti Kauno tarybą, nes, merui pažeidus Vyriausybės nutarimus, taryba operatyviai reagavo į Vyriausybės reikalavimus nutraukti šiuos neteisėtus veiksmus ir panaikino mero potvarkius.
Šioje byloje, dėl kurios jau keturis mėnesius negali ramiai ir efektyvia dirbti ne tik Kauno miesto taryba, mes dar kartą įsitikinome Ministro Pirmininko, švelniai tariant, nelogiškumu ir nesiskaitymu su savivaldybėmis Juk iš pradžių buvo reikalauta atleisti iš pareigų Kauno merą ir tą reikalavimą, be jokios abejonės, galima ir reikia suprasti. Tačiau po to, kai Kauno taryba su tuo nesutiko, Ministras Pirmininkas pareikalavo paleisti pačią tarybą. Manau, kad čia jau yra juridinis kazusas, nes už tuos pačiu nusižengimus norima atleisti merą, kuris yra tik pareigūnas, nors ir labe svarbus, arba paleisti miesto tarybą, išrinktą visų žmonių. Čia gi visiškas skirtingi lygiai ir visiškai skirtinga atsakomybė už savo veiksmus. Negi Vyriausybės vadovas užmiršo, kad jeigu kokia nors taryba nesutinka atleisti iš pareigų merą ar valdytoją, ar jų pavaduotojus, reikia pasinaudoti, kas jau ne kartą buvo ir visai neseniai šioje salėje sakyta, vėlgi tuo pačiu Savivaldos pagrindų įstatymu, kuris numato, kad tokiu atveju dėl savivaldybės vadovo paskutinį žodį tars Aukščiausioji Taryba. Na, o dėl Kauno mero — tai jo darbe buvo, be abejo, nemaža rimtų trūkumų. Reikėtų, matyt, taip pat pasakyti, kad prieš kelias dienas Kauno miesto meras ponas Čiurinskas atleistas iš pareigų jo paties prašymu. Atsižvelgdami į anksčiau minėtas aplinkybes gegužės 28 dieną deputatų komisijos 5 nariai: P.Papovas, D.Morkūnas, V.Kolesnikovas, A.Žalys ir S.Peško, kuris Lenkų frakcijos siūlymu pakeitė komisijoj L.Jankelevičių, ir nedalyvaujant keturiems deputatams: V.Paliūnui, P.Giniotui, V.Puplauskui, K.Intai, tie penki vienbalsiai nutarė pasiūlyti jums, gerbiamieji deputatai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektą. Kaip matote, jis yra jums išdalytas. Jis labai trumpas. Kaip matote, pirmasis punktas yra toks: ,,Netenkinti Ministro Pirmininko teikimo paleisti Kauno ir Birštono miestų, Ignalinos, Kauno bei Lazdijų rajonų tarybas, nes nėra tam teisinio pagrindo, numatyto Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnyje." Ir antras siūlomas punktas — ,,Pasiūlyti Vyriausybei spręsti kaltų dėl įstatymo ir Vyriausybės nutarimų nevykdymo ar pažeidimų savivaldybių vadovų atleidimo Savivaldos pagrindų įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka." Aš taip pat turiu pasakyt, kad pateikiant šiandien šį klausimą Aukščiausiosios Tarybos posėdyje dalyvauja suinteresuotų tarybų pirmininkai, merai, valdytojai, savivaldybių sąjungų atstovai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Dar norėjo, atrodo, paklausti deputatas Č.Okinčicas. Prašom.
Č.OKINČICAS. Aš nenoriu klausti, aš tik noriu replikos.
PIRMININKAS. Prašau. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Matyt, niekas daugiau nenorės klausti. Prašom, gerbiamas Okinčicai.
Č.OKINČICAS. Aš norėčiau palaikyt komisijos išvadą ir savo ruožtu pasakyti, kad tokie metodai, kai Vyriausybė nesugeba tvarkytis ir siūlo panaudoti praeitos ir negrįžtančios sistemos metodus uždrausti, sugniaužti, tai tie metodai netinka. Kai Vyriausybė nesugeba susitvarkyti su savivaldybėm, tai vienintelę išeitį jie siūlo — paleisti tarybas. Mano manymu, reikia ieškoti santarvės taip pat ir su savivaldybėm ir jų tarybom. Aš manau, kad mes turime dar pagalvoti ir apie tai, kad išvis panaikintume ir tą įstatymą dėl galimybių paleisti savivaldybes dėl tų visų atvejų, apie kuriuos kalbėjo ponas A.Žalys.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate, mes jau priartėjom prie pertraukos laiko. Aš manau, kad gerbiamieji kolegos neprieštaraus, jeigu dar mes kelias minutėles padirbėsim ir štai dėl ko susitarsim. Mes šitame etape, manau, turbūt pritarsim šito klausimo tolesniam nagrinėjimui, datos kol kas neskirsim. Ar būtina balsuoti? Tada laikykim, kad susitarėm, ir dabar dar žodžio pareiškimui prašo deputatas R.Ozolas. Prašau.
Deputato R.Ozolo pareiškimas
R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, kaip atsimenat, Centro partijos iniciatyvinė grupė savo laiku padarė pareiškimą apie tai, kad ji čia atstovaujamų deputatų yra linkusi paremti Vyriausybės veiklą tiek, kiek ta Vyriausybės veikla gali būti konstruktyvi ir nedidina konfliktinės situacijos Lietuvoje. Po to, kai čia ne vieną kartą kalbėjo premjeras, mūsų iniciatyvinės grupės deputatų nuomonė premjero atžvilgiu pasikeitė. Mes esame linkę vertinti tai kaip nemoralios politikos atvejį. Ir dėl to visiškai prisijungtume prie to pareiškimo, kurio projektą aš čia norėčiau paskaityti. Pareiškimo kaip galimo priimti visai Aukščiausiajai Tarybai. Nemanau, kad jis iš tų pareiškimų, kurie buvo padaryti ir turi būti būtinai visos Aukščiausiosios Tarybos priimami. Jis galėtų likti kaip frakcijų pareiškimas. Mano siūlomo pareiškimo projektas būtų toks. Jeigu pritartumėte, galima būtų po pietų svarstyti ir balsuoti.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kreipimasis į Lietuvos žmones.
Aukščiausioji Taryba pritaria Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus prašymui atleisti jį iš Lietuvos Vyriausybės vadovo pareigų. Pranešame jums, kad to padaryti nėra galimybės dėl Sąjūdžio koalicijos frakcijų nedalyvavimo Aukščiausiosios Tarybos darbe. Mes dar kartą kviečiame parlamentinę Sąjūdžio koaliciją atsisakyti savo grupinių interesų, grįžti į posėdžių salę ir dirbti kartu. Sąjūdžio koalicijos frakcijoms ii toliau nedalyvaujant parlamento darbe, Vyriausybės vadovo problema liks neišspręsta ir atsakomybė už situaciją Lietuvoje ir tolesnę Ministro Pirmininko bei Vyriausybės veiklą teks tik parlamentinei Sąjūdžio koalicijai ii ją remiančioms politinėms jėgoms."
Pasirašo posėdžio pirmininkas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš dėl procedūros, o ne dėl to, ką dabar girdėjome.
PIRMININKAS. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Seniūne, prašome patikslinti, nes ta visa diskusija apie Vyriausybę bus nevisiškai pilnavertė, kol jos neišgirs premjeras. Ar jis tikrai buvo kviestas į posėdį ir ar yra kokie nors atsisakymo jame dalyvauti motyvai? Aš tiesiog neišgirdau tų motyvų.
PIRMININKAS. Aš galiu pakartot. Taip, jisai žinojo, buvo kviestas ir pasakė, kad 12 val. negalės būti, o galės būti tiktai 15 val. Kadangi mes rinksimės, nors pertrauka ir trumpesnė, 15 val., štai tada ir galutinai nuspręsim.
B. V.RUPEIKA. Tai gal jam kas nors perduos, ką mes kalbėjom.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Diskusija dėl Vyriausybės įvyko, pareiškimai padaryti. Ir labai siūlyčiau užbaigti šitą klausimą, nes balsuojančių deputatų nėra. Laikyti, kad klausimas baigtas, kad atsakomybė perduota tiems, kas ją turi, kas ją nori turėti, ir daugiau negrįžti prie šito dalyko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate, bet aš manau, kad vis dėlto dėl kreipimosi mes turim susitarti. Gal kas turės kokių pastabų ar ką. Manau, kad mes popiet turėsim dar kalbėt. (Balsai salėje) Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad kreipimasis labai tikslus. Labai trumpas. Ir man atrodo, kad mes galime dėl jo balsuoti neatidėliodami.
PIRMININKAS. Žinoma, aš galėčiau pasiūlyti, jeigu nėra prieštaravimų, jeigu gerbiamieji deputatai, ne tiktai siūlymo autoriai neturi kokių pastabų ar siūlymų, kaip tobulinti ar ką daugiau daryti.
BALSAI IŠ SALĖS. Priimam.
PIRMININKAS. Aš dar kartą kartoju: man atrodo, būtų galima šitai padaryti ir 15 val.
BALSAS IŠ SALĖS. Priimam dabar.
PIRMININKAS. Vis dėlto gal šiek tiek pamąstykim. Tinka?
BALSAS IŠ SALĖS. Priimam dabar.
PIRMININKAS. Tai štai dar kai kurie nori kalbėt, bet kad dabar pertrauka. Gerbiamas Pangoni, paskutinis žodis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad dabar, šios pertraukos metu, reikėtų šį kreipimąsi duoti susipažinti ir tos koalicijos, kuri posėdžiauja balkone, nariams. Manyčiau, kad 15 val. jie turbūt sugrįš į salę ir galėsim jau spręsti visus klausimus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tamstos pasiūlymas priimamas. Posėdis baigiamas. Kitas posėdis 15 val.