1991 m. vasario 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Č.V.STANKEVIČIUS ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį, prašome sėsti į savo vietas. Prašome komisijų atstovų pasiruošti pasakyti savo nuomonę apie kandidatą į ministro postą. Primenu, kad mūsų posėdį transliuoja radijas, todėl prašyčiau deputatų prie salės mikrofonų nediskutuoti apie labai svarbias problemas. Kviečiu visus deputatus, kurie dar dirba komisijose, į salę. Kviečiame į tribūną komisijų atstovus.
J.ŠIMĖNAS. Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas. Gamtos apsaugos komisija.
J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisijoje svarstant šią kandidatūrą nedalyvavo visi deputatai, tačiau iš tų, kurie dalyvavo, daugumos kandidatūra nesurinko. Buvo pasisakymų už ir prieš, tačiau daugumos balsų nesurinko.
PIRMININKAS. Ačiū.
S.MALKEVIČIUS. Valstybės atkūrimo komisija...
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius. Valstybės atkūrimo komisija.
S.MALKEVIČIUS. ... svarstė kandidatūrą ir jai pritaria.
PIRMININKAS. Kitos komisijos? Agrarinė komisija, deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, Agrarinė komisija svarstė šią kandidatūrą kartu su Ekonomikos komisija ir Socialinių reikalų komisija, ir iš principo tie deputatai, kurie dalyvavo svarstymo metu, šiai kandidatūrai pritarė.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas. Kokiai komisijai atstovaujate?
E.VILKAS. Žiūriu, kad nėra nei Ekonomikos, nei Biudžeto, tai vis tiek reikia perduoti nuomonę. Buvo jungtinis posėdis, dalyvavo 12 žmonių...
PIRMININKAS. Biudžeto ir Ekonomikos, taip?
E.VILKAS. Taip, Biudžeto ir Ekonomikos.
PIRMININKAS. Bet deputatas E.Grakauskas sakė, kad buvo kitas jungtinis posėdis kartu su Agrarine komisija ir kad pritarė.
E.VILKAS. Šito aš nežinau.
PIRMININKAS. O čia jūs kaip siūlėte?
E.VILKAS. Šitos dvi komisijos nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Teisinės sistemos komisija iš 6 narių - vienas prieš, vienas susilaikė, pritarė kandidatūrai.
PIRMININKAS. Daugiau komisijų? Daugiau nėra. Gerbiamieji depu-tatai, tada prašome frakcijų atstovus tarti savo nuomonę. Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Deputatas J.Karvelis.
J.KARVELIS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija svarstė kandidatūrą ir jai pritarė.
PIRMININKAS. Kitos frakcijos. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Laisvųjų demokratų frakcija taip pat svarstė klausimą ir nepritarė kandidatūrai dėl tokių motyvų. Pirma, kandidato kalboje buvo išdėstyta apskritai sena koncepcija, materialinio-techninio aprūpinimo koncepcija, antra, tai, kad einant į laisvą rinką ir rinkos ekonomiką, yra būtini nauji požiūriai į tuos procesus, kurie susiję su mainais, naujomis jų funkcionavimo formomis, ir trečia, frakcija mano, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu pereinant į rinkos ekonomiką reikalingas tiesiogine prasme reformatorius, žmogus, žinantis naujas tendencijas ir naujus reikalavimus. Taigi dėl šitų motyvų frakcija nepritaria.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Centro frakcijos deputatai svarstė šią kandidatūrą, vieninga nuomone dėl kompetencijos stokos šiai kandidatūrai nepritarta.
PIRMININKAS. Kitų frakcijų atstovai? Kairieji, deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Kairiųjų frakcija nepritaria šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Tautininkai ir Lenkų frakcija norėtų pareikšti savo nuomonę? Lenkų frakcija, deputatas L.Jankelevičius.
L.JANKELEVIČIUS. Lenkų frakcija nesvarstė, kadangi esame tik dviese.
PIRMININKAS. Tautininkų frakcija.
M.TREINYS. Tautininkų frakcija vieningos nuomonės nepateikia, todėl balsuos kiekvienas pagal savo įsitikinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra užsirašę kalbėti deputatai S.Malkevičius ir N.Rasimavičius. Prašome į tribūną S.Malkevičių. Ruošiasi deputatas N.Rasimavičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos! Aš visiškai užjaučiu gerbiamąjį pretendentą, kuris taip nelauktai pateko po šaltu dušu. Dar vakar mes frakcijoje svarstėme visai kitą variantą, ministerijų sujungimo ir jo paskyrimo tos ministerijos vadovu, šiandien jau kažkiek pasikeitė situacija. Dėl to, aišku, ir jo pasisakymas čia galbūt nebuvo toks, kokį mes girdėjome frakcijose. Jis gana akivaizdžiai ir labai įspūdingai dėstė savo koncepcijas apie pramonės perprofiliavimą, apie tai, kaip jis galvoja kovoti su atsiradusia bedarbystės problema, kaip jis galvoja organizuoti naujas gamybos šakas, kurios naudotų vietinius resursus, ir daug kitų. Bet aš apie tai nebekalbėsiu, o grįšiu prie pačios kandidatūros.
Konkrečiai su gerbiamuoju V.Židoniu aš susidūriau prieš 6 metus, kada atėjau dirbti į Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultetą. Mes dirbome su juo kartu 6 metus. Didelį įspūdį man padarė jo sugebėjimas organizuoti. Nors iš esmės ir aš nelaikiau savęs naujoku šioje srityje ir man teko organizuoti mokslinę laboratoriją, iš kurios paskui išaugo mokslinis gamybinis susivienijimas, tačiau, susipažinęs su V.Židonio veikla, aš supratau, kad esu labai mažai tepasiekęs, palyginus su juo. Didelį įspūdį darė ir jo energija, energija ir kūrybinis potencialas.
Bet faktai patys kalba už save. Ar daug yra pas mus tokių, kurie yra padarę 135 išradimus? Tai rodo, kad žmogus sugeba nestandartiškai mąstyti, kad jis sugeba ieškoti sprendimų nauju būdu. Didelis ir kūrybinis potencialas. 20 mokslo kandidatų, iš jų yra ir daktarų, rodo, kad šis žmogus kūrybiškai prieina prie savo uždavinių sprendimo. Taip pat stebino ir jo sugebėjimas jausti paklausą ir prisitaikyti prie jos. Pavyzdžiui, dar taip neseniai, kada mes pergyvenom ekonominę blokadą, jis su savo kūrybiniu kolektyvu sugebėjo gana operatyviai, iš pradžių neturėdamas tam net finansavimo, pereiti prie temos, kuri buvo labai aktuali. Tai - dujų generatoriai automobiliams ir mažoji energetika, tiksliau, kuro ir energijos šaltiniai panaudojant atliekas.
Dar vienas privalumas, kurį, aš manyčiau, reikėtų paminėti, yra tai, kad mes tokiu būdu išrinktume žmogų ne iš mūsų deputatinio korpuso, iš kurio mes visą laiką ,,išsiurbiam" vieną ar kitą deputatą. V.Židonį čia labai mažai kas pažįsta, nepaisant to, kalbų apie jį sugeba sukurti daug. Štai ir man neseniai skambino iš Klaipėdos, ir čia kai kurie deputatai sakė - netinka V.Židonis, kadangi jis kooperatorius, machinatorius ir dar visokių kitokių epitetų išgirdau. Kada aš klausiu - iš kur jūs tą ištraukėte, sako - girdėjau iš ten, iš ten ir taip toliau. O aš, sakau, su juo dirbu ir negirdėjau šito.
Žinoma, mane tas taip pat šiek tiek iš pusiausvyros išmušė. Aš pradėjau galvoti, na, iš tikrųjų jis buvo kooperatorius. Pas mus toje socialistinėje sistemoje žodis kooperatyvas ir kooperatorius tapo tikrais keiksmažodžiais dėl gorbačioviškos kooperatyvų politikos. Nes atsirado kooperatyvų, kurie tikrai buvo nenaudingi Lietuvos ūkiui. Tuo tarpu jis kooperatyvo pagrindu sukūrė institutą, kuris dirbo intelektualinį mokslinį darbą. Vadinasi, kooperatyvas kooperatyvui nelygus, ir tokiu būdu jis įrodė savo sugebėjimą suorganizuoti. Mechanizatorius todėl, kad jis įgyvendino naują apmokėjimo sistemą. Jeigu mes visi pripratome prie lygiavos principo, tai jis, sakysim, vienam duos 1000 rublių, kitam 500, o kitam nieko. Ir tas, kuris nieko negavo, aišku, tampa jo priešu, nes jį šokiruoja toks atvejis, kaip jis čia galėjo sėdėti ir nieko negauti, o juk buvo įpratęs šitaip dirbti. Tokiu būdu jis subūrė prie savęs pačius gabiausius mokslininkus, pačius gabiausius inžinierius, kurie pajėgė spręsti bet kurias problemas.
Vis dėlto aš galvoju, kad visa tai nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbiausias dalykas yra tai, kad šis žmogus, iš anksto žinodamas, eina dirbti į tą ministeriją, kurią pats ruošėsi sunaikinti. Nepagalvokite tiesiogine prasme, jis nepadės ten jokios bombos ir nesprogdins. Bet norit nenorit, jeigu jūs girdėjote ir kalbėjotės su juo frakcijose, tai ten paaiškėjo, kad jis puikiausiai supranta ministerijų ateitį, puikiausiai supranta funkcijų pasikeitimą, puikiausiai supranta, kas iš jų turi likti. Ir jeigu mes kažkada pereisime prie rinkos santykių, privatizuosime ūkį, neliks valstybinių įmonių, nebus ką valdyti, įmonės turės tarpusavyje lygiagrečius, horizontalius ryšius tiek su žaliavų šaltiniais, tiek su produkcijos vartotojais, tokiu būdu ministerijos funkcijos atkris arba jos transformuosis į kitas. Ir transformuosis į tokias funkcijas, kad ta ministerija jau taps pagalbininku savo šakai. Ji orientuos, ji tirs rinkos konjunktūrą, organizuos tam tikras gamybos šakas. Ji galės atstovauti galų gale ir valstybei ta prasme, kad sudarys, sakysim, ir stambias tarpvalstybines sutartis, ir sutartis su smulkiais gamintojais, tokiu būdu palengvindama visą šitą veiklą.
Aš galvojau, kad mes, balsuodami už V.Židonį, tikrai padarysime gerą darbą ir išrinksime tikrai vertą žmogų, kuris sugebės, nestandartiškai mąstydamas, padaryti tai, ko reikalauja iš mūsų šiandien Lietuva. Aš galvoju, kad mes pakilsim šiek tiek aukščiau savo konjunktūrinių, galbūt ir partinių nuostatų, bet žiūrėkim, ką mums vis dėlto įpareigoja mūsų rinkėjai. Žinoma, jūs pasakysite, štai prašo atsiriboti nuo partinių interesų, o agituoja už tos pačios partijos narį, kurios narys ir jis yra. Tikrai taip, tačiau patikėkite, kad tai atsitiktinumas.
Aš balsuočiau už V.Židonį ir tuo atveju, jeigu jis būtų, na, ne komunistas, aš nenoriu pasakyti čia to žodžio, bet jeigu jis būtų ir Demokratinės darbo partijos narys. Tikrai balsuočiau ir patariu jums balsuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius. Ruošiasi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji, mes ne vieną kartą esame girdėję iš šitos tribūnos minčių apie reformas, apie jų greitą įvykdymą, tačiau tiesiai galiu pasakyti, kad kitą kartą praktiniai darbai ir kalbos daug kuo skiriasi, bent neparodo, kad tie reformatoriai iš tikrųjų toms reformoms pasiruošę. Šitą žmogų aš pažinojau dar tada, kada apie reformas niekas nė nekalbėjo, o gyvenime jis jau tada buvo reformatorius. Todėl galbūt jis ir buvo nemėgiamas. Nemėgiamas tų, kurie buvo pripratę prie lankstymosi. Jis Klaipėdoje nesilankstė nei partijai, nesilankstė nei vykdomajam komitetui, ir suprantama, kad iš tų laikų jo kai kas ir nemėgsta už tai, kad jis nesilankstė.
Jo darbai, moksliniai darbai iš karto yra realizuojami, jie nepasilieka popieriuje. Ir pagal jo projektus, pagal jo išradimus dirbame. Tai rodo, kad šitas žmogus toli gražu nėra tas, apie kurį galima būtų pasakyti, kad jis neturi kompetencijos. Kas gi sprendžia apie jo kompetenciją? Aš manau, kad daugiausia apie jo kompetenciją sprendžia jo paties darbai.
Aš labai trumpai noriu pasakyti dėl to, kad čia buvo išmesta tokia politinė širma, kad jis nebuvo žinomas Sąjūdyje. Kam reikėjo, tas žinojo. Tuo metu, kada kiti dar tik suolus trynė nežinodami, į kurią pusę pasukti, jis jau stovėjo su vėliava. Taigi ne visi tie, kurie stovėjo ant tribūnų, buvo sąjūdiečiai, tačiau ir tie profesoriai, kurie stovėjo šone tribūnų su vėliavomis, lygiai tokie patys sąjūdiečiai. Aš manau, kad čia susikerta visai kiti interesai. Tai ateina iš tikrųjų naujų pažiūrų žmogus, apie savo naujas pažiūras įrodęs dar senoje sistemoje. O reformatorius ar nereformatorius, be jokios abejonės, parodys ateitis. Tačiau jo praeitis jau parodė, kad jis iš tikrųjų yra gyvenimo reformatorius. To gyvenimo, kurį mes dabar reformuojame. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Ruošiasi deputatas V.Paliūnas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Aš tik porą žodžių. Man teko susipažinti su profesorium V.Židoniu svarstant Klaipėdos universiteto kūrimo reikalus. Ne vieną kartą teko su juo kalbėtis. Paskui, kai buvo mūsų Vyriausybės pirmoji krizė, pirmosios Vyriausybės atsistatydinimas, teko galvoti, kokie nauji žmonės galėtų ateiti į Vyriausybę. Tada aš prisiminiau šį asmenį ir vėl su juo kalbėjau apie galimybę dirbti valstybės darbe. Ta proga susipažinau su jo iš tikrųjų įspūdinga kūrybine ir organizacine biografija. Aš jį kalbinau, kad jis persiorientuotų, jeigu būtų reikalas, iš akademinės krypties į valstybės darbo kryptį. Šiandien, kada man teko girdėti tokių labai šaltai, be argumentacijos pasakytų žodžių, kad štai ta ar kita frakcija nepritaria arba dėl kompetencijos nepritaria, aš už to jaučiu kitą situaciją ir man truputį gaila. Man būtų gaila, jeigu mes neparemtume dabar Vyriausybės, kuri nori šitą žmogų matyti savo tarpe. Aš balsuosiu už profesorių V.Židonį. Jeigu jo kandidatūra nesurinks pakankamai balsų, žinoma, aš asmeniškai apgailestausiu, bet kviečiu jus paremti ir taip, kaip sakė čia viena iš mažesnių frakcijų, balsuoti pagal sąžinę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiame paskutinį kalbėtoją deputatą V.Paliūną. Kviečiu deputatus, kurie yra rūmuose, atvykti. Šiuo metu salėje yra 86 deputatai.
V.PALIŪNAS. Aš profesorių V.Židonį pažįstu nuo to laiko, kai mes abu dirbome Politechnikos instituto Mechanikos fakultete. Aš jau tame fakultete dirbau, kai į jį atėjo profesorius V.Židonis. Atėjęs jis visiškai iš nieko suorganizavo įpakavimo automatų laboratoriją. Tai gal būtų nieko ypatingo, jeigu ta laboratorija ir pati nebūtų ypatinga. Yra nemažai moksliniuose institutuose ir mokymo institutuose laboratorijų, kurios užsiima daugiau mokslinėmis temomis. Ta laboratorija, kurią suorganizavo profesorius V.Židonis, buvo tik savo pavadinimu, sakyčiau, laboratorija. Iš esmės tai buvo konstruktorių biuras su gamybiniu cechu, jeigu taip galima pasakyti.
Profesorius V.Židonis ne tik sukūrė įpakavimo automatus, kurie gaminami Kapsuke, jis ne tik padarė jų brėžinius, atliko principinį kūrybinį darbą, bet jo laboratorijoje tie automatai būdavo pagaminami, pagaminamas veikiantis pavyzdys. Tai pagalvokime, ką reiškia mūsų šito amžino nepritekliaus ir deficito sąlygomis suorganizuoti gamybą, iš principo gamybą. Taigi profesorius V.Židonis, sakyčiau, parodė ne kokio teoretiko sugebėjimus, o labai gero inžinieriaus ir gero organizatoriaus sugebėjimus ir darbą.
Aš taip pat buvau profesoriaus V.Židonio daktarinės disertacijos oponentu. Taigi aš mačiau, kokį jis darbą iš principo padarė. Tas darbas nebuvo teoretiko darbas į stalčių. Kiti oponentai ir mokslinėje taryboje pasisakiusieji kaip tik darė jam priekaištus, kad darbas per mažai teorinis, kad jis per daug praktiškas.
Taigi man atrodo, kad profesoriaus V.Židonio kandidatūra visiškai tinkama toms pareigoms, kurioms jis yra siūlomas. Ir į tuos priekaištus, kad jis neturi patyrimo ar kompetencijos, kad jis naujas žmogus pramonės srityje, aš galėčiau atsakyti, kad mes patys, kai ėjome į deputatų pareigas, tai mes arba visiškai neturėjome patyrimo tam darbui, arba tas patyrimas buvo daugiausia skaičiuojamas vieneriais metais. Man atrodo, čia visiškai ne argumentas, kad jis nedirbęs pramonėje, tarkim, ar neturi kompetencijos tam darbui. Ta kompetencija yra, kadangi jis savo veikla laboratorijoje įrodė tą kompetenciją, organizuotumą ir gerą inžinieriaus darbą. Man atrodo, kad profesorius V.Židonis tinka toms pareigoms. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, prašome pasakyti, kiek salėje yra deputatų. Daugiau kalbančių nėra.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 97.
PIRMININKAS. Salėje yra 97 deputatai. Repliką deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Repliką dėl gerbiamojo N.Rasimavičiaus teiginio, kad pretendentas nesilankstė prieš daugelį, taip pat ir prieš Klaipėdos vykdomąjį komitetą. Aš galiu pasakyti, kad tikrai nesilankstė, nes niekas nesilankstė prieš vykdomąjį komitetą, mūsų dalykiniai santykiai buvo visai kitokie.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti.
Gerbiamieji deputatai, prašome tylos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už pretendentą į ministro postą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 22.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, taigi Vilius Židonis yra paskirtas materialinių išteklių ministru. Leiskite jį pasveikinti. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, kviečiame į tribūną premjerą Gediminą Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Taigi dar kartą noriu padėkoti deputatams už šios kandidatūros palaikymą. Tikrai sudėtinga vieta, žmogui bus nelengva ir mes turėsime jį paremti. Kartu norėčiau taip pat pasveikinti nuo savęs gerbiamąjį Vilių Židonį, tapus materialinių išteklių ministru, ir palinkėti viso geriausio sunkiame ir atsakingame darbe.
Manyčiau, kad taip pat labai atsakinga vieta yra finansų ministro, ir į šią vietą mes siūlome gerbiamąją E.Kunevičienę. Pabandysiu keletu žodžių trumpai argumentuoti, kodėl buvo pasirinkta ši kandidatūra.
Visos ekonominės reformos, tarp jų ir tos, kurios susijusios su rinkos ekonomika, vienaip ar kitaip betarpiškai susijusios su Finansų ministerija. Jeigu anksčiau bet kokie potvarkiai buvo pavedami, tarkim, Materialinių išteklių ministerijai, Pramonės ministerijai, Žemės ūkio ministerijai ir panašiai, tai dabar bet kokios permainos yra tiesiogiai susietos su Finansų ministerija, ir šiuo metu Finansų ministeriją yra užgriuvę tiek klausimų, tiek problemų, kad jas išspręsti, mano supratimu, gana sudėtinga. Čia, kiek sugebės, ir Vyriausybė parems, tikimės, kad parems ir deputatai finansininkai. Iš tikrųjų klausimų ten yra labai daug.
Ne mažiau svarbi problema, jūs patys žinote tai, yra susijusi su mūsų biudžetu. Biudžeto būklė yra tokia, kad mes šiandien negalime sau leisti, tarkim, dalinti milijonus į kairę ir į dešinę. Pinigus reikia labai taupyti. Būtent ši moteris, mano supratimu, yra toks žmogus, kuris, deja, man atrodo, labai nedosniai dalins tuos pinigus. O ši kandidato savybė mane džiugina. Džiugina dėl to, kad žinau, jog mes galėsime daryti išlaidų tiek, kiek turėsime pajamų.
Na, ir svarbiausias šios kandidatės bruožas yra tas, kad ji, mano nuomone, yra labai aukštos kvalifikacijos finansininkė. Aš turėjau galimybę tuo įsitikinti, betarpiškai su ja bendraudamas rengiant įstatymus. Ji, beje, malonu pažymėti, sugebėjo savarankiškai perprasti ekonomikos reformos pagrindinius įstatymus, suprasti tą kitokią finansinę sistemą, kurią jau šiuo metu reikia pradėti įgyvendinti. Ji savo konkrečiais darbais parodė, kad supranta, ką turi daryti Finansų ministerija.
Tačiau aš kartu suprantu ir tai, kad jai labai sunku būtų dirbti Finansų ministerijoje, jeigu jos neremtų dabartinis finansų ministras, jeigu jos neremtų dabartiniai finansų ministro pavaduotojai. Aš kalbėjau su finansų ministru ir jis užtikrino, kad tikrai ją parems, padės ir patars. Padės ir patars ir finansų ministro pavaduotojai. Aš tikiu, kad ji pajėgi atlikti tą darbą, kurį būtina atlikti. Tačiau aš nepavydžiu materialinių išteklių ministrui, nepavydžiu nei finansų ministrui, ypač toje padėtyje, kurioje mes dabar visi esame atsidūrę. Ir jeigu žmogus, suprasdamas tą padėtį, eina į Vyriausybę, aš manyčiau, kad reikėtų palaikyti šią kandidatūrą, paremti ir palinkėti išspręsti tuos nelengvus uždavinius, kurie iškilę šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Siūlyčiau balsuoti už šią kandidatūrą ir išreiškiu viltį, kad tai iš tikro būtų pats teisingiausias mūsų pasirinkimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Kviečiame į tribūną gerbiamąją Elvyrą Janiną Kunevičienę.
Kandidatės į finansų ministres E.Kunevičienės kalba ir atsakymai į deputatų klausimus
E.J.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamieji Lietuvos išrinktieji! Prieš jus - eilinė Lietuvos pilietė, pasirengusi pareigingai, sąžiningai ir garbingai vykdyti jūsų pasirinktą arba būsimą finansų politiką, jeigu ji atitiks mano moralės principus. Jeigu prieštaraus, rytojaus dieną gausite atsistatydinimo pareiškimą. Kaip bus, pamatysime.
Dabar truputį apie savo koncepciją arba kodėl ryžausi Čia pas jus ateiti. Norėčiau, kad negalvotumėte, jog ryžausi kupina emocijų, išsigandusi, kad be manęs gali žlugti nauja Lietuvos Vyriausybė arba ir visa nepriklausomybė. Finansai nesiremia emocijomis, finansai - tai yra racionalus protas. Ir atėjau čia su visa atsakomybe dirbti. Tiksiu - dirbsiu, netiksiu - jūsų valia. Mano koncepcija tokia.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, vieną minutę. Gerbiamieji deputatai, būkite malonūs, paklausykime. Paklausykime finansų politikos. Ačiū.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Darbų čia yra milijonai. Ir gerbiamoji buvusi premjerė žino ir ačiū, kad ji man nusišypsojo čia per pertrauką. Ji žino, ką reiškia finansai Lietuvai ir ne tik Lietuvai. Laukia daug darbų, pradedant nuo finansų performavimo politikos, į kurią buvo jau pradėta orientuotis, iki eilinės buhalterinės apskaitos pakeitimo. Ir jei aš jums dabar pradėsiu dėstyti visą savo programą, tai 5 minučių neužteks. Todėl išklausykite mano tezes.
Pirmas darbas, kuris dabar laukia - ar maloniausias, ar sunkiausias, nežinau, tai - biudžetas. Antras - biudžeto ir banko sustygavimas. Iki šiol pas mus buvo dvi beveik savarankiškos valstybės finansų veiklos kryptys arba įstaigos, organizacijos - tai yra biudžetas beveik sau, o bankas - sau. Ir jeigu kalbėsime apie Finansų ministeriją, tai aš nedrįsčiau pasakyti, kad ji buvo Finansų ministerija. Tai buvo Biudžeto ministerija. Ir jeigu jūs mane išrinksite ir pasiseks subalansuoti biudžetą, tada jau mes pradėsime kartu kalbėti apie Finansų ministerijos darbą ir apie Lietuvos ūkio finansavimą, keičiant struktūrą, ūkininkavimą, veiklą, orientuotą į jo aktyvinimą. Dabar, jeigu jūs visi pradėsite reikalauti išlaidų, kad įvykdytume visus Lietuvos struktūros pakeitimus, tai neįmanoma.
Kuo remdamasi rengiuosi atlikti tuos darbus? Reikia peržiūrėti Respublikos mokėjimo balansą, niekur nedingsim be jo, Respublika kaip valstybė neegzistuos. Kuo remdamasi ryžausi eiti į šias pareigas? Pirma -jūsų išmintimi. Antra - Lietuvos ūkio specialistų žiniomis. Atleiskite, jeigu kam labai imponuoja užsienio specialistų žinios. Man jos taip pat patinka, bet suprasti tas žinias ir įsisavinti gali tik tas, kuris labai gerai ir nuodugniai žino visą mūsų ūkininkavimo sistemą. Sistema tai yra ryšiai, o ne vieną kažką paėmus ir sukūrus bei įdiegus. Todėl šiandien, jeigu man tektų kreiptis, aš pirmiausia prašyčiau pagalbos iš visų įmonėse dirbančių specialistų finansininkų ir vadovų. Jūsų rankose dabar faktiškai yra Lietuvos likimo pradžia. Jeigu įmonėse finansininkai nesupras, kad negalima visko vėl remti kaip senais gerais laikais tik išlaidomis ir eiti į ministerijas, į visas kitas instancijas padengimo pajamomis, o ne savo pajamas skaičiuoti ir atitinkamai išlaidas koreguoti, nebus nei finansų sistemos, nei ekonomikos. Maskva jau nieko daugiau nebeduos ir su portfeliais į Maskvą nuvažiavę nebeparsivešime nei biudžeto padengimo, nei pelno įmonėms. Ką sugebės įmonės specialistai, tą ir turėsime.
Ir trečias dalykas, į ką orientuojuosi, tai į bendradarbio geranoriškumą. Visą gyvenimą sekėsi, buvau laimės kūdikis. Kadangi nebuvau viršininkė, tai galiu pasakyti, kad nenirėjau priešų arba jų buvo labai mažai. Taigi linkėčiau sau, kad man jų būtų kuo mažiau. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente, prašome dar nepalikti tribūnos. Tikiuosi, deputatai nori jūsų paklausti. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Noriu jūsų paklausti. Jūs, be abejo, susipažinote su Lietuvos Respublikos biudžetu. Kaip jūs vertinate jo būklę šiandien ir, palyginus su metų pradžia, kaip pasikeitė biudžeto deficitas?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Nedrįsčiau vertinti biudžeto, neįvertinusi jo sudarymo. Kada sudaro kitas žmogus, vertinti jo skaičius aš niekada nedrįsčiau. Atsakysiu tik už savo skaičius.
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Mes čia šiandien gavome dėl įvyksiančio kainų padidėjimo reikalingas dotacijas. Yra dotacijos gyventojų išlaidų padidėjimui padengti, yra dotacijos pramonės įmonėms. Taip pat rašoma ir apie atlyginimų padidėjimą. Visos tos dotacijos sudarys biudžete apie tris milijardus rublių. Kaip jūs manote, kur bus galima gauti tas lėšas ir kaip sudurti galą su galu?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Visa bėda yra ne dotacijos. Visos dotacijos yra skaičiuojamos atsižvelgiant į realius pagrįstus paskaičiavimus, kuriuos atliekant ir aš dalyvavau. Tai yra susiję su numatomais kainų pakeitimais, ir dotacijos yra padengiamos iš kainų padidėjimo. Čia yra palikimas. Už palikimą aš neatsakau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Jūs kalbėdama tokį terminą pavartojote: ,,biudžeto ir bankų sustygavimas". Sakykite, ar jūs įsivaizduojate sustygavimą, kad bankas ir toliau dengs biudžeto deficitą, ar kita prasme jūs turite?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Bankas niekada nedengia biudžeto deficito. Biudžeto deficitas visada dengiamas pinigų emisija, o pinigų emisija yra finansų sistemos pagrindas, ji tik vykdoma per banką. Kadangi sąjunginis bankas priklausė Vyriausybei, o ne Aukščiausiajai Tarybai, todėl viskas taip ir buvo sprendžiama. Nes sąjunginis bankas arba TSRS bankas buvo centralizuotos sistemos grandis, įjungta į vykdomąją valdžią.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamoji pretendente. Aš norėčiau paklausti dėl jūsų požiūrio į kadrus, kurie dabar sudaro mokesčių inspekcijų sudėtį. Žinodamas, kad labai vikrios organizacijos, ypač smulkios organizacijos, toli gražu ne visas savo pajamas rodo ir mes neturime įdiegto mokesčių deklaravimo principo, kaip jūs manote, kaip galėtų būti papildytas Lietuvos biudžetas, sustiprinant, tarkim, pačių mokesčių inspekcijų kadrus, kad tai būtų naudinga valstybei?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Nesu susipažinusi su kadrais, kadangi prieš metus ar dvejus aš nesirengiau pretenduoti į šitą postą, todėl atsakyti už tuos kadrus, kurie buvo parengti ne man vadovaujant, negaliu. Bet šie kadrai turės įvykdyti jūsų priimtą politiką. Ir tas išlaidas, kurias jūs patvirtinsite, turėsime ieškoti galimybių padengti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Prieš sutikdama būti kandidate į finansų ministrus, jūs turėjote susipažinti su finansine būkle Lietuvoje. Sakykite, prašom, kokia šiuo metu yra žemės ūkio įmonių finansinė būklė ir kokią jūs matote išeitį?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Su Lietuvos finansine būkle susipažinti duotomis sąlygomis nėra galimybės. Biudžetas nesudarytas ir nesuvestas už praėjusius metus ir negali būti tai padaryta, o mokėjimo balansų nėra, kadangi mūsų apskaitos sistema neorientuota į tą galimybę, kad būtų surastas valstybinis mokamasis balansas. Buvo tik suvedama Maskvoje, ir mūsų visai sistemai žinias apie finansinę būklę duodavo iš Maskvos. Todėl apie Respublikos finansinę būklę jūs galėsite sakyti, jeigu, išrinkę mane ministre, po metų arba dvejų nesulauksite mokėjimo balanso pagal nacionalinius atskaitybos principus.
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Biudžetinėms organizacijoms buvo leista padidinti atlyginimus, pramonės įmonėms leista sutartinėmis kainomis pardavinėti savo pagamintą produkciją. Vadinasi, jie taip pat galės padidinti atlygini-mus. O žemės ūkio produkcijai kainas ne tik kolūkiams, bet ir valstiečiams nustato valstybė. Kiek tenka važmėti dabar po ataskaitinius susirinkimus, visur keliamas klausimas, kas padidins kaimo žmonėms atlyginimus. Kaip jūs galvojate, ar yra galimybė iš biudžeto bent jau tiems atsiliekantiems ūkiams padidinti atlyginimus?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, bet aš dar kartą kartoju, emocijomis negyvensiu. Ir sakyti, kaip aš dabar galvoju, kada aš nežinau galimybių, kaip iš biudžeto padengti žemės ūkio dirbančiųjų atlyginimus, čia būtų provokacija į mano ne visai kvalifikuotą atsakymą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamoji pretendente, mes visiškai suprantame, kad už praėjusių metų biudžetą jūs neatsakinga. Tačiau jeigu nuo šiandien jus patvirtinsime ministre, tai vis tiek jums teks formuoti šių metų biudžetą. Galbūt jūs vis dėlto žinote, koks yra planuojamas šių metų pajamų ir išlaidų balansas?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Nėra balanso ir jūs šitą gerai žinote, kadangi prieš atsistatydinant Vyriausybei, jūs turėjote paklausti jos, su kokiu balansu ji atsistatydina. Dabar aš jums negaliu pasakyti, kad tas balansas yra. Yra didžiulis deficitas. Melioracijoje, pavyzdžiui, nepadengta 21 milijonas praėjusių metų kreditų. Ir jūs šitą žinote. Jeigu aš sudarysiu balansą ir pateiksiu jums biudžetą, tai aš jums pateiksiu ir tą įsiskolinimo likutį, kuris susidarė praėjusiais metais. O praėjusiais metais jūs jau buvote išrinkti, o mane rinksite tik ateinantiems metams.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Man imponuoja jūsų pasakymas, kad nesivadovausite emocijomis.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ne.
L. ŠEPETYS. Tai, matyt, mūsų finansai bus tvirtose rankose, bet mano klausimas iš emocijų srities. Štai finansų ministrą lanko prašytojai. Ateis grupė kultūros veikėjų prasyti, kad padidintumėte finansavimą. Atsilaikysite tam prašymui ar ne?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Prašyčiau nė vienai komisijai pas mane neiti. Jeigu yra Kultūros ministerija, tai pas mane turi eiti arba skambinti kultūros ministras.
L.ŠEPETYS. Aš balsuosiu už jus.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. (Juokas)
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Trumpą klausimą. Jūs kalbėjote apie tai, kad biudžeto pajamų politiką jūs daugiausia siesite su kainų politika. Koks jūsų požiūris į tai, kad į Finansų ministerijos dispoziciją pereitų ir Kainų departamentas? Nes, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje - visur taip yra. Tai vieno klausimo dvi pusės. Koks jūsų požiūris į tai?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Mano požiūris būtų toks. Aš į jus kreipiuosi kaip į Lietuvos išrinktuosius ir išmintinguosius. Jus visi vyrai, jūs mokslininkai, akademikai, ir jeigu mane išrinkę, jūs man nepadėsite formuoti Finansų ministerijos, tai ar aš galėsiu ją suformuoti? Jeigu jūs man patarsite, kad Kainų departamentas geriau tinka prie Finansų ministerijos, prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pretendente, tarp mūsų yra ir moterų, jūs truputį netiksli. Prašom, pasitaisykite.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėjau pateikti konkretų klausimą. Dabar yra numatytas kainų pakėlimas ir numatytos kompensacijos žmonėms. Sakykite, ar jūs pasisakote už kompensacijas už žmonių indėlius taupomosiose kasose, ar ne?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Čia yra ne kompensacijų klausimas. Kompensacija, kada kompensuojamos išlaidos, nepriklausančios nuo žmogaus noro. O čia yra santaupos arba turtas. Jeigu mūsų pinigai būtų normalūs,
tai pinigai yra turto vertės išreiškimas. Ir čia ne kompensacija, o indeksavimas. Aš - už indeksavimą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Jeigu galima, aš dėkingas už praėjusį klausimą, jūs išsisukote, vis dėlto aš norėčiau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Rimkau, būkite malonus, parinkite kitą išsireiškimą, labai negražiai stenogramoje skambės jūsų žodžiai ,,išsisukote". Kažkokį kitokį sugalvokite. (Juokas)
K.RIMKUS. Aš norėčiau sužinoti, ar jums yra žinoma šiuo metu žemės ūkio ekonominė padėtis? Jeigu žinoma, tai nors bendrais bruožais. (Šurmulys salėje)
E.K.KUNEVIČIENĖ. Žinau. Bet dabar pasakyti jums, kad aš neskiriu ekonomikos ir finansų, finansų kaip mikro ir įmonės finansų kaip įmonės ekonomikos dalies, tai aš šitą skiriu. Kainos irgi yra ekonomikos klausimas. Tai yra dalinis klausimas, bet tai - ekonomikos klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas.
K.GLAVECKAS. Jūsų, kaip būsimos finansų ministrės, požiūris į pajamų politiką? Kokia turėtų būti pajamų politika Lietuvoje?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Pajamų politika turi būti pagrįsta balansavimu, investicijomis ir taupymu. Yra subalansavimo politika - ką viena sutaupysime, turime kitą investuoti. O šito niekada nebuvo siekiama pas mus, atvirai pasakius. Jeigu šito sieksime, ne iš karto, žinoma, pasieksime, bet jeigu į šitą pusę nukrypsime ir jūs tokią politiką palaikysite, tai aš už ją. Nebegalima kitaip eiti. Antras dalykas. Mano manymu, dabar pajamų klausimu reikės orientuotis kitaip, negu orientavomės iki šiol. Ne visada mes galime taip formuoti pajamas, kaip formuoja Sąjunga. Jos struktūra yra kita, jos siekimai yra kiti. Mūsų yra kiti. Ir pajamas formuoti turėsime kitu principu.
PIRMININKAS. Deputatas L.Jankelevičius.
L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamoji pretendente, aš norėčiau paklausti, koks jūsų požiūris į papildomas dotacijas Vilnijos kraštui, kad to krašto nacionalinis ekonominis vystymasis būtų šiek tiek paspartintas? Ar jūs pritariate papildomoms dotacijoms šitam kraštui?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Nepykite. Vilnijos kraštą myliu už jos darbščius žmones ir už jos gražius miškus, bet šiandien pažadų nedalinu. Nepykite. Jeigu tik galėsiu, kiek galėsiu ir kiek tai bus galima, ir jeigu tai tikrai pasiteisins ūkiškai (tarp kitko, aš sakiau komisijose, kad mano politika daugiau orientuojasi į investicijas, o ne į dotavimą, kad išlaidas kažkokias padengtume ir vėl gyventume. Investicijomis turi būti paremta mūsų politika), tikai palaikysiu, kad šitas kraštas vystytųsi.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Dėkui. Gerbiamoji būsimoji ministre, jūs taip saikingai, tačiau kietai, net kiečiau už buvusį ministrą R.Sikorskį sutramdėte deputatų žingeidumą, bet aš vis tiek nesusilaikiau nuo klausimo. Klausimas paprastas. Jūs tik ką pažadėjote indeksuoti mūsų gana kuklias pajamas taupomuosiuose bankuose, gal ne visi deputatai išgirdo. Ačiū jums už tą pažadą, bet štai mano rankose trys nutarimai: 72, 73 ir 74, jau priimti Vyriausybės tikriausiai ne be jūsų dalyvavimo. Ir štai nutarimas, labai jaudinantis Lietuvos ,,bendrąją" visuomenės dalį, pagal kurį nuo kovo 1 dienos skiriama 412,8 milijonai rublių biudžetinių organizacijų darbuotojų atlyginimams pakelti. Aš nekalbu apie tuos 3 milijardus, be abejo, tai visų bendras reikalas juos surasti. Tačiau šitas nutarimas numato, kad per 15 dienų, o nuo vasario 22 jau liko tik 7 dienos, Finansų ministerija privalės paskirstyti savivaldybėms, įmonėms, įmonėlėms tas lėšas, ir tie atlyginimai bus pakelti realiai. Ar jūs negalėtumėte įvardinti, kiek šita dalis sudaro nuo visos numatomos dotuoti pagal šiuos nutarimus sumos ir kiek tai sudaro nuo šiuo metu esamo biudžeto deficito? Nenorėdamas išgauti tarnybinės paslapties, aš vis dėlto smalsauju ir tikiuosi jūsų tokio paties gero, tvirto atsakymo. Ačiū.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau...
R.RUDZYS. Kiek tai bus? Ar tai realu? Ar žmonės gaus po savaitės tuos atlyginimus?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Gaus, kam reikės, o jeigu kas, palauks, gali...
R.RUDZYS. Galite netęsti, aš jau patenkintas atsakymu. Ačiū.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Yra žmonių, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, mes tai žinome. Buvo susirinkę praėjusią savaitę vyriausieji buhalteriai. Aš su jais pernai nuoširdžiai dirbau, jie man žadėjo padėti, kur aš bedirbčiau, ir šįmet. Tai jie pasistengs padaryti įmonėse, kad nepasisektų kažkam padaryti iš šito dalyko truputį tokį negerą dalykėlį. Tiems, kuriems reikės, kurie parašys pareiškimus ir norės tas kompensacijas gauti, kad galėtų gyventi, jie jau tai, aš tikrai buhalterių prašysiu, jie mane palaikys. Dabar ne visai teisingai jūs supratote mano pažadą indeksuoti. Sakiau, kad aš pritarsiu šitai indeksavimo politikai, o indeksavimas bus apskaičiuotas pagal galimybes. Trečias dalykas, ne dotacijomis visos tos lėšos dengiamos, apie kurias jūs kalbėjote. Dotacijomis dengiamos tik biudžetinės įstaigos, o visos kitos dengs iš savo įmonių pajamų.
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Gerbiamoji kandidate, ar jūs susipažinusi (manau, kad taip) su biudžeto sandara ir kokius numatote padaryti asmeninius pakeitimus, jeigu tai numatote?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu, jeigu jūs mane įpareigotumėte tai padaryti, bet tai yra Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva, nes tai yra Biudžeto sandaros įstatymas. Aš esu vykdomoji valdžia, ir jeigu bus numatyti pakeitimai, aš jūsų prašysiu padėti juos įgyvendinti.
PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Vis dėlto aš noriu pasiaiškinti jūsų poziciją, gerbiamoji E.Kunevičiene. Atrodo, kad jūs nežadate pateikti projektą, nes vis dėlto buvo susidariusi tokia tradicija, kad projektus, tarp jų ir Biudžeto sandaros įstatymą, ir daugelį kitų, pateikia pati Vyriausybė.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Aš apie tai ir pasakiau.
K.D.PRUNSKIENĖ. Todėl laukiama iš jūsų pozicijos, ką jūs numatote pakeisti projektuose, kurių laukia Aukščiausioji Taryba.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Jeigu kalbėsime apie biudžeto sandarą, tai ji man nekliudo toliau vystyti finansinę poziciją. O biudžeto pajamų formavimų šaltinių suradimas jau bus rimtesnis klausimas. Štai dabar su savivaldybėmis santykiai sureguliuoti. Jeigu mes pradėsime naujai šiandien vėl - štai gerbiamasis S.Kropas pasakys - judinti šį klausimą, tai aš nemanau, kad mes taip greitai išsikapstysime. Pamėginkime su tuo, ką turime, su tais įstatymais šiandien dirbti, o gyvenimas parodys, kaip juos reikia toliau tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar sutinkate, kad paskutinį klausimą pateiktų deputatas J.Pangonis? Prašom, gerbiamasis deputate.
J.PANGONIS. Čia nuo Biudžeto komisijos toks klausimas būtų. Jūs kalbate, kad bus sunku sugaudyti biudžeto pajamas, ir jūs pasistengsite surasti kažką. Bet kada Aukščiausioji Taryba gali tikėtis gauti biudžeto projektą, pateiktą jau naujos Vyriausybės?
E.J.KUNEVIČIENĖ. Tai priklausys nuo to, koks įdirbis, o įdirbio dabar išlaidų klausimu nėra, todėl reikia sėsti ir ieškoti pajamų galimybių. O po to ateiti su jumis tartis, ar jūs pritarsite tų pajamų gavimui, ar ne. Išlaidų jau yra priskaičiuota nemažai ir man jų nebeteks iš naujo skaičiuoti, tik reikės gal truputį perskaičiuoti, ar kai kur jos nepersidengia savomis pajamomis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Man nesuprantamai nuskambėjo paskutinė mintis, jog sovietinis stilius buvo iš pradžių skaičiuoti išlaidas, o paskui pajamas, kai mes galėdavome paprašyti Maskvoje pajamų. Normalus nepriklausomos valstybės biudžeto formavimo būdas yra suskaičiuoti pajamas, o paskui jau išlaidas. Dabar aš nesupratau jūsų.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Kol kas dar buvo skaičiuojamos išlaidos ir buvo kalbama gerbiamojo ministro, kad toks ir toks deficitas, tiek ir tiek deficito. Nė karto negirdėjau, kad jis būtų pasakęs, gerbiamieji, turim tiek ir tiek pajamų ir aš jums leidžiu tokį ir tokį išlaidų limitą. Todėl aš kalbu pagal turimą informaciją. Aš suprantu jūsų klausimą, bet tokia situacija, ką aš dabar padarysiu?
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų neturime, gerbiamoji pretendente.
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Prašome komisijų atstovus pasisakyti dėl pretendentės. Prašome. Ar kuri nors komisija norėtų pasiūlyti ką nors? Deputatas J.Pangonis, Biudžeto komisija.
J.PANGONIS. Biudžeto komisija svarstė gerbiamosios kandidatės kandidatūrą ir balsai pasidalijo maždaug po lygiai. Vieni pasisakė už, kiti - prieš ir praktiškai mes vienareikšmės išvados nepadarėme. Manome, kad tai ryžtingas žmogus, tačiau kaip seksis praktikoje, parodys tik ateitis.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Šimėnas, Gamtos apsaugos komisija.
J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisijos dauguma deputatų pasisakė už.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau komisijų? Ekonomikos komisija, deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Mes svarstėme kartu su Biudžeto komisija, daugumos deputatų nuomonė buvo rezervuota ir tik vienas balsavo už.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau komisijų? Agrarinė komisija, prašau. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Agrarinė komisija šią kandidatūrą svarstė kartu su Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija. Apsvarsčius kandidatūrą, balsai praktiškai pasiskirstė po lygiai. Vieningos nuomonės ne-buvo prieita. Todėl mes priėmėme nuostatą, kad deputatai balsuotų savo nuožiūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Savivaldybių reikalų komisija, deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš taip pat galiu pasakyti panašią nuomonę. Komisijoje buvo svarstyta, didesnė dalis komisijos lyg ir pritarė kandidatūrai, prieštaraujančių griežtai taip pat nebuvo ir balsuoti nutarėme kiekvienas asmeniškai, priklausomai nuo to, kokie bus atsakymai ir kokį įspūdį padarys pretendentė į ministrus.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau komisijų? Daugiau nematau norinčių kalbėti. Frakcijas prašom, jeigu turite. Deputatas J.Karvelis. Jungtinė Sąjūdžio frakcija.
J.KARVELIS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija palaiko šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Kitos frakcijos turi kokią nors nuomonę? Kitos frakcijos nuomonių nepateikia. Gerbiamieji deputatai, ar yra norinčių kalbėti? Ar deputatai nori kuris nors paremti kandidatūrą arba pakritikuoti? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu priminti gerbiamojo S.Kropo pasakymą apie jo komisiją, kad balsuos pagal atsakymus. Noriu pasakyti, kad man atsakymai patiko, aš balsuosiu už. Kviečiu ir kitus tai daryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija, prašome pasakyti, kiek deputatų yra salėje?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 103 deputatai.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad paskirtume finansų ministre gerbiamąją Elvyrą Janiną Kunevičienę, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji, Elvyra Janina Kunevičienė yra paskirta Lietuvos Respublikos finansų ministre. Pasveikinkime ją. (Plojimai)
E.J.KUNEVIČIENĖ. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną gerbiamąjį premjerą Gediminą Vagnorių.
G.VAGNORIUS. Man labai malonu pasveikinti gerbiamąją E.Kunevičienę tapus finansų ministre ir palinkėti sėkmingo darbo. Ką gi, ir šiandien paskutinė kandidatūra, kurią aš norėčiau jums pateikti, tai būtų deputatas Aleksandras Abišala - kandidatas į ministro be portfelio postą. Aš norėjau, kad tokios pareigybės kaip ministrai be portfelio vadintųsi valstybės ministrais, aš tikiuosi, kad po kurio laiko mes taip juos ir vadinsime, bet kol kas Vyriausybės įstatyme ši pareigybė vadinama ministru be portfelio, ir būtent į šį postą mes siūlome Aleksandrą Abišalą.
Keletą žodžių apie jo numatomas funkcijas. Tai ministras ypatingiems reikalams, tai yra ne šiaip sau ministras, o turintis tam tikras specifines funkcijas. Kokios tos specifinės funkcijos? Aš išskirčiau tris pagrindines specifines funkcijas, kurias, mano manymu, patvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Būtent Vyriausybė.
Viena funkcija - tai santykiai su Tarybų Sąjunga. Antra funkcija - sutvarkyti Lietuvos Respublikoje informaciją, informatikos reikalai. Trečia funkcija, taip, kaip ir mes - aš ir mano pavaduotojai - turime pasidaliję po gabaliuką aparato, tai atitinkama dalis Vyriausybės aparato. Tai yra tos trys pagrindinės funkcijos, kurias, mano manymu, Aleksandras Abišala pajėgus tinkamai atlikti. Dar kartą apgailestauju, kad tai deputatas, bet mano manymu, šiuo atveju, ypač derybose su Tarybų Sąjunga, jo pareigos, kaip deputato ir kaip delegacijos nario, tikrai nepamaišys. Nors, be abejo, gaila išleisti vieną iš aktyviausių deputatų, bet aš manau, kad jis Vyriausybėje tikrai reikalingas ir jis tą darbą, kurio nepadirbs čia, tikrai daugiau padirbs Vyriausybėje. Taigi kviečiu balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Stakvilevičius nori paklausti.
M.STAKVILEVIČIUS. Kad aš galėčiau geriau spręsti apie būsimą ministro rangą, norėčiau paklausti tokio dalyko. Kada mus aplanko vicepremjeras Z.Vaišvila, tai jis ateina ne vienas, o su dviem sargybiniais. Ar numatyta čia panaši procedūra?
G.VAGNORIUS. Galbūt aš neatsakysiu į šį klausimą.
PIRMININKAS. Taip, prašome. Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Aš norėčiau tik pasitikslinti, nelabai supratau. Ar galioja jūsų ankstesnis siūlymas, kai prieš savaitę jūs buvote pasiūlęs į ministro be portfelio postą kitą kandidatūrą?
G.VAGNORIUS. Manyčiau, kad mes galime ir penkis pasiūlyti, šiuo atveju mes siūlome būtent deputatą A.Abišalą.
V.PIKTURNA. Tai ar čia yra tas pats postas, ar kitas jau bus postas?
G.VAGNORIUS. Apie jo pareigybę Vyriausybės įstatyme parašyta:
ministras be portfelio. O konkrečias funkcijas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, taip numatyta įstatymuose. Aš paminėjau tuos punktus, kuriuos jis turės vykdyti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
L.TAMULIS. Prašau pasakyti, premjere, tarp funkcijų, kurias jūs išvardijote, tai yra to, ką turėtų veikti šis ministras, jūs paminėjote ir informatiką. Gal jūs galėtumėte išplėsti, ką jūs turite omenyje?
G.VAGNORIUS. Šį veiklos barą jis galėtų pradėti, pavyzdžiui, nuo informacijos instituto darbo reorganizavimo ir jo pertvarkymo. Jo veikla šioje srityje taip pat yra susijusi su tuo, kad tų informacijos tarnybų, kurios kaupia daug informacijos, darbas nėra racionalus, yra padrikas, ir paprasčiausiai mes Vyriausybėje (ne tik ministrai, bet ir Vyriausybės vadovybė) praktiškai negauname jokios aiškios, tikslios, orientuotos informacijos tiek apie vidaus padėtį, tiek apie užsienio politiką. Aš jau nebekalbu apie rimtą darbą mums ruošiantis deryboms su Tarybų Sąjunga.
Ne tik deryboms su Tarybų Sąjunga, bet iš viso santykiuose su Tarybų Sąjunga mums reikia turėti šimtus dirbančių žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį deputatą A.Abišalą. Gerbiamasis deputate, jeigu jūs pažiūrėtumėte į laikrodį, pamatytumėte, kad turime ne tiek daug laiko. Ar sutiktumėte kalbėti trumpai ir drūtai?
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos, kadangi aš labai jaudinuosi, kaip niekad šioje auditorijoje, tai gal aš visai nekalbėsiu, o tik atsakysiu į klausimus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys jau laukia. Prašome.
R.RUDZYS. Ne mažiau už jus jaudinuosi ir aš, gerbiamasis Aleksandrai. (Juokas) Iš tiesų netenkame labai rimto deputato ir man jau ranka tirpsta, nors širdyje aš, aišku, kitaip negaliu ir balsuosiu už tamstos paskyrimą į šį svarbų postą. Kadangi premjeras jūsų postą įvardijo, kad jūs ne šiaip sau ministras (nors aš suprantu, kad ministro šiaip sau nebūna), norėčiau vis dėlto patikslinti labai svarbų, mano akimis žiūrint, Lietuvos ekonomikai klausimą. Koks jūsų požiūris į (nenoriu pavadinti derybomis) santykius su Tarybų Sąjunga? Aš labai susijaudinau - Pramonės ministeriją jau naikina, o ji nė piršto nepajudino, nė nosies nepakrapštė tuo klausimu, kad buvusios TSRS...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate!
R.RUDZYS. Aš baigiu klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, dėl tos nosies, gal vis dėlto stenogramoje netiktų...
R.RUDZYS. Iš tiesų nepakrapštė ausies...
PIRMININKAS. Ausies. Ačiū. (Juokas)
R.RUDZYS. ... tokiu svarbiu klausimu, kaip TSRS pavaldumo įmonių perėjimas į Respublikos ūkį. Jūs tikriausiai sutiksite, kad čia buvo galima ir reikėjo kur kas daugiau padaryti. Tikriausiai su tuo sutiksite. Ir štai kokie būtų jūsų svarbiausi žingsniai, koks būtų jūsų požiūris, galbūt man pakaks, jeigu jūs atsakysite, kada įvyks pirmasis derybų raundas? Labai prašyčiau jus pasidalinti šiuo klausimu savo mintimis. Ačiū.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis R.Rudzys kaip visada uždavė labai daug klausimų vienu priėjimu. Jūs klausiate, kada įvyks pirmasis derybų raundas? Gana greitai, jeigu bus su kuo derėtis. Aš turiu galvoje delegaciją. Šios delegacijos funkcijos dar nėra iki galo apibrėžtos. Niekas nėra pasakęs, ar tai tos pačios, kuri anksčiau buvo paskirta, delegacijos naujas variantas, ar tai yra kitiems tikslams skirta delegacija, kaip įvardinta prezidento M.Gorbačiovo įsake dėl jos suformavimo. Todėl mūsų pirmasis etapas - išsiaiškinti, apie ką ir su kuo norėtų kalbėti Dogužijevo vadovaujama delegacija. O tai, man atrodo, pavyks padaryti gana greitai, artimiausiomis dienomis, ir visai neatmestinas variantas, kad kitą savaitę gali įvykti koks nors kontaktas. Turiu pasakyti, kad derybų delegacija tam ruošiasi, vyksta susitikimai su ekspertų grupėmis. Yra suplanuoti vakar, šiandien ir rytoj per dvi dienas aštuoni susitikimai, siekiant išsiaiškinti pasirengimo lygį, kuris yra neblogas, ir galima pradėti dirbti. Dėl sąjunginių įmonių, tai čia turėtų būti dvi darbo kryptys. Viena - su Tarybų Sąjungos vadovybe, kita - su pačiomis įmonėmis, ir aš pritariu, kad nepakankamai Lietuvos Vyriausybė rodė kelių, kaip galima toms įmonėms išeiti iš sąjunginio pavaldumo.
PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Gerbiamasis kandidate! Aš norėčiau pasitikslinti dėl tamstos būsimų funkcijų. Aš suprantu, kad informacija, kaip veiklos sritis, yra atskira veiklos sritis, kuriai, sakysime, galėtų vadovauti net atskiras departamentas ir panašiai. Todėl nelabai suvokiu, kodėl jos turėtų būti ministro be portfelio kompetencijoje?
A.A.ABIŠALA. Tol, kol nėra atskiro departamento, o galbūt ateityje ir tarkime, Informacijos ir mokslo ministerijos, tol turi tuo kas nors užsiimti, parengti projektus ir duoti pradinį impulsą, pradinį judėjimą. Aš tik ką klausiau žurnalistų, ar jie patenkinti Lietuvos oficialia valstybine informacija, jie sakė - ne.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Viename susitikime su laikraščių redaktoriais, kuriame ir jūs dalyvavote, jūs pasakėte tokią frazę, kuri buvo ir išspausdinta: ,,man patinka cenzūra, tik gaila, kad jos negalima bus įvesti". Gal galėtumėte pakomentuoti, ką tai reiškia ir ar tai nesusiję su jūsų paskyrimu ministru informacijos reikalams?
A.A.ABIŠALA. Iš pradžių aš pasakysiu, kad nesusiję, o po to pratęsiu frazę, kurią ką tik dabar sakiau žurnalistams. Iš tikrųjų, man labai pa-tinka cenzūra ir aš ją labai norėčiau įvesti, jeigu gyventume nedemokratinėje valstybėje. Kadangi demokratinėje valstybėje to daryti negalima, aš to ir nedarysiu, skirtingai nuo kai kurių žurnalistų, kurie, žinodami, kad daro negerai, bet vis dėlto daro.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Vis daugiau deputatų išeina dirbti į Vyriausybę. Jūsų nuomone, ar dar daug deputatų išeis į Vyriausybę dirbti?
A.A.ABIŠALA. Čia priklausys nuo jūsų, o aš tikiuosi, tiesą sakant, remdamasis kai kurių deputatų pasisakymais, kad tai neilgam.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paklausti jūsų, kaip delegacijos vadovo su Tarybų Sąjunga, nuomonės dėl vieno dokumento, kurį priėmė Europarlamentas. Jame raginamos abi pusės - tiek Tarybų Sąjunga, tiek Lietuva kuo greičiau sėstis prie derybų stalo ir derėtis be išankstinių sąlygų. Tuo tarpu mūsų pusė iškėlė išankstines sąlygas. Žinoma, teisėtos, sakykim, tos sąlygos, bet ar jūs negalvojate, kad tai trukdo vis dėlto toms deryboms prasidėti?
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad pirmiausia ne mes iškėlėme, o Tarybų Sąjunga, ir ne žodžiu, o veiksmu jas iškėlė, ir būtų naudinga tas išankstines sąlygas pašalinti. Lietuva neturi jokių išankstinių sąlygų. Kita vertus, derybos neturi būti tikslas, derybų rezultatas turi būti tikslas.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
A.A.ABIŠALA: Ir dar norėčiau pataisyti, aš nesu delegacijos vadovas. Šiuo metu aš esu jos koordinatorius, tikiuosi tokiu likti, be to, atstovauti Vyriausybei šiuose reikaluose.
PIRMININKAS. Čia netikslumas buvo. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pretendente, matydamas, kaip jūs gerai jaučiatės, atsakinėdamas į klausimus, aš įsivaizduoju, kaip jūs gerai jausitės, būdamas ministru, kad ir be portfelio. (Juokas) Taigi mano klausimas - dėl brangiausio parlamento kūdikio, kurio vienu iš autorių arba tėvų ir jūs esate, tai dėl Reglamento. Ar jums negaila palikti štai tokį darbą neužbaigtą? Ir ar tikite, kad jūsų kolegos, rašę Reglamento projekto tekstus, vieni patys, be tamstos, nesugebės atskyrų jo punktų įgyvendinti arba paversti įstatymu?
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate B.Rupeika, jeigu jums padėtų mano pastangos, aš pasistengsiu jus ir jūsų frakciją įkalbėti per daug neblokuoti Reglamento arba atskirų jo punktų priėmimo ir manau, kad čia mano indėlis bus nemažas. Jeigu mums pavyks susitarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate A.Abišala, daugiau jūsų niekas nebenori paklausti. Ačiū jums. Prašome komisijų išvadas. Deputatas Jonas Šimėnas. Gamtos apsaugos komisija.
J.ŠIMĖNAS. Gamtos apsaugos komisija iš esmės pritaria kandidatūrai, išskyrus vieną susilaikiusį.
PIRMININKAS. Ačiū. Mandatų ir etikos komisija, deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Komisija neprieštaravo pretendento A.Abišalos paskyrimui ministru be portfelio.
PIRMININKAS. Ačiū. Teisinės sistemos komisija. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Teisinės sistemos komisija vienbalsiai pritarė A.Abišalos kandidatūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys. "valstybės atkūrimo komisija”.
G.ŠERKŠNYS. Valstybės atkūrimo komisija, kad ir su apgailestavimu, tačiau dauguma balsų pritaria.
PIRMININKAS. Agrarinė komisija, deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Man vėl tenka kalbėti nuo Agrarinės komisijos ir Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos. Mes svarstėme kartu ir vieningai visi pasisakė ir palaikė šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Kropas - Savivaldybių komisija.
S.KROPAS. Dalyvaujant visiems komisijos nariams absoliuti dauguma deputatų pasisakė už, pora žmonių susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau komisijų nematau, Frakcijas prašome. Deputatas J.Karvelis - Jungtinė Sąjūdžio frakcija.
J.KARVELIS. Jungtinė Sąjūdžio frakcija ilgai ir kruopščiai šitą problemą nagrinėjo. Vienbalsiai nutarta nebuvo. Daugelio pagrindinis argumentas buvo, kad deputatams nereikėtų pereiti į Vyriausybę. Pagaliau balsavimo būdu ir apklausos keliu nustatyta, kad dauguma frakcijos narių pritarė, kad frakcija palaikytų šitą kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitos frakcijos turi ką pasakyti? Deputatas A.Brazauskas. Kairiųjų frakcija.
A.M.BRAZAUSKAS. Kairiųjų frakcija palaiko kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tautininkai, deputatas M.Treinys.
M. TREINYS. Tautininkai taip pat reiškia apgailestavimą dėl deputato išėjimo, tačiau absoliuti dauguma palaiko premjero pasirinkimą.
PIRMININKAS. Daugiau frakcijų nuomonių? Nėra. Gerbiamieji deputatai, ar norėtų kas iš deputatų pasisakyti? Iš tribūnos deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš kalbėsiu gal ne iš tribūnos, kad būtų greičiau, ir tik kelias sekundes. Nepriklausau jokiai frakcijai ir balsuodamas susilaikysiu štai dėl ko. A.Abišala yra labai gabus ir jaunas žmogus, kuris labai daug gali, tačiau mes turėtume vieną kartą baigti su šituo. (Juokas) Nes greitai parlamente iš viso mes pasidarysime nebedarbingi, o tai rodo tik mūsų nesugebėjimą surasti naujus žmones, nieko daugiau. Ir dar jau kita, asmeninė nuomonė - mes labiausiai turėtume panaudoti savo gabumus ten, kur yra daugiausia juodo ir nedėkingo darbo. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau deputatų norėtų kalbėti? Nėra. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kaip žinia, mums premjeras desertui pasiūlė balsuoti už deputatą A.Abišalą. Būkite malonūs, nutarimo projektas būtų toks: ,,paskirti ministru be portfelio deputatą Aleksandrą Abišalą". Prašome, kas už šį nutarimą, pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 78.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 17.
PIRMININKAS. Sveikiname ministrą be portfelio, nors aš tikiu, kad jis portfelį tikrai turi. (Plojimai) Gerbiamieji deputatai, mes dar turime penkias minutes, ar jūs sutiktumėte, prisiminę deputato Jono Šimėno pasiūlymą, priimti nutarimą ,,Dėl pritarimo įsteigti Valstybinę geologijos ir vieningą Valstybinę geodezijos tarnybas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės". Projektas išdalintas, jūs jį turite. Jo turinys toks: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui įsteigti Valstybinę geologijos. ir vieningą Valstybinę geodezijos tarnybas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės". Norėtumėte dar ką nors pridurti? Deputatas E.Gentvilas.
Deputato E.Gentvilo kalba apie nutarimą “Dėl pritarimo įsteigti Valstybinę geologijos ir Valstybinę geodezijos tarnybas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės” projektą ir atsakymai į deputatų klausimus
E. GENTVILAS. Gal norėčiau pridurti tik tiek, kad buvo Vyriausybės vasario 6 dienos nutarimas, kad nutraukiamas Gamtos išteklių departamento darbas ir kreipiamasi į Aukščiausiąją Tarybą antruoju punktu, kuriame prašoma pritarimo įsteigti Valstybinę geologijos ir geodezijos tarnybą. Iš pradžių buvo tokia mintis kurti vieną bendrą tarnybą, tačiau paskui Geologų sąjunga, Geologijos darbų gamybinis susivienijimas, Geologijos mokslinio tyrimo institutas, Geografų draugija, Geodezininkų, kartografų draugija, visi, įvertinę realią padėtį, nutarė, kad reikia kurti dvi atskiras tarnybas, tai yra vieningą geodezijos tarnybą, į kurią taip pat įeitų ir kartografijos padaliniai. Turiu aš čia ir struktūrą, išdėstymą. Geodezijos tarnybos sudėtyje būtų taip pat ir leidybinis darbas, kadangi Lietuva dabar nebeturi galimybių turėti savo topografinius žemėlapius, nes Ryga ir Minskas nutraukė sutartis ir nebegamina jų Lietuvai. Tai vienas dalykas. Geologai taip pat nori turėti savo atskirą geologinę tarnybą, kadangi tikrai jos santykis su geodezija ir kartografija yra labai minimalus, lygiai taip pat, kaip bet kurioje kitoje gamybos srityje.
Na, ir dar noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, geodezijos tarnyba Lietuvoje funkcionavo, buvo įkurta Vyriausybės nutarimu 1939 metų rugsėjo mėnesį, tačiau dėl užsitęsusio organizacinio laikotarpio ir įvykusios 1940 metais okupacijos šita tarnyba darbo nepradėjo. Dabartinei tarnybai numatomos analogiškos funkcijos, kaip ir 1939 metų rugsėjo mėnesio nutarime. Na, o mes, jeigu priimsime šį nutarimą, vykdysime Vyriausybės įstatymo 20 straipsnio 3 punktą, kur Vyriausybei suteikiama teisė kurti tokias tarnybas tik gavus Aukščiausiosios Tarybos pritarimą. Dar noriu pridėti, kad mūsų Gamtos apsaugos komisija šį klausimą aptarė ir buvo vieningos nuomonės, kad reikia pritarti tokių dviejų atskirų tarnybų prie Vyriausybės įkūrimui.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte atsakyti į keletą klausimų?
E.GENTVILAS. Prašau.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Gal čia klausimas pasiūlymo forma. Aš, dar kartą sveikindamas kolegą Aleksandrą Abišalą, bet pritardamas, kad mažėja deputatų, kurie akylai sektų įstatymų priėmimą ir jų atitikimą vienas kitam, norėčiau jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad komisija štai šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą parengė skubotai, net persistengdama įvertinant Vyriausybės siūlymą? Juk Vyriausybė savo 56-uoju nutarimu vasario 6 dieną įsteigė vieną tarnybą - Valstybinę geologijos ir geodezijos. O mes čia daugiskaita rašome - ,,tarnybas", tai jūs dabar agituojate už dvi?
E.GENTVILAS. Vasario 29 dieną Vyriausybėje pas vicepremjerą Z.Vaišvilą įvyko posėdis, kurio bendra išvada buvo tokia, jog prašome atsižvelgti į naują požiūrį, į visų suinteresuotų žinybų požiūrį, kad būtų kuriamos dvi atskiros tarnybos.
R.RUDZYS. Ačiū, dar bus klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys.
M. TREINYS. Norėčiau paklausti, ar ši pertvarka nepalies Žemės ūkio ministerijos sistemoje esančių žemėtvarkos tarnybų?
E.GENTVILAS. Aš čia turiu (nenoriu jos komentuoti) geodezijos ir kartografijos tarnybų išplėstinę schemą. Geologai taip pat kažką analogiško turi savo sukūrę, o jeigu Vyriausybė planuoja ką nors dar besiderindama su kitomis ministerijomis, sakysime, su žemėtvarkininkais derinti, kaip ten racionaliau perpaskirstyti etatus, pajėgas ir taip toliau, tai čia, matyt, jau nebėra Aukščiausiosios Tarybos kompetencijos reikalas. Tai -Vyriausybės vidaus reikalas žiūrėti, kokias pajėgas yra racionaliau skirti šioms tarnyboms funkcionuoti.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Mano klausimas gana artimas deputato M.Treinio. Kodėl šioje kompanijoje neatsidūrė šalia žemėtvarkininkų miškotvarka? Juk visa tai sujungus į krūvą - geologiją, geodeziją, žemėtvarką, miškotvarką, tai ir būtų visuma to, ko mes norime. Negi po poros metų mes vėl jungsime miškotvarką, po to žemėtvarką arba atvirkščiai?
E.GENTVILAS. Jeigu jūs paklaustumėte deputatės B.Valionytės, ji yra miškininkė, ji puikiai pasakytų, kad miškotvarkininkai yra labai toli nuo geodezijos ir kartografijos. Sakau - tiek statybose, tiek geologams, tiek miškininkams, tiek mokslininkams reikalingas geodezinis tinklas, reikalinga kartografinė, topografinė medžiaga. Tačiau tai nereiškia, kad visos tos organizacijos, kurios naudojasi geodezininkų ir kartografų paruoštais žemėlapiais ir kita medžiaga, apskaičiavimais, jas reikėtų įtraukti į šitą tarnybą. Jos tik naudojasi medžiaga.
B.V.RUPEIKA. O užsakymai pinigais? Tai nesvarbu? Atrasime iš kažkur?
E.GENTVILAS. Kokie užsakymai?
B.V.RUPEIKA. Štai šitos žinybos kūrimui, materialiniam pagrindui.
E.GENTVILAS. Viskas lieka kaip buvo, galbūt tik penkių etatų klausimas. Vyriausybėje taip tarėmės ir su visomis tomis organizacijomis derinome. Kalbama gal tik apie penkis naujus etatus.
PIRMININKAS. Prašome deputatų dar neišeiti iš salės. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūsų pirmas atsakymas vis dėlto paaiškino, kad šių tarnybų steigimas vyksta gana chaotiškai ir ekspromtu. Todėl turiu dar vieną pasiūlymą, iš esmės jau dėl balsavimo. Vėlgi klausimo forma. Mes spalio 23 dieną papildėme Vyriausybės įstatymą, kurio 20 straipsnio 3 punktas dabar skelbia apie tai, kad tarnybos, departamentai ir kas kita steigiama ir likviduojama Aukščiausiosios Tarybos pritarimu. Šiandien gi mes bandome Respublikos aplinkos apsaugos departamentą likviduoti, negavus Aukščiausiosios Tarybos nutarimo.
E.GENTVILAS. Aš labai atsiprašau. Jūs painiojate Aplinkos apsaugos departamentą, kuris atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai, su Gamtos išteklių departamentu, kuris yra likviduotas ir buvo prie Vyriausybės. Ir šitas 20 straipsnio 3 punktas kalba apie tai, kad, esant Aukščiausiosios Tarybos pritarimui, kuria valstybines tarnybas bei inspekcijas. Apie departamentus čia nekalbama.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš neklausti, aš siūlyti jau noriu.
PIRMININKAS. Laukite tada. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Man neaišku, kuo skiriasi tarnybos funkcijos nuo departamento? Departamentus kurdavo ir likviduodavo Vyriausybė. O dabar mes pakeliame į tarnybas ir tai jau svarstome Aukščiausiojoje Taryboje?
E.GENTVILAS. Aš dabar norėčiau prisiminti tą pavasarinę diskusiją, kai buvo priiminėjamas Vyriausybės įstatymas. Buvo nutarta, kad tarnybos ir inspekcijos yra kuriamos su Aukščiausiosios Tarybos pritarimu, tuo tarpu mūsų išrinkta Vyriausybė pavasarį davė pavadinimą departamentams, kuriuos kuriant formaliai nebuvo reikalingas Aukščiausiosios Tarybos pritarimas. Iš esmės mes čia nieko naujo neišradinėjame, tiesiog vykdome tai, ką patys esame priėmę. Ir Vyriausybė šiuo atveju labai teisingai elgiasi, prašydama Aukščiausiosios Tarybos pritarimo, ko reikalauja Vyriausybės įstatymas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Aš noriu pateikti vieną klausimą, kuris...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate, salėje lygiai 91 deputatas. Gerbiamasis deputate E.Gentvilai, kaip pamenate mūsų susitarimą, dešimt minučių jau...
E.GENTVILAS. Praėjo aštuonios minutės, taip?
PIRMININKAS. Aštuonios minutės. Po dviejų minučių, jeigu mes dar diskutuosime, jūsų klausimą teks perkelti kitai dienai. Prašome, deputate V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Vyriausybės nutarime, kuris pridėtas prie šio projekto, kelia abejonių trečiasis punktas.
E.GENTVILAS. Atsiprašau, ne tą svarstom. Gal negaiškime laiko.
V.ŠADREIKA. Ne, bet šiaip ar taip, kaip komisija žiūri ir gali sutikti su tuo? Sutikti su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento pasiūlymais. Ir toliau 31 - perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui vykdyti tokias ir tokias funkcijas. Juk Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas yra sudarytas ir atskaitingas Aukščiausiajai Tarybai. Labai keista, bet kaip gali Vyriausybė ir kaip jūsų komisija žiūri į šį nutarimą, kur yra Aukščiausiosios Tarybos kompetencija, o pati Vyriausybė pasitvarko?
E.GENTVILAS. Prašau pridėti vieną minutę prie dešimties minučių limito.
V.ŠADREIKA. Manyčiau, šis klausimas yra neparengtas ir reikia išnagrinėti, kas čia yra per pertvarkymas be Aukščiausiosios Tarybos žinios. Lygiai taip pat galima būtų svarstyti ir dėl mūsų sudaromų šitų dviejų tarnybų.
E.GENTVILAS. Mūsų komisija analogiškai svarstė, pavyzdžiui, hidrometeorologinės tarnybos, gamtinių išteklių tyrimo sektoriaus perdavimą Aplinkos apsaugos departamento žinion. Tie klausimai buvo sprendžiami normaliai, tik tiek, kad tie klausimai nereikalauja visos Aukščiausiosios Tarybos pritarimo. Sakysim, hidromettarnybos padalinių pervedimo į Aplinkos apsaugos departamentą. Tai kodėl mes turėtume, atsiprašau už žodį, kvaršinti galvą visai Respublikai ir Aukščiausiajai Tarybai dėl kažkokių padalinių pervedimo, jeigu to nereikalauja joks įstatymas? Tiesiog komisija buvo informuota apie tai ir apsvarstė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas Šimėnas dar nori? Deputatas E.Grakauskas. Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Aš pasiūlymą turiu dėl šio nutarimo, kuris mums pateiktas. Siūlyčiau išbraukti sąvoką ,,vieninga valstybinė geodezinė tarnyba".
E. GENTVILAS. Gerai, iš principo galima.
E.GRAKAUSKAS. O jeigu dėl Vyriausybės nutarimo, kuris prasideda trečiuoju punktu, tai aš taip pat išreiškiu tas pačias mintis ir labai abejoju šio punkto teisėtumu.
E. GENTVILAS. Gerai, dar paanalizuosime komisijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate E.Gentvilai, ką jūs siūlote?
E.GENTVILAS. Aš siūlau balsuoti dabar už nutarimą, kurio pavadinime siūlyčiau tokį pakeitimą - žodį ,,pritarimą" iš pavadinimo perkelti į antrą vietą. Pavadinimas būtų toks: ,,Dėl Valstybinės geologijos ir vieningos Valstybinės geodezijos tarnybų prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo". Be žodžio ,,pritarimo".
PIRMININKAS. Aišku.
E. GENTVILAS. Ir be žodžio ,,vieningos" pagal naują redakciją.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šį nutarimą, prašome pakelti mandatus. Salėje - 91 deputatas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 12.
PIRMININKAS. Prašome patikrinti kvorumą. Gerbiamieji kolegos, parašome dar neišeiti. Reikia patikrinti kvorumą. Jeigu salėje nebus 91 deputato, nutarimas nepriimtas. Todėl, kad neskelbta iš vakaro. Šiandien prašyta įrašyti į darbotvarkę. Deputate E.Gentvilai, ar teisingai sakau, kad neskelbta buvo, taip? Ar aš apsirikau?
J.ŠIMĖNAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pirmininkaujanti!
PIRMININKAS. Gal aš klystu kartais. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Jūs vakar dalyvavote komisijų pirmininkų posėdyje ir aš prašiau, kad šitas klausimas būtų įtrauktas į dienotvarkę ir būtų balsuojama. Nebuvo prieštaraujama, kad neįtrauktume į dienotvarkę, tik buvo pasakyta, kad jeigu bus laiko, bus įtraukta. Tokiu būdu vakar nebuvo prieštarauta, buvo skelbta ir šiandien įtraukta.
PIRMININKAS. Gal laikykime tai techniniu apsirikimu, kad nebuvo įrašyta, nors formaliai vakar tikrai šnekėta.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu salėje yra 89 deputatai. Bet jūs pats pasakėte prieš balsavimą, kad salėje yra 91 deputatas.
PIRMININKAS. Be to, patikslinus aplinkybes, užtenka 69 balsų. Ačiū. Nutarimas priimtas. Pertrauka iki septynioliktos valandos dešimties minučių.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Deputate E.Grakauskai, prašau
E.GRAKAUSKAS. Aš tik trumpą repliką. Ką tik gauta telegrama iš Kretingos kalinių ir tremtinių sąjungos, kurioje prašoma pasveikinti gerbiamąjį V.Židonį su jo išrinkimu į Vyriausybės narius. Tai aš su džiaugsmu ir darau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėte, kad mūsų premjeras pristatytų vieno įstatymo ir nutarimo projektą, kurį mes svarstytume ryt arba poryt? Prašome, gerbiamasis premjere, į tribūną.
Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus pateikiamas nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos pramonės ministerijos panaikinimo” projektas
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai! Aš jūsų atsiprašau už tą brangų laiką, kurį sutrukdžiau, šiandien siūlydamas ministrus ir siūlydamas balsuoti už juos. Vienintelis pasiteisinimas tik toks, kad malonu, jog vis dėlto visi kandidatai paskirti ministrais, ir tai, aišku, džiugu. Tačiau liko vienas neužbaigtas klausimas. Tai - dėl Lietuvos Respublikos pramonės ministerijos panaikinimo. Aš nemanau, kad šiandien deputatai norėtų balsuoti, tačiau būtų labai gerai, kad mano šį pasisakymą jūs laikytumėte kaip to klausimo pristatymą arba pirmąjį svarstymą.
Trumpai priminsiu esmę. Pagal šį projektą siūloma panaikinti Pramonės ministeriją ir nustatyti, jog pramonės įmonių steigėjo funkcijas vykdo Ekonomikos ministerija, o jų materialinio ir kito aprūpinimo funkcijas - Materialinių išteklių ministerija. Dėl to padaryti pataisas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 25 straipsnyje, išbraukus žodžius ,,Pramonės ministerija". Manau, kad labai argumentuoti nereikia. Ši ministerija buvo reikalinga praėjusiais metais ir anksčiau. Šiais metais ji jau tampa nebereikalinga, ir jeigu sutariame, kad einame į rinką, o būtent šiuo metu baigiamas parengiamasis etapas ir pačiu artimiausiu metu mes tikimės pradėti plėsti rinkos santykius, tai šiame etape Pramonės ministerija kaip tokia jau yra nereikalinga. Visas rinkos reguliavimo funkcijas ir ne tik rinkos, bet ir laikinų administracinių priemonių reguliavimą šiuo metu atlieka Ekonomikos ministerija. Taigi nėra jokio pavojaus atsisakyti Pramonės ministerijos, perduodant dalį funkcijų Ekonomikos ministerijai, kitą dalį - Materialinių išteklių ministerijai.
Kartu aš tikiuosi, kad tų specialistų, kurie dirba Pramonės ministerijoje, sugebėjimai ir kvalifikacija bus panaudota, perduodant dalį jų Ekonomikos ministerijai, o kitą dalį - Materialinių išteklių ministerijai. Manyčiau, kad čia jokio rimtesnio pavojaus negalėtų iškilti. Aš tiek turiu, jeigu turite klausimų, su malonumu atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatai klausti nieko nenori? Nori. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Prieš kiek laiko, neprisimenu, bet prieš keletą mėnesių pramonės ministras, dabar jau reikia sakyti buvęs, prižadėjo, kad jau šiais metais bus lietuviškas traktorius. Kas dabar imsis šių funkcijų, kai nebus šios ministerijos? Kokia dabar padėtis, kad mes galėtume nuvažiavę kaimo žmonėms paaiškinti?
G.VAGNORIUS. Taip, praėjusiais metais buvo paskelbta, kad rūpinamasi tais traktoriais, bet kaip man teko pačiam patirti, nieko nebuvo daroma šioje srityje. Neseniai vis dėlto buvo sudaryta komisija, jai duoti pavedimai, įpareigojimai, pasirašytas ketinimų protokolas su Čekoslovakija, ir mes tikimės, kad tie reikalai dabar pajudės. Bet kuriuo atveju, sprendžiant tokius klausimus, rūpinasi kaip paprastai trys ministerijos:
Ekonomikos ministerija, Prekybos ministerija ir Materialinių išteklių ministerija. Juk norint gauti detalių, mazgų, atskirų komplektuojančių detalių iš Čekoslovakijos, mums paprasčiausiai už tai reikia kažką duoti čekoslovakams. Ir šiuo atveju šiuos klausimus sprendžia Materialinių išteklių ministerija ir Ekonomikos bei Prekybos ministerijos. O įmonės džiaugsis, gavusios galimybę surinkti tuos traktorius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar norite klausti, nors reikėtų palikti laiko ir privatizacijai. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Iš esmės pritardamas pateiktam projektui dėl Pramonės ministerijos panaikinimo, kartu norėčiau paklausti jūsų, gerbiamasis premjere. Ar jūs nemanote, kad pirmajame punkte reikėtų vis dėlto nurodyti terminą, nuo kokios konkrečios datos ši ministerija nutrauktų savo veiklą?
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš manyčiau, kad dabar mes neturėtume svarstyti šio projekto. Dabar mums yra pristatoma, mes susipažinsime ir teiksime pasiūlymus, kada jis bus svarstomas.
G.VAGNORIUS. Galbūt su teisininkais mes pasitarsime, bet aš įsivaizdavau, kad Vyriausybė gal potvarkiu nustatytų likvidavimo komisiją sudaryti ir panašiai. Bet jeigu reikia datą įrašyti, mes įrašysime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamasis premjere, kviečiu jus į tribūną, matyt, jūs norėsite prisaikdinti ministrus.
,,Aš, Elvyra Kunevičienė, aš, Rimvydas Survila, aš, Vilius Židonis, aš, Aleksandras Abišala, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą. Prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas".
G.VAGNORIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, toliau svarstome Privatizavimo įstatymą. Kviečiu į tribūną vicepremjerą gerbiamąjį V.Pakalniškį.
Prašome, gerbiamasis vicepremjere.
Vicepremjero V.Pakalniškio pateikiamo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo svarstymas (11 str. antroji dalis)
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji deputatai, jums išdalintas 11 straipsnio antrosios dalies tekstas yra pataisytas, atsižvelgiant į tam tikrus svarstymo rezultatus, pasiektus pirmajame posėdyje. Aš siūlyčiau pirmiausia balsuoti už jį ir po to pradėti balsavimą nuo straipsnio pradžios pagal atskiras jo dalis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar visi turite naująjį 11 straipsnio antrosios dalies variantą? Turite. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jeigu visi turite, tai skaityti turbūt nereikia. Neturite? Prašome įteikti. Deputatas E.Vilkas nori dėl balsavimo motyvų. Prašau, gerbiamasis deputate E.Vilkai.
E.VILKAS. Aš norėčiau čia truputėlį pataisyti, priešpaskutinėje eilutėje įrašyti du žodelius. Paskutinis sakinys būtų toks: ,,Į šį sąrašą turi būti įtraukiami taip pat privatizavimo objektai, neparduoti šio įstatymo nustatyta tvarka". Nes be šito reikš, kad anas sąrašas yra sudarytas tik iš tokių objektų, kurie neparduoti.
PIRMININKAS. Ar priimate? Priima pataisą. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš kaip tik norėjau kalbėti apie tą patį, bet iš priešingų pozicijų. Visų pirma noriu pasakyti, kad Jungtinė Sąjūdžio frakcija svarstė šiuos klausimus ir pasisakė už tą principą, kuri siūlė Albertas Šimėnas. Tai yra kad būtų sudarytas sąrašas tų objektų, kurie nebuvo parduoti taikant kvotas. Tokiu atveju vėliau jie galėtų būti pardavinėjami netaikant kvotų. Bet frakcija pasisakė prieš tai, kad būtų dar kitas sąrašas jau kitų objektų, kurie ir nebuvo kitaip mėginami parduoti, kad jie būtų pardavinėjami iš karto be kvotų. Bet dabar jau po svarstymo, lieka neaišku, ką norima pasakyti - ar į tą sąrašą įtraukiami tik objektai, kurie nebuvo parduoti, ar dar ir kiti objektai. Mūsų nuomone, tada jį reikėtų paredaguoti, ir, sakysim, aš asmeniškai galėčiau pasiūlyti tokią redakciją. Tiesiog sukeisti teiginius vietomis: ,,Komisija tvirtina neparduotų šio įstatymo nustatyta tvarka privatizavimo objektų sąrašą. Tokiems objektams parduoti toliau pinigų (rublių) kvotos nenustatomos". Tada būtų aišku, kad kalbama tik apie šiuos objektus. Ir aš pasisakyčiau prieš kitų objektų įtraukimą dabar į šį sąrašą. Tai būtų jau kito etapo klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dvi pastabas turėčiau to antrojo punkto atžvilgiu. Nuo sakinio: ,,Jeigu asmuo pažeidė investicijoms nustatytą pinigų (rublių) kvotą, tai neteisėtai investuota pinigų suma teisine tvarka išieškoma į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą". Dabar, kada tos kvotos nėra aiškios, nėra nustatytos, tas sakinys visai čia nereikalingas. Juo labiau kad čia neaišku, kaip tas asmuo pažeidė, ką pažeidė. Siūlau tai išbraukti.
V.PAKALNIŠKIS. Galiu atsakyti iš karto. Nesvarbu, kad čia kvotos nenustatytos, tačiau jos bus numatytos kitur. Sankcija už kvotų pažeidimą čia galima tokiu atveju.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, ir antroji pastaba. ,,Į šį sąrašą turi būti įtraukiami privatizavimo objektai, neparduoti šio įstatymo nustatyta tvarka". Visiškai neaišku, ką reiškia ,,neparduoti šio įstatymo nustatyta tvarka". Jeigu mes tas kvotas ir įvesime, tai vis tiek pagal šitą įstatymą bus parduoti. Pagal šitą įstatymą, ne pagal kokį nors kitą.
PIRMININKAS. Ką nors siūlote?
K.ANTANAVIČIUS. Aš negaliu dabar pasiūlyti, ko čia reikėtų. ,,Neparduoti per pirmąjį pardavimo etapą", galbūt taip reikėtų įrašyti. Neparduoti pirmuoju paskelbimu - gal šitaip. Tai viena. Ir antra, - o jeigu privatizavimo objektai neparduoti, jeigu dalis akcijų parduota, dalis neparduota? Tai ar tas objektas parduotas, ar neparduotas? Vėlgi neaišku. Tai reikėtų ir rašyti: ,,teikimu tvirtina privatizavimo objektų sąrašą". Į šį sąrašą turi būti įtraukti privatizavimo objektai, iš dalies parduoti arba neparduoti per pirmąjį pardavimo etapą.
V.PAKALNIŠKIS. Aš norėčiau atsakyti iš karto.
PIRMININKAS. Prašau, vicepremjere.
V.PAKALNIŠKIS. Pagal šio įstatymo projektą privatizavimo objektas gali būti arba parduotas, arba neparduotas. Kadangi toks yra akcijų pasirašymo mechanizmas. Todėl šitas tekstas yra suderintas su tolesniu šio projekto tekstu.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš dėl to paties sakinio, apie kurį kalbėjo deputatas K.Antanavičius. Aš siūlyčiau kitokią jo redakciją. Ji skambėtų taip:
,,jeigu asmuo pažeidė investicijoms nustatytą pinigų (rublių) kvotą, tai neteisėtai investuota pinigų suma pervedama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą". Aš nenorėčiau sutikti su tuo, kad privatizacijos pareigūnai arba tam tikros organizacijos privalėtų kreiptis į teismą. Čia reikėtų reziumuoti, kad jeigu yra vykdoma privatizacija ir jeigu, nustatomas pažeidimas, tai jau iš karto pervedama į biudžetą. Ir jeigu asmuo
daugiau valstybinis požiūris į privatizavimą, į visas pasekmes. Žmonės būtų daugiau drausminami.
V.PAKALNIŠKIS. Na, čia vis dėlto yra sankcija, tai yra teisinės atsakomybės forma, ir ji galėtų būti išieškoma neginčo tvarka arba teismine tvarka. Trečio kelio aš nematau. Galbūt, jeigu jūs norėtumėte palengvinti teismų darbą, galėtume rašyti neginčo tvarka, bet tada reikėtų pildyti Ministrų Tarybos nutarimą, nes čia vis dėlto, aš manau, yra sankcija už neteisėtus veiksmus. Tada reikėtų šiuo atveju kokio organo nutarimu rašyti. Na, aš šiek tiek bijau, reikėtų dar...
PIRMININKAS. Pasiūlymas, bet nekategoriškas, gerbiamasis deputate K.Motieka. Nereikalausite balsuoti?
K.MOTIEKA. Aš norėčiau pabrėžti, kad tai turėtų pavirsti į kategorišką siūlymą, nes mes visų pirma padarytume taip, kad teismo sprendimu būtų įmanoma kažkokiomis kitomis, na, aš nenoriu vartoti to žodžio ,,manipuliacijoms", bet kažkokias sumas panaudoti tai privatizacijai. Ir čia pagrindinį žodį turėtų tarti būtent privatizavimo organai, o ne teismas. Jeigu yra aiškus pažeidimas, kuris nekelia jokių abejonių, tai turėtų būti valstybės vardu padarytas būtent šitas sprendimas dėl tų pinigų pervedimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, o jeigu žmonės nesutinka su tuo, tik tada jau teismo keliu sprendžiami ginčai.
V.PAKALNIŠKIS. Na, tada reikėtų rašyti taip: investuotų pinigų suma privatizavimo komisijos nutarimu pervedama biudžetui, o asmuo, kurio tie pinigai yra, gali skųstis į teismą. Maždaug taip reikėtų, jeigu tai bus priimtina. Nors ar vertėtų šiandien mums, gana abejotina.
PIRMININKAS. Vicepremjeras abejoja jūsų pasiūlymu. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Norėčiau pratęsti gerbiamojo deputato K.Motiekos nagrinėjamą sakinį tuo aspektu, kad, sakykime, jeigu žmogus turi teisę investuoti, na, 10 tūkstančių, jis į tą sąskaitą perveda 50 tūkstančių, įsigyja akcijų ir taip toliau. Vadinasi, ta suma, kuri viršija, - 40 tūkstančių - iš jo bus išieškota, tai yra iš jo kišenės, bet ne investicinės sąskaitos. Tokiu būdu žmonės galės piktnaudžiauti ta investicine sąskaita. Todėl aš siūlyčiau tą sakinį dar pratęsti tokia dalimi: o tos dalies, tai yra neteisėtai investuotos dalies, sandoriai yra anuliuojami. Kad nebūtų kokio nors piktnaudžiavimo.
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad jūs be reikalo dabar imatės šito mechanizmo. Jis jau šioks toks čia yra, jo pakanka. Aš nemanau, kad tai bus kasdieninis reiškinys.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
V.PAKALNIŠKIS. Čia yra pačios privatizavimo komisijos pažeidimai, kaip taisyklė, ji nebus suinteresuota pati savęs atskleisti, o čia galbūt ateis visai kiti organai, nustatys tuos pažeidimus ir tai bus po metų, po kitų... Tai gali būti ir prokuroras, ir valstybės kontrolierius. Valstybės vardu veiks, kaip ir dabar kad yra.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi dar sykį, atsižvelgdamas į tuos ilgus svarstymus, siūlau išbraukti šį sakinį. Yra gale įstatymo parašyta, kad už bet kokį įstatymo pažeidimą yra atsiskaitoma teismine tvarka. Tai kam dar čia rašyti? Jeigu jau čia rašyti, kad pinigai pervedami, tai kažkas leido jam ne 50, ne 10 tūkstančių investuoti, o sakysim, ta komisija leido jam investuoti 30, o paskui jau nusiplauna rankas - jūs palys esate kalti ir jūsų pinigai palieka biudžete. Vadinasi, vėl neteisėtai. Todėl aš dar sykį siūlau dėl aiškumo. Išmetam šitą sakinį, jis neturi čia jokios lemiamos reikšmės.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas. Dėl to paties sakinio?
R.PAULAUSKAS. Ne, man liko neaišku, ar paskutiniajam sakiniui gerbiamasis vicepremjeras pritaria, ar ne. Kaip siūlė pakeisti deputatas A.Taurantas, kad vis dėlto centrinė privatizavimo komisija tvirtina neparduotų privatizavimo objektų sąrašą taikant pinigų kvotas, tai yra priešingai, negu sakoma čia.
V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, kad mes prieš pertrauką sutarėme ir deputatas A.Taurantas būtent apie tai kalbėjo, kad yra keli atsiskaitymo būdai. Pirmasis - investiciniais čekiais, antrasis - investiciniais čekiais ir grynaisiais pinigais pagal kvotas, trečiasis - sudaromas sąrašas ir tvirtinamas sąrašas objektų, kurie parduodami už rublius be kvotų, ir ketvirtasis - bendra tvarka parduodami be kvotų. Ir mes lyg ir nutarėme už kiekvieną atskirai balsuoti. Jeigu bent vienas iš tų būdų bus nenubalsuotas, tada išbrauksime. Taip sakė ir deputatas A.Taurantas, kad reikės balsuoti už kiekvieną būdą atskirai. Todėl taip ir yra suredaguotas tas straipsnis, kad yra tie visi keturi atsiskaitymo būdai ir pagal tai yra tie kvotų klausimai sprendžiami. Būtų greičiau, matyt, balsuoti už vieną, antrą, trečią...
PIRMININKAS. Ar neprieštaraujate, gerbiamieji deputatai? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš pasakiau, kad už tokį balsavimo būdą, kad mes aiškiai žinotume, apie ką yra kalbama. Bet aš dabar kalbėdamas pasakiau, kad du būdai paskutiniajame sakinyje yra suplakti į vieną, todėl aš prašau juos atskirti ir iš jų palikti tik vieną, o prieš antrąjį aš pasisakiau.
PIRMININKAS. Ar jūs turite konkrečią formuluotę, kurią...
A.TAURANTAS. Aš ją pasiūliau.
PIRMININKAS. Ne, būkite malonus, pasiūlykite man juodu ant balto, aš galiu teikti balsavimui, aš negaliu iš klausos teikti balsavimui formuluotę. Būkite malonus, atneškite man tą formuluotę, tada aš teiksiu balsavimui.
A.TAURANTAS. Gerai, aš ją dar kartą pateiksiu patikslintą.
PIRMININKAS. Būkite malonus.
A.TAURANTAS. Aš perskaitysiu: ,,Komisija Vyriausybės teikimu tvirtina privatizavimo objektų, neparduotų taikant pinigų (rublių) kvotas, sąrašą. Tokiems objektams parduoti toliau pinigų (rublių) kvotos nenustatomos". Čia paliekamas tik vienas būdas, o pasisakoma prieš kitą būdą.
PIRMININKAS. Čia vietoj paskutiniojo sakinio? Būkit malonus, atneškite tą formuluotę. Gerbiamieji deputatai, daugiau, atrodo, pastabų nebuvo. Deputatas E.Vilkas dar nori.
E.VILKAS. Jeigu objektas neparduotas, tai kam dar jo sąrašą tvirtinti? Taigi nesąmonė.
V.PAKALNIŠKIS. Čia yra redagavimo ir iš esmės klausimas. Vietoj žodžio ,,turi" įrašysime ,,gali būti įtraukti". Vadinasi, neparduotas objektas neprivalomai turi būti vėl mėginamas parduoti netaikant kvotų. Tai yra skirtumas, dar viena alternatyva. Paskutinį sakinį Pirmininkas siūlo štai kaip suredaguoti: ,,Į šį sąrašą gali būti įtraukiami privatizavimo objektai, likę neparduoti šio įstatymo ir nutarimo dėl kvotų nustatyta tvarka".
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai A.Taurantai ir R.Paulauskai, jūs girdėjote naująją formuluotę? Ar jums ji priimtina, ar jūs siūlysite savąją? Dar kartą būkite malonus, pakartokite, ne visi deputatai įsidėmėjo.
V.PAKALNIŠKIS. Paskutinis sakinys: ,,Į šį sąrašą gali būti įtraukiami privatizavimo objektai, likę neparduoti šio įstatymo ir nutarimo dėl kvotų nustatyta tvarka". Vadinasi, yra pasiūlytos dvi formuluotės, ir reikia balsuoti. Kas balsuoja už gerbiamojo A.Tauranto pasiūlymą ir kas balsuoja už Pirmininko pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš ne visai gerai perskaitau gerbiamojo A.Tauranto raštą. Čia parašyta: ,,tvirtina privatizavimo objektų, neparduotų taikant pinigų (rublių) kvotas, sąrašą. Tokiems objektams parduoti toliau pinigų (rublių) kvotos nenustatomos." Tokią formuluotę siūlote, taip? O Pirmininko formuluotė yra...
V.PAKALNIŠKIS. Yra iš esmės tokia pati, tik šiek tiek tikslesnė. Ir Pirmininko, ir gerbiamojo A.Tauranto redakcijos esmė yra ta, kad tokiu būdu be kvotų gali būti parduodami tik tie objektai, kurie nebuvo parduoti pagal bendrą tvarką taikant kvotas. O štai antruoju variantu, kurį gerbiamasis E.Vilkas patikslino, pridėjus žodelius ,,taip pat", yra du sąrašai. Vienas, kada iš viso nebandžius parduoti sudaromas toks sąrašas, kaip mes iki pietų ir kalbėjome, ir antrasis variantas, kada visi tie, kurie liko neparduoti, bus parduodami netaikant kvotų. Čia yra ta alternatyva.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, jūs vis dėlto neatsiimate pasiūlymo dėl to paties?
A.TAURANTAS. Ne, aš neatsiimu, tik aš norėčiau aiškiau apibrėžti, dėl ko balsuosime. Aš prašyčiau vis dėlto, kad atskirai balsuotume už tuos du pasiūlymus, kuriuos dabar išdėstė gerbiamasis V.Pakalniškis. Nes jeigu mes priimsime tą kitą sąrašą, kur būtų netaikant kvotų parduodami, tai reikėtų, kad jį tvirtintų jau tokiu atveju galbūt ne privatizavimo komisija, o Aukščiausioji Taryba. Todėl reikėtų visai į atskirą straipsnį tai išskirti ir nesuplakti abiejų sąrašų į vieną.
PIRMININKAS. Deputatas Albertas Šimėnas.
A.ŠIMĖNAS. Kadangi aš taip pat dalyvavau tose diskusijose, tai man atrodo, jeigu Pirmininko formuluotėje išbrauksime žodžius ,,gali būti", tada tikrai liks tik vienas variantas. Tada bus taip: ,,Centrinė privatizavimo komisija Vyriausybės teikimu tvirtina sąrašą privatizavimo objektų, parduodamų netaikant pinigų kvotos. Į šį sąrašą įtraukiami privatizavimo objektai, neparduoti" ir taip toliau. Tada nebelieka antrojo varianto, kai gali į tą sąrašą pakliūti ir tie, kurie nė karto nebuvo bandyti parduoti. Lieka viena aiški tvarka - kurie pirmą kartą nebuvo parduoti.
PIRMININKAS. Deputate A.Taurantai, pritariate? Nepritaria. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Čia galima būtų pritarti, jeigu dar įrašytume žodį ,,tik" - ,,į šį sąrašą įtraukiami tik".
V.PAKALNIŠKIS. Na, jis šiek tiek paryškina, bet iš esmės yra du variantai ir už juos prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau papriekaištauti, kad turėjome pakankamai laiko, visą pietų pertrauką, ir dabar mes neturime suformuluotų iki galo alternatyvų. Gerbiamasis vicepremjere, aš jums perduosiu siūlomą alternatyvą, būkite malonus, perskaitykite, už ką turime balsuoti, ir mes nebediskutuosime, o jau balsuosime. Minutę, deputatas R.Paulauskas - paskutinis pasisakantis ir dar deputatas K.Motieka. Visų prašome prie mikrofonų nebeiti. Prašome, deputate R.Paulauskai.
R.PAULAUSKAS. Mano supratimu, pirmiausia turėtume principinį atsakymą gauti - ar bus sąrašas objektų, parduodamų be pinigų kvotos, ir už tai reikėtų ir balsuoti. Jūs visai teisingai įvardijote alternatyvas ir jas reikėtų spręsti, o tik po to...
V.PAKALNIŠKIS. Taip, aš už tai ir prašau jūsų balsuoti, negaišti laiko, nes yra visiškai aiški ta alternatyva.
R.PAULAUSKAS. Objektų, parduodamų be pinigų kvotos, sąrašas. Ar bus toks sudaromas ir jeigu bus sudaromas, kas tvirtins tą sąrašą?
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš vėl dėl savo sakinio. Jeigu tas sakinys pasilieka toks, kaip yra mums išdalintame projekte, tai aš vis dėlto paprašyčiau svarstyti klausimą, kad prieš žodelį ,,pažeidžia" būtų užrašyta ,,tyčia". ,,Jeigu asmuo tyčia pažeidžia".
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate K.Motieka, prie to sakinio mes dar grįšime. Čia dabar paskutinį sakinį svarstome. Prie to sakinio mes dar grįšime.
Tai, gerbiamasis vicepremjere, prašome teikti balsavimui, ką jūs siūlote?
V.PAKALNIŠKIS. Pirmoji alternatyva, kurią pateikė deputatas A.Taurantas ir suredagavo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Prašome ją perskaityti.
A.TAURANTAS. Tai galbūt ne dėl konkrečios formuluotės mes balsuosime, bet...
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
V.PAKALNIŠKIS. Esmė, kad bet kur gali būti parduodami tik tie objektai, kurių nepavyko parduoti taikant kvotas. Tai būtų pirmoji pozicija. Jeigu ta pozicija bus priimta, vadinasi, antroji atkris.
A.TAURANTAS. Aš kitaip formuluočiau. Yra galima sudaryti du sąrašai - vienas sąrašas objektų, kurie buvo neparduoti, kitas sąrašas gali būti, kaip siūlo deputatas E.Vilkas ir kiti, kad dar gali būti kitas sąrašas kitų objektų, kurie parduodami netaikant kvotų. Tai balsuojame, ar sudaromas vienas sąrašas, ar sudaromas kitas sąrašas, o paskui pagalvosime apie formuluotes. Čia, man atrodo, būtų aiškiausia.
PIRMININKAS. Dar kartą prašome pasakyti, už ką mes turime balsuoti, gerbiamasis vicepremjere. Pasiūlykite, mes tada balsuosime. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Vicepremjeras jums pasakė pasiūlymą, mes turime pritarti jam arba nepritarti. O toliau žiūrėsime jau po jūsų sprendimo. Prašome, kas už šį pasiūlymą, pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, dabar salėje yra 85 deputatai.
PIRMININKAS. Kiek yra, tiek yra, 69 deputatų pakanka. Prašome.
R.PAULAUSKAS. Suformuluokite, prašom, aiškiai klausimą.
PIRMININKAS. Prašome, vicepremjere, formuluokite dar kartą. Deputatas R.Paulauskas prašo, kad aiškiai formuluotumėte klausimą. Prašome, gerbiamasis vicepremjere, aiškiai formuluoti klausimą balsavimui.
V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, kad čia buvo pakankamai aišku. Yra du variantai. Vienas variantas, kad kvotos netaikomos, parduodant objektus, kurių nepavyko parduoti taikant kvotas, ir viskas. Kiti objektai, kitokie objektai negali patekti į tokį pardavimą. Antrasis variantas, kurį mes aptarėme iki pietų, kad šiuo atveju galimi du būdai. Vienas toks, kaip mes kalbame - parduodami objektai, kurių nepavyko parduoti, tačiau galima sudaryti sąrašą objektų, kuriuos iš karto galima parduoti be kvotų. Ir tą sąrašą Vyriausybės teikimu tvirtina centrinė privatizavimo komisija, net nebandant jų parduoti pagal kvotas. Taigi buvo du tokie būdai ir jie čia yra abu užfiksuoti.
PIRMININKAS. Tai mes turime pasirinkti vieną iš būdų, taip, gerbiamasis vicepremjere?
V.PAKALNIŠKIS. Dabar alternatyva yra tokia, kaip aš supratau. Deputatas A.Taurantas siūlo netaikyti kvotų tik vienam.
PIRMININKAS. Taip. Ar visi deputatai supranta, už ką mes balsuojame?
V.ŽIEMELIS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš prašyčiau nebalsuoti dabar, kol nėra kvorumo ir pakviesti deputatus į salę. Čia per daug rimtas klausimas, kad nuspręstume, neturėdami kvorumo.
PIRMININKAS. Priimta. Gerbiamieji deputatai, kviečiu visus, kurie yra šiuose rūmuose, atvykti į posėdžių salę. Trūksta mums iki kvorumo. Gerbiamieji deputatai, supraskite, kai mes neturime konkrečių formuluočių, nėra ką teikti balsavimui. Aš labai prašyčiau, kad jūs pateiktumėte konkrečias rašytines formuluotes, kurias galėtume teikti. Mes užsirašyti tikrai nespėjome nieko. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Dėl balsavimo metodikos. Man atrodo, kad pirmoji formuluotė, kuri buvo siūloma, atitinka Vyriausybės ir mūsų nagrinėtą projektą. Antrąją formuluotę, kuria leidžiama sudaryti sąrašus be pirminio privatizavimo, galime laikyti tik kaip įstatymo papildymą ir turėtume balsuoti už ją kaip už įstatymo papildymą. O už pirmąją - kaip už pateiktą formuluotę.
V.PAKALNIŠKIS. Nei vienos, nei antros svarstomame projekte nebuvo. Abu tie pardavimo būdai atsirado po priešpietinio svarstymo kaip papildymas. Vienas (dar kartą kartoju), kad iš karto gali būti sudaromas sąrašas objektų, kuriuos mes parduodame siekiant surinkti pinigus. O po to visi kiti objektai, kurių nepavyko parduoti, taip pat bus paleisti parduoti netaikant kvotų. Perskaitykime paskutiniuosius du sakinius. ,,Centrinė privatizavimo komisija Vyriausybės teikimu tvirtina privatizuojamų objektų sąrašą, parduodamų netaikant pinigų (rublių) kvotų. Į šį sąrašą gali būti taip pat įtraukiami privatizuojami objektai, likę neparduoti. įstatymo ir nutarimo dėl kvotų nustatyta tvarka". Čia nieko painaus nėra. Čia yra du sąrašai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra pateikta konkreti formuluotė, kurią aš turiu. Jeigu šios formuluotės jūs nepatvirtinsite, ieškosime kitų formuluočių. Aš nieko kito neturiu, nieko jums negaliu daugiau pasiūlyti. Labai atsiprašau, bet prašome pateikti raštu. Šitą formuluotę aš turiu, o kitų formuluočių neturiu. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Ar galima suprasti taip, kad jeigu nebus priimta nė viena formuluotė, pasilieka pradinis variantas?
PIRMININKAS. Jeigu nebus priimta nė viena formuluotė, tada 11 straipsnio antrąją dalį teks perredaguoti taip, kad būtų priimta. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš manau, kad reikėtų pradėti balsuoti nuo to projekto, kuris buvo suderintas per pertrauką.
PIRMININKAS. Tai mes jį ir turime.
E.VILKAS. Jį kol kas remia Vyriausybė. Jeigu jis nepraeis, tada galvosime apie kitą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybė siūlo pataisą paskutiniajame sakinyje: ,,Į šį sąrašą gali būti įtraukiami privatizavimo objektai, likę neparduoti šio įstatymo nustatyta tvarka". Štai yra tokia formuluotė, kurią siūlo Vyriausybė ir, manau, dėl jos mums balsuoti kol kas netenka. Toliau yra dar viena pataisa, kurią siūlė deputatas K.Antanavičius, išbraukti sakinį, prasidedantį žodžiais ,,jeigu asmuo pažeidė" ir iki sakinio galo. Jeigu deputatas K.Antanavičius šio pasiūlymo neatsiima, mums reikia balsuoti už tą pataisą - išbraukti sakinį ar ne, o po to mes balsuosime už Vyriausybės pasiūlytą variantą. Jeigu jis bus nepriimtas, ieškosime kitų galimų variantų. Prašome pasiruošti balsuoti, pirmiausia balsuojame dėl deputato K.Antanavičiaus pataisos išbraukti sakinį ,,jeigu asmuo pažeidė" ir taip toliau, iki sakinio galo. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 91 deputatas.
PIRMININKAS. 91 deputatas. Kas už šio sakinio išbraukimą, prašome pakelti mandatus. Sakinį ,,jeigu asmuo pažeidė investicijomis nustatytą pinigų (rublių) kvotą" iki sakinio galo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 23 deputatai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, sutinkate, kad pataisa nesurinko daugumos? Turbūt nereikėtų balsuoti, kas prieš, susilaikė. Ačiū. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą antrąją dalį taip, kaip siūlo Vyriausybė, su tomis pataisomis, prašome pakelti mandatus. Jau kalbėjom dėl balsavimo motyvų, prašome balsuoti, gerbiamieji deputatai. Nieko naujo nebepasakysite. Atsiprašau. Kokia problema dėl balsavimo motyvų?
V.ŽIEMELIS. Atsiprašau, nekalbėjome, ar priimti Pirmininko pataisą. Čia yra didelis dalykas.
PIRMININKAS. Prašom, deputate V.Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Aš pateikiau įrašyti į šį projektą taip pat pataisą ,,tik", o Pirmininkas priešingai. Pirmininkas už tai, kad būtų du sąrašai, aš už tai, kad vienas, ir čia yra principinis dalykas.
PIRMININKAS. Mes pateikiame balsuoti tai, ką siūlo vicepremjeras.
V.PAKALNIŠKIS. Tų sąrašų iš esmės gali būti daug, nes privatizavimo procese vis atsiras ir atsiras, kad reikės patvirtinti. Čia yra toks abstraktus dalykas - sąrašas. Galbūt, tarkim, Kėdainiuose centrinė privatizavimo komisija patvirtins, kad štai toks objektas...
V.ŽIEMELIS. Bet čia pirminis privatizavimas vyksta, taip?
V.PAKALNIŠKIS. Žinoma.
V.ŽIEMELIS. Juk apie tą aš ir kalbu. Mes ir kalbame, kad kada bus neparduoti pirminio privatizavimo metu, tai tik tiems.
V.PAKALNIŠKIS. Galima iš karto išspręsti tą klausimą, kad štai yra objektas, kurį mes iš karto parduodame, net nebandydami parduoti taikant šitą bendrą tvarką. Todėl ir prašau balsuoti, kam netinka, tas balsuoja prieš.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti, jeigu galima. Jeigu būtų pasisakyta už tai, kad galima komisijos sprendimu kai ką parduoti ir nemėginant privatizuoti pagal kvotas, tai ar tai bus daroma galbūt net anksčiau negu privatizavimas pagal kvotas? Tada gali netekti prasmės. ... laisvos rankos komisijai arba Vyriausybei pateikti pardavimui be jokių kvotų.
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamasis Pirmininke, prieš tai įstatyme yra straipsnis, apibrėžiantis privatizavimo objektų sąvoką. Ten pasakyta, kad privatizavimo objektu laikomas tik toks valstybės turtas, kuris jau yra patekęs į privatizavimo programą. Vadinasi, privatizavimo programa sudaro bendrą privatizuojamų objektų sąrašą. Kai jau yra tas bendras sąrašas, privatizavimo komisija nutaria - štai iš to bendro sąrašo paimsime vieną, du ar tris ir parduodame iš karto be kvotų. Jeigu jūs nuspręsite parduoti be kvotų po to, kai nepavyko, tai čia yra antrasis variantas. Dabar yra du būdai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, jums yra pateikti du balsavimo variantai. Jeigu jūs jau teikiate balsavimui, mes galime tai padaryti, būkite malonus, supažindinkite su jais. Deputatas A.Taurantas įteikė. Ar jūs manote, kad reikia balsuoti už tą projektą, kurį jūs pasiūlėte ir...
V.LANDSBERGIS. Pirmiausia tai yra principinis klausimas.
V.PAKALNIŠKIS. Žinoma.
V.LANDSBERGIS. Ne redakcinis, o principinis klausimas. Ar bet kuris objektas pirmiau turi būti mėginamas parduoti pagal kvotą, ar nebūtinai? Tai jūs siūlote, kad būtų abu variantai lygiagretūs?
V.PAKALNIŠKIS. Čia yra pateikta balsavimui du, bet šitą sprendimą priima centrinė privatizavimo komisija. Ji nutaria, kad nelaukiant nieko iš karto parduoti...
V.LANDSBERGIS. Kas nutaria, tai jau techninis dalykas. Svarbu principas. Ar gali būti parduodama be kvotų net nemėginus parduoti pagal kvotas?
V.PAKALNIŠKIS. Taip. Tai dėl tos formuluotės ir balsuokime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Taurantas berods pateikė dviem balsavimams, aš pateiksiu formuluotes, jeigu visiems būtų priimtina, tada ir balsuotume. Pirmasis balsavimas - ar sudaromas objektų, likusių neparduotų taikant pinigų kvotas, sąrašas, tai būtų pirmasis balsavimas - balsuotume už arba prieš, ir antrasis - ar sudaromas objektų, iš karto parduodamų be kvotų, sąrašas. Kaip jūs manote, gerbiamasis vicepremjere, reikėtų mums dabar balsuoti šiuo klausimu?
V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, tiksliau suformulavo Pirmininkas. Ar galima parduoti privatizavimo objektą netaikant kvotų, kol nebuvo bandyta parduoti taikant kvotas.
V.LANDSBERGIS. Tada bus du sąrašai.
V.PAKALNIŠKIS. Taip. Jeigu negalima, bus vienas, kaip ir jūs nutarėte, kaip sako deputatas V.Žiemelis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, visi girdėjote Pirmininko pasiūlymą? Ar galima balsuoti? Atrodo, prieštaraujančių nėra. Prašome, būkite malonūs, dar kartą pakartokite, gal ne visi deputatai gerai įsiklausė. Prašom.
V.PAKALNIŠKIS. Kas už tai, kad centrinė privatizavimo komisija turi teisę parduoti privatizavimo objektus netaikant kvotų, nebandžius jų parduoti taikant kvotas? Atrodo, aiškiai suformulavau.
PIRMININKAS. Prašome, kas už šį variantą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 91 deputatas.
PIRMININKAS. 91 deputatas. Kas už šį variantą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34 deputatai.
PIRMININKAS. Ar sutiksite, kad pasiūlymas nesurinko daugumos? Sutinkate, ačiū. Prašome toliau.
V.PAKALNIŠKIS. Vadinasi, lieka antrasis variantas, kurio pateiktame projekte nebuvo: suteikti centrinei privatizavimo komisijai teisę parduoti netaikant kvotų tuos privatizavimo objektus, kurių nepavyko parduoti taikant kvotas. Žinoma, čia jau nebereikia Vyriausybės teikimo, turbūt nereikia. Suteikti centrinei privatizavimo komisijai pačiai spręsti šitą.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti.
V.PAKALNIŠKIS. Jau jo nepavyko parduoti...
PIRMININKAS. Kas už šį variantą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Vienas. Priimtas antrasis variantas. Prašome toliau, vicepremjere.
V.PAKALNIŠKIS. Tada reikėtų balsuoti už visą antrąją dalį, atsižvelgiant į šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti.
V.PAKALNIŠKIS. Aš perskaitysiu visą antrąją dalį, kadangi jau yra pakeitimų.
PIRMININKAS. Prašome.
V.PAKALNIŠKIS. Pirmajame ir antrajame sakiniuose pakeitimų jokių nėra. Pakeitimai tekste atsiranda nuo trečiojo sakinio: ,,Jeigu asmuo tyčia pažeidė investicijoms nustatytą pinigų (rublių) kvotą, tai neteisėtai įgyta investuota pinigų suma teismine tvarka išieškoma į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Centrinė privatizavimo komisija tvirtina sąrašą privatizavimo objektų, kurie liko neparduoti šio įstatymo ir nutarimo dėl kvotų nustatyta tvarka".
G.ŠERKŠNYS. Šitą sąrašą sudaro tik neparduoti.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
V.PAKALNIŠKIS. Aš gi pabrėžiau - gali būti įtraukiami tik tie privatizavimo objektai, kurie liko neparduoti...
PIRMININKAS. Tik tie yra, gerbiamasis deputate G.Šerkšny, tik tie...
V.PAKALNIŠKIS. Čia viskas gerai, jūs, man atrodo, be reikalo gaištate laiką.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad mano raštu pateikta formuluotė būtų tikslesnė šiuo atveju.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas tvirtina, kad jo formuluotė tikslesnė.
V.PAKALNIŠKIS. Deputato A.Tauranto formuluotė štai kokia: ,,Centrinė privatizavimo komisija tvirtina privatizavimo objektų, neparduotų taikant pinigų (rublių) kvotas, sąrašą. Tokiems objektams parduoti pinigų (rublių) kvotos nenustatomos". Iš esmės tas pat, tik kitaip.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis vicepremjere, man atrodo, tai nėra tolygūs dalykai. Jūs sakote, kad į šį sąrašą gali būti įtraukiami tie, kurių nepardavėme pagal kvotas. Vadinasi, gali būti neįtraukiami, bet sąrašas lyg ir yra. Nes pirmasis sakinys jau prezumuoja, kad toks sąrašas yra, kurie parduodami be kvotų, todėl arba mes priimame A.Tauranto, arba visai išbraukiam ,,turi būti" ar ,,gali būti", ar panašiai. ,,Į šį sąrašą įtraukiami privatizavimo objektai, neparduoti pagal kvotas", ir viskas. Tada jokio kito traktavimo negali būti. Štai toks būtų aiškinimas.
V.PAKALNIŠKIS. ,,Turi būti" ir ,,gali būti" yra skirtingos reikšmės. Jeigu ,,gali būti", tai sprendžia Centrinė privatizavimo komisija.
Z.JUKNEVIČIUS. Tai kas be jų dar tame sąraše bus? Be šitų, kurių nepardavė pagal kvotas?
V.PAKALNIŠKIS. Tai reiškia, kad gal ne visus juos įtrauks.
Z.JUKNEVIČIUS. Bet tai reiškia, kad gali būti ir kiti, o mes jau priėmėme, kad nebus. Paskutiniai du sakiniai nesiderina prie mūsų balsavimo rezultatų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, ką jūs siūlote?
V.PAKALNIŠKIS. Aš elementariai nematau čia ginčo objekto.
PIRMININKAS. Tada gal jūs pritariate gerbiamojo A.Tauranto formuluotei? Ar nepritariate? Gerbiamasis vicepremjere, deputato A.Tauranto formuluotė jums nepriimtina?
V.PAKALNIŠKIS. Ir viena, ir kita gali būti.
PIRMININKAS. Nematote principinio skirtumo? Deputatai mato. Deputatai norėtų...
V.PAKALNIŠKIS. Yra tik skirtumas, kad ,,gali" ir ,,turi būti". Jeigu išbrauksime ,,gali" ir išbrauksime ,,turi", o liks ,,įtraukiami", tada visiškai neaišku, ar tikrai privalomas dalykas, ar šiaip sprendžia komisija. Todėl ir rašome ,,gali būti įtraukiami".
V.LANDSBERGIS. ,,Gali būti tik", gerbiamasis...
V.PAKALNIŠKIS. ,,Tik tie" yra pridėti žodžiai.
PIRMININKAS. ,,Tik" yra, gerbiamasis deputate Z.Juknevičiau, ,,tik" yra įrašyta.
V.PAKALNIŠKIS. ,,Į šį sąrašą gali būti įtraukiami tik tie privatizavimo objektai, kurie liko neparduoti šio įstatymo ir nutarimo dėl kvotų nustatyta tvarka".
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nesutinkate, kad tai yra tas pats? Deputatas R.Paulauskas mano, kad ne tas pats.
R.PAULAUSKAS. Ne, aš manau, kad jeigu ir tas pats, tai nesuprantu, kodėl prelegentas ginčijasi taip ilgai. Jeigu jums tas pats, tai išbraukite tuos žodžius, ir visi sutinka.
V.PAKALNIŠKIS. Išbraukus žodžius nebe tas pats. Čia yra tiksliau suformuluota.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prelegentas siūlo balsuoti už tą variantą, jis kitų nepriima. Jeigu bus nepriimtas, ieškosime kitų variantų. Taip turbūt reikia spręsti, nes mes čia diskutuosime ir padarysime ekonomikos seminarą. Taip, gerbiamasis prelegente, jūs siūlote?
V.PAKALNIŠKIS. Žinoma.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Diskusijos kol kas nutraukiamos. Dėl balsavimo motyvų nieko naujo jūs nebepasakysite, gerbiamieji deputatai. Kas už gerbiamojo prelegento pasiūlytą variantą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 86 deputatai.
PIRMININKAS. Reikia 69 balsų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 69.
PIRMININKAS. 69. Lygiai tiek, kiek reikia. Vicepremjero pasiūlymas priimtas. Prašom toliau, vicepremjere. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš buvau siūlęs dar priešpaskutiniajame sakinyje pridėti ,,o tos dalies sandoriai anuliuojami". Ar tas pasiūlymas iš karto buvo atmestas, ar jis išviso nebuvo svarstytas? Kai pinigų suma viršija leidžiamą investicijoms sumą.
PIRMININKAS. Prašome, vicepremjere.
V.PAKALNIŠKIS. Nesupratau.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
G.ŠERKŠNYS. Sakinyje ,,Jeigu asmuo pažeidė investicijoms nustatytą pinigų kvotą" aš buvau pasiūlęs baigti sakinį ,,o tos dalies sandoriai anuliuojami"; Tai yra tos dalies, kur viršija nustatytas kvotas.
V.PAKALNIŠKIS. Tai neteisėtai investuota ir bus ta dalis, kuri viršija.
PIRMININKAS. Atsiima deputatas G.Šerkšnys? Gerbiamieji deputatai, tada... Neatsiima deputatas G.Šerkšnys? Tai ką jūs siūlote, pridėti dar būtinai pataisą, taip?
G.ŠERKŠNYS. Taip. ,,O tos dalies sandoriai anuliuojami", prie to sakinio.
PIRMININKAS. Gerai, prašome, kas už deputato G.Šerkšnio papildymą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 89 deputatai.
PIRMININKAS. 89. Prašome, kas už deputato G.Šerkšnio papildymą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 43 deputatai.
PIRMININKAS. Pataisa nepriimta. Gerbiamieji deputatai, dėl viso straipsnio kokių dar būtų pasiūlymų? Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš noriu pasiūlyti redakcinę pastabą. Galbūt ji būtų priimtina prelegentui ir mums lengviau būtų kalbėti dėl trečiojo punkto. Ten kalbama, kad į pinigų kvotą neįskaitomos pinigų sumos, kurios nuomininko buvo išleistos nuomojamiems valstybinio ir visuomeninio butų fondo butams įsigyti. Man atrodo, šis sakinys labiau tiktų prie antrojo punkto, nes trečiasis punktas daugiau kalba apie konvertuojamą valiutą. Ar jūs nesutiktumėte tą sakinį perkelti į antrąjį punktą?
PIRMININKAS. Į trečiąjį punktą antrąjį sakinį. Taip?
A.TAURANTAS. Taip.
PIRMININKAS. Vicepremjere?
V.PAKALNIŠKIS. Trečiojo punkto antrąjį sakinį perkelti į antrąjį punktą? Sutinku.
PIRMININKAS. Pataisa priimta.
K.ANTANAVIČIUS. Tuo pačiu klausimu.
PIRMININKAS. Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. "Į nustatytą pinigų kvotą neįskaitomos pinigų sumos, kurios buvo nuomininkų išleistos nuomojamiems valstybiniams butams įsigyti". Prie ko čia butai, kada mes butus išbraukėme iš šito? Antras dalykas, kodėl čia reikia nuomininkų? Lyg ir skatiname, kad nuomininkų pinigai turi įeiti į kažkokias kvotas ir taip toliau. Juk aišku savaime, kad jie niekur neįeina ir tuo baigiasi. Kodėl turime Čia mes juos įrašyti?
V.PAKALNIŠKIS. Jeigu deputatams yra aišku ir galvojate, kad bus aišku visiems, kad tai neįeina, galite išbraukti. Bet aš nesu garantuotas, kad visiems bus aišku. Kai bus nustatytos kvotos, bus tik aiškiau.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tada dar sykį aš norėčiau grįžti. Jeigu paliksime, tada reikia: ,,Į nustatytą pinigų kvotą neįskaitomos pinigų sumos, kurios išleistos nuomojamiems valstybinio ir visuomeninio butų fondo butams įsigyti". Nuomininkų buvo išleistos" nereikia.
V.PAKALNIŠKIS. Gerai.
PIRMININKAS. ,,Nuomininkų buvo" žodžius išbraukiate, taip?
V.PAKALNIŠKIS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamasis vicepremjere, vis dėlto galvoju, būtų aiškiau, jeigu kvotos, numatytos Šiame įstatyme, būtų taikomos tik šiam įstatymui, neminint jokių kitų įstatymų, kurie yra ir galbūt dar bus. Aš turiu omeny, pavyzdžiui, pirminį privatizacijos dešimties procentų įstatymą. Juk ten ta trijų tūkstančių kvota į šitą kvotą neįeina. O gal mes nutarsime, kad tas įstatymas taip pat toliau galioja. Taigi šita nuoroda į kažkokį kitą įstatymą butams įsigyti, kurio iš tikrųjų nėra, man atrodo, gali tik suklaidinti.
V.PAKALNIŠKIS. Aš dar kartą kartoju, jeigu deputatams atrodo, kad ir be šito bus aišku, galima išbraukti. Šitas sakinys įrašytas vien tik todėl, kad niekam nekiltų abejonių, kad tie išleisti pinigai gali būti įskaityti į tą kvotą.
R.RUDZYS. Aš išdrįsčiau tada tamstai pasiūlyti galbūt vietoj šito teiginio teigti kitką - kad šios kvotos negalioja kitais įstatymais nustatant įvairius mokesčius. Teigti taip, kad šios kvotos galioja tik šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Iš esmės tai jau yra padaryta.
R.RUDZYS. Ačiū.
V.PAKALNIŠKIS. Kiekvienam pilnamečiui, kuris pagal šį įstatymą... Antrosios dalies pirmasis sakinys. Yra orientuojama į šį įstatymą.
R.RUDZYS. Tada tų butų reikia atsisakyti.
V.PAKALNIŠKIS. Taip, galima atsisakyti, jeigu deputatai taip galvoja.
K.ANTANAVIČIUS. Tegul lieka...
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
K.ANTANAVIČIUS. Tuos du žodžius išbraukus yra netikslinga palikti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote palikti, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Išbraukus tuos žodžius. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man regis, kas jau įsigijo nuomojamus butus, jau jie šiek tiek privatizavosi ir jiems tikrai nereikia daryti dar tokių išlygų.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, deputate J.Pangoni?
J.PANGONIS. Nerašyti šito.
PIRMININKAS. Siūlote nerašyti šito sakinio? Gerbiamasis vicepremjere, turbūt reikės balsuoti?
V.PAKALNIŠKIS. Taip, prašome balsuoti.
PIRMININKAS. Deputate J.Pangoni, neatsiimate savo pasiūlymo, reikalaujate balsuoti?
J.PANGONIS. Atsiimu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis atsiima. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, jums pasiūlyta ir dauguma pritariate iŠ trečiosios dalies antrąjį sakinį perkelti į antrąją jau išnagrinėtą dalį. Dauguma neprieštaravote, prašome tada pasiruošti balsuoti. Kas už visą antrąją šio straipsnio dalį su visomis pataisomis, kurias jau anksčiau priėmėte, prašome pakelti mandatus
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 89 deputatai.
PIRMININKAS. Apgailestauju, kad visiems deputatams neužteko kantrybės.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2 deputatai.
PIRMININKAS. Antroji dalis priimta. Prašome, vicepremjere, grįžti prie pirmosios dalies.
V.PAKALNIŠKIS. Taip, reikėtų grįžti prie pirmosios dalies.
PIRMININKAS. Būkite malonus.
V.PAKALNIŠKIS. Pirmoji dalis apibūdina pagrindinius šaltinius, iš kurių atsiskaitoma už įsigyjamą privatizuojamą turtą. Čia yra nurodyta, kad už privatizuojamą turtą atsiskaitoma valstybės išmokomis, kurios gali būti bendrosios, taip pat papildomai gali būti išduotos žmonėms, dirbusiems žemės ūkyje (žemės ūkio kompensacijos), ir jeigu bus priimtas įstatymas, kompensuojant už nekilnojamą turtą, kurio negalima grąžinti. Taip pat ten kalbama apie pinigus ir konvertuojamą valiutą. Pirmoji dalis.
PIRMININKAS. 11 straipsnio pirmoji dalis. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau grįžti prie savo pasiūlymo. Jūs, gerbiamieji deputatai, girdėjote daug kartų, kad investicinis čekis - tai lyg ir dokumentas, išmoka - lyg ir pinigus išmoka. Todėl siūlyčiau prašyti, kad ,,privatizavimo objektai parduodami už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas turto perdavimo pažymas". Skiriamas turto perdavimo pažymas. Vietoj tų visų čekių ir išmokų. Tame pačiame sakinyje laikau būtina išbraukti ,,už galiojančius pinigus ar konvertuojamą valiutą, taip pat tikslines kompensacijas". Ir čia padėti tašką, kadangi mes nežinome, kokios dar bus papildomai išmokamos žemės ūkio įmonių darbuotojams nusavinto turto grąžinimo kompensacijos. Visos tos kompensacijos yra tikslinės kompensacijos, o jeigu dar norime pridėti, galime pridėti: ,,tikslines ir specialias kompensacijas".
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas yra jums išdalintame projekte. Deputatas M.Treinys.
M. TREINYS. Aš norėčiau vis dėlto prašyti, kad neišbrauktume tikslinių žemės ūkio kompensacijų, nes palikus šį sakinį čia, tai bus pagrindas specialiam įstatymui, kur bus kalbama apie žemės ūkio įmonių turto privatizavimą. Jeigu čia bus išbraukta, tada prapuola visas tas pagrindas atskiram įstatymui rengti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote tikslines kompensacijas, išmokamas žemės ūkio darbuotojams, palikti, taip?
M.TREINYS. Taip.
J.PANGONIS. Ar galima?
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Nemanau, kad gerbiamasis M.Treinys yra teisus. Niekas neprapuola, ir mes kai priiminėsime žemės ūkio įmonių privatizavimo įstatymą, ten viską galėsime nustatyti ir reglamentuoti. O čia pagal deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą, man atrodo, bus aišku, kad yra tikslinės ir specialiosios kompensacijos. O kokias mes jas turėsime, tai nustatys kiti įstatymai. Ne šio įstatymo prerogatyva nustatinėti, man atrodo.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Man dabar pasirodė, kad sakinio pabaiga ,,kompensacijas, papildomai išmokamas" nėra tiksli. Kompensacijos juk dar nenustatytos. Taigi man pasirodė, kad ši sakinio pabaiga teigia, kad parceliuojant kolūkius, valstybė kažkodėl mokės kolūkiečiams. Gal yra kolegų, kaip ir aš, kaime gimusių, tačiau manančių, kad ir tarybiniai ūkiai, ir kolūkiai bus parceliuojami vienodai. Ir tai, ko dar nėra, teigti šiuo įstatymu, kad mes jau jas išmokam, man atrodo, daugiau negu neatsargu. Čia dar ateities diskusijos klausimas. Aš siūlyčiau Vyriausybės atstovui, galbūt jis sutiktų įsiklausyti į Ekonomikos komisijos pastabą, kad kol kas nedetalizuotume tų kompensacijų. Mes labai aiškiai pasakėme - visas būsimas kompensacijas, kurias priimsime būsimais įstatymais. Tuo tarpu čia teigiame apie kompensacijas, kurios jau yra, bet visi puikiai žinome, kad jų dar nėra ir galbūt šiame etape nebus iš ko mokėti.
PIRMININKAS. Banko atstovas. Prašome.
K.RATKEVIČIUS. Aš iš esmės siūlyčiau pritarti deputato K.Antanavičiaus pasiūlymui, tik norėčiau atkreipti dėmesį ir patikslinti pateiktą redakciją. Siūlyčiau tokią redakciją: ,,Privatizavimo objektai parduodami už Lietuvos Respublikoje galiojančius pinigus ar laisvai konvertuojamą valiutą, taip pat tikslines kompensacijas arba skiriami nemokamai pagal valstybinio turto suteikimo pažymas Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka".
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš pritariu šiam pasiūlymui, ir dar galima pridėti ,,o taip pat už tikslines kompensacijas, išmokas pagal Lietuvos įstatymus". Tai ir turto grąžinimo, ir tremtinių, ir visos kitos kompensacijos čia sueina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, jūsų nuomonė?
V.PAKALNIŠKIS. Matote, pagal savo teisinę ir ekonominę apimtį tiek vienkartinės valstybinės išmokos, tiek tikslinės kompensacijos yra tokios pat ir jų negalima, man atrodo, išskirti. Jos vis tiek nėra paprasti popierėliai. Tai yra kažkokio turto, tam tikro kapitalo dublikatas, ir jis turi turėti kažkokį piniginio pobūdžio įvardijimą, kadangi vis tiek jos turės būti apskaitomos, pagal tai turės būti daromos atitinkamos nurašymo operacijos. Aš suprantu, bankas, matyt, norėtų nusišalinti nuo tų darbų ir visas tas atsiskaitymo operacijas pavesti. neaišku kam. Galbūt galima čia patikslinti, kaip siūlo deputatas K.Antanavičius: ,,taip pat kitas tikslines kompensacijas, kurios bus išmokamos pagal kitus įstatymus". Neįvardijant iš karto, su šituo galima sutikti. Pagal kitus įstatymus. ,,Taip pat tikslines kompensacijas, išmokamas pagal kitus įstatymus".
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, jums siūlo ,,taip pat tikslines kompensacijas, išmokamas pagal kitus įstatymus". Priimtinas jums būtų toks variantas? Priimtinas. Deputatas A.Taurantas.
V.PAKALNIŠKIS. ,,Papildomai išmokamas pagal kitus įstatymus".
PIRMININKAS. Vieną minutę. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš labai abejoju dėl tikslingumo čia taikyti sąvoką ,,išmokas". Išmoka, be abejo, asocijuojasi su pinigais. Tuo tarpu jeigu čia kalbame apie teisę į dalį valstybinio turto, išreikštą pinigine išraiška kaip suma, o ne kaip pinigais, kurie išmokami, tai išmokas išmokėti šiuo atveju logiškai netinka. Skiriama ar kaip nors kitaip. Nes žmonėms susidarys įspūdis, kad jie gali gauti išmokėjimą pinigine forma ir eiti į parduotuvę apsipirkti. Tiesiog reikia suformuluoti adekvačias sąvokas tam investiciniam procesui.
V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, kad iš tikrųjų žmonėms gali kilti asociacija su piniginiais ženklais. Čia kalbama apie pinigus, o ne apie piniginius ženklus. Tik tas skirtumas, kad vis tiek turi turėti piniginę išraišką visi tie dalykai. Be to, žinoma, aš ne ekonomistas ir nenorėčiau veltis į didelį ginčą, tačiau aš neįsivaizduoju, kaip reikėtų organizuoti visą tą procesą pagal tas pažymas. Kadangi pažymą išduoda, tarkim, penkiems tūkstančiams rublių, o kaip atsiskaitymus organizuosime?
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš nežinau, ar man logiška šioje vietoje įsiterpti, nes
aš niekaip nenoriu pasakyti, man ir ta, ir ta formulė priimtina, kaip nutarsime. Aš jau kitu klausimu dėl šio punkto.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pritarti banko pateiktai formuluotei. O kaip atsiskaitysim - ar čekiais, ar talonais (Vengrijoje bilietais vadina), tai vis tiek yra tas pats, niekur kitur nepridedamos lėšos, o tik pažyma, kad už tokią sumą gali gauti valstybinio turto.
V.PAKALNIŠKIS. O nurašymo operacijas kas, profesoriau, toliau darys?
K.ANTANAVIČIUS. O čia jau jūs metodiką parengsite ir padarys. Vis tiek - ar čekius darysime, ar išmokas, vis tiek gi tos pačios operacijos, absoliučiai tos pačios.
V.PAKALNIŠKIS. Žinoma, operacijos tos pačios. Tik kai mes prieisime prie investicinės sąskaitos, mes norėtume, kad būtų galimybė prie tos sumos pridėti ir grynus pinigus, kad galima būtų tas operacijas vykdyti negrynais, nevartojant grynų pinigų. Ir kai mes prieisime prie kito straipsnio, gali būti problemų, jeigu mes dabar čia išbrauksime iš teksto pažymą į valstybės turtą.
PIRMININKAS. Banko atstovas.
V.PAKALNIŠKIS. Nors jeigu banko atstovas galvoja, kad pagal tą pažymą galima bus atidaryti investicinę sąskaitą, tai aš sutikčiau, bet matau, kad jis jau purto galvą, kaip ir daugelis žmonių - geriau, sako, kai mažiau darbo.
PIRMININKAS. Banko atstovas. Prašom.
K.RATKEVIČIUS. Vis dėlto, jeigu leisite, aš norėčiau gerbiamiesiems deputatams pabrėžti, kad jokiu būdu negalima manyti, jog ta pažyma ar investicinis čekis, ar išmoka, kaip ją bepavadintume, yra pinigai. Tai yra tik tam tikras valstybinio turto vertinės išraiškos nešėjas. Pinigai gali atsirasti šioje situacijoje tik tada, jeigu tas turtas būtų realizuojamas, už jį būtų mokama. Kitu atveju tai yra visiškai nereikalinga, pinigai, kada yra turtas, visiškai neatstovauja. Pinigai jau buvo panaudoti, kada tas turtas buvo įgytas, ir yra tik vertinė išraiška. Todėl gerbiamajam vicepremjerui tikrai norėčiau paprieštarauti, kad ir toliau, kur yra punktai, jokiu būdu negalima sieti šitos pažymos sumos su jokia investicine sąskaita ir jos papildymu nei grynais, nei negrynais pinigais.
V.PAKALNIŠKIS. Aš sutinku su jumis, kad tai yra nestandartinė operacija, tačiau reikės įstaigos, kuri atliks nurašymo operacijas. Matyt, investicinių lėšų apskaitą turės atlikti savivaldybėse esančios privatizavimo tarnybos, tačiau nurašymo operacijas vis dėlto reikės organizuoti per taupomųjų bankų sistemą. Kitos išeities nebus.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius dar turi kažką.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau prašyti atidėti to klausimo metodiką, kaip tą realizuoti. Su Lietuvos banku, su kitais bankais susitarsime, kada jau reikės tai daryti, čia yra ne įstatymo klausimas, kas realizuos. Aš manau, kad be banko tikrai neapsieisime.
V.PAKALNIŠKIS. Bet bankas galvoja, kad mes turime apsieiti be jo.
K.ANTANAVIČIUS. Tai, ką pasiūlė banko atstovas gerbiamasis K.Ratkevičius, yra priimtina, o ar liks jūsų formuluotė, ar banko formuluotė, vis tiek nėra pasakyta, kas tai atliks.
V.LANDSBERGIS. Ar galima vieną pastabėlę?
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Buvo iškelta tokia abejonė, kad žmonės lauks pinigų. Ar ne geriau būtų formuluoti ,,vienkartinė išmoka" ir toliau vartoti tą sąvoką? Kad kas nors nesijaustų paskui apsigavęs, gal įrašykim ,,vienkartinė išmoka" be žodžio ,,piniginė". Aišku, kad ji bus išreikšta kokiu nors pinigų ekvivalentu. Bet kad neatrodytų, kad pinigus išmoka.
V.PAKALNIŠKIS. Suprantama.
V.LANDSBERGIS. Vienkartinė išmoka ar ne geriau būtų?
V.PAKALNIŠKIS. Gal ir geriau.
K.ANTANAVIČIUS. Išmoka vis tiek yra pinigai.
V.LANDSBERGIS. Bet nėra įspūdžio, kad duodami gryni pinigai.
PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gal galima būtų pavadinti investicijų suma, atspindinti atitinkamą valstybinio turto dalį, ar kaip nors. Kad išvengtume piniginės išmokos ir išmokos apskritai. Čia galima suformuluoti. Naudojant investicijų sumą valstybinio turto daliai.
A.K.LEŠČINSKAS. Galima?
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš siūlyčiau iš tikrųjų atsisakyti to žodžio ir vis dėlto pripažinti tą faktą, kad mes perduodame objektus neatlygintinai žmonėms. Ir pasakykime, kad perduodame neatlygintinai už tas sumas, kurios yra nurodytos investiciniuose čekiuose. Ir baigiasi visokios piniginės išmokos ir panašiai. Pripažinkime faktą, kad atiduodame neatlygintinai. O sumos nurodytos čekiuose.
V.PAKALNIŠKIS. Matote, jeigu būtų galima išleisti tuos čekius, tai iš tikrųjų taip galima būtų ir daryti. Tačiau mes galvojame, kad techniškai labai sunku išleisti tokius dokumentus. Vadinasi, privatizavimo komisija priima sprendimą duoti tam tikrą turto dalį vienam, antram, trečiam ir taip toliau, ir tuo sprendimo pagrindu yra atidaroma investicinė sąskaita, kurioje nurodoma tam tikra suma, už kurią jis turi teisę įsigyti privatizuojamą turtą. Šitą sumą jis gali papildyti savo pinigais, ir visi atsiskaitymai turi būti vykdomi pervedimu, kad nebūtų niekur vartojami gryni piniginiai ženklai.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš tiesiog norėjau paklausti, ar čia žodis ,,suteikia" vietoj ,,išmoka" nepadėtų mums greičiau išspręsti tą klausimą?
V.PAKALNIŠKIS. Kokioje vietoje tas žodis įrašytas?
PIRMININKAS. Čia ne išmoka, o išmokos, gerbiamasis deputate K.Saja, išmokos.
V.PAKALNIŠKIS. Mokėti galima ir pinigais, matyt, ir ne pinigais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, ką jūs siūlote toliau
V.PAKALNIŠKIS. Aš siūlyčiau pritarti Pirmininko pasiūlymui išbraukti žodį ,,pinigines" - "vienkartines valstybės išmokas (investicinius čekius)". Tuos skliaustelius palikti tik dėl propagandos, kad žmonės priprastų prie tų investicinių čekių, kad jie suprastų, jog tai yra iš tikrųjų jiems skirto valstybinio turto, na, dublikatas, sakysime, kapitalo dublikatas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, buvo ir daugiau pasiūlymų, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio.
V.PAKALNIŠKIS. Dėl žemės ūkio tai taip pat yra reikalinga tam, kad žmonės žinotų, kad be to dar jie turės ir tokias kompensacijas. Bet aš čia sutikau, kad ,,tikslines kompensacijas, papildomai išmokamas pagal kitus įstatymus". O kad tie kiti įstatymai bus, matyt, pakankamai visiems aišku. Bet galbūt galima patikslinti: ,,pagal kitus įstatymus, reglamentuojančius privatizavimą žemės ūkyje, taip pat nekilnojamo turto grąžinimą".
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas dėl pirmojo straipsnio, taip?
A.TAURANTAS. Jeigu jau perėjome prie kitų šio punkto aspektų, aš norėčiau pakalbėti ir galbūt paklausti jūsų nuomonės dėl antrojo sakinio. Man atrodo, kad yra tam tikras neaiškumas, ir visų pirma reikėtų išsiaiškinti principą. Mes 7 straipsnyje antruoju punktu priėmėme, kad privatizavimo objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašą Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Aukščiausioji Taryba. Dabar kokia Vyriausybės pozicija, teikiant šį įstatymą dėl kitų objektų įsigijimo už konvertuojamą valiutą? Nes trečiasis punktas neaiškiai teigia, kad konvertuojamai valiutai ir Respublikos valiutai kvotos nenustatomos. Tai jeigu nenustatant kvotų konvertuojama valiuta patenka kartu su tais rubliais, kurie yra su kvotomis, tokiu atveju tos kvotos ir tie investiciniai čekiai vėl nuvertėja prieš turinčius valiutą. Ar bus maišomi tokie dalykai viename objekte? Todėl čia antroji dalis taip pat tampa neaiški, atsižvelgiant į trečiąjį punktą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pratęsti, jeigu leistumėte, tą patį.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau visiškai išbraukti šitą antrąjį sakinį todėl, kad jis kartoja pirmąjį sakinį, kaip A.Taurantas pažymėjo, ir dar jis visiškai kartoja 9 straipsnio trečiąją dalį. Ten yra aiškiai viskas apibrėžta, čia nieko naujo nebėra pasakyta.
V.PAKALNIŠKIS. Čia yra speciali taisyklė rašyta, ir tai yra apgalvotas dalykas, o ne atsitiktinis. Už laisvai konvertuojamą valiutą parduodamų objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, ir jis yra parduodamas bet kam už bet kokią sumą. O Lietuvos piliečiai, kurie turi teisę įsigyti už rublius, gali vietoj rublių mokėti pagal specialų kursą valiuta. Už bet kokį privatizuojamą turtą galima mokėti valiuta. Čia tam ir yra įrašyta ta taisyklė. Už bet kokį turtą.
A.TAURANTAS. Tai jeigu galima, dėl patikslinimo...
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Tai čia yra kvotos ribose tai daroma, taip? Jis gali kvotos ribose sumokėti ir konvertuojama valiuta, juk tai turėta omeny?
K.ANTANAVIČIUS. Ne, kaip tik...
A.TAURANTAS. Tai aš nesuprantu...
K.ANTANAVIČIUS. Čia nieko nepasakyta, gerbiamasis vicepremjere. Kaip tik trečiajame pasakyta, kad Lietuvos piliečiai ir juridiniai asmenys turi teisę už laisvai konvertuojamą valiutą įsigyti privatizavimo objektus, kurie įtraukti į atskirą... Čia pasakyta viskas.
V.PAKALNIŠKIS. Tais atvejais, kai moka valiuta, kvota nenustatoma...
K.ANTANAVIČIUS. Tai čia nėra to pasakyta.
V.PAKALNIŠKIS. Čia yra speciali taisyklė. Kvota nenustatoma tais atvejais, kai moka valiuta. Tačiau turėkite omeny, kad yra specialus šios valiutos perskaičiavimo į rublius kursas. Tarkime, vienas doleris kainuoja dabar trisdešimt rublių. O perskaičiuojant rubliais, bus nustatomas kitoks...
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, ar jums neatrodo, kad reikia pratęsti posėdį? O pagal viską tai geriausia baigti, nes mes šiandien neišspręsime daugiau nė vieno klausimo.
PIRMININKAS. Aš tikėjausi, kad mes bent pirmąją dalį pabaigsime, todėl aš norėjau jūsų pasiklausti. Dabar vyksta diskusija, mes pusiaukelėje su ta pirmąja dalimi, gal mes dar pirmąją dalį galėtume priimti? Ir po to mes spręsime, ką daryti su posėdžiu - ar atidėti, ar pratęsti. Jeigu įmanoma tą pirmąją dalį priimti. Aš labai apgailestauju, kad tokie svarbūs pasiūlymai nagrinėjami plenariniame posėdyje, o ne komisijoje ir frakcijose. Gerbiamasis vicepremjere, jūsų pasiūlymas?
V.PAKALNIŠKIS. Aš siūlau, atsižvelgiant į tuos pataisymus, kurie čia jau buvo, balsuoti už pirmąją dalį.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas kitą pasiūlymą turite?
A.TAURANTAS. Aš aiškumo dėlei pritarčiau deputato K.Antanavičiaus pasiūlymui išbraukti tą sakinį.
PIRMININKAS. Banko atstovas.
K.RATKEVIČIUS. Taip pat norėčiau deputatams pasiūlyti pritarti gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymui. Tuo labiau kad perskaičiavimo rublių ir valiutos koeficientų įstatyme nebeliko, jų jau buvo atsisakyta.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Vis dėlto, gerbiamieji deputatai, jeigu mes paliekame žodžius ,,parduodami už čekius", tai elgiamės ekonomine prasme nekorektiškai. Pardavimo akto nevyksta tuo metu. Todėl iš tikrųjų turime rimtai pagalvoti, ir nepalikti tokio absurdo.
V.PAKALNIŠKIS. O kas čia vyksta, deputate, gal pasakysite?
A.K.LEŠČINSKAS. Jeigu yra pardavimas, tai yra pinigai ir prekė. Realiai pinigų šiuo atveju nėra, tą ir banko atstovas pripažino. Tai negalime sakyti, kad už čekius, už kažkokius fiktyvius pinigus parduodame turtą. Neparduodame turto, o turtą atiduodame neatlygintinai, pripažinkim šitą. Negalima gi žaisti ekonominiais...
K.ANTANAVIČIUS. Čia vyksta perdavimas...
A.K.LEŠČINSKAS. To fakto nėra realiai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Antanavičiau, jūs pasiūlėt išbraukti. Prašome, kurią dalį siūlote išbraukti? Mes, matyt, už tai balsuosime. Paskui spręsime toliau. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Visą antrąjį sakinį...
PIRMININKAS. Visą antrąją dalį?
K.ANTANAVIČIUS. Sakinį.
PIRMININKAS. Visą antrąjį sakinį, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Deputatas K.Antanavičius pasiūlė išbraukti visą antrąjį sakinį. Jį parėmė deputatas A.Taurantas, banko atstovas ir kiti deputatai. Prašome tada jūsų nuomonės. Kas už tai, kad išbrauktume antrąjį sakinį, pirmosios dalies antrąjį sakinį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 91 deputatas.
V.PAKALNIŠKIS. Išbraukdami šį sakinį, užkirsite kelią naudoti valiutą. Prarandame valiutą. Na, jūsų reikalas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už- 51 deputatas.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9 deputatai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Antrasis sakinys išbrauktas. Prašome toliau.
K.ANTANAVIČIUS. Balsuoti už pirmąjį sakinį.
PIRMININKAS. Pasiūlymas balsuoti už visą pirmąją dalį.
V.PAKALNIŠKIS. Tik vienas sakinys.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Prašome perskaityti visą pirmąjį sakinį, kadangi tik vienas sakinys ir telikęs.
V.PAKALNIŠKIS. ,,Privatizavimo objektai parduodami už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka skirtas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius), Lietuvos Respublikoje galiojančius pinigus ar laisvai konvertuojamą valiutą, taip pat tikslines kompensacijas, papildomai išmokamas pagal kitus įstatymus".
PIRMININKAS. Pastabų nėra?
A.K.LEŠČINSKAS. Ne, aš turiu dar.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš vis dėlto laikau, kad tai yra nekorektiška, ne pardavimas už čekius.
PIRMININKAS. Pasiūlykit korektišką formuluotę.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš siūlau ,,neatlyginamai perduodama".
PIRMININKAS. Kaip siūlote?
A.K.LEŠČINSKAS. Neatlygintinai perduodama. Tai liečia tik čekius. Visa kita yra pardavimas - pirkimas. O šiuo atveju yra neatlygintinas perdavimas.
K.ANTANAVIČIUS. Ar galėčiau kompromisą pasiūlyti?
PIRMININKAS. Prašome.
K.ANTANAVIČIUS. ,,Parduodami ir perduodami". Ir viskas.
PIRMININKAS. Priimtinas būtų kompromisas?
V.PAKALNIŠKIS. Prašom, jis nepamaišys.
PIRMININKAS. Priimtina, taip?
K.ANTANAVIČIUS. ,,Parduodami ir perduodami".
PIRMININKAS. Ir perduodami, taip? Priimtina.
K.ANTANAVIČIUS. Na, arba priešingai.
PIRMININKAS. Tai tas pat čia turbūt. Priimtina deputatui A.Leščinskui? Vicepremjerui taip pat? Prašome pasiruošti balsuoti už visą pirmąją šio straipsnio dalį.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje - 91 deputatas.
PIRMININKAS. Tikimės, kad tiek ir bus. Gerbiamasis vicepremjere, kol vyksta balsavimas, prašyčiau jūsų nuomonės, ar mes galėtume dar kelias kitas dalis priimti, ar ten nekils ginčų. Jeigu ne, tai mes galėtume priimti visą straipsnį, manytume, kad esame daug padarę. O jeigu kils diskusijų, tada turėtume perkelti kitai dienai.
V.PAKALNIŠKIS. Manau, kad galėtume.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73 už.
PIRMININKAS. Kas prieš? Gerbiamoji deputate N.Ambrazaityte, aš labai jūsų atsiprašau, jeigu jūs išeisite, tikrai neliks kvorumo, mums reikės visiems skirstytis. Bet vicepremjeras žada, kad labai greit mes kitus priimsime. Jeigu mes diskutuosime dėl kitų, tada perkelsime. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Pirmoji dalis priimta. Prašome tada trečiąją dalį.
V.PAKALNIŠKIS. Trečiojoje dalyje liko vienas sakinys.
J.PANGONIS. Aš labai atsiprašau. Aš vis dėlto reikalauju balsuoti, kad pratęstume posėdį. Turėtume vis dėlto atsižvelgti vieną kartą į darbo tvarką. Ir jeigu pirmininkaujantis čia specialiai tęsia posėdį, tai nematau tikslo.
PIRMININKAS. Aš netęsiu, gerbiamasis deputate J.Pangoni, bet kaip mus painformavo vicepremjeras, mes galėtume priimti visą straipsnį per kokį penketą minučių.
J.PANGONIS. Galėtume per naktį ir viską priimti.
PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti? Prašome tada, gerbiamieji deputatai.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau pritarti deputatui J.Pangoniui, nes trečiasis punktas yra tikrai ginčytinas, ten dar reikia pagalvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, jūs matote, labai rimtos frakcijos narys sako, kad ginčytina, tai, matyt, mes tikrai ginčysimės.
V.PAKALNIŠKIS. Jūsų reikalas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tada leiskite...
R.RUDZYS. Gal galėčiau dėl motyvų?
PIRMININKAS. Jau norime baigti posėdį, gerbiamasis deputate R.Rudzy.
R.RUDZYS. Ar tai reiškia, kad yra ir nelabai rimtų frakcijų?
PIRMININKAS. Taip, esate dar rimtesni.
R.RUDZYS. Tada aš balsuoju, kad pratęstume posėdį.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pratęsti posėdį? Prašome gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad mes pratęstume posėdį, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 19 deputatų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, turbūt sutiksite, kad balsuoti prieš ir susilaikė nėra reikalo. Posėdis baigtas. Rytoj dešimtą valandą kviečiame vėl. Darbotvarkė, matyt, ta pati - tęsime privatizaciją, kol visko neišparduosime.