1991 m. sausio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.TAURANTAS
PIRMININKAS. Prašau sėsti į savo vietas. Pradėsime sausio 28 dienos posėdį. Jums turbūt jau yra išdalytas savaitės darbotvarkės projektas. Šiandien iš ryto dar buvo komisijų ir frakcijų pirmininkų pasitarimas, buvo siūloma šios savaitės darbotvarkę dar papildyti kai kuriais klausimais, su kuriais aš ir norėčiau jus supažindinti.
Šiandien galėtume dirbti taip, kaip numatyta, ir papildomai dar galėtų būti pristatytas nutarimo ,,Dėl Valstybinės komisijos Pietryčių Lietuvos problemoms ištirti išvadų" projektas, taip pat Tautinių mažumų įstatymo papildymo projektas. Šiandien dirbtume iki pietų. Kitomis dienomis, kaip ir numatyta projekte, galbūt darbotvarkes tvirtinsime kiekvieną dieną atskirai, bet jau dabar matyti kai kurie pakeitimai. Antradienį numatytas svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo projektas premjero prašymu būtų svarstomas ketvirtadienį, ne antradienį. Tokiu atveju antradienį, taip pat galbūt papildant kitų dienų darbotvarkes, galėtų būti svarstomi šie klausimai: Švietimo įstatymo projektas, taip pat Valstybės saugumo departamento įstatymo projektas, Aukščiausiosios Tarybos Reglamentas ir apsvarsčius frakcijose ir komisijose jau mano minėtas nutarimo ,,Dėl Valstybinės komisijos Pietryčių Lietuvos problemoms ištirti išvadų" projektas. Maždaug tokia būtų šios savaitės darbotvarkė. Šios dienos darbotvarkėje, dar kartą primenu, numatyti trys klausimai ir taip pat siūlomas supažindinimas su jau minėtu nutarimo projektu.
Ar būtų dėl šios dienos kokių nors pasiūlymų ar papildymų?
V.LANDSBERGIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Pirmininkas primena, aš dabar nematau... Gerbiamasis M.Laurinkus yra. Gal šiandien būtų galima pristatyti jūsų?.. Ar ne? Taip, aišku. Tai tada dėl šios dienos pasiūlymų nėra. Ar deputatai sutinka, kad šios dienos darbotvarkė gali būti patvirtinta? Aš suprantu, kad numatyta iki 12 val., bet turėtume suspėti apsvarstyti tuos klausimus, kurie numatyti. Daugių daugiausia iki pietų pertraukos. Tikrai jau po pietų neturėtume dirbti plenariniame posėdyje. Taip pat raginu visus deputatus dirbti konstruktyviai, galbūt užbaigsime, kaip numatyta, 12 val.
Aš nematau prieštaravimų. Gal galima ir be balsavimo priimti darbotvarkę? Nematau prieštaraujančių.
Taigi darbotvarkė priimta. Kiek žinau, dabar transliuoja radijas ir galbūt girdi žmonės, susirinkę prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Mane informavo, kad šiomis savaitgalio dienomis labai aktyviai ir noriai Aukščiausiosios Tarybos rūmus saugojo Žemaitijos žmonės, visų pirma Šilutės žmonės, atsiuntę labai daug autobusų, taip pat Skuodo, Telšių ir Plungės. Labai ačiū jiems visiems už paramą. Aš manau, kad ji buvo svari, ir toliau šį reikalingą darbą tęs kitų Lietuvos rajonų žmonės. Ačiū. (Plojimai)
O dabar žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
Man primena, kad ir Raseiniai buvo. Atsiprašau, aš nežinojau.
J.PRAPIESTIS. Atsiprašau, jeigu jau minėjote vienus, reikėjo minėti ir visus. Buvo ir Prienų rajonas, ir kiti...
PIRMININKAS. Šį savaitgalį kas buvo, pagal grafiką...
V.ŠADREIKA. Ir Prienai, ir Šilalė.
PIRMININKAS. Ačiū visiems, visiems, kurie buvo.
A..JANUŠKA. Tauragės rajonas taip pat.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie situaciją Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo pateikimas
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji kolegos deputatai. Noriu pasidalyti kai kuriomis žiniomis, mintimis ir pasiūlyti jums vieną dokumentą. Šį savaitgalį ir net šiomis dienomis, vakar ir šiandien, turėjome įvairaus pobūdžio žinių iš užsienio, iš Tarybų Sąjungos, ir pagaliau pačioje Lietuvoje įvykiai yra ir teikiantys optimizmo, ir raginantys susirūpinti, imtis kaip ir anksčiau politinės ir kitokios gynybos priemonių: Dėl mūsų tarptautinių pozicijų, tai vis labiau suvokiamas Lietuvos likimo, įvykių, susijusių su Lietuva, tarptautinis charakteris, kalbama britų spaudoje apie sovietų susidorojimą su Pabaltiju, apie agresiją Pabaltijyje. Iš tokių oficialių dokumentų ir nutarimų pažymėtina Šiaurės Tarybos nepaprastasis posėdis Stokholme, kuriame dalyvavo ir mūsų atstovai — Bronius Kuzmickas ir Emanuelis Zingeris ir kur buvo svarstomas mano laiškas su tam tikrais prašymais. Nutarta atsakyti į jį teigiamai. Bus pasiųsta tarptautinė parlamentarų delegacija į Lietuvą, bus nuolat siunčiami kaip tik Šiaurės Tarybos nariai stebėti situacijos Lietuvoje ir bus siunčiami apklausos stebėtojai. Svarbus yra taip pat Kanados užsienio reikalų ministro pono Clarko pareiškimas po to, kai ten lankėsi ir su juo svarbų pokalbį turėjo Bronius Kuzmickas, pareiškimas apie tai, kad Kanada yra oficialiai sustabdžiusi savo pasiūlymą — 150 milijonų dolerių kreditą Sovietų Sąjungai ir kad dabar Kanadoje svarstomas klausimas apie tiesioginės pagalbos teikimą Baltijos kraštams. Jis taip pat sako, kad Jungtinėse Tautose reikia svarstyti diplomatinių santykių ir diplomatinio Lietuvos, Latvijos ir Estijos pripažinimo klausimą.
Dalykai, taikomi mums ir ne tik mums, bet ir Tarybų Sąjungai,ypač už savo suverenitetą kovojančioms respublikoms su Rusija priešakyje, mums jau turbūt žinomi, pasaulyje plačiai komentuojami:
iki Šiol buvęs slaptas ministrų Jazovo ir Pugos pasirašytas įsakymas apie karinės padėties (nors taip nevadinant, bet karinės padėties) įvedimą didžiuosiuose miestuose, įskaitant sąjunginių respublikų sostines, o pagal jų interpretaciją tai, aišku, bus taikoma ir mums, nuolatinis patruliavimas su sunkiaisiais šarvuotais ginklais, kitaip sakant, atviras ėmimas į karinę kontrolę padėties visoje Tarybų Sąjungoje, pradedant nuo Maskvos. Arba gal tas turėjo būti užbaigiamoji fazė. Jeigu viskas būtų sėkmingai vykę Baltijos kraštuose, plečiant veiksmus toliau, tai nuo vasario 1 d. būtų buvusi įvesta jau užgrobtos, galima sakyti, Tarybų Sąjungos karinė kontrolė. Oficialiai. Čia yra labai svarbu, kokios pozicijos laikysis Rusija ir kitos didelės Sąjungos respublikos. Mums tai, suprantama, yra ypač didelis pavojus, kadangi čia turime jau išmėgintus kraujo liejimo būdus ir tokią specifišką neapykantą, priešiškumą. Už tai, kad išdrįsome turėti savo valią.
Konkrečiai Lietuvoje yra kuriama tokia smogiamoji jėga, kuriai bus galima suteikti neva vietinės jėgos pavidalą. Kadangi mažai kas priima taip labai intensyviai skiepijamą tezę apie Lietuvos politinių jėgų varžybas ir susidūrimus, tai gal pavyks pavaizduoti, kad Lietuvoje teisėsaugos jėgos yra dvi ir gali susigrumti tarpu-savyje. Jūs žinote tą atskilusią specialiosios paskirties dalinio grupelę, kuri buvo užpuolusi Policijos akademiją, kuri paskui lyg ir laikėsi gana neapibrėžtai, matyt, laukė tolesnių instrukcijų. Dabar ji paimta į kariuomenės globą, ten išlaikoma, maitinama, apginkluojama ir paleidžiama veikti. Bet, žinoma, paleidžiama veikti vaizduojant, kad tai yra savarankiška jėga. Kaip mes galėjome numatyti, gali prasidėti toks ,,bermontininkų dalinio" siautėjimas. Jis jau vyksta:
Vilniuje kol kas tokio terorizavimo pavidalu, o kitur Lietuvoje jie pradėjo užpuldinėti būtent pasienio punktus. Vakar mes turėjome informaciją apie Medininkų ir Lavoriškių muitinės postų užpuolimus ir nusiaubimus, aišku, su žmonių mušimu, pasityčiojimais, dokumentų sunaikinimu ir t.t Byla iškelta, klausimas tiriamas, bet gali būti, kad tai tik pradžia.
Mes, aišku, kvalifikuosime tai kaip banditizmą. Vyriausybė turi protestuoti savo kanalais. Matome ir tokį politinį veiksmų tikslą:
galbūt šiuo būdu pavyks sukelti chaosą ir vaizduoti, kad reikalingas koks nors tiesioginis diktatūrinis valdymas, galbūt pavyktų pasiekti, kad mes patys prašytume Sovietų kariuomenės užtarimo prieš tokią gaują.
O dėl to, kas gali prasidėti po vasario 1 dienos, kur susikryžiuoja du dokumentai — Tarybų Sąjungos prezidento įsakas, paskelbtas sausio 26 d., ir mano jau minėtas dviejų ministrų įsakymas, kuris buvo datuotas gruodžio 29 d., numatant jo veikimą po mėnesio, nuo vasario 1 d. Tai yra visiškos kariškių savivalės legalizavimas. Jie darys ką norės ir vėl, kaip labai dažnai, neva dangstydamiesi įstatymu, gindami įstatymą. Dabar bet koks įsakas dėl savivalės yra paradoksaliai paverstas įstatymu. Tie įstatymai mums teisiškai negalioja, bet praktiškai jie pridengia vykdytojų pozicijas.
Mes turime turėti aiškią politinę poziciją dėl to, kas bus, turime padaryti pastangų, kad galbūt pavyktų sustabdyti. Aš esu prašęs G.Tarazevičiaus, kuris šiandien vyksta į Maskvą, perduoti tą poziciją ir tokį įsakmų prašymą, kad Tarybų Sąjungos prezidentas sustabdytų šito įsakymo vykdymą, nes jo pasekmės tikrai visiškai nenumatomos ir labai pavojingos pirmiausia civiliams gyventojams. Bet, žinoma, tai -savotiškas ir tikrųjų pačios aukščiausios valdžios intencijų patikrinimas. Sustabdys — tai, matyt, yra geros valios ir noro kaip nors švelninti poziciją, nestabdys — tai aišku, kad yra ta pati bloga valia, kuri eina savo keliu bet kokia kaina. Mums tai yra politiniu požiūriu turbūt labai aišku, tai būtų nauja intervencija, papildoma karinė intervencija, (...) šliaužianti okupacija, vis daugiau ir daugiau perimant karinę kontrolę. Kadangi šiuo metu nepavyko išmušti mūsų valdžios funkcionavimo Lietuvoje (labai aiškiai atskirai yra ta priešiška karinė jėga ir toliau funkcionuojanti ir egzistuojanti teisėta Lietuvos valdžia), tai bus norima pakirsti tą funkcionavimą, galbūt išprovokuoti kokius susirėmimus ar pan.
To dviejų ministrų įsakymo pradžioje nurodomas toks pretekstas, kaip didelis nusikaltimų skaičiaus išaugimas ir pan. Jau iš anksto tas buvo parašyta. Savotiškai paradoksalu, bet Lietuvoje tam kaip tik nėra preteksto, nes, mūsų Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kokių nors sunkių ar visuomenei pavojingų nusikaltimų skaičius yra sumažėjęs. Vagysčių, žinoma, yra, bet su tuo visada tvarkosi vietinės valdžios organai. Kaimyninė valstybė staiga susirūpina, kad pas mus padaugėjo plėšikavimų. Bet įvesti kariuomenę čia yra naivus pretekstas. Žinoma, aiškus tikslas yra įtampos didinimas ir, kaip sakiau, tas destruktyvus būdas galbūt sugriauti mūsų Respublikos, Lietuvos valdymo struktūras.
Principas kurio reikės laikytis, jeigu taip bus, tai nebendradarbiavimas, ir administracinis, ir visuomeninis. Bus tai, ką mes prognozavom, kas galėjo būti jau dabar, jeigu būtų buvusi pulta Aukščiausioji Taryba ir išvaikyta Vyriausybė. Matyt, kad kitais būdais bus mėginama sukelti arba kokią nors gilią krizę, arba galų gale ir vėl imtis smurto, galbūt net ir teroro veiksmų prieš atskirus žmones.
Būtų labai gaila, jeigu pasirodytų, kad tuo būdu Sovietų Sąjungos vadovybė siekia užkirsti paskutinę derybų galimybę, kokiu nors dialogo būdu spręsti tai, kas šiuo metu yra. Aišku, kad tai yra būdas, kaip nustumti į šalį klausimą, kuris vis dėlto yra labai aiškus ir pačioje Sąjungoje, ir pasaulyje, būtent atsakingų už karinius veiksmus prieš beginklius žmones, atsakingų pareigūnų nurodymas ir patraukimas atsakomybėn.
Jūs tikriausiai matėte vakar tą programą, kurią parengė Maskvos televizijos redakcija „Požiūris". Jos nebuvo leista rodyti ir ji dabar, po 10 dienų, rodoma ir Baltijos kraštuose, ir Tarybų Sąjungoje tokiais vietiniais būdais. Tai irgi turi savo reikšmę, kartu tai ženklas, kas valdo masinės informacijos priemones ir kaip norima jas naudoti kaip ginklą iš Maskvos centro, kad neleidžiama pateikti, pavyzdžiui, tokių pozicijų ir tokios informacijos.
Žinote, kad dėl tos atsakomybės nustatymo ir bylų pasistūmėjimo mes turėjome tam tikrų vilčių, kai atvyko Tarybų Sąjungos generalinio prokuroro pavaduotojas ir kiti specialiai paskirti asmenys tirti ir bendradarbiauti su Lietuvos generaline prokuratūra. Mes preliminariai aptarėme, kaip tai galėtų būti padaryta. Buvo pas mane kabinete tas posėdis, buvo sutarti tam tikri principai, o paskui, kalbantis abiejų prokuratūrų atstovams tarpusavyje, ta tarybinė pusė atsisakė sutartų dalykų ir vėl pradėjo teikti tokius politiškai nepriimtinus to bendradarbiavimo įforminimo pasiūlymus. Ir labai gaila, kad tokią dviprasmišką poziciją užėmė ana pusė. Matyti, kad iš tikrųjų nesiekiama rasti teisybės, o siekiama sudaryti regimybę, kad iš Maskvos norima tos teisybės, bet galbūt kada nors labai negreit ateityje, kaip buvo palaidoti visi kruvinų įvykių Kaukaze tyrimai.
Mūsų Prokuratūra dirba savarankiškai, turi labai daug medžiagos, įrodymų ir eina savo keliu aiškiai. Bet jos jėgos yra ribotos, jai reikia ir vietoje padėti. Mes vakar svarstėme, kokiu būdu parengiamosiose apklausose ir renkant medžiagą galėtų talkinti mūsų Valstybės saugumo departamento darbuotojai. Tam reikėtų kokio nors mūsų papildomo nutarimo arba priimti patį įstatymą dėl Valstybės saugumo departamento. Manau, kad šią savaitę mes tą padarysime. Kuo greičiau mes tą padarytume, tuo greičiau galėtų įsitraukti papildomi darbuotojai ir padėtų mūsų Prokuratūrai. Gali būti, kad šitą darbą padės dirbti pasiūliusi savo bendradarbiavimą nepriklausoma karininkų organizacija ,,Ščit". Ji tą oficialiai pasiūlė ir dabar netrukus, gal šią savaitę, gal kitos savaitės pradžioje, atvyks į Vilnių jų atstovai aptarti, kokiu būdu jie galės nepriklausomai, savarankiškai tirti šitą nusikaltimą. Aš manau, kad šiuo atveju bendradarbiavimas bus nuoširdus. Bendradarbiavimo siekimas iš anos pusės bus nuoširdus ir rezultatyvus, ne taip, kaip su Tarybų Sąjungos generaline prokuratūra.
Jeigu jūs neturėtumėte nieko prieš, aš norėčiau pateikti mūsų pareiškimo projektą. Ar jūs jį turite? Gal jau turite? Čia mes dar šį rytą šiek tiek taisėme. Jį parengė Česlovas Stankevičius ir Vytautas Landsbergis. Vakar vakare, naktį ir šį rytą dar šiek tiek redagavome. Aš norėčiau jį perskaityti, kadangi turbūt transliuojama, o paskui išklausyti jūsų nuomonę.
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba su dideliu susirūpinimu konstatuoja pavojų visuomenei, kurį kelia TSRS prezidento 1991 m. sausio 26 d. įsakas ir ligi šiol neskelbtas TSRS gynybos ir vidaus reikalų ministrų 1990 m. gruodžio 29 d. įsakymas. Jais numatoma, ypač nuo 1991 m. vasario 1 d., TSRS valstybės saugumo komiteto, reguliarios ir vidaus kariuomenės neribota savivalė, ištisą parą su sunkiąja šarvuota ginkluote patruliuoti miestuose, veržtis praktiškai į bet kurias patalpas, ieškoti ^nusikaltėlių" manifestacijose.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba griežtai smerkia tokias užmačias kaip šiurkštų žmogaus teisių pažeidimą bei žingsnį į karinę diktatūrą ir reiškia savo solidarumą su visomis TSR Sąjungos demokratinėmis jėgomis. Pačiai Lietuvos Respublikai, jei jos teritorijoje būtų prievarta realizuojami panašūs neteisėti, suverenitetą pažeidžią įsakai, tai reikštų tolesnį TSRS agresijos plėtimą, šliaužiančią atvirą okupaciją. Tai reikštų ir tyčinį įtampos didinimą, siekimą užkirsti paskutinę derybų galimybę ir didelę grėsmę civiliams gyventojams.
Dar kartą pabrėžiame: jokie svetimi įsakai ir įsakymai suverenioje Lietuvos Respublikoje negalioja. Lietuva turi savo įstatymus ir valstybines institucijas teisėtvarkai užtikrinti. Net ir tas kriminalinio nusikaltimo didėjimo pretekstas, kurį nurodo minėtieji TSRS valdžios dokumentai, Lietuvos atžvilgiu, kaip rodo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys, yra nepagrįstas. Įsakymas bando legalizuoti kariuomenės panaudojimą prieš taikias demonstracijas, t.y. suteikti sausio 11 d. ir galimoms tolesnėms žudynėms teisinį pagrindą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba perspėja TSRS politinę vadovybę, kad jos mėginimai įgyvendinti ne vien TSRS, bet ir Lietuvoje savo sprendimus dėl karinės diktatūros išprovokuotų Lietuvoje ypač sunkias pasekmes, už kurias visa atsakomybė tektų TSR Sąjungai ir jos vadovams.
Pavojaus akivaizdoje mes vėl kreipiamės į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prasydami užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai. Grėsmė kyla ne vien Baltijos valstybėms ir TSRS tautoms, bet ir pasaulio civilizacijai. Laisvę ir demokratiją būtina apginti, kol nevėlu".
Aš labai norėčiau, kad mes tą pareiškimą priimtume šiandien, kad jį būtų galima išplatinti, nes tai yra tikrai būtinas kreipimasis į pasaulį, taip pat kaip ir į Tarybų Sąjungos vadovybę, kad sulaikytų kitą parengtą smūgį.
Diskusija dėl pareiškimo teksto
PIRMININKAS. Ačiū Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Šiuo metu, kaip informavo balsų skaičiavimo grupė, salėje dar nėra reikiamo skaičiaus deputatų, kad galėtume balsuoti. Bet aš manau, kad baigiantis posėdžiui jie susirinks, ir mes galėsime spręsti dėl šio pareiškimo. Galbūt deputatai dar paskaitė ir iki tol, kol bus balsuojama, turės savo pastabų ar pasiūlymų.
Ar gerbiamasis deputatas A.Sakalas dabar turi pasiūlymų? Prašom.
A.SAKALAS. Aš manyčiau, kad tokį pareiškimą tikrai reikėtų priimti ir, jeigu galima, šiandieną. Bet turėčiau ir pasiūlymų. Man regis, jis truputį tobulintinas ir redaguotinas. Yra tokio, sakyčiau, struktūrinio pobūdžio nenuoseklumų. Juos būtų galima lengvai pataisyti sukeitus pastraipas vietomis. Galėčiau ir pasiūlymus iš karto pateikti, jeigu manytumėt, kad tai reikalinga, arba tai galėtų padaryti redakcinė komisija, jeigu būtų tokia sudaryta.
Yra tokių abejotinų redakcinių pasakymų. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti, kad ,,Aukščiausioji Taryba reiškia savo solidarumą su visomis TSRS demokratinėmis jėgomis". Man regis, kad Aukščiausioji Taryba yra pakankama instancija, kad galėtų reikšti solidarumą su kitomis Aukščiausiosiomis Tarybomis, o su politinėmis ar demokratinėmis jėgomis tai turėtų reikšti galbūt atskirų deputatų grupės. Čia man kyla tiktai tokia abejonė, aš nesakau, kad taip negali būti.
Šito pareiškimo argumentacija yra daugiau etinė, nesiremiama jokiais tarptautiniais dokumentais. Man atrodo, kad tokių tarptautinių dokumentų mes čia galėtume rasti ir pasiremti, kodėl šitas Tarybų Sąjungos įsakas prieštarauja sausio 26 d. tarptautiniams dokumentams. Aš manau, kad mes tokių dokumentų turėtume surasti. Galbūt vertėtų įtraukti ir tai (aš tai sakau kaip pasiūlymą), kad jis, man regis, prieštarauja ir pačiai Tarybų Sąjungos konstitucijai. Taigi aš siūlyčiau, jeigu būtų galima, dar sudaryti nedidelę redakcinę komisiją. Per valandą ji tą pareiškimą dar galėtų patobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū deputatui A.Sakalui. Aš manau, kad tas redakcines pastabas ji galėtų pateikti tiesiai projekto autoriams, ir iki posėdžio pabaigos tai būtų galima padaryti. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Man regis, kad čia tiek daug pertvarkyti nereikia. Aš pats pastebėjau štai ką. Antrame puslapyje ketvirtoje eilutėje reikia išbraukti ,,tai yra", nes iš tikrųjų tas nėra tas pats, tai nėra. Tiesiog tą išbraukti ir toliau...
V.LANDSBERGIS. Taip, aišku.
E.VILKAS. Ir paskui, priešpaskutiniame sakinyje, kur yra »pavojaus akivaizdoje", ,,prašydami padėti užkirsti kelią". Nes vargu ar jie patys gali užkirsti, jeigu mes nenorėsime.
V.LANDSBERGIS. Mes nelabai pajėgūs užkirsti.
E.VILKAS. Na,taip, bet jie irgi.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Visiškai pritardamas pareiškimui, aš galvoju, ar nevertėtų, atsižvelgiant ir į deputato A.Sakalo pastabą, priminti, kad Lietuva, net tapusi sandėrio objektu (Molotovo-Ribbentropo pakto), ir okupacijos sąlygomis, teroro sąlygomis nebuvo prijungta prie Tarybų Sąjungos konstituciniu būdu. Net tomis sąlygomis. Jei nekonstituciniu būdu, tai reiškia, kad prezidentai ir premjerai buvo atsiradę nekonstituciniu būdu, nes tą numatė Antanas Smetona ir pasitraukdamas tą viską sutrukdė. Tai dėl pareiškimo. O kartu gal galėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiti pareiškimai įgavo vos ne spontanišką visos tautos vaizdą. Mano rankose yra Žemės ūkio akademijos pareiškimas rusų kalba, kurį išsiuntinės į visas analogiškas gal 100 Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų. Tai aš sakau tam, kad kitos aukštosios mokyklos irgi išsiuntinėtų panašius pareiškimus į savo giminingas aukštąsias mokyklas.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, kad šis pa-reiškimas reikalingas ir iš esmės jo nereikėtų taisyti. Nepritarčiau šiuo metu gerbiamajam A.Sakalui, kad reikėtų surasti tarptautinius norminius aktus. Nereikia. Čia yra mūsų pareiškimas, ir visam pasauliui aišku, kad pažeidžiamos teisės ir tarptautiniai dokumentai.
Tiktai galbūt keletas pastabų. Pirmame puslapyje, pirmoje pastraipoje žodį ,,praktiškai", aš manyčiau, reikėtų išbraukti. Faktiškai jos galės veržtis į bet kokias patalpas, ne tik praktiškai. Taipogi antrame puslapyje,pirmoje pastraipoje reikėtų įrašyti ,,sausio 11-13 įvykdytos žudynės", tada būtų tiksliau. Ir siūlyčiau priimti.
V.LANDSBERGIS. Taip, sausio 11-13. Čia neapsižiūrėjimas.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Kad pareiškimas galbūt ryškiau išsiskirtų iš kitų, aš siūlyčiau jį pavadinti taip: “Dėl galimos karinės diktatūros įvedimo".
PIRMININKAS. Ačiū.
Kadangi mes dabar dar turbūt negalime balsuoti, ir iki balsavimo praeis tam tikras laikas, aš raginčiau visus deputatus, kurie turėjo pastabų, dar prieiti prie Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ir gerbiamojo Č.Stankevičiaus, kurie rengė šį projektą, pateikti savo pastabas, galbūt aptarti, ir iki posėdžio pabaigos, man atrodo, tas dokumentas bus tinkamas priimti. Tada siūlyčiau formaliai nesudarinėti tos redakcinės grupės. Tie žmonės, kurie turi pastabų, tą ir padarys, aš manau. Ar sutinka deputatai su tokia eiga?
V.LANDSBERGIS. Aš galėčiau pasakyti, kad daugelis tų pastabų, kurios buvo padarytos, yra labai naudingos, aiškios, ir čia pat jau aš jas esu įrašęs. Čia ne įsakas, o įsakymas, tai čia detalės, tą galima sutvarkyti. Yra du tokie siūlymai papildyti: atrasti ir įrašyti kokias nors citatas arba nuorodas į tarptautinius dokumentus ir susitarimus, kuriuos pažeidžia Tarybų Sąjunga (juos jau cituoja ir nurodo didžiosios pasaulio valstybės, įskaitant paskutinę Paryžiaus chartiją, tai aš nežinau, ar mes čia ką nors naujo pasakysime), ir, kaip deputatas P.Varanauskas siūlė, dar kur nors primiršti, kad tas dangstymasis Sovietų konstitucija yra nepagrįstas, nes mes nebuvome konstituciškai prijungti, tiktai aneksuoti. Gal tokį sakinį kur nors būtų galima įterpti. O visa kita jau dabar aišku ir sutvarkyta. Man norėtųsi, kad mes galėtume kuo greičiau šitą tekstą atiduoti versti.
PIRMININKAS. Šiuo metu salėje yra apie 80 deputatų. Yra tokia viltis, kad mūsų bus daugiau, ir galbūt tada galėtume balsuoti.
V.LANDSBERGIS. Kokių būtų nuomonių? Ar vis dėlto dar čia redaguoti ir dirbti, ar balsuoti dabar?
BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)
V.LANDSBERGIS. Sako, kad negalima balsuoti, taip? Galima tada dar šiek tiek dirbti su tuo tekstu. Tokiu atveju prašau ką nors pas mane ateiti, kas norėtų prisidėti prie šito, ir mes tvarkysime dokumentą, o paskui pateiksime balsuoti. dabar, matyt...
PIRMININKAS. Dar deputatas V.Šadreika turi pasiūlymą.
V.ŠADREIKA. Redakcinio pobūdžio. Trečioje pastraipoje “pažeidžią įsakai". Kadangi čia yra ir įsakas, ir įsakymas, gal būtų geriau vartoti terminą ,,teisiniai aktai".
V.LANDSBERGIS. Ar jie teisiniai aktai? Neteisėti teisiniai aktai?
V.ŠADREIKA. Tai tada, Pirmininke, neteisiniai, bet tiesiog ,,aktai". ,,Teisimai" tikrai netiktų, kadangi neteisėti aktai.
PIRMININKAS. Gerai, tai prašom, gerbiamasis Šadreika, gal duokit man savo lapelį su redakcinėm pastabom.
V.ŠADREIKA. Gerai. Ir paskui čia paskutinė...
PIRMININKAS. Ačiū.
P.VARANAUSKAS. Noriu pasiūlyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, gal jūs prieisite...
P.VARANAUSKAS. Aš dėl darbo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
P.VARANAUSKAS. Ar mes negalėtume dabar protokoliškai nutarti, kad pritariam tam pareiškimui ir kad jį jau verstų, kaip sako Pirmininkas, kaip galima greičiau. Per tą laiką susirinks deputatai ir ...
PIRMININKAS. Aš manau, kad versti turbūt netrukdo niekas, man atrodo, pasisakiusių ,,prieš" nebuvo. Kai tik bus deputatai, mes ]į priimsime formaliai. O versti galima ir dabar.
Ačiū dar kartą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Noriu Aukščiausiąją Tarybą informuoti, kad šiandien Aukščiausiojoje Taryboje yra Bulgarijos parlamento delegacija. Tai Bulgarijos parlamento deputatai gerbiamieji Nedelčevas, Achrianovas, Antonova, Abramova, Uzunovas ir Jumeras. Pagerbkime juos. (Plojimai) Aukščiausiajai Tarybai trumpą žodį norėtų tarti delegacijos narys gerbiamasis Nedelčevas.
Bulgarijos parlamento delegacijos nario Nedelčevo žodis
NEDELČJEVAS. (Vertimas) Gerbiamasis pone Prezidente, ponai ir ponios, kolegos, nepriklausomos Lietuvos Respublikos tautos atstovai. Mes, Bulgarijos Respublikos Didžiojo liaudies susirinkimo deputatų grupė, skirtingų politinių jėgų, parlamentinės opozicijos atstovai, lenkiamės Lietuvos žmonių pilietiškumui ginant savo nacionalinę nepriklausomybę, šalies suverenitetą, lenkiamės jūsų ryžtui išsivaduoti iš imperinės priklausomybės, ginti dar trapią demokratiją. Priimkite mūsų gilią užuojautą dėl brangių žmonių aukų, užuojautą dėl kasdieninio pažeminimo esant okupantams.
Šiomis sausio dienomis Lietuva gyvena visų demokratinių Bulgarijos žmonių širdyse ir protuose. Opozicija ir nepriklausoma spauda publikuoja eilėraščius, esė, nuomones apie Lietuvą, politines analizes apie dramatiškai besikeičiančią Sovietų Sąjungą. Radijas ir televizija skiria jums, Lietuvos žmonės, kasdienines laidas. Įvyko protesto ir gedulo mitingai. Prezidentas ir Ministrų Taryba pareiškė savo nuomonę apie Sovietų Sąjungos vientisumo saugotojų veiksmus.
Didžiajame liaudies susirinkime taip pat buvo diskutuojama dėl požiūrio į įvykius Lietuvoje ir Pabaltijyje. Dar sausio 9 dieną aš pasiūliau plenariniame posėdyje, kad Bulgarijos parlamentas priimtų perspėjančią deklaraciją apie liūdnai pagarsėjusio Gorbačiovo įsako įgyvendinimo grėsmę, grėsmę taikai Europoje ir demokratiškiems procesams tose respublikose, kurios liaudies votumu pareiškė apie nepriklausomybę. Deja, šį pasiūlymą atmetė socialistinė komunistinė dauguma, remdamasi mums gerai žinomais argumentais: negalima kištis į kitos valstybės reikalus. Opozicija visiškai skirtingai žiūri į žmogaus teises ir etinio pasipriešinimo būtinumą, jeigu į šias teises neatsižvelgiama kur nors šiuolaikiniame pasaulyje. Tik po septynių dienų vėl demokratinių jėgų sąjungos siūlymu parlamentas priėmė protesto deklaraciją, bet jau dėl beginklių žmonių žudymo Vilniuje.
Mes esame čia, kad įteiktume jums šią deklaraciją, bet, kaip opozicijos atstovai, mes pareiškiame, jog jos tekstas — parlamentinio kompromiso vaisius. Mums šis tekstas per daug minkštas, nepakankamai kategoriškas. Ir vis dėlto komunistai balsavo prieš tai, jog į Lietuvą būtų pasiųsta parlamento delegacija įteikti deklaracijos. Ji nusprendė, kad deklaracijos priėmimas pakankamas aktas. Štai kodėl mes čia atstovaujame opozicinėms demokratinėms jėgoms: parlamentinei demokratinių jėgų sąjungai, Bulgarijos žemdirbių liaudies sąjungai, teisių ir laisvių judėjimui, nepriklausomam alternatyviniam socialistiniam susivienijimui. Ir, matyt, taip geriau. Bulgarijos socialistai-komunistai nebūtų nuoširdūs smerkdami savo Maskvos mokytojus ir globėjus. Mes sveikiname jus 48 procentų Bulgarijos parlamento deputatų vardu, nors mes šiandien išreiškiame daugumos Bulgarijos gyventojų nuomonę. Savarankiškumo deklaracijoje (viena iš jų sausio 14 d., kaip atsakymas į V.Landsbergio kreipimąsi į pasaulio visuomenę) mes apibrėžėme .agresiją prieš Lietuvą kaip pavojingą stalinizmo recidyvą. Mes manome, jog Lenino, Stalino, Brežnevo auklėtiniai gerai neišmoko 1990 m. pamokų, jog negalima pasaulio taika, jeigu net viena maža tauta prarado savo laisvę, Mūsų kaltinimai nusiųsti asmeniškai Gorbačiovui, kuris Bulgarijoje jau prarado savo autoritetą.
Gerbiamieji ponai ir ponios! Mūsų trumpas dviejų dienų vizitas Lietuvoje, Vilniuje atnešė mums daug dramatinių išgyvenimų susitinkant su prievartos žaizdomis, beprasmišku ir barbarišku žiaurumu. Bet šis mūsų buvimas buvo pilnas susitikimų su puikiais, spinduliuojančiais dvasios tvirtybe žmonėmis. Mes niekur nematėme neapykantos kaip reakcijos į buką prievartautojų žiaurumą, mes niekur nematėme (...) neapykantos, niekas neatsisakė su mumis kalbėti rusiškai arba lenkiškai. O būdas, kuriuo ginamas šis parlamentas, gyvų žmonių grandine, su lozungais ir transparantais, niekinančiais tarptautinį terorizmą — visa tai įtikina mus, kad Lietuva nori ir bus laisva, kad jos piliečiai mato savo atstovaujamoje Taryboje tikrą savo ateities garantą, parlamentinės demokratijos garantą.
Kadangi mes taip pat stengiamės dirbti šia kryptimi, leiskite man pareikšti mūsų įsitikinimą, jog mūsų dviejų valstybių laukia abipusis bendradarbiavimas būsimoje Europoje. Kaip parlamentarai mes turime paralelinį uždavinį — sukurti žemės nuosavybes įstatymus, naujus teritorinio regioninio perskirstymo principus, kultūrinius ir švietimo, tarpetninių santykių aspektus ir t.t.
Linkėjimai Sąjūdžiui ir kitoms demokratinėms partijoms! Tegyvuoja nepriklausoma ir laisva Lietuva! (Plojimai)
Разрешите мне представить нашу делегацию. Господин Ах~ рянов, он (...) Социалдемократйческой партии, депутат; госпожа Ира Антонова, она представитель Объединенного демократического центра, госпожа матушка Абрамова, представитель (...), господин доктор (...) Узунов, представитель нашей Аграрной партии, Болгарского земледельческого народного союза, и Измаил Юмер - представитель движения "Право и свобода" . (Рlоjimai) А я являюсь заместителем председателя Ра-дикалдемократической партии и (...) союз демократических сил. Благодарю за внимание. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Mes turėjome tokią tradicija?,, kad po Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pranešimo trumpai informuotų apie įvykius Persijos įlankos rajone deputatas Č.Juršėnas. Ai mes jam suteiksime dabar keletą minučių? Manau, kad taip. Gerbiamasis Č.Juršėnas pasiruošęs, prieštaraujančių nėra.
Tai prašom į tribūną trumpai informuoti apie svarbiausius įvykius.
Deputato Č.Juršėno informacija apie įvykius Persų įlankoje
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos! Pirmiausia atsiprašau dėl savo neaiškaus balso, niekaip «neišeinu iš persisaldymo".
Esminis dalykas dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir konkrečiai Persijos įlankos regione yra štai taip formuluotinas: karas užsitęsė. Svarbiausias dalykas šiandien, kada gi prasidės sausumos karo etapas. Šiandien viešai nagrinėjami keli variantai, t.y. kelios galimos datos: sausio pabaiga, vasario pradžia, vasario vidurys arba net toliau. Man susidaro įspūdis, kad .čia, galimas daiktas, yra vėl blefavimas, kaip su sausio 15, kai buvo kalbama, kad bus sausio pabaiga arba vėliau, kadangi sąjunginė kariuomenė iki galo nepasiruošusi. Tuo tarpu smūgis buvo suduotas pavėlavus mažiau kaip parą. Taigi galimas daiktas, sausumos karo etapas prasidės ir artimiausiomis dienomis, nors, dar kartą sakau, viešai kalbama apie vėlesnį terminą. Ir šitas atsargumas suprantamas, kadangi norima sausumos karą laimėti (kad jis bus laimėtas, tai aišku) su minimaliais praradimais, su minimaliom aukom.
Dabar-kas naujo per pastarąsias dienas, kurias mes su jumis čia nelengvai gyvenom ir kurios ten, be abejo, yra baisios, tame karo pragare. Svarbiausias dalykas, bjauriausias dalykas, kad pradėtas ekologinis karas. Naftos dėmė Persijos įlankos akvatorijoje-mažiausiai 50 km ilgio ir 10 km pločio. Galimas daiktas, šiandien ta dėmė yra ir ilgesnė, ir platesnė. Ir jau pirmieji apskaičiavimai, ką reiškia šita naftos dėmė, kokios jos pasekmės, rodo, kad ne-malonumai tęsis visą šitą besibaigiantį amžių, ir gal kai ką pavyks likviduoti tik XXI amžiaus pradžioj. Štai pirmos nemalonios pasekmės kaimyninėms valstybėms juodųjų lietų pavidalu. Žinoma, galima sakyti, kad gal 6ia visai gražu, bet tie juodieji lietūs plaukia į upes, į ežerus, vadinasi, į geriamojo vandens baseinus. Galimas daiktas, pirmoji šalis, kuri kentės, yra Iranas, kadangi tenai pirmiausia iškrito tie juodieji lietūs.
Sąjungininkų nuomone, Irakas sąmoningai pradėjo ekologinį karą, nors Irakas teisinasi, girdi, buvo sudaužyti tanklaiviai su nafta, didžiuliai tanklaiviai, ir iš tų tanklaivių išsiliejo nafta. Nors pagal mastus vaizdas atrodo kaip tik toks, kaip tvirtina sąjungininkai, kadangi specialiai pumpuojama nafta iš Kuveito naftos verslovių į Persijos įlanką. Todėl šiomis dienomis, tiksliau vakar, sąjungininkai ėmėsi naujo ,,chirurginio" poveikio būdo, kaip jie aiškina, t.y. subombarduoti siurblines, kad nafta iš verslovių nepatektų į Persijos įlanką. Ir taip pat subombarduoti naftos uostų įrengimus. Šitai lyg ir pavyko, bet kol kas dar neaišku, ar naftos dėmė plečiasi, ar ne. Galimas daiktas, artimiausiu metu tai paaiškės.
Dabar kitas dalykas, kurį reikėtų išskirti iš karo naujienų, tai tas faktas, kad jau masiškai, kelios dešimtys Irako naujausių lėktuvų, tiek naikintuvų, tiek bombonešių, perskrenda į Iraną. Iranas, nedalyvaujantis kare, oficialiai pareiškė, kad jis internuoja ir lakūnus, ir, žinoma, neišduos, neatiduos lėktuvų Irakui.
Bet, gerbiamieji, čia yra ir kita mintis, bent taip galima samprotauti, ar čia nėra galima pagalba Irakui ateityje, jeigu bus viena sąlyga, kurios vis labai nori Irakas, t.y., jeigu suerzintas, netekęs kantrybės Izraelis smogs Irakui. Tai štai tada dalis arabų šalių, be jokios abejonės, o gal ir daugelis, taip pat ir Iranas, padės Irakui neva atremti tą agresiją. Taigi tas lėktuvų priėmimas gali turėti ir tokią prasmę, tai yra lyg rezervas, lyg lėktuvų išsaugojimas Irakui, jeigu reikės.
Beje, ta proga taip pat dar pasakytina, kad Iranas kartu su kai kuriomis kitomis trečiojo pasaulio šalimis iškėlė naują taikos planą, kuris pagal savo punktus tikrai daugeliui sąjungininku, o ypač Izraeliui, nepriimtinas. Bet tokia idėja yra iškelta.
Ir paskutinis naujas dalykas, bjaurus dalykas,-tai oficialus Irako grasinimas pereiti prie nekonvencionaliųjų kariavimo priemonių. Ką tai reiškia? Tai yra masinio naikinimo ginklai, kurių, visų tvirtinimu, Irakas tebeturi, nors ir sunaikintos atitinkamos gamyklos, t.y. cheminių ginklų gamyba, atominis centras ir dar kai kas. Bet tvirtinama, kad Irakas turi pakankamai giliose slėptuvėse, tvirtose slėptuvėse ir lėktuvų, ir cheminių bei bakteriologinių ginklų atsargų. Galimas daiktas, ir branduolinių ginklų. Bet čia apie tai kalbama labai atsargiai. O tuo tarpu cheminių ginklų ir bakteriologinių ginklų Irakas tikrai turi.
Tai štai vakar buvo tas naujas itin bjaurus Irako grasinimas, kad, girdi, jeigu čia tokia situacija, tai Irakas pereis, kaip sakiau, prie nekonvencionaliųjų kariavimo priemonių. Va tokia informacija.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS.Ar aš, naudodamasis atėjimu į tribūną, negalėčiau iškelti vieno klausimo dėl mūsų darbo tvarkos? Labai trumpai.
PIRMININKAS. Dėl darbo tvarkos visada galima, jeigu trumpai.
Č.JURŠĖNAS. Tai aš tikrai trumpai. Patys matot, kad dabar negaliu ilgai stovėti tribūnoj. Taigi man atrodo, gerbiamieji kolegos, mes turime pagalvoti dėl mūsų įvairių kvorumų: dėl trečdalio, dviejų trečdalių ir t,t. Jeigu aš teisingai prisimenu mūsų priimtus sprendimus, tai mes ,,atspendavom" tris deputatus, suspendavom vieną deputatą. Vadinasi, mes esam išbraukę iš bendro kvorumo ne šešis deputatus, o keturis. Vadinasi, visus kvorumus reikia skaičiuoti ne nuo 135, o nuo U7, Taigi ta pusė, kai mes galim priimti sprendimus, kai pasakyta iš anksto ir kai nėra 90, tai turi būti 69. Skaičiuokim nuo 137. Ne 68, o 69. Trečdalis ne 45, o 46. Ir du trečdaliai ne 90, o 92. Vadinasi, kad mūsų sprendimai būtų galiojantys esant reikiamam tam naujajam kvorumui (92), turi būti 47. Tai va aš prašyčiau į šitai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Reikėtų dar šiek tiek patikslinti tą dalyką, ir tada oficialiai priimsim. Teisinga jūsų pastaba.
Dabar pereinam prie antrojo klausimo, numatyto darbotvarkėje. Informacija apie pasirengimą gyventojų apklausai. Prašau gerbiamąjį V.Litviną į tribūną.
Rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojo V.Litvino informacija apie pasirengimą gyventojų apklausai
V.LITVINAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai! Leiskite informuoti apie praėjusią savaitę mūsų atliktą darbą. Per praėjusią savaitę iš esmės baigtos suformuoti komisijos. Jos yra suformuotos, galima sakyt, jau visur, nes dalį apklausos organizavimo komisijų reikėjo tik papildyti. Tik Vilniaus miestas pasielgė labai radikaliai: čia beveik visos komisijos atnaujintos šimtu procentų. Šiuo metu tikslinami arba sudaromi nauji rinkėjų sąrašai. Visiems rajonams ir miestams išdalyta dokumentacija, reikalinga apklausai surengti, išskyrus apklausos biuletenį, Taip pat išspręstas balsavimo vokais klausimas. Vakar Respublikos rinkimų komisija sudarė tokią galimybę: žmonės, kurie nuo vasario 4 d. išvyksta į komandiruotes arba šiaip dėl kitų priežasčių negalės būti apklausos dieną savo gyvenamojoje vietoje, galės Šią savo pilietinę pareigą atlikti nuo vasario 4 d. nuėję į rinkimų apylinkę.
Taip pat nustatyta tvarka, kaip apklausoje^ dalyvaus Lietuvos piliečiai, organizuotai išvykę dirbti ar mokytis. Čia priimtas atskiras nutarimas apie apklausos organizavimą Armėnijoj, Artyko mieste, mūsų Respublikos atstovybėse, kurias mes turim kitose šalyse, ir Tiumenės srities Kogalymo mieste, kur taip pat dirba nemažai mūsų Respublikos piliečių.
Vakar Respublikos rinkimų komisijoje iškilo toks klausimas, kad galbūt būtų gražu, jei mes... Aš galbūt drįsčiau kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą, kad reikėtų tiesiog informuoti, jog bus vykdoma si apklausa, Armėnijos, Estijos ir Rusijos Federacijos parlamentų vadovus. Jeigu tai būtų pritarta Taryboje, manyčiau, jog tas žingsnis būtų visai neblogas. Taip pat nustatyta, kokia tvarka bus renkama informacija apie apklausos rezultatus, kaip dalyvaus apklausoje piliečiai, besigydantys ligoninėse, sanatorijose, poilsio namuose. Liko neišspręstas studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių dalyvavimo apklausoje klausimas. Jūs žinot, kad dėl šitų įvykių aukštosios mokyklos įvairiais būdais nuskeldinėjo studentų atostogas. Šiuo metu dalis aukštųjų mokyklų studentų jau atostogauja, kita dalis dar tik atostogaus. Kai kurių aukštųjų mokyklų studentai šiuo metu atlieka praktiką.
Buvo manoma leisti balsuoti studentams pagal jų gyvenamąją vietą, t.y. ten, kur gyvena tėvai, arba ten, kur jie atlieka praktiką. Tačiau šitas variantas nėra pakankamai geras, nes tie studentai nebus išbraukti iš rinkėjų sąrašų pagal savo mokymosi vietą ir balsuodami kitoje vietoje jie taip pat bus įtraukti į rinkėjų sąrašus. Tokiu būdu panašiai 100-120 tūkst. bus dirbtinai padidintas Respublikos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoj, sąrašas. Ir tai, matyt, netikslinga.
Vakar Respublikos rinkimų komisija pavedė komisijos vadovybei susirinkti, susisiekti su Kultūros ir švietimo ministerija bei Mokslo departamentu ir spręsti šitą klausimą. Galbūt kreipsimės į aukštąsias mokyklas, specialiąsias vidurines mokyklas, kad studentai grįžtų tuo laiku ir balsuotų čia, nes kitos išeities nėra, jeigu mes norim gauti tikslų savo apklausos rezultatą. O 120 tūkstančių — tai žymi korektyva, ne visai tikslūs būtų šie duomenys.
Praėjusį šeštadienį Respublikos rinkimų komisija, komisijos vadovybė susitiko su miestų ir rajonų savivaldybių atstovais bei miestų ir rajonų rinkimų komisijų pirmininkais. Mes turėjome tokį didelį pasitarimą, atrodo, visus klausimus išsiaiškinom. Iškilę klausimai bus sprendžiami darbo tvarka su Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumu, kadangi šių klausimų sprendimas yra Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo kompetencija. Šios savaitės pabaigoje bus visiškai pasiruošta rengti apklausą. Apklausa, kaip jūs žinot, vasario 9 dieną.
Naudodamasis proga noriu informuoti Aukščiausiąją Tarybą, jog organizuodami apklausą mes susilaukiam labai daug dėmesio ženklų: Dalis įmonių, organizacijų nemokamai teikia mums pagalbą pabrėždami, kad tai bus jų kolektyvų indėlis į Lietuvos nepriklausomybės stiprinimą. Noriu iš Šios tribūnos jūsų akivaizdoje padėkoti už pagalbą popieriaus ir kartono gaminių įmonei ,,Darbas". Direktorius gerbiamasis Razdauskas skambino, kad jie visą savo darbą atlieka nemokamai ir perduoda pagamintą produkciją naudoti nereikalaudami jokio atlyginimo. Skambino daug žmonių, paminėsiu nors tris pavardes: gerbiamoji Ališauskienė, Ragėnienė, Valaitienė ir daug kitų. Siūlosi padėti organizuoti šią apklausą. Pasiruošusios moterys dirbti .dieną naktį, jeigu jų pagalbos prireiks. Mes joms visoms nuoširdžiai dėkojam. Taip pat nuoširdžiai dėkojam tiems žmonėms, kurie praneša mums skambučiais, žinodami mūsų telefonus, apie galimas provokacijas rengiant apklausą. Štai ir šiandien buvo toks labai simptomiškas skambutis. Pranešta, kad rengiama tam tikra akcija pagrobti mūsų apklausos biuletenius pervežant juos iš vienos vietos į kitas. Ačiū visiems tiems žmonėms, kad jie yra budrūs, kad jie mums praneša. Mes stengsimės imtis atitinkamų apsaugos priemonių.
Gerbiamieji deputatai, aš jau minėjau, liko vienas klausimas, kuris šiuo metu neaptartas. Tai pavyzdys, arba, tiksliau sakant, pats apklausos biuletenis. Buvo daug ginčų, buvo daug nesusipratimų. Mes davėm teikimą. Nenorėčiau aš šiuo klausimu daugiau kalbėti. Žodžio prašo mano tiesioginis šefas Respublikos rinkimų komisijos pirmininkas gerbiamasis I.Bulavas. Aš prašyčiau, kad jūs leistumėt jam pasisakyti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam V.Litvinui. Ar būtų klausimų? Tada aš norėčiau paklausti. Jūs minėjote, kad kreipsitės į Rusijos, Armėnijos ir Estijos respublikas dėl pagalbos ir kad mūsų žmonės ten galėtų dalyvauti. O kodėl Latvija nebuvo šiuo atveju paminėta?
V.LITVINAS. Latvijoj mes neturime savo atstovybės.
PIRMININKAS. Tik dėl to...
V.LITVINAS. Mes organizuojam tik ten, kur turim savo atstovybes.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar daugiau klausimų nėra? Tada ačiū gerbiamajam V.Litvinui ir prašau į tribūną gerbiamąjį J.Bulavą.
Rinkimų komisijos pirmininko J.Bulavo papildoma informacija ir atsakymai į deputatų klausimus
J.BULAVAS. Gerbiamieji deputatai. Respublikos rinkimų komi-sija, gavusi Aukščiausiosios Tarybos nutarimą surengti visuotinę gyventojų apklausą, paėmė iš to nutarimo suformuluotą teiginį. Buvo suformuluota: Ar jūs pritariate rengiamos naujos Lietuvos Respublikos Konstitucijos teiginiui — Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika?11 Šita formuluotė pateko į spaudą, į ,,Vakarines naujienas", paskui Universiteto sociologinė laboratorija surengė sociologinį tyrimą ir buvo labai neigiamas rezultatas. Nesupranta, kaip čia už būsimąją Konstituciją, už naujai rengiamą, nepaskelbtą. Suprato maždaug tik 8 procentai, o visi kiti nesuprato.
Dėl to Rinkimų komisija vakar nutarė parengti naują balsavimo biuletenį su mažomis pataisomis. Yra du variantai. Pirmiausia tai biuletenio pavadinimas, kad būtų ,,Visuotinės gyventojų apklausos dėl Lietuvos nepriklausomybės biuletenis". Jo tekstas: ,,Ar jūs pasisakote už tai, kad Lietuva savo teritorijoje būtų nepriklausoma demokratinė Respublika?". ,,Savo teritorijoj" gali būti ir praleista, nebūtinai. Jeigu pageidaujama... Bet akcentuojama...
Vakar vakare ir Šiandien gavom Prezidiumo pageidavimą, kad pritaria balsavimo tekstui, kuris yra skliausteliuose, bet pavadinimą norima suformuluoti kiek kitaip: ,,Visuotinės gyventojų apklausos biuletenis dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio ,,Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė Respublika". Čia padiktuojamas visas straipsnis. Čia toks bendresnis, nes turima galvoje veikiančioji Konstitucija ir padiktuojamas straipsnis. Bet ir vėl dėl Konstitucijos gali kilti neaiškumu, juo labiau kad esamoje Konstitucijoje straipsnis ne visai taip suformuluotas, straipsnis skamba kitaip:
“Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė valstybė, išreiškianti Lietuvos liaudies bendrą valią". Tai tas suverenumas, žinot, nelabai tvirtai nusistovėjusi sąvoka. Paskui ,,liaudies". Tai irgi apima tiktai dalį gyventojų. Liaudis suprantama kaip daugiau fizinį darbą dirbantys, o inteligentų ar šiaip mokslo darbuotojų, tarautojų nelabai priskiria. Tai vėl gali būti kokių neaiškumų.
Mes norėtume, kad deputatai pritartų Rinkimų komisijai, kuri vienu balsu priėmė šitą nutarimą, patvirtino šitą biuletenį, be kokių nors didesnių samprotavimų ir klaidinančio aiškinimo galimybių. Šitokia būtų informacija apie biuletenį.
Čia buvo išdalyti jums biuletenio tekstai. Jeigu pas ką pateko biuletenis Nr.Į kur dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio, tai šitą reikėtų nubraukti, o rašyti ,,Visuotinės gyventojų apklausos dėl Lietuvos nepriklausomybės biuletenis". Ir viskas. Be to, čia kai kas kalbos atžvilgiu, stiliaus atžvilgiu- Gavom truputėlį pasiūlymų, kad gal mes pasinaudojom įstatymu ir rasėm, kas įstatyme, o ten parašyta: ,,ar pasisakote". Tai vietoje ,,pasisakote" galėtų būti ,,ar jūs už tai, kad". Praleist iš viso tą žodį ,,pasisakote". Arba vietoj ,,pasisakote" rašyti ,,ar jūs pritariate, kad Lietuva" ir t.t. Stiliaus atžvilgiu būtų paprasčiau. Tai tiktai kalbinė, neesminė pataisa, patobulinimas. Tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, deputatams, kiek žinau, yra išdalyti trys variantai.
BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Tiktai pirmas, taip? Ačiū. Tai už šį variantą pasisako, kaip suprantu, ir komisija, ir Prezidiumas.
J.BULAVAS. Su sąlyga, kad būtų išbrauktas Konstitucijos paminėjimas. O motyvai tokie, kad čia yra referendumas, arba tautos atsiklausimas, ir tai yra daug svarbesnis dalykas negu Konstitucija, kuri lengvai kaitaliojama. Pareikštas tautos nusistatymas, kurį gali labai prireikti panaudoti. Kada jis bus pareikštas, mes galėsim juo remtis: štai tautos valia yra tokia. O Konstitucija — tai šiandien tokia, rytoj kitokia, dažnai kaitaliojama. Be to, sąjunginiai organai iš viso ignoruoja. Tai va, geriau, kad nebūtų minima.
PIRMININKAS. Ačiū.
Ar deputatai turėtų klausimų gerbiamajam J.Bulavui? Tada aš dar norėčiau paklausti, ar nebūtų galima išspręsti kompromiso būdu to, ką. jūs kalbėjote? Jūs sakote, būtų nesusipratimas, jeigu turimas galvoje Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, ten įdėti žodžius- Rengiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir neminėti, kad tai 1 straipsnis. Galbūt tai bus kitas straipsnis. Ar taip nebūtų gerai?
J.BULAVAS. Tai jau šitoks variantas buvo, už kurį pasisakė 8 procentai.
PIRMININKAS. Bet nebuvo dar to priedo, kurį jūs pridėjote.
J.BULAVAS. Kaip tik tas buvo. Jį visuomenė laikė klaidinančiu. Neaiškiu, dviprasmiu.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Aš turėčiau tokį pasiūlymą, ne klausimą. Ar kartu galima?
J.BULAVAS. Ar klausimų yra? Jeigu ne, tai...
PIRMININKAS. Galbūt jūs atsakysit ir į pasiūlymą? Ar jūs norėtumėt, kad mes šiandien nuspręstume dėl to?
J.BULAVAS. Būtinai. Laukia, mes vėluojame spausdinti. Reikia būtinai nuspręsti.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl formos, kadangi negalima daryti išvados, ar šitas pateiktas tekstas geras, ar blogas. Norėtųsi atkreipti dėmesį: labai gerai, kada yra tas stačiakampis apvedimas, tačiau šitas tekstas-“Ar jūs pasisakote už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma”-atskirtas, jis turėtų būti parašytas stambesniu šriftu, Ir taip pat norėtųsi, kad ,,taip" ar ,,ne" irgi būtų, kaip čia laikraštyje skelbta, apvesti stačiakampiu ar parašyti dar didesniu šriftu negu tas tekstas, kadangi...
J.BULAVAS. Apvedimas tai nebūtinas. Nereikia apvesti.
A.ENDRIUKAITIS. Bet žmogui be akinių ar su akiniais geriau įžiūrėti. Tai nesunku. Taip aš pageidaučiau.
PIRMININKAS. Prašau deputatą J.Liaučių.
J.LIAUČIUS. Norėčiau tada paklausti jūsų nuomonės dėl paties Aukščiausiosios Tarybos sausio 16 d. nutarimo. Jame nurodoma:,,ar pritaria naujos rengiamos Konstitucijos teiginiui". Visuotinė apklausa, pagal mūsų įstatymus, gali būti pradėta 300 tūkst. gyventojų arba Aukščiausiosios Tarybos iniciatyva. Ar jūs siūlytumėte šiuo atveju derinti tą naują biuletenio tekstą su sausio 16 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu?
J.BULAVAS. Aš ne viską išgirdau, ir aš.
PIRMININKAS. Aš savo ruožtu, jeigu galima, taip pat norėčiau pasakyti. Čia buvo klausiama: jei dabar keistume biuletenio formą, ar tai derintųsi su priimtu Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl šios apklausos surengimo?
J.BULAVAS. Su biuleteniais. Jeigu Aukščiausioji Taryba pritaria, tai viskas.
PIRMININKAS. Aš norėčiau pasiūlyti. Rinkėjai susitikimuose taip pat išreiškė panašią nuomonę, ką jūs sakote, kad gali būti nesuprastas tas klausimas. Jie taip tik siūlė išskirti ar tokiu apvedimu, ar šrifto pakeitimu, ar šrifto pajuodinimu patį Konstitucijos teiginį ir klausimą rinkėjams:,,Ar pasisakote už nepriklausomą Lietuvą?". Panašiai kaip jūs dabar ir darote. Rinkėjų nuomone, tai būtų suderinami dalykai — atskirai paminėti Konstituciją ir paminėti patį klausimą. Todėl aš manyčiau, kad Prezidiumo pateiktas pasiūlymas galėtų būti priimtas.
J.BULAVAS. Jeigu minima Konstitucija, tai tada toks savotiškumas.
PIRMININKAS. Jeigu juos atskiriame, patį Konstitucijos teiginį ir klausimą rinkėjams.-
J.BITLAVAS. Mes nesuprantame prasmės. Kokią čia prasmę turi. Būtinai apribot šito viso balsavimo galią. Aš pabrėžiu, kad balsuojama ne už kurį nors Konstitucijos teiginį ar straipsnį, o už tą, kas yra apibraukta: už Lietuvos nepriklausomybės klausimą, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika. Tai čia yra kaip referendumas, arba tautos apsisprendimas. Tai daug svarbiau negu vienas ar kitas Konstitucijos teiginys, kurie būna lengvai kaitaliojami.
PIRMININKAS. Ačiū.
Noriu gerbiamiesiems deputatams priminti, kad mes tuoj turėsime balsuoti ir šiuo klausimu, ir taip pat už jau pateiktą Aukščiausiosios Tarybos pareiškimą, kuris baigiamas redaguoti. Tuoj Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ateis į posėdžių salę ir pateiks jau pataisytą. Todėl kviečiu visus deputatus, kurie dirba komisijose, dabar ateiti į posėdžių salę, nes tuoj balsuosime.
Gerbiamajam J.Bulavui ačiū, o pasisakyti šiuo klausimu norėjo gerbiamasis K.Motieka.
K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, susipažinus su pirmuoju variantu, kuris buvo išdalytas deputatams, taip pat su gerbiamojo J.Bulavo informacija dėl biuletenio turinio ir formos, man kilo tokios mintys. Visų pirma čia mes išgirdome, kad buvo siūloma keisti tą Konstitucijos 1 straipsnio tekstą, kurį galutinai suformulavo Konstitucijos komisija. Man atrodo, kad to straipsnio keisti jokiu būdu negalima. Arba tai rodo, kad Konstitucijos komisija dar nėra galutinai suformulavusi, kokia ateityje turėtų būti Lietuvos valstybė ir kaip tą išreikšti Konstitucijos 1 straipsnyje. Arba Rinkimų komisija, Universitetas ar kiti per daug išeina už tos formuluotės ribų. Ir todėl nei ta teritorija, nei liaudies valios suvereniteto atžvilgiu išreiškimo formos tame straipsnyje neturėtų būti minimos.
Bet mes neįvertinom kitos aplinkybės, kuri šiuo metu ypač svarbi. Aukščiausioji Taryba jau turi keletą mums priešiškų jėgų proklamacijų, kurios skleidžiamos Respublikoje ir Vilniaus mieste, kurios taip pat baigiasi žodžiais: ,,Tegyvuoja laisva, nepriklausoma, demokratinė Lietuvos Respublika!".
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
K.MOTIEKA. Atsiprašau, jūs turbūt nematėt, neskaitėt ir nereikia šito sakyti. Tekste kalbama apie tai, kad Lietuvos ateitis yra tiktai Tarybų Sąjungos sudėtyje. Bet ta proklamacija baigiama žodžiais:
Tegyvuoja Lietuvos nepriklausoma demokratinė respublika. Žinoma, šitokie šūkiai vartojami specialiai. Iš tų pasiūlymų, kurie teikiami gyventojų apklausai. Be abejo, tai turi vieną tikslą — sukelti gyventojų sumaištį. Todėl šiandieną svarbiausias klausimas, kurį gyventojai turėtų išreikšti apklausos būdu, yra tas, kokia Lietuvos ateitis. Ar laisva Lietuva, nepriklausoma Lietuva, ar taip, kaip formuluoja šitie veikėjai, prisidengdami tonais pačiomis nuostatomis, Tarybų Sąjungos sudėtyje. Todėl aš siūlyčiau, kad tas biuletenis atrodytų šitaip, ir nereikia mums tenai motyvuoti, kad čia yra Konstitucijos 1 straipsnis, kad čia yra komisijos jau nustatyta, suformuluota ir t.t. Mes galime motyvuoti savo veiksmus, kodėl mes organizuojame visuotinę gyventojų apklausą. O biuletenis, man atrodo, turėtų atrodyti taip: ,,Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika". Po šito teksto — du langeliai: viename langelyje užrašytas žodis Laisva", o kitame — ,,TSRS sudėtyje". Tada žmonės aiškiai supras. Ir man atrodo, kad toks biuletenis būtų visiškai aiškus, suprantamas, nesiskirtų nuo to teksto, kurį yra suformulavusi Konstitucijos komisija. Prašyčiau apsvarstyti šitą galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, dar Pirmininkas su tekstu neatėjo. Taip pat turbūt ir deputatams reikia pasitarti šiuo svarbiu klausimu. Galbūt galėtume padaryti pertrauką, po pertraukos susirinkę balsuoti. Kaip?
BALSAI SALĖJE. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Jeigu dar yra pasiūlymų dėl biuletenio, tai jie turėtų būti dabar išsakyti, be abejo. Aš manau, kad daugiau nėra.
Prašau tada dar deputatą L.Sabutį. Galbūt dar kas nors turės.
L.SABUTIS. Iš tikrųjų mes negalime prarasti daugiau laiko, bet ir prasmė turi būti aiški kiekvienam Lietuvos žmogui. Man pranešėjas patikslino, kad biuletenis bus spausdinamas trimis kalbomis.
Konstitucinė nuostata, kurią mes suformulavome, Aukščiausioji Taryba balsavo, manyčiau, turėtų likti tekste. Visiškai pritariu pranešėjui, kad šitame apibrėžtame variante, ką turėtų pasirinkti pats žmogus, nereikalingas gal tik žodeliukas »pasisakote". Tiesiog tekstas ,,Ar jūs už tai, kad Lietuva būtų nepriklausoma demokratinė respublika?" Taip, ne.
Norėčiau patikslinti. Kada perskaičiau pastabą, man pačiam vėl liko nebeaišku, ką reikia išbraukti. Nagi dar kartą paskaitykit pastabą. Tuoj pat kyla abejonių. Aš siūlyčiau taip: pasakyti tą patį, tik suprantamiau: „Palikite tą atsakymą, kuriam jūs pritariate, o kitą išbraukite". Visiškai aišku ir suprantama, Ir žmogus perskaitęs galės padaryti tą, ko mes tikimės, kad jis padarys. O aiškinamoji dalis, laukiamoji dalis ir visa kita, man atrodo, ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū.
Ar dar gerbiamasis J.Bulavas nori papildyti? Turbūt balsuosime.
J.BULAVAS. Pritariu gerbiamojo L.Sabučio pastabai. Perskaitė tą tekstą, kuris kaip tik parašytas mūsų komisijos ir Prezidiumo rėmeliuose. Čia viskas atitinka. Tiktai dėl gerbiamojo K.Motiekos pasisakymo, tai jis yra klaidinantis. Taip, klaidinantis, nes Konstitucija gali būti keičiama, labai lengvai keičiama, ir yra tokia praktika. Nėra ko čionai surašyti didžiausią eilę, kad mes balsuojam už Konstituciją, tuo tarpu kai ji dar nepriimta, nepaskelbta, projektas neužbaigtas. Tai nėra ko apie tai kalbėti. Tiek aš norėjau pasakyti.
Diskusija dėl gyventojų apklausai rengiamo biuletenio teksto
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam J.Bulavui. Dar nori pasisakyti šiuo klausimu deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Aš pritariu, kad pavadinimą reikia trumpinti, išbraukti nuorodą į Konstituciją, į Konstitucijos 1 straipsnį, esmę išreikšti biuletenio pavadinime ,,Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės". Tai yra visos mūsų apklausos esmė. “Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės". Jei minėsim čia Konstituciją, ne visi žmonės gali ir suprasti, apie ką, kur, kas ir kodėl Savo nutarime argumentuojame, jog apklausa daroma dėl to, kad rengiama nauja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl mums reikia žinoti žmonių nuomonę. Bet esmė — tai Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Todėl, kad būtų paprasčiau, siūlyčiau pavadinime palikti tuos žodžius. Tačiau tekste aš norėčiau dar štai ką įrašyti: ,,Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė"-. Įrašyti žodį ,,valstybė", kadangi tas žodis išbrauktas iš pavadinimo. Manyčiau, kad mums reikia priartėti prie tos formuluotės, kuri yra mūsų nutarime: ,,Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė"... Ir toliau: ,,būtų nepriklausoma demokratinė respublika". Žinoma, čia pakanka tų žodžių ,,taip" arba ,,ne". Aš suprantu gerbiamojo K.Motiekos norą didesnio aiškumo, tačiau šitas noras jau išeina už mūsų priimto nutarimo ribų. Mes turėtume revizuoti savo priimtą nutarimą dėl tos apklausos organizavimo, o tam neturime laiko. Todėl šiandieną jau to klausimo galbūt ir nekelkime.
PIRMININKAS. Deputatė L.Andriukaitienė.
L.ANDRIUKAITIENĖ. Aš norėčiau pritarti siūlymui, kad apklausos biuletenyje nebūtų žodžio ,,Konstitucija". Iš viso kad ta teksto dalis būtų išbraukta. Tai mano rinkėjų siūlymas. Mes savaitgalį važinėjome, susitikom su rinkėjais, ir jiems tie dalykai neaiškūs. Jie žino, kas čia per Konstitucija — stalininė, brežnevinė ar dar kitokia. Kad neklaidintų, jie prašo šito žodžio nerašyti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš taipogi pritarčiau gerbiamajam K.Lapinskui ir L.Andriukaitienei Mes visiškai nenusižengsim priimtam nutarimui, kaip kai kurie mano. Mes balsuosime už tą pačią frazę, kuri nurodyta nutarime, tik būtinai įrašykime žodį ,,valstybė". Kai pasibaigs diskusijos, aš prašau žodžio dviem minutėms.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Repliką, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom.
K.MOTIEKA. Čia turbūt kalti mikrofonai ir mūsų salės akustika. Gerbiamasis profesorius J.Bulavas paaiškino, jog aš esu už tai, kad būtų įrašytas Konstitucijos straipsnis. Aš kaip tik ir kalbėjau apie tai, kad Konstitucija biuletenyje neturėtų būti minima. Prašau mane teisingai suprasti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
Tokiu atveju galbūt tikrai galėtume padaryti pertrauką. Deputatai turėtų laiko aptarti klausimą, kuris sukėlė ginčų. Manyčiau, kad pertrauka būtų naudinga.
Deputatas B.Genzelis nori paprieštarauti.
B.GENZELIS. Ne, aš noriu dėl pertraukos. Mes buvom susitarę, kad 12 val. baigiam. Iš anksto mes dezorganizuojam savo darbą. Mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komisija, žinodama, kad posėdžių nebus, sukvietė gausybę žmonių. Dabar mes dezorganizuojam darbą. Be to, mano supratimu, vis tiek kvorumas nepasikeis. Ir aš bijau dėl to, kad čia jau yra principiniai dalykai. Mes kiekvieną dieną dezorganizuojam savo darbą. Viena nutariam, o kita padarom. Dėl to ir komisijų darbas tampa paralyžuotas.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis deputate, tvirtindami darbotvarkę mes sakėm, kad jeigu pavyks, baigsime iki 12 val., bet tvirtai tokio nutarimo nepadarėm. O yra vilties, kad deputatai susirinks į salę, nes yra dabar dirbančių komisijose. Galbūt reikėtų tada spręsti, ar darome pertrauką, o jeigu nedarome, tada būtų galima išklausyti informaciją apie nutarimą dėl Pietryčių Lietuvos komisijos išvadų. Kokia būtų nuomonė, kaip deputatai sakytų, ar už pertrauką, ar dabar tęsime darbą be pertraukos? Aš bijau, kad be pertraukos mes negalėsime balsuoti už šį klausimą, nes deputatai sukėlė diskusijas čia, salėje. Kažin ar prieisime prie bendros nuomonės iš karto balsuodami.
Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš manau, kad pertraukos daryti nereikia. Reikia tiesiog kviesti susirinkti visus esančius rūmuose. Rūmuose tikrai yra daugiau kaip 92 deputatai. Per tą laiką pereiti prie Rytų Lietuvos klausimo.
O dėl šito biuletenio aš siūlyčiau susirinkti suinteresuotiems, nes tokių esminių nesutarimų bent aš tikrai nesitikėjau. Rodos, kad viskas buvo aišku Iš kur kyla tokių neaiškumų, man nesuprantama.
PIRMININKAS. Bet aš atkreipiu...
A.A.ABIŠALA. Kadangi Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva vargu ar yra biuletenio tvirtinimas, dėl to reikia apsispręsti. Galėtų būti išsiaiškinta ir duotos rekomendacijos Rinkimų komisijai. Aš manau, kad jų biuletenis yra klaidingas, atsižvelgiant į psichologų, sociologų darytus bandymus, pilotažines apklausas, jų pasiūlymus ir t.t. Man keistas šios dienos svarstymas. Buvo juk viskas padaryta, ir, man atrodo, gana rimtai.
Taigi aš siūlau dabar išklausyti likusį klausimą — dėl Rytų Lietuvos (Pirmininkas ir pavaduotojas jau pasiruošę pateikti), reikėtų kviesti visus deputatus į salę.
PIRMININKAS. Aš deputatus jau ne vieną kartą kviečiau ir žodžiu, ir skambučiu. Dar kartą kartoju savo raginimą. Kad mes ilgai nediskutuotume, norėčiau paklausti, ar yra deputatų, prieš-taraujančių, kad dabar reikalinga pertrauka?
S.G.ILGŪNAS. Galima?
PIRMININKAS. Deputatas G.J.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, noriu kreiptis į jus. Buvo numatyta, jog 11 val. šiandien baigsis posėdis. Yra pakviesta Mokslo ir studijų įstatymo projekto rengimo grupė, aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti svečiai. Jie nuo 11 val. laukia mūsų komisijos. Ir aš labai prašyčiau nedaryti pertraukos.
PIRMININKAS. Ačiū.
Ar deputatas M.Stakvilevičius taip pat nori šiuo klausimu?
M.STAKVILEVIČIUS. Norėjau pasakyti: gerbkim ir kitus žmones.
PIRMININKAS. Mačiau, kad yra deputatų, norinčių pertraukos. Galbūt mes greitai santykine balsų dauguma galėtume nuspręsti dėl tos pertraukos.
Kas už tai, kad dabar darytume pertrauką? Prašau balsuoti.
Aiškiai matyti, kad mažuma. Tokiu atveju tęsiame darbą. Ir tada kviečiu deputatą R.Maciejkianecą į tribūną. Kiek aš žinau, turbūt nepavyko išdalyti nutarimo projekto, nes nesusitarta, kuris variantas turi būti dalijamas. Bet galbūt R.Maciejkianecas galės paaiškinti, ir bent jau mes būsime informuoti apie tuos klausimus, kuriuos mes tikriausiai šią savaitę turėsime spręsti. Taip pat salėje yra kitų deputatų iš Pietryčių Lietuvos komisijos, galbūt jie galės papildyti deputatą R.Maciejkianecą. Matau deputatą R.Ozolą, galbūt dar kiti galės pridėti.
Prašau, deputate, jums žodis.
Deputato R.Maciejkianeco pranešimas apie Rytų Lietuvos problemas ir rengiamus dokumentus
R.MACIEJKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, mes pradėjom gerą darbą nuo sausio 11 d. Norėtųsi, kad mes šitai įtvirtintume ir įstatymų tvarka.
Mes norim šiandieną pateikti du projektus. Jie susiję su klausimu, kuriuo pranešimą padarė jau gerbiamasis J.Bulavas. Jūs puikiai suprantat, kad dabartiniu metu ypatingo aktyvumo sulaukti mūsų krašte bus sunku, nes praeitais ir užpraeitais metais mūsų gyventojai beveik ištisus dvejus metus balsavo. Tarybų Sąjungos deputatų rinkimai, papildomi rinkimai, pakartotiniai rinkimai, tas pats į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir vietines tarybas. Žmonės tikrai jau labai daug praeitais metais balsavo. Kad jie dabar aktyviau dalyvautų referendume ir kad mes galėtume agituoti už šitą referendumą, norėtume, kad artimiausiu metu, gal net rytoj, kai kurios mūsų problemos ir pasiūlymas būtų išspręsti.
Mes siūlom du projektus. Aš tik apgailestauju, kad mes frakcijos vardu pasiūlėm vieną nutarimą, bet čia padalyta visai kas kita. Aš nežinau, kaip čia atsirado kitas projektas. O mūsų projektas kažkodėl nepateko.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
R.MACIEJKIANECAS. Kaip? Aš nežinau, aš šito negaliu svarstyti, nes tik prieš minutę gavau. Mūsų projektas kažkodėl neišdalytas. Tai man sunku ką nors pasakyti.
Bet ko iš esmės mes norime? Aš gal tada pasakysiu. Jeigu projektas neišdalytas, tai man sunku sakyti. Aš šiandien iš ryto, kada buvo komisijų ir frakcijų posėdis, išdalijau mūsų projektą. Vienas nutarimas ,,Dėl Valstybinės komisijos Pietryčių Lietuvos problemoms ištirti išvadų". Šito nutarimo esmė tokia: mes norėtume, jog Aukščiausioji Taryba priimtų nuostatą, aiškią, nedviprasmišką, kad kada bus naujas Lietuvos padalijimas, mūsų lenkų tautinė mažuma ir kitos tautinės mažumos, kurios gyvena šitame krašte, sudarytų vieną administracinį vienetą ir kad šitas vienetas būtų (...) atitinkamu nutarimu ar sprendimu. Čia pagrindinis klausimas. Ir tame pačiame nutarime mes norėtume, kad būtų aiškumas dėl nelietuviškų pavardžių. Kad artimiausiu metu mes priimtume. Tame pačiame nutarime mes siūlom nuostatą: kada bus išduodami Lietuviški pasai, kad pavardės būtų keičiamos tik tada, jeigu žmogus pageidauja.
Antras dokumentas, kurį mes siūlom, tai^dėl Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo papildymo. Čia jau įstatymas. Mes norėtume čia pakeisti 2, 4, 7 ir 9 straipsnius. 2 straipsnis. Mes čia siūlom, palyginti su jau priimtu įstatymu, kad mums būtų leidžiama gimtąja kalba rengti ir kitus specialistus, ne tik mokytojus. Čia susiję su tuo, kad Vilniaus rajone jau veikia aukštoji žemės ūkio mokykla: Gyvenimas rodo, kad reikia ir kitų specialistų ir kad galima steigti grupes, fakultetus ir filialus. Pagrindinis pakeitimas. Mums rūpi 4 straipsnis. Mes siūlome, kad vietovėse, kur kompaktiškai gyvena nelietuvių tautybės gyventojai, būtų garantuojama teisė valstybinėse ir kitose įstaigose greta valstybinės lietuvių kalbos vartoti tarnybines lenkų ir kitas kalbas. Jeigu šituos nutarimus Aukščiausioji Taryba priimtų, būtų padaryta gera pradžia ir mes galėtume toliau kartu eiti tuo pačiu keliu. Tai pakeltų pasitikėjimą vienų kitais, ir šita niekam nereikalinga įtampa sumažėtų, o mūsų rinkėjai galėtų tikrai aktyviau dalyvauti referendume. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Gal deputatai turi klausimų? Nematau. Ar dar yra norinčių pasisakyti šiuo klausimu? Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Tiesiog norėčiau supažindinti, kad vakar ir Prezidiumo posėdyje, ir atskirame susitikime su Lenkų frakcijos deputatais tie klausimai buvo aptariami. Iš esmės pritarta, kad tokie nutarimai ir įstatymai turėtų būti. Šiek tiek skiriasi formuluotės. Ir gerbiamasis deputatas R.Maciejkianecas minėjo, kad tas, kur dabar išdalytas, t.y. Rytų Lietuvos komisijos parengtas variantas, šiek tiek skiriasi nuo to, kuris buvo siūlomas priimti balandžio mėnesį. Kadangi projektai dar nėra pateikti deputatams, reikėtų tuos projektus padauginti, sakykime, šiandien po pietų įdėti į deputatų dėžutes, visa tai apsvarstyti frakcijose dalyvaujant Lenkų frakcijos deputatams ir, ko gero, siūlyti ar antradienį, ar ketvirtadienį priimti tuos nutarimus ir įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų kalbėti deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš irgi tiktai dėl darbo tvarkos. Iš principo dėl visų bendrųjų nuostatų yra sutariama, tiktai nerasta galutinių formuluočių. Todėl siūlytume šituos du variantus pateikti aptarti frakcijoms, t.y. Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti aprobuotą ir Lenkų frakcijos teikiamą variantą, kad būtų galima eiti į Aukščiausiąją Tarybą jau su visiškai frakcijose išsiaiškėtomis formuluotėmis. Taip pat yra trys variantai nutarimo, kuris siūlomas apibendrinti esamai padėčiai ir numatyti tolesniems darbams. Siūlyčiau taip pat pateikti visus tris variantus, kad laisva valia ir su visiška atsakomybe būtų pasirinktas geriausias iš jų. Bet dar kartą noriu pabrėžti, tai yra iš principo tiktai formuluočių klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar yra norinčių kalbėti šiuo klausimu? Nematau.
Tada prašau deputatą V.Žiemelį į tribūną. Jis turėjo trumpą informaciją.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji kolegos! Pas mus yra svečias iš Norvegijos ponas Edvardas Stangas. Štai jis balkone. Jis atstovauja organizacijai ,,SOS Balticum", yra Norvegijos Helsinkio grupės narys ir parodė iniciatyvą, pats ėmėsi tokio sunkaus uždavinio, atvežė iš Norvegijos beveik 1,5 tonos medikamentų, skirtų Latvijai ir Estijai. Jis yra numatęs plėsti ateityje pagalbą Lietuvai ir būtent šiuo tikslu atvažiavo. Lietuvoje jis bus visą savaitę. Jis tam tikra prasme grįžo į tėvų žemę. Jo mama yra gimusi ir augusi Kretingoje. Tad paplokime ponui Stangui. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes tuoj turėsime balsuoti, todėl aš dar kartą kviečiu visus, esančius rūmuose, susirinkti į salę, ir ypač deputatus, esančius Ekonomikos komisijoje, jeigu jie mane girdi, nes,kiek mane informuoja, ten šiuo metu posėdžiaujama-Taip pat buvo informacijai žodžio prašęs gerbiamasis A..Medalinskas. Bet aš, atrodo, jo salėje nematau. Apie paramą Lietuvos nepriklausomybės gynimo fondui prašo žodžio dar nemažai deputatų. Tik aš norėčiau Aukščiausiosios Tarybos atsiklausti, ar mes šitą jau pradėtą tradiciją turėtume tęsti? Ir aš, ir kiti deputatai domėjosi: labai daug žmonių aukoja per taupomąsias kasas, ir jų pavardės čia neskelbiamos, o aukojamos tikrai didžiulės lėšos. Ar būtina vienus aukotojus skelbti, kitų ne? Jie visi prisideda prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo. Mes, aišku, galime dėkoti jiems, nors kažin ar turime teisę, nes jie aukoja ne mums, o Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimui. Mes tas pastangas didžiai vertiname. Ar reikalingos dar papildomos deputatų informacijos apie aukojamas lėšas? Aš žinau, kad atneša, bet yra daugybė žmonių, kurie labai kuklūs, bet remia nepriklausomybę ir labai daug lėšų aukoja per taupomąsias kasas. Ar reikalinga ta informacija, kaip Aukščiausioji Taryba nuspręs?
BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Yra dar konstruktyvus gerbiamojo L. Sabučio pasiūlymas, kad sekretoriatas padarytų tam tikrą suvestinę ir ją paskelbtų. Tai ir spaudoje, be abejo-. Galbūt būtų išsamesnė informacija ir padėkota didesniam žmonių skaičiui, neišskiriant kurių nors vienų, nes aukoja tikrai labai daug žmonių. Aš turiu ir laišką, kur aukoja žmonės iš Panevėžio jaunųjų technikų stoties ir dar iš kitur.
Nematau pritarimo, kad ta tradicija būtų tęsiama toliau. Ji buvo reikalinga, kai tai buvo tik nauja iniciatyva. Dabar ji labai išsiplėtusi, labai daug Lietuvos žmonių remia. Siūlyčiau turbūt taip: jeigu yra naujų iniciatyvų, kurios duoda ką nors naujo, o mes dar nesam girdėję, tada tikrai reikėtų.
Kiek dabar salėje deputatų? Dar kartą raginu deputatus susirinkti į salę. Mačiau, kad jau atėjo deputatai iš Ekonomikos komisijos, galbūt dar yra deputatų rūmuose.
Gerbiamasis V.Žiemelis prašo pataisyti, kad buvo kalbama dėl pagalbos Lietuvai ir Latvijai, ne Estijai, kad nebūtų suklaidinti Lietuvos žmonės.
Matau, kad jau atėjo į salę gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Galbūt jis galėtų Aukščiausiąją Tarybą informuoti apie naujai suredaguoto pareiškimo tekstą. Tada prašau gerbiamąjį Pirmininką į tribūną. Salėje yra 78 deputatai. Dar kartą raginu visus susirinkti į salę.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio žodis dėl rengiamo pareiškimo
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai! Atsižvelgę į gausias ir labai naudingas pastabas, parengėme tokį galutinį tekstą. Tikiuosi, kad galutinį. Jį norėčiau jums perskaityti, kadangi pagrindas vis tiek jums žinomas ir pastabas jūs esate girdėję, nes perrašyti, dauginti dar atimtų šiek tiek laiko. Ar jūs sutinkate? Tai būtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas »Dėl karinės diktatūros grėsmes TSR Sąjungoje ir agresijos prieš Lietuvą plėtimo",
,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba su dideliu susirūpinimu pažymi pavojų visuomenei, kurį kelia TSRS prezidento 1991 m. sausio 26 d. įsakas ir ligi šiol neskelbtas TSRS gynybos ir TSRS vidaus reikalų ministrų 1990 m. gruodžio 29 d. įsakymas. Šiais aktais oficialiai leidžiama TSRS VSK, reguliarios ir vidaus kariuomenės neribota savivalė, numatant nuo 1991 m. vasario 1 d. ištisą parą su sunkiąja šarvuota ginkluote patruliuoti miestuose, veržtis į bet kurias patalpas, ieškoti ,,nusikaltėlių" manifestacijose.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba griežtai smerkia tokias užmačias kaip šiurkštų žmogaus teisių pažeidimą, kaip lemtingą žingsnį į karinę diktatūrą ir reiškia savo solidarumą su visomis Baltijos valstybių ir Tarybų Sąjungos respublikų teisėtomis valdžios struktūromis bei demokratinėmis jėgomis.
Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų prievarta realizuojami tokie neteisėti, suverenitetą pažeidžiantys aktai, tai reikštų tolesnį TSRS agresijos plėtimą, šliaužiančią atvirą okupaciją. Tai reikštų ir tyčinį įtampos didinimą, siekimą užkirsti derybų galimybę ir didelę grėsmę civiliams gyventojams. Iš tikrųjų būtinas kitas sprendimas: nedelsiant išvesti iš Lietuvos teritorijos TSRS desantinę ir TSRS vidaus kariuomenę, grąžinti Lietuvos Respublikai visus užgrobtus objektus.
Dar kartą pabrėžiame: jokie svetimi įsakai ir įsakymai suverenioje Lietuvos Respublikoje negalioja. Lietuva turi savo įstatymus ir valstybines institucijas teisėtvarkai užtikrinti. TSRS valdžios dokumentuose minimas formalus pretekstas, neva vis daugėja sunkių kriminalinių nusikaltimų, Lietuvai negali būti taikomas teisiniu aspektu ir yra nepagristas faktiškai, kaip rodo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys. Lietuvoje svarbiausia nutraukti TSRS kariuomenės nusikaltimus. Juos dar labiau paskatins minėtas TSRS ministrų įsakymas, kuris bando legalizuoti kariuomenės panaudojimą prieš taikias demonstracijas, suteikti tariamą teisėtumą sausio 11-13 d. žudynėms Vilniuje ir galimoms žudynėms bet kur ateityje.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba perspėja TSRS politinę vadovybę, kad jos mėginimai įgyvendinti ne vien Tarybų Sąjungoje, bet ir Lietuvoje savo sprendimus dėl karinės diktatūros išprovokuotų Lietuvoje ypač sunkias pasekmes, už kurias visa atsakomybė tektų TSR Sąjungai ir jos vadovams.
Pavojaus akivaizdoje mes vėl kreipiamės į pasaulio tautų bendriją, į didžiąsias demokratines valstybes ir Jungtines Tautas, prašydami ryžtingai užkirsti kelią ginkluotai prievartai ir diktatūrai. Grėsmė kyla ne vien Baltijos valstybėms ir TSRS tautoms, bet ir pasaulio civilizacijai. Laisvę ir demokratiją būtina apginti, kol nevėlu."
Pritariate? Gerbiamasis K.Motieka siūlo pavadinimą truputį su-keisti vietomis žodžius. Ne ,,dėl karinės diktatūros grėsmės TSR Sąjungoje ir agresijos prieš Lietuvą", o atvirkščiai: ,,dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės TSR Sąjungoje". Gali būti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš tik dėl vieno žodžio. Ar nereikėtų atkreipti dėmesį į tai, kur rašom: ,,išvesti desantines pajėgas"?.. Galbūt ,,papildomas desantines", nes čia yra kai kurios nuolatinės, Kaune yra divizijos štabas, kuris nevykdė tokio žodinio įsakymo, o pareikalavo, kad jiems viskas būtų juridiškai įforminama. Dabar galime sukelti tų nuolatinių desantinių pajėgų priešiškumą. Aš į šitą noriu atkreipti dėmesį.
V.LANDSBERGIS. Aš nežinau, ar čia reikia tų dalykų. Matot, mes nerašom visokių dalykų, ką jie dabar daro. Tiesiog kalbam apie tai, kas matoma nuo vasario 1 dienos, koks pavojus. Ar galime balsuoti?
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo “Dėl agresijos prieš Lietuvą plėtimo ir karinės diktatūros grėsmės TSR Sąjungoje “priėmimas
PIRMININKAS. Matau pritarimą. Salėje yra 81 deputatas. Mes galėtume priimti deputatų, esančių salėje, pareiškimą. Turbūt vis tiek reikia balsuoti, ir mes priimsime. Bus aišku. Tokiu atveju siūlau balsuoti. Taip, mes esame taip jau darę. Galėsime rytoj dar sykį patvirtinti. Aš mačiau, kad nėra prieštaraujančių. Tada būtų dar ir tvirčiau.
V.LANDSBERGIS. Bet kokiu atveju galėtume jį vadinti Prezidiumo ir deputatų pareiškimu, jeigu jau kas nors labai pedantiškai kabintųsi. Bet aš manau, kad ...
PIRMININKAS. Kadangi rytoj dar kartą galėtume patvirtinti, tai nereikėtu net šio prierašo.
A.A.ABIŠALA. Aš taip pat siūlau palikti pareiškimą Aukščiausiosios Tarybos vardu ir rytoj jį patvirtinti esant reikiamam deputatų skaičiumi.
V.LANDSBERGIS. Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū.
Kas už tai, kad perskaitytas pareiškimas būtų priimtas, prašau balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 82 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nematyti.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Pareiškimas priimtas vienu balsu.
V.LANDSBERGIS. Ačiū. Tai aš einu atiduoti spausdinti ir versti.
Gyventojų apklausos biuletenio teksto patvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū.
Ar deputatai pasitarę gali išreikšti balsavimu nuomonę dėl apklausos biuletenio? Galbūt gerbiamasis J.Bulavas turi jau tam tikrą nuomonę? Gal perskaitykit.
J.BULAVAS. Biuletenį nuėjo spausdinti ir negrįžta. Aš čia turiu suredaguotą. Perskaitysiu, gal užteks to. Štai pavadinimas: ,,Visuotinės gyventojų apklausos dėl Lietuvos nepriklausomybės biuletenis". Dėl Lietuvos nepriklausomybės. Gerai. Biuletenis. Dabar tekstas, apvestas rėmeliais: ,,Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?" ,,Taip", ,,ne" — rėmeliuose. Pakartoti? Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?" Atsako ,,taip" arba ,,ne". Ir pastaba, ką išbraukti.
PIRMININKAS. Galbūt pastabą dar...
J.BULAVAS. Pastaba: ,,palikite neišbrauktą atsakymą, su kuriuo jūs sutinkate, o kitą išbraukite". Gerai. Va jau atnešė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...
J.BULAVAS. Ar yra kokių neaiškumų? Nėra?
PIRMININKAS. Aš manau, nors spręsti šį klausimą nėra Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva, bet kadangi Rinkimų komisija paprašė, mes galėtume savo nuomonę tiesiog išreikšti balsavimu.
Tai turbūt nėra formali procedūra.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau vis dėlto balsuoti. Ir nuomonė galbūt būtų išreikšta santykine balsų dauguma. Tiesiog Rinkimų komisija žinotų Aukščiausiosios Tarybos nuomonę.
Deputatas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dar grįžtu prie to klausimo dėl senų žmonių, gerai nematančių. Dėl apvedimo ,,taip" arba ,,ne".
PIRMININKAS. Buvo minėta, kad apvedama.
A.ENDRIUKAITIS. Žmonės labai braukia anuose biuleteniuose, mes turime patyrimo. Aš siūlau tuo klausimu balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Litvinas dar nori papildyti.
V.LITVINAS. Gerbiamajam deputatui aš norėčiau taip atsakyti:
kai vyko tokia pilotažinė apklausa, žmonės labai atsargiai žiūrėjo į tuos žodžius, kurie yra apibraukti. Jie nenori liesti tų žodžių rėmeliuose. Tas žodis buvo arba pabraukiamas, arba prie jo dedamas paukščiukas, arba net užrašomas žodis ,,taip". Todėl tų žodžių imti į rėmelius... Mūsų žmonės yra įpratę, kad reikia išbraukti tą, kas nepatinka, o palikti tą, kas patinka. Ir tų dviejų žodžių ėmimas į rėmelius gali taip pat suklaidinti mūsų žmones. Gali būti tam tikras barjeras, gali bijoti liesti tą žodį. Šitie žodžiai bus labai išryškinti, jie bus gerokai didesni, parašyti labai stambiu šriftu. Manau, jog tada žmonės problemų neturės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galima balsuoti?
A.ENDRIUKAITIS. Aš vis tiek siūlau dėl to balsuoti. Prašom man, gerbiamasis Abišala, leisti pasakyti, ką Endriukaitis nori. Žmonės tame tekste nepamatys nei to ,,taip", nei to ,,ne". 6 kada bus apibrėžta, aiškiai matys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Endriukaiti, kad aš galėčiau įvykdyti jūsų pageidavimą, jūs suformuluokite klausimą balsavimui, aš pateiksiu balsuoti.
A.ENDRIUKAITIS. Apibrėžti stačiakampiu atsakymus ,,taip" ir ,,ne".
PIRMININKAS. Kas už deputato A.Endriukaičio pasiūlymą, prašau balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 14 deputatų.
PIRMININKAS. Kadangi tai neformali procedūra, galbūt toliau netęsim. Ar deputatas A.Endriukaitis sutinka, kad jo pasiūlymui nepritarta? Tokiu atveju balsuosime už Rinkimų komisijos pasiūlytą biuletenio pavyzdį, kad jam pritartų Aukščiausiosios Tarybos deputatai. Kas už pateiktą biuletenio pavyzdį, prašau balsuoti. Gerbiamieji deputatai, vyksta balsavimas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 67 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nematyti.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.
PIRMININKAS. Buvo 82, kiti nepareiškė savo nuomonės jokiu balsavimu. komisijai turbūt deputatų nuomonė aiški, ir ji galės priimti reikiamus sprendimus.
Gerbiamieji deputatai, ar dar yra kokių nors informacijų ar pasiūlymų? Prašau neišsiskirstyti, posėdis dar nepabaigtas.
Informacijos
PIRMININKAS. Primenu, kad kitas Aukščiausiosios Tarybos posėdis vyks rytoj 10 val., o 9.30 val., kaip ir paprastai, dėl tolesnės darbotvarkės renkasi frakcijų ir komisijų pirmininkai. Rytoj 9.30 val. pasitarimas, o 10 val. plenarinis posėdis. Tuo šis posėdis baigtas. Gaila, kad deputatai labai nedrausmingai baigia posėdį.