1992 m. balandžio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotoja L.L.ANDRIKIENĖ
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, galime pradėti eilinį, tiksliau, neeilinį Prezidiumo vardu pasiūlytą balandžio 15 d. plenarinį posėdį. Kol susirinks į salę pakankamas deputatų skaičius, galėtume trumpai pasitarti dėl šios dienos darbotvarkės. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komisija prašė 7 darbotvarkės klausimu svarstyti ne Civilinio kodekso 30 skirsnio pakeitimą, tačiau savaitės darbotvarkėje esantį kitą klausimą. Savaitės darbotvarkėje tai buvo 17 klausimas — Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimas. Deputatas J.Beinortas būtų pranešėjas vietoj pono L.Gasiūno. Aš manau, kad mes neturėtume daryti problemų. Klausimas yra savaitės darbotvarkėje ir gali būti šiandien svarstomas komisijos prašymu pakeičiant vietoj kito jų klausimo. Neprieštaraus dėl šito projekto pakeitimo niekas, kadangi tai kol kas tik projektas, galime lengvatinėmis sąlygomis keisti.
Dabar dar vienas dalykas. Kai kurie deputatai prašė, kad gal galėtume nukelti Komercinių bankų įstatymo projekto svarstymą truputį vėliau, pavyzdžiui, nuo 12 valandos. Tačiau yra toks dalykas, kad negalime suderinti, kas galėtų užimti šitą posėdžio dalį iki 12 valandos ir pateikti svarstyti savo klausimus. Aš maniau, kad deputatas M.Treinys galės šitą klausimą dėl Žemės reformos įstatymo pakeitimo projekto jau pateikti, kadangi jis negali, matyt, turime susilaikyti nuo tokio darbotvarkės projekto kaitaliojimo. Žodžiu, viskas būtų daroma tokia tvarka, kokia yra dabar, išskyrus 7 klausimą.
Taip pat dar vienas smulkus dalykas. Vyriausybei mes esame pavedę šios sesijos pradžioje parengti dokumentus ir pasirašyti dėl Lietuvos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke. Vyriausybė prašo, kad įrašytume su tuo klausimu susijusį projektą į šios savaitės darbotvarkę, ir šiandien jį galėtų trumpai pateikti ir pakomentuoti ponas G.Pukas. Čia kalbama apie tai, kad Aukščiausioji Taryba turėtų pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 14 d. nutarimui Nr.264 “Dėl stojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką”. Man asmeniškai atrodo, kad čia neturėtų būti mūsų toks nutarimas, tačiau gal atėjus Vyriausybės atstovui paaiškėtų kai kurie niuansai, todėl aš nenorėčiau taip iš anksto nubraukti šito klausimo. Tai yra labai trumpas projektas. Jeigu Aukščiausioji Taryba sutinka jį įrašyti į šios dienos darbotvarkę ir kartu į šios savaitės darbotvarkę, tai būtų deputatams padauginta. Dar kartą informuoju — “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke”. Tai yra pritarimas Vyriausybės veiksmams, padarytiems ryšium su stojimu į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką. Ar galime laikyti šitą klausimą įrašytą į savaitės darbotvarkę? Ar kas prieštarautų? Formaliai, žinoma, mes turime dėl to balsuoti. Todėl teks laukti, kol daugiau deputatų ateis. Kol kas deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš dėl 6 klausimo. Dėl Lietuvos Respublikos agrarinės reformos įstatymo pakeitimo projekto. Svarstymo procedūros. Kadangi gerbiamasis premjeras mums yra pareiškęs labai rimtą priekaištą, kad svarstant ir priimant pakeitimus nėra suderinta su Vyriausybe, konkrečiai dėl žemės grąžinimo termino pratęsimo iki gegužės 31 d., ir neteko, kai buvo pateikiamas, išgirsti, ar Vyriausybė pritaria visiems pakeitimams, nes Žemės ūkio ministerijos pritarimas yra kitoks dalykas nei Vyriausybės. Todėl norėčiau, kad arba pats premjeras dalyvautų svarstant šituos pakeitimus, arba būtų išreikšta jo nuomonė.
PIRMININKAS. Aš žinau, kad agrarininkai yra kvietę ne tik ministerijos, bet ir Vyriausybės narius, tačiau norėčiau, kad į šią pono P.Papovo pastabą būtų reaguota papildomai ir organizuota, kad dalyvautų ir Vyriausybės nariai. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš prie to pasiūlymo dėl stojimo į Tarptautinį valiutos fondą. Visuomet tokiuose dokumentuose yra nurodomos sąlygos, kokiomis sąlygomis ta šalis stoja. Ten yra įrašyta nemažai įsipareigojimų. Aš neprieštarauju, kad tas klausimas būtų svarstomas, jį reikia svarstyti ir skubiai reikia svarstyti, bet tik norėčiau, kad visiems deputatams būtų duotas tas tekstas, kokiomis sąlygomis Lietuva stoja į Tarptautinį valiutos fondą. Visi suprastų, kokius įsipareigojimus mes prisiimam.
PIRMININKAS. Žodžiu, planuojam maždaug tokią procedūrą. Jeigu papildome savaitės ir šios dienos darbotvarkę šiuo klausimu, tai šiandien yra supažindinama Aukščiausioji Taryba, padaugintas būtų, matyt, ir tas stojimo dokumentas, o rytoj galėtume jau priimti jį. Ne tiktai Vyriausybė prašo pritarti nutarimui dėl stojimo. Deputatas V.Katkus.
V.KATKUS. Tai ne tik įstojimo klausimai, bet ir informacija apie Valiutos fondą, ir visi kiti Lietuvos įsipareigojimai. Turint omeny, kiek kontroversijų yra sukėlęs ir Rytų, ir Centrinės Europos įstojimas ir jo pasekmės, tai klausimas yra pakankamai sudėtingas ir reikia jį labai atidžiai nagrinėti.
PIRMININKAS. Žodžiu, mes neprieštaraujame, kad būtų šiandien svarstomas, pateikiamas tas dalykas, o paskui deputatams numatoma pateikti platesnę informaciją. Prašau gerbiamus deputatus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Vyksta registracija. Salėje 77 deputatai. Galime balsuoti dėl atskirų darbotvarkės pakeitimų. Taigi yra Vyriausybės prašymas papildyti šios savaitės darbotvarkę numatant šiandien nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos narystės Tarptautiniame valiutos fonde ir Pasaulio banke” projekto pateikimą. Prašau balsuoti, kas už tai, kad šiuo projektu būtų papildyta savaitės darbotvarkė, o šiandien būtų numatytas pateikimas. Vyksta balsavimas. Vyksta balsavimas dėl papildomo projekto įrašymo į savaitės darbotvarkę.
Už balsavo 52 deputatai, prieš - 1, susilaikė 5. Yra nutarta papildyti darbotvarkę šituo klausimu. Lauksime Vyriausybės pristatymo. Prašau posėdžių sekretoriatą informuoti, kad (galbūt sutarkime lygiai 12 val.) 5 minutes galėtume skirti informacijai dėl šito klausimo. Gerbiamasis G.Pukas galėtų ateiti šituo klausimu. Dėl kitų pakeitimų šios dienos darbotvarkėje buvo kalbėta. Pakeičiama 7 klausimas - Socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio antrasis svarstymas. Tas suderintas. Galime balsuoti už visą šios dienos darbotvarkę. Prašau balsuoti.
Už šios dienos darbotvarkę balsavo 53 deputatai, susilaikė vienas deputatas. Darbotvarkė yra patvirtinta. Kviečiu į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininką poną V.Baldišį.
V.BALDIŠIS. Labas rytas, gerbiami kolegos deputatai. Pirmiausia aš norėčiau pateikti jums Čekių ir kitų vekselių įstatymo projektą bei nutarimą dėl vekselių apyvartos. Aš norėčiau pasakyti, kad šitie dokumentai yra labai svarbūs, ypač dabartinėje situacijoje, kai trūksta grynų pinigų sparčiai didėjant infliacijai, o čekiai iš esmės yra dokumentas, kuris pakeičia grynuosius pinigus atsiskaitymuose, ir pirmiausia atsiskaitymuose. Vekselis iš esmės yra komercinė kredito, kredito formos, kuri dar pas mus nėra oficialiai legalizuota, dokumentas, kuris taip pat leidžia sumažinti banko mokėjimo priemonių grynų pinigų trūkumą, atstatyti tiesioginį įmonių tarpusavio kreditavimą naudojant vekselį. Tai yra skolos pasižadėjimą vienai ar kitai pusei ir kartu leidžia ne tik sumažinti grynų pinigų poreikį, bet ir sumažinti bankinio kreditavimo poreikį, o tai yra labai aktuali problema šiuo metu, kai infliacijos sąlygomis jaučiame didžiulį pinigų ir kredito išteklių stygių todėl, kad jie automatiškai nėra padidinti, nedidėja taip, kaip kainos. Todėl aš norėčiau pasiūlyti jūsų dėmesiui pirmiausia Čekių ir vekselių įstatymo du variantus, kurie yra pateikti Aukščiausiajai Tarybai. Tai yra dokumentai, kurie remiasi tarptautinėmis taisyklėmis ir tarptautine konvencija, 1938 metų Ženevos čekių konvencija ir vekselių konvencija. Tai yra dokumentai, kurie iš esmės nusako tarptautinėje finansų organizavimo praktikoje priimtas atsiskaitymų taisykles pagal šituos dokumentus. Ir todėl čia išgalvoti kažko naujo nereikia ir nebūtina visų pirma todėl, kad tie dokumentai yra naudojami tiek vidaus apyvartoje, tiek jie gali būti naudojami ir tarptautiniuose atsiskaitymuose, tarptautinėje apyvartoje. Suprantama, kad tos taisyklės turi būti bendros, ir jos jau yra dešimtmečių praktikos patvirtintos ir pateiktos. Mums dviračio atradinėti tikrai nereikia. Pateiktus tuos įstatymo projektus, juos suderinus su atitinkamom ministerijom, žinybom, taip pat buvo prieita prie tokios nuomonės, kad galbūt mums nereikėtų tų įstatymų priiminėti ir daryti tokią ilgą sudėtingą procedūrą, o galbūt būtų galima priimti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuriuo būtų atnaujinamas Lietuvos Respublikos prisijungimas prie Ženevos konvencijos, patvirtinusios vienodą čekių įstatymą, taip pat vienodą įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą. Tai būtų pirmas šio nutarimo punktas. Antras punktas būtų, kad būtų pratęstas Lietuvos Respublikos priimtų ir nuo 1938 metų spalio 1 dienos įsigaliojusių Čekių įstatymo ir vekselių įstatymo, kurie buvo paskelbti Lietuvos Respublikos “Vyriausybės žiniose”, galiojimas. Pridedami tų įstatymų tekstai, kurie būtų tiktai kalbos požiūriu patvarkyti, kad atitiktų tas tarptautines galiojančias Ženevos konvencijas. Tai būtų žymiai paprasčiau ir tokia lengvesnė, greitesnė procedūra priimant Aukščiausiojoje Taryboje šituos įstatymus, kurie, dar kartą noriu pabrėžti, yra labai svarbūs, aktualūs ne tik dabar, bet taip pat yra aktualūs ir įvedant savo pinigų sistemą ir tvarkant atsiskaitymus esant Lietuvos pinigų sistemai. Todėl aš jūsų dėmesiui ir noriu pasiūlyti. Jums yra pateikti abudu šitie variantai.
Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad yra labai aktualus kitas dokumentas, susijęs su tuo klausimu, taip pat jūsų dėmesiui pateiktas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl komercinio kredito ir vekselių apyvartos”. Kadangi vienas klausimas tai yra iš esmės priimti įstatymus arba atnaujinti galiojimą tų įstatymų, kurie reglamentuoja čekių ir vekselių apyvartą, tai yra mokamųjų dokumentų ir kredito apyvartą, komercinio kredito apyvartą, kitam klausimui taip pat reikia teisinio sprendimo, tai yra komercinio kredito ir vekselių apyvartos legalizavimas. Tai yra atnaujinimas. Todėl yra siūlomas toks nutarimas, kuris su komentarais, kiek žinau, yra jums išdalytas. Aš jį norėčiau perskaityti, kadangi jis yra gana trumpas. “Dėl komercinio kredito ir vekselių apyvartos.
Atsižvelgiant į tai, kad kuriasi privatus ūkio sektorius, vyksta privatizacija, plečiasi ūkinių subjektų komercinio darbo principai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Leisti valstybinėms, valstybinėms akcinėms, akcinėms, privačioms įmonėms ir organizacijoms bei bendrovėms parduoti viena kitai prekes kreditan, teikti komercinį kreditą išrašant vekselius. 2. Įpareigoti Lietuvos banką per du mėnesius paruošti ir patvirtinti vekselių diskonto, tai yra akreditavimo ir atsiskaitymo vekseliais, taisykles. 3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją per du mėnesius atspausdinti vekselių blankus ir aprūpinti jais ūkį. 4. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo datos”.
Šitas nutarimas yra labai aktualus mūsų sąlygomis, kadangi jis tiesiogiai susijęs su grynų pinigų apyvarta, su grynų pinigų poreikio mažinimu, taip pat su bankinio akreditavimo mažinimu. Sakykim, jį priėmus, nes ir būtų tokia galimybė, kad naudojantis laikinom taisyklėm nebūtina laukti, kol bus atspausdinti vekselių blankai, galima panaudoti laikinai kad ir tuos pačius įmonių pirminius blankus su dviem parašais, antspaudais ir kartu išleisti į apyvartą tokį vekselio pakaitalą, kuris sutaupytų ir įmonių atsiskaitymą, sumažintų nemokas įmonių viena kitai, taip pat sumažintų kredito poreikį, įvestų tiesioginį akreditavimą ir kartu tiesioginę garantiją už pinigų sumokėjimą ir panašiai. Tai yra labai aktualu, dar kartą noriu pabrėžti, ne tik dabartinėm sąlygom, bet tai yra taip pat vienas iš tokių svarbių etapų ruošiantis ir savos pinigų sistemos ir atsiskaitymų sistemos įvedimui ir jos sutvarkymui. Galbūt tiek trumpai aš pristatydamas tuos dokumentus.
PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad pranešėjas kartu pasiūlytų, kada mes galėtume surengti kitą svarstymą. Na, į kitos savaitės darbotvarkę mes jau nebegalime planuot, nes ji jau yra perkrauta ir taip. Dėl tos priežasties, kad šią savaitę daug nespėjame klausimų padaryti. Po to turėtų būti Reglamento numatyta viena vienos savaitės pertrauka plenariniuose posėdžiuose, tai, matyt, gegužės pirmąją savaitę galėtume.
V.BALDIŠIS. Aš prašyčiau į artimiausią posėdį, jei galima.
PIRMININKAS. Na, Reglamentas, kaip sakoma, neleidžia į artimiausią. Taip, taip, sutariame taip, kad gegužės pirmąją savaitę surengiame pirmąjį svarstymą. Tačiau dar, matyt, nori paklausti kai kurie deputatai. Deputatas V.Katkus. Ne. Deputatas R.Gudaitis. Ne. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jau buvo atkreiptas pranešėjo dėmesys į tai, kaip šie siūlomi nutarimai yra svarbūs priimti kuo greičiau. Ką mes turėtume padaryti, kad iš tikrųjų tuos nutarimus galėtume priimti greičiau negu gegužės pradžioje?
PIRMININKAS. Aš nežinau, matyt, reiktų galvoti apie tai, kokie klausimai neturėtų būti svarstomi kitą savaitę vardan to, kad galėtume mes šių dviejų klausimų pirmąjį svarstymą surengti. Tačiau šįryt kalbėjome su frakcijų ir komisijų pirmininkais, jau ir taip yra perteklius tikrai svarbių klausimų. Nežinau. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Noriu paklausti, ar priėmus šiuos nutarimus, įstatymus praktiškai, techniškai per kiek laiko galima būtų realiai jau pradėti realizuoti?
V.BALDIŠIS. Taip, dėl vekselių blankų, kaip minėjau, praktiškai būtų galima naudoti laikinus, tai yra naudoti įmonės firminį blanką su parašais, sakykim, direktoriaus ar prezidento kokio, vyriausiojo buhalterio, kadangi tai yra tarpusavio kreditavimas, su antspaudu ir pan. Dėl čekių taip pat yra duotas užsakymas ir jie netrukus turėtų būti. Kitaip sakant, iš techninės pusės didelių problemų nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū deputatams už klausimus. Ar Vyriausybės vardu ponia ministrė nenorėjo pasakyti kokios nors nuomonės dėl šitų projektų?
E.KUNEVIČIENĖ. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Aišku. Tai aš manau, kad pirmojo svarstymo metu vis dėlto Vyriausybė pasakys savo nuomonę. Reglamentas leidžia ir vėliau nuomonę pareikšti. Gerai. Dėkoju pranešėjui už šito klausimo pateikimą. Dabar galėtume pradėti svarstyti Komercinių bankų įstatymą. Taip pat jūs turėtumėt likti tribūnoje.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, mes po ilgų diskusijų pagaliau priėjome prie lemiamo šito labai svarbaus įstatymo priėmimo etapo. Aš tikrai norėčiau paprašyti jūsų ir kantrybės, ir įsiklausymo svarstant tuos aktualius klausimus, kurie, kaip aš ne kartą pabrėždavau ir norėčiau vis dėlto dar kartą pabrėžti, visų pirma yra mūsų nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo pagrindas. Todėl, kad komercinis bankas kiekvienoje valstybėje tai yra bankas, kuris išleidžia pinigus į apyvartą. Aš dar kartą pakartosiu sakydamas, kad tiktai nuo 3 iki 5% visose normaliose valstybėse atsiskaitymo ir apyvartos, ir pinigų išleidimo į apyvartą vyksta grynais pinigais. Likusi dalis, likusi liūto dalis vyksta išduodant kreditus negrynais pinigais, vykdant atsiskaitymus, emituojant tuos vadinamuosius mūsų negrynuosius pinigus. O juos emituoja komerciniai bankai. Todėl pinigų išleidimas, jų reguliavimas, jų perkamoji galia ir išvis pinigų apyvartos reguliavimas kiekvienoje valstybėje priklauso pirmiausia ir galimas vykdyti tiktai per komercinio banko reguliavimą, per tas taisykles, pagal kurias jis veikia, per tą labai griežtą, aš tikrai noriu pabrėžti, per labai griežtą tvarką, labai skrupulingas taisykles ir normatyvus. Todėl atkreipdamas į šitai dėmesį aš noriu pasakyti, kad, kaip jūs žinot, tas Komercinių bankų įstatymas buvo pateiktas dar 1990 metų pabaigoje, vyko svarstymai, po to buvo pateikta alternatyva šitam banko įstatymui. Tai yra deputato K.Glavecko ir Laisvosios rinkos instituto pateikta alternatyva. Šitie du projektai skyrėsi iš esmės vienas nuo kito tiek savo struktūra, tiek reguliavimu, tiek galiomis. Kaip jūs žinot, pirmojo svarstymo metu buvo alternatyvus balsavimas, kurį projektą pasirinkti, ir buvo pasirinktas pastarasis projektas, kurį aš dabar teikiu ir kurio antrasis svarstymas įvyko, kaip jūs žinot, lapkričio 19 dieną ir jam buvo pritarta balsų dauguma. Aš noriu paprašyti, kad apie šitą įstatymą, aišku, turi būti ir kalbama, ir nagrinėjama kaip apie visumą, kuris turi savo karkasą, kuris turi savo straipsnių sąveiką ir pirmiausia tų pagrindinių reguliuojančių straipsnių, kurie nulemia viso įstatymo veiksmingumą.
PIRMININKAS. Aš tik atsiprašau pranešėjo. Lapkričio 19 d. įvyko pirmasis svarstymas, o antrasis svarstymas vyko prieš aštuonias dienas balandžio 7 d. Prieš pradedant svarstyti atskirus klausimus labai trumpai pasisakyti prašė ministrė E.Kunevičienė. Ji mano, kad per minutę sugebėtų. Jeigu ten neveikia, gal prie šoninio mikrofono. Tada galėtume pradėti svarstyti atskirus straipsnius.
E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, kad sutrukdysiu jūsų dėmesį. Labai geras dalykas, kad svarstomas šitas įstatymas. Tik noriu atkreipti dėmesį visų gerbiamųjų deputatų į tas sąlygas, kurios būtinos, kad būtų galima svarstyti ir priimti atitinkamai pakoregavus šitą įstatymą.
Šiandien jūs svarstysite nutarimą, ar pritarti Lietuvos stojimui į Valiutos fondą ir Pasaulio banką, todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad Pasaulio banko misija, atlikusi čia ekspertizę, padarė vieną pastabą, kad reikia vykdyti bankininkystės reformą, ne Komercinių bankų įstatymo kaip tokio rengimą ir priėmimą, o bankininkystės reformą. Jei jūs, gerbiamieji deputatai, iš pradžių priimtumėt Aukščiausiosios Tarybos nutarimą apie bankininkystės reformą ir kartu su ta bankininkystės reforma kaip viena iš dalių eitų Komercinių bankų įstatymas, būtų labai gerai. Misija vieną iš pagrindinių klausimų iškėlė centrinio banko funkciją. Nepakeitus Lietuvos banko (LTSR tada vadinosi) įstatymo ir kai kurių anksčiau priimtų Lietuvos banko statuto punktų (sąlygos tokios buvo), dabartiniu metu svarstyti Komercinių bankų įstatymą ir jį priimti, kur vartojamas žodis “centrinis bankas”, kai tokio pas mus nėra, neleistina, aš manau. Aš norėčiau jus įspėti, kad jūs šitos klaidos nepadarytumėt. Pasaulio bankas irgi sakė, kad pirmas darbas - tai turi būti atskirtas centrinis bankas nuo komercinio banko. O mūsų Lietuvos bankas dabartiniu metu yra pats didžiausias monopolinis komercinis bankas. Todėl šitas įstatymas visiškai pakirstų galimybę veikti jam, kaip centriniam bankui, kadangi dar neatskirtos tos funkcijos. Todėl prašyčiau jus atkreipti dėmesį ir priimti iš pradžių Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl bankininkystės. Arba bankininkystės įstatymą, arba bent nutarimą dėl bankininkystės reformos.
PIRMININKAS. Žodžiu, ministrė siūlo, kad šiandien Aukščiausioji Taryba nesvarstytų.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš prašyčiau pradžioje svarstyti centrinio banko statuso klausimą. Centrinio banko statusą. Jeigu centriniam bankui paliekat komercines funkcijas, tada jau atsiprašau, bus labai sunku toliau dirbti.
PIRMININKAS. Tačiau mes jau esam sutarę dėl darbotvarkės, šitas dalykas išspręstas ir svarstome Komercinių bankų įstatymą. Tik aš noriu iš dalies nuraminti, kad šiandien tikrai mums nepavyks priimti viso įstatymo, o tik pavienius atskirus straipsnius ir tai ne visus. Taip sakant, yra galimybė...
E.KUNEVIČIENĖ. Gerai...
PIRMININKAS. ...Vyriausybei Reglamento nustatyta tvarka teikti siūlymus ir keisti įstatymo projektą.
E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, dar tada. Labai sunku bus ką nors pakeisti, jeigu jūs šiandieną priimsit sąlygą, kad jau turim centrinį banką, ten bus įrašyta. Komercinių bankų įstatyme santykiai su centriniu banku tikrai turi būti užfiksuoti. Todėl tas nuoseklumas yra privalomas. Pradžioje išspręsti centrinio banko statusą, o po to jau svarstyti Komercinių bankų įstatymą.
PIRMININKAS. Na, aš nežinau. Tada mes negalime pradėti svarstyti. Aš manau, kad mes dabar jau turime laikytis Reglamento. Po išimties tvarka suteikto žodžio poniai ministrei pradėti nuo 1 straipsnio.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau komisijos vardu.
PIRMININKAS. Trečiojo svarstymo metu komisijos vardu ir apskritai diskusijos nevyksta.
K.ANTANAVIČIUS. Ne dėl svarstymo, bet dėl to, ką ponia E.Kunevičienė pasakė. Turim atsakyti ar neturim?
PIRMININKAS. Gerai, tada eilės tvarka. Deputatas E.Grakauskas, jeigu taip pat komisijos vardu dėl tokių procedūrinių dalykų.
E.GRAKAUSKAS. Taip, dėl procedūrinių dalykų. Aš iš dalies pritarčiau ministrės pasakytoms mintims tuo aspektu, kad projekte vis dėlto išliko...
PIRMININKAS. Jeigu deputatai kelia triukšmą ir nepasitenkinimą, aš tada prašau griežčiausiai laikytis Reglamento. Dėkoju stovintiems prie šoninių mikrofonų deputatams. Gerbiamasis Baldišiau, pradėkime svarstyti nuo pirmojo klausimo. To reikalauja Reglamentas. Išimčių daugiau niekam nedarau, nes tai kelia salės pasipiktinimą. Prašom.
V.BALDIŠIS. Jeigu galima, aš neišvengiamai porą žodžių turėčiau pasakyti prieš pradėdamas. Visų pirma...
PIRMININKAS. Ne, tada prašau laikytis Reglamento idealiai. Supažindinti, kokios pastabos gautos dėl 1 straipsnio, ir prašome teikti balsavimui.
V.BALDIŠIS. Taip. Prieš trečiąjį svarstymą ir balsavimą buvo gauti Komercinių bankų asociacijos pasiūlymai ir kai kurie komentarai, taip pat buvo gautos Ekonomikos komisijos, Biudžeto komisijos ir deputato E.Grakausko pastabos, pasiūlymai prieš tą visą svarstymą. Kai kurie iš jų jau buvo svarstyti antrojo svarstymo metu. Gaila, kad, pavyzdžiui, tas pats deputatas E.Grakauskas nedalyvavo antrojo svarstymo metu ir vėl pateikė tuos pačius dalykus, dėl kurių jau buvo atsakyta ir už kuriuos buvo balsuota. Bet aš pereisiu prie straipsnių.
Visų pirma dėl pavadinimo. Lietuvos Respublikos komercinių akcinių bankų įstatymas. Kalbama tiktai apie komercinius bankus, kurie yra formuojami akciniu pagrindu, ir čia neapimami, dar kartą noriu pabrėžti, nei kredito kooperatyvai, nei kooperatiniai bankai, nei, sakykim, savišalpos kredito draugijos ir kitokie smulkesni privatūs bankeliai ir panašiai. Tai yra tiktai apie komercinį banką, kaip didžiausios atsakomybės, finansinės atsakomybės, instituciją, kuri yra suformuota pagal Europos Ekonominės Bendrijos direktyvas. Kadangi buvo deputato A.Ambrazevičiaus tokia pastaba, kad pritaikytume tą įstatymą visiems kitiems bankams, bankeliams ir panašiai, tai ji dėl mūsų koncepcijos principo nebuvo priimta, kadangi čia kalbama tiktai apie pagrindinius bankus, komercinius bankus, kurie yra specifinis dalykas.
Toliau. 1 straipsnis - įstatymo paskirtis. Dėl 1 straipsnio buvo gautas deputato E.Grakausko pasiūlymas. Jis siūlo išbraukti 1 straipsnio 1 punkto antrą sakinį, kad jis taikomas ir valstybinių komercinių bankų veiklai. Mūsų nuomone, valstybinių komercinių bankų veikla tokiu būdu liktų įstatymu nereglamentuota, o tai yra labai didelis minusas, kadangi bankas negali būti kaip atskira kokia įmonė komanduojamas ar nurodinėjamas Vyriausybės. Todėl šita deputato E.Grakausko redakcija yra nepriimtina. Jeigu reikalaujama, tada mes siūlom balsuoti už 1 straipsnį, koks yra pateiktas, jeigu deputatas E.Grakauskas reikalauja, tada galima balsuoti už alternatyvą.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius šiuo klausimu, dėl 1 straipsnio?
S.MALKEVIČIUS. Aš apgailestauju, kad vis dėlto mes neatsižvelgėm į ministrės pastabą. Galbūt tikslingiau buvo padaryti pertrauką. Aš vis dėlto manau, kad jeigu jau kalbam apie komercinius bankus, tai valstybinis čia neturėtų būti minimas.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Iš tikrųjų štai nuo pat pradžios išryškėja pozicija, kad nėra aiškiai atribota, nėra nutarimo, kokia mūsų bankininkystės reforma. Ir Vyriausybė užsiiminėja bankų komercine veikla, ir Lietuvos bankas, todėl jau iš karto 1 straipsnis yra neaiškus. Tokia idėja turėtų būti, kad komerciniai bankai būtų visiškai savarankiška bankininkystės šaka ir nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė neturėtų užsiiminėti komercija. Todėl ir siūloma 1 straipsnio antrą sakinį išbraukti.
PIRMININKAS. Jūs teiksite balsuoti jūsų pasiūlymą?
E.GRAKAUSKAS. Taip, teiksiu.
PIRMININKAS. O aš pateiksiu balsuoti jūsų pasiūlymą kaip pataisą, jeigu ji nebus priimta, vadinasi, bus priimtinas projekto variantas. Ponia ministrė norėjo dar kažką pasakyti. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tiktai norėjau pasakyti, kad čia yra banko juridinis statusas, akcinis kapitalų formavimas. O nuosavybė gali būti ir valstybinė, ir privati, todėl negalima taip įrašyti, kad ir valstybiniam bankui, nes tuo atveju tikrai jau taikoma ir dabartinė struktūra, nes akcininku gali būti ir Finansų ministerija, ir kitos, kas turi valstybinį kapitalą. Čia yra statusas, todėl tikrai gerbiamojo deputato E.Grakausko mintis yra teisėta ir juridiškai pagrįsta.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji deputatai, dabar reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dėl tos pataisos, kurią pateikė deputatas E.Grakauskas, po balsavimo motyvų galės pasisakyti ponas V.Baldišis apibendrindamas tuos balsavimo motyvus. Dabar dėl procedūros deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėjau tik pasiteirauti, ar aš pražiopsojau, ar tikrai nebuvo keltas klausimas dėl paties pavadinimo.
PIRMININKAS. Ne, nebuvo keltas.
A.RUDYS. Tai ar aš būsiu teisus, jeigu aš paprašysiu prie jo sugrįžti?
PIRMININKAS. Gerai, po 1 straipsnio sutikim, kad grįšim. Deputatas K.Antanavičius taip pat dėl vedimo tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Trečiasis svarstymas vyksta. Jūs sakėt, kad laikysitės Reglamento. Raštu nepateikti ir tegu niekas...
PIRMININKAS. Raštu pateikta. Štai yra visas pluoštas, jis pateiktas raštu, čia nėra jokių abejonių.
K.ANTANAVIČIUS. Ekonomikos komisijos pateikta, o anų?
PIRMININKAS. Kalbame apie deputato E.Grakausko pateiktas pastabas ir išdalytos jos yra raštu, čia jokio pažeidimo nėra. Gerai, dabar dėl balsavimo motyvų dėl deputato E.Grakausko pasiūlytos pataisos. Ar deputatas A.Ambrazevičius šituo klausimu? Ne. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš taip pat, kadangi jau pats 1 straipsnis neatitinka įstatymo pavadinimo esmės, todėl 1 straipsnis yra nepriimtinas, kadangi čia painiojami komerciniai bankai su valstybiniais.
PIRMININKAS. Jūs remiate pono E.Grakausko pasiūlymą?
L.MILČIUS. Taip, visiškai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys. Ar...
A.RUDYS. Ne, aš dabar nenoriu.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis ne.
J.PANGONIS. Aš tai remiu projektą. Mes visapusiškai apsvarstėm ir man keista, kad šiandien ministrė taip aktyviai nori bankininkystę pertvarkyti. Juk ji yra padavusi pareiškimą išeiti iš darbo.
PIRMININKAS. Na, nenorėčiau, kad taip būtų apeliuojama. Ministrės įgaliojimai nėra sustabdyti, ji visiškai teisėtai veikia. Deputatas Č.Stankevičius.
E.KUNEVIČIENĖ. (Iš salės) Aš iš Lietuvos niekur neišeisiu. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerai, prašau salėje tylos. Prašom, gerbiamasis Stankevičiau.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš pirmiausia norėčiau pasiūlyti deputatui J.Pangoniui atsiprašyti ministrės. O dėl 1 pasakyti deputato E.Grakausko argumentai man sukėlė abejonių. Jis kalba taip, tarsi čia būtų kalbama apie Lietuvos banką, kai kalbama apie komercinius bankus. Aš suprantu, kad kai kalbama apie komercinius bankus, kurie sukurti valstybės kapitalo pagrindu arba jam dalyvaujant, arba iš viso. Aš nematau tokių jau įtikinamų argumentų, kad šitą sakinį reikia išbraukti. Jo interpretacija, man atrodo, yra neteisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir deputatas S.Kropas dėl 1 straipsnio, ne?
S.KROPAS. Taip, aš pritarčiau gerbiamojo Č.Stankevičiaus argumentams, kadangi visa komercinių bankų sistema turėtų būti reglamentuojama tuo pačiu įstatymu, ir didžiulis Žemės ūkio bankas, kuris bus reorganizuojamas, ir Taupomojo banko sistema taip pat turėtų funkcionuoti komerciniais pagrindais ir neturėtų būti kokio nors kitokio reglamentavimo pagal įmonės įstatymą ar kokį nors kitą. Manyčiau, kad šito straipsnio redakcija yra korektiška ir priimtina.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatai pasisakė dėl balsavimo motyvų, apibendrina ponas V.Baldišis, o kitus deputatus tuo tarpu prašau registruotis. Vyksta registracija.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik norėjau pasakyti tai, kas lyg pabaigoj nuskambėjo. Apie jokį valstybinį banką ir valstybės banką čia nekalbama. Paskaitykit 1 straipsnio 1 punkto antrą sakinį. “,Jis taikomas ir valstybinių komercinių bankų veiklai”. Tai yra pirmiausia turima galvoj Žemės ūkio bankas ar Taupomasis bankas, kurie, kaip mes tikimės, normaliom sąlygom veiks komerciniais pagrindais, kaip, sakysim, Prancūzijos valstybiniai bankai, kaip kiti valstybiniai bankai. Čia niekur nekalbama. Aš galiu tiktai apgailestauti, kad yra sakomos deputato E.Grakausko tos pastabos visai ne apie tą klausimą. Čia kalbama apie valstybinius komercinius bankus.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Lieka balsuoti už deputato E.Grakausko pasiūlytą pataisą. Salėje užsiregistravo tik 70 deputatų, nors jų yra daugiau. Taigi kai kurių deputatų balsavimas nebus įrašytas. Gerai, tada prašau pakartoti, tačiau prašau visus deputatus užsiregistruoti. Vyksta pakartotinė registracija. Nes po to deputatai gali kelti priekaištus, kad štai balsavau, o rezultato nėra. Salėje - 85 deputatai. Taigi kas už deputato E.Grakausko pasiūlytą pataisą, kad iš 1 straipsnio būtų išbrauktas antrasis sakinys, prašome balsuoti. Kas už šią pataisą? Deputato E.Grakausko pasiūlymui pritarė 25 deputatai, prieštaravo 32, susilaikė 16. Pataisai nepritarta. Ar reikia balsuoti dėl 1 straipsnio tokio, koks jis pateiktas projekte? Turbūt nereikalaujat, aiški balsų persvara yra projekto naudai. Gerai, 1 straipsnis priimtas.
J.PANGONIS. Ar galima man asmeniniu...
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis asmeniniu klausimu.
J.PANGONIS. Aš galbūt ir įžeidžiau gerbiamąją ministrę pasakydamas, kad ji yra padavusi pareiškimą išeiti iš darbo, bet tai yra tiesa. Aš labai atsiprašau, jeigu įžeidžiau. Man tik buvo keista, kaip ministrė nori užblokuoti šio įstatymo priėmimą. Juk vyksta jau trečiasis svarstymas ir reikia priiminėti tiesiog straipsniais. O šiandien vėl iš naujo keliamas tas pats klausimas, kad svarstykim...
PIRMININKAS. Jūs kalbėkite asmeniniu klausimu, tai yra tuo klausimu, kuriuo prašėte kalbėti. O ne dėl komercinių...
J.PANGONIS. Tai aš ir atsiprašiau...
PIRMININKAS. ...bankų įstatymo.
J.PANGONIS. Aš ir atsiprašiau, tik norėjau parodyti, kokiais motyvais aš tai pasakiau.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. 2 straipsnis. A, dėl pavadinimo siūlė grįžti deputatas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiteirauti gerbiamojo pranešėjo, kas atsitiktų, jeigu išmestume iš skliaustelių “akcinių”. Man atrodo, kad trupučiuką neaiškumo sukelia būtent šitų skliaustelių buvimas, nes toliau jau pačiame įstatyme yra aiškiai apibrėžiama, ką mes vadinam komerciniais bankais. Taip pat ir valstybinius.
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, šito skliausteliuose įrašomo “akcinių” pagrindinė esmė yra ta, kad dar yra tokio banko steigimo būdas, pajinis principas, tai kooperatiniai bankai. Kad nebūtų painiojama su ta forma, kurios mes nesiruošiam uždrausti. Tokio kooperatinio, pajinio banko steigimo būdo. Tai tiktai todėl, kad būtų visiškai aišku. Kai mes buvom neįrašę “akcinių”, kai kam kilo abejonių, ar gali būti steigiamas bankas pajiniu principu ir panašiai, kodėl neatsispindi.
A.RUDYS. Tai tada reikia užrašyti “valstybinių ir akcinių”.
V.BALDIŠIS. Ne, gerbiamasis kolega, aš manyčiau, kad “valstybinių” yra nuosavybės forma, komercinis bankas, privatus, mišrus ar valstybinis, jis yra tame įstatyme jau apimamas. Todėl tas punktas, kurį mes priėmėm, kai pasakoma, kad jis taikomas ir valstybinių tiek, kiek tai nenumatyta atskirai patvirtintuose jo statutuose arba įstatymuose, tai tas visiškai yra suderinama su įstatymo logika ir ekonomika.
PIRMININKAS. Gerai, pavadinimas nekeičiamas. Tvarka. 2 straipsnis.
V.BALDIŠIS. Dėl 2 straipsnio pastabų nebuvo gauta. Tiktai aš norėčiau atkreipti dėmesį į tokią spausdinimo klaidą 1 straipsny, kad komercinis bankas yra kredito institucija. Ten yra parašyta “kredito įmonė”. Taip atspausdinta. O yra ,,kredito institucija" pagal visų Europos Ekonominės Bendrijos direktyvų reikalavimus. Daugiau jokių pastabų, be tos minėtos, nebuvo gauta dėl 2 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Ambrazevičius dėl 2 straipsnio? Tai gal išbraukti tą pavardę, kad man jos nereikėtų kartoti. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pastaba yra jums pateikta ir siūloma kaip tik 2 straipsnio 1 punkte padaryti redakcines pataisas. Visų pirma nurodyti, kokia yra komercinio banko, kaip kredito institucijos, pagrindinė veikla. Vietoj ,,visuomenės" termino vartoti ,,juridinių ir fizinių asmenų". Tai būtų teisiškai korektiška ir visa kita. Todėl aš galėčiau perskaityti jums pateiktą raštu 2 straipsnio 1 punkto...
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis kolega, aš radau. Taip, jūs teisus. Yra pateiktas raštu deputato E.Grakausko 2 straipsnio 1 punkto patikslinimas. Deputatas E.Grakauskas siūlo, kad komercinis bankas yra kredito įmonė, kurios pagrindinė veikla yra pagrįsta indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš juridinių ir fizinių asmenų priėmimu ir kreditų teikimu prisiimant visišką atsakomybę. Aš norėčiau pasakyt gerbiamiesiems kolegoms, kad šitas 2 straipsnio apibrėžimas yra paimtas iš Europos Ekonominės Bendrijos pirmosios bankininkystės tarybos direktyvoje išdėstyto apibrėžimo, kuris yra naudojamas daugelyje pasaulio šalių. Žodis žodin. Jau buvo antrasis svarstymas, kaip žinot, buvo pateikta ir kita alternatyva, bet buvo pritarta šitam apibrėžimui. Todėl manom, kad tas tobulinimas, pagrindinė, nepagrindinė, visa ta veikla atsispindi tolesnėse banko funkcijose ir apibrėžimuose. Tas apibrėžimas žodis žodin atitinka tarptautinių direktyvų reikalavimus, pagal kuriuos apibrėžiamas komercinis bankas. Todėl mes manom, kad reiktų palikti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Beinortas dar dėl 2 straipsnio.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau vis dėlto atkreipti kolegos V.Baldišio dėmesį į tokį dalyką, kad šiuo metu yra peržiūrimas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Viskas ten yra verčiama į tokį terminą “juridiniai ir fiziniai asmenys”. Kas dabar yra visuomenė? Mes kaip menamą dydį ją suprantam, o civiliniuose ieškiniuose tai bus juridiniai ir fiziniai asmenys. Aš suprantu, kad jūs išvertėte, galbūt ir geras vertimas, bet jeigu reikia suderinti su Civiliniu kodeksu, priimkite šį pasiūlymą ir nebus ginčo objekto.
PIRMININKAS. Turbūt taip. Jeigu vietoj žodžio “visuomenės” pakeistume “juridiniai ir fiziniai asmenys”, tai iš principo tada jau niekas nebesiskirtų.
V.BALDIŠIS. Gerai, aš manau, kad su tokiu pakeitimu galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerai, tai galutinė formuluotė 2 straipsnio pirmosios dalies kokia turėtų būti.
V.BALDIŠIS. “Komercinis bankas yra kredito institucija, kurios veikla yra pagrįsta indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš juridinių ir fizinių asmenų priėmimu ir kreditų teikimu prisiimant su tuo susijusią riziką.”
PIRMININKAS. “Prisiimant riziką” kažin ar tiktų, “prisiimant atsakomybę dėl rizikos” — gal tas turima omeny.
V.BALDIŠIS. Rizika yra ekonominis terminas...
PIRMININKAS. Gerai, nepiršiu. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Čia lyg ir išsprendžiam tą klausimą, bet aš dabar nevisiškai suprasiu išmetus tą “visuomenės”. Pavyzdžiui, iš valstybės gali bankas kokius nors indėlius paimti ar ne, jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys tik telieka. Nežinau, kaip pirmininkas mąsto dėl šito. Ką? Čia labai rimtas dalykas, ponai. Mes galim labai lengva ranka nubraukti, užrašyti “fiziniai ir juridiniai”, o, sakykim, valstybė nori įdėti į komercinį banką - viskas. Nei juridinis, nei fizinis asmuo - ir uždarom kelius.
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis deputate Leščinskai, aš manyčiau, kad tas apibrėžimas neuždraudžia to, ką jūs sakot, todėl, kad čia kalbama visų pirma apie indėlius, suprantat. Kaip čia buvo užrašyta “visuomenė”. Tai pirmiausia turima galvoj, kad iš gyventojų imami indėliai, kurie turi būti po to gyventojams... Užtikrinama atsakomybė ir garantas. Pirmiausia ta prasme, o Vyriausybės dalyvavimas steigiant banką ar panašiai, šitas nėra draudžiama.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Na, čia diskusija dabar kilo, bet gaila, kad mes tarptautinių dokumentų nesame matę. Bent aš nesu matęs originalo kalba. Sunku dabar spręsti, ar tas pataisymas į gerą, ar į blogą pusę, nes “visuomenės” sąvokos mūsų kol kas teisinėj sampratoj juridinis turinys nėra niekur apibrėžtas. Aš manyčiau, kad reikia taisyt, bet gal dėl šito ir kils keblumų. Ar jūs galit pasakyti, pavyzdžiui, kuria nors originalo kalba, koks terminas naudotas.
V.BALDIŠIS. Be abejonės, tie dokumentai yra. Aš galėčiau paprašyt mano kolegų, jeigu jie gali surast, originalo kalba apibrėžimą.
PIRMININKAS. Ar deputatas E.Grakauskas sutinka su ta formuluote, kurią galų gale perskaitė deputatas V.Baldišis, ar teiksite balsuoti savo.
E.GRAKAUSKAS. Taip, iš principo pataisa priimta. Aš manau, kad galima pritarti. Tačiau jeigu pirmininkas sutiktų, kad būtų aiškiau suformuluota, kad tai yra pagrindinė veikla. Tačiau jeigu nepriima, tai... Nėra prieštaravimų.
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, banko funkcijos yra apibrėžtos atskirame straipsnyje, kuriame labai konkrečiai išdėstyta, kas yra banko veikla.
E.GRAKAUSKAS. Taip, deputate, bet čia yra banko apibrėžimas, kas jis toks, ir pabrėžti, kad pagrindinė jo veikla, kuri logiškai seka iš šito sakinio sąvokos, yra tikslinga.
V.BALDIŠIS. Jūs, deputate Grakauskai, turite teisę teikti alternatyviam balsavimui. Aš savo poziciją pasakiau, kad tai yra apibrėžimas pagal tarptautinius reikalavimus ir standartus.
E.GRAKAUSKAS. Jeigu jūs priėmėt pataisą vietoj “visuomenės” “juridiniai ir fiziniai asmenys”, tokiu būdu galima sakyti, kad pataisa priimta, ir einam toliau.
PIRMININKAS. Gerai, kiti dalykai yra kur kas menkesni. Tada sutariame, kad priimame tokią formuluotę, kurią perskaitė ponas V.Baldišis. Dar perskaitykite.
V.BALDIŠIS. “Komercinis bankas yra kredito institucija, kurios veikla pagrįsta indėlių ir kitų grąžintinų lėšų iš juridinių ar fizinių asmenų priėmimu ir kreditų teikimu prisiimant su tuo susijusią riziką.”
PIRMININKAS. Tvarka. 2 straipsnio pirmoji dalis, atrodo, priimtina. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Pranešėjas keičia formulę. Vietoj “pilnos atsakomybės” į “susijusią riziką”. Tai iš esmės neadekvačios sąvokos. Rizika yra vienas dalykas, pilna atsakomybė yra kitas dalykas. Prašau labai atsakingai žiūrėti į terminų keitimą šiuo požiūriu.
PIRMININKAS. Gerai, tada dėl šitos rizikos ir atsakomybės santykio pakalbam. Deputatas Č.Stankevičius dėl to, ar ne?
Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, aš tik norėčiau, kad prieš balsuojant būtų pataisytas žodis “pilna” žodžiu “visiška”.
PIRMININKAS. Gerbiamojo V.Baldišio projekte ir nėra žodžio “pilna”. Čia yra E.Grakausko projekte. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis valdytojau, aš manyčiau, kad reikia priimti žodį “atsakomybė”, nes iš tikrųjų terminas yra priimtinesnis ir visur vartojamas.
PIRMININKAS. Gerai. Ir deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš tik pasiūlyčiau “atsakomybę” pakeisti vietoj žodžio “rizika” ir nereikia tos “pilna”. Pilna ar nepilna atsakomybė. Atsakomybė reiškia visiška atsakomybė.
PIRMININKAS. “Prisiimant su tuo susijusią riziką ir atsakomybę” — taip parašykim.
V.BALDIŠIS. Gerai, jeigu yra toks siūlymas, aš galiu sutikti, kad pridėtume riziką ir atsakomybę.
PIRMININKAS. Turbūt nebereikia balsuoti dėl 2 straipsnio pirmosios dalies.
V.BALDIŠIS. Aš tiktai norėčiau pasakyt gerbiamiesiems kolegoms, kad atkreiptų dėmesį, jog vis dėlto vykstant trečiajam svarstymui ir priėmimui (jūs žinot, kad tie straipsniai, tie žodžiai, tos eilutės buvo svarstytos komisijose, kur buvo visai kitokia aplinka) iškelt naują žodį, pasakymą ir taip iš klausos bandyt pakeist ne visada būna pats geriausias sprendimas. Šie dalykai buvo svarstyti rimtai ir kiekvienas žodis turi gan didelę prasmę, kurios negalima taip per vieną sekundę uždavus klausimą iš karto pakeisti, atsakyt arba tvirtint.
PIRMININKAS. Aš manau, kad kol kas čia viskas eina Reglamento nurodyta tvarka. Dėl 2 straipsnio antrosios dalies prieštaravimų nebuvo pareikšta. Ar reikia balsuoti dabar dėl viso 2 straipsnio? Dėl straipsnio deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Vis dėlto atsakomybė lieka neaiškus dalykas, mes negalim taip laisvai operuoti teisinėm kategorijom. Juk pasaulis žino ribotą atsakomybę, žino pilną atsakomybę. Taip ir vadinasi (terminų pavadinimai vokiečių kalba), t.y. apriboti atsakomybę. Mes taip laisvai įrašydami terminą vis dėlto nenusakom, kokią tas bankas turės atsakomybę. Ar...
PIRMININKAS. Nors aš ir supratau, bet jūs vokiškai nekalbėkit, kalbėkit valstybine kalba.
A.K.LEŠČINSKAS. Nėra valstybinėj kalboj tokių terminų, bet mes turim šitą dalyką labai rimtai teisiškai panagrinėt. Negalim rašyti bet kaip. Yra pilna arba ribota atsakomybė. Aš nežinau, aš ne teisininkas, bet čia turim galvoti dėl to. Žinau, kaip pasauly kas daroma.
PIRMININKAS. Ir deputatas Juozas Dringelis.
J.DRINGELIS. Aš stebiuosi, kodėl kolegos negirdi gerbiamojo Č.Stankevičiaus pastabos, kad atsakomybė negali būti pilna ar nepilna. Gali būti kubilas pilnas ar nepilnas, o atsakomybė arba ji visiška, arba jos apskritai...
PIRMININKAS. Tai šiuo atveju ir ginčijamės dėl principo ar ribota atsakomybė, ar visiška. Gerai, tai nebesiginčijam tada, ar ne. 2 straipsnis yra priimtas. Toks, koks buvo perskaitytas. “Prisiimant su tuo susijusią riziką ir atsakomybę”. Nereikalaujat niekas balsuoti dėl 2 straipsnio? Gerai.
V.BALDIŠIS. Deputatas A.Leščinskas siūlo pridėt visišką atsakomybę, kaip aš suprantu, ar iš viso...
PIRMININKAS. Prašom. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Jeigu komercinis bankas, tai turi nešti ne su kubilu tą sindromą, bet visiška atsakomybė, visiška. Nežinau, lituanistai tegul suderina, bet turi būti pilna arba visiška atsakomybė.
V.BALDIŠIS. Gerai, tada pridėkim visišką atsakomybę, jeigu deputatai neprieštarauja.
PIRMININKAS. Palaukit, štai čia ir yra blogai, kad statot į tokią keblią padėtį visą Aukščiausiąją Tarybą. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakykit, kokį variantą jūs teikiate balsuoti. Vis tiek be balsavimo, atrodo, neapsieisim. Ar apibrėžiam, kokia ta atsakomybė, ar neapibrėžiam?
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis pirmininke, aš manyčiau, kad tokiu atveju mes turime vienintelę išeitį. Taip, kaip buvo pateikta pradiniame variante. Rizika, ir taškas. Tada nekyla tokių dalykų, kurių neturėtų kilti priimant straipsnį.
PIRMININKAS. Bet jūs jau buvot priėmęs žodį “atsakomybė”.
V.BALDIŠIS. Todėl, kad dėl jo prasidėjo vėl diskusijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, siūlau atidėti 2 straipsnį ir pasitarti dėl jo. Kiek mes galim? Štai 7 deputatai nori kalbėti dar dėl 2 straipsnio. Jeigu ponas Č.Stankevičius parodys kelius, kaip galima priimti, tai prašom.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, tik ką pasiektas susitarimas, kurį priėmė pirmininkas, yra pakankamas, nes jeigu nėra pačiame straipsny nurodyto atsakomybės apribojimo, tai tas atstoja žodį “visiška”, tai nurodo visišką atsakomybę ir tas žodis yra nebūtinas. Aš tiktai taisiau dėl kalbos, bet ne dėl turinio. Aš manau, kad mes galėtume priimti tą straipsnį.
PIRMININKAS. Galime priimti ar ne?
V.BALDIŠIS. Aš pritariu deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymui.
PIRMININKAS. Tai nebereikalaujat kas nors balsuoti? Jeigu dar šnekam dėl 2 straipsnio, tai aš tikrai prašau atidėti jį. Neprieštaraujate? Vadinasi, priimamas 2 straipsnis. Prašau, deputate Žiemelį, salėje tylos.
V.BALDIŠIS. Ir atsakomybė, taip?
PIRMININKAS. Ir atsakomybė.
V.BALDIŠIS. Dėl 3 straipsnio pastabų nebuvo gauta, nė dėl vieno jo punkto.
PIRMININKAS. Čia deputato E.Grakausko pastabose antrame puslapyje kažkoks labai ilgas dėstymas, tačiau tai nesusiję su 3 straipsniu, taip? Čia apie 5 straipsnį. Tvarka. 3 straipsnis dabar niekam nekelia jokio nepasitenkinimo. Ar galime balsuoti už 3 straipsnį? Nereikia balsuoti. Na, kalbininkai, žinoma, pataisytų tas kalbos klaidas, tam ir dirba žmonės pas mus. Gerai, 3 straipsnis yra priimtas.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima dar man...
PIRMININKAS. Ponia ministre, prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Negalima drausti žodžio “bankas” naudoti kitiems reikalams. Yra ir duomenų bankas, yra ir informacijos bankas. Čia jau pažeisit visas tarptautines sąvokas. Kredito įstaiga kaip bankas, tai čia yra kitas reikalas, bet jokiu būdu negali būti įstatyme draudimo. Yra.
PIRMININKAS. Žodį “bankas” gali naudoti tik...
E.KUNEVIČIENĖ. Bet nereikia drausti žodžio naudoti...
V.BALDIŠIS. Gerai, bet ten yra parašyta “tik tos kredito įstaigos”. Duomenų bankas arba informacijos bankas, tai kokios kredito įstaigos? Paskaitykim iki galo šitą punktą, kur yra parašyta.
PIRMININKAS. “Tik tos kredito įstaigos”. Čia negalima interpretuoti, kad visos kitos institucijos neturėtų teisės. Taip gerai.
V.BALDIŠIS. Dėl 4 straipsnio 3 punkto buvo gauta deputato A.Ambrazevičiaus pastaba, Pagal tą pastabą keitėme 3 punkto redakciją, kad “komerciniai bankai dirba savarankiškai laikydamiesi ekonominių normatyvų, numatytų Lietuvos banko įstatyme”. Šita deputato A.Ambrazevičiaus pastaba yra priimta ir daugiau pastabų dėl 4 straipsnio nebuvo.
PIRMININKAS. Daugiau pastabų nebuvo. Yra. Ponia ministre, prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Yra dėl 4 straipsnio 3 punkto pastaba. Atkreipkit dėmesį – “komerciniai bankai dirba savarankiškai laikydamiesi ekonominių normatyvų, numatytų Lietuvos banko įstatyme”. Kokiame Lietuvos banko įstatyme? Reikia konkrečiai pasakyti, ar centrinio banko, ar dabartinio Lietuvos banko TSRS įstatyme.
V.BALDIŠIS. Visų pirma aš turiu paaiškinti, kad iš Finansų ministerijos mes gavom finansų ministrės pavaduotojo A.Giržado pasirašytą raštą, kad pastabų dėl Komercinių bankų įstatymo neturim, o dabar yra trečiasis svarstymas ir priėmimas. Čia yra aiškiai pasakyta - Lietuvos banko įstatyme, kadangi mes vieną Lietuvos banko įstatymą teturim.
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs dar neturit Lietuvos, jūs turit Lietuvos TSR banko įstatymą ir jeigu šitą reglamentavimą paliekam...
PIRMININKAS. Ne, ne, tas ginčas visiškai netinkamas, galioja Lietuvoje ir tie įstatymai. Ir nė vienas įstatymas nevadinamas, pavyzdžiui, Lietuvos TSR referendumo įstatymu. Jis vadinamas Lietuvos referendumo įstatymu, nors priimtas ir Lietuvos TSR laikais. Nedarykim čia formalių ginčų dėl to. Priimam 4 straipsnį be balsavimo, taip?
V.BALDIŠIS. Taip, dėl 5 straipsnio. Dėl 5 straipsnio yra gauta prieš tai raštiškų pastabų. Pereinam prie 2 skirsnio “Komercinių bankų operacijos”. Pastabos yra gautos iš deputato E.Grakausko, iš Ekonomikos komisijos ir buvo raštu gautos pastabos iš Komercinių bankų asociacijos. Visų pirma šitas Komercinių bankų įstatymo 2 skirsnio 5 straipsnis buvo mūsų suformuluotas po paskutinių Tarptautinio valiutos fondo išvadų ir rekomendacijų, kaip yra apibrėžiamos banko operacijos remiantis Europos Ekonominės Bendrijos direktyvomis. Mes iš pradžių, jeigu kas atsimena pirmus projektus, buvom formulavę daugiau tų operacijų, po to buvo suformuluotos taip, kaip yra apibrėžta Europos Ekonominės Bendrijos direktyvoje. Kokios yra operacijos, o kartu pagal tuos pačius reikalavimus, kurie atitinka, kiek aš žinau, deputato E.Grakausko ir Ekonomikos komisijos prašymą, yra 8 punktas, kur yra numatyta atlikti kitas kredito įmonės veiklos pobūdį atitinkančias operacijas. Tai yra ir kitos. Kadangi jūs žinote, kad pačios direktyvos bankininkystės klausimais keičiasi, gali atsirasti naujų operacijų banko srity, bet būtent banko srity, ir joms nėra draudžiama ar brėžiamas koks neleidimo ženklas. Todėl norėčiau iš karto perskaityti tuos pasiūlymus, kuriuos teikė tie mano minėti deputatai ir komisijos.
PIRMININKAS. Gal tik būtų gerai, kad iš karto pasakytumėt, kurie jums priimtini.
V.BALDIŠIS. Dėl to, ką mes siūlom priimti ir kas yra mūsų priimta. Tai 5 straipsnyje išdėstytos operacijos. Deputatas E.Grakauskas papildomai siūlė įtraukti nebankines operacijas, aš pabrėžiu, nebankines, pagal galiojančias Europos Ekonominės Bendrijos direktyvas. Tokias kaip nuosavų lėšų investavimas į kitų įmonių veiklą, intelektualinės produkcijos pirkimas, pardavimas, saugojimas, į apyvartą mokėjimo dokumentų leidimas, kuris yra apibrėžtas mūsų funkcijomis. Tai nėra apibrėžta komercinių bankų operacijomis, kurios yra visuotinai priimtos. O, be to, dabartiniu metu, kaip jūs žinot, komercinių bankų dalyvavimas, pirkimas kitų įmonių akcijų ir panašiai yra draudžiamas mūsų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo. Šitame etape. Tai yra du dalykai.
Toliau deputato E.Grakausko siūlomos tokios operacijos kaip nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriai, hipotekos operacijos. Tai yra tik kredito apdraudimo būdai, tai nėra operacijos. Banko operacijos visa to žodžio prasme. Todėl mes nesutinkame jų įrašyti į komercinių bankų operacijas. Kokie buvo deputato E.Grakausko siūlymai, aš galėčiau perskaityti. “Vykdyti investicines, iš nuosavų lėšų įmonių statybas, naujas technologijas, įrengimų diegimą”. Toliau. “Pirkti ir parduoti, saugoti intelektualinę produkciją. Leisti į apyvartą mokėjimo dokumentus ir vertybinius popierius.” Jeigu leisti į apyvartą, tai suprantama vos ne taip, kad leisti savo pinigus į apyvartą. Kadangi čia yra aiškiai mūsų apibrėžta atlikti operaciją su mokamaisiais dokumentais, o jų leidimo tvarka, pinigų leidimo tvarka yra aiškiai apibrėžta. Tai yra monopolinė funkcija. “Klientų pavedimu finansuoti kapitalinius įdėjimus ir vykdyti investicijas. Vykdyti nekilnojamojo turto įkeitimo sandorius, hipotekos operacijas. Sudarinėti kilnojamojo turto įkeitimo sandorius, vykdyti faktoringo operacijas.” Visų šitų operacijų, net ir atskirai nematom prasmės išskirti faktoringo operacijos, kadangi tai yra operacijos, aiškiai apibrėžtos mūsų 5 straipsnio 3 punkte. Tai yra operacijos su mokamaisiais dokumentais. Jos yra aiškiai apibrėžtos. O įdėti kitas operacijas, kurios nėra specifinės banko ir kurios nėra ar išskiriamos tarptautinės praktikos, mes manom, kad yra netikslinga. Taip pat deputatas E.Grakauskas ir deputatas A.Ambrazevičius pateikė pasiūlymus dėl 5 straipsnio 5 punkto, kad būtų atsisakyta Lietuvos banko leidimo komerciniams bankams vykdyti operacijas užsienio valiuta, brangiaisiais metalais. Tai yra visomis valiutinėmis vertybėmis. Šitas siūlymas mums atrodo taip pat nepriimtinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma bet kurioje valstybėje užsienio valiuta, brangieji metalai ir panašiai yra valiutinės vertybės, kurioms yra nustatoma tvarka. Tokia tvarka buvo nustatyta Lietuvos banko įstatyme, kad Lietuvos banko leidimu komerciniai bankai, ką jie daro ir dabar, perka, parduoda užsienio valiutą, mokamuosius dokumentus, auksą, brangiuosius metalus ir pan. Tokia tvarka yra reglamentuota. Arba galų gale, jeigu bus priimtas pas mus toks bendras įstatymas, kad galima iš viso laisvai atlikinėti tas operacijas, toks bendras valiutinių operacijų atlikimo įstatymas, tada, aišku, šitas punktas “Lietuvos banko leidimu” neteks prasmės. Bet dabar jis turi didelę prasmę, ypač įvedant litą, kai mes norim sukaupti ir lito stabilizavimo fondą, ir mūsų ekonomikos stabilizavimo fondą. Tai vis dėlto būtina ir yra svarbu. Juo labiau kad daugelyje pasaulio šalių toks valiutinių operacijų reguliavimas yra ir pradžioje jis buvo gan griežtas. Tik vėliau buvo šiek tiek susiaurintas.
PIRMININKAS. Būtų gerai, kad jūs pasakytumėt, ar 5 straipsnyje, be šitų 8 punktų, jūs priimat dar kokius papildomus, ar ne?
V.BALDIŠIS. Ne, gerbiamasis pirmininke. Mūsų siūlymu yra tie 8 punktai išdėstyti ir mes siūlom balsuoti už tokį 5 straipsnį, koks yra išdalytas deputatams.
PIRMININKAS. Aišku. Tada deputato E.Grakausko pasiūlytas 5 straipsnis būtų kaip alternatyva, kaip projekto straipsnio pataisa. Jeigu deputatas E.Grakauskas reikalaus, balsuosime už jo pasiūlytą 5 straipsnį. Deputatas E.Grakauskas, kaip pastabų autorius. Prašom.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš atkreipčiau dėmesį dar ir į tai, kad Ekonomikos komisija pateikė pasiūlymų dėl 8 papunkčio — padaryti atitinkamas redakcines pastabas. Jos yra esminės ir išplėstų visą...
PIRMININKAS. Tai tada jau nebe redakcinės. Jeigu esminės, tai ne redakcinės.
E.GRAKAUSKAS. Taip, bet iš esmės išplėstų bankinių operacijų rūšių skaičių. Tačiau aš norėčiau pakomentuoti ir pranešėjo pasakymus. Visų pirma Lietuvos banko leidimas vykdyti operacijas užsienio valiuta ir brangiaisiais metalais išdėstytas jau 4 straipsnio 5 punkte. Aiškiai pasakyta, kad komerciniai bankai dirba savarankiškai pagal ekonominius normatyvus, nustatytus Lietuvos banko įstatymo. Kam tą pat kartoti kitame straipsnyje? Todėl 5 straipsnio 7 punkte visiškai nereikalingas užrašymas ,,Lietuvos bankui leidus". Tai viena. Antra. Nėra čia, prie šito punkto, ir galimybės saugoti, taip pat į rezervinius fondus įskaityti brangiuosius metalus, kas yra visoje pasaulio bankininkystės praktikoje.
PIRMININKAS. Mes kažkaip keistai pradedame plačiai komentuoti, analizuoti pliusus, minusus. Yra pateiktos formuluotės. Ar jūs teikiate savo formuluotę balsuoti, ar ne?
E.GRAKAUSKAS. Be jokios abejonės, teikiu. Tuo labiau kad, kaip ir sakė, nevisiškai būdingas banko operacijas bankai visame pasaulyje atlieka. Tarp jų ir tokią operaciją kaip klientų pavedimą finansuoti kapitalinius įdėjimus ir visa kita.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Turime omenyje, kad jūs teikiate balsuoti. Manau, pasisakytų deputatai dabar dėl balsavimo motyvų ir galime balsuoti. Deputatas Z.Juknevičius dėl 5 straipsnio? Deputatas A.Rudys. Gerai. Deputatas A.Ambrazevičius, matau, pirmiausia dėl šito straipsnio.
A.AMBRAZEVIČIUS. Aš iš tikrųjų teikiau pastabų dėl šito straipsnio, bet jau praėjo labai daug laiko. Per tą laiką ne vieną kartą diskutavome su gerbiamuoju V.Baldišium, ne vieną kartą teko dalyvauti diskusijose ir su komercinių bankų žmonėmis ir aš pastebėjau tokį įdomų dėsningumą. Naujų komercinių bankų atstovai, tie, kurie dar nėra atsistoję ant kojų, labai daug visko nori, jie teikia maksimalius reikalavimus norėdami savo veiklą išplėsti iki begalybės. Bręstant, sąlyginai sakykim, tiems bankų atstovams tų diskusijų radikalumas keičiasi ir kuo brandesnis komercinis bankas, tuo jis labiau pritaria Lietuvos banko siūlymams. Dabar jau Kauno komercinių bankų atstovai, kurie kėlė kadaise radikalius reikalavimus, dabar beveik pritaria Lietuvos komerciniam bankui. Dėl to aš manau, kad gerbiamasis E.Grakauskas, kuris yra gal jauno komercinio banko atstovas, todėl kelia tokius radikalius reikalavimus. Aš manyčiau, kad pritarkim projekto autoriaus V.Baldišio variantui, o jeigu gyvenimas reikalaus, mes visuomet spėsime išplėsti tas funkcijas.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Prieš balsuojant norėčiau, kad pranešėjas pasakytų, kad 1 straipsnyje žodį “įmonė” pakeitus “institucija” reikia ir 8 papunktyje pakeisti. Terminą.
V.BALDIŠIS. Taip, dėkui dėkui.
PIRMININKAS. Gerai, redakcinis pakeitimas. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Ekonomikos komisija irgi pateikė, bet, sakyčiau, kur kas paprastesnius pasiūlymus. Tai būtent dėl šio straipsnio pirmo punkto 7 pastraipos ir 8 pastraipos. 7 pastraipoje prašome išbraukti žodžius “Lietuvos bankui leidus”, o 8 pastraipoje įdėti tik du žodžius “faktoringo ir lyzingo”. Ir viskas. Tai praplėstų kitas kredito įmonės veiklos galimybes, o 7 pastraipoje nereikėtų banko leidimo vykdyti operacijas užsienio valiuta, taip pat pirkti, parduoti brangiuosius metalus.
PIRMININKAS. Gerai, aš siūlau šitaip.
A.K.LEŠČINSKAS. Paprastas pasiūlymas ir siūlau dėl to balsuoti.
PIRMININKAS. Kai apsisprendžiame dėl to, kurį variantą priimame, ar deputato E.Grakausko, ar deputato V.Baldišio, tada bandome tartis dėl šito varianto pataisymo. O kol kas spręsime iš principo, kuris variantas mums priimtinesnis. Deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Aš norėčiau pasveikinti deputatą E.Grakauską tapus bankininkystės specialistu ir pareikšti užuojautą kaimo žmonėms dėl jo sukurtos žemės reformos. O dėl esmės. Pateikti deputato E.Grakausko pasiūlymai akivaizdžiai rodo neskyrimą įvairių banko rūšių. Tada padaromas superuniversalus bankas, bet ne komercinis. Jis ir hipotetinis bankas, jis ir emisijos bankas ir t.t. Dabar dėl daug emocijų sukėlusių faktoringo ir lyzingo. Gerbiamasis Leščinskai ir gerbiamasis Antanavičiau, faktoringas niekur neišbrauktas, jis figūruoja, kaip pirmininkas sakė, 3 straipsnyje “atlikti operacijas su kitais mokamaisiais dokumentais”. Kad neapkrautume nereikalingais. O lyzingo operacijas atlieka ne bankai, o specialios lyzingo kompanijos. Malonėkite tų dalykų nepainioti.
PIRMININKAS. Gerai. Ir paskutinis pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Aš turėjau komisijoje praktinę tokią problemą, iškilusią dėl Lietuvos banko leidimo vykdyti užsienio operacijas. Turėkim minty, kad dabartiniu metu daugelis bankų nori atlikti tas operacijas, bet galimybės ne visiems yra lengvos ir todėl ne visuomet įgyvendinamas tas noras. Komisija jau buvo gavusi kreipimąsi į mūsų komisiją ir į banką, kad įdėjęs į Lietuvos komercinį banką lėšas naudotojas negali du mėnesius jomis pasinaudoti, nes jos jau investuotos į kitą vietą. Nors kaip tik tam bankui Lietuvos bankas ir nebuvo davęs leidimo atlikti užsienio operacijų. Todėl čia yra valstybės ir autoritetas, ir atsakomybė. Bankas, duodamas leidimą kokiam nors bankui atlikti tas operacijas, kartu prisiima ir atsakomybę. Valstybinę atsakomybę, kad lėšos bus saugios. Todėl šitas dalykas, manau, turi išlikti ir būtina reguliuoti jį.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Baldišis apibendrins, o ruošiamės balsuoti dėl deputato E.Grakausko pasiūlytos pataisos.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jus dar kartą patikinti, kad tos operacijos, ir faktoringo operacijos, ir...
PIRMININKAS. Palaukit. Aš atsiprašau. Pirmiausia sprendžiam iš principo, ar priimame deputato E.Grakausko siūlomą variantą, ar ne. Jeigu priimam jį, tai nebereikia kalbėti nei apie faktoringą, nei apie lyzingą. Kol kas apsispręskime, ar jūsų variantą priimsime, ar deputato E.Grakausko. Taigi balsuojame už deputato E.Grakausko pasiūlytą 5 straipsnio naują redakciją, kuri yra kaip projekto pataisa. Kas už deputato E.Grakausko pasiūlymą?
Deputato E.Grakausko pasiūlymui pritaria 10 deputatų, prieš — 24, susilaikė 14. Nepritarta. Tai dabar kalbame dėl projekte pasiūlyto 5 straipsnio ir, gerbiamasis Baldiši, ar jūs atsižvelgiat į Ekonomikos komisijos siūlymą?
V.BALDIŠIS. Aš noriu pasakyti, kad į tuos visus...
PIRMININKAS. Į atskirus 5 straipsnio punktus. Čia gi 5 straipsnis.
V.BALDIŠIS. Aš noriu pasakyti, kad ir faktoringo operacijos, ir visos atsiskaitymų ir investicijų, ir visos kitos operacijos yra šituose 8 punktuose išvardytos. Dar daugiau — 8 punktas leidžia bet kada vykstant pažangai, pradėjus naują banko operaciją ir pripažinus tarptautiškai vykdyti Lietuvoje be įstatymo pakeitimo. Ir galų gale aš norėčiau pasakyti, kad lyzingo operacijos tai yra nuomos, turto ir įrenginių nuomos operacijos. Jokia banko direktyva jos nėra priskirtos prie banko operacijų. Aš su tuo dalyku irgi esu susipažinęs. Tai atlieka banko dukterinė kokia nors lyzingo kompanija, kuri daro tą operaciją. Aš manyčiau, netikslinga, nes tos 8 operacijos yra suformuluotos griežtai pagal diskusiją su Tarptautine valiutos fondu, Pasaulio banku. Bankų operacijos apibrėžiamos visos nevardijant papunkčiui tų, kurios įeina į stambius punktus. Tai aš siūlyčiau balsuoti už šitą variantą.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti už 5 straipsnį? Reikalauja deputatas E.Grakauskas. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis tokios formuluotės, kokia yra išdėstyta projekte, pateiktame banko valdybos? Aš manau, kad mes nebeturime laiko. Skelbiame projekto svarstymo pertrauką. Sutariame dėl vieno dalyko, kad...
V.BALDIŠIS. Tai reikia pabaigti.
PIRMININKAS. Negalime, lieka kiti dienos darbotvarkės klausimai.
V.BALDIŠIS. Na, pabaikim.
PIRMININKAS. Gerai, pratęskime svarstymą. Kas už tai, kad būtų pratęstas šito klausimo svarstymas. 5 minutėmis pratęsti šito klausimo svarstymą. Kas už tai? Už pratęsimą 5 minutėmis pasisakė dauguma deputatų. Taigi dėl 5 straipsnio. Kas pageidauja? Deputatas A.Leščinskas. Prašom.
A.K.LEŠČINSKAS. Sakykim, dėl faktoringo, lyzingo galima sutikti, kad jie telpa į kitus straipsnius, nors tų lyzingo kompanijų šiuo metu nėra, dar greitai jų nebus ir tai galėtų daryti komerciniai bankai. Tačiau dėl šito 5 straipsnio 1 punkto 7 papunkčio, kad išbrauktume žodžius “Lietuvos bankui leidus”, aš reikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Atskirai balsuoti.
A.K.LEŠČINSKAS. Atskirai balsuoti.
PIRMININKAS. Siūlau balsuoti be balsavimo motyvų, kadangi jau buvo kalbėta šitais klausimais.
V.BALDIŠIS. Aš tik norėčiau vieną...
PIRMININKAS. Jeigu be balsavimo motyvų, tai visi be balsavimo motyvų. Kas už tai, kad Ekonomikos komisijos siūlymu iš 5 straipsnio 7 punkto būtų išbraukti žodžiai “Lietuvos bankui leidus”. Kas už šį siūlymą? Išbraukti tris žodžius “Lietuvos bankui leidus”.
Šiam pasiūlymui pritarė 17 deputatų, prieš 20, susilaikė 15. Neišbraukti trys žodžiai - “Lietuvos bankui leidus”. Ar galime balsuoti už visą 5 straipsnį? Kokių dar yra pageidavimų dėl 5 straipsnio? Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš siūlau taip pat priimti Ekonomikos komisijos siūlymą ir įterpti žodžius po “atlikti faktoringo, lyzingo...”
PIRMININKAS. Jie atsisakė. Na, kam gaišinam laiką, gerbiamasis Grakauskai. Juk jie jau seniai atsisakė. Siūlau balsuoti dėl 5 straipsnio. Balsavimas pradėtas. Už 5 straipsnį balsavo 43 deputatai, prieš — 5, susilaikė 6. 5 straipsnis priimtas. Skelbiama pertrauka trečiajame šio projekto svarstyme. Dėl posėdžio tvarkos deputatas J.Tamulis. Dėkoju gerbiamajam V.Baldišiui.
V.BALDIŠIS. Dėkui.
J.TAMULIS. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti dėl šito klausimo esant didžiajam kvorumui.
PIRMININKAS. Taip, salėje šiuo metu buvo 85 deputatai. Paskutinis skelbtas kvorumas. Liberalų frakcija prašo perbalsuoti. Tik nelabai supratau, ar dėl 5 straipsnio, ar dėl “Lietuvos bankui leidus”. Dėl viso 5 straipsnio? Ne, ne, prašo dėl 5 straipsnio. (Balsas iš salės) Prašau.
J.TAMULIS. Visa problema glūdi pačioje formuluotėje “Lietuvos bankui leidus” ir būtent dėl šitos formuluotės mes ir prašome perbalsuoti.
PIRMININKAS. Tai aš ir klausiu, ar tik tą balsavimą, kur “Lietuvos bankui leidus”, ar visą straipsnį. Tvarka. Atsiprašau gerbiamos ministrės, kad vėluojame pradėti jūsų klausimą, ir kviečiu jus į tribūną. A, ponas V.Jurna. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu galima, ponas V.Jurna pristatys.
PIRMININKAS. Gerai. Labai trumpai, jeigu išeina.
V.JURNA. Taip. Žemės mokesčio įstatymas po jo pristatymo jums buvo svarstytas Biudžeto komisijoje. Iš esmės jam pritarta, bet turbūt principinis klausimas yra tas, kad Biudžeto komisija priėmė tokį sprendimą, kad šita tvarka įsigaliotų, Vyriausybės siūloma tvarka įstatymo projekte įsigaliotų nuo 1993 metų pradžios. Mūsų prašymas būtų toks, lyg ir kompromisinis variantas, kad 1992 m. jo viso netaikytume, tai yra netaikytume tos nuostatos, kad moka mokestį savininkas, o visi kiti moka žemės nuomos mokestį, tačiau vis dėlto ir šiais metais taikytume tą įstatymo principą, kad mokestis imamas pagal žemės įkainojimą, tai yra pagal jos vertę, o ne taip, kaip dabar numatyta galiojančiame įstatyme, pagal žemės įvertinimą balais. Štai toks būtų prašymas. Galbūt iki antrojo svarstymo su Biudžeto komisija pavyks suartinti tas nuomones.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dabar deputatai klausti ar pasisakyti nori? Pasisakyti. Ačiū pranešėjui. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Aš tiesiog noriu atsiprašyti, nes Miškotvarkos institutas nesuspėjo oficialiai pasakyti savo nuostatos dėl mokesčio už miško žemę. Todėl aš manau, kad mes antrajam svarstymui pateiksim, bet tai yra esminiai pakeitimai. Va dabar po pasakyto gerbiamojo V.Jurnos pasakymo, kad tai įsigalioja nuo 1993 ir kad bus pati pradžia mokesčio skaičiavimo pakeista, nebe kaina, o jau įkainojimas, tokiu atveju aš atvirai pasakau, nebežinau net, kaip miškininkams kalbėti, nes vėl keičiasi pradinė skaičiavimo bazė. Todėl tas parašymas, kuris yra 2 straipsnyje, kad mokama už miško žemę pagal pateiktą priedą prie Vyriausybės nutarimo Nr. 473, miškininkai pasitarę nutarė, kad jiems jinai yra iš esmės nepriimtina. Labai sudėtinga skaičiavimo metodika, o rezultatą mes gausime gana nedidelį. Galima tiesiog sumažinti ir nustatyti pasitarus, kokį procentą pagal žemės kainą imti, lygiai taip pat ir už miško žemę. Tai aš norėjau tiek informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kad mūsų pasiūlymas krypsta į tai, bet, sakau, kol kas oficialiai nėra išreikšta nuomonė.
PIRMININKAS. Gerai, lauksime. Liko dar trys deputatai, norintys pasisakyti. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pateikti oficialią Biudžeto komisijos nuomonę.
PIRMININKAS. Prašau, tik gal greta stovintys deputatai nekliudys. Prašau.
A.RUDYS. Išrašas iš protokolo skambėtų taip: nutarta vienbalsiai. ”1. Siūlyti Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pateiktą projektą ir jį priimti nustatant jo įsigaliojimo terminą nuo 1993 metų sausio 1 dienos. 2. Pavesti Vyriausybei pakoreguoti galiojantį Žemės mokesčio įstatymą nustatant apmokestinimo tarifus, absoliučiais dydžiais naujus, ir projektą pateikti Aukščiausiajai Tarybai." Kitaip sakant, siūlom eiti trupučiuką kitu keliu. Pirmas dalykas, šitą projektą mes būtinai turim svarstyti ir priimti todėl, kad žmonės kelia daug klausimų, nežino, kaip apsispręsti, ar imti nuosavybėn žemę, ar dar neskubėti, ar kitaip. Žmonės turi būti informuoti, kaip toliau elgsimės su žemės mokesčiu. Dėl to būtinai mums reikia jį priimti ir kuo greičiau. Tačiau dėl to, kad dabar vyksta pertvarkymas, dėl to, kad dabar yra labai sujaukti nuosavybės santykiai, tiksliau, jie dar kol kas nėra išgryninti, ir apskritai atsižvelgiant į kai kuriuos kitus argumentus, kad ir gerbiamosios B.Valionytės pasakytus, manom, kad keisti šiuo atveju sistemą, kuri jau metus galioja, didelės prasmės nėra. Juo labiau kai žinom, kad žemės mokestis yra skirtas į savivaldybių biudžetus kaip pajamų šaltinis, vadinasi, gali įvykti taip pat neplanuotų pasikeitimų formuojant vietinius biudžetus. Dėl to siūlytume palaikyti Biudžeto komisijos tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Mano nuomone, šį įstatymą būtų galima svarstyti tiktai kartu kaip priedą ir turint detalų 3 straipsnio mokesčio apskaičiavimą, tai yra mokesčio objekto. Numatytas procentas nuo žemės kainos, ar nuo žemės įkainojimo. Kokia kaina dabartiniu metu ar įkainojimas, ar bus po to rinkos kaina? Tai yra labai skirtingi dalykai, be to, dabartiniu metu žemės įvertinimo metodika sukelia labai daug neaiškumų ir daug problemų. Su Agrarine komisija mes ruošėmės diskutuoti, nes kai kurie urbanistiniai koeficientai yra labai aukšti ir tikrai neįkandami žmonėms. Todėl siūlyčiau šitą klausimą svarstyti kartu su metodika, turint objektą, turint apskaičiavimus, kaip tai atsilieps savivaldybių biudžetams, nes iš tos medžiagos, kurią mes dabar turim, negalim numatyti jokios įtakos savivaldybių biudžetams, negalim jos prognozuoti ir net negalim žinoti, kokios bus savivaldybių pajamos. Nes šiuo metu daugelis savivaldybių pajamų negauna. Vienas svarbiausių pajamų šaltinių yra žemės mokestis ir jį priimti galima tiktai turint detalius vieno žemės aro skaičiavimus įvairiose vietose. Todėl šitie apskaičiavimai turi būti pateikti kartu su mokesčiu...
PIRMININKAS. Tai ar galima būtų traktuoti štai taip jūsų pasiūlymus, kad pritartume po pirmojo svarstymo ir įpareigotume rengėjus antrajam svarstymui kartu pateikti ir mokėjimo metodikos projektą. Panašiai taip skambėtų. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į saugomas teritorijas. Nors šiame įstatymo projekte yra kai kas numatyta dėl miškų ir kitų dalykų, tačiau to visiškai nepakanka. Aš suprantu, kad projekto rengėjams yra sunku tai nustatyti, kadangi neturime saugomų teritorijų įstatymo, tačiau tas saugomų teritorijų įstatymas jau rytoj turėtų būti pristatomas. Jau šitame įstatyme reikėtų numatyti tam tikras lengvatas saugomose teritorijose. Pavyzdžiui, galima būtų pateikti Vyriausybei numatyti mokesčių lengvatas saugomose teritorijose. Yra tam tikros teritorijos ūkinės veiklos, tam tikros neūkinės veiklos, reikėtų jas atskirti. Pasigendame, pavyzdžiui, kaip pakrančių apsauginių juostų žemė turėtų būti apmokestinama. Taip pat labai būtų veiksmingas dalykas, jeigu nerekultivuotos žemės naudojama žemė būtų apmokestinama didesniu mokesčiu. Tai būtų ekonominis svertas stengtis greičiau rekultivuoti karjerų žemę ir t.t. Mes savo pasiūlymus pateiksime komisijos vardu raštiškai. Aš manau, kad galėtų į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Paskutinis pasisakymas deputato J.Beinorto. Ne? Kas? Tai dar spauskit. Spauskite dar kartą. Jūs prieš tai buvot užsisakęs žodžio. Na, gerai, aš paspausiu už jus. Prašom.
J.BEINORTAS. Ne...
PIRMININKAS. Ar jūs nenorit kalbėti?
J.BEINORTAS. Ne.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš norėčiau dėl šito punkto papildymo, kur pažeistose žemėse, rekultivuotose. Čia truputėlį galbūt supainioti dalykai. Pažeistų žemių rekultivavimą, išsaugojimą, atstatymą į buvusį lygį reglamentuoja kiti įstatymai. Jeigu šito įstatymo nesilaikoma, tada turėtų būti tam tikros sankcijos. O šitų sankcijų su mokesčiais jokiais būdais negalima sumaišyti. Yra įstatymas, kuris priverčia atstatyti tas žemes, ir va to įstatymo nesilaikymas turi tam tikrų pasekmių, bet jokiais būdais ne mokesčių mokėjimo.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Taigi aš primenu tą siūlymą. Aukščiausioji Taryba nutaria, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo, o rengėjus įpareigotume antrajam svarstymui kartu pateikti mokėjimų metodikos projektą. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti prie įpareigojimų prijungti taip pat pasiūlymus dėl šiuo metu galiojančio mokesčio normų patikslinimo. Kaip galimą projektą, kurį galbūt mes svarstymo metu ir atmesim, bet kad jau būtų Vyriausybės nuomonė - kaip. Jeigu mes nutartume, kad šitas naujas įstatymas galioja nuo 1993 metų, tai kad iš karto būtų patvirtinti nauji galiojančio Žemės mokesčio įstatymo normatyvai.
PIRMININKAS. Gerai, pritarti po pirmojo svarstymo ir įpareigoti rengėjus parengti antrajam svarstymui mokėjimų metodikos projektą ir šiuo metu galiojančių mokesčių pakeitimų projektą. Ar reikia balsuoti dėl tokio siūlymo? Nereikia. Ačiū. Pritarta po pirmojo svarstymo, rengėjai žino, ką jie turi pateikti antrojo svarstymo metu. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS. Buvo sutarta, kad dabar, dvyliktą valandą, ateis iš Vyriausybės ponas G.Pukas ir pateiks nutarimo projektą, kurį šiandien įrašėm papildomai į darbotvarkę, tačiau aš jo dar nematau. Tai, matyt, galėtume kol kas suteikti žodį gerbiamajam V.Jurnai, kad būtų pateiktas Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projektas, antrasis jo svarstymas.
V.JURNA. Gerbiamieji deputatai, dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo projekto buvo pateiktos pastabos pirmojo svarstymo metu. Šitą įstatymo projektą svarstė Biudžeto komisija ir pateikė tam tikrų pastabų. Po pirmojo svarstymo buvo pakartotinai išnagrinėtos tiek Biudžeto komisijos pateiktos pastabos, tiek pirmojo svarstymo metu deputato E.Vilko ir kai kurių kitų deputatų pateiktos pastabos. Iš esmės surasti tokie kompromisiniai variantai visų tų straipsnių redakcijų, išskyrus galbūt dar vieną straipsnį. Jis liko nesuderintas, bet manom, kad iki trečiojo svarstymo, kol bus pateikta balsavimui, bus arba galutinai jis suredaguotas, arba pateikta kaip alternatyva. Na, o dėl atskirų straipsnių, kaip jie suredaguoti, aš manau, kad dabar turbūt nėra prasmės apie redakcinio pobūdžio visus tuos pakeitimus informuoti.
PIRMININKAS. Taip, ar gerbiami deputatai nori paklausti? Aš manau, kad rengėjai į tas pastabas, į kurias atsižvelgia, pateiks naują redakciją arba kažkokį papildomą lapelį, kuriame bus parodytos naujos atskirų straipsnių redakcijos, ir trečiojo svarstymo metu galėsime priimti jas. Paklausti norinčių nėra. Tokiu atveju dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Tiesa, deputatas A.Rudys turbūt nori klausti.
A.RUDYS. Ne V.Jurnos.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju jums. Gerbiamasis Rudy, prašau.
A.RUDYS. Mūsų komisijos vardu gautas toks kreipimasis iš Lietuvos Respublikos įmonių vyriausiųjų finansininkų buhalterių balandžio 8 d. seminaro dalyvių, kurie kreipėsi prašydami paskelbti šitą įstatymą spaudoj, kad būtų galima į jį pasižiūrėti ne tik valstybinių institucijų akimis. Tai aš norėčiau paklausti gerbiamojo seniūno, ar yra dar kokia nors reglamentinė galimybė atlikti šitą dalyką?
PIRMININKAS. Paprastai projektai spaudoje skelbiami po pirmojo svarstymo. Tai numato Reglamento 203 straipsnis, o antrojo svarstymo metu nebenumatoma, kad būtų galima pateikti spaudai. Aš tuoj pasitikslinsiu, ar teisingai manau.
A.RUDYS. Bet mes negalim ignoruoti beveik keturių šimtų specialistų, dirbančių praktinį buhalterinės apskaitos darbą, nuomonės. Aš manyčiau, kad šiuo metu kiek mažesnė bėda yra, sakykim, dviem savaitėmis vėliau priimti šitą įstatymą, negu neišklausyti pastabų.
PIRMININKAS. Tačiau neleidžia Reglamentas antrojo svarstymo...
A.RUDYS. Jeigu neleidžia...
PIRMININKAS. Neleidžia, tik pirmojo svarstymo metu galima. Deputatė B.Valionytė dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projekto, ar ne? Prašau. Nepageidaujat? Gerai. Nėra norinčių nei klausti, nei pasisakyti. Komisijos jau buvo pateikusios kokias išvadas, jos jau buvo pateikusios anksčiau. Liktų mums pritarti įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Gerbiamasis Rudy, gal yra visgi galimybė supažindinti tuos specialistus, kurie nori detaliau susipažinti, nebūtinai per spaudą, o, sakysim, per dvi savaites jie rastų tą galimybę. Prašau.
A.RUDYS. Aš manau, kad atstovus galima. 400 nesupažindinsi kitokiu būdu, bet aš manau, jeigu jie susiorganizuos, mes į komisiją galėsime juos pasikviesti dalyvauti kartu su rengėjais, kai bus atskirų straipsnių svarstymas. Mes šitą dalyką galėsime padaryti.
PIRMININKAS. Tai gal tada sutarkime štai kaip, kad ne kitą savaitę numatome priėmimo procedūrą, tačiau dar kitą savaitę. Tai būtų gegužės pirmoji savaitė.
A.RUDYS. Tada gal iš karto ketvirtadienį, nes labai mažai laiko likę. Juo labiau kad seminarai čia vyks visokie ir...
PIRMININKAS. Gerai, turbūt ir autoriams yra priimtinas toks siūlymas. Ar reikia balsuoti už tai, kad pritartume įstatymo projektui po antrojo svarstymo, o trečiąjį svarstymą ir balsavimą numatytume pirmąją gegužės savaitę. Ar kas nors reikalauja dėl to balsuoti? Nereikalauja. Ką gi, taip ir sutarta. Ar Vyriausybės atstovo nėra dėl nutarimo dėl įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą. Yra gerbiamasis G.Pukas, prašome į tribūną.
G.PUKAS. Gerbiamieji deputatai, Aukščiausioji Taryba kovo 12 dienos nutarimu buvo įpareigojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybę kartu su Lietuvos banku parengti reikalingus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką. Tie dokumentai yra parengti. Yra priimtas ir reikiamas Vyriausybės nutarimas. Dabar kita procedūra turi būti tokia, kad 27 balandžio įvyks Tarptautinio valiutos fondo valdytojų posėdis, kurio metu turėtų būti iš esmės sprendžiamas klausimas, ar Lietuva taps šio fondo nare, ar ne. Kitaip sakant, tuo metu bus priimta rezoliucija. Pagal jų prašymą ir faktiškai jų taisykles reikia, kad Aukščiausioji Taryba pritartų savo sprendimu iš principo, ar Lietuva stoja į Valiutos fondą, ar ne. Tai yra jie tą rezoliuciją gali priimti tik tada, jeigu šalia Vyriausybės sprendimo bus ir Aukščiausiosios Tarybos sprendimas.
Jums ir yra pateiktas nutarimas, tačiau informacinė medžiaga dar nėra išdalyta. Aš siūlyčiau tokį sprendimo priėmimo būdą. Apie trečią, ketvirtą valandą bus įteikta visiems deputatams padauginta informacinė medžiaga, ką kiekviena organizacija reiškia. Bus įteiktas ir Vyriausybės nutarimas. Antra, mes siūlytume tiems, kurie detaliai domisi šiuo klausimu, surengti atskirą posėdį ir jame atsakyčiau detaliai į visus klausimus. Štai kodėl taip siūlome. Vyriausybės nutarime yra kalbama apie tai, kad pritariama nurodytų organizacijų sutartims. Šios sutartys yra labai didelės apimties. Aš noriu parodyti štai tą medžiagą. Jeigu mes kiekvienam jūsų išdalysime tą medžiagą, tai bus labai daug. Na, aš manyčiau, kad to nereikia daryti. Todėl reikėtų galbūt jūsų pageidavimu paskirtu laiku, kad ir šiandieną, atskirai tiems, kurie detaliai domisi, paaiškinti detaliau. O tą visą reikiamą informaciją, tą esminę informaciją jūs netrukus turėsite. Aš dabar matau kai kurių deputatų įdomią reakciją. Esmė štai kokia. Mes galbūt būtume pateikę informaciją, kad būtų sprendžiama ne skubos tvarka. Tačiau esmė ta, kad valdytojų taryba pranešė, jeigu jūs skubos tvarka pranešite mums iki 27-os apie tai, ką aš kalbu, šis klausimas bus išspręstas anksčiau. Ir tada Lietuvai visiškai čia pat atsiveria galimybės gauti 50-60 milijonų kreditą. Dėl to aš ir noriu pasiteisinti, kad mes skubos tvarka prašome tai padaryti. Paprasčiausiai fiziškai nebuvome pajėgūs padauginti tą visą medžiagą.
PIRMININKAS. Aš manyčiau, kad štai kaip galėtume padaryti. Šiandien trečią ar ketvirtą valandą Aukščiausiosios Tarybos plenariniai posėdžiai nebevyks. Tai būtų gerai, jeigu iš Vyriausybės būtų atnešta šita medžiaga ir išdalyta frakcijoms.
G.PUKAS. Mums tinka šis dalykas, mes būsime pasirengę šitai padaryti.
PIRMININKAS. Nes šiandien frakcijos, bent jau dauguma frakcijų, renkasi vakare. Bus galima pasvarstyti frakcijose tą dalyką. Dabar reiktų sutarti dėl kito dalyko. Ar mes jau galėtume rytoj priimti šitą nutarimą, kurį siūlo mums Vyriausybė? Aš čia jau kreipiuosi į deputatus. Atrodo, iš principo niekas neprieštarauja, tačiau dar nori ar pasiklausti, ar patikslinti. Deputatas K.Antanavičius. Gerai, deputatas E.Jarašiūnas. Paklausti gal norit?
E.JARAŠIŪNAS. Jūs čia aiškinot, kad padauginsite medžiagą, kurioje yra sutartys, konvencijos. Norėčiau žinoti, kokia kalba tie dokumentai, ar bus išversti. Ir antras dalykas - pasiūlymas, kadangi kalbama apie pareigas ir įsipareigojimus, visgi aš nenorėčiau sutikti, kad mes galėtume balsuoti ryt. Pareigos ir įsipareigojimai yra per daug rimtas dalykas, kad mes padarytume tokius sprendimus, kurie gali paskui iš tiesų turėti labai rimtų pasekmių.
G.PUKAS. Aš galiu atsakyti į tą klausimą. Ta informacinė medžiaga apie kiekvieną šių organizacijų, jų yra penkios, bus pateikta lietuvių kalba. Toliau, sutartis dėl Tarptautinio valiutos fondo. Ji deganti yra. Mes išvertėme į lietuvių kalbą. Lietuvių kalba. Visos kitos sutartys anglų kalba. Tačiau bus atstovas, kuris detaliai viską paaiškins.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau paklausti. Per pusę metų kiekvieną sykį, kai mes balsuojame dėl Tarptautinio valiutos fondo, Rekonstrukcinio banko, visą laiką mes turime kažkokią degančią medžiagą, kurią reikia priimti per dvi dienas arba tuoj pat. Aš norėčiau paprašyti jūsų, kad visa medžiaga, kuri bus jums reikalinga pusmetį į priekį, būtų kaupiama dabar ir po trupučiuką dalijama deputatams. Bet aš labai norėčiau, kad jūs atsakytumėt. Po paskutinio Vyriausybės pateikimo, dėl kurio mes balsavome, aš pamiršau, man atrodo, sausio pabaigoje ar vasario pradžioje, dėl stojimo į Tarptautinį valiutos fondą, kas pasikeitė? Nes vėl turime degantį projektą. Nejaugi negalima buvo suplanuoti šito darbo?
G.PUKAS. Aš atsakysiu jums. Jūs balsavote ne dėl Tarptautinio valiutos fondo, bet dėl įstojimo į Europos rekonstrukcijos banką. Čia yra visiškai skirtingas dalykas. Aš jums pasakysiu dabar datą. Ta rezoliucija, kuri bus svarstoma 27 dieną, Lietuvoje gauta balandžio 9 dieną. Balandžio 9 dieną. Čia klausimas yra štai koks. Jeigu mes suskubsime, vadinasi, mes galime tilpti į terminus, tuos, kuriuos nurodė skubos tvarka, ir galime būti priimti anksčiau. Ir visiškai čia pat galimybė gauti 50-60 milijonų kreditą. Klausimas yra toks.
PIRMININKAS. Čia kalbama, matyt, apie tai, kad iš tiesų į Europos vystymo ir rekonstrukcijos banką mes pavedėme Vyriausybei rengti dokumentus anksčiau, o štai dėl stojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, tai kovo 12 buvo parengtas, priimtas mūsų nutarimas. Deputatai ir klausia, kodėl tiek ilgai iki šiol nebuvo išsiaiškinta, o paskutiniu metu vėl yra forsuojamas parlamento darbas.
G.PUKAS. Ne, aš jums dar kartą aiškinu tokį dalyką, kad pagal Tarptautinio valiutos fondo išankstinį darbo planą visas tas klausimas turėjo būti svarstomas gegužės mėnesį. Tas Vyriausybės nutarimas yra priimtas balandžio pradžioje ir tie dokumentai, dabar kaip tiktai buvo pateikiami jūsų dėmesiui. Tačiau aš dar kartą kartoju. Balandžio 9 dieną mes gavome rezoliuciją ir pranešimą, kad jeigu mes priimame šitą dalyką anksčiau, visu mėnesiu pagreitinamas laikas ir įstojimo galimybė į Tarptautinį valiutos fondą, o su tuo susiję mūsų kreditai. Štai dėl ko aš jums aiškinu, kad viskas yra padaryta, paprašyta, kad būtų skubos tvarka.
PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas.
V.TERLECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs manote, kad skuba yra rimtas motyvas priimti ir siūlyti Aukščiausiajai Tarybai priimti įstatymams prieštaraujantį Vyriausybės nutarimą. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad Vyriausybės balandžio 14 d. nutarimo 3 ir 4 punktai prieštarauja galiojantiems įstatymams, t.y. Finansų ministerijai leidžiama išleisti įvairias obligacijas, tai Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva. 4 - iš valiutos fondo Finansų ministerijai teikti kreditus. Mano dar paskutinis būtų klausimas, kiek kainuos, kokia bus įmokos suma stojant į šitas organizacijas? Ačiū.
G.PUKAS. Pirmučiausia atsakysiu į pirmą klausimą. Aš norėčiau priminti jūsų pačių priimtą nutarimą, kuriuo buvo Vyriausybei pavesta priimti atitinkamus dokumentus ir pasirašyti juos. Kadangi jūs iš tiesų teisingai pastebėjote, tai šitie dalykai pateikiami jūsų svarstymui, jūsų valia. Jeigu jūs nespėjate, darysite tai vėliau, jeigu spėjate, aš pasakiau motyvą, kodėl reikėjo skubėti. O dėl tų visų įmokų aš labai prašyčiau dabar tuos klausimus nukelti. Čia yra atvykęs žmogus, kuris tuos dalykus labai detaliai paaiškins. Antra vertus, visa ta detali informacija, ką jūs čia klausiate, dabar yra dauginama, jums bus įteikta. Ir dėl tų mokėjimų, ir dėl tų visų dalykų.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Klausia, ar sutinkat kad 3 ir 4 Vyriausybės nutarimo punktas prieštarauja įstatymams?
G.PUKAS. Jeigu be Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, taip, jeigu Aukščiausiosios Tarybos nutarimas yra, tada ne. Vyriausybė turi teisę tai padaryti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Katkus.
G.PUKAS. Turiu dar vieną dalyką pasakyti, gerbiamieji deputatai. Kodėl buvo kreiptasi į Aukščiausiąją Tarybą. Todėl, kad Vyriausybė suvokia, kad šis klausimas — paskutinis etapas, kada bus pasirašoma sutartis, kuri jums bus įteikta. Turi būti Aukščiausiosios Tarybos ratifikuota, o jeigu tai yra ratifikuota sutartis, tada ji įgauna įstatymo galią ir jūsų valia priimti ar nepriimti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Katkus.
V.KATKUS. Kokios bus ekonominės pasekmės Lietuvos, įstojusios į Valiutos fondą ir neturinčios savos nacionalinės valiutos?
G.PUKAS. Aš galiu pasakyti tokį dalyką. Tam, kad turėtume savo nacionalinę valiutą, reikia turėti stabilizacijos fondą jai įvesti. Vienintelė galimybė šiuo metu yra - tai tapti per šias sutartis finansinių organizacijų nariu. Vedamos derybos ir faktiškai jau jos pasiektos, kad būtent jie suteiks 100 mln. sumą stabilizacijos fondui. Atvyksta šį mėnesį atitinkama delegacija iš Pasaulio banko, tarsimės dėl stabilizacijos fondo. Štai jums ekonominė nauda.
PIRMININKAS. Dar deputatas V.Katkus. Ar nepageidaujat? Tai ar klausiat, ar ne?
V.KATKUS. Aš negavau išsamaus atsakymo. Neturint nacionalinės valiutos, kokias duoda pasekmes įstojimas su rubliu į šitą organizaciją?
G.PUKAS. Aš jums dar kartą aiškinu, kad kalbama apie stabilizacijos fondo įsteigimą tam, kad galėtume įsivesti nacionalinę valiutą. Jeigu turite kitų galimybių pasiūlyti, tai Vyriausybė laukia tų pasiūlymų ir priims juos.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju pranešėjui. Ačiū jums. Deputatas K.Antanavičius prašė žodžio pasisakyti.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, na, sakyčiau, tipiška situacija su visais tais bankais ir štai su šituo stojimu į Valiutos fondą. Nuolatinė, t.y. Vyriausybės spaudimas ir su tokiu parodymu, kad jeigu neįstosim, tai prarasim tiek milijonų, o tai visiškai ir nepanašu į realybę. Aš prašiau, kad man duotų galimybę kalbėti, kai ponia E.Kunevičienė kalbėjo. Deja, tos galimybės seniūnas nedavė, nedavė žodžio padaryti pareiškimą, kai buvo Finansų ministerijos atstovai. Na, gal geriau, kada nėra tų žmonių, kurie tikrai sprendžia tuos dalykus, yra kalbama.
Pirmiausia ponia E.Kunevičienė pareiškė, kad reikia bankų reformos priimti visus įstatymus ir tada svarstyti dėl komercinių bankų. Na, tai kiek sykių apie tai kalbėta. Kas turi pateikti? Todėl ir siūlau, atsiprašau, kad ranka rašyta, protokolinį nutarimą. Prie šito galima pridėti. Protokolinis nutarimas: “Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos banką iki 1992 m. balandžio 25 d.” (reikėtų dar mažesnį terminą duoti) “pateikti Aukščiausiajai Tarybai bankų reformos projektą.” Ar galiu jums tai įteikti ranka rašyta?
PIRMININKAS. Prašau, pabandom.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi. Dabar kitas klausimas. Kiek pati Vyriausybė kartų aiškino per pirmininkų posėdžius, komisijų pirmininkų: kad štai trukdoma, yra komercinių bankų įstatymai ir t.t. Dabar, kai mes jau svarstom, staiga kažkas iš kažkur atsiranda. Tai yra aiškus nenoras spręsti tuos klausimus, aiškus. Imkim dabar dėl to Valiutos fondo. Kaip gerbiamasis prelegentas čia pasakė, vienintelė galimybė įstojus į tą banką su savo rubliniais popieriukais ar dar kažkokius čekius dabar išleisim gauti 100 mln. dolerių. Na, čia, sakyčiau, pasaka vaikučiams. 100 mln. dolerių. Galbūt teisingai, galbūt ne visai teisingai, bet štai tuos buvusius CK rūmus, kuriuos užėmė Vyriausybė, kalbėjau su vienu, su trečiu, jeigu parduotume tuos rūmus užsieniečių kontoroms, tai galima 35 mln. vien už tuos rūmus gauti. Tai kokia čia suma? O pradeda aiškint, kad štai reikia eiti į kažkokią avantiūrą, suprantat, tam, kad gautume 100 mln. Viena. Antras dalykas, jeigu žiūrėsim savo valiutinių lėšų naudojimą pernai metais, kiek mes sunaudojom? Apie 200 mln. sunaudojom dolerių. Aš atsiprašau, gal nesu tikslus, teisus, todėl kad tų duomenų niekas nerodo, neduoda. Taigi tų valiutinių lėšų mes galim sukaupti 100 mln. Lietuvai, tai yra iš tiesų įmanomas dalykas. Parduokim dar kelis reprezentacinius pastatus, neatidavinėkim tų viešbučių, akcinio kapitalo visiškai veltui, o, antra vertus, 100 mln. stabilizaciniam fondui visiškai nepakankama ir čia nėra ką šnekėti. Be to, tiek, kiek aš turiu informacijos, aš negaliu sakyti, kad tai yra tikra informacija, bet turi būti pateikta tam, kad stotume, priimtume sprendimą. Štai sako, įmokas svarstysim paskui arba kokiame uždarame susitikime. Kaip gali Aukščiausiosios Tarybos deputatai priimti sprendimą stot nestot nežinodami, kiek įmokų? Štai yra tokia informacija, bet, taip sakant, gandų lygio, kad mes gausim galbūt kokį 20, 30 mln. dolerių tiktai ar kažkiek. Tai kokia prasmė susirišti rankas su šituo dalyku? Ir dar trečias dalykas. Buvo pateiktas ir jokio atsakymo negauta, kad štai atiduokim Lietuvos vystymo bankui visą valstybės turtą taip, kaip yra (...) Vokietijoj, aš iš tos tribūnos esu sakęs, ir tas bankas komerciniais keliais gali gauti 200-300 mln. paskolą užstatydamas tą valstybinį turtą. Tai nieko nesprendžiam, ir čia staiga užpuola, kad jūs turit šiandien priimti.
Ačiū už dėmesį. Manau, kad be šito nutarimo, kol nebus pateikta bankų sistemos reformos ir finansų reformos klausimai, mes neturim teisės priimti galutinio sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Tik tiek. Deputate Antanavičiau, kad aš jau vieną kartą gavau nepasitikėjimą, tada, kai bandėme priimti protokolinį nutarimą iš klausos. Tai aš ir dabar visgi nedrįstu teikti deputatams iš klausos. Aš, kaip pirmininkas, vėl būsiu ne taip suprastas arba mano veiksmai bus ne taip įvertinti. Aš galiu paprašyti, kad atspausdintų ir padaugintų deputatams, ir paskui spręsim dėl priėmimo. Dabar dėl šito Vyriausybės prašymo. Aš nelabai ir žinau, ką mes galėtume daryti su šituo. Yra deputatų, kurie nusiteikę, kad negalime priimti to nutarimo ne tik šiandien, bet ir artimiausiomis dienomis. Ką mano gerbiamasis G.Pukas?
G.PUKAS. Šiandien, kiek aš supratau, buvo tik trumpas pristatymas to, ką norėtume priimti. Mes išklausėme klausimus, pastabas, pasiruošę į jas atsakyti. Yra atvykęs konkrečiai tą darbą dirbąs mūsų darbuotojas, gali kad ir dabar tai padaryti. Bet tikrai matome, kad tai užtruks daug laiko, nes daug klausimų yra iškilę. Perkelkime tą klausimą svarstyti kitu laiku, ir ne uždarame, kaip gerbiamasis deputatas kalbėjo, nes, kaip aš supratau, ne visi tuo klausimu labai giliai domisi. Aš kviečiau tuos, kurie labai giliai domisi tuo klausimu, pakalbėti galbūt pertraukos metu, galbūt kitu laiku, o jeigu reikia, tai mes galim čia taip auditorijoj visus klausimus detaliai išnagrinėti. Aš prašyčiau, kad vis dėlto į šitą klausimą žiūrėtume kaip į pristatymą ir neatmestume svarstymo galimybės ateityje. Mes išgirdome visas pastabas, klausimus ir pasiruošę į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Aišku, yra blogai, kai Vyriausybė rytą atneša savo pasiūlymą svarstyti. Sugaišome 20 min. laiko, daugiau laiko, deja, nebegalime skirti, nes darbotvarkėje, nei savaitės, nei šios dienos, klausimas nebuvo planuotas, todėl aš siūlau atidėti, matyt, iki kitos savaitės šito klausimo svarstymą.
G.PUKAS. Atsiprašau, ar nebūtų galima žinoti konkretesnės datos, nes mes turim pranešti į Vašingtoną, ar mes spėsim, ar nespėsime, turime kokią nors žinią duoti apie tai. Antras dalykas, jeigu jūs vis dėlto svarstytumėt šitą klausimą, kaip mes prašėme, mes dar kartą siūlytume tiems deputatams, kurie nori išsamiau susipažinti su tuo klausimu, susitikti ir tą klausimą aptarti. Nebūtinai čia visiems kartu.
PIRMININKAS. Na, tai jūs siūlykit kada.
G.PUKAS. Mes bet kada pasiruošę. Jūsų nuožiūra, o prie šio klausimo, jeigu jūs svarstytumėt šį klausimą, mes labai prašytume grįžti kitą savaitę, antradienį.
PIRMININKAS. Gerai, galima tartis dėl to, kad antradienį svarstytume tą klausimą.
G.PUKAS. Taip, bet iki to laiko labai kviestume tuos deputatus, kurie detaliai nori pasiaiškinti tą klausimą, turint omeny visas jūsų pastabas, rasti laiko. Jūs paskirkite laiką ir mes susitiksim.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau tik paklausti, ar Vyriausybė laiko dar, kad yra Aukščiausioji Taryba, ar nebelaiko? Jeigu laiko, tai prašom pateikti Biudžeto, Ekonomikos komisijoms visą išsamią informaciją ir tada skelbkit tai, kad susirinktų visi kiti. Na, yra specialios komisijos, kurios turi gauti informaciją ir priimti atitinkamus sprendimus. Kokia čia kalba?
PIRMININKAS. Manau, tai teisėtas reikalavimas.
G.PUKAS. Mes laikom, kad Aukščiausioji Taryba yra, ir visą tą informaciją pateiksime. Taip pat ir jūsų Ekonomikos komisijai visą išsamią informaciją.
PIRMININKAS. Gerai. Ir deputatas V.Jarmolenka dėl šitų procedūrinių reikalų.
V.JARMOLENKA. Aš tik dėl procedūrinių reikalų. Neįsivaizduoju deputato, kuris nelabai domisi šituo klausimu. Valstybės rengia šitokių klausimų referendumus ir kiekvienas deputatas priims sprendimą. Dėl to prašyčiau paskirti specialų posėdį šitam klausimui. Vyriausybės mes prašėm, kad ji išdėstytų savo programą ir t.t, ten turėtų būti numatytas toks klausimas kaip stojimas į Tarptautinį valiutos fondą.
PIRMININKAS. Žodžiu, tariamės, kad antradienį galėtume svarstyti plenariniame posėdyje, o iki to laiko turite derinti su Biudžeto ir Ekonomikos komisijomis, į kurių posėdžius galės ateiti, matyt, ir kiti deputatai svarstant šitą klausimą.
G.PUKAS. Ačiū. Tiktai pabaigoje noriu pasakyti tris dalykus, kurie yra ne pasiteisinimas, bet paaiškinimas, kodėl mes skubame. Aš jau minėjau, kad turiu tą balandžio 9 d. telegramą, kuri mus taip paskubino. Antras dalykas, tai G-7 valstybių patarimas ir skubinimas ir trečias dalykas, na, aišku, tai ne argumentas, bet mes būtume vieni pirmųjų ten patekę ir galėtume pasinaudoti parama. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Sutarta, dirbate su Aukščiausiosios Tarybos komisijomis, kurios gali pasikviesti kitus deputatus į tų klausimų aptarimą, o antradienį numatome laiką tolesniam svarstymui. Deputatas A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Noriu asmeniškai paklaust.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Tvarka. Gerbiamieji deputatai, galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos agrarinės reformos įstatymų pakeitimų projektai. Prašom į tribūną deputatą M.Treinį.
M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, komisija jau yra pateikusi anksčiau 5 įstatymų pataisų projektus. Šiandien jums yra išdalyti dviejų pirmųjų įstatymų, būtent dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir dėl Žemės reformos įstatymo antrieji projektai. Atsižvelgta į jau įvykusios diskusijos tarp frakcijų ir komisijų, kuri vyko pirmadienį, rezultatus, taip pat pateikta kai kurių ministerijų kai kurių minčių naujos redakcijos ir kai kuri kita papildoma informacija. Taigi dabar reikėtų žiūrėti tų pirmųjų dviejų įstatymų antruosius projektus, o kiti 3 įstatymai gali būti svarstomi, nagrinėjami pagal jų pirmuosius projektus, kurie diskutuojant esminių pataisų neturėjo, galbūt tiktai viena kita smulkesnė detalė pakeista.
Dabar dėl pirmojo įstatymo - ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų". Kas čia pasikeitė, palyginti su pristatymu? Pirmiausia straipsnis pasipildė vienu nauju siūlymu. Būtent 2 straipsnių numatoma papildyti pagal Teisingumo ministerijos teikimą tokiu tekstu: “mirus buvusio turto savininkui, kai nėra kitų asmenų, teisė į nuosavybės teisės atstatymą galima testamentuose nurodytiems testamentiniams įpėdiniams”. Taip pat daug buvo diskutuota dėl disponavimo sąlygų. Ir galbūt poliarizuojasi dvi nuomonės. Viena nuomonė ir toliau pasilieka, kad turėtų būti disponavimo apribojimai pašalinti. Tai yra pirmoji alternatyva, o antroji alternatyva apie ribotą disponavimą trupučiuką pakeista atsižvelgiant į siūlymus, kad grąžintas arba vietoj jo suteiktas kitas žemės sklypas gali būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį ir negali būti dvejus metus, vietoj ankstesnio siūlymo 5 metų, dvejus metus nuo žemės nuosavybės teisės atstatymo dienos parduodamas arba kitaip perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Tačiau čia buvo papildyta “išskyrus perdavimą sutuoktiniui, tėvams, vaikams, vaikaičiams, broliams ir seserims bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus ar kai žemės savininkas netenka darbingumo”. Čia yra tas naujas papildymas atsižvelgiant į diskusijos rezultatus. Toliau. Daugiau buvo diskutuota dėl neprivatizuojamose zonose esančių paskirtų 2-3 ha, kurie buvo numatyti naudojimosi teise. Nuomonės taip pat išsiskyrė, todėl mes siūlome šią mintį išreikšti dviem alternatyvomis. Pirmoji alternatyva numato, kad šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkiemiuose ir prie kaimo gyvenviečių asmeniniam ūkiui grąžinami žemės sklypai natūra arba ekvivalentine natūra iki 3 ha. Kitaip sakant, ten, kur buvo numatyta neprivatizuojama žemė, ir dabar asmenys, ten gavę sklypus nuomos teise, tačiau galintys susigrąžinti žemės sklypus čia pat vietoje arba kitoje vietoje ar vietovėje, turi teisę gauti tuos sklypus jau privačios nuosavybės teise. Antroji alternatyva yra kur kas siauresnė. Čia numatoma, kad tokion privačion nuosavybėn gali būti grąžinami iki 3 ha žemės sklypai, jeigu tie sklypai, į kuriuos atstatoma nuosavybės teisė, yra neprivatizuojamuose žemės plotuose. Kitaip tariant, jeigu tokie sklypai buvo prie gyvenvietės, o žmonių atskiros sodybos dažniausiai yra ant buvusios savos žemės. Taigi pirma alternatyva yra platesnė, galioja ir ekvivalentinė natūra, o antruoju atveju iš esmės tiktai natūra atstatoma teisė. Trupučiuką pertvarkytas 6 straipsnis. Miškų ministerija yra pateikusi kai kurias naujas redakcijas. Taip yra išdėstyta, čia dar nėra įdėta vadinamoji antroji alternatyva, nes pirmoji alternatyva, kad grąžinama nuosavybės teisė į miško plotus be apribojimų, bet gali būti diskutuojama ir antroji alternatyva, kai miško sklypai grąžinami su apribojimais, analogiškais žemės ūkio paskirties žemės apribojimams, kurie išdėstyti 4 straipsnio antroje alternatyvoje. Taigi čia gali būti irgi diskutuojama tokia analogiška alternatyva. Šiek tiek yra pakeistas nutarimas, bet esmės jis nekeičia.
Antrasis projektas yra pakeistas ir dėl Žemės reformos įstatymo, kur taip pat išdėstomos įgytos, nupirktos žemės naudojimosi galimos alternatyvos. Viena iš jų, kai disponavimo teisė yra atpalaiduojama, laisva tampa, ir antroji alternatyva, kai disponavimo teisė yra kiek suvaržyta analogiškai atgautiems žemės sklypams.
Dėl Įmonių turto privatizavimo įstatymo pakeitimų esminių pasiūlymų negauta. Dauguma tuo klausimu pasisakiusių pritaria, kad asmenys, kurie yra negavę žemės ūkio išmokų dėl įvairių priežasčių, kurios daugiau yra formalios, o ne esminės, turėtų teisę gauti turto dalį antruoju privatizacijos etapu, kai mes įvertintume neišpirktą žemės ūkio įmonių turto dalį. Tą pat apie bendroves galime pasakyti. Pritarta tai idėjai, kuri čia yra išdėstyta.
Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio papildymų Biudžeto komisija iš esmės pritaria. Ji pateikė kai kuriuos, sakytume, skalės pasiūlymus, kad pirmiausia ta lengvata būtų taikoma tiktai toms ūkinėms bendrijoms, kurios 95% pajamų gauna iš žemės ūkio gamybos ar žemės ūkio paslaugų. Kitaip sakant, grynesnė žemės ūkio įmonė turėtų būti, o jau kitos nuolaidos, sakysim, 5% dydžio pajamų mokestis mokamas, jeigu žemės ūkio dalis bendrose pajamose yra nuo 75 iki 95%. Būtų maždaug tokie gauti pasiūlymai. Būtų gerai, kad deputatai pasisakytų dėl šių pataisų. Mes paskui galėtume jau pateikt galutiniam balsavimui gal ir mažiau alternatyvų, jeigu pozicija išryškėtų galutinai šiandieną. Mes galėtume padaryti tuos visus keitimus rytoj.
PIRMININKAS. Gerai. Yra deputatų, kurie nori paklausti, yra jau ir užsirašę diskusijai raštu deputatų. Deputatas L.Apšega. Prašom.
L.APŠEGA. Dėl procedūros. Aš vakar, šiandien, kiek girdėjau, gerbiamasis kolega P.Papovas prašė, kad būtų padarytas ir antras pranešimas dėl bendros padėties žemės ūkyje, to, kas buvo sakyta mūsų prieš trejetą savaičių pusantros dienos diskusijose. Mes, atrodo, baigę diskusiją taip ir nutarėm, kad į visas tas pastabas, kurios buvo pareikštos diskusijų metu, bus atsižvelgta ir vienaip ar kitaip į jas reaguota. Bet dabar mes padarėm taip... Žinoma, aš nesakau, kad šitos pataisos nereikalingos, jos beveik visos reikalingos, bet aš turiu dar suregistravęs 15 tokių pareiškimų deputatų, kurie siūlė, ką Vyriausybei reikia skubiai daryti, stabilizuot padėtį žemės ūkyje, kaip šituos reikalus sutvarkyti. Šitie visi dalykai, ką aš čia išdėsčiau, yra fragmentėliai, kurie dabartiniu momentu nelabai ir reikalingi. Mes tą diskusiją dėl to vedėm. Dabar aš nematau jokių Vyriausybės narių, nieko nėra ir mūsų tas svarstymas praranda prasmę. Aš nemanau, kad tas pataisas padarę mes šiuo momentu kuo nors padėsim žemdirbiams. Mes pridarysim dar daugiau chaoso šitoj vietoj. Vėl prasidės vaikščiojimai į agrarines tarnybas, kurios vietoj dabar matuoja žemes, sprendžia įvairias problemas. Vėl prasidės ieškojimai ir vėl urmu visi žmonės grįš atgal. Man atrodo, kad mūsų tas svarstymas ir jo šiandienos rezultatai neatitinka to, į ką mes, bent jau aš, dėjom viltis. Man atrodo, kad Lietuvos žmonėms reikia kitų priemonių kaip nors stabilizuojant padėtį žemės ūkyje.
PIRMININKAS. Taip, šįryt kalbėjome, kad bus kviečiami ministerijos ir Vyriausybės atstovai. Ponas M.Treinys galėtų paaiškinti.
M.TREINYS. Aš galėčiau priminti, kad gerbiamasis K.Kristinaitis, žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas, šiuo klausimu kompetentingiausias žmogus, yra salėje. Jis klauso ir reikalui esant gali teikti pasiūlymus ir paaiškinimus. Viena. Antra. Tas, kas nepateks į įstatymus ir nutarimus dėl įstatymų, mūsų komisija taip pat yra suregistravusi, netgi daugiau negu 15 tokių pozicijų, tas, kas nepateks, dar pridėsime savo komisijos jau užfiksavę protokole kaip komisijos nutarimą ir teiksime Vyriausybei ir atskirai Žemės ūkio ministerijai. Tas viskas bus daroma. Manyčiau, kad vis dėlto mes problemas turėtume spręsti jas išskyrę į dvi dalis. Viena, tai norminiai aktai, kuriuos mes šiandien turime priimti, o kiti siūlymai, ką pati Vyriausybė turi padaryti, yra trupučiuką kitas klausimas. Jeigu mes vėl viską suplaksime, mes nepriimsime nė tų norminių aktų ir neišspręsime kitų klausimų. Siūlyčiau šiandien dirbti būtent prie norminių aktų.
L.APŠEGA. Replikos teise galima?
PIRMININKAS. Gaištam laiką, deputate Apšega. Bet prašom, jeigu trumpai.
L.APŠEGA. Ką padarysi. Aš nesuprantu, ar trijų savaičių dar Vyriausybei nepakako duoti bent elementariausią atsakymą, kada bus liberalizuotos kainos, kada bus suteiktos dotacijos žemės ūkiui, kada baigs stovėt traktoriai tiekimo įmonėse ir jie atsidurs valstiečių ūkiuose, kurie turi dirbt, ir į aibę kitų. Aš turiu 15 konkrečiausių klausimų. Reikia dirbt, sėt reikia, o ne fokusus čia raityt šitokiais dalykais. Vyriausybė tas 3 savaites mums duoda į rajonus štai šitaip, dienomis iki 15, 17, 20, kala kaip į betoną, kaip aš sakiau, ką mes turime padaryti, o ką ji pati padarė per 3 savaites, kur rezultatai? Aš reikalauju nedelsiant šitų rezultatų, nes aš nedalyvausiu šiame svarstyme ir išeinu iš salės.
PIRMININKAS. Aš noriu paprašyt, jeigu yra įmanoma, kad būtų išjungti salėje balkonuose esantys prožektoriai. Jie, man atrodo, visiškai nereikalingi. Niekas šiuo metu salėje nefilmuoja, nefotografuoja, kam čia gadint elektrą ir akis. Kas galėtų organizuoti išjungimą? Gerai, gerbiamasis Treiny, deputatai nori jūsų paklausti. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Diskusijai.
PIRMININKAS. Diskusijai. Tačiau primenu, kad jau 4 deputatai raštu yra užsirašę. Pagal Reglamentą galima pradėti užsirašyti prieš posėdį. Deputatai taip ir padarė. Deputatas J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, jau ir aš, ir kiti deputatai siūlė neskriaust žmonių, kuriems beliko tik miškai. Kitko mes jiems negalim grąžint. Tokių žmonių labai daug yra Dzūkijoje, Pietryčių ir Rytų Lietuvoje. Jų žemės užleistos miškais. Dabar, jeigu mes jiems apribosim ir grąžinsim tik 25 ha, o kitiems iki 80 ha, tai juos nuskriausim antrą kartą. Marcinkonių apylinkėse, pavyzdžiui, žmonės turėjo iki 200 ha smėlynų, dabar ten vien tik miškas. Manau, kad mes turėtume pasiūlyti bent jau ne mažiau grąžint negu kitose Lietuvos vietose, o neapsiribot 25 ha. Kartoju, bus labai daug žmonių, kurie gaus tiktai miško, ariamos žemės apskritai negaus.
M.TREINYS. Galėčiau atsakyti štai ką. Kai žemė yra užimta, ji galėtų būti grąžinama ir kitoje vietoje arba vietovėje. Dėl miško. Ankstesnė grąžinimo norma 10 ha, Miškų ūkio ministerijai pritarus mūsų siūlomai idėjai padidinta iki 25 ha, o jau tolesnis miško plotų plėtimas pakeistų mūsų pirminę šio įstatymo, jeigu taip sakytume, dvasią. Taigi mes nesiryžtam šito daryti, galbūt ir nėra tikslinga. Jeigu žmogus nori ūkininkauti, tai jis gali prašyti žemės kitoje vietoje.
PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė dėl procedūros.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš dėl to paties, kaip ir J.Dringelis kalbėjo, dėl išimties keliems kaimams...
PIRMININKAS. Ne, tai ne dėl procedūros, jūs esat 10 eilės tvarka užrašyta. Dabar klausia deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirminiuose įstatymo pakeitimuose buvo nurodyta, kad alternatyvos yra Vyriausybės. Dabartiniu metu tiktai alternatyvos, Vyriausybės alternatyvų jau nėra. Ar čia tos alternatyvos suderintos ir ar tos buvo suderintos su Vyriausybe, o ne su Žemės ūkio ministerija. Konkrečiai, su Vyriausybe, o ne su Žemės ūkio ministerija, dar kartą kartoju. Ir dar vienas klausimėlis.
PIRMININKAS. Po vieną klausimą prašau.
P.PAPOVAS. Gerai.
M.TREINYS. Tos alternatyvos, kurios buvo pirmajame pataisų projekte, buvo Vyriausybės pasirašytos, kadangi deputatai teikdami siūlymus pirmadienį ir vėliau davė tam tikrų pataisų, kurias mes laikėm tikslinga įtraukti į tas alternatyvas, ko jau pati Vyriausybė ir nesiūlė, todėl mes ir nevadiname, kad tai yra grynai Vyriausybės alternatyvos, o tiesiog antroji ir pirmoji alternatyvos.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ar jūs manot, kad jūsų teikiami pasiūlymai prisidės prie žemės ūkio dabartinės būklės pagerinimo ar, priešingai, dar labiau sujauks, todėl kad Vyriausybė ne vieną sykį yra pasakiusi, kad turim sustoti dabar pakeitimus daryti ir turim daryti tai, kas yra, kad būtų sėja, kad būtų vykdomi darbai. Taigi klausimas. Kuo prisidės prie dabartinio pavasario darbų jūsų siūlomi įstatymo pakeitimai ir ar turim tokią moralinę teisę vėl kaitalioti viską?
M.TREINYS. Pirmiausia visi tie dalykai pavasarinių darbų technologijos tikrai nepakeis ir nepaveiks, juo labiau blogėjimo linkme. Tai yra teisinių ir ekonominių sąlygų sudarymas vietoj tos administravimu pagrįstos reformos. Kitaip sakant, tos reformos su ekonominimas. Visi tie siūlymai yra pagrįsti šūsnimis laiškų, ko žmonės prašo, dėl ko jie ypač jaudinasi. Mes turime atsakinėti vietose, rašyti laiškus, siųsti žmones. To, ko žmonės neprašo, mes visiškai čia ir nesiūlome.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš šnekėt noriu.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Aš noriu paklausti Agrarinės komisijos pirmininko, ar jūs, svarstydami šitas pataisas, svarstėte ir ar buvo nors kiek atsižvelgta į Miškininkų sąjungos suvažiavimo pasiūlymus šiuo klausimu.
M.TREINYS. Tiesiogiai mes į žemės ūkio, t.y. Miškų ūkio ministerijos, siūlymus atsižvelgėme.
PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Aš kalbėt diskusijoje.
PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Atrodo, kad šiuo metu reikia stabilizuoti padėtį. Juk žemė jau išdžiūvusi, reikia ją dirbti, sėti, tvarkyti. Dabar tarytum šeimininkai atsirado ir vėl viskas bus sujaukta. Ar jums neatrodo, kad čia mes kaip tik nusižengsime Lietuvos žemės ūkiui imdamiesi štai tokių dalinių perdarymų, o ne kapitalinių, kad būtų žemė sutvarkyta.
M.TREINYS. Aš galiu pakartot savo mintį. Mūsų vertinimu ir komisijos nuomone, tikrai nesuardys pavasario sėjos tie mūsų siūlymai. Bet yra reformos eigos pataisų darymas, stengiantis padaryti ją savireguliuojančią vietoj labai didelio mūsų noro viską ribot, tvarkyt patiems, o aiškiai nespėjame.
PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Aš kalbėt norėsiu.
PIRMININKAS. Taip, kalbėt. Deputatas V.Jarmolenka. Nėra salėje. Deputatė R.Gajauskaitė.
R.GAJAUSKAITĖ. Aš ir vėl prie tos pačios minties — dėl išimties keliems dzūkų kaimams, kurie atsidūrė miškų apsuptyje ir visiškai neturi žemės. Pasiūlymas, kurį jūs davėte gerbiamajam J.Dringeliui, kad galima būtų duoti žemės jiems tolėliau, yra labai nerealus, nes aplinkui keliolikos kilometrų spinduliu vien tik miškai. Ar jūs įsivaizduojat, ką reiškia už keliolikos kilometrų važiuoti žemės dirbti. Juo labiau kad šitie dzūkai patys prašo, kad jiems grąžintų šitą žemę su mišku, kuri yra aplink juos ir kuri kažkada buvo dirbama žemė. Buvo dirbama, o tiktai dabar tarybiniais metais buvo apsėta, apsodinta mišku ir apaugusi. Būtų tiktai kokie 4 tokie kaimai, kurie visiškai apsupti miškų. Ar nebūtų galima būtent jiems tokios išimties?
M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, turbūt žinote, kad įstatymai ar kokios nors išimtys įstatymuose nedaromos dėl atskirų kaimų ir atskirų žmonių. Aš, kaip agrarininkas, sakyčiau taip. Realus ūkininkas tikrai turėtų pažiūrėti, kad įsigijęs žemės kitoje vietoje galėtų ūkininkauti. O šiaip jau jūsų valia yra teikti suformuluotą pasiūlymą, kurį mes galime teikti balsavimui.
PIRMININKAS. Deputatas J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Norėčiau pakalbėt.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Vis dėlto dėl miškų. Kokie pasiūlymai buvo Miškų ūkio ministerijos, kokius jūs priėmėt ar nepriėmėt?
M.TREINYS. Beveik visi tie siūlymai atsispindi dabartiniame tekste. Na, sakysim, apie 80% turbūt to teksto yra perkelta į įstatyminę normą.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš dėl 2 straipsnio papildymo. Papildant 2 straipsnį prioritetas atiduodamas nuosavybės teisės atstatymui paveldėtojams, o testamentiniams įpėdiniams antroje vietoje. Man atrodo, testamentiniai įpėdiniai yra pirmoje vietoje ir pirmiausia jų interesai yra tenkinami.
M.TREINYS. Jūs turite galvoje dėl piliečių nuosavybės teisių? Čia 2 straipsnio papildymai. Mes jį pateikėme neperredagavę, taip, kaip pateikė Teisingumo ministerija.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau, bet vis dėlto negaliu susigaudyti, ką jūs dabar teikiat. Yra jūsų, yra Vyriausybės balandžio 4 dienos visas komplektas alternatyvų ir yra jūsų alternatyvos nurodytos. Tai kaip mes turim čia visą tai suvokti, ką čia teikiat dabar?
M.TREINYS. Aš galiu dar kartą pakartoti. Pirmojo ir antrojo, sakysime sąlyginai, įstatymo yra antras projektas, kuriame anksčiau vadintoms Vyriausybės alternatyvoms deputatai pateikė naujų pasiūlymų, kuriuos mes įtraukėm į Vyriausybės alternatyvų variantą, ir jos jau tampa nebe vien Vyriausybės, bet jau ir deputatų nuosavybe, sakykime. Dėl to mes nevadiname, kad tai yra Vyriausybės alternatyvos.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė. Paskutinis klausimas.
B.VALIONYTĖ. Šis įstatymas, apie kurio pastabas ir pataisymus mes dabar kalbame, vadinasi nekilnojamojo išlikusio turto grąžinimo įstatymas. Tuo tarpu 6 straipsnyje siūloma pataisa skamba taip: ,,Asmenims, kurių susigrąžinamoje žemėje miškai buvo paversti kitomis naudmenomis, jiems pageidaujant... (kompensuoti miško plotus kitoje vietoje, bet ne daugiau kaip 20 ha turėto miško)". Juk šitas turtas jau neišliko. Kaip žiūri į tai Agrarinė komisija. Man atrodo, tai tiesiog ne šio įstatymo nuostata arba tada mes turėtume kalbėt apskritai apie visą kitą neišlikusį, ne tų žmonių sunaikintą turtą.
M.TREINYS. Mes taip pat diskutavom dėl šios pozicijos įtraukimo. Kaip tik norim, kad deputatai pasisakytų. Dėl to nesiryžom patys išbraukti tai, ką siūlė Miškų ūkio ministerija, kadangi čia yra ir kitokių niuansų. Žemę mes grąžiname žmogui alternatyviai, t.y. kita natūra kitoje vietoje. Už tą žemę, kuri dabar yra vandeniu užtvindyta, kuri užstatyta ir t.t. Nepasikeitusi yra, bet mes grąžiname kitoje vietoje. Taigi, jeigu deputatai įrodys, kad čia yra tikrai jau neišlikęs turtas ir kad nebetelpa į šį įstatymą, mes atsisakysime jo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Diskusijai iš anksto yra užsirašę deputatai: P.Poškus, L.Apšega, L.Milčius, K.Antanavičius ir dar užsirašė deputatai: E.Grakauskas, A.Rudys, J.Mačys, J.Šimėnas, J.Dringelis ir B.Valionytė. Taigi iš viso 10 deputatų, norinčių pasisakyti diskusijoje. Fiksuotas deputatų skaičius. Kviečiu į tribūną deputatą P.Poškų.
P.POŠKUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji pirmininkai. Iš esmės pataisoms, kurias pateikė Agrarinės komisijos pirmininkas, pritariu, nes komisijoje ne kartą svarstėm. Iš tikrųjų čia teisingai buvo pastebėta, kad tai tos pataisos, kurios daugiausia domina Lietuvos žmones. Labai daug laiškų gauna Agrarinė komisija, tūkstančiais jau, ne šimtais. Į tai buvo atsižvelgta ir šios pataisos buvo padarytos. Žinoma, ar Taryba nubalsuos už jas, ar ne, čia jau kitas klausimas, spręs kiekvienas deputatas. Tačiau norėčiau pasakyti, kad šios diskusijos pradžia buvo mūsų trijų deputatų pareiškimas, kurį pasirašė gerbiamasis J.Mačys, M.Arlauskas ir aš. Tame pareiškime buvo konkretūs siūlymai, deja, į tai buvo mažai atsižvelgta. Kadangi dalyvauja gerbiamasis ministras, Vyriausybės daugiau nieko nėra žmonių, norėčiau kad visgi būtų atsižvelgta į tai, kas buvo rašoma tame pareiškime. Kaip išvada buvo padaryta, kiek spaudoj teko skaityti, kad šie deputatai nori sulaikyti reformą. Tokia išvada labai neteisinga. Mūsų tikslas buvo visai kitas. Pats dalyvavau diskusijoje ir norėčiau dar kartą pakartoti, kad ką kalbėjau diskusijoje nė vienas klausimas nėra įtrauktas į papildymus. Todėl dar kartą noriu pakartoti, kad netuščiažodžiaučiau, nes tikrai, jeigu deputatas išeina į šią garbingą tribūną, tai... Iš viso dėl ko mes renkamės ir skiriam laiką šioms diskusijoms. Aš norėčiau pakartot tai, apie ką kalbėjau anąkart ir į ką norėčiau, kad atsižvelgtų čia dalyvaujantys ministerijos atstovai. Pareikalauti iš atsakingų asmenų už Lietuvos traktoriaus gamybos sužlugdymą ir išaiškinti, kai bus sprendžiamas šis klausimas, nes gaminant lietuvišką traktorių, apie kurį dvejus metus šnekama, nieko nepadaryta. Agrarinėje komisijoje svarstėm ne kartą šitą klausimą, buvome pakvietę ir tuos žmones, tačiau Materialinių išteklių tiekimo ministerija įsigudrino iš Minsko atvaryti traktorių ir paimti 100 tūkstančių rublių vien už atvarymą. Matot, kokį antkainį paima ir kaip gali ar ūkininkas, ar bendrovė nupirkt. Taip niekas ir neišaiškina. Prašyčiau, kad visgi būtų iki galo išaiškintas šitas klausimas, kodėl tokį 30% antkainį ima dabar, kai tokia traktoriaus kaina? Pagalvokit, 100 tūkstančių už vieną traktorių, tai tas ūkininkas turbūt pėsčiom nueitų į Minską už šitokią sumą.
Kitas klausimas. Kas spręs pavasario sėjai reikalingų materialinių išteklių problemą ir ūkininkų bei bendrovių kreditavimą? Labai konkretus klausimas. Lietuvoj labai daug nemokių ūkių. Kad sukursim bendroves ir išspręsim klausimą, naivu galvot apie tai. Kaip šitas klausimas bus sprendžiamas? Gerbiamasis Vilūnas aiškina, kad jokių galimybių nėra nei trumpalaikiams, nei ilgalaikiams kreditams. Ūkiai negali tepalų nusipirkti šiuo metu, negali sėti. Tai šituos klausimus irgi reikėtų išaiškinti, kol dar neatsitiko. Kad pasės, jokių abejonių nekyla. Pasės tie ūkiai, kurie turi materialinių išteklių, bet kyla abejonė, kaip po sėjos toliau bendrovės pasiskirstys tą pasėtą derlių. Apie tai niekur nėra numatyta. Pasėsim bendrai, prasidės šienapjūtė, prasidės derliaus nuėmimas ir vėl pilsime į bendrą aruodą? Tai reformos ciklas kažkada turi užsibaigt, nes jau po rugpjūčio mėn. prasidės žieminių sėja. Jeigu norim, kad reforma tikrai turėtų ir kokią konkrečią datą, kada jinai turėtų būti užbaigta, tai irgi reikėtų aiškumo. Kaipgi bus? Dabar visi džiūgauja, o kaip bus toliau? Matysim, žiūrėsim, daug kas taip galvoja. Tai čia irgi aiškumo jokio nėra. Reikėtų apie tai galvoti. Sakyčiau, ministerija turėtų bent jau numatyti, pasitarti su mokslininkais, kaip šitą klausimą reikėtų spręsti.
Kitas labai aktualus klausimas, apie kurį norėčiau pakalbėt. Šiuo metu važiuojant per Lietuvą galima tokį vaizdą matyti - tuščios fermos, ne dešimtys, ne šimtai, bet tūkstančiai. Jos niokojamos taip, kaip kažkada buvo niokojami dvarai. Stovėjo niekam nepriklausantys. Tokių fermų ir stogus kai kur ardo. Šį sukauptą potencialą reikėtų kaip nors panaudot. Aš tik apie atskirus atvejus kalbu, bet jie labai aktualūs. Ūkininkai stato naujus pastatus, o šitie nyksta. Ar taip ūkiška?
Toliau dėl perspektyvos apsirūpinant trąšomis. Kėliau klausimą. Labai gražiai Materialinių išteklių ministerija pateikė mums daug medžiagos. Galima mokslinį darbą iš to parašyt, bet praktinė nauda maža. Ten matyt, kad 20% apsirūpinam fosforinėm trąšom. Kaip bus sprendžiamas šis klausimas? 20% fosforinėm trąšom, vadinasi, azotinėm trąšom geriau apsirūpinam, bet jas parduodam, pavyzdžiui, į Vengriją santykiu 1 su 1. Už toną azotinių trąšų toną grūdų gaunam. Ar tai apsimoka Lietuvai? Kiekvienas ūkio agronomas žino, kad centneris trąšų duoda 5 centnerių derliaus priedą. Tai ką, vengrai šito nemato? Todėl neišvežkim trąšų, jeigu norim derlių turėt ateityje, nes greit šitą pajusim. Dabar jau ieškom grūdų, važinėjam. Todėl tam, kas tuo klausimu užsiima, reikėtų įrodyt, kodėl tokiom nepalankiom sąlygom sudaromi kontraktai? Apie tai mažai kas galvoja. Tokie mano būtų praktiniai pasiūlymai, apie kuriuos kalbėjau anoj diskusijoj. Jeigu iš viso nebus atsižvelgta, aš manau, kad iki kadencijos pabaigos daugiau į šią tribūną neišeisiu.
PIRMININKAS. Nenorėčiau jums to linkėti. Tikiuosi, kad jums teks išeiti į šią tribūną. Deputatas L.Apšega, ruošiasi deputatas L.Milčius. Prašau nekalbėti ilgiau kaip 10 minučių, nes ir taip nespės visi deputatai pakalbėt.
L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, man liūdnoka darosi, kad mes prieš trejetą savaičių taip ugningai čia kalbėjom, sugaišom vos ne dvi dienas, pasisakė dauguma deputatų, jūs prisimenat, ten daugiausia buvo kalbama apie tai, kaip dabar stabilizuoti padėtį žemės ūkyje, kaip čia padaryti, kad būtų galima normaliai ir kokybiškai apsėt mūsų mielą Lietuvėlę. Dabar praėjus trims savaitėms, aš maniau, kad tikrai išeis mūsų Vyriausybės vyrai ir atsakys į kiekvieną klausimą. Mes, atrodo, taip buvom ir susitarę, jeigu aš neklystu, stenogramas reikėtų pažiūrėti, kad į šitas pasakytas pastabas, visas mintis bus atsižvelgta vienokiu ar kitokiu būdu. Žinoma, suprantu, kad visa tai, kas buvo ten pasakyta, kokios pareikštos nuomonės ir pasiūlymai, kad būtų galima įgyvendinti dabar, bet vietoj to mes sulaukėm smulkių, fragmentinių įstatymų pakeitimų, kada būtini didžiausi ūkio pakeitimai, o ne įstatymų keitimai. Kartodamas aš noriu pasakyti, kad šitie pakeitimai reikalingi, aš už juos balsuosiu, žmonėms aktualūs dalykai, bet ne dabar, nedega, ne šiuo momentu, ne dabar, kai Velykos, kai balandžio 19. Ačiū Dievui, aš taip sau kaip žemdirbys sakau, kad vėluoja pavasaris, nors taip negalima kalbėti, bet taip noriu kalbėt, jeigu taip pernai būtų, aš nežinau, kas Lietuvos kaime būtų dėjęsi. Dabar galgi dar Dievulis palauks porą savaitėlių, apsitvarkysim trupučiuką. Jūs puikiausiai žinot. Aš vis vien negaliu kalbėti apie tuos įstatymus. Aš sakau, jie reikalingi, žmonėms aktualūs. Reikia dar daugiau pataisų, žinoma. Mes visi žinom. Nekalbama apie tai, kad nuo 50 iki 30% kolūkių turto neišperka bendrovės, jis lieka, kaip gerbiamasis mano kolega P.Poškus sakė. Lieka kaip tie dvarai niekieno pokario metais, kai buvo išvežti žmonės arba pabėgo. Tai dabar lygiai tas pat, pabėgo iš tų fermų žmonės ir pusė fermų, aš visiškai atsakingai jums sakau, pusė fermų yra tuščios ir jau dabar niokojamos. Supraskim, kas čia darosi. Apie tai nė vieno žodžio nėra. Kaip šitą turtą greičiau privatizuoti? Mes kalbam perduot savivaldybėms. Taigi toj savivaldybėj tėra tiktai viršaitis, vienas turintis gražesnę, kitas nelabai gražią sekretorę. Įdomu, kaip jie tuo turtu disponuos, kokiu būdu tai padarys? Kur atsakymas į tokį klausimą? Jo nėra.
Aš noriu pasakyti štai tokį dalyką, ten buvo kalbama apie kainų liberalizavimą, apie dotacijas žemės ūkiui, apie žemės ūkio kreditavimą, bet nieko šito nėra. Noriu jums pasakyti, kad sustojo visi finansiniai reikalai Respublikoje, nejuda pinigai. Respublikoje, kiek žinau, iki balandžio 1 d. mėsos kombinatai buvo skolingi bendrovėms, taip dabar vadinkim, arba žemės ūkio įmonėms apie pusę milijardo rublių. Vien Kupiškio rajone iki šios dienos mėsos kombinatai yra skolingi apie 10 milijonų rublių, o kolūkiai, įmonės vadinkim, neturi už ką nusipirkti tepalų, atsarginių dalių, trąšų, nes visi prašo užmokėti iš karto kaip normaliame civilizuotame pasauly. Ir šita problema nejuda, stovi piniginės operacijos. Kalbama, kad kažką darys, kažkokius mainus, kažkas kažkam kažką užskaitys, bet kur šitie dalykai yra. Jų nėra. Dar nebuvo mūsų žemės ūkio istorijoje, kad mėsos kombinatai būtų skolingi kolūkiams. Vis būdavo atvirkščiai. Kolūkiai kažkam skolingi būdavo, o dabar šitie skolingi, o anie moka procentus, baudas. Taigi kas čia darosi? Štai šituo klausimu mes turim dabar kalbėti ir aiškinti. Žinokit, kokia situacija su tepalais. Taigi tepalus dalijam šimtais gramų, atleiskit. Ateina ūkininkas ir sako, kad jam paskirta 7 kilogramai 200 gramų dyzelinių tepalų, kai kiekvienam išmanančiam techniką žmogui aišku, kad vienam ,,Belarus" markės traktoriui per dieną reikia apie 80 kilogramų dyzelinio kuro ir apie 4 kilogramus dyzelinių tepalų. Tai kur mes einam, ponai? Šičia atsakymų nėra. Tepalų Lietuvoj vis vien nėra. Tegul jis būna brangus, koks jis bebuvęs, bet jo nėra. Yra jo, bet ne tiek, kiek mums reikia, o atsakymų į tuos klausimus irgi nėra. Vėl biurokratiniai reikalai sukasi. Atvežė iš užsienio tepalą po 200 litrų statinėse, už tepalą reikia mokėti 14 tūkstančių ir priedo už statinę dar 7 tūkstančius ir turi sukti ratą, kol įrodai, kad esi ne kupranugaris. Suprantat? Kažkam reikia prieiti prie aukščiausių vadų. Va kur mūsų problemos, leiskimės žemėn visi, man atrodo, ypač dabar. Išspręsim tuos klausimus, pasidalysim miškus, atsiimsim žemes, laiko užteks, bet Lietuvoj reikės įvykdyt sėją, ir ne tik ją.
Taip pat noriu dar pasakyti. Kiek mes kalbam, kad žmonės nori ūkininkauti, nori dirbti, bet trūksta Lietuvoje matininkų. Žadėjo duoti studentus, skirti kitų jėgų. Dabar štai mūsų rajone ir kitur mes galim žemę atmatuoti tik tiems, kurie eina ūkininkauti, kurie turi dokumentus, bet daug žmonių nori žemę nuomoti ir šitai nuomai žemės nėra kas atmatuoja. Žada iš ten, iš kitur, bet šių matininkų tai nėra. Ir vėl žmonių nepasitenkinimas. Čia yra problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Bankai neteikia kreditų. Mes kalbėjom, kažkas labai gražiai rašė laikraščiuose, taip, atiduoti visus traktorius ūkininkams, išnuomoti juos kaip nors, kad jie visi pavasarį dirbtų. Visi šitie traktoriai, kurie yra Lietuvoj, dauguma jų stovi tiekimo bazėse ir kainuoja po kelis šimtus tūkstančių rublių. Dalį tų pinigų kaip akcizą, kaip procentus tiekimo organizacijos pasiima sau ir niekas jų neįkerta. Niekas šitos problemos nesprendžia. Šitie traktoriai turi būti lauke, jau dabar dirbti, o dar nupirkus tą traktorių reikia dvi savaites varžyt, mes žinom, kaip tarybinė technika atrodo, bet ji stovi tiekimo įmonėse. Kalbam - duosim kreditus, lengvatas kokias nors, kur jos? Jų nėra. Traktoriai stovi tiekimo įmonėse ir stovės jie, jeigu mes šitaip svarstysim tuos klausimus. Vienas dalykas toks - uždrausti lengviausia. Mes suprantam, kad viską galima uždrausti. Dabar šitaip. Pradėjo vežti karves į mėsos kombinatus, pradėjo vežti neužaugusius veršius į mėsos kombinatus, uždraudė, o kas iš to pagerės. Mes skiriam bendrovei prie komplekso vienai karvei 73 arus žemės, vienai kiaulei 3 arus žemės. Jeigu sausesni metai, neužteks šitoms bendrovių karvėms išsiganyti ir iki liepos mėnesio, kas supranta žemės ūkį, arba iki rudens, o kur šienas, kur pašarai. Ką mes darom? Tai mes turim leisti jas parduoti. Neleisim į mėsos kombinatą, išveš iš Lietuvos iš viso šituos gyvulius, kažkur jie prapuls. Tai galvokim, gal kurkim rezervatus, gal ten suvarykim tas karves, bet mes turim galvoti, šitas problemas spręsti, o dabar - nieko. Šienapjūtė ant nosies... Dar vieną pavyzdėlį pasakysiu. Respublikoje yra daugybė sugedusių vokiškų šienapjovių, vokiečiai sutinka, aš buvau pas tiekimo vyrus, vokiečiai sutinka pateikti atsargines dalis. Daugiausia motorai išėję iš rikiuotės šitų E 280 savaeigių mašinų. Sako šitaip, duokit dolerių, duosim dalis. Kas gi duos? Dolerių Vyriausybė neduoda. Vokiečiai sako, duokit mums pieno miltelių, duokit dar kai ko, mes mainais sumainysim. Vėl Vyriausybė neduoda. Tai kaip tada daryt, kokiu būdu suremontuoti šitas mašinas? Kaip padaryt, šienapjūtė irgi čia pat. Reikės šieną pjauti. Niekaip neleidžia. Jokios manevro laisvės nėra. Taigi mes čia irgi turim kažką daryt ir kažkaip spręsti. (Ačiū, matau, kad man užsidegė.) Aš tiktai noriu pasakyti, kad mes artimiausiu metu dar šitų nepriimtume. Galima už juos pabalsuoti ir nesvarsčius, kas čia pasakyta, pakeliam rankas, ir viskas gerai. Palengvinti žmonėms sąlygas atsiimti turėtą turtą, viskas, bet mes turim dabar kalbėt apie tai, kaip mes pasėsim ir kaip išeisim iš šitos krizinės situacijos. Va kur visa problema yra. O šituos pakeitimus mes galim daryti ir dabar, ir vėliau, ir kitais metais. Nebus vėlu šituos klausimus išspręsti, gal anūkai turtą pasidalys. Miško ar 30, ar 25 ha, atiduosim dabar 10 ha, niekur tas miškas neišeis iš Lietuvos, likusį galim atiduoti ir po dvejų metų. Čia mes laiko turim, kiti atiduos, bet reikia spręsti šituos dalykus. Aš labai apgailestaudamas išeinu iš tribūnos, kaip ir gerbiamasis P.Poškus. Daugiau čia nervintis išėjęs į tą tribūną ir gadint sau sveikatą nematau prasmės, jeigu mes nesiimsim radikalių priemonių dabar spręsti šituos pribrendusius reikalus. Žemdirbiai praras pasitikėjimą mumis, Vyriausybe, o atstatyt jį bus labai labai sudėtinga. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ (L.L.ANDRIKIENĖ). Ačiū deputatui. Aš kviečiu į tribūną deputatą L.Milčių. Ruošiasi deputatas K.Antanavičius. Deputatas R.Aksomaitis.
P.AKSOMAITIS. Aš norėčiau repliką, gerbiama pirmininke. Jeigu mes šiandien svarstom įstatymų pakeitimus, tai svarstykim įstatymų pakeitimus, o jeigu mes jų nesvarstom, tai balsuokim pradėt diskusiją iš naujo. Man taip atrodo.
PIRMININKĖ. Ačiū už repliką, aš manau, kad visi deputatai išgirdo ją. Tikiuosi. Prašom kalbėti, deputate Milčiau.
L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, iš tikrųjų aš dabar manau, kad visai teisingai balsavau, kad deputatams, dėl kurių buvo balsuojama, ar leist dirbti, ar neleist dirbti, pats pajutau, kad reikia dirbti vieną darbą. Pirmadienį buvo trys Agrarinės komisijos posėdžiai, du posėdžiai ir vakare dar kaimų deputatų toks susirinkimas, kuriame apie daugelį šitų ūkinių klausimų buvo kalbėta. Neseniai mes turėjom du Agrarinės komisijos posėdžius ir svarstėm lietuviško traktoriaus problemą ir visa kita. O šiandien padaryt plenariniame posėdyje ūkio penkminutę gerbiamam L.Apšegai, Biržų rajono žemės ūkio skyriaus vedėjui, Kupiškio, ne Biržų, atsiprašau, vien tiktai dėl tokių gamybinių reikalų, tai iš tikrųjų ne ta paskirtis. Sudėtinga žemės ūkio problema, bet ją vis tiek reikia suskaidyti, ir pabandykim kiekvienas pradėti dirbti savo darbą pirmiausia. Jeigu čia parlamentas, įstatymų leidyba, tai aš manau, kad pirma pareiga ir kalbėti apie įstatymus, kurie leistų žmonėms ir dirbti, ir pasirinkti. Antra, jau buvo tose diskusijose suskirstyti uždaviniai, ką daro deputatai ir parlamentas, ką turi padaryti Vyriausybė, kokius poįstatyminius aktus, ir Žemės ūkio ministerija. Net ir tų poįstatyminių aktų ir kitų norminių aktų negali sutvarkyti, kol mes galų gale neapsispręsim dėl įstatymo, ir nereikia visų šitų trijų darbų suplakti į vieną ir pradėt viską nuo antro galo. Skaudūs tie klausimai — ir dėl tepalų, ir dėl traktorių, ir dėl kuro, ir dėl viso kito, bet iš tikrųjų atsirinkim, ką kada kalbam ir ką kada dirbam.
Aš norėčiau pradėt kalbėt apie šiuos pateiktus įstatymus. Iš tikrųjų agrarininkai visi turi susitikimų, tikriausiai per savaitę po penkis, o kitas gal ir daugiau turi susitikimų su rinkėjais ir kiek mes apie juos kalbėjom, aiškinomės, svarstėm, aišku, kad jie yra reikalingi, jie yra reikalingi šiandien. Kai kas sako, ar agrarinė reforma kažką ypatingai pakeis arba kažką ypatingai padarys. To kažko ypatingo ir nereikia. Mes tiktai jos nestabdykime ir palengvinkim žmonėms apsispręsti, pasirinkti. Viena, ką mes galime gero padaryti, tai įstatymiškai palengvinkim pasirinkimą apsispręsti atgauti žemę. Pradėsiu kalbėt nuo pirmo įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų". Jame pateiktos dvi alternatyvos. Aš esu, pavyzdžiui, už tai, ką mūsų Agrarinė komisija svarstė, priėmė, t.y. už pirmą alternatyvą, kad kuo daugiau suteiktume teisių disponuoti atgauta arba įgyta žeme. Atgauta arba įgyta žeme. Iš tikrųjų nepaprastai palengvintume žmonėms apsispręsti, kai jie turi teisę ir išnuomoti žemę, ir įkeisti, ir dovanot. Nemanau, kad reikėtų dar kažkaip dirbtinai (buvo 5 metų apribojimas, dabar siūloma alternatyvoje 2 metus) apriboti. Man atrodo, kad pakaktų tame nutarime dėl pardavimo, kad kai bus nacionalinė valiuta, tuomet iš tikrųjų, jeigu žmogaus yra žemė, viskas yra įrodyta, jis atgavo visus dokumentus, turi nuosavybės aktą, tai tuomet ir suteikti tą teisę. Manau, kad labai tinkamas, laiku būtų priimtas 4 straipsnio papildymas 10 dalim, tai yra pritarta pirmai alternatyvai, kad tie žmonės, kurie prie gyvenviečių gauna du tris hektarus, jeigu jie iš tikrųjų turi tame ūkyje teisę į savo žemės nuosavybę, nuosavybę į savo žemę ar atsikelt, ar atgal, ar toj pačioj vietoj, jam tuos du tris hektarus reikia prie tos gyvenvietės suteikti nuosavybės teise, nereikia stengtis didint savivaldybei priskirtų žemės plotų, o daugiau suteikti teisių turėt žmonėms privačios nuosavybės teise. Jeigu mes priimtume šią alternatyvą dėl 4 straipsnio 7 dalies, kaip minėjau, tai tuomet reikėtų taip pat priimti dėl Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo, taip pat ir pirmąją alternatyvą, kuri sako, kad 11 straipsnio anksčiau punkto įstatymo 1 punkto antrąją ir trečiąją dalis laikyti negaliojančiomis. Iš pradžių atrodo, kad tai yra nelabai daug, tačiau tai labai svarbu. Aš manau, labai laiku būtų priimta. Iš tikrųjų čia mes tik palengvintume dabar vykstančius pirmuosius ir antruosius aukcionus, kai dalis turto lieka neišpirkta. Kai kur lieka 10, 20, 30% turto nepadengto tomis žemės ūkio išmokomis, kadangi iš tikrųjų bendrųjų išmokų nemaža dalis nukeliavo kitur, tai įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo papildymo ir pakeitimo” priimti 1 straipsnį, kuriame mes jau anksčiau priimtą įstatymą pavadintume, kad šis įstatymas reglamentuoja žemės ūkio įmonių turto pirminio privatizavimo sąlygas ir tvarką. Tai yra iš karto apibrėžiam, kad tai, kas bus daroma, yra pirminis ir kad bus antrinis turto privatizavimas, bus paruošti atitinkami poįstatyminiai aktai antriniam privatizavimui, kuriam būtų galima išplėsti ir pretendentų skaičių, ir vėl suteikti tam tikras lengvatas.
Taip pat aš siūlyčiau gerbiamiesiems deputatams priimti įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo” papildymą. Atrodo, lyg ir 24 straipsnis nelabai sudėtingas, tačiau tai leistų ir skatintų žemės ūkio bendrijų kūrimąsi, kadangi čia kaip ir ūkininkams, kaip valstiečių ūkį kuriantiems ūkininkams, taip ir susikuriančioms bendrijoms būtų nemažos lengvatos dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio. Aš manau, kad negaiškime daug laiko. Aš labai prašyčiau gerbiamųjų deputatų šiandien šiems visiems pasiūlytiems įstatymų pakeitimams pritarti po pirmojo svarstymo, o ateity pasistengti juos kuo greičiau priimti. Padarius šį darbą, Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė galėtų žengti antrąjį žingsnį, tai yra parengti atitinkamus poįstatyminius aktus ir kitus norminius aktus. Na, o jeigu dar kažkam kyla konkrečių ūkinių klausimų, tai galima papildomai ar vakare, ar bet kada skirt specialų posėdį nagrinėt vien gamybinius klausimus, o plenarinio posėdžio laiką siūlyčiau skirti tiktai įstatymų ir įstatymų papildymų svarstymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū deputatui L.Milčiui, kviečiu deputatą K.Antanavičių. Ruošiasi deputatas E.Grakauskas.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiami kolegos, man rodos, kad akivaizdžiai demonstruojamas klausimas, ar mes turim teisę čia sėdėti kaip niekur nieko ir nespręsti esminių, gyvybinių klausimų, dėl kurių mes visi turbūt turim savo nuostatas, vaidinti, kad tų įstatymų priėmimas ką nors sprendžia ar ką nors daro. Dar sykį galiu pakartoti gerbiamų kolegų deputatų pasakymus. Taip, tie įstatymai gali būti svarstomi ir gali būti priimti, bet juk tų įstatymų priėmimas yra išdava diskusijos dėl padėties žemės ūkyje, dėl agrarinės reformos. Tai tokia tik išdava yra. Ar buvo kas nors įpareigotas, kam nors pasakyta, kad visos diskusijos rezultatas turi būti pakeisti nuosavybės grąžinimo įstatymai. Mes gi diskutavom iš esmės ir nusprendėm, kad turi būti parengti dokumentai dėl padėties žemės ūkyje. Tai kur jie yra? Ar mes turim šiandien teisę čia svarstyti? Norėčiau labai rimtai pasakyti. Gerbiamas deputatas sakė, kad gal apsiribokim tiktai įstatymų svarstymu. O iš kur šitie įstatymai atsirado? Būtent iš tos diskusijos. Tada matau, jeigu mes nepajėgūs spręsti, mes juk esam rinkti žemdirbių rajonuose daugiausia, jeigu ne žemdirbių rajonuose, tai žemdirbių vaikai, na, tai... Skaitau pono R.Survilos raštą apie Respublikos ūkių finansinę būseną. Atsakymas į mūsų š.m. kovo 1 dienos paklausimą. Parašytas raštas kovo 19 d. ,,Respublikos ūkiai ir valstybės gyvulininkystės įmonės turėjo 1,7 mlrd. rublių ilgalaikių ir trumpalaikių kreditų. Iš šios sumos 23 mln. rublių pradelstos skolos bankui. Dėl kreditinių išteklių stokos bankai naujų kreditų neteikia, išteklių trūkumas Žemės ūkio banke viršija 4 mlrd. rublių, dėl to Respublikos ūkių neapmokėtos tiekėjams ir rangovams sąskaitų sumos jau viršija 435 mln. rublių." Tai yra iki kovo 1 dienos. Tai kažin kiek dabar, kai mes turim maždaug gaut tą informaciją ir spręsti klausimus arba tada iš tiesų pasišalinti. Ūkių finansinę būklę labai pablogino ir žemės ūkio produkcijos pirkėjai. Vien valstybiniai mėsos fabrikai jiems yra įsiskolinę 268 mln. rublių. Dėl to, kad sumažėjo mėsos ir mėsos produktų pardavimas vidaus ir rytų rinkoje, gatavos produkcijos atsargų sandėliuose susikaupė už 700 milijonų rublių, maždaug šitiek suteikta kreditų. Nemokių ūkių Respublikoje yra apie 75%. Įsivaizduojat, nemokūs jau, šiandien galbūt visi nemokūs.
Teko laimė pabūti Vokietijoje, Berlyne, Treifenbergo organizuotoj konferencijoj. Vyriausybė apmoka visiems bankrutuojantiems nemokiems, kad nebūtų ciklo, kad jis nesusidarytų. Štai vienas bankrutuoja, jis nemoka gerai įmonei, geram ūkiui, tas geras ūkis neturi kuo sumokėti sau ir tokiu būdu ta grandininė reakcija plinta. Kur tos priemonės? Kadangi nematau jokių sprendimų nei iš Žemės ūkio ministerijos, nei iš Vyriausybės, nei iš mūsų Agrarinės komisijos, norėčiau vis dėlto kreiptis, ne savo žodžiais, o kreiptis žodžiais mūsų su jumis visų rinkėjų. “Nejaugi jums, gerbiami deputatai, negėda atvažiuoti į kaimą ir pažiūrėti savo maitintojams į akis? Apsidairykit, pasiklausykit, pavaikščiokit ne valdžios, o paprasto žmogaus pavidalu, gal nors tada išgirsite ir pamatysite. Kaipgi jūs, ponai, prieš Dievo teismą stosit tiek skriaudų savo maitintojams padarę? Jūs dažnai sakot, kad visa tai reikia iškentėti dėl Lietuvos. Mes ir kenčiam dėl jos, bet kas pagaliau ta Lietuva? Ar mes, žemdirbiai, gal jau, jūsų nuomone, ne Lietuva? Vadinasi, visi tie, kuriems — jūs vis didinat ir didinat algas, ir jūs patys, jūs Lietuva. Štai mes juodnugariai - jau ne. Turbūt taip, nes Tėvynė motina taip neteisingai su savo vaikais nesielgtų, taip gali elgtis tik Tėvynė pamotė. Jūs Lietuvą pamote mums padaryti norite. Kodėl? Juk mes visą gyvenimą, o ir dabar dirbame dvi pamainas kasdien. Argi mes nemaitiname jūsų, ar mes negražiname Lietuvos prižiūrėdami savo sodybas, savo namuose dirbdami vieną pamainą? Mes, atmetus išlaidas, per metus teuždirbame 24 tūkstančius, tai yra tiek, kiek šiuo metu miestietis per mėnesį, o spekuliantas - per dieną. Kolūkyje dirbdami antrą pamainą dažnai uždirbame jau daugiau, šiandien maždaug po 500 rublių per mėnesį. Tai sakykit, juk jums žmonės perdavė atsakomybę už savo gyvenimus, sakykit, kur dėjot atėmę iš mūsų uždarbį. Betgi jūs ne tik mūsų uždarbį atėmėte, bet ir mūsų senų tėvų santaupas taupomosiose kasose.” O aš prašiau, kreipiausi į jus, gerbiamieji, praėjusį posėdį, kad priimtume tą įstatymą dėl indeksavimo, dėl finansinės padėties. Santaupų nuvertėjimo tikslinės kompensacijos išskaičiuojamos iš tų pačių kolūkiečių, vėlgi tą patį turiu pakartoti, tikslinės vėl turbūt ne visiems tapo. “Aišku, kad tikslinės kompensacijos už santaupų nuvertėjimą priskaičiuotos į jų investicines išmokas išduodant jiems turtą atskaičiuojamos iš jų pačių. Vėl atkakliai rekomenduoju, prašau, kreipiuosi ir maldauju, kad būtų to įstatymo pataisa priimta, kad būtų palengvinta tos vienos trečiosios išpirkimas. Toliau. Visa tai atimta ir tebeatimama kiekvieną dieną iš mūsų jūsų valia. O kurgi, gerbiamieji deputatai, tie įstatymai, kurie gintų jokių gudrybių ir šunybių nemokantį, o tik dirbti sugebantį mažiausią Lietuvos žmogų - žemdirbį, kolūkietį? Nėra tų įstatymų.” Nebeskaitau. Pasirašo Laima Kvedarienė, Kauno rajonas. Pasirašo... Labai trumpai: “Mes drauge pasitarę buvę ūkininkai, ūkininkų vaikai, buvę tremtiniai negalime suprasti, į kokią prarają veda mūsų laisvą Lietuvą. Ne tokios mes Lietuvos laukėme, su viltimi dainavome sausio 13-ąją prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Vieni tarpsta, lėbauja, glosto savo riebius žandus, o aplink tiek daug vargstančių. Jeigu ir toliau taip tęsis, kitais metais Lietuva priartės prie bado ribos, kaimas atsidurs toje pačioje situacijoje kaip kuriantis ūkiams.” Su pagarba Zeikuvienė, Bendoraičiai, Šuopiai, Valaičiai, Kežiai, Pilkiai, Urbonavičiai, Narbutai, Bezduliai ir daug kitų, Marijampolės rajonas.
Štai priimta dėl JAV grūdų. Kreipiausi į Vyriausybę, kur yra atsakymai. JAV grūdus gavom dovanų ir pavertėm tuos grūdus kreditiniu resursu. Jeigu gavom dovanų, tai padarykim tuos grūdus, na, teisingai, gerai, tuos grūdus turi parduoti toms mokioms įmonėms, paukščių fabrikams. Tie juos perdirbo, juos realizavo už pinigus, tai tuos pinigus neturim mes moralinės teisės paversti kreditiniais resursais, o turim paversti juos subsidijomis. Ne, už juos irgi turės žmonės imti paskolas. Kas gi ims tas paskolas, kas gi gali imti milijoną rublių paskolos? Kiek kartų kreipiamės, kad Žemės ūkio ministerija parengtų programą, kad bent vieną dalyką pasakytų, kokios bus produktų kainos liepos mėnesį, kokios bus produktų kainos metų gale, kokios gali būti produktų kainos kitą metą. Kur yra šitai pasakyta? Jeigu žmogus, žemdirbys nežino, kokias kainas jis gaus už pieną, už mėsą, kokį ūkį jis gali kurti? Ką mes čia sapnuojam? Na, aš nesuprantu, kas iš jūsų ims ir kurs? Juk aiškiai turim pasakyti, kad pieno litras štai gali būti liepos mėnesio gale 50 rublių, privalom pasakyti. Imkim Vakarų pasaulyje, pieno litras, benzino litras maždaug tas pats. Taigi jeigu norim, kad žemdirbys rentabiliai dirbtų, jam reikia sukaupti kapitalą, užmokėti tas palūkanas, kurias jis moka, jam reikia sukaupti kapitalą pasistatyti pastatus, jam reikia sukaupti kapitalą reprodukcijai, naujai technikai įsigyti, tai mes negalim net užsiminti, kad be kokių 300-500 už mėsos kilogramą tas žemdirbys, rublių turiu galvoj, jisai dirbtų ar kurtų. O dabar kas daroma? Vyriausybė toliau reguliuoja kainas, nustatė pieno produktų kainą, nustatė mėsos produktų kainą 420, jeigu jūs kraipot galvas, taip nustatyta ir dar to negana. 70% užduotis pateikti užsieniui ir užsieniui turi teisę parduoti (uždarytas visai žemės ūkio produktų eksportas), tik Vyriausybė gali išvežti. Tada pasiima valiutą ir 30% grąžina, atseit nupirks traktorius...
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Deputate Antanavičiau, jūs išnaudojote Reglamento skirtą laiką.
K.ANTANAVIČIUS. Taigi aš tuoj pat, vieną sekundę. Turiu atvirą laišką Lietuvos Respublikos žemdirbiams dėl krizinės būsenos, pasiūlymus, kaip tobulinti agrarinę reformą, parengtus mūsų deputatų. Toliau yra pasiūlymai, nutarimas, projektas parengtas M.Arlausko, M.Laurinkaus, J.Mačio, P.Poškaus, A.Ulbos. Nieko į tai neatsižvelgta nutarimo projekte. Aš siūlau sudaryti Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos komisiją parengti Aukščiausiosios Tarybos nutarimui dėl agrarinės reformos. O svarstymą šitų įstatymų šiandien ir užbaigti nepriėmus jokio pritarimo. Nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kol kas nėra realu, kad būtų priimta. Aš noriu atkreipti gerbiamų deputatų dėmesį, kad šios dienos darbotvarkę jūs patvirtinote ir ten numatyta dirbti iki 14 val. Todėl nežiūrėkite į laikrodžius. Deputato E.Grakausko paskutinis pasisakymas šia tema šiandien. Matyt, rytoj vietoj numatyto balsavimo teks pratęsti diskusiją šituo klausimu.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiami kolegos, aš pabandysiu sugrįžti prie pateikto ir dar svarstomo įstatymo projekto. Bet vieną sakinį norėčiau pasakyti, kad vieniems iš tikrųjų reformoje gimstančios problemos skaudžios, tai jie žiūri ir galvoja, kaip daryt, o kiti, politikuojantys, bando tas problemas panaudoti kaip naują galimybę užvirti naują politinį viralą, sumest viską į vieną katilą ir pradėti virimą tokios sriubos, kuri buvo verdama jau 2 metai.
Dabar prie projekto. Tai elementarios pataisos, kurios yra išplaukusios iš diskusijos. Jos yra parengtos komisijos dirbant su visais, kurie pageidavo dirbti prie šių projektų. Be jokios abejonės, tai ne kardinalūs pakeitimai. Aš norėčiau pasakyti tik keletą pagrindinių minčių, kad pataisos nekeičia pagrindinės ir esminės koncepcijos, kuri yra priimta agrarinei reformai vykdyti. Kartu atsakyčiau į klausimus, kuriuos čia kėlė kai kurie išeiviai iš Agrarinės komisijos, kad agrarinė reforma turi savo koncepciją, koncepcinius pagrindus, išdėstytus įstatymų komplekse, ir jie realizuojami.
Dėl pataisų nuosavybės teisių atstatymo įstatyme. 2 straipsnyje siūloma pataisa, gerbiami deputatai, atkreipčiau jūsų dėmesį į tai, kad tai antras bandymas išplėsti pretendentų kiekį į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pirmas išplėtimas buvo įvykdytas dėl marčių ir anūkų, arba vaikaičių. Dabar yra antras pasiūlymas, kurį pateikė Teisingumo ministerija. Čia būtų jau kalba ne tik apie pirmosios eilės paveldėtojus, bet ir didesnis skaičius jau testamentinių paveldėtojų. Todėl aš prašyčiau kaip tik čia pamąstyti ir pagalvoti, ar eisime mes tuo keliu, kad dar plėstume pretendentų skaičių. Ar nebus tai žingsnis į tokį siekimą, kurį čia fiksavo žemės savininkai, kad būtų atlikta visa restitucija ir t.t, ir panašiai. Prašyčiau gerai pamąstyti dėl to. Aš asmeniškai dar neturiu galutinės nuomonės. Manyčiau, kad galbūt reikėtų susilaikyti nuo to. Atkreiptinas dėmesys yra į 4 straipsnio septintosios dalies pataisas. Komisijos dauguma pasisakė už pirmąją alternatyvą, kad tie apribojimai, kurie buvo išdėstyti įstatymuose, visgi būtų pašalinti, nes apribojimais mes nieko gero nepasieksime. Svarbus dalykas yra 4 straipsnio papildymas dešimtąja dalimi. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostata, kad grąžinama nuosavybėn natūra arba ekvivalentine natūra prie sodybos turimas žemės plotas iki 3 hektarų, nėra 23 hektarų teisinės nuostatos, kurią mes priėmėm praeitais metais, revizija arba pakeitimas. Iš esmės ir asmenys, kurie neturėjo žemės nuosavybės, praktiškai gauna žemę naudotis nuomos pagrindais neprivatizuojamuose plotuose, esančiuose prie kaimo gyvenviečių. Svarbus dalykas yra 5 straipsnio antrosios dalies pataisos. Jas Vyriausybė siūlė truputėlį kitokias, nes bandė įteisinti savo veiksmus, kurie yra priimti pagal daugelį nutarimų išplečiant miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribas, todėl mūsų išdėstytas pasiūlymas įdedant konkrečią datą, iki kada iš esmės miestų ribos turėjo būti išplėstos, tai yra ne vėliau kaip 1991 m. rugpjūčio 1 d., yra svarbios. Atsakyt norėčiau apie 6 straipsnyje išdėstytą naują redakciją ir į iškeltą deputatės B.Valionytės abejonę, kad čia galbūt prasilenkiama su šio įstatymo reguliavimo dalyku. Trečioji dalis 6 straipsnio naujos siūlomos redakcijos neišeina iš įstatymo ribų, kalbama apie tuos miškų plotus, kurie yra paversti kitom naudmenom. Žemė - bazinis dalykas yra išlikęs, t.y. išlikęs nekilnojamasis turtas. Ant jos įvykę pakitimai, miško atsiradimas arba jo išnykimas, pastatų atsiradimas arba išnykimas nepakeičia pagrindinio išlikusio nekilnojamojo turto — žemės - sudėties, todėl kaip tik ši nuostata gali būti ir įdėta. Aš tik norėčiau atkreipti deputatų dėmesį dėl nekilnojamojo turto į tai, kad visgi svarbus dalykas, kuris buvo siūlomas 1 projekte, tai yra 18 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas, 2 projekte jau nebededamas, tačiau prašyčiau pasisakyti ir vis dėlto turėtume išspręsti šį klausimą. Dėl ko? Dabartinės redakcijos 18 straipsnyje yra nuostata, kad piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo, ypač dėl žemės, sprendžia įgaliotos Vyriausybės ministerijos. Tai yra Žemės ūkio ministerija, Miškų ūkio ministerija. Visi Lietuvos buvę savininkai bus priversti lakstyti čia arba dabar pakeista, kad ne, formaliai kažkaip spręs rajono valdininkai. Ar netikslinga būtų perkelti, kaip ir buvo siūlyta, šį problemų sprendimą į rajono, miestų valdybas, kad nereikėtų gaišinti žmonių laiko ir tuo labiau šioms institucijoms, toms ministerijoms dirbti prie to, kadangi tai yra sudėtingos ir didelės problemos.
Dėl Žemės reformos įstatymo pataisų. Manyčiau, kad svarbus yra 11 straipsnio 1 punkto antrosios ir trečiosios dalies pataisos siūlymas jas pripažinti negaliojančiomis. Tai siejasi su nuosavybės teisių atstatymo įstatymu ir tuo, kad būtų pašalinti disponavimo apribojimai. Deja, disponavimo apribojimus siūlo dar palikti ir Vyriausybė, tai yra ir nemažos dalies deputatų nuostatos, kad taip galėtų būti padaryta. Atkreipčiau dėmesį dar ir į 13 straipsnio 2 punkto redakciją, kuri iš esmės atspindi ne tik interesus kaimo gyventojų, naudojančių žemę prie namų valdos, bet ir miškų urėdijų, ir nacionalinių parkų darbuotojų, kurie naudojasi tarnybinės žemės dalimis. Aš manyčiau, kad čia dar galima nedidelė redakcinė pataisėlė. Pabaigoje žodžius “bei tarnybinės žemės dalas” transformuoti į vidurį sakinio įrašant tokią pastraipą “ir miškų urėdijų bei nacionalinių parkų tarnybinės dalos”. Aš manau, kad mes tai pakoreguosime.
13 straipsnio 5 punkte išdėstytas visiškai naujas problemos sprendimas, kokie miškai nebūtų privatizuojami, kokio pobūdžio, tačiau papildomai Aplinkos apsaugos komisijai ir kitiems deputatams pasiūlius yra palikta nuostata, kad neprivatizuojami miško medelynai ir sėklinės plantacijos. Čia irgi, mano nuomone, diskusinis dalykas, kad miškų medelynai ir sėklinės plantacijos bus valstybės nuosavybė, valdiškose rankose, tai jau tikrai bus geriau? Mes niekaip neatitrūkstame nuo tos socialistinės nuostatos, jeigu valdiška — tai gerai, jei privatu — tai būtinai bus blogai. O paprastai gyvenimas parodo, jeigu yra privatu — tai geriau, negu yra valdiška. Todėl aš manyčiau, kad tai galėtų būti diskusinis dalykas ir atitinkamai dar pakoreguotas.
Atsižvelgdamas į jūsų pasakytas pastabas ir visa kita, siūlyčiau pritarti šio įstatymo abiem projektams po pirmojo svarstymo, paskirti pirmininkų posėdyje trečiąjį svarstymą ir priimti pastraipsniui. Paskutinis sakinys. Esama nuogąstavimų ir apgailestavimų, kad nėra parengti nutarimo projektai dėl agrarinės reformos ir visa kita. Projektai yra parengti, ateis eilė, bus pateikti, į darbotvarkę įtraukus iš karto bus išdėstyti ir galima bus pareikšti mintis ir pageidavimus, kurie yra labai aktualūs. Todėl dar kartą sakyčiau, kad nesuplakime visko į vieną dalyką ir nepūskime politinių burbulų, kurie šiuo metu visiškai nereikalingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Liko diskusijoje norintys pasisakyti deputatai A.Rudys, J.Mačys, J.Šimėnas, J.Dringelis, B.Valionytė, P.Papovas. Rytdienos darbotvarkėje yra numatytos 45 minutės šių įstatymų projektų priėmimui, tačiau ką darysi, teks ne priimti, tačiau tęsti pirmąjį svarstymą, tai yra leisti tiems šešiems deputatams pasisakyti. Rytoj 12 val. 45 minutės tai numatoma. Dabar, prieš pereidami prie kito darbotvarkės klausimo... Na, tai palaukit, yra patvirtinta šiandienos darbotvarkė. Baigėsi laikas šito klausimo svarstymo, aš nieko nekaltas. Šiandien vis tiek nebaigsime per penkiolika minučių to dalyko. Sugadinsime kitus klausimus, kurie jau dvi savaitės nesvarstomi. Na, koks čia dar gali būti pataisantis pasiūlymas, jeigu mano pasiūlymas yra reglamentiškas? Prašau.
J.ŠIMĖNAS. Visiškai reglamentišką pasiūlymą. Aš atsisakyčiau kalbėti ir kviesčiau kitus deputatus atsisakyti. Pateiktume savo kalbos pagrindinius dalykus Agrarinei komisijai, tegul jie dar šiandien dirba, o rytoj priimkime.
PIRMININKAS. Ar kiti pranešėjai su tuo sutinka? Ne, nesutinka. Nesutinka. Taigi deputatai, kurie nori ryt dalyvauti diskusijos tęsinyje, yra užrašyti.
Tautos pažangos frakcija siūlo priimti protokolinį nutarimą, kuriuo būtų įpareigotas “Lietuvos aidas” atspausdinti dviejų vardinių balsavimų rezultatus. Vieno - dėl deputato V.Čepaičio mandato patikrinimo, o kito — dėl sutikimo Aukščiausiosios Tarybos deputatams užsiimti kita darbine veikla. Ar reikia balsuoti dėl šito dalyko, ar galime be balsavimo pritarti tokiam paprastam dalykui, kad negaištumėm laiko? Neprieštaraujat niekas? Gerai, šitas protokolinis nutarimas priimtas. Deputatas K.Antanavičius anksčiau buvo siūlęs. Kol dar nebuvo išdalyta, aš atsisakiau teikti balsavimui. Deputate Antanavičiau, jūsų siūlytas protokolinis nutarimas, kad įpareigotume Vyriausybę iki balandžio 25 dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai bankų reformos projektą. Jūs neatsiimat šito protokolinio nutarimo? Ar reikia balsuoti dėl jo, ar galime priimti be balsavimo? Reikia balsuoti. Gerai, aš siūlau balsuoti štai už tokį Aukščiausiosios Tarybos protokolinį nutarimą.
“Aukščiausioji Taryba nutaria: įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos banką iki 1992 m. balandžio 25 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai bankų reformos projektą." Prašau, kas už šį nutarimą, prašome balsuoti, spaudžiame mygtukus. Už šį protokolinį nutarimą balsavo 33 deputatai, prieš — 5, susilaikė 7. Šie du protokoliniai nutarimai priimti. Gal mes galime be jokio vargo priimti ir tą anksčiau jau pateiktą, siūlytą nutarimą dėl Aukščiausiosios Tarybos deputatų frakcijų pageidavimo pakeisti kai kurių nuolatinių komisijų sudėtį. Protokoliniu nutarimu, remiantis Reglamentu, įpareigojamos frakcijos, kurios nori pakeisti savo narius vienose ar kitose nuolatinėse komisijose, pateikti informaciją, čia parašyta iki balandžio 24, rašykime iki balandžio 21 dienos. Nekelia turbūt diskusijų šitas dalykas, kad frakcijos, kurios nori pertvarkyti savo atstovavimą nuolatinėse komisijose, pateiktų seniūnui šiuos siūlymus iki balandžio 21 dienos. Sutinkat? Nereikia dėl to balsuoti. Gerai. Priimtas ir trečias protokolinis nutarimas.
Dabar kviečiu į tribūną deputatą J.Beinortą. Jis pažadėjo labai trumpai pateikti antrajam svarstymui Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo projektą.
J.BEINORTAS. Gerbiami kolegos, tiesiog mums reikia laikytis tokios tvarkos, kad darome įstatymo pakeitimą, ir todėl jį perlipti galima tik per tris etapus. Po pirmojo svarstymo jūs jau buvot pritarę. Aš perskaitysiu tekstą, kad nereikėtų raustis po dokumentus. Įstatymo projektas dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo. “Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnį išdėstyti taip: 25 straipsnis. Kompensacija donorams. Donorui, nemokamai davusiam kraujo visą fiziologinę dozę, iš valstybinio socialinio draudimo lėšų išmokama kompensacija, lygi jo trijų darbo dienų vidutiniam darbo užmokesčiui. Donorui, mokamai davusiam kraujo ne visą fiziologinę dozę, išmokama jo dviejų darbo dienų vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija." Iš esmės yra norima sutvarkyti socialinio draudimo įstatymą su mūsų anksčiau priimtu įstatymu, kad būtų galima normaliai daryti išmokas. Šiandien mes turėtume pritarti antrai redakcijai ir tada aš prašysiu, kad galėtume galutinai balsuoti galbūt ryt, gal antradienį, nes čia labai trumputis dalykas.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju gerbiamajam J.Beinortui. Manau, klausimas yra labai paprastas ir galime pritarti be balsavimo šiam įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Gerai, galima pritarti? Pritariama. Ne? Gerai, trumpai pasisakykit, deputate Audriau Rudy.
A.RUDYS. Nelabai norėčiau stoti skersai kelio, bet man nelabai viskas aišku. Juk socialinio draudimo sistema yra padėti tiems, kas yra jos apdraustas, labai griežtai šito reikalaujama. Na, o jeigu, sakykime, kraujas perpilamas žmogui, kuris nėra šitos socialinės draudimo sistemos dalyvis, tai iš kokių šaltinių jam tada turi būt finansuojama?
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis J.Beinortas gali atsakyti?
A.RUDYS. Juk mes netrukus turėsime priimti su sveikata susijusius įstatymus, tai mes vėl taisysime šitą?
PIRMININKAS. Gerbiamas J.Beinortas gali atsakyti? Prašau.
J.BEINORTAS. Socialinio draudimo lėšos, kaip žinote, apima ir mokėjimus nedarbingumo atveju, vadinasi, sveikatos draudimo išlaidos įtrauktos į socialinį draudimą. Šiandien mums svarbu ne kam mokame, ar jis yra apdraustas, ar neapdraustas žmogus. Šiuo atveju yra kompensacija, už ką mokame. Todėl dėl tų išmokų... Žinodami, kad Lietuvos absoliuti dauguma žmonių, na, didelė dauguma žmonių visgi yra drausti ir už juos įnašai mokami, neturėtume šiandien baimintis, kad vienas, galbūt kitas žmogus donoras gaus socialinio draudimo lėšų už kraują. Juk čia matot, kaip skiriasi? Skiriasi donorai, kuriems yra mokama ir nemokama. Čia yra tik kompensacijos dalis už kraują.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami deputatai, matyt, galime sutarti dėl pritarimo po antrojo svarstymo. Prašote balsuoti. Gerai, prašau balsuoti gerbiamus deputatus. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl valstybinio socialinio draudimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo" projektui būtų pritarta po antrojo svarstymo? Prašau balsuoti, kas už. Kas už pritarimą po antrojo svarstymo? Už balsavo 33 deputatai, prieš — 1, susilaikė 2. Yra pritarta po antrojo svarstymo.
Kviečiu į tribūną paskutiniu darbotvarkės klausimu deputatą Audrių Rudį. Noriu patikslinti. Šitas nutarimas, savaime aišku, nėra įrašytas j sesijos darbų programą, tačiau į sesijos darbų programą buvo įrašyti privalomo draudimo trijų įstatymų projektai, todėl, matyt, mums nebereiktų kvestionuoti klausimo, įrašyti ar neįrašyti į darbų programą. Kadangi jis, šitas nutarimas, pakeičia tris darbų programoje buvusius įstatymo projektus, taip? Aišku.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, 1991 m. birželio 6 d. mes svarstėme privalomo draudimo įstatymus. Jų pirmasis svarstymas baigėsi tuo, kad buvo nutarta pagrindines tezes atspausdinti “Lietuvos aide". Tai buvo atlikta. Didelio visuomenės susidomėjimo, nors deputatai labai atkakliai palaikė spausdinimo variantą, nesulaukė. Buvo gautas vienas laiškas ir tas pats, taip sakant, tik truputį minėjo tas problemas.
Šitie trys privalomo draudimo įstatymai keliauja iš vienos sesijos darbotvarkės į kitą, keliauja iš savaitės darbotvarkės į kitą, ir aišku, kad jie dėl savo pobūdžio nelabai gali būti artimiausiu laiku Aukščiausiojoje Taryboje priimti, nors jie visgi reikalingi. Dėl to Biudžeto komisija siūlo Aukščiausiajai Tarybai, kad mes ne spręstume, iš esmės nagrinėtume ir svarstytume šiuos tris įstatymus, kurie yra gana detalaus pobūdžio, o pavestume Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti laikinus, galiojančius iki 1994 m. liepos 1 d. nutarimus, kurie būtų kaip nutarimai, bet nutarimais paversti mūsų nagrinėti įstatymo projektai. Ir dar antras punktas, šie nutarimai privalomi Lietuvos Respublikoj esantiems ūkiniams subjektams ir fiziniams asmenims. Šiuo atveju mes tarsi trupučiuką pakeltume Vyriausybės nutarimo rangą ir tokiu būdu galbūt atpalaiduotumėm Aukščiausiąją Tarybą nuo tikrai nemažo darbo svarstant ir priimant šituos įstatymus.
Praktika yra tokia, kad mes gauname laiškų, kuriuose žmonės labai išgyvena dėl to, kai jiems atsitinka nelaimė. Sudega namai, pavyzdžiui, pastimpa gyvuliai. Kai nėra to privalomo draudimo, kuris buvo, jie paprasčiausiai užmiršta patys pagalvoti apie tai, kad jiems reikia rūpintis savo turtu ir, be abejo, pakliūva tikrai į labai labai sudėtingą padėtį. Be to, toliau vykdomas ir keleivių draudimas remiantis senais norminiais dokumentais, kurie galioja iki šiol, kaip neprieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Reikėtų būtinai reglamentuoti ir šitą sferą. Įstatymas reikalauja, kad būtų draudžiamas valstybinių, valstybinių akcinių, bendrų su užsienio kapitalu įmonių turtas. Tiesiog įstatymas reikalauja, o mes neturime norminių dokumentų. Dėl to Biudžeto komisija siūlo tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, galime fiksuoti, kad pristatymas yra įvykęs. Klausimas sesijos darbų programoje yra automatiškai dėl mano jau paaiškintų priežasčių, nes buvo patys trys įstatymai sesijos darbų programoje, o šiuo atveju tik nutarimas, todėl, matyt, diskusijų nėra. Negaliu, deja, dabar nustatyti, kada galėtumėm skirti pirmojo svarstymo datą, tačiau manau, kad Reglamentu nustatyto limito neviršysime.
Dabar dar vienas dalykas, gerbiami deputatai. Kadangi Reglamentas sako, kad balsuojant už protokolinius Aukščiausiosios Tarybos nutarimus, sesijos darbo tvarkos klausimus, išskyrus sesijos darbų programos ir savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimą ir pakeitimus, galima balsuoti paprasta balsavusių skaičiaus dauguma, todėl aš siūlau šiandien pritarti rytdienos darbotvarkės projektui. Draudžiama nesant apibrėžtam kvorumui balsuoti už savaitės ir sesijos darbų programas, o už atskiros dienos galima. Anksčiau mes griežčiau traktuodavome šitą dalyką ir todėl ilgą laiką netvirtindavome savo darbotvarkių iš anksto. Aš norėčiau pasakyti, kad jums rytdienos darbotvarkės projektas yra išdalytas, tik reiktų išbraukti 8 klausimą. Tai yra dėl Tarptautinio valiutos fondo ir kitų dalykų, kuriuos šiandien nukėlėme į kitą antradienį. O 9 klausimu vietoj numatyto balsavimo vyks pirmojo svarstymo tęsinys. Štai tokie pakeitimai tame darbotvarkės projekte, kuris buvo jums išdalytas. Ar galime dėl jo balsuoti? Trumpai pasikeičia.
P.VARANAUSKAS. Ar galėčiau savo trigrašį?
PIRMININKAS. Aš nesakau, kad jau pritarėm. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Jūs tada prieštaraujate pats sau, nes mes, tvirtindami rytojaus darbotvarkę, keičiame savaitės darbotvarkę. O keisti mes neturime teisės, tokia tvarka, kaip jūs pasakėte. O keičiame todėl, kad dingo Desovietizacijos įstatymas.
PIRMININKAS. Taip, ir dingo dar vienuolika projektų. Iš viso dvylika dingo. Tai siūlau daryti penktadienį posėdį tokiu atveju.
P.VARANAUSKAS. Tai reikia ir galvoti. Pavyzdžiui, Konstitucijos svarstymas jau antrą kartą šią savaitę daromas, o Desovietizacijos įstatymo... Šiandien, tiesa, jau parašė, kodėl jis dingo, nes, pasirodo, šituos visus reikalus KGB struktūra tvarko ir tuos santykius reguliuoja.
PIRMININKAS. Palaukit, nelabai supratau. Kuo čia dėtas darbotvarkės sudarymas ir KGB struktūra?
P.VARANAUSKAS. Čia gi aiškiai, tiesiai parašyta. Aš kalbu apie Desovietizacijos įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad neturime jokios galimybės įrašyti visus savaitės darbotvarkėje buvusius klausimus, o Desovietizacijos galime įrašyti, pavyzdžiui, vietoj Deputatų atšaukimo įstatymo projekto.
P.VARANAUSKAS. Deputatų atšaukimo irgi KGB netvarkys.
PIRMININKAS. Oi, nesuprantu aš. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyti seniūno atlikti tokią techninę, sakyčiau, operaciją. Turbūt aišku, kad reikės truputį padidinti laiką, skirtą agrariniams klausimams, taip?
PIRMININKAS. Ne, šeši pasisakymai per 45 minutes turėtų pasisekt.
A.RUDYS. Paskui bus balsavimas.
PIRMININKAS. Paskui bus balsavimas tik dėl pritarimo po pirmojo svarstymo. Juk rytoj balsavimo negalime daryti, kol dar nebaigtas pirmasis svarstymas. Na, kaip reikia. Juk Reglamentas tai draudžia. Ryt turime pritarti po pirmojo svarstymo. Pasisakys likę šeši deputatai, ir viskas. Čia reikia ištaisyti - pirmojo svarstymo tęsinys.
A.RUDYS. Aš kaip tik norėjau pasiūlyti padalyti šitą klausimą į dvi dalis, kad būtų skirtingi posėdžiai.
PIRMININKAS. O po pietų balsuoti?
A.RUDYS. O po pietų galbūt mes jau prieisime prie ko nors tokio, kad ir įformint bus galima. Aš neprognozuoju šito, gal ne visus, bet nors dalį. Juk ten yra visas komplektas įstatymų, pakeitimų.
PIRMININKAS. Šitą dalyką Reglamentas jau leidžia, tačiau būtų daug pakeitimų šitoj darbotvarkėj.
A.RUDYS. Tai aš ir prašau jūsų paieškoti galimybės.
PIRMININKAS. Gerai. Tada tarkime štai taip, kad dabar pasikeičiame nuomonėmis dėl rytdienos darbotvarkės, čia nurodytos, tačiau nebalsuokime už ją, nes yra siūlymų kaitalioti. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Mane tiesiog stebina gerbiamojo G.Ilgūno, deputato G.Ilgūno atkaklumas ir siūlymas tą klausimą, kurį Aukščiausioji Taryba išbraukė iš savaitės darbų programos, įtraukti. Vėl jis yra įtrauktas. Aš nesuprantu, ar jis jau toks svarbus. Juk mes susitarėm, kad profesinių sąjungų turto klausimus svarstysime bendru įstatymu, ir tai visiems buvo priimtina.
PIRMININKAS. Tada turiu paaiškinti. Išbraukta buvo iš praėjusios savaitės darbų programos, o pasirašius 45 ar 46 deputatams yra įrašyta į šios savaitės darbų programą. Aš privalau vykdyti taip, kaip ir dar keturiais atvejais. Turiu rašyti šitą balsavimą į savaitės darbotvarkę.
P.GINIOTAS. Bet vis dėlto aš nepritarčiau šio klausimo svarstymui. Nes buvo balsuota.
PIRMININKAS. Matot, Reglamente aiškiai pasakyta, jeigu yra tiek deputatų parašų surinkta, negali kilti jokios kalbos, todėl aš privalėjau, kaip ir visi privalom, rašyti ir svarstyti. Deputatas J.Beinortas. Po to, po to. Man deputatas G.Ilgūnas atnešė po to, kai išbraukėme iš praėjusios savaitės darbotvarkės. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau prašyti, kadangi, atrodo, mes sutaupysime penketą minučių, pabaigti rytoj šitą 25 straipsnį dėl donorų, kad jis taptų įstatymo raide.
PIRMININKAS. Kad būtų už jį balsuojama, reiktų skirti penketą minučių.
J.BEINORTAS. Dešimt, jeigu reikės atsakyti dar į porą klausimų.
PIRMININKA. Na, pranešėjai neklausinėjami trečiojo svarstymo metu.
J.BEINORTAS. Dėl balsavimo motyvų jie pasisakys.
PIRMININKAS. Taip, taip. 25 straipsnį aš pasižymiu. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau frakcijos vardu paremti P.Varanausko pasiūlymą svarstyti vietoje 8 punkto, vietoj 15 punkto, kuris buvo tik šiandien įrašytas, ir pamąstyti - galbūt vietoj Konstitucijos. Nes mes jau Konstituciją antrą kartą iš eilės svarstysime, o Prezidento institucijos įstatymas nebuvo vakar svarstomas. Tai galbūt lygia greta jie galėtų eit. Tada praleistume dabar K.Lapinską, sakykim, Z.Juknevičius teiktų. Sutaupytume laiko ir vietoj 8 tada galėtume svarstyti Desovietizacijos įstatymą.
PIRMININKAS. Jūs siūlot desovietizaciją vietoj 8 ir 15, ir dėl Konstitucijos. Dėl Konstitucijos vakar priimtas Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, kad ketvirtadienį tęsiame diskusiją. Aš privalėjau tai įrašyti ir gailiuosi, kad truputį per mažai laiko yra šitam įrašui. Dėl 8 tai jau čia sutarta, išbraukiame. Dėl 15, žinoma, teisingai. Ryt rytą mes turime balsuoti dėl šito nutarimo įrašymo į savaitės darbotvarkę. Kol kas jo nėra savaitės darbotvarkėje, kadangi tai papildomas darbotvarkės klausimas ir reikės balsuoti. Tačiau Desovietizacijos įstatymui, kaip matote, laiko visgi nelieka. Gerai, gal dar trumpai pasikeiskim, kad aš lengviau galėčiau žinoti deputatų nuomonę perdarydamas tą darbotvarkę. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Po deputato P.Ginioto minties, kad reikia kompleksiškai tą klausimą svarstyti ir kaip reikiant, iš esmės. Penki pasirašę deputatai pareiškė savo nuomonę, kad jie pasirašė ne po tokiu tekstu.
PIRMININKAS. Čia jūs ne apie tą kalbat. Čia kalbama dėl Kauno profsąjungų kultūros rūmų. Pasirašė keturiasdešimt penki ar šeši deputatai, ir tai įpareigoja Aukščiausiąją Tarybą įrašyti tą klausimą į savaitės darbotvarkę ir svarstyti.
P.VARANAUSKAS. Supratau, atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip, čia jūs kalbėjot apie nutarimą dėl profsąjungų turto. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Pirmiausia aš noriu nusistebėti, kad stengiamasi išstumti iš darbotvarkės Konstituciją. Antras dalykas, yra savaitės darbotvarkėje ir mes sąmoningai atsisakėm antradienį svarstyti klausimą dėl Vyriausybės potvarkio 366 atšaukimo.
PIRMININKAS. Taip, bet jis jau yra savaitės darbotvarkėje įrašytas.
E.KLUMBYS. Taip, ir nuo šiandieninio Vyriausybės sprendimo priklausys mūsų rytojaus poelgiai Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Jūs galit pasiūlyti rytoj svarstyti.
E.KLUMBYS. Taip, tai priklausys nuo Vyriausybės.
PIRMININKAS. Taip, ir tai bus teisėtas siūlymas, nes klausimas yra savaitės darbotvarkėje.
E.KLUMBYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš noriu pritarti deputato P.Varanausko pasiūlymui, kad mes svarstytume Desovietizacijos įstatymą, bet, be abejo, tai neturėtų būti daroma Konstitucijos sąskaita. Yra kitų klausimų, kurių galbūt netgi nėra perspektyvos priimti. Sakysim, kad ir septintas klausimas, ir dar vieną kitą smulkesnį galima surasti. Vietoj jų būtų galima tą klausimą pasvarstyti. O pačiai pasiūlymo esmei aš pritariu. Kita vertus, dar norėjau pastebėti, kad jūsų projekte nėra Valstybės atkūrimo komisijos pasiūlymo išklausyti... Ai, yra...
PIRMININKAS. Yra, dar taip pat neįrašytas į savaitės darbotvarkę.
A.TAURANTAS. Atsiprašau, yra, aš tik dabar pastebėjau. Tada atsiimu šitą.
PIRMININKAS. Yra. O dėl 7 klausimo, dėl Reglamento pakeitimų taip pat yra 48 deputatų parašai. Irgi tenka svarstyti, negalime braukti.
A.TAURANTAS. Tuščiai sugaišim laiką.
PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.
K.LAPINSKAS. Aš irgi remiu kolegų pasisakymą dėl to, kad Konstitucijos svarstymas būtų tęsiamas rytoj ir pirmas svarstymas pageidautina, kad ryt ir būtų užbaigtas. Aš įsivaizduoju tą užbaigimą taip, kad būtų priimtas galų gale Aukščiausiosios Tarybos sprendimas dėl Konstitucijos projekto skelbimo spaudoje.
PIRMININKAS. Aišku.
K.LAPINSKAS. Šitą padarius Konstitucijos klausimas ilgam laikui išeitų iš mūsų darbotvarkės ir tokiu būdu atsirastų iš tiesų galimybė svarstyti visus kitus klausimus, kurie seniai laukia savo eilės. Todėl aš prašyčiau pagal galimybę pridėti laiko, kad mes galų gale baigtume tą svarstymą, pasisakymus ir galėtume priimti sprendimą dėl Konstitucijos projekto rytoj.
PIRMININKAS. Taip.
K.LAPINSKAS. Dėkui.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš manau, kad Konstitucijos svarstymą turbūt galima būtų tęsti, ir kartu frakcijos vardu aš prašau padaryti dar vieną dalyką, tai yra numatyti, kai jau dabar atsirado dar vienas alternatyvus projektas, pristatyti užregistruotą Konstitucijos projektą, kuris buvo parengtas Liberalų sąjungos.
PIRMININKAS. Tačiau už jo įrašymą į savaitės darbotvarkę teks ryt balsuoti...
J.TAMULIS. Taip, aš suprantu,
PIRMININKAS. Aišku, turėsiu omeny. Ačiū už pasakytas pastabas dėl rytdienos darbotvarkės. Jas aš bandysiu peržiūrėti, apibendrinti, o kol kas žodis skelbimui deputatui J.Dringeliui.
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, visi frakcijų atstovai, kurie užsirašėte ir pageidaujate dalyvauti Rytų Lietuvos sandraugos pasitarime, įvyksiantį Mokytojų namuose 18 val., prašom ten apsilankyti.
PIRMININKAS. Šiandien, 18 val.
J.DRINGELIS. Šiandien, 18 val. Mokytojų namuose. Į jį yra užsirašę iš kiekvienos frakcijos po vieną žmogų.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.DRINGELIS. Prašom.
PIRMININKAS. Taigi posėdis baigtas. Rytoj posėdis 10 val.