1992 m. gegužės 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. (...) tai yra tam tikra problema, reikės priprasti, bet toks buvo mūsų bendras įvairių frakcijų ir Aukščiausiosios Tarybos vadovybės sutarimas, todėl prašau užimti savo patikslintas vietas. Šios dienos posėdį pradėsim.
Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos. Kol mes pradėsim nuo tradicinių pareiškimų ir darbotvarkės patvirtinimo, aš jums noriu pristatyti svečius — Austrijos Respublikos delegaciją. Daktaras Hansas Kačhaler, žemės vyriausybės pirmininkas, ir jo žmona Brigita Kačhaler. (Plojimai) Zalcburgo žemės vyriausybės patarėjas kultūros ir religijos klausimams, vyriausybės žinybos kultūros valdybos viršininkas Pėteris Krionas. Jis kartu Zalcburgo — Lietuvos draugijos prezidentas.
Ir pagal mūsų susitarimą gerbiamąjį poną Hansą Kačhalerį kviesčiau į tribūną. Bitte schon.
Austrijos Respublikos Zalcburgo žemės delegacijos atstovo H.Kačhalerio kalba
H.KAČHALERIS. Didžiai gerbiamasis ponas Pirmininke, didžiai gerbiamosios ponios ir ponai deputatai! Man ypatinga garbė perduoti jums čia, šiuose garbinguose rūmuose, Zalcburgo žemės gyventojų sveikinimus ir solidarumą. Jau per 20 metų mus jungia draugystės ir bendradarbiavimo ryšiai, kurie ir sunkiausiu laiku nebuvo nutraukti. Austrija turėjo laimės 55 metų valstybine sutartimi 4 okupacijoms (...) pasitraukus vėl atgauti savo laisvę ir nepriklausomybę, todėl Austrijai gerai žinoma sunki Lietuvos okupacijos ir priespaudos dalia. Todėl Zalcburgo žemė stengėsi laikyti Lietuvai visada atviras į laisvę jeigu ne duris, tai bent langelį. Abipusiai mainai, savaime suprantama, galėjo apsiriboti tik kultūros ir mokslo sritimis. Net Zalcburgo žemės ir miesto siūlomos Lietuvos studentams stipendijos dėl Maskvos priešinimosi negalėjo būti realizuotos. Savo viešnagės Lietuvoje metu Zalcburgo atstovai kiekvieną kartą užtardavo ir gindavo persekiojamus lietuvius, ypač įkalintus Lietuvos bažnyčios kunigus.
Kai 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiojoje Taryboje buvo paskelbtas aktas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, jos Pirmininku buvo išrinktas Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas profesorius V.Landsbergis, aš jau kitą dieną jį pasveikinau ir pakviečiau aplankyti Zalcburgą. Gaila, kad
šis vizitas iki šiol negalėjo įvykti. Austrijos užsienio reikalų ministerija sveikina atsakingumu ir Konstitucija pagrįstus lietuvių tautos žingsnius įgyvendinant savo apsisprendimo teisę. Kovo 29 d. aš pasveikinau naujai išrinktą Lietuvos Vyriausybę. Jau 1990 m. balandžio 4 d. Zalcburgo landtagas nutarė kreiptis į federalinę Austrijos vyriausybę siekdamas panaudoti visus galimus Austrijos diplomatinius kelius ir būdus padėti Lietuvos Vyriausybei jos nepriklausomybės įtvirtinimo siekiuose. Mano kartu su Zalcburgo ekspertų grupe planuota viešnagė Lietuvoje 1990 metais neįvyko, nes sovietinės instancijos pirmą kartą mūsų su jumis bendradarbiavimo istorijoje, kaip jos mums teigė, saugumo sumetimais blokados metu atsisakė išduoti įvažiavimo į Lietuvą vizas.
1990 metų spalį pirmasis naujai išrinktos Lietuvos Vyriausybės ministras D.Kuolys apsilankė Zalcburge. Nuo tada jis globoja Lietuvos ir Zalcburgo bendradarbiavimą, ir mes esame jam už tai dėkingi. 1990 metų lapkritį gausi Zalcburgo ekspertų grupė, lankydamasi Lietuvoje, išplėtė mūsų ryšius sveikatos apsaugos, švietimo, žemės ūkio, architektūros srityse. Artimiausiu metu mes numatome užmegzti bendradarbiavimo ryšius taip pat ekonomikos ir turizmo srity.
Po baisių ir kruvinų 1991 m. sausio 13 d. nakties įvykių Zalcburgo žemės vyriausybė griežtai protestavo prieš nežmonišką sovietinės kariaunos jėgos naudojimą ir reikalavo gerbti Lietuvos teisę apsispręsti. Zalcburgo žemė pasiskelbė esanti solidari su Lietuva ir jos gyventojais. Sovietų generaliniam konsului Zalcburge buvo įteikta protesto nota. Jūsų Ministrui Pirmininkui ponui daktarui G.Vagnoriui aš pranešiau apie mūsų gilią užuojautą ir apie tai, kad Zalcburgo gyventojai yra sukrėsti įvykių Lietuvoje. Tuo pačiu metu aš daviau nurodymą organizuoti medikamentų sunkiai sužeistiesiems į Lietuvą transportavimą, pristatyta j Vilnių jau sausio 24 dieną.
1991 m. kovo 20 d. Zalcburgo landtagas įpareigojo žemės vyriausybę prašyti federalinės Austrijos vyriausybės nedelsiant imtis visų žingsnių, kurie galėtų padėti Lietuvai įgyvendinti savo apsisprendimo teisę. Tuo sunkiu Lietuvai laiku Lietuvos politikų vizitas Zalcburge tęsėsi. Į Zalcburgą buvo atvykę sveikatos apsaugos ministras daktaras J.Oleka, kultūros ir švietimo ministro pavaduotojai A.Juozaitis ir V.Gaidamavičius, Vilniaus miesto tarybos pirmininkas A.Grumadas. Mes galėjome pasveikinti Zalcburge Lietuvos ekspertus. Savo ruožtu Lietuvą aplankė daug Zalcburgo ekspertų, taip pat menininkų. Zalcburge lankėsi architektas, statybos ir urbanistikos ministras A.Nasvytis. Mes tikimės, kad artimiausiu metu galėsime pa
sveikinti Austrijoje taip pat vidaus reikalų ministrą poną P.Valiuką. Pas Zalcburgo fermerius praktiką atliko Lietuvos ūkininkai, jaunieji Lietuvos architektai — Zalcburgo architektūros biuruose. Lietuvos gydytojai praktikavo Zalcburgo ligoninėse. Artimiausiu metu laukiame atvykstant taip pat medicinos personalo, gailestingųjų seserų. Zalcburgo kompiuterių technologijos centre dirba Lietuvos kompiuterininkai.
Intensyvus bendradarbiavimas skatinamas ir kitose mokslo bei švietimo srityse. Savo bendradarbiavimo programą sprendžia taip pat Zalcburgo ir Vilniaus miestai bei jų universitetai. Zalcburgo vasaros seminaruose tobulinosi 12, o Zalcburgo universitete ir aukštojoje (...) mokykloje mokosi 4 Lietuvos studentai. Praėjusių metų rugpjūtį mūsų žemės vyriausybės kvietimu Zalcburge atostogavo sausio 13 dieną žuvusiųjų vaikai ir artimieji. Grįždami namo jie traukinyje sužinojo baisią žinią apie pučą, jam pralaimėjus Lietuva galėjo iškovoti laisvę. Aš vėl kreipiausi į Austrijos vyriausybę prašydamas nedelsiant pripažinti visas Pabaltijo valstybes.
Gerbiamasis pone Prezidente Landsbergi, gerbiamieji deputatai! Daugelį dešimtmečių Lietuva kovojo už savo autentiškumą, už savo gyvybę, dabar ji vėl sugrįžo į Europą, ji vėl yra Europos tautų tarpe, pasaulinėje tautų šeimoje. Mes, austrai, tapome didžiulės reikšmės istorinio lūžio liudininkais. Lietuviai įnešė į šias permainas savo ryškų indėlį. Tačiau ši nauja didesnė Europa neturi tapti dviejų klasių visuomene, naujai iškovota laisvė neturi būti apribota nei naujo centralizmo, nei naujai įsiliepsnojančio nacionalizmo. Mes siekėme ne nuo stogo statomos Europos, kurioje centralizmas vėl slopintų mažumas ir skatintų įvairios rūšies manipuliavimą, pasyvumą, pesimizmą ir nusivylimą arba nacionalizmą. Europa turi būti statoma nuo pamatų gerbiant laisvas, nepriklausomas ir demokratines valstybes. Tai turi būti Europa, kurioje vyrautų federalizmo, integracijos, žmogaus teisių, socialinio teisingumo, subsiderumo, prieš valstybinį centralizmą nukreipti principai.
Aš dar kartą norėčiau išreikšti jums savo džiaugsmą ir pagarbą Lietuvos gyventojų ištvermei ir nuoseklumui, jų aukojimuisi ir drąsai siekiant nepriklausomybės. Jūs parodėte pasauliui ir priminėte jam, kokią didelę reikšmę turi tautai jos teisė apsispręsti būti laisva. Už tai aš esu jums dėkingas, su didžia pagarba jums dėkoju.
Austrija pripažino Lietuvos Respubliką 1991 m. rugpjūčio 26 d. ir atkūrė su ja diplomatinius santykius. Zalcburgo žemės vyriausybė kreipėsi į Austrijos federalinę vyriausybę dėl kuo skubesnio konsulinio skyriaus įsteigimo Lietuvoje. Taip pat Zalcburgo vyriausybė pritartų, kad tarp Austrijos ir Lietuvos būtų panaikintas šiuo metu galiojantis vizų režimas. Mes esame dėkingi Lietuvos pastangoms įsteigti Zalcburge neetatinį konsulatą. Neseniai mes įkūrėme Zalcburge Zalcburgo Lietuvos draugiją, kuri žemės vyriausybės ir miesto remiama ateity plėtos ir globos mūsų bendradarbiavimą. Galbūt netrukus Lietuvoje bus įkurta Lietuvos Austrijos draugija, kuri taip pat rūpinsis ryšiais su Zalcburgu.
Nuoširdžiai linkėdamas sėkmės jūsų gražiam kraštui ir gerbūvio jo gyventojams norėčiau užtikrinti, kad nedidelė mūsų Zalcburgo žemė ir ateityje sieks stiprinti mūsų draugystę ir plėtoti ryšius.
Didžiai gerbiamasis ponas Prezidente, didžiai gerbiamieji deputatai, aš puikiai suprantu, kokia didelė garbė kalbėti šioje salėje. Aš dėkoju jums už tai taip pat savo žmonos ir bendradarbių vardu. Ačiū jums už draugišką priėmimą. Mes labai džiaugiamės galėdami viešėti Lietuvoje. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Danke schon. Taigi, gerbiamieji kolegos, pereisim prie mūsų darbotvarkės, bet dar, kaip paprastai, vienas kitas pareiškimas. Deputatas P.Varanauskas. Prašom.
Deputato P.Varanausko pareiškimas
P.VARANAUSKAS. (...) 1992 m. gegužės 2 d. Kauno rajone, Garliavos apylinkėje, Varkiškių kaime, tremtinio sodyboje susirinko okupacinio režimo rezistencijos dalyvių grupė, kuri aptarė susidariusią padėtį Lietuvoje. Dalyvavo buvęs partizanas ir politinis kalinys be teisės grįžti į Lietuvą, o dabar atvykęs iš JAV P.P.Lakštingala, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos pirmininkas A.Lukša, kiti šios organizacijos Lietuvos bei Kauno ir Skriaudžių skyrių tarybos nariai rezistentai. Pažymėta, kad didelė dabartinės Aukščiausiosios Tarybos deputatų dalis elgiasi neatsakingai, iškelia grupinius interesus virš nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės įtvirtinimo veiksmų.
Ypač tai akivaizdu nedidele balsų persvara nulėmus, kad būtų ne vienu metu skelbiami referendumai gyvybingai svarbiais Lietuvai klausimais dėl prezidentinio valdymo ir nedelsiamo okupacinės sovietų Rusijos kariuomenės išvedimo. Tai pasaulyje suprantama kaip kvailumo požymis. Imperinės jėgos kaip tik siekė, o dabar iš dalies ir pasiekė tokią Aukščiausiąją Tarybą parodyti pasauliui, kad palengvintų sugrąžinti praeitį. Todėl paminėti iniciatoriai, susirinkimo dalyviai kreipėsi į Aukščiausiąją Tarybą prašydami dar kartą svarstyti šį klausimą ir skelbti referendumus vienu metu, galbūt gegužės 23 d. Taip pat kreipėsi į visas politinių kalinių, tremtinių ir rezistencijos dalyvių organizacijas kviesdami atsiriboti nuo anksčiau remtų deputatų, trukdančių tokiam šio klausimo sprendimui. Neišsprendus teigiamai šio klausimo numatyta imtis iniciatyvos dėl tautos nepasitikėjimo Aukščiausiąja Taryba išreiškimo arba visų neremtinų deputatų atšaukimo.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ar kiti kolegos kalbės? Nematau norinčių. Taigi pradėsim nuo mūsų šios savaitės darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, turite mūsų patikslintą darbotvarkę. Tai ketvirtasis projektas. Ir aš galiu tiktai papildomai pasakyti, kad yra Valstybės atkūrimo komisijos sprendimas, štai išrašas iš protokolo, aš jį perskaitysiu: ,,Nutarta komisijos posėdyje išklausyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasisakymą šią savaitę dėl politinės padėties Lietuvoje ir Vyriausybėje." Toks yra papildymas. Ir dar vienas papildymas tai klausimas dėl leidimo Aukščiausiosios Tarybos deputatui, gerbiamajam B.Gajauskui dirbti Nacionalinio saugumo tarnybos vadovu.
Gal pirmiausia užsiregistruokim. Užsiregistravo 87 deputatai. Prašom, kas pirmiausia kalbės dėl savaitės darbotvarkės? Paskui tarsimės dėl dienos.
Deputatas L.Šepetys. Prašom.
L.ŠEPETYS. Aš siūlyčiau šią savaitę paskirti porą, trejetą valandų ar uždaram, ar atviram, bet specialiam Aukščiausiosios Tarybos posėdžiui — apsvarstyti mūsų pačių padėtį, nes dabar vieni jau mus paleidžia, rekviem gieda ir pakasynų datą nustatė, kiti ir mūsų kai kurie nelabai aukšti pareigūnai per televiziją tam pritaria. Tai ar mes — tas karavanas, kuris einam toliau, ar mes palinkęs gluosnis, kurį gali visi skabyti? Žodžiu, siūlau šią savaitę aptarti savo padėtį. O laiko būtų galima sutaupyti nesvarstant 8 klausimo dėl deputatų atšaukimo tvarkos. Bent atidėti iki rugsėjo 5 dienos, nes kam gi čia svarstyti deputatų atšaukimą, jeigu jau mūsų dienos suskaitomos? Kita vertus, toks įstatymas, atrodo, kaip tik yra Rytų Europos atributas. Ar verta mums prie jo grįžti?
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau ne tiek papildyti, kiek pataisyti. 32 klausimo pranešėjas esu ne aš, o ponas V.Žiemelis. Tik tiek.
PIRMININKAS. 32-ojo?
S.PEČELIŪNAS. Dėl Policijos įstatymo 12 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, pataisiau, ačiū. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš pirmiausia noriu paklausti, kad galėčiau po to siūlymą pateikti. O klausimas mano toks: išdalytas deputatams sąrašas deputatų, kurie buvo vienaip ar kitaip pasižymėję ar turėjo kokius nors pasiekimus aneksijos metais. Ir dabar man neaišku, kodėl ir kas darė, tas raštas anoniminis. Turbūt jis susijęs su šios savaitės darbotvarke. O neaišku man todėl, kad, pavyzdžiui, vienų ten įrašyta, kad žmona yra, tėvas, o mano ten tik pusė surašyta, ir tai tik tokie menkesni pasiekimai. Tai aš nežinau, ar mano priešai, ar mano draugai sudarinėjo tą sąrašą.
PIRMININKAS. Aš manau, kad šitas klausimas gali sietis su Desovietizacijos įstatymo projektu. Manau, su kitais dalykais jis nesietinas. Gerbiamasis Varanauskai, tai ar jūs siūlysit ką nors, ar ne?
P.VARANAUSKAS. Tai dabar aš siūlau iš savaitės darbotvarkės išbraukti klausimą dėl tokio neesminio Referendumo įstatymo pakeitimo. Nes iš tiesų jame yra daug taisytinų vietų. Tai susėskim iš įvairių frakcijų ir sakykim, ką reikia taisyti, ir parenkime rimtus pataisymus, nedarykim kažkokios išpešiotos vištos.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas J.Paleckis. Prašom.
J.V.PALECKIS. Aš siūlyčiau įtraukti į darbotvarkę papildomą klausimą. Praeitą savaitę buvo ne vieno deputato pareiškimas dėl grasinimų, smurto, dėl tokių neleistinų fizinių veiksmų prieš deputatus. Ir buvo pasiūlymas išklausyti Aukščiausiosios Tarybos vadovybės atstovų paaiškinimą. Manau, galėtų duoti paaiškinimą ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovybė. O be to, mes priiminėjom įstatymą, kad piketai, demonstracijos gali būti organizuojami tik 50 metrų nuo parlamento. Jo nesilaikoma. Praeitą savaitę ant Aukščiausiosios Tarybos laiptų, vedančių į pagrindinį įėjimą, irgi buvo panašių veiksmų. Ar Vidaus reikalų ministerija gali užtikrinti įstatymo vykdymą? Todėl ir siūlyčiau dėl to balsuoti, kad ir Vidaus reikalų ministerijos vadovybė atsiskaitytų dėl šio įstatymo vykdymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Negalėčiau suprasti, kodėl į savaitės darbotvarkę neįtrauktas mūsų pradėtas svarstyti klausimas dėl Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo. Aš noriu kolegoms pasakyti, kad jeigu kas nors laukia rugsėjo 5 d., tai daug daugiau Lietuvoje žmonių laukia liepos 1 d. arba birželio 30 d., kada įsigalios naujasis Apsirūpinimo butais įstatymas. Ir jeigu mes nepadarysim šito Civilinio kodekso pakeitimo, tai praktiškai negalėsim iš nieko pareikalauti, nes mes būsim tada nepadarę pusės darbo. Aš labai prašau, kad į šios savaitės darbotvarkę būtų įrašytas klausimas — Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimo" projektas, tai yra antrasis jo svarstymas, pranešėjas yra teisininkas L.Gasiūnas.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Aš supratau. Galiu tik priminti kolegai, kad mes vakar tradiciniame susirinkime šitą klausimą nagrinėjome. Ir buvo tokia bendra nuomonė, kad atidėtume vėlesniam laikui. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš dėl šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKAS. Tai šiek tiek vėliau prašyčiau. Tada iš naujo užsiregistruokit.
Deputatas B.Genzelis.
B. GENZELIS. Man neaiškus 33 klausimas dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių atšaukimo... Kur nutarimo projektas pateiktas. Mano supratimu, tai yra visiškai neteisėta, kadangi aš esu informuotas, kad Prezidiume kvorumo nebuvo. Be kvorumo buvo priimtas toks nutarimas ir, kita vertus, iškyla klausimas: jeigu koks nors Prezidiumo narys kažkam ne taip pasako, dėl to Aukščiausiosios Tarybos vadovybė reikalauja jo atšaukimo. Mano supratimu, jeigu mes ir toliau taip elgsimės, tai iš tikrųjų Aukščiausiąją Tarybą reikia paleisti. Ir mes patys turime save paleisti, jeigu toleruosime štai tokius nutarimų projektus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, jeigu aš teisingai supratau, jūs prieš šito klausimo įtraukimą į darbotvarkę? Ačiū.
Deputatė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Ne, aš...
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš į šios savaitės darbotvarkę siūlyčiau vis dėlto įtraukti, atrodo, L.Šepečio pasiūlytą klausimą dėl padėties Aukščiausiojoje Taryboje ir, matyt, susieti šį klausimą su būsimų rinkimų data. Matyt, reikia baigti spekuliacijas Vyriausybėje, Aukščiausiojoje Taryboje ir kai kuriems deputatams pasisakant per radiją. Mes patys turime nuspręsti, kada bus Aukščiausiosios Tarybos nauji rinkimai ir iki kada šita Aukščiausioji Taryba dirba.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš neprašiau.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau sugrįžti prie Civilinio kodekso 30 straipsnio svarstymo, kadangi buvau komisijos atstovas nuolatinių komisijų pirmininkų pasitarime, ir šis klausimas buvo tvirtai įrašytas į šios savaitės darbų programą. Tuomet komisijoje referavau seniūno pavaduotojui, referavau sekretoriui apie šio klausimo svarbą. Tame pasitarime buvo vieningai pritarta, kad šis klausimas bus šios savaitės darbotvarkėje. Esu liudytojas.Ir paremdamas deputato J.Beinorto poziciją, paremdamas to klausimo aktualumą ir butų politikos svarbą, noriu akcentuoti, kad tai jau buvo įtraukta į darbotvarkę, ir nežinau, kokiu būdu tai yra pakeista. Tegul pasako tie rengėjai, kurie pakeitė šį klausimą nesant tiems, kurie galėjo jį apginti.
PIRMININKAS. Aš tamstą supratau. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad mes galėtume sutaupyti nemaža laiko šią savaitę nesvarstydami agrarinės reformos įstatymų pakeitimo. Nes dabar kaip tik pats darbymetis kaime, vyksta sėja, ir mes gal nedarykime šiuo metu pakeitimų, kuriuos bus nesunku padaryti maždaug po dviejų savaičių. Ir niekas nuo to nepasikeis. Žmonės tegul užsėja laukus, nes dabar daugelis tik laukia, kas čia dar bus, kokie pakeitimai. Ir niekas negalvoja, kaip geriau pasėti, kaip gauti geresnį derlių. Tai manyčiau, kad nieko blogo neatsitiktų, jeigu mes dviem savaitėms nukeltume šių įstatymų priėmimą.
PIRMININKAS. Deputatas M.Čobotas.
M. ČOBOTAS. Gerbiamasis seniūne, aš taip pat noriu paremti pono J.Beinorto ir pono V.Andriukaičio mintį, kad būtinas šios savaitės darbotvarkėje Civilinio kodekso 30 straipsnis. Ir mane labai nustebino jūsų paaiškinimas ponui J.Beinortui, kad lyg tai vakar buvo nutarta neįtraukti. Aš dalyvavau tame posėdyje, motyvavau, kad reikia, ir tik vienas balsas buvo prieš, kad tai nebūtina. Ir todėl aš tikrai reikalauju, kaip ir buvo nutarta vakar per pirmininkų komisijos pasitarimą, kad šis klausimas būtų svarstomas šią savaitę.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš dėl šios drenos prašiau, jeigu galima.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Tautos pažangos frakcija prašo, kad pono A.Ambrazevičiaus pašalinimo iš Prezidiumo klausimas būtų svarstomas pirmasis. Tik mes norime sužinoti iš gerbiamojo sekretoriaus L.Sabučio, ar tikrai buvo kvorumas, kai Prezidiumas priėmė šitą sprendimą. Turime žinių, kad deputatas M.Laurinkus savo balsą perdavė telefonu iš Rygos.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš nelabai norėčiau sutikti su savaitės darbotvarkės 7 ir 21 punktu, kur gerbiamieji deputatai A.Ambrazevičius ir V.Beriozovas rengėsi duoti papildymus dėl referendumų. Tai yra kažkokios smulkios pataisos ir, matyt, nėra parengtas vienas rimtas dokumentas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Vakar komisijų pirmininkų pasitarime buvo vis dėlto nutarta, kad šį ketvirtadienį galėsime svarstyti deputatinės komisijos išvadas dėl tarybų paleidimo. Tačiau, kaip matome, dabar to klausimo nėra. Tai aš siūlyčiau jį įtraukti, nes atidėlioti toliau tikrai nebegalima.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau trumpai dėl Civilinio kodekso pakeitimo projekto. Aš negaliu prieštarauti, kad jis nebūtų įtrauktas, negaliu sakyti, kad jo nereikia, tačiau noriu priminti deputatams, kad yra pateiktas Civilinio kodekso naujos redakcijos projektas, kur be visų kitų klausimų bandoma spręsti ir tai, kas keliama šitame projekte, apie kurį kalba Socialinių reikalų komisija. Todėl ar verta mums užbėgti už akių viso projekto svarstymui ir priėmimui ir dabar priimti atskirus jo momentus? Man atrodo, kad gal pavyks surengti bendrą komisijų posėdį ir aptarti tuos klausimus. Mes tikrai spėsime iki sesijos pabaigos sutvarkyti visą Civilinį kodeksą.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad jau visi pasisakė dėl šios savaitės darbotvarkės. Yra keli siūlymai kai ką išbraukti ir keli siūlymai kai ką įtraukti. Tiesa, dėl atskirų klausimų yra prieštaringų pasiūlymų. Vieni siūlo įtraukti, kiti atvirkščiai išbraukti. Taigi tada gal mes taip susitarkim, kad būtų paprastesnis balsavimas ir išvis mums būtų aiškesni reikalai. Ar štai dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo jokių užuominų, tai yra 1—6, išskyrus 7, 8, toliau išskyrus 21, toliau išskyrus 33, mums reikia balsuoti, ar mes sutarsime konsenso būdu, kad šitie klausimai lieka savaitės darbotvarkėje?
Tai tada aš kviesiu gerbiamuosius deputatus balsuoti dėl atskirų punktų įtraukimo. Tai yra pasisakyti arba už, arba prieš. O po to jau pereisim prie dienos darbotvarkės aptarimo.
Gal pradėkim nuo tų klausimų, kuriuos siūloma išbraukti. Taigi pirmiausia prieštaringas siūlymas dėl agrarinės reformos įstatymų projektų. Gerbiamasis J.Pangonis siūlė atidėti, gerbiamasis L.Milčius siūlė palikti savaitės darbotvarkėje ir, kaip sutarta, nagrinėti šiandien. Aš irgi seniūnijos vardu atiduodu savo balsą už tai, kad neišbrauktume. Gal gerbiamasis J.Pangonis atsiimtų savo pasiūlymą? Ar reikia balsuoti? Reikia balsuoti? (Balsas iš salės) Tai kad jūs jau pasisakėt, užtenka. Na, tai jeigu diskutuosim dar kelis kartus...
Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš dėl to, kad mes sutaupytume nemažai laiko, o tuos tikrai po dviejų savaičių priimtume, kai baigsis sėja. Ir nuo to niekas nepasikeistų Lietuvoje, tik pagerėtų situacija. Dabar žmonės galvoja, kaip turtą ir žemę susigrąžinti, ir niekas negalvoja, kaip padaryti, kad rudenį turėtume ką valgyti.
PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad šita argumentacija yra nepakankama. Juo labiau kad, gerbiamasis Pangoni, mes tuos dalykus pradėjome nagrinėti, tai ir užbaikime. Taigi aš dar sykį klausiu tamstos: ar reikalaujate balsuoti, ar apsieisim? Balsuoti?
Taigi ar įtraukiam į savaitės darbotvarkę tolesnį agrarinės reformos įstatymų taisymą? (Balsai iš salės) Ne, ne, dėl įtraukimo reikia, mes netvirtinam senos darbotvarkės. Kas už? Aš kartoju. Kadangi šita savaitės darbotvarkė buvo netvirtinta, išskyrus štai šitą dalį, dėl kurios jau susitarėm, dabar dėl kiekvieno punkto mes turime balsuoti. Kas už išbraukimą, tas bus prieš, o kas už įtraukimą arba palikimą tas už. Taigi kas už? Dabar dar sykį įjungsim.
Gerbiamasis J.Šimėnas dėl darbo tvarkos? Ar užsiregistruoti jūs nespėjot? Tai gerai, tada pakartosim registraciją. Taigi dar sykį registruojamės.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai, kadangi praeitą savaitę šitas klausimas buvo svarstomas ir liko neapsvarstyti tiktai du straipsniai įstatymo iš Žemės reformos komplekto, man atrodo, būtų visai nekorektiška šiandien dar kartą svarstyti — įtraukti ar ne į darbotvarkę. Mūsų tokia tradicija, kad tie klausimai, kurie buvo neužbaigti, automatiškai pereina į kitos savaitės darbotvarkę ir turi būti užbaigti. Ir toks balsavimas dabar — įtraukti ar neįtraukti man nelabai suprantamas. Aš prašyčiau tada balsuoti — kas už tai, kad neįtrauktume. Nes tai jau yra savaime suprantamas klausimo tęsinys.
PIRMININKAS. Ne, ne, balsuosime vienodai. Kas už tai, kad šitas klausimas būtų mūsų darbotvarkėje? Prašom balsuoti dėl agrarinės reformos įstatymų. Aš palaikau gerbiamojo J.Šimėno argumentaciją, šitas klausimas turėtų būti. Prašom balsuoti. Kas už? Kas nenori, kad šitas klausimas būtų, spaudžia mygtuką ,,prieš".
Taigi už 54, prieš — 21, susilaikė 13. Klausimas darbotvarkėje bus.
Dabar dėl 7 klausimo. Tik gal susitarkime, kad būtų greičiau. Gal mes galime dėl 7 ir 21 kartu balsuoti? Ar atskirai turime balsuoti? Čia vienas dėl referendumo ir kitas dėl referendumo. Taigi kas už tai, kad preliminarios darbotvarkės 7 ir 21 punktas liktų savaitės darbotvarkėje, prašom balsuoti.
Taigi 49 už, 27 prieš, 9 susilaikė. 7 ir 21 klausimas savaitės darbotvarkėj bus.
Dabar dėl 8 punkto, dėl deputato atšaukimo tvarkos. Ar gerbiamasis L.Šepetys tebesilaiko savo nuomonės? Balsuosime.Gerai, taigi, gerbiamieji deputatai, kas už 8 klausimo įtraukimą į darbotvarkę, prašom balsuoti. Tai yra į savaitės darbotvarkę.
41 balsas — už, 35 prieš, 14 susilaikė. Klausimas į darbotvarkę neįtraukiamas.
Tai mes dabar turime balsuoti... Ar galima bus paskui tą sąrašą?.. Vėliau parodysime. Gerbiamieji, nesiblaškykim, kai nubalsuosime, viską parodysime, kai bus koks nors klausimas, atmintyje viskas lieka, prašom nesijaudinti.
Dabar dėl tų išbrauktinų klausimų būtų viskas, aš tiktai kolegai B.Genzeliui norėčiau pasakyti, kad šitas klausimas pateikiamas tik informacijos prasme. Tai man atrodo, kad galime jį palikti. Viskas gerai. Ačiū, klausimas aiškus.
Dabar, gerbiamieji kolegos, čia kapitaliniai klausimai, ką reikia papildomai įtraukti, juo labiau kad kol kas mes tik sutaupėme vieną darbotvarkės punktą, tuo tarpu siūlymų yra — vienas, du, trys, keturi. Tiesa, vienas čia susijęs su mūsų platesniu darbu. Jeigu aš teisingai supratau gerbiamųjų deputatų L.Šepečio ir V.Plečkaičio pasiūlymus, mums reikia specialiai aptarti atvirame ar uždarame posėdyje mūsų darbo ir likimo klausimus. Tai ar šitai nederėtų padaryti arba galutinai nuspręsti, kai mes 12 valandą išklausysime premjero informaciją ir kai vėliau išklausysime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko nuomonę? Gal tada mes spręskime, kada šitą klausimą nagrinėsime? Ar priimtinas būtų toks siūlymas? Tai yra neatmesti šito klausimo, bet dėl jo likimo ir laiko spręsti šiek tiek vėliau. Tinka? (Balsas iš sales) Posėdžio pradžioje gerbiamieji deputatai L.Šepetys ir V.Plečkaitis pareiškė, kad mums reikia apsispręsti dėl mūsų gyvenimo ir likimo, dėl padažnėjusių pareiškimų, kad Aukščiausiąją Tarybą reikia pirma laiko paleisti, arba kai kas siūlo konkrečiai — rugsėjo 5 dieną. Tai kadangi siūlo konkrečiai vis kiti, gerbiamieji deputatai mano, kad mums reikia patiems apsispręsti. Todėl aš ir siūlau, kad išklausytume tų, tarp kitko, kurie pasiūlė, konkrečiai premjero G.Vagnoriaus, o tada spręsime, ką darysime. Žodžiu, dabar nebalsuojame. (Balsas iš salės) Ne, ne, tai čia dar dėl savaitės kalbama dabar.
Gerbiamieji kolegos, kol kas šito klausimo nenagrinėjame, einame toliau. Dabar gerbiamasis deputatas J.Paleckis, paremdamas ankstesnį, man atrodo, deputato M.Stakvilevičiaus siūlymą, siūlo išklausyti mūsų posėdyje Aukščiausiosios Tarybos vadovybės, Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus ir Vidaus reikalų ministerijos vadovų ar pareigūnų dėl padėties apie mūsų pastatą. Bet man atrodo, kad mes šitą dalyką galim spręsti darbo tvarka. Ar čia mums reikia specialiai įtraukinėti į savaitės darbotvarkę? Tai jeigu taip sutariame, tada aš imsiuosi iniciatyvos suderinti šiuos klausimus.
Dabar čia yra iš tikro ginčytinas dalykas, ir aš iš dalies sutinku su deputatais V.Andriukaičiu, M.Čobotu ir J.Beinortu. Išties buvo diskusija vakar dėl šito dalyko, buvo įvairių nuomonių, ir aš čia prisipažįstu, kad palaikiau gerbiamąjį J.Prapiestį manydamas, kad jeigu mes galime spręsti kapiteliai visą šitą reikalą, tai yra Darbo įstatymo kodeksą arba Civilinį kodeksą, kaip sistemą, kam mums nagrinėti vieną klausimą? Bet jeigu gerbiamieji deputatai kategoriškai reikalauja balsuoti, tai aš siūlau apsispręsti. Kas už tai, kad įtrauktume į savaitės darbotvarkę klausimą dėl Civilinio kodekso 30, atrodo, straipsnio pakeitimo? (Balsas iš salės)
Tai jau viskas, jūs kalbėjote. Na, gerai, gerbiamasis Čobotai, prašau. Minutėlę, minutėlę! Prašom, gerbiamasis Čobotai.
M.ČOBOTAS. Ponas seniūne, labai keista atrodo jūsų ir tų žmonių, kurie sudarė tą darbotvarkę, pozicija. Aš turiu tris projektus pirmą, antrą, trečią. Trečias buvo svarstomas vakar. Ir vakar buvo įrašyta. Mes vakar nenutarėme išbraukti, o šiandien jūs pateikiate kaip visai naują problemą, dėl kurios reikia balsuoti, kad įrašytume. Buvo įrašyta visą laiką nuo trečiadienio, ir todėl, jog kažkas kažkur išbraukė... Ir dabar mes turime prašyti balsuoti, kad leistų įtraukti. Tai keista darosi, nes mes tikrai vakar nenusprendėm, kad reikia išbraukti. Trečiame projekte buvo įrašyta. Va jis mano rankose. Ir todėl aš reikalauju, kad be balsavimo jis būtų. Kadangi niekas niekur nebalsavo, niekas nieko vakar neišbraukė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Čobotai, aš dar kartą noriu paaiškinti. Galimas daiktas, aš, kaip jaunas seniūno pavaduotojas, nevisiškai gerai supratau savo kolegų mintis, bet aš supratau, jog buvo maždaug tokia mintis, kad galima išbraukti. Manykim, jog iš tikro nereikia braukti, bet reikalas tas, kad mes šitos savaitės darbotvarkės Aukščiausiojoje Taryboje netvirtinome, tai todėl mes ir turime vis tiek balsuodami apsispręsti.
Kas už tai, kad Civilinio kodekso 30 straipsnio pakeitimas būtų savaitės darbotvarkėje, tas spaudžia ,,už", o kas prieš, tas — ,,prieš". Prašom.
M.ČOBOTAS. Bet, gerbiamasis pone Juršėnai, čia yra daugybė punktų, dėl kurių nebalsuojame, kartu viskas eina. O kad vieną punktą išbraukėt, dabar man labai keista. Kur tas mechanizmas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Čobotai, aš galiu prisiimti šitą kaltę sau ir dar kai kurias kitas, kurios gal iškils per šią dieną, bet vis dėlto siūlau balsuoti, ir bus reikalas aiškus. Tai nėra darbotvarkėje įrašyta. Kas už tai, kad Civilinio kodekso 30 straipsnio pakeitimas būtų nagrinėjamas šią savaitę? Dovanokit, man atrodo, ne visi deputatai balsavo, aš siūlau vis dėlto susikaupti ir balsuoti iš naujo. (Balsai iš sales) Ne, matot, gerbiamieji, aš priminsiu, kodėl aš siūlau perbalsuoti. Galimas dalykas, kai kurie nebalsavot, reikia trečdalio balsų, o šito nėra. Taigi siūlau susikaupti ir balsuoti iš naujo.
Kas už tai, kad būtų įtraukta, prašome balsuoti. (Balsai iš salės) Trisdešimt ketvirtuoju, jeigu tamstai rūpi.
Taigi klausimas dėl Civilinio kodekso 30 straipsnio pakeitimo į savaitės darbotvarkę įtrauktas.
Dabar gerbiamojo A.Žalio siūlymas dėl specialios Savivaldybių komisijos išvadų. Bet aš tik norėjau pasitikslinti. Gerbiamasis Žaly, ar šitos išvados yra pateiktos? Deputatas A.Žalys. Prašom.
A.ŽALYS. Tai deputatas V.Paliūnas turi pasakyti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Paliūnas. Prašom.
V.PALIŪNAS. Dar būtų gerai įtraukti į savaitės darbotvarkę kai kurių savivaldybių paleidimo ar nepaleidimo apsvarstymą. Buvo sudaryta laikinoji deputatų komisija, kuri turėjo pateikti rekomendacijas Aukščiausiajai Tarybai. Mes esame rekomendacijas parengę. Vakar komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų susitikime buvo pasiūlyta šitą klausimą į savaitės darbotvarkę įtraukti, būtent į ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis deputate, jeigu jūs baigėt... Ar išvados yra, ar jos išdalytos deputatams?
V.PALIŪNAS. Tai mes šiandien arba rytoj išdalytume.
PIRMININKAS. Sunku įtraukinėti klausimą, kai mes neturime medžiagos.
V.PALIŪNAS. Galima tada kitą savaitę.
PIRMININKAS. Gerai, tada, gerbiamieji kolegos, dėl savaitės darbotvarkės mes pagaliau sutarėme. Yra išbrauktas 8 punktas ir įrašomas papildomas punktas dėl Civilinio kodekso, ir ieškosime vietos šiandien ar kurią kitą dieną gerbiamojo deputato J.Paleckio klausimui. Na, o dėl deputatų L.Šepečio, V.Plečkaičio siūlymo dar atskirai tarsimės.
Taigi galėtume prieiti prie šios dienos, bet prieš tai, gerbiamieji kolegos, noriu priminti, jeigu kas nepastebėjot, mes dirbsime ir trečiadienį. Tai bus posėdis, pasitarimas kaip tik savivaldybių klausimais ir išklausysime informaciją apie pasirengimą referendumui.
Aš labai atsiprašau, mes kalbėjome, tačiau, kad nesusidarytų įspūdis, jog kai kurie papildomi klausimai yra įtraukiami nesusitarus, tai klausimas dėl leidimo Aukščiausiosios Tarybos deputatui B.Gajauskui dirbti Vyriausybės sistemoj... Aš prieštaravimo negirdėjau. Ar mums reikia balsuoti, kad šis klausimas būtų įtrauktas? Ne. Viskas aišku. Ir tas pat, aš manau, kadangi prieštaravimų nebuvo, ir dėl Pirmininko pasisakymo, susijusio su būsima G.Vagnoriaus kalba. Viskas aišku.
Tada prašom, gerbiamieji deputatai, kas dėl šios dienos darbotvarkės? Deputatas S.Malkevičius pirmasis.
Deputatas S.Malkevičius. Prašom.
Posėdžio darbotvarkės svarstymas ir tvirtinimas
S.MALKEVIČIUS. 4 punkto nebuvo darbotvarkės projekte, kai pirmininkams buvo pateiktas. Iš jūsų informacijos mes supratome, kad Pirmininkas pasirengęs pateikti informaciją dėl ekonominės ir politinės padėties stabilizavimo. Jeigu jūs tikrai įsitikinęs, kad Pirmininkas yra pasirengęs, tai palikim. Bet aš vakar vakare kalbėdamas su Pirmininku suabejojau, kad su juo tai buvo derinta.
PIRMININKAS. Jūs turite galvoje Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką?
S.MALKEVIČIUS. Ne, Ministrą Pirmininką.
PIRMININKAS. Tai premjeras pats paprašė manęs, kaip seniūno pavaduotojo, įtraukti šitą klausimą ir įtraukti būtent taip suformuluotą. Formuluotė čia yra jo paties.
S.MALKEVIČIUS. Tada aš šitą klausimą atsiimu, dėl 10 klausimo noriu pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate. Prašyčiau tylos, kolegos.
S.MALKEVIČIUS. Kadangi per pirmąjį svarstymą mes įsitikinome, kad priimti šį įstatymą Aukščiausiojoje Taryboje tikrai yra maža vilties, o dar pirmasis svarstymas yra tęsiamas, aš siūlyčiau pirmojo svarstymo toliau nebetęsti ir vietoj jo galbūt pakomentuoti paskutinį šito prezidento institucijos atkūrimo įstatymo variantą, kuris bus pateiktas referendumui.
PIRMININKAS. Siek tiek klausimas keičiasi, bet jeigu kolegos neprieštaraus, vis tiek čia vienas ir tas pat, aš manau, kad būtų naudinga mums išklausyti būtent tokią redakciją arba tokį gerbiamojo S.Malkevičiaus žodį.
Prašom. Deputatas Šimėnas. Deputatas E.Grakauskas. Tai, gerbiamieji kolegos, tada prašom ,,išsitrinti", kas nenorit kalbėti dėl šios dienos darbotvarkės. Tai tada geresnis pasiūlymas. Kas dar nori pasisakyti? Užtenka? Vadinasi, šita darbotvarkė taip, kaip čia yra surašyta su gerbiamojo S.Malkevičiaus... Vis dėlto yra. Deputatas E.Klumbys. Prašom.
E.KLUMBYS. Aš noriu priminti dar kartą savo prašymą, kad deputato A.Ambrazevičiaus pašalinimo iš Prezidiumo klausimas būtų svarstomas šiandien pirmasis.
PIRMININKAS. Man atrodo, čia viskas gana aišku. Kiek turėsim laiko, nagrinėsim antrąjį klausimą, o po to, kai ateis laikas, iškart šitą. Tai, man atrodo, palikim. Gerai, kas dar?
Gerbiamasis S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš siūlyčiau į šios dienos darbotvarkę įtraukti klausimą dėl leidimo dirbti deputatui. Tai yra trumpas, aiškus klausimas, bet jį reikia spręsti neatidėliojant.
PIRMININKAS. Dėl deputato B.Gajausko?
S.PEČELIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Kas dar turi siūlymų? Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Aš siūlau nekeisti darbotvarkės, kaip siūlo deputatas E.Klumbys. Na, tai nėra svarbiausias klausimas.
PIRMININKAS. Supratau. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš tik noriu priminti, kad 40 minučių mes sugaišom beveik tuščiai ir praradom laiką žemės ūkio reformos klausimui svarstyti. Gerbiamąjį seniūno pavaduotoją prašau į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Priimu tamstos pastabą. Bet aš prašyčiau, kad ir deputatai bent dalį šitos atsakomybės prisiimtų.
Prašom. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš siūlyčiau skirti daugiau laiko premjero valandai, jo informacijai. Nes dabar situacija vis dėlto spręsis ne čia, parlamente, ir ne naujais įstatymais, bet konkrečioj ekonominėj situacijoj. Prasidėjo vagnorėliai. Kokią finansinę situaciją tai sukels? Ir visi kiti dalykai. Todėl aš siūlyčiau bent dvi valandas skirti tam klausimui ir ekonominę padėtį išsiaiškinti labai rimtai. Ir transliuoti visai Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas V.Jarmolenka. Prašom, kolega.
V.JARMOLENKA. Aš vis dėlto norėčiau suprasti, vietoj ko įrašomi papildomi klausimai. Jeigu koks nors klausimas ,,iškris" iš darbotvarkės, aš siūlau tada visus papildomus klausimus iš karto ten ir įrašyti. Kitaip bus vėl netvarka kaip ir visą laiką.
PIRMININKAS. Tai kol kas, jeigu gerbiamieji deputatai daugiau nesiūlo, papildomas klausimas yra tik vienas — dėl gerbiamojo B.Gajausko. Ir gerbiamojo J.Pangonio siūlymas skirti daugiau laiko premjerui. Bet aš dėl to savo nuomonę dar pasakysiu. Man atrodo, čia jokios problemos.
V.JARMOLENKA. Na, tai reikia numatyti...
PIRMININKAS. Ir tada, gerbiamieji, susitarkim galutinai dėl darbotvarkės. Aš dar norėčiau pasakyti porą žodžių dėl šios dienos mūsų darbo apskritai. Taigi pirmas siūlymas yra dėl į savaitės darbotvarkę įtraukto klausimo dėl leidimo deputatui B.Gajauskui dirbti Vyriausybės struktūrose. Ar reikia balsuoti, ar visi sutinkam? Viskas aišku. Sutariam.
Tai tada gerbiamojo J.Pangonio siūlymas ne valandą, o daugiau laiko skirti premjerui. Bet gal mes galėtume taip susitarti: kadangi klausimų tikrai turime labai daug, gal išklausysim premjerą, paklausinėsim ir tada spręsim, ar mes skiriam tam papildomai laiko kitų klausimų sąskaita, ar neskiriam.
Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Būtų gerai prie premjero pasisakymo pridėti ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atitinkamus paaiškinimus apie situaciją.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, dar šitą dalyką pasiaiškinsim. Tai ar mums reikia dabar plačiau diskutuoti, kad skirtume daugiau laiko premjerui, ar susitarsim taip, kad kol kas laikomės to nustatyto laiko, t.y. nuo 12 iki 13 val., o paskui žiūrėsim. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Jūs paaiškinote, kad darbotvarkės klausimas suformuluotas taip, kaip premjeras pats pageidavo. Jis pageidavo pateikti informaciją dėl priemonių ekonominei ir politinei padėčiai stabilizuoti, o ne dalyvauti svarstyme. Tai jeigu jam užtenka tiek laiko ir čia nenumatytas svarstymas, tai reikėtų to laikytis, nes su Ministru Pirmininku nėra susitarta pakeisti šį klausimą kokiu nors svarstymu ar klausimais atsakymais, ar Vyriausybės valanda. Gal nereikėtų to daryti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stankevičiau, aš galiu tamstai pasakyti, kad būtent su premjeru buvo toks susitarimas, jog jis savo informaciją ar pranešimą padarys per pusę valandos ar net greičiau, o per likusį laiką jis maloniai sutiko atsakyti į mūsų klausimus. Taigi gal tada nėra reikalo balsuoti dėl šito dalyko.
Gerbiamieji, ir paskutinis dalykas. Galimas daiktas, jūs atkreipėt dėmesį, galimas daiktas — ne, bet 11 klausimas yra užrašytas taip: 11 pozicija 18.30 19.00. Žodžiu, aš jūsų labai prašau seniūnijos ir savo vardu, kad sutiktumėt šiandien ilgiau padirbėti.
Tai ačiū, gerbiamieji kolegos, pagaliau būsim ,,iškankinę" tą pirmąjį klausimą. Dabar pereinam prie antrojo klausimo.
Deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu pasiūlyti protokolinį nutarimą. Gerbiamajam seniūnui aš perdaviau raštu. Turinys būtų toks: ,,Pavesti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui viešai paskelbti, kad visos užsienio svečius priimančios organizacijos negali planuoti svečių pasisakymo Aukščiausiosios Tarybos plenariniuose posėdžiuose be išankstinio Aukščiausiosios Tarybos seniūno leidimo. Aš noriu tokiu būdu panaikinti tokią praktiką, kad iš anksto pažadama svečiams, o vėliau, nežiūrint Aukščiausiosios Tarybos darbo krūvio, jie kalba po 17 minučių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš čia galėčiau dar papildomai pridurti, kad kalbama nepaisant mūsų krūvio ir mūsų Reglamento, nes tik tam tikro rango svečiams yra skirta šita tribūna. Kitiems svečiams tik pasėdėti mūsų garbingoj salėj.
Taigi, deputate Treiny, prašom.
A.RUDYS. Tai dėl šito reaguojam ar nereaguojam?
PIRMININKAS. A, dėl šito jūs dar norit? Man atrodo, kad čia yra aiškus reikalas.
Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tik posėdžio pirmininko paklausti, kas tai per klausimas tarp pristatomų, kuris vadinasi ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų atskirų straipsnių pakeitimo"? Tai apie viską ir apie nieką?
PIRMININKAS. Čia ir Privatizavimo įstatymo pakeitimas, ir kai kurie kiti. Čia Vyriausybė yra iniciatorius. Kaip žinot, tokios stadijos projektai pateikiami ne visiems deputatams, o tik frakcijoms ir komisijoms.
Prašom, deputate Treiny.
Tai, gerbiamieji, grįžtam prie to dalyko, kurį nagrinėjom praėjusią savaitę, kadangi ne viską patvirtinom, o kai kur mums, matyt, reikės perbalsuoti, kadangi turim pakankamą kvorumą.
M. TREINYS. Gerbiamieji deputatai, mes, atrodo, visus straipsnius esame priėmę, o dėl 14 straipsnio papildymo 3 punktu (deputato A.Karoblio pataisa) sutarėme, kad jis bus teikiamas vėliau, išsiaiškinus visas sąlygas. Taigi tas įrašytas papildymas nebus svarstomas ir nebus balsuojama, o dėl kitų buvo balsuota.
PIRMININKAS. Tai minutėlę! O kaip su tais perbalsavimais, ar čia taip sutarėm ir jokių problemų? Jeigu kas nori ką sakyt, tai dabar tiktai nuo šoninio mikrofono, kadangi sąrašas demonstruojamas. Jeigu sutinkam, tai tada viskas aišku.
Deputatas J.Šimėnas. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Aš taip ir nesupratau, jeigu sutarėm, tai 2 straipsnis liko atidėtas.
M. TREINYS. 2 straipsnis, aš iš karto sakau, buvo atskira įstatymo pataisa, visiškai nepriklausanti šitam mūsų nagrinėjamam papildymų blokui. Jis yra atidėtas. O iš šito bloko pataisų yra išbrauktas tik 14 straipsnio papildymas, deputato A.Karoblio pataisa, už kurią taip pat bus atskirai balsuojama vėliau.
J.ŠIMĖNAS. Tokiu atveju aš noriu repliką pasakyt.
PIRMININKAS. Turėsim galvoj. Prašom toliau.
M.TREINYS. Tai mes balsavom. Aš nežinau, jeigu niekas nekelia klausimo dėl perbalsavimo...
PIRMININKAS. Taip, perbalsavimai yra privalomi, kadangi perbalsavimo klausimą kėlė dvi frakcijos — Centro frakcija ir LDDP frakcija. Ir aš priminsiu pagal protokolą, kad mums reikėtų perbalsuoti šio įstatymo 6, 8, 9 ir 11 straipsnį, bet dabar mes vis tiek turėtume palaukti, tuoj sąrašas baigsis, ir tada galėsime prie šito grįžt. Gali gerbiamasis J.Šimėnas savo repliką per tą laiką pasakyti. Prašom.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” papildymo ir pakeitimo” projekto svarstymas
J.ŠIMĖNAS. Gerbiamieji deputatai, aš prieš pradedant svarstyti įstatymą ,,Dėl piliečių teisių } išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" sakiau, kad tame pačiame įstatyme dvi atskiros pataisos man pasirodė dirbtinis dalykas. Tada buvo sutikta, kad yra atskiri pranešėjai vienos įstatymo dalies pranešėjas yra deputatas M.Treinys, kitos deputatas Z.Juknevičius. Ir buvo sutikta, kad tie du pranešėjai taip ir pristatinės, o šiandien, kadangi buvo atidėtas šitas 2 straipsnis, tai jau nematau pranešėjų ir jau siūloma nebesvarstyti. Aš jums iš ryto išdalijau problemą, su kuria susiduriu komisijoje, darbe, ir aš prašau už ją vis dėlto balsuoti ir spręsti. Kaip nuosavybės teisės testamentiniams palikuonims ar paveldėtojams bus atstatomos — tai Teisingumo ministerijos reikalas, ir Teisingumo ministerija turėtų išaiškinti, kokiu būdu tai padaryti. Tačiau įstatyme pataisa yra būtina, ir mes turime šiandien tai nuspręsti. Man atrodo, tai nesukeltų didelių diskusijų, reikėtų balsuoti, ir viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sakalas ne tuo pačiu klausimu? Tai prašom, gerbiamasis pranešėjau.
M.TREINYS. Aš manyčiau, kad dėl to klausimo vis dėlto mes esame sutarę, jis jau buvo pateiktas visiškai atskiru įstatymu, kad mes nesuplaktume grynai teisinių ir tokių techninių klausimų. Ir dabar negrįžkime prie to, ką mes esame sutarę, o tiesiog perbalsuokim dėl tų ginčytinų straipsnių. Balsuokime už tai, kas čia yra pateikta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas E.Grakauskas. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu reaguoti į repliką, kurią pasakė kolega J.Šimėnas. Iš tikrųjų ten klausimas yra gana sudėtingas, iškils dar nemažai diskusijų, gerokai reikia aptarti, tuo labiau bus reikalingos papildomos teisininkų konsultacijos, civilinės teisės specialistų, kurie yra daugiau patyrę paveldėjimo teisės srityje. Manyčiau, kad nereikėtų suplakti šių dviejų skirtingų projektų į vieną. Tas projektas, kurį pristato deputatas M.Treinys, yra išbaigtas, tereikia balsuoti pagal tai, kas buvo pasiūlyta, esant didžiajam kvorumui perbalsuoti ir priimti projektą, o po to pereiti prie Žemės reformos įstatymo ir priiminėti pastraipsniui. Kitu atveju mes prarasim laiką, kaip jau dabar sėkmingai daug praradom, ir nieko nepriimsime.
Tačiau aš norėčiau replikuoti dar dėl posėdžio pirmininko minties, kad 6 straipsnis turi būti perbalsuotas. Man atrodo, kad ne, nes jis buvo priimtas be balsavimo, ir niekas nepareiškė jokių pretenzijų, priešingai — dėl 8 Kairiųjų frakcija reikalavo perbalsuoti.
PIRMININKAS. Protokole, aš labai atsiprašau, protokole įrašytas siūlymas dėl keturių straipsnių perbalsavimo, tris siūlė Centro frakcija ir vieną Kairiųjų.
E.GRAKAUSKAS. Na, gerai, balsuokim. Tada balsuokim, negaiškim laiko.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis pranešėjau...
M. TREINYS. Paprasčiausiai 6 straipsnio 1 dalį, kur kalbama apie miškų grąžinimą, reikėtų perbalsuoti.
PIRMININKAS. Ar mums čia dar sykį reikėtų registruotis?
M. TREINYS. Taip, reikės.
PIRMININKAS. Gerai. Dar sykį reikėtų. Registruojamės. Prašom registruotis, gerbiamieji kolegos. Salėje 83 deputatai. Prašom dar sykį sėstis į savo vietas. Iš tikrųjų balsų skaičiavimo komisija nė sykio neskaičiavo šiandien. Gal malonėtų pasakyti, kiek yra salėje deputatų? Dar sykį registruojamės.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tuoj suskaičiuos.
PIRMININKAS. Dar sykį registruojamės, komisija skaičiuoja, o aš spaudžiu mygtuką. Štai jau bent pora deputatų atsirado.
PIRMININKAS. 85. O ką jūsų aritmetika rodo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mūsų aritmetika rodo tik 76 deputatus.
PIRMININKAS. Sąrašą pademonstruot? Gerbiamieji, mes dabar turėtume apsispręsti, ar dar palauksime kelių deputatų. (Balsas iš salės) Na, žinoma, labai rimtas reikalas atlyginimai, suprantamas dalykas. Yra kitas siūlymas. Pagal darbotvarkę mes dabar turėtume kaip tik išklausyti Pirmininko žodžio dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių atšaukimo ir papildomo rinkimo, t.y. padaryti pranešimą su atitinkamu pasiūlymu, kaip numato mūsų Reglamentas. Tai gal Pirmininkas... Ar gerbiamasis Č.Stankevičius? Tai dovanokit, gal kas nors galėsit šitai padaryti, tada mes galėsime atitinkamai dirbti. Žinoma, mes galėtume dabar pereiti prie kito klausimo, kur mums didysis kvorumas nereikalingas, bet ar tikslinga šitai daryti dėl kelių minučių? Tuoj, gerbiamasis Grakauskai, vieną minutėlę.
Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau pereiti prie balsavimo pastraipsniui dėl Žemės reformos įstatymo. Liko laiko, kurį galėtume produktyviai panaudoti. Kol ateis Pirmininkas, kol ateis premjeras, dar sugaišim daug laiko. Žemės reformos pataisų įstatymas nesudėtingas, galėtume pasistūmėti į priekį.
PIRMININKAS. Prašau. Čia mes taip su gerbiamuoju M.Treiniu ir tarėmės. Jeigu galima bent vieną straipsnį priimti, gal tikrai būtų neblogai. Prašom. Tik priminkit, kuris čia projektas, kad deputatai susiorientuotų.
M. TREINYS. Projektas 3, balsavimas dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo. Pirmiausia pereinam prie 8 straipsnio 1 punkto, kurį siūlome štai kaip išdėstyti: ,,Steigiantys privatų ūkį piliečiai, kurie neturėjo žemės privačios nuosavybės teise, perka ją iš valstybės savo pageidavimu sumokėdami iš karto arba išmokėdami per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiai, pagal Valstiečio ūkio įstatymą gavę žemės daugiau, negu turėjo nuosavybės teise, papildomai įgytą plotą išperka iš valstybės šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyta tvarka arba nuomoja. Visais kitais atvejais žemę privatinėn nuosavybėn piliečiai įsigyja vienkartiniu arba terminuotu išpirkimu (deputatai man siūlo trupučiuką tęsti), bet ne per ilgesnį kaip 25 metų laikotarpį."
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar turit kokių nors pastabų, ar galim iš karto balsuoti? Su tuo papildymu. Nėra prieštaraujančių? Tada sutariam nonsensu. Prašom toliau, 2 straipsnis, arba 8 straipsnio 3 punktas.
M.TREINYS. Straipsnio 3 punktą siūloma taip išdėstyti (deputato A.Rudžio siūlymas): ,,Už perkamą žemę ir mišką pirkėjo pasirinkimu apmokama pinigais arba valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis, išskyrus žemės ūkio įmonės išmokas, arba ir pinigais, ir išmokomis bei kompensacijomis. Perkamos žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė."
PIRMININKAS. Sutinkam? Deputatė B.Valionytė. Prašom.
B. VALIONYTĖ. Aš labai atsiprašau, bet aš neišgirdau, ar žodelis ,,ir" pakeistas į ,,ar"?
M.TREINYS. Kokioj vietoj? Čia daug ,,ir" ir ,,ar" yra.
PIRMININKAS. Čia yra, yra...
B.VALIONYTĖ. ,,Už perkamą žemę ar mišką." Jeigu žodelis ,,ir", tai bus lyg ir taip, kad jeigu perki žemę ir jeigu yra miško, o jeigu vien mišką, tai...
M.TREINYS. Už perkamą žemę ir mišką.
B.VALIONYTĖ. ,,Ar" siūlom įrašyti.
M.TREINYS. Sutinkam.
PIRMININKAS. Gerai. Tai jeigu daugiau pastabų neturite, kolegos, tada laikysim, kad šitą irgi nonsensu priėmėm. Prašom toliau, čia, atrodo, dabar jau kiek kitoks punktas.
M. TREINYS. Dabar būtų taip. Gamtos apsaugos komisijos atskirame lapelyje yra pateikta pataisa parduodamos žemės plotų dydžiai, kur yra numatyta neparduoti žemės Kuršių nerijoje. Taigi čia būtų visas tekstas analogiškas ankstesniam įstatymui ir skambėtų taip: ,,Miestuose (Gamtos apsaugos komisijos įrašas), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką" (tas jų įrašas baigiasi). Toliau kaip buvo: ,,Privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse." Čia yra išbraukta Neringa. Ta pataisa buvo atskirai dalyta, Gamtos apsaugos komisijos rengta, deputatai turi tokiame mažame lapelyje. Visas turinys tas, kad neparduodama Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės čia yra tik kelių žodžių intarpas. Praktiškai 9 straipsnio 5 punktas yra išlikęs toks pat, tik įterpta ,,išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką". Ar teisingai? Tokiu būdu siūlytume balsuoti, nes iš esmės pakeitimų nėra, tik numatyti apribojimai Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
PIRMININKAS. Daugiau prieštaravimų nematau. Tai irgi sutariam be balsavimo?
E.GRAKAUSKAS. Sutariam.
M.TREINYS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom toliau.
M.TREINYS. Toliau būtų 11 straipsnio...
PIRMININKAS. Minutėlę, minutėlę! Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš nemanyčiau, kad Kuršių nerijai reikėtų daryti kokią nors išimtį. Jokiu būdu. Ten yra žmonių, kurie irgi užsiiminėjo ūkininkavimu, kad ir nedaug turėjo žemės. Tai kaipgi dabar jie? Ką gi, negalės susigrąžinti?
M. TREINYS. Čia pardavimas. Ne grąžinimas, o pardavimas naujiems savininkams.
L.N.RASIMAVIČIUS. O jeigu jis yra pasistatęs šiuo metu? Tai ką, ar jis negali nusipirkti? Namą tai turi. Tai ant kieno žemės tas namas? Aš siūlau nedaryti išimties.
M.TREINYS. Platesnį komentarą galėtų tarti Gamtos apsaugos komisija.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Argumentą neleisti pirkti žemės Kuršių nerijoje jūs puikiai suprantate. Kuršių nerijos statusas dabar pasikeitęs, Kuršių nerija tapo nacionaliniu parku. Tai yra visos tautos nacionalinė vertybė. Ir dabar pardavinėti žemės sklypus Kuršių nerijoje naujiems savininkams būtų visiškai nelogiška ir prieštarautų pagrindinei nuostatai. Tiems piliečiams, kurie šiuo metu nuosavybės teise turi savo gyvenamuosius būstus, niekas nedraudžia ten jiems ir toliau gyventi, bet nebūtina jiems įteisinti nuosavybės teisę į tą sklypą, ant kurio pastatyti gyvenamieji namai. Jie toliau sėkmingai gyvena kaip ir iki šiol, kaip ir sovietiniu laikotarpiu, ir gyvens ant šito ploto.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Na, aš dėkingas ponui J.Šimėnui už paaiškinimą, kad mes turėsime Lietuvoje sovietinį rezervatą Kuršių nerijoje, ir nemanau, kad tai būtų teisingas sprendimas. Jeigu žmogus turi namą jau dabar, tai manau, jis turi teisę tą sklypą įsigyti nuosavybės teise. Mes turim suteikti tą teisę, o neapriboti ir padaryti sovietinį rezervatą Neringoje.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Gerbiamieji deputatai, mums yra pakankamai brangi Kuršių nerija, ir šiandien kalbėti apie ūkininkavimą Kuršių nerijoje, kai iš esmės tai yra rezervatinis režimas, rezervatinis, bet, gerbiamasis Pečeliūnai ir gerbiamasis Rasimavičiau, ne sovietinis, pagal ūkininkavimo apribojimą rezervatinis režimas. Ir vien todėl, kad tai yra mūsų kurorto zona, ir vien todėl, kad ten gyvena pakankamai didelis skaičius žmonių, pagal tarptautinius nuostatus mes negalime jos vadinti rezervatu. Bet tai nereiškia, kad mes panaikiname šitą apribojimą ir įteisiname ten nuosavybę. Iš esmės čia klausimas yra daug gilesnis. Pagalvokime kas šiandien vyksta Kuršių nerijoje, kokios manipuliacijos turtu, kas bando nusipirkti tą Kuršių neriją? O turint omeny, kad mes, lietuviai, šiandien parsiduodam už labai nedaug dolerių, manau, šita pataisa yra būtina. Galvokime apie Kuršių nerijos ateitį, kaip ją išlaikyti lietuvišką, o ne apie tai, sovietinis ten bus rezervatas ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Aš vis dėlto pasisakyčiau už galimybę atgauti arba įsigyti tiems, kurie turi ten nuosavus namus ir ten nuolat gyvena, bet reikėtų taikyti ploto apribojimus. Ir, žinoma, naujai dabar išpardavinėti Kuršių neriją būtų iš tikrųjų neatsakinga. Čia gerbiamosios B.Valionytės motyvai visiškai galioja. Bet vis dėlto kyla klausimas, ar tokie pardavimo apribojimai galios ir tuo atveju, jeigu bus pripažinta atgavimo teisė buvusiems savininkams ir tiems, kurie šiandien nuolat gyvena nuosavuose namuose, parduoti tą žemę paskesne tvarka. Tai yra ar apskritai prekyba žeme būtų ten uždrausta? Aš turiu omeny po to, kai savininkui bus grąžinta, jeigu bus grąžinta ta žemė?
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Dabar jau dėl balsavimo motyvų. Aš pritariu deputatei K.Prunskienei. Tai iš tikro esminė pastaba. Jeigu būtų uždrausta parduoti, tai šiuo metu netgi savininkas, kuris atsiima žemę, po to negalės parduoti kam nors kitam? Aš siūlau ponams deputatams, kurie kalba apie Neringą kaip nacionalinį turtą, nepamiršti ten gyvenančių žmonių. Ten gyvena normalūs Lietuvos žmonės, jie negali gyventi kaip indėnai kažkokiame rezervate. Jie turi turėti lygiai tokias pat teises, kaip ir mes visi. Ir visuose nacionaliniuose parkuose ar Ignalinoje, ar kur kitur žmogus turi jaustis savininku. Jeigu šito nebus, tai nieko nebus. Tik, aišku, savivaldybės turi riboti pardavimą svetimiems.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji, aš visiškai palaikyčiau deputatės B.Valionytės ir J.Šimėno poziciją. Tai iš tikrųjų yra teritorija, kuri labai skiriasi nuo visos Lietuvos teritorijos. Deputato N.Rasimavičiaus argumentai, kad ten žmonės nori dirbti ir turi teisę žemę dirbti... Tai tos teisės niekas neatima, tie žmonės tą žemę dirba, tačiau aš tikrai nenorėčiau pritarti tiems pasiūlymams išpardavinėti šitą žemę.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys tegul bus paskutinis.
L.ŠEPETYS. Aš tai pritarčiau deputato N.Rasimavičiaus pasiūlymui, kad ten turi normaliai gyventi normalūs žmonės. Juk nekalbama apie didelių plotų pardavimą, o tik apie jo namą. Tai negi jis visą gyvenimą mokės nuomą ir bus priverstas ieškoti kitos gyvenamosios vietos? Siūlau pritaikyti bendrą mažo sklypo pardavimo ar Vilniuje, ar Neringoje, ar Ukmergėje tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Treiny, tai galim balsuoti? Ar dar jūs pasisakysit? Prašom.
M. TREINYS. Aš manau, kad reikėtų balsavimu spręsti klausimą.
PIRMININKAS. Pranešėjo teisė siūlyti variantą. Jis siūlo balsuoti. Taigi siūlau pareikšti savo nuomonę dėl Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punkto. Gamtos apsaugos komisijos pateikta redakcija. Kas už prašom spausti ,,už". A, atsiprašau.
M.TREINYS. ,,Parduodamų žemės plotų dydžiai" to skyrelio pavadinimas. Ir siūloma, kad miestuose, išskyrus Kuršių Nerijos nacionalinį parką, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Ten visas senas tekstas, tik tiek, kad neleidžiama Kuršių nerijoje parduoti. Ir išbraukiama Neringa iš tų miestų sąrašo.
PIRMININKAS. Tai tada dar sykį siūlau, gerbiamieji, balsavimu išspręsti. Kas pasirenka Gamtos apsaugos komisijos pasiūlytą ir gerbiamojo M.Treinio pristatytą 9 straipsnio 5 punkto naują redakciją? Kas už tas už, o kas prieš — tas prieš. Prašom balsuoti.
26 balsavo už, 21 prieš, 19 susilaikė. Klausimas atmetamas. Liks tekstas toks, koks buvo.
Gerbiamasis J.Šimėnas. Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Frakcijos vardu prašome perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Gerbiamieji deputatai, nekurkime popierinių valstybių, popierinių nacionalinių parkų. Sukūrėme, pavadinome nacionaliniu parku Kuršių neriją ir to užtenka, kad pavadinome. Turi būti ir sistema, kaip ten ūkininkauti ir t.t. Pagalvokite, kai balsuosite!
PIRMININKAS. Gerai. Sąrašą? Na, prašom. Jeigu kas labai norite sąrašo — prašom. Dabar bus rodomas sąrašas.
Skelbiu pertrauką. 12 valandą posėdį pradėsime Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasisakymu.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Žodis pareiškimui suteikiamas deputatui M.Stakvilevičiui.
M.STAKVILEVIČIUS. Pareiškimas. ,,Balandžio 30 d. prie Vilniaus miesto savivaldybės įvyko piliečių piketas, po kurio grupė žmonių jėga įsiveržė į savivaldybės patalpas, užgrobė mero kabinetą ir ilgą laiką iš jo nepasišalino. Jėgos panaudojimas prieš valdžią tai netoleruotinas precedentas, kuriam nedelsiant ryžtingai turi būti užkirstas kelias. Nesvarbu, kokiais motyvais, kas ir prieš ką vykdytų tokius veiksmus, jie yra smerktini ir nepriimtini. Pareiškiame, kad ši antikonstitucinė akcija nukreipta prieš teisinę valstybę. Ji griauna teisėtos valdžios autoritetą, didina įtampą visuomenėje. Generalinė prokuratūra turėtų teisiškai įvertinti šį piliečių grupės poelgį, iškelti baudžiamąją bylą ir pasiekti, kad nusikaltę asmenys būtų nubausti." Nuo savęs dar pridurčiau, kad jie nebūtų po to kviečiami į Aukščiausiosios Tarybos patalpas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas — trijų frakcijų vardu.
P.VAITIEKŪNAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu perskaityti pareiškimą Centro frakcijos, Liberalų frakcijos ir Tautos pažangos frakcijos vardu.
,,Mus neramina Vyriausybės vadovybės konfliktai su savivaldybėmis, prokuratūra, Lietuvos banku. Pastebimas skilimas Vyriausybės viduje, pasireiškęs 10 ministrų pareiškimu Aukščiausiajai Tarybai, kuriame keliama abejonė galimybe Vyriausybei eiti toliau savo pareigas. Mus taip pat neramina kai kurių Vyriausybės narių pateikti atsistatydinimo pareiškimai. Atkreipiame dėmesį į Vyriausybės įgaliojimų viršijimo faktus, pasireiškiančius Vyriausybės nutarimais ir premjero potvarkiais, prasilenkiančiais su Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, įstatymais ir tarptautinės teisės normomis. Šie ir kiti požymiai rodo neabejotiną Vyriausybės vadovybės krizę. Mes reikalaujame Aukščiausiojoje Taryboje svarstyti susidariusią situaciją Vyriausybėje dar šios dienos posėdyje, galbūt netransliuojant jo per radiją, ir išklausyti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko poziciją dėl situacijos Vyriausybėje ir G.Vagnoriaus atitikimo užimamoms pareigoms, taip pat kaip situaciją Vyriausybėje vertina Ministras Pirmininkas."
Nuo savęs aš noriu pridurti, kad Aukščiausioji Taryba yra atsakinga už jos paskirtos Vyriausybės veiksmus Lietuvos piliečiams ir privalo kontroliuoti Vyriausybę pagal Lietuvos įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Iešmantas. Prašom.
G. V.IEŠMANTAS. Gerbiamieji, čia buvo padarytas vienas pareiškimas dėl to paties įvykio. Aš dabar skaitau kitą pareiškimą Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos prašymu. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, Lietuvos Vyriausybei. Pareiškimas.
Į Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos priimtą kreipimąsi dėl politinių kalinių, tremtinių padėties socialiniais klausimais Vilniaus miesto savivaldybė nereagavo. Dėl šios priežasties šių metų balandžio 30 dieną prie savivaldybės įvyko susirinkimas, pasmerkęs nenorą vykdyti Respublikos įstatymą. Pirmininkui ir merui atsisakius susitikti su visuomene, susirinkimo delegatai atėjo į mero A.Štaro kabinetą pokalbiui. Deja, meras neišklausęs delegacijos netaktiškai pasišalino. Įžeistieji liko kabinete. Po kurio laiko sugrįžus A.Štarui ir prasidėjus pokalbiui Čerškus iškvietė policiją, apie 10 žmonių, kurie pradėjo gąsdinti. Dėl šios priežasties pokalbiai nutrūko. Po kurio laiko atnaujinus pokalbius pasirodė grėsmingi jaunuoliai, kurie neįleido į kabinetą ateinančių politinių kalinių bei tremtinių vėl žlugdydami pasitarimą. Susirinkusieji nutarė likti kabinete ir laukti, nes kitaip nepajėgė atkreipti dėmesio į šią jiems skaudžią problemą. Gegužės 1 dienos rytą į kabinetą atėjo Vilniaus miesto tarybos pirmininkas A.Grumadas, pavaduotojas V.Bogušis ir kiti. Buvo siekiama ne susitarti, teisingai spręsti reikalus, o uždelsti laiką ir sužlugdyti pokalbį. 16 val. 30 min. į kabinetą įsiveržė gausus policijos būrys, kuris V.Bogušio vadovaujamam komisarui įsakius panaudojo grubią fizinę jėgą prieš invalidus, pensininkus, tremtinius bei kalinius. Laužė, sukiojo jiems rankas bei tampė kabinete ir koridoriuose. Pagaliau išstūmė į gatvę.
Lietuvos televizija, radijas ir spauda skleidė apie šią neprievartinę akciją melą ir šmeižtą. Visa akcija, kurią remia Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba, turi politinį ir socialinį pagrindimą. Be to, ją parėmė Darbininkų sąjunga, Jaunoji Lietuva, Ženeva-49 ir visuomenė. Šie argumentai išdėstyti.
Prašome sudaryti komisiją siekiant ištirti įvykio priežastis ir įvertinti savivaldybės bei policijos veiksmus. Vilniaus miesto Sąjūdžio taryba."
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Deputatas P.Papovas. Paskutinis šiuo momentu pareiškimas.
P.PAPOVAS. Aš perskaitysiu kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, priimtą Ignalinos valstybinės atominės elektrinės specialistų ir padalinių vadovų pasitarime.
,,Respublikos Ministras Pirmininkas pareiškė ketinimą sujungti Ekonomikos ir Energetikos ministerijas. Energetika yra viena iš svarbiausių šakų šiuolaikiniame pasaulyje, praktiškai visose civilizuotose šalyse yra savarankiškos energetikos ministerijos. Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Energetikos ministerijos įmonės Respublikos ekonomikoje stabiliausiai dirba. Didelę įtaką tam turi ministerijos kolektyvas, kuriame dirba daug kvalifikuotų, techniškai gerai pasirengusių specialistų. Ignalinos valstybinės atominės elektrinės kolektyvo ir ministerijos santykiai yra pagrįsti tarpusavio supratimu visose atominės elektrinės gyvavimo sferose. Šiuo metu, esant sudėtingai ekonominei Respublikos ir NVS būklei, laikome numatomą žingsnį netikslingu ir rizikingu jungiant ministerijas ir ardant tarpusavio santykius. Mūsų nuomone, tai apsunkins atominės elektrinės aprūpinimą techniniais ištekliais, žaliavomis ir kuru, nestiprins Lietuvos ekonomikos. Manome, kad gerbiamieji deputatai supras mūsų nerimą ir susirūpinimą dėl tolesnio Ignalinos valstybinės atominės elektrinės saugaus eksploatavimo aprūpinimo."
Kolektyvo vardu pasirašo direktoriaus pavaduotojas Kumpis. Ačiū.
Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių atšaukimo ir papildomo rinkimo” projekto pateikimas
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Gerbiamieji deputatai, pereiname prie 3 darbotvarkės punkto. Dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narių atšaukimo ir papildomo rinkimo. Žodis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui V.Landsbergiui.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, atsiprašau, kad negalėjau prieš pertrauką būti, kai buvo nustatytas laikas šitam klausimui. Derinom ir redagavom sutarties su Prancūzija projektą su atvykusiu specialiu Prancūzijos pasiuntiniu iš Paryžiaus. Ir dabar pas mane sėdi Švedijos ambasadorius, paprašiau jo, kad palauktų.
Pamėginsiu trumpai pristatyti klausimą. Bet norėčiau, kad deputatai klausytųsi, jeigu galima, jeigu tai ne per daug sunku.
Praėjusiame Prezidiumo posėdyje priėmėme nutarimą, kuris jums yra išdalytas. Jį priimti paskatino ne tik susidariusi padėtis, bet ir negera praktika, kuri naudojama Aukščiausiojoje Taryboje, kai norima sutrukdyti nutarimų priėmimą, juos užblokuoti vadinamuoju balsavimu kojomis. Na, ir mes jau šiek tiek pripratome prie tokių atvejų, kai tyčia sugriaunamas kvorumas, bet Prezidiume niekada to nebuvo. Prezidiumas visada dirbo darniai. Ir tada, kai tekdavo diskutuoti klausimus ir nuomonės pasidalydavo, vis tiek būdavo sprendžiama paprastai balsavimu.
Na, ir štai šitas negeras paprotys perėjo į Prezidiumo darbo praktiką, kai vienas Prezidiumo narys, norėdamas sutrukdyti nutarimo priėmimą, suardė kvorumą, kuris ir taip buvo ant ribos, minimalus. Kadangi mes čia turim visokių sudėtingumų Aukščiausiojoje Taryboje, kai kartais santykiai tarp deputatų grupių pasidaro tokie įtempti, nemandagūs, priešiški, yra neramu, kad neįvyktų taip, jog Aukščiausioji Taryba kuriuo nors momentu ar dėl kurio nors ypatingai nesutariamo klausimo apskritai pasidarys neveiksni. Ir tada toks veikiantis darinys, kuris turi šiokių tokių įgaliojimų, na, tokių kaip ir mažas kolektyvinis prezidentas, kuris gali sušaukti neeilinį Aukščiausiosios Tarybos posėdį bet kada, esant reikalui padaryti tam tikrą spaudimą ar pareikalauti, yra Prezidiumas. Bet jeigu dar ir Prezidiumas bus tokiu pačiu būdu griaunamas, tai mes galim atsidurti labai keistose situacijose be valdžios. Na, o situacija, apie kurią taip pat siūloma kalbėti, kai ir Vyriausybėje yra vidinių įtampų, tenka stengtis, kad būtų išlaikytas stabilumas, bet tai ne taip paprasta. Tai šitokia praktika Prezidiume pasirodė mums visiškai netoleruotina.
Ir todėl buvo priimtas tas nutarimas, kurį jūs turite prieš akis — iškelti klausimą dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nario A.Ambrazevičiaus atšaukimo ir dviejų naujų narių išrinkimo. Nes tai A.Ambrazevičius įvedė praktiką Prezidiume pasišalinti, kai reikia balsuoti jam nepriimtinu klausimu, kad nebūtų galima balsuoti. Na, jūs žinote, kad vieno Prezidiumo nario trūksta šiuo metu. Tai irgi sudaro tokią situaciją, kai mes ne visada užtikrinti, ar galės įvykti Prezidiumo posėdis su kvorumu, minimaliu kvorumu. Taip buvo ir šiame posėdyje, kai galėjo susirinkti tik šeši nariai — du buvo išvykę, išsiųsti Prezidiumo pavedimu, o Prezidiumo narys A.Ambrazevičius buvo išvažiavęs savo, matyt, sprendimu į Jurbarko rajoną susitikinėti su žmonėmis, nors yra nustatyta Prezidiumo posėdžio valanda trečiadienį po pietų, ir mes turėjome priimti teisėjų priesaiką. Ir mes laukėm, aiškinomės, kur kas gali būti, teko atsiprašinėti teisėjų. Prezidiumas atrodė labai nekaip gerbiamųjų teisėjų akyse. Na, žodžiu, tai ir pavyzdys tokio požiūrio į Prezidiumo darbą, į pareigą būti Prezidiumo nariu, būti posėdžiuose yra nepatenkinamas.
Štai todėl yra pasiūlytas nutarimas, kurio 1 punktą aš jums priminiau, perskaičiau. Taip pat mes ten sutarėm, kad reikia tam tikrą reglamentinę tvarką įvesti, kaip pateikta 2 punkte, kad jeigu tai būtų praktikuojama ir toliau, tai kiekvieną kartą Prezidiumas kreipsis į Aukščiausiąją Tarybą dėl tokio Prezidiumo nario atšaukimo. Nes jau kas kas, o Prezidiumas turi būti dirbantis. Jo griauti turbūt negalima, ar patinka, ar nepatinka ten svarstomi klausimai. Čia jau būtų šiek tiek per daug. Tad mes manome, kad toks 2 punktas būtų drausminantis ateityje ir disciplinuojantis Prezidiumo narius.
Ir Prezidiumo nario A.Sakalo pasiūlymu, kuriam pritaria ir kiti, yra 3 punktas — parengti tam tikrą Prezidiumo reglamento projektą. Jis yra, mes dirbam, bet jame gali būti visokių patikslinimų dėl Prezidiumo narių dalyvavimo, nedalyvavimo, dėl jų sušaukimo tvarkos. Kartais mes sušaukiam ekstra, neplaninius Prezidiumo posėdžius, gal ne visi nariai gali gauti informaciją, ar jiems galima dėl to priekaištauti, ar ne, jeigu jie nebūna. Aišku, kad čia yra ką dar papildomai reglamentuoti. Bet tas atvejis, tie du atvejai, tiesą sakant, kurie paskatino priimti tokį nutarimą, lietė normalius reglamentinius planinius posėdžius, kurių, mūsų supratimu, griauti nebuvo ne tik pagrindo, bet buvo ir neleistina. Štai toks ir būtų tas klausimo pristatymas.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji deputatai, mes esam tam tikra prasme keblioje situacijoje. Keblioje dėl to, kad pirmą kartą toks ypatingas klausimas mūsų darbotvarkėje, ir jį tikrai reikia nagrinėti ir spręsti, o antras dalykas, kad mes jau šiandien esam ,,iškritę" iš mūsų darbų grafiko. Todėl aš siūlau, jeigu gerbiamasis Pirmininkas sutinka, juo labiau kad tai Reglamentas numato, jog ne daugiau kaip per 10 minučių būtų atsakyta į 18 deputatų klausimus. Jeigu spės keli per 10 min., bet ne ilgiau.
V.LANDSBERGIS. Aš turiu atsakyti per 10 minučių, taip?
PIRMININKAS. Ne, tik dešimt minučių atsakinėti. Aštuoniolika nesuspės paklausti. Aš siūlau taip apsiriboti, nes laukia ir gerbiamasis premjeras. Manyčiau, kad neprieštarausite tokiam mano procedūriniam siūlymui. Gerai, tai iš eilės.
Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš tai laukiau eilės pasisakyti ir noriu argumentuotai įrodyti, kad tai, dėl ko siūloma atšaukti deputatą A.Ambrazevičių, yra ne jo lankomumas, o politinė priežastis. Tai paprasčiausias politinis susidorojimas. Tai aš laukiu savo eilės pasisakyti.
V.LANDSBERGIS. Man atrodo, deputatas A.Taurantas jau pasisakė.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų Prezidiumo posėdyje galima vieną tokį kolizinį teisinę precedentą Prezidiumo nario išėjimo iš salės atveju spręsti kitu koliziniu teisiniu precedentu telefonine nesančio posėdyje Prezidiumo nario apklausa? Ir norėčiau sužinoti, ar šis nutarimas buvo patvirtintas kvorumu ir kaip tai užfiksuota? Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Taip, šitas nutarimas buvo patvirtintas šešių esančių toje patalpoje narių kvorumu, vienam esant prie telefono. Mes taip sprendėm ir teisėjų priesaikos priėmimą. Mes galų gale suradom vieną Prezidiumo narį, kuris galėjo pridėti savo balsą tam, kad būtų patvirtinti teisėjai, kad nereikėtų jų išsiųsti namo po Lietuvą, nors mes jau jų atsiprašėme dėl valandos ir daugiau sugaišinimo. O šitaip spręsdavom klausimus mes, tiesą sakant, kai kada ir anksčiau pasitelkdami deputatą E.Bičkauską iš Maskvos, kai reikėdavo tokius dalykus spręsti. Dėl šito nutarimo projekto tokį pasiūlymą Aukščiausiajai Tarybai mes buvome nutarę padaryti kaip dešimties deputatų grupė tame posėdyje. Taigi jis galėjo būti pateiktas ir nuo dešimties deputatų grupės. Jis buvo taip pat užfiksuotas. Bet paskui pavyko telefonu rasti Prezidiumo narį deputatą M.Laurinkų. Jis pritarė, kad toks nutarimas būtų padarytas.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau...
V.LANDSBERGIS. M.Laurinkus buvo... Atsiprašau, čia į repliką galiu atsakyti, išgirdau repliką. M.Laurinkus buvo Rygoje, Šiaurės Atlanto šalių asamblėjoje dėl Baltijos šalių saugumo, tai buvo komandiruotė. Jis buvo išsiųstas. Mes jam jokių priekaištų neturime.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jums neatrodo šiek tiek keistoka, kad Prezidiumas jau daugiau kaip dveji metai dirba be jokio reglamento? Ir praktiškai dabar pašalinti Prezidiumo narį nežinia kuo vadovaujantis — šiek tiek keistoka. Ar nereikėtų pirma priimti darbo reglamentą, o paskui už to reglamento pažeidimus teikti Aukščiausiajai Tarybai spręsti?
V.LANDSBERGIS. Tam tikras reglamentas yra, tik mes niekada neturėjome tokios kolizijos, kad Prezidiumo narys tyčia griautų Prezidiumo darbą. Na, ir mūsų tokia buvo nuomonė, kad to negali būti. Gali būti, kad jūs nenubalsuosite už Prezidiumo nario atšaukimą. Bet tegul tai būna signalas, kad to negali būti. Susitarkim, kad to negali būti, nes mes negalime rizikuoti, kad vieną dieną bus paralyžiuotas ir Prezidiumas dėl kieno nors ambicijų ar tam tikro charakterio.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis. Prašom iš vietos neklausinėti. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Pirmininke, Reglamento 14 straipsnyje yra pasakyta: ,,Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip septyni Prezidiumo nariai." Ten nenumatyta, kad galima telefonu dalyvauti posėdžiuose ir panašiai. Žodžiu, šitas nutarimas yra aiškiai neteisėtas. Ir, be to, man visiškai neaišku, kodėl kiti nedalyvauja. Dabar gerbiamasis A.Ambrazevičius porą posėdžių... Jį reikia jau... O kiti? Juk yra ne septyni nariai, be A.Ambrazevičiaus yra ir daugiau. Tai ar gali nuolat vienas žmogus viską griauti? Ar tai rodo netvarką Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo darbe?
V.LANDSBERGIS. Iš tikrųjų taip nėra, kad gerbiamasis A.Ambrazevičius nuolat viską griautų, kaip jūs formuluojate. Visą laiką buvo dirbama konstruktyviai ir gerbiamojo A.Ambrazevičiaus nuomonė buvo vertinama, į ją buvo atsižvelgiama, mes rasdavome sprendimus ir tada, kai nuomonės išsiskirdavo. Bet dabar mes turim prieš akis naują reiškinį, kurį aš jau apibūdinau. Aš nežinau, ar reikia dar kartą kartoti. Mes manome, kad tokios praktikos Prezidiumo darbe negali būti, prieš tai reikia turėti kokią nors priemonę. Yra dabar devyni nariai. Du iš jų buvo komandiruotėje.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Ar yra buvęs precedentas, kad Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys nieko nepaaiškinęs neatvyktų į posėdį? Ir antra, kaip aiškino šitą savo poelgį deputatas A.Ambrazevičius?
V.LANDSBERGIS. Na, tokių atvejų man dabar sunku pasakyti, mes statistika neužsiimame. Paprastai būdavo žinoma, kai Prezidiumo nario nebūdavo, E.Bičkauskas, sakysim, darbe Maskvoj ar dar kur nors, tai yra žinoma, tai yra susiję su tarnybinėmis pareigomis. Kad mums reikėtų aiškintis, vaikščioti po Aukščiausiąją Tarybą, kur yra Prezidiumo narys, kodėl jis neatėjo į posėdį, paskui sužinoti, kad jis išvažiavo j rajoną tuo metu, kai yra nustatyta nuolatinio posėdžio valanda, — tai nėra gerai, kaip jūs sau norit. Tai yra tam tikra nepagarba ar panieka, arba nenoras dalyvauti, noras griauti posėdžius. Tegul kas kaip nori apibūdina, bet aš matau, kad tai negerai, taip neturėtų būti. Ir gerbiamasis A.Taurantas be reikalo mano, kad tai yra gerai.
PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paklausti jūsų dėl Prezidiumo nutarimo, kur aiškiai suformuluota — iškelti klausimą dėl dviejų naujų Prezidiumo narių išrinkimo. Kaip galima išrinkti du naujus narius, kai yra kol kas tik viena vieta?
V.LANDSBERGIS. Jūs galbūt užmiršote, gerbiamasis deputate, kad buvusio Prezidiumo nario E.Bičkausko vieta yra laisva.
E.KLUMBYS. O antra?
V.LANDSBERGIS. Antra — jeigu būtų priimtas pirmas punktas.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasisakyti, ne klausti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal būtų galima taip sutvarkyti reglamentą, kad jeigu iš anksto žinomas klausimas, bent trys ateina, tarp jų Pirmininkas, ir galėtų priimti sprendimus. Pavyzdžiui, Anglijos parlamente priima net įstatymus trys deputatai, jeigu iš anksto žino — ar prieš savaitę, ar panašiai, — ir jokiu demokratijos pažeidimu mes Anglijos neįtarsime. Ir čia daug sau palengvintume. Ir nuo tos problemos apsisaugotume, kurią jūs iškėlėte.
V.LANDSBERGIS. Yra Reglamentas, kuris nustato, kaip gali būti priimami Prezidiumo sprendimai, kiek narių mažiausiai turi būti ir kiek balsų turi būti už nutarimą. Jūs siūlote pakeisti, dar sumažinti. Tai čia yra pasiūlymai ateičiai peržiūrint Reglamentą ar papildant jį naujais straipsniais.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jūs nemanote, kad deputatas A.Ambrazevičius, tyčia žlugdydamas Prezidiumo darbą, sulaužė ir duotą priesaiką? Kaip tai derinasi?
V.LANDSBERGIS. Na, žinote, čia galima ir taip žiūrėti, galima priesaikos klausimą pritaikyti ir kai kuriems kitiems atvejams. Tikrai yra stebėtinų dalykų, kai deputatai arba deputatės važinėja po Lietuvą ir ragina žmones nevykdyti įstatymų, kurie yra priimti šitoje salėje. Tai nelabai girdėta praktika kur nors pasaulyje, ypač demokratėse ir teisinėse šalyse. Nekeliam mes to klausimo, kaip ir, sakysim, yra čia nutarta surengti referendumą gegužės 23 dieną. Tai jau yra įstatyminis nutarimas, ir tie patys žmonės, kurie dalyvavo jį priimant, agituoja, kad žmonių valia nebūtų pareikšta tą dieną. Yra kažkokių keistų prieštaravimų mūsų, kaip įstatymų leidėjų, veikloje. Bet gal neplėskim to klausimo.
PIRMININKAS. Taip, paskutinis klausimas. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar jums neatrodo, kad pirmiausia reikėtų tvirtai susitarti dėl Prezidiumo darbo tvarkos, priimti reglamentą ir tik po to taikyti šitą normą konkrečiu atveju. O dabar pirmiausia pritaikome konkretų atvejį, siūlome deputatą šalinti, ir tik po to čia pat 2, 3 punktu kalbama jau apie normos nustatymą.
V.LANDSBERGIS. Aš suprantu jūsų pasiūlymą, kuris yra pateiktas klausimo forma. Galima ir taip daryti, kaip jūs siūlote. Bet padėtis yra nerami. Kol mes priiminėsime reglamentą, o mes esam labai įgudę tempti mėnesiais tokius klausimus, ir nežinia, kaip per tą laiką reikės dirbti. Todėl ir buvo nutarta pasiūlyti ne visą reglamentą peržiūrinėti, o vieną tokią papildomą priemonę įrašyti, griežtą priemonę, bet ji turėtų drausminti.
PIRMININKAS. Klausimų laikas baigėsi. Dabar replikos prašė deputatas M.Laurinkus. Prie mikrofono — deputatas A.Taurantas ir, suprantama, deputatas A.Ambrazevičius. Klausimų laikas baigėsi. Dabar tik replikos arba pastabos dėl posėdžio tvarkos. Deputatas M.Laurinkus.
M.LAURINKUS. Gerbiamieji deputatai, norėčiau trumpos replikos. Taip, aš iš tikrųjų pritariau telefonu keliamiems tą dieną Prezidiumo klausimams. Tai nėra geriausias būdas pritarti, nėra geriausias būdas dalyvauti posėdyje. Bet Lietuvoje šiuo metu eskaluojamas skilimas. Eskaluojamas visų pirma Aukščiausiojoje Taryboje ir norima perkelti į visuomenę, į visuomenę jis iš tikrųjų persikels. Armijos išvedimo klausimas Lietuvoje tampa tarpusavio politinių santykių aiškinimo įrankiu. Į tai iš karto atkreipė dėmesį Rusijos delegacija Rygoje, taip pat ir buvusios sovietų kariuomenės kariškiai, dalyvavę tame seminare, kuriame aš buvau. Jų replika, kad destabilizacijos faktorius Lietuvoje nėra esanti sovietų kariuomenė Lietuvoje, o būtent politinė situacija visose trijose Baltijos respublikose ir kad mums geriau reikėtų, jų nuomone, palaukti, kol jie susitvarkys savo vidaus santykius, daug apie ką sako. Aš manau, kad laikas yra sustoti ir galima tą padaryti.
Aš nemanau, kad šiandien reikėtų priimti kokį nors sprendimą. Aš pritarčiau siūlymui padaryti uždarą posėdį ir aptarti būtent šitą situaciją. Nes jau yra riba, galbūt ir šitą klausimą (...). Bet tą dalyką reikia spręsti, ir čia jau iš tikrųjų nebe Reglamento klausimas, tai yra platus politinės padėties klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Kadangi mano pavardė buvo paminėta gerbiamojo Pirmininko, aš noriu asmeniniu klausimu pasakyti, kad tų žodžių, kurie man buvo primesti, aš nesakiau ir manau, kad iš tikrųjų Prezidiume visada turi būti kvorumas. Teko nemažai, ypač būnant seniūnu, dalyvauti Prezidiumo posėdžiuose. Deja, ir tada, kai deputatas A.Ambrazevičius nebuvo Prezidiumo narys, kvorumo labai dažnai nebūdavo. Aš turiu duomenų, kiek Prezidiumo nariai yra praleidę, sakysime, nuo lapkričio 13 dienos Prezidiumo posėdžių. Ir toli gražu ne deputato A.Ambrazevičiaus yra ten didžiausi skaičiai. V.Landsbergis 12 posėdžių, B.Kuzmickas 9 posėdžius, K.Motieka — 3 posėdžius, Č.Stankevičius 16 posėdžių, A.Ambrazevičius 8 posėdžius, E.Bičkauskas 32 posėdžius, R.Gudaitis 9 posėdžius, M.Laurinkus 6 posėdžius, E.Petrovas 4 posėdžius, A.Sakalas — 10 posėdžių.
Kaip matote, Prezidiumo darbui turbūt kliudo įvairios priežastys ir jokiu būdu ne vien tas atvejis, kuris daugiausia šičia buvo minimas. Todėl aš dar kartą noriu pasakyti, kad tie žodžiai, kurie buvo man primesti, jog aš pasisakau už tai, kad Prezidiume nebūtų kvorumo, — aš tokių žodžių nesakiau ir visiškai atvirkščiai manau. Reikia kaip tik užtikrinti Prezidiumo stabilų darbą. Ir labai negerai, kai tie žodžiai, kurių niekas nėra sakęs, yra primetami kitiems žmonėms. O su tuo, ką pasakė gerbiamasis M.Laurinkus, aš visiškai sutinku. Nereikia Lietuvai skilimo. Deja, būtent šiuo klausimu dėl deputato A.Ambrazevičiaus kaip tik stengiamasi tą skilimą pagilinti, o kariuomenės išvedimo klausimu skilimo Lietuvoj tikrai jokio nėra. Ir kai referendumas paskelbtas, tą patį ir aš padariau savo pareiškime, manau, jog visi deputatai agituos už tai, kad kuo daugiau žmonių ateitų į tą referendumą ir kuo geriau šitas referendumas įvyktų. Tokio skilimo niekados nebuvo ir būti negali.
PIRMININKAS. Ačiū, deputate. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien yra precedentas. Pirmą kartą vykdoma atšaukimo procedūra. Ir nuo to, kaip jinai sklandžiai bus atlikta, priklausys, kaip sklandžiai mes vykdysim visas kitas atšaukimo procedūras. Dėl to aš manau, kad griežtai vykdant Reglamento reikalavimus, tikiuosi, balsavimo komisija jau parengė slapto balsavimo biuletenius ir pertraukos metu mes galėsim tą balsavimą atlikti. Aš raginu gerbiamuosius deputatus nesikabinėti prie procedūrinių netikslumų — jų yra pakankamai mūsų darbe — ir netrukdyti atlikt tą balsavimą.
Dabar aš noriu pasidžiaugti, kad man didelė garbė, jog Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas pasakė konkrečią nuomonę mano asmens atžvilgiu. Mes neišgirdom gerbiamojo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko nuomonės nei merijos užėmimo atžvilgiu, nei dėl banko, nei dėl prokuratūros konfliktų, nei dėl energetikos sistemos griovimo, nei pagaliau sugebėjom išreikalauti Lito komiteto ataskaitos. Bet tai, kad man skirta pakankamai daug laiko, manau, kelia tam tikrų klausimų.
Pirmas dalykas. Gerbiamieji kolegos, norėčiau priminti, kad buvo dar pavojingesnis precedentas, kai pučo metu Prezidiumas nesugebėjo susirinkti. Jeigu ne taip stebuklingai sutapusi sesija, kad mes patys paskyrėm tą dieną susirinkt, tai negalėtume ir susirinkt, bet ir tada reakcijos nebuvo. Tai kokios čia galėtų būti, įdomu, priežastys?
Nenagrinėčiau, sakykime, tų dalykų, kuriuos buvau pasakęs ne vieną kartą savo kalboje, gal tai nebus pagrindinė priežastis. Bet vienas dalykas iš tikrųjų... Gerbiamasis Pirmininkas pats yra paminėjęs pavojingą laikotarpį, kuris laukia Lietuvos, nes informacija, kuri yra nutekėjusi per III Sąjūdžio įgaliotinių susirinkimą Kaune, kai Kauno Sąjūdžio pirmininkas...
Kodėl jūs man mirksit, gerbiamasis?
PIRMININKAS. Todėl, kad tik replikos teise, diskusijų mes nepradėjom.
A.AMBRAZEVIČIUS. Jūs juokaujat? Paskaitykit Reglamentą.
PIRMININKAS. Aš nejuokauju.
A.AMBRAZEVIČIUS. Tai nutekėjusi informacija, kad III Sąjūdžio... Kauno Sąjūdžio pirmininkas A.Katkus yra pareiškęs, kad III Sąjūdis ruošia kraštutiniu atveju savo deputatų išėjimą iš salės ir tokiu būdu Aukščiausiosios Tarybos darbo žlugdymą. Iš tikrųjų laikotarpiu tarp rinkimų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas įgauna labai svarų vaidmenį, vykdo aukščiausiąją valdžią, kai nėra Aukščiausiosios Tarybos. Ir, be abejo, tuomet reikalingi žmonės, kurie, švelniai tariant, nuolankiai vykdo visus pageidavimus, kokioj srity jie bebūtų — ar vaikų atidavimo užsienio piliečiams, ar kitais klausimais.
Bet aš negaišdamas laiko primenu, gerbiamieji kolegos, kad man pagal Reglamentą priklauso pusė valandos, kaip ir pranešėjui, iniciatoriui to nepasitikėjimo, taip ir man pagal Reglamentą priklauso pusė valandos kalbėti.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Ambrazevičiau, jeigu galima...
A.AMBRAZEVIČIUS. Bet aš atsisakau ir baigiu savo kalbą.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš visiškai nenorėdamas tamstą nutraukti, o laikydamasis kito Reglamento straipsnio... Čia buvo tiktai pranešimas apie šitą dalyką, o ne šito klausimo nagrinėjimas. Mes jį nagrinėsim, kai susitarsim.
Štai 254 straipsnis: ,,Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atšaukimo įteikiamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui." Na, čia dar ir dėl paties Pirmininko pasakyta, bet čia jau kitą kartą. ,,Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Aukščiausiosios Tarybos posėdyje." Tai ir buvo padaryta. Tiesa, aš turėčiau, jeigu kalbame apie Reglamentą, priminti, kad toks pareiškimas turi būti raštiškas ir motyvuotas, o Prezidiumo nutarimo motyvuotu raštišku pareiškimu aš asmeniškai nelaikau. Bet jeigu kiti laiko, kad tai ir yra tas motyvuotas raštiškas pareiškimas, tai mes vėliau galėsim pradėti nagrinėti. Šiandien mes šito klausimo negalim pradėti nagrinėti, tai tiktai pranešimas apie tokį pareiškimą, kurį Pirmininkas padarė. Todėl aš jums ir sakau, gerbiamieji kolegos, kad kol kas debatų nepradedame, o replikos teise — prašom. Kai pradėsim, iš tikrųjų jums priklauso galimybė plačiai pasisakyti ir motyvuoti savo situaciją.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš reikalauju nesikabinėt prie procedūrinių smulkmenų, o balsuoti šiandieną pietų pertraukos metu.
PIRMININKAS. Labai gaila, bet aš šitaip negaliu pasielgti. Deputatas L.Sabutis. Į tribūną prašom.
Minutėlę! Paaiškinsiu visiems, gerbiamieji: mes susitarėm, kad klausinėjam tiktai 10 minučių.
L.SABUTIS. Aš labai trumpai, gerbiamieji. Kadangi klausimas iškeltas, norėjau paaiškinti tik replikos teise, jog šis nutarimas, taip ir suformuluotas sprendimas, kurį jūs turite, jog reikia iškelti klausimą Aukščiausiajai Tarybai, ką daryti. Patikėkite, Prezidiumas yra toks, sakykime, organizmas, kuris ne tik posėdžiauja, bet turi ir pasitarti, ir dalyvauti susitikimuose, ir taip toliau, yra daug neplanuotų, nenumatytų dalykų. Kolega A.Taurantas paminėjo kai kuriuos skaičius, galima būtų juos ir padidinti, ir padauginti, tačiau šiandien yra padėtis negera ta prasme, jog mes išbraukėme vieną Prezidiumo narį, o kvorumą palikome tą patį.
Ir, tarp kitko, kas teigėte, jog nėra reglamento jis yra, leidžiam mes juo vadovautis, kadangi svarstėme papildomai Aukščiausiojoje Taryboje, kaip turi dirbti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, nustatėme, kad griežtai posėdžiuose turi dalyvauti bent 7 iš 11, 5 turi balsuoti už nutarimą, 5 balsavo už šį nutarimą, teisingiau, už pasiūlymą iškelti klausimą, o Aukščiausiajai Tarybai buvo pavesta, kai mes tvirtinome E.Bičkauską leisti jam ten dirbti, kad frakcijos pateiktų savo kandidatūrą. Toks nutarimas yra priimtas balandžio 14 dieną (...). Mes labai prašytume, kad ši kandidatūra galų gale frakcijose susitarus būtų pateikta Aukščiausiajai Tarybai.
Dėl kito Prezidiumo nario aš asmeniškai atsiriboju, sakykime, ar jis gali būti, ar negali, bet pats faktas arba patys faktai, kai Prezidiumo nariai panaudoja tokį būdą, kad sužlugdytų posėdžius, yra nepriimtinas. Todėl mes ir tariamės su Aukščiausiąja Taryba, ką darysime. O visa kita, tą smulkesnį, detalesnį reglamentą gali turėti Prezidiumas, todėl iškilus tokioms abejonėms ir įsirašėme. Tai leidžia ir mūsų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Iki šiol iš tikrųjų tokios bėdos nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas L.Šepetys dėl darbo tvarkos.
L.ŠEPETYS. Dėl darbo tvarkos, gerbiamasis Juršėnai. Mano manymu, jūs netaktiškai pasielgėte deputato A.Ambrazevičiaus atžvilgiu. Jeigu jis jau buvo išėjęs į tribūną, svarstome jo problemą ir mūsų visų, tai jam reikėjo leisti kalbėti. Bet ta proga aš noriu štai ką pasakyt dėl procedūros. Šis svarstymas dar kartą patvirtina, kad iš tikrųjų mes priėjom ribą, kaip gerbiamasis M.Laurinkus sakė, bet tą ribą dar anksčiau nubrėžė mūsų premjeras kiekviena proga kalbėdamas, nors neturi tokios teisės, kad Aukščiausioji Taryba turi išsiskirstyt, ir nurodė datą. Todėl aš grįžtu prie rytinio savo pasiūlymo, kad mums reikalingas specialus posėdis. Ir, matyt, uždaras, nes dabar premjerui kalbėti laiko neliko. Ir mes vėl neturėsim galimybės jam pateikti klausimų, o degam tokiu noru.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Kadangi kolega deputatas A.Taurantas čia girdint Lietuvos žmonėms paskelbė apie didelį mano praleistų posėdžių skaičių, aš turėčiau pasiaiškinti dėl to. Kaip kai kas žino, neabejotinai ir kolega A.Taurantas žino, aš praleidau daug posėdžių po operacijos ir gydymosi, ir, man atrodo, lyginti šitą praleidimą su tyčiniu kito nario praleidimu yra neetiška. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš buvau vienas iš tų Prezidiumo narių, kurie nesutiko su tokiu Prezidiumo sprendimu. Mano motyvai buvo tokie. Pirmiausia buvo Reglamento pažeidimas, apie kurį kalbėjo deputatai. Antra — buvo pažeista, mano nuomone, etika, nes nebuvo deputato A.Ambrazevičiaus, o mes turėjome jį išklausyti. Trečia mes girdėjome iš deputato A.Tauranto, kad ne deputatas A.Ambrazevičius daugiausia praleido Prezidiumo posėdžių, o kiti deputatai. Ir ketvirta — aš galiu pasakyti, kad viename iš ankstesnių Prezidiumo posėdžių buvo nurodyta vienam iš čia esančių deputatų patvarkyti pažeidimus, kurie buvo padaryti jo parengtame dokumente. Jis šito nepadarė, o deputatas Č.Stankevičius kvietė specialų posėdį nežiūrint į tai, kad pažeidimai nebuvo pašalinti. Tiek aš, tiek deputatas A.Ambrazevičius nesutikome su tokiu neeilinio posėdžio kvietimu. Manome, kad deputatai eiliniuose Prezidiumo posėdžiuose, be abejo, turi dalyvauti, o neeiliniai posėdžiai turi būti šaukiami tada, kai yra viskas sutvarkyta ir parengta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau baigti dabar kalbas, nebent gerbiamasis A.Taurantas dėl darbo tvarkos.
A.TAURANTAS. Aš tik norėjau atsiprašyti gerbiamojo Č.Stankevičiaus, jeigu jis suprato tai kaip kaltinimą jam. Aš pateikiau praleidimų skaičius dėl įvairių priežasčių (...). Sakysime, tarp 8 deputato A.Ambrazevičiaus praleistų posėdžių yra ir komandiruotė, taip pat ligoninė ir visi kiti dalykai. Aš kalbėjau, pateikiau bendrus skaičius, kad Prezidiumas negali dirbti turbūt ne vien dėl deputato A.Ambrazevičiaus vieno kažkurio poelgio, dėl vieno posėdžio. Praleidimų yra daug dėl įvairių priežasčių, apie tai ir reikia kalbėti. Bet nereikia pateikti klausimo taip, kad dėl vieno šio atvejo Prezidiumas staiga negali dirbti. Mano pateikti praleidimai dėl įvairių priežasčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia aš dar sykį paaiškinu ir deputatui L.Šepečiui, ir kitiems kolegoms, ir radijo klausytojams, kad klausimas, kuris buvo pateiktas, yra pernelyg rimtas, kad mes jį galėtume nagrinėti ne pagal Reglamento taisykles, o taip, kaip siūlo kai kurie labai suinteresuoti deputatai. Turim padaryti tvarkingai, teisingai, o kadangi čia dar kai kurie deputatai kėlė klausimą iš principo, ar Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas yra teisėtas, tai tektų vadovautis dar Reglamento 16 straipsniu ir kelti klausimą dėl šito nutarimo teisėtumo ir klausimo įtraukimo į darbotvarkę.
Kadangi situacija iš tikro sudėtinga, laikas mūsų baigėsi, siūlau padaryti pertrauką, o per pietų pertrauką ar kitu laiku frakcijų atstovams, pirmininkams, Sekretoriui, seniūnijai pasitarti dėl šito klausimo tolesnio svarstymo tvarkos.
Taigi klausimas šiuo momentu baigtas, nemažai vėluojame, bet vis dėlto prašyčiau į tribūną ateiti gerbiamąjį premjerą G.Vagnorių. Prašom.
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus pranešimas apie padėtį Vyriausybėje ir atsakymai į deputatų klausimus
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, šiandien dažnai kalbam apie padėtį Vyriausybėje, tačiau aš nevisiškai norėčiau su tuo sutikti, kad problemos kyla iš Vyriausybės. Aš įsitikinęs, jeigu kiltų toks didžiulis poreikis padaryti stabilią Vyriausybę, mes tuos klausimus, netikrus klausimus, manau, nesunkiai išspręstume. Bet aš nežinau, ar Lietuvos žmonėms būtų pats geriausias sprendimas — stabili, neveikli ir nesugebanti nieko dirbti Lietuvos Vyriausybė. Tam, kad šito nenutiktų, be abejo, mes turime ieškoti kitokių bendresnių problemų sprendimo būdų. Aš šiandien žadėjau šiek tiek kritiškiau pažiūrėti į mūsų bendrą politinę situaciją, bet po tos valandėlės, kurią aš praleidau Aukščiausiojoj Taryboj, aš pabandysiu savo kalbą kiek įmanoma sušvelninti.
Vienas mano kolega priekaištavo, jog kai kurie mane papirko darbu. Taip, sutinku, papirko. Blogai tik, kad per mažai tokių, kurie paperka darbu, kurie dirba nesiblaškydami. Žinoma, galima samprotauti ir kitaip, galima abejoti, ar tie kolegos kartais ne laikinai dirba. Politiniame gyvenime, žinoma, daug rizikos suklysti pasirenkant bendradarbius. Bet man kur kas daugiau pasitikėjimo kelia tie žmonės, kurie savo darbu demonstruoja politines pažiūras, atitinkančias valstybės interesus, nei tie, kurie apsimeta, jog nuoširdžiai dirba, arba tie, kurie tuščiažodžiavimais patikina mus, jog jie už nepriklausomą ir demokratišką Lietuvą, už ekonomines reformas.
Šiandien didžiulė dauguma Lietuvos žmonių sunkiai, bet nuoširdžiai kuria sau, o kartu ir valstybei geresnį gyvenimą. Deja, kiek kitaip klostosi valstybės politinis gyvenimas. Pastaruoju metu jaučiamas aiškus pasidalijimas į dvi grupes. Vieni iš jų konstruktyvia pozicija ir naudingu darbu grindžia savo politinę veiklą, kiti politinių tikslų vis dažniau siekia destruktyvia veikla ar net atviru silpnos valstybės ekonominio ir politinio gyvenimo griovimu. Jaudina tai, kad šiuo sunkesniu Lietuvai metu ryškiai mažėja konstruktyvių, valstybės naudai triūsiančių politikų, pareigūnų ir dar daugiau atsiranda bandančių politiką daryti iš viską neigiančios kritikos arba, kaip paprasti žmonės sako, kaišiojant pagalius į ratus. Norisi pasiūlyti sustot, susimąstyti, kuo tai baigsis, kuo tai baigsis Lietuvai, jos žmonėms. Kaišiodami į ratus pagalius toli nenuvažiuosim, ypač kai ratuose pagalių vis daugėja, o vežimą tempti beveik nebėra kam.
Reikėtų nustoti blaškytis beieškant teisybės asmeniniuose santykiuose ir gražiuose įtikinėjimuose, bet savus ir svetimus, gerus ir blogus skirti pagal žmogaus praktinę veiklą ir jo darbus. Ir aš manau, kad dirbantį nuo nedirbančio ne taip jau sunku atskirti. Taip pat nesunku atskirti tas politines jėgas ar grupuotes, kurios tik žodžiais ar pareiškimais remia reformas ar Vyriausybės politiką. Kuo platesnė parama reformoms yra naudinga, tačiau kažin, pavyzdžiui, ar naudingi deklaratyvūs pasisakymai atstovų partijos, kuri tradiciškai pasisakė prieš šios Vyriausybės vadovybę, jeigu iš esmės tik bandoma pademonstruoti žodinę paramą, kuri aiškiai skiriasi nuo konkrečių veiksmų. Sutikime, kad dažnai tokia žodinė parama skiriama galbūt net ir politinei sumaiščiai visuomenėje didinti, kad sunkiau būtų atskirti, kas yra kas.
Negaliu nepastebėti ir kai kurių asmenų kitokių pareiškimų. Pavyzdžiui, atseit, remiame Ministrą Pirmininką arba galėtume jį paremti, tik jis turėtų apvalyti Vyriausybę nuo kairiųjų, bet čia pat pasiūlo atleisti ne kairesnių pažiūrų ar lūkuriuojančius, bet priešingai — nebuvusius jokioje partijoje ir tuos, kurie daugiausia prisideda prie šios dienos darbų. Jei taip, švelniai tariant, keistai vertinsime žmones, paprasčiausiai greitai nebeliks kam užsiimti ir konkrečiais darbais.
O rūpesčių, atrodo, mes turim visi gana daug. Aš manau, kad šiandien garbės nedaro mums ir įvairios smulkios politinės intrigos, manipuliavimas patiklesniais ar labiau įtakojamais žmonėmis. Paskutinis pusmetis parodė, jog nesunkiai įgydamos pasitikėjimą, pasinaudodamos nepakankama valstybės valdymo ir ūkinių problemų sprendimo patirtimi įvairios politinės grupuotės neatsisakė bandymų primesti, pavyzdžiui, vicepremjerui Z.Vaišvilai sprendimus. Žinoma, jeigu noras ir galėjimas naudingai dirbti būtų pagrindinis pareigūnų veiklos vertinimo kriterijus, netektų mums blaškytis beieškant savų tarp svetimų.
Keletą žodžių dėl prezidento rinkimų. Taip, Lietuvai dabar reikalingas prezidentas. Ir aš įsitikinęs, kad juo turėtų tapti ir juo būti yra nusipelnęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas gerbiamasis V.Landsbergis. Kitokių sprendimų šiandien visuomenė nesuprastų ir jie nieko, išskyrus didesnę sumaištį, neduotų. Todėl man nesuprantami kai kurių politinių jėgų siekimai bet kokia kaina sutrukdyti prezidento rinkimus. Kartu negalėčiau sutikti su tais prezidento institucijos šalininkais, kurie bet kokia kaina siektų kuo platesnių prezidento įgaliojimų ir atsakomybės. Šiuo be galo sunkiu Lietuvai ekonomikos atkūrimo laikotarpiu prezidentas neturėtų būti betarpiškai ir tiesiogiai atsakingas už padėtį Lietuvos ūkyje. Prezidento galioj turėtų būti valstybės bendresni, užsienio ir vidaus politikos klausimai. Ir aš tikiu, jog dauguma deputatų neabejoja būtinumu dar rudenį surengti rinkimus į Seimą. Prieš keletą mėnesių aš dar tikėjausi, jog pavyks sureguliuoti politinius santykius šiame parlamente, tačiau šiandien jau tampa akivaizdu, jog be Seimo rinkimų nebepavyks stabilizuoti politinės padėties.
Dabartinė politinė padėtis yra pavojinga, todėl būtina laikotarpį iki rinkimų padaryti kuo trumpesnį. Antra vertus, jei rinkimai vyktų į Seimą vėlų rudenį ar žiemos pradžioje, rizikuotume žiemą gyventi ir šalčiau.
Atsižvelgdami į visa tai pagal pateiktą Aukščiausiosios Tarybos įstatymo projektą rinkimus siūlytume organizuoti ne vėliau kaip šių metų rugsėjo pabaigoje. Geriausia, jog jie vyktų kartu su prezidento rinkimais. Ši Aukščiausioji Taryba nuveikė milžinišką darbą: vykdydama Lietuvos žmonių valią atkūrė Lietuvos valstybę, paklojo jai pamatus, Aukščiausiosios Tarybos deputatai nusipelnė visokeriopos pagarbos, tačiau viskam ateina laikas. Turime išsaugoti ir gerą šio istorinio parlamento vardą. Aukščiausioji Taryba pati turėtų paskelbti naujus Seimo rinkimus.
Susiklosčiusioje situacijoje tolesnė Aukščiausiosios Tarybos veikla sukeltų pavojų, jog iš naujo bus perstatinėjami jau pakloti valstybės pamatai. Deputatai, pasirengę toliau statyti ant šių pamatų valstybės namą, nesunkiai taps ir Seimo deputatais. Ir čia ne taip svarbu kokios partijos Demokratų, Krikščionių demokratų, Tautininkų, Liberalų ar kitos Lietuvos valstybę remiančios partijos laimės daugiau vietų. Šių ekonominių sunkumų ir neišnykusio išorinio pavojaus akivaizdoje svarbiausia suformuoti efektyviai dirbančias valdžios struktūras, taip pat tvirtą Vyriausybę, kurią nesvyruodamas remtų Seimas. Priešingu atveju Lietuvos lauks nelabai ramūs laikai.
Kai kas bandys šiuos ir kai kuriuos kitus siūlymus dėl valdžios pertvarkymų vaizduoti kaip politinės įtampos didinimą. Negalėčiau aš su tuo sutikti. Būna laikas, kai reikia daryti kompromisus, kai reikia daryti nuolaidas. Bet būna laikas, kai reikia priimti rimtesnius sprendimus. Būna laikas, kai reikia šiek tiek parodyti ir politinio ryžto.
Svarbia valdžios teisėtumo stiprinimo priemone taptų Lietuvos Respublikos prokuratūros reorganizavimas. Jei dar šiek tiek mes pajėgūs kontroliuoti kriminalinius nusikaltimus, tai prokuratūros organai nevykdo savo funkcijų, susijusių su ekonominių nusikaltimų tyrimu, todėl valstybei, kaip visuomeninei organizacijai, labai pavojingi. Prokuratūra šiandien yra savotiška tarpininkė tarp vykdomosios valdžios ir teismų, kuriems turėtų perduoti parengtą medžiagą. Tačiau šito nėra ir, ko gero, nebus, kol prokuratūra nepereis Teisingumo ministerijos žinion. Vykdomoji valdžia turi užtikrinti įstatymų vykdymo priežiūrą per prokuratūrą teikdama medžiagą apie padarytus pažeidimus teismams. O teismai turi vykdyti teisingumą. Atitinkami įstatymų projektai yra Aukščiausiajai Tarybai pateikiami. Na, aš manau, kad daugelis deputatų, pirmiausia teisininkai, puikiai žino ir kitų valstybių patirtį, puikiai supranta, kad teisminė priežiūra arba medžiagos parengimas teismui tai nereiškia, kad teisingumą turi ir gali vykdyti tik teismai, o ne kitos organizacijos. Šiuo reformų laikotarpiu, o ypač iki Seimo rinkimų, efektyviai turėtų veikti vykdomoji valdžia.
Valdžios aparate, taip pat valstybinėse įstaigose bei organizacijose turi būti atkurta ir griežtesnė administracinė atsakomybė. Todėl pataisę vėl pateikiame Aukščiausiajai Tarybai svarstyti laikinojo įstatymo ,,Dėl Vyriausybės veiklos ekonominės reformos sąlygomis" projektą. Numatyta, jog šis įstatymas turėtų veikti iki naujų Seimo rinkimų. Taip pat kiek kitaip siūloma spręsti ir savivaldybės vadovų priešlaikinį atleidimą už netinkamą pareigų vykdymą. Kad šis įstatymas būtinas, akivaizdžiai parodė mėnesius užsitęsęs Aukščiausiojoje Taryboje kai kurių Vyriausybės pasiūlytų savivaldybių veiklos nagrinėjimas. Nesunku yra suprasti, kas tuo metu vyksta tokiose savivaldybėse.
Vykdomosios valdžios kategorijai priklausė ir Lietuvos bankas, kuris šiuo metu tapo keista, didžiule našta Lietuvos ekonomikai ir reformoms. Šiurkščiausi ir atviri finansiniai piktnaudžiavimai centriniame banke, kuris, kaip visur įprasta, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir pavyzdingos finansinės drausmės organizacija, tai tik viena, nors ir didelė bėda. Dar blogiau, kad dėl Lietuvos banko valdybos nepajėgumo ar nenoro ginti valstybės interesus praktiškai šiuo metu jau yra paralyžiuota Lietuvos ekonomika.
Aš suprantu, kad jums nelabai malonūs mano pasisakymai, bet paprašyčiau dar keleto minučių dėmesio ir po to priimsiu visas jūsų replikas ir visas pastabas.
Lietuvos centrinio banko dar mes neturime. Banko valdyba kol kas tik žaidžia Lietuvos banką, bet toks žaidimas ilgiau tęstis kažin ar begali, nes mes jau pasiekėme tą pačią pavojingiausią ribą. Sutriko atsiskaitymai tarp įmonių, taip pat ir su Rusija bei kitomis kaimyninėmis respublikomis. Ką reiškia nesugebėjimas valdyti centrinį banką, rodo ši situacija, kai praktiškai visos įmonės dirba pelningai, vidutinis pramonės rentabilumas siekia 80-100%, tai yra 10 kartų didesnis negu normatyvinis rentabilumas, ir visos įmonės tuo pačiu yra nemokios. Kažin, ar pasaulio ekonominė teorija ir praktika žino tokį atvejį. Dėl kreditų išteklių įšaldymo, kai kainos padidėjo daugiau kaip dešimt kartų, įmonių tarpusavio įsiskolinimai jau seniai viršijo 10 milijardų rublių sumą. Be to, ne mažiau kaip 5 milijardus Lietuvos įmonėms skolingi Rusijos bankai ir įmonės. Palyginimui priminsiu, jog Respublikos biudžetas 1992 metams šiek tiek daugiau kaip 20 milijardų rublių.
Kaip galima būtų vaizdžiais žodžiais apibūdinti padėtį? Ogi situacija darosi panaši į dirbtinį absurdą, lyg įmonėms už pateiktą produkciją būtų neleidžiama mokėti. Įmonių tarpusavio įsiskolinimai dešimtimis milijardų reiškia žmonių negautus atlyginimus. Jei būtų atliktos įmonių tarpusavio skolų užskaitos, darbuotojų atlyginimai būtų jau dabar 30-50% didesni. Savivaldybės ir Respublikos biudžetai pagaliau gautų keletą milijardų rublių įplaukų, dėl kurių trūkumo šiandien sustojo ir pradėtų būtiniausių komunalinių objektų statyba. Jau trūksta lėšų ir atlyginimams mokėti, švietimo ir kultūros įstaigoms išlaikyti. Dėl kredito absoliutaus trūkumo sustojo ir kooperatinė statyba. Dėl to, kad didesnė dalis įmonių ir organizacijų yra nemokios, dar labiau kyla kainos, nes gamybinės ir prekybinės įmonės, siekdamos kaip nors išmokėti savo darbuotojams atlyginimus, iš tų, kurie dar gali mokėti, už prekes ima didesnes kainas, kad kompensuotų tai, ko negauna iš nemokių įmonių.
Blogiausia tai, kad bankų valdyba, žaisdama centrinį banką, užmiršo, jog rublis ne Lietuvos pinigas. Įvyko taip, kad Lietuva, atvirai pažeisdama savo gyvybinius interesus, lyg ir ėmėsi ryžtingai gydyti rublio pinigų sistemą visai nekreipdama dėmesio į tai, ar taip daro pati Rusija, kitos kaimyninės rublio zonos respublikos. O jos, pasirodo, taip rublio negydo ir nesiruošia gydyti, kaip vykdė, taip ir toliau vykdo vienokiu ar kitokiu būdu kredito emisiją, o Lietuva nuo kovo pradžios kreditus įšaldė.
Vien tik šių metų antrajame ketvirtyje Rusija planuoja padidinti pinigų kiekį apie 450-500 milijardų rublių. Lietuvai nereikia didesne dalimi, tai yra daugiau kaip 910 milijardų rublių didinti kreditų išteklių. Bet tokioje situacijoje, kai kaimyninės didžiosios valstybės daro didžiulę kredito emisiją, pas mus kreditų įšaldymas reikštų sąmoningą ar nesąmoningą ūkio žlugdymą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos banko valdyba ignoruoja Lietuvos Respublikos interesus, ignoruoja įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, jos nariai netenkina kvalifikacinių reikalavimų, būtina kuo greičiau pakeisti jos sudėtį. Nebegalima toliau atidėlioti ir Vyriausybės dalinio reorganizavimo net ir tuo atveju, jei si Vyriausybė dirbtų ir labai trumpai.
Neskaitant bankų, šiuo metu lemiamą vaidmenį Lietuvos ekonomikoje vaidina Finansų ministerija, taip pat Ekonomikos ministerija ir Energetikos ministerija. Jei finansų srityje matomi apčiuopiami pertvarkymai, kurie reikalingi rinkos sąlygomis, tai, pavyzdžiui, Lietuvos energetikos sistemoje laukiamų permainų per 1990-1992 metus taip ir neįvyko. Niekaip iš vietos nejuda bendrų su užsieniu įmonių steigimas ar investicijos Mažeikių naftos įmonei rekonstruoti, vietinių naftos telkinių spartesniam žvalgymui ir įsisavinimui. Po 1991 metų rugpjūčio pučo Energetikos ministerija anuliavo savo pačios anksčiau pasirašytus, bet nenaudingus Lietuvai ketinimų protokolus dėl bendrų su užsieniu įmonių steigimo. Tai, manau, gerai, bet to nepakanka. Ir tik Vyriausybei įsikišus ir priėmus atitinkamus nutarimus pradėta ruoštis Klaipėdos Mažeikių naftotiekio statybai, naujos elektros perdavimo linijos iš atominės elektrinės tiesimui. Galbūt čia galioja principas: geriau vėliau negu niekad?
Kol kas mes nematom pastangų ir pertvarkyti energetikos bei šiluminio ūkio valdymą. Ir toks įspūdis, jog energetikos vadovai lyg ir bijo užkliudyti savo pavaldinius, pareikalauti atsakomybės už darbą. Pažeisdama nustatytą tvarką, perleisdama išimtines ministerijos teises Energetikos ministerija leido savo žinioje esančioms specifinės paskirties įmonėms nekontroliuojamai, taip pat ir ne pagal paskirtį panaudoti dešimtis milijonų dolerių. Šiurkštūs pažeidimai nustatyti kontroliuojant naftos tiekimus. Bet tai jau yra atskira tema. Energetikos ministerijos ir sistemos atsakingi darbuotojai be rimtos priežasties šių metų sausio 8 dieną, t.y. kai buvo atpalaiduojamos maisto prekių kainos, bandė dviem trečdaliais sumažinti stambiausių pramonės įmonių elektros vartojimą, vėliau šilumos tiekimą. Kažin, ar tokiu būdu iššaukus žmonių nepasitenkinimą galima ką nors laimėti. Tačiau kai kurie ministerijos vadovai galutinai prarado pasitikėjimą. Energetikos ministras, nenorėdamas ar negalėdamas nuoširdžiai dirbti valstybės naudai, pastaruoju metu apribojo savo veiklą tik džiugesniais pranešimais apie energetinius sunkumus ar siūlymus verslovėms už naftą mokėti didesnėmis kainomis, taip pat ir už praeitus šių metų mėnesius. Arba kad nebegausime naftos ar dujų, kad daugiau naftos produktų reikia išvežti iš Lietuvos, nors patiems jų dar trūksta. Ir aš manau, kad kai kam tokios kalbos yra labai parankios, tuo jau kai kas Maskvoje bando pasinaudoti.
Ir visišką nuostabą neseniai sukėlė žinia, jog mūsų Energetikos ministerija pritaria tam, kad Lietuvos elektros energija, kuri pagal kliringinį valiutinį atsiskaitymo su Rusija balansą tiekiama į Kaliningradą, lyg ir ne Lietuvos, o Baltarusijos ar Nepriklausomų Valstybių Sandraugos bendros energetinės sistemos elektra, kurią, atseit, mes patiekiame, kad ją vėliau patiektų į Kaliningradą. Tačiau mes nei su Baltarusija, nei su Nepriklausomų Valstybių Sandrauga valiutinio kliringo neturime sudarę. Jei popieriuose bus rodoma, jog ten patiekta daugiau elektros energijos, tai už tai valiuta niekas neatsilygins. Bet jei Lietuvos energija tarpusavio atsiskaitymuose nebus fiksuojama kaip eksportuojama į Kaliningradą, tai metų gale pasirodys, jog pažeistas valiutinių medžiagų ir energijos sutarties su Rusija balansas ir, kaip numatyta tarpvalstybinėje sutartyje, tektų mokėti Rusijai per šimtą milijonų dolerių. Be abejo, tiek mes pinigų neturim.
Žinoma, tokie veiksmai kvalifikuotini kaip veikimas prieš valstybę, nesvarbu, ar tokie sprendimai būtų padiktuoti per daug išreikštomis pareigūnų asmeninėmis ambicijomis, ar noru pademonstruoti, ką bloga norint galima padaryti. Todėl aš priverstas siūlyti atleisti iš pareigų energetikos ministrą. Ir kol nebus patenkintas mano prašymas, man bus sunku kontroliuoti padėtį šioje žinyboje.
Yra pateiktas ir Vyriausybės įstatymo pataisų projektas, kuriame, kaip pamenate, yra numatoma sujungti Sveikatos apsaugos ministeriją su Socialinės apsaugos ministerija, taip pat esam numatę supaprastinti ir Ministro Pirmininko pavaduotojo instituciją paliekant tik vieną vicepremjerą, kuris kartu būtų ir Centrinės privatizacijos komisijos pirmininkas ir prireikus pavaduotų Ministrą Pirmininką. Tada daugiau atsakomybės už savo sritis, už savo funkcijų vykdymą tektų visiems ministrams. Vyriausybės įstatymo pataisose numatyta atsisakyti ir Vyriausybės aparato vadovo pareigų, taip pat keičiamos ir Vyriausybės sekretoriaus pareigos. Ministras Pirmininkas turi turėti ne Vyriausybės aparatą, o savo kanceliariją, prireikus — jos personalo vadovą, tada galbūt mažiau kils ir nesąmoningai ar sąmoningai organizuojamų konfliktų tarp Vyriausybės ir jos aparato. Aš manau, kad kartu turėtume atleisti nuo pareigų vykdymo panaikinant atitinkamas pareigas ir vicepremjerus. Gerbiamasis A. Dobravolskas pareiškė, jog atsistatydina iš pareigų, bet aš jo paprašyčiau laikinai eiti socialinės apsaugos ministro pareigas, o vicepremjerui Z.Vaišvilai galėtume pasiūlyti Ryšių ir informatikos ministro pareigas. (Salėje juokas)
Na, man malonu, kad mano paskutiniai žodžiai sukėlė juoko, bet aš siūlyčiau rimtas problemas spręsti rimčiau, o nerimtas problemas spręsti šiek tiek laisviau. Bet man toks įspūdis susidarė, kad kai kam tos problemos, kurios yra Vyriausybėje, atrodo nerimtos, ir aš tokiems žmonėms pritariu, bet tikriausiai jūs sutiksite, kad rimtos problemos iš tikro yra ne Vyriausybėj, o už Vyriausybės sienų ir, deja, jas jau turėsite spręsti jūs ir kuo rimčiau.
PIRMININKAS. Pirmininke, jau pusė valandos.
G.VAGNORIUS. Taip, aš kaip tik tuo ir baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš kol kas siūlau tokį smulkų mūsų darbo tvarkos pataisymą. Pratęskim rytinį posėdį bent 15 minučių, atitinkamai sutrumpinkim pertrauką ir leiskim, kaip susitarta, Ministrui Pirmininkui pusę valandos atsakinėti į jūsų klausimus. Gerai? Taigi pradedam.
Pirmasis klausia deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis premjere, jūs žinomas kaip labai gerų aforizmų autorius. Jūs sakėt: kritikuoti parlamentą — vadinasi, kritikuoti tautą. O tauta yra neklystanti. Deja, prieš keletą dienų jūs per televiziją pareiškėte, kad Vyriausybė tai aš. Dabar jūs pasakote, kad parlamente yra krizė, Vyriausybėj nėra krizės. Aš suprantu, kadangi Vyriausybė tai jūs, tai, aišku savaime, jumyse krizės nėra. (Salėje juokas)
Bet aš ta pačia proga norėčiau paklausti. Aš įdėmiai klausiau jūsų pranešimo ir mačiau, kas yra užrašyta dienos darbotvarkėje. Ir aš nesupratau, ar jūs nesupratote, kokiu klausimu turite kalbėti, ar aš nesupratau. Man visiškai neaišku, kadangi turėjote kalbėti apie padėtį Vyriausybėje, o kalbėjote apie viską ir apie nieką. Dėl to aš norėčiau išgirsti šiuo klausimu jūsų poziciją.
G.VAGNORIUS. Dėl to, kad jūs ne viską supratote, deja, aš ne ką jums galėsiu padėti šitoj srity. (Salėje juokas) Bet kartu aš manau, mes galime būti tikri, jog mes vienas kito tikrai niekada nesuprasime.
PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.
L.ŠEPETYS. Gerbiamasis premjere, jūs kritiškai įvertinote Aukščiausiosios Tarybos darbą. Aš su jumis sutinku, kad mes, Aukščiausioji Taryba, per ilgai leidžiam jums su banku, na, švelniai tariant, rodytis špygomis. Iš tikrųjų čia mūsų kaltė. Jūs ir prajuokinote gražiai paskutiniu sakiniu apie vieną vicepremjerą. Bet klausimas mano toks. Deputatai šiandieną turi pareiškimo kopiją. Ten jums daromas priekaištas, kad jūs nesivadovaujate kolegialumo principu Vyriausybėje. Prašom pasakyti, ar čia tie pareiškėjai neteisūs? Kaip yra?
G.VAGNORIUS. Aš labai vertinu, gerbiamasis deputate, jūsų taiklias pastabas. Ir taip pat tuos sumanymus, kurie yra siejami su kolegialia Vyriausybe suprantant ją tokią, kokią norėtų matyti šiuo atveju vienokios ar kitokios Aukščiausiosios Tarybos daugumos, besiformuojančios įvairiais laikais, įvairiais klausimais skirtingai.
Aš niekada nekritikavau Parlamento kaip valstybės institucijos. Aš visuomet stengiausi kritikuoti vieną ar kitą partiją, vieną ar kitą frakciją, vieną ar kitą komisiją bei deputatų grupę, tačiau šiuo atveju aš esu kalbėjęs, jog dažnai sprendžiant vieną ar kitą klausimą Aukščiausiosios Tarybos dauguma yra nekonstruktyvi ir, deja, mes turim su tuo sutikti.
Na, aš siūlyčiau atidžiai peržiūrėti Vyriausybės įstatymą. Ten kaip tik yra nurodomi tie atvejai, kai vienas ministras ar keletas ministrų nesutinka su Ministro Pirmininko pozicija, bet aš įsitikinęs — jeigu Aukščiausiosios Tarybos kai kurios frakcijos mažiau dėmesio skirtų kai kuriems ministrams, galbūt nebūtų buvę ir šito pareiškimo.
PIRMININKAS. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis premjere, norėčiau paklausti dėl būsimų rinkimų, kuriuos jūs siūlote rugsėjo 5 dieną. Kodėl būtent šitą datą, būtent rugsėjo 5 d., pasirinkote? Ir, matyt, jūs, kaip ir kiekvienas politikas, ypač premjeras, suprantate, kad jūsų Vyriausybės stabilumas priklauso nuo Aukščiausiosios Tarybos politinių jėgų išsidėstymo. Gal jūs galėtumėte įvardyti tas politines jėgas, kuriomis jūs remiatės? Nes iš tikrųjų dabar sakote, kad dauguma Aukščiausiojoje Taryboje priklauso toms jėgoms. Tai jeigu dauguma ne toms jėgoms priklauso, tada ir Ministras Pirmininkas turėtų būti ne tas?
G.VAGNORIUS. Taip, ir aš manau, kad jokių kliūčių Aukščiausiajai Tarybai nėra pakeisti Ministrą Pirmininką, jei Aukščiausioji Taryba to pageidauja. Čia jūsų išimtinė teisė. Dėl to, kokia dauguma aš vadovaujuosi, tai, be abejo, jeigu aš pritarčiau tai Aukščiausiosios Tarybos daugumai, kuri šiuo atveju nori matyti tarp Vyriausybės ir banko konfliktą arba, paprasčiau sakant, nenori matyti, kas darosi šiuo metu Lietuvos banke, aš paprasčiausiai turėčiau tapti tokiu, kuris nemato pačių šiurkščiausių finansinių pažeidimų ir sąmoningos Lietuvos ūkio blokados bet kokiais būdais ribojant atsiskaitymus tarp įmonių. O su šituo nenoriu susitaikyti.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis premjere, aš sutinku su jūsų mintimi, kad šiandien pagrindinė problema yra ne Vyriausybėje, bet už jos, tai yra mūsų ekonomikoje, kuri kuo toliau, tuo labiau smunka. Tačiau jeigu mes neturėsime stabilios Vyriausybės šiandieną, tai joks parlamentas, net ir labai stabilus, ekonomikos neišgelbės. Todėl aš vis dėlto nesutinku su ta nuomone, kad Vyriausybės stabilumas neturi įtakos mūsų už vyriausybinei situacijai. Todėl sakykit, kaip jums atrodo, kai 10 Vyriausybės ministrų pasirašo praktiškai beveik nepasitikėjimo pareiškimą premjeru, kaip jums atrodo, ar jums dabar tikslinga keisti ministrus, atleisti vicepremjerus, kurie pasirašė, ir daryti tokią reorganizaciją neturint paramos Vyriausybėje? Ar jums neatrodo, kad jums reikėtų spręsti savo asmens klausimą?
G.VAGNORIUS. Aš supratau, kad jums tikriausiai labai patiko šis vadinamasis 10 ministrų pareiškimas, nors aš nesu įsitikinęs, kad ten yra 10 ministrų. Bet aš esu įsitikinęs, kad jeigu Aukščiausiosios Tarybos kai kurie deputatai tada, kai nereikia, per daug netampytų ministrų, arba kad Ministras Pirmininkas turėtų prireikus galimybę pasiūlyti vienam ar kitam ministrui atsistatydinti, nebūtų ir šito pareiškimo, nebūtų ir vadinamosios negeros padėties Vyriausybėje, o kartu, manau, būtų geresnė ir bendra Respublikos politinio gyvenimo padėtis.
PIRMININKAS. Deputatas J.Paleckis.
J. V.PALECKIS. Klausant jūsų kalbos ir šiandien, ir anksčiau man atrodo, kad jūs galėtumėte pretenduoti į tokio gan plačiai kovojančio premjero titulą net ir tarptautiniu mastu, nes jūs kovojat labai daugeliu frontų ir su banku, ir su Generaline prokuratūra, ir su Aukščiausiąja Taryba, ir netgi su savo vicepremjerais. Na, aišku, kovingumas gera savybė, bet mane truputį sujaudino jūsų pasisakymas, kai jūs išvardijot, man atrodo, keturias partijas, kurios, jūsų nuomone, remia Lietuvos valstybingumą. Kokiais matuokliais jūs matuojate partijų, taip sakant, Lietuvos valstybingumo rėmimą?
G.VAGNORIUS. Aš įsitikinęs, kad suklydau vardydamas tas keturias partijas. Bet aš taip pat neabejoju, kad jūs su malonumu matytumėte, jog aš nekovoju su tomis organizacijomis, kurias jūs paminėjote. Beje, manau, kad susitaikyti su sąmoningais veiksmais, kurie griauna ekonomiką, griauna padėtį teisėtvarkoj, nebūtų garbė bet kokiam Ministrui Pirmininkui.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Tamsta premjere, aš bevelyčiau jums jau neteikti klausimo, nes jūs atsakymais taip gražiai prajuokinat deputatus. O aš įsitikinęs, kad nuo to juoko, kuo daugiau deputatai čia juokiasi, tuo labiau norisi verkti žmonėms, klausytojams. Tai bevelyčiau neklausti, bet vis dėlto man rūpi. Tai sakykit, ar jūsų... Na, pritariu iš esmės jūsų mintims dėl parlamento paleidimo, nes tai yra geras būdas po rugsėjo 5 d. gražiai Vyriausybei išeiti iš kokio kampo ar iš kur kitur ir bus suformuota nauja puiki Vyriausybė, kuri vėl už viską imsis atsakomybės. Taigi aš tam pritariu. Bet sakykit, ar jūsų paskirta data — rugsėjo 5 d. — nesužlugdys Lietuvoje bulviakasio? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Na, jūs, kaip deputatas, tikriausiai gerai žinote, kad bulviakasis šiek tiek vėliau prasideda. O rinkiminė kampanija...
PIRMININKAS. Antras rinkimų turas.
G.VAGNORIUS. Ko gero, prasidės dar šiek tiek ir anksčiau negu ruduo. Jeigu jūs nuoširdžiai rodote susirūpinimą Lietuvos ekonomika, Lietuvos žmonėmis, tai pirmas sprendimas, kurį jūs turėtumėte pasiūlyti, būtų dėl įmonių atsiskaitymų sutvarkymo, kreditų sutvarkymo, Lietuvos banko sutvarkymo, ir aš įsitikinęs, jog po kelių savaičių jūs pastebėtumėte, kad atlyginimai bent kelias dešimčia procentų padidėjo, ir savivaldybės nebeturėtų jokių problemų dėl biudžeto įplaukų.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, mano rinkiminė apygarda yra trisdešimties penkiasdešimties kilometrų Ignalinos atominės elektrinės zonoje. Praeitą kartą jūs siūlėte reorganizuoti Energetikos ministeriją sujungiant ją su Ekonomikos. Šiandien siūlote atleisti ministrą. Ignalinos atominėje elektrinėje didelis susirūpinimas. Sakykit, kas Vyriausybėje kompetentingai tikrino Energetikos ministerijos darbą ir įvertino jį?
G.VAGNORIUS. Taip, aš norėčiau taip pat paklausti, ką jūs suprantate sakydamas ,,Vyriausybė"? Iš tikro aš nesu patenkintas ministro darbu ir man atrodo, kad nelabai rimta yra sergėti vieno ar kito ministro, pareigūno veiklą. Aš pateikiau savo siūlymą Aukščiausiajai Tarybai spręsti. Tol, kol Aukščiausioji Taryba nepriims sprendimo, be abejo, aš jau toliau nebesergėsiu.
PIRMININKAS. Deputatė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis premjere, čia nuolat buvo minima Vyriausybės krizė ir 10 ministrų pareiškimas. Pavyzdžiui, mes, darydami bet kokį pareiškimą, po kiekvienu pareiškimu pasirašome. Ar ten buvo 10 ministrų parašai ir ar neatrodo, kad tai nėra Vyriausybės krizė? Aš žinau, kaip atsiliepia atitinkamos žemesnės institucijos apie savo ministerijas ir kaip Lietuvos žmonės. Jie mato krizę tiktai atitinkamose ministerijose. Ar jums taip neatrodo?
Ir dar prašyčiau deputatus atkreipti dėmesį j premjero repliką dėl tos rugsėjo datos ir dėl baiminimosi. Šiandien dėl daugelio deputatų paklausimų premjerui kilo salėje didelis juokas. Gal mes iš tiesų nerimtai dirbam ir nepatogu prieš Lietuvos žmones? Toliau prašyčiau deputatus tik labai rimtus klausimus pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū, aš manau, kad kolegos atsižvelgs į šitą pasiūlymą. Prašom, premjere.
G. VAGNORIUS. Na, aš turiu prisipažinti, kad nemačiau šito įdomaus pareiškimo ir nesu įsitikinęs, jog ten ministrai yra pasirašę. Bet neabejoju, kad kai kurie ministrai norėtų matyti kitokią sprendimų priėmimo tvarką Vyriausybėje. Bet manau, kad tuos klausimus yra pakankamai aiškiai sureguliavęs Vyriausybės įstatymas ir bet kuriuo atveju, jeigu norima kažką pakeisti, reikia keisti Vyriausybės įstatymą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis premjere, gegužės 25 dieną, atsiprašau, balandžio 25 dieną jūs paskyrėt deputatą B.Gajauską Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnybos generaliniu direktoriumi. Ir štai mes dabar skaitome Valstybės saugumo departamento pareiškimą, kuriame jūs esate kaltinamas, kad keistu užmaršumu pagrįstai sukėlėte Lietuvos saugumo tarnybos susirūpinimą. Tai yra dar viena jūsų Vyriausybės struktūra išreiškia tam tikrą abejojimą dėl jūsų pasakymo. Ar jūs galite pakomentuoti šitą saugumo tarnybos, vadovaujamos B.Gajausko, pareiškimą?
G. VAGNORIUS. Jūs kažką netiksliai pasakėte. Jūs tikriausiai turėjote omeny Saugumo departamento atstovų, o ne pono B.Gajausko pareiškimą. Šiuo metu Lietuvoje yra viena tarnyba tai Nacionalinio saugumo tarnyba, kurioje dirba vienas žmogus, tai gerbiamasis deputatas B.Gajauskas. Jis turi suformuoti Nacionalinio saugumo tarnybą paimdamas iš Saugumo departamento tuos žmones, kurie yra pasirengę rimtai dirbti. Šiandien Saugumo departamento nėra, kadangi likvidacijos terminas yra pasibaigęs. Na, aš nenorėčiau kažko ypatingai komentuoti, tik norėčiau palinkėti ponui B.Gajauskui kuo greičiau suformuoti Nacionalinio saugumo tarnybą ir pradėti rimtai dirbti.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš noriu pritarti ir jums, ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, kad šitą Aukščiausiąją Tarybą reikia kuo greičiau paleisti ir surengti tuos rinkimus ne rudenį, bet vasarą, kadangi leisti šitaip tyčiotis iš Aukščiausiosios Tarybos gali tiktai deputatai, kurie tikrai nevertina savo darbo vietos. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Na, pirmiausia — aš nežinau, ar šiandien kas nors tyčiojosi iš Aukščiausiosios Tarybos. Ir tikrai negirdėjau, kad būtų ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, ar aš, ar kažkas kitas pasiūlęs paleisti Aukščiausiąją Tarybą. Paprasčiausiai aš šiuo atveju pasiūliau Aukščiausiajai Tarybai skelbti Seimo rinkimus. Ir nematau čia kažkokio tragizmo. Pakanka prisiminti kitų valstybių patirtį ir suprasti, jog atsakingus sprendimus kaip tik priima patys deputatai ir parlamentai. Ir laiku priimti sprendimai tiktai sustiprina atitinkamų partijų, frakcijų deputatų autoritetą. Aukštesnės organizacijos nėra, tik mes patys galime spręsti. Bet pasiūlyti ir spręsti, manau, vis tiek mums anksčiau ar vėliau reikės.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis premjere, manau, kad šiuo metu didžiausia problema yra, na, tyčia ar netyčia sukurta finansinė krizė, kai žemės ūkio įmonėms ir valstiečiams nesumokama už pieną ir mėsą, bet jie priversti mokėti už mašinas, už elektrą, kurą ir imti kreditus. Iš viso to, man atrodo, pelnosi tiktai bankai. Toliau. Daliai Aukščiausiosios Tarybos, matyt, kuo didesnė ši krizė, tuo yra geriau, kadangi yra opozicija Vyriausybei, (...) daliai deputatų ši moralinė ir tiesioginė atsakomybė darosi nebepakeliama. Kaip jūs manote, ar dar galima kokiais nors ekonominiais būdais ar Vyriausybės sprendimais nutraukti tokį uždarą krizės ratą? Ar čia jau reikalingi politiniai sprendimai, kuriuos galėtų padaryti tik pakviesti žmonės? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Be abejo, sunku įsivaizduoti gilesnes tradicijas turinčioje valstybėje tokią padėtį, kai, pavyzdžiui, sąmoningai ar nesąmoningai yra sustabdomi atsiskaitymai tarp įmonių. Ir paprastai tokie dalykai yra sprendžiami kitaip ir įvardijami kitaip. Šiandien aš negaliu jums nieko daugiau pasiūlyti, kaip tiktai atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį, kuri, man atrodo, iš dalies yra dirbtinai sukurta, na, ir išreikšti viltį, kad dar po kelių savaičių bus reikalingi pinigai, bet jie bus reikalingi tik tuo atveju, jeigu mes iš tikro kažką padarysim su banku, su kreditais, nes priešingu atveju po kelių savaičių gali nebereikėti ir pinigų nebebus iš ko mokėti.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Kolegė R.Hofertienė prašė pateikti tik rimtus klausimus. Tai aš ir pasistengsiu. Atsižvelgiant į tai, kad mes gyvenam labai įdomų metą, pasakų metą, visokių alegorijų metą, tai klausimas premjerui būtų toks. Deputatai jau ne pirmą kartą (bent jau dalis deputatų) klausia premjero, kodėl višta nustojo dėti kiaušinius? Premjeras ateina į tribūną ir pasakoja, kas ereliui trukdo skraidyti. Praeina mėnuo. Vėl ta pati dalis deputatų klausia, kodėl vis dėlto višta nustojo dėti kiaušinius? Premjeras vėl tą patį kas trukdo ereliui skraidyti? Tai aš du klausimus paklausiau: kada mes baigsim tokį nesusišnekėjimą? Ir iš kur premjeras semiasi jėgų? Man net pavydas ima!
G.VAGNORIUS. Aš norėčiau gerbiamajam deputatui R.Paulauskui pasiūlyti pateikti Aukščiausiajai Tarybai tokį įstatymo projektą — nuo šios dienos uždrausti Vyriausybei priimti bet kokius sprendimus, ir visos problemos bus išspręstos.
PIRMININKAS. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis premjere, aš šiek tiek pasikartosiu, bet padėtis Lietuvoje tikrai yra pakankamai prasta. Jūs pykstatės (aš pasakysiu švelniau nei deputatas L.Šepetys, kad špyguojatės), pykstatės su labai daug kuo: su savivaldybėmis, su Generaline prokuratūra, su banku, su Aukščiausiąja Taryba, dabar, sakykim, ir su Saugumo departamentu — vėl sunkiai suprantamas dalykas, bent jau konfliktą didinantis dalykas. Man atrodo, jog jau nebepakankamas paaiškinimas yra, kad visi aplinkui yra blogi, su jais neįmanoma niekaip sutarti, kartu dirbti ir tik viena Vyriausybė yra, atsiprašau, net ne Vyriausybė, nes Vyriausybėje irgi didelė dalis yra blogų, ir tik, matyt, vienas premjeras yra geras. Ką visa tai reiškia? Kokios yra priežastys ir kaip vis dėlto jūs manote iš tokios padėties išeiti?
G.VAGNORIUS. Na, pirmiausia turėčiau pasakyti, kad nesipykstu aš su Saugumo departamentu. Ir jokių reikalų neturiu su juo.
D.MORKŪNAS. Jie pyksta.
G.VAGNORIUS. Ir dar turėčiau pasakyti, kad šiandien nesu patenkintas padėtimi Lietuvoj, bet aš nesu įsitikinęs, kad jūs esate nepatenkinti. Jeigu jūs sutinkate su tuo, kad Lietuvoj šiuo metu yra daugybė problemų, tai jas reikia spręsti. Bet aš nematau kito kelio spręsti, kaip tik keisti padėtį ir pirmiausia reorganizuoti valdžios struktūras, kurios nulemia padėtį Lietuvoje. Ir kai mes kalbame apie vieną ar kitą struktūrą, mes nekalbam apie žmones, o pirmiausia kalbame apie tų struktūrų galimybę efektyviai dirbti. Ir, deja, kol mes nepertvarkysime savo valdžios struktūrų, padėtis ekonominėje, socialinėje, kitose Respublikos gyvenimo srityse kažin ar pasikeis. Jeigu aš susitaikyčiau, jeigu aš nesiūlyčiau daryti pakeitimų valdžios struktūroj, tai paprasčiausiai reikštų, jog aš esu susitaikęs su ta gana nekokia padėtimi Lietuvoj šiuo metu.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, aš norėjau sužinoti, ar jūsų pasiūlymai dėl ministrų, vicepremjerų yra oficialūs pasiūlymai ir jūs prašote balsuoti pagal Reglamentą, aš čia jūsų tiesiog pasisakymo konteksto reikalas?
G.VAGNORIUS. Na, kai kurie pasiūlymai yra informacinio pobūdžio ir aš turėsiu pateikti Aukščiausiajai Tarybai raštu tokį siūlymą. Kai kurie siūlymai jau yra pateikti dokumentuose, kurie jau perduoti Aukščiausiajai Tarybai.
PIRMININKAS. Deputatas R.Valatka.
R.VALATKA. Gerbiamasis premjere, aš, kaip liberalas, pripažįstąs griežtą valdžių atidalijimo principą, pasisakau ir visada pasisakiau už tai, kad premjeras turėtų galimybę pats atstatydinti jo politikai nepritariantį ministrą ar ministrų grupę. Norėčiau paklausti, kodėl jau kuris laikas, kelinta savaitė Lietuva kalba apie ministrų dešimtuką, egzistuoja tarsi dvi vyriausybės tokiu atveju, ir Vyriausybė negali būti veiksni iki galo? Kodėl jūs, kaip premjeras, iki šiol nepasiūlėte Aukščiausiajai Tarybai taip pakeisti Vyriausybės įstatymą ir Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, kad jūs galėtumėte turėti galimybę priversti ministrą vykdyti jūsų politiką? Jeigu Aukščiausioji Taryba atmestų tą jūsų pasiūlymą, tada galima būtų ne apskritai, o konkrečiai kalbėti, kad Aukščiausioji Taryba nenori stabilios ir veikiančios Vyriausybės.
G.VAGNORIUS. Na, jūsų minimi formalūs pakeitimai yra susieti su Konstitucija ir reikalautų didžiulių pastangų norint padaryti atitinkamas pataisas. Tačiau šiuo metu veikiantis Vyriausybės įstatymas suteikia galimybę ministrui, kuris yra nepatenkintas Vyriausybės politika, nesunkiai spręsti problemas. Ir manau, kad ministras, kuris bus nepatenkintas arba yra nepatenkintas, pasinaudos suteikta teise, o Aukščiausiosios Tarybos deputatai nebandys įkalbinėti tokio ministro likti Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, salėje sėdi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras A.Saudargas. Jūs esate šioje tribūnoje ir turbūt gerai atsimenate, kai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kabinete užsienio reikalų ministras A.Saudargas perskaitė jums dešimties ministrų pareiškimą. Sakykite, kas paskatino jus atsiimti savo ketinimą balandžio 28 dieną atsistatydinti iš Ministro Pirmininko pareigų? Ir išvardykite tuos ministrus, kurie remia jūsų vykdomą politiką.
G.VAGNORIUS. Na, jeigu aš teisingai supratau, tai jūs labai laukiat, kada bus pateiktas mano toks pareiškimas. Bet šiandien aš jūsų norų patenkinti negaliu.
PIRMININKAS. Kas remia Vyriausybę?
G.VAGNORIUS. Na, aš nelabai supratau jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Kas iš ministrų jus remia Vyriausybėj?
G.VAGNORIUS. Na, aš nežinau, ar būtinai aš turėčiau jus detaliai informuoti. Jeigu jums labai įdomu, mes galime ir atskirai pakalbėti. Kažin, ar ten yra dešimties ministrų parašai, ir pagaliau, man atrodo, ne taip svarbu visa tai.
PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis premjere, čia triukšmas kilo po 363 potvarkio. Ar jūs nuo pat pradžių jį ruošėte? Nes buvo tylu, kol buvo neaiškūs įvykiai Rusijoje, susiję su liaudies deputatų suvažiavimu. Kai ten reikalai išsisprendė teigiama demokratijai linkme, kilo triukšmas. Tai išeitų, kad potvarkis buvo ruošiamas vieniems, o dabar, kai iškilo pavojus, kad atsisuks prieš kitus, kilo triukšmas. Aš noriu paklausti, ar tikrai jūs viską sąmoningai, ar jūsų rankomis kas nors ką nors daro?
G.VAGNORIUS. Na, galiu garantuoti, kad mano rankomis kol kas niekas nesinaudoja.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis premjere, prisimenu, kad ne kas kitas, o jūs per Kovo 11-osios minėjimą iš šios tribūnos kalbėjote, džiuginote, kad padėtis Lietuvos ekonomikoje pradės gerėti po vieno pusantro mėnesio. Dabar tiek laiko kaip tik ir praėjo. Šiandien jūs įvardijate, kad jau paralyžiuota Lietuvos ekonomika, situacija darosi panaši į visišką absurdą. Ar jūs tada šventės proga nepagrįstai džiuginote, ar dabar nepagrįstai gąsdinate? Juk per pusantro mėnesio tiek pati situacija negalėjo pasikeisti nuo žadančios gera iki šiandieninės. Ir kur buvo Vyriausybė iki šiol ir kas turėtų prisiimti kaltę už tokią šiandien įvardytą situaciją?
G.VAGNORIUS. Aš manau, kad jeigu mes visiškai nutrauktume atsiskaitymus tarp įmonių, ko gero, padėtis būtų dar blogesnė.
PIRMININKAS. Deputatas A.Račas.
A.RUDYS. Aš dar kartą norėčiau paklausti dėl to dešimties ministrų pareiškimo. Kadangi jūs jo negavote, ar jums, premjere, neatrodo (deputatai sufleruoja man, kad taip pat jo negavo), kad tas pareiškimas buvo rašytas visai kitoms jėgoms siekiant klaidinti Lietuvos žmones?
G.VAGNORIUS. Šiuo atveju aš galiu tik pateikti oficialią informaciją, kurios aš, deja, nedaug teturiu.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Ir vis dėlto, gerbiamasis premjere, yra ne mažiau kaip trisdešimt liudininkų, kurie matė jus girdintį, kai ministras A.Saudargas skaitė šito pareiškimo turinį. Tai negi jūs ir toliau teigsite, kad jūs to pareiškimo turinio nežinote?
G.VAGNORIUS. Be abejo, žinau. Ar aš kada nors sakiau, kad jo turinio nežinau? Tačiau aš nežinau visų aplinkybių ir nemačiau parašų. Ir pagaliau man tai visiškai yra neįdomu. Vyriausybė tai ne parlamentas, kur yra didelės ir ilgos diskusijos ir sunkiai priimami sprendimai. Vyriausybė turi dirbti, juk tai yra vykdomoji valdžia. Jos darbo specifika visai kitokia. Aš įsitikinęs, kai būsite jūs Vyriausybėj, jūs tai puikiai suprasite.
PIRMININKAS. Deputatas G.Ramonas.
G.RAMONAS. Gerbiamieji deputatai, šitame klausinėjime, šitame kontekste aš asmeniškai įžvelgiu irgi tam tikrą vieną prasmę. Aš noriu visų deputatų, visų Lietuvos žmonių atsiprašyti, ką esu įžeidęs žodžiu, mintimi arba veiksmais.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Galiu nudžiuginti savo kolegas, kad mums jau šiandien algas moka, mes gavome meškų ir elnių didelę sumą. Tik norėčiau paklausti premjerą. Ar jūs sumodeliavote, kas bus toliau su šitais rublių protezais? Ar mes galėsime galų gale gauti iš tų protezų, erzacų grąžos ir kaip darys parduotuvės, kurios neturi pakankamai rublių?
G.VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, manau, niekas jums netrukdė atsisakyti šitų piniginių ženklų.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš tai galiu...
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas. Paskutinis klausimas.
N.MEDVEDEVAS. Ekonominė padėtis tikrai sunki. Mes dabar pradedam ieškoti priežasčių, pradedam ieškoti kaltų dėl tos ekonominės padėties. Tikrai žinau, kad galima pakeisti parlamentą, galima pakeisti Vyriausybę, bet negalima pakeisti Lietuvos žemės ir Lietuvos žmonių. Jie liks tie patys. Ar jūs tikrai manote, kad naujas Seimas po 2 ar 3 mėnesių netaps tokiu pačiu kaip dabar šis parlamentas?
G.VAGNORIUS. Pirmiausia aš sutinku su jumis, kad šiandien ekonominė padėtis yra sunki ir tai natūralu reformos sąlygomis. Bet aš įsitikinęs, kad ekonominė padėtis net ir šiomis sąlygomis galėtų būti kur kas geresnė, jeigu ji nebūtų dirbtinai bloginama. Ir kai naujo Seimo deputatai žinos, jog jie turi dirbti atsakingai ir ilgesnį laiką, manau, vien tai jau užtikrins, jog nebeliks galimybių dirbtinai bloginti ekonominę padėtį priimant ne tokius sprendimus arba neleidžiant jų priimti tada, kai tuos sprendimus reikia priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi. O dabar pora pranešimų ir radijo klausytojams mūsų rinkėjams, ir gerbiamiesiems deputatams.
Pirmiausia mes gaunam, tai yra Aukščiausioji Taryba, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, seniūnai gauna labai daug telegramų, laiškų su mūsų žmonių, mūsų rinkėjų nuomonės pareiškimu dėl referendumo arba referendumų dėl prezidentūros, dėl požiūrio į premjerą ir Vyriausybę ir kai kuriais kitais klausimais. Aš manau, kad mes galim, tai yra seniūnija ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius, pavesti atitinkamai Aukščiausiosios Tarybos aparato daliai apibendrinti visas šitas telegramas ir laiškus ir apibendrintą informaciją pateikti jums visiems ir visuomenei.
Dabar, gerbiamieji, pagal mūsų susitarimą su Sekretoriumi 14 val. 40 min. tradicinėje vietoje trečiame aukšte rengiamas frakcijų, nuolatinių komisijų, seniūnijos ir kitų suinteresuotųjų pasitarimas dėl tolesnio mūsų darbo, ypač dėl uždarojo posėdžio ir dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pasiūlymo.
Posėdis baigiamas. Popietinis posėdis prasideda lygiai 15 valandą.