ŠIMTAS TREČIASIS POSĖDIS

1992 m.kovo 24 d.

---

     Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradedame Aukščiausiosios Tarybos kovo 24 dienos rytinį plenarinį posėdį. Posėdžio pradžioje pareiškimui žodžio prašė deputatė K.Prunskienė.

Deputatės K.D. Prunskienės pareiškimas

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai, esu priversta dar kartą kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą dėl nesiliaujančių bandymų neteisiniais ir neetiškais būdais mane apkaltinti ir sukompromituoti. Tai moralinė žala ne tik man, bet ir tautai, vienybei, nepriklausomybės įtvirtinimo siekiams. Beveik dveji metai, kai KGB ir jų struktūros, pateikusios ,,Respublikos" laikraščiui anoniminius rašinius ir suklastotą anketą, pradėjo viešą mano ir kitų asmenų kompromitavimo kampaniją. Kieno tai darbas, jau patvirtino ne vienas liudininkas. Nuo 1990 metų vasaros V.Čepaičio ir A.Terlecko jungtinės akcijos prieš mane dažniausiai rėmėsi būtent šiais KGB veteranų grupuotės falsifikatais. 1991 m. sausyje Aukščiausiosios Tarybos rūmuose buvo platinami šmeižikiški lapeliai apie tariamus nusikaltimus Lietuvai. Lapkričio mėnesį tai papildė vicepremjero Z.Vaišvilos nemotyvuotas, be juridinių argumentų pasisakymas per televiziją apie buvusius ir būsimus ,,perversmus", kuris pasiekė net kitas valstybes. Kad į tai nebuvo reaguota, nestiprina nei teisingumo organų, į kuriuos kreipiausi, nei pačios Aukščiausiosios Tarybos autoriteto, tautos konsolidavimo. Taip pat ir buvę Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio pasisakymai apie kandidatę, sėdėjusią kėdėje, naktinę premjerę ar tariamą prisipažinimą knygoje ,,Užkulisiai", neva bendradarbiavo su KGB, yra etikos normos pažeidimai ir netiesioginis užsakymas tiems, kurie pasirengę įvykdyti. Žinoma, kad komisija KGB veiklai tirti, kurioje Jungtinei Sąjūdžio frakcijai atstovauja net trys deputatai, iš kurių dviem neteisėtai nešusiems KGB dokumentus ir kita nepasitikiu, tai Z.Šličytė ir A.Endriukaitis, čia turintys ankstesnę dešiniąją daugumą bandys be konkrečių faktų apkaltinti mane neva bendradarbiavus su KGB ir paradoksaliu būdu pastatyti šalia KGB manipuliacijų Sąjūdyje ir parlamente vykdytojo V.Čepaičio. Dar metų pradžioje įvykęs šios komisijos posėdis su manimi, atrodo, turėjo užbaigti visas tas beprasmiškas paieškas. Tai, kas šiuo metu vyksta, tikrai nepavadinčiau pastangomis atskleisti KGB nusikalstamą veiklą ir jos agentūrų pastangas sutrukdyti mūsų valstybės atkūrimą, drumsti žmonių ramybę. Tokiu būdu pridengiami tikrieji agentai ir jų pagalbininkai neanalizuojant jų kenkėjiškos veiklos valstybės atkūrimo laikotarpiu. Apie savo susidūrimus su KGB, kurie nuo 1988 metų peraugo į politinį ir psichologinį šantažą, esu ne kartą skelbusi per masinės informacijos priemones. Aš buvau priversta tai daryti, nors galbūt tai ir palietė kitų asmenų interesus, sukėlusius jų reakciją ir priešiškumą, atitraukė mūsų visų dėmesį nuo kuriamųjų problemų. Jei ir toliau bus tęsiama ši persekiojimo kampanija prieš mane ir kitus asmenis, mes būsime priversti kreiptis į tarptautines žmogaus teisių gynimo institucijas.

Gerbiamieji deputatai, aš siūlau ilgai nedelsiant išspręsti bent kelis subrendusius ir jūsų pačių jau keltus klausimus. Pirma. Suformuoti demokratinių jėgų parlamente koaliciją. Antra. Sustabdyti teisiškai nepagrįstų dokumentų, tarp jų Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus nuostatų galiojimą. Iš valdžios struktūrų pašalinti susikompromitavusius asmenis, viršijančius savo kompetenciją, ir tuo būdu padaryti mūsų darbą saugų ir efektyvų, o deputatinę valią laisvą nuo psichologinio spaudimo. Trečia. Pakoreguoti komisijos KGB veiklai tirti sudėtį: sudaryti ją panašiu principu kaip Mandatų ir etikos komisiją. Beje, tai yra tik specifinės paskirties mandatų komisija. Iš frakcijos po vieną asmenį. Siūlau įpareigoti šią komisiją užsiimti realia veikla analizuojant ir atskleidžiant pirmiausia parlamente ir kitose valdžios struktūrose veikusias šešėlines jėgas, išlaisvinti mūsų jėgas kūrybiškam darbui. Ir ketvirta. Pareikalauti iš parlamento ir kitų valdžios struktūrų vadovų atsakomybės už daromus nemotyvuotus, neetiškus per masinės informacijos priemones pareiškimus, taip pat Aukščiausiojoje Taryboje ir kitose tribūnose. Siūlau deputatams nuosekliai siekti, kad Lietuvoje įsitvirtintų atsakomybė, teisingumas ir teisėtumas, dora ir darna, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės, o tai pagaliau kompromituoja Lietuvą pasaulio akyse. Ačiū.

Analogišką, sutrumpintą pareiškimą, taip pat atvirą, aš įteikiu ir komisijai, gerbiamo deputato B.Gajausko vadovaujamai, o jo pirmą egzempliorių pirmininkaujančiam.

PIRMININKAS. Ačiū. Bus jūsų pareiškimas pridėtas prie posėdžio protokolo.

Savaitės ir dienos plenarinių posėdžių darbotvarkės svarstymas ir tvirtinimas

Gerbiamieji deputatai, turime, tikiuosi, trumpai pasikalbėti apie darbotvarkę. Noriu pasakyti, kad šios savaitės darbotvarkė ir šios dienos darbotvarkė buvo ypač kruopščiai gludinama, ir ne vieną kartą, frakcijų, komisijų pirmininkų pasitarimuose. Todėl aš manyčiau ir leiskite man išreikšti tikėjimą, kad nebus didelių ginčų dėl šios dienos darbotvarkės. Ji jums yra išdalyta, kad nebūtų painiavos, prašau orientuotis į darbotvarkę, kuri pažymėta ,,Projektas 2". Iki pietų numatomi įvairūs balsavimai, popiet ir dar truputį priešpiet pirmieji svarstymai bei komisijos, kuriai vadovauja ponas S.Kropas, informacija ir, matyt, trumpi pasisakymai bankininkystės .ir finansų reformos vykdymo klausimais.

Taip pat... gal, tiksliau, iš pradžių reiktų pradėti nuo savaitės darbotvarkės, dėl kurios sudarymo principų buvo kalbėta jau praėjusį ketvirtadienį, tačiau tada mes tos darbotvarkės netvirtinome. Deputato K.Antanavičiaus prašymu, jam nedalyvaujant, keli klausimai iš savaitės darbotvarkės buvo išbraukti, todėl dabar mes turime 33 punktų savaitės darbotvarkę, kurią siūlyčiau patvirtinti pirmiausia. Nėra prieštaravimų dėl savaitės darbotvarkės? Ar deputatai nori pasisakyti? Deputatas A.Sėjūnas.

A.Sėjūnas. Aš turėčiau dar vieną tokį pasiūlymą  įtraukti į savaitės darbotvarkę ketvirtadienį įstatymo dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko papildomų įgaliojimų pateikimą.

PIRMININKAS. Jau buvo praėjusią savaitę ne su vienu deputatu ir atskiromis frakcijomis apie tai kalbėta, tačiau kadangi projektas nėra registruotas, mes...

A.SĖJŪNAS. Yra įregistruotas.

PIRMININKAS. Taip, jis dabar gal ir yra įregistruotas, tačiau, kaip Reglamentas reikalauja, dar nėra Juridinio skyriaus išvadų, todėl aš ir anksčiau ir dabar dar negaliu teikti balsuoti deputatams šio pasiūlymo. Jis negali būti įrašytas į savaitės darbotvarkę. Deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš tik norėjau pasiteirauti. Jeigu mes antradienį nesuspėsim 7 punkto, tai gal bus galima dar kitą dieną.

PIRMININKAS. Na, aš pats būčiau suinteresuotas, kad taip atsitiktų, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad projektas tik dabar yra ruošiamas. Čia jau akmuo į jūsų daržą. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, bet noriu paklausti, ar visi kiti klausimai, kurie įrašyti į savaitės darbotvarkę, suderinti Juridiniame skyriuje? Pavyzdžiui, atšaukimas Vyriausybės nutarimo...

PIRMININKAS. Jų net nebūtume galėję pristatinėti, gerbiamasis Varanauskai.

P.VARANAUSKAS. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Ką gi, daugiau pasisakymų dėl savaitės darbotvarkės nebūtų. Dar deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Aš norėčiau dar, kad Aukščiausioji Taryba išklausytų, čia frakcijos vardu, išklausytų banko ir Vyriausybės informaciją apie piniginius ženklus. Situacija yra dabar liūdna ir gresia didžiuliais nemalonumais. Nemokami atlyginimai, pensijos nemokamos. Mes turim žinoti, kada padėtis pagerės. Šios informacijos.

PIRMININKAS. Šiandien darbotvarkėje, rodos, 12 klausimas, yra nurodyta ne tik informacija, tačiau, kaip aš jau minėjau, ir pasisakymai šituo klausimu. Ir, manau, Vyriausybės bei banko atstovai galės pateikti ir tą informaciją, kurios jūs pageidavote.

Gerbiamieji deputatai, turbūt galime pritarti savaitės darbotvarkei. Prašau registruotis. Registracija prasidėjo. Salėje registruoti 83 deputatai, iš esmės salėje yra daugiau deputatų, nes kiti truputį vėluoja. Taigi kas už šios savaitės darbotvarkę? Prašome balsuoti paspaudžiant mygtukus. Balsavimas prasidėjo. Už savaitės darbotvarkę balsavo 66 deputatai, prieš — 1, susilaikė 6.

Dabar noriu paklausti ponų deputatų, ar priimtina šios dienos darbotvarkė ir ar galime už ją balsuoti? Nėra prieštaravimų. Yra truputį neaiškus 5 klausimas. Neaišku, ar jis bus pateiktas. Tai yra Prokuratūros įstatymo papildymo projektas. Tačiau kol kas, aš manau, nepriimkime jokių sprendimų šituo klausimu, tegul autoriai, rengiantys šį projektą, patys sprendžia. Deputatė I.Andriukaitienė.

Nepageidauja. Deputatas E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Norėčiau pasiūlyti, kad klausimai, nurodyti 13 ir 14 numeriais, ,,Dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams" ir ,,Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo" pakeitimo", kad jų svarstymas būtų atkeltas į priekį. Tai yra paankstintas. Klausimai yra per daug svarbūs, kad jie atsidurtų dienos pabaigoje.

PIRMININKAS. Aš manau, kad kokybė neturėtų nukentėti, tuo labiau kad sprendimų mes nepriiminėjam. Kita vertus, vakar mes kaip tik svarstėme dėl įvairių klausimų išdėstymo pagal laiką ir šitokia tvarka mūsų pasitarime buvo sutarta. Taip pat ir Vyriausybės prašymu, kad ponia E.Kunevičienė galėtų iš karto po pietų kalbėti, o rytinis posėdis turėtų iš esmės būti skirtas balsavimams.

E.JARAŠIŪNAS. Aš prašyčiau, kad būtų balsuojama, kad šitie klausimai būtų nagrinėjami tuojau po pietų, tai yra atsidurtų popietinio posėdžio pirmoje ir antroje pozicijoje.

PIRMININKAS. Gerai. Ką darysi. Aš, žinoma, teiksiu balsuoti, kad 13 ir 14 klausimai būtų svarstomi nuo 15 val., nors pats asmeniškai didelio skirtumo nematau. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad šiandieniniai ekonomikos reikalai yra patys svarbiausi ir todėl klausimai apie banko veiklą, Vyriausybės ir banko konfliktą turėtų būti transliuojami ir per radiją.

PIRMININKAS. Taip, šitie trys paskutiniai klausimai nuo 12 iki 14, jau kalbėjau, lyg ir planuojama mūsų radijo darbuotojų transliuoti per radiją. Manau, dėl to problemų nekils.

Taigi teikiu balsuoti deputato E.Jarašiūno pasiūlymą, kad šios dienos darbotvarkės projekte 13 ir 14 klausimai būtų pradėti svarstyti nuo 15 val. Kas už tokį deputato E.Jarašiūno pasiūlymą, spaudžia atitinkamą mygtuką.

Už deputato E.Jarašiūno pasiūlymą balsavo 49 deputatai, prieš — 7, susilaikė 17. Nutarta nuo 15 val. pradėti svarstyti 13 ir 14 klausimą. Tik radijas turės, jeigu norės transliuoti, padaryti tam tikrus programos pakeitimus, kadangi nuo 15 val. turėtų būti laida rusų kalba. Lieka mums balsuoti už visą šios dienos darbotvarkės projektą su tuo smulkiu pakeitimu, kurį ką tik priėmėme, — dėl svarstymo laiko pakeitimo. Kas už šios dienos darbotvarkę? Balsavimas pradėtas.

Už šios dienos darbotvarkę balsavo 69 deputatai, prieš nėra, susilaikė 6. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta.

Įstatymo “Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo” projekto svarstymas

Taigi kviečiu į tribūną deputatą Zenoną Juknevičių. Mums lieka perbalsuoti Centro frakcijos prašymu, esant salėje didžiajam kvorumui, 1 šio įstatymo straipsnį ir balsuoti už visą įstatymą. Centro frakcija atsiima reikalavimą perbalsuoti. Aš taip turbūt supratau. Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Pasitarėm su pranešėju, taip pat su Administracinio kodekso rengimo grupe, kad į visą šitą indeksavimą bus atsižvelgta ruošiant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Todėl, kad nesukeltume painiavos praktikoje ir kadangi trumpą laiką bus tokia situacija, mes manom, kad nebėra prasmės sunkinti situacijos.

PIRMININKAS. Žodžiu, mes galime laikyti, kad 1 straipsnis yra toks, kokį mes jį priėmėme ketvirtadienį.

J.PRAPIESTIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Lieka balsuoti už visą įstatymą. Gal 5 pasisakymai dėl balsavimo motyvų prieš, 5  už ir baigiamasis pranešėjo žodis.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu...

PIRMININKAS. Gerai, jūs pradinį žodį. Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. ... gerbiamuosius deputatus dar supažindinti su 3 straipsnio patikslinimu. Ten trys žodžiai prisideda. Skamba dabar taip:

,,Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 104 ir 217 straipsniuose nustatytas valstybinio mokesčio dydis, išskyrus apskaičiuojamą procentais..." Toliau kaip tekste. Prisideda žodžiai ,,išskyrus apskaičiuojamą procentais".

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kuriame straipsnyje?

Z.JUKNEVIČIUS. 3.

PIRMININKAS. Vadinasi, mes turėtumėm papildyti 3 straipsnį. 3 straipsnio trečią eilutę tais jūsų minėtais žodžiais?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar galime mes sutarti be balsavimo, kad šitais žodžiais papildomas įstatymo straipsnis? Niekas dėl to neprieštarauja? Dėkoju gerbiamiems kolegoms. Ar yra kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo? Deputatas J.Pangonis nepageidauja. Deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Dėl šio įstatymo 5 punkto. Čia rašoma ,,Įstatymas įsigalioja nuo priėmimo dienos." Bet turėkime galvoje, kad tame įstatyme yra didinamos baudos, didinami mokesčiai. Tai gyventojai bent turi žinoti apie tai. Mes priimsime šiandieną čia, Aukščiausiojoje Taryboje, šį įstatymą, ir tai reiškia, kad jis jau galios. Tuo tarpu žmonės nieko nežinos apie tai.

PIRMININKAS. Vadinasi, jis jau galiotų nuo šios nakties, nuo praėjusios nakties turbūt.

K.LAPINSKAS. Paprastai tokie rimti įstatymai, kurie susiję su žmonių interesais, gali įsigalioti tik po to, kai žmonės apie juos sužino, kai susipažįsta. Vadinasi, jeigu jau žiūrėtume civilizuotai, tai po paskelbimo nebent kitą dieną jis galėtų įsigalioti. Po to, kai bus paskelbtas valstybės spaudoje. Kitą dieną įsigalioti. Antraip žmonės nežinos, net kas įvyko, ir staiga iš jų dešimteriopai bus imamos baudos, mokesčiai dešimteriopai padidinti. Nepriimtinas toks priėmimo būdas. Siūlau įsigaliojimo terminą nustatyti po to, kai žmonės jau galų gale žinos, kad toks įstatymas yra priimtas.

PIRMININKAS. Tai gal, pavyzdžiui, nuo balandžio 1 d.

K.LAPINSKAS. Prašom, dar geriau.

BALSAS IŠ SALĖS. Melagio dieną.

K.LAPINSKAS. Nuo 2 ar 1, kovo 31, bet turi būti paskelbta pirmiausia žmonėms.

PIRMININKAS. Gerai. Kaip pranešėjas reaguoja į šį pasiūlymą?

Z.JUKNEVIČIUS. Galima sutikti, kad nebesiginčytume, bet aš vis tiek noriu pasakyti, kad tas įstatymas dar nebus realiai taikomas, kol Statistikos departamentas nepaskelbs šitų koeficientų. Todėl nuo rytojaus niekas neims dešimteriopų baudų ar mokesčių. Nėra koeficiento. O jo įsigaliojimas, kaip jau mes kalbėjome praeitą kartą, būtinas dabar, kadangi yra pavedimas Statistikos departamentui oficialiai skelbti šitai valstybės laikraštyje ir kituose leidiniuose. Štai po šito žmonės jau ir žinos, kad toks yra. Bet aš, nenorėdamas didelių ginčų, sutinku kurį laiką atidėti šitą pavedimą Statistikos departamentui.

PIRMININKAS. Gerai, tai gal tada sutariam. Nors ponas Z.Juknevičius ir paaiškino, tačiau gal tikrai parašykime nuo balandžio 1 dienos ir baigsime mes...

Z.JUKNEVIČIUS. Nuo kovo 31 dienos. Kadangi indeksuojama ketvirčiais. Todėl balandžio pirmą, kad galėtų paskelbti indeksus.

Įstatymo priėmimas

PIRMININKAS. Gerai. Priimtinas sprendimas, taip? Ačiū. Prašau užsiregistruoti deputatus dar kartą. Salėje turėtų būti bent 88 deputatai. Registracija prasidėjo. Prašau registruotis visus deputatus, kad nebūtų painiavos ir neaiškumų, kiek salėje yra deputatų iš tikrųjų.

Salėje 92 deputatai. Taigi teikiu balsavimui Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo". Kas už šį įstatymą, pakeliate korteles.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  87.

PIRMININKAS. Už  87. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?

B.ALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Prašom, gerbiamasis Juknevičiau, kitu darbotvarkės klausimu.

Nutarimo “Dėl kai kurių miestų, rajonų apylinkių teismų teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų” projekto svarstymas

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, pateikiu jūsų dėmesiui nutarimo ,,Dėl kai kurių miestų, rajonų apylinkių teismų teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų" jų pačių prašymu projektą. Siūloma atleisti Kauno miesto apylinkės teismo teisėjus Antaną Augustauską ir Albertą Trumpulį iš teisėjo pareigų prieš terminą jų pačių prašymu. Taip pat Alytaus rajono apylinkės teismo teisėją Raimondą Buzelį iš teisėjo pareigų jo paties prašymu. Siūloma nutarti, kad nutarimas įsigalioja nuo balandžio 1 dienos, nes tie teisėjai dar turi bylų. Nutarimo lape yra jų pareiškimai. Teisingumo ministerija pateikė Aukščiausiajai Tarybai prašymus pateikti šitą klausimą jums spręsti. Mes negalime atsakyt šito. Galiu tik tiek pasakyti, kad tai buvo geri specialistai, jiems priekaištų nebuvo, bet panoro būti atleidžiami, todėl aš tiesiog prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aš tikiuosi, kad mes šiandien...

Z.JUKNEVIČIUS. Teisėjai yra, galima jų pačių paklaust motyvų...

PIRMININKAS. Gal išvengsime tos procedūros, kai turėsime klausti teisėjus, ar juos kas nors verčia rašyti pareiškimus, ar ne. Turbūt niekas nereikalauja, ar reikalauja? Gerai. Deputatai nori paklausti deputato Z.Juknevičiaus. Deputatas B.Rupeika.

B. RUPEIKA. Sunku yra manyti, tiesiog neįmanoma, kad tai yra natūralus procesas  turinčių patyrimą teisėjų išėjimas iš teismų. Ir tai man sukelia tam tikrą neviltį todėl, kad jurisdikcijos pamatai mūsų akyse kaip smėlio pilies sienos byra. Kiek tai truks? Aš tiesiog klausiu retoriškai, bet tai yra procesas, kuris vis platėja. Jeigu jūs galit, atsakykit, Kiek tai gali trukti?

Z.JUKNEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad tai natūralus procesas. Galiu pasakyti, kad štai praėjusį trečiadienį Prezidiumas skyrė 5 teisėjus. Šį trečiadienį teikimas taip pat bus pateiktas. Tai yra natūralus judėjimas. Buvę teisėjai išeina į advokatūrą, pasirenka kitą darbą, o mes negalim skųstis, kad dabar nėra kandidatų į šitas pareigas. Yra. Jie taip pat laiko egzaminus. Negalima taip sakyti, kad jurisdikcijos pamatai byra kaip smėlis. Aš galiu pasakyt, dar bus, matyt, ir daugiau judėjimo, kai pradėsime formuoti apygardų teismus, pradėsime formuoti Apeliacinį teismą. Mums atrodo, kad tai natūralu.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Ponas ministro pavaduotojau, va man ir neatrodo, kad šitas procesas yra natūralus. Šitas jūsų aiškinimas, kad teisėjai išeina į advokatūrą, o yra daugybė norinčių tapti tais teisėjais, kažkaip neatlaiko elementarios logikos. Man labai sunku suprasti, kodėl teisėjai, užimantys atitinkamas pareigas, nori tapti advokatais, o štai tie kiti, kurie ateina j jų vietas, kurie taip pat be jokios bėdos galėtų tapti tais advokatais ir, kaip aiškinama, turėti lengvą gyvenimą, nenori to daryti. Šitas procesas, ypač turint omeny jo dydį, kaip jis vyksta, visiškai nedvelkia, net nepanašus į natūralų. Ir būtų malonu, kad jūs, būdamas, na, tas tikrasis teisingumo ministras, nes ponas V.Pakalniškis yra tik nominalus, kaip aš suprantu, bent jau pateiktumėt realesnes priežastis ir jų analizę, kodėl taip vyksta. Nes šitas klausimas jau turbūt penktą ar šeštą kartą iškyla Aukščiausiojoje Taryboje, ir manau, kad dar bus. Jūsų aiškinimas yra neįtikinamas. Aš neišgirdau paaiškinimo, kuris mane įtikintų. Kitaip tariant, yra dar kažkokios paslėptos šaknys, paslėptos srovės. Aš noriu apie jas išgirsti.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, man atrodo ir jums, matyt, taip gali pasirodyti, kad būsianti teismų reforma galbūt kai ką ir baido, bet aš jums siūlau, gerbiamieji deputatai, todėl ir pakvietėm teisėjus, kad jų pačių paklaustume, ar tai natūralus jų noras, ar tai yra koks inspiruotas žingsnis. Prašau, paklauskit. Aš teisėją A.Trumpulį pažįstu nuo studijų laikų ir galėčiau pasakyti, kad jis visiškai galėjo dirbti ir apylinkės teisme, ir apygardiniame, kuris bus Kaune. Bet jis pareiškė tokį norą. Ir dar galiu pasakyti, kad štai Jonavos teismo pirmininkas sako: aš irgi išeisiu, bet kol kas dar laukiu, kol paruošit kandidatą į Jonavą. Aš perduodu tai, ką mums sako patys teisėjai.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Man pono Z.Juknevičiaus paaiškinimai kelia didžiausią nuostabą. Juo labiau kai sulygini faktus, nesunkiai atkreipi dėmesį, kad šitų teisėjų bėgimas prasidėjo tada, kai Z.Juknevičius tapo... Deja, paimkime statistiką ir pasižiūrėkime... Čia ne juokas, gerbiamas pone, čia ne juokas yra... Aš iš tikrųjų kaip ir gerbiamasis J.Tamulis manau, kad čia yra ne atsitiktinis dalykas, čia yra dėsningas. Mano supratimu, kol jūs ten būsit, tai teismų tikrai neliks. Teisėjų kėdėse atsidurs visiškai nekompetentingi kiti žmonės, o visi išsilakstys.

PIRMININKAS. Čia klausimo turbūt nebuvo, kaip aš supratau.

B.GENZELIS. Ne, visgi klausimas buvo. Kaip šitai paaiškinsit? Ne kartą jau buvo klausiama, o ponas Z.Juknevičius nesiteikė net bandyti paaiškinti šitos procedūros, ir jūs norit deputatus įtikinti, kad tai yra natūralus dalykas.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai gerbiamas deputatas B.Genzelis gali pasiklaust, aš dar sykį sakau, teisėjų, o ministerijos iniciatyva iš tiesų bus pateiktas nutarimo projektas dėl vieno teisėjo atšaukimo. Bus toks. Iš tiesų man atėjus į pareigas, mes tą procesą sužadinom, kadangi manom, kad jis padarė poelgį, žeminantį teisėjo vardą. Tokį pateiksime, bet štai visi šitie teisėjai, kurie buvo iki šiol atleisti ir dabar prašosi, jie nepatyrė jokio spaudimo, jokio priekaišto.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau nereplikuoti iš vietų.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, gerbiamieji, jūs galit štai nutarti jų neatleisti, tai pažiūrėsim, ar jie bus patenkinti, ar ne. Mes jiems priekaištų jokių neturim, tegu jie dirba.

PIRMININKAS. Susidaro įspūdis, kad deputatui Z.Juknevičiui yra metami kaltinimai dėl konkrečių teisėjų arba abstrakčiai dėl teisėjų išvarinėjimo iš darbo. Taigi man nelieka nieko kito kaip pakviesti kiekvieną iš teisėjų prie mikrofono, tegul jie pasako. Klausimai bus pranešėjui pateikiami. Be abejo, klausimai bus pateikiami ir pranešėjui. Gerai. Tada pirmiau klausimus. Paskutinis klausiantysis  deputatė K.Prunskienė. Deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Gerbiamas pone Juknevičiau. Norėčiau paklaust, gal aš ne taip suprantu. Visi teisėjai rašo, kad prašau atleisti mane iš darbo ar nuo pareigų. Tai nuo kokios dienos? Pirmas klausimas. Ir antras klausimas: jeigu dar galioja du mėnesiai, tai nuo 25 arba 14 vasario jie dar turi pusę balandžio atidirbti? Kodėl mes nutarimą rašom nuo 1 balandžio?

Z.JUKNEVIČIUS. Iki šiol būdavo, kad atleidžiami nuo sprendimo priėmimo dienos. Čia mes teikiam, kad nuo balandžio 1, kadangi šitie teisėjai patys sakė dar turį bylų. Va. Todėl toks ir pasiūlymas.

PIRMININKAS. Deputatas V.Kvietkauskas.

V.Kvietkauskas Gerbiamasis ministre, jūs teisingai pastebėjot, kad mūsų valia juos atleisti arba ne, o, be to, jūs pastebėjot, kad priekaištų tiems teisėjams neturite, todėl norėčiau pasiteirauti: ar jūs, kaip ministras, būsit patenkintas, jeigu mes juos atleisime?

Z.JUKNEVIČIUS. Aš galiu tik pasakyti, ar jie bus patenkinti, jeigu Taryba jų neatleis? Mes tiesiog sutiksim su tuo faktu ir atkris rūpestis ieškot kandidatų, štai dviejų į Kauną ir į Alytų. Be abejo, aš būsiu patenkintas, jeigu Taryba priims neigiamą sprendimą ir neatleis, bet ar bus žmonės tie patenkinti. Rytą ministerijoje aš prašiau, kad jų pasiteirautų, kur jie išeina. Jie atsisakė tai padaryti. Kažkur, sako, dirbsime, bet aš girdėjau, kad priimti į advokatūrą. Advokatų kolegija visiškai nepavaldi ministerijai. Taip sužinom, kad iš Aukščiausiojo Teismo, iš apylinkių teismų teisėjai jau yra priimti tenai. Kai kurie priimti nuo sausio mėnesio.

PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Prašau užrašyti mane replikai.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Č.Okinčicas.

Č.OKINČICAS. Aš noriu paklausti ministro, koks yra teisėjo atlyginimas neto.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš galiu pasakyti apytikriai, kadangi atlyginimas nuolat indeksuojamas. Yra didesnis negu ministro. Daugiau kaip 5 tūkstančiai. Teismo pirmininko, teisėjo. Tiksliau gali pasakyti ponas A.Trumpulis arba ponas A.Augustauskas.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Papildau gerbiamojo Č.Okinčico klausimą. Kaip jūs manot spręsti butų problemą, kuri taip pat labai aktuali teisėjams?

Z.JUKNEVIČIUS. Aktuali, be abejo. Gerbiamieji deputatai, nutarime ,,Dėl teismų įstatymo įsigaliojimo" yra pavesta mums parengti projektą, o štai Taryba turės nutarti. Jauni teisėjai atvyksta, prašosi mūsų tarpininkavimo, bet mes negalim parašyti. Štai neseniai parašėm Kauno miesto merui tarpininkavimą suteikti butą iš patuštintų. Jurbarko teisėjui tiesiog iš savo lėšų skyrėm 70 tūkstančių, kad pastatytų, kad išpirktų tarnybinį butą. Tai yra problema. Ir kai svarstėm biudžetą, aš sakiau, prašėm papildomų 10 mln. Sakiau, kad šitie milijonai reikalingi ir butams, ir viskam. Tokiu būdu mes galim teisėjų realią nepriklausomybę užtikrinti. Nes jeigu teisėjas turi vaikščioti pas merą ar kur kitur, pas valdytoją ir visą laiką prašyti buto, tai jis norom nenorom kažkiek gali pasiduoti vietinei valdžiai.

PIRMININKAS. Taip, kol kas Reglamento numatyta tvarka dar gali paklausti deputatas B.Kuzmickas. Prašom.

B.J.KUZMICKAS. Gal jūs galėtumėt atsakyti? Kaip jūs numatote teisėjų išėjimo sumažėjimą, taip sakant, stabilizavimąsi, ir kokios to galėtų būti sąlygos?

Z.JUKNEVIČIUS. Stabilizavimasis, man atrodo, bus tada, kai įsigalios įstatymo nuostata, jog antrą kartą teisėjai skiriami iki gyvos galvos. Dabar, aš manau, galbūt šitie teisėjai mums nesako, gal jums pasakys, galbūt juos jaudina būsima reforma, gal jie galvoja, kad jų nepateiks kitai kadencijai išrinkti.

Mes vakar kartu su Aukščiausiuoju Teismu paruošėm anketą, nutarėm išsiuntinėti visiems teisėjams prašydami pareikšti nuomonę, ar jie norėtų dirbti apygardiniuose teismuose, ar jie norėtų likti apylinkiniuose, ar jie norėtų į Apeliacinį pretenduoti. Mes turime maždaug žinoti apie tuos naujus kandidatus, kurie ateis ne iš pašalės, bet iš prokuratūros, iš advokatūros, iš arbitražo, nes taip įstatyme užrašyta, mes norim žinoti, koks yra kontingentas. Ir aš manau, kai bus visiškai įgyvendinta nuostata dėl teisėjo aprūpinimo tarnybiniais butais, tada stabilizuosis truputėlį ir jų, aš taip sakyčiau, migracija iš vienos teisinės sistemos ar įstaigos į kitą.

PIRMININKAS. Gerai. Dėl procedūros, matyt, deputatas B.Rupeika.

B.RUPEIKA. Tamsta seniūne, man atrodo, jūs privalėtumėt padaryti pastabą tiems deputatams, kurie kažkodėl, pranešėjui nevisiškai to nepageidaujant, kolegą Z.Juknevičių vadina ministru. Arba mes tai turėtume laikyti įvyksiančiu faktu.

Z.JUKNEVIČIUS. Man tiesiog...

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Juknevičiau. Jums nebuvo jokios...

Z.JUKNEVIČIUS. Aš nenoriu gaišt laiko kiekvieną sykį atitaisydamas. Aš jau esu sakęs...

PIRMININKAS. Ne, čia replika buvo man. Kadangi aš sutikčiau jus rinkti į ministrus, tai aš užtat ir neprieštaravau, pone Rupeika. Kviečiu dabar teisėjus, kurie pageidauja būti atleidžiami, pasakyti... Ar niekam nebereikia, visi įsitikinę, kad deputatas Z.Juknevičius neišvaro jų iš teisėjų?

Z.JUKNEVIČIUS. Bet šito negali nei deputatas, nei ministras V.Pakalniškis.

PIRMININKAS. Ne, deputatas V.Pakalniškis. Aš jums nesuteikiau žodžio. Turbūt galime balsuoti už visą nutarimą?

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, aš vis dėlto prašyčiau, kad teisėjai pasakytų deputatams, nes ir ateity bus tokių pateikimų, paklaustų jų, o galbūt teisėjai persigalvojo. Aš labai apsidžiaugčiau. Galbūt jie atsisakys savo prašymo atleisti.

PIRMININKAS. Gerai, kad nebūtų tų ginčų, nors man ir nėra malonu, prašom, gerbiamieji teisėjai, prie šoninio mikrofono pasakyti, jeigu jūs to pageidaujat. Jeigu jūs nepageidaujat, žinoma, niekas negali jūsų priversti kalbėti. Matyt, teisėjai nepageidauja. Dar trumpą... Dėkoju pranešėjui. Trumpą repliką norėjo tarti deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos. Iš tikro po to, kai Z.Juknevičius tapo ministro pavaduotoju, atsirado tam tikra grupė žmonių, kurie nepanoro dirbti, tačiau jie nepanoro dirbti ne todėl, kad būtent Z.Juknevičius tapo, o todėl, kad tai sutapo su daugelio įstatymų priėmimu. Buvo priimtas Teismų santvarkos įstatymas, kuris numatė suminį procesą. Kolegos, siūlau patikėti, kad ir į mane kreipėsi nemažai pažįstamų teisėjų, kurie sakosi, kad nesugebės dirbti esant suminiam procesui, kai dingo telefoninė teisė, kai nebus galima skambinti j Aukščiausiąjį Teismą ir tartis. Tai yra visai kita atsakomybė. Taip pat kreipėsi ir nemažai buvusių teisėjų, kurie dabar prašo, kad Teisinės sistemos komisija parekomenduotų į teisėjus. Kitaip sakant, po to dar nereiškia dėl to. Visi šitą žinom. Teisinės sistemos reforma tikrai pareikalaus, aš manau, pakeisti kokius 60% teisėjų, bet visa tai įvyks, kai pamatysit jų pačių norą. Ačiū.

Nutarimo priėmimas

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, Sekretorius deputatas L.Sabutis pasiūlė, kad turėtų būti išbraukti tėvavardžiai iš nutarimo teksto, matyt, dėl to nesiginčija ir pranešėjas. Mums lieka tik balsuoti už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl kai kurių miestų ir rajonų apylinkių teismų teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų". Visi pasirengę balsuoti? Balsuosime pakeldami korteles. Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  76.

PIRMININKAS. Už  76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  2.

PIRMININKAS. Prieš  2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

Įstatymo “Dėl prašymo atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo laiko” projekto svarstymas

PIRMININKAS. Susilaikė 10 deputatų. Nutarimas priimtas. Vėl kviečiu į tribūną deputatą Zenoną Juknevičių pateikti trečiajam svarstymui ir balsavimui įstatymą ,,Dėl prašymo atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo laiko". Aš primenu, kad šis įstatymas iš pradžių buvo bendras įstatymas kartu su miestuose, miesteliuose esančiais pastatais ir jų atsiėmimo laiku. Tačiau paskui jie buvo išskirti į du įstatymus. Vasario 11 dieną anas įstatymas priimtas, o štai šitam, šiandien teikiamam įstatymui vasario 11 dieną buvo pritarta po antrojo svarstymo. Todėl šiandien trečias svarstymas ir balsavimas. Prašau pranešėją.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš tik noriu priminti deputatams, kad balsuojant už įstatymą, kurį mes svarstėme skubesne tvarka, dėl prašymų pateikimo laiko pratęsimo į žemę miestuose, buvo nuomonių, kad reikia ir už šitą balsuoti skubesne tvarka. Bet to nepadarėme ir atėjo eilė. Galima tiktai ginčytis dėl mūsų siūlomo termino prašymams paduoti iki 1992 metų gegužės 31 dienos. O kad tokio įstatymo nereikia, mes negavom nė vieno prieštaravimo. Kad dabartinis nebūtų painiojamas, procesas nebūtų painiojamas, nutariam, kad būtinas 2 įstatymo straipsnis, jog sprendimus dėl jau pagal šį įstatymą paduotų prašymų turėtų priimti po to, kai bus priimti sprendimai pagal ankstesnius prašymus. Aš prašau balsuoti už įstatymą.

PIRMININKAS. Aš noriu paklausti pranešėjo: ar nebuvo jokių pastabų, pasiūlymų dėl įstatymo teksto?

Z.JUKNEVIČIUS. Nebuvo. Iš pradžių buvo Agrarinės komisijos bandymas truputį kitaip spręsti, bet mes su ponu M.Treiniu pasitarėm ir manom, kad štai šitas būtų pats geriausias variantas.

PIRMININKAS. Taip. Deja, kompiuteris truputį streikuoja. Nelabai aišku, kuris iš 20 ir daugiau deputatų, užsirašiusių kalbėti, iš tikro nori kalbėti. Deputatas E.Grakauskas. Prašom, gerbiamasis Grakauskai. Jūs dėl balsavimo motyvų, taip?

E.GRAKAUSKAS. Taip. Gerbiamasis deputate, prašom pasakyti, ar nebūtų tikslinga 10 straipsnio pirmosios dalies naują redakciją pateikti visą įtraukiant ir ankstesnį vasario 11 dieną priimtą pataisymą, kur leidžiama piliečiams, turintiems nuosavybės teisę į žemę mieste ir miesto tipo gyvenvietėse, ir dabartinę pataisą. Išdėstyti šio 10 straipsnio pirmosios dalies redakciją su abiem pataisom. Dabar pagal pataisą, kuri buvo padaryta vasario mėn., išeitų, kad ankstesnės redakcijos nebėra. Tačiau bendras terminas — gruodžio 31 diena — buvo. Jeigu atkreiptumėt dėmesį į tą įstatymo pataisą, kuri padaryta, tai iš dalies pakeičiant pirmąją dalį, reikėtų ją išdėstyti taip. Visiškai naujoje redakcijoje kalbama tik apie miesto žemę. Aš manyčiau, kad turėtų būti senoji 1 dalies redakcija, prie jos atskiru sakiniu pridėta pataisa, kaip ir išdėstyta vasario 11 dienos įstatyme, ir trečioji dalis būtų jau dėl piliečių, turinčių teisę į žemės nuosavybės teisės atstatymą, ir dėl žemės ūkio paskirties žemės.

PIRMININKAS. Taip. Reikia vis dėlto jūsų pasisakymą pripažinti tik kaip pasisakymą dėl balsavimo motyvų, kadangi Reglamento nustatytu terminu nepateiktas pasiūlymas. Deputatas A.Januška. Ne. Deputatas P.Vaitiekūnas. Deputatas M.Treinys.

M.TREINYS. Norim tiktai pateikti Agrarinės komisijos diskusijos rezultatą. Pritariame šitai pataisai iš esmės, pačių žodžių tvarkos nekeičiame. Manome, kad tas 2 punktas kaip tiktai ir neleis trikdyti dabar paruoštų žemėtvarkos projektų ir tos pretenzijos, kurias pateiks atgaunantys savininkai, netrukdys pavasarinei žemės reformai. Visa kita, manau, reikia įteisinti. Esama žmonių, kurie nepadavę pareiškimų dėl gana rimtų priežasčių, ligos ir t.t.

Įstatymo priėmimas

PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, galėtume balsuoti. Tikriausiai nereikia balsuoti pastraipsniui? Priimtina būtų balsuoti už visą tekstą. Niekas neprieštarautų dėl tokio balsavimo? Taigi teikiu balsuoti Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl prašymo atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo laiko". Kas už šį Lietuvos Respublikos įstatymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  76.

PIRMININKAS. Už  76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

Nutarimo “Dėl komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų bei pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų” projekto svarstymas

PIRMININKAS. Susilaikė 6 deputatai. Įstatymas priimtas. Šiandien jau priimti trys norminiai aktai. Deja, 5 darbotvarkės klausimu kol kas nieko negalime pasakyti. Nėra generalinio prokuroro. Todėl aš siūlyčiau svarstyti 6 darbotvarkės klausimą, kur yra numatytas alternatyvus perbalsavimas pirmojo svarstymo metu Lenkų frakcijos pageidavimu ir tolesnis trečiasis to pasirinkto varianto svarstymas. Prašom tada, gerbiamasis Petrovai, nors, tiesą sakant, jums gal dabar ir nebereiktų kalbėti. Aš tiesiog priminsiu, kaip buvo balsuota praėjusį kartą. Prašyčiau deputatus salėje tylos.

Deputato Eugenijaus Petrovo vadovaujama komisija parengė du nutarimo projektus. Nutarimo projektas pirmas ir nutarimo projektas antras. Balsuojant praėjusį kartą iš tų dviejų nutarimo projektų buvo pasirinktas projektas Nr.l ir taip buvo galutinai paremtas vienas iš komisijos parengtų projektų. Po to dėl šito projekto Nr.l alternatyvaus balsavimo keliu buvo balsuojama kartu su Lenkų frakcijos parengtu nutarimu. Buvo nutarta balsų dauguma paremti deputato E.Petrovo komisijos parengtą projektą. Lenkų frakcija abiem atvejais paprašė pakartoti abu balsavimus esant salėje didžiajam kvorumui, todėl aš prašysiu deputatus pasiruošti balsuoti. Deja, negalime balsuoti kompiuteriu, todėl teks balsuoti pakeliant korteles. Gal tai kaip tik ir sudarys mažiau painiavos. Vėlgi turime balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui alternatyviu būdu už deputato E.Petrovo komisijos parengtą pirmąjį projekto variantą ir komisijos parengtą antrąjį projekto variantą. Praėjusį kartą buvo paremtas pirmasis variantas. Kiekvienas deputatas turi teisę pakelti kortelę vieną kartą, tai yra už pirmąjį projekto variantą arba už antrąjį. Taigi prašau deputatus salėje dėmesio.

Gerai, tada aš supažindinsiu su esme. Deputate Griniau, deputate Varanauskai, prašau salėje tylos! Deputato E.Petrovo komisijos parengtas pirmasis projekto variantas numato, aš skaitau be preambulės: ,,1. Pratęsti tiesioginį valdymą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iki 1992 metų rugsėjo 12 dienos. 2. Rinkimus į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas skelbti po to, kai šis klausimas pakartotinai komisijos teikimu bus išnagrinėtas Aukščiausiojoje Taryboje." Šios komisijos projektas Nr.2 teigia: ,,1. Pratęsti tiesioginį valdymą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iki 1992 metų lapkričio 22 dienos. 2. Skirti rinkimus į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas 1992 metų lapkričio 22 dieną. Pavesti Lietuvos Respublikos rinkiminei komisijai organizuoti rinkimus į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas." Taigi yra aišku, kad pirmajame projekto variante numatomas tik tiesioginio valdymo pratęsimas iki rugsėjo 12 dienos, o antrajame pratęsiamas tiesioginis valdymas iki lapkričio 22 dienos ir numatoma rinkimų data. Prašau deputatus sėsti į vietas, pašalinių asmenų prašau deputatams netrukdyti. Ponas Linkevičiau, prašau netrukdyti.

L.APŠEGA. Tegul deputatai baigia vaikščioti po salę. Skaičiuosim.

PIRMININKAS. Taigi prašau deputatus sėsti į vietas. Deputate Pangoni, deputate Kolesnikovai! Kas už pirmąjį komisijos parengtą projekto variantą?

L.APŠEGA. Balsų skaičiavimo komisija prieštarauja. Kol deputatai nesusės, mes neskaičiuosim.

PIRMININKAS. Gerai. Aš tuoj pat prašau deputatą V.Povilionį, deputatą A.Taurantą ir deputatą K.Grinių sėsti į vietas, nes protestuoja balsų skaičiavimo grupė.

L.APŠEGA. Į parterį tegul nusileidžia.

PIRMININKAS. Ponas Valy, dabar prasideda balsavimas. Kas už...

L.APŠEGA. Į parterį tegul grįžta deputatai.

PIRMININKAS. Deputatai Gajauskaite ir Inta, esate kviečiami sėsti į parterį, kaip numato Reglamentas. Ir deputatas Jonas Šimėnas taip pat privalo sėdėti parteryje balsavimo metu. Pašaliniai asmenys gali būti iš karto išvaryti iš salės. Kas už deputato Eugenijaus Petrovo komisijos parengtą pirmąjį nutarimo projekto variantą, kas už? Kur numatyta pratęsti tiesioginį valdymą iki rugsėjo 12 dienos.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  59.

PIRMININKAS. Už  59. Nuleiskite korteles. Kas už deputato E.Petrovo komisijos parengtą antrąjį projekto variantą, kur tiesioginis valdymas pratęsiamas iki lapkričio 22 dienos. Na, taip. Ir nustatyta rinkimų data. Aš jau tai citavau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  28.

PIRMININKAS. Čia ne prieš, o už antrąjį variantą 28.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Taip. Taigi šiandien dar didesne balsų persvara laimėjo pirmasis projekto variantas, kuris dabar teikiamas alternatyviam balsavimui su Lenkų frakcijos pateiktu nutarimo projektu, kurio esmė yra štai tokia: ,,1. Paskirti rinkimus j Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas 1992 metų birželio 20 dieną. 2. Pavesti Lietuvos Respublikos rinkiminei komisijai organizuoti rinkimus į Šalčininkų ir Vilniaus rajono tarybas. 3. Nutarimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos." Praėjusį kartą buvo pasirinktas deputato E.Petrovo komisijos parengtas projektas, dabar vėlgi balsuosime analogišku būdu. Deputatai gali pakelti kortelę vieną kartą: arba už komisijos parengtą projektą, arba už Lenkų frakcijos parengtą projektą. Kas už komisijos parengtą projektą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  57.

PIRMININKAS. Už  57 deputatai. Kas už Lenkų frakcijos parengtą projekto variantą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 24.

PIRMININKAS. Už  24. Taigi vėl tiktai dar didesniu skirtumu, kaip ir praėjusią savaitę po pirmojo svarstymo, yra pasirinktas deputato E.Petrovo komisijos parengtas projektas. Galime pradėti jo trečiąjį svarstymą, kadangi formaliai sprendimas jau buvo priimtas praėjusią savaitę. Prašom, gerbiamasis Petrovai.

E.PETROVAS. Gerbiami deputatai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip suprantu, trečiajame svarstyme tiktai yra priimami pasiūlymai, kurie buvo pateikti iš anksto. Toks pasiūlymas buvo pateiktas deputato J.Dringelio kovo 20 dieną. Bet šiandieną šį pasiūlymą dar redagavome ir jo turinys šiek tiek buvo pakeistas. Todėl nutarimo projektas, už kurį mes ką tiktai balsavome ir kurio du punktus perskaitė pirmininkas, būtų siūlomas papildyti trečiuoju punktu. Papildymas jums yra išdalytas. Tik dabar išdalytas tas pasiūlymas. Siūlymas siejamas štai su kuo. Kaip žinia, šiuo metu maždaug dar 8 apylinkės yra Vilniaus rajone ir apie 12 apylinkių Šalčininkų rajone, kur žemesniųjų pakopų tarybos dar neperžiūrėjusios ir neatšaukusios savo sprendimų, kurie buvo priimti iki praeitų metų lapkričio maždaug 30 dienos. Jie, mūsų manymu, prieštarauja tiek Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui, tiek kai kuriems Vyriausybės nutarimams. Šiuo metu ši kampanija yra aktyvinama Vilniaus ir Šalčininkų rajonų prokuratūrų prašymu. Mes prašėm tai daryt. Bet kartu norima, kad ir pačios tarybos peržiūrėtų tuos savo sprendimus. Todėl siūlomame projekto papildyme būtų trečias punktas, kuris skambėtų taip: ,,Atkreipti visų Šalčininkų ir Vilniaus rajonų žemesniųjų pakopų tarybų dėmesį į tai, kad iki šiol neįvykdyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 metų vasario 11 dienos nutarimo Nr.I2310 reikalavimai ir neatšaukti neteisėti šių tarybų sprendimai. Todėl pakartotinai pasiūlyti šių rajonų žemesniųjų pakopų taryboms iki 1992 metų gegužės 1 dienos atšaukti visus sprendimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui bei Vyriausybės nutarimams. Neįvykdžius laiku šio pasiūlymo Aukščiausiajai Tarybai spręsti klausimą dėl šių tarybų paleidimo."

PIRMININKAS. Aiškus yra komisijos papildomas pasiūlymas. Deputatas R.Maceikianecas. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Ar įjungta?

PIRMININKAS. Dabar įjungiau. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Vienas dalykas, komisijos posėdžio šituo klausimu nebuvo, kaip jūs žinot. Čia turbūt jūsų asmeninis, taip sakant, pasiūlymas, kaip deputato. Aš taip turiu suprast.

E.PETROVAS. Taip. Taip. J.Dringelio ir mano.

R.MACEIKIANECAS. Bet ryšium su tuo, kad čia jūsų asmeninis pasiūlymas, jis turėjo būti pateiktas prieš parą. Mes gavom tik prieš porą minučių. Tai, man rodos, seniūnas turi įvertinti šitą pagal Reglamentą. Kitas dalykas, aš jau ne pirmame posėdyje siūliau, kad visgi ne apskritai sakyt apie neteisėtus sprendimus, o pavesti prokuratūrai, kad ji teiktų protestus bendros priežiūros tvarka. Jie pasakytų konkrečiai, kokį sprendimą reikia atšaukti. E.Petrovas atvažiavęs sako, kad šitas neteisėtas. J.Dringelis sako, kad šitas neteisėtas. Mackevičius sako, šitas neteisėtas. Tai kaip šitie žmonės gali susigaudyti? Reikia pavesti prokuratūrai bendros priežiūros tvarka įvertinti ir pasakyti, kokius konkrečius sprendimus. Ir, man rodos, visgi nutarime, Aukščiausiosios Tarybos nutarime, negali būti grasinimų. Jeigu jūs nepadarysite šito, mes jus paleisime. Aiškiai šitaip skamba. Tai kaip čia atrodys Aukščiausiosios Tarybos nutarimas?

PIRMININKAS. Taip, kadangi buvo apeliacija, aš turiu pasakyti, kad šitas dviejų deputatų pasiūlymas buvo pateiktas posėdžio sekretoriatui, kaip numato Reglamento 208 straipsnis, vakar. Vakar. Išdalytas deputatams jis yra, kaip suprantu, tik šįryt, tačiau Reglamentas jau nebenumato, kada turi būti išdalytas. Pateiktas posėdžio sekretoriatui turi būti prieš 24 valandas. Šitas formalus reikalavimas buvo įvykdytas. O jūsų repliką straipsnio turinio atžvilgiu aš suprantu kaip siūlymą balsuoti už kiekvieną straipsnį atskirai. Taip?

R.MACEIKIANECAS. Taigi jis prieštarauja įstatymams. Kokie čia gali būti grasinimai Aukščiausiosios Tarybos nutarime?

PIRMININKAS. Na, aš neturiu galimybės kitaip reaguoti į jūsų pasiūlymą kaip tik teikti balsuoti. Ar deputatas Č.Juršėnas?

E.PETROVAS. Aš sutinku. Galbūt tas grasinimas galėtų būti paredaguotas. Sutinku su tuo. Bet gerbiamas R.Maceikianecas, kaip deputatas ir kaip komisijos narys, žino štai ką. Mes jau ne kartą komisijoj buvom gavę įgaliotinių teikimus paleisti kai kurias žemesniųjų pakopų tarybas. Konkrečiai nurodyta tai, kas ten yra prieš įstatymą priimta. Žino taip pat gerbiamas R.Maceikianecas, kad tiek buvo pageidavimas, kad Lenkų frakcija parodytų tam tikrą iniciatyvą, tiek buvo pageidavimas susitikime su viršaičiais ir pirmininkais, kad jie parodytų tą iniciatyvą. Todėl, kad nesikartotų tai, kad komisija turėtų gauti tokius teikimus dėl paleidimo ir po to svarstyti. Buvo nutarta šiek tiek paredaguoti J.Dringelio pasiūlymą, kad įspėjus šias tarybas, po to... Neįmanoma keletą kartų taip vis prašyti kaip ir kažkokios išmaldos. Įstatymiškai pateikti Aukščiausiajai Tarybai, po to svarstyti dėl jų paleidimo. Žodžiu, ,,neįvykdžius laiku" galima pakeisti, sakysim, žodžiais ,,siūlyti, kad neįvykdžius laiku šio pasiūlymo Aukščiausiajai Tarybai spręsti klausimą dėl šių tarybų paleidimo".

PIRMININKAS. Gerai, norom nenorom teks balsuoti už trečiąjį punktą. Gerbiami deputatai, ar dar kas nors nori šiuo klausimu? Deputatas S.Akanovičius. Prašau.

S.AKANOVIČIUS. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų komisija, vadovaujama gerbiamo E.Petrovo, neatliko savo pareigų ir priėjom iki tokio, na, sunku net pavadinti. Jeigu gerbiamas E.Petrovas norėjo, jis pasiekė savo tikslą. Vilniaus kraštas gali pasikelti, gali daug triukšmo padaryti, bet Karabacho nebus, gerbiamas Petrovai, Vilniaus krašte. O tai jūs norėjote pasiekti. Iš viso mes parengsim klausimą, kad būtų nušalintas nuo tos komisijos vadovavimo gerbiamas E.Petrovas. 50 metų vadovavo Maskva Vilniaus kraštui, atsiprašau už tokį pasakymą rusų tautybės žmones, ir dabar privedė prie tokio konflikto tarp lenkų ir lietuvių. Labai keista, bet taip yra. Atsiprašau už tokį pasakymą.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad, deja, šita frazė man buvo girdėta užkulisiuose. Tiktai aš tikėjau, kad deputatai sugebės nutylėti ir nekalbėti apie vienas kito tautybę plenarinių posėdžių metu. Aš reiškiu jums pastabą, gerbiamas Akanovičiau.

S.AKANOVIČIUS. Aš atsiprašau, jeigu kas ne taip.

E.PETROVAS. Aš turbūt neatsakinėsiu.

PIRMININKAS. Taip, aš manau, kad mes turime kalbėti dėl balsavimo motyvų.

E.PETROVAS. Jūsų, Aukščiausiosios Tarybos, valia keisti komisijos sudėtį.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius dėl posėdžio tvarkos.

Č.STANKEVIČIUS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami deputatai. Mano supratimu, kolega deputatas E.Petrovas buvo įžeistas. Jam buvo mesti nepagrįsti kaltinimai ir aš siūlyčiau Mandatų ir etikos komisijai apsvarstyti šį faktą.

PIRMININKAS. Taip, manau, Mandatų ir etikos komisija reaguoja. Gerai, dėl balsavimo motyvų. Deputatas R.Maceikianecas.

R.MACEIKIANECAS. Iš karto siūlyčiau vietoj šito pasiūlyti prokuratūrai. Bendros priežiūros tvarka nustatyti neteisėtus sprendimus ir pasiūlyti atšaukti. O ne apskritai sakyti, kad neteisėtus. Ką reiškia neteisėtus?

PIRMININKAS. Taip, jeigu pranešėjas nesutinka, tai lieka tik balsuoti dėl jo pasiūlyto varianto, o jį atmetę galėtume balsuoti dėl jūsų. Arba dėl jūsų  kaip pataisos. Teisingai, gal pirmiau dėl jūsų pataisos balsuosime.

E.PETROVAS. Gerbiamas Maceikianecai, prokuratūrai yra pasiūlyta šituo klausimu dabar užsiimti.

PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas.

R.OZOLAS. Aš norėčiau taip pat pasakyti, kad deputato S.Akanovičiaus pateikti samprotavimai yra visiškai netinkami šitame mūsų klausimo aptarinėjimo kontekste. Tai, ką mes šiandien svarstome, yra visiškai neprivalu mums svarstyti. Mes galėtumėm klausimą kelti labai tiesiai. Vieną vienintelį  dėl tiesioginio valdymo pratęsimo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Tačiau mes keliame klausimą kartu su padėties analize ir šitie žodžiai, teiginiai šitie yra superįžeidžiantys ir visiškai neteisingi. Siūlyčiau atsižvelgti į tai balsuojant. Noriu labai paprašyti tų, kurie nepakankamai įsigilinę balsavo ir svarstant alternatyvius projektus, kad šiandien klausimas susijęs vien tiktai su prokuratūros darbu ir apkaltinimu tų kaltųjų, kurie dalyvavo puče. Jeigu mes šiandien vis dėlto svarstome smulkiau, tai labai prašyčiau. Padėtį žinau gerai, teisinę situaciją taip pat gerai išstudijavęs esu. Labai prašyčiau atsižvelgti į viską, ką siūlo deputatas E.Petrovas. Labai atidžiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Man regis, kad mes be reikalo laiką gaištam, nes serija balsavimų parodė, kad žmonės turi išankstinį įsitikinimą. Štai kaip deputatas R.Ozolas sakė, kad jis puikiausiai žino. Apskritai čia mums nėra ko daugiau nei tyrinėti, nei ką. Man rodos, kad nieko niekas čia nepagelbės, kiek galima buvo šnekėti, mes šnekėjome. Mes ir dabar manom, kad šitoks sprendimas iš esmės yra neteisėtas, nedemokratiškas, nepadeda gerinti lietuvių ir lenkų santykių. Na, bet matyti, kad šitos padėties svarstymas išsiaiškinti nepadės. Dėl to siūlyčiau baigti diskusijas ir tegul bus rengiamas galutinis projektas kitą kartą teikti iš karto balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vis dėlto turiu reaguoti į pono R.Maceikianeco pasiūlymą kaip į projekto pataisą. Jūs siūlote, kad būtų pavesta Generalinei prokuratūrai? Gerai. Pasakykite savo pasiūlymą ir teiksime jį balsuoti. Paspauskite mygtuką.

R.MACEIKIANECAS. ...protestus prieš neteisėtus sprendimus, jeigu Jų yra.

PIRMININKAS. Kaip formuluojate pasiūlymą?

R.MACEIKIANECAS. Tai reikia sėstis mums ir padaryti šitą projektą. Mes juk E.Petrovo projektą gavom prieš penkias minutes, tai nesuspėjom.

PIRMININKAS. Gerai, tai man ne visai aišku, ar aš turiu ką nors pateikinėti balsuoti, ar neturiu?

R.MACEIKIANECAS. Ar čia tvarkys prokuratūra, ar Aukščiausioji Taryba?

PIRMININKAS. Tai jūs atsakykite man į tą klausimą ir pasakykite formuluotę, dėl kurios liepiate balsuoti. Aš kitaip nežinau. Aš neatsakinėju į klausimus. Aš teikiu balsuoti.

Gerai, kol kas galime eiti dėl pirmo ir antro punkto. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl pirmo ir antro punkto? Nėra tokių reikalavimų? Niekas nereikalauja. Pirmas ir antras punktas yra priimtini visiems deputatams. Trečias punktas. Ar galime balsuoti už jį tokį, koks jis pateiktas deputatų E.Petrovo ir J.Dringelio? Ne. Tai dabar aš laukiu pono R.Maceikianeco pataisos. Truputį turime susilaikyti.

R.MACEIKIANECAS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas Maceikianecai.

R.MACEIKIANECAS. Antra dalis šito projekto skambėtų taip: ,,Siūlyti šių rajonų prokurorams iki 1992 metų gegužės 1 dienos pateikti protestus prieš sprendimus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui."

PIRMININKAS. Siūlyti šių rajonų prokurorams iki šių metų gegužės 1 dienos pateikti protestus...

R.MACEIKIANECAS. Prieš sprendimus, kurie prieštarauja. Tiek.

PIRMININKAS. Aišku. Aiški jūsų pasiūlymo esmė. Aš tik noriu paklausti generalinio prokuroro, kuris šiuo metu yra salėje, pono A.Paulausko, ar dar nėra buvę Generalinės prokuratūros protestų šiais klausimais? Ar yra buvę rajonų ir vietinių prokuratūrų protestų prieš apylinkių tarybų sprendimus? Prašom. Ir iš vietos galite. Gerai.

A.PAULAUSKAS. Jeigu galima būtų pasitikslinti dėl kokio laikotarpio. Nes prieš metus tikrai buvo protestų dėl savivaldybės nutarimų.

PIRMININKAS. Yra buvę?

A.PAULAUSKAS. Yra buvę.

PIRMININKAS. Gerai. Vis dėlto siūlysiu balsuoti dėl deputato R.Maceikianeco pataisos, kuri skambėtų šitaip: ,,3. Siūlyti šių rajonų prokurorams iki šių metų gegužės 1 dienos pateikti protestus prieš sprendimus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir Vyriausybės nutarimams." Taip? Taigi kas pritaria šitokiai deputato R.Maceikianeco pataisai? Deputatai dar nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš manau, kad toks Aukščiausiosios Tarybos siūlymas būtų labai nekorektiškas. Kur kas yra korektiškiau, kad pačios tarybos šitą klausimą išspręstų. Aš matau šio pasiūlymo autoriaus įsitikinimą, kad šitos tarybos, ko gero, pačios nežino, kurie iš jų sprendimų prieštarauja mūsų įstatymams, kurie neprieštarauja, ir prašo, kad šitą jiems nurodytų prokuroras. Tik po to, kai jos pačios išspręs ir panaikins ir jeigu nebus viskas panaikinta, tai, be abejo, tada turėtų įsikišti prokuroras. Aš prašau balsuoti prieš deputato R.Maceikianeco...

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis. Ne. Sunku pasakyti, kas čia nori kalbėti, nes kompiuteryje užrašytos 24 pavardės. Deputatas N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Man labai keista, kad ponas deputatas N.Rasimavičius taip pasakė. Nei žmogus, nei taryba neprivalo įrodinėti, kad jie yra nekalti, o prokuratūra turi parodyti, kur jie yra kalti, ir tada tie įstatymai turi būti ištaisomi.

PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Taigi teikiu pasiūlymą, kurį, tiksliau, pateikė ponas R.Maceikianecas, balsuoti dėl tokio turinio trečio punkto. ,,3. Siūlyti šių rajonų prokurorams iki šių metų gegužės 1 dienos pateikti protestus prieš sprendimus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui ir Vyriausybės nutarimams." Balsuosime pakeldami korteles. Kas už šį deputato R.Maceikianeco pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  24.

PIRMININKAS. Už  24. Nuleiskite korteles. Kas prieš deputato R.Maceikianeco pasiūlymą? Ar ponas R.Maceikianecas sutiktų, kad nebereiktų skaičiuoti, kad yra daugiau? Gerai, prašom skaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  36.

PIRMININKAS. Prieš  36. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11 deputatų. Deputato R.Maceikianeco pasiūlymui nepritarta. Taigi galime nagrinėti deputatų J.Dringelio ir E.Petrovo pateiktą trečią nutarimo punktą. Ar galime už jį balsuoti? Jūs, gerbiamas Petrovai, reaguodamas į deputatų pastabas, nebepadarėte pakeitimų?

E.PETROVAS. Taip. Štai, kur čia tas paskutinis sakinys, ,,neįvykdžius laiku šio pasiūlymo, Aukščiausiajai Tarybai", aš sutinku jį atsiimti, kad jo čia nebūtų.

PIRMININKAS. Jūs jį išbraukiate? Ar jūs siūlote išbraukti paskutinį sakinį?

E.PETROVAS. Taip, paskutinį sakinį. Dar kartą skaitau: ,,Neįvykdžius laiku šio pasiūlymo, Aukščiausiajai Tarybai spręsti klausimą dėl šių tarybų paleidimo."

PIRMININKAS. Gerai, sutarta.

E.PETROVAS. Tai, matyt, automatiškai tai bus daroma, jeigu praktiškai yra nevykdoma.

PIRMININKAS. Ar priimtinas dabar trečias punktas? Nereikia dėl jo balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti. Visi nutarimo punktai yra priimti. Mums lieka balsuoti už visą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Dar nori deputatas Saulius Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Aš tik norėjau paklausti pranešėjo, ar jis nesutiktų sukeisti vietom antrą ir trečią punktus? Tiesiog eilės tvarka, kad...

E.PETROVAS. Taip, sutinku. Logiška. Tai būtų prasminga padaryti.

PIRMININKAS. Gerai. Kviečiu pasiruošti visus deputatus ir reikalauju sėsti į vietas parteryje. Deputate Jasukaityte, deputate Kašauskai ir deputate Račai! Ačiū gerbiamajam E.Petrovui. Kas už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų bei pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų"? Kas už šį nutarimą? Pakeliame korteles.

Nutarimo priėmimas

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  60.

PIRMININKAS. Už  60. Kas prieš? Nuleiskite kortelę, deputate Šalteni. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  13.

PIRMININKAS. Prieš  13. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Susilaikė 9. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas priimtas.

Kviečiu į tribūną generalinį prokurorą poną A.Paulauską.

A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, Aukščiausioji Taryba. Aš noriu jums šiandien pateikti Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektą, kurio esmė yra sukurti teisinį mechanizmą, kuris įgalintų panaikinti neatitinkančius įstatymo Vyriausybės nutarimus ir potvarkius. Dabar galiojantis įstatymas numato, kad dėl neteisėtų Vyriausybės teisinių aktų generalinis prokuroras informuoja Aukščiausiąją Tarybą, o Aukščiausioji Taryba turi spręsti, ar jie atitinka įstatymą ar ne.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau pono prokuroro. Kada projektas pateiktas Aukščiausiajai Tarybai? Aukščiausiojoje Taryboje nė vienas asmuo neturi šito projekto.

A.PAULAUSKAS. Jis pateiktas jau senokai.

PIRMININKAS. Tai turbūt Prezidiumui, o ne Aukščiausiajai Tarybai Reglamento nustatyta tvarka. Aš žinau Prezidiumo poziciją dėl ypatingos skubos svarstymo. Aš jai neprieštaraučiau.

A.PAULAUSKAS. Galutinį projektą pirmadienį pateikėme Teisinei komisijai ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

PIRMININKAS. Aš asmeniškai, žinoma, atsisakau svarstyti neturėdamas projekto po ranka ir žinodamas, kad kiti deputatai jo taip pat neturi.

A.PAULAUSKAS. Man sakė, kad bus įtraukta ketvirtadienį. Čia šioks toks netikėtumas buvo ir man pačiam šiandien ateiti.

PIRMININKAS. Dar vienas dalykas, kurį reikia iš karto paaiškinti. Jeigu yra rengiamos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos, susijusios su Prokuratūros įstatymo papildymu, aš turiu atkreipti dėmesį, kad Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos negali būti svarstomos ne tik ypatingos skubos tvarka, bet ir skubesne tvarka. Todėl šitomis naujomis aplinkybėmis Prezidiumo siūlymas būtų nebegaliojantis. Žodžiu, apgailestauju. Tačiau, matyt, mes turėtume atidėti tą svarstymą iki ketvirtadienio, jeigu viskas būtų sutarta. Rytoj Prezidiumas galėtų dar kartą pasvarstyti tą klausimą ir spręsti, ar siūlyti Aukščiausiajai Tarybai ypatingos skubos svarstymo tvarką. Aš nežinau, kurioje grandyje užklimpo dokumentų tvarkymas, tačiau šiuo metu Aukščiausioji Taryba neturi šio projekto.

A.PAULAUSKAS. Na, aišku. Mes lyg ir pateikėm.

PIRMININKAS. Taip, aš nekaltinu jūsų. Reikia išsiaiškinti tą dalyką. Atsiprašau pono prokuroro dėl šio nesusipratimo. Likus 8 minutėms, gal galėtume Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo kurį nors straipsnį ar kelis straipsnius priimti.

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projekto svarstymas

J.BEINORTAS. Gerbiami kolegos, norėčiau jus maloniai kviesti prie Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projekto tolesnio svarstymo. Mes praeitą kartą, kiek mums leido laikas, esame balsavę už dešimt įstatymo straipsnių. Iš pirmųjų dešimt liko 2 straipsnis, kuriame mums buvo likę padaryti pataisą pagal deputatų siūlymus. Jeigu pirmininkas leistų, tai mes iš karto galėtume 2-ąjį straipsnį ir užbaigti. Šiandien jums išdalytas įstatymo naujasis projektas faktiškai yra ano projekto kopija, tiktai ištaisytos tos redakcinės vietos, kurios mums čia svarstant pirmuosius dešimt įstatymo straipsnių buvo padarytos. Dabar Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo projektas, kurį jūs čia turite, yra pakoreguotas ir naujausias. Pagal deputato Č.Stankevičiaus, deputato A.Tauranto ir kitų pastabas mes nutarėme papildyti įstatymo 2 straipsnio 4 dalį tokiu sakiniu: ,,Gyvenamųjų namų, butų įsigijimo tvarką užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai." Tai padaryta todėl, kad šito įstatymo 1 straipsnyje kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečių apsirūpinimą. O apie užsienio piliečių santykį su šituo įstatymu kalbama tik tiek, kad jie naudojasi vienodomis sąlygomis. O dėl nuosavybės įsigijimo šitas įstatymas užsieniečiams ir asmenims be pilietybės nieko nepadeda.

PIRMININKAS. Kitų pasiūlymų per tą laiką nebuvo gauta dėl 2-ojo straipsnio?

J.BEINORTAS. Ne, daugiau nebuvo.

PIRMININKAS. Aš matau, kad dar deputatas V.Jarmolenka nori pasisakyti. Paspauskit. Deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš norėčiau paklausti, kokie yra kiti įstatymai?

J.BEINORTAS. Tai yra Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymas. Užsienio piliečių.

PIRMININKAS. Aišku? Ar galime balsuoti už 2 straipsnį? Ar reikalauja kas nors balsuoti? Ne. 2 straipsnis priimtas be balsavimo. 11 straipsnis.

J.BEINORTAS. 11 straipsnyje turėjome deputato A.Tauranto pastabą dėl pirmosios dalies 2 papunkčio. Jis yra papildytas. Dabar teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šių sąlygų. Tai štai antroji sąlyga yra papildyta deputato A.Tauranto pasiūlymu. Nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų arba komerciniais pagrindais iš įmonių ar organizacijų nepriklausomai nuo turimo gyvenamosios patalpos dydžio. Čia tekstas yra papildytas ,,komerciniais pagrindais". Toliau deputato Č.Stankevičiaus siūlymu trečioji sąlyga papildyta akcentu, kad gyvena dvi ar daugiau vienai šeimai pritaikytame bute. Yra deputato A.Žalio siūlymas išbraukti iš 4 sąlygos viešbučius. Taip pat norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį, kad yra 11 straipsnio alternatyva. Alternatyvą teikia Vyriausybė. Kad kolegos susiorientuotų, noriu štai ką pasakyti. Tai yra antroji straipsnio dalis, kur mes manome, kad žmogus, dirbtinai pabloginęs savo situaciją, turėtų 5 metus prarasti teisę stovėti eilėje apsirūpinimo butu paramai gauti. Tuo tarpu Vyriausybė mano, kad šita sąlyga turėtų būti griežtesnė. Ji rašo 10. Tad pirmoji alternatyva 5 yra mūsų komisijos, o 10 metų baudos laikas yra Vyriausybės siūlymas.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji, dėl visų kitų straipsnyje pasiūlytų pozicijų yra sutarta. Išlieka viena alternatyva tarp komisijos siūlytos alternatyvos 5 metų laikotarpio ir Vyriausybės siūlymo 10 metų, kad tuo laikotarpiu asmuo, pabloginęs gyvenimo sąlygas, pakeitęs patalpas, neturėtų teisės į valstybės paramą. Ar galime balsavimu spręsti, kuriai alternatyvai labiau pritariame? Taigi aš teikiu balsuoti keliant korteles, kadangi kompiuterio balsavimo sistema dar neveikia. Prašau salėje dėmesio! Pašaliniai asmenys ypač prašomi salėje laikytis tylos. Taigi teikiu balsuoti. Pirmiausia kas už 5 metų laikotarpį, nurodytą 11 straipsnio paskutinėje dalyje? Gerai. Aš matau  nė vienas nebalsuoja todėl, kad deputatas M.Treinys ir kiti deputatai kalba ir salėje kyla triukšmas. Gerai, leiskite man nutildyti salėje sėdinčius deputatus. Deputate Januška ir deputate Juršėnai! Yra 11 straipsnio paskutinėje dalyje suformuluotos alternatyvos 5 arba 10 metų, tai yra laikotarpis, kuriam asmuo praranda teisę į valstybės paramą. Teiksiu balsuoti pirmiausia  kas 5 metus remia, tai yra komisijos siūlymą, o kas 10 metų, tai yra Vyriausybės siūlymas. Ar galima dabar jau balsuoti? Ar deputatas P.Giniotas norėjo dėl to pasisakyti? Nenorėjo. Aš prašau salėje tylos. Deputate Juršėnai, deputate Grakauskai, vyksta balsavimas, prašome sėstis į parterį. Pašaliniai asmenys prašomi išeiti iš salės. Asmuo, kuris stovi ant laiptelių, prašomas išeiti iš salės. Jeigu tas asmuo nesupranta lietuviškai, aš prašau jį išeiti iš salės ir prašau jam išversti šitą frazę. Gerai, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Reikia atkreipti dėmesį svarstant šitą straipsnį, ar buto sąlygų pabloginimas neturėtų būti kaip nors labiau paaiškintas. Nes jeigu žmogus pablogino savo sąlygas, pavyzdžiui, atsisakydamas savo teisių kitų šeimos narių naudai, tai nėra koks nors savanaudiškas pabloginimas. Nėra spekuliacija butu. O toksai suspaudimas, kad 10 metų jis negali tikėtis jokios paramos statybai kokiai nors ar įsigijimui, gali turėti negerą atspalvį.

J.BEINORTAS. Čia yra numatyti tie atvejai, kai jis pablogina perleisdamas, tai yra dovanodamas ar atsisakydamas, ar pasikeisdamas, tiksliau sakant, susikeisdamas ir dirbtinai susikurdamas tas sąlygas, kad jam gali pradėti galioti būtinos sąlygos, tai yra mažiau negu 10 kvadratų. Jeigu jis atsisako kokio nors konkretaus asmens naudai ir anam pagerėja sąlygos, o jis lieka vienas, tai jis vienas į tą paramą nepraras teisės. Aš nežinau, ar čia reikėtų dar kokią nors kitą dėti išlygą. Man atrodo, kad perleidimas ir pasikeitimas apima tą situaciją, dėl kurių jisai galėjo...

PIRMININKAS. Gerai. Taigi pakeldami korteles pirmiausia balsuosime už variantą 5 metai, po to už variantą 10 metų. Kas už 5 metų laikotarpį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  70.

PIRMININKAS. Už  70. Nuleiskite korteles. O kas remia 10 metų laikotarpį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.

PIRMININKAS. 4 deputatai. Taigi sutarta 5 metams. Ar dabar priimtinas visas 11 straipsnis? Reikalauja už jį kas nors balsuoti? Gerai, deputatas Č.Stankevičius mažą redakcinę pataisą.

Č.V. STANKEVIČIUS. Gal autorius sutiktų padaryti mažą redakcinę pataisą šio straipsnio antroje dalyje, paskutinėje eilutėje: ,,nepriklausomai nuo turimo gyvenamosios patalpos dydžio". Išbraukti žodį ,,turimo", nes turėti tai galima nuosavybę, o čia kalbama apie nuomą. Tiesiog tas žodis nereikalingas. Man atrodo, jisai klaidina.

PIRMININKAS. Nuo gyvenamosios patalpos dydžio. Aš manau, kad iki pertraukos gal... Ar dar balsuosime dėl 11 straipsnio? Jeigu niekas nereikalaus balsuoti, galėtume priimti.

P.VARANAUSKAS. Aš dėl tvarkos.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas dėl posėdžio tvarkos.

P.VARANAUSKAS. Aš norėjau siūlyti anksčiau, jūs neatkreipėte dėmesio. Niekur nėra parašoma šiame įstatyme, kad yra valstybės lengvatos grįžtantiems iš tremties. Tai čia šio straipsnio 5 punkte labai tiktų.

PIRMININKAS. Gerai, tai kol kas atidėkime per pertrauką 11 straipsnį. Kol kas už jį nebalsuokime. Po pertraukos tęsime svarstymą. Ačiū. Pertrauka iki 12 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas Beinortai. Tęsiame 11 straipsnio svarstymą. Ar dar buvo kokių nors pasiūlymų dėl 11 straipsnio?

J.BEINORTAS. Taip, pasiūlymų buvo, bet aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. Deputato P.Varanausko siūlymas papildyti 11 straipsnio sąlygas įterpiant, kad teisę aprūpinti patalpomis turi grįžtantys ar grįžę iš tremties piliečiai (mes čia pasitarėm), nepareina šitame straipsnyje. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad 7 straipsnyje, kurį mes priėmėm, yra kalbama apie prievoles, kada savivaldybės įpareigojamos suteikti asmenims gyvenamąsias patalpas. Tos prievolės dėl tremtinių aprūpinimo savivaldybėms yra išlikusios ir yra jau specialios tam programos. Todėl šitą antrą kartą vėl įrašyti paprasčiausiai būtų tų pačių tremtinių painiojimas. Antra vertus, mes šitą įstatymą darome stengdamiesi privilegijas išeliminuoti, o čia yra skola. Ta skola bus atiduota Vyriausybės. Jeigu mes čia įrašysim, tai rodytų, kad Vyriausybė atleidžiama nuo tos skolos vykdymo. Aš šito priimti negaliu. Dabar norėčiau pasakyti, kad deputato Č.Stankevičiaus siūlymas antrame punkte išbraukti žodžius ,,nepriklausomai nuo turimos gyvenamosios patalpos dydžio" iš esmės nekeičia nieko, o tiktai sutrumpina. Man rodos, kad šitie žodžiai sustiprina sąlygos atsiradimą. O jeigu išbrauksim, tai bus lyg ir siauriau. Taip... pakeisti nuomojamus, suprantama, bet žodis ,,nuomoja" yra pačioje pradžioje. ,,Nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų arba komerciniais pagrindais iš įmonių ir organizacijų nepriklausomai nuo..." Tai aš galėčiau tiktai sutikti, kad būtų išbrauktas žodelis ,,turimo".

PIRMININKAS. Tai kaip tik taip ir buvo siūlyta. Dėl žodelio ,,turimo".

J.BEINORTAS. Taip, mes jį išbraukiam.

PIRMININKAS. Taip. Ar dabar jau galime balsuoti dėl 11 straipsnio? Dar deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Labai norėčiau paremti deputato P.Varanausko pasiūlymą, nes jau dabar yra begalės tokių atvejų, kai žmogus, grįžęs iš tremties, net nepriregistruotas gyvena Lietuvoje. Žinome dabartinių nomenklatūrininkų savivalę, negalima net priprašyti, kad priregistruotų. Man buvo toks atsakymas pasakytas Klaipėdos rajono deputatų tarybos pirmininko: ,,Ne aš ištrėmiau, ne aš ir suteiksiu." Ir jeigu įstatymas nenumatys valstybinės paramos tremtiniams, grįžtantiems į Lietuvą, tai moteriai, kuri 40 metų išbuvo Sibire, dabar dveji metai grįžusi į Lietuvą nepriregistruota gyvena, niekas jai nesuteiks paramos. Aš manyčiau, kad deputato P.Varanausko pasiūlymas čia buvo labai korektiškas ir didelę paramą turintis.

PIRMININKAS. Gerai, matyt, teks balsuoti dėl deputato P.Varanausko pasiūlymo. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš gal praklausiau, tokiu atveju atsiprašyčiau. Mano buvo pasiūlymas, kad turėtų (čia prie turinčių teisę į paramą) būti įvardyti žmonės, kurie gyvena grąžintinuose ankstesniems savininkams namuose. Gal čia kur nors kitur tai yra paminėta.

J.BEINORTAS. Taip, tai yra 7 straipsnio pirmoje dalyje. Ir šitai aš jau sakiau ir dar kartą atsakau deputatui J.Šimėnui. Ten yra skola. Šitas įstatymas pradės galioti po to, kai mes jį priimsime. Šitas įstatymas neturi anos skolos nei keisti, nei atleisti nuo jos. O 7 straipsnis numato ir tai, ką sako deputatas A.Taurantas. Aname fonde yra grąžinami. Tai yra savivaldybės prievolė, tam yra ir pinigai. Taip pat ir su tremtiniais. Jeigu čia įrašysim, tai vėlgi bus iš naujo pradėta privilegijų sistema. Aš negaliu priimti tokių.

A.TAURANTAS. Aš nenorėčiau sutikti, kad tai yra privilegija. Jeigu mes įstatymu numatėme, kad jiems turi būti suteikiami butai iškeldinant iš grąžintinų namų, tai jie, be abejo, turi tokią teisę...

J.BEINORTAS. Tai yra.savivaldybės skola, kolega, savivaldybės skola, o ne šio įstatymo dalykas.

A. TAURANTAS. Aš manyčiau, kad turėtų įstatymas apimti viską.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš nenorėčiau sakyti, kad čia yra kažkokia privilegija. Jūs labai gerai sakote — skola, bet patys labai gerai žinote, kaip balsavo Aukščiausioji Taryba dėl skolos grąžinimo. Per pusę nubraukė. Aš kalbėjau su ministerija, kuri rūpinasi šiais klausimais. Jie irgi deda vilčių į šį įstatymą ir prašo visi, kurie vykdo skolos grąžinimą, kad būtų panaudoti visi keliai. Čia niekur mes principams nenusižengiam. Jokios privilegijos nėra. Padėkime savivaldybėms ir ministerijai, ir Vyriausybei spręsti šį klausimą visais įmanomais būdais. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar jūs teikiate balsuoti prieš pertrauką pateiktą pasiūlymą?

P.VARANAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Dėkoju, gerbiamas Beinortai. Tada perskaitysiu deputato P.Varanausko pasiūlymą dar kartą. Visus deputatus prašau salėje dėmesio, reikia pasiruošti balsuoti.

J.BEINORTAS. 11 straipsnio pirmosios dalies penktoji sąlyga. Antraštę skaitau: ,,Teisę į valstybinę paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis piliečiai turi, kai yra bent viena iš šių sąlygų." Pirmoji sąlyga, antroji, trečioji, ketvirtoji nesikeičia. Penktoji siūloma deputato P.Varanausko:

,,grįžtantiems ar grįžusiems iš tremties". Komisija šitos pataisos nepriėmė.

PIRMININKAS. Pasiūlymas papildyti 5 punktu ,,grįžtantiems ar grįžusiems iš tremties". Taigi kas už šį deputato P.Varanausko pasiūlymą 11 straipsnį papildyti 5 punktu ,,grįžtantiems ar grįžusiems iš tremties"? Balsuojame spausdami mygtukus. Jau, atrodo, galime balsuoti. Vyksta balsavimas.

Už deputato P.Varanausko pasiūlymą balsavo 38 deputatai. Prieš nėra, susilaikė 7. Pasiūlymui pritarta. Dabar turbūt galime balsuoti dėl viso 11 straipsnio, taip? O deputato A.Tauranto pasiūlymas, kaip jis tada skambėtų? Papildyti 6 punktu, taip?

J.BEINORTAS. Man regis, jeigu mes šitaip realizuosim įstatymą, tai man nieko nelieka kaip tiktai padėkoti jums ir apleisti tribūną. Karkasas visas yra suardomas ir nėra ko tada svarstyti.

PIRMININKAS. Gerai, tačiau deputatas A.Taurantas turi teisę siūlyti. Prašom.

A.TAURANTAS. Aš manau, kad tas pasiūlymas tikrai neardo karkaso, nes 7 straipsnio pirmas punktas, kuriame minima apie iškeldinimą iš grąžintinų namų, tai yra tas pats fondas, kuris naudojamas ir piliečių paramai. Tokiu atveju būtina 11 straipsnyje tarp turinčių teisę į valstybės paramą paminėti tuos žmones, kurie iškeldinami iš grąžintinų namų. Jeigu mes to nepadarysim, iš tikrųjų galime prisiminti senesnius protestus, kai žmonės tiesiog bijojo savo ateities dėl to, kad bus grąžinamas turtas. Todėl paminėti tai tikrai nepakenks. Tai suteiks įstatymui daugiau aiškumo ir konkretumo. Mano pasiūlymas buvo toks. Punktas galėtų būti formuluojamas taip: gyvena grąžintinuose ankstesniems savininkams namuose  skliausteliuose butuose.

PIRMININKAS. Gyvena grąžinamuose ankstesniems savininkams...

A.TAURANTAS. ...namuose (butuose).

PIRMININKAS. Ar tik gyvena, ar ir gyveno, nes jau kai kas buvo iškeldinti.

A. TAURANTAS. Gyvena. Jeigu jau iškeldintas ir jam suteikta, tai...

J.BEINORTAS. Gerbiamas kolega, antras punktas ,,nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų". Tai yra tas pat. Savininkas atgavo teisę, jis yra fizinis asmuo, jis tampa nuomotoju, o šitas, tarkim, iškeldinamasis — nuomininku. Savivaldybė privalo jį iškeldinti. Tai argi čia ne tas pat?

A. TAURANTAS. Gal galima būtų tiesiog antrame punkte šiek tiek patikslinti, nes, kaip atsimename iš ano įstatymo, ten galimi įvairūs atvejai. Gali būti, kad dar namas neperduotas savininkui, dar tiktai, sakykime, iš vieno buto iškeldinus žmogų, bus galima grąžinti namą. Atsiminkim aną įstatymą, tai čia įvairūs variantai galimi. Galbūt galima tiesiog sukonkretinti antrą punktą. Aš neprieštaraučiau, bet tai reiktų paminėti.

J.BEINORTAS, Gerbiamas kolega, o jeigu po fizinių asmenų įdėtume ,,jų tarpe ir", kaip jūs sakote, ,,gyvenantys grąžintinuose namuose". Aš suprantu situaciją. Gali būti dar savininkas nepriėmęs to namo...

A.TAURANTAS. Taip, taip.

J.BEINORTAS. Jis dar yra savivaldybės, tačiau apskritai čia yra trupučiuką kitaip. Parama yra fiksuota pagal sąlygas, o jūs apskritai kalbat...

A.TAURANTAS. Bet tai yra tas pats fondas, kuriam teikiama parama. Aš manyčiau...

PIRMININKAS. Gerai. Tada antrame punkte po žodžių ,,fizinių asmenų" įrašytumėm ,,jų tarpe ir gyvenantys grąžintinuose namuose (butuose)".

A.TAURANTAS. Bet ,,jų tarpe" nevisiškai tiksliai būtų. Jie dar ne fiziniams asmenims priklauso, kaip jūs pasakėte. ,,Taip pat grąžintinuose namuose", ir viskas. Be ,,jų tarpe".

J.BEINORTAS. Skaitau. ,,Nuomoja gyvenamąsias patalpas iš fizinių asmenų, taip pat gyvena grąžintinuose namuose".

A.TAURANTAS. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip pat gyvena...

J.BEINORTAS. ...grąžintinuose namuose (butuose).

PIRMININKAS. Aišku. Taip pat gyvena buvusiems savininkams grąžintinuose butuose, namuose. Tvarka? Sutarta. Antrą punktą papildome. Ar galime balsuoti už visą 11 straipsnį? Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Noriu paklausti, ar galima daryti principinių pakeitimų, kai vyksta trečiasis svarstymas? Vis dėlto mes dabar darom principinį pakeitimą pagal pono A.Tauranto pasiūlymą.

PIRMININKAS. Čia ponas J.Beinortas turėtų prisiimti atsakomybę, kad tik šįryt pateikė.

S.MALKEVIČIUS. Principinis todėl, kad čia svarstytinas dalykas, ar tolygu ir butuose, ir namuose. Namuose, jeigu grąžintinuose gyvena, tai jis vis viena turi plotą. Jis nuomoja iš to savininko, jeigu jis jį varo lauk, tada kitas reikalas, o grąžintinuose butuose, tai tada iš tikrųjų jisai neturi ploto, nes jį savininkas išvarys. Čia yra skirtingi dalykai.

J.BEINORTAS. Ne. Mums priimtina, kadangi jis gali nuomoti ir komerciniais pagrindais. Tai pateks ta situacija, aš suprantu.

PIRMININKAS. Gerai. Atrodo, visgi sutarta dėl 11 straipsnio. Už jį balsuoti nereikia? Ne. 11 straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. 12 straipsnyje padarėme keletą pataisų atsižvelgę į deputato K.Antanavičiaus siūlymą. Į pirmą formą įdėjome ,,gauti kreditą arba subsidijas". Atsirado naujas terminas ,,subsidijos", o tai yra vienkartinis kreditas iki 20% kredito dydžio. Taip pat įdėjome deputato Č.Stankevičiaus ir Vyriausybės reikalavimu ,,išsinuomoti iš savivaldybių gyvenamąsias patalpas valstybės reguliuojamais nuomos mokesčių tarifais". Čia kalbama apie socialiai remtinų asmenų nuomą savivaldybės butų fonde, kur tarifai yra Vyriausybės fiksuoti. Taip pat papildėme 3 dalį apie teisę pirkti ne tik savivaldybių, bet ir valstybinių įmonių priklausomybėje esančias gyvenamąsias patalpas. Daugiau jokių pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, toks naujas 12 straipsnis. Ar reikia už jį balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti už 12 straipsnį? Tada skelbiu, kad 12 straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. 13 straipsnyje, atkreipiu deputato A.Žalio dėmesį, pirmojo svarstymo metu mes buvome suformulavę kaip ir alternatyvą, dabar mes suformulavome šitą straipsnį. Manau, kad jums bus priimtina. Tiktai 13 straipsnio papildyme... Tiesa, noriu atkreipti dėmesį, kad dabartinis 13 straipsnis  tai buvęs 14 straipsnis. Dėl tvarkos mes juos šiek tiek surikiavome. Jis sako: ,,Kredito lengvatinėmis sąlygomis suteikimas". Be viso to, ką sakiau ir kas buvo, mes dar atkreipiam dėmesį, kad ir subsidijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PIRMININKAS. Taip. Niekas neprieštarauja dėl šito sutvarkymo? Straipsnis priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. Dėl 15 straipsnio pastabų nebuvo, mes jo nekeitėm. Tai yra 14. Jis buvęs 15, pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. ,,Savivaldybių gyvenamųjų patalpų suteikimas išsinuomoti".

J.BEINORTAS. Taip.

PIRMININKAS. Pastabų nebuvo. Pastabų nėra ir dabar. Straipsnis priimtas.

J.BEINORTAS. 15 straipsnį, jis buvo 16, ,,Nuomojamų gyvenamųjų patalpų pirkimas" mes papildėm vėlgi deputato Č.Stankevičiaus siūlymu. Teisė, tiksliau, galimybė gauti paramą perkant butus, priklausančius savivaldybėms, taip pat valstybinėms įmonėms. Čia turime tuos atvejus omeny, kai, tarkim, pasikeitus situacijai asmuo norėtų nupirkti nuomojamą patalpą, tai manom, kad jis galėtų tai padaryti ir tai turėtų būti savotiška parama. Tai yra suteikti jam galimybę pirkti išsimokėtinai, o kainą, be abejonės, tai jau reguliuoja Vyriausybė arba savininkas, kaip sakoma.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius sutinka su tokiu sutvarkymu? Taigi 15 straipsnis taip pat priimtas be balsavimo.

J.BEINORTAS. Dabar atkreipiu dėmesį, kad 16 straipsnis vadinasi ,,Piliečiams teikiamos valstybės paramos programos". Jis anksčiau buvo 13 straipsnis. Kuo jis iš esmės pasipildė? Jeigu jūs susipažinot su Vyriausybės š.m. 101 nutarimu, ten kaip tiktai yra suformuluota valstybinių paramos fondų ir savivaldybių paramos fondų struktūra, jų sudarymo šaltiniai. Mes 16 straipsnį papildėm sakiniu: ,,Šių programų įgyvendinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių paramos fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų šaltinių." Parašoma, kad būtų aišku, kad iš tų fondų, kurie skirti butų statybai ir kreditui.

PIRMININKAS. Suderinta, taip? 16 straipsnis priimtas.

J.BEINORTAS. Dėl 17 straipsnio turėjome tik dvi tokias didesnes redakcines pataisas, kur fiksuojama, kas gi pasirašo anketą. Anketą, taip pat ir prašymą. Tą pasirašantįjį mes vadiname pareiškėju. Daugiau pastabų nebuvo.

PIRMININKAS. Pastabų nebuvo, pastabų nėra ir dabar. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Atsiprašau, bet norėčiau mažą redakcinę pataisą padaryti, jeigu pranesėjas sutiktų ir jeigu galima. ,,Jeigu atvykęs iš kitos gyvenamosios vietovės", prieš žodį ,,gyvenamosios vietovės" įdėti ,,Lietuvos". Jeigu tokia prasmė, kad aiškiai būtų parašyta.

PIRMININKAS. ,,Iš kitos gyvenamosios vietovės Lietuvoje".

Č. V.STANKEVIČIUS. O jeigu ne tokia prasme, tada jau...

J.BEINORTAS. Taip, mes apie Lietuvą galvojom.

Č. V.STANKEVIČIUS. Kad nebūtų dviprasmybės.

J.BEINORTAS. Ten nebus dviprasmybės. Lietuvos.

PIRMININKAS. Tai įrašom ,,iš kitos gyvenamosios vietovės".

J.BEINORTAS. Bet kaip tada darysim su tremtinio eile?

PIRMININKAS. Aha. Čia turima omeny Lietuvos pilietis.

J.BEINORTAS. Pilietis, grįžtantis, sakykime, iš Intos.

PIRMININKAS. 17.

J.BEINORTAS. 17. Taip.

PIRMININKAS. Antroje dalyje prieš pabaigą. Gerai. Atsiimama. Ar reikia balsuoti už 17 straipsnį? Gerai. 17 straipsnis priimtas.

J.BEINORTAS. Matot, čia ne šiaip juokinga. Kalba yra tokia, kad toje gyvenamojoje vietovėje buvo fiksuotas jo pareiškimas butui gauti. Galima pateikti dokumentą, kad jis ten stovėjo eilėje nuo tam tikros datos. Todėl jeigu praleisime žodį ,,gyvenamosios", tai tada nebus patvirtinamas tas faktas, kad jis ten irgi norėjo buto sąlygas gerinti.

PIRMININKAS. 18 straipsnis.

J.BEINORTAS. Dėl 18 straipsnio mes pastabų neturėjome. Čia yra tiesiog techninis dalykas — kaip registruoti. Faktiškai jis atspindi tai, kas mūsų prieduose yra padaryta.

PIRMININKAS. Replikuojama, kad procedūriniai reikalai aptariami, dėl jų niekas neprieštarauja. 18 straipsnis priimtas.

J.BEINORTAS. Dėl 19 straipsnio aš noriu atsiprašyti. Pirmoje dalyje yra įsivėlusi klaidelė. Reikia įterpti žodį ,,dvi". ,,Piliečiams, turintiems teisę gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, tokia parama teikiama pagal dvi eiles." Žodelis ,,dvi" čia yra praleistas. Nors toliau iš teksto matyti, kad yra dvi eilės. Mes papildėm, patikslinom redakciją. Antroje dalyje įterpėm žodelius pagal šio įstatymo 11 straipsnį, kuris, kaip atkreipėt dėmesį, nustato sąlygas, kurios yra būtinos, ir įdėjom žodelį ,,pageidaujantys", nes gali taip atsitikti, kad žmonės turės tokias sąlygas, tačiau nepageidaus tokios paramos gauti. Jie taikstysis su tuo, kas yra. Toliau antroje eilėje, tai jau trečioji šito straipsnio dalis, yra socialiai remtini asmenys. Papildyta ,,jų šeimos", nes, matot, gali taip atsitikti, kad socialiai remtinas asmuo yra neveiksnus ar kitaip kaip negali išreikšti savo interesų, tai tuomet kalbama apie šeimą, nes šeima jį globoja.

PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau gerbiamojo pranešėjo paklausti. Tokiu atveju, kai namą stato įmonė ir bus taikomas šitas straipsnis, ar gaus paramą to buto savininkas, kuris, tarkim, norės įsigyti kooperatinį butą ar pasistatyti butą įmonės padedamas?

J.BEINORTAS. Aš gal ne visai supratau. Jeigu kalbama apie valstybės paramą, tai kalbama apie tokią, kurią asmuo gaus per savivaldybę. Jeigu įmonė nori kaip nors padėti savo darbuotojui ir tai nori daryti iš savo lėšų, tai su šituo įstatymu nesisieja.

P.GINIOTAS. Aš dar konkrečiau. Pasakysiu tokį pavyzdį. Tarkim, organizuojamas kooperatyvas ir asmuo nori tame kooperatyve greičiau pasistatyti butą, nors galbūt jam liko laukti porą arba trejetą savaičių iki tol, kol jis gaus paramą. O jis, pasistatęs butą per aną kooperatyvą, jau tos paramos negaus, nors eilėje buvo visai netoli iki tos paramos. Jis praranda iš viso teisę į paramą.

J.BEINORTAS. Jeigu jo sąlygos yra tokios, kad jau valstybės parama neteiktina, aš tada nesuprantu, kaip jis gali gauti. Arba kaip gali negauti? Jeigu jis statėsi kooperatyve, tai, suprantat, jis tapo savininku ir savininkas, norėdamas gauti valstybės paramą, turi turėti mažesnį plotą vienam asmeniui, negu kad mes nubalsavom.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Karti praėjusių laikų patirtis, kai buvo sudaromos keturios eilės, leidžia man klausti tokį klausimą. Jeigu bus dvi eilės, tai kokiu santykiu vis dėlto bus parenkamas remtinų šeimų skaičius, iš kurios eilės kiek žmonių gaus valstybinę paramą? Ar tas mechanizmas įstatyme numatytas, ar ne?

J.BEINORTAS. Įstatymas nereglamentuoja fondų skirstymo atskiroms paramos formoms ir mano, kad tai pirmiausia yra fondų ir biudžeto dalykas. Tačiau galiu pasakyti, kad čia ne keturios, o dvi eilės. Tiksliau, viena eilė, kurioje visi piliečiai pagal jų duomenis, pagal jų gyvenamąsias sąlygas, pagal jų sąlyginį laiką surikiuoti, bet yra socialiai remtinų asmenų, kurie, mūsų nuomone, neturi šansų grąžinti kreditų, todėl išimtinai šitiems socialiai remtiniems asmenims, kurie yra mūsų priedo 4 dalyje (ten yra 6 kategorijos šeimų), bus statomi savivaldybių namai nuomojimui, nuomojimas, kaip jūs žinot, tai jau valstybės reguliuojamas nuomos dydis, tai viena iš paramos formų. Daugiau kokių nors kitokių apėjimų, kitokių lengvatų čia nenumatom. Apie tai visas tas įstatymas. O kaip paskirstyti? Kadangi mes pasakom, kad nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba reglamentuoja tos Respublikos Vyriausybė, tai manau, kad mes galėsim ją išklausyt dėl paramos fondų struktūros.

PIRMININKAS. Žiūriu, kad mes pradedame klausinėti pranešėją, lyg būtų supažindinimas su priimtu įstatymu. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Visų pirma mano tam tikras noras, bet, aišku, jį sunku šiandien yra įgyvendinti. Mes priimsime galbūt labai gražų ir gerą įstatymą, tam tikra prasme socialistinį, nes yra didelė socialinė parama, bet labai bus sunku kitam parlamentui ir kitai Vyriausybei jį šiek tiek apriboti, nes mes būsim daug pažadėję, o paskiau teks apriboti. Iš tikrųjų tai bus labai nedėkinga jų misija. Tokia pastaba, ką siūlau visiems pagalvoti. O mano pasiūlymas dėl 19 straipsnio buvo toks: turint galvoj, kad mes 12 straipsniu nustatėme tris paramos rūšis, ar įmanoma vienoje eilėje visus skaičiuoti? Bus ta pati eilė, bet kiekvienai paramos rūšiai ji turėtų būti, ko gero, atskira. Tai mano buvo toks pasiūlymas ir norėčiau žinot, ar jūs priimat, ar atmetat? Jūsų požiūris į tai.

J.BEINORTAS. Čia nėra trys paramos rūšys. Yra viena rūšis — kreditas, kita rūšis — teisė nuomoti iš savivaldybės plotą, t.y. už savivaldybės lėšas pastatytą plotą. Antrąja rūšimi gali naudotis tiktai ketvirtu priedu apibrėžtas šeimų kontingentas. Tiktai. Yra pasakyta.

PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Mes čia su kolega M.Arlausku vieno klausimo vis neišsprendžiam. Kaip ten tie žmonės toj eilėj stovi? Ar ilgai stovi, ar neilgai? Gal jie į eilę įrašyti būna?

J.BEINORTAS. Aš atsiprašau, visai teisingai.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš noriu paklausti, kaip bus daroma su tais pretendentais, kurie pagal apskaičiuotą formulę turės vienodą balų skaičių?

J.BEINORTAS. Ten sąlyginio metodikos nustatymo paskutiniame lape, jeigu jūs atkreiptumėt dėmesį, yra parašyta. Jeigu turės vienodą balų skaičių, ten yra pasakyta, kad pirmumas yra sąlyginis laikas, sąlyginio laiko rodiklis. Po to antras rodiklis yra sąlyginis plotas, tenkantis vienam žmogui, ir trečias rodiklis yra šeimos narių skaičius.

PIRMININKAS. Na, ir paskutinis pasisakymas deputato A.Tauranto.

A.TAURANTAS. Tokiu atveju čia tam tikras neaiškumas atsirado, nes 12 straipsnyje yra pasakyta, kad žmogus gali pasirinkti vieną iš paramos rūšių. Jeigu jūs teikiate, kad antroji paramos rūšis, kurią jūs minėjote, yra tiktai ta antroji eilė, kuri minima 19 straipsnyje, tada reiktų iš tikrųjų taip ir parašyti, o ne tai, kad žmogus gali pasirinkti vieną iš tų. Jeigu jis patenka į antrą eilę pagal minėtas priede numeris keturi sąlygas, tada tai reikia nurodyti ir 12 straipsnyje, kitaip bus prieštaravimas pačiame įstatyme. Žmogus negali tada pats pasirinkti.

PIRMININKAS. Gal, gerbiamas Beinortai, atidėkime 19 straipsnio svarstymą, nes...

J.BEINORTAS. Aš nenorėčiau atidėti. Aš nekaltas, kad kai kurie deputatai jo neperskaitė.

PIRMININKAS. Aš nenorėčiau svarstyti ir gaišti laiko dėl jūsų kaltės, kad per vėlai yra išdalyta, parengta. Aš prašau kol kas susilaikyti nuo 19 straipsnio svarstymo ir pasiaiškinti su deputatais. Aš jau matau, kad mes beveik 15 minučių kalbam apie šitą straipsnį ir nieko nenusprendžiam. Svarstykim kol kas 20 straipsnį ir galvokim apie tą.

J.BEINORTAS. Dėl 20 straipsnio mes neturim jokių pastabų. Jame yra tik procedūros aprašymas.

PIRMININKAS. Dėl 20 straipsnio deputatas A.Taurantas.

A. TAURANTAS. Aš noriu priminti savo papildomą pasiūlymą, kad dar vieną punktą įrašytumėm  ,,kitais įstatymų numatytais atvejais". Tai jau buvau pasakęs pirmo, man atrodo, svarstymo metu, nes galimi atvejai kituose įstatymuose nurodyti, kai išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą. Sakysim, žmogus nuteistas 15 metų kalėti ar dar kas nors. Tiesiog aš manau, kad reikalingas dar papildomas įstatymo punktas ,,kitais įstatymų numatytais atvejais". Aš jums tai raštu buvau pateikęs.

PIRMININKAS. Ar priimtinas toks pasiūlymas?

J.BEINORTAS. Tai yra tas pats, kas trečioji dalis. Išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę gauti valstybės paramą. Jis negyvena toj vietoj, jis nenuomoja, vadinasi, jam parama tiesiog ir neskiriama. Aš irgi sakyčiau, kad mes labai galvojom, ieškojom visų kitų variantų, bet kuriuos sugalvojom, tuos ir surašėm, o dar kokių nors mes nesugalvojom. Visi kiti apima.

PIRMININKAS. Gerai.

A.TAURANTAS. Manau, kad tikrai nepakenktų, bet palieku teisę jums pasirinkti. Mano nuomone, įstatymas tikrai būtų pilnesnis, jeigu mes taip nurodytume.

PIRMININKAS. Gerai. Kaip pranešėjas sprendžia?

J.BEINORTAS. Aš negaliu priimti, nes mes neradom tokio varianto.

PIRMININKAS. Gerai. Ponas A.Taurantas turbūt nebeprieštarauja. Tai galima skelbti? Ar deputatas Jonas Šimėnas dėl 20 straipsnio?

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau, kad teisininkai pakomentuotų žodžių ,,valstybės parama" reikšmę. Įstatymas galios su tam tikru palikimu. Mes turime tam tikrą palikimą. Butų privatizacijos įstatymas yra dabar keblioje situacijoje, kai mūsų tenai parašyta, kad negalima privatizuoti antro buto, jeigu buvo suteikta valstybės parama. Tačiau buvo paramų, suteiktų ne valstybės, o įvairių kolūkių, organizacijų ir taip toliau. Šiuo atveju jeigu mes prašome ,,valstybės paramos" ir jeigu žmogus buvo gavęs paramą iš ūkio ar dar kokios nors kitos organizacijos (tai tokio pat dydžio parama), tai jis faktiškai turi teisę gauti ir valstybės paramą. Išeina antra parama. Ar negalėtumėt, teisininkai, surasti tokią formuluotę, kuri būtų tinkama visoms paramų rūšims. Jeigu žmogus gavo paramą, tai jau antrąkart iš valstybės jam nebereikėtų skirti paramos gyvenamojo buto statybai.

PIRMININKAS. Gerai, atsakykit, gerbiamas Beinortai. Gal jūs galit?

J.BEINORTAS. Įstatymas galios į priekį. Atgal kokių nors paramų jis nefiksuoja. Tai yra viena. Gavo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Gavo tai gavo. Jis turi tam tikras sąlygas, kurias mes įvertinam koeficientais, jis stovi, kaip sakoma, su savo pareiškimu prieš valstybę prašydamas darbo. O dabar valstybės paramą norim keisti kažkokiu kitokiu terminu. Mes neįsivaizduojam. Valstybės parama tai yra apibendrinta kredito, nuomos visuma. Kaip ją kitaip pavadinsi?

PIRMININKAS. Išjungtas jūsų mikrofonas, jūs nepaprašėt žodžio, aš jums nesuteikiau, niekas nieko neišgirdo. 20 straipsnis priimtinas?

J.BEINORTAS. Aš noriu atsakyti deputatui J.Šimėnui.

PIRMININKAS. Deputatas J.Šimėnas dabar.

J.ŠIMĖNAS. Aš dar kartą kartoju. Pavyzdžiui, valstybinės įmonės, biudžetinės įmonės suteikia paramą savo darbuotojui, faktiškai suteikia valstybinę paramą žmogui, įgyjančiam gyvenamąjį būstą. Ar tai atitinka šitą formuluotę? Aš norėčiau... Kadangi susidūriau savivaldybės tarybos posėdyje su šitokiais atvejais, man teisininkai išaiškino, kad jeigu kolūkis suteikė paramą, tai jūsų įstatymai negalioja. Tai aš norėčiau paklausti, kaipgi mūsų teisininkai vertintų tą dalyką.

PIRMININKAS. Na, nežinau. Niekas iš teisininkų lyg ir nėra nusiteikęs paaiškinti.

J.BEINORTAS. Gal galėtų mūsų darbo grupės teisininkas paaiškinti sprendimą.

PIRMININKAS. Taip, prašau poną L.Gasiūną, jeigu tai įmanoma, pateikti paaiškinimą. Įjunkite savo mikrofoną.

L.GASIŪNAS. Aš manyčiau, kad čia problemos nėra todėl, kad šiame įstatyme yra apibrėžta, kas yra valstybės parama ir konkrečiai kuo ji pasireiškia. Čia yra pasakyta, kad valstybės parama, kaip teisingai deputatas J.Beinortas pastebėjo, bus teikiama nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios, t.y. į priekį. Šita valstybės parama pasireiškia dviem konkrečiom formom. Pirma, kredito suteikimu. Jį gali suteikti tiktai valstybė, ne kokios nors kitos organizacijos. Jeigu kitos organizacijos suteiks kokį nors kreditą ar kažkokią kitą pagalbą, tai nebebus jau tas pat, kai kreditą suteikia valstybė. Antra forma — tai savivaldybių gyvenamuosiuose namuose savivaldybė išnuomoja gyvenamąją patalpą. Tai yra dvi labai konkrečiai apibrėžtos formos, o visos kitos paramos gali būti ir organizacijų, ir privačių asmenų. Visos kitos į šito įstatymo objektą nepatenka. Čia aš nematau problemos.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas V.Beriozovas. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš suprantu, kad deputato J.Šimėno iškeltas klausimas turi pagrindo, bet galbūt jį būtų galima išspręsti nutarime ir ten išaiškinti, kad valstybės parama laikoma visų valstybinių įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų valstybinių organizacijų, kurios praeityje buvo visos valstybinės ir teikė paramą. Gal tai galėtumėt nutarime parašyti.

PIRMININKAS. Taip, ponas J.Šimėnas sutinka. Maždaug per 10 straipsnių eina šitas terminas ,,valstybės parama", tai gal tikrai nutarime paaiškinti. Sutinka ponas J.Šimėnas, o ponas J.Beinortas turbūt taip pat sutinka.

J.BEINORTAS. Taip, nutarime bus galima paaiškinti, bet...

PIRMININKAS. Taigi 20 straipsnis priimtinas, taip? 20 straipsnis yra priimtas.

J.BEINORTAS. 21 straipsnyje yra eilių peržiūrėjimo procedūra. Noriu akcentuoti, kad, palyginti su praeitu projektu, mes išskyrėm du etapus. Pirma. Pateiktų prašymų ir duomenų patikslinimo laiką ir toliau, kaip sakoma, mechaninį savivaldybės darbo laiką, kai ji jau pagal patikslintus duomenis peržiūri eilę. Daugiau šitam straipsny nieko nebuvo.

PIRMININKAS. Gerai, galima skelbti, kad 21 straipsnis priimtas. Deputatas A.Žalys. Ne, nepageidaujate. Taigi 21 straipsnis priimtas.

J.BEINORTAS. 22 straipsnyje norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į akcentuojamą vieną teiginį. Beje, jūs apie tai žinojote, kad tas pereinamasis laikotarpis būtų ramesnis ir mažiau sumaišties, mes tada siūlėme ir buvo netgi kalbama apie dvejus trejus metus. Dabar yra pasirinktas 2 metų pareiškėjų paketas, kad pagal tų dvejų metų pareiškėjų paketą būtų žinoma, kiek kokių kreditų skirti ar kiek statyti namų nuomai, kad savivaldybės galėtų gerai organizuoti užsakymus ir darbus. Mes papildėm šitą teiginį vienu sakiniu, kuris buvo mintyse, bet nebuvo įrašytas į praeitą redakciją. Tai ,,asmenų, įrašytų į šitą sąrašą, eilė neperžiūrima". Kitaip sakant, jeigu jau asmuo pateko į per dvejus metus aprūpinamųjų sąrašą, tai nepriklausomai nuo jo šeimos pasikeitimo, nuo jo sąlygų neesminio pasikeitimo jo eilė nebebus peržiūrima, t.y. jis negalėtų būti išmestas iš eilės arba grįžti vėl kažkur į vidurį. Čia toks pasitikėjimo sluoksnis. Todėl mes papildėm šituo sakiniu, nes darbo grupė ir komisija buvo tos nuomonės, kad stabilumo, ypač pereinamuoju laikotarpiu, tai labai pridėjo.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? 22 straipsnis priimtas.

J.BEINORTAS. Dėl 23 ir 24 straipsnių jokių pastabų nebuvo. Čia yra toks paaiškinimas, sakyčiau, savivaldybėms.

PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.

L.S.RAZMA. Ar jūs nematote prieštaravimo tarp 23 ir 15 straipsnių? Čia 23 straipsnio 3 punkte kalbama, kad išsimokėtinai parduodamos nuomojamos iš savivaldybės valstybinių įmonių gyvenamosios patalpos, tam suteikiama teisė skirti gyvenamąją patalpą, o 15 straipsnyje yra pasakyta, kad piliečiai, įrašyti į socialiai remtinų asmenų sąrašą, gali pirkti tokias nuomojamas gyvenamąsias patalpas nepriklausomai nuo to, turi jie teisę į valstybės paramą ar jos neturi. 23 straipsnio pradžioje yra nuoroda į 22 straipsnį, kur kalbama tik apie piliečius, kurie turi teisę į valstybės paramą. Tada, matyt, reiktų išbraukti 3 punktą, jeigu jūs randate čia prieštaravimą.

J.BEINORTAS. Mes prieštaravimo čia nerandam. 23 straipsnis kalba apie tai, kaip turi būti įformintas savivaldybės sprendimas. Gali būti toks atvejis, kad štai socialiai remtina šeima, tarkim, šeima, auginanti vaiką invalidą, pagal savo materialines sąlygas norėtų išsipirkti tą namą. Tai ką tada daryti savivaldybei? Mes jai leidom tokiai socialiai remtinai... Bet tai vienintelė išlyga, kuri yra padaryta įstatyme, kad socialiai remtinos šeimos, be to, kad jos gauna nuomoti, galėtų ir nusipirkti, t.y. gauti kreditą išsipirkti šitą butą. Daugiau jokių lengvatų joms nėra. O šitas trečias punktas yra savivaldybei taikytinas ir įsako, kad savivaldybė savo sprendime turi įforminti tai, kas čia yra parašyta. Aš nematau prieštaravimo. Čia yra paaiškinimas savivaldybei, kaip tą daryti.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu dėl savivaldybių. Ta sąvoka ,,savivaldybė" yra labai plati ir neapibrėžta. Vis dėlto yra prieštaravimo tarp žemesniosios ir aukštesniosios pakopos savivaldybių. Sakykime, Anykščių miestas, Anykščių rajonas. Anykščių miesto gyventojai kur turėtų stovėti eilėje dėl valstybės paramos butui gauti?

J.BEINORTAS. Anykščių miesto gyventojai pagal savo gyvenamąją vietą paduoda pareiškimus ir įrašomi į eilę Anykščių miesto savivaldybėj. O dėl tų savivaldybių pajėgumo, kolega, kaip tiktai aš atkreipiau dėmesį, kad mes įrašėm valstybinius ir savivaldybių fondus. Kiekviena savivaldybė, kuri sudaro paramos fondą, savo paramos fondą, juo disponuoja ir padeda savo piliečiams, savo gyventojams. Jeigu Anykščių rajono savivaldybė turi savo fondą, miestas turi savo fondą, tai pirmiausia jos disponuoja savais fondais ir turi savas eiles.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš noriu tada jau dabar, kadangi išgirdau atsakymą, tai noriu teikti savo pasiūlymą — ar nereikėtų vėlgi galbūt nutarime parašyti, kad eilės sudaromos žemesniosios pakopos savivaldybėse, kad nebebūtų dviprasmybių. Mes turėjome, sakykime, Klaipėdos rajone: Gargždų miesto savivaldybė priėmė vieną sprendimą, o rajono savivaldybė priėmė kitą sprendimą ir galiojo rajono, aukštesniosios pakopos, savivaldybės sprendimas, ir jis buvo įgyvendintas; kad štai tokių dviprasmybių neliktų, reikėtų aiškiai pasakyti, kokio lygio savivaldybėje sudaromos eilės.

PIRMININKAS. Gerai, turbūt nutarime reikia pagalvot ir apie tai. Deputatas R.Gudaitis.

R.GUDAITIS. Aš, papildydamas deputatą J.Šimėną, norėčiau paklausti dėl didelių miestų savivaldybių ir smulkesnių miestų, rajonų savivaldybių. Juk visiems aišku, kad eilė mažesniuose miestuose, rajonuose kitokia negu dideliuose miestuose. Man atrodo (gaila, kad mes nesvarstome nutarimo projekto), kad tas klausimas turėtų būti aptartas, nes aš niekaip neįsivaizduoju, kokia bus ta eilė dideliuose miestuose, respublikinio pavaldumo miestuose (jų nemaža Lietuvoje turime), kokia bus ta eilė? Bus daug atvejų, bus daug asmenų, kuriems bus reikalinga valstybės parama ir jų sąlygos bus visiškai identiškos, tapačios, tai kokia čia metodika ir kokiais principais bus vadovaujamasi?

PIRMININKAS. Aš dabar nelabai suprantu, ar mes kalbam apie 23 straipsnį, ar jau apie nutarimą?

R.GUDAITIS. Aš kalbu apie nutarimą todėl, kad...

PIRMININKAS. Tai va, kol kas pabaikime su įstatymu.

R.GUDAITIS. ...tos eilės aptariamos daugelyje straipsnių. Man atrodo, kad nutarime turėtų būti šitie principai aptariami.

PIRMININKAS. Matyt, autorius atsižvelgs į jūsų siūlymą. Kai svarstysime nutarimą, tada jį prisiminsime. Dabar dėl 23 straipsnio ar yra kas nors norintis kalbėti? Nebėra. Taigi 23 straipsnis yra priimtas. 24 straipsnis nesukėlė jokių prieštaravimų prieš tai. Dabar turbūt irgi niekas neprieštarauja? Taip pat priimtas. Ką gi, mums lieka paskutinis 19 straipsnis, kurį trumpam buvom atidėję. Gal jau dabar yra koks nors suderinimas šituo klausimu? Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau, kad 19 straipsnyje būtų įtvirtinta 22 straipsnio nuostata, kur kalbama apie sąrašą, patvirtintą sąrašą tų, kurie gaus paramą per dvejus ūkinius metus. Kad nereikėtų sąraše esančiam žmogui laukti tos paramos iki pat paskutinio momento, o būtent: patvirtintas sąrašas, gauni paramą per dvejus metus ir gali arba statytis namą, arba stoti į kooperatyvą ir tą paramą gauti.

PIRMININKAS. Tai kaip čia reiktų redaguot ir kurioje vietoje?

P.GINIOTAS. Reikėtų perredaguot 19 straipsnį arba įrašyti dar papildomai pastraipą.

J.BEINORTAS. Aš noriu pasakyti, kad 13 straipsnyje mes pasakėm ,,kreditų suteikimo tvarką ir sąlygas, palūkanų ir subsidijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė" ir už tai nubalsavom. Kaip dabar įstatyme numatyti kreditų teikimo dydžius ir tvarką kitokią, negu kad mes numatėm. Aš atsiprašau. Negaliu čia būdamas redaguoti 19 straipsnio. Prašau atidėti šito įstatymo priėmimą.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Mano pasiūlymas toks, kad gyvenamajam plotui gauti eilė savivaldybėse būtų viena. Viena eilė nepriklausomai nuo to, kas yra pretendentai, o kai pretendentui prieina eilė gauti valstybės paramą, jisai pasirenka pagal 12 straipsnyje numatytas galimybes, ar ima paramą butui statytis, ar ima tiktai paramą buto nuomai ir taip toliau. Jeigu mes paliekame dvi eiles, tai vėlgi atsiranda daug neaiškumų ir galimybė kad ir piktnaudžiavimui. Pageidaučiau, kad būtų svarstomas šitas klausimas, kad galbūt būtų galima surasti vienos eilės galimybę. Aš mielai dalyvaučiau šito straipsnio svarstyme.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Čia kalbama dėl balsavimo motyvų. Tai, ką pasakė deputatas J.Šimėnas, ne visai įgyvendinama, nes laukti žmogui, ar nuomoti butą, ar imti kreditą, — tai yra skirtingi dalykai. Kredito resursai yra vieni resursai, o butų, teikiamų nuomojimui, yra kiti resursai ir negalima tų dalykų suplakti.

PIRMININKAS. Gerai, tai kokia dabar yra 19 straipsnio formuluotė, kurią turėtume priimti?

J.BEINORTAS. Aš nepakeičiau nė vieno žodžio iš jums pateikto 19 straipsnio redakcijos.

PIRMININKAS. Išskyrus tai, kad pirmoje pastraipoje įrašome skaičių ,,dvi eiles", ,,pagal dvi eiles". Ar reikia balsuoti dėl tokio 19 straipsnio?

J.BEINORTAS. Gal kolegoms būtų aiškiau, jeigu mes pažiūrėtume kartu su 19 straipsniu ir 4 priedą. Atsiverskim 4 priedą, pamatysim socialiai remtinų asmenų sąrašą ir pamatysim, kad ten nėra jokių užkulisių. Kuriam gi iš mūsų pakils ranka sakyti, kad šita šeima arba šitie asmenys neturi sulaukti mūsų išskirtinio dėmesio. Nė vienam nepakils. Dėl tų dviejų eilių buvo daug komisijos svarstoma, buvo siūloma ir koeficientus taikyti toms socialiai remtinoms šeimoms. Tačiau apsisprendėm, kad geresnis yra toks variantas...

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Jokiais būdais nepriekaištavau dėl 4 priedo, bet liko neaiškus 19 ir 12 straipsnių suderinimas. Jūs, sakysime, žodžiu tai vienaip traktuojate, bet niekas taip neatsispindi raštu pačiame įstatyme. Panašiai šnekėjo ir deputatas J.Šimėnas, ir gerbiamas Č.Stankevičius. Mano nuomone, bus daug neaiškumų ir nesusipratimų, kadangi tie abu straipsniai yra nesuderinti. Iš tikrųjų reiktų dar šiek tiek atsisėdus pasižiūrėti abiejų straipsnių redakcijas. Dar noriu ta pačia proga paklausti seniūno, ar mes balsavome dėl antro straipsnio, nes jis buvo atidėtas, kad paskiau neiškiltų teisinių kolizijų. Jeigu balsavot, gerai. Aš neturiu nieko prieš. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Šiandien yra priimtas. Taigi dar deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Atidedamas. Aš nebekalbu.

PIRMININKAS. Tai, matyt, atidedame. Kol kas lieka vienintelis nepriimtas straipsnis šiame įstatyme. Tikiuosi, kad ketvirtadienį galėtume, labai mažai sugaišę laiko, priimti šį įstatymą. Gal net ir šiandien pavyktų. Tikėkimės. Dabar pagal darbotvarkę dar turėtų būti pono G.Ilgūno ir pono A.Sakalo teikiami įstatymų projektai, tačiau prieš eilinio klausimo svarstymą deputatas A.Sakalas norėjo pareiškimą frakcijos vardu. Taip? Savo vardu. Prašom.

Deputato A. Sakalo pareiškimas

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš kreipiuosi šį kartą į Mandatų ir etikos komisiją štai tokiu klausimu. Š. m. kovo 24 dieną ,,Lietuvos aide" atspausdintas straipsnis ,,Paslaptis aiškėja", kuriame pateikti neatitinkantys tikrovės faktai. Deputato A.Endriukaičio pateiktoje laikraščiui pažymoje tvirtinama, kad aš ,,1950 metais birželio 3 dieną ypatingojo pasitarimo teistas 8 metams laisvės atėmimo ir tą pačią dieną Centrinė komisija bausmės laiką sutrumpino iki 5 metų. 1953 metų kovo 27 dieną remiantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku paleistas panaikinant teistumą." Citatos pabaiga. Pateikiu du oficialius dokumentus Mandatų ir etikos komisijai, iš kurių matyti, kad aš buvau paleistas ne 1953 metais, o 1954 metų rugsėjo 30 dieną. O ne 1953 kovo 27, kaip publikuota laikraštyje. Kad Centrinė komisija 1954 metų spalio 21 dieną, t.y. mėnesį jau po mano paleidimo, sumažino man bausmę iki 5 metų ir pritaikė įsaką dėl amnestijos panaikinant teistumą. Ponas A.Endriukaitis negalėjo nežinoti, kad Centrinė komisija buvo įkurta jau Chruščiovo laikais, ponas A.Endriukaitis turi ir objektyvių dokumentų kopijas. Todėl dokumentų pateikimą iš anksto žinant, kad jame išdėstyti faktai neatitinka tikrovės, laikau negarbingu pono A.Endriukaičio poelgiu, nesuderinamu nei su Komisijos KGB veiklai tirti nario statusu, nei su padoraus žmogaus elgesiu. Prašau Mandatų ir etikos komisijos apsvarstyti pateiktus dokumentus, įvertinti pono A.Endriukaičio elgesį. Rezultatus publikuoti ,,Lietuvos aide" ir nuspręsti, ar gali ponas A.Endriukaitis ir toliau dirbti Komisijoje KGB veiklai tirti. Ačiū už dėmesį.

Nutarimo “Dėl laikinosios deputatų komisijos neteisėtos Sovietų Sąjungos karinių dalinių prekybos ginklais faktams tirti” projekto svarstymas

PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, šiandien yra išdalytas deputatams toks trumpas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl laikinosios deputatų komisijos neteisėtos Sovietų Sąjungos karinių dalinių prekybos ginklais faktams tirti" projektas. Teikia Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Pasirašo deputatas A.Norvilas ir deputatas S.Pečeliūnas. Aš manau, kad galėtume balsuodami sudaryti šią komisiją. Kadaise, jau prieš mėnesį, buvo perskaitytas pareiškimas ir informacija šiuo klausimu. Dabar Aukščiausioji Taryba, patvirtinusi savaitės darbotvarkėje šitą klausimą, galėtų nuspręsti sudaryti tokią komisiją. Ar kyla prieštaravimų dėl tokios komisijos sudarymo? Tiksliau — dėl tokio nutarimo priėmimo? Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl tos komisijos narių. Tokia komisija yra reikalinga, žinoma, bet man kyla abejonių, kad čia yra tie žmonės, kurie yra ir kitose komisijose. Štai dėl radijo ir televizijos darbo ištyrimo yra ir ponas V.Kvietkauskas, ir ponas S.Šaltenis. Šita komisija turi labai daug darbo, daug susitikimų. Tai ar nėra kitų žmonių, kurie galėtų tą darbą padaryti?

PIRMININKAS. Dabar aš tik noriu akcentuoti, kad mes pradedame trumpą šito nutarimo svarstymą, kuris, matyt, galėtų baigtis balsavimu, ar ne? Jeigu pavyktų pasiekti nutarimą. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Aš gal iš dalies ir atsakysiu į pono V.Plečkaičio klausimą, nes komisija yra sudaroma frakciniu pagrindu. Kiekvienas narys yra pasiūlytas savo frakcijos. Naudodamasis žodžio teise, noriu Tautos pažangos frakcijos vardu pasiūlyti deputatą Kęstutį Grinių.

PIRMININKAS. Taip.

A.NORVILAS. Į šios komisijos sudėtį.

PIRMININKAS. Taip, deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau, kad deputatai atkreiptų dėmesį, jog į šitos komisijos sudėtį įeina dar ne visų frakcijų atstovai. Kai mes kalbėjom komisijoje, tai buvom nutarę, kad ji būtų ir frakcinė komisija. Galbūt tos frakcijos, kurios dar nėra pasiūliusios, tegul tai padaro dabar.

PIRMININKAS. Liko tik viena frakcija, kuri nėra pasiūliusi. Jeigu neklystu, tai reorganizuota Tautininkų frakcija. Taip? Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Priešingai, norėčiau, kad mes ateity komisijų nedarytume tokių didelių, nes beveik visi deputatai paskęstame įvairiose komisijose, 23 deputatai, pasitelkę ekspertus specialistus, pateiktų savo išvadas Tarybai arba komisijai.

PIRMININKAS. Aišku. Ir deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Tautininkų frakcija siūlo Klemą Intą.

PIRMININKAS. Taigi, atrodo, pasiektas susitarimas. Sudaryta komisija iš 9 deputatų.

A.SĖJŪNAS. Nieko jis nederina.

Nutarimo priėmimas

PIRMININKAS. Dar jums mikrofonas neišjungtas, ponas Sėjūnai. Gerai. Ar galime priimti tokį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl komisijos sudarymo? Galima jau balsuoti, taip? Matot, pati komisija turėtų teikti pirmininką parlamentui tvirtinti, tai kol kas nežinau, dar nėra pasiūlyta. Taigi teikiu balsuoti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl laikinosios deputatų komisijos neteisėtos Sovietų Sąjungos karinių dalinių prekybos ginklais faktams tirti". Kas už tokį nutarimą? Balsuojam pakeldami korteles.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  60.

PIRMININKAS. Už  60. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  1.

PIRMININKAS. Prieš  1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4 deputatai. Nutarimas priimtas.

Gerbiamas Beinortai, gal jūs dar suspėtumėt iki pietų pertraukos parengti 19 straipsnio pataisymą? Ne? Jeigu nespėjat, tai nesvarstykim, bet būtų pageidautina. Taigi kviečiu dabar į tribūną deputatą V.Kolesnikovą, kuris šiuo atveju kalbės vietoj deputato G.Ilgūno.

Nutarimo dėl Vyriausybės 1991 m. lapkričio 8 d. potvarkio panaikinimo projekto svarstymas

V.KOLESNIKOVAS. Gerbiamieji kolegos, po to, kai G.Ilgūnas pateikė šitą klausimą, mes gavome dar vieną dokumentą, su kuriuo norėčiau supažindint. Jisai buvo išdalytas deputatams, bet į mane kreipėsi keletas. Ir sako, kad jie neranda. Todėl aš norėčiau truputį dėl buvusių profsąjungų rūmų, tiksliau, dėl buvusių Darbo rūmų. Truputį istorijos.

Darbo rūmų istorijos pradžia laikytina 1935 metų lapkričio 1 diena, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona ir Ministras Pirmininkas J.Tūbelis pasirašė Darbo rūmų įstatymą, kuriame sakoma: ,,Rūmų tikslas yra rūpintis kultūriniais, ekonominiais ir socialiniais pramonės, prekybos, statybos, transporto ir kitų sričių samdomųjų darbininkų ir tarnautojų reikalais. Rūmai tvarkomi šiuo įstatymu ar vidaus reikalų ministro nustatytu statutu. Rūmų nariai renkami 5 metams. Ministrų kabineto nutarimu rūmų nariai gali būti paleisti ir anksčiau. Rūmų būstinė yra valstybės sostinėje. Rūmai yra teisinis asmuo. Rūmai turi antspaudą su pavadinimu ir ženklu. Jį tvirtina vidaus reikalų ministras. Rūmų pirmininką skiria vidaus reikalų ministro iš valdybos narių arba asmenų, kurie turi teisę būti rūmų nariais. Rūmų lėšas sudaro nurodytų darbininkų ir tarnautojų mokesčiai, darbdavių mokesčiai, iš valstybės iždo gaunamos lėšos, kitos pajamos." Toliau — ,,Valstybės iždas skiria kas metai rūmams 50% skiriamo 30 straipsnio mokesčių." Tai rodo, kad rūmai vis dėlto nebuvo taip, kaip yra teigiama, kad dabar. norima padaryt, kad tai būtų Darbininkų sąjungos rūmai. Jie buvo skirti gana įvairiems tikslams, tarp jų ir kultūriniams. Dabar rūmuose susidariusi gan sudėtinga situacija. Nuo šio mėnesio 12 dienos uždarytųjų sąskaita. Darbininkų sąjungos taryba atleido direktoriaus pavaduotoją. Nežinau, kokiais motyvais. Pas mus posėdy dalyvauja buvusių profsąjungos rūmų laikinai einantis pareigas direktorius ponas Kuokštą. Jeigu deputatai sutiktų, jis galbūt padarytų trumpą informaciją apie padėtį, kas dabar tenai yra. Ir suteiktų truputį aiškumo.

PIRMININKAS. Vis dėlto pirmiausia deputatai tegul paklausia pranešėjo. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Norėjau replikos.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau paklaust pranešėjo, ar jums žinomos valstybės kontrolės išvados dėl buvusios administracijos veiklos patikrinimo?

V.KOLESNIKOVAS. Žinau.

P.GINIOTAS. Gal galėtumėt supažindinti deputatus.

V.KOLESNIKOVAS. Aš nemanau, kad čia dabar reikėtų skaityti, nes čia tų popierių yra didžiausia krūva. Pradėt verst viską, nagrinėt vėl per nauja, ar yra prasmė?

PIRMININKAS. Gerai, gal galime sutarti, kad ponui Kuokštai skirtume ne ilgiau kaip 5 minutes pateikti informaciją. Ar kas...

Girdžiu prieštaravimus. Prašau balsuoti, kas už tai, kad ponui Kuokštai būtų leista iki 5 minučių pasisakyti čia iš tribūnos? Prašome skaičiuoti. Gerai, gal nuleiskite. Kas prieštarauja? Ryški mažuma. Tada kol kas dėkoju gerbiamam V.Kolesnikovui. Prašom, gerbiamas Kuokšta, ne ilgiau kaip 5 minutes.

KUOKŠTA. Gerbiami pirmininkai, gerbiami deputatai! Šiandien Kultūros rūmuose susidarė tokia situacija, kad yra paralyžiuotas visas rūmų darbas. Kaip minėjo pranešėjas, nuo 12 dienos sustabdytos bankinės mūsų sąskaitos operacijos. Tas konfliktas su Darbininkų sąjunga vis gilėja. Dabar dirbti darosi visai nebeįmanoma, netgi ūkinė visa veikla, o ką jau kalbėti apie kūrybinį darbą. Kokie buvo Darbininkų sąjungos veiksmai? Šių metų sausio 17 dieną Darbininkų sąjungos komiteto sprendimu buvo nušalintas nuo pareigų rūmų direktorius Kulpis. Vasario mėnesį buvo išlaužtos sergančio direktoriaus kabineto durys, savavališkai buvo užgrobtas šitas kabinetas. Ten dabar įsikūrė taip pat komiteto sprendimu paskirta direktorė Gražina Povilionienė. Kovo 6 dieną šturmu buvo užimtas direktoriaus pavaduotojo kabinetas. Jis tuo metu ėjo direktoriaus pareigas. Visos tos batalijos tą kovo 6 dienos penktadienį tęsėsi iki trijų valandų ryto. Atvyko ir abu miesto vadovai. Bet Darbininkų sąjungai jokie argumentai, jokie kompromisų ieškojimai nepadėjo, jie nesileido į jokias kalbas. Jie tvirtina, kad ir mūsų prokurorai, ir mūsų juristai, žodžiu, ką mes darom, viskas yra teisėta, ir jokių kalbų negali būt. Dabar pasekmės. Atlyginimai darbuotojams dėl Darbininkų sąjungos kaltės nuo 12 dienos nėra išmokami. Iki šiandienos sąskaita yra uždaryta ir neišmokam atlyginimų. Vakar jau skambino iš šiluminių tinklų, grasina išjungt šilumą, nes negali persirašyt pinigų. Tas pat ir su telefono tinklais. Artėja dvi tarptautinės tokios tradicinės šventės kaip ,,Šoki trypki", ,,Kauno rampa". Sukviesti užsieniečiai. Jeigu tokia situacija tęsis dar savaitę, aš bijau, kad tos šventės bus sužlugdytos ir tikrai apsijuoksim prieš visą pasaulį. Nauji vadovai ir pavaduotojai, komiteto paskirti, visiškai neturi supratimo apie rūmų darbą, net apie struktūrą. Ir kad jie kompetentingai vadovaus tiems rūmams... Galima daryt prielaidą, kad tikrai nieko gero iš to neišeis. Visiškai yra nesuprantamas Darbininkų sąjungos noras vadovauti vieninteliams centriniams Kauno miesto kultūros rūmams. Jų motyvai tie, kad jiems reikia dviejų trijų kabinetų. Aš nemanau, kad Kauno mieste neatsirastų tų dviejų trijų kabinetų ir kad reikėtų žlugdyti iki šiol vaisingai dirbusių Kauno profsąjungų kultūros rūmų darbą. Čia jau vis pasekmės. O priežastis visos šitos komunalinės virtuvės, kaip spauda rašė, yra premjero pasirašytas praeitų metų lapkričio 8 dienos potvarkis Nr.830p, kuriame sakoma, kad Kauno darbininkų sąjungai leista neatlygintinai naudotis Kauno profsąjungų kultūros rūmais  inventorium, patalpom, lėšomis, transportu. O dėl transporto, tiesa, tą pačią kovo 6 dieną iš rūmų vairuotojo automašina GAZ 24 panaudojant smurtą buvo atimta. Iki šios dienos ta mašina nėra rasta. Štai tokie administravimo metodai. Žmonės visiškai pasimetė. Nežino, kaip bus toliau todėl, kad Darbininkų sąjungos teiginiai, kaip jie dirbs, ir realūs veiksmai yra visiškai priešingi. Potvarkis, leidžiantis Kauno darbininkų sąjungai naudotis Kultūros rūmais, neatėmus tos teisės iš pačių Kultūros rūmų darbuotojų, sudarė visą šitą konfliktinę situaciją. Įsivaizduokim, jeigu 50 metų žmonės gyveno savo teisėtame bute ir staiga ateina naujas šeimininkas ir turi orderį į tą patį butą. Tai taip pat yra teisėta. Mes jokiu būdu nekaltinam Darbininkų sąjungos. Visada dirbom neskirstydami lankytojų pagal profesiją, pagal išsilavinimą, todėl mums buvo visiškai nesuprantamas toks Vyriausybės potvarkis. Tas potvarkis nesuprantamas ir didžiai daliai visos Kauno visuomenės, politinėms partijoms, visuomeniniams judėjimams, profsąjunginių junginių tarybai. Jie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui yra pateikę visą medžiagą apie tai. Mes perėjom visus kryžiaus kelius Vyriausybėj. Kiek sugebėjom, tą įtikinėjom. Reikalai iš mirties taško nepajudėjo, todėl mes esam priversti kreiptis į aukščiausią instanciją, kad kažkokiu būdu išspręstume susidariusią problemą.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Kuokštai.

KUOKŠTA. Gal ko nors norės...

PIRMININKAS. Ne, Reglamentas nenumato. Deputatas A.Norvilas norėjo pasakyt repliką, taip? Prašom, gerbiamas Norvilai, repliką.

A.NORVILAS. Gerbiami deputatai. Man atrodo, kad dėl visos šitos situacijos, kurią jums pateikė rūmų atstovas, visgi yra kaltas išankstinis neteisingas Vyriausybės sprendimas. Kauno profsąjungų kultūros rūmai — tai yra turbūt didžiausi Lietuvos kultūros rūmai ir saviveiklininkų skaičiumi, ir t.t. Patys garsiausi Lietuvos saviveikliniai kolektyvai, teatrai, keturi chorai ir t.t., ir t.t. Čia galima be galo vardyt. Visi dirbo ir gyveno ten. Tai iš esmės didžiulis kultūros fabrikas gerąja žodžio prasme. Nežinau, kaip atsitiko ir yra, matyt, didžiausia vis dėlto Vyriausybės kaltė, kad ji neatsižvelgusi, neapsvarsčiusi, giliai neišanalizavusi klausimo ėmėsi tokio skuboto sprendimo. O šis atvedė prie to, kad šiandien Kauno kultūros darbuotojai, inteligentija yra supriešinta su darbininkija. Tokios pasekmės. Tos pasekmės, kokį sprendimą bepriimtume, yra ilgalaikės. Manau, kad reikia klausimą grąžinti j pirminę būseną, tai yra panaikinti Vyriausybės sprendimą, ir bandyti ieškoti, gal pasitelkus Kaune rinktus deputatus, Darbininkų sąjungai, sakysim, ploto, kurio pageidautų šita sąjunga, ir maksimaliai greitai atstatyti šito kultūros fabriko gerąja žodžio prasme veiklą.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi šiandien yra pirmasis balsavimas. reiks, matyt, pritarti arba nepritarti po pirmojo svarstymo. Po pirmojo šio dokumento svarstymo. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš turiu klausimą pirmininkaujančiam. Mes nustatėm prioritetus ir eiliškumą. Turim prioritetą pirmiausia valstybės atkūrimo klausimus svarstyt. Kodėl mes tokiems dalykams tiek daug dėmesio skiriam? Aš išvis protestuoju, kad mes svarstytume, kas kur ką padarė, taip ar ne taip, kam tie rūmai priklauso, ar ne...

PIRMININKAS. Gerai...

S.MALKEVIČIUS. Ir iš viso nėra ko mums kištis...

PIRMININKAS. Ar leisite man tada pasakyti, kad šiuo atveju Aukščiausioji Taryba priėmė šios savaitės ir šios dienos darbotvarkę. Joje numatė štai tokiu laiku tuos klausimus. Aš dabar jau niekur, deja, negaliu pabėgt nuo Aukščiausiosios Tarybos sprendimo. Kita vertus, jeigu jūs man pavedate tik trylika klausimų įrašyti į savaitės darbotvarkę, tai yra tik tuos klausimus, kurie yra prioritetiniai, numatyti sesijos darbų programoje, man labai palengvėja ir aš tada nerašau nei deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu, kurį jūs primygtinai, ponas Malkevičiau, siūlėte, nei kitų įstatymų projektų. Juk tam ir yra sesijos darbų programa, kad ne tik prioritetinius, tačiau ir kitus klausimus svarstytume. Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau vis dėlto paprašyti gerbiamų deputatų, nes jie ne taip išklausė vienos pusės priimtą sprendimą. Kauno darbininkų sąjunga atvežė medžiagą, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojui K.Motiekai įteikė ją, ir norėtume žinoti, kas tose išvadose pasakyta. Kiek žinau, ten yra kalbama ne vien apie kultūrą, ten yra kalbama ir apie traktorių pardavimą, ir apie daugelį kitų dalykų. Ir apskritai šiandien spręsti klausimą apie buvusių LTSR valstybinių profesinių sąjungų turtą skubotai nederėtų. Todėl, kad yra sudaryta komisija, kuri ruošia nutarimą šiuo klausimu. Kiekvienas toks priešlaikis sprendimas apsunkina tos komisijos darbą.

PIRMININKAS. Ne, tai mes šiandien dar sprendimo ir nepriimtume. Nežinau, ar dabar mes turim laukti pono K.Motiekos, kol jis ką nors pateiks. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš šią problemą taip pat nagrinėjau. Mane buvo kvietęsi abidvi pusės. Esu išklausęs jų argumentus. Aš galiu pritarti deputato P.Ginioto žodžiams, kad kiekvienas priešlaikis sprendimas gimdo konfliktą. Šiuo atveju Vyriausybės sprendimas buvo priešlaikis. Kalta turbūt ne pati Darbininkų sąjunga, o būtent tokie sprendimai, kurie patys programuoja konfliktą. Jau čia buvo pasakyta, kad tai yra prestižiniai rūmai, Kultūros rūmai miesto centre. O jų atidavimas vienai organizacijai, kad ir kokia ji būtų, ar Darbininkų sąjunga, ar kokia kita, visada gimdys konfliktą. Buvo minėta, kad tai buvo Darbo rūmai Lietuvos Respublikos laikais. Bet Darbo rūmai buvo tam tikra institucija. Aš visada siūliau tam tikrą kompromisinį sprendimą, kad būtų galima kaip instituciją įsteigti darbo rūmus. Jie būtų šiek tiek kitokie, negu buvo anais laikais, bet juose galėtų būti atstovaujamos įvairios profsąjungos, jos turėtų tam tikrą teisę reguliuoti tų rūmų administraciją. Toks pasvertas sprendimas nesukeltų to konflikto, kurį dabar sukėlė. Iš tikrųjų yra daug miesto kultūrininkų laiškų, įžymių žmonių pasirašytų. Jie nesutinka su dabartiniu tokiu vienpusišku sprendimu. Todėl, šiaip ar taip, vis tiek reikia panaikinti Vyriausybės sprendimą, kad būtų galima priimti kitą, labiau pasvertą. Aš tam ir raginčiau. Jokiu būdu nesu prieš Darbininkų sąjungą ir, mano nuomone, toks sprendimas kaip tik ir kenkia Darbininkų sąjungos prestižui. Gerbiamas P.Giniotas minėjo įvairius pažeidimus pačių rūmų veikloje. Aš pats turiu valstybės kontrolės pažymą, kurioje tie pažeidimai yra suminėti. Jokiais būdais aš nenorėčiau ginti, kad jų nėra ar panašiai. Bet tai yra pačios administracijos klausimas ir su tuo visiškai nesusiję. Administraciją, sakysim, jeigu būtų įsteigti tokie rūmai, apie kuriuos aš minėjau, administraciją galėtų jie ir parinkti, ir pareguliuoti, ir panašiai. Todėl skirkime klausimus ir pačios problemos sprendimo būdą. Tik pasvertas sprendimas, įvairias puses tenkinantis, galėtų išspręsti tą konfliktą, kuris yra dabar. Aš tam ir raginčiau. Tam būtina panaikinti Vyriausybės sprendimą ir priimti labiau

B. RUPEIKA. Ir mane ištverkit, jeigu galėsite. Bet aš kalbėsiu kur kas ramiau. Tikrai mums visiems būtų malonu, kad Kaune rinkti deputatai, ypač tos apygardos, kur yra rūmai ir tos organizacijos, kurios su tais rūmais susijusios, išspręstų patys ir mums nereikėtų į šį jau tikrai subrendusį konfliktą kišti rankų. Deja, taip atsitiko. Ir aš noriu pritarti ir deputatų P.Ginioto, ir A.Tauranto, ir deputato S.Malkevičiaus nuomonei, kad skubus sprendimas čia nebus teisingas. Noriu atkreipti dėmesį į dar vieną šio konflikto aspektą, kurį Tarybą privalo matyti ir numatyti. Tai yra precedentas, jeigu Taryba  galutinė instancija  anksčiau ar vėliau nesiims šiuo klausimu konkrečių veiksmų, analizuotų, argumentuotų veiksmų, tai aktyvesnės grupuotės ar grupės, aš nenoriu vardyti nei jų politinių krypčių, nei viso kito, tačiau tokių turime, tokios veiklos Lietuvoje imsis platesniu mastu. Na ir linksmumo dėlei norėčiau kolegoms priminti, kad ir Aukščiausiosios Tarybos rūmai yra kažkieno prieš karą buvusioje žemėje. Kažkas irgi gali ateiti ir pareikalauti remdamasis ar Pilsudskio, ar kažkieno, ar Želigovskio raštu...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

B.RUPEIKA. ...pareikalauti šiuos rūmus apleisti. Precedentas rimtas ir jį reikia spręsti rimtai.

PIRMININKAS. Ir deputatas A.Patackas. Atsiprašau, išbraukiau. Prašom.

A.PATACKAS. Teko kalbėtis tiek su viena, tiek su kita puse ir supratau viena: kokį sprendimą mes bepriimtume, ten karas nesibaigs. Mes neturėjome leisti, kad šitas klausimas iškiltų iki Aukščiausiosios Tarybos lygio. Tada tie žmonės būtų buvę priversti sėsti vienas su kitu prie bendro stalo ir bandyti aiškintis. O jeigu dar yra galimybė tą visą perkelti aukščiau ir kad kažkokia viršuje esanti struktūra spręstų tą klausimą, todėl tas konfliktas ir yra eskaluojamas, ir plečiamas, ir didinamas. Jeigu šitos galimybės nebūtų, tai tada žmonės būtų priversti aiškintis viduje. Aš žinau, kad ten viskas gerokai įsisėtrinę tiek vienai, tiek kitai pusei, bet kitos išeities... Bet koks mūsų sprendimas tą konfliktą tiktai toliau plės ir gilins, jis nė kiek nebus išspręstas.

PIRMININKAS. Gerai. Dar deputatas P.Varanauskas ir balsuosime.

P.VARANAUSKAS. Pritariu tiems, kurie siūlo šiandien nepadaryti galutinio sprendimo. Sudarykim deputatų grupę, kuri ir sureguliuos santykius. Ačiū.

PIRMININKAS. Reglamentas dar neleidžia daryti mums jokio galutinio sprendimo. Todėl aš pateiksiu balsuoti tik dėl pritarimo šiam nutarimo projektui po pirmojo svarstymo. Prašau deputatus užsiregistruoti. Prapasvertą. O, kita vertus, aš taip pat kalbėjau su Vyriausybės nariais, mes per ilgai delsėme sprendimo priėmimą dėl profsąjungų. Jeigu mes profsąjungų turto klausimą ryžtumėmės patys išspręsti, be abejo, mažiau kiltų tokių konfliktinių situacijų, kurios kyla dėl šių rūmų.

PIRMININKAS. Taigi vyksta pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Dar trys deputatai. Deputatai A.Patackas, B.Rupeika ir V.Jasukaitytė. Prašom, ponia Jasukaityte.

JASUKAITYTĖ. Kad ir kokios būtų Valstybės kontrolės departamento išvados dėl pažeidimų, esančių rūmuose, vis tiek tai nereiškia, kad rūmai turėtų būti perimti Darbininkų sąjungos. Kadangi Darbininkų sąjunga jokiu būdu negali būti ta institucija, kuri pasiima po savo sparnu tam tikrą organizaciją ar objektą tam, kad apsaugotų nuo vykstančių viduje pažeidimų. Darbininkų sąjungos šitų rūmų perėmimas yra ne kas kita kaip tam tikra politika, kuri vykdoma labai grubiais politiniais metodais. Suprantama, kad šitie rūmai Darbininkų sąjungai gali būti naudingi ir reikalingi šiuo metu kaip tam tikras pajamų šaltinis, kad jie galėtų pelnytis iš šituose rūmuose vykstančių užsiėmimų. O pelnytis galima iš tikro labai gerai, kadangi rūmuose šiuo metu veikia 53 būreliai, klubai ir kitokie kultūrą ugdantys junginiai, kuriuos lanko apie tris tūkstančius jaunimo. Trys tūkstančiai žmonių, suprantama, kad negalima tų trijų tūkstančių dalyti į darbininkus ar ne darbininkus. Iš viso negalima kultūros žmogaus gyvenime atskirti nuo jo tokio natūralaus gyvenimo ir nuo priklausymo kokiai nors socialinei sferai. Dabartinę rūmų direktorę, paskirtą Darbininkų sąjungos, aš pažįstu dar iš tų laikų, kai ji labai aktyviai darbavosi, talkino Virgilijui Čepaičiui ardant organizacijas, kurios kūrėsi be V.Čepaičio leidimo, tai yra ir be jo kontrolės. Nereikėtų, žinoma, dalyti visuomenės į juodnugarišką ar nejuodnugarišką, bet bijau, kad tokie sprendimai, man atrodo, pasitarnauja, kad mes būtume taip dalijami, ir apie mus gali labai negražiai atsiliepti. Labai netolima ateitis, man atrodo. Aš siūlyčiau visiškai netoleruoti šitokių Vyriausybės sprendimų. Praeitą kartą deputatas A.Patackas pasakė, kad ten viskas rūmuose būtų gerai, tiktai reikia atleisti du žmones. Nejaugi Vyriausybė turi priimti sprendimą, objektą atiduodama vienai institucijai, perkeldama į kitos institucijos priklausomybę, tam, kad būtų du žmonės atleisti. Čia yra vykdoma aiški politika, kuri yra negarbinga, negraži ir tiesiog labai kenksminga. Aš už tai, kad rūmai priklausytų kultūrai.

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika. Tai jau, primenu, beje, šeštas pasisakymas dėl balsavimo motyvų, tačiau ką darysi. Dar deputatas A.Patackas ir baigiam. Registracija prasidėjo. Registravosi 81 deputatas. Taigi balsuosime spausdami mygtukus. Kas už tai, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimui dėl Vyriausybės lapkričio 8 dienos potvarkio panaikinimo būtų pritarta po pirmojo svarstymo? Balsuojame spausdami mygtukus. Už balsavo 47 deputatai, prieš — 10, susilaikė 18. Pritarta nutarimo projektui po pirmojo svarstymo. Kviečiu į tribūną deputatą A.Sakalą.

Nutarimo dėl kai kurių Vyriausybės aktų panaikinimo projekto svarstymas

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, praeitos sesijos pabaigoje Respublikos generalinis prokuroras pateikė du protestus dėl kelių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių. Jūs juos esate gavę, tačiau praeitą sesiją mes nespėjome jų apsvarstyti. Tada Nuosaikiųjų frakcija ir Centro frakcija pateikė nutarimo projektą, kuris taip pat buvo išdalytas, ir jūs jį turite. Dėl tų Vyriausybės aktų, kuriuos prokuroras užprotestavo, panaikinimo. Aš priminsiu. Galbūt ne visi deputatai turi tuos dokumentus. Yra siūloma panaikinti Vyriausybės aktus: 1991 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr.603 dėl profsąjungų turto ir atitinkamą potvarkį prie to nutarimo ir 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr.474 dėl prekybos vertybiniais popieriais ir du atitinkamus nutarimus. Aš priminsiu. Dėl prekybos vertybiniais popieriais. Buvo prekiaujama doleriais, kaip pamenate, aukcione. Tai, apie ką Aukščiausioji Taryba jau kalbėjo. Dėl profsąjungų turto galėčiau tik šiek tiek pakomentuoti. Čia jau buvo kalbų, deputato N.Rasimavičiaus komisija rengė ir atskirą nutarimą, ir atskirą įstatymą dėl profsąjungų turto, nes manoma, kad Vyriausybė profsąjungų turto dalyti negali. Jai mūsų Aukščiausiosios Tarybos buvo pavesta registruoti visą turtą, įvertinti tą turtą, tai yra tą dalį, kuri yra valstybės, atskirti. Tai komisija padarė, valstybės turtą atskyrė nuo profsąjungų, o likusio profsąjungų turto jinai neturėjo teisės dalyti. Dalydama jinai pažeidė įstatymus. Todėl prokuroras protestavo ir tų protestų pagrindu parašytas šitas nutarimo projektas. Aš gerbiamų deputatų prašyčiau pritarti po pirmojo svarstymo ir perkelti kitai dienai.

PIRMININKAS. Ar norėtų kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau priminti deputatams, kad gerbiamas pranešėjas daugumą jų suklaidino. Todėl, kad nutarimas dėl paramos profesinėms sąjungoms ir jų turto ir buvusių valstybinių profesinių sąjungų turto nekalba ir nedraudžia Vyriausybei dalyti to turto. Ten konkrečiai pasakyta, kad to turto negali perleisti ir dalyti tos profesinės sąjungos, kurių žinioje tas turtas yra. Ir nė žodžio nepasakyta apie Vyriausybę.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš irgi noriu pasakyti, kad deputatas A.Sakalas nevisiškai objektyviai išdėstė padėtį. Galbūt yra ir Vyriausybės kai kurių pažeidimų, tačiau mes negalime panaikinti bendru nutarimu. Aš nagrinėjau kai kurias situacijas dėl Kurortų valdymo tarybos turto. Jinai disponavo požeminiais vandenimis, tai yra mineraliniais vandenimis, kurie yra valstybės turtas, ir gręžiniais, kurie valstybės turtas. Jie tą valdė, o Vyriausybė dabar šitą valstybinį turtą perdavė visai kitai žinybai. Aš manyčiau, kad mes negalėtume pritarti šitam pateiktam nutarimui po pirmojo svarstymo. Agituočiau nebalsuoti už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas Sakalai, jums baigiamasis žodis prieš balsavimą.

A.SAKALAS. Gerbiami deputatai, aš nenorėčiau sutikti su deputato P.Ginioto įvertinimu. Iš tikrųjų Vyriausybei buvo pavesta suregistruoti, bet Aukščiausiosios Tarybos nebuvo pavesta dalyti tą turtą. Būtent tai aš norėčiau akcentuoti. O dėl deputato J.Šimėno pasiūlymo aš noriu pasakyti, kad čia yra ne kokios nors vienos frakcijos išsigalvojimas, čia yra prokuratūros protestas, teisinis tų dokumentų įvertinimas. Noriu pasakyti, ar mes manome, kad prokuratūra neišmano įstatymų, ir manome, kad ji padarė nekvalifikuotai, tada mes nepritarkime. O jeigu manome, kad prokuratūra išmano įstatymus, ir manome, kad Vyriausybė pasielgė neteisėtai, tai reikia pritarti prokuratūros siūlymui. Taigi aš kviesčiau deputatus pritarti prokuratūros protestams, kurie yra įforminti šiais nutarimais, po pirmojo svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi prašau balsuoti.

A.SAKALAS. Dar vieną nedidelį komentarą. Aš noriu priminti gerbiamam J.Šimėnui, kad tai yra ir jūsų frakcijos  Nuosaikiųjų frakcijos dokumentas.

PIRMININKAS. Gerai. Ar dar ponas Č.Stankevičius norėjo kalbėti? Gerbiamas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš tik norėjau paklausti, ar tai teikiamas naujas pasiūlymas. Nes buvo pasiūlyta Aukščiausiajai Tarybai pritarti prokuratūros protestams. Tai yra visiškai kitas dalykas.

PIRMININKAS. Ne, vis dėlto jis turėjo omeny Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir potvarkių, dėl kurių protestavo ir prokuratūra.

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad Aukščiausioji Taryba svarsto tai, kas yra siūloma, o ne tai, kas turima omenyje.

PIRMININKAS. Taip. Dėl procedūros deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Tai, ką pasakė pabaigoje deputatas A.Sakalas, nereiškia, kad mano nuomonė būtinai prieštarauja frakcijos nuomonei. Aš tada frakcijos posėdyje nebuvau ir nežinojau, kad frakcija pritaria. Frakcija negalėjo mano nuomonės įvertinti, kadangi manęs nebuvo. Tikrai nereikėjo dabar čia deputatui A.Sakalui aiškinti, kad frakcijos nariai tarpusavyje prieštarauja. Paprasčiausiai aš nebuvau ir negalėjo frakcija mano nuomonės išnagrinėti.

PIRMININKAS. Aišku. Tvarka.

J.ŠIMĖNAS. Gal tada būtų buvusi kita ir frakcijos nuomonė.

PIRMININKAS. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta šiam Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektui po pirmojo svarstymo? Balsavimas spaudžiant mygtukus. Už balsavo 42 deputatai. Prieš — 18, susilaikė 7. Pritarta nutarimo projektui po pirmojo svarstymo. Pertrauka iki 15 valandos. Šis posėdis baigtas.