1992 m. gegužės 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS ir seniūno pavaduotoja L.L.ANDRIKIENĖ
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Labas rytas, mieli kolegos deputatai ... (Negirdėti)
Suteikiu žodį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, mums visiems didelis džiaugsmas ir garbė pasveikinti atvykusį į Lietuvą aukštąjį svečią, Prancūzijos Respublikos Prezidentą poną F.Miteraną. Kartu yra atvykusi ponia 4iteran, Prancūzijos Respublikos valstybės ministras ir užsienio reikalų ministras ponas R.Diuma, industrijos ir užsienio prekybos ministras ponas ...) ir kiti aukšti asmenys.
Mes gerai suprantame, kokią reikšmę turi Europos didžiosios valstybės aukščiausiojo lygmens oficialus valstybinis vizitas, pirmas toks vizitas į naujųjų laikų nepriklausomą Lietuvą. Mes puikiai suprantame, kokią tarptautinę politinę ir simbolinę reikšmę turi tai, kad mums ranką tiesia Prancūzija. Tai šalis, kuri brandino, puoselėjo ir skelbė Vakarų demokratijos principus, formuojančius pilietinę sąmonę ir piliečių visuomenę. Prancūzija davė pasauliui Žmogaus ir piliečių teisių deklaraciją ir mintį apie tautinį apsisprendimo teisę. XX amžiaus pabaigos Prancūzija, kaip vieningos laisvų tautų Europos ir teisinės valstybės šalininkė, įkūnija šį palikimą ir :vepia jam nuolatinį gyvybingumą. Ponas F.Miteranas yra Prezidentas šalies, kuri įkūniją tą palikimą, ir pats gina vieningos, taikingos, klestinčios Europos idėją.
Ponai deputatai, į mus ir į Lietuvą kreipsis Prancūzijos Prezidentas ponas F.Miteranas.
Prancūzijos Respublikos prezidento F.Miterano kalba
F.MITERANAS. (Vertimas) Ponios ir ponai, aš laimingas galėdamas šį tą pasisakyt jūsų asamblėjoje, jūsų parlamente. Kartu su nepriklausomybe ir demokratija jūs radote galimybę išrinkti savo atstovus, taigi ir galutinai išreikšti savo tautos norą. Man didelė garbė būti čia su jumis ir kreiptis į Lietuvos tautą.
Aš pats ilgai gyvenau parlamentaro gyvenimą. Prieš tai, kai mane išrinko mano respublikos prezidentu, prieš 11 metų, aš 35 metus buvau savo šalies deputatas. Jūs suprantat, ką tai reiškia, kad aš gyvenau jūsų dabartinį gyvenimą, deputato gyvenimą. Ir aš galėjau dirbti, įvertinti ir ne pamėgti demokratijos kelią.
Kiekvieną kartą man garbė, kai man pavyksta nuvykti į kurią nors užsienio šalį pasveikinti. Aš laikau garbe galimybę pasveikinti kaip ir šiandien jus. Man ir įdomu, ir aš susijaudinęs, kai kalbama apie atgimimą, grįžimą tos naujos institucijos. Jūs, ponai, jaučiate šitą laisvės pergalę. A keliaudamas susitikau su įvairių šalių prezidentais ir vykdomosios valdžios atstovais. Šiandien rytą aš kalbėjau su ponu Ministru Pirmininku.
Aišku, tokioje trumpoje vyriausybinėje kelionėje aš turėjau galimybę susipažinti su jūsų institucijomis. Mes buvom sutikti labai "šiltai ir gausiai lietuvių, jūsų sostinės gyventojų.
Jums iškyla daug problemų, kitaip ir negali būti. Jūs ateinate iš ilgo laikotarpio, kur kaupėsi apgailestavimai, kančios, bet ir viltys. Jūs nugalėjo Nugalėjote savo skausmus, šiandien jūs turite įvykdyti tai, ko jūs viliatės? Tai nėra lengva, net jeigu jus palaiko, padeda. Tačiau jūsų laukia didelė užduotis, puiki užduotis.
Mes iš tolo sekėm jūsų įtemptą kovą už laisvę, visas peripetijas, skausmingas peripetijas, kurios lydėjo šitą pergalę. Net šitame pastate dar tebelikę mūšių reliktai. Ryžtingas Lietuvos patriotų apsisprendimas padėjo nugalėti. Mes nedrįstam paskaičiuoti to, ką jūsų šalis patyrė per pastaruosius dešimtmečius, kiek lietuvių užmokėjo savo gyvybe per šitą tragišką periodą, kiek užmokėjo tremtimi. Ir visi mokėjo nerimu ir žmogaus orumu Žmogaus, kuris tebelaiko save laisvu ir kuris turi patirti priespaudą. Ji labiau kad jūs atstovaujate senai tautai, senai Europos tautai, kuri turės savo šlovės valandas ir kuri visuomet buvo išdidi, liko pačia savimi. Ir š istorijos prisiminimai, aš manau, visą laiką glūdėjo jūsų atmintyje, jums s teikdami ryžtingumo ir drąsos, bet sukurdami ir tam tikrą nostalgišką foną. Viso to dabar nėra.
Jūs esat lietuvių tautos deputatai. Jūs įkūnijate tautos suverenitetą Negana to jūs įkūnijate nacionalinį suverenitetą. Jūs esate laisva tauta, laisva šalis, kuri turėtų būti visiškai nepriklausoma. Jūs turite naudo visomis teisėmis, kurias turi valstybės. Būtent tai Prancūzija ir skelbia ir no balsu čia, šitoje tribūnoje. Aš išreiškiu Prancūzijos balsą. Šitas balsas sklis toliau, sklis už šios salės sienų. Tas balsas pasieks patį mažiausią Lietuvos kaimelį, o be to, tas mano balsas nueis į visą pasaulį. Reikia, kad pasaulis žinotų apie Lietuvą daugiau, negu anksčiau mes žinojome, kad Lietuva siekia vykdyti visišką nepriklausomos valstybės atsakomybę.
Kodėl Prancūzija? Kodėl Lietuva? Ponas Prezidentas V.Landsbergis jau pasakė keletą žodžių čia kaip parlamento Pirmininkas. Mūsų ryšiai užsimezgė ne vakar. Per amžių amžius buvo ryšiai, kurie dažniausiai buvo draugiški. Kaip aš vakar vakare pasakiau, draugystei kartais padeda tai, kad raugai yra šiek tiek nutolę, jie turi mažiau galimybių susikivirčyti. Prancūzija ne visuomet buvo labai puikus, patogus kaimynas. Ankstesnės kelionės metu į vieną Šiaurės Europos šalį aš pastebėjau, kad Prancūzija neirėjo karo arba karo santykių tiktai su vienintele Danija. Aš noriu pasakyti, kad nė viena iš mūsų šalių niekad nebuvo tokia labai rami, ir mes negalėtume savo šalių prigimčiai skirti ditirambų apie tai, kokie mes buvom taikūs. Tačiau vis dėlto galime turėti keletą draugiškų santykių išimų. Ir aš galiu pasakyti, kad Prancūzija prisidėjo, kai buvo imtasi naudin3 Lietuvos nepriklausomybei (...).
Nuo 1939 m. mes niekad nesusitaikėme su tuo, kad Lietuva nebus vėl laisva, nesieks laisvės. Aš pats dažnai to troškau ir išreikšdavau tai. Jie prašo, kad aš nepripažinčiau Lietuvos, bet aš įkūnijau tradiciją to, kas buvo prieš mane, aš nepasidaviau Maskvos spaudimui.
Aš pažymėsiu kelis tokius materialius dalykus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, nors jie galbūt nėra dideli. Lietuva buvo paskyrusi mus, kaip ir kai iriuos kitus, saugoti Lietuvos tautos turtą. Mes skrupulingai išlaikėme tą kartą, ir per pirmąjį susitikimą su prezidentu V.Landsbergiu, kai mes susitikom su juo prieš jūsų nepriklausomybės atkūrimą, aš jam pasakiau: aiškiai, jūs disponuosite savo turtu, kaip norėsite. Trumpai sakant, mes neatsakėme esminio Lietuvos reikalavimo vėl tapti valstybe. Aš jums tai sakau kaip paliudijimą ir aš apgailestauju dėl kai kurių veiksmų, kurie bu» įvykdyti 1940 ar 1945 metais, kurie galbūt sumažino kai kurią jūsų taus turto dalį, kai mes pasidavėme okupantų spaudimui, kai buvo du totalitariniai režimai, kurie iš eilės jus engė. Šitas pastovumas ne tik draugystės (nevartokim šio žodžio), bet ir tautos teisių gerbimas tai esminis dalykas.
Kai atsivers naujas tūkstantmetis, jūs išsiskleisite kaip laisva tauta. Ir 3 vėl atgausite visas savo diplomatines, ekonomines pozicijas ir visiškai imponuosite savo kapitalais. Ir mes dabar esam kaip istorijos kompanionai, žinantys, kad mes galime vieni kitais pasitikėti. Vadinasi, mes galime pasitikėti ir vieni kitų solidarumu.
Aš norėčiau panagrinėti kai kurias iš tų problemų dabar.
Europa tuo pat metu ir organizuojasi, ir dezorganizuojasi. Ji organizuojasi Vakaruose, ji dezorganizuojasi ir skyla Vakaruose. Tai nereiškia, kad dėl šitos dezorganizacijos bus labai apgailestaujama. Ta dezorganizacija vi dėlto kelia kai kurį nerimą. Vakaruose mes galėjom pasimokyti iš tų dramų, kurias galima būtų reziumuoti taip: Europos pilietinis karas, du pa sauliniai karai. Pirmasis karas prasidėjo (...), antrasis pasibaigė, jeigu galim pasakyti — pasibaigė (mums tai jau pasibaigė), 1945 metais. Per tam tikrą gana trumpą laikotarpį — du pasauliniai karai su mirtimi, su griovimais, su apleista žeme, sugriautom gamyklom, šeimyninių ryšių nutraukimais. Tai stabdymo laikas, kuris galėjo mūsų žemynui būti mirtinas, kuri pažymėjo jo pablogėjimą. Įsivaizduokit, kas buvo Europa kažkada ir kur ji tapo, kai dominavo dvi imperijos. Viena imperija, kuri buvo mūsų sąjungininkė, kita, kuri nebuvo mums, prancūzams, priešininkas, bet, kai) ten bebūtų, mes dalyvavome dalijantis įtaką Europoje. Ir šita situacija mums netiko. Taigi reikėjo pataisyti baisų karo palikimą. Ar mes iš ten išėjome? Galbūt taip. Mūsų atveju mes iš to išsisukome, bet, aišku, tai n jūsų atvejis. Ir būtent tai ir yra užduotis, kurią reikia įvykdyti. Mes galėjome nugalėti tą baisų mūsų prisiminimą. Nėra šeimos Prancūzijoje, kuri ne iškentėjo savo kūnu, kuri savo jausmais nepatyrė kančių per karą su Vokietija. Bent jau mūsų amžiuje kiekvienoj šeimoj yra to.
Aš kartojuosi. Aš pats gimiau per Pirmąjį pasaulinį karą, buvau kare vis Antrojo pasaulinio karo metu. Man teko patirti mano šalies smukim;
okupaciją. Aš galėjau dalyvauti kovoje už jos nepriklausomybę, už jos išlaisvinimą. Ir aš žinau, per kokius išbandymus mes perėjome. Taigi aš galiu suprasti, ką jūs iškentėjot.
Bet šitas laikotarpis nuo mūsų jau tolsta. Kelių žmonių protais ir vali mūsų Europa, šitas Europos gabalėlis, sukuria politines, ekonomines, barkimės, valiutines, technines struktūras, kurios leidžia tuo pat metu realizuoti mūsų susitaikymo vaisius ir į ateitį nutiesti platų tiltą, kuriuo mes galėsime pereiti per laiką, narsiai artėdami link taikos ir klestėjimo. Dvylika bendrija šiandien yra pirmoji didžiausia pasaulio ekonominė bendrija. Ir jeigu jinai neturi tos pačios vietos kitose srityse, tai todėl, kad jai trūksta vieningumo. Politinės valios vieningumo. Taigi mes šiuo metu statom Apie tai kalba dabar tos dvylika šalių ir Prancūzija tarp jų. Mastrichto si tartis būtent reiškia ryžtingą žingsnį į priekį link šitos politinės, ekonominės ir valiutinės sąjungos. Vakar rytą buvo pirmasis balsavimas. Mūsų nacionalinė asamblėja balsuodama pasisakė už šitą sutartį. Ir gerai, kad Prancūzija realiai dalyvavo kurdama Europos Bendriją, prie kurios prisijungs ateityje ir kitos šalys.
Štai perspektyva tokiai šaliai kaip jūsų. Išskyrus originalią kultūrą, jos savitą kalbą, niekas jos neskiria nuo kitų. Jeigu ne šitas nelaimingas atsitikimas per pastarąją pusę amžiaus, jos niekas neskirtų nuo kitų Vakarų Europos šalių. Bet jūs buvote patekę į tokias sąlygas, kurios jus pasmerkė atsilikti. Jus slegia didelis atsilikimas, bet jūs neatsakingi už tai, jūs nekali dėl to, bet jūs kenčiate jo padarinius. Tai, kad vieną dieną būsite pilnateisis šitos Bendrijos narys, yra teisėtas noras. Aš nežinau, ar jūs to norite, tai Lietuvos parlamento, Lietuvos asamblėjos reikalas nuspręsti, ar ji eis į tą Bendriją, ar ne, bet jeigu jūs tai nuspręstumėte, tai būtų visiškai teisėtas noras. Ir jau dabar Europos bendruomenė turėtų ruoštis. Aišku, nereikia judėti greičiau negu priklauso. Darykime tai tvarkingai. Jau turi būti rengiamos įvairios sutartys, įvairūs susitarimai, kurie priartintų mūsų ekonomikas vieną prie kitos.
Mūsų, kuriems pasisekė nugalėti istorijos dramas, vaidmuo yra jums padėti atsikelti. Tai nėra labai lengva, kadangi jūs priklausėte toms šalims, kurios buvo integruotos į Sovietų Sąjungą. Jūsų šalis buvo integruota nevisiškai, bet faktiškai. Jūs buvot įsukti į tą srovę, kuri jus nešė į Rytus. Kitos šalys, kurios galėjo išlaikyti savo suverenitetą, faktiškai net jeigu jos bus globojamos Sovietų, jos galėjo greičiau sukurti kitus ryšius, išplėtoti kitus mainus. O jūs esate tarpinėj situacijoj. Tuo pat metu ir nepriklausoma valstybė (kultūra, civilizacija, dvasios formos visiškai tokios, kokios pas jus yra, vakarietiškos), bet tuo pat metu jūs istorijos avantiūros esate nutempti į Rytus ir dėl to negalit būti visiškai sutapatinami su tomis šalimis, ir jos kyla iš Rusijos empyro. Jūs negalit būti sutapatinami su sovietine imperija, kuri šiandien jau gimdo (ir tai visiškai aišku) valstybes, respublikos, kurios pirmą kartą iškyla politiniame pasaulio gyvenime, bet tai nėra jų atvejis.
Taigi reikia Lietuvos ir jūsų baltiškųjų kaimynų situaciją nagrinėti visiškai atskirai. Ir kai aš sakau — jūsų, baltų, kaimynai, — tai yra teisybė, kad yra tam tikra vienovė, baltiškasis identiškumas. Dažnai sakoma Baltijos šalys, Baltijos šalys, ir tai yra tiesa, bet būtų klaida neskirti, kad yra tarp Baltijos šalių skirtumų. Ir, pasakytume, yra labai ryškūs identiteto skirtuli tarp trijų Baltijos šalių. Tas bendrumas reikalaus tam tikrų etapų.
Jau dabar reikalingos tam tikros Europos struktūros. Europos, kuri praeina Europos sienas. Bus konferencija už Europos saugumą. Prancūzija visuomet buvo be galo palanki šitai konferencijai. Ir aš pats anksčiau ne anglosaksų partneriai ir kai kurie kiti prašiau, kad būtų surengtas sutikimas Paryžiuje dėl tos konferencijos dalyvaujant M.Gorbačiovui. Mes buvome palankūs jo tokiam žingsniui, mes jau matėme Sovietų Sąjungos byrėjimą ir mes norėjome, kad būtų tam tikros diplomatinės, politinės formos, kuriomis mes galėtume pareikšti ne tik valstybių nepriklausomybę suverenitetą, bet ir tai įgyvendinti. Sienų garantija tai nėra nepaisytinas dalykas. Atleiskit už tą keistą formuluotę, nes tai yra svarbu, tai yra sąlygojantis dalykas. O sienų viduje kiekviena šalis yra suvereni. Tai reiškia, kad ji gali laisvai gyvuoti remdamasi demokratine santvarka ir bendru laisvų partijų sugyvenimu parlamente, jeigu jos turi tam galimybę, yra pa kankamai stiprios, pakankamai gausios. Tai yra principinis atsakymas daugybę klausimų, kuriuos jūs sau iškeliate būtent karine prasme. Nereikia abejoti dėl atsakymo.
Prancūzija visada palaiko gerus santykius su Rusija. Tai taip pat vien iš mūsų tradicijų. Šitos dvi didelės šalys, kurios išsidėsčiusios Europos kraštuose, dažnai savo interesus suderindavo, ir tai dalykas, kuris man yra svarbus. Bet tai joks istorinis argumentas, tai yra juridinis bazinis dalykas, kaip suvereni valstybė su savo pripažintom sienom, kurios turi būti apsaugoti yra savo namų šeimininkė. Bet koks šito principo nepaisymas yra pavoju ne tik šitai šaliai, bet ir visoms kitoms šalims. Tai reiškia, kad mes esam solidarūs dėl to, kad šitas principas būtų ginamas.
Būtų nenormalu, jei Lietuva negalėtų disponuoti savo teritorija, kai jai patinka, ir jei ji laikytų ilgiau, negu jai tinka, sovietinę armiją. Tai yra dialogo objektas. Aš manau, kad šitoje Europos dalyje, kur šitas konfliktas, kur šitas karinis supriešinimas, jau pakankamai nuo jo kentėta. Balkanuose mes matom ir galima baimintis, kad tai gali būti užkratas. Reiki nustatyti tam tikrus terminus, gauti kitų demokratinių Europos valstybinę pagalbą, patvirtinti solidarumą visų laisvų šalių konferencijoj, kad disponuoti ir spręsti yra visiška jūsų laisvė. Ir aš kviečiu jus būti ryžtingus dialoge, kad pasiektumėte savo tikslus. Aš manau, kad reikia, jog jūsų teisės būtinai būtų įgyvendinta kuo protingesniais terminais, kad nesitęstų ta šokiruojanti ir nenormali situacija, kai jie čia yra. Aš suprantu sunkumus, b praktiškas susitvarkymas, draugiškas susitvarkymas, jeigu tai įmanoma, turėtų laimėti. Galbūt tam tikrais terminais, protingais (aš vėl kartoju) terminais, bet kad kuo greičiau jūs naudotumėtės savo teisėmis. Europos Saugumo Tarybos nariai remia šį principą, ir aš galiu patvirtinti, kad mes nenukrypsime nuo šito principo, mes palaikysime jus.
Yra, kas yra. Tai reiškia, kad yra Europos Bendrija, Konferencija i Europos bendradarbiavimo saugumą, Amerikos ir Kanados bendradarbiavimą. Į šitą Konferenciją įstoja daug naujai susidariusių šalių. Tai iš tikrųjų didžiulė asamblėja, kurioje mes visi esam pašaukti būti. Reikia daryti prielaidą, kad tai yra vieta, kur daugelis mūsų vidinių Europos problemų gali būti išspręstos. Ir nėra veto teisės, kuri galėtų prieštarauti Europos išorinės tikrovės sveikam protui. Galima įsivaizduoti kitas organizacijos formas ir netgi nubrėžti kontūrus karinės organizacijos, kuri glaudžiai ir draugiškai bendradarbiautų su NATO. Mes galime nubrėžti ypatingos bendrijos šalių karinės sąjungos kontūrus. Pavyzdžiui, mes, prancūzai, turim ypatingą sutartį su Vokietija, kad su Vokietija pažymėtume mūsų procesą sutarimo kryptimi. Visos tos perspektyvos ir realybė yra atviros jums
kaip ir visiems kitiems. Būtent jums reikia tai parodyti, o mums reikia padėti jums.
Prieš kurį laiką aš paprašiau Europos demokratinių šalių, kad jos pradėtų kurti specifišką Europietišką bendriją, kurioje rastų sau vietą visi — lygūs, orūs ir kompetentingi, ir vargingiausi, ir turtingiausi, ir geriausiai gamtos apdovanoti, ir Šiaurės, ir Pietų, ir Rytų, ir Vakarų Europos šalys. ai aš pavadinau Europos konfederacija. Galima ją pavadinti ir kitaip, tai era problema, problema yra tikrovė tos situacijos, kurią reikia sukurti.
Reikia, kad europiečiai, demokratinė Europa nuolat susitikinėtų kažkokioj institucijoj, kuri leistų jiems dirbti kartu ir jau neatmetant tolimoje ateity
visiškos Europos struktūros realizavimo. Tai yra teisės principas. Yra daug ekonominių ir techninių sričių: aplinkos apsauga, komunikacijos priemonės, komerciniai ryšiai, tačiau, kaip ir sutinkant su Helsinkio konferencijos bendrijos nutartimi, taika turi būti pagrindinis Europos bendravimo
principas. Į tokį susitikimą atvyktų užsienio reikalų ministrai, finansų ir ekonomikos ministrai, būtų nuolatinis sekretoriatas kurioj nors iš mūsų sostinių. Aš neseniai Strasbūre Europos Taryboje sakiau, kad vyriausybės vyriausybių vadovai galėtų būti ta struktūra, branduolys kuriant šitą konfederaciją. Istorija tai, aišku, pasakys, bet kol kas, manau, tai galėtų būti EUropos Taryboje, kurioje kiekviena iš mūsų demokratinių tautų yra pašaukta atsirasti. Ir aš jums tai siūlau. Tie susitikimai mums galėtų leisti paįvairinti įvairiapusius ryšius.
Jūs patys turite labai turtingą kultūrinę praeitį, aš jau šita tema kalbėjau su jūsų prezidentu. Šita turtinga kultūrinė praeitis turi būti įvertinta. i yra labai stiprus cementas — kultūra. Vienas iš bendros Europos kūrėjų Žanas Monjė, prancūzas, mano tėvynainis, kilęs iš mano krašto, iš tos ižytės srities, sakė: jeigu man reikėtų perdaryti Europą, aš pradėčiau nuo kultūros. Subtiliausios ir pačios giliausios žmogaus prigimties supratimas tai yra kultūra, tai yra pagrindas kurti taikai. Aš galvoju apie Č.Milošo vaidmenį. Tuo pat metu jis yra ir lietuvis, ir didelis prancūzų poetas. T pavyzdys. Mes vakar kalbėjome apie A.Mickevičių, kuris buvo milžiniškas, atradimas prancūzų kultūrai devyniolikto amžiaus pabaigoje. Staigus jo atėjimas išreiškiant visiškai savitą mąstymo būdą, apie kurį mes visiškai nežinojom, mums atrodė labai praturtinantis Europos kultūrą. Mes plėsim šitas pasikeitimo formas. Baltijos dienos Prancūzijoje, Paryžiuje. Reikia visa tai įgyvendinti. Tai susilaukia dėmesio. Tuo pat metu mes ketiname Lietuvoje suorganizuoti kultūros centrą, organizuoti įvairius turnė. Tai leistų geriau mums vieniems kitus pažinti.
Aš suprantu, kad yra kai kurių visiškai natūralių prašymų, kaip Prancūzija galėtų prisidėti, kad Lietuva išeitų iš padėties, kurioje ji yra. Aš kalbėjau, kad yra nostalgija, bet yra ir viltis. Bet, ponai, viltį labai sunku ne tik, viltis yra sunkus dalykas. Tai ne tik romantinis aspektas, tai širdžių džiaugsmas, siekimas ateities, aišku, šviesios ateities, kur mes būsime daugiau negu tai, kuo dabar esame, gamta bus suformuota atitinkanti civilizacijos struktūras.
Bet atsargiai su svajonėmis. Laisvė dažnai nėra natūralus pavidalas. Tai yra žmogaus konstrukcija. Ją garantuoja institucijos. Tai žmogaus konstrukcija prieš anarchišką gamtą. Taigi mes turime daug darbo, ir jūs jo ypač daug turite, Ir jūs turite pateisinti savo pačių viltį, jūs, kurie kentėjote, kurie kovojote ir kurie tikėjotės. Viltį reikia motyvuoti. Jūs jos negalite p teisinti, jūs negalite to padaryti patys. Jūs gyvensite savo demokratinį į gyvenimą, ir aš tikiuosi, kad jūs pasirinksite. Aš manau, kad jau daug k padaryta. Demokratija yra institucija, kuri išrenka priešybes, kuri organizuoja kovą, bet kuri apsaugo tą kovą priimtinose ribose, kad visi galėtų jaustis tos pačios šalies nariai ir tos pačios istorinės konstrukcijos nariai Tai nėra lengva, demokratiją išgyventi nėra lengva. Taigi reikia, kad kai
kurie pažįsta jūsų sunkumus, jums padėtų.
Aš sakiau jūsų administraciniams vadovams, kad mes, prancūzai, r galim padaryti stebuklų. Mes turim savo įsipareigojimų įvairiose pasaulio šalyse: Afrikoje, Lotynų Amerikos šalyse. Kalbant skaičiais, tik pagalvokite, mes patys atsisakėme prisidėti prie Trečiojo pasaulio vystymosi, mes pasisakėme daugiau kaip 30 mlrd. frankų kredito, kurį labai kukliai palai kitos didžiosios valstybės. Ir ypač Trečiojo pasaulio šalių privatus kreditavimas neturėtų teikti daug iliuzijų. Pavyzdžiui, turtingos ir vargšės šalys. Tarp jų praraja didėja, bet tai yra šalys, į kurias mes tradiciškai atsisukam. Taigi mes negalime atsakyti visur į teisėtus poreikius, kurie iškyla.
Reikia, kad ir jūs, ir mes vykdytume tam tikrą rekonversiją. Jūsų rekonversija būtų tai, kad jūsų sukurta per daugelį metų ekonomika ir energetika pasukta į Rytus. Jums reikia visa tai pakeisti. Ir aš manau, kad tai legali šiandien vykti be tam tikros netvarkos, be tam tikro nepastovumo. Jūs dabar tokioje padėtyje, kai nėra nieko tikra. Jums reikės tam tikro garantavimo, tam tikro užtikrinimo. Šalis negali ilgai gyventi nežinodama, kur ji eina. Reikia sukurti kitus, arba, tiksliau sakant, atkurti ryšius su Va:arais. Aš negaliu sakyti, kad viskas yra blogai. Yra gerų dalykų jūsų ryšiuose su Rytais. Aš nenorėčiau jūsų skatinti visiškai nereikalingiems ryšių nutraukimams, bet galbūt įvairinti jūsų žaliavų tiekimo šaltinius ir mainų prigimtį. Aš manau, kad Bendrija galėtų suvienyti savo pastangas su prancūzais. Apie tai mes jau pradėjom diskutuoti su jūsų ministrais. Jau ministrai ,,pajudėjo" šita prasme žemės ūkio srityje. Bet visa tai dar turi būti labai rimtai sprendžiama, ir Europos Bendrija turi imtis pagal jai pateiktus visų prašymus tiek, kiek jūs pageidautumėt, prisidėti prie jūsų progreso.
Ponios ir ponai! Aš jums kalbėjau ilgai, bet aš stengiausi aptarti pagrindines problemas, kurios jums iškyla. Mes patys stengiamės Prancūzijoje pagausinti pasiūlymus. Mes dabar išgyvename labai jautriai Jugoslavijos konfliktą, mes siūlome sukurti Europos sutaikymo ir arbitražo teismą ir mes manome, kad galėtų būti konfliktų prevencija, turėtų būti jiems užkirstas kelias. Po mirčių ir sugriovimų mes tai pasakėme visiems savo partneriams.
Ponios ir ponai! Mes einame link jūsų, aš skiriu didelį dėmesį naujiems ryšiams tarp Lietuvos ir Prancūzijos. Aš manau, kad tai būtų labai svarbu ,ūsų abiejų šalių interesams, kad būtų stiprūs ryšiai su visomis Baltijos šalis. Ir jūsų kaimynai, Skandinavijos šalys, jau stos į Bendriją. Įvairių asociacijų sutarčių su jūsų kaimynais lenkais jau gausėja. Kodėl gi ne su jumis? Aš galėčiau pasakyti juo labiau su jumis.
Aš norėčiau jums padėkoti. Tai nėra tik diplomatinis paprasčiausias paaukojimas. Aš labai dėkingas prezidentui V.Landsbergiui ir įvairiems atsakingiems pareigūnams, kuriuos mes sutikome, už tą priėmimą, kuris jums — tai ne paprastas formalumas, aš labai dėkingas visai šaliai ir jos išrinktiesiems, kurie yra šitoje salėje. Tai dar papildoma motyvacija, kad mes būtume jūsų draugai, kadangi niekas nepakeičia tiesioginio ryšio. Diplomatinės notos paprastai yra šaltos arba jos yra dažnai dirbtinio stiliaus, i sakoma daug komplimentų ir pamirštama. Tiesioginis ryšys kaip šitas, mes dabar išgyvename, mums leis geriau matyti, geriau suvokti, surasti, kokiu keliu mums reikia eiti, kokie etapai turi būti, kokių mes turime įsipareigojimų imtis ir kaip mes turime įvykdyti tuos įsipareigojimus.
Ir tai, kad Lietuva yra tokia atvira (...) Prancūzijos—Lietuvos draugijos.. mums daro didelę garbę, mes didžiuojamės tuo ir mes daug viliamės. Ponios ir ponai, aš jums sakau ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Gerbiamieji deputatai, aš prašai sėstis visus tuos, kurie neišeinate į Prezidiumo salę, į sutarties pasirašymo ceremoniją. Aš prašau visus deputatus sėstis į vietas, tęsime posėdį. Gerbiamieji deputatai, aš prašau sėstis į vietas. Deputate Oželyte! Ar galiu pa prašyti deputatus sėstis į vietas?
Gerbiamieji deputatai! Jums yra išdalyta šios dienos posėdžio darbotvarkė, tačiau mes ją turėtume šiek tiek koreguoti ir keisti, kadangi Prezidento kalba šiek tiek užsitęsė ir jau nedaug laiko liko iki pertraukos. A Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir savo vardu norėčiau pasiūlyti jums dabar tokią šios dienos mūsų darbo tvarką. Kadangi 12 val. daugelis deputatų — komisijų pirmininkų, frakcijų vadovų yra gavę pakvietimus pietauti Prancūzijos ambasadoje, daug kas negalės dalyvauti mūsų posėdžiuose, galbūt mes galėtume nuo pusės dvyliktos daryti pertrauką ir paskui susirink po pietų tuo laiku, kokiu mes susitartume. Bet kad pertrauka tų, kurie pasiliekam, būtų vaisinga, aš siūlau išklausyti dabar Lietuvos Sąjūdžio pirmininko J.Tumelio pareiškimą, pasiūlymą mums visiems. Gerbiamieji deputatai, aš prašau leisti pasakyti. Ir paskui mes galėtume tą pasiūlyti ir išklausę nutarti, kaip mes šiandien dirbsim. Ar jūs reikalaujate balsuoti dėlto, kad ponui J.Tumeliui būtų suteiktas žodis? Aš jums dar kartą aiškinu. Tai iš tikrųjų labai svarbus pareiškimas, ir aš esu tikra, kad jūs visi norės gal pamąstyti, pasvarstyti tą pareiškimą. Aš nematau nieko blogo, jeigu mes pirmiausia išklausytume, o paskui svarstytume, kaip šiandien dirbsime deputate Rudzy, prašau nešaukti iš salės. Man tikrai nelengva jus perrėk
Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcija reikalauja pirmiausia balsuoti dėl darbotvarkės. Po to, kai bus nubalsuota dėl darbotvarkės, spręsim klausimą dėl to, kad būtų suteiktas žodis Sąjūdžio Seimo tarybos atstovams. Dėlto pareiškimui žodžio norės Tautos pažangos frakcija.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu būtų priimta tokia darbo tvarka, kaip siūlė posėdžio pirmininkė, gal būtų kitaip svarstoma darbotvarkė. Todėl aš Nuosaikiųjų frakcijos vardu prašau išklausyti Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko J.Tumelio pareiškimą, kuris užtruks vieną minu Tai būtų konstruktyvus pasiūlymas dėl mūsų šiandieninės darbotvarkės svarstymo.
PIRMININKĖ, Ar būtų priimtinas deputatams toks pasiūlymas? Deputate Pangoni, jeigu jūs dar atsistojęs šūkausit iš vietos, aš paprašysiu jus išeiti iš salės.
J.PANGONIS. Man labai keista, kad jūs užmiršot...
PIRMININKĖ. Deputate Pangoni, aš jums nesuteikiau žodžio.
J.PANGONIS. Dėl vedimo tvarkos prašom suteikti. Dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti.
PIRMININKĖ. Jeigu jūs man neleisit vesti posėdžio, aš išeisiu iš salės.
J.PANGONIS. Aš noriu pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Aš turiu tokią teisę. Aš jums žodžio nesuteikiau. Prašau palaukti, kol jums bus suteiktas žodis. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Kadangi mūsų darbas nelabai konstruktyvus, frakcijos vardu prašau įjungti radijo transliaciją.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš kviečiu jus visus registruotis. Aš prašau deputatus sėstis į vietas, o svečius — sėstis į svečių ložę. Deputatai registruosis. Registracija prasidėjo. Salėje yra 83 deputatai. Prašom užregistruoti deputatą (...), jis dar nespėjo paspausti mygtuko. Salėje yra 4 deputatai.
Gerbiamieji deputatai, aš siūlyčiau balsuoti. Pirmiausia aš siūlau baluoti dėl mano pasiūlymo, dėl to, kad būtų išklausytas gerbiamojo J.Tumelio pareiškimas, o paskui dėl Tautos pažangos frakcijos pasiūlymo, kad pirmiausia patvirtintume darbotvarkę, o paskui spręstume, kam suteikti žodį dėl pareiškimo. Ar jūs neprieštarausit? Ar galim balsuoti?
Aš prašau deputatus balsuoti. Kas už tai, kad išklausytume pirmiausia Tumelio pareiškimą, kuris truks vieną minutę? Prašau balsuoti.
Aš prašau balsų skaičiavimo komisiją pranešti rezultatus, nes aš nemalu ekrano.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 39, prieš 19, susilaikė 20.
PIRMININKĖ. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, pridedu savo balsą prie i, kurie balsavo už. Deputatai prašo parodyti sąrašą.
Gerbiamieji deputatai, ar jūs reikalaujat dabar balsuoti dėl antrojo pasiūlymo, ar mes galim išklausyti, kadangi balsų dauguma priimtas šis pirmasis pasiūlymas? Aš kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Tumelį. Prašau.
Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko J.Tumelio pareiškimas
J. TUMELIS. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai! Be kitų pasivaidijimų, Lietuvoje jau vyksta ir konstitucijų vaidas dėl būsimos valstybės santvarkos, dėl ją lemiančios aukščiausiosios valdžios sąrangos. Tas kivirčas nenaudingas nei vienai, nei kitai pusei, o
svarbiausia, kad jo nereikia Lietuvai. Todėl Lietuvos Sąjūdis siūlo štai kokią taikos išeitį. Pareiškimas.
,,Lietuvos Sąjūdžio Seimo taryba, atsiliepdama į vienareikšmį ir įsakymų Lietuvos piliečių reikalavimą abu referendumus, paskelbtus Aukščiausiosios Tarybos, surengti tą pačią dieną, siūlo Aukščiausiosios Tarybos deputatams siekti sutarimo ir priimti suderintą sprendimą. Lietuvos Sąjūdis
siūlo abu referendumus surengti šių metų birželio 7 dieną.
Sąjūdis sutinka, kad pirmajam referendumui būtų pateikti pasirinkimu du Lietuvos Respublikos prezidento įgaliojimų variantai: a) pagal Sąjūdžio pasiūlytą konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos Respublikos prezidento ir b pagal Aukščiausiosios Tarybos Konstitucijos rengimo komisijos paskelbtą Konstitucijos projekto atitinkamą dalį. Antrajam referendumui pateikiamas klausimas dėl buvusios SSRS kariuomenės besąlygiško išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos 1992 metais ir žalos Lietuvai atlyginimo Pirmasis referendumas turi būti konsultacinio ir privalomojo pobūdžio Tautos pasirinktas, per 50% balsų gavęs variantas taptų įstatymu, o nesu rinkęs 50% balsų, bet gavęs jų daugumą ir pirmenybę, būtų nedelsiama priimtas kaip įstatymas Aukščiausiojoje Taryboje. Tuo tikslu iš anksto priimama Referendumo įstatymo pataisa. Visos Aukščiausiosios Tarybos frakcijos iš anksto įsipareigoja tokiam sprendimui: jeigu Aukščiausioji Taryba neparodytų geros valios ir šių metų gegužės 14 ir 17 dienomis šių klausimų neišspręstų, Lietuvos Sąjūdis kreipsis į tautą, kad ji pareikštų savo nuomonę dėl Aukščiausiosios Tarybos nesugebėjimo rasti visuomenei priimtiną sprendimą."
Šis pareiškimas atviras pasirašyti visoms Aukščiausiosios Tarybos frakcijoms ir visiems, ypač Sąjūdžio remtiems, deputatams.
Dar pora žodžių. Lietuvos Sąjūdis, visuomet kvietęs į taiką ir santarvę, tą pat daro ir dabar. Tokio kelio mes neatsisakysime ir ateityje. Ačiū
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, kurie norit kalbėti dėl vedim tvarkos, aš prašau prieiti prie šoninių mikrofonų, nes aš negaliu įjungti ten kur jūs sėdit. Deputatas M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau pareikšti protestą, kad jūs balsavote paspausdama mygtuką ir dar kartą balsavote, ir pridėjote savo balsą. Čia yra grubus procedūros ir padorumo normų pažeidimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Stakvilevičiau...
M.STAKVILEVTČIUS. Jūs turėtumėt po to iš viso nepirmininkauti.
PIRMININKĖ. Aš galiu nepirmininkauti, jeigu jūs to norit, bet aš jums noriu pasakyti, kad aš nebalsavau.
Aš tikrai nebalsavau. Jeigu jūs... Galim dar kartą patikrinti galų gale. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Ponia L.Andrikienė, matyt, netyčia nuspaudė tą mygtuką ir dar kartą po to balsavo. Traktuokim šitaip, kolegos, man atrodo, pjautis nėra jokio reikalo, palikim tiesiog asmeninei sąžinei visus tuos reikalus. Man atrodo, bus žymiai paprasčiau. Tai viena.
o antra, tai vis dėlto noriu kreiptis į poną J.Tumelį, kad bent jau kitą kartą, kai jis bandys kviesti santarvei, nedarytų to ultimatumu ar panašiais gąsdinimais. Niekas jų čia nebijo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo komisija prašo žodžio.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš noriu pasakyt, kad aš balsavau už, kad būtų leista kalbėti, bet technika tame sąraše visai neparodė, kad aš balsavau. Aš informavau operatorių,
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo komisija lygiai tą pat patvirtina, mūsų taip pat dviejų užsiregistravusių nebuvo ekrane.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, kad mums visiems būtų aiškiau, ir jūs sutiktumėt dar kartą patikrinti, kaip mes balsavom? Aš prašau, nes jeigu deputatas M.Stakvilevičius apeliuoja į mano sąžinę, padarykim šitaip.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ir paskaičiuokim balsus pagal pakeltus mandatus, jeigu galima, nes technika neveikia. Mūsų visų 4 taip pat neregistravo.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, ar jūs sutiktumėt dar kartą baluoti, patikrinti rezultatus?
R.RUDZYS. Dėl vedimo tvarkos galima kalbėti?
PIRMININKĖ. Deputate Rudzy, deputatas E.Klumbys jau stovi tribūnoj. Jūs turit teisę, jūs turit pirmenybę.
R.RUDZYS. Aš noriu sureaguoti į jūsų paskutinį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Prašau.
R.RUDZYS. Mano balsas irgi neįskaitytas, tačiau gerbiamojo J.Tumelio pareiškimas — ne žvirblis, jis jau išskrido ir čia jau negrįš. Ar verta gaišti laiką dėl visų šitų aiškinimųsi, kaip aš balsavau ir kaip jūs. Tęskim poėdį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Supraskit, kai posėdžio pirmininkės atžvilgiu yra pasakoma, kad iš viso turėtų išeiti, aš turiu teisę prašyti dar kartą balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, liko 5 minutės iki pertraukos. Tautos pažangos frakcijos vardu prašo žodžio deputatas E.Klumbys. Aš siūlau išklausyti, o paskui suteiksiu žodį deputatui Z.Juknevičiui.
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcijos pareiškimas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, kol nepradėjo E.Klumbys, aš prašau dabar dar kartą mus registruot, kadangi mes šiandien dirbam tikrai nenormaliai, aš neturiu kompiuterio ir negaliu nei pradėti registracijos, nei jos baigti. Aš prašau (dabar pradės registruoti) visus užsiregistruoti dar kartą. Operatorius atsiprašo, sako, kad buvo ir daugiau klaidų. Aš tikrai atsiprašau visų deputatų, jeigu išėjo kažkas... Ar galim registruotis? Prašom registruotis, deputatai. Taip, E.Klumbys gali kalbėti.
Tautos pažangos frakcijos pareiškimas (deputatas E.Klumbys)
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcijos pareiškimas. ,,Įtampa visuomenėje grėsmingai auga ir artėja prie savo aukščiausios įtampos taško. Apie tai byloja Lietuvos laisvės kovotojų ir tremtinių Kauno koordinacinės tarybos pareiškimas. Cituoju: ,,Jeigu mūsų rinkti deputatai neįsiklausys į visuomenės balsą, nepradės konstruktyviai dirbti ir toliau kiršins žmones ardomąja veikla, paliekame sau teisę kreiptis į tautą dėl kraštutinių priemonių panaudojimo." Citatos pabaiga.
Ką tik išgirstas ultimatyvus Sąjūdžio Seimo tarybos pareiškimas ir po keleto dienų Sąjūdžio planuojama Aukščiausiosios Tarybos blokavimo akcija. Einama tuo pačiu keliu, kaip tai buvo daroma Gruzijoje ir Tadžikijoje. Ši įtampa visuomenėje bei parlamento diskreditacija prasidėjo nuo 1991 m. rudens, kai Nepriklausomybės partijos tarybos prezidiumas ir trečioje— Sąjūdžio Seimo taryba iškėlė mintį dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos skubaus atkūrimo be naujos Konstitucijos. Dar tuomet mes, būdami kitų frakcijų nariais, įspėjome trečiojo Sąjūdžio Seimo tarybą ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kad šio klausimo forsavimas sukels didelę ir nepageidaujamą įtampą visuomenėje bei suskaldys dešiniąsias jėgas. Siūlėm ieškoti kompromisų dar tada. Bet, deja, buvom neišgirsti. Dabar, kai prieita prie nepaprastai pavojingos konfrontacijos slenksčio, dėl ko atsakinga tiesiogiai trečiojo Sąjūdžio Seimo taryba ir su ja aktyviai bendradarbiaujantys kai kurie Aukščiausiosios Tarybos deputatai, dar labai būtini kompromisai ir tarpusavio susitarimai. Mūsų frakcija visą laiką turėjo ir turės nuomonę, kad Lietuvos Respublikos prezidento institucija turi būti atkurta naujosios Konstitucijos ribose, o ne darant esminius pakeiti mus Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, kuris yra Lietuvos TSR Konstitucijos patobulintas tęsinys. Čia yra bazinė nuostata ir ji negali būti kompromisų turiniu.
Kita vertus, mes sutinkame, kad tautos konsultaciniam referendumui gali būti pateiktos ne viena, o kelios konstitucijos, galbūt net ir du prezidento įgaliojimų variantai, iš kurių vienas taptų naujosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos dalimi. Mes galvojame, kad tokį referendumą būtų galima surengti š.m. ankstyvą rudenį, tačiau prieš tai iniciatoriai iš trečiojo Sąjūdžio turėtų atšaukti referendumą dėl įstatymų, kuriais remiantis būtų atkurta Lietuvos Respublikos prezidento institucija be naujos Konstitucijos. Manome, kad tai būtų esminis kompromisas tarp dviejų pusių. Pasirinkus vieną iš konstitucijų ar vieną iš prezidento įgaliojimų variantų būtų galima tai greit apsvarstyti Aukščiausiojoje Taryboje ir priimti, o po to pradėti rinkimų kampaniją. Kadangi tai truktų dar pusę metų, o Lietuvoje kasdien didėja netvarka, mes dar kartą siūlom suteikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui ypatingus įgaliojimus tam laikotarpiui, kol bus išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas. Mes tikimės, kad mūsų kreipimasis suras atgarsį tarp oponentų ir mes ramiai išspręsime tuos klausimus."
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Deputatė Z.Šličytė. Žodis pareiškimui.
Lietuvos teisininkų draugijos valdybos pareiškimas (deputatė Z.Šličytė)
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji deputatai, prašyčiau išklausyti Lietuvos teisininkų draugijos valdybos pareiškimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Lietuvos Respublikos teisininkų draugijos valdyba šiuo sunkiu mūsų kraštui momentu, kada būtina įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, įveikti išorės ir vidaus pavojus, kreipiasi į Aukščiausiosios Tarybos deputatus ir pareiškia: mes manome, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektas, kurį parengė Aukščiausiosios Tarybos komisija, yra netobulas, įtvirtinantis šiuolaikinėms demokratinėms valstybėms nežinomas seimokratijos nuostatas, atsisakantis nuo valdžių pusiausvyros. Šis projektas turi būti visapusiškai apsvarstytas ir vertintas Lietuvos piliečių iki jo pateikimo referendumui. Siūlymas priimti šį projektą referendumu yra nusižengimas Lietuvos tautai. Mes taip pat manome, kad prezidento institucijos atkūrimas ir sovietinės kariuomenės išvedimas bei jos padarytų nuostolių atlyginimas turi būti sprendžiami viešu referendumu.
Lietuvos teisininkų draugijos valdybos pirmininkas Kęstutis Stulgys."
PIRMININKĖ. Ačiū. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš noriu kreiptis į parlamentą dar kartą dėl lietuvių kalbos dalykų net ir tokiose ekstremaliose ir sunkiose situacijose, kokia yra šiandien, ir noriu paprašyti, kad būtų įrašyta į protokolą, kad visi frakcijų pareiškimai prieš išeinant į tribūną būtų peržiūrimi kalbininko, nes tokia pažanga, kokia laukia mūsų po Tautos pažangos frakcijos pareiškimo, lietuvių kalbos dalykuose tikrai labai jaudina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, jau 11.32 val. Mes išklausėm kelis pareiškimus. Aš tiesiog prašau iki 15 val. visus tuos pareiškimus apsvarstyti. 15 val. balsuosime dėl darbo tvarkos, priimsim darbotvarkę ir dirbsim. Man dabar sunku pasakyti, iki kelintos valandos.
Dar deputatas J.Dringelis. Trumpą pareiškimą jūs norit, taip? Prašau. Čia informacija.
Valstybinės regioninių problemų komisijos Rytų Lietuvos pakomisijo pareiškimas (deputatas J.Dringelis)
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, vakar įvyko Valstybinės regioninių problemų komisijos Rytų Lietuvos pakomisijo posėdis. Aš jums noriu perskaityti jo pareiškimą.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Atsižvelgdami į dabartinę Respublikos ekonominę ir politinę padėtį bei pavasario darbymetį abu referendumus prašome organizuoti tą pačią dieną, geriausia birželio 7 dieną. Valstybinės regioninės komisijos Rytų Lietuvos pakomisijo pirmininkas R.Klimas. Gegužės 13 diena." Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pertrauka.