Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.LANDSBERGIS ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.SAKALAS
Švedijos parlamento deputato G.Lyngo žodis
Lenkijos Seimo nario V.Panko žodis
Belgijos senatoriaus V.Lojteno žodis
Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos federalinio susirinkimo prezidiumo nario S.Ryndo žodis
Armėnijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus A.Asakiano žodis
Lenkijos Helsinkio komiteto nario M.Novickio žodis
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Į šį Aukščiausiosios Tarybos posėdį, skirtą Lietuvos gyventojų visuotinės apklausos rezultatų aptarimui, atvyko 103 deputatai. Tęsiame savo darbą. Į posėdį taip pat atvyko Lietuvos Respublikos Vyriausybė, žinybų vadovai, savivaldybių atstovai ir užsienio šalių stebėtojai. Posėdyje dalyvauja šių šalių stebėtojai:
Švedijos, Belgijos, Islandijos, Lenkijos, Armėnijos, Čekoslovakijos, Suomijos, Vengrijos, Bulgarijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Rumunijos, Jungtinių, Amerikos Valstijų konsulato Leningrade atstovas, Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos ambasados atstovas, Helsinkio grupė iš Lenkijos, Armėnijos tautinio sąjūdžio atstovai, Rusijos demokratinės sąjungos atstovai, Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovai, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir Lenkijos lenkų rėmimo užsienyje draugijos atstovai. (Plojimai)
Popietinio posėdžio darbotvarkę jūs turite. Leiskite dar kartą perskaityti. Pirmiausia kalbės akademikas Juozas Bulavas, jis padarys pranešimą dėl Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinės apklausos rezultatų. Toliau Vytautas Landsbergis, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, padarys pranešimą ,,Lietuvos plebiscitas". Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Stankevičius pateiks ,,Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos valstybės" projektą. Deputatas Romas Gudaitis pateiks Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Deklaracijos dėl nepriklausomos Lietuvos Respublikos tarptautinių teisių projektą. Po to bus užsienio delegacijų svečių pasisakymai ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio baigiamasis žodis. Gerbiamieji deputatai, pradedame darbą, kviečiame į tribūną akademiką Juozą Bulavą. Salėje šiuo metu yra šimtas dvylika deputatų.
Rinkimų komisijos pirmininko J.Bulavo pranešimas apie visuotinės apklausos rezultatus
J.BULAVAS. Gerbiamieji Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai ir Vyriausybės nariai, gerbiamieji svečiai! Šių metų sausio 16 ir 18 dienomis Aukščiausioji Taryba nutarimais pavedė Respublikos rinkiminei komisijai kartu su Vyriausybe ir savivaldybėmis surengti visuotinę gyventojų apklausą, laisvai atsakant į klausimą: “Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?" Atsakyti ,,taip" arba ,,ne". Tai buvo ne koks nors sociologinis gyventojų tyrimas ir nuomonės nustatymas, o teisinis aktas, plebiscitas, įvykęs vasario devintąją dieną.
Visuotinė gyventojų apklausa vyko slaptu balsavimu biuleteniais tose pačiose rinkiminių apygardų apylinkių patalpose ir ta pačia tvarka kaip ir deputatų tarybų rinkimai. Jai iš esmės vadovavo ir tos pačios rinkiminės komisijos, kurios buvo sudarytos savivaldybių tarybų rinkimams. Balsavimo teisei įvykdyti buvo panaudoti tie patys rinkėjų sąrašai, tik patikslinti, atsižvelgiant į gyventojų migraciją bei natūralų judėjimą. Balsavimo teisę turėjo visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, Lietuvos piliečiai, taip pat turintieji teisę į Lietuvos pilietybę asmenys, remiantis demokratiškais savivaldybių rinkimų ir Lietuvos pilietybės įstatymais nepriklausomai nuo balsavusiųjų tautybės, religijos ir kitų ypatumų. Visiems gyventojams buvo suteikta galimybė patikrinti, ar įrašyti jie į rinkėjų sąrašus. Buvo užtikrintas rinkėjų valios išreiškimo slaptumas.
Tautos apsisprendimas vyko stebint Respublikos politinių partijų bei visuomeninių organizacijų atstovams, taip pat daugelio šalių žurnalistams bei reporteriams ir parlamentų deputatams. Balsuotojų valia buvo išreikšta laisvai, demokratiškai, be jokio spaudimo ir prievartos, vadovaujantis demokratiškais, visuotiniais rinkimų teisės pagrindais, tai yra visuotiniu, tiesioginiu, lygiu ir slaptu balsavimu biuleteniais — taip, kaip ir demokratiškai renkant Aukščiausiosios Tarybos bei savivaldybių tarybų deputatus, esant daugiapartinei sistemai.
Rinkiminė agitacija ir informacija per spaudą bei kitas masinės informacijos priemones vyko esant daugiapartinei sistemai iki apklausos dienos. Ja gana plačiai naudojosi, kiek leido, žinoma, šiandieninės sąlygos, visos politinės partijos bei visuomeninės organizacijos, iš to skaičiaus ir LKP (TSKP organizacija Lietuvoje). Rinkiminės komisijos buvo objektyvios ir gal net per mažai rūpinosi agitatorių sudrausminimu, kad nebūtų peržengtos padorumo bei kultūringo elgesio normos.
Pažymėtina, kad balsavimo dieną tarybiniai kariniai daliniai netrukdė. Skundų dėl rinkimų įstatymų pažeidimų Respublikos rinkiminė komisija negavo.
Visuotinei gyventojų apklausai surengti buvo sudarytos 2087 rinkiminės apylinkės Respublikoje ir 5 už Respublikos ribų, kur organizuotai dirbo mūsų Respublikos piliečiai ir buvo Respublikos atstovu. Tai Rusijoje — Smolensko mieste, Tiumenės srities Kogalymo mieste, Armėnijoje — Artyko mieste, Maskvoje ir Taline. Į rinkėjų sąrašus iš viso įrašyta 2 milijonai 652 tūkstančiai 738 balsuotojai.
Į rinkėjų sąrašus įrašyti balsuotojai, kuriems yra sukakę 18 metų ir turintys Lietuvos pilietybę arba teisę į Lietuvos pilietybę. Atvyko į rinkimines apylinkes balsuoti ir gavo apklausos biuletenius 2 milijonai 247 tūkstančiai 810 asmenų, tai yra 84,73 procento visų rinkėjų. Iš jų pritarė apklausos teiginiui ,,taip" — 2 milijonai 28 tūkstančiai 339 balsuotojai, arba 90,47 procento, tai yra beveik 90,5 procento dalyvavusių apklausoje. Nepritarė 147 tūkstančiai 39 asmenys, arba 6,56 procento dalyvavusių apklausoje. Balsavimo dėžėse rasta 66 tūkstančiai 614, arba 2,96 procento negaliojančių biuletenių.
Gerbiamieji, Aukščiausiajai Tarybai pateikti apklausos rezultatai pagal rinkiminių (balsavimo) komisijų protokolus, kuriuos šiandien apsvarstė ir patvirtino Respublikos rinkimine komisija. Šiuos rezultatus analizuojant, galima matyti daug svarbių dėsningumų. Aš paminėsiu bent porą iš jų. Pirmiausia noriu pabrėžti didžiulį Respublikos gyventojų aktyvumą, kuris atspindi susirūpinimą Respublikos ir savo gyvenimu, tolesniu likimu.
Apklausoje labai aktyviai dalyvavo įvairių tautybių Respublikos miestų gyventojai. Pavyzdžiui, Vilniuje (iki šiol neregėtas dalykas) balsavo 74 procentai, Kaune net 91 procentas, Klaipėdoje, kurioje labai daug kitų tautybių gyventojų, taip pat 78 procentai dalyvavo rinkimuose. Kituose Respublikos miestuose — dar didesnis aktyvumas: Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje balsavo net 96 ir daugiau procentų. Tas pats ir daugumoje rajonų. Įvairiose Lietuvos vietose 30-tyje rajonų piliečių aktyvumas buvo daugiau kaip 90 procentų.
Kitas pažymėtinas ypatumas yra tas, kad iš apklausos rezultatų matyti didelis valstybingumo supratimas, piliečių valstybinės sąmonės subrendimas. Už nepriklausomybę juk pasisakė kvalifikuota dauguma ne tik miestų rinkėjų, bet ir 31 rajono rinkėjai, pateikdami daugiau kaip 90 procentų balsų ,,už". Taip pat daugiau kaip 95 procentus balsų už Lietuvos nepriklausomybę atidavė dirbantieji už Respublikos ribų Lietuvos piliečiai. Iš to matyti, kad ne vien lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės balsavo už Lietuvos nepriklausomybę. Žinoma, buvo ir kai kurių, daugiausia organizacinio pobūdžio, trukdymų. Į tai reikės atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, į Vilniaus, Šalčininkų rajonus, kai kurias kitas vietoves. Bet tai rinkimų rezultatams jau mažai beturėjo įtakos. Jeigu nebūtų buvę tų trukdymų, balsų skaičius pasakant ,,taip" galėjo būti dar didesnis.
Baigdamas šią trumpą ataskaitą, norėčiau pabrėžti, kad visuotinė apklausa išsprendė ne vien tautos apsisprendimo už Lietuvos nepriklausomybę teisinį klausimą, bet ir pasisakė už valstybės formą — už respubliką ir už valdymo formą — už demokratiją, prieš diktatūrą. Pateikdamas šią ataskaitą, Lietuvos Respublikos rinkiminės komisijos ir savo vardu dėkoju visoms rinkiminėms komisijoms už didelį pasiaukojantį darbą, atliekant visuotinę gyventojų apklausą. Dėkoju visiems padėjusiems šiame darbe ir linkiu Aukščiausiajai Tarybai ir Vyriausybei ryžto, tvirtybės ir sėkmės veikloje, siekiant įtvirtinti Lietuvos valstybingumą ir pakelti visų jos gyventojų ekonominę gerovę, patenkinti jų socialinius ir kultūrinius poreikius.
Čia taip pat turiu šiandien priimtą Respublikinės komisijos nutarimą. Norėčiau su juo supažindinti.
Lietuvos Respublikos rinkiminė komisija, susumavusi miestų ir rajonų rinkiminių apylinkių ir rinkiminių komisijų protokolų duomenis apie Lietuvos Respublikos 1991 metų vasario 9 dieną įvykusią gyventojų visuotinę apklausą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, siejamą su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindiniu teiginiu, nustatė, koks buvo bendras gyventojų, įrašytų į rinkėjų sąrašus, skaičius:
2 milijonai 652 tūkstančiai 738; Respublikos gyventojų, gavusių biuletenius, skaičius pagal nustatytą formą; kiek dalyvavo rinkimų dieną; kiek balsavo iš anksto vokais, kiek dalyvavo apklausoje ne balsavimo būstinėje, kiek balsadėžėse rasta biuletenių ir t.t. pagal miestus, rajonus ir iš viso. Lentelėse pateikti atsakiusių į klausimą skaičiai ir procentai: ,,taip" — 2 milijonai 28 tūkstančiai 339 arba 90,47 procento ir atsakiusių į gyventojų visuotinės apklausos teiginį ,,ne" — 6,56 procento. Negaliojančiais pripažinta 66 tūkstančiai 614 biuletenių, tai yra 2,96 procento.
Lietuvos Respublikos gyventojų visuotinė apklausa, jų valios išreiškimas įvyko griežtai laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Respublikos rinkiminės komisijos nutarimų dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apklausos organizavimo tvarkos.
Štai tokia Respublikinės rinkiminės komisijos ataskaita. Taip pat yra parengta ir išdalyta deputatams labai detali balsavimo rezultatų statistikos lentelė. Prašom su ja susipažinti. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis akademike.
V.LANDSBERGIS. Labai jums ačiū už didžiulį darbą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas. Vytautas Landsbergis padarys pranešimą ,,Lietuvos plebiscitas". Prašome, gerbiamasis Pirmininke.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pranešimas “ Lietuvos plebiscitas”
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, garbingi, malonūs svečiai! Lietuva dar sykį tarė žodį. Tikriausiai ir vėl kokie melagiai mėgins jį užpilti drumzlėmis, iškreipti ar nutylėti. Bet žodis pasakytas — lyg priesaika dangaus ir žmonių akivaizdoje, lyg ranką padėjus ant Šventojo Rašto — tebūnie Lietuva nepriklausoma valstybė, tebūnie ji demokratinė Respublika.
Kad žodis taptų kūnu, reikia daug darbo, susiklausymo, kantrybės, ištvermės. Gali būti, kad istorija pareikalaus dar ir naujų aukų. Bet kad ir kas toliau beįvyktų, to žodžio apie nepriklausomybę, kurį ištarė visa Lietuvos tauta, niekas kitas nebegalės atšaukti, pakeisti, paneigti. Jokia partija, jokia kariuomenė, joks prezidentas ar caras, nors ir viso pasaulio gelbėjimo arba priežiūros komitetas, net ir šita Aukščiausioji Taryba, sakykim, kokiom nors dujom apsvaiginta ar sušaudyti prigrasinta, negalėtų priimti nutarimo, kuris teisėtai pakeistų visos tautos, vienintelio šios žemės suvereno, nutarimą.
Visų Lietuvos žmonių nutarimas, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, yra aukščiausias ir galutinis, nebent jie patys rytoj balsuotų priešingai, o to jau gal nesitikėtų nė velionis Molotovas.
Taip aš norėčiau pabrėžti, kad žmonės gerai suprastų ir už šitos salės sienų, ką jie padarė: daugiausia ir svarbiausia, ką galėjo padaryti savo Tėvynei ir savo vaikams. Jie priėmė svarbiausią mūsų valstybės įstatymą apie nepriklausomybę ir demokratiją.
Tai kertinis akmuo, kuris šiandien jau padėtas į konstitucinius Lietuvos Respublikos pamatus. Ant jo statysim teisinę valstybę su žmonių rinkta valdžia, kuri pati yra pavaldi įstatymui.
Žmonių sukurta valstybė gins jų būvį ir teises, o įstatymas gins žmogų arba žmonių, piliečių, tautinę arba religinę bendriją, jeigu reiktų, ir nuo pačios valstybės arba nedorų jos pareigūnų. Tai demokratija, kurią puoselėsime ir tobulinsime kartu su savo valstybe, būdami nepriklausomi nuo bet kurių mums primestų valdžių ir svetimų įsakinėjimų. Po to, kai Lietuvos žmonės užvakar išreiškė savo bendrą ir aukščiausią valią, kitoks kelias jau būtų ir bus neteisėtas.
Tokį padarėme pagrindinį teisinį-konstitucinį sprendimą, kuris yra ir mūsų politinis ginklas, Visuotinė apklausa, visų rinkėjų balsavimas dėl pagrindinio valstybės būties klausimo yra plebiscitas, kurio rezultatai galutiniai ir privalomi; ne veltui jie iš karto sklido kaip svarbi tautoms naujiena ir skelbė apie naują Lietuvos laimėjimą. Mes norime doros ir atviros politikos, be sąmokslų ir slaptų protokolų, mes neiname prieš kurią nors šalį ar tautą, ir todėl sutartinai atmetėm istorinį melą neva Lietuva norėjusi arba norinti būti Sovietijoj. Pasitikrinom dar sykį, kad nebeturime baimės, nebent kur nors Lietuvos pakraštėliuose. Žmonių širdyse taika ir daina. Atmetėm prievartos ir neapykantos sistemą su jos karinio ir politinio teroro atmosfera, kurią vis dar mėgina skleisti Lietuvoje. Todėl mūsų plebiscitas reiškia ne tik nepriklausomybės ir demokratijos principų patvirtinimą; jis pažymi ir tam tikrą pasirinkimą ypatingoje, gal visam pasauly neregėtoje padėtyje.
Yra šalis, kurioje iš sostinės viršūnių valdomi kariniai daliniai žudo beginklius žmones, braudamiesi net į kaimyno kiemą, o paskui niekas nežino, kas gi davė žudynių įsakymą. Ir ta šalis, šiurkščiai varžanti visų laisvę, grobianti svetimą turtą, vis dar nori, kad mes jai priklausytume, kad ir skriaudžiami vis dėkotume nežinia už ką. Dabar ji gavo ramų, orų, tvirtą Lietuvos atsakymą: ačiū, tvarkysimės patys.
Žinoma, turime visokių mąstymų, naujų ir senų, visaip mąstančių žmonių. Paminėsiu du skirtingus atvejus, du vasario aštuntosios įvykius.
Antai atnešė telegramą, cituoju: ,,LKP Šiaulių miesto komitetas informuoja, kad Šaulių miesto padidintos paklausos prekių skirstymo komisija dėl mūsų politinių pažiūrų skirtumo atsisakė skirti mūsų kolektyvui šių prekių. Ryšium su tuo dauguma mūsų kolektyvo narių ir bendraminčių atsisako dalyvauti gyventojų apklausoje. Prašome imtis konkrečių priemonių žmonių teisių atstatymui. LKP Šiaulių miesto komiteto sekretorius V.Karvelis."
Ir tą patį vakarą, taigi balsavimo išvakarėse, atėjo į vieną Vilniaus apylinkę dvi senutės, kad pabalsuotų vokais. Kai jų paklausė, kam vargstančios, kodėl nenorinčios ateiti rytoj kartu su visais, išgirdo atsakymą: ,,Vaikeli, o jeigu mes naktį numirsim, tai juk mūsų balsai už Lietuvą pražus."
Šie pavyzdžiai jau veda mus nuo teisinių ir politinių plebiscito klausimų į moralinius. Kildavo abejonių: iš mūsų štai vis reikalauja kažkokio referendumo, kad pasirodę neapdairūs patys ir pripažintume, jog kovo 11 dienos aktai neva dar nepakankami, ir tada įkliūtume į žinomą ,,neišstojimo įstatymo" kilpą. Todėl atsisakydavome, matydami klastą ir primindami, jog rinkėjų mums duotas mandatas atkurti nepriklausomybę taip pat yra tautos suverenios galios raiška, kurią mes, išrinkti deputatai, tik paskelbėme ir po to vis labiau praktiškai įgyvendiname. Bet dabar jau patys nutarėme pasitikrinti. Juk tiek buvo dėta pastangų sutrikdyti žmones, nuteikti prieš jų pačių išrinktą valdžią, sukiršinti tarpusavyje arba pasėti ir įskiepyti nusivylimą, seną stagnacijos laiką abejingumą. Tam tikrų tyrimų institutuose galvota: gal jau suabejos žmonės Lietuvoje, ar verta siekti nepriklausomybės, nė kiek nepaisant blokadų vargų, o gal iš tikrųjų paskubėta su kovo 11-ąja; ar verta ginti tą Kremliui nepasiduodantį parlamentą, o jį nuvertus gal ateitų kiti, galbūt linkę net sąjunginę sutartį pasirašyti?
Pasitikrinome. Žmonės nėmaž nesuabejoję dėl nepriklausomybės, veikiau priešingai — dar tvirčiau apsisprendę, įsitikinę; jų balsai patvirtino, kad kovo 11-oji buvo reikalinga ir teisinga, o dabar yra atėjęs laikas žengti toliau.
Pasakėme. Dar pasakysime šios dienos dokumentais. Norom nenorom Lietuva ir vėl tikrina užsienio demokratinių valstybių, jų kultūros ir politikos pozicijų nuoširdumą. Dar sykį tiesdami ranką pro spygliuotas vielas aniems, neapsuptiems vielų, kartu dirbame toliau savo namuose savo darbą ir toliau pasiruošę išmėginimams bei sunkumams. Vasario 9-10 pasiuntėme pasauliui pranešimą, didelį pranešimą iš Lietuvos. Turės būti koks nors atsakymas, tikriausiai ne vien iš Vakarų...
Labai norėtume kaip tik iš Rytų kaimyno susilaukti bent kokio ženklo apie posūkį į politinių bei konstruktyvių sprendimų pusę. Kol tokio ženklo nėra, galime laukti visko. Baltijos kraštai buvo traktuojami kaip reformų poligonas; čia buvo tikimasi išmėginti dalinį demokratinį bolševizmo pagerinimą ir ekonomikos pertvarkymo būdus, jų metodiką. Dabar, kaip regis, tapome perversmų poligonu. Vietinis bailus ,,gelbėjimo komitetas", turėjęs apginti imperijos ir partokratijos interesus kaip skysta uždangėlė karinei intervencijai, pasirodė esąs didelio diktatūros jėgų tinklo dalis.
Dabar, po sausio žudynių Lietuvoje ir Latvijoje, pamažu aiškėja — iš publikacijų apylaisvėje sovietų spaudoje — kad politinių ekspertų grupė TSRS prezidento tarybos užsakymu jau gerokai anksčiau yra siūliusi atvirai nebesiremti TSKP, nes ši organizacija nebeturinti šalyje autoriteto ir tikro politinio svorio. Tikslingiau esą sukurti kokią nors nacionalinio gelbėjimo politinę jėgą, kurią būtų galima vaizduoti kaip visuomeninį judėjimą, siekiantį tvarkos ir gerovės, neva telkiantį apie save daugumą piliečių ir kalbantį tos mitinės daugumos vardu. Žinia, vadinamosios ,,blaivios" daugumos, ir neprasigėrusios, ir neapsvaigusios nuo priešiškumo oponentams.
Projektas, kaip regis, buvo realizuojamas ir pirmiausia išmėgintas Lietuvoje. Vietinis ^gelbėjimo komitetas" pasirodė itin baikštus viešumo požiūriu ir be jokio visuomeninio užnugario. Nesugebėjo net inscenizuoti kokio nors fizinio žmonių grupių susidūrimo, kad sukurtų pretekstą uniformuotai ir žudyti apginkluotai kariuomenei. Ši vis tiek buvo pasiųsta į kruviną darbą, dar sykį suteršė kario ir kariuomenės garbę. Po to pasipylę oficialūs įvykių aiškinimai buvo tik neįvykdyto scenarijaus kartojimai su kaskart gausesniais fantastinės literatūros elementais. Įjungtas net kino menas, užsakyti specialūs primityviai režisuoti pastatymai. Visa tai pamokoma, nes rodo, kaip turėjo būti, kas buvo projektuota. O kad neįvykdyta iš karto, tai dar nereiškia, kad nebus mėginama užbaigti po pertraukos. Juodieji sovietų pulkininkai toliau šaukia į kovą, viešai spjaudami į visas konstitucijas ir įstatymus. Tačiau atkreipkime dėmesį į labai svarbų politinį ano scenarijaus elementą: reikėjo žūtbūt parodyti, jog visuomenė pasidalijusi į du frontus, kad esama pavojingos lygiaverčių politinių jėgų konfrontacijos, kurią sutramdyti gali tik labai didelė lazda. Dešinieji karo dirigentai turėjo apsimesti politiniais centristais, prieš tai, telkdamiesi su fašistuojančiais civiliais elementais, sutriuškinę demokratijos ir teisinių permainų jėgas.
Lietuva sugriovė šį klastojimo scenarijų, pakirto karinės intervencijos pateisinimų propagandą, išsklaidė sausio 13-osios dūmų uždangą. Jau kitą naktį tarybinės tarpininkavimo delegacijos narys V.Fotejevas informavo prezidentą M.Gorbačiovą: ,,Lietuvoje prieš-priešais stovi dvi pagrindinės jėgos — teisėta Respublikos vadovybė ir kariškiai".
Tai yra paliudyta dviejų valstybių, o ne dviejų vietinių jėgų, ne tariamai ,,suskilusios visuomenės" grupių konfrontacija. Galutinai šį sovietų propagandos mitą perbraukė Lietuvos plebiscitas.
Sunkų įsivaizduoti dabar, kad net ir beviltiškiausiai sukalkėjusiam nomenklatūrininkui ir imperialistui dar liktų neaišku, nesuvokta, kad visa Lietuva tikrai nenori svetimos valdžios, plėšikaujančios interventų kariuomenės ir kruvino smurto prieš taikius, vien savo teisę ginančius piliečius. Juolab su ana propaganda dabar beviltiška eiti į užsienį. Be abejo, tam tikra propaganda dar bus varoma, naudojantis palyginti nedideliu balsuotojų aktyvumu kai kuriose Rytų Lietuvos vietose.
Čia neabejotinai atsiliepė arši klaidinimo ir bauginimo propaganda, televizinio ryšio stoka, nes sovietų kariuomenės užgrobtus Lietuvos televizijos pastatus tebevaldo kariškiai, o šeimininkauja žinoma reakcingų komunistų grupuotė, blokavusi net Lenkijos televiziją, kai iš ten buvo norima kalbėti apie balsavimą Lietuvoje ir Lietuvos lenkų sąjungos teigiamą požiūrį. Sovietų politinės ir karinės vadovybės kišimasis, kuriant netikrumo ir teroro atmosferą, be abejo, atsiliepė ten daugiau negu kitur.
Tikriausiai ir patys žmonės tose vietovėse turėjo daugiau abejonių, tebėra neapsisprendę arba tiesiog politiškai pasyvūs. Jų pilietinis pabudimas — dar priešaky, ir dėl to neturėtume jiems kaip nors priekaištauti. Pažymėsiu, kad iš politiškai aktyvių žmonių, dalyvavusių balsavime Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, jau dabar dauguma buvo už Lietuvos nepriklausomybę. O sudedant Vilniaus miestą ir tuos du rajonus gaunama tokia proporcija: 260 tūkstančių ,,taip", 43 tūkstančiai ,,ne".
Galų gale išties malonu ir svarbu pažymėti, kad daug nelietuvių piliečių balsavo »taip", nepasidavę primityviam Lietuvos šmeižimui, jos siekių apmelavimui, kagėbistiniam intrigavimui, kuriuo jau nebe pirmi metai tikimasi sukelti Lietuvoje tautinę nesantaiką.
Nepavyko ir nepavyks. Ir apie tai liudija Lietuvos plebiscito organizavimo draugiška atmosfera bei rezultatai.
Yra Lietuvoje įvairių tautybių gyventojų arba piliečių, yra įvairių pažiūrų žmonių. Bet kai vienoje skiriamosios linijos pusėje stovi demokratijos, laisvės, taikių sprendimų šalininkai, o kitoje — besisaukiantys svetimos šalies kariuomenės ir diktatūros, nesustojantys net prieš žudynes, tai pasirinkti, regis, nesunku.
Kaip niekada anksčiau žmonės Lietuvoje pasijuto esą viena valstybės tauta arba nacija tikra tarptautine šio žodžio prasme. Nebeskyrė jų nei upės, dėl kurių už Nemuno arba Novos gyvenantys vieni kitus jau skirtingai vadindavo, nebeskyrė nei ežios, esamos ar prisimenamos, nei tarmės, nei papročiai, didele dalimi nebeskyrė nė kalbos. Taip pat kaip masiniuose susirinkimuose Vingio parke, prie Laisvės paminklo, prie Baltijos, prie Vilniaus Katedros, kaip Baltijos kely — taip dabar jau ypatingai pasijutome esą piliečiai. Mūsų akyse ir tikrovėje štai atgimsta mūsų valstybė, — nes ji jau gimė mūsų sielose ir širdyse kaip nauja laisvės ir nepriklausomybės sąvokų prasmė. Kyla, randasi, nors dar apraizgyta ir žaizdota, betgi tikra ir apčiuopiama šių dienų Lietuva, ir mes visi tą darome. Mes duodame nurodymus ir įgaliojimus savo valstybei ir joje vieni kitiems pasižadame. Čia yra didžiausioji, su niekuo nesulyginama teisinė ir dorovinė Lietuvos kelio ir Lietuvos plebiscito reikšmė.
Tebūnie taip, kaip tarėme. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Toliau kviečiame į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoją Česlovą Stankevičių, jis pristatys ,,Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos valstybės" projektą.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Č.V.Stankevičiaus pranešimas apie Lietuvos Respublikos konstitucinį įstatymą “ Dėl Lietuvos valstybės” ir įstatymo priėmimas
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamoji Aukščiausioji Taryba, garbingieji svečiai! Turiu garbės pristatyti įstatymo projektą, kurį rengė deputatų ir ekspertų darbo grupė ir kuris buvo darbo tvarka svarstytas ir derintas Aukščiausiosios Tarybos frakcijos bei frakcijų atstovų bendrame susirinkime,buvo aptartas ir taisytas. Šis įstatymo projektas yra juros išdalintas.
Trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991 metų vasario 9 dieną įvykusio plebiscito metu pasisakė už tai, kad Lietuvos valstybė turi būti nepriklausoma demokratinė respublika. Toks tautos sprendimas iš šios tribūnos mums jau buvo oficialiai praneštas. Šis tautos sprendimas yra priimtas dėl pamatinio valstybės principo ir konstitucinės normos. Jį reikėtų laikyti imperatyviu Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Tačiau šis tautos sprendimas, kuris buvo praneštas ir pateiktas mums oficialia forma, dar neturi teisinės išraiškos. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos garbinga pareiga yra Lietuvos tautos, jos visų tautybių žmonių priimtam sprendimui suteikti teisinę formą. Suteikdami priimtam sprendimui teisinę formą mes reikštume tautos valią teisiniu aktu ir vykdytume tautos priimtąjį sprendimą.
Mūsų siūlomas teisinis aktas yra pavadintas Konstituciniu įstatymu dėl Lietuvos valstybės. Tokia teisinio akto forma ir rangas grindžiamas šiais argumentais: pirmiausia, kad sprendimas priimtas dėl pamatinio valstybės principo ir konstitucinės normos. Antra, valstybės tautos priimtas sprendimas dar kartą tiesiogiai patvirtina ir papildo šiuos pamatinius teisinius aktus: 1918-ųjų metų vasario 16 dienos Nepriklausomybės aktą, 1920-ųjų metų gegužės 15 dienos Steigiamojo Seimo rezoliuciją ir 1991-ųjų metų kovo 11 dienos aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.
Per plebiscitą priimtas tautos sprendimas negali būti jos parlamento pakeistas. Jis gali būti pakeistas tik tokiu pačiu būdu, tai yra vėl per plebiscitą ir atitinkamos kvalifikuotos piliečių daugumos. Suformuluotas ir plebiscitu priimtas teiginys ,,Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" tampa galiojančia Lietuvos Konstitucijos norma. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucija pradėta rengti Laikinasis Pagrindinis Įstatymas turi daug iš praeities paveldėtų teisinių nuostatų, kurios nevisiškai atitinka šiuolaikinių demokratinių valstybių teisines normas. Todėl ir rengiama naujoji Konstitucija.
Mes siūlome priimti šį Konstitucinį įstatymą dėl Lietuvos valstybės, kuris galiotų kartu su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, nesueidamas su juo į koliziją ir kartu įtvirtintų tiesioginiu piliečių balsavimu priimtą konstitucinę normą, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, tą normą, kuri privalomai būtų įrašyta pirmuoju straipsniu į Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Aš perskaitysiu įstatymo projektą. ,,Konstitucinis įstatymas dėl Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991-ųjų metų vasario 9 dieną per visuotinę apklausą (plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika", pažymėdama, kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės,
suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir vykdydama Lietuvos tautos valią,
priima ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.
1 straipsnis.
Teiginys ,,Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas. 2 straipsnis.
Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik ,,Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, tūrinčių aktyviąją rinkimų teisę".
Aš perskaičiau paskutinį straipsnį su vienu pakeitimu, kurį pasitarę padarėm vėliau, prieš spausdinant įstatymo projekto kopiją. Žodį ,,gyventojų" pakeitėme į “piliečių". Ar tas pakeitimas yra priimtinas, palieku spręsti jums. Taip pat dar gavome pasiūlymą iš ekspertų teisininkų, kad gal vertėtų pasvarstyti preambulės prieš-paskutinėje eilutėje, kur yra įrašyti žodžiai ,,vykdydama Lietuvos tautos valią" ar nebūtų teisingiau rašyti išreikšdama Lietuvos tautos valią".
Kartu dar noriu pabrėžti, kad frakcijos apsvarstė, per savo atstovus pareiškė, kad jos pritaria įstatymo projektui. Taip pat buvo atsižvelgta į kai kurias pastabas, pavyzdžiui, buvo pataisytas antrasis straipsnis, papildant jį paskutiniąja dalimi, kur suformuluota sąlyga, kad šio įstatymo pakeitimui reikalinga tokia pati kvalifikuota Lietuvos piliečių dauguma kaip ir priimant šią konstitucinę nuostatą ir pamatinį valstybės principą. Kviečiu jus aptarti ir priimti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gal norėtų kas pasisakyti? Deputatas K.Saja nori. Primenu, kad frakcijose šis įstatymas aptartas. Jeigu turite kokių nors pasiūlymų, prašome.
K.SAJA. Porą stilistinių smulkmenų. Labai atsiprašau, kad per pertrauką nesuspėjau, be to, čia ne aš vienas, bet ir deputatas J.Jurgelis. Mes, žiūrėdami į tą tekstą, vis dėlto siūlome parašyti ,,išreikšdama Lietuvos tautos valią", nes mūsų neįpareigojo ir tokio įsakymo nedavė. Mes reiškiame savo tautos valią, išreiškiame ją. Pirmasis straipsnis galbūt galėtų būti trumpesnis ir aiškesnis. Jį iš karto galėtume pradėti nuo citatos: ,,Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika — Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindinis teiginys". Mes su gerbiamuoju J.Jurgeliu abejotume, ar reikėtų ,,pagrindinį" keisti ,,pamatiniu", taip pat ir 2 straipsnyje. Mes gi sakome — Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Pamatinis labai neįprastai skamba.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs norėtumėte atsakyti, ar vėliau? Gal, gerbiamasis Č.Stankevičiau, atsakykite, kas priimtina jums, ką jūs siūlote?
Č.V.STANKEVIČIUS. Mes su kolega deputatu K.Lapinsku esame svarstę, aš apie tai jau kalbėjau, kad reikėtų sutikti su pakeitimu vietoj »vykdydama Lietuvos tautos valią" įrašyti Ji išreikšdama Lietuvos tautos valią". Autoriams būtų priimtina, jeigu deputatai sutiktų. Kiek daugiau kelia abejonių pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Čia kalbama apie du dalykus, tai yra, kad šis teiginys yra konstitucinė norma. Tai nėra konstitucinis teiginys, o konstitucinė norma, būtent teisinė norma, o antra, tai yra platesnio pobūdžio teiginys, kuris čia vertinamas kaip pamatinis valstybės principas. Suprantama, žodis ,,pamatinis", jeigu bus nuspręsta., gali būti pakeistas žodžiu ,,pagrindinis". Mes naudojame šį žodį todėl, kad jis turi tam tikras istorines tradicijas ir buvo naudojamas pirmuosiuose Lietuvos Respublikos teisiniuose aktuose. Kitokių argumentų gal ir neturime.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. . Kitos deputatų grupės vardu labai prašyčiau projekto autorių vis dėlto sugrįžti prie formulės“vykdydama Lietuvos tautos valią". Kodėl? Valios išreiškimas jau įvyko, valią išreiškė tauta plebiscitu ir šiuo atveju mums lieka tiktai šią valią teisėtai įtvirtinti. Jeigu kovo vienuoliktąją mes išreiškėme Lietuvos tautos valią, tai dabar mes esame tik šios valios vykdytojai. Šie argumentai mane verčia prašyti, kad grįžtume prie pirmosios formuluotės.
PIRMININKAS. Jūsų atsakymas, gerbiamasis pranešėjau.
Č.V.STANKEVIČIUS. Čia kilo diskusija ir aš negaliu dėl to spręsti.
PIRMININKAS. Siūlysite balsuoti?
Č.V.STANKEVIČIUS. Gal galima pasikonsultuoti?
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pasiūlyti palikti anksčiau siūlytą žodį, kuris, kaip sakė deputatas...
K.SAJA. Atleiskite, balsuoti aš tikrai nesiūlau, tiesiog paprasčiausiai...
PIRMININKAS. Jūs atsiimate savo pastabą?
K.SAJA. Žinoma.
PIRMININKAS. O dėl 1 straipsnio pataisos? Gerbiamasis deputate K.Saja, jūs atsiimate, taip? Ačiū. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paklausti dėl 2 straipsnio. Vis dėlto ar nebūtų aiškiau, kur skliausteliuose yra įrašytas žodis ,,(plebiscito)" po jo padėti kablelį ar žodelį ,,ar" ir dar prirašyti žodį ,,referendumo". ,,Ir plebiscito referendumo." Nes čia yra vis dėlto konstitucinis įstatymas, o referendumas turi dar platesnę sąvoką negu plebiscitas.
PIRMININKAS. Prašau, atsakykite.
Č.V.STANKEVIČIUS. Negalėčiau sutikti su šiuo pasiūlymu dėl tokių motyvų: pirma, referendumo paskirtis, referendumo prasmė yra priiminėti arba tvirtinti priimtus įstatymus ir dabar jau galiojantis Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas reikalauja, kad referendumo sprendimas būtų teisėtas ir įsigaliotų, jeigu referendume dalyvautų ne mažiau kaip pusė visų aktyviąją rinkimų teisę turinčių gyventojų ir ne mažiau kaip pusė iš jų balsuotų už pateiktą įstatymo projektą. Antrasis argumentas yra tai, kad plebiscitu sprendžiami principiniai valstybės gyvenimo klausimai, tuo tarpu referendumo rangas, mūsų supratimu, yra kiek žemesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Abišala.
A.A.ABIŠALA. Aš norėčiau ginti žodį ,,vykdydama Lietuvos tautos valią", nes tauta valią išreiškia pati...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis deputate A.Abišala, niekas kito ir nebesiūlo. Gerbiamasis deputate V.Plečkaiti, jus įtikino, nereikalausite būtinai balsuoti?
V.P.PLEČKAITIS. Nelabai įtikino, bet balsuoti nereikalauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau norinčių pasisakyti nematau. Gerbiamasis autoriau, jūsų pasiūlymas.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti Aukščiausiosios Tarybos, ar ji sutinka palikti taip, kaip buvo projekte ,,vykdydama Lietuvos tautos valią"?
PIRMININKAS. Taip, kito pasiūlymo nėra.
Č.V.STANKEVIČIUS. Ir gerbiamasis K.Saja, kiek aš supratau, sutiko, kad liktų 1 straipsnis?
PIRMININKAS. Taip, atsiėmė.
Č.V.STANKEVIČIUS. Noriu paklausti, ar Aukščiausioji Taryba sutinka, kad 2 straipsnyje taip, kaip aš perskaičiau, būtų panaudotas žodis ,,piliečių" vietoj žodžio ,,gyventojų". Tai yra pilietybės institucija bus baigta sukurti artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys dar nori.
A.RUDYS. Aš tik redakcinio pobūdžio. Jeigu prieš žodį ,,vykdydama" išbrauksime ,,ir" ir padėsime įprastą kablelio ženklą, man atrodo, tiesiog gražiau skambės.
PIRMININKAS. Ar jums priimtina? Pakartokite, gerbiamasis A.Rudy, ne visi suprato jūsų pasiūlymą.
Č.V.STANKEVIČIUS. Kolega deputatas A.Rudys siūlo, kad prieš žodžius ,,vykdydama Lietuvos tautos valią" būtų atsisakyta žodžio ,,ir" ir pakeista kableliu. Bet tas jungtukas autorių siūlymu turėjo prasmę, kad visi motyvai, išdėstyti aukščiau, pereina į veiksmą ir buvo jungti jungtuku, bet tai nėra principinio pobūdžio dalykai.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Rudys reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Ačiū. Jūsų pasiūlymas, gerbiamasis deputate Č.Stankevičiau.
Č.V.STANKEVIČIUS. Kadangi dirbo didelė grupė deputatų, mes siūlome palikti autorių vardu.
PIRMININKAS. Ką toliau siūlote?
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmininkas dar nori pasiūlymą pateikti, bet jau dėl balsavimo. Ačiū, gerbiamasis deputate Č.Stankevičiau. Deputatas J.Karvelis nori pasiūlyti?
J.KARVELIS. Taip. Siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti už šio įstatymo priėmimą vardiniu balsavimu.
PIRMININKAS. norėjo tuo pačiu klausimu pasakyti. Ačiū, gerbiamasis.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pateikti šiek tiek kitą pasiūlymą dėl balsavimo. Iš tikrųjų momentas yra istorinis, svarbus ir iškilmingas. Ir galbūt dar geriau tiktų balsuoti atsistojant.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis deputatas J.Karvelis nesutiktų atsiimti savo pasiūlymo? Tada jūs turite surinkti dar 15 deputatų, kurie norėtų vardinio balsavimo.
A.TAURANTAS. Aš tik noriu priminti, kad apie tai buvo tartasi ir frakcijų pasitarime ir visi lyg ir pritarė dėl vardinio balsavimo.
V.LANDSBERGIS. Aš siūlau, kad frakcijų nariai dar kartą pagalvotų. Balsavimas atsistojant būtų iškilmingesnis.
PIRMININKAS. Taigi pirmininkas klausia, ar frakcijų nariai nepergalvotų savo pasiūlymo? Už vardinį balsavimą pasisakė 17 deputatų, taigi prašome balsų skaičiavimo komisiją paruošti biuletenius. Gerbiamieji deputatai, jeigu mes būsime tylūs ir balsuosime taip pat susikaupę ir baigsime diskusijas, tai gal galėtume pasiūlyti gerbiamajam R.Gudaičiui pristatyti antrąjį dokumentą. Ar neprieštaraujate? Tada prašome. Balsų skaičiavimo komisija dirba savo darbą, o gerbiamąjį Romą Gudaitį kviečiu į tribūną.
Deputato R.Gudaičio pranešimas apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deklaraciją “ Dėl Lietuvos Respublikos lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje” ir deklaracijos priėmimas
R.GUDAITIS. Gerbiamieji deputatai! Nuoširdžiai dėkoju frakcijų atstovams, deputatams, kurie konkrečiais, konstruktyviais pasiūlymais vakar ir šiandien padėjo tobulinti Deklaracijos projektą, išreikšti svarbias mūsų nepriklausomos valstybės ateičiai idėjas, apibūdinti nepriklausomos Lietuvos Respublikos grįžimą į pasaulio valstybių bendriją. Pateikiama Deklaracija adresuojama visų pasaulio valstybių parlamentams ir Vyriausybėms. Leiskite perskaityti šios Deklaracijos projektą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Deklaracija dėl Lietuvos Respublikos lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje.
1991 metų vasari6 9 dieną įvyko Lietuvos gyventojų visuotinė apklausa — plebiscitas. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų, kurie sudaro per 76 procentus visų turinčių aktyvią rinkimų teisę piliečių, pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Lietuvos tauta dar kartą patvirtino pasirinktą nepriklausomybės kelią, savo ištikimybę istoriniams 1918 metų vasario 16 dienos ir 1990 metų kovo 11 dienos Aktams ir nepalaužtos Lietuvos rezistencijos siekiams.
Nepaisant Tarybų Sąjungos ultimatyvių reikalavimų nepriklausomybės, kuriuos lydėjo įvairūs bauginimai, politinio ir ekonominio spaudimo bei ginkluotos agresijos veiksmai, plebiscitas parodė tikrąją Lietuvos žmonių nuostatą kurti demokratišką pilietinę visuomenę, kurią ginanti Lietuvos valstybė turi vėl tapti lygiateise pasaulio bendrijos nare.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kreipiasi į visas valstybes, jų Parlamentus ir Vyriausybes, ragindama atsižvelgti į 1991 metų vasario 9 dieną įvykusio plebiscito rezultatus, ir prašo paramos, kurią jos gali suteikti laisvės ir demokratijos siekiančiai Lietuvai,
Tam reikia:
— atkurti diplomatinius ir konsulinius santykius su tomis valstybėmis, su kuriomis Lietuvos Respublika juos palaikė iki 1940 metų okupacijos ir aneksijos, taip pat su kitomis valstybėmis, kurios norės bendradarbiauti su Lietuva lygiateisiškumo ir savitarpio naudos pagrindu; — jungtis į Europos taikaus bendradarbiavimo procesą remiantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, taip pat patvirtinant savo įsipareigojimą laikytis Lietuvos Respublikos sutarčių; — atstatyti Lietuvos — kaip nepriklausomos valstybės ir buvusios pilnateisės Tautų Sąjungos narės — tarptautines teises, siekti jos narystės Jungtinėse Tautose ir Jų institucijose.
Itin reikšminga pagalba galėtų būti valstybių — Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo dalyvių — iniciatyva sušaukti specialią tarptautinę konferenciją dėl Lietuvos Respublikos ir kitų dviejų Baltijos valstybių pažeistų tarptautinių teisių atstatymo ir dėl lygiateisio dalyvavimo pasaulio valstybių bendrijoje".
PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutę, gerbiamasis deputate. Aš norėjau paprašyti gerbiamųjų deputatų, kurie dar neužpildė vardinio balsavimo kortelės. Turėtų būti užpildyta taip: balsuojama dėl Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos valstybės. Užrašėte? Labai ačiū. Prašom tęsti, gerbiamasis deputate R.Gudaiti
R.GUDAITIS. Mes stengėmės atsižvelgti į visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti šiandien po preliminarinio svarstymo, į frakcijų nuomonę ir man atrodo, tie pasiūlymai, kuriuos pateikė deputatai, šiame Deklaracijos projekte yra atspindėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar turite pasiūlymų bei pastabų šiam projektui? Deputatas J.Jurgelis.
J.JURGELIS. Kadangi plebiscite buvo klausimas už demokratinę nepriklausomą respubliką, todėl antros pastraipos paskutines dvi eilutes siūlyčiau rašyti taip: ,,Plebiscitas parodė tikrąją Lietuvos žmonių nuostatą kurti demokratinę nepriklausomą respubliką, kuri turi vėl tapti lygiateise pasaulio bendrijos nare". Čia yra parašyta:
“Plebiscitas parodė tikrąją Lietuvos žmonių nuostatą kurti demokratinę pilietinę visuomenę". Vis dėlto klausimas buvo ne toks.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputate R-Gudaiti, jūsų nuomonė.
R.GUDAITIS. Gerbiamasis deputate, man atrodo, kad čia atskleidžiamas demokratinės santvarkos, demokratinės valstybės turinys, demokratinė pilietinė visuomenė. Mūsų nuomone, tai yra projekto autorių ir tų deputatų, kurie teikė mums pasiūlymus, nuomonė, tokią formuluotę reikėtų palikti. Demokratinė pilietinė visuomenė.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis deputatas J.Jurgelis nereikalauja balsuoti dėl jos? Nereikalauja. Ačiū. Beje, ši jūsų formuluotė buvo aptarta frakcijų pasitarime, buvo diskutuota ir nutarta, kad reikia palikti senąją formuluotę. Ar yra daugiau pasiūlymų ir pastabų? Nematau. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau pasiūlyti toje vietoje, kur parašyta ,,tam reikia", reikėtų keisti ,,dėl to reikia". Nenorėčiau dabar argumentuoti, tai būtų pakankamai ilga argumentacija.
R.GUDAITIS. Tai stilistinis pataisymas, mes pasitarsime, čia galima ir taip, ir taip.
PIRMININKAS. Ar kalbininkų nuomonė žinoma?
R.GUDAITIS. Mums atrodo, kad ,,tam reikia tiksli formuluotė, bet tai — stilistinis pataisymas, neprincipinis.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nematome. Gerbiamieji deputatai, pasisakančių taip pat nematau. Ar galima tada balsuoti už šį projektą? Galima. Prašom, gerbiamieji deputatai.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau paskutinėje pastraipoje pasakyti paprasčiau: “Itin reikšminga pagalba būtų". Čia reikėtų pasakyti ,,būtų", o ne ,,galėtų būti".
PIRMININKAS. Priimtina jums, gerbiamasis deputate R.Gudaiti?
R.GUDAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šį Deklaracijos projektą, prašome pakelti mandatus. Prašome nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 113.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Deklaracija priimta. Gerbiamieji deputatai, toliau kviečiame svečius, kurie pareiškė pageidavimą pasisakyti šioje Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, o balsų skaičiavimo komisija dirbs savo darbą. Rezultatą paskelbsime vėliau. Ar priimtina jums?
Ačiū. Kviečiame Švedijos parlamento deputatą, žaliųjų partijos atstovą poną G.Lyngą.
Švedijos parlamento deputato G.Lyngo žodis
G.LYNGAS. Gerbiamasis pone Prezidente, Lietuvos Vyriausybės nariai, kolegos parlamentarai, ponios ir ponai! Aš esu Švedijos žaliųjų partijos narys, taip pat atstovauju Šiaurės parlamentui. Man labai malonu pasidalyti mintimis apie šeštadienį vykusį plebiscitą. Kareiviai neišsprendžia problemų, jie sukelia problemas. Mes susižavėję, su pagarba stebėjome beginklę savigyną, vykusią sausio 14 dieną. Būta didžiulių aukų, tačiau pasaulis pastebėjo pirmuosius savigynos žingsnius. Kitą žingsnį į nepriklausomybę jūs žengėte praėjusį šeštadienį. Pasaulis matė, kokia svari yra jūsų pergalė, kada pasakėte savo ,,taip". Žengtas iš tiesų didžiulis žingsnis. Dabar vienu svarbiausių klausimų lieka tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Grįžęs namo į Švediją, aš vėl pradėsiu veikti dėl Lietuvos pripažinimo.
Baltijos šalys turi bendrą ateitį. Jūs taip pat sprendžiate tokius visiems mums rūpimus klausimus, kaip aplinkos apsauga, ekonomika ir kultūra. Kai kurios aplinkos apsaugos problemos yra akivaizdžios:
Baltijos jūra jau tapo atliekų išmetimo vieta, oras virš mūsų šalių yra užterštas. Problemos, kurios slegia mūsų šalis, gali būti išspręstos tik bendradarbiaujant. Reikia plėtoti atitinkamą techniką, technologiją ir ja dalytis. Vertinant ekonomiškai, jūs matėte, kad nelaimės paveikia planuojamą ekonomiką. Mes, Vakarų pasaulyje, sunaudojame labai daug, tai ypač akivaizdu energetikoje, kur labai lengva išeikvoti ribotus energijos išteklius. Čia mes visi turime daug ką išmokti. Visų pirma išmokti to, kad ekonomika reiškia taupumą, — ekonominių išteklių taupumą ir kartu aplinkos apsaugą. Mūsų laukia daugybė uždavinių, tačiau aš tikiuosi, kad mes visi drauge sieksime ateities. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiame Lenkijos Seimo narį poną V.Panko.
Lenkijos Seimo nario V.Panko žodis
V.PANKO. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji deputatai, gerbiamieji ponai ir ponios! Suprantama šiandieninė istorinė parlamento posėdžio reikšmė kuriant demokratinę valstybę. Dėkojame jums, kad šiuo sunkiu metu galime būti su jumis. Dėkojame už kvietimą.
Kaip stebėtojai, galime paliudyti, kad organizatoriai užtikrino sąlygas Lietuvos visuomenės nuomonei išreikšti. Visi žinome, kad laisvės ir demokratijos kūrimas žmonių politinėje sąmonėje, ekonomikoje ir kultūroje, tai ilgas ir dažnai spygliuotas kelias. Tame kelyje ir jums, ir mums reikia daug jėgų, didelio supratimo ir bendradarbiavimo. Tikimės, kad laisvos demokratinės Lietuvos idėjų realizavimas reiškia visų tautų laisvę ir demokratiją. Tai yra lietuvių ir lenkų tarpusavio supratimo šaltinis. Nesistebėkite, kad mes, kaip lenkai, lenkų parlamento atstovai, prisimename lenkus, gyvenančius Lietuvoje, kad kalbame apie supratimą, pagarbą tarp lenkų ir lietuvių: Šito supratimo kūrimas yra ir bus sunki praktinė užduotis. Kalbame apie abipusį pasitikėjimą, nors šios dienos posėdis yra labiau iškilmingas negu darbinis. Bet reikia ne tik šiltų, nuoširdžių žodžių, sveikinimų. Tikriems bičiuliams būtina nuoširdžiai kalbėti apie sunkiausius reikalus ir juos spręsti.
Aš ir mano kolegos parlamentarai iš abiejų klubų, kuriems atstovaujame, karštai tikime, kad mes, lenkai ir lietuviai, neleisime mus priešpastatyti. Niekam. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Belgijos senatorių poną V.Lojten.
Belgijos senatoriaus V.Lojteno žodis
V.LOJTEN. Gerbiamasis prezidente, gerbiamasis pirmininke! Aš labai atsiprašau, aš esu iš Belgijos, iš flemiškos zonos,ir egzistuoja tam tikras skirtumas tarp flamandų ir belgų. Aš atstovauju tautai, kurią ilgą laiką laikė užspaudę kalbos atžvilgiu ir būtent dėl to, kad mes negalėjome naudotis savo kalba, mes išmokome gerbti kitų tautų kalbas. Laikau didele garbe man suteiktą galimybę kreiptis į jus šiais sunkiais Lietuvai laikais. (Plojimai) Kaip flamandų senatorius, išrinktas į Belgijos senatą nuo flamandų tautos, aš ėmiausi skubių priemonių tomis nelemtomis dienomis, kai sovietų armija dar kartą okupavo jūsų kraštą, apsupo jūsų parlamentą, puolė jūsų televiziją ir įvykdė baisias žudynes. Jūsų prezidentas V.Landsbergis kreipėsi į mūsų parlamentą prašydamas atsiųsti delegaciją į apgultą parlamentą Vilniuje. Mes mielai sutikome (...) Vilniaus parlamentas tapo parlamentinės laisvės simboliu. (Plojimai) Mes atsakėme į jūsų Prezidento kreipimąsi, sudarydami penkių senato narių grupę. Flamandų demokratai pasirengę kaip galima greičiau atvykti į jūsų kraštą. Tankai gali užimti jūsų šalį, bet jūsų mintys pasiliks laisvos. (Plojimai)
Dėkojame ir tiems, kurie padėjo jus pasiekti, ir šiuo sunkiu jūsų tragiškos istorijos momentu norime išreikšti didžiulį susižavėjimą nepalaužiama lietuvių tautos drąsa („.) išvertėme iš gimtosios olandų kalbos jūsų senovinę garbingą kalbą. Prašom atleisti tarimo klaidas, nes taip mes norime pareikšti pagarbą jūsų kalbai, kurios jums niekada nepareiškė įvairūs okupantai. (Plojimai) Tegu ši mūsų solidarumo išraiška paremia jus jūsų kovoje. Praktinę pagalbą ruošiasi suteikti Flandrijos vyriausybė, kuri pati neseniai gavo autonomijos teisę. Tikimės, kad sovietai nesustabdys medikamentų siuntos, manome, kad ateityje tarp Flandrijos ir Lietuvos gali būti užmegzti daug glaudesni ryšiai.
Kas dėl pagrindinių principų, tai mes iš esmės remiame jūsų šventą apsisprendimo teisę. Ir mes, flamandai, turėjome kovoti už teisę turėti savo kalbą ir kultūrą, savo tapatumą ir autonomiją. Todėl mes dar labiau pritariame jūsų troškimui būti pačiais savimi, nevaržomiems ir netrukdomiems. Jūsų istorija — tai vienos iš seniausių Europos tautų istorija. Tos kruvinos aukos, kurias jūsų tauta turėjo nuolat aukoti, ypač per sovietų tironiją, jūsų valia, pareikšta per laisvus rinkimus, jūsų taikinga kova per pastaruosius įvykius, visa tai padarė tauta, kuri sukėlė (...), kuri turi visišką teisę laisvai apsispręsti, kas įrašyta Suvienytųjų Nacijų chartijoje, taip pat daugelyje Europos šalių deklaracijų, paskelbtų Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijose nuo pat Helsinkio iki Paryžiaus.
Mes suprantame lietuvių tautos jausmus, kai ji ironiškai lygina šiuos pareiškimus apie žmonių teises su (...) Flamandų parlamentas jau pripažino jūsų teises. Mūsų iniciatyva jūsų ministras A.Sau-dargas buvo pasveikintas parlamento pirmininko. Sveikiname poną Algirdą Saudargą, nepriklausomos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą. Jis eina šias pareigas nuo pirmųjų laisvų rinkimų — kovo 11-osios dienos. Jo vyriausybė suteikė jam įgaliojimus informuoti užsienį apie itin sunkią jo krašto padėtį. Užsienio reikalų komisijoje su ministru bus plačiai pasikeista nuomonėmis. Flamandų taryba laiko garbe išklausyti ministrą. (Plojimai) Kartoju ir pabrėžiu, kartoju ir pabrėžiu: Nepriklausoma Lietuvos Respublika! (Plojimai)
Flamandai yra tokia pat maža tauta, kaip ir jūs. Tokios tautos gali būti didžios savo dvasia. Jūs Lietuvoje tai puikiai įrodėte nepaisant 50 svetimos okupacijos metų. Mažos tautos gali būti didžios savo menu. Mūsų, flamandų dailininkų darbų, pilna Rusijos muziejuose ir visame pasaulyje. Mažos tautos turi būti priekyje ir tada, kai ginamos tikrosios vertybės. Ir jums, ir mums labai tinka vieno popiežiaus žodžiai: ,,Taika — tai teisingumo vaisius". Mes aiškiai ir tvirtai laikomės šių principų. Tas, kuris agituoja už naują Europą nuo Atlanto iki Uralo, turi žinoti, kad tai galima pasiekti tik („.) tautų laisvę, laisvą bendradarbiavimą abipusės pagarbos ir tolerancijos dvasia. Kol sovietų bosai nenorės to suprasti ir vykdyti, jiems nebus vietos naujoje -Europoje. (Plojimai) Nebus ir tikro bendradarbiavimo.
Mes, flamandai, apie Lietuvą galime tarti tuos pačius žodžius, kuriuos pasakė vienas garbingas amerikietis apie indėnų likimą Jungtinėse Valstijose, minėdamas skerdynes: ,,Jei negali apginti savo brolių, tai nors nepadėk jų kankintojams". (Plojimai) Tą patį sakome ir mes, atsakydami į engėjo — Sovietų Sąjungos veiksmus prieš engiamą Lietuvą.
Atvira širdimi mes dar norėtume pridurti — rusų tautos kaip tokios mes niekuomet nekaltiname. Ji taip pat smarkiai nukentėjo nuo žvėriško stalinizmo teroro. Kaip jūsų prezidentas V.Landsbergis Vakaruose yra dvasinio ir politinio Lietuvos atgimimo simbolis, taip ir rusai turi didžių vardų, tokių kaip Solženycinas ir Sacharovas, simbolių, vedančių į dvasinę savo tautos stiprybę. Mes gėrimės ponia Sacharova-Boner, kuri, atsiliepdama į nesenus įvykius Lietuvoje, pareikalavo, kad jos vyro pavardė būtų išbraukta iš Nobelio taikos premijos laureatų sąrašo, kad ji neliktų greta vardo žmogaus, turinčio didžiausią valdžią Sovietų Sąjungoje.
Tegul šis broliško solidarumo ženklas iš Flandrijos įkvepia jums dar daugiau ryžto kovoti už teisingą reikalą. Flamandai kovojo už tas pačias teises, tik, mūsų laimei, ta kova vyko ne tokiomis tragiškomis aplinkybėmis. Ir jūs, ir mes kaip mažos tautos esame įsitikinę, kad kova už laisvę ir taiką gali būti grindžiama tik tomis minėtomis dorybėmis ir dvasinėmis vertybėmis, kurias mes taip pat pasirengę ginti. Kol jūsų nepriklausomybė nebus užtikrinta, mes pasižadame jums kartu su kitais jūsų šalininkais atstovauti jums Vakarų Europoje, kuri pernelyg dažnai paskęsta savo pačios rūpesčiuose. Mes (.-) kovą už laisvę, taiką ir teisybę visame pasaulyje su šūkiu: mes visi esame lietuviai. (Plojimai) Tegyvuoja laisva Lietuva, tegyvuoja laisva Flandrija, tegyvuoja būsimoji laisvų ir broliškų tautų Europa! Lietuvos nepriklausomybė bus pasiekta! (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos federalinio susirinkimo prezidiumo narį poną Ivaną Ryndą.
Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos federalinio susirinkimo prezidiumo nario S.Ryndo žodis
I.RYNDA. Gerbiamasis pone Prezidente, gerbiamieji kolegos deputatai, gerbiamieji svečiai! Mes atvykome iš Čekijos ir Slovakijos Federacinės Respublikos kaip parlamento stebėtojų delegacija dalyvauti nepriklausomos Lietuvos plebiscite. Apsilankėme daugelyje vietų, daugelyje miestų ir kaimų, paprašėme, kad mums leistų dalyvauti tuose regionuose, kur gyvena lenkų ir rusų etninės grupės. Ir įsitikinome, kad šis plebiscitas tikrai išreiškia didžiosios daugumos Lietuvos gyventojų valią. Dabar mes tai galime perduoti savo parlamentui, visiems Čekoslovakijos žmonėms ir pasauliui. Po sausio 13 dienos parlamente Prahoje mums buvo malonu priimti vieną iš jūsų deputatų Č.Okinčicą. Jam taip pat daug plojo, kaip ir G.Bushui arba F.Mitterrand'ui.
Dabar mes, būdami Lietuvoje, puikiai suvokiame, kad tie plojimai, skirti jam Prahoje, buvo plojimai visiems Lietuvos gyventojams. Mes įsivaizdavome, kad čia pamatysime ginklus, tačiau pamatėme ką kita — mes išvydome žmones, kurie visiškai ramūs, kurie yra įsitikinę, kad tai, ko jie siekė, yra teisėta. Šita didžiulė vidinė jėga turi nugalėti, ir plebiscito rezultatai tai parodė. Mes manome, kad ši pergalė yra ne vien Lietuvos pergalė, tai — viso laisvo demokratiško pasaulio pergalė, tai visų mažųjų tautų ir šalių pergalė. Taip pat tai yra ir Čekoslovakijos pergalė. Todėl norime jums už tai labai padėkoti. Mes pasistengsime padėti jums politiniame ir ekonominiame gyvenime. Ačiū jums, labai drąsūs Lietuvos piliečiai! Mes tikimės susitikti laisvoje Europoje. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Armėnijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sekretorių poną A.Asakian.
Armėnijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sekretoriaus A.Asakiano žodis
A.ASAKIAN. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai, gerbiamieji svečiai! Man didelė garbė šią iškilmingą dieną pasveikinti jus visus ir visą lietuvių tautą su nuostabiu plebiscitu. Nuostabiu savo organizuotumu ir nuostabiu savo rezultatais. Armėnijos politiniai sluoksniai labai susidomėjo plebiscitu Lietuvoje. Ne tik parlamentarai, bet taip pat ir Armėnijos nacionalinio judėjimo atstovai stebėjo čia plebiscitą. Juk Lietuva nebe pirmą kartą rodo pavyzdį, kaip reikia kovoti. Aš manau, kad jūsų patirtis artimiausiais mėnesiais bus pravarti ir kitoms respublikoms. Ir galima tik palinkėti ir pageidauti, kad rezultatai būtų lygiai tokie patys, dėl ko aš truputėlį būgštauju. Dar kartą sveikinu ir linkiu jums laimės. Už jūsų ir mūsų pergalę! (Plojimai)
PIRMININKAS. Kviečiame į tribūną Lenkijos Helsinkio komiteto narį poną Mareką Novickį.
Lenkijos Helsinkio komiteto nario M.Novickio žodis
M.NOVICKIS. Po politikų kalbų norėčiau keletą žodžių pasakyti nepolitinės organizacijos vardu. Lenkijos Helsinkio komitetas yra vienas iš 19 tokių organizacijų, veikiančių Europoje. Jos labai objektyviai stebi žmogaus teisių pažeidimus. Mūsų pagrindinis uždavinys — stebėti ir žiūrėti, ar valstybių, parlamentų veikla atitinka Helsinkio nutarimus. Lietuvoje plebiscito metu veikė Lenkijos, Norvegijos ir Danijos Helsinkio grupės. Stebėjome rinkiminių komisijų darbą visoje Lietuvoje — daugiau kaip 100 tokių apygardų. Stebėjome balsavimo bei balsų skaičiavimo procedūras ir žinių perdavimą į centrą.
Visiškai atsakingai pareiškiu, kad nepastebėjome jokių atkreipiančių dėmesį nusižengimų. Priešingai, mes stebėjomės tuo, kaip kruopščiai dirbo komisijos, kad nepadarytų net mažiausio nusižengimo įstatymui. 1976 metais Tarybų Sąjunga pasirašė tarptautinius paktus dėl politinių ir socialinių piliečių teisių. Pirmajame abiejų paktų punkte kalbama apie tautų, kurios to pageidauja, apsisprendimą. Gerbti šią teisę įpareigoja visos pasirašiusios valstybės, tarp jų ir Tarybų Sąjungos vyriausybė.
Baigdamas norėčiau vieną sakinį pasakyti asmeniškai. Kai pradėjome gauti žinias apie balsavimo rezultatus, aš, kaip lenkas, buvau tikrai laimingas, tai buvo nuostabu. (Plojimai)
Vardinio balsavimo dėl konstitucinio įstatymo “ Dėl Lietuvos valstybės” rezultatai
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, leiskite paskelbti vardinio balsavimo rezultatus. Balsuota dėl ,,Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo dėl Lietuvos valstybės". Vilnius, 1991 metai, vasario 11 diena. Primenu, kad pagal reglamentą skelbiant balsavimo rezultatus deputatas, išgirdęs savo pavardę, turi atsistoti ir patvirtinti savo nusistatymą.
Deputatas Terleckas — nedalyvavo balsavime, deputatas Sakalas — už, deputatas Razma — už, deputatas Andriukaitis — už, deputatė Prunskienė — nedalyvavo, deputatė Oželytė — už, deputatas Genzelis — už, deputatas Kuzmickas — nedalyvavo, deputatas Sabutis — už, deputatas Vaitiekūnas — už, deputatas Petrovas — už, deputatas Antanavičius — už, deputatė Ambrazaitytė — už, deputatas Zingeris — nedalyvavo, deputatas Tupikas — už, deputatas Tamulis — už, deputatas Okinčicas — nedalyvavo^ deputatas Čobotas — už, deputatas Balcevičius — už, deputatas Švedas — nedalyvavo, deputatas Abišala — už, deputatė Nedzinskienė — už, deputatas Patackas — nedalyvavo, deputatas Ambrazevičius — už, deputatas Jarmolenka — už, deputatas K-atkus — už, deputatas Taurantas — už, deputatas Stankevičius — už, deputatas Paliūnas — už, deputatas Simutis — už, deputatas Šerkšnys — už, deputatas Povilionis — už, deputatas Paulauskas — už, deputatas Varanauskas — už, deputatas Norvilas — už, deputatas Karvelis — už, deputatas Rasimavičius — už, deputatas Plečkaitis — už, deputatas Malkevičius — už, deputatas Gentvilas — nedalyvavo, deputatas Giniotas — už, deputatė Hofertienė — nedalyvavo, deputatas Žalys — už, deputatas Lapinskas — už, deputatas Morkūnas — už, deputatas Kačinskas — už, deputatas Ozolas — už, deputatas Stakvilevičius — už, deputatas Sėjūnas — už, deputatas Beinortas — už, deputatas Liaučius — už, deputatas Landsbergis — už, deputatas Jarašiūnas — už, deputatas Astrauskas — už, deputatas Paleckis — už, deputatas Čepaitis — už, deputatas Pečeliūnas — už, deputatas Glaveckas — už, deputatas Kolesnikovas — už, deputatas Albertas Šimėnas — nedalyvavo, deputatas Valatka — už, deputatas Jonas Šimėnas —. už, deputatas Ulba — nedalyvavo, deputatas Bičkauskas — nedalyvavo, deputatas_ Karoblis — už, deputatas Januška — nedalyvavo, deputatė Šličytė — už, deputatas Šadreika — už, deputatas Gajauskas — už, deputatas Laurinkus — už, deputatas Pikturna — už, deputatas Grakauskas — už, deputatas Juknevičius — už, deputatas Kvietkauskas — už, deputatas Inta — už, deputatas Puplauskas — už, deputatas Kumža — už, deputatas Račas — už, deputatas Kašauskas — nedalyvavo, deputatas Motieka — už, deputatas Degutis — už, deputatas Beriozovas — už, deputatas Arlauskas — už, deputatas Aksomaitis — už, deputatas Leščinskas — už, deputatas Rimkus — už, deputatė Gerdaitytė — už, deputatas Minkevičius — už, deputatas Ramonas — už, deputatas Ražauskas — už, deputatė Rastauskienė — už, deputatas Poškus — už, deputatė Valionytė — už, deputatas Kropas — už, deputatas Žiemelis — už, deputatė Andrukaitienė - už, deputatas Apšega — už, deputatas Klumbys — už, deputatas Šaltenis — už, deputatas Miškinis — už, deputatas Papovas — už, deputatas Kudaba — už, deputatas Pirožkovas — susilaikė, deputatas Juršėnas — už, deputatė Suboč — už, deputatas Jankelevičius — nedalyvavo, deputatas Peško — už, deputatas Akanovičius — už, deputatas Tamoševičius — už, deputatas Maciejkianecas — už, deputatas Jurgelis — už, deputatas Rupeika — nedalyvavo, deputatas Grinius — už, deputatas Saja — už, deputatas Ilgūnas — už, deputatas Lubys — nedalyvavo, deputatas Medvedevas — nedalyvavo, deputatas Brazauskas — už, deputatė Andrikienė — už, deputatas Vilkas — už, deputatas Iešmantas — už, deputatas Gudaitis — už, deputatas Endriukaitis — už, deputatas Butkevičius — už, deputatas Treinys — už, deputatas Milčius — už, deputatas Prapiestis — už, deputatas Rudys — už, deputatė Jasukaitytė — nedalyvavo, deputatas Mačys — už, deputatas Pangonis — už, deputatas Rudzys — už, deputatas Šepetys — už, deputatas Survila — už, deputatas Dringelis — už, deputatė Gajauskaitė — už.
Tokiu būdu 116 deputatų balsavo ,,už", ,,prieš" nė vieno, ,,susilaikė" vienas. Lietuvos Respublikos konstitucinis įstatymas dėl Lietuvos valstybės priimtas 116 balsų dauguma. (Plojimai) Ačiū, gerbiamieji deputatai, į tribūną kviečiame deputatą G.Iešmantą, jis norėjo tarti keletą padėkos žodžių.
G.V.IEŠMANTAS. Gerbiamieji, aš vakar buvau savo rinkiminėje apylinkėje, ten rinkėjai su džiaugsmu įvertino rezultatus, taip pat perdavė man, kaip deputatai, tam tikrą pinigų sumą.. Kalvarijos sąjūdininkai įteikė tūkstantį rublių: Lietuvininkienė — 300 rublių, Valentienė — 100 rublių, taip pat Kalvarijos rinkiminė apylinkė — 150 rublių ir Leonas Kisieliauskas — 500 rublių.
Taip pat gavau iš Marijampolės rajono Kalvarijos vidurinės mokyklos dvyliktokų parašus, kurie pasisakė už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika, iš viso 25 parašai. Tos pačios Kalvarijos vidurinės mokyklos IIb klasės mokiniai Lietuvai taria ,,taip": 19 pavardžių ir parašų.
Aš taip pat labai džiaugiuosi tais rezultatais ir noriu padėkoti tos apygardos, kuriai aš atstovauju, žmonėms už aktyvų dalyvavimą ir piniginius įnašus. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate. Tai dar vienas ženklas, kad mūsų Respublikos žmonės mus visą. laiką remia. Žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji, visi čia esantys ir ypač visi Lietuvos žmonės, kurie stebite šį iškilmingą posėdį ir girdite šį baigiamąjį žodį. Buvo mūsų Lietuvoje gražus, saulėtas, nepamirštamas šeštadienis. Buvo po to sekmadienis, nušviestas ramaus ir skaidraus džiaugsmo, sielos tvirtumo, besireiškiančio malda, šypsena, daina. Žmonės sveikino vieni kitus ir niekas neklausinėjo kodėl. Šiandien mes, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, suteikėme įstatymo pavidalą jūsų ir mūsų kaip eilinių piliečių prieš dvi dienas pareikštai valiai. Remdamiesi šia nenuginčijama valia, mes vėl kreipiamės į pasaulio valstybes ir jų vyriausybes, kad Lietuva greičiau ir netrukdomai galėtų imtis visų tarptautinės bendrijos narių pareigų ir atsakomybės. Atsakymas ateis anksčiau ar vėliau ir iš Vakarų, ir iš Rytų. Dėkoju Aukščiausiosios Tarybos vardu visiems Lietuvoje, tiek daug dirbusiems, kad plebiscitas vyktų sklandžiai ir organizuotai. Valstybės vardu dėkoju garbingiems užsienio svečiams, kurių dalyvavimas ir plebiscito stebėjimas buvo itin svarbus papildomas teisinis veiksnys, žinoma, ir draugiškumo, tarptautinio solidarumo ženklas. Visiems ačiū iš visos širdies. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, posėdis baigtas. Rytoj plenarinis posėdis 10 valandą ryto.