1992 m. kovo 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS ir seniūno pavaduotojas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pradedame kovo 26 dienos rytinį plenarinį posėdį. Posėdžio pradžioje pareiškimui žodžio paprašė deputatas Vladas Terleckas.
Deputato V. Terlecko pareiškimas
V.TERLECKAS. Labas rytas, gerbiami deputatai. Pirmą sykį išeinu į šią tribūną su pareiškimu. Geri pavyzdžiai, matyt, įkvepia.
1992 m. kovo 24 d. Aukščiausiosios Tarybos plenarinio posėdžio metu, svarstant Aukščiausiosios Tarybos sudarytos komisijos bankininkystės reikalams ištirti išvadas, posėdžiui pirmininkavęs seniūnas E.Gentvilas nusižengė etikos principams, kadangi: 1. Neįvykdė deputatų reikalavimo ir duoto jiems pažado dėl svarstymo transliavimo per Lietuvos radiją. Negana to, deputatai buvo suklaidinti patikinimu dėl daromo radijo įrašo ir jo transliavimo. 1992 m. kovo 25 d. per Lietuvos radiją transliuota tiktai kupiūruota posėdžio medžiaga, net nepaminėta, jog pranešimą padarė Aukščiausiosios Tarybos Teisinės komisijos pirmininkas deputatas J.Prapiestis. Visa tai vertinu kaip trukdymą deputatams pasinaudoti masinės informacijos priemonėmis, o Lietuvos žmonėms gauti objektyvią visapusišką informaciją apie Vyriausybės puolimą prieš Lietuvos banko valdybą. 2. Matydamas, kad finansų ministrė nepajėgia suvokti mano jai pateikto klausimo ir į jį atsakyti, neužtikrino, jog paaiškinimus duotų kompetentingas šios ministerijos pareigūnas. Tikiu, kad ten dar liko tokių. Šitai turėjo neabejotinos įtakos deputatų apsisprendimui balsuojant dėl protokolinio nutarimo. 3. Balsavimui nepateikė visų deputatų pasiūlymų dėl protokolinio nutarimo turinio, o parinko tik vieną suinteresuotų pareigūnų, premjero ir jo patarėjo deputato E.Vilko variantą. Seniūno pasiaiškinimas, kad kitų deputatų pasiūlymai nebuvę pateikti raštu, yra nepagrįstas ir nepriimtinas, nes balsuotasis pasiūlymas taip pat buvo pateiktas žodžiu. 4. Nepaaiškinęs priežasčių, pareikalavo pakartotinio balsavimo ne elektroniniu būdu, bet mandatais. Tokiu savo elgesiu pirmininkavęs posėdžiui seniūnas E.Gentvilas prisidėjo prie to, kad būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos protokolinis nutarimas, pažeidžiantis Lietuvos banko įstatymo 5 straipsnį, Lietuvos banko statuto 20 straipsnį. Todėl net neapsvarsčius Aukščiausiojoje Taryboje faktiškai buvo pareikštas nepasitikėjimas Lietuvos banko Revizijos skyriumi, jo viršininku, kuris yra atsakingas Aukščiausiajai Tarybai pareigūnas. Taigi seniūnas E.Gentvilas parėmė ne įstatymus, ne tiesą, todėl reiškiu nepasitikėjimą juo ir prašau Aukščiausiąją Tarybą nušalinti jį nuo pirmininkavimo mažiausiai vienam plenariniam posėdžiui. Aukščiausiosios Tarybos nuožiūra, kada nušalinti. Simboliškai protestuodamas dviem valandoms paliksiu Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę. Be to, prašyčiau Aukščiausiąją Tarybą įpareigoti Lietuvos radijo vadovus, kad artimiausiu laiku būtų perduota per radiją visa posėdžio medžiaga, apie tai iš anksto įspėjus klausytojus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Terleckai, jūsų pareiškimas bus pridėtas prie posėdžio protokolo. Nenorėdamas gaišt laiko, aš tik turiu pasakyti, kad radijo darbuotojai man parodė, kad daromas įrašas, aš apie tai informavau deputatus. Beje, aš reglamentiškai neatsakau už radijo darbuotojų veiksmus ir šičia nereiktų manęs kaltinti. Šiaip jau aš sutinku, kad būtų iškeltas Reglamento 212 straipsnio numatyta tvarka klausimas dėl priimto sprendimo teisėtumo. Jūsų dėmesiui aš turiu pasakyti, kad kai balsavome mygtukais, aš balsavau prieš šito protokolinio nutarimo priėmimą, o balsuojant kortelėmis, aš nebalsavau, kaip ir nurodo Reglamento 100 straipsnis. Taigi aš neturiu jokių tendencijų, kad būtų priimtas ar nepriimtas šitas nutarimas. Kita vertus, Tautos pažangos frakcija ir Centro frakcija prašė, esant salėje didžiajam kvorumui, perbalsuoti už šitą protokolinį nutarimą. Tai bus vykdoma.
Na, ir paskutinė jūsų replika dėl mano nušalinimo nuo posėdžio. Aš, be jokios abejonės, sutinku, kad ir šiandien nepirmininkauti, jeigu ponas Č.Juršėnas tai sutiktų padaryti. Arba toliau svarstant štai šituos klausimus aš sutinku perleisti dirigento batutą savo pavaduotojams.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad pirmininkas netyčia vakar buvo nušalintas. Gal šito užtenka.
PIRMININKAS. Ne, matyt, geriau bus, jeigu aš šitais klausimais daugiau nebepirmininkaučiau. Gerai. O šios dienos darbotvarkė buvo patvirtinta vakar plenariniame posėdyje. Galėsime pagal ją pradėti dirbti, tačiau dar prieš tai deputatas L.Jankelevičius prašė žodžio pareiškimui.
Deputato L. Jankelevičiaus pareiškimas
L.JANKELEVIČIUS. Gerbiami deputatai. Vakar plenarinio posėdžio metu buvo pasakyta, jog man už nuopelnus tragiškuose sausio įvykiuose buvo suteiktas Tarybų Sąjungos gynybos pajėgų majoro laipsnis. Kadangi gerbiamas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas jau ne kartą asmeniškai domisi mario ,,karine" biografija, noriu atsakyti. Aš, kaip ir nemažas Lietuvos vaikinų būrys, kažkada esu tarnavęs Tarybinėje armijoje. 1970 m. grįžau iš Murmansko srities seržantu. Vėliau man, bedirbančiam civilinį
darbą, buvo suteiktas karininko laipsnis. 1989 metais buvau pašauktas į 60 dienų atsargos karininkų kursus į Minską. Tai vienintelis atvejis, kada aš privalėjau dėvėti karininko uniformą, ir tai tik kiemo ribose. Minsko kursams baigiantis, visi gavome nurodymą parašyti vienas kitam charakteristikas, kurios turėjo baigtis žodžiais, nežinau, kaip išversti į lietuvių kalbą, bet rusiškai skambėjo taip: ,,Dostojen prisvojenija očerednovo voinskovo zvanija." Tuo mano trumpalaikė atsargos karininko karjera pasibaigė. Daugiau šiuo klausimu su manimi niekas nekalbėjo. Jokių dokumentų dėl laipsnio suteikimo nesu matęs, tuo labiau rašęs ar prašęs to laipsnio. Netiesa yra ir tai, kad lyg manęs kažkas klausė, ar aš sutinku gauti tą laipsnį. Niekas su manim apie tai nekalbėjo, jeigu būtų kalbėjęs, patikėkit, būčiau atsisakęs. Nematau jokio ryšio su sausio įvykiais. Ką veikiau tuo metu, esu ne kartą aiškinęs. Nei aš tuos įvykius organizavau, nei aš juos vykdžiau. Jeigu būčiau pritaręs įvykiams, būčiau ėjęs į televiziją ir kalbėjęs. Mano asmeniniai tų dienų vertinimai buvo paskelbti spaudoje sausio mėnesį ir ne vieną kartą. Vieną tokį straipsnį aš pats turiu, padauginsiu, kad būtų istorijai, vienas egzempliorius liks man, o kitą norėčiau pridėti prie to pareiškimo. Taigi tą melagingą informaciją dėl ,,nuopelnų" vertinu kaip nepagrįstą šmeižtą, o dėl atsargos karininko, tai, mano supratimu, tarp mūsų kolegų deputatų yra ne vienas atsargos majoras, o gal ir pulkininkas. Man rodos, reikia vieną kartą baigti tas raganų medžiokles, o galvoti apie ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui L.Jankelevičiui. Dėl radijo transliacijos Reglamentas tik tiek sako, kad apie posėdžių darbotvarkę radijo ir televizijos atstovus informuoja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. O dėl transliacijos radijas turi gauti Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus sutikimą. Šiuo atveju, sakau, lyg buvo planuota, kad bus transliuojama, tačiau ir aš pats nežinau, ar buvo ir kuri dalis mūsų posėdžio transliuota.
P dabar galėtume pradėti dirbti pagal darbotvarkę? Kviečiu į tribūną deputatą Vytautą Kolesnikovą. Aš primenu, kad balsuojant už šį klausimą, reiks salėje pakankamo deputatų skaičiaus, bent 67 balsuojančių už, kadangi darbotvarkė patvirtinta iš anksto ir balsavimas yra skelbtas iš anksto. Gal per tą laiką, kol pranešėjas pasisakys, galėtume užsiregistruoti. Vyksta registracija.
Įstatymo “ Dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymo ir pakeitimo” projekto svarstymas
V.KOLESNIKOVAS. Gerbiami kolegos. Šitas įstatymas dėl įstatymo pakeitimo buvo seniai pateiktas. Čia yra trečias svarstymas ir balsavimas. Mes per tą laiką gavom deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pasiūlymus kaip alternatyvas Mokslo, švietimo ir kultūros komisijos pateiktiems straipsniams. Aš jus ir norėčiau supažindinti su šitom alternatyvom.
PIRMININKAS. Salėje dabar užregistruoti 75 deputatai, jeigu reikės, registruosimės dar papildomai. Prašom.
V.KOLESNIKOVAS. 6 straipsnio pavadinimas komisijos yra siūlomas ,,Neskelbtina informacija bei informacija, kurios platinimas ribojamas", o alternatyvoj siūloma ,,Neskelbtina ir draudžiama informacija". Toliau, 6 straipsnio antrą pastraipą išdėstyti taip: komisija siūlo ,,erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių platinimo, kino filmų ir videoprogramų bei kitų žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė". V.Puplauskas su A.Svarinsku siūlo: ,,neleidžiama informacija, kurstanti karą, smurtą, nacionalinę, religinę nesantaiką, taip pat draudžiama gaminti, platinti ir rodyti erotinius ir pornografinius kūrinius". Ir 32 straipsnyje po žodžių ,,saugomų paslapčių skelbimą" įrašyti žodžius ,,už erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos platinimo, taip pat tokio pobūdžio kino filmų ir videoprogramų, kitų žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimus". Siūloma pataisa ,,už erotinių, pornografinių, smurtinio pobūdžio spaudos leidimą, jos platinimą, taip pat tokio pobūdžio kino filmų, videoprogramų platinimą ir rodymą bei kitų žiūrovinių renginių viešą rodymą kalti asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus".
PIRMININKAS. Gerbiamas Kolesnikovai, noriu pasiteirauti, ar Reglamento numatyta tvarka per posėdžio sekretoriatą išplatintos šitos pataisos? Tiksliau čia reikia klausti deputatų A.Svarinsko ir V.Puplausko, nes posėdžio sekretoriatas negavo prieš 24 valandas šitų pataisų. Taip, kaip sako Reglamento 208 straipsnis.
V.KOLESNIKOVAS. Pataisos įteiktos 1992 m. sausio 30 dieną.
PIRMININKAS. Sausio 30 dieną.
V.KOLESNIKOVAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Aš prašau salėje tylos, labai didelis triukšmas. Bandom iš karto pereiti prie 1 straipsnio, kuriame kalbama apie 6 straipsnio pakeitimą. Daugiau pataisų nėra gauta, ar ne?
V.KOLESNIKOVAS. Ne.
PIRMININKAS. Visi deputatai turi įstatymo projekto variantą, prašau tada dar kartą perskaityti 1 straipsnio pakeitimus, kuriuos siūlo deputatai V.Puplauskas ir A.Svarinskas. Prašau deputatų...
V.KOLESNIKOVAS. 6 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: ,,Neskelbtina ir draudžiama informacija". Aš gavau dar raštą, kurį man atnešė. Mokslo, švietimo ir kultūros komisija šioms pastaboms pritarė 1992 m. vasario 20 d. komisijos posėdyje.
PIRMININKAS. Tai gal galėtume mes tada balsuoti dėl tos pataisos, kurią siūlo deputatai A.Svarinskas ir V.Puplauskas, kad 6 straipsnio pavadinimas būtų toks: ,,Neskelbtina ir draudžiama informacija". Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymas. 1 straipsnis, kuriame kalbama apie originalaus įstatymo 6 straipsnio pavadinimą. Kad būtų taip: ,,Neskelbtina ir draudžiama informacija". Ar galime balsuoti dėl to? Ar visi sutinka su tokiu pasiūlymu? Deputatas V.Andriukaitis.
V.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau kolegų deputatų dėmesio. Iš tikrųjų, ar mes eisime tuo nepasitvirtinusiu draudimų keliu? Siūlant šitokią formuluotę reiktų pagalvoti, juk ir taip 50 metų buvo vien draudimų sistema, buvo viskas draudžiama, bet tai visai neapsaugojo nuo filmų rodymo, nuo to, ką mes turime. Aš visiškai nesuprantu pasiūlymo autorių, ar jie iš tikrųjų tiki, kad draudimais šitą problemą galima išspręsti? Aš labai abejoju šita redakcija, jos teisine išraiška, tokiu problemos sprendimu ir šio Spaudos įstatymo papildymu.
PIRMININKAS. Gerai. Vienas deputatas pasisakė prieš šią pataisą. Deputatas B.Rupeika.
B.RUPEIKA. Man tektų pasisakyti už, taip?
PIRMININKAS. Nebūtinai, du už, du prieš.
B.RUPEIKA. Aha. Aš norėčiau kolegoms priminti. Ne taip seniai buvo mūsų balsuota ir priimta pataisa dėl padidintų baudų varantiems naminę degtinę ir kitus panašaus stiprumo gėrimus. Štai praėjo beveik pusmetis ir mes pagalvokime, ką mes ta pataisa pasiekėme, ar sumažėjo tų gėrimų gamyba Lietuvoje ir jų pardavimo intensyvumas. Atvirkščiai, padidėjo, nes šitą situaciją sukuria ekonomika ir šitos srities Vyriausybės politika, bet ne mūsų draudimai. Jie neturi jokios reikšmės arba paskatina. Šiuo atveju man telieka pritarti deputatui V.Andriukaičiui. Mes galime pasižymėti paukščiuką, jog apie tai kalbėjome ir priėmėme, bet rezultato kol kas nebus.
PIRMININKAS. Deputatas A.Svarinskas.
A.SVARINSKAS. A.Brazausko laikais šitas įstatymas buvo uždraustas ir tada nė vienas nekėlė balso, kad draudžia. Juk jeigu nedraudžiam, tai reikia ir vagims nedrausti, leisti laisvai veikti. Mes dabar matome, ką per tuos dvejus metus padarė pornografija. Pavyzdžiui, Žemės ūkio akademijoje per Vasario 16-ąją atėjo 70 dėstytojų ir tik 30 studentų. Jaunimas tiktai pasinėrė į pornografijos liūną ir visiškai nesidomi nei tautinėm, nei dvasinėm vertybėm. Kas dabar kovos prieš šitą draudimą, tas pasirodys, kas yra iš tikrųjų ir ko jis nori Lietuvai. Taigi baikime dangstytis demokratija, o žiūrėkime, ką padarė Lietuvoj. Paimkite policijos suvestines ir pamatysite, kas darosi Lietuvoj. Reikia vienąkart pabaigt. Kas balsuos, be abejo, pasakys, kas toks ir kaip jis žiūri į Lietuvą. Taigi prašau visus dėl Tėvynės ateities balsuoti už šitą pataisą.
PIRMININKAS. Taip, du deputatai kalbėjo prieš pataisą, 1 deputatas už, dar vienas deputatas gali paremti šią pataisą. Ar deputatas V.Plečkaitis ją remia?
P.PLEČKAITIS. Pirmiausia norėčiau sužinoti, ar bent vienas deputatas turi šito įstatymo projektą, apie kurį mes kalbame?
PIRMININKAS. Įstatymą, įsitikinęs, kad turi, bent jau turi turėt.
V.P.PLEČKAITIS. Bet mes nė vienas neturim ir nežinom, ką svarstom. Aš norėčiau pasakyti štai ką: būtina skirti pornografiją nuo erotikos. Neįmanoma taip balsuoti. Vienas dalykas yra erotika, kitas dalykas pornografija. Aš irgi prieš pornografiją.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad čia daugiau kalbėta dėl procedūros. Savaitės darbotvarkėje seniai buvo numatytas šito klausimo svarstymas, deputatai turėjo susirasti šito įstatymo projektą. Dabar kas dar remia deputato... Prašau salėje tylos! Deputatas V.Puplauskas nori paremti siūlomą pataisą.
V.PUPLAUSKAS. Gerbiami deputatai, pataisos pasiūlymo esmė ta, kad Spaudos įstatymas būtų veiksmingas, kad ji atliktų tą užduotį, kuriai yra skirta. (Salėje triukšmas) Mano pasiūlymas yra tas, kad būtų uždrausta, nes aš laikausi tos nuostatos. Ką reiškia apriboti? Apriboti narkotikų vartojimą tai apriboti ar vietą, ar laiką? Tai juk yra nesąmoningas dalykas. Narkotikai žaloja žmogaus nervų sistemą, taip pat pornografija žaloja žmogaus vaizduotę, kenkia jo kūrybinėms galioms, ypač jauname amžiuje. (Salėje triukšmas) Siūlau gerbiamiems deputatams pagalvoti, kad tai ne mano vieno pasiūlymas. Juk tikriausiai ir jūs, kai susitinkat su rinkėjais, dažnai girdite klausimą, kad būtina padaryti šito įstatymo pataisą tam, kad nebūtų mūsų jaunimo sąmonė teršiama, kad mūsų tauta ir toliau išliktų dora, kūrybinga ir gabi. Prašau paremti mano pasiūlymą.
A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, galima dėl procedūros?
PIRMININKAS. Gerai, du deputatai pasisakė už, du deputatai prieš. Dėl procedūros deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamas pranešėjau, iš tiesų labai sunku yra iš klausos spręsti ir apie pataisas, ir apie patį dokumentą. Ar jūs nesutiktumėte nukelti balsavimo valandą, dvi ir prieš tai išdalyti tas pataisas ir siūlomą projektą su pataisomis?
PIRMININKAS. Nekelkit salėje triukšmo! Aš nežinau, jeigu tikrai dauguma deputatų neturi, nors, mano manymu, turėjo turėti. Tiek to. Gal tada tikrai atidėkime popiet. Skirsime mažai laiko, kad priimtume šitą įstatymą, nes tikrai yra beviltiška balsuoti, jeigu daug kas neturi, o posėdžių sekretoriatą prašyčiau padauginti pakankamą skaičių egzempliorių kartu su deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pataisomis. Atleiskit, gerbiamas Kolesnikovai, jeigu tokia situacija, deja, tenka atidėti.
Dabar kitu darbotvarkės klausimu kviečiu į tribūną deputatą J.Jurgelį. Jo salėje nėra. Tada prašau užsiregistruoti visus deputatus. Patikrinsime, ar yra didysis kvorumas, galėsime perbalsuoti kai kuriuos priimtus sprendimus. Registracija prasidėjo. Deputatas P.Varanauskas dėl procedūros.
Nutarimo “ Dėl lengvatų” projekto svarstymas
P.VARANAUSKAS. Vakar prašė deputatas J.Jurgelis, kad aš pateikčiau šį projektą.
PIRMININKAS. A, jūs vietoj pono J.Jurgelio. Gerai. Salėje registruoti 78 deputatai, nors jų tikrai yra žymiai daugiau. Prašau balsų skaičiavimo grupę perskaičiuoti, kiek salėje yra deputatų. Gerbiamas Varanauskai, tada prašome į tribūną.
P.VARANAUSKAS. Primenu, kad mes jau aiškinamąją dalį, arba, kitaip tariant, preambulę, jau esame priėmę ir mūsų susitarimas ne visai atsispindi darbotvarkėje. Sutrumpintas pavadinimas. Tiesiog nutarimas ,,Dėl lengvatų", o išimtinės teisės, jau tada nutarėm, kad tie žodžiai bereikšmiai. Be to, įžangos antroj daly praleistas pasikartojimas, žodžiai ,,tik pareigūnų ir piliečių kategorijoms". Tai tokia preambulės redakcija, kaip mes esame susitarę. Dabar pradedu nuo 1 straipsnio. Ar jau galima, pirmininke?
1 straipsnis. Lengvatos atskiroms pareigūnų ar asmenų kategorijoms, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, įtvirtinamos tik Lietuvos Respublikos įstatymais.
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar nebuvo pataisų ir pasiūlymų dėl šio punkto?
P.VARANAUSKAS. Pataisų ir pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Nebuvo. Ar deputatai sutinka balsuoti už tokį 1 punktą? Niekas neprieštarauja? Turbūt galiu skelbti, kad 1 punktas yra priimtas be balsavimo. Priimta.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje šiuo metu 87 deputatai.
PIRMININKAS. Gerai būtų, kad dar ateitų bent vienas arba keli deputatai. Bus didysis kvorumas, galėsime perbalsuoti kai kuriuos priimtus klausimus. 2 punktas.
P.VARANAUSKAS. 2 punktas skirtas tai padėčiai, kad nesusidarytų neaiškumų ir kad būtų pereinamasis laikotarpis. Todėl yra bendroji dalis ir du papunkčiai. Bendroji dalis: ,,siekiant realizuoti galiojančias lengvatas bei įteisinti jas įstatymais, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei". Dvitaškis. Nepaklausite dėl bendrosios dalies?
PIRMININKAS. Ne, gal apskritai dėl 2 punkto.
P.VARANAUSKA., Dėl 2 punkto buvo redakcinio pobūdžio pataisų ir ne raštu pateiktų, o žodžiu. Mes jas ir įvertinome.
PIRMININKAS. Jūs į jas atsižvelgėte, o esminių pataisų, pastabų nebuvo?
P.VARANAUSKAS. Tai kai prieisim prie tos dalies, pasakysim.
PIRMININKAS. Gerai. Tai 2 punkto pirmas papunktis yra priimtinas deputatams? Na, klausinėti nebereiktų per trečią svarstymą. Jau trečias svarstymas ir balsavimas. Gerai. Galima skelbti, kad 2 punkto pirmas papunktis yra priimtas. Taip, priimta be balsavimo.
P.VARANAUSKAS. 2. ,,Iki 1992 m. gegužės 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pasiūlymus dėl įstatymų, kuriuose įtvirtintos lengvatos kai kurių kategorijų pareigūnams ar asmenims." Čia siūlome tašką, o toliau viską nubraukti, nes ta dalis prieštarautų, jau iš dalies prieštarautų 1 punktui ir gražiau atrodo, jeigu čia...
PIRMININKAS. Nuo kurios vietos nubraukiama?
P.VARANAUSKAS. Nuo paskutinio kablelio, pradedant žodžiais: ,,pa
pildymo ar pakeitimo bei kitų įstatymo projektų šiuo klausimu priėmimo .
PIRMININKAS. Gerai, išbraukiam. Jūs atsižvelgėt į tokią pataisą ir siūlote dabar balsuoti už tokią formuluotę. Dėl 2 punkto antro papunkčio deputatas B.Rupeika. Dėl balsavimo motyvų.
B. RUPEIKA. Aš norėčiau paklausti, ar į šio punkto sritį įeis, sakykime, lengvatos deputatams. Ar patenkama į ,,asmenis"? Nes neatitinka 1 punkto, kuriame kalbama apie ,,asmenų kategorijas", o čia tik ,,asmenis". ,,Asmenų kategorijų" vėl nebelieka 2 punkto antrajame papunkty? Pastebit? Gal čia korektūros dalykai?
P.VARANAUSKAS. Bet ar lingvistiniu požiūriu...
B.RUPEIKA. Tai tada reikia sutapatinti. Siūlyčiau ,,asmenų kategorijos". Tai tada būtų aiškiau, nes...
P.VARANAUSKAS. Gerai, tada sutinku. Jeigu žurnalistas sako, kad taip gražiau, tai ką gi.
B.RUPEIKA. Na, valdinių lengvatų mes kol kas dar nedaug esame suteikę. Tai tegul dar jos čia būna.
PIRMININKAS. Kaip čia yra? ,,Įtvirtintos lengvatos kai kurių asmenų kategorijoms"?
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš dabar pagalvojau. Gal ,,asmenims" šiuo atveju būtų platesnė sąvoka. Dabar jau matau, kad čia sąmoningai padaryta ir norėčiau pasiklausti, ar čia tiesiog lingvistika? Nes asmuo gali būti ir personalija, iš kur nors ištraukta, o kategorijos tai jau plati šeimyna. Tai būtų...
B.RUPEIKA. Taip, invalidai, pavyzdžiui.
P.VARANAUSKAS. Invalidai. Ir šiaip nusipelnęs Lietuvai žmogus gali būti. Tai galbūt palikime žodį ,,asmenims".
B.RUPEIKA. Bet nebelieka asmenų grupės?
P.VARANAUSKAS. Tai tada bus kategorijos, na, jeigu galės būti kategorija ir kiti Lietuvai nusipelnę žmonės. Ir kiekviena personalija tada bus atskirai. Gerai, jeigu lituanistai neprieštarauja, kad būtų. Suprato, ką aš pasakiau. Jeigu suprato, kad ,,asmenų kategorijoms" platesnė sąvoka, tai priimtina.
PIRMININKAS. Gerai, redakcinė pastaba: ,,kai kurių asmenų kategorijoms", taip? Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Man išvis iškilo abejonė, ar reiktų vartoti čia žodį ,,privilegijos"? Ar negalėtų būti čia surastas koks nors tikslesnis apibrėžimas? Tam tikrų teisių suteikimas ar panašiai arba įvardijama ,,tiems asmenims"? O dabar mes vienu punktu naikinam, atsisakom tam tikrų privilegijų, lengvatų, o kitu punktu vėl papildom?
PIRMININKAS. Gerbiamas Varanauskai, vis dėlto reiktų, ir į deputatus aš kreipiuosi, dabar kalbėti dėl balsavimo motyvų. Jūs galėsite tik apibendrinti. Jeigu klausimo nėra, tai jūs neatsakinėkite.
P.VARANAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. STANKEVIČIUS. Iš svarstymo susidarė įspūdis, kad nutarimas dar galėjo būti suredaguotas prieš balsuojant. Pavyzdžiui, kalbama apie ,,pareigūnų". Tai ne visi darbuotojai, kurie turės lengvatų, yra pareigūnai. Tarsi orientuojamasi tik į pareigūnus. Gali būti kategorija darbuotojų ar mokytojų, ar medicinos, kuriems irgi teikiama, bet jie nebus pareigūnai. Truputį redakcija dar galėjo būti patobulinta. Čia visuose straipsniuose, pavyzdžiui, vartojama tik ,,pareigūnai" arba ,,asmenų kategorijos". Aš manyčiau, kad yra darbuotojų, kuriems įstatymas suteiks lengvatų.
P.VARANAUSKAS. Ar reikia atsakyti?
PIRMININKAS. Tai gal tada apibendrinsim po deputato A.Sakalo pasisakymo. Gerai?
A.SAKALAS. Aš dėl 3 punkto.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš iš esmės pritarčiau, tačiau taip pat pasiūlyčiau pagalvoti dėl žodžio ,,lengvatos" atsisakymo. Mes vėl grįžtam prie to paties.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamas P.Varanauskai, jūs atsakykite į tas pastabas ir žiūrėsime galime balsuoti, ar ne.
P.VARANAUSKAS. Aš atsakau. Pirmiausia noriu pasakyti, kad redagavimui ribų nėra. Čia mes galime iki senatvės redaguoti. Bet mes jau priėmėme šį žodį ir jis buvo visapusiškai mūsų aptartas. Liko nutarimas dėl lengvatų. O dėl išimtinių teisių nubraukta. Tai ir išlaikyta. Be to, pasakyta ne privilegijos, o lengvatos. Vis dėlto žodis ,,lengvatos" lietuvių kalboje nevisiškai tą patį reiškia, ką tarptautinis žodis ,,privilegija". Privilegija reiškia teisę būti virš kitų, o lengvata, kad tau palengvinimas bus darbe ar panašiai. Jeigu ten sunkiom sąlygom mokytojauji, tai suteikia tau lengvatą atveža malkų. Arba gydytojai, jeigu sunkiom sąlygom gydo, tai irgi aprūpina kuo nors kitu. Tai čia nėra privilegija. Privilegija, kai tomis pačiomis sąlygomis dirbi ir vienas yra vergas, o kitas ponas. Manyčiau, kad čia nieko blogo nėra. Juo labiau kad mes jau susitarę ir pavadinimas toks.
PIRMININKAS. Gal tada perskaitykite galutinę redakciją.
P.VARANAUSKAS. Iki 1992 m. gegužės 31 d. pateikti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai svarstyti pasiūlymus dėl įstatymų, kuriuose įtvirtintos lengvatos kai kurių kategorijų pareigūnams ar asmenų kategorijoms." Kartu aš atsakau ir į Pirmininko pavaduotojo Č.Stankevičiaus pastabą, kad mes rašom ,,asmenų kategorijoms". Išplečiam. Dėl žodžio ,,pareigūnų" esame jau aną kartą susitarę. Aš asmeniškai buvau, kad išvis nebūtų žodžio ,,pareigūnai", o tiktai ,,asmenų kategorijos", kadangi apima ir pareigūnus. Bet atrodė, kad bus gražiau ir deputatai taip nutarė priimdami įžanginę dalį — preambulę.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl šito 2 punkto antro papunkčio? Galima priimti be balsavimo, taip? Blogai, kai reikia redaguoti.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, kokią pastabą dar?
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Kadangi nebuvo atsakyta į klausimą, pranešėjas nerado kito, tikslesnio, žodžio, todėl prasyčiau, kad išties nebūtų suteikiama pareigūnams jokių lengvatų, o jų tam tikros teisės būtų apibrėžtos nutarime ar kitoje vietoje, kad būtų priimtas oficialus Aukščiausiosios Tarybos išaiškinimas arba apibrėžimas, ką reiškia lengvata, kaip mes ją turime visi suprasti, o ne taip, kaip supranta pranešėjas arba koks nors čia sėdintis pareigūnas.
PIRMININKAS. Ir deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, pranešėjas gali labai gražiai įvertinti pono Česlovo Stankevičiaus pasiūlymą ir punkte 2.1, ir punkte 2.2 pabaigą rašyti vienodą: ,,kai kurioms pareigūnų, darbuotojų ar asmenų kategorijoms". Suvienodintume tas pabaigas ir išspręstume šitą problemą. Neliktų ginčo.
PIRMININKAS. ,,Kai kurioms pareigūnų, darbuotojų ir asmenų kategorijoms", gerai? Ir dar deputatas A.Taurantas šituo klausimu.
A.TAURANTAS. Aš tik norėjau bendro pobūdžio lyg pastabą, lyg klausimą. Man balsuojant nevisiškai būtų aišku dėl paties šio nutarimo principo. 1 punkte mes pasakome, kad įtvirtinamos lengvatos tik Lietuvos įstatymais. Ar tai reiškia, kad negalioja visi ankstesni aktai, ar čia tik nuostata ateičiai yra? Čia turbūt būtų viso šio nutarimo esmė.
P.VARANAUSKAS. 1 punktas nuostata ateičiai, o kaip pasielgti su tuo, kas dabar yra, mes išaiškiname 2 punkte ir nurodome terminus Vyriausybei. Siūlome ,,nuo šio įstatymo priėmimo dienos" nebraukti, o kad išsiaiškintų Vyriausybė. Noriu pasakyti, kad Vyriausybei buvo nurodyta visa tai išsiaiškinti iki 1990 metų birželio, regis, 15 dienos. Bet mes negavome to paaiškinimo ir užtai dar primename.
PIRMININKAS. Ar priimate deputato S.Pečeliūno pastabą, kad kai kurių kategorijų pareigūnams, darbuotojams ar asmenims? Ar nepriimat?
P.VARANAUSKAS. Kad čia iš esmės nieko nekeičia. Nereikia.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti už 2 punkto antrą papunktį? Niekas nereikalaujate? Na, jau jūs kalbėjote, deputate Rupeika. Na, tada aš turėčiau nutraukti apskritai visus klausimus ir naujus siūlymus. Dar yra be jūsų trys deputatai, norintys kalbėti. Deputatas B.Rupeika.
B. RUPEIKA. Mes tik norime, kad iš karto viskas būtų gerai. Aš kreipiuosi į deputatą S.Pečeliūną, man atrodo, kad žodis ar terminas ,,pareigūnas"...
PIRMININKAS. Tai kad dėl šito jau sutarta, ponas Rupeika.
B. RUPEIKA. Tik mes keturiasdešimt metų manydavome, kad pareigūnas yra uniformuotas. Atsisakykime to manymo ir bus normalu.
PIRMININKAS. Gerai, suderinta. Niekas nereikalauja balsuoti už 2 punkto antrą papunktį? Priimta. 3 prašom.
P.VARANAUSKAS. ,,Iki Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba įstatymais įteisins lengvatas bei jų teikimą kai kurių pareigūnų ar asmenų kategorijoms, užtikrinti, kad galiojančios lengvatos būtų teikiamos nustatyta tvarka." Taip mes nutariame dėl tų lengvatų, kurios šiuo metu yra nepanaikintos ir neperžiūrėtos. Kad Vyriausybė galėtų elgtis taip, kaip ji nori, ir nebrauktų nuo šios dienos. Tokia esmė.
PIRMININKAS. Čia gal po žodžio ,,kategorijoms" reikia kablelio ar bent tam tikros prasminės pauzės, nes išeitų, kad ,,kategorijoms užtikrint". O iš tikro ,,kategorijoms", užtikrinti, kad galiojančios lengvatos būtų nustatyta tvarka teikiamos... Kad nebūtų dviprasmiško supratimo.
P.VARANAUSKAS. Jeigu, pirmininke, patikėsite, tai tada su Protokolinio skyriaus lingvistais, redaktoriais...
PIRMININKAS. Gerai. Aš tiesiog deputatams, kad aiškesnė būtų prasmė. Deputatas A.Sakalas dėl 3 punkto.
A.SAKALAS. Gerbiami deputatai, šis 3 punktas, man regis, prieštarauja 1, nes 1 numatyta, kad šios lengvatos galios tiktai įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymais, o 3 aiškiai prieštarauja juridine prasme. Aš suprantu, ką nori ponas P.Varanauskas pasakyti, todėl aš siūlyčiau bent jau ponui P.Varanauskui priimti tokią formuluotę. Pirmiausia pakomentuosiu, paskui pasakysiu jums formuluotę. 2 punkto antrame papunktyje yra numatyta, kad iki gegužės 31 dienos Vyriausybė pateiks Aukščiausiajai Tarybai naujus norminius aktus. Todėl siūlyčiau 3 punkto tokią formuluotę: šio nutarimo 1 punktas įsigalioja nuo šių metų birželio 10 dienos. Tai yra dešimčia dienų vėliau po to, kai Vyriausybė pateiks norminius aktus. Priešingu atveju, mes būsime juridinėj aklavietėj.
P.VARANAUSKAS. Gali būti taip, kad mes per tas dešimt dienų nepriimsime.
PIRMININKAS. Atsiranda naujų pasiūlymų. Aš vėl siūlau atidėti iki popietinio posėdžio arba nepriiminėti jokių pasiūlymų.
P.VARANAUSKAS. Ne, nereikia. Tai mes sutarkim. Juridiniu atžvilgiu žiūrėjome su juristais, neprieštarauja. Mes sakome įstatymu ir yra įstatymai, bet tai, kas jau įvykę, kad viskas būtų realizuota. Mes patys pakliūsim į kilpą. Per dešimt dienų galime nepriimti įstatymo. Nebent iki birželio 30 dienos.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų reikia kalbėti. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Ne visai dėl balsavimo motyvų. Norėjau anksčiau kalbėti. Kadangi kol kas nėra tiksliai apibrėžta, kuo skiriasi lengvatos, privilegijos ir teisės, aš siūlyčiau visur naudoti terminą ,,teisės". O vėliau, kai bus apibrėžta, kai bus išaiškinta, kuo jie skiriasi iš esmės, tai tada bus galima žiūrėti.
P.VARANAUSKAS. Gal galėtume mes, jeigu reikės, dėl lengvatų apibrėžimo priimti nutarimą ar kokį norminį aktą.
PIRMININKAS. Gerbiamas...
P.VARANAUSKAS. Dabar mes vėl viską pradedam, ką mes jau buvom nutarę, aš paaiškinau.
PIRMININKAS. Gerbiamas Varanauskai, puikiai matot, kad ne iki galo yra parengta ir suderinta.
P.VARANAUSKAS. Parengta iki galo. Pastabų niekas nedavė, neteikė.
PIRMININKAS. Gerai, tai tada jūs kategoriškai turite padėti man atmetinėti visas pavėluotai gautas pastabas.
P.VARANAUSKAS. Gerai.
PIRMININKAS. O nepriiminėti ir įvelti mane j konfliktą su Reglamentu.
P.VARANAUSKAS. Gerai. Tada aš siūlau palikti 3 punktą taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys.
J.MAČYS. Aš neprašiau.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius. Prašom.
Č.STANKEVIČIUS. Aš pasisakau prieš 3 punktą ir balsuosiu prieš jį. 1 punkte sakoma, kad galioja tik tos lengvatos, kurias suteikia įstatymas, o 3 punkte sakoma, kad galiojančias lengvatas, t.y. tik tas, kurios suteiktos įstatymo. Iš tikrųjų šio punkto prasmė yra ta, kad toliau negaliojančios lengvatos būtų teikiamos nustatyta negaliojančia tvarka, t.y. įteisinamos neteisėtos lengvatos. Nuo 1990 metų šitoks delsimas tęsiasi ir tęsiasi, o šitas punktas dar įteisina kažkuriam laikui, mažiausiai keliems mėnesiams. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas Č.Stankevičius pasisakė prieš. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Gerbiamas deputatas Č.Stankevičius pasakė beveik viską, ką aš norėjau pasakyti. Aš labai noriu pasakyti viena, kad šitas nutarimas yra visiškai alogiškas. 1 ir 3 punktai vienas su kitu absoliučiai nesutampa. Aš manyčiau, kad tas nutarimas yra labai reikalingas ir buvo jau jūsų, gerbiamas deputate, nurodyta kelis kartus Vyriausybei ir keliamas klausimas. Bet manyčiau, kad jis turi būti be 3 punkto. Visas nutarimas yra reikalingas ir reikalingas visuomenei šiandien, bet 3 punktas yra visiškai alogiškas ir visiškai nereikalingas.
PIRMININKAS. Gerai. Dar. Jūsų neklausia, deputate Varanauskai.
P.VARANAUSKAS. Bet aš pasakyt norėčiau.
PIRMININKAS. Jūsų kol kas niekas neklausia ir jums kol kas niekas nesuteikė žodžio.
P.VARANAUSKAS. Ačiū, kad paaiškinot.
PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas nepageidauja. Deputatas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Turbūt aš jau tas vienas nereikalingas, kuris dar kartą sako prieš. Bet iš tikrųjų tas 3 punktas nubraukia visa tai, kas buvo pasakyta. Palieka visas privilegijas, lengvatas ir viską, ką jūs tik norit. Galios. Niekas nebus suinteresuotas, kad tie pasiūlymai būtų pateikti. Aš manau, jeigu ne viso punkto, tai paskutinių, kur prasideda po kablelio, tų visų žodžių pranešėjas galėtų atsisakyti.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatai pasisakė.
A.AMBRAZEVIČIUS. ...galioja, kol nėra įstatymo.
PIRMININKAS. Deputatai pasisakė dėl balsavimo motyvų, dar deputatas P.Varanauskas taria baigiamąjį žodį ir balsuosime dėl 3 punkto.
P.VARANAUSKAS. Suprantat, čia išėjo toks paradoksas. Komisijoje aš irgi galvojau taip, kaip čia pasisako deputatai Č.Stankevičius, B.Lubys ir A.Ambrazevičius. Aš balsuosiu taip, kaip jūs balsuosite. Bet tai yra komisijos nuomonė, prieš kurią aš pralaimėjau. Taigi prašau visus spręsti. Man regis, kad be to 3 punkto įstatymas būtų logiškesnis ir gražesnis.
PIRMININKAS. Žodžiu, reikalauja deputatai balsuoti dėl 3 punkto. Deputatas A.Sakalas dėl procedūros.
A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiamas pranešėjau! Aš matau išeitį. Gal jūs sutiktumėt vis dėlto 3 punktą perredaguoti ir po pietų pateikti balsuoti. Man atrodo, kad taip būtų geriau, nes dabar jaučiu jis bus atmestas.
PIRMININKAS. Betgi aš tai jau seniai siūliau.
P.VARANAUSKAS. Aš pats už tai, kad jis būtų atmestas, tai kodėl dar man sutikti.
Nutarimo priėmimas
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame dėl 3 punkto. Dauguma deputatų pasisakė, kad jis būtų atmestas. Balsuojame spausdami mygtukus. Kas balsuoja už 3 punktą? Jeigu negaus balsų daugumos, jis bus atmestas. Vyksta balsavimas dėl 3 punkto. Už balsavo 6, prieš — 52, susilaikė 15. 3 punktas yra atmestas. Ar galime balsuoti už visų nutarimą, kuriame yra preambulė ir du punktai? Gerai, prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę skaičiuoti. Prašau pasiruošti balsuoti už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl lengvatų". Kas už šį nutarimą be 3 punkto, kuris atmestas. Be 3 punkto.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 76.
PIRMININKAS. Už 76. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2 deputatai. Nutarimas priimtas.
P.VARANAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną deputatą Virgilijų Kačinską.
Gal leisite informuoti, kad salėje yra 88 deputatai. Jeigu deputatas J.Jurgelis grįžtų, galėtume balsuoti dėl tų nutarimų, dėl kurių buvo prašyta perbalsuoti. Salėje yra 89 deputatai. Taigi aš primenu, kad Tautos pažangos ir Centro frakcijos prašė pakartotinai balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui dėl protokolinio nutarimo, priimto užvakar. Protokolinis nutarimas skambėjo šitaip: ,,Įgalioti Lietuvos banką sudaryti tinkamas sąlygas Finansų ministerijai atlikti finansinę reviziją." Salėje nebuvo didžiojo kvorumo ir buvo priimtas šitas nutarimas vieno balso persvara. Teisėtas dviejų frakcijų reikalavimas balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Balsuosime keldami korteles. Mane informuoja, kad yra daugiau ir kitų nutarimų, tačiau jie kol kas nėra kaip alternatyvos šitam. Mes jį galime panaikinti. Na, ponas Prapiesti, dėl balsavimo motyvų mes buvom ketvirtadienį, antradienį ilgai šnekėję. Na, gerai, du deputatai už, du deputatai prieš, tačiau tik dėl balsavimo motyvų, o ne dėl formuluočių, kadangi formuluotės mes negalime keisti. Kokia priimta, tokia priimta. Deputatas Jonas Prapiestis.
j.PRAPIESTIS. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad šituo balsavimu dėl tokio protokolinio nutarimo, kurį siūlė premjeras, mes balsuojame, ar pažeisti įstatymus, ar nepažeisti įstatymų. O kokius, aš jau minėjau tada savo pranešime. Taigi rinkitės.
V.ŽIEMELIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ne, gerbiamas deputate Žiemeli, mes privalome pirmiausia perbalsuoti tai, kas jau yra priimta. O tik po to svarstyti alternatyvas.
Deputatas A.Ambrazevičius. Ne. Deputatas S.Kropas. Prašau salėje tylos. Gerai.
Diskusija dėl priimto protokolinio nutarimo dėl leidimo atlikti finansinę reviziją Lietuvos banke ir pakartotinis balsavimas
S.KROPAS. Aš siūlyčiau balsuoti dėl komisijos parengto nutarimo, kuris buvo parengtas remiantis Sekretoriaus L.Sabučio siūlymu ir mano siūlymu. Šiandien komisija yra pritarusi. Tas protokolinis nutarimas, kuris yra priimtas, įsigilinus nieko neišsprendžia, nes jis tiktai įpareigoja pagal įstatymus sudaryti sąlygas Finansų ministerijai vykdyti reviziją. Taigi dabar ir sudaryta, ir atlikta šita revizija. Jis visiškai nesuteikia aiškumo, todėl aš siūlyčiau balsuoti už šitą nutarimą. Būtų kaip Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kuris turėtų galią.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jūs dabar verčiate mane pažeidinėti procedūrą. Yra priimtas protokolinis nutarimas, už jį mes turime perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Aš manau, kad jis bus atmestas, o tada mes galime svarstyti kitą protokolinį nutarimą dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimais sudarymo. Pirmiau mes privalome perbalsuoti tai, kas priimta.
V.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas seniūne!
PIRMININKAS. Gerai, aš prašau, kad ponas Č.Juršėnas atsisėstų, kadangi jau man buvo išreikštas nepasitikėjimas ir yra Reglamento nesupratimas. Aš prašau, kad dar du deputatai pasisakytų dėl balsavimo motyvų, ir balsuojame dėl to priimto nutarimo.
V.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašom, ponas Juršėnai.
V.ANDRIUKAITIS. Galima?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamas seniūne, gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia reiškiu gilų protestą dėl pirmininko pareiškimo.
V.ANDRIUKAITIS. Jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašom.,
V.ANDRIUKAITIS. Mano mygtukas neveikia. Aš tariausi. Gerbiami deputatai, man atrodo, kad deputato S.Kropo pasiūlymas yra visiškai logiškas, bet reikėtų pirma atšaukti tą protokolinį nutarimą, nieko nepadarysi, tą turime padaryti, ir balsuoti už deputato S.Kropo pasiūlytos komisijos nutarimą ir jį patvirtinti.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, dabar aš įsiterpsiu jau savo teise. Labai gaila, bet aš pritariu seniūno minčiai. Mes turime užbaigti šitą klausimą. Kadangi frakcijos neatšaukia savo pasiūlymo dėl perbalsavimo esant didžiajam kvorumui, mes turim balsuoti. Aš taip pat sutinku su seniūnu, kad, ko gero, reikiama dauguma bus, kad šitas balsavimas būtų neigiamas. Vadinasi, tada lieka atviras klausimas ir mes nagrinėjam šitą pasiūlymą. Ko mes ginčijamės? Apie tai seniūnas ir kalbėjo. Dabar, aš manau, kad galiu jūsų vardu paprašyti jį grįžti į savo tradicinę vietą.
BALSAI IŠ SALĖS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Prašom.
BALSAI IŠ SALĖS. Balsuojam, balsuojam.
PIRMININKAS. Pakeldami korteles. Po to. Pirmiau šitą. Atsiprašau, na, valdžiai reikia duot pasisakyt. Prašom, gerbiamas Sabuti.
L.SABUTIS. Ne dėl to, kad valdžiai. Iš tikrųjų mes tada, prisimenat, kai balsavome, išsprendėme vieną Vyriausybės, t.y. premjero, pasiūlymą, už kitą pasiūlymą, kurį aš teikiau, mes net nepradėjom balsuoti. Vertėtų dabar balsuoti. Aš pritariu ir komisijos parengtam projektui. Bet kuris iš jų vis dėlto yra lemiamas? Po to galima kalbėti ir apie ginčijamą, esant didesniam kvorumui arba esant mažesniam balsuoti. Bet aš sutinku, atsiprašau, aš sutinku. Siūlau svarstyti pateiktą dabartinį komisijos projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Sabuti. Mes su seniūnu liekam prie savo nuomonės ir todėl siūlom balsavimo komisijai pradėt balsavimo procedūrą. Taigi jau pasisakyta dėl balsavimo motyvų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Mes, balsavimo komisija, pasiruošusi. Galit skelbti balsavimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kartoju: kas už tai, kad esant didžiajam kvorumui būtų patvirtintas mūsų ankstesnis sprendimas dėl pritarimo po pirmojo svarstymo įstatymui... O, čia ne tas. A, ,,įgalioti Lietuvos banką sudaryti tinkamas sąlygas Finansų ministerijai atlikti finansinę reviziją". Kas už tai, kad šitas nutarimas būtų priimtas?
BALSAS IŠ SALĖS. Juk buvo priimtas.
PIRMININKAS. Patvirtintas balsavimu. Prašom palaikyti rankas, gerbiamieji kolegos.
BALSAS IŠ SALĖS. ...ar jūs jį turit raštišką. Mes vakar protestavom, kad nėra raštiško, ir šiandien nėra. O jūs vis tiek balsuojat.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 22.
PIRMININKAS. Už 22. Kas prieš? Gerbiamieji kolegos, tylos!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 45.
PIRMININKAS. Prieš 45. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 16.
PIRMININKAS. Susilaikė 16. Taigi skelbiu balsavimo rezultatus. Už priimto nutarimo patvirtinimą 22, prieš 45, susilaikė 16. Taigi perbalsavus esant didžiajam kvorumui nutarimas nepriimtas. Tokiu būdu atveriamas kelias nagrinėti nutarimo projektą, kuris jums, atrodo, yra išdalytas. Dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimais sudarymo.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Minutėlę, bet siūlymas yra, seniūnijos siūlymas yra, kad mes dabar grįžtume prie to klausimo, kurį jau turėjom pradėti ir kuris buvo anonsuotas.
Prašom. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
V.JARMOLENKA. Pirmiausia aš norėčiau, kad kaip nors jūs patys paskui save suspėtumėt, gerbiamieji pirmininkai. Mes antrą dieną balsuojam už kažkokį protokolinį nutarimą, bet neturime jo teksto. Ačiū Dievui, kad mes jo nepriėmėm. Ką tik mes nubalsavom.
S.MALKEVIČIUS. Aš ir dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom, deputate Malkevičiau.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos.
S.MALKEVIČIUS. Dėl Reglamento pažeidimo, kurį atlikote jūs, ponas Česlovai, aš prašyčiau grįžti seniūną į savo pareigas.
PIRMININKAS. Sutinku.
S.MALKEVIČIUS. Kadangi jūs nedavėt pasisakyt dėl balsavimo motyvų priešingai pusei.
PIRMININKAS. Ačiū, sutinku ir užleidžiu vietą. (Juokas)
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Pagal Reglamentą apskritai nepriklausė pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamas Kačinskai. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiami kolegos, aš norėčiau geriau suvokti situaciją. Aš manau, kad jūs suprantate, jog ta situacija, ta konfrontacija, kuri tęsiasi tarp banko ir Vyriausybės, yra labai nenaudinga visais atžvilgiais, taip pat įvairiais tarptautiniais aspektais. Ir mes turime ką nors pozityvaus padaryti, o ne tykiai atmesti ir atidėti klausimo sprendimą. Aš labai norėčiau, kad tuoj pat būtų priimamas konkretus nutarimas, kuris yra pasiūlytas, apie kurį kalbėjo deputatas S.Kropas.
PIRMININKAS. Aš sutikčiau su tuo, jeigu taip nutartų Aukščiausioji Taryba. Tačiau kol kas Aukščiausioji Taryba yra nutarusi dirbti pagal darbotvarkę ir turiu kviesti į tribūną deputatą V.Kačinską. Jeigu būtų pageidavimas, žinoma, galime sutarti, kad, pavyzdžiui, 12 val. pradedame nagrinėti šitą protokolinį nutarimą. Skiriame ne ilgiau kaip 10 minučių jo svarstymui. Na, aš jau dabar matau, kad yra prieštaravimų. Gerai. Prašom, gerbiamas Kačinskai.
V.KAČINSKAS. Gerbiami deputatai, šiandieną jau trečiasis svarstymas ir nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo" projekto balsavimas. Norėčiau aptarti tas pataisas, kurios buvo Reglamento tvarka pateiktos ir kurios įvertintos jau jums išdalytame kovo 11 dienos projekte. Iš 1 punkto išbraukti žodžiai ,,socialinės infrastruktūros", kaip terminas, apimantis labai plačią sferą ir konkrečiai nereglamentuojantis, todėl vietoj jo tekstas papildytas ,,kultūros ir švietimo įstaigomis, kurioms yra davusi sutikimą Švietimo ir kultūros ministerija". Tai numatyta Pirminio turto privatizavimo įstatyme. Taip pat yra suteikta teisė Centrinei privatizavimo komisijai nustatyti ir kitoms neišvardytoms šiame nutarime įmonėms ne ilgesnį kaip trejų metų terminą, kad nebūtų keičiamas pagrindinės veiklos pobūdis. Nutarimo projektas papildytas 8 punktu, kuriame yra papildantis tekstas ,,išskyrus bendrosios serijos ES ir SU tipo skaičiavimo techniką", tai yra Sovietų Sąjungoje gaminta technika, kuri šiom dienom didelės paklausos neturi ir netgi susidaro problemų norint ją parduoti. Vyriausybės pasiūlymai yra įvertinti. Visus pasiūlymus, kuriuos aš dabar išdėsčiau, yra pateikusi Vyriausybė, kitokių pasiūlymų iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų, frakcijų, komisijų Reglamento nustatyta tvarka nėra gauta. Todėl siūlyčiau balsuoti už šitą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėl 1 punkto pastabų nebuvo. Gerai. Daugiau nėra jokių pastabų. Galima būtų balsuoti dėl pirmojo punkto? Gal nereikia balsuoti dėl 1 punkto apskritai? Niekas neprašo. Taigi 1 punktas priimtas be balsavimo. O 2 punktas, kur kalbama apie turimą 8 punktą? Taip pat niekas nepageidauja. 2 punktas taip pat priimtas be balsavimo. Mums lieka balsuoti už visą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Prašau pasiruošti. Balsuosime keldami korteles. Gerbiami deputatai, balsuojame už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo" 1 ir 8 punktų pakeitimo". Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 63.
PIRMININKAS. Už balsavo 63 deputatai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.
PIRMININKAS. Susilaikė 7 deputatai. Nutarimas priimtas. Pagal darbotvarkę kviečiu į tribūną poną G.Bulotą pateikti antrajam svarstymui Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos projektą.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos svarstymas
G.BULOTAS. Gerbiami deputatai, ponas posėdžio pirmininke. Administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcinėms pataisoms rengti komisija apsvarstė visas pastabas, kurios buvo pasakytos pateikimo ir pirmojo svarstymo metu, ir padarė kai kuriuos pakeitimus ir papildymus šitame projekte. Visų pirma norėčiau pasakyti, kad atsižvelgiant į pasakytas pastabas buvo patikslintos kai kurių baudų ribos, ypač žemutinė riba. Ten, kur buvo didelės vadinamosios žirklės iki 1000 rublių, tai nustatyta žemutinė riba 500 rublių arba kitokia siekiant, kad būtų ši nuobauda konkretesnė. Taip pat yra padaryta kai kurių redakcinio pobūdžio pataisų, kurių konkrečiai aš nenorėčiau vardyti ir varginti jūsų dėmesio. Yra padarytos pataisos ryšium su Valstybinės geologijos tarnybos sukūrimu ir su geologinės žemės gelmių tyrimo darbų vykdymo taisyklių ar reikalavimų pažeidimų nauja redakcija. Tai 54 straipsnis, 53 , 53 straipsnis. Taip pat padarytos kai kurios pataisos ryšium su Vyriausybės ir kai kurių žinybų pasiūlymais. Projektas papildytas 109 straipsniu dėl gyvulių veislininkystės norminių aktų pažeidimų. Taip pat peržiūrėtos normos dėl smulkiosios spekuliacijos. Patikslinta redakcija, kadangi buvo teikiamas Baudžiamasis kodeksas. Atsižvelgiant į transportininkų pasiūlymus, taip pat patikslintos normos, reguliuojančios administracinę atsakomybę už transporto taisyklių pažeidimus. Peržiūrėtos ir patikslintos kai kurios normos, susijusios su pareigūnų teisių nurodymų nevykdymu, su muitų taisyklių pažeidimu. Visa tai yra pataisose. Norėčiau pažymėti ir tai, kad konkretizuotas straipsnių išvardijimas kai kuriems pareigūnams ir žinyboms. Liko neišspręstas ginčas, apie jį aš esu minėjęs, tarp Aplinkos apsaugos departamento ir Miškų ūkio ministerijos, nes tai yra principinis klausimo sprendimas. Jį svarstė ne vieną kartą ir Gamtos apsaugos komisija, ir mūsų komisija. Na, manome, kad čia turi būti principinis Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, kadangi Vyriausybės nuomonė yra likusi ankstesnė.
Norėčiau pažymėti ir tai, kad svarstant šituos pasiūlymus ir pataisas dalyvavo suinteresuotų žinybų vadovai ir komisijos posėdyje visada būdavo pasiekiamas susitarimas, tačiau po komisijos posėdžių žinybos vėl siūlydavo savo ankstesnius variantus kartu nesutikdamos su ta nuomone, kurią jos buvo pasakiusios komisijos posėdyje. Tai sunkino komisijos darbą. Šiuo metu vėl yra gauta ankstesnių pasiūlymų, kurie prieštarauja suderintoms redakcijoms. Aš daugiau nenorėčiau vardyti konkrečių pastabų ir pasiūlymų, kurie padaryti kodekso projekte. Štai yra patikslinta 279 straipsnio redakcija ,,Nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams išmokėtinos sumos". Taip pat patikslintas baudos išieškojimo procesas. Na, ir kitos pataisos, kurios buvo būtinos padaryti ryšium su administracinių nuobaudų vykdymu. Todėl aš, taip trumpai išdėstęs, esu pasiryžęs atsakyti į visus klausimus.
PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.
V.KVIETKAUSKAS. Aš į jus noriu kreiptis dėl 111 straipsnio. Susijęs su geležinkeliu. Vakar papasakojo tokią istoriją, kad geležinkeliečiai, negaunantys butų, susėdo šiomis dienomis ant bėgių ir trukdė traukinių eismą.
G.BULOTAS. Na, galbūt.
V.KVIETKAUSKAS. Pagal 111 straipsnį baudžiamas tiktai dėjimas ant geležinkelio daiktų, dėl kurių gali sutrikti traukinių eismas. Šiuo atveju tie žmonės nėra daiktai. Gal galima būtų pakeisti ,,veiksmai, dėl kurių gali sutrikti traukinių eismas, baudžiami"?
G.BULOTAS. Aš norėčiau pacituoti šitą straipsnį. 111 straipsnio dabartinė redakcija skelbia štai ką: ,,Savavališkas važiavimas traukiniais, įlipimas, išlipimas važiuojant traukiniui, važiavimas ant vagono laiptelių, savavališkas traukinio sustabdymas be reikalo". Sustabdymas galimas ir kitokiais būdais. Neleidžiant traukiniui važiuoti yra sustabdymas.
PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.
I.ŠIMĖNAS. Aš trumpą repliką turiu, ne klausimą, todėl aš užsirašau replikai.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamas pranešėjau. Norėčiau sužinoti, kas siūlė, su kuo derintos nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą? Ar, jūsų nuomone, tos nuobaudos yra patenkinamos jų efektyvumo požiūriu?
G.BULOTAS. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą?
R.OZOLAS. Taip.
G.BULOTAS. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus... Galbūt aš visą istoriją papasakosiu. Iniciatorė yra Kelių policija. Šitie jų pasiūlymai buvo svarstomi ne vieną kartą. Vyriausybė juos aprobavo. Tai buvo pernai metų rudenį ir žiemos pradžioj. Šita redakcija su kai kuriom nežymiom pataisom yra pateikta dabar. Žinoma, mes žinom Kelių policijos poziciją, kad šitos nuobaudos jau nebeatitinka šių dienų realijų. Bet čia yra principinis administracinės politikos klausimas. Mes tada vadovavomės ta nuomone, kad administracinės nuobaudos rūšies baudos maksimali riba būtų iki 5000 rublių. Atsižvelgiant į tai, nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus beveik daugeliu atvejų ir siekia tą maksimalią ribą. Jeigu Aukščiausioji Taryba nutars, kad administracinėje teisėje nuobaudos, tai yra baudos, turi būti žymiai didesnės, na, tai... Bet čia jau yra politikos dalykas. Mes, atsižvelgdami į realijas, į gyventojų realias pajamas ir potencialių pažeidėjų pajamas, manėme, kad jau 5000 rublių bauda yra žymi bauda. Tačiau čia jau administracinės politikos klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jau priėmė apie septynis įstatymus darbo klausimais. Ir juose visuose yra straipsnis kur parašyta, kad darbdavys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jeigu pažeidžia juos. Galiu patvirtinti, kad nė viename priimtame įstatyme tokios konkrečios atsakomybės nėra nurodyta. Administracinių teisė pažeidimų kodekse, manyčiau, turėtų būti bent vienas ar du straipsniai, kurie numatytų tokią atsakomybę. Tai yra paskutiniai įstatymai, kuriais galėtų būti įtvirtinta tokia atsakomybė.
G.BULOTAS. Iš principo sutikčiau su šituo pasiūlymu. Bet yra principinis klausimas, kas formuluos ir kas pateiks konkrečias straipsnio redakcijas. Mūsų komisija tiktai darė redakcines pastabas ir nekūrė konkrečių nuobaudų dispoziciją ir aprašymų. Paprastai yra tokia procedūra, kad Vyriausybė aprobuoja siūlomas pataisas ir teikia jas. Tokių pasiūlymų dėl darbo įstatymų pažeidimų mes konkrečiai nesame gavę.
PIRMININKAS. Galite siūlyti iki trečiojo svarstymo ir pateikti. Deputatas E.Jarašiūnas. Atsisakot žodžio? Aš jums suteikiau žodį, deputate Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Yra priimtas Imigracijos įstatymas, bet aš niekur neradau atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus ir ypač darbdavio atsakomybės dėl neteisėto imigrantų priėmimo į darbą ir gyvenamųjų patalpų jiems gyvent suteikimo. Kodėl nėra numatyta tokios atsakomybės?
G.BULOTAS. Aš jau minėjau, kad Administracinio kodekso normų kūrimo praktika yra tokia: konkrečios žinybos teikia siūlomas redakcijas, Vyriausybė aprobuoja ir teikia komisijai, rengiančiai šias pataisas. Mes tokių pataisų nesame gavę. Tačiau Aukščiausiojoje Taryboje buvo aprobuota dėl Emigracijos įstatymo pažeidimo, tai šita norma yra įtraukta. Dėl Imigracijos įstatymo pažeidimo mes pasiūlymų negavome ir neturim tokių įgaliojimų kurti naujų administracinių teisių pažeidimų aprašymus ir normas.
PIRMININKAS. Žodžiu, niekas nedraudžia siūlyti ar jums, ar Imigracijos ir emigracijos tarnybai iki trečiojo svarstymo Reglamento numatyta tvarka.
G.BULOTAS. Tiktai yra viena blogybė. Kai kurios Vyriausybei pavaldžios žinybos, inspekcijos ir panašiai, apeidamos Vyriausybę, siūlo tiesiogiai mūsų komisijai savo pataisas. Mes nežinome Vyriausybės pozicijos ir atsiduriame labai keblioje situacijoje. Todėl tokiu atveju visą laiką rekomenduojame, kad Vyriausybė aprobuotų siūlomas pataisas ir papildymus.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. STANKEVIČIUS. Jau iš dalies klausimas buvo iškeltas. Aš taip pat norėjau atkreipti dėmesį, kad Imigracijos įstatymas nevykdomas. Pirmiausia aš neturiu žinių, kad jį vykdo Vyriausybė. Nėra paskelbta jokių kvotų. Iš buvusios Sovietų Sąjungos įvažiavimas vyksta nelegaliai, ir atsakomybės klausimas labai yra svarbus. Aš taip pat remiu čia pateiktą pastabą, kad į į dalyką reikėtų atsižvelgti. Man kelia šiek tiek abejonių 215 straipsnio li indeksu 11 numatyta atsakomybė, kad užregistravus naują įmonę ,,nepradėjimas komercinės ūkinės veiklos". Ar čia tyčia turima omenyje, ar apskritai? Pavyzdžiui, gali staiga nebūti Lietuvoje kuro ir įmonės, sakykim, mėnesį negalės veikti. Už tai bus baudžiama?
G.BULOTAS. Na, dėl šito 215. Vieną minutę, aš tuoj surasiu redakciją. Dėl šitų pasiūlymų mūsų komisijoje buvo labai daug ginčų. Mes manome ir siūlėme iniciatoriams šiuos klausimus spręsti ne administracinės teisės pagalba, o kitų įstatymų pagalba. Bet iniciatoriai primygtinai siūlo, kad būtų administracinė atsakomybė. Šiuo atveju manytumėm, kad turėtų būti ,,tyčia". Galim pakoreguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausytojai pranešėjui pasibaigė. Dėkoju jums, gerbiamas Bulotai. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Išskyrus deputatą Joną Šimėną, kuris prašė trumpos replikos.
J.ŠIMĖNAS. Mano replika būtų daugiau tokio informacinio pobūdžio. Gerbiamas G.Bulotas sakė, kad Aplinkos apsaugos departamentui ir Miškų ūkio ministerijai nepavyko suderinti savo kompetencijos pagal tam tikrus straipsnius. Aš savo rankose turiu naujausią dokumentą, pagal kurį Aplinkos apsaugos departamentas ir Miškų ūkio ministerija suderino šituos dalykus, taip pat yra Vyriausybės pritarimas, vicepremjero Z.Vaišvilos. Tokiu būdu tas klausimas palengvės ir, man atrodo, nebereikėtų jo kelti čia kaip nesuderinto.
PIRMININKAS. Aš dėkoju. Ponas G.Bulotas dar patikslina ir baigiam.
G.BULOTAS. Aš norėčiau atsakyti į repliką. Ten vyksta žinybų ginčas. Manome, kad turėtų būti oficiali Vyriausybės pozicija šiuo klausimu. Kiek aš žinau, Vyriausybė šio klausimo nesvarstė. Vicepremjero rezoliucija? Nežinau, kaip... Mūsų komisija atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Ar manyti, kad tai jau Vyriausybės pozicija dėl kompetencijos klausimų tarp Vyriausybės ir Aplinkos apsaugos departamento?
PIRMININKAS. Gerai. Atrodo, niekas neprieštarautų, jeigu mes pritartume Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujos redakcijos projektui po antrojo svarstymo. Aš siūlyčiau gal net be balsavimo pritarti, ta leidžia mums daryti Reglamentas. Reglamento 208 straipsnyje yra nurodyta tvarka, pagal kurią jūs galite raštu parašyti ir per posėdžio sekretoriatą išplatinti jūsų pasiūlymus, kad tai būtų oficialūs pasiūlymai, nes priešingu atveju autoriai gali neatsižvelgti ir jūsų kiti siūlymai trečiojo svarstymo metu jau bus pavėluoti. Taigi Reglamento 208 straipsnis. Ar nereikia balsuoti dėl pritarimo po antrojo svarstymo? Ne. Pritarta.
Dabar buvo siūlymas, kadangi šiek tiek sutaupėme laiko, pradėti protokolinio nutarimo bankininkystės reformos klausimu svarstymą. Aš nežinau, ar ponas J.Prapiestis tuo pačiu klausimu pageidavo. Prašom.
J.PRAPIESTIS. Trumpai dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Aš noriu, kad komisijos, ypač pirmininkai, gerai pažiūrėtų savo archyvus, kokių yra gauta laiškų su pasiūlymais, kadangi labai aktyviai reaguojama į šituos būsimus pakeitimus Administraciniame kodekse. Prašau laiku atiduoti komisijai, kad tai nebūtų padaryta tik trečiojo svarstymo metu.
PIRMININKAS. Dar vienas dalykas. Matau, kad ponas V.Kolesnikovas jau bus parengęs Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių... Tai buvo darbotvarkėje eilės tvarka numatytas klausimas, tada pirmiausia jus kviečiu į tribūną. Liko labai mažai balsavimas. Ar jau yra išdalyta deputatams?
V.KOLESNIKOVAS. Yra išdalyta.
PIRMININKAS. Yra. Tvarka.
V.KOLESNIKOVAS. Aš norėčiau dar pasakyti. Buvau dabar komisijoje, peržiūrėjau protokolus. Mūsų komisija pataisoms, teikiamoms V.Puplausko ir A.Svarinsko, nepritarė. Taip pat nėra dėl jų teikiamų pasiūlymų Juridinio skyriaus išvadų.
Įstatymo “ Dėl spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymo ir pakeitimo “ projekto svarstymas
PIRMININKAS. Gerai. Atrodo, ir nereikalingos išvados pastaboms, pataisoms ir pasiūlymams. Jų visiškai nereikia. Taigi deputatai dabar turi Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo papildymo projektą. 1 punkte deputatai V.Puplauskas ir A.Svarinskas siūlo rašyti taip:
,,6 straipsnis. Neskelbtina ir draudžiama informacija". Dėl balsavimo motyvų jau pasisakėm prieš tai. Dabar liktų balsuoti dėl deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pasiūlytos pataisos. Jeigu ji negauna balsų daugumos, tada svarstome projekto autorių pateiktą pataisą. Taigi siūlau balsuoti už deputato A.Svarinsko ir V.Puplausko pasiūlytą pataisą, kad 6 straipsnio pavadinimas būtų išdėstytas taip: ,,Neskelbtina ir draudžiama informacija". Prašome balsuoti, kas už, kas prieš, kas susilaikė. Spaudžiame mygtukus. Deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pataisai pritarė 22 deputatai, įneš — 20, susilaikė 27. Taigi pataisai nepritarta. Lieka projekte pasiūlymas variantas, už kurį ar reikalauja kas nors balsuoti? ,,6 straipsnis. Neskelbtina informacija bei informacija, kurios platinimas ribojamas". Ar aš nors reikalauja balsuoti? Nereikalauja. Taigi 1 straipsnis priimtas be >alsavimo. Prašom. 2 straipsnis ir jo papildymai.
V.KOLESNIKOVAS. Komisija siūlo papildyti 6 straipsnį tokia penktąja dalimi: ,,Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių platinimo, kino filmų ir videoprogramų bei kitų žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė." V.Puplausko ir A.Svarinsko siūloma: ,,neleidžiama informacija, kurstanti karą, smurtą, nacionalinę, religinę nesantaiką, taip pat draudžiama gaminti, platinti ir rodyti erotinius ir pornografinius kūrinius".
PIRMININKAS. Teks kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pasiūlymų. Kadangi sugedęs pono V.Andriukaičio pultas, prašom. Dėl balsavimo motyvų.
V.ANDRIUKAITIS. Aš siūlau atsisakyti žodžio ,,erotinio", o vietoj jo įrašyti ,,pornografinio". Nes erotinis ir pornografinis yra ne tas pat. Enciklopedijoje yra tiksliai išaiškinta, kokios kategorijos tai apibūdina. Siūlyčiau vartoti žodį ,,pornografinis", bet jokiu būdu ne ,,erotinis".
PIRMININKAS. Nesupratau. Dabar mes kalbame apie deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pataisą. Nebesiklauso ponas V.Andriukaitis. Deputatas V.Plečkaitis.
V.PLEČKAITIS. Aš taip pat norėčiau vis dėlto pabrėžti skirtumą ir atkreipti visų deputatų dėmesį, kad čia yra painiojamos sąvokos. Erotinė, pornografinė ir smurtinė suplakamos į vieną vietą. Aš ką tik buvau bibliotekoj ir specialiai perskaičiau, kas yra rašoma Bostone išleistoje Lietuviškojoje enciklopedijoje. Prašom paklausyti, gerbiamieji deputatai, kad mums nesipainiotų, kas yra erotika ir kas yra pornografija.
PIRMININKAS. Prašau salėje tylos. Deputate Varanauskai!
v.plečkaitis. Lietuviškojoje enciklopedijoje rašoma: ,,Erotika — tai geidulingumas, aistringumas, meilė..."
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pono V.Plečkaičio. Aš pats negirdžiu, ką jūs sakote, ne dėl jūsų kaltės. Prašau salėje tylos. Ponas Katkau!
v.plečkaitis. Erotinė literatūra — tai yra literatūros rūšis, skirta specialiai išreikšti, aprašyti, atvaizduoti meilės, daugiausia seksualiniam? jausmams bei išgyvenimams. Erotinė literatūra skirtina nuo pornografinės literatūros, kuri neturi jokių meninių, psichologinių ir jokių literatūrinių uždavinių, o tesiekia žadinti žemuosius seksualinius jausmus. O 2 tome Bostone išleistoje Lietuviškojoje enciklopedijoje yra rašoma: ,,Pornografija — nepadori, nešvanki, ciniška literatūra, kur aprašoma ištvirkavimo scenos, dažnai iš prostitučių ir jų globėjų gyvenimo. Daugumas valstybių griežtai kovoja prieš pornografiją ir pornografinius leidinius konfiskuoja.
PIRMININKAS. Ar jūs pritariate deputatų A.Svarinsko ir V.Puplausko pataisai? Mes kalbame apie tą pataisą.
V.PLEČKAITIS. Aš specialiai perskaičiau, kad žmonės pradėtų skirti, kas yra pornografija ir erotika. Žinoma, aš negaliu pritarti, jeigu erotika, pornografija ir smurtiniai veiksmai suplakami į vieną vietą.
PIRMININKAS. Gerai, du deputatai nepritaria. Ar kas nors pritaria Deputatas J.Tamulis. Nepritaria. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėjau pasakyti, kad aš pritariu tam, kad tikrai būtų įrašyta, kas ponų A.Svarinsko ir V.Puplausko yra siūloma: ,,kurstanti karą, smurtą, nacionalinę, religinę nesantaiką", taip pat ,,draudžiama gaminti, platinti ir rodyti". Tiktai žodį ,,erotinius" išbraukti ir palikti ,,pornografinius kūrinius", nes Milo Venera yra erotinis kūrinys.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. STANKEVIČIUS. Aš taip pat remiu deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pasiūlymus dėl to, kad išplečiamas neleidžiamos informacijos sąrašas. Jeigu mes šitą pasiūlymą atmesim, tai Lietuvoj bus leidžiama kurstyti nacionalinę nesantaiką, įžeisti žmogų dėl jo tautybės, kurstyti ir t.t. Būtina šitą pataisą priimti.
Dėl erotinės literatūros aš norėčiau pasakyti štai ką. Esu gavęs daug laiškų, taip pat girdėjau susirinkimuose keliant klausimą, kad yra pažeidžiamos šeimų teisės apsaugoti savo vaikus nuo erotinės literatūros poveikio dėl jų jauno amžiaus, dėl nepilnametystės. Įstatymas turėtų labai griežtai šitų žmonių teises apginti.
PIRMININKAS. Deputatas V.Puplauskas, kaip pasiūlymo autorius, nori sutikti su kai kuriomis pastabomis, gal supaprastės situacija. Prašom.
V.PUPLAUSKAS. Pasiūlymo autoriai sutinka, kad žodis ,,erotiniai" būtų išbrauktas. Palikti tik ,,pornografija".
PIRMININKAS. Išbraukiame du žodelius. Po žodžio ,,rodyti" eina žodis ,,pornografinis". Gerai. Galime balsuoti. Ar reikia balsuoti dėl deputato V.Puplausko ir deputato A.Svarinsko pasiūlymo, kai išbrauktas šitas žodis? Reikalauja deputatai balsuoti. Gerai. Ne, kiti vis dėlto reikalauja balsuoti. Deputate Vaitiekūnai, Reglamentas, deja, labai aiškiai nurodo:
du deputatai — už, du deputatai — prieš. Aš apgailestauju, kad negaliu jums suteikti žodžio. Taip pat ir deputatui R.Paulauskui.
R.PAULAUSKAS. Man visiškai nesuprantama, kaip galima į vieną straipsnį sujungti erotinį kūrinį ir smurtą?
PIRMININKAS. Išbrauktas žodis.
R.PAULAUSKAS. Tai net jeigu ir išbrauktas, bet lieka žodis ,,pornografija". Reikia atskirti. Tai yra du atskiri dalykai. Sujungti du reiškinius — kaip religinė nesantaika ir pornografija į vieną, tai į kokią padėtį mes patys save statom.
PIRMININKAS. Deputate Paulauskai, jus įspėju. Jūs papildomai agituojate kalbėdamas dėl balsavimo motyvų. Kas pasisako už deputato A.Svarinsko ir deputato V.Puplausko pataisą, kurioje nebėra žodžių ,,erotinius r". Prašome balsuoti paspaudžiant mygtukus.
P.VAITIEKŪNAS. Aš juk replikos paprašiau.
PIRMININKAS. Aš prašau skaityti Reglamentą ir neversti manęs pažeidinėti Reglamento. Už deputatų V.Puplausko ir A.Svarinsko pasiūlytą pataisą 2 įstatymo straipsnyje balsavo 38 deputatai. Prieš 10, susilaikė 11. Pritarta šių dviejų deputatų pasiūlytai pataisai.
Gerbiamas Pikturna, kuo aš kaltas, kad nėra logikos deputatų pasiūlyme!? Deja, Reglamentas nenumato, kad seniūnas nelogiškų pasiūlymų neteiktų balsuoti. Aš būčiau linksmas, jeigu man būtų suteikta tokia teisė. Deja, aš privalau ir kvailiausius pasiūlymus teikti balsuoti. Tokia mano pareiga. 3 straipsnis.
V.KOLESNIKOVAS. Komisijos siūloma straipsnyje po žodžių ,,saugomų paslapčių skelbimą" įrašyti žodžius: ,,už erotinio ar smurtinio pobūdžio spaudos platinimo, taip pat tokio pobūdžio kino filmų ir video programų, kitų žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarkos pažeidimus".
PIRMININKAS. Gal ir čia sutariame, kad išbraukiamas žodis ,,erotinio", taip? Iš karto pasiūlymo autoriai atsiima tuos du žodžius. Taip. 3 straipsnį deputatai V.Puplauskas ir A.Svarinskas taip pat siūlo papildyti. Prašom perskaityti.
V.KOLESNIKOVAS. ,,Už erotinių, pornografinių, smurtinio pobūdžio spaudos leidimą, jos platinimą, taip pat tokio pobūdžio kino filmų, videoprogramų platinimą ir rodymą bei kitų žiūrovinių renginių viešą rodymą kalti asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymą."
PIRMININKAS. Atrodo, autoriai atsiima žodį ,,erotinių", taip? Atsiima. ,,Už pornografinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidimą". Sutarta dėl to. Reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas pageidauja? Deputatas R.Paulauskas nepageidauja šituo klausimu, ne? Dėl 3 straipsnio. Ne. Deputatas V.Kačinskas.
V.KAČINSKAS. Šiais pataisymais, kuriuos priimam, mes truputėlį keičiam viso įstatymo pakeitimų esmę. Iš esmės buvo numatyta, kad vis dėlto Vyriausybė turi nustatyti tvarką, kurią pažeidus būtų taikoma tam tikra atsakomybė. Mes dabar priėmėme pirmą pataisą ir balsavom, kad iš karto uždraudžiama tai daryti. Tai pagal kokį įstatymą mes dabar tai drausim ir kokią tvarką Vyriausybė nustatys? Ji yra pasirengusi ir priimti tą nutarimo projektą, pridedamą prie šito? Keičiasi viso įstatymo esmė. Aš net nežinau, ką pasiūlyti ir ką daryti toliau.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote nepritarti deputato V.Puplausko ir deputato A.Svarinsko siūlomai pataisai.
V.KUČINSKAS. Aš, be abejo.
PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS, Aš noriu paaiškinti gerbiamiems deputatams skirtumą to, kai smurtinio pobūdžio spauda platinama, rodoma ir tai reikia toleruoti ir kartais skatinti, nuo smurtinio pobūdžio spaudos platinimo turint tikslą kurstyti smurtą, karą, nacionalinę, religinę nesantaiką ir t.t. Tokio smurtinio pobūdžio nuotraukų buvo pilni Lietuvos laikraščiai po sausio 13 dienos. Ir mes neturim tikslo uždrausti šitokios informacijos platinimo. Mes turime uždrausti tokios informacijos platinimą, kai ja kurstomas karas, smurtas ir nacionalinė, religinė nesantaika. Tai yra amžinas dalykas, jau, beje, praleistas 2.6 punkte. Dabar bent įrašykime šitą, mano nuomone, esminę pataisą j 3.2 straipsnį.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
V.ANDRIUKAITIS. Aš buvau pagal eilę.
PIRMININKAS. A, atsiprašau.
Č.STANKEVIČIUS. Gerbiami deputatai, 2.6. punktas, kuriam pritarėme, yra suformuluotas gerai. Būtent sakoma, kad neleidžiama informacija, kurstanti karą. Antrą pataisą reikėtų redaguoti taip pat: už informacijos, kurstančios karą, smurtą, nacionalinę nesantaiką. Tai yra analogiškai kaip 2.6 punkto pataisa. Tačiau aš norėčiau pabrėžti, kad vien šitos pataisos priėmimas neturi panaikinti to, kas yra siūloma pačiame projekte. Čia yra pažeidžiamas draudimas leisti ir platinti informaciją, tačiau neturi būti atmestas apribojimas dėl erotinio pobūdžio informacijos platinimo. Nes aš jau kalbėjau apie tai ir dar noriu pasakyti, kad daugelis šeimų reikalauja, kad būtų apribotas erotinio pobūdžio literatūros platinimas dėl to, kad jų vaikai būtų apsaugoti ir tėvų teisės būtų apsaugotos nuo šitos literatūros poveikio netinkamo amžiaus vaikams. Todėl aš manau, kad reikia priimti. Išbraukti žodį ,,erotinio" ir perredaguoti analogiškai kaip 2.6 pataisą. Priimti tą dalį, tačiau kartu sujungti su projekto siūlymu, kur už erotinio pobūdžio literatūros apribojimą taip pat yra paliekama atsakomybė. Aš manyčiau, kad reikėtų atidėti šio straipsnio priėmimą, jį suredaguoti, paskelbti tekstą ir balsuoti.
V.KOLESNIKOVAS. Ką jūs siūlote? Už erotinio ir pornografinio?
PIRMININKAS. Ir deputatas Vytenis Andriukaitis.
V.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pritarti deputato P.Vaitiekūno pasakytai pozicijai. Taip pat pritarti, jog šias pataisas reikia iš esmės redaguoti. Kadangi Vyriausybė turi teisę nustatinėti vietas, kur tai būtų galima rodyti ir panašiai, tai atitiktų ir žmonių teises, ir t.t. Todėl iš tikrųjų reikia daryti pertrauką ir dar kartą iš esmės redaguoti visus pasiūlymus. Siūlyčiau autoriui šitaip ir pasielgti.
V.KOLESNIKOVAS. Aš ponui V.Andriukaičiui noriu priminti, kad pirmą kartą buvo pateikta lapkričio 18 dieną ir iki to laiko visi turėjo galimybę pateikti savo pasiūlymus, Deja, tie pasiūlymai buvo tik iš pono A.Svarinsko ir iš pono V.Puplausko.
PIRMININKAS. Nuosaikiųjų frakcija paprašė vienos valandos pertraukos, kad būtų suderintos pozicijos šituo klausimu. Tai yra reglamentinis prašymas. Turiu į jį reaguoti. Prieš pertrauką pranešu, kad 308 kambaryje per šią pertrauką renkasi Lietuvos ir Prancūzijos draugystės deputatų grupė ir ponas B.Kuzmickas norėjo pateikti trumpą informaciją. Prašau.
B.J.KUZMICKAS. Gerbiami deputatai, tarpparlamentinės grupės nariai, o jų yra 47, 14.30 val. prašome rinktis į 308 auditoriją. Mums reikia pasitarti. Žodžiu, per pietų pertrauką.
PIRMININKAS. Ir dar trumpą informaciją deputatas Č.Okinčicas. Tai pareiškimas, pasirodo. Prašom.
Deputato Č. Okinčico pareiškimas
Č.OKINČICAS. Gerbiami deputatai!
PIRMININKAS. Pašalinius asmenis, kol dar vyksta posėdis, prašau pasitraukti iš salės vidurio nuo pono V.Baldišio.
č.okinčicas. Gerbiami deputatai! 1992 m. vasario 28 kovo 1 d. tarptautinės Helsinkio komiteto federacijos kvietimu dalyvavau federacijos surengtame simpoziume Vienoje. Grįžęs savo interviu š.m. kovo 5 dieną Lietuvos radijo redakcijai rusų kalba papasakojau apie minėto simpoziumo darbą, taip pat išdėsčiau savo požiūrį į demokratijos vystymąsi Lietuvoje. Aukščiausiosios Tarybos Informacijos biuras ne tik atpasakojo mano kalbą, bet ir komentavo ją iškreipdamas faktus, nurodydamas: ,,Sugrįžęs iš kelionės į Lenkiją (kaip aš sakiau, buvau Vienoje, Austrijoje), Č.Okinčicas tapo labai aktyvus, vos ne kasdien kalba per radiją, tonas tapo pastebimai kategoriškesnis, galima manyti, kad Lenkija gavo naujų veikimo instrukcijų, susijusių su nauja Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu. Tai pastebima ir kaip nauja Lenkijos susidomėjimo Lietuva stiprėjančia banga, kas savo ruožtu šalia viso kito yra susiję ir su anksčiau minėto Č.Okinčico pabrėžtinai kategoriškai išsakytu teigiamu požiūriu į Lietuvos įstojimą į Europos Bendriją." Šiuo komentaru man metamas visiškai nepagrįstas ir sunkus kaltinimas, abejojama mano, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, pozicija. Mano ištikimybė savo Tėvynei Lietuvai yra žinoma visai Lietuvai, o ir pasauliui, ir joks šmeižtas to nepaneigs. Toks komentavimas parodo Informacijos biuro šališkumą savo nepriklausomą nuomonę turinčių deputatų atžvilgiu. Tai yra aiškus sovietinio mąstymo ir sovietinių metodų pasireiškimas skirstyti žmones, o šiuo konkrečiu atveju net ir deputatus, į savus ir svetimus, gerus ir blogus, ištikimus ir Lietuvos priešus. Aš, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas, esu pasipiktinęs Informacijos biuro darbo metodais, nes pats deputatų kalbų komentavimas yra ne Informacijos biuro reikalas, jau nekalbant apie tai, kad faktai išdėstomi klaidingai ir pateikiami tendencingai. Informacijos biuro užduotis yra pateikti informaciją Aukščiausiajai Tarybai, o ne komentuoti ją. Kyla klausimas: kam iš viso tarnauja šitokių darbų Informacijos biuras? Ar visai Aukščiausiajai Tarybai, ar tik jos kokiai išskirtinei daliai? Ar toks iškreipto komentaro pateikimas tarnauja Lietuvai, siekia santarvės, ar, atvirkščiai, nori dar labiau suskaldyti Aukščiausiąją Tarybą ir sukelti jos krizę. Aš nesu tuo įsitikinęs. Bet galima manyti, jog pats Informacijos biuras yra gavęs tam tikrų instrukcijų iš nežinia kokios tarnybos, siekiančios destabilizuoti padėtį Lietuvoje. Ritos Dapkutės pavyzdys verčia rimtai susimąstyti. Matyt, ne aš vienas norėčiau žinoti, kokiu tikslu rengiami tokie komentarai, kas juos rengia, kas atsakingas už tokių tendencingų komentarų pateikimą, kam konkrečiai tokie komentarai skiriami. Aš norėčiau, kad į šiuos klausimus Aukščiausiojoje Taryboje atsakytų Informacijos biuro vadovas, kad juos apsvarstytų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas bei Mandatų ir etikos komisija. Priedas: Informacijos biuro medžiaga.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dabar tik informuoju apie artimiausius renginius, kuriuose suinteresuoti deputatai turėtų dalyvauti. Dabar 308 kambaryje Prancūzijos ir Lietuvos draugų grupė, 14 val. 308 kambaryje — deputatai, suinteresuoti Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymu, ir 14.30 (...) nacionalinės grupės nariai, tarptautinė parlamentinė organizacija. Pertrauka iki 12.05 val.
PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Tęsiame posėdį. Mes vėluojame tik 5 minutes. Dėl protokolinio nutarimo dėl diskusijos apie žemės ūkį surengimo, tačiau taip pat yra siūlymai dabar svarstyti protokolinį nutarimą, kurį parengė deputato S.Kropo vadovaujama komisija dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimais sudarymo ir taip pat protokolinis nutarimas, siūlomas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, dėl anksčiau priimto protokolinio nutarimo pakeitimo. Tai dabar aš manau, kad ponas M.Treinys galėtų.pateikti. Kiek žinau, vakar jis jau buvo aptartas, šitas protokolinio nutarimo projektas. Taip? Jis vakar buvo aptartas. Tai aš manau, kad be didelių diskusijų mes jį galėtume šiandien priimti.
M.TREINYS. Gerbiami deputatai. Vakar mes baigėme diskusiją žemės ūkio klausimais dėl agrarinės reformos eigos ir padėties žemės ūkyje, pateikėm taip pat nutarimą šiuo klausimu. Dėl jo buvo diskutuota, pateikta nemaža pasiūlymų. Visi jie buvo suderinti ir štai dabar gavote naują suredaguotą projektą Nr.3, kuriame į tas pastabas yra atsižvelgta. Mes siūlytume priimti šitą nutarimą. Jo esmė tokia, kad pateikiami pavedimai Agrarinei komisijai, kad jinai iki balandžio 1 d. apibendrintų diskusijų metu pateiktas pastabas ir siūlymus, po to iki balandžio 6 d. pagal gautas pastabas ir siūlymus teiktų pataisų įstatymams projektus, kuriuos įteiktų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir jisai, radęs reikalą, ypatingos skubos tvarka juos teiktų iki balandžio 8 d. Aukščiausiajai Tarybai. Atitinkami pavedimai Vyriausybei, kad jinai pagal tuos mūsų siūlymus padarytų tam tikras pataisas poįstatyminiuose aktuose. Taip pat pavedimas Žemės ūkio ministerijai, Lietuvos radijui ir televizijai organizuoti reguliarias konsultacines laidas. Kiek man teko domėtis šiuo klausimu, šiandien, ko gero, tokia pirmoji laida jau įvyks. Agrarinė komisija žada prisidėti, dalyvauti šitose konsultacinėse laidose. Manau, kad jos funkcija taip pat bus aktyvi. Siūlyčiau deputatams priimti šitą protokolinį nutarimą.
PIRMININKAS. Ar reiktų balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo, kuris vakar buvo aptartas, yra padaugintas, deputatams išdalytas. Niekas nereikalauja balsuoti? Ne. Taigi protokolinis nutarimas yra priimtas.
M.TREINYS. Ačiū deputatams.
PIRMININKAS. Prieš kito klausimo nagrinėjimą deputatui A.Sakalui žodis asmeniniam pareiškimui.
Deputato A. Sakalo pareiškimas
A.SAKALAS. Gerbiami deputatai, vėl reikėtų, matyt, kreiptis į Mandatų ir etikos komisiją. Tai aš ir darau. Norėčiau perskaityti jums štai tokio turinio pareiškimą. ,,Mano turimomis žiniomis, priimant darbuotojus į Aukščiausiąją Tarybą, jų bylas tikrina Aukščiausiosios Tarybos apsaugos padalinys ir padaro specialią atžymą byloje. Prašau patikrinti išdėstytus faktus ir jiems pasitvirtinus pranešti Aukščiausiosios Tarybos plenariniame posėdyje, kieno nurodymu įvesta tokia tvarka ir kaip ji derinasi su mūsų įstatymais. Kartu pranešu, kad ponas Varanauskas reikalauja, priimant darbuotojus į komisijas ir frakcijas, specialių rekomendacijų. Norėčiau sužinoti šios iniciatyvos autorius ir kokiais įstatymais vadovaujamasi. Mano nuomone, tokia ,,tvarka" prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams." Ačiū.
Aš dar norėčiau paprašyti priimti kitą protokolinį nutarimą dėl užvakar dienos svarstymo. Pamenate, užvakar, svarstant bankininkystės klausimus, buvo daug kas transliuojama, tačiau vienas iš svarbiausių pranešimų, deputato J.Prapiesčio pranešimas, kuriame jis pateikė teisinę Vyriausybės įvairių dokumentų analizę, nebuvo transliuojamas per radiją. Todėl prašyčiau priimti protokolinį nutarimą, kad šis pranešimas būtų visas transliuotas per radiją. Įrašas yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, man irgi sakė, kad įrašas yra. Ar prieštarautų Aukščiausioji Taryba, kad įpareigotume radijo parlamentinės studijos darbuotojus organizuoti deputato Jono Prapiesčio kalbos transliaciją per Lietuvos radiją? Kas nors prieštarauja? Aš nemanau, kad radijas yra dėl ko nors kaltas, nes jis pats sprendžia, ką transliuoti, ko netransliuoti. Radijas nei atsiprašyt turėtų ko nors, nei turėtų jaustis kaltas. Taigi pritariame, kad būtų transliuojamas deputato J.Prapiesčio padarytos kalbos įrašas. Niekas neprieštarauja? Ačiū. Laikome, kad priimtas toks protokolinis nutarimas: ,,Įpareigoti Lietuvos radiją transliuoti deputato J.Prapiesčio pranešimo, padaryto kovo 24 dienos plenariniame posėdyje, įrašą." Sutarta. Dabar dar trumpas klausimėlis, tikiuosi, — dėl protokolinio nutarimo dėl ekspertų grupės sudarymo. Deputatas S.Kropas. Deputatas J.Liaučius komisijos vardu.
Protokolinio nutarimo “ Dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimams sudarymo” svarstymas
J.LIAUČIUS. Gerbiami deputatai. Šis protokolinis nutarimas — tai daiktinis įrodymas, jog komisija nėra suinteresuota niekam trukdyti tikrinti Lietuvos banko. Tačiau komisija mano, kad Aukščiausioji Taryba tai nėra kolūkio valdyba, į kurią atėjus nors ir premjerui galima bet kaip elgtis. Turiu omeny praėjusio posėdžio balsavimo rezultatą ir 36 deputatų elgesį. Pateikęs nutarimą, aš tą mintį pratęsiu.
Komisija jums siūlo protokolinį nutarimą ,,Dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimams sudarymo". Preambulėje nurodome, kad tai yra Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus reikalavimas, t.y. papildomai ištirti banko finansinę veiklą. Papildomai todėl, kadangi paties premjero buvo du potvarkiai, dvi komisijos, jo paties sudarytos, ir mūsų deputatinė komisija, kuri tyrė pagal Aukščiausiosios Tarybos suteiktus įgaliojimus. Siūlome į ekspertų grupę įtraukti šių institucijų, reikia įdėti žodį ,,kompetentingus", atstovus. Išvardijamos įstaigos, kurios turės pasiūlyti po vieną kompetentingą atstovą. Bus 7 asmenų ekspertų komisija. Antrame punkte vietoj žodžio ,,Vyriausybė" siūlome patikslinti ,,Ministrą Pirmininką G.Vagnorių". Kadangi Vyriausybė ir Pirmininkas yra ne tas pat. Įpareigojame jį pateikti komisijai suformuluotus tikrinimo klausimus dėl banko veiklos, kad nebūtų kaip praėjusį kartą. Siūloma tikrinti maždaug ateiti į įstaigą, tačiau nežinoma, ką daryti toje įstaigoje, arba ekspromtu formuluoti klausimus. Kad nebūtų daroma tolesnio žaidimo, kaip buvo daryta su mūsų komisija. Mūsų komisijai nebuvo pateikta oficialių jokių klausimų, ką norėtų ištirti. Kaip žinome, konfliktas kilo tada, kai Ministras Pirmininkas priėmė praėjusių metų gruodžio 19 d. nutarimą 1091 dėl valiutos pardavimo. Tuo klausimu buvo sudaryta komisija. Tačiau spaudoje ir televizijoje buvo kasdien pateikiami vis nauji motyvai, vis nauji kaltinimai ir komisija atsidūrė prieš dilemą, kur baigsis tyrimo apimtis, keliamų klausimų kiekis. Taigi šiuo atveju norime užkirsti kelią šitiems nebaigtiems, neribotiems kaltinimams. Ko pageidaujama, kokius specifinius klausimus ištirti, kas pavedama. Ta komisija buvo sudaryta ne šiaip sau buvusių nutarimų bankininkystės klausimams tirti, todėl komisija mano, kad tos ekspertų išvados turėtų būti susijusios su mūsų komisijos padarytomis. Tiek dėl pateikiamo protokolinio nutarimo.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausiosios Tarybos deputatai yra nusiteikę priimti šį protokolinį nutarimą dėl ekspertų grupės sudarymo? Tikiuosi, nebediskutuosime dėl to. Jį redaguoti? Gal kalbininkai arba dabar su autorium paderintų. Ar reikia balsuoti dėl šio protokolinio nutarimo priėmimo? Tai aš ir klausiu, ar nori kas nors diskutuoti? A, jau matau sąrašą. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš tiktai mažą redakcinę pataisą norėčiau pasiūlyt. 1 punkto pirmasis sakinys: ,,paskirti į ją po vieną šių institucijų ekspertą". Kadangi ekspertų grupė, tai jūs siūlėte kompetentingą atstovą, bet iš tikrųjų tai ne žinybos atstovas, bet ekspertas, matyt, ar ne?
J.LIAUČIUS. Taip. Priimtina pastaba vietoj ,,įtraukti" ,,paskirti į ją po vieną šių institucijų ekspertą".
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Pirmiausia man rodos, kad iš šito nutarimo projekto iš viso neaišku, kam ta ekspertų grupė yra sudaroma. Čia nėra nurodytas tikslas. Aš siūlyčiau, kad ,,tikslu ištirti Lietuvos banko veiklą", kad būtų aiškiai įvertinta, kokiu tikslu sudaroma ta ekspertų grupė, nes čia yra tiktai sudaryti ekspertų grupę. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Aš siūlyčiau sumažinti skaičių. Manau, kad yra oficialios institucijos, kurios turėtų būti įpareigotos tai daryti, tai yra Valstybės kontrolės departamentas, Generalinė prokuratūra ir galbūt galima būtų atsižvelgti ir įtraukti Finansų ministeriją.
J.LIAUČIUS. Noriu nesutikti ir pateikti motyvus kodėl. Preambulėje nurodoma, kad ,,ištirti Lietuvos banko finansinę veiklą". Yra bendras pasakymas. Toliau, antrame punkte Ministras Pirmininkas turi pateikti suformuluotus tyrimų klausimus. Taigi jums tyrimų objektas bus aiškus. Ne mes formuluojame, ne mes esame iniciatoriai šito klausimo.
Dėl sudėties. Sudėtis siūloma subalansuota ir atsižvelgiant į reikalavimą. Pirmas reikalavimas buvo Aukščiausiajai Tarybai, o prieš tai kovo 18 d. ir visai Lietuvai — ,,Lietuvos aido" straipsnyje ,,Lietuvos banką dar turime sukurti" išdėstyti kriminaliniai kaltinimai. Taigi iš teisėsaugos institucijų, kaip prokuratūros, turį būti specialistų. Toliau: jūsų siūloma Finansų ministerija neapeita ir antrame punkte įtraukta. Ši ekspertų komisija turėtų tirti savotiškus specifinius klausimus, kuriuos nurodys premjeras iki balandžio 12 d., atsiprašau, iki kovo 28 d. Čia siesis keletas dalykų: tai kompetencijos atribojimo požiūriu, taip pat kriminalinių kaltinimų požiūriu, trečia, metodikos dėl įvertinimo, nes kaip traktuoti mokesčių inspekcijai banką ar kaip valstybinę įmonę, ar kaip specifinę, atleisti ją nuo mokesčių ar ne. Pagaliau kai kurie įstatymų interpretavimo dalykai. Taigi visi tie vardijami ekspertai yra susiję su tyrimo objektu.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas E.Vilkas.
E. VILKAS. Manyčiau, kad pats pirmasis sakinys yra visiškai netinkamas, nes čia verčiau reikėtų pasakyti neatsižvelgdama į Ministro Pirmininko reikalavimą, nes ne to Ministras Pirmininkas pageidavo. Manyčiau, tas sakinys truputį yra toks demagogiškas.
Dabar dėl pačios sudėties. Aš manyčiau, kad čia niekuo dėtas yra Teisingumo ministerijos Teisminės ekspertizės institutas ir Nacionalinio saugumo tarnyba, kurios aš nežinau, kas tokia ir yra. Kuo čia dėta Nacionalinio saugumo tarnyba?
J.LIAUČIUS. Klausimas baigtas?
E.VILKAS. Taip.
J.LIAUČIUS. Į pirmą jūsų klausimo dalį nieko negaliu pasakyti, kadangi jūs argumentų nepateikėte, o pavadinote pirmą sakinį, konstatavote, kad pirmas sakinys demagogiškas. Nežinodamas argumentų, negaliu sakyti. Manyčiau, kad iš tikro buvo reikalavimas, — ir primygtinis, ir kategoriškas. Ir būtent finansinę veiklą, o ne šiaip nueiti, pasižiūrėti, kaip išvis atrodo bankas.
Dėl antros dalies. Teisingumo ministerijos Teisminės ekspertizės institute yra atskiras buhalterinės ir kitų finansinių ekspertizių poskyris, juo pasitiki Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos teisėsauga, todėl manyčiau, kad atskiram deputatui nevertėtų abejoti. Dirba specialistai ne tiktai baigę tam tikrą ekonomikos fakultetą, bet dar ir specializavęsi. O čia siejasi su itin, sakyčiau, rimtais dalykais. Sakysim, dėl kontrakto, kadangi buvo pasakyta, kad bankas vienašališkas, o kontraktas, kaip žinome, Prezidiumo nutarimu buvo neskelbtinas dokumentas, buvo konfidencialus. O padedant vienam Vyriausybės patarėjui buvo parašytas straipsnis apie paslaptis ir kitą kaimyninę valstybę. Tą sutartį sudarė ir Vyriausybė, ir bankas, jo atstovai, todėl manyčiau, kad tikslingas šito atstovo dalyvavimas dar kartą.
PIRMININKAS. Gal baigtume pasisakymus...
J.LIAUČIUS. Nacionalinės tarnybos...
PIRMININKAS. ... ir klausimus po to, kai pasisakys 6 dabar užsirašę deputatai. Paskutinis deputatas N.Rasimavičius. Neprieštarautumėt, ar ne? Vis dėlto protokolinis nutarimas, neturėtumėm gaišti labai daug laiko. Deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Gerbiamas deputate Liaučiau, aš dėl 3 punkto. Gal reikėtų redakciją pataisyti: Aukščiausiosios Tarybos komisija bankininkystės klausimams tirti, gavusi iki balandžio 12 dienos ekspertų grupės išvadas, turi pateikti artimiausiame AT posėdy...
PIRMININKAS. Kiek kitaip skamba dabar.
V.JARMOLENKA. Logiškiau būtų.
J.LIAUČIUS. Ačiū, čia tiksli loginė pastaba. Artimiausiu metu, taip. Nes kitaip būtų neaišku, kada gavusi, kada pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Ne visai mane patenkino deputato J.Liaučiaus paaiškinimas ir tuomet siūlau tokį dalyką. Aš pritarčiau deputatui E.Vilkui, kad reikėtų preambulės pirmąją dalį iki kablelio nubraukti, antras siūlymas įrašyti trečią punktą, o trečią padaryti ketvirtu. Pavesti Valstybės kontrolės departamentui ir Generalinei prokuratūrai atlikti Lietuvos banko finansinės veiklos patikrinimą ir išvadas pateikti ekspertų grupei. Nes ekspertų grupė, kaip deputatas J.Liaučius pasakė, turi labai daug klausimų. Jis įvardijo klausimus. Čia būtų tiktai vienas iš tų klausimų.
J.LIAUČIUS. Jūs, deputate, nesupratote. Kas yra iniciatorius, tas turės suformuluoti aiškius klausimus, o ekspertų kompetencija aš neabejoju. Nepritariu jūsų pasiūlymui.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Kadangi daug diskutuojama dėl preambulės, o preambulė kiekviename nutarime turi būti, tai galbūt galima patikslinti ir parašyti, kad atsižvelgiant į premjero pono G.Vagnoriaus kaltinimus, nes kaltinimų buvo ir aš manau, kad prokuratūra į tai reaguodama gali jau dabar iškelti baudžiamąją bylą ir savo ruožtu atlikti tyrimus. Tuos, kurie kalti, bausti, arba tuos, kurie nepagrįstai kaltina. Ekspertizės įstaiga privalo būti nurodyta nutarime. Dabar nebedaug yra buhalterinės revizijos ir kitų panašių sričių ekspertų, kurie liko Lietuvoje. Ji turi būti.
J.LIAUČIUS. Ačiū deputatui J.Prapiesčiui. Kad būtų dviem deputatams G.Šerkšniui ir deputatui E.Vilkui aiškiau, cituoju kovo 18 d. ,,Lietuvos aidą": ,,1991 m. pabaigoje 1992 metų pradžioje Lietuvos banke užfiksuoti precedento neturintys stambūs piktnaudžiavimai ir šiurkštūs valstybės finansinės drausmės pažeidimo faktai. Išryškėja, jog sudarytos sąlygos pagrindinių kreditinių lėšų superperdavinėjimui, spekuliacijai valiuta". Pirma — kaltinimas, po to — prašoma ištirti. Šitaip žaidžia pradedantys politikai.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Aš siūlau nutraukti diskusiją ir priimti protokolinį nutarimą. Jis iš esmės yra išbaigtas. Visos 7 institucijų pozicijos yra teisingos ir reikalingos. Tarp jų ir paskutinioji, kad būtų išaiškinta įsileido, neįsileido ir panašiai. Siūlau priimti nutarimą ir nutraukti diskusijas.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Aš manau, kad nebūtinai nutarimas turi turėti preambulę, juoba kad ta preambulė, kuri parašyta, nėra jau tokia... Ne tik Pirmininkas G.Vagnorius reikalavo, bet paklausęs kitų ir aš to reikalavau. Negi dabar visus deputatus surašysim, kurie šito reikalauja? Užtenka: Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria.
Dabar koks gi buvo reikalavimas, koks buvo reikalavimas? Nors ir ,,Lietuvos aide" parašyta, tai dar nėra oficialus kaltinimas. Jeigu tik pajunti, kad kažkas yra, tai reikia tuoj padaryti finansinę reviziją. Taigi buvo siūloma padaryti finansinę reviziją, ir viskas. Tiktai nesutarėm, kas tą reviziją turi daryti. Aš visiškai ne prieš, kad tai darytų ir nesuinteresuotos žinybos, tačiau kam Juridinis skyrius? Nieko neiškilo. Be to, jeigu iškils, įtrauksim Juridinį skyrių. Finansų ministerija reikalinga. Kontrolės departamentas reikalingas. Generalinė prokuratūra be abejonės. Teisminės ekspertizės institutas bus reikalingas tik tada, jeigu iškils kas nors dėl teismo. Tada jis ir pateiks savo išvadas. Juk tai iš piršto laužta. Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo departamentas irgi niekam nereikalingas. Juo labiau Nacionalinio saugumo tarnyba. Todėl aš prašau balsuoti už deputato Gedimino Šerkšnio pasiūlymą. Aš manau, kad visiškai korektiška būtų, kad pats bankas pasakytų: ,,Vyrai, brangieji, nepriiminėkit jokio nutarimo. Mes patys leidžiam tiems, tiems ir tiems patikrinti", ir viskas pasibaigtų.
PIRMININKAS. Žinot, gerbiami deputatai, į kokią situaciją jūs vėl statote mane. Vėl nėra parengto protokolinio nutarimo teksto, konkrečiai deputato G.Šerkšnio, ir reikalaujama teikti balsuoti tokį nutarimą. Aš vėl atsidursiu kaip ir antradienį tokioj situacijoj, kad vėl susilauksiu nepasitikėjimo pareiškimų. Todėl aš asmeniškai neapsiimu daugiau niekada jokio protokolinio nutarimo teikti balsuoti, jeigu nėra pateiktas jo tekstas ir aš neturiu jo prieš akis. Nenoriu būti kaltinamas nebūtomis nuodėmėmis.
Buvom sutarę, kad deputatas N.Rasimavičius yra paskutinis kalbantis, o atsirado dar 4 deputatai. Aš prašau nuspręsti Aukščiausiąją Tarybą, kiek 10. dar laiko skiriame šio protokolinio nutarimo svarstymui. Niekas nereikalauja pratęsti diskusijų? Kas už tai, kad būtų baigtos diskusijos? Prašau pakelti korteles. Balsų skaičiavimo grupę prašau skaičiuoti. Manau, akivaizdi dauguma tikrai. Pabandykim. Kas už tai, kad tęstumėm diskusiją? Vienas deputatas. Nutraukiame diskusijas. Pradedame priėmimo procedūrą. Turbūt pastraipsniui svarstysime, taip? 1 punktas deputatas E.Jarašiūnas. Preambulę? Gerai, prašom preambulę. Jūs atsisakote žodžio, ponas Jarašiūnai? Taip, prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau atmesti ,,atsižvelgiant į Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus reikalavimą papildomai ištirti Lietuvos banko finansinę veiklą", tiesiog ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria", t.y. kad tekstas būtų švarus.
PIRMININKAS. Žodžiu, taip. Yra pono E.Jarašiūno pasiūlymas balsuoti už ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria". Gerai, balsuosime už tokį. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Ta komisija sudaroma bankininkystės klausimams, o viskas išplukdoma. Kam taip daryti?
PIRMININKAS. Galime balsuoti ar dar reikalaujat kalbėti? Gal balsuojam? Taip, dėl preambulės. Ne, tai pirmiausia balsuosime dėl deputato E.Jarašiūno pasiūlytos pataisos. Deputatas V.Žiemelis, matau, nori kaip tik dėl šito pasiūlymo.
V.ŽIEMELIS. Aš vis dėlto nesutinku su kolegos E.Jarašiūno pasiūlymu, nes jeigu mes preambulę padarysime tokią, priimsime tokią, kaip jis siūlo, tada iš viso neaišku bus, kam sudaroma ta komisija.
PIRMININKAS. Tvarka. Aš siūlau dabar užsiregistruoti deputatams. Vyksta registracija. Užsiregistravo 79 deputatai. Prašau balsuoti už deputato E.Jarašiūno pasiūlymą preambulėje įrašyti tik tiek: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria". Balsuojame mygtukų paspaudimu. Už deputato E.Jarašiūno pasiūlymą balsavo 33 deputatai. Prašau netriukšmauti salėje, deputate Žiemeli ir kiti deputatai. Už balsavo 33, prieš su ponu J.Liaučiumi — 26, susilaikė 7 deputatai. Taigi lygu — 33 ir 33. Pakartokime balsavimą geriau kortelėmis. Kas už deputato J.Liaučiaus pasiūlymą preambulėje įrašyti žodžius ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria", ir tik tiek. Supainiojau. Deputato E.Jarašiūno pasiūlymas, taip. Taigi balsuojame pakeldami korteles už deputato E.Jarašiūno pasiūlymą preambulėje įrašyti žodžius ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria".
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 29.
PIRMININKAS. Už 29. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 38.
PIRMININKAS. Prieš 38. Gal nebebalsuojam. Aiškiai negavo balsų daugumos pono E.Jarašiūno pasiūlymas. Tada turbūt priimtina šita preambulė, kuri yra pateikta protokolinio nutarimo projekte. Dėl balsavimo motyvų mes jau esam kalbėję. Aš nežinau, ar turi būti tikslinama. Jeigu reikalaujate iš manęs laikytis Reglamento, aš jo laikausi. Prašau balsuoti už preambulę, kuri yra pateikta nutarimo projekte. Redakcinių pastabų nebereikia. Kas už preambulę, išdėstytą nutarimo projekte? Ne, balsuokime dabar spausdami mygtukus. Už tokią preambulę, kokia pateikta nutarimo projekte, balsavo 47 su ponu J.Liaučiumi, prieš — 16, susilaikė 6 deputatai. Priimta šitokia preambulė. Prašom, gerbiamas Liaučiau.
J.LIAUČIUS. Aš siūlyčiau toliau balsuoti už visą tekstą. Alternatyvaus protokolinio projekto balsavimo metu nebegalima pateikti. Sakyčiau, kad visi čia įvardyti asmenys subjektai, ekspertai yra reikalingi. Tarp jų ir Juridinis skyrius. Aš norėjau tiktai priminti deputatui N.Rasimavičiui, kad mums ministrė E.Kunevičienė išdalijo aktą ir atsakymą—pažymą, kurioje kaip tik keliamas metodologinio pobūdžio klausimas dėl įstatymų taikymo, todėl siūlyčiau balsuoti už visą tekstą, ir nebegaištam.
PIRMININKAS. Ar visi sutinka, kad su tom pataisom, kurios nurodytos 2 ir 3 punkte, taip pat ir 1, įrašius ten porą kitų žodžių, būtų balsuojama už visą nutarimo tekstą?
J.LIAUČIUS. Taip. 3 punkto sakinys pasibaigia ,,Tarybai dėl iškilusių klausimų". Kartoti nebereikia. Taigi visos pastabos.
PIRMININKAS. Dėl procedūros, matyt, deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Aš vis dėlto norėčiau priminti savo pasiūlymą, kad bū:ų įterptas dar toks punktas: ,,pavesti Valstybės kontrolės departamentui ir Generalinei prokuratūrai atlikti Lietuvos banko finansinės veiklos patikrinimą ir išvadas pateikti šitai ekspertų grupei". Motyvacija jau buvo, man rodos, kad šičia turėtų būti įtrauktas tas klausimas. Šitai siūlau (dabar apsiklausėm) frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Aš noriu patikslinti. 1 punktas liktų, kur nurodyta ekspertų grupės sudėtis, o būtų įrašytas papildomas punktas ,,pavesti Generalinei prokuratūrai ir Kontrolės departamentui".
G.ŠERKŠNYS. Taip, tai būtų trečias punktas. Dabartinis trečias taptų ketvirtu.
PIRMININKAS. Suprantama. Prašom.
J.LIAUČIUS. Leiskite atsakyti į tą klausimą. Kadangi klausimas formuluojamas dėl revizijos, leiskite atsakyti į deputato G.Šerkšnio siūlymą. o siūlymas yra ne pagal įstatymą, o prieš įstatymą. Štai Lietuvos banko statuto 20 straipsnyje apie revizijas kalbama, kad atsiskaito Aukščiausiajai Tarybai ir pateikia savo informaciją. Šiuo atveju kalbama ne apie reviziją, dar kartą pabrėžiu, o apie iškeltus naujus specifinius premjero, jam pritariančios finansų ministrės ir kai kurių deputatų klausimus, o objektas yra kitoks. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš noriu, kad ponas G.Šerkšnys patikslintų šitą frazę. Aš ją teiksiu balsuoti, kadangi tai nėra visas protokolinis nutarimas, o tik jo dalies papildymas ,,įpareigoti Valstybės kontrolės departamentą ir Generalinę prokuratūrą..." Prašom toliau.
G.ŠERKŠNYS. ,,...atlikti Lietuvos banko finansinės veiklos patikrinimą ir išvadas pateikti šitai ekspertų grupei".
PIRMININKAS. Taip, aš teiksiu šitą pasiūlymą balsuoti.
G.ŠERKŠNYS. Ir dar prie procedūros. Reglamento rengimo grupei aš siūlyčiau apibrėžti, kas tai yra protokolinis nutarimas. Mano supratimu, tai nėra protokolinis.
PIRMININKAS. Taigi dėl balsavimo motyvų deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Aš norėjau grįžti dar prie...
PIRMININKAS. Ne, dabar kol kas dėl pono G.Šerkšnio pasiūlymo, kad nesipašiotumėm. Ar jūs ne dėl to? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau tik priminti, kad ponas deputatas G.Šerkšnys atstovauja Vyriausybei, kaip bebūtų.
PIRMININKAS. Jis nėra Vyriausybės narys.
J.PANGONIS. Bet jis yra ministro pavaduotojas, kiek aš žinau. Ar gal jau išėjo? Tai labai atsiprašau tada.
PIRMININKAS. Gerai, asmeniniu klausimu deputatas G.Šerkšnys ir balsuosime.
g.šerkšnys. Aš labai norėčiau priminti deputatui J.Pangoniui, kad Vyriausybę sudaro premjeras, jo pavaduotojai ir ministrai. Daugiau Vyriausybės narių nėra.
PIRMININKAS. Kas už tokį pono G.Šerkšnio pasiūlytą 3 nutarimo punktą: ,,Įpareigoti Valstybės kontrolės departamentą ir Generalinę prokuratūrą atlikti Lietuvos banko finansinės veiklos patikrinimą ir išvadas pateikti ekspertų grupei"? Kas už šį deputato G.Šerkšnio pasiūlymą, spaudžiame mygtukus. Už deputato G.Šerkšnio pasiūlymą balsavo 23, su ponu J.Liaučiumi prieš 36, susilaikė 10. Nepritarta šiam pasiūlymui. 3 papildomas punktas neįrašomas. Taigi lieka trijų punktų nutarimas. Galime, jeigu kas pageidauja, pasisakyti dar dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo ir balsuojame už jį. Niekas nepageidauja? Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Manyčiau, kad reikia pakeisti paties nutarimo pavadinimą. Ta ekspertų grupė, jeigu ji tirtų bankininkystės klausimus, tai turėtų būti vien tik iš ekonomistų, o iš sudėties matyti, kad ji ne bankininkystės klausimus tirs, o ji tirs Lietuvos banko finansinę veiklą.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas E.Grakauskas.
E. GRAKAUSKAS. Aš norėčiau paprieštarauti deputatui E.Vilkui ir prasyčiau atkreipti deputatų dėmesį, kad sudėtyje, kur institucijos išvardytos, kaip tik ekspertais ir bus ekonomistai. Kaip tik ekonomistai, kurie ir tirs bankininkystės problemas.
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Ar reikia balsuoti už šį protokolinį nutarimą? Reikalauja deputatai balsuoti. Gerai, balsuosime spausdami mygtukus. Kas už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl ekspertų grupės bankininkystės klausimais sudarymo"? Kadangi tai protokolinis nutarimas, galime balsuoti spausdami mygtukus. Prašom balsuoti. Skaičiuojant su ponu J.Liaučiumi, už balsavo 55 deputatai, prieš — 8, susilaikė 10. Protokolinis nutarimas priimtas. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas dar nėra pateikęs protokolinio nutarimo teksto. Tuoj bus. Tai kol kas nesvarstom.
Kviečiu į tribūną poną V.Jurną Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projekto klausimu.
Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projekto svarstymas
V.JURNA. Gerbiami deputatai, jums pateiktas svarstyti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projektas, parengtas Vyriausybės, Valstybės kontrolės departamento ir suderintas su Buhalterių ir auditorių asociacija. Be to, svarstymo metu buvo atsižvelgta į Aukščiausiosios Tarybos Juridinio skyriaus pastabas, kurios buvo pateiktos išnagrinėjus anksčiau jums jau pateiktą projektą. Apie šio įstatymo projekto turinį buvo jau kalbėta anksčiau pateikiant, todėl vargu ar dabar verta detaliai apie jį šnekėti. Galima trumpai pasakyti tik tiek, kad jame išdėstyti patys pagrindiniai buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėse ir biudžetinėse įstaigose reikalavimai. Šį projektą svarstė Biudžeto komisija. Yra padaryta nemaža pastabų dėl jo ir pateikta pasiūlymų. Daugelis iš jų priimtini ir galima būtų juos patikslinti iki antrojo svarstymo. Kai kurie kelia abejonių, bet nes esam aptarę su Biudžeto komisija, kad kol bus antrasis svarstymas, tuos tarpusavio nesutarimus suderinsim. Manom, kad pateiksim arba suderinę, arba sukonkretinę tuos dalykus, kurie kol kas nesuderinti. Jeigu taip būtų detaliau apie patį projektą, o dabar manau, kad galimi tik atsakymai į klausimus.
PIRMININKAS. Kol kas nėra norinčių paklausti. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Mano būtų toks vienas klausimas. Mes dabar viską privatizuojam, atrodo, turėtų ta buhalterinė apskaita būti šiek tiek paprastesnė. O dabar mes, kai kurie ūkininkai, nusigandę, kad reikės vesti net tris kažkokias apskaitos knygas. Ir žemės ūkio bendrovės, ir visi kiti juridiniai, fiziniai asmenys, ir privatūs turės reguliariai atsiskaityti. Įdomu būtų žinoti, kas tą informaciją iš jūsų rinks, koks jos periodiškumas? Suprantat, šiek tiek keistoka. Man atrodo, kad pagrindinis dalykas būtų tiktai pajamų deklaravimas, o ne vėl kurti didelį buhalterinį aparatą ir t.t. Iš viso įstatymo matyti, kad vėl užsukta didžiulė buhalterinio aparato mašina.
V.JURNA. Taip, jūs teisus. Kai kurioms įmonėms, atsižvelgdama į tai turbūt, ir Biudžeto komisija pasiūlė vieną kitą straipsnį patikslinti, numatyti supaprastintos buhalterinės apskaitos galimybę. Ypatingai turbūt ir svarstyti nebereikia. Jūsų priimtame nutarime įmonėms, turinčioms mažųjų įmonių statusą, turi būtį supaprastinta apskaita ir toks pavedimas jau duotas Vyriausybei ir jis vykdomas. Tiesa, jis dar neįvykdytas. O žemės ūkis, taip pat turbūt labai didelė įmonių dalis turės mažųjų žmonių statusą, todėl jos, be abejo, naudosis ir tomis lengvatomis tvarkydamos buhalterinę apskaitą. Dėl atsiskaitomybės tai turbūt labiau tiktų statistikos įstatymui, kuris artimiausiu metu, man atrodo, irgi bus svarstomas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausti norinčių nėra. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Kalbėti pirmojo svarstymo metu norinčių nėra? Deputatas J.Pangonis.
J.PANGONIS. Taupydamas laiką neinu į tribūną. Aš kalbėsiu iš savo darbo vietos. Biudžeto komisijoje visapusiškai svarstėme šį įstatymą, vyko du išplėstiniai posėdžiai, kuriuose dalyvavo ekspertai iš įvairių organizacijų. Dalyvavo Buhalterių ir auditorių asociacijos pirmininkas ir pavaduotojas, taip pat iš Valstybės kontrolės departamento, iš Finansų ministerijos. Žodžiu, įstatymą mes peržiūrėjome skersai ir išilgai. Iš esmės susidūrė dvi pagrindinės nuomonės. Viena pusė norėtų matyti mūsų apskaitą jau modernią, t.y. atitinkančią maždaug Jungtinių Amerikos Valstijų, kur apskaitai vadovauja profesionalios organizacijos. Ne valstybinės, bet profesionalų organizacijos, panašios kokia pas mus dabar yra Buhalterių ir auditorių asociacija. Kita pusė norėtų ir įsivaizduoja, kad visai buhalterinei finansinei apskaitai vadovauja valstybinės institucijos. Tai yra Finansų ministerija ir kitos. Žodžiu, pabandyta suderinti šias nuomones ir neatsitiktinai Biudžeto komisija siūlo padaryti nemaža pataisų. Iki antrojo svarstymo bus tos pataisos galutinai suderintos su Vyriausybe. Manau, kad įstatymo projektas antrajam svarstymui bus pateiktas jau gerokai patobulintas ir atsižvelgus į įvairias nuomones. Ilgai nekalbėsiu. Siūlyčiau pritarti įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir kitą savaitę ketvirtadienį paskirti antrąjį svarstymą.
PIRMININKAS. Nežinau, ar mes turėsime laiko kitą ketvirtadienį surengti antrąjį svarstymą. Tikrai labai daug klausimų yra.
J.PANGONIS. Bet tai yra labai svarbus įstatymas, be kurio negali Finansų ministerija, įvairios kitos institucijos priimti poįstatyminių aktų. O be jų apskaita stovi senoje vietoje.
PIRMININKAS. Žinau, stengsimės. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Svarstomas įstatymas iš esmės atitinka tuos tikslus, kurie paprastai yra keliami panašiam įstatymui apie buhalterinę apskaitą. Įstatymo prasmė yra ta, kad turi būti nustatytos bendros taisyklės, kurios garantuotų patikimą informaciją pačiai valstybei ir piliečiams apie įmonių finansus. Kadangi piliečiai tampa suinteresuoti įmonių finansine veikla ir jų turto įvertinimu, tai šiuo požiūriu įstatymas lyg ir viską padaro. Tačiau aš manyčiau, kad jį reikėtų dar gerokai pašvarinti, kad būtų aiškiau akcentuojami įstatymo tikslai ir griežčiau apibrėžta tai, kas kiekvienai įmonei ar kitokiai įstaigai yra privaloma, kas nėra privaloma. Kiek galima pastebėti, yra likę iš viso praleistų klausimų. Sakysim, klausimas apie tai, kad finansinės veiklos ataskaitos, bent didžiųjų įmonių, turi būti apskritai skelbiamos, ne tik pateikiamos finansų organams. Vis dėlto čia yra naujoviškas požiūris, tik ne iki galo užfiksuotas. Veikiau yra senoviškas. Finansų, mokesčių mokėjimo klausimais informacija reikalinga statistikai, bet iš tikrųjų pats svarbiausias dalykas yra tai, kad piliečiai, tapdami ekonominiais agentais, turi gauti tą informaciją ir kad ta informacija būtų teikiama pagal tam tikras taisykles, kurios yra priimtos. Aš manau, kad po pirmojo svarstymo įstatymą galima priimti, bet turiu galvoje, kad reikėtų jį iš tikrųjų pašvarinti ir kai kurias vietas daugiau atitolinti nuo įprastinės mūsų buhalterinės apskaitos tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamiems deputatams. Kalbos baigtos. Gal net be balsavimo sutartume štai dėl tokio dalyko, kad pritariame Buhalterinės apskaitos įstatymo projektui po pirmojo svarstymo ir numatome antrojo svarstymo datą po savaitės. Taip, kaip siūlė deputatas J.Pangonis. Su ta išlyga, jeigu kitą savaitę vyks plenariniai posėdžiai. Sutariame dėl to. jeigu kitą savaitę vyks plenariniai posėdžiai, tai po savaitės numatome antrąjį šio įstatymo projekto svarstymą. Niekas nereikalaujate balsuoti? Serai, ačiū.
Prieš kviesdamas poną V.Jurną į tribūną, noriu perskaityti paaiškinimą mano adresu. Radijo darbuotojai rašo: ,,Šiandien deputatai Vladas Terleckas ir Aloyzas Sakalas savo pareiškimuose priekaištavo Lietuvos radijo ir studijos parlamente žurnalistams, kad kovo 24 dieną netransliuota plenarinio posėdžio dalis, kurioje išklausyta parlamento komisijos bankininkystės ir finansų klausimais išvados. Pagal Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą Lietuvos radijas privalo tiesiogiai transliuoti plenarinius posėdžius tik balsavimu deputatams priėmus tokį sprendimą. Šiuo atveju tokio balsavimo nebuvo. Todėl kovo 25 dieną 16 val. 10 min. transliuotas tik deputato Stasio Kropo pranešimo įrašas. Šiandien priimtą protokolinį nutarimą transliuoti deputato J.Prapiesčio pranešimą įvykdyti sudėtinga, nes neturime jo įrašo. Lietuvos radijo studija neįpareigota ir techniškai neparuošta ilgesniems plenarinių posėdžių magnetofoniniams įrašams. Su pagarba redaktorius Vytas Ūsas." Aš jau prieš tai kreipiausi į deputatus, kad negalime kaltinti radijo, nes nebuvo priimta jokio Aukščiausiosios Tarybos sprendimo, kad vyktų radijo transliacija. O gal ponas J.Prapiestis galėtų kai kuriuos paaiškinimus radijui pateikti nuėjęs į radijo studiją. Kartu būtų įvykdytas ir mūsų protokolinis nutarimas. Beje, ponas Sekretorius priminė, kad yra vis dėlto stenogramos juostelėje ir galima retransliuoti pagal šitą įrašą. Dabar prašome, gerbiamas Jurna, pateikti Žemės mokesčio įstatymo projektą.
Žemės mokesčio įstatymo projekto svarstymas
V.JURNA. Vyriausybės pateiktame jums svarstyti Žemės mokesčio įstatymo projekte įdėta pagrindinė nuostata kitokia, negu kad buvo praėjusiais metais. Būtent, šį mokestį moka tik žemės savininkai. Turint omeny, kad žemės savininkai bus tiktai fiziniai asmenys, vadinasi, šitą mokestį mokės fiziniai asmenys už privačią žemę. Tačiau pateiktame nutarimo projekte dėl šio įstatymo įsigaliojimo turint omeny, kad savininkų kol kas nėra, įteisinančių dokumentų nėra, o mokestis jau šiemet numatytas ir jis turi būti mokamas už visus metus, siūloma tokia nuostata, kad tam tikrą laiką, kol vyksta žemės savininkų nustatymo procesas, šitą mokestį fiziniai asmenys moka visi. Čia pasiūlyta pirmame pusmetyje, bet pasiūlymas buvo pateiktas sausio mėnesį, dabar jau yra kovo pabaiga, todėl Vyriausybė siūlytų nebe pirmam pusmečiui, o tą nuostatą taikyti visiems 1992 metams, kad turi teisę tam tikra tvarka naudotis žeme, nesvarbu, ar jis taps savininku per metus, ar ne. Fiziniai asmenys šiais metais mokėtų žemės mokestį. Juridiniai asmenys, kadangi jie nėra savininkai ir nebus, nuo šių metų pradžios Vyriausybės nutarimas priimtas, jie moka atitinkamą valstybinės žemės nuomos mokestį, kurio dydis pagal projektą numatytas dvigubai didesnis negu žemės mokesčio. Tokia šito mokesčio esmė. Prašymą? jį priimti. Gali kilti klausimas, kodėl yra pateikiamas dabar, nors tas iš esmės bus taikoma tik nuo 1993 metų. Turiu pasakyti taip: kol nėra šitokio įstatymo, iš esmės negalioja Vyriausybės nutarimas dėl žemės nuomos mokesčio, nes ten yra tokia nuostata, kad daugelis mokėtojų žemės nuomos mokestį bent jau šiais metais turės mokėti pagal žemės mokesčio tarifą. Tai yra tarifai turėtų būti koordinuoti. Todėl Vyriausybė prašo jūsų šitą įstatymą ir nutarimą dėl jo įsigaliojimo priimti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti dėl 3 straipsnio, kuriame kalbama apie mokesčio tarifą. Sakykit, o kuo remiantis bus nustatomos miško žemės kainos? Ne paties miško, bet miško žemės kaina. Todėl, kad pagal mano turimą informaciją ariamos žemės ir miško žemės balų skaičiavimas buvo iš esmės truputį skirtingas. Šiandien miško kadastro kaip tokio nėra, o kol jis bus padarytas, matyt, praeis dar geras pusmetis ir tokiu atveju mokesčio už miško žemę lyg ir nebūtų pagrindo imti. Ar bus taikomi žemės ūkio žemės kadastro duomenys?
V.JURNA. Dėl įkainojimo. Kaip dėl žemės ūkio paskirties, taip ir dėl miško žemės yra priimtas 1991 m. lapkričio 18 d. Vyriausybės nutarimas, kurio principas toks, kad miško žemės kainos nustatymo pagrindas yra sklypo, dirvožemio tinkamumas miškui auginti.
PIRMININKAS. Deputatas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamas pranešėjau, svarstant ir tvirtinant biudžetą buvo pasakyta, kad šiais metais bus praėjusių metų žemės mokestis. O štai nutarimo projekte dabar yra parašyta, kad nuo šių metų sausio 1 dienos bus taikomas šis įstatymas.
V.JURNA. Na, galbūt netiksliai buvo suprasta, kad jokiu būdu negalima taikyti šiais metais priimto jūsų žemės mokesčio įstatymo, kadangi, kaip jau žinoma, praėjusiais metais žemdirbiai mokėjo, bent jau juridiniai asmenys, žemės mokestį ir vadinamąjį viršpelnį. O pratęsti šitą praktiką šiemet ir jūs tokio įgaliojimo nedavėt, ir Vyriausybė to nėra numačiusi. Todėl praėjusiais metais galiojusio įstatymo tęsti šiais metais jokiu būdu nėra galimybės.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Aš irgi dėl 3 straipsnio. Gal esu atsilikęs, nežinau, bet įstatymus mes priimam, aišku, ne vienai dienai, bet ilgam. Dabar 3 straipsnyje parašyta, kad žemės mokesčio tarifas metams yra 1,5% žemės kainos. Kada ir kas tos žemės kainą kaitalios? Tas 1,5% yra toks sąlyginis ir neapibrėžtas, kuriam jis laikui galioja, ar šiems metams, ar kitiems, ar dešimčiai metų ir t.t. Tos žemės kaina, man atrodo, irgi keisis. Ir kas čia pasvers tą žemės kainą? Ar rinkos žemės kaina, ar kokia bus valstybės nustatoma?
V.JURNA. Taip. Nutarimo projekte dėl šio įstatymo įsigaliojimo siūloma pavesti žemės kainos nustatymo klausimą spręsti Vyriausybei. O numatoma daryti taip. Kaip jau minėjau, Vyriausybės nutarimas dėl žemės įkainojimo priimtas, jis nustatytas, tačiau jūs visai teisus, kad ta kaina yra dabar vadinamoji nominali kaina. Galbūt bus kada, kai bus rinka ir rinkos kaina. Numatoma Vyriausybės parengtame projekte, jeigu jūs priimsit tokį įstatymą, daryti taip: tarifas stabilus, kaip siūloma, — pusantro procento, o žemės kainą kol kas nustatyti tą nominalią ir ją kas pusmetį indeksuoti, atsižvelgiant į suvestinį vartojimo kainų indeksą.
PIRMININKAS. Deputatas A.Ulba.
A.ULBA. Gerbiamas Jurna, jūs pranešime minėjot, kad šiais metais juridiniai asmenys žemės neturės ir jie mokės nuomos mokestį, kuris bus dvigubai didesnis už fizinių asmenų. Paaiškinkit, kodėl ir kas nustatė, kad tie mokesčiai bus tokie skirtingi, dvigubai didesni juridiniams asmenims.
V.JURNA. Aš kalbu apie projekte siūlomą pusantro procento. Nuomos mokesčio tarifas, tiesą sakant, daugeliui mokėtojų yra nustatytas Vyriausybės nutarimu, tačiau juridiniams asmenims, kurie nuomos arba jiems bus skirta žemės ūkio paskirties žemė, Vyriausybės priimtame nutarime pasakyta, kad mokesčio tarifas turi būti toks kaip ir žemės mokesčio tarifas. Kitiems juridiniams asmenims, kurie naudoja ne žemės ūkio paskirties žemę, nustatytas metinis tarifas trys procentai. Vadinasi, jis dvigubai didesnis. Žinoma, su sąlyga, jeigu jūs priimsit siūlomą pusantro procento tarifą.
PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, gal galime sutarti, kad dar klausia likę penki deputatai, paskutinis ponas L.Apšega, o po to nutrauktume klausimus ir susitartume dėl pirmojo svarstymo datos paskyrimo. Neprieštaraujat tam? Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Noriu paklausti. Mano klausimas truputėlį siejasi su deputato A.Ulbos klausimu. Kodėl 1 straipsnyje žemės mokesčio objektas yra tik privati žemė? Ką tai reiškia? Mes tiktai savininkus apmokestinsime, o visų kitų ne, kartu ir užsienio nuomotojus, ir visus kitus. Buvusiame mokesčių įstatyme buvo parašyta, kad apmokestinami visi, — ir naudotojai, ir savininkai. Kodėl ta pozicija taip smarkiai pasikeitė?
V.JURNA. Vyriausybė mano, kad nustatyti vienodą mokestį savininkui ir nuomininkui būtų neteisinga. Praėjusiais metais buvo priimta tokia nuostata atsižvelgiant į tai, kad turbūt tada apie žemės savininką dar ir kalbos negalėjo būti. Todėl Vyriausybė ir siūlo nustatyti, žinoma, ne visiems, bet daugeliui mokėtojų skirtingą mokesčių tarifą žemės savininkui ir nuomininkui. Todėl, kad tas, kuris ne savininkas, mokės žemės nuomos mokestį.
B. VALIONYTĖ. Ne žemės mokestį, o žemės nuomos.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė.
B.VALIONYTĖ. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl trečio skirsnio ,,Mokesčių lengvatos". Kuo remiantis iškrito lengvatos trečiai ir ketvirtai karsto zonai? Aname senajame įstatyme, kuris dar tebegalioja, ir dabar buvo suteiktos žemės mokesčio lengvatos. O štai Vyriausybės nutarimas, apribojantis tręšimą, jau įsigalioja nuo sausio pirmosios.
V.JURNA, Žinot, aš net suabejojau. Ar bus privati nuosavybė į šitą žemę? Bus. Ko gero, jūs teisi. Iškrito svarstymo metu. Buvo svarstoma tuo laiku, kad ji neturėtų būti privati nuosavybė. O jeigu ji bus, tada jūs turbūt teisi.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamas pranešėjau, kokia bus žemės mokesčio mokėjimo tvarka savininkui, atgavusiam žemę ir atidavusiam bendrovei?
V.JURNA. Mes manom, kad mokesčio mokėtojas turi būti savininkas. Ar jis ją naudoja individualiai, ar jis ją sujungia su bendrovės mokesčio mokėtojas savininkas. Bet, žinoma, aš čia kol kas pateikiu. Sumokėjimo tvarką nustatys Vyriausybė po to, kai jūs priimsit. Projekte mąstom taip.
PIRMININKAS. Ir deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Vis dėlto norėčiau grįžti dar prie to nelaimingo 3 straipsnio. Įdomu būtų sužinoti, kokia praktika remiantis, ar užsienio patyrimu, ar kuo nors kitu, nustatytas tas pusantro procento? Tai būtų dalis klausimo. Kas jį tokį lėmė? Taip pat ar aš blogai supratau, ar tikrai teisybė, jūs sakėt, kad numatoma žemės kainos dydį pakoreguoti kas pusę metų. Tai yra, man atrodo, ne toks jau mažas darbas ir kas čia tą darbą sugebės atlikti? Ačiū.
V.JURNA. Taip, procentas nustatytas šiek tiek atsižvelgiant ir į kitų valstybių patirtį, į turto mokesčio dydį, kuris taip pat apie vieną pusantro procento sukasi. O pagrindinis turbūt motyvas — fiskalinė pusė. Biudžete jūs patvirtinot 504 mln. rublių to mokesčio, o mes atsižvelgėme į šitą sumą. Dėl indeksavimo tai tvirtai galima pasakyti, kad siūloma projekte kas pusmetį skaičiuoti mokestį. Bent jau šiais metais, turint omeny, kad ir pernai, ir šiemet didžiulė infliacija. Indeksuojama gali būti kas pusmetį, bet ne rečiau kaip kas metai. Nustačius indekso koeficientą, techniškai darbas nėra sudėtingas. Dabar jau kovo mėnesio Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad ta nominali kaina didinama koeficientu du, kai pati kaina apskaičiuota, o kainą apskaičiuoti iš tikrųjų bus labai didelis žemės įkainojimo darbas. Priskirti žemę savininkui, ją įkainoti, o indeksuoti techniškai nesunku.
PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, buvome sutarę, kad ponas L.Apšega klaus paskutinis. Aš mačiau, kad dar yra užsirašiusių deputatų. Gal galėtume nebeklausinėti? Paskirtume pirmojo svarstymo datą, pavyzdžiui, po dviejų savaičių ir sutartume tada daryti pirmąjį svarstymą. Iki pirmojo svarstymo, kaip supratau, pranešėjas jau sutinka atsižvelgti į kai kurias deputatų pasakytas pastabas, o paskui būtų galima detaliai analizuoti. Ar sutiktumėt su tuo? Tai ar kas nors reikalaus balsuoti? Na, ponas K.Rimkus, žiūriu, dar neklausė. Prašom.
K.RIMKUS. Aš visgi manyčiau, kad atskirai priiminėti žemės mokesčio įstatymus yra ne visai teisinga. Reiktų, kad visi įstatymai žemės mokesčio ir nuomos, ir juridinių asmenų, ir fizinių asmenų — būtų kartu parengti. O dabar mes nustatom procentą ir tais mokesčiais galima žaisti. Mes lyg ir norim pavaidinti, kad Aukščiausioji Taryba priiminėja mokesčių įstatymus. O šitaip tai nėra. Vyriausybė kaip nori, taip manipuliuoja.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju pranešėjui. Ne, čia klausimo jums nebuvo.
V.JURNA. Aš tik galiu pasakyti informaciją, kad taip Vyriausybė ir padarė. Juridinių asmenų mokestis patikslintas pas jus jau gruodžio mėnesį. Nutarimas dėl nuomos mokesčio jau priimtas ir atėjom pas jus su paskutiniu įstatymu dėl žemės mokesčio mokėtojų.
PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinka deputatai, kad po dviejų savaičių būtų numatytas pirmasis šio įstatymo projekto svarstymas? Greičiau, jeigu niekas nesiūlys dar papildomų klausimų. Kitą savaitę jau yra ir taip trisdešimt klausimų prirašyta. Aš siūlau, kad būtų po dviejų savaičių, gal tai būtų antradienis, po dvylikos dienų surengtas pirmasis šio įstatymo projekto svarstymas. Neprieštaraujat? Niekas neprieštarauja. Dėkoju gerbiamam V.Jurnai.
Ponia Filomena Jasevičienė laukia nuo dvyliktos valandos. Gal sugebėsit trumpai pateikti svarstymui įstatymo projektą?
L.APŠEGA. Kol ateis, repliką noriu.
PIRMININKAS. Ponas L.Apšega, kol ateis ponia F.Jasevičienė, pageidauja replikos. Prašom.
L.APŠEGA. Aš noriu pirmininkui repliką.
PIRMININKAS. Prašau.
L.APŠEGA. Noriu pasakyti, kad jūs visą laiką mano pavardę negerai sakot: Apšega. Mano pavardė yra šitaip: Jurna, Rupeika, Abišala, Inta, Apšega, Motieka ir taip toliau.
PIRMININKAS. Tai kad aš ir sakau: Apšega.
L.APŠEGA. Apšega.
PIRMININKAS. A, taip. Prašom, gerbiama Jasevičiene. Dar kartą patikslinu: Apšega.
L.APŠEGA. Taip.
PIRMININKAS. Tvarka. Atsiprašau, jeigu būčiau ne taip ištaręs.
Konkurencijos ir ją ribojančių veiksmų įstatymo projekto svarstymas
F.JASEVIČIENĖ. Gerbiami deputatai, jums yra pateiktas įstatymo projektas dėl konkurencijos ir ją ribojančių veiksmų. Kadangi pirmas pateikimas buvo tikrai labai epizodiškas ir gana seniai, prieš keletą mėnesių, aš norėčiau šiek tiek priminti tos problemos išdėstymo įstatyme struktūrą ir jos pagrindinius principus.
Įstatymo pagrindinė paskirtis yra apginti konkurenciją ir kovoti su konkurenciją ribojančiais veiksniais ir procesais. Įstatymo bendrose nuostatose ir 1 straipsnyje numatyta, kam šis įstatymas netaikomas. Tai yra santykiams, kuriuos reguliuoja išradimų, pramoninių pavyzdžių, prekių ženklų, taip pat autorinės taisės normos. Šie veiksniai turi būti apginti šiuo įstatymu ir jis jiems neturėtų būti taikomas. Taip pat manome, kad tikslinga būtų numatytame 5 straipsnyje dar suteikti Vyriausybei išimtį pateikti Aukščiausiajai Tarybai dėl šio įstatymo netaikymo monopolinėms sferoms, t.y. energetikai, kur dar yra valstybės reguliuojamos kainos. Energetikos sistema yra išimtinai valstybinė nuosavybė ir galbūt Vyriausybės siūlymu galėtų būti šitas įstatymas netaikomas.
Šiek tiek apie pačią struktūrą. 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos dėl to, kad visi subjektai vienodai suprastų ir tas sąvokas vienodai traktuotų. Antrame skyriuje yra numatyta konkurenciją ribojanti veikla. Numatytos ūkiniams subjektams draudžiamos veikos. Viena iš tokių pagrindinių, kurią norėčiau akcentuoti, tai yra draudimai, susitarimai bei suderinti veiksmai, kuriais siekiama pasidalyti rinką teritoriniu principu, pagal grupes susitarti ir to susitarimo būdu nustatyti aukštesnes kainas arba antkainius. Žodžiu, tokie draudimai numatyti antrame skyriuje. Tame pačiame skyriuje yra numatyti leidimai atlikti ribojančią konkurenciją.
Trečiame skyriuje yra numatyta nesąžininga konkurencija. Tai yra pagrindinis, sakyčiau, principas. Numatyti pagrindiniai kriterijai, kai draudžiama atlikti nesąžiningą konkurenciją, t.y. kai prekių vartotojai klaidinami naudojant svetimos firmos pavadinimą, netikslius duomenis, ypač kai iškraipomi duomenys apie gamybos būdą, apie prekių kokybę, apie savybes ir dėl to stengiamasi užimti monopolinę poziciją rinkoje.
Ketvirtame skyriuje numatytas ūkinių subjektų susiliejimas, kontrolė ir draudimas. Čia ūkiniams subjektams draudžiama susilieti, nes dėl to susilpnėtų konkurencija. Atsirastų rinkos monopolizacija, t.y. atsirastų nauji ūkiniai subjektai, kurie rinkoje užimtų dominuojančią poziciją. Ketvirtas skyrius yra nesąžiningos ir konkurenciją ribojančios veiklos kontrolė. Čia bene toks naujas dalykas, kad numatyta atskira tarnyba...
PIRMININKAS. Ponia Jasevičiene, aš atsiprašau jūsų, kol dar jūsų deputatai P.Varanauskas, R.Rudzys ir kiti neatsiprašinėja. Deputate Rimkau! Prašau salėje tylos!
F.JASEVIČIENĖ. Numatytos tos naujos tarnybos pagrindinės funkcijos, teisės ir pareigos. Įstatyme numatyta, kad ta tarnyba užsiims šio įstatymo priežiūros darbais ir kontrole. Taip pat tos tarnybos įgaliojimai ir funkcijos detaliau aptarti 11, 12 ir 13 straipsniuose.
Paskutinis skirsnis yra atsakomybės už įstatymų pažeidimus. Čia yra pateiktos Teisinės komisijos pastabos. Mes visiškai su jomis sutinkam ir manytume, kad po šito svarstymo šią dalį šiek tiek reikėtų pataisyti. Aš norėčiau gerbiamiems deputatams priminti, kad analogiški įstatymai galioja visose Vakarų Europos šalyse. Tokio pobūdžio įstatymo istorija yra labai segta, jau apie šimto metų. Rengdama įstatymą mūsų grupė, kurios pirmininkas čia taip pat dalyvauja, išnagrinėjo visų Skandinavijos šalių, taip pat Vokietijos, Airijos ir kitų šalių įstatymus. Po pirmojo svarstymo įstatymas buvo pateiktas Danijos, Švedijos ir Vokietijos ekspertams. Jie pateikė tam tikrų pasiūlymų, kurie, mūsų nuomone, yra priimtini. Jeigu deputatai neprieštarautų, aš prašyčiau leisti kelias minutes skirti grupės vadovui gerbiamam Klimui, kuris šiek tiek trumpai pakomentuotų ekspertų pasiūlymus ir atsakytų, jeigu jums kiltų, į detalesnius klausimus, nes jis yra pagrindinis to įstatymo rengėjas.
PIRMININKAS. Aš tada supažindinu su Vyriausybės rezoliucija, pasirašyta pono G.Vagnoriaus. Svarstant šį projektą, Vyriausybei atstovaus Kainų departamento direktorius R.Stanikūnas.
F.JASEVIČIENĖ. Vadinasi...
PIRMININKAS. Beje, visada yra painiavos, kas, kada ir kam atstovauja...
F.JASEVIČIENĖ. Vadinasi, sutapimas teisingas, kadangi ponas Klimas yra Kainų ir konkurencijos departamento skyriaus viršininkas. Jis tiktai labai trumpai pateiktų užsienio ekspertų išvadą. Manyčiau, deputatams jos turėtų būti įdomios ir būtų mums naudinga, jeigu jūs joms pritartumėte, kad mes galėtume iki kito svarstymo padaryti pataisas. Čia truktų labai trumpai, penkias septynias minutes.
PIRMININKAS. Tačiau deputatai dar nori jūsų paklausti. Ponas B.Lubys.
E.JASEVIČIENĖ. Jeigu būtų sudėtingesnių problemų, aš prašyčiau...
PIRMININKAS. Ne, kaip tik jūsų turbūt nori klausti gerbiamas B.Lubys. Prašom.
B.LUBYS. Aš norėčiau ne tiek paklausti, kiek pasakyt labai trumpai keletą minčių.
PIRMININKAS. Tai gal po klausimo. Deputatas J.Šimėnas turbūt nori klausti, taip? Prašom.
J.ŠIMĖNAS. Ar jūs nemanote, kad trukdymai įsikurti privačioms įmonėms, žemės neskyrimas ir panašiai, taip pat yra nesąžiningos konkurencijos toleravimas? Ar nebūtų galima šiame įstatyme numatyti laisvų gamybinių plotų išaiškinimą ir numatyti mechanizmą jų panaudojimui?
F.JASEVIČIENĖ. Aš norėčiau atsakyti, kad šiame įstatyme yra numatyti konkurenciją, nesąžiningą konkurenciją ribojantys veiksniai. O visi tie veiksniai, kurie skatina rinką, rinkos sukūrimą, kurie formuoja rinkos sukūrimą, o jeigu veikia laisva rinka, vadinasi, atsiranda ir konkurencija, tai šitie veiksniai nėra numatyti. Nėra numatyti nesąžiningos konkurencijos skatinimo principai, o būtent ribojantys veiksniai.
PIRMININKAS. Ačiū poniai F.Jasevičienei. Nori pasisakyti labai trumpai deputatas B.Lubys. Prašom.
B.LUBYS. Aš noriu atkreipti gerbiamų deputatų dėmesį, kad šitas įstatymas iš principo kada nors bus mums labai reikalingas ir jį reikia priimti. Tačiau nereikėtų smarkiai skubėti. Šiandien, kai labai sunkiai verčiasi mūsų gamyba, ji yra apsunkinama įvairių veiksnių, šitas įstatymas bus vienas iš tų, kuris trukdys. Tas įstatymas yra geras, kai yra normali rinkos konkurencija, normalūs santykiai, normalūs finansai arba bent jau panašūs į normalius. Šiandien mes to neturim. Kaip jūs girdėjot, taip pat siūloma įkurti dar vieną inspekciją. Mes inspekcijų jau turim daug, įkursim dar vieną inspekciją. Aš taip suprantu, kad kažkurioj Respublikos vadovybės instancijoj turbūt ketinama sumažinti klerkų skaičių ir tuoj pat kuriama dar viena instancija, kad tie klerkai galėtų labai greitai persigrupuoti į naują inspekciją. Manyčiau, kad būtinai reikia įstatymą paskelbti kokiame nors spaudos leidinyje ar ,,Komersante", ar kokiame kitame, ir sužinoti verslininkų, pramonininkų ir visų kitų nuomones. Šito įstatymo ne priimti greitai, o duoti laiko susikratyti visuomenėje, susikratyti autorių, kurie rengė tą įstatymą, galvose.
PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.
E.VILKAS. Pirma, visiškai pritariu deputato B.Lubio mintims. Antra, norėčiau pasakyti, kad pasaulinė kovos su monopolijom praktika rodo, kad ta kova yra beveik nereikalinga. Nebent mes iškeltume sau tikslą atsitverti nuo pasaulinės rinkos. Bet jeigu mes tokio tikslo nekeliam, tai Lietuvoj kiekvienam gamintojui pasaulyje bus konkurentas. Ir dėl to čia nėra jokios problemos. Trečia, vėlgi iš pasaulinės praktikos matyti, kad į tuos klausimus nėra kreipiama labai daug dėmesio pirmiausia dėl to, kad pati monopolija, kaip reiškinys, nėra absoliučiai neigiamas dalykas. Nes yra tokia ekonominė realija, kad tam tikrais atvejais monopolija yra visuomenei naudinga, nes ji garantuoja aukštesnį gamybos našumą. Niekur nuo to nepabėgsi. Yra gamybos sričių, kur monopolija veikia efektyviau negu daugybė smulkių gamintojų. Dėl to nelieka objektyvaus pagrindo kovoti su monopolijom kaip su tokiom. Vienintelis dalykas yra kovoti prieš visokius sukčiavimus, bet tai ne nesąžiningos konkurencijos dalykas. Tai yra šiaip sukčiavimo dalykas — visuomenės, valstybės ir kitų apgaudinėjimas. Aš nelabai tikiu, kad šita kova šiuo metu gali būti bent kiek sėkminga, todėl siūlau su tuo įstatymu neskubėti. Yra daug aktualesnių mums įstatymų ir jeigu jau skirtume pirmąjį svarstymą, tai už kokių poros mėnesių.
PIRMININKAS. Sesijos darbų programoje šito įstatymo projektas numatytas tarp prioritetinių ir jo priėmimas numatytas balandžio mėnesį. Diskutuojant dėl sesijos darbų programos, nebuvo pareikšta jokios pastabos. Visi dėl to vieningai sutarė. Kita vertus, šiandien jau vyksta pirmasis svarstymas. Dabar galime kalbėti tik apie antrojo svarstymo datos paskyrimą.
Trys vėliau užsirašę deputatai turi teisę tik replikoms. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. STANKEVIČIUS. Manęs visiškai nenustebino, kad parlamente yra ginančių monopolistų interesus, nes monopolistų Lietuvoje netrūksta. Aš norėčiau kalbėti priešingai. Netgi norėčiau atkreipti dėmesį į Vokietijos ekonominius laimėjimus pokario laikotarpiu, kai viena iš reformos priemonių buvo priemonės prieš rinkos monopolizavimą. Savo replika aš noriu paremti šio įstatymo aktualumą, reikalingumą. Rinkos monopolizavimas — viena iš dabartinių problemų, kuri jau šiandien, mano supratimu, sukelia net ir finansines problemas. Mokėjimo problemas ir kitas.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.RASIMAVIČIUS. Labai dažnai pats įstatymo buvimas skatina išvengti neigiamų pasekmių. Jeigu mes šį įstatymą priimsim, dar nereiškia, kad šitas įstatymas iš karto bus kokia nors kliūtis verslininkystei arba stambioms įmonėms, arba tam tikroms sritims monopolizuoti, kol atsiras konkurentas. Tačiau jis reikalingas šiandien. Kas domisi šituo, tai labai lengvai įžiūri, kur šiandien susikūrė monopolijos. Tai yra prevencija. Parodymas, kad jos ilgai nesikurtų ir ilgai nesilaikytų. Tai bus parodymas, kad neapsimoka. Neapsimoka ir jų visos iliuzijos, kad jos šitaip ilgai galės išsilaikyti, žlugs, šitaip nebus. Aš, tarkim, nesu prieš ,,Vilbaros" parduotuvę, tikrai gera. Tačiau aš kelis kartus vaikščiojau su žmonėm, kurie norėjo įsikurt, jie buvo ,,užgesinti". Buvo ,,užgesinti". Jie jau yra monopolistai. Be abejo, jie šiuo metu duoda daug naudos Lietuvai, bet jie labai daug naudos davė ir Sovietų Sąjungai. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas G.Šerkšnys.
G.ŠERKŠNYS. Nenorėčiau sutikti su pasakytom gerbiamo deputato E.Vilko mintim, kad monopolija skatina geresnį gamybos organizavimą ir geresnę gamybą. Ragindamas priimti šį įstatymą, kaip numatyta darbų programoj balandžio mėnesį, aš noriu tiesiog priminti, kad, pavyzdžiui, net ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvusi supermonopolija ATNT buvo išskaidyta, rodos, į 9 kompanijas, kurios po to galėjo tarpusavyje konkuruoti.
PIRMININKAS. Aišku. Žiūriu labai išsiplėtė sąrašas. Kalbėkime tada dėl balsavimo motyvų, gerai? Kad suspėtume iki 13.30. Bus siūloma pritarti po pirmojo svarstymo šitam įstatymo projektui. Aš buvau prašęs, kad mano padėjėjas ponas A.Valys patikslintų. Gruodžio 5 dieną jau vyko pirmasis svarstymas, todėl darbotvarkėje yra klaida. Čia — antrasis svarstymas. Procedūra yra analogiška kaip ir pirmojo svarstymo metu. Taigi jau vyksta antrasis svarstymas. Vadinasi, aš laiku spėjau patikslinti tą dalyką. Taigi bus siūloma pritarti įstatymo projektui po antrojo svarstymo. Todėl prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Dėl balsavimo motyvų. Aš pritariu šito įstatymo projektui. Manau, kad jis yra dabar labai aktualus, todėl kad dabartinė Lietuvos pramonė iš tikrųjų yra labai monopolizuota. Be to, vykstant privatizacijai, iš tikrųjų pradeda kurtis monopolinės struktūros ir trukdo konkurencijai. O žinom, kainų reguliavimas ir rinka be konkurencijos neįmanomi. Todėl šį įstatymą reikia priimti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.Lubys.
B.LUBYS. Aš norėjau atkreipt gerbiamų deputatų dėmesį. Čia yra painiojamas gamybos monopolizavimas ir rinkos monopolizavimas. Kai kurie deputatai kalbėjo apie rinkos monopolizavimą, tam aš absoliučiai pritariu. Bet gamybos monopolizavimas ir rinkos monopolizavimas yra du skirtingi dalykai. Jeigu bus atidaryta rinka visiems, tai neturės jokios takos.
PIRMININKAS. Aišku. Deputatas Romualdas Rudzys.
R.RUDZYS. Dėl balsavimo motyvų dabar kalbame?
PIRMININKAS. Taip.
R.RUDZYS. Aš nebalsuosiu už šį įstatymą, nes iš tikrųjų kolegos, ginantys monopolistus, gina įstatymą, o ginantys populistus, pasisako prieš. Bet neatskiria dviejų paprastų dalykų. Jeigu kokia nors dviračių korporacija tik savo interesų skatinama suskils į dvi, viena gamins priekinį ratą, kita ,,lenciūgą", o trečia — užpakalinį ratą. Tai dviratį gamins vis tiek vienoj vietoj. O rinkos monopolija — štai jinai ir privedė prie kracho. Tie, kurie gina ir dabar kalba už tai, kad reikia išskaidyt gamintojus, tai jie neskiria, ką skaido, ir stumia atgal į tą patį socializmą, iš kurio mes patyliukais brendame. Tai tiek būtų politikos. Aš visiškai pritariu deputato E.Vilko minčiai. Jis ją pasakė aiškiai ir suprantamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Vilkas, paskutinis kalbantis dėl balsavimo motyvų.
E.VILKAS. Na, aš norėčiau kolegoms deputatams Č.Stankevičiui ir G.Šerkšniui pasakyti, kad aš paprastai nešneku nepasiskaitęs prieš tai kokios nors literatūros. Aš siūlyčiau ir jiems taip pat daryti. Jūs pamatysit, kad tai, ką aš sakiau, visiškai atitinka pasaulinę ekonomikos literatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Ar reikia balsuoti dėl to, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo šito įstatymo projektui? Aš primenu, kad gruodžio 5 d. vyko pirmasis svarstymas, buvo be balsavimo nutarta pritarti po pirmojo svarstymo. Kas nors reikalauja balsuoti? Niekas nereikalauja. Įstatymo projektui pritariama po antrojo svarstymo be balsavimo. Niekas neprieštarauja. Toks sprendimas priimtas. Posėdis baigtas.
Pertrauka iki 15 valandos.