1992 m. gegužės 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame vakarinį plenarinį posėdį. Ar frakcijos, komisijos per pietų pertrauką kalbėjo priešlaikinių rinkimų surengimo klausimu? Ar bus dabar teikiamas toliau projektas dėl rinkimų surengimo? Aš siūlau apibrėžti laiką, kadangi darbotvarkėje taip tiksliai nebuvo numatyta. Siūlyčiau ne ilgiau kaip iki 15.30. Pakankamai daug laiko, tuo labiau kad priešpiet jau diskutavome, skyrėme gal 20-30 minučių. Sutinkat, kad 15.30 pereitume prie kitų darbotvarkės klausimų? O dabar būtų pirmalaikių rinkimų surengimo klausimu. Ar yra pasiekti kokie nors susitarimai tarp frakcijų? Deputatas M.Treinys. Aišku. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš primenu, kad mes prašėme posėdžio pertraukos, dabar buvo pietų pertrauka, juk nebuvo pertraukos. (Balsai salėje) Nesutinkat, nereikia. Bet mes frakcijos vardu norime prasyti posėdžio pertraukos.
PIRMININKAS. Tai gerai, aš manau, jeigu čia niekas nesuinteresuotas svarstyti šitą klausimą, tai atidėkim, nesvarstykim, didelio entuziazmo niekas nerodo. Sutinkat, kad dabar nesvarstome šito klausimo? Gerai. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėjau dalyvauti, jeigu įvyktų svarstymas, diskusijoje. O ne... Dabar jau jūs spręskit, kaip išeiti iš padėties.
PIRMININKAS. Tada aš sprendžiu, kaip sakoma, voliuntaristiškai nesvarstome šito klausimo. Šito klausimo pertrauka, kurios prašo deputatas S.Malkevičius, nefiksuojama. Nes, kaip žinoma, galima skelbti dvi pertraukas. Aš nefiksuoju, kad čia yra pertrauka, tiesiog mes nepradedame dabar to klausimo svarstyti. Gerai. (Balsai salėje) Ne, tai jūs pasiliekat galimybę tos pertraukos prašyti tada, kai svarstysime, o dabar šiame posėdyje net nepradedame svarstyti to klausimo ir nefiksuojame to, kad Jungtinė Sąjūdžio frakcija būtų paprašiusi pertraukos. To nefiksuojam, jums lieka šita galimybė ateity.
A.DEGUTIS. Aš siūlyčiau tik dėl to pradėti svarstyti, kad vis dėlto vieną pertrauką jie išnaudotų ir nebūtų paskui dar trijų tuo pačiu klausimu.
PIRMININKAS. Ne. Galimos tik dvi pertraukos.
A.DEGUTIS. Tai tuo labiau. Jeigu dabar fiksuojam pertrauką, bet pradėję svarstymą... ir paskui galėsim...
PIRMININKAS. Gerai, aš nematau, kas čia galėtų dabar pateikinėt ir kas čia svarstytų. Deputatas J.Tamulis dėl procedūros ar...
J.TAMULIS. Aš nežinau. Man irgi kelia daugybę abejonių tokie sprendimai, nes man iš kolegų elgesio panašu, kad jau yra užsiimama pačia tikriausia destrukcija, bent bandoma užsiimti. Štai pasiliekama galimybė pasiimti dar vieną pertrauką, po to dar vieną. Galbūt to nereikėtų daryti. Pertrauką jie gavo, kaip jos reikalavo. Jie ją turėjo.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyt, kad aš nefiksavau pertraukos dar niekada. Pertrauka nebuvo fiksuota.
J.TAMULIS. Gerai, tokiu atveju taip privaloma tvarka šitas klausimas pirmasis įtraukiamas ketvirtadienio darbotvarkėn.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka?
J.TAMULIS. Siūlau tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Žodžiu, kad būtų pradėtas svarstymas iki 11 val. Ar kas nors prieštarauja dėl to, kad ketvirtadienį būtų rytą iki 11 val. pradėtas svarstyti pirmalaikių rinkimų klausimas, t.y. nutarimų dėl pirmalaikių rinkimų surengimo klausimas. Neprieštaraujat dėl to? Noriu paklausti, ar yra prieštaraujančių dėl šito, kad ketvirtadienį rytą iki 11 val. pradedami svarstyti šitie nutarimai. (Balsai salėje) Na, tai aš prašau klausytis. Dėl pirmalaikių rinkimų surengimo nutarimai, kad būtų svarstomi ketvirtadienį rytą. Deputatas A.Patackas, matyt, prieštarauja.
A.V. PATACKAS. Ne, aš norėjau replikos.
PIRMININKAS. Tai aš klausiu, ar galiu fiksuoti, kad įrašome į ketvirtadienio darbotvarkę rytą prieš 11 val.
Sutarta. Deputatas S.Malkevičius repliką.
Atsiprašau, deputatas A.Patackas.
A. V.PATACKAS. Destrukcijos ženklas iš kairiosios pusės buvo ,,Lietuvos aido" klausimo svarstymas. Tai buvo pirmas rimtas... V.Landsbergis prašė kelių dalykų moratoriumo. Laikome, kad ,,Lietuvos aido" klausimo svarstymas yra iššūkis, rodantis, kad kita pusė jokių kompromisų nenori. Tiktai nori padaryti taip, kad įtvirtintų savo persvarą. Todėl bet koks kaltinimas destrukcija yra grąžinamas atgal. Ne mes ją pradėjom.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas J.Beinortas ir pereisime prie kitų darbotvarkės klausimų.
J.BEINORTAS. Man atrodo, kad mes, kolegos, turėtume vengti tokių metodų kalbėdami, kad jie primetė, ten jie daro. Mūsų visų yra bendras reikalas Aukščiausiosios Tarybos susiklausymas ir produktyvumas. Šiandien rytą buvo pasiūlyta apsieiti be politinių ir politizuotų klausimų brukimo į pirmuosius. Buvo siūlyta išspręsti ir, atrodo, buvo pradėta dalykiškai spręsti tuos klausimus, kuriuos yra paruošusios komisijos, ir vienas iš jų, sakyčiau, visai pribrendęs buvo užbaigtas, ir daugiau tokių klausimų šios savaitės darbotvarkėje yra. Tačiau aš bijau, kad mūsų kolegos neišgirdo paties prašymo motyvo. Prašymo motyvo. Mes turime neilgą laiką iki birželio 14 d., mes turime vieną bendrą uždavinį, kurį, kiek aš supratau, visos frakcijos prisiimam, kad jį turim padaryti rimtai, žmoniškai. Ir visiškai nėra reikalo dirbtinai ieškoti konfrontacijos. Kaip tai atsitiko, tarkim, Tautos pažangos frakcijos iniciatyva. Jeigu tokia iniciatyva bus ir toliau, tai Aukščiausiosios Tarybos šita sesija virs protokolinių nutarimų priėmimo arena. Iš viso šito nieko gero neišeis ir apie tai sužinos visi Lietuvos žmonės daug geriau, negu kad mes čia galvojame. Aš manau, kad mes šiandien neturim kitos išeities, kaip atidėti klausimą dėl pirmalaikių rinkimų paskelbimo svarstymo ketvirtadieniui. Tačiau mums neaišku, kada gi bus gautas atsakymas į mūsų tiesioginį klausimą, ar galima susilaikyti nuo politinių ir politizuotų klausimų eskalacijos. Jeigu negalima susilaikyti, tai mūsų frakcijos, mūsų trys frakcijos, negalės palaikyti tos destrukcijos ir šito propagandinio šou, kuris buvo daromas ketvirtadienį arba antradienį. Pasilieka sau teisę elgtis taip, kaip jos mano reikalinga.
Protokolinio nutarimo “ Dėl Lietuvos radijo ir televizijos valdybos darbo įvertinimo išvadų “ projekto svarstymas
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad deputatai dabar turėtų susikaupti. Pasakysiu, kad Komercinių bankų įstatymo negalime šiandien svarstyti, negali pranešėjas ponas V.Baldišis. Kitas darbotvarkės klausimas yra nutarimų dėl laikinosios deputatų komisijos Lietuvos radijo ir televizijos valdybos ir direkcijos darbui įvertinti išvadų projektai. Šiandien mes jau galime balsuoti dėl šių projektų arba bent santykine balsų dauguma pasirinkti kurį nors variantą ir jį patobulinę galėtume ateityje priimti. Nežinau, ar autoriai deputatai S.Šaltenis ir V.Kvietkauskas galėtų kuris nors pateikti šiuos projektus. Ką gi, nė vieno iš šių dviejų deputatų nėra. Deputato V.Kačinsko buvo toks tarpinis projektas, kuris kadaise buvo iš principo realizuotas, atidėtas problemos sprendimas, gal jūs turite ką pasakyt šiandien. Prašau.
V.KAČINSKAS. Pasiūlyto mūsų frakcijos nutarimo esmė buvo ta, kad atiduotume Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai apsvarstyti dabar galiojantį televizijos, radijo statutą, pateikti to statuto pakeitimus, kuriuos manom esant reikalingus keičiant tą struktūrą arba nekeičiant tos struktūros, kuri yra dabar, ir tai padaryti paprasčiausiai sulaukiant specialistų ir kitų suinteresuotų žmonių sprendimo. Aš manyčiau, kad tas frakcijos pasiūlytas nutarimas galioja ir jis turėtų būti teikiamas balsuoti kartu su kitais dviem, nors jis yra tų dviejų lyg ir viduriukas.
PIRMININKAS. Taip, kaip aš suprantu, jis iš esmės yra tikrai protokolinio pobūdžio. Kadangi tai yra pavedimas mūsų vidinei institucijai, t.y. Švietimo, mokslo ir kultūros nuolatinei komisijai. Tačiau dabar reiktų ten keisti terminus nurodant, iki kada tai būtų galima daryti. Aš dar bijau vieno dalyko. Ar pasirodę salėje deputatai V.Kvietkauskas ir S.Šaltenis neužprotestuos, kad štai yra atidėtas jų klausimo svarstymas tokiu būdu. (Balsai salėje) Gerai, gerbiamas Kačinskai, tada prašau pakartoti formuluotę to nutarimo, kuris buvo išdalytas visiems deputatams ir kuri galėtume priimti kaip protokolinį nutarimą. Prašom į tribūną.
V.KAČINSKAS. Tas nutarimas yra iš dviejų punktų, jeigu leisit, kadangi jūs visi, ko gero, nebeturit, jisai yra gana seniai išdalytas, aš labai greitai perskaitysiu ir bus galima už jį balsuoti. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos Lietuvos radijo ir televizijos darbui ištirti išvadoms." Kaip jūs žinote, išvados buvo pasirašytos visų komisijos narių, tiek teikusių vieną projektą, tiek teikusių kitą nutarimo projektą. ,,2 punktas. Pavesti Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos Lietuvos radijo ir televizijos darbui ištirti išvadas iki 1992 m." (buvo sena data gegužės 15 d., aš norėčiau paklausti komisijos pirmininko, ar užtektų laiko, sakykim, iki birželio 15 dienos pakeisti tą datą, ir tada galėtume pakeisti) ,,birželio 15 d. parengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai radijo, televizijos statuto pataisas."
PIRMININKAS. Pirmas klausimas buvo tas, kurį pateikė ponas V.Kačinskas. Ar gerbiamasis G.Ilgūnas mano, kad iki birželio 15 d. bus galima parengti pataisų projektą. Vėlesnė data reikalinga.
V.KAČINSKAS.. Ilgiausias terminas, kadangi, kaip jūs žinote, ar bus sesija pratęsta, ar nebus pratęsta, o vis tiek mes planuot negalime, kol nėra priimtas mūsų sprendimas. Taigi iki birželio 20 d., ne ilgiau.
PIRMININKAS. Gerai, deputate Ilgūnai, prašom.
S.G.ILGŪNAS. Kadangi labai daug jau yra komisijos programoje numatyta darbo, siūlau iki birželio 30 d.
PIRMININKAS. Tačiau jeigu tai bus Aukščiausiosios Tarybos nurodymas jums, tai jūs jį pirmiausia turėsite vykdyti.
S.G.ILGŪNAS. Taip, tačiau yra ir kitų Aukščiausiosios Tarybos nurodymų, pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų statutų peržiūrėjimas.
V.KAČINSKAS. Gerai, ačiū. Aš, kaip projekto vienas iš autorių, siūlyčiau, kad liktų birželio 20 diena.
PIRMININKAS. Kompromisas tikrai 25 d., aritmetinis kompromisas.
V.KAČINSKAS. Gerai, tinka.
A.SAKALAS. Ar galima dar paklausti?
PIRMININKAS. Iki švento Jono.
A.SAKALAS. Paklausti dar būtų galima?
PIRMININKAS. Gerai, deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pone Kačinskai, dėl 1 punkto pritarti išvadoms. Kurias išvadas jūs turite galvoje? Ten buvo ir V.Kvietkausko, ir...
V.KAČINSKAS. Aš noriu jums priminti, kad išvados buvo pasirašytos visų komisijos narių ir išvados buvo bendros.
.A.SAKALAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ar reikia balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo? Niekas nereikalauja. Tokiu būdu protokolinis nutarimas yra priimtas. Šis darbotvarkės klausimas yra išspręstas, tiksliau, laikinai išspręstas. Rytiniame posėdyje buvome sutarę, kad įrašytas į darbotvarkę klausimas dėl Ministro Pirmininko pareiškimo nutarimo, dėl Ministro Pirmininko pareiškimo projektas bus svarstomas trečią valandą, truputį vėluojame, 17 minučių. Prašom, gerbiamas Antanavičiau.
Deputato K.Antanavičiaus teikiamo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko pareiškimo svarstymas
K.ANTANAVIČIUS. Tenka labai apgailestauti, kad nėra pono G.Vagnoriaus. Mano žiniomis, seniūnas kreipėsi, kvietė atvykti, tačiau neatvyko.
PIRMININKAS. Truputį patikslinsiu, aš personaliai nesikreipiau, tačiau manau, kad skambino Vyriausybės atstovai darbui parlamente. Jie skambino, toks yra faktas.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi, matyt, kad galėčiau tiktai dar papildomai pasakyti, kad paskutinės žinios apie Lietuvos Respublikos mokėjimo deficitą, įsiskolinimus auga nuolatos. Dabar yra 5 mlrd. 878 mln. 094 tūkst. 63 rubliai, tiksliau sakau, o balandžio 30 d. buvo maždaug 4 mlrd. Taigi per tuos dar beveik du milijardai priaugo. Na, norėčiau dar pažymėti, kad Vyriausybė jau pati suprato, kad reikės, matyt, užleisti postą, todėl išleido savo nutarimą, kad apsirūpintų iki gilios senatvės visa kuo. Nutarimas gegužės 20 d. Nr.365, na, kurį pasiūlėm šiandien į darbotvarkę, jūs įtraukėt, gerbiamieji, ketvirtadieniui, jį atšaukti. Norėčiau ir jus pradžiuginti, kokia dosni ta Vyriausybė. Aš manau, kad gal jūs ir nebalsuosit, kad ją atstatydintumėt, nes ir deputatams, ir Vyriausybei, ir buvusiems ministrų pavaduotojams labai tiesiog gražiai viskas išspręsta. Aš jūsų dėmesiui susiradau ir nutarimą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1990 m. kovo 7 d. Nr.374. Na, šitos Vyriausybės užmojai, be abejo, yra kur kas platesni, kur kas didesni, tiesiog nesulyginami. Kur ten! Buvo numatyta, kad dviejų mėnesių dydžio vienkartinę pašalpą, o darbuotojams, pradėjusiems dirbti kaimo vietovėse, trijų mėnesinių atlyginimų dydžio vienkartinę pašalpą, kai išeina iš valdžios. Ir išmokėti išeinantiems į pensiją darbuotojams trijų mėnesių atlyginimo dydžio vienkartinę pašalpą. Šičia gi eina taip, lyg mes būtume karališka valstybė. Baigus perduoti pareigas išmokama 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, na, visiems atleistiems. Dėl bet kokios priežasties, gerai dirbusiems, blogai, bendradarbiavusiems su KGB ar dar kokiems, nesvarbu, jokios reikšmės priežastis neturi. Atleistiems asmenims sutikus jiems suteikiamas kitas ne mažiau apmokamas darbas valstybinėse įmonėse. Įdomu, iš kur tiek daug tų darbų valstybinėse įmonėse galėtų atsirasti. O nesant tokios galimybės arba kai nurodyti asmenys įsidarbina savarankiškai, dvejus metus nuo atleidimo dienos mokamos kas mėnesį 50% jo vidutinio mėnesinio indeksuoto darbo užmokesčio dydžio pašalpos. Ir taip toliau. Be to, jūs žinot dėl pinigų nepabaigiamo švaistymo, valiutos fondo sąmatos iki šio laiko taip ir nėra. Vakar teko kalbėti su valstybiniu banku. Valstybinis bankas yra prievartaujamas išdavinėti valiutą — dolerius ir markes. Jokios sąmatos nėra, jokio pateisinamo dokumento nėra. Na, galėčiau pažymėti, kad tas pinigų švaistymas tiesiog niekuo nepateisinamas, niekaip neleistinas. Bet, aš manau, apie tai jau ir nebedera kalbėti. Teks naujai Vyriausybei atšaukinėti daugelį daugelį tų neteisėtų potvarkių. Tik gaila, kad bus pavėluota, o pinigai gali būti išleisti ir prarasti, nebus iš ko paimti. O tie, kurie dabar taip švaisto, neturės kaip grąžinti. Taigi teikiu jūsų dėmesiui nutarimo projektą dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareiškimo.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus pareiškimą apie jo atsistatydinimą ir Vyriausybės įgaliojimų grąžinimą, nutaria: priimti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus ir Vyriausybės atsistatydinimą nuo 1992 m. gegužės 28 d." (Nuo gegužės 28 d. Taip jis ir prašė.) ,,Pavesti Lietuvos Respublikos ministrui..." (Norėčiau, kad tamstos deputatai spręstumėt, kokiam ministrui. Aš siūlyčiau ekonomikos ministrui Albertui Šimėnui, bet čia jau jūsų nuomonė, kuris iš ministrų geriausiai galėtų eiti.) ,,Pavesti Lietuvos Respublikos ministrui laikinai eiti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas, kol Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba sudarys naują Lietuvos Respublikos Vyriausybę." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ponas Antanavičiau, ar jūs vis dėlto nemanote, kad mes turėtume sulaukti Ministro Pirmininko, išklausyti jo atsistatydinimo detalesnius motyvus ir tada priimti šitą nutarimą?
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad situacija yra tokia ir taip akivaizdžiai demonstruojama panieka Aukščiausiajai Tarybai. Man rodos, pasaulis nėra matęs, kad šitaip Ministrų Taryba nesiskaitytų su išrinktu Lietuvos žmonių parlamentu. Kol kas dar esam atstovai Lietuvos žmonių, esam išrinkti, ir todėl privalu ateiti. O ponas G.Vagnorius galės ateiti 28-ąją. Jeigu turės ką nors pasakyti, galės pasakyti. Niekas šituo neabejoja. Juk ir bet kuris teismas, teisininkai paliudys, po trečio kvietimo sprendžia už akių. O kvietimų buvo turbūt net ne trys, o daugiau. Taigi manau, kad mes privalom spręsti.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti štai kokią galimą teisinę koliziją ir nenoriu toliau diskutuoti. Jeigu jūs matysit taip pat tą teisinę koliziją, siūlyčiau pasvarstyti. Jeigu mes priimtume, pavyzdžiui, šiandien tokį nutarimą, kad Ministras Pirmininkas ponas G.Vagnorius netenka premjero įgaliojimų nuo gegužės 28 d., tai reiškia, kad 28 dieną nulis nulis valandų jis jau nebebus premjeras ir 28 d. jis turės ateiti čia kaip eilinis darbuotojas. Aš taip suprantu. Tai tada turėtų būti jūsų atskiras nutarimas dėl visų Vyriausybės narių, kurie yra deputatai, įgaliojimų atstatymo. Deputatinių įgaliojimų atstatymo. Nes dabar susidarys štai ta vadinamoji teisinė kolizija, kai jie pagal jūsų nutarimą nebeteks nuo 28 d. nulis nulis valandų Vyriausybės narių postų ir taps eiliniais deputatais. Tačiau jūs nesiūlote kito dalyko, tai yra grąžinti jiems deputatų statusą. Gerai, jeigu galite, paaiškinkite man tą neaiškumą.
K.ANTANAVIČIUS. Pirmiausia jokios kolizijos nėra, nes yra pasiūlyta ministrui, aš siūliau Albertui Šimėnui, eiti pareigas. Vyriausybė automatiškai, kai Vyriausybės pirmininkas atsistatydina arba nušalinamas, visa netenka įgaliojimų. Tačiau atstatinėti deputatų įgaliojimus nėra jokios prasmės, nes neaišku, ką laikinai einantis kokius ministrus pasiliks. Matyt, kad pasiliks beveik visus. Tai jie visi ir liks ministrai. Taigi čia jokios nėra kolizijos ir problemos. Kai jie jau nebebus ministrai, tada reikės siūlyti tai, ką jūs siūlote. O dabar gal ir poną G.Vagnorių pasiliks.
PIRMININKAS. Ponas Č.Juršėnas man sako, kad laikinai einantys ministrų pareigas taip pat negali būti deputatai pagal Reglamentą. Nors aš čia nežinau, ar galima būtų šitaip lengvai traktuoti. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Kadangi pranešėjas be reikalo paminėjo mūsų frakcijos nario Alberto Šimėno pavardę, prašyčiau šio klausimo svarstymo padaryti pertrauką.
PIRMININKAS. Šio klausimo svarstymo, ne posėdžio, taip? Kokios trukmės pertrauka? Valandos? Atidėti artimiausiam posėdžiui? (Balsai salėje) Gerai, tai ir reaguoju į jūsų tą pasiūlymą. Jau galima turbūt fiksuoti, kad klausimo svarstymas yra atidedamas artimiausiam Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui, taip? Jūs tą turite omeny? Deputatas J.Tamulis dėl procedūros.
J. TAMULIS. Aš manau, bent taip supratau, kad niekas nesiūlo priimti šito nutarimo šiandieną.
PIRMININKAS. Tuo labiau kad negalime priimti.
J. TAMULIS. Ir aš manau, kad mes jo negalime priimti. Ministro Pirmininko pozicija privalo būti išklausyta. Bet aš norėčiau, kad tiek ponas seniūnas, tiek galbūt Prezidiumas imtųsi priemonių, kad vis dėlto vieną gražią dieną Aukščiausiosios Tarybos pakviestas Ministras Pirmininkas atvyktų į posėdį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš jau kelioliktą kartą girdžiu kalbas apie tai, kad, pone seniūne, prašau imtis to ir to. Na, suteikit įgaliojimus, tada galima kalbėti. Kodėl čia man yra replikuojama ir aš kartais prokuroro tonu esu apkaltinamas, kad ko nors nepadarau. Jūs puikiai žinot. Ne, šiuo atveju nekaltinate. Deputatas J.Pangonis. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gaila, šiandien aš maniau, kad mes galėjome pasakyti visus argumentus ir už, ir prieš, kad ketvirtadienį liktų tik balsavimas, nes gerbiamasis K.Antanavičius paminėjo antraeilius, trečiaeilius dalykus pristatydamas šį nutarimą. Tikrai, visiškai paviršutiniai, taip sakant, klodai paminėti, kiek prikenkė dabartinės Vyriausybės pozicija per paskutinį pusmetį Lietuvos valstybei. Ekonomikos situacija, pramonės situacija, prekybos deficitas Rusijoje, tiesa, jis jau buvo paminėtas, visi kiti dalykai neleidžia mums delsti. Kiekvieną dieną, kol dėl politinių sumetimų, dėl to, kad būtų įrodyta, kad Lietuvai reikalinga stipri ranka, griaunama Lietuvos valstybė, tai tas atidėjimas dviem paroms dar toliau stumia mus į duobę ir mes negalime nieko spręsti. Labai gaila. O aš manau, kai mes priimsim Vyriausybės atsistatydinimą, reikalinga speciali tardymo komisija, kad išsiaiškintų Vyriausybės veiklos niuansus visose srityse, kokias pasekmes turėjo Vyriausybės paskutinio pusmečio veikla Lietuvos pramonei, Lietuvos ekonomikai, Lietuvos nepriklausomybei.
PIRMININKAS. Gerai, taigi siūlau baigti šio klausimo svarstymą, kadangi jau galioja siūlymas atidėti klausimo svarstymą iki artimiausio Aukščiausiosios Tarybos posėdžio. Galima registruotis, nors nežinau, ar tai prasminga, nes dabar balsuoti lyg ir nereiks. Registracija prasidėjo.
Salėje — 66 deputatai. Dabar mūsų darbotvarkėje yra nutarimo dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių... atsiprašau, praleidau vieną klausimą. Jūs savo pavardę ištrynėte. Aš maniau, kad nebepageidaujate. Deputatas K.Antanavičius dar dėl posėdžio tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, dėl to, kad būtų paskelbtas išankstinis balsavimas ketvirtadienį, kad svarstymas ir balsavimas. (Balsai salėje) Na, nereikia aiškinti, nereikia aiškinti. Ketvirtadienį, kad būtų svarstymas ir balsavimas.
PIRMININKAS. Žodžiu, aš noriu pasakyti, kad yra atidedama ketvirtadieniui. Tai yra tas, kas šiandien buvo įrašyta į darbotvarkę. Šiandien buvo darbotvarkėje numatytas svarstymas ir balsavimas. Todėl, kai deputatas V.Kačinskas pareiškė frakcijos poziciją, tai būtent atidedamas ne kas kita, o svarstymas ir balsavimas, kadangi šios dienos darbotvarkėje buvo svarstymas ir balsavimas. Jeigu būtų buvęs kvorumas, matyt, būtų buvę reikalaujama balsuoti. Taigi aš fiksuoju, kad tai bus iš anksto skelbtas balsavimas. Gerai. Kitas darbotvarkės klausimas... Dėl vedimo tvarkos deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis seniūne, aš negirdėjau, kokiu būdu buvo apsvarstytas nutarimas dėl televizijos ir radijo darbo. Tačiau nebuvo nė vieno iš pranešėjų. Tai vienas dalykas. Be to, tas darbotvarkės klausimas skamba taip: Dėl laikinosios deputatų komisijos Lietuvos radijo ir televizijos valdybos ir direkcijos darbui įvertinti išvadų projektai. Nė vieno projektų išvadų nebuvo čia pateikta. Buvo pateiktas dviejų deputatų, kurie neįeina į tą komisiją, projektas. O tie projektai, apie kuriuos kalbama darbotvarkėje, nebuvo pateikti. Aš nemanau, kad jūs turėjote kokią nors teisę svarstyti šitą klausimą.
PIRMININKAS. Be jokios abejonės, aš turėjau šitą teisę, kadangi dabar buvo pateiktas V.Kačinsko protokolinis nutarimas. Jie į darbotvarkę nerašomi, ir tas protokolinis nutarimas priimtas. Buvo galima susilaikyti ir nepriimti šito klausimo, tačiau salėje nebuvo nei deputato S.Šaltenio, nei jūsų, gerbiamas Kvietkauskai. Kas gi mums liko daryti?
V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis Gentvilai, šitas klausimas buvo svarstomas ne tuo laiku, kada buvo numatytas darbotvarkėje. Tai mus atleidžia nuo pareigų šiuo atveju su deputatu S.Šalteniu būti kiekvieną akimirką salėje ir laukti. Tuo labiau kad prieš svarstant tą klausimą, dar buvo du klausimai, kurie turėjo jau būti apsvarstyti. Jeigu mes pavėlavome dešimt minučių, tai nereiškia, kad galima atmesti iš viso mūsų visos komisijos darbą. Aš norėčiau jūsų paklausti, ką reiškia protokolinis nutarimas? Ar tai, kad tie projektai, kurie dar yra pateikti, nebebus svarstomi iš viso?
PIRMININKAS. Ne, tai nereiškia šito. Aš bijojau, kad jūs, atėję ar vienas, ar kitas ir pavėlavę, teiksite pretenzijas. Taip ir atsitiko. Tačiau aš noriu pasakyti, kad tuo protokoliniu nutarimu pritariama jūsų išvadoms, nekalbama nei apie vieną, nei apie antrą konkurentų nutarimą, o tik pritariama bendroms išvadoms. Ir pavedama Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai rengti statuto pakeitimus, pataisas. Per tą laiką niekas nedraudžia svarstyti nutarimų. Statuto pataisos yra kitas dalykas. O svarstyti jūsų ar pono S.Šaltenio parengtus nutarimų projektus yra kitas reikalas.
V.KVIETKAUSKAS. Puiku.
PIRMININKAS. Nors deputatas V.Kvietkauskas, žinoma, kitaip tą dvasią supranta ir jau prieš mėnesį kitaip siūlė, teisiškai nedraudžiama priimti tuos nutarimus, nesuvaržoma.
V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis seniūne, vadinasi, mes šiandien šitų klausimų dar nesvarstome. Tiesiog radęs tarpą deputatas V.Kačinskas pateikė savo projektą ir tuo viskas baigėsi.
PIRMININKAS. Tuo laiku, kai buvo numatytas svarstymas. Supraskit, jūs neverskit kaltės ant manęs. Kodėl aš čia turiu sėdėti ir nežinoti, kas kada turi būti svarstoma, o pranešėjai nesijaudina.
V.KVIETKAUSKAS, Gerbiamasis posėdžio vedėjau, jūs tam ir esate, kad apgalvotumėte visas aplinkybes.
PIRMININKAS. Be abejo, aš negaliu numatyti tokios aplinkybės, kada V.Kvietkauskas baigs valgyti. Gerai, nutarimas dėl referendumo paskelbimo. Vietoj jo, kaip aš suprantu, deputatas K.Lapinskas teikia nutarimo projektą dėl konstitucinio referendumo vykdymo sustabdymo, taip? Prašom į tribūną.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji deputatai! Kaip žinote, dėl tam tikrų politinių aplinkybių Aukščiausioji Taryba buvo priversta priimti nutarimus dėl konstitucinio referendumo organizavimo. Pagrindinė priežastis tokiems nutarimams priimti buvo skubaus referendumo dėl prezidento institucijos su ypač plačiais prezidento įgaliojimais organizavimas gegužės 23-iąją dieną. Mes privalėjome Lietuvos piliečiams duoti galimybę pasirinkti tam tikrą alternatyvą, kokiu būdu eiti prie prezidento institucijos atkūrimo ar eiti štai tokiu forsuotu keliu atkuriant prezidento instituciją su labai plačiais prezidento įgaliojimais, ar eiti normaliu konstitucinės raidos keliu? Štai ta priežastis, dėl ko Aukščiausioji Taryba priėmė protokolinius nutarimus dėl konstitucinio referendumo organizavimo.
Šiandieną šitos priežastys atkrito savaime, atkrito dėl Lietuvos žmonių pasirinkimo, mes manome, iš šitų dviejų galimybių... Todėl šiandieną siūlome Aukščiausiajai Tarybai priimti nutarimą dėl konstitucinio referendumo vykdymo sustabdymo. Nutarimas yra nedidelis. Preambulėje konstatuojami tam tikri faktai, politinės aplinkybės, vertinimai ir po to du punktai. Aš supažindinsiu su nutarimo turiniu.
,,Siekiant įveikti visuomenės supriešinimą beieškant būdų sutarimui Aukščiausiojoje Taryboje, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos piliečiai 1992 m. gegužės 23 d. referendume nepritarė skubiam prezidento institucijos su ypač plačiais prezidento įgaliojimais atkūrimui, vertinant tai kaip visuomenės pritarimą Sąjūdžio rinkiminėje programoje suformuluotai demokratinės parlamentinės respublikos valdymo formai, akcentuojant vėl atsiradusią galimybę tęsti demokratiškos Konstitucijos svarstymo bei priėmimo procesą pagal Aukščiausiosios Tarybos patvirtintus Lietuvos Respublikos konstitucinės raidos nutarimus, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Sustabdyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 19 d. ir 1992 m. gegužės 21 d. protokolinių nutarimų dėl konstitucinio referendumo organizavimo 1992 m. birželio 14 d. vykdymą.
2. Konstatuoti, kad Aukščiausiosios Tarybos sprendimai dėl konstitucinio referendumo organizavimo priimti realizuojant deputatų iniciatyvos teisę yra neįgyvendinti, todėl potencialiai jie išsaugo juridinę galią ir prireikus galės būti realizuojami 1992 metais Aukščiausiosios Tarybos sprendimu."
Atsižvelgiant į tai, kad čia minėti Aukščiausiosios Tarybos nutarimai dėl referendumo organizavimo buvo priimti protokolinių nutarimų forma, manome, kad ir šitas nutarimas dėl konstitucinio referendumo vykdymo sustabdymo galėtų turėti taip pat protokolinio nutarimo formą. Tuo labiau kad šiuo atveju būtų ir paprastesnė priėmimo procedūra, mes sugaištume tam mažiau laiko. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Aš porą trumpų klausimų noriu jums pateikti. Nei viename, nei kitame čia išvardytame protokoliniame nutarime nebuvo formuluotės ,,konstitucinis referendumas". Jeigu gerai aš prisimenu. Vienas dalykas. Manau, reikėtų atspindėti tuos pavadinimus ar bent tą esmę, kokia buvo įdėta į turinį, arba pavadinimus tų dviejų protokolinių nutarimų. Viena pastaba. O antras klausimas. Trečiojoje pastraipoje, kur rašoma ,,pritariama Sąjūdžio rinkiminės programos", aš siūlyčiau įrašyti ,,Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio rinkiminėje programoje". Taip, tuo metu buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis ir tai buvo jo rinkiminė programa. Jeigu darome teisinį dokumentą, žiūrėkime būtent šitaip. Aš siūlau formalizuoti šituos dalykus tam, kad būtų visiškai tikslu.
K.LAPINSKAS. Aš tai vertinu kaip tam tikras redakcines pataisas, jos esmės nekeičia, su jomis galima sutikti, jeigu jos patikslina kai kuriuos...
PIRMININKAS. Dėl žodžių ,,konstitucinio referendumo" kaip jūs?
K.LAPINSKAS. Įprasta vadinti taip. Bet jeigu norime didesnio tikslumo... Nes nereikia vartoti to plataus pavadinimo.
PIRMININKAS. Tai gal taip trumpinkime ,,Dėl referendumo dėl Lietuvos Konstitucijos patvirtinimo". ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos patvirtinimo".
K.LAPINSKAS. Gerai. Priimtina.
PIRMININKAS. Nes toks yra pats protokolinio nutarimo turinys. ,,Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos patvirtinimo vykdymo sustabdymo". Taip skambės.
K.LAPINSKAS. Sutinku. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ir atitinkamai turi būti perredaguoti tada teksto 1 ir 2 straipsniai.
K.LAPINSKAS. 1 punktas.
PIRMININKAS. Ir 2 yra.
K.LAPINSKAS. Gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Ar kiti deputatai turi pastabų? Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Pirmiausia, be abejo, reikia padėkoti pranešėjui K.Lapinskui, kad šiuo atveju jis siūlo vieną iš išeičių, nes lyg ir buvome įklimpę su tais protokoliniais nutarimais. Šiuo atveju siūlomas jau ne protokolinis nutarimas, o teisinis Aukščiausiosios Tarybos aktas. Todėl norėčiau pasiteirauti, ar tikslinga rašyti 2 punkte, jog Šie protokoliniai nutarimai potencialiai išsaugo juridinę galią. Man štai šita formuluotė kelia abejonių. Nes mes nesame nė vienu teisiniu Aukščiausiosios Tarybos aktu apibrėžę, kas yra protokoliniai nutarimai, ar jie galioja vis dėlto ir visai visuomenei, ar tiktai sprendžiant mūsų vidaus darbo klausimus Aukščiausiojoje Taryboje, sakysime, organų formavimą ar ten įpareigojimų iškėlimą. Aš todėl siūlyčiau pagalvoti dėl šitos formuluotės, tuo labiau kad jūs toliau teigiate, jog prireikus jie turės vis dėlto būti realizuoti Aukščiausiosios Tarybos sprendimu.
Ne, aš dabar prašiau pranešėjo, kaip jis mano.
K.LAPINSKAS. Tai jūs žinote, kad šiuo atveju kalbam apie Referendumo įstatymą. Pagal Referendumo įstatymą reikalinga deputatų grupė pareiškė iniciatyvą dėl referendumo organizavimo ir štai šiai iniciatyvai realizuoti teko priimti protokolinius nutarimus. Dabar mes sustabdome šitų protokolinių nutarimų vykdymą ir kartu norime palikti juridinę galimybę, kad prireikus būtų galima vėl grįžti prie referendumo organizavimo neatsisakant tos pačios iniciatyvos teisės. Nes niekas negali tokios teisės anuliuoti. Nebent tiktai referendumo organizavimas reikštų, kad šita teisė jau yra įgyvendinta iki pabaigos. Tuo tarpu mes dabar negalime sakyti, kad šita teisė jau yra realizuota ir nebegali būti pakartotinai realizuojama.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš pritariu šio nutarimo projektui ir manau, kad tai ne protokolinis nutarimas, kaip jau buvo pabrėžta. Norėčiau tą pačią mintį pratęsti, dėl kurios dabar ką tik gerbiamasis K.Lapinskas diskutavo su gerbiamu deputatu L.Sabučiu. Vis dėlto tai yra 75 deputatų (septyniasdešimt penktas atsisakė referendumo, bet neatsisakė Konstitucijos), tai yra 75 deputatų nuomonė, kad ši Aukščiausioji Taryba, priėmusi Konstituciją ir reikalingus tai Konstitucijai įgyvendinti įstatymus, tarp jų ir Rinkimų įstatymą, paskelbtų rinkimus į Seimą. Šiandien rytą mes visą laiką girdėjom, jog 45 deputatams atrodo, kad jie yra daugiau negu 75. Tai paprasta matematika. Aš dėkoju gerbiamam seniūnui, kad jo ,,neišmušė iš kaliošo" tie išėję deputatai, kurie lemiamu momentu buvo balkone. Bet štai dėl 2 punkto. Vis dėlto jūsų nuomonę, gerbiamas Lapinskai, galbūt būtų galima aiškiau išgirsti. Mano galva, čia nereikėtų konstatuoti, kad anie protokoliniai nutarimai išsaugo juridinę galią, bet kaip tik konstatuoti, kad šis nutarimas neanuliuoja tų deputatų iniciatyvos skelbti referendumą. Pabrėžti, kad ši iniciatyva, šis nutarimas tos iniciatyvos neanuliuoja. Gal tai būtų daug aiškiau ir būsimiems balsuotojams, ir kitiems. Ačiū jums.
K.LAPINSKAS. Aš iš tiesų sutinku su jūsų šita mintimi. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi pasakyta deputatų valia dėl to konstitucinio referendumo ir šita deputatų valia yra dar nerealizuota.
PIRMININKAS. Jūs priimtumėte tokią redakciją, kokią maždaug siūlo deputatas R.Rudzys?
K.LAPINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas S.Razma. Jo pavardė buvo ištrinta, tai dabar jam žodis.
L.S.RAZMA. Gerbiamas Lapinskai, jūs keliate klausimą dėl konstitucinio referendumo nevykdymo, bet mane domina, koks likimas pateikimo referendumui klausimų dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Man atrodo, kad šio klausimo taip pat nereiktų kelti referendumu, kadangi mes esame nepriklausoma, suvereni valstybė ir jokios okupacinės kariuomenės buvimas neturi būti kvestionuojamas. Tą reikia padaryti diplomatiniais keliais, derybomis, bet negali būti išspręstas referendumu.
K.LAPINSKAS, Aš sutinku su jūsų nuomone, kad kariuomenės referendumas irgi yra gana problemiškas, bet aš nesu įgaliotas atstovauti tai deputatų grupei, kuri pareiškė iniciatyvą dėl kariuomenės referendumo organizavimo. Aš kalbu šiuo atveju tų deputatų, kurie pasirašė dėl konstitucinio referendumo organizavimo, vardu. Mes, kaip matote, be reikalo šitų akcijų nevykdome, kada atkrenta tam tikros politinės priežastys. Siūlome būtent to konstitucinio referendumo vykdymo sustabdymą.O manau, kad kariuomenės referendumo organizatoriai turėtų pagalvoti apie tai, ką jūs siūlote, ir pakartotinai įvertinti visas aplinkybes.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Aš vis dėlto norėčiau truputėlį paprieštaraut posėdžio pirmininkui, kuris teikė pasiūlymą, kad būtų pakeistas ,,Sąjūdžio" pavadinimas į ,,Persitvarkymo sąjūdis". Juk ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ne kartą savo kalbose yra pažymėjęs, kad Sąjūdis nėra nei pirmas, nei antras, nei trečias. Tai yra vienas galingas Lietuvos judėjimas, kuris ir savo deputatus rinko į šitą Aukščiausiąją Tarybą, kuris siūlė juos ir todėl išlaiko visas teisines pasekmes, ką jis yra pasiūlęs Lietuvos žmonėms pasirinkti. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad šitas pavadinimas būtų ,,Sąjūdžio".
PIRMININKAS. Aš visiškai nešneku, gerbiamasis Kačinskai, apie 1, 2 ar 3 Sąjūdį. (Balsai salėje) Gerbiamas Kačinskai, aš noriu jums atsakyt. Aš noriu pasakyti, kodėl reikalingas papildymas ,,Lietuvos persitvarkymo sąjūdis", kad nebūtų suprastas kaip blaivybės sąjūdis ar rezistencijos dalyvių sąjūdis. Aš tikrai nenoriu juokauti, tačiau sąjūdžių yra ne vienas. Aš nekalbu apie 1, 2 ar 3 Sąjūdį, o tik noriu formalizuot. Bet jeigu pranešėjas labai priešintųsi, tai aš, žinoma, atsiimčiau,
V.KAČINSKAS. Ne, tai užrašykim oficialų pavadinimą Lietuvos Sąjūdis. Dabar ta organizacija šitaip vadinasi oficialiai. Jos nariai mes esame.
K.LAPINSKAS. Na, čia jau lingvistiniai dalykai. Aš nematau problemos, čia ne esmė, ponai. Galim palikti ir gerbiamam seniūnui su sekretoriatu patikslint dokumentus ir padaryti būtinas redakcines pataisas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Mes šitą nutarimą priimsime kaip Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ar kaip protokolinį nutarimą?
K.LAPINSKAS. Aš manau, kad mes turėtume šiandieną priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl konstitucinio referendumo vykdymo sustabdymo. O pati forma? Jeigu įmanoma, priimkime eilinį, paprastą nutarimą, bet jeigu yra problemų, priimkime kad ir protokolinį nutarimą, kad vis dėlto šitas klausimas būtų išspręstas iki galo ir be reikalo nedirbtų rinkiminė komisija. Pagaliau ir Lietuvos žmonės turi žinoti mūsų deputatų požiūrį ir valią šiuo klausimu, konstitucinio referendumo klausimu.
PIRMININKAS. Aš truputį atsiprašau, Ponas Č.Juršėnas, nors nebuvo Sąjūdžio remiamas deputatas, bet nešiojasi kišenėje Sąjūdžio rinkiminę programą. Ten yra parašyta ,,Sąjūdžio rinkiminė programa", todėl aš atsiimčiau savo siūlymą dėl žodžių ,,Lietuvos persitvarkymo". Kadangi formaliai, pasirodo, vis dėlto buvo Sąjūdžio rinkiminė programa. Deputatas K.Antanavičius. Nėra. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Norėjau pasiteirauti, kaip gali išsaugoti ir ateity protokoliniai nutarimai juridinę galią, jeigu, mano nuomone, jie jos nebuvo įgiję. Tai buvo negaliojantys arba niekiniai protokoliniai nutarimai štai šituo klausimu. Parašai taip. Dėl parašų niekas neabejoja, gerbiamieji, bet štai Taryba nesugebėjo šitos deputatų teisės realizuoti. Dabar dar šnekėt, kad į priekį jie išsaugo juridinę galią... tą, kurios neturėjo. Kaip jūs pakomentuotumėt, gerbiamas Lapinskai?
K.LAP1NSKAS. Apie tai mes jau su jumis ginčijomės, gerbiamas kolega Juknevičiau. Jūs štai tokios nuomonės, aš esu kitokios nuomonės. Aukščiausioji Taryba irgi palaikė šiuo klausimu ne jūsų nuomonę, o mano nuomonę. Bet svarbiausia yra tai, kad dėl 2 punkto mes jau susitarėme, kad šiuo atveju mes fiksuosime deputatų valią dėl referendumo organizavimo, kad jinai išlaiko juridinę galią, nėra anuliuojama. Deputatų valia dėl konstitucinio referendumo organizavimo, nes ta valia nebuvo iki galo realizuota, su tuo jūs irgi sutinkate.
Z.JUKNEVIČIUS. Taip.
K.LAPINSKAS. Dėl to mes jau sutarėme.
PIRMININKAS. Gerai. Liko 3 deputatai, norintys pasisakyti ar paklausti. Gal tuo ir apsiribokime, nes vis dėlto siūlomas protokolinis nutarimas neturėtų užimti daug laiko. Deputatas Z.Balcevičius.
Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamas pirmininke, ar nereikėtų šį referendumą tiesiog atidėti vėlesniam laikui, kadangi vis tiek viskas yra daroma, kad ši Konstitucija, prie kurios dirbo Aukščiausiosios Tarybos komisija, mes ten dirbom, viskas daroma, kad jinai nebūtų priimta. Todėl gal reikėtų kalbėti apie atidėjimą. Nes be tautos pagalbos turbūt čia bus sunku apsieiti.
K.LAPINSKAS. Aš sutinku su jūsų vertinimu, kad atliekamas tam tikras destrukcinis darbas žlugdant Konstitucijos rengimo, svarstymo ir priėmimo galimybę. Su jūsų vertinimu aš visiškai sutinku, tačiau tokią galimybę organizuoti konstitucinį referendumą šitas nutarimas kaip tik ir fiksuoja, numato: 1 punktu mes sustabdome to referendumo organizavimo darbą, o 2 punktu išlaikome deputatų pareikštą valią, tos deputatų valios juridinę galią paliekame ir prireikus mes galėsime grįžti prie to klausimo. Prie šitos valios realizavimo.
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Aš siūlyčiau galbūt paremti pono L.Sabučio siūlymą, kad vis dėlto tai turėtų būti tikras nutarimas. Pakviesti likusius deputatus tą pat padaryti. Jie visą laiką priešinosi šiam referendumui, kad jie pademonstruotų dar kartą kartu su mumis, o mes įsipareigotume padėti jiems atšaukti arba kaip nors kitaip susitvarkyti su referendumu armijos išvedimo klausimu. Tai būtų vėl tikras nutarimas, o ne protokolinis.
PIRMININKAS. Ir deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS.. Aš pritariu deputato K.Lapinsko pasiūlymui dėl konstitucinio referendumo ir prašyčiau kariuomenės referendumo iniciatorių, kurių čia, deja, nėra salėje, tikrai pagalvoti ir pateikti savo pasiūlymus, ar tikrai reikalingas tas kariuomenės referendumas birželio 14 dieną.
PIRMININKAS. Gerai. Ar dar kalbame dėl šio protokolinio nutarimo? Gerbiamas Lapinskai, dėkoju jums. Paskui suteiksiu jums žodį perskaityti paskutinę redakciją. Deputatas L.Šepetys dar nori pasisakyt.
L.ŠEPETYS. Gerbiamas Lapinskai, ar nebūtų jums priimtinas toks pasiūlymas sustiprinti 2 punktą pateikto nutarimo. Ten priešpaskutinė eilutė, kad potencialiai jie, tai šie sprendimai, ir dar įterpti ,,bei deputatų iniciatyva". ,,Bei deputatų iniciatyva išsaugo juridinę galią". Kad užkirstume kelią bet kokiam suabejojimui dėl mūsų iniciatyvos. Gal pakartoti, kad tie sprendimai bei deputatų iniciatyva išlaiko savo juridinę galią ir ateity.
PIRMININKAS. Aišku.
K.LAPINSKAS. Ačiū už jūsų pasiūlymą, mes pasvarstysime.
PIRMININKAS. Pranešėjas nori dar patvarkyti dokumento tekstą ir prašo balsuoti vėliau, galbūt po pertraukos, kad galėtų redaguoti šitą projektą.
Dabar ta pačia proga leiskit man pasakyti tai, dėl ko aš jau prieš tai norėjau gauti garantijas. Protokolinis nutarimas dėl patalpų suteikimo Valstybinei geodezinei tarnybai. Mano, deputato B.Rupeikos ir Valstybinės geodezijos tarnybos viršininko pono Kumetaičio informacija buvo išdalyta deputatams apie apgailėtiną būklę tų patalpų, kurias turi Valstybinė geodezijos tarnyba. Šis nutarimo tekstas buvo jums išdalytas. Dabar aš perskaitysiu tai, kaip, mano manymu, turėtų skambėti šis protokolinis nutarimas.
,,Dėl patalpų suteikimo Valstybinei geodezijos tarnybai. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: pasiūlyti Vyriausybei kartu su Vilniaus miesto valdyba išspręsti patalpų suteikimo Valstybinei geodezijos tarnybai klausimą iki šių metų birželio 15 dienos."
Štai ir visas nutarimo tekstas. Kartu su Vilniaus miesto valdyba išspręsti patalpų suteikimo klausimą iki birželio 15 dienos. (Balsai salėje) Todėl, kad į Aukščiausiąją Tarybą kreipėsi Valstybinės geodezijos tarnybos darbuotojai ir mes su deputatu B.Rupeika, kaip deputatai, apžiūrėjom šitas patalpas ir manome, kad jos yra daugiau negu blogos. (Balsai salėje) Gerai, kas dabar, ar tai problema priimti ir pasiūlyti. Mes neįpareigojame, o pasiūlome, kad Vyriausybė spręstų tą klausimą. Gerai, ar reikia balsuoti dėl šio nutarimo? Niekas nereikalauja. Priimtas protokolinis nutarimas.
Dabar klausimas, kurį turėtų pateikti ponas G.Pukas. Nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių parengimo" projektas. Prašom, gerbiamasis Pukai.
G.PUKAS. Gerbiami deputatai, šis nutarimo projektas buvo pateiktas jums jau anksčiau, Užsienio reikalų komisija pateikė jį. Aš tik trumpai priminsiu kai kuriuos momentus. Keletas valstybių kreipėsi su pasiūlymu sudaryti tarptautines ekonomines sutartis, kurios yra nurodytos jums pateiktame projekte. Sutinkamai su Pagrindinio Įstatymo 100 straipsniu bei Vyriausybės įstatymo 2 straipsniu šias sutartis rengia Respublikos Vyriausybė. Tačiau Tarptautinių sutarčių įstatymas kalba apie procedūrinius klausimus, kad reikėtų gauti ir Aukščiausiosios Tarybos pavedimą šioms sutartims rengti. Todėl šis klausimas yra čia. Precedentas jau yra. Jūs jau priėmėte tokį sprendimą dėl sutarties dėl investicijų apsaugos ir jų skatinimo su Prancūzija, Todėl norėtume, kad ir kitoms sutartims būtų toks pavedimas. Po to, kai buvo nutarimo projektas pateiktas, pastabų jokių jūsų nustatyta tvarka nebuvo gauta.
PIRMININKAS. Aš neatkreipiau dėmesio, ar jūs paminėjot pačios Vyriausybės prašymą papildyti žodžiu ,,Rumunija".
G.PUKAS. Atsiprašau, nepaminėjau. Dar yra papildymas, buvo jau įteiktas.
PIRMININKAS. Ne, deputatams jis nebuvo dalytas, tiesiog aš jį buvau gavęs.
G.PUKAS. Taip, yra. Norime dar, kad būtų prijungta viena sutartis, kurią rengė Ekonomikos ministerija su Rumunija. B punktas.
PIRMININKAS. B punktas, po ,,Suomija" rašome ,,Rumunija". Gerai. Deputatai, matyt, dar nori paklausti. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Aš tik norėčiau paagituoti už. Mūsų Užsienio reikalų komisija svarstė ir, atrodo, nebuvo prieštaraujančių, kad esant tokiai situacijai suteiktume tokią galimybę ministerijai pasirašinėti. Mes tą analizavom reikalą ir, atrodo, mes tuo klausimu sutarėme.
G.PUKAS. Aš norėčiau gal tiktai vieną esminį momentą paaiškinti, kad vis dėlto šios sutartys bus teikiamos ratifikavimui.
PIRMININKAS. Gerai, čia reikia balsuoti. Iš anksto skelbtas balsavimas. Salėje gali ir nebūti didžiojo kvorumo, tačiau reikia 65 balsų už. Kviečiu deputatus į salę. Vis dėlto 65 deputatų salėje nėra. Aš siūlau dabar net ir nesiregistruoti. Aš noriu fiksuoti štai kokį dalyką. Kad yra šio klausimo svarstymas baigtas, lieka vienintelis dalykas balsuoti dėl šio nutarimo. Gerai, registruojamės. Prasidėjo registracija. Salėje 55 deputatai. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Pranešėjas gerbiamas G.Pukas ką tik minėjo, kad yra deputatų koridoriuje, o šis klausimas nėra politinis. Čia yra trukdymas skatinti Lietuvos valstybės tarptautinius ryšius. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką pakviesti tuos deputatus atvykti.
PIRMININKAS. Aš kol kas kviečiu spausdamas mygtuką, o dabar kviečiu ir balsu, tikrai prašyčiau gerbiamuosius kolegas ateiti į salę, galėtume priimti šį nutarimą. Štai pasirodė deputatas A.Leščinskas. (Balsai salėje) Gerai, gal sutariame taip: 16 val. 10 min. balsuojame dėl šio nutarimo. Kviečiu per likusias 8 minutes susirinkti deputatus, kad galėtume priimti šį tikrai reikšmingą nutarimą, dėl kurio liko tik balsuoti. Lygiai tas pat yra su kitu šios dienos darbotvarkės klausimu dėl deputato V.Čepaičio, atsiprašau, dėl V.Čepaičio mandato, projektas. Jis jau buvo aptartas, ponas V.Litvinas yra sakęs, jeigu jis negalės dalyvauti, tai jo buvimas čia nėra būtinas, nes taip pat yra likę tik balsuoti. Todėl aš manau, kad 16 val. 10 min. galėtume balsuoti. 16 val. 10 min. turime balsuoti dėl dviejų nutarimų.
Aš matau salėje gerbiamą Laimoną Gasiūną. Galbūt jūs galėtumėte dabar pateikti mums antrajam svarstymui Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo projektą, tačiau sutariame, kad 16.10 val., jeigu bus salėje pakankamas deputatų skaičius, balsuosime. Teks jus pertraukti. O kad negaištume laiko, prašom.
L. GASIŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai, po pirmojo svarstymo įstatymo projekte darbo grupė padarė apibendrinimą, išnagrinėjo pasiūlymus ir pateikė jūsų svarstymui projektą Nr.2. Antrajam svarstymui. Aš tik trumpai paminėsiu, kas buvo siūloma pirmojo svarstymo metu, kokie pasiūlymai buvo pateikti, kas priimta ir kas nepriimta darbo grupės. 321 straipsnyje buvo siūlyta įrašyti pirmąją dalį, naują dalį. Ji yra įrašyta. Patikslinta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalimis yra nuomotojas ir nuomininkas. 322 straipsnio pirmosios dalies paskutiniame sakinyje buvo siūlyta pakeisti žodį ,,žodžiu". Vietoj šio žodžio įrašyti žodį ,,raštu". Šis pasiūlymas nepriimtas. 324 straipsnyje buvo pasiūlyta išbraukti antrąją dalį. Pasiūlymas priimtas, straipsnio antroji dalis yra išbraukta. Taip pat 326 straipsnyje buvo pasiūlyta pakeisti trečiosios dalies formuluotę. Ji yra pakeista taip, kaip buvo pateikta pasiūlymuose ir patikslinta. 329 straipsnio trečiojoje dalyje buvo nustatytas terminas, kad šeimos nariais galime pripažinti asmenis, kartu išgyvenusius ne mažiau kaip penkerius metus. Pirmojo svarstymo metu buvo pateiktas pasiūlymas, kad šitą terminą trumpintume, ir buvo siūloma įrašyti trejus metus. Darbo grupė svarstė šitą pasiūlymą ir jums pateikėme alternatyvą. Kaip dabar yra antrame projekte, lieka penkeri metai. Skliausteliuose yra įrašyta alternatyva treji metai. Todėl dėl šito reikėtų padiskutuoti ir pasisakyti. Taip pat pirmojo svarstymo metu 332 straipsnyje buvo pasiūlyta, kad termino ,,laikinai išvykus" eiga sustabdoma, kai asmuo yra išvykęs ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį. Šitas pasiūlymas yra priimtas ir pirmosios dalies trečiame punkte yra įrašyta būtent tokia formuluotė, kad ,,šio termino eiga yra sustabdoma išvykus ilgalaikėn komandiruotėn į užsienį visam komandiruotės laikui". Bene svarbiausias ir esminis, ir toks, manom, principinis buvo pasiūlymas dėl 340 straipsnio. Įstatymo projekto 340 straipsnis numato sutarties pakeitimą padalijant butą. Kaip žinome, dabar savivaldybių nuomojamas butas, vadinamasis komunalinis butas, gali būti padalijamas ir viename bute gali gyventi keli nuomininkai. Kaip pamenate, deputato Č.Stankevičiaus tokia nuomonė buvo ir kategoriškas siūlymas, kad naujasis įstatymas nebeturėtų sudaryti galimybių dalyti butus. Todėl darbo grupė svarstė, kaip šitą nuostatą įtvirtinti, ir jums visgi pateikiame alternatyvą. Aš norėčiau jūsų labai paprašyti atkreipti dėmesį į tai ir čia reikėtų turbūt padiskutuoti. Vis dėlto dešimtame įstatymo projekto puslapyje mes paliekame 340 straipsnį tokios pat redakcijos, kokia buvo pirmame projekte. Po to yra parašyta alternatyva. Alternatyvą, noriu atkreipti dėmesį, gal nevisiškai tinkamai mes sumodeliavome, šito straipsnio alternatyvą sudaro du straipsniai, tai yra 340, tas pats straipsnis naujos redakcijos, ir 340 prim straipsnis. Vadinasi, alternatyviai mes pateikiame svarstyti du straipsnius ir dėl šito, suprantama, norėtume, kad jūs pasisakytumėt, pasakytumėt savo nuomonę, kad mes galėtume galutinai apibendrinti ir pateikti svarstymui konkretesnę formuluotę arba nuostatą.
Na, ir paskutinis toks momentėlis. Yra nemažai tokių gal daugiau formulavimų, tokių korektūros, sąvokų patikslinimo. Darbo grupė į jas atsižvelgė ir šitame projekte, antrame projekte mes jau pataisėme. Tiesiog nenorėdamas gaišinti jūsų brangaus laiko aš redakcinio pobūdžio pasiūlymų, pastabų ir pakeitimų nepristatau. Štai tokie buvo pasiūlymai, jie apibendrinti ir tiesiog reikia jūsų nuomonės. Dar kartą atkreipiu dėmesį ypač dėl tos pagrindinės, principinės naujos nuostatos dėl buto dalijimo. Dalyti butą ar butas, gyvenamoji patalpa turėtų būti nedaloma. Įtvirtinti tokį principą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kadangi jau buvo pradėtas antrasis svarstymas, jau jūs buvote ir klausinėjamas, dabar tik papildėte, tai manau, kad jūsų klausinėti nebereikėtų. Jūs labai aiškiai išdėstėte. Ačiū jums. (Salėje šurmulys)
Gerbiamieji deputatai, prašau salėje tylos! Deputate Žaly, aš primenu, kad jūs gruodžio viduryje buvote užsirašęs dalyvauti diskusijoje antrojo svarstymo metu. Jūs pageidaujate pasisakyti? Jūs buvote iš anksto užsirašęs diskusijai prieš penkis mėnesius. Atsisakot. A, jūs jau kalbėjote. Atsiprašau. Ar daugiau yra deputatų, kurie nori pasisakyti? Jeigu nebūtų norinčių dalyvauti diskusijoje, galėtume pasisakyti tik dėl balsavimo motyvų. Du — už, du — prieš. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Galbūt aš iš karto kalbėsiu dėl balsavimo motyvų. Manyčiau, kad klausimas suksis tik apie 340 straipsnį ir 340 prim straipsnį, tai yra apie mūsų nuostatą dėl buto dalumo ar nedalumo. Aš noriu kolegoms priminti, kad šitas klausimas iškilo dar ir todėl, kad mes neseniai priimdami Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą...
PIRMININKAS. Aš prašau gerbiamųjų V.Beriozovo ir B.Nedzinskienės neišeiti iš salės, reikia kaip tik balsuoti. Prašom tęsti.
J.BEINORTAS. Noriu priminti, kad mes įrašėme tokius postulatus, kokių anksčiau nebuvo. Tai yra 10 kv.m sąlyginio ploto normą, teikiančią teisę, taip pat dviejų šeimų, gyvenančių viename bute, teisę į paramą dėl pagerinimo. Taip pat į jaunų žmonių teisę, kada jie turi teisę gauti valstybės paramą, vos jie pareiškia, kad nori turėti atskirą butą ir kuria atskirą šeimą. Todėl jeigu mes 340 ar 340 prim straipsnyje nepadarytume tos nuostatos, kad pats šeimos iširimas dar nesuteikia teisės į valstybės paramą, tai yra nesuteikia pirmumo teisės gauti valstybės paramą, tai tada mes čia turėtume papildomų nemalonių dalykų ir šeimų irimas galėtų būti netgi ir dirbtinis. O tai būtų žalinga ne tiktai visuomenei, bet ir valstybei, ir teikiamai paramai. Todėl aš manau, kad kolegos be reikalo tokie neaktyvūs diskusijose, bet norėčiau, kad paremtų balsuojant ir pritartume po antrojo svarstymo šitam įstatymo projektui leidžiant mums pasirinkti buto nedalumo alternatyvą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paagituoti deputatus jau truputį iš anksto. Jeigu bus kokie pakeitimai šitame įstatyme, kad jie pradėtų galioti, tiktų tiems asmenims ir tiems butams, kurie nebuvo iškelti, kur keliama alternatyva dėl padalijimo anksčiau. Nes aš turiu gyvų pavyzdžių, kur šito klausimo sprendimas padalyti butus yra būtinas.
PIRMININKAS. Gerai. Ir deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Man teko tuo klausimu kalbėti ir malonu, kad šito įstatymo autoriai atsižvelgė į kai kuriuos pasiūlymus, tačiau štai yra 335 straipsnyje naudojimasis rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa. Šio straipsnio antrojoje dalyje parašyta, kad sugrįžus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apsigyvenę toje gyvenamoje patalpoje, turi tuoj pat patuštinti tą patalpą, be jokio išankstinio įspėjimo jie iškeldinami. Čia visų pirma neaišku, kaip iškeldinami, kokia tvarka, teismine ar administracine. Be to, tikrai labai abejotina nuostata, kad iškeldinti leidžiama be jokio išankstinio įspėjimo. Manau, kad turėtų būti nustatytas terminas tam patuštinimui, gal ir trumpas, mėnuo ar trys mėnesiai, tačiau jis turėtų būti. Aš norėčiau sužinoti, kodėl šito įstatymo autoriai nesutiko su tuo pasiūlymu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Manau, kad galime balsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo, o trečiojo svarstymo metu išspręsime visas alternatyvas. Dabar noriu paklausti, ar reikalauja apskritai kas nors balsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo šiam įstatymo projektui. Ar reikia balsuoti dėl to? Ne, nėra reikalaujančių balsuoti. Įstatymo projektui pritarta po antrojo svarstymo. Dėkoju ponui L.Gasiūnui.
Dabar prašau salėje esančius deputatus užsiregistruoti, nes esame numatę balsuoti šiuo metu. Registracija prasidėjo. Prašau registruotis visus salėje esančius deputatus.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima, kol registracija vyksta?
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, mes prašytume įrašyti šiandien į darbotvarkę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kai kurių nutarimų ir potvarkių panaikinimo. Būtent šiandieną. Ir prašytume, jeigu reikia balsuoti, mes čia pradėjome imti parašus, bet manau, kad balsavimu mes tai greičiau išspręstume. Paprasčiausiai pristatymą.
PIRMININKAS. Pirmiausia turbūt reikėtų įrašyti, kai savaitės darbotvarkėj yra. Teisingai, jau įrašėm. Taigi salėje yra 62 deputatai. Man atrodo, jų yra daugiau. Prašau balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti deputatus, o visus deputatus prašau tvarkingai sėsti į vietas. Dėl tvarkos nori kalbėti deputatas R.Rudzys, kol skaičiuoja. Prašom.
R.RUDZYS. Gerbiamasis seniūne ir gerbiamasis pavaduotojau. Prisimindamas tuos laikus, kai deputatui L.Šepečiui, kalbančiam su vokiečiu balkone, buvo pareikšta pastaba, aš siūlau skaičiuoti į kvorumą visus balkonuose esančius deputatus (Balsai salėje) Priimtas toks. Gerai. Man regis, tai palengvintų jų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatai dar vis renkasi į salę, prašau skaičiuoti juos. Salėje yra 65 deputatai. Gerbiamieji, jūs suprantat, kad jeigu bent vienas deputatas dabar nebalsuotų dėl šio nutarimo, dėl ekonominių sutarčių parengimo, jis būtų laikomas atmestu. Tokiu atveju liktų vienintelė galimybė projekto rengėjams dėl nepriimto įstatymo projekto reikalauti perbalsuoti, kaip 114 straipsnio antrojoje dalyje numatyta, esant salėje dviem trečdaliams deputatų. Tai jau konkretesnė formuluotė yra. Tačiau pirmiausia noriu paklausti, ar bent vienas deputatas prieštaraus.
BALSAI IŠ SALĖS. Ne!
PIRMININKAS. Arba susilaikys.
BALSAI IŠ SALĖS. Ne!
PIRMININKAS. Aš labai prašyčiau visus balsuoti, kad būtų priimtas šitas tikrai nepolitinis klausimas. Deputate Šličyte, prašau jus sėsti į vietą. Balsavimo metu deputatai privalo sėdėti parteryje. Jeigu deputatė Z.Šličytė neplanuoja balsuoti, tai, žinoma, salėje nebus surinkta 60. Aš nerizikuoju tada teikti šio klausimo. Nebus surinkta 65 balsų. (Salėje diskusija)
R.RUDZYS. Gerbiamasis seniūne, siūlau treniruotę. Pabalsuokime už tai, kas už tai, kad būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Ne, aišku. Gerai, prašau sėsti į vietas. Aš visgi tikiuosi, kad balsuos visi salėje esantys deputatai. Balsuojame dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių sutarčių parengimo". Balsuojame keldami korteles. Kas už šį nutarimą? A, jau paskelbė, kad yra 64 balsai, tai, be jokios abejonės, aš pridedu savo balsą. Jis yra 65 ir šis nutarimas yra priimtas. Aš atsiprašau, ne visa procedūra atlikta iki galo. Kiek yra prieš? Aš pamiršau tą dalyką. Prieš nėra. Susilaikė? Kas susilaikė? Susilaikiusių nėra. Taigi nutarimas yra priimtas vienbalsiai. Dėl deputato V.Čepaičio mandato aš nesiryžtu teikti, dėl V.Čepaičio mandato nesiryžtu teikti. Tiek to. Eikime prie kitų darbotvarkės klausimų. Deputate Sabuti, dabar būtų kitas klausimas pagal darbotvarkę
— dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių išrinkimo. Jūs nenorite, kad jis dabar būtų teikiamas?
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Buhalterinės apskaitos įstatymo projektas. Pranešėja turėtų būti ponia E.Kunevičienė. Aš jos nematau. Gal deputatas A.Rudys pateiktų informaciją.
R.RUDYS. Taip. Dėl to, kad buvo planuota trupučiuką vėliau, tai žmonės, kurie turi pristatyt šitą įstatymą, dar kol kas neatėję, bet žiūrint į tai, kad dabar labai konstruktyviai nusiteikusi mūsų Aukščiausioji Taryba ir čia yra trečiasis svarstymas, tai aš galėčiau atlikti šitą funkciją. Galėčiau informuoti...
PIRMININKAS. Aš, žinodamas kai kuriuos vidinius niuansus, nenorėčiau, kad jūs pateikinėtumėt vietoje ponios E.Kunevičienės.
A.RUDYS. Viskas yra suderinta, išskyrus tris straipsnius.
PIRMININKAS. Gerai. Aš prašau, kad būtų šiandien ilgesnė pertrauka šiuo momentu iki 17 valandos, o iki to laiko, žinoma, gal ponas K.Lapinskas gali pateikti šitą jau suredaguotą nutarimą. Perskaitykite, koks jo pilnas tekstas, kad liktų už jį tik balsuoti. Prašom.
K.LAPINSKAS. Projekte padaryti šie pakeitimai. Patikslintas pavadinimas. Taip. ,,Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos patvirtinimo vykdymo sustabdymo". Ir nutarimo 2 punktas, nutariamosios dalies 2 punktas dabar suredaguotas štai kaip. ,,Konstatuoti, kad Aukščiausiosios Tarybos sprendimai dėl konstitucinio referendumo organizavimo yra neįgyvendinti, todėl deputatų iniciatyva dėl konstitucinio referendumo organizavimo išsaugo juridinę galią ir prireikus galės būti realizuojama 1992 m. Aukščiausiosios Tarybos sprendimu."
PIRMININKAS. Jūs manote, kad tai turėtų būti normalus nutarimas, ne protokolinis, ir todėl dabar neteikiate balsuoti, taip?
K.LAPINSKAS. Kai kurie deputatai siūlė, kad mes priimtume kaip įprastinį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, o jeigu iki šios dienos posėdžio pabaigos nepavyktų surinkti kvorumo, gal galėtume balsuoti kaip už protokolinį.
PIRMININKAS. Ne, tai vis dėlto apsispręskite, kad vėl nebūtų šitaip
— tai toks, tai toks. Pasakykit, kokį jūs teikiate? Gerai. Jūs teiksite ne kaip protokolinį. (Balsai salėje) Gerai, šito klausimo balsavimą atidedame autoriaus prašymu. Dabar aš 4 minutėmis anksčiau skelbiu posėdžio pertrauką iki 17 val.
PIRMININKAS. Vietoje gerbiamosios ministrės E.Kunevičienės pranešėjas ponas V.Jurna, o prieš tai ponia K.Prunskienė nori perskaityti pareiškimą. Prašom.
Deputatės K.D.Prunskienės pareiškimas
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, noriu sutrukdyti jūsų dėmesį su trumpu pareiškimu.
Jau kelintą kartą kreipiuosi dėl mano pažeistų teisių ir ne kur nors gatvės mitinguose, o čia pat, Aukščiausiojoje Taryboje. Laikinoji komisija KGB veiklai tirti, suformuota daugiausia iš buvusios dešiniosios daugumos, ignoruodama ankstesnius pareiškimus dėl įstatymo ir mano teisių pažeidimų, toliau tęsia politinių užsakymų vykdymą. Komisija, gavusi pareiškimą ir akivaizdžiai išryškėjus įstatymų pažeidimui ir faktų falsifikavimui, nesušaukė papildomo posėdžio klausimui apsvarstyti, nors to būtinumą nurodė nemažai jos narių, tarp jų ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas K.Motieka. Aukščiausioji Taryba šiuo metu turi svarbesnių reikalų nei kieno nors asmeninės teisės, nors nepaisant jų neegzistuoja teisingumas kaip toks. Tikriausiai dėl politinių prioritetų ankstesni mano ir kitų komisijos narių pareiškimai liko be dėmesio, o tai kaip tik ir palengvina ultradešiniajai politinei grupuotei jai būdingais.metodais toliau tęsti susidorojimo veiksmus. Apeliuodama ne į kokią nors išimtį, o į elementarų teisingumą ir teisėtumą reikalauju: 1. Atstatyti įstatymo pažeidimą ir sustabdyti komisijos KGB veiklai tirti dešiniosios grupuotės neteisinių veiksmų eigą. 2. Suformuoti šią komisiją demokratiniu frakcijų atstovavimo principu, t.y. analogiškai Mandatų ir etikos komisijai. 3. Naujoje komisijoje peržiūrėti mano klausimą griežtai laikantis įstatymo reikalavimų ir politinės moralės. Jei Aukščiausiojoj Taryboj nebus atstatytas elementarus teisėtumas mano atžvilgiu, pažeistas pačioje Aukščiausiojoje Taryboje, deja, aš būsiu priversta suspenduoti savo dalyvavimą jos posėdžiuose.
Už šio pareiškimo ribų norėčiau pridurti, kad turbūt šiandien vargu ar reikia aiškinti, kur glūdi mano bei Pirmininko V.Landsbergio prieštaravimai, kur jie glūdėjo ir anksčiau, kokį užsakymą, kieno užsakymą vykdo B.Gajausko komisija, kurioje nuo balandžio pradžios jau tebedirba tiktai tos grupuotės nariai, kuri, kaip žinoma, nei ne posėdžiauja, bet veiksmus tęsia. Manau, kad šiandieną Aukščiausioji Taryba vis dėlto turėtų išgirsti šitą pareiškimą. Aš noriu pridėti prie šito pareiškimo mano ankstesnį balandžio 21 dienos pareiškimą ir atkreipti dėmesį į ten išdėstytus faktus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai. Yra balandžio 21 dienos protokole jūsų pareiškimas. Prašom, gerbiamasis Jurna.
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo svarstymas, kai kurių skirsnių priėmimas ir nutarimo dėl šio įstatymo įsigaliojimo svarstymas
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, jums pateikiamas trečiajam svarstymui Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. Projekte po gana intensyvaus svarstymo Biudžeto komisijoje dalyvaujant specialistams buvo padaryta esminių pakeitimų ir iš esmės pasiektas kompromisas, galima sakyti, visais klausimais, išskyrus turbūt vieną punktą, kurį galima išspręst alternatyviu balsavimu. Todėl aš tik galiu padėkoti už konstruktyvų ir dalykišką svarstymą ir pateikti jums priimti šį projektą.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar Buhalterių ir auditorių asociacija svarstė, kadangi dėl jų noro svarstyti buvo padaryta pertrauka.
V.JURNA. Taip. Būtent jų ir su šita asociacija šiek tiek nesutinkančių organizacijų buvo išklausyta ir iš esmės rasti kompromisiniai sprendimai, išskyrus galbūt vieną straipsnį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš, kaip Biudžeto komisijos pirmininkas, norėčiau patvirtinti visa tai, ką gerbiamasis V.Jurna mums pasakė. Norėčiau pridurti dar tokį konkretų pasiūlymą, kad gal mes galėtume šitą įstatymą priimt skirsniais, o ten, kur netgi dabartiniame projekte pateikti skirtumai, tai, išskyrus vieną, visi likusieji taip pat yra su tarpusavio sutartimi išsprendžiami.
PIRMININKAS. Reglamentas leidžia, aš manau, Aukščiausioji Taryba sutiks priimti šį įstatymą skirsniais. Tokiu būdu prašau teikti pirmąjį skirsnį. Pastabų negauta paskutiniu metu, ne?
V.JURNA. Taip, išskyrus tai, kas čia yra. Tai dėl pirmo skirsnio toks prašymas. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų, bet čia yra korektūros klaida. 5 eilutėje ,,taip pat įmonių bei organizacijų, išlaikomų iš biudžeto", vietoj žodžio ,,įmonių" reikėtų pataisyti ,,įstaigų", kadangi iš biudžeto išlaikomos įstaigos. Ir 2 straipsnyje yra Biudžeto komisijos pastaba, su kuria rengėjai sutinka — būtent išbraukti žodį ,,lėšų".
PIRMININKAS. Kurį žodį išbraukti?
V.JURNA. 2 straipsnyje, antra eilutė žodis ,,lėšų". Paukščiukas padėtas. Biudžeto komisija siūlo išbraukti, rengėjai su tuo sutinka.
PIRMININKAS. Žodį ,,lėšų"?
V.JURNA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, niekas neprieštarauja dėl šitų smulkių pakeitimų. Ar reikia balsuoti už pirmąjį skirsnį, kuriame yra šeši straipsniai. Ar kas nors reikalauja dėl to balsuoti? Niekas nereikalauja. Pirmasis skirsnis priimtas.
V.JURNA. Antrame skirsnyje yra alternatyvūs aštuntojo straipsnio variantai. Bet jie nėra esminiai. Čia kalbama taip: Biudžeto komisijos variante siūloma ,,įmonės vadovas garantuoja atskaitomybės parengimą laiku", o Vyriausybės, kad ,,už tą atskaitomybės parengimą laiku atsakingas vyriausiasis buhalteris". Kadangi Biudžeto komisijos pasiūlymui iš esmės pritarėme, tik jis įrašytas j 24 straipsnį, tai Biudžeto komisija galbūt sutiktų su tokiu jų pasiūlymo priėmimu, tik įvertinant tai kitame straipsnyje.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Taip, mes priimam šitą pasiūlymą. Kitaip sakant, atsiimam savo pasiūlymą.
V.JURNA. Prašom palikti Vyriausybės variantą.
PIRMININKAS. Vadinasi, 8 straipsnyje braukiame dešinėje pusėje išdėstytą Biudžeto komisijos variantą, lieka Vyriausybės variantas. Tai būtų šio 8 straipsnio trečioji dalis. Ją rašytume iš naujos eilutės kaip trečiąją šio straipsnio dalį, pastraipą, taip?
V.JURNA. Turbūt antroji.
PIRMININKAS. A, atsiprašau, antroji dalis. Tvarka. Ar galime balsuoti už antrąjį skirsnį, kuriame yra 7 ir 8 straipsnis? Dar dėl 7 deputatas M.Arlauskas. Prašom.
M.ARLAUSKAS. 7 straipsnio antrasis sakinys. Juk čia yra įstatymas, o parašyta, kad ,,buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma", tai gali būti ir netvarkoma. O yra įstatymas. Buhalterinė apskaita tvarkoma, o ,,gali būti" turėtų būti išbraukta.
V.JURNA. Čia yra taip. Gali būti tvarkoma — ir duodami du variantai, kuriuos pasirenka. Arba — arba. Todėl čia yra pasirinkimas ne dėl to, kad gali vykdyti įstatymą ar nevykdyti, o gali rinktis du variantus, a arba b.
PIRMININKAS. Jeigu mes išbrauktume žodžius ,,gali būti", tai reikėtų tvarkyti abiem būdais. O kai paliekame ,,gali būti", tai galime pasirinkti tą būdą.
M.ARLAUSKAS. Na, kelia abejonę. Įstatymas ir...
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?
M.ARLAUSKAS. Nereikalauju.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dėl antrojo skirsnio kas nors prašo balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti. Antrasis skirsnis priimtas.
V.JURNA. Dėl trečiojo skirsnio pastabų nebuvo, prašome priimti pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Trečiajame skirsnyje yra trys straipsniai. Ar reikia balsuoti dėl trečiojo skirsnio? Niekas nereikalauja. Trečiasis skirsnis priimtas.
V.JURNA. Dėl ketvirtojo skirsnio pastabų taip pat negauta, prašome priimti pateiktą redakciją.
PIRMININKAS. Balsuoti niekas nereikalauja. Ketvirtasis skirsnis priimtas.
V.JURNA. Penktajame skirsnyje dėl 16 straipsnio liko nesuderintos nuomonės. Kokia tų skirtumų esmė? Mes visiškai pritartume Biudžeto komisijos pasiūlytam variantui, tačiau be paskutinio sakinio. Motyvuojam tokį pasiūlymą tuo, kad jau jūsų priimtuose straipsniuose, būtent 3 straipsnyje, nustatyta, kad metodinis vadovavimas buhalterinei apskaitai pavedamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tuo tarpu Biudžeto komisijos pasiūlytame variante, be bendrųjų teiginių, kad įmonės turtas apskaitoje įvertinamas likutine verte, o atsargos — irgi įsigijimo verte ir faktine savikaina, paskutinis sakinys sprendžia metodinį klausimą, būtent kaip nustatoma faktinė savikaina. Ir siūlomas vienas iš variantų, būtent apskaičiuojama pirmiausia nurašant anksčiausiai įsigytas atsargas. Mums, rengėjams, atrodo, kad įstatyme nereikėtų metodinių klausimų spręsti, tai variantas vienas iš geresnių, bet tarptautiniai standartai numato tokių variantų apie septynis ir ar visada reikės naudoti tą variantą ir ar visose įmonėse būtent tas variantas priimtinas, yra abejonių. Norėtume, kad šitas klausimas kaip ir visi metodiniai klausimai būtų pavestas spręsti Vyriausybei.
PIRMININKAS. Kaip mano deputatas A.Rudys?
A.RUDYS. Kaip tik čia yra tas straipsnis, dėl kurio nuomonės visgi išsiskyrė. Aš norėčiau pasakyti tiek, kad čia rekomenduojamas faktinės savikainos apskaičiavimas pirmiausia nurašant anksčiausiai įsigytas atsargas dabartiniu metu yra naudojamas daugelyje pasaulio valstybių. Tai plačiausiai paplitęs metodas. Jeigu apskaitoje bus nurašoma kitais metodais, vadinasi, atsiranda pavojus, kad daug įmonių, taikančių kitus būdus, dirbtinai sumažins pelną, o kartu ir mokesčius. Paskui ateinančiais laikotarpiais tai gali neigiamai atsiliepti ir pačios įmonės veiklos rezultatams. Mes žinome, kad absoliučiam interesui, absoliučiai rinkai gali būti taip, kaip tai yra numatoma, tiesiog žmonės, kurie užsiima menedžmentu šitos įmonės, žino ir dėl to nėra didelio pavojaus, kad jie savo iniciatyva tvarkys apskaitos metodus. O tuo tarpu mūsų sąlygomis dar yra labai daug ir valstybinių įmonių, ir pagaliau net ir privatizuotų įmonių žmonės ne iš karto perpratę, todėl nors metodika yra paliekama Vyriausybei, kaip teisingai ponas V.Jurna pastebėjo, trečiame straipsnyje tokia nuoroda yra, visgi mes manome, kad šičia yra svarbus momentas ir jis turi būti fiksuotas griežčiau.
PIRMININKAS. Gerai, tačiau aš noriu taip pat, gerbiamasis Rudy, jūsų paklausti, ar čia tinka žodis ,,anksčiausiai"?
A.RUDYS. Taip, būtent čia ir yra pati metodo esmė.
PIRMININKAS. Aišku, supratau. Gerai, teks balsuoti, kadangi Biudžeto komisija neatsiima savo varianto. Aš prašau deputatus užsiregistruoti. Prašom sėsti į vietas, registracija prasidėjo. Gerbiamoji Jasukaityte! Gerai, balsuosime štai kokiu būdu. Kas pasisako už Vyriausybės variantą, spaudžia mygtuką ,,už", kas pasisako už Biudžeto komisijos variantą, spaudžia mygtuką ,,prieš". Ar visiems aišku? Gerbiamieji deputatai Vilkai ir Kropai, prašom sėsti į vietas. Kas pritaria 16 straipsnio Vyriausybės variantui, spaudžia mygtuką ,,už", kas pritaria Biudžeto komisijos variantui, spaudžia mygtuką ,,prieš". Prašau balsuoti. Už Vyriausybės variantą pasisakė 3 deputatai, už Biudžeto komisijos variantą pasisakė 30 deputatų. Santykis aiškus ir pakankamas Biudžeto komisijos naudai. Išbraukiamas Vyriausybės variantas.
V.JURNA. Dėl 17 straipsnio rengėjai sutinka su Biudžeto komisijos pasiūlytu variantu, tik čia aš jau už poną A.Rudį pasakysiu, ten antrosios pastraipos pabaigoje yra toks nelabai vykęs pasakymas ,,į pinigų apmokėjimo laiką". Pinigų apmokėjimas nelabai tinka, gal žodį ,,pinigų" reikėtų išbraukti ir parašyti ,,apmokėjimo laiką". Tiesiog redakcinė pastaba.
PIRMININKAS. Ar ponas A.Rudys sutinka su žodžio išbraukimu? Gerai, žodį ,,pinigų" išbraukiame. Dabar pasitariame dėl pačių alternatyvų. Ar reikia balsuoti, ar...
A.RUDYS. Ne, nereikia.
V.JURNA. Rengėjai sutinka su Biudžeto komisijos pasiūlytu variantu.
PIRMININKAS. Gerai, lieka dešinėje pusėje pateiktas variantas. Taip sakant, laimėjo dešinieji, taip?
V.JURNA. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, dabar dėl viso penktojo skirsnio ar kas nors reikalauja balsuoti? Penktasis skirsnis priimtas.
V.JURNA. Šeštajame skirsnyje 19 straipsny Biudžeto komisija pirmoje pastraipoje, pirmoje dalyje siūlo išbraukti žodį ,,inventorizacijos". Rengėjai su Biudžeto komisijos pasiūlymu sutinka.
PIRMININKAS. Žodžiu, išbrauktume du žodžius ,,ir inventorizacijos".
V.JURNA. Visai teisingai, atsiprašau.
PIRMININKAS. Piniginiuose dokumentuose.
V.JURNA. Taigi ,,ir inventorizacijos", du žodelius. Na, ir 22 straipsny, gal čia ir labai jau techniškas, bet jeigu taisome, ten ketvirtojoje eilutėje ,,tolesnių dokumentų saugojimą" turi būti ,,tolesnį".
PIRMININKAS. Aišku. ,,u" raidę išbraukiam.
V.JURNA. Ir viskas. Daugiau pastabų dėl to skirsnio nėra.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šeštojo skirsnio? Niekas nereikalauja. Šeštasis skirsnis priimtas.
V.JURNA. Dėl septintojo skirsnio pastabų negauta.
PIRMININKAS. Balsuoti niekas neprašo. Septintasis skirsnis priimtas. Priimti visi įstatymo straipsniai. Liks balsuoti dėl šio įstatymo. Dabar dar pateikite nutarimą.
V.JURNA. Nutarimo projektas jums išdalytas, tik neįrašyta data. Rengėjai, suderinę su Biudžeto komisija, prašo pirmajame nutarimo punkte įrašyti, kad Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 d. Šį pasiūlymą motyvuojam tuo, kad reikės parengti gana daug poįstatyminių aktų ir jo galiojimas be tų poįstatyminių aktų būtų gana komplikuotas, todėl prašom tokią toloką datą.
PIRMININKAS. Taigi viskas būtų aišku. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš tik norėčiau tvarkos vardan. Gal antro punkto nereikia, jeigu nėra 2.2, tai gal tegu taip būna užrašyta: ,,pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti norminius dokumentus dėl šio įstatymo įsigaliojimo tvarkos ir nustatyti buhalterinių balansų bei atskaitomybės parengimo terminus ir tvarką".
PIRMININKAS. Taip. Pranešėjas sutinka? Gerai, viskas yra suderinta. Esant galimybei balsuosime. Aš manau, kad ketvirtadienį įrašysime šitą klausimą į darbotvarkę. Dėkoju jums, gerbiamasis Jurna. Noriu paklausti, ar deputatai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad nebereiktų to daryti ketvirtadienį, ar jau galime dabar fiksuoti, kad trečiasis svarstymas yra baigtas? Prašom, gerbiamasis Rudy.
A.RUDYS. Aš norėčiau tik atkreipti deputatų dėmesį, kad, man regis, šičia tas įstatymas, su kuriuo buvo labai kruopščiai dirbta, čia nėra jokių politinių mokesčių, yra suderinta ir visuomeninių organizacijų, ir Valstybės kontrolės departamento, ir Vyriausybės, ir Biudžeto komisijos nuomonės, dėl to aš neabejoju, kad jį reikia priimti.
PIRMININKAS. Kadangi tai yra iš anksto skelbtas balsavimas, jeigu susirinktų į salę 65 deputatai, mes galėtume balsuoti. Sakot, neverta siūlyti. Gerai, dabar darbotvarkėje įstatymo dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo projektas. Pranešėjas ponas A.Šemeta. Tačiau jam dar liko trisdešimt septynios minutės laiko iki numatyto darbotvarkėje momento. Jo dar salėje nėra. Dėl profsąjungų turto įstatymo projektų pranešėjai N.Rasimavičius, A.Sakalas, G.Vagnorius. Galėtume pereiti prie paskutinio darbotvarkės klausimo. Tačiau salėje nėra dviejų pranešėjų. Gerai. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdžio centro frakcija teikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai įstatymo ,,Dėl buvusių Lietuvos TSR profesinių sąjungų turto" projektą ir nutarimo projektą dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Manome, kad įstatymo projekte, pateiktame deputato P.Ginioto ir N.Rasimavičiaus, yra esminių prieštaravimų Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, tai yra 44 ir 46 jo straipsniams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 106, 107 straipsniams, Profesinių sąjungų įstatymui. Minėto įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodyta, kad ,,buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų turtas priklauso visiems Lietuvos žmonėms". Tokia nuosavybės forma nėra įstatymiška. Antroje 1 straipsnio dalyje išvardyti subjektai, kuriems turtas perduodamas, tačiau neįvardyti turto savininkai, nors 4 straipsnyje subjektai jau vadinami savininkais. Įstatymo projekte 4 straipsnyje numatoma turtą inventorizuoti. Tai daryti yra netikslinga, nes inventorizacijos duomenys apie profsąjungų turtą yra. Juos smulkiau galėtų pakomentuoti Vyriausybės sudaryta komisija, vadovaujama gerbiamojo pono A.Ignoto, kuri tą inventorizaciją ir padarė. Manome, kad Vyriausybė turi perimti tik tą turto dalį, kuri priklauso valstybei ir grąžintina buvusiems savininkams. Profsąjungų turto dalį perimti Vyriausybei ir vėl grąžinti profsąjungoms nėra jokio reikalo. Manome, kad Vyriausybė turi pakankamai svarbesnių klausimų. Įstatymo projektas pateiktas be nutarimo projekto dėl įstatymo įsigaliojimo. Todėl Sąjūdžio centro frakcijos pateiktame įstatymo projekte pašalinti įstatymų prieštaravimai, kurie yra minėtame deputato P.Ginioto ir N.Rasimavičiaus pateiktame projekte. Be to, pateikiamas ir nutarimo projektas dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Nutarimo projekte nurodytas konkretus turtas, jo vertė, savininkai, kuriems tas turtas priklauso. Manome, kad būtina panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimą ,,Dėl paramos besisteigiančioms profsąjungoms ir buvusio valstybinių profsąjungų organizacijų turto" ir jo 1991 m. balandžio 23 d. papildymą. Šie nutarimai sukėlė nemažai problemų visiškai kitu aspektu. Pavyzdžiui, Likėnuose daug žmonių gyvena butuose, kurie yra profsąjungų nuosavybė. Butų privatizavimo įstatymas suteikia teisę įsigyti butus, tačiau Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 30 d. nutarimas draudžia profsąjungų turtą parduoti ir tokius sandorius pripažįsta negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Profsąjungų vadovai pritaria gyventojų reikalavimams, tačiau norėtų, kad tai būtų padaryta neabejojant pirkimo pardavimo teisėtumu. Dar vienas visiškai absurdiškas pavyzdys. Viena iš profsąjungų įsigijo naują tobulesnį kopijavimo aparatą, senąjį nori parduoti, tačiau tai draudžiama. Nuosekliai sprendžiant profsąjungų turto nuosavybės klausimus būtina panaikinti Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, kuriais turtas buvo perduotas kitiems juridiniams asmenims. Šiuo metu profsąjungos nevykdo neteisėtų Vyriausybės nutarimų ir potvarkių, turtas yra jų nuosavybė, tačiau palikti kolizijos profsąjungų turto klausimais negalima. Manome, kad frakcijos teikiami projektai yra priimtinesni ir tuo, kad parengti profsąjungų iniciatyva ir šiems projektams jos pritaria. Galiu pridurti, kad Juridinio skyriaus išvada yra, projektas įteiktas visiems deputatams. Taigi aš baigiau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamasis Sakalai, prašom nepabėgti. Gerbiamieji kolegos, kas norėtumėt paklausti pranešėjo ar ką pasakyti? Prašom.
A.SAKALAS. Niekas nenori turbūt.
PIRMININKAS. Aš dar sykį paklausiu, nes čia kai kurie atsistojo, matyti, pasiruošę eiti kalbėti.
A.SAKALAS. Ne.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji kolegos, kam rūpi dar šituo klausimu ką nors pasakyti arba paklausti? Gerbiamasis pranešėjas pasiryžęs atsakyti į visus jūsų klausimus. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar Vyriausybės atstovas gerbiamasis V.Andriulis jau pasirodė? Prašom.
K.ANDRIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai, jums teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siekiama palengvinti užsienio investitorių dalyvavimą valstybinio turto privatizavimo procese. Šį įstatymą galima būtų suskirstyti į dvi esmines dalis. Pirmojoje dalyje siūloma suteikti Centrinei privatizavimo komisijai teisę tvirtinti privatizavimo objektų, privatizuojamų už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą. Tai dabar yra Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva Antras momentas. Siūloma numatyti papildomą privatizavimo būdą, būtent privatizuojant objektus už laisvai konvertuojamą valiutą taikyti konkurso būdą, kuris šiuo metu Pirminio privatizavimo įstatyme nėra numatytas. Taip pat siejant su užsienio investicijomis, pritraukiamų į Lietuvos Respubliką, siūloma atsisakyti tabako gamybos valstybės monopolio, tai yra leisti gaminti tabaką, taip pat tabako gaminius užsienio kapitalo įmonėms, kurios nustatyta tvarka gauna licenciją. Na, ir jeigu būtų priimtos šio įstatymo pataisos, tai reikėtų padaryti pataisas atitinkamuose Vyriausybės nutarimuose. Šios pataisos taip pat yra pridedamos. Šis įstatymas ir nutarimo projektas buvo svarstytas Ekonomikos komisijoje ir Ekonomikos komisija šiam įstatymui pritarė, išskyrus vieną dalį. Pačiame nutarimo pirmame punkte yra įrašyta, kad ,,įplaukos, gautos privatizavus objektus už laisvai konvertuojamą valiutą, skiriamos į Lietuvos Respublikos valiutinio rezervo fondą". Ekonomikos komisija pageidavo, kad būtų įrašyta ,,į Lietuvos Respublikos valiutos fondą". Su šita pastaba mes sutinkame ir pateikiant antrajam svarstymui bus pataisyta. Na, taip pat norėčiau priminti, kad Vyriausybė prašė šį įstatymą svarstyti skubesne tvarka, todėl prašyčiau taip pat ir Aukščiausiosios Tarybos tam pritarti ir antrojo svarstymo metu balsuoti už šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš karto noriu pasakyti, kad skubesnę tvarką taikyt mes turim turėt daugiau pajėgų, šiuo momentu mes nesugebėsime padaryti... Kas norėtumėt paklausti Vyriausybę atstovą gerbiamąjį V.Andriulį? Prašom. Tai tada aš tiktai turiu pasitaisyti ir truputį atsiprašyti gerbiamojo A.Šemetos. Jeigu kolegos neturi klausimų, tai laikysime, kad mes sutinkam, bet tiktai negalime patenkinti Vyriausybės prašymo dėl skubesnio svarstymo. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu klausimų nėra, jeigu pastabų nėra, tai mes turime susitarti tiktai dėl įtraukimo į sesijos darbų programą, o dėl skubesnio tai čia reikia didesnio kvorumo. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Vieną klausimą. Kiek iš to sąrašo, kuriame paskelbti objektai, privatizuojami už valiutą, per tuos metus buvo objektų parduota, kad dauguma deputatų, bent jau esančių salėje, išgirstų ir sužinotų. Kiek buvo parduota objektų už laisvai konvertuojamą valiutą Lietuvoje?
V.ANDRIULIS. Na, aš jums turiu tiesiai pasakyti, kad kol kas tokių objektų nebuvo parduota. Yra vedamos derybos maždaug dėl dešimties objektų pardavimo už laisvai konvertuojamą valiutą, bet tose derybose susiduriama būtent su tomis procedūrinėmis problemomis, kurias šiuo įstatymu siūloma pataisyti ir paskatinti užsienio investitorius įsigyti tuos objektus už laisvai konvertuojamą valiutą.
PIRMININKAS. Dar kas, kolegos, norėtumėt paklausti? Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu klausimų nėra, vadinasi, mums tik reikia susitarti dėl šito klausimo įtraukimo į darbotvarkę, o tam mes turime dar sykį užsiregistruoti. Taip, į sesijos darbų planą. Registruojamės. Minutėlę, gerbiamieji kolegos, centrinis kompiuteris užimtas.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Klausimas jau buvo įrašytas į sesijos darbų programą, čia yra pirmasis svarstymas. Ačiū pranešėjui. Nebereikia jo įrašyti į sesijos darbų programą. Norinčių klausti, kalbėti nebuvo? Gerai, mums lieka pritarti po pirmojo svarstymo šio įstatymo pakeitimo projektui. Ar reikia dėl to balsuoti? Niekas nereikalauja. Įstatymo projektui pritarta po pirmojo svarstymo. Kol dar nėra gerbiamojo V.Andriulio... Ar jau yra? Prašom dėl profsąjungų turto tada. Vyriausybės parengtą Profsąjungų turto įstatymo projektą pateikia ponas V.Andriulis.
V.ANDRIULIS. Esu Vyriausybės teisės patarėjas, premjero įgaliotas pateikti Vyriausybės... Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos profsąjungų turto" projektas.
PIRMININKAS. Atsiprašau, mes turime svarstyti įstatymo projektą. Nutarimo projektą mes jau esame atmetę kaip nereikalingą ir sutarę, kad bus parengtas įstatymo projektas.
V.ANDRIULIS. Tai pas mus yra numatytas variantas.
PIRMININKAS. Nutarimu?
V.ANDRIULIS. Taip.
PIRMININKAS. Tai, suprantat, buvo surinkta 45...
V.ANDRIULIS. Ir kitos komisijos parengtas taip pat yra numatytas kaip nutarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sakalai, noriu kreiptis į jus. Jūs pamenat, kad buvo surinkti deputatų parašai dėl to, kad būtų svarstomas nutarimas dėl profsąjungų turto, paskui mes atsisakėme svarstyti nutarimus, o nutarėme priimti įstatymą dėl profsąjungų turto, o Vyriausybė šiuo atveju pateikė nutarimo projektą. Kaip manote, kaip mums žiūrėti šitoje situacijoje? Galbūt pateikime kaip nutarimo...
A.SAKALAS. Aš manau, tegu pateikia nutarimo projektą, o paskui mes žiūrėsime kartu su teisininkais, ar galima palikti kaip nutarimą, ar manysime, kad turėtų būti įstatymas.
PIRMININKAS. Gerai, aš irgi taip manau. Prašom, gerbiamasis Andriuli, pateikti projektą.
V.ANDRIULIS. 1990 m. liepos 30 d. ir 1991 m. balandžio 23 d. nutarimais Aukščiausioji Taryba konstatavo, jog Lietuvos TSR veikusios profsąjungos buvo valstybinės ir ta konstatacija išreiškė nuostatą, kad LTSR profsąjungų turtą, kuris priklauso visiems Lietuvos žmonėms, paveldėti negali naujos profsąjungos, o tai reiškia, kad Lietuvos žmonių turtą, kurios savininku negali būti įvardytas konkretus asmuo, perima valstybė arba, tiksliau, Vyriausybė, kaip valstybinė valdžia, kuriai pavesta atlikti savininko funkcijas. Vyriausybei minėtais nutarimais buvo pavesta pasitelkus prokuratūrą ir valstybinę kontrolę atlikti buvusių profsąjungų turto inventorizavimą, o tuo turtu dabartiniams valdytojams, t.y. naujosioms profsąjungoms, uždrausta disponuoti arba išnuomoti. Vyriausybė, atlikdama valstybės turto savininko funkcijas, kurios numatytos Vyriausybės įstatyme, įgijo teisę tuo valstybiniu turtu disponuoti ir, įvykdžiusi inventorizavimą,
didžiąją jo dalį nutarimais ir potvarkiais perdavė įvairių valstybinių įstaigų ir naujųjų profsąjungų reguliavimo sferai. Vyriausybė pateikė Aukščiausiajai Tarybai nutarimo projektą iš 3 punktų. 1. Po šiuo metu jau perduoto turto likusią dalį LTSR profsąjungų turto Vyriausybei siūlo pavesti paskirstyti tarp šiuo metu veikiančių profsąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų, atsižvelgiant į pasitarime Vyriausybėje dalyvavusių profsąjungų ir visuomeninių organizacijų atstovų pasiūlymus. 2. Sanatorijas atiduoti valstybei socialinei politikai vykdyti, jų neprivatizuoti. 3. Pavesti Vyriausybei sukurti iš profsąjungų ir visuomeninių organizacijų tarnybą, kuri vykdytų valstybės sanatorijų ir poilsio namų priežiūrą. Tai tokie trys nutarimo punktai arba jau jeigu ir būtų įstatymo projektas... Tai tokius 3 punktus siūlo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad jeigu pasirinksime jūsų variantą, Vyriausybės parengtą variantą, žiūrėsime tada, ar tikslinga vadinti įstatymu, ar paliksime nutarimo formuluotę. Ar deputatai nenori paklausti pranešėjo? Norinčių klausti nėra. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Prašom pasakyti, jūsų žodžiuose nuskambėjo, kad Vyriausybė įsigijo teisę disponuoti turtu. Aš norėčiau, kad jūs nurodytumėt tuos juridinius aktus, kurie nurodo ir leidžia Vyriausybei taip daryti.
V.ANDRIULIS. Vyriausybės įstatymo 15 straipsnis. Šiame straipsnyje yra nurodyta, kad Vyriausybė yra valstybės turto savininkas. Vadinasi, jeigu savininkas, tai įgyja teisę disponuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Daugiau klausimų nėra? Dar deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Tiesą sakant, aš norėčiau, kad tada jūs tiksliai pacituotumėt Vyriausybės įstatymo atitinkamą straipsnį.
V.ANDRIULIS. Šiuo metu po ranka aš neturiu šio...
PIRMININKAS. Aš pacituosiu tada. ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 1. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavedimu vykdo valstybės turto savininko funkcijas, sudaro tinkamas sąlygas privatinei ir kolektyvinei nuosavybei plėtoti." Tai toks pavedimas, matyt, galėtų būti ir įstatyme. Šiuo požiūriu ponas V.Andriulis, matyt, yra teisus.
J. TAMULIS. Šis įstatymas nereiškia, kad Vyriausybei yra pavesta būti to turto savininku ir juo disponuoti. Tai yra skirtingi dalykai.
V.ANDRIULIS. Dvejus metus profsąjungų turtas negalėjo būti be savininko.
PIRMININKAS. Žodžiu, išeitų taip: jeigu mes priimtume šitą nutarimą ar įstatymu jį pavadintume ir pavestume tai Vyriausybei, tai atitiktų Vyriausybės įstatymo 15 straipsnio pirmąją dalį ir prieštaravimo nebūtų.
Kol kas tokio pavedimo nėra duota. Taip, kol kas nėra, aš sutinku. Dėkoju gerbiamajam V.Andriuliui. Balsuoti dėl klausimo įrašymo į sesijos darbų programą mes negalime, todėl šiandien nebesvarstysime toliau profsąjungų turto klausimo. Gerbiamasis Lapinskai, dabar jūsų eilė pateikti nutarimo projektą;
Protokolinio nutarimo ”Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos patvirtinimo vykdymo sustabdymo “ svarstymas ir priėmimas
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos deputatai. Kaip sutarėme, Aukščiausiajai Tarybai teikiamas Aukščiausiosios Tarybos protokolinio nutarimo ,,Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos patvirtinimo vykdymo sustabdymo". Šitas nutarimas susideda iš dviejų punktų. Štai kokio turinio: ,,Šį nutarimą paskelbti valstybės laikraščiuose ,,Lietuvos aidas", ,,Echo Litvy" ir ,,Kurier Vilenski". Šitas 3 punktas siūlomas įrašyti todėl, kad šios dienos valstybės laikraštyje yra paskelbti ankstesni mūsų protokoliniai nutarimai dėl konstitucinio referendumo. Reikia Lietuvos žmones informuoti ir apie tai, kad yra priimtas dar vienas nutarimas dėl šio reikalo, kad informacija pasiektų kiekvieną besidomintį tuo klausimu Lietuvos Respublikos pilietį.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, kad piliečiai žinotų, kad referendumo kol kas nebus.
K.LAPINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, šitame nutarimo pavadinime, kuris siūlomas priimti, yra du žodeliai ,,dėl" viename sakinyje. Aš tai negaliu perskaityti. Kaip čia padarius, kad iš jų vienas liktų. Nusikaltimas lietuvių kalbai tikrai.
K.LAPINSKAS. Na, kalbos požiūriu — taip, ne puošmena kartojimas tų žodžių. Gal paprašysime redaktorių, kalbininkų, kad čia...
PIRMININKAS, Žinoma, dar neįsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkami straipsniai, jie, kaip šiandien priėmėm, įsigalios nuo birželio 15 dienos.
K.LAPINSKAS. Paprašysime lietuvių kalbos redaktorių, kad jie peržiūrėtų ir, kiek įmanoma, sunormintų.
PIRMININKAS. Gerai. Ar yra daugiau klausimų? Daugiau klausimų nėra. Man personaliai atrodytų, gerbiamas Lapinskai, nors aš čia nelabai įsigilinęs, nedrįsčiau taip teigti, tačiau jeigu mes jau priimame tokį atnaujintos redakcijos antrąjį punktą, tai pirmajame punkte galima būtų rašyti, kad panaikinami šitie protokoliniai nutarimai, nes antras punktas kalba apie tai, kad iniciatyva yra išlaikoma. Pirmas punktas galėtų skambėti, kad panaikinami, o ne sustabdomi, kadangi jau antrame punkte fiksuota, jog 75 deputatų parašais išreikšta iniciatyva galioja. Jūs tą užtvirtinat, tada nebėra reikalo palikti sustabdytoje fazėje tuos du protokolinius nutarimus Juos galima būtų ir naikinti. Jūs priimat tą pastabą?
K.LAPINSKAS. Taip, gerai.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi 1 punktas — panaikinti. Gerai. Ar galime balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo? Tada prašau deputatus sėsti į vietas. Gerbiamas Terleckai, atsiprašau, Antanai Terleckai, leiskite deputatams sėsti, užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Deputatai užsiregistravo. Aš prašau balsuoti už šį protokolinį nutarimą, kurį pateikė deputatas K.Lapinskas. Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 47 deputatai, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Šis protokolinis nutarimas priimtas vienbalsiai.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, galima?
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
.A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, aš norėčiau dar kartą jūsų paprašyti, ar jūs nesutiktumėt įrašyti j darbotvarkę šiandieną tuos atšaukimo dokumentus, kuriuos siūlo atšaukti deputatas K.Antanavičius. Keletą Vyriausybės nutarimų.
PIRMININKAS. Taip, čia jokios problemos nėra. Tik aš nežinau, ar galėsime po pateikimo įrašyti į sesijos darbų programą šitą klausimą.
A.SAKALAS, Kiek reikia deputatų?
PIRMININKAS. Ne, jis įrašytas į savaitės darbotvarkę ir po pateikimo jis dar turi praeiti vieną procedūrą, turi būti įrašomas į sesijos darbų programą, tačiau salėje dabar 52 deputatai. Galbūt 43 balsai ir bus surinkti.
A.SAKALAS. Ačiū.
Diskusija dėl nutarimo “ Dėl Vyriausybės kai kurių nutarimų ir potvarkių panaikinimo” įrašymo į sesijos darbų programą
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl to, kad deputato K.Antanavičiaus pateiktas projektas dėl kai kurių Vyriausybės aktų panaikinimo būtų svarstomas šiandien, savaitės darbotvarkėje jis jau yra. Ar kas nors dėl to prieštarauja? Prieštaravimų nėra. Klausimas įrašytas į šios dienos darbotvarkę. Prašom, gerbiamasis Antanavičiau, į tribūną.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos. Dėkoju jums už pritarimą ir už rūpinimąsi tikrai labai svarbiais reikalais. Pinigai švaistomi vis dėlto neleistinai. Galėčiau pridėti šiandien dar vieną naują dėl papildomų lėšų skyrimo. Skirti 2 mln. Valstybiniam patentų biurui, toliau — Mokslų akademijai 4,3 mln., radijui ir televizijai — 430 tūkst. RTV bangų redakcijai išlaikyti. Tikriausiai jūs žinote, kas tai yra. Lietuvos laikraščio ,,Darbininkas" redakcijai — 1 mln. rublių. Ką tik mes čia svarstėm, kad atšauktume 600 tūkst., tai dar 1 mln. rublių grąžintinai, noriu pasakyt, grąžintinai leidybos įrangai įsigyti. Ne kreditą, bet grąžintinai, be jokių palūkanų, be jokio nieko. ,,Lietuvos darbininko" redakcija turi užtikrinti, kad šios skolintos lėšos būtų grąžintos iki 1995 m. gruodžio 5 d. Jūs pagalvojot, kreditus duoda mėnesiui su 10%, o ,,Lietuvos darbininkui" duoda grąžintinai be jokio procento iki 1995 metų. (Balsai salėje). Taip, tai gal pasakysit, kodėl paskolint. Taigi siūlau, gerbiamieji, panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 24 d. nutarimą (aš skaitau nutarimą) Nr.290 ,,Dėl lėšų skyrimo" 1 punkto pirmąją dalį. ,,Skirti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui 16 mln. 971 tūkst. rublių valstybinio ryšio aptarnavimo išlaidoms finansuoti." Na, jūs gi matot, ką veikia ta apsaugos tarnyba. Neabejoju, kad čia tam tikra dalis yra pasiklausymo aparatūrai. Ta proga norėčiau paprašyti gerbiamų kolegų deputatų, kas turit galimybę, pakviesti tarptautinius ekspertus, kad patikrintų mūsų kambarius dėl pasiklausymo aparatūros. Toliau. Atšaukti taip pat 1992 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr.338 ,,Dėl lėšų skyrimo". ,,Skirti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo valstybės laikraščiui ,,Lietuvos aidas" redakcijai 300 tūkst. rublių leidybos išlaidoms iš dalies padengti." Mes jau apie tai kalbėjom. Mokėti galima už tuos spausdinimus, sakysim, įstatymų, oficialiosios informacijos, bet ne už kažkokias laikraščio išlaidas. Taip pat atšaukti Nr.365 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, Vyriausybės narių ir kai kurių pareigūnų socialinių garantijų". Na, ir dabar, gerbiamieji kolegos, turbūt gavot į rankas šiandien, gegužės 26 d., nutarimą Nr.391 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės gegužės 20 d. nutarimo Nr.365 dalinio pakeitimo". Na, štai kaip vykdoma mūsų valstybinė politika. 20 dieną priėmė, šiandien išgirdo per radiją ar per kažkur, kad tas kritikuojama, šiandien atšaukia, iš dalies atšaukia. Čia tokia patyčia, sakyčiau, palikta. Vadinasi, ,,pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr.365 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, Vyriausybės narių ir kai kurių kitų pareigūnų socialinių garantijų", kiek tai susiję su socialinėmis garantijomis Lietuvos Respublikos sekretoriui ir ministrų pavaduotojams." Vadinasi, lieka pagal šitą socialinės garantijos tik deputatams. Taip išeina, kad dokumentas skirtas deputatų papirkinėjimui. Galėčiau sakyti, kad štai kas nebalsuos už šituos nutarimus, gavęs šitą dokumentą, tai yra aiškiai papirktas Vyriausybės. Nori, kad būtų šitos nepelnytos privilegijos paliktos deputatams. Manau, kad vėlgi pergudravo patys save, deputatus įvarė į kampą. Nes čia jau akivaizdžiai, kas nebalsuos už šitą, tas pats savo savanaudiškų tikslų siekia ir nori turėti kokią nors privilegiją, gauti ne mažiau apmokamą darbą valstybinėse tarnybose, kai mes štai nuo spalio mėnesio nebebūsim deputatai. O tas ne mažiau būtų maždaug apie 67
tūkst. rublių dabartinėm kainom ir algom. Na, kur tokių gaus, reikės, matyt, specialius postus daryti nieko neveikiančių. Taigi. Panaikinti potvarkius dėl lėšų skyrimo. Tai, kaip jau minėjom, ,,atsižvelgiant į sunkią laikraščio ,,Lietuvos darbininkas" finansinę būklę skirti iš Lietuvos Vyriausybės rezervo fondo laikraščiui ,,Lietuvos darbininkas" 600 tūkst.rublių vienkartinę dotaciją redakcijos išlaidoms padengti" ir kitas potvarkis gegužės 18 d. — ,,skirti iš Lietuvos valstybės valiutos fondo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui 870 tūkst. JAV dolerių Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybai aprūpinti Lietuvos Respublikoje negaminamomis būtiniausiomis gynybos ir techninėmis priemonėmis". Prašau pritarti šitam siūlymui ir numatyti jo svarstymą, nutarimo svarstymą ketvirtadienį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, jeigu aš neklystu, jūsų kai kas norėjo paklausti. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš nelabai supratau, ar jūs siūlote be Nr.365 panaikinti ir Nr.391, tai yra šios dienos Vyriausybės nutarimą, kadangi jis taip pat neteisėtas yra.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, be abejo, abu. Bet aš nespėjau į projektą įrašyti, bet bus papildytas projektas, kad būtų atšauktas ir Nr.365, ir šitas Nr.391, kuris nesąmoningai taiso tą Nr.365.
J.LIAUČIUS. Ir antras klausimas būtų iš esmės. Jeigu jau kongresas skiria Lietuvai 10 mln., ne prezidentas, o kongresas, 10 mln. dolerių Lietuvai, tai prezidentas negali skirti. Šiuo atveju Lietuvoje ar vieną, ar dešimt, ar penkiolika, ar dvidešimt Vyriausybė gali skirti bet kada. Aš nesuprantu, kodėl nėra kitokios tvarkos? Ar jūs nematote, kad čia trečiu punktu reikėtų pavesti Ekonomikos ir Biudžeto komisijoms vieną kartą parengti įstatymo projektą, kuriuo Vyriausybei būtų numatyta teisė, kaip disponuoti. Aš jums galiu pateikti pavyzdį vieno bet kurio Šveicarijos kantono, kad ten meras negali net vieno franko išleisti be tarybos sutikimo. O pas mus šitas procesas tęsiasi, esant vienai, esant kitai Vyriausybei. Jis be pabaigos ir be pradžios. Ar tai valiuta būtų, ar tai rubliai, ar tai...
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad buvo siūloma pono A.Rudžio, kad būtų kontrasignavimas visiems skyriams. Norėčiau tik patvirtinti savo, vėl jūs priminėt frankus, aš primenu dolerius, Kanados Vyriausybė neturi jokios teisės skirstyti jokių dolerių be Accountiing Committee sutikimo. Taigi žūtbūt reikės parengti įstatymo pataisą, o dabar reikia atšaukti.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš tik norėjau mažą smulkmeną patikslinti. Ar čia šios dienos nutarimas yra Vyriausybės, ar premjero potvarkis, nors čia rašo, kad tai yra nutarimas. Netikslinote šito?
PIRMININKAS. Nutarimas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš negaliu, neturiu jokio pagrindo abejoti, tik nežinau, ar buvo Vyriausybės posėdis!
PIRMININKAS. Net ir numeracija.
L.SABUTIS. Siūlyčiau patikslint.
PIRMININKAS. Net ir numeracija yra nutarimų numeracija, o ne potvarkių numeracija.
L.SABUTIS. Aš ne tai turėjau omeny klausdamas.
K.ANTANAVIČIUS. Ar yra Vyriausybės posėdis šiandien? Tik toks klausimas. Be posėdžio nutarimas priimtas negali būti, bet...
L.SABUTIS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nesutiktumėte į nutarimo projektą įtraukti dar vieną Vyriausybės potvarkį, aš dabar neturiu po ranka datos, numerio, negaliu pasakyt. Šiuo potvarkiu Žemės ūkio ministerijos sistemai priklausanti Žvėryne mokymo, bendrabučių bazė buvo perduota Teisingumo ministerijai, nors ten yra žemės ūkiui reikalingos patalpos, tuo labiau kad žemės ūkio organizacija veikia. Ar sutiktumėt įtraukti dar vieną?
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad tokių yra šimtai. Ir įtraukti čia nėra jokios prasmės. Čia yra iš tiesų didelės lėšos. O prašom, jūs parenkit. Matyt, kad nauja Vyriausybė turės daug darbo peržiūrėti tuos šimtus, aš sakyčiau, netgi ne tai, kad šimtus, gal per tūkstantį bus tokių dėl patalpų, dėl pinigų skyrimo, kuriuos reikės...
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Pritariu pranešėjo minčiai dėl to punkto, kuriame yra vertinamas vadinamojo vyriausybinio ryšio papildomų išlaidų straipsnelis. Tačiau ekspertų kviestis nereikėtų iš užsienio pasiklausymams išaiškinti. Pats premjeras, aš datos tiksliai neprisimenu, pernai savo kalboje iš šios tribūnos pasakė, kad aš pakankamai gaunu įvairių įrašų apie jūsų visų veiklą. Taigi jo paties kalbos atsisuka prieš jį patį ir jo finansavimus. O šiaip jau mes keistu būdu bendraujame su premjeru. Jo nėra, tiktai jis siunčia mums savo naujus finansinius potvarkius, o mes po ilgesnio laiko juos naikiname. Gal parašom laišką, kai tokia situacija, premjerui, kad jis taip nebedarytų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau priminti gerbiamiesiems deputatams, kad praeitų metų, dabar neprisimenu tiksliai, bet turbūt arba pačioj spalio pabaigoj, arba lapkričio pradžioj Biudžeto komisija buvo pateikusi atšaukti visą gretą neteisėtų arba netikslingų Vyriausybės nutarimų, potvarkių ir panašių dalykų. Tai jeigu jūs prisimenate, tada pritrūko keturių balsų tam, kad šitas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas būtų priimtas. Štai dabar tegul jaudinasi tie deputatai, kurie tada neturėjo ryžto priešpastatyt Aukščiausiosios Tarybos teisėtą sprendimą prieš neteisėtus Vyriausybės veiksmus. Šiuo požiūriu Aukščiausiajai Tarybai dėl dabartinės Vyriausybės elgesio su finansais turi būti tikrai gėda.
PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Gerbiamasis deputate, jūs šitaip pasisakot prieš apskritai visas privilegijas. Aš noriu užduot vieną klausimą. Ar jūs visgi negalvojat, kad reikėtų Aukščiausiajai Tarybai ir Ekonomikos komisijai pagalvoti apie tai, kad valstybės signatarams būtų padarytos privilegijos, nors moralinio pobūdžio. Aš, pavyzdžiui, dėl šito negalėčiau pritart visiems jūsų naikinimams ir norėjimams naikint, kad ir ministrų pavaduotojams arba ministrams. Jie gi sėdi ne ant kėdės, o ant kažkokio judančio vulkano, kurio rytoj nebus. Arba deputatai, kurie atėję rytojaus dieną, kaip mes matom, pusės deputatų arba didžios dalies deputatų irgi taip pat išmesti... Bet kurioj firmoj, bet kurioj vietoj, bet kurioj valstybinėj tarnyboj, bet kurioj rimtoj valstybėj visada yra tam tikros garantijos. Ar neatrodo jums, kad nuo absoliutaus neigimo mums reikėtų pereiti ir pagalvoti apie tai, kad parengtume vienokį ar kitokį dokumentą, kuris turėtų ir moralinę klausimo pusę, o valstybės signatarams — ir tam tikrą materialinę pusę. Aš manyčiau, kad visuomenė mūsų už tai nepasmerktų.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad tas klausimas, be abejo, turėtų būti svarstomas, tačiau turėtų būti daugiau moralinė duoklė, nes mes esam, jūs patys puikiai žinot, kokioj blogoj ekonominėj būklėj. Ir kad sėdi šiandien visa Lietuva, taip pat ir kiekvienas jūsų gamyklos darbuotojas turbūt ant vulkano. Todėl, kad niekas nežino, kas bus kitą savaitę ar dar kitą. Todėl manyčiau, kad didelio išskirtinumo deputatams, valdininkams neturėtų būti.
Na, o ar aš smerkiu, ar kaip pasakyti, sakėt, kaltinu. Aš nekaltinu, o laikau, kad neteisėtai yra pasiūlyta, kad štai būtinai reikia valstybine tarnyba aprūpinti žmones, išėjusius iš valstybinės tarnybos. Kad reikia dvejus metus mokėti jiems priedą prie atlyginimo, jeigu tas atlyginimas mažesnis nei dabar. Na, manau, kad tai yra visiškai nepriimtina šitai Lietuvai, kai tokia ekonominė būklė. Na, o kokias nors pensijas... Be abejo, tiems, kurie į pensiją išeina, tai reikia numatyt, bet aš manau, kad tai nėra problema.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Luby, aš noriu jums priminti porą dokumentų, porą norminių aktų, gerbiamasis Luby. Yra Aukščiausiosios Tarybos neseniai priimtas nutarimas dėl lengvatų, kuriame yra pasakyta, kad visos lengvatos gali būti teikiamos tik įstatymu. Yra tokia frazė mėnesio senumo nutarime, tik įstatymu. O ne premjero ar Vyriausybės aktais. Taip pat yra Vyriausybės įstatymo 11 straipsnio antroji dalis, kur sakoma: ,,Vyriausybės reorganizavimo, Vyriausybės ar atskirų jos narių atsistatydinimo atveju, taip pat pasibaigus Vyriausybės narių kadencijai jiems taikomos atskiru įstatymu nustatytos socialinės garantijos." Kitaip sakant, mūsų įstatyminė bazė nedraudžia to daryti, tačiau ta įstatyminė bazė nėra išbaigta iki galo.
K.ANTANAVIČIUS. Vyriausybė savo nutarimais neturi nei galių, nei jokios reikmės spręsti, kaip tas turi būti daroma. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos klausimas.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos seniūne, aš norėčiau kreiptis į jus. Jūs ką tik paaiškinote, kad visos lengvatos turi būti įformintos įstatymais ir yra priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas tuo klausimu. Tačiau sakykite, jeigu Vyriausybė visiškai mūsų paskutinių nutarimų nepaiso ir priima lengvatas nutarimais, netgi mūsų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas irgi suteikia lengvatas, pavyzdžiui, deputatams benzino nemokamai, irgi savo nutarimu, tai juk yra mūsų įstatymų nepaisymas.
PIRMININKAS. Taip, aš sutinku su tuo.
J.PANGONIS. Ar nereikėtų, ar nebūtų galima tokius (Balsai salėje) aiškiai įstatymus pažeidžiančius nutarimus atšaukti paprastais protokoliniais nutarimais? Juk mes dabar svarstysime, kad reikia Aukščiausiosios Tarybos nutarimu atšaukti aiškiai neįstatyminius aktus. Kaip jūs manote, ar Reglamentas mums neleidžia paprastais protokoliniais nutarimais tai padaryti?
PIRMININKAS. Aš bijau, kad mes nusiprotokolinsime. Vis dėlto Vyriausybės nutarimas teisėtas, neteisėtas, Prezidiumo nutarimas teisėtas, neteisėtas — yra norminiai aktai ir atšaukti juos protokoliniais nutarimais, tai yra nenorminiais aktais, visgi negalima.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau grįžti prie šio klausimo. Svarstykim tai, ką svarstom, kas pateikta projekte, ir baikim.
PIRMININKAS. Liko tik du deputatai, kurie nori paklausti, siūlau daugiau nebeužsirašyti ir galėtume baigti. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš visiškai sutinku su jūsų pozicija dėl kovos su protekcionizmu, šiuo atveju dėl šitų lengvatų. Ar neatrodo jums, kaip Ekonomikos komisijos pirmininkui, kad reikėtų galvoti apie garantijas bankroto atveju, nes tai gresia šimtams tūkstančių žmonių.
K.ANTANAVIČIUS. Na, aš manau, kad čia irgi visiškai nesusiję su tuo nutarimu, tačiau ta proga norėčiau atsakyti. Kai svarstėm Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus funkcijas ir pareigas, kai svarstėm Aukščiausiosios Tarybos biudžetą, ten buvo atkakliai peršama, kad tas skyrius apsaugos ir Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Tai aš manau, kad štai čia kas aplink dėjosi įrodo, kad tas Aukščiausiosios Tarybos skyrius neatlieka savo funkcijų. Na, o šiuo atveju, kaip kolega J.Liaučius siūlo, turbūt reikėtų parengti kokį nors sprendimą. Šiandien, rytoj, kad deputatams būtų garantuota apsauga, tai yra kad saugotų juos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojai. Ir kad jie būtų atsakingi už tai. Jeigu koks nors deputatas nukenčia, vadinasi, jie traukiami teisman. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Antanavičiui. Klausimai baigėsi. Lieka balsuoti, kad įrašytume šitą nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kai kurių nutarimų ir potvarkių panaikinimo" į sesijos darbų programą.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi jau įrašė. Jūs gi prieš tai klausėt ir buvo įrašyta. Ne, ne, prieš man einant kalbėti paklausėt, ar kas neprieštarauja...
PIRMININKAS. Gerai, prašau pasiruošti balsuoti, prašau sėsti į vietas. Primenu, kad pagal Reglamentą norint įrašyti į sesijos darbų programą, reikia 43 deputatų balsų. Prašom sėsti į vietas. Kas už tai, kad šis nutarimo projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą? (Balsai salėje) Gerai, aš nutraukiu šį balsavimą. Deputate Jonai Prapiesti, na, reikia balsuoti, kitaip klausimas bus neįrašytas. Deputate Liaučiau! Kas už tai, kad šis nutarimo projektas būtų įrašytas į sesijos darbų programą? Jeigu nebus įrašytas, nebus svarstomas. Deputatas B.Lubys nesuinteresuotas, kad šis klausimas būtų įrašytas. Už balsavo 39, prieš — 1, susilaikė 1. Klausimas į sesijos darbų programą, be abejonės, neįrašytas. Dėl deputatų nedrausmingumo. (Balsai salėje) Aš prašau nesielgti salėje vaikiškai. Jeigu aš jau reikalauju sėsti į vietas, tai leiskite man dabar pasielgti dar kitaip. Paprašyti, kad būtų pakartotas balsavimas pakeliant korteles. Tai Reglamentas leidžia. Pašalinius asmenis prašau išeiti iš parterio. Deputatą J.Liaučių reikalauju sėsti į parterį. Deputatę B.Nedzinskienę taip pat. Kas už tai, kad nutarimas ,,Dėl Vyriausybės kai kurių nutarimų ir potvarkių panaikinimo" būtų įrašytas į sesijos darbų programą? Balsuojame kortelėmis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 49.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSU SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė 1.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kur? Kuris?
PIRMININKAS. A, susilaikiusių nėra. Klausimas į sesijos darbų programą yra įrašytas. Ką gi, visi šios dienos darbotvarkės klausimai yra išspręsti. Dėkoju kolegoms deputatams už ištvermę. Posėdis baigtas. Rytoj 9 val. renkasi frakcijų, komisijų pirmininkai.