1992 m. balandžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotoja L.L.ANDRIKIENĖ
PIRMININKĖ. Ačiū deputatui V.Andriukaičiui. Deputatas A.Taurantas.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu deputatą V.Puplauską, jis nori padaryti trumpą pareiškimą.
Deputato V.Puplausko pareiškimas
VPUPLAUSKAS. Gerbiami deputatai! Kreipiuosi į jus Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos įgaliotas ir jos pavedimu. Jūs žinote, kad nepaisydama Lietuvos vadovybės ir valstybinės derybų delegacijos pastangų ir reikalavimų 1992 metais visiškai išvesti iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai esančią buvusios Tarybų Sąjungos kariuomenę, Rusijos Federacija vilkina vykdyti šį reikalavimą. Suverenios valstybės reikalavimas nedelsiant išvesti iš jos teritorijos okupacinę kariuomenę yra Jungtinių Tautų Organizacijos įstatų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos ir tautų tarptautinės teisės dokumentų šiurkštus pažeidimas. Rusijos Federacija, tapusi Tarybų Sąjungos teisių ir prievolių perėmėja, turi neatidėliodama pašalinti visas 1940 metais Tarybų Sąjungos įvykdytos aneksijos pasekmes. Iki Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos, Helsinkio baigiamojo susitikimo Lietuva turi išreikalauti iš Rusijos Federacijos įsipareigojimą Lietuvos reikalaujamu terminu visiškai išvesti iš Lietuvos teritorijos okupacinę kariuomenę ir atlyginti padarytą žalą. 1989 metais po reikalavimu išvesti okupacinę kariuomenę jau buvo surinkta daugiau kaip pusantro milijono Lietuvos žmonių parašų. Šie parašai aiškiai išreiškia tautos valią, tačiau šis reikalavimas yra ignoruojamas.
Lietuvos krikščionių demokratų partija ir jos valdyba mano, kad prieš Helsinkio baigiamąjį susitikimą reikia pasiūlyti tautai oficialiai referendumo būdu parengti Lietuvos Respublikos oficialų reikalavimą išvesti visą okupacinę kariuomenę 1992 metais ir atlyginti aneksijos laikotarpiu Lietuvai ir jos žmonėms padarytą žalą. Balsavimu pareikštos tautos valios niekas negalės ignoruoti. Lietuvos krikščionių demokratų partijos valdybos įgaliotas aš pateikiu jums Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl referendumo šiuo klausimu paskelbimo 1992 metais gegužės 23 dieną. Tai yra tą pačią dieną, kurią Aukščiausioji Taryba jau yra paskelbusi referendumą kitu klausimu. Tam, kad Aukščiausioji Taryba galėtų priimti šį pasiūlymą rengti referendumą, reikia, kad savo parašais paremtų nors pusė Aukščiausiosios Tarybos deputatų. Dabar aš kreipiuosi iš šios tribūnos į jus visus ir kreipsiuosi į kiekvieną asmeniškai prašydamas savo parašu paremti šį pasiūlymą.
Siūlomą nutarimo projektą esu nustatyta tvarka pateikęs ir išdalijęs deputatams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Tai buvo tiktai pareiškimas, todėl turbūt klausti nereikėtų. Ačiū deputatui V.Puplauskui.
VPUPLAUSKAS. Gal asmeniškai tada.
Įstatymo “ Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ryšium su Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atkūrimu” ir konstitucinio įstatymo “ Dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos “ pateikimas ir atsakymai į deputatų klausimus
PIRMININKĖ. Ačiū deputatui V.Puplauskui. Dabar turėtume svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo ir papildymo ryšium su Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atkūrimu" ir Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos" projektus. Pateikti tuos projektus kviečiu deputatą S.Malkevičių.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiami kolegos! Ne taip seniai mes su jumis, vykdydami didelės Lietuvos tautos dalies valią, paskelbėme referendumą. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, parengusi du įstatymo projektus, paskelbė juos viešam svarstymui. Dviejų frakcijų, būtent Jungtinės Sąjūdžio frakcijos ir Sąjūdžio Santaros frakcijos iniciatyva mes teikiame šiuos projektus svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje. Tai darome todėl, kad galų gale parodytume Lietuvos žmonėms, kad mes patys sugebame priiminėti įstatymus ir neverčiame tai daryti tautos, nes būtent referendumu priimamas įstatymas tai tikrai yra nelabai geras ženklas mums. Tai reikštų, kad mes jau nebeatliekame savo funkcijų. Tai viena. Antras dalykas, referendumas kainuoja didelius pinigus ir šiandien mes tikrai nesam tokie turtingi, kad galėtume milijonais švaistytis. Todėl mes turim šiandien ir pagalvoti, ar ne geriau būtų šiuos įstatymus priimti čia nesivarginant referendumu.
Aš nenoriu čia daryti didelių įžangų, kadangi iš esmės tie du pateikti įstatymai, galbūt netgi pirmasis konstitucinis įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos prezidento" buvo gana išsamiai charakterizuotas tuo, kad alternatyvus Konstitucijos projektas labai gerai dera prie šio įstatymo projekto. Aš nenoriu sutikti su ponu K.Lapinsku galbūt dėl to, kad mes esam tautos išrinktieji ir mes tiktai rašom įstatymus. Iš tiesų taip ir yra, įstatymus gali rašyti ir kitos struktūros, tačiau priimti galim mes, o gali priimti ir tauta. Referendumo keliu. Nors šiandien aš, pavyzdžiui, nededu didelių vilčių į tai, kad pavyks tai, ką aš čia siūlau, realizuoti, tačiau mes turėsim progos parodyti savo gerą valią. Aš manau, kad kiekvienas iš deputatų turbūt gerai susimąstys, ar nereikėtų mums atlikti savo pareigą čia. Aš noriu priminti, kad kažkada, kai buvo sprendžiamas referendumo klausimas — būti jam ar nebūti, iš šios tribūnos kalbėjo Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas Juozas Tumelis ir jo geranoriškumas, man rodos, buvo akivaizdus. Šiandien iniciatyvą turi Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, pateikusi tuos įstatymus, ji turi taip pat teisę juos ir koreguoti. Taigi jeigu bus kažkokių nesutarimų, tiktai, žinoma, ne principinio pobūdžio, aš manau, kad apšlifuoti šituos įstatymus tikrai mes galėsime tardamiesi su Sąjūdžio iniciatyvine grupe.
Aš pereisiu dabar tiesiog prie Lietuvos Respublikos prezidento institucijos įstatymo. 1 straipsnis teigia, kad priėmus šitą įstatymą įsigalioja prezidento institucija. 2 įvardija Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo ir aukščiausio pareigūno bei jos suverenumo garanto, sąvoką. 3 straipsnis numato, kas gali būti renkamas Lietuvoje prezidentu. Čia galima paminėti, kad kaip ir kituose projektuose yra numatoma, kad prezidentu gali būti ne vyresnis kaip šešiasdešimt penkerių ir ne jaunesnis kaip keturiasdešimties metų Lietuvos pilietis pagal kilmę, kuris pastoviai gyvena Lietuvoje. Kitaip tariant, ne mažiau kaip dešimt paskutiniųjų metų. 4 straipsnis numato rinkimų tvarką. 5 — priesaikos tekstą, 6 straipsnyje numatyti prezidento ir Vyriausybės santykiai. Šiame straipsnyje yra numatoma, kad prezidentas siūlo ministrą pirmininką, tačiau Seimas turi pritarti tam. Maždaug taip kaip dabar. Tačiau pritarus Seimui, visa kita yra jau ministro pirmininko ir prezidento kompetencija. Prezidentas tvirtina Vyriausybės sudėtį, taip pat priima narių bei visos Vyriausybės atsistatydinimą. Prezidentas taip pat turi teisę atleisti Vyriausybę be Seimo sutikimo. Jei Seimas visų narių dauguma slaptu balsavimu pareiškia ministrui pirmininkui nepasitikėjimą, visa Vyriausybė privalo atsistatydinti. Prezidentas priima atsistatydinimą arba, jeigu Vyriausybė siūlo, gali paleisti Seimą. Čia jau yra dvipusė galimybė. Prezidentas taip pat turi teisę stabdyti vyriausybės nutarimus ir potvarkius, tačiau čia jis irgi negali piktnaudžiauti šituo, nes yra trečioji valdžia, kuriai galima apskųsti prezidento nutarimą. Jeigu Vyriausybė neapskundžia, tada įsigalioja prezidento aktas, jeigu apskundžia, tada Konstitucinis Teismas, kaip arbitras, sprendžia visa tai. 7 straipsnyje yra nurodytos prezidento funkcijos ir jo įgaliojimai. Prezidentas vadovauja užsienio politikai, sudaro tarptautines sutartis, prezidentas gali pavesti ir kitoms institucijoms, ministerijoms, ministrams sudaryti sutartis, bet kiekvienu atveju turi būti gautas prezidento išankstinis sutikimas. Dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į kitas sąjungas yra numatyta tokia reglamentacija. Jeigu mes norėtume įstoti į kitą, sakysim, kokią nors sąjungą, tai prezidentas gali pasirašyti tą sutartį tik per referendumą avęs tautos pritarimą. Gali būti kalbama ne tik apie Nepriklausomų Valstybių Sandraugą, bet taip pat ir apie Europos Ekonominę Bendriją ir kitokias, sakykim, konfederacijas.
Savo įgaliojimus prezidentas realizuoja leisdamas prezidento aktus. Tačiau tie aktai galioja tiktai tuomet, jeigu juos pasirašo ne tik prezidentas, bet ir ministras pirmininkas arba atitinkamos ministerijos ministras. Išskyrus vieną atvejį — kai prezidentas paleidžia Vyriausybę. Taip pat yra numatyta galimybė, kad Seimo priimti įstatymai nebūtinai gali būti pasirašomi prezidento, jeigu jis nesutinka. Tokiu atveju jisai grąžina tuos įstatymus atgal ir Seimas antrą kartą svarstydamas dviejų trečdalių balsų dauguma priima tą įstatymą. Po to prezidentas privalo jį pasirašyti. 8 straipsnis numato prezidento ir Seimo santykius. Prezidentas gali paleisti Seimą, skelbti neeilinius rinkimus, jeigu ilgą laiką Seimas negali vykdyti įstatymų leidybos arba Vyriausybei pasiūlius po Seimo jai pareikšto nepasitikėjimo gali būti taip pat skelbiami neeiliniai rinkimai. 9 numato prezidento ir Aukščiausiojo Teismo santykius. 10 prezidentas ir valstybės saugumo sistemos. Prezidentas yra numatomas kaip vyriausiasis visų valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, tačiau už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą Seimui yra atsakinga ir atskaitinga Vyriausybė. 11 straipsnis numato prezidento atsakomybę už savo galios veiksmus. Už savo galios veiksmus jis neatsakingas, tačiau už kitus veiksmus, kuriais jis pažeidžia Konstituciją, sulaužo priesaiką, padaro tyčinį sunkų nusikaltimą, jis gali būti traukiamas atsakomybėn viešo apkaltos proceso tvarka. 12 straipsnis numato nestandartinę situaciją — prezidentui mirus, atsistatydinus ar nušalinus jį apkaltos tvarka, prezidento galios nepereina jokiems kitiems asmenims ar institucijoms. Tačiau laikinai jį gali pavaduoti arba ministras pirmininkas, arba Seimo pirmininkas. 13 straipsny pažymima, kad prezidento asmuo neliečiamas, negali būti suimtas. 14 straipsnis — dėl rezidencijos. 15 — dėl lėšų prezidento tarnybos išlaikymui. Tai tokia trumpa charakteristika, kadangi mano lemputė jau čia buvo užsidegusi. Antro įstatymo, aš manau. nebūtina komentuoti todėl, kad tai yra to paties pakartojimas įrašant atitinkamus Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsnius. Ačiū už dėmesį,
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui S.Malkevičiui. Aš prašau dar jus pasilikti tribūnoj, reikės atsakyti į klausimus. Užsirašiusių yra jau penkiolika Aš noriu dar informuoti Aukščiausiąją Tarybą, kad mes gavom keturias dešimt penkių deputatų pareiškimą, kuriuo reikalaujama šiuos du įstatymus įtraukti į sesijos darbų programą. Remdamiesi Reglamento 79 straipsniu, mes jau nebeturėtume to klausimo svarstyti. Jie privaloma tvarka įtraukiami į sesijos darbų programą. Todėl dabar penkiolika minučių turėtume skirti atsakymams į klausimus ir paskui balsuotume už siūlomą pirmojo svarstymo datą.
Deputatas J.Tamulis. Prašau.
J.TAMULIS. Sakykit, ponas Malkevičiau, ar jūs žinot, koks projektas ra paimtas kaip pagrindas, kad būtų sukompiliuotas šitas konstitucinis statymas, kurį jūs čia pateikiate? Jus vakar aš mačiau šnekantį televizijos laidoje, bet nieko negirdėjau šituo klausimu. Taigi norėčiau jį užduoti. Ar jūs žinote — ir kaip tai padaryti? Galbūt jums yra žinomas šito darbo autorius?
S.MALKEVIČIUS. Konkrečiai yra ne vienas autorius ir konkretaus autorių sąrašo aš šiandien negaliu jums pasakyti. Aš esu tiktai šito projekto pateikėjas, o autorių grupė yra sudaryta iniciatyvinės Sąjūdžio grupės. Į šitą klausimą aš jums nieko daugiau negaliu atsakyti.
PIRMININKĖ. Aš prašau deputatus kaip galima trumpinti savo klausimus, nes norinčių paklausti yra labai daug.
S.MALKEVIČIUS. Jūs turbūt girdėjot jau du pasisakymus, kuriuose irgi pateikti Konstitucijos projektai. Juose buvo panašūs skirsniai, visi jie buvo originalūs, nė vienas nenorėjo prisipažinti, kad kažkoks projektas dominuoja jame. Taip pat ir šitas projektas kažkiek yra originalus, tačiau jisai daugiau galbūt panašus ne į 1922 metų, o daugiau į 1938 metų Lietuvos Konstituciją, bet tai nereiškia, kad viskas paimta vienas prie vieno.
PIRMININKĖ. Deputatas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti, kodėl tiktai nuo keturiasdešimt metų gali būti prezidentas. Kiek aš žinau iš praktikos, tai suvaikėjimas baigiasi dvidešimties metų ir naujas prasideda maždaug nuo šešiasdešimt.
S.MALKEVIČIUS. Na, jūsų klausimai visuomet pasižymi originalumu, ponas Stakvilevičiau. Aš manau, kad jums ir man jau nebegresia šita bėda.
M.STAKVILEVIČIUS. Bet aš klausiu, kodėl keturiasdešimt? Kodėl būtent keturiasdešimties?
S.MALKEVIČIUS. Aš nežinau, čia turbūt autorių reikia pasiklausti. Tada klauskim, kodėl trisdešimt penkerių K.Lapinsko projekte.
PIRMININKĖ. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu paklaust gerbiamą pranešėją, kaip jisai įsivaizduoja, kaip įstatymiškai bus sustabdytas referendumas, jeigu, tarkim, Aukščiausioji Taryba priimtų šiuos įstatymus.
S.MALKEVIČIUS. Jeigu referendumo priežastys pranyksta, jis nebetenka prasmės. Įstatymiškai tai turės būti priimta mūsų nutarimu.
E.KLUMBYS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Andriukaitis.
V. P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau paklausti pranešėją, ar jam neatrodo, jog pateiktas projektas iš principo skiriasi nuo iniciatyvinės grupės pradėto rengti referendumo sumanymo.
S.MALKEVIČIUS. Man taip neatrodo.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Gerbiamas pranešėjau, man neaišku, kodėl du dokumentai, kodėl ne vienas? Jų trys ketvirtadaliai yra tapatūs. Kodėl ne vienas dokumentas?
S.MALKEVIČIUS. Antrasis dokumentas yra padarytas tam, kad kol galioja Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, kad nebūtų tarp šito dokumento ir pirmojo skirtumo. Iš principo, žinoma, galėtų būti vienas, kadangi tai yra konstitucinis įstatymas, jis galėtų vienas būti.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis turėtų klausti, jo nematau salėj. Deputatas B.Genzelis.
B. GENZELIS. Gerbiamas pranešėjau, aš išsamiai išstudijavau jūsų pateiktus dokumentus ir man susidaro įspūdis, kad tai, ką jūs siūlote, prieštarauja referendumo rezultatams, t.y. praeitų metų vasario devintos dienos, kad Lietuva — demokratinė respublika. Visa tai netelpa į demokratinės respublikos normas. Ar jums neatrodytų, kad reiktų tada anuliuoti ano referendumo rezultatus?
S.MALKEVIČIUS. Jūs pagrįskit, kodėl netelpa į demokratijos normas. O man neatrodo šitaip.
B.GENZELIS. Tai yra diskusijos objektas, šitą galima pagrįsti. Aš pasiruošęs pagrįsti.
S.MALKEVIČIUS. Kai jūs pagrįsit, aš atsakysiu į konkretų klausimą. Dabar aš atsakau abstrakčiai kaip ir jūs. Jums atrodo, kad tai jau nedemokratiška, man atrodo, kad tai yra visiškai demokratiškas įstatymas.
B.GENZELIS. Jeigu pirmininkė leistų man veltis į diskusijas, aš leisiuos į diskusijas.
PJRMININKĖ. Aš prašau nediskutuoti, nes dar yra daug norinčių pa klausti. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Man leiskit replikuoti.
PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Yra priimtas konstitucingumo raidos įstatymas Tai, ką jūs čia pristatot, visiškai prieštarauja tam įstatymui. Tai, man rodos, pirmiausia reikia pakeisti šitą įstatymą. Kur tas pasiūlymas pakeisti
S.MALKEVIČIUS. Aš manau, kad jis visiškai neprieštarauja. Dabar skelbiam mes tautai du Konstitucijos projektus. Vienas iš jų labai artimas šitam įstatymui, kitas yra kiek tolimesnis. Mano manymu, kad priklausomai nuo to, kaip atsilieps tauta į šiuos mūsų įstatymus, ir priklausys Konstitucijos tvirtumas. Tai kaip tik sutvirtina konstitucingumo raidą, kadangi tai bus ne tik mūsų nuomonė, bet taip pat ir tautos nuomonė. Aš nenoriu, sakysim, primesti ir sakyti, kad tai yra geresnis variantas už kitus pateiktus variantus, bet visiškai, nėra blogai, jeigu mes bandom atsiklausti tautos.
PIRMININKĖ. Deputatas A.Degutis.
A.DEGUTIS. Tai vis dėlto aš norėčiau paklausti konkrečiai. Kokiu Referendumo įstatymo straipsniu remdamasis jūs žadate sustabdyti dabartinio referendumo skelbimą? Konkrečiai kokiu straipsniu? Mūsų nutarimas šiuo klausimu pažeis Referendumo įstatymą?
S.MALKEVIČIUS. Taip, aš turiu su jumis sutikti, kad Referendumo įstatyme nėra numatyta šitokia galimybė, tačiau mūsų valia yra pakeisti tą įstatymą ir padaryti reikiamą sprendimą.
PIRMININKĖ. Deputatas D.Morkūnas.
D.MORKŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad taupydami pinigus mes turėtume tą įstatymą svarstyti čia ir išvengti referendumo. Atlikti savo pareigą. Man atrodo, kad Aukščiausioji Taryba ir atlieka savo pareigą. Ji sudarė komisiją Konstitucijai rengti, parengė Konstitucijos variantą, dabar toliau siūlys visuomenei ją svarstyti ir taip toliau. Jūs mums dabar pateikiat konstitucinį įstatymą. Labai malonu, kad pagaliau įvardyta, kas yra referendumui teikiama, ne prezidentas, o Konstitucijos esminė dalis, pagal kurią bus toliau parašyta visa Konstitucija. Norite, kad mes šitą įstatymą netrukus svarstytume čia, net nepateikus tautai be visos normalios konstitucinio lygio įstatymų svarstymo sekos. Kaip galima spartinti tą tempą, jeigu kalbam apie konstitucinį įstatymą, pagal kurį norėsim nenorėsim toliau reikėtų rašyti ir visą Konstituciją.
S.MALKEVIČIUS. Aš jau sakiau, kad aš turiu maža vilties, kad bus analizuotas tas pasiūlymas...
D.MORKŪNAS. Tai kam trukdot mūsų laiką?
S.MALKEVIČIUS. Taip, bet tada mes imkime sau ant sąžinės, kad mes nepadarysime to, ką mes turėtume padaryti.
D.MORKŪNAS. Mes darom šitai.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš prašau replikos gale.
PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau tik nusistebėti. Deputatai jau pradėjo agitaciją tokią, kad štai referendumas kainuos šitiek pinigų, siūloma netgi ūkininkams atiduot, o kai Sąjūdis siūlo išspręsti čia šituos dalykus, prasideda tokie visiškai nepagrįsti, nepamatuoti pranešėjų užsipuldinėjimai. O kodėl šitoks įstatymas, o kodėl tai prieštarauja konstitucingumo raidai, nutarimui, kurio mes patys jau dabar nebesilaikome, kurį gyvenimas keičia ir pakeis. Man atrodo, vis dėlto nutarkim įtraukti į sesijos programą ir svarstykim, kad galėtume sutaupyti tuos milijonus.
PIRMININKĖ. Deputate Juknevičiau, reikėjo klausti, jeigu jūs iš tiesų norėjot paklausti. Deputatas V.Plečkaitis.
V.P PLEČKAITIS. Gerbiamasis deputate, štai jūs siūlote projektą, kuris iš tikrųjų visiškai kertasi su pateiktu Konstitucijos projektu, kurį parengė Aukščiausiosios Tarybos komisija. Aš suprantu, kad čia nelabai geras dalykas, ir, matyt, jūs matot atitinkamą deputatų reakciją. Ar jūs galėtumėte pasakyti, jeigu jūsų projektas būtų svarstomas, ar būtų galima jį koreguoti ir priimti tam tikrus kompromisus su kita puse ir pateikti referendumui. Galbūt nereikės nė pateikti referendumui, jeigu jis pakoreguotas įsikomponuotų į Aukščiausiosios Tarybos komisijos rengiamą Konstitucijos projektą.
S.MALKEVIČIUS. Dėl reakcijos, tai aš jau pripratęs, kad šita pusė visuomet reaguoja j kiekvieną anos pusės pasiūlymą. Tačiau aš nepasakyčiau, kad šitas projektas labai kertasi su konstitucinės komisijos pateik tais projektais, nes ne vienas projektas yra. Yra ir alternatyvus projektas su kuriuo šie pateikti įstatymų projektai nesikerta, beveik nesikerta. Kaip ne komisijos? Trijų komisijos narių pateiktas alternatyvus projektas. Dar jūs klausėt, palaukit, ką? Ai, dėl įkomponavimo. Tai čia viskas priklausys nuo iniciatyvinės grupės. Kiek nusileis keldama savo reikalavimus, kada mes bandysim su jais tartis dėl esminių dalykų.
PIRMININKĖ. Daugiau norinčių klausti nematau. Trys deputatai prašė žodžio replikai. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū gerbiamajam S.Malkevičiui, kad jis labai aiškiai viską mums išdėstė. Išties mes galėsim dabar geriau apsispręsti. Naudodamasis replikos teise, aš pirmiausia noriu pasakyti dėl amžiaus. 35 metai tai ta riba, nuo kurios galima rinkti JAV prezidentą, Tai jeigu ten, tokioj didelėj šaly, gali tokį jauną prezidentą rinkti, tai jau, manau, mums tikrai galima būtų. Čia atsakymas dėl tų 40 metų.
Na, o kitas dalykas, tai dėl konstitucingumo raidos, kuria čia kai kas abejoja. Man atrodo, kad tie, kurie kritikavo gerbiamojo S.Malkevičiai pasiūlymus, kaip tik ir laikosi konstitucingumo raidos, kuri buvo Aukščiausiojoje Taryboje patvirtinta labai didele mūsų visų įvairių frakcijų deputatų balsų dauguma. Dabar mums staigiai pateikia projektą, kuris iš esmės skiriasi nuo to, po kuriuo buvo renkami parašai gruodžio ir sausio mėnesį, ir siūlo mums viens du jį priimti. Ir netgi nesilaikant galiojančio referendumo įstatymo, o atbuline data pakeičiant ir Referendumo įstatymą. Žinoma, mes viską galim, galim ir šitą Referendumo įstatymą pakeis, bet vis dėlto laikykimės tos mūsų nustatytos tvarkos, t.y. nutarimo dėl konstitucingumo raidos.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, matyt, šito projekto toks variantas, Koks dabar, atsirado tada, kai Sąjūdžio vadovai susiprato pasielgę nelabai korektiškai, o kitas žingsnis, man atrodo, buvo ne mažiau nekorektiškas. Visų pirma aš turiu minty, kad buvo pakeistas tiek įstatymo, kuris pateikiamas referendumui, pavadinimas, tai jau savaime yra Referendumo įstatymo pažeidimas, negana to, yra pakeistas pats referendumo objektas, tai akivaizdžiai rodo pateikiamo projekto 16 straipsnis. Iškyla didžiulė kolizija su pačiu Referendumo įstatymu ir daug problemų dėl paties referendumo.
Na, o pabaigoje, aš manau, kad vis dėlto atėjo laikas sudėti visus taškus ant i. Neatsitiktinai ponas S.Malkevičius neatsakė, kieno rengtas yra projektas, nes iš esmės jis yra sukompiliuotas išplėšiant atskirus gabalus, sakinius iš Liberalų sąjungos pateikto Konstitucijos projekto, kuris buvo :spausdintas ,,Lietuvos aide". Kaip pavyzdį aš pateikiu 6 straipsnį, kuriame žodis žodin yra perkelti sakiniai iš daugelio straipsnių. Aš juos padiktuosiu: 118 straipsnis, kita pastraipa 99, po to 113, po to 117, 70, 118 ir taip toliau. Man išvis keistai atrodo bandymas išplėšti iš vienos Konstitucijos gabalą ir įmontuoti į kitą Konstituciją, bet jeigu jau kas nors to ima, tai bent būkit mieli elgtis korektiškai ir nurodykit, iš kur, kaip ir ką darot.
PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pirmiausia kreiptis į moralę. Vienas dalykas, ką ponas J.Tamulis sakė, kitas dalykas, ką ponas Z.Juknevičius aiškina, kad mes netaupom valstybės lėšų. Aš gal keturis ar penkis kartus toj salėj asmeniškai kalbėjau, kiek kainuos referendumas ir kad to negalima daryti. O dabar jau pamiršo per dvi savaites. Ar tai tiesiog trumpa .mintis, ar čia moralė? Ir paskutinis argumentas. Ponas S.Malkevičius pats pasakė, kad negalima šito įstatymo priiminėti ir toliau svarstyti, nes , atitinka vieną iš dabar pasirinktų Konstitucijos alternatyvų. Jeigu mes dabar priimam šitą, o turim dvi Konstitucijos alternatyvas, vadinasi, jau nusprendžiam be Konstitucijos alternatyvų svarstymo, kad mes šitą priimam. Tai yra visiškai neleistina ir neteisėta. Todėl labai prašau ir siūlau pateikėjams atsiimti šitą įstatymą. Mūsų dabar tikrai gana sudėtinga ekonominė būsena ir turim imtis rimtų ekonomikos, socialinių klausimų, o ne kažkokias keturias ar septynias Konstitucijų iškarpas svarstyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, mūsų laikas, kuris buvo skirtas šitam klausimui, baigėsi. Premjeras laukia žodžio. Todėl aš siūlyčiau daugiau nereplikuoti. Paskutiniam žodį suteiksiu deputatui Č.Stankevičiui ir gal jau tada galėtume registruotis ir balsuoti.
Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Atsiliepdamas į kitų replikas, aš norėčiau pasakyti, kad joks iš Konstitucijos pateiktų projektų nėra privilegijuotas. Net jeigu autoriai panaudojo liberalų vardu pateiktą projektą, tai yra ne liberalų Konstitucijos projektas, o Lietuvos Konstitucijos projektas. Referendumo objektas nėra pasikeitęs, t.y. įstatymas be prezidento institucijos atkūrimo. Teiginiai apie tai, kad jis prieštarauja konstitucinei raidai, taip pat ne visai teisingi, užtat kad šito nutarimo preambulė kalba apie tai, kad reikia įgyvendinti etapais ir atsiklausiant tautos. Taigi jeigu autoriai atsižvelgia į pateiktus konstitucijų projektus iš vieno ar kito panaudoja nuostatas, neturėtų būti daroma priekaištų. Ta rodo norą suderinti su viso konstitucingumo raida ir su kitais projektais tai yra orientuoti ateities Konstituciją. Šiuo požiūriu aš manau, kad ta įstatymas svarstytinas ir tokiame kontekste kaip tik gali būti priimtas. Dės lėšų taupymo diskusija yra ne visai korektiška. Yra vienas taupymo būda sutrukdant atkurti prezidento instituciją, kitas yra būdas nesutrukdant atkurti šitą instituciją, bet Aukščiausiojoje Taryboje tą patį darbą padarant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Deputatas E.Gentvilas dėl procedūros.
E.GENTVILAS. Aš dėl procedūros norėjau, nors tai siejasi su deputatų pasakytomis mintimis. Deputatai apeliuoja į konstitucingumo raidos nutarimą, kitų jis buvo pavadintas įstatymu. Aš noriu atkreipti dėmes kad priimant šitą nutarimą (aš pats už jį balsavau) buvo ginčijamasi, ar ir yra norminis aktas, ar nenorminis. Taigi nutarimas dėl konstitucingumo raidos yra nenorminis aktas. Jis nesuteikia kokių nors teisinių prievolių juridinių prievolių Aukščiausiajai Tarybai. Jis yra analogiškas dokumentas kaip 1990 m. kovo mėnesį priimta mūsų rezoliucija dėl to, kad tie, kur nutrauks bendradarbiavimą su KGB, nesusilauks jokių sankcijų. Šiandien apribodami, sustabdydami deputato V.Čepaičio įgaliojimus, mes jau nusprendėm šitai mūsų rezoliucijai, tačiau tai nėra koks nors juridinis pažeidimas, kaip ir pažeidžiant konstitucingumo raidos aktą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašyčiau deputatus registruotis ir turėtume balsuoti dėl būsimos pirmojo svarstymo datos, kurią pasiūlyti aš prašysiu deputatą S.Malkevičių. Ponai deputatai, prašom sėsti ir registruotis. Salėje yra 101 deputatas. Aš prašau deputatą S.Malkevičių pasiūlyti pirmojo svarstymo datą. Aš prašau deputatus balsuoti. Deputatas V.Andriukaitis dėl alsavimo motyvų.
V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu tai yra pateikimas, tai turi būti išklausytos replikos ir pasiūlymai. Mano pasiūlymas — nebesvarstyti toliau, o atmesti o pateikimo ir aš siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Deputate Andriukaiti, aš jus dar kartą prašau paskaityti 79 ir 188 Reglamento straipsnį. Aš jau sakiau deputatams, kad yra lutas pareiškimas su 45 deputatų parašais. Šis klausimas privaloma tvarka įtraukiamas į sesijos darbų programą. Deputatas K.Antanavičius dėl alsavimo motyvų. Deputate Antanavičiau, jūs norėjot dėl balsavimo motyvų?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Yra numatyta sesijos darbų programa. Komisijų pirmininkai, frakcijų pirmininkai susirinkę labai atidžiai svarstė ir numatė, kokie yra sesijos pirmaeiliai klausimai. Taigi siūlau tą svarstymą rašyti po to, kai bus baigti svarstyti sesijos darbotvarkėje numatyti pirmaeiliai klausimai.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad mums šiandien nėra svarbesnių klausimų už ekonominius. Juk visi matome, kaip ritasi mūsų ekonomika į bedugnę, tačiau jeigu keliamas šis klausimas, tai jį reikėtų svarstyti kuo skubiau. Siūlau taikyti skubesnę svarstymo tvarką.
PIRMININKĖ. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš labai norėčiau, kad būtų pasakyta konkreti data.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad ta konkreti data galėtų būti kitą savai, antradienį, balandžio 14 d. Deputate Malkevičiau, ar jūs sutiktumėte deputate Malkevičiau?
S.MALKEVIČIUS. Mes sutinkam su antradieniu.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Aš noriu pasakyti, kad Reglamentas mums palieka labai mažai veiksmo laisvės. Įstatymas privaloma tvarka yra įtrauktas į šios sesijos darbotvarkę ir balsavimas gali būti ne dėl įtraukimo ar dėl ko nors našaus, o tik dėl konkrečios datos.
PIRMININKĖ. Taip, man atrodo, tai jau buvo ne vieną kartą pasakyta. Aš tiktai prašau deputatus klausyti. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Man truputėlį keista klausyti tokių motyvų, kad štai yra tokių klausimėlių kaip Kauno profsąjungos rūmų, kurį deputatai nori iškelti kaip svarbesnį negu valstybinės santvarkos klausimą, tokiu būdu jį nustumti jeigu ne iki gegužės, tai bent iki birželio. Būkim savęs verti, būkim oresni. Juk reikalas štai koks: jeigu mes balandį neišsprendžiam, o tik gegužį, taigi referendumo mechanizmas įsibėgėja, tai nepadaroma per vieną dieną, tai tada nebėra prasmės apskritai mums čia ginčytis. Deputato K.Antanavičiaus motyvai, kad yra daug svarbesnių... Galbūt labai svarbu išaiškinti terminus, sąvokas, betgi yra prioritetai, taigi mes patys žinom. Arba kiekvieną dieną kelti Vyriausybės nutarimų panaikinimo klausimą, kada štai laukia kapitalinio klausimo sprendimas. Nesityčiokite iš šito. Jeigu jau ne, tai balsuokim prieš, tegul mato žmonės, kas — už, kas — prieš. Bet tokių motyvų, kurie čia buvo pasakyti, tiesiog gėda klausyti Ačiū.
PIRMININKĖ, Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Aš noriu pabrėžti, kad naujos Konstitucijos priėmimas yra viena iš sąlygų priimant Lietuvos Respubliką į Europos Tarybos narius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Pasisakė du deputatai už, ne mažiau kaip du, ir ne mažiau kaip du — prieš, todėl aš nutraukiu pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Paskutinis skelbtas kvorumas yra 101 deputatas. Prašau deputatus balsuoti už tai, kad ateinančią savaitę, balandžio 14 d., būtų šių klausimų pirmasis svarstymas Aukščiausiojoje Taryboje. Deputate Antanavičiau, mes dabar nesiruošiam keisti Aukščiausiosios Tarybos Reglamento. Reglamente yra labai aiškiai pasakyta. Aš manau, kad mes galime balsuoti. Jeigu w bus pritarta deputato K.Antanavičiaus pasiūlymui, galėsim balsuoti d jūsų pasiūlymo. Prašom. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu nereikia balsuoti, tai tada nereikia. Pagal Reglamentą galima balsuoti dėl datos. Taigi aš ir siūlau balsuoti po to, kai bus apsvarstyti sesijoj numatyti pirmaeiliai klausimai. Jeigu norit datą, tai aš galiu pasakyti gegužės 18 d. Po mėnesio, vadinasi. Kokia šiandien yra? Septinta? Prašom, aš siūlau gegužės 7 d. Privalom balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai, balsuosim tada už dvi alternatyvas balandžio 14 ir gegužės 7 dienos, kurią siūlė deputatas K.Antanavičius. Aš pras deputatus balsuoti už tai, kad šie klausimai būtų svarstomi kitą savai balandžio 14 dieną, antradienį. Už balsavo 47 deputatai, prieš — 36, su laikė 11. Aš matau, kad kelia kai kurie deputatai rankas, prašo jų balsus pridėti. Aš prašau balsų skaičiavimo grupę dar kartą suskaičiuoti deputatas ir prašau perbalsuoti kortelėmis.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Deputatų kvorumas yra. Salėje yra 103 deputatai. Salėje 104 deputatai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš prašau balsuoti už tai, kad šie du klausimai būtų svarstomi balandžio 14 d. Prašau balsuoti pakeliant korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 52 deputatai.
PIRMININKĖ. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 39.
PIRMININKĖ. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKĖ. Iš viso balsavo 99 deputatai, už 52, prieš 39, susilaikė 8. Priimta. Taigi svarstysime tuos klausimus kitą savaitę, balandžio 4 d. Gerbiamasis Antanavičiau, man atrodo, kad nebėra prasmės. Deputatas K.Antanavičius prašo balsuoti dėl jo pasiūlymo, kad šie du klausimai būtų svarstomi gegužės 7 d. Aš prašau deputatus balsuoti. Kas už tai, kad šie klausimai būtų svarstomi gegužės 7 d.? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 26.
PIRMININKĖ. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 39.
PIRMININKĖ. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKĖ. 26 deputatams balsavus už, 39 — prieš, 7 susilaikius, deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas nepriimtas. Taigi svarstysime tuos du klausimus kitą savaitę, balandžio 14 dieną.
O dabar kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Gediminą Vagnorių tęsti Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo ,,Dėl vykdomosios valdžios darbo ekonominės ir socialinės reformos laikotarpiu" projekto pirmąjį svarstymą.
Laikinojo įstatymo dėl vykdomosios valdžios darbo ekonominės ir socialinės reformos laikotarpiu svarstymas
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, aš pateiksiu lengvesnį paprastesnį klausimą, nors man jis galbūt taip pat yra aktualus. Turiu prisipažinti, kad man nevisiškai sekasi pateikti, kad šitas įstatymas būtų priimtas.
Dar pavasarį, dar rudenį buvo teikiami trys skirtingi įstatymai. Vienas iš jų buvo apie tai, kad Vyriausybė, priimant ekonominės reformos įstatymus, būtų bent jau supažindinama su siūlomomis pataisomis. Toliau, mes ne kartą esam kalbėję apie tai, kad reikia pagaliau pradėti vykdyti šiek tiek aktyvesnę savivaldybių politiką ir turėti galimybę ten įtakoti pareigūnų darbą. Trečias įstatymo projektas, kuris buvo gimęs dar rudenį, yra apie papildomą pareigūnų atsakomybę už pažeidimus, piktnaudžiavimus ir pan., ir pan. Na, tada buvo atskiri įstatymai. Šiandien jie sujungti į vieną įstatymą. Aš nežinau, ar jį laikyti kaip naują įstatymą, ar tai yra tas pats įstatymas tik sujungtas. Bet aš tikiuosi, kad galbūt dabar mums pavyks nors po pirmojo svarstymo priimti šitą svarbų įstatymą.
Kas per tą laiką pasikeitė? Taip, iš tikro tie trys įstatymai nepriimti, lyg ir niekas nepasikeitė. Tačiau situacija Lietuvoje iš esmės pasikeitė. Pavyzdžiui, aš nelabai esu įsitikinęs, ar tie siūlomi įstatymai nėra pavėluoti. Ūkio padėtis yra kritiška. Ji ne dėl to kritiška, kad mes nežinom arba nemokam vykdyti ekonominės reformos, o kritiška yra dėlto, kad mes jau beveik prarandam galimybę vykdyti aktyvią ekonominę socialinę politiką, vykdyti ekonomines socialines reformas. Ir mums reikia apsispręsti. Ar mes turim sustoti, ar mes turim skirti laiką vien tik politinėms diskusijoms, ar mes manom, kad ir gyvenimui jo taip pat turėtų likti?
Aš neįsivaizduoju, kad toliau šiuo metu būtų galima vykdyti ekonominę reformą, kai ji tampa sudėtinga, kai ji vis gilėja, reikalauja didesnių profesinių įgūdžių, sprendimų, kad ją būtų galima vykdyti tokiu būdu, kaip mes iki šiol darėm. Aš neįsivaizduoju, kad galima pasiekti gerų rezultatų:
jeigu, tarkim, nesam garantuoti, jog mūsų arba jūsų priimti sprendimai bus laiku ir tiksliai įvykdyti. Nenorėčiau daugiau agituoti už tą įstatymą Paprasčiausiai aš jį siūlau, teikiu. Deputatai pagaliau, man atrodo, turės apsispręsti, jeigu ne šiandien, tai kitą kartą. Ar mes norim pasiekti kokie nors pažangą, ar mes manom, kad gyvenimas šiandien yra pakankama geras ir galime toliau taip vegetuoti?
Tiek dėl pirmo klausimo. Aš girdėjau, kad šiandien deputatai, jeigu manęs nesuklaidino, šiek tiek nori išgirsti ir apie piniginius reikalus. Ar aš galiu iš karto?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, gal mes galėtume pabaigti pirmą klausimą, apie kurį jūs jau kalbėjote, ir galėtume priimti sprendimą ar pritarti po pirmojo svarstymo, ar ne. Jeigu jūs dar sutiktumėte palaukti, po to kalbėtume apie piniginius reikalus.
G.VAGNORIUS. Man patogu ir taip, ir taip. Kaip jums patogiau.
PIRMININKĖ. Gal tada pabaikim pirmąjį klausimą. Yra deputatų, norinčių paklausti. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Gerbiamasis premjere, tikrai galima sutikti, kad padėt rajonuose išvis yra labai sunki ir sudėtinga. čia nėra kalbos apie tai. Šis įstatymas vis dėlto turėtų būti. Jis reikalingas, niekas apie tai nekalba. Bet ar nemanote, kad gal reiktų pirmame punkte parašyti taip: palei rajonuose visus savivaldos organus, tai yra vietines tarybas, rajonų tarybas, visus renkamus organus ir įvesti tokį valdymą, kad būtų galima nesipainiojant šituos klausimus spręsti tiesiogiai? Kaip jūs manote šituo klausimu?
G.VAGNORIUS. Aš suprantu, gerbiamasis deputate, jūsų abejones. Tačiau aš nesu įsitikinęs, kad šiandien reikėtų paleisti vietines savivaldybes. Aš manau, kad priėmus šitą įstatymą neliktų jokios būtinybės paleisti savivaldybes arba atleisti jų vadovus. Manau, kad pakaktų, jog būtų toks statymas, kad Lietuvoj po truputį pradėtų atsirasti tvarka.
P/RMININKĖ. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėjau kalbėti tuo klausimu, kurį gerbiamasis premjeras pateikė. Diskusijoj noriu dalyvauti. Aš laukiu savo eilės.
PIRMININKĖ. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, kokių, kada buvo atvejų, kai Ekonomikos komisija ar kitos komisijos priėmė kokį nors įstatymą be vyriausybės sutikimo ar nenusiuntė Vyriausybei savo pranešimų. Štai čia daug rašoma, kad lyg ir buvo tokių. Aš galėčiau atsakyti priešingai, mes laukiam dėl komercinių bankų, laukiam dėl butų privatizavimo pakeitimo šių išvadų, laukiam dėl invalidų jūsų išvadų. Negalim sulaukti. Jeigu jau taip, tai turi būti nustatytos datos. Na, gal išvardysit bent vieną kitą atsitikimą, kada taip buvo, kad reikėtų šitai įrašyti?
G.VAGNORIUS. Man atrodo, kad jūs minėtų įstatymų jau esate sulaukę. O dėl pavyzdžių. Aš galėčiau pateikti patį paskutinį pavyzdį, kai, nežinau dėl kieno klaidos, bet buvo priimta žemės grąžinimo įstatymo pataisa ir pratęstas pareiškimų laikas, jeigu neklystu, iki gegužės pabaigos, taip? O ką tai reiškia žemėtvarkininkams? Tai reiškia, kad atliktas darbas vėl turi būti iš naujo perdarytas, nes jeigu šitame ūkyje atsiras dar ienas pretendentas ir žinant, kad ta žemė nėra visiškai grąžinama toje pačioje vietoje dėl objektyvių priežasčių, vėl reikia naujo žemėtvarkos projekto, sustumdyti, surikiuoti taip, kad tiktų. Na, aš pateikiau patį paprasčiausią. Tokių pavyzdžių galim rasti daug. Galiu pasakyti, kad net ir aš nebepajėgus į kiekvieną ekonominės reformos problemą pakankamai įsigilinti. Tą darbą turi dirbti specialistai, profesionalai ir tie, kurie specializuojasi savo srity. Čia aš nematau nieko blogo. Svarstant ekonominės socialinės reformos įstatymus ten, kur reikia žinių, atitinkamo pasirengimo, ministerijų darbuotojai turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę arba bent jau įspėti — kas bus, jeigu bus priimta taip, o kas bus, jeigu bus priimta kitaip. Čia, man atrodo, natūralus dalykas.
PIRMININKĖ. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, ar neatrodo, kad šis laikinasis įstatymas prieštarauja tiek Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, tiek Vietos savivaldos pagrindų, tiek daugeliui kitų įstatymų. Kaip tai galėtų išdėstyti ir paaiškinti jūsų Vyriausybės juristai?
G.VAGNORIUS. Na, aš nesu įsitikinęs, kad jis prieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, bet kad jis prieštarauja kitiems įstatymams, tai visiškai sutinku. Tačiau tam yra priimami Aukščiausiojoje Taryboje kiti įstatymai arba daromi pakeitimai, kad būtų pataisytas šiandien nevisiškai tinkantis vienas ar kitas įstatymas. Čia yra laikinasis ir, matyt, juridiniu požiūriu didelių problemų nebus.
PIRMININKĖ. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Gerbiamasis premjere, aš manyčiau, kad iš tikrųjų reikia stiprinti vykdomąją valdžią. Aš norėčiau dėl kelių jūsų pasakymų. Ar nereikėtų dar pagalvoti ir galbūt reikėtų truputį pataisyti. 4 punkte jūs rašote ,,vieną kartą šiurkščiai pažeidžiant darbines pareigas". Aš manyčiau, kad reikėtų praleisti žodį ,,vieną kartą". Tai yra jūsų kompetencijos klausimas vieną ar du, ar pusantro karto jūs sprendžiate tą klausimą. Aš manau, kad tokie žodžiai jus patį suvaržys.
G.VAGNORIVS. Aš su jumis visiškai sutinku. Aš įsitikinęs, kad šitą įstatymą dar galima paredaguoti, pašvarinti.
B.LUBYS. Ir 8 punktas. Man atrodo, jums reikėtų pagalvoti. Mes svarstom, pavyzdžiui, Desovietizacijos įstatymą, kuriame apimam svarbius klausimus, uždraudžiam penkerius metus. Ar reikėtų tokį punktą įtraukti šitą įstatymą? Kadangi čia yra neadekvatūs dalykai. Jūs žinote dabartinį anarchiją, kuri egzistuoja ekonomikoje, prekyboje ir visur kitur. Vadinasi žmogus kitą kartą gali padaryti tiesiog būtinų paskatų vedamas. Aš siūlyčiau dėl šito punkto jums pagalvoti. Aš parašysiu atskirai. Man atrodo reikėtų terminą nustatyti.
G.VAGNORIUS. Na, galbūt ne penkeri, gal treji metai. Galima formuluoti aiškiau patį pažeidimą. Bet kalbama ne apie žmogaus dėl vienoki ar kitokių politinių įsitikinimų priimtus sprendimus, o apie valstybės tai tarnautojų, valstybės pareigūnų, dirbančių ministerijose, dirbančių kitose valdžios struktūrose, pažeidimus, kurie gali turėti sunkesnių pasekmių. Manau, kad valstybės tarnautojai, kurie šiandien, man atrodo, ir atlyginimą pradeda gauti geresnį, ir daugiau garantuoti, jog dėl įmonės bankroto, bus atleisti iš darbo, turėtų atsakingiau dirbti. O mes galime paieško tinkamesnę formuluotę, kuri leistų išvengti atsitiktinių sprendimų.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Nagrinėdami jūsų teikiamą projektą, mes matome, jog jis yra iš trijų stambių dalių. Ar jums neatrodo (tai yra, be abejo, akivaizdu), jog šiandien Lietuvoje nėra žmogaus, kuris nepažeistų įstatymo? Jis gali tai padaryti tyčia, gali padaryti dėl nerūpestingumo, dėl neatsargumo, nežinojimo ir t.t. Bet kai formuluojama ,,bet kuriems asmenims, kurie pažeidžia įstatymą" ir dėl to taikomos tokios griežtos sankcijos, ir kai tvarka nenustatyta, man atrodo, tai yra vienas iš esminių šio įstatymo projekto trūkumų. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Ar mes, Aukščiausioji Taryba, išrinktas savivaldybių tarybas vis dėlto kažkaip globosime ir prižiūrėsime, kad dirbtų vadovaudamosi priimtais įstatymais, ar jūs siūlote iš tos patirties, kurią esate sukaupęs, kaip ir kai kurie kiti, kad būtų paleistos tos visos tarybos ir įvesta kitokia valdymo forma?
G.VAGNORIUS. Aš negaliu savęs priskirti prie tokios tiesioginio valdymo sistemos šalininkų. Manau, kad galėtų būti tokia Respublikos valdymo struktūra, kokia yra bent jau iki kitų rinkimų, o dabar padarykim būtiniausias pataisas ir šiek tiek sugriežtinkime savivaldybių, ypač tų, kuriose yra pakrikusi tvarka, pareigūnų atsakomybę. Tai visiškai nereikštų, jog bus masiškai atleidinėjami pareigūnai. Aš įsitikinęs, kad pakaktų Lietuvoje vieno kito pamokančio pavyzdžio ir mums nereikėtų čia, Aukščiausiojoje Taryboje, svarstyti ar bausti pareigūną už traktorių ištampymą, mašinų nurašymą ir panašiai. Tokių pranešimų jūs tikriausiai gaunate ryšulius, ir mes taip pat gaunam. Kartais žmonėms susidaro įspūdis, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar Aukščiausioji Taryba yra visiškai bejėgės spręsdamos net apie tokius paprasčiausius grobstymus.
PIRMININKĖ. Deputatas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta premjere, jau koks dvidešimtas kartas, kai jūs arba jūsų pavaldiniai bandote vienaip ar kitaip įsibrauti į savivaldybių kompetencijos ir veiklos zoną. Bet bala nematė, tai tas pat, kaip ir vieną deputatą daryti ministru. Nepavyksta. Ar pasiteisino ši metodika ten, kur valdoma tiesiogiai? Vyriausybė turbūt svarstė šį patyrimą ir vienaip ar kitaip jį įvertino. Ar verta? Kaip tie rajonai, kur valdoma tiesiai, kur jūs turite neribotas teises?
G.VAGNORIUS. Jūs gal pasiteiravote tų pareigūnų, ar labai Vyriausybė kišasi į jų darbą. Tikriausiai ir jūsų patarėjai, ir mūsų Vyriausybės darbuotojai galėtų paliudyti, kad padėtis, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone nėra blogesnė negu kituose rajonuose. Pasakiau su tam tikra atsarga, kad ne blogesnė, bet aš galėčiau pateikti daug pavyzdžių, kad yra geresnė negu kituose rajonuose. O ar tai reiškia kišimąsi į savivaldybių reikalus?
Aš norėčiau, kad jūs, gerbiamieji deputatai, tiesiog pateiktumėte siūlymų, kaip šiandien Lietuvoje įvesti tvarką. Aš sutinku su visokiom priemonėm, su visais siūlymais, kaip galima sutvarkyti Lietuvoje ekonominį socialinį gyvenimą ir paprasčiausiai leisti žmonėms ramiai gyventi. Aš nesu šalininkas ir tikrai negaliu palaikyti norinčių Lietuvoje įvesti diktatūrą. Bet jeigu mes sutinkame, kad diktatūros neturi būti, mes turime užtikrinti, kad įstatymas būtų šventas ir kad jo visi laikytųsi.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Prašyčiau paaiškinti jūsų projekto 4 punktą. Čia nurodoma, kad Ministras Pirmininkas, be kitų pareigūnų, galės atleisti ir valstybinių įmonių vadovus ir jų pavaduotojus. Aš neįsivaizduoju jūsų užimtumo, kad jūs galėtumėte per dieną, per savaitę peržiūrėti daug medžiagų ir štai užsiiminėti šituo kadrų inspektoriaus darbu.
G. VAGNORIUS. Gerbiamasis deputate, jūs puikiai žinote, kad aš neturiu laiko ir neužsiiminėju kadrų inspektoriaus darbu, ir neatleidinėju, kaip jūs suprantate, tokiu būdu, Bet tuo atveju, jeigu is tikro atitinkamos tarnybos informuoja ir nustato rimtus pažeidimus, tai aš pasirašau teikimą, ir pareigūnas yra atleidžiamas. Tai yra nustatyta Valstybinių įmonių įstatyme ir šiuo atveju šita norma jokių papildomų nuostatų nesudaro. Tik nusako, kad tuo atveju, jeigu ir valstybinės įmonės vadovas padarys šiurkštų pažeidimą, jam bus taikoma griežtesnė atsakomybė kaip ir kitiems valstybės tarnautojams.
PIRMININKĖ. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis premjere, man imponuoja jūsų noras padaryti tvarką. Aš jau ne kartą tai sakiau. Tačiau jūsų nuostata, kad vienas kitas kartas kaip pavyzdys, kai jūs nubausit, vieną kitą darbuotoją atleisite ir taip padarysite tvarką, šitos mintys man labai primena senus gerus laikus. Gerai dar prisimenam, kai pavyzdžio jėga buvo bandoma padaryti tvarką. Ar neatrodo, kad jūs esate iliuzijų nelaisvėje?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš labai jūsų prašau nesikalbėti tarpusavyje. Labai sunku dirbti. Salė kaip bičių avilys. Prašom, gerbiamasis premjere.
J.PANGONIS. Aš norėjau pasakyti, ar ne geriau būtų garantuoti, kac visi įstatymai būtų vykdomi Lietuvoje, pradedant premjeru ir Vyriausybe ir baigiant eiliniu klerku, o ne tiktai kaip pavyzdį parodyti, koks stipru:
premjeras ir kaip jisai gerai tvarką daro?
G.VAGNORIUS. Aš kažkodėl nepamenu, kad premjeras arba vicepremjeras būtų traktorių kokį nutempęs. Jeigu jūs matote, kad iš tikro yra padarytas koks pažeidimas, tai, manau, tą reikia kelti viešumon ir reikalauti atsakomybės. O aš jums galiu pateikti tūkstančius pavyzdžių, kai yra tampomi ir traktoriai, ir mašinos, ir grobstomas turtas, ir kitaip yra apgaudinėjami žmonės. Žmonės juk dabar labai įsitempę, kadangi nei jais kas rūpinasi, nei jie gali normaliai dirbti. Jūs raskite tokią valstybę, kuri du mėnesius, kaip yra mūsų kai kuriose savivaldybėse, toleruotų tokių pareigūnų veiksmus, kai yra ne vienas atvejis, o dešimtys atvejų, aiškūs, akivaizdūs, patys šiurkščiausi grobstymai. Tai ką, mes turime sėdėti toliau ir žiūrėti kaip...
BALSAI IŠ SALĖS. Prokuroras, prokuroras jūs...
G.VAGNORIUS. Na, su prokuroru gal jūs išsiaiškinsite santykius, o mano pareiga yra užtikrinti tvarką ten, kur priklauso vykdomajai valdžiai.
PIRMININKĖ. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Gerbiamasis premjere, jūsų pasakymą, kad nenorima nieko masiškai atleisti ir nieko nebus, šituos žodžius aš ir kiti girdėjome, kai buvo priiminėjamas garsusis nutarimas Nr. 422 apie ūkių vadovų, kolūkių pirmininkų atleidimą iš darbo. Sakėte, kad čia vienas kitas galbūt, bet jie buvo atleidinėjami masiškai Aukščiausiosios Tarybos deputatų teikimu, kitų visuomeninių organizacijų teikimu. Ir ne patys blogiausi vadovai. Mano supratimu, kad kažką pataisytume, šitoj vietoj vis vien aš užsispyręs siūlau, kad 1 punkte būtų paleisti savivaldybes todėl, kad kankinsitės jūs, premjere, kankinsis savivaldybės. Jūs siūlysite atleisti... Dabar mūsų masę kaip galima suvaldyti? Štai nebalsuosime ir neatleisime. Kaip tada atrodys? Tada bandysime tiesioginį valdymą įvesti. Norės atleisti savivaldybė, — jūs neleisite. Vėl bus žmonių kiršinimas. Tai gal taip reiktų padaryti. Galų gale reiktų žodį ,,šiurkštus" išbraukti arba jį kaip nors apibūdinti ar kokį nors prietaisą padaryti. Gal čia galėtų Materialinių išteklių ministerija šiurkštomatį kokį sukurti, kad būtų jaučiama, kad iki tos vietos šiurkštus, o čia nelabai šiurkštus. Aš manau, kad prie jo reikia stipriai padirbėti. Kad jo reikia taip. Bet padirbėti irgi reikia.
G.VAGNORIUS. Aš turiu prisipažinti, kad ne tiek daug ūkių vadovų esu atleidęs. Nežinau, ar tai gerai, ar blogai.
L.APŠEGA. Bet jūs pateikėt tą įstatymą.
G.VAGNORIUS. Man atrodo, šita diskusija nėra labai vaisinga. Aš tesiūlau jokio kraštutinio varianto: nei nieko nedaryti, nei įvesti Lietuvos diktatūrą. Nei vieno, nei kito aš nesiūlau. Aš siūlau įvesti normalią tvarką. Ir mums reikia apsispręsti: ar mes norime, ar nenorime. Jeigu nenorim, tada aš daugiau nebesiruošiu įkalbinėti, jeigu tokia deputatų valia. Kaip deputatai balsuos, taip darysim. O jeigu norim, tai reikia priimti atitinkamus sprendimus. Mes pagyvenom pusę metų, daugiau negu
pusę metų, jau beveik metai, kai pradėjome svarstyti tą įstatymą, ir puikiai jaučiam situaciją. Palauksim dar keletą mėnesių ir, manau, nebereikės ir svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji deputatai, aš noriu jums pasiūlyti, gal mes galėtume daugiau nebeklausinėti premjero, nes deputatai klausia jau antrą ar trečią kartą. Yra deputatų, užsirašiusių kalbėti diskusijoje. Todėl gal galėtume padėkoti premjerui ir pradėti diskusiją, pradėti pasisakymus. Norėjau dar paklausti: ar yra nuolatinių komisijų, kurios norėtų pareikšti savo nuomonę svarstomu klausimu? Tada kviesčiau į tribūną deputatą V.Andriukaitį, kuris norėjo kalbėti.
Deputato V.P.Andriukaičio kalba
V.P.ANDRIUKAITIS. Mieli kolegos deputatai! Klausimas, kurį pateikė Ministras Pirmininkas, iš tikrųjų labai svarbus. Man atrodo, kad jis turėtų susilaukti mūsų labai plačių diskusijų. Juo labiau ir Valstybės atkūrimo komisijoje tai turėtų būti diskutuojama, nes, man atrodo, šiame įstatyme aptarti visiškai skirtingi aspektai ir visiškai skirtingais būdais. Žinoma, aš visiškai neabejoju Ministro Pirmininko mokėjimu vykdyti reformą. Neabejoju, jog tvarkos lozungas šiandien yra iš tikrųjų labai populiarus ir tas tvarkos supratimas yra labai pakankamai komplikuotas. Aš nemanau, kad vicepremjeras ar ministras gali nutempti traktorių. Bet aš taip pat turiu abejonių, kai premjeras ar kitas pareigūnas skiria parduoti valiutą aukcione arba, tarkim, perduoda vienai ar kitai visuomeninei organizacijai disponuoti ir valdyti tam tikrą valstybinio turto dalį. Manyčiau, kad tiek traktoriaus, tiek valstybinio turto dalis yra pakankamai svarbūs objektai, kad būtų galima galvoti apie tai, kaip turėtų elgtis Vyriausybė, kaip turėti elgtis ir visi kiti pareigūnai ir t.t. Kita vertus, nuolatinis eskalavimas, kac reforma stringa, stringa kažkur kitur ne tik, tarkime, Vyriausybėje, be stringa ir savivaldybėse, jau yra, švelniai tarkim, nebe naujas, o gal net i nusibodęs. Norėčiau priminti: 1990 metų diskusijoje gerbiamasis deputatas E.Vilkas išdėstė pozicijas, jog reformoms vykdyti reikėtų sukurti re formų struktūras per visą Lietuvą. Jau tada būtų buvę galima pagalvot Valstybės atkūrimo komisijoje apie konceptualų dalyką. Apie tai, kad valstybinis turtas būtų atskirtas, būtų sukurta valstybinio turto institucija, iždas ar panašiai, kad Vyriausybės, viena, antra ar trečia, ar ketvirta tikrai negalėtų disponuoti valstybiniu turtu į kairę ar į dešinę. Čia būtų pirmas tvarkos elementas. Antrasis tvarkos elementas būtų, jeigu iš tikrųjų būt atskirtas savivaldybių turtas ir būtų baigti šitie konfliktai, kurie nuolat dabar kyla. Trečias dalykas konceptualiai savivaldybėms nėra prigimta vykdyti valstybės reformas. Jos turi visai kitas funkcijas ir užduotis. Aš manau, kad Ministrui Pirmininkui tai taip pat yra pakankamai aišku. Gal apsisakytų Savivaldybių komisijos pirmininkas ar kas kitas dėl požiūrio į tai, kaip vykdyti reformas ir kaip jas derinti su savivalda. Priešingu atveju nes iš tikrųjų turime tokią situaciją, kai vieni kitiems nurodinėjame pirštu, bet niekas nejuda.
Kyla abejonių dėl šio įstatymo struktūros. Kaip minėjau, neatskyrus konceptualių dalykų, po to galima tiesiog nebesusigaudyti, ką reiškia 4 punktas, kurio pirmos keturios eilutės iš tikrųjų kelia savotiškų apmąstymų. Tarkim, Ministras Pirmininkas įsako energetikos ministrui atleisti iš pareigų pirmąjį pavaduotoją be ministro teikimo ar panašiai. Aš nelabai abejojau ir iki šios minutės esu įsitikinęs, kad ministro pavaduotojas gerbiamas S.Kutas buvo pakankamai kompetentingas ir sąžiningas žmogus. tai šitas Ministro Pirmininko žingsnis, deja, mano nuomone, turės susilaukti ir kritikos, ir pakankamų diskusijų. Todėl šitame 4 punkte jau manyti, kad nuo tokių voliuntaristinių Ministro Pirmininko sprendimų gali neapsisaugoti. Kita vertus, nemanyčiau, kad galima tiek žengti, taip susiaurinti savivaldos pagrindų įstatymą, kad būtų galima šalinti merus ir t.t.
Šios mano pastabos (o būtų galima eiti ir eiti tolyn dėl daugelio kitų dalykų) iš tikrųjų verčia abejoti šio įstatymo reikalingumu, jeigu neatsakoma į pagrindinius klausimus: į požiūrį dėl valstybinio turto, į valstybinio turto atskyrimą, į reformų vykdymo struktūrų pertvarkymą, į kompetencijų atskyrimą. Netgi būtų galima diskutuoti, tarkim, dėl Ministro Pirmininko kompetencijos padidinimo konstituciniu būdu išplečiant jos ribas ir dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko kompetencijos ribų išplėtimo. Apie tai mes jau kalbėjome ne vieną kartą. Tai turėtų būti sprendžiama šio svarstymo kontekste nuosekliai, visus šiuos keturis pagrindinius klausimus svarstant ir diskutuojant.
Manyčiau, kad šitas siūlomas projektas yra prieštaringas, pirmiausia reikėtų svarstyti tuos keturis dalykus, o tik po to žiūrėti, ar galima vienu tokiu įstatymu viską išspręsti iš karto. Šiam įstatymui aš nepritarčiau.
Deputato A.Tauranto kalba
A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai, čia jau ne kartą buvo minėta valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisija, tai aš iš karto pabrėžiu, kad mūsų komisija buvo svarsčiusi projektą, ne šį konkrečiai, bet kitus tris projektus, iš kurių šitas naujasis yra sudarytas. Išvada buvo tokia, kad reikia svarstyti kartu su kitais projektais, kurie yra pateikti, ir su Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko įgaliojimais. Tokiame bendrame kontekste būtų lengviau susitarti, kokius įgaliojimus ir kokiom valdžios šakom, kokiems pareigūnams galėtume priimti. Teikiami įgaliojimai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui taip pat yra tuose projektuose, kuriuos jau yra pateikusi ir reorganizuota Tautininkų frakcija, ir Tautos pažangos frakcija. Tuose projektuose yra, be abejo, aptariami ir Vyriausybės dalykai, todėl jie yra labai tiesiogiai susiję su tais klausimais, kurie minimi šiame bendrame projekte.
Dabar aš norėčiau kalbėti ne komisijos vardu ir ne frakcijos vardu, o išdėstyti savo požiūrį, kaip aš matau šį jau sujungtą projektą, tuo labiau kad aš tais klausimais esu diskutavęs ir su gerbiamu premjeru. Einu iš eilės.
1 punkte kalbama apie tai, kad turi būti išklausyta Vyriausybės nuomonė dėl jos teikiamų projektų, ypač susijusių su ekonominės ir socialinės reformos klausimais, tai, mano nuomone, visi šie dalykai yra apimti Reglamento ir jokių papildomų įgaliojimų nereikia. Tie dalykai visi yra, nebent galima kalbėti apie tai, kad kai kurie pareigūnai neefektyviai dirba ir jiems būtų galima pritaikyti kokias nors sankcijas, apie kurias kalba jau kiti punktai. Aš galiu paminėti, kad Vyriausybės teisė pasakyti savo nuomonę, o tai beveik privaloma, yra išdėstyta Reglamento 92, 188, 189, 192, 202, 205, 214 straipsniuose. Man atrodo, tų detaliai išdėstytų dalykų šiuo atveju tikrai užtenka. Dar yra keletas straipsnių, penki, mano nuomone, jeigu aš visus pamačiau, kur yra tiesiog reikalaujama iš Vyriausybės pateikti savo išvadas.
Kitas dalykas, kurį aš premjerui taip pat esu minėjęs ir kurį galima būtų padaryti, tai Reglamento 98 straipsnio pakeitimas. Jeigu būtų pritarta, aš galėčiau parengti projektą. Tai Vyriausybės teisė reikalauti atidėti:
įstatymo svarstymą dviem savaitėm, kaip minima 1 straipsnio pabaigoje Tokia teisė Reglamente yra minima tiktai tada, kai yra akivaizdžiai pažeistas Reglamentas, o tokius papildomus Vyriausybės įgaliojimus 9 straipsnyje būtų galima padaryti atskiru įstatymu. Atskiru Reglamento pa keitimu. Kartu norėčiau, kad mes, svarstydami šį įstatymą, iš karto susi tartume, ar papildomi įgaliojimai, jeigu jie būtų suteikti Vyriausybei ar sakysim, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui kokiu nors kitu įstatymu yra neterminuoti, ar jie yra skirti būtent kuriam nors laikotarpiui, apibrėžtam laikotarpiui, sakysime, kaip čia įvardijame, ekonominės ir socialinės reformos laikotarpiui. Mūsų frakcijos pateiktame projekte yra minimas konkretus laikas, kada tie įgaliojimai turi pasibaigti, o galbūt pasibaigus tam terminui, galėtų būti pratęsti Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Tai tiek dėl 1 straipsnio tokių reglamentinių dalykų.
Toliau yra sudėtingesni dalykai. Atskiras įstatymas, aš sakyčiau, iš tikrųjų labai susijęs su įgaliojimais, kuriuos mes, aš tikiuosi, svarstysime kurie galėtų būti suteikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, — tai įstatymų grąžinimas. Apie tai kalba 2 straipsnis. Aš manyčiau, kad jis glaudžiausiai susijęs su tais kitais įstatymais ir būtent tik tuo aspektu šis straipsnis ir svarstytinas. Siūlyčiau iš šio įstatymo konteksto jį išimti.
3 straipsnis. Aš suprantu problemą, kad yra daug dalykų, kurių Aukščiausioji Taryba nespėja priimti, kurie nėra reglamentuoti Lietuvos Respublikos įstatymais, ir natūralus Vyriausybės pasiūlymas, kad ji tai galėtų aryti Vyriausybės nutarimu. Kai kurie dalykai jau taip ir daromi be tokio straipsnio priėmimo. Tačiau šitai jau peržengia šio įstatymo ribas ir labai tiesiogiai susiję su Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimais. Aš nenoriu pasakyti, ar tai turėtų būti priimta, ar neturėtų būti priimta, tai dar tolesnio svarstymo dalykas, bet tą dalyką galima daryti tiktai keičiant Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą. Šiame įstatyme neprasilenkus su Laikinuoju pagrindiniu Įstatymu, to dalyko padaryti negalima.
Dėl tolesnių straipsnių, kurie susiję su įvairių pareigūnų atleidimu iš einamų pareigų. Tiek aš, tiek mūsų frakcija ne kartą vienareikšmiškai esame pasisakę, kad mes esame už efektyvią vykdomąją valdžią ir to reikia siekti, aišku, civilizuotais būdais. Tai turi būti įtvirtinama įstatymu. Kitas labai svarbus dalykas, jeigu tokie įgaliojimai suteikiami, sakysime, vyriausybei, kad Vyriausybė būtų kontroliuojama, kaip ji vykdo tuos papildomus įgaliojimus. Be kokio nors papildomo kontrolės mechanizmo, ir be abejo, tai sunku padaryti.
4 straipsnyje aš išskirčiau į atskiras grupes pareigūnus, kurie ten minimi. Vienas dalykas yra Vyriausybės aparato darbuotojai. Čia neturėtų būt kokių nors problemų. Galima tą teisę Vyriausybei suteikti, kad savo aparato darbuotojus galėtų ir priimti, ir atleisti be jokių apribojimų. Be abejo, Vyriausybė pati bus suinteresuota, kad kuo geriausi darbuotojai dirbtų jos aparate.
Dabar dėl ministerijų, departamentų ir kitų valstybinių tarnybų ir inspekcijų darbuotojų atleidimo. Aš manyčiau, kad būtų nekorektiška atleidinėti darbuotojus, kai tos tarnybos, ministerijos turi savo vadovus. Toks galiojimas galėtų būti, jeigu būtų paminėta, kad yra suderinta su tos žinybos vadovu. O kai per žinybos vadovo galvą tokie dalykai sprendžiami, ir be papildomų konfliktų, daugiau nieko toks įgaliojimas neduos.
Dabar dėl miestų merų ir rajonų valdytojų atleidimo. Klausimas taip pat labai susijęs su įgaliojimais, kurie yra pateikti projektuose dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui teikiamų dalykų. Mano nuomone, kad šis mechanizmas efektyviai veiktų, jis turi būti subalansuotas. Jeigu tokius didelius įgaliojimus turės vienas asmuo — Vyriausybės vadovas, be abejo, galimos klaidos, galimi skuboti sprendimai. Mano nuomone, šis mechanizmas efektyviai veiktų tik tuo atveju, jeigu tai darytų bent du asmenys iš skirtingų valdžios šakų. Taip yra pateikta mūsų projekte, kad merus ir rajonų valdytojus galėtų atleisti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vyriausybės teikimu. Iš abiejų valdžios šakų aukščiausi pareigūnai galėtų šį dalyką išspręsti subalansuotai. Tos pastabos, kuri yra gale, ,,jeigu jie pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Vyriausybės nutarimus, šiurkščiai pažeidžia darbines pareigas", aš manyčiau, nereikia, jeigu mes aiškiai išvardysime pareigūnus, kuriems tinka šis įstatymas. Tokiu atveju papildomus įgaliojimus suteikiant ar Vyriausybei, ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, tai turėtų būti daroma neatsižvelgus į tas pastabas, kurios čia pateiktos, nes jeigu darbuotojai pažeidžia įstatymus, jie turėtų būti baudžiami jau teismine tvarka, o ne taip, kaip čia paminėta. Ir visiškai aišku kad tokiu atveju neturėtų būti 8 punkto (čia jau buvo minėta kai kurių kitų deputatų), kad tokiu būdu atleisti darbuotojai negali eiti pareigų penkerius metus. Galimi apribojimai eiti pareigas tik tuo atveju, jeigu tai bu teismo sprendimu padaryta. Tokia mano tiesiog ekspromtu pateikta nuomonė dėl pateikto projekto.
PIRMININKĖ. Ačiū deputatui A.Taurantui. Aš dabar norėčiau pasitarti su visais deputatais. Dar yra užsirašę aštuoni deputatai kalbėti diskusijose. Siūlyčiau diskusijas nutraukti, nes šiam klausimui skirtas laikas baigėsi ir gal mes dar suspėtume iki pertraukos balsuoti, ar pritariame p pirmojo svarstymo šiam įstatymo projektui, ar ne. Aš vis dėlto siūlau deputatams balsuoti dėl diskusijų nutraukimo. Po to, jeigu būtų priimtas toks sprendimas, dar vienas deputatas gali pasisakyti. Deputatas K.Antanavičius, kuris yra pirmasis, dar galėtų pasisakyti po to.
J.PANGONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKĖ. Prašom dėl vedimo tvarkos.
J.PANGONIS. Gal jūs galėtumėt pasakyti, o kaip sako šiuo klausimu Reglamentas?
PIRMININKĖ. Taip, aš galiu jums paskaityti 94 Reglamento straipsnį ,,Diskusijos nutraukiamos Aukščiausiajai Tarybai nutarus, jeigu tam tikrais atvejais Reglamente nenumatyta kitokia diskusijų baigimo tvarka. F siūlymas diskusijas nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip dviem deputatams ir be aptarimo teikiamas balsavimui, jeigu jį parengtų dar bent vienas deputatas." Deputatas E.Gentvilas remia mano pasiūlymą. Todėl aš prašau deputatus registruotis ir balsuosime, ar diskusiją nutraukiame, ar ne.
Registracija prasidėjo, prašau registruotis. Salėje dalyvauja 91 deputatas. Deputate Jarmolenka, jūs norėjote dėl vedimo tvarkos?
V.JARMOLENKA. Aš norėčiau pasakyti, jeigu kompiuteryje yra sąrašas, yra Reglamentas, kuris leidžia deputatui kalbėti tris minutes, yra 15 minučių klausimams ir pasisakymams ir t.t. Yra numatytas laikas, todėl les galime apskaičiuoti, kiek deputatų gali kalbėti. Jeigu mes iš anksto šito nepadarom, vadinasi, reikia duoti kalbėti visiems, kurie užsirašė kompiuteryje.
PIRMININKĖ. Aš prašau deputatus balsuoti dėl to, ar diskusijos nutraukiamos, ar ne. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad diskusijos būtų nutrauktos? Už balsavo 36 deputatai, prieš 34, susilaikė 6. Diskusijos nutraukiamos. Taigi aš dabar skelbiu pertrauką. Po pertraukos turėsime nutarti, ar tęsiame diskusiją šiandien, ar kitą dieną.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Būtų toks siūlymas. Šiandien vis tiek negalime baigti diskusijos šituo ausimu dėl vykdomosios valdžios darbo ekonominės ir socialinės reformos laikotarpiu. Yra užsirašę aštuoni deputatai: K.Antanavičius, A.Žalys, Liaučius, Č.V.Stankevičius, J.Pangonis, M.Čobotas, L.N.Rasimavičius, Kropas. Siūlyčiau daryti šios diskusijos pertrauką, o kol kas paprašytume, kad Ministras Pirmininkas įvykdytų tą deputatų prašymą ir labai trumpai informuotų dėl situacijos mūsų ūkyje. Padarytume to klausimo pirmojo svarstymo pertrauką iki antradienio. Matyt, neprieštaraujate. Aš išsirašiau deputatų sąrašą iš ekrano. Tie deputatai, kurie laiku užsirašė diskusijai, galės pasisakyti. Antradienį, taip. Gerai. Prašom, premjere, tikiuosi, kad ilgai nesugaišime.
Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus informacija apie piniginius ženklus
G.VAGNORIUS. Aš pabandysiu labai greitai pateikti tą klausimą, kur nevisiškai tiksliai yra adresuojamas Lietuvos Vyriausybei. Pirma, aš norėčiau pasakyti, kad iš šios tribūnos nuskambėjo kaltinimai — neva Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė biržai valiutą. Noriu dar kartą pakartoti, kad tai yra aiški netiesa, aiškus melas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė jokiai biržai pinigų nepardavė, o per biržą atliko konkursą. Gavo, pardavė valiutą ir atgal nupirko. Aš šiandien laukiau, kada Aukščiausioji Taryba atšauks mūsų sprendimą, kad mes su finansų ministre galėtume pasidalyti tą pelną, kuris yra ne toks mažas. Bet aš tikiuosi galbūt šito įvyks. Jeigu nebūtų sutrukdyta, tai mes šiandien būtume uždirbę jau antro milijono dolerių.
Dabar aš noriu šiek tiek apie ką kita pasakyti. Tai yra dėl piniginių ženklų. Vertinu tuos deputatus, kurie siūlė Vyriausybei pateikti informaciją apie piniginius ženklus, ir man reikėtų jų atsiklausti, ar jie pageidautų, kad Lietuvoje būtų piniginių ženklų, ar jie pageidautų, kad nebūtų. Nes aš šiandien jau nebesu tvirtai įsitikinęs, kad tie žmonės, kurie kelia šitą klausimą, yra suinteresuoti, jog būtų Lietuvoje piniginių ženklų. Esu visiškai įsitikinęs, kad Lietuvos bankas tikrai nėra suinteresuotas, jog Lietuvoje būtų piniginių ženklų. Vien dėl to, kad jis atsisakė, kai Vyriausybė pasiūlė už savo lėšas nupirkti piniginius ženklus. Pasirodo, jiems nereikia piniginių ženklų. Manyčiau, kad jums reikėtų tuos klausimus pasiaiškinti su Lietuvos banku. Aš norėčiau tik priminti, kad trys funkcijos yra išimtinė banko kompetencija: tai aprūpinimas piniginiais ženklais ir jų išdavimas, kreditas ir atsiskaitymas per bankus. Tai tos trys problemos, dėl kurių šiandien Lietuvoje yra kritinė padėtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesiekia vykdyti pinigų emisijos, jos niekada nevykdys ir norėtų niekuomet nesikišti į tuos reikalus. Aišku, gyvenimas yra gyvenimas, ir mes priversti ieškoti net ir tuo atveju, kai to nenori daryti Lietuvos bankas, priversti kreiptis į tuos bankus, į kitas struktūras, ieškoti, kur nupirkti piniginių ženklų, kur nupirkti valiutos, kad žmonėms būtų išmokėtas atlyginimas Nors ir buvo daug sunkumų, bet iki šiol atlyginimai buvo išmokami. Galėčiau pateikti šiandien tik suvestinę, kurios preliminarūs duomenys, su rinkti apklausos būdu, rodo, kad šiuo metu Lietuvos bankų įsiskolinimus išmokant atlyginimus siekia apie 125 milijonus rublių, iš kurių Kaune yra 54 milijonų įsiskolinimas. Pagrindinė suma tenka Lietuvos bankui. Be abejo Kaunas yra biznierių miestas ir, matyt, daugiausia atsiskaitymus vykdo grynaisiais pinigais. Vilniuje yra trys milijonai, tai yra apie keturis milijonus, daugumoje rajonų nėra įsiskolinimų, bet tai nereiškia, kad padėt yra gera. Šių metų balandžio mėnesį mokant atlyginimus, be abejo, piniginių ženklų stygius bus dar didesnis, jeigu mums nepavyks tų klausimų nes reguliuoti taip kaip reikia. Visiškai nepriimtinas siūlymas, kai trūksta piniginių ženklų, mažinti atlyginimus. Čia būtų visiškai nesuprantamas nelogiškas žingsnis. Atlyginimai yra per maži. Jeigu trūksta piniginių ženklų, reikia didinti piniginių ženklų kiekį, o ne mažinti atlyginimus. Lietuvoje kainos, palyginti su Latvija ir Rusija, nėra didesnės, bet, pavyzdžiui Latvijoje piniginių ženklų pakanka. Ir Lietuvoje galėtų pakakti, jeigu net visuomet būtume pirmieji ne tik atpalaiduodami rinkos kainas, bet ir palaiduodami valiutos keitimą, tai yra jeigu Lietuva būtų savotiškas rajonas, kur ir kaimyninių respublikų biznieriai galėtų vykdyti laisvas prekybines, valiutines ir kitokias operacijas. O jeigu mes nebūtume pirmieji atpalaidavę kainų, tai Lietuvoje šiuo metu trūktų ne 200 milijonų piniginių ženklų, o trūktų apie 5—7 milijardus piniginių ženklų.
Dabar aš naudodamasis proga norėčiau kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą ir informuoti, kad Aukščiausioji Taryba imtųsi kokių nors priemonių, kad Lietuvos bankas taptų ir atsakingas, ir atskaitingas kam nors, kad jis padedant prokuratūrai pagaliau užtikrintų elementariausių konstitucinių normų ir įstatymų laikymąsi. Tas faktas, kad šiandien yra atvirai apiplėšiami žmonės, perkantys, parduodantys valiutą, kai nustatomos žirklės, man atrodo, pasaulyje neturi precedento. Tas atvejis, kai Finansų ministerija informuoja, kad neįvykdytas jos pavedimas pervesti pinigus, taip pat neturi precedento. Kai mokesčių inspekcija informuoja, kad banko nurodymu nebeleidžiama net pelno mokesčių patikrinti, paprasčiausiai rodo, jog padėtis yra per daug rimta, kad jos negalima būtų nenagrinėti.
Aš norėčiau perskaityti finansų ministrės pareiškimą. ,,Neatsakinga ir neatskaitinga Lietuvos banko veikla gresia dideliais pavojais Lietuvos valstybės finansams. Tai gali pasireikšti ne tik bankų katastrofa, bet ir pareikalauti iš valstybės iždo bankams ir valstybinėms įmonėms gelbėti stambių sumų. Tokį pavyzdį jau turime. Tai užsienio ekonominių ryšių bankų likvidavimas. Paskutiniuoju metu sutrikdyti ūkinių subjektų atsiskaitymai, nekontroliuojamai naudojami valstybės kreditiniai ištekliai gali sužlugdyti Lietuvos nacionalinio biudžeto vykdymą. Dabartinėmis darbo sąlygomis šitokią Lietuvos banko veiklą pakeisti nėra galimybių. Matome, kad tai gali sužlugdyti visą Lietuvos valstybės finansų sistemą, už kurią esu atsakinga, tačiau neturiu galimybės tai pakeisti. Prašau jus atleisti mane iš finansų ministrės pareigų." Be abejo, tas pareiškimas adresuotas man. Bet prieš tai, kol patenkinsiu šitą pareiškimą, aš, tikiuosi, sugebėsiu, jūsų padedamas priversiu atlikti visus patikrinimus ir nustatyti visus pažeidimus. Tai yra per daug pavojinga, kad juos būtų galima toleruoti.
Aš norėčiau pateikti paskutinį pavyzdį, kuris parodys, kokia rimta yra situacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė praeitų metų pavasarį susiskolino pinigus ir iš anksto sumokėjo už piniginių ženklų spausdinimą keletą milijonų dolerių. Noriu informuoti: nors pinigai yra pervesti šiandien tai kompanijai, kuri turi gauti tuos pinigus, tačiau šiandien dar yra įsiskolinimas — vienas milijonas dolerių. Manau, tai pakankamas argumentas būtų pasidomėti, kaip galima metus laiko laikyti valstybės pinigus neaišku kur. o šito Vyriausybė turi sužinoti, kodėl pinigai prieš metus laiko pervesti nepasiekė adresato.
Yra daugybė kitų dalykų, bet tai ne šios dienos tema. Šiandien mus sus labiausiai jaudina tai, kad įmonės yra visos nemokios Lietuvoje. Ne dėl to, kad jos neturi pajamų arba neturi pelno, bet kad nėra sutvarkyti tarpusavio atsiskaitymai. Aš tik noriu perspėti, kad čia Vyriausybė ne ką gali padėti. Ir jeigu mes nesutvarkysime ir tos bankų veiklos pusės, sustos visos įmonės. Vyriausybė yra priėmusi sprendimą ir įpareigojusi Lietuvos banką sutvarkyti tarpusavio įmonių įsiskolinimus. Aš tikiuosi, galbūt bankas šitai padarys. Vyriausybė taip pat numačiusi vietoj vekselių išleisti pasižadėjimų raštus, bet tai yra tokios pastangos, kurios daromos iš šalies. Aš susidariau tokį įspūdį, jog nenorima, kad Lietuvoje būtų piniginių ženklų, nenorima, kad Lietuvoje būtų išmokami atlyginimai, ir, matyt, nenorima, kad įmonės turėtų už ką pirkti medžiagų, žaliavų ir galėtų tarpusavyje atsiskaityti. Ačiū už dėmesį.
Aš raštu oficialiai pateiksiu platesnę medžiagą, taip pat ir perduosiu prokuratūrai, tikėdamasis, kad jau šiuo atveju prokuratūra susidomės.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Tai buvo darbotvarkėje nenumatytas klausimas, tik naudodamiesi proga, kad Ministras Pirmininkas atvykęs į posėdį, deputatai buvo prašę išklausyti.
Ne, tai tada mes turime įrašyti į darbotvarkę šito klausimo svarstymą Taigi deputatas B.Rupeika ir deputatas A.Ambrazevičius prašė, kad Ministras Pirmininkas, pateikdamas įstatymo projektą, trumpai informuoti ir apie susidariusią padėtį. Mes išklausėme šitą informaciją. Jeigu... Tada siūlau įrašyti į darbotvarkę Ministro Pirmininko informaciją apie padėt Lietuvos ūkyje. Jeigu nutariame, kad šitas klausimas įrašomas į savaitė darbotvarkę, įrašoma į šios dienos darbotvarkę, tada prašau, tęsiam» svarstymą.
G.VAGNORIUS. Aš galiu jau eiti?
PIRMININKAS. Aš pagal Reglamentą, deja, priverstas deputatams pasakyti, kad tai nėra darbotvarkės klausimas ir mes jo nesvarstome. Buvo prašymas tik naudojantis proga išklausyti informacijos. Gerai, dėl procedūros deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS, Kadangi čia dalyvauja ir spaudos atstovai, kadangi premjeras pateikia, vienu žodžiu, kaltinimus ir bankui, ir kitiems, o tai yra mūsų valstybės gyvybiniai interesai ir mes va taip ,,nusiplaunam", mano supratimu, Aukščiausioji Taryba neturi teisės tai daryti. Aš siūlau tai įtraukti į darbotvarkę, kad būtų balsavimas, kad būtų leista deputatams paklausti. Nes yra pažeisti gyvybiniai mūsų interesai.
PIRMININKAS. Aš manau, kad niekas čia nenusiplauna. Banko valdybos pirmininkas dabar kaip tik pateiks įstatymo projektą, manau, jis irgi galės pateikti savo samprotavimus maždaug penketą minučių šituo klausimu. O šiaip mes jau vėluojame pagal šios dienos darbotvarkę 104 minutes. Tai yra valandą 44 minutes. Aš prašyčiau atsižvelgti į tai.
Deputatas V.Pikturna prašė perskaityti tokį trumpą skelbimą. ,,Rytoj, trečiadienį, 16 val., vyks parlamentinės deputatų grupės ryšiams su Vokietija susirinkimas. Kviečiami deputatai dalyvauti. Susirinkimas įvyks rytoj 6 val. 209 kambaryje." Deputatas V.Andriukaitis dėl procedūros?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš iš tikrųjų manyčiau, kad po tokio pranešimo būtų galima pateikti keletą klausimų.
PIRMININKAS. Na, tai gerai. Sutarkime, kad įrašome j darbotvarkę kitą klausimą, nustatome, kiek laiko skirsime jam, bet svarstome, o ne...
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlau, kad šitas klausimas būtų.
PIRMININKAS. Gerai. Kiek laiko siūlote skirti šios dienos darbotvarkėje šiam klausimui, atsižvelgiant į tai, kad vėluojame beveik dvi valandas. Na, tai siūlykite, ponas Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš siūlyčiau 15 minučių.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.
Komercinių bankų įstatymo projekto svarstymas
A.AMBRAZEVIČIUS, Gerbiamieji kolegos, šios savaitės darbotvarkė; yra komisijos banko klausimams tirti išvados. Ten penkiolika kartų paakyta, kad kiekvienas Vyriausybės pareiškimas — melas, melas, melas. Dabar naują tyrimo komisiją sudaryti naujiems kaltinimams tirti visai nėra reikalo. Pirmiausia išsiaiškinkime, kokie kaltinimai buvo prieš tai, o kitą savaitę pareikalausime, kad atsiskaitytų visas Lito komitetas. Visi yra atsakingi už tai ir Vyriausybė, ir bankas, ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, kaip Lito komiteto narys, atsakingi už tai, kad pasirengimas to įvedimui vyktų normalia tvarka, kad mes kurtume valstybę ir tvirtą tą, o ne žaistume tarpusavio politinius žaidimus ir išėję kaltintume vienas kitą. Aš siūlyčiau negaišti laiko. Svarstykime Komercinių bankų įstatymą. Jis žymiai svarbiau negu tos rietenos. O kai ateis laikas bankininkystės komisijos išvadoms, tada ir pakalbėsime.
PIRMININKAS. Tuo labiau kad Ministro Pirmininko salėje nebėra, jeigu aš neklystu.
Taigi kviečiu į tribūną Lietuvos banko valdybos pirmininką deputatą Vilių Baldišį. Komercinių bankų įstatymo antrasis svarstymas. Primenu, kad Komercinių bankų įstatymas yra prioritetinis sesijos darbų programoje.
V.BALDIŠIS. Laba diena, gerbiamieji kolegos deputatai. Visų pirma pastatytas, aišku, į tokią keblią situaciją, kad negaliu prieš pateikdamas jums antrajam svarstymui Komercinių bankų įstatymą nepasakyti keto paprastų minčių.
Visų pirma aš norėčiau pradėti nuo paprasto klausimo. Kodėl vis dėlto to, ko Lietuvoje nepavyko padaryti praeitų metų sausio pučo metu, rugpjūčio pučo metu, t.y. sustabdyti ir užblokuoti Lietuvos banko veiklos, iš esmės pavyko padaryti per šių metų ir praeitų metų keturis penkis mėnesius. Kada jinai yra iš esmės užblokuota ir pasirengimas litui, ir kiti dalykai. Tai yra faktas. Tai dar kartą patvirtina premjero čionai pasakyti kaltinimai, kurie jau man nebetelpa į jokią logiką. Dirbo komisija, padarė išvadas, atsakė į daugelį klausimų, po to vėl nauji klausimai ekspertų grupei, iki balandžio mėnesio jinai dirba. Dirba Valstybės kontrolės departamentas, dabar ateina, dar kas nors dirba. Ir tiktai tie patys klausimai, kaltinimai, reikia pašalinti, susidoroti. Kaip sakyti? Jeigu šitaip reikia, tai tada galima nuspręsti ir padaryti visą tą dalyką. Bet aš niekaip nesuprantu, kas galų gale po to prisiims atsakomybę už tai, kad yra visiškai žlugdomas lito įvedimas, kad dabar net nekalbama. Kalbama apie tai, kad Lietuvos bankas atsisakė nupirkti kažkokius nešvarius pinigus iš kažkokių Rusijos komercinių bankų mokėdamas po 12 rublių 15 kapeikų už vieną popiergalį rublį, su kuriuo ką mes amžinai pasiruošę gyventi? Ar mes vis dėlto kalbame apie savo lito įvedimą, apie savo pinigų sistemos, savo emisinės sistemos sukūrimą, o ne mokėjimą ir tolesnį priklausymą ir klimpimą į anksčiau buvusios Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos visišką ekonominę priklausomybę. Aš, deja, turiu jums atvirai pripažinti, gerbiami kolegos kad daugelio klausimų jau suprasti negaliu. Tiesiai ir atvirai. Tie kaltinimai be įrodymų, kaltinimai, kad bankas nieko kito nedaro paskutinius kelis mėnesius, tik teikia pažymas, nuolat priima komisijas, duoda ataskaitas ir visa kita, o toliau tie patys kaltinimai, paremti taip abstrakčiai priešai, sabotažas, kenkėjai. Dabar jau tokie pasidarė oficialūs kaltinimai. Aš nežinau, aš nenoriu atsakyti, kur tai veda ir ką tai daro, bet aš palieku jums spręsti apie tą dalyką. Juo labiau kai jūs žinote, kad papildomiems klausimams vėl sudaryta ekspertų grupė, jinai iki balandžio 12 d. dirbs, gauna visą informaciją. Ir dar bus, sudarysime tris, penkias grupe ir panašiai, bet niekas jų, tų grupių, pateikta medžiaga nesidomi. Nieke nesidomi tais dalykais. O dabar prasidėjo tokie dalykai, kurių aš irgi negaliu suprasti. Kaip galima paimti įstatymą ir skaityti, kad yra parašyta.
,,Lietuvos bankas nuo mokesčių atleistas, kol bus suformuotas pagrindinis kapitalas", ir čia pat Finansų ministerijos rašte rašyti, kad ne, jis neatleistas, jis turi mokėti pelno įmokas. Na, aš atsiprašau. Aš vis dėlto ir finansinę abėcėlę, ir kitus dalykus išėjau, bet negaliu suprasti, kai šitaip pradedama įstatymą ir visa kita traktuoti. Ir tai daryti turint vienintelį tikslą, kad būtų susidorota su Lietuvos banku. Jeigu tai būtų, kaip sakyti, tai asmeninis dalykas, tai, aišku, čia menka tragedija, bet kai tai yra valstybinės reikšmės ir valstybinės institucijos sudorojimas... Vis dėlto tai nėra ei Baldišio, nei Lietuvos banko valdybos koks asmeninis klausimas. Aš atsiprašau už savo kai kurias padrikas mintis ir norėčiau, jeigu leistumėt, pereiti prie Komercinių bankų įstatymo. Nežinau, kiek man duos liko jį antrajam svarstymui pateikti. Na, aš galiu bandyti. Galiu pasakyti, kad aš turiu devynis puslapius konkretaus teksto. Aš pabandysiu, kai mane nutrauks, tada ir sustosiu.
Visų pirma aš noriu pasakyti, kad šitas Komercinių akcinių bankų įstatymas — viena iš pagrindinių nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo, jos reguliavimo ir funkcionavimo prielaidų ir sąlygų. Kartu tai yra mūsų savarankiškos sistemos sukūrimo prielaida. Todėl to įstatymo priėmimas ir jokio, koks jis bus, yra nepaprastai aktualus klausimas, tiesiogiai besisiejantis su klausimu — turėsime litą ir kokį mes jį turėsime. Šitai aš noriu ar kartą pakartoti. Taip pat aš noriu priminti gerbiamiems kolegoms, kad Lietuvos komercinių akcinių bankų įstatymo projekto pirmas svarstymas buvo 1991 m. lapkričio 19 d. Tada buvo pateikti du alternatyvūs variantai. Vienas variantas tai Laisvosios rinkos instituto ir deputato K.Glavecko pateikiamas ir kitas buvo Lietuvos banko darbuotojų, Vilniaus universiteto mokslininkų, konsultantų darbo metu parengtas projektas. Per pastarąjį Aukščiausiojoje Taryboje buvo nubalsuota, kad jis būtų priimtas kaip pagrindas. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad tarp tų dviejų įstatymų yra esminių skirtumų, už kuriuos buvo balsuota pačioj pradžioj pasirenkant alternatyvas. Šituo gan ilgu laikotarpiu, kuris buvo po pirmojo svarstymo iki antrojo svarstymo, prie Komercinių akcinių bankų įstatymo visą laiką buvo dirbama. Per tą laiką mes gavome oficialiai deputato A.Ambrazevičiaus, deputato E.Grakausko pastabas. Buvo diskusija Aukščiausiosios Tarybos Ekonomikos komisijoje, šiuo metu dar tebevyksta, kiek aš suprantu, diskusija Biudžeto komisijoje, kadangi ten einama pastraipsniui tais klausimais. Kai kuriuos jų pageidavimus mes gavome, kai kurių ir laukiame raštu. Taip pat buvo gauta iš valstybės kontrolieriaus konkrečių pasiūlymų, visi jie buvo išnagrinėti. Be to, per tą laikotarpį pas mus lankėsi ir Tarptautinio valiutos fondo misija, ir užsienio šalių ekspertai, su kuriais visais mes stengiamės diskutuoti, ieškoti kaip galima geresnio, priimtinesnio varianto. Jokiu būdu nesilaikome savo kokios nors tai ar panašiai. Jeigu kas yra siūloma racionalaus, pagrįsto ir reikalingo, kiekvienu atveju priimame ir vykdome. Jums, gerbiamieji deputatai, dabar pateiktas antrajam svarstymui įstatymo projektas yra pataisytas atsižvelgus į visas deputatų, komisijų ir ekspertų pastabas, pastabas, kurias mes, ilgai svarstę, geranoriškai svarstę, nusprendėme, kad jas galima būtų priimti. Jos neiškreipia nei įstatymo esmės, nei jo paskirties, taip pat atsakiau ir jau konkrečiai daviau tiems deputatams, kurie klausė, kodėl, sakykim, vienas ar kitas punktas nėra priimtas.
Aš noriu pasakyti, kad visa tai, ką aš bandysiu minėti, spėsiu ar nespėsiu, jau yra atspindėta tame projekte, kuris jums pateiktas. Visų pirma atsižvelgdami į Tarptautinio valiutos fondo tam tikrus pasiūlymus, į Europos Ekonominės Bendrijos pirmosios tarybos direktyvą bankininkystės klausimais, mes patikslinom komercinio banko apibrėžimą taip, kad jis atitiktų tarptautinius reikalavimus. Jis yra siūlomas 2 straipsnio pirmame punkte:
,,Komercinis bankas yra kredito įmonė, kurios veikla yra pagrįsta indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš visuomenės priėmimu ir kreditų teikimu prisiimant pilną atsakomybę." Šita definicija yra pateikta Tarptautinio valiutos fondo. Ji iš esmės ne tiek keičia tai, ką mes anksčiau buvom siūlę, kiek labai tiksliai atitinka direktyvas, priimtas Europos Ekonominėje Bendrijoje, o būtent apibrėžiant komercinį banką, kaip turintį visišką atsakomybę už savo prievoles ir turintį teisę priimti iš visuomenės indėlius ir depozitus. Taip pat, aišku, galėtume pateikti ir mes nematom čia didelio skirtumo alternatyvų komercinio banko apibrėžimą, kurį rekomendavo Kanados bankininkai. Jie mums siūlė komercinį banką apibrėžti taip: ,,Komercinis bankas — tai finansinis tarpininkas, priimantis depozitus, jų savininkų pavedimu vykdantis atsiskaitymus ir teikiantis kreditus." Tai yra iš esmės toks pat apibrėžimas tiktai gal kiek kitais žodžiais. Todėl mes esam linkę pateikti tuos du alternatyvius apibrėžimus, jeigu galima tai pasakyti.
Toliau. Atsižvelgdami į deputato Aleksandro Ambrazevičiaus pastabas, siūlome tokią 4 straipsnio 3 punkto redakciją: ,,Komerciniai bankai dirba savarankiškai, laikydamiesi ekonominių normatyvų, numatytų Lietuvos banko įstatyme." Tai šitas, mūsų manymu, yra priimtina ir mes darom tokį pataisymą. Negalime priimti deputato E.Grakausko pasiūlymas — išvis atsisakyti banko likvidumo rodiklių. Tai yra ne tiktai tai, kas numatyta Lietuvos banko įstatyme ir kuo mes galim veikti pinigų apyvartą, reguliuoti ir kartu veikti komercinius bankus, užtikrinant jų autoritetą pastovumą, bet mes prieštarautume ir Europos Ekonominės Bendrijos direktyvoms bankininkystės klausimais, taip pat Pasaulinio banko, Tarptautinio valiutos fondo. Prancūzijos banko ekspertai, kurie darė šio įstatymo ekspertizę, labai konkrečiai suformulavo ir pabrėžė, kad patys svarbiai dalykai yra normatyvų klausimai, likvidumo rodikliai, visi kiti, kurie turi būti suformuluoti ir tiktai per kuriuos galima veikti banko veiklą, o kartu ir visą pinigų apyvartą. Nebijodamas pasikartoti, vis dėlto norėčiau pasakyti, kad normaliam pasauly visa pinigų apyvarta (90-95 procentai) vyksta išduodant kreditus per bankus ir daugiausia per komercinius bankus. Tiktai taip gali būti vienaip ar kitaip veikiamas ir užtikrinamas pinigų perkamosios galios pastovumas.
Deputatai E.Grakauskas ir A.Ambrazevičius taip pat pateikė pasiūlymus įstatymo II skirsnio 5 straipsnio 1 punkto 7 papunkty atsisakyti Lietuvos banko leidimo komerciniams bankams vykdyti operacijas užsienio valiuta bei brangiaisiais metalais. Tai yra vykdyt operacijas su valiutinėmis vertybėmis. Mes manom, kad tokia tvarka turi būti išlaikyta bent tol, kol bus priimtas koks nors bendras valiutinio reguliavimo įstatymas ir sukurta vieninga valiutinio reguliavimo sistema mūsų valstybėje. To ypač reikia iki pereinamojo laikotarpio, pereinamuoju laikotarpiu, kaip yra numatyta Lietuvos banko įstatyme, kad tos licencijos, jų išdavimas būtų daromas per centrinį banką taip, kaip yra dabar, kad komerciniai bankai bent minimaliai pasirengtų tokiai svarbiai sričiai kaip išėjimas į tarptautinę areną. O dabar, deja, ir deputatai yra pateikę ne vieną nusiskundimą mūsų naujais bankais, gaunami skundai apie juos iš užsieniečių, — tai juos nuvylė, tai ne tą pervedė ar sumokėjo bei panašiai. Tai yra mūsų valstybės vizitinė kortelė, vizitinė kortelė užsienyje ir pagal juos sprendžiama apie šią mūsų finansinę, visą mūsų ekonominę sistemą. Toliau siūlome 5 straipsnio 1 punkto 7 papunkčio pabaigą ,,atlikti kitas operacijas" išdėstyti 8 papunktyje — kaip yra pateikta tokia redakcija ,,atlikti kitas kredito įmonės veiklos pobūdį atitinkančias operacijas". Tokio papunkčio atsiradimą sąlygojo daugelio užsienio ekspertų pareikšta kritika dėl mūsų prašymo atlikti kitas operacijas, kad tai yra nekonkretus parašymas. Ne bet kokias, o tiktai kredito įmonės pobūdį atitinkančias operacijas ir atlikti. Tos operacijos yra konkrečiai išdėstytos vienoje iš Europos ekonominės Bendrijos bankininkystės komiteto direktyvų. Taip pat mums rodo nepriimtinas deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymas papildyti 5 straipsnį papunkčiu dėl faktoringo operacijų. Todėl kad operacija, kuri numatyta trečiame papunktyje, su mokamaisiais dokumentais, tai iš esmės ir yra tarptautiniu žodžiu vadinama faktoringo operacija. Ji yra apibrėžta, ji yra tuo įstatymu leidžiama ir priimta bankine kalba naudojama.
Taip pat mes manom, kad atskirai įrašyti deputato A.Ambrazevičiaus siūlytą lizingo operaciją, tai yra nuomos, turto ir panašiai, nėra tikslinga, kadangi ši operacija tiesiogiai banko veiklai nėra būdinga ir ją paprastai
atlieka ne kredito įstaigos, o, sakykim, šalia kredito įstaigų veikiančios
dukterinės lizingo kompanijos ir panašiai. Tokia operacija tiesiogiai nepatenka į banko veiklos rūšių sąrašą, išdėstytą Europos Ekonominės Bendrijos 1989 metų gruodžio 15 dienos direktyvoje.
Taip pat atsižvelgiame į deputatų A.Ambrazevičiaus ir E.Grakausko pastabas išbraukti iš 7 straipsnio 1 punkto paskutinį sakinį ,,maksimalų rizikos vienam skolininkui laipsnį komerciniams bankams nustato Lietuvos bankas". Šitą pasiūlymą mes priėmėm. Taip pat to paties straipsnio 4 punkte išbrauktas žodis ,,esminių". Tai deputato A.Ambrazevičiaus pasiūlymas. 8 straipsnio 2 punkte paredagavom, kad ,,įkeičiant sidabrą į valstybės vertybinius popierius ne daugiau kaip 80 procentų", o toliau eina viskas kaip tekste. Čia dėl to procento, kokia vertė gali būti įskaitoma įkaitu, kitaip sakant, kaip užstatas. Atsižvelgdami į daugelio ekspertų kritines pastabas, iš 8 straipsnio 3 punkto išbraukėme ,,siekdami sudaryti palankesnes vekselių diskonto operacijų sąlygas komerciniams bankams, taip pat ūkio subjektams" ir siūlome išbraukti iš šio punkto žodžius ,,su bent vieno patikimo garanto parašu" tam, kad supaprastintume vekselių apyvartą ir jų garantavimą. Taip.
Toliau dar iš esminių dalykų. Buvo pasiūlymų dėl komercinių bankų registravimo, kad juos reikėtų registruoti taip kaip paprastas įmones Ekonomikos ministerijos registrų knygoje. Tačiau turėdami galvoj, kad visame pasaulyje tie bankai yra registruojami centriniuose bankuose arba kitoj specialiai įgaliotoj institucijoj, mes teikiam pasiūlymą, kad Ekonomikos ministerijos disponuojamoje įmonių rejestro knygoje būtų skiriami specialūs registro numeriai bankams registruoti, kuriuos daro pagal Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas. 12 straipsnio 2 punkte numatytas minimalus komercinio banko steigėjų skaičius — dešimt. Tai susilaukė kai kuri deputatų, taip pat Biudžeto komisijos tam tikros kritikos, kodėl dešimt kodėl negali vienas ir panašiai. Aš noriu pasakyti, kad tas skaičius paimtas atsižvelgus į kaimyninių valstybių praktiką. Pavyzdžiui, Suomijos komercinių bankų įstatymas numato, kad banką gali įsteigti ne mažiau nei penki Suomijos juridiniai asmenys arba ne mažiau kaip dešimt nepriekaištingos reputacijos kompetentingų ir juridiškai kompetentingų Suomijos piliečių. Lenkijos analogiškas įstatymas numato ne mažiau kaip tris juridinius ir dešimt fizinių asmenų banko steigėjų. Tai turi prasmę dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Visų pirma kalbama apie akcinį komercinį banką,
kurio steigėjų skaičius ir kapitalas yra didelis. Turi būti daug daugiau steigėjų. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, užsienio ekspertų nuomone mūsų nuomone, buvusios Sovietų Sąjungos respublikose nebuvo ekonominių prielaidų sąžiningai uždirbti tokias dideles lėšas, kad pagal minimalų reikalavimą būtų galima vienam ar dviem fiziniams asmenims įkurti savo banką ir taip įteisinti savo pajamas. Todėl mes manytume, kad šitas apribojimas turi išlikti, juo labiau kad jis neužkerta kelio, kaip mes pačioj pradžioj sakėm, kalbėti apie kredito kooperatyvus, savitarpio kredito draugijas, kitus bankus, kurie skiriasi nuo komercinių bankų savo atsakomybės laipsniu ir panašiai.
Toliau, remiantis Europos Ekonominės Bendrijos direktyvų reikalavimais čia yra įtrauktas taip pat reikalavimas, kad jeigu įsigyja kapitalo daugiau kaip vieną dešimtadalį, kad tas savininkas deklaruotų įsigijimą. Viskas yra atspindėta, deja, aš dėl laiko stokos tikrai negaliu visų tų pasiūlymų perskaityti. Taip pat yra gautas iš Valstybės kontrolės departamento pasiūlymas, kurį aš norėčiau paminėti, jeigu man pavyks greitai rast, nes aš turiu daug... Valstybės kontrolės departamentas galėtų kartu su prokuratūra, su tardymo organais gauti informaciją pagal savo kompetenciją apie iriamas bylas, susijusias su bankų, konkrečiai komercinių bankų, veikla. Taip pat, remiantis tarptautiniais reikalavimais, yra numatytas tam tikras deklaravimas, asmenybės nustatymas, kai atidaroma sąskaita ir pervedama pinigų daugiau kaip 15 tūkstančių ekiu arba jo ekvivalentas mūsų pinigais. Tai yra tarptautinis reikalavimas, kad būtų išvengiama tų nešvarių, narkotinių ir kitų pinigų plovimo, kuris dabar labai persimeta į buvusias sovietų Sąjungos teritorijas.
Kadangi mano laikas baigiasi, aš visų negalėjau išvardyti, bet pakeitimai Komercinių akcinių bankų įstatymo projekte yra padaryti. Mes esam pasiruošę svarstyt dar atskirai komisijose, gaut iš komisijų raštiškas ir kitokias pastabas, pasiūlymus dėl to banko įstatymo. Mūsų tikslas yra vienas, kad paruostume tą įstatymą kuo labiau atitinkantį mūsų sąlygas ir išleistume jį kaip galima greičiau. Su tuo tiesiogiai susijęs lito įvedimas. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatai klausti nepageidauja? Yra. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš nespėjau rimtai pasiruošti ir šiandien taip paskubom perskaičiau Europos Bendrijos direktyvą dėl banko ir galiu pasakyti, kad daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų garantuotas paskolų, tiksliau pasakius, depozitų saugumas. Tačiau nėra jokių tiesioginių ribojimų, pavyzdžiui, niekur nėra ribojamas komercinių banko steigėjų skaičius. O a apribojimas, kad būtų pradėta banko veikla, reikia, kad tame banke dirbtų bent du reikiamą kvalifikaciją turintys žmonės.
PIRMININKAS. Klausimo trukmė neturi viršyti 1 minutės.
E.VILKAS. Gerai. Pirmai pradžiai dėl skaičiaus aš keliu abejonę. Antra. Kokią prasmę turi 6 punktas 12 straipsnyje, kai yra šalia 8 punktas?
VBALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, dėl skaičiaus — 10 steigėjų — aš jums norėčiau pasakyti, šiek tiek minėjau prabėgom savo pranešime, kad Europos Ekonominės Bendrijos direktyvose, kurių yra ne viena, nėra tokio tiesioginio ribojimo, kad tai yra, kaip aš minėjau, Lenkijos, Suomijos praktika. Jos tą praktiką naudoja visų pirma su pagrindimu.
PIRMININKAS. Aš nesuteikiau jums žodžio ir jūsų mikrofonas išjungtas. Pradėsit polemiką dabar. Galėsit pasisakyti.
VBALDIŠIS. Aš noriu pasakyti, kad mes manom, kad šituo pereinamuoju laikotarpiu, kada vyksta valstybinio turto perpumpavimas į privačias rankas privatizuojant ir tai vyksta, tam yra sąlygos per bankus, reikia, kad mes turėtume šitą apribojimą, ypač pradiniu laikotarpiu. Tam, kad bankas būtų tiktai akcinė bendrovė. Aišku, galima balsuot dėl to kaip dėl alternatyvos.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Po pirmojo svarstymo buvo pateikta nemažai pasiūlymų šituo klausimu, buvo daug kalbančių. Ar jūs turėjot progos susitikti su komercinių bankų valdytojais, ar jie pateikė kokių nors savo samprotavimų, ar jūs turit šitokių samprotavimų, išdėstytų raštu, ir ar jūs galėtumėt pateikti juos deputatams?
VBALDIŠIS. Atsiprašau, aš norėčiau patikslinti, ar jūs turit galvoj komercinių bankų vadovus.
Č.OKINČĮCAS. Taip, taip.
V.BALDIŠIS. Taip. Aš noriu pasakyt štai ką. Prieš porą mėnesių mes išdalijom komercinių bankų vadovams paskutinį šitą pataisytą variantą si pastabom. Davėm, prašėm jų atsiliepimų. Tai buvo Lietuvos banko valdybos susitikimas su Komercinių bankų asociacija. Tokia yra. Į ją įeina visi gal ne visi Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai. Iš jų, deja, mes gavom tiktai tokį atsiliepimą, kad Komercinių bankų įstatymo nereikia svarsty kad reikia sudaryti atskirą grupę ir pavesti jiems patiems parengti įstatymą. Suprask, tokį, kokio jie nori arba koks jiems naudingas. Aišku, s tokiu dalyku, kada nėra konkrečių pasakymų, yra toks principas, mes sutikti jokiu būdu negalim. Aš irgi galiu tiesiai atsakyti į klausimą,
kad ta anarchija irgi daug kam yra naudinga. Todėl, kad drumstam vandeny visada galima ir didesnę žuvį pagauti.
PIRMININKAS. Taigi dėkoju pranešėjui. Dar deputatas E.Vilkas klaus ar kalbės? Dar klausti pageidaujat, prašom.
E.VILKAS. Pirmiausia aš noriu priminti, kad pirmininkas neatsakė į mano klausimą dėl 12 straipsnio 6 ir 8 punkto suderinimo. Ir ta pačia proga aš noriu paklausti, ar jūs įsivaizduojate, kad galima bus Lietuvoje steigti daugiau negu vieną banką, kuriame galima būtų surinkti 10 kompetentingų žmonių.
V. BALDIŠIS. Jeigu atsakyčiau apie 12 straipsnio 6 ir 8 papunkčių suderinamumą... 6 papunktyje, kaip aš dabar greit permečiau, kalbama apie ai, kad balsavimo teisė neturi viršyti vieno to nario — vienos dešimtosios nuo visų balsų skaičiaus, nors kapitalo jis gali turėti daugiau, tam, kad nebūtų, sakysim, vienasmeninis. Gali būti 10 steigėjų, bet jeigu vienas turi !1 balsą, vadinasi, iš esmės jis vienas tvarko visą šitą banką. Jeigu apie šitą dalyką, tie dalykai yra paimti iš direktyvos.
PIRMININKAS. Deputate Vilkai, prašom nereplikuoti iš vietos.
VBALDISIS. Gerbiamasis deputate, vyksta svarstymas komisijoje ir šitą dalyką mes galėsim toliau pasiaiškinti. Aš čia nematau jokio... Aš tiktai pasakau, kaip aš dabar suprantu. Jeigu čia yra kokia korektūros ar dar kita klaida, tai tą galima pasiaiškinti. Mes dar nebalsavom dėl šito.
PIRMININKAS. Ir dar deputatas Č.Okinčicas.
Č.OKINČICAS. Ryšium su jūsų atsakymu aš norėčiau paklausti, kuo motyvavo komercinių bankų vadovai, kad jūsų pateiktas įstatymo projektas jiems yra nepriimtinas.
VBALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, ten yra pusės puslapio toks raštelis. Aš jo dabar atmintinai jums negaliu pasakyt, ar išvis buvo kokie nors motyvai. Aš jums galėčiau jį pateikti, nes dabar tikrai negaliu cituot. Pusės puslapio tas tekstelis, bet aš jums pateiksiu to rašto kopiją.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Šičia įstatyme yra kalbama apie ekonominius normatyvus, kuriais turės vadovautis komerciniai bankai. Prašom pasakyti, ar taip mąstoma ir kur tai atsispindės, kokios yra kredito apimtys ir kokias galės suteikti komerciniai bankai vartotojui, ar jie bus siejami, sakykim, ir pagrindiniu kapitalo dydžiu, ar bus normuojami, limituojami ir panašiais dalykai daromi.
VBALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, šie normatyvai, kurie čia surašyti, išvardyti Lietuvos banko įstatyme, kaip aš skaičiau tą deputatų papildymą. Normatyvuose, sakykim, kredito apimties suteikimas yra ribojamas. Tam tikri normatyvai nuo turimų savo banko lėšų, o, sakykim, dėlių pritraukimas yra ribojamas tiesiogiai pagrindinių kapitalų, t.y. jų draudimu. Tie normatyvai yra paimti iš tarptautinės praktikos, yra tie galiojantys normatyvai. Jie nustatomi, jie yra kintami skirtingais laikotarpiais ir panašiai. Tie dalykai nustatomi kaip ekonominiai normatyvai.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš vis dėlto tada norėčiau patikslinti konkretų normatyvo skaičių. Tai būtų 18 kartų, 20 kartų viršijančios pagrindinį kapitalą ar 12,5 kartų? Kokiu normatyvu jūs vadovausitės? Tas aktualu visoms šalims. Lietuvai taip pat iškils. Konkretų skaičių man galėtumėte paminėti.
VBALDIŠIS. Konkretų skaičių aš jums galiu pasakyti. Dabar indėlių pritraukimas, kai neveikia kitos kolektyvinės draudimo sistemos, yra ribojamas turimų kapitalų. Jeigu bankas bankrutuoja, bet kokiu atveju su visais indėlininkais, turima galvoje piliečiai, yra atsiskaitoma savomis lėšomis. Ir nuo to jų interesai nenukenčia. Kredito suteikimo, palyginus su savom lėšom, normatyvas nustatytas. Kiek aš pamenu, tas Europos Ekonominės Bendrijos normatyvas yra 12 procentų, rodos, tam visam dalykui. Dabar mes taikom jį kiek mažesnį, bet vadovaujamės tais normatyvais, kurie yra priimti tarptautinėje praktikoje, ir norim juos pasiekti.
PIRMININKAS. Ir deputatas E.Vilkas.
VBALDIŠIS. Tai priklausys nuo konkrečios politikos. Įvedus litą ir darant jį konvertuojamą visai skirtinga situacija. Tai yra vienintelė iš esmė? priemonė, instrumentas, kuriuo veikiama pinigų apyvarta.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Dar vėl žiūrint į Europos Bendrijos direktyvą kyla klausimas, ar mes neturėsim atitinkamų apribojimų komerciniams bankams, kokio dydžio jie gali atlikti operacijas, kiek jie gali skolinti neinformuodami sakysim, Lietuvos banko ar ko nors kito. Aš tokių dalykų įstatyme nerandu. Čia šnekama apie normatyvus, kurie neaišku, kokie bus. Bankas gale nustatyti juos kokius nori, bet aš manau, kad šitie dalykai, kurie reiški garantijas tiems žmonėms, kurie turi sąskaitas tuose bankuose, tai turi būti įstatyme numatyti.
V .BALDIŠIS. Gerbiamasis deputate, tai aš galiu suprast kaip jūsų nuomonę. Kurie išdėstyti, tie yra normatyvai. Jeigu jūs norit pasiūlyti kokių kitokius, mes esam pasirengę juos svarstyti. Bet aš dar kartą noriu pas, pasakyti, kad tai, kas yra pateikta, yra pateikiama remiantis tarptautine praktika. Tai yra vienas principas. Antras principas yra tas, kad visai skirtingi
dalykai nustatyt tą labai aiškų normatyvą Prancūzijoje ar Anglijoje ir vis kitas dalykas mūsų dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu, hiperinfliaciją įvedus litą ir po to, kol galų gale prieisim prie kokios nors ekonominės sistemos stabilumo.
PIRMININKAS. Ką gi, deputatai jau klausinėja po trečią kartą. Deputatas A.Leščinskas.
VBALDISIS. Gerbiamasis deputate, jūs pasakot savo nuomonę, jeigu iš jai nepritariu, jūs iš karto nepatenkintas.
PIRMININKAS. Deputatas A.Leščinskas.
VBALDISIS. Tai šitaip nebūna. Aš turiu savo nuomonę ir turiu teisę ą reikšti.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas elgiasi gerai, išskyrus tai, kad ne;avęs žodžio replikuoja iš vietos. Deputatas A.Leščinskas.
A.K.LESČINSKAS. Sakykit, gerbiamasis pranešėjau, mes gauname daug pretenzijų iš dabar Respublikoje esančių komercinių bankų ir jų įvairių asociacijų. Kiek atsižvelgta į šitų komercinių bankų pasiūlymus? Gal jūs turit kokias nors komercinių bankų išvadas, gal jie jūsų projektui kokių nors pastabų pateikia.
V.BALDIŠIS. Gerbiamasis Leščinskai, bet aš ką tik atsakiau į tokį deputato Č.Okinčico klausimą. Lygiai tą pat. Aš jums galiu duot tą atsiliepimą, kuris vienas yra gautas. Bet aš jau atsakinėjau į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Taigi dėkoju gerbiamam pranešėjui.
V.BALDIŠIS, Jeigu dabar, gerbiamasis Leščinskai, jums atnešė, tai... )et man tikrai nieko neatnešė, suprantat.
PIRMININKAS. Dėkoju banko valdybos pirmininkui už atsakymus į klausimus. Norinčių pasisakyti nėra, taigi liktų balsuoti dėl pritarimo Komercinių bankų įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl to, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo Komercinių bankų įstatymo projektui? Niekas nereikalauja. Reikalauja. Ką gi, prašiau deputatus užsiregistruoti. Prasidėjo registracija, gerbiamieji, o pašaliniai asmenys, prašau netrukdyti deputatams atlikti jų pareigas. Taigi salėje registruoti 89 deputatai, deputato N.Rasimavičiaus pulte neveikia mygtukas, 90 deputatų. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Komercinių bankų įstatymo projektui po antrojo svarstymo? Prašome spausti mygtukus. Prašau netriukšmauti. Yra pritarta Komercinių bankų įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Už balsavo 64 deputatai, prieš — 2, susilaikė 12 deputatų. Klausimo svarstymas baigtas.
Prieš pradedant kitą klausimą, noriu perskaityti deputato G.Ilgūno prašymu tokį trumpą pranešimą. ,,Švietimo, mokslo ir kultūros komisija rytoj, balandžio 8 dieną, 11 val., svarstys aukštųjų mokyklų statutus (tiksliau, statutų projektus). Kviečiame visus deputatus, norinčius dalyvauti aukštųjų mokyklų statutų svarstyme atvykti į komisijos posėdį. Bus svars3mi šių mokyklų statutai: Kauno technologijos, Vilniaus technikos universitetų ir Lietuvos žemės ūkio, Vilniaus dailės akademijų statutai." Rytoj, 8 dieną, 11 valandą, turbūt 217 kambaryje. Atspėjau.
Prašom į tribūną, gerbiamasis generalini prokurore. Prašome į tribūną.
Prokuratūros įstatymo pakeitimo pateikimas
A.PAULAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, Aukščiausioji Taryba. Aš noriu jums pateikti Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą. Jo esmė yra sukurti teisinį mechanizmą, kuris įgalintų panaikinti Konstitucijos ir įstatymų neatitinkančius Vyriausybės nutarimus ir potvarkius. Dabar galiojantys įstatymai, Prokuratūros įstatymas konkrečiai, numato, kad dėl neteisėtų Vyriausybės teisinių aktų generalinis prokuroras turi pateikti informaciją Aukščiausiajai Tarybai. Tačiau ši tvarka neužtikrina operatyvaus ir besąlygiško neatitinkančių įstatymų teisinių aktų panaikinimo. Prokuratūros informacijos Aukščiausiojoje Taryboje guli arba visiškai nenagrinėjamos, arba jų svarstymas Aukščiausiojoje Taryboje virsta nebe teisine, o politine diskusija. Ieškoma ne teisinių argumentų už ir prieš, bet priežasčių, kodėl parašyta ši informacija. Laiku nepašalinus pažeidimų, nepanaikinus neteisėtų aktų, šitie Vyriausybės nutarimai arba potvarkiai arba visai nevykdomi, arba toliau gilėja konfliktas. Prokuratūra neretai atsiduria aklavietėje, vertindama ar spręsdama konkrečias teisines situacijas. Šiuo metu galiojantis Prokuratūros įstatymas suteikia teisę prokuratūrai protestuoti savivaldybės priimamus teisinius aktus. Jeigu protestas yra netenkinamas arba į jį negaunamas atsakymas, mes kreipiamės į teismą ir teisme šitie aktai yra pripažįstami neteisėti arba prokuroro ieškinys atmetamas. Dėl Vyriausybės aktų šitokios teisės mes neturim. Mūsų pasiūlymo, mūsų pateikto projekto esmė ir yra ta, kad būtų suteikta prokurorui teisė užprotestuoti neteisėtus Vyriausybės aktus, o negavus į juos patenkinamo atsakymo, kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą dėl panaikinimo arba pakeitimo. Aš manau, kad šitas įstatymo papildymas būtų vienas žingsni;
į teisinės priežiūros atsiradimą Lietuvoje, kartu ir deklaruotos teisinė;
valstybės sukūrimą ir įgalintų teisiniu keliu ginti piliečių teises bei teisėtus interesus. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam prokurorui. Aš primenu, kad buvo Prezidiumo siūlymas Aukščiausiajai Tarybai taikyti šio įstatymo projekto svarstymui ypatingos skubos tvarką, tačiau prašau nesusipainioti. Tuomet Prezidiumui dar nebuvo pateiktas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo projektas. Kadangi vėliau buvo nutarta pateikti kartu ir Laikinoj Pagrindinio Įstatymo pakeitimo projektą, tai pagal Reglamentą mes ne beturime teisės taikyti nei ypatingos skubos tvarkos, nei skubesnės tvarkos, todėl šiuos projektus teks svarstyti paprasta normalia tvarka.
Aš noriu pasiteirauti, ar sutiktų deputatai įrašyti šio įstatymo projektą sesijos darbų programą, kadangi sesijos darbų programoje šio klausimo nebuvo. Taip, ir galėtume iš karto numatyti pirmojo svarstymo datą. Na, nežinau, kitą savaitę mes juk niekaip nespėjam. Gerbiamieji, tris valandas skiriam Konstitucijai. Na, mes žinom, kas yra pora minučių. Siūlyčiau įrašyti ne į kitos, o dar į kitos savaitės darbotvarkę. Balandžio 21 dieną. Ar
priimtina? Na, kitos savaitės darbotvarkėje jau dabar yra 34 klausimai, dar lieka iš šios savaitės apie 10, tai jau bus 44. Sutikim, gal balandžio 21 I., tačiau balsuoti vis dėlto reikia, nes reikia įrašyti į sesijos darbų programą. Sutariam konsensu dėl tos siūlomos datos, o dabar prašau deputatus balsuoti. Kas už tai, kad įstatymų projektai būtų įrašyti į sesijos darbų programą, o jų pirmasis svarstymas būtų surengtas balandžio 21 dieną? Balsuojame spausdami mygtukus. Prašau balsuoti visus deputatus.
Už balsavo 58 deputatai, prieš 7, susilaikė 4. Klausimas yra įrašytas sesijos darbų programą. O jo pirmasis svarstymas bus surengtas balandžio 21 dieną.
Ačiū gerbiamam pranešėjui. Labai seniai laukia ponas R.Šarkinas dėl Lietuvos valstybės 1992 metų valiutos fondo projekto. Pirmasis svarstymas. Prašom.
Lietuvos Respublikos 1992 m. valiutos fondo įstatymo projekto svarstymas
R.SARKINAS. Gerbiamieji deputatai, jums jau buvo pateiktas 1992 m. valiutos fondo įstatymo projektas. Aš dabar daug ko pridurti neturiu. Paramos numatytos 54 milijonai rublių įskaitant ir likutį iki šių metų sausio . d. Tačiau, kaip matom, pagrindinė pajamų dalis 20 procentų yra numatyta gauti iš privaloma tvarka parduodamos atskaitomos valiutos įplaukos. Bet kadangi Aukščiausioji Taryba š.m. vasario 20 dienos nutarimu priėmė ir pratęsė šituos privalomus atskaitymus tiktai 1992 m. pirmam ketvirčiui, todėl dabar jau tas punktas nebegalioja. Yra pasiūlymas kartu priimti įstatymą ir patikslinti Laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnį, t.y. priimant ne tik 1992 m. pirmam ketvirčiui, kaip ten buvo parašyta, bet pratęsiant ir išvis įrašant į statymą privalomą 20 procentų atskaitymą.
Šiandien tuo pačiu klausimu yra pateiktas Aukščiausiajai Tarybai, gal dar deputatams neišdalytas, ir pasiūlymas patikslinti Laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta nutarimo ,,Dėl laikinojo valiuos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo įsigaliojimo" 6 punktą ten, kur reikia pakeisti tai, kas dviguba, nes čia kartu prie šito. Dabar išlaidų didžiausia pagrindinė pozicija yra sveikatos apsaugai 6 milijonai Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, nors paraiška viršijo net 100 milijonų. Tokie poreikiai, bet didesnių galimybių kol kas nėra. Toliau
didesnės sumos yra ambasadų ir atstovybių išlaikymui — 7,5 milijono, keleivinių autobusų atsarginių dalių įsigijimui taip pat 7,5 milijono, žemės ūkiui — 5,5 milijono. Na, ir kitos pozicijos, kurios jums yra surašytos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau salėje tylos. Ačiū. Taigi čia yra labai trumpas nutarimas. Ar jis yra priimtinas Aukščiausiajai Tarybai, ar galime nutarimo projektui pritarti po pirmojo svarstymo? Tai aš to ir norėjau pasiteirauti, ar yra klausimų, ar ne? Deputatas A.Rudys. Ponas Ilgūnai, neužstokit.
A.RUDYS. Aš norėčiau pastebėti, kad mes negalim šitaip tik šiandien gavę iš karto pritarti po pirmojo svarstymo. Nors vieną kartą komisijai reiktų pasižiūrėt į šito pataisymo esmę, kad galėtume dėl pirmojo svarstymo pasakyti žodį.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlytumėte padaryti pertraukėlę.
A.RUDYS. Aš galiu pasakyti, kad paskui, kada bus kalbama komisijos vardu, aš pasiūlysiu šitą.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas P.Vaitiekūnas.
P. VAITIEKŪNAS. Labai atsiprašau dėl savo nekompetencijos, bet gal jūs man paaiškintumėte, kas tai yra fondas ir kodėl, pavyzdžiui, jūs nekuriat valiutos banko. Ar tik todėl, kad Vyriausybei būtų labai paprasta paimti tuos pinigus ir padalyti tiems, kuriems nori. Kaip čia yra su tuo dalijimu, noru dalyti? Ir neatsakyt už tai.
R.ŠARKINAS. Fondas todėl, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė tokį įstatymą, kuriuo įsteigė valiutos fondą.
P.VAITIEKŪNAS. Tai nepasiteisinimas. Jūs man paaiškinkit pačią esmę, kad mes priėmėm kažkokią nesąmonę, tai aš gal ir suprasiu.
PIRMININKAS. Gerai, aš prašau...
P.VAITIEKŪNAS. Kam jo iš viso reikia?
PIRMININKAS. Prašau švelniau kalbėti apie įstatymus. Deputatas V.Andriukaitis.
V. P .ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pritarti gerbiamo deputato A.Rudžio nuomonei, kad reikėtų padiskutuoti. Būtinai Socialinių reikalų ko misijoje, Sveikatos reikalų komisijoje. Jūs pasakėte skaičių apie 100 milijonų. Aš norėčiau atkreipti deputatų dėmesį, jog vaistų apyvarta šiandien jokiais barteriniais ar kitais mainais Respublikoje nebeužtikrinama. Visiškai. Resursai yra tragiškai senkantys. Tai buvo paskaičiuota minimaliai Aš žinau, kad ten buvo sumažinta nuo 100 milijonų dolerių iki 60 milijonai dolerių ir tai tik gyvybiniams dalykams. Tokiems medikamentams, be kurių negalima suteikti elementarios, pabrėžiu, elementarios medicininė pagalbos. Todėl norėčiau, kad būtų dar padiskutuota dėl šitų paskirstymo.
Gal šiais mėnesiais verčiau atiduoti ambasadoms, tarkim, 4 milijonus ir atidėti keletą milijonų vaistams, nes situacija yra dramatiška. Norėčiau, kad mūsų komisijoje būtų pasvarstyta ir pasakyta mūsų pozicija.
R.ŠARKINAS. Tai aš suprantu, kad tam svarstymas ir yra. PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Ar dar kas nors nori klausti? K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, yra valiutos fondas, dabar formuoja Vyriausybė rezervinį kažkokį valiutos fondą (jie skirtingi), paskui yra šalpos fondai. Kas vykdo jų paskirstymą, koordinavimą, kokiu būdu jie apskaitomi, koks tarp jų santykis?
R.SARKINAS. Valstybės valiutos fondą reguliuoja priimtas įstatymas. vyriausybės vasario 28 d. nutarimu Nr. 137 yra priimtas nutarimas dėl rezervinio Lietuvos Respublikos valiutos fondo sudarymo tvarkos. Ten numatyta, kokiam reikalui, kad reikia daug medžiagų įsigyt už valiutą, kadangi sutrikę tiekimai, sutartys, seni ryšiai. Todėl Vyriausybė priėmė tokį nutarimą, kad būtų įsteigtas rezervinis fondas. O šalpos fondai — tai todėl, jeigu gaunama konkreti šalpa su tiksline paskirtimi. Tokių, kad būtų ;auta iš užsienio valiutos šalpai be jokios tikslinės paskirties, nebuvo.
PIRMININKAS. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Man nelabai aišku, gerbiamieji kolegos, kas yra dabar valiuta. Ar štai šitas Vladimiras Leninas, kurį man ką tik davė , nors ten kabo Pirmininko V.Landsbergio potvarkis ant sienos, valiuta ar ne valiuta? Juk tai ne mūsų pinigai. Jūs valiutos fondą sudarot,matyt, iš visokios svetimos valiutos, mažiau ar daugiau konvertuojamos. Nekonvertuojamos valiutos nėra. Ją paprasčiausiai maišuose sudegina. Ji vienaip ar kitaip, vienas su tūkstančiu, vienas su šimtu, vis tiek yra konvertuojama. Viduj ar atskirai. Aš todėl klausiu, kad įnirtingai siūliau komisijoje, įnirtingai siūliau čia, kai buvo svarstomas Respublikos biudžetas, kad jame būtų nustatyta ir patvirtinta šalia biudžeto įplaukų ir išlaidų rubliais, t.y. ta valiuta, kuria mes šiandien laikinai čia su jumis visi naudojamės, ir laisvai konvertuojamos valiutos įplaukų ir išlaidų dalis. Nes iš esmės tai yra biudžeto lėšų panaudojimas, tai, kas dabar vadinama esą yra kažkokie specialūs fondai.
PIRMININKAS. Klausimui viena minutė.
R.RUDZYS. Aš per tą minutę nuo šio momento ir paklausiu.
PIRMININKAS. Tai jau baigėsi minutė.
R.RUDZYS. Ačiū. Tai aš per 10 sekundžių. Mano supratimu, tai, ką dabar Vyriausybė bando padaryti, supliukš kaip muilo burbulėlis po kokio mėnesio kito. Viena, kad jūs pradėjot prieštaraudami visiems įstatymams kažkokio rezervo surinkimą, ko negalima daryti prievarta iš įmonių. Antra, kad jūs skatinat mokėti už žaliavas valiuta. Juk apmokėsim atimama valiuta iš tos dalies, kuri lieka sumokėjus už žaliavas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, nepažeidinėkit Reglamento.
R.RUDZYS. Taigi mano klausimas, kodėl taip elgiamasi neprotingai?
PIRMININKAS. Jūsų jau buvo klausimas, kas tai yra valiuta. Nepateikinėkit po du klausimus.
R.RUDZYS. Aš pirmą atsiimu.
R.ŠARKINAS. Gerbiamasis deputate, mes valiutos fondu vadinam sutrumpinę. Visas įstatymo pavadinimas toks: Laikinasis valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymas. Matyt, galima suprasti, kad konvertuojama valiuta. O dėl to, kad pateikiamas atskirai, o ne kartu su biudžetu, tai todėl, kad yra toks atskiras įstatymas, kuris taip reikalauja, kad taip būtų pateikta. Tai todėl taip pateikta.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. Į klausimus atsakyt atsakymu beveik neįmanoma. Koks rezervinio fondo ir valiutos fondo santykis, kiek jūs tikitės surinkti į vieną ir kitą?
R.ŠARKINAS. Valiutos fondo jums pateikta sąmata, kiek tikimės surinkti, o rezervinio dar nėra apskaičiuota.
PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš pirmiausia atsakysiu gerbiamajam P.Vaitiekūnui.
PIRMININKAS. Palaukit, ne jūsų klausia.
J.PANGONIS. Aš atsakysiu, kad būtų aišku, koks tas rezervinis fondas. Pagal Ekonomikos ministerijos apskaičiavimus jame yra 155 milijonai dolerių.
0 dabar noriu paklausti, iš kur jūs paimsite tuos mūsų naudojamus rublius, kad būtų apmokėta už sukauptus milijonus dolerių į rezervinį valiutos fondą. Kaip čia Finansų ministerija galvoja pasielgti. Ar iš biudžeto, ar iš kažkur kitur?
R.ŠARKINAS. Biudžete tokių lėšų nėra numatyta.
PIRMININKAS. Deputatas R.Valatka. Aišku.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Deputatas A.Rudys norėjo komisijos vardu kalbėti. Deputatas J.Pangonis. Prašom. Ne, tai nėra papildomas pranešėjas. Nors šiuo atveju gal ir taip.
Deputato J.Pangonio kalba
J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, aš neatsitiktinai paklausiau gerbiamo R.Šarkino, iš kur bus sumokėta už valiutą tais paprastais mūsų rubliais? Mes, nagrinėdami šių metų valiutos fondo projektą, susidūrėm su Vyriausybės vasario 28 d. nutarimu Nr.137 ,,Dėl rezervinio Lietuvos Respublikos valiutos fondo sudarymo tvarkos". Galiu iš karto pasakyti, kad nutarimas priimtas pagal mūsų juristų ekspertų išvadas pažeidžiant šiuo metu galiojančius Lietuvoje įstatymus. Toliau aš pasakysiu kuriuos. Noriu tik pateikti konkrečius skaičius. Valiutos fonde yra numatoma surinkti 54,4 milijono dolerių per metus, o rezerviniame valiutos fonde 155 milijonus dolerių, t.y. atsiranda šalia valiutos fondo vadinamasis rezervinis fondas, kuris Vyriausybės yra numatytas vykdyti valstybinį užsakymą,kitaip sakant, įmonės turės prievartiniu būdu parduoti tam tikrą dalį savo produkcijos, tai yra vėl mes įvedame tą valstybinį užsakymą, kurio netoleruoja mūsų priimtas Įmonių įstatymas. Gal čia nieko blogo nebūtų, reikia, aišku, tos valiutos, bet juk buvo galima tą viską padaryti paprastai. Įtrauki visas papildomas valiutos įplaukas, sureguliuoti per vieną valiutos foną. Galima palikti didesnę dalį, pavyzdžiui, Vyriausybei, turėt valiutos rezervą skirstyti iškylančioms problemoms spręsti. O dabar, kai valiu3S fonde tik trečdalis, o rezervinis triskart didesnis, tai susidaro mūsų komisijoje tokia nuomonė, kad Vyriausybė lyg ir specialiai padarė, kad turėti laisvas rankas skirstyti savo nuožiūra valiutą. O juk 155 milijonai dolerių, jeigu paversime pagal rinkos kursą rubliais, tai bus daugiau kaip 15 milijardų rublių, o visas mūsų biudžetas, galima paskaičiuoti, yra tik apie 30 milijardų. Žodžiu, labai didžiulės lėšos bus skirstomos, na, nesakau, kad visuomet nepamatuotais sprendimais, tačiau tam jau yra sudaromos sąlygos. Aš norėčiau pateikti Biudžeto komisijos išvadą. Tiesiog perskaitysiu. 4es nenorime gilinti konflikto šiuo klausimu ir pateikiame Vyriausybei ir ekonomikos ministerijai tokį savo nutarimą. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisija, svarstydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos valstybės 1992 metų valiutos fondo" projektą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 137 ,,Dėl rezervinio Lietuvos Respublikos valiutos fondo sudarymo tvarkos", nustatė: Vyriausybė savo nutarimu Nr.137 pakeitė Lietuvos valiutos fondų sistemą, valiutinių įplaukų į Lietuvos valstybės valiutos fondą dydžius ir nustatė naują juridinių asmenų nuo pelno mokesčio atleidimo atvejį. Šis Vyriausybės nutarimas prieštarauja Lietuos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniams, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymui. Komisija iš esmės neprieštarauja rezervinio Lietuvos Respublikos valiutos fondo sudarymui, tačiau mano, kad šio fono sudarymas turi būti nustatyta tvarka įteisintas. Todėl Biudžeto komisija nusprendė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietu3S Respublikos Aukščiausiajai Tarybai teisinio akto, kuriuo būtų pašalinti
prieštaravimai tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 137 ir nurodytų įstatymų, projektą."
Gerbiamieji deputatai, kad galutinai būtų išspręsta ši kolizija, aš siūlyčiau įforminti šį biudžeto komisijos nutarimą kaip protokolinį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Iki kito valiutos fondo svarstymo dienos Vyriausybė galėtų pateikti mums savo įstatymų pataisų projektą, kuriuo šį klausimą būtų galima sureguliuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, aš jau vieną kartą buvau nusvilęs nagus, kai bandžiau teikti Aukščiausiajai Tarybai nerašytus, o iš klausos pateiktus ir išgirstus protokolinių nutarimų projektus, Po to aš pasižadėjau, kad daugiau Aukščiausiajai Tarybai neteiksiu neišplatintų raštu, neatspausdintų protokolinių nutarimų. Aš asmeniškai atsisakau, nes paskui vėl bus ne taip suprantama, prasidės batalijos ir...
J.PANGONIS. Tuomet mes galime priimti paprastą nutarimą. Vis tiek mes turime šiuo klausimu po pirmojo svarstymo priimti kažkokį nutarimą. Palaikykime Biudžeto komisijos pasiūlymą ir paveskime Vyriausybei ištaisyti esamą koliziją ir antrajam svarstymui pateikti įstatymų pakeitimų projektą.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs taip siūlytumėt: pritarti po pirmojo svarstymo ir nurodyti... Na štai, aš jus neadekvačiai suprantu, nes neturiu teksto. Todėl aš jums sakau, kad nenorėčiau veltis į šitą diskusiją. Deputatas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Gerbiamasis Pangoni, gal jūs man vis dėlto paaiškintumėte, kas čia dabar vyksta. Aukščiausioji Taryba, vadovaudamasi savo su kurtais įstatymais... Neįjungė man. Tai ko aš čia kalbu?
PIRMININKAS. Įjungta.
R.RUDZYS. Ačiū. Aukščiausioji Taryba vargsta, skursta, pešasi dėl Respublikos biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo rubliais. Na, paskui mes juos perskaičiuosime litais. Valiutos fondas ir rezervinis valiutos fondas kartu sudėjus, kaip jūs taikliai pastebėjote, yra jau beveik lygus tai dėl ko pešasi Aukščiausioji Taryba. O ten Vyriausybė dalija. Iš vieno atima nustatydama valstybinį užsakymą prieš įstatymą, kitam dalija medžiagoms ir žaliavoms įsigyti. Aš nesakau, kad to nereikia, aš to neteigiu.
Kiekviena iš čia sėdinčių frakcijų, man atrodo, jau pakankamai yra pas ruošusi įgnybti Vyriausybei, tik visos laukia, kuri pirmoji tai padarys. Mudu su jumis, kaip nefrakcionuoti, kaip suolo kaimynai, gal neturėtume tai daryti...
PIRMININKAS. Ar jūs paklausti norite, ar dalyvauti diskusijoje?
R.RUDZYS. Aš visą laiką klausiu.
PIRMININKAS. Nutraukiu jūsų klausimą, kuris yra nereglamentiškai įsitęs. Reglamentas numato vienos minutės trukmę.
J.PANGONIS. Jeigu galima, aš pasakysiu galutinę išvadą labai trumpą. Yra du valiutos fondai: vienas tas, kuris pagal įstatymą 54,4 milijono dolerių, ir yra Vyriausybės nutarimu nustatytas rezervinis fondas 155 milijonai dolerių pagal Ekonomikos ministerijos pavaduotojų skaičiavimus. Žodžiu, juos reikėtų integruoti į vieną valiutos fondą, suteikti teisę Vyriausybei turėti didesnį valiutos rezervą ir taip išspręsti šią koliziją. O iš esmės, tai Vyriausybės nutarimas yra neįstatymiškas ir mes vėl turėtume jį naikinti. Tačiau tai yra svarbus klausimas ir Biudžeto komisija priėjo išvadą, kad nereikėtų mums čia labai konfliktuoti, todėl pasiūlėm Vyriausybei Ekonomikos ministerijai, kad šį klausimą išspręstų integruodama abu valiutos fondus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamų deputatų dėmesį į tai, kad biudžeto komisijos pasiūlymas, man atrodo, realistinis tuo požiūriu, kad leidžia atsižvelgti į tikrą būtinumą, iškilusį padėti toms įmonėms, kurios dirba su importuojamom komplektuojamom dalim, importuojamom medžiagom, taip pat žemės ūkiui, kuriam tik iš Vakarų už dolerius perkama pesticidų, galima patenkinti pesticidų poreikius. Šiandien pasiūlyčiau ne išbaigti pirmąjį svarstymą, bet padaryti jo pertrauką tol, kol Vyriausybė suderins savo, tarkim, geras intencijas su galiojančiais įstatymais arba mes tikrinsime įstatymus su tom gerom intencijom. Man atrodo, kad tai galia pasiekti, ir todėl aš siūlau padaryti pirmojo svarstymo pertrauką. O be to, kaip įforminti, tai galime protokolinį labai trumpą nutarimą priimti, Paprašyti Vyriausybės suderinti valiutos fondo nutarimą Nr., galime įsakyti kokį, su galiojančiais įstatymais. Užteks.
PIRMININKAS. Ar mums būtina priimti protokolinį nutarimą? Aš trumu paaiškinsiu. Jeigu Aukščiausioji Taryba nusprendžia, kaip protokole rašoma, padaryti pertrauką, per kurią paveda Vyriausybei tą ir tą padarys, tai yra tokio pat rango frazė, kurią galima pavadinti ir protokoliniu nutarimu.
A.RUDYS. Tai yra visai priimtina.
PIRMININKAS. Taip, taip sakant, to paties rango. Taigi daroma šio įstatymo svarstymo pertrauka, per ją Vyriausybė turi suderinti valiutos fondo... vėl nematydamas negaliu įvertinti jūsų pasiūlymo. Atneškite, ką i siūlote padaryti. Aš negaliu suformuluoti, nes ir jūs pats neaiškiai pasakėte. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Sakyčiau labai svarbus tas klausimas — valiutos fondo formavimas, bet.gerai jį atsiskleidžia ne tik valiutos fondo, ne tik valiutinių lėšų, bet ir apskritai ekonominės politikos, ekonominės strategijos dalykai. Jeigu mes kalbame, kad einam į rinką, jeigu mes kalbam, kad suteikim bent jau žemės ūkiui kažkokį savarankiškumą, tai turėtume šito ir laikytis. Ne priešingai. Tas nutarimas, kurį minėjo su numeriais ponas J.Pangonis, išėjo prieš mėnesį. Jame nustatoma, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcija paimama pagal valstybinį buvusį užsakymą, paimama į valstybės fondus, valstybė parduoda, nusavina 70% valiutinių įplaukų ir 30% atiduoda tiems žemdirbiams jau vėl kaip baudžiauninkams. Paaiškinama tuo, kad reikia pirkti techniką. Be abejonės, techniką reikia pirkti. Bet žemdirbiai juk patys kuria fermas kuria ūkius, tai patys ir turi pirktis tą žemės ūkio techniką. Juk yra biržos yra kitos komercinės organizacijos, kur žemdirbiai gali atiduoti šitą savo produkciją, gali parduoti ir gali nusipirkti neprarasdami 70% valiutinių lėšų. Reikia paimti atitinkamą mokestį į valiutos fondą ir nekurti joki( rezervinio valiutos fondo.
Šiaip ar taip, tą rezervinį valiutos fondo klausimą mes turėtume laba labai rimtai svarstyti todėl, kad 150 milijonų — pridėkim du nulius — tai bus, vadinasi, penkiolika milijardų. O mes visą biudžetą svarstėm, kuri yra rublinis ir yra 23 milijardai. Na, tai yra lygiai tas pat. Tai kam mes tada svarstom ir kam mes čionai esam? Neverta svarstyti jokio biudžeto ;
neverta jokių apribojimų daryti todėl, kad tos sumos yra lygiavertės. Tai dar sykį ir dar sykį įsitikinam, kaip vis dėlto yra elgiamasi, sakyčiau, nešvariai, negražiai su mūsų valstybės fundamentaliais interesais. Juk raštai, kaip ir ponas V.Andriukaitis minėjo, vaistai, medicininė technika švietimas, kultūra. Tad pinigus turim labai atsakingai naudoti šitiems reikalams. Taigi aš norėčiau prisidėti prie Biudžeto komisijos (mes Ekonomikos komisijoje nesvarstėme šito dalyko todėl, kad tiesiog neturėjo projektų), prisidėti prie šito ir siūlyti, kad būtų padaryta pirmojo svarstymo pertrauka ir kad Vyriausybė suformuotų savo biudžeto politiką ir įvykdytų tą reikalavimą, kuris buvo keliamas, kai mes svarstėm ir priiminėjo biudžetą, kad kiekvienai žinybai būtų apskaičiuotos visos biudžetinės įnašos, tai yra kartu ir rublinės, ir valiutinės. Galų gale jau atėjo laikas, jei mes einam į rimtą ekonomiką, visus pinigus apskaičiuoti vienoj vietoj:
kad yra kitokių... Tai turim ir čekius, ir išmokas, ir dar kitokius, tai juos apskaičiuokim kitoj vietoj. Bet vienoj vietoj turi būti bendra suma. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamasis Rudy ir gerbiamasis Pangoni, įsiklausykite, ar aš tiksliai persakysiu jūsų mintį. Daroma pirmojo svarstymo pertrauka ir pavedama Vyriausybei pašalinti prieštaravimus tarp Vyriausybės nutarimo Nr.137 ir galiojančių įstatymų. Aš čia tiesiog trumpiui tai, kas jūsų projekte buvo. Tai, matyt, dėl to nereiktų balsuoti, kad daroma pertrauka ir pavedama Vyriausybei pašalinti prieštaravimus tarp vyriausybės nutarimo Nr. 137 (čia turima minty 1992 m. nutarimas) ir galiojančių įstatymų.
Gerbiamieji deputatai, likus trejetui minučių iki posėdžio pabaigos, ars gal aš siūlyčiau pratęsti posėdį, tačiau per tas tris minutes aš prašyčiau, kad Aukščiausioji Taryba gal priimtų štai šitą protokolinį nutarimą dėl Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos sudėties pakeitimo. Aš taip pat esu pateikęs ir kitų nutarimų projektų, tačiau nebe už visus galite šiandien balsuoti. Tiesiog trūksta deputatų. O štai šitas dėl Valstybės įkūrimo ir konstitucijos komisijos sudėties pakeitimo neturėtų kelti prieštaravimų ir galėtume jį priimti. Ar deputatai pageidauja dėl to diskutuoti? Na, jeigu labai trumpai per porą minučių apsikeistume nuomonėm ir galėtume balsuoti. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Yra daugiau problemų, daugiau pažeidimų ir komisijos pirmininkų sudėties, ir kitų komisijų, ir Prezidiumo, čia labai gerai sakoma, neatitikimo frakcijoms. Dėl Prezidiumo, tai galima atnaujinti tą frakcijų atstovavimą, jeigu daugiau bus pritariančių, gal ir Jungtis Sąjūdžio frakcija šį kartą palaikys šį siūlymą. Norėčiau pasakyti, kad proporcijos yra pažeistos absoliučiai visur. Dabar spręsti tą vieną siaurą ausimą vienoj komisijoj kažin ar tikslinga? Jeigu mes rudenį sveiki gyvi esam, vėl iš naujo turėsime formuoti komisijas, iš naujo rinkti pirmininką ir vėl pradėti tą ratą. Dėl to aš visiškai nemanau, kad dabar būtų galima gaišti laiką tokiems sprendimams.
PIRMININKAS. Matot, ne visur frakcijos yra nepatenkintos savo noru išsidėstymu per komisijas. Šiuo atveju Nuosaikiųjų frakcija yra pateikusi pareiškimą, į kurį aš turėjau reaguoti. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Šitas Nuosaikiųjų frakcijos noras yra paremtas galiojančio Reglamento 29 straipsnio norma, kad kiekvienos eilinės sesijos pradžioje frakcija gali pareikalauti, kad būtų proporcingai atstovaujama komisijose. Mes netgi nereikalaujam proporcingo atstovavimo. Mes norime,kad bent vienas mūsų žmogus būtų toje komisijoje. Apie proporcijas absoliučiai nekalbama, nes dabar toje komisijoje mes neturime nė vieno žmogaus.
PIRMININKAS. Tai aš žinau, kad frakcijos reikalavimas buvo teisėtas. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Sutinku, kad komisijoms būtų atstovaujama frakciniu principu ir ne tik komisijoms, bet, ir kaip pas mus buvo nutarta, kad ii pirmininkai savo posėdžiuose atitinkamai proporcingai atstovautų tai politinei struktūrai, kuri yra pas mus parlamente. Aš manyčiau, kad gal būt reikėtų mums pažiūrėti, ar negalima susitarti be jokio šitokio protokolinio nutarimo. O kas iš to, jeigu ten mes, vadinasi, bandysim susitarti, c nebus to susitarimo?
PIRMININKAS. Tai todėl ir pavedama susitarti, kadangi čia neišeina kontaktas. Gerai, deputatas E.Jarašiūnas, frakcijos vadovas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau, kadangi čia keliamas klausimas, jog Nuo saikiųjų frakcija neturi atstovo Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijoj, kad šis nutarimas būtų papildytas, nes Sąjūdžio deputatų Santaros frakcija neturi savo atstovo Užsienio reikalų komisijoje. Manyčiau, kad klausimas turėtų būti išspręstas kompleksiškai. Tokią reglamentinę teisę man atrodo, mes irgi turime.
PIRMININKAS. Na, tiesiog nebuvo jūsų pareiškimo, todėl aš į projektą ir neįrašiau tokio reikalavimo.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad su projekto autoriumi mes suderinsi tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerai, atidedam derinti tada, jeigu iškilo daugiau dalykų. Aš maniau, kad tai vienintelis pasiūlymas bus, tačiau jeigu iškilo daugiau... Aš primenu, kad rytoj 9 valandą mes renkamės, tačiau dabar norėčiau, kad būtų balsuojama dėl posėdžio pratęsimo. Yra likę neišspręst labai svarbių klausimų. Rytoj 9 valandą renkasi frakcijų ir komisijų pirmininkai. Aš tai pasakiau tarp kitko. O dabar prašau balsuoti, kas už te kad būtų pratęstas šios dienos plenarinis posėdis.
R.RUDZYS. Dėl motyvų, dėl motyvų reik sakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ne daugiau kaip pusę valandos aš siūlyčiau Gal nemotyvuokim? Na, gerai, gerbiamas R.Rudzys.
R.RUDZYS. Jūs tai nemotyvuokit, aš turiu teisę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis R.Rudzys.
R.RUDZYS. Ačiū. Aš noriu kreiptis į jūsų pavaduotoją poną Č.Juršėną. Ponas Juršėnai, galiu kreiptis į jus?
PIRMININKAS. Ar jūs dėl motyvų kalbat, ar...
R.RUDZYS. Dėl motyvų. Kalbėsiu teigiamai dėl motyvų, kiti tegul pasiruošia, jeigu yra, neigiamai. Aš kalbėsiu dėl to, kad pratęstume posėdį. Tačiau noriu pasakyti, kad neatsitiktų per tą posėdžio pratęsimą taip, kaip man atsitiko. Ir noriu prašyti pono Č.Juršėno. Jūs ten sėdite ne dėl ožio. Aš buvau užsirašęs diskusijoj po pono K.Antanavičiaus. Seniūnas manęs įkyriai nepastebi. Aš jį dabar išvadinsiu, kad jis ne itin mandagus, man nesuteikia žodžio, net nutraukia mano klausimą. Siūlau perskaityti reglamentą. Prieš nutraukiant, reikia tą žmogų perspėti. Juk nutraukti neperspėjus, gali visiškai pertraukti, suplėšyti gali. Būkim tolerantiški. Taigi siūlau pratęsti posėdį, bet elgtis ramiai, gražiai ir netampyti viens kito. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš jūsų nebetampysiu. Ar galime balsuoti? Kas už tai, kad būtų pratęstas šios dienos plenarinis posėdis 30 minučių? Prašau balsuoti elektronika. Vyksta balsavimas. Kas už tokį pasiūlymą, kad būtų 30 minučių pratęstas plenarinis posėdis? Už balsavo 13 deputatų. Yra pažanga. Praėjusį kartą balsavo 4. Prieš 46, susilaikė 7 deputatai. Posėdis baigtas.