Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.LANDSBERGIS ir deputatas A.TAURANTAS
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Malonu, kad susirinkome. Turime vilčių, kad dar renkamės, kad galbūt turėsime pakankamai daug solidarių deputatų, kurie galėtų sudaryti pakankamą skaičių nutarimams priimti. Tokių nutarimų mums būtų naudinga šiandien porą priimti. Jų projektus gausit arba jau gavote. O tuo tarpu mes galime pasidalinti informacija, kaip deputatai prašė, apie piliečių, rinkėjų skiriamas aukas į Nepriklausomybės gynimo fondą, nors patys suprantame, kad labai daug žmonių aukoja tiesiog į taupomąsias kasas, nebūtinai per deputatus. Bet deputatai tokį pageidavimą yra pareiškę. Na, bet galbūt pirmiausiai aš noriu pasidžiaugti, ;kad turime tris garbingus svečius iš Norvegijos. Tai Norvegijos Stortingo nariai ponai Ingvaldas Godalas, Terjė Nybergetas ir Bjornas Funemarkas. Štai jie prieš jus. (Plojimai)
Aš norėčiau pakviesti poną Ingvaldą Godalą, kuris yra pats didžiausias Norvegijoje kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę ir labai ryžtingas mūsų rėmėjas, tarti keletą žodžių.
Norvegijos Stortingo nario S.Godalo žodis
I.GODALAS. Brangūs kaimynai, brangūs demokratijos ir laisvės draugai! Būti pakviestam kalbėti šiame parlamente yra didžiausia garbė mano gyvenime. Jūsų: parlamentas yra vienas iš išskirtiniausi parlamentų pasaulyje. Šiandien jis labiau panašus į tvirtovę negu į parlamentą. Ir jis iš tikrųjų yra tvirtovė. Tai yra laisvės tvirtovė, tai yra vilties tvirtovė, tai yra visų žmogiškųjų vertybių tvirtovė. Tai tvirtovė visų vertybių, kurios yra būtinos siekiant sukurti geresnę visuomenę visiems žmonėms.
Pasaulis yra pilnas pilių ir tvirtovių. Bet aš žinau tik vieną, kurios gynėjai buvo beginkliai žmonės. Tūkstančiai paprastų žmonių, moterų ir vyrų, senų ir jaunų, sudarė žmonių skydą prieš piktus tironijos įrankius. Jie parode pavyzdį pasauliui, pavyzdį, kuris niekados nebus pamirštas, kad sąžiningumo, humaniškumo ir demokratijos idėjos egzistuoja.
Jūsų kova nėra nukreipta prieš ką nors konkrečiai. Jūsų kova yra kova už žmogaus laisvę ir už tas vertybes, ant kurių yra pastatoma bet kuri visuomenė. Kai aš čia buvau praeitą rugsėjį, aš vieno šio parlamento nario paklausiau: ,,Kodėl jūs keliate visą šitą triukšmą dėl nepriklausomybės?" Jis atsakė dviem žodžiais:
,,Dėl praeities ir dėl ateities". Man nereikia šito aiškinti jums. Joks kitas kraštas nekentėjo nuo tokios brutalios okupacijos, kaip kad jūsų. Ištrėmimai iš Baltijos šalių buvo vienas iš tamsiausių puslapių didžiulio ir labai skaudaus žmonių padarytų nusikaltimų sąrašo. Niekas nekovojo drąsesnės kovos už laisvę, kaip kad jūsų miško broliai. Jūsų atvejis yra nusikratymas paskutinių Hitlerio ir Stalino nusikaltimų liekanų.
Be laisvės nėra taikos. Negali būti taikos Europoje, kol visa Europa nėra laisva. Štai kodėl jūsų kova yra visos Europos kovos labui. Todėl aš pasiūliau, kad 1991 metų Nobelio taikos premija turėtų būti įteikta trims Baltijos šalių prezidentams — Vytautui Landsbergiui, Anatolijui Gorbunovui ir Arnoldui Riuiteliui.
Brangūs kolegos! Jūs buvot išrinkti savo žmonių laisvuose demokratiškuose rinkimuose. Štai kodėl mes į jus žiūrime kaip į teisėtus paveldėtojus laisvos Lietuvos Respublikos, kuri egzistavo prieš karą. Todėl jūsų viceprezidentas buvo pakviestas atvykti į Oslą į Karaliaus laidotuves. Deja, jisai negalėjo atvykti. Bet jeigu jisai būtų atvažiavęs, su juo būtų elgiamasi taip kaip su bet kurios kitos šalies viceprezidentu. Tai yra praktiškas pavyzdys, kuriuo mes norime parodyti, kad mes jus laikome teisėtais nepriklausomos Lietuvos Respublikos paveldėtojais. Mes taip pat dabar dirbame dėl įvairių kitų konkrečių dalykų, dėl kurių mes šnekėsime dar vėliau.
Esame labai dėkingi už jūsų kvietimą Norvegijos parlamentarams atvykti į jūsų šalį. Tai suteikia mums galimybę pademonstruoti savo solidarumą su jūsų linija ir pažinti jus ir jūsų kraštą. Ir aš galiu užtikrinti,kad kiekvienas norvegas, kuris buvo čia, yra jūsų laisvės armijos kovotojas. Aš siūlyčiau, kad mes šio vizito metu sudarytume konkretų mūsų dviejų parlamentų bendradarbiavimo planą. Žingsnis po žingsnio mes pasieksime savo tikslą: laisva Lietuva - pilnateisė Siaurės kraštų šeimos narė.
Ranka rankon, aš tikiuosi, mes tapsime integruotais laisvos Europos nariais. Aš tikiu, kad taip bus su visa Rytų Europa įskaitant ir Rusiją. Tad susikibkime rankomis su tomis jėgomis Rusijoje, kurios svajoja apie laisvę, demokratiją ir sąžiningą gyvenimą. Tad kovokime kartu už vieningą Europą, kurioje visi būtų laisvi.
Dabar viskas greitai keičiasi. Viskas prasidėjo praeitą pavasarį, kai jūsų premjerė atvyko į mūsų šalį. Daugelis palaimingai miegojo nepaisydami daugelio žmonių įspėjimo. Tačiau kruvinoji naktis Vilniuje sausio 13 pažadino pasaulį. Pasaulis pabudo. Dabar mes einame pirmyn kartu, ir kartu mes laimėsime. Dievas telaimina jus sėkmei! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū ponui I.Godalui už tokius svarius ir nuoširdžius žodžius. Aš norėčiau, kad šį kartą neatsitiktų taip, kaip atsitiko Švedijos parlamento vicepirmininkės kalbos atžvilgiu, kai mūsų spauda nepaprašė tos kalbos teksto. Šitą kalbą mes turėtume turėti, kad žmonės ją galėtų perskaityti mūsų laikraščiuose. Aš norėčiau paprašyti dabar, kad kas nors iš balsų skaičiavimo grupės pasakytų, kiek dalyvauja deputatų šiandien plenariniame posėdyje? Gal reikia priminti, kas nuo šiol yra balsų skaičiavimo komisijoje?
Protokolinio nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos antrosios sesijos posėdžių balsų skaičiavimo komisijos “ priėmimas
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Aš primenu, vakar mes nutarėme dėl naujos balsų skaičiavimo grupės išrinkimo. Joje yra šie deputatai: J.Minkevičius, A.Miškinis, B.Nedzinskienė, A.Norvilas ir R.Ozolas.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Na, kol susirinks balsų skaičiavimo grupė ir atliks savo darbą, aš norėčiau ištaisyti vieną neapsižiūrėjimą. Vakar jau mums išsiskirsčius, mano patarėjai man priminė, kad mes neprisiminėm vieno mūsų kolegos gimimo dienos. Vakar buvo Romualdo Ozolo... Buvo, taip? Atleiskite, tai manęs nebuvo tada salėje, Man taip buvo nesmagu, aš maniau, kad tai buvo užmiršta. Atsiprašau. Ar galima sužinoti, kiek turime deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje šiuo metu yra 59 deputatai.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Užsiregistravę yra 62 deputatai. Du deputatai išėjo, bet jie bet kurią minutę žadėjo atvykti. Jie turi susitikimus čia, rūmuose.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Prezidiumas buvo nutaręs, kad plenarinių posėdžių pradžioje skelbsime deputatų, kurie dalyvauja, sąrašą. Gal jūs perskaitytumėte.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Jums leidus, aš galiu perskaityti, kad šiandien yra užsiregistravę deputatai: L.S.Razma, N.Oželytė-Vaitiekūnienė, B.Genzelis, L.Sabutis, P.Vaitiekūnas, E.Petrovas, K.Antanavičius, P.Tupikas, J.Tamulis, M.Čobotas, A.A.Abišala, B.Nedzinskienė, A.Taurantas, L.Simutis, G.Šerkšnys, V.Povilionis, J.Karvelis, L.N.Rasimavičius, S.Malkevičius , E.Gentvilas, K.Lapinskas, V.Kačinskas, R.Ozolas, M.Stakvilevičius, V.Landsbergis, R.Astrauskas, J.V.Paleckis, y.Čepaitis, S.Pečeliūnas, K.Glaveckas, V.Kolesnikovas, R.Valatka, J.Šimėnas, A.Januška, B.Gajauskas, M.Laurinkus, Z-Juknevičius, V.Kvietkauskas, V.Puplauskas, A.Račas, K.Motieka, V.Beriozovas, P.Poškus, S.Kropas, S.Šaltenis, A.Miškinis, L.Jankelevičius, R.Maciejkianecas, J.Jurgelis, B.V.Rupeika, K..Saja, S.G.Ilgūnas, L.L.Andrikienė, E.Vilkas, G.V.Iešmantas, R.Gudaitis, A.Endriukaitis, J.Prapiestis, L.Mačys, R.Rudzys, J.Dringelis, R.Gajauskaitė.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos, man buvo pranešta, kad yra norinčių padėkoti rinkėjams aukotojams.
Deputatų informacijos apie pinigų aukas Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui
J.MAČYS. Mieli kolegos, gerbiamieji svečiai, praeitą savaitę teko lankytis rinkiminėje apygardoje viename žemdirbių susirinkime Rumokų eksperimentiniame ūkyje. Ten žemdirbiai, nors ir sunkūs buvo praėjusieji metai, gavo menkas premijas — paskatinimą už savo darbą. Daug žemdirbių prašė tas premijas perduoti į Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondą. Aš jas čia ir perduosiu.
Toliau vienas mano rinkėjas iš Vilkaviškio, kuris prašė neskelbti pavardės ir pasivadino ,,Sūduviu", prašė perduoti Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui 150 JAV dolerių. Praėjusį penktadienį gausus būrys Vilkaviškio rajono žmonių (iš viso 30 autobusų) atvažiavo budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Čia jie buvo visą naktį. Vienas iš tų dalyvių perdavė man laišką, kurį prašė perskaityti Aukščiausiosios Tarybos deputatams.
“Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, sveikinu jus visus, linkiu jums pasiaukojimo, ištvermės ir ryžto šiame kilniame darbe kuriant demokratinę nepriklausomą Lietuvą. Nėra, aš manau, pasaulyje baisesnio žvėries kaip raudonoji hidra, kuri maitinasi dorų žmonių prakaitu ir krauju. Neužteko jai per. 40 metų žudyti mūsų tėvus, brolius ir seseris, gerti jų kraują. Ji vėl sausio 13 dieną prišliaužė prie Vilniaus spaudos rūmų ir prie televizijos bokšto, prigėrė Lietuvos didvyrių kraujo. Bet jai nepakako to: ji apsilankė ir pas mūsų kaimynus latvius. Ne veltui žmonės sako: ,,Bolševizmas — tautų nelaimė". Bet mes, gerbiamieji Lietuvos piliečiai, broliai ir sesės, būkim budrūs, kantrūs, ištvermingi ir vieningi, nepasiduokime jokioms provokacijoms. Mūsų vienybėje — galybė. Tada tikrai ši raudonoji hidra nuo mūsų turės pasitraukti, ir ateis laikas, kada ji pati gaus galą savame urve. Užtenka kraujo ir kančių! Tegyvuoja demokratinė nepriklausoma Lietuva!"
Čia šitą laišką parašė pensininkas. Jisai savo santaupas (1000 rublių) skiria Lietuvos nepriklausomybės gynybos fondui. Jo pavardė Vytautas Lekešius. Leiskite perduoti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame aukotojams. Perduosim į kasą, nors deputatai gali ir tiesiogiai...
S.ŠALTENIS. Panevėžio rajono ,,Artojo" kolūkio šaunūs autogaražo vyrai aukoja nemažą sumą Lietuvos Respublikai ir jos Gynimo fondui ir linki Parlamentui ir Vyriausybei sveikatos, ištvermės. Taip pat labai gražaus Tauragnų krašto tikintieji, Tauragnų parapijiečiai 9600 rublių skiria Lietuvos nepriklausomybei. (Plojimai)
L.SABUTIS. Gerbiamieji deputatai, mūsų žmonės visaip mus remia- Štai ne taip seniai buvo gautas nedidelis siuntinukas, adresuotas Aukščiausiajai Tarybai, ir jame — laiškas. ,,Ačiū jums už ryžtą, nepalūžkit, stovėkit tvirtai Lietuvos nepriklausomybės sargyboje. Mano šeima remia kiekvieną jūsų sprendimą. Šią juostą pakabinkit prie Rūpintojėlio, kad Dievas visada būtų su jumis ir visa Lietuva.
Su pagarba — Mickevičienė". Manau, tai nuoširdžiausias darbas, triūsas kartu su mumis ir didžiausia padėka mūsų Lietuvos moterims. Ačiū. (Plojimai)
R.GAJAUSKAITĖ. Mano varganas dzūkų kraštelis galbūt ne toks turtingas ir ne tokias dideles sumas gali pateikti. Patys žinote, kad tai smėlėtas kraštas. Tačiau tai buvo visada didvyrių žemė. Didvyrių, kurie visada irgi stovėdavo iki paskutinio, kurių kapai tikriausiai visi Dzūkijos miškai. Vienas iš tokių 1945 metais irgi buvo už Lietuvą. Jis šiandien jau vyresnio amžiaus. Jis 1921 metų gimimo. Labai gailisi, kad negali atvažiuoti čia, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, mūsų saugoti. Siunčia tiek, kiek jisai gali. Ir linki visiems tvirtybės, kad atlaikytume, kad nepasibaigtų mūsų tokios kovos visos taip, kaip nesėkmingai pasibaigė pokario laikotarpiu Jisai tiki, kad mūsų vienybėje, darnume — pergalės esmė. Tai gerbiamasis Antanas Urmonavičius iš Krosnos
L.SIMUTIS. Iš mano Šančių rinkiminės apygardos buvusi" politinio kalinio Antano Sakalausko šeima, būdama pati neturtinga, vis dėlto savo santaupas (200 rublių) skiria Lietuvos nepriklausomybės gynimo reikalui. O iš Kuršėnų dvi moterėlės Guodelytė ir Būgienė paprašė Lietuvos televizijos darbuotojams perduoti 100 rublių ir užrašė laiškelį:
,,Mieli mūsų sakalėliai, laikykitės, mes be jūsų pražūtume” Pinigus perdaviau į kasą. (Plojimai)
K.LAPINSKAS. Gavau žinią iš rinkiminės apygardos. Šiaulių valstybinės autotransporto įmonės kolektyvas Lietuvos aukų ir šalpos fondui perdavė 10 tūkstančių rublių.
Rašo: ,,Tegul mūsų indėlis padeda įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę, paremia nukentėjusius nuo tarybinės armijos agresijos". (Plojimai)
S.MALKEVIČIUS. Pereitą savaitę rinkiminėje apygardoje mano rinkėjai, keletas Klaipėdos hidrometeorologinės observatorijos darbuotojų, perdavė auką Gynybos fondui, kurią aš perdaviau buhalterijai (400 rublių) ir už kurią nuoširdžiai dėkoju,ir galvoju, kad parlamento nariai taip pat visi prisidės prie tos padėkos, kad jūs remiate Gynybos fondą ir kad remiate mus — parlamentarus. Ačiū. (Plojimai)
J.JURGELIS. Iš Molėtų buvusi tremtinė, o dabar pensininkė gerbiamoji Aivonytė — iš savo pensijos 100 rublių. Paskui dvi pensininkės (savo pavardžių nepasisakė) Janina ir Sofija perduoda Lietuvos nepriklausomybės fondui 120 rublių: (Plojimai)
L.N.RASIMAVIČIUS. Sekretoriatui buvo toks pavedimas, kad paimtų pranešimus apie tuos asmenis, kurie aukojo Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui. Dalį tų pranešimų turi deputatė R.Rastauskienė, o kitą dalį — aš. Štai Varėnos pūkų-plunksnų gaminių fabrikas ,,Merkys" aukoja 50 tūkstančių rublių Gynybos fondui ir 5 tūkstančius žuvusiųjų šeimoms per direktorių Vytautą Pošką. (Plojimai)
Būgienė ir Guodelytė iš Kuršėnų paaukojo nepriklausomo radijo ir televizijos darbuotojams 100 rublių. Pinigai perduoti. Janina ir Zofija iš Molėtų — 120 rublių. Aivonytė iš Molėtų — 100 rublių. Per deputatą V.Paliūną Lopetėnų šeima iš Kauno aukoja Gynybos fondui 100 rublių. Danutė Vanagaitė ir Zigmas Vanagas štai ką parašė:
,,Mano mama Regina Vyšniauskaitė-Vanagienė mirė 1990 metų balandžio 29 dieną. Ji buvo sulaukusi nepriklausomybės paskelbimo. Patyrusi karo ir pokario pragarą, kalėjimą, fizines ir moralines kančias ji džiaugėsi nepriklausomybe, tačiau nespėjo pasidžiaugti jos įtvirtinimu. Reabilitacija atėjo jau po mirties. Mes, jos dukros ir vyras, gavome kompensaciją 700 rublių. Manome, kad būtų šventvagystė kam nors kitam perduoti šituos pinigus. Jeigu mama būtų gyva, ji labai skaudžiai išgyventų šių dienų tragediją ir džiaugtųsi nors menkai galėdama prisidėti prie nepriklausomybės išsaugojimo." Tie pinigai yra perduoti Lietuvos gynybos fondui. (Plojimai)
Regina Lubienė Lietuvos nepriklausomybės gynybos fondui iš Klaipėdos paaukojo 1000 rublių. (Plojimai)
R.RUDZYS. Malonūs kolegos deputatai! Aš buvau susitikęs čia, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų, su Lentvario 137 apygardos rinkėjais. Gausiai jie tą vakarą buvo suvažiavę keliais autobusais iš Lentvario, iš Grigiškių, iš apylinkių. Tai politkaliniai, tremtiniai. Taip pat buvo ir kitataučių: ir lenkų, ir baltarusių, rusų. Įvairiom kalbom kalbėjom. Buvo ir azerbaidžanietis darbininkas. Jie remia mūsų žingsnius į nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės įtvirtinimą. Nepriklausomybės fondui rinkėjai perdavė pinigų. Viena lentvarietė moteris paaukojo auksinį žiedą. Patikslinęs dar vieną pavardę, taip pat šiek tiek pridėjęs savo, kad būtų apvali suma, aš tas lėšas į Nepriklausomybės fondą perduosiu Aukščiausiosios Tarybos buhalterijai taip, kaip dabar pasakė mūsų pirmininkas. Ačiū. (Plojimai)
J.DRINGELIS. Lietuvos Sąjūdžio Varėnos rajono skyriaus atsakingasis sekretorius Sigitas Arnauskas surinko 2300 rublių ir per-davė į Aukščiausiosios Tarybos kasą Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui. Taip pat kartu noriu padėkoti jau minėto Varėnos ,,Merkio" pūkų ir plunksnų gaminių fabriko kolektyvui, kuris bene didžiausią įnašą įnešė visoje Respublikoje į mūsų Nepriklausomybės fondą. Kaip jūs jau girdėjote, 55 tūkstančius rublių. Be to, jisai paskyrė Aukščiausiosios Tarybos gynėjams šimtą komplektų patalynės. (Plojimai)
S.ŠALTENIS. Manęs prašė pranešti, kad ,,Chicago Tribune" korespondentė paaukojo per tūkstantį rublių: Ji sakė, kad čia atvažiavusi visai pasikeitė. Jinai galvojo, kad lietuviai labai skuba, bet jinai pakeitė savo nuomonę ir grįžo visai kitu žmogumi iš Lietuvos. Jinai sako, kad mes visiškai neskubam. (Plojimai)
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, praėjusį sekmadienį Jonavoje aš susitikau su Jonavos parapijos tikinčiaisiais. Aš buvau įpareigotas pirmadienį pasakyti šiuos žodžius ir atiduoti auką, bet čia buvo toks lyg ir nutarimas to nedaryti, todėl ir aš nedariau iki šiol. Bet aš tą. įpareigojimą noriu įvykdyti.
Jie pamaldų metu padarė rinkliavą Gynybos fondui ir surinko 2800 rublių: Aš juos atidaviau į kasą. O po to susitikime, kuriame dalyvavo 500 žmonių, jie išreiškė didelę paramą mūsų parlamentui ir prašė tą perduoti ir parlamento vadovybei. Taip pat noriu pasakyti, jog pensininkės moterys, buvę politiniai kaliniai iš tikrųjų su ašaromis akyse atidavinėjo savo paskutines santaupas, pasilikdami kapeikas parvažiuoti namo autobusu į kaimą, o visa kita atiduodami Gynybos fondui. Taip jie parodė didelį ryžtą ir didelę dvasinę ir moralinę paramą. Tą aš ir norėjau perduoti jums. Ačiū. (Plojimai)
J.PRAPIESTIS. Man teko lankytis savo rinkiminėje apygardoje Prienuose. Šeštadienį, sekmadienį buvau kaimuose. Teko susitikti su savo rinkėjais Veiveriuose. Veiverių apylinkės tremtiniai prie jų paaukotų 2100 rublių dar surinko 700 rublių. Be to, veiveriškiai Jankauskas, Tamulevičiai, Matusevičienė, Vilkauskienė irgi Nepriklausomybės gynybos fondui aukoja per 300 rublių. Visi susirinkę sakė, kad mums nieko negaila, tik jūs gerai dirbkite. (Plojimai)
A.RAČAS. Aš norėjau tarti porą žodžių apie tai, kas dedasi Vokietijoje. Visą Vokietiją aplėkė žinia apie kruvinąjį sekmadienį sausio 13 dieną. Ir jau pačiomis pirmomis valandomis po tragiškų įvykių Lietuvoje daugelyje Vokietijos miestų įvyko spontaniškos demonstracijos su reikalavimais nutraukti kruvinąją agresiją Lietuvoje. Noriu informuoti, kad Vokietijoje pradėjo kurtis organizacijos, kurios organizuoja tokį savo žmonių judėjimą ir reikalauja savo deputatų, kad Bundestago deputatai pripažintų Lietuvą, už-megztų su Lietuva diplomatinius santykius ir kad būtų nutraukta ta materialinė parama Tarybų Sąjungai, jeigu Lietuvoje ir kitose Pabaltijo respublikose bus vykdoma agresija. Norėčiau keletą žodžių pasakyti iš proklamacijos, kurią platina Pabaltijo laisvės komitetas. Ten rašoma: ,,Mes, vokiečiai, jaučiam ypatingą įpareigojimą dėl Baltijos valstybių, kurios 1939 metais dėka Hitlerio ir Stalino susitarimo prarado savo nepriklausomybę ir laisvę. Ir mes užtikriname Pabaltijo tautas, kad remsime jas iki visiškos pergalės. Taip pat užjaučiame visus dėl žuvusiųjų". Renkami parašai. Jau tokių parašų yra pristatyta per du tūkstančius. Taip pat siunčia reikalavimus M.Gorbačiovui nutraukti agresiją prieš Lietuvą. Norėčiau informuoti ir apie kitą tokią lietuvišką galbūt organizaciją žmonių, kurie yra kilę iš Lietuvos. Tai bendrija ,,Parama Lietuvai". Vakar jie lankėsi pas mus, ir tarybos narys Horstas Zymanas paaukojo 100 rublių Gynybos fondui. Kai sužinojo, kad reikalinga skubi medicininė parama sužeistiesiems, reikalingi sudėtingi medicininiai mechanizmai, vakar išskubėjo atgal į Vokietiją, kad galėtų suorganizuoti tą paramą. Jis su ašaromis akyse kalbėjo apie tai, kaip jį paveikė ta žinia, kas darėsi Lietuvoje. Papasakojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui gerbiamajam V.Landsbergiui apie tai, kaip jie Liubeke ir Hamburge organizavo protesto demonstracijas. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat laukiu tos minutė&, kada galėsiu perskaityti kelis savosios rinkiminės apygardos Gelvonų apylinkės, Mikolajūnų kaimo gyventojų parašytus žodžius. Tačiau, laukdamas to momento, aš tarsi pajutau, kaip Lietuvoje jau vyksta tas gyventojų apsisprendimo, apklausos veiksmas. Štai ką sako savo laiškelyje Anelė Stučkaitė-Griškevičienė iš Mikolajūnų kaimo Gelvonų apylinkėje.
,,Sunku matyti ir girdėti kolaborantų melą, ištverti skaudžius įvykius Lietuvoje. Tačiau Dievas padės mums viską iškęsti ir sulaukti laisvos nepriklausomos Lietuvos."
Kartu su ja iš šio kaimo Lietuvos nepriklausomybės aukoms paremti savo kuklias santaupas atiduoda Jurėnų, Minderių, Gavarauskienės, Rameikų šeimos, taip pat Jurevičienė, Zaviša, Vilkelienė. Tai kuklios santaupos, nes Gelvonų apylinkės laukai akmenuoti, ne itin derlingi. Tačiau tai kilnios lėšos ir kilnus tikslas. Turiu pasakyti, kad rajono dvasininkai, kunigai taip pat renka lėšas, tačiau jie galvoja, jog dar bėda ištiks ne vieną Lietuvos rajono žmogų ir tai dar bus jų paramos objektas. O dabar šiuos kuklius pinigus aš perduodu pagal paskirtį. (Plojimai)
K.SAJA. Nesitikėjau, kad turėsiu tokią progą padėkoti savo apygardos žmonėms ukmergiškiams. Į Ukmergės rajono laikraštį esu parašęs straipsnį, kurio, jums leidus, ištrauką perskaitysiu čia:
,,Mes tikėjome jumis, o jūs — vikšrais per mūsų pasitikėjimą. Mes už laisvą nepriklausomą Lietuvą." Tokią telegramą M.Gorbačiovui pasiuntė Dainavos gyvenvietės žmonės.
Lyduokių apylinkės gyventojai, daugiausiai pagyvenę žmonės, Lietuvos nepriklausomybei remti surinko beveik 3000 rublių: Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Ukmergės skyrius paaukojo 1000 rublių. ,,Mes seni ir negalime būti ten, prie Aukščiausiosios Tarybos, užstoti tankų, bet mes širdimi su jumis", — parašė Sibiro golgotą išvaikščioję Gaižiauskai ir vieni iš pirmųjų paaukoję 500 rublių. Daug sunkaus darbo ir vargo mačiusia ranka ant vokų su pinigais užrašė ,,Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai" Žemaitkiemio pensininkai Miškinienė ir Meilus. Kai kurie aukojo nemažas sumas ir prašė pavardžių neminėti. Dėkoju šiems ir kitiems ukmergiškiams, kurių toks didelis būrys atvažiavo prie Nepriklausomybės aikštės barikadų. Dėkoju, nors iš tiesų nežinau, ar čia padėkos žodžiai reikalingi. Kaip čia sakysi ačiū Sauliui Skiudului arba Rimui Aukštuoliui, kuriuos Kremliaus sadistai, žiauriai sumušę, dar privertė šalikais iššluostyti savo kraują. Už meilę motinai, už pasiaukojimą Tėvynei tikriausiai nedėkojama. Mus apima kur kas tauresnis jausmas, šviesėjanti viltis ir pasididžiavimas. Netrukus aš važiuoju į Ukmergės rajoną, ir ten mes su Kęstučiu Griniumi dvi dienas būsime. Tuos, kurie mus girdi, labai prašome į susitikimus. Ačiū. (Plojimai)
A.ENDRIUKAITIS. Šakių rajono bėdžiai naktiniai platformininkai trokšte troško, laukte laukė tos kruvinos dienos. Net vienas iš džiaugsmo iššovė dvi raketas ir sušuko: ,,Pagaliau mes laimėjome!" Tačiau pergalė, matyt, dar toli, nors jųjų vadas parašė sausio 17 dieną telegramą į Pravdą" su reikalavimu įvesti Lietuvoje prezidentinį valdymą. Jų viltys dar iki šios dienos neišsipildė. Praeitą savaitę atvažiavo daug žmonių (apie 400) iš Šakių budėti. Nuolatos važiuoja žmonės į Kauną budėti. Mes Lietuvos konservatorijoje susitikome su tais žmonėmis. Žmonės aukoja, sunku išvardyti juos. Aš jiems esu padėkojęs rajoniniame laikraštyje. Dovanoja savo pensijos dydžio ir didesnes sumas. Pavyzdžiui, Slavikų kolūkis pasitarė su žmonėmis ir paaukojo 35 tūkstančius rublių. Ačiū tiems žmonėms, ačiū taip pat visos Lietuvos žmonėms už paramą Lietuvai! (Plojimai)
L.S.RAZMA. Aš norėčiau kreiptis šiandieną į Lietuvos studentus, į aukštųjų mokyklų profesorius ir dėstytojus. Kad ir kur jūs šiuo momentu esate, ar auditorijose, ar laikote egzaminus, ar jūs esate praktikoje, ar jūs esate kokiame nors poste, ginančiame Lietuvos nepriklausomybę, prašau išklausyti manęs!
Studentija visais laikais buvo laisvės ir demokratijos idėjų nešėja. Mes didžiuojamės savo studentija. Gindama Lietuvos Nepriklausomybę, ji išlaikė didžiulį egzaminą dabar, nepagailėjo savo aukų, savo laiko, netgi gyvybės. Dabar taip pat iškyla dar vienas egzaminas, kurį Lietuva turi išlaikyti. Ji^turi dar kartą pasakyti pasauliui apie laisvę, apie jos troškimą. Šiandien aš čia kalbu taip pat visų Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių vardu. Dar šiandieną jūs išgirsite rektorių žodį per radiją, televiziją. Tie žodžiai bus atspausdinti. Aš noriu, kad visi studentai atliktų savo patriotinę pareigą, ir vasario 9 dieną, kad ir kur jūs būtumėte, atvykite į savo aukštąsias mokyklas. Jeigu negalėsite, tai kitur būtinai visi studentai atlikite savo patriotinę pareigą ir šį kartą.
Taip pat kreipiuosi Rektorių tarybos vardu į visus profesorius, dėstytojus, kad jie išaiškintų žmonėms, jaunimui šio momento svarbą ir atsakomybę prieš tautą, prieš istoriją.
Lietuvoje yra didžiulė armija mokytojų. Gerbiamieji mokytojai, jūs visuomet, netgi sunkiausiais totalitarizmo laikais, sugebėdavote surasti kelią į žmonių, į vaikų širdis. Kreipiuosi į jus dar šį kartą, kad jūs aktyviai veiktumėte, kad savo jautriu žodžiu, jautriu aiškinimu kreiptumėtės į savo mokinius, į tėvus, kad jie taip pat atliktų savo patriotinę pareigą, deramai suprastų šitą momentą, nepasiduotų Lietuvos nepriklausomybės priešų žabangoms. Ir aš manau, kad Lietuvos laisvės reikalas laimės! Mes nugalėsime! (Plojimai)
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Aš noriu prisidėti prie deputato K.Sajos žodžių, kad už meilę Tėvynei nedėkojama. Bet turbūt tų žmonių, kurių apsisprendimą mes čia jaučiame išklausę visa tai, vardai turi būti žinomi Lietuvai. Kadangi baigiasi šita mūsų skelbimų dalis, taip pat noriu priminti pavardes Klementinos ir Donato Pertikų iš Kauno, kurie kartu su atsiųsta 500 rublių auka linki mums visiems kuo didesnio susitelkimo, dėkoja už mūsų nenuilstamą darbą Lietuvos nepriklausomybei. Bet kartu aš primenu ir kitą deputatų iš salės nuomonę. Mes apie tai jau esam kalbėję, kad daugybė žmonių ir per deputatus atsiuntė aukas, daugybė žmonių, kaip čia sakė Pirmininkas, paaukojo Lietuvos nepriklausomybei per taupomuosius bankus. Jie lieka galbūt šešėlyje viso to, bet jų auka nė kiek ne mažesnė. Reikia prisiminti, kad tas Lietuvos žmonių apsisprendimas, tas jų ryžtas ir ta jų auka yra daug didesnė, negu čia mes sugebėjome išsakyti šioje salėje. Nežinau, kada greitai mums vėl tarp daugybės darbų pasitaikys tokia proga vėl čia paskelbti žmonių pavardes, kurie aukoja Lietuvos nepriklausomybės fondui. Aš primenu, kad tai mes buvome nutarę ir tai jau iš dalies padarė deputatas L.N.Rasimavičius, kad visus tuos aukotojus, kurie aukoja per deputatus, praneštų bent sekretoriatui. Tada, sakysime, nors ir mažą tarpą tarp posėdžių atradęs, sekretoriatas galėtų paskelbti šiek tiek greičiau ir galbūt korektiškiau visus tuos žmones, kurie čia atsiuntė aukas ir gražius linkėjimus mums visiems. Primenu, kad taip mes darytume, jog bent tie žmonės nebūtų užmiršti. Tai tiek. O dabar Pirmininkas nori pristatyti dar vieną garbingą delegaciją, atvykusią į mūsų posėdį.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Malonūs kolegos! Mums vėl labai džiugu, kad mes turime garbingą Šiaurės Tarybos delegaciją, kuriai vadovauja Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos Pirmininkas ponas Th.Pedersenas. (Plojimai)
Mes labai džiaugiamės, kad ponas Th.Pedersenas ketina mums tarti keletą žodžių. Mister Th.Pedersen, can I ask you here.
Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos pirmininko Th.Pederseno žodis
TH.PEDERSENAS. Garbusis pone Prezidente, brangūs parlamentarai, brangūs draugai! Aš čia atvykau kaip Siaurės Tarybos Ministrų Tarybos Pirmininkas tam, kad atidaryčiau Šiaurės Tarybos Ministrų Tarybos informacijos biurą Lietuvoje. (Plojimai)
Mes siekiame, kad šitas biuras funkcionuotų kaip informacijos, dokumentacijos, ryšių ir praktinės pagalbos centras tarp jūsų ir Siaurės šalių^Mes siekiame, kad šitas biuras užmegztų ryšius tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių institucijų. Mes norime pagelbėti savo kaimynams, todėl norėtume, kad į šitą biurą Vilniuje būtų žiūrima kaip į indėlį, sustiprinantį mūsų santykius. Siaurės kraštuose yra be galo didelis interesas, noras sužinoti kuo daugiau apie Baltijos šalis. Mes labai simpatizuojame Baltijos šalių tautų siekiui atgauti nepriklausomybę.
Garbusis Prezidente, brangūs parlamentarai! Leiskite man, kaip Danijos vyriausybės nariui, dar pasakyti keletą žodžių. Danijos politika Baltijos šalių atžvilgiu gali būti susumuojama vienu sakiniu: mes siekiame normalių santykių su mūsų kaimynais. Ir šio tikslo nepakeitė neseni tragiški įvykiai Vilniuje, Rygoje. Mes esame pasiryžę tęsti savo bendradarbiavimą su demokratiškai išrinktais parlamentais ir teisėtomis šių Baltijos kraštų vyriausybėmis, nepaisant visų galimų sunkumų. Danija protestavo visais galimais būdais prieš brutalias atakas, kurios buvo Vilniuje ir Rygoje. Europos ekonominėje bendrijoje mes bandėme pristabdyti techninės pagalbos programą, kurią bendrija ruošė norėdama paremti ekonomines reformas Sovietų Sąjungoje. Tuo pat metu kaip galima greičiau norėtume bendradarbiauti su Baltijos šalimis. Per penkiasdešimt metų mes turėjome labai nedaug kontaktų. Tai buvo nenatūrali situacija, tačiau negalėjo būti kitaip, nors ir Danija visada nepripažino Baltijos šalių inkorporacijos į Sovietų Sąjungą 1940 metais. Laisvi rinkimai Baltijos šalyse praeitą pavasarį viską pakeitė. Buvo sudarytos vyriausybės, kurios išreiškė žmonių valią. Dabar Danija siekia atnaujinti tuos ryšius, kurių buvome netekę prieš penkiasdešimt metų. Sėkmės jums visiems ir sėkmės Lietuvai! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jūs taip pat prašomas. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Aš gavau laišką, analogišką tiems, kurie buvo perskaityti. Atsiprašau, bet labai norėčiau dalį jo perskaityti. Baltokų šeima iš Elektrėnų pateikia daug pasiūlymų, kad išvengtume tokio smulkmeniškumo spręsdami privatizacijos klausimus. Kviečia pakilti aukščiau tų dalykų ir užbaigia laišką taip: ,,Mūsų šeima, atidirbusi po dešimt metų Sibiro taigose, priprato prie šalčio ir bado — iškentėsime. Iš savo santaupų skiriame Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui 500 rublių. Su pagarba — buvę tremtiniai." Ačiū, (Plojimai)
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Skaičiau deputatų, kurie dalyvauja, pavardes. Tai dar primenu, kad atvyko deputatas Z.Balcevičius į posėdį, taip pat, kaip matote, pristatė deputatas L.Šepetys. Jų pavardės nebuvo perskaitytos. Ir deputatas A.V.Patackas, atsiprašau.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio žodis
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos! Matyt, mūsų šios dienos posėdis eina į pabaigą. Aš norėčiau keletą žodžių pasakyti.
Šiandien ta vasario 1 diena, dėl kurios turėjome rūpesčių, kaip ir daug su kuo Tarybų Sąjungoje. Atrodo, kad bent jau Lietuvoje gana ramu. Gali būti, kad Sovietų Sąjungos vadovybė atsižvelgė į Rusijos Aukščiausiosios Tarybos pasiūlymus dėl tų įsakymų konstituciškumo patikrinimo. Gali būti, kad ir Lietuvos daug kartų pareikštas reikalavimas ir perspėjimas, jog Lietuvoje tokia forma ginkluotos kontrolės būtų itin grėsminga ir sukeltų naują įtampą, o pasaulis žiūri, kas Lietuvoje vyksta. Gal ir tai prisidėjo, kad kol kas mes negalime konstatuoti kokių nors incidentų ar kariškių provokacinių veiksmų. Tuo reikia džiaugtis, ir tikėsimės, kad jų nebus ir toliau.
Mes einame į savo visuotinę gyventojų apklausą, tolygią plebiscitui. Kai kur padaryti panašūs sprendimai. Estija taip pat pasiryžo padaryti tokią apklausą, vadinamą referendumu. Na, o dar kitos šalys, tebesančios arba tebelaikomos Sąjungos respublikomis, jau pasakė savo aiškų ,,ne" dėl Kremliuje suprojektuoto sąjunginio referendumo. Prie Gruzijos dabar prisidėjo ir Armėnija, kuri atmeta tą kovo mėnesio referendumą. Mes norėtume, aš manau, išgirsti galbūt jau nebe šiandien, o turbūt pirmadienį, ar yra ką nuveikusi ir kaip rūpinasi televizijos ir radijo įrašų fondais ir archyvais čia sudaryta komisija. Aš vakar buvau tai paminėjęs. Aš noriu tikėtis, jog ir šitokios pastangos kartu su teisinėmis ir politinėmis padės mums atgauti užgrobtus objektus ir normalizuoti padėtį Lietuvoje, kad galima būtų žengti tolimesnius žingsnius į santykių su Tarybų Sąjunga normalizavimą. Bet tam reikia iš tikrųjų didesnių ir mūsų deputatų pastangų, tuo labiau kai jiems toks įpareigojimas buvo skirtas. Mums reikėtų spręsti ir mes šiandien būtume turėję spręsti porą klausimų, kurių projektai, aš manau, išdalinti. Mes jų gal nepamesime, arba pirmadienį jie bus išdalinti iš naujo. Mums reikėtų spręsti ir klausimą dėl svečių, stebėtojų atvažiavimo apklausos dienomis. Esame gavę signalų ir būtent per mūsų atstovybę Maskvoje, kur yra apsilankiusi Jungtinių Amerikos Valstijų pasiuntinybės sekretorė, kad kai kuriems norintiems atvykti asmenims būtų lengviau, jeigu mes būtume padarę oficialų nutarimą dėl stebėtojų dalyvavimo. Matyt, reiks apie tai pagalvoti, bet tam, žinoma, turi būti pakankamas skaičius deputatų. Todėl aš noriu dar kartą priimti ir paraginti, kad mums būtina susirinkti pirmadienį 10 valandą ne tiktai daliai, kad ir didelei daliai deputatų, bet visai Aukščiausiajai Tarybai, visiems, kurie iš tikrųjų fiziškai gali dalyvauti.
Šiandien kalbėdamas apie deputatų stoką, aš nepaminėjau, žinoma, tų, kurie išvykę, kurie yra išsiųsti. Ir norėčiau dar paminėti vieną labai sąžiningą žmogų, labai daug dirbusį, kuris vakar prašė, kad aš leisčiau jam parvažiuoti į namus. Tai Česlovas Stankevičius. Žinoma, mes jam negalime turėti priekaištų, kad jo šiandien ne-buvo. Tai tą norėjau pažymėti. Ir dar kartą raginu pirmadienį susirinkti čia gausiai, atsakingai, solidariai, kad neprarastume laiko, neprarastume tų galimybių, kurias turime, kai darome sprendimus. O dabar aš taip pat norėčiau, kad kas nors iš Lietuvos nepriklausomybės gynybos fondo atstovų šiandien užeitų pas mane į kabinetą. Aš padėsiu tas aukas į seifą, bet vis tiek reikia tą su-tvarkyti kuo greičiau.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Aš tik kartu dar primenu, kad komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimas pirmadienį 9 valandą. Yra jau išdalintas darbotvarkės projektas. Atsimenate, kad dar yra vienas papildomas klausimas. Tai mūsų atidėtas Mokslo ir studijų įstatymas. Bet pirmininkams bus tikrai dar ką pasitarti. Ir preliminariai pagal tą darbotvarkę numatoma, kad kitą savaitę dirbsime pirmadienį ir antradienį, o galbūt kitas dienas dirbsime apygardose ruošdamiesi gyventojų apklausai. Bet taip pat pirmadienį reiktų dar pasitarti ir pasidalinti mintimis, nes gal ką nors reikės pakeisti.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Ačiū, gerbiamieji deputatai! Iki pasimatymo pirmadienio rytą.