Diskusija dėl darbotvarkės ir jos tvirtinimas
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Pradėsime sausio 31 dienos rytinį posėdį. Aš norėčiau supažindinti su siūlomu darbotvarkės projektu, kad mes galėtume sutarti, kaip dirbsime artimiausiu metu. Šiandien yra siūlomi svarstyti tokie klausimai: pirmiausia Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimas apie padėtį Lietuvoje. Toliau būtų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase projekto svarstymas; Mes antradienį svarstydami buvome nutarę, kad šį dalyką reikėtų šiandien į darbotvarkę įtraukti. Tai neturėtų užimti turbūt daug laiko. Toliau būtų supažindinimas su Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo dėl socialinių bei psichologinių reabilitacijos priemonių taikymo socialiems asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl šio įstatymo projekto ir įstatymo dėl Civilinio, Baudžiamojo ir Civilinio proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo projektas, pristatytų šiuos projektus deputatas V.Šadreika. Čia taip pat turėtų pristatymas daug laiko neužimti, bet jį būtina padaryti prieš pietus. Toliau, kaip buvom taręsi antradienį, jau buvo svarstymas ir liko balsavimas dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo projekto. Toliau taip pat buvome numatę valstybės saugumo laikinojo įstatymo svarstymą, pranesėjas — deputatas M.Laurinkus. Turėtų komisijos ir galbūt frakcijos, kurios svarstė, pasakyti savo išvadas dėl šio įstatymo. Numatytas tik šio įstatymo svarstymas.
Maždaug tiek darbų būtų iki pietų. Po pietų mūsų numatytas didelis darbas, taip pat jau svarstytas ir likęs tik balsavimas dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo. Turėtume balsuoti pastraipsniui, nes svarstymas jau įvyko. Tai turbūt užimtų mums posėdį, gal ir ilgiau, o toliau būtų dar supažindinimas su vieno įstatymo projektu. Tai — Lietuvos Respublikos samdos sutarties įstatymo projektas, pranešėjas — deputatas J.Beinortas. Ir Lietuvos Respublikos prokuroro informacija apie nusikaltimų, įvykdytų sausio 11-13 dienomis, tyrimą. Pranešėjas — generalinis prokuroras A.Paulauskas.
Tiek numatyta darbų šiai dienai. Taip pat vakar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdyje buvo pasiūlyta, kad Aukščiausioji Taryba susirinktų taip pat ir rytoj iš ryto. Deputatų grupės apie tai jau informuotos. Turėtume atsiminti, kad rytoj yra vasario l-o ji. Yra žinomi Tarybų Sąjungos prezidento įsakai dėl šio dalyko ir tie įsakai, jo supratimu, susiję taip pat ir su Lietuva. Jis taip bent supranta tuos dalykus, Turbūt būtų tikslinga mums susirinkti, galbūt turėsime naujos informacijos apie padėtį. Pranešimą padarytų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Be to, galima būtų pasitarti, apie ką mes jau ir šnekėjome, apie tolesnį reglamento svarstymą, kaip mes dirbsime. Tai liečia visą mūsų darbo tvarką. Ir būtų galima nutarti, kaip mes toliau elgsimės, ir tada iki kitos savaitės būtų galima tam pasiruošti.
Tokia darbotvarkė yra siūloma artimiausiam laikui. Ar būtų kokių pasiūlymų ar pastabų? Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Iš pradžių klausimą norėčiau. Ar šiandien numatome fiksuotu laiku baigti posėdį, ir antra, jeigu rytoj susirenkam, tai kuriam laikui, kad galėtume transportą planuoti.
PIRMININKAS. Rytoj sunku numatyti tikslų laiką. Bet ilgai neturėtume užtrukti, jeigu ta padėtis kažkuo nėra ypatinga. Užimtų, sakysime, pusę galbūt posėdžio, pusantros valandos. Maždaug taip galėtume planuoti.
P.VARANAUSKAS. Gerai, ačiū. Dabar pasiūlymą turiu jau po klausimo. Noriu pasakyti, kad reikėtų išsiaiškinti vieną klausimą ir galbūt galėtų iš pradžių mums apie tai šiandien po pertraukos (ar trumposios, ar ilgosios) pasakyti Krašto apsaugos komisija. Ar ji savo jėgomis jį išspręs, ar reikėtų sudaryti valstybinę komisiją. Vakar šita platforminė Kremliaus partija darė laikraščių apžvalgą ir perskaitė labai negerą interviu, kurį neva davė deputatas A.Butkevičius. Galima būtų gal ir nekreipti į tai dėmesio, bet jo pareigos labai aukštos ir reikėtų išsiaiškinti. Taigi norėčiau iš pradžių pa-prašyti, kad Krašto apsaugos- komisija pasakytų mums po per-traukos, ar ji savo jėgomis tai darys, ar spręsime kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad tai yra jūsų pasiūlymas Krašto apsaugos komisijai ir ji turėtų atsakyti. Deputatė R.Rastauskienė.
R.RASTAUSKIENĖ. Aš norėčiau paprašyti, kad mes rastume laiko apsvarstyti ir galbūt priimti Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimą. Tas projektas parengtas labai seniai, dar prieš Naujuosius metus, ir jis atsilieps daugeliui kaime gyvenančių pensininkų. Dėl to, kad dabar yra labai neaiški situacija dėl vieno hektaro apmokestinimo arba neapmokestinimo. Ir tą dalyką, manau, reikėtų kuo skubiau į darbotvarkę įtraukti ir išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas buvo svarstomas komisijų pirmininkų pasitarime ir, kiek man žinoma, dar nėra sutarta dėl to tarp komisijų. Kiek žinau, Biudžeto komisija lyg ir turi prieštaravimų, todėl jis dar į darbotvarkę nebuvo siūlomas. Jeigu Aukščiausioji Taryba turėtų kitą nuomonę, tai būtų galima kažką kitą daryti. Aš supratau, kad deputatas J.Pangonis nori dėl to kažką pasakyti?
J.PANGONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
J.PANGONIS. Aš norėjau pasakyti gerbiamajai deputatei R-Rastauskienei, kad šiandien Vyriausybė kaip tik svarsto šį klausimą. Gal jie pateiks dar papildomų pasiūlymų, todėl kitą savaitę mes šitą įstatymo pakeitimą priimsim. Taip pat ir dėl mokesčių apmokestinimo už praeitų metų rezultatus, kad netaikytume šių metų mokesčių, taip pat priimsime kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau dėl rytojaus šiokio tokio aiškumo, kadangi rytoj aš, pavyzdžiui, esu numatęs daug susitikimų, pradedant 10 valanda ryto kariniuose daliniuose, gamyklose, iki pat vakaro. Manau, kad ne vienas deputatas taip pat turi susi-tikimus. Kaip dėl to susirinkimo rytoj čia? Tada formuluokime tiktai gal kas gali, kas neturi tuo laiku susitikimų.
PIRMININKAS. Taip, aš supratau, bet kiek man žinoma, ne visi deputatai turi susitikimus iš ryto. Kiti deputatai turi susitikimus po pietų ir tikrai galėtų atvykti. Tas susirinkimas būtų būtinas, juo labiau,jeigu taip mano ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Deputatas S.Razma.
A.A.ABIŠALA. Aš norėjau pasiūlyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo svarstymą ir balsavimą perkeltume priešpiet, kadangi yra iškviesta daug aukštųjų mokyklų vadovų, mokslo įstaigų vadovų, būtų geriau, kad mes iki pietų šitą dalyką atliktume.
PIRMININKAS. Taip. Aš tik informuoju, kad pasiūlymas po pietų perkelti tą įstatymą buvo iš Vyriausybės. O jeigu Aukščiausioji Taryba mano kitaip, galima pakeisti, aš jūsų pasiūlymą pateiksiu balsavimui.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu antrinti, todėl, kad ir dienotvarkėje įrašyta nuo 10.40. Tai taip ir svarstykim. Aš tik pritariu, o dabar savo klausimą noriu užduoti.
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau priminti, kad dalyvaujant ir gerbiamajam A.Taurantui nuolatinių komisijų pirmininkų pasitarime šiandien ryte vos ne vieningai, galbūt vienam ar dviem nepritarus, buvo pasakyta, kad rytoj posėdžių neturi būti, kadangi tai buvo paskelbta pirmadienį ir todėl, kad turime visi susiplanavę visą dieną. Darbas komisijose, susitikimai su rinkėjais, susitikimai su įvairiomis užsienio delegacijomis. Komisijų pirmininkų nuomonė yra tokia, maniau, kad jūs pasakysite.
PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti, ar jūs dėl savo pasiūlymo norėtumėte, kad būtų balsuojama? Tik aš dar kartą primenu, kad negalima sakyti, jog visi deputatai iš pat ryto turi susitikimus. Ne visi, galbūt tik patys aktyviausieji deputatai, bet toli gražu ne visi. Be abejo, jūsų pasiūlymą pateiksiu balsavimui, tik dar kartą primenu, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas mano kitaip. Deputatas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Man nesuprantama, nuo kada Vyriausybė pradėjo kaitalioti arba reikalauti, kad kaitaliotų Aukščiausioji Taryba savo darbotvarkę. Mes jau ne kartą labai nepagarbiai elgėmės čia, Aukščiausiojoje Taryboje, su iškviestais svečiais. Ir šiandien ryte buvo numatytas Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymas, pakviesti rektoriai, kiti svečiai. Tai tiesiog būtų nepagarba, čia man kolega P.Varanauskas sako, kad net K.Prunskienė to nedarydavo. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti, kad mes, kiek galėdavome, stengdavomės atsižvelgti į Vyriausybės nuomonę, bet, be abejo, ji nėra mums privaloma.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš noriu pakomentuoti. Leiskite, kolegos, man pakomentuoti šitą pasisakymą. Iš tikrųjų iš Vyriausybės pusės yra pareikštas pageidavimas duoti šiek tiek laiko. Mes vakar vakare posėdyje kartu su Vyriausybės vadovais galvojom apie galimybę perkelti šitą klausimą į popietę. Ir tai tikrai nėra koks nors reikalavimas, dar lyginant su ankstesnės Vyriausybės stilium. Visiškai be reikalo gerbiamasis deputatas G.Ilgūnas Vyriausybės prašymą šitaip interpretuoja.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Deputatas B.Genzelis. Tik aš norėčiau, kad dėl to klausimo mes ilgiau nediskutuotume. Aš pasakiau, kai deputatas S.Razma pateikė šitą dalyką, kad aš būtinai pateiksiu balsavimui ir gal motyvai aiškūs. Jūs dėl to paties?
B.GENZELIS. Panašiai.
PIRMININKAS. Gal mes tada be reikalo sugaišime laiką.
B.GENZELIS. Ne.
PIRMININKAS. Prašau, jeigu jūs laikote būtinu.
B.GENZELIS. Man tai tiesiog kelia nuostabą. Gerbiamasis D.Kuolys visuose posėdžiuose dalyvavo, kai buvo svarstomas šis įstatymas, ir buvo prieitas konsensas, lyg ir sutarta su Vyriausybe. Į G.Vagnoriaus pastabas taip pat buvo atsižvelgta. Dabar Z.Vaišvilai nepatiko šitas įstatymas ir dėl to reikia jį atidėti. Gerbiamieji, jeigu taip mes elgsimės su mokslo darbuotojais, jeigu mes taip elgsimės su Aukščiausiąja Taryba, kyla klausimas, kur gi mes nukeliausime?
Mes turbūt jau peržengėme paskutinę ribą ir dėl to gerbiamojo Pirmininko paaiškinimas man visiškai nepriimtinas ir nesuprantamas.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš norėčiau paklausti, ar šie labai svarbūs debatai yra transliuojami visuomenei, ar ne? Aš labai prašyčiau netransliuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Kodėl gi netransliuoti? Aš, pavyzdžiui, noriu kitu klausimu kalbėti,ir jeigu transliuojama, tai čia lyg ir išeina, kad prieš tai, ką aš ketinu sakyti, bet juk niekas dar nežino, ką aš sakysiu. Tai viena. Na, jeigu netransliuoti, tai turbūt reikėtų nuspręsti Aukščiausiajai Tarybai, reikia balsuoti — transliuoti ar netransliuoti.
PIRMININKAS. Mes perėjome į labai nekonstruktyvų pokalbį. Išeina deputatas ir aiškina, kas Vyriausybėje, kaip vakar ką pasakė ir ką galvoja,ir iš to daro kažkokias aštrias problemas. Čia nedalyvauja Vyriausybė, aš manau, jeigu Vyriausybė paprašė, tai nėra iš ko čia daryti didelės problemos, mes galų gale balsuosime, pasikeisime nuomonėmis, ar perkelti popietinį posėdį, ar neperkelti. O iš kiekvienos tokios problemos skaldyti kaip iš adatos vežimą ir bandyti kažkokias liepsnas čia pas mus įkurti tikrai nereikia.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Aš norėčiau paprašyti, man atrodo, tikrai išsakyta nuomonė ir, be abejo, dėl to bus balsuojama. Aš suprantu, kad deputatas Z.Vaišvila nori paaiškinti Vyriausybės požiūrį, taip? Prašom.
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai! Aš tikrai norėčiau paaiškinti, kad tai nebuvo Z.Vaišvilos nuomonė, kaip gerbiamasis deputatas B.Genzelis pasakė. Noriu paaiškinti, kad užvakar Vyriausybė trumpai buvo susirinkusi ir paaiškėjo, kad dėl šito įstatymo Vyriausybės nuomonė buvo visiškai kitokia, negu buvo pateikta čia. Tačiau balsavimo nebuvo buvusios Vyriausybės. Ir todėl mes labai nuoširdžiai prašėme ir vakar su rengėjais, su darbo grupe diskutavome, ir dar šįryt trumpai buvome susibėgę. Yra pastabų, su kuriomis sutinka ir darbo grupė, reikia tik trupučiuką laiko ir galų gale reikia, man atrodo, tikrai nekurstyti to dirbtinio prieštaravimo vienų prieš kitus. Abi pusės žiūri geranoriškai į pasiūlymus, tik yra prašymas atidėti vienam posėdžiui. Čia nieko blogo nebus. Ir Vyriausybė tada galės laisvai pareikšti savo nuomonę. Yra ir dabar jau keletas ministrų atvykę šiuo klausimu ir jeigu bus diskusijos, tai mes pasisakysime, bet mūsų prašymas, Vyriausybės prašymas (šiandien ir su Ministru Pirmininku šnekėjom) šito klausimo šiandien neforsuoti, o atidėti kitam posėdžiui. Lygiai taip pat, kaip vakar mums toks akibrokštas atsitiko, kai po pietų sužinojome (tikrai Vyriausybė nežinojo) apie naują Valstybės saugumo įstatymą ir kad šiandien jis svarstomas. Mes dar neturime nuomonės, aš tik šiąnakt pats permečiau jį akimis ir taip pat prašytume, kad Vyriausybė turėtų nors trupučiuką laiko pasvarstyti ir kitą savaitę pateikiame, antradienį ar ketvirtadienį, kaip nutarsime.
PIRMININKAS. Ačiū, aš tik norėjau vicepremjerą informuoti, kad šiandien nenumatytas Valstybės saugumo įstatymo priėmimas, o svarstyti, be abejo, Aukščiausioji Taryba gali.
Z.VAIŠVILA. Suprantu, aš tik noriu pasakyti, kad Vyriausybė kol kas neturi nuomonės, kadangi tik vakar gavo projektą.
PIRMININKAS. Bet nori tą nuomonę susiformuoti ir Aukščiausioji Taryba. O dėl Mokslo ir studijų įstatymo, galbūt atsižvelgus į tas nuomones, kurios buvo išsakytos, jeigu iki to popietinio posėdžio pavyktų suderinti kai kurias nuomones, tai gal būtų tiesiog lengvesnis tas priėmimas ir būtų konstruktyvesnis darbas bent tuo požiūriu. O šiaip, aišku, mes galime ir taip, ir taip nuspręsti. Deputatas S.Šaltenis.
S.ŠALTENIS. Aš norėjau gerbiamiesiems kolegoms labai taktiškai priminti, kad mes juk visiškai neseniai priėmėme patys laisva valia tokį moralinį įsipareigojimą nesivelti į vis aštrėjančius tarpusavio ginčus, kurie nieko gero neduoda. Dar kraujas nespėjo išdžiūti, o mes jau čia truputėlį pradedam užsimiršti, tai mūsų. darbui tikrai nepadės. Man atrodo, prisiminkim mes šitą,- galbūt net ir su spaudos atstovais taip kolegiškai pasišnekėkime, kad vis dėlto kažkokia vidinė disciplina turėtu būti.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui S.Šalteniui. Man atrodo, jo priminimas iš tikrųjų labai laiku, tuo labiau tokiu nepolitiniu klausimu kaip Mokslo ir studijų įstatymas. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dėl Valstybinio turto privatizavimo įstatymo. Kaip jūs pamenat, gerbiamieji deputatai, praėjusį ketvirtadienį svarstėme ir buvo priimtas nutarimas svarstyti antradienį. Antradienį dėl kai kurių priežasčių Vyriausybės prašymu buvo atidėta ketvirtadieniui, tai yra šiai dienai. Šiandien gi vėl nėra to įstatymo dienotvarkėje. Norėčiau, kad paaiškintų kas nors, kodėl nėra. Ir tada, matyt, reikia balsuoti atšaukti mūsų nutarimą ar kaip? Ar mes nepaisom savo nutarimo?
PIRMININKAS. Jūs dėl privatizacijos?
K.ANTANAVIČIUS. Dėl privatizavimo įstatymo.
PIRMININKAS. Taip pat Vyriausybė dar svarsto ir Vyriausybės siūlymas yra šį įstatymą svarstyti kitą antradienį. O jeigu dėl kitų motyvų, būtent kas Vyriausybėje yra svarstoma, galbūt galėtų Vyriausybės nariai ir informuoti, jeigu tas dalykas iškils.
K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl nutarimo klausiau. Kaip su nutarimu?
PIRMININKAS. Su nutarimu, kuris buvo priimtas, kad svarstytume? Ne, mes tvirtinome savo darbotvarkę antradienį ir mes to klausimo neįtraukėme. Kadangi tai buvo protokolinis nutarimas, aš manau, tuo būdu jis ir buvo panaikintas. Galima dar formalų kitą aktą priimti. Mes tą dieną to klausimo neįtraukėme, buvo numatyta 29 sausio. Deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Mane labai liūdnai nuteikė mūsų ginčai dėl dienotvarkės. Man atrodo, kad visi deputatai tūri puikiausią progą, kai vyksta pirmininkų pasitarimai, Prezidiumo posėdžiai (tie posėdžiai visiškai vieši) daugelį savo samprotavimų, pasiūlymų išsakyti. Tokia proga buvo ir vakar, ir šiandien rytą, ir dabar šitie ginčai mūsų plenarinio posėdžio metu tikrai nieko gero neduoda. Aš siūlau balsuoti už siūlomą dienotvarkę.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ir aš dar primenu, kad vakar į specialiai iš anksto skelbtą šitą pasitarimą atvyko labai mažai komisijų pirmininkų ir kitų suinteresuotų žmonių, o čia vyksta ginčai. Man atrodo, visi pasiūlymai buvo pateikti, ir aš tada teikiu pasiūlymus, kurie buvo pakeisti ir buvo pasiūlymai būtent dėl tvarkos pakeitimo. Deputatas S.Razma pasiūlė ir kai kurie kiti deputatai palaikė, kad Mokslo ir studijų įstatymas būtų svarstomas šiandien priešpiet. Todėl aš...
J.PANGONIS. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Man regis, darbotvarkės projekte kaip tik taip ir yra — 10.50. Ar aš klystu?
PIRMININKAS. Aš nežinau, mane informavo sekretoriatas, kad darbotvarkės projektas deputatams nėra išdalintas, aš net nežinau.
J.PANGONIS. Išdalintas. Tai reikia balsuoti, kad pakeistume jį.
PIRMININKAS. Dienotvarkės projektas nebuvo kažkokiu būdu formaliai aprobuotas kurioje nors instancijoje. Taigi jis galioja ir sunku spręsti, kur jis iš tikrųjų yra. Bet Prezidiumas ir Vyriausybė svarstė tuos dalykus, todėl reikėtų teikti balsavimui tai, ką teikia, kaip mes ir esame nutarę, Prezidiumas.
J.PANGONIS. Aš šiandien buvau ir pirmininkų pasitarime, ten ta pati darbotvarkė buvo svarstoma ir niekas nepasiūlė nukelti Mokslo ir studijų įstatymo po pietų.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau priminti, mane informavo, kad šiandien yra deputatų kvorumas salėje. Todėl neturi didelio principinio klausimo, kuris pasiūlymas bus pirma balsuojamas. Kai nėra deputatų, tuomet galbūt jūs turėtumėte priekaištų, o kadangi yra kvorumas, tai faktiškai yra tas pats, kuris klausimas bus teikiamas. Todėl aš siūlau balsuoti dėl deputato S.Razmos pasiūlymo, kad Mokslo ir studijų įstatymas būtų svarstomas prieš pietus. Kas už, prašau balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Galima dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų, prašau.
V.LANDSBERGIS. Aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį į tai, ką mes vakar vakare gana ilgai svarstėme dalyvaujant Vyriausybės vadovams, tai yra į Vyriausybės prašymą. Aš nežinau, ar jiems būtų pakankama sukeisti vietomis ir svarstyti po pietų, bet nors šiek tiek laiko Vyriausybė prašė jai duoti. Ir prašau atsižvelgti ir neprievartauti Vyriausybės vien dėl to, kad formaliai buvo įrašyta prieš pietus. Jeigu kas nors mano, kad tas valandos nurodymas yra toks svarbus, tai mes jau pažeidinėjame nuolat valandų nurodymą.
K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl balsavimo motyvų:
PIRMININKAS. Taip, prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau priminti gerbiamojo S.Šaltenio ir gerbiamojo R.Gudaičio pastabas, kad nėra ko dėl tokio smulkaus dalyko ginčytis ir Pirmininkui priminti, kad jau balsuojame, tai deputatai ir balsuos. Kodėl jūs turite vis priminti ir priminti dar ir dar? Yra garbingi žmonės, trečiąsyk sukviesti, ir nėra jokio preteksto atkelti tą įstatymo svarstymą dėl to, kad vienas ar kitas įsigeidė. Taigi kas kelia ginčus? Aš tik norėčiau pasakyti, kad yra balsavimas paskelbtas ir reikia balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Mat, deputate, aš turiu jus patikslinti, kad čia ne vienas ar kitas įsigeidė, o čia yra Vyriausybės prašymas.
R.OZOLAS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Prašau, deputate R.Ozolai.
R.OZOLAS. Norėčiau paprašyti pirmininkaujantį, kad jis vestų šitas procedūras korektiškai. Kadangi buvo pasakyta, jog į posėdį, kuriame komisijų pirmininkai galėjo aptarti dienotvarkės klausimą, neatvyko daugelis pirmininkų ir dėl to posėdis buvo nevaisingas. Tokiu konstatavimu apkaltinti dėl šitos netvarkos komisijų pirmininkai. Tuo tarpu klausimas dėl dienotvarkės pakeitimo iš viso nebuvo ten iškeltas. Mano supratimu, tai būtina akcentuoti, kad galima būtų padaryti išvadą, jog ši institucija savo darbą kol kas prastai atlieka, ir kad ji tą dalyką darytų geriau. Arba kad kaltę prisiimtų tie, kurie nepranešė, kad vakar buvo priimtas toks nutarimas ir kad šitas nutarimas turėtų būti apsvarstytas būtent pirmininkų posėdyje aptarinėjant klausimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik noriu priminti, kad jau mes esame priėmę tam tikrą tvarką, pirmininkų pasitarimas rengia darbo-tvarkės projektą ir jį vėliau svarsto paprastai Prezidiumas. Ir būtent Prezidiumo nuomonė dabar yra pateikta. Deputatas Z.Vaišvila.
Z.VAIŠVILA. Aš norėčiau priminti porą nuostatų. Mūsų nuomonę, kurią jau sakiau dėl abiejų klausimų (dėl Mokslo ir studijų ir dėl Saugumo), mes kaip tik vykstant Prezidiumo posėdžiui buvome perdavę, kad yra tokia nuomonė ir ji nepasikeitė. Tačiau aš dar noriu priminti dėl balsavimo, kad šiandien po pietų yra seniai skelbtas ir stabiliai vykstantis Vyriausybės posėdis. Labai prašau atsižvelgti ir į tai, kad Vyriausybės nariai bus ir ten reikalingi. Geriau būtų kitai savaitei nukelti.
PIRMININKAS. Ar dar būtina išsakyti? Man atrodo, visi motyvai išsakyti ir galime išreikšti savo nuomonę balsavimu. Na, prašau, bet man atrodo...
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis A.Taurantai, jūs šiandien buvote komisijų pirmininkų posėdyje, galbūt aš ir esu koks nors amoralus, bet šitokio amoralumo pakęsti negaliu. Jūs sakote, kad štai pirmininkų posėdžio rezultatus svarstė Prezidiumas. Juk iš tikrųjų jūs šiandien buvote, Prezidiumas gal vakar svarstė, šiandien pirmininkų posėdyje dalyvavo turbūt aštuoni ar devyni pirmininkai. Ir tas klausimas nebuvo keliamas. Jeigu kam nors vakar atėjo į galvą, kad reikia perkelti, tai galėjo pirmininkų posėdyje pasakyti, o jūs štai dezinformuojate po to, kai gerbiamasis R.Ozolas jums pastabą korektiškai pasakė. Aš nesu toks korektiškas. Aš manau, kad jūs privalote atsiprašyti, kad neteisingą informaciją pateikėte.
PIRMININKAS. Ačiū, aš nesu Prezidiumo narys, kad aš galėčiau visą Prezidiumo nuomonę teisingai perteikti. Man atrodo, deputate, kad jūs mane taip pat įžeidėte, ir aš tai suprantu kaip jūsų teikimą mane pašalinti nuo pirmininkavimo. Aš norėčiau tai pateikti balsavimui.
J.PANGONIS. Ar galima pasiūlyti?
PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad pirma dėl to būtų balsuojama.
J.PANGONIS. Nebūtina, man regis.
PIRMININKAS. Aš tai supratau kaip pasiūlymą.
J.PANGONIS. Ne taip.
PIRMININKAS. Aš pirmininkauti negaliu po šito įžeidimo. Aš noriu pateikti balsavimui šitą klausimą.
J.PANGONIS. Ar galima pirmiau balsuoti kitus klausimus?
PIRMININKAS. Aš nežinau, kas ves posėdį kol kas?
J.PANGONIS. Jūs.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Aš noriu pasiūlyti gerbiamajam A.Taurantui taip pat nedaryti problemos iš to, kad deputatas K..Antanavičius rodo kažkokį skirtumą tarp dviejų datų. Prezidiumas tikrai svarstė darbotvarkę vakar, o ne šiandien, po pirmininkų posėdžio nebuvo jokios galimybės. Tai aš manau, niekas taip nepagalvojo, kaip interpretuoja deputatas K.Antanavičius. Ir daro iš to kažkokį įžeidimą.
J.PANGONIS. Ar galima pasiūlyti?
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
K.ANTANAVIČIUS. Vis dėlto kokia nors tvarka turi būti, aš negaliu, kada šitaip interpretuojama. Prašom atsiprašyti. Mes šiandien...
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Deputatas K.Antanavičius mane įžeidė, aš toliau negaliu vesti posėdžio. Prašau balsuoti, kas ves posėdį toliau.
K.ANTANAVIČIUS. ... komisijų pirmininkų posėdyje buvome susirinkę ir nė žodžio apie tai nebuvo. O dabar informuoja, kad komisijų pirmininkų posėdis buvo vėliau. Ir dar paskui Pirmininkas pritaria. Aš...
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, gerbiamasis pirmininkaujanti, deputatas J.Pangonis seniai laukia žodžio ir aš norėčiau taip pat pasakyti.
J.PANGONIS. Aš labai trumpai Siūlau baigti diskusijas ir balsuoti dėl Vyriausybės pasiūlymo. Aš pritariu, kad perkeltume šį klausimą. Siūlau balsuoti dėl Vyriausybės pasiūlymo, jeigu jis praeis — praeis, nepraeis — nepraeis.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Jeigu priimtume gerbia-mojo J.Pangonio pasiūlymą, turėtume susitarti, dėl kurio varianto balsuojame. Ar dėl to, kad perkeltume į popietę, tik sukeičiame vietomis įstatymo svarstymą, ar dėl to, kaip gerbiamasis Z.Vaišvila Vyriausybės vardu prašė perkelti į kitą dieną. Bet tuo atveju reikėtų tikrai ir pasiklausti, ir galbūt atsiprašyti čia pakviestų gerbiamųjų svečių, suinteresuotų šito įstatymo svarstymu. Jų vardu čia jau buvo daug kartų pasakyta, kad jie bus labai įžeisti, jeigu mes perkelsime šitą svarstymą. Tai mes galime jų pasiklausti.
V.STATULEVIČIUS. Man atrodo, kad mes jau ir taip sugaišome, ir dar pusdienį sugaišime. Nieko neatsitiks, jūs žiūrėkite, kaip jums geriau. Susirinksime, jeigu reikia, ir po pietų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai nutarkime tada, kuria eilės tvarka balsuojame pasiūlymus. Vienas pasiūlymas būtų, matyt, kad paliktume šiandien, kitas — perkelti į kitą dieną. Jeigu nutarsime palikti šiandien, tai tada spręsime, ar palikti priešpiet, ar perkelti po pietų:
Turbūt bus du balsavimai. Ar sutinkate su tokia balsavimo tvarka? Tai čia, aš manau, mes galbūt galime alternatyviai balsuoti.
V.STATULEVIČIUS. Pirmininke, jeigu dar galima, vieną žodį.
PIRMININKAS. Prašau.
V.STATULEVIČIUS. Gal tada geriau kitai dienai nukelti, nes mes bijome, kad popietiniuose posėdžiuose virš kvorumo būna trys-keturi žmonės. Matot, yra ginčytinų klausimų, mes pradėsime balsuoti papunkčiui ir gali kvorumo nebūti. Geriausia vis dėlto iš ryto ir gal į kitą dieną perkelti? Po sekmadienio.
PIRMININKAS. Tada svarstykime klausimą konkrečiai. Ne apskritai į kitą dieną, o į antradienį. Taip? Tada aš vis dėlto manau, kad turbūt teisingas bus alternatyvinis balsavimas, ar perkeliame į antradienį, kaip prašo Vyriausybė ir su kuo sutinka mokslininkai, ar paliekame šiandien. Sutinkate su tokiu balsavimu? Jeigu nutarsime šiandien, tai tada spręsime, kada šiandien. Prašom, gerbiamasis profesoriau.
BALSAS IŠ SALĖS. Turbūt čia buvo ne visų mokslininkų nuomonė, gal šiandien po pietų paliktume, vis dėlto jau nusiteikę po pietų.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kai kurie mokslininkai norėtų, kad būtų svarstoma šiandien po pietų. Tai mes atsižvelgsime ir į vienus, galbūt ir į kitus, ir balsuodami išreikšime. Aš tik noriu taip pat pasakyti, kad būgštavimai, jog po pietų nebus kvorumo, neturėtų būti mūsų elgesiu patvirtinti. Kvorumas turi būti. Turime būti pareigingi. Visi žmonės pareigingai dirba. Nejaugi mes neduosime jiems pavyzdžio? Gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymas ir balsavimas, kaip čia numatyta, būtų perkeltas į ateinantį antradienį?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 53 deputatai.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad jis būtų svarstomas šiandien?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už šiandien balsavo 36 deputatai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5 deputatai.
PIRMININKAS. Susilaikė 5. Tokiu būdu nutariame perkelti šio įstatymo svarstymą ir balsavimą į antradienį. Iš tikrųjų turime pareikšti ir apgailestavimą, ir atsiprašyti mokslininkų, kurie sugaišo-
k.ANTANAVIČIUS. Kiek yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 93 deputatai.
PIRMININKAS. ...brangaus laiko. Bet iš tikrųjų mes turime labai daug įvairiai parengtų įstatymų ir dabar, atsirandant naujiems požiūriams arba tiesiog galimybėms susipažinti, mes turime stengtis dirbti konstruktyviai ir siekiant kuo didesnio konsenso. Ir turbūt tikrai jau buvome apsisprendę nekonfrontuoti su Vyriausybe bet kokiu pretekstu ir stengtis siekti darnumo. Todėl aš manau, kad mes nepralaimėjome šiandien. Nors mokslininkų, žinoma, atsiprašome ir tikimės juos čia visus matyti antradienį ir pabaigti šito svarbaus įstatymo svarstymą ir jį priimti. Kiti dalykai, kurie yra šios dienos darbotvarkėje, nesukėlė tokių didelių problemų. Mes turbūt Valstybės saugumo laikinojo įstatymo projektą svarstysime pagal galimybes, kada ateis laikas šiandien, ar tai bus priešpiet, ar popiet. Čia viskas mums pagal planuotą grafiką pasislenka į priekį. Ar mes turime pasiūlymų, kurių buvote papildomai davę? Deputatas S.Pečeliūnas turi?
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau priminti tai, ką sakė Zigmas Vaišvila dėl Saugumo įstatymo. Vakar mes buvome susirinkę, bet labai negausiai, ir Krašto apsaugos komisija, ir Užsienio reikalų.
Labai daug deputatų buvo išvykę, ir mes nespėjome iki galo jį išdiskutuoti ir perduoti pastabas pranešėjui. Jeigu būtų galima nukelti šito įstatymo svarstymą, sakykim, į antradienį, tai būtų naudingiau mums visiems.
PIRMININKAS. Ar tai jūsų pasiūlymas balsavimui?
S.PEČELIŪNAS. Tai mūsų dviejų komisijų pasiūlymas. Gal būtų geriau, kad balsuotume, nes jeigu nedarytume čia salėje tų diskusijų, kurias mes galime atlikti komisijoje ir paskui autoriai įvertintų, tai sutaupytume turbūt laiko.
PIRMININKAS. Na, jeigu jūsų komisijos jau svarstė, gal jos sugebėtų iki pusdienio šiandien vis dėlto turėti kokią nors nuomonę, be to, mes neiname dar į balsavimą šito įstatymo. Toks svarstymas, man atrodo, turėtų vykti šiandien, neatidėliokime jo.
S.PEČELIŪNAS. Gerai, mes pasistengsime iki pietų kiek įmanoma patobulinti tą projektą.
PIRMININKAS. Pasistenkite ir nekelkime balsavimui jau daugiau šito.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Aišku, būtų buvę geriau, kad ta nuomonė būtų šiandien ryte jūsų taip pat pareikšta. Aš tik dar primenu, kad yra siūlymas taip pat Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos apsvarstyti vieną trumpą klausimą dėl komisijos pirmininko atleidimo ir išrinkimo. Jeigu deputatai neprieštarautų, šiandien yra kvorumas, būtų galima tą išspręsti. Tai turbūt daug laiko neužimtų. Jeigu prieštaravimų nėra.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Taurantas pateikė pasiūlymą šiandien spręsti klausimą dėl krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininko pakeitimo. suprantama, Zigmas Vaišvila dabar jau tų pareigų praktiškai neina, tik formaliai dar yra pirmininkas, ir reikalinga reorganizacija komisijoje. Turbūt reikia tą dalyką spręsti.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu priminti, kad reikia spręsti deputato profesoriaus K.Antanavičiaus priminimą dėl turto privatizacijos įstatymo.
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Aš suprantu, kad deputatas K.Antanavičius neteikė balsavimui šito klausimo. Balsavimui teikė? Jūs siūlote, kad šiandien būtų darbotvarkėje, taip? Aš supratau, kad deputatas K.Antanavičius neteikė balsavimui.
K.ANTANAVIČIUS. Yra nutarimas ir reikia atšaukti tą nu-tarimą balsavimu.
PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad jis atšauktas būtent mūsų antradienio darbotvarkės patvirtinimu. Bet galima dar formalų nutarimą priimti.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Ar reikalingas nutarimas šią savaitę nesvarstyti ar svarstyti antradienį privatizavimo įstatymą, jeigu jis dabar yra ten siūlomas ir jeigu šios savaitės darbotvarkė jau buvo patvirtinta? Kaip manote, gerbiamieji deputatai, ar mes galime sutarti, kad yra pritarimas tokiam siūlymui, kad neįtraukiame į šio& savaitės darbotvarkę šito įstatymo, o paliekame jį, kaip planuojama, antradienį. Ar reikalingas specialus balsavimas tuo klausimu?
PIRMININKAS (A.TAURANTAS) Aš galiu priminti patį nutarimą, kur nėra pati Aukščiausioji Taryba nutarusi būtent svarstyti jį tą dieną. Ten parašyta: įpareigot Lietuvos Respublikos Vyriausybę atsižvelgti į nuolatinių komisijų ir deputatų pastabas bei pasiūlymus ir pataisytą Valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektą šių metų sausio 29 dieną pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Pateikti, bet tai nėra įsipareigojimas Aukščiausiosios Tarybos tą pačią dieną svarstyti. O Vyriausybė nepateikė. Tai, aišku, yra priekaištas Vyriausybei, bet kad būtent tą dieną tikrai turi svarstyti Aukščiausioji Taryba, tai nėra jos pačios sau įsipareigojimas.
PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Tai kaip, gerbiamieji deputatai, ar reikalingos diskusijos dėl tokių, pasakyčiau, labai smulkių procedūrinių dalykų? Ar sutinkame su tuo, kaip yra siūloma? Pritariate siūlymui? Yra dar vienas priminimas, kad mes buvome anksčiau planavę, jeigu būtų laiko, Muitų įstatymo svarstymą. Ir jeigu kartais mums šiandien liktų laiko, mes galėtume jį svarstyti. Muitų ir tarifų. Tik paskui vėl bus, sakysim, prieštaravimu, kad mes patvirtinome darbotvarkę ir nebuvo to klausimo. Gal, jeigu jūs sutiktumėte, laikysime jį rezerve, kaip galimą šiandien svarstyti įstatymą, tai paskui nebūtų procedūrinių prieštaravimų ir laiko gaišimo. Ar sutinkate, kad rezerve Šiai dienai yra dar toks įstatymo projektas? Sutinkate? Ačiū. Tai dėl darbotvarkės, jau galime ją patvirtinti šiai dienai? Vos valandą teužtrukome. Balsuosime už darbotvarkę. Kas už šitą darbotvarkę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 65 deputatai.
PIRMININKAS. Kas nesutinka patvirtinti darbotvarkės?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Niekas nebalsavo prieš.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys, atsiprašau, suklydome,
PIRMININKAS (A.TAURANTAS). Darbotvarkė patvirtinta. Pirmuoju klausimu apie padėtį Lietuvoje pranešimą padarys Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pranešimas apie padėtį Lietuvoje
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tarsiu porą žodžių apie žuvusį žmogų ir todėl norėčiau, kad jūs nesikalbėtumėte tarpusavyje tuo metu.
Vakar 14 valandą 25 minutės mirė Jonas Tautkus, apie kurio sužeidimą jau buvome girdėję. Tai yra dar viena agresijos auka, tai jaunuolis, kuris įvykdė savo pilietinę teisę nepaklusti neteisėtiems okupacinės valdžios savivales veiksmams. Žinoma, statydamas pavojun savo gyvybę. Tai dar viena auka. Pagerbkime tą auką tylos minute. Ačiū. Prezidiumas vakar nutarė palaidoti Joną Tautkų valstybės lėšomis. Manau, kad mes dalyvausime. Tai bus reikšmingos laidotuvės, matyt, Vilniuje, na, ir turime tikėtis, kad gal daugiau nebus, nors jokios garantijos niekas mums neduoda.
Be kita ko, Lietuvoje sklinda tam tikros tokios mintys, idėjos, pasiūlymai, klausinėjimai, susiję su tuo, kad galbūt kai kurie jaunuoliai, kuriems gresia prievartinis ėmimas į svetimą kariuomenę norėtų pasitraukti į užsienį. Tai susiję ir su anksčiau žinomu Švedijos vyriausybės nusistatymu ir su paskelbta Suomijos vyriausybės pozicija, kad jokie pabėgėliai nebus išduodami Sovietų valdžiai. Aš jau esu šiek tiek minėjęs savo pasisakyme per televiziją, kad mes jokiu būdu neraginsime bėgti iš Lietuvos. Nėra jau visai tokie carų laikai, kada bėgdavo, emigruodavo. Turime būti savo Tėvynėje, jai dirbti, jeigu ir yra pavojai, kuriuos dalinasi visi įvairaus amžiaus žmonės, įvairias pareigas atliekantys. Gali būti, kad vis dėlto mums reikės kokio nors oficialaus pasisakymo tuo klausimu. Jeigu deputatai turės minčių, galbūt imsis parengti kokį pareiškimo ar kreipimosi projektą ir panašiai.
Šiaip Lietuvoje iš pažiūros galėtume sakyti, kad įtampa lyg ir kiek mažėja, įtampa, kuri buvo tarp teisėtos valdžios institucijų ir tarp smurtaujančios svetimos kariuomenės, Galbūt tas įtampos regimas mažėjimas yra susijęs ir su kaina, kuria tenka mokėti, gyvybių kaina, štai net ir dar vienus papildomos gyvybės kaina. Tai kelia protestus, tai sudaro tam tikrą politinį spaudimą ir Sovietų valdžiai. Gaila, jeigu tokia kaina reikės pirkti šiek tiek daugiau ramybės. Gali būti, kad tam tikras ryšys egzistuoja su tais pokalbiais, kurie vyko Vašingtone tarp Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministro ir aukščiausių Jungtinių Valstijų pareigūnų. Jūs turbūt pastebėjote, spaudoje vakar buvo daug kur komentuojamas prezidento G.Busho pareiškimas, kuris lietė taip pat ir mus. Mes galime įvairiai interpretuoti tą viltį, kad Sovietų vadovybės pažadas išvesti tam tikrą dalį kariuomenės iš Lietuvos bus įvykdytas ir kad ta tam tikra dalis bus pakankamai reikšminga. Gaila, kad ten nebuvo suformuluotas klausimas ir įsipareigojimas iš Sovietų vadovybės pusės išvesti iš konkrečių vietų, išvesti vidaus reikalų kariuomenę iš užgrobtų objektų ar panašiai. Tai būtų labai aiškiai matoma. O šiaip mes žinome visokius perdislokavimus, perrenginėjimus, vienų išvedimus, kitų įvedimus, po kuriais nesunku slėpti kokias nors ir kitas intencijas. Kaip tik šiuo požiūriu negalėčiau pasakyti, kad grėsmė yra sumažėjusi. Mes dar nežinome, ar bus realizuojama ir kaip, kokiu mastu bus realizuojama nuostata ir įsakai dėl faktiškos karinės padėties įvedimo nuo vasario pirmosios Lietuvos miestuose kaip ir daugelyje Tarybų Sąjungos miestų. Tam yra priešinamasi, tam priešinasi ir demokratinės jėgos, ir teisėtos valdžios institucijos. Na, bet linkusi į diktatorišką savo valios realizavimą Kremliaus valdžia dar nepasakė ar sulaiko, ar apriboja, ar atideda tų įsakų įgyvendinimą. Todėl yra grėsmė, todėl turėtų būti ir drausmė.
Aš suprantu, kad tokia dvasinė nervinė įtampa ir grėsmė veikia visus, veikia ir čia sėdinčius, ir galėtų veikti teigiamai susitelkimo, susidrausminimo, konsolidacijos prasme. Tačiau kai kada veikia neigiamai. Nervingumas išsilieja karštais ir neracionaliais debatais dėl procedūrinių smulkmenų, dėl vienaip ar kitaip suprasto žodžio ir galime tik dėl to apgailestauti. Galime iš dalies suprasti žmones, bet aš vis dėlto norėčiau dar kartą ir dar kartą kviesti mus ir darbo drausmei, kad deputatai, iš ryto atėję, po to neišsivaikščiotų nežinia kur ir nesudarytų problemų balsuojant, ir, žinoma, tarpusavio santykių srityje, kad siektume kuo didesnės tolerancijos ir pasverto žodžio. Yra labai geras liaudies išminties patarimas, kad tada, kai norisi tuoj pat atsakyti, reaguoti, protestuoti, smerkti, būtų suskaičiuojama nors iki dešimties.
Dabar dėl tos grėsmės, kuri yra susijusi su vasario pirmąja ir žinomais įsakais bei įsakymais. Mes turime būti pasirengę — ir savo nuostatomis, ir dvasiškai pasirengę galimai eskalacijai į šliaužiančios okupacijos pusę, į mūsų valstybės struktūrų ardymą, į atėmimą teisėtvarkos funkcijų. Taip,kaip mes matėme, kad yra trukdoma milicijai ar policijai atlikti savo pareigas, galbūt norint sukurti kuo daugiau netvarkos, kad paskui galima būtų tuo remtis jau įvedant visišką karinę tvarką. Turime būti pasirengę priešintis būtent tvarka, drausme, tam tikru santūrumu ir, žinoma, esant reikalui, jeigu vis dėlto tos diktatoriškos užmačios bus realizuojamos, tai mūsų sutartais nepaklusnumo, nebendradarbiavimo būdais.
Spaudoje yra pasirodę ir kitokių samprotavimų, kokie kovos veiksmai būtų leistini įvedus visišką karinę diktatūrą. Galbūt galima viską svarstyti, bet aš manau, kad svarstymas^kaip atrodytų ir būtų leistini kokie nors teroro aktai, mums yra ir politiškai nereikalingas, ir žalingas, ir, žinoma, jokiu būdu neatitinka mūsų pagrindinių nuostatų. Taigi tokie svarstymai, man atrodo, šitokiu klausimu nereikalingi. Vakar Prezidiumas aptarė ir turi savo poziciją tuo atžvilgiu.
Kalbėdamas apie tai, kokia padėtis yra Lietuvoje, aš negaliu nepaminėti gaunamų žinių iš Lietuvos rajonų. Juos galbūt reikėtų ir konkrečiai patikrinti su tiksliais pasisakymais, bet ateina ne vienas toks pranešimas, iš kurio sektų, jog vėl Lietuvoje pradedama vidinė politinė kova tarp tų jėgų, kurios yra už nepriklausomybę. O vis dėlto tarp mūsų gali būti toks koalicinis nusiteikimas arba santarvės nusiteikimas, atsidūrus bendro didelio pavojaus akivaizdoje, arba gali atsinaujinti nusiteikimas, kad vėl laikas pradėti silpninti konkurento pozicijas, stiprinti savo pozicijas ir kai kada tai siejama net su ruošiama apklausa. Aš labai norėčiau, kad buvusi Lietuvos komunistų partija, dabar Demokratinė darbo partija turėtų nuoseklią poziciją ir vadovybėje, ir organizacijose. Jeigu vadovybės pozicija yra nuosekli ir aiški, kad ji būtų įsakmiai pareikšta ir su perspėjimu organizacijoms, kad tos organizacijos, kurios nesilaiko vadovybės pozicijos, o dirba kitokį darbą tarp gyventojų, turi būti pasmerktos. Tegul jos kuria dar kokias nors savo partijas ar panašiai, nes kitaip mes vėl neišvengsime vidinės įtampos net čia, tarp mūsų pačių, O to mums tikrai nereikia.
Dar porą minčių dėl tarptautinių Lietuvos dabartinės padėties aspektų. Vienoje vyko karšti debatai Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos struktūrose, ten dalyvavo mūsų atstovai Bronius Kuzmickas ir Emanuelis Zingeris. Jie informavo, kad 23 valstybės aštriai kritikavo Tarybų Sąjungą dėl jos politikos ir dėl jos veiksmų Lietuvoje. Tai buvo visuotinis pasmerkimas. Vienintelė Tarybų Sąjungos delegacija bandė gintis ir teisintis, o po to buvo pasiūlyta susitikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovams su Tarybų Sąjungos delegacija,ir galėčiau sakytį kad įvyko pirmas toks susitikimas pagal formulę trys plius vienas. Mūsų atstovai pareiškė griežtą protestą tarybinei delegacijai, kuri taip pat neturi ką pasakyti,išskyrus savo apgailestavimą, kad yra jėgų, kurios diplomatus stato į labai sunkią padėtį, tų jėgų, kurios savo veiksmais sudaro tokias komplikacijas diplomatams ir politikams.
Apie tai, kokie pareiškimai buvo padaryti Jungtinėse Amerikos Valstijose, aš jau šiek tiek minėjau- Tai — prezidento G.Busho komentaras apie padėtį Baltijos kraštuose, apie jo santykį su Tarybų Sąjungos vadovybe ir atidėtą viršūnių susitikimą ir tam tikrus mums aiškiau nežinomus Tarybų Sąjungos įsipareigojimus. Minimas tik pažadas nenaudoti jėgos. Tų pažadų yra buvę jau labai daug, jeigu Jungtinės Valstijos nori dar kartą tikėti pažadais, ką gi, ir mums reikia tikėti. Bet mūsų patirtis yra kitokia ir neturėtume būti nustebę, jeigu pažadai dar kartą nebus vykdomi. O gal bus vykdomi.
Gaila, kad šiuo atveju didžioji valstybė ir pasikliaujanti kitos valstybės pažadais nenumato jokios kontrolės,kaip tada, kai liečiami tiesioginiai jos interesai dėl kokios nors ginkluotės sumažinimo. Tada nepasikliaujama pažadu, kad ginkluotė bus sumažinta, ir to pakanka džiaugsmui.
Na, ir paskutinis toks mūsų veiksmų rezultatas, tikrai svarbus, kurį norėčiau pabrėžti, tai visiškai parengta pasirašymui Lietuvos-Rusijos politinė sutartis. Čia labai didelį darbą nuveikė mūsų įgaliota deputatų ir teisininkų grupė, vadovaujama gerbiamojo Česlovo Stankevičiaus. Aš noriu jūsų akivaizdoje, girdint Lietuvos žmonėms, pareikšti jiems ir Česlovui Stankevičiui didelę padėką. (Plojimai) Sutartis, kuri jau yra parafuota visais straipsniais ir su kuria vakar dienos metu susipažino ir Borisas Jelcinas dar vykstant darbui, turi būti svarbus politinis žingsnis įtvirtinant mūsų pozicijas ne tik santykiuose su Tarybų Sąjunga. Tos sutarties laukiama ir Vakarų valstybėse. Kaip ji atrodys, tai yra gairė kaip toliau vystosi Lietuvos ir, žinoma, kitų Baltijos salių problemos sprendimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar jūs norite klausimą užduoti Pirmininkui?
V.BERIOZOVAS. Taip, norėčiau.
PIRMININKAS. Pirmininkas galbūt atsakys, prašau.
V.BERIOZOVAS. Mūsų. Demokratinė darbo partija pasirašė visus susitarimus ir mes vienareikšmiai pasakėme savo poziciją vasario 9 dienos apklausoje. Be to, mes vakar apsvarstėme ir specialų savo partijos pareiškimą, kurį paskelbsime šeštadienio ,,Tiesoje" Taip pat pagal man žinomą informaciją visuose rajonuose ir miestuose visos politinės partijos ir judėjimai kartu su mūsų partija tokius analogiškus pareiškimus taip pat padarė, taigi aš neturiu tokių duomenų- kad kažkas tam prieštarauja. Todėl aš nustebau tai išgirdęs. Bet aš kitką norėčiau pasakyti. Mes kalbame apie santarvę ir aš čia palaikau deputatą S.Šaltenį, ypač tokioje įtemptoje politinėje situacijoje, bet man vis dėlto labai neaiški valstybės laikraščio “Lietuvos aidas" pozicija. Vienas po kito straipsniai ir visą laiką tokie įžeidžiantys išpuoliai. Ir tai daro valstybės laikraštis, kada reikia konsoliduoti, kada reikia vienas kitą suprasti ir taip toliau. O čia vieną po kito tokiais purvais ir tokiais piktais drebia ir mūsų partiją, ir taip toliau, užuominas visokias reiškia. Valstybės laikraščiui tikrai to nederėtų daryti.
V.LANDSBERGIS. Taip, aš esu pastebėjęs tokio aitrumo, kartėlio ir aštrių. pasisakymų valstybės laikraštyje. Aš manau, kad tai gali būti reguliuojama. Vedamuosiuose straipsniuose turėtų būti galbūt mažiau kažkokios asmeninės pozicijos ir panašiai. Bet aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra ir nelabai gerų signalų iš rajonų, ir tai taip pat prisideda prie tokio, na, nenorėčiau pasakyti, kad atgimstančio nepasitikėjimo, bet vis dėlto kažkokių politinės konkurencijos ženklų. Mėginkime to išvengti iš visų pusių.
PIRMININKAS. Ar deputatai, stovintys prie mikrofono, nori klausti, ar pasiūlymų kokių nors turi? Jeigu dar yra norinčių klausti, deputatas J.Tamulis tik nori klausti, kiti jie?
A.A.ABIŠALA. Aš nenoriu klausti, bet deputatas V.Beriozovas taip pat neklausė, todėl aš...
PIRMININKAS. Deputatas V.Beriozovas ir pasisakė, ir paklausė. Galbūt tada tegu deputatas J.Tamulis užduoda klausimą ir tada leisim Pirmininkui sėstis, o kiti pasisakymai tokiu atveju bus leidžiami, jeigu tai yra dėl darbo tvarkos. Deputatas J.Tamulis- Prašau klausimą.
J.TAMULIS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi mes neturime jokios informacijos, aš norėčiau, kad jūs patvirtintumėte, ar mes gavome kokį nors atsakymą į telegramą, kuri buvo išsiųsta TSRS prezidento adresu, taip pat į klausimus, pateiktus laiške jo atstovui Tarazevičiui, liečiančius televizijos bokštą ir Radijo ir televizijos komiteto likimą. Priklausomybė ir panašiai. Bent jau kokius nors paaiškinimus.
V.LANDSBERGIS. Ne, mes nesame gavę jokių atsakymų, jeigu nelaikysime atsakymais veiksmų. O mūsų praktika iš praeities kaip tik ir rodo, kad labai dažnai, turint reikalą su šiuo oponentu, atsakymai būna netiesioginiai. Kol kas turėtume pasakyti, kad atsakymas yra neigiamas sprendžiant iš veiksmų, nes nėra jokių požymių, kad vidaus reikalų kariuomenė būtų atitraukiama iš užgrobtų pastatų, kad jie būtų perduodami saugoti mūsų Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams. Apie ką aš kalbu arba rašau beveik kiek-vieną dieną.
J.TAMULIS. Tada gal aš galėčiau pateikti pasiūlymą? Man atrodo, kad nereikėtų palikti tokiam šliaužiančiam pripratimui, kad tokia situacija darosi visai lyg ir visų priprasta ir natūrali, ir, matyt, reikėtų dar kartą imtis pakartotinų demaršų šituo klausimu, nes taip palikti tikrai nederėtų.
V.LANDSBERGIS. Taip, jūsų patarimas teisingas. Mes irgi apie tai galvojome ir vakar vakare gynybos vadovybės posėdyje paprašėme, kad generalinis prokuroras suformuluotų ir pateiktų tiesiog formalų ieškinį Tarybų Sąjungos vidaus reikalų ministerijai. Kokiu pagrindu ji yra užgrobusi mūsų valstybinius pastatus.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad kiti deputatai nenori klausti, nori pateikti pasiūlymus. Jūs klausti norite? Deputatas B.Genzelis, prašau.
B.GENZELIS. Aš pritariu ir jums, ir gerbiamajam S.Šalteniui, kad mums būtina konsolidacija. Jūs taip pat pasisakėte už konsolidaciją. Bet jūs iki galo neatsakėte dėl tu, kurie kursto tą neapykantą. Aš galvočiau, kad jeigu jūs turite informacijos apie tai, kad kažkokios vietinės organizacijos kažką daro, tai turėtume būti apie tai informuoti ir reikėtų imtis atitinkamų sankcijų. Tai yra būtina, nes priešingu atveju bet kokie žodžiai apie konsolidaciją ir bus tik žodžiai, ir tie žodžiai dar labiau mus dekonsoliduos. Ir dar kartą apie valstybės laikraštį. Valstybės laikraštis turi teisę turėti savo nuomonę apie frakcijas ir panašiai. Bet vis dėlto aš galvoju, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, taip pat ir jūs atsakote už valstybės laikraštį, kuris užsiima grubiais šmeižtais ir įvairiausiomis insinuacijomis. Kaip po to galima kalbėti apie kokią nors konsolidaciją?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, deja, jūs pateikėte ne klausimą, o pasisakėte.
V.LANDSBERGIS. Na, aš tik vieną pastabą galiu pasakyti, kad dėl kiekvieno šmeižto visada galima kreiptis teismine tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Ar kiti deputatai turi labai svarbių pasiūlymų, nes jau artėja per-traukos metas. Mes turime ir svečių. Aš dar norėjau jiems leisti kalbėti prieš pertrauką. Ar negalėtume...
A.A.ABIŠALA. Visiškai teisingai, gerbiamasis pirmininkaujanti. Aš stovėjau pirmas prieš deputatą V.Beriozovą ir norėjau paprašyti žodžio pareiškimui ir informacijai. Jūs to nepadarėte. Užsimezgė visiškai nereikalinga diskusija. Ir aš labai prašau jūsų ir deputatų leisti pasisakyti man iki pertraukos. Tai būtina padaryti iki pertraukos.
A.V.PATACKAS. Aš taip pat norėčiau labai trumpos replikos.
PIRMININKAS. Deputatai, mes užgaištume pertraukos laiką. Mes negalime leisti svečiams kalbėti. Bet jeigu tai tikrai labai būtina...
A.A.ABIŠALA. Taip, tai labai būtina būtent iki pertraukos.
PIRMININKAS. Galbūt padarome deputatui A.Abišalai išimtį, o kitus dalykus tęsime po pertraukos. Gal ir aistros šiek tiek atvės.
A.V.PATACKAS. Aš vis dėlto labai prasyčiau replikos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš neleidau pasisakyti nė vienam. Deja, deputatai ne visai sąžiningai pasinaudojo klausimu. Deputatui A.Abišalai noriu tada suteikti žodį ir galbūt tuo baigiame.
A.V.PATACKAS. Aš protestuoju!
PIRMININKAS. Dar pertrauka neprasidėjo.
Deputato A.A.Abišalos pareiškimas
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai! Aš labai prašyčiau susikaupti ir atkreipti dėmesį į mano pareiškimą ir prašymą. Aš kreipiuosi į visus deputatus, taip pat į deputatą P.Varanauską kaip į aktyvų propagandistą. Aš prašau neišeiti, aš prašau pasilikti.
Gerbiamieji kolegos! Pastaruoju metu mano ir mano rinkėjų dideliam džiaugsmui mes aktyviai susitikinėjome su rinkėjais, ir ne tik su savo, bet ir kitais. Manau, kad tas darbas yra labai svarbus ir reikalingas bent jau dabar, jeigu mes anksčiau to nespėjom ar negalėjom padaryti. Tačiau jis. nėra koordinuotas ta prasme, kad lieka tokių vietų, kur niekas nenuvažiuoja, ir atsiranda tokių vietų, kur nuvažiuoja kelis kartus. Aš manau, kad mūsų pareiga apsilankyti visose vietose, kur tai yra būtina padaryti dabar. Todėl siūlyčiau šitą veiklą šiek tiek koordinuoti mūsų pačių jėgomis. Aš noriu pasakyti, kad nesiūlau kokio nors oficialaus, formalaus nutarimo, taip pat jis nėra kokios nors organizacijos. Tokio nutarimo nėra padaryta, tik šiek tiek yra aptarta Prezidiume ir laikinojoje gynybos vadovybėje.
Siūlyčiau šitą grupę deputatų daryti tarpfrakcinę ir pasitikėti ja ta prasme, kad atsilieptume į jos būsimus prašymus nuvažiuoti vienur ar kitur. Aš iš savo praktikos, deja, nedidelės, pastebėjau, kad rinkėjams yra pakankamai įdomu, kai atvažiuoja ne tik savas deputatas, kurį jie jau daug kartų yra matę, bet ir kiti. Deputatas Č.Juršėnas, būdamas Kaune, susitikdamas su pačiais, na, kaip čia pasakius, radikaliausiais radikalais, taip pat liko patenkintas ir jie taip pat. Aš, būdamas Šiauliuose, nors ir gavau keletą pastabų, kad lendu ne ten, kur man reikia, bet daugeliui žmonių taip pat, manau, buvo įdomu išgirsti ir kitokią nuomonę. Todėl, jeigu jūs sutiktumėte sudaryti tokią grupę: Nedzinskienė, Andriukaitis, Beriozovas, Balcevičius, Povilionis ir Abišala, ir leistumėte tai grupei žinoti, kur jūs važiuojate ir sutiktumėte su jos pasiūlymais nuvažiuoti ten, kur ji prašys, po du, po tris, bent po vieną deputatą, tai, man atrodo, šitas darbas būtų naudingesnis ir vaisingesnis. Čia nėra Prezidiumo darbas. Tai nėra Aukščiausiosios Tarybos įstatymų leidybos organizacinis darbas. Tai turėtų būti deputatų iniciatyva.
PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas prieštarauja?
S.G.ILGŪNAS. Ne, aš paklausti norėčiau.
PIRMININKAS. Prašau.
S.G.ILGŪNAS. Ar čia kalbama ir apie savo apygardą, ar ne?
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad jeigu jūs praneštumėte, kur jūs važiuojate savo apygardoje ir pasakytumėte, kad norėtumėte pasikviesti kokį nors deputatą, tai šita grupė galėtų ir jums padėti, ir atliktų naudingą darbą.
S.G.ILGŪNAS. Taip, suprantama. Bet jeigu kiekvienas deputatas, važiuodamas į savo apygardą, ir nepraneš, tai turbūt nebus...
A.A.ABIŠALA. Tai nėra jokia prievarta. Deputatas turi teisę visiškai paslapčia važiuoti ten, kur jis nori — į savo ar į svetimą apygardą.
PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujama dėl tokios grupės sudarymo? Jeigu nėra prieštaravimų, aš manau, kad galima laikyti, jog ta grupė sudaryta.
A.A.ABIŠALA. Tada aš norėčiau paprašyti, kad šita grupė-. Prašau?
PIRMININKAS. Deputatas V.Povilionis buvo pasiūlytas.
A.A.ABIŠALA. Kiek aš supratau, deputatas V.Povilionis yra jungtinėje Sąjūdžio frakcijoje. Jeigu jūs norite pasiūlyti — prašom. Aš nemanau, kad dėl to reikėtų balsuoti, prašom duoti žmogų. Tai viena. Antra, tada aš prašyčiau šiandien iki pietų deputatus, kurie jau žino savo šios savaitės ir būsimus maršrutus, juos maloniai pateikti šitai grupei. Šitą grupę dabar prašau ateiti į 317 kabinetą. PIRMININKAS. Ačiū. Prašau trumpai deputatą A.Patacką.
A.PATACKAS. Aš protestuodamas nepasisakysiu, tačiau norėčiau su kai kuriais žmonėmis pakalbėti per pertrauką.
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas. Jis bus tęsiamas 12 valandą dešimt minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į savo vietas. Toliau dirbsime pagal patvirtintą darbotvarkę. Kai baigs rinktis deputatai, galbūt balsų skaičiavimo grupe suskaičiuos, nes mes turime keletą klausimų balsuoti. Vieną klausimą aš pats pamiršau pateikti balsavimui, aš atsiprašau deputatų. O dabar norėčiau pagal mūsų numatytą tvarką paprašyti į tribūną deputatą V.Šadreiką, kad supažindintų su keletu svarbių įstatymų ir nutarimų, su kuriais buvo numatyta supažindinti, ir taip pat yra planuojama, kad šiuos klausimus mes kitos savaitės pradžioje svarstytume ir balsuotume. Aš labai prašau deputatų tylos salėje, nes žmonės, kurie nori išgirsti pristatomus įstatymus, negalės to padaryti.
Deputato V.Šadreikos pranešimas apie socialinės bei psichologinės reabilitacijos taikymo laikinąjį įstatymą
V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai ir svečiai! Prieš pristatydamas įstatymo projektus, kurie jums išdalinti, norėčiau pateikti šiek tiek statistikos, kuri anksčiau buvo vadinama slapta ir nežinoma nei deputatams, nei tuo labiau Respublikos piliečiams. Štai tokios žinios: per praėjusius metus 10 tūkstančių. gyventojų Lietuvoje tenka 107 nusikaltimai. Pas mūsų kaimynus latvius — 129,4, pas estus — 150,6 nusikaltimų.
Antra. Gerbiamieji deputatai, kodėl pateikiami šie įstatymų projektai svarstyti dabar? Tai sąlygoja keletas aplinkybių. Pirmosios aplinkybės yra tokios. Dabar taip vadinamas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo, narkomanijos ir toksikomanijos neatitinka nei teisiniu, nei medicininiu požiūriu. Dabar vien tik vengimas gydytis nuo alkoholizmo ir kitų mano paminėtų susirgimų jau laikomas administraciniu nusižengimu ir tokie asmenys teismo nutarimu nukreipiami priverstinam gydymui. Šiuo metu taip pat nėra garantuotos piliečių teisės nukreipiant juos gydytis priverstinai, tai yra visiškai nėra teisinės gynybos. Praktiškai gydymo-darbo profilaktoriumuose asmenys, kurie nepadarė teises pažeidimų, yra laikomi panašiose sąlygose kaip ir padarę nusikaltimus, Taigi vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, jog alkoholizmas, narkomanija ir toksikomanija nėra nusikaltimas, o liga, taip pat vadovaujantis tarptautinės teisės normomis, kad negali būti taikomas priverstinis gydymas nuo šių susirgimų,ir vertė mūsų laikinąją komisiją pataisos darbų veiklai tikrinti, taip pat ir Teisinės sistemos komisiją paruošti atitinkamus teisinius aktus.
Dar šiek tiek statistikos. Galbūt kitiems kiltų tokių abejonių, ar iš viso reikėtų tam tikram laikui tam tikra prasme izoliuoti asmenis, piktnaudžiavusius narkotinėmis medžiagomis, alkoholizmu, taip pat toksikomanus, bei taikyti jiems psichologines ir kitokio gydymo priemones? Supažindinsiu jus su praėjusių metų statistika apie alkoholizmą, Patraukta vien tik administracinėn atsakomybėn už girto pasirodymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose — 76105 asmenys, patalpinta į išblaivinimo įstaigas— 52701 asmuo, išaiškinta medicinos įstaigų ir nustatyta, kad jie yra chroniški alkoholikai — 6088 asmenys. Pusė iš jų anksčiau teisti ir tokie duomenys verčia susimąstyti apie tai. Tiesa, Estijos respublikoje šių metų pavasarį gydymo-darbo profilaktoriumai Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo uždaryti^ir matome, kokie rezultatai. Aš tik dalį statistikos paskelbiau, bet noriu supažindinti dar: buvo paleisti visi iš gydymo-darbo profilaktoriumų ir iš tų asmenų tik keletas grįžo į savo gyvenamąją vietą — visi pasidarė veltėdžiais, girtuokliais ir padarė naujus nusikaltimus.
Pateikiamame įstatymo projekte, kaip matote, visiškai nenumatomas priverstinis gydymas nuo šių susirgimų ir taikomas nukreipimas į reabilitacijos centrus tik po to, kai nepadeda kitos priemonės. Pirmutinė ir pagrindinė socialinės bei psichologinės reabilitacijos priemonė yra asmenų įrašymas į policijos įskaitą ir įspėjimas, kad jis nutrauktų asocialų gyvenimo būdą. Jeigu jis tik geria ir nedaro jokių administracinių teisės pažeidimų ir panašiai, žinoma, tai yra jo asmeninis reikalas, bet jeigu jis daro administracinės teisės pažeidimus, už tai yra baudžiamas ir įtraukiamas į įskaitą. Įstatyme yra smulkiai nurodyta, kaip tai yra atliekama, kokios yra garantijos. Iki šiol pagal galiojusį įstatymą,jeigu vienas kaimynas pasiskųsdavo arba policininkui nepatikdavo kažkoks pilietis, jis tuoj pat būdavo nukreipiamas priverstiniam gydymui.
Antra tokia priemonė yra veiksnumo apribojimas. Todėl mes ir pakeičiame Civilinį ir Civilinio proceso kodeksus. Veiksnumo apribojimas tai yra,kad jis negalėtų atlikti įvairių sandorių, kas dažniausiai būna, nukenčia šeimos, prageriami, išnešami daiktai ir panašiai. Ir tik kraštutinė priemonė yra pasiuntimas į socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigą, kurioje, kaip minėjau, nėra priverstinio gydymo, o yra tik vadinamasis atstatomasis gydymas, taikomos psichologinės priemonės, dirba psichologai ir medikai. Ten jis apmokomas specialybės, sudaromos sąlygos dirbti. Žinoma, darbas yra privalomas. Nukreipiama tik teismo sprendimu, turi teisę dalyvauti advokatas tam, kad galėtų apskųsti teismine tvarka ir panašiai. Būnant tokioje įstaigoje, jam yra siūloma gydytis nuo alkoholizmo gera valia. Jeigu jis nesutinka, priverstinis gydymas negali būti taikomas.
Tokios yra principinės šio įstatymo nuostatos. Laikinoji komi-sija pataisos darbų įstaigų veiklai tikrinti, taip pat Teisinės sistemos komisija įstatymo projektą svarstė su blaivybės draugijomis, taip pat laikinojoje komisijoje dalyvaujant prokuratūros atstovams, Vidaus reikalų ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovams.
Yra ir probleminių klausimu, dėl kurių komisija prašytų pasisakyti. Kaip jūs žinote iš spaudos, Saukėnuose buvo atidaryta Sveikatos apsaugos ministerijos sistemos ligoninė nedarbingiems alkoholikams gydyti. Paskutiniu ministro įsakymu visiškai neseniai, prieš Naujuosius metus ji buvo uždaryta, kadangi praktiškai jie nusiaubdavo visą gyvenvietę ir to efekto neduodavo. Vis dėlto tiems, kurie nedarbingi, turi būti tokie reabilitacijos centrai. Mes turime auklėti tuos žmones, rūpintis jais ir nukreipti reabilitacijai arba gydytis ir panašiai.
Bet čia yra viena problema. Kadangi alkoholizmas yra liga, projekte siūloma palikti šią įstaigą Sveikatos apsaugos ministerijos sistemoje sudarant sutartį su Vidaus reikalų ministerija dėl apsaugos. Sveikatos apsaugos ministerija, drįstu pareikšti, kategoriškai prieš tai ir visuomet nurodo Saukėnų ligoninę. Todėl mums reikia spręsti galbūt Vidaus reikalų ministerijos sistemoje.
Toks yra pats pagrindinis ir principinis klausimas. Baigdamas pristatymą,.aš prasyčiau gerbiamųjų deputatų pateikti tas pastabas, kurias jūs turėsite, kad galėtume šį įstatymo projektą priimti labai greitai. Ir štai dėl ko. Mūsų komisija yra gavusi kolektyvinius laiškus iš gydymo.-darbo profilaktoriumų su reikalavimais, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas kuo greičiau.
Aš mačiau, gerbiamasis pirmininkaujanti, numatyta priimti antradienį, bet turint omenyje... Pirmadienį? Būtų toks komisijos pageidavimas — kadangi dauguma komisijos narių rytoj išvykstame pas rinkėjus, o mūsų rinkėjai gana toli — Žemaitijoje, ar negalėtume sukeisti vietomis į trečiadienį, pavyzdžiui, jeigu sutiktų gerbiamasis R.Grakauskas, su Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo projektu? Būtų toks pageidavimas. O komisija laukia jūsų pastabų ir pasiūlymų. Ačiū už dėmesį. Jeigu yra klausimų, aš į juos atsakysiu
PIRMININKAS. Aš tik noriu gerbiamąjį pranešėją paprašyti perduoti paskui savo nuomonę, kai bus svarstoma kitos savaitės darbotvarkė ir noriu iš karto informuoti deputatus, kad siūloma kitą savaitę dirbti pirmadienį ir antradienį, o ne trečiadienį. Todėl reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Prašau. Deputatas E.Petrovas. Norėjote paklausti pranešėjo, taip? Prašau.
E.PETROVAS. Kiek aš žinau, Socialinių reikalų komisijoje yra svarstomas, tiksliau, galbūt dar tik rengiamas įstatymas M.Valančiaus blaivybės draugijos iniciatyva alkoholinių gėrimų vartojimo klausimais. Jūsų šis įstatymas ir anas, kiek aš suprantu, praktiškai turi turėti bendrą kontekstą. Ar rengiant juos yra koks nors bendradarbiavimas ir ar nebūtų tikslinga vis dėlto juos kažkaip koordinuoti?
V.ŠADREIKA. Aš supratau. Taip, rengiant šį įstatymo projektą, komisija ir darbo grupė, kuri padėjo mums rengti, susipažino su parengtu M.Valančiaus blaivybės draugijos įstatymo projektu. Yra kalbėta ir su tos draugijos vadovybe. Jie jokiu būdu vienas su kitu^na, grubiai kalbant, nesipjauna, yra suderinti. Šiame įstatymo projekte yra numatytas administracinio poveikio priemonių taikymas tiems jau asocialiems asmenims, tai yra jeigu nustatoma, kad jis yra alkoholikas, narkomanas ir daro teisės pažeidimus, už tai jis yra baudžiamas. O visą tą M.Valančiaus draugijos koncepciją komisija žino ir į tai atsižvelgia.
PIRMININKAS. Ar dar bus klausimų pranešėjui? Nėra. Labai ačiū.
V.ŠADREIKA. Ačiū. Dar kartą prašau pateikti pastabas komisijai.
PIRMININKAS. Manau, kad tai bus išgirsta ir į tai bus atsižvelgta. Dabar, kaip jau minėjau, sesijoje yra svečių. Yra atvykę atstovai iš mūsų kaimyninės Lenkijos parlamento ir iš parlamentinio piliečių klubo. Tai yra šio klubo sekretorius Irži Oržek, taip pat to klubo nariai deputatai Vladimež Mokry ir Januš Rožek. (Plojimai) Aš noriu suteikti žodį šios delegacijos atstovui. Prašau į tribūną. Padės išversti deputatas M.Čobotas.
Svečio iš Lenkijos žodis
SVEČIAS IŠ LENKIJOS. Pone pirmininke, brangūs mums deputatai, laisvos Lietuvos kūrėjai ir gynėjai! Labai atsiprašau, kad nemoku jūsų gražios kalbos ir kalbėsiu lenkiškai. Vakar įžengiant į jūsų parlamentą pastebėjome, kad yra taip, kaip pareiškė jūsų užsienio reikalų ministras, kad Antrasis pasaulinis karas nėra užbaigtas, kad esate okupuoti, kad egzistuoja Stalino ir Molotovo koordinatoriai. Tačiau matome — nežiūrint į pakartotinę intervenciją, jūs esate laisvi. Ir jau niekas neatims iš jūsų šios laisvės. Jūsų pergalė yra stabili, kadangi iškovojote ją parlamentiniu, taikiu keliu. Ir šiuo metu jokia svetima jėga negali iš jūsų atimti jūsų nepriklausomybės. Neatsitiktinai pirmasis užpuolimas buvo televizija, iš kur ėjo tiesos žodžiai. Atvežėme jums savo solidarumą su jūsų kova iki galutinės pergalės.
Tuo pačiu informuojame, kad Lenkijos seime yra sudaryta parlamentinė grupė. kontaktams su Baltijos valstybių parlamentais. Šios grupės veiklą jau pradėjome detaliai svarstyti vakar. Be šio parlamentinio solidarumo atvežėme jums taip pat visuomenės solidarumą. Apie tai liudija masinės demonstracijos, kurios kovoja prieš karinę prievartą Lietuvoje ir Latvijoje. Asmeniškai aš sausio keturioliktą dalyvavau trijuose mitinguose Krokuvoje: Krokuvos universitete, prie Mickevičiaus paminklo ir prie tarybinio konsulato. Sovietinei okupacijai pasmerkimą paskelbė Krokuvos universitetas, Senatas ir kitos organizacijos. Tada pabrėžėme, kad Krokuvos universitete auksinėmis raidėmis yra įrašyti žodžiai Protas svarbiau negu jėga" Jums teko pergyventi Lesios Ukrainkos pasakytus žodžius: kas kitą išvaduos, tas paims jį į nelaisvę, kas pats išsivaduos, tas. bus laisvas. Tačiau turime ir kitus Adomo Mickevičiaus perspėjimo žodžius, kuris pasakė: kas galvoja tik apie vienos tautos interesus, yra laisvės priešas.
Niekada nepamiršime rimtų pokalbių prezidento Vytauto Landsbergio kabinete dėl Lietuvos laisvės. Kalbos prie Kristaus rūpintojėlio figūros, kurs Lietuvoje yra labai gerbiamas, taip pat gerbiamas ir Lenkijoje. Šalia mūsų, šalia įvairių tautų, kovojančių dėl laisvės, vėliavėlių, stovėjo ir Dievo Motinos figūra. Dar kartą supratome, kad Dievui yra mieliausi žodžiai, kuriuos galima išreikšti savo kalba.
Užmezgėme konkrečių kontaktų su šio parlamento Lenkų frakcija. Susitikinėsime su Lenkijos bendrija Lietuvoje. Patenkinti, kad tarp lenkų ir lietuvių vyksta dialogas, kuris yra naudingas abiems pusėms. Džiaugiamės kartu su jumis, kad daugelis Rusijos demokratų pasisako prieš prievartą ir nori būti kartu su Lietuva.
Ir paskutinė frazė. Kada Kijevo sąjūdžio Rucho suvažiavime stovėjau prie Taraso Ševčenkos paminklo, galvojau apie susitikimus laisvoje Lenkijoje ir laisvoje Ukrainoje. Ir prieš mano akis buvo švento Vladimiro kryžius ir trys Gdansko kryžiai — Lenkijos solidarumo simbolis, kuris reiškia triskart nukryžiuotą, bet neužmuštą viltį. Šiandien, kviečiant į susitikimą laisvoje Lenkijoje ir laisvoje Lietuvoje, prašau jus, kad susitikimuose be Gdansko kryžiaus, be Kijevo šventojo Vladimiro kryžiaus turėtume savo atlapuose penkiolika Lietuvos kryžių. Padėk mums, Dieve, kelyje į Europą ir kelyje į vietą tarp laisvų tautų. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū svečiams už labai gražų žodį. Dabar trumpam pareiškimui žodžio prašė deputatas R.Gudaitis.
R.GUDAITIS. Mieli kolegos! Kai kurios kūrybinės sąjungos, Lietuvos knygos draugija ir Vilniaus sporto rūmai paprašė mane perskaityti šį kreipimąsi. Gyvuosius šaukiu, mirusius apraudu" (Vincas Mykolaitis-Putinas). ,,Tauta nesudrebėjo žlegsint tankų vikšrams, šaudant patrankoms ir kalenant automatams. Nekaltai pralietas kraujas sutelkė mus dar tvirtesniam ryžtui ir apsisprendimui būti laisviems, nesiklaupti. Laisvos Lietuvos žmonės, gindami nepriklausomybę, savo krūtinėmis užstoja ir lietuvišką žodį. Mūsų kalba, iškentusi šimtmečių pažeminimą ir persekiojimą, skambėjo ir skambės, skelbė ir skelbs laisvės, tiesos žodį. Vasario 2 dieną, šeštadienį, 15 valandą Sporto rūmuose rengiamos poezijos valandos, kurių metu menininkai, poetai, rašytojai, žurnalistai bendraus su nepriklausomybės gynėjais, laisvos Respublikos piliečiais. Eilėraščius skaitys aktoriai, kalbės žurnalistai, išgirsite naujausius įvairių kartų poetų kūrinius. Tai bus susimąstymo ir dvasinio taurumo valandėlės, pokalbis apie Tėvynę, Žmogų, Meilę, Ateitį. Netiesa, kad aidint šūviams ir kaupiantis grėsmei mūzos tyli. Ateikite į Sporto rūmus. Vietoj bilietų bus renkamos aukos Lietuvos valstybės gynimo fondui". Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Mes turime dėl keleto klausimų balsuoti. Kviečiu visus deputatus, kurie yra rūmuose, ateiti į salę. Galbūt balsų skaičiavimo grupė jau galėtų pasakyti, kiek mūsų yra salėje? Deja, tik aštuoniasdešimt trys. Kol kas balsuoti negalime. Tęsime mūsų darbą pagal darbotvarkę ir tada paprašyčiau į tribūną deputatą E.Jarašiūną. Klausimas — Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimo dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase svarstymas. Aš taip pat noriu informuoti deputatus, kad be to Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projekto, kuris yra išdalintas deputatams, yra dar kitas projektas, parengtas Lenkų frakcijos. Nežinau, ar jis išdalintas, bet čia jis yra įteiktas.
Deputato E.Jarašiūno pranešimas apie nutarimą “Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase”
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke! Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, priimdama Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatus, yra priėmusi nutarimą, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose pavardžių rašymo tvarką Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos teikimu nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Valstybinė lietuvių kalbos komisija apsvarstė vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase ir priėmė nutarimą, kuriame yra numatyti svarbiausi jų rašymo principai. Remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu, Teisinės sistemos komisija yra parengusi nutarimo dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase projektą, Projektas yra išdalintas, tačiau aš norėčiau pasakyti, kad taip atsitiko, kad buvo išdalintas pirmasis variantas. Yra keletas pataisymų, kurie yra daugiau redakcinio pobūdžio, tačiau patikslina vieną ar kitą poziciją. Su tais pataisymais Valstybinė Lietuvių kalbos komisija yra susipažinusi ir jiems pritaria. Todėl pristatydamas projektą noriu paaiškinti, kad pirmasis punktas yra lygiai toks pats: ,,Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus." Antrasis nutarimo punktas truputį skiriasi: «Piliečių, save laikančių nelietuvių tautybės, asmenų vardai ir pavardės pirmą kartą lietuvių kalba išduodamame pase rašomi pagal tarimą bei galiojančias instrukcijas ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes)". Trečiasis punktas: "Piliečio, save laikančio nelietuvių tautybės, raštišku prašymu jo vardas ir pavardė pase įrašomi nesugramatinti (be lietuviškų galūnių)". Ketvirtasis punktas: ,,Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės į jiems išduodamą Lietuvos Respublikos piliečio pasą įrašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą". Čia labiausiai pasikeitusi redakcija. ,,Nelotyniško pagrindo rašmenimis įrašomi vardai ir pavardės (asmenvardžiai) perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis". Ir penktasis punktas: ,,Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka".
Norėčiau pasakyti, kad taip jau nutiko, jog mes priėmėme sprendimą spręsti lingvistinę problemą. Tačiau asmenvardžių rašymas yra kalbininkų reikalas, ir mes nutarėme, kad sprendimą priimsime būtent tos institucijos, kuri yra sukurta to klausimo sprendimui Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimu. Jeigu turite klausimų dėl nutarimo, galiu atsakyti aš, jeigu domina būtent lingvistinė pusė, yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas gerbiamasis A.Vanagas ir komisijos sekretorius gerbiamasis P.Kniūkšta. Jie galėtų paaiškinti tas aplinkybes.
PIRMININKAS. Prašau, kas norite paklausti? Deputatas V.Povilionis.
V.POVILIONIS. Norėčiau paklausti, čia antrajame punkte yra paminėtos galiojančios instrukcijos. Kiek aš žinau, vienu metu buvo sugriežtintos tos instrukcijos ir, sakykim, tokioms rusiškos kilmės pavardėms kaip Ivanovas ištekėjusiai moteriai buvo neberašoma Ivanovienė ar Petrovienė, o rašoma Ivanova ir panašiai. Ar tos pačios instrukcijos galios ir toliau?
E.JARAŠIŪNAS. Man regis, kad šis klausimas adresuotas mūsų kalbininkams ir...
V.POVILIONIS Čia ne kalbininkų, čia pagal galiojančias instrukcijas, man atrodo. Ar nėra pakeitimų...
E.JARAŠIŪNAS. Kol kas mes tos instrukcijos nesame keitę.
V.POVILIONIS . Vadinasi, galioja sena instrukcija. Reikėtų ją tada peržiūrėti arba paminėti konkrečias instrukcijas, kad galima būtų orientuotis.
E.JARAŠIŪNAS. Man regis, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija turi savo poziciją ir galės paaiškinti Kadangi vėlgi paskutinis turėtų būti šios komisijos žodis.
V.POVILIONIS Gerai, tada aš komisijai dar notėčiau priminti, kad čia minint lietuviškas galūnes, reikėtų paminėti ir priesagas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar klausimų gerbiamajam E.Jarašiūnui yra? Tada ačiū. Kadangi buvo klausimų Valstybinės lietuvių kalbos komisijai, ar deputatai neprieštarautų, kad pasisakytų ir atsakytų į klausimus gerbiamasis A.Vanagas? Matau pritarimą, tada prašau gerbiamąjį A.Vanagą į tribūną.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko A.Vanago papildomas pranešimas
A.VANAGAS. Gerbiamieji deputatai, jūsų pavedimu Lietuvių kalbos komisiją labai atidžiai svarstė šį tokį gana sudėtingą ir opų klausimą. Buvo sudarytas pakomisinis, buvo pakviesti tautinių mažumų atstovai į mūsų posėdžius ir po ilgų ir audringų diskusijų buvo priimtas nutarimas, kurį jūs tik ką girdėjote. Vadovautasi dviem pagrindinėm nuostatom. Pirma. Dabartinis dokumentų keitimas, Lietuvos piliečio paso keitimo akcija tai nėra pavardžių ir vardų keitimas, o yra tik asmens dokumento pakeitimas. Ir antra. Mūsų rekomendacijos, pasiūlymai. numato realizuoti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir Lietuvos piliečio pasuose. Čia pirmajame punkte yra formuluojama bendroji taisyklė, o po to logiškai, nuosekliai formuluojamos išimtys. Daugiausia ginčų kilo dėl to, kaip turi būti rašomi kitų Lietuvos gyventojų, nelietuvių tautybės gyventojų vardai ir pavardės. Dėl to, kad jie turi būt rašomi valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, didesnių abejonių nekilo, tik kilo abejonių dėl to, ar dėti galūnes, ar nedėti. Pateikto projekto trečiasis punktas praktiškai leidžia visiems pareikšti savo valią raštiškai ir ta valia turėtų būti realizuota. Tai — vienintelė daroma išimtis. Visi kiti vardų ir pavardžių keitimai turi būti daromi įstatymo numatyta tvarka. Dabar dėl klausimo dėl priesagų. Kokią priesagą pasirinkti vedybų metu ir panašiai, numato atskiros instrukcijos, kurios yra galiojančios dabar. Jos parengtos Teisingumo ministerijos, o pavardžių ir vardų keitimo nauji nuostatai, kiek aš žinau, tos pačios ministerijos dabar labai aktyviai rengiami ir jie turėtų būti. Tai turėtų numatyti atskiros instrukcijos. Kadangi į tą vieną įstatymą viską smulkiai sudėti būtų per daug sudėtinga.
Diskusija dėl nutarimo
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt deputatai dar turėtų klausimų komisijos adresu? Nematau norinčių klausti. Tada labai dėkui gerbiamajam A.Vanagui. Kiek supratau, Lenkų frakcijos parengtą nutarimo projektą norėtų pristatyti deputatas R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamieji deputatai! Aš vis dėlto norėčiau iš karto pasakyti, kad šitas projektas mus nelabai tenkina- Ir prašyčiau gal šiandien nepriiminėti tokio įstatymo, dar kartą susėsti, apgalvoti, kad jis tiktų visiems. Kodėl? Praktiškai pagal pirmąjį, antrąjį punktą nedviprasmiškai išeina, kad kiekvieno kitos tautybės gyventojo pase jo pavardė bus su lietuviška galūne. Jeigu jis tik ypač prašys, jam nebus pridėta šita gramatinė galūnė. Mes parengėme kitą projektą, kadangi mums taip atrodo, kad dauguma kitos tautybės piliečių norės palikti savo pavardę be galūnės. O prašančių, kad jiems pridėtų galūnes, bus kur kas mažiau Mums atrodo, reikėtų padaryti atvirkščiai: kas neprašo, jam paliekama autentiška pavardė, o kas raštiškai prašo, jam pridedamos lietuviškos galūnės. Būtų mažiau popierizmo, rašymo ir klausimų. Ir žmonės aiškiai žinotų, kad jie turi teisę gauti pavardę be galūnės, o kada jis prašys, tada jam bus pridėta galūnė. Todėl aš prašau, kad dabar nebalsuotume ir nepriiminėtume, o dar padirbėtume su šituo projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose taip pat dar pageidavo dalyvauti keletas deputatų, ir aš suteikiu žodį deputatui V.Povilioniui. Ruošiasi deputatas A.Patackas.
V.POVILIONIS. Jeigu gerai supratau, deputatas R.Maciejkianecas pasiūlė dėl šito klausimo šiandien nebalsuoti. Tai aš manau, kad gal tada būtų beprasmiška tęsti diskusijas. Aš palaikau deputatą R.Maciejkianecą.
PIRMININKAS. Bet aš manau, kad galbūt diskusija nepakenktų, jeigu ir nebalsuosime.
V.POVILIONIS . Gerai.
PIRMININKAS. Aišku, koks yra noras. Jeigu Aukščiausioji Taryba mano, kad nereikia šiandien diskusijų, galima taip ir spręsti. Aš girdžiu labai įvairias nuomones. Gerbiamieji deputatai, prašau truputėlį tylos salėje. Galbūt santykine balsų dauguma ir sprendžiame, darome šiandien diskusiją ar nedarome. Bent tiek.
A.V.PATACKAS. Gal galima dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Prašau.
A.PATACKAS. Diskusijos, man atrodo, labai trumpos ir glaustos reikėtų, nes reikėtų pasiaiškinti tam tikras nuostatas viešai. Ir tada lengviau būtų spręsti.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nuomonė aiški, bet aš girdžiu ir labai aiškią priešingą nuomonę. Todėl aš turiu teikti balsavimui. Ir aš manau, kad deputatai gal neprieštaraus, jeigu santykine balsų dauguma kaip nulems, taip ir padarysime.
A.V.PATACKAS. Atsiprašau, dar galima repliką? Asmeniškai aš norėčiau pasiūlyti kompromisinį variantą. Šiandien, dabar.
PIRMININKAS. Be abejo, bet jį galima pasiūlyti ir diskusijoje, galima pasiūlyti tiesiai, sakysime, suinteresuotiems žmonėms, Lenkų frakcijai ar kitiems, kurie tuo klausimu rūpinasi. Todėl aš teikiu balsavimui klausimą, Santykinis alternatyvinis balsavimas, dar deputatas V.Plečkaitis dėl balsavimo motyvų?
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pasakyti, kad apskritai balsuoti nevertėtų, nes šio įstatymo priėmimu yra labiausiai suinteresuoti Lenkų frakcijos nariai. Kadangi jie siūlo įstatymo svarstymą atidėti, tai mes taip ir padarykime, kam čia dar diskutuoti.
PIRMININKAS. Mes jų motyvus išgirdome, parėmė jų motyvus taip pat deputatas V.POVILIONIS , bet yra ir kitokių nuomonių vien dėl diskusijos. Deputatas R.Maciejkianecas.
R.MACIEJKIANECAS. Aš ne už tai, kad nepriimtume, aš už tai, kad nepriimtume štai šią minutę. Galima ir šiandien, bet ne šią minutę.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, dabar balsuosim ne dėl priėmimo, o ar pradedame diskusijas šiuo klausimu, ar ne. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes norėtume palaikyti tą alternatyvą, jog diskusijos galėtų būti frakcijose, kartu dalyvaujant ir Lenkų frakcijai, ir nereikėtų dabar papildomai gaišti laiko.
PIRMININKAS. Taip. Tie motyvai buvo išsakyti. Ir, be abejo, jeigu diskusijos nebus posėdyje, frakcijose šie klausimai tikrai bus svarstomi. Deputatas R.Ozolas, jo nuomonė tikrai reikalinga, nes jis yra komisijos pirmininkas.
R.OZOLAS. Mes vakar turėjome Rytų Lietuvos komisijos posėdį. Ir ten tą klausimą svarstėme iš esmės. Buvo nutarta kreiptis į kalbos komisiją su mūsų rekomendacijomis, kad iš jos gautume kvalifikuotą atsakymą apie mūsų argumentus. Todėl taip pat prisijungčiau prie prašymo atidėti klausimą ir pasvarstyti labai argumentuotai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar deputatas Z.Balcevičius nori išsakyti argumentus.
Z.BALCEVIČIUS. Aš manyčiau, kad šitas klausimas yra jau seniai svarstomas, nebe pirmą kartą. Buvo sutarta pas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką kabinete, kad mes išbraukiame šį klausimą iš nutarimo, kurį priėmėme užvakar dėl Rytų Lietuvos komisijos išvadų, ir šiandien priimame, nes jis yra visiškai aiškus. Nieko naujo mes neišsiaiškinsime. Yra viena nuostata, yra kita nuostata, mes tik galime šiandien dar kartą pasakyti viešai savo argumentus, išklausyti kitų argumentų. Ir būtent jį, šį klausimą šiandien reikia išspręsti galutinai. Kadangi tai siejama tikrai su tuo bendru kompleksu klausimu, kuriuos mes pradėjome, bet neužbaigėme. Dabar jau aš nematau galimybių nuo šito atsisakyti ir vėl iš naujo viską grąžinti komisijai. Komisija viską puikiai žino, mes buvome susitikę su kai kuriais komisijos nariais, išsakėme savo pastabas, jie tai įvertino. Jie jau turi savo galutinę nuomonę, o mes turime priimti Tarybos nuomonę. Ir aš manyčiau, kad šiandien tą klausimą reikia išspręsti iki galo.
PIRMININKAS. Aš supratau, kad deputatas R.Maciejkianecas išsakė frakcijos nuomonę. Tokiu atveju...
Z.BALCEVIČIUS. Deja, ne frakcijos nuomonę.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai! Mes pradėjome šitą klausimą labai nestrategiškai, kažkaip išimdami iš bendro mūsų pavardžių rašymo sistemos ir tvarkos konteksto. Kodėl mes žiūrime vien tik į nelietuvių tautybės žmonių pavardžių rašymo tvarką, jeigu neišspręstas net ir lietuviškų pavardžių klausimas? Pirmiausia yra daugybė iškraipytų pavardžių, daugybė pavardžių su suslavintomis priesagomis ir taip toliau. Manyčiau, turėtų būti kur kas sudėtingesnė, rimtesnė studija ir įstatymas, kuris tvarkytų bendrai visą tą klausimų ratą. Ne vien kitataučiu, bet ir lietuvių pavardes. Taigi čia reikėtų tuo klausimu pasisakyti ir specialistams, ir visuomenei. Visuomenė, beje, tai jau pradėjo spaudoje, bet mes į jų klausimus dar neatsakėme. Taigi siūlome skubiai nedaryti tokių sprendimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi diskusija jau beveik įvyko, aš formuluočiau klausimą balsavimui taip. Ar darome šio klausimo svarstyme pertrauką? Galbūt deputatai G.Šerkšnys ir A.Patackas atsisakytų kalbėti, galėtume balsuoti. Ar dar jūs būtinai motyvus norite išsakyti? Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Jeigu bus nuspręsta daryti pertrauką, vis dėlto pageidaučiau, kad būtų pateiktos, kai vėl bus pateikiamas šitas dokumentas svarstyti, galiojančios instrukcijos ir galbūt galimas jų pakeitimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas A.Patackas taip pat nori šnekėti?
A.V.PATACKAS. Ne, aš tiesiog turiu labai paprastą ir labai nesudėtingą jau suredaguotą pasiūlymą dėl trečiojo punkto, kuris gal nuimtų tą įtampą ir praverstų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš teikiu deputatams balsavimui klausimą, ar šio klausimo svarstyme darome pertrauką?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 82 deputatai.
PIRMININKAS. Mes susitarėme, kad sprendžiame santykine balsų dauguma, ir deputatai sutiko, kad paklus daugumos sprendimui. Nesutinkate? Aš manau, kad deputatai... Nes kitaip mes iš viso neprieisime prie jokio sprendimo. Teikiu balsavimui klausimą, kad būtų padaryta šio klausimo svarstyme pertrauka. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 57 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 4, atsiprašau, 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3 deputatai.
PIRMININKAS. Nuspręsta padaryti pertrauką. Aš nežinau, ar reikia dabar mums tiksliai nutarti iki kada ta pertrauka daroma, kaip čia buvo pastaba. Galbūt frakcijose ir deputatų grupėse pasitarę deputatai nutartų ir tai būtų tiksliau. Galėtume ir šiandien, kaip siūlė kai kurie deputatai, pratęsti, jeigu bendras sutarimas būtų pasiektas. Galbūt nereikėtų formuluoti tiksliai, kad mes sau netrukdytume darbo. Ar sutinka deputatai? Taip. Tada ačiū. Ir dar kartą noriu kreiptis į deputatus, esančius rūmuose — mes negalime konstruktyviai dirbti, kadangi deputatų nėra salėje. Yra tikrai labai daug klausimų balsavimui. Dabar turėsime balsuoti jau įstatymą, kurį buvome numatę iš anksto. Aišku, galime balsuoti kita tvarka, kuri galioja, bet būtų labai gerai, kad deputatų salėje būtų dek, kiek reikia normaliam posėdžiui Visus deputatus, esančius rūmuose ir girdinčius mus, aš kviečiu atvykti į posėdį. Mes negalime konstruktyviai dirbti ir stabdomas visos Aukščiausiosios Tarybos darbas. Tai yra tiesiog nepagarba tiems deputatams, kurie čia sėdi salėje ir mano, kad klausimai bus sprendžiami konstruktyviai Deputatas A-Abišala.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš dėl tik ką svarstyto klausimo. Negavau žodžio prieš balsavimą. Vis dėlto čia buvo supainioti du dalykai — tai galūnių rašymas nelietuviškose pavardėse ir po to dar buvo paliesti bendresni dalykai, kurie taip pat turi būti sprendžiami...
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, buvo nuspręsta padarytį šio klausimo svarstyme pertrauką. Ir prašau gerbti Aukščiausiosios Tarybos nuomonę.
A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis deputate A.Taurantai!
PIRMININKAS. Diskusijos šiuo klausimu yra baigtos. Ir prašau jas atnaujinti frakcijose ir kitur. Kai mes nutarsime svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje, ten ir svarstysime...
A.A.ABIŠALA. Ar aš galiu padaryti...
PIRMININKAS. Aš nenorėčiau, kad jums būtų daroma išimtis, tada ateis kiti deputatai prie mikrofono ir mes tęsime diskusiją. Mes nusprendėme diskusijos dabar netęsti.
A.A.ABIŠALA. Ar aš galiu padaryti pastabą dėl procedūros?
PIRMININKAS. Taip, prašom dėl procedūros.
A.A.ABIŠALA. Pastaba dėl procedūros. Todėl aš prašyčiau frakcijas svarstyti ne bendrą klausimą, o tik galūnių rašymą ir tokiu būdu pasiekti konstruktyvumo. Man truputį keista dėl pastarojo balsavimo. Tik galūnių klausimą ir pasistengti sutarti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis taip pat dėl procedūros?
J.PANGONIS. Noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiamasis deputatas A.Abišala ne dėl procedūros, dėl esmės jis čia sakė. Tačiau aš norėčiau kitą klausimą dėl procedūros pateikti. Vis dėlto reikėtų išsiaiškinti, kur tie mūsų deputatai, ir išsiaiškinti, kas su rimta priežastim nedalyvauja ir kas be priežasties. Ir paskelbti vieną kartą juos viešai.
PIRMININKAS. Aš norėčiau, pritardamas deputato J.Pangonio pasisakymui, priminti tai, ką vakar buvo nutaręs Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Buvo nutarta paskelbti viešai deputatų, kurie dalyvauja posėdyje, pavardes, perskaityti, kad jas girdėtų ir radijo klausytojai. Tas sąrašas dabar yra parengtas. Aš galėčiau jį per-skaityti, bet jis yra daug didesnis, negu čia salėje dabar yra deputatų. Galbūt reikia tada iš naujo tą sąrašą padaryti, kas dabar yra salėje. Nes to kito sąrašo nėra prasmės skaityti, kadangi daugelis deputatų, kurie yra užsiregistravę, nedalyvauja posėdyje ir trukdo mūsų darbui. Dabartinių yra sąrašas? Tada aš, jeigu deputatai sutinka, tuo labiau kad yra Prezidiumo sprendimas, galėčiau perskaityti sąrašą deputatų, kurie dabar dalyvauja posėdyje. Ir jeigu įmanoma, radijo darbuotojai padarytų įrašą, kad būtų galima paskelbti. Aš prašyčiau padaryti tą įrašą.
Jeigu būtų netikslumų ir aš kurio nors deputato, esančio salėje, neperskaitysiu, tai prašom atsiliepti ir bus pataisyta. O Mandatų ir etikos komisijai siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį. Gerbiamieji deputatai, prasyčiau šiek tiek tylos, aš noriu perskaityti sąrašą. Prezidiumas siūlė perskaityti esančių, kad būtų gal korektiškiau, nes yra deputatų, išvykusių tikrai su rimtomis priežastimis, bet bent tuos, kurie dalyvauja, kad rinkėjai žinotų.
Taigi dalyvauja deputatai (aš skaitau, kad būtų trumpiau, tik pavardes): Sakalas, Razma, Andriukaitis, Genzelis, Sabutis, Vaitiekūnas, Petrovas, Antanavičius, Tupikas, Tamulis, Čobotas, Balcevičius... Aš atsiprašau, aš ne tą skaitau, todėl iš karto deputatai pastebėjo, kad yra netikslumų. Aš dar kartą atsiprašau visų klausiusių ir skaitau tada iš naujo. Dar kartą skaitau. Deputatai: Sakalas, Razma, Andriukaitis, Oželytė, Genzelis, Sabutis, Petrovas, Antanavičius, Tupikas, Čobotas, Balcevičius, Abišala, Nedzinskienė, Patackas, Ambrazevičius, Taurantas, Simutis, Povilionis, Varanauskas, Norvilas, Karvelis, Rasimavičius, Plečkaitis, Malkevičius, Gentvilas, Giniotas, Žalys, Lapinskas, Kačinskas, Ozolas, Sėjūnas, Beinortas, Liaučius, Jarašiūnas, Astrauskas, Paleckis, Čepaitis, Pečeliūnas, Jonas Šimėnas, Ulba, Karoblis, Šličytė, Šadreika, Gajauskas, Grakauskas, Baldišis, Juknevičius, Kvietkauskas, Inta, Puplauskas, Kumža, Motieka, Arlauskas, Gerdaitytė, Minkevičius, Ramonas, Ražauskas, Rastauskienė, Poškus, Valionytė, Kropas, Žiemelis, Andrukaitienė. Apšega, Klumbys, Šaltenis, Miškinis, Papovas, Kudaba, Akanovičius, Maciejkianecas, Jurgelis, Grinius, Saja, Ilgūnas, Andrikienė, Vilkas, Iešmantas, Gudaitis, Endriukaitis, Treinys, Milčius, Prapiestis, Mačys, Pangonis, Šepetys, Survila, Dringelis, Gajauskaitė.
BALSAS IŠ SALĖS. O kodėl manęs neperskaitėte?
PIRMININKAS. Praleistas deputatas G.Šerkšnys čia yra, deputatas P.Vaitiekūnas, deputatas M.Laurinkus ir deputatas V.Beriozovas. Kas dar? A..Januška. Galbūt tada dėl sąrašo ačiū.
Aš jau šiek tiek jį akcentavau ir dabar deputatas R.Maciejkianecas man primena, kad reikėtų paraginti frakcijas ir kitus suinteresuotus deputatus per pertrauką posėdžiauti tuo klausimu, kurį tik ką svarstėme ir diskusijose padarėme pertrauką. Kad galbūt šiandien, kaip ir aną kartą gražiai pasistengus, būtų galima prieiti prie sprendimo ir dar šiandien sugrįžti prie šio klausimo. Raginu visus suinteresuotus deputatus prie to sugrįžti. Ačiū. Dabar tęsime savo darbą pagal darbotvarkę. Prašau į tribūną deputatą V.Andriukaitį. Farmacinės veiklos įstatymas, Aš primenu, kad buvo nutarta šiuo klausimu balsuoti šiandien, iš anksto nutarta, todėl mes galime balsuoti ir nesant 91 deputato, nors būtų labai pageidautina, kad tiek deputatų būtų.
Deputato V.P.Andriukaičio Farmacinės veiklos įstatymo apibendrinimas ir įstatymo priėmimas
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininkaujanti! Jums išdalinti šiandien tie papildymai ir pakeitimai, išdalinti visiems prie vakar jūsų turėto Farmacinės veiklos įstatymo.
Šiandien pateikiame balsavimui Farmacinės veiklos įstatymo projektą su papildymais ir pakeitimais. Pataisymuose ir papildymuose visiškai patenkinome Teisinės sistemos komisijos pageidavimus, deputato P.Ginioto, deputato R.Gudaičio, deputato E.Grakausko ir kitų pastabas. Be stilistinių pataisų, nekeičiančių teiginių prasmės, išbraukėme frazes: .,dėl informacijos apie vaistažoles teikimo". Išbraukėme žodžius 15 ir 29 straipsniuose ,,ekonominė blokada". Apibendrinimą ,,juridiniai asmenys" pakeitėme Bį1110'11^ 1T negamybinės organizacijos", kadangi esamuose įstatymuose, pavyzdžiui, personalinės įmonės nebūtinai yra ir juridiniai asmenys. Vietoj Veterinarijos departamento įrašėme Žemės ūkio ministeriją. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatėme, kad bausti už neteisėtą farmacinę veiklą gali tik teismas. Taip pat Teisinės sistemos komisijai pasiūlius sušvelninome administracinę atsakomybę už neteisėtą farmacinę veiklą stambiu mastu, kaip už neteisėtą farmacinę veiklą, padarytą asmens, turinčio teistumą už tokį pat nusikaltimą. Visa kita palikome nepakeistą. Norėčiau dabar pakviesti balsuoti už šį įstatymą. Aš manau, kad pastraipsniui jis jau pakankamai išnagrinėtas, visos pataisos yra korektiškai suderintos ir, manau, prieštaravimų neturėtų būti.
PIRMININKAS. Prašau. Deputatas V.Šadreika.
V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai, Teisinės sistemos komisija turėjo pastabų, iš tikrųjų į jas visas atsižvelgta, manau, kad įstatymo projektas yra toks, kad galėtume balsuoti ne pastraipsniui, o už visą. Yra toks pasiūlymas.
PIRMININKAS. O dėl kodeksų jūs neturite pastabų?
V.ŠADREIKA. Jokių pastabų, viskas suderinta. Aš siūlau balsuoti už visą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Pats įstatymas parengtas gerai, nekelia abejonių, tačiau aš noriu paklausti gerbiamąjį pranešėją, kam jo iš viso reikėjo, ar to negalima buvo padaryti instrukcijoje?
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis N.Rasimavičiau, kam iš viso reikia Aukščiausiosios Tarybos, jeigu taip kelsime klausimą? Farmacinės veiklos teisinės normos yra numatytos, vaistas yra vienas iš penkių gyvybinių žmogaus poreikių. Farmacinė veikla yra labai specifinė veikla ir ji turi būti reguliuojama įstatymu, juo labiau, gerbiamasis N.Rasimavičiau, kad pasaulinės sveikatos organizacijos pateikta teisinė sistema, reguliuojanti ir farmacinę veiklą, kaip tik tokius įstatymus numato. Be šio įstatymo, be Farmacinės veiklos įstatymo bus dar ir vaistų įstatymas, kuriame bus specifiškai reglamentuojamos vaisto teisės, kadangi tai ypatingai pavojinga veik-los rūšis. Ir dar norėčiau papildyti, kad prieš tai buvusiose diskusijose į šį klausimą, man atrodo, aš atsakiau išsamiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo pasiūlymas balsuoti už visą įstatymą. Ar būtų deputatų, prieštaraujančių prieš tokią tvarką? Nematau prieštaravimo. Aš prašau pranesėją pasilikti tribūnoje, nes čia yra keletas įstatymų iš karto pateikta. Mes turėsime ir dėl kitų balsuoti. Dabar siūlau balsuoti todėl, kad būtų priimtas Farmacinės veiklos įstatymas su dabar raštu deputatams pateiktais pakeitimais ir papildymais. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 84 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS .Nėra.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso papildymo ir pakeitimo “ priėmimas
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo “priėmimas
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo ir su juo susijusių įstatymų įsigaliojimo tvarkos “ priėmimas
Toliau buvo pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso papildymo ir pakeitimo kartu su šio įstatymo pakeitimais ir papildymais, kurie taip pat šiandien raštu įteikti deputatams. Deputatas V.Šadreika nori įsiterpti.
V.ŠADREIKA. Aš Teisinės sistemos komisijos vardu siūlyčiau balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ar yra deputatų, prieštaraujančių dėl šio įstatymo ar dėl priėmimo tvarkos? Nėra. Tada galima balsuoti taip pat už visą įstatymą. Kas už šį įstatymą su rastu pateiktais pakeitimais ir papildymais, prašau balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 88 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Priimta vienbalsiai. Taip pat buvo deputatams pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo. Pranešėjas buvo informavęs, kad Ekonomikos komisija svarstė ir pritarė šiam įstatymui. Ar yra prieštaravimų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo? Nėra. Tai galime balsuoti už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo. Kas už, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 84 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymas priimtas. Taip pat deputatams pateiktas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatymo ir su juo susijusių įstatymų įsigaliojimo tvarkos projektas. Deputatas V. Šadreika turi pastabų?
V.ŠADREIKA. Čia, atleiskite, mano aplaidumas, bet dabar pastebėjau, kad nereikalingas šio nutarimo antrasis punktas. Atleiskite, aš tiesiog neatkreipiau dėmesio. Jį reikėtų išbraukti.
PIRMININKAS. Pranešėjas priima deputato V.Šadreikos siūlymą. Tokiu atveju šis nutarimas būtų iš vieno punkto. Ar teisingai, gerbiamasis V.Andriukaiti?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, teisingai.
PIRMININKAS. Ar kiti deputatai turi dėl nutarimo prieštaravimų ar pasiūlymų? Nėra. Tada galima balsuoti, kad su tik ką padarytu pakeitimu šis nutarimas būtų priimtas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 87 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Nutarimas priimtas. Dėkoju pranešėjui, dėkoju komisijai, dėkoju visiems, dirbusiems prie šio įstatymo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisijos vardu labai dėkoju visiems kolegoms, kad taip vieningai priėmėme šį įstatymą, juo labiau kad padėjome pagrindus atsirasti ir privačioms vaistinėms, ir išlaisvinome vaistininkus iš gana didelio monopolio. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paklausti balsų skaičiavimo grupę, gal jau mūsų yra 91 Mes galėtume išspręsti keletą trumpų klausimu. Gerbiamieji deputatai, prašau palaukti dar porą minučių salėje, neišeiti. 89 deputatai. Deja, dviejų deputatų trūksta. Tokiu atveju ačiū. Pietų pertrauka iki 15 valandos.