1992 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradedame kovo 12 dienos vakarinį plenarinį posėdį. Kviečiu į tribūną deputatą Povilą Varanauską perskaityti pareiškimą.
P.VARANAUSKAS. Čia prisimename praeitų metų sausio 13-ąją ir tarp kitų pinigines aukas Aukščiausiosios Tarybos gynybai. Štai gautas laiškas su parašais ir 76 žmonių aukų sąrašu, ir jie kreipiasi taip: ,,Ši Kauno miesto Lampėdžių mikrorajono gyventojų auka Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos būriui remti — tai dar vienas mūsų referendumas už Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimą. Gal draugas Č.Juršėnas neįžvelgs mūsų sąrašuose ypatingų pažeidimų, nors taip pat nėra tėvavardžių ,,očestvo", nėra adresų, nėra kryželių vietoj parašo, bet užtai esame mes atsidavę mūsų kilniems siekiams, užtikrinantys jus, deputatai, mūsų paramą Lietuvai. Su pagarba jūsų rinkėjai." Pasirašo Jonas Sutkus, gyvenantis Ramuvos gatvėje 5a, tai Lampėdžiuose. Jis pats paaukojęs 200 rublių, Gvinauskienė 300, kiti po 100, yra ir kurie paaukojo po 10 rub. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes esame rytiniame posėdyje sutarę ir patvirtinę biuletenio formą, reikės balsuoti pagal 105 Reglamento straipsnį, pagal jo reikalavimus dėl seniūno pavaduotojų. Tačiau, žinoma, balsuosime tada, kai bus salėje pakankamai deputatų. Dabar dar kviečiu į tribūną deputatą Virginijų Pikturną trumpai informacijai.
V.PIKTURNA. Grupės deputatų prašymu noriu pateikti informaciją. Vakar, kovo 11 d., dalyvaujant Bundestago delegacijai, buvo įkurta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupė ryšiams su Vokietija. Perskaitysiu deputatus, kurie dalyvavo steigiamajame susirinkime: A.Norvilas, R.Hofertienė, S.Pečeliūnas, J.Paleckis, E.Zingeris, E.Petrovas, P.Varanauskas, B.Gajauskas, K.Antanavičius, R.Astrauskas, S.Malkevičius, A.Račas, N.Rasimavičius, J.Karvelis, Č.Juršėnas, V.Pikturna, A.Leščinskas, M.Čobotas, V.Paliūnas, A.Karoblis, L.Andrikienė, M.Stakvilevičius, V.Jarmolenka, R.Rudzys, Č.Stankevičius, K.Motieka, A.Miškinis. Parlamentinės grupės pirmininku išrinktas A.Račas. Parlamentinės ryšių su Vokietija grupės tikslai: plėtoti tarpparlamentinius ryšius tarp Vokietijos Bundestago ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, prisidėti prie politinių, ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių tarp Vokietijos ir Lietuvos plėtojimo. Parlamentinių ryšių su Vokietija grupė glaudžiai bendradarbiaus su Vokietijos Bundestago parlamentine Baltijos draugų grupe, palaikys ryšius su landtagais, su Lietuvos — Vokietijos bei Vokietijos Lietuvos draugijomis, kitomis visuomeninėmis organizacijomis, plėtojančiomis ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos. Dabar jau šiandieną mes turime daugiau kaip 50 deputatų, kurie pareiškė norą dalyvauti šioje grupėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui. Kviečiu į tribūną Biudžeto komisijos pirmininką deputatą Audrių Rudį. Kitus deputatus kviečiu susirinkti į salę. Baigę eilinį darbotvarkės klausimą, balsuosime dėl seniūno pavaduotojų išrinkimo.
A.RUDYS. Gerbiamieji, mūsų biudžeto svarstymo ir tvirtinimo procedūra siek tiek susitrukdė dėl žinomų priežasčių. Dabar mums reikia pratęsti tą darbą, kurio mes vis dėlto iki galo nespėjom praeitą sesiją pabaigti. Jums yra pateiktas nutarimo projektas. Tai nutarimas, kuris kai ką patikslina, įpareigoja Vyriausybę. Ir visi šitie klausimai, kurie yra šitame nutarime, yra rezultatas tų diskusijų ir tų sprendimų, kurie buvo priimti Aukščiausiojoje Taryboje svarstant ir tvirtinant patį biudžeto įstatymą. Na, jūs galit pastebėti, kad visą laiką pasipildė ir pasipildė šitas nutarimo projektas ir dabar jame yra 10 punktų, iš kurių pora, na, tiesiog jau atkrito, išspręsti šiek tiek kitaip. Aš pasakysiu, jeigu mes prieisim prie šitų punktų. Tai tiek norėjau įvadiniu žodžiu.
PIRMININKAS. Gerai. Gal galėsime balsuoti už visą nutarimo projektą iš karto? Ar reikalaus deputatai balsuoti papunkčiui? Jeigu būtų balsuojama iš karto už visą projektą, tai tada iš karto aišku — čia mane tiksliau informavo gerbiamas R.Šarkinas, kad 3 punkto 3.3, kur kalbama, kad užtikrintų Lietuvos aeroklubo finansavimą 9,5 mln. rub. iš krašto apsaugai skirtų lėšų, tas jau yra padaryta. Vadinasi, šitas punktas nereikalingas. Aš teisingai jus supratau, taip? Šitas punktas yra nereikalingas ir tada 3.4 taptų 3.3. Toliau turbūt atkrito ir 10 punkto būtinumas, kuris sako, kad siekiant užtikrinti efektyvesnį biudžeto lėšų panaudojimą įpareigoti Vyriausybę skelbti informaciją didžiausią tiražą turinčiame dienraštyje, apmokant už ją pagal atitinkamą biudžeto išlaidų straipsnį, kaip už informacijos perdavimą laiku. Gerbiamasis Tamuli, čia yra toks punktas 10 nutarime, jūsų pateiktu pasiūlymu įrašytas, tai jeigu atsiimat, tada iš karto atkrenta klausimas. Norėčiau taip pat patikslinti kai kurias datas. Mes nesugebėjom laiku priimti šito nutarimo, dėl to reikia kai ką pataisyti. Štai 6 punkte numatoma sudaryti komisiją, kurios tikslas būtų įvertinti valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų panaudojimą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus. Esu gavęs papildomai pasiūlymus į šitą komisiją dar įrašyti Birutę Nedzinskienę, Vytautą Puplauską ir Birutę Valionytę, taigi komisija padidėtų. Šitai komisijai reikėtų pavesti pateikti išvadas iki balandžio 15 dienos, tai yra tiesiog 2 savaitėm vėliau, negu buvo pirminiame tekste pateikti pasiūlymai. Tokios korekcijos.
PIRMININKAS. Vadinasi, 3.3 punktą išbrauktume?
A.RUDYS. Taip. 3.3 visai nereikalingas. Lygiai taip pat kaip 10 punktas.
PIRMININKAS. Taip, o 3.4 tampa 3.3.
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. 3.4 tampa 3.3?
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime balsuoti už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kuriame yra 9 punktai? Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš norėčiau prašyti Aukščiausiąją Tarybą palaikyti papildomų narių įtraukimą į komisijos sudėtį, nes ta komisija atliks darbą, kuris yra gana aktualus ir svarbus Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Norėjo Vyriausybės atstovas gerbiamas R.Šarkinas.
R.ŠARKINAS. Aš noriu priminti, kad Vyriausybės nutarimo projektas irgi buvo pateiktas. Ir ten dar yra du punktai dėl indeksavimo, kurių dabar šitame variante nėra. Be to, tie punktai, 5, pavyzdžiui, prieštarauja kai kuriems įstatymams dėl Vyriausybės ir biudžetinės sandaros. Tai mes siūlytume, gal nereikėtų tų punktų, o įrašyti tuos du punktus iš Vyriausybės pateikto nutarimo. Vyriausybės pateiktame nutarimo projekte buvo 1 punktas — pavesti indeksuoti ryšium su kainų pasikeitimu. Vyriausybės nutarimo projektas buvo prie patikslinto biudžeto varianto išdalytas.
PIRMININKAS. Gerai, atsakykit.
A.RUDYS. Tai pirmiausia dėl 5 punkto, kur pavedama valstybės kontrolieriui. Čia neprieštarauja absoliučiai jokiam įstatymui. Tai yra Aukščiausioji Taryba nori gauti reguliaresnę informaciją, ir viskas.
PIRMININKAS. Taip, o dėl 2 papildomų punktų, kurie buvo Vyriausybės nutarimo projekte?
A.RUDYS. O dėl šitų papildomų punktų, tai Biudžeto komisija norėjo, kad būtų šitas dalykas kontroliuojamas, ir rekomenduoja šitų punktų nepriimti. O tada, kai pasibaigs, kai bus virš šito biudžeto pajamos, tiksliau, kai pajamos viršys numatytas biudžeto išlaidas, tada spręs šitą klausimą atskirai, kokiu būdu toliau mes šitą biudžetą koreguosim ir tvarkysim.
PIRMININKAS. Aišku.
A.RUDYS. Tai dėl to šitų dviejų punktų nėra čia.
PIRMININKAS. Gal dabar pasistenkime pateikti klausimus pranešėjui. Po to, jeigu kas norės, trumpai pasisakysim. Deputatas B.Lubys nori klausti?
B.LUBYS. Aš noriu pasiūlymą ir klausimą gerbiamam A.Rudžiui. Gal jis sutiktų įtraukti šitą nutarimą, kuris yra atskiras nutarimas dėl dvigubo apmokestinimo, kaip atskirą punktą, kadangi čia eina dabartinis nutarimas. Ir čia lygiai toks pat.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs daugiau nebesiūlytumėt atskiro nutarimo?
B.LUBYS. Taip, tokiu atveju nereikia atskiro. Įtraukti kaip šitą atskirą punktą.
PIRMININKAS. Ar jums priimtina tai?
A.RUDYS. Na, jeigu šitai bus nuspręsta Aukščiausiojoje Taryboje, tai priimtina.
PIRMININKAS. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau dėl to paties paklausti, nes nutarimo projektas, kuris parašytas, yra galbūt suprantamas autoriams, bet gali būti neteisingai suprantamas šiaip kam nors skaitančiam. Nutraukti dvigubą valiutinių pajamų apmokestinimą valiuta ir rubliais. Vadinasi, ir valiuta nutraukti, ir rubliais. 0 jūs parašėt taip. Reikia parašyti aiškiai apie kainas.
PIRMININKAS. Gerai, jeigu gerbiamas B.Lubys siūlo vietoj šito nutarimo padaryti atskirą kito nutarimo punktą, tai tada pateikite formuluotę taip, kad ji būtų labai aiški, ir žiūrėsime, balsuojam už ją ar ne, priimtina ji pranešėjui ar nepriimtina. Deputatas Č.Stankevičius.
Č. STANKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti dėl 2 straipsnio, kuriame kalbama, kad pusantro milijardo rublių priskirti valstybės vidaus skolai padengti. Tai norėčiau paklausti, kurios valstybės? Aš suprantu, kad čia yra SSRS vidaus skola dengiama, ir norėčiau paklausti, kokiu pagrindu. Kai dar yra nepareikalauta padengti Lietuvos piliečių Taupomojo banko indėlius Sovietų Sąjungos taupomajam bankui, man abejotinas toks traktavimas, vidaus skolos prisiėmimas. Tai prieštarauja pirmiausia Aukščiausiosios Tarybos nutarimui, kad pretenzijos turėjo būti Sovietų Sąjungai pateiktos arba jos teisių ir prievolių perėmėjai. Kodėl Biudžeto komisija prisiima šitą skolą Lietuvos Respublikai?
A.RUDYS. Aš norėjau patikslinti, kad šitas straipsnis yra beveik pažodžiui, na, nevisiškai pažodžiui, bet visai ta pačia idėja perkeltas iš Vyriausybės pateikto projekto, ir šitas skirtumas susidaro dėl Lietuvos kolūkių ir valstybinių ūkių skolos Agrobankui, kurią buvo planuota padengti iš žemės ūkio įmonių turto privatizavimo metu numatytų 10% piniginių įmokų. Aukščiausioji Taryba priėmė sprendimą sumažinti šitą dalį nuo 10 iki 5%, ir dėl to susidarė tas skirtumas, kuris gali būti iki pusantro milijardo. Ir čia yra tiesiog iš Vyriausybės projekto perrašytas straipsnis.
Č.STANKEVIČIUS. Ar galima papildomai tada pasakyti?
PIRMININKAS. Prašom.
Č.STANKEVIČIUS. Manęs atsakymas visiškai nepatenkina, nes neatsakyta iš esmės. Tai gal šito straipsnio galima atsisakyti ir svarstyti klausimą iš esmės? Nes kalbama apie kreditus, kurie susidarė už sovietinės sistemos skolas sovietiniam bankui: Agrobankui niekas iš Lietuvos banko tų pinigų nesiskolino. Tai gal šitą dalyką neskubėtume šitaip spręsti, o galima būtų pasvarstyti giliau, išsamiau ir išvis sureguliuot finansinius santykius su Sovietų Sąjungos teisių perėmėjais. Man atrodo, kad būtų labai skubotas ir nerūpestingas sprendimas.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, man asmeniškai jūsų pozicija visiškai priimtina šiuo atveju, tiktai tiek, kad čia yra perkeltas Vyriausybės pasiūlymas. Aš galiu šitą be ypatingų diskusijų...
PIRMININKAS. Ar galima suprasti, kad ponas Č.Stankevičius reikalaus balsuoti už antrą punktą atskirai?
Č.STANKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Tai teks...
A.RUDYS. Aš galiu šitą priimti.
PIRMININKAS. Jūs sutinkat, kad būtų išbraukta. Niekas dėl to neprieštarauja. Kad nebereikėtų ginčytis. Antras punktas yra išbraukiamas. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Ar jums, ponas Rudy, neatrodo, kad 5.2 punktas visiškai apima 5.1 ir atrodo tada gerokai korektiškiau? Mes tiesiog paprašom valstybės kontrolieriaus teikti ataskaitą dažniau, negu jis privalo tai daryti pagal įstatymą. Jis bet kada gali ateiti ir parlamentą informuoti apie biudžeto naudojimą. Va ir mes norim, kad kiekvieną mėnesį. Bet pavesti įgalioti, skirti du kontrolierius, kurie žiūrėtų tikslingumo, ir atimti iš Vyriausybės tą funkciją... Vyriausybė turi spręsti šito paskyrimo tikslingumą. Dėl teisėtumo gali kontrolierius pasisakyti. Va aš norėčiau jūsų nuomonę išgirsti, jeigu jūs sutiktumėt, tada būtų galima sutarti 5.1 išbraukti, 5.2 palikti.
A.RUDYS. Ne, čia aš negalėčiau su jumis sutikti todėl, kad būtent šitie nurodyti keturioliktas ir dvidešimt ketvirtas straipsniai ir reikalauja ypatingos kontrolės. Todėl, kad pernykštė patirtis parodė, kad vis dėlto per šituos du biudžetinės sandaros įstatymo straipsnius pereina tiek lėšų, kiek per patį mūsų biudžeto įstatymą nepereina. Taigi tai yra ne mano asmeninė nuomonė, čia yra Biudžeto komisijos nuomonė, kolektyviniu sprendimu priimta, šiuo atveju aš negaliu atsisakyti šitos nuomonės ir atsiimti.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
A.RUDYS. Ne, uždrausti jis negalės, bet bus priversti žmonės žiūrėti kiekvieną nutarimą. Jeigu kyla abejonių, tada informuoti Aukščiausiąją Tarybą papildomai.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. (...) balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, dėl 5.2 punkto, dėl 5.1 išbraukimo.
S.MALKEVIČIUS. Sąjūdžio frakcija pritaria ir prašo balsuoti už 5 punktą atskirai.
PIRMININKAS. 5.1 punktą, taip. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Aš dėl 5.1 punkto redakcijos. Ar būtina pavesti valstybės kontrolieriui, kad jis skirtų du pareigūnus tikrinti?
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime dėl to. Paskui prieš balsavimą bus galima dėl balsavimo motyvų pasisakyti. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu paklausti, buvo siūloma, kad nutarimą priimtume ir rezoliuciją. Tai tos rezoliucijos projekto mes negavom.
A.RUDYS. Rezoliucijos projektas yra išdalytas ir atskirai pateikti įvairūs papildomi pasiūlymai, kurie taip pat buvo dalyti.
PIRMININKAS. O kol kas dėl nutarimo svarstom.
K.ANTANAVIČIUS. Tai tada rezoliuciją svarstysim atskirai, taip?
PIRMININKAS. Taip.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl nutarimo...
PIRMININKAS. Prašau salėje tylos.
K.ANTANAVIČIUS. (Blogas įrašas)... savivaldybių biudžetams perduodamų lėšų... (Aparatūros gedimai). (...) Ar jums neatrodo, kad čia yra bent jau du neapibrėžtumai: kokių biudžetų skaičiavimuose? Jeigu iš Finansų ministerijos perduodamų lėšų, tai galima sutikti. O jeigu iš savivaldybių skaičiavimų, tai ar Finansų ministerija tikrins visų savivaldybių skaičiavimus?
A.RUDYS. Ne, čia kitkas turima minty. Jūs turbūt žinot, kad Aukščiausioji Taryba tvirtina tiktai dotacijas savivaldybių biudžetams, bet kad būtų galima nustatyti, kokia dotacija, pagal mūsų pačių patvirtintas metodikas yra atliekami skaičiavimai. Tai yra nustatoma, kad tokiem ir tokiem reikalam galėtų būti... Arba tiksliau: atkreipiamas dėmesys į tokio ir tokio dydžio išlaidas. Tai šitas punktas reikalingas tam, kad savivaldybės negalėtų tų lėšų, kurios joms buvo šitokiu būtu atskaičiuotos, panaudoti kitiem reikalam, išskyrus šitiems gamtosaugos objektams statyti. Šiuo atveju mes rūpinamės, kad šitoj sferoj nebūtų bendro katilo ir pasitikslinti kai ką. Pirmiausia dėl 5.1 punkte minimų biudžetinės sandaros įstatymo straipsnių.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl to...
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne, čia yra principinis dalykas. Reikia išsiaiškinti, nes aš turiu tą biudžetinės sandaros įstatymą, 24 straipsnis ne apie lėšų skirstymą, bet vykdymą. Gal čia 23 turėtas galvoj? Tai tada čia yra esminis dalykas, nes 24 yra apie biudžeto įvykdymo apyskaitą, o šitas dalykas savaime yra numatytas mūsų Reglamente.
PIRMININKAS. Pranešėjas, atrodo, dėkoja už patikslinimą.
A.RUDYS. Labai dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. O dabar, jeigu galima, aš jau tada iš principo noriu pasakyti. Man atrodo, kad ir pagal tą mano patikslinimą ir 14, ir 23 straipsnio vykdymui tokios smulkmeniškos priežiūros ir globos Vyriausybei nereikia. Nes ir pagal Reglamento, kaip sakiau, 267 straipsnį, ir pagal valstybės kontrolę reglamentuojančius įstatymus kontrolierius turi pakankamai teisių kontroliuoti, kaip Vyriausybė tvarko išlaidas ir taip toliau. Man atrodo, kad čia yra nereikalingas šitas straipsnis.
PIRMININKAS. Jūs jau kalbat dėl balsavimo motyvų, dėl ko tuoj balsuosime. Ir deputatas P.Vaitiekūnas.
P.VAITIEKŪNAS. ... iš pradžių pasitikslinti truputį, o paskui paklausti. Su kokia maždaug pinigų suma susijęs šis nutarimas?
A.RUDYS. Šis nutarimas praktiškai nesusijęs su jokiom sumom, jis tiktai nustato tam tikrą tvarką... vienais ar kitais klausimais.
P.VAITIEKŪNAS. Gerai, aš matau, kad sunku suprast ne profesionalo klausimą profesionalui. Norėčiau pasakyti štai ką: kad mane tiesiog pribloškė ir apstulbino tai, kaip mes per vieną minutę pasielgėm su pusantro milijardo rublių. Yra Vyriausybės pasiūlytas punktas, mes neišklausėm nei Vyriausybės motyvų, nei banko atstovo požiūrio į antrą punktą ir vienu rankos mostu nulėmėm pusantro milijardo likimą. Aš neturiu jokios nuomonės ir negaliu jos susidaryti iš tos žaibiškos diskusijos tarp jūsų, ir reikalauju, kad dėl šito punkto, nulemiančio pusantro milijardo rublių likimą, pasisakytų ir Vyriausybės atstovas, ir banko atstovas, ir tada mes nuspręsime, ką daryti.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs prieštaraujate, kad būtų išbrauktas antras punktas ir prašyti ten...
P.VAITIEKŪNAS. Aš negaliu prieštarauti, nei kad būtų išbrauktas, nei kad būtų paliktas. Aš prieštarauju, kad mes spręstume, nežinodami padėties.
PIRMININKAS. Prašysime papildomos informacijos, kai stabtelsim prie 2 punkto, kuris kol kas yra išbrauktas. Gerai, ačiū gerbiamiem deputatam. Tada aš pradedu paeiliui, papunkčiui. Dėl 1 punkto kas nors reikalauja balsuoti? Galima laikyti, kad 1 punktas yra priimtas be balsavimo. Dabar dėl
2 punkto deputatas P.Vaitiekūnas prašė, kad ponas R.Šarkinas pateiktų papildomos informacijos, ar tikrai galime išbraukti šitą 2 punktą. Prašom, gerbiamas Šarkinai.
R.ŠARKINAS. Na, aš už Vyriausybę dabar negaliu atsakyti. Vyriausybės buvo siūloma, kad būtų įrašytas toks punktas, bet jeigu bus nutarta, tai...
PIRMININKAS. Gerai, prašom, gerbiamas Rudy.
A.RUDYS. Gerbiamasis deputate Vaitiekūnai, šitas klausimas yra ne išspręstas, bet atidėtas, ir tiek. Būtent dėl tos, kaip čia pasakius, informacijos stokos ir taip pat tų abejonių, kurias iškėlė deputatas Č.Stankevičius.
PIRMININKAS. Gerai, tai kol kas, atrodo, niekas neprieštarauja, kad būtų išbrauktas antras punktas, turint omeny, kad problemos sprendimas yra atidedamas.
A.RUDYS. Problema vis tiek vienaip ar kitaip mums netrukus iškils.
PIRMININKAS. Taip, tačiau sprendžiama šita problema ne šitame nutarime. 2 punkto nėra. 3 punkto pirma dalis. Ar kas nors prieštarauja? Dėl
3 punkto pirmos dalies datos deputatas Česlovas Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia ne per artima data Vyriausybei? Mes prirašom su konkrečiom datom, paskui Vyriausybė nespėja įvykdyti, ir mes ją apkaltinam, kad jinai nepadaro, ką mes sakėm. Gal geriau duoti šiek tiek realesnį terminą, sakysim, dar bent porą savaičių pridėti?
A.RUDYS. Na, matot, čia yra apskaičiuota, čia yra kalbėta su finansų ministre, šitas dalykas yra suderintas. Supraskit viena: kiekvieną kartą atidedant dvi savaites, tarkim, turėsime ir liepos mėnesį...
Č.JURŠĖNAS. Jeigu suderinta, tai aš neprieštarauju. Aš tiktai klausiu, ar neužrašom mes nerealių terminų, o paskui bus neįvykdyta.
PIRMININKAS. Sutarta.
A.RUDYS. Sutarta.
PIRMININKAS. Ar kas nors reikalaus balsuoti dėl 3 punkto pirmos dalies? Deputatas L.Jankelevičius dėl šio punkto? Reikalauja kas nors balsuoti? Deputatas A.Leščinskas nereikalauja. Gerai, 3 punkto pirma dalis priimama be balsavimo. Neprieštaraujat? Priimta. Dėl 3 punkto antros dalies deputatas A.Leščinskas.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš dar prašyčiau čia, be ,,melioracijos fondo", ,,kelių fondo", taip pat įrašyti, kad privalu parengti iki tokios datos.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti, gerbiamas Rudy.
A.RUDYS. Dėl melioracijos fondo jau yra mūsų seniai Vyriausybei toks pavedimas pateiktas, čia yra tik antras pakartojimas, nes jau kiek buvo vyriausybių iki šiol, tai visą laiką jos sėkmingai ignoravo mūsų dar tvirtinant 1991 metų biudžetą priimtą nutarimą, ir todėl aš laikiau būtina šičia pakartoti ir Aukščiausioji Taryba galų gale turės pareikalauti atsakymo. O tuo tarpu dėl kelių fondo nebuvo diskutuota su Vyriausybe. Dėl to aš tiesiog...
PIRMININKAS. Gerai, turbūt nesiryžtate įrašyti. Deputatas A.Leščinskas nebereikalaus įrašyti jūsų pavėluoto pasiūlymo. Ar reikia balsuoti dėl 3 punkto antros dalies? Nereikalaujat. 3.3 punktas yra išbrauktas, o 3.4 tapo 3.3. Kas? Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl buvusio 3 punkto ketvirtos dalies? Nereikalauja. Kaip? Deputatas Č.Juršėnas dėl termino teiraujasi, prašom.
Č.JURŠĖNAS. Na, vėl labai artimas terminas.
PIRMININKAS. Ar suderintas terminas, ar ne?
A.RUDYS. Ne, atskirai jisai nebuvo tvirtai sutartas, tiktai tiek, kad žino, Vyriausybė turėjo tą informaciją, bet šiuo atveju galėčiau priimti pasiūlymą iki balandžio trisdešimtos.
Č.JURŠĖNAS. Gegužės pirmos.
PIRMININKAS. Iki gegužės?
Č.JURŠĖNAS. Pirmos.
PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys siūlo balandžio dvidešimtą dieną.
A.RUDYS. Trisdešimtą.
PIRMININKAS. Trisdešimtą?
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Iki balandžio trisdešimtos dienos. Turbūt priimtina. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Noriu pastebėti, kad išbraukus 2 punktą dabar kalbėti reikėtų apie 2 punkto trečią dalį.
PIRMININKAS. Teisingai. Čia bus 2 punkto trečia dalis. Na, pernumeruos paskui.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasakyti, kad naudokim tą numeraciją...
PIRMININKAS. Seną.
A.RUDYS. Senąją.
PIRMININKAS. Seną, kad nesipainiotume. Dabar svarstome buvusio 3 punkto ketvirtą dalį. Taigi dėl 3 punkto ketvirtos dalies reikia balsuoti? Nereikalauja. Priimta. 4 punktas. Visi sutinka, kad būtų toks 4 punktas? Priimta. Priimta be balsavimo. 5 punkto pirma dalis, reikalauja balsuoti Jungtinė Sąjūdžio frakcija. Reikalauja balsuoti, taip? Dėl balsavimo motyvų pageidaus kas nors? Ponas A.Rudys galės...
A.RUDYS. Aš tada dar prieš motyvus...
PIRMININKAS. Gerai, prašom.
A.RUDYS. Norėčiau tada pasiūlyti tokį variantą: išbraukti ,,įgalioti du Valstybės kontrolės departamento pareigūnus". Kitaip sakant, ,,pavesti valstybės kontrolieriui kontroliuoti Vyriausybės nutarimus" ir taip toliau.
PIRMININKAS. Gerai, jūs siūlote išbraukti pirmąją eilutę.
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Tada gal nebereikia balsuoti dėl šio punkto?
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai, kiti deputatai reikalauja, kad būtų balsuojama dėl išbraukimo apskritai. Gerai, dėl balsavimo motyvų deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš būčiau laimingas sutikti su pono Č.Juršėno motyvacija, kad tai ir yra priedermė: valstybės kontrolierius ir visas jo aparatas pirmiausia turi kontroliuoti biudžeto naudojimo teisingumą, po to kitų valstybinių įmonių, įstaigų lėšų naudojimą. Tačiau aš ne vieną sykį per šiuos metus kreipiausi, prašydamas, kad kontrolierius pareikštų savo nuomonę, ir kontrolierius sakė: čia yra ne mūsų reikalas. Na, galbūt jau dabar jų reikalas, taigi priminti, laikau, yra būtina, o kad būtina, galėčiau pademonstruoti štai dokumentus: vasario vienuoliktą iš privatizavimo fondo Ekonomikos ministerijai skirti du milijonus rublių, toliau va čia yra skirti septynis milijonus rublių kažkokio privatizavimo biuletenio nepanaudotiems egzemplioriams padengti. Toliau yra vėlgi tuoj pat skirti jau nuo vasario dvidešimt ketvirtos, iki vasario dvidešimt pirmos išskirstyta 5,22 milijonai rublių, ir vėl skirstoma potvarkiais. Nors ne kartą Biudžeto komisija ir Ekonomikos komisija atkreipė dėmesį, kad potvarkiais paskirstyti Vyriausybė neturi teisės. Ir kaip jūs žinot, paskui vienam Vyriausybės posėdy nutarimu patvirtina šimtą dešimt potvarkių. Na, tai aš galiu apeliuoti tiktai į visų ministrų sąžinę ir dorą. Taigi šitas klausimas yra būtinai reikalingas, aš tuoj užbaigiu. Štai vasario dvidešimt ketvirtą skirti iš Vyriausybės rezervo fondo Prekybos ir materialinių išteklių ministerijai 1 mln. 956 tūkst. videovizitinei, jau čia kalbėjom. Laikraščiui ,,Lietuvos ūkis" — 350 tūkst. vasario mėnesį, įmonei ,,Lietuvos spauda" — 2 mln. 800 ir taip toliau. Žodžiu, eina tas skirstymas be jokios atsakomybės, sakyčiau. Todėl labai agituoju gerbiamus kolegas deputatus balsuoti už tai, kad tas būtų palikta.
PIRMININKAS. Taip, jūsų pozicija aiški. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Iš tiesų, deputato K.Antanavičiaus požiūriu tai netikslingas panaudojimas, jis taip gali manyti, aš galiu manyti kitaip, ir mes galim ginčytis. Bet štai Vyriausybei pavesti šitie dalykai, ir jeigu mes pavedam kontrolieriui, kad tas dar du pareigūnus, visiškai neaišku, kokio rango, ir tas kontrasignuos ar kaip kitaip bus organas virš Vyriausybės. Aš jau čia įžiūriu ir tokį nekorektiškumą, kad mes jau į Vyriausybės, kaip trečios valdžios, funkcijas įlendam. Vyriausybė spręs tikslingumą, ir joks kontrolierius negalės kitaip nieko padaryti. Jeigu mes nutariam, štai kontrolierius mums praneša, kad biudžetinės lėšos naudojamos netikslingai, informuoja Aukščiausiąją Tarybą, mes galim čia išsiaiškinti, nutarti, tikslinga ar netikslinga, ir atšaukinėti tokius potvarkius. Tai parlamentinė kontrolė turi būti. O ne diskredituojant šiek tiek Vyriausybę pavesti kontrolieriui kiekvieną raštą žiūrėti ir sakyti: ne, premjere, čia netikslinga. Taigi kad Vyriausybė tai turi spręsti, teisėtumo žiūrėti. Taip, yra tam generalinis prokuroras, yra kontrolierius, bet ne tikslingumui.
PIRMININKAS. Gerai. Vienas deputatas pasisakė už, kitas deputatas — prieš. Gal jūs paskutinis turėsit tada teisę. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Taip, skaitykim, kolegos, parašyta ,,įgalioti du valstybės"...
A.RUDYS. Aš atsiprašau, šitą jau...
PIRMININKAS. Išbraukta pirma eilutė.
S.MALKEVIČIUS. Na, kaip ten bebuvę, jeigu mes norim, kad kontrolierius kontroliuotų, ir netikim, kad iš tikrųjų yra toks įstatymas, pagal kurį jis turi teisę, tai Valstybės kontrolės įstatymą mes pataisykim, o ne šitą.
PIRMININKAS. Gerai, du deputatai pasisakė už išbraukimą, vienas — prieš. Deputatas Č.Stankevičius. Gerai. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, jeigu atmintis manęs neapgauna, tai svarstant valstybės kontrolės įstatymą kaip tiktai daug buvo ginčų dėl žodžio ,,tikslingumas". Ar kontrolieriai gali patys nuspręsti, ar galima buvo tikslingiau panaudoti pinigus, ar ne. Šiuo atveju kištis į Vyriausybę ir spręsti už Vyriausybę, ar tikslingai paskyrė šimtą tūkstančių, ar ne... Ateis visas klausimas čia, į Aukščiausiąją Tarybą. Tai tada mes dirbsim už Vyriausybę. Tai yra Vyriausybė tegu nieko neskirsto, tegu čia atiduoda tuos pinigus, o mes spręsim, kam paskirstyti, nes tam tikras absurdas pasidaro. Šitas žodis, paskutinis žodis tikrai nereikalingas. O ar reikia nurodymų kontroliuoti, kai įstatymu pavesta kontroliuoti, aš irgi abejoju.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Pasisakyta dėl balsavimo motyvų. Baigiamąjį žodį tarsim, gerbiamas Rudy?
A.RUDYS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
A.RUDYS. Pirmas dalykas, aš noriu informuoti Aukščiausiąją Tarybą, tiksliau, pakartoti tai, ką aš esu vieną kartą jau sakęs. Biudžeto komisijos vardu per praėjusius metus du kartus kreipiausi j valstybės kontrolierių oficialiu raštu, į kurį privalu paprastai atsakyti, kaip žinia, per dešimt dienų, prašydamas pateikti Aukščiausiajai Tarybai, na, mūsų komisijai konkrečiai, žinias, kiek kartų buvo patikrintas biudžeto lėšų skyrimo teisėtumas, aš nekalbėjau apie tikslingumą, apskritai kiek kartų. Tai štai iš tų dviejų raštų rezultatas buvo vienas — telefoninis pašnekesys, kuriame valstybės kontrolierius prisipažino, kad jis šitų dalykų netikrino, ir pažadėjo skubiai patikrinti porą tokių klausimų ir pranešti apie tai. Tai štai iki šiol aš tebelaukiu šitų rezultatų. Vadinasi, valstybės kontrolė neatlieka pagrindinės arba, taip galim pasakyti, vienos iš pačių svarbiausių savo funkcijų. Ir šitoks priminimas, šitoks norminių dokumentų įgaliojimas tai yra labai svarbus dalykas. Toliau. Priimdami Biudžetinės sandaros įstatymą, mes tenai įrašėm šitas nuostatas, kad Vyriausybė nutarimais pati skirsto lėšas iš rezervinio fondo ir sutaupytas arba papildomai gautas lėšas, atsižvelgdama į vieną paprastą dalyką, tai yra mūsų Aukščiausiosios Tarybos skirtumą nuo normalių parlamentų. Valstybės pinigai normaliomis sąlygomis yra parlamento reikalas. Ir faktiškai tik socialistiniam pasauly ir pas mus, pereinamajame pasaulyje, yra fiksuota padėtis, kad Vyriausybė pati skirsto šitas lėšas. Tai yra unikalūs atvejai pasaulyje. Kodėl taip padaryta? Dėl labai paprastos priežasties, kad mes turim priiminėti sisteminius įstatymus ir mūsų Aukščiausioji Taryba paprasčiausiai neturi laiko kiekvieną papildomo asignavimo sprendimą priimt, tai yra daryti taip, kaip daroma normaliose pasaulio šalyse. Tai štai Vyriausybė, naudodamasi šita situacija, atkreipkit dėmesį, kad kada pradedamos indeksuoti visokios pajamos ir išlaidos, tai tada iš viso, na, labai nutolstama nuo pirminių pozicijų, infliacijos sąlygomis Vyriausybės rankose susikaupia labai didelės lėšos, kurios paskui panaudojamos tiems tikslams, kuriems galbūt Aukščiausioji Taryba visiškai nepritaria. Tai aš manau, kad atkreiptas valstybės kontrolieriaus dėmesys į šitą reikalą padėtų mums vis dėlto priversti ir jį atidžiau vykdyti savo pareigas, ir Vyriausybę atidžiau svarstyti, ir pagaliau nors kolektyviai priimti nutarimus, o ne asmeniniais (...) valstybės lėšas.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis Rudy, reikia trumpint.
A.RUDYS. Viskas, aš pasakiau, dėl to aš labai norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba palaikytų Biudžeto komisijos poziciją šituo klausimu.
PIRMININKAS. Gerai, pasisakymai dėl balsavimo motyvų išsakyti, baigiamasis žodis tartas, dabar prašau deputatus sėsti į jiems skirtas vietas. Tuoj balsuosime, gerbiamas deputate Paulauskai, balsavimo metu deputatai privalo sėdėti parteryje. Skelbiu registracijos pradžią. Prašome registruotis. Primenu, kad 5.1 punkte autoriaus siūlymu yra išbraukta pirma eilutė. Todėl teks balsuoti dėl sutrumpinto 5.1 punkto. Salėje užsiregistravo 103 deputatai, reikės balsuoti už Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymą, kad 5.1 dalis būtų išbrauka. Kas už tokį Jungtinės Sąjūdžio frakcijos siūlymą? Balsuojame spausdami mygtukus. Kas už išbraukimą? Už Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymą balsavo 41 deputatas, prieš 32 su deputatu A.Rudžiu, susilaikė 15. Nepritarta Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymui išbraukti šitą 5 punkto 1 papunktį. Balsavome salėje esant didžiajam kvorumui, todėl perbalsuoti nebegalima. Dėl 5 punkto 2 dalies. Deputatas P.Varanauskas dėl procedūros.
P.VARANAUSKAS. Ne, ne dėl procedūros, bet dabar dar ten braukimas kitas, nurodyti du...
PIRMININKAS. Jau seniai išbraukta, jau keturiskart buvo minėta, kad yra išbraukta. Dėl 5.2 ar reikia balsuoti? Deputate K.Antanavičiau, dėl 5.2 nepageidaujat? Deputatas R.Maceikianecas. Nepageidauja. Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Jeigu galima, mes balsavom dėl to išbraukt. ar neišbraukt, bet dar galėtume vieną kitą pataisą padaryti tame 5.1 punkte, aš norėčiau pasiūlyti išbraukti patį paskutinį žodį...
PIRMININKAS. Šiandien vyksta trečias svarstymas ir balsavimas. Ar pateikėte prieš 24 valandas posėdžių sekretoriatui pataisas?
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad ir prelegentas, kuris pateikė išbraukt pirmą eilutę, irgi to nepadarė prieš 24 valandas, aš siūlau išbraukt vieną šio teksto žodį.
PIRMININKAS. Prelegento teisė yra kitokia negu kitų, negu oponentų. Gerai, pasiūlykim, jeigu priimtina prelegentui, ką jau darysi.
S.PEČELIŪNAS. Reikia išbraukti žodį ,,tikslingumą", kontrolieriaus reikalas nėra tikslinti tikslingumą. Teisėtumą taip, bet ne tikslingumą.
PIRMININKAS. Ar pranešėjui priimtina? Jeigu jums priimtina ir jūs tą siūlot, ką gi. Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Šiuo atveju aš noriu atkreipt deputatų dėmesį į Pirmininko pastabą, kaip mes svarstėm Kontrolės departamento įstatymą ir ginčijomės. Ir man atrodo, čia mes patys neužsimirškim: jeigu įstatyme to nėra valstybės kontrolieriui, tai ar sutinka pranešėjas, ar nesutinka, mes nutarimu negalim jam suteikti šitos teisės, ko nesuteikė įstatymai. Tai pasižiūrėkim štai, tegu pateikia Valstybės kontrolės departamento įstatyme, ar ten yra valstybės kontrolieriaus teisė tikrinti tikslingumą šičia, teisėtumą — taip. Jeigu yra, gerai, (...) įrašyti nutarimu įstatymo nesustiprinsim, o jeigu nėra, mes negalim papildyt.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, mes jau išreiškėm tą poziciją 5 punkto 1 dalyje, nors tai yra tik pakartojimas jau esamų įtvirtintų nuostatų, ir jeigu ten yra žodis ,,tikslingumas", tai mes ir toliau kartojame tas pačias nuostatas. Kitas klausimas, ar tai buvo tikslinga, ar ne, tačiau taip Aukščiausioji Taryba nutarė palikti. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 5 punkto 2 dalies? Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, nors aš prieš šitą punktą, bet noriu pasakyti ir kolegai Z.Juknevičiui, ir kolegai S.Pečeliūnui, kad jie neteisūs: kontrolės įstatyme šitai yra — ir teisėtumas, ir tikslingumas. Bet aš norėjau, pasakęs šitaip, pabrėžti kita: jeigu mes norim atkreipti valstybės kontrolės dėmesį, tai iš viso arba priimam protokolinį sprendimą, arba kitą dalyką, kur pasakom, kad Kontrolės departamentas sistemingai nevykdo savo įstatymo 1 straipsnio, tai būtų kur kas rimčiau...
PIRMININKAS. Mes baigėme 5 punkto pirmos dalies svarstymą, aš klausiu dėl 5 punkto antros dalies. Ir aš suprantu, kad ne tam jūs šiandien mane išrinkote, kad aš turėčiau laužyt Reglamentą. Kas dėl 5 punkto 2 dalies nori pasisakyt? Ar priimtina 5 punkto 2 dalis be balsavimo? Nereikia balsuoti, 5 punkto 2 dalis priimta be balsavimo. 6 punktas. Kaip? Na, gerbiamieji, kas lieka: ,,pavesti valstybės kontrolieriui". Už tą frazę balsuoti? Na, nedarykim juokų, gerai? Tai dėl ko svarstom? Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. 5.2 truputį neaišku, kodėl kiekvieną mėnesį ir kodėl Aukščiausiajai Tarybai. Aš suprantu, tikslas yra, kad būtų pranešta Aukščiausiajai Tarybai. Ar negalėtume apsiriboti, kad tokia informacija būtų teikiama Biudžeto komisijai, Biudžeto komisija transformuoja ir pateikia tada Aukščiausiajai Tarybai, kada reikia. O dabar argi kiekvieną mėnesį mes, sudarydami darbų planus ir visas programas, turėsim būtinai įrašyt šitą ataskaitą. Kokiu būdu tai darysim, pasakykit?
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Rudy.
A.RUDYS. Aš laikiausi tos nuomonės, kad informuot Aukščiausiąją Tarybą apie šitokius finansinius reikalus, biudžeto lėšų naudojimo reikalus tikrai reikia. Ir šiuo atveju labai paprasta: atsiunčia jums vieną egzempliorių, ponas sekretoriau, jūs jį padauginat 140 egzempliorių, sudedama į dėžutes, ir baigta.
PIRMININKAS. Gerai, visi sutinka dėl žodelio ,,raštu": ,,teikti informaciją raštu Aukščiausiajai Tarybai". Sutarta, 5.2 punktas yra priimtas. Taip. 6 punktas. Dar dėl 5.2 punkto? Tai kiek aš kartų turiu kartoti? Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. 5 punktas susideda iš dviejų papunkčių. Tai kodėl mes, nubalsavę už papunkčius, nebalsuojam už visą punktą? Siūlom balsuoti už visą.
PIRMININKAS. Tai kodėl jūs to nereikalavot 3 punkte? Tačiau jeigu dabar reikalaujat, ką gi, prašau balsuoti: kas už 5 punktą, susidedantį iš dviejų dalių? Ar kas nors reikalauja išbraukti 5 punktą? Yra reikalavimų išbraukti 5 punktą. Yra, aš girdžiu. Kas už tai, kad 5 punktas, susidedantis iš dviejų dalių, būtų išbrauktas iš nutarimo teksto? Prašome balsuoti paspaudžiant mygtukus. Kas už išbraukimą? Už tai, kad 5 punktas būtų išbrauktas, balsavo 35, prieš 42, susilaikė 16. Nutarta 5 punkto neišbraukti, jis lieka. 6 punktas.
A.RUDYS. Aš dar kartą norėčiau, jeigu jau papunkčiui einam, deputatams pateikti šito punkto pakeitimus. Pratęstas komisijos sąrašas įrašant Birutės Nedzinskienės, Vytauto Puplausko, Birutės Valionytės pavardes, taip pat vietoj kovo 15 dienos užrašoma balandžio 15 diena.
PIRMININKAS. Čia buvo kovo 31 diena.
A.RUDYS. Atsiprašau, vietoj kovo 31 dienos — balandžio 15 d.
PIRMININKAS. Balandžio 15 diena. Gerai, ar nori deputatai pasisakyti dėl šito punkto, ar jis priimtinas? Deputatė B.Valionytė. Paspauskit mygtuką, jeigu norit šnekėt.
B.VALIONYTĖ. Man atrodo, kad į šitą komisiją labiau tiktų iš mūsų frakcijos gerbiamas V.Paliūnas. Jis vis tiek Ekonomikos komisijoj dirba, čia tiesiog artimesni dalykai.
PIRMININKAS. Gal tegul frakcija išsprendžia klausimus, nesvarstykim parlamente frakcijos vidaus reikalų. Na, tai gerai, frakcija, kol dar svarstom visą tą, tegul susitaria. Kaip frakcija yra nutarus? Panelę B.Valionytę skirt, taip? Sutarta. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Buvo sutarta su Nuosaikiųjų frakcija, kad būtent Birutė Valionytė atstovaus šitoj komisijoj.
PIRMININKAS. Gerai, matyt, Birutė Valionytė neatsisako dalyvaut šitoje grupėje. Pasiduoda, malonu. Gerai, ar reikia balsuoti dėl 6 punkto? Nėra reikalavimų balsuoti? 6 punktas priimtas. 6 punktas priimtas be balsavimo. 7 punktas.
A.RUDYS. 7 punktą aš galėčiau tiek pakomentuot: jūs prisimenat, svarstant pačių biudžetų asignavimus, buvo iškeltas klausimas, ar galima Profsąjungų kultūros rūmų išlaikymui skirti, ir buvo nutarta, kad lėšos skiriamos meno kolektyvams ir bibliotekai finansuoti. Buvo iš karto sutarta, kad tai bus pabrėžta nutarime, dėl to čia įtrauktas šitas punktas.
PIRMININKAS. Taip, meno kolektyvams ir bibliotekai ar bibliotekoms.
A.RUDYS. Taip, čia yra biblioteka, Vilniuje, kur kultūros rūmai, ten yra biblioteka, tai jinai turima mintyje.
PIRMININKAS. Gerai, deputatai nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl šito punkto. Deputatas Jonas Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Bet jeigu kaip parašyta skaitysime, tai neišeina taip. Šiuo atveju parašyta: ,,lėšos, skirtos Profsąjungų kultūros rūmams, meno kolektyvams, bibliotekai". Tai jeigu kaip jūs sakote, nes taip mes buvom susitarę, tai turėtų būti: ,,Profsąjungų kultūros rūmų meno kolektyvams".
A.RUDYS. Taip, taip, priimu pastabą.
PIRMININKAS. Redakcinė pastaba, aišku. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. ... tą pačią pastabą, bet dėl redakcijos. Man rodos, kad redakcija būtų geresnė: ,,lėšos, skirtos Profsąjungų kultūros rūmams, negali būti skirtos kitiems reikalams, kaip meno kolektyvams ir bibliotekoms finansuoti". Tai būtų tas pat, kas pasakyta, tik teigiama prasme, o ne...
PIRMININKAS. Čia, matyt, niekas neįsižeis, kad ir neiginio pavidalu bus pateikta.
K.ANTANAVIČIUS. Na, kaip pataisė ponas, galima palikt, bet...
PIRMININKAS. Gerai, sutarta. Deputatas A.Leščinskas. Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl šio punkto?
A.K.LEŠČINSKAS. Ne, čia reikia iš tikrųjų išsiaiškinti, nes, tarkim, jeigu bibliotekai, tai ar suprantama, kad kapitaliniai įdėjimai taip pat negali būti perskirstyti, nes iš to negalima suvokti, kokie. Ir tai prieštarautų mūsų paties nutarimo 4 punktui, kur Vyriausybei suteikiam galimybes manipuliuoti...
A.RUDYS. Ne, tenai kapitaliniai įdėjimai paprastai iš nepaprastųjų išlaidų, o čia yra paprastosios išlaidos...
A.K.LEŠČINSKAS. Tai gal ir paminėkim ,,paprastųjų išlaidų".
PIRMININKAS. Patikslins ponas R.Šarkinas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Jau pačiam biudžete yra pirmame priede parašyta, kad tai tik meno kolektyvams ir bibliotekai finansuoti. Mano supratimu, nutarime išvis tas punktas nereikalingas. Galima apie kiekvieną eilutę parašyt, kad ir tam negalima, ir tam. Jeigu parašyta, kad tik meno kolektyvams ir bibliotekai — įstatymo pirmame priede, tai šitas punktas, man atrodo, nereikalingas visiškai.
PIRMININKAS. Gerai, bet niekas, atrodo, nereikalauja išbraukti, kad dar kartą būtų paaiškinta. Taip, deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš priverstas agituot deputatus balsuot prieš visą nutarimą, kadangi man nepavyko ir mums nepavyko įtikinti, kad štai 5 punktas vis dėlto pažeidžia Valstybės kontrolės departamento įstatymus, ir aš diktuoju du...
PIRMININKAS. Mes dar kalbėsime dėl balsavimo motyvų...
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamasis seniūne, leiskit pacituot štai įstatymo...
PIRMININKAS. Leiskite man laikytis Reglamento, deputate Juknevičiau. Kalbėsime dėl balsavimo motyvų, dėl viso nutarimo dabar kalbama.
Z.JUKNEVIČIUS. Tai dėl viso dabar ir kalbame.
PIRMININKAS. Dėl 7 punkto dabar kalbame, deputate Juknevičiau. Aš prašau klausytis.
Z.JUKNEVIČIUS. Na, tai jeigu mes... O jeigu aš agituoju balsuot prieš visą, nėra ko ir 7 derinti tada.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis, dėl 7 punkto kalbam.
L.SABUTIS. Taip, dėl 7, vis dėlto redakcija yra neaiški: kokių profsąjungų kultūros rūmams — Lietuvos, Vilniaus, Šakių ar taip toliau. Trūksta vieno žodelio Lietuvos profsąjungų kultūros rūmams, ar Vilniaus, ar Kauno, ar panašiai, kieno čia yra profsąjungos, kokių profsąjungų, dabar jų yra net 30...
BALSAS IŠ SALĖS. Tikslus pavadinimas yra Profesinių sąjungų bendrijos kultūros rūmai.
L.SABUTIS. O, taip ir pavadinkim, kad bendrijos tai yra, aš siūlau redakciją.
A.RUDYS. Aš atsiprašau, aš negaliu sutikti, nes tai nėra tikslus pavadinimas.
L.SABUTIS. Bet žiūrėkit, kai mes paliekam nustatyt, kad tokios lėšos negali būtų skirtos kitkam, o tik Profsąjungų kultūros rūmams, tai lygiai tas pat, jeigu būtų pasakyta, kad nežinia, kokių profsąjungų...
A.RUDYS. Įrašykime ,,Lietuvos profsąjungų kultūros rūmams".
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius. Deputatas V.Pikturna.
V.PIKTURNA. Noriu priminti, kad mes negalim išbraukti ir keisti šitos redakcijos, kadangi kai tvirtinome biudžetą, šitas lėšas Profsąjungų rūmams numatėme tik su sąlyga, kad jos nebus panaudotos kitiems tikslams, išskyrus meno kolektyvus ir bibliotekas.
PIRMININKAS. Gerai, ir deputatas S.Pečeliūnas. Prašau.
S.PEČELIŪNAS. Čia man truputį kelia abejonių visa nutarimo struktūra. Kai mes kalbėjom dėl 5 punkto ir dabar dėl 7, ar netaps mūsų nutarimas jau anksčiau priimtų įstatymų ir kaip ponas R.Šarkinas paaiškino, kad tai biudžeto įstatyme jau yra parašyta, — įvairių nuostatų rinkiniu į vieną vietą. Aš manau, kad nutarime turi būti įrašyta tai, kas patikslina ir išaiškina biudžeto įstatymo vykdymą, bet jeigu jau tai yra tame įstatyme parašyta, tai gal tas 7 punktas irgi yra tik toks pakartojimas, visiškai nereikalingas. Aš manyčiau, kad jį galima būtų išbraukt, išgirdęs pono R.Šarkino paaiškinimą.
PIRMININKAS. Gerai, deputatai kalbėjo, yra siūlymas balsuoti už tai, kad 7 punktas būtų išbrauktas, teks už tai ir balsuoti. Taigi, gerbiami deputatai, kas už tai, kad iš nutarimo būtų išbrauktas 7 punktas? Kas už? Balsuojame spausdami mygtukus. Už išbraukimą balsavo 30 deputatų, prieš — 39, susilaikė — 17, nutarta neišbraukti 7 punkto. 8 punktas.
A.RUDYS. Čia taip pat yra perkeltas vienas iš tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti Aukščiausiosios Tarybos plenariniam posėdy, balsuojant už atitinkamą eilutę, kur 600 milijonų rublių skiriama paremti arba apsaugoti ar padėti persiprofiliuoti įmonėms, kurios dėl žaliavų stokos gali bankrutuoti.
PIRMININKAS. Gerai, ar deputatai reikalaus balsuoti dėl šito punkto? Deputatė N.Ambrazaitytė.
N.AMBRAZAITYTĖ. ... jau dabar balsuota, atsisakau.
PIRMININKAS. Kaip?
N.AMBRAZAITYTĖ. Dėl 7 punkto jau viskas, pavėlavom.
PIRMININKAS. Taip, deputatas K.Antanavičius. Dėl 8.
K.ANTANAVIČIUS. Visa redakcija, ,,gali būti pradėtos naudoti" — gali būti perduotos įmonėm ar kaip nors, pradėtos naudoti... na išeina, ar iš viso galima tą fondą pradėt naudot, ar tos gamybos požiūriu pradėt nuolat. Juk jis, tas fondas, yra 600 milijonų, vienai gamyklai šiandien pradėsim (...) Išeitų, kad pagal tai visoms gamykloms turi būti sanacijos programos ir tik tada galima pradėt naudot, jeigu pagal raidę žiūrėsim. Taigi siūlau pakeisti tą žodį: gali būti perduodamos gamykloms arba gali būti naudojamos tik priėmus atitinkamus... arba tos įmonės sanavimo programą.
PIRMININKAS. Redakcinės pastabos paprastai perduodamos raštu, ypač jeigu jos tokios esmingesnės, kaip jūsų dabar pasiūlyta. Gerai, dar deputatas J.Beinortas tegul pasako savo poziciją.
J.BEINORTAS. Ar mes negalėtume čia sukonkretinti būtent sanavimo programos arba jos parengimo datos, arba, kaip sakė profesorius K.Antanavičius, tarkim, jos išskleidimo bent jau pagal šakas, nes iš tikrųjų jeigu labai... užsitęs sanavimo programos rengimas, tai gali štai, sakykim, balandžio mėnesį dėl žaliavų stygiaus kai kurios įmonės smarkiai nukentėti, ko galėtume išvengti. Todėl aš siūlyčiau naudoti tik priėmus, taip pat pridėti šitaip: ,,naudoti Vyriausybei patvirtinus sanavimo programą, bet ne vėliau negu iki balandžio mėnesio, tarkim, dešimtos dienos".
PIRMININKAS. Gerai, dar deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Kolegos, aš vėl matau, kad mes rašom nereikalingus punktus. Vyriausybinėj ypatingos ekonominės padėties komisijoj yra smulki instrukcija, jau padaryta ir patvirtinta. Būtent apie tvarką, kaip turi būti finansuojamos iš tų 600 mln., skirtų iš biudžeto, bankrutuojančios įmonės arba stojančios įmonės ir prioritetai numatyti, na, kam mes vėl kartojamės, aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Jūs reikalaujate...
S.MALKEVIČIUS. Aš reikalauju išbraukti.
PIRMININKAS. Išbraukti, taip, gerai. Deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti dėl tos sanavimo programos. Ar tai yra viena sanavimo programa, kuri bus rengiama nežinia kiek laiko ir todėl jai reikia apribot tą laiką, ar kiekvienai įmonei jos sanavimo programa?
PIRMININKAS. Gerai, dabar prašom.
V.LANDSBERGIS. Ir pagal tai aš pasiūlyčiau redakciją, jeigu antrasis atvejis. Tada tų įmonių sanavimo programas jau mažų mažiausiai. Kiekvienos įmonės atskiras atvejis. Ar yra bendra programa, kuri kažkada bus patvirtinta, o iki tol mes neleidžiam įmonėms padėti?
PIRMININKAS. Gerai, apibendrinkite pasisakymus.
A.RUDYS. Aš tiesiog šičia pateikiau tą redakciją, kurią pasiūlymo autoriai pateikė Biudžeto komisijai. Man asmeniškai atrodo, jeigu mano pozicija šiuo atveju svarbi, kad mes galime apsieiti be šito punkto. Šiuo atveju aš pritarčiau deputato S.Malkevičiaus išdėstytai pozicijai. Tačiau į šitą projektą šitas punktas būtinai turėjo pakliūt dėl to, kad toks buvo įsipareigojimas svarstant biudžetą, o dabar mes priimsim ar ne.
PIRMININKAS. Tai įrašyt...
A.RUDYS. Tai mano įsipareigojimas įtraukt, įrašyt į projektą.
V.LANDSBERGIS. Į projektą.
A.RUDYS. Bet aš asmeniškai ne... Aš jo negaliu atsiimt, bet aš nenoriu jo ir gint. O vis dėlto daugiskaita turėtų būt ,,įmonių sanavimo programas".
PIRMININKAS. Taip, ,,įmonių sanavimo programas", ne programą.
A.RUDYS. Taip. Jeigu šitas punktas būtų priimtas, tai vietoj ,,programą" padaryt ,,programas", ir viskas, nes kiekviena įmonė būtų suinteresuota gauti šituos pinigus. Dėl to kiekviena būtų priversta parengti šitą programą, ir kuo skubiau.
PIRMININKAS. Gerai, mes turbūt suderinom jau dėl formuluočių, papildydami viena raide. Taip? (Balsai salėje)
Baigėsi valanda, skirta 7 ir 8 klausimų svarstymui, dar buvo ir 8a.
A.RUDYS. Prašyčiau pabaigt vis dėlto.
PIRMININKAS. Na, gerai, baigtas...
A.RUDYS. Tai arba balsuojam šitą...
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau balsuot taip pat už 8 punkto išbraukimą, kaip pasiūlė deputatas S.Malkevičius. Gerai, o jeigu neišbraukiame, tai tada dar truputį paredaguojame, kad būtų aiškiau. Sutinkate, gerbiamas Antanavičiau? (Balsai salėje, negirdėti) O jūs jau kalbėjot dėl balsavimo motyvų. Keturi deputatai kalbėjo dėl balsavimo motyvų, todėl jūs nebeturite teisės kalbėti. Gerai, aš prašau balsuoti už tai... už deputato... aš jums suteiksiu žodį. Buvo pasiūlyta išbraukti. (Balsas iš sales) Deputate Antanavičiau, na, kam reikia šitaip kalbėti. Keturi deputatai kalbėjo dėl balsavimo motyvų, pasisakė. Buvo pasisakymas, pasiūlymas išbraukti 8-ąjį punktą. (Balsas salėje) Gerai, aš prašau atsistoti arba prie šoninio mikrofono, arba aš jums įjungsiu, prašau įrodyti, kur aš pažeidžiau Reglamentą, deputate Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Prasidėjo to punkto svarstymas, ir aš pirmas kalbėjau, kad reikia vietoj žodžio ,,pradėti" vartoti žodį ,,gali būti" naudojamas. Ir apie tai tik buvo kalbama. O po to, kai buvo jau pasiūlyta išbraukti, prasideda visai naujas svarstymas, ir vėl iš naujo visi turi pradėt svarstyti: išbraukti neišbraukti. Štai motyvacija dėl to.
PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius pasakė, kad reikia išbraukti šitą punktą, dėl to pasisakė keturi deputatai, skaičiuojant su deputatu S.Malkevičiumi, jūs jau būtumėt buvęs penktas. Todėl aš jums nesuteikiau žodžio. Jeigu mes nubalsuosime, kad šito punkto neišbraukiame, tada dar, aš jau minėjau, pasiliekame sau galimybę redaguoti, kad būtų aiškiau. Gal nereikia užsipuldinėt manęs. (Balsai salėje) Gerai. Kas už deputato S.Malkevičiaus pasiūlymą, kurį remia ir deputatas Audrius Rudys, kad nutarimo 8 punktas būtų išbrauktas? Kas už išbraukimą? (Balsai salėje) Už išbraukimą balsavo 43 deputatai su deputatu A.Rudžiu, prieš — 28, susilaikė 16. Pritrūko vieno balso tam, kad būtų išbrauktas šitas 8 punktas. Na, jūs suprantat, kad nei autoriaus, nei seniūno, nei Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko balsas neturi dvigubos ar trigubos vertės. Žodžiu, 8 punktas yra neišbrauktas. 8 punktas lieka neišbrauktas. Ir dabar deputatas K.Antanavičius nebeturi? Tai mes sutariame, kad... (Balsai salėje) Gerai, pasakykite galutinę redakciją, kuri yra priimtina.
A.RUDYS. Man atrodo, kad šitas yra pakankamai aišku, tiktai reikėtų informuoti: ,,tik priėmus įmonių sanavimo programas". Tai automatiškai aišku, kad kiekviena įmonė turi parengti sanavimo programą, ją Vyriausybė ar jūsų komisija, ponas Malkevičiau, patvirtina ir tada gali duot lėšas. Aš nematau čia kokio kito traktavimo.
PIRMININKAS. Na, įrašykite: ,,tų įmonių sanavimo programas". Ir tai bus galutinė 8 punkto formuluotė. Priimtina, sutarta. 9 punktas.
A.RUDYS. Ne, terminas yra... terminą galime tiktai sutrumpinti iki 15 dienos, nes kovo 15 dienai...
PIRMININKAS. Prašau apie 9 punktą dabar.
A.RUDYS. Taip, 9 punktą galima iki kovo 15 dienos, kartu būtų suderinta su mūsų komisijos, specialiai skirtos banko veiklai ištirt, užduotim taip pat iki kovo 15 dienos jie turi pateikt rezultatus, mes galėsim sugretint šitas...
PIRMININKAS. Vietoj kovo 24 rašom kovo 15. Ar prašom...
V.LANDSBERGIS. Vis dėlto gal jūs iš anksto ir sakėt bankui, bet jeigu mes šiandien, kovo 12, nustatom terminą kovo 15 bankui pateikti, na, ar ne per kietai?
A.RUDYS. Ne, čia yra...
V.LANDSBERGIS. Ne...
A.RUDYS. ... buhalteriškai tai yra padaryta, beliktų tik atnešt ir įteikt, čia ne kietai.
PIRMININKAS. Taip, suderinta, kad iki kovo 15 dienos. Ar reikia balsuoti dėl 9 punkto?
BALSAS IŠ SALĖS. Nereikia...
PIRMININKAS. Gerai, kadangi kovo 15 yra sekmadienis, jeigu taip jau tiksliai, gerbiamas Rudy, kovo 15 — sekmadienis, tai...
A.RUDYS. Na, kovo 16 parašyti, pirmadienis bus...
PIRMININKAS. Reikia balsuoti dėl 9 punkto? Nereikia. Priimti visi punktai papunkčiui. Kalbės... 10 yra išbrauktas. Kalbėsime dėl balsavimo motyvų, tačiau prieš tai dar ponas R.Šarkinas trumpai...
A.RUDYS. Ne, yra dar vienas punktas, kurį pateikė deputatas B.Lubys.
PIRMININKAS. A, teisingai, dėl dvigubo apmokestinimo.
A.RUDYS. Taip. Kai buvo iškeltas klausimas čia ministrei esant, tai buvo iš pradžių pasiūlyta pateikti protokolinį nutarimą, paskui tas protokolinis nutarimas buvo paneigtas ir pasiūlyta pateikt nutarimą. Liberalų frakcija parengė atskiro nutarimo projektą. Tai čia dabar sutariam, kad jį galėtume išbraukti kaip vieną iš punktų ir pakoreguoti. Ponas B.Lubys pateikė išbraukt žodžius ,,valiuta ir" o aš siūlyčiau ,,rublius" taip pat išbraukt. Viskas, kas yra skliausteliuose, tiesiog ,,išvengti dvigubo apmokestinimo". Ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Skliaustelių nebėra. Išbraukiama visa tai, kas yra. skliausteliuose.
A.RUDYS. (Ne į mikrofonų) Išnyktų šitas dalykas ir tiek, kiek jis yra dvigubas, Vyriausybė pakoreguotų savo instrukciją...
V.LANDSBERGIS. Dvigubas tai ir vienas, ir kitas...
A.RUDYS. Ne, ne... čia kaip tik reikia... (Negirdėti) ...čia kaip tik reikia... instrukciją priderinti prie įstatymo, kad ta pati suma nebūtų du kartus apmokestinama.
V.LANDSBERGIS. ... antrinė apmokestinama...
PIRMININKAS. Deputatas...
A.RUDYS. Gerbiamasis Pirmininke, šitai yra vartojama. Kalbant finansininkams, yra vartojamas terminas dvigubas apmokestinimas.
V.LANDSBERGIS. Aš žinau... (Ne į mikrofoną, negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai, kaip siūlo deputatas B.Lubys kaip pasiūlymo autorius. Na, paspauskit mygtuką.
B.LUBYS. Tai nėra principinis klausimas, jeigu kam nors, kaip gerbiamam Pirmininkui, iškilo klausimas, tai aš neturiu prieštaravimų, išbraukim žodį ,,valiuta". Bet tai yra nutarimas, kuris priartina prie įstatymo, o įstatyme mes aiškiai viską surašėm. Aš neturiu prieštaravimų, tik palikim ir ,,dvigubas apmokestinimas". Aš nežinau, jeigu yra koks kitas pasiūlymas... Man atrodo, labai aiškus pasakymas ,,dvigubas apmokestinimas", ir palikt ,,rubliais". Ką reiškia tas dvigubas apmokestinimas?
PIRMININKAS. Gerai, dabar perskaitykit, gerbiamas Rudy, tą siūlomą ir jums priimtiną 10 punkto formuluotę.
A.RUDYS. Tai būtų taip: ,,Nuo 1992 metų sausio 1 dienos nutraukti dvigubą valiutinių pajamų apmokestinimą (rubliais), kuris buvo vykdomas pagal Finansų ministerijos 1991 metų balandžio 25 dienos instrukciją Nr.0617/18 ,,Dėl privalomo valiutos pardavimo ir valiutos mokesčio."
PIRMININKAS. Gerai, deputatai turėjo patį nutarimo tekstą, kuris dabar tampa šito nutarimo 10 punktu.
V.LANDSBERGIS. Ar niekam nekyla abejonių dėl sausio 1 datos, kai mes šiandien priimam nutarimą?
PIRMININKAS. Dėl atgalinės datos.
B.LUBYS. Atsiskaitymai vykdomi kas ketvirtį.
PIRMININKAS. Atsiskaitymai kas ketvirtį, ir tai...
B.LUBYS. Atsiskaitymai vykdomi kas ketvirtį. Už pereitus metus, jis buvo vykdomas už pereitus metus, o už šiuos metus reikia vykdyti ir atsiskaitymai bus pirmam ketvirty.
PIRMININKAS. Gerai, deputatams priimtinas toks 10 punktas.
BALSAS IŠ SALĖS. Priimtinas...
PIRMININKAS. Ne, skliausteliuose lieka tik žodis ,,rubliais". Ar tiksliau — net be skliaustelių, tačiau lieka žodis ,,rubliais" iš to, kas buvo skliausteliuose. Gerai, nereikia balsuoti dėl viso nutarimo. 5 deputatai gali pasisakyti už, penki deputatai prieš. Prieš tai informaciją pateikia ponas R.Šarkinas.
R.ŠARKINAS. Aš vis dėlto siūlyčiau balsuot tada ir dėl to punkto įrašymo, kur buvo kalbama apie indeksavimą. Gyventojų pajamų garantijų įstatymas Vyriausybei paveda indeksuot darbo užmokestį. Jeigu Vyriausybė turės indeksuot darbo užmokestį, kaip tada, neindeksuojant biudžeto, šitai padaryt. O dabar nenorima pritart tam punktui, kur buvo kalbama apie Vyriausybei suteikiamą teisę indeksuot biudžeto pozicijas, turint galvoj darbo užmokesčio klausimus. Aš siūlau vis dėlto už Vyriausybės pateikto nutarimo 1 punktą balsuoti.
PIRMININKAS. Kaip, gerbiamasis Rudy?
R.ŠARKINAS. Jis tokio buvo turinio...
A.RUDYS. Taip, balsuot būtinai reikia, nes Vyriausybė turi teisę pareikalaut mūsų balsavimo.
PIRMININKAS. Taip, tačiau aš dabar neturiu šito teksto. Ir negarantuoju, kad jį turi deputatai. Turbūt skamba šitas punktas taip: ,,Indeksuoti (tikslinti) patvirtintas valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, pasikeitus kainoms, bei tikslinti ryšium su tuo atsiskaitymus su savivaldybių biudžetais." Taip turima omenyje? Ir antras punktas: ,,Nustatyti, kad biudžeto pajamos ir išlaidos indeksuojamos (tikslinamos) ne dažniau kaip vieną kartą per ketvirtį." Ar yra priimtini šitie punktai prie mūsų nutarimo? Aš primenu, kad tai yra seniai pateikti punktai.
A.RUDYS. Taip, be abejo. Biudžeto komisijos nuomone, nepriimtini dėl to, kad norėtume grįžt, kad būtų iš biudžeto vykdomos išlaidos iki biudžete patvirtintų dydžių, o po to grįžt prie šito klausimo ir iš naujo jį svarstyti. Tokia buvo mūsų pozicija, dėl to mes nerekomenduojame į nutarimo projektą įtraukti šituos punktus.
PIRMININKAS. Gerai, pasisakysim dėl balsavimo motyvų, gal dabar pirmiau dėl buvusio 1.1 punkto, kuris dabar taptų 11, ar ne? Deputatas Z.Juknevičius. Jūs dėl viso, gerai. Deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pasisakau už visą šį nutarimą ir palaikau Biudžeto komisijos pirmininką dėl paskutinių jo siūlymų.
PIRMININKAS. Kad neįrašytume...
V.P.ANDRIUKAITIS. Kad neįrašytume.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pateikta gerbiamo pono R.Šarkino motyvacija, mano supratimu, nėra jokia motyvacija, kad tai būtų įrašyta, todėl, kad jeigu darbo užmokestis augs, yra nustatyta, kokie procentai nuo 2000 ir kokie procentai nuo 3000 ir t.t. Vadinasi, išauga bendra darbo užmokesčio masė ir atitinkamai pajamos j biudžetą padidėja, taigi viskas išsisprendžia. Suprasti, ką reikštų indeksuoti biudžeto pajamas, yra beveik ir neįmanoma. Beveik nesuprantamas daiktas. Tai yra visos, ne visos, iš kur, kokios, mokesčiai tada susipainiotų, susikirstų su visu šituo. Todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai, ar kuris nors deputatas reikalauja, kad būtų balsuojama Vyriausybės iniciatyva įrašyti šituos du punktus į mūsų nutarimo tekstą? Kas nors reikalauja dėl to balsuoti ar visi sutinka su Biudžeto komisijos pirmininku, kad nereikia įrašyti? Visiems atrodo, kad netikslinga įrašyti. Ir vienas, ir kitas punktas. Taigi, deputatai, ar kas nors prieštarauja? Gerai, niekas. Reikalaujat balsuot? Deputatas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklaust, kokiais motyvais vadovaujantis vieni punktai buvo į nutarimą įtraukti, o kiti, nors ir buvo taip pat Vyriausybės pateikti, nėra įtraukti ir mes dabar taip iš klausos turim spręsti, pagal jūsų nuomonę.
A.RUDYS. Gerbiamasis deputate, yra pateikti šitie punktai Biudžeto įstatymo projekte, tame komplekte dokumentų, kurį visi deputatai turi.
PIRMININKAS. Taip, nutarimo projektas, iš kurio Vyriausybė dabar ir siūlo tuos punktus, taip pat buvo seniai išdalytas.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerai, palaukit. Susitarkim, ar kažkas prieštarauja, kad nebūtų įrašyti Vyriausybės siūlomi punktai? Aš klausiu deputatų. Nes net ir premjero prieštaravimas šiuo atveju nieko nere...
R.ŠARKINAS. Aš tik norėjau paaiškint dar truputį.
PIRMININKAS. Prašom paaiškinti.
R.ŠARKINAS. Tada nesuprantama ta pozicija, jeigu dabar sako: nuolat tiek, kiek patvirtinta biudžete, tarkim, indeksavus atlyginimus. Gerai, sunaudojam, maždaug birželio mėnesį baigiasi patvirtinta suma. Paskui teikiam svarstyt Aukščiausiajai Tarybai toliau skirt ar neskirt. Bet jau tuomet gal reikėtų uždaryt mokyklas ir ligonines... Nesuprantama pozicija. Aš nesuprantu, kodėl Socialinės apsaugos komisija tyli, nieko...
PIRMININKAS. Gerai, tai aš vėlgi nesulaukiu prieštaravimo, kad būtų įrašyta. Vadinasi, galima konstatuot, kad nereikia šitų dviejų Vyriausybės siūlomų... Siūlot balsuot. Na, tai pagaliau išgirdau vieną ryžtingą balsą. Gerai. (Balsai salėje) Gerai, jeigu dar reikia aiškintis, aš siūlau nutraukt šito klausimo svarstymą, nes jis užtruko vietoj 30 min. 75 minutes. Gerai. (Balsai salėje) Aš siūlau atidėti ir pasiaiškinti. Nes dabar deputatai, aš įsitikinęs, neturi šitos formuluotės po ranka... (Balsai salėje) Ne visi. Kaip jums atrodo, gerbiamasis Rudy?
A.RUDYS. Man atrodo, kad šičia yra ne kompetencijos klausimas ir čia veltui deputatas Z.Juknevičius kelia šitą reikalą, o čia yra politinis sprendimas. Ar Aukščiausioji Taryba išlaikys šiokią tokią biudžeto išlaidų kontrolę, ar jos neišlaikys. Mes, iš esmės įtraukdami šituos du punktus, padarom, na, politinį sprendimą, kad Aukščiausioji Taryba daugiau iš esmės nebesidomi biudžetu. Jeigu mes neįrašom šitų punktų (na, aišku, jeigu įrašysim pirmą, tai antras irgi automatiškai reikalingas), jeigu mes neįrašysim šito sprendimo, vadinasi, Aukščiausioji Taryba turės sugrįžti prie šitų metų biudžeto klausimo sprendimo mažiausiai dar vieną kartą. Va štai tokia yra politinė ir ekonominė šito klausimo sprendimo potekstė.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
A.RUDYS. Aš taip galėčiau. Čia ne gerbiamojo R.Šarkino kompetencijos ar ne kompetencijos reikalas, nors prisipažįstu, aš nežinau, kaip indeksuoti pajamas. Jos arba įplaukia, arba neįplaukia.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo. Čia aš nematau, man atrodo, kad čia nėra jokios politikos. Tiktai kažkoks galbūt nesusipratimas. Kaip mes įsivaizduojame, jeigu, tarkim, neįvesime savo valiutos, po pusės metų biudžetą rubliais. Tokį patį kaip dabar ar bus kiti kitos vertės rubliai, bus jų daugiau ir pajamose, ir išlaidose. O mes užfiksavom sumą dabartiniais rubliais.
A.RUDYS. Dar daugiau, mes užfiksavom metų pradžios rubliais.
V.LANDSBERGIS. Taip.
A.RUDYS. Tai štai ir norėtųsi grįžti. Jeigu jūs prisiminsit visas tas bendras diskusijas, kurios buvo pačioje pradžioje Aukščiausiojoje Taryboje, tik pradėjus svarstyti; juk mes sprendėm klausimą netgi tokį, o gal iš viso užfiksuoti proporcijas? Ir užfiksuoti santykinius dydžius. Paskui šito Aukščiausiojoje Taryboje buvo atsisakyta. Aš pats atsiėmiau šitokį pasiūlymą. Bet tokios infliacijos sąlygomis mes norime ar nenorime turime grįžti prie biudžeto. Ir čia yra viena iš tų formų, yra toks sprendimas, kuris mus savotiškai ir verčia grįžti prie šito biudžeto tolesnio svarstymo. Ir, aišku, aš su jumis visai sutinku, kad rubliai jau dabar nebe tie.
V.LANDSBERGIS. Tai mes kiekvieną ketvirtį svarstysim biudžetą, taip?
A.RUDYS. Ne, ne kiekvieną ketvirtį. Mes vieną kartą per metus dar prie šito grįšim, kada jau bus finansuotos numatytos išlaidos.
V.LANDSBERGIS. Juk nežinau, ar tas indeksavimas yra toks savavališkas, kad mes negalim jo patikėti Vyriausybei? Atlikti tiesiog techniškai tą indeksavimą. Koks čia yra pavojus?
PIRMININKAS. Gerai, aš skelbiu šio klausimo svarstymo pertrauką, kadangi visiškai neaišku, kas ką nori pasakyti ir kas įžvelgia kokius motyvus.
BALSAS IŠ SALĖS. Galima dėl balsavimo motyvų?
PIRMININKAS. Dabar mes nieko nebalsuosime. Aš paskelbiau šito klausimo svarstymo pertrauką. Dabar aš prašau balsų skaičiavimo grupę išdalyti atviro balsavimo biuletenius salėje esantiems deputatams. Visus deputatus prašau sėsti į savo vietas, skelbiu registracijos pradžią. Prašome dabar registruotis, prasidėjo registracija. Balsuosime dėl seniūno pavaduotojų. Salėje registruoti 92 deputatai. Balsų skaičiavimo grupės nariai dalija atviro balsavimo biuletenius, kurio pavyzdį patvirtinome rytiniame posėdyje. Aš informuoju, kad mes balsuosime atviru balsavimu biuleteniais pagal 105 straipsnio reikalavimus. Aš prašau deputatus salėje dėmesio. Informuoju, ką sako 105 straipsnis: ,,Atviru balsavimu biuleteniais balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus..." Deputate Jasukaityte ir kiti deputatai. „... kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta. Balsuojama ir rezultatai nustatomi tokia pat tvarka kaip slapto balsavimo atveju, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi salėje. Biuletenių pasirašyti nereikia." Taigi tuos biuletenius, kuriuos gaunate iš balsų skaičiavimo grupės narių, sutvarkote savo nuožiūra ir atiduodate balsų skaičiavimo grupės nariams. Dėl procedūros norėjo deputatas Zenonas Juknevičius. Prašom.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš dėl vedimo tvarkos ir prašau, seniūne, neįsižeisti, iš pat pradžių aš dėl jūsų vedimo tvarkos. Posėdžio seniūnas dirba Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavedimu, taip?
PIRMININKAS. Taip.
Z.JUKNEVIČIUS. Štai Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas dar aiškinasi klausimą dėl biudžeto vykdymo, o seniūnas mikrofoną į šoną: ,,aš nutraukiu šito klausimo svarstymą". Man iš salės tai labai nekorektiškai ir galų gale juridiškai nenormaliai atrodo. Kada sėdi Pirmininkas ten, man atrodo, jis ir pirmininkauja.
PIRMININKAS. Gerai. Aš tik noriu pasakyti, kad mikrofono tai aš tikrai nepatraukiau. Aš tuo metu kalbėjau į vieną mikrofoną. Tai yra vienas momentas. Antras momentas, vis dėlto pirmininkavau šitam posėdžiui aš, gerbiamasis Juknevičiau. Ar gal Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas galvoja kitaip? Mano manymu, visi suprato ir aš supratau, kad dabar pirmininkavau aš. Taip, turbūt buvo šitaip. Galbūt iš šalies tai ir buvo nekorektiška, tačiau aš manau, kad nebe laikas aiškintis ir geriau padaryti pertrauką.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Taip, aš supratau geranoriškumą jūsų pastaboje. Ačiū už pastabą. Taigi prašau surinkti biuletenius, ponas Apšega. Aš manau, kad mes šiandien dar spėsime išsiaiškinti šitą klausimą dėl nutarimo dėl biudžeto, gerbiamasis Rudy. Mes pajėgsime šiandien po pono A.Skučo informacijos turbūt, gerbiamasis Rudy? Ponas Ozolai, aš kreipiuosi į gerbiamą A.Rudį. Turbūt po pono A.Skučo pateiktos informacijos 17 val. mes jau būsime pajėgūs balsuoti už šitą visą nutarimą, taip? Gerai. Sutarta.
J.BEINORTAS. Ar galėčiau, gerbiamas seniūne, kreiptis?
PIRMININKAS. Gerai, dėl procedūros deputatas J.Beinortas. Prašau salėje tylos!
J.BEINORTAS. Aš norėčiau žinoti, kaip mes planuojam šios dienos darbą, nes mūsų klausimas dėl kolektyvinių ginčų 16. Yra žmonės iškviesti iš Vyriausybės. Jeigu šitas klausimas bus sumainomas su 17, o į vidurį įtraukiamas darbotvarkėje nenumatytas klausimas, aš noriu žinoti, ką turi šitie žmonės daryti, tai viena. O antra, aš buvau siūlęs, kad mes apsispręstume šiandien dėl darbo rytoj. Tai siūlau rytoj daryti plenarinį posėdį bent iki pietų.
PIRMININKAS. Gerai. Kol Aukščiausiosios Tarybos deputatai pagalvos apie posėdžio rengimą rytoj, pakviesčiau į tribūną deputatą Zenoną Juknevičių 9 darbotvarkės klausimu dėl apylinkių teismų įsteigimo projekto. Einam darbotvarkės numatyta tvarka. Na, gerai, kol nepriėmėm nutarimo, mes, matyt, nepriiminėsim nei rezoliucijos, nei kito nutarimo. Ar visi atidavėte balsavimo biuletenius?
Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, noriu jums priminti tą projektą, kurį pradėjom svarstyti dar 4-oje sesijoje ir pacituoti Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kuri kalba, kad Lietuvos Respublikos teismai, apygardų ir apylinkių teismai, Apeliacinis teismas ir apygardų teismai neįsteigti. Juos įsteigsim atskiru įstatymu, bet miestuose ir rajonuose iki šiol tebeveikia rajonų ir miestų teismai, kurių pagal Konstituciją neturėtų būti, todėl Teisinė komisija pasiūlė įstatymą dėl apylinkių teismų įsteigimo. Noriu priminti, kad nė vieno naujo teismo čia nenumatoma, o tik vietoje veikiančių miestų ir rajonų teismų steigiami dabar apylinkių teismai. Ir nenumatoma pagal šitą įstatymą nė vieno naujo etapo šituose teismuose. Etatus taip pat nustato Aukščiausioji Taryba. Todėl aš prašau gerbiamų deputatų balsuoti už šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji deputatai, na, jūs jau išeinate didelėmis grupėmis iš salės. Prašau neišeiti iš salės. Nežlugdykite priėmimo. Be to, dar ne pertrauka.
Tai mes galėtume balsuoti už šitą nutarimą? Turbūt iš karto, nes antras ir trečias punktai yra tokie neesminiai, o dėl kiekvieno rajono ar miesto turbūt taip pat nebalsuosim. Gerai, ar galima skelbti balsavimo pradžią dėl įstatymo dėl apylinkių teismų įsteigimo? Gerai. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl apylinkių teismų įsteigimo. Balsuojame keldami korteles. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 79.
PIRMININKAS. Už balsavo 79 deputatai. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.
PIRMININKAS. Susilaikė vienas. Priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl apylinkių teismų įsteigimo. Kitas darbotvarkės klausimas dėl pono J.V.Jacevičiaus atleidimo iš vyriausiojo valstybinio arbitro pavaduotojo pareigų.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji deputatai, nutarimo projektą jūs gavote gana seniai. Noriu paaiškinti, kad čia nėra tokia problema kaip su teisėjais. Arbitražas visiškai nebereikalingas ir visus ginčus, civilinius, turtinius ginčus, tuo tarpu iškylančius tarp juridinių asmenų, tarp juridinių asmenų ir civilinių asmenų, tarp valstybės ir fizinių asmenų, spręs paprasti teismai. Taigi arbitražo dienos baigėsi ir dabartiniu metu kai kurie arbitražo darbuotojai ir arbitrai, suprasdami savo tokią perspektyvą, pasirenka savo darbą.
PIRMININKAS. Gerai. Ar mes galime balsuoti už šį nutarimą?
J.PRAPIESTIS. O ponas J.Jacevičius, kiek aš žinau, bus vyriausiojo muitininko pavaduotojas. Nors būtų buvęs visai neblogas teisėjas.
PIRMININKAS. Gerai, ar galime balsuoti už nutarimą? Prašau balsuoti už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl J.V.Jacevičiaus atleidimo iš Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio arbitro pavaduotojo pareigų". Kas už šį nutarimą, pakeliame korteles.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 77.
PIRMININKAS, Už 77. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Susilaikė du. Nutarimas priimtas. Ir norėčiau, kad iki pertraukos balsuotume už tai, ar rytoj rengiamas pusės dienos plenarinis posėdis. Vienas plenarinis posėdis. Aš būtent dabar norėčiau tai išspręsti, kadangi norėtųsi dar pagalvoti apie rytdienos darbotvarkę. Noriu labai trumpai argumentuoti. Sesija prasideda kovo 10 dieną. Tai buvo antradienis, įprastinė mūsų plenarinių posėdžių diena. Tačiau antradienį nevyko plenarinis posėdis. Kitas argumentas šita darbo savaitė yra ilgesnė, darbo diena yra ir šeštadienis, todėl būtų logiška surengti plenarinį posėdį, bent vieną, iki pietų rytoj. Numatant iš esmės klausimus, kuriems nereikalingas balsavimas, esant kokiam nors apibrėžtam kvorumui. Ar galime balsuoti už šitą atskirų Prezidiumo narių, taip pat ir mano pasiūlymą surengti rytoj vieną plenarinį posėdį? Aš žinau, kad yra paskelbti susitikimai su rinkėjais, todėl numatyčiau darbotvarkėje klausimus, kuriems nereikalingas apibrėžtas kvorumas. Ir taip pasistūmėtume į priekį. Na, gerai, jeigu pradedam diskusijas, tada tenka atidėti klausimą po pertraukos. Dabar pertrauka iki 17 val. Aš maniau, kad čia be diskusijų bus vienbalsiai nutarta. Ar galime balsuoti? Gerai. Kas už tai, kad rytoj būtų surengtas vienas plenarinis posėdis? Kas už? Iki pietų, taip. Iki 13.30 val. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 44.
PIRMININKAS. Už 44. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 18.
PIRMININKAS. Prieš 18. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Susilaikė 11. Noriu pasakyti, kad remiantis netgi dviem kriterijais numatyta rytoj surengti plenarinį posėdį. Viena, balsavusiųjų skaičiaus dauguma, antra, 44 deputatai yra daugiau negu trečdalis Aukščiausiojoje Taryboje balsavimo teisę turinčių deputatų. Dabar posėdžio pertrauka iki 17 val.
PIRMININKAS. Reikėtų patvirtinti balsavimo rezultatus dėl seniūno pavaduotojų išrinkimo. Gerbiamieji deputatai, nors ir esame 17 valandą sutarę išklausyti pono A.Skučo informaciją, aš siūlyčiau truputį kitaip: trumpai balsuoti, patvirtinant balsavimo biuleteniais rezultatus; taip pat balsuoti dėl pono V.Aleškaičio ir Vyriausybės teikiamo pasiūlymo, nes negražu ministras per ilgai sėdi salėje ir gaišta brangų laiką; tada išklausyti pono A.Skučo informaciją; po jos priimti nutarimą, kurio nespėjom štai prieš pertraukėlę priimti dėl biudžeto, ir toliau dirbti pagal darbotvarkę. Priimtina taip ar ne? Tada aš kviečiu į salę visus deputatus, kad galėtume balsuoti. Aš skaitau išvadą, kurią padarė balsų skaičiavimo grupė dėl atviro balsavimo biuleteniais, renkant Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojus. Iš viso gauti 98 biuleteniai, negaliojančių biuletenių nėra, 8 biuleteniuose išbrauktos visų kandidatų pavardės. Už deputatę Laimą Liuciją Andrikienę balsavo 60 deputatų, už deputatą Česlovą Juršėną 55, už deputatą Rimantą Astrauską — 36. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės nariai. Taigi Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojais yra išrinkti deputatai L.Andrikienė ir Č.Juršėnas. (Plojimai) Tačiau remdamiesi Reglamento 106 straipsnio paskutiniąja dalimi mes privalome balsavimu, pakeldami korteles, patvirtinti atviro balsavimo biuleteniais rezultatus. Jeigu nebūtų patvirtinti šitie balsavimo rezultatai, tada būtų renkami seniūno pavaduotojai dar kartą. Taigi prašau pranešti, kiek salėje yra deputatų, o gal tikslingiau būtų užsiregistruoti. Skelbiu registracijos pradžią. Registracija prasidėjo. Salėje užsiregistravo 76 deputatai, čia, matyt, pakanka ir mažojo kvorumo, tačiau reikėtų 67 balsų už šiuo atveju. Gerai, bandykime patvirtint. Prašau deputatus sėsti į vietas, balsuosime kortelėmis. Kas už tai, kad būtų patvirtinti atviro balsavimo biuleteniais rezultatai, renkant seniūno pavaduotojus? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 69.
PIRMININKAS. Už 69. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 2.
PIRMININKAS. Prieš 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 3.
PIRMININKAS. Susilaikė 3. Taigi priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl seniūno pavaduotojų išrinkimo, jais išrenkami deputatai Laima Liucija Andrikienė ir deputatas Česlovas Juršėnas.
Iškyla klausimas dėl deputatės Laimos Liucijos Andrikienės galimybės dirbti balsų skaičiavimo grupėje, kadangi Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai negali būti siūlomi į balsų skaičiavimo grupę. Matyt, abėcėlės tvarka ponia I.Andriukaitienė turėtų užimti ponios L.Andrikienės vietą balsų skaičiavimo grupėje. Aukščiausioji Taryba neprieštarauja, kad vieną gražią ponią pakeistų kita graži ponia? Neprieštarauja. Ar Aukščiausioji Taryba gali be balsavimo tai nuspręsti? Gali. Ačiū.
Dar vienas klausimas, kuriam balsuot vis dėlto reikia 88 deputatų, tai Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl pavedimo Vyriausybei parengti dokumentus. Apgailestauju, tačiau kol kas turime susilaikyti nuo šio balsavimo. Ar gal balsų skaičiavimo grupė gali patvirtinti, kad yra 88 deputatai? Nėra. Tada reikia susitarti dėl to darbotvarkės klausimo, kuris anksčiau nebuvo planuotas, tačiau Liberalų frakcijos pasiūlymu buvo įrašytas į darbotvarkę, — dėl Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovo A.Skučo informacijos. Aš siūlyčiau, kad informacija, kadangi tai nėra diskusija, o tik informacija, užsitęstų ne ilgiau kaip 20 minučių. Na, aš taip siūlau, tai yra informacija, o ne diskusija pasakytomis temomis. Aš orientuojuosi veikt.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Ne, tai, matyt, kiek liks laiko klausimams, matyt, bus galima pasiklaust.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima pasiūlyt konkrečius?
PIRMININKAS. Aš labai konkrečiai pasiūliau, bet jeigu jūs konkrečiau sugebat, prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš siūlyčiau iki 20 minučių pačiai informacijai ir 20 minučių klausimams.
PIRMININKAS. Na, gerai, siūlo deputatai tokį kompromisą: 15 ir 15 minučių. Gerai, deputate Pangoni? Čia jau priimtina: 15 minučių pasisakymai, 15 minučių klausimams. Žinoma, gerbiamas A.Skučas turi teisę ir nekalbėti 15 minučių, tai jo valia. Sutarta dėl to? Kur yra ponas A.Skučas? Ar nesutinkat? Taip, į darbotvarkę yra įtraukta informacija, ir todėl sakoma, kad klausimai galėtų būti ir nebepateikiami. Na, matyt, deputatai motyvuoja, kad jie gali pasitikslinti dėl pateikiamos informacijos, ir jie yra teisūs. Tačiau tai neturi būti diskusijos, tai turi būt tik informacija ir pasitikslinimas dėl pateiktos informacijos. Tai sutariame, kad ne ilgiau kaip 15 minučių kalba gerbiamas A.Skučas ir ne ilgiau kaip 15 minučių teikiami klausimai. Sutarta? Kur yra ponas A.Skučas? Gal reikia kreiptis į Apsaugos skyriaus vyrus, kad atvestų poną A.Skučą, taip? Aš kviečiu poną A.Skučą į Aukščiausiąją Tarybą, į plenarinių posėdžių salę. Gerai, gal jau yra salėje 88 deputatai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 82.
PIRMININKAS. Salėje 82 deputatai, kviečiu deputatus į salę. Ką gi, sustojo klausimų svarstymas. Gal yra gerbiamas A.Rudys, kuris galėtų pateikti suderintą su Vyriausybės atstovais punktą? Dar nėra ir šituo klausimu. Kiti klausimai, esantys darbotvarkėje eilės tvarka, taip pat reikalauja salėje 88 deputatų. Gal šituo momentu galėtų gerbiamas E.Petrovas pateikti komisijos išvadas? Tiksliau, informaciją apie padėtį Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose ir galimybę organizuoti rinkimus į šių rajonų tarybas. Sutinka Aukščiausioji Taryba, kad negaištumėm brangaus laiko, išklausom šią informaciją. Visiems kitiems klausimams reikia balsavimo. Taip, prašom, gerbiamas Petrovai, tikiuosi, kad jūs ilgai neužtruksit. Na tai ką, gerbiamas Razma, mes dabar turim laukti pono A.Skučo. Aš žinau, kad jis turi būti, kaip jis man... Gerai, ką jūs siūlot? (Balsai iš salės) Gerai, kuo čia aš dėtas, turi vykti plenarinis posėdis ar neturi vykti? Aš manau, kad turi vykti ir yra vienintelė galimybė svarstant klausimą, kuriam nereikalingas balsavimas ir didysis kvorumas. Prašom, gerbiamas Petrovai.
E.PETROVAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, labai ačiū, kad jūs suteikėte galimybę pristatyti šitą klausimą...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamieji deputatai, neišeikit iš salės, nes sustos visas darbas.
E.PETROVAS. Nes, kaip mes žinom, praeitų metų rugsėjo 12 dieną, priėmus nutarimą paleisti tarybas, komisija, kuriai atstovauju, įpareigota po trijų mėnesių pateikti išvadas. Tos išvados buvo pateiktos po trijų mėnesių ir pačios Aukščiausiosios Tarybos nutarimu po to vėl komisijai pavesta baigiantis terminui šiandien kaip tik baigiasi pusės metų tarybų paleidimo ir tiesioginio valdymo įvedimo terminas dar kartą grįžti prie šio klausimo. Norėčiau labai trumpai supažindint, nes iš principo, manau, medžiaga jums yra žinoma, ji dar nespėjo, kaip sakoma, ir pasimiršt, nes svarstymas buvo ne taip seniai. Jau šių atostogų metu komisijos nariams teko apsilankyt keliose apylinkėse: gerbiamam J.Dringeliui Šalčininkų rajone, man — Vilniaus rajone ir gerbiamajam J.Jurgeliui taip pat Vilniaus rajone, pabendraut su šių apylinkių viršaičiais, pirmininkais ir su kitais žmonėmis. Komisijoj šiandien dar kartą tikslinama, pertraukos metu mes svarstėm tą dalyką maždaug valandą, ir galiu trumpai pasakyt, kad komisijoje iš 5 deputatų, o balsavo tiktai deputatai, trys pasisakė už pirmąjį variantą, kuris nepažymėtas numeriu, ir du pasisakė už antrąjį variantą. Be to, šiandien buvo gautas Lenkų frakcijos pasiūlymas. Komisijoje buvo nutarta, kad Lenkų frakcijos siūlymas bus pateiktas atskirai nuo frakcijos, ir aš norėčiau pristatyti jums tuos tris tokius alternatyvius variantus. Taip, labai trumpai. Pirmas nutarimo variantas, skaitau tiesiog tiktai punktus. Pratęsti tiesioginį valdymą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iki 1992 metų rugsėjo 12 dienos, ir antras punktas: rinkimus į Šalčininkų ir Vilniaus rajonų tarybas skelbti po to, kai šis klausimas pakartotinai komisijos teikimu bus išnagrinėtas Aukščiausiojoje Taryboje. Čia prieš rugsėjo 12-ąją, be abejo. Šio nutarimo pagrindimas komisijoje buvo toks: lankantis apylinkėse, kai kur teko dalyvauti ir sesijose, tiek mūsų visų trijų deputatų nuomonės pagrindu, tiek praktiškai ir šnekant vietose su gyventojais, noriu pabrėžti su gyventojais, šiuo metu rinkimų skelbimas, sakysim, po trijų mėnesių yra nepriimtinas, ir štai dėl ko. Gyventojams šiuose rajonuose labiausiai rūpi žemės ūkio reformos klausimai, o mes žinom, kad pagrindiniai nutarimai žemės ūkio reformos klausimais turi būti priimti iki balandžio 1 dienos. Taigi žmonės atvirai sako, kad iš tikrųjų tai būtų labai netikęs laikas. Labai netikęs laikas. Antra, ką aš norėčiau pastebėti. Ypač tai išryškėjo būnant, sakykim, Buivydiškių sesijoje, kad kai kur dar yra pakankamai įtakingų jėgų, kurios savotiškai blokuoja šią reformą ir blokuoja ją netgi prieš gyventojų valią. Todėl manyčiau, kad siūlymas kol kas neskelbti kalendorinės rinkimų datos, o pratęsti tiktai tiesioginį valdymą, yra logiškas. Antras projektas, kuriame taip pat numatyta, be abejo, pratęsti tiesioginį valdymą, bet jau fiksuojama 1992 metų lapkričio 22 diena kaip rinkimų diena. Pagrindimas šiuo samprotavimu. Jeigu reforma, pagrindinis jos pikas, banga praeina maždaug iki gegužės mėnesio, tai po to prasideda vis dėlto patys intensyviausi vasaros ir rudens ūkio darbai. Mes manome, kad . vasaros ir rudens ūkio darbai nė kiek ne mažiau bus žmonėms šiuo metu sudėtingi, kaip ir pačios reformos pradžia ir sėjos darbai. Tai sietina ir su technika, ir su sklypu, ir su žemės skyrimu, ir dėl to galbūt laikomės tos nuomonės, kad yra pagrįstas reikalavimas rinkimus atidėti po rugsėjo 12 dienos. Mes praktiškai, jeigu mes grįžtame prie rinkimų, skelbtume juos, priimtume tą nutarimą lapkričio 22-ąją dieną,tada iš principo rinkiminė kampanija prasidėtų rugsėjo... Tai yra skelbtume rugsėjo mėnesį, tai rinkiminė kampanija prasidėtų pačiame darbymetyje. Ji trukdytų tam darbui. Trukdytų stabilumui, kuris šiuo metu iš principo jau yra atsiradęs. Ir trečias variantas, kuri galbūt pakomentuos pati Lenkų frakcija: siūloma jau šiandien rinkimus skelbti gegužės 16 dieną. Mano išsakyti motyvai, turbūt tokios ir gerbiamojo J.Dringelio bei J.Jurgelio išsakytos nuomonės, kad šiuo metu nepriimtinas tas laikas dėl jau minėtų priežasčių. Norėčiau dar štai ką paminėti. Vis dėlto mes tikimės, kad jeigu bus skelbiama data maždaug lapkričio mėnesį, tai apylinkių tarybos turėtų iki to laiko panaikinti savo antikonstitucinius nutarimus. Raginame jau trečią kartą, deja, dar nemažai apylinkių nepadaro šio darbo. Štai trumpai aš jums ir norėjau pristatyti šiuos nutarimus. Kadangi tai yra pristatymas, manyčiau, kad pirmininkas, ir aš to prašyčiau komisijos vardu, kartu su Aukščiausiąja Taryba numatytų artimiausią laiką, kada grįžtume prie šių nutarimų diskutavimo ir balsavimo.
PIRMININKAS. Aš galėčiau pasiūlyti štai tokią tvarką. Pavyzdžiui, antradienį surengti pirmąjį šių trijų alternatyvų svarstymą. Pirmojo svarstymo metu pasirinkti vieną iš trijų variantų ir paskui kažkada artimiausiu metu surengti trečiąjį svarstymą ir balsavimą. Kadangi tai yra nutarimas, jam automatiškai taikoma skubesnė svarstymo tvarka. Antradienį, ar aš gal apsirikau? Antradienį. Reglamentas leidžia praėjus 5 dienoms surengti pirmąjį svarstymą. Priimtinas būtų toks grafikas?
E.PETROVAS. Man, kaip teisėjui, būtų priimtinas.
PIRMININKAS. Taip, mes turime dabar fiksuoti... Galima galbūt ir be balsavimo, gal visiems priimtina ir be balsavimo. Nutartume pirmąjį šių trijų alternatyvių projektų svarstymą, matyt, skiriant daug laiko, surengti antradienį. Kaip? (Balsai iš salės, negirdėti) Na, komisijos pirmininkas, matyt, gali visus tris komisijoje gimusius projektus pateikti. Gerai. Tai gal, kad būtų visiška tvarka, ponas R.Maceikianecas pateiks tą trečiąjį variantą su tais pakeitimais, kuriuos padarė. Ir tada be didelių diskusijų sutarsime dėl pirmojo svarstymo datos.
E.PETROVAS. Bet vis dėlto aš prašyčiau gerbiamus deputatus šiandien balsuoti.
PIRMININKAS. Numatyti pirmojo svarstymo datą.
E.PETROVAS. Taip. Ir ten būtent diskusijose apsistoti, priimti vieną iš variantų kaip pagrindą. To reikalauja Reglamentas.
PIRMININKAS. Gerai, prašom, gerbiamas Maceikianecai, taip pat turbūt trumpai. Na, matot, kokioje mes esame keblioje situacijoje. Čia išsikvietėme žmogų ir dabar jį gaišiname. Jeigu gerbiamas R.Maceikianecas irgi trumpai, trejetą minučių painformuotų apie jų parengtą projektą, ir baigtume šį klausimą. Juo labiau kad svarstymas vyks, manau, labai platus. Sutarta? Ačiū gerbiamam E.Petrovui, prašom R.Maceikianecą.
E.PETROVAS. Noriu priminti gerbiamiems deputatams: pirmadienį yra frakcijų susirinkimų diena pagal mūsų tradiciją ir tie dalykai galėtų būti padiskutuoti, kad būtų visapusiškas svarstymas.
PIRMININKAS. Taip, o savo ruožtu autoriaus prašau, kad kiek galima anksčiau, gal net rytoj, būtų padauginti ir išdalyti projektai deputatams. Prašom. R.Maceikianecas. Jau visi deputatai turi? Tvarka.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji deputatai, mes taip pat tuo pačiu klausimu siūlom savo projektą. Projekte parašyta, kad mes prašytume organizuoti rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas gegužės 16 dieną. Bet kol parengėm projektą, kol buvo spausdinamas, kai kas pasikeitė, mes siūlom tame pačiame projekte padaryti šiokių tokių pakeitimų ir susieti rinkimus į Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybas su referendumu dėl Prezidento institucijos. Taip mes sutaupytume lėšų ir tuo pačiu metu surengtume referendumą dėl Prezidento institucijos ir rinkimus į vietines tarybas. Tai būtų, man rodos, geranoriškas žingsnis iš Aukščiausiosios Tarybos pusės, jeigu mes galėtume tikėtis tokio sprendimo, ir tikrai tarnautų įtempimo mažinimui ir normaliam gyvenimui tame regione. Kaip pažymėjo gerbiamas E.Petrovas, kažkokio ypatingo nenoro arba įtampos šitam regione jau nėra, kažkokių smulkmenų, žinoma, atsiras, bet jos neperteikia viso vaizdo. Ryšium su tuo aš dar kartą kreipiuosi frakcijos vardu, kad svarstant komisijose ir frakcijose mūsų šitas prašymas būtų susietas su referendumu, tai yra ir rinkimus surengti gegužės 23 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū gerbiamam R.Maceikianecui. Siūlau balsuoti už tai, kad visų trijų alternatyvių projektų pirmasis svarstymas būtų surengtas šių metų kovo 17 dieną, tai yra antradienį. Prieštaraujate kas nors? Neprieštaraujat. Nereikia balsuoti? Gerai, sutarta, kad pirmasis svarstymas, skiriant, matyt, pakankamai laiko diskusijoms dėl trijų projektų, rengiamas kovo 17 dieną. Gerai, ačiū. Kiek salėje yra deputatų?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 98.
PIRMININKAS. 98 deputatai. Gal mes galėtume paleisti ministrą Vytenį Aleškaitį, prieš tai pabalsavę dėl nutarimo? Ar kiltų diskusijos dėl šito, gerbiamas Viliau Baldiši? Kiltų diskusijos dėl Vyriausybės pateikto nutarimo projekto? Kadangi praėjusį kartą viena frakcija reikalavo, kad dalyvautų banko valdybos pirmininkas, tai jūs turite esminių pastabų? Kaip? Gerai, jeigu labai trumpai, nes matot, kokioje mes situacijoje. Prašom papildyti. Vyriausybė savo ruožtu nekeičia projekto, ne? Gal man reikėjo pirmiau Vyriausybei pasiūlyti, bet gerai, jūs pasakykit iš pradžių.
V.BALDIŠIS. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, aš norėčiau paprašyti padaryti nedidelį papildymą šitame dokumente ir nutariamojoje dalyje po žodžių: ,,pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei" įrašyti dar: ,,kartu su Lietuvos banku". Ir tai yra aktualu šiuo metu todėl, kad, kaip jūs žinot, tos dvi institucijos Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas tai yra institucijos, kur centrinis bankas dalyvauja ir atstovauja valstybei ir yra iš pagrindų susijęs su jos veikla. Ir tam, kad nekiltų ateity kokių konfliktų, ypač turint galvoje susidarančią dabartinę situaciją, aš norėčiau prašyti, ir tai būtų normalu ir suprantama, kad atsižvelgiant į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo tikslus, funkcijas ir visa kita, būtų įrašyta ,,Vyriausybė kartu su Lietuvos banku rengia" ir po to, aišku, ir dalyvauja jo veikloje. Ir tai, aš manau, gali pašalinti, sakysim, ateity kai kuriuos nesusipratimus, kurie galėtų atsirasti.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs siūlote įrašyti po žodžių: ,,Vyriausybei ir Lietuvos bankui"...
V.BALDIŠIS. ...,,kartu su Lietuvos banku"...
PIRMININKAS. ...,,kartu su Lietuvos banku"... Ar ponui ministrui priimtinas toks siūlymas? ,,Parengti kartu su Lietuvos banku"...
V.ALEŠKAITIS. Aš noriu pasakyti, kad taip ir buvo numatyta.
PIRMININKAS. Vyriausybei kartu su Lietuvos banku.
V.ALEŠKAITIS. Vyriausybės taip ir buvo numatyta, kad, bendradarbiaujant su Lietuvos banku, būtų parengti tie dokumentai. Mes jau turim vieną precedentą tai Europos rekonstrukcijos ir vystymo banką, kur jokių problemų tarp Lietuvos banko ir Vyriausybės nebuvo rengiant tuos dokumentus. Mums daugiau problemų buvo su Finansų ministerija negu su Lietuvos banku. Tai šiuo atveju mes esam numatę irgi jau tų formalių dokumentų projektus ir Lietuvos bankas ten visur figūruoja. Ir yra dar vienas dalykas, kad praeitą kartą, kai buvo svarstytas šito nutarimo projektas, aš siūliau įtraukti žodžius: parengti ir pasirašyti reikalingus dokumentus. Ne tik parengti, bet ir pasirašyti. Aš nežinau, ar jie pakliuvo į paskutinį variantą?
PIRMININKAS. Tai, matot, paprastai autoriai rengia paskutiniuosius variantus ir visus kitus variantus. Aš prisimenu, kad buvo toks pasiūlymas, visi deputatai užsirašė šitą pasiūlymą, tačiau, jeigu aš neklystu, tas pasiūlymas prieštarauja tarptautinių sutarčių įstatymui ir todėl jis negali būti svarstytinas. Bent praėjusį kartą tokie buvo išsakyti motyvai. (Balsai iš salės, negirdėti) Neprieštarauja. Išsiaiškintas dalykas.
V.ALEŠKAITIS.. Neprieštarauja, kadangi reikės vis tiek ratifikuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Vadinasi, dabar skambėtų taip: ,,Aukščiausioji Taryba nutaria pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su Lietuvos banku parengti ir pasirašyti reikalingus dokumentus dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką." Prašom dar, gerbiamasis ministre.
V.ALEŠKAITIS. Dėl parengimo problemų nebūtų, bet dėl pasirašymo būtų, kadangi tie bankai yra standartiniai ir numatyta pasirašyti tik vienam juridiniam asmeniui.
PIRMININKAS. Gerai, tai ,,pavesti Vyriausybei kartu su Lietuvos banku parengti reikalingus dokumentus" ir antras punktas: ,,įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę pasirašyti..." Tai aš laukiu galutinio varianto. Negi aš turiu redaguoti Vyriausybės siūlomus projektus? Arba juos spausdinti ir dauginti.
V.ALEŠKAITIS.. Jūsų pasiūlymas priimtinas, po žodžio ,,pavesti" galima dėti dvitaškį ir rašyti punktą ,,a": ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su Lietuvos banku parengti reikalingus dokumentus" ir ,,b": ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasirašyti parengtus dokumentus".
PIRMININKAS. Ar deputatams yra aiškios formuluotės ir priimtinos? ,,a" pavesti parengti, ,,b"... Taip, na gerai, pirmas ir antras. Antras ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasirašyti parengtus dokumentus". Gerai. Reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Deputatas S.Kropas.
S.KROPAS. Ar bus ši sutartis parafuojama parlamente, jeigu mes įrašysim tokį įrašą?
PIRMININKAS. Išliks ratifikavimo procedūra parlamente.
V.ALEŠKAITIS. Taip, išliks.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime balsuoti dėl šio? Deputatas J.Šimėnas.
J.ŠIMĖNAS. Bet man tada nebesuprantama. Jeigu mes savo nutarimu jau pavedame Vyriausybei pasirašyti, tai savotiškai jau ir ratifikuojama.
PIRMININKAS. Ne, ne, tai kita procedūra.
V.ALEŠKAITIS. Pasirašymas ir ratifikavimas yra du skirtingi veiksmai.
PIRMININKAS. Gerai. Salėje 98 deputatai. Galime balsuoti ar ne? Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos įstojimo į Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 100.
PIRMININKAS. Už 100. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš... Nežinom, kaip balsuoja deputatas A.Svarinskas. Prieš? Nėra prieš.
PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Susilaikė 1.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 0 kur?
PIRMININKAS. Salėje skelbtas kvorumas 98 deputatai, už 100, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Ačiū gerbiamiems deputatams, ačiū ponui ministrui. Gerbiamasis Skučai, yra sutarta, kad jūsų informacija turi užtrukti ne ilgiau kaip 15 minučių ir klausimai bei atsakymai į tuos klausimus taip pat ne ilgiau kaip 15 minučių. Jūsų dispozicijoje 15 minučių informacijai.
A.SKUČAS. Labas vakaras, gerbiamieji deputatai. Aš galiu pasakyti, kad aš nesakiau, jog kovo 11 dieną įvyks Lietuvoj perversmas. Neturėjau ir dabar neturiu jokių įrodymų. Jeigu aš būčiau turėjęs tokius įrodymus, tai aš nebūčiau viešai sakęs to ir tikrai būtų pirma informuoti Lietuvos vadovai. Antra, ką aš galiu pasakyti, yra tai, kad Lietuvos radijas nuo pat ryto iškreipia mano žodžius ir paleido Lietuvos žmonėms dezinformaciją, sukeldamas šitą didžiulį sąmyšį, ir aš manau, kad jūs turėtumėt padaryti atskirą komisiją ir pasidomėti, kodėl buvo paleista dezinformacija. Trečia, aš galiu pasakyti, kad Eltos atstovas S.Vaintraubas man skambino, paskaitė tekstą, panašų į tą, kuris buvo paskelbtas Lietuvos radijuje, ir aš jam pasakiau, kad tai yra nesąmonė, ir jis, kiek žinau, to teksto nepaskelbė viešai. Tai yra pagrindiniai dalykai dėl kovo 11-osios dienos. Taip pat galiu pasakyti, kad aš žmonių prie parlamento nekviečiau ir niekada aš jų nekviesiu tokiomis sąlygomis, tai yra tikrai ne mano darbas. Daugiau aš tokių ypatingų dalykų negaliu pasakyti. Jeigu jus domina apskritai perversmo galimybė Lietuvoje šiais metais, aš manau, kad Mečys Laurinkus ,,Respublikoje" pakankamai išsamiai apie tai parašė, ir jis galėtų jums dar sykį pakomentuoti tą situaciją. Ką tik vykusiame komisijos posėdyje, dviejų komisijų posėdyje, aš truputį informavau, suteikdamas ir operatyvinės medžiagos, kuria mes šiuo metu disponuojame. Štai tiek.
PIRMININKAS. Taip. 15 minučių klausimams. 17.53 baigiame klausimus ir atsakymus. Deputatas A.Januška. Seniai sutarta, kad 15 min., kurias galima ir trumpiau panaudoti, o 15 min. klausimams ir atsakymams. Prašom, ponas Januška.
A.JANUŠKA. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadove, aš norėjau paklausti apie jūsų pasisakymą televizijoj. Jūs pasakėt, aš pacituosiu: ,,Dabar jie turi daugumą, kai Tautos pažangos frakcija susidėjo su Kairiųjų ir Centro". Ir po to sakot: ,,Aš žinau, kas yra dauguma ir nieko padaryti negali. Aš nenoriu šaudyti, aš humanistas. Gal ir galiu, bet esu humanistas." Norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte šitą ir dar norėčiau paklausti, ar ilgai jums užteks humanizmo?
A.SKUČAS. Aš jums galiu atsakyti vieną dalyką, kad, čia jau kontekste, tokios tarnybos negali, jeigu teisėtu konstituciniu būdu pasikeičia valdžia, naudoti jėgos ir panašiai. Ir tai yra kituose sakiniuose, ir aiškiai tai pasakoma ir iššifruojama. Jeigu taip reikia, aš galiu skaityti visą tekstą iš eilės. Čia yra tiktai jūsų paimta atkarpėlė ir padaryta tam tikra interpretacija. Aš sakau dar sykį ir tame pasisakyme sakiau, jeigu valdžia pasikeičia konstituciniu būdu, šita tarnyba niekada nenaudos jokios fizinės jėgos ir kad visi jos pareigūnai yra auklėjami šita dvasia, ir kad šita tarnyba lauks naujų vadovų įsakymų. Ir šita tarnyba niekada neleis paimti valdžios nekonstituciniu būdu. Štai taip.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J.TAMULIS. Ponas Skučai, tiek dėl pradžios atsakymo į klausimą, kurį uždavė ponas A.Januška, tiek dėl to įspūdžio, kuris man susidarė, paklausius tos jūsų laidos įrašo, kilo labai paprasta mintis: jūs tiesiog, mano nuomone, turėjote būti atleistas nedelsiant. Vis dėlto aš pabandysiu jums užduoti dar vieną klausimą. Jis jau dėl jūsų interviu ,,Laisvosios Europos" radijui, kai korespondento paklaustas, ką jūs turite omeny, kalbėdamas apie rengiamą perversmą, jūs atsakėte : ,,Daugiausia užkulisinę socdemų veiklą." Aš cituoju jūsų atsakymą. Aš norėčiau įrodymą išgirsti. Jūs esate pareigūnas, užimantis atitinkamas pareigas.
A.SKUČAS. Čia yra tik kelių žodžių neatitikimai. ,,Laisvosios Europos" radijui kalbėjau ne apie perversmą, o kalbėjau apie valdžios pasikeitimą konstituciniu būdu. Reikia man tada visą tekstą pateikti. Aš sakiau, kad būtent socialdemokratai aktyviai veikia, kad pasiektų parlamente daugumą ir paimtų valdžią Lietuvoje. Deja, buvo taip, aš tikrai atsimenu, ką aš sakiau.
PIRMININKAS. Deputatas A.Patackas.
A.PATACKAS. Aš norėjau jūsų paklausti. Į ,,Post scriptum" laidą jūs buvote pakviestas kaip tam tikros pareigybės žmogus ar kaip tiesiog, sakykim, vienas iš Sąjūdžio žmonių, kaip eilinis Lietuvos politikas ir t.t.? Kokiu būdu jūs atsidūrėte ,,Post scriptum" laidoj? Kokiu tikslu?
A.SKUČAS. Čia buvo pakankamai sudėtinga situacija ta prasme, kad mane kvietė penktadienį atsiimti aukų, kurias paaukojo prie Televizijos. Penktadienį aš buvau išvykęs į Kauną tarnybiniais reikalais, kai kuriuos dalykus išsiaiškinti kartu su policija, po to skambino man šeštadienį ir sakau, kad mano gimtadienis, aš tikrai šiandien nedirbu, bet, sako, mes labai norime padaryti laidoj tą jūsų pinigų pasiėmimą. Ir aš atvažiavau keliom minutėm, bet sugalvojo užduoti keletą klausimų, štai ir viskas. Tada aš tikrai kalbėjau gal daugiausia kaip pirmas Sąjūdžio atstovas, buvęs ta prasme, ir kaip aš galvočiau, jeigu būčiau Sąjūdžio atstovas.
PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas.
R.PAULAUSKAS. Ponas Skučai, ar jūs galite dabar atsakyti į tokio pobūdžio klausimą. Ar jūs manot ir dabar, kad pasielgėte visiškai teisingai, išeidamas į televiziją ir į radiją, ar jūs manot, kad pinigų atsiėmimas ir taip pat agitavimas paaukoti ,,laisvą rublį", čia iš jūsų radijo laidos, yra taip pat geri dalykai? Ir ar jūs galite garantuoti, kad ateityje panašių dalykų nebus?
A.SKUČAS. Pirma, ką aš galėčiau pasakyti, yra tai, kad būčiau tikrai laimingas, jeigu galų gale Aukščiausioji Taryba išleistų nutarimą, kuriuo reglamentuotų visus tuos tarnybų viešus pasisakymus ir apibrėžtų, kas yra viešas pasisakymas. O viešai — tai yra spaudoje. Antras dalykas, aš nepradėjau šitos akcijos dėl pinigų rinkimo, o padėkoti žmonėms aš turiu. Ir kai manęs klausia, aukoti ar neaukoti, aš nežinau. Galbūt reikėtų sakyti, kad vis dėlto reikėtų neaukoti.
PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius. Paprastai pateikiama po vieną klausimą, šiuo atveju ir taip išimtis buvo jau padaryta. Prašom, gerbiamasis Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau paklausti jūsų, atsimenu, mes svarstėm jūsų aktyvios apsaugos funkcijas, buvo ir biudžetas, buvo atkakliai įrodinėjama, kad jūs esate skiriami saugoti ne tik Aukščiausiosios Tarybos vadus, ne tik Vyriausybės vadus, bet ir visus Aukščiausiosios Tarybos deputatus ir pačią Aukščiausiąją Tarybą. Tai štai, jeigu šitaip, kaip jūs ten laikot save? Jeigu šitaip, tai kaip tada suderinti jūsų pareiškimą, kad kai kurie deputatai ketina daryti pareiškimą dėl nepasitikėjimo ponu V.Landsbergiu. Ar čia jūsų reikalas ir kaip jūs apsaugosite tuos, kurie darys tokius pareiškimus? Toks klausimas. Ne, kaip apsaugosite, jeigu jūs esate Apsaugos skyrius?
A.SKUČAS. Aš kažkaip neatsimenu, kad aš sakyčiau ,,deputatai". Aš sakiau: kai kurios politinės jėgos. Tai yra vienas dalykas. Deputatus saugosim visada, aš visada taip sakiau ir dabar galiu patvirtinti, kad taip bus, o ne kitaip. O aš nerandu tokio teksto, kad aš būčiau sakęs, jog deputatai padarys pareiškimą.
PIRMININKAS. Deputatas R.Valatka.
R.VALATKA, Ne vienas politikas šitoje salėje iš savo karčios patirties galėtų prisiminti ne vieną atvejį, kai vienas ar kitas žodis, pasakytas vienaip, nuskambėdavo kitaip. Dabar jūs teigiate, kad radijas iškreipia, kad kitur kontekstas ir t.t. Aš galėčiau pacituoti dar vieną.vietą, matyt, jūs irgi pasakysite, kad taip nesakėte, jog apsaugos tarnyba, mažąja ar siaurąja prasme, yra landsbergistinė ir apsaugos tarnyba neleis, kad į valdžią ateitų komunistai. Taigi iš konteksto neaišku, kas būtų, jeigu jie ateitų, tarkim, parlamentiniu būdu. Ar jums neatrodo, kad užimant tokias pareigas, reikėtų sverti kiekvieną žodį ir visų pirma neleisti, kad apskritai kiltų tokie debatai dėl tokio dalyko?
A.SKUČAS. Sverti savo žodį turi kiekvienas, be abejo. Bet kiekvienas padaro klaidų, tai yra žmogiška. Antras dalykas, jeigu aš neklystu, komunistų partija yra uždrausta Lietuvoje. Ar ne? Kaip? Kas? (Salėje juokas, balsai) Ne, aš nesakau, kad šaudytų...
PIRMININKAS. Taip, deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. Mano klausimas jums būtų gan geranoriškas. Aš norėčiau jūsų paklausti, kadangi rengiame nuostatus, ten yra 17-ame Apsaugos skyriaus nuostatų įstatymo, 7—11-ame straipsnyje išdėstyta jūsų kompetencija, tai yra ta, kokias funkcijas turite vykdyti, ir 11-ame straipsnyje, kaip negalima elgtis. Štai iš jūsų stenogramos čia yra, aš net jums galėčiau pacituoti. Politinė analizė daroma, cituoju: ,,Aš manau, kad 30% yra mūsų pusėje, dar kažkaip manau, kad 30 abejingi ir 30 prieš." Tai politinė analizė Lietuvoje. Toliau, tiesiog aš cituoju: ,,Kas turi laisvą rublį, tegul tas paaukoja." Pasisakote prieš parlamento priimtą įstatymą. Tiesiog mums reikia priimti papildomą biudžetą, kadangi yra savotiškas spaudimas. Ir kita, ne tik analizė, bet ir politiniai komentarai iš jūsų stenogramos. Aš galėsiu supažindinti per radiją pirmadienį. O nuostatai sako ką kita. Dabar jūs teigiate pasiteisindamas...
PIRMININKAS. Minutė praėjo.
J.LIAUČIUS. ... kad kiti taip daro, ką darė ponas M.Laurinkus, A.Butkevičius ir visa kita. Bet įstatymas tai įsigalioja jums. Tai ar jūs kompetenciją žinote, ar žinote vis dėlto ir nevykdote?
A.SKUČAS. Mano įstatyme, 11 punkte, yra sakoma, kad aš negaliu pateikti tarnybinės informacijos, kuri gali šmeižti arba pakenkti žmogui. Kalbėdamas ,,Post Scriptum" aš kalbėjau remdamasis ne tarnybine informacija, o antras dalykas, jūsų buvo labai ilgas klausimas, aš nesugebu taip atsiminti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Ar jūs supratote, kokią didelę žalą Lietuvos prestižui padaro neatsakingi pareigūnų pareiškimai? Jau tai buvo dėl to, kad Lietuva prekiauja ginklais su Užkaukaze. Dabar manęs klausia korespondentai: tai ką, parlamente rengiamas sąmokslas? Ar suprantate, kad kiekvienas iš mūsų turi atsakyti už kiekvieną savo žodį, ypač turint omeny, kad daroma žala Lietuvos valstybės prestižui?
A.SKUČAS. Aš neturiu ką paprieštarauti jums.
PIRMININKAS. Deputatas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis ponas Skučai, sakykite, kas jus įgaliojo kalbėti socdemų vardu, nes, mano turimomis žiniomis, socdemai šiandien dar nešneka apie ėjimą į valdžią ir konstituciniu keliu, o nekonstitucinio jie niekados nenaudojo per visą savo istoriją?
A.SKUČAS. Bet ir jūs savo pasisakyme sakėt, kad jūs imsit valdžią konstituciniu būdu ar kažkaip, aš galiu paieškoti to pasisakymo.
PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Čia kolegos sako, kad va vienas yra, kuris jau valdžią paėmė, o A.Skučas nieko nedaro. Tai čia jau kitas dalykas. Aš vis dėlto noriu grįžti, gerbiamas Skučai, prie 11 straipsnio. Čia aiškiai parašyta, kad ,,Apsaugos skyrius negali skelbti ar ne tarnybos interesais kitaip naudoti žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė, tarnybinė paslaptis." Perversmo galimybė, man regis, yra valstybinė paslaptis, kurios negalima skleisti kur pakliuvo ir kaip pakliuvo. Aš suprantu, jeigu jūs norite preventyviai paveikti galimus perversmininkus, tai kitas dalykas. Tai tada yra antras klausimas, ar tokį pareiškimą daryti jūs turėjote teisę, neatsiklausęs savo valdžios, konkrečiai gerbiamo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko?
A.SKUČAS. Aš sakiau, kad gresia, bet aš nevardijau nei kada, nei kaip, nei kokiom sąlygom, nei kokiom aplinkybėm.
PIRMININKAS. Taip, deputatas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos apsaugos vadove! Ar po tokio savo pasisakymo jūs iš tikrųjų save vertinate kaip galimą kandidatą toliau vadovauti šiai tarnybai?
A.SKUČAS. Jūs komentuojat mano veiksmus, tai jūs ir spręskit.
PIRMININKAS. Gerai, ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Kažkam paklausus iš salės, ar A.Skučas neturėjo, prieš darydamas tokį pareiškimą, pasiklausti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kažkas iš salės atsakė pats — pasiklausė. Aš norėčiau pamatyti, kas tai pasakė? Ar gali atsistoti tas, kuris taip pasakė?
J.PANGONIS, Gerbiamasis Pirmininke, aš jums atsakysiu.
V.LANDSBERGIS. Ne, tai jūs taip pasakėt, taip?
J.PANGONIS. Aš atsakysiu, kodėl.
V.LANDSBERGIS. Bet jūs taip pasakėte? Ačiū, man daugiau nieko nereikia.
J.PANGONIS. Prašom. Aš norėčiau paaiškinti, kadangi gerbiamas A.Skučas...
PIRMININKAS. Gerai, aš atsiprašau, ponas Skučai, jūs jau laisvas. Baigėsi laikas klausimams. Gerai, dėl procedūros asmeniniu klausimu deputatas J.Pangonis, kaip numato Reglamentas.
J.PANGONIS. Kadangi gerbiamas A.Skučas atsakinėjo į klausimus su šypsenėle, todėl, kai Č.Juršėnas paklausė šio klausimo, aš jam draugiškai pasakiau: turbūt pasiklausė.
PIRMININKAS. Gerai, klausimo svarstymas baigtas. Deputate Audriau Rudy, jūs suderinote dėl 11-ojo nutarimo punkto? Prašome į tribūną.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, jums yra išdalytas mūsų nutarimo dešimtas straipsnis, kuriame yra atsižvelgta į Vyriausybės prašymą, yra aptartas šitas reikalas ir mes manom, kad šitokį punktą galima būtų įtraukti, įrašyti į nutarimą.
PIRMININKAS. Tai kaip jis dabar skamba?
A.RUDYS. Yra deputatams išdalytas. Jisai skambėtų taip. Aš galiu dar ir perskaityti. 10 punktas būtų: ,,Suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę indeksuoti patvirtinto valstybės biudžeto išlaidas darbo užmokesčiui ir įnašams socialiniam draudimui ryšium su kainų pasikeitimu, ir prireikus atitinkamai tikslinti atsiskaitymus su savivaldybių biudžetais."
PIRMININKAS. Gerai. Ar priimtinas deputatams toks punktas? Ar reikia už jį balsuoti? Niekas nereikalauja? A, deputatas K.Antanavičius nori papildomai pasiūlyti.
K.ANTANAVIČIUS. Mano supratimu, visiškai priimtina. Bet ,,ryšium su kainų pasikeitimu". Tai galbūt: sutinkamai su kainų indeksu ar pagal kainų indeksą. Tai būtų jau visiškai apibrėžta. 0 ten kitas lygis.
A.RUDYS. Jūs puikiai žinot, kad Vyriausybė taiko tam tikrą metodiką ir šiuo atveju tas kainų indeksas nevisiškai sutampa su minimalaus gyvenimo lygio rodiklio dinamika, dėl to mes, įvesdami šitą pataisymą, tik sujauktumėm.
PIRMININKAS. Ir deputatas R.Ozolas. Nepageidauja? Ačiū.
Dėl punkto balsuoti nereikia? Ne. Punktas priimtas be balsavimo. Lieka balsuoti už visą nutarimą. Už nutarimą ,,Dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" įgyvendinimo." Deputatai, pageidaujate pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Deputatas Z.Juknevičius.
Z.JUKNEVIČIUS. Aš prieš tai buvau agitavęs balsuoti prieš šį nutarimą, aišku, aš to dabar nedarau. Aš kviečiu deputatus vis dėlto balsuoti už. Bet noriu, kad jūs deputatams pacituotumėt tiesiog Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio paskutinę dalį, kur pasakyta, kad valstybės kontrolieriaus kompetencijai nepriklauso Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės ir Lietuvos banko veikla. O pavesdami jam kontroliuoti Vyriausybės priimtų sprendimų teisėtumą ir tikslingumą, mes pažeidžiam šitą įstatymą ir aš privalau, kaip Teisinės komisijos narys ir kaip teisingumo ministro pavaduotojas, atkreipti į tai deputatų dėmesį. Jūsų valia pažeisti įstatymą, bet tai jau negražu.
PIRMININKAS. Taip, jūs norite nurodyti, kad 5 punkto antra dalis...
Z.JUKNEVIČIUS. Taip, mes pažeidžiam įstatymą priimdami šitą ir buvom suklaidinti deputato Č.Juršėno, kuris pacitavo 1 straipsnį, kad valstybės kontrolė žiūri naudojimo tikslingumo, efektyvumo ir apskritai. Bet materialinių finansinių lėšų naudojimo , o ne skyrimo. Čia Vyriausybė skirsto subjektams, kurie naudoja. Yra skirtingi dalykai, ir ten specialiai užrašyta, kad Vyriausybės veikla neprižiūrima kontrolės.
PIRMININKAS. Yra tik dar 15 straipsnis, kuriame sakoma, kad dalyvauja Valstybės kontrolės departamento atstovas, jis gali pareikšti atskirą nuomonę, kuri tačiau nepaveikia Vyriausybės...,
Z.JUKNEVIČIUS. Be abejo, negali paveikti.
PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.
L.N.RASIMAVIČIUS. Kada labai dažnai komentuojami įstatymai, tai jau ne pirmą kartą pastebėjome, kad jie komentuojami iš dalies, perskaičius tik dalį to įstatymo, jo neperskaičius iki galo. Ir aš nežinau, kuo buvo vadovaujamasi, bet ar buvo vadovaujamasi įstatymais. Iš tikro tai yra šiek tiek paminėta, kad valstybės kontrolierius gali kontroliuoti tikslingumą, bet tik naudojimo, tik tada, tarkim, kai Vyriausybė paskiria švietimui plėtoti, o tenai perka mašinas. Tai va ir yra tas tikslingumas. Ar šituo tikslu, ir nieko daugiau. Todėl aš iš tikro esu priverstas agituoti balsuoti prieš visą nutarimą. Nes jeigu mes leisime šitame nutarime keisti įstatymus arba nurodysim nutarime, kaip jie turi būti vykdomi, tai mes padarom pačią didžiausią žalą, tai yra destrukciją. Jau šiuo metu mes, kalbėdami, kad reikia atskirti įstatymų leidžiamąją valdžią nuo įstatymų vykdomosios valdžios, šitai tik deklaruojam, o patys lendam į šitą. Toks nutarimas neturi būti priimtas. Ir siūlau balsuoti prieš jį.
PIRMININKAS. Taip, aš tada ieškau tokios reglamentinės galimybės, kaip padaryt, kad nebūtų blokuojamas viso iš esmės reikalingo nutarimo priėmimas. Remdamasis 104 straipsnio nuostatomis, aš prašau balsuoti dėl 5 punkto pirmos dalies atšaukimo. Aš prašau salėje tylos. Tada aš cituoju. Mes balsavome dėl 5 punkto 1 dalies, dėl 5 punkto 2 dalies, dėl viso 5 punkto, prašau klausyti toliau. Balsavome remdamiesi Reglamento 102 straipsnio reikalavimais, ir štai 102 straipsnio 3 dalyje sakoma: ,,Šiame straipsnyje nurodytais būdais priimti sprendimai gali būti atšaukti, balsuojant pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus, iki viso klausimo svarstymo pabaigos, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų grupė." Kadangi aš per pertrauką kalbėjau su teisininkais ir peržiūrėjau įstatymo tekstą, mano manymu, taip pat yra pažeistas Valstybės kontrolės departamento įstatymas, aš, kaip posėdžio pirmininkas, prašyčiau atšaukti 5 punkto 1 dalį, kaip neatitinkančią šio įstatymo. Neatitinka įstatymo 9 straipsnio ir 15 straipsnio 1 bei 2 dalies. Gerai, gal pirmiausia ir svarstome dėl atšaukimo. Taip, o paskui, kai bus nuspręsta, ar atšaukta 5 punkto 1 dalis, ar ne, tada vėl grįšime prie viso nutarimo svarstymo. Jeigu neatšauksime, ką gi, balsuosime už visą arba prieš, arba už. Taigi, gerbiamas Rudy, dėl 5 punkto 1 dalies.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aš jau jums buvau pateikęs pavyzdį, kaip valstybės kontrolierius nevykdo savo pareigų. Jūs prisiminkite pereitų metų pabaigoje, na, lapkričio mėn., mes priėmėm rezoliuciją, aš atsiprašau, spalio mėnesį, mes priėmėm rezoliuciją, kurioje įsakmiai nurodėm, atkreipėm dėmesį į tai, kad netvarkingai naudojamos biudžeto lėšos ir nieko valstybės kontrolierius nenuveikė šitoje srityje. Visiškai ignoravo mūsų rezoliuciją. Rezoliucijoje tai buvo įvardyta. Reikia paimti tą rezoliuciją ir pamatysim.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami deputatai, kadangi vis dėlto yra reikalavimas atšaukti 5 punkto pirmąją dalį, mes balsuosime dėl šito, esant salėje didžiajam kvorumui, pagal 101 straipsnio reikalavimus. Pasisako du deputatai už, du deputatai prieš. Ar jūs nebaigėt?
A.RUDYS. Nebaigiau.
PIRMININKAS. A, atleiskit. Prašom pabaigti.
A.RUDYS. Aukščiausioji Taryba priėmė atitinkamą rezoliuciją, ir toliau nebuvo vykdoma kontrolė. Vadinasi, tolesnis mūsų žingsnis yra šitas nutarimas. Jeigu mes nutarimu nepriversim kontrolieriaus vykdyti funkcijų, tai toliau lieka dar vienas ėjimas, tai yra pareikšti jam interpeliaciją. Jo funkcija yra kontroliuoti kontrolę, tai dar nereiškia kišimosi, kontrolė, teisingai pastebėta, įspėja. Vyriausybė neprivalo vykdyt, priimti jos argumentaciją.
Aš prašau leidimo nereplikuot iš vietos.
PIRMININKAS. Gerai, tai aš irgi prašau, kad deputatai nereplikuotų iš vietos, deputate Rasimavičiau. Du deputatai pasisako už mano pasiūlymą atšaukti, du deputatai prieš tokį pasiūlymą. Gerai, prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos deputatai, gali būti, kad jau priimdami aną rezoliuciją, kurią mini deputatas A.Rudys (prašau įstatymo tekstą, gerai), kad jau priimdami aną rezoliuciją mes prieštaravom Valstybės kontrolės įstatymui, tai reikėtų patikrinti. Ir tokių neapsižiūrėjimų, matyt, būna ir šiandien mes galime padaryti dar vieną tokį neapsižiūrėjimą, nes įstatyme apibrėžta kontrolės kompetencija. Čia buvo klausimas, ką reikės daryti, jeigu valstybės kontrolierius nenorės peržengti įstatymo.
Ir kad mes tada jam iškelsim interpeliaciją. Jūs matot, į kokius absurdus mes galim įklimpti. Ir dar buvo vienas klausimas, o kas bus, jeigu paliksim šitą pavedimą nutarime, kuris prieštarauja Valstybės kontrolės įstatymui. Na, aš galėsiu tiktai dar kartą apgailestauti, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas neturi įgaliojimo sugrąžinti tokio nutarimo ar kokio kito dokumento, kuris prieštarauja įstatymui, nes sugrąžinimas leistų ramiau apsvarstyti ir surasti, matyt, sprendimą, kad prieštaravimų tarp įstatymų pas mus nebūtų. O kadangi aš būsiu priverstas pasirašyti, tai aš po parašu dar pridėsiu savo pastabą, nors istorijai, kur aš mačiau prieštaravimą, bet turėjau pasirašyti.
PIRMININKAS. Taip, vienas deputatas už. Deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Na, kažkaip liūdna klausytis, kada nėra jokių prieštaravimų jokiam kontrolės įstatymui. Tiktai patvirtinama norma, kad jis privalo vykdyti tai, ką jis privalo vykdyti, ir dar sykį galima pasakyt, kad kontrolieriaus pati svarbiausia užduotis yra kontroliuoti, kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Štai, ponai, teisingumas tai jau yra kontrolė skirti ar neskirti. Tai jokiu būdu nėra kontrolė skirti ar neskirti. Kai mes kalbėjom ir balsavom, kad turi kontrasignuoti, aš pats pasisakiau, kad nepriimtina, jog valstybės kontrolės žmogus kontrasignuotų skyrimus, tai būtų jau Vyriausybės kompetencijos žlugdymas. Ir pats balsavau, ir taip toliau. Tačiau čia nekalbama apie tai, kad prieš skiriant turi atsiklausti, kalbama, kad valstybės kontrolierius turi pasižiūrėti ir pateikti analizės išvadas Aukščiausiajai Tarybai. Kur tie prieštaravimai įstatymui ir kas čia pažeidžiama? Čia tiktai tiesiogiai yra tikslingas, aš kitaip negaliu, teisininkų noras suklaidinti; kai ką ir pasisekė, mano supratimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas deputatas už, vienas deputatas prieš jau pasisakė. Deputatas V.Andriukaitis. Deputatas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Kolegos, kam mums reikalingas nutarimas, kuris prieštarauja įstatymui, tuo labiau kad nutarimas negali pakeisti įstatymo, todėl aš savo ir Sąjūdžio frakcijos vardu siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Tai yra siūlote balsuoti už atšaukimą?
S.MALKEVIČIUS. Už atšaukimą, taip.
PIRMININKAS. Nes dabar teks balsuoti dėl atšaukimo, ir jūs siūlote balsuoti už.
S.MALKEVIČIUS. Taip, išbraukti 5 straipsnį.
PIRMININKAS. 5 straipsnio 1 dalį.
S.MALKEVIČIUS. Pirmą dalį.
PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.
J. TAMULIS. Gerbiamieji kolegos, mane šiek tie stebina šita kazuistika, kurią čia bandoma pateikti. Valstybės kontrolė nevykdo tokios kontrolės, kaip šičia bandoma pateikti, Vyriausybės darbo, esą jinai neleidžia daryti vieno ar kito, ar trečio veiksmo. Valstybės kontrolieriaus funkcija yra būtent tikrinti biudžetinių lėšų naudojimą ir, jeigu kas nors yra daroma Vyriausybės ne pagal įstatymą, turi būti pateiktos šitos žinios Aukščiausiajai Tarybai. Tai yra viena iš pačių pagrindinių jo pareigų, būtent šitas daiktas ir yra čia užrašomas. Kontrolierius neturi teisės sustabdyti, neleisti ką nors padaryti, bet jis turi žiūrėti ir pateikti informaciją Aukščiausiajai Tarybai. Visa tai yra labai aiškiai užrašyta valstybės kontrolieriaus įstatyme, ir aš tikrai nesuprantu, apie ką mes čia dar kalbam. Jeigu mes toliau naudosim tą pačią logiką, tai deputatams, brangieji, teks eiti ir žiūrėti, ir tikrinti bet kokių lėšų naudojimą. Tam ir yra valstybės kontrolierius, kad to nedarytų deputatai ar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
PIRMININKAS. Gerai, du deputatai pasisakė už atšaukimą, du deputatai prieš atšaukimą. Baigiamasis žodis deputatui A.Rudžiui.
A.RUDYS. Aišku, mes turim labai liūdną tokio balsavimo patyrimą, kai nesutarus dėl vieno punkto yra sužlugdomas visas nutarimas ir po to įteisinama Vyriausybės antiįstatymiška veikla. Tai galbūt pasielkim tokiu atveju šitaip: padalijam šitą nutarimą į dvi dalis ir balsuojam, iš pradžių už tą nutarimą be 5 straipsnio, o paskui už 5 straipsnį, kaip už atskirą nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Rudy, aš ir ieškojau tokio kompromiso, kad nepražūtų visas nutarimas, geriau atšaukime 5 punkto Į dalį, ir tada lieka tik balsuoti už visą nutarimą, o jeigu jums kils noras kada nors pateikti tą jau atmestą 5 punkto 1 dalį atskiru nutarimu, tai, žinoma, niekas to ir nedraus. Kadangi jau yra priimta 5 punkto 1 dalis, tai ją reikia atšaukti. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų buvo, balsuotume keldami korteles pagal Reglamento 101 straipsnio reikalavimus. Galėčiau ir perskaityti tuos įstatymo straipsnius, kurie man užkliuvo, tačiau bijau, kad prasidės įstatymo skaitiniai. Taigi kas už posėdžio pirmininko pasiūlymą atšaukti 5 punkto 1 dalį? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 37.
PIRMININKAS. Pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 37.
PIRMININKAS. Už 37. Kas prieš? Ką gi, gal aš tada savo iniciatyva ir nutraukčiau balsavimą, kadangi vis dėlto pusės didžiojo kvorumo nėra surinkta. Mano pasiūlymui atšaukti 5 punkto 1 dalį nepritarta, teks balsuoti už nutarimą tokį, koks jis yra su 5 punkto 1 dalimi. Lieka toliau tęsti pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Deputatas Č.Juršėnas nepageidauja dėl balsavimo motyvų, ne?
Č.JURŠĖNAS. Aš kitką norėjau siūlyti, jeigu galima.
PIRMININKAS. Tai kad jau visi punktai priimti.
Č.JURŠĖNAS. Ne, visiškai kitas dalykas, jeigu mes nepatenkinti valstybės kontrolierium, mes galim jam pareikšti pastabą, kad jis nevykdo savo įstatymo arba nutarimo.
PIRMININKAS. Kalbama apie nutarimą. Gerai, daugiau niekas nenori kalbėti. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
V.LANDSBERGIS. Aš dėl balsavimo motyvų noriu perskaityti dvi eilutes iš įstatymo: ,,Valstybės kontrolės departamento kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės ir Lietuvos banko veikla." Ir dabar aš noriu dar pasakyti, kaip man visa tai atrodo, kad yra balsuojama ne iš esmės. O tiesiog — dar kartą įgnybt Vyriausybei ar neįgnybt, suvaržyt ją ar nesuvaržyt. Nesvarbu, kad įstatyme pasakyta kitaip.
PIRMININKAS. Gerai, buvo pasakyta dėl balsavimo motyvų, gal galite jau paskelbti, kiek salėje deputatų, kad nebereikėtų registruot. Truputį luktelkim, pasakys tikslų skaičių, ir balsuosime.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 98 deputatai.
PIRMININKAS. Salėje 98 deputatai. Balsuosime pakeldami korteles už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų" įgyvendinimo". Kas už šį nutarimą? Salėje 98 deputatai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 54.
PIRMININKAS. Už 54. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 26.
PIRMININKAS. Prieš 26. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Susilaikė 10 deputatų. Nutarimas priimtas.
K.ANTANAVIČIUS. Repliką noriu.
PIRMININKAS. Repliką dėl procedūros deputatas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasisakyti, kad pirmininko pastaba, matyt, labai teisingai buvo suprasta deputatų, kad paskatintų balsuoti už. Ir kontrolė, matyt, taip pat suprato kaip ir pirmininkas, kad kontrolė neturi kontroliuot. O štai pasakyta, 1 straipsnis: ,,Kontrolės departamentas yra atsakingas už... kontrolės organas, tikrinantis valstybės finansinių materialinių išteklių naudojimo teisingumą, tikslingumą ir efektyvumą." Va štai. Jis irgi, matyt, taip pat suprato, kaip mūsų pirmininkas, kad jis neturi teisės ir tai yra būtina apskritai įrašyti, ką mes ir padarėm, ačiū jums.
PIRMININKAS. Štai aš to ir bijojau, kad prasidės įstatymo skaitiniai. Gerai, nebecituokim. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aišku, svarstymas užtruko gerokai ilgiau, negu buvo planuota, ir dėl to a§ prašyčiau rezoliuciją ir dar vieną nutarimą, kurį pateikt turės deputatas J.Šimėnas, perkelti į antradienį.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi pono E.Petrovo klausimas baigtas. Gerai, tai antradienį rašome rezoliuciją ir nutarimą dėl gamtos apsaugos objektų statybos finansavimo. O kas dar liko? Na, gerai, prašom, gerbiamas Petrovai.
E.PETROVAS. Gerbiamieji deputatai, drįstu į jus kreiptis, kol yra kvorumas. Čia pasitarus su teisininkais, mums reikia priimti labai trumpą nutarimą. Aš šiandien jums pristačiau tris alternatyvius nutarimus, du ir trečią Lenkų frakcija. Bet šiandien 24 val. baigiasi tiesioginio valdymo įvedimo terminas. Mums reikia priimti trumpą nutarimą, jo tekstą perskaitau. Jis taip skambėtų (neskaitau čia tos komisijos pavadinimo): ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria: pratęsti tiesioginį valdymą Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose iki tol, kol vienas iš trijų pateiktų alternatyvinių nutarimų bus priimtas."
PIRMININKAS. Taip, matyt, būtų priimtinas Aukščiausiajai Tarybai, kadangi čia gali būti kalbama apie vieną dvi savaites. Taip. Neprieštarautumėt. Tačiau balsuot už tą dalyką turime. Taigi kas už šį nutarimą dėl tiesioginio valdymo laikotarpio pratęsimo? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 70.
PIRMININKAS. Už 70. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 5.
PIRMININKAS. Prieš 5. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Susilaikė 11. Nutarimas priimtas. Dabar, jeigu neklystu, eilės tvarka deputatas A.Norvilas.
A.NORVILAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Jums siūlomas nutarimas dėl laikinosios transporto komisijos sudarymo. Norėčiau paaiškinti. Projektas dėl šios komisijos sudarymo buvo pateiktas jau turbūt prieš mėnesį ir, savo nelaimei, visą laiką buvo rezervinis klausimas. Nutarimui pritarė visos parlamentinės frakcijos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Nutarime yra siūloma sudaryti šios sudėties transporto komisiją. Ar reikia skaityti sudėtį iš 6 deputatų? Praktiškai t.y. visi deputatai mūsų parlamente, dirbantys šioj srity ir išmanantys ją arba tiesiog pagal specialybę susiję su transportu. Gal aš nesiplėsdamas, jei bus klausimų, atsakysiu į juos, dėl ko ir kam ši komisija sudaroma, bet ši komisija tikrai turėtų dirbti labai svarbų darbą, nes transporto įstatymų leidimas tikrai pas mus yra šiuo metu apleistas. Ir, be laikinojo Transporto pagrindų įstatymo, mes neturim jokio transporto reglamento įstatymo, kai šiuo metu laukia atskirų transporto sakų įstatymai ir taip toliau. Žodžiu, komisija tikrai turėtų platų darbų barą. Jeigu yra klausimų, aš pasirengęs atsakyti.
PIRMININKAS. Taip, aš tik noriu informuoti, kad tai yra Susisiekimo ministerijos iniciatyva, kurią parėmė Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir kuri rado atgarsį tarp deputatų. Jeigu neklystu, taip?
A.NORVILAS. Taip.
PIRMININKAS. Deputatas L.Milčius.
L.MILČIUS. Na, gerbiamas Norvilai, aš visai nesuprantu, kaip čia dabar yra. Transportu rūpinasi tai gydytojai, tai menininkai. Kas čia per komisija, kokios funkcijos? Ar mes į kompetenciją šiek tiek žiūrim, ar nežiūrim? Kas čia per funkcijos tos jūsų komisijos? Man jau keista darosi, jeigu transportu pradeda rūpintis žmonės, visiškai neturintys nieko bendro pagal savo specialybes.
A.NORVILAS. Aš neišgirdau klausimo, jeigu dėl kompetencijos, tai mes tą galėsim išsiaiškinti turbūt ne iš parlamento tribūnos. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas. Prašau salėje tylos.
Deputatas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš neabejoju, kad šitų klausimų sprendimas, be abejo, labai svarbus ir Lietuvai reikalingas. Bet man nevisiškai aiškios funkcijos. Ar tai bus įstatymų leidimo komisija? Jeigu įstatymų leidimo komisija, tai tada iš tikrųjų jos sudėtis turėtų būti kitokia, turėtų būti teisininkų. Jeigu tai ne įstatymų leidimo, o, sakykim, ministerijos reguliavimo komisija, tai aš nežinau, galbūt premjeras galėtų paskirti vicepremjerą ir pasiūlyti ką nors iš specialistų. O jeigu tai yra bendra Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos komisija, kaip buvo blokados laikais sudaryta, tai tada mes turėtume platesnį barą klausimų, kuriuos šitai komisijai duodama spręsti. Man rodos, kad iš tos informacijos, kurią mes čia turim, aš bent negaliu susidaryti nuomonės apie tos komisijos funkcijas. Todėl aš manau, kad balsuoti šiandien niekaip neišeitų.
A.NORVILAS. Vėlgi neišgirdau klausimo, o teigimą. Šitos komisijos funkcija vis dėlto būtų įstatymų leidimas, nes tai parlamento komisija, laikinoji komisija, jokiu būdu ne bandanti atlikti vykdomąsias funkcijas. Tiek galėčiau tai pakomentuoti.
PIRMININKAS. Taip, deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau sužinoti, kokia yra jūsų specialybė ir ar užteks jums kvalifikacijos vadovauti šitokiai komisijai. Problemų iš tikrųjų yra daug, bet, aš manau, pirmininkas turėtų turėti ir atitinkamą kompetenciją.
A.NORVILAS. Šiuo atveju nuspręs parlamentas, kolegos, komisijoje esantys, šitokių abejonių neišreiškė.
PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika.
B. V.RUPEIKA. Gerbiamas kolega, aš turiu pasidžiaugti, kad kažkas imasi šio painaus, keblaus ir neturinčio geros perspektyvos dalyko. Na ir, kaip sakoma, nereaguokite į tuos klausimus dėl specialybių ir dėl kompetencijų, nes vakarykštis mitingas rodo, kad tauta teigiamai vertina nevisiškai savo profilį atitinkančius vadovus, jeigu jie puikiai dirba. Taigi aš už.
PIRMININKAS. Deputatas J.Liaučius.
J.LIAUČIUS. ... kaip kandidatui į komisijos pirmininkus, aš turėsiu jums, kai bus balsuojama, keletą asmeniškų klausimų, kurie bus skirti ir kitiems kolegoms, tai dėl jūsų buvimo SDAALR ir dėl didžiulio trūkumo. Tai jūs ketinate rengti įstatymus, kuriuos turėtų rengti Vyriausybės specialios darbo grupės. Manyčiau, kad Parlamentas nelabai turėtų pritarti dar vienai turistaujančiai komisijai. Kaip, jūsų nuomone?
A.NORVILAS. Sudarant šią komisiją nė viena frakcija neprieštaravo, dabar aš girdžiu Tautininkų frakcijos nuomonę, kad šitos komisijos nereikia. Turiu suderinimą, kurį atliko Tautininkų frakcija, kad šita komisija reikalinga. Jeigu kyla abejonių dėl vieno ar kito komisijos nario, tai, matyt, tą reikėtų daryti kitu keliu. Jeigu ponas J.Liaučius turi kažkokių specialių klausimų arba abejonių dėl kažko, tai, matyt, taip pat jis galėjo išsiaiškinti gerokai anksčiau.
PIRMININKAS. Deputatas P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Kadangi mano kandidatūra yra pasiūlyta į šią komisiją, aš norėčiau ją atsiimti vien dėl to, kad aš abejoju, ar sugebėsiu įrodyti savo kompetenciją kažkur ne čia, ne šioj salėj, o koridoriuj.
PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis.
L.SABUTIS. Aš noriu paprašyti, kad mes gal nebediskutuotume dėl to, ką Prezidiume svarstėme. Gauname nemažai įvairiausios korespondencijos, kurią tiesiog nežinau kuriai komisijai arba kuriems deputatams skirti. Dabar faktiškai atkuriant visas tas transporto jūrų, oro, keleivinio ir kitokio — žinybas yra nemaža reikalų, darbų, kur galėtų ši komisija galbūt ne galutinį variantą pateikti, bet pačią problematiką panagrinėjusi pranešti ir Aukščiausiajai Tarybai, galbūt ir kitoms žinyboms, todėl aš prašyčiau palaikyti pranešėją, balsuoti ir šiandien patvirtinti šią komisiją.
PIRMININKAS. Taip, ir paskutinis pasisakymas deputato K.Intos.
K.INTA. Tai galbūt galima tą komisiją dar papildyti, gal yra deputatų, kurie norėtų joje dirbti, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Tai ją bus galima papildyti gal kiek vėliau, šiandien pabandykim balsuoti už šitą nutarimą.
Tai ar kas nors reikalauja balsuoti papunkčiui, ar galima... Reikalaujama balsuoti papunkčiui. Dėl 1-ojo punkto: ,,Sudaryti šešių Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų laikinąją transporto komisiją." Gerai, priimtinas punktas, kad būtų sudaryta tokia komisija? Neprieštarauja? Ar reikia balsuoti? Deputatas S.Pečeliūnas, liko dvi minutės, jeigu jūs neprieštaraujat, gal...
BALSAS IŠ SALĖS. Nereikia, nereikia.
S.PEČELIŪNAS. ... tai gal išbraukim tą skaičių 6. Nereikės paskui taisyt iš naujo, aš tik dėl šito.
PIRMININKAS. Gal tikrai nerašykime žodžio ,,6", sudarykime Lietuvos Respublikos laikinąją... Taip, nebeprieštarauja dėl 1 punkto. Dėl 2 punkto išrinkti į komisiją šiuos deputatus: P.Giniotą, K.Intą, J.Karvelį, V.Kvietkauską, A.Leščinską, A.Norvilą. Jūs atsisakėt, taip, lieka 5 deputatai. Prieštarauja kas nors, reikia balsuoti dėl 2 punkto? Ar reikia balsuoti dėl 2 punkto? Nereikia. Papildyti? Na, gerai, gal prašom tada. Deputatas S.Akanovičius.
S.AKANOVIČIUS. Lenkų frakcija, trumpai pasitarusi, siūlo į komisiją įtraukti S.Peško, specialistą. Jeigu reikės, tai jis padės.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi laikinosios deputatų komisijos yra formuojamos frakciniu principu, kiekviena frakcija turi teisę pasiūlyti savo atstovą. Gerai. Stanislavas Peško yra dar vienas pretendentas. Ar dabar prieštarauja kas nors dėl tokios komisijos sudėties? Nėra prieštaravimų. 2 punktas priimtas. 3 punktas paskirti deputatą A.Norvilą laikinosios transporto komisijos pirmininku. Reikia balsuoti dėl šito? Ne. 64 Reglamento straipsnis: jeigu komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis negu savaitė, komisijos siūlymu Aukščiausioji Taryba tvirtina komisijos pirmininką.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai komisijos siūlymu.
PIRMININKAS. Tai komisija, aš taip suprantu, jau ir siūlo deputatą A.Norvilą.
BALSAS IŠ SALĖS. Jie nebuvo susirinkę.
PIRMININKAS. Gerai, gal susitarkime, kad teks priimti dar vieną nutarimą dėl komisijos pirmininko patvirtinimo. Na, ar galima iš karto balsuoti? Nereikia balsuot dėl 3 punkto, nereikia balsuot. Reikalauja balsuot? Gerai, prašau deputatus dėmesio. Deputatai reikalauja, kad būtų balsuojama dėl 3 punkto, kuriame sakoma: paskirti deputatą A.Norvilą laikinosios transporto komisijos pirmininku. Balsuojame spausdami mygtukus. Kas už tai, kad deputatas A.Norvilas būtų paskirtas šios laikinosios komisijos pirmininku?
Balsavimas pradėtas. Kas už?
35 deputatai balsavo už, 9 prieš, 11 susilaikė. Trečias punktas patvirtintas. Lieka balsuoti už visą Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl laikinosios transporto komisijos sudarymo. Balsuosime keldami korteles. Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą? Balsavimas pradėtas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už 61.
PIRMININKAS. Už 61. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš 4.
PIRMININKAS. Prieš — 4. Lyg daugiau buvo, prašau perskaičiuoti, kiek prieš? Pakelkite korteles, kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.
PIRMININKAS. Prieš 5. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.
PIRMININKAS. Susilaikė 14. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas priimtas. Kitas darbotvarkės klausimas. Bijau, kad nebegalėsim balsuoti, kas nors pareikalaus perskaičiuoti kvorumą ir nebegalėsim balsuoti. Na, aš nesakiau jau ir šiuo atveju, dėl transporto komisijos. Gerai, dėl rytdienos darbotvarkės norėčiau taip preliminariai pasitarti. Rytdienos darbotvarkėje galėtų būti šiandien nebaigti pristatymai, tiksliau, nepradėti pristatymai, kurie papildomi deputato G.Ilgūno pristatomu klausimu. Taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo projekto pirmasis svarstymas. Deputate Liaučiau, Manifestacijų įstatymo projektą rytoj numatytume pristatyti, pateikti svarstymui ir Notariato įstatymo projektą. Tai yra suderinta su autoriais, išskyrus galbūt deputatą J.Liaučių. Gerai, tai tada reikalingas atskiras posėdis, kuriame... Leiskit, jeigu galima, aš labai trumpai pasakysiu, aš bijojau, kad nepražūtų rytdienos pusdienis visiškai veltui, todėl bent kai kuriuos klausimus aš savo iniciatyva nutariau įrašyti į rytdienos darbotvarkę, suderinęs su autoriais. Aš žinau, kad yra labai daug svarbių klausimų, tačiau nespėjau apžiūrėt, kas labiausiai reikalinga. Aš žinau, kad jūs dabar pasiūlysit labai daug ką. Gerai, deputatas K.Antanavičius pirmiausia. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu pasiūlyti taip pat pirmąjį svarstymą projekto dėl Žemės ūkio privatizavimo įstatymo pakeitimo, ten visiškai akivaizdus dalykas. Ir taip pat dėl mūsų nutarimo dėl Vyriausybės neteisingo privatizavimo įstatymo traktavimo, kada atimami iš žemdirbių namai, butai. Užregistruotos pataisos yra ir jas žūtbūt reikia skubiai svarstyti. Trečias — dėl butų privatizavimo pataisų.
PIRMININKAS. Taip, aš dar pasakysiu vieną argumentą. Antradienį komisijų ir frakcijų vadovų pasitarime aš štai tuos klausimus, kuriuos šiandien paminėjau, pasakiau. Jūs gal pavėlavot tada, jeigu aš neklystu, pavėlavot. Na dabar vėl darbotvarkę bandyta padaryt...
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis seniūne, galima paklaust?
PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad ryt neprapultų veltui diena. Ne, aš ne jums kol kas sakau, aš apeliuoju į deputatus, dabar visiškai neaišku: bus pasirengta, atvyks pranešėjai, neatvyks, ar registruotas projektas, ar neužregistruotas...
V.ŽIEMELIS. Turiu pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, deputatas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Perkelti šiandienos klausimus, tai jau aišku, kad tie klausimai sprendžiami.
PIRMININKAS. Rytoj nebus didžiojo kvorumo, kad galėtume balsuoti.
V.ŽIEMELIS. Tai daugumą galime perkelti, yra pristatymai.
PIRMININKAS. Kiti jau ir perkelti, aš jau tai seniai minėjau, deputate Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Labai protingai padarėt, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Deputatas A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paprašyt, kad rytoj nebūtų šnekama Buhalterinės apskaitos įstatymo klausimu todėl, kad Biudžeto komisija yra labai suinteresuota šito įstatymo likimu ir mes esam nusiuntę įstatymo projektus kai kurioms institucijoms, paprašę ekspertų išvadų ir, kada labai buvom užsiėmę biudžeto klausimais, mes nesvarstėm šitų dalykų. Prašyčiau atidėti šitą įstatymą toliau.
PIRMININKAS. Gerai, jūs taip pat antradienį nieko nesakėt, aš todėl ir įrašiau. Na, suprantama, aš čia be priekaištų viską sakau, deputatas J.Beinortas, matau.
J.BEINORTAS. Kaip dabar su šituo 16 šios dienos klausimu...
PIRMININKAS. Jeigu jūs įsitikinęs, kad rytoj susirinks didysis kvorumas, aš mielu noru įrašau į rytdienos darbotvarkę.
J.BEINORTAS. Bet, gerbiamasis seniūne, juk galima svarstyti pastraipsniui, balsuoti pastraipsniui ir nesant didžiojo kvorumo.
PIRMININKAS. Na, gerai, įrašom vietoj Buhalterinės apskaitos įstatymo šitą. Tai, kas šiandien turėjo būti svarstoma, ir svarstytume pastraipsniui. Jūs pats tai siūlote, aš priimu jūsų pasiūlymą: vietoj 1 klausimo Buhalterinės apsaugos įstatymo. Deputatas A.Sėjūnas.
A.SĖJŪNAS. ... norėtume pristatyti nedidelę Reglamento pataisą, 256 straipsnio. Pristatymas...
PIRMININKAS. Gerai, aš negaliu šitaip dirbti ir negalėsim mes visi. Aš labai geranoriškai apeliuoju, negalėsim šitaip dirbti, jeigu yra tariamasi, yra diskutuojama ir paskutiniu momentu brukamas savas variantas. Deputatas J.Beinortas pasisakė, deputatas A.Karoblis.
A.KAROBLIS. Norėčiau paprašyti, kad rytoj nedalyvaujantys deputatai nebūtų fiksuojami kaip nedalyvaujantys posėdyje.
PIRMININKAS. Ne, aš jau kalbėjau su kitais deputatais dėl tos problemos, galėtume, žinoma, padaryti tokią išlygą, kad... Ne, registruoti teks, kad būtų netaikomos sankcijos. Sutartume tada, gerai, išklausėme pasiūlymus. Deputatės B.Valionytės klausimą, šiandien nespėtą išspręsti, būtų galima spręsti rytoj. Kadangi yra 47 deputatų parašai ir be jokios eilės galima balsuoti.
Dabar norėčiau, kad būtų baigiamas šitas posėdis iškilmingu akcentu. Išrinkti du nauji Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai, jie turėtų prisiekti. Prašau deputatus sėsti į vietas.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, kadangi (...) truputį skiriasi, (...) tai aš manau, kad mūsų naujai išrinkti pareigūnai gali po vieną perskaityti abu tuos tekstus. Prašom.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš, Laima Andrikienė, jums liudijant prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. ''
V.LANDSBERGIS. Priesaika priimta.
Č.JURŠĖNAS. Aš, Česlovas Juršėnas, jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
V.LANDSBERGIS. Priesaika priimta. (Plojimai)
Posėdis baigtas.