Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Z.JUKNEVIČIUS
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradedame šios dienos plenarinį posėdį. Gerbiamieji deputatai, siūloma tokia šios dienos darbotvarkė: rytiniame posėdyje išklausyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio informaciją apie padėtį Lietuvoje, kitų deputatų informacijas, o paskui daryti pertrauką iki 16 val. Per pertrauką dirbti komisijose ir frakcijose ir po pietų vakariniame posėdyje (nuo 16 val.) svarstyti Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos laikinojo muitų tarifų įstatymo projektą.
Ar deputatai turėtų kokių pasiūlymų dėl šios dienos darbotvarkės? Deputatas J.MAČYS. Prašau.
J.MAČYS. Aš norėčiau prašyti, kad pietų pertrauka būtų trumpesnė ir darbą pradėtume anksčiau, kadangi mes norim išvykti namo. Kitiems paskutiniai autobusai, traukiniai išvažiuoja 18 val.
PIRMININKAS. Galima sutarti, jog po pietų pradedame darbą 15 val. Atrodo, visi pritaria, jog po pietų darbą pradėtume 15 val. Aišku, sutariame be balsavimo.
Gerbiamieji deputatai, jeigu nėra prieštaravimų dėl tokios pasiūlytos darbotvarkės, ar galima manyti, kad ji mūsų priimta?
Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu būtų galima ir turėtume šiandieną dar laiko, yra toks trumpas Farmacijos įstatymas. Jis visiškai parengtas, parlamente po pirmojo svarstymo patvirtintas. Lieka tik labai trumpai pristatyti ir balsuoti. Jį būtų galima priimti arba šiandien, arba, jeigu nesutiktumėt, kitą savaitę. Jis jau yra išsamiai apsvarstytas.
PIRMININKAS. Bet komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarimas jo šiandien nesiūlė. Galbūt tikrai jį įtrauktume kitą savaitę.
V.P.ANDRIUKAITIS. Tai tada siūlau, kad jis būtų įtrauktas kitą savaitę.
PIRMININKAS. Ačiū, turėsim omeny sudarydami kitos savaitės darbotvarkę.
Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Ar negalima kaip nors šiandien apsvarstyti?.. Ar bus svarstoma ir kitos savaitės darbotvarke, kad mes jaustume...
PIRMININKAS. Taip, būtinai. Matyt, vakariniame posėdyje, jo pabaigoje mes apsvarstysim ir kitos savaitės darbotvarkę.
Taigi, gerbiamieji deputatai, tokia šios dienos darbotvarkė: iš pradžių Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko informacija, o po pietų du mano minėti klausimai. Galbūt, kol atvyks Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, deputatai turi informacijų? Žodį suteikiu deputatui Egidijui Klumbiui. Prašau, gerbiamasis deputate.
Deputatų informacijos apie pinigų aukojimą Nepriklausomybės fondui
E.KLUMBYS. Gerbiamieji deputatai, žmonės aukoja pinigus gynybos fondui. Čia turiu maišelį su pinigais, kurį atvežė iš kelių Lietuvos vietų, taip pat perdavė žmonės, kurie ateina čia, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Tai aš noriu pasakyti, kas ir kiek aukoja.
400 rublių — Kamajų kolūkio kolūkietė Regina Baltrūnaitė, 1000 rublių — buvusi politinė kalinė, kuri nenorėjo pasakyti savo pavardės. Krikščionių demokratų partijos narys iš Druskininkų Jonas Stankovičius — 300 rublių, gerbiamoji Degutienė iš Druskininkų — 200 rublių, Druskininkų parapijos tikintieji — 2 tūkst. 60 rublių, Vilniaus 27-osios vaistinės kolektyvas — 760 rublių, Kauno klubas ,,58" — 4 tūkst. 220 rublių, pensininkė Valiulienė iš Vilniaus — 100 rublių, Mažeikaitė iš Utenos — 50 rublių, Vilniaus 27-osios vidurinės mokyklos kolektyvas — 450 rubliu, Jonas Juška — 1000 rublių, redaktorių kooperatyvas — 1110 rublių, Kaišiadorių rajono Gudienos kaimo gyventoja Butkevičiūtė — 200 rublių. Iš viso — 11 tūkst. 160 rublių. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū.
E.KLUMBYS. Dar čia perduoda 5 tūkstančius rublių ponia Vizbarienė. (Plojimai)
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas deputatui J.Pangoniui.
J.PANGONIS. Aš norėčiau perskaityti Lietuvos žemdirbių sąjungos pareiškimą.
,,Lietuvos kaimo žmonės laiko žemės ūkio darbą valstybinės reikšmės darbu ir tvirtai yra įsitikinę, kad per žemės ūkį turi būti einama prie visos Lietuvos valstybės gerovės ir stiprybės. Tokiu savo nusistatymu mes norime ir privalome išvengti pragaištingos valstybės susiskaldymo politikos. Mes pasitikime savo tauta, ta tauta, kuri šimtmečiais rodė ir dabar, šiuo sunkiausiu laikotarpiu, rodo stebuklus kovodama už savo tikėjimą ir savo politinę nepriklausomybę.
Lietuvos žemdirbių sąjunga skiria Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondui 5 tūkstančius rublių ir tikisi, kad Lietuvos valstybė, parodžiusi tiek nepaprasto atsparumo ir kilnaus atkaklumo, nepalūš ir toliau sieks savo tikslo".
Pasirašo Lietuvos žemdirbių sąjungos pirmininkas V.Velikonis.(Plojimai)
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas deputatui Sauliui Razmai.
L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai, visa Lietuva aukoja savo pajamas sustiprinti nepriklausomybės gynybai. Ypač jaudina, kada šis reikalas nuoširdžiai remiamas tų žmonių, kurių ypač nedidelės pajamos. Štai Žirmūnų 3 apygardos rinkėjai, mokytoja pensininkė Kudžmauskienė ir jos sūnus Šarūnas Kudžmauskas, mokslinis bendradarbis, paaukojo 1000 rublių. Noriu savo ir jūsų vardu pareikšti padėką. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė. Prašau.
B.NEDZINSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, vakar buvau susitikusi su visos Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių sąjungos tarybos pirmininkais, ir jie perdavė, kad palaiko Aukščiausiąją Tarybą, parašė tam tikslui skirtą rezoliuciją. Taip pat buvo perduotos žmonių aukos. Pirmiausia Prienų tremtinių, politinių kalinių sąjungos ir Veiverių tremtiniu ir politinių kalinių sąjungos — 2 tūkst. 100 rublių. Taip pat Beikerių šeima iš Kauno paaukojo 2 tūkst. rublių, Anelė Marcinkevičienė iš Kauno — 100 rublių, Julė Barkauskienė — 100 ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga — 300 rublių. Dėkoju jiems. (Plojimai)
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas deputatei Nijolei Ambrazaitytei.
N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai, iš pat ryto mane pasitiko A.Jonyno internatinės mokyklos vaikučiai, kurie siunčia savo rankų darbą — Arkikatedroje monsinjoro Vasiliausko pašventintus amuletus. Aš juos čia padedu. Tai mums ir rūmų gynėjams. (Plojimai)
PIRMININKAS. Žodis suteikiamas deputatui K,Sajai.
K.SAJA. Gerbiamieji deputatai ir Lietuvos žmonės! Mums niekada neturėtų pabosti tokie nuoširdūs laiškeliai.
,,Dėkojame, kad jūs esate, kad šiuo Lietuvai sunkiu laiku jūs su mumis, su visa tauta, savo drąsa ir ištvermingumu įkvepiate ir suteikiate stiprybės mūsų tautai. Dar kartą dėkojame. Mes seni ir negalime būti ten, prie Aukščiausiosios Tarybos, užstoti nuo tankų, bet širdimis — su jumis, Linkime jums stiprybės. Iš savo kuklių santaupų aukojame nepriklausomybės apsaugai 500 rublių."
Tremtinių, politinių kalinių šeima, pensininkai Gaižauskai, taip pat pensininkai Natalija ir Albinas Puteikiai perdavė 500 rublių per Kęstutį Grinių. Tie pinigai jau atiduoti į kasą. Šiuo metu į Vilnių važiuoja autobusai iš Ukmergės mūsų saugoti ir su vaišėm, su valgymais Aukščiausiosios Tarybos gynėjams. Mane tie dalykai, ir turbūt ne tik mane, be galo jaudina. Nuostabi ta mūsų Lietuvos žmonių vienybė.
Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius. Prašau.
L.MILČIUS. Kauno rajono Raudondvario eksperimentinio projektavimo-konstravimo biuro projektuotojai nuolat saugo Sitkūnuose radijo stotį. Jie atvažiuoja ir čia. Šiandien jie taip pat atvažiavo ir atvežė surinkę sumą pinigų, kurią skiria nepriklausomybės gynimo fondui. Ačiū jiems. Aš manau, jūs taip pat pritarsit. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji deputatai, po tokių informacijų grįžtame prie savo darbotvarkės.
Ar dar deputatai turi informacijų? Prašau dar deputatą A.Račą.
A.RAČAS. Pirmiausia norėčiau informuoti, kad Šiaurės Vokietijoje įsikūrė paramos Lietuvai komitetas, o Berlyne įsikūrė Baltijos laisvės komitetas. Kas domitės ir norėtumėt pateikti jiems informacijos apie Lietuvą, prašau pertraukos metu kreiptis, duosiu telefonų numerius, galėtumėte būti naudingi.
Taip pat norėčiau informuoti, kad Šaukėnų Sąjūdžio grupė Lietuvos gynybos fondui skiria 678 rublius, Šaukėnų parapijos tikintieji — 693 rublius, o Kelmės krikščionys demokratai aukoja 1640 rublių. Norėčiau visiems aukojusiems kelmiečiams tarti nuoširdų ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Deputatė Irena Andrukaitienė dar turi informaciją.
I.ANDRUKAITENĖ. Šį rytą susitikau su savo rikėjais čia, prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. "Pensininkė Bronė Masienė iš Mačionių kaimo perduoda Lietuvos gynybos fondo savo kuklias santaupas — 400 rublių: Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie šelpia mus šiuo sunkiu metu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū visiems Lietuvos žmonėms. O dabar grįžkime prie savo darbotvarkės. Aš prašau gerbiamąjį Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką padaryti informaciją apie padėtį Lietuvoje.
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio informacija apie padėtį Lietuvoje
V.LANDSBERGIS. Labą rytą, gerbiamieji deputatai! Dabar iš ryto kaip tik skambinau ir ieškojau ryšio su Lietuvoje esančiais Tarybų Sąjungos pareigūnais ir įgaliotiniu ponu G.Tarazevičium dėl vakarykščių ir šios dienos įvykių, kuriuos galime pavadinti tebesitęsiančia Tarybinės armijos savivale. Nors jau ne vieną kartą buvo žadėta, kad tai baigsis, ir nors Tarybų Sąjungos prezidentas pasmerkė kariuomenės pasitelkimą kokių nors vietinių organizacijų ar komiteto interesams ginti, mes vakar vėl susidūrėm su pastato ir materialinių vertybių užėmimu.
Man vakar vakare aiškinantis tą situaciją buvo duodamos garantijos, kad tai yra tiktai kontrolė, tik apsauga, kad atsirado pretendentų į tą turtą. Bet iš tikrųjų tai nėra tik apsauga, nes darbuotojai buvo išvaryti, ir labai šiurkščiai. Jiems buvo grasoma ginklais, duota dešimt minučių pasiimti daiktus, Mūsų Prokuratūra, kaip ir paprastai, jau iškėlė dėl to bylą. Dabar vėl tenka kreiptis (ir a6 jau kreipiausi), kad žodžiai ir veiksmai vėl skiriasi, ir net tie paaiškinimai, kurie duodami čia vidaus reikalų viceministrui ponui Demidovui arba ponui Tarazevičiui, irgi neatitinka tikrovės.
Dar skaudesnis dalykas yra studento Mindaugo Juzukonio dingimas vakar. Kadangi butas, iš kurio jis dingo, turėjo smurtinių veiksmų žymių (sudaužyti stiklai, sujaukta), aišku, kad jį pagrobė, išsivedė jėga. Jis pats paliko tiktai raštelį rusų kalba. Matyt, jam leido parašyti: ,,Mena Kuda-To Vezūt".
Tai yra studentas, kurio net ir pagal sovietų įstatymus neturėtų teisės imti, tuo labiau tokiu būdu imti į kariuomenę. Žodžiu, taip pat paprašiau, kad Prokuratūra užvestų bylą ir per G.Tarazevičių paprašiau duoti paaiškinimus. Žinoma, kariškiai ir Šiaurės miestelyje, ir komendantūroje bent tėvams vakar sakė nieko nežiną.
Taigi tęsiasi toks smulkesnio pobūdžio, bet, kita vertus, šlykštus ir nehumaniškas, nežmoniškas teroras. Kad niekas nebūtų tikras dėl to, kas gali atsitikti kiekvieną dieną.
Darom,ką galim, visą laiką keldami klausimą, ar ta šalis, kurios pajėgos ir pareigūnai taip elgiasi, gali pretenduoti į kokius nors teisinės valstybės kriterijus arba normas. Aš kreipiausi ir vakar vėlai vakare (kaip daug kartų anksčiau, net, sakyčiau, pradedant nuo pavasario, nuo kovo mėnesio), kad mes būtume informuojami apie kariuomenės judėjimus Lietuvoje, kad kariuomenės judėjimai irgi nebūtų nei bauginimo, nei provokavimo veiksnys. Ir vakar buvo kolonų judėjimų Prienų, galbūt Kauno kryptimi. Gal ir nieko neatsitiko. Su manim sutinka (-.) atstovai, kad turėtų būti informuojama. Bet kol kas dar jokio susitarimo neturime.
Vakar, kiek man žinoma, vyko toks gana nelengvas tarimasis ir diskusija dėl prokuratūrų bendradarbiavimo, dėl Lietuvos Respublikos ir Tarybų Sąjungos prokuratūrų susitarimo, kaip galės bendradarbiauti, sudaryti bendrą grupę, kiek bus dirbama atskirai, taip pat dėl pasikeitimo medžiaga. Tikriausiai šiandien tas susitarimas jau bus suredaguotas. Kaip informavo generalinis prokuroras, vakar tai nebuvo taip paprasta. Aš manau, kad tarp tos bendros grupės arba ir tarp atskirai vykdomų tyrimu turėtų būti ir toks klausimas, kuris labai įdomiai dabar matomas pas mūsų kaimynus, nes ten jis jau iškilo — kas finansuoja, sakysim, kas išlaiko, kas maitina šitą teroristų būrį, kuris iki šiol veikė Rygos mieste? Gal dabar ne taip aktyviai veikia, bet jis kažkam turi būti pavaldus ir finansuojamas. Taip pat mes galėtume kelti klausimą apie kai kurių tikrų arba apsišaukusių Lietuvoje organizacijų ne tik sudėtį, bet ir finansavimą. Ir prokuratūros turėtų tą, dirbti.
Iš užsienio politinių naujienų galiu pasakyti, kad vakar Lietuvos klausimas buvo svarstomas Islandijos Altinge ir Vyriausybėje. Buvo padarytas toks didelis nutarimas iš daugelio punktų. Gaila, dokumentai neateina, dažnai yra techninių trukdymų mums gauti dokumentaciją. Telefonu mane informavo Emanuelis Zingeris, kuris aktyviai veikia. Dabar jis yra Islandijoje, vakar ten buvo, dalyvavo susitikimuose ir posėdžiuose ir šiandien netrukus bus priimtas Islandijos ministro pirmininko. Ten yra konkretūs nutarimai ir įpareigojimai kelti Lietuvos klausimą visose tarptautinėse organizacijose, nuo SNO iki NATO. Yra nutarimas užmegzti tiesioginius parlamentinius ryšius tarp Islandijos Altingo ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos ir pavedimas Ministrų Tarybai remiantis užsienio reikalų ministro Hanibalsono vizitais ir pokalbiais su juo ištirti klausimą dėl politinių santykių sureguliavimo. Manau, kad tai yra vienas tokių svarbių momentų, apie kurį reikia informuoti. Užsienio reikalų ministras A.Saudargas šiuo metu yra Briuselyje, vyks į Oslą, ir numatomas ten veikiančių mūsų Vyriausybės narių, parlamentarų bendras susitikimas taip pat ir su Lietuvos diplomatijos atstovais užsienyje. Gal aš apsiribosiu ta informacija. Būtų galima analizuoti ir kai kuriuos kitus dalykus, bet galbūt tai yra šiek tiek per anksti, nes iš tikrųjų matome ir pasaulinė opinija mato, kad dar nėra aiškaus atsakymo į klausimą dėl valdžios Tarybų Sąjungoje, nes tai, ką daro tokiais, kaip sakiau, smulkiais veiksmais tos armijos padaliniai, atsiųsti į Lietuvą, gali būti ir tikros provokacijos pieš Tarybų Sąjungos prezidentą, kadangi jos neatitinka jo pareiškimų, gali būti jo diskreditavimo priemone arba, žinoma, ir priešingai. Yra tokie veiksmai, kurie tariamai turi parodyti, neva kariškiai yra labai galingi, o prezidentas ne visai gali juos suvaldyti ir todėl ne visai atsako už tai, kas vyksta. Tas žaidimas gali būti ir toks. Bet koks nors atsakymas turi būti, ir mūsų vakarykštė telegrama yra viena iš pastangų gauti tą atsakymą, kuris reikalingas ne tiktai Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Pirmininkui. Galbūt deputatai turi klausimų? Nėra, nematau-
Prašau deputatą K.Motieką.
K.MOTIEKA. Nenoriu grįžti prie tų temų, kurios buvo gvildenamos Pirmininko, visų pirma dėl to studento pagrobimo. Aš turiu užregistruotų kitų dalykų.
Iš patikimų šaltinių sužinota, kad naktį iš sausio 20 į 21 prie Vilniaus, Buivydiškėse, apie 3-5 val. nakties važinėjo automobiliai, kuriuose buvo civiliniais drabužiais apsirengusios merginos. Jos prieidavo prie namu, belsdavo į duris, prašydavo vaistų ar norėdavo užeiti atsigerti vandens ir pan. Žiūrėdavo, kas yra namuose. Tuo tarpu. automobiliuose laukdavo vyriškiai. Kai kur, į kai kuriuos namus jos ateidavo kartu ir su civiliniais drabužiais apsirengusiais vyriškiais.
Labai sunerimę Buivydiškių mokyklos pedagogai, taip pat ir kiti gyventojai. Todėl a6, pasinaudodamas proga, norėčiau įspėti Lietuvos žmones, kad,jeigu nakties metu bus kokių nenumatytų apsilankymų tokiomis labai nekaltomis dingstimis — vaistų, vandens ar kokios pagalbos, — kad būtumėt labai atsargūs. Buvo pastebėta, kad tos merginos, nors ir kalbėjo lietuviškai, tačiau su aiškiu rusišku akcentu. Iš to matyti, kad ne mūsų lietuvaitės mergaitės tuo užsiiminėja. Yra jau pasitelkta tokių žmonių, kurie važinėja aiškiai provokaciniais tikslais ir medžioja mūsų jaunuolius.
Ir dar papildoma žinia. Ką tik skambino iš Miuncheno Kęstutis Grinius ir pranešė, kad Amerikos atstovų rūmai vienu balsu (451 balsai ,,už", ,,prieš" nebuvo nė vieno) priėmė rezoliuciją, palaikančią Baltijos valstybes ir įpareigojančią prezidentą Bushą imtis neatidėliotinų priemonių parengti Amerikos oficialaus požiūrio į tuos veiksmus, kurie vyksta Lietuvoje, programą, būtent dėl prezidento Gorbačiovo ir jo vadovaujamos armijos.
Tai tiek trumpai norėjau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galbūt jūs sutiktumėte, jog mes dabar į rytinį posėdį perkeltume klausimą iš mūsų planuoto vakarinio posėdžio, būtent Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo projektą? Vyriausybės atstovai yra atvykę. Ar nėra prieštaravimų dėl tokio pasiūlymo? Nėra, nematau. Taigi tada pradedame svarstyti Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną deputatą Julių Beinortą,kaip Socialinių reikalų komisijos pirmininko pavaduotoją.
Deputato J.Beinorto ir socialinės apsaugos ministerijos darbuotojo A.Merčaičio pranešimai apie Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo projektą
J.BEINORTAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos. Manau, kad atostogos yra ta graži viltis, kurios mes tikėjomės ir dabar tebesitikime bent ateityje. Todėl pravartu tam dalykui pasirengti ir įstatymiškai. Aš norėčiau šiek tiek patikslinti. Mes šiandien ketiname tik pristatyti Lietuvos Respublikos gyventojų atostogų įstatymo projektą. Norėčiau įžangoje pasakyti, kad Atostogų įstatymas — tai vienas iš socialinių įstatymų paketo, kur mes esame jau pradėję priimti. Tikiuosi, kad per artimiausias kelias savaites mes juos visus pateiksime parlamentui, ir jie bus priimti. Norėčiau pasakyti, kad šito Atostogų įstatymo būtinumas remiasi viena esmine sąvoka. Mes suprantame, kad civilizuotoje visuomenėje, kuri savo vidaus santykius tvarko įstatymais, o savo materialinę gerovę kuria nuolatiniu darbu, kasmetinės atostogos yra galimybė žmogui pailsėti ir atstatyti savo darbingumą.
Pats Atostogų įstatymas egzistavo ir anksčiau, tačiau per ilgą laiką jis apaugo įvairiais poįstatyminiais aktais, įvairiais papildymais ir pataisymais, ir neišvengiamai kilo būtinybė jį sutvarkyti naujai, suderinti su nauja Darbo įstatymo kodekso koncepcija, taip pat su požiūriu į atostogas kaip į poilsio ir darbingumo atstatymo faktorių.
Įstatymo projektas iš principo reglamentuoja kasmetinių atostogų bei tikslinių atostogų suteikimo tvarką, trukmę, o jo baigiamajame skyriuje yra nuoroda į ginčų sprendimo, šito įstatymo vykdymo kontrolę bei atsakomybę. Aš manau, kad mums būtų geriau šiek tiek plačiau susipažinti su šiuo Atostogų įstatymu, jeigu jį pristatytų įstatymo rengimo grupės vadovas, Socialinės apsaugos ministerijos skyriaus vedėjas gerbiamasis A.Merčaitis. Norėčiau prašyti posėdžio pirmininką, kad būtų suteiktas žodis grupės, rengusios įstatymą, vadovui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nebus jokių prieštaravimų? Niekas neprieštarauja?
Prašau gerbiamąjį A.Merčaitį, Socialinės apsaugos ministerijos darbuotoją, darbo grupės vadovą pristatyti įstatymo projektą.
A.MERČAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo projekto tikslas yra parengti bendrą atostogų klausimus reguliuojantį teisinį aktą išvengiant papildomų poįstatyminių normų, nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje dirbantiems asmenims vienodą teisę į atostogas, garantuoti jiems tolygią minimalią kasmetinių atostogų trukmę, kiek galima atitinkančią poilsio ir darbingumo atstatymo reikalavimus, atostogų metu garantuojant darbo užmokestį ir darbo vietą, pareigas. Vengiant daugelio atostogų rūšių, projekte nustatytos dvi atostogų rūšys:
kasmetinės ir tikslinės. Kasmetinės atostogos savo ruožtu pagal paskirtį suskirstytos į kasmetines minimalias ir kasmetines pailgintas. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė — 28, o invalidams ir nepilnamečiams — 35 kalendorinės dienos, neįskaitant į šią trukmę švenčių dienų, paskelbtų nedarbo dienomis. Tai priartina prie Vakarų Europos valstybinių kasmetinių atostogų vidutinės trukmės, kuri viršija keturias savaites. Pvz. Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje atostogų trukmė — penkios savaitės.
Suminėti pagrindiniai darbo sąlygų reikalavimai, kuriems esant suteikiamos pailgintos atostogos. Tai darbas, susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa, profesine rizika, specifinėmis darbo sąlygomis. Nustatyti konkrečią prailgintų atostogų trukmę projekto rengimo grupė palieka Respublikos Vyriausybei, kadangi tai yra specifiniai klausimai, reikalinga specialistų (medikų, psichologų ir pan.) nuomonė.
Projekte atsisakyta papildomų kasmetinių atostogų, visų pirma papildomų atostogų už kenksmingas darbo sąlygas. Papildomos atostogos už kenksmingas darbo sąlygas šiuo metu neskatina darbdavių panaikinti darbo vietose esančių žalingų žmogaus sveikatai sąlygų, neretai šios atostogos taikomos nepagrįstai, darbuotojų, gaunančių tokias atostogas, nuolat gausėja. Projekte nustačius 28 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų trukmę darbuotojams, kuriems šių papildomų atostogų trukmė nustatyta 6 ir 12 darbo dienų už kenksmingas darbo sąlygas, jos kompensuojamos šiomis kasmetinėmis 28 kalendorinių dienų atostogomis. Darbas kenksmingose sąlygose visiems darbuotojams turėtų būti kompensuojamas nustatant trumpesnę darbo dieną ir didesnį darbo užmokestį. Tai numatyta Respublikos žmonių saugos darbo įstatymo projekte.
Papildomos atostogos už nenormuotą darbo dieną, taip pat už nepertraukiamą darbą vienoje įmonėje kompensuojamos 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinėmis atostogomis. Be to, atostogų įstatymo projekte siūloma suteikti teisę kolektyvinėje arba samdos sutartyje numatyti papildomas atostogas, jų trukmę, papildomas lengvatas pasirenkant atostogų laiką ir kitokias atostogų rūšis, taip pat didesnį apmokėjimą už atostogas, negu numatoma šiame projekte.
Atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos 132 konvencijos reikalavimus projekte nustatyta, kad pirmaisiais darbo metais darbuotojas teisę į kasmetines atostogas įgyja po 6 darbo mėnesių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Skaldant atostogas, viena iš jos dalių turi būti ne mažesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Tai savaime suprantama, kadangi atostogos yra skirtos poilsiui. Pasirinkti kasmetinių atostogų laiką projekte suteikiama teisė nepilnamečiams, nėščioms moterims ir moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų amžiaus arba vaiką invalidą. Taip pat vyrų; pageidavimu, kurių žmonos yra nėštumo arba gimdymo atostogose, atostogos suteikiamos žmonų nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Taip pat numatytos ir kitokios lengvatos asmenims, slaugantiems ligonius, išvykstantiems gydytis į sanatorijas ir kitas gydymosi įstaigas. Atostogos suteikiamos jiems pageidaujamu laiku. Tuo atveju, kai darbuotojas dirba ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, atostogų mažinti projekte nenumatoma.
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas darbo užmokestis mokant už kiekvieną atostogų dieną. Atlyginimas už atostogas turi būti suteikiamas, kaip numatyta projekte, ne vėliau kaip prieš tris dienas iki išvykstant atostogų: Jeigu uždelsiama sumokėti nustatytu laiku, atostogos pratęsiamos ir už kiekvieną uždelstą atostogų apmokėjimo dieną mokama trigubai.
Projekte nustatytos tikslinės atostogos. Tai nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, mokymuisi, nemokamos atostogos dėl šeimyninių ir kitų svarbių priežasčių. Projekte siekiama nustatyti ilgesnės trukmės, negu nustatyta šiuo metu, nėštumo ir gimdymo atostogas. Atostogos po gimdymo pratęsiamos iki 70 kalendorinių dienų. Už šių atostogų laiką mokama valstybės nustatyta pašalpa.
Projekte siekiama įteisinti nemokamų atostogų suteikimą vaikų priežiūrai, iki vaikui sueis treji metai, mokant tuo laikotarpiu valstybės nustatytą pašalpą. Projekte siūloma, kad tos atostogos tėvų pasirinkimu galėtų būti suteikiamos tėvui, senelei, seneliui, o nesant motinos arba kai ji negali prižiūrėti vaiko, kitiems asmenims, auginantiems vaikus, kurie išvardyti šio projekto 22 straipsnyje.
Privalomas nemokamų atostogų dėl šeimyninių ir kitų svarbių priežasčių suteikimas projekte nenustatytas, tai paliekama spręsti kolektyvinėje sutartyje arba šalių susitarimu. Tiktai invalidams, tėvams, globėjams, rūpintojams, slaugantiems invalidą, komisijos, kuri nustatė invalidumą, teikimu turi būti suteikiamos iki 30 kalendorinių dienų nemokamos atostogos. Taip pat motinoms, auginančioms vaikus iki 14 metų, 14 dienų nemokamų atostogų, o motinoms, auginančioms vaiką invalidą, iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų,
Mokymosi atostogų suteikimas ir mokėjimas už jas projekte pateikiamas dviem variantais. Pirma, nustatant, kad mokymosi atostogos ir jų apmokėjimas yra darbdavio ir darbuotojų reikalas, kad tai turi būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba šalių susitarimu. Ir antras variantas, siūloma, kad valstybė duotų nors minimalias garantijas darbuotojams, kurie kartu dirba ir mokosi, kad,jeigu jie neįstojo į aukštąsias mokyklas iki įsidarbinimo, galėtų mokytis dirbdami.
Dėl šio projekto iš ministerijų ir kitų organizacijų gauta nemaža pastabų ir pasiūlymų. 1 daugelį jų atsižvelgta. Projektas buvo ne kartą svarstytas Aukščiausiosios Tarybos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komisijoje, taip pat svarstytas Ekonomikos ministerijoje Ekspertizės komisijoje.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Ar deputatai turėtų klausimų pranešėjui? Deputatas K.Saja. Prašau
K.SAJA. Mes mažiname darbo dienų ir valandų skaičių, didiname atostogas ir dažnai lyginamės su Vakarų valstybėmis, kur yra gerovė, iki kurios mums labai toli. Sakykite, ar jūs tarp atsiliepimų negavote tokių, kur žmonės būtų kviečiami dirbti daugiau, kad Lietuvoje būtų pasiektas šiek tiek geresnis gyvenimas? O mes tik suteikiame lengvatas, mažiname darbo valandų, dienų skaičių ir t.t. Ar nebuvo, sakykite, tokių susirūpinimo signalų?
A.MERČAITIS. Visų pirma dėl atostogų trukmės. Jinai iš esmės nepailgėja, kadangi atostogų projekte numatyta jų trukmė — 28 kalendorinės dienos. Šiuo metu jos matuojamos darbo dienomis. Daugumai darbuotojų 24 darbo dienos prilyginamos prie 28 kalendorinių dienu.
Dabar dėl pasiūlymu, kad nereikalingas Atostogų įstatymas. Mes suprantame, kad visiems reikia dirbti. O kad darbas butų Basus, reikia atstatyti darbingumą. Todėl Atostogų įstatymas ir pačios atostogos yra neišvengiamas reiškinys ir priedas prie darbingumo, prie darbo. Nes be atostogų negalima ir dirbti
PIRMININKAS. Ar daugiau klausimų yra? Nėra. Ačiū tada, gerbiamasis Merčaiti.
Gerbiamieji deputatai, norinčių dalyvauti diskusijose kol kas nėra užsirašiusių. Gal dabar kam kilo noras? Nėra. Tada aš prašau deputatą Julių Beinortą, kad jis pateiktų mums pasiūlymą dėl tolesnio šito įstatymo svarstymo.
J.BEINORTAS. Aš tiesiog manyčiau, kad būtų gražu, jeigu komisijos per savaitę apsvarstytų ir pateiktų mums iki ateinančio ketvirtadienio savo pastabas, jeigu tai būtų priimtina. Nes Šiandien, šiaip ar taip, yra tik supažindinimas, be to, dar turėtų būti Ministrų Tarybos išvados. Todėl būtų labai gražu, jeigu komisijos rastų galimybę per savaitę trupučiuką prisėsti prie to įstatymo.
PIRMININKAS. Ir pateikti išvadas jūsų komisijai?
J.BEINORTAS. Taip, mūsų komisijai.
PIRMININKAS. Aišku, įstatymas pristatytas. Komisijos turėtų, jį svarstyti. Aš komisijoms dar noriu priminti, kad antradieniui mes nutarėme pateikti balsuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir Privatizavimo įstatymo projektus. Todėl dabar, per šią pertrauką, šitą laiką reikėtų panaudoti tų įstatymo projektų svarstymui. Rytinio posėdžio darbotvarkė baigta, netgi viršyta. Tačiau aš noriu dar suteikti žodį deputatui K.Sajai trumpai informuoti ir pasiūlyti.
K.SAJA. Gerbiamieji deputatai, vakar vakare aš pasiūliau mūsų Aukščiausiosios Tarybos vardu pasiųsti užuojautos ir tokią solidarumo telegramą Izraelio Knesetui. Aš perskaitysiu tekstą ir pagalvosime, kaip 5ia pasielgti. Aš žinau, kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas savo vardu yra pasiuntęs panašią telegramą. Mano siūlomas tekstas yra toks.
“Lietuva, neseniai palaidojusi už laisvę žuvusius beginklius žmones, supranta ir užjaučia Izraelio tautą, patyrusią klastingus Irako agresorių antpuolius. Tegul šios aukos stiprina vienybę ir visų skriaudžiamų tautų solidarumą".
Ar manot, kad galėtų būti tokia telegrama, dar kartą primenanti ir mūsų Respublikos situaciją ir kartu.” Gal tada reikėtų...
PIRMININKAS. Vakar buvo pritarta tai minčiai, kad reikia prieštaravimų dėl jos teksto.
V.LANDSBERGIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji deputatai, galbūt tada balsuokime už tokią telegramą. Kas už tai, prašau pakelti mandatus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 73 deputatai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nematyti.
PIRMININKAS. Nematau. Ačiū. Telegramos turiniui pritarta.
Gerbiamieji deputatai, dabar darome pertrauką iki 15 val. ir, kaip jau sakiau, siūlau pertraukos laiką panaudoti darbui komi-sijose ir frakcijose, svarstyti tuos įstatymus, kuriuos mes įsipareigojome pateikti priimti ateinantį antradienį. Pertrauka iki 15 val.