1992 m. gegužės 26 d.
Diskusija dėl plenarinio posėdžio transliacijos per televiziją
PIRMININKAS. Labas rytas, ponai deputatai! Pradedame gegužės 26 dienos rytinį plenarinį posėdį. Posėdžio pradžią yra numatęs transliuoti Lietuvos radijas. Noriu kreiptis į mielus kolegas deputatus štai kokiu klausimu. Ar netikslinga, kad kartu transliuotų ir Lietuvos televizija? Aš siūlysiu balsuoti už tą dalyką. Iš pradžių vis dėlto prašau užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Salėje 88 deputatai. Deputatai replikuoja man, kad aš pasakyčiau, dėl ko aš taip siūlau. Aš siūlau štai dėl ko. Todėl, kad posėdžio pradžioje pasisakys Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ponas V.Landsbergis. Todėl aš siūlau balsuoti, ar mes įpareigojame televiziją tiesiogiai transliuoti šį pasisakymą. Ar reikia dėl to balsuoti?
B. V.RUPEIKA. Aš turiu kitų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerai, po vieną deputatą pasisakys. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš turbūt jau kelintą kartą noriu kolegoms priminti, jog televizijos ir radijo transliacijos yra apmokamos ir labai brangiai kainuoja. Kol televizija ir radijas neturi iš biudžeto papildomų lėšų, iš kurių gali sumokėti savo darbuotojams ir už transliacijas Ryšių ministerijai, tai būtų lengvabūdiška švaistyti šituos pinigėlius, kapeikas mūsų valdžios rodymui. Į ją jau buvo pakankamai prisižiūrėta prieš rinkimus. Kiekvieną dieną. Tad siūlau pakentėti, susilaikyti nuo dar vieno šou. Ir neberodyti savęs, o dirbti konstruktyviau, ne rodytis.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas P.Varanauskas. Ir galėtume balsuoti.
P.VARANAUSKAS. Galima būtų pritarti deputatui B.Rupeikai, bet prieš tai dar pavedus protokoliniu nutarimu prokuratūrai ištirti lėšų švaistymą tenai. Tai čia kitas dalykas. Vis tiek radijas netylės, tai koks skirtumas, ar turi būtinai kokia nors metalinė muzika groti per tą laiką. Tegul girdi žmonės, apie ką mes kalbame.
PIRMININKAS. Gerai... (Balsai salėje)
P.VARANAUSKAS. Nereikia bijoti. Čia kaip tarakonai sulindę ir būsime, ar ne?
PIRMININKAS. Tvarka. Tik aš prašau truputį nuleisti toną salėje. Ir galėtumėme balsuoti. Jau galima balsuot turbūt.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl motyvų.
PIRMININKAS. Na, dar po vieną deputatą dėl motyvų. Ir tikrai baigiam. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlyčiau balsuoti tokiu būdu. Arba televizija transliuotų pirmąjį posėdį. Radijas, žinoma, kad transliuotų. Bet televizija — arba pirmąjį posėdį visą, arba nieko netransliuotų.
PIRMININKAS. Taip, tada kaip Reglamentas numato, jie turi teisę rengti reportažą.
Ir deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš matau, kad transliacija jau vyksta. Norėčiau paklausti, kieno nurodymu tai yra padaryta, ir norėčiau konstatuoti, kad jūs vėl viršijate savo įgaliojimus.
PIRMININKAS. Nurodymo jokio nebuvo, su radijo darbuotojais kaip ir prieš kiekvieną posėdį buvo kalbamasi, kokie klausimai yra radijui ir...
A.TAURANTAS. Jūs, kaip seniūnas, turbūt turėtumėte žinoti įstatymus ir laikytis jų.
PIRMININKAS. Man atrodo, aš nesu pažeidęs įstatymo, jeigu informuoju, kad kalbės Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Gerai, gal daugiau nebekalbam.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, deputatas Varanauskas. Priminsiu tik, kad jie ir patys turi teisę transliuoti, kada nori, be nurodymų.
PIRMININKAS. Tvarka. (Balsai salėje) Taigi spręsime balsuodami, ar daryti tiesioginį televizijos reportažą ir...
BALSAI IŠ SALĖS. Ir radijo... televizijos, o radijas...
PIRMININKAS.O dėl televizijos negalim balsuoti? Taip pat galime balsuoti. (Balsai salėje, triukšmas) Tvarka. Dabar balsuojame dėl televizijos. (Balsai salėje) Gerai, deputatai prašo pakartoti registravimą. Pakartotinė registracija prasidėjo. Salėje — 91 deputatas. Taigi balsuojame dėl posėdžio tiesioginės transliacijos per Lietuvos televiziją. Prašau balsuoti. Balsavimas prasidėjo. (Balsai salėje) Taip, dėl posėdžio buvo toks siūlymas. Kaip Reglamente sakoma, dėl ištisinės posėdžio transliacijos per Lietuvos televiziją. Už balsavo 47 deputatai, prieš — 17, susilaikė 21. Taigi yra nutarta, kad šį posėdį transliuoja Lietuvos televizija ištisai.
Dabar, deputate Taurantai, dėl transliacijos per radiją. Kaip aš suprantu, radijas neplanuoja transliuoti viso posėdžio, o Reglamentas sako, kad tik dėl trans... Gerbiamas Taurantai, aš noriu truputį pasiaiškinti. Tik dėl ištisinės posėdžio transliacijos turi gauti Aukščiausiosios Tarybos sutikimą. O dėl atskirų fragmentų transliavimo Reglamentas nenurodo. Gerai, man atrodo, klausimai yra išspręsti. Posėdžio pradžioje žodžio prašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas Vytautas Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie referendumą
V.LANDSBERGIS. Gerbiami kolegos deputatai, noriu tarti jums ir visai Lietuvai keletą minčių ir išvadų apie neseniai praėjusį referendumą ir apie visą Lietuvos padėtį. Referendumo politinis turinys — tai pasitikėjimo patikrinimas. Apie 70% balsavusių piliečių parėmė Sąjūdžio koaliciją ,,Už demokratinę Lietuvą" ir, jeigu norite, Vytautą Landsbergį. Įstatymą priimti pristigo balsų, bet piliečių nuomonė, jeigu čia būtų rinkimai, pagal Vakarų standartus būtų vertinama kaip labai reprezentatyvi, visiškai įtikinama. Ir tai pasiekta nepaisant keisčiausių kompiuterinių bei organizacinių nesklandumų su nesamų gyventojų sąrašais, nepaisant viso laikraštinio, lapelinio, radijinio ir televizinio šaukimo: sakykit ,,Ne"! Sakykit ,,Ne"! Kiek tų ,,Ne"? Vos 25% balsų. Ne visai mažai. Taigi ši socialinė politinė bazė egzistuoja, bet ne su 25 procentais paramos kam nors derėtų veržtis į absoliutinę valdžią. 25% turinčios politinės jėgos turėtų siekti bendradarbiavimo, bet ne uzurpacijos. (Balsai salėje) Tuo tarpu procesai, vykstantys pirmiausia mūsų parlamente, suteikia destrukcijos ir grėsmės atspalvį visam šalies gyvenimui, temdo naujai besiveržiantį gyvybingumą ir iniciatyvą. Žmonės nori ir tikisi gyventi naujai, su savo atsakomybe, tikėjimu ir džiaugsmu. O mums reikia pažvelgti į save pačius ir aplink ir sąžiningai atsakyti į vieną klausimą: ar negrimztame atgal — į partokratinę LDDP bloko valdžią, į žodžio užgniaužimą, į valdininkų savivalę ir korupciją, į bejėgę teisėtvarką, į valstybinę priklausomybę, į seno režimo restauraciją nauju pavadinimu. Iš vertinimo, kad būtent grimztame, kilo ir bandymas nusitverti kokios atramos — tvirtesnės valstybės institucijos, ir sprendimas to bandymo neatidėlioti. Taigi referendumas, po kurio būtume ėję į prezidento rinkimus ir ta kryptimi skatinę naujų programų, nebe 1990 metų, o šios dienos politinių programų sudarymą, jų konkurenciją tolesniam piliečių pasirinkimui. Taigi galėjome sunormuoti, reguliuoti politines įtampas artimiausių mėnesių laikotarpiu, betgi tą galimybę praleidome. Aš pasakysiu: gelbėjimosi akcijai sutrukdyta, grimzdimas tęsiasi. Galbūt jis dar ir pagreitės. Jau girdimi kai kurių itin aktyvių kairiosios daugumos deputatų balsai, nekantrūs prasitarimai. Stokojant demokratijos papročių ir tolerancijos, netektų stebėtis, jei kairysis blokas panorėtų perimti viską iš eilės nesibodėdamas kai ką ir suardyti. Taigi perimti Vyriausybę ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, paskutines komisijas, kurios dar ne visai užvaldytos, suardyti Valstybės kontrolę, komisiją KGB veiklai Lietuvoje tirti, Aukščiausiosios Tarybos apsaugą, pajungti Respublikos rinkimų komisiją, vienintelį opozicinį didesnio tiražo laikraštį ,,Lietuvos aidą", tuo būdu vėl politiškai monopolizuodamas spaudą, susigrąžinti televizijos ir radijo politinę monopoliją ir kontrolę. O po to jau, turint rankose visą svarbiausią spaudą ir televiziją, neveiksnią Aukščiausiąją Tarybą ir Vyriausybę, patikimą Rinkimų komisiją ir bejėgį teismą, galima būtų surengti dar vienus Liaudies Seimo rinkimus. Visą tą procesą turėtų kantriai stebėti ir laiminti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kurį galų gale išmes kaip skudurą, ar jis būtų V.Landsbergis, ar K.Motieka. Tai galima pavadinti šliaužiančiu perversmu, kuriam stengiamasi suteikti teisėtumo iliuziją. Kokios jėgos ir kokie interesai skatina tą procesą, pasireiškiantį pirmiausia deputatų paviliojimu ar perviliojimu? Vienas veiksnys — tai priešinimasis desovietizacijai ir dekagėbizacijai, kuri jau dabar liečia ne vieną žymų kairiosios pusės deputatą. Tam galima priešintis arba keliant apribojimus iki absurdo, ką daro viena nedidelė frakcija, arba suardant vis dar savarankišką nepriklausomą KGB veiklos tyrimo komisiją. Perėmus ,,Lietuvos aidą", be abejo, nebepasirodytų ir tokios ,,Voratinklio" publikacijos kaip apie Kliugerį ir jo prikurtas Lietuvoje dirbtines opozicijas.
Kitas veiksnys — tai Rusijos kariniai ir kitokie interesai Lietuvoje. Jau ne kartą girdėjome, kad iš ten tikimasi palankesnės Vilniuje Vyriausybės, kuri sutiktų nereikalauti greito kariuomenės išvedimo ir apskritai suartintų Lietuvą su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga. Tokia perspektyva kelia Lietuvai didžiulį nerimą, todėl neturi stebinti nei aštrūs protestai, nei tiesūs klausimai. Po pakartotinių tiesių klausimų galų gale išgirdome LDDP lyderio atsakymą: ,,Demokratinė darbo partija yra tvirtai nusistačiusi... neiti į jokius sandėrius, rišančius arba varžančius mūsų nepriklausomybę ir mūsų suverenitetą." Gaila, kad ir čia nėra konkretumo, ir čia ne dokumentas partijos vardu, kuris labiau įpareigotų. Gaila, kad praeityje į sandėrius vis dėlto buvo einama. Klausimas ne vien apie vieną partiją, o apie visą kairįjį bloką ir Lietuvos ateitį. Nejau į kai kurių buvusias nepriklausomas širdis vėl atsėlino baimė ir prisitaikymas? Su kuo jūs, deputatai, pamažėl pritrauktieji ar įtrauktieji, o dabar jau dalyvaujantys gramzdinime? Dalis jūsų, neabejoju, suklydę ar suklaidinti. Po to kai kurie jau bijoję atsiriboti net aiškiai neteisėtų veiksmų su jūsų parašu. Bent du yra pasisakę apie tai privačiai, o dar vienas deputatas ryžosi atsiimti tokį parašą. Taigi su kuo ir apie ką sukasi kairioji ašis? Jos pagrindas labai patyrusi, sutelkta ir gerai organizuota LDDP. Jai, o ypač dabartinei vadovybei, Lietuvos ateities patikėti jokiu būdu negalima. Mano rankose dokumentas, datuotas 1990 m. gegužės 3 d. Tai M.Gorbačiovo blokados metas, ir pranešimas iš M.Gorbačiovo aparato vedėjo Boldino archyvo. Skaitau vertimą: ,,Gerbiamas Vladimirai Aleksandrovičiau! Skambino Caplinas (Lietuvos KGB pirmininko pavaduotojas) iš Vilniaus. Vakar ,,Įgaliotinis" (V.Sakalauskas) susitiko žūklėje su A.Brazausku. Tas pasakė, kad įvykių smaigalys išeis apie 15-20 gegužės (baigiasi resursai). Išeitis viena: paleisti parlamentą, kadangi dabartinė jo sudėtis V.Landsbergio ir K.Prunskienės nuo valdžios nenušalins. Tačiau klausimas, kokiu pretekstu. Juo gali tapti duomenys, kaip ,,Sąjūdis" falsifikavo rinkimus. (LKP tartum jais disponuoja, bet A.Brazauskas tyli apie tai.) Besišnekant A.Brazauskas metė ir tokią frazę: ,,Paleidus parlamentą, būtina kokia nors valdymo forma. Tebus nors ir prezidentinė. Respubliką reikia gelbėti." Originalo kalba: ,,Zvonil Caplin (zamestitel predsedatelia KGB Litvy) iz Vilniusa. Včera ,,Upolnomočenyj" (V.Sakalauskas) vstretilsia na rybalke s Brazauskasom. Poslednij skazal, čto pik sobytij prichoditsia na 1520 maja (končajutsia resursy). Vychod odin rospusk parlamenta. Tak kak nynešnij jego sostav Landsbergisa i Prunskienė ot vlasti ne ustranit. No vopros v predloge. Im mogut stat dannyje o falsifikacii vyborov ,,Sajudisom". (KPL vrode by imi raspologajet, no Brazauskas ob etom molčit.) V chode besedy Brazauskas brosil i takuju frazu: posle rospuska parlamenta neobchodima kakaja to forma pravlenija. Pust eto budet daže prezidentskaja. Respubliku nado spasat."
Atkreiptinas dėmesys į ,,Lietuvos gelbėjimą", kuriam būtų tikęs net M.Gorbačiovo smurtinis prezidentinis valdymas. Taip pat į falsifikuotus duomenis apie 1990 metų rinkimų ,,falsifikavimą". Labai keisti gyventojų sąrašai pastarajam Lietuvos referendumui ir vėl verčia susimąstyti, ar nebuvo parūpinta dvejopų galimybių tiek numanomam pozityviam, tiek nepakankamam balsavimo rezultatui. LDDP iš anksto triukšmavo, kad bus falsifikavimo. Todėl turime rūpintis ir birželio 14 referendumu. Arba, kaip siūlyčiau jį vadinti, visuotine piliečių valios paraiška dėl svetimos kariuomenės išvedimo šiemet. Dar sykį grįžtu į mūsų parlamente vykstantį procesą, kurį galima vadinti šliaužiančiu perversmu su dideliais pavojais demokratijai ir nepriklausomybės krypčiai. Spėju, kad besišliejantys prie LDDP tikisi gauti daugiau valdžios Lietuvos viduje. Ir tai ne vieną vilioja, bet gal nejunta tos pavojingos ribos, už kurios jau būtų arba yra grimztama į Sandraugą. Aš jaučiu pareigą jums apie tai pasakyti, o jūs atsakingai apsispręsite. Ką mes, kaip atsakingas už Lietuvos ateitį parlamentas, turėtume daryti? Pirmiausia siūlymas daugumiečiams — atsisakyti pagundų koalicijoje su LDDP užgrobti viską. Nesikėsinti, negramzdinti, nekovoti prieš kovojančius kaip Balys Gajauskas ar Kazimieras Uoka, o padėtiniems. Čia jau beldžiuos į kiekvieno sąžinę. Geriausiai būtų trims mėnesiams įšaldyti esamų struktūrų status quo, žinoma, nebūtinai įšaldant Pirmininką ar kokį ministrą. Aš tikrai neketinu dangstyti perversmo, jeigu jis bus tęsiamas. Susimąstykite, dabartinės daugumos deputatai, ar turite stumti keturias Sąjūdžio frakcijas į parlamentinę rezistenciją, ar galite rizikuoti nežinomais procesais visuomenėje. Išsirinkime Seimą ir kuo greičiau! Siūlau daryti tai rugpjūčio mėnesį, gal 23-iąją, kaip galvoja berods estai. Tuo būtų užbaigta mūsų stebėtinai taiki ketverių metų revoliucija, dainuojanti ir nešliaužiojanti, pasitikinti žmonėmis, kurie balsuoja. Reikia išrinkti Seimą pagal esamą įstatymą tuo pačiu principu, kuris gerai veikia Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Ten ir garsus premjeras, ir partijos lyderis gali pralaimėti savo konkurentui, ir niekas to nedramatizuoja. Reikia išrinkti Lietuvos Seimą, kurio deputatai turės žmonių pasitikėjimą. Nejau neatsiras ūkininkų, dvasininkų, verslininkų, tremtinių ir Laisvės kovotojų, mokslininkų ir tikrų profesionalų iš tikrų profsąjungų? Nejau Lietuvoje neatsiras šimto ar šimto keturiasdešimties nepaperkamų nei pinigais, nei valdžios blizgesiu? Tebus jie išrinkti vieneriems metams priimti naują nepriklausomos Lietuvos Konstituciją, užbaigti pagrindines reformas ir išlydėti svetimą kariuomenę. Apie 40% Lietuvos piliečių norėjo jau šiemet rinkti prezidentą. Toks buvo Sąjūdžio koalicijos ,,Už demokratinę Lietuvą" tikslas, kurį aš palaikiau. Prezidentas, kokį jį žmonės išrinktų, būtų užpildęs esamą spragą valdymo sistemoje ir kaip jungianti grandis apimtų abi valdžios linijas — įstatymų leidybos ir vykdomąją. Mūsų sąlygomis itin svarbu, kad jis padėtų išvengti krizių arba sušvelninti, pagreitinti jų likvidavimą. Toks prezidentas veikia Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje, Suomijoje. Bus taip ir Lietuvoje, bet šįkart šiek tiek per daug rinkėjų liko pasyvūs. O Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, kaip jūs žinote, neturi jokios galios ką nors įsakyti ar nurodyti šalies mastu. Jam tiktai tenka visa atsakomybė, visa kaltė, jeigu kur nors kas negerai. Jau daugiau kaip dveji metai esu labai patogus taikinys visai vidinei politinių konkurentų propagandai: neatvežė į kaimą druskos padėkokit Landsbergiui! Galų gale tai darosi nebejuokinga. Kaip ir Aukščiausiojoje Taryboje galingas neapykantos spinduliavimas iš kai kurių pavienių kolegų pusės. Tą jaučiu ir stebiuosi žmonių prigimties slėpiniais. Nūnai, atrodytų, reikia siekti skubaus kontakto su Borisu Jelcinu, su Stanislavu Šuškevičium, pastūmėti deklaraciją su Vokietija, ruoštis Helsinkio viršūnių konferencijai liepos mėnesį, bet kiekvienas partneris gali paklausti, ar jis turi reikalo su stabiliu valstybės vadovu. Man šita padėtis taip pat nepriimtina. Jūs turėjote paprastą testą — siūlymą pakelti Pirmininko atšaukimo kartelę iki dviejų trečdalių balsų, nes aš tokia dauguma
buvau išrinktas. Jūs galėjote turėti stabilesnį Pirmininką Lietuvos tarptautinei politikai vykdyti, bet jūs to nenorėjote. O dabar ir ta politika gali visai pasisukti kita linkme — tiek viduje, tiek išorėje. Todėl aš darysiu savo sprendimą matydamas jūsų pasirinktą veiksmų kryptį. Mano pasiūlymai žinomi. Siūlau juos apsvarstyti neatidėliojant. Arba sustabdom šliaužiantį perversmą ir einam garbingai į Seimo rinkimus, arba tęskite perversmą be manęs. Ačiū už dėmesį. Siūlau padaryti pertrauką pamąstymams. (Plojimai)
PIRMININK4S. Gerbiamasis Pirmininke, noriu paklausti, jūs prašote pertraukos pačiame posėdyje? Kokios trukmės? Valandos. (Balsai salėje) Ne, aš pirmiausia noriu išsiaiškinti, ką siūlo Pirmininkas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turi teisę prasyti neeilinės ne ilgesnės kaip vienos valandos posėdžio pertraukos. Manau, tą pertrauką galėsime skelbti 10.30 val., jos pradžią. Dabar dar deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš norėjau pirmiausia padėkoti deputatams, kad jie ištvėrė, kol Pirmininkas pylė tas pamazgėles ant mūsų galvų. Aš manau, kad vertinti referendumo rezultatus reikia visiškai ne taip. Iš tikrųjų Pirmininkas yra atsakingas už tai, kad buvo supriešinta tauta ir kad buvo išleista šitiek milijonų. Padorus politikas po šito atsistatydintų. Tačiau palikim tai jo sąžinei. Tuo tarpu referendumas parodė, kad Lietuva išsigydė nuo bolševizmo ir yra padariusi labai rimtą žingsnį į Europą. Šituo mes tiktai galime džiaugtis. Aš nemanau, kad mes bandysime konfrontuoti ar kokiu nors būdu pasinaudoti šitais referendumo rezultatais. Mes prieš referendumą pasakėm, kad mūsų tikslas yra parengti Konstituciją ir ateiti į Seimo rinkimus. Ir ateiti į prezidento rinkimus su parengta Konstitucija. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, mes buvome planavę šios dienos posėdžio pertrauką, tačiau vėlesniu laiku. Aš manau, kad išnaudokime štai šią pertrauką tam, ką mes ir planavome daryti. Tai yra frakcijų, komisijų pirmininkai galėtų susirinkti, pavyzdžiui, 308 kambaryje ir pakalbėti dėl tų dalykų, dėl kurių buvome jau planavę. Pareiškimus gal galima po pertraukos, ar ne? Reikalaujat dabar. Gerai, iki pertraukos tada. Bet kad, matot, jau atsirado labai daug norinčių kalbėti.
A.TAURANTAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Tvarka, na, darom pertrauką. Nes yra keturi...
V.BERIOZOVAS. Aš dėl tvarkos...
A.TAURANTAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs elgiatės neteisėtai.
PIRMININKAS. Gerai, deputate Taurantai, dėl procedūros prašom pasakyti.
V.BERIOZOVAS. Aš dėl procedūros irgi noriu pasakyti.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau paklausti, kokiu Reglamento straipsniu jūs remiatės skelbdamas pertrauką. 96 straipsnis kalba, kad svarstant klausimą daroma pertrauka. Kokį mes klausimą dabar svarstome? Deja, klausimas joks nesvarstomas, buvo padarytas pareiškimas ir jokios pertraukos jūs neturite teisės daryti. Aš visgi prašyčiau elgtis pagal Reglamentą, toliau svarstyti darbotvarkę ir nedaryti destrukcijos Aukščiausiosios Tarybos darbe. Deja, jūs tai darote kartu su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku.
PIRMININKAS. Na, aš nematau didelės tragedijos. Aš tai darau su visais deputatais, tačiau jūs formaliai teisus. Teisingai, turi būti klausimo svarstymas, tačiau man Pirmininkas pasakė, kad jo kalboje kalbama apie tai, kad jis siūlo svarstyti štai šitą klausimą, kuriame... (Balsai salėje, negirdėti) Na, tvarka. Tikrai yra tokia kebli reglamentinė situacija, kad Pirmininkas siūlo svarstyti tą jo pasisakymą, kuriame yra iškelti keli esminiai momentai...
(Balsai salėje, negirdėti)
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau...
PIRMININKAS. Gerai, gal sutariame tokį kompromisą. Tegul deputatai perskaito pareiškimus. Tada vis dėlto darome pertrauką, kurią ir taip jau planavome daryti, tik ten po administracinių teisės pažeidimų...
V.BERIOZOVAS. Aš norėčiau dėl procedūros visgi.
PIRMININKAS. Na gerai, dar dėl procedūros deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Čia buvo tokie dideli kaltinimai pateikti mūsų partijai — LDDP ir taip nelauktai, transliuojant televizijai ir radijui, todėl mes labai prašome po pertraukos, ar bus, ar ne, suteikti galimybę mūsų frakcijos pirmininkui, partijos pirmininkui gerbiamajam A.Brazauskui pasisakyti irgi transliuojant televizijai ir radijui. Kad jis galėtų atsakyti į tuos nežmoniškus kaltinimus, kuriuos dabar mes išgirdome iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko lūpų.
PIRMININKAS. Gerai, aš tikiuosi, kad čia problemos nebus. Dabar norėjo deputatas A.Sakalas. Prašom pareiškimą. Deputatas P.Vaitiekūnas ruošiasi.
Deputato A.Sakalo pareiškimas
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamas posėdžio pirmininke, leiskite perskaityti Sąjūdžio centro frakcijos pareiškimą.
,,Lietuvos piliečiai 1992 m. gegužės 23 d. referendumu atmetė trečiojo Sąjūdžio pateiktą įstatymą dėl Lietuvos Respublikos prezidento bei Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimą. Referendumo iniciatoriams nepavyko pakeisti Sąjūdžio rinkiminės programos penktos dalies ,,Valstybė ir teisė" pirmojo skirsnio, kuris vadinasi ,,Demokratinė santvarka". Šiame skirsnyje aiškiai pasakyta, jog (cituoju): ,,Konstitucija turi įtvirtinti demokratišką parlamentinės respublikos santvarką." Nepavyko pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje priimto nutarimo ,,Dėl konstitucingumo raidos". Lietuvos piliečiams užteko išminties, kad būtų laimėta nuostata, jog įstatymus reikia priiminėti Aukščiausiojoje Taryboje, o ne referendume. Trečiojo Sąjūdžio ir jo garbės pirmininko pradėta priešpriešos politika pagrįsta dviejų jėgų kairės ir dešinės, dviejų klasių kovos teorija patyrė visišką politinį bankrotą, o pastangos sumenkinti Aukščiausiąją Tarybą, demonstruoti, jog ji neatspindi Lietuvos žmonių politinio spektro, nedavė lauktų vaisių. Bankrutavo ir trečiojo Sąjūdžio lyderių kalbėjimas tautos vardu, nepateisino lūkesčių ir pasitarimas su tauta ant M.Mažvydo bibliotekos laiptų koneveikiant tautos priešus, išaukštinant asmenį, anot vieno ten kalbėjusio Aukščiausiosios Tarybos deputato, ,,visame pasaulyje vadinamo prezidentu". Nepaveikė Lietuvos piliečių net Ministro Pirmininko pareiškimas apie atsistatydinimą, turėjęs tikslą paryškinti tvirtos rankos būtinybę bei sustiprintas valstybės kontrolieriaus panašiais ketinimais. Trečiojo Sąjūdžio lyderiai išleido daug lėšų mitingams, plakatams, biuleteniams bei referendumui, kad įsitikintų, jog Lietuvoje teturi geriausiu atveju tik apie trečdalį savo šalininkų, pasisakiusių už. O ir buvusių ,,už" motyvai taip pat nevienareikšmiai. Dalis iš jų balsavo už tai, kad būtų atkurta prezidento institucija, net nesigilindami į pateiktus įstatymo projektus. Kita dalis balsavo už konkretų asmenį. Prieš referenduminė atmosfera priešino žmones, aktyvino ultraradikalius elementus, kaitino chunveibiniškas aistras. Bet daugumos piliečių orientacijos nepaveikė. O referendumo rezultatai dar kartą patvirtino žmonių pasitikėjimą Aukščiausiąja Taryba. Praradę daug laiko vėl atgauname galimybę rimtai svarstyti oficialų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Konstitucijos projektą, rengti pagrindinius įstatymus, kad padėtume pamatus Lietuvos Respublikos ketvirtajam Seimui. Referendumo rezultatai nepradžiugino Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, nors ir pasiruošusio, anot jo paties, mažiau pozityviems rezultatams. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pats inspiravęs šį referendumą, ,,Lietuvos aido" puslapiuose užsitikrinęs galimų perversmų, sunkios ligos, netgi savižudybės scenarijus, kaltinęs tuos, kurie gynė konstitucingumo raidą, noru sugrįžti į Rusijos glėbį, dabar stengiasi pamiršti, jog nebalsavusių ar balsavusių prieš — 60%! Tai daug svarbesnis kriterijus nei pastangos juos apšaukti nesusipratusiais ar neaktyviais. Referendumo rezultatai — tai rimtas įspėjimas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui už priešpriešos politikos pasekmes. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas turi iš esmės peržiūrėti savo pozicijas, turi prisiimti atsakomybę už tolesnius konstruktyvius sprendimus derinant visų Lietuvos piliečių politines nuostatas. Politinių interesų balansas yra Lietuvos politikos laimėjimų pagrindas. Tai yra privalu pareigūnui, užimančiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko postą."
Gerbiami deputatai, aš pridėsiu keletą savo žodžių. Aš...
PIRMININKAS. Šiaip jau jūsų pareiškimui laikas pasibaigė. Nebent jeigu labai trumpai.
A.SAKALAS. Labai trumpai, vieną sakinį. Manau, šitas pareiškimas būtų daug rūstesnis po Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, sakyčiau, nesantūrios kalbos. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis pareiškimas, personalinis, rodos, deputato P.Vaitiekūno.
Deputato P.Vaitiekūno pareiškimas
P. VAITIEKŪNAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, aš noriu išdėstyti savo nuomonę. Gegužės 23 d. referendumas dėl autokratinio režimo įvedimo Lietuvoje, pasiūlytas ir suorganizuotas ultradešiniųjų Lietuvos politinių jėgų, nepasiekė teigiamų rezultatų. Ir tuo atmetė bei išsklaidė daugelį mitų, kartų, puoselėtų ir dvejus metus pirštų mūsų piliečiams. Pirma, aktyviai brukama dviejų jėgų priešpriešos — prokomunistų ir sąjūdininkų schema ir ideologija žlugo. Tautos supriešinimui, jos skaldymui, priešų paieškos politikai piliečiai nepritarė. Siekdami politinio revanšo ir maskuodami savo pralaimėjimą Aukščiausiojoje Taryboje, ultradešinieji priešpriešą bandė perkelti į visuomenę, bet jiems šio referendumo rezultatais buvo parodyta, kad skiriamoji riba eina ne tarp prokomunistų ir sąjūdininkų, bet tarp autokratų ir demokratų. Antra, buvo išsklaidytas mitas apie autokratinio režimo būtinumą pereinamojoje stadijoje be naujos Konstitucijos. Lietuvos žmonių išmintis ir sunkios istorinės pamokos suteikė tautai galių nusimesti nuo kaklo kilpą, sumegztą Lietuvos ultrų. Lietuva atmetė tvarką, kuri būtų grindžiama prievarta, ir dar kartą pasisakė už tvarką, grindžiamą teise. Trečia, nepasiteisino mitas apie šios Aukščiausiosios Tarybos sudėties neatitikimą Lietuvos visuomenės nuotaikoms ir jos politiniam spektrui. Referendumo rezultatai tai ne komunistinis perversmas Aukščiausiojoje Taryboje, bet ultradešiniųjų politinių jėgų bankrotas, užfiksuotas visos Lietuvos mastu. Ketvirta, referendume pralaimėjimą patyrė ir restitucijos politika, kuria remiantis buvo atstatinėjamas tarsi teisingumas, nekreipiant dėmesio į tos politikos efektyvumą bei jos padarinius. Taigi ultradešiniosios politinės jėgos pralaimėjo visais svarbiausiais punktais. Raginu lyderius negilinti supriešinimo, atsisakyti priešpriešos politikos, kuri jau egzistuoja, ir atsistatydinti. Nors šios iniciatyvos Aukščiausioji Taryba kiek man žinoma, nesiims ir nepalaikys. Todėl ultradešiniųjų jėgų pralaimėjimą vertinu tik kaip laikiną. O užmokestis, kurį mes dabar mokam už tai, — tautos supriešinimas, — yra, mano nuomone, per didelis. Ateityje jis gali būti dar didesnis. Šioje Aukščiausiojoje Taryboje, deja, nebuvo jėgų, kurios pajėgtų užkirsti kelią tokio masto avantiūrai ir provokacijai. Leido priešpriešai iš politinių sferų persikelti į tautą. Todėl ši Aukščiausioji Taryba privalo kuo greičiau — dar šiais metais parengti Konstituciją, priimti rinkimų įstatymus, paskelbti prezidento rinkimus ir nutraukti savo įgaliojimus anksčiau laiko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis pasisakymas. Deputatas K.Uoka, valstybės kontrolierius.
Deputato K.Uokos pareiškimas
K.UOKA. Gerbiamieji deputatai, noriu perskaityti pareiškimą Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Kadangi šių metų gegužės 23 d. referendume dėl suformuluoto klausimo mano rinkiminėje apygardoje taip, kaip aš agitavau, pasisakė truputį daugiau rinkėjų, nei yra už mane balsavę, tačiau tai nesudarė referendumo sprendimui priimti būtino daugiau nei pusės sąraše įrašytų rinkėjų skaičiaus; kadangi šiuo požiūriu nemaža Aukščiausiojoje Taryboje dirbančių kolegų yra dar blogesnėje padėtyje ir tai kelia didelių abejonių, ar šios sudėties Aukščiausioji Taryba dar deramai atstovauja savo rinkėjams ir ar mes nesame perėmę blogiausių kolūkinio darbo tradicijų, t.y. ar nepradėjome neadekvačiai arba fiktyviai atstovauti rinkėjams. Siūlau visiems Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kurių atstovaujamą poziciją palaikė mažiau rinkėjų nei rinkimuose yra už juos balsavę, o ypač ir būtinai tais atvejais, jeigu priešingą poziciją referendume pasirinko daugiau nei pusė kurio nors deputato rinkiminėje apygardoje sąraše įrašytų rinkėjų, prašyti Aukščiausiąją Tarybą organizuoti savo deputato mandato patikrinimą. Pats būdamas gerėlesnėje padėtyje visgi noriu parodyti pavyzdį ir pirmas pasirašau po prašymu organizuoti deputato mandato patikrinimą mano ir minėtų kategorijų deputatų apygardose. Šį darbą organizuojant tuojau pat, kai tik po šiuo pareiškimu pasirašys visi minėto laipsnio rinkėjų pasitikėjimą tegavę deputatai. Rokiškio 102 rinkiminės apygardos rinkėjus prašau vertinti šį pareiškimą kaip pastangą Aukščiausiosios Tarybos deputatų pozicijas maksimaliai priartinti prie rinkėjų lūkesčių, jei prisidėtų turintys sumažėjusią rinkėjų globą arba visai be jos likę deputatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi dabar aš noriu paprašyti, kad frakcijų, komisijų pirmininkai gal 10.50 val. susirinktų 308 kambaryje. Vis dėlto reikia pasitarti dėl tolesnio šios dienos darbo, o dabar posėdžio pertrauka iki 11.45 val.
Deputato R.Rudzio pareiškimas
R.RUDZYS. Jūs manęs nepamatėt, ponas Gentvilai, bet aš sutinku po pertraukos čia stovėti. Ačiū. Malonu.
PIRMININKAS. Deputatai, tęsiame posėdį. Prašom sėsti į vietas. Prašom sėsti į vietas. Aš kiek vėliau informuosiu, ką susitarė frakcijų ir komisijų pirmininkai. Dabar dar prieš pertrauką stovėjęs prie mikrofono deputatas R.Rudzys nori gauti teisę trumpai pasisakyti. Prašom, įjungiau mikrofoną. Kolegas kviečiu sėsti j vietas. Prašom, gerbiamasis Rudzy.
R.RUDZYS. Ačiū, gerbiamasis seniūne. Nėra būtina, kad mano pareiškimą kolegos klausytų stovėdami. Jūs pakvieskit juos atsisėsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, prašom atsisėdus išklausyti deputato R.Rudzio pareiškimą. Deputatai Pangoni ir Račai, deputate Leščinskai. Prašom pradėti.
R.RUDZYS. Ačiū. ,,Gerbiamieji kolegos, politinės kovos įniršyje keletą dienų prieš referendumą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierius, Aukščiausiosios Tarybos deputatas Kazys Uoka televizijos laidoje apkaltino mane, Aukščiausiosios Tarybos deputatą, neva pavogus iš valstybės kartu su ,,Kaitros" gamyklos kolektyvu ar tai 1,5, ar tai 2,4 mln. rb. Neturėdamas tikslo aiškintis, gaišinti Aukščiausiosios Tarybos darbo laiką ir tuo suteikti labai daug garbės ponui K.Uokai, aš atsakingai pareiškiu, kad nei aš, nei ekonominio pobūdžio įstatymus išaiškinęs Ekonomikos komisijos pirmininkas profesorius K.Antanavičius nepažeidėme Lietuvos Respublikos įstatymų ir nepadarėme žalos valstybei. ,,Kaitros" akcininkams ir biznio partneriams apie tai pranešiu nesinaudodamas šia deputato tribūna. Politinių tikslų siekimas tokiais nešvariais, mėšlinais būdais jokia garbė Lietuvos politikams. Tuo įsitikinau dar kartą. Su pagarba Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai ir ponui K.Uokai. Romualdas Rudzys."
Galėčiau tik pridėti, kodėl aš tokią pagarbą atskirai pareiškiau ponui K.Uokai. Aš gerbiu šį vyrą už jo veiklumą ir už sugebėjimą rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Štai jis žadėjo atsistatydinti, pamiršo, kam žadėjo, ir kalti dabar tie, kam jis žadėjo. Dabar suprasdamas, kad geriausia išeitis pralaimėjus — tai išeinant sugriauti Aukščiausiąją Tarybą, šiandien jis vėl prisiminė savo pažadą, bet kartu tempia savo kovos draugus, kurie kažkokiu būdu ne taip laimėjo. Aš pritariu šitam jo metodui, tačiau garbingu būdu. Tie deputatai, kurių rinkiminėse apygardose nelaimėjo rinkėjai referendumo šalininkai (jeigu jie reiškia priešingą poziciją, visiškai aišku, kad jie negrįžtamai nutolo nuo deputatų, jeigu neatėjo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių toje apygardoje), tai šie deputatai turėtų oficialiai pareikšti, kad keičia savo poziciją, pasisako už Konstituciją arba išeina iš šitos salės ir ten skelbiami rinkimai. O čia toks bandymas suvelti daugiau mažiau. Man jis suprantamas, ir tai gali pasiūlyti, aišku, tik ponas K.Uoka. Ačiū jums už dėmesį. Aš įteikiu šį pareiškimą stenogramai, taip pat įteikiu ir ponui K.Uokai, jeigu jis kartais norėtų grįžti prie tos temos ir supūdyti, tarkim, mane Dimitravo koncentracijos stovykloje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar noriu trumpai informuoti, ką mes susitarėme frakcijų ir komisijų pirmininkų suėjime. Mes sutarėme taip, kad ponas A.Brazauskas atsakytų ir pasisakytų, kaip tarėmės, ne ilgiau kaip 7 minutes. Po to sutarėme, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kalba galėtų būti išdalyta deputatams, deputatų frakcijoms ir frakcijos galėtų pasvarstyti, pavyzdžiui, ir rytoj ten iškeltas problemas, šitame pareiškime nurodytus klausimus. O po to galėsime pereiti dirbti pagal šiandienos darbotvarkę, kuri yra patvirtinta ketvirtadienį.
Prašom, gerbiamasis Brazauskai.
LDDP pirmininko, deputato A.M.Brazausko kalba
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai. Žinoma, aš labai apgailestauju, kad salėje nėra Pirmininko, bet aš manau, kad jam bus perduotos tos mintys, kurias rengiuosi šiandieną išdėstyti. Daug buvo pasakyta šiandieną žodžių. Daug įvairių, aštrių žodžių, kurių pastarąjį laikotarpį, nors mes ir gyvenam sudėtingoje politinėje situacijoje, gal nebuvo sakoma. Aš norėčiau išnaudoti savo laiką konkretiems atsakymams į tuos metamus absoliučiai nepagrįstus kaltinimus mūsų partijai, sakyčiau, šiandieną jau parlamentinei daugumai, tai pat ir man asmeniškai.
Lietuvos demokratinė darbo partija, kad ir ką sakyti, praėjo sunkų laikotarpį, laikotarpį, kada buvo sprendžiamas Lietuvos nepriklausomybės klausimas. Visuomet, visose situacijose mes pasisakydavom ir aktyviai dalyvaudavom ginant Lietuvos nepriklausomybės reikalą, jos suverenitetą, politinį, ūkinį ir ekonominį. Aš nemanau, kad Pirmininkas gali pateikti nors vieną argumentą ar faktą, kad būtų daroma atvirkščiai. Ne žodžiais, bet įrodymais, kurie galėtų tapti juridiniu pagrindu štai šitokiems metamiems kaltinimams. Pats atsiskyrimo faktas, Nepriklausomybės Akto paskelbimas, sausio 13-oji, pučas — visais šitais atvejais, sudėtingiausiais Lietuvai, mes buvome kartu. Mes buvome šitoje salėje, mes gynėm bendrą mūsų reikalą. Ir tokie kaltinimai yra ne tik šmeižtas, bet ir labai didelis įžeidimas visai šitai grupei žmonių, kurie vykdo garbingą, atvirą politiką. Opozicijos politiką. O kas bloga yra opozicija, leiskit paklausti, kultūringoje, civilizuotoje valstybėje? Tai yra visai normalus reiškinys. Kodėl šitą normalų reiškinį reikia vertinti nenormaliai? Gerai, šiandieną mes štai tokioje esam situacijoje, mes šiandieną politikuodami užmirštam, kas daros Lietuvoje, kuo žmonės gyvena, koks jų gyvenimo lygis, kaip jie ginami socialiai, į kur eina mūsų ūkis ir mūsų ekonomika. Mes visą laiką, nuolat užsiimam štai šitais reikalais, kurie tik klaidina Lietuvos žmones, trikdo mūsų rimtį, trikdo mūsų normalų gyvenimą. Naudoti LDDP vardą kaip kokį baubą ir kokį pagrindą atbaidyti žmones, aš sakyčiau, mažų mažiausiai yra negarbinga.
Dabar dėl daugumos. Mielieji kolegos, štai jūs čia sėdite, jūs padarėte šiandieną pranešimus, savo pareiškimus. Ar jums mūsų ranka rašė šituos pareiškimus, ar tai ne jūsų frakcijų ir partijų subalansuota nuomonė, kuri tvirtu balsu buvo pareikšta šiandieną? Ar mes jums darom kokią įtaką dėl šitų reikalų? Ar jūs galit šitą pasakyti? Aš manau, kad jūs šito nepasakysit. Kiekviena iš mūsų frakcijų turi savo aiškią liniją ir jos laikosi. Bet ji yra garbinga, atvira ir argumentuota. Aš manau, kad šitie pareiškimai ir tas nusistatymas Aukščiausiojoje Taryboje yra žmonių, kurie praregėjo ir pamatė, kas darosi mūsų kraštui, kas darosi mūsų žmonėms, kur mes einame, ką mes esam pasiekę ir ko mes dar toli gražu nesam pasiekę. Aš manyčiau, kad štai tos priežastys turėtų būti pagrindas tų visų svarstymų ir Prezidiume, ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kuris turėtų išaiškinti priežastingumą, kodėl šitaip atsitinka, kodėl tokie referendumo rezultatai. Kodėl šiandieną kalbėdami apie referendumą užmirštam tą 1 mln. 140 tūkst. biuletenių, kurie buvo likviduoti, nes neatėjo rinkėjai? Kodėl mes apie juos visiškai nekalbam? Tai yra milijonas, beveik 40% visų rinkėjų. Apie juos šiandieną lyg visiškai nenorime užsiminti. Aš manau, kad Lietuva praregėjo. Galų gale tokioj politinėj kovoj, garbingoj kovoj reikia kai kada mokėti ir pralaimėti. Garbingai reikia mokėti pralaimėti. Reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip įvyko, bandyt pataisyt padėtį ir vėl pereiti į tas pirmaujančias pozicijas, bet nešmeižiant kitų. Iš viso priešų ir išdavikų ieškojimas, man atrodo, pas mus pasiekė apogėjų. Tai tampa kažkokiu visiškai nenormaliu reiškiniu mūsų politiniame gyvenime. Formuojasi štai šita supriešinimo politika, kurią šiandieną iš ryto mes, atstovai visų frakcijų, svarstėme ir vakar. Reikia atmesti dabar politines visas ambicijas, reikia susikoncentruoti ties tomis problemomis, kurios yra ypač mums skausmingos, ekonominės ir t.t. Vyriausybės krizės klausimą spręsti artimiausiu laiku. Visi tie susitarimai yra nubraukiami tokiomis kalbomis, kokia šiandieną buvo pasakyta Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko. Nejaugi kova dėl valdžios yra svarbesnė negu mūsų žmonių likimas, jų interesai, negu mūsų Lietuvos prestižas pasaulio valstybių akyse? Aš manau, kad šiandieninė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kalba pilna visokių kaltinimų, grasinimų ir panašiai. Manyčiau, kad tai yra vienas iš žingsnių, kurie buvo žengiami pastaruoju metu. Manyčiau, jeigu mes stengiamės būti garbinga valstybe ir suprantama kitų valstybių, tai mes turime naudoti ir garbingus politinės konkurencijos metodus, ir jeigu Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas šitokius garbingus metodus naudotų, tada nebūtų štai šito. Iš viso, jeigu bus naudojamasi šitais metodais, kurie iki šiol yra naudojami, aš labai abejoju, kad gali neatsirasti, kas galėtų garbingai vadovaut konkurencinėj politinėj kovoj. Konkurencinis politinės kovos metodas yra priimtinas pasaulyje. Aš manau, kad prie jo reikėtų grįžti.
O dabar šitas sensacingas pranešimas dėl Caplino, vieno nusikaltėlio, Boldino, kito nusikaltėlio, Lietuvos tautai, Rusijai ir kitoms Tarybų Sąjungos respublikoms tai yra šmeižtas, daugiau nieko. Nejaugi mes galim dabar vienas prieš kitą nusistatyti arba nustatyti, arba sodinti net į kalėjimus vien tik pasinaudoję šituo šmeižikišku vieno kagėbisto pranešimu kitam kagėbistui ir t.t., ir t.t.? Iš trečių ar ketvirtų lūpų šmeižtas patenka į šitą tribūną ir tampa lyg kokiu pagrindu apkaltinimu. Aš kategoriškai atmetu šitą pareiškimą, Capliną ir visus kitus. Laikau, kad yra absoliučiai negarbinga, kad šitoks pranešimas buvo perskaitytas iš šitos tribūnos. Ačiū už dėmesį.
Plenarinio posėdžio darbotvarkės svarstymas
PIRMININKAS. Gerai, dabar galime pereiti prie darbotvarkės. Aš primenu, kad praėjusią savaitę, ketvirtadienį, darbotvarkė jau buvo patvirtinta. Joje dar buvo įrašyta dviem klausimais daugiau, negu yra mano darbotvarkės pasirašytame projekte. Atsiprašau, ne projektas, tačiau išdėstymas, valandomis ir minutėmis pateiktas. Taigi ten buvo dar du klausimai. Vienas klausimas — nutarimo dėl Ministro Pirmininko pareiškimo projekto svarstymas ir kitas klausimas — dėl pirmalaikių, ar kaip ten sakoma, priešlaikinių Seimo rinkimų surengimo. Štai šitie du klausimai buvo įrašyti, jie galėtų būti svarstomi. Tačiau aš nemačiau galimybės įrašyti, rasti laiko šitiems klausimams ir nesu jų įrašęs. Todėl galima būtų tiktai siūlyti balsuoti dėl šitų dviejų klausimų išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės. Deputatai, aišku, norės vienaip ar kitaip keisti šią darbotvarkę. Taigi prašom pasisakyti. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis seniūne, aš tik noriu jums priminti dėl protokolinių nutarimų projektų, kurie buvo pateikti ketvirtadienį, kad jie neužsigulėtų ir nebūtų numesti į šalį.
PIRMININKAS. Reikės ieškoti papildomo laiko, nes aš ir pats noriu dėl Valstybinės geodezijos tarnybos pateikti protokolinį nutarimą, tiksliau, jau seniai esu pateikęs. Manau, kad rasime laiko, jeigu sugebėsime greitai dirbti.
E.KLUMBYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiami kolegos, politinė įtampa, kuri susidarė mūsų Aukščiausiojoje Taryboje, neleidžia mums konstruktyviai dirbt. Mes patys matom, kad mes jau nebepajėgūs priiminėti įstatymų, nebepajėgūs daryti sprendimų. O laikas yra labai atsakingas, ypač turint galvoj, kad birželio 14 d. yra numatytas referendumas dėl vieno labai svarbaus klausimo, būtent dėl armijos išvedimo. Todėl manyčiau, kad mes turėtumėm šiandien vengti svarstyti tokius klausimus, kurie kelia konfrontaciją. Aš turiu galvoj pirmiausia politinius klausimus. Mes laikom, kad pirmaeilis šiandienos uždavinys yra, tą matom ne tik mes, bet mato ir mūsų visuomenė, mes tą matom iš spaudos ir iš visuomenės akcijų, kad Seimo rinkimai šiandien yra klausimas numeris vienas. Todėl keturios frakcijos mano, kad pirmiausia mums reikėtų ne čia, ne posėdžių salėje, o susirinkus frakcijų įgaliotiems atstovams susitarti dėl rinkimų datos. Ir po to pradėti konstruktyvų darbą posėdžių salėje. Dėl šio klausimo įtraukimo į plenarinių posėdžių darbotvarkę mes turime surinkę parašus, pateiksim juos seniūnui. Sis klausimas yra šių frakcijų reikalavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik dar kartą primenu, kad šitas klausimas, aš labai trumpai noriu priminti, kad mes nekartotumėme tos pačios motyvacijos. Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, mes patvirtinome visos savaitės darbotvarkę, kuri kartu tapo ir šios dienos — antradienio — darbotvarke. Tačiau suprantama, kad visos savaitės darbotvarkės negalima išdėstyti per vieną dieną ir svarstyti. Todėl porą klausimų man jau teko perkelti į ketvirtadienį. Jeigu deputatų parašai yra surinkti, matyt, tai neprieštarauja tam Reglamento straipsniui, kur sakoma: pagal 43 deputatų pageidavimą turi būti svarstoma tą savaitę. O dėl konkrečios dienos galima būtų spręsti. Ar šiandien, ar ketvirtadienį. Aš tik noriu patikslinti gerbiamo S.Malkevičiaus nuomonę, ar būtent šiandien jūs reikalaujat svarstyti.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aišku. Siūlo iki pietų tartis frakcijose ir komisijose, o po pietų svarstyti šiandien plenariniame posėdyje. Taip. Yra 10 deputatų, užsirašiusių pasisakyti dėl šios dienos darbotvarkės. Labai prašau, kad po pono J.Liaučiaus pavardės niekas nebeužsirašytų, nes per daug ilgai mes sugaišim. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Na, visų pirma deputatas S.Malkevičius, jeigu jis būtų lankęsis praeitos savaitės Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, tai turbūt gerai žinotų, kad šitas klausimas, rinkimų klausimas, jau yra įtrauktas į darbotvarkę. Ir projektas yra pateiktas. Taigi galime šnekėti jau pateiktų, aiškių projektų pagrindu. Lygiai taip pat manau, kad jeigu tos keturios frakcijos, kurias minėjo deputatas S.Malkevičius, norėtų konstruktyviai dirbti ir galvotų, ir labai rimtai galvotų, apie birželio 14 d. referendumą, nes jis jų pačių iniciatyva ten ir atsirado, labai gerai pagalvotų, kokie bus referendumo rezultatai, jeigu šitas pjudymas ir konfrontacija tęsis. Jeigu tęsis tokios kalbos ir tie kaltinimai, kuriuos mes šiandieną išgirdome iš Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko. Lygiai taip pat, jeigu labai gerai suvoks, kokią įtaką turės birželio 14 d. referendumui toliau besitęsianti istorija Aukščiausiojoje Taryboje. Tų minėtų keturių frakcijų mes ir dabar nematome salėje. Kaip tai suprasti? Jeigu mes vis dėlto galvojame apie Lietuvą ir apie rezultatus, tai turbūt elgtis reiktų visiškai kitaip. O projektas dėl rinkimų datos paskelbimo yra pateiktas. Svarstyti klausimą, be jokios abejonės, reikia. Bet norėčiau priminti, kad ir ne tik šitie klausimai laukia. Jeigu ponas S.Malkevičius mano, kad reikia diskutuoti ne Aukščiausiosios Tarybos salėje, manau, kad tai yra priimtinas siūlymas. Tačiau tai visiškai netrukdo dirbti darbą, kurį Aukščiausioji Taryba turi daryti dabar. Priimti tuos sprendimus, kurie mūsų laukia. O diskutuoti šituo klausimu vakare. Aš mielai pasiruošęs padirbėti ir po darbo valandų.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik prašau dabar dėl pateiktų pasiūlymų nediskutuoti, kadangi teks dėl jų balsuoti. Tada galėsim pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Pastaba deputatui J.Tamuliui — salėje nėra gal tik trijų frakcijų, prašau apsidairyti. Deputatas A.Žalys.
A..ŽALYS. Jau keturi mėnesiai, gerbiamieji deputatai, kai sudaryta deputatinė komisija išvadoms pateikti dėl kai kurių tarybų paleidimo. Pusantro mėnesio tos išvados jau yra. Jau buvo įtrauktas šis klausimas dėl tų išvadų pateikimo pereitą savaitę. Jo ir toliau nėra. O kaip toms taryboms dirbti, esant šitokiai situacijai? Turbūt nereikia nė kalbėti. Aš suprantu, kad šiandien šito klausimo čia nepasvarstysi. Bet galbūt galima įtraukti į ketvirtadienį kaip pristatymą. Na, vėliausiai tai mes turime padaryti būtinai kitą antradienį. Pradėti galų gale šitą klausimą svarstyti ir patvirtint tas pateiktas išvadas.
PIRMININKAS. Gerai, tačiau jūs turėtumėte į patvirtintą savaitės darbotvarkę naujus siūlymus pateikti frakcijos, komisijos ar kieno kito vardu. Čia nebegalioja personaliniai siūlymai.
A.ŽALYS. Jau buvo praeitą savaitę.
PIRMININKAS. Na, nesvarbu. Taigi yra patvirtinta šios savaitės darbotvarkė. Aš negaliu dabar priimti bet kurio deputato kad ir labai gerų siūlymų. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paprašyt tų keleto kolegų iš Sąjūdžio frakcijų, kurie dalyvauja posėdyje, baigti šnekas apie politinę įtampą Aukščiausiojoje Taryboje. Noriu pasakyt, kada yra kalbama apie tai, kad negalima priimti sprendimų, tai mes juk žinome, kad nuo praeitos savaitės pradžios posėdžiuose nedalyvauja trijų frakcijų nariai. Aš manau, kad jie turi prisiimti visą atsakomybę už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos darbas nėra konstruktyvus šiuo labai sudėtingu ir labai sunkiu Lietuvai momentu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Aš prašau kalbėti dėl darbotvarkės. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiami deputatai, jau senokai mūsų kolega deputatas B.Gajauskas yra paskirtas Nacionalinio saugumo generaliniu direktorium. Praeitą savaitę buvo dėl leidimo eiti tas pareigas. Buvo paprašyta, kad reikia kartu svarstyti ir komisijos KGB veiklai ištirti ataskaitą. Todėl norėtųsi, kad šią savaitę būtų įtrauktas tas klausimas. Nes tokia padėtis tęstis ilgai negali.
PIRMININKAS. Svarstant patvirtinta darbotvarkė, dar kartą kartoju. Naujus pasiūlymus gali teikti frakcijos, komisijos...
P.PAPOVAS. Frakcijos vardu, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Taip, balsuosime. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Jeigu deputatas J.Tamulis ir jo frakcija iš tiesų neprieštarauja tam, kad mes pradėtume darbą nuo nutarimo dėl naujų rinkimų surengimo, tai, man atrodo, mes nuo to turime pradėti nebesiblaškydami į kitus klausimus. Tam yra 45 deputatų parašai, kad būtų įrašyta šiandien privalomai. Yra mūsų pateiktas projektas. Iš dviejų vienas. O štai kalbėtis dėl tokios darbotvarkės, koks pateiktas projektas, kuriame tebėra klausimai dėl referendumo įstatymo pateikimo (pranešėjas A.Ambrazevičius), dėl referendumo paskelbimo (pranešėjas K.Lapinskas), dėl Prezidiumo narių rinkimo ir visų kitokių... Tai tada mes nesiginam, mes pasakėm savo poziciją aiškią, kodėl mes negalim dalyvauti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Aš labai prašyčiau seniūno ir jo pavaduotojų, taip pat Pirmininko ir jo pavaduotojų pasakyti, kada mes galime pradėti dirbti. Vieną savaitę jau praleidome tuščiai. Šiandien nuo kokios valandos, kokiais klausimais galime pradėti dirbti: dėl komercinių bankų, dėl administracinių teisės pažeidimų, ekonominių sutarčių, buhalterinės apskaitos, civilinio kodekso, profsąjungų turto? Ar mes painiodami politinius klausimus su ekonominiais taip ir nepasakysime, kodėl mes negalime dirbti, kokiais klausimais normaliai pradėti darbą? Labai turėtų būti aiškus atsakymas, nes nuo to priklausys ketvirtadienio darbotvarkė ir išvis kitos savaitės.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, jūs manęs nekaltinat kuo nors, jeigu aš gerai supratau. Aš surašiau tuos klausimus, kurie buvo patvirtinti Aukščiausiosios Tarybos, o jeigu jūs prašot mano nuomonės, aš pritariu jūsų nuomonei dėl tų klausimų, kuriuos jūs išvardijot. Gerai. Teiksiu balsuoti štai kokius pasiūlymus. Kad į savaitės darbotvarkę, čia, pasirodo, Savivaldybių komisijos prašymas buvo, kad į savaitės darbotvarkę būtų įrašytas deputatų komisijos dėl savivaldybių tarybų paleidimo išvadų klausimas. Ar reikia balsuoti dėl šio klausimo įrašymo? Tiesa, reikia. Atsiprašau, vis dėlto reikalingas apibrėžtas kvorumas. Ar šiuo klausimu nori pasisakyti deputatai? Dėl savivaldybių klausimo įrašymo į darbotvarkę. Niekas neprašo iš sąraše esančių deputatų. Gerai. Tada aš prašau užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Salėje — 74 deputatai. Galime balsuoti. Prieštaraujančių nebuvo ir norinčių kalbėt dėl balsavimo motyvų nebuvo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad reikalingi 43 deputatai, pasisakantys už įrašymą į savaitės darbotvarkę... Prašau balsuoti. Kas už šio klausimo įrašymą į šios savaitės darbotvarkę? Savivaldybių tyrimų išvadų. (Balsai salėje) Už šio klausimo įrašymą pasisakė 56 deputatai, prieš — 4, susilaikė 4. Klausimas įrašytas į savaitės darbotvarkę. LDDP frakcija prašo įrašyti į savaitės darbotvarkę nutarimo dėl leidimo deputatui B.Gajauskui dirbti kitose pareigose projekto svarstymą.
BALSAI SALĖJE. Ataskaita.
PIRMININKAS. Ataskaita? A, tai čia tada du skirtingus klausimus jūs siūlote? Taip? KGB veiklos tyrimo Lietuvoje komisijos ataskaita. Taip vadinamas. Gerai, dėl kiekvieno klausimo atskirai pasisakysime.
BALSAS IŠ SALĖS. Mes vieną siūlėm ataskaitą.
PIRMININKAS. A, leidimo jūs nesiūlėt. Aišku, tik ataskaita. Taigi LDDP frakcija siūlo įrašyti į savaitės darbotvarkę KGB veiklos tyrimo Lietuvoje deputatinės komisijos ataskaitą. Kas nori pasisakyti? Du — už, du — prieš dėl balsavimo motyvų šiuo klausimu. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš noriu paprašyti deputatų nurodyt kokį kitą terminą. Ataskaitą reikia parengti. O taip staigiai šiandien sugalvojom ir darome. Pasakykit, ar kitą savaitę, ar už dviejų savaičių. Juk niekur čia nenuskubėsime. Tiesiog dalykiškai spręskime. Tai viena. O antra, aš dar savo siūlymą turiu. Jūs man nesuteikėt anksčiau žodžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Malkevičius šiuo klausimu? Deputatas V.Andriukaitis, R.Paulauskas. Deputatas L.Šepetys ne. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš nesuprantu, gerbiamas seniūne, kodėl jūs neteikiat... Beje, ir balsavimui nereikia, bet jūs nekonstatuojat, kad štai yra 45 deputatai, remiantys...
PIRMININKAS. Aš pateiksiu tai, be jokios abejonės.
Z.JUKNEVIČIUS. Jūs 45 deputatų iniciatyvą nustumiate į šoną ir iškeliate LDDP frakcijos.
PIRMININKAS. Na, aš prašau nemeluoti, deputate Juknevičiau. Argi aš ją nustumiu į šoną? Kadangi tai nediskutuotinas klausimas, aš jo kol kas ir nekeliu. Aš paskui tai konstatuosiu.
Z.JUKNEVIČIUS. Atsiprašau, atsiprašau, bet konstatuokim, kad jis yra, jis yra šios dienos darbotvarkėje. Ir nuo to pradedam dirbti.
PIRMININKAS. Tai ar galiu aš pateikti dar papildomų pasiūlymų? Jūsų pasiūlymo aš nediskutuoju. Taip, jis yra.
Z.JUKNEVIČIUS. Tai jis jau yra.
PIRMININKAS. Aš jau tą sakiau prieš tai, gerbiamasis. Kam reikia pulti ant manęs, kai nepasiklausoma. (Balsai salėje) Dėl KGB veiklos tyrimo Lietuvoje komisijos ataskaitos. Dar deputatė V.Jasukaitytė.
V.JASUKAITYTĖ. Aš remiu šitą pasiūlymą, kad deputatas B.Gajauskas būtų išklausytas Aukščiausiojoje Taryboje, kadangi, mano nuomone, ši komisija šiuo metu yra širma, už kurios yra vykdomos nešvarios politinės intrigos siekiant apkaltinti politinius oponentus. Ir labai grubiai apkaltinti. Aš manau, kad nereikia jokio ypatingo pasirengimo, jeigu komisija yra normaliai dirbusi. Jeigu bus šis klausimas įtrauktas į šios savaitės darbotvarkę, atrodo, kad mes tikrai galėsime jį išklausyti. Čia jokių problemų neturėtų būti. Aš remiu šitą pasiūlymą ir kviečiu kitus remti.
PIRMININKAS. Ir deputatas J.Tamulis tuo klausimu, taip? Prašom.
J. TAMULIS. Na, mums, matyt, derėtų susilaikyti nuo vienokių ar kitokių tos komisijos veiklos vertinimų iki ataskaitos. Bent jau to turbūt reikalauja elementari logika. Manau, jeigu mes įtrauktume šitą klausimą kitą savaitę, turint omeny, kiek to darbo ten yra padaryta, koks jis vis dėlto sudėtingas ir, sakyčiau, kartais subtilus, reikia vis dėlto duoti laiko ponui B.Gajauskui parengti normalią ataskaitą. Aš siūlyčiau tokiu bendru sutarimu šitą klausimą išklausyti antradienį. Bus savaitė laiko parengti normalią ataskaitą. Aš nežinau, bet turbūt ponas B.Gajauskas apie ataskaitos reikalavimą išgirdo pirmą kartą.
PIRMININKAS. Kaip į tai reaguoja LDDP frakcija — pasiūlymo autorė? Sutinkat?
BALSAS IŠ SALĖS. Būtų geriau šią savaitę.
PIRMININKAS. Tai ar sutinkat, ar ne su deputato J.Tamulio, siūlymu ir kitų deputatų siūlymu? Sutinkat. Gerai, dėl šito klausimo nebalsuosime. Taigi šios savaitės darbotvarkė yra papildyta klausimu tarybų paleidimo komisijos tyrimo išvadomis. Aš jau prieš tai minėjau, kad pirmalaikių ar priešlaikinių rinkimų nutarimo projektas jau buvo įrašytas į šios savaitės darbotvarkę. (Balsai salėje) Bus galima teikti ir alternatyvas, kol dar nepritarta po pirmojo svarstymo. Taigi nedraudžiama. Šitas jau mūsų priimtas sprendimas dėl klausimo įrašymo į savaitės darbotvarkę, tuo labiau kad jau buvo ir antradienio darbotvarkėje, yra sustiprintas dar 45 deputatų parašais. Todėl klausimas neabejotinai yra toje darbotvarkėje. Dėl to aš nedrįstu diskutuoti. Diskusinis klausimas būtų tik toks, kada turėtumėm pereiti prie šito klausimo svarstymo, kuriuo momentu. O šiaip savaitės darbotvarkė yra papildyta. Gerbiamas Žaly, gerbiamas Žaly, jūsų siūlytas klausimas yra įrašytas, tačiau sutinkate, kad jis būtų ketvirtadienio darbotvarkėje, kadangi šios dienos darbotvarkė jau buvo tvirtinta. Taigi aš siūlyčiau dirbti taip: einame pagal darbotvarkę, kadangi yra prašymas atidėti įstatymo dėl Referendumo įstatymo pakeitimo projektą, prašo patys iniciatoriai atidėti vėlesniam laikui, tai šitoje vietoje galėtume trumpai pasitarti arba pateikti naujas redakcijas dėl priešlaikinių rinkimų. Ir jeigu išsiplėtoja diskusija, sprendžiame, ką darome toliau. Sutinkat? Dėl to sutinka iniciatoriai? Taip. Tikiuosi, kad trumpai kalbėsime. Deputatas K.Antanavičius.
K..ANTANAVIČIUS. Jūs sakėt, kad yra ketvirtadienio nutarimas dėl Vyriausybės svarstymo šiandien. Tai turi būt įrašyta. Nematyti, kad būtų įrašyta.
PIRMININKAS. Jūs taip pat reikalaujate, kad jis išliktų būtent šiandien?
K.ANTANAVIČIUS. Čia mano reikalavimo nereikia. Jis turi būti išlikęs. Tik reikia, jeigu kas nors balsuoja, kad būtų išbraukta. Viena. Ir antra. Per pirmininkų posėdį, jūs atsimenat, kelis kartus siūliau, kad būtų įrašyta dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kai kurių nutarimų ir potvarkių panaikinimo. Jūs gi žinot puikiai, pinigai paskirti, pinigus išleis, paskui nesugrąžinsi. Tai yra ekstra klausimai, kurių neturi būti nei savaitės darbotvarkėje, nei kur kitur. Reikia juos įrašyt.
PIRMININKAS. Gerai. Tai galima priimti dabar tik komisijų ir frakcijų siūlymus.
K.ANTANAVIČIUS. Tai komisijos siūlymas.
PIRMININKAS. Ekonomikos komisijos siūlymas.
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Na, gerai, dar dėl šito balsuojame, tačiau sutikite, ponas Antanavičiau, kad dėl Vyriausybės nutarimų ir potvarkių naikinimo rašome į ketvirtadienio darbotvarkę, nes šios dienos darbotvarkė tikrai perkrauta yra.
K.ANTANAVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl Ekonomikos komisijos pasiūlymo dėl dviejų Vyriausybės nutarimų ir potvarkių panaikinimo? Nereikia dėl to balsuoti, rašome tai į ketvirtadienio. Gerai. Taigi taip yra papildyta šios savaitės darbotvarkė. Dėl savivaldybių tarybų ir kitų organų paleidimo deputatų komisijos išvadų, aš ne visai tiksliai formuluoju, ir deputato K.Antanavičiaus pateiktas Ekonomikos komisijos siūlomas nutarimo projektas dėl kai kurių Vyriausybės aktų panaikinimo. O šios dienos darbotvarkėje yra taip, kaip nurodyta. Trečias klausimas būtų klausimas dėl pirmalaikių rinkimų. Dėl Ministro Pirmininko pareiškimo, aš manau, kad galėtume pradėti trečią valandą. Tai turėtų daug neužimti. Paskui pereitume prie toliau darbotvarkėje numatytų klausimų. Taip, sutarėme dėl šios dienos darbotvarkės. Ką gi, galima... (Balsai salėje) Frakcijos vardu dar deputatai nori. A, įjungiau.
S.MALKEVIČIUS. Aš primenu, kad buvo keturių frakcijų prašymas, kad šis klausimas būtų svarstomas pirmas. Dėl priešlaikinių rinkimų. Visi kiti, man atrodo, čia svarstymai dabar neturi didelės prasmės. Frakcijos vardu aš prašau padaryti vienos valandos pertrauką, kad galėtume pasitarti tarp savęs ir su frakcijų atstovais, o pradėti darbą 15 val.
PIRMININKAS. Gerai, deputate Malkevičiau, aš noriu patikslinti tokius dalykus. Kodėl aš nesiūlau to klausimo svarstyti pirmo? Todėl, kad praėjusią savaitę mes patvirtinome antradienio darbotvarkę tokią, kokia ji buvo praėjusį ketvirtadienį, todėl išliko ir ta pati klausimų svarstymo tvarka. Jūs siūlote pakeisti klausimus vietomis? O jeigu mes po jūsų prašomos pertraukos grįžtame į salę, ir jūs vis tiek reikalausite svarstyti priešlaikinius rinkimus? Na, gal priimkim visą Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Mes galime priimti jį šiandien. Paskui eikim prie rinkimų klausimo. Deputatas A.Taurantas dėl procedūros.
A.TAURANTAS, Aš tik norėjau pasitikslinti, ar reikalavimas nedelsiant svarstyti rinkimų paskelbimą neišstums Desovietizacijos įstatymo svarstymo? Aš manau, kad neturėtų to dalyko, kuris jau pradėtas, išstumti, ir reikalaučiau, kad Desovietizacijos įstatymas būtų svarstomas. Tokia yra mūsų frakcijos nuomonė.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu grįžti į salę ir kreipiuosi į deputatą S.Malkevičių ir kitas frakcijas, kitų frakcijų narius štai dėl kokio dalyko. Mes turime dabar tik balsuoti dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir perbalsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo vadinamajam Desovietizacijos įstatymui. Po to pereinam prie priešlaikinių rinkimų klausimo. Tai yra dešimties minučių reikalas. Na, gal bent tuos du dalykus padarykim. Ar pritariat? Prašom, Malkevičiau.
S.MALKEVIČIUS. Tai yra labai sudėtinga dabar padaryti, kadangi, matot, mūsų frakcijų čia nėra. Todėl geriausiai būtų priimti mūsų pasiūlymą, ir 15 val. pradėsim tada nuo to klausimo, kur jūs sakote.
PIRMININKAS. Ne, matote, tai nėra sudėtinga padaryti, kadangi čia iš anksto yra skelbti balsavimai ir nebūtini 86 deputatai. Užtenka tais dviem klausimais, gal desovietizacijos ir...
S.MALKEVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Sutinkat. Gerai. Ačiū. Tai aš dabar prasyčiau nebediskutuoti, gerbiamieji. Ar galime baigti ir priimti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą? Būkit malonūs. Deputatas P.Varanauskas visgi nėra malonus. Paskutinis pasisakymas.
P.VARANAUSKAS. Aš seniai keliu ranką frakcijos vardu teikti pasiūlymą, kurio jūs niekaip iš manęs nepriimate. O būtent tokį protokolinį pasiūlymą, kuris tinka ir mums patiems, dėl deputatų, Vyriausybės ir banko valdybos narių, gavusių kreditus lengvatinėmis sąlygomis, sąrašo paskelbimo. Spaudoje jau apie tai rašoma, apie tai kalbėjo premjeras ir reikia, kad mes žinotume tikrąją situaciją, kad mums pateiktų tokius duomenis. Tai turbūt visiems suprantama ir mes galėtume šiandien priimti tokį protokolinį nutarimą.
PIRMININKAS. Gerai, aš prašau spausdinti, platinti deputatams šito nutarimo projektą.
P.VARANAUSKAS. Jau paduotas, jis jau rengiamas, taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Na, deputatas L.Apšega paskutinis ir balsuojame dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos įstatymo, o kitus deputatus kviečiu ateiti į salę, kad būtų galima balsuoti esant didesnei pusei deputatų.
L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, aš lyg tokia replikos teise norėjau štai ką pasakyti. Aš praktiškas žmogus ir man darosi nebepatogu būti salėje. Mes jau dvi savaites kai kurie neužsidirbam algos. Dvi savaites poilsiavo dalis deputatų. Sėkmingai poilsiauja trečią savaitę. Viena pertrauka jau buvo apie pusę dienos. Dabar prašoma valandos pertraukos pusei dienos. Tai gal mes išsisėmėme, nebesugebame normaliai dirbti. Be to, šita savaitė yra mūsų darbo savaitė apygardose. Mes turėtume ten dirbti. Reikia tą klausimą išspręsti kaip nors. Visi žmonės turi kažkokių interesų, kažkokių reikalų, reikia į tuos klausimus atsakyti. Jeigu viena pusė poilsiauja, tai gal visi papoilsiaukim mėnesį laiko, išeikim atostogų. Visi išsiaiškins, kas ką turi daryti, kas ką turi veikti, o šitaip dabar pusė salės tuščios. Mes čia sėdim. Aš nežinau. Manau, kad ir namuose yra kokio nors darbo — apygardoje. Reikia aiškintis, kalbėtis. O mes čia dabar, klausant visai Lietuvai, pusę dienos ničnieko nenutarėm. Absoliučiai. Aš įsitikinęs, kad mes ir po pietų nieko nenutarsim. Ar mes nepervargom? Ar mums nereikia pailsėti? Dalis pailsėjo labai šauniai, gražiai dvi savaitėles. O mes tikrai visą laiką buvome salėje, asmeniškai bent jau aš. Aš jaučiuosi nuo tos destrukcijos pavargęs. Ačiū už dėmesį.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo “ priėmimas
PIRMININKAS. Gerai, aš prašau deputatus registruotis. Registracija prasidėjo. Ir skelbsime balsavimą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. (Balsai salėje) Pertraukos galima prašyti svarstomu klausimu, ką jau deputatas A.Taurantas akcentavo. Aš noriu, kad pradėtume svarstyti tą jūsų siūlomą klausimą ir tada padarytume tą pertrauką, kad jau būtų visiškai pagal Reglamentą. Dabar vyksta registracija. (Salėje šurmulys) Gerai, na, gerbiamieji deputatai, aš prašau, kad balsų skaičiavimo grupė dar kartą suskaičiuotų, kiek salėje deputatų. Kompiuteris rodo 70. Prašau deputatus sėdėti vietose, kad būtų lengviau skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 69 deputatai.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas, matyt, nebuvo suskaičiuotas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Buvo suskaičiuotas. Buvo.
PIRMININKAS. Gerai, salėje 69 deputatai. Aš primenu, kad norint priimti Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymą, reikia 65 balsų už. Kadangi tai iš anksto skelbtas balsavimas, salėje didžiojo kvorumo nėra. Galėtų susilaikyti arba balsuoti prieš šį įstatymą ne daugiau kaip 4 deputatai. Gerai, ar mes ryžtamės balsuoti? Aš tikiuosi, kad nebus jokių prieštaravimų dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. (Balsai salėje) Aš kviečiu į salę...
A. TAURANTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš primenu mūsų dokumentus, kuriuos mes jau seniai esame priėmę, tik primiršę, kad iš anksto skelbto balsavimo metu mes registruojame deputatus. Tai atsiliepia ir jų atlyginimams, ir panašiai.
PIRMININKAS. Taip, kaip Reglamentas sako, posėdžio pirmininko reikalavimu. Taigi aš prašau, kad posėdžių sekretoriato darbuotojai registruotų salėje esančius deputatus, kadangi tai Reglamentas leidžia daryti iš anksto skelbto balsavimo metu. Taigi prašau balsuoti už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso" naujos redakcijos. Kas už šį įstatymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 73 deputatai.
PIRMININKAS. Į salę atvykus daugiau deputatų už balsavo 73. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" yra priimtas vienbalsiai.
Nutarimo “Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo “ įsigaliojimo “ priėmimas
Dabar dar turime balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" įsigaliojimo". Aš buvau kalbėjęs jau anksčiau su ponu G.Bulotu, kuris pateikinėjo šitą įstatymą ir nutarimą. Buvo prašyta 20 dienų laikotarpio iki šio įstatymo įsigaliojimo. Dar šįryt, kai perkalbėjau, buvo sutarta, kad siūloma birželio 15 d. data. Kadangi įstatymas labai sudėtingas, tikrai tikslinga skirti 20 dienų tam, kol jis įsigalios. Taigi aš prašau balsuoti už šį nutarimą, kuriame numatoma įsigaliojimo data birželio 15 diena. Atsiprašau, aš nutraukiu balsavimą. Deputate Žiemeli, jūs neišmuškit manęs iš vėžių versdamas pažeisti Reglamentą. Aš negi dar kartą aiškinsiu? Svarstomu klausimu, tai yra dėl priešlaikinių rinkimų, buvo prašoma pertrauka. Šitas klausimas kol kas nesvarstomas. Iš karto po penkių minučių pereisime prie to klausimo ir tada įsigalios tas siūlymas skelbti pertrauką. Taigi kas už nutarimą ,,Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" įsigaliojimo". Kas už? Balsavimas prasidėjo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 71.
PIRMININKAS. Už balsavo 71 deputatas. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Su šiuo klausimu taip pat, deputate Juknevičiau, aš neklystu, ponas G.Bulotas pristatinėjo įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo" 1 straipsnio pirmosios dalies pakeitimo. Mes turime balsuoti. Aš tik primenu kolegoms deputatams, kaip siūloma išdėstyti pirmąją dalį. ,,Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos baudos indeksuojamos kartą per ketvirtį, naudojant suvestinį gyventojų vartojimo kainų indeksą." Antra. ,,Šis įstatymas įsigalioja nuo 1992 m. birželio 1 d."
Taigi galime balsuoti už šį... (Balsai salėje) Ne, tai jis buvo pateikinėjamas. Viskas vyksta normaliai, teisėtai. Ar deputatai dar nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu kyla principinių nepritarimų, tai aš siūlyčiau šiandien nerizikuoti ir neteikti balsuoti. Kadangi yra nesutarimų, ką gi darysi, nes salėje nėra didelio skaičiaus deputatų. Deputatas A.Rudys prašo, kadangi nepritariama šitam įstatymui, siūlo atidėti kitam kartui, kad nerizikuotume prarasti visą įstatymą. Dabar deputatas E.Vilkas dėl procedūros?
E.VILKAS. Aš tik vieną sakinį norėjau pasakyti. Kas čia šiandien pasakoja, kad Aukščiausioji Taryba negali priimti įstatymų?
PIRMININKAS. Nežinau, kas taip pasakoja. Aš esu įsitikinęs, kad galime priimti įstatymus. 2 darbotvarkės klausimas Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl kai kurių apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje" projektas. Šiandien numatytas balsavimas dėl pritarimo po antrojo svarstymo. Gerbiamieji deputatai, aš truputį prašau jus dėmesio. Praėjusią savaitę, berods antradienį, dar prieš balsuojant dėl pritarimo po antrojo svarstymo, aš, matydamas, kad salėje yra mažai deputatų, prašiau, kad būtų balsuojama pagal 101 straipsnio reikalavimus. Tai yra kad būtų perbalsuojama dėl pritarimo po antrojo svarstymo šiam įstatymo projektui. Šiandien yra deputatų skaičius, reikalingas balsuoti, kad būtų priimama pagal Reglamento 101 straipsnį. Kadangi tai iš anksto skelbtas balsavimas, pakanka salėje 65 deputatų ir būtų galima balsuoti dėl to. Tačiau aš, kaip pasiūlęs ir reikalavęs perbalsuoti pagal 101 straipsnio reikalavimus, atsiimu savo reikalavimą balsuoti pagal 101 straipsnio reikalavimus, todėl nebėra pagrindo svarstyti. Artimiausiu metu galėsime tęsti trečiąjį svarstymą ir balsavimą dėl šio įstatymo projekto. Jam dabar yra pritarta po antrojo svarstymo. (Balsai salėje) Ne, pritarta po antrojo svarstymo. Jis dar nėra priimtas, jokiu būdu. Taigi galėsime pereiti prie to trečio darbotvarkės klausimo, kurį siūlė 45 deputatai. Dėl procedūros deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Taip, dėl to klausimo, apie kurį mes ką tik kalbėjom, dėl desovietizacijos. Tautos pažangos frakcija siūlo šitą klausimą, tai yra trečiąjį svarstymą, pradėti ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Savaitės darbotvarkėje klausimas jau įrašytas.
E.KLUMBYS. Taip, šitą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Gerai, tarsimės ryt rytą, kai susirinksime ir aptarinėsime ketvirtadienio darbotvarkę.
E.KLUMBYS. Gerai, mes tikimės, kad ponas seniūnas neužmirš to.
PIRMININKAS. Aš pasistengsiu pasižymėti. Gerai. Dėl procedūros deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Nelabai aišku, kad jūs dabar atsiimate tą siūlymą. Tai tada jūsų siūlymą perima Tautininkų frakcija, kad būtų perbalsuota, nes visiems vienu metu nereikia sakyti, kad aš siūlau, aš siūlau, ir visi balsuotume, ką siūlo. Buvo teisė, ir jūs jau negalite jos pasisavinti, kaip parašyta ten ir Reglamente. Tai vienas dalykas. O antras dalykas, aš turiu, kad galėčiau apsispręsti, išgirsti pristatančiojo žodį. Daug turi pasiūlymų, reikia juos susisteminti. Tai kodėl gi mes nenorime viso to išklausyti? Tautininkų frakcija prašo, kad būtų perbalsuota.
PIRMININKAS. Palaukit. Prieš savaitę aš paprašiau, kad būtų perbalsuojama. Tai buvo mano vienintelio reikalavimas, kad būtų perbalsuojama. Aš šiandien atsisakiau prašymo perbalsuoti, reikalavimo perbalsuoti. Aš jokios teisės tikrai iš niekieno nepasisavinu. Gal deputatas A.Taurantas paskui pasakys dėl Reglamento, dėl procedūros. Ar dabar galima dar kartą prašyti perbalsuoti? Čia tiksliai negaliu garantuoti. Deputatas B.Rupeika taip pat dėl procedūros.
B.V.RUPEIKA. Taip, ar mus televizija dar vis transliuoja, kaitina, ar ne? Jeigu taip, gal bus vakare parodyta, todėl aš prašyčiau seniūno arba jo vieną iš pavaduotojų paaiškinti, kur dingo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Po tokios kalbos žiūrovams kils tam tikro nerimo. Kad taip neįvyktų, prašom pasakyti, kur šiuo metu mūsų vadovas?
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš repliką į deputato E.Vilko pasakymą. Iš tiesų šiandien neprireikė naujajai daugumai protokoliniu nutarimu patvirtinti Administracinį kodeksą, kadangi tai darbas, kuris buvo padarytas iki tol, ir įstatymas priimtas. Bet mes siūlome pradėti pirmalaikių rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą klausimą, kad galėtume iki to laiko ir kitus darbus baigti. Nereikėtų protokoliškai spręsti.
PIRMININKAS. Ir deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš turiu pasakyti, kad jūs šiuo atveju buvote teisus ir turėjote teisę atsiimti savo siūlymą, o perėmimas tokio siūlymo Reglamente nėra numatytas. Perėmimas yra numatytas tiktai vienu atveju, kai atsiimamas įstatymo projektas, visiškai. Gali kita frakcija arba kiti deputatai perimti. Šiuo atveju jūs pasielgėte visiškai pagal Reglamentą, ir kita frakcija neturėtų teisės perimti reikalavimo perbalsuoti, nes tas klausimas baigėsi. Aš norėčiau kitką pastebėti. Mane stebina šiuo atveju deputato P.Varanausko pozicija, kuria jis nori užblokuoti Desovietizacijos įstatymo priėmimą. Turiu galvoj, kad galbūt nepatinka kai kuriems deputatams atskiri pasiūlymai dėl Desovietizacijos įstatymo, bet tuos dalykus spręsime trečiojo svarstymo metu. O jeigu mes atidėliosime dar trečiąjį svarstymą, turėdami galvoje politinę įtampą, kuri dirbtinai ir toliau didinama, tai mes, ko gero, niekad nepriimsim to įstatymo. Todėl aš siūlau antrąjį svarstymą laikyti užbaigtą ir pereiti šią savaitę prie trečiojo svarstymo, kur išspręsime ginčytinus klausimus. Be abejo, jie bus priimti balsavimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu deputatui P.Varanauskui, kad dabar yra pritarta deputato Z.Juknevičiaus pateiktai formuluotei. Ten dar nėra kitų atskirų frakcijų siūlymų. Joje tie nauji siūlymai gali atsirasti tik trečiojo svarstymo metu. Gal jūs ne visai taip supratote situaciją?
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, deputatas Varanauskas. Pirmiausia aš nenoriu blokuoti to įstatymo, bet aš noriu, kad būtų susisteminti siūlymai, kad aš žinočiau, kur siūlyti alternatyvas. Jas reikia parengti, dirbti reikia, o ne čia pradėti švaistytis žodžiais.
PIRMININKAS. Tai bus atlikta trečiojo svarstymo pradžioje, kai pranešėjas Z.Juknevičius ateis į tribūną ir pasakys savo pažiūrą į pateiktas pastabas. O kol kas galioja pritarimas po antrojo svarstymo šiam įstatymo projektui. Dabar, kaip buvome sutarę, 3 darbotvarkės klausimas dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, gal Seimą, aš atsiprašau. Klausimą kaip alternatyvą nori pateikti deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. (...) padaryti pertrauką, nutarimo projektas yra visiems išdalytas. Po tos pertraukos mes pradėsim diskusijas.
PIRMININKAS. Ar jūs nenorite padarytį štai taip: dabar pristatyti tą klausimą, kad nedingtų jums pristatymas, nes, matot, klausimas dar nepradėtas svarstyti, jis dar net nėra pateiktas, o jūs jau reikalaujat pertraukos. Aš prašau deputatus dėmesio. Gerbiamas Malkevičiau, gerbiamas Malkevičiau, noriu trumpai paaiškinti. Reglamente neapibrėžti dalykai, tačiau mano visada būdavo tokia taktika: pradedame svarstyti ir tada skelbiame pertrauką. Ir jūsų atveju taip pat yra jau buvę. Kad jūs ateinat, pavyzdžiui, dabar pateikiate šitą nutarimo projektą ir įsigalioja jūsų siūlymas skelbti pertrauką.
S.MALKEVIČIUS. Sutinkam, pristatys Z.Juknevičius.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius kviečiamas į tribūną.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl procedūros galima, kol ateis?
PIRMININKAS. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Juk buvo šitas įstatymas jau pristatytas, yra variantas. Kodėl dabar iš naujo, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Kol nepritarta po pirmojo svarstymo, galima pateikti alternatyvas.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, šitą projektą pateikia keturios Sąjūdžio frakcijos. Jis nėra iš esmės naujas, o yra suderintas Vyriausybės pateiktas įstatymo projektas ir deputato J.Liaučiaus. Tiktai nauja yra tai, kad nutariamoji dalis yra kur kas trumpesnė ir kur kas ankstesnė data. Todėl skamba šitaip: ,,Aukščiausioji Taryba nutaria: nutraukti savo įgaliojimus anksčiau laiko ir paskirti naujo šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimus 1992 m. rugsėjo 6 d., sekmadienį. Šio šaukimo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo įgaliojimus baigia, prasidėjus naujos Aukščiausiosios Tarybos pirmos sesijos pirmajam posėdžiui."
PIRMININKAS. Gerai, laikykime, kad projektas yra pateiktas.
Z.JUKNEVIČIUS. Kol kas aš noriu atsakyti ponui J.Tamuliui.
PIRMININKAS. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Kadangi remiamasi Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 61 straipsniu ir dabar galiojančiu Rinkimų įstatymo 14 straipsniu, todėl visur kalbama apie Aukščiausiąją Tarybą, apie parlamentą kaip Aukščiausiąją Tarybą, todėl ir kalbama apie rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, o po to mes galėtume padaryti pataisą, kai jau nutartume pavadinti parlamentą Seimu, kuri įsigaliotų naujam Seimui susirinkus į pirmą posėdį.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasiteirauti, ar ne nutarimas čia turėtų būti? Ar jūs manote, kad tai kaip įstatymą mes turime skelbti?
Z.JUKNEVIČIUS. Čia, matot, yra realizuojama konstitucinė nuostata, 61 straipsnis, maža to, jis turi būti priimtas dviem trečdaliais. Mes traktuojam, kad tai yra įstatymas.
PIRMININKAS. Aišku, supratau...
Z.JUKNEVIČIUS. Ne nutarimas skelbti eilinius rinkimus, o įstatymas nutraukti savo įgaliojimus pirma laiko.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime laikyti, kad klausimas yra pristatytas, jis dabar yra vienoje gretoje su deputato J.Liaučiaus ir deputato A.Karoblio pateiktais nutarimo projektais ir Vyriausybės pateiktu. Trys projektai, kuriuos analizuosime, svarstysime ir galėsime kažkuriam iš jų pritarti po pirmojo svarstymo ateityje. O dabar yra Jungtinės Sąjūdžio frakcijos reikalavimas padaryti ar klausimo svarstymo, ar posėdžio pertrauką. Deputatas S.Malkevičius. Prašau pakartoti jūsų siūlymą.
S.MALKEVIČIUS. Klausimo svarstymo vienos valandos pertrauką.
PIRMININKAS. Klausimo svarstymo, atsiprašau, nenugirdau. Aš prašau, gerbiamas Malkevičiau, pakartoti, aš...
S.MALKEVIČIUS. Klausimo svarstymo.
PIRMININK4S. Vadinasi, mes dabar galime svarstyti kitus klausimus šiuo metu per tą valandą. Taip? Mano pareiga yra visada pasitikslinti.
S.MALKEVIČIUS. Aš atsiprašau, truputėlį jūs mane visgi nelabai supratot, galbūt ne taip. Aš norėjau pasakyti, kad mes norim padaryti pertrauką tam, kad galėtume pasitarti frakcijose. Vadinasi, posėdis turi būti nutrauktas.
PIRMININKAS. Ne, tai žiūrėkim į Reglamentą. Užtat man ir neaišku buvo. Jūs prieš tai prašėt pertraukos, o dabar sakot klausimo svarstymo. Tai aš dar kartą klausiu, ar klausimo svarstymo, ar posėdžio?
S.MALKEVIČIUS. Posėdžio, kad apsvarstytume šitą klausimą.
PIRMININKAS. Tada viskas aišku. Galima šitaip daryti. Kadangi iš pradžių buvo sakoma vienaip, po to kitaip, aš pradėjau perklausinėti. Ką gi, tokiu atveju pertrauka.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau paklausti vis dėlto. Kur mes pertrauką darom? Jeigu dabar buvo tik pristatymas, tai klausimas dar nesvarstomas. Tai ar posėdžio čia yra pertrauka, ar klausimo svarstymo? Klausimų svarstymuose ir taip pertraukos yra. Tai buvo pristatymas, tai pristatyti yra ir kiti projektai.
PIRMININKAS. Jeigu visiškai formaliai žiūrėtume, teisingai, pagal 186 ar 190 straipsnius yra apibrėžta, kas yra klausimo svarstymas. O 96 straipsnis sako — klausimo svarstymo metu, tai jūs tada teisus.
A.TAURANTAS. Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes dar kartą deputato S.Malkevičiaus pasiūlymu turime daryti Aukščiausiosios Tarybos posėdžio destrukciją ir nedirbti tų darbų, kuriuos mes turime daryti. Užtenka, kad buvo sužlugdyti anos savaitės posėdžiai, dabar žlugdomi šios savaitės posėdžiai. Kiek galima visiems kęsti šitą destrukciją? (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, aš cituoju Reglamentą tam, kad paremčiau deputato A.Tauranto poziciją. 191 straipsnis sako: ,,svarstymo procedūra gali būti pradedama tik tų projektų, kurie įrašyti į sesijos darbų programą". Toliau kalbama, kad svarstymas yra pirmasis, antrasis, trečiasis. O pristatymas yra kitas dalykas.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamas seniūne...
PIRMININKAS. O Reglamento 96 straipsnis sako: svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą...
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamas seniūne...
PIRMININKAS. Gerai, deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Juk 45 deputatai rėmė šito klausimo svarstymą. Tai jau jis buvo pradėtas praėjusią savaitę. Deputatas J.Liaučius pristatė. Mes rėmėm svarstymą, bet kai prasidėjo svarstymas, pateikėm savo alternatyvų projektą. Tai yra klausimo svarstymas ir čia A.Taurantas visiškai neteisus. Mes norim į konstrukciją eiti. Pradėkim dirbti nuo šito klausimo. Kol neišspręsim pirmalaikių rinkimų, nieko neišeis tada. Todėl dabar prašymas daryti pertrauką visiškai natūralus, kad mes ne radijui transliuojant galėtume čia šmaikštauti, o frakcijose pasitarti dėl datos, dėl kokios kitos formuluotės.
PIRMININKAS. Gerai, kad būtų visiškai pagal Reglamentą, aš siūlau pasiklausyti štai kokio mano pasiūlymo. Pradėkime svarstyti deputato J.Liaučiaus pateiktą praėjusį kartą nutarimo projektą, tai formaliai būtų jau svarstymo pradžia. Tada būtų galima iš tikro, be jokių reglamentinių nesklandumų, prasyti šio svarstymo pertraukos. Nes dabar deputatas A.Taurantas, deja, yra teisus. Jeigu prašoma pertraukos dar svarstyti nepradėto klausimo. (Balsas salėje, negirdėti) Deputate Pikturna, negi jūs kabinėsitės prie mano žodžių ,,deja", ,,ačiū" ar dar kaip nors? Gerai, aš prašau. Prašau reikšti nepasitikėjimą, aš nenoriu šitos pertraukos. Tačiau nereikia taip karštai puldinėti. Deputatas J.Tamulis dėl vedimo tvarkos.
J. TAMULIS. Gerbiami kolegos, pabandom pustoniu žemiau ir šiek tiek ramiau. Visų pirma, man atrodo, yra akivaizdu, kas darosi. Visi mes matom tai plika akim. Aš prisimenu Sąjūdžio atstovų garsias šnekas ir riksmus apie kažkieno balsavimą kojomis. Aš norėčiau, kad jie prisimintų tai, ką jie sakė tada, ir prisimintų tai, ką daro dabar. Nes tai, ką jie dabar daro, yra pats elementariausias šantažas: arba jūs svarstot, ką mes norime, ir taip, kaip mes norime, arba mes iš viso neiname į salę. Tiesą sakant, aš visai nesuvokiu, kas čia yra. Aukščiausioji Taryba ar ne Aukščiausioji Taryba. Ar tie kolegos kalba apie konstruktyvų darbą, apie susitarimą, ar užsiima, atleiskit už pasakymą, velniai žino kuo.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas A.Norvilas dėl procedūros.
A.NORVILAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
A.NORVILAS. Aš pritariu gerbiamojo J.Tamulio nuomonei. Noriu dar sykį pabrėžti, kad jau antra savaitė trys Sąjūdžio frakcijos balsuoja kojomis. Ką tik į salę buvo atvykęs deputatas A.Patackas ir išsivedė tuos deputatus, kurie buvo išdrįsę iš šitų frakcijų sėdėti posėdyje. Dar noriu pabrėžti...
PIRMININKAS. Jūs sakėt dėl vedimo tvarkos, o...
A.NORVILAS. ...45 deputatai pasirašė pareiškimą ir 45 išnyko. Kiek jūsų yra? Sėdi ponas S.Malkevičius ir sėdi Z.Juknevičius.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas V.Andriukaitis dėl procedūros.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėjau, žinoma, ne dėl procedūros, laukiau savo eilės pasisakyti anksčiau, bet visą laiką buvo nukeliamas tas klausimas. Norėčiau tiktai atkreipti gerbiamo seniūno dėmesį, kad esant tokiai situacijai jūs iš tikrųjų tiksliai laikytumėtės Reglamento. Jūs puikiai pats suprantate, kaip tai yra svarbu šitoj situacijoj. Tai viena dėl procedūros.
Antra dalis pasisakymo turbūt skirta kolegoms deputatams, kurie iš tikrųjų nori ankstyvų rinkimų, ypač rugsėjo 7 dieną. Aš manyčiau, kad daliai kolegų galbūt vertėtų netgi pagalvoti: gal jie dabar padėtų mandatus, o mes galėtume pasiūlyti jų rinkiminėse apygardose surengti priešlaikinius rinkimus, kad mes galėtume priimti visus reikalingus klausimus netgi iki tos siūlomos datos. Aš siūlyčiau jums labai apie tai pamąstyti. Tiek Jungtinei Sąjūdžio, tiek Santaros labai gražiu pavadinimu, tiek ir reorganizuotai Tautininkų frakcijai apie tai pamąstyti, nes galimas visiškai logiškas toks variantas, juo labiau kad kvorumo pakanka. Yra 65 deputatai kvorumui, 70 atsiranda ir mes galim visiškai konstruktyviai dirbti. Norėčiau pasakyti, kad jie nekeltų šitaip aktyviai to klausimo, nes transliuojant radijui jų tikslas yra vienas: sukelti įspūdį, kad Aukščiausioji Taryba neva nedarbinga, nors tai yra dirbtinis klausimo aštrinimas. Norėčiau atkreipti į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, aš visgi siūlau laikytis štai kaip: pristatomo projekto pateikimo metu pertraukos negalėtume daryti. Todėl pereikime prie deputato J.Liaučiaus projekto svarstymo, ir tada būtų galima daryti pertrauką. (Balsai salėje) Na, siūlyčiau jau apsiriboti.
P.VAITIEKŪNAS. Aš nesiūlyčiau apsiriboti...
PIRMININKAS. Gerai, tai aš jums suteiksiu, deputate Vaitiekūnai.
P.VAITIEKŪNAS. Jūs nesugebat organizuoti kvorumo, aš turiu pasiūlymą dėl to viso darbo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pakartokite savo frazę.
P.VAITIEKŪNAS. Jūs nesugebat organizuoti kvorumo, nesugebate sukviesti frakcijų...
PIRMININKAS. Patarkite kaip.
P.VAITIEKŪNAS. Aš siūlau įpareigoti Prezidiumą, kad Prezidiumas pakviestų destrukcija užsiimančias dešiniąsias frakcijas dirbti į Aukščiausiosios Tarybos salę.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš manau, kad reglamentinė išeitis, kurią jūs pasiūlėte, yra labai tinkama. Bent jau formaliai būtų padaryta ir vėliau mažiau kiltų neaiškumų. O jeigu kalbėčiau iš esmės, tai aš siūliau... Be abejo, deputatai ir kalbėjęs deputatas Z.Juknevičius ir kiti — teisūs. Iš tikrųjų tuo klausimu reikia pasitarti frakcijose, bet to nebūtina daryti dabar posėdžio metu. Tam bus pertraukos, tam bus popietinis laikas, tam bus galų gale trečiadienio laikas. Dabar mes galėtume nuveikti daug kitų darbų, kurie reikalingi, kurie nėra taip politiškai mus draskantys. Tai kodėl neišnaudoti šito posėdžio laiko, o būtinai vėl jį nutraukti ir vėl daryti kažkokias pertraukas. Aš siūlyčiau, kad kolegos savo pasiūlymą dėl pertraukos pakeistų dėl klausimo svarstymo pertraukos, o ne dėl posėdžio pertraukos. Posėdžiaudami mes galėtume priimti kitus svarbius sprendimus, kurie nėra taip labai politizuoti.
PIRMININKAS. Ką gi, aš buvau pasiūlęs, man atrodo, vienintelį reglamentiškai teisišką kelią — pradėti svarstyti J.Liaučiaus pateiktą nutarimo projektą ir tada būtų galima reikalauti pertraukos. Aš dar kartą laikausi šitos pozicijos. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamas seniūne, aš norėčiau pasiūlyti jums nusiraminti ir pabandyti Lietuvos žmonėms išaiškinti, dėl ko šitas vyksta. Bent jau žemdirbiai tai šito viso nesupranta. Jie žino, kad referendumas nepavyko. Šiuo metu aišku visiems, kad kaip nors norima šitą nepavykusį veiksmą kompensuoti. Dėl to dešinieji stengiasi viską supainioti. Nori įrodyti, kad parlamentas yra neveiklus. Aš norėčiau pakviesti visus normalius deputatus, galinčius dirbti, ateiti į šitą salę. Būtinai reikia dirbti, nes jie nori bet kokia kaina, kad Lietuva liktų be Konstitucijos, o tiktai su prezidento dideliais įgaliojimais.
PIRMININKAS. Ir deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Kadangi mūsų valstybės laikraštis nevykdo Aukščiausi šios Tarybos nutarimų ir neskelbia tų deputatų, kurie nedalyvauja posėdžiuose, sąrašų, aš prašyčiau savo vardu labai plačiai Lietuvoje skaitomo, beveik kiekvieno žmogaus skaitomo laikraščio ,,Respublika" — gal būtų galima paskelbti šituos duomenis, kas nedalyvauja salėje be pateisinamų priežasčių. Manau, kažin ar ,,Respublika" nesiimtų tokios atsakomybės. Tikrai daug daugiau žmonių sužinotų, negu būtų atspausdinta ,,Lietuvos aide".
PIRMININKAS. Taip, tai ką dabar mes galėtume daryti? Deputatą J.Liaučių reiktų pakviesti į tribūną.
A.DEGUTIS. Gal reikėtų priimti tada, ką galima priimti protokoliniu nutarimu. Pavyzdžiui, kad ir gerbiamo S.Stomos klausimą galbūt būtų galima išspręsti pavedant Prezidiumui. Dar galima kai ką padaryti su tokia grupe žmonių, nors ir labai trūksta dešiniųjų.
PIRMININKAS. Gerai, o visgi dabar kviečiu į tribūną deputatą J.Liaučių, kadangi darbotvarkėje klausimas buvo. Vienas projektas buvo pateiktas, kitą galime pradėti svarstyti.
Deputato J.Liaučiaus pateikiamo nutarimo dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą skelbimo svarstymas
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, praėjusią savaitę pristačiau jums nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą skelbimo. Aš manau, kad tai turėjo būti įstatymo forma. Aš minėjau praėjusį sykį, kad šio dokumento priėmimas reikalauja dviejų trečdalių balsų, tačiau nebuvo ir Juridinio skyriaus išvados, todėl pakeiskime nutarimo statusą į įstatymo statusą.
Antras momentas. Aš praėjusį kartą įvardijau teisinę būklę bet kokios valstybės parlamento, kai jis negali dirbti. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas savo pranešime šiandien taip pat įvardijo šitą būklę tik kitu terminu. Šiuo metu aš esu analogiškos būsenos. Kadangi Aukščiausioji Taryba yra nedarbinga, todėl mano buvimas, kvietimas gerbiamojo posėdžio pirmininko yra bereikšmis. Aš prašiau oficialiai paskelbti, nežinau, kaip siūlyti toliau. Gal reikia protokolinio nutarimo, kad Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai, kurie yra prisaikdinti, oficialiai pareikštų, pasakytų, kodėl antra savaitė mes negalime normaliai dirbti. Aš galiu tik pakartoti praėjusio karto motyvus, išdėstyti vėl. Jeigu bus ketvirtadienį posėdis, vėl iš naujo tą pat pakartoti, bet tai bus, gerbiamasis pirmininke, tik laiko gaišinimas ir žaidimas, kaip aš įvardijau praėjusį kartą. Taigi, kad reikia pirmalaikių rinkimų, tai parodė ne tik praėjusios dienos, tai buvo iki referendumo pristatyta, mano argumentus tik papildė, kad tie pirmalaikiai rinkimai reikalingi nepasibaigus kadencijai. Tai patvirtina ir referendumo rezultatai. Pagaliau dar vienas ir pats svarbiausias argumentas. Manyčiau, kad ir šiandienos rytinis posėdis, kaip mes jį vadiname, rodo, kad dalis deputatų nenusiteikę konstruktyviai dirbti ir darbo nebus. Todėl reikalingi nauji žmonės ir būtent tokie žmonės, kurie suprastų vieną elementarią politinę savybę, turėtų šią savybę, mokėtų dirbti, ieškotų kompromiso ir susitarimo, vadinamo korisensu, o esant bet kokiai, didelei ar mažai, opozicijai mokėtų dirbti. Jeigu šito nebus, tai ir milijoninės sumos, išleistos naujiems rinkimams, taip pat neduos norimo rezultato.
PIRMININKAS. Deputate Liaučiau, aš noriu truputį pasitikslinti. Jūs minėjote, kad pareigūnai, prisiekę Aukščiausiajai Tarybai, turėtų pasakyti, kodėl nevyksta normalus darbas. Ar jūs omenyje turite mane?
J.LIAUČIUS. Pareigūnų kategorija, kas yra pareigūnas, yra nusakyta Reglamento įstatyme, yra prisiekę vykdyti įstatymą. Jeigu nors vienas deputatas reikalauja šito, manyčiau, būtų garbės dalykas pasakyti priežastį, dėl ko, o jeigu vyks toliau normalūs posėdžiai, bus kvorumas, kuris reikalingas, tai kokiom sąlygom vyks toliau? Kada tai bus? Į tris klausimus. Aš, pavyzdžiui, nenusiteikęs čia sėdėti ir budėti, kad nežinočiau šios dienos darbotvarkės. Sakykim, šis klausimas buvo įtrauktas į savaitės darbotvarkę, tačiau ketvirtadienį. Dabar man siūlo ekspromtu, bet kada čia sėdint eiti dėstyti argumentus. Tai, manyčiau, nėra normalus dalykas.
PIRMININKAS. Viskas gerai. Aš noriu, kad jūs aiškiai pasakytumėte, ar aš jums turiu pasakyti savo nuomonę, kodėl normaliai nevyksta Aukščiausiosios Tarybos posėdžiai. Aš esu toje pareigūnų kategorijoje, kurią apibrėžia Reglamentas. Bet aš noriu žinoti, ar jūs iš manęs norite atsakymo, ar iš kurio nors komisijos pirmininko, ar dar iš kitų pareigūnų?
J.LIAUČIUS. Pareigūnų daugiskaita. Tie; kurie yra atsakingi už Aukščiausiosios Tarybos pagal Reglamentą darbą. Tai yra laikino ir pagrindinio Reglamento dalykus.
PIRMININKAS. Gerai. Tada aš atsakau, kokia mano pozicija šituo klausimu.
J.LIAUČIUS. Aš norėčiau tęsti savo trumpus argumentus.
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
J.LIAUČIUS. Jūs galėsite kitu klausimu. Pagaliau šįryt pasitarime pertraukos metu N.Medvedevo pasakytas pagrindinis dalykas. Mes neturime jokios teisės — nei juridinės, nei konstitucinės, nei moralinės šiuo metu nustoti dirbti. Mums reikia iki pirmalaikių rinkimų priimti neatidėliotinus dėl teisėtvarkos ir dėl ekonomikos kai kuriuos klausimus. Dabar suprasite, kodėl aš reikalauju, kad būtų žinoma, ar mes galime dirbti toliau ir kokiomis sąlygomis. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš vis dėlto leisiu sau, deputate Liaučiau, pasakyti savo nuomonę. Aš galiu pateisinti ir jau praėjusią vasarą ,,Lietuvos aide" pateisinau vadinamąjį balsavimą kojomis, kai tuo metu dažniausiai taip ,,balsuodavo" Liberalų ir Centro frakcijos. Aš jau praėjusią vasarą rašiau, kad tai yra normali politinės kovos priemonė. Šitoje situacijoje aš taip pat laikau, kad tai yra normali politinės kovos priemonė, kai deputatai nedalyvauja posėdžiuose svarstant politinius reikalus, tuo labiau kad ir deputatų statusą apibrėžiančiuose dokumentuose yra (jeigu aš neklystu) nuoroda į tai, kad deputatai.gali nedalyvauti salėje pareikšdami apie tai, kad jie nedalyvauja dėl politinių motyvų. Tačiau aš negaliu pateisinti tų atvejų, kai salėje nedalyvaujama priiminėjant, pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir kitus visiškai su politika nesusijusius dalykus. Padaryti kokias nors kitas didesnes išvadas aš negaliu, tuo labiau aš, deja, negaliu užtikrinti normalaus Aukščiausiosios Tarybos darbo, nes mano įgaliojimai, kaip jūs žinote, yra labai riboti. Reglamente jiems skiriama ne tiek daug vietos. Štai mano toks atsakymas, jeigu jūs prašėte atsakymo ir iš manęs. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamasis pirmininke, bet ką tik buvo pristatomas alternatyvus Z.Juknevičiaus variantas, taip pavadinkime. Tuo metu buvo jų atstovai, nors 5 deputatai, kai dabar aš pristatau, taip pat politinis klausimas ir jokio esminio skirtumo nėra, tai pristatau pustuštėj salėj. Kaip tada suprasti? Kur yra esminis skirtumas?
PIRMININKAS. Aš nesuprantu, kodėl jūs iš manęs norite gauti kokį atsakymą, kai aš jau aiškiai pasakiau, kad aš negaliu nieko padaryti, aš siūlau tada pereiti prie kito darbotvarkės klausimo. Tai yra Komercinių bankų įstatymas.
E.KLUMBYS. Atsiprašau, ponas seniūne.
PIRMININKAS. Prašau, deputate Klumby.
E.KLUMBYS. Tai gal mes išspręskime, antrąkart jau siūlom, tuos klausimus, kuriuos galime išspręsti esant šitam skaičiui deputatų. Tai yra protokoliniai sprendimai. Vienas iš jų jau buvo pateiktas ketvirtadienį ir aš nesuprantu, kodėl tai yra atidėliojama.
PIRMININKAS. Kurį jūs turite omeny?
E.KLUMBYS. Dėl ,,Lietuvos aido" redaktoriaus.
PIRMININKAS. Kas tada pateikė šitą nutarimo projektą?
E.KLUMBYS. Aš galiu pateikti.
PIRMININKAS. Prašau, tačiau su sąlyga, kad po to bus leista man pateikti nutarimą dėl patalpų suteikimo Valstybinei geodezijos tarnybai. Jis jau buvo išdalytas deputatams prieš kelis mėnesius.
E.KLUMBYS. Mes neprieštaraujam.
PIRMININKAS. Prieš mėnesį turbūt. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš...
PIRMININKAS. Paprastai pranešėjai ateina į tribūną.
Protokolinio nutarimo dėl “ Lietuvos aido” redaktoriaus S.Stomos atleidimo svarstymas
E.KLUMBYS, Aš perskaitysiu gerbiamiems kolegoms tą protokolinio nutarimo projektą, kuris buvo išdalytas ketvirtadienį. Jis skamba taip: ,,Už ,,Lietuvos aido" laikraštyje nuolat skelbiamą dezinformaciją, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų nevykdymą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui atleisti ,,Lietuvos aido" vyr. redaktorių S.Stomą iš užimamų pareigų."
PIRMININKAS. Ar reikia diskutuoti šiuo klausimu?
A.DEGUTIS. Repliką, jeigu galima.
PIRMININKAS. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Siūlau gal pirmiausia parašyt, kad už nevykdymą Aukščiausiosios Tarybos nutarimų, o paskui už dezinformaciją. O antras punktas, kad reikia suformuoti redakcinę komisiją, kolegiją, ar kaip vadinasi, frakciniu principu. Būtų antras papildomas punktas.
PIRMININKAS. Ar autorius priima šį pasiūlymą?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Dar šituo klausimu kiti deputatai, kurie užsirašė, taip pat pageidauja? Deputatas N.Medvedevas ne šiuo klausimu. Prašau.
N.MEDVEDEVAS. Aš įsitikinęs, kad visose demokratinėse valstybėse net patys kraštutiniausi ultros, štai Prancūzijoje Le Peno profašistinė partija, turi savo laikraštį, todėl manau, kad reikia kiekvienai partijai ar grupei, ar Sąjūdžiui turėti savo laikraštį, bet kad jis nebūtų valstybės laikraštis. Valstybės laikraštis turi informuoti Lietuvą apie visus priimtus įstatymus, jų traktavimą, ir viskas. Taigi jeigu ,,Lietuvos aido" redakcija susiformavusi kraštutinės dešiniosios pakraipos, tai ir paleiskime juos į laisvę, tegu spausdina, ką nori. Lietuva privalo turėti savo žinias ,,Lietuvos žinios", kur būtų viskas spausdinama.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Nors, tiesa, deputatas N.Medvedevas jau kalbėjo ne dėl pataisų, tačiau dėl balsavimo motyvų iš esmės. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Pritardamas pasiūlyto nutarimo projekto dvasiai aš negaliu sutikti su jo vykdymo metodika. Bet koks kišimasis į spaudos ar masinės informacijos priemonių — ar tai būtų televizija, ar radijas, ar laikraštis, ar laikraštukas — darbą yra nedemokratiškas dalykas. Jis prieštarauja visiems įstatymams, kuriuos mes esame priėmę dėl spaudos. Šiuo atveju būtų grubus kišimasis į galimybę pareikšti savo įsitikinimus. Tačiau kodėl aš remiu iš esmės to nutarimo dvasią? Todėl, kad šiam organui, kaip jis yra vadinamas, Aukščiausiosios Tarybos mažosios dalies, yra kišami pinigai, milijonai, iš rinkėjų kišenės, yra duodamos patalpos nežinia kieno ir už kokias lėšas, taip pat yra duodami automobiliai, butai, atlyginimai ir netgi individualiai statybai sklypai. Visa tai kelia mūsų nepasitenkinimą ir aš pritariu deputato N.Medvedevo pasiūlymui atiduoti jį tam, kas jį valdo, bet atiduoti ne rinkėjų sąskaita, nutraukti šitą jų maitinimą.
PIRMININKAS. Ar deputatai pageidauja kalbėti šiuo klausimu? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis deputatas B.Rupeika atkreipė dėmesį į labai svarbų momentą. Mes neturime užmerkti akių į realią padėtį, kai ,,Lietuvos aidas" yra vienintelis dešiniosios pakraipos laikraštis mūsų spaudos panoramoje. Laikraštis, kuris turi tiražą, galintį šiek tiek konkuruoti su kitais dideliais kitos, kairiosios, krypties laikraščiais. Galima pasinaudoti balsų dauguma, galima jį panaikinti kaip dešinįjį laikraštį. Tai nebus kryptis, kuriai galima būtų pritarti ne tiktai Lietuvoje, bet ir kitur. Tai bus vienas iš tų žingsnių, apie kuriuos aš šiandien kalbėjau. Mes galime rasti kitokį sprendimą. Čia jau buvo pasiūlyta, dalinis sprendimas yra padarytas, yra pasiūlymas jam privatizuotis. Jeigu jis turės skaitytojų, tegu egzistuoja. Bet jį sunaikinti dėl jo krypties būtų spaudos monopolizacija, kuri nepapuoštų mūsų, kaip šalies.
PIRMININKAS. Yra 16 norinčių kalbėti deputatų.
A.DEGUTIS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Gerai, kalbame iš eilės, jeigu deputatai pageidauja kalbėti. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Aš pritarčiau pasakytoms deputato N.Medvedevo mintims, kad, aišku, dešinysis laikraštis turi teisę egzistuoti. Jis, deja, virto ultradešiniuoju, sutinku, kraštutiniu dešiniuoju laikraščiu, bet ir toks turi teisę egzistuoti, tiktai, be abejo, tas būdas, kai to laikraščio ir tiražas, ir turtas, ir honorarai buvo kuriami valstybės sąskaita, nėra labai priimtinas. Turint galvoje ir ,,Valstiečių laikraščio" istoriją, kaip buvo nusavintas laikraštis, matyt, nevisiškai atsižvelgta į teisinę padėtį. Aš norėčiau pasakyti, kad, be abejo, kuo greičiau reikia tą dešiniųjų, ultradešiniųjų laikraštį pavadinti tikruoju vardu, o ne valstybės laikraščiu, nes kiekvienas numeris, išeinantis su valstybės laikraščio rubrika, dar labiau skaido jau dabar iki įtampos politizuotą visuomenę. Šita rubrika turi būti kuo greičiau nuimta.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Nuosaikiųjų frakcija manytų, kad sprendimas dėl valstybinio statuso, kurį dabar turi ,,Lietuvos aidas", reikalingas. Reikia priimti tokį sprendimą ir vis dėlto panaikinantį statusą, bet redaktoriaus atleidimas iš pareigų nėra tinkamas būdas tai įvykdyti. Todėl jinai nepritaria šiam protokoliniam nutarimui.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis seniūne, aš siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti. Jeigu bus atmesta, bus klausimas išspręstas.
PIRMININKAS. Aš bijau 17 deputatų pasipriešinimo mano sprendimui.
E.KLUMBYS. Balsuojam...
PIRMININKAS. Ar deputatai sąmoningai nutraukia pasisakymus tokiu vienos eilutės klausimu, arba aš suteikiu teisę kalbėti visiems.
E.KLUMBYS. Aš siūliau balsuoti dėl to.
PIRMININKAS. Dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš siūlau neiti tokiais brutaliais metodais, kaip siūlo gerbiamasis E.Klumbys. Jeigu kitaip negalima, padarykime šio klausimo svarstymo pertrauką. Šiek tiek atvėsti.
E.KLUMBYS. Aš tik norėjau replikuoti, kad jokiais brutaliais metodais neinu.
PIRMININKAS. Deputatai man sako, kad aš visgi turiu visiems duoti pasisakyti. Na, tai aš nežinau, arba deputatai atsisako, arba... Protokolinio nutarimo svarstymas, deja, nėra apibrėžtas. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad mūsų kairioji pusė neįsiklausė į tai, ką aš buvau pasakęs 4 frakcijų vardu. Kviečiau vis dėlto ieškoti sutarimo, o ne konfrontacijos, kviečiau, kad mes visgi nesvarstytume dabar politinių klausimų, kurie mus skiria, bent iki birželio 14 d., ir pradėtume nuo svarbiausių dalykų. Į šitai nebuvo įsiklausyta. Šitokiu nedemokratišku, brutaliu būdu, nesilaikydama jokių mūsų nuostatų darbo klausimais mes atleidinėsim dabar laikraščio redaktorių. Aš manau, kad šitokiu būdu mes tikrai nerasime bendros kalbos, kolegos. Na, susimąstykim ir atidėkim šitą klausimą, nes mes tikrai nenorim likti be laikraščio. Jūs turit jų visą krūvą. Aš noriu pasakyti, kad jeigu šito nebus, tai aš tikrai išeinu iš salės ir daugiau neateisiu.
E.KLUMBYS. Aš noriu dar kartą replikuoti ir pasakyti gerbiamajam kalbėtojui S.Malkevičiui, kad aš jokių brutalių metodų čia nesiūlau, apie tai visai nekalbama, apie jokius demokratijos pažeidimus čia nekalbama. Jeigu jūsų remiami deputatai nedalyvauja posėdžiuose, tai, atleiskite, kokia demokratija? Jie patys imasi atsakomybės už šituos sprendimus.
S.MALKEVIČIUS. Mes dalyvausim, bet pirmiau susitarkim truputėlį dėl mūsų pagrindinių nuostatų.
PIRMININKAS. Deputate Klumby, tiesą sakant, jūsų niekas nebeklausinėja, nesivarginkit, jūs atsisėskit. Na, deputate Sabuti, aš seniai matau, kad jūs keliate ranką, tačiau vis mygtuko nepaspausdavot. Prašom, paklauskit.
L.SABUTIS. Ačiū. Galų gale. Norėčiau pasiteirauti pranešėjo, jeigu būtų priimtas toks Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, įpareigojantis Prezidiumą atleisti redaktorių, ar galėtų dar spręst klausimą ir tik taip, kaip čia buvo bandyta pasakyti.
E.KLUMBYS. Aš manau, kad yra įpareigojantis nutarimas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui.
L.SABUTIS. Galėtų tai padaryti ir pati Aukščiausioji Taryba.
E.KLUMBYS. Mes manome, kad Prezidiumas, kuris paskyrė poną S.Stomą vyr. redaktorium, ir prisiima tam tikrą atsakomybę, todėl galėtų ir pakeisti savo sprendimą.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kačinskas frakcijos vardu.
V.KAČINSKAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Tai dėl procedūros ar ne?
V.KAČINSKAS. Taip. Ar galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Jeigu dėl procedūros, prašau.
V.kačinskas. Dėl procedūros. Aš norėčiau paprašyti gerbiamąjį deputatą S.Malkevičių nekalbėti Nuosaikiųjų frakcijos vardu, nes jis tokių įgaliojimų neturi.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas. Prašau.
A.TAURANTAS. Ačiū. Aš dabar jaučiuosi panašiai taip, kaip beveik prieš dvejus metus svarstėme televizijos klausimą, D.Šniuko klausimą ir panašiai, kaip anksčiau svarstėme to paties ,,Lietuvos aido" klausimą. Aš ir anksčiau laikiausi tos pačios nuomonės ir lygiai dabar tos pačios nuomonės laikausi, kad valstybės laikraštis šiandien dar yra būtinas. Mūsų masinės spaudos infrastruktūra neišaugo taip, kad mes galėtume vadinamąja laisvąja spauda pasikliauti. Bet kad būtų jis iš tikrųjų valstybės, kaip tik toks ir yra mūsų frakcijos pasiūlymas. Suformuoti redakcinę komisiją frakciniu pagrindu ir tokiu būdu būtų galima užtikrinti, kad valstybės laikraštis iš tikrųjų atspindėtų įvairias Aukščiausiojoje Taryboje esančias nuomones. Niekas nenori užgniaužti kieno nors nuomonės, bet kai valstybės laikraštis kiekvieną dieną meluoja, tai yra negerai. Jeigu tai būtų vien tik dešiniųjų laikraštis, irgi negerai. Tai garbės jiems nedarytų. Bet šiuo atveju yra pastangos išlaikyti valstybės laikraštį, kuriam mes skiriame nemažai dotacijų ir jas tokiu lengvu būdu atiduoti grupei žmonių, norinčių užgrobti šiuo atveju, pasakyčiau, valstybės turtą, tikrai nebūtų galima. Todėl aš siūlau priimti tą nutarimą ir toliau išlaikyti subalansuotą, įvairias nuomones ir teisingai, nemeluojant atspindintį valstybės laikraštį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad šio klausimo svarstymą reikėtų atidėti ir būtent dėl šių motyvų. Lietuvių tautininkų sąjunga yra parašiusi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui tokio turinio raštą. ,,Nuo 1928 m. vasario 1 d. iki 1940 m. birželio 18 d. Lietuvių tautininkų sąjungos akcinė bendrovė ,,Pažanga" leido laikraštį ,,Lietuvos aidas". Lietuvių tautininkų sąjungos vyriausioji valdyba turi teisę į dabar leidžiamo valstybės laikraščio pavadinimą ir prašo perduoti šį laikraštį Lietuvių tautininkų sąjungai." Taigi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas privalėtų apsvarstyti mūsų šitą pareiškimą ir tik po to priimti galutinį sprendimą. Todėl prašome šio klausimo svarstymą atidėti.
PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Trumpą repliką, dėl kurios aš vis dėlto čia prastovėjau penkias minutes. Mes visi pritariam to laikraščio privatizavimui iš esmės ir kad turėtų dešinieji savo laikraštį. Bet prieš tai mes norėtume paklausti amerikiečių, kurie surinko 11 tūkst. dolerių valstybiniam laikraščiui kompiuteriams įsigyti. Ar jie sutinka, kad tie kompiuteriai pereitų į tautininkų rankas ar kuriai nors kitai grupei? Mums paprasčiausiai reikėtų išsiaiškinti, kuri dalis vis dėlto priklauso žmonėms, o kuri tai grupei, kuri nori privatizuoti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, ne naujas taps valstybės laikraščio darymo nepriklausomu klausimas. Aš galėčiau priminti, kad keletas frakcijų šitą klausimą kėlė daugiau kaip prieš metus ir tada tie, kurie dabar apie tai jau šneka, labai aktyviai priešinosi tam. Matyt, neatsitiktinai priešinosi, nes per visą tą laiką į šitą laikraštį buvo pumpuojami valstybės pinigai. Aš pasisakau už šito laikraščio privatizavimą, tačiau manau, kad tai bus labai sunkus procesas, nes teks išsiaiškinti turto, tenai esančio, klausimą. Aš, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kas šiuo metu sugebėtų nupirkti tą pastatą, kurį Vyriausybė taip kilniaširdiškai jam dabar dovanoja, visą tą įranga, kuri ten yra, ir t.t. Taigi šitas procesas nebus toks paprastas.
Dabar mes turime visiškai kitą situaciją. Laikraštis yra valstybės laikraštis, nors man ir gėda, bet, deja, jis tokiu vadinasi. Ponas S.Stoma yra valstybės pareigūnas. Pareigūnas, kurį į šitas pareigas paskyrė Prezidiumas. Mes girdėjom daugybę daugybę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, premjero pasisakymų apie tai, kad Lietuvoje nėra laikomasi įstatymų. Ponas S.Stoma, kaip pareigūnas, pažeidė daugelį Aukščiausiosios Tarybos nutarimų. Ne tą vieną, bet daugelį. Štai kur yra problema. Jeigu mes kviečiame, kad visi Respublikoje laikytųsi įstatymų, tai visų pirma mes lygiai taip pat atsakome už tą laikraštį, kuris, deja, kol kas yra mūsų. Turime parodyti labai aiškų pavyzdį, kad įstatymų nepaisymas Lietuvoje bus baudžiamas. Kai tas laikraštis bus privatizuotas, jeigu kam nors kils noras pasikviesti poną S.Stomą redaktoriauti, tam nebus absoliučiai jokių kliūčių.
PIRMININKAS. Tokia smulki pastaba. Jeigu jūs turite omeny, kad ,,Lietuvos aidas" pažeidžia įstatymus nespausdindamas protokolinių nutarimų, tai aš primenu dar kartą, kad protokoliniai nutarimai tikrai nėra įstatymo rango dokumentai. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Neseniai čia kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas sakė ne visai tiesą. Jis sakė, kad dešinieji neturi savo laikraščių. Savo laikraščių turi ne taip mažai. Pavyzdžiui, ,,Lietuvos darbininkas", kuris gauna beveik milijonines dotacijas. ,,Lietuvos aidas" jau yra žinomas, kad iki šiol dešiniųjų laikraštis, tai dabar atsirado naujas ,,Aido" filialas. Tai ,,Valstiečių laikraštis". Jeigu mes norime išlaikyti Lietuvos valstybės interesus, visgi ,,Aidas", kaip valstybės laikraštis, privalo atspindėti visų žmonių sluoksnių interesus. O šitaip, kad jis pūstų vieną dūdelę, šitaip būti negali.Jeigu esamas redaktorius šitų klausimų išspręsti negali, aš manyčiau, kad jam reikia pačiam galbūt iš ten išeiti į Tautininkų frakciją ir ten sukurti naują laikraštį.
PIRMININKAS. Deputatas R.Valatka.
R.VALATKA. Iš tiesų man atrodo, kad pribrendo šitą klausimą spręsti iš esmės, o ne vien tik redaktoriaus klausimą. Man labai keista girdėti kolegos verkimą, kad jie neturi jokio laikraščio ir šitas vienas laikraštis juos gelbsti. Atsiprašau, ponai, leiskite laikraščių kiek norite, bet ne už visos Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. Šitą reikėtų įsisąmoninti. Man atrodo, kad gerbiamojo A.Sėjūno priminimas, kam tas laikraštis priklausė, iš tiesų padėtų spręsti problemą. Matyt, reikėtų Aukščiausiojoje Taryboje sudaryti komisiją ar grupę, kuri tikrai nustatytų, kiek valstybė ir kiek pasaulio lietuvių bendruomenė įdėjo pinigų į šitą laikraštį ir juos arba atsiimti, arba užskaityti kaip skolą ir iš tikrųjų baigti su XX amžiaus pabaigos gėda, kai demokratine save laikanti valstybė turi oficiozą, ko nebėra turbūt jau ir trečiojo pasaulio šalyse. Iš tiesų vien redaktoriaus klausimas, mano supratimu, šiandien yra per menkas.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Aš siūlyčiau baigti diskusijas, balsuoti ir tik vieną dalyką norėčiau. Tie, kurie kalba, kad ,,Lietuvos aidas" yra vienintelis dešiniųjų laikraštis, aš labai suabejočiau šituo, nes aš save iki šiol laikiau dešiniuoju, tebelaikau ir dabar, bet nejaučiu, kad šitas laikraštis atstovautų dešiniųjų pozicijoms. ,,Lietuvos aidas" atstovauja grupiniams interesams ir tas pavadinimas, kad yra valstybės laikraštis, matyt, tik sako tai, kad ta grupė pretenduoja į valstybinio valdymo monopolį, ir tiek. Todėl pasisakau už tai, kad redaktorius S.Stoma būtų atleistas ir Prezidiumas paskirtų naują redaktorių iki tol, kol bus išspręsti klausimai iš esmės: šito laikraščio privatizacija arba atidavimas pavadinimo ,,Lietuvos aidas" Tautininkų sąjungai ar panašiai. O šiuo metu jis tebėra valstybės laikraštis. Jis turi atstovauti visos valstybės interesams. Antrą punktą, kaip buvo siūlyta, papildyti tokiu sakiniu, kad būtų suformuota redakcinė kolegija frakciniu pagrindu. Ji pabandys išspręsti visus tuos klausimus, kurie čia buvo keliami. O dabar siūlyčiau baigti diskusijas ir balsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ar dar užsirašę deputatai neprieštarauja? Deputatas G.Ilgūnas. Jeigu prieštaraujat, kalbėkit, jeigu neprieštaraujat, išbraukit.
Na, tai išbraukite pavardę. Deputatė V.Jasukaitytė. Mokat paspausti vidurinį mygtuką? Prašom, ką aš jau seniai buvau prašęs. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš vis dėlto prašyčiau Aukščiausiąją Tarybą nespręsti šiandien šito klausimo. Apsvarstyti jį labai rimtai .ir atsižvelgti į mūsų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gerai, jau baigiam? Ar pranešėjas E.Klumbys reikalauja balsuoti?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau perskaityti galutinę redakciją.
E.KLUMBYS. ,,Už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimų nevykdymą, ,,Lietuvos aido" laikraštyje nuolat skelbiamą dezinformaciją Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui:
1. Atleisti ,,Lietuvos aido" vyr. redaktorių S.Stomą iš užimamų pareigų ir paskirti naują vyr. redaktorių.
2. Suformuoti naują ,,Lietuvos aido" redakcinę kolegiją Aukščiausiosios Tarybos frakciniu pagrindu."
PIRMININKAS. Ne visai aiški antro punkto redakcija.
E.KLUMBYS. Aš dar kartą perskaitysiu. ,,Suformuoti naują ,,Lietuvos aido" redakcinę kolegiją Aukščiausiosios Tarybos frakciniu pagrindu."
PIRMININKAS. Na, čia nevykusi redakcija. Manau, kalbininkai svarstys. Gerai, ar reikia balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo? Na, gerbiamieji, ar reikia balsuoti? Reikia? Gerai. (Balsai salėje)
E.KLUMBYS. Aš, ponas Malkevičiau, nenoriu čia diskutuoti, tiktai perskaitysiu ,,Lietuvos aido" įstatų trečią punktą.
,,Laikraštis savo veikloje vadovaujasi lygybės, tolerancijos, pagarbos žmogui ir kitomis bendražmogiškomis vertybėmis, atspindi visų Aukščiausiosios Tarybos frakcijų veiklą." (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, prašau nekelti salėje triukšmo. Reikalaujama balsuoti. Balsavimas prasidėjo. Už balsavo 41, prieš 2, susilaikė 7. Protokolinis nutarimas yra priimtas. Posėdis baigtas.