ŠIMTAS TRISDEŠIMT ŠEŠTASIS POSĖDIS

1991 m. vasario 27 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  deputatas A.Sakalas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Toliau svarstysime privatizacijos įstatymą. Į tribūną kviečiame gerbiamąjį vicepremjerą V.Pakalniškį. Ekonomikos komisija sėdi vietoje. Gerbiamasis vicepremjere, kadangi šiandien nėra 91 deputato, dėl tų straipsnių arba jų dalių, dėl kurių sutarsime konsenso pagrindu, manau, bus galima juos patvirtinti. Kiti, aišku, nesusilauks pritarimo ir reikės balsuoti.

Vicepremjero V.Pakalniškio  pateikiamo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo svarstymas ir priėmimas pastraipsniui (13, 14, 15, 16, 17 str.)

V.PAKALNIŠKIS. 13 straipsnio 5 dalis numato apribojimus disponuoti įsigytu turtu už valstybės išmokas. Čia reikėtų tik  išbraukti "pinigines" - "ir kitas tikslines kompensacijas". Pagal jau mūsų sutartą terminų vartojimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar penktajai daliai turite kokių pastabų? Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS.  Aš nežinau, ar aš negerai suprantu, ar neaiškiai parašytas paskutinis sakinys. "Tokių akcijų savininkams dividendai pinigais gali būti išmokami tik nuo 1992 metų sausio l dienos". Kokių akcijų savininkams dividendai pinigais gali būti išmokami tik nuo 1992 metų sausio 1 d.? Kokių akcijų?

V.PAKALNIŠKIS. Galima patikslinti: "Akcijų, įsigytų už valstybės išmokas ir kitas kompensacijas savininkams dividendai išmokami".

A.TAURANTAS.  Tai visų akcijų ar tik kažkokios dalies?

V.PAKALNIŠKIS. Tų akcijų, kurias įsigyja už išmokas, už čekį. Viskas čia aišku. Čia kalbama apie akcijas, įsigytas...

PIRMININKAS.  Ekonomikos komisija pastabų neturi? Bankininkas neturi? Bankininkas turi, prašome.

K RATKEVIČIUS. Aš siūliau prieš pietus šią dalį išbraukti.

PIRMININKAS.  Deja, kai bus 91 deputatas, galėsime balsuoti, dabar, manau, jūs patys neabejojate balsavimo rezultatais. Taigi laikysime priimtu.

J.PANGONIS.  Ne, ne, atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašau, deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS.  Man regis, iš tikro čia yra labai teisinga bankininko pastaba. Nustatyti datą ir leisti parduoti po tos datos, man atrodo, dar reikia labai gerai apgalvoti tuos reikalus. Ir Vyriausybė galės, priimdama tuos konkrečius normatyvius aktus, nustatyti, nuo kokios datos leisti parduoti. Manau, kad per trumpas terminas iki 1992 metų liepos 1 dienos. Bent iki 1993 metų, bent du metus reikia duoti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nepriimti, gerbiamasis deputate J.Pangoni? Ar siūlote nepriimti? Ką siūlote?

K.ANTANAVIČIUS.  Aš manau, kad gerbiamasis J.Pangonis apsiriko. Čia neleista parduoti, čia viskas tvarkoj.

J.PANGONIS.  Kiek suprantu, iki 1992 metų liepos 1 dienos neturi teisės parduoti?

K.ANTANAVIČIUS.  Taip.

J.PANGONIS. Todėl aš ir sakau - ar data ne per ankstyva?

K. ANTANAVIČIUS.  Tai iš karto gali parduoti, kam čia riboti? Kam tas ribojimas ir dar metų metais? Taigi žmogus ar mirs, ar bankrutuos, ar dar kas nors, kas tada bus? Kiek čia mes problemų prisidarysim bereikalingų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis atsiima savo pastabą.

J.PANGONIS. Neatsiėmiau. Tada nereikia čia mums ir painioti, kad mes ir įvairias kvotas nustatom, ir kitką. Tada leiskim kiek nori pirkti visko ir bus aišku.

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, gerbiamasis deputate J.Pangoni? Siūlote balsuoti ar nesiūlote? Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Siūlau priimti tokį, koks yra Vyriausybės.

PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta. Deputatas A.Taurantas, bet jau priimta.

A.TAURANTAS. Aš dar kartą norėčiau pasitikslinti. Tokiu atveju, jeigu ribojame pardavimą tik tų akcijų, kurios buvo įsigytos už kompensacijas, aš supratau, kad visos akcijos bus vienodos, tai kaip dabar atskirsim, kurias gali parduoti, kurių negali parduoti? Aš dalį akcijų, sakysim, įsigijau už pinigus, dalis už valstybės suteiktas išmokas. Jos abi bus vienodos. O kaip dabar apriboti tą pardavimą? Ar tai yra įgyvendinama?

V.PAKALNIŠKIS. Įgyvendinama. Kadangi vardinės akcijos visos yra registruojamos akcininkų knygoje. Akcininkų knygoje užrašoma kiekvieno akcininko pavardė, įsigijimo laikas ir toje knygoje gali būti fiksuojama ir visa kita. Čia yra vardinės akcijos, o ne paprastos.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas sutiko. Laikykime, kad penktoji dalis priimta. Prašome 5 skirsnį, 14 straipsnį. Taip, priėmėme, jeigu jūs pageidausite, kai bus kvorumas, galima bus balsuoti. Prašome.

V. PAKALNIŠKIS. 14 straipsnis apibrėžia du privatizavimo būdus. Parduodant smulkesnius daiktus aukcione arba organizuojant viešą akcijų pasirašymą. Ir vienas, ir antras pagal savo ekonominę prigimtį yra labai panašūs, kadangi tiek viešas akcijų pasirašymas, tiek aukcionas tai yra toks pardavimo mechanizmas, kai kaina nustatoma varžytinių būdu.

PIRMININKAS.  Deputatai neprieštarauja? 14 straipsnio pirmoji dalis priimta. Antroji?  Ekonomikos komisija neturi pastabų antrajai daliai. Deputatas E.Grakauskas užtat turi. Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Ne, ne pastabų, aš norėčiau pasitikslinti su gerbiamuoju pranešėju. Sakykite, prašau, ar nereikėtų fiksuoti, kad šita bendra nuosavybė būtų privačios nuosavybės pagrindu ir ar nereikėtų atsisakyti termino "sutuoktinių", nes aš manyčiau,  galbūt vis dėlto reikės galvoti, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėtų būti ne tik sutuoktinių. Turiu omenyje fizinius asmenis.

V.PAKALNIŠKIS. Kai pakeisime Nuosavybės pagrindų įstatymą, automatiškai reikės ir čia keisti. O šiuo atveju tikrai turima omeny tik privati nuosavybė.

PIRMININKAS.  Daugiau pastabų nematau. Antroji dalis priimta. Trečioji dalis.

V.PAKALNIŠKIS. Trečioji dalis apibrėžia pradinę parduodamo daikto kainą, pagal kurią daiktas gali būti parduodamas tik aukcione arba ir aukcione, ir viešai pasirašant akcijas. Jeigu objekto vertė yra didesnė kaip 100 tūkstančių rublių, toks objektas gali būti parduodamas tik viešai pasirašant akcijas.

PIRMININKAS.  Pastabų nėra? Deputatas K.Antanavičius dėl trečiosios dalies?

K.Antanavičius.  Nereikalinga ta trečioji dalis. Reikia ją išbraukti, juk  ketvirtojoje dalyje tą patį rašo. "Privatizavimo objektas, kurio pradinė pardavimo kaina yra didesnė kaip 100 tūkstančių, parduodamas tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą". Tai ši sąlyga viską nusako. O čia yra antrą sykį viskas pakartojama. Šito straipsnio pirmojoje dalyje pasakyta, kad gali būti aukcionas arba pasirašymas ir paskui ketvirtojoje dalyje yra, kad kai kurie galės būti tik pasirašant.

PIRMININKAS.  Vicepremjere, sutinkate trečiosios dalies atsisakyti?

V.PAKALNIŠKIS. Žinoma, čia yra pasikartojimas, tačiau jis yra aiškesnis ta prasme, kad trečioji dalis kartu su ketvirtąja tiksliau nusako, nes aukcioną galima organizuoti ir iki 100 tūkstančių vertės daiktui parduoti. O jeigu paliksime tik ketvirtąją, tai susidarytų įspūdis, kad iki 100 tūkstančių rublių tik aukcione gali būti parduodamas.

PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote?

V.PAKALNIŠKIS. Na, čia nėra esminis dalykas. Jeigu paliksim, čia blogiau nebus.

PIRMININKAS. Bet mes turime apsispręsti šiandien arba palikti balsavimui kitai dienai. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS.  Po jūsų aiškinimų kažkaip visai nebeaišku pasidarė. O kaip dar kitaip gali būti parduoti tie iki 100 tūkstančių?

V.PAKALNIŠKIS.  Iki 100 tūkstančių gali būti parduodami ir taip, ir kitaip. O virš 100 tūkstančių - tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą.

E.VILKAS.  Tada iš tikrųjų tai ketvirtojoje dalyje ir pasakyta, o trečioji nieko nepasako.

V.Pakalniškis. Jis tik patikslina. Aš labai kategoriškai čia nieko neteigiu, jeigu išbrauksime trečiąją dalį, gal ir apsieisime be jos.

PIRMININKAS.  Tai sutinkate išbraukti trečiąją dalį?

V.PAKALNIŠKIS.  Sutinku.

PIRMININKAS. Trečioji dalis išbraukiama. Ačiū. Tada pereikime prie ketvirtosios dalies. Kas dėl šios dalies turi pastabų?

V.PAKALNIŠKIS. Dabar ji tampa trečiąja.

PIRMININKAS. Taip, dabar trečiąja, bet gal sena numeracija naudokimės. Deputatas E.Vilkas turi?

E.VILKAS. Man kelia abejonių tas 100 tūkstančių. Ką reiškia 100 tūkstančių? Čia mes nerasime nė vieno daikto, kuris tiek tekainuotų. Visi bus brangesni. Man atrodo, reikėtų tą normą arba padidinti, arba jos tiesiog nerašyti. Sakysim, man labiausiai tiktų, kad privatizavimo objektas, kurio neįmanoma parduoti aukcione, parduodamas skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Nes bus  ir mažesnių, ir didesnių objektų. Kai kuriems, sakysim, dideliems objektams pavyks surasti kokį nors užsienio pirkėją, tai būtų dar geriau, kad jis būtų parduodamas ne pasirašant akcijas, o aukcione. O bus ir nedidelių, kurių neatsiras norinčių nusipirkti aukcione ir reikės bandyti parduoti jį per akcijas.

Pirmininkas.  Kaip vicepremjeras?

V.PAKALNIŠKIS. 100 tūkstančių rublių įvertintas objektas gali kainuoti, žinoma, ir milijoną, tačiau jo patekimas į aukcioną priklauso ne nuo to, ką mes planuojame gauti ar gausime, o nuo to, kaip mes jį įvertinsime. Be to, čia yra įdėtas tam tikras socialinis saugiklis, kad pirmenybė teikiama vis dėlto viešam akcijų pasirašymui, turint omenyje, kad mūsų savininkai yra smulkūs ir prioritetas jiems turi būti teikiamas. O aukcionuose pirkėjas yra vienas arba jų grupė. Dėl tos priežasties šiuo laikotarpiu dar būtų gerai, man atrodo, būti atsargesniems. Vėliau galėsime pakoreguoti, galėsime tą sumą pakeisti, jeigu matysime, kad ji trukdo mums gyventi.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto manyčiau, pritardamas deputatui E.Vilkui, kad reikėtų kilstelėti tą ribą. Ji galėtų siekti milijoną rublių. Tokiu būdu būtų suteikta galimybė smulkesnius objektus, kurių vertė yra tik 100 tūkstančių rublių, įsigyti akcijų pasirašymo būdu. Susidarytų ir siauresnis privačių asmenų ratas, ir visa kita. Siūlyčiau pakelti ribą.

V.PAKALNIŠKIS. Na, jeigu jau kilstelėti, tai pamėginkime  suderinti su savo įstatymais. Populiariausias čia būtų ūkinės bendrijos atvejis, ten yra maksimumas 20 žmonių. Tarkim, kiekvienas jų gauna iš valstybės 5000 rublių, prideda dar 5000, tada yra tam tikra prasmė, matyt, pradinę vertę kilstelėti iki 20 tūkstančių. Turbūt aš teisingai suskaičiavau... 20 žmonių, tai...

PIRMININKAS.  Teisingai, teisingai.

V.PAKALNIŠKIS. Taip apytikriai galvojant.

PIRMININKAS.  Vicepremjeras sutinka iki 200 tūkstančių kilstelėti ribą.

K.ANTANAVIČIUS.  Aš 5 prašau, E.Grakauskas milijono prašo,  E.Vilkas nieko neprašė. Aš jau mažiausiai.

PIRMININKAS.  Ką siūlote, deputate K.Antanavičiau?

K.ANTANAVIČIUS. 500 tūkstančių, jeigu rašysime pusę milijono. Na, turės, neturės, neskaidykim be reikalo. Ten kvotas nustatėme, kvotas pakeisime nutarime, tai čia vėl kaitaliosime. Gal pakeisim, gal nepakeisim. Jeigu nebus pinigų, tai niekas ir nepirks.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Aš turiu du pasiūlymus. Vienas - jeigu bus nuspręsta vis dėlto balsuoti dėl gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo padidinti tas pinigines išmokas, tai tuomet būtų galima koreguojant kelti ir jų kainą. Antras pasiūlymas, kad šitą sumą perkeltume į nutarimą.

PIRMININKAS. Jūsų nuomonė, vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Aš taip pat noriu į kažką pasiremti. Jeigu iki 500, tai mes jau kylam iki uždarosios akcinės bendrovės maksimalaus akcininkų skaičiaus. Na, gal galimas ir toks variantas, bet galbūt geriau čia negu nutarime nustatyti tą ribą, kada jau viešas aukcionas.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

V.PAKALNIŠKIS. Tai sutariam - 500 tūkstančių.

A.TAURANTAS.  Aš beveik norėčiau paremti deputato G.Šerkšnio pasiūlymą, nes mes nutarėme į nutarimą iškelti kvotas, o nuo kvotų labai daug priklausys ši suma. Būtų lengviau koreguoti. Sakysim, mes kvotą koreguosim nutarime, o jau šitą ribą reikės koreguoti įstatyme. Bus labai sudėtinga procedūra. Tokiu atveju patogiau, kai viskas vienoje vietoje, aš manyčiau.

V.PAKALNIŠKIS.  Jūsų pasiūlymą sunku bus realizuoti, reikės gerokai redaguoti tą dalį, jeigu į nutarimą kelsime.

PIRMININKAS.  Vicepremjeras siūlo vietoj 100 tūkstančių - 500 tūkstančių. Ar deputatai prieštarauja? Tada mes negalėsime balsuoti, o jeigu pritaria, tada mes galėtume sutarti ir palikti. Prieštaraujančių yra? Yra prieštaraujančių. Tada, gerbiamasis vicepremjere, turėtume šią ketvirtąją dalį perkelti kitam svarstymui. Prašome penktąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. "Visos valstybinės akcinės ir valstybinės įmonės, turinčios akcinio kapitalo, privatizuojamos tik skelbiant viešą akcijų pasirašymą." Vadinasi, jeigu valstybinėje įmonėje jau yra sukauptas akcinis kapitalas ir dar nėra pasiekęs 20 procentų, visais atvejais privatizuojama gali būti tik viešo akcijų pasirašymo būdu.

PIRMININKAS.  Ekonomikos komisija?

K.ANTANAVIČIUS. Jeigu dar apie tuos 500, norėčiau...

PIRMININKAS.   Ne, mes jau penktąją dalį.

K.ANTANAVIČIUS.  Žemės ūkyje tai tikrai neišsiversim...

PIRMININKAS.  Apie penktąją dalį  mes jau kalbame, gerbiamasis deputate.

V.PAKALNIŠKIS.  Šis įstatymas nebus taikomas.

PIRMININKAS.  Deputatas A.Taurantas apie penktąją dalį? Prašome.

A.TAURANTAS.  Gerbiamasis posėdžio pirmininkas labai greitai baigė ketvirtąją dalį.

PIRMININKAS.  Mes nebaigėm.

A.TAURANTAS. Ten buvo dar ir kitų klausimų, ir kadangi mes balsuosime vėliau, galbūt per tą laiką galėtų pranešėjas ir pagalvoti. Man kelia abejonių įrašymas "ar Lietuvos Respublikos pinigus", kad ši sąlyga netaikoma objektams. Mes jau atitinkamuose straipsniuose nustatėme, kad šis įstatymas taikomas konvertuojama valiuta parduodamiems objektams tik specialiame sąraše. Ir minima tik konvertuojama valiuta, o Lietuvos Respublikos pinigai minimi jau pagal Valstybinės įmonės įstatymą. Todėl čia nereikėtų minėti Lietuvos Respublikos pinigų. Jūs sutinkate?

V.PAKALNIŠKIS. Ne, čia taip turi būti, kadangi tai yra antras privatizavimo etapas, kaip mes anksčiau buvome vardinę. Lietuvos pinigai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, kadangi ketvirtoji dalis nukelta, jūs, be abejo, galėsite teikti...

A.TAURANTAS.   Aš iš anksto iškelti problemą norėjau.

PIRMININKAS.  Tai jūs būkite malonus, vicepremjerui pasakykite šitą problemą. Aš manau, jie atsižvelgs, o jeigu ne, tada balsuosime, kada bus...

A.TAURANTAS.  Aš manau, kad ji aktuali ne tik vicepremjerui, bet ir deputatams.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Norėčiau tokį patikslinimą prie A.Tauranto pastabos. ar ne geriau būtų, jeigu parašytume " Lietuvos Respublikos pinigus, jeigu prieš tai nebuvo privatizuota įprastine tvarka". Bet aš norėjau paklausti vicepremjero. Jis minėjo apie 20 procentų akcinio kapitalo. Kaip gali susidaryti valstybinėse įmonėse šiuo metu, kai yra tik tas laikinasis įstatymas, kuriame fiksuojama 10 procentų, iš kur susidaro 20 procentų?

V.PAKALNIŠKIS .Šita suma gali susidaryti ne tik pagal laikinąjį įstatymą. Yra jūsų priimtas nutarimas dėl ūkinių bendrijų ir kitų rūšių įmonių įregistravimo tvarkos, kur numatyta, kad tokios įmonės, atsižvelgiant į jose sukaupto privataus kapitalo kiekį, gali būti iš karto perregistruojamos pagal santykį, jeigu tai galima, ir į valstybinę akcinę, ir į ūkinę arba akcinę bendrovę. Toks jūsų nutarimas yra priimtas praėjusių metų spalio ar lapkričio mėnesį.

PIRMININKAS.  Prašome toliau. Ar yra pataisų dėl penktosios dalies? Ekonomikos komisija neturi. Kiti deputatai? Dėl penktosios dalies pastabų nėra, penktoji dalis priimta. Prašome šeštąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Šeštojoje dalyje yra papildymų. Vienas sakinys pridėtas pabaigoje: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę padengti dalį ar visas privatizuojamos įmonės ilgalaikes paskolas".

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš kaip tik dėl šito sakinio ir stoviu prie mikrofono. Kokias turite omenyje ilgalaikes paskolas?

V.PAKALNIŠKIS. Tas, kurias įmonė turi padariusi praeityje.

E.GRAKAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų? Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. "Ir" nereikalingas antrojoje eilutėje. "Tai ją įsigiję fiziniai asmenys"...

PIRMININKAS. Žodis "ir" nereikalingas. Jūsų nuomonė, vicepremjere? Ir bankininkas nori kažką pasakyti?

K.RATKEVIČIUS .O  jeigu "ilgalaikes" išbrauktume ir paliktume tik "įmonės paskolas", turėdami omenyje ir trumpalaikes?

PIRMININKAS. Ar priimtina būtų?

V.PAKALNIŠKIS. Čia galima, žinoma. Aš, kai buvo siūloma, galvojau, kad ne tik paskolas, bet ir kitokius įsiskolinimus galėtų padengti, pavyzdžiui, kitiems kreditoriams. Aš siūlau tai, bet mano kolegos nelabai man pritarė ir sakė - tik paskolos ir tik ilgalaikės. Aš taip pat nuo savęs asmeniškai siūlyčiau spręsti konkrečiai kiekvienoje įmonėje pagal situaciją.

K.RATKEVIČIUS. Gal tada būtų priimtina parašyti "banko paskolas", tada būtų labai tikslu. Esamas, tuo metu, kada...

V.PAKALNIŠKIS. Tas, kurias privatizavimo metu perkainojant ir nustatant turtą jos turi.

PIRMININKAS.   Tai kaip su banko paskolomis, priimtina?

V.PAKALNIŠKIS. Man priimtina.

PIRMININKAS. Priimtina. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS.  Dar aš norėjau prie šeštosios dalies grįžti. Čia grynai redakcinė tokia pataisa turėtų būti.

PIRMININKAS.  Prašom.

E.VILKAS.  "Tai ją įsigiję fiziniai asmenys, taip pat jų įsteigtos įmonės perima visas įsigytosios įmonės prievoles." Man atrodo, geriau būtų rašyti "prievoles bei teises". Visas, kurias anos turėjo ir šitas įgyja, įskaitant teisę naudoti jos pavadinimą ir ženklą.

V.PAKALNIŠKIS. Čia yra vienas nedidelis niuansas, kad Civiliniame kodekse prievolė apibrėžta kaip santykis, kuris susideda iš teisių ir pareigų. Ekonomistai dažniausiai į prievolę žiūri kaip į pareigą. Galbūt iš tikrųjų, jeigu susidaro toks įspūdis, reikėtų rašyti "pareigas ir teises". Tada visa ta visuma sudaro prievoles pagal civilinę teisę. Aš sutinku taisyti iš karto.

PIRMININKAS. Tai iš karto ir pataisykime. Deputatas S.Pečeliūnas norėtų?

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau pasiūlyti paskutiniajame sakinyje, kur kalbama apie paskolas, vis dėlto kažkokiu būdu konkretinti, kad tuo metu turėtas, nes gali atsitikti tokia situacija, kad jis išpirks, kitą dieną pasiims paskolą ir trečią dieną jau reikalaus, kad jam tą paskolą Vyriausybė  padengtų. Kažkokiu būdu reikia sukonkretinti, kad neatsirastų tokių situacijų, kai mėgins pasipelnyti štai tokiu būdu. Galbūt įrašyti "turėtas paskolas".

V.PAKALNIŠKIS. Čia vartojamas žodis "privatizuojama įmonė". Vadinasi, visa tai, kas buvo iki privatizavimo. Įmonės, įtrauktos į privatizavimo programą. Aš abejoju ar kas nors galėtų kitaip suprasti ir taip traktuoti, kaip jūs traktuojate. Šitaip būti negali?

S.PEČELIŪNAS. Perskaitykime tą sakinį be viso to, kas buvo anksčiau pasakyta ir labai aiškiai tą galima šitaip traktuoti: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę padengti dalį ar visos privatizuojamos įmonės paskolas". Visiškai nepasakyta, kada ta paskola buvo paimta. Tai gal uždėkime tą ribą, kad iki to momento.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis deputate, jeigu būtų parašyta "privatizuotos įmonės paskolos", tada jūs būtumėte teisus, o čia yra dar privatizuojama įmonė, ji dar neprivatizuota,  o tik įtraukta į privatizavimo programą.

S.PEČELIŪNAS.  Gerai, galimas toks variantas ...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, gal nebesiginčykime, teisinininkai, deputatas Z.Juknevičius tvirtina, kad formuluotė absoliučiai aiški. Jeigu jūs manote, kad neaiški, tai prašome pateikti formuluotę.

S.PEČELIŪNAS. Man atrodo, per tą laiką, kol jūs komentavote mano pasisakymąą, aš būčiau išsiaiškinęs. Taigi gali atsitikti tokia situacija (norėčiau tiesiog išsiaiškinti), kad, sakykime, žinoma, kad tą įmonę privatizuos, iki to liko 4 dienos, ir gali įvykti toks nedoras susitarimas. Ta įmonė paima paskolą, iš anksto žinodama, kad ją padengs. Aš manau, supratote mane?

V.PAKALNIŠKIS. Dabar supratau, taip.

S.PEČELIŪNAS. Kad nebūtų tokių situacijų. Galbūt tą ribą dvi savaites ar mėnesį iki privatizacijos, kad paskolų nebegalėtų teikti, kažkokią ribą reikėtų uždėti.

PIRMININKAS. Bankininko konsultacija.

K.RATKEVIČIUS. Man atrodo, kad žodžių  "turi teisę" čia visiškai pakanka. Jeigu tikrai tokia situacija susidarys, kad prieš dieną tas kreditas bus paimtas, tai paprasčiausiai valstybė nepasiduos šita teise ir nedengs. Atrodo, sakinys neblogas, neturėtų iškilti tokių nesusipratimų.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Gal įrašyti tą terminą, kada bus paskelbiama privatizavimo biuletenyje, kokias turi skolas ir nuo to termino skaičiuoti, kad neturi teisės paimti.

V.PAKALNIŠKIS. Paskolas, gautas iki įtraukimo į privatizavimo programą, dabar man aiškiau. Galima taip apriboti.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Šeštoji dalis priimta. Septintoji dalis, prašom. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš vis dėlto siūlyčiau neriboti šito, nes puikiausiai gali būti atvejis, kada valstybė, siekdama ką nors privatizuoti, turės duoti paskolą jau po to, kai išaiškės galutinai, kad tos įmonės niekas neperka..

PIRMININKAS. Jūs apie septintą kalbate, taip?

E.VILKAS. Na, apie tai, dėl ko diskutuojame. Man atrodo, kad geriau palikti taip, kaip yra, kad valstybė turi teisę padengti skolas ir taškas.

V.PAKALNIŠKIS. Man asmeniškai tai taip pat buvo priimtina, aš tik atsižvelgiau į tą...

PIRMININKAS. Gal deputatas S.Pečeliūnas atsiima savo pasiūlymą, nes tada jau mes nebesutariame - dalis deputatų mano vienaip, dalis kitaip? Atsiima. Taigi, lieka buvusi formuluotė. Šeštoji dalis priimta. Prašome septintąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Septintoji dalis nustato, kad į privatizavimo programą gali pakliūti ne tik įmonės turtas, bet ir vertybiniai popieriai. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokia situacija praktiškai galima, kai yra steigiamos bendros įmonės užsienio kapitalu.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis vicepremjeras pasakė, kad tokia situacija galima, kai steigiamos įmonės su užsienio kapitalu. Bet tai ne valdžios ir valdymo organų akcijos bus, o bus valstybinių įmonių akcijos. Aš neįsivaizduoju, iš kur gali valdžios ir valdymo organai turėti akcijas, niekaip neįsivaizduoju.

V.PAKALNIŠKIS. Aš tuoj paaiškinsiu. Pagal   šiuo metu galiojančius įstatymus valstybinės įmonės negali steigti akcinių bendrovių, tačiau  pagal Užsienio investicijų įstatymą valstybė pati per ministerijas ar ką nors gali būti akcijų savininkė, tačiau jų turėtoja yra ministerija. Galbūt reikėtų pakeisti žodį, kad nesusidarytų įspūdis, jog ministerija iš tikrųjų yra akcininkas. Ji yra tik tų akcijų saugotoja.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių yra daugiau? Ar deputatas K.Antanavičius atsiima prieštaravimą? Daugiau prieštaraujančių nematau. Septintoji dalis priimta. Aštuntoji dalis.

V.PAKALNIŠKIS. Aštuntoji dalis numato tokią situaciją, kai įmonės yra bankrutavusios, jos pačios nebegali veikti, reikia jas likviduoti, o jų turtas išparduodamas aukcionuose, jeigu jos niekas neperka, kaip įmonės visu kompleksu.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas norėtų ką nors kitą pasiūlyti?

A.TAURANTAS.  Aš dar dėl praėjusio norėčiau paklausti, labai greitai užbaigėte. Tas įrodymas, kad šio įstatymo nustatyta tvarka arba vertybinių popierių biržoje, tai lyg ir jau šis įstatymas negalioja. Tokiu atveju ar kvotos galios, ar visa kita, tuo labiau, kad čia bus bendros įmonės, kaip jūs komentavote, su kitomis šalimis. Čia jau lyg ir ta formuluotė nurodo, kad jau šis įstatymas negalioja, vadinasi ir kvotos, ir visa kita negalioja.

V.PAKALNIŠKIS. Taip, šiuo atveju bus taip.

A.TAURANTAS. Tai gal tada išbraukime tas biržas?

V.PAKALNIŠKIS. Matot, jų apskritai dar nėra ir vargu ar tai reikia daryti.

A.TAURANTAS. Tai gal šio įstatymo nustatyta tvarka? O paskui tai gal jau bus kitų etapų reikalas.

V.PAKALNIŠKIS. Žinoma, dabar pavojaus nėra, išbraukus nieko neatsitiks. Bet po to reikės įrašyti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas, jūsų pasiūlymą priėmė, kiti deputatai neprieštarauja? Išbraukiame darbo biržą. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Sakykite, ar pakankamai aiškus yra terminas "likviduojamos įmonės"? Lyg ir prieš tai mes nesutikome tokio termino, ar nereikėtų patikslinti - tai yra įmonės, kurių nepavyko privatizuoti pagal šį įstatymą.

V.PAKALNIŠKIS. Turbūt čia reikėtų pasakyti "likviduotų įmonių turtas". Šitaip.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

V.PAKALNIŠKIS. Yra sudaryta likvidacinė komisija, kuri ir užsiima viso to turto išpardavimu.

E.VILKAS. Iš tikrųjų aštuntoji dalis nereikalinga, nes kaip galima parduoti akcijas kažkokiam turtui, kuris bus išnešiotas? Čia akcijų  būdu negalima parduoti tų įmonių turto, vadinasi, galima tik aukcione parduoti. Nes kitų būdų įstatymas nenumato.

PIRMININKAS. Kaip, vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Diskutuojant aš galėčiau jums pateikti pavyzdžių, kad galima parduoti ir organizuojant viešą akcijų pasirašymą. Tarkime, pastato.

PIRMININKAS. Kas siūlo kitaip?

V.PAKALNIŠKIS. Tai, žinoma, būtų gal šiek tiek dirbtina procedūra. Čia yra tik tiek, kad būtų labai aišku, kad niekam nekiltų jokių abejonių. Jeigu išbrauktume, čia nieko neatsitiktų tik reikės kažkam galvoti, kaip pasielgti toje situacijoje. O kai yra parašyta, viskas aišku.

PIRMININKAS. Ekonomikos komisijos nuomonė? Vicepremjeras neprieštarauja, ir taip, ir taip jam gerai.

K.ANTANAVIČIUS. E.Vilkas pasiūlė, man atrodo, kad mes, ekonomistai, galime susitarti. Būtų geriau išbraukti. Bet jeigu paliekate...

V.PAKALNIŠKIS. Napoleonas sakydavo taip, kad įstatymas turi būti trumpas ir neaiškus. Tai tą išbraukimas ir padaro. Čia yra tik aiškinamasis tekstas. O kai išbrauksime, reikės kažkam galvoti, o kaip šioje situacijoje reikia elgtis.

PIRMININKAS. Ekonomistų nuomonė suskilo. Ekonomikos komisijos...

E.VILKAS. Vicepremjeras sutinka, kad tai yra aiškinamasis tekstas. Man atrodo, kad įstatymas, kaip ir matematinis tekstas neturi turėti nieko nereikalingo. Jeigu jis nieko neduoda, tai jo ir neturi būti.

PIRMININKAS. Vicepremjere, jūsų galutinis žodis. Jeigu brauksite, tai nereikės balsuoti. Jeigu nebrauksite, matyt, reikės nukelti kitai dienai.

V.PAKALNIŠKIS. Čia nėra taip, kad jis nieko neduotų. Aš dar kartą kartoju - jis duoda tai, kad niekas nesuktų galvos ir nebandytų organizuoti kitokio pardavimo būdo kaip aukcioną. Nes be aukciono dar yra kitokių pardavimo būdų. Svarbiausia, kad paliktų  jį niekam blogo neatsitinka, o išbraukus aš jau sakiau. Gal mums nereikėtų dėl šito per daug ginčytis.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas numojo ranka, aštuntąją dalį sutinka palikti. Taip?

V.PAKALNIŠKIS. Aš irgi galėčiau numoti ranka, man jis asmeniškai taip pat nereikalingas.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių daugiau nėra? Aštuntoji dalis paliekama. Priimta. Prašome dėl 15 straipsnio.

V.PAKALNIŠKIS. Lėšų, gautų už parduotus privatizavimo objektus, panaudojimas.  Pirmoji dalis yra tokia pati palikta, antroji dalis pertvarkyta. Nors tas pertvarkymas dabar sekant ta redagavimo logika,  kuri yra pradėta, gal ir nebūtų reikalingas, nes ten kalbama apie pinigus, gautus už parduotus butus.

PIRMININKAS. Grįžkime prie pirmosios dalies, vicepremjere. Pirmoji dalis. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Labai prašome Ekonomikos komisijos vardu ir ekspertų vardu visą straipsnį pakeisti tokia redakcija, kokia yra mūsų pateikta paskutiniame puslapyje. Lėšų, gautų pardavus privatizavimo turtą, panaudojimo tvarka. Ten yra daug skirtumų. Didžiausias skirtumas yra tas, kad įplaukos už privatizuojamą turtą kaupiamos specialiuose privatizavimo fonduose. Ne į biudžetus pakliūva, ne kur nors naudojamos, o kaupiamos specialiuose privatizavimo fonduose. Mes leisti negalime, kad pinigai, lėšos pakliūva į biudžetą ir pražūtų tame biudžete. Mes visai Lietuvai padarytume galą. Tai yra elementarios ekonomikos taisyklės, kad atliekant štai šitas privatizavimo procedūras, negali būti pinigai panaudoti einamiesiems reikalams. Jie turi būti panaudoti strateginiams reikalams - kapitalinėms investicijoms, infrastruktūrai plėtoti, paskoloms suteikti jau privatiems asmenims ir taip toliau. Tai viena. Antras dalykas, ten numatyta labai skriausti savivaldybes. Savivaldybėms paliekamos labai mažos dalys. Manome, kad iš visų privatizavimo įplaukų, kurios yra savivaldybių reguliavimo sferoje, 70 procentų lėšų turi palikti savivaldybių reguliavimo sferoje. O čia siūloma palikti tik 25 procentus. 30 procentų lėšų, gautų už savivaldybių reguliavimo sferai priklausančius objektus, kaupiama savivaldybių specialiuose privatizavimo fonduose. Taigi norėčiau, kad iš esmės tą straipsnį apsvarstytumėt. Siūlyčiau jo svarstymą atidėti ir eiti prie kito straipsnio. Vis tiek balsavimo šiandien nebus.

PIRMININKAS. Sutinkate su tuo, kad galima pereiti prie kito straipsnio, o šito straipsnio nagrinėjimą atidėti? Prašome 16 straipsnį.

V.PAKALNIŠKIS. 16 straipsnis pagal savo prasmę ir pagal paskirtį nustato pagrindines sandorių sudarymo aukcione taisykles. Be šito straipsnio dar bus aukciono taisyklės. Joms bus privalomas ir šio straipsnio tekstas.

PIRMININKAS. Dėl pirmosios dalies pastabų turite? Nėra. Pirmoji dalis...

V.PAKALNIŠKIS. Pirmoji dalis yra šiek tiek išskaidyta.

PIRMININKAS.  Dėl pirmosios dalies deputatai pastabų neturi? Priimta. Ar antrajai daliai pastabų turite? Nėra. Priimta. Prašom trečiąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Trečiojoje dalyje taip pat nėra jokių pataisymų.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Gal pakomentuotumėte tą 10 procentų? Kad turi mokėti 10 procentų norimo įsigyti privatizavimo objekto, pradinės kainos.

V.PAKALNIŠKIS. Tai yra susieta su anksčiau mūsų svarstytu straipsniu, kad už įsigyjamą turtą, kurį įsigyja už investicinius čekius, 10 procentų turi sumokėti grynais. Kad iš jo paimtų iš karto juos, kad būtų garantija, kad jis tuos grynuosius sumokės. Bet jeigu atsisakome tų 10 procentų mokėjimo grynais, tai ir čia nebėra logikos ir prasmės.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

V.PAKALNIŠKIS. Tačiau mes dar esame balsavę, todėl dabar šito klausimo mes negalime papildomai...

A.TAURANTAS. Aš ir norėjau tai priminti, kadangi aną straipsnį esame atidėję, tokiu atveju logiška, jeigu jie siejasi, atidėti ir šitą.

V.PAKALNIŠKIS. Taip, jeigu ten iškris, tai išbrauksime ir čia.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt pritartumėte, jeigu aname straipsnyje pakeistume, kad šiame straipsnyje tada pakeistume automatiškai be atskiro balsavimo pagal priimtą jūsų straipsnį? Priimtina būtų? Gal galėtume dabar laikyti, kad trečioji dalis dabar yra normaliai priimta. O paskui grįžtume prie jos, jeigu reikėtų taisyti. Prašome toliau. Ketvirtoji dalis.

V.PAKALNIŠKIS. Ketvirtoji taip pat nepakeista.

PIRMININKAS. Ar bankininkas turi pastabų? Prašau.

K.RATKEVIČIUS. Kadangi 8 straipsnyje tų taisyklių kaip ir nebeliko, tada čia reikėtų paredaguoti arba netgi ir visai šito nereikia.

V.PAKALNIŠKIS. Sutinku, kartojasi, galima išbraukti.

PIRMININKAS. Vicepremjeras atsiima šitą dalį. Penktoji dalis.

V.PAKALNIŠKIS. Be pakeitimų.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra? Priimta. Dar bankininkas nori?

K.RATKEVIČIUS. Čia vėl tik redakcinė pastaba. Trečiojoje eilutėje reikėtų rašyti "įsigyjamas išsimokėtinai", ne kreditan, jeigu atsisakėme to žodžio.

V.PAKALNIŠKIS. Gerai.

PIRMININKAS. Priimta jūsų pastaba. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Jeigu mes trečiojoje dalyje atsisakome pradinio įnašo, tie 50 rubliųų yra registracijos mokestis, o ne pradinis. Ir jeigu atidėjome, tai šitas irgi susijęs su tuo. Ir tuomet, kai bus balsuojama ir sprendžiama dėl tų 10 procentų, tai viskas yra susiję.

V.PAKALNIŠKIS. Taip, susiję.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, į ją atsižvelgsime. O dabar galima laikyti sąlyginai priimtą šitą dalį. Šeštoji dalis.

V.PAKALNIŠKIS. Čia žodis "kreditan" reikėtų keisti "išsimokėtinai", kadangi taip jau pradėjome.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų nėra? Šeštoji dalis priimta. Dar deputatas E.Vilkas?

E.VILKAS. Aš supratau, kad dar svarstoma penktoji dalis. Šeštojoje dalyje, jeigu iš tikrųjų rimtai parduodama kreditan ir jeigu paliekama 60 procentų objekto kainos, tai tada labai mažas kreditas. Aš įsivaizduoju, kad kreditas gali būti ir 80, ir 90 procentų, ypač tiems stambesniems objektams. To apribojimo nereikėtų, gal jį sumažinkime iki 10 ar kiek.

V.PAKALNIŠKIS. Aš sutikčiau prirašyti tokią taisyklę, kad Centrinė privatizavimo  komisija prireikus šitą kredito procentą gali pakeisti. Būtų orientyras.

PIRMININKAS. Jūsų pataisa priimta, deputate E.Vilkai. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Jeigu mes čia visą laiką kalbame apie tuos investicinius čekius, apie tas išmokas, tai dabar nelabai supratau, kaip čia gaunamas tas 60 procentų išsimokėtinai? Kodėl reikia dar primokėti? Čia būtų tik ta grynųjų pinigų dalis, kuri imama išsimokėtinai, o apie kitą pinigų dalį mes čia negalime kalbėti. Ir kurią dalį sudarys tie gryni pinigai, kurie pridedami prie to čekio, čia bus sprendžiama mūsų, kai nuspręsime ir tą čekio dydį, ir tų grynų pinigų dalį. Čia su tuo susiję. O čia mes negalime jos nusakyti.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS.  Na, reikėtų turėti omenyje, kad privatizacija vyks ne tik pagal čekius ir ne tik pagal kvotas. Bus objektų, kurie bus parduodami be kvotų ir būtent tiems stambesniems objektams, parduodamiems be kvotų, būtinai reikės kredito. Be kredito niekas jų nenupirks. Įsivaizduokite įmonę, kuri kainuoja, sakysim, 500 milijonų. Kito būdo nėra kaip tik gauti kreditą. Jeigu žmogui reikės sumokėti 60 procentų jos vertės, tai ir tas kreditas netenka prasmės.

V.PAKALNIŠKIS. Na, toks objektas kol kas nepaklius į aukcioną. Nes pagal mūsų įstatymus jis gali būti parduodamas tik...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, taigi šeštojoje dalyje vicepremjeras priėmė vieną pataisą, o daugiau aš pataisų nematau. Dar bankininkas, prašom.

K.RATKEVIČIUS.  Galbūt dėl tikslumo būtų priimtina po "60 procentų objekto kainos" po kablelio parašyti "įskaitant investiciniame čekyje nurodytą skaičių". Kad ir jis, jeigu jau liktų tie 60 procentų, įeitų į tą sumą.

V.PAKALNIŠKIS.  Į kreditų sumą įeitų?

K.RATKEVIČIUS. Ne, į sumokamą sumą. Nes kaip deputatas E.Vilkas pažymėjo, čia gali būti be investicinių čekių perkama. Bet gali būti ir su investiciniais čekiais. Tokiu atveju ta čekio suma turėtų būti įskaitoma. Tai gal galima paredagavus ir įrašyti po kablelio? "Įskaitant investicinio čekio" ar... Vis dėlto dėl termino jau reikėtų apsispręsti iki galo.

PIRMININKAS.  Priimate pasiūlymą?

V.PAKALNIŠKIS. Na, čia patikslinanti, kad nebūtų galvojama, kad tai taip pat yra priskiriama prie kreditavimo.

PIRMININKAS. Vicepremjeras priėmė jūsų pasiūlymą, gerbiamasis Ratkevičiau. Daugiau pastabų nėra? Taigi, šeštoji dalis priimta. Septintoji.

V.PAKALNIŠKIS. Septintoji dalis yra tam, kad nebūtų taip: du suėjo, vienas pasako vieną kainą, kitas patylėjo ir bus laikoma, kad nupirkta. Turi būti keliama kaina nors vieną kartą. Aš girdžiu, kai kurie deputatai siūlo minimalią kainos kėlimo ribą, ne mažiau kaip 5 procentais. Ko gero, jie yra teisūs.

PIRMININKAS. Vicepremjeras priėmė pataisą. Kaip dabar skambėtų? Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA.  Tada netenka jokios prasmės pirminė parduodamo objekto vertė ir kaina. Juk čia yra pirminės kainos nustatymas.

V.PAKALNIŠKIS. Ne.

K.MOTIEKA. Ar tik vertė?

V.PAKALNIŠKIS. Čia yra pardavimo kaina nustatoma, o pirminė kaina nustatoma perskaičiuojant turtą ir ...

K.MOTIEKA. Bet pirminė aukciono kaina yra skelbiama aukcione. Tai kodėl mes ją padarome nerealia ir kodėl būtinai reikia pridėti 5 procentus? Tai tada iš karto pridėkime 5 procentus, ir žmogus gali nupirkti. Aš manyčiau, kad čia negerai, mes patys norime pažeisti tai, ką patys nustatome.

V.PAKALNIŠKIS. Visur aukciono praktikoje ta taisyklė yra taikoma...

K.MOTIEKA. Kiti sako, kad netaikoma.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičius.

K.RATKEVIČIUS. Aš su gerbiamojo K.Motiekos mintimi visiškai sutinku. Čia turbūt turima omeny, kad negali būti vienas dalyvis, o gali būti kad ir 100 aukcionų dalyvių, o nupirks už pradinę kainą. Tai negalima laikyti, kad aukcionas tada neįvykęs. Todėl ta redakcija turbūt tikrai negera. Bet tai, matyt, yra aukciono organizavimo taisyklėse.

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu mes to neįrašysime, bus labai lengvai apeinamas tas reikalavimas, kad turi būti bent du dalyviai. Žinoma, jeigu aiškumo dėlei išbrauksime, tai nuo to niekas nenukentės, aš manau. O taisyklėse galėsime detaliau apibrėžti.

PIRMININKAS. Išbraukiate septintąją, taip?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom aštuntąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Čia niekas nepakeista.

PIRMININKAS. Pastabų aštuntajai gerbiamasis Ratkevičius turi?

K.RATKEVIČIUS. Čia turbūt siejamas su tuo pačiu dešimties procentų...

V.PAKALNIŠKIS. Taip, taip.

K.RATKEVIČIUS.  Tai taip pat reikėtų klaustuką...

PIRMININKAS. Taip, sąlyginai galima ją priimti, kaip mes sutarėme. Daugiau pastabų nėra? Aštuntąją dalį priėmėme sąlyginai. Prašome 18 straipsnį.

V.PAKALNIŠKIS. Antrasis privatizavimo būdas yra skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Pirmoji dalis yra pertvarkyta. Lape, man atrodo, įdėta turi būti.

PIRMININKAS. Na, nėra. Aštuntoji dalis yra lape. Pirmoji dalis yra nepertvarkyta.

V.PAKALNIŠKIS. Ar niekas neturite?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neturite pirmosios dalies?

V.PAKALNIŠKIS. Patikslinta atskirų straipsnių redakcija.

PIRMININKAS. Ne, kalbama apie 18 straipsnio pirmąją dalį. Neturime mes naujos redakcijos, gerbiamasis vicepremjere. Labai atsiprašau, 17 straipsnis, ne 18. Prašome tada.

V.PAKALNIŠKIS. Pirmoji dalis.

PIRMININKAS. Ar pastabų yra? Nėra. Priimta. Antroji. Vicepremjere, jūs nieko nekeičiate?

V.PAKALNIŠKIS. Ne.

PIRMININKAS.  Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš vėl norėčiau truputį  komentaro apie tuos procentus. Aš visą laiką turiu omeny, kad pats geriausias ir efektyviausias privatizavimo būdas - parduoti visą įmonę. Tuo tarpu čia yra uždedami  apribojimai. Vėlgi man reikėtų komentarų, ką jie turėtų reikšti?

V.PAKALNIŠKIS. Viskas, kas yra parašyta antrojoje dalyje, yra tai, kad nebūtų stabdomas privatizavimas savivaldybėse. Jeigu jau įmonėje yra privataus kapitalo, ji turi būti privatizuojama visa. Arba, jeigu privataus kapitalo nėra, tai turi būti parduodamas kontrolinis paketas. Čia yra tie du dalykai padaryti. Ne mažiau kaip 20 procentų turi būti parduodama. Jeigu privatizuojama, tai turi būti parduodamas tas kontrolinis paketas. Čia ir yra skatinimas, kad nebūtų sabotuojamas šis procesas. Nes pagal tą įstatymą privatizavimo komisijos, steigėjai ir Vyriausybė  turi teisę nustatyti atskirų įmonių privatizavimo lygį. Bet jeigu jie privatizuoja, tai jis turi būti tam tikro laipsnio, kad suteiktų įmonei savarankiškumą.

E.VILKAS. Kadangi čia yra iki 20 procentų ir paskui 25, tai čia dar neišeina...

V.PAKALNIŠKIS.  Reikėtų perskaityti ir trečiąją dalį. Tai, ką aš kalbėjau, daugiau  yra trečiojoje dalyje parašyta.

PIRMININKAS.  Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Čia penktoje eilutėje parašyta, kad numatytų išleisti akcijų nominali vertė turi sudaryti 25 procentus. Čia turbūt klaida. Mes manome, kad turėtų būti parašyta "turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus". Kad tai būtų ne mažiau 25 procentų, daugiau galima.

V.PAKALNIŠKIS. Čia būtent antroji ir trečioji dalys yra taikomos dviems atvejams. Antroji dalis kalba apie valstybines įmones, kurios patenka į privatizavimo programą ir jose nėra arba yra labai nedaug privataus kapitalo, tuomet jau privaloma tvarka turi būti parduodamas kontrolinis paketas, o trečioji dalis kalba apie iš dalies jau privatizuotas kažkokiu būdu įmones, kurios jau  yra valstybinės akcinės įmonės. Tai jau ten po privatizavimo turi atsitikti taip, kad ji jau taptų tikra akcinė bendrovė. Taigi yra du tokie dalykai, skatinantys atitinkamą privatizavimo lygį, kad sudarytų jau...

S.PEČELIŪNAS.  Viskas tas taip. Tas visiškai aišku. Bet mes abejojame, jeigu čia yra 50 procentų  "trečiojoje dalyje ir parašyta" būtų mažesnė kaip 50 procentų, tai antrojoje dalyje užfiksuota labai aiškiai- lygiai 25 procentai. Nei daugiau, nei mažiau. Kokie motyvai, kad būtent ta tiksli fiksacija? Mes siūlome, kad būtų ne mažiau 25 procentų.

V.PAKALNIŠKIS. Gerai.

PIRMININKAS.  Priimtina jūsų pataisa. Ar daugiau deputatų prieštaraujančių yra prieš antrąją dalį? Ekonomikos komisija neprieštarauja? Neprieštarauja. Taigi antroji dalis priimta su ta pataisa, kurią pasiūlė deputatas S.Pečeliūnas. Trečiąją dalį prašome.

V.PAKALNIŠKIS. Trečioji dalis jau kalba apie iš dalies privatizuotas įmones, kur akcinio kapitalo yra daugiau kaip 20 procentų ir čia jau įtraukiant į privatizavimo programą turi būti privatizuota tiek, kad ji taptų akcine bendrove.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš dėl žodžių "turi būti". Tai jos visos turi būti privalomai privatizuojamos?

V.PAKALNIŠKIS. Taip, kadangi valstybinė akcinė įmonė yra kaip ir laisva, ir jau tokių mums pasilikti nereikėtų. Čia yra įpareigojama jas būtinai įtraukti į privatizavimo programą.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų nematau. Trečioji dalis...

V.PAKALNIŠKIS. Trečioji dalis nustato, kad pirminiame privatizavimo etape išleidžiamos tik vardinės akcijos.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys trečiajai daliai pastabų turi? Dabar apie trečiąją dalį kalbame. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS.  Antrasis sakinys, kad "konkretų privatizavimo laipsnį nustato šių įmonių valdymo organai". Gal turėtų tvirtinti Centrinė privatizavimo komisija? Nes čia gali visokių dalykų būti, kai įmonės valdymo organai nustatinės.

V.PAKALNIŠKIS. Pagal įmonių įstatymą jie jau turi teisę tai daryti. Čia mes juos priverčiame, be jų valios galime padaryti, jeigu jie ir nenori įtraukti į privatizavimo programą. Tarkime, mes įpareigojame juos, kad 51 procentas būtų akcinio kapitalo, o jie gali dar padidinti, 75 procentus,  tarkim, išleisti.

PIRMININKAS. Deputate G.Šerkšny, jūs atsiimate savo pastabą? Ačiū. Daugiau nematau pasiūlymų. Trečioji dalis priimta. Ketvirtoji.

K.RATKEVIČIUS. Aš dėl ketvirtosios dalies.

PIRMININKAS.  Taip,  apie ketvirtąją ir kalbame. Prašom.

K.RATKEVIČIUS. Manau, kad nominali akcijos vertė - šimtas rublių - gal per smulki. Nereikėtų taip smulkinti. Aš  siūlyčiau čia neapriboti, o parašyti tik paprastosios, vardinės akcijos ir antrąjį sakinį suredaguoti taip: "Išleidžiamų akcijų nominalių verčių suma turi būti lygi numatytam privatizuoti įmonės valstybiniam kapitalui". Ir būtų geriau, kad tos nominalios vertės būtų įvairios.

V.PAKALNIŠKIS. Sutinku.

PIRMININKAS. Pataisa priimta.  Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS.  Čia vėlgi turbūt redakcinė pataisa, kur apie šimtą rublių kalbame. Gal parašykime, kad ne mažesnė kaip  100 rublių, kad nepradėtų leisti rublinių akcijų.

V.PAKALNIŠKIS. Negali būti mažesnė pagal kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Tai ketvirtoji dalis priimta. Prieštaraujančių nematau. Penktoji dalis?

V.PAKALNIŠKIS.  Nėra jokių pastabų.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS.  Mes vienoje vietoje atsisakėme, gal ir čia verta atsisakyti, kad perskaičiuotos pagal šio įstatymo 8 straipsnio taisykles.

V.PAKALNIŠKIS.  Pagal Vyriausybės.

A.TAURANTAS. Tai jau tas straipsnis yra ir gal neverta kartotis.

PIRMININKAS. Siūlote išbraukti penktąją, taip?

V.PAKALNIŠKIS. Nustatyti tvarką.

PIRMININKAS. Prašome bankininką.

K.RATKEVIČIUS. Tai gal penktosios dalies išbraukti nereikia, tik reikėtų truputį paredaguoti.

V.PAKALNIŠKIS.  Taip. Mes tik redaguojam, kad 8 straipsnio ...

K.RATKEVIČIUS. "Turi būti lygus įmonės valstybinio kapitalo, perskaičiuoto pagal perkainavimo taisykles, dydžio ir visų įmonės išleistų akcijų vertės skirtumui."

V.PAKALNIŠKIS. Taip. Šitaip mes ir padarėm.

PIRMININKAS. Tai sutarta tada? Deputatė K.Prunskienė.

K.PRUNSKIENĖ.  Aš gal ne visai išgirdau. Ar buvo priimtas pasiūlymas įvairios vertės akcijas leisti? Jeigu priimtas, tai tada toks matematinis būdas netinka. Jeigu skirtinga akcijų vertė, tai tada akcijų skaičiaus ir vertės santykis, apskaičiavimo būdas...

V.PAKALNIŠKIS. Atskiroje įmonėje paprastai ir nebūna, kad būtų skirtingos nominalios. Tik toje pačioje įmonėje bus tos pačios klasės ir serijos akcijos.

K.PRUNSKIENĖ. Taip, bet ar reikia tokį paprastą aritmetinį veiksmą rašyti įstatyme?

V.PAKALNIŠKIS. Jis nėra visai paprastas matematinis veiksmas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau pastabų nėra? Turbūt priimta viskas, taip? Liko šeštoji dalis? Prašau.

V.PAKALNIŠKIS. Šeštosios dalies tikslas (čia dar pridėtas sakinys) - skatinti  paskubėti pasirašyti akcijas, nes tie, kurie pasirašė vėliau, tai yra, kai viršijamas išleidžiamų akcijų skaičius, tai jiems yra grąžinami įnašai ir jie akcijų negauna. Čia toks nežymus paskatinimas nelaukti labai ilgai, kai yra paskelbtas akcijų pasirašymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turite pastabų? Neturite. Šeštoji dalis priimta. Gerbiamieji deputatai, salėje yra 71 deputatas. Jeigu visi labai gražiai balsuotume už šį straipsnį, kurio visoms dalims mes pritarėme, tai mes galėtume jį ir priimti. Mes pritarėme be balsavimo. Dabar reikia balsuoti jau oficialiai. Gerbiamieji deputatai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes dabar turėtume balsuoti dėl viso straipsnio, kurio atskiroms dalims mes pritarėme. Kadangi yra 71 deputatas, kiekvienas jūsų balsas yra brangus. Prieštaraujančių nematau. Gal nes mums pavyktų priimti visą straipsnį. Prašome tada, kas už šį straipsnį, prašome pakelti mandatus, o balsų skaičiavimo komisiją prašome atidžiai skaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 70.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Taigi 17 straipsnis priimtas. Gerbiamieji deputatai, dabar pertraukos metas, aš tik noriu jūsų pasiklausti. Pagal mūsų dienotvarkę turėtų būti Vyriausybės valanda, bet mes vos prieš keletą dienų išklausėme gerbiamąjį premjerą,  tai gal jums būtų priimtiniau, kad mes neklausytume gerbiamojo premjero antrą kartą, o toliau priiminėtume privatizacijos įstatymą. Gerbiamieji deputatai, mes turime tai išspręsti. Dalis deputatų sako taip, dalis kitaip. Reikia balsuoti, taip? Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS.  Atsiprašau, balsuoti galime, jeigu keisime darbotvarkę, o jeigu nekeičiam, tai kam balsuoti?

PIRMININKAS. Tai aš ir siūlau. Gerbiamieji deputatai, gal tada taip suformuluokime. Kas už tai, kad vietoj Vyriausybės valandos tęstume privatizacijos įstatymo projekto svarstymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.  54.

PIRMININKAS. Deja, bus Vyriausybės valanda. Tokia jūsų valia. Pertrauka iki 17 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį, kviečiu visus į salę. Pagal mūsų darbotvarkę dabar - Vyriausybės valanda.

Gerbiamieji deputatai, kviečiame į tribūną Vyriausybės atstovą. Turbūt šiandien labiausiai tiek čia esančius, tiek Lietuvos gyventojus domina kainų politika. Todėl gal norėtume pirmiausia paklausyti ekonomikos ministro pavaduotojos gerbiamos Jasevičienės informacijos ir, matyt, turėsite jai klausimų, prašo

Ekonomikos ministro pavaduotojos F.Jasevičienės informacija apie kainas ir atsakymai į deputatų klausimus

F.JASEVIČIENĖ.  Gerbiamieji deputatai! Kaip jūs žinote, buvo parengta  kainų įgyvendinimo programa, priėmus kainų įstatymą, kuriame numatytas kainų liberalizavimas, tačiau, nesant tam ir politinių, ir ekonominių prielaidų, visiškai įgyvendinti kainų reformą, jos programą būtų problematiška. Todėl mes manome, kad esant dabartinei situacijai, reikia pradėti tvarkyti kainas, tai yra patį pirminį etapą, kuris jau tikrai yra pribrendęs. Ir pirmiausia yra pribrendęs dėl to, kad jūs puikiai žinote, jog Tarybų Sąjunga pabrangino materialinius išteklius, todėl daugelyje pramonės ir žemės ūkio įmonių pasidarė nuostolinga gaminti iki šiol dar buvusią rentabilią produkciją. Gal aš pirmiausia pakomentuosiu priimtą Vyriausybės dokumentą dėl  nemaisto prekių ir toliau dėl maisto prekių kainų.

Vasario 22 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą dėl nemaisto prekių kainų perskaičiavimo. Jame numatyta, kad Lietuvos rinkoje gamybinės-techninės paskirties ir plačiai vartojamų prekių kainos bus perskaičiuojamos, įvertinant ir energetinių išteklių pabrangimus, taip pat socialinio draudimo tarifų padidėjimą bei darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio padidėjimą, tai yra 105 arba 150 rublių, jeigu sausio-vasario mėnesį tas atlyginimas buvo padidintas. Taip pat numatoma peržiūrėti ir prekybines nuolaidas.

Noriu pasakyti, kad ir toliau paliekamos nepadidintos kainos vaikiško asortimento nemaisto prekėms ir prekėms, skirtoms socialiai remtiniems žmonėms, kurios ir iki šiol buvo dotuojamos. Čia turbūt laikina priemonė.  Nes šios kainos yra šiek tiek didesnės negu galiojančios kainos, tačiau ne tokios, kokios, mūsų manymu, jos turėtų būti jas perskaičiavus. Dėl kainų perskaičiavimo mūsų ministerija kartu su Finansų ministerija ruošia metodinius nurodymus, kuriuose bus detaliau aptarti visi tie klausimai, be to, bus rengiami seminarai įmonių ekonominių tarnybų darbuotojams ir aiškinamos atskiros pozicijos. Tos prekės, kurios realizuojamos už Lietuvos ribų, vykdant tiesiogines gamintojo ir vartotojo sutartis, bus parduodamos sutartinėmis kainomis, o įvežamos iš TSRS respublikų - pirkimo kainoms pridedant prekybinį antkainį, bet ne daugiau kaip 20 procentų.

Bene daugiausia žmones jaudina ir turbūt opiausias klausimas tai yra maisto produktų mažmeninių kainų padidėjimas. Kaip žinome, sausio 7 dieną, kai buvo paruoštas mažmeninių kainų padidinimo variantas, buvo numatyta padidinti mažmenines maisto produktų kainas tiek, kokios jos susidarė tuo metu skaičiuojant padidėjusias supirkimo kainas, įvertinant normatyvinę apdirbimo vertę, normatyvinį maisto pramonės rentabilumą ir koreguotas prekybines nuolaidas. Taip buvo apskaičiuotos mažmeninės maisto produktų kainos. Dabar gi Vyriausybė  mano, kad reikėtų nedaryti tokio didelio šuolio, padidinant maisto produktų mažmenines kainas, o tai daryti nuosekliai, per kelis etapus. Pirmajame etape numatoma padidinti maisto produktų mažmenines kainas 2,6 karto (be alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių - 3 kartus). Vidutiniškai vienam gyventojui metams tai sudarytų 1170 rublių, o mėnesiui - 97,5 rublio, be alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių būtų apie 955 rublius metams ir per mėnesį - 79,6 rublio.

Taip pat noriu pasakyti, kad kai kuriems gaminiams paliekamos dotacijos. Tai - mėsos produktams (išskyrus rūkytas ir pusiau rūkytas dešras ir konservus), taip pat pieno produktams (išskyrus fermentinius lydytus sūrius) ir duonai bei jos produktams (išskyrus pyrago gaminius). Taigi maisto produktų mažmeninės kainos vidutiniškai padidėtų mėsos produktams - 3,2 karto, iš jų dotuojamiems 3 kartus, pieno produktams - 2,5, iš jų dotuojamiems 2,3 karto ir duonai - 3,2 karto. Taigi būtų toks, sakyčiau, dalinis kainų padidėjimas, kuris, manome, galbūt gyventojams būtų daugiau priimtinas ir nesukeltų tokio staigaus šoko.

Dabar kokios konkrečiai kainos būtų, jeigu įdomu, galėčiau pasakyti. Pavyzdžiui, pirmos kategorijos kiaulienos kaina dabar yra 2 rubliai - projekte numatoma 6,40 rub., kiaulienos mentės  šoninės kaina dabar ta pati - 2 rubliai, būtų - 4,60 rub. Dėl jautienos. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iki šiol jautiena pas mus buvo pigesnė už kiaulieną, o mes dabar manome, kad turėtų būti atvirkščiai, kaip ir kitose šalyse. Taigi jautienos kaina vietoj 1,90 rub. turėtų būti 5,70 rub. Virtų dešrų kainos bus apie 7,80 rub., kai kurios net pigiau. Pieniškos dešrelės kainuotų 6,50 rub., grietinė 30 procentų riebumo - 3,20 rub., "Mėgėjų" sviestas vietoj 3,40 rub. - 7,80 rub. Dotacija gamintojams metams vidutiniškai sudarytų 1,2  milijardo rublių.

Numatoma maisto produktams nustatyti tvirtas valstybines kainas, kai kuriems produktams - deklaruojamas kainas, o toms produkcijos rūšims, kurios nėra pirmo būtinumo - laisvas kainas. Beje, kai kuriems produktams tos laisvos kainos buvo ir anksčiau.

Nedelsiant reikia peržiūrėti supirkimo kainas. Tai padaryti Vyriausybė įpareigojo Žemės ūkio ministeriją. Nustatant supirkimo kainas žemdirbiams, buvo įkalkuliuotas mažesnis materialinių techninių išteklių pabrangimas, negu jis iš tikrųjų buvo. Žinome, kad elektros energija, dyzelinis kuras ir visi kiti resursai pabrango kur kas daugiau, negu buvo įskaičiuota į supirkimo kainas. Apskaičiuojant pagrindu buvo imami 1989 metų kaštai ir įvertinamas prognozuojamas padidėjimas, todėl kiek turėtų būti padidėję materialiniai techniniai ištekliai atliekant skaičiavimus dar nebuvo galima tiksliai prognozuoti.Dabar jau daugelį žaliavų kainų turime gana tikslias ir reikia patikslinti supirkimo kainas.

Kas dėl žemdirbių atlyginimo, tai vidurkis laukiama apie 310 rublių per mėnesį. Todėl reikėtų į kainą įkalkuliuoti ir darbo užmokesčio padidėjimą. Taigi artimiausiu metu žemės ūkio ministras pateiks naujas supirkimo kainas ir labai svarbu, kad jos būtų greičiau priimtos. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre, prašome, gal norėtų kas paklausti. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš apie kompensacijas. Nutarimas...

F.JASEVIČIENĖ.  Aš atsiprašau, yra gerbiamasis A.Dobravolskas ir jis atsakinės į visus klausimus, susijusius su kompensavimu ir su darbo užmokesčiu.

J.PANGONIS. Gerai, bet aš apie žemdirbių darbo užmokestį. Gerbiamasis premjeras yra pasakęs, kad darbo užmokestis kolūkiuose padidėjo 60 procentų. Kas jam davė tokius skaičius, norėčiau sužinoti.

F.JASEVIČIENĖ. Turbūt reikėtų premjero ir paklausti, aš nežinau, kad jam duoda skaičius, gal patarėjai.

PIRMININKAS. Prašom deputatą Šimėną.

J.ŠIMĖNAS. Kadangi mėsos produktai brangsta 3,2, o pienas 2,5 karto, numatytos nemažos dotacijos pramonei. Vis dėlto kodėl nebuvo eita tuo keliu, jog tos dotacijos būtų ne pramonei, o žemės ūkiui - tai yra tiems, kurie gamina šituos produktus, o ne tiems, kurie perdirba. Arba superka, perdirba ir vėl parduoda. Arba aš neteisingai supratau, todėl noriu jūsų paklausti, kodėl vis dėlto paliekama sena sistema ir dotuojama pramonė, o ne žemės ūkis?

F.JASEVIČIENĖ. Nelabai supratau jūsų klausimą. Pirmiausia nustatomos vieningos žemės ūkio supirkimo kainos visiems ūkiniams subjektams, nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Supirkimo kaina, tai yra žaliavos vertė, įkalkuliuojama į produkto kainą. Prie jos pridedama perdirbimo vertė ir nustatoma kaina, kuri jau turi būti gatavo produkto kaina ir kurią turėtų realizuoti mažmeniniame tinkle. Tačiau nedarant tokio spaudimo gyventojams, yra paliekama dotacija, kad nereikėtų didinti tiek kainų, kiek jos turėtų didėti. Dotacijos paliekamos perdirbimo pramonei, kad padengtų kainų skirtumą. Žemdirbiams mokama už produkciją tvirta supirkimo kaina.

J.ŠIMĖNAS. Taip, bet tą dotaciją reikėjo atiduoti produkcijos gamintojams, o ne perdirbinėtojams.

F.JASEVIČIENĖ. Bet ne ta paskirtis. Dotacija gamintojui galbūt ir būtų reikalinga padengti tai išlaidų daliai, kurios jie negauna per kainas. Reikia nedelsiant patikslinti supirkimo kainas, tačiau dotacija perdirbėjui reiškia, kad nepadidės mažmeninės kainos tiek, kiek jos turėtų padidėti.

PIRMININKAS.  Prašom gerbiamąjį P.Papovą.

P.PAPOVAS. Vyriausybė  mažmeninių kainų padidėjimo sąlygomis numato ir kai kurias dotacijas žemės ūkiui. Sakykite, matyt, čia dotacijos iš biudžeto numatomos, tačiau biudžetas dar nepatvirtintas. Ar galima dabar tai daryti?

F.JASEVIČIENĖ. Biudžetas nepatvirtintas, tačiau gyvenimas nestovi vietoje, vyksta įplaukos į biudžetą. Matyt, naujasis ministras artimiausiu metu pateiks biudžeto projektą, tačiau tos sumos yra aptartos Vyriausybėje ir jas įmanoma padengti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis G.Šerkšny.

G.ŠERKŠNYS. Praėjusį kartą, bandant pakelti kainas, didžiausią žmonių nepasitenkinimą sukėlė kaip tik antkainis darbininkų valgyklose, siekiantis 52 procentų. Kaip dabar tai sprendžiama?

F.JASEVIČIENĖ. Noriu priminti, kad mūsų ministerija tvirtina antkainių lygį, o pačius antkainių dydžius nustato savivaldybės. Praėjusį kartą, kai aš atsakinėjau iš šitos tribūnos, kėlėte klausimą dėl antkainių, kurie su mūsų Ekonomikos ministerija nebuvo derinti. Juos prekybininkai nustatė savarankiškai. Manome, kad 50 procentų yra nelogiškas antkainis, kai kainos padidėja, tarkim, 2-6 karto.

PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Apšega.

L.APŠEGA. Sakykite, ar bus galima sureguliuoti kainas ir nustatyti jas tokias, kad tenkintų žemės ūkį? Aš žinau, kad naftos produktai, tiksliau, nafta, ateinanti į Mažeikius, kol kas gaunama ta pačia kaina. O naftos produktų kaina padidinta, pavyzdžiui, dyzelinis kuras beveik 7 kartus. Ar jūs nemanote, kad tai vis dėlto reikia peržiūrėti? Premjeras yra sakęs - kurie pasididino, tai jau viskas tvarkoje. Jeigu jie taip stichiškai, neplaningai pasididino savo produkcijos kainas ir tai atsiliepia mums visiems, ar nematote, kad reikia peržiūrėti, ir tie, kurie pasididino, jiems nustatyti kažkokias ribas,  bent jau laikinai, kol nėra laisvos rinkos?

F.JASEVIČIENĖ. Taip, jūs visiškai teisus, kadangi energetikai galbūt šiek tiek anksčiau nustatė didesnes kainas. Tačiau Vyriausybės nutarime nurodyta, kad atlyginimas į kainą turi būti įkalkuliuotas ne didesnis vienam darbuotojui kaip 150 rublių.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Ar koreliuoja šita kainų pakeitimo programa su ta, kurią paskelbė TSRS premjeras Pavlovas?

F.JASEVIČIENĖ. Ar gerai, ar blogai?

M.STAKVILEVIČIUS. Aš klausiu, ar koreliuoja?

F.JASEVIČIENĖ. Ar koreliuoja? Atsiprašau, neišgirdau klausimo. Jie, kaip čia minėjo jau kai kurie Vyriausybės vadovai, kažkuria prasme išskaitė mūsų mintis, nes čia yra daug panašumų.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Šiuo metu žemės ūkio įmonės jokios kompensacijos už pabrangimus, bent jau dauguma, mokėti dirbantiesiems negalės, nes neturi už ką. Dalis ūkių neperka trąšų, neperka kuro, neperka technikos, chemikalų. Sakykite, ar yra numatoma bent per kovo mėnesį išspręsti šiuos reikalus? Ir ar kaimo žmogus yra blogesnis už visus kitus? Nes didžiajai daugumai pramonėje dirbančių žmonių atlyginimai jau yra seniai pakelti, žemės ūkyje šiais metais sumažėjo vien dėl to, kad įvestas naujas fizinių asmenų mokestis.

F.JASEVIČIENĖ. Turbūt ne tik dėl to. Kaip viena iš priežasčių yra ir šita. Kaip minėjau, perskaičiuojant naujas kainas Žemės ūkio ministerija artimiausiu metu turėtų padaryti patikslinimą ir įkalkuliuoti į kainą ne mažesnį padidėjimą, negu yra kitose šakose. Kad žemės ūkyje vidutinis atlyginimas nebūtų mažesnis ir kad žemdirbiai nebūtų nuskriausti.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius

L.MILČIUS. Maisto pramonei dotacijos numatytos virš milijardo rublių. Kai kurie kiaulininkystės kompleksai, taip pat ir ūkiai turi savus mėsos perdirbimo cechus. Ar jiems taip pat bus taikoma dotacija, kad jie savo produkciją galėtų parduoti mažesnėmis kainomis?

F.JASEVIČIENĖ. Visoms įmonėms, visiems ūkiniams subjektams  nustatoma viena kaina. Jeigu parduodama mūsų Lietuvos teritorijoje, nepriklausomai ar tai yra valstybinė agrofirma, ar tai mėsos kombinatas, jam produkto kaina bus ta pati.

L.MILČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.

S.RAZMA. Aš prašyčiau jūsų patikslinti naudojamą sąvoką "kainų perskaičiavimas" arba "perskaičiuotos kainos". Ar jūs turite omenyje popieriuje atliktus skaičiavimus, ar faktinį kainų padidėjimą parduotuvėse?

F.JASEVIČIENĖ. Ir viena, ir kita. Todėl, kad jas perskaičiuojant, įtraukiami papildomi elementai, kurie, aišku, padidins kainas.

S.RAZMA.Tokiu atveju prašyčiau tiksliai vartoti tas sąvokas. Nes mažmeninių kainų padidėjimai - tai viena, jie liečia mūsų vartotoją, mūsų rinkėją. Ir kitas dalykas, kada jūs skaičiuojate ar projektuojate tas kainas. Ir antras klausimas, jeigu galima iš karto.

PIRMININKAS. Ne. Deputatas V.Beriozovas.

F.JASEVIČIENĖ. Aš dar dėl kainų padidėjimo norėčiau pasakyti, kad dėl to ne visada kalti mes. Juk žinome, kad didžiausią dalį žaliavų mes gauname iš kaimyninės šalies, o ten jos jau yra pabrangusios.

S.RAZMA.Tai mes suprantame ir visi supranta. Bet man atrodo, sąvokas reikia tiksliai vartoti. Pridengti skaičiavimais tikrąjį kainų pakėlimą nevertėtų.

F.JASEVIČIENĖ. Bet jeigu valstybė tvirtina kai kurias kainas, tai jos pirmiausia vis tiek turi būti suskaičiuojamos.

PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Vienas iš svarbiausių kaltininkų buvusiai Vyriausybei buvo tai, kad ji, pakeldama kainas, pažeidė liepos 26 ir gruodžio 29 dienų nutarimus. Ir kada priiminėjome kainų įstatymą, neleidome Vyriausybei tol, kol Aukščiausioji Taryba nepatvirtins kainų reformos programos, kelti ar ką nors kita daryti su kainomis. Dėl to čia buvo labai smarkiai kritikuota Vyriausybė.

F.JASEVIČIENĖ. Kas dėl kainų reformos įgyvendinimo programos, ji yra pateikta parlamentui labai seniai. Pirmasis pristatymas taip pat jau buvo, tik kad programos svarstymo nebuvo. Tokią programą mes turime ir jeigu būtų pageidavimas, galima pateikti dar kartą jūsų teismui.

PIRMININKAS. Deputatas E.Petrovas.

E.PETROVAS. Šiuo metu spaudoje jau nemažai kalbama apie kainų keitimą.  Tačiau tą informaciją pateikia iš principo tik žurnalistai. Ar negalvojama artimiausiu metu šiuos visus priimtus nutarimus paskelbti spaudoje Vyriausybės vardu rusų, lietuvių kalbomis su platesniais paaiškinimais?

F.JASEVIČIENĖ. Galbūt ir tikslinga tai padaryti, tačiau kaip aš minėjau, mes beveik kas antrą dieną organizuojame seminarus su įmonių ekonominių tarnybų darbuotojais ir kitais specialistais. Dalyvauja ir rusų tautybės žmonės, mes neskirstome, kas ateina, kviečiame visus.

PIRMININKAS. Vicepremjeras V.Pakalniškis.

V.PAKALNIŠKIS. /.../ yra parengusi lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis visų priimtų nutarimų aiškinamuosius populiarius tekstus, kurie bus skelbiami spaudoje, o taip pat bus platinami kaip atskiri plakatėliai parduotuvėse ir kitose įstaigose.

PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Sakykite, ar aukštajam mokslui padidinti atlyginimai? Taip? Biudžetinėms organizacijoms.Čia jums galiu tą klausimą adresuoti?

F.JASEVIČIENĖ. Gerbiamajam A.Dobravolskui, kadangi čia jo rengtas dokumentas ir jis atsakys į šį klausimą.

PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.

S.RAZMA. Norėjau paklausti, ar nežadate Vyriausybėje keisti požiūrį į kainų politiką? Mane labai nudžiugino naujojo žemės ūkio ministro kalba. Jis pažymėjo, kad viena iš svarbiausių jo ekonominės politikos krypčių bus mažinti gamybos išlaidas. Ar Vyriausybė  nežada kreipti daugiau dėmesio į gamybos išlaidų mažinimą? Nes normalios rinkos sąlygomis užsienyje nugali tas, kas pigiau pagamina prekes. O dabar aš matau tokią tendenciją, kad jūs labai lengvai uždedate direktyvinį norimą rentabilumo lygį ir produkcijai, ir atskiroms šakoms.

F.JASEVIČIENĖ. Jūsų klausimas labai teisingas. Aš tikrai neakcentavau, tačiau Vyriausybės dokumente yra priimta, kad rentabilumas yra skaičiuojamas nuo įmonės kapitalo. Taigi čia jau yra vienas toks, sakyčiau, kriterijus, kuris apskritai įmonę tam tikra prasme verčia susimąstyti, kaip naudoti valstybinį kapitalą ir kaip efektyviau jį naudoti. Šis klausimas yra naujas mums visiems. Mes dar dėl metodikos ginčijamės su specialistais pasitarę su įmonėmis bandysime tai daryti. Jūsų pastaba teisinga ir klausimas tikrai labai aktualus.  Reikia stengtis eiti ne vien išlaidų didinimo linkme.

PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.

P.Poškus. Čia Prekybos ministerijos atstovo nėra, bet be abejo, ir jūsų ministerija turėtų tai žinoti. Štai gaunamos dabar,  pavyzdžiui, importinės alaus skardinės. Viena dėžutė kainuoja dvylika rublių, vadinasi, litras - 40 rublių. Aš nežinau, ar čia dar pasaulyje yra kur nors tokia kaina. Kas šitą kainą nustato? Ir kad, sakytum, kažkoks kooperatyvas parduotų, bet dabar į valstybinį tinklą pakliūna. Ir dar, kiek atrodo, galiojimo data pasibaigusi.

F.JASEVIČIENĖ. Aš tik noriu pasakyti, kad tai tikriausiai yra prekė, kuri gaunama iš mūsų kaimyninės šalies. Jos realizuojamos pirkimo kainomis plius prekybinis antkainis. Konkrečiai šiuo atveju tikriausiai tai yra ne mūsų produkcija, o gaunama iš kitos šalies ir realizuojama pirkimo kainomis.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš turiu tris klausimus. Pirmasis. Kaip dabar koresponduoja kainos ir visas su tuo susijęs mechanizmas su Biudžeto sandaros įstatymu? Kadangi sumažinus kainų pakėlimą, lyginant su bandytu daryti sausio pradžioje, automatiškai iškyla papildomos dotacijos apie ką jūs kalbėjote. O mes iš principo pagal įstatymų visumą ir Biudžeto sandaros įstatyme buvome šito atsisakę. Tai vienas klausimas...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes sutarę tik po vieną klausimą. Po to eilės tvarka jūs galėsite antrą, trečią,  jeigu neprieštarautumėt... Nebent jums padarytų išimtį jūsų kolegos, kurie laukia prie mikrofono. Leidžiate? Prašome, būkit maloni.

K.D.PRUNSKIENĖ. Antrasis klausimas. Mūsų ankstesni skaičiavimai jums pačiai ir kitiems dabartiniams jūsų kolegas dalyvaujant korespondavosi  su Latvijos ir Estijos skaičiais. Kai kurios kainos buvo identiškos, galėčiau pasakyti net  kokių produktų. Kaip gi dabar atrodo ir kokios viso to pasekmės? Ir trečiasis klausimas. Kokiomis kainomis dabar parduodama Tarybų Sąjungai maisto produkcija, nes ankstesniame variante kainos, už kurias perduodama Sąjungai, buvo suderintos su tomis kainomis, kurios yra vidaus rinkoje. Jeigu dabar kainos Sąjungai yra ankstesnės, tai vienas atvejis, o jeigu tos pačios, tai kas gi dengia kainų skirtumą, turint minty, kad biudžetai yra atskirti?

F.JASEVIČIENĖ. Ačiū. Dėl pirmojo klausimo. Biudžeto sandaros įstatyme nenumatytos dotacijos gamintojams, taigi reikės jame padaryti tam tikrą pataisą. Antrasis klausimas - kaip koresponduojasi su kaimyninių šalių kainomis. Iš tikrųjų latviai ir estai kai padidino, taip ir padidino, ir nuvažiavo tas traukinys sėkmingai, o mūsų tuo metu kainos buvo labai panašios, dabar jos bus gerokai žemesnės. Todėl Prekybos ministerija yra įpareigota numatyti realizavimo tvarką, kad iš tikrųjų tos prekės pakliūtų gyventojams. Nes toks pavojus yra. Jų kaina tikrai yra ne mažesnė.

Kas dėl  Tarybų Sąjungos. Aš noriu pasakyti tai, kad sausio 7 dienos kainos yra suderintos ir net su nedideliu rezervu. Mes turime oficialų jų pritarimą. Mūsų žmonės kartu su finansininkais lankėsi Sąjungos finansų ministerijoje ir Kainų komitete, ir suderino sausio 7 dienos kainas visai realizuojamai produkcijai į Tarybų Sąjungą. Jie priėmė tai be jokių priekaištų mums.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ar neatsiras problemų, kada tas pats gamintojas vienam vartotojui parduoda vienokia kaina, kitam kitokia? Piktnaudžiavimo prasme.

F.JASEVIČIENĖ. Piktnaudžiavimo prasme taip, bet dėlto tiekimas į Tarybų Sąjungą vyksta per  Prekybos ministeriją, ir manome, kad vis tiek mums yra naudinga gauti, jeigu kaimynai pritaria tokioms kainoms.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Gerbiamoji viceministre, aš įžiūriu vieną Vyriausybės klaidą. Jūs, matyt, apsirikote, gal per neapsižiūrėjimą. Aš turiu Vyriausybės nutarimą. Jūs pati ir gerbiamasis G.Vagnorius pasakė, kad žemės ūkio kainos yra neteisingos, mokesčiai per dideli. O pagal šį Vyriausybės nutarimą yra numatyta peržiūrėti visas žemės ūkio kainas balandžio pabaigoje. Jums yra galimybė ištaisyti tą klaidą. Matyt, reikės du mėnesius mokėti iš valstybės kompensaciją už pabrangimą žemdirbiams, ir aš manyčiau, nors iš dalies skriaudą ištaisysite. Priešingu atveju aš jau nebesuprantu.

PIRMININKAS. Koks jūsų klausimas būtų, gerbiamasis deputate K.Rimkau?

F.JASEVIČIENĖ. Čia pastabą turbūt.

K.RIMKUS. Kaip ištaisysite skriaudą ar klaidą?

F.JASEVIČIENĖ. Peržiūrėsime supirkimo kainas. Čia jeigu tik mes būsime pasiruošę ir pateiksime Vyriausybei, tikriausiai, galimas ir kitas sprendimas.

PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Gerbiamoji ministro pavaduotoja. Klausimas toks. Aš dalyvavau ketvirtadienį Ministrų Tarybos posėdyje, kada buvo priimtas nutarimas. Atrodo, didelių prieštaravimų nebuvo, buvo priimti kai kurie punktai. Dabar gavau originalą ir labai nustebau, kadangi jis iš esmės skiriasi nuo to, kuris buvo priimtas. Tai turbūt dar būna po posėdžio kiti posėdžiai? Aš noriu jums vieną pacituoti. Buvo priimtas toks punktas: "Iki žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ir mokesčių sureguliavimo buvusių 7-4 diferencijuotų kainų priedų grupių ūkiai moka 50 procentų sumažintas banko palūkanų normas". Ir antras: "Iki žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų ir mokesčių sureguliavimo buvusių 7-4 diferencijuotų kainų priedų grupių ūkiams socialinio draudimo įnašų nemoka". O jau dabar originale yra: "Kompensuoti Finansų  ministerijos nustatyta tvarka ūkiams, kurie buvo priskirti 4-7 grupėms, žemės ūkio produkcijos superkamųjų kainų priedams gauti tų ūkių sumokėtas nuo 1991 metų sausio 1 dienos iki 1991 metų gegužės 1 dienos palūkanas už gautas iki 1990 metų lapkričio 1 dienos banko paskolas sumokėtą žemės mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įnašų priskaitymus 4 grupės ūkiams - 30 procentų, 5 - 50 procentų, 6 grupės - 70 procentų, 7 grupės - 80 procentų. Kaip tai suprasti?  Kada tai buvo tvarkoma?

F.JASEVIČIENĖ.  Kas dėl mokesčių, tai aš galiu pasakyti (turiu prisipažinti, nemačiau to nutarimo paskutinės redakcijos) kad jeigu yra pavedimas Finansų ministerijai pateikti tą sumą kompensuoti arba numatyti kompensavimą būtent to mokesčio, tai būtų tas pats, kas juos atleisti nuo mokesčių mokėjimo.

L.APŠEGA. Tai kaip čia su tais procentais? Ten buvo atleista ir viskas aišku. O čia jau procentai. Nutarimas priimtas...

F.JASEVIČIENĖ.  Gerbiamasis deputate, galbūt mes galime su jumis susitikti per pertrauką, aš pamatyčiau priimtą dokumentą ir tada mes galėtume išsiaiškinti atskirą poziciją.

L.APŠEGA. Labai malonu.

PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.

V.BERIOZOVAS. Aš labai trumpai. Kokia bus mažmeninių kainų padidinimo metinė suma?

F.JASEVIČIENĖ. Metinė suma sudarys 4,3 milijardo, o be alkoholinių gėrimų - 3,6 milijardo rublių.

V.BERIOZOVAS. Tai maždaug tiek, kiek ir buvusios Vyriausybės. Ten buvo 4,5.

F.JASEVIČIENĖ. Ne, čia mažiau.

PIRMININKAS. Čia jau antras klausimas, deputate V.Beriozovai. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Ar jums neatrodo, kad yra labai pavojinga tokia politika, kai žemės ūkio supirkimo kainas žadama kelti kas ketvirtį. Čia juk yra tikslinė gamyba ir žmonės paprasčiausiai neparduos sužinoję tokius dalykus gyvulių ir gali pritrūkti mėsos ne tik išvežti į Sąjungą, bet ir čia, vietoje. Negi šitaip neatsakingai galima elgtis. Reikia jau žinoti dabar, kad sutartis sudarytų žmonės...

F.JASEVIČIENĖ.  Iš tikrųjų turbūt esmė yra ta, kad supirkimo kainos peržiūrėtos ne vieną kartą. Tuo tarpu mažmeninės kainos nuo 1963 metų pagrindiniams maisto produktams visai nebuvo peržiūrimos. Toks padidinimas nebuvo padarytas ir sausio 7-ąją, nors buvo aišku, kad tą reikėjo padaryti ir bent vieną kartą leisti, kad padidėtų mažmeninės kainos. O šiuo atveju situacija parodys, ar  teisingos kainos. Geriausiai kainas nustato rinka. Mes tai puikiai suprantame, tačiau kol kainos yra skaičiuotinos, tol jas veikia įvairūs subjektyvūs faktoriai.

PIRMININKAS.  Deputatas V.Pikturna.

V.PIKTURNA. Gerbiamoji viceministre! Aš dabar klausausi jūsų atsakymo ir nelabai suprantu, kaip mes apsaugosime savo Respublikos rinką, kai kitose respublikose prekių kainos bus aukštesnės. Ir tuo pačiu noriu paklausti, ar mūsų Vyriausybė  nepažeidžia susitarimo dėl vieningos Baltijos rinkos!

F.JASEVIČIENĖ. Taip, jūs jau žinote, kad Latvijoje ir Estijoje tos kainos padidintos sausio pradžioje. O pas mus maisto produktams yra senos, seniai veikiančios kainos, tai yra tos pačios kainos. Jau du mėnesius mes gyvename skirtingomis kainomis su savo kaimyninėmis valstybėmis. O kaip išsaugoti rinką, kai ekonominė sienų kontrolė dar sunkiai vykdoma,aišku, yra problematiška. Prekybininkai ruošiasi imtis kai kurių skirstymo ar dalinimo priemonių, kad tos prekės, kurios yra pigesnės, tai yra toms trims pagrindinėms maisto produktų rūšims, būtų parduodamos už talonus arba kitokią pardavimo tvarką.

V.PIKTURNA. Ar galima dar klausimą?

PIRMININKAS. Galima, kadangi jūs vienas...

V.PIKTURNA.  Ar Vyriausybė  derino šį klausimą su kitomis respublikomis? Aš turiu omenyje Latviją ir Estiją.

F.JASEVIČIENĖ. Manau, kad taip, bet gal čia galėtų geriau atsakyti vicepremjeras.

PIRMININKAS. Deputatas M.Ražauskas.

M.RAŽAUSKAS. Sausio pradžioje analogiškai padidinus kainas Latvijoje, Estijoje ir pas mus, kaip čia buvo išsitarta, latvių ir estų traukinys sėkmingai nuvažiavo. Mūsų traukinys užbuksavo. Jūsų, kaip ekonomistės, požiūris - kurie daugiau prarado?

F.JASEVIČIENĖ. Praradome mes daugiau. Mūsų biudžetas prarado, kadangi mes vis dėlto tą skirtumą turime dengti iš biudžeto.

PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS.  Ar Vyriausybė  yra numačiusi kažkaip sureguliuoti atlyginimo augimo dydį pramonėje ir statyboje? Šiuo metu, atrodo, šis klausimas paliktas savieigai, kai kuriose įmonėse darbuotojai jau po 1000  rublių gauna. Kaip numačiusi Vyriausybė  šiame procese dalyvauti?

F.JASEVIČIENĖ. Galbūt aš neliesiu atlyginimo klausimo - kalbės ministras A.Dobravolskas ir jis atsakys, o aš savo poziciją, kiek tai susieta su kainomis, jau pasakiau.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gal trumpai galėtumėte paaiškinti, kaip Vyriausybė  numato padengti tuos nuostolius, kuriuos biudžetas patyrė laiku nepakėlus kainų? Iš kokių šaltinių?

F.JASEVIČIENĖ.  Turbūt taip negalima pasakyti - iš kokio straipsnio padengti kokį straipsnį. Apskritai biudžetas turėtų susibalansuoti arba susibalansuoti su tam tikru deficitu. Ten numatoma ir pajamų dalis, ir išlaidų dalis, kurios turėtų viena kitą padengti. Taigi iš kokio konkrečiai straipsnio, tikrai negalėčiau atsakyti.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Ulba.

A.V.ULBA. Jūs paminėjote rinkos kainas. Noriu paklausti jūsų tokio dalyko. Švelniaplaukių žvėrelių kailių kainos rinkoje 4-6 kartus didesnės negu valstybinės kainos. Kada numatoma pakeisti, kad nenukentėtų tie, kurie dabar turi dideles žvėrelių fermas, nes subproduktai labai brangsta. Ir jeigu jūs kainos nekeliate, tai tiems, kurie augina žvėrelius ir gyvulius, geriau gyvulius pjauti ir šerti žvėreliams.

F.JASEVIČIENĖ.  Švelniaplaukių žvėrelių kailių kainos numatomos laisvos, ir valstybė pagal mūsų projektą to neturėtų tvirtinti.

A.V.ULBA. Jūs ne tiesą pasakėte. Yra lapkričio mėnesio  Ministrų Tarybos nutarimas, kur kainos nustatytos.

F.JASEVIČIENĖ. Taip, bet aš kalbu dabar apie mūsų projektą, kuriame numatoma padaryti laisvas kainas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tik norėčiau kreiptis į jus, kad mums neužteks laiko išklausyti ir kitą ministrą. Prašyčiau apsiriboti. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamoji viceministre, aš turiu jums vieną klausimą ir norėčiau dar vieną klausimą pateikti Vyriausybės atstovams, tik nežinau, kas į jį atsakys. Nutarime Prekybos ministerija įpareigota patikslinti realizuojamų per komercinę prekybą prekių sąrašą, tačiau nenurodytas joks terminas. Sakykite, kada tas sąrašas turėtų būti patikslintas?

F.JASEVIČIENĖ. Aš galėčiau pasakyti, kad toks sąrašas jau yra patikslintas ir Vyriausybės dokumentas priimtas. Aš tik galiu pasakyti, kad jeigu iki šiol buvo per komercinę prekybą daugiau realizuojamos tik importinės prekės, dabar tas asortimentas gerokai išplėstas.

E.GRAKAUSKAS. O į antrą klausimą gal taip pat jūs atsakysite? Sakykite, ar tada galioja gruodžio 11 dienos buvusios Vyriausybės priimtas nutarimas Nr.376, kuris nustatė šiems metams valstybinio užsakymo tvarką? Jame yra tokių diskriminuojančių normų, kurių nebuvo netgi sovietiniu laikotarpiu.

F.JASEVIČIENĖ. Negalėčiau atsakyti, ar šis nutarimas galioja, aš turėčiau pasiaiškinti ir tada atsakyčiau jums atskirai.

E.GRAKAUSKAS. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji viceministre, už išsamius atsakymus ir informaciją. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėte su tuo, kad mes išklausytume gerbiamojo deputato S.Kašausko trumpą 5 minučių pranešimą? Jis ką tik grįžo iš Amerikos ir norėtų mums kai ką pasakyti, ką turėtų girdėti Lietuvos žmonės. Po to mes klausysime ministrą A.Dobravolską. Neprieštaraujate?

J.BEINORTAS. Aš siūlyčiau išklausyti ministrą A.Dobravolską.

PIRMININKAS. Kviečiame ministrą A.Dobravolską. Prašome. Tada mes gerbiamojo S.Kašausko informaciją išklausysime rytoj ryte.

Socialinės apsaugos ministro A.Dobravolsko informacija apie kompensacijas ir atsakymai į deputatų klausimus

A.DOBRAVOLSKAS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Aš supratau, kad jūs turite tuos nutarimus, kuriuos Vyriausybė  priima, tai gal aš daug nekalbėsiu, daugiau paliksiu laiko klausimams ir atsakymams. Tik atkreipsiu dėmesį į tai, kas iš esmės padaryta.

Nutarimais dėl kompensacijų ir dėl biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio padidinimo yra garantuojama  85 rublių kompensacija kiekvienam, kuris gauna kokias nors pajamas, kuris turi kokį nors pajamų šaltinį ir 105 rubliai dirbantiems pelno įmonėse ir biudžetinėse įstaigose. Yra praplėsta ir socialinė pašalpa. Praplėsta ta prasme, kad padidinta remiamų pajamų norma. Jeigu iki šiol tokią pašalpą gaudavo šeimos, kurių vidutinės pajamos buvo mažesnės negu 90 rublių, tai dabar gaus tos šeimos, kurių pajamos už praėjusį laikotarpį yra mažesnės negu 180 rublių. Čia aš turėčiau pastebėti, kad tos šeimos gaus tam tikrą rentą, nes praėjusių pajamų neindeksuojame, o tas normas padidiname. Reikėtų atitinkamai pagal kainas indeksuoti ir anksčiau gautas pajamas, bet būtų per daug sunku iš karto įgyvendinti tuos dalykus. Čia tokia problema ateičiai. Dabar galima konstatuoti, kad žmonės šiek tiek išloš iš kainų didėjimo, aišku, jie daugiau pralošia, bet šia prasme šiek tiek išloš.

Išplečiama ši socialinė pašalpa ir ta prasme, kad išplečiamas kontingentas, kuris gali gauti socialinę pašalpą. Tai - nedirbančios motinos, kurios augina namuose vaiką, o vyras, tarkim, negauna jokių pajamų, nes yra pensininkas, studentas ar sunkus ligonis. Taip pat jeigu to vyro nėra, jų šeimos gaus pašalpas, be to, dar motinos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų. Taigi ta socialinė pašalpa išplečiama - paliekama tas, kas ir anksčiau buvo numatyta ir vėlgi padidinama norma tiems, kurie gali pretenduoti į nemokamą maitinimą. Anksčiau pašalpą gaudavo šeimos,  kurių bendrosios vidutinės šeimos nario pajamos buvo iki 50 rublių, dabar ta norma padidinta iki 90 rublių. Čia vėlgi savotišką rentą gauna dėl to, kad neindeksuojamos buvusios pajamos, tik didinama norma.

Štai iš esmės ir viskas, kokios yra numatytos kompensacijos. Aš neminėjau to, kad yra paliktos kol kas mažomis kainomis vaikiškos prekės ir socialiai remtinų asmenų prekės. Iki šiol buvo tokia tvarka, kad miestuose ir rajonuose buvo specialios parduotuvės, kur mažas pajamas turintys asmenys galėjo nusipirkti pigesnio asortimento prekių. Šias prekes reikės dotuoti taip pat kaip ir vaikišką asortimentą, o tai nemažai kainuos.  Iš visko mes skaičiuojame, kad dabar kompensacijoms biudžetiniams metams prireiks beveik dviejų milijardų biudžeto išlaidų. Tai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Jūsų, kaip socialinės apsaugos ministro, nuomone, ar kompensacija dėl pabrangimo yra reikalinga žemės ūkiui ir kas ją mokės, jeigu žemės ūkio įmonės pačios šito negali padaryti?

A.DOBRAVOLSKAS.  Aš manau, kaimo gyventojams ji ne tiek yra būtina, kiek miesto gyventojams. Jeigu jau mes atsisakome seno požiūrio  į kaimo gyventojus, kad jie patys sau dar gaminasi laisvu nuo darbo kolūkiuose laiku tam tikrą produkciją pagalbiniame ūkyje ir ten jų kaštai praktiškai panašūs, tai ta prasme, jeigu mes traktuojam kaimo gyventoją lygiai kaip ir miesto, tai pirmiausia jis turi uždirbti iš pagrindinio darbo, o ne iš papildomo laiko, taigi ta prasme kompensacija yra būtina visiems. Šiame nutarime kaimo gyventojai ir yra traktuojami kaip ir miesto gyventojai. Tai yra tie, kuriems reikia kompensacijos. Dabar dėl jūsų to klausimo, kuris jau buvo išsakytas ir prieš tai. Aš turiu pasakyti, kad kaimo gyventojai nėra vieninteliai, kuriems bus problema išmokėti tas kompensacijas. Atvirai sakant, tai bus didelė problema ir daugeliui kitų sričių. Kai kuriose srityse dirbantys  žmonės tų kompensacijų negaus, nes nenumatyta. Tarkim, Rašytojų sąjungos nariai jokių kompensacijų negaus, nes jie negauna darbo užmokesčio, jie gauna honorarus, o autorinio atlyginimo normos nėra pakeistos. Toliau reikia dar peržiūrėti komunalinių paslaugų tarifus. Dabartiniai tarifai nėra pakankami, kad išmokėtume kompensacijas. Transporto tarifai taip pat ne visur padidinti tiek, kad pakaktų kompensacijoms. Taigi ne tik kaime ta problema yra. Bet yra kiti šaltiniai, yra kreditas. Mes su bankais kalbėjomės, tarėmės su Agrobanku, ar bus galima gauti tuos kreditus, tai jie sakė, spausis iš visų jėgų, kad galėtų kredituoti, kol bus peržiūrėtos kainos, kol bus perskaičiuota ir bus galima iš savų pajamų išmokėti kompensacijas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, gal sutiktumėte užduoti tik po 1 klausimą, ne daugiau? Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis ministre, kadangi viskas brangsta, ar nenumatoma peržiūrėti pragyvenimo lygio minimumo normų, pakelti tą 100 rublių?

A.DOBRAVOLSKAS.  Taip, numatoma. Statistikos departamentas paskelbs mažmeninių kainų indeksą balandžio mėnesį, tada peržiūrėsime ir indeksuosime visas pajamas ir viskas bus kaip Pajamų garantijų įstatyme numatyta. Mes paskaičiavome, kad, esant dabartinėms kompensacijoms ir kainoms padidėjus tris kartus, biudžeto lėšų reikės beveik tiek pat, kiek dabar bus išmokėta.

PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis.

J.V.PALECKIS. Gerbiamasis ministre, jūs prieš pusantro mėnesio pristatėte kiek kitokį negu ši koncepcija kompensacijų reguliavimo mechanizmą, kuris rėmėsi tuo, kad skirtingai uždirbančiam skirtingai kompensuojama. Aš asmeniškai manau, kad tai teisingesnis principas. Nes dabar išeina taip, kad kas kiek begautų,  gaus vienodą kompensaciją. Kaip jūs manote, ar teisingesnis šis principas, kurį jūs dabar siūlote, ar tas, kurį siūlėte anksčiau?

A.DOBRAVOLSKAS. Gal mano asmeninė nuomonė ne tiek svarbi,  Vyriausybės nutarimas yra priimtas.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Man gerbiamojo J.Paleckio klausimas nepriimtinas. Buvusioji Vyriausybė buvo labai kritikuojama, kad kompensacinis mechanizmas buvo lygiavos mechanizmas. Deja, tų pačių principų matau ir šiame kompensacijų mechanizme. Pavyzdžiui, vaikams nėra numatyta jokių kompensacijų. Aš manyčiau, kad kiekvienas turi teisę valgyti ir gauti kažkokią kompensaciją už maisto produktus.

A.DOBRAVOLSKAS. Na, į tą klausimą aš taip atsakyčiau. Dėl kainų didėjimo sumažėja žmonių realiosios pajamos ir jos yra kompensuojamos. Tie, kas pajamų negaudavo, tiems nėra kompensacijos objekto, nėra pajamų, kurias galima būtų kompensuoti. Bet dėl vaikų yra ne taip. Pirmiausia, praplečiama socialinė pašalpa. Antra, nemokamas kūdikių maitinimas. Trečia, mokyklose pigius pietus galima bus gauti. Taigi ta kompensacija yra, ji nėra tiesioginė, bet tiesioginė ji ir negali būti, negalime gi mes vaikams pradėti mokėti atlyginimą ar dar ką nors.

PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Gerbiamasis ministre, aš jau ne pirmą kartą iš jūsų girdžiu, kad kaimo žmogus dar papildomai užsidirba pagalbiniame ūkyje. Ar jūs nemanote, kad yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas kaip jis praleis savo laisvalaikį - eis į restoraną ar melš karvę?

A.DOBRAVOLSKAS. Aš taip ir pasakiau,  tai kiekvieno žmogaus reikalas ir kad negalima į kolūkietį žiūrėti kaip į baudžiauninką, kuris dar ir po darbo turi dirbti.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

L.APŠEGA. Tai nereikia tada ir sakyti, kad jis užsidirba papildomai.

A.DOBRAVOLSKAS. Ne, aš tik sakau, kad jiems galbūt ne tiek yra būtina ta kompensacija, kadangi jie vis dėlto turi savo produktą, kuris pabrango ir kurį galima parduoti. Aš ne tai turėjau omeny.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS.  Aš norėjau paklausti, kaip bus kompensuojami nuostoliai tiems, kurie turi indėlius  taupomosiose kasose ir ypač tie, kurie yra apdraudę arba save arba vaikus?

A.DOBRAVOLSKAS. Čia yra nutarime pažymėta iki kovo 15 dienos parengti tas priemones, taigi dabar dar anksti kalbėti. Bet aš sakyčiau, kad yra kitos problemos, kurios ne mažiau svarbios. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad reikia indeksuoti indėlius ar kažką kitą daryti, ypač mažus indėlius išsaugant, bet čia yra  kur kas didesnė problema. Pabrangus žaliavoms, kainos auga gerokai greičiau, negu didėja pajamos, net mokant ir kompensaciją. O naujų šaltinių mokėti tas kompensacijas neatsiranda. Tuo tarpu, jeigu anksčiau žmonės turėjo tam tikras perteklines pajamas, kurias galėdavo taupyti, tai dabar jie bus priversti dalį santaupų naudoti. Mums aktualu apsaugoti ne tik santaupų realiąją vertę, bet ir nominaliai jas apsaugoti, kad jos išliktų. Ta prasme mes priversti didinti pajamas vien dėl to, kad Rytuose pabrango žaliavos, ne pas mus. Juk mes iš to jokios naudos negaunam, vien tik  žala. Visa našta gula ant Respublikos pečių. Svarbiausia, kad tiems žmonėms, kurie gauna mažas ir ypač mažas pajamas, nereikėtų pradėti gyventi iš savo menkų santaupų. Čia yra didžiausia problema, o tai galima padaryti tik didinant pajamas, apsaugančias santaupas.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius, prašome. Dėl apdraudimo dar.

A.DOBRAVOLSKAS. Tai čia lygiai tos pačios priemonės, kaip ir indėliai. Dar jos nėra parengtos.

PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius, prašau.

L.MILČIUS.  Čia rašoma, kad nurodytųjų kompensacijų dydžiu padidinamas darbo užmokestis. Sakykite, o pajamų mokestis bus atskaičiuojamas nuo tos sumos su padidintu darbo užmokesčiu, ar ta kompensacija 105 rubliai bus neįskaitoma, apskaičiuojant pajamų mokestį?

A.DOBRAVOLSKAS. Įskaitoma. Pajamų mokestis nuo visko bus skaičiuojamas.

PIRMININKAS. Deputatas L.Razma.

L.S.RAZMA. Aš norėjau ministro paklausti dėl biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio padidinimo. Nutarime parašyta, kad auštosiose mokyklose užmokesčio padidinimui reikia sukaupti maždaug trečdalį sumos. Ar nesikerta šis punktas su aukštojo mokslo pagerinimo politika? Šiandien aukštosiose mokyklose dėstytojų, profesūros pedagoginis krūvis 3-5 kartus viršija, sakykim, užsienio šalių. Ar pagalvojo Vyriausybė,  kaip gali biudžetinė įstaiga ar aukštoji mokykla sukaupti šitą sumą? Ar mes norime sužlugdyti aukštąjį mokslą?

A.DOBRAVOLSKAS.  Atsakyčiau taip. Jeigu aukštoji mokykla mano, kad visi jos darbuotojai yra labai geri ir labai reikalingi, ir nedaro ko nereikia, o daro ką reikia ir kad visas jos darbas yra efektyvus, tai ji, esant dabartiniam finansavimui, aišku, negalės tiek padidinti darbo užmokesčio, kiek yra leidžiama. Bet, jeigu ten atsiras žmonių, kurie metų metais neduoda jokio rezultato ir visiškai aišku, kad jeigu praeityje tų rezultatų nebuvo,  tai ir ateityje jų nelauk, tai galima juos ir į pensiją išleisti, ir atleisti iš darbo, kitaip sakant, turint tą patį finansavimą padidinti darbo užmokestį.

L.S.RAZMA. Gerbiamasis ministre...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate L.Razma, antro klausimo sutarėme...

L.S.RAZMA. ...aš tik patikslinti norėjau.

PIRMININKAS. Čia jau diskusija bus, gerbiamasis L.Razma. Gal jūs patikslintumėte su gerbiamuoju ministru atskirai. Gerbiamieji deputatai, mums likę klausimams tik 10 minučių. Dar prašė žodžio premjeras. Taigi aš prašyčiau mažinti klausimų skaičių. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Ar norėjau paklausti dėl Vyriausybės įsiskolinimo piliečiams, konkrečiai pensininkams. Jeigu buvo perskaičiuojamos pensijos ir susidarė skirtumas, tai pensininkams  ne iš karto išmokama suma, o padvigubinama jam pensija ir numatyta mokėti tris ar keturis metus.Tai ta suma kaip nors bus indeksuojama ar nebus indeksuojama? Žmogui neatiduodami pinigai ir elgiamasi su jais kaip norima. Konkrečiai, pavyzdžiui, tremtiniams, politiniams kaliniams, jeigu jie reabilituoti. Ir čia susidaro toks...

A.DOBRAVOLSKAS. Tai toks padidinimas ir yra kompensacija.

P.VARANAUSKAS. Palaukite, tai kur jam padidinama už vieną dalį, tai yra kompensacija, o už antrą dalį jam taip pat bus padidinta?

A.DORAVOLSKAS. Už kurią antrą dalį?

P.VARANAUSKAS. Na, jam dabar mokama skola, tai yra jo mėnesinė pensija padvigubinta. Viena pensija jo, o kita valstybė atiduoda skolą. Tai indeksuojama tik viena dalis?

A.DOBRAVOLSKAS. Jūs žinote, kad dabar yra kompensacija 85 rubliai prie bet kurios pensijos. O pagal Pajamų garantijų įstatymą, kokia bus kompensacija tai jau priklausys nuo to, koks bus kainų indeksas ir visi kiti dalykai.

PIRMININKAS. Deputatas M.Arlauskas.

M.ARLAUSKAS.  Gerbiamasis ministre, gal galima jums užduoti labai trumpą, bet konkretų klausimą. Mano rinkėjai kolūkiečiai ir aš pats norėčiau trumpai ir aiškiai žinoti, ar gaus kompensacijas kolūkių dirbantieji, ar ne?

A.DOBRAVOLSKAS. Čia klausimas ar bus pinigų kompensacijoms. Nutarimas įpareigoja visas organizacijas kompensuoti. Bet ar bus pinigų, deja, aš nežinau.

M.ARLAUSKAS. Iš biudžeto nebus kompensuojama?

A.DOBRAVOLSKAS. Ne, iš biudžeto nenumatyta. Banko paskolos gali būti, bet ar bankas turės skolinamojo kapitalo.

PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.

P.POŠKUS. Norėčiau pratęsti gerbiamojo M.Arlausko klausimą. Jūs sulyginote rašytojus su kaimo žmonėmis, atseit kad rašytojai taip pat negaus kompensacijų, tai lyg ir kokia paguoda. Bet juk tai nesulyginami dalykai: kiek yra Rašytojų sąjungoje rašytojų ir kiek kaimo žmonių? Toks paskaičiavimas nieko neduoda. Norėčiau vis dėlto, kad jūs surastumėte galimybę bent kai kurioms kaimo žmonių kategorijoms, konkrečiai, pensininkams mokėti kompensacijas. Nes žinote, kokia yra ūkių finansinė būklė - niekas neturės iš ko mokėti kompensacijas. Todėl prašyčiau, kad surastumėte galimybių pensininkams mokėti.

A.DOBRAVOLSKAS. Jūs nelabai supratote kompensacijų mechanizmą. Mes kai kalbėjome apie kolūkiečius, tai kalbėjome apie darbo apmokėjimą ir kompensaciją prie darbo apmokėjimo. Tai ji bus ar nebus, sakau, priklausys nuo to, ar bus pinigų. Tuo tarpu pensijos visiems - nepriklausomai ar jis kolūkietis, ar jis tarnautojas kompensuojamas. Pensininkams kompensuojama. Toliau šeimos, kurios augina vaikus, socialinę pašalpą taip pat gauna nepriklausomai nuo to, ar tai kolūkiečio šeima, ar tarnautojo, ar darbininko. Biudžetas finansuoja ne tik biudžetines įstaigas. Jis finansuoja visus, kuriuos reikia remti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.KVIETKAUSKAS. Aš norėjau grįžti prie daugiavaikių šeimų. Jūs paminėjote, kad vaikai negauna todėl, kad kompensuojamos pajamos. O kodėl jūs nežiūrite, kad reikėtų kompensuoti padidėjusias išlaidas, o  ne pajamas? Argi nieko čia negalima padaryti? Pagal visus paskaičiavimus kainos padidės vienam žmogui 100 rublių maisto produktų, (pagal antrąjį variantą), o socialinė pašalpa netgi mažesnė už tą padidėjimą. Tai ką daryti toms daugiavaikėms šeimoms? Tuo labiau jeigu motina, auginanti namuose vaikus, dirba namudininke ir negti negauna tos kompensacijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau klausimus formuluoti trumpai, nepaversti pasisakymais.

A.DOBRAVOLSKAS. Jeigu dirba namudininke, tai turi galimybę padidinti savo pajamas. Galų gale jeigu mes norime daugiau kompensuoti vaikams ir daugiavaikėms šeimoms, atsižvelgdami į tai, kad tokių yra, tai reikia vieno dalyko: reikia numatyti išmokas toms šeimoms, kurios augina vaikus. Tada prie tų išmokų jos gaus dar ir kompensaciją. Yra, tarkim, vienas toks įstatymas dėl valstybinių pašalpų šeimoms. Jeigu Aukščiausioji Taryba  priims tą įstatymą, tai atsiranda ir išmokos, ir kompensacijos. Kito kelio nėra. Negalima prigalvoti vien dėl kainų didinimo tokių išmokų, kurios nėra reglamentuotos įstatymais. Tai - įstatyminis reikalas, ir mes galime kompensuoti tik pajamas, o ne kažką.

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Gerbiamasis ministre, iš jūsų atsakymo aš supratau, kad nutarimas yra viena, o jūs asmeniškai manote gal ir kitaip. Ar vis dėlto nereikėtų baigti jūsų šitą  pasisakymą ir dar kartą rimtai susėsti ir pergalvoti visą šitą kompensacijos mechanizmą?  Kompensuoti reikia tiems, kas nukenčia nuo kainų, o ne tiems, kam patinka. Jeigu pakeliamos kainos, tai privalo būti kompensacijos mechanizmas. Jeigu neišeina iš vietų, tai, matyt, reikia iš biudžeto. Siūlyčiau baigti ir dar kartą šitą klausimą rimtai apsvarstyti.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius, prašom.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, Lietuvoje yra gana daug kolektyvų (tai - įvairūs filialai, mokslinės grupės, aptarnaujančios mūsų pramonę ir ūkį), kurie nėra juridiniai asmenys ir negauna atlyginimo Lietuvoje. Jiems persiunčiami atlyginimai iš kitų respublikų - iš Rygos, gal iš Kaliningrado arba iš Maskvos. Kas šitiems kolektyvams mokės kompensacijas?

A.DOBRAVOLSKAS. Jeigu tai yra įmonės, kurios dirba pagal sutartį su Sąjunga ir Sąjungos rinkai, tai jos ten turi kelti klausimą dėl kainų padidinimo arba dėl kompensavimo iš Sąjungos. Čia mes tikrai šaltinio nerasime netgi tiems, kurie čia nieko nerealizuoja, jokios produkcijos. Ir netgi blogai, jeigu jie ras tą šaltinį - blogai ne jiems ir ne socialiai blogai, bet blogai ta prasme, kad pinigų padaugės, o prekės vis tiek išvežamos. Tai geriau tegul jie persiorientuoja į vidaus rinką, jeigu tai įmanoma, gamina vidaus rinkai ir tuomet jie gaus kompensacijas.

PIRMININKAS. Na, paskutinis, ne, priešpaskutinis, deputatas M.Čobotas, paskutinis J.Pangonis, kaip visados... Mes jau nebeturime daugiau laiko. Prašome trumpai.

M.ČOBOTAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pakartoti klausimą, į kurį jums nepavyko atsakyti. Šis klausimas - apie miesto ir kaimo gyventojus, ir ypač apie tuos, kurie vargingai gyvena. Beveik kiekvienoje šeimoje yra senutė ar senelis, kuris turi taupomąją knygutę. Gal nedaug - 300, 400 rublių ir jeigu jis prieš 3, 5 metus už tuos rublius galėjo nusipirkti, na, keletą porų batų ar ką nors, tai dabar po mūsų kainų pakilimo ir infliacijos praktiškai už tuos rublius nieko nenusipirksi, net poros batų. Kaip mes jiems kompensuosime? Jūs pasakėte, kad dar yra laiko spręsti,bet įdomu, kaip galvojama spręsti, nes praktiškai tie pinigai pavirsta niekais. Reikia dabar spręsti. Mūsų komisija sulaukia labai daug skambučių, laiškų, ir prašome paaiškinti, kaip mes galvojame spręsti šį klausimą. O mes privalome spręsti mūsų žmonių naudai, kad jie labai nenukentėtų. Įdomu, kokia jūsų nuostata?

A.DOBRAVOLSKAS. Mano nuostata ta pati, bet be finansų ministro nieko negalima pasakyti. Jūs gi žinote - kainos bus perskaičiuojamos. Dabar mes tų naujų kainų neturime. Dalis kainų bus laisvų. Be balandžio mėnesio mes nežinosim, koks bus kainų indeksas. Aš sakiau, kad jeigu kainos padidėja 3 kartus, bet šito aš tikrai negaliu garantuoti. Ir dabar tikrai niekas nežino, kokia bus rinkos konjunktūra, kokios tos realios kainos, kiek išveš produkcijos į Sąjungą ir panašiai. Tikrai nežinau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, už pranešimą ir įdomius atsakymus.

A.DOBRAVOLSKAS. Čia dar vienas klausimas raštu. Kaip bus kompensuojama mityba senelių internatuose ir panašiai Tai čia svarbu nepasimesti. Kai kainos padidės, reikia tą patį racioną seneliams pirkti naujomis kainomis, o kaip anksčiau buvo kompensuojama iš biudžeto, taip ir bus kompensuojamos tos išlaidos iš biudžeto. Lygiai ta pačia tvarka, čia niekas nesikeičia.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.

A.DOBRAVOLSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašome į tribūną gerbiamąjį premjerą.

Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus apibendrinamasis žodis ir atsakymai į deputatų klausimus

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš pasistengsiu jūsų ilgai nesutrukdyti. Galbūt tik apibendrinsiu Vyriausybės atstovų pasisakymus ir jūsų klausimus bei atsakymus į klausimus. Norėčiau pabrėžti keletą esminių dalykų, kurie, manyčiau, turėtų būti akcentuojami. Be abejo, mes kompensuojame tai, kas yra įmanoma kompensuoti. Kompensuojame tą brangimą, kurį daro Lietuvos Respublika ir negalime kompensuoti to žaliavų pabrangimo, kurį daro Tarybų Sąjunga. Manyčiau, reikia būti realistais ir suvokti, kad, tarkim, jeigu ta žuvis, kurią mes perkame iš Tarybų Sąjungos, kainuoja dabar kelis kartus brangiau ir ją reikia parduoti brangiau, tai mes šito kompensuoti negalime. Jeigu aš turėčiau didelę kišenę, iš kurios  galėčiau išimti ir padėti ant stalo, aš šitą padaryčiau. Taigi dar kartą noriu pakartoti, kad mes kompensuojame tą kainų pabrangimą, kurį mes branginame patys. Mes visiškai kompensuojame būtiniausių prekių pabrangimą. Maisto prekių pabrangimas sudaro apie 60 rublių. Mes kompensuojame virš 100 rublių. Aš jau praeitą kartą minėjau, kad mes kompensuojame specialiai net šiek tiek daugiau, žinodami, kad tai šiek tiek pakels ir bendrą kainų mastelį. Bet tai yra vienintelis būdas kaip šiek tiek apsisaugoti nuo Tarybų Sąjungos vykdomos kainų didėjimo politikos. Tai yra viskas, ką gali daryti Vyriausybė  šiuo metu. Aš pasiruošęs atsakyti už viską, kas buvo iki šiol ir ką daro Tarybų Sąjunga.

Mūsų kompensavimo mechanizmas yra pakankamai gerai paruoštas, pakankamai detalus ir, manyčiau, pakankamai racionalus. Lygiai kaip ir kainų reforma yra nuosekli, nevykdoma vienu ypu, po to galvojant, kas įvyks. Ir tas kainų padidinimas, kuris dabar numatomas, yra mažesnis negu buvo įvykdytas sausio 8 dieną. Mes kol kas palikome ir dotuojamą gamybą vien dėl to, kad gyventojai būtų pratinami. Be abejo, jeigu mes būtume pakėlę kainas tiek, kiek iš tikro kainuoja gamintojams tą produktą pagaminti, tai yra būtume visiškai dengę išlaidas kainom, be abejo, tos kompensacijos būtų buvusios dar didesnės. Ir jeigu po to bus dar kažkoks augimas, tai be abejo, mes kompensuosime.

Kartu aš prašyčiau jūsų pritarti ir vienam nutarimui. Teisingai vienas deputatas pastebėjo, kad Vyriausybei šiuo metu neleidžiama pradėti kainų reformos tol, kol nebus panaikintas gruodžio 29 dienos nutarimas, pagal kurį Vyriausybei ši teisė nesuteikiama. Iš esmės kalbant, aišku, mes jokios kainų reformos nepradėjome. Mes žengėme tuos pirmuosius žingsnius, susijusius su pirminiu kainų rinkos parengimu reformai, kaip minėjau, kainų išlyginimui, subalansavimui. Po to mes darysime jau daugmaž kompleksiškai ir vienu ypu, aišku, palikdami apie 40, gal 50 procentų produkcijos, kurios kaina bus valstybės ribojama. Dabar yra tik pirminis parengiamasis žingsnis, siekiant, kad kainų mastai atitiktų išlaidų mastams visose šakose. Tai, aišku, dar nėra kainų atpalaidavimas. Visos kainos praktiškai pas mus vienaip ar kitaip dar ribojamos, ar tiesiogiai valstybei nustatant kainą, ar valstybei nustatant tą leistiną rentabilumą.

Tačiau yra ir esminių pakeitimų. Jie susiję su tuo, kad mes visiškai kitaip pertvarkome įmonės finansus. Pertvarkoma pagal normalius įstatymus, priimtus įmonių, prilyginame įmones tam mechanizmui, kuris būdingas privačiai įmonei, tai yra ir užmokestį, ir premijas priskiriame prie savikainos. Pelnui paliekame tą dalį, kuris yra vadinamas rentabilumu, tai yra, kai pelnas susiejamas su kapitalu, su fondais, kaip anksčiau vadindavome, ir čia taip pat vyksta esminiai pakeitimai, bet vėlgi tai nėra susiję su kainų reforma. Su kainų reforma susiję tik tas pirminis parengiamasis etapas, kurį mes dabar jums teikiame ir kuriam aš  norėčiau prašyti jūsų pritarimo. Tai yra prašyti Aukščiausiosios Tarybos  pritarimo dėl nutarimo, kuris neturi kol kas jokio numerio ir kuris vadinasi dėl maisto produktų mažmeninių kainų. Šis nutarimas Vyriausybėje yra priimtas, bet jeigu atkreipėte dėmesį, ten neįrašyta konkreti data. Vyriausybė įpareigoja mane pasitarus su Aukščiausiąja Taryba  nustatyti konkrečią kainų padidėjimo datą. Tačiau tai nėra vien tik ekonominė problema, tai ir didelė politinė problema ir kuri data tiksliai bus, aš šiandien negaliu jums atsakyti, bet kuriuo atveju, jeigu jūs pritariate tam mechanizmui, prašyčiau kad pritartumėt ir tam pirminiam kainų etapui, ir kai ta data jau bus aiški ir žinoma, kad mes, nepažeisdami Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, galėtume įrašyti ją ir pradėti įgyvendinti kainų reformą. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad kompensacijų sistema pradėjo veikti ir vis tiek anksčiau ar vėliau mes turėsime priimti ir nutarimą, susijusį su kainų padidėjimu.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Deputatas V.Beriozovas. Labai prašyčiau gerbiamųjų deputatų daug neklausinėti, nes laiko nebeturime.

V.BERIOZOVAS. Gerbiamasis premjere! Kritikuodamas buvusią Vyriausybę, jūs pasakėte, kad pažeisti liepos 26 ir gruodžio 29 dienos nutarimai, nes tie nutarimai tai nėra koks nors operatyvinis kainų patikslinimas, o iš tikrųjų yra kainų reforma. Jūs pasakėte, kad nepatvirtinus Aukščiausiajai Tarybai kainų reformos programos buvo negalimi tokie tos Vyriausybės žingsniai. Dabar gi jūs sakote, kad čia ne kainų reforma. Kaip tai suprasti? Tie patys kaltinimai, kurie buvo anoje Vyriausybėje.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, o kam aš stoviu prieš šitą tribūną ir kam prašau sutikimo? Tam, kad jūs leistumėte pradėti tą darbą daryti. Aš pasakiau, kad priėmus šį nutarimą, kainų įstatymas, aišku, dar negalioja.

PIRMININKAS. Aš tik turiu priminti gerbiamiesiems deputatams, kad šiandien mes balsuoti dėl šio nutarimo negalėsime, nes neturime 68 deputatų.

G.VAGNORIUS. Aš suprantu, kad tai yra labai sunkus etapas, sunkus ne vien tik jums, bet ir mums. Kainų įstatymas šiuo metu, priėmus šį nutarimą, neįsigalioja, kadangi mes nepereiname prie rinkos kainų. Jeigu pamenate sausio 8 dienos nutarimus, ten buvo (aš nenoriu vadinti tais žodžiais) deklaruojamos neva laisvos kainos kažkokiai grupei prekių. Šiame nutarime to nėra ir, kai įsigalios šitas nutarimas, kainų įstatymas neįsigalioja. Čia yra tik parengiamasis etapas pereiti prie kainų reformos. Tačiau suprasdamas tai, kad yra keičiamos  kainų struktūros, keliamas maisto produktų kainų lygis, kad nebūtų nesusipratimų ar įvairių skirtingų traktavimų, aš stoviu tribūnoje ir prašau jūsų sutikimo.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Už seniai paimtus kreditus palūkanų padidinimas 10 kartų yra didžiausia nesąmonė kokia tik gali būti. Jūs ne vieną kartą užtikrinote Žemės ūkio ministerijos vadovus, Žemdirbių sąjungos vadovus, kad šitas padidintų palūkanų ėmimas yra sustabdytas, tačiau apie tai čia neminima. Bankai šito nežino. Koks tolesnis šio klausimo likimas?

G.VAGNORIUS. Taip, aš daug turiu dar didelių norų, tačiau jie per dieną neišsprendžiami. Manyčiau, kad tai, kas buvo padaryta tą savaitę, yra pakankamai daug, ir aš neabejoju, kad jeigu tokiais tempais mes gerinsime padėtį, tai po keleto mėnesių mes išspręsime visas tas problemas, apie kurias jūs kalbate, taip pat ir palūkanų. Vienintelis įmanomas būdas išspręsti tą konfliktą, kuris, deja, kilo dar prieš man ateinant (aš palūkanų nepakėliau niekam), tai nurašyti tas skolas. Kol jos bus nenurašytos, nieko nebus. O mes jas galime nurašyti tik tada, kai kolūkius ir tarybinius ūkius paversime normaliais kooperatiniais ūkiais, kooperatinėmis bendrovėmis. Šiuo etapu mes esame pasiryžę tas skolas galbūt ne visiškai, bent jau iš dalies nurašyti.

PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Ir vis dėlto, aš grįžtu prie to paties klausimo, kadangi aš parvažiavęs į namus pasikviečiau ūkių vadovus ir su jais išsiaiškinome tą nutarimą dėl žemės ūkio įmonių finansinės būklės pagerinimo. Jis buvo priimtas praėjusį ketvirtadienį ir jame buvo punktas, apie kurį aš jau kalbėjau. Dabar originale šito nėra. Tai gal reikia paaiškinti ar aš meluoju, ar dar buvo kažkoks uždaras posėdis. Kaip čia gali taip keistis? Tada visi sutiko, ir nutarimas buvo priimtas, o dabar skiriasi kaip diena nuo nakties?

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis kolega, jūs buvote šiame Vyriausybės posėdyje ir puikiai prisimenat ir tą atmosferą, ir tą būdą, kuriuo buvo priimtas šis nutarimas. Jis nebuvo lengvai priimtas, jūs tikriausiai sutiksite?

L.APŠEGA. Sutinku, bet vis dėlto jis buvo priimtas.

G.VAGNORIUS. Jis buvo priimtas pavedant toms ministerijoms patikslinti šį nutarimą ir pateikti galutinį variantą atsižvelgiant į pateiktas pastabas. Tai ir įvyko, bet jeigu jūs man tai įrodysite, mes galime ir peržiūrėti.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, dabar pertraukos laikas. Ar jūs nutarsite dirbti toliau, turint omeny, kad jau ir mūsų uždaras posėdis turėtų greitai būti, ar darysime pertrauką? Gerbiamasis premjere, ar jūs dar sutiksite atsakyti tiems žmonėms, kurie jau stovi prie mikrofono į klausimus?

G.VAGNORIUS. Aš pasiruošęs.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjeras sutiko atsakyti tiems deputatams, kurie stovi prie mikrofono. Likusių prašytume nebeužimti eilės. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Gerbiamasis pirmininke, jūs sakėte, kad yra paruoštas kompensacijos mechanizmas. Aš norėčiau pasakyti, kad pelno įmonėms žemės ūkyje kompensacijos mechanizmas yra neparuoštas ir mes kainų tvirtinti negalime, kol jis nebus paruoštas. Atskiros įmonės papildomai kompensuoti žmonėms už maisto produktų pabrangimą negalės, jau kalbant apie tai, kad pramoninės prekės keletą kartų brangsta. Aš manyčiau, kad šiandien priimti mažmenines kainas mes negalime.

PIRMININKAS. Šiandien mes nepriiminėjame.

G.VAGNORIUS. Aš dabar nenorėčiau labai daug svarstyti, tačiau aš kreipiuosi į jus  ir siūlau pamąstyti. Įsivaizduokime, kad vienu metu įvyksta kompensacijų skaičiavimas dėl maisto prekių kainų padidinimo ir tuo pačiu dar kartą didinamos maisto prekių kainos, supirkimo kainos. Kaip jūs įsivaizduojate tą fiziškai padaryti? Juk turi būti tam tikras eiliškumas. Jūs ateikite pas mane, pateikite projektą, parodykite ką daryti ir mes padarysime kartu. Aš manau, kad atsisėdus galima prifantazuoti ką tik nori. Rudenį jūs pakėlėte supirkimo kainas. Tada pramoninių prekių kainos nebuvo pakeltos. Dabar keliame pramoninių prekių kainas, nemaisto prekių kainas ir maisto prekių kainas, neliečiame supirkimo kainų. O jūs norite vienu metu padaryti stebuklą.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Aš  norėčiau šiek tiek patikslinti. Čia buvo kalbama apie gruodžio 29 dienos nutarimą, aš nutariamąją dalį perskaitysiu: "Nustatyti, kad parengus ir nepriėmus gyventojų realių nuostolių kompensavimo sistemos, kainų reforma yra negalima." Ir aš galvočiau, kad mes turėtume spręsti klausimą ar parengta ir priimtina yra mums tų realių nuostolių kompensavimo sistema, ar nepriimtina. Jeigu mes šiandien negalime balsuoti, nes, atrodo, 91 deputato lyg ir nėra, tai tuomet siūlyčiau rytoj priimti tokį nutarimą, kad būtų galima jį įvykdyti. Tie, kurie nesutiks, balsuos prieš, ir tas klausimas bus išspręstas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Popovas.

P.POPOVAS. Gerbiamasis premjere, ar nereikia prašyti Aukščiausiosios Tarybos pritarimo dėl dotacijų, susijusių su mažmeninių kainų pakėlimu, palikimo gamintojams , kitaip sakant Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo?

G.VAGNORIUS. Man atrodo, kad nėra reikalo keisti Biudžeto sandaros įstatymą. Biudžeto sandaros įstatymas nedraudžia dotuoti atskirus produktus. Šiuo  atveju mes dotacijai paliekame, jei neklystu, apie vieną milijardą rublių. Aš nežinau, galbūt jeigu teisininkai suras ką nors, ką reikia pakeisti, mes pakeisime, bet atrodo, kad nereikia.

PIRMININKAS. Deputatas M.Arlauskas.

M.ARLAUSKAS. Gerbiamasis premjere, vasario 5 dieną jūs, atsakydamas į klausimą, kodėl kolūkių dirbantiesiems nebus mokama kompensacija, paminėjote, kad kolūkiečių atlyginimas yra 60 procentų didesnis palyginus su kitais darbuotojais. Susitikęs su rinkėjais, aš vis dėlto  neradau argumentų, kadangi nebuvo paaiškinta šioje  auditorijoje, iš kur susidaro tie 60 procentų atlyginimo padidėjimo. Aš neradau argumentų kaip paaiškinti kolūkiečiams ir prižadėjau, kad aš viešai paklausiu jūsų, kuo remiantis buvo tai pasakyta, kad išgirstų kaimo dirbantieji. Labai prašyčiau išdėstyti tą poziciją, tuos šaltinius, iš kurių  jie iš tikrųjų gauna didesnį atlyginimą.

G.VAGNORIUS. Jūs pacitavote neva mano mintis iš "Valstiečių laikraščio"...

M.ARLAUSKAS.Ne, aš čia klausiau...

G.VAGNORIUS. O aš tada kalbėjau taip, kad keliant supirkimo kainas buvo numatyta 60 procentų padidinti darbo užmokestį. Jeigu aš klystu, galbūt aš tada atsiprašysiu. Projekte ir visuose balansuose, kurie tada buvo daromi ir kuriuos aš mačiau atėjęs, buvo numatyta 60 procentų padidinti darbo užmokestį. Kiek padidės iš tikrųjų darbo užmokestis? Aišku, tiek nepadidės, kadangi medžiagų pabrangimas buvo planuotas mažesnis, o iš tikrųjų jis buvo gerokai didesnis ir kolūkiai neturėjo iš ko išmokėti atlyginimų. Kiek jis dabar realiai padidėjo? Jis padidėjo, tačiau mes kol kas dar negavome tų galutinių rodiklių. Aš kalbu apie atlyginimą, kuris išmokamas kolūkiuose, tarybiniuose ūkiuose pagal darbo sutartį arba kitaip. Aišku, padidėjo realiosios pajamos tiems žmonėms, kurie gauna papildomų lėšų iš savo pagalbinių ūkių. Tačiau čia yra ir kitas dalykas. Apskritai bendrosios pajamos padidėjo, tačiau dar kartą kartoju, 60 procentų buvo numatyta pakelti užmokestį, kai buvo planuojamos tos supirkimo kainos, kurios buvo praeitais metais pakeltos. Tiek, aišku, neįvyko.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis premjere, su objektyviais sunkumais dauguma sutinka, tačiau ar galima priimti utopinius nutarimus? Čia yra parašyta:  "privalomai didinamas skirtumu ūkinėse pelno siekiančiose organizacijose". Kaip galima rašyti nutarime "privalomai", kai labai aiškiai žinoma, kad nėra ir nebus artimiausiu laiku iš ko padaryti. Jau ta padėtis minėta jums. Tai gal ir nereikia šito, kur bus surasta galimybė, ten jis bus didinamas ir taip toliau. Jūsų požiūriu, ar galima tokius dalykus rašyti į nutarimą, kurie visiškai nerealūs?

G.VAGNORIUS. Manyčiau, kad galima taip rašyti ir taip bus. Dar kartą kartoju, žemės ūkio produktų supirkimo kainas vieną kartą padidinsime, jos padidės balandžio mėnesį, jos padidės dar rudenį, ar jūs taip būtinai užsispyrusiai norite, kad viskas įvyktų vienu metu? Neįmanoma padaryti taip, kad vienu metu viskas įvyktų, tam tikras nuoseklumas turi būti. Aš pasakiau - kiek aš sugebėsiu. Žemės ūkio finansinę būklę mes gerinsime, kiek leis mūsų išgalės. Tačiau, pavyzdžiui, negalima sutikti su tokia politika, kai vieni kalba apie tai, kaip jūs galite leisti 3 ar 4 milijardus mokėti kompensaciją, o kiti reikalauja dar jas padidinti. Reikia balansuoti savo norus ir galimybes. Yra nustatytas mechanizmas, kaip tai bus atlikta, nustatyti  etapai, taip pat numatytas ir antrasis žemės ūkio supirkimo kainų padidinimas. Negi jūs manote, kad mėnuo nulems tą gyvenimą.

PIRMININKAS.  Ačiū. Gerbiamieji, prašome nereplikuoti. Ačiū. Paskutinis klausimas. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Gerbiamasis pirmininke, aš labai dėkingas už komplimentus. Jūs sakėte, kad aš fantazuoju atsisėdęs. Aš dažnai susitinku su žemdirbiais - dažniau, negu jūs manote, ir aš kviesčiau jus taip pat išvažiuoti į žmones, ūkius ir pačiam pamatyti realią padėtį.

G.VAGNORIUS. Aš su malonumu išvažiuočiau, nuo ryto iki vakaro važinėčiau po ūkius ir po gamyklas. Jeigu reikės, aš susitiksiu su bet kuria gamykla ir su bet kuriuo ūkiu. Tačiau aš negaliu sau leisti važinėti po kolūkius tuo metu, kai dar valstybėje yra betvarkė.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere, už klausimus ir atsakymus. (Plojimai) Ar dar norėjote trumpai...

G.VAGNORIUS. Aš dar norėjau paprašyti, kad rytoj būtų skirtas laikas Vyriausybei išspręsti likusius klausius dėl Vyriausybės suformavimo. Jeigu pamenate, yra likęs klausimas dėl Pramonės ministerijos likimo, ir, jeigu jūs sutiktumėte, aš paprašyčiau dabar balsuoti, bet jeigu jums...

PIRMININKAS. Dabar negalima.

G.VAGNORIUS. Dabar nėra kvorumo arba jūs tam nepasiruošę, tai prašyčiau, kad tai galima būtų padaryti rytoj. Na, o kartu aš siūlyčiau, kad jūs šiandien priimtumėte kaip mano pasiūlymą pasvarstyti dėl teisingumo ministro. Aš siūlyčiau, kad teisingumo ministru būtų paskirtas vicepirmininkas V.Pakalniškis. Tai būtų labai suprantama ir aišku, kad jis, būdamas teisingumo ministru, kartu eitų ir vicepirmininko pareigas. Taip yra, pavyzdžiui, Estijoje. Nėra ten nė vieno vicepirmininko - visi ministrai, ir vienas ar kitas iš jų atlieka vicepirmininko pareigas. Jeigu mes kažkada buvome paskelbę tokią koncepciją, kad kiekvienas ministras turėtų būti vicepirmininku savo srityje, aš tikiuosi, kad ateis laikas ir bus taip, kad mes tokių vicepirmininkų neturėsime, turėsime ministrus ir turėsime keletą ministrų, kurie eis vicepirmininkų pareigas. Tačiau  jeigu, tarkim, ta koncepcija nepasiteisins, galime bet kada vietoje, pavyzdžiui, teisingumo ministro, kuris tuo metu užimtų dvi pareigas, paskirti kitą žmogų teisingumo ministru, ir gerbiamasis V.Pakalniškis liktų vicepirmininku. Aš siūlyčiau jums pagalvoti ir jeigu jūs pritartumėte mano siūlymui, aš prašyčiau rytoj dėl to balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamieji deputatai, aš jums prieš pertrauką perskaitysiu, ką mes rytoj turėtume nutarti, kad būtų galima balsuoti, jeigu kartais nebūtų kvorumo. Gerbiamieji kolegos, prašau ramybės. Nutarimai dėl Pramonės ministerijos panaikinimo, dėl deputatų įgaliojimų, du nutarimai dėl komisijų sudėčių pakeitimo, dėl Įmonių rejestro įstatymo pakeitimo, dėl nutarimo dėl užsienio investicijų pakeitimo - antrasis projektas, kurį tik ką gavote, dėl TSKP veiklos Lietuvos Respublikoje, dėl personalijų, apie jas ką tik minėjo gerbiamasis premjeras. Toliau būtų dėl Prienų rajono Prienų miesto, dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių du nutarimai, kuriuos  taip pat gavote ir dėl maisto produktų mažmeninių kainų ar taip suformuluos mums gerbiamieji deputatai. Ir toliau privatizacijos įstatymas, ir valiutos fondo įstatymas, jeigu mes spėsime. Dabar, gerbiamieji deputatai, mums reikia pasitarti. Nors mes turėtume tęsti uždarą posėdį be pertraukos, bet gal padarykime pertrauką? 15 minučių pertrauka. 19 valandą tęsime uždarą posėdį.