ŠIMTAS TRISDEŠIMT PENKTASIS POSĖDIS

1991 m. vasario 27 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A. SAKALAS

Plenarinių posėdžių darbotvarkės svarstymas

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji deputatai, prašome sėstis, pradedame posėdį. Gerbiamieji deputatai, pradedame vasario 27 dienos plenarinį posėdį. Aš norėčiau jūsų paprašyti prieš svarstant darbotvarkę, kadangi šiandien, matyt, ir toliau svarstysime Privatizavimo įstatymą, jeigu jūs norėsite ką nors teikti balsavimui, būkit malonūs, įteikite tai raštu pirmininkaujantiems. Mes kitaip neturime galimybių formuluoti jūsų minčių. Priešingu atveju mes vadovausimės tais dokumentais, kuriuos turime, ir siūlysime balsuoti tai, ką turime. Vakar dienos praktika parodė, kad toks siūlymas iš vietų, nepateikus raštu formuluočių, neduoda gerų rezultatų. O dabar, gerbiamieji deputatai, leiskite jums pranešti, kokia šiandien siūloma darbotvarkė. Pirmininkų ir frakcijų pasitarime buvo nutarta jums pasiūlyti tokią darbotvarkę: yra numatyti keli trumpi Aukščiausiosios Tarybos nutarimai. Tai - dėl deputatų veiklos suspendavimo, dėl komisijų sudėties pakeitimo, dėl Įmonių rejestro įstatymo papildymo, dėl Užsienio investicijų įstatymo pakeitimo. Toliau bus priiminėjamas Privatizavimo įstatymas. 17 valandą - Vyriausybės valanda. 18.30 numatytas po trumpos pertraukos uždaras posėdis. Na, ir rezerviniu klausimu numatytas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių projektas. Gerbiamieji deputatai, ar turite prieštaravimų? Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Aš prieštaravimų prieš tai, ką pasiūlėte, neturiu, bet aš drįsčiau pasiūlyti vieną papildymą - dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų pakartotinių rinkimų. Yra projektai įteikti, ir Trakai ypač suinteresuoti, ir Grigiškės, jie tiesiog negali funkcionuoti. Čia trumpas nutarimas, gal būtų galima jį priimti?

PIRMININKAS. Nutarimas trumpas, bet ar diskusijos numatomos ilgos, gerbiamasis L.Šepety? Kiek jūs prašytumėte laiko?

L.ŠEPETYS. Aš nesu rengėjas, rengėjai yra rinkiminė komisija arba Savivaldybių reikalų komisija, bet, mano manymu, diskusijų neturėtų būti.

PIRMININKAS. Prašom, deputate S.Kropai, kiek prašytumėte laiko, jeigu apie tai ruošiatės kalbėti?

S.KROPAS. Na, matot, čia yra trys svarbūs, bet trumpi nutarimai, kurie vakar buvo įtraukti kaip rezerviniai klausimai. Norėtųsi, kad iki sesijos pabaigos jie bet kokiu atveju būtų priimti. Čia kalbama ir apie Trakų, ir apie Grigiškių savivaldybių funkcionavimą, ir apie kontrolės tarnybų statusą. Manau, kad visiems trims reikėtų bent pusę valandos. Taigi jeigu atsirastų galimybė šiandien bent dešimt penketas minučių, galima būtų vieną klausimą pabandyti spręsti. O šiaip tai aš norėčiau, kad į rytdienos dienotvarkę mes įtrauktume, nes jau vienas rezervinis klausimas šiandien buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs leisite, jeigu atsirastų galimybė, pasiūlyti jums deputato S.Kropo nutarimo projektą? Vieną arba du, jeigu tai nesukels ilgų diskusijų. Žinoma, jeigu bus ilgos diskusijos, mes būsime priversti perkelti visus projektus kitai dienai. Neprieštaraujate? Daugiau pasiūlymų nematau. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, užvakar Prezidiume mes svarstėme vieną tokį pasiūlymą, galimą pareiškimą, kurio projektas dabar yra dauginamas, turėtų būti išdalytas. Tai būtų Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas dėl TSKP veiklos Lietuvos Respublikoje. Nedidelis pareiškimas, bet mums atrodo, kad reikalingas. Reikia tam tikrus taškus sudėti ir po sausio įvykių, ir dėl vengimo registruotis, kaip legaliai organizacijai. Kita vertus, dėl tam tikros propagandinės kampanijos neva kažkas ruošiasi persekioti kiekvieną eilinį TSKP narį, tai kad būtų dalykai aiškiai atskirti. Atsakomybės klausimai ii; žinoma, teisinės valstybės principai. Su nekaltumo prezumpcija ir išsiaiškinant, kas dėl ko yra kaltas per praėjusį laiką. Tas projektas bus jums netrukus išdalytas, aš tik norėčiau, kadangi tvirtinama darbotvarkė, kad jam taip pat būtų vietos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutiktumėte šį klausimą apsvarstyti po pietų, kadangi, matyt, iki pietų gausite projektą, galėsite susipažinti, gal ir pastabų turėsite, o po pietų mes priimsime. Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Deputatams yra išdalytas Prezidiumo nutarimas dėl trečiosios sesijos pradžios. Reikėtų bent protokolinio nutarimo ir kada jūs rasite tokį momentą, gerbiamasis pirmininkaujanti, būtų gerai tai pa-daryti. Prezidiumas siūlė sesijos pradžia laikyti kovo 11 dieną 12 valandą, ne dešimtą, kaip numatyta įstatyme. Todėl čia reikalingas toks nutarimas.

PIRMININKAS. Manau, kad neprieštaraus deputatai, jeigu mes įrašysime į darbotvarkę. Gerbiamieji deputatai, kadangi nematau prieštaraujančių, ar galima laikyti, kad darbotvarkė patvirtinta? Tai gal kviesime į tribūną iš karto vicepremjerą, o tuos smulkius nutarimus, matyt, priiminėsime tada, jeigu atsiras kokia natūrali pertrauka, sakykime, užklius koks nors punktas, padarysime pertrauką. Kiek deputatų yra salėje?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 85.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiame tuos, kurie yra šiuose rūmuose, atvykti į salę, nes reikės balsuoti, o jūsų balsų trūksta. Gerbiamasis vicepremjere, prašome. Ekonomikos komisija sėdi vietoje, taigi prašome jiems teikti savo pasiūlymus.

Vicepremjero V.Pakalniškio  pateikiamo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo svarstymas ir priėmimas pastraipsniui (11 str. trečioji dalis, 12 str.)

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji deputatai! Vakar mes gana daug laiko sugaišome nagrinėdami kvotų problemą, bet dienos pabaigoje aš pajutau, kad pribrendo ir kita problema dėl 11 straipsnio trečiosios dalies, tai yra valiutos problema. Manau, kad vis dėlto reikėtų galbūt dar grįžti ir prie pirmosios dalies, kur buvo išbrauktas sakinys, nustatantis galimybę atsiskaityti už perkamą turtą valiuta vietoj rublių, taikant specialų perskaičiavimo kursą. Neribojant. Tada būtų visiškai logiška trečioji dalis, kad kai atsiskaitoma už perkamą daiktą valiuta, kvotos jau nenustatomos. Nes jeigu jis valiutą moka vietoj rublių, tai yra specialus perskaičiavimo kursas, ir čia valstybės interesai yra išsaugomi, o antruoju atveju, kai jis perka turtą, įtrauktą į specialų sąrašą, parduodamą tik už valiutą, tai ten kvotų nustatyti iš viso nėra prasmės. Taigi trečiosios dalies svarstymas yra vis dėlto susijęs su ta problema.

PIRMININKAS. Jūs siūlote papildyti pirmąją dalį?

V.PAKALNIŠKIS. Ir su Pirmininku vakar vakare kalbėjome, jis prašytų vis dėlto atsižvelgti į tą aplinkybę, kad valiutos problema visiems yra aiški, ir jeigu čia mes taikysime tokius didelius apribojimus, tai galimybės prisivilioti pirkėją labai sumažės.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Mes vakar gana detaliai aiškinomės tą klausimą ir balsavome. Na, jeigu grįžtant, tai trečiajame, kurį mes dabar svarstysime ir balsuosime, labai aiškiai pasakyta: jeigu privatizavimo objektas įsigyjamas už Lietuvos Respublikos valiutą, taip pat laisvai konvertuojamą valiutą, tai pinigų kvotos nenustatomos. Jeigu jūs norite, galima prie to prirašyti ,,Lietuvos piliečiai", ir bus viskas. Ko dar reikia? O kad už įstatymų nustatytą specialų šios valiutos perskaičiavimo kursą, tai jeigu jis yra įstatymu nustatytas, tai jis ir yra nustatytas, o jeigu jis nėra nustatytas, tai tas įrašas ,,už įstatymų nustatytą perskaičiavimą" nieko neduoda. Aš nematau jokio reikalo grįžti prie to.

V.PAKALNIŠKIS. Mums rašant šitą dalyką, buvo tai svarbu. Ir mes matome, kad tai yra reikšminga. Todėl, kad čia, aš dar kartą kartoju, yra du variantai. Vienas variantas, kai Aukščiausioji Taryba patvirtina sąrašus parduodamų tik už valiutą, ir antras, kai pilietis, pirkdamas už rublius, vietoj rublių gali mokėti valiuta. Čia yra kitas dalykas. Ir tai buvo reikalinga. Jeigu jūs tai išbraukėte, tai dar nedidelė bėda. Bet dabar jeigu trečiojo nepriimsite, tai jau bus blogai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu leisite, man tik ką įteikė deputatas A.Taurantas trečiosios dalies alternatyvą. Matyt, jūs jos neturite, leiskite, aš perskaitysiu, gal tada šiek tiek pasikeistų jūsų nuomonė. Aš skaitau trečiosios dalies alternatyvą: ,,Jeigu privatizuojamas objektas šio įstatymo nustatyta tvarka pagal atskirą sąrašą parduodamas tik už laisvai konvertuojamą valiutą, tai pinigų kvotos nenustatomos".

V.PAKALNIŠKIS. Šita alternatyva būtų tokia. Atitiktų išbrauktam antrosios dalies sakiniui, kad kvotos nenustatomos tik parduodant objektus, įtrauktus į Aukščiausiosios Tarybos patvirtintą sąrašą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, jeigu šita alternatyva jums būtų priimtina, ar tada reikėtų pirmąją dalį dar papildyti, kaip jūs siūlote?

V.PAKALNIŠKIS. Tačiau tai nesudarytų galimybės žmonėms mokėti vietoj rublių valiuta.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Man atrodo, kad tikrai niekas neturėtų trukdyti žmonėms sumokėti vietoj tos rublių kvotos konvertuojama valiuta. Bet man atrodo, kiek atsimenu, ir deputatas K.Antanavičius vakar kalbėjo, kad tai būtų galima parašyti nutarime dėl įstatymo įsigaliojimo. Kad vietoj rublių galima mokėti konvertuojama valiuta pagal tą kvotą. Bet šios pataisos esmė yra tai, kad jūsų pateiktoje redakcijoje galima ne visai aiškiai suprasti, kad, sakysime, nekvotuota konvertuojama valiuta kartu dalyvauja aukcionuose ir akcijų pasirašymuose kartu su tais kvotuotais rubliais. Tokiu atveju jie visai netenka prasmės - nei tos valstybinės vienkartinės išmokos, nei visa kita. Šioje pataisoje norėta pasakyti, kad konvertuojama valiuta dalyvauja tik tuose sąrašuose, ir jau tolesniame etape - pagal Valstybinių įmonių įstatymą, kaip ir parašyta atitinkamuose straipsniuose.

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu jūs sutinkate šitą klausimą nukelti į nutarimą dėl rublių vertimo konvertuojama valiuta atsiskaitant, tai šitą galima daryti.

A.TAURANTAS. Aš supratau, kad vakar taip ir siūlė deputatas K.Antanavičius.

V.PAKALNIŠKIS. Šitaip galima padaryti. Jūsų pataisa priimtina.

PIRMININKAS. Priimtina.

V.LANDSBERGIS. Čia kažko trūksta. Tik už valiutą, taip pat įstatymą, kažko reikia.

V.PAKALNIŠKIS. Pagal šį įstatymą tik už valiutą parduodamų objektų sąrašą tvirtina Aukščiausioji Taryba.

V.LANDSBERGIS. Tik už laisvai konvertuojamą valiutą, taip pat Valstybinių įmonių įstatymą.

V.PAKALNIŠKIS. Valstybinių įmonių įstatymo čia rašyti nereikėjo, kadangi jau įstatyme parašyta, kad pagal Valstybinių įmonių įstatymą visada gali būti privatizuojama, tik kai yra Lietuvos pinigai arba konvertuojama valiuta. Ir ten jau apie kažkokias kvotas kalbos negali būti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičius, banko atstovas.

K.RATKEVIČIUS. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad jeigu bus Aukščiausiojoje Taryboje įstatymu ar nutarimu nustatomas rublio ir valiutos kursas, tai yra kažkas nelogiško, šitaip niekur nėra. Tai yra bankų reikalas. Šiuo atveju, jeigu kalbama apie rublį ir apie konvertuojamą valiutą, tai yra TSRS valstybinio banko reikalas, o jeigu apie litą ir dolerį, tai būtų Lietuvos banko reikalas. O kada tas kursas laikas nuo laiko keičiasi, fiksuoti kažkokį dydį būtų nelogiška.

V.PAKALNIŠKIS. Tačiau tai turi prasmės tikslingumo sumetimais. Nukeliame tai į nutarimą. Dabar galbūt nebesvarstykime to klausimo?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galbūt tai, kas bus nutarime, dabar nesvarstykime. Dabar svarstykime tai, ką norime palikti įstatyme. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, jums buvo pasiūlymas išbraukti žodžius apie įmonių įstatymą. Jūs priimate?

A.TAURANTAS. Aš sutinku. Aš jį įrašiau paskutinį momentą, bet čia gerbiamasis K.Ratkevičius kaip tik pastebėjo, kad mes šiame įstatyme kalbame ir duodame nuorodas į Valstybinių įmonių įstatymą, ir gali kam nors iškilti neaiškumas, kad kvotuojami pinigai. Bet jeigu tokio neaiškumo nėra, tai...

V.PAKALNIŠKIS. Įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad pagal Valstybinių įmonių įstatymą privatizacija galės būti vykdoma toliau, kai bus atlikta jau pagal šį įstatymą ir tik už Lietuvos pinigus arba konvertuojamą valiutą. Tai yra kitas etapas.

V.LANDSBERGIS. Tai noriu tada dar vieną dalyką pasiaiškinti. Jeigu yra galimybė (žinoma, galbūt yra praktiškai) bet kurį kiekį rublių paversti konvertuojama valiuta, tai iš tikrųjų čia yra išplovimo būdas. Vadinasi, mes nereikalausime jokio deklaravimo, taip? Gerbiamasis vicepremjere, čia jokio deklaravimo sąlygos nebus? Tai būdas išplauti pinigus?

K.ANTANAVIČIUS. Ar galima man? Čia labai geras būdas rublius pakeisti į valiutą. Jeigu tik pakeičia.

V.PAKALNIŠKIS. Galima užrašyti deklaravimo sąlygą. Nors ji labai mažai ką gins. Deklaracijos...

V.LANDSBERGIS. Aš suprantu, kad tai gali būti, bet čia net priedangos jokios nėra.

V.PAKALNIŠKIS. Nėra.

V.LANDSBERGIS. Gali turėti kas nors labai daug neteisėtų pajamų, rublių negali panaudoti įsigydamas turtą, bet per konvertuojamą valiutą gali jį panaudoti.

V.PAKALNIŠKIS. Gal banko atstovas šiek tiek...

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičiau, prašom.

K.RATKEVIČIUS. Aš tik norėčiau pridurti, kad šiuo metu rublio konvertavimas oficialiai į valiutą bent jau Lietuvos sąlygomis labai apribotas. Mes jau porą mėnesių superkame valiutą ir mokame rublius. Žinoma, gal tas kursas, sakysim, apie 20 rublių už dolerį yra per menkas, bet labai sunku ir suspėti, kadangi rublio kursas krinta ir daugiau reikia už dolerį mokėti. O valiutos mes kol kas neparduodame. Taigi tie, kurie turi daug rublių, žinoma, neoficialiais būdais juos iškeisti į valiutą gali. Bet abejoju, ar tai būtų kažkokie dideli mastai. Kadangi ir gana brangu, ir labai daug reikia turėti rublių, kad bent milijoną dolerių nupirktum.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Galvoju, kad su Pirmininko pasiūlymu reikėtų sutikti ir kartu reikėtų svarstyti vis dėlto ir tą santykį, kuriuo bus keičiama, apie kurį kalbėjome, kad bus nutarime. Ir jeigu tas santykis, kaip gerbiamasis K.Ratkevičius sakė, bus labai nenaudingas turintiems daug rublių, tai bus dar vienas iš apsisaugojimo mechanizmų. Kartu su deklaracija.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš jau vakar kalbėjau ir norėjau paklausti gerbiamąjį vicepremjerą ir dabar dar galima papildomai pasiūlyti, kad galbūt nutarime reikėtų pavesti Vyriausybei nustatyti kokią nors keitimo į konvertuojamą valiutą tvarką ar kažką panašaus. Tai taip pat būtų nutarimo dalykas, ir kol prieisime prie to nutarimo, aš siūlyčiau pagalvoti Vyriausybėje apie tokius dalykus.

V.PAKALNIŠKIS. Valiutinių operacijų reguliavimas, žinoma, turi būti valstybinis, ir manau, kad iki to laiko, kol prasidės privatizavimas, jūs turėsite progos tą tvarką nustatyti. Bet tai yra jau ne to paties įstatymo dalykas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, bet turbūt jau mums reikėtų grįžti prie trečiosios dalies. Manau, kad tai būtų galima arba protokoliniu nutarimu fiksuoti, kaip turėtų būti keičiama valiuta, arba nutarime dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Gerbiamieji deputatai, jums yra pasiūlyta 11 straipsnio trečiosios dalies redakcija. Aš ją norėčiau jums perskaityti ir jeigu nebus prieštaraujančių, tada laikysime, kad si redakcija visus tenkina. ,,Jeigu privatizavimo objektas šio įstatymo nustatyta tvarka pagal atskirą sąrašą parduodamas tik už laisvai konvertuojamą valiutą, tai pinigų kvotos nenustatomos". Deputatas A.Taurantas pasiūlė tokią redakciją. Ar Ekonomikos komisija pritaria?

K.ANTANAVIČIUS. Toliau skaitykite.

PIRMININKAS. Toliau nėra. Toliau tas sakinys perkeltas į pirmąją dalį. Ar Ekonomikos komisija neprieštarauja?

V.PAKALNIŠKIS. Su sąlyga, kad nutarime mes vėliau...

PIRMININKAS. Nutarime mes tą detalizuosime. Vicepremjeras neprieštarauja. Gerbiamieji deputatai, jūs neprieštaraujate? Galima laikyti priimtu tada. Trečioji dalis priimta. Prašome ketvirtąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Ketvirtoji dalis nustato pardavimo išsimokėtinai tvaruką. Tai yra žmogui, kuris neturi pinigų ir negali tos kvotos ribose investuoti pinigų, suteikiama teisė išsimokėtinai įsigyti privatizuojamą turtą.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu paklausti. Jūs sakėte išsimokėtinai parduodama ar kreditan. Kaip ten parašyta?

V.PAKALNIKIS. Kreditan.

K.ANTANAVIČIUS. Tai reikia rašyti išsimokėtinai. Čia yra visai skirtingi dalykai. Kreditan, vadinasi, bankas turi turėti pinigų, turi išduoti pinigus, turi kredituoti, o jeigu išsimokėtinai, tai pasakai, tas turtas tavo ir per dvidešimt metų įnešk. Tai nėra kreditas. Tai...

V.PAKALNIŠKIS. Na, čia jau ekonomistų dalykas. Man atrodo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičiau, reikalinga jūsų konsultacija. Būkite malonus, deputate K.Antanavičiau, pakartokite problemą.

K.ANTANAVIČIUS. Yra parašyta: turtas gali būti parduotas kreditan. Aš sakau, reikia rašyti išsimokėtinai, nes jokių kreditų nebus. Jokių pinigų bankas nesuteiks, tiesiog žmogui sudarys galimybę laikas nuo laiko įnešti į banką pinigus.

K.RATKEVIČIUS. Taip, mes kiek anksčiau Ekonomikos komisijoje tai svarstėme. Praktiškai ta esme tai yra kreditas, tai yra ne tiesioginis. piniginis kreditas, bet turto ar akcijų, sakysim, išdavimas nemokant iš karto pinigų. Kitaip tariant, išsimokėtinai. Mes siūlome įrašyti šį žodį, tuo labiau kad kaip čia yra siūlomos 5 procentų palūkanos, tai šiuo atveju netiktų apie jas kalbėti, kadangi kiekvienoje įmonėje, kuri duotų išsimokėtinai akcijas, tie dividendai galėtų būti ir visiškai kitokie. Taigi nustatyti bendrą sumą turbūt nereikėtų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjeras.

V.PAKALNIŠKIS. Aš iš karto sakiau, kad čia ginčas dėl termino, aš nematau čia...

PIRMININKAS. Nematote skirtumo?

V.PAKALNIŠKIS. IŠsimokėjimas tai yra kredito forma.

PIRMININKAS. Perskaitykite naująją redakciją.

V.PAKALNIŠKIS. Vietoje žodžio ,,kreditan" - ,,parduodamas išsimokėtinai".

PIRMININKAS. Tai pirmajame sakinyje. O antrajame ką darote? ,,Už kreditą mokamas" ir taip toliau, reikia keisti.

V.PAKALNIŠKIS. O už ką tada mokėsime palūkanas, jeigu ne už kreditus?

K.ANTANAVIČIUS. Apskritai čia nieko nereikia rašyti.

PIRMININKAS. Antrojo sakinio siūlote atsisakyti?

K.ANTANAVIČIUS. Taip. Ir gerbiamasis K.Ratkevičius tą patį siūlo.

PIRMININKAS. Siūlote atsisakyti antrojo sakinio, taip?

K.RATKEVIČIUS. Taip, kadangi čia, sakykim, kaip ir Amerikos atveju gali būti netgi toks išsimokėjimo variantas. Kada suteikiama akcija, per metus ji duos tam tikrą sumą dividendų, bet žmogui dividendai neišmokami, o įskaitomi į akcijos pirkimo kainą. Ir per kažkiek laiko akcija tampa išmokėta, išpirkta.

V.PAKALNIŠKIS. Mūsų įstatyme kitokia dividendų skaičiavimo tvarka. Neišmokėtos akcijos dividendas yra skaičiuojamas kitaip. Užtat toks procentų nustatymas nėra siejamas su akcijų dividendais.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau motyvuoti tai tuo, kad yra parašyta ,,Respublikos finansų ministerijos nustatoma tvarka". Ji nustatys tvarką, kaip atsiskaityti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, sutinkate su pasiūlymu?

V.PAKALNIŠKIS. Žinoma, čia ne principinis dalykas, tačiau norėtųsi, kad būtų užfiksuota...

PIRMININKAS. Tai gal sutikite?

V.PAKALNIŠKIS. ...šitos lengvatinės palūkanos turėtų būti.

PIRMININKAS. Jeigu atsisakytume antrojo sakinio, tada priimtume visą dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Bet čia yra taisyklė.

K.ANTANAVIČIUS. Jeigu vicepremjeras sutiktų, tada ,,Finansų ministerijos nustatyta tvarka numatant lengvatines palūkanas".

V.PAKALNIŠKIS. Šitaip gerai. Geriausiai.

PIRMININKAS. Priimate, taip? Gerbiamieji deputatai, neprieštaraujate? Neprieštaraujama. Ketvirtoji dalis priimta. Jūs jau pataisas spėjote padaryti, gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Taip, aš pasižymėjau.

PIRMININKAS. Tada prašome apie penktąją dalį kalbėti.

V.PAKALNIŠKIS. Penktoji dalis. Dėl atsiskaitymo už įsigyjamą turtą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, noriu patikslinti, jūs turite omenyje penktąją dalį iš naujosios redakcijos? Ar jūs teikiate pirmąją redakciją?

V.PAKALNIŠKIS. Aš jau užmiršau šitą.

PIRMININKAS. Antrąją redakciją teikiate?

V.PAKALNIŠKIS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Prašome, gerbiamieji deputatai, susirasti patikslintą atskirų straipsnių redakciją, jums dokumentas įteiktas. Gerbiamasis vicepremjeras apie šią redakciją ir kalbės. Turbūt turite visi juos.

V.PAKALNIŠKIS. Aš juos kažkur turėjau, matyt, palikau. Jeigu jūs man paskolinsite...

PIRMININKAS. Prašom, mielai paskolinsiu.

V.PAKALNIŠKIS. Jau suradau. Ten yra labai nedideli patikslinimai. Sutrumpintas variantas.

K.ANTANAVIČIUS. Reikia išbraukti, kaip mes išbraukėme.

PIRMININKAS. Atsiprašau, dar vicepremjeras norėtų porą žodžių. Neturite nieko? Tada deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Reikia išbraukti ,,tikslinių žemės ūkio kompensacijų" ir paliekam kaip įrašėm pirmojoje dalyje.

V.PAKALNIŠKIS. Ir kitų...

K.ANTANAVIČIUS. Taip, tikslinių ir kitų kompensacijų.

V.PAKALNIŠKIS. Su pirmąja dalimi?

K.ANTANAVIČIUS. Pirmąją dalį turi visiškai atitikti. Na, o ką su šituo daryti - ,,pagal šio įstatymo nustatytas pinigų kvotas". O pinigų kvotos nutarime nustatytos. ,,Pagal pinigų kvotas, nustatytas dėl šio įstatymo įgyvendinimo". Taip?

PIRMININKAS. Pataisos priimtos. Gerbiamasis K.Ratkevičius, banko atstovas.

K.RATKEVIČIUS. Aš gerbiamiesiems deputatams norėčiau Lietuvos banko valdybos prašymą perduoti. Vis dėlto kad su šita dalimi nebūtų siejamos tos investicinio Čekio apimtys ir grynų arba negrynų pinigų su-mos, šiuo atveju kvotuojamos, kadangi jos priimtos. Mes ir vakar čia diskutavome, kad investicinis Čekis tai nėra pinigai. Ir šiuo atveju negali būti sutapatinami su grynais ar negrynais pinigais ir negali atsirasti vienoje sąskaitoje. Aš galėčiau labai trumpai supažindinti su vienu iš galimų variantų, kokia gi galėtų būti tvarka dėl to investicinio Čekio apskaitos panaudojimo ir investicinių sąskaitų, kuriose būtų, na, kokie be-būtų, bet jau pinigai.

V.PAKALNIŠKIS. Čia gi nėra detalizuojama, kokia tvarka bus daromi nurašymai ir kaip bus tvarkoma ta sąskaita. Tačiau yra pats principas, kad turi būti vieninga atsiskaitymo sistema. Kitaip bus neįmanoma organizuoti tų darbų. Čia, žinoma, nestandartinė situacija, bet ne kam kitam, o tik jums reikės detalizuoti tą visą atsiskaitymo tvarką. Parašyti visas taisykles, tos sąskaitos tvarkymo instrukciją ir, manau, kad ten išsispręs. Čia svarbu tik tai, kad viskas būtų suvesta į vieną sistemą. .

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš labai norėčiau įsiterpti ir pritarti bankui. Tą pačią mintį turėjau ir vakar kalbėdama apie du skirtingus dalykus - pinigus ir investicinius čekius. Kam reikia viską suvesti į vieną investicinę sąskaitą? Kodėl privatus asmuo, žmogus, mokėdamas negali naudoti skirtingus šaltinius, tuo labiau kad ir mokėjimo formos skirtingos. Vienas dalykas - investicinis čekis, kitas dalykas - pinigai. Pinigai iš piniginės, pinigai iš taupomosios kasos, iš sąskaitos. Pasaulio praktika niekur nereikalauja, kad atsiskaitant visos lėšos, visos mokėjimo priemonės pirmiausia būtų suvestos į vieną vietą, o paskui iš tos vienos sąskaitos daromi atsiskaitymai. Juo labiau kad bankas, kiek suprantu, nemato tokio reikalo. Būtų kur kas paprasčiau, be to, ir paskutinis sakinys kalba apie likutį. Tai kam tada reikia sulieti visas tas lėšas, jeigu likutį paskui reikės atskirti? Tas veiksmas yra visiškai beprasmiškas. Geriausia būtų, kad investicinis čekis tam tikra suma galioja ir dalimis naudojamas atskirai sąskaitoje, o asmeninio indėlio sąskaita ir grynieji pinigai kaip mokėjimo šaltiniai nebūtinai sujungiami į vieną vietą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tik jūsų prašyčiau be argumentų pateikti ir konkrečią redakciją. Mes turime vis dėlto pasirinkti.

V.PAKALNIŠKIS. Aš norėčiau atsakyti štai ką. Jeigu nereikėtų kontroliuoti pirkėjo, tai iš tikrųjų nebūtų jokių problemų. Tačiau kadangi mums reikia kontroliuoti pirkėją, kad jis neišleistų grynųjų pinigų daugiau, negu yra nustatyta kvota, turint omenyje, kad pirkimo objektai bus išdėstyti visoje Respublikoje, tai kitos kontrolės formos, kaip ta investicinė sąskaita ir vieningos atsiskaitymo sistemos įvedimas, aš nematau. Kitaip šis procesas taptų praktiškai nekontroliuojamu. Tiek aš galiu pasakyti. Žinoma, argumentai visiškai aiškūs ir teisingi, kad nėra reikalo naudoti vieną sąskaitą. Bet kitur pasaulyje tokių dalykų ir nėra, kaip kvotos ir kontrolės sistema.

PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Aš noriu grįžti, gerbiamasis vicepremjere, prie terminų suvienodinimo. 11 straipsnio pirmojoje dalyje mes, atrodo, atsisakėme vienkartines pinigines išmokas naudoti?

V.PAKALNIŠKIS. Taip, tai jau padaryta.

A.K.LEŠČINSKAS. Šitą priimsite?

PIRMININKAS. Priėmėme, taip. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Aš taip pat nematau būtinumo sujungti visus galimus mokėjimo šaltinius į vieną taip vadinamąją tikslinę sąskaitą, nebent sis paskutinis argumentas galėtų būti įtikinantis, jog vis dėlto Vyriausybė bet kuria kaina norės kontroliuoti tuos pirkėjus. Bet aš tada stebiuosi čia siūlomu terminu ,,gali būti". Iš viso mes per dvi sesijas įstatyme neatpratome rašyti ,,gali būti", o gali ir nebūti. Tai jeigu jūs būtinai norite kontroliuoti, tada reikia išbraukti ,,gali būti" ir nustatyti, kad tik tokia tvarka ir ne kitokia. Nors aš pasisakau prieš tai. Bet jeigu jau taip bus priimta, tada siūlyčiau bent jau nevartoti ištisai: nori - daryk, nori - nedaryk. Kas čia per įstatymas, kas čia per valstybė.

V.PAKALNIŠKIS. Jūs, gerbiamasis deputate, man padėjote tuo klausimu.

R.RUDZYS. Ačiū.

V.PAKALNIŠKIS. Šiuo atveju ,,gali būti" yra labai vietoje, kadangi nustatoma teisė žmogui, kad jis tų 5 tūkstančių gali iš viso neišleisti investicijoms ir galės nepervesti. Jeigu jis norės, jis galės papildyti savo grynaisiais pinigais investicinę sąskaitą. O jūs man padėjote ir tuo, kad Vyriausybė nenori kontroliuoti, bet ji privalės kontroliuoti, kadangi įstatymas numato kvotą. Jeigu ji nesukontroliuos, ją reikės kaip mat pasiųsti...

PIRMININKAS. Žinom kur, gerbiamasis vicepremjere.

V.PAKALNIŠKIS. Iš to darbo į kitą darbą.

R.RUDZYS. Leiskite pasiginčyti be eilės.

PIRMININKAS. Prašau. Deputatas R.Rudzys.

R.RUDZYS. Išimties tvarka, dėkui. Tada jeigu ne šitoj, tai kitoj vietoj turi būti nustatyta tvarka, jog kitaip negalima tų pinigų investuoti privatizacijai.

V.PAKALNIŠKIS. Čia yra užrašyta įstatyme.

R.RUDZYS. Yra?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

R.RUDZYS. Na, jeigu yra, tai gerai, ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Jūs sakėte pateikti konkrečius pasiūlymus, tai aš...

PIRMININKAS. Aš labai laukiu konkrečių pasiūlymų.

K.ANTANAVIČIUS. Noriu pateikti konkretų pasiūlymą. Jeigu atsisakome vienos sąskaitos, kaip bankas ir gerbiamoji K.Prunskienė rekomendavo, tai siūlau atsisakyti penktosios dalies, o šeštojoje įrašyti ,,vienkartinių išmokų ir lėšų naudojimo privatizavimui kontrolės ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos bankas".

PIRMININKAS. Banko nuomonė?

K.ANTANAVIČIUS. Į šeštąją dalį perkelti, kas čia yra esminio iš šito, ir viskas. O atidaryti vieną sąskaitą nebūtina. Ir pasakyti atskirai, kad valstybės vienkartinių išmokų ir kvotų kontrolę reikia pavesti vykdyti Lietuvos bankui.

PIRMININKAS. Bankas pritaria?

K.RATKEVIČIUS. Na, gal iš karto sunku viską ir suvokti, kadangi aš galvoju apie tam tikrą penktosios dalies redakciją, kuri galbūt taip pat būtų priimtina. Gal ne visai tiksliai suformulavau. Bet jeigu Šitaip: ,,Asmenims, kuriems skirti investiciniai čekiai, atidaromos asmeninės investicinės sąskaitos, į kurias įskaitomos gyventojų santaupos ar gryni pinigai bei valstybės skirtos kompensacijos". Kitaip sakant, nesiejant su investicinio čekio nustatyta suma, bet tik su pinigais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, priimtina?

V.PAKALNIŠKIS. Ne visai priimtina.

PIRMININKAS. Ne visai priimtina. Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Sakykite, vis dėlto sąskaitų atidarymas banke reikalauja ir procentų mokėjimo už tai? O dabar bankas tokios tvarkos nėra nustatęs, tai kaip čia bus? Aš nelabai įsivaizduoju tokių sąskaitų atidarymą ir pinigų išėmimą iš taupomųjų kasų, pervedimą į investicines sąskaitas ir negavimą procentų už tų pinigų pervedimą. Tai yra absurdas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis banko atstovas.

K.RATKEVIČIUS. Aš labai trumpai galėčiau pateikti tokią schemą, kaip čia galėtų būti. Mes įsivaizduojame, kad investicinio čekio suma bus nustatyta tik po to, kada bus padarytas valstybinio turto privatizuojamų objektų perkainojimas ir kada šitos sumos bus paskirstytos Respublikos gyventojams, kurie turės teisę į tam tikrą investicinio čekio sumą. Tokiu atveju aš manau, kad šitą darbą galėtų atlikti tik įmonių darbovietės. Kadangi tai siejama ar su darbo stažu, ar su amžiumi. Tokiu būdu investicinius čekius ar kitaip pavadintus dokumentus galėtų išduoti būtent šios darbovietės. Galėtų jas tvirtinti komisijos, čia jau tvarką galima būtų detalizuoti. Ir tai būtų tas bilietas, kuris įgautų kažkokią prasmę, realią piniginę prasmę tik tada, kada gyventojas pareikštų norą įsigyti tam tikrą privatizuojamą objektą ar privatizuojamo objekto dalį. O su investicine sąskaita galima būtų pasielgti šitaip: kadangi žmonėms bus nustatomos tam tikros kvotos, tai žmogus galėtų kvotos ribose pasirinkti, sakysim, pagal gyvenamąją vietą, kokią iš savo indėlių knygučių jis pavadins investicine knygele ir iki kvotos sumos arba perves iš kitos indėlių knygutės, arba įneš papildomai grynais. Tokiu būdu ta suma būtų užfiksuota ir tos sąskaitos numerį ir taupomosios kasos ar

kažkokio banko pavadinimą galima būtų įrašyti į specialiai numatytą investicinio čekio ar bilieto skiltį. Vadinasi, žmogus, įsigydamas privatizuojamą objektą ir panaudodamas tą investicinį čekį, prie jo sumos iš savo kvotuojamo limito galės panaudoti tik iš to banko, kuris bus nurodytas jo investiciniame čekyje. Tokiu būdu tą kontrolę gana realu įgyvendinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, ką jūs siūlysite?

V.PAKALNIŠKIS. Aš siūlau balsuoti. Nes visa tai, apie ką buvo kalbama, yra labai sudėtinga įgyvendinti. Mes tam neturime jokių techninių galimybių. Čia yra supaprastinta. Žinoma, tai yra nestandartiška ir bankui atrodo, kad jam prisidės darbo. Iš tikrųjų prisidės darbo, bet be darbo nieko nepadarysi, reikės vis tiek panaudoti tą struktūrą, kuri yra, aš kitos išeities nematau. Realiai norint ką nors padaryti reikia daryti per vieningą atsiskaitymo sistemą, ne grynais pinigais, kad nereikėtų naudoti piniginių ženklų. Kitaip bus neįmanoma įgyvendinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kol kas yra pasiūlyti du variantai. Deputatas K.Antanavičius siūlė penktąją dalį išbraukti, atitinkamai papildant šeštąją. O vicepremjeras siūlo už penktąją dalį balsuoti. Kitų redakcinių siūlymų arba pataisymų aš neturiu. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš labai norėčiau palaikyti vicepremjerą šiuo klausimu, nes iš tikrųjų neįvedus šios tvarkos labai galimi piktnaudžiavimai, ypač jeigu bus naudojamos, kaip siūlė gerbiamasis K.Ratkevičius, tos pačios taupomojo banko knygelės. Atsižvelgiant į tai, ką sakė gerbiamasis R.Rudzys, galima būtų paredaguoti antrąjį sakinį. Aš siūlyčiau tokią redakciją, galbūt vicepremjeras priimtų: ,,Investicijoms pagal nustatytas kvotas naudojami pinigai pervedami į tas pačias investicines sąskaitas".

PIRMININKAS. Vietoj investicinių išmokų, taip?

A.TAURANTAS. Ne, vietoj antrojo sakinio. Tiesiog kitaip suredaguoti tą pati sakinį. ,,Investicijoms pagal nustatytas kvotas naudojami pinigai. pervedami į tas pačias investicines sąskaitas". Čia tas pats norėta pasakyti, tik kiek kitais žodžiais.

V.PAKALNIŠKIS. Sutinku.

PIRMININKAS. Priimtina. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Man atrodo, penktojoje dalyje mes jau reglamentuojame tam tikrą kito, būsimo įstatymo poziciją. Būtent dėl išlikusio nekilnojamo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų. Ten irgi numatytos kompensacijos. Aš norėčiau paprieštarauti, jog pagal tą įstatymą išmokamos kompensacijos neturėtų būti kartu, na, gali būti, jeigu, sakykim, žmogus pageidauja, bet privaloma tvarka negalėtų būti į vieną sąskaitą rašoma. Juk ten bus ne kažkokios simbolinės išmokos, o grynais pinigais numatomos kompensacijos kaip viena iš rūšių. Žiūrint toliau, tos nepanaudotos vienkartinės išmokos ir tikslinės išmokos paskui virsta obligacijomis. Tai valstybė, lyg ir grąžindama ar kompensuodama už nusavintą turtą, po to vėl verčia obligacijomis, vėl įsipareigojimas iš naujo. O juk obligacijos gali kristi. Šitą prašyčiau išskirti.

PIRMININKAS. Jūs turite redakciją?

Z.JUKNEVIČIUS. Galima visai nerašyti šito.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, ar jūs sutiktumėt, kad pirmiau reikėtų balsuoti dėl jūsų pasiūlymo išbraukti, tada nebūtų diskusijų, jeigu deputatai taip nutartų, dėl penktosios dalies. O jeigu bus nutarta palikti, tada toliau diskutuotume.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl Z.Juknevičiaus. Jau išbraukta ,,visokios kitos kompensacijos", parašyta: ,,kitos kompensacijos". O kokios kitos ir kur jos eis, tai pagal įstatymus, ,,kitos kompensacijos pagal Lietuvos įstatymus". Ten bus parašyta, kur jas gali naudoti ir jas naudos. O čia yra bendras pavadinimas ,,ir kitos kompensacijos". Vakar taip sutarėme ir šiandien jau priėmėme.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis.

L.PANGONIS. Man regis, gerbiamasis Z.Juknevičius čia ne dėl to sakė. Jis turi minty, kad tos kitos išmokos bus kaip pinigai, jis turi tą minty. Tai ir žemės ūkio tikslinės išmokos, ir kompensacijos už nekilnojamą grąžinamą turtą irgi kaip tikri pinigai. Aš taip supratau. Bet mes iš karto pagalvokime, ar mūsų valstybė turės tiek daug iš ko mokėti. Todėl nemanau, kad čia realus pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, galbūt tada leiskime pačiam deputatui Z.Juknevičiui savo mintis aiškinti, nereikėtų mums aiškinti kitų minčių. Gerbiamasis vicepremjeras sako, kad čia kito įstatymo dalykas.

V.PAKALNIŠKIS. Taip, kitame įstatyme, kuriame bus numatytos tos išmokos, galima bus detalizuoti jau iš tikrųjų, kaip jas panaudoti. O čia tik tiek, kad į kvotas neįeina ir kad jie kartu gali būti panaudojami, jeigu jis nori, tam privatizuojamam turtui įsigyti. O tame kitame įstatyme gali būti numatyti ir kitokie panaudojimo būdai ar lengvatos.

PIRMININKAS. Dar turite naujų argumentų, gerbiamasis K.Ratkevičiau?

K.RATKEVIČIUS. Na, aš tik, jeigu jau einame prie balsavimo, dėl balsavimo motyvų. Jeigu bus suvedamos ir investicinio čekio, ir grynų pinigų sumos, tai patikėkite, gerbiamieji deputatai, nei techniškai, nei metodiškai, nei buhalteriškai to padaryti neįmanoma. Ir Lietuvos bankas niekaip nepadarys Šito. Yra visiškai skirtingi dalykai, ir pinigų su nepinigais sumaišyti negalima. Todėl šiuo atveju vis dėlto pasisakyčiau už gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą dėl šeštosios dalies redakcijos. Atsisakyti penktosios dalies.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, pasiūlykite.

V.PAKALNIŠKIS. Dėl pinigų. Kas tai yra pinigai? Vienas žymus Lietuvos finansininkas yra pasakęs: pinigai tai yra teisė. Ir kas tai yra pinigai, žinoma, dar reikėtų padiskutuoti. Todėl aš dar kartą siūlau balsuoti už penktąją dalį. Ji yra dar gana abstrakti, tačiau detalės bus jos realizavimo instrukcijose ir metodikose. Aš kitos išeities nematau, kaip kontroliuoti visą procesą be vieningos sistemos ir atsiskaitymų grynais pinigais. Aš siūlau už tai balsuoti atsižvelgiant į profesoriaus K.Antanavičiaus ir deputato A.Tauranto pastabas.

PIRMININKAS. Būkite malonus, gerbiamasis vicepremjere, perskaitykite naująją redakciją visiems. Gerbiamieji deputatai, prašome paklausyti jums skaitomą penktosios dalies naują redakciją, už kurią jūs turėsite po to balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, truputį informacijos. Dabar salėje 71 deputatas, užsiregistravo - 91.

PIRMININKAS. Jau vienas deputatas atsižvelgė į jūsų pastabą, atėjo. Jau yra 72 deputatai. Prašome, gerbiamasis vicepremjere.

V.PAKALNIŠKIS. ,,Asmenims, kuriems paskirta valstybės vienkartinė išmoka ar kitokios kompensacijos pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, atidaromos asmeninės investicinės sąskaitos, kuriose įrašomos paskirtų valstybės vienkartinių piniginių išmokų ir kitų kompensacijų sumos. Investicijoms pagal nustatytas kvotas naudojami pinigai pervedami į tas pačias investicines sąskaitas. Privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti nepanaudotos pinigų kvotos, esančios investicinėje sąskaitoje, turi būti pervestos į jas įnešusių asmenų indėlių sąskaitas Lietuvos taupomajame banke."

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pagal tvarką mes turėtume balsuoti pirmiausia už pataisą. Pataisa buvo tokia, kad deputatas K.Antanavičius siūlė išbraukti. Jeigu ši pataisa nebus priimta, balsuosime už penktąją dalį tokią, kokią perskaitė gerbiamasis vicepremjeras. Jeigu ir tada bus nepriimta, tada lauksime arba kvorumo, arba bus siūlomos naujos redakcijos. Grąžinsime tada gerbiamajam vicepremjerui perredaguoti.

A.K.LEŠČINSKAS. Ar galima dar dėl motyvų?

PIRMININKAS. Ne, jau skelbiamas balsavimas. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už deputato K.Antanavičiaus pataisą išbraukti penktąją dalį? Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, jūs neatsiėmėte pasiūlymo? Balsuojame už tai, kad išbrauktume penktąją dalį.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 9.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis K.Antanavičius sutinka, kad pataisa nesulaukė...

K.ANTANAVIČIUS. Sutinku ir noriu prašyti, kad balsavimas nebuvo alternatyvinis. Tie visi, kurie balsavo už šitą, turi teisę balsuoti ir už kitą.

PIRMININKAS. Taip. Teisingai. Dabar mes balsuosime už visą penktąją dalį. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Dabar balsuosime už tą redakciją, kurią pateikė gerbiamasis vicepremjeras. Kas už ją, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, penktoji dalis priimta. Deputate J.Pangoni, abejojate balsų skaičiavimo komisija? Gerbiamieji deputatai, prašome dar kartą balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Judėjo žmonės. Prašome tada dar kartą pakartoti.

PIRMININKAS. Prašome dar kartą balsuoti.

E.GENTVILAS. Aš amžinai teikdavau savo pretenzijas gerbiamajam A.Abišalai todėl, kad ateina vienas deputatas ir sako: aš abejoju. Turi būti Aukščiausiosios Tarybos sprendimas pakartoti balsavimą, o ne Pangonio, ne Gentvilo, ne Landsbergio ar dar kažkieno...

PIRMININKAS. Ar siūlote balsuoti dėl to, kad mes abejojame? AŠ manau, kad...

E.GENTVILAS. Be jokios abejonės. Bet kuriuo atveju gali bet kas įvesti tokią destrukciją - aš abejoju, prašom balsuoti. Pirmininkaujantis sutinka su tokia abejone. Turi pati Aukščiausioji Taryba suabejoti savo balsavimo teisingumu.

PIRMININKAS. Gerai, jūsų pasiūlymas priimtas.

J.PANGONIS. Ar galima pateikti abejonių pagrindą?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes daug greičiau ir konstruktyviau dirbtume, jeigu nei abejotume, nei reikalautume dar perbalsuoti. Dirbtume kur kas konstruktyviau. Aš noriu paklausti balsų skaičiavimo komisijos, ar ji pati prašo leisti dar kartą perskaičiuoti, ar ne. Jeigu abejoja, tada galima kažkam tik pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo komisija, ir tada mes balsuotume.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes pasitarėme, kad deputatai judėjo balsavimo metu ir galėjo pereiti iš vienos pusės į kitą. Todėl prašome dar kartą leisti mums suskaičiuoti.

J.PANGONIS. Ar galima paklausti?

S.PEČELIŪNAS. Ar galima protestą pareikšti?

PIRMININKAS. Kolegos, prašome...

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamajam pirmininkaujančiam noriu pareikšti protestą, kad jis išvystė diskusiją balsavimo metu. Turėjome pabaigti balsuoti prieš ir susilaikiusius, tuomet pareikšti nepasitikėjimą skaičiavimo rezultatais, tada balsuoti dėl to, ar mes priimame tą nepasitikėjimą, ir tada balsuoti iš naujo. Tokia yra procedūra, ir turime jos laikytis.

PIRMININKAS. Protestą aš priimu iš dalies. Aš nebeteikiau balsavimui, kiek susilaikė, kiek prieš, kadangi 69 buvo už, buvo normali procedūra, ir mes ją dažnai darome. Bet jeigu jūs reikalaujate, aš visada prasysiu ir prieš, ir susilaikiusių. O dabar balsų skaičiavimo komisija prašo dar kartą jus, gerbiamieji deputatai, balsuoti.

J.PANGONIS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Negalima. Prašome balsuoti, kas už gerbiamojo vicepremjero pasiūlytą penktosios dalies variantą. Prašome palaikyti ilgiau biuletenius, nes balsų skaičiavimo komisija nori atidžiai suskaičiuoti, kad ji pati neabejotų savo rezultatais.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 64.

PIRMININKAS. Kas prieš? Deputatas S.Pečeliūnas reikalauja, kad balsuotume ir prieš, ir susilaikė. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.

PIRMININKAS. Penktoji dalis atidedama tol, kol susirinks deputatų kvorumas. Prašome, gerbiamasis vicepremjere, dėl šeštosios dalies.

V.PAKALNIŠKIS. Dėl atsiskaitymo taisyklių. Čia nustatoma, kad atsiskaitymo taisyklės reglamentuoja investicinių sąskaitų tvarkymą ir apmokėjimą už įsigyjamą turtą ir kad tas taisykles nustato Lietuvos bankas.

PIRMININKAS. Banko atstovas nori komentarą. Prašom, gerbiamasis K.Ratkevičiau.

K.RATKEVIČIUS. Aš prašau atleisti, bet esant tokiai penktosios dalies redakcijai, Lietuvos bankas negalės pasiūlyti priimtino varianto. Aš suprantu, kad mums reikia tą tvarką nustatyti, bet ji tikrai nebus priimtina, kad atitiktų penktąją dalį. Neįmanoma susieti pinigų su nepinigais.

PIRMININKAS. Siūlote šeštosios nepriiminėti kol kas?

K.RATKEVIČIUS. Taip, tada kartu su penktąja.

PIRMININKAS. Ekonomikos komisija?

K.ANTANAVIČIUS. Mes neturime pastabų.

PIRMININKAS. Vicepremjeras? Siūlote balsuoti ar atidėti?

V.PAKALNIŠKIS. Kadangi tai yra susiję su penktąja dalimi, galima atsižvelgti į banko pasiūlymus.

PIRMININKAS. Po pusės valandos bus pertrauka, jūs galėsite dar atidžiai paredaguoti, galbūt pasitarti su banku ir kitais specialistais ir pateikti tokią redakciją, kuri būtų visiems priimtina. O dabar mes galime tęsti toliau. Turbūt galime, ar ne, gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Prašome 12 straipsnį.

V.PAKALNIŠKIS. 12 straipsnis nustato sąlygas ir tvarką, pagal kurias skiriama vienkartinė valstybės išmoka ir žemės ūkio piniginės kompensacijos.

PIRMININKAS. Aš primenu, gerbiamieji deputatai, kad dėl 12 straipsnio taip pat yra pateikta nauja vicepremjero redakcija. Nežiūrėkite į seną įstatymą.

V.PAKALNIŠKIS. Čia skirtingai, negu buvo anksčiau, yra pakeistas kriterijus, pagal kuri diferencijuojamas vienkartinės valstybės išmokos dydis vienam asmeniui. Atsižvelgiama ne į darbo stažą, o į amžių. Čia buvo atsižvelgta į Ekonomikos komisijos pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau; kad iš karto patikslintume pavadinimą. ,,Valstybės vienkartinių išmokų skyrimo sąlygos ir tvarka", taip?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

K.ANTANAVIČIUS. ,,Valstybės vienkartinių išmokų skyrimo sąlygos ir tvarka".

V.PAKALNIŠKIS. Matote, tai yra susiję su 13 straipsniu, su kitų kompensacijų ir išmokų panaudojimu. Jeigu mes galvojame, kad šiame įstatyme valstybės išmokos panaudojimas bus aiškus neįvardinus, kaip naudojamos žemės ūkio kompensacijos, tai galima būtų tai padaryti. Bet aš sakyčiau, kad reikėtų atsižvelgti į tai, kad žmonėms jau dabar būtų aišku. Čia daugiau toks aiškinamasis informacinis aspektas, kad žmonėms jau dabar būtų aišku, kad greta šitos bendrosios bus dar žemės ūkio, kurias galės panaudoti.

K.ANTANAVIČIUS. Kaip gali Aukščiausioji Taryba tai tvirtinti, kada nesvarstyta, nediskutuota? Mes tiesiog neturime teisės dabar tvirtinti, kad mes tą padarysime, arba indulgenciją duoti...

V.PAKALNIŠKIS. Taip, tai būtų kaip indulgencija...

K.ANTANAVIČIUS. Tai indulgencijos duoti nederėtų, geriau tai padaryti, kas yra žinoma, kas yra priimta.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau prisiminti šio straipsnio istoriją. Pirmiausia buvo pateiktas išmokos dydis nediferencijuojant pagal amžių. Kad visiems Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 18 metų, būtų skiriama vienoda išmoka. Vėliau jūs pasiūlėte diferencijuotą išmoką pagal darbo stažą ir tai buvo tam tikras suprantamas pagrindas, kad žmonės, daugiau išdirbę, daugiau ir gautų. Ekonomikos komisija tai sukritikavo motyvuodama, kad gana sudėtinga apskaičiuoti tą darbo stažą, ir siūlė pagal amžių. Mano supratimu, šis diferencijavimas pagal amžių yra visiškai nepagrįstas ir toks gana pigiai populiams, aš pavadinčiau. Mes norime diferencijuoti, bet diferencijuojame pagal patį paprasčiausią, lengviausią būdą - pažiūrėjai į pasą, kada gimęs, ir to užtenka. Tai arba mes diferencijuojame pagal realius kriterijus, pagal tai, kiek žmogus galų gale įdėjo savo darbo į valstybės turtą, arba visai nediferencijuokime. Todėl aš siūlyčiau sugrįžti arba prie buvusios ankstesniame variante redakcijos, arba prie dar senesnės, kai buvo iš viso nediferencijuojama. O pagal amžių visiškai nesuprantamas ir vien dėl paprastumo priimtas. Koks nuopelnas to žmogaus, kuris yra ilgiau išgyvenęs, aš nežinau. Jeigu jis, sakysime, nedirbo arba dirbo tokioje įmonėje, kur ir taip labai daug uždirbo, pavyzdžiui, kooperatyve. Kita vertus, paskutinė dalis po šeštojo punkto, jūsų naujai pateikta, savaime aišku, yra priimtina, ir ją reikėtų palikti. Apie tai, kam neskiriama valstybės vienkartinė išmoka. Čia yra naujas dalykas, bet turbūt reikalingas.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Norėčiau šiek tiek pratęsti A.Tauranto pasisakymą ir paklausti apie specialius atvejus. Pradiniame variante buvo kalbama apie tai, kad skiriama motinoms, auginančioms arba išauginusioms tris ir daugiau vaikų. Tai atitiktų ir mūsų Laikinojo Pagrindinio Įstatymo nuostatą, kad motinų darbas prilyginamas kaip valstybei reikšmingas darbas. Deja, šita nuostata tame papildomame lape dingo. Atsirado kita nuostata, kad pirmos ir antros grupės invalidams yra skiriama po penkis tūkstančius. Iš kur tai atsirado ir kokie motyvai?

PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis. Atsiprašau, deputatas P.Varanauskas truputį anksčiau.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu pirmiausia atkreipti dėmesį, kad esu visiškai prieš šitą dalijimą, bet jeigu jau tiek žemai nusileidžiame, kad tokius antiekonominius dėsnius čia vystome, tai nors laikykimės logikos. Ta pati Ekonomikos komisija, kuri štai čia supaprastina, mums aiškina, kad žmonės mažai uždirba, ir mes turime moraliai jiems atsilyginti. Taip pat sako, kad visai nedirbančiam galime atsilyginti. Čia yra prieštaravimai. Kad sudėtinga skaičiuoti, tai čia gali pasakyti tik neekonominės valstybės ekonomistai. Toliau noriu atkreipti dėmesį. Kodėl, jeigu motina išaugino tris vaikus, jau ji turi tam tikrą kategoriją, kaip aukščiausio rango? Jeigu du išaugino, visiškai nieko neturi, o jeigu šešis išaugino? Tai jeigu darome diferenciaciją pagal amžių, tai dalykime ir pagal išaugintų vaikų skaičių. Ir dar noriu pasakyti, kad vieni valkatavo ir galbūt po kalėjimus trynėsi už išprievartavimus ir kitokius nusikaltimus, o pagal šitą įstatymą jie visi vienodi. Taigi šis straipsnis kol kas yra parengtas amoraliai.

PIRMININKAS. Siūlote jo nepriiminėti, taip?

P.VARANAUSKAS. Siūlau jį iš esmės pakeisti.

K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau perskaityti paskutinę redakciją...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate P.Varanauskai, jūs skaitėte turbūt senąją redakciją. Naujojoje redakcijoje yra visiškai kitaip tvirtinama. Gal jūs tada pažiūrėkite naująją redakciją ir pakeisite savo nuomonę. Deputatas J.Jurgelis.

J.JURGELIS. Visų pirma noriu pasakyti, kad naujos redakcijos ir aš pats neturiu. Vien dėl to reikėtų šitą dalyką atidėti. Dėl kokių priežasčių tai įvyko, nežinau. Bet truputį orientuojantis į bendresnius apmąstymus, aš manyčiau, kad turtas, kurį dabar rengiamasi, na, sakykim, išdalyti, yra sukurtas ne tiks šitos kartos, bet ir ankstesnių kartų. Todėl manau, kad dalijimas vien pagal darbo stažą negali būti tas kriterijus, nes sukūrė šį turtą ne vien tik Ši karta. Mano supratimu, turėtų būti vis dėlto atsižvelgiama ne tik į darbo stažą, bet ir į kitus socialiai svarbius kriterijus.

PIRMININKAS. Jūsų reziumė? Nepriiminėti, taip?

J.JURGELIS. Šiuo metu tikrai nepriiminėti, nes ir aš, ir nemažai kitų deputatų neturi naujos redakcijos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji sekretoriato darbuotojai, įteikite tiems deputatams, kurie neturi, pataisytus variantus.

J.JURGELIS. O šiaip aš turėjau tris pasiūlymus, bet jie dabar nesuderinti su ta redakcija...

PIRMININKAS. Prašome suformuluoti pasiūlymus labai konkrečiai, mes dėl abstrakčių pasiūlymų balsuoti negalime. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kaip mes bedalytume, vis tiek visiškos lygybės nepasieksime, nes vienam deputatui atrodys taip, kitam - kitaip. Jau septyniasdešimt metų čia, Tarybų Sąjungoje, bando lygybę padaryti ir niekaip neišeina. Ir mes čia nepadarysime jokios lygybės. Todėl siūlau, atsižvelgiant į tai, kad Ekonomikos komisija ir Vyriausybė sutaria šituo klausiu, priimti jų siūlomą variantą, nes jeigu mes pradėsime dabar čia ginčytis, tai nueisime į tokį mišką, kad greitai iš jo neišlįsime.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš beveik galėčiau ir nekalbėti, nes visiškai pritariu gerbiamojo J.Pangonio mintims. Tik, man regis, mes turėtume trupučiuką atkreipti dėmesį į paskutinįjį atvejį, kada asmenys pripažinti neveiksniais ir neturi globėjų. Bet jeigu asmenys pripažinti neveiksniais, tačiau jie turi globėjus, o tai yra devyni atvejai iš dešimties, tai aš suprantu, kad jie priskiriami invalidų kategorijai. Taip aš suprantu. Ir dar vienas dalykas. Man regis, kad vis dėlto turėtume šeštąją dalį šiek tiek eksplikuoti. Vienas dalykas, kada yra invalidas, su kuriuo visuomenė iš tikrųjų turi sunkumų keturiasdešimt-penkiasdešimt metų, ir kitas, kada šeima augina invalidą vaiką. Matyt, invalidams vaikams šita valstybės grąža turėtų būti prilyginama apskritai pagal šitą amžių, koks yra Vyriausybės...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate P.Vaitiekūnai, būkite malonus, grįžkite į salę ir palaukite mano informacijos. Atsiprašau, gerbiamasis deputate J.Beinortai, tęskite.

J.BEINORTAS. O šiaip aš manau, kad reikia Vyriausybės pateiktai 12 straipsnio naujajai redakcijai pritarti. Tik prašau patikslinti paskutinį...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prieš tęsiant toliau mūsų darbą, aš labai norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs, kurie norėtumėte vienokiais ar kitokiais reikalais išeiti iš salės, kreiptumėtės į balsų skaičiavimo komisiją ir pasakytumėte. Jiems nereikėtų kas minutę skaičiuoti, kiek yra deputatų salėje. Jūs patys dirbote balsų skaičiavimo komisijoje arba dirbsite. Tai palengvintų darbą. Būkite malonūs. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nori tuo klausimu.

V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar dabartinėje 12 straipsnio redakcijoje visur vartojama sąvoka ,,piniginė išmoka" ar tik ,,išmoka"?

V.PAKALNIŠKIS. Išmoka. Visur vieningas terminas.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau prašyti gerbiamųjų deputatų, atsižvelgiant į tai, kad jau daugiau kaip dveji metai tie klausimai svarstomi, nebeatidėti jų ir spręsti šiandien. Kaip spręsim? Na, kaip išeis, taip spręsim. Daug kartų diskutuota dėl darbo amžiaus ir daugelis sutinka. Jeigu galėčiau parodyti, kiek gautų laiškų (jų yra tūkstančiai), kuriuos gavome, kada buvo Vyriausybės pirmasis pasiūlymas pagal 3 kategorijas, kad tas nepriimtina, kad reikia tik pagal darbo amžių. Tai vienas dalykas. Čia, sakyčiau, labai teisingai Vyriausybės iniciatyva įrašyta, kad ypatingai pavojingiems recidyvistams ir valkatoms ir neveiksniems žmonėms neduodama. Mūsų idėja buvo duoti visiems, bet Vyriausybė taip siūlo. Noriu pasakyti, kad ir tai yra patenkintina. Taigi tik norėčiau paklausti gerbiamojo vicepremjero skaičių prieš pasiūlydamas savo skaitinę nuostatą. Kiek išmokate milijardų, kai mokate pagal šitą paskutinį variantą? 5 tūkstančiai - virs 35, 4 tūkstančiai - iki 35, 2 tūkstančiai - nuo 18. Kiek išmokate pinigų?

V.PAKALNIŠKIS. Tie skaičiai apytikriai yra tokie patys, kaip ir būtų buvę išmokami. Aš neskaičiavau, bet kaip man yra pranešta, jie yra subalansuoti, maždaug taip kaip ir anksčiau.

K.ANTANAVIČIUS. Taigi tai yra maždaug apie 7 milijardus rublių. Todėl aš siūlau tuos skaičius padvigubinti. Aš labai rimtai siūlau tuos skaičius padvigubinti. Aš turiu skaičiavimus pagal tuos darbo amžiaus metus. Darbuotojų yra 1,8 milijono. Darbo amžius vidutiniškai 20 metų. Jeigu per metus išmokame po 400 rublių, tik po 400 per metus, išeitų, kad išmokame 14,4. Na, tai būtų iš tiesų normali dalis. Būtų trečdalis paskirta privatizavimui. Jokiu būdu mūsų valstybei nebūtų kokia nors kritiška būsena, bet privatizavimas turėtų realų pagrindą. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, sumažėtų įtaka tų pinigų, kuriems kvotos nustatomos. Žmonės turėtų galimybę pradėti savo nuosavą biznį. Na, ir iš tiesų tie 15 tūkstančių būtų viršutinė riba. Tai yra labai nedaug. Taigi aš labai prašyčiau padidinti išmokas dvigubai, tai yra 10 tūkstančių žmonėms virš 35 metų. Skalė ta pati, tik dvigubi skaičiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Jurgelis.

J.JURGELIS. Išklausiau gerbiamojo profesoriaus argumentus, ir vis dėlto aš norėčiau, kad būtų papildyta dar vienu papunkčiu. Iš principo čia nemokama išmokų už asmenis, kurie yra šiuo metu mirę. Prašyčiau atkreipti dėmesį į vieną momentą - jeigu asmuo mirė prieš pat gruodžio 31 dieną ir liko jo nepilnamečiai vaikai, tai yra ir moralinė, ir materialinė netektis šeimai. Aš manau, nebūtų didelis asmenų ratas, bet iš moralinės pusės būtų labai pagrįsta tokia pataisa. ,,Asmens, mirusio iki 1990 metų gruodžio 31 dienos, piniginę išmoką paveldi jo nepilnamečiai vaikai". Tik tiek. Jeigu yra pilnamečiai ir visa kita, jie jau gali pakovoti už save, užsidirbti. Bet nepilnamečiai vaikai, aš manau, turėtų tą išmoką paveldėti.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Pirmiausia aš siūlau dar nulinę skiltį įrašyti, kad nustatoma amžiaus grupė - 45 metai. Kadangi tai grupė, kuri yra daugiausia sukaupusi šito turto, ji daugiausia yra dirbusi. Antra, aš pritarčiau deputato K.Antanavičiaus minčiai, ir ne tik pritarčiau, bet ir pasakyčiau - išmokėkime visiems po 100 tūkstančių, žinodamas, kad po 5 metų vieni neturės, o kiti jau bus milijonieriai. Bet mes neturime teisių, ką mes dalijame? Kokią teisę mes turime dalyti nežinodami ką dalijame? Iš viso aš nežinau, į kokią ekonomiką mes einame.

PIRMININKAS. Deputate P.Varanauskai. Ką jūs siūlote?

P.VARANAUSKAS. Siūlau dar vieną skiltį įrašyti - 45 metų amžius.

PIRMININKAS. Bet tada jūs sumažinate visiems, kuriems yra mažiau negu 45 metai, tas išmokas.

P.VARANAUSKAS. Ne, tai, kur siūlo deputatas K.Antanavičius, tai grupei, atvirkščiai, padidinti.

PIRMININKAS. Jūs pasižiūrėkite atidžiai. Gerai. Deputatas J.Beinortas.

R.VARANAUSKAS. 5 tūkstančiai sukakusiems 35 metus, tai 45, galiu sukonkretinti - 10 tūkstančių, tai, ką siūlė deputatas K.Antanavičius. Ir daugiau nedvigubinti tol, kol mes neturime visiško vaizdo. Kai viską apskaičiuosime, tada matysime ir antrą kartą galėsime...

PIRMININKAS. Aišku, gerbiamasis deputate. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos! Mes visą laiką kalbame apie tuos dydžius, ir tie dydžiai niekam nėra paslaptis - tie 5 tūkstančiai, 4 tūkstančiai. Ne paslaptis yra ir valstybės turto kai kurios fiksuotos kainos. Tarkim, komunalinių butų vertė yra fiksuota ir yra labai aiškiose ribose. Turiu pasakyti, kad šitų čekių išdavimas tose ribose, apie kurias mes iki šiol kalbėjome ir kurios yra projekte, maždaug atitinka normalios šeimos normalaus komunalinio buto išsipirkimo galimybę nepridedant iš savo santaupų nieko. Tuo tarpu jeigu mes padvigubinsime šitas kvotas ir nepakeisime turto vertės, konkrečiai buto vertės, tai bus visiškai negerai. Aš pasilikčiau prie tos nuomonės, kad mes paliktume tokias išmokas, kokios yra siūlomos, nes iš tikrųjų tam pirmam etapui bus pakankamai aišku. O jeigu mes matysime, kad yra neprivatizuoto arba, kitaip sakant, neišdalyto valstybės turto tam tikra dalis, tada bus galima dar kartą dalinti. O šiandien aš tikrai prašau. Nes vis tiek nerasime visiems priimtino varianto. Aš siūlau konstruktyviai - atmetame stažo variantą, pasirenkame amžiaus variantą. Jeigu pasirenkame amžiaus variantą, dar klausimas - ar didiname amžiaus cenzą iki 45 metų, ar nedidiname, ir spręskime, nes kiekvienas turime tiek idėjų, kad čia pasidalyti su visais yra ne vienos dienos, o galbūt mėnesio reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamuosius deputatus prašyčiau nepamiršti dviejų dalykų, apie kuriuos dabar nekalbėjome. Tai yra apie tikslines žemės ūkio išmokas, kurioms mes pažadėjome taip pat turbūt ne vieną milijardą rublių, ir galimas kompensacijas už negrąžinamą žemę, kur taip pat susidarys sumos. Taigi prašytume taip pat rezervuoti joms atitinkamą sumą.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad visi skaičiai yra. Štai bendras valstybinis visuomeninis turtas - 43 milijardai - neperkainotas. Perkainotas jis kainuos 2 kartus daugiau. Dabar gerbiamajam M.Treiniui kad nepamirščiau atsakyti. Sako, turime palikti žemės ūkiui. Visa tai yra be žemės ūkio vertės. Tai yra be žemės vertės. Žemės turime 3,6 milijonus hektarų, dauginame iš 2 tūkstančių 400 rublių (vidutinės kainos) ir gauname 70 milijardų. Štai tą visą mes gi galime vėl naudoti. Taigi mes turime apie 100 milijardų turto ir kalbame apie tai, kad išduosime apie 7 milijardus ir pradėsime privatizavimą. Dalyti taip, kaip sako gerbiamasis J.Beinortas, dalimis, na, tai ką reiškia šiandien gauti 5 tūkstančius, rytoj dar 5 tūkstančius, poryt dar 5 tūkstančius? Mes juk kalbame apie ekonominius procesus, o ne apie kokius nors kitokius. Juk jeigu žmogus jau gavo, sakysime, kažkokią sumą, tai jis gali pradėti galvoti apie tai, kur juos padėti, ką su jais daryti, kokį verslą pradėti. Jeigu jis gauna kapeikas, tai jis geriau nuneš, atsiprašau, ubagui paaukos prie bažnyčios šitas kapeikas. Ir niekam iš to naudos nebus. Trečia. Jeigu mes duodame tik butams, tai kokia čia privatizavimo programa? Tai butų programą svarstykime! Jie gauna butams pinigus, atiduoda tik butams, ir privatizavimo nėra. Tai kokia čia investicija ir koks čia privatizavimas? Vadinasi, tuo labiau reikia padidinti dvigubai, kad liktų bent pusė tų pinigų, ir investuoti juos į gamybos sferą. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, kad laikas baigti mums diskusijas, nes ar mes būsime labai bagoti, ar labai biedni, dalijimas mums nieko gero neduos, jūs visi tai turbūt gerai suprantate. Todėl ar 5, ar 10 tūkstančių, tai neesminis dalykas, nes lems tikrosios kainos, kurios nusistatys rinkos sąlygomis. Todėl manyčiau, kad reikėtų balsuoti, ir daugiau nesiginčykime, nes čia galima iki absurdo prieiti.

PIRMININKAS. Ar deputatai sutiktų nebediskutuoti toliau? Nesutinka. Deputatas S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Aš norėčiau vis dėlto visus deputatus perspėti ir neskubėti priimti 12 straipsnio. Nevertėtų atmesti tą pasiūlymą apie išmokas, kurios būtų išmokamos atsižvelgiant į darbo stažą. Aš atlikau Utenoje su gerbiamųjų sociologų pagalba tikrai rimtą apklausą, ir 90 procentų žmonių vieningai pabrėžė, kad kitaip nesuvokia ir negali suvokti, kad kriterijus turi būti darbo stažas. Ir aš manau, kad tai yra teisinga.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs siūlote grįžti prie senojo projekto?. Deputatas G.Šerkšnys, paskutinis.

G.ŠERKŠNYS. Aš palaikyčiau deputato K.Antanavičiaus nuomonę, kad reikėtų didinti. sumas. Kitas dalykas, kaip gerbiamasis deputatas J.Beinortas aiškino, kad bus panaudotos išmokos tik nusiperkant butus, tai galvoju, kad svarstant įstatymą dėl butų privatizavimo, ten būtų galima tas sumas keisti. Kitas argumentas buvo gerbiamojo deputato J.Beinorto, kad būtų galima vėliau investuoti. Tačiau vakarykštė pastaba, kad tie objektai, kurie nebus privatizuoti pirmą kartą, pagal atskirą sąrašą juos bus galima privatizuoti už pinigus, iš karto užkerta galimybę dalyvauti daugeliui žmonių, jeigu per kelis kartus išmokėsime jiems tas investicines sumas. Todėl siūlyčiau iš karto padidinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, dabar aš jums priminsiu, ką kalbėjo deputatai, gal ir jūs pasižymėjote. Deputatas S.Šaltenis siūlė grįžti prie pirmojo varianto, kur buvo ne pagal amžių, o pagal darbo stažą, deputatas M.Treinys siūlė atsižvelgti ir į žemės ūkio išmokas, deputatas J.Beinortas siūlė nedidinti kvotų, palikti tokį variantą, koks buvo, deputatas P.Varanauskas siūlė 45 metų sulaukusiems žmonėms mokėti 10 . tūkstančių. Deputatas J.Jurgelis siūlė įvesti pataisą asmenims, kurie mirė iki tam tikro laiko, o deputatas K.Antanavičius siūlė visiems tas išmokas padauginti iš dviejų. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau pasiūlyti balsavimo tvarką, argumentai, man atrodo, visų išsakyti.

PIRMININKAS. Taip, aš taip pat manau.

A.TAURANTAS. Turbūt reikėtų balsuoti visų pirma dėl sumų. Deputatas K.Antanavičius ir kiti deputatai parėmė, kad reikia padidinti. Tai yra viena problema - padidinti išmokas. Ir kitas balsavimas turėtų būti dėl šių išmokų skyrimo būdo. Aš siūlyčiau dėl būdo daryti 3 balsavimus. Vienas balsavimas būtų diferencijuojant, kaip anksčiau buvo Vyriausybės siūlyta, kitas balsavimas būtų pagal darbo stažą, o dar kitas pagal amžių. Taigi 3 dalijimo būdai. O visai atskiras balsavimas būtų dėl išmokų dydžio. Siūlyčiau pirmininkaujančiam tuos dalykus atskirti, kad mes galėtume aiškiai apsispręsti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Mano komentaras būtų tik vėl išsakymas vienų ar kitų argumentų. Manau, kad vieni kitiems pakankamai argumentų išsakėme, ir aš siūlau balsuoti, kaip siūlė ir deputatas A.Taurantas. Už kurį variantą - ar už amžių, ar už darbo stažą? Po to, kai apsispręsime, ar už amžių duodame, ar už darbo stažą, tada toliau žiūrėsime, kokia diferenciacija. Čia svarbiausias klausimas.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Reikėtų tada suprantamai pasakyti, kas tai yra amžius, kas tai yra darbo stažas. Aš iš gerbiamojo S.Šaltenio supratau, kad nėra skirtumo. Tai, ką Vyriausybė pateikė, tai yra vėlgi tas pats darbo stažas. O kas tai yra darbo stažas? Tai stažas, kiek kokioje įstaigoje dirba, ir pagal tą įstaigą skaičiuojama. O amžius, kad būtų apibendrinta. Gal jūs galite, bet aš negaliu paaiškinti, kur yra skirtumas, kad galima būtų balsuoti, kas yra darbo amžius ir kas yra darbo stažas. Skirtumą aš matau tik tą, kad yra skalė nepertraukiama pagal mano siūlymus, kad 15 metų, 17, 19 ir kiekvienam prisideda po 200 ar 300 rublių, o jūsų siūlymas slenksčiukais, tai aš manau, kad dėl to paprastumo tie slenksčiukai visai priimtini. Taigi jokio skirtumo nematau.

V.PAKALNIŠKIS. Čia yra vienas skirtumas. Pagal šitą tvarką pašalpą iš valstybės gaus ir tas žmogus, kuris bus nedirbęs. Tarkime, namų šeimininkė niekada nėra dirbusi, jokio darbo stažo neturi, tačiau ji, sulaukusi amžiaus, gaus iš valstybės tą pašalpą.

PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.PAKALNIŠKIS. Nereikės įrodinėti to darbo knygelės įrašais.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasakyti, kad kaip tik amžiaus kriterijus padėtų mums atsikratyti tos senos pažiūros, kad jeigu, pavyzdžiui, motina augino vaikus, o ne dirbo įstaigoje, tai ji nedirbo. Tai - vienas dalykas. Kitas dalykas, kad, kaip gerbiamasis S.Šaltenis sakė, žmonėms galėtų būti suprantamesnis kriterijus pagal išdirbtus metus. Kai kiekvienas žiūri į savo kaimyną ar į kokį nors atskirą atvejį ir gali matyti, koks jis buvo tinginys ar bastėsi po kolonijas ir panašiai, o jis dabar tiek pat gauna. Tai atskirais atvejais bus tokių nusiskundimų, kad neteisingai veikia įstatymas. Bet bendriausias principas vis tiek yra tas, kad vyresnio amžiaus žmogus daugiau ir yra dirbęs, ką jis bedirbtų, ir šitas variantas yra kur kas paprastesnis ir praktiškesnis. Jeigu prasidės įrodinėjimai, ar darbo knygutėje teisingas įrašas, ar pamesta darbo knygutė, ar tą tūkstantį rublių reikia dar žmogui gauti papildomai einant per teismus ir, pavyzdžiui, bylinėjantis dėl darbo knygutės įrašų, bus labai komplikuotas dalykas. O čia yra faktas - amžius, ir aš manau, kad žmonėms paaiškinus jie suprastų, kad šimtaprocentinio teisingumo vis tiek labai sunku pasiekti, o bendras teisingumas yra išlaikomas. Aš pasisakyčiau už amžiaus kriterijų kaip realizuojamą dalyką.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pridėti, kaip kalbėjo apie vaikus. Tai jeigu pagal amžių, tai kiek metų augino vaikus, viskas įsiskaito, jokių problemų nėra. O jeigu pagal stažą, turėsime dar kažko ieškoti.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš dar vieną argumentą norėčiau paremdamas tą pačią mintį, kad pagal amžių. Nors iš tikrųjų tų garbingų, sąžiningų darbuotojų atžvilgiu gal būtų ir nepriimtinas šitas metodas. Tačiau jeigu prisiminsime tarybinės gamybos principus, kad už tai, kad atėjai į darbą, mokamas atlyginimas, o jeigu dirbi - dar ir premija, tai šiuo atveju vis dėlto geriau pagal amžių, pagal žmogaus amžių. Nebūtų tos problemos, jeigu nebūtume mes toje sistemoje gyvenę. Taigi ir iš pilietinės pusės reikėtų pagal amžiaus kriterijų.

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau palaikyti gerbiamąjį Pirmininką, priminti mūsų partijos programą ir tą atsisakymą nuo to socialistinio požiūrio į žmogų. Vaikų auginimas tai yra taip pat labai sunkus darbas, ir tą darbą mes turime prilyginti normaliai apmokamam darbui. Tai būtų vienas iš būdų jau realiai tai padaryti, ir žmonės, man atrodo, tai įvertintų.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Aš norėčiau paklausti deputato S.Šaltenio, kuris siūlė balsuoti, gal jis atsisakytų nuo savo pasiūlymo? Jo nėra? Yra, prašome, gerbiamasis deputate S.Šalteni. Jis atsisako nuo pasiūlymo.

P.VARANAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų galima?

PIRMININKAS. Kad jau nebebalsuosime. Dėl amžiaus ir stažo nebebalsuosime.

P.VARANAUSKAS. Bet yra daugiau balsavimo motyvų, man atrodo.

PIRMININKAS. Kai bus daugiau balsavimų, tada ir šnekėsime dėl motyvų, kai bus konkrečiai kalbama apie balsavimą. Gerbiamieji deputatai, vis dėlto gal mes baikime šitą. Dabar jau jokių kalbų nebebus, po to padarysime pertrauką, jeigu jums priimtina. Pertrauka bus pusės valandos. Dar deputatas A.Taurantas dėl balsavimo motyvų.

A.TAURANTAS. Jūs sakėte, kad atsisakė, bet aš...

PIRMININKAS. Ne A.Taurantas, atsiprašau, deputatas S.Šaltenis atsisakė.

A..TAURANTAS. Taip, bet aš pirmas pasiūliau ir aš neatsisakau. Buvo minimos moterys, auginusios vaikus, bet tai yra minima kaip tik ankstesniajame variante, kad moterims, išauginusioms vaikus, ir panašiai. O tame variante, kur yra pagal amžių, ten visiškai nekalbama apie vaikus, ar yra žmogus išauginęs tuos vaikus, ar neišauginęs, čia priešingi argumentai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi jau 4 deputatai stovi prie mikrofono, skelbiama pertrauka. Prašome likti tuos deputatus, kurie domisi šiuo įstatymu, ir kartu su vicepremjeru pabandyti padiskutuoti ir susitarti dėl visų jums rūpimų klausimų.

Pertrauka

PIRMININKAS. Salėje šiuo metu yra 20 deputatų. Gerbiamieji deputatai, vicepremjeras jau tribūnoje, o jūsų nėra, turėtų būti nepatogu mums visiems. Sekretoriato paprašysime pasakyti, kiek yra užsiregistravusių deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Buvo 95, o...

PIRMININKAS. Užsiregistravusių, taip?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip.

PIRMININKAS. Būkite malonus, posėdžio metu pasakysite, kurie deputatai užsiregistravo ir dingo. Aš manau, mums visiems įdomu žinoti. Jeigu mes nepriimsime Privatizavimo įstatymo, tai rytoj 12 valandą nakties stabdysime laikrodį. Rytojaus diena tęsis be galo, kol mes nepriimsime Privatizavimo įstatymo. Jau turime apie 35 deputatus.

J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininke, pagal laiką mes dar turime 6 minutes, juk baigėme vėliau.

PIRMININKAS. Ne, ne. Kada pratęsiama pertrauka, yra paskelbiama.

J.PANGONIS. Pagal paprotinę teisę mes visada taip darydavome.

PIRMININKAS. Taip, bet ji ne visada taikoma. Pagal pirmininkaujančio nuožiūrą.

J.PANGONIS. Bet šiandien paprotinė teisė, atrodo, nugalėjo pirmininkaujantį.

PIRMININKAS. Šiandien nenugalėjo, kartais nugali, kartais ne. Už tai aš gavau iš gerbiamojo deputato S.Pečeliūno pastabą, protestą, kurį aš iš dalies priimu. Ar mes turime bent 69 deputatus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 63 deputatai. 64.

PIRMININKAS. 64 deputatai. Likusieji dirba komisijose arba pas rinkėjus. Jeigu per 10 minučių nesurinksime kvorumo, teks šiandien išsiskirstyti. O rytoj stabdyti laikrodžius.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Jau yra 70 deputatų.

PIRMININKAS. Gerai. Bet jeigu vienas užmirš balsuoti, tai mes nieko nepriimsime. Deputatas K.Saja nori visus pagraudenti laiškeliu, gal neprieštarautumėte? Jo laiškeliai būna gražūs ir graudūs. Prašome, gerbiamasis deputate K.Saja.

K.SAJA. Aš manau, jūs suprasite, gerbiamieji kolegos, kodėl aš jums noriu šį laiškelį perskaityti. Tokių panašių laiškelių mes jau skaitėme. Nežinau, kaip jūs, bet mane jie be galo žeidžia. Aš norėčiau, kad jį girdėtų tie, kurie leidžia sau miegoti (pavardžių neminėsiu), kurie pasirodo iš principo, ateina tik į antrąją dienos pusę. Mes turime ir tokių deputatų. Ateity, man atrodo, mums didžiai reikėtų ieškoti išeities, taip kaip mes ieškome išeities privatizacijai, kaip padaryti, kad gerbiamieji deputatai deramai atliktų savo pareigas.

,,Gerbiamasis parlamente! Esu 85 metų, gyvenime patyrusi daug vargo, daug skausmo. Vienas brolis žuvo rezistencijoje, kitas su šeima ir senu tėvu 1946-aisiais buvo ištremtas į Sibirą. Pagaliau 1948 metais aš su vyru atsidūriau Sibire, Krasnojarsko krašte. Sibire liko palaidoti tėvas ir vyras, vaikai buvo likę Lietuvoje. Pergyvenau dėl jų ir savo likimo. Šiaip taip grįžusi po 8 metų tremties dirbau kolūkyje ir uždirbau 12 rublių pensiją. Nors paėmė visą mūsų turtą ir ūkį į kolchozą, su dideliu džiaugsmu sutikau Atgimimą ir Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą. Tai - laimingiausios dienos mano gyvenime. Mane reabilitavo, padidino pensiją, pasijutau laisvu žmogumi, Lietuvos piliete. Turiu radiją ir televizorių ir viską žinau, kas vyksta parlamente ir Respublikoje. Viskuo labai domiuosi ir dėkoju Dievui, kad sulaukiau šių laikų. Kadangi aš esu sena ir ligota, negaliu niekuo prisidėti prie Nepriklausomybės įtvirtinimo, tai noriu perduoti nors savo santaupas - vieną tūkstantį rublių į Nepriklausomybės fondą. Aš už jus, deputatai, meldžiuosi, gėriuosi, tik būkite vieningi. Tepadeda jums Dievas. Ona Zdančienė. Lazdijų rajonas, Vieštartų kaimas". Aš nežinau, gerbiamieji, kaip mums sudrausminti tuos deputatus, kurie leidžia sau sistemingai šitaip neateidinėti,, praleidinėti ir taip toliau. Nežinau, mums reikia vienas kitą paraginti ar skelbti tuos žmones, ar per kišenę mušti. Man darosi gėda. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kviečiame į tribūną gerbiamąjį vicepremjerą. Aš priminsiu, kad buvo siūlyta balsuoti dėl dviejų alternatyvų - ar mes balsuojame už. pirminį projektą, ar tą, kurį pateikė Vyriausybė. Tai yra kad būtų išmokos už metus ar už stažą, kaip pasiūlė deputatas S.Šaltenis ir vėliau priėmė kiti. Tačiau deputatas Šaltenis vėliau atsisakė savo pasiūlymo pirmojo naudai, ir man atrodo, daugiau nėra siūlančių mokėti išmokas už stažą. Lyg ir pritarėme, kad išmokas mokėsime pagal Vyriausybės pasiūlytą naujesnį projekto variantą. Taigi balsuoti mums nereikia, jeigu deputatai neprieštarauja. Nereikia? Ačiū. Deputatas A.Taurantas vėlgi siūlė, kad reikėtų nediferencijuoti arba diferencijuoti išmokas. Jis tai siūlė kaip tokią alternatyvą, o Vyriausybė siūlo diferencijuoti išmokas taip, kaip parašyta projekte. Jeigu deputatas A.Taurantas neatsisako savo pasiūlymo, mums reikės balsuoti, o jeigu atsisakys, mes tada galėsime vadovautis Vyriausybės siūlomu projektu.

A.TAURANTAS. Aš jums sakiau - jeigu nėra remiančių deputatų, nėra prasmės balsuoti.

PIRMININKAS. Aišku. Ar yra remiančių deputatų? Yra. Remia deputatas V.Andriukaitis. Taigi deputatas A.Taurantas neatsiima savo pasiūlymo. Prašome pasiruošti balsuoti. Mes gal taip sutarsime - kadangi gali atsitikti taip, kad nė vienas iš variantų nesurinks daugumos, tai jeigu deputatų dauguma pasisakys už vieną arba kitą variantą, tą ir imsime pagrindu. Priimtina, taip? Kito kelio mes neturime. Taigi bus du pasiūlymai - vienas, kad mes nediferencijuojame, kaip siūlo deputatas A.Taurantas, visiems išmokamos nepriklausomai nuo jo amžiaus vienodos kompensacijos, ir antrasis pasiūlymas toks, kokį pateikė Vyriausybė. Taigi prašome balsuoti už deputato A.Tauranto ir deputato V.Andriukaičio pasiūlymą, kad nediferencijuojame pagal amžių. Prašome, kas už šį pasiūlymą, pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 76 deputatai.

PIRMININKAS. Kiek balsuojančių už? Gerbiamieji deputatai, aš kartoju, dabar balsuojame už deputato A.Tauranto ir deputato V.Andriukaičio bendrą pasiūlymą, kad išmokos būtų nediferencijuojamos pagal amžių. Prašom, palaikykite dar biuletenius, nes ne visi deputatai, matyt, suprato. Yra Vyriausybės pasiūlymas ir yra pataisa, mes dėl pataisos dabar balsuojame. Aš teisingai suformulavau, kas už tai, kad paremtų deputatų A.Tauranto pasiūlymą ir jūsų, gerbiamasis V.Andriukaiti, kad nediferencijuotume pagal metus, tai yra tai, ką jūs siūlote. Jeigu aš ką nors neteisingai suformulavau, tegu tada autoriai suformuluoja patys. Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Taurantas pasiūlė išmokų nediferencijuoti pagal metus, ir aš teikiu balsavimui šį deputato A..Tauranto pasiūlymą. Jeigu jūs pritarsite tam pasiūlymui, tai išmokos nebus diferencijuojamos, jeigu nepritarsite, tai bus diferencijuojamos taip, kaip Vyriausybės projekte pasiūlyta. Taigi prašome, kas už tai, kad išmokos būtų nediferencijuojamos pagal metus? Aiškiau suformuluoti nebegalima. Prašome skaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 6 deputatai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad išmokos būtų diferencijuojamos pagal metus? O kaip diferencijuojamos, vėliau nutarsime. Gerbiamieji deputatai, ar sutiktumėte, kad balsavo dauguma ir nereikėtų mums skaičiuoti? Nereikia skaičiuoti? Ačiū. Taigi toliau diferencijuosime. Toliau deputatas K.Antanavičius siūlė padauginti visas išmokas iš dviejų, tai yra padvigubinti. Deputatas P.Varanauskas siūlė, kad asmenims, kuriems sukako 45 metai, būtų mokama 10 tūkstančių rublių, o visiems kitiems, kaip projekte. Ar deputatas P.Varanauskas savo pasiūlymą palaiko? Deputatas K.Antanavičius savo pasiūlymą palaiko? Prašau, deputate K.Antanavičiau. Trumpai.

K.ANTANAVIČIUS. Taigi pažiūrėkime, kas bus, jeigu mes išduotume pagal tą variantą, kurį pateikė Vyriausybė. Mes turime paskutinius statistinius duomenis tokių, kurie nuo 18 metų pretenduotų į turtą. Jų yra per 2 milijonus 400 tūkstančių. Nuo 18 iki 29 metų yra 692 tūkstančiai gyventojų, nuo 30 iki 44 - 733 tūkstančiai gyventojų, nuo 45 iki 54 - 540 tūkstančių gyventojų ir nuo 55 iki 60 - 696 Tūkstančiai gyventojų. Sudauginus iš tų sumų, kurios yra nurodytos Vyriausybės įstatyme, išeina, kad mes gauname beveik 9 milijardus rublių. Taigi atsižvelgiant į tai, kad mūsų valstybinis turtas, pridėjus ir žemės ūkį, ir žemės vertę, yra 100 milijardų rublių, atmetus žemės ūkį lieka apie 80 milijardų, tai ši suma -9 milijardai - sudaro tik vieną dešimtadalį viso turto. O mūsų pradinėse koncepcijose - ir mūsų grupės, ir Vyriausybės - buvo nustatyta ir man atrodo, daugelis deputatų tam pritarė (mes apie tai kalbėjome ir su rinkėjais), kad maždaug 30 procentų turto perduotume pagal turto perdavimo pažymas. Taigi jeigu mes padidinsime dvigubai, tai bus tik 20 procentų, ne daugiau, todėl siūlyčiau siekiant padidinti privatizavimo efektyvumą, suteikti daugiau žmonėms galimybių ir kitais tikslais padidinti tuos skaičius dvigubai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputate P.Varanauskai, ar jūs sutiktumėte, kad jeigu būtų priimta deputato K.Antanavičiaus siūloma pataisa, kad ji apima ir jūsų pasiūlymą? Mes tada balsuotume pirmiausia už šią pataisą, o jeigu ji bus nepriimta, tada teiksime balsavimui jūsų pataisą.

P.VARANAUSKAS. Sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą, primenu - padauginti visas išmokas iš koeficiento, lygaus dviem, tai yra padvigubinti visas išmokas, kurios yra numatytos projekte. Prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 79 deputatai.

PIRMININKAS. Salėje 79 deputatai. Taigi kiekvienas balsas yra brangus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 56 deputatai.

PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Turbūt nereikia balsuoti prieš ir susilaikė?

K.ANTANAVIČIUS. Aš prašyčiau, kad būtų balsuota, kai bus kvorumas.

PIRMININKAS. Gerai. Tai bus padaryta, jeigu tas kvorumas bus. Gerbiamieji deputatai, gal dabar deputato P.Varanausko pataisą priimkime, ji nekliudo deputato K.Antanavičiaus siūlomai pataisai. Aš teiksiu balsavimui. Taigi deputatas P.Varanauskas siūlo tiems asmenims, kuriems sukako 45 metai, mokėti 10 tūkstančių rublių išmokas. Ar dėl balsavimo motyvų, deputate A.Taurantai?

A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau patikslinti, kad būtų grynesnė ta pataisa. Visų pirma turėtume balsuoti, kad įrašome dar vieną laiptelį - 45 metai, o kokia suma, tai čia jau atskiro sprendimo reikalas.

P.VARANAUSKAS. Sutinku.

A.TAURANTAS. Aš supratau, kad sumas spręsime kartu su K.Antanavičiaus pasiūlymu, kiek mes mokėsime...

PIRMININKAS. Siūlote atidėti, kai bus kvorumas?

A.TAURANTAS. ... o laiptelių įvedimas yra tai, ką pasiūlė deputatas P.Varanauskas. Jis sutinka.

PIRMININKAS. Tada siūlote pirmiausia balsuoti, ar įrašome papildomą laiptelį asmenims, kuriems sukako 45 metai. Prašome pasiruošti balsuoti. O toliau išmokas numatysime. Dar vieną papildomą laiptelį siūlo deputatas P.Varanauskas. Prašome balsuoti, kas už deputato P.Varanausko pasiūlymą įrašyti dar vieną laiptelį asmenims nuo 45 metų, o išmokos dydis bus numatytas vėliau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 55 deputatai.

PIRMININKAS. Pataisa taip pat nesurinko daugumos. Gerbiamieji deputatai, mes turime dar vieną pataisą. Prašau tylos. Deputatas J.Jurgelis yra pasiūlęs pataisą. Asmens, mirusio iki 1990 metų gruodžio 31 dienos, piniginę išmoką paveldi jo nepilnamečiai vaikai. Deputato J.Jurgelio pataisa. Prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas Jonas Šimėnas dėl balsavimo motyvų?

J.ŠIMĖNAS. O kas bus, jeigu žmogus mirs po 1991-ųjų sausio 1-osios?

PIRMININKAS. Čia ne balsavimo motyvai, čia klausimas, prašom dėl balsavimo motyvų.

J.ŠIMĖNAS. Aš siūlau pataisą: mirusiam iki įstatymo priėmimo momento ar įsigaliojimo.

PIRMININKAS. Deputate J.Jurgeli, jums pataisa siūloma.

J.JURGELIS. Man atrodo, čia tokia formuluotė ir yra, tai viena. Antra, aš dėl balsavimo motyvų norėčiau tiek pridėti. Man teko kalbėti su deputate moterim ir su kai kuriais vyrais, jie visi pritaria. Aš supratau, kad Vyriausybei ši pataisa sudaro sunkumų, tačiau joje slypi nemažas humaniškumas, tad mes turime pasirinkti - ar per formalumą ir papildomą darbą vykdomiesiems organams, ar per humaniškumą? Kadangi dabar nėra 90 deputatų, aš neabejoju, kad 46 balsus surinks, galime pabandyti balsuoti, bet aš tada prašysiu balsuoti ir tada, kada bus 91, jeigu dabar bus nepriimta.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis deputate, tai bus ne Vyriausybei, o teismams ir notarinėms kontoroms papildomas rūpestis.

J.JURGELIS. Kam bebūtų.

PIRMININKAS. Čia turbūt balsavimo motyvai išsakyti.

V.PAKALNIŠKIS. Ir aš neįsivaizduoju, kaip suprasti šitą...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsavimo motyvus žinote -vieni už, kiti prieš, būkite malonūs tada...

R.RASTAUSKIENĖ. Ar galima dėl balsavimo motyvų?

PIRMININKAS. Be abejo, jums visuomet galima, sekretoriate sėdinčiai. Deputatė R.Rastauskienė.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš norėjau paremti ir paprašyti kolegų deputatų, kad atidžiau pasižiūrėtų į šitą balsavimą. Labai svarbus dalykas yra paremti seimą, kuri neteko maitintojo, vienokiu ar kitokiu būdu, ir kad nuostata atsispindėtų tokia, jeigu yra nepilnamečių vaikų iki to momento. Teisininkai, matyt, suformuluos geriau.

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu balsuosite už deputato J.Jurgelio pasiūlymą, tai aš turiu redakciją.

PIRMININKAS. Tai gal jūs pateikite redakciją?

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu balsuosite už deputato J.Jurgelio pasiūlymą, reikėtų trečiosios dalies paskutinįjį sakinį papildyti štai kaip: ,,Nepilnamečiai mirusiojo asmens vaikai taip pat turi teisę paveldėti valstybės vienkartinę išmoką, kuri turėtų būti skirta asmeniui, mirusiam iki šių metų gruodžio 31 dienos."

PIRMININKAS. Iki įstatymo priėmimo.

V.PAKALNIŠKIS. Kadangi viskas yra siejama su gruodžio 31 diena. Teisininkai turi žinoti, kad teisė į pašalpą atsiranda ne nuo jos paskyrimo dienos, o nuo...

PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu žmogus mirė iki gruodžio 31 dienos, jam teisė į pašalpą neatsiranda ir nėra ką paveldėti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis. Prašau.

J.JURGELIS. Aš čia noriu tik patikslinti viena, aš turbūt nesugebėjau tiksliai išreikšti raštu. Aš norėjau pasakyti, kad jeigu tą dieną jie nėra nepilnamečiai, tik tokiu atveju pataisa galios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, taigi deputato J.Jurgelio pataisą jūs girdite, ją parėmė deputatė R.Rastauskienė. Prašome, deputate K.Prunskiene.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš taip pat noriu paremti šią pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas Z.Juknevičius dėl balsavimo motyvų?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, dėl balsavimo motyvų. Man atrodo, vis dėlto reikia atsisakyti to termino iki gruodžio 31-osios. O po gruodžio 31-osios? Juk jau to žmogaus nėra, kuris pretenduotų į išmoką, bet nepilnamečiai vaikai vis tiek yra, taigi arba mes visiškai nenustatome, arba pasakome, kad iki įstatymo įsigaliojimo.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji, po gruodžio 31 dienos pradeda galioti bendros paveldėjimo taisyklės. Ir viskas. Čia deputatas J.Jurgelis nori padaryti išimtį.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate Z.Juknevičiau, deputatas J.Jurgelis pateikė tokią pataisą, jūs pasiūlėte pataisą pakeisti terminą, o gerbiamasis vicepremjeras sako naują. Prašome paklausyti. Būkite malonus, vicepremjere, pakartokite dar deputatams.

V.PAKALNIŠKIS. Deputatas Z.Juknevičius iš viso siūlo atsisakyti fiksuotos datos.

Z.JUKNEVIČIUS. Todėl siūlau atsisakyti, kad iškrenta tie nepilnamečiai įpėdiniai palikėjo, mirusio po gruodžio 31.

V.PAKALNIŠKIS. Niekur jie neiškrenta, kadangi po gruodžio 31 dienos paveldėjimo santykis atsiranda bendra tvarka. Įpėdiniai paveldi arba įstatymo, arba testamento pagrindu. Kadangi teisė į valstybės išmoką atsiranda žmogui būtent vienu metu - gruodžio 31 dieną. Jeigu jis tą dieną yra gyvas, jis pats ją pasiima, jeigu jis mirė ir nesuspėjo pasiimti, paima jo įpėdiniai.

Z.JUKNEVIČIUS. Matote, tai reikia aptarti. Paveldi įpėdiniai palikėjo turtą, kurį jis turėjo mirties dieną. Gruodžio 31 dieną miręs, jis dar tos išmokos neturėjo, dabar dar jos nėra, mes dar nepriėmėme įstatymo.

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu įstatymas...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis vicepremjere. Gerbiamieji deputatai, kadangi dėl formuluočių kilo neaiškumų, gal tada balsuotume iš principo - atsižvelgti arba neatsižvelgti, jeigu jūs nutarsite. Jeigu nutarsime atsižvelgti, konkrečias formuluotes parašys teisininkai. Priimtina? Deputate J.Jurgeli, sutinkate su tuo? Deputatas J.Jurgelis siūlo formuluotę, kad nepilnamečiai vaikai paveldėtų tą išmoką. Prašome tada, kas už tokį principinį sprendimą, o po to suformuluosime. Kas už tokį principinį sprendimą, prašome pakelti mandatą. Kol kas tik principinis sprendimas, o jau formuluotė bus pateikta, suderinta su teisininkais. Mes gi negalime dabar išspręsti dviejų teisininkų dvikovos.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69 deputatai.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Taigi pataisa priimta. Prašome deputatą J.Jurgelį suformuluoti labai konkrečią pataisą pasitarus su teisininkais ir su kitais specialistais, kad mes galėtume ją įrašyti į įstatymą. Gerbiamieji deputatai, taigi mes 91 deputato neturime, bet turbūt galime toliau ramiai svarstyti. Ar dar yra pastabų dėl 12 straipsnio pirmosios dalies? Mes dabar negalime balsuoti tik dėl kvotų dydžio, dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo ir deputato P.Varanausko pasiūlymo. Jeigu dar yra principinių klausimų, prašome, jeigu nėra, laikysime šitą dalį priimta, tik patikslinsime paskui balsavimu kvotų dydžius. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Na, čia jau buvo tas užsiminta keletą kartų, aš sakyčiau, duokime ir valkatoms. Tik tiems recidyvistams neduokime. O valkatoms, aš manau, reikėtų duoti. O gal jis valkata dėl to, kad jis neturi kur gyventi, juk žinote, pareina iš kalėjimo, neturi kur pasidėti ir vėl eina į gatvę, vėl ima žudyti ir taip toliau. Taigi, mano nuomone, vertėtų išbraukti štai tą...

PIRMININKAS. Antrąjį punktą, taip? Ar vicepremjeras turi kitą pasiūlymą? Deputatas V.Šadreika norėtų pasakyti apie valkatas keletą žodžių. Prašom.

V.ŠADREIKA. Taip, dėl valkatų. Kol kas mes dar tokios žmonių kategorijos neturime. Jeigu autoriai paaiškintų, kas yra tie valkatos, tai gal galima būtų tada ir sutikti. Todėl palaikau gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymą, kad reikėtų išbraukti. Dabar dėl ,,asmenims, pripažintiems neveiksniais ir neturintiems globėjų". Atleiskite, žmonės pripažįstami neveiksniais ne dėl to, kad tas žmogus užsinorėjo tapti neveiksniu. Neveiksniu tampama dėl ligos, silpnaprotystės. arba kitos ligos. Tai atleiskite, jeigu mūsų valdžia ir visuomenė nesirūpino tuo piliečiu ir nepaskyrė jam globėjo, tai nejaugi atimsime iš jo teisę į turtą? Juk veiksnumo netekimas jokiu būdu nesiejamas su turtinių teisių praradimu.

PIRMININKAS. Siūlote trečiąją išbraukti, gerbiamasis deputate V.Šadreika?

V.ŠADREIKA. Dėl kitų ligų neatimam, tarkime, jeigu AIDS susirgs, tai turbūt neatimsime, o dabar čia jau...

PIRMININKAS. Kaip jūs siūlote, gerbiamasis deputate?

V.ŠADREIKA. Išbraukti tai.

PIRMININKAS. Visą? Visą trečiąją dalį?

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis deputate, gal jūs pagalvokite ir atsiimkite šitą pasiūlymą. Čia yra žmonės, kurie pripažinti neveiksniais, neturi globėjų ir gyvena internatuose. Tai kas dabar su jais...

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis vicepremjere, tada ir užrašykime - kuriuos globoja valstybė. O gal jis norės savo kapitalą, būdamas ten, investuoti, kodėl iš jo turime atimti? Kodėl turime atimti tokią teisę? Aš niekaip nesuprantu.

V.PAKALNIŠKIS. Neveiksnus būdamas, jis nieko negali norėti, kai neturi globėjų.

V.ŠADREIKA. Aš suprantu, bet globėjas turi būti paskirtas ir rūpintis. Jeigu jis yra internate, tai jo globėjas pagal įstatymą yra internatas, o jeigu yra paskirtas giminaitis arba pašalinis asmuo, tai jis yra jo globėjas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas V.Šadreika...

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu jis globėją turi, tai viskas tvarkoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Šadreika, norėjau tik patikslinti jūsų antrąjį siūlymą dėl valkatų. Sakykite, ar visi asmenys, kur nors nepriregistruoti, yra valkatos?

V.ŠADREIKA. Ne, ne. Iš viso pasų režimo kaip tokio demokratiškuose kraštuose nėra. Mūsų valstybė taip pat eina tokiu keliu. Yra parengtas pasų įstatymas, kur registracijos kaip tokios nebus. Taigi, jeigu vadovausimės tuo, kad registruotas, tai ir Šadreika, ir bet kuris iš čia esančių bus pripažintas valkata, jeigu pagal tai. Kadangi tokios kategorijos neturime. Siūlau tai išbraukti. O dėl neveiksnių ir neturinčių globėjų, tai jokiu būdu negalima pasakyti. Yra tokių, aš žinau, ir mano apygardoje, kur yra neveiksnūs, ir kažkodėl jiems nebuvo paskirti globėjai. Bet dabar, kada jis turės turto, atsiras globėjai ir rūpinsis juo, ir mažiau reikės valstybei skirti tam lėšų. Todėl aš siūlyčiau šitą išbraukti,

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis vicepremjere, gal mes išspręskime pirmiausia tą dalį dėl valkatų. Ar jūs pritartumėte,. kad šitą antrąjį punktelį mes išbrauktume?

V.PAKALNIŠKIS. Neprieštarauju.

PIRMININKAS. Neprieštaraujate, ačiū. Kiti taip pat neprieštarauja. Dėl trečiojo punkto deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Taip pat siūlyčiau jį išbraukti.

PIRMININKAS. Tai jau be jūsų pasiūlė. Ar jūs argumentuoti norite?

V.P.ANDRIUKAITIS. Pritarčiau siūlymui, kadangi globėjas gali būti ir labdaros organizacijos, ir taip toliau, tai iš tikrųjų pagerintų ir jiems sąlygas globai ir panašiai.

PIRMININKAS. Prašome tik siūlant teikti naujus argumentus, nekartoti senų. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš norėčiau visiškai priešingai pasisakyti ir siūlyčiau, kad ta trečioji dalis, kuri tampa antrąja, išliktų. Siūlyčiau aiškiai sukonkretinti, kokius turime neveiksnius ir neturinčius globėjo asmenis. Todėl siūlyčiau papildyti tai dar dviem žodžiais: ,,bei išlaikomus valstybės". Jeigu valstybė. išlaiko neveiksnų asmenį, tokiu atveju valstybė daro išlaidas, užtikrina jo aprūpinimą ir tokiu būdu turėjimas ir priskyrimas valstybės turto tampa nelogišku.

PIRMININKAS. Supratome. Ar teisininkai neprieštarauja? Gerbiamasis deputate V Šadreika, pritariate deputato E.Grakausko pasiūlymui? Gale pridėti ,,bei išlaikomus valstybės"?

V.ŠADREIKA. Aš sutikčiau, jeigu valstybės išlaikomus. Bet jeigu juos išlaiko ,,Caritas", išlaiko kitos labdaringos organizacijos, tai iš jų nereikėtų atimti. Sutinku su gerbiamojo E.Grakausko pasiūlymu.

PIRMININKAS. Ačiū. Vicepremjeras sutinka?

V.PAKALNIŠKIS. Sutinku.

PIRMININKAS. Taip, tada priimta. Deputatas Z.Juknevičius dėl to paties?

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, aš dėl antrojo. Man truputį gaila, kad pranešėjas sutiko su pasiūlymu išbraukti.

PIRMININKAS. Jis jau Sutiko, gerbiamasis deputate Z.Juknevičiau, gal nebegrįžkime. Prašome, gerbiamasis deputate.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip. Matote, mes nutarėme, kad tos vienkartinės išmokos išmokamos atsižvelgiant ne į stažą, o į amžių. Todėl aš vis dėlto pasisakyčiau, kad antrasis punktas dėl asmenų, kuriems išmoka neskiriama, turėtų likti, tik ją reikėtų kitaip performuluoti. Juk iki šiol veikė, tebeveikia, tik ateity nebus pareigos dirbti. Kiek yra asmenų, nuteistų už parazitinį gyvenimo būdą, kurie nieko nedirbo, valkatavo. Tai juridinis terminas, jis pats nevadinamas valkata, bet jo elgesys yra valkatavimas. Ir jis dabar gaus lygiai su visais, kurie dirbo. Būtų visiškai nelogiška ir neteisinga. Jeigu ne visai, tai galbūt sumažinti dvigubai arba kitaip suformuluoti. Juk jie kartais ir po bausmės atlikimo nieko nedirbdavo ir valkataudavo, parazituodavo. Asmenims, pripažintiems itin pavojingais recidyvistais.

J.TAMULIS. Galima?

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš noriu atsiliepti į šitą deputato Z.Juknevičiaus kalbą apie nuteistus už valkatavimą ir panašiai. Aš jam noriu priminti, kad netgi Nobelio premijos laureatas Josifas Brodskis buvo už tai nuteistas. Tai buvo norma, kuri buvo taikoma gana plačiai. Aš manau, kad šitaip ją traktuojant netgi nemažai daliai dailininkų galima tai pritaikyti. Čia yra elementarios žmogaus teisės, ir laikas būtų tokių dalykų tikrai nerašinėti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika dar turi papildomų argumentų?

V.ŠADREIKA. Ne. Šiaip ar taip, aš noriu paaiškinti pagal iki šiol dar galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, kuris tarybų valdžios metais buvo priimtas. Kai nerasdavo straipsnio, tai visuomet surasdavo taip vadinamą valkatavimą. Tai apimdavo tokie straipsniai: gyvenimas be paso, gyvenimas neprisiregistravus ir panašiai. Valkatos jokiu būdu netiktų. Jeigu norima ir gerbiamasis Z.Juknevičius turėjo omeny tuos, kurie ilgą laiką atliko bausmę įkalinimo įstaigose, tai galima būtų svarstyti nustatant tam tikrą terminą. Pavyzdžiui, jeigu jis išbuvo laisvės atėmimo vietoje už kriminalinius nusikaltimus tam tikrą laiką, sakykim, 10 ar daugiau kaip 10 metų, tai jam mažinama per pusę. Taip dar galima būtų sutikti, bet ir tai vargu. Manyčiau, kad reikėtų išbraukti. Pasilieku prie savo nuomonės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, jūs baigiamąjį žodį pasakysite?

V.PAKALNIŠKIS. Aš noriu pasakyti, kad čia nėra labai reikšmingas dalykas finansiniu požiūriu. Tokių žmonių nėra daug, kita vertus, tai iš tikrųjų kelia keblumų apribojant valdžios piktnaudžiavimą šiais straipsniais ir kad į juos gali pakliūti ir nieko dėti žmonės, nieko bendro neturintys su valkatavimu. Nors valkatų iš tikrųjų turime. Bet vargu ar jis sugebės realizuoti šitą teisę, jeigu jis tikras valkata. Realizavimo mechanizmas yra gana sudėtingas. Taigi siūlyčiau nebediskutuoti, o balsuoti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, kiek salėje yra deputatų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 81 deputatas.

PIRMININKAS. 81 deputatas, mes galime balsuoti. Prašyčiau tada pasiruošti balsuoti. Deputatas V.Šadreika siūlo ir jam pritaria gerbiamasis vicepremjeras antrąją dalį, liečiančią valkatas, išbraukti. Prašome, kas už šį pasiūlymą, pakelti mandatus. Gerbiamieji deputatai, balsuojame, jūs paskui užmiršite, už ką balsuojate. Kad išbrauktume antrąją dalį, liečiančią valkatas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 13.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Antrasis punktas lieka. Gerbiamieji deputatai, dėl trečiojo punkto diskusijų metu išryškėjo, kad pridėjus žodžius ,,bei išlaikomus valstybės", atrodo, oponentai sutarė tarpusavyje ir turbūt balsuoti mums nereikia. Taigi dabar mums liko išspręsti problemą dėl finansų, dėl deputatų K.Antanavičiaus ir P.Varanausko pataisų, bet jie šiandien jų neteikia balsuoti, nes nėra 91 deputato. Turbūt einame prie kito straipsnio. Prašome, gerbiamasis vicepremjere. Prašau? Gerbiamieji deputatai, prašome prieiti prie mikrofono. Aš negirdžiu, ką jūs šnekate savo kaimynui į ausį. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Trečiojo punkto redakcija su E.Grakausko pataisa, taip?

PIRMININKAS. Taip. ,,Bei išlaikomi valstybės". Tokia buvo E.Grakausko pataisa, kurią priėmė ir vicepremjeras, ir niekas iš jūsų neprieštaravo. Taigi, gerbiamasis vicepremjere, pereiname prie antrosios dalies.

V.PAKALNIŠKIS. Antrąją dalį Ekonomikos komisija siūlo išbraukti, kadangi joje kalbama apie kompensacijas dirbantiems ir dirbusiems žemės ūkyje. Nes tai būtų atseit indulgencija ateičiai. Tačiau ta indulgencija, aš manau, galima šiandien, kad žmonės žinotų, jog iš tikrųjų Aukščiausioji Taryba įsipareigoja tokias kompensacijas mokėti. Kita vertus, šis tekstas gerokai paaiškina, kuo skiriasi žemės ūkio kompensacija nuo valstybės vienkartinės išmokos. Kad ten iš tikrųjų yra kompensacija už negautą darbo užmokestį, daugiau socialinio pobūdžio valstybės parama, mokama visiems, o čia tik dirbusiems žemės ūkyje. Todėl aš siūlyčiau, jeigu mes nenorime detalizuoti, bent jau pirmąjį sakinį palikti. Antrosios dalies pirmąjį sakinį: ,,Atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio Lietuvos ūkyje ir vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkyje skirtumą, asmenims, po 1945 metų dirbusiems, taip pat dabar dirbantiems žemės ūkio įmonėse papildomai skiriamos tikslinės žemės ūkio piniginės kompensacijos."

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Aš, pritardamas gerbiamojo vicepremjero pozicijai, norėčiau tik paprašyti sutikslinti sąvokas, kad atitiktų 11 straipsnio pirmąją dalį. Kur kalbama, kad ,,valstybės vienkartinės piniginės išmokos", reikėtų vartoti ,,tikslinės išmokos". Ir prasyčiau skliausteliuose politiniais ir aiškinamaisiais sumetimais įrašyti du žodžius ,,agrarinis čekis". Pritariu, kad antrasis sakinys galėtų būti išbrauktas paliekant trečiąjį. Labai prašyčiau deputatus šitą poziciją palaikyti, nes ji jau išreikšta prieš tai priimtuose straipsniuose ir duotų tam tikrą įdirbį priiminėjant Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Na, aš trečią kartą kartoju ir labai atsiprašau, bet nesutinku su paskutiniaisiais E.Grakausko žodžiais, kad jeigu paliksime, tai duotų tam tikrą įdirbį. Bet nesvarstėme mes to įdirbio, negalime palikti, gerbiamieji kolegos. Tuomet mes turime svarstyti visą žemės ūkio tvarką. Man atrodo, mes gi visi sutarėme, kad visą žemės ūkio turtą išdalijame žemės ūkio dirbantiesiems. Kaip jie bus pavadinti - papildomi čekiai, nepapildomi čekiai, čia mes neturime spręsti. Turime spręsti svarstydami taip pat detaliai žemės ūkio privatizavimo įstatymą, kaip ir šitą. O nustatyti čia, kad mes jau turėsime kažką išduoti nesvarstę, aš manau, mes niekaip negalime. Todėl siūlau išbraukti visą tą straipsnį. Jis tikrai jokio aiškumo neduoda.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš pritariu gerbiamojo deputato K.Antanavičiaus nuomonei ir manau, kad šiandien mes dar nežinome, kaip mes privatizuosime turtą žemės ūkyje. Tai bus atskiro įstatymo numatyta tvarka, ir mes jau pirmajame savo priimtame straipsnyje parašėme, kad žemės ūkio privatizacija vyks pagal atskirus įstatymus. Kodėl mes čia turime dabar staiga pasakyti, kad būtinai šitą darysime? O galbūt nepasiteisins dar tie čekiai. Gal mes pamatysime, kad čia yra idėja tiks, iki to laiko, kol mes priimsime kitą įstatymą.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas dar karią.

E.GRAKAUSKAS. Aš, prieštaraudamas gerbiamajam K.Antanavičiui ir gerbiamajam J.Pangoniui, noriu pasakyti, kad ne tik i straipsnyje, bet ir 11 straipsnio pirmojoje dalyje mes jau pasakėme ir nustatėme, kad bus atitinkamai papildomos išmokos. Be to, norėčiau pasakyti, kad tai nėra jau iš piršto laužtas dalykas. Gerbiamieji deputatai yra jau priėmę po pirmojo svarstymo Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą, kuriame kaip tik ši pozicija yra išreikšta. Įstatymas netrukus bus pateikimas antrajam svarstymui ir priėmimui. Pozicija yra suderinta su Vyriausybe ir daugeliu požiūriu tai buvo pakankamai aiškiai išdėstyta.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Daug mėnesių diskutuojant dėl papildomos kompensacijos žemės ūkiui, visada buvo svarstomi du dalykai - ar akcentas kompensacija už darbą žemės ūkyje, ar akcentas investicijų galimybės į žemės ūkį, paskatinimas tiems, kurie dirba ir ketina dirbti investuojant į žemės ūkį? Ir turint minty visą reformos visumą ir sudėtingumą, dabar įvertinti, kas kada kiek dirbo, manyčiau, yra ne taip paprasta ir kažin ar reikalinga. Aš vis dėlto savo akcentą paremčiau tiksline kompensacija arba tiksline papildoma investicija tiems, kurie dirba ir daro investiciją į žemės ūkį, o ne už tai, kad jis kada nors kiek nors žemės ūkyje dirbo. Bet tada iš esmės reikėtų antrąją dalį pakeisti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš jūsų, kurie laukiate prie mikrofono, prašyčiau teikti naujus argumentus, bet jokiu būdu nekartoti senų. Deputatas A.Ražauskas.

A.RAZAUSKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, aš tik noriu priminti tai, ką jau mes esame priėmę.

1 straipsnis ,,Įstatymo paskirtis". Čia aiškiai parašyta: ,,Žemės ir kitų gamtos išteklių, žemės ūkio, miškų ūkio" ir taip toliau, ,,privatizavimo tvarką ir sąlygas nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai". Ir tai, ką minėjo deputatas E.Grakauskas dėl 11 straipsnio vakar - tai buvo išbraukta. Ir iki 13 straipsnio jau niekur nekalbama apie žemės ūkį.

PIRMININKAS. Tai jūs siūlote išbraukti visą dalį?

A.RAŽAUSKAS. Na, juk mes patys esame priėmę, kad šitame įstatyme neturi būti kalbama apie žemės ūkį. Tada turime keisti šio įstatymo 1 straipsnį.

PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pabrėžti, kad tarp 1 straipsnio ant-rojo punkto ir šios dalies yra aiškūs prieštaravimai.

PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.

P.PAPOVAS. Ar sutinka vicepremjeras, kad čia yra prieštaravimas ir reikia išbraukti?

PIRMININKAS. Mes jo paklausime, kai deputatas savo pastabas išsakys. Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į šio straipsnio silpną vietą - 1945-uosius metus. Mes žinome, kad Lietuvoje tarybinė santvarka po vokiečių okupacijos kai kur buvo įvesta ir nuo 1944-ųjų metų. Nežinau, koks čia kriterijus imamas. Jeigu kartais ir nugalės ta nuomonė, kad straipsnis turėtų būti paliktas, aš paprašyčiau, kad vietoj žodžių ,,po 1945-ųjų metų" būtų parašyta ,,tarybiniais pokario metais". Gal tada būtų aiškiau. Nors tų įmonių tada ir nebuvo. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis deputate.

A.MIŠKINIS. Aš esu Agrarinės komisijos narys ir negalėčiau grįžti į savo apygardą, nepalaikęs žemės ūkio dirbančiųjų. Todėl visiškai remiu E.Grakausko motyvą ir stebiuosi, kad dalis Agrarinės komisijos narių visai neužstoja savo žmonių, kuriems jie atstovauja.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs stebėkitės savo Agrarinės komisijos posėdyje. Čia reikia kalbėti tik apie įstatymą. Kaip, gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Ši dalis iš tikrųjų dabar nieko nereguliuoja, ji yra propagandinio informacinio pobūdžio, kad greta tų dar bus kitos išmokos. Jeigu deputatai pritaria tokiai tos dalies funkcijai, tai aš kviečiu balsuoti, jeigu nepritaria, gali balsuoti prieš. Žalos nepadarys. Tačiau aš atsižvelgčiau iš tikrųjų į deputato K.Motiekos pasiūlymą, kad 1945 metus reikia išbraukti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...

V.PAKALNIŠKIS. Ir dirbusiems arba .dirbantiems. Ir pridėti žodžius ,,pagal atskirus įstatymus".

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu tik priminti, kad mes neturime kvorumo ir balsavimo rezultatus galime labai lengvai prognozuoti. Jeigu aš pateiksiu jums, kas už tai, kad šį straipsnį išbrauktume, tai nesurinks daugumos. Jeigu aš pateiksiu, kas už tai, kad šį straipsnį paliktume, taip pat nesurinks daugumos. Ką jūs pasiūlytumėte?

V.PAKALNIŠKIS. Svarstome toliau.

PIRMININKAS. Gerai, tada atidėkime. Kai bus kvorumas, tada ir spręsime. Prašome.

V.PAKALNIŠKIS. Taigi antrąjį sakinį išbraukiame ir pereiname prie trečiosios dalies. Trečioji dalis nustato mechanizmą, kaip asmuo, kuriam nustatyta tvarka yra paskirta vienkartinė išmoka arba kitokia kompensacija, gali ją perleisti kitiems. Čia yra apribotas asmenų ratas, kuriems jis gali perleisti. Taip pat nustatyta, kad jos yra paveldimos bendra tvarka.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Mes jau išbraukėme žemės ūkį, taip?

V.PAKALNIŠKIS. Taip. ,,Asmuo, kuriam paskirta valstybės vienkartinė išmoka ar kitokia tikslinė kompensacija"...

PIRMININKAS. Prašome iš vietų nereplikuoti, gerbiamieji deputatai, visiems bus sveika, jeigu mes truputį pajudėsime prie mikrofonų.

V.PAKALNIŠKIS. ...,,gali ją perleisti tik sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams". Vadinasi, yra apibrėžtas žmonių ratas, kuriems gali būti perleista.

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad šitas straipsnis ir teigia, kad paveldimos tik tos, kurios jau paskirtos, tik tos.

V.PAKALNIŠKIS. Tai yra ne paveldėjimas.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, kaipgi: ,,Šios piniginės išmokos ir kompensacijos paveldimos bendra tvarka".

V.PAKALNIŠKIS. Čia dar pirmasis sakinys, deputate, mes šnekame ne apie paveldėjimą. Tai jau kitas sakinys.

Z.JUKNEVIČIUS. Šnekame apie trečiąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Taip, bet kol kas kalbame ne apie paveldėjimą, o apie perleidimą.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai negi mes sakiniais dabar dalysimės, kalbama juk apie visą trečiąją dalį. Aš tik noriu pasakyti, kad jūs teigiate, jog paveldimos tik tos, kurios jau yra sąskaitoje, jau paskirtos. Ir tai remia tą poziciją, kad mums balsuojant dėl J.Jurgelio pasiūlymo, vis dėlto nereikia šitų metų. Reikia juos išbraukti.

PIRMININKAS. Jūsų nuomonė, gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Aš kartoju, kad čia reikia skirti paveldėjimą nuo perleidimo. Perleisti, vadinasi, kol aš gyvas esu, tai aš ją pasiimu. Jeigu aš miręs, aš jos dar nepasiėmiau, o paveldėjimas jau atsiranda. Tai čia yra skirtingi dalykai, todėl reikia palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar prieštaraujančių prieš trečiąją dalį yra? Ar reikalaujate balsuoti? Nėra. Bankininkas prieštarauja, prašome.

K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau tik pasiūlyti. Kadangi nepriimta dalis dėl tų sąskaitų, tokiu atveju čia yra trupučiuką pripainiota. Jeigu vienkartinė piniginė išmoka nebus sąskaitoje, tai kitokia tikslinė kompensacija, kuri bus išmokama, galės atsirasti. Tuomet priėmus 11 straipsnio penktąją dalį, čia reikėtų suredaguoti truputį tiksliau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičiau, ar sutiktumėte, kad kai mes priimsime tą dalį, tada ir paredaguosime? Kadangi čia nėra galutinis viso straipsnio priėmimas, bet preliminarinis. Po to, balsuodami už visą straipsnį, galėtume paredaguoti. Priimtina būtų, taip? Ačiū. Daugiau prieštaraujančių nėra. Deputatas J.Pangonis prieštarauja?

J.PANGONIS. Man atrodo, reikia išbraukti žodžius ,,piniginė".

V.PAKALNIŠKIS. Išbraukėme.

PIRMININKAS. Išbraukta, taip?

V.PAKALNIŠKIS. Išbraukta visur ir toliau tekste nėra vartojamas.

PIRMININKAS. Trečioji dalis priimta. Prašome pereiti prie ketvirtosios dalies.

V.PAKALNIŠKIS. Ketvirtoji dalis. Kadangi šis straipsnis kalba apie valstybės išmokų skyrimo sąlygas ir tvarką, tai pirmosios trys dalys buvo skirtos sąlygoms, o ketvirtoji dalis nurodo, kad pačią tvarką nustato Vyriausybė. Procedūrinius dalykus - kur kreiptis, ką daryti. Čia yra ne sąlygos, o tvarka. Ketvirtoji dalis būtent šito ir siekia. ,,Valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė".

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Vis dėlto skyrimo tvarka yra per daug platu. Čia jau mes apsvarstėme skyrimo ir sąlygas, ir tvarką, tai gal detaliau parašykime: ,,Valstybės vienkartinių išmokų ir tikslinių kompensacijų skyrimo detalią tvarką ar procedūras nustato Vyriausybė".

V.PAKALNIŠKIS. Aš, gerbiamasis deputate, tai ir sakiau, kad prieš tai mes kalbėjome apie sąlygas. O ta tvarka jau yra pas ką eiti, kas išrašo dokumentą, tai yra visa procedūra.

PIRMININKAS. Tai jūs priimate redakcinį pasiūlymą?

V.PAKALNIŠKIS. Manau, kad žodžio ,,detalesnę" nelabai reikia. ,,Tvarką" geriau.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau pastabų būtų? Nėra. Prieštaraujančių nėra? Gerbiamasis deputate V.Andriukaiti, prašome nereplikuoti iš vietų. Taigi ketvirtoji dalis priimta. Prašome tada pereiti prie 13 straipsnio, taip?

V.PAKALNIŠKIS. 13 straipsnis reguliuoja šitų valstybės išmokų naudojimą. Kaip jos gali būti panaudojamos.

PIRMININKAS. Ekonomikos komisijos rekomendacija pirmajai daliai.

K.ANTANAVIČIUS. Čia tik redakciniai pakeitimai. ,,Valstybės vienkartinės išmokos ar kitos tikslinės kompensacijos naudojamos tik privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti". Ir viskas, ir daugiau nieko nereikia.

PIRMININKAS. Priimtina, gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Čia ir deputatas R.Rudzys prieš pietus atkreipė dėmesį, kad šiame įstatyme turi būti labai aiškiai suformuluota vieninga atsiskaitymų sistema. Būtent čia ir yra, kad gryni pinigai nenaudojami, kad atsiskaitoma tik nurašant iš tos sąskaitos ir pervedant į kitą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičius?

K.RATKEVIČIUS. Šitą mes visiškai galėtume išspręsti nustatydami investicinės sąskaitos tvarką ir režimą, kad ten grynų pinigų neduosime, kitur neleisime pervesti ir...

V.PAKALNIŠKIS. Žinoma, galima taip padaryti.

K.RATKEVIČIUS. Aš siūlyčiau deputato K.Antanavičiaus pasiūlymui pritarti, atsisakyti pabaigos nuo žodžio ,,apmokant".

PIRMININKAS. Neprieštaraujate, gerbiamasis vicepremjere, atsisakyti pabaigos?

V.PAKALNIŠKIS. Nieko neatsitiks, galima.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Pritardama tam pačiam pasiūlymui, turiu principinį argumentą. Taip, kaip yra suformuluota, sudaro įspūdį tarsi atsiranda šiame procese tam tikros lėšos, kurios kažkur pervedamos, sakysime, į privatizavimo fondą. Bet juk praktiškai čia vyksta gesinimas investicinių čekių, teisė panaudoti išnyksta ir lėšų, pinigų suma neatsiranda kokiame nors fonde. O ten suformuluota taip, tarsi bankas perveda šitas lėšas kažkur ir tarsi ten atsiranda papildomos lėšos. Čia yra ekonominė painiava. Pritaria bankas?

K.RATKEVIČIUS. Taip, labai teisingai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjeras atsisakė tos dalies, tad neverta diskutuoti. Deputatas Z.Juknevičius dėl pirmosios dalies?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, aš noriu, kad pranešėjas pasakytų, kas dabar įeina į tą sąvoką ,,tikslinės kompensacijos".

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs perskaitykite naujai suredaguotą visą pirmąją dalį, tada atsakysite į gerbiamojo Z.Juknevičiaus klausimą.

V.PAKALNIŠKIS. Mes jau anksčiau buvome susitarę apibendrintai vartoti, kad greta valstybės vienkartinės išmokos privatizuojamam turtui įsigyti gali būti naudojamos ir kitos kompensacijos, jeigu jos bus numatytos kitais įstatymais.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, pagal kitus įstatymus. Tai aš todėl ir protestuočiau prieš tokį užrašymą, kad visos tos tikslinės kompensacijos naudojamos tik privatizavimo objektams įsigyti. Juk kompensaciją už išlikusį nekilnojamą turtą tas buvęs savininkas ar jo įpėdinis gali naudoti, kaip jis nori. Jis gali nebūtinai į sąskaitą, jis gali grynais pasiimti. O toks užrašymas tik suvaržo mūsų būsimojo įstatymo kai kuriuos straipsnius.

V.PAKALNIŠKIS. Galima atsisakyti ir perkelti į kitą įstatymą, kaip bus panaudojamos tos kompensacijos.

PIRMININKAS. Siūlote viso punkto atsisakyti?

V.PAKALNIŠKIS. Ne viso punkto, o išbraukti ,,kitos tikslinės kompensacijos".

J.PANGONIS. Galima išbraukti žodį ,,tik" ir bus gerai.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

.PAKALNIŠKIS. Nebus gerai.

J.PANGONIS. Bus.

PIRMININKAS. Na, gerbiamieji deputatai, bus - nebus, tai nėra argumentai. Prašome tada argumentuoti, kodėl bus arba kodėl nebus. Atsiprašau, deputatas K.Antanavičius dabar kalba.

K.ANTANAVIČIUS. Z.Juknevičius atkreipė dėmesį į esminį dalyką. Mes aną savaitę kartu su vengrų parlamento ekonomikos komisijos pirmininku diskutavome apie tai. Jie už jokį turtą, už jokį nieką, jokiais kitokiais dalykais neišduoda, kaip tik pažymą turtui įsigyti. Jokių pinigų. Jeigu mes pradėsime pinigais mokėti, tai apskritai pražūsime. Tegul jis pasiima, tegul paskui parduoda, jeigu jam nereikia. Jis turi teisę parduoti. Taigi vengrai ir jugoslavai yra aiškiai priėmę tą nuostatą. Žinoma, čia yra platesnis klausimas, nediskutavus galbūt ir negalima taip įrašyti. Tačiau mūsų, ekonomistų, nuostata būtų tokia, kad čia yra viskas gerai įrašyta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, būkite malonus, perskaitykite naują redakciją ir aš paklausiu deputatų, ar jie pritaria?

V.PAKALNIŠKIS. ,,Valstybės vienkartinės išmokos naudojamos tik privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti".

PIRMININKAS. Viskas, taip?

V.PAKALNIŠKIS. Taip. Kadangi deputatas Z.Juknevičius šito reikalauja.

PIRMININKAS. Neprieštaraujate, gerbiamieji deputatai? Deputatas E.Grakauskas vis dėlto prieštarauja.

E.GRAKAUSKAS. Be jokios abejonės. Jeigu nepagalvoję išbrauksime sąvoką žemės ūkio dirbančiuosius, bus dar didesnė painiava. Jeigu šita sąvoka būtų išlikusi, tai gerbiamojo deputato Z.Juknevičiaus iškelta problema čia neatsirastų. Būtų visiškai aišku ir tiesiogiai įvardyta, kad yra valstybinė vienkartinė išmoka ir yra tikslinė išmoka žemės ūkio darbuotojams. Mes tas nuostatas esame priėmę. Arba, kaip man dabar sufleruoja gerbiamasis Z.Juknevičius, jeigu ko kita nenumato įstatymai.

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis deputate, dėl žemės ūkio piniginių kompensacijų yra trečioji dalis ir ten visi tie dalykai...

E.GRAKAUSKAS. Jeigu ji išliks su tam tikra pataisa, bus gerai.

V.PAKALNIŠKIS. Aš ir pritariau deputato Z.Juknevičiaus pastabai, turėdamas omeny, kad yra trečioji dalis.

E.GRAKAUSKAS. Ačiū. Tada ir aš sutinku.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis prieštarauja?

J.PANGONIS. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, o kaip jūs suprantate, pavyzdžiui, kompensaciją už žemę? Tai jie galės gauti pinigais ir kur norės panaudoti?

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis deputate, jūs deputato Z.Juknevičiaus paklauskite. Mes dabar šitų klausimų nesvarstome.

J.PANGONIS. Bet tai yra principinis klausimas.

V.PAKALNIŠKIS. Tai - kito įstatymo klausimas.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš matau, kad mes neatribojame sąvokų ir tada sąvoka ,,kompensacija", kuri buvo sumanyta kaip papildoma išmoka arba papildomas investicinis čekis žemės ūkio darbuotojams su kompensacija už turtą, taip pat ir už žemę, mums asocijuojasi kaip vienas dalykas. Tuo tarpu čia yra du investiciniai čekiai. Vienas - visuotinis, kitas - specifinis plius žemės ūkiui. Jie iš esmės skiriasi. Iš tikrųjų tai nėra pinigai, tai yra tik teisė į tam tikrą dalį turto.

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

K.D.PRUNSKIENĖ. Kas kita yra kompensacijos už anksčiau prarastą turtą. Tai yra visai kas kita, ir jeigu mes išspręstume tą nesusipratimą sąvokose, jeigu būtume tai padarę, tada reikėtų sujungti ir vieną, ir kitą investicinį čekį ir naudoti vienodai.

V.PAKALNIŠKIS. Aš norėčiau, deputate K.Prunskiene, jums priimti finansininko mintį, kad pinigai tai ir yra teisė į turtą.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad būtų palikta ,,valstybės vienkartinės išmokos ir kitos kompensacijos naudojamos tik privatizavimo objektams (akcijoms) įsigyti, jeigu kito nenumato Lietuvos įstatymai".

V.PAKALNIŠKIS. Taip, gerai būtų. Čia turbūt būtų geriausia redakcija iš tų visų, kas buvo siūlyta. Tenkintų ir deputatą Z.Juknevičių, turint omeny jo būsimo projekto svarstymą, ir deputatą E.Grakauską bei Agrarinė komisiją...

PIRMININKAS. Netenkina jo, nes jis jau stovi prie mikrofono. Tenkina?

E.GRAKAUSKAS. Tenkina, tačiau aš neprimygtinai siūlyčiau ir dar vieną variantą prie šitos formuluotės. Galimas dar papildymas skliausteliuose ,,(išskyrus kompensacijas už išlikusį nekilnojamą turtą)". Tai tas pats, tik išryškina.

V.PAKALNIŠKIS. Tai tas pats. Ko gero, mes būsime suderinę visų interesus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, atrodo, suderinome interesus. Balsuoti nebereikia? Priimtina visiems? Laikysime priimtu. Prašome antrąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Antrojoje dalyje numatyta viena iš tų išmokų naudojimo sąlygų, kad naudojant tą investicinį čekį, asmuo dar 10 procentų privalo sumokėti pinigais. Ir antras sakinys patikslina santykius su kvotomis.

PIRMININKAS. Ekonomikos komisija. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Redakcinė pataisa. ,,Asmuo, įsigyjantis privatizavimo objektą (akcijas) už valstybės išmokas ir kitas kompensacijas", taip?

V.PAKALNIŠKIS. Na, čia kitos kompensacijos neturimos omeny. Šita sąlyga keliama tik už valstybės išmokas. O už žemės ūkio čekius ar kompensacijas už nekilnojamo turto negrąžinimą tai jau netaikoma. Čia yra tik tai vienai rūšiai.

K.ANTANAVIČIUS. Man vis dėlto nėra labai priimtina ,,privalo 5 procentus". ,,Gali" įrašykime.

PIRMININKAS. Ar priimtina vicepremjerui?

V.PAKALNIŠKIS. Matot, čia vis dėlto yra tam tikras siekimas.

K.ANTANAVIČIUS. Nedidelės, žinoma, sumos, čia nėra ko ginčytis.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius atsiėmė savo priekaištą. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Man nevisiškai aiškus antrasis sakinys, ką tuo norėta pasakyti. Jeigu jis sumokėjo tam tikrus pinigus, kaip gali būti abejojama, kad tai yra ne pagal kvotas, kurias mes jau nustatėme?

V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis deputate, mes gi praėjusį kartą kaip tik tą klausimą ir nagrinėjome. Jūs teisingai pasakėte, kad jeigu jis sumoka, tarkime, pusę investicinių čekių sumos pinigais, o ji neįskaitoma į kvotą, tai jis kitą pusę gali naudoti kitur. Jeigu jis viršija, tada jau įskaičiuojama į kvotą. Čia yra padaryta tai, ko jūs ir prašėte. O dabar jūs vėl keliate tą patį klausimą.

A.TAURANTAS. Aš tik klausiu, kad jūs paaiškintumėte, aš dar nieko nekeliu kol kas...

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš matau čia nevisiškai logišką, mano įsitikinimu, punktą dėl ,,privalo 10 procentų". Ne dėl to, kad privalo, bet dėl to, kad jeigu jau privalo, tai kodėl tik dešimt procentų? Ta mintis atsirado tuomet, kai buvo manoma, jog žmogus, mokėdamas tik investiciniu čekiu, tarsi neįsijaučia į pirkimo - pardavimo, tai yra į rinkos santykius. Tas apčiuopiamai gali veikti tik tada, jeigu yra bent 30 procentų.

O dabar dešimt procentų. Arba to privalomumo visai nereikia ir jį išbraukime, arba jeigu jau privalo, tai bent trisdešimt procentų. Aš už tai, kad nereikia. Bet jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėlto reikia, tada 10 procentų būtų visiškai beprasmiškas dalykas.

PIRMININKAS. Bankininkas šiuo klausimu.

K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau deputatei K.Prunskienei visiškai pritarti, kadangi čia nelogiška pasidarė tuomet, kai buvo teigiamai išspręstas kvotų klausimas. Investicinė sąskaita grynais pinigais jau iš karto turi būti, sakykim, papildoma, jeigu nėra kito šaltinio. Ir tuo labiau nelogiška yra tos dalies pabaiga, tiksliau, antrasis sakinys. Aš palaikyčiau tą mintį, kad antrosios dalies čia iš viso nereikia.

PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere?

V.PAKALNIŠKIS. Aš siūlyčiau balsuoti. Iš tiesų čia...

PIRMININKAS. Mes negalime balsuoti, gerbiamasis vicepremjere, patys žinote, kad iš to balsavimo nieko nebus.

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu nėra galimybės balsuoti, vadinasi...

PIRMININKAS. Galima balsuoti, gal kartais visi deputatai balsuotų, bet...

V.PAKALNIŠKIS. Jeigu visi balsuos už tai, kad išbrauktume...

PIRMININKAS. Antrąją dalį turite omeny?

V.PAKALNIŠKIS. Taip, antrąją dalį...

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas G.Šerkšnys dar nori?

G.ŠERKŠNYS. Aš tik paremčiau pasiūlymą, kad nereikalinga yra ta antroji dalis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome tada balsuoti. Kai kurie deputatai siūlė išbraukti antrosios dalies antrąjį sakinį ,,jei pinigais sumokėta suma...". Teisingai aš jus supratau ar ne? Ar visą antrąją dalį?

K.ANTANAVIČIUS. Visą antrąją dalį.

PIRMININKAS. Visą antrąją dalį išbraukti. Tai prašome, gerbiamieji deputatai, tiesa, ar yra prieštaraujančių, kad antrąją dalį paliktume? Jeigu yra, tai balsavimas bus labai aiškus. Yra prieštaraujančių, taip? Tada prašome balsuoti, kas už tai, kad visa antroji dalis būtų išbraukta, taip dauguma deputatų lyg ir sutarė.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61 deputatas.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada, matyt, reikės perbalsuoti, kai bus kvorumas. Kito varianto mes, matyt, neturime, kaip pereiti prie trečiosios dalies, o balsų skaičiavimo komisijos prašyčiau patikslinti, kiek deputatų yra salėje. Jeigu nėra 69 deputatų, darbą nutrauksime. Prašome trečiąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Trečioji dalis nustato taisyklę, kad tie asmenys, kuriems pagal įstatymą yra suteikiamas papildomai dar ir žemės ūkio čekis, gali jį realizuoti, įsigydami žemės ūkio įmonės turto tik jeigu jie nuolat gyvena kaimo vietovėje.

K.ANTANAVIČIUS. Šitą reikia išbraukti...

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Čia gi kalbama apie žemės ūkį, o pagal 1 straipsnį tai turi būti nagrinėjama kitame įstatyme.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Turbūt gerbiamasis pranešėjas supranta, kad tai nebūtina. Šitame įstatyme visiškai nereikia reglamentuoti, kas tokie - ar gyvenantys, ar dirbantys žemės ūkyje. Čia ne to įstatymo paskirtis.

V.PAKALNIŠKIS. Aš suprantu.

J.PANGONIS. Čia jau bus kitas įstatymas.

V.PAKALNIŠKIS. Bet čia jis turi taip pat tą informacinę reikšmę. Jau iš anksto yra suteikiama...

J.PANGONIS. Man regis, nenusistatykime iš anksto sąlygų kitam įstatymui. Paskui reikės ir ten keisti, ir čia keisti. Tai kam daryti taip, kad paskui dvigubas darbas būtų?

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Iš dalies pritardamas čia pasisakantiems, aš siūlyčiau palikti šį punktą, tačiau sutrumpinti jo redakciją. Tai yra išbraukti visą antrąją eilutę, tik pabaigoje paliekant žodelį ,,už". Toliau kaip tekste. Skambėtų taip: ,,Tikslinės žemės ūkio kompensacijos gavėjai už šią kompensaciją gali įsigyti žemės ūkio įmonių turtą (akcijas)".

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, salėje yra 75 deputatai.

PIRMININKAS. Labai gerai, galime dirbti. Deputatas A.Ražauskas.

A.RAŽAUSKAS. ,,Žemės ūkio piniginės kompensacijos gavėjai," man atrodo, yra paimta iš nujaučiamo arba būsimo nekilnojamo turto grąžinimo kompensacijos įstatymo, o antroji šio sakinio dalis yra paimta iš būsimojo žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo. Ir čia nėra nė vieno žodžio, kuris sutaptų su šio įstatymo pavadinimu. Aš tada noriu paklausti, kadangi ir ketvirtoji dalis bus visiškai tokia pat, ar nereikia keisti mums šito įstatymo 1 straipsnio?

PIRMININKAS. Prašome, vicepremjere, jums klausimas buvo.

V.PAKALNIŠKIS. Ne, 1 straipsnio nereikia keisti, bet aš irgi nematau čia didelės bėdos, jeigu būtų iš viso trečioji dalis išbraukta, nes čia iš tiesų galime perkelti į kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, vicepremjeras siūlo išbraukti trečiąją dalį, Ekonomikos komisija pritaria, dalis deputatų taip pat. Ar yra daug prieštaraujančių? Yra vienas prieštaraujantis. Tada reikia balsuoti. Gerbiamieji deputatai, aš primenu, kad salėje yra 75 deputatai. 69 balsų dauguma mes galime išbraukti, antraip balsuosime dar kartą, kai bus kvorumas. Prašome pasiruošti balsuoti...

J.PANGONIS. Ar galima pasakyti?

PIRMININKAS. Jau balsuojame, gerbiamasis deputate J.Pangoni.

J.PANGONIS. Tai gal nereikės balsuoti...

PIRMININKAS. Balsuosime, kad išbrauktume trečiąją dalį...

J.PANGONIS. Jeigu projekto rengėjai tam pritaria, tai manykim, kad tai jų pasiūlymas. Tegu balsuoja tie, kurie nori, kad liktų.

PIRMININKAS. Čia vertinga pastaba. Projekto rengėjai atsiima šį pasiūlymą. Tai jeigu jūs taip formuluojate, tada reikės balsuoti truputį kitaip. Gerbiamasis vicepremjere, ar jūs taip formuluojate? Jūs atsiimate šitą trečiąją dalį?

V.PAKALNIŠKIS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. O deputatas E.Grakauskas siūlo jos vis dėlto neatsiimti. Tada mums reikia balsuoti. Kas už deputato E.Grakausko pasiūlymą palikti trečiąją dalį, prašome pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 11.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.

PIRMININKAS. Trečioji dalis neįrašoma. Jos nėra. Aš norėčiau paklausti gerbiamųjų deputatų. Ar jūs tikrai protestuosite vėl, jeigu aš, matydamas aiškius balsavimo rezultatus, sutrumpinsiu procedūrą ir nesiūlysiu balsuoti prieš arba susilaikė? Jeigu protestuosite, aš, deja, turiu taip padaryti, kaip numato Reglamentas. Bet jeigu jūs sutiksite, kad galime apsieiti, kada aiškus balsavimo rezultatas ir niekam nekelia abejonių, tada aš šito nedaryčiau. Nebus prieštaraujančių? Prašome ketvirtąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Ketvirtoji dalis nustato investicinių čekių panaudojimo termino pabaigos pasekmes. Ir čia reikėtų, matyt, tik patikslinti šios dalies sakinių redakciją. Reikėtų skaityti taip: ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybės vienkartinės išmokos ir kitų kompensacijų panaudojimo privatizavimo objektams įsigyti termino pabaigą, paskelbdama apie tai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Per šį laiką gyventojų nepanaudotos valstybės išmokų ir kitų kompensacijų lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu keičiamos terminuotomis valstybės (vietos savivaldybės) paskolos vardinėmis obligacijomis, jeigu ko kita nenustato įstatymai". Čia kaip deputatas Z.Juknevičius siūlė anksčiau. O paskutinis sakinys liktų toks, koks yra.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Turiu principinį dalyką. Pakeičiamos obligacijomis, paskui valstybė privalo jas išpirkti. Vadinasi, galima nieko nepirkti iki to laiko, kol bus įvesti litai, ir litais viską per obligacijas visi pasiims. Žodžiu, čia skylė palikta. Gal aš blogai žiūriu, bet man atrodo, kad ji yra.

V.PAKALNIŠKIS. Šita skylė buvo pastebėta ir čia yra tokie žodžiai:

,,Vyriausybės nustatyta tvarka ir dydžiu". Matyt, ta tvarka ir dydis bus tokie, kad tam tikra prasmė bus palikti kažkiek obligacijų, bet, matyt, ne visu šimtu procentų jie bus verčiami. Apie tai buvo galvota, kad žmonėms, kurie nesuspėjo arba nenorėjo, galima dalį tų išmokų paversti į obligacijas.

K.ANTANAVIČIUS. Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiėmė deputatas K.Antanavičius. Bankininko pasiūlymas.

K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau čia taip pat iš esmės,, bet gal kitais argumentais paprieštarauti. Kadangi čia iš viso yra nepriimtinas dalykas. Obligacija išleidžiama tada, kai valstybė skolinasi iš gyventojų. O šiuo atveju ką gi ji skolinasi? Valstybė davė žmogui tą bilietą, kurio jis nepanaudojo, o paskui Valstybė iš jo nuperka tą bilietą. Tai išeina, kad valstybė skolinasi iš valstybės, o realiai nieko nepasiskolina. Nei biudžete, nei bet kokiame fonde jokios lėšos neatsiranda. Tada mūsų tas darbas netenka prasmės, ir deputatas K.Antanavičius visiškai teisingai pasisakė. Todėl aš siūlau palikti tik 4 dalies pirmąjį sakinį, o toliau viską išbraukti, taip pat ir penktąją dalį.

V.PAKALNIŠKIS. Tokiu atveju jūs turėtumėte pasiūlyti, ką daryti su nepanaudotomis išmokomis. Vadinasi, jos turi būti anuliuojamos?

K.RATKEVIČIUS. Taip, jas reikia išbraukti.

V.PAKALNIŠKIS. Tai reikia taip ir parašyti. Žinoma, toks variantas yra galimas, bet bus nuskriausti žmonės.

K.RATKEVIČIUS. Žmonės nebus nuskriausti. Valstybė duoda žmogui turtą, tik reikia jį pasiimti.

V.PAKALNIŠKIS. Žodžiu, čia yra dvi pozicijos.

PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Jeigu būtų vis dėlto priimtas tas variantas, kaip siūloma, tai mane šiek tiek stebina savivaldybių įrašymas. Daugelis savivaldybių yra gana neturtingos ir iš jų reikalauti, kad jos privalėtų obligacijas išpirkti, kaip paskutiniame sakinyje rašoma, galvoju, kad tai yra per daug griežtas reikalavimas. Siūlau išbraukti savivaldybes.

PIRMININKAS. Siūlote tą vietą išbraukti? Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Palaikydama banko poziciją, vis dėlto norėčiau gerbiamajam vicepremjerui pasakyti, kad problema yra ta, kad mes nežinome, kiek galios šie investiciniai čekiai. Jeigu tas laikotarpis pakankamai ilgas, tokiu atveju ir problemų sumažėja, be to, tam laikotarpiui baigiantis, bus aišku, ar apskritai egzistuoja si problema ir kaip ją spręsti. Juk mes į priekį neišspręsime visų problemų. Juo labiau kad penktojoje dalyje yra paslėpta mintis, kad tai gali atsitikti jau iki kitų metų liepos 1 dienos, nes čia kalbama, kad iki kitų metų liepos 1 dienos obligacijų perduoti kitiems ir jų realizuoti negalima. Vadinasi, toks trumpas galėtų būti laikotarpis, kad jau atsirastų galimybė obligacijas realizuoti net iki kitų metų liepos 1 dienos. Tai nepaprastai pavojinga mūsų galimybių prasme.

PIRMININKAS. Vicepremjeras? Buvo pasiūlymas palikti tik pirmąjį sakinį. Visai straipsnio išbraukti, atrodo, niekas nesiūlė, o antrąjį sakinį siūlė išbraukti. Kokia jūsų nuomonė?

V.PAKALNIŠKIS. Čia aš nieko naujo pridurti negaliu. Jeigu išbrauksime šios dalies pabaigą, tai reikės būtinai įrašyti, kas atsitinka su investiciniais čekiais pasibaigus jų realizavimo laikui. Čia jau balsavimo dalykas. Dabar dėl deputato G.Šerkšnio pasiūlymo. Reikia turėti omeny, kad investicinis čekis tai yra teisė į dalį Respublikos arba vietos savivaldybės turto, ir jeigu jis ja nepasinaudojo, tai ir pareiga atsiskaityti būtų arba savivaldybei, arba...

K.D.PRUNSKIENĖ. Labai atsiprašau...

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Vis dėlto mes taip ir nesužinojome, ar yra numatytas terminas, ką turėjo omeny autorius, kokį terminą. Įrašome daugybę smulkių punktų, o čia principinis dalykas.

V.PAKALNIŠKIS. Jie yra susieti, nes terminą nustato Vyriausybė ir apie jo pabaigą paskelbia iš anksto ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. O jau toliau atsižvelgiant į tai ir bus galvojama, kaip skatinti žmones išleisti tuos Čekius. Bus numatytos nepanaudotų čekių pakeitimo obligacijomis sąlygos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Ratkevičius.

V.PAKALNIŠKIS. Dabar sunku kalbėti apie terminus, bet iš tikrųjų yra tam tikras ryšys su penktąja dalimi, su kitų metų viduriu.

K.RATKEVIČIUS. Aš dar norėčiau pridurti, kad obligacijų išdavimas ir jų supirkimas yra labai pavojingas valstybės iždui. Dabar jau galioja tokia tvarka, kad jeigu valstybės biudžete nebus pajamų, jokie išmokėjimai nebus vykdomi. Iki šiol būdavo kitaip. Taigi įsipareigoti galima, bet ar bus tokių galimybių paskui nupirkti? Pagal šios dienos situaciją neatrodo.

PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka. Atsiprašau, deputatas S.Pečeliūnas anksčiau buvo.

S.PEČELIŪNAS. Aš noriu paprieštarauti mūsų gerbiamiesiems bankininkams. Čia nėra visiškai taip, kaip jie sako, ir ta teisė įsigyti turtą nėra kažkokia valstybės duodama dovana. Tai yra tam tikras skriaudos atlyginimas, ir jeigu žmogus perleidžia tą turtą, neima savo nuosavybėn, bet palieka jį valstybei, jis turi teisę tam tikrą jos dalį susigrąžinti, sakykim, obligacijomis arba grynais pinigais. Čia yra palikta teisė valstybei, jeigu jis ta teise nepasinaudojo, sumažinti ar padidinti tą išmokamų jam, sakykim, pinigų kiekį. Apie tai yra parašyta. Tai vienas dalykas, į kur norėčiau atkreipti dėmesį. Ir antras dalykas, kaip kalbėjo gerbiamasis banko tarnautojas, kad valstybės iždas neva neturės pinigų. Tai čia nėra pasakyta, kad išmokėti reikia iš karto kitą dieną. Valstybė galės nustatyti terminą, kad išmokės tą sumą po 10 ar po 20 metų, ir apie tai pilietis žinos iš anksto. Jis galės rinktis - ar jam skubiai investuoti tuos savo čekius ir įsigyti kažkokį turtą, ar jam laukti tų obligacijų, už kurias jis gaus tam tikrą dalį (mažesnę ar didesnę - tai jau Vyriausybės reikalas) po tam tikro metų skaičiaus. Jis turi visus pasirinkimo variantus, ir apie tai reikia kalbėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, artėja pertrauka, gal leiskime pasisakyti deputatui K.Motiekai. Po to padarysime pertrauką, o nuo 17 valandos - Vyriausybės valanda. Prašome gerbiamąjį deputatą K.Motieką.

K.MOTIEKA. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pirmajame sakinyje vartojama sąvoka ,,terminas". Galbūt dėl to čia ir iškyla kai kurie pasiūlymai, kad jeigu terminas, tai turi būti nurodyta laiko trukmė, nuo -iki. Kadangi šito nėra, tai reikėtų žodį ,,terminas" pakeisti kitokiu žodžiu, sakysime, ,,įsigyti teisės pabaigą" arba ,,įsigyti laiko pabaigą". Tada mes išvengsime to reikalavimo, kad iš anksto būtų nustatytas terminas.

PAKALNIŠKIS. Žinoma, redakcija būtų tikslesnė, jeigu terminą pakeistume laiko tarpu.

PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas. Jau mes tarėmės, kad nebekalbėsime.

P.VAITIEKŪNAS. Tai ne dėl to.

PIRMININKAS. Taip, tai gerbiamasis vicepremjere, ką nors pasiūlytumėte ar mes atidedame šį klausimą?

PAKALNIŠKIS. Aš siūlyčiau pritarti šiame projekte nurodytai redakcijai, atsižvelgiant į tuos visus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Supratau, bet siūloma antrąjį sakinį išbraukti. Jūs nesiūlote? Dėl pirmojo sakinio niekas nesiginčijo, dėl antrojo sakinio siūlė.

PAKALNIŠKIS. Na, jeigu bus balsuojama, kad išbrauktume...

PIRMININKAS. Nebus šiandien balsuojama. Gerbiamieji deputatai, posėdis baigtas. 17 valandą - Vyriausybės valanda. Dar deputatas P.Vaitiekūnas skelbimą turi.

P.VAITIEKŪNAS. Marijampolės rajono Liudvinavo miestelio ... gatvės visi gyventojai Nepriklausomybės fondui skiria 450 rublių.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kada vyks toliau posėdis.

PIRMININKAS. Atsiprašau, 15 valandą tęsime posėdį, o 17 valandą - Vyriausybės valanda.

Pertrauka