Diskusija dėl darbotvarkės
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradedame vasario 4 dienos rytinį Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos posėdį. Gerbiamieji deputatai, darbotvarkės projektą jūs turėjote jau praeitą savaitę, jis buvo patikslintas šiek tiek ir dabar siūlomas toks. Dėl politines padėties, kaip įprasta šiomis įtemptomis dienomis, trumpas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Nepriklausomybės fondo Švedijoje" projektas. Pranešėjas — Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių pasuose" projektas. Čia reikia truputėlį pa-aiškinti. Svarstydami praeitą ketvirtadienį šį projektą, mes daugiausia dėmesio kreipėme į 2 punktą, kuriame nustatytas galūnių rašymas. Tuo tarpu į 3 punktą nelabai atkreipėm dėmesį klausydami, o jis buvo šiek tiek pakeistas. Nežinau, kaip kiti, bet aš asmeniškai balsavau už tokį arba maždaug tokį, koks buvo pateiktas, todėl siūloma balsuoti dėl redakcijos. Kaip pamenate, dėl redakcijų mes nebalsavome. Taip pat dabar ką tik sužinota, kad deputatas V.Šadreika vis dėlto pasiruošęs pateikti projektą, kuris buvo pristatytas. Tai yra įstatymas ,,Dėl socialinių ir psichologinių reabilitacijos priemonių taikymo asocialiems asmenims", Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl šio projekto ir Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Civilinio, Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" projektai. Kaip jau minėta, pateikė Teisinės sistemos komisija. Pranešėjas — deputatas V.Šadreika. Ir nuo 12 valandos yra pakviestas Ryšių ministras gerbiamasis K.Birulis pristatyti ir svarstyti Ryšių įstatymą. Toliau numatyta svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento projektą. Rytdienos darbotvarkės taip pat kol kas preliminariai tebėra tie patys klausimai, kokie ir buvo numatyti. Pagrindiniai: Privatizacijos įstatymo svarstymas, Mokslo ir studijų įstatymo svarstymas ir balsavimas, Švietimo įstatymas, jeigu užteks laiko. Bet šitą mes turėtume patikslinti dar šiandien vakare. Gerbiamajam S.G.Ilgūnui ir kitiems norėčiau pranešti, kad apie 12 valandą turėtų ateiti Vyriausybės ir ruošimo grupės atstovai dėl Mokslo ir studijų įstatymo ir susitarti dėl to, kada būtų galima surengti komisijos posėdį bei pateikti svarstymui įstatymą. Mano žiniomis jis yra bent jau su Vyriausybe suderintas ir reikės iš naujo komisijos išvadų. Trečiadienį, ketvirtadienį, penktadienį, jeigu nebūtų kitokių pasiūlymų, numatyta dirbti apygardose ir ne tik savo apygardose. Aš girdėjau iš salės balsą, kad Muitų tarifų įstatymas... Jis taip pat paruoštas, jeigu turėsime rytoj dar laiko, tai jis taip pat yra paruoštas svarstyti. Ar dar kas nors turi pastabų? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pasiūlyti, kad rytoj išklausytume Vyriausybės informaciją apie ekonominę padėtį Respublikoje, nes mes daugiau žinome politinę padėtį, bet neužmirškim ir ekonomikos, nes tai irgi labai svarbu politikai Ir išvažiuodami pas rinkėjus, mes turėtume žinoti šiek tiek informacijos, kokia dabar situacija Respublikoje ir dėl pinigų, ir dėl prekių, ir dėl kitų dalykų.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas A.K.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš taipogi remiu gerbiamąjį J.Pangonį: Man teko būti pas rinkėjus, ir iš tikrųjų padėtis yra tragiška. Tarp žemės ūkio ir pramonės praktiškai mainai yra nutrūkę. Kainų žirklės yra tokios, kad toliau gyventi nebegalima. Ir kažką reikia dėl šito spręsti: ar grąžinkime, tarkim, valstybinių užsakymų sistemą, o kitą produkciją leiskime laisvomis kainomis pardavinėti. Reikia šitą klausimą svarstyti ir Vyriausybės informaciją išklausyti nedelsiant.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau kreiptis į deputatus, kad svarstant Reglamentą, kaip šiandien numatyta, būtų kvorumas, nes mes kitaip nieko negalėsime nuspręsti. Jau ne kartą minėjau, didelė dalis mūsų darbo trūkumų, kuriuos mes šioje salėje ne kartą patys sau išdėstome, yra dėl to, kad mes neturime patvirtintų savo darbo tvarkos taisyklių. Todėl jas reikėtų kuo greičiau priimti. Jeigu mes to nesugebame padaryti, tai didelė dalis tos kritikos, kuri išsakoma Aukščiausiajai Tarybai, iš tikrųjų tokiu atveju pasitvirtintų. Jeigu mes galvojame kaip nors kitaip, ar nereikia, ar reikia dalį patvirtinti, tai aš vis tiek raginu deputatus susirinkti nors trumpam ir nuspręsti kaip nors kitaip, bet visiškai nieko nenuspręsti ir taip tempti dar iki kitos sesijos jau yra negalima ir netgi, sakyčiau, nusikalstama.
PIRMININKAS. Negirdėjau prieštaravimų dėl šios dienos darbotvarkės. Rytdienos darbotvarkei pasiūlytas papildomas punktas — Vyriausybės informacija. Dėl rytdienos darbotvarkės balsuosim galutinai rytoj iš ryto, bet klausimas pasiūlytas ir, manau, bus priimtinas. Ar reikia pakartoti šios dienos darbotvarkės projektą? Dėl politinės padėties, nutarimas ,,Dėl Lietuvos Nepriklausomybės fondo Švedijoje", deputato V.Šadreikos pateikiamas įstatymo kompleksas dėl socialinių ir psichologinių reabilitacijos priemonių, nutarimas dėl vardų ir pavardžių rašymo (galutinė redakcija) ir Ryšių įstatymas 12 valandą. Prašyčiau atkreipti dėmesį, kad po to Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, ketvirtadienį mes priėmėme dėl pavardžių rašymo.
PIRMININKAS. Aš dar kartą kartoju: rengėjai ir Aukščiausiosios Tarybos vadovybe norėtų pateikti 3 punkto, mano nuomone-.
BALSAS IŠ SALĖS. Bet tai mes jau balsavom, jau priimtas. Ar reikia dėl pakeitimo tada kelti klausimą?
PIRMININKAS. Įrašykim klausimą dėl šito nutarimo, o jeigu nutarsim, kad reikalingas pakeitimas, jeigu nuspręsim, kad yra tik redagavimas 3 punkto, tada formuluosim klausimą šitaip. Aš tiesiog prašyčiau, kad darbotvarkėje būtų įrašyta. Prašom balsuoti, kad nekiltų abejonių. Kas už pateiktą darbotvarkės projektą, prašome pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 73.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Kiek yra salėje deputatų? Prašome, gerbiama-sis deputate, klausti, kol suskaičiuos.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, Radviliškio gyventojas Bronius Jankauskas nemenką sumą skiria Lietuvos Ne-priklausomybės gynybos fondui. Vis dėlto aš norėjau paklausti, kaip ateityje daryti? Tokių laiškų bus, ir kaip toliau elgtis?
PIRMININKAS. Kaip ir visada. Perduoti į kasą ir užrašyti pavardę, adresą, užregistruoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra 86 deputatai.
PIRMININKAS. 86 deputatai. Gerbiamieji deputatai, manau, kad salėje yra daugiau arba susirinks. Bet kuriuo atveju darbotvarkė yra patvirtinta. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie padėtį Lietuvoje ir pranešimas apie nutarimą “Dėl Lietuvos nepriklausomybės fondo Švedijoje” ir nutarimo priėmimas
V.LANDSBERGIS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos deputatai! Savaitgalis praėjo palyginti ramiai, nors incidentų, susijusių su Sovietų Sąjungos kariuomenės buvimu, patruliavimu, judėjimų kontrole, būna visą laiką, bet nebuvo tokių tragiškų kaip anksčiau. Mūsų padėtis ir santykiai su Sovietų Sąjunga iš esmės lieka kaip ir anksčiau, žinoma, su visu tuo paaštrinimu ir pabloginimu, kurį nulėmė, matyt, kažkuris sovietų vadovybės gruodžio mėnesį padarytas sprendimas ir planuotas puolimas sausio mėnesį. Tas puolimas yra senas. Nuo pat praėjusių metų kovo mėnesio ir dar anksčiau jis turėjo politinio spaudimo formų, ekonominio spaudimo formų. Ir buvo prieita, deja, taip pat prie karinių veiksmų.
Tai mums primena tos valstybės vadovybės pasakymus, kuriuos girdėjome ne vieną kartą, kad nepaklusnieji bus priversti paklusti, kad Sovietų Sąjungos prezidentas tą darys visomis priemonėmis. Gana ilgai buvo akcentuojamos politinės priemonės, bet ir tada paliekant išlygą dėl visų priemonių: Girdėjom ne vieną perspėjimą, kad jeigu nesutiksime sugrąžinti Sovietų Sąjungos konstitucijos galiojimo Lietuvoje, tai būsią kraujo praliejimo. Mums, be abejo, atrodė; ir, be abejo, žinojote, kad bus stengiamasi kokiu nors būdu sukelti neramumus pačioje Lietuvoje, ir dar pavaizduoti, kad gyventojai susirėmė tarpusavyje. Šito mes išvengėme, bet, net ir neįgyvendinant tokio maskuojamojo scenarijaus, vis tiek karinė jėga buvo pavartota ir kraujo praliejimas įvyko. Žinoma, tai labai smarkiai sukompromitavo Sovietų Sąjungą ir jos vadovybę, tad tikriausiai dėl to kol kas toliau tokių priemonių atsisakyta. Paliktas karinis spaudimas ir tam tikras teroras. Nes mes nežinome, ar žmonės gatvėse nebus sulaikomi, suimami arba daužomi šautuvų buožėmis, nors tai būtų ir pavieniai atsitikimai, bet jie palaiko to dvasinio spaudimo situaciją, kai demonstruojama, kad štai yra jėga, kuri yra didesnė už teisę, ir ta jėga yra tokia, kokiai jūs negalite pasipriešinti. Bet tie, kurie galvoja tik apie ginklo jėgą ir demonstruoja, kad čia mes negalime pasipriešinti, galbūt gali dar suvokti ir pamatyti, kad dar yra ir kita jėga, yra įsitikinimo jėga, kurią parodė Lietuvos žmonės. Tai yra nė kiek ne mažesnis ginklas, galingas taikios savigynos ginklas. Todėl dabar iš tos visos spaudimo ir puolimo priemonių skalės, kur yra politinės, ekonominės, karinės priemonės, vėl slenkama į politinio spektro pusę ir tam tikra propaganda turi labai aiškią kryptį. Vakarų šalyse stengiamasi sudaryti nuomonę, kad sovietų kariuomenė iš Lietuvos išvedama, kad parašiutininkai, desantininkai išvesti, ir nepatyrę žmonės mano, kad tai yra tikrai taip. O kad vietoje vienų dalinių įvedami kiti, kad niekas nekontroliuoja ir neskaičiuoja, ar nors vienu kareiviu iš tikrųjų mažiau pasidarė, ar tik jie pakeitė drabužėlius, ar labiau paslėpti savo bazėse už penkių minučių kelio nuo Vilniaus centro, tai mes apie tai žinome. O iš toliau viskas atrodo ne taip, kaip iš tikrųjų yra. Lengva pasiduoti tokioms raminančioms informacijoms. Aš manau, kad yra labai paprastas indikatorius, kuris leidžia mums konstatuoti arba stebėti, ar iš tikrųjų kariuomenė atitraukiama, ar ne. Tai yra tos kariuomenės forpostai, tai yra jos buvimas užgrobtuose Lietuvos valstybės pastatuose. Tai kariuomenei ten nėra ką veikti. Taip buvo pasakyta ne kartą, buvo net pripažinta, kaip jūs žinote, net Federacijos Tarybos posėdyje, tačiau ji ten tebėra. Todėl kol sovietų kariuomenė nebus atitraukta iš tų labiausiai matomų vietų, mes apie jos pasitraukimą negalime net kalbėti, tuo labiau patvirtinti, kad tas spaudimas ir užgrobtos pozicijos yra švelninamos ar atiduodamos, atitraukiamos bent iš dalies taisant padarytas klaidas. Klaidų taisymo tikrai nėra. Tęsiasi dezinformacija, skleidžiama po Tarybų Sąjungą, tuo pačiu mėginama kurstyti tautas, mėginama kurstyti rusų tautą. Ir čia yra dvigubas politinis žaidimas ne tiktai nuteikinėti mažiau susigaudančius žmones prieš Baltijos kraštus, bet ir prieš B.Jelciną, su kurio asmeniu yra dabar susijusios Rusijos demokratinių judėjimų viltys. Net jeigu pakankamai didelis kiekis žmonių plačioje Rusijoje bus suklaidinti, neva B.Jelcinas eina prieš rusų tautos interesus, prieš rusų gyventojų, gyvenančių Pabaltijyje, interesus, tai, žinoma, centrinė imperinė valdžia turės sau tam tikrų politinių laimėjimų. Dėl to yra svarbu ne tiktai informuoti kitais būdais, bet kad tame dalyvautų su tam aiškiu apsisprendimu bei parodymu Lietuvos gyventojai, Lietuvos nelietuvių tautybės gyventojai. Čia labai naudingas yra parengtas Rusijos ir Lietuvos sutarties projektas, kuris yra patvirtintas, parafuotas abiejų pusių redakcinių grupių ir su kuriuo supažindinti bei jam pritaria valstybių vadovai. Ir mes dėl tų straipsnių, kurie apima pilietybės klausimus, įskaitant pilietybės įgijimą Lietuvoje arba Rusijoje arba gyvenimą su kitos šalies pilietybės ir visų teisių garantijas tiems žmonėms... Šituos straipsnius sutarėme skelbti. Galų gale galima skelbti jau visą parafuotą sutartį. Tai yra praktikuojama. B.Jelcinas neturi nieko prieš. Iš tikrųjų mes ir pradėjome tai daryti. Galbūt reiktų ir mūsų didelio tiražo laikraščiuose pradėti skelbti tuos straipsnius, ypač rusų kalba, galbūt ir lenkų kalba, nors čia, žinoma, situacija kita ir tam tikras problemos atspalvis yra kitas. Ypač ,,Echo Litvy" turėtų, galėtų tą daryti. Dėl Tarybų Sąjungos veiklos Vakarų pusėje, Vakarų šalyse. Ten, žinoma, sena diplomatinė, politinė blokada mėginama tęsti ir su tam tikru susirūpinimu, kad pripažinimo procesas nevyktų pernelyg greitai. Daromi spaudimai. Suprantama, kad yra šalių, kurios didele dalimi priklausomos nuo Sovietų Sąjungos tiekimų. Taip spaudimo būdu buvo pristabdytas tas procesas Centrinės Europos šalyse. Rodos, savotiškas gal ir indikatorius gali būti prasidėjusi diskusija kai kuriuose laikraščiuose Lenkijoje. Kokios pasekmės bus, jeigu Lietuva prireikus pasinaudotų iš karto padarytais pasiūlymais įkurdinti egzilinę Vyriausybę Lenkijoje. Niekas dar neprašė ir nedarė tokio sprendimo, kad egzilinė Vyriausybė būtų kuriama Lenkijoje, bet draugiškos mums lenkų politinės jėgos mums tai pasiūlė. O dabar vyksta diskusija, ar tai nepakenktų Lenkijai ir ką tada darytų Tarybų Sąjunga, ir kaip garbingai išeiti iš tos padėties. Na, tikėkimės, kad gal nereikės apskritai kurti egzilinės Vyriausybės, o tuo labiau pasiūlymų yra ir daugiau. Bet matome, kaip yra, tai tam tikri poveikiai daromi ir mėginama sutrikdyti kai kada, atrodytų, ir visai aiškias politines pozicijas. Įdomu, kad į užsienio salių sovietų ambasadas yra iš-siuntinėtas Nevzorovo filmas ir nurodyta jį būtinai rodyti kiek-vienam svečiui. Tai yra mėginama daryti. Rezultatas yra visai priešingas negu norėta. Na, tai tiktai parodo, kad žmonės, kurie projektuoja ir organizuoja dezinformaciją, tikrai nelabai ir orientuojasi, kas iš to gali išeiti galų gale.
Žinoma, yra ir tokių aiškinimų, konkrečiai nukreiptų prieš Lietuvą. Norima vėl rodyti, kad Lietuvoje politinė padėtis nestabili, kad vadovybė nekontroliuoja padėties visos Lietuvos mastu. Net teko girdėti, kad kaip krizės požymis eksponuojami tie pasitaikantys kartais pas mus atvejai, kada trūksta deputatų kvoruminiam balsavimui. Iš to plėtojami komentarai apie parlamento krizę. Todėl aš norėčiau net ir dėl mūsų konkretaus darbo pridurti šitą argumentą apie nuolatinės minties, kad vienas didžiausių mūsų pasipriešinimo ginklų yra normalus darbas visose grandyse: gamyboje, prekyboje, savivaldybėse, kultūroje ir, žinoma, mūsų, Aukščiausiosios Tarybos, darbe. Aš norėčiau, kad mes taip suvoktume savo buvimą čia, savo daromus sprendimus ir pačią galimybę daryti sprendimus bei gerai funkcionuoti kaip Aukščiausiosios valdžios organas.
Dabar prasideda savaitė, kuri bus nepaprastai reikšminga ne tik dabartinėje situacijoje, bet ir visoje istorinėje Lietuvos kovoje už nepriklausomos valstybės atkūrimą. Apklausa, kurią mes numatėme, duoda pavyzdį ir kitoms Baltijos šalims. Matyt, duos pavyzdį ir Sovietų Sąjungos respublikoms. Į tą apklausą mes vėl einam pirmieji, einam pasitikėdami mūsų žmonių aktyviu susipratimu. Taigi reikia joje dalyvauti ir bus sąmoningai joje dalyvaujama. Yra numatomas iš įvairiausių šalių parlamentarų ir kitų politikos žmonių atvykimas, buvimas Lietuvoje šią savaitę ir buvimas stebint visą apklausos procesą bei pačią apklausą. Tai paliudija ir patvirtina, kad į šį įvykį žiūrima labai rimtai. Rimtai žiūrima iš aplinkinio pasaulio pusės. Ir tas turi mus taip pat sutelkti labai rimtam šio uždavinio atlikimui.
Aš norėčiau pasiūlyti tam tikrą pareiškimą, kurį Aukščiausioji Taryba galėtų padaryti ne tiktai tokia tiesiogine skatinamąja politine prasme, bet būtent ir primindama, kokios Lietuvos mes siekiame, kas yra ta konstitucinė demokratija, respublika, kas sudaro nepriklausomos, būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės esmę. Nes tie, kurie nori sumenkinti šios apklausos reikšmę, kalba ir, be abejo, kalbės primindami kokius nors buvusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos atskirus bruožus, kurie ne visada buvo vien teigiami. Jie mėgins pagal tai nuteikti žmones, ar jūs tikrai norite tokios valstybės, kurioje bus tokių bruožų. O jeigu nenorite tokių bruožų, tai gal pagalvokite, ar verta eiti ir dalyvauti apklausoje ir panašiai. Todėl pareiškimas, kurį aš norėčiau pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai, būtų svarbus ir ne tiktai šiai apklausai. Jis būtų dokumentas, kuris būtų padėtas kaip kertinis akmuo, jeigu mums pavyktų jį gerai nušlifuoti, ir į mūsų būsimąją Konstituciją, ir į būsimąją valstybę, į tos valstybės projektą.
Mes apklausoje turime du akcentus Lietuvos valstybės konstitucinis pagrindas ir esminis valstybės bruožas — nepriklausomybė — be kurios valstybė yra gana sąlygiška sąvoka. Ir, akcentuodami nepriklausomybę, turime greta to akcentuoti taip pat konstitucinę demokratiją ir ką ji duoda, kodėl ji reikalinga žmonėms. Maždaug tam tikrą kalbą aš galėčiau perskaityti arba, jeigu jūs norėtumėt, jį galima būtų atspausdinti, padauginti. Aš norėčiau, kad mes šiandien svarstytume tą pareiškimo projektą ir galbūt priimtume. Kokia būtų jūsų nuomonė? Taip, padalinti. Aš galiu perskaityti ir po to mes galbūt šiek tiek paredaguosime ir padalinsime. Taigi supažindinu su projektu, kuris būtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas.
,,Siekdama sužinoti, ar Lietuvos Respublikos piliečiai pritaria konstituciniam ir politiniam teiginiui, kad Lietuva turi būti ne-priklausoma demokratinė Respublika, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria pravesti Lietuvos Respublikos piliečių apklausą. Šiuo pareiškimu Aukščiausioji Taryba patvirtina, kad pritarimas aukščiau minėtajai frazei suprantamas taip: pilietis, pritariantis šiam teiginiui, sutinka su tuo, kad Lietuvos Respublika turėtų būti nepriklausoma valstybė, o jos santvarka — konstitucinė demokratija, t.y. demokratiškai išrinkta teisinė valstybė (žinoma, valdžia turi būti teisinė valstybė su demokratiškai išrinkta valdžia), kurioje daugumos valdžia derinama su garantuotomis asmens ir mažumos teisėmis. Konstitucinės demokratijos sąvokos kertinis akmuo yra pagrindinė prielaida, kad visi žmonės gimsta turėdami tam tikras neginčijamas teises, kurių atsisakyti jie negali. Šios teisės apima teisę į gyvenimą, laisvę ir laimės siekimą. Valstybės šių teisių nesukuria. Priešingai — žmonės sukuria valstybę šioms teisėms apsaugoti. Vadovaudamiesi konstitucinės demokratijos sąvoka Lietuvos žmonės priims ir naują Konstituciją Lietuvai, kurioje jie duos nurodymus savo valstybei numatydami jos ribotus įgaliojimus bei apibrėždami įstatymų leidybos, vykdomosios valdžios ir teisinių institucijų mastą bei santykius. Savo veikloje šios institucijos remsis įgaliojimais, kuriuos joms suteiks Konstitucija. Konstitucijos demokratijos kūrimo ir išlikimo principai susiformavo Vakarų demokratinėse valstybėse per daugelį amžių. Šių principų pagrindai siekia senovės graikų, romėnų, krikščioniškąsias bei kitas Vakarų civilizacijas.
Nutarę atkurti konstitucinę demokratiją Lietuvos žmonės nedviprasmiškai patvirtins savo sprendimą grįžti į Vakarų civilizuotų tautų bendriją. Lietuvos Konstitucija bus toks dokumentas, kuriuo Lietuvos žmonės susitars tarpusavyje tokiais žodžiais, kurie apims visą civilizacijos išmintį ir padės laisvės, taikos ir klestėjimo pamatus šiuolaikinėje demokratinėje nepriklausomoje Respublikoje."
Čia yra toks programinis dokumentas, kuris, man regis, yra reikalingas jau dabar einant į šią apklausą ir kurio reikšmė yra nukreipta dar žymiai toliau. Aš manau, kad deputatai turbūt neprieštarauja, kad tas dokumentas būtų suredaguotas, padaugintas ir išplatintas. Mes galėtume spręsti apie jo priėmimą. Ar taip?
BALSAS IŠ SALĖS. Taip.
V.LANDSBERGIS. Gerai, ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gal galėtumėte pakomentuoti Vokietijos užsienio reikalų ministro Genšerio pasisakymą ekonominėje ten kažkokioje taryboje, nes vienos radijo stotys vienaip sako, kitos — kitaip. Labai sunku suprast, ką jis ten pasakė. Kaip mes vertiname tai?
V.LANDSBERGIS. Na, aš nedalyvavau toje ekonominėje taryboje, ir aš tikrai nežinau, ką jis iš tikrųjų pasakė. Tai tuo labiau komentuoti... O ką tie variantai sako, kuriuos jūs žinote?
J.PANGONIS. Vienos stotys sako, kad nereikia kreipti į Pabaltijį dėmesio bendraujant su Sąjunga ekonomikoje, o kitos sako atvirkščiai, jog Vokietija pradeda spaudimą Tarybų Sąjungai.
V.LANDSBERGIS. Aš manau, atsakymą, kaip ir visais kitais atvejais duos patys veiksmai, o ne sakė-pasakė.
PIRMININKAS. Deputatas V.P.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paklausti dėl straipsnio, kuris yra išspausdintas ,,Lietuvos ryte" (šeštadienis, sausio 31 diena). Interviu su A.Terlecku minima jūsų pavardė ir trijų deputatų pavardės. Ir tikrai visuomenei, matyt, ir deputatams labai svarbu žinoti jūsų nuomonę. Aš pacituosiu: Ilgai kariavote dėl K.D.Prunskienės vyriausybės nuvertimo. Jos jau nėra. K.ą išgyvenote įvykus perversmui?" Aš praleidžiu ,,Ačiū Dievui, kad jos nėra". Toliau: ,,Aš žinau, kaip socialdemokratai darė spaudimą gerbiamajam V.Landsbergiui, kad ją skirtų į šį postą. Gaila, kad jis tada patikėjo K.Antanavičiumi, A.Sakalu ir V.P.Andriukaičiu". Ar iš tikrųjų taip yra? Gal jūs paneigtumėt, jeigu taip nebuvo,
V.LANDSBERGIS. Tikrai taip nebuvo; Bet jeigu mes turėtume paneiginėti viską, ką kiekvieną dieną pasako A.Terleckas, tai mes turėtume labai daug papildomo darbo.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Labai priartėjo sutarties su Rusija pasirašymas. Kada Aukščiausioji Taryba ją aprobuos? Prieš pasirašymą, ar po?
V.LANDSBERGIS. Pagal numatytas visas procedūras, ratifikacija yra po pasirašymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau truputį statistikos jums pateikti. Šiuo metu salėje yra 91 deputatas. Lygiai tiek, kiek reikia.
Iš nedalyvaujančių 4 serga, 6 Vyriausybės nariai ir kiti Aukščiausiosios Tarybos skirti pareigūnai yra užsienyje, iš jų 2 — asmeniniais reikalais. 38 yra nežinia kur esantys. Tai yra mano duomenys, jie nepatikrinti ir netikslūs.
Gerbiamieji deputatai, antrasis klausimas — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Nepriklausomybės fondo Švedijoje" projektas. Pranešėjas — Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, jūs esate vienaip ar kitaip girdėję anksčiau apie tai, kad Lietuvoje buvo įkurtas toks Lietuvos Nepriklausomybės fondas. Jo iniciatoriai buvo Švedijos stambiausiųjų politinių partijų lyderiai. Ir dabar mums reikia padaryti tam tikrą tvarką, kaip to fondo lėšos gali būti naudojamos disponuojant jomis mūsų valstybės reikalams. Nutarimo projektą jūs turbūt matote ir turite. Aš galiu painformuoti, kaip buvo kuriamas tas fondas, kas buvo jo iniciatoriai, kaip buvo apibrėžtas to fondo lėšų naudojimas jį įkuriant. (...) Tai yra atsisaukimas, oficialus atsišaukimas, kurį pasirašė Švedijos moderatų partijos ir parlamentinės opozicijos lyderis Karlas Bildtas, vyriausybės galva ir Socialdemokratų partijos lyderis Ingvaras Karlsonas, Centro partijos lyderis Olofas Jogansonas ir Liaudies partijos lyderis Bengtas Vesterbergas. Atsisaukimas buvo išspausdintas visuose svarbesniuose Švedijos laikraščiuose praėjusių metų gegužės mėnesį. Gana greitai susikaupė tame fonde per mėnesį maždaug apie 20 000 švediškų kronų, o dabar ten yra 380 000 kronų.
O atsišaukimo tekstas toks: ,,Remk Lietuvos tautą! Švedų tauta jaučia didelę simpatiją Lietuvos siekiui atgauti nepriklausomybę. Švedų užsienio politikoje svarbus kelrodis yra mažų tautų teisė į tautinį suverenitetą. Šiandien yra svarbu konkrečiomis priemonėmis pagelbėti lietuvių tautai, sulaužyti jos nepasirinktą ekonominį izoliavimą. Švedų tauta, atskiri asmenys, organizacijos ir įmonės dabar turi galimybę savo simpatiją parodyti veiksmu. Įdėdami įmokas į Lietuvos Nepriklausomybės fondą (banko žiras 5720-1600) visi gali padėti. Banko žiras yra sujungtas į vieną sąskaitą Švedijos banke. Sąskaita disponuoja Lietuvos tautos išrinktas parlamentas ir Vyriausybė. Laukiame tavo paramos Lietuvos tautai". Taigi čia pagrindinis teisinis dalykas yra tas, kad įsteigiamas aiškaus pavadinimo Lietuvos Nepriklausomybės fondas, banko žiras, sąskaitos numeris, sąskaita disponuoja Lietuvos tautos išrinktas parlamentas ir Vyriausybė. Norėdami kokiu nors būdu disponuoti, kartu su Vyriausybe turime atlikti tam tikras procedūras ir painformuoti apie tai Švedijos banką. Tai todėl yra parengtas toks Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kurį buvo numatyta svarstyti ir priimti penktadienį, bet dėl jums žinomų priežasčių teko atidėti šiai dienai. Ar dabar jau visi turi nutarimo projektą? Ar yra kokių nors pastabų?
Galiu jį perskaityti. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, žinodama, jog Švedijos politinių partijų iniciatyva atidarytoje Lietuvos Nepriklausomybės fondo sąskaitoje Nr.5720-1600 yra susikaupusi įmokų — aukų suma, kuria disponuoja, kaip sakoma fondo įsteigiamajame atsišaukime, ,,Lietuvos tautos išrinktas parlamentas ir Vyriausybė" n u t a r i a:
1. Sprendimus dėl šio fondo lėšų panaudojimo daryti bendruose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Vyriausybės posėdžiuose.
2. Pavedimus dėl šių sprendimų tvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus parašais."
PIRMININKAS. Ar kas nors nori paklausti?
V.P.PLEČKAITIS. Matyt, ir man įdomu, ir kitiems, ar čia ta pati sąskaita, kurią atidarė K.D.Prunskienė Švedijoje, ar kita?
V.LANDSBERGIS. Turbūt ta pat sąskaita, tik jūs matote, kad ją atidarė ne K.D.Prunskienė, o tiktai su jos parašu buvo atidaryta
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paklausti ne dėl teksto, o dėl sąskaitos. Ar iki šiol buvo disponuota tais pinigais, ar bus pradėta po mūsų sprendimo?
V.LANDSBERGIS. Kiek man žinoma, tai nebuvo disponuota ir turbūt negalėjo būti disponuota, nes tai nėra privati sąskaita. O po mūsų sprendimo galbūt reikės kokių nors procedūrų, parašų pavyzdžius patvirtinti ar ką nors panašaus. Ir bus galima disponuoti.
PIRMININKAS. Ar kas nors turėtų pataisų?
BALSAS IŠ SALĖS. Ar pavardės būtinos?
PIRMININKAS. Būtinos, banko sąskaita.
V.LANDSBERGIS. Na, reikia, kad būtų konkretaus asmens parašas. Jeigu bus kitas pirmininkas. tai jis turės ir pakeisti šitą nutarimą. Bus kita pavardė ir kitas parašas.
PIRMININKAS. Teisininkai sako, kad neįmanoma kitaip. Prašom tada, gerbiamieji, jeigu daugiau nėra klausimų ir prieštaravimų, pasiruošti balsuoti. Kas už nutarimą, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 78.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. 13 deputatų nebalsavo. Nutarimas priimtas. Deputatas A.Sakalas turi pasiūlymą.
A.SAKALAS. Aš norėjau pasiteirauti, kur dar yra balsų skaičiavimo grupės kiti nariai? Serga ar kur nors kitur yra?
PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė susitarė su kitais balsų skaičiavimo grupės nariais, kad šią savaitę būtų nuo šito darbo atleista, nes dirba kitą svarbų darbą. Ir dar kas yra balsų skaičiavimo grupėje?
KALBA IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. J.Minkevičius ir R.Ozolas, taip? R.Ozolas ką tik dirbo. R.Ozolas yra. Tai daugiau klausimų turbūt nėra, ar ne?
B.NEDZINSKIENĖ. Aš susitariau, kad tą porą dienų pabūtų, paskaičiuotų gerbiamasis
P.VARANAUSKAS. Jūs sutinkat? (Plojimai)
Diskusija dėl priimto nutarimo “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase “ galutinės redakcijos
PIRMININKAS. Ar nėra prieštaravimų? Ačiū gerbiamajam deputatui P.Varanauskui. Jis visada mus gelbsti kebliose situacijose. Gerbiamieji deputatai, nutarimas ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase". Deputatas E.Jarašiūnas pateiks informaciją^ ir paaiškins, kodėl yra siūloma grįžti prie šio klausimo.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" galutinės redakcijos. Taip išėjo, kad dėl 3 redakcijos punkto mes nebalsavome, priėmėme, nors iš esmės 3 punktas būtų:
,,Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti įrašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ir jį atitinkantį dokumentą." Tokia yra patikslinta redakcija.
Taip pat dėl 2 punkto, dėl kurio balsavome. Galutinė redakcija išėjo dviejų sakinių. Dėl to reikėtų pakartotinai šį klausimą spręsti. ,,Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:
a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba
b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). Vienoks ar kitoks vardo ir pavardės rašymo būdas pats savaime nenusako piliečio tautybės". Tam, kad neiškiltų abejonių, jog čia yra sprendžiami tautybės klausimai, tai yra pavardės rašymo klausimai, o tautybė-visai kita problema. Todėl prašyčiau dėl patikslintos redakcijos ir balsuoti.
PIRMININKAS. Ar kas nors turi kokių nors pastabų?
S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti jus, kas prigalvojo pakeisti jau priimtą nutarimą. Buvo balsuota ketvirtadienį. Jeigu yra toks noras, tai prašom pasakyti kieno, Ir prašom tada keisti tą jau priimtą nutarimą.
E.JARAŠIŪNAS. Nutarimo...
S.AKANOVIČIUS. Mes penktadienį aptarėme savo frakcijoje ir prieštaravom, kad būtų papildyta dar vienu sakiniu.
E.JARAŠIŪNAS. Tai ne pakeitimas, o tiktai redakcinis pakeitimas. Buvo vienas sakinys, o gramatiškai suskaldėm į du. Čia pasilikus po posėdžio kartu su protokoline dalimi redaguojant. Tai turinys nesikeičia juk.
BALSAS IŠ SALĖS. (Nesigirdi)
E.JARAŠIŪNAS. Tai yra redagavimo darbas, taip sakant. Ir tam, kad sutvarkytume redakciją... Tiesiog tas sakinys, apie kurį kalbėjome, truputį kreivokas, ilgas ir šleivas, taip sakant, išėjo. Čia jau yra kalbiniai dalykai, ir būkim malonūs visgi...
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
V.LANDSBERGIS. Galima pakomentuoti? Čia galbūt ir apie skirtingus dalykus dabar kalbama. Nes šito 2 punkto du sakiniai iš tikrųjų buvo padaryti iš pirmojo labai ilgo sakinio. Žodis ,,arba" atrodė reikalingas, kad būtų aiški alternatyva, o ne, pavyzdžiui, abudu būdai. Vienas būdas, o galbūt greta skliausteliuose kitas būdas, kad yra vienas pavardės rašymo būdas. Tai įrašytas žodelis ,,arba".
Ir paskui dėl to, kad rašymo būdas nenusako piliečio tautybės. Tai čia iš tikrųjų toks galbūt reglamentuojantis, instrukcinis dalykas, kuris galėtų būti pačioje pasų rašymo instrukcijoje įrašytas, ir piliečiui būtų aiškinama. Bet tai kažin ar būtų geresnis atvejis. Aš, sakysim, turiu galvoje, kad paso priėmimas ir pavardės rašymas nebūtų traktuojami kokiu nors tokio buitinio erzinimo aspektu. Sakysim, paimkim rusišką pavardę Petrovas ar kokią nors kitą. Ar jis bus rašomas Petrovas ar Petrov? Kad dėl to žmogui niekas nepriekaištautų, jog jis iš rusų pereina į lietuvius, atsižada tautybės ar nori įtikti kam nors, ar patiria kokį spaudimą dėl to, kaip bus rašoma jo pavardė. Tas gali būti savaime suprantama, o gali būti ir ne taip jau savaime suprantama. Gali būti visokių ginčų šeimose ir spaudimų aplinkoje kaip nors netinkamai aiškinant pavardės rašymo būdo pasirinkimą. Nors galima tą komentuoti, aiškinti, kitais būdais tokį auklėjamąjį darbą daryti, bet šitame pačiame tekste tai būtų turbūt geriausia pasakyti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Bičkauskas.
V.LANDSBERGIS. Čia yra mano pasiūlymas, jeigu kam įdomu.
E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad tai yra politiškai iš tikrųjų aštrus klausimas, ir jeigu viena iš frakcijų tam nepritaria, manau, kad būtų labai gerai ir nieko baisaus nebus, jeigu mes paliksime taip, kaip yra, iš viso nesvarstysime šito klausimo ir net nebalsuosime. Tai mano tokia nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Žmonės dabar labai stebi tuos nutarimus. Jeigu mes taip dažnai juos keisime, tai iš tiesų galim juos suklaidinti. Konkrečiu pavyzdžiu pasakysiu, kad vakar Trakų rajono Lietuvos lenkų sąjunga savo Taryboje svarstė mūsų praeitos savaitės nutarimus ir beveik vieningai pritarė dalyvauti apklausoje dėl demokratinės Lietuvos. Jie dabar gali nesusigaudyti, ar mes keičiam jų naudai, ar ne jų naudai. Teisininkas pristato kalbines redakcijas. Tai jiems irgi sukels tam tikrą emociją. Ir aš niekaip negaliu suprasti, — kreipiuosi jau dabar ne į kalbininką, o į teisininką, — kam reikia šito teiginio, jog sis nutarimas nenusako tautybės. Juk jeigu jis nenusako, tai ir nenusako. Jeigu čia nieko nepasakyta... jeigu jis nenusako, visiems savaime suprantama, Aišku, nebent jums. Mano siūlymas — nieko nekeisti, nes mes galim taip suklaidinti žmones. Ačiū.
E.JARAŠIŪNAS. Jeigu leisit, aš jums norėčiau paaiškinti, kaip mes priiminėjom būtent šį nutarimą. Būtent rašytinės redakcijos mes gi prieš akis ir neturėjome. Redagavimo darbas vyko, aš čia stovėjau, o iš salės teikė redakcijas. Jeigu būtų raštiškas projektas, man atrodo, nebūtų šito, taip sakant, nesusipratimo. O vardo ar pavardės rašymo būdo nurodymas, sakyčiau, visiškai nekeičia nutarimo, o tiktai leidžia išvengti dviprasmiškumo, kad nekiltų abejonių, Tiesiog nusikaltom tuo, kad priiminėjome neturėdami prieš akis teksto raštu. Ir dabar reikia tą klaidą pataisyti. Tiktai tiek.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad turbūt požiūriai aiškūs. Vienas požiūris — kad šitoks papildymas vieno sakinio padeda, sakysime, vėliau išvengti kokių nors pavardes rašymo būdo interpretacijų ir įtampų dėl jo. Kitas požiūris — kad šito įrašyti į nutarimo tekstą nereikia, kad, matyt, tokius paaiškinimus, jeigu jie bus reikalingi, bus galima padaryti kita forma. Ir aš nežinau, ar čia reikia labai ilgai diskutuoti, visą laiką kartojant tą pačią argumentaciją. Galima balsuoti ir viskas. Galime to sakinio neįrašyti į nutarimą. Pasvarstykit.
S.AKANOVIČIUS. Aš norėčiau dar kartą paprašyti deputatus. Gerbiamasis A.A.Abišala buvo, gerbiamasis L.Sabutis ir kiti deputatai va mūsų tokioje didelėje priemonėje Vilniaus rajone. Geranoriškai labai buvo svarstyti kai kurie klausimai. Ir kokie dokumentai priimti... Deputatai, kurie buvo, gerai žino. Dabar staiga šitas. Mes penktadienį tikrai buvome susirinkę savo frakcijoje ir mes nepritarėme todėl, kad suklaidins tikrai mūsų žmones. Ir aš prašyčiau šitą labai rimtai pasvarstyti.
PIRMININKAS. Ar deputatas V.Pikturna dar norėtų pridėti?
V.PIKTURNA. Aš tiktai norėjau pridėti.
S.AKANOVIČIUS. Be šito sakinio, kuris pridėtas prie senojo projekto.
V.PIKTURNA Aš norėjau priminti, kad lyg ir rytiniame pasitarime, kai buvo svarstomas tas klausimas, buvo išreikšta nuomonė, jog būtų žalinga priimti tokį nutarimą vien tik iš politinės pusės. Jeigu ta nuomonė buvo išsakyta rytą; tai ar reikėjo tą klausimą iš viso įtraukti į darbotvarkę?
PIRMININKAS. Ar jau būtų galima balsuoti? Deputatė B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš irgi siūlyčiau pasvarstyti prieš balsuojant. Gal frakcijose dar pasvarstykime.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu siek tiek replikuoti deputatui V.Pikturnai. Dalyvavau tame posėdyje, o jo pačio nebuvo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis E.Klumby, turbūt...
E.KLUMBYS. Aš noriu pasakyti...
PIRMININKAS. Atsiprašau.
E.KLUMBYS. Kad tai nebuvo nutarimas, o tai buvo atskirų deputatų nuomonė.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas, ir reikia manyti, jau paskutinis pasisakymas.
A.SAKALAS. Aš norėčiau pasiūlyti deputatui E.Jarašiūnui kol kas atsiimti savo pasiūlymą.
V.LANDSBERGIS. Ar gerbiamasis deputatas A.Sakalas, pasakęs ,,kol kas", pritaria deputatei B.Nedzinskienei, kad reiktų dar pasitarti dėl to frakcijose, ar kitokia prasme?
A.SAKALAS. Ne, aš manau, kad tai ne šios savaitės klausimas. Tą galima nukelti ir žymiai toliau. Jeigu iškiltų reikalas, jeigu būtų kokių nors neaiškumų tas pavardes tvarkant... Manau, kad dabar jo tikrai nereikėtų nei svarstyti, nei priiminėti. O tas ,,kol kas" reiškia atidėti kol kas neapibrėžtam laikui.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš manyčiau, kad yra tam visai rimtas motyvas. Aišku, gaila, kad neturime dar rašytino Reglamento, bet paprastai tokiais atvejais, jeigu prieštarauja kuri nors frakcija ir klausimas taip gana skubiai pateikiamas, tai vis dėlto reikėtų atsižvelgti būtent į frakcijos nuomonę, o ne į atskirų deputatų. Jeigu frakcija nesutinka, tai reiktų svarstyti, galbūt, kaip Pirmininkas sakė, pagalvoti apie kitą formą tokio dalyko. Čia galima ir kitame dokumente tai įrašyti. Ir tai leistų mums dar pagalvoti, kaip tai geriau padaryti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad galbūt šiuo momentu galima klausimo svarstyme padaryti pauzę, o po pertraukos mes galėsime nuspręsti.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paklausti pristatančio teisininko deputato E.Jarašiūno ir kitų deputatų, ar mes išskiriame šitą vieną sakinį kaip problemą? Jeigu balsuosime, tai tvirtinsime šitą nutarimą su tuo sakiniu ar be to sakinio?
E.JARAŠIŪNAS. Šiuo atveju problemiškas yra tiktai šis vienas sakinys. Kadangi iškilusi problema kai kuriems deputatams kelia abejonių... Man regis, visa kita nutarimo dalis abejonių nekelia, ir tas patikslinimas yra, taip sakant, visiškai aiškus, išskyrus šitą sakinį.
V.LANDSBERGIS. Matot, šitas dokumentas tikrai buvo paskubomis čia iš klausos priiminėjamas. 3 punktas — ,,Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę..." Kas šiuo atveju yra kita valstybė? Tai jeigu Tarybų Sąjunga yra kita valstybė... Kaip čia buvo su ta pilietybe? Kaip ten buvo rašoma? O atvažiuos žmonės, galbūt tremtiniai ar tremtinių vaikai, neturintys lietuviško įrašo savo tarybiniame pase ir panašiai. Čia yra dalykų, kuriuos reiktų dar išgliaudyti iki detalių. Galbūt tai bus kokioje instrukcijoje, išaiškinime padaryta. Taip pat ir šitas sakinys, dėl kurio dabar yra diskutuojama. Jis gali patekti į tam tikrą papildomą išaiškinimą, nes reikės tų išaiškinimų:
Jeigu klausimas yra tiktai dėl to sakinio, tai galima turbūt ir spręsti, ar tvirtiname nutarimą su tuo sakiniu, ar be to sakinio?
E.JARAŠIŪNAS. Atsisakau šito sakinio tam, kad galėtume teigiamai šitą klausimą išspręsti ir patvirtinti redakciją. Matyt, teks pasitenkinti, kad šita formuluotė nueitų į instrukcijas, kurios bus priimtos būtent realizuojant Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir jį išduodant. Prašyčiau balsuoti už pateiktą redakciją be sakinio: ,,Vienoks ar kitoks vardo ir pavardės rašymo būdas pats savaime nenusako piliečio tautybės".
PIRMININKAS. Jeigu jūs neteikiate balsavimui, tai tada pasilieka tiktai paklausti, ar pateiktai lingvistinei redakcijai kas nors neprieštarauja, nes iš esmės buvo balsuota. Gerbiamieji deputatai, primenu jums, kad buvo priimta esmė ir buvo pavesta suredaguoti. Aš tiesiog pasiklausiu, ar nėra prieštaravimų tokiai redakcijai be minėto sakinio. Įdėjus žodelį ,,arba" ir išskyrus pirmąjį sakinį į dvi dalis, kad būtų, kad skambėtų lengviau. Taip, dėl 2 punkto sutarta. Dėl 3 punkto redakcijos irgi nėra... Tokiu būdu nutarimas lieka patvirtintas. Galutinei redakcijai pritarta ir tada priimtas galutinai.
Gerbiamieji deputatai, liko 14 minučių iki pertraukos. Ryšių įstatymas, kaip jau minėta, buvo numatytas 12 valandą. Todėl prašau deputatą V.Šadreiką pradėti savo klausimą. Galbūt mums pavyktų greitai su juo susitvarkyti. Gerbiamieji deputatai, balsavimas yra numatytas taip pat. Ir aš labai prašau jūsų net ir paslapčiomis neišeiti iš salės. Pirmininkaujantis viską mato.
Deputato V.Šadreikos pranešimas apie socialinės bei psichologinės reabilitacijos taikumo laikinąjį įstatymą ir atsakymai į deputatų klausimus. Įstatymo priėmimas
V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai, nenustebkite, kad aš į tribūną atsinešiau daug knygų, įstatymų. Tai nereiškia, kad aš labai plačiai dėstysiu ir dar kartą pristatinėsiu įstatymą. Tai reikalinga tam, jeigu jums kiltų vienokių ar kitokių klausimų. Praėjusiame posėdyje buvo pristatytas įstatymo projektas, po to gauta keletą tokių neesminių pastabų. Kai kurios yra esminės. Pirmoji pastaba buvo dėl paties laikinojo įstatymo pavadinimo. Gerbiamasis deputatas P.Varanauskas ir teisės specialistai pasiūlė sutrumpinti pavadinimą ir išbraukti žodžius ,,taikymo asocialiems asmenims". Na, Laikinoji komisija pataisos darbų įstaigų veiklai tikrinti ir Teisinės sistemos komisija su tokia pastaba sutinka. Sutinka ir ji priimtina. Kitos esminės pastabos. 14 straipsnio projekto 5 puslapis, 4 punktas. Suteikia teisę asmenims, laikomiems šiose įstaigose ,,naudoti maisto produktams ir būtiniausiems reikmenims įsigyti iki 50 rb pinigų per mėnesį". Kad nereikėtų kaitalioti šio įstatymo, tai siūloma skliausteliuose nurodyti: ,,kainoms pasikeitus, ši pinigų suma koreguojama atsižvelgiant į vidutinį kainų indeksavimą", Na, nereiks kaitalioti. Kodėl nurodome ,,koreguojama", o ne didinama? Kai kurios kainos gali kilti, o kai kurios gali kristi. Todėl siūloma tokia redakcija. Toliau, gerbiamieji deputatai, 18 straipsnyje siūloma išbraukti paskutinį sakinį. Aš jį pacituosiu: ,,Be to, iš atsisakiusių dirbti asmenų lėšų pagal galiojančias sankcijas solidariai padengiami nuostoliai dėl pramoninės produkcijos nepateikimo". Čia galbūt komisijos kaltė, bet iš tikrųjų neapsižiūrėjimas, ir tokios sankcijos jokiu būdu negali būti taikomos. Čia jau būtų senos sistemos padarinys. Kita pastaba, kuri yra esminė ir priimtina, dėl įstatymo 26 straipsnio. Čia Vidaus reikalų ministerijos pageidavimas. Kaip žinome, yra sprendžiama problema dėl pataisos darbų įstaigų. Čia nėra pataisos darbų įstaiga, bet reabilitacijos centras, kuris yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje. Vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojai turi visišką galimybę apsaugoti ir vykdyti priežiūrą tų asmenų, taip pat kaip kalėjimą ir nepilnamečių pataisos darbų įstaigas. Tokia pastaba būtų priimtina todėl, kad čia yra laikinasis įstatymas. Ji priimtina. Todėl siūloma nutarimo 3 punktą išbraukti. Tokios esminės pastabos, kurios yra priimtinos.
Praėjusiame posėdyje aš jus informavau būtent dėl specialaus tipo įstaigų 1 ir II grupės invalidams, pensinio amžiaus asmenims bei asmenims, sergantiems somatinėmis ligomis, kurių sąrašą turi tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija, laikymo. Yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas — pačios įstaigos būtų Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje. Kategoriškai tam prieštarauja Sveikatos apsaugos ministerija. Atsiliepdami į šį įstatymo projektą, jie pateikia labai rimtų argumentų ir samprotavimų. Na, štai sveikatos apsaugos ministro pasirašytame laiške rašoma, jog asmenys yra izoliuojami dėl asocialaus elgesio, o ne dėl ligos. Iš tikrųjų dėl to, kad jie padaro administracinius pažeidimus, todėl, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, jie nors yra 1 ir II grupių invalidai arba pensinio amžiaus, turi būti laikomi specialiose įstaigose, kurios turėtų būti Vidaus reikalų ministerijos sistemos žinioje. Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad tie asmenys, invalidai, kurie nepažeidinėja, nedaro teisės pažeidimų, nėra traukiami administracinėn atsakomybėn ir pareikš norą gydytis nuo šių blogybių savo noru, tai juos gydys Sveikatos apsaugos ministerija.
Taigi, gerbiamieji deputatai, jūs turite iš principo pasisakyti ir spręsti (tada atitinkamai būtų perredaguoti 23, 24 ir 25 straipsniai), ar šio specialaus tipo įstaigos turėtų būti Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje ar Vidaus reikalų ministerijos žinioje? Be to, gerbiamieji deputatai, jums išdalintame projekte dėl šio įstatymo įsigaliojimo tvarkos nebuvo nurodyta data, kada įstatymas įsigalioja 1 straipsnyje. Tai komisija siūlytų, kad įstatymas įsigalioja nuo š.m. kovo 1 dienos. 1 straipsnyje. 2 straipsnis dėl dabartinių gydymo darbo profilaktoriumų reorganizavimo į naujus reabilitacijos centrus. Tą atlikti siūlo Vidaus reikalų ministerija iki š.m. liepos 1 dienos. 4 punkte Vyriausybė įpareigojama paruošti atitinkamus nuostatus ir kitus dokumentus iki birželio mėnesio 1 dienos. Toks yra Vidaus reikalų ministerijos prašymas, ir manyčiau, kad tai būtų realūs terminai. Jeigu sutiksime ir nubalsuosime, jog invalidams specialaus tipo įstaigos bus ne Vidaus reikalų ministerijos žinioje, o Sveikatos apsaugos ministerijos žinioje, tai tada 6 punkte reikėtų numatyti, kad tas įpareigojama iki 1991 metų balandžio 1 dienos, ir papildyti dar šitą 6 punktą 3 papunkčiu. Būtent tokio turinio: ,,Nustatyti asmenų, laikomų specialaus tipo socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigoje darbo sąlygas ir tvarką". 8 punktas. Vidaus reikalų ministerija, suderinusi su Teisingumo ministerija, siūlo papildyti pirmą sakinį po žodžių ,,tik teismo nutarimu" žodžiais ,,trijų mėnesių laikotarpiu nuo įstatymo įsigaliojimo dienos". Kad būtų realus terminas, per kurį teismai turėtų peržiūrėti visų dabar šiose įstaigose laikomų asmenų bylas ir priimtų atitinkamus nutarimus. Tik dėl įstatymo projekto. Jeigu yra klausimų, aš į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai norėtų klausti? Man regis, buvo klausimų jau praeitą kartą? Klausimų deputatai neturi. Ar yra kas nors užsirašęs kalbėti Sekretoriate? Nėra. Gal tada pranešėjas pasiūlytų pereiti prie įstatymo priėmimo, jeigu nėra prieštaravimų. Ar jūs turite kitokių pasiūlymų?
V.ŠADREIKA. Įstatymo projektas buvo ruošiamas labai atidžiai, nuodugniai. Ruošė mokslinė grupė, teisininkai, derinta su visais teisėsaugos organais, taip pat apsvarstytas Laikinojoje komisijoje pataisos darbų įstaigų veiklai tikrinti ir Teisinės sistemos komi-sijoje. Todėl aš siūlyčiau priimti jį tokia tvarka: priimti laikinąjį įstatymą su tom pastabom, kurias aš čia išdėsčiau, balsuojant už visą, po to balsavimas dėl jo įsigaliojimo tvarkos, atsižvelgiant į tas pastabas, kurios čia buvo išdėstytos, ir balsuojant įstatymą dėl pakeitimo Civiliniame, Civilinio proceso ir Baudžiamajame kodeksuose. Na, galiu iš esmės supažindinti. Čia turiu visus kodeksus. Anksčiau pabėgimas iš tokios įstaigos buvo baudžiamas. Naikiname tą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Anksčiau buvo privalomas gydymas, o dabar tik savo noru. Žmonės bus pirmiausiai reabilituojami, gydomi, jeigu jie tiktai norės ir pasirašytinai sutiks. Ir, išplaukiant iš to...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji kolegos deputatai, aš prašau išlaukti dar dvi minutes, kad būtų galima balsuoti. Labai jūsų prašau.
V.ŠADREIKA. Todėl aš siūliau tokią balsavimo tvarką; už kiekvieną įstatymą ne pastraipsniui, bet kad būtų trys balsavimai.
PIRMININKAS. Norėčiau patikslinti. Jūs kalbėjote apie tai, kad liko nelabai aišku, kam priklauso... Ar yra šičia ir vienos, ir kitos žinybos atstovai, kad galėtų pasakyti savo nuomonę? Ar Ministras Pirmininkas galėtų Vyriausybės nuomonę pasakyti? Kiek aš suprantu, kitais klausimais nesutarimų lyg ir nėra, ar ne?
V.ŠADREIKA. Nėra nesutarimų, tik šiuo klausimu. Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, kaip aš išdėsčiau, yra vienareikšmė:
kad perduotų Vidaus reikalų ministerijos sistemai. Motyvus išdėsčiau Tokios nuomonės laikosi ir dabar. Vidaus reikalų ministerijos atstovai yra ministro pavaduotojas gerbiamasis Svetulevičius ir departamento direktorius Blaževičius. Vis dėlto laikinosios komisijos nuomone, kad būtų Vidaus reikalų ministerijos sistemos žinioje. Mes turime Šaukėnų pavyzdį ir kitus... Aš žinau, Vidaus reikalų ministerija nelabai sutinka, bet yra būdinga teisės pažeidimais vis dėlto rūpintis Vidaus reikalų ministerijai, o ne Sveikatos apsaugos ministerijai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministras Pirmininkas turėtų pasakyti, ar Vyriausybė turi savo nuomonę šituo klausimu.
V.ŠADREIKA. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, pritariate, kad Vidaus reikalų ministerijai? Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote balsuoti pirmiausiai dėl šito, taip? ,
V.ŠADREIKA. Komisija sutinka, jeigu nėra kitų prieštaravimų:
Tai tada nebūtų reikalo ir balsuoti.
PIRMININKAS. Aš .noriu tada paklausti, ar gerbiamieji depu-tatai prieštarauja šitai įstatymo daliai, kad būtų... ,,24 straipsnis. Bendrojo tipo socialines bei psichologines įstaigas steigia Vyriausybė Vidaus reikalų ministerijos teikimu. Šios įstaigos yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje". Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėčiau gauti patikslinimą. Jeigu asmenys nuvyksta tenai savo noru, pasirašytinai, kaip buvo sakoma, jeigu jie gali pasitraukti irgi savo noru ir už tą pasitraukimą jie yra nebaudžiami, tai kyla klausimas, kam ta sargyba reikalinga ir kokia bus tos Vidaus reikalų ministerijos ar krašto apsaugos sargybos funkcija, jeigu žmogus ten turi būti visiškai laisvas?
V.ŠADREIKA. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, gal aš neaiškiai išdėsčiau. Sveikatos apsaugos... Tie, kurie nedaro jokių teisės pažeidimų, nėra baudžiami administracine tvarka, tai jie gydosi savanoriškai Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje. Nukreipiami į šias įstaigas tik tie, kurie iš pradžių daro teisės pažeidimus, yra administracine tvarka baudžiami, jie daro kitus pažeidimus, pirmiausiai priimami į policijos įskaitą, toliau apribojamas jų veiksnumas. Ir jeigu jie toliau daro teisės pažeidimus, tai jie tada jau nukreipiami į šias įstaigas ir tose įstaigose jie prižiūrimi bei yra apsauga.
PIRMININKAS. Motyvų, man atrodo, pakankamai. Ar yra prieštaravimų dėl komisijos ir Vyriausybės pasiūlymo? Jeigu nėra, tai tada balsuoti nereikia. Aukščiausioji Taryba priima komisijos pasiūlymą. Tada prašom balsuoti, jeigu nėra daugiau kokių nors keblumų dėl viso 28 straipsnių laikinojo įstatymo “Dėl socialinių bei psichologinių reabilitacijos priemonių taikymo asocialiems asmenims". Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 82.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. L
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Socialinės bei psichologinės reabilitacijos taikymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo “ priėmimas
PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Gerbiamieji deputatai, balsuosime dėl nutarimo, kuris pateiktas dėl įstatymo įsigaliojimo. Gerbiamasis V.Šadreika. pranešė, kad išbrauktas buvęs 3 punktas, taip?
V.ŠADREIKA. . Taip.
PIRMININKAS. Ir buvęs 6 punktas papildytas 3 dalimi
V.ŠADREIKA. Taip.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Civilinio, Baudžiamojo ir civilinio proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo “ priėmimas
PIRMININKAS. Vienbalsiai. Ir trečias įstatyminis aktas — tai Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Civilinio, Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo". Ar yra kokių nors pastabų?
V.ŠADREIKA. Čia nebuvo pastabų ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputatas V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. AŠ siūlyčiau priimti protokoliškai, kad įstatymą paskelbtų spaudoje. Visus tris aktus.
PIRMININKAS. Ar reikalinga, nes visi įstatymai yra skelbiami spaudoje?
V.ŠADREIKA. Tokį pasiūlymą, kad valstybės laikraščiuose...
PIRMININKAS. Taip, valstybės laikraščiuose bus paskelbta. Matyt, gal ir kiti laikraščiai šiek tiek pasidomės. Gerbiamieji kolegos deputatai, mūsų kvorumas yra toks svyruojantis, tad jeigu bent vienas deputatas po pertraukos negrįš į salę, išskyrus tą vieną deputatą, kuris atsiprašė, tai tada kvorumo mes nebeturėsime. Todėl labai prašau 12 valandą sugrįžti į salę, Pertrauka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome grįžti į salę ir sėstis į savo vietas. Turime pradėti posėdį, Gerbiamieji kolegos deputatai, prašome grįžti į salę ir pasiruošti pradėti posėdį. Reikėtų įkaitinta geležimi išdeginti įprotį vėluoti į posėdžio pradžią. Gerbiamieji deputatai, penktasis darbotvarkes klausimas yra Ryšių įstatymo projekto svarstymas. Pranešėjas ryšių ministras ponas Kostas Birulis. Ir prašau komisijas, kurios yra svarsčiusios šį įstatymą, pasiruošti pateikti savo išvadas.
Ryšių ministro K.Birulio pranešimas apie Ryšių įstatymą
K.BIRULIS. Laba diena, gerbiamieji deputatai! Lietuvos Respublikos ryšių įstatymas pagal savo sumanymą nustato iš esmės tokius pagrindinius dalykus. Pirmiausia valstybės prerogatyvą valdant, tvarkant, rekonstruojant ir reguliuojant ryšių priemonių veiklą ir išimtinę valstybės teisę kai kuriose ryšių veiklos šakose. Antra, nustato nuosavybės teisę ryšių priemonėms ne tiktai valstybei, bet ir fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal šį įstatymo projektą, pradžioje apspręsti yra pagrindiniai nuostatai, kas yra ryšiai, kas juos gali valdyti. Noriu pabrėžti, kad šis įstatymas yra dalis bendro paketo normatyvinių aktų, kurie turės reglamentuoti ne tiktai valstybines ryšių priemones, bet ir visos ryšių šakos darbą, nes ryšių priemones turi energetikai, geležinkelis, gali turėti privatūs asmenys, savivaldybės. Iš antros pusės numatyta, kad valstybės išimtinė teisė yra organizuoti ir vykdyti pašto ir elektros ryšius su užsienio valstybėmis, vykdyti ir organizuoti pašto ženklų leidybą, reguliuoti valstybinę radijo dažnių eksploatacijos priežiūrą. Tai yra radijo ir televizijos stotys ir privačios, mėgėjiškos, ir valstybinės, ir kitoms žinyboms priklausančios. Jos turi teisę veikti remiantis nustatytais tarptautiniais reglamentais pagal tuos dokumentus, kuriuos nustato Ryšių ministerija. Šitas dokumentas — Ryšių įstatymas — yra pirmas ir pagrindinis. Kitas dokumentas turėtų būti Lietuvos Respublikos ryšių įstatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ir kuriuose numatyta tarpusavio ryšių — žinybos ir klientūros — materialinė technologinė atsakomybė bei veiklos ribos. Į Ryšių įstatymą, suprantama, neįrašomi, pavyzdžiui, valstybės atsakomybė už klientų laiško pametimą, dėl telefonų ryšių organizavimo, jos slaptumo pažeidimo juridinė atsakomybė, dėl teisės statyti ir vykdyti, kur statomi ir vykdomi ryšių priemonės išvystymo planai ir darbai. Šitai turės būti Lietuvos Respublikos ryšių įstatuose. Jei sudėtume viską į vieną įstatymą, jis būtų labai gremėzdiškas, didelis. Todėl nėra reikalo tuos dalykus rašyti į įstatymą.
Panaši tokia trilypė tvarka — ryšių įstatymas, ryšių nuostatai ir technologinės atskirų sakų veikimo taisyklės — yra daugumoje pasaulio šalių. Šiam Ryšių įstatymui pagal savo principą ir veikimą pagrindu buvo Lenkijos ir Vokietijos ryšių įstatymai. Jis buvo suderintas su Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos, Ekonomikos ir su Krašto apsaugos bei Savivaldybių reikalų komisijomis. Visų komisijų pastabos įvertintos ir įrašytos, išskyrus Savivaldybės reikalų komisijos pastabą. Turiu atskirai paminėti Savivaldybės reikalų komisijos pastabas. Siūlė iš 1 punkto išbraukti pensijų išmokėjimą. Šitas dalykas yra įvertintas ir pensijų išmokėjimas, kaip būtina ryšių organų funkcija, yra išmestas-
10 straipsnio ketvirtoji pastraipa, Ten yra kalbama... Pastaba yra, kad parašytume, kas stato tuos objektus, kurie minimi straipsnyje. Čia, matyt, yra nesusipratimas, nes kalbama apie ryšių priemonių apsaugą. Žodžiu, bet kas, statydamas, vykdydamas statybą ten, kur praeina ryšių priemonės, kabeliai, linijos, turi suderinti su šitų ryšių priemonių savininku statybos tvarką, eigą, kad nebūtų pažeistos ryšių priemonės. Todėl būtent čia nėra reikalo paminėti, kas konkrečiai stato ir šitų objektų statybos finansavimo šaltinių irgi nėra reikalo minėti.
Iš 12 straipsnio 2 pastraipos siūloma išbraukti žodžius ,,privaloma suderinti su Ryšių ministerija dėl tarifų". Sutinku, tą pastabą galima būtų išbraukti, nes išvis tarifus galutinai duos dabar ne Ryšių ministerija, o Ekonomikos kainų komitetas. Čia gal priimtina ,ta pataisa.
Į 13 straipsnio pirmąją pastraipą įrašyti žodžius ,,apmokant pagal veikiančius transportavimo darbų tarifus". Mūsų nuomone, šitas papildymas nereikalingas, kadangi jeigu teisėtai gabenamas paštas, tai, suprantama, sudaroma sutartis, kurioje ir numatomi tarifai bei įkainiai. Tai specialiai apie juos kalbėti nėra reikalo.
Antrąją pastraipą siūloma išbraukti iš šito punkto kaip instruktyvinio pobūdžio normą. Su ta pastaba sutinkame ir sutinkame dėl kitų 16 straipsnio dalių išbraukimo. Pašto ženklų nurašymas, sugadintų vokų ir atvirukų nurašymas. Sutinku, kad įstatymą čia be reikalo apkrauna. Čia gali būti nustatyta ir kitais normatyviniais dokumentais.
Štai tiek dėl Savivaldybės reikalų komisijos pastabų. Kaip sakau, su kitomis komisijomis buvo suderinta, pastabos įvertintos. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. gerbiamasis ministre. Ar kas nors norėtų paklausti? Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Taip, mūsų komisija, būtent Savivaldybių komisijos posėdyje mes pateikėme tokią nuomonę. Gerai, kad atsižvelgta į tai dėl kai kurių klausimų. Tačiau mes dėl 10 straipsnio truputėlį ne taip parašėme, Tai ne dėl 10, bet dėl 9 straipsnio, jeigu jis nėra pasikeitęs. 9 straipsnio penktoje pastraipoje parašyta, kad statant naujus objektus, gyvenamuosius kvartalus arba rekonstruojant juos, statybų užsakovai (čia esmė būtų) turi suprojektuoti ir pastatyti šiems objektams ir gyvenamiesiems kvartalams aptarnauti būtinas pašto ir elektros ryšių priemones". Tai čia kažkaip žinot... Na,taip visą laiką, be abejo, būdavo. Tačiau ar ateityje ir ne tik ateityje, bet dabartyje, dabar statant namus ir kvartalus, vis dėlto užsakovas neturėtų būti, reikia manyti, savivaldybė dėl ryšių objektų. Tai turėtų būti, reikia manyti, vis tiek Ryšių ministerija, kuri eksploatuos, gaus pajamas. Jie turėtų ir būti užsakovu... Ir tai čia būtų esminis turbūt dalykas.
K.BIRULIS. Jeigu leisit, atsakysiu. Mūsų nuomone, šitą tvarką reikėtų išlaikyti, nes pagal analogiją tuomet turėtų Energetikos ministerija statyti namų vidaus elektros tinklus, išvedžioti po namus, kadangi jie gauna pajamas už elektrą. Čia kalbama apie vidaus kvartalinius tinklus, apie namų vidaus instaliaciją, apie tai, kas įeina būtent į gyvenamojo namo visą infrastruktūrą taip pat su vandentiekiu ir su kanalizacija. Ir kadangi čia suinteresuoti, kad namas būtų toks, koks jis yra, kad žmogus iš karto atėjęs., Ryšininkai pastato magistrales, pastato telefono stotis, prisijungia prie kvartalinių tinklų ir viskas veikia. Čia paaiškėja esmė ir sumanymas to dokumento, palyginus, pavyzdžiui, su energetika ar su dujų tinklais. Čia viskas toje pačioje sąmatoje. Kadangi namų statybos kvartalai, į kvartalų užstatymą, į namo statybą visur įeina vidaus tinklai. Jeigu atskirai stovintis namas, tai jam atskiros sąlygos galimos, jeigu gyvenamasis kvartalas — tai gyvenamajam kvartalui. Štai siūlyčiau šitą esančią tvarką sulaikyti, nes čia tuomet visa planavimo ir statybos struktūra bei finansavimo tvarka turėtų keistis. Štai tiek norėčiau.
PIRMININKAS. Ar deputatas K.Antanavičius dar nori paklausti?
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis ministre! 8 straipsnis. ,,Fiziniam asmenų ryšių tinklai". Ar jūs iš tiesų manote, kad reikia reglamentuoti taip, kaip čia parašyta? ,,Fiziniai asmenys gali įsigyti, įrengti ryšių priemones bei tiesti individualius ryšių tinklus asmeniniam naudojimui. Jų įsigijimo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ryšių ministerija". Tai, pavyzdžiui, ar aš galiu, ar negaliu nusipirkti telefono aparatą, tvarkys Ryšių ministerija pagal šitą užrašą.
K.BIRULIS. Supratau klausimą. Ryšių ministerija turi licencijuoti, kokį jūs aparatą nusipirksite, jeigu norite išeiti į bendrą valstybinį tinklą. Nes aparatas įeina, jis dirba kartu su visu tinklu vienoje krūvoje ir atitikimas reglamentams turi būti. Pavyzdys:
žmonės masiškai perka telefono ir radijo aparatus Amerikoje ir atsiveža į Lietuvą, o čia naudotis negali, nes jų darbo dažnumas atitinka vakarų pusrutulio, o ne rytų pusrutulio standartus ir trukdo žiūrėti televizijos programą. Todėl čia mes nenorime pažeisti žmogaus teisę įsigyti, o čia kalbame grynai apie technologinį reguliavimą, apie technologinių normatyvų nustatymą ir jų priežiūrą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Kaip jūs paaiškinote, gerbiamasis ministre, tai viskas būtų suprantama ir teisinga. Bet čia yra truputį kitaip, nes parašyta 9 straipsnyje, kad tuose kvartaluose reikia aptarnauti, reikia statyti būtinas pašto ir elektros ryšių priemones. Čia būtų ne tai, kas name reikalinga, bet ir pašto skyriai, ir telefonų nedidelės... ir visa kita. Čia ne visai taip parašyta.
K.BIRULIS. Gerbiamasis deputate, sutinku, kad galima patikslinti. Čia turima galvoje ne pašto dėžutės, elektros ryšių priemonės, čia turima galvoje vidaus instaliacija ir kabelinė dėžutė. Čia galima būtų surasti kokį redakcinį žodį. Čia parašyta, kad šiems objektams ir kvartalams aptarnauti. Čia, man rodos, tuo ir apriboja būtent šitų dalykų apimtį, nes jeigu statom stambesnę stotį, tai čia ne tik gyvenamajam kvartalui aptarnauti. 9 straipsnio penktoji pastraipa, be abejo, yra parašyta labai trumpai, drūtai. Tai turi būti ir bus žymiai plačiau detalizuojama ryšių įstatuose: grynai santykiai su užstatytojais, su ryšininkais, su visa klientūra, kokia tvarka tas daroma, kaip projektuojama, kokia apimtis, kaip priduodama ir t.t. Mano nuomone, šitas grynai, kad šiems objektams ir gyvenamiesiems kvartalams aptarnauti, tai čia ir apriboja apimtį. Kaip kitaip apriboti, aš šiuo metu nerandu kito žodžio.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate.
K.ANTANAVIČIUS. Dar aš norėčiau paklausti dėl 10 straipsnio. “Elektros ryšių apsauga. Apsauginę ryšių tinklų zoną sudaro žemės ruožas išilgai ryšių linijų. Zonos matmenys nustatomi ryšių linijų apsaugos taisyklėmis. Apsauginėje zonoje valdų savininkai gali vykdyti darbus tiktai gavę leidimą". Tai kieno ta žemė bus?
K.BIRULIS. Žemė yra žemės savininko arba privataus asmens, arba kolektyvinio ūkio, arba valstybinio ūkio. Pavyzdžiui, kabelį paklojus, iš naudmenų šita žemė nepaimama. Viršuje gali sėti, kasti, tiktai apsaugos zonoje kasimo darbai, kai kurie kiti reglamentiniai darbai derinami, kad nepažeistų ryšių priemonių.
K.ANTANAVIČIUS. Ar jūs mokėsite už tą žemę savininkui?
K.BIRULIS. Žemės mokėjimas už šituos dalykus yra numatytas Žemės mokesčio įstatyme. Mes mokam už tą žemę, kuri paimama iš žemės apyvartos. Jeigu būna stiprinimo punktai kabelinėje linijoje — maždaug 10 m2 didumo sklypelis. Už tą mes mokame. O už tą ariamą žemę arba naudmenis, kurioje pakloti kabeliai... Kabelis paklojamas, užkasamas ir už juos mokesčių nemokame, nes iš naudmenų nepaimama.
PIRMININKAS. Ar daugiau klausimų deputatai neturi? Ačiū, gerbiamasis ministre. Kas yra užsirašę kalbėti? Tai prašom tada komisijų pastabas iš eilės. Deputatas K-.Antanavičius arčiau tribūnos, tai tegu jis pasako ir savo pastabą, kiek supratau.
Ekonomikos komisijos pirmininko deputato K.Antanavičiaus kalba
K.ANTANAVIČIUS. Ekonomikos komisija gana seniai svarstė šitą įstatymą. Ekonomikos komisija pritarė tam įstatymui ir rekomenduoja įstatymą šiandien priimti. Tačiau buvo ir kelios pastabos, kurios buvo ištaisytos, o štai į porą norėčiau atkreipti dėmesį ir manyčiau, kad reikėtų tuos straipsnius pakoreguoti. Kalbu apie tuos straipsnius, dėl kurių pateikiau- klausimus.
8 straipsnis. “Fiziniai asmenys gali įsigyti ir rengti ryšių priemones bei tiesti individualius ryšių tinklus asmeniniam naudojimui".
Manyčiau, galbūt galima sutikti su tuo. Tų priemonių naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ryšių ministerija. Įsigijimo tvarkos tikrai Ryšių ministerija neturi nustatyti. Pilietis ką nori, tą gali nusipirkti. Ar užsienyje, ar dar kur nors. Gerbiamasis ministras čia aiškino, kad nusiperka Amerikoje ir negali panaudoti. Jo reikalas.-Negali panaudoti, tai parduos gal kam nors. Eitų taip, kad jei nori už savo pinigus nusipirkti kokią nors ryšių priemonę, tai būtinai turi pasiklausti. Čia tiesiog nepriimtina. Išbraukti siūlau tiktai ,,įgijimo". ,,Jų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ryšių ministerija."
10 straipsnis. Čia šiek tiek kebliau pataisyti. Kaip čia pataisyti, tiesiog nežinau, bet tokios teisės... Štai ryšininkai sako, kad kabeliai. Čia ir kabelis, ir virš žeminės linijos gali būti. Vienas dalykas. Antras dalykas — rekultivavimo ir kitus darbus savininkai turi teisę vykdyti tik gavę ryšių linijos savininko leidimą. Taigi išeina, kad per savininko žemę nutiesė neatsiklausę to savininko.linijas ir po to jau tas savininkas... Tai būtina ir atlyginti. Vadinasi, visų savininkų... Kur yra tas parašyta, kad savininkas turi duoti leidimą ryšių linijai tiesti? Kur? Aš neradau. Na, aš neradau, gal aš praleidau. Tai, vadinasi, gavę... Pirmiausia turi būti, kad tik gavę savininko leidimą turi .teisę panaudoti žemę, na, per tą žemę tiesti bet kokius tinklus ir taip toliau. Tačiau, kai mes šitą įrašysim, tada gali prasidėti visiškai nepriimtini dalykai mūsų Lietuvos ryšiams. Šito įrašyti negalima todėl, kad atsiras vienas savininkas, kuris per savo daržą neleis, o ten eina, sakysim, iš tiesų magistralinė linija. O jeigu mes tik šitaip įrašom — gatava. Tada pakliūsim į tokias žabangas, kurių tikrai niekada neišspręsim. Taigi rašyti,
Jeigu.
KALBA IŠ SALĖS. (Nesigirdi)
K.ANTANAVIČIUS. Taip, teisę visose žemės valdose... Na, tai štai parašyta, kad turi teisę. Tai aš tą skaičiau (9 straipsnio antroji pastraipa), kad jokių pasiklausimų nereikia.
KALBA IŠ SALĖS. (Nesigirdi)
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūs turėsite baigiamąjį žodį. Gal tada-
K.ANTANAVIČIUS. Taigi aš tą visą perskaičiau. Dar galiu ir visiems deputatams perskaityti. ,,Ryšių komunikacijų tiesimo sąlygos turi būti suderintos su žemės valdų ir objektų savininkais, naudotojais". Turi būti suderintos tiesimo sąlygos, bet dėl leidimo tiesimui nėra parašyta, kad tik sutikus savininkui. Sąlygos suderintos, o kad besąlygišką teisę turi tiesti, tas lyg ir akivaizdu. Bent jau jeigu remtumės mūsų visa buvusia jurisprudencija, kad kur ryšiai ar elektros tinklai numatė pagal projektą, ten ir bus tiesiama dėl to, kad buvo visa valstybinė žemė, o elektros tinklai ir ryšių tinklai valstybiniai, tai jokių prieštaravimų čia nekildavo. Iš tų parašytų straipsnelių nėra aišku, kaip vis dėlto Ryšių ministerija gauna leidimą iš savininko, kuriam priklauso žemė. Taigi netinka mums rašyti ,,Apsauginėje zonoje". Žemės valdų savininkai gali vykdyti statybos, kasinėjimo, rekultivavimo darbus sutinkamai su suderinimo protokolu, kurį pasirašė ryšių įstaiga ir žemės savininkas. Štai toks galėtų būti, jeigu jis sutinka, Ir turi būti numatyta vis dėlto, jeigu apribojama žemdirbystė ar dar kas nors, kasinėjimai, kaip tiems piliečiams gali būti atlyginta. Nes asmenys, pažeidę saugumo taisykles, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Jie traukiami atsakomybėn, o štai nieko už tai ne-gauna. Normalus savininkas niekada ir neleis jokių ryšių linijų vesti per savo laukus ar per savo daržus, ar dar kur nors. O kam jam tas rūpestis paskui, kad jis atsakomybę turėtų? Siūlau šituos du straipsnius pakoreguoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius iš Valstybės atkūrimo komisijos.
Valstybės atkūrimo komisijos pirmininko deputato S.Malkevičiaus kalba
S.MALKEVIČIUS . Valstybės atkūrimo komisija svarstė. Tarp mūsų ir ministerijos buvo visos mūsų pastabos suderintos, ir čia jos yra dabar įstatymo projekte numatytos. Be šito Ryšių įstatymo dar mes svarstėme ir tas pastabas, kurias gavom iš atskirų ryšių įmonių. Tose pastabose buvo siūloma daugiau decentralizuoti ryšių objektų valdymą ir jų priklausomybę. Apsvarstę mes nusprendėme vis dėl-to, kad ryšiai yra specifinė ūkio saka ir strateginė galbūt valdymo atžvilgiu, todėl nusprendėme, kad tos pastabos neesminės ir jų faktiškai čia nereikia. Mes siūlome balsuoti už tą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas. Buvo minėta, kad Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija svarstė.
Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininko deputato S.Pečeliūno kalba
S.PEČELIŪNAS. Taip, mūsų komisija svarstė šitą įstatymą, turėjo keletą pastabų, ir ne į visas iš jų yra atsižvelgta. Kai kurias aš dabar norėčiau paminėti.
4 straipsnyje, jeigu skaitytume paraidžiui paskutinį sakinį, paskutinę eilutę, pavyzdžiui, toks parašymas: ,,Vykdo valstybinę radijo ryšių priemonių priežiūrą". Tai gali asocijuotis su tam tikra cenzūra. Prašytume įrašyti žodį “techninę priežiūrą". Tada būtų viskas aišku, kad tai nieko bendro su cenzūra neturi. Jeigu kalbėtume apie antrąją pastraipą, tai mūsų manymu, ji iš viso nereikalinga, nes ministerijos gali leisti, tik ne normatyvinius, o norminius aktus savo kompetencijos ribose. O jeigu įrašysime normatyvinius aktus, tai jau būtų truputį daugiau negu norminiai aktai, ir šito nereikėtų rašyti. Manome, kad pastraipa nėra reikalinga ir savaime suprantama.
Dabar 11 straipsnis, prie kurio reikėtų dar ilgiau truputėlį pasėdėti, pamėginti sureguliuoti tai, kas čia yra parašyta ir kas turėta galvoje. Mes bandėm tas sąvokas aiškintis su gerbiamuoju ministru. Daugelyje vietų mūsų nuomonės sutapo, tačiau kai imam skaityti tai, kas yra parašyta straipsnyje, tai galime išskaityti visai kitokių dalykų. Pavyzdžiui, toks parašymas: ,,Taip pat neturi leisti bet kuriems asmenims ir pareigūnams klausytis telefono pokalbio". Kas yra bet kurie asmenys ir pareigūnai? Tai kam leidžiama, o kam neleidžiama? Tai toks abstraktus parašymas gali sukelti irgi įvairių minčių. Ir 2 pastraipa: »Ryšių darbuotojai, pareigūnai ir kiti asmenys, pažeidę nurodytąsias nuostatas". Vėlgi toks susipriešinimas, kad bet kam neleidžiama, nenusakoma, kam leidžiama ir kokiu būdu, o po to jau tam tikras atsakomasis žingsnis — baudžiamoji atsakomybė.
Tai turbūt tokios pagrindinės pastabos. Aišku, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ką sakė profesorius K.Antanavičius, kad įsigyti tas priemones mes tikrai negalime drausti. Kiekvienas gali nusipirkti tai, kas jam atrodo reikalinga. Na, o patį įjungimą į sistemą, kaip įjungti tą aparatą, tai gal reikėtų derinti su Ryšių ministerija, jeigu ten techniniai duomenys neatitinka ir gali atsirasti kažkokių trukdymų. Tai čia skirtingai dalykai, ir reikėtų juos aiškiai^ atskirti įstatyme. Dėl žemės tos zonos mes irgi aptarėm tą klausimą. Žinau, ta apsauginė zona paviršiuje yra labai nedidelė: vienas metras, atrodo, nuo kabelio į vieną ir į kitą pusę. Tai čia problemų nėra, bet jeigu mes rašome rekultivavimo ir kitus darbus, tai irgi labai platus parašymas. Mes, atrodo, buvome nusprendę palikti tik žemės kasimo darbus, kad nebūtų suardyti tie ryšių tinklai, kurie yra po žeme, kad tokius darbus vykdant reikia susiderinti. O žmogus arti tą žemę ar sėti, ar dar kažką daryti, ar netgi krūmus pasodinti galėtų. Tik medžių negalima sodinti ant kabelio. Tai čia visiems žinomos taisyklės, ir niekas šito nedaro. O čia taip parašyta ,,kitus darbus", tai atrodo, kad jis net ir norėdamas kėdę toje vietoje pastatyti ar stalą įrengti kokį pastovesnį turėtų viską suderinti su Ryšių ministerija. Perdaug plačiai apima toks parašymas. Jeigu čia suderintume va tuos kelis straipsnius, kuriuos aš minėjau, perredaguotume, tai galėtume kalbėti apie įstatymo priėmimą, nes įstatymas tikrai yra reikalingas. Niekas tam neprieštarauja, niekam nekyla abejonių, kad jisai nereikalingas. Tai yra bendro pobūdžio įstatymas. Po to dar bus konkretesnių, kaip ir gerbiamasis ministras minėjo. Turėtume apsistoti ties tų kelių nesuderintų straipsnių svarstymu ir pamėgintume įstatymą priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys — Savivaldybių reikalų komisija.
Savivaldybių reikalų komisijos pirmininko deputato A.Žalio kalba
A.ŽALYS. Visų pirma mums reikėtų dėl to 9 straipsnio 5 dalies pasižiūrėti, kaip čia tiksliau užrašyti nes dabartinis įrašymas su-kelia tokių abejonių ir neaiškumų. Čia parašyta: Statant naujus objektus, gyvenamuosius kvartalus arba rekonstruojant juos, statybų užsakovai turi suprojektuoti ir pastatyti šiems objektams ir gyvenamiesiems kvartalams aptarnauti būtinas pašto ir elektros ryšių priemones, kurių technologija turi atitikti normatyvinio akto reikalavimus". Čia nesuprasi jokiu būdu, kad kalbama, pavyzdžiui, apie tai, jog reikalinga įrengti kiekviename name ar mokykloje, pastatytame vaikų darželyje ryšių priemones. Suprantama, kad čia tai turi padaryti užsakovas, ir dėl to čia diskutuoti ir ateityje, matyt, nereikėtų. Tai čia galima suprasti... Bent aš taip suprantu, kad čia, pavyzdžiui, tai kalbama yra.apie atskirai esančius arba ne tik atskirai esančius pašto skyrius, rekonstruotus arba naujai įrengiamus, statomus, taip pat ir telefono stotis, nedideles kvar-talines telefono stotis. Žinia, iki šiol savivaldybės tūkstančio ar dviejų tūkstančių numerių tokias stotis statydavo, tiktai įrangą, žinoma, pateikdavo ryšininkai. Todėl galbūt galima būtų -užrašyti, kad pašto skyrių, telefono stočių, taip pat ir kvartalinių, projektavimo ir statybos užsakovų funkcijas atlieka Ryšių ministerijos organizacijos. Gal čia galima būtų, jeigu ministras neprieštarautų, dar duoti laiko ir šitą punktą suderinti.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius. Teisinės sistemos komisijos išvada.
Teisinės komisijos pirmininko pavaduotojo Z.Juknevičiaus kalba
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, tai nebus visiškai oficiali komisijos išvada, kadangi pagal mums išdalintą dienotvarkę įstatymas turėjo būti svarstomas rytoj. Tačiau šiek tiek pastabų pavyko surinkti čia, salėje. Iš įstatymo preambulės matyti, kad įstatymo tikslas yra reguliuoti fizinių asmenų teises ir pareigas valdant, naudojant ryšių priemones bei disponuojant jomis, bet kiti straipsniai jokių iš esmės gyventojų teisių naudojantis ryšių priemonėmis, garantijų tokių nenumato. Visur kalbama, kad arba Ryšių ministerijos nustatyta tvarka, arba dar kokia specialia tvarka. Taigi šitas įstatymas gyventojams jokių garantijų naudojantis ryšiais nenumato. 2 straipsnyje yra grynai techninis dalykas. Tiesiog reikėtų pagal rangą sureguliuoti įstatymus, kad ir šis įstatymas, ir kiti, o po to Vyriausybės patvirtinti aktai reguliuoja, kokie jie bus. Mums, atrodo, reikėtų dar išplėsti 3 straipsnio paskutiniąją dalį. Steigiasi ir steigsis, matyt, vietiniai radijo ir televizijos tinklai. Galbūt ja.u dabar, nelaukiant kitų įstatymų ir jų numatomos tvarkos, galima būtų čia kiek plačiau detalizuoti. Dabar tik parašyta, kad vietinius telefono, radijo ir televizijos tinklus įstatymo numatyta tvarka gali valdyti. Neaišku ir visiškai sutinku su išsakytomis pastabomis dėl 9 straipsnio. („.) maždaug buvo pažymėta, kad ryšių įmonės turi atlyginti žemės naudotojams nuostolius, padarytus tiesiant, o jau paskutinėje dalyje rašoma, net 10 straipsnyje rašoma, kad žemės savininkai turi teisę rekultivuoti. Ryšių įmonė privalo rekultivuoti ir atstatyti šitą žemę ar miškus, jeigu ji tiesdama sugadins. Ir privalo ji ne tik nuostolius atlyginti pinigais ar kitaip, o tiesiog atstatyti iki buvusio, kiek įmanoma. Neaiški 13 straipsnio 2 dalis, kurioje rašoma, kad įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, kurių transporto priemonės naudojamos paštui gabenti, privalo užtikrinti Visų pirma neaišku, kokia tvarka fizinių asmenų transportas bus naudojamas paštui gabenti. Ar sutarčių pagrindu? Jeigu taip, tai viskas tada turėtų būti surašyta taip, kaip mes jau ne vieną įstatymą esame priėmę. Ir policininkas gali pasinaudoti prireikus piliečio transportu, ir kiti, tai jau ir ryšiai čia galės... Jeigu šitaip, tai mes visiškai su tuo nesutinkame, o jeigu sutarčių pagrindų, tai reikia ir parašyti.
Tiek tokių pastabų. Mūsų nuomone, įstatymo — šiandien siūlė ir Valstybės atkūrimo komisija — priimti negalima. Jį reikia dar svarstyti, kai kur detalizuoti, kai kur tiesiog numatyti naujas normas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau komisijų išvadų nebus? Atrodo, kad ne. Deputatas L.N.Rasimavičius prašė žodžio replikai.
l.n.rasimaVIčIus. Kadangi šis įstatymas greičiausiai vis tiek bus svarstomas dar vieną kartą komisijose, tai aš noriu atkreipti kitų komisijų dėmesį į tai, kad bene daugumoje pasaulio valstybių vyriausybė monopolizuoja sau teisę nustatyti, kaip reikia naudotis kad ir asmeninės nuosavybės teise turimomis ryšių priemonėmis. Dar senovės romėnai žinojo apsunkintą žemės nuosavybės teisę. Tai būtent kai tam tikro asmens nuosavybėje esamame žemės sklype yra tam tikros vietos, nors ir nuosavybė nesiimama, bet turi būti paliktos naudotis visuomenei. Tarkim, negalima buvo užarti tako, kuris yra tradiciškai susiklostęs. Taigi savininkas, kurio sklype bus ryšių kabelis, gali savo žemę panaudoti tiek, kiek tas naudojimas nepažeidžia ryšių. Jeigu pažeidžia, tai jisai tuo naudotis negali. Tai yra visiškai suprantama, juoba kad mes nesame nustatę, kokiame gi gylyje mūsų žemė atitenka savininkui. Šito nėra, tai svarstant prašome į tai atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš prašyčiau Šio įstatymo rengėjus, autorius, atsižvelgiant į tas pastabas, kurios buvo čia išsakytos, patikslintą projektą antrajam svarstymui pateikti komisijoms, ir ypač atkreipčiau jų dėmesį, prašydamas paderinti su Agrarine komisija dėl žemės disponavimo ryšių srityje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar kas nors norės kalbėti? Vienareikšmiai buvo pasisakyta, kad šitam įstatymui būtų pritarta po pirmojo svarstymo. Kilo diskusijų tik dėl tolimesnės darbo su šiuo įstatymu tvarkos: vieni deputatai siūlė priiminėti įstatymą šiandien, o kiti siūlė šiandien apsiriboti pirmuoju svarstymu ir išdėstyti pastabas, dar kartą apsvarstyti bei pabandyti suderinti. Pirmiausia, gerbiamieji kolegos deputatai, balsuosime dėl pritarimo po pirmojo svarstymo. Ar dėl to kas nors turi pastabų?
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau atsiimti savo siūlymą šiandien priiminėti. Pritarti po pirmojo svarstymo.
Protokolinio nutarimo “ Dėl Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo projekto “ priėmimas
PIRMININKAS. Tai dėl to balsuojam. Prašom balsuoti, kas už tai, kad įstatymui būtų pritarta po pirmojo svarstymo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 76.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Vienbalsiai pritarta įstatymui po pirmojo svarstymo. Prašom pasakyti, ar tie deputatai, kurie siūlė imtis balsavimo procedūros priėmimo pastraipsniui šiandien, tebesilaiko savo pasiūlymo? Tebesilaikot? Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad iš karto pradėtume priėmimo pastraipsniui procedūrą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 43.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo. Gerbiamieji kolegos deputatai, ar kas nors siūlytų protokolinį nutarimą dėl svarstymo datos, ar, turėdami patirtį, vis dėlto nesiimtume nustatyti tiksliai. Tokio pasiūlymo nėra. Aš tikiuosi, kad jeigu pavyktų suderinti iškeltus priekaištus arba suformuluoti balsavimo alternatyvas, tai pati procedūra ilgai neužtruktų, nes iš esmės viskas jau aptarta. Gerbiamieji deputatai, šiandien dirbame labai sėkmingai ir galime jau dabar pereiti prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento. Dar lieka pareiškimo projektas, kurį pateikia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Tačiau jis bus nukeltas vėlesniam laikui. Prašom, gerbiamasis deputate A-Taurantai.
V.P.PLEČKAITIS. Galima dėl tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Nors keliu antrą kartą tą klausimą, bet čia yra etinis klausimas. Kadangi jūs esate abu šio Reglamento ruošėjai, tai etiška būtų kam kitam vesti tą posėdį.
PIRMININKAS. Prašom pasiūlyti, aš mielai atsisakysiu šito darbo. Prašom pasiūlyti.
A.TAURANTAS. Jeigu galima, noriu įsiterpti...
PIRMININKAS. Prašom pasiūlyti, gerbiamasis deputate. Jie abudu yra iš oponuojančios...
V.P.PLEČKAITIS. Aš nieko prieš jus abudu neturiu, bet čia — etikos klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.P.Plečkaiti, deputatas A.Sakalas ir deputatas Z.Juknevičius yra šito projekto oponentai, tai jiems tokie patys moraliniai sunkumai pirmininkauti.
A.V.PATACKAS. Ar galima repliką?
PIRMININKAS. Ne, negalima. Prašau palaukti. Pranešėjui žodis.
Deputato A.Tauranto pateikiamo Reglamento svarstymas
A.TAURANTAS. Aš turėčiau pasiūlymą kiek kitokį. Man atrodo, kad šiandien neturi prasmės deputato V.P.Plečkaičio pasiūlymas vien dėl to, kad salėje nėra kvorumo ir mes kažin ar galėsime ką nors priimti dėl Reglamento. Deja, kiek aš žinau, nemaža dalis deputatų yra išvykę iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Kadangi nėra kvorumo, aš norėčiau tik pasiūlyti Aukščiausiajai Tarybai padėkoti tiems deputatams, kurie trukdo mūsų darbą. Taip galbūt mes galėtume tada priimti porą straipsnių, kurie liko nepriimti, kurie nesukeltų galbūt ginčų. Tada deputato V.P.Plečkaičio pasiūlymas neturėtų pagrindo, o visą kitą tektų atidėti. Kitaip nematau galimybės dirbti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, dar per anksti kelti paniką, nes po jūsų žodžių deputatai pradėjo intensyviai rinktis į salę. Gerbiamasis deputate A.V.Patackai, jūs norėjote žodžio. Per tą laiką aš prašau balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje yra deputatų, atkreipiant dėmesį, kad didelė jų dalis yra išsibarsčiusi įvairiuose salės lygiuose.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu, salėje 81 deputatas.
PIRMININKAS. Ar jūs dabar skaičiavote?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Buvome tik ką suskaičiavę.
PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas. Kviečiu kitus deputatus ateiti į salę.
A.V.PATACKAS. Aš dėl V.P.Plečkaičio pasisakymo.
PIRMININKAS. Aš manau, kad nereikia dėl V.P.Plečkaičio pasisakymo daryti papildomų pastabų. Tada prašau susilaikyti nuo jūsų pastabos.
A.V.PATACKAS. Tai savo ruožtu aš norėčiau irgi paprašyti susilaikyti nuo trečiaeilių dalykų, kurie tik trukdo darbą. Reglamentas yra visų. Nėra kas jį ruošia, kas neruošia. Jis svarbus visiems vienodai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome išklausyti pranešėjo. Aš vis dėlto manau, kad mes turėtume pabandyti judėti
kaip reikia bent jau iki pietų pertraukos, o jau po to spręstume, kaip elgtis toliau. Prašau.
A.TAURANTAS. Noriu pasiklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar būtų galima priimti 2 straipsnius, kurie liko nepriimti ir kuriems yra pasiūlytos tam tikros kompromisinės formuluotės, prieš kurias deputatai neturėtų prieštarauti. Šiandien buvo deputatams išdalinti 2 lapeliai. Aš prašyčiau paimti vieną, kurio pirmame lape užrašyta ,,12-13 skirsnių pataisos", ir atsiversti pabaigą. Ten yra kursyvu parašyta: „! ir III skyriuose nepriimtų straipsnių nauja redakcija". Porą tų straipsnių būtų galima. Tada 1 ir III skyriai būtų beveik užbaigti dar su viena pastaba, kurią aš vėliau pasakysiu.
57 straipsnis. Kaip ir buvo žadėjusi, Švietimo, mokslo ir kultūros komisija pateikė savo sprendimą dėl šio straipsnio redakcijos, kuri buvo nepriimta. Aš stengiausi nuo jos nenukrypti, tik šiek tiek priderinau prie visos struktūros kitų analogiškų straipsnių vos paredaguodamas ir nekeisdamas jų pateiktų siūlymų esmės. Komisija yra supažindinta su galutine šio straipsnio redakcija. Kiek žinau, neprieštaravo. Todėl būtų galima 57 straipsnį ir priimti, jeigu nebūtų kitų nuomonių, Tas lapelis, kurio viršuje užrašyta: ,,1991 metų sausio 28 diena". Jo pabaigą reikia atsiversti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranesėjau, jūsų, matyt, kitokia kopija yra. Iš tikrųjų šitas straipsnis yra tame lape, kur prasideda kai kurių priimtų straipsnių nauja redakcija, antrasis lapas...
A.TAURANTAS. Aš kalbu apie visą lapą.
PIRMININKAS. Taip jis ir vadinasi... Arba ne taip sulankstyta tiesiog. Nesvarbu Ar gerbiamieji deputatai surado? Puiku. Ar spėjote perskaityti Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos redakciją? Ar gerbiamasis S.G.Ilgūnas galėtų patvirtinti, kad komisija pritaria tokiai redakcijai? Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 73 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3 deputatai.
PIRMININKAS. Balsų dauguma straipsnis priimtas. Dėl 155 straipsnio...
A.TAURANTAS. Aš taip pat norėčiau pakomentuoti, nes mes tam tikru laiku dėl jo ginčijomės. Buvo ginčijamasi būtent dėl to, kad buvo įrašyta, jog slaptu balsavimu renkami ne tiktai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, bet jo pavaduotojai bei Sekretorius. Dėl to kai kurie deputatai prieštaravo, nors daugiau buvo turinčių kitą nuomonę. Tas straipsnis liko nepriimtas, tačiau pasikonsultavus su kai kuriomis frakcijomis, kiek aš supratau, daugelis skirtingas nuomones turėjusių deputatų sutinka, kad tas teiginys galėtų būti išbrauktas jau vien dėl to, kad paskutinis sakinys, kaip ir buvo, šiuo atveju lieka, kad kiti Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai paprastai renkami atviru balsavimu. Aukščiausioji Taryba, jeigu yra reikalas, turi teisę nutarti, sakysime, ir slaptu. Paprastai renkama atviru balsavimu, bet jeigu iškyla toks reikalas, nebus nusižengta Reglamentui, jeigu bus nutarta daryti kitaip. Todėl visas puses turėtų tokia redakcija patenkinti ir galima būtų ją priimti.
PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarautų tokiai redakcijai? Prašom pasiruošti balsuoti dėl 155 straipsnio. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 73 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3 deputatai.
PIRMININKAS. Balsų dauguma straipsnis priimtas. Prašom, gerbiamasis A.Taurantai, savo pasiūlymus pateikti.
A.TAURANTAS. Dabar priėmus šiuos 2 straipsnius, būtų baigti priimti 1 ir 111 skyriai. Prieš juos priimant, aš gerai peržiūrėjau, kadangi visi skyriai nebuvo priimti, .radau kai kurių netikslumų. Kai kuriuos netikslumus nurodė ir kiti deputatai. Todėl, jeigu Aukščiausioji Taryba leistų, norėčiau kai kurių straipsnių redakciją prieš priimant visus skirsnius patikslinti. Ir būtent tų straipsnių nauja siūloma redakcija yra pateikta tame pačiame lape, jeigu žiūrėtume iš pradžių. Jeigu Aukščiausioji Taryba manytų kitaip, tai galbūt nieko neatsitiktų, bet aš norėčiau pakomentuoti kai kuriuos dalykus. Jeigu įmanoma, juos būtų galima priimti.
Pirmiausia 8 straipsnis. Dėl jo redakcijos tikslinimo iškilo klausimas svarstant deputatų materialinio aprūpinimo nuostatus, kur numatyta galimybė ir taikyti baudas. Čia atkreipia dėmesį Mandatų ir etikos komisija, kad pagal mūsų priimtą redakciją buvo sakoma, jog deputatas, jeigu jo įgaliojimai nėra apriboti pagal Reglamento atitinkamą straipsnį, privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, kuriuose iš anksto numatytas balsavimas. Bet gali atsitikti taip, kad, sakysime, posėdyje yra numatyta keletas iš anksto numatytų privalomų balsavimų, o deputatas užsiregistravo tame posėdyje ir nuėjo dirbti kokių nors kitų darbų. Jis čia to balsavimo metu nedalyvauja, ir tokiu atveju negalima jokių priekaištų jam net ir pasakyti. Todėl tikslesnė redakcija būtų būtent pateikta naujoji: ,,Deputatas privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu", Ne tik ateiti į posėdį, užsiregistruoti, o po to išeiti, bet balsavimo metu jis privalo dalyvauti. Tokia redakcija būtų tikslesnė, ir aš prasyčiau ją priimti. Tai čia yra tiktai 8 straipsnio pirmoji pastraipa. Niekas kitas nesikeičia šiame straipsnyje.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasitikslinti, jeigu galima.
A.TAURANTAS. Taip.
A.RUDYS. Jeigu mes fiksuojam, kad Aukščiausioji Taryba...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, žodžio prašė ir jį gavo deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Jeigu mes fiksuojame, kad Aukščiausioji Taryba dirba tam tikromis iš anksto žinomomis savaitės dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais, kaip man suprantama), tai ar galios šitas dalykas penktadieniui, jeigu bus kada nors paskelbtas toks ekstra posėdis su numatytu balsavimu?
A.TAURANTAS. Mes esame jau dabar galiojančiame Reglamente priėmę taisyklę. Ji galioja ir išliks naujajame. Mes susitarėme džentelmeniškai tarp frakcijų, kad mes jos be tarpusavio susitarimų niekaip kitaip nekeisime. Balsavimai, sakysime, kuriems nereikalingas tas kvorumas ar panašiai, numatomi iš anksto: Ir tiktai tokiuose posėdžiuose, tokiuose balsavimuose deputatas privalo dalyvauti. Ir ten yra formulė, kad numatytuose prieš dieną. Štai tai ir turėtų galioti. Sakysime, jeigu mes dirbame ketvirtadienį, o ketvirtadienį Aukščiausioji Taryba nubalsavo, kad penktadienį darome posėdį, kuriame bus balsavimas, tokiu atveju privaloma dalyvauti.
A.RUDYS. Gerai, o ką jūs patarsite daryti tiems deputatams, kurie, galvodami, kad nebus posėdžio, penktadienį iš ryto kažkokius paskyrė svarbius susitikimus ar dar kažkokius reikalus, na, kurie nėra taip paprastai atidedami.
A.TAURANTAS. Aš puikiai suprantu, bet tai ir Aukščiausioji Taryba, numatydama tokį posėdį, tuo labiau su privalomu balsavimu, turėtų į tuos argumentus ir atsižvelgti Mes visi čia kartu tą turėtume ir nuspręsti. Nuspręs ne kažkoks deputatas, sekretorius, seniūnas ar net Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, o tik pati Aukščiausioji Taryba gali tai padaryti.
A.RUDYS. 60 ar 50 žmonių gali visai neatsižvelgti į 40 žmonių interesus šiuo atveju. Tai čia... Ne, ne šiuo atveju reiktų, man atrodo, fiksuoti, kad būtent planinėmis Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių dienomis. Aš sutinku su tokiu jūsų pasiūlymu kaip dabar, bet su tam tikru priedu, kad planinėmis arba pastoviomis (aš nežinau, kaip čia geriau pasakyti) Aukščiausiosios Tarybos plenarinių posėdžių dienomis.
A.TAURANTAS. Aš supratau jūsų siūlymą, tik aš jį tada kitaip formuluočiau. Planinės dienos yra numatytos atitinkamuose straipsniuose... Paprastai Aukščiausioji Taryba ten dirba tokiomis ir tokiomis dienomis. Bet tada siūlymą aš suformuluočiau taip, kad būtent tas mūsų numatymas, jog prieš dieną... Tokiu atveju reiktų pailginti terminą. Tada ne prieš dieną, o prieš dvi ar tris dienas, ar dar kaip nors.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gal galėčiau pasiūlyti tuo klausimu, kad savaitės darbų tvarkoje numatytomis dienomis. Jeigu pirmadienį numatėm, kad penktadienį reikės, vadinasi... Savaitės darbų tvarkoje numatytomis dienomis, jeigu tiktų taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Rudys dar nori.
A.RUDYS. Tai vis dėlto aš norėčiau, kad būtų fiksuojamos kažkokios tvirtos savaitės dienos sesijos metu ir kad šitokia taisyklė nebūtų taikoma kitoms. Tai čia yra grynas buitinis reikalas. Nes, sakykim, nemažai čia yra aukštųjų mokyklų darbuotojų ar kitų kūrybinių darbuotojų, kurie turi kažkokiu būdu planuoti savo darbą. Tai aš ir iškeliu tokį klausimą, kaip dabar reikia elgtis, jeigu šitie, sakykim, tvarkaraščiai sudaromi visam semestrui, o paskui atsiranda vienas, kitas, trečias toksai posėdis, kuris viską jaukia?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Rudy, iš sales aš girdėjau jums perduotą klausimą, ar tie deputatai, kurie dėsto aukštosiose mokyklose, yra gavę konstitucinį Aukščiausiosios Tarybos leidimą dirbti papildomą darbą.
A.RUDYS. Taip, esam gavę.
PIRMININKAS. Aš neatsimenu, kad tai būtų...
A.RUDYS. O tai buvo iš karto. Pačiose tose sąlygose yra.
PIRMININKAS. iki praeitų metų liepos pirmos dienos.
A.RUDYS. Bet jos pratęstos.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėčiau pastebėti, kad pateiktoji nauja redakcija buvo jau priimtos ankstesniosios patikslinimas. Tai, ką dabar jau deputatai išdėstė, yra jau nauji dalykai, kuriuos reiktų svarstyti. Jeigu redakcijos patikslinimas netinka, galbūt. tada atidėkime tą klausimą kitam kartui, o galbūt pabandykime balsuoti, jeigu nedaug deputatų prieštarauja prieš patikslinimą. Čia yra tik patikslinimas, o redakcija iš esmės sutampa su ta, kurią jau priėmėme.
PIRMININKAS. Kolegos, norėčiau priminti, kad savaitės darbotvarkės darbo dienos ir grafikas yra numatyti kitoje vietoje, dėl ko dar nebuvo balsuota. Tai jeigu mes numatysim šitoje Reglamento dalyje, kad posėdžiai gali vykti tik antradieniais ir ketvirtadieniais, o kitu metu tie numatyti neeiliniai posėdžiai, kuriems sušaukti reikia specialių sąlygų, tai automatiškai atpuls problemos. Tai nereiktų šitoje vietoje per deputatų privalomą dalyvavimą spręsti darbo organizavimo tvarką. Aš bent taip siūlyčiau. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS.Tai, kas jau yra priimta 136 — atlyginimo su-mažinimas, 138 — įspėjamas žodžiu, drausminės nuobaudos, apie kurias aš pirmą kartą išgirdau, kad taikomos deputatams baudos, apie kurias dabar deputatas A.Taurantas pasakė...
PIRMININKAS. Jūs tai pirmą kartą išgirdote, gerbiamasis deputate, bet dar nepriimta. Tai tiktai projektas. Jūs galėtumėte...
R.RUDZYS. Be reikalo jūs mane nutraukėte. Aš atsisėdu. Ar tęsti?
PIRMININKAS. Prašom tęsti. Aš tiktai primenu, kad jūs neteisingai informuojate deputatus. Prašom tęsti.
R.RUDZYS. Tai bus priimta. Aš informuoju teisingai. Aš neabejoju, kad tai bus priimta. Tai aš noriu pabrėžti įsitikinimu, kad visa tai neprivers deputatų, kaip čia dabar siūloma, sėdėti būtinai salėje balsavimo metu Mes, uždėdami deputatams kokias nors pareigas, dar pirmiausia nepamirškime jo teisių. Nepamirškim, kad bet kuriuo metu, bet kuris deputatas, kad ir kokiame valstybės laikraštyje jis būtų bet kokiu būdu dergiamas, visada turi teisę atsistoti ir išeiti. Dėl to aš siūlau šitos pastabos, kad jis būtinai turi sėdėti čia balsavimo metu, nejungti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis deputatas M.Stakvilevičius.
m.stakvilevIčIus. Aš norėčiau apskritai apie tai pakalbėti. Žinote, mes, deputatai, iš tikrųjų nukrypstame nuo realaus gyvenimo, nuo to, iš kur mes išėjome. Aš labai ginčiau mūsų teisę turėti garantuotą vieną dieną nedalyvauti tuose posėdžiuose. Todėl norėsiu, kad atitinkamai tai būtų ir apiforminta. O kaip — jau čia kitas dalykas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš galiu tik pritarti deputato M.Stakvilevičiaus pasiūlymui, Aš visados apie tai kalbėjau. Ir už tai yra noras fiksuoti, kada iš tikrųjų deputatas privalo dalyvauti, kad kitu laiku, jeigu, sakysime, neturi ką pasakyti apie svarstomą įstatymą ir jeigu jo tas nedomina, turėtų teisę daryti kitus darbus. Dabar mes nesam apibrėžę to. Vadinasi, mes turime visuose posėdžiuose dalyvauti ir nėra kitos teisės. Būtent už tai ir kalbama, kad dalyvauti tiktai iš anksto numatytų balsavimų metu, o kitus posėdžius renkasi pats deputatas, kaip tai daroma visame pasaulyje. Būtent apie tai ir kalbama. Aš visiškai solidarizuojuosi su tuo, ką pasakė deputatas M.Stakvilevičius. Iš tikrųjų taip ir turi būti. O kvorumas balsavimo metu, kai mes iš anksto numatėme, turi būti. Dabar mes numatėme, o jo dabar nėra. Ir aš ypač atkreipčiau dėmesį tų žmonių, kurie sudarinės darbotvarkes ir ateityje, jeigu mes pereisim prie normalios darbų tvarkos. Reiktų siekti, kad tie privalomi balsavimai būtų išdėstyti kažkaip kompaktiškai, o ne per visą dieną išmėtyti. Netgi siūlė kiti deputatai savaitės tam tikromis dienomis išdėstyti, kad iš tikrųjų galima būtų deputatams atlikti ir kitus darbus, pasimušti, sakysime, tiems įstatymams, kurie jiems yra svarbūs,ir panašiai. Čia kaip tik ta teisė ir yra ginama šituo dalyku.
O deputatas R.Rudzys kalbėjo apie baudas. Tai čia mes tų straipsnių. dar nepriėmėme. Šio 8 straipsnio redakcija visiškai nesusijusi su bauda, visiškai to nereglamentuoja. Bus kalbama apie visai kitas dienas, apie visai kitus straipsnius. Kita vertus, jeigu kas susipažino su projektu, kuris paruostas Mandatų-ir etikos komisijos, tai ten jokiu būdu nesiruošiama deputatą bausti už tai, kad jis išėjo iš vieno posėdžio. Neturimi galvoje politiniai išėjimai; Ten ruošiamos tam tikros piniginės sankcijos už reguliarų nedalyvavimą. Jeigu nedalyvavo deputatas, sakysime, trečdalyje visų posėdžių per mėnesį ir panašiai. Tik apie tai kalbama, o ne apie tai, kad jis protestuodamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Taurantai, jūs be reikalo deputatui R.Rudziui aiškinate: jis yra šitos komisijos narys ir jis puikiai žino, kas ten yra ruošiama. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš siūlyčiau pritarti po ilgų diskusijų šios pastraipos pabaigai, kad ,,iš anksto numatytų balsavimų metu". Iš tiesų tai leis mums tada ir būti disciplinuotiems balsavimo metu, ir kūrybiškai žiūrėti į plenarinius posėdžius, jeigu tas klausimas atskiro deputato nedomina, tarkim. Aš siūlau štai šitą priimti.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi pastabų? Ar galima pasiruošti balsuoti? Deputatas L.Šepetys jus įtikino? Ačiū. Gerbiamasis deputate L.Šepety, prašome paremti ir kitus straipsnius. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti dėl 8 straipsnio pirmos pastraipos tikslesnės redakcijos. Gerbiamieji deputatai, balsavimo metu prašau nevaikščioti, žymiai sunkiau einantį deputatą suskaičiuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 71.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. 148 straipsnio naujesnė redakcija-Prašom.
A.TAURANTAS. 148 straipsnio trečioje pastraipoje buvo praleista viena aplinkybė, kada renkamas Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas. Čia buvo išvardinta, kad jam atsistatydinus, mirus ar atšaukus jį, bet nebuvo paminėta, kad jį išrinkus į kurias nors kitas pareigas. Dabar aiškiai matome, kad tokių dalykų tikrai išliks ir reikia tą įrašyti. Aš primenu, kad kituose straipsniuose yra suformuluota, jog Aukščiausiosios Tarybos deputatas gali užimti tik vienas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje. O jeigu jis yra, sakysime, Vyriausybės narys, tai jis išvis Aukščiausiojoje Taryboje jokių pareigų negali užimti, todėl tą aplinkybę taip pat reikėtų paminėti. Čia daugiau niekas ir nepakeista. Taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas...
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėjau paklausti, ar 8 straipsnio antra ir trečia dalys praleidžiamos dabar?
A.TAURANTAS. Čia jos niekuo nesikeitė, kaip buvo priimtame. Tik pastraipą patikslinom. Tik pabraukta.
PIRMININKAS. Dėl jo jau buvo balsuota, gerbiamasis J.Pangoni, tiktai gerbiamasis A-Taurantas pasiūlė patikslinti arba gavo pasiūlymą patikslinti redakciją.
A.TAURANTAS. Būtent prieš priimant visą skyrių...
PIRMININKAS. Prieš balsuojant dėl viso skyriaus. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl 148 straipsnio. Na, man nesuprantama logika. ,,Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos vadovybę sudaro šie pareigūnai" ir išvardina kas. Viskas tvarkoj. Na, ir visai neaišku... Čia kitą straipsnį daryti, ar ką. ,,Taip pat pareigūnais laikomi valdžios įgaliojimus"... Čia nieko neturi bendro su vadovybe. Yra tiktai kitas straipsnis, kad pareigūnais laikomi kiti. ,,Taip pat pareigūnais laikomi valdžios įgaliojimus įstatymų numatytose ribose turintys Aukščiausiosios Tarybos nariai, seniūnas ir t.t." Tai man nepriimtina, kad vadovybė su. tais pareigūnais sumaišyta.
A.TAURANTAS. Aš tik galiu pakomentuoti, kad šis straipsnis yra priimtas ir siūloma tik pakoreguoti jo trečiąją pastraipą, jeigu deputatai manys, kad reikalinga. O dėl šios formuluotės, apie kurią jūs šnekate, tai geriausiai jums galėtų dar pakomentuoti deputatas K.Lapinskas. Būtent jo čia yra redakcija. Jo nuomone, iš tikrųjų teisiškai šitokia redakcija būtų priimtiniausia. Tai kadangi dėl jos mes nesiruošiame balsuoti ir jau tas straipsnis yra priimtas, galbūt pertraukos metu deputatas K.Lapinskas jums pakomentuotų.
PIRMININKAS. Ar teisingai buvo suprasta, kad siūloma tiktai papildyti trečioje pastraipoje dar vieną aplinkybę, kada renkamas naujas pareigūnas.
A.TAURANTAS. Taip. Tai, kas yra pabraukta, papildomai įdedama.
PIRMININKAS. Ar deputatai dėl tų pabrauktų žodžių turi kokių nors pastabų? Prašom. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Labai abejotinas yra šitas straipsnis, kadangi pagal visiškai aiškų Aukščiausiosios Tarybos kaip asmenų, turinčių vadovavimo teisę, apibrėžimą, valdžia suteikiama ir kitiems asmenims. Čia yra milžiniška loginė klaida.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Ozolai, kalbame tik apie trečiąją dalį, o dėl pirmosios dalies tada jūs iš tikrųjų turėtumėte pasiginčyti su deputatu K.Lapinsku, ir jeigu rastumėte...
R.OZOLAS. Mes pasiginčysim, užtat siūlau jį...
PIRMININKAS. Jeigu rastumėte bendrą kalbą. Aš dar kartą primenu, kad šitas straipsnis yra priimtas. Jeigu reikėtų taisyti prieš priimant visą Reglamentą, tai tada, be abejo, yra tokia galimybė.
A.TAURANTAS. Kadangi tai sukėlė tam tikrų abejonių, galiu ir pats pridėti, jog tie pareigūnai, kurie išvardijami, kad pareigūnais laikomi ir kiti. Būtent dėl to, kad Reglamente nemažai vietų yra vadinami visi jie pareigūnais. Ir taip yra lengviau, sakysime, nurodyti kai kurias formas, kurios jiems visiems galioja. Sakysime, gali užimti tik vienas pareigas Aukščiausiojoje Taryboje ir panašiai. Būtent tam dalykui, o kad vadovybę sudaro, tai čia yra atskirai išvardyta, nes tai. yra dažnai vartojamas toks terminas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome balsuoti dėl 148 straipsnio trečios dalies papildymo. ,,Taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas". Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 77.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Prašom tęsti.
A.TAURANTAS. Dabar yra kompleksinis pataisymas nuo 156 iki 159 straipsnio. Tiesiog redakcijos tikslumo prasme ir nekeičiant esmės. Dėl jų reiktų turbūt tokiu atveju balsuoti iš karto. Jau ir galiojančio Reglamento pataisose, kurias priėmėme kovo 11 dieną, buvo numatyta, kad pakartotinio balsavimo metu, sakysim, jeigu du kandidatai, gali būti išrinktas tas, kuris^ gavo daugiau balsų. Tam tikru metu dėl to buvo ginčijamasi. Ši norma yra išlikusi ir dabar priimtoje redakcijoje. Kad čia šiek tiek būtų tiksliau parašyta,' kai kurios pastraipos perkeltos iš vieno straipsnio į kitą. Aš norėčiau, kad tokia redakcija liktų: Jeigu deputatai įžiūrėtų čia kokių nors kitų dalykų, galima būtų ir vėliau tą daryti.
PIRMININKAS. Ar galima patikslinti, kad redakcija pakeista tiktai 157 (pabrauktos vietos) ir 158 straipsniuose?
A.TAURANTAS. Sakau, yra kai kurios pastraipos perkeltos iš vieno į kitą straipsnį dėl loginių dalykų...
PIRMININKAS. Aš norėjau paklausti, ar be kilnojimo iš vienos vietos į kitą dar yra padaryta redakcinių pakeitimų, išskyrus tuos, kurie yra pabraukti?
A.TAURANTAS. Ne, iš esmės ne.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai norėtų pasitikslinti ką nors arba pasakyti? Ar čia įdėtos kokios nors naujos formos, ne tik redakcijos?
A.TAURANTAS. Aš dar kartą sakau, kad naujų formų neįdėta, o tik patikslinta būtent. Ir tai yra specialiai pabraukta, kad nebūtų kokių nors nesklandumų. Aiškiai parašyta, kad taikomos 98 straipsnyje numatytos sąlygos, t.y. mūsų kvorumo apibrėžimas. Renkant bet kurį pareigūną, taikomos tos kvorumo sąlygos, ir jos gali būti netaikomos tik šiame skirsnyje išvardintais atvejais, tai yra pakartotino balsavimo metu. Yra tiksliai apibrėžta, kad taip, o ne kaip nors kitaip. Ankstesnėje redakcijoje buvo šiek tiek galbūt galima traktuoti kaip nors kitaip, ir būtent dėl to ir kilo noras patikslinti.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.TAURANTAS. Būtent dėl to, kad kitaip kaip nors neišaiškintų, kad mes nusižengėm tiems susitarimams, kurie buvo pasiekti tarp frakcijų priimant kvorumo apibrėžimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nematau prieštaravimų, todėl prašau pasiruošti balsuoti.
A.TAURANTAS. Būtent už keturis straipsnius.
PIRMININKAS. Taip, 156-159 straipsniai. Tai yra privalomas paketas. Jų išskirti negalima. Kas už, prašom pakelti mandatus. Kas už 156-159 straipsnių naują redakciją?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 77.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom tęsti.
A.TAURANTAS. Ir 176 straipsnis. Yra vienas pataisymas ir analogiškas būtų kituose straipsniuose, kurie dar nepriimti. Gavome atsiliepimų apie Reglamentą net iš Amerikos. Buvo išversta į anglų kalbą. Dabar neturiu to profesoriaus pavardės. Viena jo pastaba buvo ta, kad mes nusismulkinome taip, jog išvardijome laikraščių pavadinimus Reglamente. Pastaba yra teisinga, todėl vietoje tų trijų oficialiųjų laikraščių išvardijimo siūloma tiesiog parašyti ,,valstybės laikraščiuose". Kokie jie bus? Gal jų pavadinimai keisis? Kiek tų laikraščių bus? Parašyti ,,valstybės laikraščiuose". Buvo priimtoje redakcijoje išvardyti trys laikraščiai.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlyčiau ,,laikraščiuose" palikti todėl, kad valstybės laikraščių normaliose valstybėse nėra.
A.TAURANTAS. Šiuo metu priimama de facto situacija, kad yra tie valstybės laikraščiai. Kita vertus, mes negalime reglamentuoti ir įsakyti, sakysime, privatiems laikraščiams, nepriklausomiems laikraščiams, kad jie būtinai išspausdintų. Mes galime jų prašyti, bet negalime reglamentuoti, kad jie būtinai ten turi būti spausdinami. Todėl dėl valstybės laikraščių mes galime taip parašyti. Dėl kitų laikraščių, tai čia jų nuožiūra.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš labai atsiprašau, bet aš manau, kad valstybės laikraščių mes vis dėlto neturime. Tai yra Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ar būtent grupės žmonių laikraštis, pavadintas valstybės laikraščiu. Todėl žiūrėkime, kaip yra faktiškai, o ne taip, kaip mes norime.
PIRMININKAS. Deputatas E.Gentvilas.
E.GENTVILAS. Yra tokia situacija, kai pas mus nėra apibrėžta, kas yra valstybės laikraštis. O tą mes turime pripažinti. Sakysim, štai J.Pangonis interpretuoja, kad tai Prezidiumo ar grupės asmenų laikraštis, aš kitaip interpretuočiau. Tačiau visa ta painiava yra todėl, kad mes neturim apibrėžimo. Šitoje vietoje gal tikrai būtų daug normaliau, jeigu parašytume laikraščių pavadinimus.
A.TAURANTAS. Taip, tai mes jau turėjom...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Taurantai, leiskite pasisakyti visiems deputatams. Deputatas S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Aš norėjau pastebėti, kad normaliose valstybėse, kaip čia buvo pastebėta, yra valstybinės masinės informacijos priemonės.
PIRMININKAS. Deputatas L.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad nėra pagrindo sakyti, jog nespausdins. Už mokestį visada spausdins. O mes gi einam į normalią ekonomiką, tai užmokės iš biudžeto tam laikraščiui, kuriam tik norės, jis spausdins. Bet koks laikraštis spausdins valstybės informaciją už apmokėjimą. O be apmokėjimo niekas neturi spausdinti. O jeigu čia tai gerbiamasis Z.Juknevičius sako, kad yra valstybės parlamento žiniaraštis... Taip, parlamento žiniaraštis, parlamento žinios ar dar kas nors, bet ne laikraštis.
PIRMININKAS. Dar deputatas R-Ozolas.
R.OZOLAS. Aš taip pat labai prašyčiau šį klausimą atidėti diskusijoms, kadangi jis yra toks rimtas, jog šitokiu ekspromtu iš-spręsti klausimą taip, kaip dabar bandome išspręsti, negalima.
A.TAURANTAS. Aš sutinku su gerbiamuoju R.Ozolu būtent ta prasme, kad nepakeistume diskusijos dėl šio straipsnio redakcijos diskusija visai kitu klausimu. Primenu, kad jau priimtoje redakcijoje yra išvardyti trys laikraščiai: ,,Lietuvos aidas", ,,Echo Litvy" ir ,,Kurier Vilenski". Tai jau yra priimta. Dabar dėl parašymo ,,valstybės laikraščiai". Ar nebūtų tikslingiau — man atrodo, tą ir siūlo deputatas R.Ozolas — atskira diskusija būtent dėl šių laikraščių statuso? Kokie jie turi būti? Kas turi skirti redakciją? Tai yra visai kita diskusija. Ir tada tai kalbėtume. Tai iš tikrųjų ne Reglamento reikalas, bet būtų užrašyta ,,valstybės .laikraštis". O koks jisai turi būti ir kas nustato jo statusą, tai jau mes atskiroje diskusijoje, atskiru įstatymu ar nutarimu tai išspręstume. O straipsnio redakcija jokiu būdu nesusijusi su tuo.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Man regis, kad mūsų diskusija nukrypo į šalį. Valstybės laikraštis — tai laikraštis, kurio savininkas yra valstybė. O kalbėti apie jos statusą yra visai kita problema. Man atrodo, kad ta redakcija, kuri yra Reglamente, pakankamai aiški ir mums visiškai nekliudo, priėmus tokią nuostatą, toliau diskutuoti ir ką nors nuspręsti. Tai yra skirtingos problemos. Yra nuosavybės problema ir yra laikraščio statuso problema. Išsiaiškintume, kas yra tas leidėjas, ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, ar panašiai. Man regis, tokia redakcija yra visiškai tinkama.
R.OZOLAS. Gerbiamasis E.Jarašiūnai, jūs kaip tik patvirtinote tai, ką aš siūliau. Aš labai siūlau priimti mano formuluotę.
PIRMININKAS. Jūs siūlote, gerbiamasis R.0zolai, tiesa, negavęs žodžio kalbėti, bet prašom.
R.OZOLAS. Labai atsiprašau Gerbiamasis pirmininkaujanti, prašau žodžio. „
PIRMININKAS. Prašom.
R.OZOLAS. Dėkui. Aš siūlau kaip patenkinančią šiuo metu mus formuluotę — visų trijų laikraščių paminėjimą. Tai yra faktas, kuris nereikalauja jokių diskusijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš siūlyčiau taip plačiai nediskutuoti. Deputatas V.Žiemelis dar nekalbėjo.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlau balsuoti ir visiškai nesutinku su gerbiamuoju R.Ozolu, kad būtent dabar reikėtų kalbėti apie valstybės laikraščių statusą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jau mes apie tai nebekalbam, tik ginčas vyksta...
V.ŽIEMELIS. Ar aš ne taip supratau?
PIRMININKAS. Jūs ne taip supratote, gerbiamasis V.Žiemeli. Mes ginčijamės, ar išvardyti laikraščius, ar tik palikti ,,valstybės laikraščiuose".
V.ŽIEMELIS. Tai labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl minėtų argumentų siūlyčiau balsuoti už pateiktą redakciją be išvardinimo, kadangi šiuo atveju visiškai yra nesvarbu.
PIRMININKAS. Primenu, kad jeigu nebus priimtas pakeitimas, tai liks senoji redakcija. Taigi kas už tai, kad 176 straipsnyje būtų padaryta pataisa be laikraščių pavadinimų išvardijimo, o tik parašyta ,,valstybės laikraščiuose". Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš — 13.
PIRMININKAS. Kas.susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16. Bet nežinau, kaip balsavo deputatas M.Stakvilevičius.
PIRMININKAS. Gal ne tiek svarbu, nes aiškiai pritrūko balsų, kad būtų padaryta pataisa. Lieka senoji redakcija. Gerbiamieji kolegos deputatai, taigi dabar yra baigti 1 ir 111 Reglamento skyriai. Ar pranešėjas siūlytų, kad dėl jų reikia balsuoti?
A.TAURANTAS. Manyčiau, kad pabalsuoti nepakenktų. Visų pirma aš norėčiau padėkoti Aukščiausiajai Tarybai, kad mes vis dėlto padarėme ir užbaigėme bent tam tikrą darbo dalį. Aš deputatams, kurie to pageidaus, bent galėsiu išdalyti jau esamą priimtą redakciją. Kurie tuo domisi, bent jau galės, sakysime, ateičiai turėti prie savęs ir priimant kitus skirsnius tuo vadovautis, į tai atkreipti dėmesį. Bent jau kažkiek bus nuveikta ir padėtas taškas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors prieštarautų, kad būtų balsuojama dėl 1 h III skyrių?
R.OZOLAS. Aš labai prašyčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visuma tegali būti balsuojama viso Reglamento apimtimi ir negali būti pakeista jokiomis kitokiomis apimtimis. Todėl mūsų balsavimas pagal straipsnius yra vienintelis tinkamas būdas priimti visumą ir ją balsuoti viso Reglamento apimtimi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate R.Ozolai, aš nelabai suprantu, apie ką jūs kalbate, nes pirmame...
R.OZOLAS. Aš siūlau skirsniais nebalsuoti. Ankstesnė klaida nėra kriterijus naujoms.
A.TAURANTAS. Galiu pakomentuoti, kad mes esame taip darę ir taip yra daroma. Ir naujame Reglamente numatyta, kad galima balsuoti ir straipsniais, ir skirsniais, ir skyriais. Bet, jeigu deputatai mano kitaip, galima ir nebalsuoti. Galima balsuoti paskui už visą. Tai būtų tam tikras, sakau, pagrindas man atspausdinti, išdalinti suinteresuotiems deputatams ir panašiai. Galima padaryti ir be to, aišku,
R.OZOLAS. Dar galima pastabą?
PIRMININKAS. Prašom.
K.OZOLAS. Tai, ką aš siūlau, visiškai netrukdo spausdinti kaip visumą, tačiau neaprobuotą, modifikuojant jos kaip visumos...
PIRMININKAS. Gal deputatas R.Ozolas, ne visą laiką dalyvavęs Reglamento priėmime, nežino tiksliai, kad už kai kuriuos straipsnius buvo balsuojama, kai kurie buvo priimti be balsavimo. Kad būtų formalus pritarimas iki galo, šitą darbą reikėtų padaryti, tačiau tiesiog mes, man atrodo, balsavimu išspręsim ir nereikės ginčytis. Gerbiamasis deputatas V.P.Plečkaitis turi pastabų? Prašom prieiti prie mikrofono ir jas pasakyti.
Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Ar reikia atskirai dėl I, atskirai dėl III, ar dėl abiejų kartu? Primenu, kad jie priimti. Deputatas V.P.Andriukaitis nori pasakyti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai kiek aš suprantu, yra du pasiūlymai. Vienas pasiūlymas — balsuoti už skirsnius, o kitas pasiūlymas — nebalsuoti už skirsnius. Taip aš supratau antrąjį pasiūlymą?
PIRMININKAS. Visiškai teisingai, gerbiamasis deputate, aš tiesiog nematau...
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai gal mums reikėtų ir formuluoti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.P.Andriukaiti, nematau reikalo kelti šito pasiūlymo balsavimui, nes jeigu nebus nubalsuota, tai ir nebus nubalsuota, tai ir balsuosime už visą Reglamentą. Tikrai nėra problemos ir aš norėčiau, kad ji būtų formaliai iš to padaryta. Gerai, jeigu yra toks Centro frakcijos atstovų reikalavimas, tai dėl didelės pagarbos jiems aš siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų balsuojama ir patvirtinami 1 ir III skyriai? Kas už? Ne už pačius skyrius, o už tai, kad juos reikėtų patvirtinti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.
PIRMININKAS. Balsų daugumos pasiūlymas negavo, todėl nebus balsuojama dėl atskirų skyrių: Gerbiamieji kolegos, jums yra išdalintas Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo tekstas. Deputatas K.Saja. ir S.Šaltenis yra pateikę savo pastabas. Prašom kitus deputatus, kurie turi pastabų, taip pat pateikti jas Aukščiausiosios Tarybos. Pirmininkui. 15 valandą balsavimas. Pertrauka. Deputatas E.Grakauskas dar norėtų perskaityti pareiškimą.
A.TAURANTAS. Dar kartą dėkoju Aukščiausiajai Tarybai už priimtus skyrius ir raginu, kad būtų kvorumas po pietų. Mes galėtume pasistūmėti toliau.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji deputatai, aš atsiprašau, aš tik vieną minutėlę iš jūsų atimsiu. Noriu įteikti Aukščiausiajai Tarybai, kad ji pateiktų Lietuvos televizijai tris naujas japoniškas videokasetes, kurias Įteikė man perduoti mūsų televizijai Kretingos rajono gyventojai. Jie prašo jas panaudoti reikiamiems įrašams ne tik mūsų gyvenimo fiksavimui, bet ir toms blogybėms, kurias atlieka mūsų nepriklausomybės priešai. Noriu pranešti, kad Kretingos rajone įvykusi gyventojų sueiga vakar 15 valandą priėmė tam tikrą kreipimąsi į gyventojus. Daugelis gyventojų įteikė savo santaupas. Dalis jų pa-teikta yra man įteikti Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui. Taip pat Kretingos visose bažnyčiose yra laikomos pamaldos, šventos mišios už Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir jos Pirmininką gerbiamąjį Vytautą Landsbergį. Man. įteikė pinigus įteikti. Nepriklausomybės gynimo fondui. Valerijonas Domarkas — 500 rublių, Elvyra Zilytė — 500 rublių, 70 metų pensininkė — 100 rublių, visą savo pensiją, taip pat moteris, nepageidavusi, kad jos pavardė būtų paskelbta, — auksinį žiedą. Aš juos čia perduodu. Kretingos rajono gyventojų sueigos susirinkime priimtas nutarimas, kad Kretingos gyventojai visi vieningai atvyks vasario 9 dieną į rinkimines komisijas ir atliks savo pilietinę bei tautinę pareigą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Gerbiamieji deputatai, pertrauka iki 15 valandos. Po pertraukos toliau Reglamento svarstymas.