1991 m. vasario 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS
Danijos parlamento prezidento J.Klauseno žodis
PIRMININKAS. Posėdį pradėti vėluojame todėl, kad yra atvykęs Danijos parlamento prezidentas. Jis, matyt, norės tarti žodį, todėl mes laukiame jo, o gerbiamuosius deputatus kviečiu į salę.
Gerbiamieji deputatai, pradedame vasario 12 dienos posėdį. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jūsų paklausti, ar sutiktumėte su tokia procedūra, kad pradžioj keletą žodžių tartų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas? Jis pateiks naujausią informaciją. Yra atvykę garbingi svečiai, jų atstovas taip pat norės tarti porą žodžių. Po to mes tvirtinsime savo darbotvarkę. Ar priimtina? Ačiū. Prašome, gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininke.
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos! Aš noriu trumpai pateikti tik vieną, bet labai svarbią informaciją, - svarbią Lietuvai ir Europai. Yra telegrama, kuri atėjo šią naktį ir papildoma užsienio informacijos agentūrų žinia. Telegrama, kurią mes gavome šią naktį, yra iš Reikjaviko, iš Islandijos užsienio reikalų ministerijos. Jos tekstas adresuotas Aukščiausiajai Tarybai Vilniuje, skubiai mano išverstas atrodo taip.
Teikiama rezoliucija, kurią ką tik patvirtino Altingas, Islandijos parlamentas. Altingas nutaria patvirtinti, kad Islandijos vyriausybės 1922 metais priimtas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės pripažinimas yra visiškai galiojantis. Altingas remia vyriausybės 1991 metų sausio 23-osios dienos sprendimą pritarti demokratiškai išrinktos Lietuvos valdžios prašymui pradėti derybas dėl diplomatinių santykių. Altingas nurodo vyriausybei imtis užbaigti šį dalyką nustatant diplomatinius santykius su Lietuva kaip galima greičiau. (Plojimai)
Aš galiu jums truputį dar pasakyti, kas yra Islandijos Altingas, seniausias pasaulio parlamentas. Tai yra jau prieš tūkstantį metų praktikuojamas visos tautos susirinkimas. Ypatingoje vietoje, Islandijos viduryje, kur, kaip dabar mokslininkai išaiškino, eina gilus žemės plutos plyšys per visą Atlanto vandenyną ir pačioje Islandijoje jis taip pat dalina tą salą į Rytus ir Vakarus, tai yra pasaulio centras. Yra didelis gilus slėnys tarp juodų bazaltinių uolų, labai įspūdinga vieta, kur susirinkdavo turbūt visi, aš manau, vyrai, vikingai, apgyvenę Islandiją pirmojo tūkstantmečio pabaigoje. Jie spręsdavo savo tautos, savo valstybės reikalus. Ten ir dabar plevėsuoja Islandijos vėliava ir ten būna kai kurie iškilmingi renginiai. Šitas parlamentas dabar, žinoma, posėdžiauja Reikjavike, o ne gamtoje. Jis vakar vėlai vakare, nes telegrama išsiųsta vietos laiku 22 val. 59 minutės, vadinasi, pas mus jau buvo po pusiaunakčio, todėl mes vakar dar neturėjom tos žinios, priėmė šią rezoliuciją, kuri Roiterio agentūros ir kitų yra pateikiama kaip Lietuvos, nepriklausomos valstybės, pripažinimas. Už balsavo 43, prieš 1, susilaikė 2. (Plojimai)
Užsienio reikalų ministras J.Hanibalsonas, kurį mes prisimename iš jo apsilankymo Lietuvoje iš karto po sausio 13 įvykių, pasakė, kad supažindins su tuo nutarimu, paaiškins jį ir reikš viltį, kad Islandijos pavyzdžiu seks kitos Šiaurės tarybos ir Šiaurės Atlanto sąjungos valstybės. Tokia gera žinia aš norėjau pasidalinti pirmiausia.
0 dabar noriu kartu su jumis pasidžiaugti, kad mes šiandieną Aukščiausiojoje Taryboje pirmą kartą priimame tokią aukštai reprezentatyvią užsienio valstybės delegaciją, t.y. Danijos karalystės parlamento, arba folketingo, prezidiumo delegaciją, kurią aš jums išvardinsiu. Kai kuriuos iš jų mes jau pažįstame ir vakar girdėjome kalbant Danijos parlamento prezidentą poną J.Klauseną. Taip pat kartu yra atvykę visi keturi viceprezidentai. Kartu su jais yra parlamento darbuotojai ir Danijos ambasados konsulas iš Maskvos. Jie yra ten, mes labai džiaugiamės dėl jų. (Plojimai)
Aš noriu pakviesti poną prezidentą J.Klauseną tarti mums keletą žodžių.
J.KLAUSENAS. Ponas Prezidente, gerbiamieji kolegos! Man teko didele garbė pasinaudoti suteikta galimybe mūsų parlamento prezidiumo vardu šiandien kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą. Mes atvykome į Lietuvą perduoti jums džiugius Danijos parlamento sveikinimus ir nuoširdžius solidarumo jausmus. (Plojimai) Mes esame čia ypatingai sunkiu šaliai metu. Mes visi giliai susirūpinę ir sujaudinti tragiškų įvykių, kurie įvyko Vilniuje prieš mėnesį. Mus sukrėtė, kai sužinojome apie brutalios karinės jėgos panaudojimą prieš beginklius civilius žmones. Kitomis dienomis visi mes laukėme suduodant paskutinį smūgį demokratiškai išrinktam Lietuvos parlamentui. Laimei, tai neįvyko, bet situacija Lietuvoje labai neramina. Neabejotina, kad tvirtas Lietuvos žmonių apsisprendimas apginti savo teisėtą valdžią taikiomis priemonėmis suvaidino didelę reikšmę, nutraukiant prievartos panaudojimą.
Mes esame nepaprastai sujaudinti ta drąsa, kurią parodė paprasti piliečiai, nepasiduodami gąsdinimams ir jėgos demonstravimams. Turbūt tai yra svarbus lietuvių tautos charakterio tvirtumo bruožas, kurį įvertinant galima paaiškinti tai, kad jūs sugebėjote bėgant šimtmečiams apsaugoti savo seną ir unikalią indoeuropiečių kalbą ir folklorą. Noriu tikėti, kad tai, ką padarė lietuvių tauta ir labai stiprūs daugumos vyriausybių bei parlamentų protestai, paveikė sovietų vyriausybę ir parodė, kad pasaulio dėmesys, nežiūrint į karą Persų įlankoje, lieka sufokusuotas į Baltijos šalis.
Danijos parlamentas taip pat ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, nusiųsdamas laišką TSRS Aukščiausiajai Tarybai, kuriame buvo kviečiama imtis iniciatyvos pradėti dialogą su teisėta Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžia tam, kad būtų įgyvendintas Baltijos žmonių noras gyventi laisvėje ir demokratijoje. Danijos parlamentas ir Danijos žmonės yra visiškai vieningi, remdami trijų Baltijos šalių tautų troškimą atgauti laisvę ir nepriklausomybę taikiu ir demokratiniu būdu. Mūsų parlamentas ir žmonės tikisi, kad demokratizavimo procesas, kai visos partijos rodo konstruktyvų požiūrį, gali būti teisėtas.
Atviras dialogas apie bendras problemas yra esminis, taip yra randamas visiems priimtinas problemų sprendimas. Ryšium su tuo norėčiau pasveikinti jus su apklausos, įvykusios prieš tris dienas, rezultatais. Svarbu ne tik tai, kad dauguma balsavo ,,taip”, bet ir tai, kad šis rezultatas buvo pasiektas dalyvaujant apklausoje įspūdingam skaičiui žmonių. Tai dar kartą patvirtino, kad nepriklausomybės siekimo sprendimą, kurį prieš metus priėmė Aukščiausioji Taryba, visiškai remia gyventojai.
Kaip jūs jau žinote, Danija pripažino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis 1921 metais. Mes niekad nepripažinome Baltijos šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą 1940 metais. Ir dabar nereikia naujo pripažinimo akto. Originalas dar tebegalioja. Mes darysime viską, kad įtvirtintume šituos parlamentinius ryšius. Mūsų prezidiumas daug tikisi iš šitos mūsų delegacijos vizito. Mes ir mūsų parlamento prezidiumas taipogi tikisi sulaukti jūsų parlamento delegacijos Danijoje. Mūsų delegacijos kitas tikslas yra įtikinti Lietuvos žmones ir įrodyti Kremliui, kad taikus problemų sprendimas turi būti surastas.
Baigiant leiskite man dar kartą padėkoti už istorinę galimybę, suteiktą mūsų delegacijai, išreikšti mums nuoširdžią viltį, kad Lietuva greitu laiku galės užimti savo vietą tarp laisvų ir demokratinių Europos šalių, kurioms ir priklauso. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jums išdalinta darbotvarkė. Šiandien numatyta svarstyti ir balsuoti dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto. Ar yra prieštaraujančių? Pritariam. Ačiū. Dar numatyta svarstyti nemažai nutarimų, jie išvardinti. Reikia priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos antrosios sesijos pratęsimo. Ar prieštaraujančių nėra? Dėl Lietuvos Respublikos ministro be portfelio paskyrimo? Nėra prieštaraujančių, ačiū. Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininko? Prieštaraujančių nėra. Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijų sudėties papildymo? Nėra. Ačiū. Ir toliau bus supažindinta su projektu ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl pakeitimo ir papildymo Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso" projekte". Prieštaraujančių taip pat nėra. Numatome tai padaryti iki pietų, jeigu gerai seksis. Po pietų numatyta diskusija dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projekto. Prieštaraujančių nėra. Jeigu kartais turėtume sutaupę laiko, tai svarstysime Reglamentą. Prieštaraujančių taip pat nėra. Gerbiamasis deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Pas jus taip pat turėtų būti keletas kitų nutarimų projektų. Galbūt juos visus kartu reiktų apsvarstyti, nes mes dabar nespėjome, kai pradėjome šį klausimą svarstyti.
PIRMININKAS. Ar deputatai prieštarautų, kadangi projektai bus pateikti jums, ir mes turėtume kartu juos pasvarstyti? Gerbiamasis deputate A.Taurantai, ar jūs negalėtumėt pasakyti, kokie tai projektai? Deputatai klausia.
A.TAURANTAS. Tai jeigu jūs jų neturite, tada kitas reikalas. Aš tiktai priminiau, kad jūs turėtumėt juos turėti.
PIRMININKAS. Neturime kol kas. Bet deputatai galės bet kada papildyti darbotvarkę, jeigu tokie projektai yra, jeigu deputatų bus tokia valia. Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti už darbotvarkę, ar jūs pritariate? Vicepremjeras V.Pakalniškis.
V.PAKALNIŠKIS. Aš prašyčiau gerbiamųjų deputatų šiek tiek patikslinti darbotvarkę. Privatizavimo įstatymo projekto svarstymą pradėti ne anksčiau kaip 16 valandą, nes vakar yra dar gauta pastabų iš Ekonomikos komisijos. Šiek tiek trūksta laiko, be to, premjeras yra iki pietų užsiėmęs.
Antras dalykas. Ministro be portfelio klausimą irgi prasytume atidėti ir suderinti kartu, kad galėtų premjeras pristatyti. Be to, Teisines sistemos komisija dar irgi turi kažką pasiaiškinti, ir ji prašė atidėti šitą klausimą vėlesniam laikui.
PIRMININKAS. Po pietų?
V.PAKALNIŠKIS. Taip. Kai ateis premjeras, jis jau išreikš savo nuomonę. 16 valandą, prašome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jūs prieštaraujate šiam vicepremjero pasiūlymui? Neprieštaraujate. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, kadangi vicepremjeras prašo perkelti jo svarstymą nuo 16 valandos, matyt, bus laisvas laikas tarp 15 ir 16 valandų, ir jūs galėsite svarstyti Reglamentą. Ar jūs esate pasiruošęs?
A.TAURANTAS. Aš pasiruošęs, jeigu tiktai bus deputatai salėje, bus galima balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate A.Taurantai, aš manau, kad deputatai bus.
V.LANDSBERGIS. Šiuo metu yra 100 deputatų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galima sakyti, kad darbotvarkė patvirtinta. Ar jūs reikalaujate balsuoti už ją? Prieštaraujančių nebuvo. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta, kviečiame į tribūną deputatą G.Ilgūną. Svarstysime ir priiminėsime Lietuvos mokslo ir studijų įstatymo projektą. Projektas jums išdalintas, naujasis variantas. Gerbiamieji deputatai jį turbūt turi visi. Aš prašyčiau gerbiamąjį deputatą G.Ilgūną neanalizuoti to projekto detaliai, kadangi jis jau buvo išanalizuotas, o tiktai pasakyti, kokias esmines pataisas jūs tame projekte padarėte.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji svečiai, šiandien mes vėl sugrįžtame prie Mokslo ir studijų įstatymo projekto, dėl kurio gavus naujus siūlymus, jį iš naujo svarstė mokslo pakomisijys, o vakar Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Tie nauji siūlymai buvo rektorių tarybos siūlymai. Buvo Vilniaus universiteto rektoriaus siūlymas, kuris buvo padaugintas ir išdalintas visiems deputatams, kuriame rektorius prašo atsižvelgti į jau mūsų patvirtintą Vilniaus universiteto statutą ir jo atitikimą jums pateikto įstatymo projektui. Taip pat buvo Vyriausybės siūlymai išplėst Vyriausybės prerogatyvas šiame įstatyme pateikiamiems straipsniams.
Mokslo pakomisijys beveik vieningai vakar mums pateikė savo redakciją, taip pat įstatymo projekto rengimo grupės vadovo, Mokslo ir studijų departamento generalinio direktoriaus R.Sližio nuomonę. Reiktų pasakyti, jog vakar komisijoje beveik vienbalsiai, tiktai dėl kelių vietų susilaikius, buvo priimta jums pateikta redakcija, išskyrus tris straipsnius - 6, 16 ir 26, kur deputatų mažuma, 4-5 deputatai reiškė kitokią nuomonę negu deputatų komisijos dauguma, t.y. 10-11 deputatų. Pagal mūsų jau priimtą nuolatinių komisijų darbo reglamentą pateikiama alternatyvios daugumos nuomonė ir mažumos nuomonė. Prašysiu jūsų į tai atsižvelgti čia, plenariniame posėdyje.
Jeigu, gerbiamieji kolegos, turėsite kokių nors kitokių siūlymų atskiriems straipsniams, prašysiu juos teikti, prašysiu čia balsuoti, balsavimo būdu prieiti vienos ar kitos išvados, o jeigu balsavimo būdu nebūtų surinkta dauguma, sudaryti redakcinę komisiją ir per pertrauką naujai redaguoti tokią alternatyvą ir po to vėl balsuoti. Šiandien reikia šį įstatymą priimti. Kaip jau buvau minėjęs praėjusį kartą, prašyčiau rengimo grupės vadovui generaliniam direktoriui R.Sližiui leisti jums pagal straipsnius pristatinėti šio įstatymo projektą.
Prieš įstatymo galutinį svarstymą ir turbūt balsavimą ir priėmimą prašyčiau jūsų pritarimo leisti čia žodį tarti Vilniaus universiteto rektoriui R.Povilioniui. Jis trumpai norėtų išsakyti savo nuomonę. Taip pat nori kalbėti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius profesorius A.Avižienis, kuris apžvelgtų mūsų parengtą projektą pasaulio ir Europos mokslo kontekste. Jeigu jūs pritartumėt mano prašymui, prašyčiau išreikšti savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys nori jūsų paklausti. Prašome, gerbiamasis deputate.
G.ŠERKŠNYS. Gerbiamasis prelegente, ankstesniuose svarstymuose ne kartą buvo prašyta, kad kartu su tuo įstatymo projektu reikia pateikti ir mokslo tarybos nuostatą ar projektą, ar ką, kad mes galėtume susipažinti, nes ta institucija yra ypatingai svarbi pagal tą įstatymą. Deja, mes šitų nuostatų projekto negavome. Ar galėtume su jais susipažinti?
S.G.ILGŪNAS. Ne, matot, kada bus suformuota taryba, tada galėsime pateikti ir projektą, o šiame įstatyme yra bendri principai, kaip tai daroma. Kaip bus formuojama, yra įstatyme numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nematau. Ačiū gerbiamajam deputatui G.Ilgūnui. Gerbiamieji kolegos, deputatas G.Ilgūnas pasiūlė leisti tarti žodį Vilniaus universiteto rektoriui ir taip pat Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriui. Ar jūs neprieštaraujate? Prieštaraujančių nematau. Kviečiame į tribūną Vilniaus universiteto rektorių profesorių R.Povilionį.
R.POVILIONIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, aš išėjau į šią garbingą tribūną, kad pareikščiau visišką įsitikinimą jūsų prielankumu mokslui ir studijoms, tikru mecenatišku rūpesčiu Lietuvos intelektu ir jo ateitimi.
Teikiamas įstatymo projektas, Universiteto nuomone, nėra visiškai nevykęs, todėl gali būti priimtas, tačiau šioje galbūt paskutinėje jo svarstymo stadijoje aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į, mūsų manymu, kelis esminius momentus. Pirma, šiuo įstatymu reikia sudaryti Lietuvos mokslui ir studijoms palankiausias sąlygas savarankiškai plėtotis ir sąveikauti paisant gyvybinių Respublikos interesų. Antra, šiuo įstatymu būtina įtvirtinti Lietuvos aukštųjų mokyklų nuolatinio atsinaujinimo galimybę,
materialiai jų nevaržyti, o skatinti. Todėl išsaugant pirmąjį principą primygtinai prašau gerbti prieš pusmetį priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą — Vilniaus universiteto statutą ir naujuoju įstatymu nepažeisti universiteto autonomijos, kurią dar prieš 412 metų patvirtino Popiežius Grigalius XIII. Tuo jūs, gerbiamieji deputatai, parodysite pagarbą vienam seniausių Europos universitetų, ne kelis metus ir ne kelis dešimtmečius puoselėjusiam būdingas jam akademines tradicijas, tarp jų rektoriaus statutą ir autoritetą. Tą sakau, turėdamas galvoje vieną iš siūlomų alternatyvų, kurią, pažeidžiant universiteto tradiciją, siūloma atriboti, formaliai atskirti rektoriaus ir Universiteto tarybos pirmininko funkcijas. Yra ir kitų straipsnių, kuriuose tie dalykai yra daromi ne taip, kaip numatyta Universiteto statute. Kalbama ir apie Universiteto senato įgaliojimus, statuto keitimo tvarką.
Ir apie kitą dalyką, kur kas svarbesnį, aš norėčiau čia pasakyti. Jis susijęs su socialinėmis mokslininkų, aukštųjų mokyklų darbuotojų garantijomis. Jei jūs iš tikrųjų nenorite pasmerkti Lietuvos aukštųjų mokyklų stagnacijai, Lietuvos rektorių vardu labai prašau neatmesti jų siūlomų socialinių garantijų straipsnio, kuriuo aukštosios mokyklos pedagogui, atidavusiam tai mokyklai ne mažiau kaip 25 metus, savo kūrybinio ir fizinio darbo metus, turėtų būti garantuojama minimalaus padorumo 70-ties procentų atlyginimo pensija, o mokyklai taip būtų garantuojama nuolatinio atsinaujinimo galimybė. Tokiam įstatymui plos ne tik visi Lietuvos docentai ir profesoriai, bet visas civilizuotas pasaulis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis rektoriau. Vieną minutę, ar jūs turite paruošęs pataisas?
R.POVILIONIS. Taip. Rektorių taryba yra teikusi pataisą komisijai dėl socialinių garantijų. Ten yra labai aiškiai suformuluotas vienas sakinys apie tai, kad aukštosios mokyklos pedagogui, dirbusiam mokykloje ne mažiau nei 25 metus, jam išėjus į pensiją, garantuojama 70% atlyginimo. Tai yra ta garantija, kuri užtikrina mūsų atsinaujinimo galimybę, kaip jau aš sakiau, ir, kita vertus, žmogui nebus grėsminga ta situacija, su kuria jis neišvengiamai susiduria, kai palieka aukštąją mokyklą. O kiti dalykai yra pažymėti to siūlomo įstatymo projekte, tie pakeitimai, kurie ,,kertasi” ir su darbo grupės, ir su rektorių siūlymais, kurie buvo išsakyti darbo grupės ir Vyriausybės paskutiniame svarstyme. Tai yra 17 straipsnis, 16 straipsnio 2 pastraipa, 26 straipsnio papildoma redakcija ir 37 straipsnis dėl socialinių garantijų. Jis yra visiškai ne toks, koks jis buvo svarstant ir darbo grupėje, ir Rektorių taryboje. Ten buvo siūlomos dvi alternatyvos, jos čia beveik neatsispindi, o tos esminės, kurią mes pasiūlėme, išvis nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis rektoriau. Aš manau, kad departamento direktorius gerbiamasis R.Sližys pateiks ir jūsų siūlomas alternatyvas. Tada deputatai galės pasirinkti. Kviečiame į tribūną Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorių profesorių A.Avižienį.
A.AVIŽIENIS. Gerbiamasis pirmininke, deputatai! Gimęs ir mokytis pradėjęs Kaune, turiu garbę nuo 1990 metų rugpjūčio mėnesio vykdyti Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus pareigas ir padėti atkurti mūsų universitetą. Tarp dviejų vizitų į Kauną 40 metų praleidau užsienyje, daugiausia JAV studentu, doktorantu, profesorium, mokslo darbuotoju. Mano pastabos čia atspindės ir mano patirtį dirbant šioje darbo grupėje rengiant įstatymo projektą, taip pat mano 40 metų patirtį užsienyje.
Įstatymo projekte randame visas modernios valstybės mokslo ir studijų sistemai reikalingas ir būtinas savybes. Pirma, šis įstatymas užtikrina stiprų mokslo ir studijų savivaldos organą prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, t.y. Lietuvos mokslo tarybą. Antra, sis įstatymas įteisina Aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų autonomiją ir savivaldą. Ir dar, kas yra svarbu, taip pat numato teisinį jų finansavimo stabilumą, kuris yra būtinas mokslo pažangai Lietuvoje. Trečia, šis įstatymas garantuoja mūsų aukštųjų mokyklų pedagogų akademinę laisvę, t.y. laisvę tyrimų rezultatams ir savo įsitikinimams be cenzūros, nebijant sankcijų ir valdymo. Taip pat įstatymas suteikia būtinas socialines ir profesines garantijas. Ketvirta, Šis įstatymas užtikrina sąlygas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms jungtis į pasaulio aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų organizacijas ir susibūrimus. Ir penkta, pagaliau šis įstatymas sukuria sąlygas steigti nevalstybines mokslo ir studijų institucijas ir suteikia joms įstatymo apsaugą. Privačios mokslo ir studijų institucijos yra svarbus demokratiškos valstybės požymis.
Šio įstatymo projektas buvo parengtas Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos kartu su Vyriausybės patvirtinta darbo grupė. Daug pasiūlymų buvo gauta iš ministrų kabineto.
Rengiant projektą pasijuto labai natūralus nuomonių skirtumas dėl mokslo ir studijų institucijų santykių su Respublikos Vyriausybe. Jums pristatomas projektas atstovauja darbo grupės ir Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos daugumos nuomonę, t.y., kad mokslo ir studijų institucijos yra pavaldžios Lietuvos Respublikai per Lietuvos mokslo tarybą, veikiančią prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos. Antroji nuomonė, atstovaujama Respublikos Vyriausybės narių, yra tokia, kad Lietuvos mokslo taryba yra daugiau patariamasis organas ir kad tik valstybinio universiteto vardą turinčios aukštosios mokyklos turi nepriklausomybę nuo vykdomosios valdžios, t.y. nuo Respublikos ministerijų. Visos kitos mokslo ir studijų įstaigos yra pavaldžios Vyriausybės ministerijoms. Abu šie mokslo ir Studijų įstaigų valdymo būdai yra randami Vakarų pasaulyje. Iš tiesioginio patyrimo galiu teigti, kad pirmasis būdas tiko daugiau Lietuvai.
JAV iš 50 valstijų kiekviena turi savo mokslo ir studijų sistemą ir pačios sėkmingiausios valstijos, pavyzdžiui, Kalifornija turi stiprių mokslo tarybų, kurios atstovauja piliečių interesus. Bendrai valstijos su stipriomis mokslo tarybomis turi aukščiau vertinamas ir sėkmingesnes aukštąsias mokyklas ir tyrimo institutus.
Reikėtų pabrėžti, kad besikuriančioje Lietuvos Respublikoje Vyriausybės ministerijos dar tik formuoja savo vidinę struktūrą, skirstosi atsakomybėmis ir vykdo daugelį kitų darbų. Todėl mokslo ir studijų ugdymo klausimai tebūtų tik vienas iš daugelio svarbių uždavinių. Priešingai, savarankiška Lietuvos mokslo taryba teturi tik vieną paskirtį - užtikrinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstaigų sistemos suformavimą, modernizavimą ir ilgalaikį tobulinimą, siekiant Lietuvai svarbiausių tikslų. Išvada: iš dviejų siūlomų ir priimtinų sprendimų šis projektas mums pristato Lietuvos Respublikai labiau tinkamą mokslo ir studijų valdymo formą.
Kyla debatų dėl Lietuvos mokslo tarybos nutarimo rinkti ją ar skirti, ar rasti kokį kitą būdą. Projekte siūlomas subalansuotas kompromisas -vienas trečdalis skirtų, du trečdaliai - rinktų pagal mokslo sritis ir 4 nariai - įeinantys pagal savo pareigybes. Taip pat siūlomi 6 metų terminai, kurie garantuoja didelį Mokslo tarybos stabilumą. Kas dveji metai pakeičiant tiktai vieną trečdalį narių, garantuojame užtektiną tęstinumą. Tai yra visi praktikoje daugelyje kraštų jau seniai išbandyti būdai. Net, pavyzdžiui, Kalifornijoje tokios tarybos nariai skiriami net 12 metų, kad būtų garantuotas jų visiškas savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo vyriausybės keitimosi, nuo politinių partijų įtakos pasikeitimo.
Pagaliau daug dėmesio mūsų debatuose skirta dar vienam svarbiam klausimui - tai Lietuvos Mokslų Akademijos vaidmuo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemoje. Rengiant įstatymo projektą buvo išreikšta įvairių nuomonių apie Mokslų Akademiją, jos ryšius su Lietuvos valstybine mokslo ir studijų sistema. Įstatymo projektas pristato jums Lietuvos Mokslų Akademiją kaip valstybės remiamą instituciją. Tokia institucija Lietuvos Respublikai yra būtina, nes ji atitinka pasaulio mokslo struktūrą ir sudaro pagrindą Lietuvai įsijungti į tarptautinį mokslų akademijų bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, net ir aš Lietuvoje lankausi Amerikos mokslų akademijos globojamas.
Mokslų Akademija taip pat svarbi ir Lietuvos Respublikos viduje. Pirma, ji gali suteikti pripažinimą už pasižymėjimus moksle. Antra, ji gali tarnauti kaip nepriklausomas ekspertas vertinant mokslo darbus, planuojant juos. Trečia, Mokslų Akademija turi patirtį ir priemones leidžiant bei platinant mokslo darbus. Taigi Mokslų Akademija yra būtina grandis Lietuvos mokslo ir studijų sistemoje.
Sumuojant šis mokslo ir studijų įstatymas yra esminis pagrindas naujai ir moderniai mokslų ir studijų sistemai sudaryti. Reikia pabrėžti, kad liko nemažai svarbių darbų. Pirma, reikia sukurti Lietuvos mokslo tarybos nuostatus ir sudaryti pirmąją.tarybą, kuri tuojau imtųsi rengti ilgalaikį mokslo ir studijų vystymo planą. Antra, reikia sukurti Lietuvos aukštųjų mokyklų sąjungą ar, kaip įstatyme sakoma, rektorių konferenciją. Trečia, reikia tinkamo mokslo ir studijų atstovavimo Lietuvos Vyriausybėje, kad būtų išvengta nuolatinės įtampos tarp Lietuvos mokslo tarybos ir Vyriausybės. Šis klausimas dar nebuvo svarstytas, tačiau atrodo, kad labai būtina ir reikalinga apspręsti mokslo ir studijų ministerijos steigimo klausimą.
Baigiant norėčiau paminėti, kad nors ir labai skubėjom vakar paskutinį kartą komisijoj svarstyti šį projektą, tačiau neišvengiamai pritrūko laiko ir kai kurie labai svarbūs klausimai liko net nepaliesti. Vienas buvo profesorės M.Lukšienės pabrėžtas klausimas, kad būtina įstatyme paminėti ryšį tarp vidurinių ir aukštųjų mokyklų. Antras, kuris man ypatingai svarbus, yra 35 straipsnis, kuriame numatoma teisė visiems mokslininkams būti kandidatais, dalyvauti konkursuose vietai darbui mokslo ir studijų įstaigose gauti. Mano nuomone, tokį užtikrinimą reikia duoti, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę. Šis pilietybės klausimas buvo intensyviai ir daug svarstytas darbo grupėje, išryškėjo dvi skirtingos nuomonės. Viena yra, kad pilietybė gali būti įrašoma Universiteto statute kaip kliūtis būti kandidatu. Antra, kad joks universitetas, nežiūrint į autonomijas, neturi teisės užsienio piliečiams uždrausti būti profesoriais. Man šis klausimas labai svarbus. Pats būdamas Amerikos piliečiu, aš negalėčiau dirbti universitete, kuris tokį draudimą turi įrašęs savo statutė, nežiūrint į tai, kiek aš myliu Lietuvą ir kiek aš pasiryžęs jai dirbti. Pagalvokite, kad rengiamės įsijungti į laisvųjų pasaulio kraštų eiles. Net Islandijos profesorius negalėtų būti profesoriumi universitete, kuris yra įrašęs draudimą svetimų kraštų piliečiams. Užtrenkiam duris visam Vakarų pasauliui atvykti mums į pagalbą. Aš nuoširdžiai prašau jūsų įrašyti draudimą pilietybę naudoti kaip kliūtį būti profesoriais Lietuvos universitetuose ir aukštosiose mokyklose. Labai nuoširdžiai dėkoju už šią progą pristatyti jums įstatymą ir dėkoju už garbę, suteiktą man čia būti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. (Plojimai)
Gerbiamieji deputatai, ar mes galėtume pradėti šio įstatymo priėmimą? Galima. Prieštaraujančių nėra? Nėra, ačiū. Kviečiu į tribūną Mokslo ir studijų departamento generalinį direktorių gerbiamąjį R.Sližį. Gerbiamasis generalini direktoriau, aš norėčiau jūsų paklausti. Aš pradėsiu nuo preambulės, paskui vardinsiu straipsnius. Jeigu yra kokių nors pataisų, pasiūlymų, alternatyvų, jūs juos pakomentuosite. Galbūt deputatai turės kokių nors pastabų arba norės pasiūlyti kitas redakcijas. Po to mes balsuosime. Prašome dėl preambulės. Ar turėjote pastabų dėl preambulės? Gerbiamasis R.Sližy, ar dėl preambulės buvo pastabų?
R.SLIŽYS. Ne, nebuvo.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas dėl preambulės?
E.GRAKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
E.GRAKAUSKAS. Mano supratimu, preambulėje išdėstyta įstatymo paskirtis. Jeigu atsižvelgtume į įstatymo formavimo struktūras, tai visada būdavo išdėstoma pirmajame straipsnyje, kurio pavadinimu būna apibūdinama įstatymo paskirtis, reguliavimo sfera. Tai būtų viena pastaba. Įstatymuose niekada nebuvo ir aš griežtai pasisakau, kad ir ateityje nebūtų įvairiais brūkšneliais fiksuojamos straipsnių atskiros sudėtinės dalys ar punktai. Ta pati nuostata būtų pasakytina apie 10 ir 11 straipsnius. Negali būti taip, todėl aš ir siūlau preambulės punktus fiksuoti atskirais arabiškais skaitmenimis su laužtiniais skliaustais.
PIRMININKAS. Jūs siūlote duoti preambulei pavadinimą, taip? Ir paskui vietoj brūkšnelių sunumeruoti skaitmenimis?
E.GRAKAUSKAS. Taip, pirmas straipsnis būtų įstatymo paskirtis. Ir jame visa tai įrašyti, kas yra preambulėje.
R.SLIŽYS. Taip, čia, matyt, yra...
PIRMININKAS. Priimtina?
R.SLIŽYS. ... formos dalykas, ir jei jis labiau priimtinas įstatyme, aš manau, neprieštarausim.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių daugiau nėra? Ne. Ačiū. Dar deputatas K.Saja.
K.SAJA. Akademikas A.Avižienis paminėjo, kad vakar, pritrūkus laiko, profesorė M.Lukšienė vėlai vakare padiktavo porą nedidelių pataisų, kur kalbama apie aukštųjų mokyklų ir apskritai apie Mokslo ir studijų įstatymo ryšį su mokymu, su viduriniu ir pradiniu mokymu. Taigi ir preambulėje yra nedidelis pakeitimas. Ji siūlo pirmąją pastraipą redaguoti taip: ,,Šis įstatymas grindžiamas nuostata, kad valstybė globoja ir remia mokslą bei studijas kaip ypač svarbias Lietuvos Respublikos kultūros ir ūkio sritis". Tai yra tas pats, tiktai gražiau, man atrodo, suredaguota. Ir toliau. Antroji pastraipėlė įteisina mokslo ir studijų, aukščiausios švietimo grandies, nedalomą vienovę. Čia yra mažytė užuomina, kuri turės savo tęstinumą 4 straipsnyje,
PIRMININKAS. Gerbiamas generalini direktoriau, priimtina?
R.SLIŽYS. Taip, aš manau, kad tai yra žymiai gražesnė redakcija kalbiniu požymiu ir tas patikslinimas, kad aukštasis mokymas yra švietimo dalis, man atrodo, taip pat yra priimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl preambulės deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš siūlau redakciją paskutinei preambulės daliai: ,,Įtvirtina mokslininkų akademinę laisvę, atsakomybę, veiklos profesines ir socialines garantijas". Man atrodo, kad būtina tai pabrėžti, kadangi argumentai, kuriuos čia pateikė gerbiamieji rektoriai, man atrodo, buvo labai svarūs. Čia reikėtų preambulėje pažymėti.
PIRMININKAS. Ar priimtinas redakcinis pataisymas?
R.SLIŽYS. Taip, čia irgi, manau...
PIRMININKAS. Būkit malonus, gerbiamasis deputate R.Gudaiti, pateikit savo formuluotę. Ne, duokit raštu, čia pateikite, gerai? Jūsų pataisa priimtina, bet pateikite formuluotę. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Po gerbiamojo deputato K.Sajos pasisakymo aiškiai matosi, kad čia yra labiau ne įstatymo paskirties, o preambulės formuluotės, todėl aš atsiimu savo pasiūlymą, kad įstatymo paskirtis būtų suformuluota atskiru straipsniu.
PIRMININKAS. Ką gi, labai malonu, ačiū. O dėl brūkšnelių, gerbiamasis deputate E.Grakauskai? Gerbiamasis deputate E.Grakauskai, jūs siūlėte pakeisti brūkšnelius skaitmenimis visuose kituose straipsniuose.
E.GRAKAUSKAS. Preambulėje tai gali būti, tai neįstatyminė pozicija, daugiau yra politinė.
PIRMININKAS. Neprieštaraujate? Ačiū labai. Dėl preambulės pataisų nėra. Preambulė priimta. Prašom apie 1 straipsnį. Buvo pasiūlymų, pastabų?
R.SLIŽYS. Taip, jeigu prisimenat, praėjusį kartą buvo pateiktos dvi alternatyvos. Dabar deputatų komisijos praktiškai vienbalsiai balsavo už vieną alternatyvą. Alternatyvoj buvo diskutuojama, ar Lietuvos Mokslų Akademija įeina į sistemą, ar neįeina. Dabar ji čia yra įtraukta. Jokių rimtų disputų komisijoje dėl 1 straipsnio nebuvo.
PIRMININKAS. Ar turite, gerbiamieji deputatai, pastabų dėl 1 straipsnio? Nėra. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš nežinau tiksliai, kaip reikėtų įrašyti, bet, pavyzdžiui, pradėjo gana aktyvią veiklą Lietuvos katalikų mokslo akademija. Ar čia daugiskaitą galima būtų pavartoti mokslų akademijos, ar ji priklauso prie kitų visuomeninių organizacijų?
R.SLIŽYS. Taip, norėčiau atsakyti, kad Katalikų mokslo akademija yra visuomeninė organizacija ir 7 straipsnyje yra įrašyta Mokslų akademija. Mes manom, kad šitas jūsų klausimas galėtų būti interpretuotas 7 straipsnyje.
PIRMININKAS. Neprieštaraujate, gerbiamasis deputate? Ačiū. Dėl 1 straipsnio deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Aš siūlyčiau 1 straipsnį priimti tada, kai bus priimtas 6 straipsnis. Tada nebus jokių kolizijų.
PIRMININKAS. Aš palaikyčiau tokį pasiūlymą.
R.SLIŽYS. Taip, viena iš deputatų komisijos mažumos alternatyvų yra ta, kad Lietuvos Mokslų Akademija (antroji alternatyva) yra visuomeninė organizacija. Tada jūs teisus, gerbiamasis deputate. Reikėtų pakoreguoti ir 1 straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Tai 1 straipsnio priėmimą atidedame. Antras straipsnis. Dėl jo pastabų turėjote?
R.SLIŽYS. Didžiausias diskusijas kėlė sąvoka, kas tai yra mokslininkas žmogus, turintis mokslo laipsnį. Ankstesniame plenariniame posėdyje deputatų komisija ir darbo grupė siūlo šitą variantą, kadangi mes esame įsitikinę, kad mokslo laipsnis yra būtinas dalykas apibrėžiant mokslininką. O tos retos išimtys, kurios šiuo metu egzistuoja, yra laikino pobūdžio ir gali būti ištaisytos. Galbūt ne visais atvejais, bet daugeliu. Prašyčiau deputatų paremti šitą redakciją.
PIRMININKAS. Ar deputatai prieštarauja? Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Čia pradingo žodžiai ,,profesionalai dirbantys mokslinį darbą". Ar čia jau nereikia profesionaliai dirbti?
R.SLIŽYS. Ai, atsiprašau, tai buvo ir ankstesnėje redakcijoje, taip pat Vyriausybės siūlyme. Vyriausybės variante buvo siūloma tai išbraukti. Ir deputatų komisijos sutiko, ir darbo grupė sutiko, nes tai nėra visai griežtai apibrėžtas terminas.
PIRMININKAS. Tai jūs sutinkate įrašyti žodį ,,profesionaliai"?
R.SLIŽYS. Ne, nes juk čia buvo klausiama, kodėl tas žodis dingo.
PIRMININKAS. Dingo?
R.SLIŽYS. Nėra projekte.
PIRMININKAS. Nėra ir neturėjo būti, taip?
R.SLIŽYS. Taip. Jis yra išbrauktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau pastabų yra? Nėra.
G.ŠERKŠNYS. Ar dėl mokslinio laipsnio bus balsuojama, ar ne? Aš vis tiktai galvoju, kad, mano supratimu, yra labai daug žmonių, kurie neturi mokslinio laipsnio, o yra tikri mokslininkai.
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti, išbraukti šiuos žodžius? Gerbiamasis deputate G.Šerkšny, siūlote balsuoti ir išbraukti šituos žodžius?
R.SLIŽYS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis.
R.SLIŽYS. Aš norėčiau, gerbiamieji deputatai, jums pasakyti štai ką. Čia labai rimtai buvo diskutuota. Kodėl mes laikomės šitos nuostatos? Na, sakykim, apibrėžkim gydytoją. Jeigu mes apibrėšim kaip, na, profesionaliai gydantį, na, gydantį žmogų, tai į šitą kategoriją be profesionalų medikų pakliūna įvairaus plauko šarlatanai, kurie irgi ,,gydo". Jeigu mes apibrėžiam gydytoją, kaip turintį diplomą, tai čia viskas gerai, bet, kaip ir visada gyvenime, irgi bus kolizija. Yra daug, na, sakykim, liaudies medicinos atstovų, neturinčių jokių diplomų, bet kurie yra visai profesionalūs savo srities specialistai. Bet vis tiek visuomenė yra priversta reglamentuoti tokius dalykus ir tie liaudies medicinos žinovai vis tiek turi gauti kažkokią licenciją ar dar kažką. Taigi norėčiau pasakyti, kad departamentas viešai paskelbė Lietuvos žmonėms, kad visi, kurie dėl kokių nors religinių įsitikinimų, politinių priežasčių negavo mokslinio laipsnio, jiems nebuvo jis pripažintas, kreiptųsi, kad šitos jų bylos būtų peržiūrėtos. Norėčiau pasakyti, kad per tuos kelis mėnesius gavome vos keletą pretenzijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau paklausti generalinio direktoriaus, koks likimas ištiko pasiūlymą, kuris buvo svarstomas komisijoj mokslininko apibrėžimą taikyti ne tik turintiems mokslo laipsnį, bet ir pedagoginį vardą, būtent docento arba profesoriaus vardą. Koks likimas šitos pataisos, ji lyg buvo priimta komisijoj?
R.SLIŽYS. Atsiprašau, gerbiamieji deputatai, čia mano asmeninė kaltė. Aš pasiūliau šitą pataisą įvesti, bet ne visai aišku, ar bus patvirtintas pedagoginis mokslo vardas ir jo reglamentacija. Šitas papildymas, kuris buvo priimtas komisijoj, yra galimas, visiškai galimas.
PIRMININKAS. Jūs priimate jį?
R.SLIŽYS. Gerbiamieji deputatai, lyginant su ankstesniu projektu, yra siūloma šiokia tokia pataisa. Docentą ir profesorių vadinti pedagoginiu (mokslo) vardu. Reikėtų šitiems vardams suteikti dvigubą statusą. Manau, kad tai būtų teisinga. Jeigu jūs priimtumėt tą nuostatą, būtų galima papildyti ir šitą 2 straipsnį.
PIRMININKAS. Jūs deputato A.Abišalos pataisą priimate?
R.SLIŽYS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš vis tiktai laikyčiausi savo nuomonės, nes, pavyzdžiui, šiame įstatyme ištisai visuose straipsniuose minimi mokslininkai. Vadinasi, žmonės, kurie dirba profesionaliai mokslinį darbą, tačiau neturi mokslinio laipsnio arba mokslinio vardo, nebus ginami šito įstatymo. Vadinasi, apie tuos žmones šitam įstatyme nebus kalbama? Taip suprantu?
PIRMININKAS. Jūs siūlote balsuoti, taip? Ačiū. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputatas G.Šerkšnys pasiūlė iš antrojo straipsnio išbraukti žodžius ,,turintys mokslo laipsnį".
R.SLIŽYS. Arba pedagoginį mokslo vardą.
PIRMININKAS. Arba turintys pedagoginį vardą. Taip, rodos, suformuluota, ar kaip kitaip?
R.SLIŽYS. Pedagoginį mokslo vardą.
PIRMININKAS. Mokslo vardą, šiuos žodžius deputatas G.Šerkšnys siūlo išbraukti. Prašome, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputatas E.Grakauskas dėl balsavimo...
E.GRAKAUSKAS. Dėl balsavimo motyvų, jeigu galima būtų.
PIRMININKAS. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Aš siūlyčiau kompromisinį variantą, kuris gal patenkintų ir deputatą G.Šerkšnį, ir kitus. Manyčiau, kad galima būtų suformuluoti tokią 2 straipsnio redakciją: ,,mokslininkas yra asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis mokslo laipsnį arba vardą, arba specialų pasirengimą". Tokiu būdu būtų galimybė jau ir teisiškai įteisinti tą mokslininką, kuris neturi vardo, bet jis dirba mokslinį darbą. Jį gintų šis įstatymas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš siūlau dėl tvarkos. Pirmiausiai balsuoti taip, kaip yra projekte. Po to dėl visų papildymų. Aš pasakysiu, kad redagavimas prasidės labai didelis. Ir tai, ką pasakė deputatas E.Grakauskas, čia tiktai paliekama kažkokia ,,skylė”, nes taip buvo įprasta anoj sistemoj, neteisinėj sistemoj, mes tokių ,,skylių” negalime palikti. Vienas dalykas. Antra, jeigu išbrauktume mokslinį laipsnį, tai, vadinasi, mes nenustatytume jokio kriterijaus. Tas mokslinis laipsnis yra būtina sąlyga, bet nepakankama. Galima tik spręsti apie tai, ar pakanka žmogų vadinti mokslininku, ar nepakanka, O jeigu jisai net nesugeba apibendrinti darbų, kaip buvo po Spalio revoliucijos? Tada visus profesorius, akademikus arba pjovė, arba išvarė iš Tarybų Sąjungos, o keturis skyrius baigusieji tapdavo akademikais. Taigi aš ir siūlau spręsti, ar mes ką nors taisome, ar netaisome. Projekte yra apgalvota ir nuo pat žemumų galvota, o vieną kitą mediką norint įrašyti mes negalime pagal medikų papročius visus savo įstatymus keisti. Gydytojai vadina save daktarais, na, tai nereiškia, kad jau ir čia mes turime perrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau dėl tvarkos paprieštarauti deputatui E.Grakauskui. Atsiprašau, ne deputatui E.Grakauskui, o deputatui P.Varanauskui. Mes esame jau taręsi ir galų gale priėmę atitinkamus straipsnius, kad vis dėlto pirma balsuojama dėl pataisų. Tai yra normali visur priimta tvarka ir taip yra daroma. O jeigu kalbėtume dėl esmės, tai jeigu išbraukiam, kaip siūlė deputatas G.Šerkšnys, pabaigą dėl mokslo laipsnio (aš pritarčiau tam), tai manyčiau, kad galbūt tada trūktų to, kas buvo išbraukta ,,profesionaliai dirbantys mokslininko darbą”. Tada gal būtų šiek tiek aiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Ar dar naujų argumentų turi deputatas S.Razma?
L.S.RAZMA. Aš norėjau deputatams pasakyti, kad balsuojant dėl šio straipsnio reiktų turėti galvoje mokslo ateitį. Įstatymas numato nuoseklų ėjimą į mokslą. Tai ir doktorantūra, ir tų laipsnių įsigijimo sistema. Todėl, man atrodo, reiktų palikti formulavimą, kuris yra projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Gal galima būtų dar vieną mintį pasakyti?
PIRMININKAS. Prašau. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš galvoju, ką reiškia mokslo laipsnis arba pedagoginis mokslo vardas. Reiškia tam tikrą oficialų pripažinimą, kad žmogus turi pakankamai svarių ir įžymių mokslinių pasiekimų. Dabar, matyt, yra kalbama apie tai, apie tuos mokslininkus, kurie neturi to oficialaus diplomo, specialiu diplomu užfiksuoto dokumento, bet turi tokių pakankamai svarių mokslinių pasiekimų. Gal kaip nors galima būtų taip ir įrašyti arba kitu būdu išspręsti. Nežinau, ar tinka toliau žodžiai ,,oficialiai ar visuotinai pripažintų mokslo pasiekimų”. Nes, sakysim, žmogus turi daug išradimų, bet gali nebūti nei docentas, nei ten daktaras. Gali turėti, vadinasi, kokių nors tarptautinių premijų ar panašiai. Tai yra apčiuopiami dalykai. Aišku, kad tą ,,kitu būdu” kažkur reiks reglamentuoti. Bent nors čia būtų šiek tiek platesni rėmai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš matau, kad diskusija kyla. Ar jūs nesutiktumėt, gerbiamasis generalini direktoriau, šį straipsnį pertraukos metu dar apsvarstyti su suinteresuotomis pusėmis ir pateikti
pataisytą redakciją arba alternatyvas. Gal tada mes išvengtume diskusijos, kuri dabar prasideda.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis pirmininkaujanti, diskusija buvo labai didelė įvairiose grupėse ir, man atrodo, visi suinteresuoti jau yra pasisakę, o ji tiesiog perkeliama į Aukščiausiosios Tarybos plenarinį posėdį. Vargu ar galima suderinti požiūrius, nes jie yra labai aiškūs. O jeigu galima, aš dar norėčiau dėl esmės.
PIRMININKAS. Prašau.
A.A.ABIŠALA. Siūlau balsuoti dabar, nes nėra prasmės atidėlioti.
PIRMININKAS. Gerai.
A.A.ABIŠALA. Tai, ką sakė Pirmininkas, vargu ar yra priimtina, nes nelieka kriterijų, o aš manau, kad nustatant mokslo laipsnių - daktaro, paprasto daktaro - įsigijimo būdą turėtų.būti nurodyta, kad už įžymius mokslinius pasiekimus daktaro vardas suteikiamas, tarkim, be disertacijos gynimo ar ko nors panašaus. Todėl tokią neapibrėžtą normą vargu ar galima įrašyti. Ir galbūt tada nustačius, kaip įsigyjama doktorantūra, tai pašalintų įtampą, nes tie žmonės, kurie yra dirbę mokslinį darbą ir turi pasiekimų, galėtų be jokių keblumų įsigyti daktaro vardą. Tai yra be to, kas numatyta normalia tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs palaikote esamą formuluotę?
A.A.ABIŠALA. Aš palaikau esamą formuluotę su papildymu: ,,pedagoginis (mokslo) vardas”.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Ar yra naujų argumentų? Deputatas B.Genzelis atsisako. Deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau priminti, man atrodo, deputato K.Lapinsko siūlymą, kurį jis praėjusį kartą pateikė. Jis siūlė pridėti ,,ir paprastai turintys mokslo darbą". Tai, žodžiu, būtų lyg ir turint mokslinį laipsnį. Tai reiškia ir turintys, ir kiti. Man atrodo, tokia jo buvo formuluotė.
PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji kolegos, jau nebediskutuokime! Yra pasiūlyta balsuoti, balsuosime, ir bus aišku tada. Naujų argumentų mes nebepasakysime. Deputatas E.Grakauskas sutinka?
E.GRAKAUSKAS. Aš atsiimu savo pasiūlymą ir raginu balsuoti už tą redakciją, kuri pateikta su vardo papildymu.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Prašom, gerbiamieji deputatai, pasiruošti balsuoti. Deputatas G.Šerkšnys neatsiima savo pasiūlymo? Ne, vadinasi, deputatas G.Šerkšnys siūlo taip: mokslininkas yra asmuo, dirbantis ar profesionaliai dirbantis, čia bus galima derinti, mokslinį darbą. O projektą jūs turite. Jo autoriai siūlo tam straipsniui papildymą: ,,arba turintys pedagoginį mokslo vardą”. Tai prašome balsuoti už deputato G.Šerkšnio pataisą. Kas už tai, prašome pakelti mandatus. Gerbiamasis deputate P.Varanauskai, jus kviečia ten.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.7.
PIRMININKAS. 7 už. Gerbiamieji deputatai...
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš galėsiu nueiti, jeigu jau tokia užsispyrusi deputatė B.Nedzinskienė nenori ten eit...
PIRMININKAS. Atsiprašau...
P.VARANAUSKAS. Po to, kai šitą įstatymą priimsim, nes aš aktyviai dalyvausiu pasisakymuose...
PIRMININKAS. Jeigu jus atleidžia jūsų kolegos iš balsų skaičiavimo komisijos...
P.VARANAUSKAS. Man neprivaloma ten būti!
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatė B.Nedzinskienė ateina padėti. Gerbiamieji deputatai, pasiūlymas nesurinko daugumos. Ar reikalaujate, kad dar suskaičiuotume, kiek prieš, kiek susilaikė? Nereikalaujat. Ačiū. Pataisa atmesta. Paliekama ta redakcija, kurią pasiūlė projekto autorius. Su pataisa - ,,arba turintys pedagoginį mokslo vardą”. Antras straipsnis priimtas. Trečias straipsnis. Prašom.
R.SLIŽYS. Dėl 3 straipsnio jokių pastabų nebuvo.
A.A.ABIŠALA. Aš atsiprašau, dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Gal ir tuštoka procedūra, bet mes esam sutarę, jeigu siūlomos pataisos ir nors jos nepriimamos, už straipsnį vis tiek reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Galima, bet autorius priėmė pataisą, tai vargu ar reikia balsuoti tada. Ir niekas neprieštarauja.
R.SLIŽYS. Gerbiamasis deputate, čia aš prisipažinau, kad tai yra tiesiog mano techniška klaida, nes neįtraukta dėl apsirikimo.
PIRMININKAS. Gerai. Ko gero, deputatas A.Abišala yra teisus, kadangi buvo pasiūlyta pataisa, ji atmesta, todėl dabar reikia balsuoti dėl viso straipsnio. Prašome pasiruošti balsuoti, Kas už, kas už papildytą 2 straipsnį, kurį pateikė deputatas A.Abišala? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 74.
PIRMININKAS. 74, t.y. daugiau negu pusė. Ar reikalaujate balsuoti prieš? Nereikia. Ačiū, Straipsnis priimtas. Trečias straipsnis.
R.SLIŽYS. Trečiajam straipsniui pastabų negauta.
PIRMININKAS. Prieštaraujančių yra? Nėra. Priimta. Ketvirtas straipsnis.
R.SLIŽYS. Taip, 4 straipsnis, palyginus su ankstesne įstatymo projekto redakcija, Vyriausybės siūlymu yra šiek tiek papildytas, ypač dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas. Taip pat yra įtrauktas aukštųjų mokyklų rektorių siūlymas. Siūlyčiau aprobuoti šitą redakciją.
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Pritardamas profesorės M.Lukšienės siūlymui po žodžių ,,vidurinio mokslo programas” pridurti tokią pastraipą: ,,studijos aukštojoje mokykloje koordinuojamos su visa švietimo sistema - bendrojo lavinimo, profesinėmis bei aukštesniosiomis mokyklomis”. Tai bus tas ryšys, kurio mes pasigedome.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujate, gerbiamasis generalini direktoriau?
R.SLIŽYS. Labai atsiprašau, aš ne visai suprantu šiuo atveju terminą ,,koordinacija”. Kas čia turima galvoje?
K.SAJA. Derinimas.
R.SLIŽYS. Derinimas?
K.SAJA. Galima pakeisti žodžiu ,,derinamas". Tada būtų taip: ,,studijos aukštojoje mokykloje derinamos su visa švietimo sistema - bendrojo lavinimo, profesinėmis bei aukštesniosiomis mokyklomis”. Arba koordinuojamos, nes dar didesnis absurdas, kai aš girdžiu kolegų replikas už nugaros, kai visiškai neatsižvelgiama, lyg žmogus gimtų su brandos atestatu.
R.SLIŽYS. Taip, čia tokia...
PIRMININKAS. Ar priimtina pataisa, ar dar galvojate?
R.SLIŽYS. Aš prašyčiau šitoj vietoj pasitarti, nes man atrodo, kad ekspromtu aš negaliu priimti šitos pastabos.
PIRMININKAS. Gerai, po pertraukos aptarsime. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Man didelį įtarimą kelia aukštųjų mokyklų veiklą koordinuojanti rektorių konferencija, kuri praktiškai jokiu kitu aktu nėra apibrėžta, nenustatyta, kaip jinai formuojama, kokie yra veiklos principai. Greta Lietuvos mokslų tarybos tai yra dar viena valdinė struktūra, ir tų struktūrų tarpusavio sąveika irgi dar visiškai neaiški, todėl šį paskutinį sakinį išbraukti ir už tai balsuoti.
R.SLIŽYS. Šitas siūlymas buvo gautas vakar Lietuvos rektorių tarybos vardu. Na, ir deputatų komisija šiek tiek kitokią redakciją, kokia šičia yra, nutarė įtraukti. Bet buvo iškilę šitie klausimai, ar reikalinga reglamentacija ir nuostatai. Tai buvo diskutuota.
PIRMININKAS. Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Norėčiau pareikšti švelnų pasipiktinimą tokiu įstatymo pateikimo būdu. Nebuvo svarstyta, kiek man žinoma, nė viename komisijos posėdy ir staiga nei iš šio, nei iš to kaip Pilypas iš kanapių išlenda rektorių konferencija, visiškai neaiški, neapibrėžta kituose straipsniuose, neturinti jokio pagrindo, pažeidžianti aukštųjų mokyklų autonomiją. Truputėlį keista. Tai viena, o antra, dėl deputato K.Sajos rekomendacijos, Man atrodo, neverta priimti tos pataisos. Nes tai irgi, viena, pažeistų autonomiją, antra, įstatyme tai tikrai nereikalinga. Todėl vargu ar reikia tartis, tiesiog siūlyčiau deputatui K.Sajai arba atšaukti, arba balsuoti iš karto. O dėl rektorių konferencijos tikrai nereikia siūlyti jos, nes...
PIRMININKAS. Taip, prašau.
R.SLIŽYS. Aš gerbiamajam deputatui norėčiau pasakyti, kad rektorių taryboj siūlymai buvo svarstyti...
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono prašytume.
R.SLIŽYS. … mokslo pakomisėje. Ir po to Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoj, kur jūs dalyvavot.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš norėčiau pasakyti, kad ta frazė nėra ,,kaip Pilypas...” Jinai vakar komisijoje buvo nuosekliai aptarta. Kitas dalykas, kad gerbiamasis A.Abišala pavėlavo į tą posėdį. Tai, žinoma, čia nedidelė nuodėmė, bet jinai, dar kartą kartoju, rektoriams labai prašant, remiantis net jų raštišku pareiškimu, buvo aptarta, ir manau, kad tai nesilpnina, o kaip tiktai stiprina aukštųjų mokyklų autonomiją. Taip pat ją rėmė ir profesorius A.Avižienis, Tada komisijoje buvo vienbalsiai priimta.
PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš norėčiau paprieštarauti deputatui A.Abišalai ir tarti, kad Rektorių taryba tai nėra koks nors valdininkų organas, žeminantis arba siaurinantis aukštųjų mokyklų autonomiją. Tai yra toks visuomeninis organas, kuris aptaria aukštųjų mokyklų strategiją ir bendrus principus. Iš kitos pusės man atrodo, kad gerbiamieji deputatai šiandieną girdėjom profesoriaus A.Avižienio kalbą ir visame pasaulyje tokie aukštųjų mokyklų organai, konferencijos yra. Juos reikalinga ir Lietuvai turėti. Jeigu mes norime galvoti apie mokslo integraciją į pasaulines organizacijas, tai mes turėtume palaikyti šitą pasiūlymą. Ir Lietuvai reikalingas toks aukštųjų mokyklų vadovų organas.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Man regis, gerbiamieji kolegos, kad iš mūsų ankstesnių dešimtmečių patirties mes turbūt įtariai žiūrime į veiklos koordinavimą, po kuriuo dažniausiai slėpdavosi kišimasis į tą veiklą. Todėl galbūt čia vertėtų, kad būtų visiems ramu, pakeisti į žodį ,,veiklą”. Galbūt ryšius, aukštųjų mokyklų ryšius koordinuoja ar globoja tuos ryšius. Bet ne pačią veiklą. Pavyzdžiui, kiekvienos aukštosios mokyklos veiklą
kažkas iš šalies jau koordinuoja, vadinasi, kaip ir kišasi. Tai aš tą žodį ,,veiklą” siūlyčiau pakeisti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad gerbiamojo K.Sajos pasiūlymas vis dėlto galbūt galėtų būti neįtrauktas. Dėl to, kad aiškiai nurodoma, kad įstojimo sąlygos turi atitikti vidurinio mokslo programą. Ir čia integracija tarp vidurinio mokslo sistemos, aukštesniosios, vadinasi, švietimo sistemos ir aukštųjų mokyklų, man atrodo, visiškai aiškiai, adekvačiai pasakyta. Dabar, jeigu ir rektorių konferencija yra visuomeninė institucija, ir ji tokia galėtų būti, 7 straipsnyje mes kalbame apie visuomenines institucijas, todėl kažkokios papildomos eilutės įstatyme turbūt iš tikrųjų nėra reikalo įrašyti, nes jinai iš tikrųjų turi visišką teisę koordinuoti ir daryti tai, ką šitai visuomeninei institucijai reikia atlikti. Tai yra nedraudžiama, todėl, man atrodo, ta paskutinė eilutė yra nereikalinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš šiek tiek apgailestauju, kad deputatai, kurie šiandien reiškia pastabas, vakar jų nepareiškė. Ir mes, matyt, pradėsime diskutuoti, todėl ir siūlau šio straipsnio dabar nesvarstyti, o per pertrauką padiskutuoti. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Dėl tvarkos tokiu atveju norėčiau pasakyti. Vis dėlto tokio esminio siūlymo pateikimas tiesiai salėje, apie kurį prieš tai nebuvo visiškai kalbėta, yra tam tikra nepagarba Aukščiausiajai Tarybai. Aš nespėjau visko peržiūrėti, bet gal dar bus kokių nors esminių dalykų. Galima įstatymo projektą pateikti ir naują, jeigu ten yra padarytos redakcinės pastabos. Turbūt sutiksite, kad čia nėra redakcinė pataisa. Čia yra esminis dalykas.
PIRMININKAS. Turite galvoje Rektorių tarybą?
A.TAURANTAS. Jeigu dar tokių dalykų yra, tai paprasčiausiai reikia tą įstatymą atidėti ir jo šiandien nesvarstyti. Negalima tokius esminius dalykus ekspromtu priiminėti čia, salėje. Jeigu tie, kurie rengia tą įstatymą ir pateikia, jeigu dar tokių dalykų yra šitam įstatyme, tai iš tikrųjų reikia atidėti. Priešingu atveju, jeigu mes dabar jį priiminėsime, tai reikia visus tokius esminius siūlymus dabar išbraukti, o jeigu tai bus ateity reikalinga, galima padaryt įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, Aukščiausioji Taryba jau nusprendė priiminėti. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Noriu priminti gerbiamajam deputatui A.Taurantui mano čia ankstesniame posėdyje pasakytą kvietimą, kad vakar, pirmadienį, 11 val. bus svarstomas šio įstatymo projektas, ir aš kviečiau visus deputatus, turinčius pastabų, ateiti į posėdį ir jas išsakyti. Deja, deja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atėjo pertraukos laikas. Gal jūs sutiktumėte padaryti pertrauką, o dabar kartu su gerbiamuoju generaliniu direktoriumi pasitarti ir aptarti, kad galbūt surastumėte geresnes formuluotes. Ačiū. Prašome visus suinteresuotus likti salėje, gerbiamasis generalini direktoriau!
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį, prašome užimti savo vietas, o tuos deputatus, kurie yra rūmuose, prašome grįžti į posėdžių salę. Gerbiamasis generalini direktoriau, prašome į tribūną, praneškite deputatams, ką davė konsultacijos.
R.SLIŽYS. Taip, gerbiamieji deputatai, aukštųjų mokyklų rektoriai sutinka, kad paskutinysis 4 straipsnio sakinys ,,aukštųjų mokyklų veiklą koordinuoja rektorių konferencija”, būtų perkeltas į 7 straipsnį, kur kalbama apie visuomenines institucijas, nes jie irgi sutinka, kad įstatyme reikėtų papildomo darbo nustatant kompetencijos ribas, ryšius su Lietuvos mokslo taryba. Tada šitos kolizijos nebūtų.
PIRMININKAS. Taip, dėl deputato K.Sajos pasiūlymo.
R.SLIŽYS. O dėl deputato K.Sajos pasiūlymo, mūsų nuomone, reikėtų, jeigu kalbėtume apie švietimo sistemos, aukštųjų mokyklų koordinaciją, tai vis dėlto reikėtų problemą paliest žymiai platesniu aspektu ir tada čia reikia rimtos to papildymo redakcijos. Mes siūlom dalies deputatų ir rektorių vardu, kad gerbiamasis K.Saja nesiūlytų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Saja, jūsų nuomonė?
K.SAJA. Taip, mes daug diskutavom per pertrauką. Žinoma, kadangi aukštosios mokyklos ruošia tūkstančius, dešimtis tūkstančių specialistų vidurinėms mokykloms, man sakė, kad tai savaime suprantamas dalykas. Aš pasiūlymą atsiimu, balsuoti nereikalauju.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji deputatai, daugiau aš nematau pataisų, naujų pasiūlymų dėl 4 straipsnio. Straipsnis priimtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Ne, ne, prašau dar!
PIRMININKAS. Prašome, kolegos, nevėluoti! Deputatas K.Lapinskas. Prašome pasiruošti iš anksto ir būti prie mikrofono.
K.LAPINSKAS. 4 straipsnio antros dalies paskutinis sakinys kelia abejones. Štai koks jo turinys: ,,reikalavimai stojantiems į aukštąsias mokyklas turi atitikti vidurinio mokslo programas”. Stojantiems studijuoti studentams toks reikalavimas priimtinas, bet į aukštąsias mokyklas kelti kvalifikacijos stos ir stažuotojai. Į doktorantūrą irgi stos! Tai ar doktorantui bus reikalavimai sudaryti pagal vidurinės mokyklos programą?
R.SLIŽYS. Taip, gerbiamasis deputate, jūs teisus, čia turima galvoje stojimas į pirmąjį kursą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Lapinskai, būkit malonus, suformuluokit patikslinimą.
R.SLIŽYS. Mes sutinkam, kad čia turima galvoje stojančiuosius į pirmąjį kursą, o ką jūs siūlytumėt?
V.LANDSBERGIS. Taip ir pasakyta!
R.SLIŽYS. Tiesiog stojantiesiems...
PIRMININKAS. Priimta.
V.LANDSBERGIS. Į aukštųjų mokyklų pirmuosius kursus.
R.SLIŽYS. Į aukštųjų mokyklų pirmuosius kursus. Tada neliks kolizijos.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Nevisiškai, mano supratimu, korektiška yra antrosios dalies formuluotė, kurioje įrašyta nuostata apie derinimą su Vyriausybe dėl priėmimo sąlygų nustatymo tvarkos. Kokiu būdu tai bus atliekama? Dabar aukštoji mokykla nustato sąlygas ir pateikia Ministrų Tarybai jas derinti. Kokia bus to suderinimo teisinė forma?
R.SLIŽYS. Taip, čia šita nuostata atsirado dėl to, nes yra manoma, kad stojimo taisyklės turėtų būti bendros Lietuvos aukštosioms mokykloms, o Vyriausybės ekspertu turėtų būti Lietuvos mokslo taryba. Jeigu jūs kalbat apie patį mechanizmą, yra rektorių taryba, yra Lietuvos mokslo taryba, kuri aprobuoja, pateikia Vyriausybei ir tokiu būdu derina. Bet, va, čia Kultūros ir švietimo ministerija, kuri rūpinasi viduriniu mokslu, turi dalyvauti. Toks mechanizmas siūlomas.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pirmiausiai padėkoti visiems deputatams, kurie bandė įrodyti, kas tai yra rektorių konferencija, bet taip jiems, atrodo, šito ir nepavyko padaryti. Ir norėčiau paprašyti, kad šitos pastraipos nebūtų tol, kol mes tiksliai nežinosim, kas tai per organas, kokiais principais jis dirba.
PIRMININKAS. 4 straipsnyje jau nėra jos, gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai. Ačiū.
Daugiau pastabų nematau. 4 straipsnis priimtas su tom pataisom, kurias aptarėme. 5 straipsnis. Prašom.
R.SLIŽYS. Dėl 5 straipsnio diskusijų nebuvo. Jis priimtas vieningai.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas dėl 5 straipsnio?
P.VAITIEKŪNAS. Dėl 5 straipsnio. Aš noriu paklaust, ar negalima čia būtų truputį suvienodinti teises aukštosios mokyklos, kuri 4 straipsnyje apibrėžta kaip institucija, rengianti mokslininkus, o 5 straipsnyje
mokslo institutas gali rengti mokslininkus tik kartu su aukštąja mokykla. Ar negalėtų būti įterpta kokia nors pastaba, kad ,,kartu su kitais mokslo institutais”, arba ,,su kitais mokslo institutais”? Arba ,,su aukštąja mokykla”?
R.SLIŽYS. Šios tezės idėja yra mokslinių institutų ir aukštųjų mokyklų integracija. Kaip tai turėtų būti daroma? Doktorantūra mes įsivaizduojam, ir tai turės būti įtvirtinta nuostatuose vėliau, kaip studijų tąsa. Aš minėjau jau, kad šiuo metu mūsų mokslo kandidatai skiriasi nuo Europos, Amerikos mokslo daktarų ne savo disertacijomis. Disertacijos dažnai yra maždaug to paties lygio, bet skiriasi savo teoriniu paruošimu. Mūsų nuomone, šitokia tezė įteisina ir skatina mokslo institutų ir aukštųjų mokyklų integraciją.
P.VAITIEKŪNAS. Tai aš noriu tik patikslinti. Gal vienas institutas ir nesugeba tų studijų organizuoti, tačiau kartu su kitais mokslo institutais studijos būtų pilnavertės.
R.SLIŽYS. Mes manom, gal čia reikėtų, kad visi akademiniai institutai ir kiti stambesni žinybiniai institutai, turintys didelį mokslinį potencialą, turi integruotis į aukštąsias mokyklas. Šitoks žinybinis padalinimas Lietuvai yra neleistinas. Tokia forma, kaip dabar yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Čia toks gal redakcinis pataisymas? Aš bandau skaityti, kas parašyta - mokslo institutas yra mokslo įstaiga, kuri vykdo mokslinius tyrimus. Taip? Kas yra mokslo įstaiga? Mokslo įstaiga yra institucija, kurios pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai. Kodėl mokslo institutas du kartus vykdo mokslinius tyrimus - ir apibrėžiant kaip mokslinę įstaigą, ir apibrėžiant kaip mokslinį institutą? Gal galima suredaguoti, kad nebūtų tas ,,sviestas sviestuotas”?
PIRMININKAS. Jūs siūlote jo nepriimti, ar siūlote naują redakciją, gerbiamasis G.Šerkšny?
G.ŠERKŠNYS. Na, reikia čia pagalvoti...
PIRMININKAS. Na, matote, visi turim galvoti. Prašom pateikti konkrečias formuluotes, abstrakčių pasiūlymų mes, deja, priimti negalime. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Taip, čia buvo kalbama dėl 5 straipsnio, ir būtent dėl mokslo įstaigų integracijos į aukštąją mokyklą. Bet aš manau, kad ta integracija būtų suprantama ir tada, jeigu mes išbrauktume, sakysime, tą sąlygą ,,ir su aukštąja mokykla”. Tai duotų galimybę, sakysim, kai kuriems mokslo institutams, kurie šiandien galbūt neras sau vietos, bandyti persiorientuoti specialistų ruošimui ir tokiu būdu galbūt atsirastų ir konkurencija su tomis jau aukštojo mokslo įstaigomis, kurios juos ruošia. Kita vertus, tai visiškai nekeičia tos prasmės, kuri, va, dabar čia slypi. Ji gali rengti mokslininkus bei padėti rengti specialistus su aukštuoju išsilavinimu. Nepasakyta, ar būtinai su aukštąja mokykla, ar galbūt individualiai. Tai aš čia siūlyčiau išbraukti, va, šiuos tris žodžius.
R.SLIŽYS. Taip, mes sutinkam, kad konkurencija ir tai, ką jūs sakėt, yra svarbu, bet mums atrodo, kad dar svarbiau yra šiuo metu integruoti ir štai dėl ko, dėl jau minėtų ankstesniuose plenariniuose posėdžiuose priežasčių. Dabar Lietuvoje situacija tokia, kad aukštosiose mokyklose didelė dalis dėstytojų yra pedagogai profesionalai, nedirbantys mokslinio darbo. Tai yra ne jų kaltė, o jų tragedija, kadangi jie yra beprotiškai, pasakyčiau, apkrauti pedagoginiu darbu, ir jie neturi fizinių galimybių, o institutuose profesionalai mokslininkai neužsiima pedagogine veikla. Gal čia nėra optimali formuluotė, bet aš prašyčiau ją remti, nes ji yra nukreipta į mokslo ir studijų integraciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Aš norėčiau pratęsti deputato S.Malkevičiaus mintį. Mokslinio tyrimo institutai negali dirbti tik mokslinį darbą. Jie privalo integruotis su instancijomis, ruošiančiomis kadrus. Man labai gerai žinoma Vilniaus eksperimentinės klinikinės medicinos instituto veikla. Šiame institute per daugiau kaip 30 metų buvo paruošta šimtai aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie šiandien dirba įvairiuose institutuose. Mūsų institute paruošti kadrai sudarė daugumą įsteigus Onkologijos institutą. Buvo įsteigtas Pediatrijos institutas, kurio beveik visi kadrai buvo parengti šiame institute. Kurortologijos laboratorijoje ir Vilniaus universitete dirba daugybė specialistų medikų, profesorių, kurie yra parengę, apsigynę disertacijas. Todėl aš manau, kad reikia šitą galimybę ruošti kadrus būtinai institutams palikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs siūlote pataisą, ar siūlote formuoti kitaip?
M.ČOBOTAS. Aš siūlau palikti galimybę institutams ruošti mokslinius kadrus.
PIRMININKAS. Jūs nieko nesiūlote šiam straipsniui? Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Aš turiu vieną klausimą, norėčiau jį geriau suprasti. Ar mokslo institutas kaip atskira įstaiga, kieno nors manymu, duos aukštojo mokslo diplomą?
R.SLIŽYS. Ne.
V.LANDSBERGIS. Ne, tai tada reikia išskirti, nes dabar taip, kaip parašyta - rengia mokslininkus ir padeda rengti specialistus su aukštuoju išsilavinimu, tai tada galbūt ir rengia mokslininkus bei su aukštąja mokykla padeda rengti aukštojo išsilavinimo specialistus. Nes aukštojo išsilavinimo specialistas - tai reiškia darbuotojas su diplomu. Vienas institutas neduoda, o tik kartu su kokia nors aukštąja mokykla. Tada taip reikia išskirti. Ir aš siūlau redaguoti, atsisakyti galų gale ,,specialistas su išsilavinimu”, o rašyti ,,aukštojo išsilavinimo specialistas".
PIRMININKAS. Priimtina jums tokia pataisa?
R.SLIŽYS. Manau, kad čia jūsų redakcija palieka straipsnio esmę -integraciją - ir yra, na, tiesiog kiek švelniau suredaguota.
V.LANDSBERGIS. Rengia mokslininkus bei su aukštąja mokykla padeda rengti aukštojo išsilavinimo specialistus.
R.SLIŽYS. Ne, reikėtų - rengia mokslininkus kartu. Pradžioj paminėjote šiek tiek kitą, pirmu siūlymu buvo integruotos abi frazės, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Dabar jau dalis suformuluota, apie ką sakiau. Čia po kablelio gal taip būtų gerai: ,,greta vykdomo mokslinio tyrimo su aukštąja mokykla rengia mokslininkus bei padeda rengti specialistus su aukštuoju išsilavinimu”.
R.SLIŽYS. Taip, čia yra analogiškas.
V.LANDSBERGIS. Padeda aukštosioms mokykloms rengti aukštojo išsilavinimo specialistus. Padeda aukštosioms mokykloms.
PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Man atrodo, taip reikėtų redaguoti: ,,Padeda aukštosioms, mokykloms rengti specialistus”. Kad su aukštuoju išsilavinimu, tai savaime aišku.
PIRMININKAS. Ar deputato R.Gudaičio formuluotė visiems priimtina? Ačiū, daugiau pastabų nėra. Priimta. 6 straipsnis. Gerbiamieji deputatai, yra dvi alternatyvos. Aš prašau bent, kad mes neįsiveltume į gilias diskusijas, prašau vieną deputatą paremti vieną alternatyvą, kitą -kitą, išdėstant motyvus. Po to mes, matyt, balsuotume. Nes mes visuomeninės apklausos čia neturėtume daryti. Prašome. Deputatas V.Kačinskas. Kurią alternatyvą remiate?
V.KAČINSKAS. Aš buvau iš tos mažumos komisijos narių, kurie rėmė antrąją alternatyvą.
PIRMININKAS. Būkit malonus, motyvuokite tai.
V.KAČINSKAS. Gerai. Ir todėl norėčiau dar pasiūlyti mažytę pataisą, kad galima būtų dėl jos balsuoti. Vis dėlto, jeigu antrojoje alternatyvoje įtvirtinom, kad tai yra visuomeninė institucija, tai, mano manymu, nėra jokio reikalo, kad tuos nuostatus ar statutą tvirtintų Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Užtenka Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Siūlau tai pataisyti, ir tada bus galima balsuoti už antrąją alternatyvą.
PIRMININKAS. Kas norėtų remti pirmąją alternatyvą?
P.VARANAUSKAS. Aš.
PIRMININKAS. Pirmąją alternatyvą ,remiate, gerbiamasis deputate P.Varanauskai?
P.VARANAUSKAS. Noriu atkreipti dėmesį, kad pirmoji buvo ne alternatyva, o kaip pagrindinis punktas, išrinktas iš 6 variantų ir tik paskutiniajam svarstymui vėl papildytas antrąja alternatyva. Noriu atkreipti visų deputatų dėmesį į tai, kad šis įstatymas buvo labai plačiai mokslininkų aptartas. 7 projektai pas mus pakliuvo, o pradinėje stadijoje jų buvo dar daugiau. Ir galiausiai buvo sudarytos 2 grupės, savotiškai viena kitai oponuojančios: viena - Mokslų Akademijoje, kita - Mokslininkų sąjungoje. Savo argumentus jos išdėstė spaudoje. Nežiūrint į tai, čia yra Mokslininkų sąjungos atstovai, jie pasisako už pirmąją alternatyvą, kad nemenkintume mes Mokslų Akademijos prestižo, kadangi taip yra visame pasaulyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paremti rektoriaus profesoriaus A.Avižienio mintį, kad žodžiai ,,valstybės remiama” liktų, kitaip sakant, pirma ir pagrindinė redakcija. Man abejonių kelia ,,demokratiškai sudaryta”. Ar tą reikia rašyti, lyg kitoms institucijoms to nereikia? Aš suprantu, kad tai neturi būti valstybės sudaryta institucija, bet visuomeninė vėl kelia tam tikrų abejonių. O gal galima būtų apskritai atsisakyti kokio nors papildomo apibūdinimo? Jeigu, sakykime, valstybės remiama institucija. Vadinasi, ne valstybinė, bet valstybės remiama. Tuo savaime būtų viskas pasakyta. Redakciniu požiūriu yra iš senesniųjų laikų paveldėtas dalykas, kai mes rašom žodį ,,Respublika” be jokio kito nusakymo - Lietuvos Respublikos, arba Lietuvos.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš taip pat norėčiau remti būtent tą variantą, kurį ką tik išdėstė Pirmininkas. Žodžių ,,Valstybės remiama” ir ,,demokratiškai sudaryta" nėra prasmės įrašyti, nes toliau eina žodžiai, kad vadovaujasi savo statutu, o statutas turi būti demokratiškas, be abejo. O 6 straipsnio antros alternatyvos atsiradimas, man atrodo, byloja apie norą, na, kaip čia pasakius, panaikinti akademiją. Tai ta proga kai kam aš norėčiau priminti, kaip buvo bandoma A.Sacharovą pašalinti iš akademijos. Tada svarstymas nutrūko, kai buvo pasakyta, kad vienintelis precedentas pasaulyje buvo tada, kai Hitleris pašalino akademiką. Mūsų atveju tai būtų unikalus atvejis, jeigu mes šitaip bandytume panaikinti ar kitaip sumenkinti akademiją.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Na, aš galvočiau, kad tos diskusijos sutrumpėtų, jeigu vis dėlto suprastume, ką reiškia žodžiai ,,valstybės remiama”. Turbūt reikėtų išsiaiškinti, kad, jeigu mes suprantame valstybės rėmimą kaip, pavyzdžiui, centro veiklos finansavimą, t.y. Mokslų Akademijos kaip centro veiklos, nes mokslinių institutų finansavimas eina visai kita tvarka, taip. Jeigu suprantame, kad tai Mokslų Akademijos ir akademikų išlaikymas, pavyzdžiui, priedai ir privilegijos ir t.t., tai yra vienas dalykas, Dabar nelabai sutikčiau su gerbiamuoju akademiku E.Vilku, kad taip prestižas būtų mažinamas. Tiktai patys mokslininkai tegali savo prestižą mažinti, jokios kitos išorinės jėgos to negali padaryti. Ir tiktai jie patys gali išsikovoti prestižą. O šiaip, manau, kad, jeigu į šitą klausimą bus atsakyta, kaip suprantame ,,valstybės remiama”, na, tai tuomet galėsime ir balsuoti atitinkamai.
V.LANDSBERGIS. Ar galima man pasakyti kadangi aš parėmiau šitą formuluotę. Ta prasme, kaip gerbiamasis G.Šerkšnys paaiškino, kad valstybė remia finansiškai ir tuo pačiu parodo savo suinteresuotumą ir pripažinimą, kad tokia institucija yra tikrai reikalinga, o ne tai, kad ji egzistuoja, jeigu mokslininkai, pavyzdžiui, susitarė, kad būtų akademija, o valstybei vis tiek - gali jos ir nebūti. Būtent valstybei ne vis tiek, ir todėl ji remia.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad ir viena, ir kita pusė pateikė tvirtus argumentus, tačiau vis dėlto labai svarbu ne tiktai pabrėžti valstybės rėmimą, bet ir nustatyti tos organizacijos teisinį statusą arba jos teisinę padėtį. Todėl aš manau, kad iš abiejų alternatyvų gali būti formuluojama tokia pozicija: tai yra valstybės remiama visuomeninė institucija. Taip pat pritarčiau minčiai, kad vis dėlto Aukščiausioji Taryba neturėtų tvirtinti šitokio statuto. Užtektų Vyriausybės sprendimo, jeigu tai būtų visuomeninė organizacija, o jeigu ne visuomeninė, tai reikia apibrėžti, kokia vis dėlto yra ta institucija - valstybinė ar kitokia.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos, prašau pateikti naujus argumentus, jeigu turite juos. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, manau, kad nežiūrint į būtinumą, tikslingumą, mes privalome tiksliai diagnozuoti, t.y. kvalifikuoti šios organizacijos teisinį statusą. Aš palaikau deputato E.Grakausko nuomonę ir pateikiu šiuos argumentus. 6 straipsnio 1 alternatyva visiškai neįtikina, kad tai yra valstybės remiama, demokratiškai sudaryta institucija. Nieko nepasako tie žodžiai. Ar tai pusiau valstybinė, ar pusiau visuomeninė. Visiškai nieko nepasako. Tai yra pusiau tokia neaiški, kažkieno remiama. O štai 6 straipsnio 2 alternatyva yra visiškai aiški, kad tai yra visuomeninė institucija, ir tai viską pasako. Ar kur nors valstybei uždrausta remti visuomeninę organizaciją? Kas galėtų į tai atsakyti? Nieko panašaus! Ar todėl, kad pavadinsime visuomenine institucija, jinai bus panaikinta? Nieko panašaus! Ar jos tikslingumas sumažės? Nieko panašaus! Tai kodėl mes turime remtis tokiais argumentais? Taigi tiktai reiktų pataisyti 2 alternatyvos pabaigą: netvirtina visos visuomeninės institucijos, o įregistruoja Respublikos įstatymais nustatyta tvarka. Štai ir visi argumentai.
PIRMININKAS. Deputate Č.Kudaba, prašome naujų argumentų, jeigu turite. Prašome nekartoti nieko.
Č.KUDABA. Gerbiamieji deputatai, dirbu aukštojoje mokykloje ir labai laukiu meto, kada integruosis akademija ir mes pasijusime lygūs - ir tyrinėtojai, ir pedagogai. Palaikau grupę deputatų, kurie pritaria valstybės paramai, pasisako už neskubų evoliucinį kelią į šitokią akademijos padėtį. Man atrodo, kad mes skubėdami nelabai žinome, ką darome. Dar nė vieno mūsų ir tėvų nebuvo žemėje, kai šviesiausi protai siekė Lietuvai akademijos, tvėrė ją. Vėliau ji buvo sukurta. Po kelių valandų jos gali ir nebūti, jos gali nelikti. Čia visi teisininkų pasakymai - visuomeninė organizacija ir panašiai - nieko neįtikina, todėl aš kviečiu labai atsakingai į tai pažiūrėti, labai atsakingai, o balsavimą siūlau vardinį.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys. Prašau. Ne, vieną minutę, aš dėl balsavimo. Kada jau kalbėsime apie tai, tada prašysime paremti arba neparemti. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Aš pajutau, kad šitai ganėtinai destruktyviai diskusijai pritrūko profesionalų, ir dėl to nutariau ,,įsivelti” į ginčą. Kolegos ką tik aiškino, kad antrasis straipsnio variantas pareiškia visiškai aiškiai, kad tai bus visuomeninė organizacija, ir siūlo už jį balsuoti, kadangi pirmasis straipsnis neva šito nedeklaruoja. Taigi aš, atidžiai perskaitęs, pritariu Pirmininko nuomonei, kad nebereikia čia dar ir dar kartą aiškinti, kad šita institucija bus demokratiškai sudaryta, tai bus savaime suprantama, šituos žodžius galima išmesti. Bet noriu įtikinamai paaiškinti, kad pirmasis variantas kaip tik labai įtikinamai reiškia, kad nebus visuomeninė organizacija, tai bus valstybės remiama savarankiška organizacija, remiama tiek, kiek reikės Lietuvos mokslui. Jinai turės pabandyti pati ,,išsikutenti” savo lėšomis, tegu manęs kalbininkai netaiso, tai kabutėse sakau. Ir tiek, kiek reikės Lietuvos mokslui, dek parems valstybė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Rudzy, šiuo atveju etikos komisija jus gali pataisyti, kalbininkai. R.RUDZYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Aš nebematau daugiau norinčių kalbėti, tada galbūt pasiruoškime balsuoti. Deputatas Č.Kudaba siūlė balsuoti vardiniu būdu. Viskas, pabaigta, kolegos! Prašome, kas palaiko deputato Č.Kudabos pasiūlymą? Būkit malonūs, atsistokite, kas norite paremti deputato Č.Kudabos pasiūlymą. Balsų skaičiavimo komisijos narius prašau suskaičiuoti, ar yra 15 deputatų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Pasiūlymą palaiko 18 deputatų.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti vardiniam balsavimui.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima pastabą pasakyti?
PIRMININKAS. Repliką?
BALSAS IŠ SALĖS. Pastabą.
PIRMININKAS. Prašau.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš manau, kad reikėtų aiškiau pristatyti komisijos pateiktą nuomonę ir pasakyti, kada komisija daugumoj išreiškia savo nuomonę. Aš dabar pastebėjau, kad komisijos nuomonė yra ignoruojama dabar. Čia pastaba.
PIRMININKAS. Gerbiamasis generalini direktoriau, prašau, dar jūs pasakykite prieš balsuojant, kad deputatai galėtų lengviau apsispręsti.
R.SLIŽYS. Taip, dauguma komisijos narių pasisakė už pirmąjį variantą. Antrasis variantas yra mažumos. Noriu pasakyti, kad tas pirmasis variantas parengtas iš 6 alternatyvų, kurios buvo svarstomos anksčiau, ir čia buvo konsensas pasiektas. Vakar besvarstant vėl iškilo šita antroji alternatyva. Aš siūlyčiau komisijos vardu remti pirmąjį variantą, komisijos daugumos vardu. Na, tik manyčiau, kad Lietuvos Mokslų Akademija turėtų labai aiškiai pareikšti savo poziciją dėl TSRS respublikų prezidento tarybos nutarimo, kad ji nebūtų valstybių, o būtų valstybės remiama. Aš pasisakau už pirmąjį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kalbėkite tik dėl balsavimo motyvų. Deputatas A.Taurantas. Arba dėl procedūros.
A.TAURANTAS. Aš tik norėčiau kalbėti būtent dėl procedūros. Man neaišku, kaip mes darysime, ypač dabar, kai nutarėme balsuoti vardiniu būdu, kaip balsuosime? Yra pasiūlyti 3 variantai, o kaip pasirinkti? Aš, pavyzdžiui, negaliu balsuoti nei už pirmą, nei už antrą alternatyvą, nes man priimtina deputato E.Grakausko pasiūlyta alternatyva, t.y. valstybės remiama visuomeninė institucija. Ir kaip dabar balsuoti? Gal pasiūlykite, na, gal procedūrą iki vardinio balsavimo, kad išspręstume, dėl ko balsuotume.
PIRMININKAS. Ar deputatas E.Grakauskas siūlo savo formuluotę ,,valstybės remiama visuomeninė institucija"? Galėsime, matyt, dar prieš vardinį balsavimą balsuoti ir nutarti.
A.TAURANTAS. Gal ieškokime kompromisinio varianto, galbūt mes dėl to kompromiso ir susitartume?
PIRMININKAS. Taip. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš čia iš esmės dėl to paties. Deputatas J.Liaučius irgi siūlė. Reikėtų pagalvoti, gal šičia būtų prieita prie nuomonės, kad užtektų šito kompromisinio varianto?
PIRMININKAS. Deputatas K.Saja.
K.SAJA. Aš norėčiau, kol dalinami lapeliai, tokią trumpą replikėlę pasakyti, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Prašome.
K.SAJA, Gerbiamieji, kai svarstomi įstatymai ekonomikos, finansų, teisės klausimais, mes, tie, kurie truputėlį mažiau nutuokiame apie tai, mes su nepaprastai didele pagarba žiūrime į tą nuveiktą darbą komisijose. Kadangi visi esame baigę vidurines ir galbūt net aukštąsias mokyklas, laikome save begaliniai dideliais aukštojo mokslo specialistais ir žinome, kaip kas turi daryti. Mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoj kaip niekad ilgai buvo svarstomas šitas įstatymas. Tai darė didelis būrys -20-30 žmonių, kuriuos mes visi gerbiame. Todėl aš prašau truputėlį savikritiškiau žiūrėti į tai, ką mes darome. Visi save laikome specialistais, kabinėjamės dėl žodžio ir išreiškiame didelį nepasitikėjimą mūsų komisija ir mūsų talkininkais. Aš labai siūlau paremti 1 straipsnį galbūt su Pirmininko iškelta pataisa, kad nereikėtų čia rašyti, jog tai yra demokratiška. Lietuvoj, kurią mes visi ypač po mūsų apklausos remiame, visos mūsų įstaigos bus demokratinės demokratinėje Lietuvos Respublikoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Vilkas dėl balsavimo motyvų.
E.VILKAS. Aš norėčiau pasiūlyti. Alternatyva ,,visuomeninė” yra labai toks neaiškus dalykas. Jeigu pasaulinėje praktikoje pasižiūrėtume, tai tokios įstaigos, kaip Akademija ir kitos, yra vadinamos nevyriausybinėmis organizacijomis. Jeigu norima, tai būtų galima čia įrašyti, kad tai yra valstybės remiama nevyriausybinė organizacija. O visuomeninė -tai čia bent jau kažkas, turint galvoje mūsų įpročius, skamba visiškai keistai.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputate E.Grakauskai, jums pasiūlė deputatas E.Vilkas ne ,,nevisuomeninė”, o ,,nevyriausybinė”. Ar sutiktumėte pakeisti?
E.GRAKAUSKAS. Ne. Jeigu reikia, galiu pateikti motyvus.
PIRMININKAS. Prašome prie mikrofono arčiau.
E.GRAKAUSKAS. Nesutinku ir galiu pateikti motyvą.
PIRMININKAS. Ne, ačiū, nereikia motyvacijos. Aš manau, mes galime balsuoti už pasiūlymą.
S.G.ILGŪNAS. Galima dėl balsavimo?
PIRMININKAS. Prašau.
S.G.ILGŪNAS. Aš siūlyčiau balsuoti pradžioje už pirmąją redakciją, kuriai pritarė ir įstatymo rengimo grupė, ir Vyriausybė, ir dauguma komisijos narių. Kiek aš atsimenu, ar 10, ar 11 jai pritarė.
BALSAS IS SALĖS. 12 prieš 4.
S.G.ILGŪNAS. Atsiprašau -12 ir 4. Mane patikslino. Todėl siūlyčiau pradžioje balsavimui pateikti pirmąjį siūlymą, po to, jeigu jis nesurinks daugumos, antrąjį, trečiąjį ir toliau, kiek bus.
PIRMININKAS. Atsiprašau, aš asmeniškai neturiu teisės komisijos vardu kalbėti. Bet aš asmeniškai pritariu Pirmininko siūlymui pataisyti pirmąją alternatyvą. Gerbiamasis deputate G.Ilgūnai, mes, deja, pirmiausia turėtume balsuoti dėl pataisos. Deputate E.Grakauskai, būkit malonus, motyvuokite dėl savo pataisos dabar.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji, aš manau, kad turbūt mes negalime iš karto balsuoti, ypač vardiniu balsavimu, o paskui redaguoti. Turim galutinai susitarti dėl redakcinio varianto. Ir jeigu, kaip atrodo, dauguma sutinka, kad galima išbraukti sąvoką ,,demokratiškai sudarytą”, tai ar nieko, ar vietoj to reikia ką nors įrašyti. Buvo gerai. Bet, vadinasi, susitarkime, dėl ko vyksta diskusija. Buvo pasiūlymas ir aš pasiūliau tik išbraukti. Yra pasiūlymas čia įrašyti ,,visuomeninė". Ir dabar yra deputato E.Vilko pasiūlymas įrašyti ,,nevyriausybinė". Aš noriu truputį pakomentuoti. Iš tikrųjų skyrimas į valstybines ir visuomenines organizacijas yra iš esmės sovietinis. Mes, vadinasi, galėtume nuo to žodžio ,,visuomeninė" pereiti į tarptautinę terminologiją: nevyriausybinė, iš tikrųjų tai reiškia ne valdžios, ne valdišką instituciją. Tik taip pasakius, tai ne kaip skambėtų - ne valdžios įstaiga. Man regis, kad galėtume šitoje vietoje, taip sakant, ,,nesistumdyti".
Jeigu yra tiktai remiama valstybės, tai savaime suprantama, kad tai ne valstybės ir ne valdžios. O dar specialiai pabrėžt, kad valstybės remiama, bet ne valdžios institucija, turbūt tai yra toks jau persistengimas. Žinoma, deputatai gali turėti savo nuomonę. Kad man nebereiktų dar kalbėti dėl balsavimo motyvų, aš sakau, kad balsuosiu už pagrindinį variantą.
Dėl antrojo varianto deputatas J.Liaučius siūlė daryti ,,visuomeninė institucija", kurios statutą registruotų Vyriausybė. Mes tada padarytume antrą Mokslininkų sąjungą, būtų visiškai tas pats kaip Mokslininkų sąjunga. Jeigu nori - susirinko, pasidarė statutą ir įsiregistravo Vyriausybėje. Vis dėlto tam jau nebūtų nei prasmės, ir, aišku, apie rangą tada netektų kalbėti. Mes norime, kad vis dėlto Mokslų Akademija turėtų tam tikrą rangą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mums reikia pasiruošti balsuoti. Deputatas E.Grakauskas neatsisako pasiūlymo, siūlo ,,visuomeninė". Prašome, motyvuokite!
E.GRAKAUSKAS. Vis dėlto šitoje situacijoje galimas ir dar vienas kompromisas dėl sąvokos ,,visuomeninė". Tačiau visai atmestinas siūlymas yra sąvoka ,,nevyriausybinė". Nevyriausybinė - tai reiškia, kad nepriklauso atitinkamoms vyriausybinėms struktūroms ir tiek. Kitaip aiškinti šitą sąvoką negalima, tačiau manau, kad visad, jeigu atmesta sąvoka ,,visuomeninė", galima būtų rašyti ,,nevalstybinė institucija". Tada būtų aišku. Tai yra ne valstybės institucija, o visuomenės, jos organizacinė struktūra ir pan. Bet kokiu atveju mes, nefiksuodami jos teisinio statuso ir palikdami visiškai amorfiškai, taip, kaip čia yra, neapibrėžiam jokio...
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis deputate E.Grakauskai. Siūlysime balsavimui taip, kaip jūs formulavote. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Dėl šio balsavimo motyvų. Man regis, protingesnis yra komisijos pirmininko deputato G.Ilgūno pasiūlymas balsuoti už alternatyvinius variantus iš eilės. Jų gali būti ,,n", gali būti ,,n+l" ir balsuoti iki tol, kol kuris nors bus daugumos priimtas. Nesutikčiau, kad siūloma deputato E.Grakausko pataisa yra pataisa. Juk čia šios alternatyvos iš esmės skiriasi tik vienu žodžiu. Taigi jis antrąją pataiso vienu žodžiu, bet jis netaiso pirmosios, o už ją nebalsuot nėra motyvų. Negalima būtų pagal dar nepriimtą reglamentą vadovautis tvarka, kad pirmiausia turim priimti ar atmesti pataisas, po to ginčytis iš esmės. Man regis, čia yra tiek variantų, kiek buvo siūlyta ir deputato E.Vilko, ir kitų deputatų. Reikia visus suformuluoti iš eilės ir balsuoti iš eilės, pradedant nuo pirmojo. Priešingu atveju tas balsavimas darosi išties problematiškas. Gal tada lengviau būtų arba ardyti kvorumą, arba pietauti, arba dar ką kitą daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš siūlau balsuoti būtent taip, kaip suformulavo gerbiamasis G.Ilgūnas, bet aš gerbiamojo E.Grakausko, kaip teisininko, norėčiau paklausti, kaip galima valstybėje gyventi ir įsivaizduoti, kad egzistuoja kažkas už valstybės ribų. Man kaip žmogui, šiek tiek susipažinusiam su elementaria logika, gerbiamojo E.Grakausko išsireiškimas niekaip ,,netelpa" galvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš prieštarauju, kad būtų balsuojama pataisa po to, kai didelė deputatų grupė labai aiškiai pasisakė už pirmąją alternatyvą su Pirmininko pataisa. Taigi reikėtų iš karto balsuoti ne dėl pataisų, o...
PIRMININKAS. Aš norėčiau gerbiamiesiems kolegoms pasakyti, kad, jeigu iš kitos komisijos deputatas pareiškė nuomonę, tai dar nereiškia, kad jam negalima Šito padaryti, nors jis nedalyvavo komisijos posėdyje. Aš taikau tai sau.
Noriu pareikšti vieną pagrindinį argumentą. Jeigu statute - projektuojamame statute - numatyta Mokslų Akademijos valdymo funkcija, tai ji viską pasako. Jeigu valdymo funkcija to nepasako, tai taip pat viskas aišku: tai visuomeninė arba valstybinė institucija. Kitokio pavadinimo negali būti! Taigi, jeigu statutas suteiks bet kokią valdymo funkciją, teisę kištis į mokslo veiklą, mokslo sritį, tai kaip mes bepavadintume, ji vis tiek tokia bus iš esmės. Ačiū. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau pasiūlyti procedūrą. Mane įtikino deputato R,Rudzio kalba, kad mes tikrai nesusitarsime, jeigu balsuosime dėl alternatyvų. Mano nuomone, geriau priimti ką nors, negu nepriimti nieko. Man atrodo, visos pusės šioje salėje sutiks su tokiu teiginiu. Todėl aš siūlyčiau vis dėlto paprasta balsų dauguma dabar atviru balsavimu išspręsti dėl tų siūlomų pataisų: ar nevalstybinė įrašyti, ar visuomeninė, ar niekaip neįrašyti, ir tada jau suformuluoti straipsnio tekstą, balsuoti vardiniu būdu, ar priimti jį, ar nepriimti. Kitaip mes tikrai nieko neišspręsime, ir straipsnis bus nepriimtas. Man atrodo, ,tai vienintelė galimybė.
PIRMININKAS, Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau patikslinti čia mintis, kurias išreiškė deputatai B.Genzelis, R.Rudzys ir kiti. Iš principo aš palaikau antrąjį variantą, kuriame aiškiai suformuluota, kad tai yra visuomeninė institucija. Ieškant kompromiso, su visais deputatais šitą sąvoką buvo galima atitinkamai šlifuoti, bet aš pasiūliau, kad tai būtų nevalstybinė institucija. Tačiau iš principo aš palaikau antrąją alternatyvą, kur užfiksuota visuomeninė institucija, ir pritariu gerbiamajam A.Taurantui atlikti procedūrinį balsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Man regis, tikrai gerbiamasis E.Grakauskas pasakė, kad čia kalbama apie tai, koks deputatas kokį variantą palaiko, o visos tos pastabos - tai buvo noras tuos abu variantus sujungti. Buvo geras noras, bet, deja, mums jo nepavyko įgyvendinti, todėl reikia balsuoti, ir aš kviečiu visus taip daryti. Balsuokime už pirmąjį variantą, po to - už antrąjį.
Pirmasis variantas yra su vienintele pataisa, su gerbiamojo Pirmininko pataisa: ,,Lietuvos Mokslų Akademija yra valstybės remiama institucija". Ir mes nebeapsimeskime: ginčas vyksta dėl dviejų dalykų - ar būti Akademijai, ar nebūti, todėl ir balsuokime.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamieji kolegos! Pats svarbiausias klausimas jau yra išspręstas 6 straipsnio pirmoje ir antroje redakcijoje, kadangi klausimas buvo toks: kas tai yra Lietuvos Mokslų Akademija? 6 straipsnio pirmame ir antrame variantuose sakoma, kad Mokslų Akademija tampa mokslininkų sąjunga, o ne institutų sąjunga, kaip buvo iki šiol. Todėl pagrindinis klausimas išspręstas - diktato arba valdymo mokslo institutams nebelieka. Ir kitas funkcijas, kurias iki šiol savinosi Mokslų Akademija, būtent finansavimą ir lėšų perskirstymą, taip pat perima Mokslo taryba, todėl ar mes balsuosime už pirmą, ar antrą variantą, valdymo funkcijos vis tiek nebelieka. Man atrodo, balsuokime greičiau, ir klausimas bus išspręstas,
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Vis tiek man nelabai aišku, kodėl buvo atmestas ir gerbiamojo E.Grakausko, ir gerbiamojo J.Liaučiaus siūlymas sujungti juos abudu ir pavadinti valstybės remiama visuomenine organizacija?
PIRMININKAS. Neatmestas, tuoj balsuosime, gerbiamasis G.Šerkšny! Turbūt tik truputį pataisytą formuluotę pasiūlysime. Ar būtų priimtina gerbiamajam deputatui E.Grakauskui tokia formuluotė: Lietuvos Mokslų Akademija yra valstybės remiama institucija ir t.t.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji, deputato G.Šerkšnio pasisakyme vėl praslydo tai, kas yra potekstėje. Jeigu yra visuomeninė, tai ir slysteli sąvoka ,,organizacija", o ne ,,institucija". Kai tik visuomeninė, tai tuoj organizacija, ir tada atsiranda antra Mokslininkų sąjunga. O jeigu institucija, tai galvokim, ar yra visuomeninė institucija? Gal galima pasakyti, bet iš tikrųjų esmė tai yra ta, kaip čia buvo siūloma: ,,valstybės remiama nevalstybinė arba nevalstybinė, bet valstybės remiama". Ar reikalingas tas pedantizmas, aš abejoju.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Gal, gerbiamieji kolegos, nesivelkim į ginčus!
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti nesidangstyti už formuluotės, o surengti plebiscitą. Mokslų Akademija nuo šiol turės būti institucija ar organizacija. Paskui, kada jau vardiniu balsavimu priimtume šitą kardinalų sprendimą, jau ieškotume formulės, kaip į ją įvilkt. Man atrodo, per pertrauką būtų labai nesunku padaryti, dėl to aš siūlau balsuoti ne už straipsnį, bet už principą, kurį į tą straipsnį ,,dedam".
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad pirmojo varianto formuluotė yra labai logiška. Jeigu jau sykį valstybės remiama, jeigu ją remia valstybė, tai jinai negali būti nevalstybinė, taip? Tai, man atrodo, nieko čia pridėti nereikia!
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, deputatas E.Grakauskas reikalauja, todėl prašome pasiruošti.
V.LANDSBERGIS. Nesiginčykite, Dieve mano. Gerbiamieji deputatai, leiskite man pasiūlyti, nes aš tuoj turėsiu išeiti į susitikimą su Danijos delegacija. Norėčiau pasiūlyti tai, kas jau keliskart buvo siūlyta. Redakcinį klausimą, ar įrašyti ,,nevalstybinė", ar neįrašyti, išspręskime paprastu balsavimu, ir po to, jį išsprendus, spręsti turbūt vardiniu balsavimu, Ar įrašomas žodis ,,nevalstybinė" - dėl tokio žodžio, pavyzdžiui, daryti vardinį balsavimą, man atrodo, kad čia kažkur pernelyg susireikšmintume.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš vis dėlto noriu pakviesti balsuoti ir nebepriiminėti pasiūlymų, tarp jų nesvarstyti ir E.Grakausko siūlymo. Ką reiškia E.Grakausko pasiūlymas? Tai reiškia iš tų dviejų variantų padaryti vieną, tą, kurį remia. Jeigu 6 straipsnio redakcijoje įrašysime žodį ,,visuomeninė", tai nebereikia tada apskritai tokio. Pateiktos dvi alternatyvos. Ginčas vyksta seniai, ir mums tereikia tik balsavimu nuspręsti, ar pirmąją alternatyvą remiame, ar antrą. Juk antra alternatyva viską pasako, čia visuomeninė, jau daugelis rėmėsi teisininko profesija, bet teisingiausiai pasakė gerbiamasis V.Landsbergis. Jeigu įrašome ,,visuomeninė", tai yra antroji mokslininkų sąjunga ir nebesiginčykim, nebeieškokim naujų motyvų. Čia reikia tik balsuoti, ir viskas. Įrašyti ,,nevalstybinė" arba visai neįrašyti, jeigu pasakome, kad yra valstybės remiama institucija, na, viskas aišku.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate, už pagalbą, ar dar norėtų deputatas R.Gudaitis?
R.GUDAITIS. Aš norėčiau papildyti gerbiamąjį Z.Juknevičių, kad reikia balsuoti vardiniu būdu, kaip mes esame nutarę.
PIRMININKAS. Taip, tai mes nutarę esame, Gerbiamasis deputate E.Grakauskai, turbūt nesiūlote savo redakcinės pastabos, nes iš esmės ji patvirtina antrąją alternatyvą? Balsuojame už dvi alternatyvas vardiniu būdu, kaip buvo nutarta. Gerbiamasis E.Grakauskas neprieštarauja, taip?
E.GRAKAUSKAS. Argumentacija, neišreiškus vienu ar dviem žodžiais, koks yra šios organizacijos ar institucijos statusas, ją pastato į neaiškią poziciją.
PIRMININKAS. Suprantu, tai jūs galite balsuoti prieš, gerbiamasis E.Grakauskai! Gerbiamieji deputatai, tada siūlome jums vardiniu balsavimo būdu pasirinkti vieną iš alternatyvų. Ar niekas neprieštarausite prieš Pirmininko pataisą, kuri pirmajame sakinyje taip dabar atrodytų:
,,Lietuvos Mokslų Akademija yra valstybės remiama institucija". Išbraukiame žodžius ,,demokratiškai sudaryta". Neprieštarauja niekas? Tada prašome užpildyti balsavimo korteles ir galbūt susitarkime taip -balsuojame dėl mokslo ir studijų įstatymo 6 straipsnio pirmos alternatyvos. Kas balsuos už Šitą alternatyvą, tas parems pirmąją alternatyvą, kas balsuos prieš šią alternatyvą, tas parems antrąją alternatyvą. Priimtina?
A.A.ABIŠALA. Nepriimtina, pirmininke. Kas balsuos ,,už", tas balsuos už pirmąją, kas balsuos ,,prieš", tas balsuos prieš pirmąją. Jeigu pirmoji nebus priimta, tada balsuosime jau paprastu balsavimu dėl antrosios redakcijos. Tik šitaip.
PIRMININKAS. Gerai, priimtina, ačiū. Kas balsuos ,,už", tas balsuoja už pirmąją alternatyvą. Jeigu ji nesurinks daugumos, tada paprastu balsavimu balsuosime už antrąją alternatyvą. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašome užpildyti korteles, o balsų skaičiavimo komisiją prašome dirbti. Gerbiamieji deputatai, galbūt galima darbą tęsti toliau, nagrinėti 7 straipsnį? Gerbiamasis generalini direktoriau, ar dėl 7 straipsnio turite pataisų?
R. SLIŽYS. Taip, pasitarus ir buvo nutarta siūlyti jums iš 4 straipsnio išbraukti frazę apie rektorių konferenciją ir ją įrašyti į 7 straipsnį. Vienintelę pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, priminsiu, kad pataisa buvo tokia: iš 4 straipsnio frazę ,,aukštųjų mokyklų veiklą. koordinuoja rektorių konferencija" siūloma perkelti į 7 straipsnį. Ar niekas neprieštaraujate? Neprieštaraujate. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Tokia formuluotė ne visai atitinka straipsnio turinį, nes ten tik minima visuomeninės organizacijos, bet neapibrėžiama. Jeigu mes čia iš karto apibrėžiame jos veiklą, tai tada...
R.SLIŽYS. Tik perkeliam pavadinimą ,,rektorių konferencija".
PIRMININKAS. Ar pritariate, gerbiamasis deputate A.Rudy? Daugiau pastabų nėra. 7 straipsniui pritarta. 8 straipsnį prašau.
R.SLIŽYS. 8 straipsnio redakcija, palyginus su ankstesniu variantu, labai nedaug pakito ir čia yra, mūsų nuomone, tik pabrėžiama jos ekspertinė esmė. Prieštaravimų šitai formuluotei nebuvo.
PIRMININKAS. Ar prieštaraujančių 8 straipsniui yra? Nėra. 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis.
R.SLIŽYS. Dėl 9 straipsnio. Plenariniuose posėdžiuose ir Vyriausybės variante buvo siūloma palikti tik pirmąją pastraipą, o kitas 3 perkelti į nuostatus. Bet, man atrodo, čia yra logika tokia: kadangi nuostatai šiuo metu dar yra tik svarstomi, o šitos trys pastraipos atspindi Lietuvos mokslo tarybos sudarymą ir veiklos esmę, todėl mes, darbo grupė ir komisijos“ siūlome palikti įstatyme šitas likusias pastraipas taip, kaip pateikta projekte.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlyčiau 9 straipsnio trečią pastraipą išbraukti, kadangi antra pastraipa nurodo viską, kaip bus formuojama taryba pereinamuoju laikotarpiu, kai dar nėra patvirtinti tarybos nuostatai. Ten viskas nurodyta - visuomenės ir t.t. visos organizacijos, o trečia pastraipa negali iš anksto numatyti kažkokių įstatyminių lengvatų. Todėl siūlau 3 pastraipą išbraukti.
R.SLIŽYS. Taip, trečioji, man atrodo, nuostatų prasme ir supratimo prasme yra mažiausiai reikalinga.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate išbraukti, gerbiamasis generalini direktoriau?
R.SLIŽYS. Na, komisija siūlė ją palikti, bet tik aš noriu pasakyti, kad ji turbūt mažiausiai reikalinga įstatyme ir gali būti perkelta į nuostatus.
PIRMININKAS. Ar yra manančių deputatų, kad 3 pastraipą reikėtų palikti?
R.SLIŽYS. Dar kartą kartoju, komisijos siūlė...
PIRMININKAS. Galima išbraukti, taip? Galima braukti. Manančių kitaip nėra? Vicepremjeras, Prašau.
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pasakyti apie šio straipsnio svarstymo rezultatus Vyriausybės posėdyje. Mūsų nuomone, tikslinga palikti tiktai pirmąją šio straipsnio dalį. Tarp kitko, jeigu jau patvirtintame 8 straipsnyje mes sakome, kad tai yra ir Vyriausybės mokslinis ekspertas, ir mes visomis rankomis už tai balsuojame, tai vis dėlto 9 straipsnio pirmoje dalyje siūlytume ,,Vyriausybės teikimu tvirtina Aukščiausioji Taryba", nes tuos nuostatus Vyriausybė turėtų irgi įvertinti, jeigu tai yra mūsų ekspertas.
Na, o ar atsisakyti tų konkrečių pastraipų, tarp kitko ir kitų, pavyzdžiui, antrosios? Na, bus labai daug aistrų ir emocijų, nes dabar skirstyti tas mokslo kryptis, t.y. skirstyti pagal dabartinę situaciją, netikslinga. Kiekvienais metais mokslo situacija keisis. Dabar iš karto skaičiuoti ir fiksuoti įstatyme, kiek yra kokių krypčių, kokių narių, galime lanksčiau ne įstatyme, o nuostatuose, kurie gali būti keičiami greičiau. Lygiai taip pat, kaip dabar tvirtinti, kad papildomai įeina ar neįeina. Tai turėtų būti nuostatų klausimas, kurie labiau turėtų atspindėti esamą situaciją. Vyriausybės vardu mes prašome palikti tiktai pirmąją dalį su minėtu papildymu.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš dar kartą apgailestauju, kad mes neturime bent tų nuostatų projekto ir tuomet daug kas būtų aiškiau. Konkrečiai dėl to straipsnio aš siūlyčiau antroje pastraipoje žodelį ,,tvirtina" pakeisti žodeliu ,,renka".
PIRMININKAS. Kurioje vietoje siūlote?
G.ŠERKŠNYS. Antros pastraipos gale.
PIRMININKAS. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Aš sutinku su pastaba dėl to, kad reikėtų išbraukti paskutinę straipsnio pastraipą, tačiau nesutinku su siūlymais atsisakyti 2 ir 3 pastraipų. Man atrodo, kad mes tada paneigiame šito straipsnio turinį ir mes prieštaraujame pagrindiniam šito įstatymo principui, t.y. mokslo ir studijų autonomijos principui. Manau, kad jokiu būdu negalima šitų pastraipų išimti, tai yra konkretus šito straipsnio turinys, jis būtinas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai. Daugiau pastabų neturime, tačiau balsuoti negalime, nes nėra balsų skaičiavimo komisijos. Palauksime, kol jinai grįš. Dabar pereisime prie 10 straipsnio.
R.SLIŽYS. Taip, 10 straipsnyje, kuris, yra jums pateiktas, aš jaučiu pareigą pasakyti, kad prieš žodžius pirmojoje pastraipoje ,,nustato ir aprobuoja" (žodis ,,aprobuoja" dar yra 3 pastraipoje) pasisakė prieš gerbiamasis premjeras. Argumentacija buvo tokia, kad šitie žodžiai reiškia vykdomosios valdžios funkcijas. Noriu jums pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos deputatų nuomone, turint omenyje, kad Lietuvos mokslo taryba yra ekspertinė institucija, žodžiai ,,nustato ir aprobuoja" neturi vykdomosios valdžios ir privalomosios valdžios prasmės, todėl jie buvo palikti, tačiau jaučiu pareigą jums pranešti gerbiamojo premjero siūlymą pakeisti šituos terminus.
PIRMININKAS. Vicepremjeras Z.Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Visų pirma aš noriu pasakyti, kad tai yra ne tik gerbiamojo premjero nuomonė, o Vyriausybės nuomonė, tarp kitko taip pat darbo grupės, visų suinteresuotų šalių - ir universiteto, ir Mokslų Akademijos. Aš nežinau, kaip čia dabar vėl atsirado šitas žodis ,,aprobuoja". Ką reiškia aprobuoti finansavimo paskirstymą? Tai reiškia valstybinės valdžios funkciją. Juk puikiai žinote, kad Vyriausybė pateikė biudžeto projektą, atsižvelgdama į visus pasiūlymus, ekspertizes, o Aukščiausioji Taryba galų gale aprobuoja, tvirtina biudžetą. Ir dabar: ,,aprobuoja finansavimo paskirstymą mokslui ir studijoms". Tai labai implikuoja ir kitą pavojų. Aš, dirbęs Mokslų Akademijos institute, puikiai žinau, kaip sudėtinga yra kokiai nors naujesnei minčiai atsiradus gauti finansavimą. Reikėdavo įveikti instituto barjerą, reikėdavo įveikti Mokslų Akademijos barjerą. Dabar, jeigu dar atsiranda Mokslo taryba, turinti valdžios funkciją aprobuoti paskirstymą mokslui ir studijoms, vadinasi, konkrečioms žinyboms, objektams, tai atsiranda dar vienas barjeras šitame kelyje.
Siūlyčiau grįžti prie Vyriausybės su visomis suinteresuotomis pusėmis suderinti projekto, prie antros dalies ,,teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei biudžeto projektui sudaryti ir finansavimui paskirstyti mokslui ir studijoms, taip pat mokslo ir studijų infrastruktūros objektams išlaikyti, plėtoti ir steigti". Būtent tai ir turi būti, nes slypi dar ir trečias pavojus: gi negalima suteikti išimtinės teisės Mokslo tarybai (tą pripažįsta ir patys mokslininkai) vienintelei atlikti ekspertizes. Yra gi mokslo sričių, kurių atstovų Lietuvoje net neturim. Tai yra irgi problema, todėl negalima visko būtent šitos žinybos rankose sukoncentruoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas.A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad žodis ,,nustato" reiškia galutinį ir privalomą veiksmą ir todėl negalima, kaip gerbiamasis R.Sližys, manyti, kad. iš kitų straipsnių konteksto išeina, jog tai negalutinis žodis, todėl žodis ,,nustato", mano nuomone, visiškai netinka. Tuo tarpu žodis ,,aprobuoja", kaip aš jį suprantu, ir, tikiuos, kad teisingai suprantu, reiškia pritarimą, o ne patvirtinimą, Todėl manau, kad žodis ,,aprobuoja" gali čia būti ir iš tikrųjų Mokslo taryba turėtų pritarti arba nepritarti pateiktoms mokslo vystymo programoms, finansų paskirstymui ir t.t. Į tą pritarimą ar nepritarimą turi atsižvelgti ir Vyriausybė, ir Aukščiausioji Taryba, tvirtindama biudžetą, o žodį ,,nustato" reikia keisti žodžiu, kuris reikštų būtent pasiūlymą.
R.SLIŽYS. Vyriausybės projekte yra žodis ,,siūlo".
PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Noriu gerbiamiesiems deputatams priminti, kad...
PIRMININKAS. Būkit malonus, arčiau prie mikrofono.
S.G.ILGŪNAS. Mūsų komisijoje buvo vieningai pritarta šio straipsnio projektui. Ir aš suprantu Vyriausybės norą valdyti visas sferas ir visas sritis, tačiau nepamirškime, kad taip neseniai partija ir vyriausybė valdė visas sferas ir sritis, ypač stengėsi valdyti mokslą ir kultūrą. Mes turėtume atsižvelgti į tai ir, manau, maksimaliai suteikti autonomiją ir mokslui, ir kultūrai.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš norėčiau pateikti tokį redakcinį pakeitimą, faktiškai tai buvo Pirmininko siūlymas nenaudoti žodžio ,,Respublika", o tiesiog ,,Lietuvos". Tai yra 5 pastraipoje, lygiai taip pat ir kitose pastraipose.
PIRMININKAS. Tai čia priimtina. Manau, kad į tai atsižvelgs projekto autoriai. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamojo komisijos pirmininko deputato G.Ilgūno ką tik išsakytos mintys labai ryškiai parodo norą, kad Mokslų Akademija būtų valstybinė institucija. Todėl aš siūlau 10 straipsnio pirmą punktą redaguoti taip: ,,siūlo mokslo sričių plėtotės kryptis bei rengia, vertina arba aprobuoja valstybines mokslo programas".
R.SLIŽYS. Gerbiamasis deputate, Vyriausybės projekte buvo ,,organizuoja". Ir tiktai.
E. GRAKAUSKAS. Ar taip galima?
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Taip, noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiamasis Grakauskas šiek tiek suklydo. Čia praktiškai...
E.GRAKAUSKAS. Atsiprašau tuomet. Atsiprašau.
S.G.ILGŪNAS. Taigi pasverkim savo žodį!
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamųjų kolegų, prašome nesiūlyti naujų redakcijų, nes, jeigu mes siūlysim naujas redakcijas visą laiką, tai mes nieko niekada nepriimsime. Jeigu redakcijos iš principo jums priimtinos, prašom tada ir išsakyti nuomonę. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes dar balsuoti negalime, bet 10 straipsnyje Vyriausybė siūlo atsisakyti žodžių ,,aprobuoja" ir ,,nustato" ir taip pat 2 ir 3 pastraipas sujungti į vieną. Tai toks buvo Vyriausybės pasiūlymas. Gerbiamasis Z.Vaišvila, turbūt nebekartosim šito jūsų pasiūlymo. Prašau, kas dar? Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš norėčiau pažymėti, kad vieną organą, kuris teikia įvairius siūlymus, Vyriausybė jau turi. Tai yra Mokslo ir studijų departamentas. Gali prisiūlyti, ko nori. Kalbama tiktai apie tai, kaip paskirstyti Aukščiausiosios Tarybos paskirtą biudžeto dalį mokslui ir švietimui plėtoti. Tai šita finansų dalis turi būti paskirstoma maksimaliai, kompetentingai ir nesikišant Vyriausybei. Ta funkcija yra sukoncentruota 10 straipsnyje, kur apibrėžta Lietuvos mokslo tarybos kompetencija. Aš pasisakau už tai, kad liktų žodžiai ,,nustato" ir ,,aprobuoja" finansavimą. O siūlyti galės Mokslo ir studijų departamentas.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs remiate komisijos pasiūlymą, kiek supratau. Taip, gerbiamasis deputate? Ne, dar negalima balsuoti. Dėl 11 straipsnio prašom. Dėl 10, gerbiamas Z.Vaišvila, prašau.
Z.VAIŠVILA. Norėčiau vis dėlto gerbiamajam P.Vaitiekūnui pasakyti, kad niekada biudžetas nėra sudaromas abstrakčiai ir po to tik skirstomas. Biudžetas sudaromas pagal konkrečių žinybų, institucijų pasiūlymus, o ne kažkoks gabalas skiriamas iš biudžeto, ir po to kažkas dalina. Gerbiamasis A.Rudys tai patvirtins. Jau tokios praktikos tikrai atsisakom. Ir todėl galbūt ir su gerbiamuoju A.Abišala jau derinom, kad žodį ,,aprobuoja" pakeistume žodžiu ,,vertina", juo labiau kad 8 straipsnis apibrėžia Mokslo tarybos veiklos prasmę - tai yra Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės mokslinis ekspertas. Tai ir įrašykim tai, ką jis daro. O jeigu jis yra oficialus ir teisėtas visų aukščiausiosios valdžios institucijų ekspertas, tai, aišku, ekspertų nuomonę jos privalo žinot. Jeigu žodį ,,aprobuoja" pakeistume žodžiu ,,vertina", manau, kad ginčų nebeliktų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis generalini direktoriau?
R.SLIŽYS. Taip, čia yra priimtini siūlymai.
PIRMININKAS. Priimtina, taip? Ačiū.
R.SLIŽYS. Galima priimti juos.
PIRMININKAS. Ačiū.
R.SLIŽYS. Matot,kas yra. Aš noriu tik pasakyti, kad komisijos argumentavo, kad žodžiai ,,nustatant" ir ,,aprobuojant" neturi galutinės instancijos prasmės. Tai yra ekspertų tiktai išvada, o sprendžia Vyriausybė. Bet, kaip matote, šitie žodžiai visada kelia tam tikrą diskusiją, kaip juos interpretuoti. Aš manau, kad siūlymas ,,nustato" pakeisti į ,,siūlo" ir ,,aprobuoja" į ,,įvertina", nesumenkintų Lietuvos mokslo tarybos kompetencijos, kaip ekspertinės institucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau sureaguoti į gerbiamojo vicepremjero pasakymą. Nėra visiškai tiksliai reikalaujama visais atvejais, kad biudžetas skirtų lėšas tiktai konkrečiai priemonei. Yra labai galimas variantas, kada įstatymais nustatoma, kad biudžetas vienokiam ar kitokiam reikalui skiria tiek ir tiek procentų, sakykim, savo lėšų arba nacionalinių pajamų. Ir tada be svarstymo tam tikros instancijos, kurioms šitos lėšos skirtos, gali pačios nustatyti lėšų sumą konkrečiai programai, konkretiems sprendimams, konkrečioms priemonėms. Tai šiuo atveju reikia išsiaiškinti, ko mes norim. Jeigu mes norim, kad šita Mokslo taryba turėtų sprendžiamąjį balsą, kad jinai būtų paskutinė instancija, tai yra įmanomas dalykas. Bet klausimas, ar mes šito norime? Šiuo atveju iš biudžeto pusės jokių apribojimų nėra.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Aš dar noriu tą mintį paryškinti. Matyt, aš ją nelabai aiškiai pasakiau. Visa mūsų bėda - ir ekonomikos, ir politinio gyvenimo yra ta, kad mes bandome palikti veikiančias struktūras, o pakeisti tik žmones. Atėjo nauja Vyriausybė ir su tomis pačiomis struktūromis ar ji padarys stebuklus, ar reformuos mūsų ūkį? Tai aš noriu pasakyti, kad tai neįvyks, jeigu mes nepadarysime struktūrinės reformos. Tai, kas siūloma dėl Lietuvos mokslo tarybos kompetencijos, tai būtų šiokia tokia struktūrinė reforma, o jeigu mes jai paliekame tiktai siūlomąjį vaidmenį, visiškai nekompetentingai Vyriausybei paliekam teisę skirstyti lėšas, kur nori ir ką nori, atsižvelgiant į siūlymus arba neatsižvelgiant, tai mes vėl paliekam tą situaciją, kuri buvo ir prieš revoliuciją, jeigu taip galima sakyti.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis generalini direktoriau.
R.SLIŽYS. Aš galėčiau trumpai atsakyti. Šita alternatyva, kad Lietuvos mokslo tarybos sprendimai yra galutiniai, yra svarstyta komisijoj ir darbo grupėje. Netgi noriu pasakyti, kad yra precedentai, nes Latvijos ir Estijos respublikų nacionalinės mokslo tarybos būtent taip ir dirba, bet tai jau yra Vyriausybės įgaliotos vykdomosios valdžios struktūros. Tačiau aš jau minėjau, kad yra dideli įtarimai, kad šitokios tarybos neefektyviai funkcionuoja kaip vykdomosios valdžios institucijos. Jos praktiškai Lietuvoje taptų kitu Mokslo ir studijų departamentu. Mes siūlome jums, gerbiamieji deputatai, kad Lietuvos mokslo taryba pagal savo prasmę būtų privalomas Vyriausybės ekspertas. Bet sprendimus daro Vyriausybė. Tačiau, jeigu Vyriausybė daro sprendimą, priešingą, sakykim, Lietuvos mokslo tarybos rekomendacijai, tai jau visiškai aišku, kad ji visą atsakomybę imasi tik sau. Bet jinai šitą teisę turi. Mes manome, kad vis dėlto tai yra ekspertinė institucija.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Manau, kad mes be reikalo ginčijamės, jeigu pranešėjas priėmė siūlymus. Aš tik norėjau paklausti, ar pirmajame punkte dar yra žodis ,,aprobuoja”, ar jis pakeičiamas, ar ne?
R.SLIŽYS. Yra siūlymas, kuris, man atrodo, yra priimtinas ir skambėtų taip: ,,Lietuvos mokslo taryba siūlo mokslo sričių plėtotės kryptis bei vertina valstybines mokslo programas”. O 3 punkte?
R.SLIŽYS. Vertina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi, atrodo, susitarta tarp Vyriausybės atstovo ir... Turbūt nereikia, nes yra sutarimas.
J.PANGONIS. Yra sutarimas tarp Vyriausybės atstovo gerbiamojo Z.Vaišvilos ir Vyriausybės atstovo - generalinio direktoriaus. Tegu jie ginčijasi savo rūmuose, o mes balsuosime!
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, balsuoti mes negalime, bet ar jūs manote, kad pritartumėt pirmajai redakcijai, tai, kuri buvo, ar jūs pritarsite jau suderintai redakcijai? Tada reikės palaukti, kol susirinks balsavimo komisija, ir mes tada pritarsime vienai ar kitai redakcijai. 11 straipsnis.
R.SLIŽYS. 11 straipsnis iš esmės pakitęs, palyginus su jau svarstyta redakcija. Yra išimta tiktai nuostata dėl Lietuvos mokslo tarybos atskaitomingumo, kadangi Vyriausybė pareiškė, kad, na, jeigu ji faktiškai yra visuomeninė institucija, tai ji neturi būti atskaitinga. Šita frazė dingo. O taip tekstas yra autentiškas ankstesniam.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų nėra. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Kaip mes sutarę, turbūt, iš 10 ir 11 straipsnių brūkšnelinę kultūrą išimsime, taip?
PIRMININKAS. Tai suprantami dalykai. Prašome 12 straipsnį. 11 priimtas.
R.SLIŽYS. 12 straipsnis yra visai nepakitęs, diskusijų dėl jo nebuvo, papildomų diskusijų.
PIRMININKAS. Deputatai nieko nesako. Priimta. 13 straipsnis.
R.SLIZYS. Tas pats dėl 13 straipsnio - papildomų diskusijų nebuvo.
PIRMININKAS. Priimta. 14.
R.SLIŽYS. Taip pat ir 14.
PIRMININKAS. Priimta. 15.
R.SLIŽYS. Dėl 15 straipsnio Vyriausybė siūlė, kad Aukščiausioji Taryba steigtų, reorganizuotų, likviduotų valstybinius universitetus, o visas kitas aukštąsias mokyklas ir institutus - Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Komisija siūlo palikti darbo grupės narių pateiktą variantą, kad visas aukštąsias mokyklas steigtų Aukščiausioji Taryba. Nedidelis pakeitimas yra straipsnio paskutinėje pastraipoje. Ankstesnėje redakcijoje buvo numatyta, kad kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba. Čia, manau, reikalingas patikslinimas, kad reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bet Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tai yra teisingesnė redakcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra prieštaraujančių? Deputatas Z.Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Galbūt patikslinimas. Klausimas susijęs ir su 16 straipsniu, todėl, kad vis dėlto pasaulyje yra kalbama apie universitetų autonomiją. Todėl, kai įstatymuose daroma išimtis dėl autonomijos, tai tokius klausimus turėtų aptarti Aukščiausioji Taryba. O visoms mokslo įstaigoms ir mokykloms autonomija paprastai nebūna suteikiama, todėl atitinkamai ir 15 straipsnyje, atsižvelgiant į 16 straipsnyje numatytą tokį tų dviejų klausimų pasidalijimą, buvo siūlyta 15 straipsnio redakcija, kad dėl universitetų, vadinasi, galų gale paskutinį žodį taria Aukščiausioji Taryba, o dėl kitų aukštųjų mokyklų - Vyriausybė. Jeigu Aukščiausioji Taryba užsikraus šitą naštą, mes neprieštarausime. Bet aš tik noriu, kad jūs pagalvotumėt drauge ir apie 16 straipsnį ir nuspręstumėt, ar taip, kaip įprasta, tik universitetai turi autonomiją, ar visos aukštosios mokyklos. Ir tada apie 15 straipsnį šnekėtume. Ačiū.
PIRMININKAS. Vyriausybės atstovas neprieštarauja prieš bet kurią redakciją?
Z.VAIŠVILA. Ne, mūsų Vyriausybės nuomonė yra pasakyta ir būtent toks siūlymas buvo, tai yra kitoks siūlymas negu dabar pateikiamas.
PIRMININKAS. Supratau, bet jūs neprieštaraujant prieš bet kurią redakciją? Tik siūlote savąją redakciją.
Z.VAIŠVILA. Aš siūlau pirmiau Vyriausybės vardu išspręsti autonomijos klausimą, po to žiūrėti, kas atitinkamą autonomiškumo laipsnį tvirtina.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote 15 straipsnyje įrašyti žodį ,,universitetai".
Z.VAIŠVILA. Pirmiau siūlau išspręsti dėl 16 straipsnio, po to 15.
PIRMININKAS. Dėl 16 straipsnio mes spręsti negalime, nes yra dvi alternatyvos, už kurias, matyt, bus balsuojama, nes nė viena pusė neatsisako alternatyvos. 17 straipsnis.
R.SLIŽYS. 17 straipsnio antroje pastraipoje yra nedidelis patikslinimas. Frazėje ,,steigiamos institucijos statuto projektą rengia" reikalinga pataisa. Na, ir nežinau kodėl, bet, matyt, dėl techninių nesklandumų, kiek supratau, 6 puslapyje nebėra pirmojo sakinio galo. Dėl to ir gerbiamasis R.Povilionis buvo sunerimęs, bet man atrodo, kad čia turbūt yra techninė klaida, nes šita frazė ,,veikiančios institucijos statutą priima, keičia darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus, susirinkimas (konferencija) paprasta balsų dauguma arba taryba (senatas) dviejų trečdalių balsų dauguma". Taip buvo projekte. Man atrodo, kad tai nebuvo pakeista, čia, matyt, yra korektūros klaida. Ir paskutinės pastraipos pradžia, jinai yra susieta ir su 15, ir su 16 straipsniu, nes čia yra parašyta: kad valstybinių aukštųjų mokyklų statutus tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, o tai jau priklausys, kaip jūs nuspręsite - ar visas aukštąsias mokyklas steigiate, ar tik universitetus. Taigi visų šitų 3 straipsnių redakcijos turi būti sinchroniškai priimtos. Straipsnis buvo gana vieningai komisijos priimtas.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. AS atsiprašau gerbiamojo pranešėjo, aš dėl straipsnio pradžios. Pirmoje dalyje antroje eilutėje siūlyčiau vietoje žodžių ,,teisinis dokumentas" vartoti sąvoką ,,aktas". Taip tiksliau būtų teisinės kultūros požiūriu. Teisinis aktas, jeigu jums būtų priimtina.
R.SLIŽYS. Turbūt, aš manau, galima jūsų kompetencija pasikliauti visiškai.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų dėl 17 straipsnio turite?
R.SLIŽYS. Taip, bet įtvirtinti galėsime tiktai po to, kai 15, 16...
PIRMININKAS. Taip, be abejo. Gerbiamieji deputatai, kadangi grįžo balsų skaičiavimo komisija, leiskite perskaityti rezultatus, o iki pertraukos dar, matyt, papildysime kitas alternatyvas, jeigu spėsime. Deputatas V.Terleckas nedalyvavo, deputatas A.Sakalas - už, deputatas L.S.Razma - už, deputatas V.P.Andriukaitis - už, deputatė K.D.Prunskienė - nedalyvavo, deputatė N.Oželytė-Vaitiekūnienė - už, deputatas B.Genzelis - už, deputatas B.J.Kuzmickas - už, deputatas L.Sabutis - už, deputatas P.Vaitiekūnas - už, deputatas E.Petrovas - už, deputatas K.Antanavičius - nedalyvavo, deputatė N.Ambrazaitytė - už, deputatas E.Zingeris - nedalyvavo, deputatas P.Tupikas - už, deputatas J.Tamulis - už, deputatas Č.Okinčicas - nedalyvavo, deputatas M.Čobotas - už, deputatas Z.Balcevičius - prieš, deputatas V.Švedas - nedalyvavo, deputatas A.A.Abišala - susilaikė, deputatė B.Nedzinskienė - susilaikė, deputatas A.V.Patackas -nedalyvavo, deputatai A.Ambrazevičius, V.Jarmolenka, V.Katkus, A.Taurantas, Č.V.Stankevičius - nedalyvavo, deputatas V.Paliūnas - susilaikė, deputatas L.Simutis - už, deputatas G.Šerkšnys - prieš, deputatas V.Povilionis - susilaikė, deputatas R.Paulauskas - nedalyvavo, deputatas P.Varanauskas - už, deputatas A.Norvilas - už, deputatas J.Karvelis - susilaikė, deputatas L.N.Rasimavičius -nedalyvavo, deputatas V.P.Plečkaitis - už, deputatas S.Malkevičius - už, deputatas E.Gentvilas - už, deputatas P.Giniotas - už, deputatė R.Hofertienė - nedalyvavo, deputatas A.Žalys - už, deputatas K.Lapinskas - prieš, deputatas D.Morkūnas - už, deputatas V.Kačinskas - prieš, deputatas R.Ozolas - už, deputatas M.Stakvilevičius - už, deputatas A.Sėjūnas - už, deputatas J.Beinortas - susilaikė, deputatas J.Liaučius - prieš, deputatas V.Landsbergis - už, deputatas Ę.Jarašiūnas - susilaikė, deputatas R.Astrauskas - susilaikė, deputatas J.V.Paleckis - nedalyvavo, deputatas V.Čepaitis - prieš, deputatas S.Pečeliūnas -susilaikė, deputatas K.Glaveckas - už, deputatas V.Kolesnikovas - susilaikė, deputatas A.Šimėnas - nedalyvavo, deputatas R.Valatka - nedalyvavo, deputatas J.Šimėnas - susilaikė, deputatas A.Ulba - už, deputatas E.Bičkauskas -nedalyvavo, deputatas A.Karoblis - susilaikė, deputatas A.Januška - nedalyvavo, deputatė Z.Šličytė - susilaikė. Gerbiamieji deputatai, deputatė Z.Šličytė susilaikė? Jūs tvirtinate, ačiū. Deputatas V.Šadreika - už, deputatas B.Gajauskas - susilaikė, deputatas M.Laurinkus - už, deputatas V.Pikturna - už, deputatas E.Grakauskas - prieš, deputatas Z.Juknevičius - už, deputatas V.Kvietkauskas - nedalyvavo, deputatas K.Inta - už, deputatas V.Puplauskas - už, deputatas A.Kumža - nedalyvavo, deputatas A.Račas - už, deputatas S.Kašauskas - nedalyvavo, deputatas K.Motieka - už, deputatas A.Degutis - susilaikė, deputatas V.Beriozovas - už, deputatas M.Arlauskas - už, deputatas P.Aksomaitis - už, deputatas A.K.Leščinskas - už, deputatas K.Rimkus - už, deputatė M.Gerdaitytė - už, deputatas J.Minkevičius - už, deputatas G.Ramonas - nedalyvavo, deputatas A.Ražauskas - nedalyvavo, deputatė R.Rastauskienė - susilaikė, deputatas P.Poškus - už, deputatė B.Valionytė - prieš, deputatas S.Kropas - už, deputatas V.Žiemelis - nedalyvavo, deputatė I.Andriukaitienė - už, deputatas L.Apšega - nedalyvavo, deputatas E.Klumbys - nedalyvavo, deputatas S.Šaltenis - už, deputatas L.Miškinis - susilaikė, deputatas P.Papovas - už, deputatas Č.Kudaba - už, deputatas S.Pirožkovas - nedalyvavo, deputatas Č.Juršėnas - nedalyvavo, deputatė V.Suboč - už, deputatas L.Jankelevičius - nedalyvavo, deputatas S.Peško - nedalyvavo, deputatas S.Akanovičius - už, deputatas E.Tomaševičius - nedalyvavo, deputatas R.Maciejkianecas - už, deputatas J.Jurgelis - už, deputatas B.V.Rupeika -nedalyvavo, deputatas K.Grinius - susilaikė, deputatas K.Saja - už, deputatas S.G.Ilgūnas - už, deputatas B.Lubys - už, deputatas N.Medvedevas - už, deputatas A.M.Brazauskas - už. Gerbiamasis deputate N.Medvedevai, būkit malonus, atsistokite ir pasirodykite. Ar atpažįstate gerbiamąjį deputatą N.Medvedevą? Ačiū. Deputatė L.L.Andrikienė - nedalyvavo, deputatas E.Vilkas - už, deputatas G.V.Iešmantas - už, deputatas R-Gudaitis - už, deputatas A.Endriukaitis - už, deputatas A.Butkevičius - nedalyvavo, deputatas M.Treinys - už, deputatas L.Milčius - už, deputatas J.Prapiestis - už, deputatas A-Rudys - už, deputatė V.Jasukaitytė - nedalyvavo, deputatas J.Mačys - už, deputatas J.Pangonis - nedalyvavo, deputatas R.Rudzys - už, deputatas L.Šepetys - už, deputatas R.R.Survila - nedalyvavo, deputatas A.Dringelis - už, deputatė R.Gajauskaitė -prieš.
Patikslinam: deputatas R.Paulauskas susilaikė. Gerbiamieji deputatai, bendri rezultatai yra tokie: už balsavo 70, prieš - 9, 19 susilaikė. Taigi dauguma palaikė pirmąją alternatyvą. Pirmoji alternatyva yra priimta.
Gerbiamieji deputatai, dar prieš pertrauką turime keletą minučių. Kaip pamenate, bendruose nuostatuose 1 straipsnyje laukėme alternatyvaus sprendimo ir už jį nebalsavome, nes galvojome, ką daryti su Mokslų Akademija. Kadangi šis klausimas jau išspręstas, ar jūs sutiktumėt 1 straipsnį laikyti priimtu? Ačiū, priimta.