1992 m. kovo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E.GENTVILAS
PIRMININKAS. Pradedame kovo 17 dienos rytinį plenarinį posėdį. Prašau kolegas sėsti į vietas. Iš pradžių norėčiau kreiptis į deputatus dėl poros smulkių klausimų. Visų pirma kreipiuosi į Jungtinės Sąjūdžio frakcijos ir Santaros frakcijos deputatus, kurie taip ir nenutarė dėl savo vietų salėje. Mes keičiame susėdimą pagal frakcijas salėje, bet dvi frakcijos tarpusavyje dar nesutarė ir dėl to gaištamas laikas ir negalime persodinti kitų frakcijų deputatų. Aš prašau Jungtinės Sąjūdžio frakcijos ir Santaros deputatus susitarti dėl susėdimo salėje. Prašau sutarti ir ponui A.Valiui paduoti galutinį siūlomą variantą. Taip pat kreipiuosi į tuos deputatus, kurie 5-osios sesijos metu pageidaus dirbti ne tik parlamente, bet ir kitose pareigose. Čia nekalbama apie deputatus, kurie dirba mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą, o apie likusius. Ne visi dar esate parašę pareiškimus. Prašau pagal Reglamentą pareiškimus suderinti su komisijomis ir paduoti posėdžių sekretoriatui. Posėdžio pradžioje trumpą pareiškimą norėjo perskaityti deputatė Zita Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiami deputatai, Lietuvos Sąjūdžio Seimas 1992 metų kovo 14 dienos sesijoje pripažino, kad badaujančio televizijos režisieriaus Virgilijaus Kubiliaus reikalavimai yra pagrįsti, ir pareikalavo Radijo ir televizijos valdybos, taip pat direkcijos atsistatydinti. Virgilijaus Kubiliaus, badaujančio jau 19 dienų, gyvybei gresia pavojus. Vakar Radijo ir televizijos valdybos posėdyje atsisakyta patenkinti badaujančio ir Lietuvos Sąjūdžio Seimo reikalavimus. Dalyvaudama Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmame per dvejus metus susitikime su darbuotojais 1992 m. kovo 9 d. viešai paklausiau generalinio direktoriaus Skirmanto Valiulio, kokios drausminio poveikio priemonės buvo pritaikytos asmenims, kurie aplaidžiai ir savanaudiškai elgiasi su labdara, gauta po 1991 metų sausio 13 dienos įvykių. Generalinis direktorius atsakė, kad nustatyti pažeidimai yra nežymūs. Argi iš tikrųjų taip? Valstybės kontrolės departamento 1991 metų gruodžio 24 dienos akte nurodyta, kad sandėlyje nerasta akumuliatoriaus, krautuvo, 4 ausinių ,,Sony" MDR24 ir videokameros ,,Panasonic". Naujienų direktorius R.Jankauskas nuo 1991 m. vasario mėn. neužpajamavo ir laikė nežinia kur videomagnetofoną ,,Panasonic", kurį Radijui ir televizijai padovanojo monsinjoras Antanavičius. Tiktai pabaigus Valstybės kontrolės departamento patikrinimą, surasti neužpajamuoti du videomagnetofonai ir 100 videokasečių už 3120 invaliutinių rublių, Šiaulių valstybinės įmonės ,,Oda" 1991 metų vasario 7 d. dovana ,,Panoramos" redakcijai. Neužpajamuota ir Panevėžio kaimiškos mechanizuotos kolonos padovanota videokamera ,,Panasonic", kuri nebuvo parodyta netgi patikrinimo metu. Valstybės kontrolės departamento atlikto patikrinimo duomenimis, labdara buvo naudojama ne pagal paskirtį. Pavyzdžiui, valdybos posėdyje nutarta padovanoti televizorių ,,Samsung" Valstybinio techninio centro direktoriui Buzanui, kuris perėjo dirbti į kitą darbovietę. Televizorius ,,Samsung" buvo įsigytas už labdaros būdu gautas lėšas. Patikrinimo akte išvardyti ir kiti pažeidimai, kurie stebina Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bei vadovybės aplaidžia ir galbūt netgi savanaudiškai aplaidžia pažiūra į labdaros būdu gautas materialines vertybes. Todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 247, 248 ir kitais straipsniais prašyčiau skubiai iškviesti į plenarinį posėdį Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininką Laimoną Tapiną bei generalinį direktorių Skirmantą Valiulį. Prašyčiau nurodytus pareigūnus paaiškinti Aukščiausiajai Tarybai, kodėl beveik 3 mėnesius jie netaikė jokių poveikio priemonių darbuotojams, kurie iki 1991 metų gruodžio mėnesį atlikto Valstybės kontrolės departamento patikrinimo neužpajamavo vertingos aparatūros ir panaudojo ne pagal paskirtį labdaros būdu gautas materialines vertybes bei pinigines lėšas.
PIRMININKAS. Ponia Šličyte, aš atsiprašau, prašau laikytis Reglamento 95 str., kur pasakyta, kad pareiškimui ne ilgiau kaip 3 minutės.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš pareiškimą baigiau, bet šitas klausimas yra įgavęs visuomeninį skambėjimą, todėl prašau gerbiamus deputatus pusę minutės išklausyti Vilniaus universitetinės Santariškių ligoninės gydytojų komisijos, kuriai vadovavo profesorius Uždavinys, išvadą. Gydytojų komisija nustatė: ,,Badaujančio Virgilijaus Kubiliaus sveikatos būklė yra sunki, kelianti pavojų gyvybei. Yra ryškūs imuniteto, biocheminių ir klinikinių kraujo ir šlapimo tyrimų pokyčiai, rodantys gilius vidinės organizmo terpės chemiostazės nukrypimus. Šiuos pokyčius lydi ryškus širdies veiklos suretėjimas, kuris sutrikusios fenostazės fone bet kuriuo metu gali būti staigios mirties priežastis. Dėl šių priežasčių rekomenduota hospitalizacija, nuo kurios V.Kubilius atsisakė. Ekspertų vieninga nuomone, badavimą būtina nutraukti." Pasirašė profesorius Uždavinys, profesorė Kučinskienė, medicinos mokslų kandidatė Šekštalienė, medicinos mokslų kandidatė docentė Abraitienė, docentas Kašinskas, medicinos mokslų kandidatė Pikelytė, reanimacijos skyriaus vedėjas gydytojas Šerpytis. 1992 m. kovo 15 diena. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Jungtinė Sąjūdžio frakcija 1992 m. kovo 16 dieną pritarė deputatės Z.Šličytės paklausimui ir prašo Virgilijaus Kubiliaus nutraukti bado akciją. Jungtinė Sąjūdžio frakcija taip pat kreipiasi į ekspertų komisiją, kuriai vadovavo profesorius Uždavinys, prašydama skubiai hospitalizuoti Virgilijų Kubilių ir suteikti jam medicininę pagalbą, o Aukščiausiąją Taryba prašo tučtuojau, nedelsiant išspręsti klausimą dėl gerbiamų Radijo ir televizijos valdybos pirmininko Laimono Tapino ir generalinio direktoriaus S.Valiulio iškvietimo į plenarinį posėdį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs, kaip suprantu, prašote, kad būtų pridedama prie protokolų ta informacija, kurią jūs pateikėte. Posėdžių sekretoriatas perduos Protokoliniam skyriui. Ką gi, dabar turėtume trumpai pasitarti dėl darbotvarkės, kurią vakar svarstėme frakcijų, komisijų pirmininkų pasitarime. Noriu pasakyti, kad siūlytojai po to truputį pakeitė nuomonę dėl pasikeitusių aplinkybių. Tai turiu informuoti, kad kadangi šiandien premjero nebus Vilniuje, tai vietoje 14, 15, 16 klausimo Vyriausybė prašė surengti Operatyvinės veiklos įstatymo projekto pirmąjį svarstymą. Ar aš sakiau, kad premjerės nebus? Premjerės tikrai nebus, kadangi yra tik premjeras. Taip, o premjeras taip pat šiandien negalės dalyvauti plenariniame posėdyje. Taigi galėtume taip sutarti dėl šitos darbotvarkės, kad vietoje 14, 15, 16 klausimo bus Operatyvinės veiklos įstatymo pirmasis svarstymas. Taip pat siūloma šiandien išklausyti Konstitucijos projekto rengimo darbo grupės trumpą informaciją, kurią mes planavome ketvirtadieniui. Štai tuo laiku, maždaug apie 17.30 18 val., deputatas K.Lapinskas yra pasirengęs pateikti informaciją. Deputatas B.Gajauskas.
B.GAJAUSKAS. Aš noriu pasiūlyti, kad vietoj 14, 15, 16 būtų įtrauktas ir svarstymas dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo.
PIRMININKAS. Na, mes tą dalyką numatom ketvirtadieniui, gerbiamas Gajauskai. O dėl Konstitucijos aš todėl teikiu prioritetą, kadangi yra numatytas terminas iki kovo 15 d. Po kovo 15 d. turi informuoti. O šituo klausimu tai ketvirtadienį.
B.GAJAUSKAS. Galbūt užteks laiko?
PIRMININKAS. Rašom kaip rezervą. Jeigu tuo metu liktų laiko. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš noriu pasisakyti Tautos pažangos frakcijos vardu. Mes kreipiamės, kad į šios savaitės darbotvarkę būtų įtraukti dviejų įstatymų projektų svarstymai. Tai yra dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams ir antras dėl kai kurių apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje.
PIRMININKAS. Teisingai, mes pirmiausia turėtume tartis dėl savaitės darbotvarkės. Aš tik primenu, kad praėjusią savaitę jau buvo nutarta, jog ketvirtadienį vyks diskusija žemės ūkio klausimais. Tai šitą diskusiją mes numatome vykdyti ketvirtadienį popietiniame plenariniame posėdyje, skirti tam 3 darbo valandas. Todėl per šią savaitę lieka tik 3 plenariniai posėdžiai kitiems klausimams. Aš prašyčiau labai neišpūsti darbotvarkės, tačiau deputato E.Klumbio pasiūlymą, be jokios abejonės, pateiksiu balsavimui. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Abiem kalbėjusiems siūlau 13 punktą iš savaitės darbotvarkės perkelti į šios dienos darbotvarkę ir, jeigu jūs laikote, kad negalima pakeisti 15, 16, 17 str., mes siūlome 3-uoju ir 4-uoju pakeisti.
PIRMININKAS. Savaitės darbotvarkę?
S.MALKEVIČIUS. Ne, šios dienos darbotvarkės 3 ir 4 punktą pakeisti 13-uoju savaitės darbotvarkės punktu. Sąjūdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Ne, gal šitaip nedarykim, kadangi ir Vyriausybė prašė priimti tuos du įstatymus, kurių priėmimas numatytas šios dienos darbotvarkėje.
S.MALKEVIČIUS. Mes siūlom.
PIRMININKAS. Aš nesuprantu, kai rengiama darbotvarkė ir tariamasi dėl jos, o paskui viskas yra griaunama iš pamatų. Deputatas P.Varanauskas.
P.VARANAUSKAS. Pritardamas jau kalbėjusiems dėl darbotvarkės, dar noriu atkreipti dėmesį, kad pats seniausias rengiamas įstatymas, kuris dabar dar pakibęs, tai yra dėl deputatų atšaukimo. Aš nemanau, kad tas įstatymas bus naudojamas Aukščiausiosios Tarybos deputatams, tai jau kitas klausimas, bet rinkėjai labai prašo, kad vietinėse tarybose būtų toks įstatymas. Taigi į savaitės darbų sąrašą reikėtų jį įrašyti.
PIRMININKAS. Gerai, aš tada prašyčiau savo pavaduotojo perimti pirmininkavimą, kadangi taip yra neįmanoma, gerbiamieji, dirbti. Yra susirenkama specialiai tam, kad aptartume savaitės darbotvarkę, o po to atsiranda vienas po kito naujų siūlymų štai šitam plenariniam posėdžiui. Tai kiek mes galime gadinti popieriaus ir kaip mes galime dirbti? Deputate Varanauskai, jūs puikiai žinote, kad praėjusią savaitę buvo suteikta jums galimybė, puikiai supratot, kad šią savaitę nebus galimybės svarstyti.
P.VARANAUSKAS. Tai į rezervą tada dar įrašykit, į galą.
PIRMININKAS. Kai kurie deputatai labai prieštarauja, kad būtų neapibrėžtas laikas rezerviniams klausimams. Na, aš siūlysiu balsuoti. Jūsų tokia teisė, žinoma, siūlyti atšaukimo įstatymo pirmąjį svarstymą.
P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, galima būtų nebalsuoti, jeigu jūs kitai savaitei neužmiršite. Kitai savaitei šitą klausimą.
PIRMININKAS. Jeigu jūs neužmiršite pasiūlyti. Aš nesiūlomų klausimų niekada nerašau. Deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau paklausti, kodėl šios savaitės darbotvarkėje nėra klausimo dėl Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimo atšaukimo?
PIRMININKAS. Todėl, kad niekas jo nesiūlė.
R.ASTRAUSKAS. Kaip niekas nesiūlė? Mes praėjusį kartą...
PIRMININKAS. Taip, ir aš sakiau, kad nė vienas iš šių klausimų turbūt nebus svarstomas. Kadangi mes tik reglamentiškai nutarėme, kad galime pradėti pirmąjį svarstymą po savaitės.
R.ASTRAUSKAS. Taip, ir numatėme, kad šią savaitę bus svarstymas.
PIRMININKAS. Jūs puikiai suvokiate, kad tai aš jau... Pasitikrinkit stenogramą, daug kartų pabrėžiau, kad realių galimybių tam nėra.
R.ASTRAUSKAS. Tai tada aš siūlau jį įtraukti į šios savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai, gerai. Aš siūlau baigti siūlymus dėl šios savaitės darbotvarkės papildymų, kadangi ji jau pildosi iki 35 klausimų ir tada aš būsiu priverstas siūlyti dar vieną dieną, tai yra trečiadienį, plenariniuose posėdžiuose dirbti, jeigu bus taip išpūsta savaitės darbotvarkė. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. AŠ norėčiau, kad 21 klausimas savaitės darbotvarkėje būtų suformuluotas ir vienodai suprastas taip, kad tai bus pristatymas. Ar pateikimas?
PIRMININKAS. Kol kas mes jo neformuluojame.
A.RUDYS. Kad nekiltų kokių nors abejonių.
PIRMININKAS. Gerai, aš pasižymiu. Tai bus pristatomas klausimas, tikimės, kad ketvirtadienį.
A.RUDYS. Ir aš tikiuosi gauti žodį, kai ministrė pristatys. Šiek tiek dėl tvarkos, kaip rengiamės.
PIRMININKAS. Iki ketvirtadienio. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pone seniūne ir gerbiami deputatai, norėčiau priminti, kad buvo du generalinio prokuroro protestai ir nutarimas buvo perskaitytas. Aš nereikalauju, kad šiandien ar rytoj įtrauktume į darbotvarkę. Norėčiau priminti gerbiamajam seniūnui, kad jis šio klausimo neužmirštų ir, kai tik atsiras laiko, jį pateiktų svarstymui.
PIRMININKAS. Aš dar kartą pabrėžiu, kad aš nerašau į jokias darbotvarkes tų klausimų, kurių niekas nepasiūlo, nes aš nežinau, galbūt autoriai pageidauja palaukti, gal nori perdaryti. Prašysiu priminti tada, kai mes aptarinėsime kitos savaitės darbotvarkę. Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau prašyti dėl 3 ir 4 dienos darbotvarkės punktų. Mes juos labai prašėme šią savaitę įtraukti, bet 4 str., gyventojų apsirūpinimas patalpomis, čia yra nevisiškai teisingai nurodyta: mes vasario 6 d. po antrojo svarstymo pritarėm šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taip, čia klaida. Mano paties klaida.
J.BEINORTAS. Todėl turėtume pradėti balsavimą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Taip, taip.
J.BEINORTAS. O kadangi taip buvo parašyta, Vyriausybė nebuvo pasirengusi šiandien dalyvauti balsavime, aš norėčiau prašyti, kad ketvirtadienį būtų numatytas laikas, kiek šiandien numatyta 35 min. ir dar trupučiuką, kad mes balsavimą dėl butų įstatymo galėtume pradėti ketvirtadienį. Ne šiandien, o ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Tai galėtume šiandien be 4 straipsnio. Kitus straipsnius aptarinėti.
J.BEINORTAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Jūs pritariat deputatui S.Malkevičiui?
J.BEINORTAS. Ne visai. Deputatas S.Malkevičius norėjo, kad ir 3 šios dienos darbotvarkės straipsnis nebūtų svarstomas. 3 šiandien turime pabaigti, būtinai pabaigti. Jam yra pasirengta. O 4-ojo apsirūpinimo butais šiandien galėtume nepradėti svarstyti.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti tiek, kad aš supratau esmę, tačiau ketvirtadienį nėra jokios garantijos, kad jis apskritai bus svarstomas, nes jūs matot, kiek naujų pasiūlymų štai šiandien jau buvo pateikta. Jūsų valia jeigu atsiimat, tai atsiimat.
J.BEINORTAS. Aš atsiimu, prašydamas rezervuoti jam laiką ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Aš perspėjau jus, kad galite iš viso šią savaitę netekti galimybės svarstyti, nes pasiūlymus dėl savaitės darbotvarkės girdėjot. Jeigu atsiimat, tai atsiimat. Be to, mes užvakar gavom Vyriausybės raštą, kuriame prašo kuo greičiau svarstyti šitą projektą.
J.BEINORTAS. Tai neprieštarauja mano siūlymui pradėti balsavimą ketvirtadienį, nes šiandien nurodyta buvo ne taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Arba nerengiam pirmininkų ir frakcijų pirmininkų posėdžio ir tada nevaidinkim, kad yra koks projektas, arba štai imkim balsuokim už pateiktą. Galėjo ir ponas J.Beinortas, ir ponas P.Varanauskas vakar išsakyti savo nuomonę. Sėdėjom 2 valandas. Trečią sykį svarstom šitos savaitės darbotvarkę. Aną savaitę buvom svarstę, vakar svarstėm, šiandien. Tai ar mes čia tik tam ir esam, kad destrukciją darytume? Imam ir balsuojam štai už pirmus 12 punktų ir po to nubalsuojam, ką įdėti vietoj to, ko Vyriausybė atsisakė. Man atrodo, kad turim išspręsti per 3 minutes.
PIRMININKAS. Gal pritariat deputato K.Antanavičiaus tikrai rimtam pasiūlymui? Ar dar deputatai pageidaus kalbėti dėl savaitės darbotvarkės? Deputatas J.Tamulis.
J, TAMULIS. Seniūnas barė deputatus, kurie siūlė naujus klausimus, vakar nepateiktus. Aš norėčiau priminti ponui seniūnui pasiūlymą, kuris vakar buvo pateiktas. Tai yra protokolinis nutarimas dėl Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus viršininko atleidimo. Mes prašytume jį įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš pateiksiu balsuoti, kad sutartume, ar šiandien svarstomas, ar nesvarstomas šis klausimas. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Matydamas šiuos didelius ginčus, tik noriu pasakyti, kad jeigu mes vis dėlto pirmiausia nutartume dėl sesijos darbų programos, gal mažiau būtų ir tų ginčų. Kita vertus, pritariu čia nuskambėjusiam pasiūlymui, kad iš tikrųjų svarstytume tas darbotvarkės vietas, kur įstatymų svarstymai atidedami, ką į tas vietas įdedam ir toliau balsuojam dėl viso. Per daug gaištam laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Ačiū.
PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Pritardamas pasiūlymui, kad reikia kuo greičiau priimti įstatymą dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams, kartu norėčiau priminti, kad mes labai ilgai laukėm atsiliepimų iš komisijų ir frakcijų. Šiandien, beje, gavo dar vienos komisijos pasiūlymą. Todėl aš prašyčiau, kad šitą klausimą svarstytume ateinančią savaitę. Noriu pasakyti, kad pirmadienį 15 val. šaukiame komisijos posėdį būtent šito įstatymo projekto svarstymui. Manau, kad jeigu susirinkę aptarsime tarpusavyje, tai greičiau eis darbas šitoje salėje.
PIRMININKAS. Ar ponas E.Klumbys sutiktų su projekto autorių siūlymu? Gal tik ar taip, ar ne. Na, tai paspauskit mygtuką. Deputatas E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Aš manau, kad mes taip besvarstydami galėsim dar laukti du, tris ar keturis mėnesius. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas B.Rupeika paskutinis pasisakantis dėl savaitės darbotvarkės.
B. V.RUPEIKA. Nematydamas nei šios dienos, nei savaitės darbotvarkėje Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasiūlymo dėl deputatų ir valstybės pareigūnų pajamų ir, dar pridėčiau, turto deklaravimo, norėčiau gauti jūsų informaciją, seniūne, kokia šio pasiūlymo būklė. Jam, manau, pritartų didelė Tarybos dalis.
PIRMININKAS. Galiu informuoti, kokia jo būklė. Prezidiumas, jeigu aš neklystu, yra sudaręs darbo grupę pajamų deklaravimo įstatymui rengti.
B.V.RUPEIKA. Ar nustatytas koks nors tos grupės veiklos terminas?
PIRMININKAS. Aš nesu Prezidiumo narys, deja, negaliu jums atsakyti dabar.
B.V.RUPEIKA. Gal kas iš Prezidiumo atsakytų?
PIRMININKAS. Aš pasitikslinsiu, negaiškim plenarinio posėdžio laiko.
B.V.RUPEIKA. Tai labai svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Na, jo nėra savaitės darbotvarkėje, nesvarstykim. Po pertraukos aš jums pateiksiu informaciją.
B.V.RUPEIKA. Aš jums dėkingas.
PIRMININKAS. Prašau gerbiamuosius deputatus užsiregistruoti. Registracija prasidėjo. Salėje yra 105 deputatai. Prašysiu balsuoti už deputato E.Klumbio frakcijos vardu pateiktą pasiūlymą, kad į šios savaitės, pirmiausia — į savaitės darbotvarkę būtų įrašytas atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams įstatymo projektas. Kas už tokį frakcijos pasiūlymą? Prašau balsuoti už deputato E.Klumbio pateiktą pasiūlymą, kad į savaitės darbotvarkę būtų įrašytas įstatymo projektas dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams. Balsavimas pradėtas. Už deputato E.Klumbio pasiūlymą balsavo 64 deputatai, prieš 13, susilaikė 18, į savaitės darbotvarkę klausimas įrašomas. Jūs teikėte ir dėl apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje, taip? Kas už šį deputato E.Klumbio pasiūlymą, kad savaitės darbotvarkėje būtų įstatymo projektas dėl apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje? Balsavimas pradedamas. Kas už šį pasiūlymą? Už balsavo 50 deputatų, prieš 15, susilaikė 28, klausimas įrašomas į savaitės darbotvarkę. Deputato R.Astrausko pasiūlymas, kad šią savaitę būtų svarstomas nutarimo projektas dėl Prezidiumo nutarimo Nr.I2327 atšaukimo. Reikia teikti balsavimui. Kas už šio nutarimo įrašymą į savaitės darbotvarkę? Kas už? Apie viešbučio Fabijoniškėse dalies pavertimą bendrabučiu. Už šio klausimo įrašymą į savaitės darbotvarkę balsavo 43 deputatai, prieš — 13, susilaikė 32, klausimas į savaitės darbotvarkę ne įrašomas, pritrūko vieno balso. Kaip? Reglamentiškai visiškai nesvarbu, balsuoja kas ar nebalsuoja ir kaip balsuoja. Mano balsas neturi jokios reikšmės. Jei įdomu, aš balsuoju prieš papildomų klausimų įrašymą į darbotvarkę. Jeigu kam tai labai įdomu. Deputatas P.Varanauskas sutiktų, kad nebūtų įrašoma j šios savaitės darbotvarkę? Gerai, tik prašau priminti. Deputatas A.Sakalas taip pat sutinka, kad kitą savaitę, jums priminus, būtų įrašyta. Deputatas J.Tamulis dėl to, kad šiandien būtų svarstomas protokolinis nutarimas. (Balsas iš salės, negirdėti) Dėl savaitės. (Balsas iš salės, negirdėti) Jūs tik informuojate, kad turėtų būti, o į darbotvarkę mes nerašome protokolinio. Jūs norite, kad būtų fiksuojama savaitės darbotvarkėj. Kas už deputato J.Tamulio pasiūlymą, kad savaitės darbotvarkėje būtų protokolinio nutarimo projektas? Gerai, 4 deputatai dėl balsavimo motyvų. Deputatas J.Beinortas, ne? Išbraukti pavardes, gerbiamieji. Deputatas R.Astrauskas.
R.ASTRAUSKAS. Norėčiau pastebėti, kad protokoliniu nutarimu tokie sprendimai nepriimami. Dėl to siūlau iš viso tokio nutarimo net nesvarstyti. Be to, atrodo, nėra atlikta ir ta procedūra, kurią priklauso jam atlikti.
PIRMININKAS. Protokoliniai nutarimai neturi jokios...
R.ASTRAUSKAS. Bet čia yra ne protokolinio nutarimo turinys.
PIRMININKAS. Autoriai teikia protokolinį nutarimą. Paskui mes galim spręsti, kad tai nėra pagal turinį protokolinis.
R.ASTRAUSKAS. Jie turėtų iš karto tai padaryti ir dėl to siūlau jo į darbotvarkę nerašyti.
PIRMININKAS. Vienas deputatas prieš. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau pasakyti praktiškai tą pat, kad turinys yra ne protokolinio nutarimo. Turbūt Reglamento mokovai irgi tai patvirtins. Siūlom projekto autoriams: jeigu nori, kad toks nutarimas būtų priimtas, tegu užregistruoja bendra tvarka taip, kaip yra registruojami nutarimų projektai.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Visų pirma tai šitas nutarimas yra pats tikriausias protokolinis todėl, kad jame kalbama apie Aukščiausiosios Tarybos vidaus tvarką ir apie skyrių, kuris yra Aukščiausiosios Tarybos vidaus skyrius. Taip pat aš išgirdau repliką, kad tai nekonstitucinis, tačiau jokio Konstitucijos pažeidimo nėra. Jis yra visiškai suderintas tiek su Aukščiausiosios Tarybos reglamentu, tiek su Apsaugos skyriaus nuostatais. Problema yra gerai žinoma, ir manau, kad Aukščiausiosios Tarybos nuomonė turi būti aiški.
PIRMININKAS. Dar vienas deputatas gali pritarti deputatui J.Tamuliui. Deputatas Z.Juknevičius pritaria? Ne. Deputatas P.Vaitiekūnas. Nepritariat J.Tamuliui, ne? Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pritariu deputatui J.Tamuliui ir palaikau jo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Kas už deputato Jono Tamulio pasiūlymą, kad į savaitės darbotvarkę būtų įrašytas nutarimo projektas dėl pavedimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui? Kas už? Balsavimas pradėtas. Už balsavo 38 deputatai, prieš — 41, susilaikė 16, neįrašyta. Ką gi, atrodo, visi siūlymai dėl savaitės darbotvarkės yra... B.Gajausko klausimas yra savaitės darbotvarkėje savaime, ten kalbama tik apie įrašymą į antradienį. Taigi savaitės darbotvarkėj 27 klausimai, yra du papildomi klausimai: dėl atsakomybės už nusikaltimus Lietuvos gyventojams ir dėl tam tikrų apribojimų užimti pareigas valstybinėje tarnyboje. Darbotvarkėje 29 klausimai, kas už tokią savaitės darbotvarkę, balsuojame spausdami mygtukus. Balsavimas pradėtas. Dėl savaitės darbotvarkės, papildytos dviem klausimais, kuriuos pasiūlė deputatas E.Klumbys. Už balsavo 77, prieš — 3, susilaikė 10, savaitės darbotvarkė papildyta. Šios dienos darbotvarkėje vietoje 14, 15, 16 klausimo sutariame Operatyvinės veiklos įstatymą ir deputato K.Lapinsko informaciją apie Konstitucijos projekto rengimo eigą ir dar buvo deputato B.Gajausko siūlymas, kad savaitės darbotvarkės 13 klausimas būtų svarstomas būtent šiandien. Kas už tokį deputato B.Gajausko pasiūlymą, kad būtent šiandien būtų svarstomas savaitės darbotvarkės 13 klausimas — dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su KGB?.. Kas už deputato B.Gajausko pasiūlymą? Už deputato B.Gajausko pasiūlymą balsavo 72 deputatai, prieš — 7, susilaikė 16, klausimas bus svarstomas šiandien. Aš manyčiau, kad tam klausimui turėtų likti laiko posėdyje, vietoje 14, 15, 16 klausimo. Ar vis dėlto deputatas J.Beinortas atsiima, vietoje 4 klausimo? Sutariam. Atrodo, konsensas pasiektas. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš norėjau paklausti dėl jūsų pasiūlymo dėl Operatyvinės veiklos įstatymo. Kaip supratau, komisija jį lyg ir siūlė ketvirtadienį svarstyti. Ar nebūtų tada tikslingiau šiandien svarstyti tuos klausimus, kuriuos pateikė deputatas E.Klumbys, o Operatyvinės veiklos įstatymą svarstyti ketvirtadienį?
PIRMININKAS. Na, gal neteikime prioriteto tiems klausimams, kurie patys paskutiniai yra įrašyti į savaitės darbotvarkę. Dėl Operatyvinės veiklos įstatymo...
A. TAURANTAS. Aš tiesiog noriu pasiklausti komisijos. Jeigu komisija iš tikrųjų taip mano, tada gal taip, o jeigu komisija mano, kad būtina šiandien, tai galima ir šiandien.
PIRMININKAS. Mes esame kalbėję su Vyriausybe, taip pat su ponu M.Laurinkum ir ponu V.Skapcevičium ir sutarę, kad šiandien galime svarstyti. Taigi klausimas, regis, suderintas, o tie papildomai įrašyti klausimėliai neturėtų pereiti į pirmąsias gretas. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš ponui A.Taurantui galėčiau pasakyti, kad mes komisijoj vakar svarstėm ir neprieštaravom, kad šiandien būtų plenariniame posėdyje tas klausimas.
PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.
L.APŠEGA. Svarstydami darbotvarkę, mes visą laiką ją sugriaunam, o ji yra surašyta tiesiog minutėmis, labai gražiai, tvarkingai. Aš siūlyčiau, kad ateity būtų nustatyta pusė valandos darbotvarkės tvirtinimui, nes dabar mes ir šiandien jau viską sugriovėm.
PIRMININKAS. Ne, aš siūlyčiau pakeisti Reglamentą, kuriame būtų įteisintas deputatų, komisijų ir frakcijų susirinkimas, turintis didesnę galią. Aš manau, kad tai greitai bus padaryta. Gerai, turėtume balsuoti štai už kokią šios dienos darbotvarkę. Vietoje ketvirto klausimo įrašomas deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su KGB ir kitomis specialiosiomis tarnybomis... projekto pirmasis svarstymas; vietoje 14, 15 ir 16 klausimo būtų Operatyvinės veiklos įstatymo projekto pirmojo svarstymo tęsinys ir deputato K.Lapinsko informacija apie Konstitucijos projekto rengimą. Štai tokie pakeitimai dienos darbotvarkėje. Galima balsuoti? Kas už tokią šios dienos plenarinių posėdžių darbotvarkę? Kas už? (Balsai iš sales, negirdėti) Tai kad jūs nesiūlėte į savaitės darbotvarkę... Gerai, kadangi vyksta balsavimas, po to papildomai žiūrėsim. Visada reikia akcentuoti savo pasiūlymus. Gerai, prašau nekelti triukšmo, deputate Šličyte, viskas bus tuoj sutvarkyta. Už balsavo 66, prieš — 2, susilaikė 8, šios dienos posėdžių darbotvarkė yra patvirtinta. Deputatės Z.Šličytės siūlymas nėra visai aiškus, pakartokit jį prie mikrofono, ir perspėju, kad jūs pavėlavote, nes savaitės darbotvarkę jau priėmėm ir dienos...
Z.ŠLIČYTĖ. Aš nepavėlavau, aš posėdžio pradžioj pareiškiau, aš pateikiau kaip deputato paklausimą, kuris susijęs su kiekvieną akimirką gresiančiu pavojumi žmogaus gyvybei, ir todėl aš reikalauju dabar šitą atsakymą į paklausimą išklausyti Aukščiausiosios Tarybos plenariniame posėdyje.
PIRMININKAS. Gerai, kuriuo laiku siūlot?
Z.ŠLIČYTĖ. Gal 15 valandą.
PIRMININKAS. 15 valandą. Kiek laiko?
Z.ŠLIČYTĖ. Tai pusvalandį, pusę valandos.
PIRMININKAS. Gerai, kaip su ponu A.Skuču, ne ilgiau.
Z.ŠLIČYTĖ. Prašau?
PIRMININKAS. Kaip ir su ponu A.Skuču, ne ilgiau.
Z.ŠLIČYTĖ. Pusės valandos užteks.
PIRMININKAS. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka balsuoti už tai, kad ponas L.Tapinas ir ponas S.Valiulis būtų iškviesti?..
Z.ŠLIČYTĖ. Ir aš prašau sekretoriato įteikti mano pareiškimą, aktus ir visa tai dabar iš karto generaliniam direktoriui S.Valiuliui ir ponui L.Tapinui.
PIRMININKAS. Gerai, deputatė Z.Šličytė remiasi Reglamento 247 straipsniu ir prašo iškviesti į posėdį ponus L.Tapiną ir S.Valiulį. Tai yra reglamentinis reikalavimas. Kas remia tokį deputatės Z.Šličytės reikalavimą? Kas už šį pasiūlymą? Už deputatės Z.Šličytės pasiūlymą balsavo 46 deputatai, prieš — 16, susilaikė 16, nutarta 15 valandą pakviesti ponus L.Tapiną ir S.Valiulį ir skirti pusę valandos jų informacijai ir klausimams. Sutarta? Taigi galime pradėti dirbti pagal darbotvarkę. Kviečiu į tribūną deputatę B.Valionytę. Dėl procedūros deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jei kviečiame, tai prašom nutarti ir laiką.
PIRMININKAS. 15 valandą, jau sutarta.
K.ANTANAVIČIUS. Ne, ne, kiek laiko 10 minučių, 12 minučių, bet ne daugiau.
PIRMININKAS. Jau kalbėjom, deputate Antanavičiau, dukart sakiau, kad pusę valandos.
K.ANTANAVIČIUS. Per daug, per daug.
PIRMININKAS. Ponui A.Skučui tai nebuvo per daug, o čia atvyksta du žmonės. Ir 30 minučių sakot per daug. Gerbiama B.Valionytė.
R.RUDZYS. Dėl tos pat procedūros galima būtų?
PIRMININKAS. Prašau, deputatas Romualdas Rudzys.
R.RUDZYS. Tuo klausimu, kurį ką tik papildomai įtraukėme, siūlau pasirinkti: transliuoti ar netransliuoti. Žmonės juk neabejingi tam žmogui, dėl to aš siūlau, kad tai būtų transliuojama per radiją.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu niekas neprieštaraus dėl to, tai, manau, kad bus suderinta su radijo darbuotojais. Prašom, gerbiama Valionyte.
B. VALIONYTĖ. Gerbiami deputatai, siūlau jums Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 papunkčio papildymą. Jis buvo išdalytas prieš deputatų atostogas, todėl prašyčiau susirasti jį, o papildymas yra štai koksai. Noriu perskaityti visą pastraipą, man atrodo, kad bus daug paprasčiau ir aiškiau. Dabar skamba taip: ,,Kultūros ir švietimo objektus įtraukti į privatizavimo programas galima tik suderinus su Lietuvos Respublikos..."
PIRMININKAS. Pakelkite mikrofonus ir pasakykite: gauti kokie pasiūlymai ar negauti.
B.VALIONYTĖ. Jokių papildomų pasiūlymų nėra gauta ir jokių papildomų pastabų nėra, Juridinio skyriaus išvada yra teigiama. O papildymas yra štai koks, po žodžių ,,saugomus gamtos objektus ir teritorijas" papildyti žodžiais ,,bei saugomų teritorijų objektus, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu".
PIRMININKAS. Gerai, galime balsuoti. Kadangi tai trečias svarstymas ir balsavimas, galime balsuoti dėl šio įstatymo.
B.VALIONYTĖ. Papildymo.
PIRMININKAS. Yra įstatymas dėl įstatymo papildymo. Taigi galime balsuoti. Ar deputatai nori dar kalbėti ir gaišti laiką? Manau, kad balsuosime. Yra salėje didysis kvorumas. (Balsai salėje). Kaip? Deputatai nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš buvau pateikęs pasiūlymą. Pritariu, kad ,,gamtos teritorijas", bet turi būti vėl pakartota ,,ir gamtos objektus". Jeigu to nėra antroj frazėj, tai lieka ,,objektai". Sakysim, Neringa — visa gamta saugoma ir nebeprivatizuojamas joks pastatas ir jokie poilsio namai, ir taip toliau. ,,0bjektai" suprantami visi objektai: ir gyvenami namai, ir dar kas nors toj teritorijoj. Tai aš ir siūlau arba nepriimti visiškai, arba įdėti: ,,ir juose esantys gamtos objektai".
PIRMININKAS. Tai parašyta: ,,bei saugomų teritorijų objektus". Yra tai parašyta.
K.ANTANAVIČIUS. Na, tai visas Vilnius yra saugomas. Vilnius yra teritorija, saugoma valstybės, — senamiestis ir visi objektai...
PIRMININKAS. Gerai, deputatė B.Valionytė apibendrins pasisakymus dėl balsavimo motyvų. O kol kas deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Gerbiami deputatai, prašyčiau, kad jūs įdėmiai klausytumėt, kad paskui žinotumėt, už ką balsuojate. Teisingai deputatas K.Antanavičius atkreipė dėmesį, kad yra gamtos objektai ir ne gamtos objektai saugomose teritorijose. Vilnius nėra saugoma teritorija, saugomos teritorijos yra nacionaliniai parkai, regioniniai parkai ir visos kitos teritorijos, apibrėžtos tam tikrų įstatymų. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama, kad privatizuojant objektus nacionaliniuose parkuose būtų suderinta su kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos institucijomis. Nekalbama, kad tų objektų nebus galima privatizuoti, tuos objektus galima privatizuoti ir dauguma atvejų jie bus privatizuojami. Tačiau privatizavimo sąlygas ir visa kita turės teisę nustatyti šitos dvi institucijos. Kitokiu atveju valstybinės saugomos teritorijos nėra valstybinės saugomos teritorijos, kas ką nori, tas tą daro. Ir kaip pavyzdį pasakysiu, kad dabar, keičiantis ūkinei veiklai saugomose teritorijose, būtina, kad saugomų teritorijų institucijos apibrėžtų, kokia ūkinė veikla tuose objektuose bus leidžiama ir kokia ne. Ir, pavyzdžiui, būtų galima pasakyti kad daug jau yra padaryta klaidų, kaip antai: Kuršių nerijoje parduotos dvi automobilių stovėjimo aikštelės, tai yra Nidoje ir Juodkrantėje, jeigu neklystu. Parduotos Kauno savininkams. Ir vėlgi galvokime, ar Kuršių nerija yra nacionalinis parkas, valstybės saugoma teritorija, ar...
PIRMININKAS. Prašau trumpiau.
J.ŠIMĖNAS. ...ar tenai vėl mes įsileidžiame bet ką ir bet kas galės mums diktuoti sąlygas. Todėl ir siūlomas vienintelis pakeitimas: ,,saugomų teritorijų objektus".Visus, ne tik gamtinius, bet ūkinės veiklos objektus.
PIRMININKAS. Deputatė B.Nedzinskienė.
B.NEDZINSKIENĖ. Aš irgi pritariu deputatės B.Valionytės siūlomom pataisom, nacionalinių parkų direktoriai kreipiasi tuo klausimu. Ir blogiausia, kad mes nepriėmėm teritorijų saugojimo įstatymo. Jis bus priiminėjamas vėliau. Taip pat kol kas nėra ūkinės paskirties objektų darbo specialiomis sąlygomis nuostatų. Ir mes galim patekt į labai keblią situaciją. Jeigu mes turim nacionalinius parkus, tai reikėtų vis dėlto ir įvesti ten atitinkamą tvarką. Taip pat labai pavojingai atrodo ir dvarų privatizavimas, kai gali išardyti kompleksus. Todėl nacionalinių parkų administracijos ir Kultūros paveldo inspekcijos sutikimo, man atrodo, būtinai reikia. Labai prašyčiau balsuoti už tą pataisą.
PIRMININKAS. Deputatė Z.Šličytė. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš noriu padėkoti kolegai J.Šimėnui už tikrai reikalingą ir išsamų paaiškinimą. Pasigedau jame vieno dalyko. Koks objektų skaičius arba galinčių privatizuoti tuos objektus žmonių skaičius bus paliestas? Mastas domintų.
PIRMININKAS. Deputatė B.Valionytė apibendrina pasisakymus dėl balsavimo motyvų.
B.VALIONYTĖ. Gerbiami deputatai, problema, iškilusi svarstant, yra ta, kad iš tiesų šito klausimo svarstymas išsitempė ir mes dažnai kartojam ir dabar vėl dėstom tuos pačius motyvus, kurie buvo aptarti pirmojo svarstymo metu ir diskusijose. Esmė yra iš tiesų labai gerai išdėstyta gerbiamo deputato J.Šimėno. O esmė yra štai kokia.
Įstatyme įrašyta, kad reikia derinti saugomų gamtos objektų ir teritorijų privatizavimą, visiškai iškrito nesaugomi objektai tose teritorijose. Tai yra, pavyzdžiui, nacionalinio parko, kalbėsiu labai paprastai, bet kokia gamykla. Jinai šiandien yra privatizuojama absoliučiai be jokių papildomų sąlygų naujajam savininkui. Vadinasi, iškyla kolizija ir bus begalybė ginčų. Todėl norėdami šito išvengti, turime išaiškinti, kad naujieji savininkai, pirkdami šitą objektą, žinotų, kokios vis dėlto sąlygos yra taikomos, ir kad jos būtų įrašytos į pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi būtina padaryti šitą pataisą. Nes iškilo iš tiesų dilema. Mes saugome teritoriją, pasirodo, to objekto mes nesaugome kaip objekto. Tuo tarpu tas objektas veikia toj saugomoj teritorijoj. Ir todėl būtina padaryti šitą pataisą vien dėl aiškumo. Arba, kitaip tariant, jeigu jau mes praeitų metų gegužės mėnesį įkūrėme nacionalinius parkus, tai pabandykime juos padaryt lankomus, neatiduokime neribotai ūkinei veiklai.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai aiškūs paaiškinimai. Prašau deputatų neišeiti iš salės.
B.VALIONYTĖ. Siūlau visiems pritarti, nes tai iš tiesų yra labai reikalinga mūsų Lietuvos saugomom teritorijom.
PIRMININKAS. Gerai, prašau sėsti visus deputatus į vietas. Ponai, sėdintys prie pono J.Paleckio, prašau netrukdyt deputatui sėsti ir balsuoti. Deputate Zingeri, jūs (...) taip pat kviečiu sėst. Balsuosime keldami korteles, pagal 101 straipsnio reikalavimus. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsnio ketvirtosios dalies papildymo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 86 už.
PIRMININKAS. Už 86. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra, įstatymas priimtas vienbalsiai.
B.VALIONYTĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną deputatą Julių Beinortą. Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo baigiamoji fazė. Liko keturi straipsniai.
J.BEINORTAS. Gerbiami kolegos, aš galvoju, kad mes turėtume pradėti nuo tų straipsnių, kurie liko nepriimti pereitą kartą. Jums išdalytas papildymas, kuriame yra 6, 7 ir 18 straipsnių pataisytos redakcijos. Ką tik šiandien yra išdalytas papildymas. Ir norėčiau iš karto atkreipti jūsų dėmesį, kad mes 6 straipsnyje pereitą kartą priėmėm pirmąją dalį, tai yra priėmėm tą straipsnį, kuris buvo. Kaip jau minėjau, siūlymas buvo iš Vyriausybės, ir štai dabar tas 6 straipsnio papildymas toks. Perskaitysiu visą straipsnį, kad būtų visiškai aišku:
,,Taikinimo komisijos sudarymas. Taikinimo komisija sudaroma iš reikalavimus įteikusių subjektų įgaliotų atstovų ir darbdavio atstovų. Komisijos narių skaičius nustatomas šalių susitarimu. Ji turi būti sudaryta per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimų įteikimo." Vyriausybės nuomone, galėtų būti tam tikra kolizija nesutarus dėl komisijos narių skaičiaus, taip pat dėl darbo tvarkos. Todėl buvo siūlyta ir dabar jums iš dalytame projekte norime papildyti: ,,Šalims nesusitarus dėl taikinimo komisijos narių skaičiaus, jos savo nuožiūra deleguoja į taikinimo komisiją savo atstovus, kurių iš kiekvienos pusės negali būti daugiau kaip penki. Komisija iš savo tarpo išrenka pirmininką ir sekretorių." Manyčiau, kad šitas papildymas vis dėlto patikslintų taikinimo komisijos sudarymą, išvengtume nereikalingų procedūrinių ginčų.
PIRMININKAS. 6 straipsnio pirma dalis yra priimta. Dėl 6 straipsnio antros ir trečios dalies galime balsuoti? Ar kas nors prieštarauja, kad būtų priimta štai tokia, kaip šiandien pateikta papildomai, šešto straipsnio antra ir trečia dalis? Niekas neprieštarauja? Šešto straipsnio antra ir trečia dalys yra priimtos be balsavimo. Lieka balsuoti už visą šeštąjį straipsnį. Ar reikia balsuoti dėl viso šeštojo straipsnio, susidedančio iš trijų dalių? Niekas nereikalauja balsuoti. Šeštas straipsnis priimtas su tais naujais papildymais. (Balsai salėje, negirdėti) Kalbininkai suredaguos. Toliau 7 straipsnis.
J.BEINORTAS. Dėl septintojo straipsnio kilo nedidelis nesutarimas...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau iš karto, 7 straipsnis jau yra priimtas, jūs siūlote jį atšaukti?
J.BEINORTAS. Ne. Čia kalba...
PIRMININKAS. Jūs turite jį atšaukti, jeigu norite siūlyti naujų papildymų. (Balsai salėje, negirdėti)
J.BEINORTAS. Čia yra trys žodžiai įdėti, aš nežinau, ar reikia atšaukti, kada kalbama... Aš perskaitysiu sakinį, koks buvo: ,,Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 kalendorines dienas." Dabar mes norime parašyti: ,,Kolektyvinį ginčą taikinimo komisija turi išnagrinėti per 7 kalendorines dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo." Kitaip sakant, atskaitos taškas.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Beinortai, gal sutarkim taip. Kadangi tai būtų Reglamento pažeidimas, jeigu mes neatšaukdami to straipsnio jį papildytume, tai aš noriu paklausti, ar bent vienas deputatas prieštarautų, kad šiek tiek pažeistume Reglamentą: įrašytume tris papildomus žodžius, kurie viską paaiškina. Gal neprieštarautumėt? Laikykime, kad ne posėdžio pirmininkas pažeidė ir ne pranešėjas, o visa Aukščiausioji Taryba sutarė vardan aukštesnių tikslų padaryti šitą redakcinį pataisymą. (Balsai salėje, negirdėti) Ponas R.Ozolas prieštarauja? (Balsai salėje) Gerai, formuluokite jūs diplomatiškiau. (Balsai salėje, negirdėti) Gerbiamasis Ozolai, jūs kažkaip kitaip norėjote pasiūlyti? (Balsai salėje, negirdėti) Ne Aukščiausiajai Tarybai.
BALSAS IŠ SALĖS. Taip.
PIRMININKAS. Ponas Beinortai, ar jūs prisiimate atsakomybę? Tada ponas R.Ozolas nebeprieštaraus. Gerai. Ačiū, sutarta. Visa atsakomybė tenka jums. Sutarėm, nereikia balsuoti dėl šito papildymo 7 straipsnyje? Nebeprieštaraujat, gerai, sutarta. Toliau.
J.BEINORTAS. Toliau iš eilės turėtume 10 straipsnio trečią dalį balsuoti, nes ji buvo atidėta iki didžiojo kvorumo.
PIRMININKAS. Buvo skelbta, kad salėje 105 deputatai. Kadangi gal nebėra tiek, aš prašau visus deputatus sėsti į vietas, deputate Zingeri. Pašaliniai asmenys prie deputato E.Zingerio tuoj bus išprašyti iš salės! Deputate Zingeri, jūsų vieta yra parteryje, kai reikia balsuoti ir registruotis.
J.BEINORTAS. Aš tik noriu priminti, kad pereitą kartą mes balsavome ir komisijos teikiamas variantas yra trečioji dalis. Kartu teikiama alternatyva be trečiosios dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, skelbiu registracijos pradžią. Deputatai S.Kašauskas ir A.Degutis pageidaujami ir prašomi užsiregistruoti.
Kol vyksta registracija, aš informuoju, kad jau yra balsuota. už trečiosios dalies išbraukimą, už išbraukimą balsavo 32 deputatai, prieš — 16, susilaikė 5. Nutarta trečiąją dalį išbraukti. Centro frakcija pareikalavo perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Tai mes tuoj ir padarysime. Salėje užsiregistravo 88 deputatai. Prašome balsuoti pakartotinai, esant salėje didžiajam kvorumui. Kas už tai, kad iš 10 straipsnio būtų išbraukta trečioji dalis? Balsuojame spausdami mygtukus. Mes balsuojame mygtukais. Už išbraukimą balsavo 45 deputatai, prieš 7, susilaikė 14. Taigi ir pakartotinai balsuojant esant salėje didžiajam kvorumui, nutarta trečiąją dalį išbraukti.
Dabar aš tik primenu: mes jau esame sutarę, kad kituose straipsniuose bus redakcinių pakeitimų, kadangi nebėra trečios dalies, tai ten irgi trečia dalis yra braukiama.
J.BEINORTAS. Taip, ir šitie redakciniai pakeitimai yra 13 straipsnyje, 12 straipsnyje bei 16 straipsnyje.
PIRMININKAS. Mes dėl to jau buvom sutarę. Dabar lieka balsuoti už 10 straipsnį, kuriame nebėra buvusios trečiosios dalies. Ar reikia balsuoti už 10 straipsnį be trečiosios dalies? Niekas nereikalauja balsuoti. 10 straipsnis yra priimtas be balsavimo.
J.BEINORTAS. Toliau 18 straipsnis. Teikiame naują jo redakciją, kadangi praėjusį kartą atidėtas dėl gautos pastabos, kad nėra visiškai sukonkretinta tų organizacijų ir partijų atsakomybė, jeigu jos kurstė teismo pripažintą neteisėtu streiką arba vadovavo jam. Dabartinis tekstas yra papildytas, kaip jūs matote...
PIRMININKAS. 17 straipsnio?
J.BEINORTAS. 18-ojo.
PIRMININKAS. Aš tada atsiprašau. Dėl 17 straipsnio Centro frakcija taip pat yra prašiusi perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Aš prašau deputatus salėje tylos.
J.BEINORTAS. Mes nesam padarę jokių pakeitimų 17-ame.
PIRMININKAS. Ne, ne, tai jūs ir neturėjot galimybės juos daryt.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima pakomentuot...
PIRMININKAS. Aš informuoju, kad 17 straipsnis buvo priimtas, kai salėje nebuvo didžiojo kvorumo. Už visą straipsnį balsavo 31 deputatas, prieš — 2, susilaikė 16. Centro frakcija paprašė perbalsuoti 17 straipsnį esant salėje didžiajam kvorumui. Tuo metu salėje buvo 72 deputatai, dabar yra 88 deputatai. Prašau balsuoti už 17 straipsnį, kurio redakcija nebuvo pakeista. Balsuosime spausdami mygtukus.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl motyvų.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų jau buvo kalbėta praėjusią savaitę ir pakartotinai kalbėti dėl balsavimo motyvų negalima. (Balsas iš salės, negirdėti) Gerai, aš jį perskaitysiu.
J.BEINORTAS. Aš perskaitysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. ,,17 straipsnis. Profesinių sąjungų atsakomybė. Profesinė sąjunga turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei ji šį streiką organizavo arba jam vadovavo. Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų ir turto nepakanka, jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo 19 straipsnio antrojoj ir trečiojoj dalyse nustatytos taisyklės." Štai tokia atsakomybė...
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi dėl balsavimo motyvų jau kalbėjome praėjusią savaitę ir buvo balsuota, dabar lieka balsuoti esant salėje didžiajam kvorumui. Kas už 17 straipsnį? Jis jau yra priimtas, tik norime patikrinti deputatų nuomonę, esant didžiajam kvorumui.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis seniūne, bet buvo siūlyta tuomet...
PIRMININKAS. Dabar vyksta balsavimas, po to aš jums suteiksiu žodį. Esant salėje didžiajam kvorumui, už balsavo 40, prieš — 6, susilaikė 6. Kaip žinote, balsuojant už atskirą straipsnį pakanka balsų daugumos, nors nesurinkta pusė salėje esančių balsų. Taigi straipsnis, esant salėje didžiajam kvorumui, yra priimtas. Deputatas A.Rudys dėl procedūros.
A.RUDYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.RUDYS. Norėčiau paprašyt seniūno pasirūpinti pateikt atitinkamą pataisą Reglamentui, leidžiančią pasisakyt dėl balsavimo motyvų tuo atveju, jeigu perbalsuojama esant didžiajam kvorumui. Nes didelė dalis deputatų, kurie ateina papildomai, paprasčiausiai būna negirdėję motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Negi mes Reglamente turime numatyti tokius variantus, kurie kaip nors reglamentuotų deputatų neatidumą ir pan.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas seniūne!
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kaip ir pereitą kartą, taip ir dabar išlieka, mano nuomone, tas pats nesklandumas. Pereitą kartą nebuvo paaiškinta, kodėl reikia vienos pastraipos atsisakyti ir kokiais motyvais, ir šį kartą, tarkim, balsuojant už 17 straipsnį nebuvo pasakyta, kas buvo siūloma, ką reikėjo išbraukti. Žodis ,,organizavo" šitame įstatyme niekur nėra atskleistas. Aš papildomai konsultavausi su teisininkais. Deputatas Č.Stankevičius kėlė tą pačią problemą. Parodykite šiame įstatyme straipsnį, kur yra išdėstyta, ką reiškia ,,organizavo". Tai yra guminis žodis. Ir jis sukels labai daug keblumų. 11 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad yra apibrėžtas vadovavimas streikui, bet niekur nėra apibrėžta, kas yra streiko organizavimas. Šitą sąvoką reikėjo patikslinti jau tada, toj diskusijoj buvo keliama šita problema. Ir buvo dar vienas deputato P.Ginioto pasiūlymas pakeisti žodį ,,arba": ,,organizavo ir jam vadovavo". Tada susijungia šita problema. O dabar, kai jūs neiškeliate jokių motyvų, balsavimai tampa bereikšmiai. Kaip ir dėl 10 straipsnio, kuriame didelei daliai profesinių sąjungų atimama teisė streikuoti, jeigu jų nariai toj įmonėj yra du ar trys žmonės. Tie, kurie balsavo už, nesuprato profsąjungų reikšmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašau nevertinti, kad balsavimai yra bereikšmiai, kadangi ir tada, kai buvo svarstymai, buvo kalbama dėl balsavimo motyvų. Dėl 10 straipsnio trečios dalies buvo nutarta išbraukti, šiandien pasiektas tas pats rezultatas. Dėl 17 straipsnio buvo nutarta jį priimti, šiandien pasiektas tas pats rezultatas. Jeigu Centro frakcijos nuomonei nepavyksta įsitvirtinti, tai nereikia sakyti, kad balsavimas yra bereikšmis. Procedūra nebuvo pažeista, o dėl žodžio ,,organizavo" išbraukimo deputato P.Ginioto pasiūlymu jau buvo balsuota praėjusį kartą ir nutarta neišbraukti. Ir jeigu jūsų frakcijai nepavyko pasiekti norimo rezultato, nereikia kaltinti Aukščiausiosios Tarybos arba dar...
V.P.ANDRIUKAITIS. Bet čia bus teisinė kolizija.
PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka dėl procedūros?
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros. Labai jums ačiū. Visiškai palaikau Audrių Rudį ir norėčiau pasakyt, kad, ko gero, reikia Reglamentą taisyt. Daugelyje parlamentų, ir jūs matėt, kada priimtas įstatymas, visos pataisos būna išdėstytos vienoj arba kitoj pusėj. Sakysim, Latvijoje tokia praktika yra. Ir jeigu mes šito nepadarom didžiajam balsavimui, tai yra mūsų aplaidumas. O Centro frakcijos kėslai, tegul jie ten būna sau, bet procedūra turi būti.
PIRMININKAS. Gerai, dėl Reglamento pakeitimo, aš manau, mes galime labai plačiai galvoti, ten daug ką reikėtų keisti, matyt. Gerai, lieka aštuonioliktas straipsnis.
J.BEINORTAS. Aštuonioliktą straipsnį aš perskaitysiu. Pirmąją dalį, kadangi joje yra papildymas keturiais žodžiais. Aštuonioliktas straipsnis dabar vadinasi ,,Kitų visuomeninių organizacijų, partijų atsakomybė". ,,Kitos visuomeninės organizacijos, partijos turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jeigu jos šį streiką (žinomai neteisėtą) organizavo arba jam vadovavo (kai tai nustatyta teisme), savo lėšomis ir turtu." Čia yra patikslinimas, kad būtent jų, tų organizacijų, kurios nėra reikalavimų pateikimo subjektai. Jų dalyvavimas organizuojant arba vadovaujant turi būti įrodomas teisme. Ir aš manau, kad čia šita formuluotė sukonkretina veiklą, kadangi teismas iš esmės pirmiausia sprendžia, ar streikas teisėtas ar neteisėtas, o paskui, nustačius atsakomybę dėl neteisėto streiko, ir iškyla būtinumas įrodyti, ar tikrai organizavo, ar tikrai vadovavo, ir įvardyti tai.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš manyčiau, kad tas patikslinimas bus į naudą.
PIRMININKAS. Taigi aštuoniolikto straipsnio pirma dalis su naujais keturiais žodžiais skliausteliuose priimtina deputatams? Kai tai nustato...
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas seniūne, pereitą kartą už šį įstatymo straipsnį išvis nebuvo balsuota, todėl galima kalbėti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Taip, be abejo.
V.P.ANDRIUKAITIS. Bet aš niekaip negaliu įjungti.
PIRMININKAS. Be abejo, aš jums suteiksiu žodį. Prašom užsirašyt. Deputatas V.Andriukaitis dėl balsavimo motyvų dėl aštuoniolikto straipsnio pirmos dalies.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl balsavimo motyvų. Aštuonioliktas straipsnis, kaip minėjo ir deputatas Č.Stankevičius pereitą kartą, iš tikrųjų prieštarauja antram straipsniui, kuriame yra iškeliami subjektai, ir prieštarauja vienuoliktam straipsniui, kuriame yra tiksliai apibrėžta, kas vadovauja streikui. Vienuoliktame straipsnyje yra aiškiai parašyta, kad streikui vadovauja profesinės sąjungos. Todėl jisai nesiderina nei su vienuoliktu straipsniu, nei yra šio įstatymo reguliavimo sferoje. Partijų ir kitų organizacijų atsakomybė už neteisėtus veiksmus turi būti numatyta tuose įstatymuose, kurie reguliuoja būtent jas, partijas, ir panašiai. Todėl siūloma šį straipsnį iš viso išbraukti.
PIRMININKAS. Visą aštuonioliktą straipsnį?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, visą aštuonioliktą.
PIRMININKAS. Gerai, teiksiu balsavimui. Kitokių nuomonių nėra. Gerai, jūs pasakykite, ir tada mes balsuosime.
J.BEINORTAS. Jeigu šitą straipsnį išbrauktume, tai mūsų įstatymas labai susilpnėtų. Kalbama būtent apie tuos streikus, kurie pripažinti neteisėtais, patraukti atsakomybėn organizaciją, kuri nėra subjektas, tada negalėsime niekaip. Tuo tarpu visiškai aišku, kad tos organizacijos negalėjo būti subjektai, tačiau padarė tą darbą, dėl ko buvo sustabdyta gamyba. Ir todėl negalima atimti iš teisingumo tos galimybės pareikalauti kompensacijos. Aš manau, kad tas straipsnis reikalingas, ir jeigu čia bijo kokios organizacijos, tai aš manau, kad čia visiškai suprantama.
PIRMININKAS. Taigi deputatas Vytenis Andriukaitis pasiūlė balsuoti už tai, kad aštuonioliktas straipsnis būtų išbrauktas. Tačiau gal sutiktumėte taip, kad balsuojame, ar priimame straipsnį, ar nepriimame, taip? Kaip? (Balsas iš salės, negirdėti) Pirmiausia aštuonioliktas teikiamas priėmimui? Na, galų gale šiuo atveju nėra jokio skirtumo. Balsuojame dėl aštuonioliktojo straipsnio spausdami mygtukus. Kas už tai, kad aštuonioliktas straipsnis būtų priimtas, o deputatas Vytenis Andriukaitis agitavo jo nepriimti. Kas už? Balsų dauguma aštuonioliktas straipsnis yra priimtas, už balsavo su ponu J.Beinortu 39, prieš — 16, susilaikė 16. Aštuonioliktas straipsnis priimtas. Lieka balsuoti už visą Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymą. Ar deputatai pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas, ypač dešimto straipsnio trečioji dalis, tikrai labai smarkiai apriboja profesinių sąjungų teises. Žinoma, dabar tenka balsuoti už jį visą, bet, ko gero, reikės grįžti prie šitos pastraipos, siūlyti ją įtraukti. Išbraukę šią pastraipą, užkertame kelią daugeliui profesinių sąjungų ginti savo narių interesus. Kils kolizijos tuomet, kai reikės šį įstatymą analizuoti tarptautinių konvencijų šviesoj.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Daugiau deputatai nepageidauja kalbėt. Balsuosime keldami korteles. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą... Tai prašom užsirašyti, taigi niekas nesirašėt. Prašom, deputate Giniotai.
P.GINIOTAS. Aš noriu gerbiamiems deputatams priminti, kad toks, koks liko dabar dešimtas straipsnis, prieštarauja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymui todėl, kad apriboja profesinių sąjungų teises. Čia sprendžiama apie profsąjungą pagal narių skaičių, ko nėra profesinių sąjungų įstatyme. Tarkime, dešimto straipsnio antra pastraipa sako: profesinė sąjunga, kai jos nariai sudaro įmonės. darbuotojų kolektyvo daugumą, turi teisę paskelbti streiką jų įstatuose Reglamento nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatyme ta kvota, tų narių skaičius yra nustatytas daug mažesnis, tačiau vienas penktadalis yra trisdešimt darbuotojų. Yra nurodyta, kad profesinė sąjunga turi teisę skelbti streiką. Šita pastraipa uždraudžia skelbti streiką. Todėl aš manau, kad priėmus šį įstatymą reikia daryti pataisą arba Profesinių sąjungų įstatyme, arba balsuoti iš naujo dėl dešimto straipsnio. Dešimto straipsnio trečioji dalis galėtų būti suredaguota kitaip ir ji tenkintų galbūt ir profesines sąjungas, ir kitas organizacijas, ir Vyriausybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigti. Deputatus Z.Šličytę, B.Nedzinskienę ir J.Paleckį reikalauju sėsti į parterį, kaip reikalauja Reglamentas balsavimo metu. Deputatai Z.Šličytė, A.Ulba, B.Nedzinskienė, J.Paleckis kviečiami sėsti į parterį. Ponas Šustauskai, ponas Šustauskai! Prašom, ponia Nedzinskiene, sėsti į parterį, tuoj balsuosime. Deputatei Z.Šličytei reiškiu žodinį įspėjimą už posėdžių pirmininko nurodymų nevykdymą ir Reglamento nesilaikymą. Skelbiu balsavimo pradžią už Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymą. Kas už šį įstatymą? Balsuojame keldami korteles. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 60.
PIRMININKAS. Už 60. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Prieš 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 23.
PIRMININKAS. Susilaikė 23. Įstatymas priimtas. Nutarimas dėl įstatymo.
J.BEINORTAS. Nutarimas labai trumpas, susideda iš dviejų punktų. Aš jį perskaitysiu, kad būtų greičiau kolegoms ieškoti. Pirmas punktas: ,,Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos, išskyrus šio įstatymo aštuntojo straipsnio antrą ir ketvirtą dalis, kurios įsigalioja nuo 1992 m. balandžio 30 d." Ir antras straipsnis. ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1992 m. balandžio 30 d. parengti ir patvirtinti darbo arbitražo ir trečiųjų teismo nuostatus." Būtent aštunto straipsnio antroje ir trečioje dalyse ir kalbama apie šitas dvi institucijas. Todėl aštunto straipsnio dabar veiks pirmoji ir trečioji dalys, o antroji ir ketvirtoji įsigalios priėmus trečiųjų teismo ir darbo arbitražo nuostatus.
PIRMININKAS. Gerai, suprantama. Galime balsuoti už šį nutarimą? Niekas neprieštaraus, jeigu jau balsuosime? Taigi skelbiu balsavimą už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo įsigaliojimo. Kas už šį nutarimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 69.
PIRMININKAS. Už 69. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.
PIRMININKAS. Susilaikė 9 deputatai. Nutarimas priimtas. Dėkoju ponui J.Beinortui.
J.BEINORTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną deputatą Balį Gajauską. Deputatas V.Žiemelis vietoje deputato Balio Gajausko. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš labai trumpai pasakysiu, kokie yra pakeitimai abiejuose projektuose, ir siūlyčiau deputatams apsispręsti, kurį iš pasiūlytų projektų pasirinkti. Ir viename, ir kitame projekte po žodžių ,,kitomis specialiomis tarnybomis" įrašome žodžius ,,veikusiomis arba veikiančiomis prieš Lietuvos valstybę", taip pat šitame pačiame straipsnyje išbraukiame žodį ,,konkretaus", kadangi ir taip aišku deputato. Du tokie pasiūlymai, iš esmės nieko nekeičiantys, nes pirmasis pateiktas pasiūlymas iš esmės ir buvo įkomponuotas į tą įstatymą, tačiau dar patikslinantis, kad visiems būtų aiškiau.
PIRMININKAS. Ar deputatai pageidauja klausti poną V.Žiemelį? Deputatas V.Beriozovas.
V.BERIOZOVAS. Norėčiau paklausti, dabar aš neturiu to nutarimo, bet yra tokie žodžiai, kad komisija vertina deputato nekaltumą, kai jis pateikia. Ar tai neprieštarauja bendrai teisinei normai, kad reikia įrodyti savo nekaltumą? Pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Tenai yra, kad vertina komisija jo įrodymus.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, gerbiamasis deputate, tikrai nežinau, kurioje vietoje.
V.BERIOZOVAS. Aš atsakysiu, va turiu. Antrame straipsnyje: ,,Deputatų komisija apklausia įtariamąjį deputatą, supažindina jį su bendradarbiavimo faktą rodančiais dokumentais, išklauso deputato paaiškinimus ir vertina jo pateikiamus nekaltumo įrodymus." Ar tai komisijos čia reikalas?
V.ŽIEMELIS, Aš atsiprašau, gerbiamas deputate, čia jau mes nekalbame. Šis straipsnis netaisomas, jis koks yra, toks ir yra įstatyme. Čia nepateiktas jo pataisymas. Jeigu jūs siūlote šį straipsnį taisyti, tai, matyt, reikėtų tada siūlyti. Aš tikrai šiuo atveju nepasirengęs atsakyti, kadangi jis nebuvo pateiktas pakeisti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Ar teisingai aš supratau, kad jūs pasakėte: slaptomis tarnybomis, veikiančiomis prieš Lietuvą. Taip?
V.ŽIEMELIS. Veikiančiomis ir veikusiomis.
N.MEDVEDEVAS. Aš manau, kad bendradarbiavimas su bet kuriomis slaptomis tarnybomis nes nežinia, kas veikia už, kas prieš, nes tai yra slaptos tarnybos. Bet kuriam deputatui ir bet kuriam Lietuvos piliečiui nepridera bendrauti su bet kokia užsienio slaptąja tarnyba. Ar sutiktumėt?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamas deputate, jūsų tokia nuomonė, bet kai mes paminėjome, jeigu pamenate, įstatymą, įrašydami šiuos žodžius ,,su slaptomis tarnybomis", turėjom omenyje su tarnybomis, kurios dirba prieš Lietuvą. O jeigu jūs manote, kad šių žodžių nereikia, teikite pasiūlymą.
N.MEDVEDEVAS. Aš manau, kad šitų žodžių nereikia. Su bet kuriomis slaptomis tarnybomis.
V.ŽIEMELIS. Aš manau, dėl šito bus galima balsuot, kaip nuspręs Taryba.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas. Prašau salėje tylos. A.SAKALAS. Gerbiamas pirmininke, aš tik norėčiau pasiūlyti, kadangi yra pateikti du projektai, labai prašyčiau, kad nebalsuotume prieš pertrauką, bet iš karto po pertraukos. Tada mes galėtume frakcijose pasitarti.
PIRMININKAS. Po pertraukos bus svarstomas kitas klausimas pagal darbotvarkę.
A.SAKALAS. Taip, bet frakcijos prašo pertraukos tokiu atveju, kad būtų svarstoma po pertraukos.
PIRMININKAS. Palaukit, nesuprantu. Klausimas papildomai įrašytas į šios dienos darbotvarkę ir jūs dar jį norite svarstyti sunaudodami ne tik to užleisto ketvirto darbotvarkės klausimo laiką, bet dar ir kito klausimo.
A.SAKALAS. Aš noriu jums paaiškinti, gerbiamas seniūne.
PIRMININKAS. Prašau.
A.SAKALAS. Jeigu būtų siūloma balsuoti dabar, mes prašome oficialiai pertraukos, kad galėtume pasitarti, kurį variantą reikia pasirinkti.
PIRMININKAS. Aišku. Balsuoti neteks, nes vien norinčių klausti deputatų šeši, o pirmo svarstymo metu dar bus norinčių ir diskutuoti, matyt. Matyt, teks padaryti natūralią pirmojo svarstymo pertrauką. V.ŽIEMELIS. Taip, ko gero.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš sutinku su tuo, kas ten parašyta: ,,veikusių prieš Lietuvos valstybę", tik manyčiau, kad reikėtų patikslinti. Lietuvos valstybės nebuvo, kada buvo sovietinė okupacija. O galbūt tikslingiau būtų parašyti ,,prieš Lietuvą".
V.ŽIEMELIS. Priimtinas pasiūlymas. Aš atsiprašau, dar norėčiau galbūt ir pasiteirauti gerbiamo A.Sakalo. Vis dėlto šie projektai jau buvo pateikti gana seniai ir gal tikrai galėjo turėti savo nuomonę. PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Prašom pasakyti, kaip vis dėlto įvertinti slaptąsias tarnybas, kurios veikė prieš Lietuvą. Kokie čia bus kriterijai? Tarkim, MOSAD-as, KGB ir dar kas nors? Kaip atsirinksite? Ar jums neatrodo, kad čia iš tikrųjų reikia dar aptarti šitas sąvokas?
V.ŽIEMELIS. Jūs siūlote neįtraukti šių žodžių ir aš manau, kad Taryba šiuo atveju nuspręs.
PIRMININKAS. Žinoma, trečiojo svarstymo metu mes galėsime dėl tokių pataisų balsuoti, jeigu jos bus pateiktos pagal Reglamentą.
V.ŽIEMELIS. Ir, matyt, dabar vis tiek dar nediskutuojama...
A.RUDYS. ...tuos, kurie dirbo JAV, Anglijos, Vakarų...
PIRMININKAS. Deputate Rudy, jums įjungtas mikrofonas. Prašau pasakyti, ką jūs norėjot.
A.RUDYS. Aš noriu pasakyti tiktai tiek, kad tokiu atveju, įrašę šituos žodžius, mes norim apginti tuos, kurie dirbo, sakykim, Anglijos, Vakarų Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir kitų slaptų tarnybų darbą. Atsiranda tarsi toks kriterijus nepriešiškai. Tada iš viso šitas įstatymas nereikalingas.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kadangi komisijoj buvo kalbama apie šiuos projektus, bet nebuvo priimta kokia viena nuomonė. Ir man kyla abejonių. Kadangi komisija sudaryta nevisiškai frakciniu pagrindu, dominuoja kai kurios frakcijos. Jeigu mes priimsime nutarimą be svarstymo, ar nesusidarys sąlygų susidoroti su kažkokia viena politine grupuote?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamas kolega, dirbdami, man atrodo, suspėjome įsitikinti, kad tarsi nėra tokio noro. Ir jau įsitikinome iš praktikos. Sutinkate su tuo, ne?
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS, Gerbiamas prelegente, aš, abejodamas (...) formavimu... Vis dėlto galutinį žodį galėtų tarti teismas, jeigu deputatas kreipiasi. Viena. Antras dalykas, dabar aš girdėjau ir turiu duomenų, kad vienas jūsų komisijos narys sėdi diena po dienos prie dokumentų ir vienas tikrina. Ar jūs laikot, kad tai yra leistina?
PIRMININKAS. Aš paprašyčiau kalbėti, žinoma, apie įstatymo projektą.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis kolega, jūsų reikalas, kokį pasirinksite variantą. Pirmame variante teismo nėra, antrame yra. Todėl, be abejonės, jūs balsuoti galite už antrą variantą. O dėl to, kad deputatai, visi šios komisijos nariai, turi teisę dirbti archyvuose, tai tikrai taip. Visi turi teisę dirbti archyvuose.
PIRMININKAS. Deputatas K.Motieka.
V.ŽIEMELIS. Kadangi nenori...
PIRMININKAS. Nediskutuokite, ponas Žiemeli, kadangi iš stenogramos niekas nesupras, ką čia ponas V.Žiemelis kalba, kai jūs reaguojate į iš vietos išsakytas replikas. Ponas K.Motieka.
K.MOTIEKA. Aš norėčiau paprašyti, kad pranešėjas atsisakytų tos nuostatos, kurią pasiūlė, kad ,,veikla nukreipta prieš Lietuvos valstybę". Jūs sakėte ,,prieš Lietuvą". Tai būtų galbūt neteisinga, Lietuvos valstybė buvo, yra ir bus. Jinai tiktai buvo okupuota, aneksuota, bet tai buvo valstybė. Jeigu jos iš viso nebūtų, tai šiandieną ir mes čia nesėdėtume. Man atrodo, kad čia buvo labai gera redakcija Lietuvos valstybė.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
V.ŽIEMELIS. Aš galbūt galiu atsakyti iš karto?
PIRMININKAS. Klausimo čia nėra. Aš prašau reaguoti į klausimus, o ne į replikas ar pasiūlymus. Jūsų valia apibendrinant baigiamajame žodyje bus išsakoma. Dabar kol kas teikiami tik klausimai. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Aš norėčiau grįžti prie tos problemos dėl slaptųjų tarnybų, kurios yra priešiškos arba nepriešiškos. Jeigu atsiras tokia formuluotė, liečianti tik priešiškas Lietuvai ar Lietuvos valstybei, tai susidarys gana kurioziška situacija, nes mums teks sudaryti tų priešiškų tarnybų sąrašą. Žinia, tos tarnybos yra slaptosios ir toli gražu ne kiekvienas Lietuvos pilietis žinos, kuri priešiška, kuri ne ir su kuria galima bendradarbiauti. Matyt, tokių kuriozų reikėtų vengti.
PIRMININKAS. Aš prašau teikti klausimus. Ar deputatas L.Šepetys nori klausti? Prašom.
L.ŠEPETYS. Aš jūsų norėčiau paklausti tai, ką ir klausiau sudarant darbo tvarką. Kaip jūs vis dėlto vertinate mūsų gerbiamo Pirmininko V.Landsbergio nurodymu atliktą pavedimą, kurį Juridinis skyrius padarė, pereito įstatymo analizę? Laikraštyje paskelbtoje analizėje buvo rasta daug, švelniai tariant, neatitikimų įstatymams. Man regis, dabar jūsų šios pataisos tarytum dar labiau tolsta nuo tų įstatymų. Kaip jūs vertinat tą analizę?
V.ŽIEMELIS. Aš atsakyti galiu, ar vėl neleidžiat?
PIRMININKAS. Ne, aš nedraudžiu, tačiau jūs spręskite pats, ar čia yra klausimas, ar ne, ir negaiškime laiko.
V.ŽIEMELIS. Aš manyčiau, kad visi klausimai buvo, tačiau kažkodėl jūs neleidžiate atsakyti.
PIRMININKAS. Pono J.Tamulio klausimo nebuvo, pono K.Motiekos klausimo taip pat nebuvo.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamas Šepety, jūs teisingai paklausėte. Po to mes kalbėjomės su Juridinio skyriaus darbuotojais. Juridinio skyriaus yra vienas vertinimas, mūsų yra kitas vertinimas. Šiuo atveju dėl pateiktų projektų yra Juridinio skyriaus išvada, teigiama išvada, aš jums ją perskaičiau, kad šie pateikti projektai atitinka reikalavimus.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, mane domintų, kiek jūsų pateikiamas projektas yra derintas su Aukščiausiojoje Taryboje veikiančio Juridinio skyriaus išvada, kurios šio įstatymo projektų adresu paprašė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pavadindamas šitą Tarybos veiklą ,,priimti nutarimus mechaniškai, be svarstymo". Tai čia irgi šiokia tokia pozicija išryškėja. Taigi matau išsiskiriančias nuomones skyriaus išvadoje ir projekte. Ar jos negalioja komisijai, ar galioja?
V.ŽIEMELIS. Gerbiamas Rupeika, aš norėčiau jums pasakyti, kad ši recenzija yra viso įstatymo recenzija. Šiuo atveju mes nesvarstome viso įstatymo, o svarstome tik pateiktus įstatymo pakeitimus. O dėl pateiktų įstatymo pakeitimų Juridinio skyriaus išvada yra tokia. Aš dar kartą jums perskaitysiu.
PIRMININKAS. Nereikia daugiau skaityti.
V.ŽIEMELIS. Aš jau vieną kartą skaičiau.
PIRMININKAS. Liko trys deputatai, norintys paklausti, paskui darysime pirmojo svarstymo pertrauką ir užrašysime deputatus, kurie norės dalyvauti diskusijoje pirmojo svarstymo metu. Deputatė K.Prunskienė nori paklausti, taip?
K.D.PRUNSKIENĖ. Ar įstatymo rengėjams neatrodo, kad reikėtų patikslinti įstatymo pavadinimą? Išbraukti žodį ,,įtariamų", nes įstatymo esmė vis dėlto yra pasekmės deputatui, kurio atžvilgiu yra nustatytas bendradarbiavimas su KGB ir kitomis spec. tarnybomis. Todėl pavadinti įstatymą ,,Dėl deputatų, įtariamų..." skamba, atleiskite, nelabai korektiškai, ne itin teisiškai. Atrodytų, kad užtenka įtarimo, gandų ar ko nors dar, kad būtų šitos pasekmės. Siūlyčiau išbraukti ,,įtariamų": ,,Dėl deputatų, sąmoningai bendradarbiavusių su kitų valstybių spec. tarnybomis".
V.ŽIEMELIS. Aš galėčiau atsakyti labai trumpai. Dėl šito jūsų pasiūlymo buvo labai daug diskutuota priimant patį įstatymą. Jeigu pamenate, gerbiamas J.Liaučius jį pristatė ir vis dėlto Taryba nutarė palikti žodį ,,įtariamų". O kaip šiuo atveju nuspręs, nežinau. Jūs teikite pasiūlymą, be abejonės.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.ŽIEMELIS. Esmės nekeičia. Aš sutikčiau, kad būtų išbrauktas. Esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš atsiimu, nes prieš mane jau sakė.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Noriu pasakyti, kad aš papuoliau į pinkles, kurias pats paspendžiau. Aš esu bendradarbiavęs čia, Aukščiausiojoje Taryboje, su CŽV atstovais, kada jie buvo atvažiavę. Tokiu būdu aš manau, kad reikėtų parašyti, ,,slaptai bendradarbiavusių".
PIRMININKAS. Ar jūs net viešai sugebėjot šitai padaryti?
N.MEDVEDEVAS. Viešai, taip! Buvo atvažiavę CŽV atstovai ir aš čia su jais bendravau.
BALSAS IŠ SALĖS. Nesąmoningai.
N.MEDVEDEVAS. Kaip? Sąmoningai, visiškai sąmoningai.
PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis. A, čia diskusijom deputatai užsirašinėja. O deputatė Z.Šličytė klaus? Jau diskusijai. Gerai, dėkoju ponui V.Žiemeliui. Liko dvi minutės, prašau užsirašyti į kompiuterį tuos deputatus, kurie pageidaus dalyvauti diskusijoje pirmojo svarstymo metu. Nežinau, kada pirmasis svarstymas bus tęsiamas.
V.ŽIEMELIS. Aš siūlyčiau ketvirtadienį tęsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, jūs puikiai žinote, kokia yra savaitės darbotvarkė. Jums jau buvo suteiktas prioritetas šiandien.
V.ŽIEMELIS. Tai nebaigėm.
PIRMININKAS. Taip, yra visiškai reglamentiška paskelbti pirmojo svarstymo pertrauką. Skelbiu posėdžio pertrauką iki 12 val.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau, nutarkime, kada bus tęsinys. Aš siūlau, kad būtų tęsiama ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Aš siūlau palikti spręsti seniūnui, sudarant ketvirtadienio darbotvarkę. Ir pirmiausia teikiant prioritetą tiems klausimams, kurie šią savaitę dar nebuvo svarstyti.
V.ŽIEMELIS. Tai balsuojam, jeigu jau...
PIRMININKAS. Deputate Žiemeli, puikiai žinot, kad vakar niekas iš jų nepasiūlė šio klausimo į savaitės darbotvarkę. Tik papildomai mano ir dar kitų deputatų iniciatyva buvo įrašytas.
Diskusijai pirmojo svarstymo metu užsirašė 10 deputatų. Paskutinis, dešimtas yra deputatas R.Ozolas.
Pertrauka
PIRMININKAS. Norėčiau informaciją deputatui B.Rupeikai, kurią aš pažadėjau pateikti. Kad negaištume laiko, aš ją pasakysiu, o kolegos ponui B.Rupeikai pasakys. Dėl pajamų deklaravimo yra toks Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vasario 19 dienos nutarimas: ,,Dėl finansinių pajamų deklaravimo. Prezidiumas nutaria: pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir iki šių metų kovo 31 dienos Aukščiausiajai Tarybai pateikti įstatymų, reglamentuojančių fizinių bei juridinių asmenų finansinių pajamų deklaravimo tvarką, taip pat atsakomybę už šios tvarkos pažeidimus, projektus." Taigi iki kovo 31 dienos Vyriausybė turi pateikti. Aš informuoju tai, kas yra. Nesiginčykim dabar dėl šio Prezidiumo nutarimo. Aš tik pateikiau informaciją. Dabar kviečiu į tribūną deputatą Joną Šimėną, kadangi deputatai J.Šimėnas ir A.Rudys sutarė sukeisti vietomis 5 ir 6 darbotvarkės klausimus. Prašom, gerbiamas Šimėnai.
I.ŠIMĖNAS. Gerbiami deputatai, Gamtos apsaugos komisija keletą kartų jau svarstė, ką reikėtų padaryti, kad pagerėtų Lietuvos aplinkos kokybė. Ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu tai yra labai sudėtingas klausimas, kadangi teikti pasiūlymus pramonės reformai gamtosaugos požiūriu arba žemės ūkio reformai gamtosaugos požiūriu yra labai sudėtinga. Žmonių pagrindinis tikslas yra išgyventi. Todėl mes išskyrėme kai kuriuos prioritetus, kurie visiškai netrukdo Lietuvoje vykstančioms reformoms, o kartu mes.užsitikriname ir tam tikrą aplinkos kokybės pagerėjimą ateityje. Dėl laiko stokos aš nenagrinėsiu iš viso gamtosaugos situacijos Lietuvoje, aš galėčiau tik priminti, kad mes šiam nutarime nekalbame apie tokias ypač skausmingas Lietuvai vietas kaip Ignalinos atominė elektrinė, Akmenės cementai, Klaipėda ir t.t. Prioritetą mes numatėme vandenvalos objektų statybai. Jeigu didieji Lietuvos miestai turės vandenvalos objektus, pastatytus iki tam tikro laiko, miestams atsiveria plačios galimybės plėsti ir pramoninę, ir socialinę infrastruktūrą. Todėl tas mūsų nutarimas ne vien su pinigais susijęs, o susijęs su pagrindinėm nuostatom, kaip šita vandenvalos objektų statyba turėtų vykti. Pasiūlymų, kaip aš minėjau, iš deputatų nėra, yra pasiūlymų iš Vyriausybės ir iš Finansų ministerijos. Aš juos, skaitydamas šitą nutarimą, ir pateiksiu. Visų pirma mes manome, kad prie nutarimo reikėtų preambulės. O nutarimas vadinasi taip, jeigu kas neturite, jis buvo du kartus išdalytas: ,,Projektas Nr.2. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos programų įgyvendinimo ir finansavimo 1992 metais". Mes manome, kad šitą nutarimą reikėtų pradėti preambule, kurios nebuvo. Tai yra nustatyti, kad: ,,Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Palangos miestų vandens valymo įrenginių statyba yra valstybinės reikšmės gamtosaugos objektai." Jeigu Aukščiausioji Taryba pritartų, nuo to reikėtų ir pradėti, kad būtų preambulė, jog mes išskiriame tam tikrą prioritetą.
PIRMININKAS. Noriu paklausti iš karto dėl preambulės. Niekas neprieštarauja, kad šitokia trumpa preambulė būtų įrašyta? Dviejų eilučių. Neprieštarautumėt? Tai tada sutartume, kad preambulė jau priimta.
J.ŠIMĖNAS. Toliau pirmas punktas. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: kad 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Aplinkos apsaugos departamentą, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos savivaldybes vandens valymo įrenginių statybai suteikti prioritetą, užtikrinti finansinį, materialinį bei techninį aprūpinimą."
PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar buvo pastabų dėl šito punkto gauta?
J.ŠIMĖNAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Nebuvo. Reikalauja kas nors balsuoti dėl pirmojo nutarimo punkto? Nereikalauja. Pirmasis punktas priimtas.
J.ŠIMĖNAS. Antras punktas nustato tų įrenginių statybos baigimo bei eksploatacijos pradėjimo terminus. Tai yra: ,,Nustatyti prioritetinių vandens valymo įrenginių statybos baigimo terminus ir pradėti juos eksploatuoti." Ir štai čia yra 2.1 Vilniaus, 2.2 Palangos, 2.3 Šiaulių, 2.4 Kauno ir 3, atskiras punktas yra Klaipėdos. Apie kiekvieną iš jų norėčiau informuoti.
PIRMININKAS, Gerai, dėl antro punkto ir jo papunkčių kol kas tik susitarkim. Ar kas nors prieštarauja, kad šie terminai būtų nustatyti?
J.ŠIMĖNAS. Taip. Savivaldybės prašo tuos terminus pratęsti, kadangi, jų manymu, laikas pernelyg trumpas, ir jie galvoja, kad nesuspės. Tačiau aš dabar norėčiau dėl kiekvieno konkrečiai pakalbėti ir jūs spręskite patys.
PIRMININKAS. Palaukit, gerbiamas Jonai Šimėnai, yra Reglamentas, kuriame pasakyta, kad trečiojo svarstymo metu informuojama apie gautas pastabas ir pasiūlymus, pasakoma, ar atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, o ne komentuojama pati nutarimo esmė.
J.ŠIMĖNAS. Taip, tai aš tai ir rengiuosi sakyti.
PIRMININKAS. Prašom dėl deputato A.Žalio ar Savivaldybių komisijos pateikto pasiūlymo. Priimtinas jis jums ar nepriimtinas?
J.ŠIMĖNAS. Savivaldybių komisija tokio pasiūlymo nepateikė, pateikė tik pačios savivaldybės. Šiuo atveju Vilniaus savivaldybė prašo, kad tas terminas būtų nukeltas 1994 metams. Tačiau informuoju, kad Vilniaus miesto mechaniniai valymo įrenginiai jau veikia 2 metus, o biologinio valymo įrenginiai pagal visus planus turėjo būti užbaigti pernai. Jie neužbaigti dėl nesuderintų veiksmų, dėl vykusios blokados ir iš viso susidaro toks įspūdis, kad valymo įrenginius statyti kažkam yra patogu. Jeigu mes kiekvienais metais skiriame iš biudžeto lėšas, tai lėšoms panaudoti visą laiką atsiras ir statybininkai, ir užsakovai, ir tie, kurie tas lėšas naudoja netgi ne pagal paskirtį. Aš kaip reklaminį momentą norėčiau akcentuoti, kad, statant hidroakumuliacinę elektrinę, keli rajonai aplinkui apsirūpino betonu arba statant Ignalinoje atominę elektrinę. Tokiu būdu valstybės statomi objektai yra, šiurkščiai tariant, grobiami. Todėl mes manome, kad statybų laikas turėtų būti labai, labai trumpas ir iš esmės šiais metais Vilniaus miesto biologinio valymo įrenginius būtų galima beveik užbaigti, jeigu jie susikomplektuotų. Deja, nėra atsakingo ir ten. Aš iš karto noriu pasakyti, kodėl mes tą trumpą statybų laiką siūlom. Todėl, kad jam pasibaigus savivaldybės pačios iš savo lėšų turėtų tęsti šitų objektų statybą. Valstybė neturėtų finansuoti ,,amžiaus statybų". Todėl mūsų šitas terminas yra analizuotas labai detaliai, pasitelkus Gamtos apsaugos departamentą, atitinkamas ministerijas. Mes manom, kad 1993 metai visiškai priimtinas terminas, ir Vilniaus miesto biologinio valymo įrenginiai turėtų būti pastatyti.
PIRMININKAS. Ar deputatas A.Žalys remia pateiktą savivaldybių pasiūlymą?
A.ŽALYS. Be abejo, nes manau, kad tikrai savivaldybėms geriausiai žinoma, kada ir kiek jos gali padaryti. Nereikia galvoti, kad savivaldybės nenori ar nesuinteresuotos statyti tokius objektus. Tai viena. Antra, mes matome, kad vėlesniuose punktuose numatytos sankcijos, jeigu nesilaikoma terminų. Tokiu būdu nukentės savivaldybės, jeigu tai nebus padaryta. Todėl aš siūlyčiau... Aš suprantu, kad gerbiamo J.Šimėno noras yra geras — kaip galima greičiau pastatyti tuos objektus, tačiau reikia žinoti ir savivaldybių galimybes, jų darbą.
PIRMININKAS. Jūs reikalausite balsuoti dėl tų savivaldybių pasiūlymų, pavyzdžiui, antro punkto pirmame papunktyje 1994 metai, taip?
A.ŽALYS. Aš nežinau, ponas J.Šimėnas pats gal galėtų suprasti, kad čia nereikėtų balsuoti, kad reikia atsižvelgti į savivaldybių pasiūlymą.
PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu paklausti: ar visi sutinka, kad būtų 1993-ieji metai ir paliktume ponui J.Šimėnui spręsti? Ar yra kas nors, kas siūlo dėl Vilniaus 1994-uosius metus? Man tai reikalinga, kad galėčiau toliau vadovauti svarstymui. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS, Norėčiau atsakyti gerbiamajam A.Žaliui. Vis dėlto ekologinė situacija yra nepaprastai bloga ir savivaldybės labai mažai kol kas rūpinasi. Ir man atrodo, nustačius šituos terminus, turėtų susikoncentruoti spręsti šias problemas. Laimėtume mes visi, nes ekologija — tai visų pirma žmonių sveikata.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamas Šimėnai, teikia siūlymus. Dar deputatas E.Petrovas.
E.PETROVAS. Aš norėčiau palaikyti gerbiamą A.Žalį ir paprieštarauti gerbiamajam A.Sėjūnui, kuris turbūt pagal gerą Šiaulių miesto patirtį žino, ką tai reiškia, kad praeitais metais nebuvo panaudoti pinigai. O pinigai nebuvo panaudoti todėl, kad Šiauliai paprasčiausiai neturėjo didelio slėgio gelžbetoninių vamzdžių ir negalėjo jų gauti. Ir jeigu mes dirbtinai nustatysim tam tikrus terminus, neatsižvelgdami į medžiagų, technikos trūkumą, vargu ar iš tikrųjų būtų racionalus toks siūlymas.
PIRMININKAS. Taigi deputatas Jonas Šimėnas turbūt teikia projekte Nr.2 pateiktą tekstą balsuoti. Dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti deputatai. Deputatas Jonas Tamulis.
J. TAMULIS. Aš norėčiau palaikyti projekto pateiktą variantą ir norėčiau atkreipti čia šnekėjusių dėmesį į tai, kad yra akivaizdu, jog niekas nekels klausimo dėl sankcijų taikymo tuo atveju, jeigu bus akivaizdūs objektyvūs trūkumai ir nesugebėta panaudoti lėšų dėl objektyvių aplinkybių. Kalbama apie tai, kad vis dėlto, be tų objektyvių priežasčių, apstu ir neūkiškumo, švaistymo arba elementaraus nesirūpinimo. Su tom problemom mes ne kartą susidūrėm komisijoje ir akivaizdu, kad priemonių jau būtina imtis. Mes puikiai matome, kokia ten netvarka, ir jeigu nebus sukurtos atitinkamos sąlygos, kurios verstų dirbti, tai bus surastos 226 priežastys to darbo nedaryti.
PIRMININKAS. Ir deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš manau, kad lėšas reikia skirti numatant tokius terminus, kokie yra objektyviai pagrįsti racionaliame projekto variante. Bet kokie kitokie sprendimai neduotų jokių rezultatų.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas Šimėnai, ar teikiate atskirais papunkčiais, ar visą antrąjį punktą balsuoti iš karto?
J.ŠIMĖNAS. Aš manau, kad reikia balsuoti už visą antrąjį punktą, nes tai, kas buvo kalbama dabar, tinka viso antrojo punkto papunkčiams. Tai yra kalba ir apie visus kitus objektus. Aš tiktai dar papildomai norėčiau pasakyti, kad Palangos, pavyzdžiui, mechaniniai valymo įrenginiai turėjo būti pastatyti pernai. Deja, Palanga irgi nepanaudojo lėšų ir kažkur vėl kažkas kažko nepadarė ir t.t. Mes negalime toleruoti tokios situacijos. Arba Kaunas. Kiek galima kalbėti, kad Kaunas — didžiausias taršos šaltinis Lietuvoj? Štai duodam sąlygas. Prašome, pasistatykite, o po to mokėkite kiekvienas iš savo kišenės.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji, balsuojame už antrąjį punktą. Dar deputatas Alfonsas Žalys. Paspauskite mygtuką.
A.ŽALYS. Bet čia kalbama dėl Vilniaus biologinio valymo įrenginių terminų. Aš norėčiau pranešėjo paklausti dėl kitų valymo įrenginių statybos kituose miestuose. Ar tikrai visi šie terminai yra suderinti su savivaldybėmis?
J.ŠIMĖNAS. Kaip minėjau, visos norėtų bent jau pusmetį ar metus pratęsti. Bet mes negalime toleruoti teršimo tęsimo. Mes vis dėlto turime užimti kažkokią poziciją Lietuvoje, kad vieną sykį pasibaigtų mūsų vandens teršimas, ir mes tokią poziciją siūlome užimti parlamentui.
PIRMININKAS. Aš nebesuprantu deputatų, kurie jau kalbėjo dėl balsavimo motyvų ir dar trečio svarstymo metu nori klausinėti. Deputatas A.Ulba.
A. ULBA. Gerbiamas pranešėjau, ar jūs neišsiaiškinote, kodėl jie nori pratęsti?
J.ŠIMĖNAS. Tai aš jau minėjau: patogu gauti iš valstybės kišenės lėšų ir užtikrinti kažkam duoną, statybininkams užtikrinti, kad medžiagų būtų kažkur ir t.t., ir t.t. Visų pirma greta tų patriotinių, sakykime, jausmų yra tam tikri ir materialiniai dalykai. Mes kaip tik norim čia ir apriboti, kad nebūtų švaistomos valstybės lėšos, o paskui prašom, jeigu nepastatysi. O kur dėsis? Tai savivaldybės iš savo lėšų tegu stato. Savivaldybės turi savo gamtos apsaugos fondus, kuriuos pernai suformavome, ir tie gamtos apsaugos fondai yra nemaži. Pavyzdžiui, pernai metais Kauno miestas per antrą pusmetį surinko apie devynis milijonus rublių. Tai yra pinigai. Tai prašom iš tų visų...
PIRMININKAS. Gal jau vis dėlto galima balsuoti? Balsuojame tada. Gerbiami deputatai, prasidėjo pirmo posėdžio tęsinys. Prieš tai užsiregistruokime. Prašau sėstis į vietas, vyksta registracija. Kol kas registruojamės. Salėje 83 deputatai. Balsuojame. Kas už šio nutarimo antrąjį punktą? Balsavimas prasidėjo. Balsuojame spausdami mygtukus. Tik pranešėjas, kuris neturi šalia mygtukų, balsuoja pakeldamas ranką.
Už antrąjį punktą balsavo 59 deputatai, prieš 3, susilaikė 12. Antrasis punktas priimtas. Eikime toliau.
J.ŠIMĖNAS. Trečiasis punktas. Kaip žinia, Klaipėdos miesto biologinio valymo įrenginiai buvo statomi pagal TSRS-Lenkijos sutartį ir finansuojami buvo iš TSRS biudžeto. Šių valymo įrenginių statyba dėl savaime suprantamų priežasčių, TSRS atsisakius finansuoti šių objektų statybą, nutrūko. Ir sutartis su Lenkijos firma ,,Budimex" nutrūko. Reikia būtinai kaip galima greičiau rasti galimybių, kad šita statyba būtų atnaujinta. Todėl punktas įpareigoja Vyriausybę nedelsiant spręsti Klaipėdos miesto mechaninio ir biologinio valymo įrenginių statybos atnaujinimą ir iki liepos pirmos dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai šių statybų vykdymo planą, tai yra kiek lėšų reikės, iš kur tos lėšos ir kas toliau statys.
Nes mes kalbėjome, kalbėjome. Jau metai praėjo kai kalbame, o statyba, kaip minėjau, stovi. Todėl tas punktas yra tiesiog įpareigojantis atnaujinti Klaipėdos miesto biologinio ir mechaninio valymo įrenginių statybą.
PIRMININKAS. Noriu patikslinti: Vyriausybė turi patvirtinti patį planą, ne Aukščiausioji Taryba. Nes pateikti Aukščiausiajai Tarybai...
J.ŠIMĖNAS. Informaciją, taip. Mes norime žinoti, ar jau Vyriausybė ėmėsi priemonių. Štai tokiu būdu.
PIRMININKAS. Aišku, gerai. Ar pritariate, kad trečiame punkte būtų toks įpareigojimas Vyriausybei dėl Klaipėdos valymo įrenginių? Ar reikia balsuoti? Nereikia. Trečias punktas priimtas.
J.ŠIMĖNAS. Ketvirtas punktas. Įpareigoti Respublikos Vyriausybę kartu su Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Palangos savivaldybėmis parengti ir iki kovo 31 dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai patvirtintą vandenvalos objektų statybos vykdymo planą pagal anksčiau numatytus terminus, užtikrinant objektų finansinį, materialinį bei techninį aprūpinimą. Tai kadangi šitas nutarimas ilgai nebuvo priiminėjamas, galbūt reikėtų truputėlį terminą pratęsti. Nors visi tai žino ir rengiasi šitam darbui.
PIRMININKAS. Tai, pavyzdžiui, balandžio 10 d.?
J.ŠIMĖNAS. Taip, aš visiškai sutikčiau.
PIRMININKAS. Jūs priimtumėt tokį iki balandžio 10 dienos? Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamas pranešėjau, man kilo abejonių dėl ketvirto straipsnio pabaigos, kur sakoma, kad ,,užtikrinant objektų materialinį, finansinį bei techninį aprūpinimą Vyriausybei kartu su savivaldybėmis..." Tai ar mes dar iki 1995-ųjų metų, ar net iki 1998 metų išsaugosime tiekimo ir visokias užtikrinimo sistemas? Man atrodo, pereinant į rinkos ūkį, šitas tekstas jau ne visai korektiškas.
J.ŠIMĖNAS. Tai, jeigu galima, atsakyčiau taip. Čia reikėtų galbūt tada išskirti. Vyriausybė turėtų užtikrinti finansavimą, kadangi mes numatome, o užsakovai, šiuo atveju savivaldybės, turėtų pasirūpinti, kad tas finansavimas būtų įgyvendinamas. O tam reikalingas materialinis bei techninis aprūpinimas ir statybų vykdymas. Aš sutikčiau, jeigu reikalinga, išskirti du. Bet galima palikti ir taip, kadangi čia, kaip deputatas Č.Stankevičius sakė, šia prasme truputėlį prieštarauja ir pati Vyriausybė. Gavau vicepremjero Z.Vaišvilos laišką, kuriame jisai irgi mano panašiai kaip deputatas Č.Stankevičius, kad Vyriausybė negali užtikrinti materialinio bei techninio aprūpinimo. Jeigu toks pasiūlymas yra, tai aš sutikčiau, kad galima tą punktą į dvi dalis skirti.
PIRMININKAS. Ir kaip jis būtų perskirtas?
J.ŠIMĖNAS. Pirma dalis būtų: įpareigoti Vyriausybę užtikrinti objektų finansavimą, o antra dalis savivaldybėms užtikrinti tų objektų statybos...
PIRMININKAS. ...vykdymo planą pagal anksčiau numatytus terminus. Nėra visai aišku, kaip formuluojamas ketvirtas punktas. Aš prašyčiau, kad autorius parengtų tai labai greitai, kol deputatai dar diskutuoja. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš siūlyčiau palikti tokią formuluotę, nes šie metai dar nėra rinkos metai, dar neįgyvendinta rinka. O kitais, man atrodo, kai bus rinka, tai jeigu finansavimas bus užtikrintas, savivaldybė turės tuo ir pasirūpinti. Man atrodo, čia yra pakankamai aiškiai ir logiškai suformuluota.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Aš dėl tolesnio punkto.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Gal galėtume sutarti taip pataisyti nedaug: ,,Užtikrinant objektų finansavimą, numatant materialinę ir techninę pagalbą". Tiktai pagalbą, nes užtikrinti jau nepavyks. Čia reikia padėti kontragentus surasti kontraktams sudaryti.
PIRMININKAS. Finansavimą užtikrinti, o materialinę bei techninę pagalbą numatyti, taip? Priimtina pranešėjui?
J.ŠIMĖNAS. Priimtina.
PIRMININKAS. Numatant materialinę bei techninę pagalbą. Ar jau dabar ir galėtume balsuoti dėl šio teksto? Ar kas nors prašo balsuoti dėl ketvirto punkto? Niekas neprašo. Ketvirtas punktas priimtas be balsavimo.
J.ŠIMĖNAS. Penktas punktas. ,,Įpareigoti Vyriausybę ir Aplinkos apsaugos departamentą: 5.1 pateikti šių metų šių objektų statybos programą;" Tai yra išskiriant iš viso objekto statybos programos šių metų programą, kad būtų galima aiškiai kontroliuoti ir numatyti, ar jinai bus įgyvendinama, ar ne. ,,5.2 kontroliuoti lėšų, skirtų aplinkos apsaugos objektų statybai, tikslinį panaudojimą."
PIRMININKAS. Na, tai normali jiems numatyta funkcija, kuri pakartojama.
J.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys šiuo klausimu? Prašom.
A.ŽALYS. Šeštuoju.
PIRMININKAS. Šeštuoju? Dėl penkto punkto abiejų papunkčių niekas neprieštarauja? Galima skelbti, kad penktas punktas priimtas, taip? Priimta.
J.ŠIMĖNAS. Šeštas punktas yra labai svarbus ir jisai numato jau, kaip patys suprantate, tam tikras sankcijas. ,,Neužbaigus valymo įrenginių statybos pagal šiame nutarime numatytus terminus..." Ir čia 6.1 redakcinė pataisa, kurią siūlo Finansų ministerija. Klausykitės įdėmiai:
,,neplanuoti lėšų iš valstybės biudžeto atskaitymams į savivaldybės biudžetus", o toliau išbraukti pirmus šešis žodžius, ,,šių objektų statybą finansuoti iš savivaldybių biudžetų".
PIRMININKAS. Pakartokite redakciją.
J.ŠIMĖNAS. Visa to straipsnio redakcija būtų tokia: ,,6.1 — neplanuoti lėšų iš valstybės biudžeto atskaitymams į savivaldybių biudžetus. Šių objektų statybą finansuoti iš savivaldybių biudžetų." Jeigu tas visas darbas nebus padarytas per nutarime numatytus terminus.
PIRMININKAS. Gerai, aš pakartoju: ,,neplanuoti lėšų iš valstybės biudžeto atskaitymams į savivaldybių biudžetus. Šių objektų statybą finansuoti iš savivaldybių biudžeto". Iš savivaldybių biudžetų.
J.ŠIMĖNAS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas A.Žalys.
A.ŽALYS. Mes gerai žinome: visi tokie objektai yra labai sudėtingi ir labai brangūs. Ir, žinoma, savivaldybėms, tiktai savivaldybėms taip, kaip čia siūloma tuo atveju, jeigu nevyks visiškai planingai tos statybos, iš savivaldybių biudžetų tai padaryti, man atrodo, yra neįmanoma. Aš labai puikiai suprantu šių objektų reikšmę, be jokios abejonės. Ir esu už tai, kad būtų tvarka, ir griežta tvarka tokiose statybose, tačiau aš norėčiau paprašyti, kad ir pranešėjas suprastų, jog reikia reikalauti iš savivaldybių išsiaiškinus, ar tikrai dėl jų kaltės, dėl jų apsileidimo, o ne dėl to, kad kažko trūksta, negali gauti labai svarbių įrenginių, kurių negamina Respublika. Čia visada reikia išsiaiškinti. Negalima taip kristi į kairę ir į dešinę nepasižiūrėjus. Tai viena. Antra, aš norėčiau deputatams ir pranešėjui priminti, kad nutarime dėl šių metų Respublikos biudžeto patvirtinimo štai ką mes užrašėme, labai svarbus įrašas: ,,Nustatyti, kad savivaldybių biudžetams perduodamos lėšos gamtos apsaugos objektų kapitalo investicijoms negali būti panaudotos kitiems reikalams." Štai kaip labai teisingai čia užrašyta ir ne taip, kaip gerbiamas J.Šimėnas čia siūlo: jeigu kokiais metais neįvykdėm planuoto masto, tai iš karto kitais metais tiktai savivaldybė finansuoja. Matome, kad tos lėšos savivaldybėj negali būti naudojamos kitiems dalykams. Tai yra labai praktiška sankcija, labai teisinga ir labai svarbi. Ir to užtenka.
PIRMININKAS. Ponas Žaly, ar jūs sutiktumėte, jeigu šeštame punkte po žodžių ,,neužbaigus valymo įrenginių statybos" įrašytume žodžius: ,,dėl savivaldybių kaltės"?
A.ŽALYS. Čia kitas dalykas. Galima su tuo sutikti.
PIRMININKAS. Gerai. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Aš norėčiau neigimą paversti teigimu. Pavyzdžiui, taip:
,,tolesnį finansavimą iš biudžeto planuoti tik Aukščiausiosios Tarybos sprendimu". Tada Gamtos apsaugos komisija ir Aukščiausioji Taryba nuspręs, ar galima leisti ir dėl kokių rimtų motyvų galima leisti finansuoti tą statybą, atskiro miesto objekto statybą, iš biudžeto. Jeigu pranešėjas priimtų tokį.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Pasisakau prieš šitą punktą kaip prieš nekorektiškai suformuluotą. Pirmiausia nutarimas yra dėl 1992 metų biudžeto įgyvendinimo, o šis punktas aprėpia net ir 1998 metų biudžetą, tai yra šešerių metų biudžetus į priekį, taigi jis yra visiškai negalimas. Antra, Finansų ministerijos pasiūlymas taip pat nepriimtinas, nes kalba apie biudžeto lėšų formavimo principus, kas negali būti šiuo nutarimu nustatyta, daugeliui metų į priekį. Aš siūlyčiau, jeigu galima, šitą punktą formuluoti iš naujo. Gal reikės mažos pertraukėlės, bet jį formuluoti kaip Aukščiausiosios Tarybos nuostatą: ,,Nustatyti, kad..." Bet aš dabar negaliu pateikti tikslaus teksto. Štai, sakysim, 6.2 tai yra labai aiškus dalykas: ,,Nustatyti, kad..." Ir 6.2 galėtų likti. Bet 6.1 reikia perrašyti iš naujo. Tam reikia pertraukėlės ar truputį laiko.
PIRMININKAS. O ar mes galime balsuoti dėl 6.1 punkto priėmimo? Jeigu nepriimame šitos formuluotės, tada jūsų siūlymas atsiranda...
Č.V.STANKEVIČIUS. Ne, dėl 6.1 negalima balsuoti dėl to, kad... Jeigu kalbama tik apie šių metų biudžetą, tai reikėtų sakyti, kad nepanaudotos lėšos nebus perkeltos j 1993 metus. O jeigu kalbama apie daugelio metų biudžetus, tai jis visiškai yra netinkamas.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi atsiranda daug naujų deputatų, norinčių diskutuoti, aš vis dėlto teiksiu balsavimui 6.1. Deputatai dėl to jau kalbėjo, dėl pirmo punkto. Dabar deputatas Jonas Šimėnas, ir balsuojam.
J.ŠIMĖNAS. Aš visiškai pritarčiau deputato Č.Stankevičiaus nuomonei, kad šitam punktui padarytume pertrauką: suredaguokime ir po to teikime. Nes tai yra esminis punktas. Be jo įstatymas bevertis.
PIRMININKAS. Dėl 6.2 punkto yra kokių prieštaravimų?
J.ŠIMĖNAS. Pateikta nebuvo.
PIRMININKAS. Nebuvo ir dabar turbūt niekas neprieštarauja. Dėl 6.2 punkto deputatas Č.Stankevičius.
Č. V.STANKEVIČIUS. Aš sutinku su 6.2 punktu, koks jis yra, tačiau reikės redakcinės pataisos dėl 6.1 punkto. Tą galimybę pasilikime.
PIRMININKAS. Tai gal tada ir 6.2 dabar nesvarstome? Septintas. Ir liks tik šeštą punktą suredaguoti.
J.ŠIMĖNAS. ,,Įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą netaikyti lengvatų, nustatant normatyvus už taršą, jeigu valymo įrenginių statybos darbai vykdomi mažiau kaip 70% metinių apimčių." Sakykime, šiais metais Kauno savivaldybė įvykdė mažiau negu 70% metinių darbų, kurie numatyti projektuose, jų pačių parengtose programose, ir tokiu atveju nebetaikyti lengvatų, nes šiuo metu įmonės naudojasi tam tikromis lengvatomis.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 7 punkto deputatas G.Iešmantas. Nepageidaujat? Deputatė N.Oželytė-Vaitiekūnienė. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Man atrodo, kad čia mes faktiškai nubaudžiam gamtą. Ar teisingai aš suprantu? Faktiškai tai baudžiam ne žmones, o gamtą šituo sprendimu.
PIRMININKAS, Gerai. Po to apibendrinsit pasisakymus. Deputatas Č.Stankevičius.
Č.V.STANKEVIČIUS. Aš irgi turiu abejonių dėl šio punkto ta prasme, kad atsakomybės subjektas yra pakeistas. Statybos rangovas sužlugdys sutartinius statybos įsipareigojimus, o bus baudžiami kiti subjektai. Dėl to turiu abejonių. Gal pranešėjas galėtų pagrįsti, gal aš ko nors nesuprantu.
J.ŠIMĖNAS. Aš visiškai sutinku su jūsų pastaba: subjektas nutarime yra savivaldybė, o čia dabar netaikome lengvatų įmonėms. Bet savivaldybė yra tos pagrindinės vandenvalos įmonės steigėja. Mes su šituo klausimu labai seniai susidūrėme, kadangi vadinamosios teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos, kurios buvo anksčiau, dabar yra vandens tiekimo įmonės, jos priklauso savivaldybėms. Jos pačios nėra taršos židiniai, nėra taršos objektai ir jų mes negalime bausti, kadangi jos švarina aplinką. Atsiranda tikrai didelė kolizija, kurios mes negalėjome iki šiol išspręsti. Kaip jūs teisingai pastebėjote, keičiasi subjektai.
PIRMININKAS. Atrodo, dėl 7 punkto nebėra prieštaravimų. Galime pritarti be balsavimo 7 punktui? Ne, reikalauja ponas Č.Stankevičius balsuoti. (Balsas iš sales, negirdėti) Vėliau. Gal tada, kai 6 punktą derinsit, tai ir 7, gerai? Kol kas darome pertrauką, paskui aptarsime.
J.ŠIMĖNAS. Dar vieną nedidelę pastabėlę. Ar nesutiktumėte, deputatai, kadangi labai teisingai buvo pastebėta, čia ne vien 1992 metai, iš nutarimo pavadinimo metus iš viso išbraukti ir palikti: ,,Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos programų įgyvendinimo ir finansavimo..." Neįvardijant metų.
PIRMININKAS. Gal ir taip, nes antrą punktą jau priėmėm numatydami ir tolesnius metus. Turbūt neprieštarauja dėl metų išbraukimo? Gerai?
J.ŠIMĖNAS. Ir dar vieną sekundę prašau dėmesio. Ne taip dažnai gamtosaugininkai turi progos kalbėti iš šitos tribūnos, todėl norėčiau atkreipti jūsų, gerbiamieji deputatai, dėmesį, kad Lietuva šiemet yra pasaulio dėmesio centre tam tikra prasme. Ponas Johanas... Ne, tai aš noriu, jeigu nutraukiate...
PIRMININKAS. Aš nenoriu nutraukti, aš tik privalau atkreipti dėmesį, kad jūsų laikas yra sunaudotas, ir tai dar ne viskas spėta padaryti, o jūs dar norite pateikti informaciją. Aš privalau perspėti kaip posėdžio pirmininkas.
J.ŠIMĖNAS. Aš labai prašau, gal deputatai neprieštarauja...
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu Aukščiausioji Taryba neprieštarauja.
J.ŠIMĖNAS. Pono Johano Konelio iniciatyva Jungtinėse Tautose buvo priimtas sprendimas, kad Lietuva turėtų dalyvauti Žemės dienos minėjime. Mūsų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė tokį nutarimą, kad Lietuva nuo 1992 metų kovo 20 dienos oficialiai minės Žemės dieną. Nutarta š.m. kovo 20 dieną prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmų iškelti Žemės vėliavą; rekomenduoti Aplinkos apsaugos departamentui, organizacijoms, įmonėms, visuomeniniams judėjimams nuo kovo 20 d. surengti Žemės dienos akcijas, kurios skatintų žmonių ir gamtos darną, pagarbą, meilę savo Tėvynės žemei. Taigi nuo kitos savaitės prasideda tam tikros akcijos, aš manau, kad jos tęsis ne trumpiau kaip mėnesį. Artėjantis pavasaris verčia visus apsitvarkyti. O mes, kadangi, kaip minėjau, tampame tam tikru objektu pasaulinėje arenoje, turėtume tam tikras akcijas pareklamuoti per televiziją ir kviečiu visus labai aktyviai dalyvauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom rengti 6, 7 punktus. Dabar kviečiu į tribūną deputatą Audrių Rudį.
A.RUDYS. Gerbiami deputatai, priėmimo procedūrai jums pateikiama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rezoliucija dėl klausimų, susijusių su 1992 metų valstybės biudžeto patvirtinimu. Tiek pati rezoliucija, kaip ją suformulavo Biudžeto komisija, tiek papildomi pasiūlymai yra pateikti, padauginti, išdalyti. Kai kurie iš pasiūlymų jau nebeteko prasmės, tai pirmiausia deputato Č.Stankevičiaus pasiūlymas, kuris būtų prasmingas, jeigu būtų priimta biudžete 142 mln. dydžio asignavimų suma, skirta asmenims ir šeimoms, nukentėjusioms dėl tarnybos sovietų armijoje. Deputato P.Girioto pateiktas pasiūlymas jau įvertintas nutarime. Šitų pasiūlymų galime nebesvarstyti. Iš mūsų pateiktos rezoliucijos projekto 3 punktas taip pat atkrito, nes mes nepaskyrėm papildomai 2,4 mln. rublių Valstybės kontrolės departamentui. Ir aš dar norėčiau vieną pastabą. Pasiūlymai, pateikti deputato A.Svarinsko vardu, yra oficiali Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos nuomonė, tiktai pasirašyta komisijos pirmininko pavaduotojo.
PIRMININKAS. Tai, ponas Rudy, gal patikslinkim, mes turime žiūrėt projektą Nr.2?
A.RUDYS. Taip, projektas Nr.2 yra mūsų darbo dokumentas.
PIRMININKAS. Taigi aš siūlau pradėti nuo pirmo punkto šiame nutarime. Nebuvo dėl pirmojo punkto pastabų?
A.RUDYS. Buvo pateikti Ekonomikos komisijos pirmininko pasirašyti pasiūlymai, bet jie iš esmės yra ta pati redakcija, tik kitaip parašyta.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Ekonomikos komisija nenori gint savo pozicijos? Ne. Pirmas rezoliucijos punktas priimtas. Toliau prašom.
A.RUDYS. Dėl antro negauta pastabų, išskyrus Ekonomikos komisijos.
PIRMININKAS. Taigi dėl 2 neprašo niekas balsuoti? Antras punktas taip pat priimtas be balsavimo.
A.RUDYS. 3 punktas visiškai turi iškrist.
PIRMININKAS. Taip, 3 punktas išbraukiamas, kadangi jau...
A.RUDYS. Aš prašyčiau numeracijos kol kas nekeisti.
PIRMININKAS. Gerai. 3 išbraukiamas. Dabar kalbame apie 4.
A.RUDYS. 4-ame reikėtų patikslinti datą, kovo 15 diena, aišku, jau yra atkritusi ir čia jau aš be komisijos (...) Bus pasiūlymų vėliau.
PIRMININKAS. Deputatas Saulius Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Mes esam sutarę dėl datos, kad ją reikia patikslinti, bet jeigu gerbiamas pranešėjas leistų, aš gal ne visai reglamentiškai norėčiau supažindinti Aukščiausiąją Tarybą su Lietuvos Respublikos Panevėžio miesto tarybos pareiškimu. Ar galėčiau tai padaryti dabar, nes tai susiję būtent su šiuo klausimu?
PIRMININKAS. Pareiškimai pateikiami prieš eilinio klausimo svarstymą posėdžio pradžioje arba posėdžio pabaigoje, o ne klausimo svarstymo metu.
S.PEČELIŪNAS. Aš turėčiau atsiprašyti, jis gautas šiuo metu.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu trumpai, prašom.
S.PEČELIŪNAS. Lietuvos Respublikos Panevėžio miesto tarybos pareiškimas Aukščiausiajai Tarybai, Vyriausybei ir mūsų komisijai. ,,1992 metų vasario 25 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų sesijos posėdyje deputatai, svarstydami 1992 metų biudžeto projektą, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbui skyrė tik 16,436 mln. rublių, arba 40% biudžeto projekte numatytų lėšų. Šį sprendimą pasiūlė Ekonomikos ir Užsienio reikalų komisijos bei Centro frakcija, o už šį sprendimą balsavo Kairiųjų, Centro, Tautininkų ir Liberalų frakcijos. Šiuo sprendimu, mūsų nuomone, daroma didžiulė žala ne tik valstybės vadovo apsaugai, bet ir Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui, nes iki šiol Lietuvos valstybė dar neturi normaliai veikiančios saugumo sistemos. Mes, Panevėžio miesto tarybos deputatai, kurių dauguma saugojo Aukščiausiąją Tarybą sausio ir rugpjūčio mėn., manome, kad toks Aukščiausiosios Tarybos sprendimas, priimtas jos deputatų daugumos, parodo, jog jie neįvertina galimų pasekmių ir silpnina mūsų valstybės pagrindus. Manome, kad pereinamuoju laikotarpiu, kol Lietuvoje yra okupacinė armija, kol nesukurta vieninga valstybės saugumo sistema, visi Aukščiausiosios Tarybos sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, todėl pareiškiame: 1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 metų vasario 25 dienos sprendimas turėtų būti panaikintas ir patvirtinta pakankama suma, sudaranti galimybę Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui tinkamai atlikti savo funkcijas; 2) pritariame politinių organizacijų, partijų, judėjimų ir visų gyventojų iniciatyvai rinkti aukas Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriui, kol jam nebus užtikrintas pakankamas finansavimas; 3) prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės nedelsiant suformuoti nacionalinio saugumo struktūrą Panevėžyje, kituose miestuose ir rajonuose. Tarybos pirmininkas Josas."
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote dėl rezoliucijos teksto, gerbiamas Pečeliūnai?
S.PEČELIŪNAS. Atsiprašau, aš norėčiau patikslinti: aš perskaičiau Tautininkų, čia, tekste, yra Tautos pažangos frakcija.
PIRMININKAS. Taip. Tautininkai atėjo ir patikslino šią informaciją. Ką jūs siūlote dėl rezoliucijos teksto?
S.PEČELIŪNAS. Mes esame suderinę su komisija rezoliucijos tekstą, čia tik kaip papildoma medžiaga, kad toks punktas nebūtų iš viso išbrauktas.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs ne svarstomu klausimu skaitėte čia šį pareiškimą? Dėl 4 punkto. Pakeičiame kovo 15 terminą iki balandžio 10 dienos, taip? Suderinta, balandžio 10 dienos, ir toliau tekste niekas nebekeičiama, jokių pasiūlymų nebuvo gauta, taip? Aš prašyčiau kiek įmanoma deputatus rinktis į salę, kadangi greitai reikės balsuoti už visą rezoliuciją. 4 punktas priimtinas visiems, pakeitus terminą. Priimta be balsavimo. 5 punktas.
A.RUDYS. Čia taip pat gauta Ekonomikos komisijos kita redakcija, bet irgi skiriasi tiktai formuluotės, jokiu būdu ne esmė. Norėdamas pasiūlyti išlaikyti stilistinę vienovę, siūlau pasilikti prie Biudžeto komisijos redakcijos.
PIRMININKAS. Gerai. Ar Ekonomikos komisija negina savo pasiūlytos redakcijos? Negina. Taigi paliekame 5 punkte projekto Nr.2 suformuluotą tekstą. Galima skelbti, kad jis priimtas? Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Ar jums neatrodo šiek tiek keista: čia mūsų pačių bus dokumentas, mes atkreipiam Vyriausybės dėmesį į tai, kad biudžeto asignavimai ūkininkams yra nepakankami. Tai mes patys nutarėm, ką mes čia atkreipinėjam Vyriausybės dėmesį, patys padarę tą sprendimą.
PIRMININKAS. Jūs kaip siūlytumėt pasielgti? Nerašyti šito?
V.LANDSBERGIS. ...man atrodo, kad kažkoks keistas, nelogiškas dalykas. Mes patys nutarėm sumažinti tuos asignavimus, dabar atkreipiam Vyriausybės dėmesį. Tai ką mes čia žaidimus žaidžiam?
PIRMININKAS. Jūs siūlote išbraukti šitą punktą? Gerai, atrodo, niekas nieko nesiūlo. Gerbiamas A.Rudys.
A.RUDYS. Norėčiau patikslinti, kad būtent Aukščiausioji Taryba daugiau negu dvigubai padidino tiesioginius asignavimus šitam reikalui. O dėl redakcijos, tai galime tiesiog išmesti ,,atkreipia Vyriausybės dėmesį į tai," palikti tiesiog ,,Aukščiausioji Taryba mano".
PIRMININKAS. ,,Mano, kad biudžeto asignavimai"...
A.RUDYS. Tai bus turbūt korektiškiau.
PIRMININKAS. Korektiškiau, nepainiosim Vyriausybės.
A.RUDYS. Gerai, priimtina.
PIRMININKAS. 5 punktas. Deputatas A.Sėjūnas. Prašom.
A.SĖJŪNAS. ,,Aukščiausioji Taryba mano, kad asignavimai nepakankami." Jeigu mano, tai ji gali ir padidinti. Labai keistai atrodo, kažkoks beprasmiškas sakinys.
A.RUDYS. Aš laukiu konkrečių pasiūlymų, braukt...
A.SĖJŪNAS. Man atrodo, kad reikia išbraukti tokį sakinį, nes Aukščiausioji Taryba gali ir padidinti, jeigu mano, kad nepakankami.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs agituotumėt, kad nebūtų 5 punkto?
A.SĖJŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai, tai aš teiksiu balsuoti dėl 5 punkto, nes yra prieštaraujančių dėl jo buvimo čia. Deputatas A.Sėjūnas. Baigiamasis žodis dėl 5 punkto.
A.RUDYS. Čia logika yra, kadangi ištekliai riboti. Be abejo, mes suprantam, kad būtų gerai, jeigu Aukščiausioji Taryba galėtų skirti daugiau lėšų šitam reikalui, bet tada reikia kažkam mažinti. Mes gi prisimenam, kad diskutavom šiuo klausimu. Mes čia tiesiog konstatuojam. Panašaus pobūdžio konstatacija, jeigu jūs atkreipsite dėmesį, dar papildomai yra nurodyta Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pasiūlymuose, ten irgi apgailestaujama, kad Lietuvoje yra būtent tokia situacija, kada galima skirti krašto apsaugos reikalams tik patį būtiną minimumą. Tai lygiai to paties tipo ir šitas straipsnis. Aš agituoju jį palikti.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sėjūnas pasiūlė, kad nebūtų šito. Jūs jau kalbėjote, deputate Sėjūnai, argumentavote savo nuomonę. Nenumatyta Reglamente kelis kartus kalbėti tam pačiam deputatui. Taigi balsuojame už deputato A.Rudžio teikiamo projekto 5 punktą.
BALSAS IŠ SALĖS. O ar ne atvirkščiai?
PIRMININKAS. Ne, jeigu deputatas A.Sėjūnas agitavo, kad nebūtų priimtas, tai vis dėlto teikiame jūsų siūlymą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, ar galima dar dėl motyvų, nes aš norėjau...
PIRMININKAS. Dar deputatai pageidauja dėl balsavimo motyvų. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš palaikau deputato A.Rudžio poziciją ir siūlau balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Dar deputatas A.Sėjūnas, jeigu labai trumpai.
A.SĖJŪNAS. Aš tada siūlyčiau tokį formulavimą: Aukščiausioji Taryba apgailestauja, kad negali skirti daugiau lėšų. Tada suprasčiau.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas rezoliucijos 5 punktas? Balsuojame spausdami mygtukus. Aš prašau deputatus rinktis į salę, reikės 88 deputatų. Už projekto variantą balsavo su ponu A.Rudžiu 37 deputatai, prieš 10, susilaikė 16. 5 punktas priimtas. 6 punktas. Nebuvo.
A.RUDYS. Dėl 6 nėra priekaištų.
PIRMININKAS. Priimtinas 6 punktas? Niekas neprieštarauja. Balsuoti nereikia. Skelbiu, kad 6 punktas priimtas be balsavimo. Ir paskutinis. Gerbiamas Rudy, jūs turit sakyti.
A.RUDYS. Ne, nėra jokių papildomų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Reikia balsuoti dėl 7 punkto? Nereikia. 7 punktas priimtas be balsavimo. Taigi priimti visi rezoliucijos punktai, 3 punktas išbrauktas, paskui bus pakeista numeracija. Ar galime balsuoti už visą rezoliuciją?
A.RUDYS. Dar ne, dar yra Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pasiūlymai.
PIRMININKAS. Tai jūs rodykit daugiau iniciatyvos.
A.RUDYS. Yra du pasiūlymai, jeigu jie bus palaikyti, mes juos pridėsim ir atitinkamai pratęsim rezoliucijos tekstą. Man atrodo, jie yra priimtini ir juos tiesiog būtų galima sujungti į vieną punktą. O jų esmė tai yra tam tikras apgailestavimas, kad šituo metu mes negalime skirti daugiau lėšų krašto apsaugai. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, atkreipiam Vyriausybės dėmesį į problemą, susijusią su turto, perimto iš tarybinių ginkluotųjų pajėgų, remontu. Jeigu susidarytų galimybės, išreiškiam palankų požiūrį, kad būtų skiriama papildomai lėšų. Aš taip suprantu šitą Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pasiūlymo esmę.
PIRMININKAS. Noriu paklausti: kur tie pasiūlymai? Ar jie išdalyti deputatams, šie pasiūlymai? Gerbiamas Rudy, ar išdalyti deputatams šitie pasiūlymai?
A.RUDYS. Taip, turėjo būti padauginti, išdalyti. Va, yra mano parašas, vasario 25 d. data.
PIRMININKAS. Perskaitykite šiuos pasiūlymus.
A.RUDYS. Pirmas pasiūlymas: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atkreipia Vyriausybės dėmesį į tai, kad priimtame 1992 metų Lietuvos Respublikos biudžete Vidaus reikalų ministerijai neskirta lėšų perimtų iš buvusios Tarybų Sąjungos karinių struktūrų pastatų kapitaliniam remontui." Ir antrasis, kurį aš siūlau sujungti kartu: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba atkreipia Vyriausybės dėmesį į tai, kad priimtame Lietuvos Respublikos 1992 metų biudžete Krašto apsaugos ministerijai biudžetinių lėšų skirta aiškiai nepakankamai." Pripažįstam tą faktą.
PIRMININKAS. Gerai, čia neturėtų būti labai ginčytini dalykai, kadangi tai yra rezoliucija, ne koks norminis aktas. Mes galime čia ir apgailestauti, ir pripažinti. Turbūt nekelkime dėl šito pasiūlymo ginčų.
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Teisinių pasekmių tai nesukelia jokių, galime būti dėl to ramūs. Sutarta dėl Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pasiūlymų? Neprieštarauja. Gerai, lieka balsuoti už visą rezoliuciją.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, dar yra vienas.
PIRMININKAS. Dar yra.
A.RUDYS. Dar yra deputato M.Treinio.
PIRMININKAS. Kur jis yra, išdalytas deputatams?
A.RUDYS. Jis tame pačiame lapelyje išdalytas.
PIRMININKAS. Neišdalytas.
A.RUDYS. Na, kaip neišdalytas?
PIRMININKAS. Gerai, kad tai yra rezoliucija, o ne norminis aktas. Tai galime griežtai nereikalauti.
A.RUDYS. ,,Aukščiausioji Taryba konstatuoja, kad ekonominė situacija žemės ūkyje ypač blogėja rajonuose ir ūkiuose, kur žemės ūkio produkcija gaminama blogų žemių, ypač kalvoto reljefo, sąlygomis. Aukščiausioji Taryba laukia, kad Vyriausybė paruoštų atitinkamas prognozes ir rekomendacijas šiomis sąlygomis vykdomai žemės ūkio gamybai pertvarkyti."
PIRMININKAS. Gerai, taip pat turbūt neprieštarausime. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. ...nereikalingas.
PIRMININKAS. Gal nesiginčykim.
J.ŠIMĖNAS. Tai aš todėl ir prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip.
J.ŠIMĖNAS. Bandysiu argumentuoti, kodėl aš manau, kad nereikalingas. Todėl, kad jeigu tokį punktą įrašysime, kad blogos žemės, tai paskui pradės kiti kalbėti, kad štai yra apribojimai saugomose teritorijose, treti — dėl kitų priežasčių, kad technikos trūksta ir taip toliau. Tai būtų blogas precedentas ir jis visiškai nereikalingas. Juk ekonominės sąlygos žemdirbiams sudaromos pagal mokesčius. Blogose žemėse mažas ir mokestis. Tai pagrindinė sąlyga: kokį ūkininkas mokės mokestį už žemę, tiek jisai galės ir gaminti produkcijos, toks jo rentabilumas. O čia toks, aš sakyčiau, socialistinis priėjimas prie klausimo: išskirti blogose, gerose žemėse. Lietuvoje visos žemės nėra taip jau blogos, išskyrus gal Dzūkiją.
PIRMININKAS. Nepradėkim diskusijos arba aš atmesiu iš viso šito klausimo svarstymą, šito punkto svarstymą, kaip ne laiku pateiktą. Deputatas K.Rimkus.
K.RIMKUS. Aš manyčiau, kad būtina padėti žemės ūkiui ir būtina visam padėt. Norėčiau priminti gerbiamajam J.Šimėnui, kad jis nesiimtų visų šitų problemų, jei jis nesusipažinęs realiai. Čia ne vien šnekėti reikia, reikia įsigilint, o jeigu mes žemės ūkio reikalus spręsim šnekomis čia sėdėdami, tai tuščia vieta.
PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys, kaip pasiūlymo autorius.
M. TREINYS. Aš vis dėlto norėčiau pritarti deputatui K.Rimkui, kad gerbiamas J.Šimėnas nekorektiškai šituos klausimus aiškino. Tos pataisos kilmė buvo atsakymas j Zarasų krašto deputato gerbiamo P.Papovo kreipimąsi į Vyriausybę. Mes įvertinome to kreipimosi turinį ir siūlėm šitokią pataisą.
PIRMININKAS. Ir deputatė B.Valionytė. Paskutinis pasisakymas.
B. VALIONYTĖ. Aš prisimenu šitą diskusiją, kada mes svarstėme biudžetą. Atvirai pasakius, aš kol kas nežinau, ar yra koks nors sugalvotas mechanizmas, kur ta bloga žemė, ar ekonominiais rodikliais, ar kuo kitu remiantis. Man atrodo, kad galima pinigus skirti tiktai tuo atveju, jeigu bus sudaryta konkreti tikslinė programa. Jeigu tokios programos nėra, tai daugiau diskutuot, manau, net nėra apie ką.
PIRMININKAS. Gerai.
B.VALIONYTĖ. Pinigų skyrimą šiaip sau, kad blogos žemės... O galbūt ten bloga žemė todėl, kad nėra ūkininkų, kurie sugebėtų dirbti. Bloga žemė — tai dar nieko nereiškia.
PIRMININKAS. Baigiamasis žodis ponui A.Rudžiui.
A.RUDYS. Labai gerai, kad deputatė B.Valionytė akcentavo pinigų skyrimą — nėra čia jokio pinigų skyrimo. Priešingai, atsisakėme skirti 800 milijonų rublių, kurių buvo kažkada, remiantis šituo blogos žemės kriterijumi, prašyta. Čia tiktai Aukščiausioji Taryba išreiškė savo nuomonę, savo požiūrį, kad Vyriausybei reikėtų pateikti tokias prognozes, pasiūlyti ir suformuluoti rekomendacijas. Jos nekainuoja mums nė vieno rublio. Bet Aukščiausiajai Tarybai rūpi tai, koks likimas laukia tų žmonių, tų ūkininkų blogose žemėse. Gal ten bus labai geros prognozės ir nereikės nieko daryti, o gal ten reikės pateikti tokias rekomendacijas, kad didelei daliai žemdirbių teks palengva per keletą metų keisti veiklos profilį. Mes neužbėkim už akių, priimkim šitą punktą, tegul Vyriausybė nagrinėja.
PIRMININKAS. Gerai. Perskaitykite punktą antrą kartą. Deputato M.Treinio pasiūlymas dabar bus skaitomas, už jį turėsime balsuoti.
A.RUDYS. ,,Aukščiausioji Taryba konstatuoja, kad ekonominė situacija žemės ūkyje ypač blogėja rajonuose ir ūkiuose, kur žemės ūkio produkcija gaminama blogų žemių, ypač kalvoto reljefo, sąlygomis. Aukščiausioji Taryba laukia, kad Vyriausybė paruoštų atitinkamas prognozes ir rekomendacijas šiomis sąlygomis vykdomai žemės ūkio gamybai pertvarkyti."
PIRMININKAS. Kas už deputato M.Treinio pasiūlymą įrašyti šį punktą į rezoliucijos tekstą? Balsuojame spausdami mygtukus. Kas už? Už šį deputato M.Treinio pasiūlymą balsavo 50 deputatų, prieš — 4, susilaikė 7. Punktas įrašomas. Lieka balsuoti už visą rezoliucijos tekstą. Prašau gerbiamus deputatus registruotis. Ačiū gerbiamam A.Rudžiui. Vyksta registracija. Gerbiami deputatai, ponas Sakalai, prašom sėsti, registruotis. Tuoj balsuosime. Ar visi deputatai užsiregistravo, nes nebus aišku, kiek salėje deputatų. Deputate Sakalai, aš jus antrą kartą perspėju, kad jūs nevykdote nurodymų. Registracija baigėsi, salėje 86 deputatai. Buvo neregistruoti deputatai R.Ozolas, V.Suboč ir A.Sakalas. Salėje 89 deputatai. Gerai, kartojame registraciją. Prašau deputatus registruotis. Vyksta pakartotinė registracija. Ar visi deputatai registravosi? Gerbiami deputatai, akivaizdu, kad salėje turėjo būti daugiau nei 88 deputatai. Kreipiuosi į balsų skaičiavimo grupę, kiek salėje deputatų? Deputatus prašau nevaikščioti. Deputate Sakalai, jums žodinis įspėjimas. Pašalinius asmenis prašau pasitraukti iš parterio. Deputate Nedzinskiene, kviečiu jus sėsti į parterį. Vien dėl deputatų nedrausmingumo turime gaišti brangų laiką. Pašalinius asmenis prašau pasitraukti iš parterio. Ponas Mačy, prašau nuvaryti pašalinius asmenis, kol aš jų neišvariau iš salės. Prašau nevaikščioti, dabar deputatai yra skaičiuojami. Deputate Treiny, prašau jus likti salėje. Dėl jūsų pasiūlyto...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 94 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje yra 94 deputatai. Dėl deputatų nedrausmingumo registravimosi metu sugaišome 5 minutes. Kas už šią rezoliuciją? Balsuojame keldami korteles. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 83.
PIRMININKAS. Už 83. Kas prieš? Nuleiskit korteles. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. Susilaikė 2. Rezoliucija priimta. Ponas Juršėnai, jūs atėmėt mano darbo įrankį. Ar jau suderinti, gerbiamas Šimėnai, 6 ir 7 punktai? Baigiat. Pradedam svarstyti 7 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną deputatą ir Sekretorių Liudviką Sabutį. Taip, jūs jau trumpai supažindinot...
L.SABUTIS. Gerbiami deputatai, jūs gavote 6 programos projektą ir nutarimo projektą. Vakar įvyko išplėstinis visų frakcijų vadovų, komisijų pirmininkų, Vyriausybės, Prezidiumo narių pasitarimas, buvo susitarta patikslinti šią programą dar vienu variantu. Jis yra įvardytas taip: įstatymų projektai, kuriems nustatomas priėmimo terminas. Tai yra toks terminas, kuris nustato ribą: tą mėnesį toks įstatymas tikrai bus priimtas ir įsipareigoja tai padaryti Aukščiausioji Taryba. Atsižvelgiant į jūsų siūlymus čia daugiausia pateko prerogatyviniai įstatymai ekonominio pobūdžio. Visi kiti, antrąja dalim pažymėti įstatymai ir nutarimų projektai, kurie jau pradėti svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje, čia, kitame puslapyje. Jie gali būti svarstomi nustatyta tvarka pirmadienį bendrame pasitarime nustačius jų eilę. Jūs pastebėjot, kad šiandien mes balsavome, jog 1 ir 2 iš šio sąrašo būtų svarstomas jau kovo mėnesį. Ir kiti taip pat pagal tą įstatymų projektą ir nutarimą bus pateikiami Aukščiausiajai Tarybai. Trečioji dalis tie, kurie yra įregistruoti, bet nepradėti svarstyti, tačiau manau, kad nemažai jų atėjus laikui gali būti sėkmingai pradėta svarstyti. Čia ir Konstitucijos projektas, ir kiti labai svarbūs įstatymų projektai. Papildymai ir pasiūlymai dėl priimtų įstatymų 4 dalyje nurodyti. Jie įrašyti dėl to, kadangi yra įregistruoti ir kad mes žinotume, jog tokie klausimai bus svarstomi. Atsižvelgus į jūsų pasiūlymus į šią programą perkeltos atskiros programos ir konvencijos, kurios turėtų būti per šią pavasario sesiją apsvarstytos, o galbūt vienokiu ar kitokiu būdu ir iš tų svarstymų pateikti pasiūlymai. Labai svarbūs, mūsų požiūriu, yra 1, 2, 3 programos punktai, tai yra gyvenamosios statybos plėtojimo programa, finansinės ir bankinės sistemos sutvarkymo programa, priemonių ekonomikai stabilizuoti programa. Toliau atkreipčiau dėmesį į 9 energijos taupymo programą, 10 — pramonės struktūros technologijos pertvarkymo programą ir 11 — žemės ūkio pertvarkymo programą. Manau, kad mes iš šio sąrašo, dėl kurio 12 pavadinimų susitarėme vakar, galėtume išskirti programas arba konvencijas po diskusijos ketvirtadienį. O šiandien aš pateikiu Aukščiausiajai Tarybai patvirtinti pavasario sesijos programą ir taip pat priimti pridedamą nutarimą, kuriame nurodyta, jog programa pridedama, o priedas yra tik jūsų žiniai: įstatymai arba nutarimai, kurie galėtų būti rengiami. Tas priedas netvirtinamas, o tik jūsų žiniai. Vyriausybė įpareigojama pateikti Aukščiausiajai Tarybai tas programas, kurios yra įrašytos 5 skirsnyje ir, atsižvelgiant j nuolatinių komisijų arba net Vyriausybės parengtus įstatymus, jų pakeitimus įrašyti atskiru Aukščiausiosios Tarybos nutarimu į kiekvienos mūsų savaitės darbotvarkę. Tiek galėjau papildomai pasakyti dėl...
PIRMININKAS. Sekretoriau, yra vienas momentas: Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisija buvo siūliusi, tačiau mes neatkreipėm dėmesio ir neįrašėm ataskaitų į sesijos darbų programą. Todėl mes čia, greitosiom su ponu Č.Juršėnu pasitarę, siūlome dar, kad būtų 4 trumpas punktas.
L.SABUTIS. Nutarime jau?
PIRMININKAS. Taip, nutarime. Išklausyti sesijos metu Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų organų ir pareigūnų ataskaitas.
L.SABUTIS. Priimtina. Bet kartu norėtųsi priminti komisijų pirmininkams, jog Reglamentas įpareigoja komisijas išklausyti atskirų žinybų, ministrų ir kitų pareigūnų ataskaitas jūsų komisijose, pasikvietus galbūt ir kitų komisijų narius arba suinteresuotus žinybų darbuotojus. Tai tiek.
PIRMININKAS. Yra balsavimas, iš principo tai yra balsavimas.
L.SABUTIS. Šiandien mes tvirtinome šios dienos darbotvarkę, joje buvo įrašyta: 6 punktas, balsavimas už šią programą. Daugiau kažko papildyt nebeturėčiau.
PIRMININKAS. Vakar buvo susirinkę maždaug 40 deputatų, atstovaujančių įvairioms frakcijoms ir komisijoms. Buvo derintas šitas dalykas tam, kad šiandien nekiltų klausimų. Sutinku, kad gal ne iki galo viskas yra padaryta, tačiau struktūra aiški. Manyčiau, kad galėtume kalbėti dėl balsavimo motyvų. Deputatas V.Katkus ne, deputatas A.Endriukaitis — ne, deputatas V.Andriukaitis. Prašau salėje tylos, ponia Šličyte. Deputatas Jonas Šimėnas — ne. Deputatas S.Razma.
L.S.RAZMA. Aš norėjau paklausti. Kaip žinome, labai sunki padėtis Lietuvos mokyklose ir švietimo sistemoje. Mes kalbame apie programas, kurios turi būti svarstomos mūsų sesijoje, bet kažkodėl aš nematau mokyklų ir švietimo atkūrimo programos. Tą klausimą ne kartą esu kėlęs viešai. Kodėl iškrito tas dalykas?
PIRMININKAS, Aš iš karto, prieš kalbant ponui L.Sabučiui, priminsiu:
iki vasario 5 dienos buvo duotas galutinis terminas nuolatinėms komisijoms teikti pasiūlymus. Aš manau, kad šaukštai po pietų arba po mūšio kumščiais nebemojuojama. Vasario 5 d. buvo duotas paskutinis terminas.
L.SABUTIS. Solidarizuojuos su jūsų atsakymu.
PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.
E.GRAKAUSKAS. Gerbiamas Sekretoriau, 5-ame programos skyrelyje yra 11 programa Lietuvos žemės ūkio pertvarkymo programa. Prašau pasakyti, kodėl rengėjai neatsižvelgė į Aukščiausiosios Tarybos praeitų metų spalio 31 dienos protokolinį nutarimą, kuriame duotas pavedimas Vyriausybei parengti valstybinę privataus ūkio plėtojimo programą? Tokia programa dingo, o dabar čia tiktai žemės ūkio pertvarkymo programa, t.y. reformų programa, kuri išdėstyta įstatymuose, o reikalinga žemės ūkio plėtojimo programa, perspektyvinė. Toks buvo Aukščiausiosios Tarybos protokolinis nutarimas, tokia buvo Agrarinės komisijos nuomonė. O čia dabar yra tik pertvarkymo programa ir tik Ekonomikos komisijos kažkoks pasiūlymas.
L.SABUTIS. Jeigu atkreiptumėt dėmesį, yra 11 ir 12. Viena yra Lietuvos žemės ūkio pertvarkymo programa, o kita yra paramos ūkininkams programa. Tai ir yra, ką jūs sakėte, kas nutarta Taryboje.
PIRMININKAS. Gerbiami deputatai, aš dar kartą noriu atkreipti komisijų ir atskirų deputatų dėmesį: vyksta deputatų ir nuolatinių komisijų darbo kompromitacija. Mano manymu, komisijos privalėjo išnagrinėti visus Aukščiausiosios Tarybos norminius aktus, protokolinius nutarimus, atsižvelgti, pasižiūrėti, kas pagal jų profilį, pavyzdžiui, Agrarinės komisijos profilį, yra siūloma, kas yra numatoma, ir teikti iki vasario 5 pasiūlymus darbo programos rengėjams. O ne dabar, kai jau vyksta paskutinis svarstymas ir balsavimas. Kaip ir praėjusį kartą dėl Teisinės sistemos komisijos buvo pasiūlymų, tai komisijos ir turi teikti. Deputatas R.Maceikianecas. Dėl balsavimo motyvų.
R.MACEIKIANECAS. Aš norėčiau paklausti. Mes praėjusioj sesijoj turėjom klausimą kartu su Rytų Lietuvos komisija dėl praėjusių metų sausio 29 d. nutarimo vykdymo. Šitas klausimas praėjusioj sesijoj neapsvarstytas. Tai ar mes automatiškai išbraukiam neapsvarstytus klausimus, ar perkeliam į šitos sesijos?
PIRMININKAS. Niekas šito klausimo nesiūlė įrašyti į 5 sesijos darbų programą. Nesuprantu, ar jūs negirdėjote, kad aš jau du kartus nurodžiau, kada buvo paskutinis terminas siūlyti klausimus į 5-osios sesijos darbų programą.
R.MACEIKIANECAS. Bet mes galvojom, kad jie automatiškai... per
PIRMININKAS. Jeigu niekas nesiūlo, niekas automatiškai jų nerašo. Jeigu jūsų komisija ar frakcija nesiūlė, tai niekas ir nereaguoja, nes galbūt jūs atsiimat, jums nereikalingas ir t.t. Nauji pasiūlymai šiandien nebegali būti teikiami, tai savaime aišku. Vyksta 3 svarstymas ir balsavimas.
L.SABUTIS. Be to, buvusi Rytų Lietuvos komisija yra performuota į visiškai kitokią ir turbūt savo darbų programą jau kitaip planuos. Aš manau, jeigu iškils toks būtinumas, be abejo, pateiks Aukščiausiajai Tarybai ir tuos klausimus, kuriuos jūs siūlot.
PIRMININKAS. Dar kartą tada prašau pažiūrėt: nutarimo tekstas yra universalus. Yra rengiamų įstatymų, nutarimų projektų sąrašas, bet kada bet kuri deputatų grupė ar deputatas gali siūlyti rengti naują nutarimą arba kokį svarstymą ir pakanka vieno papildomo balsavimo, kad šitas klausimas būtų įrašytas į sesijos darbų programą. Jeigu jūs iki šiol to nespėjot, tai bent šiandien nebesiūlykit. Galimybės nėra...
L.SABUTIS. Man atrodo, gerbiami kolegos, čia nemaži šitų darbų mastai. Mes sutaupytume laiko, jeigu diskutuotume pirmadieniais. O šiandien pateikta programa yra išskirtinė ta prasme, kad mes išskiriam prioritetus ir privalome juos priimti per šią pavasarinę sesiją, todėl aš siūlau balsuoti už pateiktą variantą.
PIRMININKAS. Taigi kalbam dėl balsavimo motyvų dėl nutarimo, galima pasakyti, dėl atskirų nutarimo punktų. Ar dėl to nutarimo teksto? Deputatas J.Prapiestis.
J.PRAPIESTIS. Aš žinau, kad gausiu bart, bet rizikuoju. Utopinė programa, kad mes spėtume per šitą sesiją priimti, tačiau aš norėčiau priminti, kad mes pačiame pirmame pasiūlymo projekte buvom nurodę, jog reikalinga daryti pakeitimą Prokuratūros įstatyme. Jo esmė, ko gero, yra žinoma: suteikt prokurorui atitinkamus įgaliojimus dėl neteisėtų Vyriausybės priimamų nutarimų, kad būtų vienokia ar kitokia operatyvi teismo reakcija. Tai vienas dalykas. Šitą projektą, ko gero, jau rytoj pateiks Prezidiumui generalinis prokuroras. Be to, aš matau, kad prieš programas ir konvencijas keletą pasiūlymų projektui pateiks Vyriausybė dėl Civilinio kodekso pakeitimo. Aš noriu pasakyti, kad ateinančią savaitę mes, ko gero, galim pateikti, jau šitą nespėsim, viso Civilinio kodekso naują redakciją, ne naują kodeksą, bet šito kodekso redakciją. Atkreipiu dėmesį, kad mes šitą pasiūlymą teiksime.
L.SABUTIS. Gerai. Priimtinas, be abejo, pasiūlymas. Juo labiau kad ne vien tiktai Civilinio, bet laukia dar ir Administracinio kodekso papildymai, o jis programoje yra, bus priimtas. Aš manau, rengėjai būtinai turėtų atsižvelgti, bent mes taip darom iki šiol: kai tik ateina koks pasiūlymas, prašymas, adresuojam rengėjams ir jie priima tuos pasiūlymus. Na, o dėl Prokuratūros įstatymo mes tik galėtume šiandien jūsų pasiūlymą papildyti tuo, jog yra tarp rengiamų įstatymo projektų. Kol jis neregistruotas, jis neatsidūrė čia, šitoje programoje.
PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.
A.TAURANTAS. Aš visų pirma noriu pastebėti, kad turėtų vykti ne pasisakymai dėl balsavimo motyvų, o diskusija. Aną kartą buvo jūsų sudarytas sąrašas, kas diskusijoje dalyvauja, ir jūs kažkodėl tai užmiršote. Neišdiskutavus labai sunku ką nors padaryti, todėl aš norėčiau kalbėti komisijos vardu.
PIRMININKAS. Jeigu galima, aš atsiprašysiu jūsų. Aš praėjusį kartą tikrai, dabar priminė, sudariau tokį sąrašą, tačiau kadangi tai yra nutarimas, jam automatiškai taikoma skubesnė svarstymo tvarka, taigi vyksta trečiasis svarstymas.
A.TAURANTAS. Tai aną kartą buvo padaryta svarstymo pertrauka.
PIRMININKAS. Ne, buvo pritarta po pirmojo svarstymo.
A. TAURANTAS. Na, ką gi, aš tiktai galiu pareikšti tam tikrą protestą. Bet aš norėčiau vis dėlto komisijos vardu.
PIRMININKAS. Prašom, jūsų mikrofonas įjungtas.
A.TAURANTAS. Visų pirma dėl sesijos darbų programos. Iš esmės aš jau sykį sakiau ir dar kartą kartoju, kad ji yra parengta gerai. Tai yra komisijos nuomonė, kartu aš noriu jums padėkoti už tą gerą darbą. Tačiau ji būtų nereali, jeigu mes ją priimtume su ketvirtąja dalimi, kur yra visų papildymų ir nutarimų projektai. Todėl mūsų komisija siūlė ir dabar dar kartą siūlo priimti darbų programą be šios dalies, o tuos visus papildymus, jeigu reikės, papildomai įtrauksime į darbų programą. Tokiu būdu mes turėtume tam tikrą esminę programą, griaučius, ką mes iš pagrindų turime padaryti šioje sesijoje. Ir tai būtų tam tikras aprėpiamas darbas, ir jis būtų šiek tiek realus. Kiek mums reikės papildyti, tą mes galėsime padaryti. Todėl aš norėčiau, kad jūs būtent taip ir pateiktumėt balsuoti, kas buvo pateikta mūsų komisijos raštu. Aš dar kartą primenu tą mūsų komisijos pasiūlymo dėl ataskaitų dalį, tai jūs minėjote, ir aš manau, kad tai turėtų būti atskira dalis nutarime. Dabar 3 dalyje mūsų komisija buvo rašiusi, aš dar tik primenu, kad turėtų būti Valstybės kontrolės įstatymo projektas. Jis nebūtinai turi būt priimtas šioje sesijoje, bet jį reikia svarstyti, jo yra du variantai, jis yra seniai užregistruotas, ir aš dar kartą prašau, kad jis būtų įtrauktas j trečiąją dalį. Vis dėlto jeigu 4 dalį būtų šiandien nuspręsta tvirtinti, manau (...) utopinė mūsų programa, tada į ją reikia įtraukti Valstybės kontrolės departamento įstatymą ir jo statuto pakeitimo projektą. Šiuos dalykus reikia padaryti gana greitai. Jeigu mes dabar tvirtinsime 4 dalį, tą prašyčiau taip pat padaryti. Tokiu būdu mūsų esminiai pasiūlymai, turint galvoje, kad darbų programa yra gera ir gerai parengta, jeigu mes priimsim ją be 4 dalies. A, atsiprašau, dar dėl programų, kurias mes turėtume svarstyti, tai mūsų komisija nagrinėjo šį klausimą ir siūlo patvirtinti tą dalį, bet ne visą. Mes manytume, kad šioje sesijoje reikėtų apsvarstyti tokias programas: Vyriausybės finansinės ir bankinės sistemos sutvarkymą, Vyriausybės priemones ekonomikai stabilizuoti, nacionalinio saugumo koncepciją, energijos taupymo, pramonės struktūros ir technologijos pertvarkymo, žemės ūkio pertvarkymo ir paramos ūkininkams. Visos kitos galėtų palaukti dar kitos sesijos. Ačiū, tiek norėjau pasakyti nuo komisijos.
PIRMININKAS. Taip, tiktai tokia pastaba: vakar dėl Valstybės kontrolės įstatymo buvo kalbėta per mūsų pasitarimą, jis yra įrašytas, 3 dalyje 13 pozicija.
L.SABUTIS. Taip, kontrolės įrašyta, bet kartu kolegai norėtųsi pasakyti, jog būtent vakar vyko išplėstinis Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos posėdis, ten dalyvavo jūsų atstovas ir dėl visų kitų dalykų iš esmės sutarėme. Jūsų pasiūlymas galėtų būti priimtinas, nes, pamenat, kai mes ketvirtosios sesijos programą tvirtinom, taip pat nebuvom įrašę visų papildymų ir pakeitimų, o susitarėm, kad tai padarysime kiekvieną savaitę pirmadienį. Tai jeigu jūsų siūlymas kitiems priimtinas, jis man irgi būtų priimtinas, tą dalį iškeltume į priedą, kad vis dėlto deputatai, komisijos, frakcijos žinotų, jog tokie nutarimų arba įstatymų papildymai yra užregistruoti ir rengiami svarstyti Aukščiausiojoje Taryboje.
PIRMININKAS. Deputate Taurantai, taip galime suprasti jūsų pasiūlymą: 4 dalį iškeliame į priedą, žinom, kad yra registruoti, kai kurie net pradėti jau svarstyti. Sutiktumėt? Iš karto dėl to apsispręsime. Ar deputatai sutinka dėl tokio? (Balsai salėje) Tai reiškia, kad... Taip, ir jiems neatmetama jokia galimybė. (Balsai salėje)
A. TAURANTAS. Taip, tiktai nesusmulkėtų pati programa, būtų įrašyti rengiami ir pirmiausia priimtini įstatymai arba tie, kurie yra įregistruoti, tie būtų šiandien patvirtinti. Visi kiti papildymai, kurie pateikiami kasdien, jų net neįmanoma išties visų suregistruoti ir numatyti. Todėl, man atrodo, tai turėtų būti kaip priedas deputatų žiniai.
PIRMININKAS. Taip. Ar būtų priimtinas tas variantas? (Balsas iš salės. Negirdėti)
A.TAURANTAS. ...jokiu būdu įregistruoti pagal Reglamentą. Mes nutarime įrašėm, kad jie priimami.
PIRMININKAS. Neprieštaraujat dėl to? Ar deputatas N.Medvedevas tuo klausimu?
N.MEDVEDEVAS. Aš norėjau pritarti ponui A.Taurantui ir pasakyti, kad mes pirmą kartą turime optimizuotą Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo programą. Pirmą kartą tokio optimizavimo laipsnio. Dar norėčiau pasakyti, kad mes, siūlydami pakeisti ar papildyti, ar kritikuoti šitą programą, dažnai pasisakome taip, lyg nežinotume Reglamento. Gerbiami deputatai, tai nedaro mums garbės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerai. Aš norėčiau štai kokį dalyką pasakyti: gal galime balsuoti, kadangi principinių prieštaravimų lyg neteko girdėti. O norinčių kalbėti deputatų dar yra 13. Tai kad negaištume laiko, gal susitartume taip. Pirma dalis yra labai aiški. Antra dalis aiški. Trečia dalis. Ketvirta perkeliama į papildomų, nurodant projektų registracijos numerius. Penkta dalis... O nutarimas būtų papildomas 4 dalimi dėl ataskaitų išklausymo. Ar reikėtų mums diskutuoti dėl to? Atrodo, bendru sutarimu tai padarom. Aš gal tada tiktai pacituoju nutarimo 4 punktą pakartotinai:
,,Išklausyti sesijos metu Vyriausybės, Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų, atskaitingų organų ar institucijų ir pareigūnų ataskaitas." Ir valstybės biudžeto apyskaitas, siūlo deputatas A.Taurantas. Deputatas Vytenis Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš maniau, kad šiandien iš tikrųjų įvyks diskusija būtent šiais klausimais. Dėl jos mes, atrodo, pereitą savaitę susitarėme. Man neaišku, kaip dabar bus, ar ta diskusija bus, ar ne. Peržiūrėjus visą šią darbų programą, galima iš dalies sutikti su kolegos N.Medvedevo pozicija, kad ji šiek tiek optimizuota, bet, man atrodo, iškyla principinis klausimas: optimizuoti mūsų Aukščiausiosios Tarybos darbą. Juk yra labai daug klausimų, kurie turėtų būti išdiskutuoti kaip dalis Aukščiausiosios Tarybos veiklos programos. Aš maniau, kad bus tokia diskusija ir bus galimybė kalbėti apie tai, ką iš tikrųjų reikia įtraukti. Dabar nežinau, ar komisijos atstovai aptarinėjo tuos pasiūlymus, kuriuos teikė, tarkim, ir Sveikatos komisija dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo optimizavimo arba darbo pagerinimo programos. Iš tikrųjų klausimų yra labai daug. Pradedant nuo to, kaip dirba tarpkomisijinis sektorius, koks mūsų įstatymų priėmimo stereotipas, ir baigiant daugeliu kitų klausimų. Aš maniau, kad ta diskusija bus.
PIRMININKAS. Tai vakar buvo vos ne pusšimčio deputatų pasitarimas. Buvo minėtas ir tas klausimas, jo mes negalime rašyti į sesijos darbų programą, o tiesiog buvo siūlyta kažkuriuo metu surengti deputatų pasitarimą štai šitais vidaus darbo klausimais. O dėl sesijos darbų programos, kadangi nedarome plenariniame posėdyje diskusijos, buvo pakankama kompensacija vakar: pusantros valandos šitais klausimais pasikalbėjome. Tai kaip darom? Galima galbūt balsuoti už nutarimą, susitarus dėl tų projektų išdėstymo?
L.SABUTIS. Taip, dėl pačios struktūros turbūt aišku, tiktai dėl nutarimo 4 punkto mes papildom, kaip suredagavot, ir, savaime suprantama...
PIRMININKAS. Gerai, tada aš dar kartą perskaitau, jau galutinai įsiklausęs į visus pasiūlymus, 4 nutarimo punktą: ,,Išklausyti sesijos metu Vyriausybės, nuolatinių komisijų, Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų ir pareigūnų ataskaitas bei 1991 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą..." Dabar priimtinas toks 4 punktas? Aš vėl nebesuprantu... (Balsai salėje) A, dėl šito sutarėm jau be balsavimo. 2 punkte darbų programos 4 skirsnyje bus parašyta, o 3 punktas kaip tada turi keistis?
L.SABUTIS. 3 lieka kaip yra.
PIRMININKAS. Taip, ir rengiamus, ir parengtus. Dabar jau aišku.
L.SABUTIS. Programos tai čia nebūtinai...
PIRMININKAS. Žiūrėsim, kaip tai techniškai padarysim, nes esmės tikrai nekeičiam. Gal galima dabar perskaityti visą nutarimo tekstą, dėl kurio galėtume balsuoti? Taip, aš užsirašiau. Nutarimas dėl darbų programos:
,,Aukščiausioji Taryba nutaria: 1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 5 sesijos darbų programų (pridedama). 2. Įpareigoti Vyriausybę rengti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai programas, nurodytas sesijos darbų programos 4 skirsnyje. 3. Atsižvelgti į nuolatinių komisijų ir Vyriausybės rengiamus ir parengtus įstatymus, jų pakeitimų ir nutarimų projektus (žiūr. priedą arba priedus), numatant galimybę įrašyti juos į Aukščiausiosios Tarybos 5 sesijos darbų programą Reglamento nustatyta tvarka. 4. Išklausyti sesijos metu Vyriausybės, nuolatinių komisijų, Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų ir pareigūnų ataskaitas ir 1991 metų valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą." Ar galima balsuoti dėl tokio nutarimo? Na, aš matau, dar 12 deputatų nori kalbėt. Supraskit, kad vakar buvo galima išsikalbėti šiais klausimais. Taip, buvo ir šiandien pakankamai pasisakyta. Ar yra pasirengusi balsų skaičiavimo grupė? Taigi kas už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl penktosios sesijos darbų programos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 83.
PIRMININKAS. Už 83. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Ar dėl procedūros deputatas J.Beinortas? Prašom.
J.BEINORTAS. Aš manau, kad vis dėlto tie 12 ar 13 deputatų, kurie norėjo pasisakyti dėl mūsų darbų programos, būtų turėję ką pasakyti, bet kadangi jūs neradot galimybės jiems suteikti žodį, tai aš vis dėlto Post Scriptum noriu pasakyti. Mano kukliais paskaičiavimais, šitos darbų programos mums tikrai nepavyks įveikti per mūsų penktąją sesiją. Todėl aš galvoju, kad šitą nutarimą, be abejo, neverta čia jau papildyti, bet apskritai turėtume labai rimtai pagalvoti, ar nereikia reglamentuoti šitoje sesijoje papildomai, jeigu ne trečią plenarinio posėdžio dieną, tai bent penktą posėdį kiekvieną savaitę, kad mes šiek tiek padirbtume. Šiuo metu komisijos yra labai daug projektų parengusios, o plenarinio posėdžio metu jų negalima apsvarstyti. Laikraščiai teisingai mums priekaištauja, kad štai 14 mėnesių, 12 mėnesių pateiktas projektas. Mes patys turėtume suprasti, kad jeigu mūsų produktyvumas menkas, tai didinkime posėdžių skaičių. Aš nežinau, kokį nutarimą papildyti, bet aš siūlyčiau, kad dėl penktojo posėdžio kas savaitę turim labai tvirtai nutarti. Kitaip mes nesusitvarkysime su savo planais.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji, gal galėtume iki pertraukos išklausyti deputato J.Šimėno ir pono Č.Stankevičiaus parengtą nutarimo redakciją? Gal išklausom ir paskui balsuosime jau po pertraukos. Prašom supažindinti su 6 ir 7 punktais.
J.ŠIMĖNAS. Po mūsų konsultacijos nutarimas sutrumpėjo. 7 punkto nebelieka, o 6 punktas iš vienos dalies. Žodžiu, skaitau redakciją: ,,6. Nustatyti, kad vandenvalos objektų finansavimas iš valstybės biudžeto vykdomas pagal patvirtintą planą (kuris, kaip žinote, yra 4 straipsnyje) pagal šio nutarimo 2 punkte nustatytų objektų statybos užbaigimo terminus, o neužbaigus statybų nustatytais terminais šios statybos turi būti finansuojamos nenumatant atskaitymų iš valstybės biudžeto į savivaldybių biudžetus." Tai viskas šitam vienam straipsny ir telpa. Jeigu pritartumėt, tada...
PIRMININKAS. Gerai, gal dabar galėtume pritarti iš principo dėl 6 punkto, o kai bus salėje kvorumas, balsuosime už visą nutarimą. Galima taip sutart? Galima. Dar dėl procedūros deputatas V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Dėl procedūros aš norėčiau. Aš primenu jums frakcijos prašymą surengti uždarą ar kokį norit posėdį. Buvo siūlyta data ir neįvykdyta šita data. Reikia sureguliuoti mūsų darbą. Būtent tą patį sakė dabar deputatas J.Beinortas. Ir tai buvo prašoma frakcijos vardu, mes nesulaukėm visą savaitę atsakymo.
PIRMININKAS. Gerai būtų, kad jūs pasiūlytumėt terminą, kada tai... Deputatas A.Taurantas.
A. TAURANTAS. Aš kartu dėl to paties noriu. Jau prieš mūsų pertrauką tarp sesijų buvo kalbėta su visų frakcijų atstovais ir lyg ir sutarta, kad reikia sudaryti laikinąją komisiją, kurioj būtų atstovaujama visoms frakcijoms, būtent tiems dalykams panagrinėti, nes čia yra ir su aparato darbu daug susiję dalykų ir lėšų mažinimą, dėl kurio mes nutarėm, reikia spręsti, ir panašiai. Tai aš primenu, kad tai mes galėtume artimiausioje ateityje padaryti. Tai čia būtų vienas iš to klausimo aspektų.
PIRMININKAS. Aš per pertrauką pagalvosiu, gal bus galima siūlyti rytoj tokį trumpą posėdį. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manyčiau, kad tai neturėtų būti trumpas posėdis ir galbūt ne rytoj, galima tai kitą savaitę daryti. Iš tikrųjų mes turime kelti klausimą dėl darbo optimizavimo tarp frakcijų, tarp komisijų, tarp parlamento ir Vyriausybės, bibliotekų, informacijos, kompiuterizavimo, Vyriausybės ataskaitų, dokumentacijos, norminių aktų ir t.t., statistikos pagaliau. Šitoks posėdis yra būtinas, ir mes turime keisti iš tikrųjų savo Aukščiausiosios Tarybos darbų pobūdį, juo labiau turi atsirasti normalūs plenariniai debatai dėl daugelio dalykų, nes ne vien įstatymų rašymas yra parlamento funkcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Aš nebematau prasmės, pritariu viskam, bet noriu privačios deputatų grupės vardu pasveikinti su artėjančiomis šventėmis parlamente dirbančius Juozus. Ačiū.
PIRMININKAS. Juozinės, kiek žinau, ketvirtadienį, o šiandien 17, antradienis. Posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 valandos.