DEVYNIASDEŠIMT KETVIRTASIS POSĖDIS

    1992 m. vasario 27 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas K.INTA

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradėsime popietinį posėdį. Prašau rinktis į salę. Posėdį pradedame.

Pradžioje deputatai... Nematau deputato A.Svarinsko. Galbūt tada Nuosaikiųjų frakcijos vardu deputatas V.Kačinskas nori padaryti pareiškimą?

Aukščiausiosios Tarybos Nuosaikiųjų frakcijos pareiškimai (V.Kačinskas)

V.KAČINSKAS. Trumpučiai pareiškimai du.

,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Nuosaikiųjų frakcija Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Pareiškimas.

Dėl frakcijos atstovavimo Valstybės atkūrimo ir konstitucijos nuolatinėje komisijoje.

Nuosaikiųjų frakcija, vadovaudamasi Aukščiausiosios Tarybos Reglamento 29 straipsnio antra dalimi, kurioje sakoma, kad kiekvienos kitos eilinės sesijos pradžioje tvirtinami nuolatinių komisijų personalinės sudėties pakeitimai, išlaikant proporcingo frakcijų atstovavimo principą, arba nuolatinės komisijos sudaromos iš naujo, ir 30 straipsnio pradžios teiginiu, kad nuolatinės komisijos sudaromos laikantis proporcingo frakcijų atstovavimo principo, pažymėdama, kad ketvirtojoje sesijoje sudaryta trijų frakcijų koalicija komisijų formavimui, suskilus Jungtinei Sąjūdžio ir Tautininkų frakcijoms, iširo ir taip Nuosaikiųjų frakcija liko neatstovaujama Valstybės atkūrimo ir konstitucijos nuolatinėje komisijoje, o dvi mažesnės frakcijos šioje komisijoje turi po dvi vietas, reikalauja, kad penktosios sesijos pradžioje minėtos komisijos sudėtis būtų pakeista skiriant vieną vietą Nuosaikiųjų frakcijai." Vienas.

Ir antras. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Nuosaikiųjų frakcijos narių pareiškimas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai Nuosaikiųjų frakcijos nariai Juozas Dringelis, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Kačinskas, Stasys Kropas, Nijolė Oželytė-Vaitiekūnienė, Saulius Šaltenis, Jonas Šimėnas, Birutė Valionytė, 1992 m. vasario 26 d. pasirašę Lietuvos Respublikos piliečių chartijos deklaraciją ir įkūrę frakcijoje piliečių klubą, pareiškia, kad nuo šiol jie yra Lietuvos Respublikos piliečių chartijos struktūros dalis."

PIRMININKAS. Nesant deputato A.Svarinsko, žodžio prašo deputatas Aleksandras Ambrazevičius.

Deputato A.Ambrazevičiaus pareiškimas

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, būtų galima mano kalbą laikyti trumpu pareiškimu.

Aš kreipiuosi į frakcijas pagalbos, nes šiandieną ,,Lietuvos aidas" atsisakė spausdint Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Vidmanto Povilionio pareiškimą, paremtą dar penkių deputatų parašais. Aš prašau, gerbiamieji kolegos, pritarti protokoliniam nutarimui, kuris jums yra išdalytas, ir įpareigoti ,,Lietuvos aidą" skubiai išspausdinti Aukščiausiosios Tarybos deputatų pareiškimą. (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar pradėsim diskusiją? (Salėje šurmulys) Ar deputatas Č.Juršėnas...

Č.JURŠĖNAS. Aš kaip tik dėl darbo tvarkos.

PIRMININKAS. Taip.

Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, jeigu mes siūlom tokį projektą, tai tada 2 punktas turi būti toks: Prezidiumas pateikia klausimą dėl šito valstybės laikraščio redaktoriaus atitikimo užimamoms pareigoms. Jeigu deputato, ir dar dešiniojo, nespausdina, na, tai Jėzus Marija... (Balsai salėje, negirdėti)

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, ar yra kas reikalautų balsuot? Deputatas P.Varanauskas. Prašom.

P.VARANAUSKAS. Aš už tai, kad spausdintų, bet ne priverstine tvarka. Tegul padaro pareiškimą, kaip visi čia padaro pareiškimus iš šios tribūnos, ir laikraščiai nori spausdina, nori ne. Arba priimkime kokį nutarimą, reglamentuojantį tvarką. Pavyzdžiui, kad visų deputatų pareiškimai bus spausdinami. Tai tada man būtų aišku. O dabar mes kiekvieną kartą pradėsime svarstyti, na...

A.AMBRAZEVIČIUS. Deputatas V.Povilionis šiuo metu yra ligoninėje ir viešo pareiškimo iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos jis padaryt negali. Taip. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tai jūs siūlot balsuoti už protokolinį nutarimą? (Balsai salėje, negirdėti)

Gerbiamieji deputatai, prašau netriukšmauti. Jeigu bus balsuojama, jūs balsuodami galit pritarti arba nepritarti.

Prašom, pranešėjau.

Taip, gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas, vis tiek mes registruosimės ir balsuosim mygtukais, nes kitaip nebus... (Salėje triukšmas) Taip, protokolinis nutarimas, už kurį balsuosime mygtukais. Aš kada sėdėjau savo vietoje... šitas protokolinis yra išdalytas, aš čia jo nerandu.

Taip, prašau, gerbiamieji deputatai, sėsti į vietas. Prašau registruotis. (Salėje šurmulys) Gerbiamieji deputatai, prašau rinktis į salę, vyksta registracija.

Užregistruoti 95 deputatai. Taip, gerbiamieji deputatai, prieš balsuojant už pateiktą protokolinį nutarimą įpareigot ,,Lietuvos aidą", galbūt reikėtų konkrečiai ar ,,Lietuvos aido" vyriausiąjį redaktorių... Tekstas yra šitoks: ,,Įpareigoti ,,Lietuvos aidą" skubiai išspausdinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato Vidmanto Povilionio pareiškimą. (Balsai salėje, negirdėti)

Taip, gerbiamieji deputatai, prašau pakartoti registraciją, kompiuterius... Prašau registruotis. (Balsai salėje, negirdėti) Gal deputatus galima supažindint su pareiškimo turiniu?

A.AMBRAZEVIČIUS. Deputatas P.Povilionis apgailestauja dėl begėdiško montažo priemonės, kuri buvo pritaikyta praeitoje ,,Atgimimo bangoje". Apie nutylėjimą ir melą šitos laidos, praeitos dienos. Bet čia nėra Aukščiausiosios Tarybos problema. Aš manau, kad nėra reikalo Aukščiausiajai Tarybai to pareiškimo skaityt.

PIRMININKAS. Aš norėčiau kreiptis j deputatą A.Ambrazevičių, kaip į protokolinio nutarimo autorių. Kaip jūs reaguojate į deputato Č.Juršėno pasiūlymą 2 punktą... (Salėje triukšmas) Toks buvo pasiūlymas.

A.AMBRAZEVIČIUS. A, taip.

PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, balsuojame už pateiktą protokolinio nutarimo projektą. Prašau balsuoti. (Balsai salėje, negirdėti) Balsuojame mygtukais.

Už  55, prieš — 8, susilaikė 8. Taip, protokolinis nutarimas priimtas.

Gerbiamieji deputatai... (Salėje triukšmas) Taip, deputato A.Svarinsko nėra. Taigi kviečiam gerbiamąją ministrę tęsti biudžeto svarstymą.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projekto svarstymo tęsinys

E.KUNEVIČIENĖ. Banko kapitalo formavimo klausimas tai liko, kadangi prašėt, kad kalbėtų banko valdytojas arba jo atstovas. Tai gal tai ir reikėtų padaryti dabar, kad paskui galėtume spręsti. Kad iš biudžeto nereikėtų 100 mln. formuoti banko kapitalo šiais metais, o jeigu jį ir reikia formuoti, tai iš privatizavimo fondo.

PIRMININKAS. Taip, kas pasiruošęs kalbėti banko vardu? Prašome. Gal čia, gerbiamasis.

B.POVILAITIS. Lietuvos banko narys B.Povilaitis.

PIRMININKAS. Taip, prašom.

B.POVILAITIS. Mes, savaime suprantama, norėtume, kad šitas 100 mln. būtų skirtas iš Respublikos biudžeto banko kapitalui finansuoti. Tačiau kaip bankininkai, suprasdami, ką reiškia deficitinis biudžetas tais metais, kai tikriausiai bus įvestas litas, sutinkame su tuo, kad būtų numatyti

šaltiniai iš privatizavimo fondo. Tiktai norim, kad būtų ta pati suma, nesumažinta. Ir kad šiandien jūs, gerbiamieji deputatai, priimtumėt šitokį sprendimą.

E.KUNEVIČIENĖ. Ar galėtumėt pasakyti, koks sausio 1 d. suformuotas Lietuvos banke valstybinis kapitalas?

B.POVILAITIS. Lietuvos banke valstybinis kapitalas sausio 1 d. suformuotas 100 mln. Iš jų yra skirta iš valstybės biudžeto 1990 m. 21,7 mln. Praėjusiais metais lapkričio mėnesį skirta 60 mln. Ir mes esam perėmę turto, pastatų, statinių už 18,3 mln.

E.KUNEVIČIENĖ. Ir tada dar kiek jūs iš savo pajamų... Vienas klausimas, daugiau nebus. Kiek iš savo pajamų atskaitėt į Lietuvos biudžetą mokesčių, iš gautų pajamų per šiuos metus?

B.POVILAITIS. Iš savo gautų pajamų per šiuos metus...

E.KUNEVIČIENĖ. Iš komercinės veiklos...

B.POVILAITIS. Mes nesame atskaitę jokių mokesčių...

E.KUNEVIČIENĖ. Viskas, ačiū.

B.POVILAITIS. ...kadangi Aukščiausiosios Tarybos sprendimu esam atleisti, kol bus suformuotas pagrindinis mūsų kapitalas.

E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Kiek jūs atskaitėt valstybiniam kapitalui? Viskas. Ne, na tai kaip mes duosim, jeigu nežinot, kur padėjo pajamas? Viskas gerai.

PIRMININKAS. Taip, tada ačiū.

Gerbiamieji deputatai. Girdėjot banko atstovo gerbiamojo B.Povilaičio... sutinka, kad būtų finansuojama iš privatizacijos fondo. Ar reikia balsuoti už nutarimo projektą?

E.KUNEVIČIENĖ. Viskas gerai.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių... tai galime... (Balsai salėje, negirdėti) Tekstą turbūt siūlė deputatas Audrius Rudys.

Paspauskite mygtuką. Prašau. Prašau, gerbiamieji deputatai, klausyti.

A.RUDYS. Atsižvelgdamas į deputato Č.Stankevičiaus siūlymą išskirti šitą punktą, kur anksčiau bandėme priimti dvi dalis... Būtų šitaip: ,,1. Įpareigoti Lietuvos banko valdybą iki 1992 m. kovo 15 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai ataskaitą apie Lietuvos banko pagrindinio kapitalo dydį 1992 m. kovo 1 d." Vadinasi, palikti tą tekstą tokį, koks yra pateiktas jums spausdintas. Taip pat papildyti įpareigojimus Vyriausybei, t.y. nutarimo projekto 3 punktą, dar tokiu papunkčiu: ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei finansuoti 1992 metams numatytą Lietuvos banko įstatinio kapitalo formavimą iš respublikinio privatizavimo fondo."

E.KUNEVIČIENĖ. Ten valstybės, vadinasi.

A.RUDYS. Taip.

E.KUNEVIČIENĖ. Yra savivaldybių ir valstybės.

PIRMININKAS. Taip, deputatai girdėjo suformuluotą nutarimo projektą. Ar gal dabar reikalauja balsuoti?

Taip. Deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Čia, matot, yra tokia problema, kad formuojant kapitalą, kai mes numatėm šitą bendrą kapitalo sumą, neatsižvelgėm į infliaciją ir kitus dalykus. Ir paprastai labai sunkiai, kaip rodo praktika, formuojamas tas kapitalas. Ir buvusioj Vyriausybėj paskutiniu metu buvo pervesta net du didelėm problemom. Metų pabaigoje tiktai pervedama. Turbūt lėšos kaupiamos privatizavimo fonde nuolat, todėl gal būtų galima papildyti, kad sumokam tą sumą lygiomis dalimis ketvirčiais. Tai būtų mažiau veikiama infliacijos. Nes kada metų pabaigoje visa suma, ji sumažėja nepalyginamai.

E.KUNEVIČIENĖ. Teisingai. Teisingai.

A.RUDYS. Priimtina.

PIRMININKAS. Matau, pritaria ir Biudžeto komisija, ir gerbiamoji ministrė.

E.KUNEVIČIENĖ. Jokių problemų.

PIRMININKAS. Tai ar sutinkat, kad būtų papildyta 4 punktu, ir ar reikia balsuoti? Ne, ačiū. Nutarimas priimtas be balsavimo.

E.KUNEVIČIENĖ. Jokių problemų.

Dabar kitas klausimas, kurį reikėtų dar spręsti. Tai, kaip ir buvo diskutuojama vakar...

PIRMININKAS. Atsiprašysiu pranešėją.

Gerbiamasis deputate Paulauskai, aš jums reiškiu žodinį įspėjimą. Ir paskutinį. (Salėje juokas)

Taip, prašome, gerbiamoji ministre.

E.KUNEVIČIENĖ. Kaip buvo diskutuojama vakar, čia, kur tikslinės valstybinės programos, 147 mln. buvo įrašyti vienkartinėms kompensacijoms asmenims, tapusiems invalidais atliekant būtinąją karinę tarnybą SSSR armijoje, arba šeimoms karių, žuvusių atliekant būtinąją karinę tarnybą. Jei būtų galima įrašyti į nutarimą ir spręsti kaip sutarties su Rusija rezultatą, tai būtų labai gerai.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį į situaciją, kuri susidarė dabar. Esant tokiam didžiuliam deficitui mes nelabai galime įrašyti į biudžeto išlaidas tų išlaidų, kurios dar nėra numatytos įstatyme. Dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad mes šitą dalyką, šitą paramą tiems žmonėms, galime numatyti tada, kai bus priimtas įstatymas, kai atsiras teisiniai pagrindai kreiptis pirmiausia į Rusijos Federaciją. Man atrodo, kad labai neblogai deputatas Č.Stankevičius yra pateikęs rezoliucijos papildymą atskiru punktu. Man atrodo, kad mes, priėmę rezoliuciją, galėtume pareikšti šitą savo nuostatą. Tai bus Aukščiausiosios Tarybos nuostata ir įsipareigojimas.

PIRMININKAS. Deputatė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Pritardama ministrės siūlymui, turėdama galvoje, kad pateiksime sąskaitas Sąjungai, dabar vis dėlto prašyčiau, suprasdama biudžeto sudėtingumą, kad ir sumažinti sumą, bet bent pusę tos sumos palikti. Iš 147 mln. ... Sakykim, 47-tais mln. sumažiname, o 100 mln. paliekame, turėdami galvoje ir vicepirmininko Č.Stankevičiaus pasiūlymą.

PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.

L.S.RAZMA. Man neaišku, kaip vienkartinė kompensacija galėjo atsidurti tarp programų. Programa tai yra kompleksas priemonių. Jeigu kalbama apie asmenis, tapusius invalidais atliekant būtinąją karinę tarnybą, ir t.t., vadinasi, mes turėtume kompleksiškai žiūrėti ir į jų galbūt sąlygas, darbo ar kitokias, iš to skaičiaus ir kompensacijas. Ir man atrodo, kad šitos išlaidos visiškai nepagrįstos ir neapgalvotos. Jeigu tokia programa bus parengta, tada galėtume ir svarstyti, tačiau šitame biudžete aš nelabai suprantu ypač to dalyko, kad vienkartinė kompensacija atsiduria tarp programų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis. Gerbiamieji deputatai... A, deputatas J.Tamulis dėl... Taip, ačiū.

Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu paaiškinti tos pastraipos, kurią aš pasiūliau papildyti rezoliucija, prasmę. Šitas mano pasiūlytas papildymas turi prasmę tik tuo atveju, jeigu biudžete bus numatyta lėšų, t.y. kad bus pateiktas regreso ieškinys Tarybų Sąjungos teisių ir prievolių (...). Jeigu biudžete neliktų lėšų, kurias Lietuva išleistų dabar, t.y. kredituotų tą Tarybų Sąjungos prievolę, tai aš tą rezoliucijos pataisą atsiimsiu, kadangi mūsų reikalavimas keliamas remiantis ankstesniu parlamento sprendimu, kad ieškinys turi būti teikiamas. Tačiau jeigu mes šitas lėšas numatytume dabar anksčiau, negu išreikalavome, tai tada aš siūlysiu šitą priimti. Taigi čia truputį neteisingai aiškinama mano siūlymo prasmė.

PIRMININKAS. Taip. Ir deputatas Audrius Rudys norėjo dar? Tai, gerbiamieji deputatai, tada mes turime pirma balsuoti, ar atšauksime vakar mūsų priimtą sprendimą skirti šias lėšas? Todėl prašau gerbiamuosius deputatus sėstis į savo vietas, balsuosime mygtukais. Balsuojame, ar atšaukiame vakar priimtą vienkartinę kompensaciją asmenims, tapusiems invalidais atliekant būtinąją karinę tarnybą, nes mes pirmiausia turime atšaukti. Toliau šiandien siūlė deputatė R.Hofertienė tą sumą gal sumažinti. Tada spręsime dėl sumos, jeigu deputatai sutiks šią sumą atšaukti.

Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas. Balsuojame. Ar reikia dar pakartoti, už ką balsuojame? Aišku? Taip. Prašau balsuoti.

Atsiprašau. Balsų skaičiavimo grupė, taip, kad nebūtų nesusipratimų. Kas už tai, kad būtų atšauktas vakar priimtas nutarimas, kad vienkartinėms kompensacijoms asmenims, tapusiems invalidais atliekant būtinąją karinę tarnybą SSSR armijoje, arba šeimoms karių, žuvusių atliekant būtinąją karinę tarnybą, bus skirta 14,7 mln.? Kas už atšaukimą... (Deputatai tikslina skaičių) Taip, 147 mln. Kas už atšaukimą, prašau balsuoti. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  61.

PIRMININKAS. Už  61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTO.JAS. Prieš  6.

PIRMININKAS. Prieš  6. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Susilaikė 6. Mūsų vakar priimtas nutarimas atšauktas.

Buvo pasiūlyta deputatės R.Hofertienės palikti 100 mln. Taip, sumažinti 47 arba pagal... Deputatas S.Razma priekaištauja, kad nėra programų.

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašom, kad čia į programas... Čia yra tikslinė paskirtis. O ten yra pavadinimas ,,Tikslinės lėšos ir programos". Tai čia, kadangi mums vis tiek reikės teikti regresinį ieškinį ir ,,įdėti" į biudžetą ne pagal tikslinę paskirtį, mes negalėtume paskui pateikti to ieškinio. Ir užtai pateko į tas programas kaip tikslinės paskirties lėšos, naudojamos pagal tikslinę paskirtį, kad galėtume pradėti regresinį ieškinį. Prašyčiau gerbiamųjų deputatų dėl šito neprieštarauti. Palikit šitą. Tiesiog ieškom išeities iš tos padėties, kurioj esame.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamoji ministre, jūs pritariate.

Biudžeto komisija. Prašau. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Biudžeto komisija savo sprendimu yra patvirtinusi neigiamą požiūrį į visą šitą sumą. Žiūrėkim, 2 mlrd. 111 mln. rb. deficito. Su juo reikia kažkaip elgtis, kažkaip kovoti. Ir kodėl mes turime prisiimti kažkokias išlaidas? Mes, prisiimdami šitas išlaidas, prisiimam įsipareigojimą patvirtinti tokį įstatymą, kuris atitiktų 100 mln. rb. arba, pavyzdžiui, kokią kitą sumą.

Aš dar kartą atkakliai prašau Aukščiausiosios Tarybos neskirti šitų lėšų. Bus įstatymas, svarstysim įstatymą, patvirtinsim kažkokias kompensacijų sumas, patvirtinsime kategorijas žmonių, kuriems šitai bus, ir tada spręsime dėl sumos ir jos padengimo šaltinių.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, kadangi yra pasiūlymas, aš priverstas siūlyti balsuoti.

Dabar dėl balsavimo motyvų. Buvom sutarę, kad vienas — už, vienas  prieš. Kas palaiko šį siūlymą sumažinti 47-iais mln., t.y. palikti 100 mln.? Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų?

Prašau. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis seniūne, taigi pirmasis buvo Biudžeto komisijos siūlymas. Balsuojame už šį. Jeigu jam nepritarsim, tai tada už ponios R.Hofertienės.

PIRMININKAS. Biudžeto komisijos, kad išvis neskirtume lėšų.

V.ŽIEMELIS. Taip, taip.

PIRMININKAS. Taip? Na, tai čia, aš manau, galbūt alternatyvus balsavimas. Galima siūlyti pirma Biudžeto komisijos siūlymą. Ar dėl šio balsavimo motyvų yra norinčių kalbėti? Nėra. Deputatai siūlo balsuoti? Balsuosime kortelėmis.

Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš kviečiu nedaryti vėl tos klaidos — skirti lėšas nežinia kam, nežinia kiek. Galimas daiktas, tam prireiks 250 mln. Iš kur mes žinom?

Dabar dėl to ieškinio pateikimo. Tai būtų irgi labai neprotinga pateikti tokį nedidelį, tik 100 mln. Todėl įrašymas į nutarimą, kad Vyriausybė parengtų įstatymą ir pagal tą įstatymą paskui surastų reikiamų lėšų, išsprendžia klausimą visiškai protingai ir normalia tvarka. O dabar biudžete mes tų lėšų neturime avansuoti, nes neaišku, kiek jų reiks.

PIRMININKAS. Jeigu taip, tai aš turiu duoti žodį dar vienam deputatui, kuris palaiko šį siūlymą, t.y. prieš šį siūlymą, kurį pateikė Biudžeto komisija. Nėra. Tada, gerbiamieji deputatai, vis tiek yra siūlymas, prašau... Kadangi mes atšaukėme vakar priimtąjį skirti, dabar yra siūloma balsuoti už Biudžeto komisijos siūlymą neskirti lėšų. Aš viso teksto nekartosiu.

Taip, kas už tai, kad neskirtume lėšų, prašau balsuoti. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  53.

PIRMININKAS. Už  53. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  9.

PIRMININKAS. Prieš  9. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.

PIRMININKAS. Taip, už  53, prieš  9, susilaikė 12. Priimta. Kiek aš suprantu, lieka galioti rezoliucija, deputato Č.Stankevičiaus siūlymas, ne? Taip, į nutarimą — parengti programą.

Deputatas Č.Stankevičius. Prašau, galite paaiškinti.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš dar kartą noriu paaiškinti, kad ši rezoliucija neturi prasmės, jeigu deputatai balsavo, kad visiškai iš biudžeto neskiriama tam lėšų. Savo ruožtu mes pretenziją dėl žalos atlyginimo rengiam nepriklausomai nuo to, ar biudžete yra lėšų, ar nėra. Skaičiavimai tai yra daromi ir bus pateikti. Tai ši rezoliucija neturi prasmės, kadangi nesusijusi su biudžetu. Vadinasi, šis punktas tada neturi prasmės.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Aš norėčiau pasakyti, kad dabar aš čia sau į tą projektą, kuriame yra nutarimas dėl Biudžeto įstatymo įsigaliojimo, siūlau, na, rašausi tokį punktą — Vyriausybei parengti įstatymo projektą dėl kompensacijos asmenims, nukentėjusiems tarnybos Sovietų ginkluotosiose pajėgose metu.

PIRMININKAS, Taip, turbūt deputatei R.Hofertienei dabar aišku? Tai, gerbiamieji deputatai, balsavimo metu nutarta neskirti lėšų ir pavesti Vyriausybei parengti programą, kur turbūt rastų Vyriausybė lėšų šioms...

E.KUNEVIČIENĖ. Dar su išlaidomis aš norėčiau baigti ir tada...

PIRMININKAS. Atsiprašau. Ir tada deputatas G.Ilgūnas ar... Atsiprašysiu, gerbiamoji ministre. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Dėl tikslinės valstybinės programos 19 punkto. Visų kolegų deputatų dėmesiui. Kaip jūs prisimenate, mes Vyriausybei nepritarėme įkurti savą televiziją. Taip pat nepritarėme finansuoti radijo ir televizijos ekonomikos reformos programos. Tačiau vis tiek atsirado, atkreipiu jūsų dėmesį, tikslinės valstybinės programos 19 punktas  radijo ir televizijos direkcijų bei redakcijų išlaikymas, 47 mln. 640 tūkst. (Aš nebaigiau, gerbiamoji ministre.) Tai keistai atrodo Vyriausybės pozicija. Vis dėlto išlaikyt savo radiją ir televiziją. Užmaskuota programa.

Taigi siūlymas vienas. Mes, svarstydami radijo ir televizijos biudžetą, nepritarėme jų prašymui, pamažinom tą sumą, kuri yra skirta radijui ir televizijai. Jeigu Vyriausybė mano, kad galima ją padidinti, tai galima šitas lėšas pridėti prie lėšų, skirtų radijui ir televizijai. O jeigu ne, tada galima jų atsisakyti. Sutaupysime 47 mln. rb. Ačiū. Prašau už šitą balsuoti.

E.KUNEVIČIENĖ. Jei galima, tada aš prašysiu gerbiamojo R.Šarkino, kad paaiškintų, nes čia ne visai tiksliai apibrėžta.

PIRMININKAS. Deputatą K.Grinių prašau į savo frakcijos kampą.

Taip, prašom, gerbiamasis.

R.ŠARKINAS. Aš noriu paaiškinti dėl televizijos, kad gerbiamasis G.Ilgūnas ne visai taip pasakė. Tos programos ir buvo pirmam variante, tik tos dvi paliktos, o viena buvo išbraukta. Bet tai čia yra pagrindinės televizijos lėšos. Aš manau, kad jeigu jos, kaip siūlo, bus perkeltos prie pagrindinės eilutės, tai čia nieko baisaus.

E.KUNEVIČIENĖ. Čia nieko nesutaupysi. Tiktai kad...

S.G.ILGŪNAS. Tada prašome prie pagrindinės eilutės. Nereikalauju balsuoti, bet tegul būna būtinai prirašyta. Juo labiau kad mūsų komisija du kartus prašė Vyriausybę, kad Operos ir baleto teatras, ir Mažvydo biblioteka būtų įrašyta į Kultūros ir švietimo ministerijos finansavimą. Tačiau nepaisant to ir nepaisant Biudžeto komisijos prašymų, taip pat vakar asmeniškai ministrės pažado, dabar projekte vėl šitas yra. Todėl čia jau buvo kalbėta (aš noriu, kad liktų stenogramoje), gerbiamoji ministrė žadėjo, kad ir Operos ir baleto teatras, ir Mažvydo biblioteka būtų finansuojama per Kultūros ir švietimo ministeriją. Jeigu reikia, tai galime paprašyti protokolinio nutarimo, tačiau aš manau, kad...

E.KUNEVIČIENĖ. Čia neturi prasmės. Jeigu keisim finansavimą, tai čia viskas keičiasi. Ir visa tai galėjo čia... Finansavimo tvarka iki šiol buvo tokia, kad ministerijos valdė finansavimą. O galima juk pereit prie tiesioginio finansavimo. Čia viskas normalu, į viską atsižvelgsim. Jokių problemų.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas G.Ilgūnas atsisakė balsavimo? Taip, ačiū.

E.KUNEVIČIENĖ. Atsižvelgsim į viską.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, aš turėjau išvykti į periferiją, tačiau mūsų pirminiame Ekonomikos komisijos siūlyme gana vieningai buvo pasiūlyta sutaupyti 23,35 mln. rb., skirtų 10% priedams prie darbuotojų atlyginimo. Štai pažiūrėkit Vyriausybės suvestinėn. Personaliniai priedai prie atlyginimo (...). Darbuotojų atlyginimai yra, palyginti su vidutiniu, ir šiaip 46 kartus didesni.

Manome, kad tikrai nereikia papildomų investicijų šitam. Ir todėl prašom balsuoti, 20 dar būtų... Jeigu jau mes ryžomės (...) iš politinių kalinių, nukentėjusių atimti, iš teisininkų atimti, tai štai, sakysim, šičia tuos 23 tikrai reikėtų sumažinti Lietuvos labui.

Ačiū už dėmesį.

E.KUNEVIČIENĖ. Čia neaišku, apie ką jūs kalbat, gerbiamasis. Pasakykit, kokį punktą ir iš kur jūs paėmėt? Čia jūs iš kažkur, iš buvusių programų paėmėt, ne šiandieną. Ne, ką jūs man sakot, šiandien nieko šito nėra.

K.ANTANAVIČIUS. Yra, yra.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne, tai jūs čia paėmėt iš kažkur, kas buvo. Jau visa tai vakar pakeista. Jūsų visas pastabas, kur nurodėt sumažinti, kur dėl 15% balsavot (...) viskas padaryta vakar, viskas ištaisyta, ir jums šiandieną jau pateikti visi sumažinti skaičiai. O čia paimtas senas projektas.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis R.Šarkinas gal gali paaiškinti ir atsakyti?

R.ŠARKINAS. Taigi deputatai vakar nusprendė Vyriausybės eilutę sumažinti 15%, t.y. 61u mln. Tai tie 18 kokią prasmę dabar turi?

E.KUNEVIČIENĖ. Jie gi sumažinti. Ne, tai čia ta lentelė liko, kadangi ten viskas persirūšiuoja. Čia seną projektą paėmė. O 64-iais, ne 61-u sumažinta.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamoji ministre. Deputatas K.Antanavičius iš vyriausybinės tribūnos. Prašom, gerbiamasis deputate.

K.ANTANAVIČIUS. Ar leidžiat?

E.KUNEVIČIENĖ. Aš galvoju, iš kur dabar čia paėmė.

K.ANTANAVIČIUS. Ar leidžiat?

PIRMININKAS. Taip, prašom, deputate.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau tik pasakyti poniai finansų ministrei, kad iš šito projekto, ne iš kito, pirmoj eilėj. Kad iš šito projekto ir būtent iš to, kur dešifruotos Vyriausybės išlaidos. Taigi sumažinom 15% ministerijų ir kitas, o štai šitas mūsų pasiūlymas buvo pirminis teisėtas Ekonomikos komisijos — sumažinti tuos va priedus prie atlyginimo 10%. Galit pasižiūrėti visus siūlymus. Taigi čia reikalavimas balsuoti yra visiškai teisėtas.

E.KUNEVIČIENĖ. Dar kartą leiskit paaiškinti. Vyriausybės darbo užmokesčio klausimai, t.y. ministerijų, sprendžiami bendroje eilutėje ir paskui bus tvirtinami Vyriausybėje, kada bus paskirstyta atskiroms ministerijoms. Gal dar ir sujungs ministerijas. Todėl, gerbiamasis deputate, jūs čia tikrai neteisus. Jūs jau čia imat visiškai ne tai, su kuo (...) ekonomija. Ką nubalsavot, viskas sumažinta ir atsižvelgta. O jau čia paskirstyti, kaip bus tos lėšos naudojamos, tai Vyriausybės kompetencija.

PIRMININKAS. Ačiū. Gal, gerbiamasis deputate Antanavičiau, tikrai patikėkit.

E.KUNEVIČIENĖ. Tikrai taip.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius prašo balsuoti.

K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)

E.KUNEVIČIENĖ. Už ką?

PIRMININKAS. Jūs, gerbiamasis deputate, paspauskit mygtuką.

K.ANTANAVIČIUS. ...čia motyvuoti. Yra štai pateiktas...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau tylos!

K.ANTANAVIČIUS, Oficialus valstybės valdymo organų išlaikymo projektas 1992 metams. Ir susumuota: Vyriausybės ir jos valdymo organai. Ir yra suma — 47. Ir štai tos išlaidos yra po to, kai iš viso... ir ten eina išlaidos, reprezentacinės ir svečių priėmimo, personaliniai priedai prie atlyginimų, projektų ekspertizė ir štai... Tai yra jau po to, kai iš viso... Taigi už tai ir prašau balsuoti. Ir dar sykį noriu įrodyti...

E.KUNEVIČIENĖ. Na, ne tą lentelę gi...

K.ANTANAVIČIUS. ...kad nereikalingos tos išlaidos.

J.PANGONIS. Ar galima dėl motyvų? Dėl tvarkos?

PIRMININKAS. Taip, prašau. Tai gal, gerbiamasis deputate...

J.PANGONIS. Aš dėl gerbiamojo profesoriaus K.Antanavičiaus sakyčiau, gal jis teisingai kelia, tačiau šiandien jau šaukštai po pietų. Juk mes balsuojame ir mažinti galim tik bendrą Vyriausybės eilutę. Mes nelendame ten į kiekvieną tokį punktelį, kas ten. Ir todėl mes net neturim tokios teisės šiandien balsuoti.

PIRMININKAS. Aš su mielu noru taip pat atsisakyčiau balsavimo ir pereitume prie kitų punktų. Taip, gal, gerbiamasis deputate...

E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasiūlyti...

PIRMININKAS. Taip, prašom gal ministrę.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasiūlyti spręsti vieną iš svarbiausių klausimų, kuris dabar mums liko. Suderinta ir su Biudžeto komisija, ir apskritai. Kai buvo pasiūlyta Aukščiausiosios Tarybos deputatų šiais metais įvesti turto mokestį. Ir Vyriausybei buvo pateiktas pavedimas pagal nutarimą turto mokesčio įstatymą parengti iki balandžio 15 d. Tai tikrai realus ir reikalingas sprendimas. Ir todėl siūlyčiau prie pajamų, už kurias vakar, užvakar buvo balsuota, kur nebuvo įrašytas turto mokestis, papildomai dar šiandieną įtraukti turto mokestį, 550 mln. rb.

PIRMININKAS. Taip, bet, gerbiamoji ministre, mes, atrodo, neužbaigėm dar deputato K.Antanavičiaus siūlymo, nors čia deputatas J.Pangonis sakė, kad negalime...

Tai prašau. Deputatas K.Antanavičius.

E.KUNEVIČIENĖ. Negali būti svarstomas.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dar sykį prašau. Buvo Ekonomikos komisijos siūlymas, dėl jo nėra balsuota. Oficialus, vakar. Šiandien mes turim biudžeto deficito klausimą. Mums reikia taupyti. Yra galimybė sutaupyti tą 10%, kurį sudaro 23 mln. Gal reikia pavyzdžių, kad kai kurios ministerijos išsimokėjo premijas už sausio mėnesį 80 tūkst. kiekvienam žmogui. Aš negaliu pavadinti dabar, kaip sakant... nes sako, gal jos ten kyšiams išsimokėjo, gal dar kam nors.

Taigi būkim bent kiek dori ir neleiskim piktnaudžiauti Lietuvos žmonių lėšomis, kada mažinam tikrai reikalingesniems dalykams, o štai jau Vyriausybei negalim sumažinti. Todėl prašau balsuoti, kad būtų pareikšta deputatų pozicija. Ačiū.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš prieštarauju šitokiam pareiškimui šiandieną, kada svarstomi bendri biudžeto klausimai, o ne personalas. Šitas klausimas gali būti sprendžiamas tik personaliai ir konkrečiai nurodant. Todėl šiandieną jeigu jūs balsuojat, tai balsuokit jau čia be manęs.

PIRMININKAS. Gal Biudžeto komisijos pirmininkas deputatas Audrius Rudys galėtų, ar čia bus reglamentinis balsavimas? Kas žinovai?

A.RUDYS. Na, labai sunku ką ir pasakyti man šiuo atveju. Apskritai aš palaikau deputato J.Pangonio nuomonę, tai yra įtvirtinta atitinkamuose įstatymuose, kad Aukščiausioji Taryba tvirtina Vyriausybei skirtų lėšų didinimą. O tuo tarpu lėšų paskirstymas tarp ministerijų, tos dalies, kuri skiriama darbo užmokesčiui, premijoms ar kam nors, yra pačios Vyriausybės reikalas. Taip mes esam Aukščiausiojoj Taryboj priėmę. Dėl to dabar nurodinėt specialiai, kad jie negali skirti premijavimui 10%, 22,3 mln., tai jau nebeišeina, nes jeigu mes 15% sumažinom, tai tada ir tas 10% susidaro jau mažesnis. Reiktų sėsti ir perskaičiuot.

Man atrodo, kad būtų geriausia arba dabar pabandyti surasti kokį nors tikrai rimtą šaltinį, arba svarstyt jau gerbiamosios ministrės iškeltą mintį apie papildomų pajamų numatymą  turto mokestį.

 PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji deputatai, jeigu prieštarauja Vyriausybė ir Biudžeto komisija, tada pagal Reglamentą reikalingi 67 balsai.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dar kartą tada norėčiau. Tada aš galiu pakeisti tą motyvaciją, sumažinti Vyriausybei dar papildomai visas išlaidas 23,6. Tai nebus lindimas į Vyriausybės vidaus reikalus.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J. TAMULIS. Aš šitam ginče, kuris vyko, palaikyčiau vis dėlto Biudžeto komisijos pirmininką. Manau, kad aš irgi nieko prieš būčiau pakirpti dar Vyriausybės išlaidas. Manau, daugelis čia salėje būtų už tai, bet įstatymai yra įstatymai ir niekur nesidėsi, jų tenka laikytis. Aš siūlyčiau kol kas

grįžti prie papildomo išlaidų taupymo, tai yra to, kas vyko jau šiandieną, ir pasiūlyti keletą punktų.

Ką dar mes galėtume tikrai be jokių didelių problemų ir be jokio didelio nuostolio bendram reikalui sumažinti?

Pirmas punktas, kurį siūlyčiau, tai finansavimas politinių partijų, 7,6 mln. Atšaukti šitą skyrimą ir neskirti tų pinigų. Toliau manau, kad reikėtų peržiūrėti... buvo daug siūlymų vakar dėl Muitinės departamento sąmatos. Bent 30 mln. ją tikrai būtų galima sumažinti be jokio didelio nuostolio šitam departamentui. Taip pat grįžti prie balsavimo dėl tos savalaikės informacijos skelbimo. Tai būtų dar vienas papildomas milijonas, tai trečias balsavimas. Na, ir aš nežinau, tiesą sakant, aš norėčiau ir pačios ministrės komentaro, kaip suprasti Vyriausybės poziciją. Manau, kad jau šitoj situacijoj, ko gero, reiktų peržiūrėt Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos visą sąmatą.

Aš noriu tiesiog perskaityti deputatams potvarkį, kurio dauguma turbūt dar nematė. Tai yra vasario 24 dienos premjero potvarkis. Tuo metu jau mes buvome perėję prie paties pagrindinio biudžeto svarstymo problemų.

Potvarkis skamba taip: skirti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo Prekybos ir materialinių išteklių ministerijai 1 mln. 956 tūkst., t.y. beveik 2 mln. rb., video-vizitinės kortelės gamybai finansuoti. Tai kai mes stengiamės užspausti dabar tuos pinigus paskutinėm jėgom iš ten, iš kur galima, štai šitokio daikto kitaip kaip pinigų švaistymu pavadinti aš negaliu.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Tamulis pasiūlė dar net keturis balsavimus. Ir jeigu deputatas K.Antanavičius neatsisako, kad dar sykį... Taip, deputatas K.Antanavičius atsisako. Tai gal, gerbiamoji ministre...

J.PANGONIS. Ar galima man pasakyti?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man regis, pagal Reglamentą deputatas J.Tamulis negali pasiūlyti perbalsuoti, nes pirmiausia frakcija turėtų pasiūlyti atšaukti kurį nors straipsnį ir paskui jau balsuoti už kažką kitaip. Todėl gal mes tikrai, gerbiamieji deputatai, negaiškime čia laiko ir pereikime į konstruktyvų darbą. Juk vakar mes labai daug diskutavome tais klausimais ir priėmėme sprendimus. Ir manyčiau, kad dabar turėtume sutelkti dėmesį į tuos pasiūlymus, kuriuos pateikia Biudžeto, Ekonomikos komisijos ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Dar deputatas J.Tamulis.

J. TAMULIS. Aš noriu pasakyti, kad šituos siūlymus frakcija palaiko ir prašo... jeigu mes tai padarytume, tai atsirastų beveik 40 papildomų milijonų.

PIRMININKAS. Taip, Prekybos ir materialinių išteklių ministerija ar čia neįeina į tą patį Vyriausybės... A, jūs siūlot tris: partijoms, muitinėms ir dėl informacijos.

Taip, gerbiamieji deputatai, deputatas S.Razma.

L.S.RAZMA. Man atrodo, kad mes pradėjome labai blaškytis ir šokinėti nuo vienos temos prie kitos. Gerbiamieji deputatai, mes iki šiol, jeigu griežtai kalbėsim, turime atmesti valstybinių programų dalį, nes Vyriausybė visiškai neparengusi. Mes negalime, man atrodo, leisti sau demonstruoti pasauliui tokio neišmanymo, kad radijo ir televizijos direkcijų išlaikymas yra valstybinė programa. Na, tai nėra programa. Todėl aš siūlau tokių lėšų neskirti neparengtiems klausimams.

PIRMININKAS. Kad radijo ir televizijos išlaikymas ne į programas...

L.S.RAZMA. Na, kaip ne? 19 programa.

PIRMININKAS. Ai, 19, taip.

A.RUDYS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Reiktų priimti deputato J.Tamulio frakcijos vardu pateiktus siūlymus, atlikti reikiamas procedūras ir baigti šitą posėdžio dalį. Tai būtų reglamentinis sprendimas ir nereiktų nagrinėti tada paskirų deputatų siūlymų. Tai yra reglamentiniai reikalavimai.

PIRMININKAS. Taip, aš manau, gerbiamieji deputatai, kad deputatas J.Tamulis siūlė frakcijos vardu. Tai mes juos turėtume pirma atšaukti, taip. Jeigu mes atšauksime, taip, tada liks... Tai, gerbiamieji deputatai, prašau sėsti j vietas. Atskirai balsuosim už kiekvieno punkto atšaukimą.

Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš tik norėčiau pasakyti, kadangi ir ponas J.Pangonis sakė, kad Ekonomikos ir Biudžeto komisijos siūlymas buvo... pritarimas nefinansuoti politinių partijų. Pirminis. Tik balsavimo rezultatai buvo kitokie. Tai štai yra būtent tas oficialus siūlymas...

PIRMININKAS. Taip. Kad mūsų atšaukimas būtų teisėtas, gal balsų skaičiavimo grupė galėtų patikslinti, kiek yra deputatų? Paskui gali būti nesusipratimų. Taip, kol salėje ramu, prašom suskaičiuoti.

Tai, gerbiamieji deputatai, balsuosime pirmiausia dėl politinių partijų finansavimo sumos  6,7 mln.  atšaukimo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 84 deputatai.

PIRMININKAS. Salėje 84 deputatai. Gerbiamieji deputatai, kurie yra rūmuose, prašom rinktis į salę. Taip, 15.55 atliksime registraciją. Kadangi bus skelbiamas balsavimas, galbūt bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Laikantis ankstesnio susitarimo, vienas — už, vienas  prieš. Taip. Ar deputatas K.Antanavičius?

K.ANTANAVIČIUS. Ne, ne, ne.

PIRMININKAS. Taip. Ar deputatas A.Žalys? Taip. Deputatas A.Žalys.

BALSAS IŠ SALĖS. Nenori deputatas A.Žalys.

PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš prieš, bet iš esmės ir dėl visų kitų. Pagalvokim, ką mes darom. Jeigu rytoj pratęsim posėdį, tai rytoj vėl balsuosim prieš tai, ką šiandien priėmėm.

PIRMININKAS. Siūlymas yra frakcijos vardu. Aš priverstas siūlyti. Bet kadangi... Ar salėje nėra kvorumo? Dar vieno deputato. Taip, tuoj ateis. 15.55 deputatai registruosis. Prašau registruotis.

Taip. Salėje yra kvorumas. Aš nerandu to punkto, kaip tiksliai suformuluoti. Dėl politinių partijų finansavimo. Ir suma — 7,6 mln. Yra siūlymas frakcijos vardu atšaukti vakar priimtą nutarimą nefinansuoti politinių partijų. Taip, atšaukti politinių partijų finansavimą. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  55.

PIRMININKAS. Už  55. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  17.

PIRMININKAS. Prieš  17. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Susilaikė 6. Atšaukta. (Balsai salėje, negirdėti) Ne turbūt, ačiū. Daugiau gal nesiūlysime. Gerbiamieji deputatai, siūlome balsuoti dėl Muitinės departamento finansavimo. Turbūt pirmiausia reikia atšaukti visą sumą. Gal pirma deputatas Audrius Rudys nori dėl Muitinės departamento.

Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Šičia visų pirma reiktų atšaukti vakarykštį sprendimą, o paskui sutarti dėl sumos, kurią mažinsime.

PIRMININKAS. Taip, jūs siūlėte, taip, gerbiamieji deputatai...

Ar dėl balsavimo motyvų? Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš noriu atkreipti dėmesį į vakarykštę diskusiją. Ir čia mane paveikė balsuoti už tą sumą būtent deputato A.Ulbos kalba. Jis per tas muitines važinėja ir jeigu jau jisai sako, kad reikia skirti pinigų, tai tikrai reikia. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Taip, kas prieš? Deputatas K.Antanavičius, kiek prisimenu, ir anksčiau buvo siūlęs sumažinti.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu vėl pateikti, kad čia štai, kaip dabar nuskambėjo, kad reikia... Taip, tikrai reikia, bet yra 229,3 mln. tarnybų išlaikymui, 9,3  Muitinės departamento aparato išlaikymui ir plius 40 mln. investicijoms. Jie kol kas neturi (čia raštu parašyta, skaitau) muitinių, kur statys, neturi projektų ir neturi jokios programos, todėl visiškai tikslinga atšaukti. Mes siūlėme 100 mln. atšaukti. Gal per daug ir užtai nebuvo balsuota. Tai pritariam pono J.Tamulio siūlymui bent jau 30 mln. atšaukti, tikrai jie nebus nuskriausti, tai tikrai.

E.KUNEVIČIENĖ. Labai prašau atsižvelgti, kad Vyriausybė šituo klausimu nepritaria.

PIRMININKAS. Vyriausybė nepritaria. Biudžeto komisija? Taip, prašau. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS, Deja, aš negaliu kalbėti komisijos vardu, nes mes šito klausimo nesvarstėme.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č. V.STANKEVIČIUS. Aš prisimenu prieš tai buvusį balsavimą ir man jis atrodo kaip nelabai garbingas, kada prieš balsuojant dėl atšaukimo buvo kalbama apie tai, kad kokia nors suma bus paliekama, po balsavimo neliko, nebuvo paskirta jokia suma kompensacijoms. Tai dabar panaši situacija. Ir aš nesu tikras, kad po šio balsavimo atšaukimo išvis kokia nors suma bus palikta. Todėl aš negalėsiu balsuoti už atšaukimą.

PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji deputatai, mes pagal Reglamentą pirma turime atšaukti, ir jeigu Vyriausybė nesutinka...

Taip. Deputatas J.Tamulis.

J. TAMULIS. Ponas Č.Stankevičius gal nelabai suprato, kas dabar buvo pasakyta. Ar bus atšauktas tiktai nutarimas nemažinti, tas, kuris buvo priimtas vakar. O siūlau aš sumažinti 30 mln. Gali būti ir 10 mln., ir pan. priimtas sprendimas. Bet jeigu mes atšauksime tą nutarimą nemažinti, tai nereiškia, kad neliks nieko. Toli gražu.

PIRMININKAS. Štai, gerbiamieji deputatai, buvo balsuota nepritarti Muitinės...

Gerbiamieji deputatai, reikia balsuoti. Prašau grįžti į salę. Deputate Andrikiene... O kito nemačiau. (Salėje juokas)

Taip, tai, gerbiamieji deputatai, išėjus dviem deputatams salėje turbūt nėra kvorumo, tai ar mes galime balsuoti? Taip, salėje buvo skelbta 89 deputatai. Niekas nereikalauja registruotis. (Salėje triukšmas) Ar reikalauja perskaičiuoti? Taip, deputatas L.Sabutis. Balsų skaičiavimo grupe, ar galit patikslinti?

Deputatus, esančius rūmuose, prašau dar sykį grįžti į salę.

Gerbiamieji deputatai, mes vakar balsavome ir buvo pritarta sumažinti Muitinės departamentui 100 mln. rb. Taip, mes šitą balsavimą turime atšaukti ir tada...

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 86 deputatai.

PIRMININKAS. 86. Kvorumas neleidžia balsuoti.

Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Jeigu nėra kvorumo, tai norėčiau Centro frakcijos vardu pristatyti protokolinį nutarimą.

BALSAS IŠ SALĖS. Pritariam, pritariam.

PIRMININKAS. Ar deputatai... Galbūt aš spaudžiu mygtuką. Kol ateis į salę, išklausykime. Dar sykį deputatus, kurie yra rūmuose, prašau rinktis į salę.

P.VARANAUSKAS. Kadangi laužoma darbo drausmė, deputatas P.Varanauskas išeina iš salės. Ačiū.

K.ANTANAVIČIUS. Mandatų ir etikos komisijai atiduot deputatą P.Varanauską... (Salėje triukšmas)

V.P.ANDRIUKAITIS. Labai ačiū. Norėčiau pristatyti Centro frakcijos siūlomą protokolinį nutarimą, kurio tekstas... (Salėje ginčai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kai klausiau, ar kas neprieštarauja,  nieko. Kai deputatas išėjo į tribūną, pradėjom kelti triukšmą. Jeigu prieštaraujat, aš tikrai atsiprašau gerbiamojo V.Andriukaičio. Čia yra protokolinis...

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau tiems, kurie karštai ginčijasi, priminti, kad tai yra protokolinis nutarimas. Deja, paimkite Reglamentą ir pažiūrėkite į protokolinio nutarimo logiką.

PIRMININKAS. Tai galbūt, gerbiamasis deputate, biudžeto labui atsisakykite. Taip, aš jums suteiksiu pabaigoj.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai tuomet aš klausiau, ar yra kvorumas?

PIRMININKAS. Kvorumo nėra.

V.P.ANDRIUKAITIS. Na, jeigu nėra kvorumo, tai mes toliau negalime svarstyti biudžeto. Turime laukti kvorumo. Tai gal taupykime tuomet laiką. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis deputate, aš tuomet jūsų prašau nekelti... (Salėje diskusijos) Tada, gerbiamieji deputatai, balsuosime. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš norėčiau priminti deputatams, kad kartu su biudžetu yra parengta keletas nutarimų. Vienas iš jų yra Gamtos apsaugos komisijos  dėl objektų statybos. Ir visiškai galėtume svarstyti tą nutarimą, o ne naują klausimą, kuris iš viso nenumatytas nei šioje sesijoj, nei šios dienos darbotvarkėj. Todėl aš labai atsiprašau gerbiamojo V.Andriukaičio. Manyčiau, kad turėtume dirbti tai, kas numatyta mūsų darbotvarkėj.

J.PANGONIS. Dėl procedūros galima? Dėl procedūros galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom, deputate Pangoni.

J.PANGONIS. Aš, kaip Biudžeto komisijos narys, noriu pasakyti, kol mes nepatvirtinome biudžeto, kaip įstatymo, negalime priimti ir jokio nutarimo dėl jo įsigaliojimo, dėl gamtos apsaugos objektų ir t.t. Todėl turėtume laukti šiandien, kol bus kvorumas, ir toliau balsuoti dėl tų straipsnių.

0 dabar protokolinis, man regis, nutarimas, tai nėra jokio Reglamento pažeidimo. Juo labiau kad V.Andriukaitis jau būtų seniai pristatęs per tą laiką, kol mes čia ginčijomės.

PIRMININKAS. Bet į salę negrįš deputatas P.Varanauskas.

Taip. Deputatas A.Sėjūnas.

A.SĖJŪNAS. Aš siūlau atvėsint aistroms valandos pertrauką. (Salėje triukšmas) Frakcijos vardu. (Deputatai A.Sėjūnas ir V.Andriukaitis kalba kartu, sunku suprasti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš tik norėčiau paprašyti deputato A.Sėjūno, kad sumažintų pertrauką, gal pusės valandos užtektų. (Salėje triukšmas)

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai, kolegos, tai sutarkime, jeigu tik yra kvorumas, tęsiam biudžeto svarstymą, jeigu nėra, mes prašom leidimo pristatyti protokolinį nutarimą.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.Sėjūnas neatsiima savo siūlymo, ar jis frakcijos vardu pasiūlė? (Salėje netilstantis triukšmas)

B.GENZELIS. Dėl procedūros galima?

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, galbūt pereikime dar prie biudžeto. Ministrė turbūt turi pasiūlymų. Ar tada susirinks kvorumas... Ar jau viskas?

Gerbiamieji deputatai, liko balsuoti dėl poros pasiūlymų ir mes galėtume tikrai priimti...

B.GENZELIS. Dėl procedūros galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom, deputate.

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, juk reikėjo ir posėdžio pirmininkui... balsuoti, ar V.Andriukaičiui suteikti žodį, ar ne. Jūs jį nuvijote nuo tribūnos, visiškai neatsiklausęs...

PIRMININKAS. Aš nenuvijau, aš tik pradžioj...

B.GENZELIS. Tai prašau balsuoti. Aš frakcijos vardu prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Bet deputatas A.Sėjūnas frakcijos vardu prašė to. (Salėje ginčai) Taip, bet pertrauka turbūt tiktai paimta svarstomu klausimu, o čia buvo visai pašalinis ir aš manau... Taip, biudžeto klausimą... Gerbiamieji deputatai, kurie yra salėje, dar sykį prašau susirinkti į salę ir tęsti klausimo svarstymą.

Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes netinkamai elgiamės. Elgesys, kuris buvo per praėjusią pertrauką, davė tokių blogų rezultatų, kad negalėjo mūsų pirmininkas toliau pirmininkauti dėl sveikatos sutrikimo. Dabar dirbtinai sudaromas kvorumo nebuvimas. Aš prašyčiau posėdžio pirmininko ir Aukščiausiosios Tarybos, kad būtų registruojami deputatai, frakcijos atstovai, kurie specialiai palieka, trukdo svarstymą, kurie yra atvykę į šią sesiją vieninteliu tikslu — tai priimti biudžetą. Ir tai yra visiškai nepateisinama, man atrodo, neapgalvotai elgiamasi. Aš kviečiu visus elgtis rimtai, pareigingai ir užbaigti biudžeto svarstymą. Mes negalim sau leisti tokio nerūpestingumo, koks čia šiandieną dabar yra salėje.

PIRMININKAS. Kol mes ginčijomės, į salę atėjo trys deputatai. Ar balsuojame? Taip, atėjo deputatė L.Andrikienė, deputatas A.Degutis. Kiek yra? Taip, salėje yra 89 deputatai. Balsų skaičiavimo grupė patikslino, salėje yra 89 deputatai. Balsuosime, kad būtų atšauktas Muitinės departamento finansavimo padidinimas 100 mln. rb. Taip, iš pradžių reikia atšaukti. (Salėje šurmulys) Taip, gerbiamieji deputatai, buvo šitaip: Muitinės departamentui — 100 mln., ir buvo nepritarta mažinimui.

Deputatas J.Tamulis, kaip pasiūlymo autorius. Prašau.

J.TAMULIS. Buvo balsuota labai paprastai. Buvo nepritarta mažinimui. Štai šitą nepritarimą mažinimui mes turime atšaukti, o paskui kalbėti apie konkrečią sumą, kuria bus mažinama. Aš pasiūliau 30 mln. frakcijos vardu. Štai esmė. Reikalingi du balsavimai: vienu atšaukti sprendimą nemažinti, o antru — pasiūlyti sumažinti 30 mln.

PIRMININKAS. Taip, pirma mes ir balsuosime, kas už tai, kad Muitinės departamentui sumažintume 100 mln. (Salėje triukšmas)

A.RUDYS. Jeigu galima, aš suformuluosiu dar kartą.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš siūlau posėdžio pirmininkui suformuluoti labai paprastai. Balsuojama dėl vakarykščio sprendimo atšaukimo nemažinti departamento išlaidų.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, siūlau balsuoti, kas už tai, kad nemažintume... atšauktume vakar priimtą nutarimą nemažinti Muitinės departamentui. Kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  61.

PIRMININKAS. Už  61. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  17.

PIRMININKAS. Prieš  17. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Susilaikė 3. Kadangi prieštaravo Vyriausybė, nėra 67...

BALSAI IŠ SALĖS. Nereikia.

PIRMININKAS. Reikia. Gal deputatas E.Gentvilas vakar aiškinosi, gal gali pakomentuoti? Čia yra atšauktas balsavimas. (Salėje triukšmas) Taip, daugiau nei 46, teisingai, tada yra 61 už, 17 prieš, susilaikė 3. Taip, atšaukta.

Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS, Pakartoju Liberalų frakcijos siūlymą sumažinti Muitinės departamentui skirtus asignavimus 30 mln. rb.

PIRMININKAS. Tai čia jūs siūlot naują?

A.RUDYS. Ne, aš tiktai kartoju.

PIRMININKAS. Taip, kartojat naują siūlymą balsavimui.

Taip, gerbiamieji deputatai, šiuo klausimu vakar buvo pertrauka ir, man rodos, išsiaiškinot, nebekelkim šiandien. Taip, gerbiamieji deputatai, yra siūlomas balsavimas. Taip, dėl balsavimo motyvų. Vienas — prieš, kitas — už.

Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Vienu milijonu sumažinti, yra kitas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius siūlo vienu milijonu. Liberalų frakcija  30.

E.KUNEVIČIENĖ. Vyriausybė siūlo nemažinti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Noriu pasakyti, kad deputatas S.Malkevičius perskaitė savo asmeninį pasiūlymą, kuris jau šitoj stadijoj sunkiai priimamas pagal Reglamentą. Tai viena. Antra, aš noriu pasakyti, kad vis dėlto, jau jeigu darom rimtai, tai neužsiimkim žaidimais ir žiūrėkime rimtai. Tie 30 mln. nesudaro nė 5% tos sąmatos, kuri ten yra, ir manau, kad jau ką ,ką, o tiek tikrai būtų galima sumažinti.

PIRMININKAS. Taip, kalbėjo vienas už, kitas  prieš. Kadangi S.Malkevičiaus siūlymas buvo ne frakcijos vardu, pirmas siūlymas buvo sumažinti 30 mln., aš šitą siūlymą ir teikiu. Kas už šį siūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  58.

PIRMININKAS. Už  58. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  16.

PIRMININKAS. Prieš  16. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Pasiūlymas priimtas. Liko trečias balsavimas, t.y. apmokėjimas už informacijos perdavimą laiku. Deputatas J.Tamulis frakcijos vardu pasiūlė visai nubraukti šį finansavimą. Taip. Ar galime balsuoti iš karto? Kas už šį siūlymą, prašau balsuoti. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  50.

PIRMININKAS. Už  50. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  22.

PIRMININKAS. Prieš  22. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Susilaikė 6. Taip pat nepritarta apmokėjimui už informacijos perdavimą laiku, 856 tūkst. rb. Taip, balsavimai visi.

Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Aš tiktai reiškiu apgailestavimą, kad taip deputatai balsavo, ypač tie deputatai, kurie, kaip matau, dalyvauja įvairiose tarptautinėse organizacijose ir labai gerai žino, kad savalaikis įstatymų skelbimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, kurios yra keliamos teisinei valstybei. Tai reiškiu apgailestavimą dėl to.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, ar jau galima pereiti prie viso biudžeto? Ne?

Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau grąžinti jus keliasdešimt minučių atgal, kai gerbiamoji ministrė pateikė iš esmės ir Finansų ministerijos, ir Biudžeto komisijos bendrą nuomonę apie tai, kad mums reikalingas... mūsų mokesčių sistemoje yra didžiulė skylė, t.y. nėra turto mokesčio. Ir Finansų ministerijos specialistų vertinimu, šitas mokestis galėtų atnešti apie 500 mln. rb. pajamų. Ir tai kartu ,,uždengtų" mūsų šitą mokesčių sistemos nelogiškumą, kada nekilnojamasis turtas visiškai neapmokestinamas ir skatina žmones ne kovoti už kapitalą, kuris juda, kuris kuria naujas darbo vietas, bet investuot į nekilnojamąjį turtą. Tai štai Biudžeto komisija visiškai pritaria Finansų ministerijos iniciatyvai ir siūlo... Prašau?

E.KUNEVIČIENĖ. Čia jūsų iniciatyva.

A.RUDYS. Taip, aš atsiimu šituos žodžius. Kitaip sakant, šiuo atveju mūsų iniciatyva yra Finansų ministerijos remiama. Ir siūlau balsuot už tai, kad biudžeto pajamų dalis būtų padidinta 500 mln. rb.

PIRMININKAS, Taip. Ar gerbiamoji ministrė Vyriausybės nuomonę... (Salėje triukšmas) Gerbiamieji deputatai, prašau iš vietų nediskutuoti. Paklausykime Vyriausybės nuomonės.

E.KUNEVIČIENĖ, Svarstydami jūs šitą iniciatyvą parodėte, todėl labai nenorėčiau, kad dabar patys sau prieštarautumėt. O Vyriausybėje buvo ten numatyta pavesti iki balandžio 15 d. šitą įstatymo projektą pateikti jums. Aš galiu įsipareigoti šiandieną, kad tas įstatymo projektas bus pateiktas, tik viskas nuo jūsų priklausys. O ta suma numatyta nuo liepos 1 d. Jeigu įvesit pirmąjį pusmetį, tai tik antrąjį pusmetį šita suma surenkama, o ne iki liepos 1 d. (Balsas iš salės, negirdėti) Nereikia, nereikia atbuline data. Čia antram pusmečiui šito užtenka.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, reikalaujat balsuoti?

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Gerbiamasis seniūne, galima?

PIRMININKAS. Taip, prašau.

TAS PATS DEPUTATAS. Aš siūlyčiau negaišti laiko. Nėra įstatymo ir teikia pasiūlymus. Kam mes gaištam laiką? Kai bus įstatymas, tada ir spręsim. Kol nėra įstatymo, nėra ko spręst.

PIRMININKAS. Taip, gal tikrai, deputatai, gal deputatas Audrius Rudys po Vyriausybės paaiškinimo... galbūt tikrai, kai bus pateiktas įstatymas, tada... (Salėje šurmulys) Gerbiamieji deputatai, ekrane 14 pavardžių. Gal kurie tikrai nenorit, paspauskit savo mygtukus.

Prašau. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji deputatai, juk jūs gerai suprantate, kad deficitas yra per didelis ir jį mums reikia sumažinti, ir sumažinti mes galime deficitą dviem būdais: arba dabar toliau dar balsuodami ir mažindami išlaidų straipsnius, kuriuos, kaip matome, labai sunkiai mums sekasi mažinti, ir jau nėra ką, arba padidinti pajamų straipsnį. Ir štai yra čia toks gana optimalus sprendimas. Vis tiek mes tą mokestį turėsime įvesti. Manyčiau, kad čia nėra didelis pažeidimas, juk mes tą patį padarėm ir su akcizo mokesčiu, nuo liepos 1 d. nustatėme 18%. Todėl čia tas pusė milijardo nevaidina labai didelio vaidmens. Mes galėtume sėkmingai užbaigti dabar visą biudžeto priėmimą, jeigu nubalsuotume už šį pajamų straipsnį ir pajamų padidinimą puse milijardo rublių.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys, kaip siūlymo autorius.

A.RUDYS. Dabar aš apskaičiavau, koks mums po visų šitų mūsų šios dienos sprendimų liko deficitas  1 mlrd. 764,7 mln. rb.

R.ŠARKINAS. Ne, patikslinu: 1 784 779.

A.RUDYS. Pagal tuos reikalavimus, kuriuos paprastai kelia tarptautinės finansinės institucijos, reiktų, kad pas mus tas būtų apie 1 mlrd. 200 mln., iki 1 mlrd. 300 mln. Tai čia yra toks maksimumas, iki kurio mes galime sau leisti deficitą.

Norėčiau dar kartą atkreipti deputatų dėmesį į tai, ką pasakė gerbiamasis J.Pangonis. Ir dar norėčiau priminti anksčiau pasakytus deputato A.Ambrazevičiaus žodžius. Atkreipkite dėmesį  didelį deficitą mes galime dengti dviem šaltiniais: kreditu, valstybiniu kreditu arba popierinių pinigų emisija. Valstybinio kredito tikėtis milijardinio arba net ir pusės milijardo mes šiuo metu realiai negalim, nes taip kredituojamos tik tam tikrą pasitikėjimo laipsnį turinčios valstybės. Antras dalykas, jeigu mes įvesim savo pinigus, litus, tai mes juos iš karto pasmerksim infliacijai. Mes save pasmerksim infliacijai. Dėl to ir papildomas popierinių pinigų išleidimas į apyvartą taip pat negali būti mūsų konkrečiom sąlygom deficito dengimo šaltinis. Dėl to aš labai rekomenduoju Aukščiausiajai Tarybai įrašyti šitą įsipareigojimą priimti vėliau įstatymą. Ir vis dėlto apie pusę milijardo mes galime įrašyti.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes kai kalbėjom apie 147 mln. sumažinimą tarnavusiems kariuomenėje, rėmėmės tuo, kad nėra įstatymo. Dabar, kai kalbam apie tai, kad reikia padidinti, nereikia jau įstatymo! Kokia čia logika? Na, nėra įstatymo. Galbūt jis nebus priimtas, galbūt iš viso tų įplaukų nebus, galbūt mes neturėsim tiesiog (...). Tai kaip mes galim rašyti jį į biudžetą? Aš manau, kad čia būtų visiškai nepriimtina. O jeigu reikia dar sumažinti, aš siūliau ir dar sykį galiu pakartoti... Štai kalbėjau su finansininkais. Yra Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos 450 mln. valstybinių rezervų, tai galima milijoną, sakysim, iš kreditų kokių nors... (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Duokit pabaigti deputatui K.Antanavičiui.

K.ANTANAVIČIUS. Palaukit, palaukit, nereikia nubraukti, bet juk galima iš kreditų sukaupti, jie gi nepražuvo, rezervas tai yra ir laikomas Lietuvos turtas. O jeigu ponia neignoruoja, jeigu jūs pritariat, kad nubrauktume, tai iš tiesų jisai...

E.KUNEVIČIENĖ. Visiškai pritariu gerbiamajam deputatui K.Antanavičiui. Prašom balsuoti: nubraukti visą valstybės rezervo finansavimą. 400, kiek milijonų. Nereikia jokio turto mokesčio.

K.ANTANAVIČIUS. Sukaupti reikia juos, ponia...

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, nereikia, čia yra kita sritis. Tegul Vyriausybė rūpinasi, iš ko kaups, čia Vyriausybės rūpestis. O jūs nubraukit tai, kas yra į biudžetą įtraukta. O Vyriausybei paveskit nutarimu, kad ji pasirūpintų sukaupti valstybės rezervus. Viskas, sutariam. Kiek ten? Pasakykit sumą. Nereiks jokių papildomų mokesčių.

K.ANTANAVIČIUS. Puiku.

E.KUNEVIČIENĖ. Taip, o čia dabar iš karto ir numatysim. Palaukit. (Salėje triukšmas)

Č. V.STANKEVIČIUS. Būtų gerai, kad mes vis dėlto neprarastume planingo darbo stiliaus ir pobūdžio. Baigiam svarstyt tą klausimą ir galim pereit prie kito pasiūlymo. Tačiau aš esu prieš tai, kad mes įsipareigotume įvesti turto mokestį. Man atrodo, jokiu būdu tokio įsipareigojimo negalima priimti. Vyksta butų privatizavimas. Valstybės piliečiai perima ant savo pečių butų fondo išlaikymo naštą. Ir dar apmokestinti šitą turtą, kurio išlaikymas ir taip jiems brangiai kainuos, šiais metais tikrai negalima. Todėl aš esu prieš siūlytą įsipareigojimą būtinai priimti įstatymą ir būtinai šiemet įvesti tą mokestį. Tą mokestį įvesti galima, man atrodo, tik nuo kitų metų, bent jau butų fondo atžvilgiu.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, atsiliepdamas į ką tik nuskambėjusią deputato Č.Stankevičiaus nuostatą aš galiu pasakyt, kad įstatyme galime numatyti šita prasme išlygas, ir visiškai nebūtina jo nagrinėt. Aš visiškai priimu gerbiamosios ministrės poziciją, jeigu Vyriausybė sutinka su tuo, kad biudžeto projekte nebūtų tų 450 mln. rb., tai tada, aišku, mums belieka tiktai apsiimti įrašyti kokią nors konkrečią sumą pajamų dalyje.

PIRMININKAS. Taip, tai gal nereikia ir balsuoti, jeigu...

E.KUNEVIČIENĖ. Aš manau, kad reikia balsuoti, nes čia yra deputatų iniciatyva, ypač Ekonomikos komisijos. Ir čia yra parodyta pati svarbiausia per visą šitą posėdį iniciatyva. Tokią sumą sutaupyti  tai čia dar tokios vakar ir šiandien nebuvo girdėti. 478...

R.ŠARKINAS. Rezerve iš viso yra 1 mlrd. 29 mln. 341  energetikos išteklių rezervų, 239 — žemės ūkio, maisto produktų rezervų ir materialinių išteklių  450. 1 mlrd. 29 mln.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai dabar jūs ir spręskit, kokion sąskaiton, kur sumažinti tuos rezervus, kur būtų naudingiausia dabartiniu metu. Gal energetikoj? O kam mums čia naftos atsargos? Tai dabar, gerbiamasis Antanavičiau, pasakykit, kokį punktą jūs siūlytumėt sumažinti? Aš siūlyčiau jums sumažint energetikai. (Salėje šurmulys) Čia aš nejuokauju. Vyriausybė ras šaltinį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, atėjo pertraukos laikas. Aš prašyčiau frakcijas... (Salėje triukšmas) A, pirma, gerbiamieji deputatai, 17 val. prašau visus susirinkti. Taip pat reikalingas kvorumas. Jau matyti, kad mes biudžetą patvirtinsim.

Visus deputatus registruosim po kelis kartus, neišsiskirstykit.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsime posėdį. Posėdžio pradžioje deputatas A.Svarinskas nori padaryti pareiškimą. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį.

Deputato A.Svarinsko pareiškimas

A.SVARINSKAS. ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Pareiškimas.

Šių metų sausio mėnesį Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių liberalų laikraštyje ,,Akiračiai" Nr.l Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Rimvydas Valatka paskelbė dezinformacinį straipsnį su antrašte ,,Sąjūdis nori prezidento, kuris galėtų paleisti parlamentą". Jame, be kita ko, skaitome: ,,Bet draugas Juozas nė nemano pasitraukti. Jis rado gynėjų ir užtarėjų net tarp buvusių politinių kalinių, tokių kaip kunigas A.Svarinskas. Nepriklausomybės partijos (...) irgi gina savo lyderį." Pačioje Juozo bylos pradžioje kalbėjau iš šios tribūnos: reikia sudaryti autoritetingą deputatų komisiją, kuri reikalą ištirtų ir pasakytų  taip ar ne, ir tuo būdu būtų užbaigta ši nelemta byla. Kairieji nuolat cituoja man šventraštį ir reikalauja atlaidumo, o šiuo atveju nori, kad aš draskyčiau akis agentams, kurie ir šiandien neblogai jaučiasi šioje salėje. Deputatai kantrūs, ateis laikas ir visi kolaborantai ir agentai apleis šią salę.

Atidžiai perskaičius minėtą straipsnį nesunku suvokti, ko autorius siekia. Jo ir ne tik kairiųjų strėlė nukreipta prieš taurų patriotą Vytautą Landsbergį, o kartu stengiasi ir mane kompromituoti užsienio lietuvių akyse. Esu giliai įsitikinęs, kad Aukščiausiosios Tarybos deputato Rimvydo Valatkos tuščios pastangos pakenkti Lietuvai ir jos kovotojams. Aplankiau daug pasaulio šalių, buvau ir Uralo kalnuose, bet toks akiplėšiškas deputato Rimvydo Valatkos melas net ir mane, daug mačiusį, apstulbino. Nejučiomis prisimenu lietuvių liaudies patarlę: nekask duobės kitam, nes pats įkrisi. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius norėjo padaryti trumpą pareiškimą.

M.STAKVILEVIČIUS. Labai trumpą. Aš pridedu prie ,,Lietuvos aido" publikacijos, kurioje piktinamasi, kad nukąstas Vilniuje esančios Mindaugo gatvės pavadinimo gabalas, pavadintas šitas gabalas tarp Basanavičiaus ir Kalinausko kitu vardu  Glavecko. Aš norėčiau, kad Aukščiausioji Taryba neleistų bjauroti pirmojo Lietuvos Kunigaikščio ir Karaliaus vardo ir atšauktų šitą sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, dar salėje nėra kvorumo, todėl dar sykį prašau deputatus rinktis į salę. O dabar į tribūną kviečiame gerbiamąją ministrę. Pradžioje gerbiamoji ministrė pratęs...

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projekto svarstymo tęsinys

E.KUNEVIČIENĖ. Tai, matyt, labai geras patarimas neįvesti skubomis naujų mokesčių ir negąsdinti žmonių, nes jie ir taip yra mokesčiais prigąsdinti pakankamai per šiuos metus. Tai turbūt pats originaliausias ir geriausias sprendimas dabartiniu metu tikrai sumažinti biudžetinį finansavimą valstybės rezervams. Tai nereiškia, kad mažiname iš tikrųjų tuos rezervus, o biudžetinį finansavimą. Ir siūlyčiau Aukščiausiosios Tarybos nutarime įrašyti, kad Lietuvos bankas garantuoja kreditą tiems valstybiniams rezervams padengti. Ir aš siūliau, konkrečiai būtų galima parašyti energetikos, nes tai lengviausia padaryti ir bus konkreti kryptis.

Galima tai padaryti, tikrai galima, kreditais dengiama ir iki šiol buvo dengiama kreditais. Kokia problema tik iškyla, aš jums... Valstybės rezervas iš kreditų dengiamas, dengiamas, tikrai dengiamas. Jis ir buvo dengiamas, bet tik kodėl iškilo tokia problema? Iki šiol, kai buvo kreditai be procentų, jūs gi žinot, ką reiškia ilgalaikiai kreditai, būdavo 0,5% (?), tai apie juos niekas ir nešnekėdavo, niekas ir nekalbėdavo, kadangi bankai sakė, kad nedirba komerciniais principais. O dabar, kai bankai dirba komerciniais principais arba bent jau turi dirbti komerciniais principais, tai atsiranda palūkanų už tuos kreditus problema. Ir tada jau biudžete atsiranda išlaidos palūkanų už tuos kreditus, kurie suteikti valstybės rezervams. Bet tai bus galima padaryti, kai priimsit įstatymą dėl turto mokesčio. Jūs galėsit iš karto... Priėmus tą įstatymą biudžete tos pajamos nebus numatytos, iš karto galėsit ir numatyti to turto mokesčio sąskaiton padengti banko kreditą, suteiktą valstybės rezervams, ir nebereikės palūkanų skaičiuoti. Ir siūloma sumažinti valstybės finansavimą iš biudžeto 400 mln. rb. Ir tada mūsų biudžeto deficitas neviršys 5%, net ir 5 visai nesusidarys. Tai yra normalu ir nieko baisaus, ypač dabartinėmis mūsų sąlygomis. Toks deficitas įgalina truputį ir išlaidas labiau skaičiuoti, ir į pajamas atsakingiau žiūrėti. Tai yra normalus reiškinys.

PIRMININKAS. Ar deputatas K.Antanavičius nori paklausti?

K.ANTANAVIČIUS. Ir pasakyti. Juk rezervų kaupimas nėra suvalgymas. Visa, ką skiriam biudžetui, valdžios išlaikymui, tai yra suvalgymas. Tai suvalgom šįmet. Rezervai yra nesuvalgomi. Todėl aš norėčiau sakyti, kad nutarime turėtume įrašyti ir balsuoti dabar taip: pakeisti valstybės rezervų sudarymo finansavimo šaltinį ir pavesti Vyriausybei nustatyti, ar iš Lietuvos banko, ar iš privatizavimo fondų. Yra privatizavimo fondų nuostatuose, kad valstybės rezervams leidžiama naudoti. Na, žodžiu, surasti šaltinį, ir viskas. Tai va tiek tiktai, pakeisti finansavimo šaltinį pavedant Vyriausybei surasti tuos finansavimo...

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, aš su šituo, gerbiamasis profesoriau deputate Antanavičiau, nenorėčiau sutikti, nes... Na, aš sutinku, kad tai Vyriausybei gal tikrai trūksta darbo, kad jai daugiau reikėtų pavedimų duot. Aš tikrai su šituo sutinku. Bet šiuo atveju aš norėčiau, kad elgtumėtės garbingai. Jeigu jau numatom, kad rezervo iš biudžeto nefinansuojam, tuo labiau šitoj situacijoj mums šito reikia, tai jūsų valdžioje yra Lietuvos bankas ir jūsų, manyčiau, dabar garbinga pareiga nurodyti jam kredituoti valstybės rezervą 400 mln. rb. papildomai, ir visa problema. Privatizacijos fonde šito nenumatyta, kam šitą reikia kišti.

PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Deputatas K.Antanavičius palaikė...

E.KUNEVIČIENĖ. Palaikė.

PIRMININKAS. ... o dėl balsavimų kas prieš? Ar dar deputatas A.Ambrazevičius nori paklausti?

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš noriu paklausti gerbiamosios ministrės. Ar jūs suprantat, ką siūlot, miela ponia, dėl to kreditavimo?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip, suprantu. Valstybės banke yra valstybiniai kreditiniai resursai ir jie juos gali visiškai laisvai panaudoti pagal jūsų nurodymą valstybės rezervui formuoti. Aš visiškai atsakingai tai pareiškiu. Aš visad atsakingai kalbu.

A.AMBRAZEVIČIUS. Miela ponia ministre, kaip vadinsis ta santvarka, kai tokiu būdu bus dengiamas biudžeto deficitas?

E.KUNEVIČIENĖ. Čia ne biudžeto deficitas, o valstybės rezervų formavimo šaltinis. Tokių šaltinių yra ir visam pasaulyje, o tos santvarkos vadinasi įvairiai. Tos santvarkos... socializmas TSRS buvo, irgi iš valstybės banko buvo dengiama, kapitalizme, Amerikoje ir kitur, yra irgi tokie dalykai. Ten vadinasi kapitalizmas.

A.AMBRAZEVIČIUS. Prieš priimant tą sprendimą aš siūlyčiau išklausyti banko valdytojo nuomonę.

E.KUNEVIČIENĖ. Prašom.

A.AMBRAZEVIČIUS. Nes tokie dalykai, kur per vieną balsavimą už va tokį pasiūlymą gali būti nubrauktos visos mūsų reformos dešimtmečiams į priekį, yra per daug lengvabūdiška. Aš reikalauju, kad gerbiamasis V.Baldišis pasakytų savo nuomonę.

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, gal galiu aš jūsų paklausti, apie kokią dabar jūs reformą kalbėjot? Ar apie bankininkystės reformą, ar apie kokias nors kitas?

A.AMBRAZEVIČIUS. Apie tą, kurios nei Vyriausybė, nei bankas...

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, ne, čia reformą jūs minėjot. Jeigu bankininkystės reforma, taip ir pasakykit.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, man rodos, jūs pareiškėt savo nuomonę. Ir nepradėsime diskusijų, o balsuosime. Galbūt suteiksime žodį banko valdybos pirmininkui deputatui V.Baldišiui. Prašom. Prašom tylos!

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai, aš tikrai norėčiau truputėlį sutrukdyti jūsų dėmesį ir pasakyti...

PIRMININKAS. Gal, gerbiamasis pirmininke...

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pasakyti, kad bankas gali tikrai priimti didelę dalį kaltės dėl to, kad jūs dabar taip sunkiai svarstot valstybės biudžetą, ypač jo išlaidų dalį, nes mes prieš pusantrų metų padarėm taip, kaip visam pasaulyje reikėjo ir buvo galima padaryti, atskyrėm valstybės finansus, biudžeto pajamas ir išlaidas nuo kredito išteklių, nuo jūsų visų, kaip žmonių, pinigų ir nuo įmonių, organizacijų pinigų, į kuriuos nei biudžetas, nei Finansų ministerija neturi teisės pretenduoti kaip į finansų išteklius. Ir tai tikrai pridarė jums daug vargo svarstant, kada pasirodė, kad išlaidos yra didelės, didėja, o pajamos yra gan menkos ir reikia gyvent pagal pajamas kaip visam pasauly. Tai yra tiesa.

Bet siūlymas nutarimu įpareigoti Lietuvos banką ir toliau naudot jūsų ar kitų žmonių santaupas šito biudžeto išlaidoms kredituot ir įpareigot būtent kokiom palūkanom ir pan. tai reiškia tos senos sovietinės sistemos tęsimą, o ne ką kita. Ir jeigu mes tai padarome, tikrai nubraukiame tą, ką mes pusantrų metų stengėmės sukurti Lietuvoj  normalią tvarką, kad pradėtume gyventi galų gale pagal pajamas. Jeigu yra biudžeto deficitas, tai kalbėkime apie civilizuotus jo dengimo būdus, t.y. leiskim valstybės paskolų obligacijas, imkim galbūt kitas civilizuotas priemones, bet ne tokias kaip anksčiau, ne pinigų spausdinimo mašiną, kurią galbūt mes turėsime, greit paleisime emisiją, ne gyventojų santaupas ar kokius kitus mechanizmus.

Ir aš tikrai protestuoju prieš tokį būdą, jeigu jis būtų panaudojamas. Tai tikrai yra užbraukimas bet kokių visos mūsų tolesnės reformos sėkmės prielaidų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar mes pradėsime... Taip, aš manau, kad galbūt... (Salėje šurmulys) Taip, aš duosiu kalbėti dviem  už ir dviem  prieš. Taip, naujas pasiūlymas...

E.KUNEVIČIENĖ. Vieną klausimą, jeigu galima. Gerbiamasis banko prezidentas tegul šiandieną atsako, ar turi laisvų kreditinių resursų, ar neturi?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai. Vis tiek teks balsuoti, mes čia pasiūlėm... Taip, Vyriausybė ir Biudžeto komisija. Todėl aš manau, kad už pasiūlymą kalbės du  už, du — prieš ir balsuosime.

E.KUNEVIČIENĖ. Čia jums turi, čia ne man. Čia jums turi pasakyti gerbiamasis V.Baldišis, kaip jūsų banko atstovas ir deputatas, ar šiandieną Lietuvos bankas turi kreditinių resursų, ar neturi. Jeigu turi, tai maždaug kiek — ar milijardą, ar truputį daugiau? Šiuo atveju nebus šneka apie biudžetą. Čia gi yra kreditiniai resursai, kurie gali būti panaudoti valstybės rezervui. Jie gi padengti, jie gi padengiami, jie gi ne tuščiai... čia gi ne pinigų emisija. Biudžeto deficitas yra pinigų emisija.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis V.Baldišis gali atsakyti? Aš prašyčiau deputatus sėdėti vietoje, aš iš eilės (yra užsirašę) ir duosiu...

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš nesu pranešėjas visų pirma, bet aš noriu pasakyti, kad jeigu jau mes ištyrėm vienąkart, kas yra kredito ištekliai ir kas yra kreditas, kuris yra naudojamas visai kitais principais ir visai kitiems tikslams, ir kas yra biudžetas, biudžeto išlaidos... Finansavimas ir jų padengimas yra visai kiti dalykai. Tai yra visai kitas klausimas, kiek yra kredito išteklių. Ir jie kredito pagrindais, sakykim, ūkiui kredituoti, verslininkystei ir visai kitiems dalykams turi būti naudojami. Aš nematau, kur čia klausimas, jeigu yra kredito išteklių, kad jie turi būti kaip anksčiau, kaip per 50 sovietinių metų, naudojami biudžeto deficitui dengti. Čia yra visai skirtingi dalykai, čia yra metodologinis priėjimas, ar mes atskiriam biudžetą nuo kredito išteklių, ar ne.

PIRMININKAS. Tai jūs atsakykit... (Salėje šurmulys)

V.BALDIŠIS. Kaip tai nėra? Jeigu yra pas mus ūkis, jeigu yra įmonės, jeigu kiekvienas iš deputatų turi pinigų, vadinasi, yra kredito ištekliai. Bet tai yra ne finansiniai ištekliai, o kredito ištekliai. Tai į kokį klausimą norit, kad aš atsakyčiau? (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Į ministrės klausimą.

K.ANTANAVIČIUS. Ar galėčiau paklausti vis dėlto pono V.Baldišio?

PIRMININKAS. Taip, prašom. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Ar jūs matot skirtumą banko kredito ištekliuose, ar jie įdaiktinti, ar jie piniguose? Kur skirtumas? Jie įdaiktinti bus resursuose, tai jūs galite bet kuriuo momentu juos realizuoti per pinigus.

V.BALDIŠIS. Gerbiamasis Antanavičiau, aš skirtumą matau ne čia, ar jie yra įdaiktinti. Aš kalbėjau apie tai, kad turim aiškiai ir visam laikui atskirti, kas yra kredito ištekliai, kas yra skolintos lėšos, kurias reikia grąžinti, kas yra biudžeto mokesčių surenkamas finansavimas ir lėšos, kurios yra naudojamos. Ir jeigu valstybės išlaidos viršija pajamas, yra didesnės, tai turi būti ieškomos tų pajamų padengimo būdu, biudžeto būdu. Kredito būdu valstybės programų finansavimas ir visa kita tai yra kredito (...) visai kiti klausimai.

PIRMININKAS. Kadangi... (Salėje šurmulys)

V.BALDIŠIS. Kaip tai nesusiję, jeigu sako: įpareigoti banką teikti kreditą? Ir dar įpareigoti Lietuvos banką kaip centrinį banką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi iškelta problema visiems aiški, deputatai... Ar ministrė dar nori paaiškinti?

E.KUNEVIČIENĖ. Šiandieną svarstėm...

PIRMININKAS. Svarstome ministrės pasiūlymą...

E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Aš siūlau sumažinti valstybės rezervo finansavimą iš biudžeto 400 mln. rb. Ir prašau balsuoti už tai (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Taip. Ačiū, gerbiamoji ministre.

Taip. Dabar mes dėl balsavimo motyvų. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai. Čia, žinoma, vyksta labai energingas emocinis ginčas, kada viena opozicija, pasigavusi kitą opoziciją, palaikė. Bet pavadinti šitą pasiūlymą kitaip kaip avantiūristiniu, aš, pavyzdžiui, negalėčiau. Jeigu neieškosim bjauresnio žodžio, blogesnio žodžio, pasiūlymas šiuo klausimu yra mažų mažiausiai avantiūristinis. Šito daryti jokiu būdu negalima. Mes kalbam apie energetinius resursus, kai Lietuvai bado dieta energetinių resursų atžvilgiu. Aš suprantu kreditavimą, čia tuoj pat pasakysit, kad čia visi mokslininkai, visi teoretikai. Ir kreditavimas yra skirtingas dalykas. Užuot padarę biudžetą subalansuotą ar maždaug subalansuotą, puolam į šitą avantiūrą. Jeigu mes šitą padarysim, tai bus labai didelė žala. Čia vėl įsivėlė dvi aukštos instancijos ir dar, gerbiamasis deputate Antanavičiau, jūs norite dar kartu ir Ekonomikos komisiją įvelt.

Ekonomikos komisija... Aš asmeniškai atsiriboju nuo šito klausimo kategoriškai ir kviečiu šito klausimo nepriimt. Blogiausiu atveju čia galima įžiūrėti tokį klausimą kaip, pavyzdžiui, materialinės (...) resursų bei energetinių resursų finansavimą ir padengimą, sakykim, 10%. Tai būtų šiek tiek logikos, bet negalima priimti, kaip yra dabar siūloma. Mes nesugebam padaryti balanso ir nesugebėdami padaryti balanso puolam į avantiūrą, kad užbaigtume klausimą. Jeigu mes nesugebam, atidėkime antradieniui, susirinkim antradienį ir pradėkime vėl išlaidų sąmatą žiūrėti ir kiekvieną punktą mažinti.

PIRMININKAS. Gal gerbiamasis Audrius Rudys...

Č.JURŠĖNAS. Aš perleidžiu A.Rudžiui. Aš perleidžiu žodį A.Rudžiui.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Šitam rezervų prieaugiui finansuoti yra numatyti 450 mln. rb. toj pozicijoj, apie kurią šnekėjo deputatas K.Antanavičius. Aš siūlau tokį variantą. Numatykime 50 mln. rb. apmokėti palūkanoms už lėšas, investuojamas į valstybės rezervo fondus. Ir tada bus Vyriausybės reikalas, ar pritrauks iš Lietuvos banko, ar iš kokio kito banko, Vilniaus banko ar pan., ir pasiskolins šitas lėšas, ir sumokės palūkanas. Ir tokiu būdu mes pasielgsime taip, kaip rinkos ekonomikos situacijoje reikia.

BALSAI SALĖJE. Balsuojam! Balsuojam!

PIRMININKAS. Ar galime balsuoti?

Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš, nebūdamas joks ekonomistas, ūkiškai samprotaudamas niekada nelaikysiu už pasiskolintus pinigus įgytų rezervų valstybės rezervais. Dabar, kada viskas kreipiama į priverstinį banko kreditą, aš kviečiu visus balsuoti prieš šitą siūlymą. Vienintelis būdas sukaupti rezervus — panaudoti kitus rezervus. Tie rezervai yra valstybės turtas. Jeigu Vyriausybė arba parlamentas, kuris turi teisę spręsti turto klausimus, nuspręs parduoti dalį valstybės turto arba panaudoti išteklius, kurie sukaupti privatizuojant turtą, tai aš suprasčiau, kad šitie rezervai iš tikrųjų yra išsaugomi. Dabar, kada siūloma vien dėl asmeninio konflikto, kuris yra tarp banko ir Vyriausybės, vien tik dėl tų motyvų imperatyviai primesti bankui kreditą, aš kviečiu nebalsuoti už šitą pasiūlymą, bent taip skubiai ir emocingai jį svarstant. Per daug rimti dalykai, kad tai būtų galima daryti.

PIRMININKAS. Taip. Du deputatai prieš. Kas palaikytų? Taip, ministrę palaiko Biudžeto komisija ir Ekonomikos palaiko. Dar du deputatai, kurie palaikytų šį...

Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Ar irgi laikausi tos nuomonės, kad jeigu negalima plėšti, kaip buvo sakyta, bankų ir kitų įstaigų, tai žmonių taip pat plėšt negalima, nes jie nuo kovo 1 jau mokės už butus triskart brangiau. Tokiu būdu negali būti net kalbos apie mokesčių didinimą šiandieną. Belieka tas būdas, kurį pasiūlė ministrė. Ir siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kas dar nori palaikyti? Sakot, užteks? Gerai. Ar deputatas Audrius Rudys galėtų suformuluoti tiksliai pasiūlymą, už ką mes balsuojame? (Salėje triukšmas) Prašom, deputatai, tylos, nes...

A.RUDYS. Aš, deja, negalėčiau suformuluoti vienu balsavimu šito, nes čia yra tokiu atveju du skirtingi dalykai, jeigu paimsim tai, ką aš dabar pasiūliau, ir jeigu aš teisingai supratau gerbiamąją ministrę, kad jai toks variantas priimtinas, taip?

Tai aš tada siūlau balsuoti du kartus. Pirmas balsavimas būtų sumažinti 450 mln. lėšas, asignuojamas valstybės rezervams padidinti. Antras balsavimas būtų asignuoti 50 mln. rb. apmokėti palūkanoms, kurias Vyriausybė turės sumokėti už pritrauktus kreditus valstybės ištekliams finansuoti.

PIRMININKAS. Tai gal už pirmą dabar jūsų suformuluotą  sumažinti 450 mln. lėšas, asignuojamas valstybės kreditui.

Taip. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, registruokimės.

Salėje yra 92 deputatai. Balsuosime kortelėmis. Kas už šį pasiūlymą, prašau balsuoti.

E.KUNEVIČIENĖ. Jei galima, aš pasakysiu.

BALSAS IŠ SALĖS. Tylos!

E.KUNEVIČIENĖ. Valstybės biudžete yra numatyta skirti 450 mln. finansavimą, papildomą finansavimą valstybės rezervams padidinti. Tas padidinimas faktiškai susijęs ne tik su kiekiais, bet ir su kainomis, kurios dabar didėja. Ir su kainomis. Bet mes su kainomis tai sprendžiam per valstybinį kapitalą, kada padidinam kainas ir paliekam. O čia, kada tiktai nors truputį valstybinis rezervas didinamas, o dabartinėmis kainomis iš karto reikia papildomų didesnių finansavimų, ir buvo numatyta 450 mln. Dabar siūloma ten 400 sumažinti tą finansavimą, palikti 50 iš biudžeto finansavimo. Jeigu bus valstybiniai rezervai papildomai kaupiami, tai daryti banko kredito sąskaiton. Ir tuos rezervus... jeigu didėjo, imamas banko kreditas. O jeigu jie mažėja, keičiasi, vadinasi, banko kreditas grąžinamas. Gali būti, kad banko kreditą bus galima grąžinti ir ne tik sumažinus rezervus, o bus galima, jeigu įvesit mokestį, pavyzdžiui, turto mokestį, na, ne nuo liepos 1, gal nuo spalio 1. Įvedę tą mokestį jūs .iš karto nutarime galėsite priimti sprendimą tą sumą skirti valstybės rezervams, sukauptiems iš kredito, padengti. Todėl dabartiniu metu reikėtų suformuluoti taip: sumažinti biudžeto projekte numatytą sumą valstybiniams rezervams didinti 400 mln. rb. Ne, 50 ten lieka, ir daugiau nieko nereikia keisti. O tie 50 galės būti panaudoti banko kredito palūkanoms dengti. Iš 450 paliekama 50. Nieko nereikia keisti ir rašyti, o reikia parašyti tik tai: sumažinti valstybės biudžeto projekte numatytą sumą valstybės rezervams didinti 400 mln., ten savaime liks likutis. Ir viskas.

J.LIAUČIUS. Gerbiamoji ministre, man atrodo, kad mes susidūrėm vėl su neparengtu klausimu. Vienas dalykas dar yra...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, galbūt nebediskutuokime. Buvo tik suformuluotas balsavimas. Ar deputatas Audrius Rudys...

J.LIAUČIUS. Kadangi man yra paspausta, aš vis dėlto kalbėsiu.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Audrius Rudys. Galbūt jus kviečiam...

A.RUDYS. Aš raštu jums paduosiu, gerai?

PIRMININKAS. Taip, prašom. Taip. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Man rodos, kad čia ruošiamas labai didelis biudžeto pakeitimas. 400 mln. yra didelė suma. Ir ši suma nėra apsvarstyta komisijose, kaip įsivaizduoju. Ar nevertėtų pirma apsvarstyti komisijose ir gerai išnagrinėti tuos pasiūlymus? Aš bijau neapgalvotų sprendimų.

PIRMININKAS. Jeigu čia siūlo ir Vyriausybė, ir sutinka Biudžeto ir Ekonomikos komisija, aš manau... Taip, kada pakviesime į tribūną deputatą Audrių Rudį. Tai būtume... tai va, greičiau. Matot, kad jūs vis norite kalbėti ir aš negaliu... Taip, prašom, gerbiamasis. Prašau, gerbiamieji deputatai, atidžiai klausyti.

A.RUDYS. Pirmas balsavimas. Aš siūlau trupučiuką skirtingai nuo ministrės, bet rezultatas išeis, man regis, gana tikslus. Pirmas. Sumažinti asignavimus, skirtus valstybės rezervams didinti, 450 mln. Ir antras. Skirti 50 mln. rb. padengti palūkanoms už kreditus valstybinių rezervų papildymui.

PIRMININKAS. Taip, balsuosime atskirai už kiekvieną. Ar būtų didelis Reglamento pažeidimas, ar deputatai sutiktų už abu punktus balsuoti? Taip, tai galbūt tada, jeigu yra atskiri balsavimai, tada prašau balsuoti atskirai už kiekvieną siūlymą. Taigi pirmas siūlymas būtų sumažinti valstybės biudžeto projekte numatytą sumą, tik noriu patikslinti: 400 ar 450?

A.RUDYS. Jeigu galima man dar kartą. Labai svarbu užfiksuoti šitame mūsų sprendime, kad Vyriausybei 50 mln. paliekama, kitaip sakant, skiriama būtent padengti palūkanoms, nes patį kreditą grąžins arba iš papildomai mūsų skirtų lėšų, arba realizuojant šituos išteklius, kada jų prireiks. Taigi aš siūlyčiau, kad ministrė atsiimtų tą reikalavimą. Gerai, sutinkat? Tai gerai. Tada siūlomas pirmas balsavimas  sumažinti asignavimus, skirtus valstybės rezervams didinti, 450 mln.

PIRMININKAS. Taip, galime balsuoti. Kas už šį siūlymą, prašau balsuoti. Kas už?

PIRMININKAS. Už  67.

PIRMININKAS. Už  67. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  10.

PIRMININKAS. Prieš  10. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Siūlymas priimtas.

Prašau antrą suformuluoti. Prašau deputatus klausyti. Deputate Glaveckai, prašau netrukdyti.

A.RUDYS. Skirti 500 mln. rb. padengti...

PIRMININKAS. 50!

A.RUDYS. Oi, atsiprašau, 50 mln. rb. padengti palūkanoms už kreditą valstybinių rezervų papildymui.

PIRMININKAS. Taip, aišku. Kas už, prašau balsuoti. O ką, yra klausimų? (Salėje triukšmas) Deputatas Č.Stankevičius.

BALSAS IŠ SALĖS. Balsavimo metu.

PIRMININKAS. Prašau balsavimą nutraukti. Taip, prašau, įjungta.

Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man kyla dabar abejonės, ar korektiškai suformuluotas siūlymas. Kadangi toks formulavimas jau reiškia, kad Aukščiausioji Taryba nusprendžia užtraukti šitą kreditą ir nepaliekama jokios laisvės kitaip formuoti lėšas šitam rezervų formavimui. Aš dėl to prašiau žodžio.

PIRMININKAS. Jūs norite kalbėti. Ai...

A.RUDYS. Ne, tiesiog iškelta labai rimta, teisinga pastaba, nes tokia formuluotė priverstų Vyriausybę sumokėti 50 mln. Galima būtų šitaip:

skirti iki 50 mln., turint mintyje, kad tai yra limitas, o Vyriausybė pagal galimybes naudosis juo arba ne. (Salėje diskusijos) Biudžete turim skirti.

PIRMININKAS. Prašau iš vietų nediskutuoti. Gal deputatai sutiks skirti iki... (Diskusijos) Taip, ar galima balsuoti? Kas už šį siūlymą, prašau balsuoti. Iki 50 mln.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  66.

PIRMININKAS. Už  66. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. Susilaikė 11. Kas prieš? Ar buvo? Tai čia 11 prieš. Taip. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Labai atsiprašom. Susilaikė 7.

PIRMININKAS. Susilaikė 7. Siūlymas priimtas.

Taip, toliau, gerbiamoji ministre.

E.KUNEVIČIENĖ. Jei leistumėte visą Biudžeto įstatymą, kadangi jau yra suskaičiuota. Gerbiamasis R.Šarkinas pristatys. Nes jis suskaičiavo jau dabar sėdėdamas viską, kad man nereikėtų lakstyti.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis R.Šarkinas kviečiamas galutinai tvirtinti biudžetą.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji deputatai, tame įstatymo projekto variante, kuris jums yra įteiktas, 1 straipsnyje pasikeičia du skaičiai. Noriu atkreipti jūsų dėmesį. Įstatymo 1 straipsnis.

PIRMININKAS. Atsiprašysiu.

Deputate Pangoni, su žurnalistais — po darbo.

Taip, prašom.

R.ŠARKINAS. 1 straipsnis. «Patvirtinti Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžetą: 221 mlrd. 491 mln. 80 tūkst. rb. pajamų ir 222 mlrd. 875 mln. 859 tūkst. rb. išlaidų, išlaidoms viršijant pajamas 1 mlrd. 384 mln. 779 tūkst. rb.". Ir 150 mln. rb. kasos apyvartos lėšų. Pirmas priedėlis. Yra tokie biudžeto pakeitimai. Kiti: 2, 3, 4...

PIRMININKAS. Taip, ar balsuosime už kiekvieną punktą?

R.ŠARKINAS. Kituose straipsniuose skaičiai nesikeičia.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pateikti jums tai, kas jau yra jums išdalyta. Norėčiau pasiūlyti, kad būtų papildytas įstatymas tokiu straipsniu: ,,Nustatyti, kad 1992 metais visi Vyriausybės nutarimai, kuriais pagal Biudžetinės sandaros įstatymo 14 ir 23 straipsnius skiriamos biudžeto lėšos, vykdomi tik pasirašyti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus arba specialiai įgalioto Valstybės kontrolės departamento pareigūno."

Tai štai, norėdamas, kad tas straipsnis būtų svarstomas, aš iškeliu šitą klausimą. Prie šito įstatymo 6 straipsnis.

E.KUNEVIČIENĖ. Jei galima, paprieštaraučiau. Čia prieštarauja Biudžetinės sandaros įstatymui ir Vyriausybės įstatymui, todėl siūlyčiau šito punkto į įstatymą neįtraukti. Nes čia jau nesusiję su Biudžeto įstatymu. Čia pavedimai gali būti duodami tik Aukščiausiosios Tarybos nutarimais.

A.RUDYS. Tai jau įstatymas aukščiau nutarimo. (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Taip. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl procedūros. Iškilus šitam siūlymui balsuojam dėl greitumo už kiekvieną straipsnį atskirai. Tai siūlykit balsuoti už 1, paskui už 2 ir t.t.

PIRMININKAS. Aš kiek supratau, deputatas Audrius Rudys sutiko, kad būtų nutarime jūsų pasiūlymas.

K.ANTANAVIČIUS. Tai taip, ir balsuokim, pasiūlys dar papildomai.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš pritarčiau deputato K.Antanavičiaus nuomonei eiti straipsnis po straipsnio ir reikiamoj vietoj aš pabandysiu 6 straipsniu pateikti savo siūlymą. Aš tik nenorėjau, kad būtų iš karto balsuojama, iš karto už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, už 1 straipsnį reikia balsuoti? Ne. 1 straipsnis priimtas be balsavimo. 2.

R.ŠARKINAS. ,,Nustatyti, kad fizinių asmenų pajamų mokesčio įplaukų į savivaldybių biudžetus atskaitoma 80%, bendrojo akcizo įplaukų 10%."

PIRMININKAS. Taip. Yra prieštaravimų? Nėra. Galim priimti be balsavimo? Taip. 2 straipsnis priimtas be balsavimo.

R.ŠARKINAS. 3 straipsnis. ,,Nustatyti dotacijų sumas savivaldybių biudžetams  3 mlrd. 562 mln. 300 tūkst. rb." Pagal antrąjį priedėlį.

PIRMININKAS. Taip, dėl 3 straipsnio nieko? Priimtas be balsavimo.

R.ŠARKINAS. 4 straipsnis. ,,Nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimus valstybinės valdžios, valdymo ir teisėsaugos organams išlaikyti — 676 mln. 93 tūkst. rb." Trečiasis priedėlis.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. (Negirdėti)

R.ŠARKINAS. Jūs teisus, teisingai pastebėta. 10 mln. iš čia reikia išbraukti. Vadinasi, bus 666 mln. 93 tūkst. rb.

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio dar yra pastabų? Nėra. 4 straipsnis priimtas be balsavimo, su pataisa.

R.ŠARKINAS. 5 straipsnis. ,,Nustatyti, kad žemės mokesčio įmokos paskirstomos į abiejų pakopų savivaldybių biudžetus tokiais dydžiais, kad skaičiuojant kartu su kitais pajamų šaltiniais būtų užtikrintas planinių išlaidų padengimas."

PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio nėra pastabų? Nėra. Taip pat priimtas be balsavimo.

Taip, o dabar turbūt Audrius Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, mano pasiūlymas yra išdėstytas raštu ir pagal Reglamento reikalaujamus terminus išdalytas visiems deputatams. Tačiau tai buvo jau seniai, todėl aš dar kartą norėčiau perskaityti jo tekstą ir komentuoti, kodėl aš prašau šito įstatymo straipsnį įtraukti.

Būtų 6 straipsnis. ,,Nustatyti, kad 1992 metais visi Vyriausybės nutarimai, kuriais pagal Biudžetinės sandaros įstatymo 14 ir 23 straipsnius skiriamos biudžeto lėšos, vykdomi tik pasirašyti (kontrasignuoti) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus arba specialiai įgalioto Valstybės kontrolės departamento pareigūno."

Aplinkybės štai kokios, kurios paskatino mane iškelti šitą klausimą. Pirmas dalykas. Kontrolės departamento įstatyme yra numatyta, kad viena iš pagrindinių Valstybės kontrolės departamento funkcijų yra kontroliuoti biudžeto lėšų skyrimus ir panaudojimus. Aš, kaip komisijos pirmininkas, kreipiausi du kartus į mūsų gerbiamąjį kontrolierių, norėdamas sužinoti, kiek kartų buvo patikrinta Vyriausybės skiriamų lėšų teisėtumas ir teisingumas. Ir jis man du kartus nedavė oficialaus atsakymo, o neoficialiai aš sužinojau, kad tokių tikrinimų nebuvo. Be to, Vyriausybė priėmė daugybę potvarkių, lėšos buvo skiriamos tiems reikalams, kurie Aukščiausiajai Tarybai keldavo didžiulių abejonių.

Todėl, siekdamas, kad būtų išvengta tolesnių tokių nesusipratimų, o galbūt ne visai racionalaus lėšų skyrimo, aš siūlau, kad šitie asignavimai būtų priimami ne vieno žmogaus ir net ne vienos tik Vyriausybės sprendimu. Kad kartu būtų dar vienas parašas, ir tik tada jisai būtų vykdomas.

Dabar čia gerbiamoji ministrė pasakė, kad tai prieštarauja kitiems įstatymų straipsniams. Tai aš ir siūlau įrašyti šitam įstatyme, o ne nutarime. Vadinasi, mes šituo įstatymu nustatytume tą tvarką, kuri taikoma tik šių metų biudžetui. Tik šių metų biudžetui nustatome ypatingą tvarką, ir tik tiek.

Tiesa, šiandien buvo dar vienas argumentas, pateiktas pono J.Tamulio, dėl to, kad beveik 2 mln. rb skiriama video-vizitinės kortelės gamybai finansuoti.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai dabar leiskite man pakalbėti.

PIRMININKAS. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis Biudžeto komisijos pirmininke, savo nepasitikėjimą valstybės kontrolierium jūs galite pareikšti kitais būdais.

A.RUDYS. Ir Vyriausybe.

E.KUNEVIČIENĖ. O, čia jau kiti klausimai. Tai reikia taip ir formuluoti, o ne biudžeto sąskaiton. Biudžeto įstatymas tai yra Biudžeto įstatymas. O nepasitikėjimas valstybės kontrolierium arba Vyriausybe — čia ne Biudžeto komisijos dispozicija.

Ir dabar antras dalykas. Jeigu jau jūs norite keisti Vyriausybės įstatymą ir Biudžetinės sandaros įstatymą, tuo atveju tai daroma tuose įstatymuose. Čia jūsų kompetencija, jūs galite net ir šiandieną priimti tokius sprendimus, pakeisti Biudžetinės sandaros įstatymą, pakeisti Vyriausybės įstatymą tokiais ir tokiais punktais. Dėl Biudžeto įstatymo aš jokiais būdais negaliu sutikti su tokia jūsų pozicija. Todėl prašom spręsti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius. Dėl balsavimo motyvų?

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip. Aš pritarčiau Biudžeto komisijos siūlymui. Man atrodo, valstybės kontrolierius — labai tinkama figūra šitam principui išspręsti. Gal būtų geriau Biudžeto komisijos pirmininkui pavesti tą funkciją. Bet, man atrodo, valstybės kontrolierius turi pakankamą autoritetą tarp Lietuvos žmonių. Jo sprendimai ir jo dora niekam nekelia abejonių. Man atrodo, pačiai Vyriausybei bus kur kas lengviau, jinai negalės būti kaltinama visokiausiais neteisėtais sprendimais, kaip daroma iki šiolei.

PIRMININKAS. Ir deputatas K.Antanavičius.

K..ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, jog tai yra būtina, rodo pernai... jau buvo pateikta deputatams dėl biudžeto lėšų naudojimo. Na, ir šių metų štai buvo ,,Darbininkų balsas". Čia jau buvo kalbėta ne vieną kartą. Tačiau aš nežinau, kaip tai padaryti. Iš principo remiam, o kaip tai padaryti, tai balsuokit jūs, gerbiamieji kolegos deputatai.

PIRMININKAS. O kas nepalaiko dar? Išklausykime kitos nuomonės.

Deputatė L.Andrikienė.

L.L.ANDRIKIENĖ. Aš norėčiau dar kartą pasakyti tą pačią nuomonę, kurią aš sakiau Biudžeto komisijos posėdyje, ir pakviesti visus deputatus nebalsuoti už šitą siūlymą. Dar kartą norėčiau pakartoti ir tai, ką finansų ministrė sakė. Dėl nepasitikėjimo Vyriausybe arba valstybės kontrole turėtume spręsti visiškai atskirai. O kalbėti tvirtinant biudžetą — čia vėlgi yra atskiras klausimas. Todėl visiškai užtenka vieno parašo, premjero arba vicepremjero, tam, kad tos išlaidos būtų daromos.

PIRMININKAS. Tai ar jau galima balsuoti? Dar vienas. Kas dar nori prieš? Toj pusėj buvo du už.

Taip. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, galbūt noras čia būtų ir neblogas, bet štai pasiūlytas pats įgyvendinimo būdas yra nepriimtinas. Pirma reiktų padaryti pataisas trijuose įstatymuose, kaip minėjo ministrė, — ir Vyriausybės, ir Biudžetinės sandaros, ir Valstybės kontrolės departamento. O kontrolieriui nesuteikta teisė skirstyti biudžeto lėšas. Šiuo atveju jis jau skirstytų kartu su Vyriausybe ir nebebūtų atsakingas. Tai, kad gerbiamasis kontrolierius nepateikia ataskaitos Biudžeto komisijai, tai yra blogai. Jis tokią ataskaitą ir parlamentui privalo pateikti apie biudžeto lėšų naudojimą. Tai šito jo, sakykim taip švelniai, nevisiško savo pareigų įvykdymo negalime kompensuoti šitokiu būdu. Jeigu tai yra opus dalykas, galime svarstyti, sakykim, ar kontrolieriui pavesti tam tikras valstybės, Vyriausybės funkcijas. Na, būtų visiškas absurdas, jeigu Biudžeto komisijos pirmininkas kontrasignuotų. Tai tada ir Vyriausybės nereikia. Tai padarykim viską seimokratija, kai parlamentinės komisijos dirbtų vietoj ministerijų.

Siūlau vis dėlto šiandien... dar dėl to klausimo galime diskutuoti vėliau, plačiau, bet šiandien nespręskim.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, šitą mes galime padaryti balsuodami. Du buvo už, du  prieš. Čia yra kaip atskiras įstatymo punktas, rašyti 6 punktą ir... (Salėje diskusijos) Gal deputatas Audrius Rudys atsiima?

A.RUDYS. Ne, gerbiamieji deputatai, aš savo pasiūlymo neatsiimu. Jeigu jau balsavimas parodys, kad aš ,,nepataikiau" šiuo atveju į daugumos deputatų nuomones ir nuotaikas, tai tokiu atveju būsiu pralaimėjęs.

BALSAS IS SALĖS. Balsuojam!

PIRMININKAS. Ar deputatas... Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad tai yra nauja teisinė norma, yra nauja iniciatyva ir toks įstatymas turėtų būti priimamas po trijų svarstymų, kaip priklauso pagal Reglamentą. Pristatymas yra įvykęs ir galima sakyti, kad pirmasis svarstymas įvyko, tik negalima priimti šiandieną.

PIRMININKAS. Bet čia yra siūloma, kad įstatyme vienas iš straipsnių... Gerbiamieji deputatai ar Reglamento žinovai galbūt galėtų... ar čia mes nedarom, turbūt ne. Yra pasiūlyta balsuoti, prašau, balsuosime mygtukais, kadangi... Rankom? Gerai. Kas už?

Taip, gerbiamieji deputatai, aš nutraukiu. Jūs galite balsuoti prieš. Yra pasiūlyta balsuoti. Jūs puikiai suprantate ir aš manau, kad jūs kiekvienas, pakeldamas kortelę, pareikšite savo nuomonę. Taip, todėl aš siūlau balsuoti. Kas už pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvus bei dotacijas" 6 straipsnio papildymą, kurį suformulavo ir papildė deputatas Audrius Rudys? Ar nereikia? Prašau iš vietos nereplikuoti. Viskas, diskusijos baigtos, prašau balsuoti. Taip, kas už, prašau balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  31.

PIRMININKAS. Už  31. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  47.

PIRMININKAS. Prieš  47. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Siūlymas nepriimtas.

Taip. Ar jau galėtume už visą įstatymą balsuoti? Gerbiamieji deputatai, ar dar nori gerbiamasis R.Šarkinas ką nors?.. Gerbiamieji deputatai, už viso įstatymo projektą iš 5 straipsnių. Nėra prieštaraujančių, galime balsuoti? Galime balsuoti už visą įstatymą? Taip. Kas už, prašau balsuoti. Už visą Biudžeto įstatymą.

Įstatymo priėmimas

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  90.

PIRMININKAS. Už  90. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  2.

PIRMININKAS. Prieš  2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Plojimai)

Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis V.Baldišis nori tarti trumpą žodį.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai, aš esu posėdžio pirmininkui įteikęs savo pareiškimą Mandatų ir etikos komisijos pirmininkui ponui N.Medvedevui. Aš norėčiau paprašyti, kad tas pareiškimas būtų pridėtas prie šios dienos protokolo dokumentų ir jūs galėtumėte su juo susipažinti, kad jūsų nevarginčiau. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Taip, yra, perduosim.

Dabar dėl nutarimo projekto. Kviečiame gerbiamąjį R.Šarkiną. Gerbiamieji deputatai, prašau tylos! Pereinam prie nutarimo projekto.

Diskusija dėl nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės valiutos fondo” projekto

R. ŠARKINAS. Gerbiamieji deputatai, kartu su biudžetu jums buvo pristatytas Lietuvos valstybės 1992 metų valiutos fondo nutarimo projektas. Svarstant jokių pastabų iš komisijų nebuvo gauta. Mes siūlome priimti nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės 1992 metų valiutos fondo".

PIRMININKAS. Taip, tai deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Valiutos fondo nutarimas turi būti svarstomas atskirai. Yra pastabų gana daug. Daugelis deputatų tiesiog nėra susipažinę. Čia klausimai dėl vaistų, klausimai dėl, sakysim, kažkokių keleivinių autobusų įsigijimo, klausimai dėl valstybinės valdžios, valdymo išlaidų ir t.t. Taigi siūlyčiau geriau svarstyti nutarimą dėl biudžeto, o tą  pačiam gale. Arba priimsim, arba nepriimsim. Tačiau aš siūlyčiau atidėti kitam posėdžiui, kada pradėsim. Yra laiko dėl valiutos fondo.

PIRMININKAS. Tai gal čia bus dėl balsavimo motyvų? Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Taip, aš pritariu gerbiamajam K.Antanavičiui. Visai ne laikas dabar nuvargusiems svarstyti valiutos fondą. Jisai kelia labai didelių abejonių, daugelis šių straipsnių. Tai čia vienas dalykas. O kitas, jog visiškai neatrodo, kad valstybė ruoštųsi įvesti savo nacionalinę valiutą. Jokios kalbos apie atskaitymus į stabilizavimo fondą. Gerbiamieji deputatai, mes biudžetą patvirtinkim, darbą, šventą ir reikalingą, atlikom. O šitą reikalą svarstykime po atostogų. Nieko neatsitiks, kad valiutos fondą patvirtinsime šiek tiek vėliau.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Aš noriu paklausti pranešėją, ar tokie pasiūlymai nereikštų, kad Vyriausybė neturėtų visai savo dispozicijoj valiutinių lėšų, iki Aukščiausioji Taryba svarstys?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas B.Lubys.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1992 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” įgyvendinimo” projekto svarstymas

B.LUBYS. Aš norėčiau tiktai priminti gerbiamiesiems deputatams, kad mes priėmėm valiutinio įstatymo pratęsimą pirmajam ketvirčiui ir dabar mes tvirtiname metinį biudžetą neturėdami įstatymo. Tai gal priimkime valiutinį įstatymą ir visiems kitiems trims ketvirčiams ir paskui patvirtinkim biudžetą.

PIRMININKAS. Taip, o kas palaiko, kad šiandien priimtume? Nėra? Ne, palaiko.

E.KUNEVIČIENĖ. Čia, atsiprašau, ne visai taip gerbiamasis B.Lubys jus informavo. Jūs priėmėte ne įstatymą pirmajam ketvirčiui, bet tiktai 20'% įstatymo straipsnių galiojimą. O tam įstatyme, be 20% atskaitymų, yra dar kitų mokesčių. Ir čia yra metinė sąmata nustatyta. Jūs teisus: jeigu tik galiotų ketvirčiui, tikrai tos pajamos būtų mažesnės maždaug 15 mln. arba 20. Tikrai. Bet kadangi jų čia tikrai yra nulis... Ką reiškia Lietuvai 46 mln. dolerių, kur... Na, tiesiog vakar Sirvydis buvo atėjęs ir prašė, jam sustojo širdies operacijos. Neturim iš ko mokėti, jeigu jūs šito nepatvirtintumėt. Bet mes galim palaukti. Mums jokios problemos nesusidaro, nes čia yra ne Lietuvos stabilizacijos fondas, ne Lietuvos nacionalinės valiutos fondas, o minimalios valiutinės išlaidos, kurios šiandieną yra būtinos. O stabilizavimo rezervas bus sudaromas Ekonomikos ministerijoje. Čia kitas rezervinis fondas. O čia tik tas valstybinis, kur pagal tą įstatymą.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau dėl procedūros. Man atrodo, Aukščiausioji Taryba dabar ne tik kad neturi, bet ir negali svarstyti šito, t.y. priimti ką nors, bet kokius sprendimus dėl šito fondo, nes jis iš viso nebuvo svarstytas. Tiktai dviejose (aš bent fiksavau) deputatų kalbose minėti dalykai, ką jau kalbėti apie aptarimą pastraipsniui.

Norėčiau pasiūlyti atidėti šito fondo svarstymą iki kovo vidurio. Ir antras dalykas, norėčiau patikinti gerbiamąjį Č.Stankevičių, kad iki šiol nėra patvirtinta Vyriausybėj jokių specialių krypčių. Ir kaip ji iki šiol finansavo, taip gali tęsti toliau, iki pat mes priimsim šitą dalyką.

E.KUNEVIČIENĖ. Gerai, susitariam. Tik man gaila, kad jums buvo pateikta jau labai seniai ir jūs netvarkėte kartu su biudžetu. Aš tikėjausi, kad jūs svarstėte ir jokių pastabų neturėjote. Aš labai atsiprašau, kad jūs nesvarstėte.

PIRMININKAS. Gerai, ar galima pereiti prie nutarimo projekto?

R.ŠARKINAS. Yra, Vyriausybės buvo pateiktas, yra pridėtas prie šiandien patikslinto biudžeto 6 punktų nutarimo projektas. Aš manau, kad nereikia skaityti, yra.

PIRMININKAS. Taip, visi turi.

Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau priminti, kad svarstant įvairius straipsnius susikaupia daug įvairių dalykų, kuriuos mes nukėlėme į nutarimą. Tai aš tada norėčiau, kad vyktų svarstymas straipsnis po straipsnio, t.y. punktas po punkto. Taip galėtume balsuoti už kiekvieną ir Aukščiausiojoje Taryboje iškeltą problemą.

PIRMININKAS. Taip, prašom, pirmas.

E.KUNEVIČIENĖ. (...) ir aš tikrai čia nesiginčysiu. Mes daug jau sutarėme, ir tas sumas, kur nukėlėme, įrašysime, ir viską. O šiandieną jūs pabalsuokite bendra tvarka. Jeigu aš kur nors pažeisiu šiandien, ką aš šneku, tada jau yra kitas reikalas. Kur mes priėmėm, kad nukelsime į nutarimus, tai čia gi viskas yra užfiksuota. Ir viską surašysime, papildomai tą, kas mūsų yra pateikta, kad jūsų šiandieną nebevargintume.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis Audrius Rudys.

A.RUDYS. Tada man kyla klausimas, o kaip dėl tų dalykų, kurie nebuvo sutartyje, tačiau projektai yra pateikti ir įvairių deputatų, ir komisijų, kurie tinka šitam nutarimui? Aš nelabai galiu su tuo sutikti. Turime priimti tai, be ko nebūna pats įstatymas.

PIRMININKAS. Taip, galbūt negaiškime laiko, dar turime pusę valandos. Taip, prašom gerbiamąjį R.Šarkiną.

R.ŠARKINAS. Tai papunkčiui, kiekvieną punktą?

PIRMININKAS. Taip, 1.

R.ŠARKINAS. 1 punktas. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei indeksuoti patvirtintas valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas pasikeitus kainoms bei tikslinti ryšium su tuo atsiskaitymus su savivaldybių biudžetu.

PIRMININKAS. Taip, nėra prieštaravimų? Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. A.Rudys norėjo pirmas.

PIRMININKAS. Taip, aš įjungiau jums, prašom, deputate.

K.ANTANAVIČIUS. Čia netinka ta formuluotė. Buvo Biudžeto komisijos pateikta kur kas tikslesnė formuluotė, t.y. kaip indeksuoti pajamas. Čia visiškai neaišku. Pajamos pačios arba bus, arba jų nebus. Galima, sakysime, indeksuoti biudžeto išlaidas pagal proporcijas, nustatytas papildomai, pagal pajamų dydį skirstant, pagal proporcijas, nustatytas šiame biudžete. Tai yra pono A.Rudžio pateikta formuluotė. Ir tikslinimas. Ką reiškia tikslinimas? Tai tada beveik nebetenka prasmės mūsų tas visas sunkus darbas, kai kiekvieną ketvirtį jis tikslinamas.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys. Gal patikslinkit.

A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti deputatų dėmesį į Biudžeto komisijos siūlymus papildyti Vyriausybės pateiktą Lietuvos Respublikos įstatymą. Mes manėme pradžioje, kad būtų galima įrašyti pačiame įstatyme. Tačiau dabar gal nutarime būtų galima įrašyti šitokį punktą: ,,Nustatyti, kad 1992 metų valstybės biudžeto vykdymo eigoje j valstybės biudžetą įplaukusios lėšos, viršijančios bendrą patvirtintą išlaidų apimtį, skirstomos Lietuvos Respublikos ministerijoms, savarankiškiems departamentams, įmonėms, įstaigoms, programoms ir kitoms priemonėms pagal šiame įstatyme įtvirtintas proporcijas. Ši nuostata netaikoma lėšoms, skiriamoms Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimais."

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, jeigu galima, aš paaiškinsiu gerbiamajam profesoriui, ką reiškia indeksavimas, ir prašyčiau šiandieną nutraukti šitas diskusijas ir atidėti nutarimo priėmimą, kai jūs grįšite po atostogų. Čia netinka tokie dalykai, apie kuriuos gerbiamasis A.Rudys kalba. O dėl indeksavimo, tai indeksuojamos ne faktinės pajamos, o tos, kurios dabar biudžete yra priimtos dėl kainų. Tai indeksuojama ta suma ir atitinkamai išlaidos. Tai šitą, gerbiamasis profesoriau, jūs žinote, kaip indeksuojamas biudžetas, o, gerbiamasis Rudy, šitai nedaroma biudžete niekad. Jūs antrą kartą norite pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe dirbtiniu ir primygtiniu būdu. Tai nepriimtina. Labai prašau visą šitą atidėti po atostogų. O šiandieną leiskit man padėkoti jums visiems už tai, ko aš jūsų prašiau, pasiaukoti priimti biudžetą šiais metais, kad žmonės ramiai galėtų dirbti ir gyventi. Aš jums esu tikrai labai ,labai dėkinga. Ir nuėjusi į Vyriausybę aš taip ir perduosiu. Ačiū jums visiems. Ir labai, labai ačiū, kad jūs šiandieną atlikote labai sudėtingą ir labai sunkų šiais metais darbą. Nes šįmet priimti biudžetą tikrai yra labai sunku. Dar kartą labai jums visiems ačiū.

A.RUDYS. O ar galima sugrįžti prie reikalo? Aš norėjau pasakyti, kad aš atsiimu šitą siūlymą. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, deputatas Audrius Rudys atsiima savo siūlymą.

A.RUDYS. Šitą, bet neatsiimu siūlymo tęsti nutarimo priėmimą.

PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka toliau svarstyti nutarimo projektą? Taip, prašom gal, gerbiamasis Šarkinai, tęsiame svarstymą, nutarimo projekto svarstymą. (Salėje šurmulys) Ar dar yra, kurie prieštarauja? Ministrė kaip ir pranešėjas sutinka atsiimti ir grįžusi po pertraukos. Ar kas prieš?

Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Taip, aš norėčiau papildyti šitą punktą tokiu tekstu: ,,Parengti ir iki 1992 m. balandžio 15 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektą."

PIRMININKAS. Ministrė sutinka? Taip.

A.RUDYS. Toliau. Papildomai į tą patį punktą įtraukti tokį papunktį:

,,Parengti ir iki 1992 m. birželio 1 d. pateikti Aukščiausiajai Tarybai melioracijos fondo sudarymo ir naudojimo įstatymo projektą."

PIRMININKAS. Taip, pritarta. Taip. Tai, gerbiamieji deputatai, ar mes toliau svarstome nutarimo projektą? Ne. Tik buvo siūlymų. Taip. Tada, gerbiamieji deputatai... (Salėje šurmulys) Ar jūs dar nebaigėt, deputate Audriau?

A.RUDYS. Aš nebaigiau, aš turiu prisirašęs du puslapius tokių punktų.

PIRMININKAS. Taip, prašom.

A.RUDYS. ,,Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei finansuoti 1992 metais numatytą Lietuvos banko įstatinio kapitalo formavimą iš Respublikos privatizavimo fondo."

PIRMININKAS. Taip, sutinka.

A.RUDYS. Tai priimta, aš suprantu? Toliau dar vienas papunktis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ministrė išėjo...

A.RUDYS. Teisingai, papildomai ketvirčiais lygiomis sumomis, kaip buvo sutarta anksčiau.

PIRMININKAS. Taip, taip buvo sutarta.

A.RUDYS. Toliau. ,,Vyriausybei pavesti parengti įstatymo projektą dėl kompensacijos asmenims, nukentėjusiems tarnybos Sovietų ginkluotosiose pajėgose metu."

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, aš tai noriu išsiaiškinti, ar mes toliau svarstome nutarimo projektą. Gerbiamoji ministrė sutiko, kad jis būtų svarstomas, kai mes grįšime.

Taip. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji deputatai, projekto siūlytojas pasakė, kad jis dabar atsiima projektą ir siūlys po mūsų sesijos pertraukos. Todėl aš prašyčiau, kad posėdžio pirmininkas neleistų teikti siūlymų dėl nutarimo projekto. Tokių siūlymų turi ne tik vienas A.Rudys. Tai arba atsiima projektą ir mes dabar nesvarstome, o svarstome po pertraukos, kai grįšime, arba sprendžiame, ką darome. Aš manau, kad nėra ką spręsti. Jeigu atsiimtas projektas, nėra dėl ko siūlyti pataisas.

PIRMININKAS. Ir ministrė išėjo.

Taip. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Lygiai tą patį aš galiu pasakyti kitaip. Yra pateiktas paralelinis Biudžeto komisijos projektas, kurį mes galime priimti kaip pagrindą, kuriame su Vyriausybės projektu dauguma straipsnių pačioje pradžioje dubliuojasi. Tada svarstykime mūsų projektą, jeigu jau ieškome reglamentinių priekabių.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl procedūros galima?

PIRMININKAS. Taip, prašom, deputate.

K.ANTANAVIČIUS. Tai tada siūlau balsuoti, svarstome ar nesvarstome šito nutarimo. Jeigu balsuosime, kad svarstome, tai tada rimtai svarstysime, o jeigu nuspręsime, kad nesvarstome, tai nėra ko čia dabar kažkokių pasiūlymų klausyti. Prašom balsuoti, svarstome nutarimo projektą ar nesvarstome.

PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų deputatas E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis seniūne, man atrodo, kad nereikėtų iš šito svarstymo daryti parodijos. Jeigu autorius atsiima nutarimo projektą, man atrodo, kad bet koks tolesnis svarstymas yra negalimas. Todėl mes tuščiai gaištame laiką. Prašyčiau, gerbiamasis seniūne, laikytis tų reglamentinių minimalių reikalavimų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Taip, aš irgi nebesuprantu, nes nei pranešėjos nėra... ir ar mes tikrai galime...

A.RUDYS. Aš atsiprašau, tada aš reikalauju kitaip. Tada aš siūlau balsuoti alternatyviai, ar už tą projektą, kuris atsiimtas, ar už mūsų Biudžeto komisijos paraleliai pateiktą projektą? Jeigu jūsų atsiimtas, tai lieka tik mūsų vienas. Tai prašom dirbti su šituo.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Kiek aš supratau, čia yra siūlomas alternatyvinis projektas, kuris nėra išdalytas, nėra perėjęs visų procedūrinių sąlygų, kurios yra būtinos, protokolinės. Ir reikėtų laikytis paprasčiausiai reglamentinių reikalavimų, kad būtų pateikta taip, kaip nutarimo projektai yra pateikiami.

A.RUDYS. Galiu patikslinti: 19 dieną yra išdalytas. Yra išdalytas visiems deputatams.

PIRMININKAS. Bet, gerbiamieji deputatai...

Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad tie, kurie prieštarauja, tikrai pasižiūrėtų į Reglamentą, į datą ir suprastų, kad mes turime svarstyti tai, ką dabar pateikė Biudžeto komisijos pirmininkas.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji deputatai, prašau neišeiti.

Deputatas Č.Stankevičius.

Č. V.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji deputatai. Iš tikrųjų aiškiai matome, kad mes esame pavargę ir reiktų nuspręsti, ar mes dar turime jėgų normaliai svarstyti, nuspręsti dėl

alternatyvų, papildymų ir priimti, ar tiesiog mums reikia padarytį pertrauką ir tęsti svarstymą, kai vėl susirinksime, kad ir kada tai būtų. Man susidaro įspūdis, kad vargu ar mes pajėgsime tą nutarimą šiandieną užbaigti. Gal sutiktų siūlytojai vis dėlto padaryti svarstymo pertrauką?

PIRMININKAS. Taip, tai galbūt aš turiu teikti balsuoti, ar svarstome Biudžeto komisijos siūlytą nutarimo projektą. Tai mes pareikšime balsuodami. Kas už tai, kad būtų dabar svarstomas Biudžeto komisijos pateiktas nutarimo projektas? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  17.

PIRMININKAS. Už  17. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  37.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37.

PIRMININKAS. Prieš  37. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 20.

PIRMININKAS. Susilaikė 20. Nepriimta.

Gerbiamieji deputatai, dabar man įteiktas nutarimo projektas dėl Lietuvos Respublikos pirmojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos penktosios sesijos pirmojo plenarinio posėdžio surengimo. Pagal darbotvarkę mes iš ryto svarstėme šios dienos darbotvarkės klausimą dėl referendumo. Ar mes turime dar 13 minučių? (Balsai salėje, negirdėti) Pareiškimus pabaigoje aš turiu, deputatė L.Andrikienė prašė žodžio pareiškimui (Balsai salėje, negirdėti) Taip, todėl aš prašau, kol dar sesijos yra 12 minučių... Aš iš ryto truputį pavėlavau, nežinau, mes turbūt baigėme nuomonių sakymais, gal deputatas E.Gentvilas... Taip. (Balsai salėje, negirdėti) Mane informuoja Aukščiausiosios Tarybos seniūnas deputatas E.Gentvilas, kad dabar kalbėti turėtų Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas gerbiamasis J.Tumelis, jei neprieštarauja Aukščiausioji Taryba. (Salėje šurmulys) Yra rezervinių ir daug įvairių.

Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano supratimu, ar J.Tumelį leisti, ar ne, mes turime balsuoti. Aš anksčiau buvau pateikęs balsavimą, jūs nebalsavote už tai, kad gerbiamajam V.Andriukaičiui būtų suteiktas žodis. Taigi reikia laikytis elementarios tvarkos.

PIRMININKAS. Tai čia yra 11 rezervinių klausimų, gerbiamasis deputate, protokolinių. O čia yra normalus darbotvarkės klausimas, kuris yra patvirtintas, ir mes jį turime svarstyti. Todėl aš siūlyčiau balsuoti. Taip, protokoliniam, jeigu liks laiko, mes, aišku...

Taip. Ar sutinka Aukščiausioji Taryba, kad kalbėtų Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas gerbiamasis J.Tumelis? Tai reikia balsuot. Balsuojame kortelėmis. Kas už? Taip, iki 18.30. Kas už? Už tai, kad kalbėtų gerbiamasis J.Tumelis. Dabar vyksta balsavimas.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...

PIRMININKAS. Dabar vyksta balsavimas. Kas buvo už? Kiek? Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti j vietas ir dar sykį pakelti. Kas už tai, kad kalbėtų gerbiamasis J.Tumelis? Balsavimo grupė pareiškė. Taip, man atrodo, kad dauguma.

Taip, kviečiame gerbiamąjį J.Tumelį.

B.V.RUPEIKA. Ponas seniūne, ar galima dėl posėdžio tvarkos? Visa diskusija buvo transliuojama per radiją, tai iniciatorių grupės atstovo kalba taip pat turėtų būti transliuojama.

PIRMININKAS. Taip, bus įrašoma. Prašom.

Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininko J.Tumelio kalba

J.TUMELIS. Garbioji Taryba! Pirmiausia leiskite padėkoti jūsų Prezidiumui ir jo sudarytai parašų patikrinimo komisijai. Malonu, kad komisija ir Prezidiumas vadovavosi ne įstatymo raide, o dvasia.

Dėl Lietuvos Respublikos prezidento institucijos atkūrimo, atrodo, abejonių niekam jau nekyla. Šią instituciją numato visi paskelbti ar dar rengiami nauji Konstitucijos projektai. Užvakar savo projektą paskelbė ir Lietuvos liberalų sąjunga. Tai Konstitucijos kūrimas kažkaip pradeda slysti iš Aukščiausiosios Tarybos rankų. Ir šiandien mums patys svarbiausi klausimai — kada mes atkursime šią instituciją, kaip atkursime ir su kokiais įgaliojimais ateis prezidentas?

Referendumas  tik viena iš priemonių tikslui pasiekti. Tačiau sėdint šioje salėje norom nenorom formuojasi įspūdis, kad priemonė paverčiama tikslu. Formuojasi ir kitas įspūdis, kad jau prasidėjo ir rinkimų kampanija. Iš ponų Č.Juršėno, E.Vilko ir A.Ambrazevičiaus kalbų galima lengvai suvokti, koks pamatas dedamas būsimiems rezultatų aiškinimams, nesvarbu, kokia būtų jų išeitis.

Prisiminkime štai tokį dalyką. Pernykštis plebiscitas kainavo per 8 mln. rb. Žinant, kas ir kiek pabrango, ir kiek pabrangs dar per tris mėnesius, ši procedūra Lietuvai kainuos per 100 mln. rb. Todėl kyla klausimas, ar nebūtų galima šią mūsų pradėtą akciją baigti kiek paprasčiau, juk Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gali institucijos atkūrimo kelią ir gerokai suprastinti. Apie tai buvo kalbama, tačiau šis balsas nebuvo išgirstas. Tačiau vis dėlto tai turėtume prisiminti žinodami, koks skylėtas mūsų biudžetas. Tokius dalykus deramai įvertintų ir Lietuvos ūkininkai, ir kultūrininkai.

Baigdamas norėčiau pridurti štai ką. Jau mes pradedame neatsiginti nuo skambučių. Pavyzdžiui, man per pietus perdavė pono Bingelio Juozo, Petro sūnaus, iš Karoliniškių nerimą. O tas nerimas štai koks. Pasirašydamas jis nenurodė savo tėvo vardo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių pasų įstatymu. Tokių skambučių yra ir daugiau, ir žmonės pasiruošę savo tapatybę patvirtinti jums ir kitais būdais.

Šiandien visa tai, kaip mes atkursime Lietuvos Respublikos prezidento instituciją, jūsų valioje ir galioje. Kviesčiau visus, ypač Sąjūdžio remtus ir palaikomus deputatus, įvertinti iš Lietuvos pozicijų. Prezidentas — sustiprinta ir subalansuota valdžia — mums reikalinga ne kada nors, o šiandien. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar kalbėti turėtų deputatas R.Ozolas, bet likus 3 minutėms gal mes turėtume pasitarti, ką darysime toliau.

Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš tiesiog norėjau pasakyti nedidelę repliką, kad vis dėlto ponui J.Tumeliui nederėtų skaičiuoti tų pinigų čia, Aukščiausiojoje Taryboje. Ypač turint omeny, kaip sunkiai buvo renkami parašai ir kai yra labai sunkiai prognozuojami to referendumo rezultatai. Matyt, apie tuos pinigus reikėjo pagalvoti gerokai anksčiau ir paieškoti kito būdo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dabar aš norėčiau...

BALSAS IS SALĖS. Kas ištrynė toliau?

PIRMININKAS. Kaltas kompiuteris, ne aš. Buvo Z.Juknevičius. Taip, prašom, deputate.

Diskusija dėl tolesnio darbo tvarkos

Z.JUKNEVIČIUS. Aš, gerbiamieji deputatai, dėl procedūros, dėl tolesnio darbo, nes štai 2 minutės ir galime išsivaikščioti. Aš noriu pasiūlyti dar surengti rytoj iki pietų posėdį. Biudžetą mes patvirtinom, betgi liko dar keletas klausimų, kurie iš tiesų svarbūs. Antradienį tai vėl reikėtų atvažiuoti žmonėms, o rytoj būtų galima posėdžiauti. Labai reikia, aš labai prašau kolegų deputatų, priimti įstatymą dėl apylinkių teismų įsteigimo. Tai formalus dalykas, bet būtinas. Kitaip negalim teisėjų skirti. Taip pat (man atrodo, ir deputatas L.Apšega parems) reiktų surengti trečiąjį svarstymą ir balsavimas beliko dėl pareiškimų padavimo termino pratęsimo. Buvom iki kovo 31 numatę, o jeigu susirinksim tik 12 kovo... Visi kiti klausimai, referendumas irgi, be abejo, dar gal šiandien bus svarstomas. Todėl nutarkim rytoj dar posėdžiauti.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, pirma reiktų dėl šios dienos, nes liko minutė.

Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš irgi noriu dėl procedūros. Pirmiausia mes vis dėlto nuspręskim, ką darysim, nes jau laikas pasibaigė, o liko svarbūs klausimai. Ir vienas tokių, jūs patys suprantat, referendumo klausimas. Mes esam ,,įrėminti laike", niekur nedingsi. Mes privalom priimti sprendimą. Ir aš siūlyčiau dirbti šiandien, jeigu sutiks Aukščiausioji Taryba. Jeigu ne, aš pritarčiau tada Z.Juknevičiaus siūlymui dirbti rytoj. Ir prašom už tai balsuot.

PIRMININKAS. Pirmiausia gal, gerbiamieji deputatai, turėtume išspręsti... Aš matau, prašau man nerodyti. Pirmiausia prašom spręsti, ką darysime šiandien. 18.30 mes... (Salėje šurmulys)

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tikrai norėčiau pasakyti, ką mes šiandien turime daryt.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas...

V.P.ANDRIUKAITIS. Nes ne visai korektiškai iš kompiuterio buvo ištrinta mano pavardė. Visi tą matė.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai dabar norėčiau pasakyti: jau viskas, laikas yra, reiktų kelti logišką klausimą, ar pratęsim šios dienos darbą, ar iš tikrųjų sugiedame himną ir einame atostogų. Tai yra labai svarbu. Antra vertus, aš nemanau, kad šiandieną būtų galima tęsti tokias svarbias, tokias principines diskusijas dėl prezidento institucijos, referendumo, juolab kad deputatas R.Ozolas turėtų padaryti tokį pat pranešimą kaip ir deputatas S.Malkevičius — jų abiejų yra lygios teisės.

Ir dar vieną aspektą norėčiau pasakyti, kad kovo 15 d. jau bus pateikta ataskaita, kaip dirbo laikinoji deputatų grupė, kuri rengė Konstituciją. Todėl manyčiau, kad šiandien tenka sesijos darbą pabaigti, sugiedoti himną, eiti atostogų, kovo 11 susirinkti ir pradėti darbą kartu turint ir Konstituciją. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, kadangi yra du siūlymai, pirmiausia, ar dirbame rytoj iki pietų. Todėl aš siūlau balsuoti, kas už tai, kad rytoj dirbtume iki pietų. (Salėje triukšmas)

Gerbiamieji deputatai, prašau nutraukti balsavimą. Kas už tai, kad surengtume dar vieną posėdį? O kada, jau spręsim kitu balsavimu. Yra du. Kas už tai, kad surengtume dar vieną posėdį?

Už  46. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  25.

PIRMININKAS. Prieš  25. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.

PIRMININKAS. Susilaikė 12. Aš dabar galvoju, ar aš balsavau, ar ne.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Ne, ne.

PIRMININKAS. Ne, tada 47. Tai gerai, deputatai, balsų dauguma nutarta surengti dar vieną posėdį.

Leiskit suteikti žodį deputatui E.Gentvilui.

E.GENTVILAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau (...) klausimu. Jeigu Aukščiausioji Taryba pati dabar, pavyzdžiui, rytdienos posėdyje arba antradienio posėdyje, kada mes sutartume, nepriima nutarimo surengti referendumą ir išsiskirsto šitaip, Prezidiumas, jeigu aš neklystu, turės teisę sukviesti specialų posėdį, kadangi Aukščiausioji Taryba per 15 dienų turi priimti sprendimą. Jeigu sesija tuo metu nevyks, Prezidiumas šauks specialų posėdį. Aš prašau atsižvelgti į tą motyvą.

PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji deputatai, mes nutarėme, kad darom dar vieną posėdį. Dabar yra trys pasiūlymai: rytoj, antradienį ir kiti net šiandien buvo pasiūlę.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, dėl darbo tvarkos.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, aš turiu gerbiamąjį kolegą E.Gentvilą pataisyti, kad atostogos neįskaičiuojamos į terminą dėl referendumo rengimo. Neįskaičiuojamos. Perskaityt reikia? Tuoj perskaitysiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, tai gal... (Salėje šurmulys)

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes norėtume Centro frakcijos vardu atkreipti dėmesį, kad formuluojant balsavimą kai kurie deputatai ne visai aiškiai balsavo, kai kurie deputatai balsavo net du kartus. Todėl prašome perbalsuoti dėl šito klausimo.

Č.JURŠĖNAS. Minutėlę, aš galiu patikslinti įstatymą.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Referendumo įstatymo 12 straipsnio antra dalis. ,,Šiame straipsnyje minimo termino eiga sustabdoma laikotarpiu tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų." Aišku?

PIRMININKAS. Na, gerai, deputatai, mes dabar svarstom ne referendumą, o svarstome... Centro frakcija pasiūlė perbalsuoti mūsų...

Taip. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji, mes jau nubalsavom, kad dirbsim, kad bus dar vienas posėdis. Dabar tiktai toks klausimas, kada mes dirbsim. Aš siūliau šiandien dirbti, Z.Juknevičius  rytoj. Aš atsiimu savo siūlymą Z.Juknevičiaus naudai ir balsuojam dėl to.

PIRMININKAS. Dar deputatas B.Lubys siūlė dirbti antradienį, todėl, gerbiamieji deputatai... (Salėje triukšmas) Prašau netriukšmauti! Centro frakcija siūlė perbalsuoti... Taip, bet čia yra atlikta...

Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Aš norėčiau ir savo, ir Prezidiumo vardu šnektelt ta prasme, jog pirmiausia turėtų tarti žodį, kada susirinkti mums, gerbiamasis A.Rudys. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad dirbsim tol, kol priimsim biudžetą ir su juo susijusius visus kitus aktus. Todėl čia labai svarbu, ar rytoj mes pradedam 10 ir užbaigiam, sakykim, 14.15 val. Turbūt taip būtų mums visiems patogiausia, parankiausia. Arba antradienį. Šiandien esant bet kokiai situacijai aš siūlyčiau toliau nebedirbti.

PIRMININKAS. Ir deputatas Audrius Rudys, kadangi dar biudžetas turi būti svarstomas.

A.RUDYS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau truputį pataisyti mūsų Sekretorių. Buvo priimtas nutarimas, kad tęsim sesiją tol, kol priimsim biudžetą. Formaliai įstatymas yra priimtas, nutarimo nėra ir nėra rezoliucijos. Bet ką darysi, kad mes šiandien nepanorom toliau dirbti. Ir aš dabar laikyčiausi tos pozicijos: mes paskirkim jų priėmimo dieną, pirmą darbo dieną naujoj sesijoj, ir išspręskim šitą klausimą. Ten yra pavedimai Vyriausybei, kurių keletą terminų bus galima nukelti, sakykim, dviem savaitėm vėliau, laikas nėra jau toks svarbus.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, gal aš turėčiau pasiūlyti, ar sutinka Aukščiausioji Taryba perbalsuoti pagal Centro frakcijos siūlymą? Frakcija reikalauja, o jūs, gerbiamieji deputatai, balsuodami ir nuspręskit.

S.PEČELIŪNAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Tai čia atsitiko dar vienas toks atvejis, kai frakcija pavėlavo pateikti siūlymą perbalsuoti. Jau vyksta svarstymas. Ne dėl to, bus sesijos pratęsimas ar nebus. Vyksta svarstymas, kada bus. Vadinasi, jeigu būtų pateiktas siūlymas iš karto po balsavimo, jis būtų laiku ir teisėtas. Dabar jie pavėlavo, ką padarysi.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, kas dabar nuspręs, laiku jis buvo ar ne? Taigi, gerbiamieji deputatai, balsuojam, ar darome rytoj posėdį nuo 10. Kas už tai, kad darytume posėdį rytoj? Gal nežaiskim. Kas už tai, kad posėdį surengtume rytoj iki pietų?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  33.

PIRMININKAS. Už  33. Kas prieš? Taip, gerai, deputatai, būtų greičiau taip. Kas už tai, kad būtų surengtas posėdis antradienį? Tai alternatyvus.

BALSAI IŠ SALĖS. Dar nebaigėm to!

PIRMININKAS. Gerai, deputatai, kad būtų posėdis rytoj, balsavo 33. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  39.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Taip, nereikia, mažuma. Aš manau, nebereikia toliau balsuoti.

Kas už tai, kad būtų surengtas posėdis antradienį? Po sekmadienio.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  30.

PIRMININKAS. Už  30. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  41.

PIRMININKAS. Prieš  41.

Deputatas S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau patikslinti, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Man atrodo, reikėjo pasakyti, kad tai yra nepriklausomi balsavimai. Užtat kai kurie deputatai nesusigaudė ir, balsavę pirmą kartą, antrą kartą nebebalsavo, nors galbūt būtų ir priimtinas antrasis balsavimas. Tam, kad neiškiltų kokia nors kolizija, aš siūlau antradienį surengti posėdį ne 10 val., už ką mes balsavome, o 11 val. ir prašau už šitai balsuoti. Tai siūlymas frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Taip, ačiū.

Deputatas E.Gentvilas gal mums padės.

E GENTVILAS. Atsiprašau, kad atėjau į tribūną, tačiau aš manau, kad tokioje situacijoje, kai ne iki galo deputatai suprato, kaip čia bus vykdomas balsavimas, galime padaryti taip. Kadangi nė viena data — nei antradienis, nei penktadienis  negavo balsų daugumos, išeitų taip, kad posėdis nevyks. Tačiau Aukščiausioji Taryba yra nusprendusi, kad įvyks dar vienas posėdis. Taigi aš manau, kad Prezidiumas tegul nusprendžia ir sušaukia tą Aukščiausiosios Tarybos posėdį, dėl kurio pati Aukščiausioji Taryba nutaria, tik nėra sutarusi dėl konkrečios datos.

Č.JURŠĖNAS. Galima pasiūlyti?

PIRMININKAS. Taip. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš siūlau tokią išeitį, kuri yra praktikuojama Suvienytųjų Nacijų Organizacijos Generalinės Asamblėjos sesijose. Paskutinįjį priešpaskutinės sesijos posėdį kartais daro per pirmąją naujos sesijos dieną. Todėl mes galime baigiamąjį šitos sesijos posėdį surengti kovo 10 iš ryto. O penktąją sesiją pradėti kovo 10, kaip ir reikalauja Konstitucija, popiet.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Kolegos, aš primenu, kad mes su jumis nubalsavome, jog dirbsime vieną dieną dar šioje sesijoje. Vieną posėdį, Kita vertus, mes nenubalsavome, kad dirbsime arba penktadienį, arba antradienį. Vadinasi, mums bus pasiūlytas daug nepatogesnis laikas. Tai aš vis dėlto siūlau apsigalvoti ir dar vienąsyk pabalsuoti už penktadienį. Na, kam mums dar kitą savaitę susirinkti ir laukti, kol dar Prezidiumas spręs? S.Pečeliūnas atsiima mano naudai savo siūlymą.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai...

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu priminti, kad Centro frakcija savo siūlymo neatsiėmė, jį pateikė laiku. Ir, žinoma, gerbiamajam V.Pečeliūnui tektų tiktai prisiminti, kaip jis buvo pateiktas, ir paskui pagalvoti, ar jis galėjo kelti tą problemą. Jeigu jau taip laikytumės taisyklių, reikėtų balsuoti už Centro frakcijos siūlymą. Bet aš manau, kad nei vienas, nei kitas, nei trečias siūlymas nebegauna jau po to daugumos, todėl logiška iš tikrųjų pradėti posėdį antradienį, kovo 10 dieną.

PIRMININKAS. Tai gal pritarsime deputato E.Gentvilo siūlymui pavesti Prezidiumui?

Taip. Gal dar gerbiamajam deputatui L.Sabučiui, kaip Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriui.

L.SABUTIS. Ne dėl to. Aš norėjau išgirsti dėl biudžeto, kadangi buvo siūlyta tai ir kitą dieną padaryti. Manyčiau, kad neatsidurtume mes keblioje padėty, vis dėlto darykim rytoj 10 val. Užbaikim padoriai ketvirtąją sesiją, perėję visus tuos kančios kelius. Kad ir kokį priimtume sprendimą. Liko žmonių, liko deputatų, nepakalbėjusių dėl labai aštrių dalykų. Nepabėgsime nuo to, ką mums reikia išspręsti. Vis tiek reikia priimti nutarimus ir dėl referendumo, ir dėl kitų jūsų iškeltų klausimų, kur tiesiog laukia balsavimo. Padarykim vardan to, jog mes išeiname užbaigdami šią sesiją, rytoj 10 val. posėdį, patvirtinant darbotvarkės klausimus, kuriuos galima išspręsti iki pietų... Pasižadėkime daugiau nevarginti vieni kitų ir leiskit padirbėti mums, kurie liekam (o jūs pailsėkite per tas dvi savaites), ir pasiruošti penktajai sesijai. Jeigu mes nieko kito negalime nuspręsti, na, nusileiskit, komisijų pirmininkai, frakcijų vadovai, paveikit savo kolegas. Labai prašyčiau pritarti, nes buvo nutarta, susitarta, kad padarom vieną posėdį iki pietų. Parankiausia šiuo atveju yra padaryti penktadienį, t.y. rytoj.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pritardamas deputatui L.Sabučiui ir galbūt pasinaudodamas savo, kaip posėdžio pirmininko, teise, siūlau perbalsuoti, kad posėdis būtų surengtas penktadienį, t.y. rytoj, 10 val. Taip. Kas už tai, kad posėdis būtų surengtas rytoj 10 val.? Prašau balsuoti. Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  40.

PIRMININKAS. Už  40. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  28.

PIRMININKAS. Prieš  28. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. 40 ir 38. Taip, priimta. Rytoj 10 val. posėdis. Posėdis baigtas.