DEVYNIASDEŠIMT ŠEŠTASIS POSĖDIS

    1992 m. kovo 12 d.

---

  Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.LANDSBERGIS ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS

Balsų skaičiavimo grupės sudarymas

PIRMININKAS (V.LANDSBERGIS). Gerbiamieji kolegos deputatai, pradedame antrąjį šios sesijos posėdį. Labai prašau jūsų atkreipti dėmesį, kad posėdis prasideda, susėsti į savo vietas, nes turėsime užsiregistruoti, kad žinotume, kiek mūsų yra atvykę. Labai prašom, kolegos deputatai, susėskit į savo vietas. Ar galima būtų paprašyti dėmesio ir kad niekas neatitraukinėtų dėmesio. Gerai, dabar prašom, pradėsim registravimąsi. Galima įjungti. Registracija įjungta? Prašom registruotis. Labai siūlyčiau, kad visi savo vietose registruotųsi, o ne už kolegas, esamus ar nesamus. Labai gražu, 98. Kvorumas yra, galime pradėti darbą. Darbotvarkę visi turime. Mes šiek tiek pasitarėm ir aš norėčiau pasiūlyti, kad sukeistume vietomis: pirmąjį darbotvarkės klausimą įrašytume į trečiojo vietą. Taip, iš pradžių sudarykime balsų skaičiavimo grupę, nes jau darbotvarkę tvirtinant reikės galbūt ir balsus skaičiuot. Ir, žinoma, būtų gerai, jeigu mes jau turėtume seniūną ir jo pavaduotojus. Ar sutiktumėt su tuo, kad pirmieji du klausimai būtų skaičiavimo grupės sudarymas ir seniūno bei jo pavaduotojų rinkimas? Pritariam, taip? Labai ačiū. Tada pagal mūsų nustatytą Reglamentą balsų skaičiavimo grupė siūloma pagal sąrašą, pagal abėcėlę. Malonu pastebėti, kad jau visi yra pabuvę šitose pareigose ir mes vėl pradedam antrą ratą, nuo A raidės. Ir dabar yra siūlomi į balsų skaičiavimo grupę tokie deputatai: Nijolė Ambrazaitytė, Laima Andrikienė, Vytenis Andriukaitis, Leonas Apšega ir Mykolas Arlauskas. Diskusijų nėra? Balsuot nereikia? Reikia, gal moteris atleist? Nuo ko? Aš nemanau, kad mums reiktų diskriminuot moteris. Tai prašom, galbūt balsuokime. Kaip čia geriau — rankomis ar kompiuteriais? Rankomis. Tvirtinam, gerai. Kas už šią balsų skaičiavimo grupę?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

Seniūno ir jo pavaduotojo rinkimas

PIRMININKAS. Čia, tiesą sakant, mums su gerbiamu Kazimieru Motieka ir reikia taip apytikriai, matyt. Labai daug pakeltų rankų ir tada aš turiu tik paklausti, kas prieš ar gal turi kokių kitų pasiūlymų. Prieš, atrodo, nėra. Ar yra susilaikiusių? Vienas yra susilaikęs, tik vienas. Tai turbūt sutiksime, kad gerokai daugiau balsavo už. Prašom, gerbiami kolegos Ambrazaityte, Andrikiene, Andriukaiti, Apšega ir Arlauskai. Prašome jus pasirengti naujoms pareigoms ir užimti vietas. (Plojimai)

Dabar antrasis darbotvarkės klausimas  Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojų rinkimas. Aš noriu pasiūlyti pirmiausia išrinkti seniūną, o paskui jau svarstyti pavaduotojų kandidatūras. Seniūno pareigoms aš noriu pasiūlyti mums labai gerai žinomą ir šioje vietoje gerai dirbusį gerbiamąjį Eugenijų Gentvilą. (Plojimai) Senais laikais sakydavo, kad plojimus reikia laikyt pritarimu, bet aš manau, kad mes turbūt balsuokime ir kadangi jau turime balsų skaičiavimo grupę, tai galima bus ir labai tiksliai suskaičiuoti balsus. Žinoma, aš turiu paklausti, gal yra kitų pasiūlymų ar gal yra prieštaraujančių. Atrodo, kad nėra, malonu, tai tada prašome, gerbiamieji kolegos, kas už Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Taip, aš, tiesą sakant, buvau jo paklausęs prieš posėdį, bet turiu dabar viešai paklausti, ar jis neatsisako. Ne, aš paklausiau, ar yra kitų kandidatūrų. Gal jūs turit kitą kandidatūrą? Ne. Gerai, tai vis dėlto aš neturiu kitos išeities, kaip eiti pirmyn, ir tai nėra forsavimas. Prašom, gerbiamieji kolegos, kas už Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą? Prašome palaikyti rankas ilgiau, kas gali, pakelti aukščiau. Balsų skaičiavimo komisija jauna, neprityrusi. Gali suklyst. Ar jau suskaičiavot? Kiek yra už? Ar paskui, žinoma, sužinosim. Kas prieš Eugenijaus Gentvilo kandidatūrą? Prieš, atrodo, nėra. Kas susilaikė? Susilaikiusių taip pat nėra. Tai paskui sužinosim, kiek nebalsavo. Prašom, kokie jūsų rezultatai.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 92. Prieš  nėra. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Taip, aš jau buvau išgirdęs tą rezultatą ir todėl paskambinau. Sveikinam mūsų sesijos seniūną, kviečiame čia užimti vietą. (Plojimai) Prašom, gerbiamasis seniūne, ateikite čia, gal reikės padėti, patarti, jūs labai prityręs. Prašom, gerbiamasis Eugenijau. Gerbiamieji kolegos, dabar mums reikia išrinkti seniūno pavaduotojus, ir aš noriu paklausti, kas turi kokių pasiūlymų. Vienas balsas iš salės siūlo tuos pačius, bet gal yra kokių apsvarstytų, apmąstytų frakcijų pasitarimuose ar komisijų pirmininkų pasitarimuose, prašome informuoti. Gal gerbiamasis seniūnas turi savo idėjų? Kaip? Prašom, gerbiamasis deputate.

K.Antanavičius. Na, man rodos, visi įsitikinom, kaip daug priklauso nuo seniūno, kuris čia mus visus tvarko. Ir atsimenam, kaip neblogai ponas A.Taurantas tvarkė. Aš norėčiau prašyti jo sutikimo ir siūlyti, kad mes jį rinktume. Ačiū.

PIRMININKAS. Mes viską fiksuojam. Siūlomas yra gerbiamas A.Taurantas, šita mintis ir man buvo kilusi. Mes jau čia šiek tiek svarstėm, ar galėtų būti komisijos pirmininkas, tai dar pasitarsime. Dabar gerbiamasis Č.Okinčicas prašo žodžio.

Č.OKINČICAS. Mano manymu, reikėtų pasiūlyti ir prašyti pono Česlovo Juršėno sutikimo užimti seniūno pavaduotojo postą.

PIRMININKAS. Taip, yra jau du pasiūlymai, yra siūlomi deputatai A.Taurantas ir Č.Juršėnas. Gerbiamasis P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš siūlau deputatą K.Antanavičių. Kiek kartų mačiau, jis labai gerai moka vesti posėdžius ir visada būna objektyvus. Dar nuo Sąjūdžio Seimo laikų aš prisimenu.

PIRMININKAS. Rašom į kandidatų sąrašą deputatą K.Antanavičių.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Na, turbūt mes turim gerbti kandidato nuomonę ir prašymą jo nerašyti. Gerbiamasis S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau savo ir frakcijos vardu pasiūlyti Laimą Andrikienę.

PIRMININKAS. Ačiū, rašome. Gerbiamasis L.Simutis.

L.SIMUTIS. Siūlyčiau gerbiamą R.Astrauską. Santarvės frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Na, aš, kaip deputatas, irgi galėčiau pasiūlyti porą kandidatūrų, kurios man atėjo į galvą. Tai būtų deputatai J.Liaučius ir V.Jarmolenka. Gerbiamasis J.Tamulis. Prašom.

J.TAMULIS. Aš norėčiau pasiūlyti kitokią tvarką. Vis dėlto tų kandidatūrų yra pakankamai daug. Matyt, reikėtų aptarti, jeigu jų dar keletas atsirastų, ir nerinkti seniūno pavaduotojų šiandieną, o bent iki antradienio leisti frakcijoms aptarti. Bus aiškesnis balsavimas. Tokie, sakyčiau, efektyvesni tie balsavimai ir rezultatas bus greičiau.

PIRMININKAS. Čia neblogas pasiūlymas. Iš tikrųjų dabar galbūt reikėtų sustabdyti šitą sąrašą, jeigu nutarsim, kad pakanka pasiūlymų. Buvo iš salės balsas, kurio mes nefiksavom, — tuos pačius. Ar tai yra tikrai tvirtas pasiūlymas, ar pajuokavimas, ar kažkas neapibrėžta? Neprisipažino. Tai tada šitą sąrašą  vienas, du, trys, keturi, penki, šeši  laikom pakankamu. Ir daugiau nebus pasiūlymų? Yra dar pasiūlymų?

Gerbiamasis deputatas A.Norvilas nori pasiūlyti dar ar pasisakyti?

A.NORVILAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš norėčiau pasiūlyti tokią tvarką. Vis dėlto visi 6 iškelti kandidatai yra tikrai verti užimti seniūno pavaduotojo postą, bet siūlyčiau laikytis tokios tvarkos. Norėčiau pasiūlyti porą savaičių leisti bandyti kandidatams vesti posėdžius. Vis dėlto lemiamą žodį turėtų tarti ir frakcijos, ir atskiri deputatai, atsižvelgę į tai, kaip kandidatas gali, moka, sugeba, nes čia reikia tam tikro talento. Labai svarbus, kiek man teko kalbėti su gerbiamu seniūnu Eugenijum Gentvilu, yra tas posėdžių rengimo darbas, todėl reikėtų atsižvelgti ir į seniūno nuomonę, kaip, sakysime, kandidatai per tą bandomąjį laikotarpį dirbo posėdžių rengimo darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Čia jau dėl sprendimo tvarkos, kaip mes galėtume apsispręsti ir išrinkti pavaduotojus. Aš taip pat galvojau, kad reikia ne dabar iš karto rinkti, kaip ir pasiūlė deputatas J.Tamulis. Gal mes galėtume nedaryti tokio bandymo, kaip čia dabar siūloma, o tiesiog pasitarti frakcijose. Galbūt nereikėtų laukti kitos savaitės, gal būtų galima šiandien po pietų, panaudoti pietų pertrauką tokiam pasitarimui? Kaip jūs manytumėt, ar nepakaktų laiko?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Matot, žinoma, fiksuodami sąrašą mes turėsime paklausti kiekvieno iš jų, ar jie sutinka būti tame kandidatų sąraše, ir tada spręsime, kada einam toliau į seniūno pavaduotojo rinkimus — ar šiandien po pietų, ar kitą dieną. Dar turėsime pagalvoti dėl tokio pasiūlymo, kuris čia Prezidiumo pasišnekėjimuose buvo iškilęs,  gal kartais rytoj dirbti pusę dienos: tada galėtume rytoj. Ir dar gerbiama deputatė R.Hofertienė norėjo pasisakyti.

R.HOFERTIENĖ. Aš nesiūlyčiau atidėlioti to klausimo, o šiandien po pietų būtinai išspręsti, nes tai nėra pirmoji sesija ir mes vieni kitus geriau ar prasčiau pažįstam. Noriu atkreipti visų frakcijų dėmesį svarstant, kad nė vieną kartą nebuvo nei seniūne, nei pavaduotoja nė viena moteris, todėl aš prašyčiau atkreipt dėmesį ir rimtai pasvarstyti deputatės L.Andrikienės kandidatūrą užimti šias pareigas.

PIRMININKAS. Ačiū, aš neabejoju, kad deputatai vyrai bus džentelmeniški ir rimtai pažiūrės į šitą pasiūlymą. Dabar dar yra norinčių pasisakyti. Gerbiamasis N.Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Tikrai galbūt reikėtų lukterti prieš renkant, bet norėjau paklausti tuos kandidatus: galbūt tarp jų yra ir tokių, kurie bet kuriomis sąlygomis nenorėtų būti, ir tada nereikėtų svarstyt.

PIRMININKAS. Mes paklausim, gerbiamas deputate, mes dėl to jau sutarėm, dabar tiktai... Gerbiamasis V.Jarmolenka ką norėtų pasakyti?

V.JARMOLENKA. Ačiū, Pirmininke, aš būtent ir norėjau paklaust, ar sumažės tas skaičius nuo 7 iki mažiau.

PIRMININKAS. Jūs tikrai žinot. Gerbiamas deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Tai aš, jeigu galima, norėjau iškart pradėt šitą procedūrą. Ar pradėsim nuo kito galo?

PIRMININKAS. Na, galim iš eilės.

Č.JURŠĖNAS. Tai prašau, tai A.Taurantas.

PIRMININKAS. Na, mes galim šį kandidatūrų siūlymo etapą laikyt jau užbaigtą, taip? Sutarėm dėl to, nėra prieštaraujančių? Žinoma, jeigu visi atsisakys, turėsime iš naujo siūlyti. Dabar turime paklausti jų, galbūt jie ta eilės tvarka, kaip buvo siūlyti. Ar gerbiamasis deputatas A.Taurantas sutiktų būt kandidatu?

A.TAURANTAS. Aš esu tos nuomonės, kad seniūnas ir jo pavaduotojai yra ne tik techninė, bet ir politinė figūra. Mano nuomone, šiandien svarbiausias uždavinys, ką gali padaryti bet kuris Aukščiausiosios Tarybos pareigūnas, yra kiek įmanoma stabilizuoti Aukščiausiosios Tarybos darbą ir ją sutelkti, sumažinti be reikalo ir, mano nuomone, dirbtinai inspiruotą konfrontaciją. Aš manau, kad tam reikalingas visos Aukščiausiosios Tarybos palaikymas. Nesu įsitikinęs, ar tokį palaikymą turėčiau, todėl atsisakau kandidatuoti į šias pareigas.

PIRMININKAS. Na, atsisakymą mes galime fiksuoti, aišku, ir išbraukti, bet tokia argumentacija man truputį abejotina, nes kiekvienas gali būti neįsitikinęs, o tik balsavimas parodys arba frakcijų pasitarime paaiškės, ar yra palaikymas, ar ne. Suprantama, tai aš sakau: mes galime fiksuoti, kad A.Taurantas atsisako, nors argumentacija, man atrodo, ne visai logiška. Ar jūs tikrai atsisakot, gerbiamas deputate, taip? Aišku. Gerbiamasis deputatas Č.Juršėnas. Kaip jūs, sutinkate būti kandidatų sąraše?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš sutinku, taip, bet aš prisijungiu prie kolegos A.Tauranto argumentacijos, mes jos neatmeskim. Ir man taip pat būtų labai svarbi visos Aukščiausiosios Tarybos parama. Tačiau aš bet kuriomis sąlygomis savo kandidatūros neatsiimu.

PIRMININKAS. Mes neturime kitos galimybės sužinoti apie paramą, kaip tiktai palikti kandidatūrą ir pasitarti. Ačiū. Toliau gerbiama deputatė L.Andrikienė. Prašom įjungt mikrofoną.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš manau, kad girdėsit mane. Aš savo kandidatūros neatsiimu, bet taip pat kaip gerbiamam Č.Juršėnui ir gerbiamam A.Taurantui, man yra svarbi jūsų nuomonė, todėl kokia jinai bebūtų, aš paklusiu jūsų valiai.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiamasis deputatas R.Astrauskas.

R.ASTRAUSKAS. Sutinku. Neatsiimu kandidatūros.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis deputatas J.Liaučius.

J.LIAUČIUS. Aš dėkoju gerbiamam Pirmininkui už man pareikštą pasitikėjimą, tačiau mano nesutikimas pasireikštų dėl dviejų motyvų. Pirma, dėl mano asmens charakterio, kuris šiuo atveju, Aukščiausiojoje Taryboje būnant seniūno pavaduotoju, turėtų būti geležinis ir pastovus. Ir antra, dėl pačios auditorijos nustatyto režimo nesilaikymo. Aš dėkoju ir prasyčiau nesvarstyti mano kandidatūros.

PIRMININKAS. Na, ką padarysi, tenka išbraukti, nors argumentacija vėl galėtų būti komentuojama. Ar tikrai tokia jau visiškai beviltiška auditorija? Gerbiamas deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš irgi labai dėkingas už pasiūlymą, bet mano kirčiavimai yra iš Šančių, linksniavimai irgi iš Kauno, nosinės 6 klasėj kažkur buvo paliktos, o, matot, paliktos reikia sakyt. Dėl to prisidedu prie A.Tauranto, kada jis pasakė, kad tai yra ir politinis žingsnis. Nuosaikiųjų frakcijos atstovas yra seniūnas. Man šito užtenka. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Na, aš nematau čia tokių labai rimtų argumentų iš jūsų pusės. Nosinių čia nereikės rodyti, būnant šitoje vietoje, o dėl kirčiavimo, tai čia ne visi labai tobulai kirčiuoja. Ar tikrai jūs atsisakot, gerbiamas deputate? Ar jūs tiesiog norit palengvint sau gyvenimą?

V.JARMOLENKA. Taip, aš atsisakau. Ir pagal savo charakterį aš nelabai tinku būti tarpininku, aš galiu išklausyti, bet jau vadovauti  jokiu būdu ne.

Darbotvarkės svarstymas ir tvirtinimas

PIRMININKAS. Yra 3 kandidatai. Buvo siūloma pasitarti per pietų pertrauką, galbūt po pietų balsuoti. Jeigu daugiau pasiūlymų nebus, galima per tą laiką parengti biuletenį balsavimui ir po pietų mes tada pabaigtumėm šitą rinkimų procedūrą, gerai? Sutinkam su tuo? Tai antruoju darbotvarkės klausimu darom pertrauką iki popietinio posėdžio. Dabar trečiasis darbotvarkės klausimas — mūsų šio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Jau aš dabar norėčiau perleisti mikrofoną seniūnui, nes nesu gavęs net... A, šios dienos darbotvarkė, tiesa, yra, čia pat yra. Jūs turite darbotvarkę, tai yra V sesijos darbų programos tvirtinimas ir t.t. Ar yra kokių samprotavimų dėl šios dienos mūsų darbo? Čia yra 18 klausimų. Iš jų pusantro jau išsprendėm. Gal ne visi spėjo įsigilinti, tai aš suprantu, kad minutė kita reikalinga peržvelgimui. Taip, gerbiamas A.Taurantas prašo žodžio.

A.TAURANTAS. Aš komisijos vardu noriu keletą pastabų pasakyti. Mūsų nuomone, svarbiems klausimams, kurių šiandien yra numatyta daug, yra skiriama per mažai laiko, ir mes visko kokybiškai niekaip nesuspėsime padaryti, ypač turint galvoje, kad tai sesijos pradžia ir nereikėtų iš karto demonstruoti tokio stachanovietiško darbo pavyzdžio. Mūsų komisija norėtų pasiūlyti  ne dėl to, kad tie klausimai būtų nesvarbūs, bet juos būtų galima ir kitą savaitę apsvarstyti  bent perkelti į kitą savaitę 16 klausimą ir 18 klausimą, t.y. visus pristatymus. Šiek tiek liktų daugiau laiko kitiems klausimams. Aš atsiprašau tų pranešėjų, kurie norėtų tai daryti, bet aš manau, kad mes sugebėsime tai padaryti kitą savaitę.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas konkretus. Gal išklausom visų pasiūlymų, o paskui jau nuspręsime dėl jų. Toliau gerbiamasis J.Tamulis. Prašom.

J. TAMULIS. Aš prisidedu prie to, ką pasiūlė deputatas A.Taurantas, ir manau, kad lygiai taip pat sėkmingai būtų galima atsisakyti 12 darbotvarkės klausimo. Sutaupytume šiek tiek laiko. Ir drįstu siūlyti dar vieną klausimą, kurį, manau, Aukščiausioji Taryba turi apsvarstyti nedelsiant. Tai yra siūlau išklausyti pono A.Skučo informaciją. Manau, kad arba jam teks pateikti įrodymus, arba Aukščiausiajai Tarybai iškils būtinybė apsvarstyti tolesnį šito pareigūno pareigų ėjimą, ir manau, kad to atidėlioti negalima.

PIRMININKAS. Ponas A.Skučas jau duoda labai daug informacijų, bet, žinoma, jūs galit norėt dar išgirsti. Aš suprantu, galbūt mes galėsime pasvarstyti. Kas toliau? Gerbiamasis A.Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau kreiptis į Aukščiausiąją Tarybą, kad projekte visi biudžeto klausimai būtų sujungti į vieną. Labai sunku prognozuoti, kiek mes užtruksim dėl kiekvieno iš jų. Juo labiau aš norėčiau priminti, kad gerbiamas J.Šimėnas yra pateikęs dar vieno nutarimo projektą, kuris taip pat eina prie biudžeto šitame komplekte. Tai aš tiesiog norėčiau, kad sutartumėm, jog šitas klausimas taip pat yra darbotvarkėje, ir visą bloką mes turėtumėm pabaigt iki biudžeto procedūros.

PIRMININKAS. Čia aš matau du  7 ir 8, ar dar kas nors?

A.RUDYS. Čia nėra įrašytas dar vienas nutarimas dėl gamtosaugos objektų finansavimo tvarkos.

PIRMININKAS. 7, 8 plius dar vienas, kurį jūs siūlote.

A.RUDYS. Taip, tuo pačiu laiku.

PIRMININKAS. Taip, bet siūlote įtraukti dar vieną papildomą.

A.RUDYS. Taip, tuo pačiu, nepridedant laiko.

PIRMININKAS. Na, jeigu pavyks. Kaip tas klausimas būtų formuluojamas? Dėl gamtosaugos objektų finansavimo, taip? ... Gerbiamasis Šimėnai, įjunkite mikrofoną.

J.ŠIMĖNAS. Tas nutarimas būtų Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl gamtosauginių objektų statybos. Tai yra susiję su šių metų biudžetu ir dar trejų ketverių metų biudžetais. Iš ko statysime, kaip statysime ir kokiais terminais tai turėtų būti. Yra išskiriamas prioritetas keliems objektams. Todėl mes ėjome į tokį kompromisą: kadangi biudžete nebuvo lėšų, tai bent jau tokį nutarimą priimti, kad būtų įsipareigojimas visiems — tie objektai turi būti pastatyti. Čia kalbama apie Vilnių, Kauną, Šiaulius ir Palangą.

PIRMININKAS. Na, aš manau, gal neprieštarausime, kad būtų įtrauktas šitas kaip specialus papunktis. Gerai, ačiū. Gerbiamas deputate Beinortai, prašom.

J.BEINORTAS. Aš manau, kad apskritai tiek, kiek yra šiandien numatyta, mes realiai nepadarysime. Ir man regis, kad jeigu visa Lietuva persikėlė poilsio dieną į šeštadienį, tai mes galėtume nutarti, kad rytoj pratęsim plenarinio posėdžio darbą bent iki pietų. Ir tada šitie klausimai, kurie yra čia numatyti, tikrai mums būtų įveikiami. Antra, norėčiau pasakyti, kad Valstybės atkūrimo komisijos pirmininko pasiūlymas išbraukti iš šios dienos darbotvarkės Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymą, matyt, trupučiuką nepagrįstas, nes mes gi prie šito įstatymo jau buvome priėję iki balsavimo, jau yra alternatyvos iš esmės išspręstos. Šitą įstatymą inicijuoja taip pat Respublikos Vyriausybė, čia šiandien kaip tik yra gerbiamas ministras A.Abišala tuo klausimu. Aš prašyčiau tiesiog, kad jeigu nėra kitų motyvų, o tiktai motyvas, kad nespėsim, tai pasvarstykim: pratęskim rytoj dar plenarinį posėdį, bet neužsipulkim kokį vieną socialinį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū, deputate, jūs pateikiat dar ir pasiūlymą dėl darbo rytoj. Tada mes galėtume patogiau išdėstyti visus darbotvarkės klausimus. Prašom, gerbiamas deputate Stakvilevičiau, jums žodis.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš iš karto norėčiau atsiliepti į repliką dėl penktadienio. Gerbiamieji, mums reikia vieną kartą išmokti laikytis drausmės. Mes planuojame savo laiką iš anksto, penktadienis  susitikimų su rinkėjais diena, ir netrukdykim šito darbo. Ir dar vienas dalykas dėl pasiūlymų. Manyčiau, kad 18 straipsnelio mes neturėtume išmesti, bent jau klausimo dėl darbuotojų pirmenybės įgyjant privatizuojamų įmonių akcijas. Todėl, kad gresia socialinis konfliktas, čia buitininkų reikalai. Patiriami didžiuliai nuostoliai, kad sustabdytas privatizavimas, ir todėl šitą klausimą pristatyt yra būtina. Jeigu nebūtų laiko, tai siūlyčiau vietoje 12, bet manau, kad tai užimtų labai nedaug, 5 minutes. Ir todėl reikėtų nukelti bent į priekį, nes kitaip nespėsim. Vietoj 12, pavyzdžiui.

PIRMININKAS. Ačiū, pasižymėjom jūsų siūlymą. Jeigu 18 svarstysim taip, kaip siūlė, rodos, deputatas A.Taurantas, tai kad antrasis iš tų projektų nebūtų atidėtas, turėsime galvoje. Prašome, gerbiamasis deputate Apšega.

L.APŠEGA. Gerbiamieji deputatai, turbūt visi girdėjom gerbiamo mūsų Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pokalbį per televiziją, kur buvo žadėta. Ir aš labai apsidžiaugiau, kad bus vieną kartą sudėti taškai ant ,,i" žemės ūkio klausimais, kurie dabar labai aktualūs. Praktiškai žemės reforma, aš nė kiek neabejodamas tuo žodžiu sakau, įstrigo dėl įvairiausių reikalų, kurie yra neišspręsti Vyriausybės. Ir aš manau, kad nedelsiant šituos klausimus mes turim išsiaiškint, išklausydami Vyriausybės atstovus, galbūt patį Ministrą Pirmininką, išklausydami žemės ūkio ministrą. Nėra tepalų visiškai, kad ir yra, kito ko nėra. Reikia išklausyt gerbiamą V.Židonį, išklausyt visuos tuos žmones ir — kad jie mums atsakytų į visus klausimus konkrečiai: ką dabar daryt? Vakar per televizorių rodė, kad jau Šilutės rajone pradėjo žemės darbus dirbti ir visiškai neaišku, kas čia bus. Ir ta reforma dėl dabartinių mūsų normatyvinių aktų, dėl 5% ir visų kitų reikalų visiškai įstrigusi. Taigi šituos klausimus, man atrodo, mes turim nedelsdami išsiaiškinti iki galo ir pasakyt Lietuvos žmonėms. Važiuojam mes rytoj pas rinkėjus ir nežinom, ką pasakyti. Vieni klausimai, kas bus su žemės ūkiu. Aš vėl tą klausimą užduodu: kas sės? Man neaišku, kas sės.

PIRMININKAS. Taip, aišku, gerbiamasis deputate Apšega. Turbūt mažai kas abejoja, kad mes čia turime svarstyti — ir neatidėliodami, išklausę informaciją apie pasirengimą pavasario sėjai ir apie tai, kaip šiuo metu vyksta žemės reforma. Klausimas turbūt būtų tikrai toks, ar kviesti Vyriausybės valandai, ar specialiam ilgesniam posėdžiui šiandien ar rytoj, ar, kaip čia buvo pasikeista jau šiek tiek nuomonėmis, kitą savaitę, galbūt antradienį. Tai galbūt aš noriu atsiliepti iš karto į šitą deputato L.Apšegos pasiūlymą. Ir dabar norėčiau, kad mes sutartumėm, kada darom tą pokalbį dėl žemės ūkio būklės ir pasirengimo sėjai. Antradienį. Gerbiamas L.Sabutis. Prašom įjungti.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai nuosekliai einam, iš eilės.

PIRMININKAS. Aš nuosekliai, bet kadangi šitas klausimas iš tikrųjų yra labai aktualus, aš noriu pasikeisti nuomonėmis iš karto. Kadangi šios dienos darbotvarkę svarstom, tai ar tikrai jį palikt kaip siūlymą šiai dienai, ar iš karto sutarsim. Prašom, gerbiamasis Sabuti.

L.SABUTIS. Aš noriu gerbiamiem kolegom pasakyt, kad vakar teko kalbėti su premjeru ir jisai prašė, kad šis klausimas, kurį skelbė L.Apšega ir kiti, būtų svarstomas ketvirtadienį. Jo antradienį nebus ir nori pasirengti, jis sutinka ir prašė skirti laiką kitą savaitę.

PIRMININKAS. Būtų mums geriau, turbūt visiems geriau antradienį, bet jeigu premjero nebus, tai nelabai gerai. Prašom, gerbiamas Sakalai, šituo klausimu. Prašom įjungti deputato A.Sakalo mikrofoną.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji deputatai! Aš tikrai pritarčiau siūlymui, kad ketvirtadienį būtų svarstomas žemės ūkis, bet kartu norėčiau įrašyti, kad ketvirtadienį svarstytume ir ekonominę situaciją. Aš manyčiau, kad reikėtų visą dieną skirti būtent šiems svarstymams dalyvaujant premjerui, kad galėtume po to numatyti, kokių prioritetų reikėtų įvairiems įstatymams, ir tada jau galėtume savo darbą planuoti atsižvelgdami į svarstymo išvadas. Vadinasi, siūlyčiau sujungti ir pramonę, ir žemės ūkį ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Gali būti ir tokia mintis, galbūt išskyrus žemės ūkį — dėl to jau yra sutarta ir Vyriausybė rengiasi — būtų geriau pasirengta ir galbūt rezultatyvesnis darbas. Bet tarkimės dabar dėl dienos: ar sutinkam su premjero pasiūlymu svarstyti po savaitės, ketvirtadienį. Taip? Sutinkam, balsuot nereikia? Prašo žodžio, prašom. Įjunkit balsų skaičiavimo komisiją.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau, prieš pradedant diskutuoti dėl to, paprašyt, kad Vyriausybė pateiktų duomenis apie žemės ūkio padėtį, apie pramonės padėtį, statistiką, skaičius, nes diskusijos turėtų vykti ir pasirengus, ir išanalizavus, ir pasikvietus frakcijoms savo patarėjus, kad tai iš tikrųjų būtų normalūs parlamentiniai debatai. Todėl labai prašyčiau šiandien protokoliškai pritarti, kad mes gautume duomenis tiek iš Žemės ūkio ministerijos, tiek iš Materialinių išteklių ministerijos apie tai, kokia šiandien yra situacija jų kuruojamų ministerijų srityse, nes išklausyti jų poziciją iš tribūnos yra vienas dalykas, o diskutuoti ir išreikšti savo požiūrius į turimą medžiagą yra kitas dalykas. Todėl būtinai siūlyčiau, kad Vyriausybė mums prieš diskusijas pateiktų medžiagą.

PIRMININKAS. Ačiū, aš ir norėjau pasiūlyt gerbiamam ministrui A.Abišalai turėti tai galvoje, jis nori kai ką pasakyt, matau.

A.A.ABIŠALA. Aš prašau deputatą V.Andriukaitį surašyti pozicijas, į kokius klausimus jis nori gaut atsakymą.

PIRMININKAS. Galbūt galima bus tikrai susitarti, o dabar kalbėkim toliau. Sutarėm, kad ketvirtadienį tikrai svarstom žemės ūkį, o dėl pramonės svarstymo pasikonsultuosim su Vyriausybė. Gerbiamasis deputatas Z.Juknevičius. Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu sugrįžti prie šios dienos darbotvarkės. Ir taip, besiblaškydami po visą savaitę, mes sugaišim laiko ir neišspręsim šios dienos klausimų, kurie visi svarbūs, nėra nė vieno klausimo, kurį būtų galima išbraukti ir palikti kažkam kitam spręst. Todėl greičiau sutarkim, priimkim darbotvarkę. O aš norėjau tiktai eiliškumo požiūriu pasisakyt. Yra klausimas dėl kai kurių miestų ir rajonų teisėjų atleidimo. Jisai 11, prieš pat pietų pertrauką, bet teisėjai yra iškviesti, jie laukia, čia neilgas klausimas, mes galėtume atkelti jį netgi prieš darbų programos tvirtinimą, kuris užims mums iš tiesų daug laiko. Kad žmonės nelauktų čia, prašyčiau deputatus priimti tokį pasiūlymą. Po to dėl visos sesijos darbų programos tai mes ginčysimės, man atrodo, vos ne visą dieną, jeigu mes dėl vienos dienos štai taip nesutariam.

PIRMININKAS. Ačiū, pasiūlymas labai konkretus. Iš tikrųjų būtų gerai, jeigu mes galėtume čia nelaikyti visą dieną gerbiamų teisėjų, kurie yra specialiai atvykę. Ar sutiksime, kad po šio klausimo, po darbotvarkės, būtų sprendžiamas teisėjų klausimas? Gerai, ačiū. Prieštaravimų nėra. Prašom, gerbiamasis deputate Luby, jums žodis.

B.LUBYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami deputatai! Aš norėčiau prašyt, kad mes prie gerbiamo A.Rudžio klausimo  aš jo dabar atsiklausiau — pridėtume dar ir dėl dvigubo valiutinio apmokestinimo. Mes šitą klausimą esam aptarę, principinių prieštaravimų nebuvo, sakė tiktai, kad netinka protokolinis, reikia, kad būtų nutarimas. Jis parengtas, tai yra labai trumpas klausimas, pridėjus  aš jo atsiklausiau  būtų bendras paketas.

PIRMININKAS. Aš suprantu ir turbūt galima prišlieti prie tų biudžetinių dalykų.

B.LUBYS. Taip.

PIRMININKAS. Aš noriu tiktai jūsų paklausti, tada mes ir dviese kalbėjomės apie tai, man jūs paaiškinot. Iš tikrųjų tas klausimas spręstinas, bet dabar, po biudžeto patvirtinimo, ar jis neatsilieps biudžetui, ar nereikės ieškot kokios kompensacijos šitam mokesčiui, kurio iš tikrųjų nereikėtų rinkti.

B.LUBYS. Gerbiamasis Pirmininke, čia mes mokesčius nustatom įstatymais.

PIRMININKAS. Taip.

B.LUBYS. O jeigu kiekviena ministerija leistų dar papildomus mokesčius...

PIRMININKAS. Ne, tai aš visiškai ne prieš tai, kad būtų toks nutarimas. Tas nutarimas sureguliuos klausimą, kuris sumažins biudžeto pajamų dalį. O galų gale tai jau yra nuspręsta ir reikės vėl nuo kažko nukirpti. Ar mes rasim kokį kompensavimą biudžeto pajamom?

B.LUBYS. Aš į šitą klausimą negaliu atsakyt. Jeigu ponia E.Kunevičienė jau numatė, šituos visus klausimus pažeidžiant, tai ji galėtų atsakyt. Aš į šitą klausimą negalėčiau atsakyt, kadangi...

PIRMININKAS. Ne visai taip, čia mums reikėtų truputį pasiaiškint, kokia tai turės įtaką jau patvirtintam biudžetui.

BALSAS IŠ SALĖS. Čia ne biudžeto klausimas.

PIRMININKAS. Kaip?

BALSAS IŠ SALĖS. Čia ne biudžeto klausimas. Čia valiutinio fondo klausimas.

PIRMININKAS. Čia yra mokesčių klausimas, apmokestinimas, kuris buvo numatytas į biudžeto pajamų dalį.

BALSAS IŠ SALĖS. Į valiutinio fondo.

PIRMININKAS. Į valiutinį fondą. Na, man atrodo, kad čia yra ne visai taip, atskaitymas į valiutinį fondą neliečiamas, bet tiktai kad nebūtų papildomai dar rublinis apmokestinimas. Tai jūs susitarkit su kolega B.Lubiu, nes jūs skirtingai aiškinat tą dalyką.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš jam aiškinu, bet jis nenori manęs klausyt.

PIRMININKAS. Taip, bet jisai siūlo taip, kaip jis supranta, tai ar mes neturim geriau išsiaiškint to klausimo prieš traukdami į darbotvarkę. Aš palieku jį kol kas atvirą. Prašom, gerbiamas deputate Juršėnai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, mieli kolegos, aš noriu paremti kai kurių kolegų siūlymus, konkrečiai A.Rudžio, J.Šimėno, B.Lubio, taip pat ir J.Tamulio, bet kad jų siūlymams atsirastų pakankamai vietos ir laiko, aš siūlau radikaliai spręsti šią darbotvarkę ir jos projektą. Konkrečiai prie gerbiamojo kolegos A.Tauranto pasiūlymų aš štai ką pridėčiau ir aš čia kalbu frakcijos vardu. Tai, kas yra pirmajame darbotvarkės puslapyje, tai yra 9 punktai, tvirtinam vienu ypu, čia tie biudžeto klausimai su papildymais, o dėl klausimų, kurie yra antroj darbotvarkės puslapėlio pusėj, turi būti balsuojama atskirai, nes, mano galva, gali palaukti ir 10, ir 11, ir 12, ir 14, ir, žinoma, kaip siūlė kolega A.Taurantas, 16, 18. Taigi aš siūlyčiau 9 punktus patvirtinti vienu balsavimu, o nuo 10 pradedant dėl kiekvieno balsuoti atskirai.

PIRMININKAS. Gali būt toks pasiūlymas, turėsim jį galvoje. Prašom. Gerbiamasis deputatas A.Karoblis.

A.KAROBLIS. Aš visiškai pritariu agrarinės reformos problemų svarstymui, tačiau jeigu mes prisiminsim, prieš pusantro mėnesio mes taip pat jas svarstėm ir čia buvo daug tokio mitinginio pobūdžio pareiškimų, pasisakymų, tačiau jokių rezultatų iš to svarstymo mes nepadarėm. Kitaip sakant, mes nepriėmėm nutarimo dėl viso svarstymo ir dėl reformos vyksmo. Tai dabar ir norėčiau atkreipti dėmesį: jeigu mes ateinantį ketvirtadienį rengiamės svarstyt, tai manyčiau, jog reikia sudaryt atitinkamą komisiją tam klausimui parengti, kad būtų kažkoks rezultatas. O pasikalbėjimui be reikalo gaišti laiko, manyčiau, nėra tikslo.

PIRMININKAS. Tai jūs manot, kad neužtenka savaitės pasirengti tam klausimui? Jūs norėtumėte čia sudaryti deputatų komisiją parengti tą klausimą, taip? Gal Agrarinė komisija gali imtis to dalyko? Gal gali deputatai pasisiūlyti kartu dalyvauti Agrarinės komisijos parengiamajame darbe? Aš manau, kad tai būtų neblogai. Ne sudarinėti kokią antrą konkuruojančią komisiją, o prisidėti prie Agrarinės komisijos ir padėti parengti šitą klausimą. Ar jūs sutiktumėte su tuo?

BALSAS IŠ SALĖS. Sutinkam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nors jūs ne visi girdėjote, bet mes susitarėm, kad žemės ūkio klausimų svarstymui kitą savaitę rengsis Agrarinė komisija, prie jos prisišlies tie deputatai, kurie daugiau susiję, turi idėjų ar nori padėti Agrarinei komisijai. Prašom, gerbiamas deputate Antanavičiau.

K.ANTANAVIČIUS. Mano pasiūlymas siejasi su pono A.Karoblio ką tik išsakyta mintimi. Mes turėjom taip pat Vyriausybės diskusiją apie ekonomiką ir ta diskusija niekaip nebuvo užbaigta. Yra mūsų seniai parengta rezoliucija dėl Vyriausybės veiklos 1991 metais. Taigi ir siūlyčiau kartu su biudžetu šiandien svarstyti ir šitą rezoliuciją (...) ir tie dalykai iš tiesų labai susiję su biudžetu. Ačiū.

PIRMININKAS. Matyt, svarstysime tą pasiūlymą, aš negaliu pasakyti, kaip tai susiję su atskirais biudžeto klausimais. Galbūt jūs priminsite, kai mes eisime prie balsavimo arba reiks tą rezoliuciją priminti deputatams. Visa Vyriausybės veikla ir kai kurie biudžeto klausimai vis dėlto nėra tas pat. Prašom. Deputatas L.Milčius.              

L.MILČIUS. Gerbiamieji deputatai, iš tiesų labai gerai, kad yra toks susirūpinimas žemės ūkiu. Ir aš tikiu, kad tai nuoširdūs susirūpinimas. Nors kartais ir paspekuliuojama. Tačiau manau, kad šitos sesijos pradžioj reikėtų svarstyti ne vien žemės ūkio reformos klausimus. Aš prašyčiau Prezidiumo, kad šitoj sesijoj būtų sudarytas tam tikras grafikas taip pat ir dėl pramonės reformos. Na, neaiškūs ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbo klausimai, ir Švietimo ir kultūros. Iš tikrųjų būtų labai gera tradicija, jeigu mūsų sesijoj pagal iš anksto sudarytą grafiką mes galėtume beveik iki vasaros, na, jeigu ne visų ministerijų darbą, bet bent pusės apsvarstyti ir tam skirti po vieną dieną. Bet reikėtų iš anksto sudaryti aiškų grafiką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate Milčiau. Aš noriu ir kitiems deputatams, dėkodamas už kokias platesnio pobūdžio mintis, vis dėlto pasakyti, kad geriau mums būtų laikytis konkrečių darbotvarkės klausimų. Ar turim šiai darbotvarkei pasiūlymų? Dar yra mažiausiai penki deputatai. Na, turbūt turime, tiktai aš labai prašyčiau nebūtinai pritarti anksčiau kalbėjusiems, nes yra tokių pritarimų. Jau kas pasiūlyta, tai pasiūlyta. Gerbiamasis deputate Pangoni, jūs norite ką nors naujo pasiūlyti?

J.PANGONIS. Ne, aš naujo nesakysiu, aš tik pasakysiu, kad reikia jau pradėti priiminėti tą darbotvarkę ir balsuoti.

PIRMININKAS. Tai gerai, ačiū. Mes ir negaiškim laiko. Aš prašau pasisakyti tuos deputatus, kurie turi naują pasiūlymą dėl darbotvarkės arba j darbotvarkę. Gerbiamasis deputatas V.Paliūnas. Prašau.

V.PALIŪNAS. Aš turiu pasiūlymą dėl penktosios sesijos darbų. Mes nežinom, kokią žaliavų dalį, procentais, sakysime, išreiškus, įmonės gauna pačios ir kokią dalį, procentais išreiškus, tų žaliavų įmonės gauna centralizuotai per ministerijas. Todėl mes nežinom, kaip efektyviai dirba tos kelios ekonominio profilio ministerijos. Todėl aš siūlyčiau, kad Vyriausybė mums pateiktų duomenis apie tokį... Vyriausybė nežino, ponas Sabuti, todėl aš siūlau, kad Vyriausybė pateiktų mums duomenis apie tai, ką aš kalbėjau, ir mes apsvarstytume. Tuo pačiu pamatytume Vyriausybės darbo efektyvumą. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia yra prie tų pačių pasiūlymų, kurie kalba apie Vyriausybės pakvietimą čia išdėstyti padėtį ir pramonėj, ir kaip vyksta reformos, aprūpinimas žaliavomis ir t.t. Matyt, tai derinsime su Vyriausybe. Prašom, gerbiamas Stankevičiau.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pastebėti, kad siūlymas dėl valiutinio fondo sudarymo, dėl atsiskaitymų ar dėl mokesčių  kaip tą dalyką interpretuoti — yra nesusijęs su klausimais, kurie yra svarstomi dėl biudžeto. Tai yra visiškai savarankiškas klausimas ir tik taip turėtų būti svarstomas.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Sakalai.

A.SAKALAS. Aš norėjau atsiklausti jūsų, gerbiamas Pirmininke, dėl Liberalų frakcijos pasiūlymo, dėl pono A.Skučo. Ar bus šiandieną svarstoma, ar ne?

PIRMININKAS. Tai mes spręsime šitą klausimą, ar reikia galų gale. Jeigu ir kviestume A.Skučą čia dar kai ką pasakyti ar paaiškinti, tai ar tą dabar reikia daryti, ar pasiūlyti jam kurią kitą dieną duoti tuos paaiškinimus. Spręsime turbūt. Prašom. Turbūt viskas? Dar gerbiamas L.Apšega, dar gerbiamas V.Andriukaitis. Ar tikrai negalėtume jau baigti? Prašom, gerbiamieji. Jau tada susitarkim, kad paskutiniai.

L.APŠEGA. Aš norėjau replikos teise gerbiamam kolegai L.Milčiui. Nereikia vadinti kitų spekuliantais ir taip toliau. Aš tikrai nuoširdžiai žemės ūkiu rūpinuosi ir, man atrodo, laikas parodys, kas yra spekuliantai, o kas nežino žemės ūkio padėties šiuo metu. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, gal nereikia mums čia gaišti laiko replikoms, bet, žinoma, kiekvienas turi teisę. Gerbiamas deputatas V.Andriukaitis atsiima savo, taip? Labai ačiū. Tai pasikeitimas nuomonėmis įvyko. Dabar mūsų...

A.A.ABIŠALA. Ponas Pirmininke?!

PIRMININKAS. Taip.

A.A.ABIŠALA. Ar aš galėčiau Vyriausybės vardu pasakyti dėl darbotvarkės?

PIRMININKAS. Žinoma, labai prašom.

A.A.ABIŠALA. Vyriausybė labai prašytų darbotvarkę tvirtinti tokią, kokia yra. Ji buvo suderinta frakcijų, Vyriausybės atstovo, Aukščiausiosios Tarybos komisijų pasitarime, ir man tiesiog šiek tiek keista, kad tiek laiko mes gaištam papildomai. Iš tikrųjų visi klausimai yra reikalingi. Aš sutikčiau Vyriausybės vardu papildyti pono J.Šimėno klausimu ir perkelti 16 ir 18 klausimus į darbotvarkės pabaigą, jeigu kartais nespėtume apsvarstyti. Labai prašau pirmiausia balsuoti dėl tokio pasiūlymo, kurį aš pateikiau, nes jis ir yra iš esmės pirmasis su priimtom pataisom, o papildymus, visus kitus pasiūlymus balsuoti po to, jeigu nebūtų priimta šita darbotvarkė. Manau, kad tai būtų daug greičiau ir racionaliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kad priminėt tokią mūsų gana jau žinomą praktiką, kad dalykai būna sutarti frakcijų, o paskui plenariniam posėdy prasideda svarstymas iš naujo. Deja, mes neišmokstam dar geriau dirbti. Ir jūsų pasiūlymas laikytis darbotvarkės tokios, kokia ji buvo, pirmiausia tvirtinti ją, o paskui kokius nors papildomus dalykus, man atrodo, racionalus. Dėl vieno mes jau susitarėm, kad 11 klausimas eitų dabar iš karto, pirmasis, dėl to jūs turbūt neprieštaraujate. 18 ir taip yra paskutinis. Vadinasi, tik sukeičiame 16 su 17. Tai čia, man atrodo, eina pabaigoje, didelės problemos nėra. Ar jūs sutinkate, kad būtų aštuntas a dėl gamtosaugos objektų finansavimo? Tai aš manau, mes jį jau ir įrašėm į darbotvarkę kaip pagrindinį, su frakcijomis suderintą pasiūlymą. Aš manau, kad taip reikėtų daryti: tvirtinti darbotvarkę su tais mažais patikslinimais, vietų sukeitimais ir šituo vienu pagrindiniu papildymu, o paskui jau atskirus dalykus. Ar čia bus dar kokių šiandien svarstomų papildomų klausimų? Kas už tai, kad mes patvirtintume šios dienos darbotvarkę pagal pagrindinį su frakcijom derintą pasiūlymą, įskaitant tuos patikslintus momentus, kad 11 keliamas į pradžią, prie aštunto atsiranda 8 a, o paskutiniai — 16, 17, 18  tai jau pagal galimybes, vis tiek tai yra dienos pabaigoje, ar juos sukeisime vietomis, ar nesukeisime. Žinoma, galima eiti ir kitu keliu dėl papildomų klausimų.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Taip, kitų klausimų įtraukimo, o paskui jau žiūrėsim, ar telpam, ar netelpam, ar penktadienį dirbam. Nors galbūt kaip pagrindas būtų neblogas šitas, taip, kaip siūlė gerbiamas A.Abišala. Jeigu mes nusikalsime Reglamento raidei, tai žinoma, bus tada vėl visokių sunkių priekaištų. Tokiu atveju reikia spręsti, aš manau, dėl kai ko sutikom. Dabar yra pasiūlymas, dėl kurio buvo abejonių, tai yra nutarimas dėl dvigubo apmokestinimo, nors aš siūliau, kad susitartų deputatai tarpusavy. Jau susitarėte, taip? Jums visai aišku, apie ką kalbama, taip? Ar reikia balsuoti, kad jį įrašytume dar į šios dienos darbotvarkę? Nes iš tikrųjų su biudžetu tai yra susiję veikiau negatyviai, negu...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Nesusijęs? Na, tai tada aš ne taip supratau, kaip man aiškino deputatas B.Lubys, kad tai yra antras rublinis atskaitymas, o ne valiuta. Bet dvigubas apmokestinimas, tai būtent tas antrasis apmokestinimas, ne valiutiniai atskaitymai jums rūpi, taip? Vis dėlto jeigu tas antrasis, tai jau susijęs su rubliniu biudžetu, deja. Man atrodo, tai atskiras klausimas. Na, galim balsuoti, ar jį įtraukti dar šiai dienai kaip tokį nutarimo projektą, kurį pradėsime svarstyti, ar ne? Kaip? Neturime jokių projektų, jokių pasiūlymų. Projektai prieš porą savaičių išdalyti? Tai turbūt buvo. Jeigu tai yra tiktai tas pats ir šiandien, kaip jūs sutarėme. Na, galime balsuoti, aš manau, kad čia nėra labai didelio principinio skirtumo, ar mes šiandien jį pradėsime svarstyti, ar kitą dieną. Jis tikrai yra aktualus ir artimiausiu laiku bus sprendžiamas. Ar kas dar nori pasisakyti, ar balsuojam tiesiog? Ar yra prieštaraujančių, kad šiandien kažkur įrašytume? Kaip?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ne, tai matot, čia vietoj ko ar prie ko... Mes ir taip netelpam į šią dieną. Gal balsuokim. Kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkę būtų įrašytas tas klausimas?

A.A.ABIŠALA. Vyriausybė neprieštarauja.

PIRMININKAS. Gerai, kaip mes balsuosime, kokiu būdu? Gal kortelėm? Ar pasirengusi komisija? Taip. Na, gerai, galim mašina. Ar įjungta balsavimo masina? Prašom. Kas už tai, kad šis klausimas, kažkada išdalytas prieš porą savaičių, šiandien būtų pradėtas svarstyti? Nutarta įrašyti į šios dienos darbotvarkę to klausimo svarstymo pradžią, matyt.

Dabar buvo dar pasiūlyta išklausyti Apsaugos skyriaus vadovo informaciją. Ne, tai aš suprantu, jau čia turinys tos informacijos, jau jūs paprašysite. Bet ar tą įtraukti į šios dienos darbotvarkę? Aš manau, mums labai daug laiko atims. Be to, reikia dar jį surasti ir informuoti apie tai. Aš manau, kad galima tą dalyką pasvarstyti, bet nebūtinai šiandien. Aš suprantu, kad jūs siūlote šiandien skubiai kažką spręsti. Gerai, aš siūlau išklausyti ne šiandien. Gerai, pirmas pasiūlymas šiandien. Gerai. Kas už pasiūlymą išklausyti Apsaugos skyriaus vadovo informaciją šiandien? Na, gerbiamas J.Tamulis dėstė: dėl jo pasisakymo per radiją ir pan. Gerai, frakcija reikalauja, kad informacija būtų pateikta, ir ji bus pateikta, taip? O dabar ar mes turime balsuoti dėl to: šiandien ar ne šiandien? Balsai iš tos pusės šaukia ,,taip", o balsai iš tos pusės nieko nešaukia. Na, primena komisijos pirmininkas, kad kai kurios komisijos yra nutarusios išklausyti komisijų posėdyje.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ne, aš manau, kad tai būtent yra klausimas, ar tikslinga svarstyti užbėgant už akių: pirmiau plenariniam, o paskui komisijose, — tai būtų nelogiška.

J.TAMULIS. Ar galima būtų dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Ar daug kas norėtų pasisakyti? Gerai, patikslinkite, nes nevisiškai aišku.

J.TAMULIS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom patikslinti.

J.TAMULIS. Ponai deputatai, aš siūlau visų pirma ne svarstymą kol kas — aš turiu viltį, kad jo nereikės. Bet kuriuo atveju po to, kai buvo pateiktas toks pono A.Skučo pasisakymas per televiziją (aš grįžęs išklausiau viso to įrašą), manau, kad parlamento reakcija turi būti labai staigi. Ir kalbama šį sykį apie informacijos ir pono A.Skučo turimų įrodymų pateikimą. Tai yra tai, ko mes turime teisę pareikalauti čia, posėdyje. Komisija gali spręsti šituos reikalus, bet informaciją mes privalome turėti. Ji turi būti pateikta aiški čia, šitoje salėje.

PIRMININKAS. Tai dėl to turbūt niekas neabejoja. Klausimas tiktai tas, kad komisijos nutarė išklausyti, kviesti ir pateikti informaciją komisijose. Ir tada vis tiek, kas pirmiau. Man atrodo, visada bet kuris klausimas yra pirmiausia svarstomas komisijose, o jūs čia norit pastatyti ant galvos. Jeigu komisijos nori pirmiau pačios pasvarstyti, tai tegu pasvarsto. Ar jūs norit joms užkirsti kelią? Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Vis dėlto jeigu keliamas klausimas, aš manau, komentuoti jau nėra prasmės, pirmininkas turi teikti balsavimui arba ne. Viskas. Ir tada mes sutaupysime laiko.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas A.Taurantas siūlė išklausyti komisijose, jūs siūlote išklausyti pirmiausia čia. Gerai. Kas už tai, kad A.Skučo informacija būtų išklausyta pirmiausia čia. Į šios dienos darbotvarkę, taip? Gerai. Prašome balsuoti, kas už tai, kad į šios dienos darbotvarkę. Vietoj kokio klausimo, niekas nesiūlo, siūlo papildomai. Gerai. Paskui suras, matyt, vietoj kokio. Kas už Liberalų frakcijos pasiūlymą? Klausimas įtrauktas į šios dienos darbotvarkę. Kurio vietoje, tai dar neaišku. Siūloma pakartoti registraciją, nes šiek tiek pasikeitė deputatų sudėtis, galbūt ir skaičius. Ar galima pakartoti registraciją? Prašom registruotis. Kol jūs aiškinatės, kam reikia, galėjote paspausti mygtuką. 111. Matot, kaip mes žengiam j priekį. Neteisinga? Tai jūs siūlot dar kartą perbalsuoti? Na, aš nežinau, 111 mygtukų buvo paspausta.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima dėl darbo tvarkos?

PIRMININKAS. Tuojau, tuojau dėl darbo tvarkos.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima, gerbiamas Pirmininke, vieną minutę?

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad jūs norit pasiūlyti toliau spręsti kokį nors klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Aš tiesiog noriu, kad būtų mano pasiūlymas pastebėtas. Man atrodo, pasiūliau racionalų dalyką. Dėl pirmųjų 9 klausimų nesiginčijam, o dėl kitų balsuojam ir atsiras vieta.

PIRMININKAS. Taip, taip, jis neužmirštas, gerbiamas Juršėnai, jūsų pasiūlymas. Dėl pirmų 9, kurių mes jau porą atlikome.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Pirmininke!

PIRMININKAS. Taip?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš labai atsiprašau.

PIRMININKAS. Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi naujai registruojantis buvo aišku, kad balsavusių deputatų skaičius neatitiko deputatų skaičiaus, kuris buvo salėje, o aš esu iš tų pavėlavusių ir neužsiregistravusių iš pradžių, todėl mano balsas nebuvo įskaičiuotas. Ir tokių yra daugiau. Ar negalėtume pakartoti praeito balsavimo po naujos registracijos?

BALSAS IŠ SALĖS. Na, aš prašau, kad deputatai galų gale išmoktų svarbiausias Reglamento nuostatas. Jeigu kas nors nepasitiki salėje esančių deputatų skaičiumi, reikia reikalauti prieš balsavimą skaičiuot. Aš pats, beje, balsavau prieš A.Skučo informacijos svarstymą šiandien. Tačiau po balsavimo nebereikia kelti problemų, be to, vienas deputatas neturi teisės šito kelt. Antra vertus, čia nereikia kvalifikuotos deputatų daugumos dėl įrašymo į dienos darbotvarkę, o pakanka balsavusių skaičiaus daugumos.

PIRMININKAS. Gerai. Deputato Č.Juršėno pasiūlymas tikrai nepamirštas, dėl žemės ūkio reformos mes esame susitarę, na, ir iš pasiūlymų ką nors iš viso atidėti, tai buvo 12 klausimas, 16 ir 18. Ar svarstysim šitą, ar balsuosim, kad juos iš šios dienos darbotvarkės išbrauktume, ar eisime deputato Č.Juršėno pasiūlytu keliu: už 9 pirmuosius urmu, o paskui po vieną? Nežinau, ar jie tikrai neprieštaravo, J.Beinortas prieštaravo dėl 16 klausimo išbraukimo, tai tikrai, dėl perkėlimo, ir turbūt A.Norvilas dėl 12 klausimo nesutiko. O paskui visus po vieną? Ar išsprendžiam dėl 12, 16 ir tada už visą darbotvarkę? Bet, matot, paskui mes turėsime tada ir 10, ir 11, ir 12 visus po vieną balsuot, o gal mes išspręskime dėl 12 ir 16, o paskui jau už visą. Kas už tai...

A.A.ABIŠALA. Gerbiamasis Pirmininke, prašau atleisti. Aš dar kartą norėčiau paprašyti Vyriausybės vardu neišbraukyti nieko, ypač kolektyvinių ginčų, visi klausimai yra labai svarbūs.

PIRMININKAS. Aš suprantu, aš...

A.A.ABIŠALA. Aš labai prašau deputatų balsuoti už visą darbotvarkę ir labai prašyčiau Aukščiausiosios Tarybos susikaupti ir išsiginčyti toj vietoj, kuri yra skirta darbotvarkės sudarymui, juk jūs deleguojat savo atstovus į šitą pasitarimą. Prašau balsuoti už visą darbotvarkę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš taip pat už tai, kad nebūtų atidėtas Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo projektas. Kaip mes spėsim čia, kiek mums pakaks laiko, tai jau likimas lems, o atidėlioti šitokių klausimų gal ir nereikėtų. Ar galėtume pritarti ministro A.Abišalos pasiūlymui remtis suderintu projektu su tais papildymais, dėl kurių jau yra nutarta, ir su tais vietos pakeitimais, dėl kurių yra nutarta? Ar galime taip sutarti? Konsensu arba balsavimu, nes dabar klausimas tik, ar išbraukti 12, ar išbraukti 16, ką daryti su 18. Aš manau, mūsų darbo praktika parodys, kiek mes suspėsim, ar verta čia dar diskutuot ir balsuoti po vieną šituos 12, 16, 18.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Aš siūlau balsuoti už darbotvarkę, kokia yra, su sukeitimu vietomis ir papildymu, dėl kurio yra susitarta. Deputatas J.Tamulis nori dar. Nors buvom lyg sutarę, kad jau baigta. Prašom, deputate.

J. TAMULIS. Aš noriu priminti, kad pamirštas mano pasiūlymas išklausyti pono A.Skučo informaciją 17 valandą, jis nėra fiksuotas. O antra, tai aš gal ir pritarčiau Vyriausybės pozicijai dėl Kolektyvinių ginčų įstatymo, bent jau išklausęs tuos motyvus, kurie buvo išsakyti. Bet yra vis dėlto keletas klausimų, kuriuos mes tikrai galėtume atidėti ir sutaupyti tą laiką, tai 12, sakysim, klausimas ir kiti. Įdėję papildomas 5 minutes darbo, sutaupytume gerą valandą laiko šiandien.

PIRMININKAS. Na, čia ir 12, ir 16 yra balsavimai. Žinoma, galima tą valandą sutaupyti, o galima priimti įstatymą. Dėl 12, matyt, dabar jau lieka 12. Jūs sutinkat, kad 16 liktų, jūs dabar keliat klausimą dėl 12 punkto išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės, taip? Gerai, deputatai...

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis Pirmininke, jei galima. 12 darbotvarkės klausimui tikrai duota per daug laiko  15 min. Jis užims tikrai mažiau, nes šita komisija yra suderinta su visom frakcijom, visų frakcijų parašai yra, jai yra pritarta Prezidiume, ir kalbama tik apie komisijos patvirtinimą. Čia klausimas tikrai nevertas tų 15 minučių, ir šitas klausimas jau trečia savaitė atidėliojamas, komisija negali pradėti dirbti. Aš siūlyčiau neišbraukti šito klausimo.

PIRMININKAS. Jeigu mes pasitikėtume tuo, kas suderinta frakcijų ir net pasirašyta jų atstovų, kad tikrai čia nesugrius, tai tikrai užimtų tiktai porą minučių.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau pasiūlyti vis dėlto balsavimus, nes mes negalime darbotvarkės patvirtinti.

PIRMININKAS. Gerai. Na, atsiranda vienas deputatas, kuris prieštarauja, kad būtų balsuojama dėl visos darbotvarkės, ir mes negalime ignoruot deputato pageidavimo, pvz., dėl 12 klausimo išbraukimo.

BALSAS IŠ SALĖS. Bet mes galime tą nuspręsti balsavimu.

PIRMININKAS. Gerai, spręskime balsavimu. Ar jūs neatsiimat savo reikalavimo, deputate Tamuli, išbraukti 12 klausimą? Atsiimat, tai tada lyg ir nėra esminių prieštaravimų, kad kas nors būtų iš darbotvarkės išbraukta. Galime balsuoti už visą darbotvarkę, taip? Su tais papildymais, kurie buvo padaryti. O dėl 17 valandos atskirai pabalsuosime, jau darbotvarkėje yra tas klausimas. Gerai, deputatai. Kas už darbotvarkę, kaip aptarėm ir papildėm?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 110 už.

PIRMININKAS. Taip. Matyt, buvo teisingas tas 111 tada. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. 1. Labai tikslus skaičius  111.

Dabar, gerbiamieji deputatai, ar mes galėtume sutarti pratęsti gal 5 ar 10 minučių šį posėdį, nes buvo numatyta pirmojoje mūsų posėdžio dalyje taip pat ir priesaikos. Yra atvykęs premjeras, ir mes galėtume tai padaryti, tai yra nuolatinių komisijų pirmininkai ir ministrai. Ar sutinkate su tuo, kad mes dabar tai padarytume  priimtume priesaiką?

V.P.ANDRIUKAITIS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom klausti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš girdėjau, jog kai kurie ministrai sausio 13-osios naktį nebuvo prisiekę kartu. Ar nereikėtų vis dėlto šiandien visiems ministrams prisiekti dar kartą? Nes tokių nuogąstavimų yra.

Aukščiausiosios Tarybos seniūno, nuolatinių  komisijų pirmininkų ir Ministro Pirmininko priesaika

PIRMININKAS. Matot, kalbant apie nuogąstavimus, reikėtų kalbėti konkrečiai, reikėtų, kad klausimas būtų parengtas. Ministrai buvo prisiekę, ir tie, kurie buvo perėję iš vienos Vyriausybės į kitą. Aš manau, kad jeigu gerbiamasis V.Andriukaitis turi kokių abejonių, jis turėtų išsiaiškinti ir pateikti konkretų pasiūlymą, o gal ir netrukdyti darbo dabar tokiais klausimais. Gerbiamieji deputatai, aš prašau, kad čia ateitų nuolatinių komisijų pirmininkai Jurgis Jurgelis, Nikolajus Medvedevas, Saulius Pečeliūnas, Vidmantas Povilionis, Mečislovas Treinys, Aurimas Taurantas ir Aukščiausiosios Tarybos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Kaip, gerbiamasis Šimėnai? Jūs neprisiekęs? Tai būtinai reikia, tiesiog man nepadavė jūsų pavardės, labai atsiprašau.

Gerbiamieji nauji Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai, prašome kartoti paskui mane priesaikos tekstą, pasakant savo vardą ir pavardę po žodžio,,aš“.

,,Aš ..., jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas." Priesaika priimta. (Plojimai) Prašome pasirašyti. Dabar prašau ateiti čia gerbiamą premjerą Gediminą Vagnorių ir ministrus, kurie duos priesaiką Lietuvos Respublikai.

G.VAGNORIUS. ... jums liudijant prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis. stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas. (Plojimai) Šiandien prisiekė ministrai Audrius Butkevičius, Rimantas Klimas, Petras Valiukas, Vytenis Aleškaitis.

PIRMININKAS. Pertrauka iki 12 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (E.GENTVILAS). Gerbiamieji deputatai, aš prašyčiau patikrinti, ar jūsų pulto mygtukuose nemirksi lemputės, ar nėra nuspausti mygtukai, nes tai trukdytų visam elektronikos darbui. Aš noriu priminti, ką mes susitarėme prieš tai pradinėje posėdžio dalyje, kad įrašom į šios dienos darbotvarkę tris papildomus klausimus. Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus vadovo A.Skučo informaciją nutarta išklausyti 17 valandą. Aš tik kreipiuosi į Liberalų frakcijos narius, kurių prašymu tai buvo padaryta, pageidaujama, kad jūs suformuluotumėte labai aiškiai, kas yra pageidaujama. Ar tai yra informacija ir jeigu informacija, kuriuo klausimu. Ponas Tamuli, turbūt suprantat, kad galėtumėte pateikti man formuluotę, kokiu klausimu jūs pageidaujate išklausyt poną A.Skučą. Taip, aš prašyčiau galbūt raštu, nes pats girdėjau tokį pageidavimą. Dabar, prieš tęsdamas posėdį, aš norėčiau ir turiu padėkoti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kuris pasiūlė mano kandidatūrą į seniūno postą, dėkoju visiems kolegoms deputatams ir ponioms deputatėms, kurie išreiškė tą pasitikėjimą manimi ir mano ligšioliniu darbu. Aš puikiai suprantu savo iki šiol darytas klaidas, man tas klaidas draugiškai nurodydavo kolegos deputatai, taip pat man labai daug pagelbėjo posėdžių sekretoriato darbuotojai. Aš manau, kad bendromis pastangomis mums pavyks optimizuoti Aukščiausiosios Tarybos darbą ir kiekvieno iš mūsų veiksmus. Gerbiamieji deputatai, turiu pradėt nuo tokios smulkios informacijos. Gal galėtų 14.30 frakcijų vadovai susirinkti 308 kambaryje susitarti dėl frakcijų susėdimo salėje. Kadangi praėjusią sesiją mes buvome susėdę viena tvarka, per tą sesiją, 4-ąją, atsirado kelios naujos frakcijos, kitos frakcijos pasipildė arba sumažėjo. Taigi 14.30 frakcijų vadovai renkasi 308 kambaryje dėl frakcijų susėdimo. Prašau visus deputatus sėsti į vietas. Kurie dar neatvyko, prašau rinktis į salę, nes iš karto reikės daug balsuoti. Sesija prasideda nedrausmingu deputatų elgesiu, deputatai 12 valandą salėje nesėdi. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas informavo, kad posėdis tęsiamas 12 valandą. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas. Prieš pradėdami kitų jau numatytų klausimų svarstymą, mes turime patvirtinti balsavimo biuletenį, su kuriuo balsuosime popietiniame posėdyje, kaip jau buvo sutarta. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, o ponias žurnalistes prašom netrukdyti deputatų. Prašau balsų skaičiavimo grupę pranešti, kiek salėje deputatų.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Tegul deputatai šiek tiek susėda į vietas, nes esant tokiam judėjimui skaičiuoti neįmanoma. Šiuo metu 80, atėjus A.Leščinskui  81 deputatas.

Seniūno pavaduotojų rinkimo biuletenio tvirtinimas

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes pirmiausia turėtume balsuoti dėl tokio biuletenio pavadinimo: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų rinkimų atviro balsavimo biuletenis. Kandidatų vardas ir pavardė: pirma — Laima Liucija Andrikienė, antras — Rimantas Astrauskas, trečias  Česlovas Juršėnas." Mes turime patvirtinti šitokią biuletenio formą, kad ją būtų galima rengti ir dauginti, ir popietiniame posėdyje galėtume balsuoti ir rinkti seniūno pavaduotojus.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ar labai esmingai tai keistų? Gerai, deputatas Zenonas Juknevičius patikslina.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėjau ir jūsų pasiteirauti, ir deputatų dėmesį atkreipt. Nežinau, ar yra kur nors užrašyta, kad gali būti tiktai du seniūno pavaduotojai.

PIRMININKAS. Ne, taip nėra pasakyta.

Z.JUKNEVIČIUS. Nėra, yra pavaduotojai. Mes galim rinkti ir tris, ir aš vis dėlto siūlyčiau šią mintį. Dabar pavaduotojai, pateikti iš visų frakcijų, atspindėtų visą parlamento spektrą, jums būtų lengviau dirbti. Galėtų būti ir trys pavaduotojai, ir mes galėtume taip bendru balsavimu juos visus tris ir išrinkti. Ir visiškai būtų logiška.

PIRMININKAS. Nežinau, jūs iš esmės pakeičiate visą situaciją.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, na, jeigu pritartų, tai kodėl gi ne.

PIRMININKAS. Nežinau, man atrodo, dabar susilaikykime, ir paskui, jeigu išrenkame du pavaduotojus...

Z.JUKNEVIČIUS. Čia klausimas tik toks: seniūno pavaduotojas gauna kažkokį algos priedą, bet dėl to, man atrodo, niekas neprieštarautų.

PIRMININKAS. Na, manau, kad reikėtų, matyt, Aukščiausiosios Tarybos atskiro sprendimo, kad pažeidžiant tą ligšiolinę tradiciją dar atsiranda trečias seniūno pavaduotojas. Gerai, kol kas vis dėlto balsuokime už tokį biuletenį. Gerai, mano padėjėjas ponas A.Valys nurodė nutarimo dėl Reglamento įsigaliojimo 4 punktą, kad renkami du seniūno pavaduotojai. Arba mes turim dabar keisti šitą nutarimą, arba...

Z.JUKNEVIČIUS. Galim pakeisti...

PIRMININKAS. Taip, tai aš dabar siūlau balsuoti už šitokį biuletenį ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojų rinkimo atviro balsavimo biuletenis. Kandidatų vardas ir pavardė: pirma Laima Liucija Andrikienė, antras  Rimantas Astrauskas, trečias — Česlovas Juršėnas." Kas už tokią biuletenio formą? Mes kol kas balsuojame tik už biuletenio formą, kad ją būtų galima parengti ir po pietų balsuoti už aptartas kandidatūras.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  90.

PIRMININKAS. Už  90. Nuleiskime korteles. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Prieš  1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

Nutarimo “ Dėl miestų (rajonų) apylinkių tesimų kai kurių teisėjų atleidimo iš teisėjo pareigų “ projekto svarstymas ir nutarimo priėmimas

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Balsavimo biuletenis patvirtintas, prašau sekretoriatą rengti balsavimo biuletenį. Frakcijas, komisijas, deputatų grupes prašau svarstyti pateiktas kandidatūras. Kaip buvo sutarta priešpiet, labai trumpai turėtume sugaišti balsuodami dėl 11 darbotvarkės klausimo — Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl kai kurių miestų (rajonų) apylinkių teismų teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų". Šį projektą turėtų trumpai pateikti deputatas Zenonas Juknevičius. Buvo sutarta, kad šitas klausimas eis iš karto po darbotvarkės tvirtinimo. Po to eilės tvarka.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, jūsų dėmesiui pateikiamas nutarimo projektas (jis buvo išdalytas prieš kurį laiką) dėl Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo teisėjo Algio Tursos, Vilniaus miesto antrosios apylinkės teismo teisėjo Kazimiero Baranausko, Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo Grigorijaus Leonovo, Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo Jono Nekrašiaus, Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjo Gintauto Daugėlos (ir aš dar prašau jūsų įrašyti: Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjos Vandos Kasiulynienės) atleidimo iš teisėjo pareigų prieš terminą. Turiu jus informuot, kad šitie teisėjai pareiškė norą atleisti juos iš pareigų prieš terminą patys, kai kurie dėl perėjimo į kitą darbą ir, kiek žinoma, yra priimti į Advokatų kolegiją. Teisėjas Algis Tursa pateikė gydytojų išvadą, kad dėl sveikatos būklės jis toliau negali dirbti šito darbo. Mes norėjom pasiūlyti jiems kitą darbą arba į kitus teismus, tačiau jų apsisprendimas buvo tvirtas, prašoma atleisti. Teisėjai yra atvykę, jeigu jums kils kokių klausimų ar abejonių, jūs galit pateikti, o aš prašau tik balsuoti ir, man atrodo, galima balsuoti vienu balsavimu už visą nutarimo projektą, tik dar kartą primenu: įrašoma čia ir ponia Vanda Kasiulynienė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar galėtume balsuoti iškart už šį nutarimą? Deputatas Aurimas Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš manau, kad galim balsuoti. Aš tik norėjau mažą techninį pasiūlymą pateikti, galbūt ateičiai: būtų korektiškiau  ir dabar galima tai padaryti — prie posėdžio protokolo pridėti ir tų teisėjų pareiškimus. Be to, visa tai liktų archyve.

PIRMININKAS, Tai yra, kad būtų pateikta kartu su šituo dokumento projektu...

A.TAURANTAS. Aš manau, kad prie protokolo jeigu pridėsim, o protokolo (...) dabar išplatinama.

PIRMININKAS. Gerai, galėtume susitart dėl to.

Z.JUKNEVIČIUS. Teisinės sistemos komisijai yra pateikti visi pareiškimai ir net yra teisėjo A.Tursos medicininė išvada. Aš galiu, kas labai nori, tiesiog pateikti susipažinti.

PIRMININKAS. Gerai, ar mes diskutuosime dėl atleidimo? Gal susitarkime taip, kad rengiamės balsuoti ir deputatai dėl balsavimo motyvų dar pasisakytų. Ar deputatai pageidauja klausinėti pranešėją? Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, kai savo noru buvo atleidinėjamas vienas iš Aukščiausiojo Teismo narių, kadangi labai daug teisėjų tada buvo atleidžiama, tiek aš, tiek kiti deputatai buvome paprašę, kad Teisingumo ministerija ir Teisinės sistemos komisija pateiktų savo argumentus, kodėl masiškai bėga savo noru — kadangi daromas spaudimas. Apie tai gerbiamas vienas Aukščiausiojo Teismo narys pareiškė: kodėl nepadaryta analizė, kodėl vis dėlto bėga teisėjai iš darbo? Tai buvo priimta tada ir buvo pasakyta, kad tai bus padaryta.

Z.JUKNEVIČIUS. Analizę mes tokią turim, aš galiu pasakyt, kad iš daugiau kaip 190 šito lygio teisėjų pernai buvo 12 atleista savo noru, šiemet bus daugiau. Ir aš, gerbiamas deputate Genzeli, galiu dar pasakyt, kad dar yra daug prašymų atleist iš miestų ir rajonų teisėjų, bet dar mes štai šiandien jūsų dėmesiui nepateikėm. Aš, atstovaudamas Teisingumo ministerijai, galiu pasakyt, kad tai mums taip pat problema. Šitie žmonės, kurie šiandien prašosi atleidžiami, nė vienas, nebent teisėjas G.Daugėla, negalėtų jums pasakyt, kad jautė kokį spaudimą, nebent iš vietinės valdžios, bet iš ministerijos, iš Respublikos lygio valdžios jokio spaudimo jie nejautė ir mes juos įkalbinėjom toliau dirbti. Tai, matyt, susiję ir su tuo, kad laukia teisinės sistemos reforma, ir su tuo, kad dabar teisėjams gerokai padaugėjo darbo, kilo naujų ginčų, kurių anksčiau nebuvo, padidėjo politinis visuomenės aktyvumas. Šitie teisėjai nusprendė, kad toliau to darbo nenori dirbti. Ir dar kadangi Advokatų kolegija supaprastino priėmimą, šitie žmonės, matyt, ir anksčiau turėjo tokią viltį ten pakliūti, dabar jie yra priimti ir priimami net mums nežinant. Mes prašėm žmonių atvykti pačių ir jie gali pasakyt, ar dėl spaudimo išeina, ar apsisprendė patys.

PIRMININKAS. Gerai, ar dar deputatai norės klausinėti? Deputatas S.Akanovičius.

S.AKANOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, labai norėčiau jūsų asmeniškai paklausti: ar jūs įsitikinęs, kaip ministro pirmasis pavaduotojas, kad visi šitie teisėjai išeina savo noru? Aš asmeniškai turiu duomenų, kad nevisiškai taip yra iš tikrųjų. Yra spaudimas, neaišku, kas bus toliau su teisėjais ir taip toliau. Tai aš labai norėčiau žinoti, kokia jūsų nuomonė, kas bus toliau su šitais, ne tik šitais  gal šiandien atleisim, bet ir su kitais teisėjais?

PIRMININKAS. Gerai, aš, prieš suteikdamas žodį pranešėjui, manau, kad po to galėsim pasiteirauti kiekvieno svarstomo pretendento į atleidimą nuomonės. Prašom, gerbiamas Juknevičiau.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad jie apsisprendė savo noru. Aš esu kalbėjęs asmeniškai su ponu J.Nekrašium, su ponu G.Leonovu, su ponu A.Tursa, su ponia V.Kasiulyniene, kad jie nori išeiti ir jie man nenurodė jokių kitų motyvų, o, gerbiamas deputate Akanovičiau, aš negaliu vienas pasakyt, koks likimas laukia teismų. Aš tik galiu pasakyt toks, kokį mes priėmėm įstatymą dėl teismų. Teisėjai bus renkami 5 metams, o po to iki gyvos galvos, ir nereikia gąsdinti šių teisėjų ar naujų kandidatų į teisėjus, kad jų laukia kažkokia nežinomybė. Viskas yra aišku, mes priėmėm daug įstatymų, juridiškai garantuojančių jų nepriklausomumą. Mes dar turėsim nutart ir dėl jų socialinių garantijų. Visa, ką parlamentas padaro, gali padaryti, tarnauja tik jų nepriklausomumui. Ir jokio pavojaus nėra, kad štai teisėjų laukia ateity visiška nežinomybė. Teismų autoritetas toks, kokio dar nebuvo Lietuvos Respublikoj. Aš nežinau, ko daugiau trūksta, išskyrus, suprantama, materialinę pusę.

PIRMININKAS. Gal dar du deputatai tegu pasisako arba paklausia ir po to suteiksim žodį patiems teisėjams. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne paklausti, bet pasiūlyt pranešėjui, kad vis dėlto, pristatant tų teisėjų sąrašą, kurie nori savo noru atsistatydinti, reikėtų gal pristatyti kartu ir išvadas, ir medžiagą, ir taip toliau. Vis dėlto čia nėra atsitiktinis klausimas, nes per savaitę vieną kartą atleidžiam teisėjus, po to vėl, po to vėl, vienu žodžiu, galbūt reikėtų iš tikrųjų giliau paanalizuoti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Ir deputatas J.Prapiestis.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš tik tiek galiu pasakyt, kad mes negalim išvadų teikt, nes tai nenumatyta įstatymo. Teisėjas pareiškė norą atsistatydint, ir mes turim pateikti jums spręsti. Ir nelogiška būtų laikyti jį šitose pareigose prieš valią.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamas Prapiesti.

J.PRAPIESTIS. Aš vis dėlto drįstu pasakyt, kad laikas neramus ir, ko gero, labiausiai teisininkams. Šie žmonės užtikrina, kad apsisprendė patys. Man gaila, kad kai kurie iš jų išeina, aš juos gerai pažįstu, teisėjai geri, tačiau visų pirma socialinės garantijos, atlyginimai. Kai dabar tokia teisininkų paklausa ir kai toks darbo krūvis, didėjant nusikalstamumui ir apskritai dar įvairių persitvarkymų laukiant, tai galima juos suprast. Taryba irgi ,,padėjo" tam tikra prasme, teismams 10 milijonų atėmusi, kai mes norėjom užtikrint įvairias garantijas teismams. Tačiau čia galbūt ne tai svarbiausia. Pagaliau negalima atmesti ir to, kad tam tikrą nerimą kelia ir būsimas desovietizacijos įstatymas. Kai Aukščiausiojoje Taryboje, svarstant šitą įstatymo projektą, jį transliuojant Lietuvai, reiškiamos kraštutinės pozicijos, kai reikalaujama, kad praktiškai visų teisininkų, buvusių LKP ar TSKP narių, neliktų, tai, be abejo, nepraeina be pėdsakų. Negaliu nepaminėt ir to, kad valstybės laikraštis, pavyzdžiui, paskelbęs neoficialų Konstitucijos projektą, sukėlė dezorganizaciją prokuratūroje, kadangi prokuratūra, paskaičius tą projektą, mato, kad jiems nebelieka praktiškai vietos, kokia yra dabar. Taigi daug faktorių veikia. O dabar jeigu teisėjų norit paklausyt, tai tada jie bus prieš jus ir kalbėkit.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū.

J.PRAPIESTIS. Tačiau aš tiktai nenorėčiau, kad būtų taip trukdoma, kaip buvo sutrukdyta teisėjui R.Andrikiui išeiti iš darbo. Dabar jisai tarp dangaus ir žemės: nei teisėjas, nei advokatas.

PIRMININKAS. Čia kitas klausimas.

J.PRAPIESTIS. Prie to paties.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, nors Reglamentas ir nenumato, tačiau atsižvelgdami į deputatų pageidavimus gal galėtume paklausti teisėjų labai trumpai pagrindiniu klausimu, ar patys apsisprendė, ar jiems taikoma prievarta. Ar prieštaraus Aukščiausiosios Tarybos deputatai, jeigu kiekvienas teisėjas bus šito paklaustas? Kadangi buvo toks deputatų pageidavimas. Aš suprantu, kad tai yra ir neetiška, ir nereglamentiška, tačiau, iškilus tokiam pageidavimui, reikia, matyt, taip pasielgti. Ar teisėjas A.Tursa galėtų paliudyti, kad be prievartos yra... Aš nežinau, gal prie šoninio mikrofono ar kaip. Jeigu deputatai patylėtų, gal gerbiami teisėjai bent prie šoninio mikrofono galėtų pasakyt. Prašau salėje tylos, o deputatus prašau tuo metu registruotis, kad negaištume laiko. Registracija prasidėjo, prašau registruotis. Žodis gerbiamam A.Tursai.

A.TURSA. Tikrai esu apsisprendęs savo noru, jokių pašalinių veiksnių nesu sąlygojamas ir jokio man spaudimo nebuvo daroma. Yra medicininės komisijos išvada, mane gydžiusios gydytojos išvada, man nėra rekomenduojamas darbas, susijęs su dideliu psichologiniu emociniu krūviu, dėl to aš pareiškiau tokį norą nebedirbt teisėjo darbo.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Salėje registruoti 94 deputatai. Tada kviesčiau teisėją Kazimierą Baranauską pasakyti savo poziciją.

K.BARANAUSKAS. Teisėju išdirbau antrajame teisme dešimt metų, jokio spaudimo niekas man nedarė. Aš nutariau pakeisti darbą savo noru, noriu dirbt advokatu.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Grigorijau Leonovai, jūs galėtumėt paliudyti deputatams, kad jūs nesate verčiamas atsistatydinti? Prašom.

G.LEONOVAS. Aš nesu verčiamas, bet kadangi aš buvau komunistas, tai aš manau, kad nebegalėsiu toliau dirbti.

PIRMININKAS. Tai jūsų paties pasirinkta pozicija?

G.LEONOVAS. Taip.

PIRMININKAS. Niekieno neįpiršta jums?

G.LEONOVAS. Ne. (Balsai salėje. Negirdėti)

PIRMININKAS. Ačiū. Ar teisėjas Jonas Nekrašius gali pasakyti savo nuomonę?

J.NEKRAŠIUS. Aš galiu patikinti parlamentą, kad savo noru priėmiau šitą sprendimą, kurį brandinau jau ilgą laiką dėl to, kad noriu likusį aktyvų gyvenimą skirti advokato darbui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas Gintautas Daugėla gali pasakyt savo nuomonę?

G.DAUGĖLA. Taip, aš pats apsisprendžiau išeiti iš šito darbo.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir liko ponia Vanda Kasiulynienė.

V.KASIULYNIENĖ. Apsisprendžiau, išeinu savo noru.

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū visiems teisėjams. Aukščiausiosios Tarybos deputatų smalsumas, matyt, yra patenkintas. Salėje yra 94 deputatai, prašau balsuoti už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl kai kurių miestų (rajonų) apylinkių teismų teisėjų atleidimo prieš terminą iš teisėjo pareigų. Balsuojame keldami korteles. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. (Balsai salėje, negirdėti)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  86.

PIRMININKAS. Už  86. Kas prieš?

BALSU SKAIČIUOTOJAS. 1.

PIRMININKAS. Prieš  du.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? (Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Susilaikė devyni. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas priimtas.

Dabar prašau balsų skaičiavimo grupę išdalyti vardinio balsavimo biuletenius visiems salėje esantiems deputatams. Aš primenu, kad praėjusios sesijos paskutinę darbo dieną įvyko balsavimas dėl referendumo surengimo prezidento institucijos atkūrimo klausimu. Tačiau aš prašiau, kad protokole būtų tai pažymėta, ir protokole pažymėta, kad šitas balsavimas įvyko pažeidžiant Jungtinės Sąjūdžio frakcijos nurodytą ir Reglamentu besiremiančią valią — balsuoti vardiniu būdu. Kadangi nebuvo balsuojama vardiniu būdu, tai yra buvo balsuojama nereglamentiškai, šiandien vyksta pirmasis balsavimas šituo klausimu. (Balsai salėje) Mes turėsime dabar balsuoti dėl Aukščiausiosios Tarybos 44 nutarimo dėl siūlymo Aukščiausiajai Tarybai paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atkūrimo projekto. (Balsai salėje) Pasisakymai dėl balsavimo motyvų buvo išsakyti vasario 29 dienos plenariniame posėdyje, dėl balsavimo motyvų kalbėti nebebus suteikta galimybė. Gerbiamieji deputatai, reikalauju sėsti į vietas, ponią buvusią teisėją Vandą Kasiulynienę prašau netrukdyti deputatams.

Č.JURŠĖNAS. Dėl darbo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jeigu jau kalbam apie Reglamentą, apie įstatymą, tai aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ir mūsų Reglamentas  taip pat įstatymas, reglamentuoja kai kuriuos referendumo vykdymo klausimus. atitinkamo mūsų Reglamento straipsnio kažkodėl mes nesilaikėm. O ką kalba tas straipsnis? Tas straipsnis kalba apie tai, kad įstatymo projektas, kuris yra pateikiamas referendumui, nagrinėjamas Aukščiausiojoj Taryboj kaip bet kuris kitas įstatymas. Mes šito nedarėm, vadinasi, šiurkščiai pažeidėm Aukščiausiosios Tarybos Reglamentą. Tiesa, aš noriu priminti šito straipsnio kitą dalį:

,,Referendumo rengėjai turi teisę nesutikti su Aukščiausiosios Tarybos išvadomis ir pasiūlymais." Bet tai nereiškia, kad Aukščiausioji Taryba be nagrinėjimo atsisako savo teisės aptarti įstatymo projektą, kuris pateikiamas referendumui. Tai yra esminis dalykas, ir aš manau, kad mums reikėtų šiek tiek pasitarti, juo labiau kad štai labai rimtas laikraštis ,,Kovo 11-oji" paskutiniam numery ir vakar dienos mitingas apie šitą dalyką pasisakė. Tai pamąstykim.

PIRMININKAS. Gerai, aš nelabai supratau, gerbiamas Juršėnai. Jau buvo ir svarstomas šitas dokumentas, nutarimo projektas, ir buvo balsuojama, pažeidžiant Reglamento nustatytą tvarką, į ką aš jau atkreipiau dėmesį. Ir šiandien mes turime visišką teisę balsuoti.

Č.JURŠĖNAS. Aš atsiprašau, ar galima?

PIRMININKAS. Dėl to nutarimo... Prašau pratęskit.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamas seniūne, visa tai gerai, bet aš dar kartą sakau, jog mūsų Reglamentas, konkrečiai 195 straipsnis numato, kad referendumui pateikiamas įstatymas Aukščiausiajai Tarybai yra toks pats įstatymo projektas, kaip mes nagrinėjam savo iniciatyva arba kitų pasiūlymu. Ir mes turim teisę šitą įstatymo projektą aptart. Turim taip pat teisę šitam įstatymo projektui pateikt pataisas. O referendumo rengėjai arba iniciatyvininkai turi teisę sutikt su mūsų pataisom arba nesutikt.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau.

Č.JURŠĖNAS. Tai va čia yra esminis dalykas, kurį mes apėjom. Žinoma, mes galim nutart, ir jau taip ir bus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juršėnai...

Č.JURŠĖNAS. Bet aš laikau pareiga primint šitai.

PIRMININKAS. Kaip man paaiškinti jūsų logiką ir jūsų Reglamento nesilaikymą? Jeigu vyko svarstymas, jau buvo nutarta ir balsuoti, po to balsavimo, kuris buvo neteisėtas, jūs iškeliate siūlymą pradėti svarstyti patį prezidento institucijos įstatymą. Jūs pripažinkite, kad jūs elgiatės ne pagal Reglamentą.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, Reglamentas yra toks didelis, kad ir aš kai ką užmiršau, bet šitai turėjo žinoti tie, kurie organizuoja.

PIRMININKAS. Taip, o mano...

Č.JURŠĖNAS. ... ir pirma jiems klausimą kelti, o man po to.

PIRMININKAS. O mano valia yra tokia. Besiremiant Aukščiausiojoje Taryboje įvykusiu nutarimo projekto svarstymu, skelbti šio nutarimo projekto balsavimą. Balsuosime vardiniu būdu Jungtinės Sąjūdžio frakcijos pasiūlymu.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Buvo pasakyta kelis kartus, kad štai svarstom klausimą 11, po to einam iš eilės. Na, tai iš eilės yra klausimas dėl sesijos darbo tvarkos. Tai, mano supratimu, nei čia niekas susitarė, kad keisim, nei...

PIRMININKAS. Tai tada aš atsiprašau, aš tikrai nepastebėjau to klausimo, aš iš karto puoliau prie balsavimo ir po to, kai jau pasisakiau išdalyt šituos biuletenius, pastebėjau, kad praleidau deputato L.Sabučio pateikiamą klausimą. Tačiau aš manau, kad kaip tik, kai balsuosime, kol skaičiuos korteles, bus galima kalbėti apie sesijos darbų programą.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis ... Seniūne...

PIRMININKAS. Gerai...

BALSAS IŠ SALĖS. Dar kartą prašom pakartoti pavadinimą.

PIRMININKAS. Gerai, tai aš dar nė karto nekartojau, nė karto nesakiau. Prašau deputatus dėmesio. (Balsai salėje) Prašau visus sėsti į savo vietas. Balsuojama dėl nutarimo paskelbti referendumą dėl prezidento institucijos atkūrimo. Kiek tilps, tiek rašykite. Balsuojama dėl nutarimo paskelbti referendumą dėl prezidento institucijos atkūrimo. Kiekvienas deputatas palieka vieną tuščią langelį arba nė vieno tuščio nepalieka, ir balsų skaičiavimo grupė surenka vardinio balsavimo korteles. Prašau tvarkingai užpildyti apygardos numerį, pavardę, vardą, kad būtų pasirašyta — taip pat būtinas reikalavimas. Prašau balsų skaičiavimo grupę surinkti vardinio balsavimo korteles. (Balsai salėje) Paskutinis skelbtas kvorumas salėje buvo 94 deputatai. Dabar kviečiu į tribūną deputatą Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių Liudviką Sabutį.

Prašau tylos salėje, dabar darbuojasi balsų skaičiavimo grupės nariai. Prašom, gerbiamasis Sekretoriau.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos! Prieš pradedant aptarinėti šios penktosios sesijos darbų programą aš norėčiau jūsų atsiprašyti už vakar įvykusius kai kuriuos nesklandumus šioje salėje. Šiandien dar nėra visiškai aišku, kodėl taip atsitiko, kai skaitė pranešimą premjeras. Taip pat dėl kai kurių kitų niuansų...

BALSAS IŠ SALĖS. ... suokalbis... (Negirdėti)

L.SABUTIS. ... kuriuos sunku kai kada yra įvertinti iš anksto. Labai prašyčiau, šiandien buvo nemažai pasiūlymų dėl seniūno institucijos ir gerų kandidatų parinkimo. Taip pat norėčiau tikėt, kad duota komisijos pirmininkų priesaika yra priesaika ne tam, kad ją reikia priimti ir paskelbti. Ji įpareigoja dirbti, atidžiai talkinti vieni kitiems. Atvirai pasakius, kai kada tenka daugelį klausimų išspręsti, neturint su kuo pasitarti. Jeigu ir Prezidiume buvo nuspręsta prašyti, kad Valstybės atkūrimo komisija talkintų, organizuojant Kovo 11-osios priemones, iš tikrųjų norėjome šitokios pagalbos sulaukti. Be to, mes dažnai susiduriame, minėdami vieną ar kitą datą, jog faktiškai palieka šios pareigos arba šitas vargas Prezidiumui, Aukščiausiajai Tarybai. Atėjo metas kažkaip pasidalyti, daugiau turi tam dėmesio skirti Vyriausybė, savivaldybės ir t.t. Mes išties daug ką darome patys, kai tuo tarpu yra žmonės, kvalifikuoti, pasiruošę. Reikėtų tik atitinkamu momentu tai aptarti  ar frakcijose, ar komisijose — ir pasiskirstyti atitinkamais darbais. Šią savaitę  jūs matote, ir mes patvirtinome  darbo nemaža. Ir nežinau, nebuvo iškeltas šis klausimas, ar mes rytoj dirbsime, ar ne. Tai yra atskiras klausimas. Aš noriu pasakyt, nebuvo balsuota, bet pagal naują mūsų priimtą nutarimą, Reglamentą, šią penktąją sesiją turėtume dirbti, palikdami paskutiniąją mėnesio savaitę ne posėdžiams, o darbui apygardose ir kitokiai deputatinei veiklai. Atsižvelgiant į tuos mūsų priimtus sprendimus, reikėtų pakoreguoti ir programą. Be to, programai, kuri buvo išdalyta jums ketvirtosios sesijos pabaigoje, jūs, supratau, pritarėte tiek, kiek yra įregistruota, komisijose įvertinta, ir aš ją beveik galėčiau pasiūlyti jums patvirtinti. Patvirtinti tam, kad mes turėtume galimybę planuoti, pasirengti kitiems posėdžiams kitą savaitę. Nenorėčiau, kad tai būtų atidėliojama. Tačiau iškilo štai kas. Jau vakar dieną norėta, o šiandien turbūt radote savo deputatinėse dėžutėse, pasiūlyti, kad būtų skubiai svarstomi ir priimami kai kurie įstatymai ir nutarimai. Nežinau, kaip tai galima būtų aptarti, bet manau, kai kurias korekcijas mes galėsime padaryti po to, kai išklausysime Vyriausybės vadovo Gedimino Vagnoriaus pranešimo. Ir man atrodo, kad Taryba nesunkiai tai galėtų išspręsti, balsuodama atskirai dėl jo pateiktos programos arba pirmaeiliu, sakysime, sprendimu: nenoriu tai vadinti nutarimais arba įstatymais, yra dalykų, kuriuos reikia galbūt įvertinus Tarybai ir pasiūlyti kaip spręsti. Bet tie įstatymai, kurie yra programoje, jie yra įregistruoti iniciatorių ir Vyriausybės pateikti, todėl Reglamentas neleidžia daryti kokių nors išimčių. Labai gerai, kad Valstybės atkūrimo komisija taip pat apsvarstė šios programos patvirtinimo galimybes, pasakė savo nuomonę, jums jinai buvo raštu išdalyta. Iš esmės pritarta jau patvirtintai mūsų susirinkimo, aš turiu omenyje komisijos pirmininkų, frakcijų, Sekretoriaus, kitų žmonių, kurie dalyvauja tuose pasitarimuose, nuomonei ir siūloma dirbti pagal pateiktą programą, išskyrus kai kuriuos niuansus. Valstybės atkūrimo komisija, aš manau, labai teisingai pasielgė ta prasme, kad mums penktosios sesijos darbai turėtų būti taip matomi, jog mes atkuriame valstybę. Ir kurie įstatymai labiausiai reikalingi šiandien arba bus reikalingi rytoj, kuriuos reikia papildyti arba priimti, pataisyti įstatymus. Štai nuolatinė komisija siūlo pirmuoju savo nutarimo punktu pritarti nutarimo pirmajai ir antrajai dalims, o taip ir buvo projektuojama (pirmoji ir antroji dalys yra programos įregistruoti ir parengti įstatymai), ir suteikti prioritetą Konstitucijos svarstymui. Bet pasitarimo metu užvakar buvo pasiūlyti ir kiti, tai yra labai svarbu suteikti tą prioritetą, kaip mes jau ne pirmą kartą girdime, ir ekonominių problemų arba ekonominių socialinių problemų sprendimui. Todėl manyčiau, kad kita komisija, atstovaujanti arba sprendžianti šias problemas ir pateikianti parlamentui, taip pat turės ir kitokį papildymą. Todėl, manyčiau, labai daug prioritetų neturėtų būti. Štai jeigu mes nutartumą ir apibrėžtume, kad reikia iš tos programos išskirti tam tikrą, aš norėčiau pavadinti, vieną prioritetą ir kad tai balsavimu būtų patvirtinta, tada mes galėtume vėl pateikti jums papildomai išrinktus iš šios programos šios penktosios sesijos metu realiai galimų įveikti, apsvarstyti ir priimti įstatymų arba nutarimų projektus ir taip pat susitarti, kiek laiko mes skirsime kitiems įstatyminiams aktams. Manyčiau, kad ir apsisprendę, jog turi būti tam tikra duoklė atiduota prioritetams arba prioritetui, mes galėtume tai daryti gal tik vieną dieną, jeigu posėdžiausime dvi dienas per savaitę. Kita diena turėtų būti skirta šitiems įregistruotiems siūlomiems įstatymų projektams. Jų yra labai daug, aš juos galėčiau net paminėti, kurie laukia savo sprendimo, ir jūs turite tą programą; tai ir atsakomybė už nusikaltimus Lietuvos gyventojams, ir dėl apribojimų užimti kai kurias pareigybes. Tai įsisenėjęs klausimas, mes turėtume išspręsti: arba  arba. Aš ne kartą esu pareiškęs, kad reikia sprendimų šiuo atveju. Ir Savivaldos pagrindų įstatymas parengtas, reikia pradėti svarstyti, ir dėl vykdomosios valdžios ekonominės socialinės reformos devyniasdešimt antraisiais metais. Nenoriu aš toliau vardyti, beveik be išimties pirmas ir antras puslapis galėtų būti patvirtinti kaip privaloma programa šiai penktajai sesijai. Valstybės atkūrimo komisija pasiūlė taip pat iš šios programos kaip privalomą dalyką patvirtinti ir paskutinį priedą, tai yra jis pavadintas, jeigu aš teisingai supratau, programos konvencijos. Jas reikėtų apsvarstyti šioj Aukščiausiosios Tarybos sesijoj. Štai tiek trumpai galėčiau dar kartą pažymėti, kas buvo mums pateikta papildomai per šią savaitę, kol buvo pertrauka, ir kokius atsiliepimus mes gavome oficialiai iš komisijų. Be to, jūs turite, yra kai kurių ir reglamentinių pakeitimų pasiūlyta, čia ir Mandatų komisija, ir deputatas A.Sėjūnas, ir nepamirškime, jog buvo pateikti, pradėti svarstyti ketvirtojoje sesijoje deputato, dabar komisijos pirmininko A.Tauranto kai kurie reglamentiniai pakeitimai. Manyčiau, kad reglamentiniams pakeitimams mes turėtume skirti atskirą posėdį ir tuos klausimus galėtume išspręsti taip pat gan nesunkiai. Štai tiek trumpai.

PIRMININKAS. Ačiū Sekretoriui. Kadangi deputatas Jonas Šimėnas jau seniai laukia žodžio prie šoninio mikrofono, jam pirmiausia. Po to eilės tvarka.

J.ŠIMĖNAS. Jūs, gerbiamasis Sekretoriau, savo kalbą pradėjote nuo to, kad vakar buvo toks nemalonus incidentas čia kalbant premjerui. Mes matome, kad yra ir kitų problemų. Kad ir šiandien  pusantros valandos svarstėm darbotvarkę, ir iš viso kalbame, kad Aukščiausioji Taryba nevisiškai efektyviai kartais dirba, ir aš manau, kad reikėtų šitas visas sąlygas ir efektyvumą ištirti. Kodėl taip yra, kodėl mūsų darbas kartais neefektyvus, galbūt netgi galima būtų kai ką ir pasiūlyti. Todėl aš norėčiau pasiūlyti, kad būtų galima sudaryti komisiją ištirti ir įvertinti deputatų darbo sąlygas ir efektyvumą. Kad ta komisija galėtų paanalizuoti, pavyzdžiui, kad ir Aukščiausiosios Tarybos kai kurių struktūrų veiklą, ar deputatai patenkinti, ar ne. Na, ir po to pateiktų tam tikrus pasiūlymus gal ir komisijoms, gal šiuo atveju Reglamento kūrėjams kai kuriuos Reglamento pakeitimus, kad mums nebereikėtų čia po dvi valandas svarstyti, pavyzdžiui, darbotvarkės, kaip faktiškai kiekvienos savaitės pradžioje būna. Jeigu jūs sutiktumėte, tai aš norėčiau pasiūlyti, kad frakciniu būdu tokia komisija būtų sudaryta, ir pabandyti ištirti šitas...

PIRMININKAS. Ar jūs siūlote tokios komisijos sudarymą įrašyti į penktosios sesijos darbų programą? Dabar mes svarstome penktosios sesijos darbų programą.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

J.ŠIMĖNAS. Kadangi mes vakar visi buvome liudininkai tam tikro įvykio ir Sekretorius negalėjo šiandien nepasakyti, kodėl taip yra, tai aš manau, kad būtų visiškai gerai tai padaryti.

L. SABUTIS. Aš porą žodžių, jei galima. Reikėtų vis dėlto pritarti. Gal nevisiškai taip, kaip formuluoja kolega J.Šimėnas, bet reikia pritarti tai minčiai ir galbūt nereikia šiandien diskusijų atskirų, bet tokia diskusija arba klausimai, pasiteiravimai tam tikrų pareigūnų ir bandymas surasti tą sprendimą, kad geriau dirbtų mūsų ląstelės — frakcijos ir komisijos, — būtina. Be to, neišvengiamai laukia vienas sprendimas ir toks svarstymas dar ir dėl to, jog Aukščiausioji Taryba priėmė siūlymą, kad reikia sumažinti penkiolika procentų išlaidas Aukščiausiajai Tarybai. Ir be šito mes, be abejo, negalėtume rasti galbūt paties geriausio varianto. Per tuos dvejus metus susiklostė, kad frakcijų vadovai ir seniūnas su savo pavaduotojais dažniau tariasi dėl bendros politikos įvairiais klausimais, ir čia, be abejo, tuo suinteresuotas, kiek man žinoma, ir dažnai tariasi Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis. Man gi dažniau tenka dirbti su komisijų pirmininkais rengiant konkrečius įstatymus ir pateikiant juos Aukščiausiajai Tarybai. Dėl darbo sąlygų. Neišvengiamai yra priartėjęs tas momentas, yra Vyriausybės sprendimas, jums buvo išdalyta, niekas neprotestavo, jog būtų atiduoti ir perimti tretieji rūmai. Šiuo metu jie dar nėra išlaisvinti, arba, teisingiau pasakius, nėra iš ten išėję krašto apsaugos ir kiti žmonės, ir nelengva rasti, kur jie galėtų nueiti. Bet ir šis klausimas, atrodo, bus nesunkiai išspręstas, nes teko kalbėti su ministru A.Butkevičium, jie gauna tinkamas patalpas, išsikrausto buvę sovietinės armijos daliniai, ir todėl čia reikėtų spręsti ne parlamento salėje, o galbūt pirmiausia frakcijoms, komisijų pirmininkams susirinkus. Kai buvo išrinkti Aukščiausiosios Tarybos komisijų pirmininkai, mes vieną tokį pasitarimą jau turėjome, tarėmės dėl to, bet...

PIRMININKAS. Sekretoriau, aš labai atsiprašau, aš nesuprantu, ar vyksta dabar penktosios sesijos darbų programos svarstymas. Mano manymu, nevyksta joks sesijos darbų programos svarstymas.

L.SABUTIS. Aš norėjau kaip tik užbaigti, atsiprašau, kad aš jums atėmiau dalį laiko, bet prieš tai, jeigu mes norim, kad darbas būtų sėkmingas, išties turi būti išspręsti ir šie klausimai. Pritariu Jono Šimėno pasiūlymui.

PIRMININKAS. Deputatas Zenonas Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamą L.Sabutį  apskritai koks bus mūsų nusiteikimas, ar grynai tik tie klausimai, kurie yra toj programoj, bus svarstomi? Kiekvienas iš mūsų galim pasakyti, kad gyvenimas padiktuoja visiškai naujus. Vis dėlto, kad nebūtų užkirstas kelias klausimams, kurių nėra darbotvarkėje, aš noriu priminti, jog realizuojant Teismų įstatymą yra dar daug pavedimų, kuriuos turi išspręsti Aukščiausioji Taryba. Ir jie kaip tik į penktosios sesijos laikotarpį sutelpa. Todėl siūlau įrašyti čia tiesiog paketą: ,,Įstatymai ir nutarimai, kurie susiję su Teismų įstatymo įgyvendinimu". Kad po to nereikėtų Teisinei komisijai ar Vyriausybei, ar Teisingumo ministerijai įrodinėti, kad tas labai reikalingas, o kuris nors deputatas sako: nieko panašaus. Tai yra mūsų pačių jau išankstinis įsipareigojimas. Aš tikiu, kad mes taip dirbsim pagal programą, nors, be abejo, visko gali būti.

PIRMININKAS. Ar Teisinės sistemos komisija iki vasario penktos dienos pateikė į sesijos darbų programą šitų klausimų svarstymą? Praėjo mėnuo, praėjo penkios savaitės nuo termino, iki kada turėjo būti pateikti pasiūlymai.

Z.JUKNEVIČIUS. Yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimas ir ten išdėstyta, iki kokio termino reikia pateikti projektus; nereikėjo iki vasario penktos. Mes turim konkrečius projektus pateikti, ir jie bus pateikti.

L.SABUTIS. Taip, norėčiau pasakyti. Visi tie klausimai, kurie čia yra surašyti programoj, o priedas yra jūsų žiniai, kurie neregistruoti, nei nutarimai, nei projektai. Jie gali būti rengiami, ir nutarimo, kurį mes išdalijom, antrajame punkte taip ir yra siūloma: atsižvelgti į nuolatinių komisijų, Vyriausybės rengiamų įstatymų, jų pakeitimo ir nutarimo projektus (priedėlis Nr.l) ir įrašyti juos į Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos darbų programą Reglamento nustatyta tvarka. Šitai išsprendžia tą, ką jūs pasiūlėte. O aš pateikiu būtent pirmąjį dalį, tai yra ta programa, kuri yra aptarta ir įvertinta Aukščiausiosios Tarybos komisijų ir frakcijų pasitarime, ir dėl to reikėtų tik pasisakyti.

PIRMININKAS. Deputatas R.Ozolas. Prašau.

R. OZOLAS. Kaip supratau iš gerbiamo Sekretoriaus pranešimo pristatant klausimą, jis laikosi nuomonės, kad įstatymų projektai ir nutarimų projektai, kurie išryškės diskusijos metu dėl reformos vykdymo, dėl reformos vykdymo aptarnavimo, galės būti įrašomi. Aš teisingai supratau?

L.SABUTIS. Taip.

R.OZOLAS. Ačiū.

L.SABUTIS. Atskiru nutarimu.

PIRMININKAS. Taip, deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Kodėl liko nepastebėtas...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamas Varanauskai. Nelabai aš supratau deputato R.Ozolo pasakymo esmę, tačiau galima suteikti žodį deputatui P.Varanauskui.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Taip, klausimą, aš negirdžiu atsakymo, todėl suteikiau žodį deputatui P.Varanauskui. Prašom.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamasis Sekretoriau, kodėl liko nepastebėtas iniciatyvinės grupės siūlymas dėl įstatymo dėl deputatų atšaukimo? Dabar veikia okupuotos Lietuvos deputatų atšaukimo įstatymas. Be to, deputatų atšaukimas numatytas Lietuvos Pagrindiniame Įstatyme, kurį .priėmė ši Aukščiausioji Taryba. Ir tai, aišku, nebūtina Aukščiausiosios Tarybos deputatams tai taikyti vietinėse derybose. Primenu, kad buvo keturi siūlymai, jie pristatyti, nė vienas neatmestas. Tai deputato a+a Valerijono Šadreikos, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojo Česlovo Vytauto Stankevičiaus, deputato Valdemaro Katkaus, deputato Narcizo Rasimavičiaus ir mano siūlymas. Jau pristatymas buvo, toliau nepasakyta, neatmesti jie. Tai mes turime apsispręsti, ar veikia pagal dabartinę tvarką, kuri buvo prieš šią Tarybą, nes toks įstatymas yra, arba jį reikia atšaukti, ar priimti naują.

L.SABUTIS. Trumpai galiu taip paaiškinti: jis buvo pastebėtas, dabar yra įregistruotas ir savaime suprantama, kad jis bus pateiktas nustatyta tvarka. Kai buvo surašoma šita programa, tada dar nebuvo įregistruota. Yra ir dar ne tiktai šitas, bet dar yra pora tokių taip pat įstatymų siūloma priimti, bet jie nėra paremti ir todėl šioje programoje neatsidūrė.

PIRMININKAS. Dėl procedūros deputatas Vytenis Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš ne dėl procedūros, bet kadangi mano pavardė dingo iš kompiuterio, tai norėčiau užduoti klausimą pranešėjui. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums nebuvo įteikti Sveikatos ir socialinių reikalų komisijos bendro posėdžio siūlymai, kurie buvo posėdyje apsvarstyti ir šiems pritarta, dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo pagerinimo? Jų buvo labai nemažai, mes prašėme savo pirmininką jums juos perduoti. Ar jie jus pasiekė? O jeigu pasiekė, tai tada palaikyčiau gerbiamo J.Šimėno poziciją, kad būtina iš tikrųjų įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo efektyvumo pagerinimo.

L.SABUTIS. Taip, pasiekė. Ir yra tinkamai rengiamasi šitokiam darbui, ir ne vien tiktai jūsų komisija, bet ir kitos komisijos siūlė, kaip pertvarkyti Aukščiausiosios Tarybos darbą.

PIRMININKAS. Deputatas J.Mačys.

J.MAČYS. Gerbiamieji deputatai, Agrarinės komisijos vardu aš labai prašyčiau įtraukti į penktosios sesijos darbotvarkę gyvulių veislininkystės įstatymo svarstymą. Mes anksčiau nesuspėjom, čia reikalai šitoj srity yra labai prasti, skubinam, dabar įstatymas yra paruoštas, prašytume įtraukti papildomai ir jį svarstyti.

PIRMININKAS. Ar jis registruotas?

J.MAČYS. Tuoj, šiandien pat užregistruosime.

PIRMININKAS. Na, tai kaip mes galime įrašinėti, gerbiamieji?

BALSAS IŠ SALĖS. Po to, po to...

J.MAČYS. Mes nespėjom laiku paruošti, bet skubinom labai, dabar jau yra paruoštas.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad man šitas projektas yra nepatinkantis dalykas. Todėl, kad vis dėlto aš, perskaitęs projektą, nematau mūsų valstybės atkūrimo strategijos, nematau tikrų prioritetų. Ir kiekviena komisija, atsiuntusi savo paraiškas, siekdama pakliūti į tą programą, matyt, ne tik nenorėjo, paprasčiausiai negalėjo atsižvelgti į bendrą valstybės kūrimo kryptį. Dėl to aš norėčiau, kad būtų pateiktas mums ne toks formalus Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisijos atrašymas, kad ji pritaria pirmiem dviem, o kitus — žiūrėsim. Aš kviesčiau dar šiandieną netvirtinti šitos darbotvarkės, bet surengti išplėstinį Valstybės atkūrimo komisijos posėdį, į kurį būtų galima pakviesti ir kitų komisijų pirmininkus, frakcijų pirmininkus, labai būtų pageidautinas Aukščiausiosios Tarybos vadovų dalyvavimas ir neabejotinai  Vyriausybės atstovų dalyvavimas. Ir tada suformuluoti, išrinkti tikrai minimumą, pasižiūrėkite pagal skaičių, pagal įstatymų sąrašą — visi yra reikalingi. Tačiau nėra jokios realios galimybės mums šitaip dirbant toliau visa tai išspręsti. Aš siūlau šiandieną netvirtinti šitos programos.

PIRMININKAS. Aš dar atsiprašysiu deputatų. Dabar aš prašyčiau kol kas tik klausimus pateikti. Diskusijai...

A.RUDYS. Aš tada atsiprašau.

PIRMININKAS. Diskusijai užsirašysite, būsit užrašyti, bus palikta laiko. Deputatas S.Razma klausti pageidauja? Prašau.

L.S.RAZMA. Sesijos darbotvarkės projekte yra paliktas aukštųjų mokyklų statutų tvirtinimo klausimas.

PIRMININKAS. Yra paliktas.

L.S.RAZMA. Ir kadangi prasidėjo kalba apie vakar dienos iškilmingo posėdžio trūkumus, tai vis dėlto aš norėčiau žinoti, kodėl nebuvo suteiktas žodis Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchų atstovams. Tai nepaprastai nemaloniai mane nuteikė, ir išėjęs iš šių rūmų girdėjau iš rinkėjų didžiulį pasipiktinimą. Labai norėčiau gauti atsakymą.

PIRMININKAS. Taip, klausimas dėl sesijos darbotvarkės, prašom. Ne, tai jūsų valia, atsakinėti ar ne...

L.SABUTIS. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad nei atima niekas, nei suteikia žodį. Mes iki šiol laikėmės tokios geros galbūt tradicijos: kas paprašo, pageidauja iš anksto, mes įrašom, žinom, o jeigu žmogus nesiūlo arba nuo komisijų, nuo frakcijų nesiūloma, tai neetiška turbūt ir reikalauti, kad tu pasiruošk, dar pasakyk, ką tu kalbėsi ir kaip tu kalbėsi ir taip toliau. Jūs matėt, vakar kalbėjo žmonės ir iš savivaldybių, ir kaip sugebėjo, taip atsakė.

PIRMININKAS. Kiek man žinoma, Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybė neprašė pasisakyti. Gerai, svarstome sesijos darbų programą. Deputatas A.Taurantas klausti pageidauja?

A.TAURANTAS. Ir aš kaip tik norėjau siūlyti, kad pirmiausia būtų suteiktas žodis komisijoms. Nes deputatai savo vardu dažniausiai nepateikia pasiūlymų, o tiesiog šneka ką nors.

PIRMININKAS. Gerai, dar nori klausti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas deputatas V.Landsbergis. Yra dar norinčių klausti deputatų?

V.LANDSBERGIS. Iš tikrųjų reikėtų pabaigti klausimus, o be reikalo deputatai pradėjo siūlyti. Aš noriu paklausti, ar yra rengiamas mano jau siūlytas įstatymo projektas, siūlytas kaip idėja, dėl deputatų pajamų deklaravimo? Ar jisai yra kokioj nors rengimo stadijoj, ar jį sudėtinga parengti, ar jo negalima buvo dabar jau turėti šitoje darbų programoje?

L.SABUTIS. Aš negalėčiau atsakyti, ar iš komisijų kas rengė, bet Prezidiume buvo svarstyta ir dabar tiesiog nepamenu, koks priimtas sprendimas, bet tas klausimas buvo aptarinėjamas.

PIRMININKAS. Ar deputatas Č.Juršėnas pageidauja klausti?

Č.JURŠĖNAS. Ne, kalbėti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.

K.ANTANAVIČIUS. Klausti noriu, bet manęs nepriima.

PIRMININKAS. Jūsų pavardė yra sąraše, deputate Antanavičiau, prašau palaukti savo eilės.

K.ANTANAVIČIUS. Nepriima. Jau trečią sykį buvo...

PIRMININKAS. Jūsų pavardė yra sąraše. Žodis deputatui J.Prapiesčiui.

J.PRAPIESTIS. Noriu paklausti, kodėl priede Nr.l pirmu numeriu pažymėtas įstatymo projektas atsidūręs ne ten, kur jam vieta. Tai yra bausmių vykdymo kodeksas jau užregistruotas. Aš antrą kartą jau klausiu, beje.

L.SABUTIS. Datos aš dabar negalėčiau pasakyti. Čia nenurodomos, kaip matot, šitame sąraše.

J.PRAPIESTIS. Bet nepamirškit.

L.SABUTIS. Nenurodomos. Jeigu parengta ir jeigu pirmadienį, kada mes susirenkam, bus pateikta tokia informacija, kad jau galima projektuoti, planuoti...

J.PRAPIESTIS. Aš prieš dvi savaites jau pateikiau tą informaciją.

L.SABUTIS. Bet programoj yra įrašyta.

J.PRAPIESTIS. Na, tai kad jis ne ten, kur jie eina, projektai.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis pageidauja klaust? Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Sekretoriau, aš norėjau jūsų paklausti, ar šie klausimai bus pateikiami eilės tvarka, ar čia tiktai bendras sąrašas ir po to kiekvieną kartą mes pateiksime tuos įstatymo projektus, kuriuos reikia skubiau priimti? Tarkime, policijos įstatymo pakeitimas itin svarbus, tačiau jis yra tiktai keturiasdešimt ketvirtoj vietoj. O jį reikia kuo greičiau priimti. Prašo ir ministras, nes tai trukdo jam dirbti.

L.SABUTIS. Šiandien svarbiausia apibrėžti, kad būtų įrašyta programoje, kaip privalomas svarstyti. Jeigu nutariam, mums svarbiausia, kad mes žinotume, jog tai yra šios sesijos darbų programoje. V.ŽIEMELIS. Svarbu eilės tvarka.

L.SABUTIS. Šiuo atveju visiškai neturi reikšmės.

PIRMININKAS. Deputatas J.Beinortas klausti pageidauja?

J.BEINORTAS. Aš norėjau paklausti tiesiai. Kas gi vis dėlto teikia socialinių įstatymų paketą mums svarstyti? Praeitoj sesijoj jie buvo stumdomi, stumdomi, stumdomi, stumdomi. Netgi toks įstatymas, kaip apsirūpinimo butais, buvo nustumtas, nors Vyriausybė dėl mūsų nesugebėjimo išspręsti tą dalyką tris kartus atidėjo eilių peržiūrėjimą savivaldybėse. Ir dabar jisai kažkur dvidešimt penktoje vietoje. Tai aš noriu paklausti, ar Aukščiausioji Taryba imasi atsakomybės dėl socialinės reformos įstatymų paketo koordinavimo, ar mano, kad tai turi daryti Vyriausybė? Jeigu mano, kad tai turi daryti Vyriausybė, tai tada mes turim paklausti Vyriausybės, ar Vyriausybė mano, kad socialiniai klausimai bus paskutiniai. Ar yra kažkoks prioritetas, ar yra kažkokia eilė?

L.SABUTIS. Ketvirtojoj sesijoj buvo specialus nutarimas ir buvom susitarę, kokie yra prioritetai. Kaip pasisekė mums juos įgyvendinti, mes žinome. Papildomos diskusijos vyko tais klausimais trečiadieniais. Šiandien reikėtų turbūt  dar kartą noriu pabrėžti  patvirtinti privalomus penktojoje sesijoje ir apsvarstyti įstatymų projektus. O ar stumdomas, ar nestumdomas ir kokie galėtų būti jie pirmiausia, aš vis dėlto norėčiau, kad atskiru nutarimu, kaip, beje, teiravosi ir deputatas R.Ozolas, po gerbiamojo G.Vagnoriaus pranešimo tie klausimai čia būtų diskutuojami Aukščiausiojoje Taryboje ir sprendžiami atskirai.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Andriukaitis nori klausti?

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėsiu pasisakyti.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas J.Jurgelis. Klausti?

J.JURGELIS. Aš atsiprašau, čia, man atrodo, tiesiog netikslumas yra. Trečias puslapis, pirmas klausimas  dėl tų nelaimingų išimtinių teisių. Šitas projektas yra pradėtas svarstyti, preambulė ir pirmas straipsnis priimtas. Tai jis turėtų atsidurti kitoje vietoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Sekretoriau, mūsų komisijos buvo pateiktas pasiūlymas raštu įtraukti programų skirsnyje Lietuvos pramonės struktūros ir technologijos pertvarkymo programą, paramos ūkininkams programą, žemės ūkio pertvarkymo programą. Kur jos dingo, kodėl jos neatsispindi? Be to, buvo pateikti ir užregistruoti, ir sutvarkyti daugelio įstatymų ir nutarimų projektai, kuriuos reikia priimti, pakeičiant vieną ar kitą Vyriausybės nutarimą ekonomikos ir socialiniais klausimais. Pavyzdžiui, dėl nuomos paslaugų tarifų, dėl terminų išaiškinimo, dėl privatizavimo įstatymo kai kurių straipsnių, dėl valdymo aparato sumažinimo, dėl Vyriausybės veiklos devyniasdešimt pirmaisiais metais.

PIRMININKAS. Klausimui viena minutė.

K.ANTANAVIČIUS. Taip, ir kiti. Kur jie yra, kodėl jie neįtraukti?

L.SABUTIS. Taip, ir praeitą ketvirtąją sesiją, kai sudarinėjom darbų programą, ir šią, kai mes tarėmės, esame taip susitarę, jog pagrindiniai įstatymai, tie, kurie buvo jūsų komisijos siūlomi, čia į pirmąjį puslapį, jeigu pažiūrėsit, ir į antrąjį puslapį yra įrašyti, kaip parengti arba rengiami ir įregistruoti. Įstatymų arba nutarimų pataisymai, papildymai turėtų būti taip pat įrašomi, jeigu pritariame, aš manyčiau, tie, kurie yra registruoti, reikėtų čia pratęsti. Jūsų komisijos raštu pasiūlymas yra gautas. Ir po šio svarstymo, man atrodo, tai būtų nesudėtinga padaryti. O dėl programų, aš tiesiog nežinau. Vis dėlto dar kartą reikėtų grįžti prie to, jog mes turėtume susitarti arba nutarti, kad turėtų būti nedaug programų. Jūs matėte pačiame paskutiniame puslapyje, jau ten daugiau nei dešimt, ir Valstybės atkūrimo komisija siūlo privaloma tvarka jas svarstyti. Kas organizuos tų programų svarstymą, kad jos būtų naudingos, efektyvios? Aukščiausioji Taryba ar pavesim Vyriausybei, kad ji pasitelktų atskiras Aukščiausiosios Tarybos komisijas? Čia verta taip pat galbūt pamąstyti. Ir todėl ar privalu mums šiandien įrašyti tai į savo Aukščiausiosios Tarybos programą, kai tuo tarpu galėtų daryti kai kuriuos mūsų siūlomus klausimus privaloma tvarka ir Vyriausybė arba kitos žinybos?

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B. GENZELIS. Aš norėčiau grįžti prie darbotvarkės formavimo principo. Jūs labai formaliai atsakėt į gerbiamo deputato S.Razmos klausimą. Juk Popiežiaus nuncijus yra seniūnas, formaliai yra ir dabar. Praeitais metais, kai vyko toks didžiulis...

PIRMININKAS. Aš jus perspėju, kad mes dabar kalbam apie sesijos darbotvarkę.

B.GENZELIS. Ne, bet aš noriu vis dėlto ne tik dėl sesijos darbotvarkės...

PIRMININKAS. Tada aš priverstas nutraukti jūsų pasisakymą. Aštuoniasdešimt septinto Reglamento straipsnio aštuntos dalies reikalavimu. Arba prašau klausti dėl sesijos darbų programos.

B. GENZELIS. Tai aš dar kartą klausiu, kodėl nebuvo pasiūlyta nuncijui pasi...

PIRMININKAS. Deputatas Romualdas Rudzys.

BALSAS IŠ SALĖS. Na, kaip taip galima?

PIRMININKAS. Deputatas Romualdas Rudzys.

R.RUDZYS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ne vienas čia jau kėlėte ekonominio ir socialinio pobūdžio įstatymų ir nutarimų svarstymo pirmenybę, ne kartą kėlė ir visuomenė. Vakar ponas premjeras pasakė: susitvarkytų per du mėnesius su visa netvarka Lietuvoje, jeigu būtų pakankamai nutarimų. Ir vis dėlto aiškaus atsakymo, ar bus ekonominiams ir socialiniams dokumentams pirmenybė, ar ne, mes dar neišgirdome. Taigi aš, klausdamas, kaip jums, gerbiamas Sabuti, atrodo, reiškiu tokią mintį: ar nereikia šioje darbų programoje įtvirtinti nuostatos, kad šio pobūdžio įstatymų ir nutarimų būtų ne mažiau nei pusė, būtų visi reikalingi ir nebūtų svarstoma daugiau kaip du iš eilės neekonominio pobūdžio įstatymai. Tai yra ne mažiau kaip kas antras kad būtų ekonominio pobūdžio. O štai dabar vėl kažkokį reglamentą velia, dar negaliu susigaudyti, ar čia už Landsbergį, ar čia prieš Landsbergį bus. Kuo dėti tie pirmininkai? Visą laiką kažkas kažką bando įpiršti. Minutė baigėsi? Tai aš siūlau kas antrą ekonominio arba socialinio pobūdžio. Priešingu atveju skelbiu, kad būsiu laisvas nuo dalyvavimo posėdžiuose. Nereikalaudamas už tai atlyginimo, nors motyvas politinis. Prašau įsidėmėti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

R.RUDZYS. Badauti ne, aš per storas badauti.

PIRMININKAS. Gerai, baigėsi minutė klausimui.

L.SABUTIS. Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymas yra sprendimo būdas  kas antrą ekonominio pobūdžio įstatymą. Jis beveik galėtų būti priimtinas. Jūs neišgirdot aiškaus atsakymo todėl, kad dabar formuojama bendra nuomonė, ką turės įteisinti ir savo nutarimu Aukščiausioji Taryba. Ir dar kartą noriu pasakyti, kad šitai mes spręskime po to, kai išklausysime, pasikalbėsime su premjeru G.Vagnorium. O šiandien yra pateikti komisijų, frakcijų ir kitų įstatymų projektai, kurie galėtų būti svarstomi šioje Aukščiausiojoje Taryboje. Beje, baigdamas galėčiau pasakyti: ir gerbiamo Audriaus Rudžio pasiūlymas yra geras. Privalom būtinai susirinkti Aukščiausiosios Tarybos galbūt komisijų pirmininkai, frakcijų vadovai ir vadovybė, ir tai išties būtų gerai, kad parodytų dar kartą tokią iniciatyvą Valstybės atkūrimo komisija, Ekonomikos komisija, ir, pasirėmę tais pasiūlymais, mes rastume dar vieną šios programos variantą ir tada pateiktume Aukščiausiajai Tarybai tvirtinti.

PIRMININKAS. Dar liko vienas deputatas, norintis paklausti. Prašom, gerbiamas Dringeli.

J.DRINGELIS. Aš greičiau pasiūlymą norėčiau įteikti. Mes esam užmiršę profsąjungų tarybą, kažkada iš projekto pašalinom, kai buvo kartu įrašyta su TSKP ir kitom organizacijom, ir dabar, man atrodo, šitoj sesijoj būtinai turėtume apsvarstyti. Kitaip sakant, čia yra pradėtas svarstyti klausimas, tik reikia pabaigti.

PIRMININKAS. Gerai, deputatai A.Taurantas, Č.Juršėnas, V.Andriukaitis ir K.Antanavičius turbūt nori dalyvauti diskusijoje, pasisakydami dėl sesijos darbų programos. Dabar Aukščiausioji Taryba turėtų spręsti, ar šitą diskusiją darome antradienį, ar tęsiame šiandien. Šiandien?

BALSAS IŠ SALĖS. Antradienį darykime turbūt, duokim pamąstyti truputį.

PIRMININKAS. Gerai, deputatas A.Taurantas. Aš manau, jis kaip tik šituo klausimu nori tarti žodį. Prašom.

A. TAURANTAS. Tai ar jau prasidėjo pasisakymai?

PIRMININKAS. Kaip?

A.TAURANTAS. Jau prasidėjo pasisakymai?

PIRMININKAS. Ne, aš maniau, kad jūs norit motyvuoti...

A.TAURANTAS. Aš galiu pasakyti, aš paprasčiausiai nematau prioritetų teikiamų vadovaujant posėdžiui. Jeigu mes iš karto būtume pradėję nuo esminių pasisakymų, tai būtume mažiau laiko sugaišę tiems ,,klausimams", kurių aštuoniasdešimt procentų tikrai buvo nereikalingi.

PIRMININKAS. Sutinku su jumis. Gerai, iš principo, atrodo, sutariama, kad antradienį daroma diskusija. Bet iki to laiko gal pirmadienį jau deputatai galės gauti atnaujintą variantą.

L.SABUTIS. Taip, aš manau...

PIRMININKAS. Ar prieštarauja Aukščiausioji Taryba dėl to? Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau vis dėlto pasiūlyti, kad prieš diskutuodami dėl penktosios sesijos darbotvarkės, prieš ją patvirtindami, mes turime surengti Vyriausybės, parlamento, frakcijų, komisijų diskusiją dėl to, kaip mes sudarome visą programą penktajai sesijai, ir tada derinam. Priešingu atveju čia yra tiktai sąrašas problemų ir daugiau nieko. Aš pritariu deputatui A.Taurantui, kad mums reikėtų atsisakyti tų pavienių siūlymų ir pradėti diskusiją. Regis, elementarus dalykas, kurį minėjo gerbiamas ministras be portfelio Aleksandras Abišala: jūs pateikite mums, kokią norėtumėte gauti informaciją, iškelkite principinį klausimą, kad Vyriausybė nustatytų teikiamos informacijos nomenklatūros sąrašą parlamento deputatams. Be to aš iš viso neįsivaizduoju parlamentinio darbo. Statistikos visų ministerijų ir taip toliau yra principinis klausimas. Mes turime pagaliau svarstyti mūsų ekonominę, socialinę ir politinę padėtį, remdamiesi tikrais faktais ir skaičiais, ir duomenimis.

PIRMININKAS. Gerai, bet šios dienos darbotvarkėje skirtas šiam klausimui laikas yra pasibaigęs. Darbotvarkę gi mes patvirtinome.

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Dar ministras Aleksandras Abišala.

A.A.ABIŠALA. Galbūt mano pasiūlymas padėtų išeiti iš padėties. Tiktai prieš tai, jeigu leisit, repliką asmeniniu klausimu, kadangi mano pavardė buvo paminėta.

PIRMININKAS. Prašau.

A.A.ABIŠALA. Deputatas V.Andriukaitis, kaip ir daugelis kitų, balsavo prieš informatikos programų finansavimą iš biudžeto, todėl aš nesu tikras, ar mums pavyks rasti lėšų įgyvendinti jo pageidavimus. O dabar dėl pačios darbotvarkės. Aš siūlau pritarti po pirmojo svarstymo projektui tuoj pat, neplėtojant diskusijos. Nustatyti, remiantis, nebepamenu, kieno pasiūlymu, išplėstinio posėdžio datą Valstybės atkūrimo komisijoje. Nebūtinai nurodant šitai komisijai pateikti suderintą projektą kitą antradienį, galima ir vėliau. Tiktai labai prašyčiau nedėti vilčių į plačią diskusiją dėl prioritetų, sudarant šitą projektą, nes iš esmės tai būtų eilinė diskusija be rezultatų, o šiaip, jeigu siektume rezultatų, tai turi būti nauja valstybės atkūrimo koncepcija. Aš nematau priežasčių, dėl ko mes turėtume keisti valstybės atkūrimo koncepciją. Todėl siūlau dar kartą pritarti po pirmojo svarstymo nutarimui, pateiktam Valstybės atkūrimo komisijos, ir programai. Tai nieko labai stipraus nereikštų. Ir pavesti Valstybės atkūrimo komisijai surengti išplėstinį posėdį, būtinai kviečiant Vyriausybės atstovus ir visus, kurie nori dalyvauti ir turi pasiūlymų papildomai, ir pateikti be svarstymo balsuoti  siūlyčiau be svarstymo balsuoti  antrą kartą už šitą programą. Siūlau dabar pritarti po pirmojo svarstymo, protokoliškai pavesti Valstybės atkūrimo komisijai surengti minėtą pasitarimą.

PIRMININKAS. Ar gerbiamam Sekretoriui priimtinas toks siūlymas?

L.SABUTIS. Tai sutampa su išgirsta kai kurių deputatų nuomone, ir aš pritarčiau, kad iki tvirtinimo tokia diskusija reikalinga, o pirmas svarstymas, manau, tikrai įvyko, pristatymas. Ir prašyčiau pritarti programai.

PIRMININKAS. Gerai. Tačiau šitie deputatai, kurie užsirašė dalyvauti diskusijoje, galbūt pageidaus pasisakyti kitame plenariniame posėdyje, tai yra antrojo svarstymo metu.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerai.

PIRMININKAS. Tai neatimama jų teisė. Jeigu šiandien mes laikome tai pirmuoju svarstymu ir pritariame po pirmojo svarstymo.

BALSAS 1Š SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Tai aš tada informuoju, kad diskusijai šiuo klausimu yra užsirašę deputatai A.Taurantas, Č.Juršėnas, V.Andriukaitis, K.Antanavičius, V.Jarmolenka.

L.SABUTIS. Ir A.Rudys...

BALSAS IŠ SALĖS. Ne, mane gali išbraukti.

PIRMININKAS. A, jūs taip pat seniau, nors jūs jau kalbėjot. Aš primenu, iki kada numatytas laikas užsirašyti pasisakymams. Penki deputatai tai spėjo padaryti laiku. Deputatas J.Prapiestis jau gerokai pavėlavęs. Ar jūs dėl balsavimo motyvų, ar dėl ko nors kito norit?

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis seniūne, buvo užsirašę...

PIRMININKAS. Gerai, deputatai galėjo užsirašyti ir vėliau, kol dar buvo atsakinėjama į klausimus. Taigi aš teiksiu balsavimui, kad būtų pritarta nutarimui dėl penktosios sesijos darbų programos po pirmojo svarstymo. Ar deputatas Audrius Rudys šituo klausimu? Ne. Gerai, ar nereikia balsuoti už tai, kad būtų pritarta nutarimo projektui po pirmojo svarstymo? Ir įpareigoti Valstybės atkūrimo ir konstitucijos komisiją surengti platų aptarimą šiuo klausimu. Jeigu aš teisingai supratau, deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš manau, kad mes tiesiog nuėjome nuo paties klausimo svarstymo, ir visai be reikalo, užgaišę tuštiems dalykams. Aš norėčiau pasakyti, kad mūsų komisija apsvarstė projektą ir mano esant jį visai tinkamą, ir prioritetai jame atsispindi. Galbūt kai kurių įstatymų nėra, bet jie nėra parengti, mes jų negalime svarstyti. Todėl aš nematau kažkokių dar didelių papildomų svarstymų prasmės. Ir mūsų komisijoj siūlymas buvo pačiai šio projekto esmei pritarti ir galėtume pirmą ir antrą dalis kad ir šiandien patvirtinti. Aš nematau jokios prasmės rengti papildomą posėdį. Tai būtų tuščias laiko gaišimas. Kita vertus, jeigu norime tiktai mūsų komisijai pavesti, tai turbūt prieštarauja Reglamento nuostatoms, nes tokius posėdžius turėtų rengti arba seniūnas, arba Prezidiumo nariai. O mes savo ruožtu dalyvausime ir dalyvavome, ir savo nuomonę išsakysime. Bet, mano nuomone, gaištame tiesiog laiką, mes galėjome pirmą ir antrą dalis šiandien patvirtinti ir turėti naują programą. O tai ir yra jos esmė.

PIRMININKAS. Sekretoriau, aš laukiu jūsų pozicijos. Ar jūs norite, kadangi turim teisę šiandien tvirtinti pirmąją ir antrąją dalį, o dėl kitų tartis vėliau.

BALSAS IŠ SALĖS. Ne, ne, pritart po diskusijos. Taip kaip ...

PIRMININKAS. Pritarti po pirmojo svarstymo. Gerai.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Na, tai pirmiausia jūsų siūlymas  pritarti po pirmojo svarstymo. Ar jums priimtinas deputato A.Tauranto siūlymas?

L.SABUTIS. Man galbūt ir priimtinas, bet aš jaučiau iš šitų klausimų ir pasisakymų, kad šiuo atveju dauguma tik pritaria pirmajam svarstymui, kad būtų pratęsta diskusija ir tariamasi dėl visos penktosios sesijos programos. O šitam projektui pritarti. Ir, be abejo, mes turbūt planuosim pagal tuos įstatymus, kuriuos esam jau gavę ir kurie parengti svarstymui. Tai galėtų būti tik artimiausios, sakysim, savaitės darbotvarkei patvirtinti kai kurie nutarimai arba įstatymai. O šiandien, kaip aš jau prašiau, pritariame ir tęsiame diskusiją...

PIRMININKAS. Gerai, tačiau jeigu šiandien nepatvirtiname sesijos darbų programos, kokiu pagrindu remiantis bus formuojama kitos savaitės darbotvarkė?

L.SABUTIS. Būtent po antradienio diskusijos. Tik galėtume nutarti, kad tiktai tvirtinam ir dirbam pagal tą programą.

PIRMININKAS. Vadinasi, seniūnas neturi galimybės ir teisės projektuoti kitos savaitės darbotvarkės?

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis seniūne...

PIRMININKAS. Gerai, kas už tai, kad būtų pritarta po pirmojo svarstymo nutarimui dėl sesijos darbų programos? Prašau skaičiuoti balsus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Labai atsiprašom. Balsų skaičiavimo komisija ne visai suspėjo įvertinti skaičiavimus. Kai kurie deputatai per greitai nuleido rankas.

PIRMININKAS. Prašau pakartotinai pakelti korteles. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui po pirmojo svarstymo? Deputate Okinčicai, vyksta balsavimas, prašau bent atsisukti ir netrukdyti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  76.

PIRMININKAS. Už  76. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Susilaikė 7. Pritarta po pirmojo svarstymo nutarimui dėl penktosios sesijos darbų programos. Dėl procedūros deputatas Vladimiras Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Tikriausiai dėl procedūros, labai ačiū. Aš priminsiu, kad gerbiamas Sekretorius pirmiausia pasakė ir atsiprašė už kai kuriuos trūkumus, kurie buvo vakar dienos posėdyje. Šitą klausimą paskui preambulėj iškėlė kalbėdamas deputatas Jonas Šimėnas. Ir man regis, kad pribrendo klausimas šitą preambulę iškelti kaip nors į posėdį. Siūlyčiau kiekvienam prisiminti dvejų metų patirtį. Pirmas uždaras posėdis dėl darbo tvarkos ir sąlygų Aukščiausiojoje Taryboje buvo būtent kovo mėnesį. Pamenat jūs šitą. Siūlyčiau frakcijos vardu padaryti uždarą posėdį ir aptarti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Kada jūs tai siūlytumėte padaryti?

V.JARMOLENKA. Galima rytoj.

PIRMININKAS. Gerai, aš fiksuoju tokį pasiūlymą. Aš jau galėčiau supažindinti jus su vardinio balsavimo rezultatais. Iki pertraukos, manau, kaip tik spėtume padaryti. Taigi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų vardinio balsavimo sąrašas. Balsuota dėl nutarimo paskelbti referendumą dėl prezidento institucijos atkūrimo 1992 metų kovo 12 dieną. V.Terleckas nedalyvavo, A.Sakalas susilaikė, S.Razma  už, V.Andriukaitis — prieš, K.Prunskienė susilaikė, N.Oželytė  už, B.Genzelis — už, B.Kuzmickas — už, L.Sabutis — už, P.Vaitiekūnas  už, E.Petrovas — už, K.Antanavičius  sugadinta kortelė, N.Ambrazaitytė  už, E.Zingeris— už, P.Tupikas — už, J.Tamulis — už, Č.Okinčicas  už, M.Čobotas — už, Z.Balcevičius  už, V.Katkus  už, A.Taurantas  už, Č.Stankevičius už, V.Paliūnas — už, L.Simutis — už, G.Šerkšnys — už, V.Povilionis  už, R.Paulauskas — už, gal taip dabar skaitysiu: už — P.Varanauskas, A.Norvilas, J.Karvelis, N.Rasimavičius, V.Plečkaitis. Nėra taip pasakyta Reglamente, tačiau tada vykdau pageidavimą. P.Varanauskas  už, A.Norvilas — už, J.Karvelis — už, N.Rasimavičius — už, V.Plečkaitis nedalyvavo, S.Malkevičius — už, E.Gentvilas  už, P.Giniotas  už, R.Hofertienė — už, A.Žalys nedalyvavo, K.Lapinskas  už, D.Morkūnas — už, V.Kačinskas — už, R.Ozolas  už, M.Stakvilevičius  už, A.Sėjūnas  už, J.Beinortas  už, J.Liaučius — už, V.Landsbergis  už, S.Pečeliūnas  už, K.Glaveckas nedalyvavo, V.Kolesnikovas — už, R.Valatka  už, J.Šimėnas — už, A.Ulba už, E.Bičkauskas nedalyvavo, A.Karoblis  už, A.Januška — už, Z.Šličytė — už, A.Svarinskas — už, B.Gajauskaitė — už, M.Laurinkus — už, V.Pikturna — už, E.Grakauskas nedalyvavo, Z.Juknevičius — už, V.Kvietkauskas  už, K.Inta  už, V.Puplauskas  už, A.Kumža nedalyvavo, A.Račas — už, S.Kašauskas — už, K.Motieka  už, A.Degutis — už, V.Beriozovas  už, M.Arlauskas  už, P.Aksomaitis  už, A.Leščinskas — už, K.Rimkus susilaikė, M.Gerdaitytė  už, J.Minkevičius nedalyvavo, G.Ramonas  už, A.Ražauskas  susilaikė, R.Rastauskienė — už, P.Poškus — už, B.Valionytė — už, S.Kropas  už, V.Žiemelis  už, I.Andriukaitienė už, L.Apšega  už, E.Klumbys  už, S.Šaltenis  už, A.Miškinis  už, P.Papovas  už, Č.Kudaba  už, S.Pirožkovas susilaikė, Č.Juršėnas susilaikė, V.Suboč  už, L.Jankelevičius  už, S.Peško nedalyvavo, J.Jurgelis— už, B.Rupeika nedalyvavo, K.Grinius  už. Jūs nesutinkat? Pavėlavot. K.Grinius  už, K.Saja nedalyvavo, G.Ilgūnas susilaikė, B.Lubys nedalyvavo, N.Medvedevas — už, A.Brazauskas nedalyvavo, L.Andrikienė  už, E.Vilkas nedalyvavo, G.Iešmantas  už, R.Gudaitis nedalyvavo, A.Endriukaitis — už, M.Treinys — už, L.Milčius — už, J.Prapiestis — už, A.Rudys susilaikė, V.Jasukaitytė  prieš, J.Mačys  už, J.Pangonis — už, R.Rudzys nedalyvavo, L.Šepetys — už, J.Dringelis — už, R.Gajauskaitė nedalyvavo. Balsų skaičiavimo komisija pateikė tokius galutinius rezultatus. Už šį nutarimą vardiniu būdu balsavo 100 deputatų. Prieš — 2, susilaikė 9. Sugadintas vienas biuletenis. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės nariai: deputatai L.Andrikienė, N.Ambrazaitytė, M.Arlauskas, L.Apšega, V.Andriukaitis. Nutarimas priimtas. Pertrauka iki 15 val. Atsiprašau, dar informaciją nori pateikti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji deputatai, noriu jums pranešti, galbūt prisimenate, čia vakar dalyvavo svečiai iš užsienio lietuvių bendruomenių. Tarp jų Jungtinių Valstijų Ajovos valstijos lietuvių bendruomenės pirmininkas ponas Juozas Ulanskas. Taip likimas lėmė, kad jis vakar po pietų žuvo autoavarijoje Vilniuje. Pareikškim užuojautą jo dukrai, kuri čia taip pat buvo vakar ir kartu su mumis džiaugėsi, ir pareikškim pagarbą jam. Jis daug prisidėjo, kad Ajovos valstija pareiškė iš karto Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą tada, po Kovo 11-osios. Ačiū.