Diskusija dėl darbotvarkės ir jos tvirtinimas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, prašome sėstis į savo vietas, prašome rinktis į salę, tuojau pat pradėsime posėdį.
Gerbiamieji deputatai, pradedame Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vasario 5 dienos rytinį plenarinį posėdį. Siūlomi klausimai: dėl padėties Lietuvoje, pranešėjas — Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius. Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymas, pranešėjas, jeigu aš neklystu, vicepremjeras gerbiamasis V.Pakalniškis. Turėtų būti pateikta galutinė Vyriausybės suderinta redakcija, pranešimas ir atsakymai į klausimus. Vakar mes gavome lapą, kuriame yra 4 projektai, susiję su mokesčiais. Šiandien siūloma priimti vieną iš jų — tai nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo" pirmojo punkto taikymo", kuriame kalbama apie kolūkiuose po sausio 1 dienos išmokėtas skatinamąsias išmokas ir premijas už 1990 metus. Pranešėjai — deputatas A.Rudys ir Finansų ministerijos atstovas V.Jurna. Taip pat siūlomas apsvarstyti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse" pakeitimo ir papildymo" projektas, kur siūloma nukelti jo įsigaliojimo datą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektas ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektas. Šie visi klausimai buvo pateikti anksčiau. Siūlomas ir vienas naujas klausimas (siūloma jį apsvarstyti, ir jeigu bus priimtina, bus galima balsuoti ir priimti) — nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga papildymo". Tokia siūloma darbotvarkė. Prašom pateikti savo samprotavimus. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Aš norėčiau paprašyti, kad Aukščiausioji Taryba skirtų kokias 5 minutes prieš pietus informacijai apie svečių atvykimą, susijusį su apklausa.
PIRMININKAS. Tai nėra darbotvarkės klausimas — tiesiog jums reikia laiko informacijai. Gerai. Prašom.
A.SAKALAS. Aš taip pat norėjau paprašyti, kadangi dirba dvi komisijos: gerbiamojo K.Motiekos ir gerbiamojo V.Šadreikos, gal jos jau šiandieną galėtų pateikti kokią nors informaciją?
PIRMININKAS. Ką jūs turite galvoje?
A.SAKALAS. Aš turiu galvoje sausio 8-osios įvykius ir paskui vėlesnius sausio įvykius, dėl kurių yra sudarytos komisijos.
PIRMININKAS. Sausio 8 dienos įvykiams tirti komisijos vadovas yra deputatas V.Šadreika.
A.SAKALAS. Taip, deputatas V.Šadreika.
PIRMININKAS. Ar deputatas V.Šadreika mano, kad jau galima pateikti kokius nors...
V.ŠADREIKA. Komisija dirba ir šiandien dirbs, sunku pasakyti, ar mes šiandien spėsime.
PIRMININKAS. Tuomet palikime klausimą rezerve. Deputato K.Motiekos aš negaliu paklausti, nes jo dabar nėra. Gerbiamasis deputate Ilgūnai, aš matau atėjusius svečius, ar jie kviesti dėl mokslo įstatymo, kurį jūs siūlėte nesvarstyti komisijų pirmininkų posėdyje, ar dėl kitų? Tiesiog norėčiau pasitikslinti Gerbiamieji deputatai, kol kas negaliu jums pasiūlyti apytikrio laiko, kada kurie klausimai bus pateikti, aš manau, kol bus padarytas rytinis pranešimas, bus galima susiplanuoti ir pateikti apytikrį laiką. Balsų skaičiavimo grupę prašau pranešti, kiek salėje yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 83.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti, aš pakartosiu, kas yra pasiūlyta į darbotvarkę. Pirmasis punktas — dėl padėties Lietuvoje, pranešėjas — premjeras Gediminas Vagnorius. Antrasis — Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymas, paskutinė redakcija, balsavimas pagal straipsnius nenumatytas. Toliau — Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo pirmojo punkto taikymo. Pranešėjai: A.Rudys ir V.Jurna; dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse pakeitimo, deja, nežinau pranešėjo; Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektas; Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projektas ir nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės delegacijos deryboms su TSRS papildymo. Prašom, deputate J.Tamuli.
J.TAMULIS. Aš turiu vieną klausimą. Praėjusį kartą, kai mes svarstėme visus klausimus, susijusius su Mokslo ir studijų įstatymu, buvo priimtas preliminarinis sprendimas svarstyti šį klausimą,šiandien ir Vyriausybė to labai pageidavo. Aš norėčiau gauti paaiškinimą, kaip bus. Kodėl jo nėra dienotvarkėje?
PIRMININKAS. Ačiū. Komisijos pirmininkas deputatas S.G.Ilgūnas. Prašom.
S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu prisimenate, aš jau praėjusią savaitę sakiau, jog šį įstatymą šiandien galėsime svarstyti tokiu atveju, jeigu Vyriausybė ir jo rengėjai pateiks savo pataisas komisijai apsvarstyti iki antradienio. Vakar mūsų komisija tokių įstatymo projekto pakeitimų negavo. Šiandien ryte man pranešė, kad jie jau yra, bet aš dar jų nemačiau. Pakeitimus pirmiausia turi apsvarstyti mokslo pakomisė, po to komisija ir tada jau pateikti Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Ar deputatas J.Pangonis šiuo klausimu?
J.PANGONIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J.PANGONIS. Man kelia nuostabą, kad vėl grįžtama prie senos tvarkos, kad Vyriausybė nevykdo mūsų nutarimų. Jeigu buvo nutarta, kad šiandien svarstome šį įstatymą, tai reikia jį ir svarstyti, nežiūrint į tai, kad Vyriausybė nepateikė laiku savo pataisų. Tegul ji pateikia šiandien posėdžio metu. Negalime gi mes kiekvieną kartą atšaukinėti savo sprendimų.
PIRMININKAS. Aš norėčiau patikslinti, kad Vyriausybė pateikė, nors, žinoma, ir labai pavėluotai, bet komisija nespėjo jų apsvarstyti, todėl komisijos pirmininkas nesiryžta teikti svarstymui.
S.G.ILGŪNAS. Jeigu galima, aš dar galiu patikslinti. Esmė ta, jog šio įstatymo projektas komisijoje, dalyvaujant daugeliui svečių, buvo labai kruopščiai nagrinėtas ir dėl kiekvieno straipsnio, dėl kiekvieno žodžio komisijoje balsuota. Taigi jeigu Aukščiausioji Taryba gali dabar pradėti jį svarstyti neturėdama komisijos nuomonės, tai — Aukščiausiosios Tarybos valia. O aš nebeturiu teisės keisti komisijos nuomonės. Aš turiu vėlgi komisijos balsavimui pateikti naujas alternatyvas ir po to pateikti jau komisijos nuomonę. Šiandien tokią nuomonę pateikti, kaip jūs suprantate, nėra galimybės.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis, Mokslo pakomisės pirmininkas. Prašau.
B.GENZELIS. Aš visiškai pritariu gerbiamajam S.Ilgūnui ir štai kodėl. Man neaiški Vyriausybės pozicija. Mūsų komisija ir pakomisė posėdžiaudavome maždaug du kartus į savaitę. Posėdžiuose visada dalyvaudavo ministro pavaduotojas. Su juo viskas buvo suderinta, nebuvo jokių nesutarimų. Dabar mes staiga girdime, kad Vyriausybė turi principinių pataisų, kurių mes nežinome. Aš, pavyzdžiui, nežinau, ar jų pasiūlymai argumentuoti, ar neargumentuoti. Todėl manyčiau, kad reikia pirmiausia išsiaiškinti komisijoje. Jeigu mes visus ginčus perkelsime čia, tai vargu ar mes prieisime prie racionalaus sprendimo. Mano nuomone, mes dar kartą turėtume susitikti komisijoje. Ir jeigu mes sutarėme komisijoje, tai parlamente Vyriausybės atstovas kitos pozicijos neturėtų dėstyti.
PIRMININKAS. Vicepremjeras Z.Vaišvila. Prašom.
Z.VAIŠVILA. Gerbiamieji deputatai, ir darbo grupė, ir Vyriausybės atstovai, ir universiteto rektoriai, ir suinteresuotų mokslo įstaigų vadovai dirbo penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, pirmadienį ir galutinis svarstymas Vyriausybėje (tai jums puikiai žinoma) įvyko vakar po pietų. Iš karto po svarstymo šis tikrai labai geranoriškai su visomis pusėmis suderintas projektas buvo pristatytas komisijoje ir mes tikėjomės, kad Aukščiausioji Taryba, žinodama mūsų tvarkaraštį, vakar komisijoje apsvarstė šį klausimą. Sakau, faktiškai viskas .suderinta ir jeigu ne pirmuoju klausimu, tai vėliau galima svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis vicepremjere, jūs kalbėjote apie suderinimą tarp visų pusių, bet pamiršote vieną smulkmeną — suderinimą su Aukščiausiąja Taryba.
Z.VAIŠVILA. Tai mes Aukščiausiajai Tarybai pateikėme, jos valia.
PIRMININKAS. Taigi kilo tik, mano nuomone, viena problema — svarstyti ar nesvarstyti šį Mokslo ir studijų įstatymą. O gal aš neteisingai supratau deputato J.Tamulio klausimą, ar jis vis dėlto siūlo svarstyti?
J.TAMULIS. Aš nesiūlau svarstyti. Aš prašiau aiškios informacijos, kokia padėtis yra šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu būdu pasiūlymo svarstyti nėra ir pasilieka tie patys, atsiprašau...
J.TAMULIS. Aš tik noriu pabrėžti, kad, matyt, situacija yra tokia, kad svarstyti šitą įstatymą šiandien vargu ar bus galima, tokiu atveju Aukščiausioji Taryba turi atšaukti savo sprendimą.
PIRMININKAS. Pakeisti.
J.TAMULIS. Pakeisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai taip pat yra teisybė, todėl į darbotvarkę deputatas J.Tamulis siūlo įtraukti protokolinį nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo pakeitimo. Darbotvarkėje taip pat yra, gerbiamieji kolegos deputatai, vakarykščio Aukščiausiosios Tarybos pareiškimo ir nutarimo patvirtinimas. Oficialiai jie nėra priimti, nes nebuvo kvorumo. Prašom balsuoti dėl darbo-tvarkės patvirtinimo. Kas už, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 85.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta. Pradėkime nuo vakarykščio pareiškimo. Ar deputatams yra išdalinta galutinė redakcija? Ar kas nors norėtų prieštarauti? Iš esmės vakar mes dėl jo balsavome. Kas už tai, kad šis pareiškimas būtų priimtas, prašom pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76 už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta. Gerbiamieji deputatai, ar jums išdalintas kreipimasis į Lietuvos žmones, kurį vakar pristatė deputatas Č.Stankevičius ir mes dėl jo balsavome? Kas už tai, kad šis kreipimasis būtų priimtas, prašom pakelti mandatus.
balsŲ SKAIČIUOTOJAS. 77.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom nuleisti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau- 80.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta vienbalsiai. Gerbiamieji deputatai, kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Gediminą Vagnorių padaryti pranešimą apie Lietuvos ekonominę ir iš to kylančią politinę padėtį. Kiek jums laiko reikės, gerbiamasis premjere? 15-20 minučių, su rezervu — iki 25 minučių. Prašom.
Pranešimas apie Lietuvos ekonominę padėtį
K.LAPINSKAS. Gerbiamieji deputatai! Matyt, nereikia aiškinti, kokia sunki padėtis dabar yra Lietuvos ūkyje. Manyčiau, taip pat nereikia aiškinti, kad ta situacija, kurioje mes esame atsidūrę, priklauso ne tik nuo mūsų. Griūdama Tarybos Sąjungos ekonomika griauna ir Lietuvos ūkį. Ir šiuo atveju, kada mes lyginame Lietuvos pablogėjimą, turime prisiminti ir tą pablogėjimą, kuris yra jaučiamas Tarybų Sąjungoje. Ir pagal tuos parametrus Lietuvos ūkis yra kur kas palankesnėje, geresnėje būklėje. Aš nenoriu tai pateikti kaip pasiteisinimą, kad viskas tvarkoje, ir mes galime ramiai gyventi, tačiau reikėtų, matyt, žiūrėti objektyviai į tuos procesus, kurie šiuo metu vyksta. Lietuvos ūkis yra tiesiogiai susijęs su Tarybų Sąjungos ekonomika. Tai galima pailiustruoti skaičiais. Mes visi žinome, kad apie 6-7 milijardus produkcijos Lietuva tiekia Tarybų Sąjungai ir panašiai tiek pat gauna iš Tarybų Sąjungos. Mes esame tiesiogiai susieti su pinigine finansine sistema ir bet kokie nevykę veiksmai Tarybų Sąjungoje kol kas, kol mes neatsiribojome nuo jų ekonominės sistemos, aišku, betarpiškai paliečia ir mus. Aš nekalbu apie tai, kad mes turime atsiriboti nuo tiekimo, nuo prekybinių,ekonominių ryšių. Tai mums visiškai nenaudinga, tačiau mes turime aiškiai atsiriboti nuo tos ekonominės sistemos, nuo tos piniginės finansinės sistemos, kuri šiuo metu patiria visišką krizę.
Naujoji Vyriausybė paveldėjo ne tik darbo kabinetus, bet ir problemas, kurios turėjo būti sprendžiamos 1990 metais, o kai kurios iš jų, ar net didžioji dalis, turėjo būti sprendžiamos gerokai anksčiau. Suprantama, kad mes negalime būti atsakingi už viską, kas iki šio meto dėjosi, taip pat suprantama, kad mes negalime per 2-3 savaites pakeisti tai, kas nebuvo padaryta per metus, dvejus ar daugiau. Tam paprasčiausiai mums reikia laiko. Ir, matyt, kito kelio nelieka, kaip mums ar kitai Vyriausybei, jeigu jūs manysite, kad reikia geresnės, tą laiką skirti. Paskirti aiškią laiko atkarpą, per kurią mes turime įgyvendinti tą ekonominę reformą. Aš jau ne kartą esu minėjęs, kad ta ekonominė reforma esant pakankamai normaliai situacijai, bent jau tokiai situacijai, kokia yra dabar, galėtų būti įgyvendinta per metus, tai yra per 12-15 mėnesių. Taip atrodo pagal mūsų skaičiavimus. Tai yra tas laikotarpis, per kurį mes galėtume kažką pakeisti. Pakeisti taip, kad jau už metų pasijustų, kad gyvenimas pasuko kita linkme.
Žinoma, pirmasis etapas, pirmieji žingsniai bus sunkūs ir sudėtingi. Mes priėmėme įstatymus, priėmėme nemažai įstatymų, tačiau kaip niekada aiškiai aš suvokiau, kokioje būklėje yra atsidūręs reformų procesas, kai teko pereiti dirbti į kitas patalpas. Su visa atsakomybe galiu pareikšti, kad tie įstatymai, kurie buvo priimti, deja, yra įklimpę. Įklimpę ne dėl to, kad jie blogi, ne dėl to, kad jie nerealūs ar panašiai, o dėl to, kad jie paprasčiausiai nebuvo realizuojami tose struktūrose, kur jie turėjo būti realizuojami. Todėl mums reikia atsiraitojus rankoves griebti ir padaryti tą darbą, kuris nebuvo atliktas. Iš pradžių, aišku, bus procesai, kurie bus sunkūs visiems, ne tik valdžios struktūroms — sunkūs ir įmonėms, sunkūs ir kiekvienam žmogui.
Pirmasis parengiamasis etapas yra nueitas, įstatymai priimti Toliau juos reikia pradėti įgyvendinti. Kai kurie iš jų jau yra pradėti įgyvendinti. Pats įgyvendinimas reiškia, kad kai pradėsime įgyvendinti įstatymus, vadinasi, mes pradedame dirbti rinkos sąlygomis. Kol kas pagrindinės priimtų įstatymų nuostatos yra sustabdytos, ir kai mes galėsime atpalaiduoti priimtų įstatymų nuostatas, susijusias su rinkos ekonomika, mes galėsime konstatuoti, kad perėjome į pradinį rinkos reformos įgyvendinimo etapą, pradėjome dirbti rinkos sąlygomis.
Šiuo metu situacija yra sudėtinga, galbūt ir labiausiai sudėtinga yra tuo, kad Lietuvos Respubliką yra užgriuvusios, mano manymu, trys pagrindinės bėdos. Pirmoji — Lietuva turi didelę vidaus skolą. Apie tai mes anksčiau nekalbėjome. Ši skola nėra ta, kuri atsirado praeitais metais, tačiau ši skola yra reali. Visų pirma vidaus skola mūsų pačių gyventojams. Mes ją nesunkiai galime suskaičiuoti — tai 4 milijardai rublių taupomuosiuose bankuose, tai — žmonių nusavintos lėšos, Maskvos nusavintos lėšos. Aišku, mes reikalausime, kad Maskva grąžintų mums tas lėšas, tačiau aš kalbu apie tą realybę, kurioje mes esame” ir apie tai, kad sunku, matyt, bus pasiekti, kad šita skola būtų grąžinta. Toliau mes turime pusantro milijardo rublių skolos, kurią mes šiuo metu jau galime aiškiai įvardinti, kai buvo atliktas piniginių ženklų keitimas. Galbūt ne pusantro milijardo, kiek mažiau. Turime taip pat daugiau kaip vieną milijardą rublių skolos kaip kreditą, kurį mes naudojome kainų skirtumui padengti už tą produkciją, kurią mes pardavėme Tarybų Sąjungai. Tas milijardas su keliais šimtais milijonų susi-kaupė dėl to, kad per daugelį metų Tarybų Sąjunga negrąžino to kainų skirtumo, ir tai yra lėšos, kurias reikės padengti. Suskaičiuokime tas sumas ir pamatysime, kad praktiškai jos siekia metines Lietuvos Respublikos nacionalines pajamas. Tai — didelė suma. Pasiguosti galime tuo, kad mes šiuo metu turime valstybinį turtą, kurį, aišku, ne tik išdalinsime, ne tik per tuos vadinamuosius kompensacinius čekius, per pinigines išmokas ar kitokias pašalpas realizuosime, mes juos ir parduosime tam,, kad padengtume savo vidaus skolą. Ir tai reikia įvertinti, kai mes priiminėsime privatizavimo įstatymą, kai diskutuosime dėl jo, diskutuosime dėl to, kiek parduoti, už kiek parduoti, kokias normas nustatyti. Visa tai reikia turėti omenyje.
Toliau. Lietuvą užgriuvo nelaimės dėl visiško Tarybų Sąjungos tiekimo sutarčių nevykdymo. Mes patyrėme blokadą. Ir nors šios blokados panaikinimas lyg ir buvo įvardintas, tačiau iš tikrųjų ta blokada kaip buvo, taip ir tebėra. Praktiškai mes šiandien gauname mažiau negu pusę metalo, kitų žaliavų, tas sąrašas labai ilgas ir liečia visas medžiagų rūšis. Žinoma, dalis to nepateikimo susieta su tuo, kad Tarybų Sąjungoje yra administracinės centralizuotos valdymo sistemos visiška suirutė, visiškas sutrikimas. Rinkos sistema ten neveikia (kaip ir pas mus dar neveikia), administracinė sistema yra pakrikusi. Tarybų Sąjungoje paprasčiausiai neįmanoma įgyvendinti tų planų ir tų užduočių, kurie buvo taikomi anksčiau. Ten taip pat jaučiamas iki 20 procentų gamybos sumažėjimas, mes negauname medžiagų pagal pasirašytas tiekimo sutartis ir tai, žinoma, neišvengiamai atsiliepia mūsų ūkiui.
Kita problema, susijusi su tais pačiais tiekimais iš Tarybų Sąjungos, mano supratimu, bene pati skaudžiausia, kurią mums teks labai sunkiai išgyventi, yra tai, kad Tarybų Sąjunga nuo šių metų pradžios gerokai pabrangino žaliavų kainas. Šis pabrangimas siekia 3-4 kartus praktiškai visoms žaliavų rūšims. Ši aplinkybė nepriklauso nuo mūsų, ne mes pabranginome Tarybų Sąjungos žaliavas. Deja, mums šiuo atveju lieka apsispręsti — arba nepirkti kai kurių žaliavų, o jeigu pirkti, tai mokėti tą kainą, kuria jie parduoda. Aišku, mes galime protestuoti, galime rašyti raštus, kad sumažintų kainas, nekeltų kainų, tačiau aš nemanau, kad į tuos rastus bus reaguota, kadangi Tarybų Sąjungoje, kaip minėjau, šie procesai yra nebevaldomi. Kita vertus, niekas specialiai, matyt, dėl mūsų prašymo tų pa-keitimų nedarys.
Žinoma, mes taip pat reaguosime į tuos kainų pakėlimus. Savo produkcijai, kurią parduosime Tarybų Sąjungai ir kurią dabar parduodame, aišku, taip pat didinsime kainas. Didinsime ir palaipsniui pereisime prie to, kad ta produkcija, kuri parduodama Tarybų Sąjungai, būtų realizuojama sutartinėmis kainomis. Žinoma, yra tam tikros produkcijos rūšys, pavyzdžiui, maisto produktai, kurių kainas sutarčių su Tarybų Sąjungos arba Rusijos valstybinais organais pagrindu mes ribosime, reguliuosime. Tarkim, jie mums nekelia kainos naftai, mes susitariame dėl kainos mėsai. Tai yra kažkokie susitarimai turėtų būti, tikėkimės, kad jie bus. Tačiau kitą produkciją, matyt, mes leisime įmonėms pardavinėti sutartinėmis kainomis, praktiškai mes tai leidžiame daryti ir dabar.
Na, ir paskutinė bėda, kuri, manyčiau, yra labai aktuali, tai yra ta, kad nuo praėjusių metų antrojo pusmečio praktiškai Lietuvos ūkis iš viso nebuvo valdomas. Kuria prasme nebuvo valdomas? Nuo praėjusių metų prasidėjus diskusijai apie rinkos ekonomiką, pradėjus priiminėti įstatymus, kurių įgyvendinimas buvo net ir pagal tų pačių įstatymų priėmimo programas numatytas tik šių metų antrojoje pusėje, tenka pripažinti, kad ankstesnioji vadovybė susitaikė su ta mintimi, neva perėjome prie rinkos ekonomikos, ir paprasčiausiai buvo atsipalaiduota ir atsisakyta bet kaip reguliuoti ūkį. Susidarė, įdomi situacija — rinkos ekonomikos nėra, rinkos mechanizmo nėra, be rinkos mechanizmo ekonomika nereguliuojama, kartu buvo atsisakyta ir administracinio valdymo svertų. Ir išėjo" taip, kad ekonomika tapo nebereguliuojama jokiomis priemonėmis. Pradėjo reikštis anarchija pilna to žodžio prasme. Mes ją labai aiškiai pastebėjome jau šių metų pradžioje, kada pradėjome svarstyti gamybos apimtis, įmonių planus. Pasirodė, kad kai kurių ministerijų įmonės šiemet planuoja gamybos produkciją tik 40-50 procentų praeitų metų lygio, kai kurios 60-70 procentų. Taip atsitiko todėl, kad neveikia rinka, administraciniai svertai neverčia to daryti, suprantama, jaučiamas atsipalaidavimas ir įmonėse. Todėl mes buvome priversti priimti tokį sprendimą — šių metų pirmajam pusmečiui kol kas įvedame valstybines užduotis. Tai yra praktiškai ne įvedame, o paliekame valstybines užduotis, kurios buvo praeitais metais. Tarp kitko, priimant Valstybinių įmonių įstatymą, nutarime buvo įrašyta, kad 1991 metams valstybinėms įmonėms galioja valstybinės užduotys. Mes puikiai supratome, kad kol nebus pereita prie rinkos ekonomikos, valstybinės užduotys privalo būti. Kito kelio nėra. Mes siekiame, kad valstybinių užduočių dydis neviršytų 80-90 procentų visos gamybos apimties, tam, kad įmonė dar turėtų kažkiek produkcijos, kurios pagalba ji galėtų apsirūpinti materialiniais ištekliais, turėtų tam tikrą rezervą ir tiesioginiams mainams su Tarybų Sąjungos įmonėmis. Aišku, tai nereiškia, kad Materialinių išteklių ministerija ar jos padaliniai nevykdys priemonių, susijusių su centralizuotų tiekimų įgyvendinimu, tačiau mes suprantame, kad irstant Tarybų Sąjungos centralizuotai tiekimo sistemai, daugiau dėmesio turime skirti ir tiesioginiams mainams.
Kartu mes ėmėmės visų būtinų priemonių kainų augimui kontroliuoti. Man teko susitikti su statybininkais, žemės ūkio atstovais. Tenka konstatuoti, kad, tarkim, statybininkai, atsižvelgdami į tą atsipalaidavimą, taip pat buvo priėmę įdomių sprendimų. Nelaukdamos, kol bus įgyvendinta kainų reforma, kai kurios statybinių medžiagų pramonės įmonės buvo nusistačiusios kainas tokias, kokias jie mano, kad reikia nusistatyti. Tos kainos buvo 4 ir daugiau kartų didesnės negu iki šiol. Motyvai buvo tokie, kad viskas brangsta. Buvo pradėta aiškinti, kiek pas mus pabrango maisto prekės ir panašiai, ir vadovaujantis tuo jie nusistatė, kad ir atlyginimą jie turėtų gauti du ar bent tris kartus didesnį. Jeigu šis procesas bus vykdomas tokiu būdu, kad kiekviena žinyba ar kiekviena įmonė pradės savavališkai priiminėti tokius sprendimus, kuriuos mes šiandien priskiriame valstybinės valdžios ir valdymo organų kompetencijai, aišku, tikėtis nieko gero negalime. Dėl to mes ir nutarėme, kad kol nėra rinkos kainų, kol neįgyvendinta rinkos kainų programa, visos įmonės ir ministerijos turi laikytis tos tvarkos, kuri galioja šiuo metu. Kai mes pereiname prie kitos kainodaros, naikiname dabartinę tvarką, galioja nauja tvarka.
Mes buvome susitikę taip pat ir su Žemės ūkio ministerijos darbuotojais, susitikę su įvairiomis žemės ūkio sąjungomis, tiek atstovaujančiomis Sąjūdžiui, tiek atstovaujančiomis kitai pusei. Buvome susitikę su valstiečių ūkio atstovais ir bandėme bendromis jėgomis surasti tuos sprendimus, kurie būtų priimtini visoms pusėms, visiems žmonėms. Galime informuoti, kad prieš savaitę buvo priimta valstiečių ūkio rėmimo programa, pagal kurią numatoma teikti paramą besisteigiantiems valstiečių ūkiams, atidaryti atskirą banką. Taip pat numatytos ir kitos priemonės, kurios pagerintų besisteigiančių valstiečių ūkių ir materialinę, ir finansinę būklę.
Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį, galime daryti išvadą, kad susidariusi padėtis yra kritiška, tačiau ne beviltiška. Ją galima išspręsti, iš jos galima išeiti, tačiau tam reikia dirbti dviem kryptim. Viena, priimant ekonomikos reformos įstatymus ir juos įgyvendinant, tai yra tolesnio laikotarpio tikslai, kurie duos rezultatų po kelių mėnesių, ir antra, sprendžiant neatidėliotinas ūkio sureguliavimo problemas ir naudojant tą arsenalą priemonių, kurios šiuo metu realiai įmanomos. Kokios tos priemonės? Aš jau minėjau, pirmiausia tai valstybinės užduotys, kurių galiojimo terminas pratęsiamas iki 1991 metų liepos mėnesio. Jeigu mes sugebėsime iki liepos mėnesio priimti rinkos įstatymus, jeigu pradės veikti rinka, aišku, mes kitam pusmečiui galėsime atsisakyti valstybinių užduočių.
Kitos operatyvinės priemonės — tai valstybės ribojamos kainos, kurios iš pradžių bus reguliuojamos, o vėliau paleidžiamos. Kaip minėjau, vidaus rinkai kainas pereinamuoju metu mes griežtai ribosime, o produkcijai, kuri eksportuojama, aišku, stengsimės per daug nevaržyti mūsų gamintojų interesų.
Norėčiau keletą žodžių pakalbėti apie žemės ūkio problemas. Mes atlikome tyrimus, kokia šiandien yra ūkių finansinė būklė. Tiesa, tie tyrimai yra preliminariniai, tačiau jau pagal pirminius duomenis galime padaryti išvadą, kad vis dėlto tos priemonės, kurios buvo numatytos pagerinti padėtį žemės ūkyje, yra aiškiai nepakankamos. Nežiūrint į tai, kad padidėjo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, jos vis dėlto nepadengia tų papildomų kaštų, kuriuos patiria šiandien žemės ūkio įmonės. Tai yra visų pirma nepadengia medžiagų, kurias naudoja žemės ūkis, kainų ir mokesčių prieaugio. Kodėl susidarė tokia būklė? Visų pirma todėl, kad vieni kainų prieaugiai buvo planuojami, o realus prieaugis yra kitoks.
Pateiksiu keletą pavyzdžių. Pavyzdžiui, pirktiniai koncentruotieji pašarai. Skaičiuojant būtinus supirkimo kainų prieaugių dydžius buvo planuojama, kad pirktiniai koncentruotieji pašarai pabrangs 60 procentų. Faktiškai jie pabrango 130 procentų ir toliau didėja. Buvo planuojama, kad medienos ir statybinių medžiagų kainos padidės apie 60-65 procentus, praktiškai padidėjo kelis kartus ir toliau didėja. Naftos produktams taip pat buvo planuojamas gerokai mažesnis kainų padidėjimas. Tą patį galima pasakyti ir apie elektros energiją, šiluminę energiją, dujas, kur kainų padidėjimas yra kelis kartus didesnis.
Tą patį galima pasakyti ir apie žemės ūkio techniką. Tiesa, čia skaičiai šiek tiek mažesni, tačiau atlikus preliminarinius skaičiavimus, galima daryti išvadą, kad žemės ūkiui išlaidos padidėjo daugiau negu papildomos pajamos apie 600 milijonų rublių. Todėl priimtas sprendimas pačiu artimiausiu metu imtis priemonių, kurios leistų iš esmės pagerinti Žemės ūkio finansinę būklę.
Kokios tai priemonės? Šiuo metu aš negaliu pateikti konkretaus projekto, yra svarstomi keli variantai, tačiau bendrais bruožais galima charakterizuoti taip: fiziškai yra įmanomi tokie variantai — pirmiausia mažinti mokesčius, mažinti socialinį draudimą, iš viso atsisakyti kai kurių mokesčių rūšių, atsisakyti palūkanų arba nereikalauti iš žemės ūkio įmonių mokėti palūkanas už banko kreditus. Tai viena galima kryptis, kaip pagerinti įmonių finansinę būklę. Kita kryptis — galima didinti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Tai taip pat būdas kaip padidinti realias pajamas. Tai yra viena grupė — išlaidų, kurios susijusios su valstybės valdymo organų nustatomomis ekonominėmis priemonėmis, mažinimas, kita kryptis — žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų didinimas. Aš turiu abu variantus, jie abu yra diskutuotini, tačiau manyčiau, kad vis dėlto mums teks priimti mišrų variantą. Tai yra daliai žemės ūkio įmonių mažinti mokesčius, mažinti socialinį draudimą, atsisakyti kai kurių mokesčių rūšių, pavyzdžiui, mokesčio už valstybinį kapitalą ar transporto priemones, kartu kažkiek didinti žemės ūkio produkcijos superkamąsias kainas. Man labiau artimesnės yra tos priemonės, kurios susijusios su kainų reguliavimu. Aš suprantu, kad padidinus superkamąsias žemės ūkio produkcijos kainas, neišvengiamai vėliau didės ir mažmeninės kainos. Tačiau reikia suprasti ir kita. Jeigu mes pradedame iškraipyti ekonominius mechanizmus, ekonominius normatyvus, šiuo atveju mokesčius, socialinį draudimą ir panašiai, tai vis tiek anksčiau ar vėliau mums reikės pereiti prie vienodų mokesčių normatyvų. Tai yra iškreipdami tuos ekonominius normatyvus, mes kartu iškreipiame ir patį ekonominį mechanizmą, kuris anksčiau ar vėliau duoda neigiamus rezultatus. Čia nesunku prognozuoti, ką duos viena ar kita pakeista lengvata, taikoma mokesčiams. Jeigu mes tik taikome lengvatą mokesčiams, iš karto yra deformuojama kapitalinė judėjimo struktūra. Tai — atskira kalba, ekonomistai puikiai supranta, ką tai reiškia. Todėl tai verčia mus labai nesižavėti tomis lengvatomis, kurios yra taikomos valstybės reguliuojamų mokesčių ar kitokių ekonominių elementų atžvilgiu. Mūsų supratimu, vis dėlto reikėtų kiek įmanoma reguliuoti per tuos svertus, kurie tokiais atvejais yra taikomi, kiek įmanoma reguliuoti per kainas.
Tačiau aš puikiai suvokiu tą situaciją, puikiai suprantu ir tą būklę, kuri susijusi su žemės ūkio produkcijos mažmeninėmis kainomis, kad tai pagaliau yra ir psichologinis barjeras, nežiūrint į tai, kad mes ir stengsimės kompensuoti. Matyt, pirmajame pereinamajame etape teks daryti kažkokius kompromisinius sprendimus. Tie kompromisiniai sprendimai bus tokie, kad mes pačiu artimiausiu metu atleisime dalį žemės ūkio įmonių, visų pirma žemės ūkio įmones, kurios priklauso 7, 6, 5 grupėms, nuo kai kurių mokesčių, sumažinsime, matyt, socialinį draudimą. Kai kurias žemės ūkio įmones galbūt iš karto atleisime nuo socialinio draudimo, kai kurioms taikysime pusės dydžio socialinį draudimą, kartu kažkiek pakelsime ir žemės ūkio produkcijos superkamąsias kainas. Manyčiau, kad tuos klausimus mes turėtume apsvarstyti-ne tik Vyriausybėje, turėtume apsvarstyti ir čia. Mes už savaitės laiko jau esame praktiškai pasiryžę tuos konkrečius siūlymus, konkrečius projektus jums pateikti.
Toliau. Nemažai žemės ūkio įmonių ir valstiečių domina ta organizacinė ūkinės veiklos reorganizavimo kryptis. Koks likimas laukia kolūkių, koks likimas laukia valstiečių ūkių? Tenka pastebėti, kad komentuojant vienokią ar kitokią žemės ūkio reformą, vis dėlto neišvengiamai yra kraštutinumų. Matyt, taip yra dėl to, kad vieni ar kiti atstovai, tarkim, kolūkių šalininkai arba valstiečių ūkių šalininkai, komentuodami savo pozicijas, kažkaip suabsoliutina tuos reiškinius, kurie, jų manymu, yra labai svarbūs. Pavyzdžiui, kolūkių šalininkai teigia, kad be kolūkių mes neišgyvensime, ir, gindami savo poziciją, pateikia labai vienpusiškus pasiūlymus. Valstiečių ūkių šalininkai komentuoja priešingai. Suprasdami, kad vis dėlto kažkada ateitis, matyt, priklausys privatiems ūkiams, vėlgi suabsoliutintai teigia, kad šiandien reikia griauti tuos kolūkius. Svarbiausia, kad ir viena, ir kita pusė savo argumentus pateikia per masinės informacijos priemones ir žmonės yra visiškai pasimetę.
Man teko susitikti ir su Sąjūdžio sąjungos, ir su Žemdirbių sąjungos atstovais ir vadovais, ir kai mes susėdę visi pabandėme realiai padiskutuoti, koks galimas realus žemės ūkio įmonių reorganizavimo procesas, man susidarė įspūdis, kad praktiškai ir vieni, ir kiti galvoja vienodai. Aš, žinoma, nemanau, kad jie yra vienodų įsitikinimų ir laikosi vienodų pozicijų. Vis dėlto tuos žingsnius, kuriuos mes turime, tarkim, žengti šiais metais, praktiškai ir vieni, ir kiti supranta taip pat, galbūt vieni vienais žodžiais, kiti kitais, vieni iš vienų pozicijų, kiti iš kitų. Tai leidžia daryti išvadą, kad tas procesas, susijęs su žemės ūkio reforma, su žemės ūkio įmonių reorganizavimu, nėra tas procesas, kuris gali būti įvykdomas, tarkim, per dieną ar mėnesį, taip pat nėra tas procesas, kuris turėtų užtrukti dešimtis metų. Svarbiausia, ką mes sutarėme, kad kol priimsime tuos žemės ūkio reformos įstatymus, mes dirbtinai nieko neturėtume griauti, taip pat dirbtinai neturėtume kurti kažką naujo. Vis dėlto reikia atsižvelgti ir į žmonių, dirbančių žemės ūkyje, norus ir pageidavimus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu yra žmonių, norinčių dirbti savo privačiame ūkyje, turime sudaryti sąlygas, kad jis turėtų tą privatų ūkį. Jeigu žmonės nori dirbti kolūkiuose, tai turime sudaryti sąlygas, kad tie žmonės dirbtų kolūkiuose.
Kaip aš įsivaizduoju tą žemės ūkio reformos sureguliavimo teisinę ekonominę pusę? Mano supratimu, mums reikia šiuo atveju atskirti, fiksuoti pačią reformos teisinę pusę. Jeigu mes, tarkim, fiksuojame, kad piliečiai turi teisę atgauti savo žemę, tai nereiškia, kad ta teisė, kuri jiems suteikiama, yra nedelsiant realizuojama. Disponavimas tuo turtu, disponavimo teisė gali būti atidėta net ir metams, o gal ir keliems metams. Svarbu viena — kad jis turi tą teisę, tačiau visai kitas dalykas, per kiek metų mes jam suteikiame teisę įgyvendinti ir atgauti tą turtą tokiu būdu, kad jis, atgavęs žemę, jau galėtų ja disponuoti. Šiuo atveju labai svarbūs du dalykai. Pirma, kad tos struktūros, kurios naudojasi ta žeme, būtų pasirengusios be nuostolių perduoti, atiduoti Lietuvos žemės ūkiui, ir antra svarbi sąlyga ta, kad tas asmuo, kuriam suteikiama teisė susigrąžinti žemę, jau būtų pasiruošęs tą žemę pradėti dirbti. Tai yra kad neįvyktų taip, kad mes suteikėme tą žemę, o ji dar metus kitus dirvonuoja, sustoja žemės ūkio gamyba, žodžiu, mes patiriame nuostolius.
Kartu reikėtų suprasti ir tai, kad tas grąžinimo procesas negali būti absoliutus, kad, tarkim, mes sugebėsime grąžinti 100 procentų žemę arba kitą turtą. Dėl to, matyt, abejonių nekyla, šito padaryti net fiziškai neįmanoma. Turėsime riboti tuos kiekius, taip pat riboti ir patį procesą. Tai yra teisė fiksuojama, o pats procesas, susijęs su tos teisės realizavimu, užtrunka tam tikrą periodą. Užtrunka tiek, kiek mes manome reikia, kad tas procesas evoliucijos būdu būtų nuosekliai įgyvendintas.
Tiek dėl žemės. Dabar koks, mūsų manymu, turėtų būti kol-ūkių likimas ir koks kolūkių ir privačių ūkių arba valstiečių ūkių santykis? Matyt, tiek šiais, tiek kitais metais dauguma žemės ūkio darbuotojų dar pageidaus dirbti kolektyviniuose ūkiuose. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mums reikia dabartinius kolūkius arba tarybinius ūkius (mano supratimu, tai yra vienas ir tas pats) reorganizuoti į tikrus kooperatinius ūkius, tai yra į tokius ūkius, kurie turėtų privataus kolektyvinio ūkio požymius, tai yra paversti juos kooperatinėmis žemės ūkio bendrovėmis. Tai būtų kažkas panašaus į akcines bendroves, tačiau pritaikytas specifinėms žemės ūkio sąlygoms. Jeigu mums pavyktų, tarkim, šiais metais kolūkius ir tarybinius ūkius reorganizuoti į žemės ūkio kooperatines bendroves, mes tiems kolūkiams suteiktume visai kitokį teisinį finansinį pavidalą. Ten jau atsirastų konkretūs savininkai kaip dalininkai to turto, kaip dalininkai piniginio turto, kuris yra investuotas į žemės ūkio įmones, o tai suteiktų visiškai kitokį žemės ūkio darbuotojų požiūrį ir į pačią žemės ūkio įmonės veiklą, tai suteiktų ir suinteresuotumą kitaip dirbti. Mūsų supratimu, tokiu keliu einant mes galime palaipsniui nuo dabartinių kolūkių pereiti prie žemės ūkio bendrovių, o toliau nuo žemės ūkio bendrovių pereiti prie privačių ūkių: Bet aš manau, kad vis tiek dar ilgai išliks ir tos įmonės, kurios turi juridinio asmens teises, tai yra tos įmonės, kurių turtas yra kiekvieno dalininko atskirtas ir kurį veikia kažkas panašaus, kaip veikia pramonėje akcinės bendrovės.
Toliau, kadangi negalime stabdyti ir kito proceso, susijusio su valstiečių ūkių kūrimusi, privačių ūkių kūrimusi, mes vis dėlto turėtume pasirūpinti, kad tie asmenys, kurie nori dirbti individualiai, kurie turi teisę atgauti žemę arba kurie nori gauti tos žemės, mes turėtume sudaryti atskirus žemės ūkio fondus, žemės reformos fondus ir suteikti galimybę tiems žmonėms, kurie nori, kurie yra tam pasiruošę, pradėti privačiai, individualiai ūkininkauti.
Tiek trumpai apie žemės ūkį. Dar keletą minčių dėl kainų, kurios, matyt, jaudina visus ir mes norėtume informuoti, kokiu būdu mes bandysime siūlyti kainų reformos programą. Kaip ta kainų reformos programa galėtų atrodyti? Visų pirma kalbėdami apie kainas, matyt, mes iš karto turime sutikti su tuo, kad ta kainų reforma negali būti atliekama, tarkim, vienu norminiu aktu arba per mėnesį, arba per kelias savaites. Kainų reforma tai yra procesas, kuriam reikia tam tikro laiko, procesas, kuris turėtų vykti be smarkių sukrėtimų, kuriuos mes patyrėme, sakykim, šių metų pradžioje. Kaip mes tai įsivaizduojame?
Mes įsivaizduojame, kad kainų reforma turėtų apimti tris etapus. Pirmasis etapas — kai valstybė reguliuoja pirmojo būtinumo prekių kainas. Tai pirmiausia liečia žemės ūkio maisto produktų kainas ir kitas pirmojo būtinumo prekes. Mes suprantame, kad tų prekių kainos yra aiškiai per žemos, jas reikia pakelti net kelis kartus. Galbūt tiek pat, kiek buvo pasiūlyta ankstesniame projekte ir ankstesniuose nutarimuose, kuriuos mes atšaukėme. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime vienu nutarimu ir pasiekti tą lygį, taip pat nereiškia, kad tokiu būdu mes turime užtikrinti ir kompensacijas. Mes bandysime siūlyti tokį variantą, kad tiek, kiek padidėja kainos, kurios yra nustatomos valstybės pirmojo būtinumo prekėms, kad tiek praktiškai būtų atlyginama ir vartotojams. Tai yra stengsimės, kad žmonės dėl pirmojo būtinumo prekių pabrangimo nuostolių nepatirtų. Tai fiziškai įmanoma.
Kiek kitokį mechanizmą reikėtų taikyti kainoms, kurios nesusijusios su pirmojo būtinumo prekėmis. Čia, aišku, mes negalime pasiekti, kad, tarkim, kiek pabrangs kitos prekės, tiek mes turime išmokėti kompensacijų gyventojams. To padaryti neįmanoma. Bet mes galime užtikrinti, kad pirmojo būtinumo prekėms kompensuojame visiškai, o ne pirmojo būtinumo prekėms visiškos kompensacijos ne-pasiekiame ir nebandome pasiekti. Tai — pirmasis etapas. Antrasis etapas — kai mes leidžiame įmonėms pačioms pakelti kainas toms prekėms, kurios nepriskiriamos prie pirmojo būtinumo prekių,ir leidžiame pakelti tiek, kiek pabrango žaliavos ir kiek reikalinga, kad būtų normalus įmonių rentabilumas.
Po to mes galime pradėti trečią kainų reformos etapą, kuris gali būti vadinamas kainų liberalizavimo etapu arba kainų paleidimo etapu. Praktiškai šis etapas siejamas su rinkos kainodara, su rinka. Tačiau vėlgi jis negali atsirasti, tarkim, šiuo metu, kol neįgyvendinta privatizavimo programa ir kol neišspręstas pinigų klausimas. Galbūt per tą laiką Tarybų Sąjungos pinigai susitvarkys, nors didelių iliuzijų šiuo atveju neturiu. Jeigu Tarybų Sąjungoje pinigų sistema nesusitvarkys, mums teks kažką daryti su savo pinigų sistema. Trečiasis kainų reformos etapas, susijęs su kainų atpalaidavimu, turi betarpiškai būti susietas ir su privatizacijos procesu, kurio metu bus išimamas pinigų perteklius, taip pat turėtų būti siejamas ir su sava arba kitokia pinigų sistema, bet kuriuo atveju geresne, negu galioja šiuo metu.
Tiek trumpai apie mūsų planus reformuojant ekonomiką. Aišku, šis mano pranešimas negali būti laikomas ekonomikos reformos valstybine programa. Mes Vyriausybės programą pateiksime atskirai, tada galėsime detaliau aptarti visus tuos klausimus. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, kad oficialios programos nėra, mes turime savo programą, tai yra tą programą, pagal kurią priiminėjame įstatymus. Taip pat turime ir kitas neoficialias programas, tarp jų ir privatizavimo programą, ir kainų reformos programą. Taigi darbas nestovi vietoje, Kas reikia, yra daroma. Ir jeigu, tarkim, kažkiek laiko nekalbėjome apie kainų reformą, tai nereiškia, kad kainų reformai nesiruošiama. Aš manau, pačiu artimiausiu metu mes pradėsime įgyvendinti ir kainų reformą, ir privatizavimo programą. Taigi šis procesas, nežiūrint sudėtingos politinės situacijos, yra neslopinamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai nori paklausti? Deputatas J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Gerbiamasis premjere, labai maloniai ir teisingai jūs dėstote agrarinius klausimus, iškylančius dabar Lietuvoje, tačiau norėjau paklausti apie einamąją situaciją. Per sausio mėnesį, kiek žinoma, mėsos ir pieno pardavimas sumažėjo apie 10 procentų. K-ai kuriuose miestuose jau įvedami talonai mėsai. Pavyzdžiui, Alytuje — po 1 kg vienam žmogui mėnesiui. Sakykite, kokia susidarys situacija, jeigu nebus pasirūpinta grūdų tiekimu? Ar nepritrūksime žaliavos tiekimams, atsiskaitymams už naftą, už geležį ir ar nereikės mums įvesti korteles maisto produktams artimiausiu metu?
Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus pranešimas apie ekonominę Lietuvos padėtį ir atsakymai į deputatų klausimus
G.VAGNORIUS. Maisto kortelės yra pati kraštutinė priemonė, kurios mums būtų geriau neįgyvendinti. Ar rūpinamės pašariniais grūdais ir kita produkcija, reikalinga žemės ūkiui? Žinoma, rūpinamės. Ir kiekvieną dieną tie klausimai yra svarstomi. Tačiau supraskite, tai yra gerokai bendresnė problema. Jeigu jūs pageidaujate, jeigu įtariate, kad kažkas nesirūpina tais grūdais, prašau, dalyvaukite posėdžiuose ir įsitikinsite, kad tiems klausimams yra skiriama labai daug dėmesio. Bet supraskite ir kita, kad grūdų tiekimas Lietuvai nėra ekonominė problema, tai yra kartu ir politinė problema. Ir jeigu Tarybų Sąjungoje politinės žinybos pasakys netiekti Lietuvai grūdų, tai nepriklausomai nuo to, kaip mes prašysime ir kaip reikalausime, mes tų grūdų negausime. Šiuo metu situacija yra tokia, kad grūdų tiekimas yra gerokai mažesnis, patiekta tik apie puse to kiekio, koks buvo numatytas sausio mėnesį. Vasario mėnesiui taip pat kol kas padėtis neaiški. Nors, kaip mane informavo žemės ūkio ministras, lyg ir žadama vasario ir kovo mėnesiais tiekti gerokai daugiau grūdų, Tačiau kol kas tai yra tik pažadai ir mums dar anksti džiaugtis. Mes svarstėme ir tuos variantus, ką darysime, jeigu tų grūdų negausime. Tuomet, aišku, mes iš karto sumažinsime tiekimus į Tarybų Sąjungą ir dalį produkcijos pardavinėsime už valiutą, už gautas valiutines lėšas pirksime grūdus. Tai reikalinga tam, kad mes nesugriautume žemės ūkio gamybinės struktūros, kad nebūtų staigių perėjimų nuo vieno lygio prie kito, kad nebūtų naikinami gyvuliai ir panašiai. O po kurio laiko, matyt, mes sugebėsime daugiau ir patys apsirūpinti, galbūt surasime kokį nors alternatyvų šaltinį.
Taigi tie visi variantai yra svarstomi ir kol kas mes nesiimame tokių aktyvių priemonių pardavinėti už valiutą daugiau mėsos ir kitų žemės ūkio produktų, tikėdamiesi, kad vis dėlto sausio-vasario mėnesiais grūdų gausime daugiau ir galėsime laikytis tų sutartinių įsipareigojimų, kuriuos mes esame numatę su Tarybų Sąjungos įmonėmis ir tiekėjais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, iki pertraukos liko dvidešimt minučių ir dar iki pertraukos norėtų padaryti pareiškimus deputatas A.Sakalas ir deputatė R.Rastauskienė. Todėl aš prašau klausimus uždavinėti trumpiau ir gerbiamąjį premjerą taip pat, jeigu galima, atsakinėti trumpiau. Ar jūs sutiktumėte, jeigu baigtume klausinėti be penkių minučių pusę dvylikos? (Triukšmas) Jeigu nesutinkate, tada po pertraukos turėsime pratęsti. Deputatas L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis premjere, reikia tik pasidžiaugti jūsų realiu padėties įvertinimu, ypač žemės ūkyje. Tačiau šiuo metu kaime labai daug spekuliuojama ir tam yra pagrindo. Pirmiausia dėl netolygaus prekių paskirstymo tarp miesto ir kaimo. Iš tikrųjų, kada anksčiau kaimiečiai galėdavo atvažiuoti į miestą ir nusipirkti, viskas buvo gal ir normaliau, bet šiuo metu kaimas yra sau, miestas sau ir tas netolygumas išlieka. Aš žinau, kad jūs prižadėjote prie šitų klausimų grįžti ir tuos skirtumus tarp Prekybos ministerijos ir Lietkoopsąjungos išlyginti. Kas šiuo metu yra daroma ir kokios perspektyvos?
G.VAGNORIUS. Aš kalbėjau apie būtinumą išlyginti tiekimus atskiriems rajonams, visų pirma maisto produktų. Pavyzdžiui, aš jau gavau ir tokias pažymas, pagal kurias mes galime nustatyti, kiek kokiam rajonui ko tiekiama. Dar buvo klausimas dėl mėsos tiekimo. Šiuo metu apskritai Lietuvoje parduotuvėse mėsos pa-kanka. Galbūt yra atskirų rajonų, kuriems tiekiama mažiau, tačiau aš ir jūsų prašiau, ir prašau dar kartą, jeigu iš tikrųjų yra gaunami signalai, kad atskiruose rajonuose mėsos ir kitų maisto produktų yra mažiau ar jų nepakanka, tai, manau, mes bendromis jėgomis spręsime tą problemą. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad atskiruose rajonuose maisto produktų suvartojimo lygis yra nevienodas. To-dėl, pavyzdžiui, remiantis vien tik statistiniais duomenimis perpaskirstyti limitus ir fondus yra nevisiškai galima. Vienas rajonas turi privačius ūkius ir daugiau augina, mažiau perka iš parduotuvių į kitas daugiau. Šiuo atveju bendromis jėgomis turėtume nagrinėti situaciją rajonuose ir pagal juos priimti sprendimus, o jeigu reikia ir pagerinti, nors mes ir nelaukdami jūsų pasiūlymų tai darome.
PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė. Prašau.
R.RASTAUSKIENĖ.Gerbiamasis premjere, aš tik pratęsdama L.Milčiaus klausimą. Daugelis kaimo žmonių labai pageidauja, kad Lietuvoje būtų vieninga kortelių ar kitokia sistema, kad ir kaip tai rodytų mūsų blogą būklę. Matyt, kito kelio nėra, nes žmonėms reikia ir batų nors vieną kartą per metus nusipirkti, ir kelnes nusipirkti. Ką jūs planuojate šia prasme?
G.VAGNORIUS. Jeigu jūs turite omenyje tokias korteles, kurios būtų taikomos platesniam prekių ratui, tai jos reikalingos. Tačiau šiuo atveju, matyt, tai būtų jau nebe kortelės, o kažkokie pinigų pakaitalai arba kitokia mokėjimo priemonė. Apie tai mes jau kalbėjome praėjusiais metais. Tuo susirūpinę ir dabar, tačiau yra mažas bet — mes neturime tokio popieriaus, iš kurio galima būtų pagaminti tas korteles tokias, kad jų būtų neįmanoma padirbinėti, bent jau taip paprastai, kaip dabar yra padirbinėjami talonai. Mes esame gavę tokią informaciją, kiek kokiame mieste, pavyzdžiui, Kaune, surasta keli šimtai tūkstančių tokių padirbtų talonų. Aišku, jeigu mes pereisime prie tokių mokėjimo priemonių, kurios bus nesunkiai padirbamos, tai bus dar blogiau negu dabar. Aš galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, aš asmeniškai iki tiek nusismulkinau, kad pats užsiiminėjau ta problema, tai yra ieškau popieriaus. Tačiau yra sudėtinga ne tik tą popierių surasti, sudėtinga yra ir kitką padaryti:
jį pristatyti ir panašiai. Tie darbai yra daromi, tik mes stengiamės apie juos kiek įmanoma mažiau diskutuoti. Kai mes padarysime, tada bandysime painformuoti, kas norės. Prekybos ministras ruošia ir avarinį variantą. Jeigu, tarkim, neturėsime tų tikrų piniginių ženklų, neturėsime kitokių mokėjimo priemonių ir jeigu ta padėtis bus tokia kritinė, mes panaudosime korteles ir kitiems produktams ar kitoms prekėms, ne tik maisto, bet ir pramoninėms.
PIRMININKAS. Deputatas. A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Pirmiausia, sveikindamas su rimtomis metamorfozėmis jūsų mąstyme dėl galimų ekonominės reformos kelių, aš kartu noriu užduoti klausimą, ar nereiškia, kad jūs vis dėlto nuo savo anksčiau deklaruotų principų truputį atsitraukėte? Konkrečiai dėl pinigų reformos. Ar jūs laikotės tos nuomonės, kad savų pinigų įvedimas atidedamas vėlesniam laikui?
G.VAGNORIUS. Ne, aš niekur neatsitraukiau ir šiuo požiūriu aš esu visiškai ramus. Pinigų įvedimo klausimas neatidedamas. Tačiau jeigu jie bus atspausdinti, tarkim, kiek vėliau, negu mes juos galėjome atspausdinti, tai nereiškia, kad mes turime už tai atsakyti. Tiek, kiek priklauso nuo mūsų, tai yra tiek, kiek mes šiuo metu dirbame anuose rūmuose, tai mes per tą laiką padarėme viską, kas reikia, kad tie pinigai ir toliau būtų spausdinami. Tačiau mes negalime atsakyti kodėl, pavyzdžiui, pinigų spausdinimo sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų paskutinėmis dienomis, o ne metų pradžioje, kaip tai buvo galima padaryti. Pinigų spausdinimas, deja, užtrunka keletą mėnesių ir dar daugiau negu keletą mėnesių. Ir kol nebus fiziškai atspausdinti tie pinigai, aišku, mes jų neturėsime. Tačiau yra galvojami ir kitokie įvairūs variantai, bet aš jų nenorėčiau čia detalizuoti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Gerbiamasis Pirmininke, valstybinis užsakymas sudarys 80 procentų. Ar galės žemės ūkio įmonės tiesioginiais ryšiais parduoti produkciją į Sąjungą, kad įsigytų pačių būtiniausių detalių? Šiuo metu yra labai sunki padėtis, ypač su importine technika ir atsarginėmis detalėmis. Kažkokią išeitį reikia rasti. Ir dar viena. Aš prisidedu prie gerbiamojo L.Milčiaus, kad prekybininkai rajonuose tikrai labai blogai dirba, ir dėl to labai nukenčia rajonų pakraščių gyventojai. Pačiu artimiausiu laiku reikia kažką bandyti išspręsti.
K.LAPINSKAS. Aš sutinku, kad prekybininkai blogai dirba. Matyt, ne tik prekybininkai blogai dirba, bet pramonė blogai dirba. Mes tuos klausimus aiškinamės. Buvo nemažai pasitarimų su prekybos darbuotojais, su pramonės darbuotojais. Mes tą padėtį daugmaž žinome, bet nėra taip paprasta išspręsti šias problemas, pavyzdžiui, pakeitus vieną ar kitą prekybos vadovą arba parduotuvės vedėją kitu. Būtina tą sistemą iš esmės sujudinti. Aišku, mes darysime viską, kad pagerintume padėtį. Esame priėmę nutarimų dėl prekybos tvarkos sugriežtinimo, dėl prekybos kontrolės. Bet aš puikiai suprantu, kad esminiai pokyčiai įvyks tik po to, kai mes kažkiek pakeisime pačią sistemą. O tai mes ir norime artimiausiu metu padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, ar galima patikslinti? Kaimą aptarnauja Lietkoopsąjunga. Ar Vyriausybė turi jai įtakos?
G.VAGNORIUS. Taip, turi įtakos, kadangi tie fondai ir limitai vienaip ar kitaip yra skiriami per Vyriausybės struktūras, per Prekybos ministeriją. Aš manau, kad čia problemų kol kas nėra.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, deputatas L.Milčius išreiškė daugumos Agrarinės komisijos narių teigiamą nuostatą apie jūsų siūlomas priemones sprendžiant žemės ūkio problemas. Aš norėčiau tokį dvipusį klausimą pateikti. Praėjusiais metais buvo bandoma nuolat priešinti miestą ir kaimą ir tai, be jokios abejonės, dar bus panaudojama politinėje ir ūkinėje arenoje. Jūsų nuomonę norėčiau žinoti. Kaip jūs manote, nustatant gamybinių užduočių procentus, kokie jie bus pramonės ir žemės ūkio atžvilgiu, kad nebūtų ypatingų skirtumų, tarkime, laisvai parduodant produkciją, ir tuo pačiu dėl laisvai konvertuojamos valiutos atsiskaitant už produkciją. Problematika buvo kelta, žemės ūkis praktiškai neturėjo šanso naudotis valiutiniais ištekliais. Kaip tai bus sprendžiama?
G.VAGNORIUS. Tą produkciją, kuri bus parduodama virš užduočių, bus galima parduoti bet kam ir už bet kokią valiutą. Ta valiuta žemės ūkio įmonės, kaip ir pramonės įmonės, galės disponuoti savo nuožiūra. Šiuo atveju mes jokių išimčių arba griežtesnių sąlygų žemės ūkiui nedarysime. Tačiau aš norėčiau, kad jūs teisingai suprastumėte. Tarkim, kainų padidinimas. Tai nereiškia, kad atsiranda papildomos lėšos ir pajamos. Tai yra perpaskirstymo procesas. Nuo Šito, aišku, produkcijos nei padidinsime, nei sumažinsime. Mes galime kažkiek padidinti vartojimą, sakykim, jį atpiginti, sudarant geresnes sąlygas gamintojui, bet tie procesai yra subalansuoti tarpusavyje, susieti Mes kažką padarome vienam, tai atsiliepia kitam. Galutiniu atveju atsiliepia vartotojui Taigi čia nieko neįmanoma apgauti. Čia galima tik geriau sureguliuoti, socialiai teisingiau sureguliuoti tuos procesus. Bet pats prieaugis atsiras tik po to, kai mes padarysime tuos lemiamus ekonomikos reformos žingsnius.
PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Gerbiamasis premjere, aš noriu paklausti, ar yra koks nors didesnis ^aiškumas dėl sąjunginių įmonių padėties mūsų Respublikoje? Šios įmonės yra pasimetusios, susiduria su dideliais sunkumais mokant mokesčius sąjunginiam ir respublikiniam biudžetui vartojant darbo užmokesčio fondą ir taip toliau. Ką galėtumėte pasakyti?
K.LAPINSKAS. Visos taip vadinamos sąjunginės įmonės turi vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, didžioji dalis jų taip ir daro. Šiuo metu yra tokia situacija, kad Tarybų Sąjungos ministerijos vienų įmonių atžvilgiu reiškia didesnes pretenzijas, kitų įmonių atžvilgiu reiškia mažesnes pretenzijas. Dėl mokesčių. Šiuo metu Lietuva nemoka mokesčių. Ir gali nemokėti, taip pat ir neima iš Tarybų Sąjungos jokių lėšų, išskyrus atskirų Tarybų Sąjungos žinybų atstovų išlaikymą Lietuvoje. Tai yra šiuo atveju Tarybų Sąjungos biudžetas pats apmoka tas išlaidas. O šiaip tokių mokėjimų nėra. Bent jau neturi būti. Galbūt kažkas ir moka.
PIRMININKAS. Deputatas V.Pikturna. Prašom.
V.PIKTURNA. Gerbiamasis premjere, jūs savo kalboje sakėte, kad Vyriausybė imsis priemonių prieš įmones, kurios pakėlė kainas savo gaminamai produkcijai. Aš tik norėčiau pasakyti, kad situacija yra tokia, kad greitu laiku jos turbūt iš viso neturės iš ko mokėti atlyginimo savo darbuotojams. Ar tai reikštų, kad artimiausiu metu Vyriausybės potvarkiu bus sumažintos kainos įmonėms už savo produkciją?
G.VAGNORIUS. Tai reiškia, kad visos įmonės, tarp jų ir tos, kurios savavališkai pakėlė kainas arba nepakėlė kainų, nors galėjo pakelti, galės pagal pačiu artimiausiu metu patvirtintą metodiką perskaičiuoti, tai yra bus taikomos tokios perskaičiuotos laikinosios kainos. Bus perskaičiuojama pagal žaliavų kainų prieaugį ir tą rentabilumo lygį, kuris bus nustatytas nutarimu. Tai yra šiuo atveju bus sudaromos vienodos sąlygos visiems. Ir, aišku, toms įmonėms, kurios, tarkime, dirbtinai pakėlė kainas, teks perskaičiuoti jas mažesnėmis kainomis, o tos, kurios nepakėlė, galės pakelti. Dabar dėl to, kad neturi iš ko mokėti atlyginimo. Taip, mes tai žinome, mes ne kartą buvome susitikę su pramonės atstovais, įmonių vadovais, tuos dalykus aptarinėjome. Didžioji dalis pramonės įmonių vadovų supranta tą padėtį, kodėl mes šiuo metu nekėlėme kainų, kodėl nesvarstėme tos kainų reformos, Tačiau mes esame ir aptarę, ir susitarę, kad, tarkime, tuos nuostolius, kuriuos pramonės įmonės patyrė sausio mėnesį, stengsimės kompensuoti per kitus dešimt mėnesių. Kartu mes paprašėme, kad įmonės nekauptų sandėliuose prekių. Už tas prekes, kurias jie parduos dabar Lietuvos rinkai, mes stengsimės atlyginti. Mes tikimės, kad pramonės įmonės šiuo metu tai daro. Bent jau Prekybos ministerija turi duomenis, pagal kuriuos mes darome išvadą, kad šiuo metu prekių realizavimas yra padidėjęs, palyginus su ankstesniu periodu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere! Mes suprantame ir žinome dar nuo blokados laikų — jeigu nepirksime grūdų iš Rytų, tai pirksime iš Vakarų arba už valiutą, ar skolinsim. Bet jau šiandien žmonės neduoda ramybės, kad jų nėra, kad jų reikia. Kaip bus sprendžiamas tas klausimas?
K.LAPINSKAS. Informaciją apie tai, ar gausime grūdų, ar negausime, sužinosime, matyt, už savaitės kitos. Ir tai mums leis apsispręsti, ar mes parduosime už valiutą mėsą ir kitus maisto produktus, ar neparduosime. Šiandien aš dar negaliu to pasakyti. Nors girdisi tokie pažadai, kad iš Tarybų Sąjungos šiuo metu yra paskirti pašariniai grūdai, kurie atseit jau keliauja į Lietuvą, bet kol kas aš nesu tikras, kad jie iš tikrųjų čia atsiras.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega
L.APŠEGA. Gerbiamasis premjere! Labai ačiū už jūsų geras mintis žemės ūkio klausimais, jos tikrai gal nuramins kaimą. Bet aš jums noriu vis dėlto pateikti vieną klausimą. Dabar Respublikoje nuo Naujųjų metų daug kas pabrango h- jau dabar nemažai ūkių yra prie bankroto ribos. Norėčiau sužinoti trumpą atsakymą, per kiek laiko bus įgyvendinta ekonominė žemės ūkio programa, kadangi visa tai reikia labai greitai daryti. Ir ar jūs nemanote, kad šita jūsų ekonominė programa turi suveikti atbuline data nuo Naujųjų metų. Jūs mane supratote?
K.LAPINSKAS. Taip, supratau. Aš tikiuosi, kad mes tą finansinės būklės pagerinimo žemės ūkyje programos projektą svarstysime čia kitą savaitę. Ir aš manau, kad kitą savaitę mes priimsime sprendimą. Dabar dėl atbulinės datos. Kas gali galioti atbuline data? Kai kas gal gali galioti ir atbuline data. Bet aš norėčiau, jeigu jūs sutiktumėte, palaukti kitos savaitės, kai mes svarstysime tą projektą ir aptarti, pasitarti. Kartu dar kartą prašau suprasti, kad nei Vyriausybė, nei jos vadovai, nei Aukščiausioji Taryba pati neturi lėšų. Mes galime priimti sprendimus tik tų lėšų ribose, kurias sukaupė Lietuvos ūkis. Mus riboja fizinės galimybės ir, tarkime, nuo to, kad jūs reikalausite iš mūsų, vis tiek mes fiziškai kažko kito negu leidžia realios galimybės nepadarysime. Mes suprantame, kad žemės ūkio būklė yra kritiška ir paprasčiausiai atliksime tam tikrą perpaskirstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, ar be tų deputatų, kurie stovi prie mikrofono, dar kas nors norės klausti? Ne. Taigi ne tiek daug liko žmonių, todėl aš siūlau baigti klausimus dabar, o po to pradėti pertrauką. Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Labai trumpas ir aiškus klausimas. Kada Vyriausybė ruošiasi pateikti Aukščiausiajai Tarybai biudžeto projektą?
G.VAGNORIUS. Trumpas ir atsakymas. Kai pateiksime kainų reformos programą, kartu pateiksime ir biudžeto projektą.
A.RUDYS. Tada kitas klausimas. Kada pateiksite kainų programą?
G.VAGNORIUS. Pačiu artimiausiu metu, tai yra po vasario 9-osios.
A.RUDYS. Bet po vasario 9-osios dar bus trys šimtai dienų metuose.
K.LAPINSKAS. Tikrai pačiu artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Deputatas P.Poškus.
P.POŠKUS. Jūs minėjote, kad iki.liepos pirmosios dienos bus valstybinės užduotys. Aš šito nesuprantu. Kaip žemės ūkyje gali būti iki liepos pirmosios valstybinė užduotis? Man atrodo, kad ji turėtų būti arba visiems metams, arba visai nebūti.
G.VAGNORIUS. Taip. Žemės ūkyje yra specifinės sąlygos, žemės ūkio produkcijos žiemą negauname, kaip ir pavasarį, matyt, negauname, gauname tik rudenį. Aš, sakydamas tą datą, turėjau omenyje iš viso ūkį, o žemės ūkyje, matyt, bus kiek kitaip tos užduotys pateikiamos. Kodėl mes apsiribojame liepos pirmąja? Šiaip mūsų priimti įstatymai leidžia mums užduotis nustatyti visiems 1991 metams. Ir valstybinių įmonių, ir kitokių įmonių įstatymas tai leidžia padaryti. O iki liepos pirmosios mes nustatėme datą tam, kad įmonės, visų pirma pramonės įmonės, pajustų, kad tai nėra vėlgi kažkoks amžinas procesas ir kad mes ruošiamės dar ilgai gyventi prie tų vadinamųjų valstybinių užsakymų ar valstybinių užduočių. Dėl žemės ūkio įmonių, kiek joms tos užduotys bus nustatomos, matyt, mes apsispręsime šį ketvirtadienį Vyriausybės posėdyje ir tada, priėmę sprendimą, jus informuosime.
PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Ražauską.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis premjere, pacituosiu vieną sakinį iš premjero žodžio žemdirbiams sausio 26 dienos ,Valstiečių laikraštyje". ,,O mes pasistengsime, kad Lietuvos žemdirbiai nebūtų blogesnėje padėtyje, negu iki šiol buvo". Dabar jūs minėjote šešių šimtų milijonų rublių neatitikimą tarp superkamųjų kainų padidinimo ir resursų mokesčių ir taip toliau pabrangimo. Manau, kad už mėnesio, kada bus sudaryti ūkių gamybiniai finansiniai planai, tai bus aišku kiekvienam, tačiau ar šiandien jūs tikite, kad tas neatitikimas yra 600 milijonų, o ne dvigubai daugiau, tai yra gerokai virš milijardo? Ar jūs tuo skaičiumi tikite, ar ne?
G.VAGNORIUS. Tuo skaičiumi? Kaip ir visais skaičiais, aš vienodai tikiu ir netikiu. Iš tikrųjų, kol mes priimsime tą programą, neatitikimas gali būti dar didesnis, nes ir statistika rodo, kad žaliavų, ypač tų, kurias mes gauname iš Tarybų Sąjungos, kainos ir dabar didėja diena iš dienos. Aš sąmoningai neliečiau kitų dalykų. Pavyzdžiui, kai kurios Tarybų Sąjungos žinybos, nustatydamos paslaugų, kurios teikiamos Lietuvai, kainas nustatė tokias diskriminacines sąlygas. Mes gauname telegramų, kad, pavyzdžiui, tik Lietuvai būtų nustatyta tokia ir tokia, tai yra kur kas didesnė kaina. Mes tą procesą suprantame, ir suprantame, kad kai kuriais atvejais čia yra politinis procesas. Aš nepaminėjau dar apie vieną kainų ir atlyginimų politikos etapą, kuris gali būti kiek kitoks, negu iki šiol buvo daromas. Aš nenorėčiau čia detaliai komentuoti, bet gal mes bandysime kažkiek sulyginti, pakelti bendrą kainų ir atlyginimų lygį, kad sušvelnintume tą įtaką, kurią daro Tarybų Sąjunga, didindama žaliavų išteklių kainas. Tačiau tai jau yra po-litinis sprendimas ir jį, matyt, pirma reikia priimti, po to apie jį kalbėti. Galbūt ir bus priimtas kažkoks panašus variantas. Tai, be abejo, palies ir žemės ūkį. Tai yra paprasčiausiai sumažės tų žaliavų realiosios kainos. O ar tai realūs skaičiai, na, atlikti tokie paskaičiavimai, kurie rodo, kad tokie skaičiai yra. Tiesa, jūs klausėte, ar mes išsaugosime tą lygį, koks buvo praėjusiais metais. Tai noriu pasakyti, kad mes išsaugosime. Nes, tarkime, į tuos paskaičiavimus įtrauktas ir lėšų darbo užmokesčiui padidinimas. Ir tas padidinimas skaičiuojamas iki 40 procentų.
PIRMININKAS. Gal kolegos deputatai nepyks, jeigu deputatei M.Gerdaitytei pirma leisiu pateikti klausimą. Prašom.
M.GERDAITYTĖ. Gerbiamasis premjere, pirmiausia labai ačiū jums už šios dienos pranešimą, ne tik mums, deputatams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams, manau, didelis akmuo nusirito nuo krūtinės. Kartu klausimas ir prašymas būtų nuo tų žmonių, kurie kaime turi asmeninį pagalbinį ūkį. Susitikimų metu jie prašo atsižvelgti į tai, kad daugelyje Lietuvos vietų jie parduoda apie trečdalį mėsos ir pieno produkcijos, o nuo rudens jau keli mėnesiai, apie pusę metų visai negauna nusipirkti kombinuotųjų pašarų. Čia dalyvaujate jūs, dalyvauja žemės ūkio ministras, prekybos ministras. Būtų labai didelis prašymas bent iš dalies, bent siek tiek atsižvelgti į jų prašymą. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Gerai, mes turėsime omenyje.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Gerbiamasis premjere, kaip aš supratau iš jūsų pranešimo, vis dėlto pagrindiniai akcentai bandant stabilizuoti ekonominę padėtį Respublikoje, bus administraciniai komandiniai metodai. Todėl aš norėčiau pateikti keletą klausimų, jie susieti tarpusavyje. Pirma. Jūs sakėte, kad valstybinės užduotys įmonėms sudarys 80-90 procentų. Aš norėčiau, kad jūs atsakytumėte tvirtai, ir, manau, įmonės jūsų paklaus, ar žaliavomis tokiu kiekiu jūs taip pat centralizuotai užtikrinsite? Antra. Koks likimas to garsaus įstatymo dėl priemonių kovai su spekuliacija? Ar jūs nesiruošiate pateikti kokius nors šito įstatymo pataisymo, pertvarkymo ar kai kurių straipsnių atšaukimo projektus?
K.LAPINSKAS. Aš manyčiau, kad vis dėlto mums reikėtų kažkaip atsargiai suprasti tą situaciją, kokioje mes esame. Ir nereikia traktuoti taip, kad kas paliekama galioti arba iš dalies galioti, yra tarsi grįžimas prie administracinės sistemos. Aš save laikau rinkos šalininku ir jeigu aš nesugebėsiu vykdyti tokios politikos, kuri užtikrintų perėjimą prie rinkos, aš atsistatydinsiu. Dėl šito jūs galite būti ramūs ir man tokių kaltinimų, aš manyčiau, neverta sakyti, juo labiau kad tokios politikos mes fiziškai jau nebegalime įgyvendinti. Bet tol, kol mes neperėjome prie rinkos kainų, mes negalime leisti, kad ūkis, tarkim, būtų toks, kad visiškai viskas sustoja. Valgyti juk reikia. Jeigu neveikia rinkos ekonomika, tai mes turime iš-saugoti tuos svertus, kurie dar pristabdo tą griuvimą. Priešingu atveju bus visiška anarchija. Aš jau minėjau, kad yra tokių įmonių, kurios vos 40-50 procentų užsiplanavo gamybos apimtis, Šito mes toleruoti negalime. Ir nežiūrint,malonu ar nemalonu kam, vis dėlto priimsime tą sprendimą ir nustatysime tas užduotis. Ir jas reikės vykdyti. O dabar ar aprūpinsime žaliavomis? Taip. Jeigu mes matysime, kad Tarybų Sąjungos centralizuota tiekimo sistema visiškai griūva, mes mažinsime užduotis. Mes puikiai suprantame, kad jeigu nustatinėsime užduotis ir visiškai neaprūpinsime medžiagomis, tai kam tos užduotys reikalingos? Mes puikiai suprantame — tiek, kiek mažėja centralizuoti tiekimai, tiek mes turime įmonėms palikti tų rezervinių fondų, kad ji turėtų už ką važiuoti ir nusipirkti tą produkciją. Be abejo, tuos procentus teks mažinti ir leisti įmonėms didesnę dalį pasilikti sau, kad jos galėtų už tą produkciją apsirūpinti žaliavomis.
Dabar dėl įstatymo. Mano iniciatyva nebuvo priiminėjamas nė vienas įstatymas, kuris administracinėmis priemonėmis ribotų įmonių laisvę. Mes siūlėme tik įstatymą dėl priemonių stabilizuoti rinką, bet tai buvo ekonominio pobūdžio įstatymas, kuris nebuvo priimtas, jeigu pamenate. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas dėl prekybos taisyklių pažeidimų, dėl prekių išvežimo, bet jeigu pamenate, mūsų iniciatyva buvo padarytos pataisos šiame įstatyme, kurios suteikė teisę įmonėms išvežti pagamintą produkciją ir taip toliau. Tačiau mes šiandien negalime leisti, kad valstybinės įmonės tol, kol neperėjome prie rinkos kainų, pardavinėtų, sakykim, kitokia kaina negu nustatė valstybė, arba privatus verslininkas, paėmęs iš valstybinės įmonės produkciją, pardavinėtų ją kitokia kaina, negu turi teisę pardavinėti ta valstybinė įmonė. Tai yra toks reiškinys, kurio mes negalime toleruoti, tai būtų nelogiška. Ir tol, kol mes nepereisime prie rinkos kainų, šito įstatymo atšaukti visiškai mes negalime, mes galime tik po truputį jį šiek tiek sušvelninti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ulba.
A.V.ULBA. Gerbiamasis premjere, jūs savo kalboje paminėjote, kad galvojama diferencijuoti mokesčius tų ūkių, kurie patenka į 7, 6, galbūt 5 grupę. Dabar tie ūkiai arba ūkininkai, kurie yra pirmoje ar antroje kainų grupėje, eina prie bankroto, jų rentabilumas mažėja. Ar nereikėtų vėliau tas grupes peržiūrėti iš naujo, kadangi jas grupuojant buvo padaryta daug klaidų?
G.VAGNORIUS. Taip, aš sutinku, buvo padaryta daug klaidų, taip kaip ir nustatant žemės ūkio mokesčius. Kada buvo apskaičiuojama tiesiog kabinetuose, nebandant išsiaiškinti realų žemės efektyvumą atskiruose rajonuose. Aišku, rezultatas toks ir yra. Šiuo metu, matyt, vis dėlto reikės perkainuoti žemę. Gal prie šito prisidės ir dabar Žemės ūkio ministerijos išsiuntinėti raštai, kuriuose prašome, kad kiekvienas kolūkis pateiktų duomenis apie išlaidų padidėjimą ir pajamų prieaugį, kad galima būtų suvesti tuos balansus ir nustatyti, kur iš tikrųjų yra tos zonos, kuriose pajamos arba finansinė būklė yra kritiška. Tada galima bus daryti išvadą, kokios zonos, kokie ūkiai, kiek teisingai priskirti vienai ar kitai kategorijai.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Paskutinis klausimas, prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs čia paminėjote statybinių medžiagų įmones. Jūs sakote, kad jie padidino kainas, ir jeigu visi padidins kainas, nusistatys jas patys, tai bus netvarka. Taigi klausimas toks. Ką pasieksime, jeigu, sakysim, statybinių medžiagų įmonėms uždrausime turėti tokias kainas, kokias jie dabar yra nustatę? Mes gi puikiai žinome, kad medžiagų trūksta, statyti gyvenamuosius namus, butus žmonės labai nori, ypač jeigu pradėsime privatizavimo, butų pardavimo programą realizuoti, žūtbūt reikia jau dabar vystyti statybinių medžiagų bazę, kad būtų iš ko statyti. Taigi ar jūs nemanote, kad čia ne į tą pusę einama?
G.VAGNORIUS. Ne, kad mes einame į tą pusę, aš jokios abejonės neturiu. Tačiau pats žinojimas, kad rinka — tai yra laisvos kainos, nereiškia, kad mums nereikia galvoti apie procesą, kaip pereiti prie šito. Vienas dalykas yra ko siekiame, o kitas dalykas — kaip pereiti prie to siekio. Jeigu mes atsistoję pradėsime jus agituoti, kad darykite visi kas ką norite, kas ką sugalvojote, mes turėsime anarchiją. Tvarka turi būti. Ir mechanizmas kaip pereiti prie laisvų kainų taip pat turi būti. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šiandien statybinių medžiagų pramonės įmonės gali nustatinėti kainas kaip išmano nepaisant visų įstatymų. Aš jums galiu pateikti konkretų pavyzdį, kaip pakėlė kainas kai kurios statybinių medžiagų pramonės įmonės. Jos suplanavo, kad Lietuvoje atseit greitai kelis kartus padidės kainos, todėl jiems reikia pakelti ir atlyginimus du tris kartus. Nieko nelaukę jie į savo produkcijos savikainą įkalkuliavo būsimą kainų prieaugį. Vadinasi, tas, kas perka iš jų tą produkciją, jau įkalkuliuoja būsimas statybininkų išlaidas ir prideda būsimas savo, susidaro tokia spiralė, kuri auga be galo, be krašto. Matyt, toks procesas turi būti centralizuotas. Šito leisti mes negalime, kad tokiu anarchiniu metodu būtų daromos reformos. Nė vienoje valstybėje reforma nebuvo padaroma pasakius — darykite, ką norite.
PIRMININKAS. Aš prašiau deputato B.Rupeikos pasekti deputato K.Rimkaus pavyzdžiu ir atsisakyti klausimo. Ačiū jums.
B.V.RUPEIKA. Pats trumpiausias klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B.Rupeika, neieškokite išimčių, mes juk buvome susitarę. Ačiū, gerbiamasis premjere.
L.L.ANDRIKIENĖ. Ar galiu paprašyti gerbiamąjį premjerą? Ne klausti, o paprašyti. Ir, manau, daugelio deputatų vardu. Praėjusią savaitę Vyriausybė priėmė nutarimą dėl prioritetinės pagalbos ūkininkams. Ryt poryt daugelis iš mūsų išvažiuoja į susitikimus. Ar mes negalėtume gauti kopiją šiandien po pietų? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
B.V.RUPEIKA. Premjeras sutinka man atsakyti, tamsta pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate B-Rupeika, aš labai jūsų prašau dar kartą neieškoti išimčių: Gerbiamieji deputatai...
B.V.RUPEIKA. Tai yra spaudimas, viršijantis jūsų įgaliojimus.
PIRMININKAS. Ne, tai nėra spaudimas, viršijantis mano įgaliojimus. Gerbiamieji deputatai, aš prašau jus dar užtrukti 7 minutes ir išklausyti dviejų pareiškimų. Deputatas A.Sakalas. Prašom.
Deputato A.Sakalo pareiškimas
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai! Mes gavome pakankamai daug laiškų, vienaip ar kitaip vertinančių Aukščiausiosios Tarybos darbą. Daugumoje laiškų Aukščiausiosios Tarybos darbas vertinamas gerai. Taip pat gauname laiškų ir iš tų žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šiandien yra už spygliuotos vielos. Aš norėčiau jūsų dėmesiui pateikti vieną tokį laišką, skirtą Aukščiausiajai Tarybai. Adresuotas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Kreipimasis nuo nuteistųjų piliečių, šiuo metu esančių respublikinės VRM padalinyje OC 12-11.
,,Gerbiamieji deputatai, brangūs Lietuvos žmonės! Mes kreipiamės į jus, norėdami pareikšti karštą savo širdžių padėką už jūsų nepaprastai didelę ištvermę sunkią mūsų Tėvynei Lietuvai valandą, kad nepabūgote okupantų automatų ir tankų. Mes, nors nuteisti ir izoliuoti nuo jūsų, bet visa savo siela ir širdimi esame su jumis, nesitraukiame nuo televizijos ekranų ir matome visą okupantų armijos žiaurumą, slapčia braukiame ašaras iš skausmo ir nevilties, kad negalime būti salia jūsų tą tragišką brangiai Lietuvai valandą. Negalėdami to įgyvendinti, mes linkime jums ištvermės, nepalūžti. Kokia bebūtų laisvės kaina, Tėvynė Lietuva bus laisva. Dievas su jumis. Nuoširdžiai užjaučiame tėvus ir artimuosius, kurių tėvai, dukros ir sūnūs paaukojo patį brangiausią turtą — savo gyvybę už Lietuvos nepriklausomybę ir jos ateitį. Mes norime Tėvynei Lietuvai pareikšti, kokia nebūtų kovos už laisvę forma, gėdos mes nepadarysime ir elgsimės taip, kaip pasielgs visa Lietuvos tauta". Čia yra nuteistųjų parašai. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad lankantis nuteistųjų kolonijose, iš tiesų yra nemažai nuteistųjų, kurie puikiai supranta savo kaltę,ir aš tikiu, kad jie grįžę bus tokie pat dori piliečiai ir nepažeidinės daugiau Lietuvos įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė R.Rastauskienė. Ir po to daugiau iki pertraukos neleisime kalbėti niekam, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką, kuris turi labai svarbų ir labai deputatams malonų pareiškimą. Prašom neišsivaikščioti. Deputatė R.Rastauskienė.
Deputatės R.Rastauskienės pareiškimas
R.RASTAUSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos! Aš ryžausi nelengvam pareiškimui, tačiau ryžausi įsitikinusi, kad to reikia. Tuoj pat po sausio 13 dienos įvykių Tautininkų frakcija priėmė pareiškimą apie vieningą parlamentą, vieningą Vyriausybę ir vieningą Lietuvą šiuo sunkiu išorinės grėsmės metu. Tam greitai pritarė Kairių-jų frakcija, pareiškimą perskaitė LDDP vadovas Algirdas Brazauskas. Aš nežinau, ar LDDP vadovo pareiškimas parlamente atspindi visos partijos nuomonę, tačiau Pasvalio rajone buvusios LKP, dabar LDDP vadovo Budrevičiaus veikla nukreipta visiškai priešinga vienybei kryptimi. Įrodymus tam turiu mažiausiai iš trijų vienas nuo kito nepriklausančių šaltinių. Aktyviai važinėdamas po kaimus, jis aiškina kaimo žmonėms apie Lietuvos krašto apsaugos nereikalingumą ir jos esą kaltę sausio 13 dienos įvykiuose. Tie kaltinimai parlamentui, naujajai Vyriausybei, premjerui jau girdėti iš radijo stoties ,,Tarybų Lietuva" įvardinant pavardėmis, o po tokių panašių kalbų kviečiama stoti į LDDP ir padėti atstatyti demokratiją Lietuvoje. Beje, dažniausiai remiamasi Kairiųjų frakcijos, netgi nurodant deputatų pavardes, narių nuomonėmis. Daug tikro absurdo, įvairių žeminančių dalykų, bet etikos sumetimais aš jų čia nedėstysiu. Tačiau po tokių įvairių išsigalvojimų, dėstymų daroma išvada, kad joks užsienis mums nepadės, vieni neišsikapstysime ir užuominomis peršama mintis apie laikiną sąjunginę sutartį su TSRS. Beje, savo kalbose remiamasi ir bendraminčiais socialdemokratais. Įvairių agitacijų, gandų ir šmeižtų platinimo Lietuvos kaime buvo ir iki šiol, bet kai tokius dalykus dabar, prieštaraujant oficialiai (bent jau aš taip norėčiau galvoti) LDDP nuomonei, kalba oficialus legalios partijos, bent jau viešai pasisakančios už vienybę ir už »taip" vasario 9-ąją, atstovas, labai prašau aiškumo iš partijos vadovų ir kolegų. kairiųjų deputatų. Tai diskredituoja jūsų, gerbiamieji kolegos kairieji, vardą. Klausimas toks — ar oficialus Kairiųjų frakcijos, LDDP vadovų pritarimas Tautininkų frakcijos pareiškimui galioja Pasvalio LDDP lyderiui Budrevičiui? Ar gali partijos vadovai sustabdyti šio žmogaus destniktyvią veiklą? O gal jo veikla vis dėlto atspindi bendrą šios partijos politiką?
Mano asmeninis vertinimas gali būti tik toks — tokia veikla yra puota maro metu. Aš k anksto atmetu galimus būsimuosius kaltinimus, esą vėl puolama LDDP. Atvirkščiai, aš ginuosi ir ginu žmones savo krašte nuo begėdiško puolimo būtent šiuo sunkiu metu, dabar. Mano reikalavimas tik vienas — labai prašau aiškumo ir kviečiu LDDP atsisakyti tos amoralios sovietinės politikos — viešai, aukštuose sluoksniuose kalbėti vieną, o per savo įrankius vietose daryti ką kitą. Per daug brangią kainą už tai galime sumokėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, aš visai apie kitką kalbėsiu. Nors čia buvo paliesta gana skaudi tema, kurią vakar mes aptarinėjome susitikime su LDDP organizacijų pirmininkais visai draugiškame pokalbyje, bet ne apie tai aš norėjau kalbėti. Noriu pastebėti su tam tikru pasitenkinimu, kad nors mes šiandien nesvarstėme Mokslo ir studijų įstatymo dėl jums žinomų priežasčių, bet ta proga į Aukščiausiąją Tarybą -buvo ir yra atėję kai kurie mokslininkai ir rektoriai, tarp jų buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius profesorius daktaras Jonas Kubilius, kurį mes čia norime matyti dažnai ir ,už kurio ilgametę labai svarbią, labai reikalingą ir vertingą Lietuvai veiklą vadovauti Vilniaus universitetui, taip pat įvairiuose tarptautiniuose forumuose kovojant už tai, į ką mes šiandien einame, gal ne visai esame suspėję ar įstengę pakankamai padėkoti. Buvo sunkios dienos tuo metu, kai keitėsi rektoriai, bet kadangi jis dabar yra tarp mūsų, leiskite man Aukščiausiosios Tarybos vardu padėkoti. Nepaprastai nuoširdžiai ačiū jums, rektoriau, (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius dar prašo minutės.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kaip LDDP partijos valdybos atstovas, ar šito deputatės R.Rastauskienės pareiškimo turinys buvo žinomas pirmininkaujančiam, ar ne?
PIRMININKAS. .Taip. Esmė taip.
M.STAKVILEVIČIUS. Ačiū. Nes čia aš įžiūriu kaip naują kampaniją prieš sudėtingą dieną, kaip vasario 9-oji.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, premjeras pateikė patvirtintą Vyriausybės prioritetinę ūkininkų rėmimo programą, ji, aš manyčiau, galėtų būti komisijose padauginta ir aš prašyčiau deputatų, grįžus į apygardas, paprašyti rajoninių laikraščių juos patalpinti spaudoje, kad ji būtų žinoma platiesiems gyventojų sluoksniams.
PIRMININKAS. Deputatė L.Andrikienė kaip tik apie tai ir kalbėjo. Ar dar kas nors nori prieš pertrauką? Gerbiamasis premjeras stovi prie mikrofono.
K.LAPINSKAS. Aš norėčiau paprašyti gerbiamųjų deputatų, jeigu jie sutiktų, apsvarstyti vieną kandidatūrą į ministro be portfelio postą, tai yra aparato vadovo vietą. Aš jau kai kurioms frakcijoms užsiminiau, kad mes siūlysime advokato Kęstučio Čilinsko kandidatūrą. Jeigu jūs rastumėte laiko komisijose ir pageidaujate susitikti, tai mūsų kandidatas pasiruošęs ir yra jūsų paslaugoms. Tik būtų prašymas informuoti apie tai iš anksto, kad mes galėtume tam žmogui pasiūlyti tuo metu būti čia.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos 25 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas. Tęsiame posėdį. Dabar svarstysime nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo" pirmojo punkto taikymo" projektą, pranešėjas — Biudžeto nuolatinės komisijos pirmininkas deputatas A.Rudys ir finansų ministro pavaduotojas gerbiamasis V.Jurna. Prašom. Deputatas A.Rudys. Gerbiamieji deputatai, prašome sėsti į savo vietas.
Deputato A.Rudzio pranešimas apie nutarimą “ Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo “ pirmojo punkto taikymo “ ir nutarimo priėmimas
A.RUDYS. Gerbiamasis pirmininkaujanti, gerbiamieji deputatai! Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė gavo keletą projektu, kuriuose siūloma vienokiu ar kitokiu būdu pakoreguoti mokesčių įstatymus, taip pat šiek tiek pataisyti nutarimus dėl šių įstatymų įsigaliojimo. Šitas kelių pakeitimų komplektas gautas faktiškai tik šiandien. Biudžeto komisija nespėjo jo apsvarstyti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai kokias nors pagrįstas rekomendacijas. Noriu pastebėti, kad kai kurie iš siūlomų pakeitimų iš esmės keičia situaciją mokant šiuos mokesčius kai kurių mokėtojų grupėms. Todėl dabar mes negalime, nelabai pasiruošę, nepakankamai apsvarstę, nepakankamai įvertinę šiuos pasiūlymus priimti kokį nors sprendimą. Aš manau, kad kitą savaitę turėsime prie šių klausimų grįžti.
Tačiau yra vienas neatidėliotinas nutarimas, tai būtent tas, kurį gerbiamasis A.Abišala perskaitė. Jis yra jums išdalintų projektų paskutiniajame puslapyje: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo" pirmojo punkto taikymo". Aš norėčiau pasakyti, kad nuo šių metų yra apmokestinamos kolūkiečių gaunamos pajamos. Pernai šito nebuvo, todėl susidaro tam tikrų praktinių sunkumų, nes pernai gautos pajamos faktiškai žmogui daug kur yra išmokamos šiemet. Ir jeigu labai nuosekliai taikytume įstatymą, išeitų taip, kad tos pajamos, kurios iš esmės yra pernykščios, būtų apmokestinamos šiuometiniu mokesčiu. Buvo pastebėtas ir toks reiškinys — metų pabaigoje kolūkiai pradėjo išmokėti labai stambias pinigų sumas ir kada į mus, į Biudžeto komisiją, į atskirus Aukščiausiosios Tarybos deputatus buvo kreiptasi prašant paaiškinti kas čia vyksta, kodėl taip daroma ir ar tai naudinga, mes iš esmės pritarėme tam, kad nereikėtų skubėti išmokėti visų pinigų gruodžio pabaigoje ir kad šiais metais tos sumos, kurios buvo mokamos iš pernykščių kolūkių pajamų, faktiškai neapmokestinamos. Yra ir mano žodinis patarimas, ir Agrarinės komisijos kai kurių deputatų patarimai, ir kolūkiuose šis dirbtinis pinigų išmokėjimo pagreitinimas sustabdytas. Kada tai diskutavome su Vyriausybės atstovais, tai Vyriausybė buvo paprašyta suformuluoti, ką ji padarė, ir pateikė nutarimo projektą. Aš manau, kad detaliau apie tai gali pakalbėti finansų ministro pavaduotojas Vytautas Jurna, kuris čia yra ir atstovauja Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt deputatams išdalintas projektas yra tiek aiškus, kad papildomo komentaro ir nereikėtų? Ar reikėtų? Gerai, ar norės kas paklausti? Tada prašom į tribūną, gerbiamasis V.Jurna, kad atsakytumėte į klausimus. Prašau, deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš gal ne visai dėl to įstatymo, bet apskritai dėl mokesčio kolūkiečiams, Ar kartu su juo nereikėtų peržiūrėti iš viso tą mokestį? Jeigu mes žadame mažinti atskirus mokesčius, tai gal reikėtų jį iš viso panaikinti, nes praktiškai šitas mokestis automatiškai nusileidžia ant atlyginimo pakėlimo. Tokį kiekį, kokį mes išmokame žmonėms, tiek reikia pakelti atlyginimus, taigi čia pinigai perdedami iš vienos kišenės į kitą. Mes daug kartų tai aiškinome, bet niekas nenori mūsų išgirsti.
V.JURNA. Dėl mokesčių žemės ūkio įmonėms, aš manau, kad gerbiamasis premjeras iš esmės atsakė. Dėl žemės mokesčio, na, buvusi vyriausybė buvo pateikusi ir dėl pelno mokesčio, bet tas reikalas atidėtas, matyt, prie to grįšime tada, kai bus paruošti visi ekonominiai klausimai. O čia būtų kalbama tik apie mokestį iš asmeninių pajamų.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Ar gerbiamieji deputatai yra pasiruošę balsuoti, ar dar kas nori pasisakyti? Prašoma balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje yra deputatų. Ačiū, gerbiamasis V.Jurna. Ar jau balsų skaičiavimo grupė gali pranešti skaičių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 73 deputatai.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar kas nors iš esmės nusiteikęs prieš šį projektą? Tada prašom pasiruošti balsuoti už tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsi-galiojimo" pirmojo punkto taikymo" būtų priimtas, kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už — 79.
PIRMININKAS. Prašom nuleisti rankas. Gerbiamieji Centro frakcijos nariai, jau baigėsi balsavimas už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nutarimas priimtas. Gerbiamasis V.Pakalniški, ar jūs esate įgaliotas Vyriausybės pristatyti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse" pakeitimo projektą? Ačiū, gaila, kad mes nesusitarėme, kad pirmas būtų čia. Tada mes šitą klausimą dabar ir svarstysime — Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymą. Prašom.
Vicepremjero V.Pakalniškio pranešimas apie Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymą ir atsakymai į deputatų klausimus
V.PAKALNIŠKIS. Gerbiamieji deputatai! Po antrojo svarstymo buvo pritarta Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymui, po to buvo gauta nemažai pasiūlymų ir pastabų dėl šio įstatymo projekto. Dėl šios priežasties vargu ar galima šiandien balsuoti dėl jo, galbūt galima būtų pradėti balsuoti pagal atskirus straipsnius, čia jau jūs nuspręsite.
Vakar Vyriausybės posėdyje gana detaliai buvo apsvarstytas galutinis tekstas, kuris šiandien jums išdalintas. Pastabos, gautos iš Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijos, Finansų ministerijos, Prekybos ministerijos, viena kitą papildydamos, galėtų būti įvertintos taip: pirmiausia tai buvo pastabos dėl privatizavimo organų sudarymo, antra rūšis pastabų — dėl privatizavimo programų sudarymo ir privatizavimo objektų sąrašų, trečia grupė — dėl objektų perkainavimo ir pradinės pardavimo kainos nustatymo bei kai kurių teisinių klausimų dėl sandorių, sudarytų aukcione arba viešai pasirašant akcijas, negaliojimo.
Kokie padaryti pakeitimai? Dėl privatizavimo organų sudarymo, tai yra 4 straipsnio antroji dalis. Ten, kur padaryti pakeitimai, tekstas yra paryškintas. Čia buvo teisingumo ministro pasiūlymas sudaryti vis dėlto vieningą ašį, apie. kurią suktųsi visa privatizavimo procesą reglamentuojanti ir vykdanti organų sistema. Todėl siūloma parašyti, kad respublikinė privatizavimo komisija sudaroma Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu pateikus Ministrui Pirmininkui, o miestų ir rajonų privatizavimo komisijas skiria Respublikos Vyriausybė aukštesniosios pakopos vietos savivaldybės teikimu. Beje, į šitą komisiją Vyriausybė turi teisę paskirti savo atstovą. Matyt, tokia respublikinių ir vietos privatizavimo komisijų sudarymo tvarka darys tas komisijas funkcionalesnes, todėl tie pasiūlymai buvo priimti.
Antra. Dėl privatizavimo objektų sąrašų ir jų įtraukimo į privatizavimo programas — tai 7 straipsnis. Kai kurios žinybos, turinčios objektų, kurių vertė ir reikšmė Respublikai yra ypatinga, reikalavo ir tai dabar yra padaryta, kad atskirų projektų įtraukimas į privatizavimo programą būtų derinamas su Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ministerija, su Paminklotvarkos departamentu bei Kultūros paveldo apsaugos inspekcija. Tai ir yra patikslinta.
Objektų paruošimas privatizavimui. Patikslinta, kad sudarius šias respublikines ir vietines privatizavimo komisijas, kurios būtų centriniai organai, tvirtinantys programas, tų programų vykdymas turi būti pavestas savivaldybių privatizavimo skyriams ir egzistuojančioms valstybinio valdymo organų struktūroms, tai yra ministerijoms, pačioms įmonėms, nekuriant jokių kitų naujų organų. Šio straipsnio 8 punkte (profesoriaus K.Antanavičiaus grupės pasiūlymu) įrašyta, kad jeigu įmonė neįtraukta į privatizavimo programą, vadinasi, ji turi teisę to reikalauti ir čia numatyta tam tikra procedūra.
Esmingesnių pakeitimų yra objektų perkamume ir jo pradinės pardavimo kainos nustatyme. Dabar visur tekste vartojamas terminas ,,pradinė pardavimo kaina", nes pradinė vertė yra netikslus terminas. Čia pateiktos ir profesoriaus K.Antanavičiaus grupės, ir finansų ministro R.Sikorskio pastabos. Čia šiek tiek mėginta panaudoti ekspertinio įvertinimo metodą. Todėl numatyta, kad panaudojant tą anksčiau buvusią perkainojimo metodiką galutinai privatizuojamo objekto pradinę kainą nustato ekspertų komisija, sudaroma savivaldybės privatizavimo organų pagal Finansų ministerijos nustatytą tvarką.
Beje, finansų ministro pasiūlymu šiek tiek pasikeitė ir perskaičiavimo metodika, kadangi dabar numatoma atsižvelgti į statybinių medžiagų bei įrengimų kainų pasikeitimą per įmonės egzistavimo laikotarpį. Taip pat įvedamas medžiagų bei įrengimų pabrangimo koeficientas. Nauja, palyginus su senuoju projektu, čia yra tai, kad perskaičiuojant medžiagas, kurios nepriskiriamos prie pagrindinių fondų, visos jos perskaičiuojamos ne pagal didmenines kainas, kaip anksčiau buvo galvota, o pagal mažmenines kainas. Objektų, kurie parduodami tik už valiutą, sąrašą pagal šį įstatymą tvirtina Aukščiausioji Taryba. Šito straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šių objektų pirminio pardavimo kainą nustato respublikinė privatizavimo komisija, pasitelkusi ekspertus.
Dabar ketvirtas blokas problemų, kurios yra pateiktos šiame projekte. Ankstesniame įstatymo projekte nebuvo atsižvelgta į asmenis, turinčius teisę gauti valstybės pašalpą privatizuojamam turtui įsigyti, ir asmenis, kurie turi teisę nusipirkti privatizuojamą turtą. Jie visi buvo vienodi. Jie buvo traktuojami kaip Lietuvos piliečiai arba turi teisę įgyti tokią pilietybę pagal mūsų įstatymą. Kokios čia pataisos atsirado? Pagal įstatymus pilietybę gali įgyti ne Lietuvos piliečiai, kurie gyvena ne Lietuvoje. Matyt, tokiems asmenims valstybės išmoka arba investiciniai čekiai neturėtų būti išduodami. Todėl 11 straipsnio 1 dalyje yra padaryta pataisa, kad teisę gauti iš valstybės piniginę išmoką privatizuojamam turtui įsigyti turi tik nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos piliečiai arba asmenys, turintys teisę įgyti Lietuvos pilietybę.
Anksčiau, nustatant teikiamos vienkartinės piniginės išmokos dydį, nebuvo atsižvelgiama į moteris, kurios nedirbo, augino vaikus, pensininkus, negalinčius dirbti ir neturinčius pakankamo darbo^stažo, kuris suteiktų teisę gauti maksimalią vienkartinę išmoką. Šiame projekte į tai yra atsižvelgta. 12 straipsnio 2 dalyje yra numatyta teisė nepriklausomai nuo darbo stažo gauti visą valstybės skiriamą išmoką privatizuojamam turtui įsigyti moterims, kurios neturi 5 metų darbo stažo, bet augina 3 arba daugiau vaikų, arba kiek yra išauginusi iki 8 metų amžiaus.
Tokie svarbiausi įstatymo projekto pakeitimai. Yra ir smulkesnių, redakcinio pobūdžio pakeitimų, yra ir pasiūlymų, gautų dar šiandien iš ryto. Apie juos aš norėčiau jus referuoti. Štai pagal mūsų įstatymą numatyta, kad akcijų pasirašymas laikomas įvykusiu ir visos sutartys pripažįstamos, jeigu jų pasirašoma ne mažiau kaip 90 procentų ir ne.daugiau kaip 110. Siūloma tą intervalą padidinti, tai yra ne mažiau kaip 80 procentų ir ne daugiau kaip 120 procentų. Tai palengvintų akcijų pasirašymą, kadangi kontrolinis akcijų paketas visada būtų parduotas, nes tai sudarytų daugiau kaip 21 procentą privatizuojamos įmonės įstatinio kapitalo.
Štai tiek aš norėjau pasakyti apie šio projekto svarstymą ir tvarkymą po to, kai mes jam pritarėme po antrojo svarstymo.
PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai norėtų paklausti? Deputatas K.Antanavičius, matau, ruošiasi klausti. Atsiprašau, deputatas Jonas Šimėnas pasiruošęs.
J.ŠIMĖNAS. Kadangi šitą projektą gavome tik dabar, aš nemanyčiau, kad mes galėtume už jį balsuoti punktais. Todėl aš nesiūlyčiau šiandien jį svarstyti ir dėl jo balsuoti. Aš norėčiau paklausti, kodėl 7 straipsnio 5 punkte išvardinta labai daug objektų, kurie privatizuojami su ^atitinkama sąlyga? Aš tą sąlygą norėčiau truputėlį paaiškinti. Čia numatytos atitinkamos institucijos ir žinybos, kurios turės teisę leisti privatizuoti vieną ar kitą objektą. Aš kalbu ne todėl, kad nepasitikėčiau tomis žinybomis, bet todėl, kad mes turėtume žinoti, kas gali būti neprivatizuojama. Ankstesniuose projektuose truputį aiškiau buvo išdėstyta, o čia paliekama žinyboms pačioms spręsti. Aš norėčiau paklausti, kodėl pasmerktas būtent šis variantas?
V.PAKALNIŠKIS. Šitas punktas yra tam tikras barjeras, kad sudarant privatizavimo programas kultūros, medicinos, farmacijos įstaigoms, taip pat valstybės saugomiems archeologijos, istorijos ar kitokiems kultūros paminklams arba tiems, kurie turėtų būti saugomi, bet dar nėra įvertinti ir nepatekę į tuos sąrašus, vietos privatizavimo komisijos kam nors neparduotų kokių nors rūmų ir panašiai. Mes kito kelio nematome, kad nebūtų privatizuojamos tokios vertybės.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau paklausti, kas yra pirminis privatizavimas ir kodėl pavadinimas neatitinka turinio? Jeigu tai yra valstybinio turto pirminis privatizavimas, matyt, ir pavadinime turėtų būti tai įrašyta. Na, ir vis dėlto noriu žinoti, kas yra tas privatizavimas.
V.PAKALNIŠKIS. Dėl pastabos, kad pavadinimas turėtų atitikti turinį, aš visiškai sutinku. Kas yra tas pirminis privatizavimas? Mes jau praėjusį kartą kalbėjome, kad jis skiriasi nuo privatizavimo pagal Įmonių įstatymą tuo, kad šį privatizavimą atlieka valstybės organai, o skirtumas tarp pradinės kainos ir gautos kainos atitenka valstybei. Atlikus pirminį privatizavimą toliau įmonės privatizuojamos pagal Valstybinių įmonių įstatymą arba kitokius įstatymus, pavyzdžiui, butų privatizavimo, žemės ūkio įstatymas, matyt, greitai bus ir t.t. Šis įstatymas yra bendresnio pobūdžio, jis numato apskritai privatizavimo principus.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Ar šį įstatymą analizavo Vakarų šalių ekspertai, jeigu analizavo tai kas?
v.pakalnIškis. Užsienio šalių ekspertų išvadų dėl to įstatymo nėra, buvo tik tam tikros konsultacijos, man asmeniškai visos jos nežinomos, aš tik žinau šiokį tokį profesoriaus Evelingo dalyvavimą.
PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti dėl 9 straipsnio 1 dalies. Čia rašoma apie asmenis, kurie turi teisę įsigyti privatizuojamą turtą. Visai teisingai minimi Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau greta Lietuvos Respublikos piliečių čia taip pat nurodomi asmenys, turintys teisę įsigyti Lietuvos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Ar jums neatrodo, kad dabar, kai nėra jokių juridinių kliūčių tai pilietybei įsigyti, ar nevertėtų tuos asmenis, turinčius teisę įsigyti pilietybę, iš čia išbraukti, tuo pačiu paskatinant pilietybės įsigijimo procesą Lietuvos Respublikoje ir kartu ribojant šią galimybę, suteikiant tik Lietuvos piliečiams tokią teisę?
V.PAKALNIŠKIS. Taip, šis klausimas buvo svarstomas ir anksčiau Ekonominiu požiūriu aš galvoju, kad tai neturėtų didelio efekto. Ir vargu ar šiuo metu reikėtų tokią diskriminaciją daryti. Nes čia yra, mano nuomone, valstybės turto išpardavimas, kuriame turėtų teisę dalyvauti visi nuolat gyvenantys asmenys ir turintys teisę gauti pilietybę. Apsisprendimas gauti pilietybę, man atrodo, priklausys daugiau nuo to, kaip sėkmingai ta privatizacija vyks ir kiek ji atsilieps jų asmeniniam gyvenimui. Tokia mano nuomonė. Vyriausybėje šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės, tačiau parlamentas turi galimybę pakoreguoti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis vicepremjere, aš norėjau paklausti, koks yra iš esmės skirtumas tarp privatizavimo komisijų, skyrių ir tarnybų?
V.PAKALNIŠKIS. Suprantu. Priėmus šį įstatymą, žinoma, reikės priimti dar nemažai Vyriausybės nutarimų, kuriais būtų detaliai visa tai reglamentuota. Tačiau jau dabar galiu pasakyti, kad privatizavimo skyriai tai bus nuolat veikiantis savivaldybės organas, kuris organizuoja privatizavimo procesą. O privatizavimo tarnyba tai yra aukciorderiai, darbuotojai, kurie organizuoja akcijų pasirašymą ir jų, tarkime, pagal tai, kiek yra įmonių, gali būti net kelios. Jos gali būti organizuojamos net pačioje įmonėje, jeigu tai stambi įmonė. Tai yra daugiau vykdantis, atliekantis techninį darbą organas. Privatizavimo komisijos yra organas, kuris formuoja ir tvirtina, pasiremdamas ir privatizavimo skyrių pagalba, privatizavimo programas. Tai toks būtų darbų paskirstymas tarp visų tų organų ir tarnybų.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Sakykite, pagal privatizavimo mastą, aš vis dėlto nesuprantu is įstatymo, ką reikštų pirminis privatizavimas pagal privatizavimo mastą? Ar tai yra kažkokių smulkių įmonių, buitinio aptarnavimo, komunalinio ūkio įmonių privatizavimas, ar jis lies ir Stambias įmones? Ar galima bus paskui kalbėti apie antrinį privatizavimą, jeigu yra pirminis privatizavimas?
V.PAKALNIŠKIS. Supratau klausimą. Mes tą klausimą jau nagrinėjome praėjusiame posėdyje. Skaičiai ir detalės, charakterizuojančios pirminio privatizavimo mastą, buvo pačiame įstatyme. Juos buvo pasiūlyta perkelti į nutarimą, tai šiuo metu ir padaryta. Visi tie skaičiai, nustatantys pirminį privatizavimo mastą, yra perkelti į nutarimą. Galiu pasakyti tai, kad pirminio privatizavimo esmė yra ta, kad neturint savo pinigų neparduotume daug turto, o parduotume tik smulkesnes įmones ir stambesnių valstybinių įmonių kontrolinius akcijų paketus, kurie sudaro, tarkim, daugiau kaip 20 procentų įstatinio kapitalo. Tai būtų pradžia pradėti veikti tokioms įmonėms rinkos sąlygomis, o jau tolesnis privatizavimas (nevadinsime jo antriniu), kai šis įstatymas jau nebeveiks, kadangi jis yra laikino pobūdžio, įmonei tapus valstybine akcine įmone praktiškai yra pačios įmonės rankose, jeigu tik jos tokias galimybes turės.
A.K.LESČINSKAS. Tada kiek procentų maždaug sudarytų tas pirminis?
V.PAKALNIŠKIS. Maždaug ketvirtadalis. Planuojama ketvirtadalis turto. Dovanokite, nutarimas tik dabar atneštas, galima būtų jį išdalinti, jeigu nesutrukdytume.
PIRMININKAS. Prašau išdalinti. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš norėčiau paklausti, kiek kooperatinio arba kolūkinio turto šiuo metu laikoma, kad tai yra valstybinis, ir kaip būtų organizuojami uždari aukcionai? Ir ar Vyriausybė yra numačiusi taip pat įdėmiai išnagrinėti žemės ūkio įmonių privatizavimo įstatymą, kaip išnagrinėjo šį?
V.PAKALNIŠKIS. Bet kurio įstatymo projekto diskutavimas ir kolektyvinis darbas atneša tik naudą. Aš negalvoju, kad Vyriausybė šito principo atsisakytų. Dabar dėl kolūkių ir tarybinių ūkių. Matyt, iš esmės tarp jų skirtumo nėra, yra tik tokia teisinė ekvilibristika. Tačiau tų ūkių turto perdavimas žmonėms, kitaip sakant, pakeitimas jų statuso, bus reguliuojamas atskiru įstatymu. Būtent čia mes ir sustojome, kad šitas įstatymas numato, kad dirbantiems žemės ūkyje bus sudarytos lengvatos greta tų bendrųjų išmokų įsigyti ir papildomas kompensacijas už darbą žemės ūkyje, kurias jie galės panaudoti privatizuojamam žemės ūkio įmonių turtui įsigyti. Be abejo, kartu su jumis mes tą projektą diskutuosime.
PIRMININKAS. Prašom, deputatas M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis vicepremjere, 11 straipsnio l dalyje kalbama apie tai, už kokias lėšas bus perkami privatizuojami objektai, ir vienas iš tų lėšų šaltinių tai išmokos pagal nusavinto turto grąžinimo įstatymą. Ar čia turima galvoje kompensacijas už negrąžinamą žemę buvusiems savininkams?
V.PAKALNIŠKIS. Matote, šis įstatymas dar nepriimtas. Jeigu toks įstatymas bus, tai jis ir nustatys, už ką bus mokamos kompensacijos. Jeigu turto, kuris yra išlikęs, negalima grąžinti natūra, vadinasi, už jį bus išmokama kompensacija.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis vicepremjere, aš noriu paklausti jūsų dėl 11 straipsnio. 2 punktas kalba apie grynus pinigus, kurie leidžiami papildomai investuoti, o 3 punktas sako, kad už laisvai konvertuojamą valiutą kvotos nenustatomos. Ar jums neatrodo, kad tos nesąžiningos jėgos, kurios buvo sukaupusios dideles pinigų sumas savo rankose ir po to jas investavusios į užsienio valiutą, dabar šiuo 3 punktu gauna labai didelę veiklos sferą privatizuojant?
V.PAKALNIŠKIS. Šis klausimas jaudina ne tik jus. Vyriausybėje jis taip pat buvo nagrinėtas. Kad jus nuraminčiau, pasakysiu, kad Lietuvos piliečiams, perkantiems už valiutą, yra nustatyta tos valiutos perskaičiavimo už perkamą turtą tam tikra tvarka. Na, galima manyti, kad čia ir bus tie apribojimai.
PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Ar jūsų įstatymo tekste teiginiai ,,gali įgyti" ir ,,gali įsigyti" yra vienareikšmiai?
V.PAKALNIŠKIS. Jūs kalbate apie pilietybę?
R.OZOLAS. Ne, aš kalbu apie formuluotes. “Gali įgyti" ir ,,gali įsigyti". Ar tai vienareikšmiai teiginiai?
V.PAKALNIŠKIS. Čia jau redagavimo trūkumas.
R.OZOLAS. Aš labai atsiprašau, tai yra principinis dalykas, apibrėžiant ir tai.
V.PAKALNIŠKIS. Kai kalbame apie pirmenybę, turi būti vartojamas terminas gy11"-
R.OZOLAS. Aš kalbu tik apie turtą.
V.PAKALNIŠKIS. O kai kalbame apie turtą, tai čia yra išreiškiamas valios momentas. Turėtų būti vartojama “gyti"- Ps1" prievartą jam niekas turto negali duoti, tai yra jo valia.
R.OZOLAS. Ačiū, supratau.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. 1 straipsnio 2 dalyje parašyta, kad pagal šį įstatymą gali būti privatizuojama žemė ir kiti gamtos ištekliai ir taip toliau. Tačiau nekalbama apie konkrečius dalykus, nei kaip žemė privatizuojama, nei dėl aukcionų, nei dėl žemės įvertinimo, nei dėl nieko kito. Jūs žinote, kad mūsų projekte buvo aiškiai nurodyta, kad žemės privatizavimas, žemės ūkio turto privatizavimas, butų privatizavimas yra atskiri įstatymai ir ten visa tai sprendžiama. Ar jūs manote, kad reikia palikti šį straipsnį?
V.PAKALNIŠKIS. Jokių esminių prieštaravimų nėra ir reikalas yra tik štai koks. Iš tikrųjų žemė, gyvenamieji namai, kitas žemės ūkio įmonių turtas privatizuojamas pagal atskirus įstatymus, kuriuose apie tai yra kalbama. O šis įstatymas gali būti taikomas tiek, kiek tai numatyta būtent tuose įstatymuose. Kodėl taip padaryta? Norisi, kad jau šiandien žmonės žinotų, kad jis galės įsigyti butą, panaudodamas valstybės piniginę išmoką, norisi, kad jau šiandien būtų tie bendrieji principai, pagal kuriuos bus privatizuojamos žemės ūkio įmonės. Jeigu išbrauksime tuos straipsnius, tai reikia išbraukti ir šitą dalį. Čia gal tik dėl teksto gali iškilti problema. Gal galima jį parašyti aiškiau. Bet tai nereiškia, kad tas įstatymas bus taikomas butams ar žemei privatizuoti, kol nėra priimtų specialių įstatymų.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. 14 straipsnio 3 skirsnis: ,,Gali būti parduodami viešame aukcione". Yra toks sakinys atsiradęs. Anksčiau buvo pasakyta taip: ,,Parduodami viešame aukcione".
V.PAKALNIŠKIS. Taip. Tuoj paaiškinsiu.
R.PAULAUSKAS. Aš suprantu uždarą aukcioną kaimo vietovėje, bet uždaras aukcionas mieste? Tokiu atveju dingsta pagrindinis principas, kuris iki šiol buvo.
V.PAKALNIŠKIS. Suprantu. Iš tikrųjų čia turima omenyje, kad jis gali būti parduodamas viešame aukcione arba per akcijas. Kad nebūtų tik aukcione.
R.PAULAUSKAS. Tokiu atveju reikia patikslinti formuluotę, nes jinai leidžia įvairiai kitą...
V.PAKALNIŠKIS. Taip, patikslinti reikia. Arba, arba.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dar 8 straipsnis. ,,Privatizavimo objektų perkainojimas". Čia pateikiamos sumos šiame straipsnyje, paskui investicinių sąskaitų 4 tūkstančiai, 5 tūkstančiai, 2 tūkstančiai. Tai ar čia turtas skaičiuojamas jau perkainotas, ar prieš perkainojimą? Tai — pirmasis klausimas. Antrasis — kokią dalį viso Lietuvos turto sudaro ta dalis, kuri bus atiduodama už sąskaitas ir kokią dalį ta dalis, kuri atiduodama už pinigus?
V.PAKALNIŠKIS. Pirmasis klausimas. Investicijoms skirtos valstybės piniginės išmokos — investiciniai čekiai, taip pat leistų panaudoti pinigų dydis, įsigyjant privatizuojamą turtą, be abejo, yra riba, kiek jis gali panaudoti. Bet tai nereiškia, kad tiek tas turtas kainuos. Tarkime, kaina aukcione smarkiai pašoko, vadinasi, jis čia gali ir sustoti, jeigu pinigų nepakanka. Taigi čia yra ta riba, kiek jis gali užmokėti, o ne tai, kiek tas objektas gali kainuoti. O koks santykis investicinių čekių bus už parduodamą turtą ir koks santykis yy11^ pinigų. tai buvo išdėstyta tame įstatyme. Man, kaip teisininkui, sunkiau išvardinti šitą suskirstymą. Ekonomistai mėgino apytikriai paskaičiuoti pagal esamų piniginių santaupų dydį ir pagal parduodamo turto vertę. Kaip minėjau, bendra parduodamo turto dalis neturėtų viršyti ketvirtadalio turto.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. 1 straipsnio 3 punktas sako, jog įstatymas nereglamentuoja fizinių asmenų, kurių turtas buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitaip paimtas, turtinių teisių atstatymo. Aš suprantu, kad jis to nereglamentuoja, tam ruošiamas specialus įstatymas. Bet prieš tai mūsų svarstytame projekte buvo tam tikros garantijos, ir šiame projekte, kuriame Aukščiausioji Taryba pritarė po pirmojo svarstymo, taip pat yra, kad asmenys, gavę kompensacijas už išlikusį nekilnojamą turtą, turės lengvatas privatizuojant šitą turtą. Dabar aš to niekur nebematau. Ar bus kažkokios lengvatos, o gal kitos bus padidintos?
V.PAKALNIŠKIS. Apie lengvatas, man atrodo, nebuvo ir anksčiau, bent aš jau neatsimenu, kad taip būtų. Čia yra numatyta tik tiek, kad jie prie savo kvotos, kuri numatyta investuoti grynais, gali pridėti dar tą, ką gaus kaip kompensaciją už negrąžintą išlikusį natūroje nekilnojamą turtą. Tai yra šiame įstatyme. Vargu ar galima ką nors daugiau padaryti. Nes jeigu tik mes pradėsime teikti kažkokias pirmenybes, tai sugriūva aukciono principas arba viešo akcijų pasirašymo principas, jeigu turto negalima grąžinti natūra.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. 13 straipsnio 2 punktas, kur kalbama, kad apie 10 procentų įsigyjamo turto reikia sumokėti pinigais ir jie jau dabar neįskaitomi į nustatytas pinigų kvotas. Seniau buvo įskaitomi. Tuomet aš numatau tokią galimybę. Jeigu aš turiu daug laisvų pinigų, tai aš keliu aukcione kainą tiek, kad tie 10 procentų paskandins visus čekius. Suprantat?
V.PAKALNIŠKIS. Vis tiek jūs neiškelsite tos kainos, kad viršytų jūsų kvotą. Jūs sustosite prie savo kvotos. Jums yra nustatyta 4 tūkstančiai, tarkim, tai...
R.PAULAUSKAS. Tokiu atveju reikia patikslinti formuluotę.
V.PAKALNIŠKIS. ... 4 tūkstančiai investicinių čekių plius 10 procentų.
R.PAULAUSKAS. Tada čia netiksliai parašyta. Iš šito straipsnio tai neaišku.
V.PAKALNIŠKIS. Na, nežinau. Galbūt ir kyla abejonių. Reikės tekstą patikslinti.
PIRMININKAS. Ir deputatas S.Kropas, paskutinis klausimas.
S.KROPAS. Aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad šiems pataisymams nevisiškai galima pritarti, kadangi jie prieštarauja visiems savivaldos įstatymams dėl privatizavimo organų sistemos formavimo. Tuomet reikėtų keisti ir esančius įstatymus. Be to, norėčiau, kad jūs konkretizuotumėte, kokiais argumentais remiantis buvo pakeista privatizuojamų objektų pardavimo lėšų panaudojimo tvarka, .Man atrodo, kad ji buvo aiškesnė ir logiškesnė, nes jau įstatyme buvo numatytas specialus privatizavimo fondas, o šiuo metu numatyta tik 10 procentų savivaldybėms, o viskas eina į biudžetą. Man atrodo, būtų logiškiau, jeigu būtų sukurtas specialus privatizavimo fondas. Kodėl jo atsisakyta?
V.PAKALNIŠKIS. Na, dėl savivaldybių biudžeto, tai manoma, kad šitie 10 procentų turėtų padengti tas išlaidas; kurias turės savivaldybės, kurdamos privatizavimo skyrius ir tarnybas. Ir iš anksto apibrėžti, kam panaudoti tuos privatizavimo būdu gautus pinigus, kol nėra patvirtinto biudžeto, bijau, kad rizikinga, nes galima užkirsti kelią biudžeto formavimui.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Matyt, paskutinis klausimas.
K.ANTANAVIČIUS. Ministras Pirmininkas savo kalboje šiandien pareiškė, kad privatizavimo metu reikės išimti pinigus, kuriuos reikalinga išimti prieš keitimą. Kur bus dedami likusieji žmonių pinigai, nes skaičiuojant po 5 tūkstančius tai maždaug trečdalis visų sukauptų pinigų. Kur bus dedami kiti du trečdaliai rublių?
V.PAKALNIŠKIS. Tam, matyt, ir reikalingas antrasis privatizavimo etapas, kai įvedus savus pinigus, nebebus jokių kvotų, ir rublį keisime į litą 1:1. Dabar kito kelio aš nematau. Arba reikės skriausti žmones kitokiu būdu. Reikia pasakyti, kad šis įstatymas yra labai svarbus ir jis turbūt turės lemiamą reikšmę ekonomikos reformos ir ūkio pertvarkymo eigoje. Aš labai dėkingas visiems už geranoriškas pastabas ir pagalbą. Tikiuosi, kad dar yra šiek tiek laiko ir galima būtų jį vieną kartą svarstyti.
PIRMININKAS. Norėjau paklausti, ar Aukščiausioji Taryba vis dėlto reikalauja, kad kiekvieną kartą, kada matyti, jog klausimai baigiasi, būtų balsuojama baigti klausimus? Nes po to, kai mes susitariame, vis tiek dar atsiranda deputatų, norinčių klausti Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Jeigu galima, aš norėčiau pateikti vieną klausimą kaip Vyriausybės nariui. Šiuo metu atskirose Respublikos vietovėse yra nupirkta labai daug butų, bet jau daugiau kaip pusė metų netvarkomi dokumentai. Sakykite, ar ne laikas galbūt nurodyti notarinėms kontoroms ar vykdomiesiems komitetams, kad tuos dokumentus apiformintų, nes žmonės skambina, nežinome, ką jiems pasakyti.
V.PAKALNIŠKIS. Man atrodo, kad jūs jau esate sudarę tokią komisiją Vyriausybės struktūroje ir ji jau yra išsprendusi apie tūkstantį tokių klausimų. Jeigu dar yra likę, tai komisija, kurią, man atrodo, jūs tvirtinote čia, tuos klausimus išnagrinės.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, kad Vyriausybė visko išspręsti negalės.
V.PAKALNIŠKIS. Ne Vyriausybė. Yra sudaryta speciali komisija. Šią savaitę ar kitą bus priimtas butų pardavimo įstatymas ir viskas eis normaliai.
PIRMININKAS. Ačiū. Man atrodo, kad klausimas ne į temą. Nenukrypkime. Pakankamai aiškiai atsakyta.
R.OZOLAS. Klausimas pirmininkaujančiam.
PIRMININKAS. Taip?
R.OZOLAS. Ar pasisakymų nebus?
PIRMININKAS. Aš kaip tik ir norėjau pirma leisti atsakyti [ klausimus, o po to tartis su deputatais. Ačiū, gerbiamasis V.Pakalniški. Šįryt komisijų pirmininkų pasitarime buvo manoma, kad derėtų išklausyti paskutinio varianto pateikimą, atsakyti į klausimus ir diskusijos nerengti, kad jai būtų galima geriau pasiruošti. Pasitarti frakcijose, nustatyti tam tikrą bendrą frakcijų politiką, galbūt kai ką tarpusavyje paderinti. Todėl ir klausia dabar deputatas R.Ozolas ir yra užsirašęs kalbėti deputatas K.Antanavičius. Aš nežinau, ar jie siūlys Aukščiausiajai Tarybai dabar diskutuoti toliau, ar vis dėlto padaryti klausimų svarstyme pertrauką ir tęsti po to, kai jau bus pasitarta tarpusavyje. Aš ypač klausiu tų deputatų, kurie ruošiasi kalbėti, o paskui spręsime visi.
R.OZOLAS. Jeigu galima, aš atsakau iš karto. Aš nebūtinai reikalauju. Aš tik teiraujuosi, ar bus ir jeigu bus, tai kada bus. Mano supratimu, būtų geriau, jeigu galima būtų rimčiau pasiruošti šiam reikalui, aptarti frakcijose, komisijose ir tada bendras nuomones išsakyti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau 7 minutes kalbėti dabar, todėl kad, matyt, prieš svarstant daugeliui kils klausimų ir būtų gerai, jeigu mes kaip nors užbaigtume visą šitą procedūrą. Taigi norėčiau atkreipti dėmesį į tokius mano ir Ekonomikos komisijos požiūriu svarbius klausimus, į kuriuos kitos komisijos galėtų taip pat atkreipti dėmesį.
PIRMININKAS. Kokia būtų kitų deputatų nuomonė? Ar sutiktumėte išklausyti deputatą K-Antanavičių ir tuo šiandien diskusiją baigti? Niekas neprieštarauja? Prašom. Gerbiamieji kolegos, aš ir vėl prašysiu jūsų truputėlį nukelti pertrauką, nes iki pietų būtinai reikia padaryti keletą svarbių pareiškimų. Tai truks po deputato K.Antanavičiaus dar dešimt minučių. Prašom.
Deputato K.Antanavičiaus kalba
K.ANTANAVIČIUS. Pirmiausia labai prašosi ir tai iš tiesų, man atrodo, visiškai priimtina, atskirti štai šį valstybinio turto privatizavimo įstatymą nuo žemės ir butų privatizavimo. Taigi vietoj 1 straipsnio mes siūlytume: ,,Žemės ir kitų gamtos išteklių, žemės ūkio įmonių bei gyvenamųjų namų fondo privatizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai". Ir kad ,,šis įstatymas nereglamentuoja fizinių asmenų, kurių turtas buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitokiu būdu be jų valios paimtas valstybės nuosavybėn, turtinių teisių atstatymo". Tokiu būdu 1 straipsnyje būtų išspręsta tai, ką mes šitame įstatyme nagrinėjame.
Antra. Mes rekomendavome Ekonomikos komisijai ir siūlyčiau visiems deputatams atkreipti dėmesį į tai, kad čia yra įstatymas, apribojantis Vyriausybės teises, apribojantis galimybes Vyriausybei savarankiškai dirbti ir taip toliau. Imkime, pavyzdžiui, 3 straipsnį. ,,Informacija apie privatizavimą". Šio straipsnio 2 dalyje sakoma, kad »Respublikos miestų savivaldybių privatizavimo informacinių biuletenių leidimo tvarką ir periodiškumą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Na, ir viskas tvarkoje. Kam tada 3 straipsnis, kur išvardinama, kad reikia tą nurodyti, aną nurodyti ir t.t. Tą tvarką nustato Vyriausybė.
Toliau. ,,Privatizavimo organai". Čia parašyta, kad privatizavimo komisija susideda iš 7 asmenų. Na, ar mes turime tvirtinti, ar iš 7, ar iš 5, ar iš 8? Kiek reikės, tiek Vyriausybė ir paskirs. Ir toliau to straipsnio 2 dalį reikia, be abejo, taip pat išbraukti.
4 straipsnio 2 dalyje: ,,Respublikos privatizavimo komisiją skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba". Na, kam Aukščiausioji Taryba turi skirti tokias komisijas? Tai yra Vyriausybės ūkinis reikalas ir Vyriausybė tegul skiria tas komisijas. Aš čia turiu pastabų labai daug, bet trūksta laiko ir jas išsakysime komisijos posėdyje.
“Privatizavimo komisijų kompetencija". Taigi bus komisijos įstatai ar statutas ir ten bus aprašyta ta kompetencija. Visiškai nereikia mums čia, Aukščiausiojoje .Taryboje, to nagrinėti.
,,Privatizavimo skyrių ir tarnybų teisės ir pareigos". 6 straipsnis. Čia taip pat aiškiai yra tų tarnybų statuto klausimas. Toliau. Objektų apribojimas su kuo derinamas. Juk viską derina Vyriausybė, Vyriausybė rengia programas ir derina su tuo, su kuo reikia. Nėra atskirai jokio reikalo nurodyti, kad švietimo objektai derinami vienaip, kiti kitaip. Tai yra Vyriausybės organai ir kaip jie susitars, taip ir bus derinami. Jeigu su Aukščiausiąja Taryba, tai tada logiška, kad reikia įrašyti, kad tas sąrašas turi būti derinamas Aukščiausiojoje Taryboje, bet jeigu Vyriausybėje, tai kokia prasmė įrašyti?
Dabar esminis klausimas dėl privatizavimo sumų. Kokio tikslo siekiama privatizuojant, taip ir lieka neaišku peržiūrėjus šitą įstatymą. Kaip teigė gerbiamasis prelegentas, ketvirtį privatizuosime. Na, ir kas iš to? Kada tas bus? Privatizuosime ketvirtį, ir kaip buvo sakyta, kitą dalį kažkada litais privatizuosime. Litų turėsime pakeisti daug, nes pinigų neabsorbuosime. Mūsų projekto variante siūloma absorbuoti pinigus, leidžiant jų daugiau investuoti. Tada nebus laisvų pinigų ir nebus tokio spaudimo rinkai. O jeigu pinigų neleidžiame investuoti, tai spaudimas rinkai išliks gana ilgą laiką. Be abejo, reikia numatyti apsaugos priemones, kaip apsaugoti, kad pas mus nepakliūtų rubliai. Šiaip ar taip tas priemones reikia numatyti. Mūsų įstatymo projekte apie tai buvo rašyta. Galbūt ne visai priimtina Vyriausybei, bet tą, be abejo, reikia padaryti. Jeigu mes paimsime tas sumas, kurios čia yra — 4 tūkstančiai ir 5 tūkstančiai ir atsižvelgsime į tai, kad tos sumos bus realizuotos po to, kai turtas bus įvertintas, na, tai jau bus ne ketvirtis turto, o galbūt 12, 14 procentų turto. Ir ką tai žmogui duos, kai jis gaus dabartinėmis kainomis, pavyzdžiui, vietoj tų 5 tūkstančių maždaug 2 tūkstančius rublių? Ar verta čia žaisti? Aš manau, kad jeigu privatizuojame, tai reikia rimtai privatizuoti, o jeigu neprivatizuojame, tai nevadinkime šito daikto privatizavimu, o vadinkime kaip nors kitaip. Todėl, kad čia privatizavimo nebus. Ką gali privatizuoti, sakykime, šeima, turinti 10-12 tūkstančių rublių? Ką už 10-12 tūkstančių galima nusipirkti, kada tos kainos dar dvigubai ar trigubai padidės? Lenkijos pavyzdys rodo, kad kainos padidėjo 14 kartų, Vengrijoje kainos padidėjo 8 kartus. Na, pas mus, matyt, 2-3 kartus padidės. Vadinasi, tos niekingos sumos yra tiek niekingos, kad čia žaisti nelabai apsimoka.
,,Privatizavimo objektų pardavimas". Yra visokie objektai, o žemė neišskirta. Išeina, kad ir žemė bus taip pat privatizuojama aukcionuose, skelbiant pasirašymą ir t.t. Toliau. Dėl butų fondo. Yra namų, garažų ir vasarnamių privatizavimo straipsnis (16), tačiau jis toli gražu neapima viso butų privatizavimo įstatymo. Jūs, gerbiamieji deputatai, žinote, kad įstatymas yra parengtas ir laukia savo eilės. Tai reikia arba įrašyti visą 16 straipsnį, arba jį išbraukti, nes nėra jokios prasmės laikyti.
17 straipsnis. ,,Aukcionų organizavimas". Na, čia yra instrukcija kaip organizuoti aukcionus. ,,Valstybinių įmonių privatizavimas skelbiant viešą akcijų pasirašymą". Vėlgi labai daug instruktyvinės medžiagos ir tokių pasakymų, kurie nieko neduoda. Pavyzdžiui, ,,numatytų išleisti akcijų nominali vertė turi sudaryti 25 procentus privatizuojamųjų įmonių įstatinio kapitalo". Tai čia jau respublikinė privatizavimo komisija gali nustatyti kitokį Šių įmonių privatizavimo laipsnį. Tai kam tą rašyti?
Norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad, man atrodo, nėra priimtina, jog nėra tokių straipsnių kaip valstybinio turto privatizavimo tarnybų neteisėtų veiksmų apskundimas ir sprendimai ir, svarbiausia, lėšų, gautų pardavus privatizuojamą turtą, panaudojimo tvarka. Mes turėtume būti labai principingi. Negalima leisti tas lėšas panaudoti valdymo išlaidoms, einamosioms biudžeto skylėms lopyti. Štai mūsų įstatymo 19 straipsnyje parašyta: įplaukos už privatizuotą turtą kaupiamos specialiuose privatizavimo fonduose. Antra. Respublikinis privatizavimo fondas sudaromas iš įplaukų, gautų privatizuojant Vyriausybės reguliavimo sferai priskirtus objektus ir 70 procentų lėšų, gautų privatizuojant savivaldybių reguliavimo sferai priskirtus objektus. 30 procentų lėšų, gautų už savivaldybių reguliavimo sferai priklausančių objektų privatizavimą, kaupiama specialiuose savivaldybių privatizavimo fonduose. Ne 10, kaip siūlo Vyriausybė, o 30, ir tokia nuostata buvo visą laiką, ji pasikeitė tik pačiu paskutiniu metu. ,
Toliau. Privatizavimo fondo lėšos gali būti naudojamos pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos arba savivaldybių tarybų nustatytas kvotas šiems tikslams (aiškiai apibrėžti tikslai):
privatizuojamų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų skoloms dengti, iki privatizavimo susidariusioms valstybės skoloms dengti, privatizacijai plėtoti ir išlaidoms, susijusioms su privatizavimu, padengti ir valstybės investicijoms. Štai Ne kokioms nors valdymo išlaidoms, ne kokioms nors biudžeto skylėms lopyti.
Per šias dienas aš gavau labai daug pasiūlymų ir pastabų. Sakykime, kad ir dėl to, jog nėra jokių preferencijų darbo kolektyvo nariams. Aš manau, kad darbo kolektyvo nariams pirmumas turi būti. Čia gerbiamasis V.Pakalniškis aiškino, kad aukcione tokio pirmumo negalima numatyti. Tačiau mes esame tokį pirmumą numatę, atrodo, kad jis gali būti realizuojamas. Štai 13 straipsnio 4 punktas — jei pasirašoma didesniam kiekiui akcijų nei turima, akcijos jas pasirašiusiems asmenims paskirstomos proporcingai pageidaujamam kiekiui. Pirmenybė teikiama parduodamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojams, jų pageidavimams patenkinti skiriama iki 30 procentų visų akcijų. Pirmenybė taip pat teikiama buvusiems turto savininkams, kuriems paskirta kompensacija. Taigi yra galimybė suteikti tokias preferencijas tiems žmonėms, kurie už savo turtą gavo kompensacijas, ir darbo kolektyvo nariams.
Norėčiau pakviesti deputatus galbūt kartu su Ekonomikos komisija svarstyti štai šį privatizavimo įstatymą. Man atrodo, gal būtų naudingiausia, jeigu mes galėtume tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, būtinai iki pertraukos reikėtų išklausyti trumpą deputato J.Paleckio pareiškimą, taip pat deputato E.Klumbio informaciją apie atvykstančias delegacijas ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimą dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę, kad per pietų pertrauką galėtume pagalvoti dėl delegacijos išplėtimo. Aš prašau deputatus kalbėti labai trumpai.
Deputato J.V.Paleckio pareiškimas
J.V.PALECKIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pirmininkaujantys! Tenka tarti trumpą žodį dėl mūsų kolegės Rasos Rastauskienės mestų priekaištų ir kaltinimų Demokratinei darbo partijai, dėl kurių aš, atvirai kalbant, labai nustebęs. Norėčiau aiškiai ir nuoširdžiai pasakyti, kad visi Lietuvos demokratinės darbo partijos pareiškimai, be abejo, galioja ir niekas nesiruošia jų atsisakyti, todėl galioja ir kolegės R.Rastauskienės paminėtas Kairiųjų frakcijos pareiškimas dėl politinių jėgų vienybės. Nėra jokios abejonės, kad mūsų partija ragina šeštadienio apklausoje tarti labai aiškų ,,taip" nepriklausomybei ir demokratijai, kadangi tai visiškai atitinka LDDP nuostatas.
Mes turėtume labai konkrečių priekaištų kai kurių partijų atstovams, taip pat ir deputatams dėl nevisiškai priimtinų viešų pasisakymų, dėl kai kurių incidentų, kurie yra kilę ir šiuose rūmuose. Neminėsiu pavardžių tų, kurie, sakysime, viešuose pasisakymuose kaltina kitus deputatus, deputatai kaltina kitus deputatus, ragina juos patraukti teisman ir t.t. Apie tai vakar buvo kalbėta labai konstruktyviame Pirmininko Vytauto Landsbergio susitikime su LDDP visų rajonų tarybų pirmininkais ir buvo su-tarta, kad šiuo atsakingu momentu tikrai nereikia aiškintis dėl tarppartinių nesutarimų. ir kai iškyla kažkokios konkrečios pretenzijos, kaltinimai, tai tikriausiai galima išsiaiškinti ir vietoje, ir šioje salėje, o jeigu reikia, net pavažiuoti į rajoną ir įsitikinti, ar kalbama apie gandus, apie kažkokius iškraipytus pasisakymus, ar apie tikrus faktus, kurie verti pasmerkimo, jeigu jie tikrai išaiškinti objektyviu tyrimu. Na, o dėl kolegės R.Rastauskienės minėto atvejo mes būtinai išsiaiškinsime. Vis dėlto šiomis Lietuvai ypač reikšmingomis ir atsakingomis dienomis siūlyčiau šią tribūną naudoti tik pagal paskirtį konstruktyviam darbui.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Klumbys.
Deputato E.Klumbio pranešimas
E.KLUMBYS. Gerbiamieji deputatai ir pirmininkaujantys! Artėja vasario 9-oji. Į Lietuvą atvyks daug stebėtojų iš įvairių Europos valstybių, todėl reikia aptarti tų stebėtojų priėmimo ir dalyvavimo rinkimuose tvarką. Aš norėčiau, kad jūs paklausytumėte labai įdėmiai, kadangi tai lies praktiškai kiekvieną deputatą, kaip mes tai organizuosime. Numatoma, kad vasario 6, 7 ir 8 dienomis Aukščiausiosios Tarybos deputatai susitiks su Lietuvos žmonėmis. Vasario 8-ąją numatomas atvykstančių užsienio šalių delegacijų susitikimas su Respublikos vadovybe, o po pietų svečiai ir juos lydintys Aukščiausiosios Tarybos deputatai išvyks į Lietuvos miestus ir rajonus. Reikėtų, kad savivaldybės, kurios, matyt, dabar mus girdi, atsiųstų automobilius į Vilnių paimti svečių. Toliau dalyvavimas vasario 9 dieną apklausoje, 10 dieną — deputatų grįžimas į Vilnių ir vakare kultūrinė programa. Vasario 11 ir 12 dienomis vyks parlamentinė konferencija ,,Lietuva Europoje".
Toliau aš noriu kreiptis į visus deputatus, kurie bus atsakingi už svečių priėmimą. Mes visus deputatus suskirstėme pagal Lietuvos rajonus ir miestus, atsižvelgdami į jų rinkimines apygardas ir į tai, kad dalis deputatų tuo metu negalės būti tuose rajonuose, kuriuose jie yra rinkti, todėl norėtume, kad įsijungtų ir kiti deputatai, rinkti kitose vietose. Aš perskaitysiu mūsų siūlomo paskirstymo sąrašą, jeigu būtų kokių pretenzijų, prašome sakyti, tik norėčiau perspėti, kad viskas buvo daroma geranoriškai. Taigi Vilniuje, kur įsikurs delegacijos priėmimo štabas, su svečiais dirbs Vaitiekūnas, Sabutis, Januška, Čobotas, Degutis, Povilionis, Tamulis, Valatka;
Klaipėda: Rasimavičius, Malkevičius, Gentvilas, Plečkaitis, Karvelis;
Šilalė: Šadreika; Skuodas Giniotas; Mažeikiai Juknevičius, Kvietkauskas, Norvilas; Raseiniai: Nedzinskienė; Kėdainiai: Arlauskas, Aksomaitis, Beriozovas; Radviliškis: Rimkus, Leščinskas, Beinortas; Pakruojis:
Ražauskas, Patackas; Kupiškis: Apšega, Varanauskas; Rokiškis: Klumbys;
Zarasai: Papovas, Tupikas; Ignalina: Kudaba, Genzelis; Sniečkus:
Pirožkovas, Oželytė, Petrovas, Jarmolenka; Švenčionys: Suboč, Razma;
Šalčininkai: Jankelevičius, Peško, Sakalas; Vilniaus rajonas Akanovičius, Maciejkianecas, Andriukaitis, Balcevičius; Širvintos: Rupeika;
Kaišiadorys: Brazauskas, Ambrazevičius; Trakai: Rudzys, Survila, Šepetys; Varėna: Dringelis; Šiauliai: Kačinskas, Sėjūnas, Stakvilevičius;
Marijampolė: Iešmantas, Čepaitis, Paleckis, Gudaitis; Alytus: Pečeliūnas, Pangonis, Glaveckas; Druskininkai: Taurantas; Klaipėdos rajonas:
Šimėnas, Ulba; Šilutė: Karoblis, Simutis; Tauragė: Šličytė, Januška;
Plungė: Gajauskas, Šerkšnys; Kretinga: Grakauskas, Pikturna; Akmenė:
Inta; Telšiai: Puplauskas, Kumža; Kelmė: Račas, Paulauskas; Šiaulių rajonas: Gerdaitytė, Morkūnas, Lapinskas; Joniškis: Ramonas; Pasvalys:
Rastauskienė, Poškus; Biržai: Valionytė; Panevėžio rajonas: Žiemelis, Liaučius; Anykščiai: Andriukaitienė; Utena: Miškinis, Šaltenis; Molėtai:
Jurgelis; Ukmergė: Grinius, Saja; Jonava: Ilgūnas, Lubys; Jurbarkas:
Andrikienė; Šakiai: Endriukaitis, Vilkas; Kauno rajonas: Treinys, Milčius, Paliūnas; Prienų rajonas: Prapiestis, Rudys; Vilkaviškis Mačys;
Lazdijai: Gajauskaitė. Jeigu kartais ko nepaminėjau, tai prašom pasakyti. Išvykstama vasario 8 dieną 14 valandą nuo ,,Draugystės" viešbučio, bus mašinos ir vertėjai, todėl mes-prašome, kad po vieną žmogų iš kiekvieno rajono būtų tą dieną čia, Vilniuje, kad galėtų palydėti į rajonus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad bus labai daug klausimų, todėl siūlyčiau tiems žmonėms, kurie atsakingi, prieiti prie organizatorių ir paklausti.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas dėl derybų delegacijos papildymo. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Kol pirmininkas prieis prie tribūnos, aš paskelbsiu keletą skaičių. Šiandien iš viso yra užsiregistravę 110 deputatų, mano žiniomis 6 serga, 10 yra užsienyje ir 13 man nežinoma kur. Taigi šiandien yra atvykę 110 deputatų. Gerbiamieji kolegos deputatai, labai prašau po pietų visiems susirinkti į salę, nes tikrai turėsime dėl ko balsuoti, taip pat ir dėl reglamento. Prašom.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pranešimas apie nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjungos papildymo “
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos! Jums išdalintas arba bus išdalintas nutarimo projektas ,,Dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės delegacijos tarpvalstybinėms deryboms su TSR Sąjunga papildymo". Mes, matyt, po pietų pertraukos pasitarsime ir spręsime. Aš tik noriu pristatyti, kad paskui nebūtų abejonių, kad per greitai pristatoma ar panašiai, nors tai į darbotvarkę įtraukta. Jūs pastebėjote, kad Maskvoje Tarybų Sąjungos prezidento M.Gorbačiovo įsaku yra paskelbta Sovietų Sąjungos delegacija pokalbiams arba, taip sakoma, apsvarstymui problemų su Lietuva, tarkim, kad su Lietuva. Tai kelia tam tikrų klausimų. Man apie tai jau teko ne vieną kartą atsakinėti spaudai ir padaryti tam tikrus pareiškimus tarptautinės informacijos agentūros, taigi aš kai ką galiu jums pasakyti. Anksčiau Sovietų Sąjunga buvo sudariusi delegaciją deryboms su delegacija. Dabar žodžio ,,derybos" nėra, delegacija yra nauja, nors kai kurie asmenys į ją įeina ir tai kelia tam tikrų klausimų. Net prieš istorija (žinoma, aš nežinau, ar tai iš tikrųjų yra prieš istorija ir paskatinimas tokiam sprendimui ten, Maskvoje), bet prieš istorija, kaip jūs žinote, buvo mūsų gruodžio 29 dienos nutarimas ir mano sausio 7 dienos telegrama prezidentui M.Gorbačiovui su klausimu, į ką kreiptis, kada jų delegacijos galva N.Ryžkovas serga, kad būtų koks nors nurodymas tęsti pradėtą darbą. Aš net pasiūliau, jeigu būtų tikslinga, ir asmeninį susitikimą, bet atsakymas, jūs žinote, buvo veiksmu, jokio atsakymo raštu į tai mes neturime. Ir dabar kai kas yra paskelbta, mes nežinome,ar tai yra atsakymas, ar tai yra kažkoks naujas sprendimas ir ką jis reiškia.
Matome, kad yra nauja grupė — vietoje buvusių 22 anos delegacijos narių dabar 8, tačiau mes neturime jokio kontakto iš anos pusės, kokio nors laiško, pranešimo, pavyzdžiui, kokiu tikslu iš tikrųjų sudaryta, kokie įgaliojimai, kokios intencijos. Taip paprastai nėra daroma, daug kas pasaulyje stebisi, kad mes sužinome iš spaudos apie tokius diplomatinius kitos šalies sprendimus, bet, matyt, tokia praktika jie šiuo metu naudojasi. Iš spaudos taip pat lyg ir yra užuominų apie tos grupės ketinimus atvykti į Lietuvą, bet vėlgi mes jokių pranešimų ar pasiūlymų neturime. Todėl tik galime galvoti, ar tai lygintina su ankstesniais atstovų atsiuntimais, kai buvo trys atstovai, paskui pridėtas ketvirtas. Jų uždavinys buvo šiek tiek normalizuoti reikalus po Sovietų Sąjungos užpuolimo, galbūt ir dabar ta grupė yra kažkokių klausimų apsvarstymui, o gal iš tikrųjų dvišalėms deryboms, nors tas žodis nevartojamas, su intencija jas tęsti. Čia yra klaustukai.
Taip pat didelis klaustukas, ar bus (jeigu bus) einama į kokį nors pratęsimą, darbo tęsimą, ar bus išlaikomas tas įdirbis, kurį mes turėjome iš ankstesnių ilgų, nelengvų, o vis dėlto su tam tikrais rezultatais susitikimų delegacijų sudėtyje. Tai buvo pirmiausia tokie diplomatiniai protokoliniai pasiekimai, nes mes buvome sutarę svarbius dalykus, kaip galime dirbti, nesukeldami tokių formalių problemų. Iš mūsų pusės buvo sukurtos pasirengimo struktūros, ekspertų grupės ir jos taip pat jau dirbo ir kontaktavo. Taigi nežinome, ar tai bus išlaikoma, ar čia yra nauja paskirtis ir kas nors norima pradėti iš naujo. Šiaip ar taip kiekvieną dieną koks nors toks pasiūlymas gali būti gautas. ir todėl mes nutarėme šiek tiek pasiruošti. Būtent mes turime savo Valstybinę delegaciją, kuri buvo formuojama kartu su kitomis struktūromis ir principiniais apsisprendimais,kaip dirbti nuo liepos 5-osios iki rugpjūčio 29-osios nutarimo, kada buvo sudaryta ta delegacija.
Atrodo, geriausias dalykas, jeigu ten kažkas keičiama ir yra neaišku, vis dėlto bent vienai pusei laikytis aiškumo ir stabilumo. Žinoma, ir branginti tai, kas buvo pasiekta. Jeigu mes laikomės stabilios pozicijos, tai ir tie pasiekimai gali būti ginami. Būtent mūsų Valstybinę delegaciją laikyti toliau veikiančia ir toliau siekiančia derybų tuo pagrindu, kuris buvo suformuotas kaip politinės nuostatos, patvirtintos Aukščiausiojoje Taryboje, bet kaip jūs žinote, nuėmus tam tikras išankstines sąlygas, panaikinus ankstesnius nutarimus šiuo klausimu,
Reikia delegaciją ir papildyti, kai ką joje pakeisti. Pagal ankstesnį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą pasiūlymus tuo klausimu turėjo pateikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir Ministrė Pirmininkė Kazimiera Prunskienė. Kadangi dabar ji nebe Ministrė Pirmininkė ir jos apskritai nėra Lietuvoje (ji išvykusi savo iniciatyva neapibrėžtam laikui), tai tenka man vienam padaryti pasiūlymą. Mano pasiūlymas yra toks: kai ką pakeisti pagal pareigybes, tai yra vietoj Kazimieros Prunskienės delegaciją papildyti Gediminu Vagnorium, taip pat įtraukti į ją Audrių Butkevičių ir Kęstutį Glavecką. Pagal ypač aktualias svarstytinas dvišalių santykių sritis, kad galėtų padėti ir, jeigu prireiks, dirbti ir delegacijos sudėtyje, ne tik: konsultantu ar ekspertu. Kadangi delegacijos narys Algirdas Saudargas yra mūsų pačių išsiųstas į užsienį ir dar nėra priimtas nutarimas, kad jo misija ten išsemta ir jis turėtų grįžti, laikinai, kol jis yra užsienyje, vietoj jo delegacijos nariu siūlau viceministrą Valdemarą Katkų. Grįžus A.Saudargui, galbūt mums nereikės nieko naujo nutarti, nes čia siūloma laikinai pakeisti. Bus savaime aišku, kad tą vietą vėl užima Algirdas Saudargas. Na, aš norėčiau apsiriboti tokiu pristatymu. Šis nutarimo projektas turėtų būti išdalintas ir mes po pertraukos galėtume pasitarti, padiskutuoti ir daryti sprendimą. Kartoju — jokio realaus pasiūlymo deryboms mes neturime, bet dėl visa ko galime būti pasitvarkę. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis nori paklausti.
V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paklausti dėl vieno deputato, kuris yra tos komisijos narys. Suprantama, kodėl A.Saudargas pa-keistas, bet nesuprantama, kodėl paliekamas Emanuelis Zingeris, kuris taip pat yra užsienyje ir nežinia kada grįš.
V.LANDSBERGIS. Aš manau, kad jis turbūt grįš labai greitai. Čia nėra tokia problema, kad dėl to reikėtų keisti ar laikinai vietoj jo skirti kitą narį.
PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori paklausti? Ačiū. Tada pertrauka iki 15 valandų 30 minučių. Vieną minutėlę, paskelbsiu, dėl ko bus balsuojama. Dėl Aukščiausiosios Tarybos reglamento, taip pat, jeigu bus kvorumas, dėl Vidaus reikalų ir krašto apsaugos komisijos pirmininko, dėl derybų delegacijos, taip pat dar vienas klausimas, kuris buvo iš anksto numatytas darbotvarkėje. Pertrauka iki 15 valandų 30 minučių.