1992 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS
Posėdžio darbotvarkės tikslinimas
PIRMININKAS. Pradedame vakarinį posėdį. Prašau mielus kolegas sėstis į vietas. Prašau salėje tylos. Aš siūlau dabar pasitarti dėl šios dienos darbotvarkės. Aš manyčiau, kad visi, suprasdami klausimų svarbą, galėtume atsisakyti darbotvarkės projekte nurodytų 3 ir 4 klausimo ir paliktume tik
5 ir 6 darbotvarkės klausimą. Ar priimtina būtų tokia šios dienos darbotvarkė? Priimtina? Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis seniūne, gal jūs galėtumėt perskaityti 5 ir 6 klausimą, kad mes susiorientuotume iki galo?
PIRMININKAS. Taip. 5 klausimas tai nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo birželio 7 dieną" projektas. Aš čia rašiau sutrumpintai. Matėte, kad šios dienos darbotvarkės projektas atspausdintas šiek tiek šventiškesnis negu paprastai, ir norėjosi, kad tilptų į vieną puslapį, specialiai kitu kompiuteriu spausdintas. O 6 klausimas — nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo" projektas.
Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Visų pirma tai aš norėčiau atkreipti Aukščiausiosios Tarybos seniūno, kuris turbūt vadovavo šitos darbotvarkės rengimui, dėmesį, kad du klausimai yra sukeisti vietomis. Kadangi ir vienas, ir kitas praeitą kartą buvo atidėti, tai jie ir turėtų būti svarstomi būtent tokia tvarka. Tai yra tas, kuris yra užrašytas 6, turėtų būti 5. Jie sukeisti vietomis.
Šiandieną nuskambėjo Sąjūdžio Seimo tarybos kvietimas kompromisui. 3ana savotiškas kvietimas, bet vis dėlto kvietimas kompromisui. Noriu pasakyti, kad mes esame pasiruošę tam kompromisui, tačiau šitoje salėje (ir ar ne tik šitoje salėje) ne kartą buvome apgauti ir, tiesą sakant, kaip Liberalų sąjungos narys galiu tai patvirtinti ir pateikti faktus, jeigu reikia. Todėl nes esame įsitikinę, kad sprendimas dėl referendumo paskelbimo turi būti priimtas, o po to galime ieškoti kompromisų, tačiau šitas sprendimas turi būti priimtas. Ir aš siūlau, kad šitas klausimas būtų svarstomas pirmasis.
PIRMININKAS. Taip, aš suprantu, kad prie kompromiso tikrai sudėtinga prieiti, ir aš būtent vardan to kompromiso ir sukeičiau klausimus vietomis, kadangi praėjusį antradienį susilaukiau priekaištų, kodėl būtent tokia tvarka svarstoma. Tai aš nemaniau, kad gali būti didelė problema, jeigu šiandien svarstysime kita tvarka, tuo labiau kad laiko abiejų klausimų svarstymui yra skirta pakankamai.
Penktuoju darbotvarkės klausimu yra užsirašę kalbėti 12 deputatų, tai fiksuotas baigtinis sąrašas, o šeštuoju klausimu yra likę kalbėti 5 deputatai. Taigi vienam klausimui skirtos 2 valandos, kitam klausimui viena valanda. Tačiau jeigu deputatas J.Tamulis šito pageidauja, aš, žinoma, privalėsiu pateikti balsuoti.
Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcija, taip pat apsvarsčiusi šios dienos popietinio posėdžio darbotvarkę, laikosi tos nuomonės, kad pirmiausia turėtume svarstyti 75 deputatų iniciatyvą ir dar atsižvelgti į tai, kad buvo padaryta vienos valandos pertrauka ar atidėta kitam posėdžiui, — aš nepamenu.
PIRMININKAS. Ne, buvo atidėta artimiausiam posėdžiui.
E.KLUMBYS. Taip, kadangi tai buvo atidėta, tai mes turėtume svarstyti pirmiausia šitą klausimą, o po to jau eiti prie kito.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas. Aš gal siūlyčiau dabar nebekartoti iš esmės pačios problematikos. Paskui prieš balsuodami pakalbėtume dėl balsavimo motyvų.
Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad tam tikra;
noras siekti sutarimo turėtų būti susijęs su konkrečiais veiksmais. Ir aš siūlyčiau tokiu atveju abu klausimus svarstyti kartu, tai yra priimti vieną sprendimą. Tai būtų ir vienos, ir kitos pusės tam tikras, sakyčiau, noras pasitikėti viena kita, neiškeliant nei vieno, nei kito klausimo. O sprendimai turėtų būti priimtas vienas, jeigu iš tikro norima ieškoti kompromiso. Jeigu norima ieškoti kliaučių, tokiu atveju galima palaikyti Tautos pažangos ar Liberalų frakcijos siūlymus.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs praktiškai siūlytumėte abiem diskusijom užsirašiusių deputatų pateikti vieną sąrašą, kad visi diskutuotų dėl abiejų klausimų iš karto. Tai įdomus siūlymas. Ar jūs reikalaujate jį pateikti balsuoti, kad pateiktume taip sujungtus klausimus?
E.JARAŠIŪNAS. Be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš remčiau deputato E.Jarašiūno pasiūlymą. Ir štai toks motyvas. Kai deputatas E.Klumbys teigia, kad štai 75 deputatų pasiūlymas savaime įgauna prioritetą, aš noriu priminti deputatams, kad yra 40000 mūsų piliečių pasiūlymas ir yra politinių partijų ir organizacijų pasiūlymas šiandien išspręsti referendumų datų klausimą. Daugiau mes negalim palikti šito klausimo atviro. Šiandien mes turim išspręsti.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius remia deputato E.Jarašiūno pasiūlymą, taip? Gerai. Tai jūs dabar siūlote, kad būtų bendras abiejų klausimų svarstymas. Pirmas pasiūlymas toks.
Dar yra pasiūlymas klausimus sujungti. Tai gerai, prašom dėl balsavimo motyvų dėl klausimų sukeitimo vietomis.
Gerbiamieji deputatai, tada prašau užsiregistruoti. Prasidėjo registracija. Salėje 95 deputatai. Taigi turiu teikti pirmąjį pasiūlymą, atrodo, deputato J.Tamulio pasiūlymą dėl to, kad penktas ir šeštas darbotvarkės klausimai būtų sukeisti vietomis. Ar pasiliekam sau galimybę vis dėlto kartu svarstyti? O tas pakeitimas vietomis turi prasmės štai dėl ko: pirmiausia leidžiame pasisakyti tiems deputatams, kurie turėjo kalbėti dėl šešto klausimo. Taip, jeigu nepavyks prieiti prie kompromiso kaip prie bendro klausimo.
Dėl procedūros J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Noriu dėl procedūros truputėlį daugiau. Jeigu šitaip baluojame, tada ne kompromisas svarstomas. Pirmiausia reikia pasiūlyti spręsti kompromisą, jeigu neprieiname prie kompromiso, tada galima vietom keisti, tada jau kitas dalykas. Pirmiausia, ar einame į kompromisą?
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš manau, kad būtina siūlyti balsuoti už tą pasiūlymą, kurį esu pateikęs aš, kadangi tai yra pasiūlymas dėl kompromiso. Bet koks kitoks būdas tai yra būdas išvengti sutarimo. r aš manyčiau, kad taip balsuodami mes labai aiškiai išdėstysim savo pozicijas ar tai yra tikros pozicijos, ar tai yra tariamos pozicijos.
PIRMININKAS. Man iš principo irgi atrodytų, kad pirmiausia pateiktume balsuoti tą variantą, kuris jungia abu projektus. Ne, man nereplikuokit. Aš pirmą kartą čia, salėje, išgirdau šitą siūlymą.
Gerai. Tai vis dėlto eilės tvarka. Aš tada laikausi procedūros. Pirmas siūlymas yra sukeisti klausimus vietomis. Gerai. Balsuojame turbūt elektronika. Balsavimas prasidėjo.
Kas už tai, kad penktas ir šeštas darbotvarkės klausimai būtų sukeisti vietomis? Už klausimų pakeitimą vietomis balsavo 49 deputatai, prieš — 5, susilaikė 8 deputatai. Šešių balsų persvara nutarta klausimus sukeisti vietomis.
Tai noriu paklausti. Gal galime priimti šios dienos darbotvarkę be balavimo? Bet dar prieš tai reikia vis dėlto reaguoti į deputato E.Jarašiūno pasiūlymą, kad vyktų šių abiejų klausimų bendras svarstymas. Ne, aš minėjau, kokią prasmę turi. Pirmiausia galėtų kalbėti tie deputatai, kurie už pasirašę kalbėti dabar jau pirmuoju klausimu. Deputatai reikalauja sąrašo. Ar taip svarbu? Kol kas centrinis kompiuteris užimtas. Tačiau sutariame kol bus rodomas sąrašas, balsuosime pakeldami korteles už klausimų svarstymo sujungimą. Sąrašas rodomas. Tvarka.
Prašau deputatus sėstis į vietas. Balsų skaičiavimo grupė pasirengia skaičiuoti. Tai deputatai replikavo, kad užtenka kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Man nelabai suprantama, ką jūs norite sujungti, nes nėra jokio projekto, kuris jungtų šituos du labai skirtingus klausimus. Viename projekte yra siūloma pakeisti jau esančių referendumų datą. O mūsų siūlymas yra paskelbti naują referendumą, pasirašė 75 deputatai. Tai yra visiškai kitas klausimas. Bendro projekto šiandieną nėra. Tai aš nelabai su prantu, ką jūs siūlote sujungti?
PIRMININKAS. Aš siūlau sujungti tai, ką siūlo deputatas E.Jarašiūnas ir deputatas Z.Juknevičius.
R.PAULAUSKAS. Bet man taip ir liko neaišku, ką jis siūlo sujungti.
PIRMININKAS. Padaryti bendrą svarstymą.
E.KLUMBYS. Ko?
R.PAULAUSKAS. Ko?
PIRMININKAS. Na, gerai. Ponas E.Jarašiūnas...
R.PAULAUSKAS. O kol kas ponas E.Jarašiūnas, jeigu galima taip pasakyti, prispaudęs man pistoletą prie kaktos siūlo kalbėti apie kompromisą.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau be ginklų įvardijimo apsieiti.
E.JARAŠIŪNAS. Ponas R.Paulauskas pajuokavo. Tiesa, ne pačiu gražiausiu būdu, bet ką padarysi. Kadangi yra priimtas sprendimas, mano siūlymas netenka prasmės, todėl aš nedrįstu gaišinti jūsų dėmesio.
PIRMININKAS. Jūs atsisakote?
E.JARAŠIŪNAS. Balsavimu jis buvo atmestas iš esmės.
Nutarimo “Dėl referendumo paskelbimo” projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ką gi, dabar galime pereiti prie kito klausimo, prie nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo" projekto svarstymo. Aš prisimenam gerbiamieji kolegos, jog mes esame sutarę, kad penki deputatai pasisakytų už, penki deputatai pasisakytų prieš. Tai šiuo metu situacija yra toki;
už kalbėjo deputatas R.Paulauskas, prieš kalbėjo deputatai V.Žiemeli S.Pečeliūnas, S.Malkevičius. Atsiprašau, jo pavardę aš buvau toliau parašęs, dar ponas V.Landsbergis. Vadinasi, keturi deputatai gali kalbėti už, vienas — prieš. Eilės tvarka turėjo pasisakyti deputatas N.Rasimavičius. Pagal tai, kaip buvo užrašyta kompiuteryje.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu jums priminti, kad mūsų frakcija prašė pertraukos. Ten yra raštiškas pareiškimas.
PIRMININKAS. Taip, yra šiandien pasirašytas, kad Jungtinė Sąjūdžio frakcija prašo perkelti Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl referendumo paskelbimo" svarstymą į šių metų gegužės mėnesio 19 dieną, antradienį. Reglamento 96 straipsnis sako, kad galimos dvi pertraukos. Tada buvo deputato V.Landsbergio pasiūlymas, deputatas V.Landsbergis siūlė. Tai gal parėmė, aš irgi gal parėmiau, tai čia kitas reikalas, arba kitos frakcijos paėmė. Gerai, aš tuoj pacituosiu Reglamentą: ,,Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio pirmininko, frakcijos", komisijų ir t.t. ,,reikalavimu posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip vienos valandos pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Klausimo svarstymo metu galima daryti iš viso tik dvi tokias pertraukas ar du kartus atidėti, o tie patys deputatai to gali reikalauti tik vieną kartą." Tada buvo Aukščiausiosios Tarybos pirmininko reikalavimas. Aš dar klausiau, ar jūs siūlote tik balsavimą atidėti, ar viso klausimo svarstymą. Pasakė, kad viso klausimo svarstymą, ir, jau matot, pagal Reglamentą tai yra pakankama. Šiandien siūlo kiti asmenys, tai yra Jungtinė Sąjūdžio frakcija.
Ir dar vienas procedūrinis momentas, kurį aš noriu pasakyti. Vis dėlto pradėjus klausimo svarstymo, matyt, nevertėtų daryti tos pertraukos, reiktų leisti bent vienam deputatui pasisakyti. Gerai, deputatas J.Šimėnas dėl procedūros.
Nutarimo "Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atstatymo ir dėl referendumo paskelbimo piliečių valiai pareikšti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo pravedimo vieną dieną” projekto svarstymas
J.ŠIMĖNAS. Aš noriu priminti deputatams, kadangi šį rytą išdalijau savo asmeninį nutarimo projektą frakcijų vadovams — dėl kompromisinio varianto. Tokiu būdu frakcija mano parengtą nutarimo projektą parėmė, ir projektas, dėl ko būtų galima svarstyti, yra. Neteisybė, kad deputatai sako, g nėra objekto, kuris būtų svarstomas. Galbūt jis netobulas, netobulai parengtas, bet objektas, kurio mes turėtume kompromisiškai siekti, yra. To1 tai, ką nubalsavome (sukeisti klausimus vietomis), jokiu būdu neatmeta tikimybės svarstyti kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Taip, bet deputatas E.Jarašiūnas atsiėmė, tai aš nebelaukiau, nors iš principo būtų galima tikrai rasti tą kompromisą. Gerai, aš vis dėlto siūlau pakviesti į tribūną vieną pranešėją, ir paskui turbūt įsigaliotų Jungtinės Sąjūdžio frakcijos reikalavimas atidėti svarstymą iki antradienio. Tai kitas kalbantysis (deputatas N.Rasimavičius atsisako) deputatas B.Genzelis.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke paklausti?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Praeitą posėdį buvo formuluota, kad bus atidėta kitam posėdžiui, buvo numatyta data. Dabar vėl mes nutarėm atidėti praktiškai iki tos pačios datos. Ir vis dėlto dabar pradedame svarstymą. Tai aš čia kažko nesuprantu.
PIRMININKAS. Ne, ne. Daroma svarstymo pertrauka. Taip sako Re lamentas. Todėl nepradėjus svarstymo ne visai korektiška būtų neleisti niekam pasisakyti ir nutraukti. Tai aš kviečiu deputatą B.Genzelį į tribūną, ir po to mūsų sutarimu įsigalioja siūlymas.
B. GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, mes labai įdomiai kalbame apie kompromisus, kai tuo tarpu viską darome, kad to kompromiso nebūtų. A nenoriu dabar vardyti, kas tai daro, bet aš noriu apie ką kita kalbėti. Koks gali būti kompromisas, jeigu specialiai daroma, kad tas klausimas, kuriam gali būti pasiektas kompromisas, manipuliacijų keliu būtų nukeltas? Tai tokiu būdu belieka vėl kitai frakcijai pasinaudojant ta pačia teise pareikalauti ir kitą klausimą atidėti. Ir taip mes tęsime iki begalybės. Štai kaip jūs ponai, suprantate kompromisus.
Aš ne apie tai norėjau kalbėti. Man labai keistai vakar nuskambėjo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pono V.Landsbergio kalba, kurioje ji visapusiškai iškoneveikė Aukščiausiąją Tarybą. Man kyla daug klausimu Juk šita Aukščiausioji Taryba, kuri yra tokia netikusi, išrinko jį Pirmininku. Labai įdomiai išeina. Netikusi Taryba išrinko tikusį Pirmininką. Antra vertus, juk šita Aukščiausioji Taryba paskelbė Lietuvos Nepriklausomybę mes vieningai balsavome. Po tokios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kalbos kaip atrodo mūsų oponentams mūsų Nepriklausomybės aktas? Tada kyla klausimas, kas paskelbė?
Mes kalbam apie du referendumus. Gerbiamieji, jūs sakote, kad Konstitucijos komisijos klausimas iškeliamas į referendumą ne laiku, per mažai laiko, bet Jungtinės Sąjūdžio frakcijos referendumo pagrindinės nuostatos buvo daug vėliau paskelbtos, niekas neturėjo galimybės išdiskutuot nes tas Prezidento įstatymo projektas buvo daug kartų keičiamas. Tik pa kutiniu momentu, kai liko būtent išdiskutuoti... Ir tokiu būdu būkim šiek tiek garbingi ir laikykimės bendrų principų. Jeigu mes priėjome prie tokios išvados, kad per mažai laiko, tai juo labiau šitoms referendumo nuostatoms svarstyti dar mažiau laiko liko. Ir galbūt, jeigu mes siekia kompromiso... O kompromisas yra labai sudėtingas klausimas, nes reikalas yra tas, kokią mes Lietuvą įsivaizduojame. Ar mes Lietuvą įsivaizduojame autoritarinę (šitą žodį kai kas dar papildo), ar demokratinę. Man leistai atrodo, kai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas kalba apie 140 monarchų. Aš dar neįsivaizdavau to, ir nesuvokiama sveiko žmogaus logika, kad 140 monarchų galėtų valdyti kraštą. Tokiu būdu mes ir toliau stengiamės manyti, kad liaudis visiškai nieko nesupranta, tik ja manipuliuoja. Dėl o, jeigu mes norime kokio nors kompromiso, aš siūlau atsisakyti, gerbiamieji ponai, demagogijos. Su demagogija mes toli nenuvažiuosim, tik savo kraštą į pražūtį įklampinsim. Aš tiek norėjau pasakyti. O mano sutaupytą laiką aš perleisiu gerbiamajam K.Lapinskui.
PIRMININKAS. Taip. Tačiau jau dabar, matyt, galima fiksuoti, kad yra pradėtas klausimo svarstymas ir, kaip esame sutarę, įsigalioja reikalavimas atidėti svarstymą. Aš ponui B.Genzeliui noriu pasakyti, kad mes iki begalybės tikrai negalime tęsti, Reglamentas numato galimybę tik dviejų pertraukų prašyt. Todėl reikia... Sutinku, kad daug kur gal ir reikia keisti Reglamentą.
Dabar būtų kitas darbotvarkės klausimas. Beje, dėl jo taip pat yra pareiškimas raštu. Dėl procedūros deputatas Č.Okinčicas.
Č. OKINČICAS. Gal galima būtų pagalvoti apie tokį sprendimą, kad kitas posėdis galimas ir po to, kai mes turėsime dabar pusantros valandos posėdžio, paskui pertrauka, paskui vėl posėdis. Gal mes atidėkim šitokiam laikui?
PIRMININKAS. Šiaip jau Reglamentas sako, kad yra posėdis, kuriame
a dvi dalys po pusantros valandos. Galimas kompromisas dar tokia linkte, kad pasibaigus šiam posėdžiui 18.30 val., pavyzdžiui, 19 val. pradeda[e kitą posėdį ir svarstome tą klausimą.
Č. OKINČICAS. Aš siūlau išvis padaryti pertrauką dabar ir leisti Jungtinei Sąjūdžio frakcijai pasitarti, jeigu jiems per mažai laiko.
PIRMININKAS. Na, jie prašo, tiesą sakant, iki antradienio, iki kito posėdžio. O Reglamentas sako, kas yra kitas posėdis. Gerai, galime rytoj daryt, gal sutiktų Jungtinė Sąjūdžio frakcija? Gal ir sutiktų.
Gerai, dabar turime svarstyti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl referendumų surengimo vieną dieną. Aš trumpinu tą labai ilgą pavadinimą. nutarimo ,,Dėl referendumų dėl prezidento institucijos ir dėl armijos besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos 1992 metais ir žalos atlyginimo" projektas. Diskusijai yra užsirašę 12 deputatų. Ar galima būtų susitarti trumpinti pasisakymo laiką, pavyzdžiui, iki 7 min.?
Gerbiamieji deputatai, girdžiu pasiūlymą dėl 5 minučių. Reglamentas nurodo iki 10 min. Jeigu sutariame dėl 7 min., ar niekas neprieštaraus, joje 12 pasisakančiųjų bus leista kalbėti po 7 min.? Neprieštarauja? Gerai. Fiksuoju, kad neprieštarauja.
Tiesa, turiu jums perskaityti Tautininkų frakcijos pareiškimą. Aš prašau salėje tylos, gerbiamieji kolegos. Ar Tautininkų frakcija atsiima pareiškimą? Ne, neatsiima. Tautininkų frakcija prašo Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl referendumų surengimo vieną dieną" svarstymo valandos pertraukos. Frakcijai reikia pasitarti. Tautininkų frakcija, matyt, nėra ik galo suderinusi su kitais. Tai aš norėčiau pasiūlyti, kad vienas deputatas galėtų pasisakyti, po to skelbtume 1 val. pertrauką. Neprieštaraujate?
Deputatas V.Andriukaitis kviečiamas į tribūną. Jūs pirmas užsirašėt (Balsai iš salės) Ne, ne, ne, tai palaukit, skaitykim Reglamentą. Reglamentas sako, kad užsirašymas diskusijai baigiasi, kai... Tai aš ir turiu tą sąrašą 12 deputatų iš ano posėdžio. Pirmas — deputatas V.Andriukaitis, ruošia! deputatas Z.Juknevičius.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš labai norėčiau, kad jūs paskelbtumėt, koks darbotvarkės punktas yra dabar svarstomas. Jeigu dėl referendumo paskelbimo birželio 7 dieną, aš sutinku.
PIRMININKAS. Taip, būtent tas, kuris tapo darbotvarkėje antruoju. Prašom, gerbiamasis Andriukaiti, 7 min.
E.KLUMBYS. Ponas seniūne, galima?
PIRMININKAS. Na, aš jau suteikiau žodį. Gerai, dar deputatas E.Klumbys dėl procedūros.
E.KLUMBYS. Dėl procedūros. Tautos pažangos frakcija prašo nukelti šio klausimo svarstymą į kitą posėdį.
PIRMININKAS. Ne, tai palaukit, kad jau yra pasiūlymas... Gerai, tai prašau truputį patylėt, aš pakomentuosiu. Aš prašau salėje tylos! Centro frakcijos reikalavimu vieną kartą buvo nukeltas šito klausimo svarstymas iš antradienio į ketvirtadienį. Na, tai kad jūs neklausot, negi man, deputate Grakauskai, reikia nutraukti posėdį tam, kad paskui jums dar kai kartočiau? Viena šito klausimo svarstymo pertrauka buvo padaryta Centro frakcijos reikalavimu.
A.SAKALAS. Patikslinu, Pirmininko reikalavimu.
PIRMININKAS. Tai dabar susitarkim, kokiu klausimu kalbam. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas prašė paskelbti deputato K.Lapinsko pateikiamo projekto svarstymo pertrauką, atidėti svarstymą iki šios dienos. (Triukšmas salėje) Vieno. O ko tada prašė deputatas A.Sakalas? Deputatas A.Sakalas prašė Centro frakcijos vardu šitą nutarimą ,,Dėl referendumų surengimo vieną dieną" atidėti iki artimiausio posėdžio...
A.SAKALAS. Aš patikslinu, gerbiamasis seniūne, aš tik parėmiau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko prašymą Centro frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai, tada aš prašysiu 5 min. pertraukos, pasižiūrėsiu protokolus, tiksliau, paprašysiu, kad atneštų protokolus. Gerai.
Dabar yra štai tokia situacija. Centro frakcija reikalavo vienos pertraukos, dabar Tautininkų frakcija reikalauja antros pertraukos. Deputatas i.Klumbys reikalauja dar vienos pertraukos, nors Reglamentas numato galimybę tik dvi tokias pertraukas padaryti. Gerai, aš vis dėlto siūlyčiau deputatui V.Andriukaičiui pradėti.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos vėl deputatas Jarmolenka.
PIRMININKAS. Na, gerai, paskutinis pasisakymas dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Aš noriu priminti Centro frakcijai, kad antras klausimas buvo suskaldytas j antrą ir antrą a. Jeigu mes kalbam dėl antro klausimo, tai jo nėra, jūsų prašymu pertrauka. To paties paprašė Pažangos frakcija, to paties paprašė Tautininkų frakcija. V.Andriukaitis kalba, kaip šį suprantu, dėl to, kad referendumai būtų paskelbti vieną dieną birželio 7 d.
PIRMININKAS. Taip. Dėl šito projekto. Dar deputatas A.Taurantas. fa, jau tikrai paskutinis pasisakymas.
A.TAURANTAS. Aš dėl procedūros. Tautininkų frakcija prašė vienos valandos pertraukos, bet jūs dar jos nepaskelbėte, ir tuo pat metu... Jūs tos pertraukos nepaskelbėt, nes pranešėjas yra tribūnoje, pertrauka nepradėjo.
PIRMININKAS. Ne, na, tai sutarėme...
A.TAURANTAS. Tuo pat metu yra mūsų frakcijos pasiūlymas perkelti tą svarstymą j kitą dieną. Taigi jūs tai turėtumėt perduoti Aukščiausiajai tarybai spręsti.
PIRMININKAS. Pertrauka dar, žinoma, neprasidėjo, tačiau kaip ir dėl atėjusio klausimo buvo sutarta, kad vienas pranešėjas pasisako, ir ta pertrauka įsigalioja. (Balsai iš salės) Atsiverskite stenogramas, sakiau, kad po deputato V.Andriukaičio pasisakymo ta pertrauka įsigalioja, tas prašymas įgalioja. Aš manau, kad čia turime laikytis tos analogijos. Ten leidom vienam pasisakyti, fiksavome, kad prasidėjo svarstymas, kaip sako Reglamentas, ir darome pertrauką. Ir šituo klausimu taip pat.
Tai tada prašom, gerbiamasis Andriukaiti, 7 minutės jums.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji kolegos, ačiū kad mes pradedam šią labai aktualią visiems diskusiją. Manau, kad mūsi diskusija yra labai konstruktyvi, rami, dalykiška ir todėl šiandien galima labiau kalbėti argumentuotai ir išdėstyti tuos argumentus nuosekliau, kac mes galėtume apsispręsti, kokie mūsų sprendimai šiandien yra pagrindiniai ir esminiai.
Mes girdėjome dėl referendumų labai daug argumentacijų. Visų pirm;
pakankamai aiškiai yra nusakyta referendumų kilmė. Pirmasis referendumas dėl prezidento institucijos skubaus atkūrimo kilo po to, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą ,,Dėl konstitucingumo raidos". Primenu, kad prieš tai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, diskutavo dėl Konstitucijos projektų, priėmė Konstitucijos metmenis ir visiems pritariant Konstitucijos metmenis skelbė spaudoje. Taigi kaltinimas jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba labai paskubomis pradėjo rengti Konstitucijos projektą, ne visai korektiškas. Per praėjusius metu buvo parengti Konstitucijos projekto metmenys, ir Lietuvos Respublikos gyventojai ir piliečiai turėjo galimybę puikiausiai su jais susipažinti. Šit metmenų pagrindu buvo pradėta rengti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos patvirtintoje komisijoje naujoji Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dirbti pradėjo ta komisija š.m. pradžioje, visuose posėdžiuose visi puikiai dalyvavo, dalyvavo visų frakcijų atstovai, šis darbas vyko labai pelningai. Tačiau neatsižvelgus į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl konstitucingumo raidos", neatsižvelgus į tai, kai Lietuvai buvo paskelbti Konstitucijos metmenys, neatsižvelgus į tai, kas jų pagrindu buvo dirbama Konstitucijos projekto rengimo grupėje, vadovaujamoje šios komisijos pirmininko teisininko deputato K.Lapinsko, vis dėlto buvo suaktualinta prezidento institucijos skubesnio įvedimo problema. Ji buvo suaktualinta tiek Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko iniciatyva, tiek trečiojo Sąjūdžio Seimo iniciatyva, tiek ir tų žmonių, kurie ėmėsi rinkti parašus dėl prezidento institucijos skubesnio atkūrimo Nenorėčiau detalizuoti tų argumentų, kurie galėtų pagrįsti, jog ši akcija buvo vykdoma grynai politiniame kontekste, juo labiau kad spaudoje pakanka straipsnių, apibūdinančių, jog prezidento institucijos įvedimo problema iš tikrųjų yra labai sudėtinga, specifiška, reikalaujanti didelio išmanyti ir reikalaujanti gilios ekspertizės ir vienintelės sąlygos — ji negali būti sprendžiama atsietai, ji turėjo būti sprendžiama Konstitucijos projekto rengimo kontekste. Nepaisydami to referendumo iniciatoriai tęsė savo principinę nuostatą, kad reikia referendumo, tuo tarpu vis akcentavo, jog prezidento institucija Aukščiausiojoje Taryboje nesvarstoma. Bet tai vėl nerimtas argumentas, kadangi Konstitucijos komisijoje ir visur buvo kalbama apie prezidento institucijos problemas Seimo, vykdomosios valdžios ir konstitucinės sistemos priežiūros kontekste. Taip pat mes girdėjome daugelį populistinių, ekonominių argumentų, ypač argumentų, jog netvarka reikalauja stiprios rankos, o stipriai rankai reikalingi argumentai. Tačiau tie argumentai nėra rimti, ir mūsų kolegos deputatai puikiausiai tai supranta. Šiandien mes jau turbūt šitų argumentų nebesvarstome, nes jie nėra svariausi. O svarbiausi argumentai yra šie: kokia Lietuvos sąranga, ar tai glaudžiai susieta su Steigiamojo Seimo patvirtinta Konstitucija, su Vasario 16 liepos aktu, su Kovo 11 dienos dokumentais ir su vasario 9 dienos plebiscitu? Aš atsimenu diskusiją, kada mes čia, Aukščiausiojoje Taryboje, aparinėjome plebiscito formuluotę. Neatsitiktinai kai kurie oponentai siūlė rašyti žodį ,,parlamentinė". Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika. Buvo pasiūlymų įtraukti, kad Lietuva nepriklausoma demokratinė parlamentinė respublika. Žodis ,,parlamentinė" praeitų metų vasario mėn. buvo atidėtas, nors Sąjūdžio rinkiminė programa pasakė tiksliai ir aiškiai, kad Sąjūdžio remti deputatai balsuoja už tokią Konstituciją, kuri tvirtina parlamentinės demokratinės respublikos modelį. Ypač šiandien orėčiau priminti savo kolegoms, argumentuojantiems, kad mes nukrypstame nuo Sąjūdžio rinkiminės programos arba kad atsiranda frakcijų, o e Sąjūdžio... Aš norėčiau, kad į šį argumentą būtų tikrai atsiliepta. Argi e Sąjūdžio rinkiminėje programoje yra ,,už patvirtintą parlamentinės demokratinės respublikos koncepciją"?
Antras motyvas. Suprantama, kad labai nesunku įrodyti, jog šis referendumas buvo politinio pobūdžio, juo labiau kad neatsargu žaisti tuo Referendumo įstatymu, kuris priimtas ano šaukimo LTSR Aukščiausiojoje Taryboje vien tam, kad ano šaukimo Aukščiausiąją Tarybą būtų galima klausti ir tokiu būdu priimti įstatymus. Man atrodo, pakankamai tiksliai buvo pasakyta, jog tokie sudėtingi klausimai, kaip prezidento institucijos vedimo, iš tikrųjų neturėtų būti sprendžiami referendumais. Manau, kad kolegoms deputatams pakanka argumentų, ypač tiems, kurie pasisako, kad reikalingas referendumas dėl prezidento institucijos įvedimo, pakanka argumentų susimąstyti, ar tai yra taip. Siūlyčiau paskaityti daugelio autorių straipsnius apie tai, jog iš tikrųjų teisimo nihilizmo situacijoje mes galime susidurti su reiškiniu, kada nesusipratimas pagimdys tokią konstitucinę sąrangą, kurią mes ilgai po to taisysime.
Noriu pabrėžti ir dar vieną poziciją. Yra daug lengviau priimti skubo mis nesubalansuotų institucijų įstatymus, bet bus daug sunkiau tas klaida:
ištaisyti. Todėl daug svarbiau priimti Konstituciją ir tik tame kontekste diskutuoti dėl prezidento institucijos. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad aš pa sakiau savo poziciją, jog gegužės 23 dienos referendumas yra netikslingas nei teisiniu, nei politiniu, nei ekonominiu, nei socialiniu, nei elementaria žmogišku požiūriu, jau nekalbant apie tai, kad šiam referendumui pastiprinti buvo imtasi kitos kampanijos.
Ir aš tiesiog stebiuosi, kaip galima, tarkime, referendumą dėl armijos išvedimo siūlyti nepasitarus ir neišdiskutavus. Mes buvome pateikę daugelį argumentų, kodėl reikėtų referendumą dėl kariuomenės išvedimo iš diskutuoti. Vis dėlto ir tas referendumas turėtų būti persvarstomas.
PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš baigiu. Juo labiau kad šiandien Prancūzijos prezidentas labai išsamiai atsakė į klausimą dėl to, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl sovietų armijos išvedimo, ir aš manau, kad visa Lietuva tai girdėjo. Todėl manyčiau, kad kompromiso problema yra vienintelė. Abu referendumai yra netikslingi, reikėtų galvoti, kaip... Jeigu dėl kariuomenės išvedimo, tai reikėtų keisti referendumo formuluotę, dėl prezidento institucijos — manau, kad visi įsitikinome, jog pirmiausia reikėt aptarti Konstituciją, suderinti šitą balansą. Ir aš kviesčiau Sąjūdžio tarybą, jos pirmininką neapeliuoti į tautą, bet apeliuoti į išdėstytus argumentus ir vis dėlto atsiimti prezidento referendumo rengimą. Mes tuomet p; tvirtintume, ką mes turėtume padaryti, dirbtume per vasarą patvirtintume Konstituciją, patvirtintume visą įstatymų sistemą, prezidento instituciją, o tuo tarpu galėtų būti suteikti papildomi įgaliojimai tie Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, tiek Ministrui Pirmininkui. Manau, kad tai siūlė daugelis konstruktyviai mąstančių deputatų, tai yra pakankamas pagrindas kompromisui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui V.Andriukaičiui. Dar prieš pertrauką replikos asmeniniu klausimu, kuris, beje, susijęs su šiuo klausimu, prašė deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Norėčiau pasakyti keletą minčių, kurios susijusios su mano asmeniu, kadangi esu vienas iš tų 75 žmonių, kurie pasirašė šitą kreipimąsi pritardami Konstitucijai. Bet aš visuomet maniau ir šiuo metu manau, kad pasirinkti šituo klausimu turi tauta. Man šita Konstitucija esmės taip pat patinka, gal ir kitiems patinka. Nesutarimų gali būti ir y tik vienu paprastu klausimu, kaip dabar yra aišku — tai prezidento institucijos klausimu. Ir aš manau ir pasirašydamas viename ir kitame sąraše taip pat maniau, kad mes pateiksime referendumui būtent tokią nuomonę, kad liaudis pasirinktų Konstitucijos variantą, pasisakytų dėl prezidento institucijos įvedimo. Todėl dar gegužės 7 dieną aš padariau prierašą, kad mano parašas galioja tuo atveju, jeigu vieną referendumo dieną pateikiami šitie abu klausimai. Ir mūsų frakcijos (manau, ir kitų tokia pat) nuomonė, kad mes paremiame šitą Konstituciją kaip ir Sąjūdžio parengtą alternatyvų variantą ir manome, kad būtų galima svarstyti vieną dieną. Todėl pasisakau už šiandieną pateiktą nutarimo projektą ,,Dėl referendumo surengimo vieną dieną" remdamasis savo rinkėjų, žmonių, su kuriais man teko susitikti pastaruoju metu, nuomone. Kitu atveju apgailestauju, kad šitas mano parašas tampa papildoma konfrontacijos priemone, ir sakau, kad tokiu atveju būtent dėl šito nutarimo mano parašas negalioja, ir prašau nelaikyti manęs 75 asmenų sąraše. Na, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui S.Kropui. Dabar turime skelbti pertrauką.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Dėl procedūros dar deputatas...
A.RUDYS. Prašome išspręsti klausimą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Dvi frakcijos paprašė pertraukų. Viena frakcija paprašė vienos valandos pertraukos, kita frakcija paprašė vieno posėdžio pertraukos. Tai aš prašyčiau tai išspręsti balsavimu. Vis dėlto kokia pertraukos trukmė?
PIRMININKAS. Tai aš dar nespėjau, aš dar pertraukos nepaskelbiau, gerbiamieji deputatai. Nepaskelbta dar pertrauka. Tikrai neordinari situacija. Kai aš esu raštu anksčiau gavęs Tautininkų frakcijos prašymą paskelbti vienos valandos pertrauką, aš paminėjau, kad ji įsigalios tada, kai pakalbės deputatas V.Andriukaitis. Tačiau per tą laiką visi mes gavome naują pasiūlymą atidėti svarstymą iki artimiausio posėdžio. Tai jau lyg ir buvo fiksuotas momentas, kad galioja vienos valandos pertrauka.
A.RUDYS. Ne, atsiprašau, jeigu galima. Yra pasiūlymas daryti pertrauką, tik skirtingi pasiūlymai dėl jos trukmės. Todėl aš prašau balsuoti, kokios trukmės bus šita viena pertrauka.
PIRMININKAS. Aš čia girdžiu deputato V.Andriukaičio replikas. Automatiškai tai tikrai ne, mano manymu, jeigu automatiškai, tai nebent vienos valandos pertrauka, kuri jau buvo fiksuota.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos galima? Deputatas Jarmolenka.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Noriu pasakyti, kad pirmiausia buvo pateiktas klausimas dėl vienos valandos (visai reglamentinis). Po to buvo pateiktas pasiūlymas pratęsti iki kito posėdžio. Kitas posėdis, mielieji mano, bus tiktai antradienį. Jeigu jūs pažiūrėsite į kalendorių, tai pamatysite, kad iš tikrųjų dar tokioj įtampoj laikyti visą kraštą yra neįmanoma. Dėl to aš reikalauju, kad būtų pirmiausia vienos valandos pertrauka. Tai yra pagal Reglamentą. Be jokių balsavimų, čia frakcijos prašymas.
PIRMININKAS. Būtent taip aš buvau supratęs tą situaciją. Dar deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Kaip deputatas A.Rudys sakė, manau, kad mes iš tikrųjų turėtume tą klausimą išspręsti balsavimu. Nenorėčiau sutikti su deputatu V.Jarmolenka, kad mes laikysime įtampą visuomenėje. Aš manau, kad tai bus puiki proga mums pasitarti ir susitarti per tą laiką.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, aš vis dėlto, matyt, esu priverstas skelbti vienos valandos pertrauką, kadangi...
A.RUDYS. Atsiprašau, aš protestuoju. Iš kur jūs žinote, kad vienos valandos pertrauka? Yra skelbiama...
PIRMININKAS. Todėl, kad buvo toks...
A.RUDYS. Atsiprašau, skelbiama pertrauka, čia visi sutinka, bet kokia pertrauka, dėl to turi įvykti balsavimas.
PIRMININKAS. Na, buvo prašymas paskelbti vienos valandos pertrauką. Palaukit.
A.RUDYS. Ir buvo prašymas paskelbti...
PIRMININKAS. Palaukit, aš tą prašymą perskaičiau ir pasakiau, kad šita pertrauka prasidės po deputato V.Andriukaičio pasisakymo. Na, tai kas dar neaišku? Jeigu tai būtų lygiaverčiai pasiūlymai...
S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininke, aš prašyčiau nutraukti šitą ginčą ir paskelbti pertrauką gongo dūžiu.
PIRMININKAS. Pertrauka iki 16 val. 45 min. Aš cituoju Reglamentą ,,Posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip vienos valandos pertrauka."
R.RUDZYS. Buvo kalbama apie šito klausimo svarstymo, o ne posėdžio pertrauką. Jei vienas kitas norėjo pasivaikščioti, galėjo padaryti tai patyliukais, kam tas cirkas sukeltas?
PIRMININKAS. Aš cituoju Reglamentą, tai reglamentinis reikalavimas
R.RUDZYS. Ir taip cituoju, kas įvyko: buvo siūloma klausimo svarstymo valandos pertrauka arba iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Palaukit, gerbiamasis Rudzy...
R.RUDZYS. Aš negaliu laukti, aš irgi neturiu kantrybės, visi išėjo, aš irgi einu.
PIRMININKAS. Na, mes esame jau darę tokias valandos pertraukas, kai išsiskirstome ir paskui grįžtame. Ne, paties posėdžio. Reglamentas sako, kad daroma paties posėdžio pertrauka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, numatyta vienos valandos pertrauka baigėsi. Yra trys deputatai, kurie pageidauja perskaityti pareiškimus ar informaciją. Dabar nežinau, kuris pirmas pageidauja. Ar deputatas N.Medvedevas pirmas? Visi laukia, kol bus daugiau deputatų. Tai gal deputatas S.Razma tada? Anksčiausiai yra prašęs.
Mandatų ir etikos komisijos pareiškimas (deputatas L.S.Razma)
L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai, Mandatų ir etikos komisijos vardu turiu padaryti tokį pareiškimą.
,,Mandatų ir etikos komisija, apgailestaudama dėl to, kad deputatų veikloje padaugėjo parlamentinės etikos ir kultūringo elgesio normų pažeidinėjimo, pareiškia, kad Aukščiausiojoje Taryboje negalima toleruoti žemos bendrosios ir politinės kultūros reiškinių. Ir primygtinai ragina visus deputatus padidinti reikalavimus sau etikos, tarpusavio elgesio bei etiketo srityse, būti santūriems viešai vertinant kolegų deputatų, valstybės institucijų bei jų atstovų veiklą.
Mandatų ir etikos komisija nutaria: deputatų pareiškimus parlamentinės etikos klausimais priiminėti ne anksčiau kaip kitą dieną po incidento, konflikto, etikos ar etiketo normų pažeidimo ar panašiu atveju. Komisija numato svarstyti tik nukentėjusių deputatų, frakcijos ar laikinosios deputatų grupės pareiškimus. Kartu su pareiškimu turi būti raštu pateikiama įrodymo medžiaga: Aukščiausiosios Tarybos posėdžio stenogramos, straipsnių, interviu tekstai ir kita. Tikimasi, kad kilus konfliktui deputatai ne tik kreipsis į Mandatų ir etikos komisiją, bet ir patys geranoriškai bei kilniadvasiškai stengsis išsiaiškinti nesusipratimą ir susitaikyti."
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam deputatui S.Razmai. Mandatų ir Etikos komisijos pirmininkas deputatas N.Medvedevas.
Deputato N.Medvedevo pareiškimas
N.MEDVEDEVAS. Bandysiu pasisakyti nei frakcijos, nei partijos, o tik savo vardu.
Manau, kad susidariusioje situacijoje aišku, kad referendumui turėtų būt keliami du konstitucinio įstatymo prezidentiniai blokai, kad žmonės galėtų pasirinkti. Tačiau manau, net ne manau, o esu įsitikinęs, kad bet koks šito referendumo rezultatas padės vienai iš ideologijų pasiekti pergalę, be to, paliks suskaldytą Lietuvą. Aš nemanau, kad skirtumas arba rezultatas būtų toks, kaip buvo apklausa arba kaip buvo renkami parašai nepriklausomybės klausimu, kai žmonės buvo vieningi. Žinau, kad jeigu yra santykis 40:60, 30:70, tai valstybė įkliuvo į labai sunkią dvasinę, ekonominę ir kitą būklę. Todėl manyčiau (čia irgi mano įsitikinimas), kad referendumo rezultatai, kai įvyks tas referendumas, turėtų būti ne imperatyviniai, o konsultaciniai ir reikėtų atsižvelgiant į tuos procentus sukurti tokią Konstituciją ir tokį prezidentinį bloką šitoje Konstitucijoje, kad Lietuva būtų vieninga, o ne suskaldyta. Žinau, kad ant aukuro siekdamas savo tikslo žmogus turi teisę padėti tiktai savo gyvybę. Ir jokiu būdu, koks tas tikslas bebūtų, beatrodytų žmogui šventas, jis neturi teisės aukoti valstybės likimo, žmonių likimo.
Kažkodėl man kadaise pasisekdavo Rusijos parlamente (aš ten truputėlį dirbau kaip konsultantas) įrodyti žmonėms, kaip pasiekti tokioje kritinėje situacijoje sprendimą. Surenkami visų frakcijų vadovai, susodinami ir sėdi jie tol, kol randa tą sprendimą. Ir tai jiems pasisekdavo. Aš nežinau, kodėl mes negalime šito padaryti. Esu įsitikinęs, kad tokią bendrą nuomonę turėtume pasiekti, nes aš tikiu, kad visos frakcijos tikrai siekia nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos, tik skirtingai ją įsivaizduoja. Tikrai tikiu tuo. Galbūt pabandykime šitą veiksmą padaryti. O dabar tas atidėliojimas... Ir vieni, ir kiti mes naudojamės tokiomis smulkiomis galimybėmis, kartais pastebiu, kad ir mane patį įtraukia šitas žaidimas, o žaisti nesinorėtų. Norėtųsi kurti valstybę (...).
Atsiprašau tų deputatų, kuriuos šiandieną galbūt esu užgavęs savo replikomis iš vietos. Tai yra bjauru, kai rėkiama iš vietos. Ir prisipažįstu, kac aš irgi įsiveliu į tai, esu kaltas. Ponia Oželyte, atsiprašau jūsų asmeniškai Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš dėkoju deputatui N.Medvedevui. Tikiuosi, kad jūsų perskaitytas pareiškimas turės įtakos Aukščiausiosios Tarybos darbui, turės įtakos mūsų santaikai.
Ir paskutinis, trečias pareiškimas. Deputatas A.Taurantas jį pasiryžęs perskaityti. Mane informavo, kad šiuo metu prasideda tiesioginė Lietuvos televizijos transliacija iš mūsų posėdžių salės. Na, tai yra Reglamente nurodyta, jeigu Aukščiausioji Taryba kaip nors nenusprendžia, Radijas ir televizija turi laisvą valią.
Deputato A.Tauranto pareiškimas
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, po gerbiamojo N.Medvedevo pasisakymo man nedaug ką liko pridurti. Aš pritariu viskam, ką jis pasakė, ir noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad iš tikrųjų šiandien mums visiems yra labai sunku. Sunku nugalėti save, sunku nugalėti savo ambicijas, šunku su)rasti, įsisąmoninti, kad šiandien kokios nors vienos pusės, jeigu čia tos esmės yra (o aš tikiu, kad lemiamais Lietuvai klausimais nėra tų pusių), daugiausia yra nesusikalbėjimas ir ambicijos. Taigi jeigu galima būtų puses įvardyti, tai šiandien negali būti laimėjusių arba pralaimėjusių pusių. Galime tik laimėti visi arba pralaimėti visi, tai yra gali pralaimėti Lietuos reikalas, apie kurį čia dažnai kalbama. Todėl mes turime šiandien parodyti maksimalią valią ir priimti sprendimą, kuris nesuskaldytų mūsų ir nesuskaldytų Lietuvos.
Šiandien jau pradėję popietinį posėdį mes visi iš inercijos parodėme mėginimus pasiekti tą pusinę pergalę, savo pergalę, tą ambicijų pergalę. J dar kartą primenu, kad tokiu atveju tai būtų iš tikrųjų mūsų visų pralaimėjimas. Pasistenkime tai įveikti, nes prie sutarimo (tai buvo matyti nuo tos dienos posėdžio pradžios, nors jis prasidėjo po aukšto svečio kalbos labai įtemptai) esame arti, tad neleiskime šiandien jam išslysti iš rankų.
Aš galiu drąsiai kalbėti po pasitarimo bent trijų frakcijų vardu, kad, taip ir buvo gerbiamojo E.Klumbio pareiškime sakyta, mes kompromisui -išsiruošę ir jam pagrindas yra. Lygiai tą pat aš mačiau iš gerbiamojo J.Šimėno pareiškimo, kad yra siūlomas to susitarimo pagrindas. Gerbiamasis Sąjūdžio tarybos pirmininkas J.Tumelis mane taip pat užtikrino, kad tai yra tos koalicijos, kuri pasiskelbė, remiamas susitarimo pagrindas. Pasitarę mes matėme, kad galime tą nutarimo projektą baigti. Ir aš norėčiau jį perskaityti, kadangi gerbiamasis J.Šimėnas turinio neperskaitė. Tai yra tas pats nutarimas, tik vienu kitu sakiniu papildytas.
PIRMININKAS. Atsiprašau gerbiamojo A.Tauranto. Ar deputatams yra išdalytas? Dalijamas, ačiū, aišku. Prašom, skaitykit.
Nutarimo "Dėl prezidento institucijos atkūrimo ir buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo referendumo vykdymo datos” projekto pateikimas
A. TAURANTAS. Ir aš manau, kad mes tą valią, protingą valią šiandien rodysime. Ir parodysime tautai, kad mes dar sugebame dirbti nepaimdami visko.
Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas. ,,Dėl prezidento institucijos atkūrimo ir buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėlioti išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo referendumų vykdymo datos".
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, siekdama sutarimo visuomenėje ir pačioje Aukščiausiojoje Taryboje, atsižvelgdama į referendumą dėl prezidento institucijos iniciatorių pasiūlymą bei Aukščiausiosios Tarybos 75 deputatų pageidavimą surengti referendumą dėl Aukščiausiosios Tarybos paskelbtos Konstitucijos priėmimo, nutaria:
1. Referendumo dieną visais anksčiau paminėtais klausimais nustatyti birželio 7 dieną.
2. Pirmajame konsultaciniame referendume pateikti alternatyviai balsuoti dėl prezidento institucijos pagal Sąjūdžio pasiūlytą konstitucinio įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento" projektą bei pagal Aukščiausiosios Tarybos paskelbto Konstitucijos projekto dalį ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento".
3. Antrajame referendume pateikti balsuoti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo vykdymo datos.
4. Daugiau balsų surinkęs pirmajame referendume variantas turi bū priimtas pagrindu ruošiant Lietuvos Respublikos Konstituciją.
5; Priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją pagal Aukščiausiosios Tarybos nustatytą Konstitucijos įgyvendinimo tvarką rengti prezidento ir Seimo rinkimus.
6. Iki prezidento rinkimų pagal naują Lietuvos Respublikos Konstituciją suteikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui p pildomus laikinus įgaliojimus reformoms įvykdyti."
Kadangi vyksta transliacija, aš noriu dar kartą Lietuvos gyventojams pasakyti, kad dėl svetimos kariuomenės išvedimo reikalingumo šiais metais kuo greičiau ir žalos atlyginimo Aukščiausiojoje Taryboje skirtingų nuomonių nėra. Kadangi referendumas yra paskelbtas, visų pažiūrų žmoni kaip jie begalvotų apie Aukščiausiąją Tarybą, kaip jie begalvotų apie frakcijas, visi privalo tą dieną, kai referendumas dėl kariuomenės išvedimo vyks, kuo gausiau jame dalyvauti, nes, kaip jau čia buvo ne kartą šalta iš šios tribūnos, kiekvienas procentas bus svarbus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt dėl procedūros deputatas V.Jarmolenka
V.JARMOLENKA. Taip, dėl procedūros. Aš taip supratau, kad tas si tarimas įvyko per tą pertrauką, kurios prašė būtent koalicinės frakcijos. Antra, dėl to, kad gerbiamasis A.Taurantas nepasakė, kokios frakcijos i bar remia šitą projektą. Noriu pasakyt, kad čia yra keturios frakcijos, kurios susitarė koaliciniu pagrindu, ir tos trys, kurias paminėjo gerbiamasis A.Taurantas.
Dėl vedimo tvarkos. Mes turėjom šitai padaryt dėl to, kad darbotvarkėje buvo tik 7 dienos bendras referendumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, ir Nuosaikiųjų frakcijos vardu deputatas I.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, aš labai dėkoju deputatui A. Taurantui, kuris atsiliepė į mūsų frakcijos parengtą nutarimo projektą. Tiesa, kai kurios nuostatos nevisiškai sutampa. Tai po trečio punkto, jeigu jūs pažiūrėtumėte į savo projektus, trečias punktas sutampa, o štai nuo ketvirto jau atsiranda tam tikrų skirtumų, kuriuos reikėtų dar toliau tobulinti, redaguoti. Aš jau nebenorėsiu skaityti viso mūsų nutarimo projekto, kadangi (dar kartą kartoju) iš esmės jį pristatė deputatas A.Taurantas, tačiau norėčiau paskelbti ketvirtą punktą, kaip mes manome, kaip turėtų būti. Tai yra mūsų frakcijos siūlymas.
,,Referendumas dėl prezidento institucijos turi būti konsultacinio ir privalomo pobūdžio. Tautos pasirinktas per 50% balsų variantas taptų įstatymu, o nesurinkęs 50% balsų, bet gavęs daugumos balsų pirmenybę, būtų tedelsiant priimtas kaip įstatymas Aukščiausiojoje Taryboje. Tuo tikslu iš anksto priimama Referendumo įstatymo pataisa, visos Aukščiausiosios Tarybos frakcijos iš anksto įsipareigoja tokiam sprendimui."
Aš suprantu, kad jūs psichologiškai šiuo metu dar nepasiruošę pritarti šitam siūlymui. Todėl kviesdamas į susitarimą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad laiko nebėra. Kitą šeštadienį turi įvykti referendumas, jeigu mes nesusitarsime vienu klausimu. Aš kviečiu visus deputatus šiandien dirbti tiek, kiek leidžia jėgos, ir rytoj, kol mes priimsime bendrą sprendimą. Jeigu nepriimsime, tada irgi bus tam tikras sprendimas. Labai prašyčiau dabar kitų klausimų nesvarstyti, dirbti prie šito nutarimo projekto galbūt prie to paties apvalaus stalo, kurį mes ką tik buvom surengę visi kartu, visos frakcijos, visų frakcijų atstovai.
PIRMININKAS. Ačiū. Man, kaip posėdžio pirmininkui, dabar vėl iškilo tam tikrų neaiškumų. Mes buvome paskelbę vienos valandos pertrauką tam, kad pasitartume dėl nutarimo projekto dėl dviejų referendumų sujungimo datos požiūriu. Dabar atsirado naujas variantas. Aš sutinku, pagal procedūrą jis gali būti priimtas ar šiandien, ar rytoj, galima būtų kalbėt ir apie jį, tačiau ką mes turime daryti su nutarimu, dėl kurio buvo padaryta ta pertrauka?
Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, tai, kad mes visi pradėjome ieškoti susirinkimo, yra geras ženklas. Tačiau staigiai pateiktas toks nutarimas, be abejo, negali būti šiandien priimamas. Šitame nutarime yra viena bendra nuo stata, ją mes šiandien turėtume svarstyti. Tai būtent, kad referendumo diena arba visų referendumų diena bus birželio 7. Todėl jeigu mes šiandien nubalsuosim už tą nutarimą, kuris buvo pateiktas mūsų šios dienos darbotvarkėje, jis jokiu būdu neprieštaraus šitam nutarimui, kurį mes išdiskutavę galėsim po to priimti. Ir viskas liks kaip buvę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš tada truputį norėčiau paaiškinti. A manau, kad deputatas S.Malkevičius ne visai pagrindė savo siūlymą. Mano manymu, deputatas S.Malkevičius siūlo, kad sutartume iš principo dėl vieno dalyko, kad referendumai būtų rengiami tą pačią dieną. O toliai diskutuotume dėl to, ką dabar pateikė deputatas A.Taurantas.
Gerai. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyt, kad pertraukos metu iš vienos ir iš kitos pusės susirinkę žmonės svarstė šitą klausimą. Ir buvo kalbama apie visą nutarimą. Dabar pono S.Malkevičiaus pasiūlymas yra visiškai naujas, ji susijęs tik su data. Dėl to mes siūlom padaryti pertrauką dabar ir tolia derint nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Tai aš priimu. Ar jūs frakcijos vardu siūlot?
E.KLUMBYS. Taip.
PIRMININKAS. Aš priimu tą siūlymą, tačiau dar noriu pasiaiškint. egzistuoja dabar du projektai: deputato S.Malkevičiaus projektas, dėl kuri buvo paskelbta pertrauka prieš tai, ir... Deputate Klumby, kuriuo klausimu jūs dabar siūlote, ar dėl to, ką deputatas S.Malkevičius yra pateikę ar deputatas A.Taurantas?
E.KLUMBYS. Ką deputatas A.Taurantas...
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu laikysimės procedūros, mes šiuo metu turėtume tęsti deputato S.Malkevičiaus pateikto projekto svarstymą. Formaliai taip.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Tautininkų frakcija ir siūlo tęsti gerbiamojo S.Malkevičiaus pristatytą projektą, priimti sprendimą dėl jo. O toliau galima galbūt ir ieškoti kompromisų. O taip mes įklimpstam į visiškai naują klausimą jį tęsim iki begalybės.
PIRMININKAS. Bet jeigu aš teisingai esu supratęs, dauguma frakcijų iš esmės palaiko tą naują projektą.
J.TAMULIS. Ponas seniūne, galima?
PIRMININKAS. Taip, palaikot. Gerai. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Aš štai ką noriu pasakyt, gerbiamieji kolegos. Deputato S.Malkevičiaus pasiūlymas nėra naujas, tai yra senas pasiūlymas, tai jau buvo siūloma, ir jis visiškai nedvelkia kompromisu. Jeigu mes nesiruošia
ne eiti į kompromisą, tai, manau, Jungtinė Sąjūdžio frakcija galėtų tiesiai pasakyti, kad ji į kompromisą eis tik tada, kai pralaimės tą balsavimą, kurio ji nori. Arba mes nedarome tokių daiktų, o sėdame ir tariamės. Yra tiktai du keliai, kitų aš nematau.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Aš norėčiau tik pratęst tai, kas buvo pasakyta prieš mane kalbėjusio. 75 Aukščiausiosios Tarybos deputatai pasisakė už tai, kad Lietuvos žmonės galėtų kuo greičiau turėti Konstituciją, kurios, beje, seniai reikalavo ir trečiasis Sąjūdis. Mes, palaikydami Sąjūdžio reikalavimus, siūlom Konstituciją referendumui. Todėl deputato S.Malkevičiaus siūlymas iš tikrųjų yra ne kompromisas. Tai yra senas siūlymas, tai yra vėl norima išvengt Konstitucijos priėmimo, išvengt Konstitucijos pateikimo svarstyt ir priimt Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Gerai...
R.PAULAUSKAS. Mes sutinkame, dar ir dabar sutinkame (...) eidami dėl į susitarimą su trečiuoju Sąjūdžiu, bet tam reikia iš tikrųjų siekti kompromiso... (Aš jau bijau pavartot negerą žodį, nesakysiu.)
PIRMININKAS. Gerai. Štai kokį įžvelgiu nesklandumą. Deputatas i.Klumbys siūlo padaryti pertrauką svarstant tą klausimą, kuris dar nepradėtas svarstyti. Yra iškilę šiek tiek prieštaravimų, tai aš siūlyčiau truputį kitokį variantą, kad aš pats, kaip posėdžio pirmininkas, skelbiu tokią pat valandos pertrauką, kurios metu turi būti tarp frakcijų išsiaiškinta dėl dviejų projektų buvimo ar dėl vieno projekto buvimo ir dėl tų projektų turinio. Nes deputato E.Klumbio pasiūlymas dar nepradėjus svarstyti projektą daryti pertrauką būtų nevisiškai tikslus.
Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, gerbiamieji deputatai, man regis, kad deputato A.Tauranto, deputato J.Šimėno pasiūlytas variantas yra kompromisinis, bet jeigu deputatas S.Malkevičius neatsiima savo pasiūlymo, siūlyčiau už jį balsuoti ir aš pasisakau, aišku, prieš. Ir balsavimo keliu išspręstume problemą, ir toliau galėtume ramiai svarstyti deputatų A.Šimėno ir A.Tauranto suderintą projektą.
PIRMININKAS. Prieš balsavimą dar turėtų pasisakyti 11 deputatų, tai užtruktų gana ilgai, todėl aš dar kartą siūlau pertrauką savo vardu.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerai, pasisako dar du deputatai ir bus pertrauka. Deputatas V.Jarmolenka.
VJARMOLENKA. Aš visuomet dėl vedimo tvarkos. Aš noriu, kad žmonės atskirtų, kada kalbama frakcijos vardu, kada kalba pavieniai deputatai. Ir dėl to deputato A.Tauranto, kaip Pažangos frakcijos atstovo, pasisakymą aš priimu svarstant šitą kompromisą, deputato J.Šimėno, kaip frakcijos atstovo, aš priimu svarstant kompromisą, deputato S.Malkevičiaus frakcijos vardu taip pat priimu, bet deputato R.Paulausko nesuvokiu.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pasisakymas — deputato L.Šepečio.
L.ŠEPETYS. Mes turime rankose pasiūlytą deputato A.Tauranto ir tam tikra prasme paremtą deputato J.Šimėno (tik ketvirtą punktą jis kitaip pa teikia). Siūlyčiau papunkčiui svarstyti, tai pats racionaliausias būdas priimant nutarimo projektą, kurį pateikė A.Taurantas.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius tikrai paskutinis, nebent jeigu dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pageidavo.
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, mes jau buvom susitarę pradėdami posėdį, kad šiandien mums pagrindinis ir aktualiausias klausima — tai išspręsti: ar du referendumai bus, ar vienas. Ir atsižvelgti į tai, kaip ir piliečiai, rinkėjai, ir politinės partijos, ir organizacijos siūlo mums šita mes negalim neišgirsti šito balso, nežiūrint į bet kokius grupinius interesus. Štai dabar pateiktas naujo nutarimo projektas. Na, jeigu turėsim omeny ir deputato V.Andriukaičio prieš tai pasakytą kalbą, kad reikia labai sąžiningai laikytis nutarimo ,,Dėl konstitucingumo raidos", na, taigi čia viską perbraukia. Mes jau pasakom, kada rinksim prezidentą, kokius įgaliojimus jam suteiksim, nors štai antradienį premjerui pareiškėm nepasitikėjimą liepdami jam dirbt su tais ministrais, su kuriais jis negali dirbt. Aš netik šito pasiūlymo geranoriškumu. Labai norėčiau tikėt, bet netikiu. Gali mes ilgai prie jo dirbt. Mūsų frakcija taip pat kviečia prie šito dirbt, b šiandien mes štai taip staiga už tokį sudėtingą dokumentą negalim balsuoti. Mums tik reikia žmonėms pasakyt šiandien, kada įvyks referendumas, ar vienas, ar du. Būtų absurdiška nukelt į antradienį šitą klausimą, kadangi 23 d. jau vyksta referendumas. Todėl tik pirmą klausimą galim svarstyt dabar. O dėl kito, be abejo, frakcijos toliau gali diskutuoti ir tartis, ieškoti bendro priėjimo.
PIRMININKAS. Nežinau, jau per daug norinčių kalbėti deputatų. Pertrauka dar nepaskelbta, tik buvo pasakyta, kad ji bus. Taigi aš mane kad frakcijų vadovai turėtų susitikę pasitarti, kaip jie dirbs, kokiomis grupėmis ar atskiromis frakcijomis, ar visi kartu. Tai palaukit, balsuot tai balsuot, tačiau dar ten yra 11 norinčių kalbėti. Jeigu visi sutinkat balsuoti dėl deputato S.Malkevičiaus pateikto projekto dabar be tolesnio diskusijų pratęsimo, tai galima būtų ir balsuoti.
Dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, aš gailiuosi, kad negirdėjau ūsų šios turiningos dienos debatų, buvau užimtas kitų savo pareigų. Aš manau, kad mes vakar ir šiandien įdėjom vieną kitą akmenėlį, vieną kitą plytą į Lietuvos nepriklausomybės pastatą. Būtų gerai ir sustiprinti tą pastatą, o ne silpninti jį.
Yra du nutarimo projektai. Faktiškai jie pradžioje atitinka. Vakar vėlai vakare buvo svarstomas toks pasiūlymas ieškant kompromiso, bet tai, kas yra išspausdinta, neatsako į svarbius mūsų dabartinio gyvenimo ir žmonėms rūpimus klausimus, pradedant nuo ketvirto punkto. Nes iš tikrųjų tane konsultaciniame referendume jau, atrodo, nuomonės suartėja, kad tai lūtų teisinga. Bet tas, kuris surenka daugiau balsų, pirmiausia, jeigu kuris nors surenka daugiau kaip 50% balsų, tai jis pagal Referendumo įstatymą tampa įstatymu, — tai su tuo reiktų sutikti. O jeigu abu surinks... Greičiausiai taip nebus, žinoma, jeigu bus du variantai, greičiausiai abu surinks maniau kaip 50%, bet tas, kuris gauna daugiau balsų, tas turi pirmenybę, tam r yra konsultacinis referendumas. Bet kokią pirmenybę? Rengiant toliau neapibrėžtais terminais, kaip čia teikiama, Lietuvos Konstituciją. Ir tai nėra pagrindas visai Konstitucijai, tai yra tiktai būsimo prezidento įgaliojimų ir jo pareigybės santykis su Vyriausybe ir su Seimu, tik ta dalis Konstitucijos. Taigi rengiant Konstituciją ir, kaip siūlyto projekto 5 punkte parašyta, priėmus Konstituciją pagal Aukščiausiosios Tarybos nustatytą konstitucijos įgyvendinimo tvarką rengti rinkimus. Čia viskas yra neapirėžta. Žinoma, tie rinkimai gali įvykt šiemet, gali įvykt kitais metais priklausomai nuo to, kaip mes sėkmingai dirbsim rengdami Konstituciją. Ir ar mes rengsime Konstituciją vieno projekto pagrindu, ne tik šito konsultaciniam referendumui teikiamo varianto pagrindu, bet tada reikia turėt omeny visus Konstitucijos projektus, o jų mes turime du, ir to nereikia ignoruoti. Ir čia yra tiesiog tokie neapibrėžti dalykai, nes jeigu sakoma, kad augiau balsų surinkęs variantas turi būti priimtas tik pagrindu ruošiant konstituciją nežinia kada, tai iš tikrųjų galima būtų turbūt pritarti logiškai tam, ką pristatė deputatas J.Šimėnas. Jis turi būti priimtas kaip įstatymas čia, Aukščiausiojoje Taryboje, nes jeigu gavo pranašumą kuris nors variantas, jis negali antrą kartą būti referendumu priiminėjamas. Du referendumai tuo pačiu klausimu nerengiami, vadinasi, turėtume susitart ir sąžiningai laikytis. Tai būtų patikrinimas, už kurį variantą pasisako žmonės, ir mes turėtume paklusti nepriklausomai nuo to, patinka ar nepatinka tai kurioms nors frakcijoms. Toks būtų sąžiningas išankstinis susitarimas, taip aš jį įsivaizduoju. Galbūt jį galima būtų priimt kaip laikiną įstatymą, bet kaip įstatymą, kuriuo vadovautumės tam tikrą laiką, kol bus priimta visa Konstitucija, jeigu ten atsiras kokių dabartinių pataisų, išskyrus šitoj daly, arba šita dalis jau turėtų būt nekintama. Priklauso nuo to kaip sutarsime.
Na, o tas 6 punktas, kuris primena vėl darytus siūlymus dėl papildomu laikinų įgaliojimų... Tai klausimas, kokie tie įgaliojimai ir ko jie būtų verti. Tada reikėtų... Matote, jūs siūlot nutarimą, kuris faktiškai atideda prezidento rinkimus neribotam laikui. Taip. Jeigu mes sutartume, kad įvyktų konsultaciniam referendumui, po to per tam tikrą laiką vadovaujantis tuo bloku, už kurį pasisakė žmonės, įvyksta prezidento rinkimai, — tegul būna tie įgaliojimai, kuriuos numato K.Lapinsko grupės parengta Konstitucija tegul būna tie įgaliojimai, kurie yra Sąjūdžio siūlomame variante. Pagal ta turėtų būti priimamas galutinis įstatymas ir rengiami rinkimai. O kitaip tai yra būdas viską atidėti (...), nes yra labai daug galimybių šitame parlamente viską tęsti, skandinti ir palikti tą kabančią situaciją, apie kurią mes jau čia kalbėjom ir kuri yra negera Lietuvai šiandien.
Tai štai. Be to, čia įgaliojimai reformai vykdyti. Tai vėl toks keistas pa sakymas, bet tai jau neturi reikšmės. Kokių nors įgaliojimų (jeigu jie čia buvo siūlomi ar dar kada nors bus siūlomi) tikslas turėtų būti stabilizuojantis dabartinę politinę situaciją, kuri pasidarė labai priklausoma nuo valdžios struktūrų sąveikos ir veiksmingumo arba neveiksmingumo. Kad valdžios ir valdymo struktūros būtų veiksmingos, to mums labai reikia.
Čia kažkas sugalvojo ir labai propaguoja ,,stiprios rankos" sąvoką. N tie ją propaguoja, kurie labai gąsdina ja. Bet jeigu norima, kad valdžia būt veiksminga, tai yra klausimas gana apibrėžto laiko. Reikia ryžtis, reikia ne bijoti, kad jeigu bus toks sprendimas, tai tie, kurie laikėsi kitos nuomonė;
labai nukentės ar bus persekiojami ar pan. Tai jau pereina į kažkokį transo būseną, kai aš girdžiu tokias kalbas. Atsikvošėkim, juk mes visi vienoj šaly, vienoj visuomenėj. (Balsai salėje) Taip, kas čia bijo kokių persekiojimų? Yra žmonių, kurie gąsdina, iš tikrųjų mes čia girdėjom. Bet ji man atrodo, labai nedaug. (Balsai salėje) Jūs girdėjot, kas gąsdino kolegas, kad jiems Lietuvoje vietos nebus. Tai ne Sąjūdis. Ačiū už dėmesį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ir vis dėlto man neaišku, kaip mes turime dabar elgtis. Aš prašau minutės pertraukos. Ar aš galiu pasitart su kolegomis de3utatais, ar man tai draudžiama? Ar man draudžiama, deputate Pangoni, pasitart su ponu S.Malkevičium, kuris yra svarstytino projekto autorius?
Dar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Čia iš tikrųjų prieš mus dabar tam tikras pasirinkimas. Ar atidėti abu klausimus ir juos vėl kombinuoti vieną su kitu, ar
spręsti vieną klausimą, būtent deputato S.Malkevičiaus siūlomą nutarimą už jį balsuojant, kaip gerbiamasis A.Sakalas (jis irgi siūlė balsuoti už jį) pasakė: ,,išsprendus tą klausimą eiti prie kito nutarimo". Matyt, jis numato o sprendimą. Tai yra galimas variantas. Galima išspręsti. Bet ar tai bus naudinga, ar tai nebus naudinga siekiant susitarimo? Aiškumas tikrai bus, kas už vieną referendumo dieną, kas už dvi referendumo dienas. To aiškumo mes pasieksime.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš suprantu, kad ir gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas sutiktų, kad dabar būtų padaryta pertrauka pasikonsultuoti. (Balsai salėje)
Aš specialiai kalbėjausi su deputatu S.Malkevičiumi, kuris mano, kad vis dėlto reikia tęsti klausimo svarstymą, kuris buvo pradėtas nuo trečios valandos. Deputatas S.Malkevičius neatsiima šito klausimo? Ne. Tokiu būdu reikia grįžti prie deputatų, norinčių kalbėti, sąrašo. (Balsai iš salės) Ne, neatsisakė.
Tai yra dar 11 likusių deputatų, norinčių kalbėti dėl deputato S.Malkevičiaus šiandien pateikto nutarimo projekto. Ar sutinka Aukščiausioji taryba, kad deputatai nekalbėtų? Gerbiamasis Malkevičiau, kreipiuosi į jus. Ar jūs sutinkate, kad būtų be diskusijų sprendžiamas klausimas, jūsų nutarimo klausimas? Sutinkate? Gerai, man atrodo, yra bent šitoje vietoje tikrai pasiektas kompromisas. (Balsai iš salės)
Gerai, frakcija prašo balsuoti vardiniu būdu. (Balsai iš salės) Na, tai aš rašau klausytis, o ne šaukti salėje, gerbiamieji! Aš prašau salėje tylos! rašau sėsti visus kolegas į vietas.
Informuoju, kad deputatai sutinka nebepasisakinėti dėl šio nutarimo, kurį popiet buvom pradėję svarstyti, dėl kurio buvome padarę vienos valandos pertrauką, ir sutinka pradėti balsavimą. Jungtinė Sąjūdžio frakcija
prašo balsuoti vardiniu būdu.
Dėl procedūros deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros. Būtent šitoj vietoj aš noriu jus patikslint. Be abejo, gerai, kad mes dabar nediskutuojam. Referendumas dėl kariuomenės parodė, kad visa argumentacija atsirėmė į balsavimą. Ačiū Dievui, mes dabar tai supratom. Bet dėl nutarimo. Aš noriu užfiksuot, kac nutarimo trys punktai suderinti, ketvirtas, penktas, šeštas toliau bus derinami. Apie tai kalbame. Ir dėl nutarimo daroma pertrauka. Aš taip supratau jus?
PIRMININKAS. Ne, tikrai ne taip. Dabar turime balsuoti dėl to, ką jai esame svarstę.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas dėl procedūros.
A.SAKALAS. Gerbiamasis seniūne, gal tiktų jums toks variantas, kai mes balsuojame alternatyviai už vieną arba už kitą projektą ir tada jau tą projektą, kurį patvirtinsime, toliau tobulinsime ir šiandien priimsime?
PIRMININKAS. Vis dėlto aišku, kad nėra alternatyvūs projektai šiuo atveju.
Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš kaip tik norėjau kalbėti apie tai, ką...
PIRMININKAS. Aš prašau salėje tylos!
A.TAURAN7AS. Apie tai, kas ką tik buvo pasakyta. Nesvarbu, kaip jį sakėte, ar yra sutarimas, ar nėra sutarimo, bet yra procedūra, kuri numato bet kokį nutarimą priimti. Pirmiausia prieš pradedant nutarimą galimi pasiūlymai, galimos alternatyvos. Aš laikau tą nutarimą, kurį perskaičiau alternatyva tam, kuris yra pateiktas. Todėl aš prašau frakcijos vardu pirmiausia balsuoti dėl alternatyvos, kuris nutarimas priimamas pagrindu, toliau jau taip, kaip ir numato procedūra, jį priimti.
PIRMININKAS. Na, tačiau kategoriškai žiūrint į procedūrą dėl jūsų nutarimo šiandien dar negali būti balsuojama apskritai dėl dviejų motyvų. Vienas jo kol kas nėra darbotvarkėje, tai čia menkas motyvas. Antras motyvas...
A.TAURANTAS. Ne, tai yra tas pats klausimas, kuris dabar svarstomas.
Ten kalbam apie datą, apie datos pakeitimą ir yra pateiktas alternatyvus nutarimas dėl datos pakeitimo.
PIRMININKAS. Gerai. Kaip traktuoja deputatas S.Malkevičius, kaip v no iš nutarimų autorius? Pirmiausia žodis deputatui S.Malkevičiui. Prašo
S.MALKEVIČIUS. Mes sutinkam eiti į kompromisą, bet ne šiandien.Mums reikia išnagrinėti tuos visus punktus, kurie yra visiškai nekonkretūs. Tuo tarpu noriu pasakyt dėl pagrindinio punkto. Pateiktas nutarimo projektas šiandien visiškai nesiskiria nuo mūsų pateikto, jau pristatyto šiandien balsuojamo nutarimo. Būtent jame ir yra pasakyta, kad abu referendumai surengiami vieną dieną, būtent 7 dieną. Ir jeigu mes šitai priimsim, tai jau bus vienas punktas to nutarimo, kurį siūlo, priimtas. Ir paskui nes galėsim ieškoti kompromiso. Patikėkit, kad mes irgi norim geranoriškai su jumis surast sutarimą.
PIRMININKAS. Tai ar jūs sutinkate, kaip deputatas A.Taurantas, kad būtų balsuojama alternatyviai?
S.MALKEVIČIUS. Nesutinkam.
PIRMININKAS. Ne, nesutinkat.
BALSAS IS SALĖS. Atsiprašau...
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau baigti kalbėjimus dėl procedūros, pozicija yra labai aiški. Deputatas S.Malkevičius nemano, kad deputato A.Tauranto pateiktas nutarimo projektas yra alternatyva. Gerai, jeigu bent vienas autorius nemano, kad jo projektas yra alternatyvus, tai keista būtų juos teikt balsuot kaip alternatyvas.
R.RUDZYS. Gerbiamasis seniūne...
PIRMININKAS. Deputate Rudzy, mano vardas ne Fedia, tikrai, Eugenijus. Aš skelbiu dabar posėdžio pertrauką iki 18 val. 30 min., kol bus išsiaiškinta situacija tarp visų frakcijų. Tai yra Reglamento 87 straipsnio 1 dalies reikalavimas.
A.K.LEŠČINSKAS. Palaukit, ponas seniūne, duokit iki galo motyvus pasakyti. Aš stebiuosi jūsų poelgiu. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Bent po kelis frakcijų atstovus kviečiame į 308 kambarį. Gerai, po vieną frakcijų atstovą. Po valandos posėdis bus tęsiamas, tai yra 18 val. 30 min.
PIRMININKAS. Dar tebėra tariamasi, taigi pertrauka pratęsta iki 19 val. Kadangi dabar po bendro pasitarimo tariamasi atskirose frakcijose ir grupėse, po 10 min. bus susirinkta ir iki 19 val. tenka dar palaukti. Pertrauka pratęsta iki 19 val.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atsiprašau, kad priverstas vėluoti, aš maniau, kad 19 val. jau galės susirinkti frakcijų vadovai. Jūs gera;
žinote, kad dar ten tęsiasi posėdis. Galbūt po kelių minučių, o galbūt ii po 10 min. deputatai pasirodys salėje.O kol kas aš kviečiu į tribūną deputatą B.Kuzmicką. Jis nori pateikti informaciją.
B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, aš truputėlį apie kitokį dalyką. Yra tarp mūsų Tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos grupė. Birželio mėnesio 2228 d. 8 žmonių grupė pagal išankstinį susitarimą yra kviečiama į Britanijos parlamentą, į susitikimą su analogiška grupe. Mums reikia sudaryti tą delegaciją iš 8 narių. Gal geriausia būtų daryti taip. Kadangi mūsų grupė yra sudaryta pagal frakcijas, aš labai paprašyčiau, kad kiek viena frakcija išrinktų žmogų į tą delegaciją. Bet kadangi Tarpparlamentinės sąjungos Lietuvos nacionalinė grupė buvo sudaryta esant 7 frakcijoms po to dar dvi frakcijos įsikūrė, todėl aš paprašyčiau, kad naujosios frakcijos taip pat numatytų savo kandidatą. Ir visa tai reikėtų daryti skubiai, ne vėliau kaip pirmadienį jau reikėtų žinoti, kokie žmonės galėtų važiuoti. Pa gal britų parlamentarų pageidavimą būtų labai gerai, kad žmonės susikalbėtų angliškai, nes programoje yra numatomos išvykos, susitikimai su britų parlamentarų rinkėjais, taip pat reikėtų pagalvoti, kokiais parlamentiniais darbo klausimais mes labiausiai norėtume pasidomėti. Taigi aš labai prašau, kad pirmadienį frakcijų lyderiai nepamirštų tuos žmones numatyt Labai dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Aš klausimą. Sakykit, televizijos transliacija daba yra?
PIRMININKAS. Nežinau. Yra, sako.
R.PAULAUSKAS. Aš manau, kad nebūtų tai tikslinga, nes, man atrodo, mes nesame tokie įdomūs Lietuvos žiūrovams ir ne taip jau svarbu dalykus čia svarstom. Reikėtų šiandieną nutraukt programą. Ir kas priėmė iš viso šitą sprendimą? Manau, kad televizijos žiūrovai susidarys įspūdis, kad mes lyg patys norėtume šito. O nei buvo balsuota, nei ką. Tai gal reikėtų pasvarstyti šitą klausimą?
PIRMININKAS. Na, man atrodo, jeigu mes neįpareigojame televizijos ji gali elgtis kaip išmano. (Balsai iš salės)
Aš manau, kad kol nesusirinko galutinį baigiamąjį dokumentą rengia tie deputatų, frakcijų vadovų grupė, tikrai transliacija nėra tikslinga.
Televizijos transliacija nevyksta.
Pertrauka užtruko viena valanda ilgiau, negu buvo planuota. Atrodo, baigia susirinkti visi deputatai į salę. Prašau sėstis į vietas. Gerai, prašau salėje tylos.
Trijų frakcijų vardu pareiškimą nori perskaityti deputatas K.Lapinskas.
Centro, Liberalų, Lenkų ir Tautos pažangos frakcijų pareiškimas (deputatas K.Lapinskas)
K.LAPINSKAS. Centro frakcijos, Liberalų frakcijos, taip pat Lenkų frakcijos vardu ir Tautos pažangos, atsiprašau, frakcijos vardu noriu supažindinti jus su pasiūlymais, kaip rasti kompromisą referendumo organizavimo klausimu. Siūlome priimti tokio turinio Aukščiausiosios Tarybos nutarimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, siekdama sutarimo visuomenėje ir pačioje Aukščiausiojoje Taryboje, atsižvelgdama į referendumo dėl prezidento institucijos iniciatorių pasiūlymą bei Aukščiausiosios Tarybos 74 deputatų pageidavimą surengti referendumą dėl Aukščiausiosios Tarybos paskelbtos Konstitucijos priėmimo, nutaria:
1. Panaikinti Aukščiausiosios Tarybos nutarimus dėl referendumo 1992 m. gegužės 23 d., taip pat dėl referendumo 1992 m. birželio 14 d.
2. Paskirti 1992 m. birželio 7 d. du referendumus:
a) konsultacinį referendumą dėl Lietuvos Respublikos konstitucingumo raidos teikiant balsavimui du alternatyvius siūlymus dėl prezidento institucijos. Pirma, pagal Sąjūdžio pasiūlytą konstitucinio įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento" projektą ir antra pagal Aukščiausiosios tarybos Konstitucijos komisijos parengto ir paskelbto Konstitucijos projekto skirsnį ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento";
b) sprendžiamąjį referendumą dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo.
3. Daugiau balsų surinkęs 2a punkte nurodyto konsultacinio referendumo variantas turi būti priimtas pagrindu rengiant naują Lietuvos Respublikos Konstituciją, kuri turi būti apsvarstyta ir priimta iki 1992 m. spalio 1 d. Konsultaciniu referendumu patvirtintos nuostatos gali būti keičiamos ne mažesne kaip pusės visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų balsų dauguma. Nepriėmus nustatytu laiku naujos Konstitucijos, per du mėnesius organizuojamas referendumas, kuriam teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas, už kurį balsavo dauguma Aukščiausiosios tarybos deputatų.
4. Priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciją, Aukščiausioji Taryba nustato jos įgyvendinimo tvarką ir priima būtiniausius įstatymus, kad ne vėliau kaip per du mėnesius nuo Konstitucijos priėmimo būtų galima surengti Lietuvos Respublikos prezidento, o iki 1993 m. kovo mėn. — Seimo rinkimus.
5. Iki Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų pagal naują Lietuvos
Respublikos Konstituciją suteikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui papildomus laikinus įgaliojimus, būtinus reformai vykdyti.
Pasirašo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Štai tokį projektą siūlome kaip kompromisą dėl referendumo.
PIRMININKAS. Pirmininkas turbūt nepasirašė šito projekto? Jūs čia turite omeny, kad kai bus nebe projektas, o nutarimas, tada...
K.LAPINSKAS. Forma.
PIRMININKAS. Formą jūs čia paminėjot?
K.LAPINSKAS. Pati projekto forma.
PIRMININKAS. Tai aš prašyčiau padauginti ir išdalyti deputatams. ( dabar, kaip jau buvo sutarta, reikia balsuoti dėl nutarimo ,,Dėl dviejų referendumų surengimo vieną dieną". Mes jau taip seniai buvome sutartį kad nebediskutuojame tuo klausimu... Taip pat yra parengtas kitas? Gerai. Atsiprašau. Deputatas J.Šimėnas.
Nutarimo "Dėl referendumo dėl prezidento institucijos atkūrimo ir buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo” projekto pateikimas
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Ilgi vyko diskusija dėl galimo kompromiso. Deja, to kompromiso surasti nepavyko. Aš paskaitysiu keturių Sąjūdžio frakcijų nutarimo projektą, kur mūsų buvo siūlomas kaip kompromisinis, tačiau nebuvo pritarta iš kitos pusės.
Sąjūdžio santaros, Tautininkų, Jungtinės Sąjūdžio ir Nuosaikiųjų frakcijų nutarimo projektas.
,,Dėl referendumo dėl prezidento institucijos atkūrimo ir buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 m. ir žalos Lietuvai atlyginimo.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vykdydama Lietuvos piliečių valią, kad referendumai dėl prezidento institucijos atkūrimo, dėl buvusios SSRS kariuomenės išvedimo vyktų tą pačią dieną, taip pat atsižvelgdama į referendumo dėl prezidento institucijos iniciatorių pasiūlymą dėl datos bei Aukščiausiosios Tarybos 74 deputatų pageidavimą surengti referendumą dėl Aukščiausiosios Tarybos paskelbto Konstitucijos projekto pi ėmimo, nutaria:
1. Referendumus paminėtais klausimais nustatyti birželio 7 d.
2. Pirmajame referendume pateikti alternatyviai balsuoti dėl prezidento institucijos: a) Sąjūdžio pasiūlytą Konstitucijos įstatymą dėl Lietuvos prezidento institucijos bei b) Aukščiausiosios Tarybos paskelbto Konstitucijos projekto dalį ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento".
3. Antrajame referendume pateikti balsuoti valios pareiškimą dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo.
4. Daugiau nei 50% pirmajame referendume gavęs projektas tampa statymu.
5. Daugiau balsų surinkęs pirmajame referendume variantas turi būti priimtas kaip įstatymas Aukščiausiojoje Taryboje ne vėliau kaip per dvi savaites ir tampa Lietuvos Respublikos Konstitucijos integraline dalimi.
6. Prezidento rinkimus bet kuriuo atveju paskelbti ne vėliau kaip rugsėjo mėnesį."
Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Ilgai teko diskutuoti dėl šito pasiūlymo. Aš visą laiką daugiausia kaltindavau savo pusę, sąjūdiečius. Šįkart aš negaliu šito pasakyti. Ir aš noriu pasakyti, kad nėjimas į šitą mūsų pasiūlytą kompromisą reiškia tai, kad šiemet mes neturėsime subalansuotos valdžios Lietuvoje. Tai reiškia, kad mes toliau remiame nuostatą didinti chaosą, o tada, kai bus chaosas didžiausias ir pati sunkiausia padėtis, žiemą, tada keisti arklius ir atlikti tam tikrus kitus dalykus. Aš manau, kad toks sprendimas neišreiškia tos valios, dėl kurios susirinkome mes 1990 metų pavasarį. Ačiū už dėmesį.
Nutarimo "Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atkūrimo ir buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo pravedimo vieną dieną” projekto svarstymas
PIRMININKAS. Ačiū. Visos devynios frakcijos, tiksliau, aštuonios frakcijos pateikė savo pozicijas. Šituo klausimu dabar nediskutuosime, kadangi liko nebalsuotas tas klausimas, dėl kurio buvo sutarta, kad liko tik baluoti. Taigi sutarta, visų devynių frakcijų atstovai sutaria, kad dėl to
klausimo daugiau nebekalbės. Na, juk visi sutarėme ir jūsų frakcijų atstovai taip pat.
Taigi aš skelbiu nutarimo pavadinimą. ,,Dėl referendumo dėl Lietuvos respublikos prezidento institucijos atstatymo ir dėl referendumo paskelbimo piliečių valiai pareikšti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško r neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais r žalos atlyginimo pravedimo vieną dieną". Tai yra nutarimas, kuriame numatoma sujungti abu iki šiol paskelbtus referendumus numatant jiems birelio 7 d.
Prašau gerbiamuosius deputatus registruotis. Reikia žinoti, kiek salėje ra deputatų. Registracija prasidėjo.
BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, ar nebuvo nutarta balsuoti vardiniu alsavimu, nes mes esam pasiruošę...
PIRMININKAS. Aš puikiai pamenu, kas buvo nutarta. Taip.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima paklausti?
PIRMININKAS. Prašau labai trumpai.
A.SAKALAS. Ar dabar yra naujas posėdis, ar to paties tęsinys?
PIRMININKAS. Nebuvo gongo, tai reiškia, kad nebuvo fiksuota posėdžio pabaiga. Aš neskelbiau, kad buvo posėdis baigtas ir neskelbiau, kad pradedamas naujas posėdis, kaip reikalauja formalioji dalis.
Salėje 97 deputatai. Jungtinė Sąjūdžio frakcija reikalavo vardinio balsavimo, todėl prašau balsų skaičiavimo grupę dalyti vardinio balsavimo korteles. Prašau visus deputatus sėdėti vietose, kad būtų aišku, kam reikia dalyti. Prašau salėje tylos! Gerbiamieji deputatai, prašau salėje tylos! Po salę dabar vaikšto tik balsų skaičiavimo grupės nariai.
Aš skaitau nutarimo tekstą.
,,Aukščiausioji Taryba nutaria: pakeisti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus ,,Dėl referendumo dėl Respublikos prezidento institucijos atstatymo" ir ,,Dėl referendumo paskelbimo piliečių valiai pareikšti dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško ir neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos atlyginimo pravedimo", nurodant abiejų referendumų pravedimo datą 1992 metų birželio 7 dieną."
Dabar visi deputatai jau turbūt yra gavę vardinio balsavimo korteles Prašau užrašyti viršuje: ,,Balsuojame dėl..." Tai gerai, prašau patylėti, prašau sėsti į vietas. Gerbiamieji, tas projektas buvo svarstomas gegužės 11 dieną. Jis buvo atidėtas artimiausiam Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui Kaipgi nebuvo? Gerai, aš tekstą perskaičiau. Dabar skaitau tai, ką reikti užrašyti.
,,Balsuojama dėl nutarimo ,,Dėl referendumo pravedimo vieną dieną" Na, aš cituoju tai, kas čia yra parašyta. ,,Referendumų pravedimo vien;
dieną". Taip, ,,dėl dviejų referendumų pravedimo vieną dieną". Gerai, lieka balsuoti ir atiduoti balsų skaičiavimo grupės nariams vardinio balsavimo korteles. (Balsai iš salės) Nutarimo tekste yra birželio 7 dieną, todėl čia nebereikia. Gerai, kad būtų dar aiškiau, gal rašykime birželio 7 dieną Gerbiamieji deputatai, jūs triukšmavote, o dabar klausiate, už ką balsuojame
Jau turbūt renkamos vardinio balsavimo kortelės. Aš prašau balsų skaičiavimo grupę pradėti skaičiuoti balsus. Sėskitės, gerbiamieji, į vietas, kai visi atiduotumėte korteles. Taigi dabar aš nežinau, ką mes turėtume daryti po šito balsavimo. Būtų galima laukti balsavimo rezultatų.
Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau po šito balsavimo užbaigti posėdį ir skelbti naują.
PIRMININKAS. Taip, reikėtų balsuoti dėl jūsų pasiūlymo, ar šiandien
engiamas dar vienas Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Ar gali deputatai sėstis?
E.GRAKAUSKAS. Dėl posėdžio vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas dėl procedūros. Tik pirmiausia prieš suteikdamas jums žodį reikalauju, kad visi deputatai atsisėstų į vietas. Prašau savo kolegas deputatus sėstis į vietas!
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Kalba deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos!
PIRMININKAS. Pašaliniai asmenys, stovintys prie deputatų! Prašom ėstis į jums skirtas vietas.
E.GRAKAUSKAS. Kol balsų skaičiavimo grupė skaičiuoja balsus, aš siūlyčiau išklausyti replikos forma abiejų nesutariančių grupių atstovų pagrindines pozicijas, dėl ko vis dėlto yra nesutariama, ir dar paieškoti kompromisinio varianto, pabandyti spręsti reikalą. Ir jeigu šiandien nesugebam pratęsti posėdžio, dar bandyti tartis antradienį.
PIRMININKAS. Ačiū, tačiau aš turiu 49 deputatų pasirašytą reikalavimą. Aš nežinau, kokią informaciją reikia skelbti, kad deputatai patylėtų salėje. Kai muitines puldavo, tai, žinoma, būdavo tylu.
49 deputatų parašais patvirtintas tekstas: ,,Prašome sukviesti neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį š.m. gegužės 14 d., 20 valandą, ir svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl referendumo paskelbimo" už jį balsuojant. Taigi po 11 minučių siūloma surengti neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Aš primenu, kad pagal Reglamentą reikia trečdalio deputatų parašų, kad būtų inicijuotas naujas neeilinis Aukščiausiosios Tarybos posėdis. Jeigu yra šitoks siūlymas, tai neišvengiamai toks posėdis turi vykti. Todėl, aš manyčiau, pailsėkime 10 minučių. Per laiką turėtų būti suskaičiuoti rezultatai, per 10—15 minučių paprastai...
Tokiu būdu aš baigiu šios dienos eilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį. (Triukšmas salėje)
Gerai, gerbiamieji, vienu ar kitu būdu vis tiek posėdis nuo 20 val. jau išvadinamas neeiliniu posėdžiu. Ir balsavimo rezultatus mes sužinosime ) val. 03 min., pavyzdžiui. Na, tai kada baigt? Tai aš siūlau dabar baigti, 20 valandą pradėti.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis spikeri, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad deputatai turi teisę siūlyti posėdį, bet negali nurodyti tikslia pradžios laiko. Todėl mes turime pirma baigti šitą posėdį, kadangi yra ne baigtas klausimo svarstymas ir pertraukos nebuvo. Pabaigsime šitą klausimą ir po 10 min. pertraukos galėsime pradėti neeilinį posėdį.
PIRMININKAS. Gerai, tai aš manau, nebus keliami formalūs motyvai tokiu pagrindu, kad buvo siūlyta 20 val., o dabar jau yra 20 val. 10 min. i:
todėl negalima, reikia ignoruoti tų deputatų parašus. Manau, tokių motyvų nebus.
Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš tiesiog pavargau šiandien visą dieną stumdydamasis i kampo į kampą per tas pertraukas ir siūlau tokią išeitį, beje, už kurią rėkėt ir jūs, miela Nijole, ir kiti. Pratęskim tą posėdį aštuonias minutes, iš klausykime tų replikų, išklausykime dar ko nors, paskui liks viena minutė jums pakaukšėti plaktuku per gongą ir nuo 20 val. sušaukti neišsiskirstant. Kiek galima slampinėti? Aš stebiuosi deputatų norą slampinėti. Ir tada ja bus formaliai naujas neeilinis posėdis.
Beje, ta proga norėčiau jūsų, gerbiamasis seniūne, atsiprašyti. Kalbėdamas apie Fedią aš visiškai neturėjau omeny jūsų. Aš turėjau omeny tą rusų kareivį Fedią, kuriam aišku, kad visa Aukščiausioji Taryba pasisakė už vieną referendumų dieną, tai yra birželio 7. Tik dabar kirkiname vienas kitą, ieškome būdų, kaip geriau įgelti, kaip kuriam išlikti garbingesniam.
PIRMININKAS. Dėl kokių balsavimo motyvų jūs kalbate? Nesupratai
R.RUDZYS. Aš atsiprašau ir gerbiamosios Nijolės. Ji sako, kad nerėkė, ji tik kalbėjo. Ačiū. Taigi aš siūlau už mano pasiūlymą balsuoti. Septynias minutes pratęsti šitą posėdį, paskui viena minutė gongui, paskui nukelti, 20 val. skelbti naują. Prašau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, aš supratau jūsų pasiūlymą.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, aš norėjau paklausti, kokios aplinkybės verčia mus šiandien posėdžiauti nakties metu? Kas mums paskelbti karą? Aš asmeniškai, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės dalyvauti toliau posėdyje negaliu. Prieš visą Lietuvą noriu tai pareikšti. Kodėl iš manęs y tyčiojamasi? Taip, kodėl yra tyčiojamasi? Jeigu yra reikalas surengti neeilinį posėdį, prašome skirti kitą dieną. Nėra čia karo būklė, kad reikėtų būtinai spręsti šiąnakt. Aš reikalauju, kad tie 40 deputatų paaiškintų, kodėl mus verčiat dirbti naktį. Reglamente yra nustatyta, kiek mes posėdžiaujame. Ir aš norėčiau, kad paaiškintų, kokios aplinkybės verčia dabar ir dirbti naktį, čia praleidus tuščiai visą dieną.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad ne visi 49 deputatai jums atsakinės. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, aš norėčiau įsitikinti, jog jūs pasielgėte tiksliai pagal Reglamentą paskelbdamas, jog neeilinė sesija prasideda 8 valandą. Posėdis, ne sesija. Tiek neeilinės, tiek eilinės sesijos, posėdžio yra nustatytas laikas, kada prasideda ir kada pasibaigia.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad Prezidiumas balandžio 27 d. pasiūlė surengti neeilinį posėdį, tiksliau, kaip Reglamente nurodyta, papildomą posėdį. Jis buvo pradėtas 15 val.
V.ŽIEMELIS. 15 val. galima. Tačiau posėdžiai baigiasi 18 val. 30 min.
PIRMININKAS. Aš nežinau, jeigu jūs norite mane kaltinti už 49 pasirašiusius deputatus, — prašau, kaltinkite į sveikatą! Pirmiausia prašau deputatus sėstis į vietas.
Panele Sakalauskaite! Panele Sakalauskaite! Gerbiamoji žurnaliste, ir salėje jūsų yra labai didelis triukšmas ir prie deputatų dabar patartina nestovėti. Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau prisiminti tuos laikus, kai teko dirbti ūkyje. Ūkio vadovas A.Giedraitis tais ,,gerais" stagnacijos laikais pasakodavo kaip žiūrėkit, tegul inventorius ar turtas supūva, tegul surūdija, tegul išgrobsto, tegul išmėto, bet kad būtų viskas labai gražiai įforminta. Jis tai akydavo sarkastiškai. Tai dabar aš noriu tą pat priminti daliai deputatų, kurie yra išėję į šitą konstitucinį maratoną. Tegul Lietuvą šiandien plėšia, tegul Lietuvą šiandien grobia, tegul deputatai žiūri reikalus biržose ir bendrovėse, tegul nedirba savivaldybės, tegul teismas, prokuratūra vegetuoja, et svarbu, kad šitas mūsų konstitucinis kelias būtų labai gražiai ir tinkamai įformintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš noriu priminti, kad Jungtinė Sąjūdžio frakcija savo pareiškime siūlė nukelti ne į kitą posėdį, o į antradienį. Taigi, mano manymu, šiandien svarstyti tai, kad 20 val. tęstume tą klausimą dėl referendumo skelbimo, t.y. dėl Konstitucijos priėmimo birželio 14 d. referendume, neturi prasmės.
PIRMININKAS. Aš nepamenu, kaip šitą pasiūlymą tiksliai formulavo jungtinė Sąjūdžio frakcija, tačiau Reglamentas kalba ne apie antradienius, sekmadienius ar kitas dienas, tačiau apie artimiausią Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Šiuo atveju artimiausias posėdis yra paskelbtas 20 val.
S.MALKEVIČIUS. Antradienį yra artimiausias posėdis, taigi...
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Na, turim šiek tiek laiko, ir aš prisimenu, kad vienas iš deputatų siūlė išryškinti tuos skirtumus, kurie neleido mums pasiekt susitarimo. Matydamas, kad radijas yra įjungtas, aš norėčiau Lietuvos žmonėms paaiškinti, kur yra ta nesutarimo ašis. Ir tas nesutarimas yra dėl to kad trečiasis Sąjūdis ir jį remiančios frakcijos kategoriškai pasisakė, jog prezidentas būtų renkamas be naujos Konstitucijos, jog bet kokiu atveji reikia išrinkti prezidentą, o po to žiūrėsim, kaip su ta Konstitucija bus. Kitos Aukščiausiosios Tarybos frakcijos (Tautos pažangos frakcija taip pat mano, kad prezidento Lietuvai reikia, išrinkti jį reikia kuo greičiau, be pirma turi būti priimta nauja Lietuvos Konstitucija, o po to renkamas prezidentas, rengiami nauji Seimo rinkimai. Tai yra nesutarimo esmė.
PIRMININKAS. Deputatas V.Paliūnas.
V.PALIŪNAS. Aš manau, kad klausydami šitos visos diskusijos Lietu vos žmonės pamatė, jog mūsų Aukščiausioji Taryba dirba nekonstruktyviai ir kad tikrai Lietuvai reikia prezidento, kuris spręstų Lietuvos reikalu. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, jau kuris laikas iš kairiųjų pusės tik ir girdėt kad Sąjūdis siūlo rinkti prezidentą be Konstitucijos. Aš nežinau, ar Lieti vos žmonės patiki ir ar kas pagalvoja, kad šitaip yra įmanoma? Neįmanoma išrinkti valstybės prezidento, valstybės vadovo, nepadarius pataisų Konstitucijoje. Tai mūsų siūlymo esmė ir yra tokia: padaryti tą patais;
numatyti prezidento institutą dabar, greičiau, nelaukiant Konstitucijos svarstymo (1918 metais Seimas keturis metus rengė). Mes irgi manom, kad mums reikės ilgai rengti. Galų gale dabar pačioje Aukščiausiojoje Taryboje nėra sutarimo dėl koncepcijų, bet mes negalim ilgai ginčytis palikę valstybę tokioj būsenoj. Mes norime, mes siūlome sutvarkyti valdžios struktūras pataisant Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Ir tie, kurie sako, kad štai dabar Lietuva gyvena be Konstitucijos, labai klysta. Yra mūsų Laikinas Pagrindinis Įstatymas, mūsų valstybės pagrindinis įstatymas, pagal kurį mes jau gyvenam daugiau kaip dvejus metus. Ir štai šituo įstatymu vadovaudamiesi formavom valdžios struktūras ir tapom pripažinti. Tai toks ir skirtumas.
Kodėl dėl referendumo surengimo išsiskyrė mūsų keliai? Štai keturi frakcijos — Pažangos, Centro, Lenkų, nežinau, LDDP kažkur liko nuošaly- nori, kad Sąjūdžio organizuoto, inicijuoto referendumo, už kurį pasisakė trys šimtai penkiasdešimt tūkstančių piliečių, sprendimai taptų tiktai konsultaciniais, ir čia kairioji dauguma galėtų su jais nesiskaityti, galėtų uos traktuoti kaip nori, bet mes neturim šitos teisės. Tai yra piliečių valia jau pareikšta, ir mes negalim dabar jos atšaukti.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kodėl LDDP frakcija liko nuošalyje. Paprasčiausiai LDDP frakcijos nebėra parlamente todėl, kad liko tik devyni LDDP nariai. (Plojimai) Deputatas A.Rudys. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš dar kartą noriu kreiptis ir į deputatus, ir į Lietuvos žmones, kad visiems būtų aišku, kas įvyko. Lietuvos piliečiams buvo pateikta pati demokratiškiausia galimybė — už kurį variantą jūs pasisakote: už Sąjūdžio teikiamą prezidento variantą ar už Konstitucijos komisijos pasiūlytą ir paskelbtą ,,Lietuvos aide" prezidento institucijos variantą? Jeigu jūs nenorite, sakykime, Sąjūdžio, tai balsuokite už aną. Bet šiuo atveju buvo atimta galimybė Lietuvos žmonėms pasisakyti, už kurį. Ir dabar tos galimybės nėra. Ir tai, kas įvyks 20 val., tai bus siūloma anuliuoti jūsų sprendimą, jeigu jis įvyks gegužės 23 d., ir įvykdyti naują sprendimą birželio 14 d. Tai yra tas pat, kas veda į tą patį chaosą, ta pati formulė.
S.MALKEVIČIUS. Deputatas S.Malkevičius. Aš noriu paneigti deputato R.Paulausko teigimą, jog mes nesutariam dėl to, kad prezidentą rinkime be Konstitucijos. Nors ir tas mūsų pasiūlymas rinkti pagal konstitucinį įstatymą yra taip pat rinkimas pagal Konstituciją, tačiau nesutarimas vyko ne dėl to. Esmė yra ta, kad mūsų oponentai, būtent Tautos pažangos frakcija ir kitos frakcijos, kurios su ja sutaria, nesutaria su mumis dėl 3, kada bus išrinktas prezidentas. Mes manom, kad prezidentas turi būti rinktas nedelsiant, nedelsiant turi būti pertvarkyta Lietuvos valdymo struktūra, kadangi ji šiandien neveiksminga ir netinkama. Tuo tarpu pagal t pasiūlymą anksčiau negu kitais metais šito padaryti negalima. Štai kur buvo mūsų pagrindinis nesutarimas.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paaiškinti kai kurias nuostatas, kurias pateikė gerbiamasis deputatas K.Lapinskas savo nutarime, kuris lyg ir tu:jo būti kompromiso pagrindas. Manau, kad tame nutarime iš viso yra nepriimtina nuostata, jog tai, kas referendumu yra priimta, po to gali būti keičiama deputatų balsų dauguma. Tokiu atveju deputatai kelių balsų dauguma iš viso reviduotų tautos, kuri juos įgaliojo, sprendimus. Aš manau, kad tai yra apskritai teisinis kazusas, siekimas, kad valdžios organas primestų tautai savo valią. Todėl manyčiau, kad tai nėra kompromiso ieškomo kelias.
R.PAULAUSKAS. Kadangi taip dažnai buvo minima mano pavardė, aš pasakysiu tik vieną dalyką. Beveik visi, kurie prieš mane dabar kalbėjo ii aiškino, kad ne dėl to yra nesutarimas, ką aš pasakiau. Aš tik vieną dalyką pasakysiu: beveik visi šitie žmonės yra teisininkai, yra praktikai, kurie visą gyvenimą anais laikais įrodinėjo, kad juoda, yra balta ir atvirkščiai. Aš labai atsiprašau savo kolegų deputatų, bet aš tiesiog pavydžiu jums šito išmoktos savybės — įrodinėti visada tai, ko kažkam reikia šiuo momentu Aš suprantu, kad tai yra jūsų jau profesine liga tapęs dalykas, bet neperduokite savo ligų kitiems žmonėms. Dėkui.
PIRMININKAS. Kalbės dar vienas teisininkas deputatas Č.Okinčicas
Č.OKINČICAS. Kadangi dabar iš esmės mes kalbame Lietuvos žmonėms, aš manau, kad reikia jiems priminti visą istoriją, kaip mes čia dirbome. Aš noriu pasakyti, kad mūsų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba buvo pirmą kartą išrinkta laisvuose rinkimuose. Mes įgyvendinom mūsų tautos valią ir paskelbėm Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. 1 mes tikrai turim pakankamai įgaliojimų kalbėti tautos vardu. Tiems deputatams, kurie gausiai stovi dešinėj pusėj (ir juos noriu pavadinti vadinamaisiais dešiniaisiais radikalais), noriu pasakyti, kad Joks prezidentas, joki vykdomoji valdžia ir jos sustiprinimas negali išgelbėti mūsų nuo tų sunkumų, kurie laukia mūsų tautos per tą laikotarpį, kurį mums reikės pereinant nuo komunistinės visuomenės iki demokratinės visuomenės, iki laisvosios rinkos visuomenės. Ir jeigu dešinieji, taip vadinamieji radikalai, galvoja apie tai, kad viena asmenybė gali išgelbėti situaciją, tai aš jums gali pasakyti, kad gretimos mūsų valstybės irgi apie tai galvojo. Ir aš noriu jums priminti tokį faktą, jog visų mūsų gerbiamas profesorius Sacharovas yra kalbėjęs apie tai, kad negalima leisti šitaip spręsti valstybės reikalų. Ir mes matome, kad nėra nei tos valstybės, kurios prezidentas galvojo, kad jis i gelbės, nei jo paties nėra. Yra dar gretima šalis — Lenkija, kur irgi prezidentas sakė, kad jis galės išgelbėti šalį iš tos susiklosčiusios situacijos. mes matome, kokia situacija yra ten. Yra objektyvūs perėjimo nuo komunistinės visuomenės prie demokratinės visuomenės sunkumai. Apie jus šiandien kalbėjo ir prezidentas Miteranas. Ir nors mūsų Pirmininkas sako jog menka demokratija, kai laimi 10 ar 5 balsai, bet ponas Miteranas sakė, kad demokratija sukelia kovą, kovai reikia pasirengti, kova turi būti taktiška. Ir aš visus kviečiu suprasti tai, kad mūsų čia yra objektyvūs sunkumai. Ir nėra taip, kad vienas žmogus gali juos tuoj pat išspręsti. Ir aš prašau jus visa tai suprasti.
PIRMININKAS. Deputatė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau nuoširdžiai pasveikinti teoretiką teisininką A.Paulauską, perėjusį į Teisės fakulteto antrą neakivaizdinio skyriaus kurą, ir paaiškinti jam, kad aukščiausia demokratijos pasireiškimo forma yra visos tautos balsavimas, visuotinis balsavimas, vadinamas plebiscitu arba referendumu. Ir norėčiau pasakyti, kad toje komisijoje, vadovaujamoje docento, gerbiamojo deputato K.Lapinsko, kurioje mes kartu su teisės teoretiku R.Paulausku dirbome, buvo priimta ir tokia nuostata: atimti iš tautos teisę pasiūlyti įstatymų projektus ir balsuoti už juos visuotinio balsavimo referendumo arba plebiscito — būdu. Būtent pagal naujosios Konstitucijos projektą toks tautos aukščiausiosios valios pareiškimas bus galimas ik tada, jeigu Seimas priims tam tikrą įstatymą ir teiksis pateikti tautai alsuoti, kad tauta patvirtintų, kad Lietuvos valstybės piliečiai patvirtintų tokį įstatymą. Taigi manau, kad tie, kurie labai gerai išmano teisės teorinis dalykus ir skelbiasi esą demokratijos šaukliai, užmiršta paprastą dalyką, kad valdžia turi tiek teisių, kiek jai suteikia valstybės piliečiai, o ne tiek, kiek ji pati sau pasisavina. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai, aš neprieštarauju deputatų pasisakymams, išskyrus vieną dalyką. Jeigu salėje būtų tylu, tai būtų normalus pokalbis, nes dabar tas asmuo, į kurį kreipiamasi, kartais net negirdi, kad jam kažkas sakoma. Prašau visus sėsti. Prašau visus deputatus sėsti į vietas.
Deputatas R.Ozolas. Prašom sėsti į vietas ir nekelti salėje triukšmo. Gerbiamasis Ozolai, prašom.
R. OZOLAS. Man, kolegos, labai keista, iš kur jūs žinote, koks bus balsavimo rezultatas ir kodėl taip baiminatės dėl jo? Tai pirma. Antra, aš mačiau, kad būčiau neteisus, jeigu sakyčiau, jog nesuprantu, kodėl taip baisiai vaizduojat viską, kas čia vyksta. Manau, ir jums tai pakankamai aišku. Trečia, norėčiau labai paprašyti paprasto ir konkretaus darbo, kurį, man atrodo, turėtų inicijuoti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Mes iš tiesų Vyriausybę, kuri turėtų tvarkyti reikalus, ir mes neturėtume kviestis į prerogatyvas... Vyriausybei turėtų būti suteikta galimybė spręsti savo padėties problemas mažiau kišantis parlamentui. Mes turėtume paprašyti prezidiumo inicijuoti Vyriausybės įstatymo pataisas taip, kad premjeras savo sprendimais galėtų efektyviai kontroliuoti visą su juo dirbančių ministrų kabinetą. Labai ačiū. Ir aš tikiuosi, kad Prezidiumas šį prašymą išgirdo.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad dalis deputatų vis dėlto išgirdo anksčiau mano sakytą pasiūlymą ir po truputį bandė Ibėti apie tas skirtingas pozicijas, kurios mus skiria, siekdami išsiaiškinti jas ieškant kelių į kompromisą. Taigi aiški viena pozicija, išreikšta vienos pusės, yra ta, kad prezidentas renkamas tik priėmus naują Konstituciją. Kita aiškiai išreikšta pozicija, kad prezidentas gali būti renkamas ne laukiant naujos Konstitucijos priėmimo.
Šiuo požiūriu kaip tik ir susikerta dvi pozicijos. Manyčiau, kad jeigu siektume kompromiso, tai galima būtų paieškoti variantų. Vieną iš jų a ir norėčiau pasiūlyti jeigu ne šiandien, tai kitą dieną svarstyti. Manyčiau, Aukščiausioji Taryba, siekdama kompromiso ir spręsdama minėt problemą dėl skirtingų dviejų pozicijų renkant aukščiausiąjį valstybės pareigūną, galėtų susitarti pirmiausia nutardama, kad Konstitucija turi būti priimta iki š.m. rugsėjo 1 d. (tai yra dar šios sesijos metu), ir sutardamas, kad prezidento rinkimai skelbiami ne vėliau kaip šių metų rugsėjo mėnesį. Siekiant priartėti prie tokio pasiūlymo formuluotės, manyčiau, galim būtų išspręsti ir suartinti tas pozicijas, kurias išreiškė ir deputatas K.Lapinskas savo perskaitytame nutarimo projekte, ir deputatas J.Šimėnas (.. ir kurį pateikė Nuosaikiųjų, t.y. mūsų frakcijos deputatai.)
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš dar kartą norėčiau priminti visiems deputatam tikrai klastos arba gudravimo būdu galima laimėti mūšį. Tikrai galima mes ir karą laimėti, nors taip laimėtas karas laimės neatneša. Tačiau negalim sukurti valstybės, gerbiamieji ponai! Aš tikrai norėčiau, kad Lietuvai vadovautų išmintingi, o ne gudrūs žmonės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Retas sutapimas man po N.Medvedevo pakalbėti. Jis minėjo šiandien iš ryto Pyro pergalę, Pirmininkas kažkas kalbėjo apie Hanibalą ir taip toliau. Nuostabu. Aš pakalbėsiu apie knygą kurią jūs visi skaitėt vaikystėj. Tai buvo ,,Guliverio kelionės". Guliveris atsiranda šaly, kur yra dvi partijos. Vieni muša kiaušinį iš buko galo, o kiti iš smailo. Atitinkami ir, atsiprašant, parlamento frakcijų pavadinimai. T aš noriu pasakyti, kad ne višta, ne kiaušinis ir ne iš kokio galo mušt tai yra esmė. Visi sutaria, kad reikalingas prezidentas. Tuoj pat balsavimas parodys, kad visi jūs balsuosit už tai, kad būtų vienas referendumas 7 dieną. Bet esmė yra ta, kad kiaušinį reikia valgyti. Ir visi žmonės turi šitai suprasti. Prezidentas būtinas. Prezidentą reikia išrinkti, prezidentą reikia išrinkti referendumu patvirtinus šitai 7 dieną. Ačiū jums labai.
Vardinio balsavimo dėl šio nutarimo rezultatų paskelbimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra gauti vardinio balsavimo rezultatai. Aš juos skaitau. Prašau sėsti deputatus į vietas, nes iš principo vyksta balsavimas. Kadaise mes net darydavome taip, kad deputatas, skelbus jo pavardę, atsistoja ir patvirtina balsavimo rezultatą.
Taigi balsuota dėl nutarimo ,,Dėl dviejų referendumų pravedimo vieną dieną", birželio 7ąją. Deputatai balsavo taip: Terleckas — už, Sakalas užsilaikė, Razma susilaikė, Andriukaitis prieš, Prunskienės nebuvo, tai ra, matyt, neregistruota posėdyje, nebuvo apskritai posėdyje, Oželytė-Vatiekūnienė už, Genzelis susilaikė, Kuzmickas — už, Sabučio nebuvo, Vatiekūnas susilaikė, Petrovo nebuvo, Antanavičiaus nebuvo, Ambrazaitytė už, Zingeris — už, Tupikas už, Tamulis prieš, Okinčicas susilaikė, Čobotas — už, Balcevičius susilaikė, Nedzinskienės nebuvo, Patacko nebuvo, Ambrazevičius prieš, Jarmolenka už, Katkus... nepažymėta nieko, matyt, nebuvo posėdyje, Taurantas — prieš, Stankevičiaus nebuvo, Paliūnas — už, Simutis už, Šerkšnio nebuvo posėdyje, Povilionio nebuvo, Paulauskas — prieš, Varanausko nebuvo, Norvilas — prieš, Karvelis — už,Rasimavičius — už, Plečkaičio nebuvo, Malkevičius — už, Gentvilas — už, Ginioto nebuvo, Hofertienė už, Žalys susilaikė, Lapinskas susilaikė, Morkūno nebuvo, Kačinsko nebuvo, Ozolas prieš, Stakvilevičius susilaikė, ėjūnas — už, Beinortas — už, Liaučius — už, Landsbergis — už, Jarašiūnas — už, Astrausko nebuvo, Paleckis susilaikė, Pečeliūnas — už, Glaveckas — prieš, Kolesnikovo nebuvo, Valatka prieš, J.Šimėnas — už, Ulba už, Bičkausko nebuvo, Karoblis susilaikė, Januška susilaikė, Šličytė už, Svarinskas — už, Gajauskas už, Laurinkus nedalyvavo posėdyje, tačiau jis nori, kad būtų pareikšta jo pozicija, žinoma, tas balsas negali būti skaičiuojamas, tačiau jis prašė, kad jo pozicija būtų pareikšta. ,,Balsuoju ' referendumų vienos dienos variantą", tai yra jis būtų balsavęs už. Pikturna susilaikė, Grakauskas už, Juknevičius už, Kvietkauskas susilaikė, Inta — už, Puplauskas už, Kumža susilaikė, Račo nebuvo, Kašauskas susilaikė, Motieka susilaikė, Degutis susilaikė, Beriozovas susilaikė, Arlauskas susilaikė, Aksomaitis — už, Leščinskas susilaikė, Rimkus susilaikė, Gerdaitytės nebuvo, Ramonas susilaikė, Ražauskas susilaikė, Rastauskienė — už, Poškaus nebuvo, Valionytė už, Kropas — už, Žiemelis už, Andriukaitienė už, Apšega susilaikė, Klumbys prieš, Šaltenis — :, Miškinis — už, Papovas susilaikė, Kudabos nebuvo, Pirožkovo nebuvo, Juršėno nebuvo, Suboč nebuvo, Jankelevičiaus nebuvo, Peško susilaikė, Akanovičius — prieš, Tomaševičius susilaikė, Maceikianeco nebuvo, Jurgelio nebuvo, Rupeika prieš, Grinius — prieš, Saja už, Ilgūnas susilaikė, Lubio nebuvo, Medvedevas susilaikė, Brazauskas susilaikė, Andrienė — už, Vilkas prieš, Iešmantas už, Gudaitis susilaikė,
Endriukaitis — už, Treinys už, Prapiesčio nebuvo, Rudys susilaikė, Jakaitytė — prieš, Mačys — už, Pangonis susilaikė, Rudzys susilaikė, Šepetys susilaikė, Dringelis už, Gajauskaitė už.
Balsų skaičiavimo komisija, kurioje dirbo deputatai Gajauskaitė, Genzelis, Degutis ir Dringelis, išdalijo 98 balsavimo biuletenius, surinko 98 balsavimo biuletenius, iš jų 47 — už, 15 — prieš, 36 susilaikė. Tokiu būdu nu tarimas nepriimtas, pritrūko trijų balsų. Taigi vyks du atskiri referendumai — vienas gegužės 23, kitas — birželio 14 d. Ką gi, dabar turbūt galima baigti šį eilinį Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį. Posėdis baigtas.
Aš manyčiau, kad galėtume pailsėti bent septynetą minučių ir rinktis neeilinį Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį, kurį siūlo surengti šiandien 49 deputatai.
Dėl vedimo tvarkos po posėdžio pabaigos deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, jūs šiuo atveju, mano požiūriu, pasielgėte skubotai ir pažeidėte priimto Reglamento 82 straipsnį. Aš jums c tuoju: ,,Darbotvarkėje nenumatytas Aukščiausiosios Tarybos posėdis gali būti surengtas Prezidiumo arba ne mažesnės kaip 1/3 deputatų grupės iniciatyva. Apie tokio posėdžio rengimą ir darbotvarkę Prezidiumas turi ir formuoti visus deputatus." O šito nepadaryta. Čia yra ne visi deputatai. Jeigu kai kurie išvykę, jie negalės grįžti į šį posėdį, ir aišku, kad posėdį galima daryti tik kitą dieną. Ir tai yra užfiksuota šiame Reglamente. Klys yra žmogiška, tačiau jūs galite ištaisyti klaidą.
PIRMININKAS. Tai jūs norite, kad aš dabar tarčiausi su 49 deputatai kada skelbti posėdį, kada rinktis Prezidiumui? Na, vis dėlto aš esu formalistas, tiesą sakant, tačiau šiuo atveju nenorėčiau toks būti. Aš jau minėjau, kad posėdis baigtas, renkamės 20 val. 30 min. Aš primenu, kad y 219' Reglamento straipsnis, tai yra 212'.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau, kad būtų paaiškinta Lietuvos žmonėms, kad susilaikymas — tai buvo balsavimas prieš, tai yra tas pat.