AŠTUONIASDEŠIMT ŠEŠTASIS POSĖDIS

    1992 m. vasario 20 d.

---

    Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūno pavaduotojas K.INTA

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, labas rytas! Prašau rinktis į salę, pradėsime posėdį. Prieš pradedant posėdį deputatas B.Genzelis prašo žodžio pareiškimui. Nematau deputato B.Genzelio. Yra? Atsiprašau. Prašom, gerbiamasis deputate. Kol ateis deputatas B.Genzelis, jums išdalyta darbotvarkė, ir aš tik tiek noriu pasakyti, kad mes šiandien turėsime patvirtinti darbotvarkę, kurios vienas iš pagrindinių klausimų yra 1992 metų valstybės biudžeto svarstymas. Yra įrašyta pora papildomų klausimų, kuriuos būtinai šiandien reikėtų išklausyti, ir toliau yra rezervinių klausimų. Be to, man šiandien dar pateikta krūva klausimų. Na, mes spręsime, ką su jais daryti. Taip, tada prašom, gerbiamasis deputate Genzeli. Žodis pareiškimui.

Deputato B.Genzelio pareiškimas

B. GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, man truputį nemalonu daryti šitą trumpą pareiškimą, kadangi salėje nėra Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, o šitas mano pareiškimas betarpiškai adresuotas jam. Reikalas tas, kad prieš du su puse mėnesio aš pateikiau deputatinį užklausimą, o pagal Reglamentą jau seniai baigėsi tas laikas, kada man turėjo būti atsakyta. Matyt, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas yra aukščiau Reglamento, aukščiau įstatymo, dėl to aš norėjau dar kartą priminti. Jo nėra šitoje salėje, bet visgi aš perskaitysiu tą pareiškimą, kurį anksčiau esu padaręs, su viena pastaba.

,,Šių metų lapkričio dvidešimt aštuntą dieną valstybės laikraštyje ,,Lietuvos aidas" buvo atspausdinta abejotina medžiaga, kaltinanti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narį, tada buvusį Mandatų ir etikos komisijos pirmininką Aloyzą Sakalą. Todėl kyla klausimas, ar ši medžiaga atsidūrė valstybės laikrašty su jūsų žinia, kaip apskritai vertinate šį faktą? O antra, Aukščiausiojoje Taryboje gan ilgokai užsitęsė agento Juozo temos nagrinėjimas. Neatsižvelgdamas į nekaltumo prezumpciją, vis dėlto ir aš prisiimu dalį moralinės atsakomybės už tai, kad būdamas Sąjūdžio Seimo iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nariu, bendravau su šituo žmogumi. Tai sakau šiandien, kadangi jau aišku, kad V.Čepaitis daug kur sakė netiesą. Tuo apgavo savo rinkėjus, po pateiktų rimtų kaltinimų visą savaitę tylėjo.

Koks jūsų požiūris į šią istoriją su Juozu  artimiausiu jūsų bendradarbiu nuo pat Sąjūdžio įkūrimo laikų? Ar jūs nesijaučiate moraliai atsakingas ir nematote būtinybės atitinkamai atsiriboti?

Trečia, nepatvirtintomis žiniomis, yra ir daugiau Aukščiausiosios Tarybos deputatų, prisipažinusių slaptu bendravimu su KGB. Ar jums žinomi šie faktai? Ar galite juos patvirtinti, ar paneigti? Ar jums neatrodo, kad mes įeinam į istoriją kaip šalis, ginanti svetimos šalies slaptąsias tarnybas?"

Dabar noriu pridurti dar vieną klausimą. ,,Kaip jūs vertinate A.Terlecko, Z.Vaišvilos, S.Stomos, R.Dapkutės veiklą? Juk jie — jūsų pagrindiniai idėjų reiškėjai. Kur ir kada dingo iš Aukščiausiosios Tarybos R.Dapkutė?"

Tikiuosi, kad atsižvelgdamas į politinės situacijos neapibrėžtumą, įtarumo atmosferą, kuri, deja, tapo parlamento darbo norma, jūs nevilkinsite laiko ir operatyviai atsakysite į mano klausimus.

Č.JURŠĖNAS. Dėl darbotvarkės galima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, dar deputatas A.Svarinskas prašo žodžio pareiškimui, ir tada pereisim prie darbotvarkės.

Deputato A.Svarinsko pareiškimas

A.SVARINSKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau leisti perskaityti Jo Eminencijos Vincento kardinolo Sladkevičiaus laišką, adresuotą Sąjūdžio Centro frakcijai. Manau, kad jis privers susimąstyti ne tik Sąjūdžio Centro frakciją. Štai laiško turinys: ,,Man adresuotas jūsų pareiškimas dėl prelato Alfonso Svarinsko, kuris, jūsų teigimu, žadina susierzinimą tautoje, mano manymu, turėjo būti adresuotas ne man, o pačiam prelatui A.Svarinskui arba Aukščiausiajai Tarybai, arba Šilalės rajono rinkėjams. Jis išrinktas deputatu ne mano siūlymu, bet Šilalės rajono rinkėjų pageidavimu ir jų vieningu balsavimu. Be abejo, jis yra atsakingas savo rinkėjams ir turi atsižvelgti į jų pageidavimus. Kaip kunigas, prelatas A.Svarinskas nei savo elgesiu, nei pasisakymais tikėjimo klausimais neprasilenkia su Bažnyčios kanonais, bet visuomet pasilieka kaip uolus pavyzdingo, doro elgesio dvasiškis. Geranoriškai įsiklausydami į jo pasisakymus pajėgsime atrasti meilę Tėvynei ir pagarbą žmonėms. Vincentas kardinolas Sladkevičius."

Savo ruožtu aš noriu padėkoti Centro frakcijai už parodytą man dėmesį. Ačiū.

Diskusija dėl plenarinių posėdžių darbotvarkės ir darbotvarkės tvirtinimas

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, pereiname prie darbotvarkės tvirtinimo. Deputatas Č.Juršėnas. Jūs dėl darbotvarkės? Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke, aš turiu du siūlymus. Pirmasis siūlymas yra dvejopas... Nesigirdi?

PIRMININKAS. Prašau įjungti šoninius mikrofonus.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano siūlymai dėl šios dienos mūsų darbų yra du. Pirmasis siūlymas yra dėl trečiojo punkto, tai yra Pirmininko atsakymas, prie kurio kolega B.Genzelis pasiūlė prijungti atsakymą į ankstesnį klausimą, į kurį iš tikro Pirmininkas, labai gaila, bet laiku kažkodėl neatsakė. Aš siūlau šitą trečiąjį klausimą šiek tiek prailginti, ne dvidešimt minučių, o gal trisdešimt minučių, kad gerbiamasis mūsų Pirmininkas galėtų atsakyti į tuos seniai pateiktus klausimus, taip pat kad jis dar galėtų įvykdyti vieną įstatyminę prievolę. Aš turiu galvoje mūsų pernai liepos trisdešimtą priimtą įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės įgaliojimų". Šito įstatymo 3 straipsnis skelbia: ,,Laikinoji gynybos vadovybė apie savo sprendimus ir atliktus veiksmus informuoja Aukščiausiąją Tarybą artimiausiame plenariniame posėdyje." Galiu priminti istoriją, kad aš jau vieną kartą prašiau Pirmininką informuoti ir jis taip pernai rugsėjo mėnesį padarė. Kadangi daugiau informacijų nebuvo, tai man belieka padaryti dvi išvadas: arba Pirmininkas vėl pažeidžia įstatymą, arba laikinoji gynybos vadovybė iš viso neposėdžiauja ir, ko gero, nėra reikalinga. Spaudoj buvo pranešimas, kad posėdis buvo. Todėl aš, dar kartą remdamasis šituo įstatymu, reikalauju, kad Pirmininkas šiame posėdyje, kaip ir suformuluota įstatyme, informuotų, ką gi veikė per ataskaitinį laikotarpį laikinoji gynybos vadovybė. Todėl reikėtų trečiąjį punktą prailginti.

Ir dar vienas siūlymas dėl šios dienos. Aš manau, kad mūsų nagrinėjami klausimai, konkrečiai, antrasis  biudžetas, trečiasis  jau aptartas ir ketvirtasis — referendumas yra tiek svarbūs visai Lietuvai, kad jie turi būti tiesiogiai transliuojami per radiją. Ir aš prašysiu šituo klausimu balsavimo.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Deputatas A.Žalys.

A.ŽALYS. Kaip žinia, Respublikos Vyriausybė pateikė pasiūlymų Aukščiausiajai Tarybai paleisti Kauno miesto, Kauno ir Lazdijų rajonų deputatų tarybas. Atsižvelgdama į šį pasiūlymą, Aukščiausioji Taryba turi sudaryti deputatų komisiją savo išvadoms Aukščiausiajai Tarybai pateikti. Šiuo klausimu Savivaldybių komisija parengė nutarimo projektą ir prašo šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Keturiasdešimt septyni deputatai pasirašė už tai, kad reikia svarstyti ir papildyti Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, kurio 7 straipsnyje įrašytus žodžius ,,saugomose teritorijose objektus ir teritorijas privatizuoti su Aplinkos apsaugos departamento ir kultūros paveldo pritarimu" papildyti žodžiais ,,saugomų teritorijų objektus". Šiuo atveju aš neturiu galimybių daug agituoti dėl šito dalyko, bet tai yra keturiasdešimt septynių deputatų reikalavimas ir reikėtų įtraukti į darbotvarkę. Tai labai trumpas dalykas.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Deputatas A.Patackas. Deputatas A.Januška.

A.JANUŠKA. Užsienio reikalų komisija yra pateikusi seniūnui protokolinio nutarimo projektą dėl derybų delegacijos su Rusijos Federacija dėl kariuomenės išvedimo tvarkos. Kadangi ten yra tam tikrų niuansų ir projektas yra išdalytas arba bus išdalytas, reikėtų šiandien priimti šitą protokolinį nutarimą, kad Aukščiausioji Taryba sudarytų arba pavestų sudaryti valstybinę delegaciją deryboms su Rusija.

PIRMININKAS. Deputatas J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį, kad šiandien atrastume laiko bent dvi tris minutes atleisti iš pareigų jo paties prašymu vyriausiojo arbitro pavaduotoją. Nes šis teisininkas yra kviečiamas dirbti vyriausiojo muitininko pavaduotoju, ir jeigu nepadarysime šiandien to, tai gana daug laiko praras naujasis vyriausiasis muitininkas ir atitinkamai muitinių darbo reorganizacija. Apie šitą klausimą jau buvo kalbėta ir, atrodo, pirmininkai buvo pritarę, seniūnas irgi neprieštaravo. Deja, jo nėra darbotvarkės projekte.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Vakar Prezidiume buvo svarstyta problema, kuri susidarė po to, kai Aukščiausioji Taryba nepatvirtino pakeitimų Laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatyme. Mane informavo ir man pavedė išsakyti Prezidiumo nuomonę, kad jisai siūlo šiandien šitą klausimą įtraukti į darbotvarkę ir, be to, įtraukti ypatingos skubos tvarka. Nes Lietuva, kaip valstybė, šiuo metu neturi praktiškai įplaukų į valiutos fondą. Prašyčiau šitą klausimą pradėti svarstyti net prieš biudžeto svarstymą.

PIRMININKAS. Taip, aš galiu paliudyti, perskaityti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą pritarti Biudžeto komisijos teikiamo įstatymo 2 straipsnio papildymo projektui ir siūlyti Aukščiausiajai Tarybai jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Deputatė B.Valionytė.

B. VALIONYTĖ. Aš tiesiog noriu paantrinti gerbiamajam komisijos pirmininkui J.Šimėnui ir pasakyti, kad yra surinkti parašai šiuo klausimu. Tai yra labai trumpas klausimas, man atrodo, dviejų minučių sprendimas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Aš tiesiog norėčiau paklausti posėdžio pirmininką. Jeigu manęs neapgauna atmintis, tai buvo labai aiškiai apibrėžta Aukščiausiosios Tarybos, kad bus dirbama ir svarstomas tik biudžetas ir nieko daugiau. Tuo tarpu aš šiandieną išgirdau jau šešis papildomus klausimus. Kiek jų dar bus?

PIRMININKAS. Turbūt baigėsi pasiūlymai, dar yra deputatas K.Antanavičius. Daugiau turbūt nebus, tada spręsime, ką daryti. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Po pono J.Tamulio kalbos man ne kiek liko pridėti. Buvo nuspręsta, yra sprendimas ir mes sprendimą turim vykdyti, ir šiandien svarstyti biudžetą, ir nieko daugiau. Jeigu pradėsim svarstyti arba net balsuoti tuos klausimus, kuriuos čia kolegos deputatai pasiūlė, aš savo ruožtu dar penkis degančius tikrai pasiūlysiu. Tai yra, sakysim, dėl bažnyčių žemės, dėl dailininkų dirbtuvių, dėl turto kaupimo ir taip toliau. Visi turi degančių klausimų, tačiau šiandien posėdis yra skirtas biudžetui svarstyti ir pradėkim svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau apibendrinti visus gautus pasiūlymus. Pagal darbotvarkę jūs matot, kad pagrindinis klausimas yra Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybinio biudžeto svarstymas, ir tik buvo įtraukti du, net nenurodant laiko, o tiktai minutės, kiek jie galėtų būti svarstomi. Kadangi trečią klausimą deputatas Č.Juršėnas siūlė išplėsti, aišku, jis užims daugiau laiko, taip pat yra komisijos pirmininko pavaduotojo deputato J.Dringelio informacija dėl referendumo, tai šitie klausimai. O visa kita yra įtraukta į rezervinius. Mes matysime, jeigu šiandien užbaigsime anksčiau antrąjį biudžeto svarstymą, tada mes galbūt likusį laiką sustotume prie šitų pasiūlytų klausimų. Matysim, koks liks laiko rezervas. Tiktai aš norėčiau viena, kadangi įstatymo pakeitimas dėl laikinojo valiutos fondo susijęs su biudžetu ir Prezidiumas jį siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, ir Biudžeto komisijos pirmininkas Audrius Rudys siūlė net prieš biudžetą iš karto jį apsvarstyti, tai galėtume apsiriboti šitais penkiais klausimais, tiksliau, keturiais. Tai yra dėl biudžeto ir kartu dėl atskaitymų j valiutos fondą ir likus laiko apsvarstyti dar du klausimus, t.y. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko atsakymą į Mandatų ir etikos komisijos bei kai kurių deputatų klausimą, be to, papildant perduosim Pirmininkui ir deputato Č.Juršėno pasiūlymą, ir informacija dėl referendumo. O toliau, kai mes užbaigsime biudžeto svarstymą, tada ir svarstysime galbūt tuos papildomus klausimus.

Taigi taupydamas laiką aš net nesiūlyčiau dabar balsuoti už tuos papildomus, išskyrus vieną, kuris siejasi su biudžetu, tai yra dėl valiutos fondų atskaitymų. Ar sutinkat su tokia darbo tvarka? Ar galime patvirtinti, kad šiandien apsiribojam šiais penkiais klausimais? Tai yra biudžeto svarstymu kartu su valiutos fondų atskaitymais ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko ataskaita bei informacija dėl referendumo? Ar sutinka deputatai su šitokia darbotvarke?

Tada prašau deputatus sėstis į vietas, registruosimės ir balsuosime dėl darbotvarkės. Neprieštaraujat? Vis tiek reikia balsuoti dėl darbotvarkės. Prašau registruotis.

Salėje — 92 deputatai, kvorumas yra. Prašau gerbiamuosius deputatus kortelėmis balsuot už šios dienos darbotvarkę. Kas už? Už darbotvarkę balsuojama kortelėmis. Kas už šios dienos darbotvarkę?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  90.

PIRMININKAS, Už  90. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Nėra. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta. Dėl transliacijos. Sutinka transliuoti? Taip, bus transliuojamas biudžetas ir visa kita. Deputatas A.Sakalas. Ar jūs dabar norėjot pareiškimą padaryti? Ar sutinka deputatai, kad frakcijos vardu deputatas A.Sakalas padarytų pareiškimą? Taip, prašom.

Centro frakcijos pareiškimas (A.Sakalas)

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, aš nesiruošiau daryti jokių pareiškimų. Aš norėčiau paminėti tai, kad mes tikrai buvome padavę Jo Eminencijai kardinolui Vincentui Sladkevičiui paklausimą. Jo turinio specialiai niekur neskelbėm manydami, kad santykiai su Bažnyčia turi būti ypač delikatūs. Bet kadangi yra perskaitytas šiandien atsakymas ir išspausdintas ,,Lietuvos aide", aš manau, kad reikia jums sužinoti, ko gi mes klausėme, kad nesusidarytų įspūdis, jog mes kuo nors monsinjorą A.Svarinską, mūsų deputatą, kaltiname. Štai toks šio pareiškimo, frakcijos paklausimo turinys.

,,Jo Eminencijai kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Aukščiausiojoje Taryboje ir kitur kunigo monsinjoro A.Svarinsko, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputato, kalbos sukelia prieštaringus vertinimus. Kreipiamės į Jūsų Eminenciją, prašydami atsakyti, ar neįžvelgiate gerbiamojo Alfonso Svarinsko pasisakymuose neapykantos skleidimo ir keršto siekimo? Ar Alfonso Svarinsko kalbose reiškiamas požiūris yra ir Lietuvos katalikų bažnyčios nuostata? Ir jeigu taip, ar Alfonsas Svarinskas yra oficialiai įgaliotas reikšti Lietuvos katalikų bažnyčios nuostatą? Pagarbiai — Sąjūdžio Centro frakcijos pirmininkas." Atsakymą mes gavome, mes juo absoliučiai patenkinti. Dėkojame ir atsiprašome už sutrukdymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.Taurantas.

A. TAURANTAS. Aš norėjau dėl jūsų pasakymo apie transliaciją. Aš primenu, kad yra nustatyta transliacijos tvarka. Transliacija galima arba Aukščiausiajai Tarybai nutarus, arba kai Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius duoda tam sutikimą. Iš jūsų pasakymo išėjo, kad visa tai tvarko pats radijas. Taip neturėtų būti. Ir jus prašau pakomentuoti, ar mes nusprendžiam dėl transliacijos, ar yra toks leidimas duotas Sekretoriaus. Nereikėtų saviveiklos šitoj srity.

PIRMININKAS. Taip. Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius sako, kad niekas jo dar neprašė. Bet buvo deputato Č.Juršėno pasiūlymas, kad šiandien būtų transliuojama. Ir kiek teko iš ryto su radijo atstovais derinti, jie taip pat siūlė transliuoti. Aš nežinau dabar, ar yra kas prieštarautų? Ar yra deputatų, prieštaraujančių, kad šiandien posėdis būtų transliuojamas per Lietuvos radiją? Deputatas A.Patackas šiuo klausimu?

A.V.PATACKAS. Aš kitu klausimu. Dėl Centro frakcijos paklausimo kardinolui. Nereikėtų painioti kardinolo su fabriko direktorium. Ir toks paklausimas ne tik parodo tų žmonių netaktą ir nežinojimą, bet ir yra kišimasis į Bažnyčios vidaus reikalus.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Gerbiamieji deputatai, dėl transliacijos prieštaraujančių nematau. Gerbiamasis Sekretorius neprieštarauja. Taigi radijas sutinka transliuoti. Kviečiame deputatą Audrių Rudį į tribūną.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio papildymo” projekto svarstymas ir priėmimas

A.RUDYS. Ponios deputatės, ponai deputatai! Jeigu jūs prisimenate, vykstant paskutiniam posėdžiui Aukščiausioji Taryba nepriėmė Vyriausybės pateiktų Biudžeto komisijos palaikytų pataisų Laikinajame valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatyme. Ir pasidaro taip, kad jau du mėnesius Lietuvos valiutos fondas turi labai mažas valiutines įplaukas ir nebeįmanoma finansuoti bendrų visos valstybės reikalų. Dėl to Biudžeto komisijos vardu ir Prezidiumo vardu siūlau jums šiandien ypatingos skubos tvarka padaryti nedidelį pataisymą 2 šito įstatymo straipsnyje. Pridėti dar žodžius ,,ir 1992 metais". Tai reikštų, kad ir šiais metais Vyriausybė gali... Tai yra į šitą fondą turi būt atskaitymai vykdomi taip, kaip vyko pereitais metais. Tai yra geriausia ir, sakyčiau, vienintelė padėtis dabar išsisukti iš situacijos, kurioje mes esame.

PIRMININKAS. Taip, deputatas B.Lubys nebenori? Gerbiamieji deputatai, deputatas A.Rudys pristatė jums Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio papildymo", kuris siūlomas, kaip ir Prezidiume pritarta, svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar deputatai, frakcijos prieštarautų šitam svarstymui ypatingos skubos tvarka? Niekas neprieštarauja? Todėl galėtume iš karto pereiti prie trečiojo šio įstatymo papildymo svarstymo. Prašau, deputate Tamuli.

J. TAMULIS. Kaip supratau, mes pereinam prie svarstymo ir aš noriu pakalbėti šiek tiek apie šito nutarimo esmę, jeigu galima.

PIRMININKAS. Tai prašom gerbiamąjį deputatą J.Tamulį. Pradedame trečiąjį svarstymą.

J.TAMULIS. Aš štai ką norėčiau paminėti. Šitas projektas, kuriuo siūloma pratęsti tą tvarką, kuri buvo praeitais metais, savo esme yra maždaug toks. Pagal jį yra numatomi atskaitymai į valiutos fondą iš įmonių, kurios prekiauja su užsieniu, ir atskaitymai yra ne nuo pelno, o nuo visos parduotos sumos. Atskaitoma, jeigu aš gerai atsimenu, 40%. Bet šnekama ne apie atskaitymą nuo pelno, o nuo sumos. Jeigu šita situacija dar buvo šiek tiek pakenčiama praeitais metais, kai įmonės gaudavo žaliavas savo darbui už rublius ir palyginti pigiai, ir ta prekyba su užsieniu apsimokėjo, tai situacija kardinaliai keičiasi šiais metais. Jau nemažai įmonių moka už žaliavas rinkos kainomis, iš daugelio yra reikalaujama valiuta. Ir mes labai greitai atsiduriame toj situacijoj, kai bet kokia prekyba su užsieniu šitaip atskaitinėjant paprasčiausiai neapsimokės. Nes atskaitant 40% (imkim elementarų pavyzdį), tarkim, įmonė parduoda kažkokią prekę už 100 dolerių, gaminio savikaina yra 80 dolerių. Tai pagal šitą siūlomą atskaitymą atskaičiuos 40%, įmonė mokės 40 dolerių nuo to, ką pardavė. Arba iš karto šitas pardavimas pasidarys nuostolingas. Minus 20 dolerių. Ir t.t. per visą. Ir tokia tvarka baigsis tuo, kad praktiškai mes kirsime per bet kokį eksportą, prekybą su užsieniu, kuo mes esame suinteresuoti. Praeitų ir šių metų situacija iš principo pasikeitė ir toks sprendimas yra nepriimtinas.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pirmiausia paklausti arba perspėti, kad mes nepradėtume diskusijos tokiu stilium. Reiktų turėt aiškią informaciją, apie ką yra kalbama, nes mes kalbėjom vakar ir užvakar, ir aš tai gerai atsimenu, apie 20%. Tai tą išsiaiškinkim. Taip pat ar nuo pelno, ar nuo visos prekybos, visos apyvartos prekyboje. Labai tiksliai reikia žinoti tam, kad galima būtų ką nors pasakyt dėl deputato J.Tamulio abejonių.

PIRMININKAS. Prašė finansų ministrė gerbiamoji E.Kunevičienė, galbūt jai suteiksime žodį? Ar deputatas Audrius Rudys nori? Prašom, gerbiamoji ministre.

BALSAS IŠ SALĖS. Tai deputatai pirma tegu...

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, gal pirma išklausykim visų deputatų, tada jūs.

Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Jums įjungtas, arčiau mikrofono gal.

K.ANTANAVIČIUS. Mes nematėm šito, bet aš drįstu pareikšti visos komisijos vardu šito sprendimo nepriimtinumą, kadangi mūsų komisija yra pateikusi pataisą valiutos fondo formavimui, tai yra kad tas 20% turi būt imamas, kaip sakė ponas Pirmininkas, nuo pelno, o ne nuo visos apyvartos. Išeina taip, kad įmonės, kurios, sakysim, perka valiutinius įrenginius, resursus ir parduoda, yra visiškai katastrofiškoj situacijoj. Todėl atskaityti bent jau reikia iš to, kas paimama mokesčiais tiek, kiek ji sumoka už įrenginių įsigijimą, resursų įsigijimą valiuta. Žodžiu, pratęsti tą tvarką, kuri buvo pernai metais, neįmanoma.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai, mes suskaičiavom, kiek išeina pinigų, kuriuos reikėtų atiduoti pagal pateiktą ponios E.Kunevičienės įstatymo projektą, kuris bus pristatytas. Pagal ponios E.Kunevičienės projektą, kuris buvo pristatytas, uždirbant bet kokiam verslininkui arba pramonininkui milijoną dolerių, šešis šimtus penkiasdešimt tūkstančių ir penkis šimtus dolerių reikėtų pervesti j biudžetą. Čia reikia įskaityti ir mes įskaitėm tai, kad ponia E.Kunevičienė praeitais metais, nesiskaitydama su parlamento nuomone ir vadovaudamiesi nepatvirtinta premjero instrukcija, o tiktai jos pasirašyta instrukcija, gautas pinigines sumas dar kartą daugindavo iš 80 rublių ir juos papildomai apmokestindavo, Tai yra vykdavo ir šiuo momentu taip pat vyksta neįstatyminis dvigubas gaunamų lėšų apmokestinimas. Jeigu mes priimsim šitą projektą ir uždėsim akcizą, kuris yra numatomas, tai būtų nepriimtina. Netgi paprastoj prekyboj, jeigu Lietuva būtų tranzitas ir už tranzitą mokėtų 20%. Aš noriu pasakyt, gerbiamasis premjere, kad šitas įstatymo projektas absoliučiai skiriasi nuo jūsų pareikštos nuomonės, kad reikia daryt viską, kad nuo šių metų būtų galima didinti eksportą. Ir aš, ir visas parlamentas, ir pramonininkai, ir verslininkai — visi pritarė jūsų šitoms mintims. Deja, įstatymas, kurį pateikė finansų ministrė, yra absoliučiai priešingas. Jis ne tik neskatina, bet jis trukdo ir trukdys. Aš suprantu, kad reikia pinigų biudžetui, bet reikia, kad būtų bent kiek atsižvelgiama, ne 65%, 20% padarykim, 25% padarykim, galų gale padarykim 30% atskaitymų nuo pelno, bet nedarykim dar toliau kažkokių instrukcijų, kaip buvo socialistinės vyriausybės laikais, dar V.Sakalausko ir ankstesnių vyriausybių laikais, kai Finansų ministerija savo instrukcija, net nepatvirtinta Vyriausybės, darė atskaitymus. Aš noriu palaikyt pono K.Antanavičiaus arba kitų pasiūlymus remtis pereitų metų pasiūlymais, kategoriškai atmetant akcizų mokestį ir kategoriškai akcentuojant ir atmetant Finansų ministerijos atskiras instrukcijas, nustatant padidintą procentą, sakykim, ne 20, o nustatant 30% valiutinių atskaitymų nuo pelno. Tai būtų normalus skaičius, kuris leistų normaliai visiems verslininkams ir pramonininkams dirbt. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji kolegos, aišku, šita situacija, kuri dabar susiklostė, neleidžia mums ilgai diskutuoti, ilgai svarstyti ir įvertinti šituos argumentus, kurie buvo dabar išsakyti. Jie yra solidūs. Bet turėkime minty, kad Lietuvos valiutos fondas šiuo metu katastrofiškai tuštėja. Dėl to norim mes to ar nenorim, vis dėlto imkim ir patvirtinkim šitą nedidelį pakeitimą. Ir atitinkamai įsipareigokime prie šito klausimo grįžt. Juk čia yra laikinasis valiutos fondų įstatymas, laikinasis. Aišku, kad prie jo reikia grįžt. Sugrįžkim ir iš naujo diskutuokim šitą klausimą. Bet jau du mėnesiai, kai Lietuvos valiutos fondas praktiškai neturi įplaukų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Siūlau po pono A.Rudžio kalbos patvirtinti tą pataisą sausio ir vasario mėnesiui. Dėl to, kad, matyt, vis tiek taip bus. Sausio ir vasario mėnesiui. Vasario mėnesį Vyriausybė turi pateikti projektą, kuris gali būti apsvarstytas.

PIRMININKAS. Taip, deputatas K.Antanavičius siūlo dviem mėnesiams. Deputatas Č.Juršėnas — trims, pirmajam ketvirčiui. O toliau grįžti prie šio klausimo. Tai gal dabar išklausykime gerbiamąją ministrę. Ar dar nori deputatas B.Lubys? Prašau.

B.LUBYS. Taip, aš siūlyčiau kompromisinį variantą tarp siūlomo Vyriausybės ir dabartinio. Paimkim 30% nuo pelno, bet panaikinkim Finansų ministerijos neteisėtą, neįstatyminę instrukciją.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Tai aš juk pasakiau.

PIRMININKAS. Jūs pasiūlėt. Tai gal, gerbiamieji deputatai, išklausom gerbiamąją ministrę ir tada priimsime sprendimą.

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena. Labai malonu girdėti, kad jūs čia jau gerai įsisavinę ir Finansų ministerijos instrukcijas, tik iš karto noriu pasakyti, kad tai ne visa tiesa. Ir klaidinti gerbiamajam B.Lubiui ir deputatus, ir Lietuvos žmones nesiūlyčiau. Vienas iš pirmųjų argumentų, kad finansų ministrė per šį laiką jokių instrukcijų, susijusių su valiutos fondu, nepriėmė, o buvo paruošta balandžio mėnesį. Gerbiamasis deputate, jūs buvot pas mane atėjęs su visa delegacija, aš jums viską išaiškinau. Buvo paruošta tai, ką buvo įpareigota Finansų ministerija pateikti pagal jūsų priimtą nutarimą. Vyriausybė pavedė paruošti tvarką Finansų ministerijai, o ne poniai E.Kunevičienei. Finansų ministerija balandžio mėnesį parengė šitą tvarką ir pateikė Vyriausybei patvirtinti. Ji ir buvo patvirtinta. Finansų ministerija turi teisę paruošti formas mokesčiams nustatyti. Šita forma tikrai paruošta su finansų ministrės ponios E.Kunevičienės parašu. Bet tai atskaitymų arba skaičiavimų forma. Tai ne tas pat, kad pažeistas įstatymas arba Vyriausybė nepatvirtino nutarimo. Viskas yra patvirtinta Vyriausybės.

Antra. Jūs dabar suklaidinot Lietuvos žmones sakydamas, kad ponia E.Kunevičienė nustatė valiutos kursą 80 rublių. Ponia E.Kunevičienė šito nenustatinėjo. O finansų ministrė gavo Vyriausybės pavedimą indeksuoti valiutą, investuotą į įmones kaip investicijas, koeficientu du su puse, tai yra du padauginti iš dviejų su puse ir nustatyti penkis rublius. Tai mes padarėm nuo gruodžio 1 dienos. O ne už praeitus metus.

Trečia. Buvo nurodyta, kad ta valiuta, kuri figūruoja kaip valiuta, o ne kaip investicijos įrenginiams pirkti arba turtui įsigyti, kadangi rinkos kursą jūs žinot, turi būti indeksuojama indeksu keturi, ir mes tai parašėm. Jokio pažeidimo neprisiimu ir atsiprašyti neturiu už ką. Tiktai informuoju.

Dabar dėl valiutos fondų įstatymo pratęsimo. 20% valiutos įplaukų atskaitymai galioja ne verslininkams, ne kooperatininkams, ne deputatams, ne poniai E.Kunevičienei, o galioja valstybės įmonėms ir valstybinėms akcinėms įmonėms iki jų privatizavimo. Tai yra labai rimtas argumentas, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, disponuojančios Lietuvos turtu ir Lietuvos žmonių darbu, kuriems kol kas valiuta dar nemokamas darbo užmokestis, jeigu jūs šito punkto veiklą pratęsite, mokės 20% nuo įplaukų.

Antras dalykas  tai, ką jūs sakėt, kad imama 60% ar 80%. Tai netiesa. Aš jau kalbėjau apie tai, bet galiu dar sykį pasakyti, jeigu įmonė turėjo įplaukų ir turėjo išlaidų (užsienyje pirko ir mokėjo), tai imama 20% nuo to skirtumo. Jūs jį vadinat pelnu, galima vadinti pelnu, galima vadinti pajamomis. Mes pavadinom pelnu, skliausteliuose parašėm pajamos. Tuoj paaiškinsiu. Todėl, kad pelnas skaičiuojamas minusuojant visas kitas išlaidas, o šiuo atveju mes imam tik valiutines įplaukas ir valiutines išlaidas. Todėl čia ir traktuojama taip. Ir imama 20% nuo tos sumos, nuo to skirtumo. Tai mes praeitą kartą pateikėme. Aš jums dar kartą perskaitysiu, kad paskui nesakytumėt, kad vėl mes kažką išsigalvojom. Ir jeigu jūs pratęsite, kaip šiandien gerbiamasis A.Rudys pateikė, tuomet galioja ir tai, kas praeitą kartą buvo pratęsta, tos jūsų visos pataisos galioja. ,,Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės iki jų privatizavimo privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atskaityti valstybei (valiutos fondui) 20% valiutinių įplaukų." Dabar išaiškinama ką. Gautų pardavus savo gamybos produkciją. Antra, skirtumo, gauto pardavus (...) tarp pirkimo ir pardavimo kainos. Jeigu pirko tą produkciją ir pardavė. Vadinamasis reeksportas. Tai tas skirtumas apmokestinamas 20%. Skirtumo, gauto realizavus savo gamybos produkciją, kurios gamybai buvo naudojamos už konvertuojamą valiutą pirktos žaliavos (...) tarp pardavimo kainos ir sunaudotos žaliavų vertės. Jeigu jūs pardavėt produkciją už 100 dolerių, o iš užsienio buvot nusipirkę už konvertuojamą valiutą žaliavos už 80 dolerių, 100 minus 80 lygu 20, nuo to 20 imama 20%. Ne 60, ne 40, o 20. Visas iššifravimas buvo praeitą kartą pateiktas. Be to, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės atskaito valstybės valiutos fondui 20% pelno pajamų, gautų iš barterinių mainų konvertuojama valiuta. Manyčiau, kad jūs tam irgi neprieštaraujat, nes išvežus į užsienį mūsų produkciją, ten ji dažnai mainoma į kitą produkciją. Bet neįvertinti mainai  tai ne mainai. Ypač rinkos sąlygomis. Todėl už kiek pardavė, jie turi balanse ir apskaitoje parodyti kaip įplaukas, o už kiek pirko  išlaidas ir skirtumą apmokestinti. Nėra jokios didelės problemos. Nėra. Viską, ką gerbiamasis B.Lubys sakė, taip ir buvo parašyta. Tiktai vienintelis, ką jūs sakėt, kad čia pereitais metais 80%, 60%. Negalima maišyti šitokių dalykų. 20% čia yra įplaukų arba skirtumo.

Jeigu jūs galvojate, jog reikia keisti visą įstatymą, nors įstatymas pritaikytas faktiškai rinkos sąlygomis dirbti, prašyčiau, kad patvirtintumėt pirmajam ketvirčiui valiutos fondą. Suformuokim, o po to pamatysim, kaip eisis. O gal mums nuo antrojo ketvirčio nebereikėtų 20% mokėti, o reikės normaliai mokėti viską kaip ir mokesčius nuo balandžio mėnesio. Jeigu galit, patvirtinkit pirmajam ketvirčiui.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, čia 6 deputatai nori paklausti.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš atsakinėjau ir aną kartą labai išsamiai į visus klausimus.

PIRMININKAS. Taip, man atrodo, kad gerbiamoji ministrė...

E.KUNEVIČIENĖ. Ir dar kartą pakartosiu.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministrė sutinka, kad būtų ne 1992 metams, o 1992 metų pirmajam ketvirčiui, kaip siūlė ir deputatai K.Antanavičius bei Č.Juršėnas. Ar galėtume su tuo sutikti? Dar deputatas B.Lubys norėjo... Deputatai prieštarauja. Tada gal tikrai ačiū ministrei už paaiškinimus. Tai gal dėl balsavimo motyvų. Du — už, du — prieš. Tada deputatas B.Lubys. Prašom.

B.LUBYS. Pirmiausia aš atsiprašau ponios E.Kunevičienės, kad kalbėdamas nepaminėjau, kad finansų ministrė ponia E.Kunevičienė. Tai aš oficialiai ir viešai jos atsiprašau, tai yra mano netaktas. Tai pirma. Antra. Aš oficialiai kreipiuosi į Mandatų ir etikos komisiją ir tai padarysiu dabar raštu, kadangi ponia E.Kunevičienė, finansų ministrė, mane apkaltino, kad aš apgaudinėjau parlamentą ir apgaudinėju tautą. Tai yra netiesa. Yra dvigubas valiutinių lėšų apmokestinimas. Apie tai daug kartų buvo rašyta, Pramonininkų asociacija kreipėsi ir į premjerą, ir į finansų ministrę E.Kunevičienę. Taigi vyksta dvigubas finansinių lėšų apmokestinimas, žlugdomas Lietuvos eksportas ir tuo pačiu mažinamos bendros lėšos, įplaukiančios į biudžetą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes turėtume turbūt balsuoti. Buvo pasiūlymas ir sutiko gerbiamoji finansų ministrė, kad būtų šis įstatymo papildymas tik šių metų pirmajam ketvirčiui. Tada mes balsuosime ar už visus metus, ar tik už pirmąjį ketvirtį. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau ponios ministrės dėmesio. Reikalas tas, kad tai, kaip ji aiškino, taip ir yra parašyta, tačiau nėra parašyta ,,perkami įrenginiai", o tai, kas apmokestinama, tiesiog formaliai ar neformaliai, ar tikslingai nėra įrašyta, aš nežinau. Bet štai įmonė pirko įrenginius už milijoną dolerių, už tai (...) yra tik žaliavos, tik medžiagos, tik perpardavimas. Tai štai jeigu čia būtų įrenginiai, tai jau yra mūsų pataisos esmė. Kadangi šito nėra, mes negalim sutikti, sakysim, pratęsti ilgiau nei 2 mėnesiams. Todėl siūlau pratęsti 2 mėnesiams, ką darysi, reikia eiti į kompromisą, bet daugiau neišeina. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė.

K.D.PRUNSKIENĖ. Aš pasisakyčiau už patį trumpiausią pratęsimą, taip, kaip siūlo gerbiamasis K.Antanavičius. Ir man labai keista, kad gerbiamoji ministrė, pateikdama šitą aritmetiką su skaičiais, kuri neturi ekonominės logikos, tarsi nubrėžia kinų sieną tarp išlaidų valiuta ir išlaidų rubliais. Įsivaizduokim, kad perskaičiavus į valiutą net ir laisvu kursu, įmonės išlaidos gaminant už valiutą realizuojamą produkciją sudaro tokią sumą, kuri išreiškus valiuta yra ne 80%, o, sakysim, 85% nuo galutinės realizacijos kainos. Kaip atrodys įmonės finansinis rezultatas, jeigu 20% nuo įplaukų valiuta ji mokės mokesčius? Būtent šitokia aritmetika, kai paimama tiktai dalis ir tiktai valiuta susidarančių išlaidų, yra iš esmės ne rinkos ekonomikos, nieko bendro neturi su tuo, kas jau šiandien vyksta Lietuvos ekonomikoje. Todėl turbūt nereikėtų taip kategoriškai mokyti mūsų gerbiamųjų deputatų, tarp jų ir gerbiamojo B.Lubio, kuris visiškai teisingai tvirtina, kad tai yra dvigubas apmokestinimas, visiškai žlugdantis kai kuriais atvejais būtent interesą gaminti, realizuoti produkciją už valiutą. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėjau paagituoti ilgiau nediskutuoti, tiktai dar norėčiau atkreipti dėmesį į tą techninę klaidą, į kurią deputatas A.Taurantas atkreipė dėmesį. Čia reikia ne 2 straipsnį, bet 3 straipsnio 2 punktą. 3 straipsnio 2 punktą papildyti šitais žodžiais. Ir aš agituočiau deputatus visgi balsuoti už šitą pataisą pratęsiant dar pirmajam ketvirčiui. Aišku, kad Vyriausybė turės su mumis dar kartą svarstyti šitą klausimą ir, be abejo, mes į tuos argumentus, kurie buvo išdėstyti Liberalų frakcijos atstovų, turėsim atsižvelgti, ir aš tikiuosi, kad atsižvelgs ir Vyriausybė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jau 4 deputatai pasisakė. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau jums priminti, kad mes esame pratęsę sesiją tik dėl biudžeto tvirtinimo. O kadangi mes susirinksime po kovo 10 d., aš tikrai agituočiau palaikyti siūlymą, kurį palaikė ir gerbiamoji ministrė, ir Biudžeto komisijos pirmininkas Audrius Rudys, kad pratęstume pirmajam ketvirčiui. Aš noriu tik informuoti, kad mes esame nutarę svarstyti iki atostogų tik biudžetą. Todėl mes ir norime už šį klausimą balsuoti. Deputatas K.Antanavičius siūlo 2 mėnesiams, o deputatas Č.Juršėnas, su tuo sutiko ministrė ir Biudžeto komisija, kad pirmajam ketvirčiui  3 mėnesiams. Gal deputatas K.Antanavičius sutiktų su trimis mėnesiais, ir tada mes galėtume balsuoti? Deputatas A.Leščinskas.

A.K.LEŠČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, Liberalų frakcijoje mes aptarėme tą klausimą ir iš esmės taip siūlytume spręsti. Galima būtų, sakykim, ir visiems metams pratęsti šito įstatymo galiojimą, tačiau priėmus atitinkamą protokolinį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą, kad būtų panaikintas dvigubas valiutinių įplaukų apmokestinimas įvairiausiomis instrukcijomis, potvarkiais ir pan. dalykais. Tokiu atveju tada tą įstatymą būtų galima taikyti ir visiems metams. Siūlytume tokį variantą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Taip, jūs siūlote dabar priimti šitokį protokolinį nutarimą? Kad dabar neparengtas klausimas. Man atrodo, gerbiamieji deputatai, būtų lengviausia ir trumpiausia, kad mes patvirtintume pirmajam ketvirčiui. Deputatas Č.Stankevičius.

Č.V.STANKEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš prieš balsuojant prašyčiau atsižvelgti į tai, kad pirmasis ketvirtis pasibaigs kovo mėnesį. Ar Aukščiausioji Taryba iki to laiko suspės paruošti nutarimą ir jį priimti? Kad vėl nesulauktume laikotarpio, kuriame valstybė neturės valiutinių įplaukų. Tai mes patys turim įsipareigoti iki galiojimo pabaigos priimti kitokį sprendimą. Paruošti.

V.LANDSBERGIS. Jeigu galima, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes susirinksime apie kovo mėnesio vidurį. Ir jeigu dabar bus nutarta 2 mėnesiams pratęsti, tai reikš, kad nuo kovo 1 d. vėl įplaukų nėra į biudžetą. Tai darykim pirmajam ketvirčiui.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius atsiima savo siūlymą? Gerbiamieji deputatai, galbūt prie Liberalų frakcijos pasiūlymo grįšime tada, kai vėl susirinksime. Todėl siūlau balsuoti. Liberalų frakcija taip pat siūlo, kad jų pasiūlymas būtų balsuojamas? Gerbiamieji deputatai, tai galbūt pirma balsuosim dėl Liberalų frakcijos siūlymo. Iš eilės siūlot? Gerai, iš eilės. Pirmiausia aš noriu perskaityti nutarimą, kad Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio 2 punkte po žodžių ,,1991 metais" įrašytume žodžius ,,ir 1992 metų pirmajame ketvirtyje". Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  78.

PIRMININKAS. Už  78. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  4.

PIRMININKAS. Prieš  4. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. Susilaikė 5. Įstatymas priimtas. Protokoliniu nutarimu čia bus keičiamas įstatymas... Man rodos, ar pagal Reglamentą mes... Galbūt, gerbiamieji deputatai, tikrai kai grįšime prie šito klausimo svarstymo... Yra frakcijos pasiūlymas dėl protokolinio nutarimo. Frakcija reikalauja dėl šio balsuoti. Deputatas V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Centro frakcijos vardu. Centro frakcija taip pat remia šitokį protokolinį nutarimą, tik prašo dabar jį tiksliai suformuluoti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom man pateikti tikslią formuluotę, aš perskaitysiu ir mes balsuosim. Taip, po pietų pertraukos. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, pereiname prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 metų valstybės biudžeto svarstymo. Komisijų pirmininkų ir frakcijų atstovų pasitarime ir derinant šį klausimą su Biudžeto komisija buvo nutarta, kad pradžioje pusę valandos suteiksime žodį premjerui, po to komisijų išvados ir tada frakcijų ir deputatų pasisakymai. Tokia maždaug siūloma tvarka. Neprieštarauja deputatai? Kviečiame gerbiamąjį premjerą pusei valandos, tai yra iki 11.30 val. pristatyti. Iki pertraukos.

Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybės biudžeto projekto svarstymas

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Valstybės gyvenime biudžetui skiriamas didelis dėmesys ir neatsitiktinai deputatai priversti jau keletą mėnesių svarstyti 1992 metų valstybės biudžetą. Mes turim pasakyti, kad praeitais metais nežiūrint didelių ekonominių permainų, nežiūrint didelės infliacijos mums pavyko subalansuoti biudžeto išlaidas su biudžeto pajamomis ir iš esmės priimtą biudžetą įgyvendinti. Aišku, tai įvyko ne todėl, kad mes tiksliai apskaičiavom. Aš turėčiau prisipažinti, kad praeitais metais, kai buvo pateiktas biudžeto projektas, mes ne tiek skaičiavom galutinius rezultatus, kiek skaičiavom įvairias proporcijas, įvairius santykius ir pagal tai orientavomės, koks turėtų būti metų pabaigoje biudžetas, jo išlaidos ir pajamos, nors kainos, kaip žinot, didėjo 6, 7, 8 kartus.

Aš turėčiau pasakyti, kad ir šiais metais, sudarydami biudžetą, prognozuodami jo pajamas ir išlaidas, be abejo, skaičiavom ne įvertindami 1992 metų pabaigos rodiklius, bet praktiškai įvertindami dabartinę situaciją. Ir tie skaičiai, kurie yra pateikti, metų pabaigoje bus visai kitokie. Bet svarbiausia čia yra kaip tik pastebėti pačius giluminius procesus, pačias proporcijas ir pagal tai galima orientuotis, ar biudžetas yra didelis, mažas ir panašiai.

Tačiau prieš tai norėčiau išsakyti keletą bendresnių pastabų. Pirmiausia aš noriu padėkoti visiems Finansų ministerijos darbuotojams, ypač tiems, kurie tiesiogiai jau keletą mėnesių dirba prie biudžeto projektų. Padėkoti jiems už kantrybę, už tikrai nelabai geras darbo sąlygas, kai reikia ieškoti, kaip padidinti išlaidas mažinant mokesčius. Iš tikro tai yra matematiškai neišsprendžiami uždaviniai, tačiau nežiūrint šito jie kiekvieną kartą buvo kantrūs, kiekvieną kartą ieškodavo kažkokių papildomų sprendimų, ir manau, kad tie metai daugeliui iš jų ilgam įstrigs į atmintį.

Kartu norėčiau pasakyti, kad, mano manymu, visiškai nepateisinami priekaištai yra keliami Vyriausybei, neva biudžete nėra kažkokios programos, jog Vyriausybė neatspindi ekonominės reformos vykdomų pertvarkymų. Visų pirma aš turiu pasakyti, kad Vyriausybės ekonominė programa yra paruošta, ji yra aiški ir vykdoma praktiškai be jokių nukrypimų, ir yra konkrečios programos, kaip rekonstruoti ūkį. Aš turiu prisipažinti, jog Vyriausybė neturi laiko daug kalbėti apie tai, kas yra daroma, apie tai, kokios tos programos ir kokie rekonstrukcijų projektai. Paprasčiausiai mes jau seniai nebeturim galimybių daug dėmesio skirti propagandai ir visas savo jėgas mes skiriam konkretiems darbams. Galėčiau tiktai pridurti tai, kad šiandien ne tik yra konkreti ūkio rekonstrukcijos programa, bet šiandien praktiškai dėl kiekvienos konkrečios įmonės yra nustatyta, kiek reikia kokių investicijų, kas ketinama daryti, kiek išplėsti, kaip perprofiliuoti. Tai yra praktiškai mes turim informaciją apie tai, ką reikia padaryti kiekvienoj konkrečioj įmonėj, o tai yra kur kas daugiau negu bet kokia programa, tai yra konkretūs darbai, kuriuos mes turim atlikt. Tie darbai yra pradėti ir, be abejo, ribojantis faktorius kaip tik ir yra finansai, o kol mes jų neturėsim, ne visi projektai bus įgyvendinti.

Tikriausiai mūsų visų bėda šiandien yra ta, kad ne visi politikai, ypač oponuojantys Vyriausybei, turi galimybę perskaityti Vyriausybės priimtas programas arba peržiūrėt tuos projektus, su kuriais mūsų ministerijų darbuotojai kas dieną turi dirbti.

Dabar norėčiau keletą žodžių tarti dėl paties biudžeto. Suprantama, jog biudžetas tai nėra ekonominės reformos dalis, tačiau biudžetas sudaromas tam laikotarpiui, kurio metu vyksta ekonominė reforma, t.y. ekonominės reformos laikotarpiui ir, be abejo, tokiam laikotarpiui biudžetui paprastai keliamos atskiros sąlygos, ypatingi reikalavimai.

Kokie tie reikalavimai? Tai reikalavimai turėti galimybę perpaskirstyti lėšas suteikiant paramą toms įmonėms, kurios gali bankrutuoti, taip pat suteikiant paramą tiems žmonėms, kurie gali netekti darbo. Tai laikotarpis, kurio metu turim papildomai skirti lėšų įmonių rekonstrukcijai, gamybinių struktūrų pakeitimui, priklausomybės nuo vienos ar kitos valstybės mažinimui.

Tačiau svarstant biudžetą negalima neįvertinti bendros Respublikos finansinės būklės, todėl keletą žodžių noriu tarti, kokia padėtis yra Respublikos finansiniuose balansuose. Iš tikro čia padėtis nėra labai gera. Pirma. Padėtį, kai yra nesubalansuoti valstybės finansai, daugiausia lėmė ne mūsų politika, ne mūsų sprendimai, o tas palikimas, kurį mes paveldėjom iš Tarybų Sąjungos. Čia yra netekta ne vieno milijardo lėšų, yra paveldėta vidaus skola, kurią reikės tenkinti. Tačiau norėčiau pasakyti, kad jeigu mums tektų dabar įvesti savus piniginius ženklus, tai valstybės finansuose atsirastų keleto dešimčių milijardų deficitas. Tai ne biudžetinių lėšų, tai valstybės finansinių lėšų deficitas. Tai yra bendresnė kategorija, kuri apima ne vien šį einamąjį laikotarpį, bet apima visą 50 metų laikotarpį, kuris palietė ir Lietuvą. Na, tikriausiai ne vienam nėra paslaptis, jog prarasti indėliai. Tarybų Sąjunga planuodavo vidaus skolą ir ją be jokio atsiklausimo atiduodavo valstybei, respublikoms, tai, be abejo, tam tikra dalis teko ir mums.

Tam tikri priekaištai, ir aš manau, šiandien visiškai teisingi, yra keliami ir mūsų bankų sistemai, kuri laiku neindeksavo paskolų, dėl to papildomai susiformuos apie keletas dešimčių milijardų rublių nuostolių, ir tai bus pastebima tuo metu, kai reikės įvesti savus piniginius ženklus. Tačiau manau, kad apie tuos dalykus mes turėsime kalbėtis atskirai, ir manau, kad kiekviena žinyba turės atsiskaityti apie tai, kas yra padaryta. Bet aš tai pateikiu tam, kad mes suprastume, jog valstybės vidaus skola yra pakankamai didelė ir biudžeto sąskaita jos gilinti nebegalima. Mes biudžeto sąskaita turėtume visuomet, kiekvienais metais, numatyti tam tikrą dalį lėšų skirti vidaus skolai dengti. Ir aš labai norėčiau, kad tie mano žodžiai, pasakyti apie vidaus skolą, būtų priimti kiek įmanoma dėmesingiau. Aš pamenu, apie tuos pačius dalykus kalbėjau prieš du, prieš tris ir keturis mėnesius ir Biudžeto komisijos atstovams, ir bankų atstovams, ir visa tai buvo priimta pro pirštus. Dabar, atrodo, žmonės, kurie tiesiogiai susiduria su tom problemom, jau yra supratę, ką tai reiškia. Aš įsitikinęs, kad po dviejų, trijų mėnesių mes tą klausimą labai atidžiai dar čia nagrinėsim ir tada pamatysim, kiek tai kainuoja, ką galima buvo padaryti, kas nepadaryta, kas galėjo padaryti ir kas negalėjo padaryt. Tai iš tikro yra didžiulė bėda Lietuvos žmonėms ir mums visiems. Todėl ir biudžete nereikia, aišku, numatyti kažkokių deficitų, kadangi ir taip yra pakankamai sunkumų dengti tuos nuostolius, kurie susidarė Lietuvoj.

Apie paties biudžeto rodiklius keletą žodžių. Kaip minėjau, šis biudžetas turėtų atspindėti reformos laikotarpį. Iš tikrųjų šis biudžetas neatspindi reformos laikotarpio. Tai yra biudžetas, kuris daugiau atspindi mūsų politinio gyvenimo peripetijas. Na, jeigu man reikėtų pasakyti, jog tai biudžetas, kuris atitinka Vyriausybės politiką arba Vyriausybės ūkio rekonstrukcijos koncepcijas, aš su šituo negalėčiau sutikti, kadangi Vyriausybė nepritaria tokiai valstybės finansinei politikai, tačiau ji priversta skaitytis su ta padėtim, su ta politine padėtim, kuri šiuo metu yra Lietuvoj. Vyriausybės pateiktuose ankstesniuose projektuose biudžeto deficitas praktiškai nebuvo numatytas. Vėliau, sumažėjus įplaukoms, Aukščiausiajai Tarybai priėmus sprendimus dėl svarbiausių mokesčių tarifų sumažinimo, išlaidos biudžete tapo gerokai mažesnės ir palaipsniui formavosi šis deficitas. Paskutiniame biudžeto projekte buvo numatytas deficitas 1,3 milijardo, tačiau mes skaičiavom, jog įgyvendinus papildomas priemones, padidinus kai kurios produkcijos gamybą, kitokių ekonominių ir finansinių priemonių pagalba, ko gero, mums būtų pavykę 1992 metų pabaigoje neturėti biudžeto deficito. 1,3 milijardo nebuvo tokia didelė suma, kurios mes nebūtume, esant pakankamai geroms sąlygoms priimti reikiamus sprendimus, padengę. Šiuo metu, aišku, situacija tampa kiek sudėtingesnė.

Šalia numatyto pirminiame projekte 1,3 milijardo rublių deficito dabar yra siūloma padidinti išlaidas ūkininkams paremti, melioracijos darbams, taip pat skirti papildomas dotacijas savivaldybėms. Visa tai kainuotų apie 1,5 milijardo. Tai yra didelės sumos. Aš nepasakyčiau, kad jos nereikalingos, jos be galo reikalingos. Jeigu manęs paklaustų, kiek reikia skirti ūkininkų rėmimo programai, tai aš pasakyčiau, kad tos lėšos, kurios yra numatytos ir dabar, ir dar pridėjus tuos 240 milijonų, yra aiškiai per mažos. Jos turėtų būti bent kelis kartus didesnės. Tai yra simbolinė parama, ne tokios, be abejo, mes tikėjomės ir ne tokios pagalbos tikėjosi ir ūkininkai. Tačiau atsižvelgiant į įplaukas tos sumos negali būti šiandien didesnės.

Biudžeto komisija, siūlydama padidinti išlaidas, siūlo padidinti ir įplaukas. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką. Be abejo, neturim mes dar šiandien kažkokių gilesnių valstybės gyvenimo tradicijų, neturim gilių tradicijų, kaip formuoti biudžetą ir kaip organizuoti finansinius santykius valstybėj, tačiau, man atrodo, kad net ir tokiu metu negalima biudžetą didinti, na, vien tik pasakant arba paskaičiuojant, jog bus gautos didesnės įplaukos iš juridinių ar fizinių asmenų pajamų mokesčių, jeigu tas tarifas yra nedidinamas. Jeigu kalbėsim apie fizinių asmenų mokesčius, tai netgi siūloma ir mažinti tarifą. O planuojamos didesnės įplaukos. Aš suprantu, galbūt žmogui iš šalies ir nelabai aišku, ką tai reiškia, bet manipuliuoti skaičiais ir pasakyti, jog bus gaunamos didesnės juridinių asmenų įplaukos, o dėl to numatyti ir siūlyti pajamų šaltinius, manau, nėra teisinga.

Aišku, mes tikimės, kad juridinių asmenų ir fizinių asmenų įplaukos padidės ne 700 milijonų, padidės galbūt ir porą milijardų, bet visa tai įvyks kainų didėjimo kontekste, tai tiek atitinkamai, be abejo, didės ir išlaidos, kurias turės daryti biudžetas arba biudžetinės įstaigos, arba visos tos organizacijos, kurios gauna atitinkamai lėšų. Todėl manau, kad didinimas šiaip, tik pasakius, jog padidės juridinių asmenų, fizinių asmenų įplaukos, tai yra daugiau savęs apgaudinėjimas ir tokio rimtesnio pagrindo čia nematyti.

Buvo tokių siūlymų, jog tas padidėjusias biudžeto išlaidas, o jos įvertinus paskutinius Biudžeto komisijos siūlymus jau būtų lygios 1,3 plius 1,5 milijardo, tai būtų 2,8 milijardo, skirtumą padengti bus galima realizavus naftos produktus, t.y. papildomos įplaukos už individualų ar bendrąjį akcizą, gautą realizavus naftos produktus. Iš tikro tai yra taip pat savęs apgaudinėjimas. Vyriausybė, planuodama biudžetą, numatė gauti akcizo pajamas iš naftos produktų tik pirmąjį ketvirtį, tolesniems periodams mes neplanuojam jokių papildomų pajamų, kurias galima būtų gauti pardavus naftos produktus. Priešingai, mes planuojam, jog nuo antro, trečio ir panašiai ketvirčio teks taikyti jau subsidijas, t.y. dotuoti vartotoją, kadangi šiandien perėjus prie valiutinių atsiskaitymų, valiutinių kainų, be abejo, benzino kaina bus tokia didelė, kuro kaina bus tokia didelė, dyzelinio kuro bus tokia didelė, jog nei ūkininkai, nei gyventojai nebus pajėgūs pasaulinėmis kainomis pirkti benzino produktų. Todėl, man atrodo, truputėlį nerimta, kai yra siūloma, jog reikėtų į biudžeto pajamas įtraukti ir akcizo pajamas už naftos produktus. Tai tikrai yra nepateisinama ir visiškai nepamatuota, ir čia jokių pajamų nebus. Net ir dabar, pirmąjį ketvirtį kai mes paskaičiavom, kiek papildomai susidaro individualaus akcizo įplaukų ir kiek susidaro papildomų išlaidų dėl to, jog padidėja naftos produktų kainos (o jos didėja, kaip žinot, dėl to, jog Tarybų Sąjunga nusprendė parduoti mums naftą po tris tūkstančius rublių už vieną toną), tai suvedus galus mums akivaizdžiai matyti, jog iš viso jau pirmąjį ketvirtį mums trūksta atsiskaitant už naftos produktus 2,1 milijardo. Tai yra nebe pajamos susidaro, o susidaro trūkumas, iš jų apie 1,2 milijardo yra skola naftos įmonei, kadangi ji mokėjo šį mėnesį mažesne kaina, negu reikėjo mokėti, reikės tą skirtumą padengti, na, ir reikia skaičiuoti apie 1,3 milijardo padidėsiančias išlaidas biudžetinėms įstaigoms, biudžetinėms organizacijoms, kadangi jos turės pirkti brangiau naftos produktus. Padidės ir subsidijos gyventojams, kadangi padidėjo naftos produktų kainos.

Prie visų šitų skaičių, kuriuos aš paminėjau (2,8), reikėtų pridėti dar skirtumą realizuojant naftos produktus, kuris, kaip minėjau, lygus apie 2,1 milijardo rublių. Taigi planuoti papildomų įplaukų iš naftos produktų yra visiškai nepagrįsta. Priešingai, mes jau dabar realiai skaičiuojam subsidijas ir jau skiriam, ir, kaip minėjau, iki ketvirčio pabaigos tie nuostoliai sudarys apie du milijardus rublių. Aišku, padidinus naftos produktų kainą palaipsniui tos lėšos bus susigrąžinamos, apie kurias aš minėjau, tačiau jau niekada nebebus to, kad papildomos įplaukos, realizavus naftą, bus didesnės už išlaidas, mokant už naftos produktus.

Ką būtų galima pasakyti apibendrinant biudžeto rodiklius? Pirmiausia dar kartą norėčiau akcentuoti tai, jog biudžeto rodikliai šiuo metu atspindi iš esmės ne ekonominės reformos laikotarpį, kaip sakiau, o daugiau atspindi politinių konjunktūrų pasikeitimo aplinkybes. Nereikėtų mums apgaudinėti vieniems kitų, jog galima padidinti biudžeto įplaukas ir atseit mes galėsim skirti socialinėms programoms daugiau lėšų, negu čia numatyta, arba turėsim galimybę padengti tuos deficitus, kurie yra numatyti biudžeto projekte. Tokių galimybių nebus. Man atrodo, truputėlį klysta tie žmonės, kurie mano, jog biudžetas tai yra Vyriausybės biudžetas. Tikrai ne Vyriausybės biudžetas. Aš manau, visiškai akivaizdu, jog tai yra valstybės biudžetas. O jeigu biudžetas bus nepakankamai subalansuotas ir jeigu biudžetas bus deficitinis, tai pirmiausia kentės žmonės, ne valdžia, ne deputatai, ne Vyriausybė, o paprasti žmonės, kuriems niekas neturės galimybių skirti lėšų jų būtiniems socialiniams poreikiams tenkinti.

Kokių mums reikėtų šiuo metu lėšų? Pirmiausia reikėtų, kaip jau minėjau, kur kas daugiau lėšų skirti ūkininkų rėmimo programai. Tie 600 milijonų arba dar plius 240 milijonų, tai yra 800 milijonų, perskaičiavus anom kainom, tai būtų 80 milijonų, tai iš tikro nėra labai daug. Mano manymu, reikėtų ūkininkų rėmimo programai skirti ne mažiau kaip porą milijardų rublių, tai būtų 200 milijonų pagal ankstesnes kainas. Tai būtų jau kažkas apčiuopiama ir kažkokia nauda iš to būtų.

Toliau. Man atrodo, kad reikėtų kur kas daugiau lėšų skirti ir bankrutuojančioms įmonėms paremti. Numatyti projekte 600 milijonų taip pat yra nedidelė suma. Anom kainom — tai 60 milijonų ir, be abejo, reformų laikotarpiu, kai reikia apie 30% įmonių pakeisti gamybos profilį jau šiais metais, tai 60 milijonų anom kainom, arba 600 milijonų dabartinėm kainom, yra aiškiai per mažos išlaidos. Tai yra daugiau parama, kuri gali būti skiriama vienai ar kitai įmonei, kuri atsiduria ypač sunkioj būklėj. Tačiau tai nėra parama, kuria galima būtų valdyti pačius procesus, ekonominius procesus.

Toliau. Man atrodo, kad tokiu laikotarpiu, kai yra pereita į rinkos ekonomiką ir žmonės susiduria su būtinumu persikvalifikuoti, persiorientuoti ir pagaliau daugelis turi pakeisti darbą, o daugelis, be abejo, ir neteks darbo, būtina turėti rimtas socialines programas. Šiandien mes esam tokioj būklėj, jog žmogus gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo. Tos santaupos, kurios buvo, yra labai nuvertėjusios ir praktiškai žmogus, jeigu jam atsitinka kažkokia nelaimė, jis netenka darbo arba suserga, atsiduria labai sunkioj būklėj. Todėl tokioj situacijoj visiškai suprantama, jog valstybė turi turėti galimybę, turi turėti specialius socialinės šalpos fondus tam, kad paremtų žmones, tuos, kurie netenka darbo.

Kai kas sako, kad amoralu šiandien yra paimti didesnį mokestį iš tų žmonių, kurie dirba, ir atseit neperskirstyti lėšų tiems žmonėms, kuriems nepakanka lėšų pragyventi. Aš su tuo visiškai nenoriu sutikti. Praktiškai šiandien visai neblogai uždirba tie, kurie dirba valstybinėse įmonėse, jeigu tos valstybinės įmonės turi pakankamai žaliavų. Tačiau visai kitokioj padėty atsiduria žmonės, kurie nebegali dirbti tokioj valstybinėj įmonėj. Ir dažnai tas, kuris dirba toje valstybinėje, įmonėje, ir tas, kuris nebegali dirbti toj valstybinėj įmonėj, pats yra nekaltas. Aplinkybės taip susiklostė, jog jis turi palikti darbą, vietoj jo dirba kitas, o šis žmogus turi užleisti vietą kitam ir pan. Kitaip tariant, visiškai natūralu, jog tie žmonės, kuriems valstybė suteikė galimybę šiuo sunkiu laikotarpiu dirbti ir uždirbti, truputėlį turėtų padėti tiems žmonėms, kurie praranda darbą ir kurie negali dirbti. Tai nereiškia, kad tai būtų tiesioginis mokestis ir pan. Yra įvairių dalykų, kaip tai yra daroma. Tam reikia turėti socialinės šalpos fondus, fondus socialinėms programoms vykdyti. Deja, Vyriausybė tokių neturi. Ten lėšos yra numatytos, atrodo, nemažos — 1,6 mlrd., bet perskaičiavus į ankstesnes kainas  160 mln.  tai yra aiškiai nepakankama. Mano manymu, turėtų būti bent du tris kartus didesnės lėšos.

Apibendrindamas norėčiau dar štai ką pasakyti. Aš biudžeto dydį skaičiuoju ne pagal tuos skaičius, milijardinius skaičius, kurie yra pateikti. Biudžetą galima skaičiuoti visiškai nuo kito galo ir įvertinti, ar jis yra pakankamas, ar nepakankamas. Toks skaičiavimas yra labai paprastas. Kad nustatytume, ar biudžetas yra pakankamas, ar nepakankamas, pakanka nustatyti jo santykį su nacionalinėmis pajamomis. Ir čia skaičiavimas yra labai paprastas. Reikia prie tiesioginių mokesčių procentų pridėti netiesioginių mokesčių procentus. Ir tada mes galime pasakyti, kiek procentų biudžetas sudaro nuo nacionalinių pajamų. Čia matematika labai paprasta: vidutiniškai prie 20% tiesioginio mokesčio pridėjus apie 10% netiesioginio mokesčio, mes matom, kad turim 30%, na, ir dar galim pridėti kokius 7% individualaus akcizo, tai bus apie 37% nuo nacionalinių pajamų. O praeitais metais mes turėjom apie 50%, ir kaip minėjau, kai daugelio valstybių biudžeto apimtis nuo nacionalinių pajamų paprastai sudaro apie 45%. Mūsų sąlygomis mūsų biudžetas turėtų sudaryti 50% nuo nacionalinių pajamų. Kitaip tariant, iš viso mūsų biudžetas yra apie 35% mažesnis, negu jis turėtų būti įprastomis sąlygomis. Ir, aišku, įvertinant mūsų ypatingas sąlygas, mes galim drąsiai pasakyti, kad jis yra aiškiai mažas, lyginant su mūsų poreikiais.

Ir dar kartą aš norėčiau priminti deputatams, jog aš garantuoju ir tuo, manau, mes greitai įsitikinsim, kad valstybė su tokiu biudžetu jokiomis sąlygomis, esant bet kokiai Vyriausybei, esant bet kokiai paramai iš Vakarų, pragyventi yra nepajėgi. Aš suprantu, galbūt kai kas siejo biudžetą su Vyriausybe, bet aš kalbu, kad tai yra valstybės biudžetas ir aiškiai jis yra sumažintas. Ir man kartais pasižiūrėjus į tuos mokesčių apribojimus, įplaukų apribojimus susidaro įspūdis, kad nevisiškai pagrįstai, nevisiškai rimtai, priimant vieną ar kitą mokesčių sprendimą, įplaukų sprendimą, tas sprendimas buvo svarstomas arba įvertinamas. Mes, dar turėdami vieną kitą mėnesį galimybių gauti papildomų lėšų, išsiversim tą pirmąjį ketvirtį ir mūsų biudžeto pajamos nebus mažesnės negu išlaidos. Tačiau aš prognozuoju, jog apie gegužės—birželio mėnesį valstybė bus labai sunkioj būklėj. Tai yra tas laikotarpis, kada valstybei reikės ypač paremti žmones. Valstybei ypač reikės paremti įmones ir tuo metu valstybė neturės pinigų. Ir jeigu tai vertinsime iš valstybės saugumo pozicijų, tai aš turėčiau pasakyt, kad tuo metu valstybė praktiškai bus neapginta, neapsaugota, valstybei bus daroma įtaka ir iš kairės, ir dešinės, ir iš viršaus, ir iš apačios. Ji paprasčiausiai neturės galimybių normaliai egzistuoti.

Aš suprantu, kad kai kuriems deputatams siūlant mažinti įplaukas į biudžetą, kai kurie deputatai kaip argumentą naudojo tai, jog Vyriausybė atseit praeitais metais turėjo daug lėšų ir dėl to šiais metais galima gerokai sumažinti įplaukas. Na, visų pirma reikia suprasti, kad praeitų metų papildomos įplaukos buvo gautos ne vien tiktai Lietuvos žmonių papildomų atskaitymų į Lietuvos biudžetą sąskaita. Daugelis įplaukų buvo gauta kitais būdais. Tai buvo, sakykim, papildomai uždirbtos lėšos, kurios buvo lygios 57 mlrd., ir, aišku, tos lėšos buvo naudojamos ir ūkiui paremti, ir įmonėms paremti, ir kaip buvo paminėta, ir kai kurioms visuomeninėms organizacijoms paremti. Aišku, visuomeninėms organizacijoms buvo skiriama labai nedaug, keletas šimtų milijonų rublių, tuo tarpu visam ūkiui buvo skiriama papildomai keletas milijardų rublių.

Na, man galbūt šiek tiek keistoka buvo klausyti, kai Vyriausybė, sugebėjusi savo politikos dėka uždirbti papildomai per 5 mlrd. rublių, buvo kaltinama tuo, kad ji neva švaisto liaudies turtą, ir kartais susidaro toks įspūdis, kad Vyriausybė tapo kalta, jog ji sugebėjo uždirbti tuos pinigus. Manau, kad praeitais metais nesiskundė nei savivaldybės, nesiskundė nei įmonės, nesiskundė nei žmonės. Ir aš manyčiau, kad Vyriausybė, bet kada turėdama galimybę šiek tiek laisviau priimti sprendimus, visuomet pajėgi yra uždirbti papildomai lėšų ir turėti jų. Galbūt išimtis bus šie metai, kada mūsų galimybės bus labai ribotos.

Baigdamas norėčiau štai ką pasiūlyt. Na, aš nemanau, kad Aukščiausioji Taryba dabar imtų svarstyti mokesčių įstatymo pataisas. Nors Biudžeto komisija nurodžiusi, jog ji planuotų nuo metų vidurio vėl grįžti atgal ir padidinti bendrąjį akcizą, tai yra, matyt, pritaria tam, kad bendrasis akcizas yra per daug sumažintas. Aš tikiu, kad taip ir įvyks ir anksčiau ar vėliau tai teks mums persvarstyti. Aš nemanau, kad šiandien mes galėtume svarstyti ir fizinių asmenų mokesčių pakeitimus, ir pan., ir pan. Matyt, reikėtų kol kas palikti taip, kaip yra. O per tą laiką galbūt susidarys aiškesnis vaizdas ir Aukščiausiosios Tarybos Biudžeto komisijai, frakcijoms, taip pat galės papildomai informacijos, pasibaigus ketvirčiui, pasakyti ir Vyriausybė. Na, matyt, reikia tvirtinti tokį biudžetą, koks yra pateiktas. Kaip minėjau, pirmajam ketvirčiui mums lėšų nepritrūks, na, o po to galėsim grįžti ir truputėlį taisinėti tai, kas buvo padaryta ne taip. Mūsų laikotarpis yra sudėtingas, ir aš nematau nieko blogo, jeigu po ketvirčio ar po ilgesnio laiko bus daromos pataisos, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes. Ir čia, matyt, nieko ypatingo nenutiks. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ponai deputatai, deputatas A.Ražauskas frakcijos vardu, kol transliuoja radijas, nori padaryti pareiškimą. Tada ačiū premjerui. Taip, prašom.

Kairiųjų frakcijos pareiškimas (A.Ražauskas)

A.RAŽAUSKAS. ,,Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji deputatai, tęsiasi moralinio ir politinio spaudimo kampanija prieš ,,Valstiečių laikraščio" redakciją. Vyriausybė ir jai pavaldžios organizacijos, neva vykdydamos Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl LKP (SSKP) ir buvusių komunistinių organizacijų turto paėmimo" atėmė iš LDDP ,,Valstiečių laikraščio" steigėjų teises, ketino suvalstybinti šį laikraštį ir tuo pažeidė minėtą įstatymą. Valstybės kontrolės departamento atstovai, atlikę leidinio inventorizaciją, jokio LKP (SSKP), LKP ar LDDP priklausiusio turto nerado.

Šiais veiksmais Vyriausybė taip pat pažeidė Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo 1, 3, 7, 11 ir 12 straipsnius.

Kovo 9 dieną Vilniaus miesto pirmasis teismas nagrinės šią bylą. Spaudos kontrolės komitetas perregistravo laikraštį vadovaudamasis Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos dokumentais ir perrašė steigimo liudijimą uždarajai akcinei bendrovei ,,Valstiečių laikraštis", kuri nėra įregistruota Vilniaus savivaldybėje. Nepaisant to, uždarosios akcinės bendrovės ,,Valstiečių laikraštis" pirmininkas Vytautas Knašys savo raštu sustabdė laikraščio leidimą, mėgina pakeisti esamą redaktorių savo statytiniu, tuo pažeisdamas ne tik elementarią etiką, bet ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių bei įmonių įstatymus. Šios dienos laikraščio numeris jau pasirašytas Jono Švobos.

Visi šie faktai dar kartą parodo Vyriausybės ir jai pavaldžių organizacijų nekompetentingumą, menkina Lietuvos valstybės tarptautinį prestižą.

Reikalaujame oficialios Ministro Pirmininko Gedimino Vagnoriaus pozicijos šiuo klausimu, kad nedelsiant būtų nutraukti antiįstatymiški veiksmai ,,Valstiečių laikraščio" redakcijos bei 175 tūkstančių šio laikraščio prenumeratorių atžvilgiu. Pasirašo Kairiųjų frakcija."

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame rytinį posėdį. Prašau sėstis į vietas. Iš pradžių žodžio pareiškimui prašo deputatas P.Varanauskas. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas.

P.VARANAUSKAS. Kadangi matyti, jog...

PIRMININKAS. Atsiprašau, pranešėjau. Gerbiamieji deputatai, prašau dėmesio.

Deputato P.Varanausko pareiškimas

P.VARANAUSKAS. GRU (Glavnoje razvedyvatelnoje upravlenije) nerimsta, kiršina tautą, pametėjo nevykusį Desovietizacijos įstatymą, jos elgesys leidžia galvoti, kad net ir antrą frakciją įkūrė Aukščiausiojoje Taryboje, kuri pasivadino Tautos pažangos, tai jiems susmūgiuoju atsakomąjį veiksmą.

Pirma, kreipiuosi į Policijos akademijos rektorių Pumputį ir ministrą Petrą Valiuką. ,,Skiriant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos aukštas pareigas Arvydą Sadecką, po 1990 metų kovo 11 d. aš perdaviau Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovybės susirūpinimą dėl šio asmens lojalumo Lietuvos nepriklausomybės idealams. Į šį susirūpinimą tuo metu nekreipta dėmesio, tačiau mūsų organizacija ir toliau susirūpinusi, kad Arvydas Sadeckas auklėja jaunimą Policijos akademijoje, nors yra apdovanotas už operatyvinę veiklą vasario 16 dieną. Atrodo, 1986 metais. Tai įrodo jo tiesioginę uolią sąsają su KGB. Prašome patikrinti ir atsakyti, kaip į tai reaguota."

Kitas kreipimasis dėl laikraščio į Petrą Valiuką. ,,Maloniai prašau pagalbos patikrinti, ar laikraštis ,,Respublika" 1992 metų sausio 28 dieną 5 puslapyje išspausdino ne anoniminę publikaciją ,,Deputatai, nejaugi jūs akli?", kuri įvardyta kaip Stasės Palubinskienės. Joje rašoma: ,,Išgirdau per radiją kalbantį deputatą Povilą Varanauską, nustebau, kad jis priklauso juozams. Tokiu metodu ginti kagėbistą V.Čepaitį gali tik suinteresuotas asmuo." Na, ir ten daug kitų labai piktų žodžių. Tiesa, laikraštis ir be patikrinimo turi atsakyti už rašliavą. Prieš vertinimą norėčiau sužinoti laikraščio užmojus. Juolab esu pabrėžęs, kad Virgilijaus Čepaičio neginu ir neteisinu. Manau, jis turėtų išeiti iš Aukščiausiosios Tarybos ne vienas, o su visu kagėbistų tuntu. Tiesa, esu gynęs deputatę Kazimierą Danutę Prunskienę, kai jai būnant premjere paaiškėjo jos sąmoningas bendradarbiavimas su KGB, ką ji pati yra prisipažinusi. Gyniau prieš buvusius politinius kalinius deputatą Vladimirą Beriozovą, kai tuoj po Kovo 11-osios Akto man pranešė, kad jis, dirbdamas vertėju KGB, viršijo pareigybinius įgaliojimus ir jis, o ne tardytojas, daužė tardomuosius bei juos plūdo. Tai dariau vedinas tautos vienybės idėjos bei vieningo Aukščiausiosios Tarybos 1990 metų kovo 27 dienos priimto kreipimosi. Jeigu deputatai šiuo metu patys sau iškėlė griežtesnius reikalavimus negu minėtame kreipimesi, tai tie reikalavimai turėtų būti nuosekliai vykdomi ne tik dešinėje, bet ir kairėje sėdinčių deputatų."

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, svarstome 1992 metų valstybės biudžetą. Dabar norėtume išklausyti nuolatinių komisijų išvadas.

BALSAS IŠ SALĖS. Dabar turėtų būti klausimai...

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Esu priverstas prašyti žodžio dėl deputato P.Varanausko pareiškimo. Atleisk, Viešpatie, žmonėms, kurie nežino, ką kalba. Nežinau, kaip sureaguos žmonės, kurie rengė Desovietizacijos įstatymą, aš manau, kad jie taip pat turėtų sureaguoti, bet jeigu deputatas P.Varanauskas turi kokių nors įrodymų, kad Tautos pažangos frakciją įkūrė GRU, prašau juos pateikti. Priešingu atveju aš oficialiai kreipiuosi į Mandatų ir etikos komisiją, kad išnagrinėtų šį šiurkštų šmeižtą.

PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji deputatai, galime pereiti prie darbotvarkės. Kadangi premjeras kalbėjo 30 min., jis jas išnaudojo ir po pertraukos... (Balsai salėje) Gal tada mes premjerą iškviesime, o dabar išklausykime komisijų išvadas. (Balsai salėje) Taip, yra finansų ministrė, komisijų išvadas fiksuos.

Gerbiamoji ministre, deputatai turi klausimų po premjero kalbos. Ar jūs sutiktumėte atsakyti į klausimus? (Balsai salėje)

Aš manau, kad gerbiamoji ministrė sugebės atsakyti į jūsų klausimus. Prašau, deputate Maceikianecai.

Lietuvos Respublikos finansų ministrės E.Kunevičienės atsakymai į deputatų klausimus dėl valstybės biudžeto projekto

R.MACEIKIANECAS. Gerbiamoji ministre, čia numatyta, kad 140 mln. bus skirta Rytų Lietuvos bei kitiems miestams ir rajonams. Kokiems tikslams, gal kokios programos numatytos? Kiek gaus Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, ar tai žinoma?

E.KUNEVIČIENĖ. Atsiprašau, bet aš manau, kad į tuos klausimus teks atsakinėti, kai pradėsim svarstyti. Sakė, kad šiandien komisijos pateiks savo pastabų. Bet jeigu jums dabar pirmiausia rūpi šitas klausimas, tai aš paprašysiu savo darbuotojų, kurie visas tas programas žino ir jums turėjo išaiškinti per tą laiką. Jeigu nesuspėjo, jie paaiškins. Tada prašau pavaduotoją.

PIRMININKAS. Tai gal kitus klausimus jūs, gerbiamoji ministre. Deputatas...

E.KUNEVIČIENĖ. Tai ar keičiam šiandien biudžeto svarstymo tvarką ir pradedam nuo klausimų ir atsakymų, ar komisijos pateiks savo išvadas? Tas, į ką jau buvo atsakyta ir svarstyta komisijose, kad nebūtų komisijų darbo dubliavimosi man esant tribūnoje, nes komisijose visi šie klausimai jau turėjo būti apsvarstyti. Jeigu ko nors nepatenkino, tai kai komisijos pateiks išvadas, mes juk turėsim laiko diskutuoti. Jeigu gerbiamasis deputatas neįsižeistų, tai prašyčiau dar nepradėti šitos diskusijos.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J. TAMULIS. Aš manau, kad pagal įprastą tvarką Aukščiausiojoje Taryboje po premjero pristatymo eina klausimai. Ir, matyt, tie klausimai turėtų būti pateikiami. Jeigu ministrė yra įgaliota premjero atsakyti į tuos klausimus, aš esu pasiruošęs užduoti klausimą. Jeigu ne, aš neturiu ko klausti.

E.KUNEVIČIENĖ. Premjeras pristatė taip, kaip jūs ir prašėt. Tai yra Vyriausybės nuomonė į dabar suformuotą politiką sudarant biudžetą. Jeigu yra su tuo susijusių klausimų, aš galėčiau pabandyti atsakyti. O gerbiamojo deputato aš prašiau tiktai atidėti tą atsakymą, bet jeigu norėtų, ir dabar į jį galima atsakyti, čia didelės problemos nėra.

J. TAMULIS. Gerai, tada aš turiu klausimą.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis deputate.

J.TAMULIS. Tada klausimas bus turbūt tiesioginis. Buvo labai džiugu išgirsti premjero susirūpinimą numatytu projekte biudžeto deficitu ir kad lėšų taupymas vis dėlto darosi jau esminis klausimas. Aš norėčiau paklausti dėl Vyriausybės politikos, vykdomos šitoj srity. Šių metų numatytas biudžetas yra deficitinis, tuo tarpu mano rankose yra Vyriausybės vasario 5 d. potvarkis Nr. 118p, kuriuo yra skiriama 600 tūkst. rublių ,,Lietuvos darbininko" laikraščiui paremti. Kitas potvarkis  vasario 12 diena, 153p. Juo Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijai skiriama šeši milijonai rublių mirusiųjų šarvojimo namų statybai prie bažnyčios finansuoti ir taip toliau. Ir praktiškai šitie du teigimai, kad biudžetas deficitinis, reikia taupyti pinigus ir štai šita Vyriausybės vykdoma politika vienas kitam prieštarauja ir iš esmės. Ką visa tai reiškia? Čia ne vienintelis potvarkis, tokių yra daugiau ir jie pasirašyti jau šiais metais.

E.KUNEVIČIENĖ. Biudžetas tai yra sąmata, kuri sudaroma ir tvirtinama metams, bet niekad nesustoja nei ūkis, nei gyvenimas. Todėl vykdomas jis buvo šiais metais taip, kaip buvo galima. Šiais metais mes vykdėm ir šituos potvarkius, kaip jūs sakot. O dabar mes jau pateikėm ir buvom pateikę projektą, bet kadangi reikėjo dėl kainų liberalizacijos jį peržiūrėti, tai kai patvirtinsit biudžetą, jis ir bus vykdomas pagal jūsų patvirtintą. O jeigu jis nebuvo patvirtintas, tai jis buvo vykdomas taip, kaip priklauso vykdyti. Nes biudžetas vis tiek, jeigu jis nepatvirtintas, ir išlaidos, ir pajamos valstybėje vykdomos pagal įstatymus. O biudžetas tik reglamentuoja, įstatymiškai reglamentuoja. Priimsit biudžetą, ir viskas susireglamentuos. Kadangi nebuvo biudžetas priimtas, tai faktiškai pagal nutarimus darėm kai kurių išlaidų.

J. TAMULIS. Kad, man atrodo, mes šnekam apie skirtingus daiktus, ponia ministrė.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš aiškinu taip, kas įvyko dėl tų potvarkių, nes biudžetas nebuvo patvirtintas.

J.TAMULIS. Aš noriu...

E.KUNEVIČIENĖ. Tai nutarimais mes ir darėm tas išlaidas. O jeigu būtų patvirtinta, darytume pagal biudžetą.

J. TAMULIS. Šitų išlaidų mes netvirtinom, ponia ministre.

E.KUNEVIČIENĖ. Tai jūs ir negalėjot jų tvirtinti, nes jūs biudžeto nepatvirtinot. Taigi biudžetas dar nepatvirtintas. Tuo atveju vienkartinės išlaidos ir daromos nutarimais. Bet jos vis tiek daromos. Užtat šiandieną jums ir pateikta skubiai, o aš prašiau, kad skubiai svarstytumėt biudžetą ir priimtumėt. Ir nereikės daryti ką nori. Svarstykit, priimkit biudžetą ir bus įstatymas.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamoji ministre, deputatas P.Varanauskas nori paklausti.

P.VARANAUSKAS. Gerbiamoji ministre, ar nebūtų galimybės padidinti išlaidas žmonių sugrįžimo iš tremties programai, nes 21 milijonas tai faktiškai dabar tik du namai. O dar daug yra sugrįžusių ir neapgyvendintų. Kai tas klausimas bus sprendžiamas, jie irgi tom pačiom teisėm turi naudotis?

E.KUNEVIČIENĖ. Aš labai pritarčiau jūsų šitam pasiūlymui, jeigu parlamentas šitokį sprendimą priimtų. Tai būtų ir moralinis, ir politinis, ir ekonominis finansinis klausimo sprendimas. Jei parlamentas priims šitokį sprendimą ir paves Vyriausybei ieškoti pajamų, tikrai šitai darysim.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau paklausti, ponia ministre, kas ir kokiu kursu dengs valiutines išlaidas, kurios skirtos valstybinėms įstaigoms? Sakykim, Užsienio reikalų ministerijai skirta labai mažai valiutinių pajamų  daugiau nei septyni milijonai. Tai jeigu pagal normalų kursą skaičiuosim, vadinasi, šeši—septyni šimtai milijonų. Arba ten, sakysim, muitinėms  (...) milijono. Kas dengs tas lėšas? Aš mačiau, Finansų ministerijos sąmatoj yra numatyta 210 milijonų rublių tam padengti. Tai jeigu tai yra tos lėšos, tai kodėl jos nepaskirtos toms įstaigoms? Ir kodėl ne visos lėšos rodomos visoms organizacijoms? Mes savo pirmojoj išvadoj rašėm, kad valiutinės lėšos turi būti pridėtos prie biudžeto išlaidų. Ačiū.

E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu mes turėtume savus pinigus ir jeigu jie būtų konvertuojami, tai visos kitos valiutos būtų tikrai įskaitomos į bendrą biudžetą. Mes naudojamės buvusiu Sąjungos piniginiu vienetu rubliu ir mes jį dabar naudojam, jis pas mus traktuojamas kaip svetimos valstybės pinigai. O dėl konvertuojamos valiutos jūs praeitais metais priėmėt įstatymą, kad sudarytume atskirą valiutos fondą, pervesdami visas konvertuojamas valiutas ne į rublius, o į dolerį ir doleriu suvesdami viską. Tai yra tas vienetas, į kurį suvedama viskas, — ne rublis, o doleris. Užtai viskas taip ir yra. Jeigu tai būtų suvedama į rublį arba, kai bus litai, į litus, jūs, gerbiamasis deputate, visiškai teisus: turės būti taip, kaip jūs sakot. Turės būti vienas biudžetas su atitinkamais padengimais ir visais skaičiavimais. Ir Valiutos fondas šitai pastebėjo ir sakė. Bet dabar, iki to perėjimo, valiutos fondas sudaromas atskirai. Ir jo vienetas ne rublis, o doleris. Ir kai mes finansuojam atskirų ministerijų išlaidas, tai mes tas lėšas, kurias nukreipiam, pervedam į dolerius. O rubliniai padengimai yra numatyti kai kuriais atvejais, bet ne visur, o kai kur net ir nenumatyti. Kaip valiutinės išlaidos.

Antra, kol kas tas įkainojimas, supirkimas yra po penkis rublius, užtat nesusidaro tokios sumos. Jūs pats gerai žinot, kad skaičių žaidimas čia išeina. Nes nėra to realaus kurso figūravimo. Fondas atskirtas, ir jo naudojimas turi būti atskirai,  ir sąmata, ir atsiskaitymas. Jums yra pateiktas valiutos fondo biudžeto projektas šiems metams. Atskirai. Jis eina lygiagrečiai su rubliniu biudžetu, bet atskirai.

PIRMININKAS. Deputatas S.Razma.

L.S.RAZMA. Svarstant šį biudžeto projektą, daug debatų sukėlė išlaidos valstybės valdymui. Norėjau paklausti, ar prieš skaičiuojant šias išlaidas buvo peržiūrėtos valdymo funkcijos, jų struktūra, kad būtų padalytas dubliavimas ir taip toliau? Gal tai būtų nemažas ekonomijos šaltinis?

E.KUNEVIČIENĖ. Dėl valdymo išlaidų praeitais metais diskutavom. Galėsim ir šįmet diskutuoti, bet jos Lietuvai tikrai dar nėra pakankamos. Jeigu kainos pasikeitė, jūs žinot, kai kurios apie dešimt kartų, tai valdymo išlaidos tikrai pasikeitė ne daugiau kaip tris kartus, palyginti su ankstesniais laikais.

Dabar pasakysiu dėl to klausimo, ką jūs sakot. Kad nebūtų didelių diskusijų dėl kitų funkcijų, pasakysiu tai, ką geriausiai žinau. Finansų ministerijos ekspertai, kurie atvažiuoja, Kanados finansų ministro pavaduotojas sakė: už kokį stebuklą čia dirba žmonės? Kas juos čia verčia dirbti? Sakė, čia juk yra postsocialistinis palikimas, kai nebuvo finansų ir nebuvo Finansų ministerijos, o faktiškai buvo tiktai suvestinių sąmatų sudarymas, ką gaudavo ir paimdavo iš Maskvos. Instrukcijų perrašinėjimas. O dabar, sako, Finansų ministerijoje šimtas penkiasdešimt žmonių. JAV vienos valstijos (tai kaip mūsų savivaldybės, tik gal kiek didesnės) Biudžeto departamente dirba šimtas penkiasdešimt žmonių. O pas mus ir finansavimas, ir šakinis finansavimas, ir valiutines operacijos, ir biudžetinės operacijos, ir viskas. Jeigu kalbėsime apie mūsų mokesčių inspekciją, tai pas mus pusantro tūkstančio, o Danijoj  penki tūkstančiai mokesčių inspektorių. Tai dabar kalbėkime apie valdymo išlaidas. Ar pas mus jos per didelės, ar per mažos? Aš nesakau, kad visose ministerijose dabar jau visiškai išspręsta, šito aš negalėčiau jums pasakyti, nes dar tikriausiai ne visos ministerijos struktūriškai yra pertvarkytos. Su šituo reikia sutikti, ir jūs, gerbiamasis deputate, šitai gerai žinote. Bet kad valdymo išlaidos pas mus tikrai nėra didelės, tai aš sakau savo ministerijos pavyzdžiu.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius dar nori paklausti.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ponia ministre, vis gąsdina Vyriausybės vadovai mūsų ta valstybine skola, kad štai skola, skola Žemės ūkio bankui. Buvom mes į komisiją pasikvietę Žemės ūkio banko specialistą, bandėm išsiaiškinti. Tai kam ta skola? Tai Lietuvos žmonių santaupas reikia kažkaip padengti, aš taip supratau. Tai kodėl šito nespręsti privatizavimo tvarka per valstybės turtą? Mes juk kitokiu būdu vis tiek su žmonėmis neatsiteisim. Tik valstybės turtu. Tai išleiskit tuos papildomus investicinius čekius, išmokas, išduokit žmonėms, ir baigta. Kam čia gąsdinti, aš nesuprantu, kam to reikia? Jūs galit, sakysim, per porą mėnesių likviduoti tą skolą ir išspręsti šitą klausimą ar negalit?

E.KUNEVIČIENĖ. Na, gerbiamasis Ekonomikos komisijos pirmininke, aš tikiuosi, jūs turite visų bankų suvestines ir žinot, kokia yra Lietuvos skola. Tai ne vien ta skola, kuri susidaro dabar, kai išėmė paskutiniu metu iš Taupomojo banko tas sumas. O juk investiciniai čekiai — tai niekas kitas kaip investiciniai indėliai. Ir jie irgi yra skola. O per kiek laiko mes įvykdysim privatizaciją, tai čia priklausys... Ar per du mėnesius, ar per mėnesį. Mes negalim būti donkichotais, ypač finansuose. O pasakyti, kad aš jums šiandien pasižadu, jog per mėnesį įvykdysiu jūsų pavedimą, aš nedrįsčiau. Ir jūs, tikiuosi, nesiimtumėt šitos funkcijos atlikti.

PIRMININKAS. Taip. Ir deputatas L.Jankelevičius.

L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamoji ministre, labai atsiprašau, kad jūs stovit, o aš sėdžiu, bet aš noriu vieną klausimėlį. Mano rankose Šalčininkų melioratorių kolektyvo vardu gerbiamojo direktoriaus Rutkausko pasirašytas raštas, kuriame jis prašo padidinti lėšas melioratoriams. Kiek man yra žinoma, mano komisija, kurioj aš dalyvauju, t.y. Biudžeto komisija, šitą mintį palaiko ir Agrarinė komisija palaiko ir nurodo kelius, iš kur galima būtų paimti nors penkis šimtus milijonų rublių fermeriams, ūkininkams ir melioratoriams padėti. Tai mano klausimas būtų toks: ar jūs, gerbiamoji ministre, pritartumėt tam, kad melioraciją reikia paremti lygiagrečiai kaip ir ūkininkus, ar laikysitės nuostatos, kad reikia vadovautis tuo projektu, kuris yra pateiktas, kur melioratoriams yra gerokai mažiau lėšų? Ačiū.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš tikrai pritariu ir buvau susitikusi su gerbiamuoju Jakimavičium ir kitais. Tikrai reikia. Melioracija tai ne vieno žmogaus klausimas ir dabar tai nebe tiek melioracijos, kiek statybos klausimas. Jis irgi yra aktualus, bet ne tiek, kiek melioracijos įrenginių išlaikymo išlaidų padengimas. Tikrai yra aktualus, ir aš jiems sakiau, ir tą patį jums sakau:

kiek aš galiu, tiek šitai remiu.

Dabar dėl to išlaidų padengimo. Jeigu šiam pusmečiui neatsiras galimybės, o kitam pusmečiui jūs numatysit padidinti bendrąjį akcizą per savivaldybes, o šitos išlaidos numatytos savivaldybių biudžete, tikrai reikia nukreipti didžiausią dalį to padidinimo tiems klausimams, apie kuriuos jūs kalbat. Tikrai tai reikia padaryti.

PIRMININKAS. Deputatas J.Jurgelis.

J.JURGELIS. Mano klausimas visiškai sutapo, galima sakyti, su gerbiamojo L.Jankelevičiaus, tik aš norėjau pridėti dar vieną tokį socialinį momentą. Molėtų rajone tai yra viena iš pagrindinių organizacijų, kadangi nėra pramonės ir susidaro didelė įtampa tarp darbuotojų. Jie, netekdami finansavimo, kartu netenka ir darbo. Melioratoriai. Taigi labai apeliuojam į tamstą.

E.KUNEVIČIENĖ. Mes ieškojom būdų, galvojom, gal galima būtų be biudžeto. Jums turbūt ir sakė, kad mes ieškojom tų būdų, buvom susitikę, kalbėjomės, sakėm, gal fondą galima būtų suformuoti, bet šaltinių nėra, o iš ūkininkų juk nepaimsi. O jeigu fondą suformuosime, vis tiek į tą fondą reikia atskaitymus nustatyti ir nerandam to būdo dabar. Todėl aš pritariu, kad visgi šiais metais reikia spręsti biudžeto sąskaita tą pačią problemą, apie kurią jūs kalbat. Tai didelė problema. Praeitais metais jie nesėdėjo rankas sudėję, jie dirbo ir Lenkijoje, ir Rusijoje, ir kitur. Baltarusijoje dirbo. O šįmet vis tiek jau jų liko irgi mažiau. Jau kai kurie susirado darbus. Ir į statybininkus, į mūrininkus perėjo, ir kitur. Bet jeigu jie visiškai išsivaikščios ar pereis į kitas darbo sritis, čia juk specifika, ir tikrai jiems reikia to finansavimo. Ir kol kas reikia iš biudžeto. Kol ūkininkai sustiprės. Paskui jie patys užsimokės kada nors.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Ponia ministre! Nebūnant jokiu pranašu, turbūt galima drąsiai teigti, kad gamyba šiais metais toliau kris. Ir dėl šito gamybos kritimo akivaizdžiai bus gauta mažiau biudžeto lėšų. Ar visa tai yra numatyta šitame biudžete  šitas lėšų sumažėjimas? O jeigu nenumatyta, tai, kaip aš suprantu, biudžeto deficitas bus netgi didesnis, negu čia užrašyta. Kokia tikroji padėtis?

E.KUNEVIČIENĖ. Tikroji padėtis ta, kad skaičiavimai yra atlikti pagal šios dienos būklę. Dabar kalbėti, kad mes turime teisę pasakyti, jog kris, vadinasi, reikia planuoti tą kritimą, o aš šito nedrįsčiau pasakyti. Vadinasi, nepasitikim nei savim, ne savo ūkiu. To nevalia daryti. Todėl mes išeiname iš tos realios situacijos, kuri šiandien yra, ir orientuojamės, kad mūsų ūkininkus, gamybininkus, jeigu jiems nebus padaryta ekonominė blokada, parems užsienis, jeigu mums ūkinę blokadą darys Rusija, Ukraina, kitos valstybės. Aš nemanyčiau, kad labai kris gamyba. Bet jeigu taip įvyktų, tai tuo atveju nebus pajamų, nebus išlaidų, nebus iš ko daryti ir tų išlaidų. Ir deficitas padidės, jeigu darysime išlaidas be pajamų. Ir užsieniečiai klausia: kokiu būdu jūs elgsitės, jeigu šitaip įvyktų? Sakau, tuo atveju bus krizinės situacijos biudžetas. Tai yra šito biudžeto vykdymas bus sustabdytas, atitinkamai bus tvirtinamas arba sudaromas krizinės arba blokadinės situacijos biudžetas.

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamoji ministre, aš turbūt nesugebėjau sutarti, nors labai atidžiai visur ieškojau. Galbūt jūs ar kas nors iš Finansų ministerijos galėtų pasakyti, iš kokių lėšų bus dengiama ,,Lietuvos aido" 900 tūkst. rublių skola per šiuos metus? Niekur neradau, jokiose sąmatose, bet štai yra skaičiavimas, pasirašytas ir buhalterio, ir direktoriaus komercijai, ir patvirtintas 900 tūkst. rublių. Milijonas.

E.KUNEVIČIENĖ. Bet ta jų skola kaip juridinio vieneto ar kaip valstybės garantas? Jeigu yra duotas valstybės garantas, tai mes turėsime ieškoti tos galimybės padengti. Aš nesu pasirašiusi tokios skolos nei ,,Lietuvos aido" redakcijai, nei kitiems juridiniams vienetams. Tada jau man nereikia atsakinėti, tada reikia klausti ,,Lietuvos aido" redakcijos, kokiu būdu jie pasiskolino ir kaip jie galvoja grąžinti tą skolą. Dabartiniu metu šitame laikraštyje pakankamai daug reklamos. Aš manyčiau, kad jie gal neblogai ir užsidirba.

PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Gerbiamoji ministre, aš visą laiką noriu, kad būtų kuo daugiau padedama Lietuvos ūkininkams. Ir noriu štai ką pasakyti. Čia yra planuojama padidinti lėšas ūkininkams gal dvigubai ar kiek. Bet reikia atsiminti ir tai, kad viskas pabrango dešimt, o gal net dvidešimt kartų. Ir pasižiūrėjus į 150 milijonų pernai ir į šių metų, sakykim, kad ir 900 milijonų, tai yra tokie, na, kukloki skaičiai. Ir dabar jau bandoma tokį dalyką daryti. Yra išleistas Vyriausybės potvarkis remti tik tuos ūkininkus, kurie turi daugiau kaip 15 ha žemės. Turbūt jūs ir negirdėjote, kokį atgarsį sukėlė vakar vykusiame ūkininkų suvažiavime šitie dalykai, nes, mano supratimu, apie 70% Lietuvoje dabar kaip tik ir yra tokių ūkininkų, kurie turi mažiau kaip 15 ha. Ir štai jie atsidurs už borto, ir nesugebės tvarkytis, nes jiems nebus ir lengvatiniai kreditai skiriami, ir kitos priemonės. Ir jūsų, ministre, noriu paklausti, ar negalima rasti galimybių kaip galima daugiau lėšų skirti ūkininkams? Ir kad galėtų gauti šitą paramą ne tik turintys daugiau kaip 15 ha, bet ir iki 15 ha. Nes vis vien tai yra realus ūkininkas. Kokia jūsų nuomonė? Kaip čia galima būtų padėti ir rasti kažkokių priemonių?

E.KUNEVIČIENĖ. Jau ir premjeras sakė tą pat, galiu ir aš pakartoti, kad tikrai reikėtų ir žemės ūkiui, ir ūkininkams didesnių finansavimų. Tikrai reikėtų, ir jūs visi šitai žinote. Ir žinote visas pajamas pagal tuos mokesčių įstatymus, kuriuos jūs priėmėt. Ir visos tos pajamos apskaičiuotos iš to, kas yra realiai. O biudžetą sudaro dvi pusės: pajamos ir išlaidos. Jeigu iš vieno atimama, atiduodama kitam. Jeigu atimsite iš sveikatos apsaugos, atiduosite čia. Bet kad reikia padidinti ir ieškoti papildomų pajamų, labai teisinga, ir aš tikrai tam pritariu. Štai ir biudžeto komisija dabar jau sutiko, kad reikėjo tikrai to didesnio bendrojo mokesčio, kad iškęstume šiais metais, kurie dirba, kurie turi, kad pasidalytume.

Dabar dėl ūkininkų paramos. Jeigu mes remsime melioraciją, tai čia yra didelė parama ir visiems ūkininkams, ir elektrifikacija, ir priežiūra, ir visa kita. Dar yra paramos būdai, pavyzdžiui, sėklų pirkimas galbūt kreditan ar kaip. Reikia ieškoti būdų ir per ministeriją, ir per ūkininkų sąjungas, ir per banką. Kuriasi ūkininkų bankas. Buvau su jų atstovais susitikusi, bet jie dar nepradėjo dirbti. Jie atėjo klausti, kada gaus tą 10 mln., kur projekte yra numatyta. Aš sakau, ar jūs išdavėt nors vieną kreditą jau dabar? Sako, dar ne. Tai ką gi veiksit, sakau, pasiėmę tuos 10 mln., jeigu jūs žmonėms nepadedat? Tai čia reikia ir bankų klausimus spręsti, kredito šaltinius reikia spręsti, ne vien biudžeto. Ir su ūkininkais, jeigu tik iš biudžeto bus sprendžiami klausimai, o ne kredito pagalba, lengvatinių kreditų pagalba, tai didelių rezultatų mes po 23 metų nepasieksime. Aš už tai, kad ūkininkams ieškotume dar papildomų pajamų, kad juos daugiau paremtume, ir tas paramos fondas buvo mano idėja, ir kad bankus reikia sudaryti, bet kol kas bankai ūkininkams dar nieko nedavė, todėl vienas iš klausimų yra pajudinti bankus, kad jie pradėtų dirbti ūkininkams, o ne sukauptų ir lauktų, kol jie dar galės duoti kreditus. Reikia jau pradėti dirbti, ar vienas, ar du, trys žmonės yra, bet reikia pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia didelis triukšmas salėje, ministrei sunku atsakinėti, o antra, paprašyčiau, kad apsiribotume pavardėmis tų deputatų, kurie užsirašę, ir pereitume prie komisijų išvadų. Deputatas P.Papovas. Gal kas gali išbraukti savo pavardes? Deputatas P.Papovas. Prašau.

P.PAPOVAS. Gerbiamoji ministre, premjeras apgailestavo, kad biudžeto subsidijų dalyje mažai lėšų skiriama bankrutuojančioms įmonėms, kurios gali bankrutuoti. Sakykite, ar čia numatyta, kad gali bankrutuoti ne tik pramonės Įmonės, bet ir žemės ūkio įmonės, žemės ūkio bendrovės arba ūkininkai, dirbantys blogos kokybės žemėse?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip, ūkininkams, dirbantiems blogos kokybės žemėse, reikėtų tikrai subsidijų numatyti. Ūkininkų problema keliama kiekvieną dieną, nes valgyti reikia, ir mes apie juos kiekvieną dieną prisimenam. Ir nė vienas nedrįstam pasakyti, kad nereikia ūkininkų remti, o pramonė yra įprastas dalykas. Bet mes dažnai pamirštam, jeigu pramonė bankrutuos, tai nebus iš ko ir ūkininkų remti. Taigi kad visiškai nebankrutuotų įmonės, jas stabilizuoti ar palaikyti, aš manyčiau, kad tai yra būtina priemonė, kad susidarytų šaltiniai ir ūkininkams remti. Todėl apie tai ir kalbame, premjeras ir kalbėjo apie tai, kad...

P.PAPOVAS. Aš suprantu, bet žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai, tai yra dvi ūkininkavimo formos žemės ūkyje. Žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai (...) subsidijos numatytos, ar ne? (...) tai yra kitas dalykas...

E.KUNEVIČIENĖ. Na, aš dar nežinau, kaip tvarkysime, žiūrėsim, gal ir paremsit, kad tokį fondą reikia sudaryti, o jeigu tokį fondą sudarysime ir pramonei, ir žemės ūkiui, tai kartu ir spręsime.

PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė kažko nori paklausti.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš dėl procedūros. Gerbiamieji kolegos deputatai, aš labai norėčiau atkreipti jūsų visų dėmesį, kad mes svarstome biudžetą, bet ne biudžetą.

PIRMININKAS. Deputatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Žinant, kad kainos daugelyje sričių bus nevaldomos, ar jūs bent modeliavote, ar skaičiavote, kokia bus paklaida to, kas suprojektuota, po pusmečio ir po metų, ir ar iš viso, atsižvelgiant į tai, yra prasmė numatyti biudžetą iki metų pabaigos?

E.KUNEVIČIENĖ. Taip, prasmė yra, nes kainos jau dabar laisvos ir, skirtingai nuo kitų valstybių, Lietuvoje tai buvo daroma palaipsniui, o ne iš karto. Dabar mes atliekame kai kuriuos tyrimus, kurie rodo, kad kainos jau turėtų stabilizuotis ir net po poros mėnesių arba po mėnesio Lietuvoje jos turėtų pradėti mažėti. Dėl skirtumo, ką jūs turite omenyje, kainų ir atlyginimų, ar maisto ir pramoninių prekių kainų? Biudžetas sudaromas metams, ir mes remiamės ne prognoze, aš jau sakiau gerbiamajam deputatui J.Tamuliui, o mes orientuojamės į šiandieninę situaciją, kokias turime kainas, kokią turime situaciją ir į tai, ko mes laukiam, jeigu sutriktų ūkis. Dar kartą kartoju, jeigu krizinė situacija įvyktų dėl kokios nors ekonominės blokados, tada biudžetas turėtų būti peržiūrėtas kaip krizinis biudžetas. Vienas sustabdomas, kitas peržiūrimas. Tai visiškai įmanomas atvejis, o ką gi čia gali prognozuoti, kai mes esame tokioje situacijoje?

PIRMININKAS. Deputatas K.Rimkus.

K.RIMKUS. Gerbiamoji ministre, kad kainos nepalankios žemės ūkiui vystyti, tai čia seniai visiems aišku, bet jos pastaruoju metu darosi dar nepalankesnės. Ir dabar, svarstant biudžetą, ir jūs pati asmeniškai pritariat, kad žemės ūkiui įvairių dotacijų ar pagalbos yra skiriama labai mažai, tačiau jūs nežinot, iš ko reikia paimti. Šiuo metu yra kuriamas gana nemažas, jeigu taip galima pavadinti, represinis aparatas, keletas žvalgybų ir armija, ir visa kita. Ir žemdirbiams susidaro toks vaizdas, ir vakar ūkininkų suvažiavime vienas aukštas pareigūnas pasakė, kad jeigu žemdirbiai bus labai nepatenkinti parduodami pieną ir visa kita, tai galbūt jėga priversim juos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, prašau formuluoti klausimą.

K.RIMKUS. Todėl klausimas būtų toks. Tai sumažinkime represinį aparatą, žvalgybą ir atiduokime kaimui, ir būsime sotūs ir visi laimingi.

E.KUNEVIČIENĖ. Laimingi tai tikriausiai būsime ne visi, nes ir žemdirbiai rašo tokius raštus, ir prašo Vyriausybės apsaugoti, bijo karvutes išvesti į lauką. Taigi čia, gerbiamieji žemdirbiai arba žemdirbių rinkti deputatai, yra dvi pusės. Iš vienos pusės, tai finansai ir išlaidos tam represiniam aparatui, o iš kitos pusės, ar pakanka, ar nepakanka to represinio aparato, kad apgintų Lietuvos žemdirbį, kad jis nebijotų karvutę išvesti į lauką gegužės mėnesį.

PIRMININKAS. Deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką ir į deputatus. Man susidaro įspūdis, kad mes nesužinom nieko naujo, o pavertėm tai spaudos konferencija. Dėl to aš siūlyčiau gerbiamiesiems deputatams, kurie yra užsirašę, atsisakyti žodžio, kad būtų baigti klausimai ir pereitume prie normalios biudžetinės procedūros.

PIRMININKAS. Gal deputatai sutiktų nutraukti klausimus ir padėkoti ministrei, ir pereitume prie išvadų.

E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu leistumėt, iki 15 val. aš nebūsiu, jei iškils kokių klausimų, gerbiamasis pavaduotojas R.Šarkinas atsakys jums, kad neįsižeistumėt, jog aš išeinu.

PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, dar 3 deputatai, gal sutiksite jiems atsakyti. Deputatas A.Žalys. Nebenori deputatas A.Žalys? Ačiū ministrei. Gerbiamieji deputatai, pereisime prie nuolatinių komisijų išvadų. Aš turiu nuolatinių komisijų sąrašą, kad nepraleisčiau kurios, todėl pirmiausia prašyčiau Agrarinės komisijos išvadų. Kviečiame deputatą M.Treinį. Deputatas K.Antanavičius dėl procedūros.

K.ANTANAVIČIUS. Iš ponios finansų ministrės išgirdom, kad ji išeis. Siūlau, jeigu nėra premjero ir finansų ministrės, nutraukti biudžeto svarstymą, nes tuščiai svarstyti nėra jokios prasmės. Tiek, kiek jie gali būti, tiek ir svarstykime.

PIRMININKAS. Tada paprašysime ministrės pasilikti iki 13.30 val., iki pertraukos. Taip. Prašom, gerbiamasis deputate Treiny.

Nuolatinių komisijų išvados dėl valstybės biudžeto projekto

M.TREINYS. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybės nariai! Šį kartą agrarininkams tenka kalbėti pirmiesiems galbūt ne vien dėl to, kad agrariniame sektoriuje pačios sudėtingiausios problemos, bet kad ir mūsų prašymai valstybiniam biudžetui, ko gero, yra taip pat dideli. Susipažinę su pirmuoju ir antruoju biudžeto projektu, mes matome tą didžiulį ir pajamų, ir išlaidų infliacijos šuolį, ir tiesiog susidaro vaizdas, kad ir metinis biudžetas labai sunkiai prognozuojamas. Tai, dėl ko mes dabar ginčysimės, dėl milijono ar jo dalių, galbūt po pusės metų tie skaičiai bus pasikeitę vėl dešimteriopai ar šimteriopai. Taigi ir pats biudžeto projektas gal būtų buvęs tikslesnis, jeigu būtume nagrinėję pusę metų, o kitai daliai tiktai pateikę prognozes.

Visi suprantame, kad žemės ūkis yra ir bus stabilumo garantas, taigi nuo to, kiek mes skirsime būtiniausių klausimų sprendimui, nuo to priklausys ir viso mūsų ūkio sprendimas.

Pirmiausia norėčiau sustoti prie konkrečių stambiausių programų, prie ūkininkų rėmimo programos. Ūkininkų rėmimo programoje daug kartų paminėtas skaičius 428 mln. rublių. Aišku, ši suma yra nepakankama. Pagal tai, kam žadama skirti šią sumą, jos dalis, t.y. 50%, būtų skirta padengti palūkanas, kurias moka ūkininkai ir mokės už būsimas paskolas, nes palūkanos šiuo metu yra vienas iš veiksnių, kurie riboja mūsų ūkininkų plėtimąsi ir jų ekonominį įsitvirtinimą. Kitą šitos sumos dalį yra numatoma skirti telefonizacijai, elektrifikacijai, taip pat kitiems panašiems dalykams. Mes manome, kad šitas spektras turėtų būti daug platesnis ir biudžeto parama ūkininkams turėtų būti teikta ne kokiam nors atskiram hektarui finansuoti, bet stambesniems objektams, kurie patenkintų ūkininkų grupių poreikius, finansuoti. Sakysime, žemės ūkio technikos naudojimo bendrovės, kurios vienytų kelių ar keliolikos ūkininkų pastangas dirbti žemę, imti derlių. Šiuo metu jie gaus šiek tiek technikos privatizuojant žemės ūkio įmones, tačiau mašinų sistemos jau nebus pilnos, o smulkėjant objektams tos technikos reikės daugiau. Taigi tai reikalingai technikai nupirkti dalinio finansavimo būdu biudžetas neišvengiamai turėtų padėti.

Manome, kad žemės ūkyje būtina steigti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones  pieno, mėsos ir kitokias, prie kurių dalinio finansavimo biudžetas taip pat turėtų prisidėti. Manome, kad biudžeto dalinio finansavimo lėšomis turėtume stiprinti ir kitokį agroservisą žemės ūkyje. Manome, kad šitų sumų papildomoms priemonėms finansuoti, kurią Agrarinės komisijos siūlymu mes pateikėme 240 mln., tai yra pats minimumas, ir aiškiai nepatenkinantis.

Malonu, kad Biudžeto komisija randa galimybę pritarti ir šitą sumą išplėsti iki 400 mln. Savaime aišku, tai visų mūsų poreikių nepatenkins, bet reikia suvokti ir to biudžeto sudėtingumą, ir jo deficitinį pobūdį. Kaipgi tas lėšas būtų tikslinga paskirstyti? Galbūt atskirų pozicijų išvardijimas, kiek kuriam tikslui skirti lėšų, yra netikslingas, tikslinga skirti lėšas rajonams, o rajonuose pagal ten susiklosčiusią situaciją jau detalizuoti. Vienur gal bus daugiau skiriama minėtų objektų statybai, kitur galbūt technikai, galimas dalykas, kitur atsiras ir kitokių būtinų poreikių. Sakysime, vandentiekio, artezinių šulinių kasimui ar kam nors pan.

Peržiūrėdami tą informaciją, kurią čia pavyko gauti, jaučiame tam tikro strategiškumo stoką sprendžiant maisto klausimą, sakysime, aliejaus pramonės plėtojimą. Šiuo metu Lietuvoje aliejus tapo dideliu deficitu, Respublikos mokslininkų ir praktikų pastangomis yra išplėsti aliejinių kultūrų plotai, pirmiausia rapso plotai, tačiau rapso aliejaus gamybai, jo rafinavimui mes Lietuvoje techniškai pagrįstos bazės neturime. Manyčiau, būtina skirti lėšų šioms įmonėms pastatyti, kad mes galėtume tą žaliavą perdirbti Lietuvoje. Tas pat yra ir su sėmenų dalies perdirbimu sėmenų aliejaus gamybai. Kiek teko patirti, cukraus pramonei šiais metais yra numatoma lėšų, kad ją galima būtų modernizuoti ir ji perdirbtų didesnį cukrinių runkelių kiekį, nes dėl menkų pajėgumų darbų sezonas nusitęsdavo ir būdavo didelių nuostolių.

Nerimą kelia melioracijos darbų programa. Šios srities specialistų skaičiavimu, siekiant išsaugoti žemę nuo nualinimo, palaikyti jos dabartinį derlingumą, o nusausinimo sistemą nuo degradacijos, būtina kasmet rekonstruoti sausinimo sistemas ne mažesniame kaip 50 tūkst. ha plote. Taip pat būtinas palaikomasis remontas ir palaikomasis kalkinimas. Tai tie darbai, kurie garantuotų bent stabilią, neblogėjančią žemės būseną. Šitiems tikslams pagal specialistų skaičiavimus reikėtų 945 mln. rublių. Tai yra didelė suma, bet praktiškai atsižvelgiant į indeksavimą natūrinės jos apimtys nebūtų didesnės negu praėjusiais metais. Siūlomas biudžete 315 mln. aiškiai nepatenkina. Biudžeto komisijos žadamas priedas — 100 mln. — tiktai nedaug pagerintų padėtį.

Sutiktume su tuo, kad būtų skubiai kuriamas melioracijos fondas, suprantamas ne vien kaip sausinimo, bet visų žemės gerinimo priemonių sistemos fondas, į kurį lėšos galėtų patekti ne vien iš biudžeto, bet ir iš kitų šaltinių. Sakysime, žemių pardavimo ne žemės ūkio naudotojams. Jeigu tokios lėšos papildytų šitą melioracijos fondą, tada gal galima būtų finansuoti šias programas iš kelių šaltinių. Jeigu to nebūtų, prašytume skirti tas minimalias lėšas — 945 mln. — melioracijai.

Įsigilinus į aukštųjų žemės ūkio mokyklų finansavimo reikalus, matyti, kad dalis išlaidų yra indeksuotos, o dalis ne. Kitaip sakant, skiriamos lėšos nepadengtų būtinų aukštųjų mokyklų remonto ir kitų darbų poreikių. Tas trūkumas būtų maždaug 10 mln. Žemės ūkio akademijai, apie 6 milijonus Veterinarijos akademijai. Reikėtų šias lėšas taip pat papildyti.

Mes biudžete pasigendame naujai susikūrusių Žemės ūkio rūmų konsultacinio centro ir rajoninių jo tarybų finansavimo. Kadangi šiuo metu Žemės ūkio ministerija keičia savo funkcijas, ji mažina savo darbuotojų skaičių, darbuotojai telkiami agrarinei reformai vykdyti, šiems tikslams yra nukreipiama ir rajonų žemės ūkio skyrių tarybų veikla. Poreforminių struktūrų organizavimo, taip pat jų konsultavimo funkciją turėtų perimti Žemės ūkio rūmai. Jų sąmata buvo pasiūlyta 8 mln. rublių. Manant, kad jie sukurs savo struktūras tiktai per metus, ją būtų galima mažinti bent iki 3,5 mln., bet šitą sumą būtina skirti. Todėl siūlau papildyti Žemės ūkio ministerijos švietimo išlaidas 3,5 mln. konkrečiai Žemės ūkio rūmų konsultacinei tarnybai finansuoti.

Respublikoje susiformavo dar viena netikėta situacija, kad didėjant eksploatavimo išlaidoms, siekiant palaikyti sanitarinę būklę ir gauti deficitinių baltyminių priedų pašarams, tenka spręsti regioninių utilizacijos įmonių likimą. Kalbu apie Kaišiadorių ir Rietavo utilizacijos įmones, kurios surenka kritusius gyvulius, perdirba į baltyminius pašarų priedus, kurie šiuo metu yra labai reikalingi, nes mes jų stokojame. Neskiriant maždaug 5 milijonų rublių papildomų išlaidų šiai utilizacijos sistemai išlaikyti, tektų šias įmones uždaryti. Kalbame ne vien apie sanitarijos būklės pablogėjimą, bet ir apie didelius nuostolius baltyminių pašarų gamyboje.

Tai būtų tokios svarbiausios rublinės išlaidos. Tačiau žemės ūkiui funkcionuoti reikia pirkti cheminių medžiagų. Tai yra augalų apsaugos, gyvulių apsaugos priemonės, vaistai, preparatai, kurie yra įgyjami už užsienio valiutą. Jeigu imsime patį minimaliausią jų poreikį, valiutos išlaidos susidarytų apie 8 milijonus rublių. Šito neskiriant, nuostoliai neišvengiamai būtų didesni ir išreiškiami jau keleriopai didesne suma, taip pat išreiškus ją valiuta.

Mes kai kurias pastabas dėl biudžeto esame išsakę svarstydami pirmąjį projekto variantą. Jos lieka iš esmės irgi tos pačios, nesiimame konkrečiai siūlyti, kokiai pozicijai mes turėtume sumažinti išlaidas, tačiau vis dėlto siūlome įvertinti tai, kad, galimas dalykas, teks peržiūrėti ir bendrojo akcizo mokesčio tarifą, kurį mes buvom sumažinę nuo 25 iki 15 procentų. Gali tekti vienu kitu punktu padidinti šį akcizą ir taip siekti lėšų perpaskirstymo. Suvokiam, kad tai yra negeras dalykas, bet geresnio dalyko, ko gero, mes ir neturėsime.

Kalbėdamas apie akcizo reikalus, norėčiau paminėti tai, kad jokiu būdu akcizo mokestis neturėtų būti taikomas tarpinei žemės ūkio produkcijai, kitaip sakant, tarpinei žaliavai, kuria prekiautų pačios žemės ūkio įmonės kooperacijos principais. Sakysime, vieni augina pašarus, parduoda gyvulininkystės bendrovei sėklas, taip pat gyvulių prieauglį, vieni turi reprodukcines bandas, kiti jas peni. Įvedus tarpiniams produktams akcizo mokestį, neišvengiamai augtų žemės ūkio žaliavos vertė ir tuo pačiu mes spartintume infliacijos procesą.

Nežinau, kaip mums teks balsuoti dėl to biudžeto atskirų straipsnių, jeigu mes, komisijos, net neturime visos informacijos apie biudžetą. Sakysim, mes turime šiek tiek informacijos agrariniu klausimu, tačiau kitais klausimais jos mums trūksta. O tam, kad mes galėtume pasverti visą situaciją, kiek kam skirti, mes prieš tai turėtume turėti gerokai didesnės informacijos šaltinį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiame Ekonomikos komisijos pirmininką. Biudžeto komisija paskui padarys apibendrinimą. Ekonomikos komisijos pirmininkas deputatas K.Antanavičius. Ruošiasi Gamtos apsaugos komisija.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ponai Vyriausybės atstovai, gerbiamieji žmonės! Prieš pradėdamas analizuoti biudžeto projektą, norėčiau akcentuoti ir nuoširdžiai kreiptis į visus mus, deputatus, dėl kelių aspektų.

Pirma. Mes visi čia jaudinamės dėl savo kuruojamų sričių. Vieni dėl žemės ūkio, kiti dėl gamtos apsaugos, treti dėl sveikatos, ketvirti dėl medicinos, penkti dėl socialinių reikmių, tačiau mums privalu turėti bendrą ekonominės situacijos supratimą. Matyti, kur mes esam, kur einam ir ką mes galim. Nėra tų lėšų, kurias būtų galima skirstyti be atvangos. Yra labai ribotos lėšos ir mes turime žinoti, kur tas lėšas naudoti, kokiems tikslams, kam pirmiausia. O, man rodos, visiems akivaizdu, kad jeigu mes tas lėšas naudosim taip, kaip tame biudžete numatyta, tai yra valdžią išlaikyti, kitokiems negaminantiems organams, gynybos, krašto apsaugos, rūmų apsaugos, televizijai ir t.t., tai mes už metų kitų nebeturėsim apskritai visiškai lėšų. Juk gamyba pernai metais neišaugo, o sumažėjo, juk technologijos naujos nesukurtos, juk investicijos pakirstos, juk žemės ūkis yra tiesiog katastrofiškoj situacijoj. Todėl mes turime visus rubliukus, visas kapeikėles, kiekvieną dolerį taupyti, taupyti, taupyti, suprasdami, kad esant štai tokiai reformos būsenai viską, ką galim, turim atiduoti gamybai, kuri už metų kitų atiduos mums arba mūsų vaikams, arba mūsų palikuonims. Dar ir dar kartą noriu kreiptis į jus, kad komisijos neturėtų žiūrėti, kaip daugiau skirti savo šefuojamai sričiai, o žiūrėti, kaip sutaupyti ir skirti toms pagrindinėms, kurias minėjau.

Antra. Mes turim suprasti, kad biudžete, skirtingai nuo sovietmečio, kai buvo — kas daugiau pagriebs iš bendro sovietinio Maskvos katilo, tas ir laimingas. Dabar gi šitame Lietuvos biudžete yra tik Lietuvos žmonių pinigai, tik surinkti iš Lietuvos žmonių, iš Lietuvos gamybininkų, iš Lietuvos verslininkų, iš Lietuvos mokesčių mokėtojų, fizinių asmenų pajamų mokesčių. Todėl mes turim ypač atsakingai tuos pinigus skirstyti, kad tie pinigai būtų panaudoti bendriems Lietuvos žmonių interesams, o ne kokių nors grupių, kokių nors atskirų partijų, judėjimų, valdžios grupių interesams.

Ir trečia. Norėčiau akcentuoti, kad mes visi čia atstovaujame tik Lietuvos žmonių interesams. Todėl svarstydami kiekvieną asignavimą turim žiūrėti, kaip tai atsilieps žmonių interesams, ne kokios nors vėlgi grupės ar kokios nors mūsų programos, o būtent Lietuvos žmonių interesams, Lietuvos ateities interesams. Juk iš tiesų nėra abstrakčios Lietuvos, yra Lietuvos žmonių Lietuva. Taigi mes neturime teisės sakyti, kad valstybės interesai yra aukščiau arba pirma valstybės interesų. Yra tik Lietuvos žmonių interesai kartu su Lietuva. Gyvens Lietuvos žmonės, gyvens ir Lietuva. Taigi svarstydami biudžetą prisiminkim savo deputatinę priesaiką ir darykime tai, ką mes galime padaryti ir kam mes esam išrinkti, ir ką privalome daryti.

Ekonomikos komisijos išvados dėl Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybės biudžeto projekto. Ekonomikos komisija, dalyvaujant daugumai narių, dalyvaujant Finansų ministerijos bei kitų žinybų specialistams, išanalizavo Vyriausybės pateiktą 1992 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto projektą ir suformulavo tokias išvadas.

Pirmasis skyrius. Bendrosios išvados. Analizuojant biudžeto projektą, tampa visiškai akivaizdu, kad Vyriausybė neturi ir nevykdo jokios ekonominės programos. Mokesčių, išmokų, kvotų, licencijų apribojimų. Kainų politika visus 1991 metus buvo ir iš biudžeto projekto matyti, kad ir 1992 metais lieka egzistencinė, tai yra siekiama tik lengviau išgyventi einamąjį momentą. Gamybos apimtys mažėja, pramonės struktūra nepertvarkoma, investicijos neskatinamos, gamybos plėtojimo ir darbo motyvacija pakertama, žemės ūkyje susidarė ypač pavojinga situacija, tačiau biudžete žemės ūkiui skiriama visiškai nepakankamai.

Antra. Iš biudžeto projekto matyti, kad Vyriausybė daugiausia rūpinasi valdžios aparato geru gyvenimu, tuo tarpu naujų technologijų įsisavinimo, gamybos atnaujinimo, aptarnavimo sferos plėtojimo, žemės ūkio pertvarkymo ir maisto produktų gamybos stabilizavimo problemos paliekamos savieigai. Tai būtų pakenčiama, jeigu Vyriausybė nevaržytų įmonių iniciatyvos ir savivaldos, pasilikdama savo rankose vis didėjantį komandinį kontrolės aparatą. Iš tiesų įmonės yra įvarytos į kampą, negali laisvai veikti, iš jų atimama didžiulė dalis jų gaunamų lėšų.

Trečia. Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybės biudžeto" turi būti nurodyta Vyriausybei imtis priemonių mokesčiams mažinti, pramonės ir žemės ūkio gamybai plėtoti. Čia jau nuskambėjo, kad gal verta padidinti bendrąjį akcizą. Galiu pranešti, gerbiamieji ponai, kad Latvija prieš savaitę ar prieš dešimt dienų, svarstydama šių metų biudžetą, priėmė bendrąjį akcizą 10%. Tai gal mes iš viso esam kažkokioj ypatingoj būsenoj, kad galime dar didinti? Sakyčiau, reikia kalbėti tik apie mažinimą ir nė vienu procentu, nė viena dalimi nedidinimą, nes tuo pakertama iniciatyva, pakertamos paskatos gaminti, pakertamos verslininkų galimybės.

Ketvirta. Valiutinės lėšos yra taip pat valstybės bendrosios lėšos, todėl Lietuvos valstybės biudžetas turi būti ne tik rublinės pajamos ir išlaidos, bet ir valiutinės, tai yra bendra jų suma, nurodant, kokia valiutos suma skiriama vienam ar kitam subjektui. Tokį projektą būtina pateikti prieš svarstant galutinį biudžeto projektą. Na, štai imkim kad ir pateiktą valiutos fondų ataskaitą, tai numatytos valiutinės lėšos yra tiktai 8%, taip, yra tiktai 89% gamybai plėtoti ir per 80 procentų — valdžios aparatui išlaikyti. Visų valiutinio fondo pajamų.

Penkta. Manome, kad beprasmiška ir nebūtina atimti iš savivaldybių joms skirtas pajamas ir tuo pačiu metu numatyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės biudžeto dotacijas savivaldybėms. Tuo toliau proteguojama sovietinė pajamų perskirstymo tvarka. Todėl manome kad ne 70, o 90 procentų fizinių asmenų pajamų mokesčių turi būti palikta savivaldybių žinioje. Juo labiau kad skirtumas tarp valstybės biudžeto pajamų ir dotacijų savivaldybėms sudarytų tik 191,5 milijono rublių. Toks biudžeto formavimas leistų bent iš dalies atsižvelgti į regiono, miesto indėlį į valstybės pajamas, o ne į regiono, miesto išlaidų sąmatų užmojus. Dabar kas mažiau užsimojo, kas mažiau turėjo drąsos, tas laimėjo. Lygiai kaip buvo ir per visą sovietmetį.

Šešta. Nepriimtinas yra Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos 1992 metų valstybės biudžeto" projektas. Negalima sutikti su numatyto biudžeto pajamų ir išlaidų indeksavimo ir tikslinimo tvarka. Reikia iš esmės spręsti ilgalaikių paskolų klausimą. Galim ir turim priimti nuostatą, kad pajamos auga kaip pajamos, kaip jos auga, taip ir auga, o išlaidos turi būti indeksuojamos proporcingai jau patvirtinto biudžeto straipsniams, atsižvelgiant į tai, kiek tos išlaidos sumažėjo ar padidėjo. Tai yra ne kiek išlaidos, o kiek pajamos padidėjo ar sumažėjo. Taigi reikia iš esmės spręsti ilgalaikių paskolų Lietuvos žemės ūkio bankui klausimą. Aš čia klausiau ponios ministrės neatsitiktinai ir matau, kad tas klausimas jau seniai galėtų būti išspręstas. Ir visiškai abstraktus yra penktasis pateikto nutarimo projekto punktas, kad ten reikia kažkam ieškoti lėšų. Ką tai reiškia ieškoti lėšų?

Septinta. Peržiūrėjus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento informaciją apie Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo ,,Sodra" biudžeto įvykdymą 1991 metais, akivaizdu, kad socialinio draudimo įplaukos buvo per didelės ir dalis jų buvo panaudota neracionaliai. Todėl pritariame valstybės kontrolieriaus K.Uokos pasiūlymui sumažinti valstybinio draudimo įmokų tarifą iki 23 procentų. Jis siūlo iki 27 procentų, na, tai iš tiesų turime šaltinį, kaip mažinti mokesčius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ,,Sodra" turi nedelsiant pateikti atitinkamą socialinio biudžeto 1991 ir 1992 metais analizę ir sprendimą dėl tarifų sumažinimo. Nes ,,Sodros" tarifas yra Vyriausybės dispozicijoj.

Aštunta. Ekonomikos komisija siūlo, priimant 1992 metų biudžetą, balsuoti už kiekvieną pajamų ir išlaidų straipsnį atskirai.

Pajamos. Bendros Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto pajamos 1992 metais numatomos 27 milijardai 386 milijonai. Palyginti su 1991 metais, nacionalinio biudžeto pajamos auga 3,53 karto. Ir pajamų struktūra. Aš pateikiau čia mūsų komisijos ataskaitoj, norėčiau tiktai pasakyti, kad bendrasis ir individualus akcizas sudaro net 54,5 procentus visų nacionalinio biudžeto pajamų, o juridinių asmenų pelno mokestis  tik 8 procentus. Tai rodo, kad gamybos rentabilumas liks žemas, o gamybos pagyvėjimo nelaukiama. Tai yra, kad iš gamybos nėra ko tikėtis gauti pajamų, tai yra tragiška.

Toliau. Bendrosios valstybės biudžeto pajamos numatomos beveik 21 milijardas. Palyginti su 1991 metais, valstybės biudžeto pajamos auga 3,69 karto. Pernai buvo 5,652. Skaičiuojama nuo to, kuris buvo patvirtintas, nes yra tada atramos bazė. Numatyta struktūra pateikta, dėl laiko stokos neįvardiju. Tačiau iš tos struktūros aišku, kad bendrojo ir individualaus akcizo įplaukos sudaro net 71% valstybinio biudžeto pajamų. Akivaizdu, kokia našta užkraunama pirkėjams, gamintojams. Teko būti prieš porą dienų ,,Ramunės" ateljė. Siuvėjos netenka darbo vietų, nes akcizas yra per didelis, niekas nebeužsisako. Moterys turi mokėti už suknelės pasiuvimą tūkstantį rublių. O iš kur tų turtingų moterų, kad užsisakytų? Štai jeigu akcizo mokestį nuimtų, tada dar jos gali gyventi. Šiaip jos turi visos jau tapti bedarbėmis. Tai čia yra katastrofiška ekonominė politika. Čia yra trumparegiška ekonominė politika. Tuo tarpu juridinių asmenų pelno mokestį sudaro tik 7,5 procento visų pajamų į valstybės biudžetą. Biudžete numatytų fizinių asmenų pajamų mokesčių vidutinis tarifas  20,1 procento ir juridinių asmenų pelno mokesčių vidutinis tarifas — 28,65 procento. Socialiniam draudimui dar tenka mokėti 31 procentą nuo darbo užmokesčio fondo. Taigi mokesčių našta gamintojams, verslininkams yra nepakeliama ir didelė, iš tiesų žlugdanti gamybos ir verslų plėtojimą.

Aukščiausioji Taryba ir Vyriausybė nedelsiant turi imtis priemonių mokesčiams ir tarifams mažinti. Gamybos atsigavimas leistų turėti didesnes įplaukas iš juridinių asmenų pelno, be to, dalis šešėlinės ekonomikos išeitų iš pogrindžio ir yra tikimybė, kad net sumažinus mokesčių tarifus įplaukos į biudžetą gali ne tik nesumažėti, bet net padidėti. Kadangi tie, kuriuos jūs visi, gerbiamieji deputatai, keikiat, mafijozai ir kitokie,  jie visi lenda į pogrindžius ir nieko nebemoka. Užtai dorieji Lietuvos gamintojai ir verslininkai turi už juos sumokėti. Tai yra tiesiog vėlgi didžiulė nelaimė, o kitaip, didindami mokesčius, mes su jais nesusitvarkysime. Tačiau svarbiausia, kad sumažinti mokesčiai atvertų galimybę daugeliui žmonių steigti naujus verslus, nevestų įmonių ir verslininkų į bankrotą, ne taip dramatiškai sumažėtų darbo vietos.

Biudžeto projekte individualaus akcizo pridėjimo sąskaita numatoma gauti net per 8 milijardus rublių įplaukų. Tai yra daugiau kaip trečdalis visų valstybės biudžeto pajamų. 38,1%. Galima sutikti su individualaus akcizo pridėjimu degtinės, šampano, vyno, tabako gaminiams. Na, dar dėl to, kad negamintų iš cukraus samagono, galima priskirti ir cukrų. Tačiau nederėtų pridėti papildomo, jau prie to bendrojo 15% akcizo šaldytuvams, kojinėms, nealkoholiniams gėrimams, trikotažo, avalynės gaminiams. Argi mūsų žmonės tokie turtingi, kad gali mokėti už juos tokias didžiulės sumas? Reikia pažymėti, kad pirmojoje pastraipoje paminėtų gaminių individualaus akcizo įplaukos sudaro 5 milijardus 731 milijoną. Tai yra 71,6% visų individualaus akcizo įplaukų. Projekte numatyta už naftos produktus gauti vieną milijardą 602 milijonus rublių individualaus akcizo įplaukų. Tai yra įvertinamos tik pirmojo metų ketvirčio įplaukos. Norėčiau pažymėti, kad tai niekur nebuvo keliama ir rodoma. Tik kai mes atkakliai pradėjome ieškoti, kur liko dar trys su puse milijardo, tada buvo paaiškinta, kad čia yra tiktai pirmojo ketvirčio akcizas. Yra skaičiavimai, kurie rodo, kad iš naftos, nors ir bus padidintos kainos (jūs jau, ponai deputatai, girdėjote, kad yra parengtos benzino kainos 12 rub. 22 kap. arba 15 rub.), mes vis tiek, kaip ir visas pasaulis gauna, taip ir mes gausime viršpelnį. Taigi Vyriausybė turi pateikti realius akcizo skaičiavimus naftos produktams prieš tvirtinant biudžetą.

Trečia. Aiškiai yra sumažintos įplaukos, gaunamos palūkanų už valstybinio kapitalo naudojimą pavidalu. Projekte skaičiuojamas 41,64 milijardo rublių vertės valstybinis kapitalas. Numatoma privatizuoti per pirmąjį pusmetį 20 ir per antrąjį 60. Palūkanos skaičiuojamos nuo valstybinio kapitalo 25 milijardai 733 milijonai. Atsižvelgiant į infliaciją ir privatizavimo tempus, tos pajamos gali būti dvigubai didesnės. Todėl, kad jau dabar kalbama apie tai, kada bus indeksuojama, ir bus indeksuojama. Imkime žemės ūkį ir kt.

Atsižvelgiant į 1 ir 3 punktuose išdėstytus motyvus, valstybinio biudžeto pajamos būtų 24 milijardai vietoj numatomų 20 milijardų. Taigi prašome Vyriausybę pateikti ir realius įplaukų už palūkanas skaičiavimus.

Ketvirta. Valstybės biudžeto pajamų dalyje numatyta tik 70% fizinių asmenų pajamų mokesčio (aš jau apie tai kalbėjau) palikti savivaldybėms. Siūlom palikti savivaldybėms 90% fizinių asmenų pajamų mokesčio. Taigi yra skaičiavimai, tie skaičiavimai pridėti.

Ekonomikos komisija siūlo. Aš atsiprašau, nėra nustatytas laikas komisijai, aš dar turiu 20 minučių darbo čia, tribūnoje.

PIRMININKAS. Komisijos orientuojasi į dešimt minučių.

K.ANTANAVIČIUS. Nesiorientuoja, komisijos išvadoms laikas nėra reglamentuotas. Toliau skaitau. Ekonomikos komisija siūlo savivaldybėms palikti 90% fizinių asmenų pajamų mokesčių. Tada atskaitymai savivaldybių biudžetams padidėtų milijardu 438 milijonais rublių, dotacijos savivaldybėms sumažėtų 2 milijardais 710 milijonų rublių. Valstybės biudžeto pajamos sumažėtų tik 191 milijonu rublių, bet būtų skatinama ir taip toliau.

Trečiasis skyrius. Išlaidos. Bendrosios valstybinės biudžeto išlaidos 1992 metais, palyginti su 1991 metais, auga 3,95 karto. 1991 metų biudžete buvo numatytas 458 rublių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. 1992 metų biudžete numatoma 2333 rubliai. Vadinasi, darbo užmokestis vidutiniškai didėja 5,1 karto. Žmonių darbo užmokestis. Tuo pačiu metu išlaidos Aukščiausiosios Tarybos išlaikymui didėja 8,8 karto, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus išlaikymui išlaidos didėja 21,2 karto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos organų išlaikymo išlaidos didėja 8,4 karto. Aš kalbu apie išlaikymo, nekalbu apie tas nepaprastąsias išlaidas, kurios eina subsidijoms, gal ką nors pastatyti reikia, gal dar ką nors, aš kalbu tik apie personalo išlaikymą, o tai yra darbo užmokestis, benzinas, automobilių eksploatavimas ir kita. Taigi teisėsaugos įstaigų išlaikymo išlaidos didėja 8,42 karto. 1991 metais buvo 18 milijonų, 1992 metais yra 152 milijonai rublių. Tokios valdymo ir teisėsaugos organų išlaikymo išlaidos yra aiškiai ne pagal Lietuvos galimybes. Jei tokios biudžeto išlaidos bus paliktos, tai artimiausiu metu gali įvykti socialinis sprogimas. Gamyba neauga, žemės ūkis žlunga, o valdžios struktūros plečiamos, valdininkų uždarbiai neproporcingai Lietuvos žmonių gyvenimo lygiui didėja.

Ekonomikos komisija siūlo valdymo ir teisėsaugos aparato išlaikymo išlaidas didinti ne daugiau kaip keturis kartus. Tai yra tas pat, kaip sumažinti du ir trupučiuką daugiau kartų. Didinti ne daugiau kaip keturis kartus, palyginti su 1991 metais.

Antra. Aukščiausiosios Tarybos darbuotojų skaičius per 1991 metus nepagrįstai išaugo. Formuojant 1991 metų biudžetą, Aukščiausiojoje Taryboje buvo numatyta 580 darbuotojų. 1991 metų liepos pirmą dieną čia jau buvo 801 darbuotojas, o dabar jau yra 1004 darbuotojai. Siūlome Aukščiausiojoje Taryboje palikti ne daugiau kaip 800 darbuotojų ir Aukščiausiosios Tarybos personalo išlaikymo išlaidas, tai yra paprastąsias išlaidas, sumažinti 27 milijonais 800 tūkst. rublių. Biudžete liktų lėšos 800 darbuotojų su vidutinėmis metinėmis 84 tūkst. rublių išlaidomis vienam darbuotojui. Tai yra 7,03 tūkst. rub. darbuotojų išlaikymui per mėnesį. Jei sumažinsime darbuotojų išlaikymo išlaidas iki keturių kartų, kaip aš siūliau, galima sumažinti Aukščiausiosios Tarybos paprastąsias išlaidas dar 5 milijonais rublių.

Trečia. Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje 1991 metų liepos pirmą dieną buvo 220 darbuotojų. 1991 metų biudžeto projekte buvo numatyta apie 60 darbuotojų, o 1992 metų biudžeto projekte skaičiuojami jau 673 darbuotojai. Vidutinės darbuotojų išlaikymo išlaidos yra 4720 rublių per mėnesį. Net paliekant tokias mėnesines darbuotojų išlaikymo išlaidas ir 220 darbuotojų, galima sumažinti Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus paprastąsias išlaidas 25 milijonais 500 tūkstančių rublių, taip pat 300 tūkst. rublių nepaprastąsias išlaidas.

Ketvirta. Nepagrįstai auga Kultūros paveldo inspekcijos darbuotojų skaičius. Derėtų ne didinti, o mažinti tą skaičių bent penkiasdešimčia darbuotojų. 198 minus 50, liktų 138. Tokiu būdu nepaprastąsias darbuotojų išlaikymo išlaidas galima sumažinti keturiais milijonais rublių.

Visiškai nepagrįstai auga Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos valdymo organų darbuotojų skaičius bei jų išlaikymo išlaidos. Auga 8,4 karto, kaip minėjau. Formuojant 1991 metų biudžetą, buvo skaičiuojama 3000 darbuotojų, 1991 metų liepos pirmą dieną buvo 5496 darbuotojai, o 1992 metų biudžete numatoma 6324 darbuotojai. Jūs iš tos tribūnos, ponai deputatai, ne vieną sykį girdėjote pono G.Vagnoriaus tvirtinimą, kad vienu darbuotoju niekas niekur neauga. Tuo pačiu metu vieno darbuotojo išlaikymo išlaidos, lyginant su 1991 metais, didėja keturis kartus.

Ekonomikos komisija siūlo sumažinti valstybės biudžeto asignavimus Vyriausybei ir jos valdymo organų išlaikymui per pusę. Tai yra paprastąsias išlaidas sumažinti 200 milijonų (atsiranda ištekliai žemės ūkiui) ir nepaprastąsias išlaidas  18 milijonų rublių. Mes esame pateikę jau sausio pradžioje Ekonomikos komisijos parengtą nutarimo projektą dėl Vyriausybės aparato mažinimo. Be to, reikia numatyti ir Vyriausybei apriboti užimamus plotus. Todėl, kad yra daug užsienio firmų, kurios norėtų išsinuomoti patalpas, o negauna patalpų. Tuo tarpu imkime tą pačią ,,Ramunę" ir kitas įstaigas. Savivaldybė joms uždėjo po 25 rublius už kvadratinį metrą mokėti nuomos mokestį. Tai tegul savivaldybė išnuomoja paėmusi tas nereikalingai biurokratinio aparato užimamas patalpas už valiutą, ir mūsų žmonės galės mokėti keturis aštuonis kartus mažesnius nuomos mokesčius, nes jie jau yra visiškai įvaryti į kampą. Taigi nutarimo projektas jums yra, gerbiamieji deputatai, išdalytas ir kartu su biudžetu mes turime tą nutarimo projektą svarstyti, sumažinti Vyriausybės aparatą per pusę. Na, čia jūsų valia, per pusę arba daugiau negu per pusę aš siūlyčiau.

5.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės autoūkyje 1992 metais dirbs 246 žmonės. O autoūkio išlaikymo kaštai  30,7 milijono. Be to, ministerijos ir departamentai dar turi savas automašinas. Benzinas, automobiliai, detalės brangsta. Todėl per didelė pramoga neturtingai Lietuvai laikyti tokį autoparką valdininkams vežioti. Siūlome išlaidas sumažinti bent dešimčia milijonų rublių.

Ekonomikos ministerijoje dirba 328 darbuotojai, Finansų  254, Prekybos ir materialinių išteklių ministerijoje — 297, Tarptautinių ekonominių santykių ministerijoje  86. Iš viso 965 darbuotojai. Nei ekonomikos programos, nei išteklių, nei finansinės sistemos pertvarkos, nei užsienio ekonominių ryšių finansinės sistemos nėra. Vyriausybė turi pertvarkyti ir sumažinti šitas ministerijas.

5.3. Nepateisinamai didinamas Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų skaičius. Net 141 žmogumi.

5.4. Pernelyg didelės išlaidos biudžete numatytos Valstybinei kokybės inspekcijai išlaikyti — milijonas šeši šimtai dvidešimt devyni, plius devyni milijonai 652. Iš viso  11 milijonų 229 tūkst. rublių. Tai kokybės inspekcijai, kurią M.Gorbačiovas kažkada buvo sumanęs ir įdiegęs. Na, maisto inspekciją reikia palikti. Mes buvome pasikvietę specialistus. Todėl Ekonomikos komisija siūlo sumažinti per pusę. Tai yra išlošti vėlgi kokius 5—6 milijonus.

5.5. Kažin kodėl atskirai funkcionuoja Valstybinė geologijos ir Valstybinė geodezijos tarnybos? Apie tai bus vėliau. Nepagrįstas yra Kūno kultūros ir sporto departamento darbuotojų skaičius ir jiems išlaikyti skirtos išlaidos.

5.7. Neleistina Lietuvos Respublikos Vyriausybei vien reprezentacijai ir svečių priėmimui išleisti 8,5 milijono. Be abejo, galima sumažinti per pusę ir daugiau. Mes neturime būti tokie, kad juoktųsi užsieniečiai, kad štai esant ubagams visada norisi pasirodyti ponu. Daryti ištaigingiausius priėmimus, vaišinti be saiko ir taip toliau. Būkim savo vietoj.

5.8. Siūlome sutaupyti 23,65 milijono rublių, kurie yra numatyti 10% priedui prie darbuotojų atlyginimų. Prie Vyriausybės darbuotojų atlyginimų. Vyriausybės darbuotojų atlyginimai ir be tų priedų yra labai aukšti, lyginant su Lietuvos žmonių pajamomis. Taigi per 23 milijonus galime gauti.

5.7. Nepagrįstai auga Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų skaičius. Ministerijos, ne pačių gynėjų. 147 papildomi darbuotojai. Iš viso bus 220 žmonių. Manau, kad bent jau krašto apsaugoje nereikėtų plėsti biurokratinio aparato. Tegul dirba karininkai, komanduoja ir tvarkosi.

6. Milžiniškos lėšos numatytos Prekybos ir materialinių išteklių ministerijai — 525 milijonai rublių, plius 16,7 milijono rublių ministerijos išlaikymui. Pateiktose programose 1992 metams numatyta 68,3 milijono rublių. Kokiems tikslams bus naudojami 456 milijonai rublių, neaišku. Yra parašyta, kad tai yra valstybės rezervai. Kodėl valstybės rezervai turi kainuoti tiek ir kodėl jie neatsimoka? Galima iš kreditų rezervus imti ir tvarkyti. Kodėl biudžetas turi už valstybės rezervus sumokėti? Ar jie dingo? Pernai buvo ir kitais metais bus. Taigi Prekybos ir materialinių išteklių ministerija turi pateikti tų rezervų laikymo, kaupimo sąmatą.

6.1. Pateiktos Prekybos ir materialinių išteklių ministerijos programos yra vien tik paieškos tyrinėjimų ir ketinimų pavadinimai. Pavyzdžiui, 1.2. Iš tos ministerijos programų cituoju: ,,Juodųjų, spalvotųjų metalų liejininkystės ir mažosios metalurgijos vystymas, liejyklų rekonstrukcijų tikslingumo nustatymas, ketaus gamybos technologijos iš plieno laužo, aliuminio lydinių, gamybos technologija iš vietinių žaliavų, smėlio, molio, mažosios ir militarinės metalurgijos pramonės reorganizavimo tikslingumo nustatymas." Jeigu būtų reorganizavimas, suprantamas tikslingumo nustatymas! Jau čia tyrinėta buvo, atsimenu, J.Maniušio žentas daug metų tyrinėjo šitai ir nustatinėjo tikslingumą. Ir šitam reikalui, tam tyrinėjimui numatoma sunaudoti net 5,5 milijono rublių. Ekonomikos komisija siūlo straipsniui ,,Racionalus antrinių žaliavų ir atliekų naudojimas" paieškos ir mokslo tyrimo darbams 1992 metams iš valstybės biudžeto skirti vietoj 5,5—1,5 milijono rublių. Atsiprašau, ne vietoj 5,5, o vietoj 8,5. Ekonomikos komisija siūlo nefinansuoti Varėnos rūdinio mazgo kristalinio pamato geležies rūdos kompleksinių tyrimų. Tai yra sutaupyti 6 milijonus rublių, neskirti akmens druskų hidroakumuliacinių resursų kompleksiniams tyrinėjimams 3 milijonų rublių. Motyvaciją mes galime pateikti. Mes pateiksime, jeigu bus, kas klausosi.

6.3. Ekonomikos komisija siūlo kurti bendrą Lietuvos naudingųjų iškasenų informacinę sistemą, pavesti tą darbą geologijos tarnyboms, todėl neskirti lėšų straipsnio ,,Naudingųjų iškasenų informacinės sistemos parengimas" įgyvendinimui pusės milijono rublių. Ekonomikos komisija siūlo neskirti 2 milijonų 680 tūkst. rublių vėjo jėgainių šiltnamiams ir kitiems objektams apšildyti technologijos įdiegimui, kompleksinės programos pagalbos ūkininkams parengimui. Rengia tą kompleksinę programą žemės ūkiui ir ten turi būti viskas numatyta. Taigi iki tvirtinant biudžetą su žemdirbiais ir specialistais reikia išnagrinėti vidutinio pajėgumo traktorių ir automobilių gamybos organizavimo tikslingumą, kuriems skirta 16 milijonų rublių. Tai yra labai svarbus ateities dalykas. Jeigu darome, tai darome, turi būt sprendimas, jeigu nedarome, reikia nutraukti tą finansavimą, t.y. 16 milijonų rublių.

7. Sunkiai pakeliamos Lietuvos biudžetui yra krašto apsaugai skiriamos lėšos. Tai yra milijardas 290 milijonų rublių plius 17,9 milijono rublių Krašto apsaugos ministerijos išlaikymui, plius 55 milijonai rublių investicijoms, plius vienas milijonas JAV dolerių. Iš viso susidaro milijardas. Pusantro milijardo rublių. Vadinasi, išlaidos krašto apsaugai sudarys apie 6,6% valstybės biudžeto išlaidų. Manome, kad nepagrįstai didelės išlaidos skiriamos apskričių komendantūroms išlaikyti  126,8 milijono rublių visos krašto apsaugos. Kokios čia komendantūros, taip ir nepasisekė išsiaiškinti. Jas galima sumažinti per pusę. Tai yra 63 milijonus išlošime. Atsižvelgdami į sunkią ekonominę 1992 metų situaciją, siūlome bent 200 milijonų rublių, skirtų krašto apsaugos sistemai, perduoti žemės ūkiui remti.

8. Niekaip nepagrįstos yra išpūstos Muitinės departamento ir muitinių tarnybų išlaidos. Iš viso yra 382 milijonai vien tik muitinėms išlaikyti. Neabejojame, kad tokia muitinė ne vien savo buvimu, bet ir savo kaštais Lietuvai neš milžiniškus nuostolius. Todėl siūlome sumažinti lėšas muitinėms bent šimtu milijonų. Ir apskritai Vyriausybė, Aukščiausioji Taryba turėtų nustatyti mūsų ekonominę politiką ir muitinių politiką. Juk nereikalinga su Latvija, su Estija dar steigti muitines ir apskritai į tų muitinių postų statybos ir kitus dalykus turime žiūrėti iš ilgalaikės perspektyvos, o ne vien šios dienos užgaidas tenkinti.

9. Nepagrįstai didelės yra Kūno kultūros ir sporto departamento išlaidos. Ten minėjau paties departamento, o čia dar yra 62,5 milijono kūno kultūrai ir sportui. Manome, kad galima bent 20 milijonų rublių šias išlaidas sumažinti. Lietuvos technikos biblioteka nustojo savo reikšmės, reikėtų tą biblioteką sujungti su respublikine biblioteka arba Mokslų akademijos bibliotekomis. Turėti tiek mažai lankomų bibliotekų Respublikoje yra per didelė prabanga. Todėl siūloma Lietuvos techninei bibliotekai skirti ne daugiau kaip 4 milijonus rublių. Kasmet iš valstybės biudžeto finansuojami Mokslininkų rūmai. Manome, kad reikėtų Mokslininkų rūmams surasti geresnę galimybę užsidirbti komercines pajamas. Irgi nederėtų visos apimties finansuoti iš biudžeto.

PIRMININKAS. Atsiprašyčiau pranešėją, atėjo pietų pertrauka, kiek jūs dar...

K.ANTANAVIČIUS. Man liko, na, 7 minutės, bet aš labai prašyčiau leisti baigti, kadangi yra visiškai konkretūs pasiūlymai. Ir jeigu leistumėt po pertraukos, būčiau labai dėkingas.

PIRMININKAS. Ar sutinka deputatai, kad po pietų pertraukos? Dabar baigti? Kad jūs visi išeinat iš salės. Po pertraukos. Taigi pietų pertrauka.