AŠTUONIASDEŠIMT PENKTASIS POSĖDIS

1992 m.vasario 11 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos seniūnas E. GENTVILAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau sėsti į vietas, tęsiame šios dienos plenarinį posėdį. Jeigu galima, salėje prašyčiau elgtis tyliai ir ramiai. Kviečiu į salę visus deputatus, kadangi šiandien darbotvarkėje yra 13 ar 14 klausimų, visiems jiems yra numatytas galutinis, baigiamasis balsavimas. Visų šitų balsavimų metu salėje turi būti didysis kvorumas, t.y. 88 deputatai. Todėl nepajudės iš vietos nė vienas šios dienos darbotvarkės klausimas, kol nebus salėje 88 deputatų. Gerbiamieji deputatai, aš prašau sėsti jus į vietą. Pirmasis klausimas po pertraukos yra numatytas įstatymo ,,Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo" projektas ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo projektas. Vyksta trečiasis svarstymas ir balsavimas, pranešėjas — deputatas Zenonas Juknevičius.

Prašom, gerbiamasis Juknevičiau, į tribūną. Ne, pirmiausia pagal Reglamentą balsuojami Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai. Kol nepadaromi Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimai, kito įstatymo priėmimas būtų prieštaraujantis Konstitucijai. Prašau salėje tylos.

Diskusija dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo

Z.JUKNEVIČIUS. Aš noriu primint ponui seniūnui, jūs buvot išvykęs, jau buvo balsuotos praeito posėdžio metu Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisos, kurios numatė suteikt teisę įsigyt žemę užsieniečiams, bet jos buvo atmestos, todėl toliau turi eiti Investicijų įstatymo pataisos. Tiktai nuomos klausimai. Ponas S.Pečeliūnas nuo frakcijos pateikė tik tokią Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisą, kad žemę nuosavybės teise gali įsigyti užsienio valstybės ambasadoms ir konsulatams, tačiau tai jau visiškai nesusiję su užsienio investicijomis.

PIRMININKAS. Nesusiję su užsienio investicijomis. Gerai, dėkoju, kviečiu į tribūną ekonomikos ministro pavaduotoją gerbiamąjį A.Sekmoką. Ačiū deputatui Z.Juknevičiui už patikslinimą.

Dar kartą primenu, kad salėje kiekvieno balsavimo metu turės būti bent 88 deputatai. Deputatai bus registruojami, prašau dalyvauti posėdyje. Prašau, gerbiamasis Sekmokai. Trečiojo svarstymo metu reikia supažindinti, kokios pastabos gautos, į kurias atsižvelgta, kurias pataisas padarė patys rengėjai, ir lieka balsuoti.

A.SEKMOKAS. Leiskite toliau pristatinėti pastraipsniui nuo tos vietos, kur buvome sustoję. Buvo priimtas ir nubalsuota už 18 straipsnį. Kitas straipsnis yra 21 straipsnis, kuriame esminis klausimas yra žemės nuomos klausimas. Buvo gauti du pasiūlymai. Ponas A.Ambrazevičius siūlo žemės nuomos laiką nustatyti iki 50 metų, ponia L.Andrikienė siūlo žemės nuomos laiko neriboti. Kadangi buvo du skirtingi pasiūlymai iš gerbiamųjų deputatų, Vyriausybė toliau palieka 99 metų žemės nuomos terminą.

PIRMININKAS. Aišku, taigi balsuosime trimis savarankiškais balsavimais. Pirmiausia už 50 metų terminą, toliau už autorių siūlomą 99 metų terminą ir po to už neribojimą, t.y. skaičių didėjimo tvarka, kaip ir numato Reglamentas.

A.SEKMOKAS. Dar norėčiau dėl balsavimo motyvų pateikti informaciją, kaip šitas klausimas yra sprendžiamas kitose mums artimose šalyse. Estijoj žemės nuomos laikas neribojamas ir tai yra reglamentuota žemės įstatymu. Latvijoj žemės nuoma yra nustatyta 99 metams ir tai yra nustatyta užsienio investicijų įstatymu, priimtu 1991 metų lapkričio 5 dieną. Čekoslovakijoje nekilnojamąjį turtą, pastatus ir žemę galima įsigyti paveldėjimo keliu arba privatizuojant smulkų biznį ar stambias įmones. Žemės nuoma neribojama ir nereglamentuojama, išskyrus žemės ūkio produktų gamybai skirtą žemę suderinus su žemės ūkio ministerija.

Vengrijoje žemę galima įsigyti nuosavybės teise po pastatais ir įmonių teritoriją su teise laisvai prekiauti šia žeme. Nuomos apribojimo irgi nėra. Turiu pasakyt, kad tose šalyse, kur numatytas įsigijimas, žemės nuomos apribojimų nėra.

Rumunija. Kuriant bendras įmones su Rumunija, partneris iš Rumunijos pusės gali įnešti žemę kaip ir kitą nekilnojamąjį turtą visam bendros įmonės veiklos laikotarpiui. Tai yra žemės perdavimas. Bulgarijoje įsigyti nekilnojamąjį turtą, nuomoti žemės ūkio paskirties ir miško žemes reikia leidimo. Nuomos laikas įstatymu irgi nereglamentuotas. Na, ir iš tų tolimesnių šalių  Danija. Bendrų nuosavybės teisės apribojimų užsienio investitoriams nėra, yra tam tikri apribojimai investicijoms tik į gyvenamąjį fondą ir į žemės ūkio įmones.

Taigi bendras kontekstas yra toks, kad nuomos apribojimų tiek Rytų Europos kraštuose, kurie eina į rinkos ekonomiką, tiek ir kituose kraštuose nėra, ir šiuo atveju, jeigu mes padarytume labai griežtus apribojimus dėl žemės, mes išsiskirtume iš kitų valstybių tarpo ir, matyt, pakankamai kritiškai mus įvertintų Europos Ekonominės Bendrijos šalys. Todėl aš prašau gerbiamųjų deputatų šitame įstatyme nebalsuot už rimtus žemės nuomos apribojimus.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Aš pradžioje primenu, kaip balsuosime. Kaip numato Reglamento 109 straipsnis, dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka, taigi pirmiausia balsuosime elektronika už 50 metų, po to už 99 ir po to už tai, kad nebūtų ribojama. Dėl balsavimo motyvų deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš dar pirmiausia gerbiamajam pranešėjui. Jeigu mes nubalsuotume 50, reikėtų vis tiek redakcinės pataisos, leidžiančios nuomininkui pratęst dar iki 99 metų, turbūt, jeigu nubalsuosim, dėl to nesunkiai sutarsim. Be to, mes kalbėjom, kad nuomos dydis kas 10 metų gali būti peržiūrimas. Mes tą įrašysim. Ar reikės dar papildomai balsuot, kad išbrauktume visai tą eilutę?

A.SEKMOKAS. Aš manau, kad šiuo metu redakcijoj pateikta formuluotė yra labai gera, nuomos dydis už žemės sklypą nekeičiamas visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu nuomos sutartis nenumato ko kito. Mes šitą teisę turėtume palikti nuomininko ir nuomotojo susitarimui.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Kolegos, mūsų uždavinys yra padaryti įstatymą tiek liberalų, kad jis būtų kiek galima prieinamesnis užsienio investitoriams. Buvo laikas, kada tris Baltijos valstybes buvo galima laikyti tramplynu į Rytų rinką, tada mes galėjom tikėtis ir daugiau investicijų. O dabar jau jų atsirado kaip grybų po lietaus ir visos jos padarys šitą įstatymą labiau patrauklų, o jeigu mes šito nepadarysim, tai, kolegos, mes tikrai turėsim didelių nesusipratimų. Jūs neįsivaizduojat turbūt, daug kas negalvoja, kad šiandien mes esam labai kritiškoj padėty ir kad ta padėtis bus ne iš finansinės pusės, o iš socialinės pusės. Jau stoja gamyklos ir greit mes turėsim bedarbių armiją, turėsim analogišką situaciją, kokią turėjo Rytų Vokietija, ir ji išėjo iš padėties tiktai didžiulių kapitalo investicijų dėka, o mes jau iš anksto bandom apriboti mūsų įstatyme, atstumt kažkokiu būdu kapitalo investicijas. Nepadarykim tos klaidos.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs pasisakot už tai, kad nebūtų ribojama? Gerai, ačiū. Gerbiamieji deputatai, gal sutarkime, kad kaip tik 6 deputatai dėl trijų skaičių bus pasisakę, tai deputatas P.Varanauskas bus paskutinysis. Dabar deputatė L.Andrikienė. Prašau salėje tylos. Deputate Kašauskai, deputate Januška, jums žodinis įspėjimas.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamasis A.Sekmokas, man atrodo, jau išsakė visus pagrindinius argumentus. Aš tik norėčiau kreiptis į gerbiamuosius deputatus ir paraginti balsuoti už tai, kad žemės nuoma užsienio investitoriams nebūtų ribojama, o ekonominius argumentus taip pat išsakė deputatas A.Ambrazevičius.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. 99 metai, t.y. tik minimas apribojimas, iš esmės tai yra psichologinė laisvė, absoliuti laisvė, todėl 99 metams mes nesuteikiam nuosavybės teisės, tačiau yra duota visiška teisė. Aš manau, kad mūsų frakcija rems Vyriausybės teikiamą pasiūlymą, t.y. 99 metų.

PIRMININKAS. Deputatas P.Varanauskas. Nenorite kalbėt?

P.VARANAUSKAS. Aš kalbu. Norėjau atkreipti visų dėmesį, kad jeigu mes parduosim už tokią astronominę sumą, kaip 1000 dolerių už hektarą, arba 100 ar 200 tūkstančių rublių už hektarą, tai už tris milijardus visą dirbamą žemę parduosim, už 6,5  visus ežerus, upes ir panašiai. Į ką tada mūsų Lietuva pavirs? Atrodo, kad jau kinai taikosi visą pajūrį nupirkti. Apsigalvokime! Tiek, ačiū.

PIRMININKAS. Gerai, po deputato P.Varanausko dar užsirašė 3 deputatai, gerai, tie trys, ir baigiame, nes ilgai laiko sugaišim. Deputatas R.Paulauskas.

R.PAULAUSKAS. Aš norėčiau du tokius argumentus pasakyt. Pirmiausia jeigu žemės nuomotojas orientuojasi į 99 metus, vadinasi, jį domina ne gamyba, o konkrečiai žemė, teritorija domina, nes joks gamintojas nesiorientuoja 100 metų į priekį, tai yra per tolimi laikai. Jeigu gamintojas nori Lietuvoje kažką gaminti sau ir mums, jam 100 metų tikrai nereiks. Čia tik tie, kurie orientuojasi į teritoriją. Dabar kitas dalykas. Toks ilgas nuomos laikotarpis leidžia iš Lenkijos pusės ir iš Vakarų Vokietijos pusės toms jėgoms, kurios turi interesų Pietryčių Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, per šitą šimtmetinę nuomą siekti savo tikslų. Prisiminkim ir šitai, ypač Pietryčių Lietuvą. Tai yra ilgalaikiai interesai ir aš siūlyčiau balsuoti už 50 metų.

PIRMININKAS. Ir deputatas R.Valatka. Atsakinėti į pasisakymus dėl balsavimo motyvų nereikia.

R.VALATKA. Liberalų frakcija, pasisakydama už laisvą žemės pirkimą ir pardavimą, šį kartą, kadangi tai nepraėjo Aukščiausiojoj Taryboj, balsuos už tai, kad nebūtų ribojami jokiais metų cenzais, kadangi trumpas laikotarpis gali priversti kai kuriuos nuomotojus išsunkti iš tos žemės viską ir po to išeiti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi deputatas J.Dringelis atsisakė dalyvauti diskusijoje, t.y. pasisakyti, o kiti deputatai užsirašė vėliau, baigiame pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Prašau sėsti į vietas, pradedame deputatų registraciją. Prašau registruotis. Deputate Grakauskai, jūs liksite neužregistruotas. Salėje  91 deputatas. Prašau deputatus dėmesio! Kiekvienas deputatas yra laisvas visų trijų balsavimų metu, t.y. gali elgtis kaip nori ir balsuoti, kaip jis pageidauja. Pirmiausia balsuojame dėl 50 metų termino.

P.VARANAUSKAS. Dėl darbo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Prašau. Dėl procedūros deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Dėl procedūros. Tautininkų abi frakcijos pageidauja, kad būtų išsaugoti kompiuterio atminty rezultatai...

PIRMININKAS. Mes sugaišim daug laiko, kol rodysim, tai...

P.VARANAUSKAS. Ne rodyt, bet išsaugot, paskui padaugint galėsim.

PIRMININKAS. Gerai. Prašau sėsti į vietas. Kas už 50 metų terminą? Balsuojame už 50 metų terminą, tai bus atskiri balsavimai. Gerbiamoji Liberalų frakcija, aš prašau laikytis salėje tyliai. Už 50 metų terminą balsavo 40, prieš  16, susilaikė 11 deputatų.

Dabar balsuojame už 99 metų terminą, kuri teikia Vyriausybė. Balsavimas dėl 99 metų termino pradėtas. Už 99 metus balsavo 44 deputatai, prieš — 26, susilaikė 13. Na, negaliu aš pasitikėt — veikia, neveikia. Na, aš tikiu, kad neveikia, tačiau suprantat, atsiras tada tokia galimybė piktnaudžiauti.

Dabar balsuojame dėl trečiojo varianto. Kas už tai, kad nuomos terminas nebūtų ribojamas? Balsavimas pradėtas. Už balsavo 25, prieš — 41, susilaikė 20. Taigi balsų dauguma yra nutarta pasirinkti projekto siūlymą, t.y. 99 metų variantą.

R.PAULAUSKAS. Vieną minutę, pirmasis balsavimas buvo per ankstyvas.

PIRMININKAS. Aš jums nesuteikiau žodžio, deputate Rolandai Paulauskai, ir prašau manęs nepertraukinėt. Daugiausia balsų surinko tarpinis variantas, kurį teikė Vyriausybė, taigi įstatymo 21 straipsnio...

R.PAULAUSKAS. Vieną minutę, mes prašom perbalsuot pirmąjį balsavimą, nes...

PIRMININKAS. Įstatymo 21 straipsnio redakcijoje rašomas 99 metų terminas. Prašom, gerbiamasis Paulauskai.

R.PAULAUSKAS. Aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, tačiau jūs palaukite, kol aš pabaigsiu. Aš dabar supratau jūsų teisėtą norą perbalsuoti dėl 50 metų termino. Gerai, tik būkite malonus, manęs nepertraukinėkit kitą kartą. Deputatas A.Taurantas dėl procedūros.

A.TAURANTAS. Aš lygiai tą patį noriu pasakyti, kad iš tikrųjų nebuvo užfiksuota balsavimo pradžia, aš tik atsitiktinai pastebėjau, kad jau baigiasi balsavimas ir reikia balsuoti. Ir palyginkite, kiek buvo balsavusių, visais atvejais: abiem kitais atvejais buvo per 80, pirmuoju atveju tiktai 67.

PIRMININKAS. Gerai, aš sutinku, frakcijos reikalavimas teisėtas, nors balsavimo pradžia ir buvo nurodyta, paskelbta. Taigi buvo reikalavimas perbalsuoti dėl 50 metų termino. Prašau pasiruošti, balsavimas kartojamas. Pakartojus už balsavo 32, prieš  40, susilaikė 13. Tai yra dar mažiau balsavusiųjų už. Taigi įstatymo 21 straipsnyje paliekame, kaip ir numatyta projekte, 99 metų laikotarpį. Ar reikia balsuoti dėl viso 21 straipsnio? Reikia? (Balsai salėje) Reikalauja deputatai balsuoti. Gerai, prašau salėje tylos. Balsuojame paspausdami mygtukus, kas už 21 straipsnį? Jūs dar dėl kito sakinio pageidaujat? Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Tai aš siūliau kalbėdamas apie visą įstatymą, gerbiamasis pranešėjau, kad nuomos dydis už žemės sklypą pirmuosius 10 metų nekeičiamas. O toliau kaip tekste.

Pirmuosius dešimt metų, nes, kolegos, mes visi sutinkam, kad kokį nuomos dydį mes benustatytume, jau po metų jis bus juokingai mažas ir kels visų mūsų piliečių pasipiktinimą, nes mes piliečiams nuomos dydį tikrai reguliuosim kas metai ir dar indeksuosim. O čia dabar įrašysime į įstatymą ir pasitikėsime valdininkais, kurie vienam įrašys vienokias sąlygas į sutartį, kitiems neįrašys...

PIRMININKAS. Gerai, tai aš noriu paklaust, jūs pateikėte prieš 24 valandas pataisą?

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerokai anksčiau.

PIRMININKAS. Kada pateikta pataisa?

A.AMBRAZEVIČIUS. Prieš du mėnesius.

PIRMININKAS. Ar, gerbiamasis Sekmokai, jūs žinote, kad buvo pateikta tokia pataisa?

A.SEKMOKAS. Pataisa buvo pateikta, bet aš noriu dėl balsavimo motyvų pateikti. Aš manau, kad šita Vyriausybės formuluotė yra korektiška, kadangi čia įrašyta: jeigu nuomos sutartis nenumato ko kito, mes galėsim tada peržiūrėt nuomos sutartis susitarus nuomotojams ir nuomininkams nebūtinai po dešimties metų. Gali būti infliacijos poveikis ir 5, ir net 3 metams, ir tuo požiūriu 10 metų būtų per ilgas terminas. Tai geriau palikt ,,jeigu nuomos sutartis nenumato ko kito". Mes tada turim laisvę ir į vieną, ir į kitą pusę. Be to, pateiktame nutarime dėl įstatymo įsigaliojimo yra trečiasis punktas, kur yra nurodoma pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1992 metų kovo 1 dienos priimti nutarimus dėl žemės nuomos sąlygų įmonėms su užsienio kapitalu. Šituo nutarimu bus galima reglamentuoti tam tikrus dalykus, kuriuos jūs minėjote, o pačiame įstatyme tokios redakcijos neturėtų būt. Mano nuomone, tai darytų įstatymą atstumiantį. O yra galimybė šitai pasiekti per nutarimus. Jeigu matysis, kad infliacija turi didelę įtaką.

PIRMININKAS. Gerai, tai deputatas A.Ambrazevičius reikalauja balsuoti dėl pataisos? Reikalaujate? Kad nuomos dydis už žemės sklypą nekeičiamas pirmuosius 10 metų nuo sutarties pasirašymo. (Balsai salėje) Na, čia yra parašyta: jeigu kaip kitaip nenumato sąlygos. Gerai. Reikia balsuoti? (Balsai salėje) Ne, juk ne aš siūlau, kodėl jūs j mane žiūrit? Atsiimat? Ar reikia balsuoti už 21 straipsnį? Deputatas A.Taurantas siūlė balsuoti. Ką gi, pradedamas balsavimas dėl įstatymo 21 straipsnio. Prašome balsuoti. Už 21 straipsnį balsavo 65, prieš — 12, susilaikė 6 deputatai. Straipsnis priimtas. 27 straipsnis.

A.SEKMOKAS. 27 straipsnyje pakeitimų...

PIRMININKAS. Aš prašau visus deputatus salėje tylos. Deputate Rasimavičiau, deputate Kumža!

A.SEKMOKAS. 27 straipsnyje pakeitimų nebuvo padaryta.

PIRMININKAS. Gerai. Reikia balsuoti dėl 27 straipsnio? Niekas nereikalauja balsuoti? 27 straipsnis priimtas be balsavimo. Toliau.

A.SEKMOKAS. 29 straipsnis. 29 straipsnyje įtraukti du paskutiniai punktai iš ankstesnės įstatymo redakcijos. Aš juos perskaitysiu: ,,Užsienio investitorių Lietuvoje gauti dividendai nuo mokesčių atleidžiami. Aukščiausiosios Tarybos sprendimu gali būti taikomos ir kitos mokesčių lengvatos." Mes paprasčiausiai ankstesniam svarstymui pateiktame variante nebuvome to įtraukę. Čia lieka tas pat, kas ir buvo ankstesniame įstatyme.

PIRMININKAS. Gerai. Ar reikia balsuoti dėl 29 straipsnio? Niekas nereikalauja? 29 straipsnis su perskaitytomis pataisomis yra priimtas be balsavimo.

A.SEKMOKAS. 31 straipsnyje pataisų nebuvo padaryta.

PIRMININKAS. Dėl 31 straipsnio reikia balsuoti? Niekas nereikalauja balsuoti? 31 straipsnis taip pat priimtas be balsavimo.

Mums lieka balsuoti už viso Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimą ir papildymą. Balsuosime pakeldami korteles. Prašau visus deputatus sėsti į vietas. Deputate Čobotai, balsavimo metu visi deputatai privalo sėdėti parteryje. Deputate Čobotai, aš prašyčiau mane išgirsti! Taip, taip, jūsų vieta parteryje balsavimo metu. Mes balsuosime pakeldami korteles. Kas už įstatymą ,,Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Dėl balsavimo motyvų buvo norinčių pasisakyti, atsiprašau, nutraukiu balsavimą. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš paprasčiausiai nespėjau taip greit susiorientuoti dėl tų dividendų. Kaip būtų, jeigu mes nieko čia neparašytume, tai yra išmestume tą sakinį dėl dividendų apmokestinimo, ir paliktume ateity, jeigu reikės, pataisyti? Nes dabar vyksta labai aktyvi diskusija, kad turėtų būti ir mūsų vidiniai dividendai apmokestinami, bet mes tokio sprendimo dar nesame priėmę. Ir neaišku, ar mes taip nuspręsime. Todėl jeigu šitą sakinį išbrauktume iš čia, tai įstatymas nė kiek nuo to nepablogėtų.

PIRMININKAS. Aš nesuprantu, kodėl jūs dabar siūlote? Aš suprantu, kad jūs pavėlavote, tačiau kas pavėluota, tas pavėluota. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau pasakyti, kad dėl priimtos pataisos 99 metams galimybės išnuomoti žemę, kas tolygu jos pardavimui, ir dėl to, kad mokesčių lengvatos šiuo atveju yra didesnės negu taikomos mažoms Lietuvos įmonėms, šis įstatymas yra nepriimtinas ir diskriminacinis mūsų Respublikos piliečių atžvilgiu. Todėl aš balsuosiu prieš šias pataisas ir raginu tai padaryti kitus deputatus.

PIRMININKAS. Deputatas R.Paulauskas. Atsiprašau, pakartokit, paspauskit mygtuką. Prašau.

R.PAULAUSKAS. 29 straipsnis numato tokią galimybę, jeigu aš ir belgų tautybės pilietis įkursim įmonę, tai belgas nemokės mokesčių, o aš mokėsiu nežmoniškus mokesčius. Ir jūs kalbat apie Lietuvos verslininkystės ugdymą! Man yra nesuprantami šitie dalykai.

PIRMININKAS. Gerai, jūs prieš įstatymą pasisakot, taip? Deputatas A.Ambrazevičius.

A.SEKMOKAS. Galima paaiškinti?

PIRMININKAS. Gerai, po visų pasisakymų galėsite tarti baigiamąjį žodį.

A.AMBRAZEVIČIUS. Gerbiamasis seniūne, per porą dienų mes atpratome nuo tvarkos ir dabar jūs labai teisingai vadovaujatės Reglamentu ir mes patys kalti, kad taip lengvai 29 straipsnį pražiopsojom. Bet tas straipsnis yra irgi pakankamai lemtingas. Iš tikrųjų gerbiamieji kolegos jau prieš mane šnekėjo, kad mes diskriminuojam savo verslininkus užsienio verslininkų atžvilgiu. Ir dėl to, aš manyčiau, gal geruoju grįžkim prie to 29 straipsnio, nes kitaip teks balsuot prieš visą įstatymą.

PIRMININKAS. Aš nesupratau, jūs dabar siūlot atšaukti šitą straipsnį?

A.AMBRAZEVIČIUS. Grįžt prie svarstymo. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kol kas kalbame dėl įstatymo priėmimo balsavimo. Deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Na, man nesuprantamos tos pastangos bet kokiu būdu blokuoti šito įstatymo projektą. Nes jeigu jau pavėlavai, tai pavėlavai, taip jau yra. O jeigu tavo motyvai neįtikino, tai neįtikino, vadinasi, kiti turi savo nuomonę. Aš noriu pasakyti, kad deputato A.Tauranto sakymas, jog 99 metų nuoma tolygi pardavimui, yra didelė klaida. Nuoma yra nuoma. Galima ir tūkstančiui metų. Kartos keisis, bet tai nebus nuosavybės perleidimas. Nėra pardavimas. Giliai klystam taip teigdami.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Šis įstatymas sprendžia užsienio investicijų klausimą, o ne mūsų verslininkų klausimą. Jeigu kalbame apie mūsų verslininkų palaikymą, tai priimkim verslininkų įstatymą ir išspręsim šią problemą. O užsienio investicijos — tai yra tas kapitalas, kurio mes dar neturim, kurį mes turim prisivilioti. Ir jeigu mes padarysim tokius mokesčius, kad jie bus mažesni kitose valstybėse, mes negausim tų investicijų. Mes turim būt suinteresuoti.

PIRMININKAS. Gerai, aišku. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš siūlau nutraukti diskusijas dėl balsavimo motyvų ir balsuoti už pateiktą įstatymo projektą. Kolegos, mums bėgt pas kaimyną, kad pakeistume šitą įstatymą ar jį patobulintume, nereikės. Jeigu gyvenimas padiktuos, tai grįšime ir išspręsime. Aš manyčiau, ir dėl žemės, ir dėl dividendų neapmokestinimo yra logiškai pagrįstas Vyriausybės pateiktas projektas, ir prašau balsuoti už jį.

PIRMININKAS. Gerai. Aš negaliu nutraukti, jeigu nori dar kalbėti deputatai. Gali kalbėti 5 už, 5 — prieš. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pasakyti, kad šitas įstatymo pakeitimas yra labai svarbus ir būtinas. Tačiau mes, balsuodami už tuos pakeitimus, turim jausti atsakomybę prieš Lietuvos verslą ir verslininkus. Juk mes pastatom Lietuvos verslą, verslininkus, ūkininkus, pramonininkus į blogesnę padėtį. Aš tik noriu akcentuot, kad įstatymas reikalingas, tačiau Lietuvos verslininkus ir pramonininkus statome į blogesnę padėtį.

PIRMININKAS. Aišku. Tai aš vis dėlto noriu išgirst, ar deputatas už įstatymą, ar prieš įstatymą?

B.LUBYS. Aš prisijungiu prie gerbiamojo S.Malkevičiaus, kad reikalingas lygiagrečiai pakeitimas dėl Lietuvos verslininkų, kad eitų abu verslai vienodai.

PIRMININKAS. Gerai. Keturi deputatai pasisakė už, trys — prieš. Deputatas E.Vilkas.

E.VILKAS. Aš tiktai norėjau pasakyti, kad kolega B.Lubys būtų visiškai teisus, jeigu tų užsienio verslininkų būtų. Taigi šitas įstatymas yra pirmiausia tam, kad atsirastų galimybė, kad jis būtų teisus ar neteisus. O dabar tokios galimybės tiesiog nėra.

PIRMININKAS. Jūs taip pat už įstatymo priėmimą?

E.VILKAS. Už.

PIRMININKAS. 5 — už, gali pasisakyti dar du prieš.

Deputatas K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Aš tik noriu pasisakyti.

PIRMININKAS. Na, tai ačiū. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Gerbiamieji deputatai, aš, pasisakydamas prieš 29 straipsnio pataisą, noriu priminti, kad tai turės ilgalaikes pasekmes.

PIRMININKAS. Mes svarstome visą įstatymą, o ne 29 straipsnį.

A.NORVILAS. Ir 29 straipsnis praktiškai suponuoja nuomonę balsuoti prieš visą įstatymą, todėl kviečiu pagalvoti, nes tai ne trumpalaikė, ne vienadienė įstatymo pataisa. Tai ilgalaikis įstatymas. Ir tai, ką kolegos kalba apie mūsų verslininkų pastatymą į blogas sąlygas, — tai tikra realybė ir ilgiems metams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė visi norėję pasisakyti deputatai. Prieš balsavimą dar gerbiamasis A.Sekmokas baigiamąjį žodį.

A.SEKMOKAS. Aš norėjau paminėti tik dėl 29 straipsnio. Buvo išsakyta pono A.Ambrazevičiaus pastaba, atsiprašau, pono R.Paulausko, dėl to, kad suteikiama mokesčių preferencija užsienio kapitalui. Bet aš jau minėjau ir dar kartą noriu ponams deputatams pabrėžti, kad mokestinės lengvatos suteikiamos ne kuriai nors lietuviškai ar užsienio steigėjų pusei, bet bendram įmonės pelnui. Tiktai sumažinamas bendro pelno apmokestinimas ta dalimi, kokia yra užsienio investicija, gaunant šį pelną. Todėl šita interpretacija yra netiksli. Ponas R.Paulauskas išsakė pastabą, kad galbūt formuluotė nelabai aiški, bet aiškesnė formuluotė nebuvo pateikta. O ši redakcija kaip tik ir nesuteikia preferencijos užsienio kapitalui, čia bendroms įmonėms preferencija. Yra neteisinga 29 straipsnio interpretacija.

Įstatymo „Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo” priėmimas

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Prašau sėsti visus deputatus į vietas. Deputate Ilgūnai, deputate Kvietkauskai ir kiti deputatai! Prašau pasiruošti ir balsuoti pakeliant korteles už įstatymą ,,Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo". Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  72.

PIRMININKAS. Už  72. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  6.

PIRMININKAS. Prieš  6. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16.

PIRMININKAS. Susilaikė 16. Įstatymas priimtas. Dėkoju gerbiamajam A.Sekmokui. Nutarimas dėl įsigaliojimo, taip. Ką gi, prašau. Nutarimas dėl įsigaliojimo yra išdalytas tas, kuris vasario 9 ar 4 data datuotas, taip?

A.SEKMOKAS. Taip. Ir pateiktas šiandien jums pakeitimas, t.y. antrasis punktas įtrauktas ir kitaip sudėlioti punktai.

PIRMININKAS. Gerai, ar deputatai nebuvo pateikę kitų pastabų?

A.SEKMOKAS. Nebuvo.

Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo” taikymo tvarkos” priėmimas

PIRMININKAS. Nebuvo pastabų. Ar reikalaus deputatai balsuoti dėl atskirų nutarimo punktų, ar sutinka balsuoti už visą nutarimą iš karto? Sutinka balsuoti už visą nutarimą iš karto. Gerai, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už Aukščiausiosios Tarybos nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymo pakeitimo ir papildymo" taikymo tvarkos"? Kas už šį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  75.

PIRMININKAS. Už  75. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  2.

PIRMININKAS. Prieš  2. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.

PIRMININKAS. Susilaikė 9. Nutarimas yra priimtas. Ačiū gerbiamajam A.Sekmokui.

A.SEKMOKAS. Ačiū.

Diskusija dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio papildymo

PIRMININKAS. Baigėsi laikas, skirtas tam klausimui, tačiau jeigu visi nusiteikę balsuoti dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimo, tai čia problemų, matyt, jokių nėra. 45 straipsnis priimtinas šitokia formuluote? Prašom, gerbiamasis Juknevičiau. Čia ne tas turbūt.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, aš jau sakiau, kad buvo atmesta siūlyta pataisa leisti įsigyti žemę užsieniečiams nuosavybės teise ir buvo pasiūlymas pateikti tokį projektą, kad galėtų įsigyti užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės įstaigos. Jums išdalytas projektas Nr.2, datuotas vasario 5 d. Aš dar kartą su juo jus supažindinu.

Aukščiausioji Taryba nutaria Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnį po pirmosios dalies papildyti tokio turinio antrąja dalimi: ,,Žemės sklypai nuosavybės teise Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali priklausyti taip pat ir užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms."

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kadangi tai yra Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pataisa, reikalaujanti 88 balsų už, prašau visus sėsti į vietas. Deputate Karobli! Prašome sėsti į vietą. Gerbiamasis Sekmokai, dabar artėja Konstitucijos pakeitimo balsavimas, prašau jus sėsti į jums skirtą vietą. Prašom sėsti į vietas. Tai yra seniai brandintas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo projektas, kuris dabar pasiekė tą išvaizdą, kuri, atrodo, yra priimtina visiems deputatams, ir tik deputatų neatidumas balsavimo metu gali nulemti neigiamą rezultatą. Dėl balsavimo motyvų? Deputatas A.Norvilas nepageidauja kalbėti? Deputatas A.Patackas nepageidauja? Deputatas A.Taurantas.

A. TAURANTAS. Aš manau, kad tokią pataisą Konstitucijoje reikėjo seniai padaryti, tik dėl kitų priežasčių, aišku, tai buvo užtęsta be reikalo. Tačiau vis dėlto aš drįstu suabejoti, ar mes nepažeisime šiandien procedūros, o procedūrą pažeisti keičiant Konstituciją iš tikrųjų būtų labai pavojingas dalykas. Todėl aš norėčiau paklausti jūsų, kaip seniūno, ar jūs negalėtumėt nurodyti, kada buvo šiam įstatymui pritarta po pirmojo ar po antrojo svarstymo? Ar iš tikrųjų šiandien mes jau galim priimti?

PIRMININKAS. Jeigu neklystu, tai buvo padaryta lapkričio mėnesį.

A.TAURANTAS. Aš norėčiau konkrečiau. Pirmojo ir antrojo svarstymo.

PIRMININKAS. Žinoma, aš dabar to negaliu pateikti.

A.TAURANTAS. Tokiu atveju, aš manau, kad dėl procedūrinių dalykų mes tikrai neturėtume priimti. Aš dar kartą primenu, nors tai formalumas, bet mes procedūrą pažeisti, keisdami Konstituciją, negalim. Tai be galo pavojinga.

PIRMININKAS. Kol kas dar nenurodyti procedūros pažeidimai. Aš taip pat, deja, negaliu atsakyti priešingai į kitą pusę. Turiu sutikti su jūsų motyvu, kad aš nežinau. Per praėjusias dvi savaites nebuvo balsuota dėl šito?

Z.JUKNEVIČIUS. Kai buvo atmesta visa pataisa dėl teisės įsigyti žemę nuosavybės teise užsieniečiams, buvo pritarta šitam variantui.

PIRMININKAS. Taip. Vasario 5 d. buvo pritarta po antrojo svarstymo šitam variantui be žodžio ,,konsulinėms".

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Taurantas buvo išvykęs į komandiruotę tuo metu.

A.TAURANTAS. Ne, tai aš todėl jūsų ir klausiu.

PIRMININKAS. Čia, manau, baigiasi replikos toje vietoje, kadangi prieš savaitę buvo pritarta. Taip, dėl balsavimo motyvų deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Deja, aš irgi, gerbiamieji kolegos, abejoju. Jeigu kas nors turi iš jūsų tą tekstą rankose, tai gali perskaityti tokius žodžius (iš vidurio skaitau): ,,ir sąlygomis gali priklausyti taip pat ir užsienio valstybių diplomatinėms įstaigoms". Tie žodžiai ,,taip pat ir" kelia man abejonių, todėl manau, kad už visą pastabą kol kas balsuoti negalime, gerbiamieji deputatai, nes už tų kelių žodžių gali slypėti labai dideli dalykai. Todėl arba autorius išbraukia tuos žodžius, arba...

PIRMININKAS. Skaitant visą straipsnį, aišku, kad be Lietuvos piliečių gali priklausyti taip pat ir užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms. Šiuo atveju, aš manau, niekas nesislepia. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad čia yra nevisiškai aišku, ar tik ta žemė, kuri reikalinga jų veiklai, ar išvis jie gali turėti nuosavybės teise ir kitą žemę? Kitaip sakant, nebūtinai tik tie sklypai, kurie reikalingi tų įstaigų darbui. Žodžiu, man regis, per anksti priimti.

PIRMININKAS. Deputatas P.Vaitiekūnas.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš galėčiau...

PIRMININKAS. Gal po pono P.Vaitiekūno tada.

P.VAITIEKŪNAS. Mano klausimas identiškas deputato J.Pangonio.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, juk pasakyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Štai bus įstatymas ir sąlygos dėl žemės suteikimo nuosavybės teise diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms, ten ir bus išsklaidytos jūsų abejonės. Tokio įstatymo rengti negalima, kol nėra konstitucinės pataisos.

PIRMININKAS. Gerai. Dar deputatas A.Sakalas dėl balsavimo motyvų.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau...

PIRMININKAS. Prašau salėje tylos.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau! Norėčiau jums pasiūlyti štai tokį dalyką. Kadangi jūsų pasiūlymas, na, nevienareikšmiškai deputatų priimamas, jūs pats suprantate, kad balsuoti už konstitucinę pataisą būtų sunkoka. Gal jums būtų priimtinas variantas balsavimą perkelti po pertraukos, o per pertrauką dar pasikalbėti su jūsų svarbiausiais oponentais ir juos įtikinti arba jie jus įtikins? Ir tada teikti balsuoti. Priešingu atveju jūs rizikuojate, kad bus priimta konstitucinė pataisa.

Z.JUKNEVIČIUS. Be abejo, niekada nevėlu konsultuotis, bet aš negalėsiu priimti oponentų pastabų, kad ir kaip jos būtų įtikinamos, kadangi čia yra Vyriausybės teikiamas projektas.

PIRMININKAS. Gerai. Jūs prašote, kad aš teikčiau balsuoti?

Z.JUKNEVIČIUS. Ne, jeigu yra daug deputatų, tuo labiau atstovaujančių frakcijoms, kurie dar nori pasikonsultuoti, pasiaiškinti, aš neprašau dabar balsuoti, nes, be abejo, tai nebus priimta. Aš tik prašau įsivaizduoti, kad dėl tokios pataisos nebuvimo negali steigtis ambasados, konsulatai.

PIRMININKAS. Gerai. Tvarka. Jūs atsiimat klausimą kol kas tol, kol pasikonsultuosite su frakcijomis.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš neatsiimu, bet frakcijos šito prašo.

PIRMININKAS. Aš noriu jūsų paklausti, ar man reikia teikti balsuoti šią pataisą, ar nereikia teikti? Juk ne aš turiu spręsti, o turite spręsti jūs, kaip projekto pateikėjas.

J.PANGONIS. Ar galima repliką?

PIRMININKAS. Ne, negalima. Aš klausiu pranešėjo. Gerbiamasis Juknevičiau, ar aš turiu pateikti balsuoti, ar ne?

Z.JUKNEVIČIUS. Aš vis dėlto prašau deputatus dar kartą įsigilinti į tekstą, jame neslypi jokie pavojai. Tai yra diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms. Įstatymuose mūsų apibrėžta, kokios tai įstaigos ir kam jos gali turėti žemę. Nebus ambasados, kuri versis žemės ūkiu. Na, jeigu jau taip mes pradėsim bijoti savęs, mes iš tiesų nieko nebepriimsim.

PIRMININKAS. Aš jūsų klausiu, ar aš turiu pateikti balsuoti?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, po šito motyvo aš tada ir pasakysiu. Bus įstatymas dėl žemės sklypo suteikimo...

PIRMININKAS. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų baigėsi, deputate Juknevičiau. Jūs jau kalbėjot kelis kartus dėl balsavimo motyvų. Ar teikti balsuoti?

Z.JUKNEVIČIUS. Jūs manęs prašote pasakyti, tai aš ir sakau.

PIRMININKAS. Reikia teikti balsuoti?

Z.JUKNEVIČIUS. Todėl aš prašau teikti balsuoti ir prašau deputatus balsuoti.

PIRMININKAS. Repliką dėl balsavimo motyvų deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Man nelabai suprantama mūsų gerbiamojo teisininko išvada, kad dėl to negalės steigtis pas mus pasiuntinybės ir konsulinės tarnybos. Man regis, kad jos gali nuomoti žemę 99 metams. Ką tik priėmėm tokį įstatymą. O dėl žemės pirkimo, įsigijimo mes kartu su jūsų pateiktu įstatymu galėsim nubalsuoti ir konstitucinę pataisą. Juk tai nesusitrukdys.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerai.

PIRMININKAS. Lieka balsuoti už šį įstatymą ,,Dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimo".

Z.JUKNEVIČIUS. Ten priėmėm investitoriams, o ne ambasadoms.

PIRMININKAS. Prašau deputatus sėstis į vietas.

Z.JUKNEVIČIUS. Tai reikia skirti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau sėstis į vietas. Prasideda balsavimas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimo". Kas už šį įstatymą? Prašau salėje tylos. Vyksta balsavimas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  78.

PIRMININKAS. Už  78. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  3.

PIRMININKAS. Prieš  3. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Susilaikė 6. Įstatymas atmestas. Dėl procedūros deputatas A.Ambrazevičius. Aš prašau salėje tylos!

A.AMBRAZEVIČIUS. Mes sutiksime perbalsuoti, kai bus šiek tiek pakeista redakcija ir bus atsižvelgta į mūsų prašymą išbraukti tuos tris žodžius. Tada išsisklaidys visų deputatų abejonės ir aš manau, kad kai bus koks nors artimiausias balsavimas, galėsime balsuoti dar kartą.

PIRMININKAS. Jeigu tai bus laikina to paties įstatymo variacija, tai gali ji būti pateikta tik po pusės metų, tačiau...

A.AMBRAZEVIČIUS. Ne, turbūt nauja.

PIRMININKAS. ... jeigu sutarsime ir tai laikysime nauju projektu, žinoma, jį tada reiktų pradėti svarstyti nuo pat pristatymo. Ir deputatas A.Sakalas taip pat dėl procedūros?

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, balsavimo metu ne visi deputatai buvo įdėmūs. Todėl aš prašyčiau jūsų frakcijos vardu prieš teikiant balsuoti nuraminti salę, kad visi labai įsigilintų, tačiau prašyčiau ne dabar daryti balsavimą, o po pertraukos, kad dar būtų galima pasikonsultuoti dėl vieno kito žodžio redakcijos.

PIRMININKAS. Centro frakcija, apeliuodama į tai, kad deputatai buvo neatidūs, iki klausimo svarstymo pabaigos spėjo paprašyti, kad būtų perbalsuojama dėl šio įstatymo dar kartą. Taip, Reglamentas tai leidžia, aš pacituosiu. ,,114 straipsnis, Balsavimą pakeliant korteles ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, jeigu to reikalauja posėdžio pirmininkas, frakcija arba laikinoji deputatų grupė." Gal baikim kalbėti dėl procedūros, nes ilgai užsitęs. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Aš manau, kad deputato A.Ambrazevičiaus ir deputato A.Sakalo pasiūlymus galima būtų sujungti ir tikrai turbūt tas balsavimas būtų sėkmingesnis. Aš supratau, kad gerbiamasis Z.Juknevičius irgi sutinka su tokia eiga ir, man atrodo, mes labai greitai galėtume tai išspręsti. Kartu aš noriu pabrėžti, kad mano klausimas jums dėl procedūros buvo tikrai ne iš esmės, ir aš palaikau šio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Taip, aš taip ir supratau. Ir deputatas Z.Juknevičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Vis dėlto manau, kad galima atsižvelgti į deputato A.Ambrazevičiaus siūlymą ir tuos tris žodžius ,,taip pat ir" išbraukti, kad niekam nekiltų jokių abejonių, jog už jų kas nors slypi. Todėl prašau balsuoti po pertraukos.

PIRMININKAS. Gerai. Ar deputatai sutinka, kad iš karto būtų galima perbalsuoti taip, kaip prašo Centro frakcija su šituo nežymiu pakeitimu atsižvelgus į Tautos pažangos frakcijos prašymą? Išbraukiant žodžius ,,taip pat ir". Taip, salėje dabar, matyt, nebėra 88 deputatų, kadangi daug išėjo iš salės. Ir tikrai, manau, vienas iš svarbių motyvų — deputatų nedrausmingumas posėdžių metu ir triukšmavimas, ką seniai pastebėjo deputatas A.Ambrazevičius. Per dvi savaites Aukščiausioji Taryba gerokai pasikeitė. Gerai, deputate Juknevičiau, jūs norite, kad dabar būtų balsuojama, jeigu salėje būtų didysis kvorumas? Gerai. Jeigu būtų didysis kvorumas.

J.PANGONIS. Ar galima pasakyti?

PIRMININKAS. Lygiagrečiai prašau deputatus užsiregistruoti. Prašome registruotis. O kitus kviečiu grįžti į salę.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje užregistruotas 101 deputatas. Pagal elektronikos duomenis.

PIRMININKAS. Gerai. Pakartotinai balsuosime Centro frakcijos reikalavimu dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio pakeitimo išbraukiant tris žodžius ,,taip pat ir".

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 95 deputatai.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 45 straipsnio papildymo” priėmimas

PIRMININKAS. Salėje vis dėlto tik 95 deputatai. Prašau deputatus sėstis į vietas. Deputate Luby, deputate Valatka, deputate Tamuli! Deputatas A.Sakalas vėl turės kartoti, kad deputatai buvo neatidūs balsavimo metu. Deputate Leščinskai, prašome sėstis į vietą. Skelbiu balsavimo pradžią dėl 45 straipsnio pakeitimo. Kas už šio straipsnio pakeitimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  92.

PIRMININKAS. Už  92. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Ačiū. Kviečiu į tribūną finansų ministrę gerbiamąją E.Kunevičienę.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio papildymo” projekto svarstymas

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena!

PIRMININKAS. Prašau išeiti iš salės pašalinius asmenis, o deputatus, stovinčius salės gale ir keliančius triukšmą, prašau sėstis į vietas.

E.KUNEVIČIENĖ. Praeitą kartą, kai buvo pristatyti Valiutos fondo įstatymo pakeitimai, papildymai, jie nepakeisti, kadangi labai trumpi, galiu perskaityti.

PIRMININKAS. Ne, jums skaityti, matyt, nereikia. Aš tik noriu pasitikslinti, kadangi iškilo neaiškumų. Yra pateiktas dėl valiutos fondo pakeitimo vienas įstatymo projektas, ilgesnis, ir kitas štai tik toks.

E.KUNEVIČIENĖ. Trumpesnis.

PIRMININKAS. Tai tą trumpesnį mes ignoruosim, nežiūrėsim į jį?

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, tai trumpesnį, tą paskutinį, jeigu galima, aš perskaitysiu, kad būtų aišku. Čia labai trumpai. Patikslinti Lietuvos Respublikos laikinąjį valiutos...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, ar išdalytas deputatams šitas projektas?

E.KUNEVIČIENĖ. Turėjo būti išdalytas.

PIRMININKAS. Kada jis pateiktas Aukščiausiajai Tarybai?

E.KUNEVIČIENĖ. Praeitą kartą jau svarstėm. Kadangi pirmojo svarstymo metu buvo pasiūlyta suredaguoti, antrajam svarstymui jau buvo pateiktas redaguotas tekstas, Tai šiandieną jokios kitos redakcijos, jokių kitų pakeitimų nėra.

PIRMININKAS. Aš turiu gruodžio 21 dienos redakciją.

E.KUNEVIČIENĖ. Ne, čia buvo praeitą kartą.

PIRMININKAS. Prašau atnešti man šios dienos paskutinį variantą. Atleiskit, gerbiamoji ministre, aš kol kas norėčiau susilaikyti, kadangi neturiu įstatymo projekto. Gal jūs jį man galėtumėt duoti?

E.KUNEVIČIENĖ. Aš jums praeitą kartą daviau, kai buvau, kai pristatinėjau, čia palikau. Bet galiu dar kartą duoti.

PIRMININKAS. Gerai, prašome perskaityti.

E.KUNEVIČIENĖ. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

patikslinti Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnį...

PIRMININKAS. Atleiskite, ponia ministre. Aš paprašysiu padaryti posėdyje neeilinę pertrauką, ką turi teisę daryt ir prašyti posėdžio pirmininkas, jeigu deputatai salėje triukšmaus. Gerbiamasis Pangoni, prašome sėsti į savo vietą ir nekelti salėje triukšmo! Jūs keliate salėje triukšmą. Prašom, gerbiamoji ministre.

E.KUNEVIČIENĖ. Patikslinti Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo 3 straipsnio antrą punktą ir išdėstyti jį taip: ,,Valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės iki jų privatizavimo privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atskaityti valstybei valiutos fondui 20% valiutinių įplaukų, gautų pardavus savos gamybos produkciją, prekes, skirtumo, gauto pardavus (...) už konvertuojamą valiutą prekes, produkciją tarp pirkimo ir pardavimo kainos. Trečia, skirtumo, gauto realizavus savos gamybos produkciją, kurios gamybai buvo naudojamos už konvertuojamą valiutą pirktos žaliavos (...), taip pat pardavimo kainos ir sunaudotos žaliavos vertės. Be to, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės atskaito valstybės valiutos fondui 20% pelno pajamų, gautų iš barterinių mainų konvertuojama valiuta. Įmonės, realizuojančios už valiutą valstybinėse ir valstybinėse akcinėse įmonėse pagamintą produkciją, privalo atskaityti valstybės valiutos fondui 20% valiutinių įplaukų, tenkančių šiai produkcijai."

Antra. Trečiojo punkto paskutiniajame sakinyje išbraukti žodžius ,,taip pat premijų iš pelno". Ir trečiasis pakeitimas: ,,Akcizas ir kiti netiesioginiai mokesčiai už prekes, realizuotas už konvertuojamą valiutą, apskaičiuojami ir sumokami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į valiutos fondus perduodamos rinkliavos ir kitos norminių aktų nustatytos valiutinės įplaukos."

PIRMININKAS. Taip, galime balsuoti dėl šio pakeitimo. Ar reikalaujate pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Pastabų, ponia Kunevičiene, jūs nebuvote gavusi po antrojo svarstymo?

E.KUNEVIČIENĖ. Ne.

PIRMININKAS. Aišku. Dėl balsavimo motyvų deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Turiu tiktai vieną klausimą...

PIRMININKAS. Klausinėti trečiojo svarstymo metu nebegalima. Prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Deputate Tamuli, aš taip pat buvau išvažiavęs kaip ir jūs ir iš pradžių neturėjau šito projekto, gal ir jums tokia pat situacija.

E.KUNEVIČIENĖ. Projektas liko tas pat, tik jūs prašėt suredaguoti, kadangi buvo neatskirti kai kurie punktai. Iš esmės nieko nepakeitėme, tik šiek tiek paredagavau, kaip prašėt.

PIRMININKAS. Taip, nėra deputatų, norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti dėl šio įstatymo? Deputate Luby, prašau atsiprašyti manęs, aš jums užsičiaupti neliepiau, aš tik nurodžiau Reglamentą, kuris draudžia trečiojo svarstymo metu pateikinėti klausimus pranešėjui. Aš prašysiu, kad jūs po Mandatų ir etikos komisijos posėdžio atsiprašytumėt. Gerai, prašau balsuoti už įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo valiutos fondų ir atskaitymų konvertuojama valiuta įstatymo trečiojo straipsnio patikslinimo ir pakeitimo". Kas už šį įstatymą? Nebuvo norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų, todėl prašome balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  45.

PIRMININKAS. Už  45. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  17.

PIRMININKAS. Prieš  17. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Įstatymas nepriimtas. Deputatui B.Lubiui turiu nurodyti 209 straipsnio trečiąją dalį, kuria aš ir vadovavausi nebesuteikdamas jums žodžio. Kviečiu į tribūną deputatą Z.Juknevičių. Gerbiamasis Juknevičiau, prašom į tribūną.

Diskusija dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” dalinio pakeitimo

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, ketvirtadienį mes nutarėm taikyti skubesnę tvarką štai šitam įstatymui dėl prašymų į žemės nuosavybės teisės atstatymą miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose pateikimo laiko pratęsimo ir šiandien jūsų dėmesiui pateiktas...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašau bent atsisukti į tą pusę, kurioje yra pranešėjas, ir nekelti salėje triukšmo, nes tuoj vėl nežinosite, už ką reikia balsuoti. Prašom.

Z.JUKNEVIČIUS. Mūsų visų sutarimu šiandien balsavimui pateikta tiktai nuostata dėl žemės sugrąžinimo miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. O buvęs punktas dėl žemės ūkio paskirties žemės sugrąžinimo lieka svarstyti pagal normalią procedūrą, todėl aš prašau jūsų balsuoti už šitą įstatymo projektą. Jis jums išdalytas, t.y. antrasis projektas. Jis skamba taip: ,,Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 10 straipsnio 1 dalį, leisti piliečiams, turintiems teisę į žemės nuosavybės teisės atstatymą miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose (šio įstatymo 5 straipsnis), prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo paduoti iki 1992 metų kovo 31 dienos." Ir įstatymas įsigaliotų nuo šiandien.

PIRMININKAS. Tai yra nuo priėmimo dienos.

Z.JUKNEVIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų?

L.APŠEGA. Bus.

PIRMININKAS. Deputatas L.Apšega.

L.APŠEGA. Manau, kad galima būtų prie to paties ir tą palikt, nes tikrai ateina senukai pas mus į agrarines tarnybas, prašo, maldauja, aš buvau lyg ir prieš tai, bet situacija tikrai tokia, ir mes nutarėm, kad agrarinės tarnybos registruoja į atskirą sąsiuvinuką šituos, na, kaip čia pasakius, žioplius ar kaip. Gal toks žodis neparlamentinis, bet ką padarysi, gal reiktų pridėt tą vieną sakinuką ir viskas būtų gerai, nedaug jų yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji, kaip aš supratau, specialiai dėl to buvo padalytas pirminis projektas į du projektus ir jie yra svarstomi atskirai kaip savarankiški įstatymai. Ir dabar dar keisčiau, kad siūlo sujungti tie, kurie iš pradžių siūlė padalyti. Kadangi nepateiktas jungtinis bendras projektas, tai svarstome dabar tą atskirą projektą tik dėl miestų ir miesto tipo gyvenviečių.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš manau, kad balsavus dėl šito galima trumpai aptarti ir deputato L.Apšegos pasiūlymą, galbūt daugelio deputatų nuomonė pasikeitė ir iš tiesų dėl žemės ūkio paskirties žemės galim nutart.

PIRMININKAS. Deputatas J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš be ilgų diskusijų siūlau balsuoti už ir priimti dar ir kitą po to.

PIRMININKAS. Kito dar tiktai antrasis svarstymas šiandien gali įvykti, dar neįvykęs antrasis svarstymas. Deputatas A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, šitas projektas, kurį siūlo pranešėjas, yra visų apsvarstytas ir Centro frakcijos taip pat. Kviečiu jį palaikyti, greičiau priimti, taip pat kaip galima greičiau balsuoti už kitą projektą. Galbūt numatyti skubos tvarką ar kurią nors kitą, kad greičiau būtų priimtas ir antrasis projektas. O už šitą siūlyčiau balsuot.

PIRMININKAS. Deputatas E.Grakauskas.

E.GRAKAUSKAS. Pritardamas pateiktam projektui, kurį svarstome dabar, dėl miesto gyvenamųjų valdų, aš vis dėlto siūlyčiau pranešėjui pagalvoti, ar nereikėtų greta miesto ir miesto tipo gyvenviečių aptarti ir kaimo gyvenviečių, nes kaimo gyvenviečių žemė negali būti ir nėra traktuojama kaip žemės ūkio paskirties žemė, nes jinai yra kaimo gyvenamojoje vietovėje ir prie namų valdos. Taigi siūlau pritarti šiam projektui ir balsuoti.

PIRMININKAS. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nežinau, kodėl tie du nutarimai ar įstatymai buvo išskirti, aš mielai balsuočiau už abu ir šiuo atveju vien dėl to, kad jie atskirti, aš nenorėčiau agituot balsuoti už šitą įstatymą.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, juk išskirta jūsų pačių nutarimu ir buvo tokie motyvai, kad aš negaliu balsuoti už miesto žemę, kadangi ne kaimo žemė. Gerbiamasis Jonai Šimėnai, jūs, matyt, nebuvot, bet jūs turėsite progą balsuot ir už kitą.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” dalinio pakeitimo” priėmimas

PIRMININKAS. Gerai, dabar balsuojame tik dėl šito įstatymo  dėl teisės atstatymo miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose pateikimo laiko. Pasisakymai dėl balsavimo motyvų jau išsakyti, prašau gerbiamuosius deputatus atsisukti į balsų skaičiavimo grupę. Deputate Gajauskai ir deputate Deguti, prašome atsisukti į balsų skaičiavimo grupę, prasideda balsavimas. Gerbiamasis Čaika, prašome netrukdyti deputatų balsavimo metu. Pradedamas balsavimas. Klausiu, kas už šį įstatymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  86.

PIRMININKAS. Už  86. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Susilaikė vienas. Įstatymas priimtas. Dabar gal sutiktų gerbiamieji deputatai (kaip mačiau, prieštaravimų nebuvo), kad po antrojo svarstymo būtų pritarta kitam įstatymo projektui dėl prašymų atstatyti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo laiko. Jūs jau susipažinę su šiuo įstatymo projektu. Ar būtų dėl to prieštaravimų? Ar prieštaraujate kas nors? Ar reikia balsuoti dėl to, kad būtų pritarta po antrojo svarstymo šiam įstatymo projektui? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Prašau iki trečiojo svarstymo pateikti savo alternatyvias pastabas ir pasiūlymus. Dėkoju, vienas įstatymas priimtas, kitam pritarta po antrojo svarstymo. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį K.Pėdnyčią.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamieji deputatai, norime jums pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo papildymo". Turinys toks: ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria padaryti Lietuvos Respublikos muitinės laikinajame įstatyme šiuos papildymus: 10 straipsnį papildyti tokiu antruoju punktu: ,,Muitinė konfiskuoja ūkio subjektų neteisėtai bandomas gabenti prekes ir nustatytaja tvarka jas realizuoja. Sprendimą konfiskuoti ūkio subjektų neteisėtai bandomas išvežti, gabenti prekes, taip pat" (aš noriu atkreipti deputatų dėmesį, čia buvo praleistas vienas žodis, po žodžių ,,taip pat" reikėtų įterpti žodelį ,,teikimą") ,,teikimą taikyti jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas ekonomines sankcijas, baudas priima muitinės viršininkas arba jo pavaduotojai."

PIRMININKAS. Aš prašau deputatus neišeiti iš salės, reikia balsuoti dėl šio įstatymo. Gerbiamieji deputatai, prašau salėje tylos. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių? Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nesuprantu, ką tai reiškia ,,nustatyta tvarka jas realizuoja". Vadinasi, muitinė tampa ūkine—komercine įmone?

PIRMININKAS. Prašom neklausinėt trečiojo svarstymo metu.

J.ŠIMĖNAS. Aš dabar dėl balsavimo motyvų kalbu.

PIRMININKAS. Prašom.

J.ŠIMĖNAS. Aš manyčiau, jeigu būtų parašyta, kad nustatyta tvarka priduoda konfiskuotas prekes kažkur ar taip toliau, tai būtų visiškai priimtinas dalykas, o kai ,,nustatyta tvarka realizuoja", tai tampa pelno siekianti įmonė, ir negalėčiau balsuot už tokią redakciją.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo papildymo” priėmimas

PIRMININKAS. Deputatė K.Prunskienė nepageidauja pasisakyt? Deputatas Vladas Terleckas taip pat nepageidauja? Ką gi, galime balsuoti dėl viso įstatymo, taip? Prašau sėsti į vietas. Pašalinius asmenis prašau sėsti į jiems skirtas vietas. Deputate Paulauskai, pasakykite jūsų gražiai kolegei, kad ji sėstų į savo vietą. Deputate Tupikai, deputate Kolesnikovai! Prašome balsuoti už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo įstatymo papildymo". Kas už šį įstatymą? Balsavimas prasidėjo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  64.

PIRMININKAS. Deputatai triukšmauja salėje, aš negirdžiu, ką sako balsų skaičiavimo grupė. Pone Jankelevičiau, prašome tylėt.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  64.

PIRMININKAS. Už  64. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  7.

PIRMININKAS. Prieš  7. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Įstatymas priimtas.

K.PĖDNYČIA. Gerbiamieji deputatai, be to, aš prašyčiau apsvarstyti dar ir kitą klausimą. Mes prašome papildyti to paties įstatymo 17 straipsnio...

PIRMININKAS. Atsiprašau, šitas klausimas nebuvo numatytas darbotvarkėje.

K.PĖDNYČIA. Jeigu ne, tai ne.

PIRMININKAS. Mes neįrašėme tokio klausimo svarstymo į darbotvarkę, aš prašau pateikti viską kaip privaloma.

K.PĖDNYČIA. (Negirdėti) ... Aš A.Abišalai perdaviau, jis man...

PIRMININKAS. Ne, mes darbotvarkėje šito klausimo neįrašėm, prašome normalia tvarka teikti.

K.PĖDNYČIA. Na, jeigu nėra, tai nėra. Gerai.

Diskusija dėl baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimo

PIRMININKAS. Dėkoju jums, gerbiamasis Pėdnyčia. Prašom į tribūną dar kartą deputatą Zenoną Juknevičių dėl baudų, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose.

Z.JUKNEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, pateikdamas šį klausimą esu itin sudėtingoje situacijoje. Vyriausybės nutarimu man pavesta jai atstovauti svarstant šitą klausimą, bet aš, kaip teisininkas, negaliu kviest jūsų pritart tam, kad Vyriausybė galėtų indeksuot Baudžiamajame kodekse numatytas sankcijas. Tuo labiau kad Teisingumo ministerija turėtų išsiuntinėt teismams baudų dydžius pagal kainų indeksus.

PIRMININKAS. Jūs neprašote balsuoti dėl šio įstatymo?

Z.JUKNEVIČIUS. Čia aš, kaip deputatas, pasakiau savo nuomonę.

PIRMININKAS. Aišku.

Z.JUKNEVIČIUS. O aš, kaip atstovaujantis, tai prašau Teisinės sistemos komisiją pareikšt savo išvadą, tuo labiau kad ponas J.Prapiestis vakar žadėjo tokią išvadą pateikti, kad būtų galima balsuoti. Bet ponas J.Prapiestis yra, ir aš prašau, kad jisai pasisakytų.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Prapiesti, jeigu taip jau buvo sutarta, kad trečiojo svarstymo metu bus pateikta išvada, prašome.

J.PRAPIESTIS. Teisinės sistemos komisija negali pritart tokiam projektui, nes čia būtų paliečiami esminiai klausimai, t.y. žmogaus teisės ir laisvės. Ir Aukščiausioji Taryba suteiktų Vyriausybei teisę faktiškai numatyti bausmių dydžius, o tai yra daroma tiktai įstatymo keliu. Todėl Teisinės sistemos komisija mano, kad reikėtų daryti pertrauką šitame trečiajame svarstyme ir pavesti, pavyzdžiui, Teisingumo ministerijai, Aukščiausiajam Teismui parengti tokį baudų indeksavimo projektą, kuris neprieštarautų veikiantiems įstatymams, visų pirma kodeksams.

PIRMININKAS. Matot, galėtume tokiu atveju atmesti ir pavesti rengti naują projektą.

J.PRAPIESTIS. Ne, gal...

PIRMININKAS. Nes, jeigu mes darome pertrauką, o įpareigojame rengti visai naują, tai kokiu pagrindu?

J.PRAPIESTIS. Jeigu mes atmesime, reikės laukti 6 mėnesius.

PIRMININKAS. Ne, tai tegul rengia naują projektą ir nereiks laukti 6 mėnesių.

J.PRAPIESTIS. Ne, galbūt švelnesne formuluote — tegul parengia projektą, kuris labiau atitiktų įstatymus.

PIRMININKAS. Gerai, žodžiu, jūs siūlote, kad būtų paskelbta trečiojo svarstymo pertrauka. Ar gerbiamasis pranešėjas sutinka?

Z.JUKNEVIČIUS. Taip, aš ir sakiau, kad tokia dvilypė situacija, be to, mes dabar svarstome Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, ten iš karto galima orientuotis apie baudų dydžius.

Mes jau parengėm dėl visų išmokų, numatytų Civilinio proceso kodekse. Aš kviečiu pritarti Teisinės sistemos komisijos pirmininko nuomonei, ir mes parengtume atskirai dėl Baudžiamojo kodekso, atskirai dėl Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų projektus.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjo, kol kas juk dar čia neturėtų vykt trečiasis svarstymas, nes dėl ypatingos skubos tvarkos dar net nebuvo sutarta, pasirodo. Buvo tik pristatytas. Ir kažkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar deputatai prieštarauja, kad dabar būtų paskelbta šio projekto svarstymo pertrauka? Neprieštarauja? Deputatas Jonas Liaučius.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, manyčiau, kad tikslinga priimti, neatidėti. Mes nepažeisime principų, numatytų kodeksuose, nes kodekse nustatomas dydis. Sakykime, jeigu tai piniginė bauda, o čia indeksuojama. Tai yra pakeliama į tos piniginės baudos realųjį tikrąjį dydį, o šiaip Vyriausybė nenustatys baudų dydžio, o visai ką kita. Jinai tiktai pritaikys, kad ta bauda būtų reali, atsižvelgiant į infliaciją. O ši baudų suma juk nustatyta fiksuota tiek Baudžiamajame, tiek Administraciniame kodekse. Manyčiau, kad čia ne taip buvo pateiktas argumentas. Siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerai, kaip pranešėjas? Jeigu pranešėjas neteikia balsuoti, tai aš taip pat neteiksiu.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš vis dėlto pasisakau už tai, kad būtų padaryta šito įstatymo svarstymo pertrauka. Jeigu Taryba pavestų taip, kaip siūlė gerbiamasis J.Prapiestis, mes pateiktume kiekvienam konkrečiam kodeksui atskirą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerai. Ir deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Norėčiau paprieštaraut gerbiamojo kolegos prieš tai išsakytai nuomonei...

PIRMININKAS. Kurio?

L.N.RASIMAVIČIUS. Ne pranešėjo. Supraskim tai, nors įstatymuose yra fiksuotas baudų dydis, bet mes suteiktume Vyriausybei, tarkim, už  gamtos pažeidimus nustatyt vieną indeksą, už kelių eismo taisyklių — kitą indeksą ir t.t., ir t.t. Žmogus, kuris pažeidžia, jis turi žinot, ką jis pažeidžia, iš anksto.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyt, kad čia yra nesusipratimas, kadangi aš dar nesu gavęs paskutinių dviejų posėdžių dienų protokolų, tai aš nesu matęs, kad būtų įvykęs pirmasis svarstymas. Kol kas yra įvykęs tiktai pristatymas vasario 4 dieną. Todėl mes čia dabar turim kalbėt apie ypatingos skubos svarstymo tvarką, jeigu norėtume šiandien balsuot. Tačiau dėl ypatingos skubos svarstymo tvarkos Aukščiausioji Taryba dar nėra nutarusi. Mano supratimu, turėtų dabar vykti ne daugiau kaip pirmasis svarstymas. Nes niekas ir nereikalauja balsuoti dėl ypatingos skubos. Tai gal taip sutariame, kad pirmajame svarstyme (sprendžiant pagal protokolus, vis dėlto tai yra tik pirmasis svarstymas) daroma įstatymo svarstymo pertrauka. Ir prašome suinteresuotas žinybas rengti naują projektą. Neprieštarautumėt? Gerbiamasis J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Siūlyčiau, kad ne suinteresuotos žinybos rengtų, nes tomis suinteresuotomis gali būt įvairios ministerijos, pavyzdžiui, ir Kontrolės departamentas. Nepamirškit to, kad atlyginimas tų, kurie turi teisę skirti tokias baudas, dabar didžia dalimi priklauso nuo to, kokias baudas duoda, kokias paskiria. Todėl, man atrodo, reikia konkretinti, kad tai tegul rengia Teisingumo ministerija kartu su Aukščiausiuoju Teismu.

PIRMININKAS. Gerai. Ir įpareigoti Teisingumo ministeriją kartu su Aukščiausiuoju Teismu tobulinti šį įstatymo projektą.

J.PRAPIESTIS. Taip.

PIRMININKAS. Taip? Pritaria visi deputatai tokiam variantui? Pirmojo svarstymo metu padaryti pertrauką ir nurodyti Teisingumo ministerijai kartu su Aukščiausiuoju Teismu tobulinti šį įstatymo projektą. Balsuoti dėl to nereikia. Ačiū. Klausimas baigiamas svarstyti.

Ką gi, nebesant salėje 89 deputatų, bet kuris kitas balsavimas yra beprasmis. Pertrauka iki 17 valandos. Prašau susirinkti lygiai 17 valandą, reiks balsuoti dėl trijų įstatymų projektų, už kuriuos jau buvo balsuota. Lieka tik perbalsuoti.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame mūsų plenarinį posėdį. Posėdžio pradžioje pareiškimui žodžio prašė deputatas Egidijus Klumbys. Kitus deputatus kviečiu atvykti į salę, nes dar liko daug klausimų, dėl kurių balsuojant reikia 88 deputatų. Prašau salėje tylos. Deputate Morkūnai, Stakvilevičiau, Genzeli!

Deputato E.Klumbio pareiškimas

E.KLUMBYS. Grupės Aukščiausiosios Tarybos deputatų pareiškimas. ,,Šių metų vasario 9 dienos vakare Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis savo tradiciniame pasisakyme per Lietuvos televiziją pareiškė, kad deputatai lobsta. Toks rimtas kaltinimas negali nekelti mūsų susirūpinimo ir nerimo. Už jo slypi tiek moraliniai, tiek politiniai aspektai. Pirmiausia buvo mestas labai rimtas kaltinimas visiems Lietuvos Respublikos deputatams, tarp jų ir mums, Aukščiausiosios Tarybos deputatams, kurie prieš dvejus metus vieningai balsavo už kolegą deputatą, dabar Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį. Mūsų atžvilgiu pažeista nekaltumo prezumpcija.

Dar labiau neramina šio kaltinimo politinis aspektas. Po kai kurių Jungtinės Sąjūdžio frakcijos deputatų pasisakymų, kad būtina paleisti Aukščiausiąją Tarybą, po parašymo valstybės laikraštyje ,,Lietuvos aidas", kad Aukščiausioji Taryba pavargo, dabar nepagrįstas kaltinimas, kad deputatai lobsta, dar labiau aštrina padėtį, smukdo Aukščiausiosios Tarybos autoritetą ir prisideda prie jos ardymo.

Mes prašom Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką V.Landsbergį atsiprašyti visų Lietuvos Respublikos deputatų, išskyrus tuos, kuriems gali šiuo metu pareikšti konkrečius kaltinimus dėl lobimo ir kurių pavardes raginame paskelbti nedelsiant. O ateityje susilaikyti nuo bet kokių nepagrįstų kaltinimų." Pasirašo deputatai: E.Klumbys, A.Ambrazevičius, B.Nedzinskienė, V.Povilionis, V.Kolesnikovas, R.Paulauskas, A.Taurantas, L.Andrikienė, A.Norvilas, B.Valionytė ir deputatas V.Žiemelis, pritaręs paskutinei pastraipai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi salėje dar nėra 88 deputatų, būtų galima pristatyti į darbotvarkę papildomai įrašytą klausimą, kurį pateiktų deputatas Aloyzas Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai...

PIRMININKAS. Gerbiamuosius žurnalistus ir Aukščiausiosios Tarybos svečius reikalauju sėsti j jiems skirtas vietas. Priešingu atveju be jokios pastabos būsite išprašyti iš salės. Prašom.

Diskusija dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktų panaikinimo

A.SAKALAS. Gerbiamieji deputatai, praeitą ketvirtadienį Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras perskaitė du protestus dėl kai kurių Vyriausybės nutarimų ir potvarkių, kurie, jo ir Generalinės prokuratūros nuomone, nesuderinami su mūsų įstatymais, ir pasiūlė Aukščiausiajai Tarybai šiuos potvarkius ir nutarimus atšaukti. Jums yra išdalytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas dėl kai kurių Respublikos Vyriausybės nutarimų ir potvarkių ir jame išvardyti tie dokumentai, kuriuos čia išvardijo generalinis prokuroras. Projektą jūs visi turite, aš norėčiau tik pristatyti šį dokumentą ir paprašyti, kad jūs pritartumėt tolesnei šio projekto eigai. Beje, šį projektą pristato Centro frakcija ir Nuosaikiųjų frakcija.

PIRMININKAS. Taip, aš primenu, kad klausimas įrašytas į šios savaitės darbotvarkę ir kartu į šios dienos darbotvarkę kaip nutarimas. Jis, savaime aišku, būtų svarstomas skubesne tvarka. Deputatai norėjo arba paklausti, arba pasisakyti. Deputatas Jonas Šimėnas.

J.ŠIMĖNAS. Aš nedalyvavau tada, kai buvo svarstomas šitas projektas, todėl aš negalėjau frakcijoj pasakyti kai kurių motyvų. Aš šiandien norėčiau paklausti jūsų, ar nebūtų galima šitą dokumentą padalyti per pusę ir svarstyt atskirai? Atskirai vieno nutarimo naikinimą ir atskirai kito. Nes jeigu bus vienas, tai turbūt labai apsunkins šito dokumento priėmimą. Ir jeigu būtų tai priimtina, tada būtų galima visiškai kitaip tą diskusiją pakreipti.

A.SAKALAS. Aš, atsakydamas gerbiamajam J.Šimėnui, norėčiau paminėti, kad šis nutarimas susideda iš dviejų punktų. Ir jeigu deputatai, sakykime, atmes vieną punktą, tai jie galės balsuot už kitą punktą. Todėl nėra reikalo turbūt skaldyti šito į du dokumentus, kadangi tame pačiame dokumente yra du punktai.

PIRMININKAS. Kitaip sakant, deputatas J.Šimėnas galės paprašyt, kad būtų balsuojama už kiekvieną punktą atskirai, ir gali būti atmestas ar vienas, ar kitas punktas.

A.SAKALAS. Taip, turbūt tai priimtina deputatui J.Šimėnui.

PIRMININKAS. Deputatas G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Aš noriu išsakyti komisijos nuomonę. Švietimo, mokslo ir kultūros komisija šiandien kalbėjo apie šį projektą ir jį remia.

PIRMININKAS. Deputatas N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš norėjau paklaust pranešėją, ar jam žinoma, kad jų frakcijos narys, profsąjungos atstovai, taip pat ir kitos komisijos buvo susirinkę ir buvo prieita prie tokios nuomonės, kad šį klausimą išspręstų visai kitaip. Imt konkrečiai kiekvieną profsąjungų turto objektą ir spręst, kam jisai turėtų priklausyt. Jeigu šito nebus padaryta, aš galvoju, kad mes su šito nutarimo svarstymu įstrigsim. Nes vieni tą žinomą įstatymą arba nutarimą dėl profsąjungų turto aiškina vienaip, kiti aiškina kitaip. Ir tai, ką pasakė prokuroras, nėra visiškai paremta, tada reikėtų Aukščiausiajai Tarybai išaiškint būtent taip, kaip supranta prokuroras. Aš siūlyčiau susilaikyti, juo labiau kad jums žinoma, kad buvo jūsų frakcijos atstovai ir buvo susitarta šiuo klausimu.

A.SAKALAS. Gerbiamasis deputate Rasimavičiau, atsakydamas jums galiu pasakyt, kad man tikrai žinoma. Vyriausybei yra perduotas šitas nutarimas, Vyriausybė jį peržiūrės pati. Galbūt jie patys jį atšauks, bet pristatymui tai visiškai netrukdo. Jeigu Vyriausybė susitvarkys kitaip ir pati atšauks neteisėtus nutarimus arba pagrįs, kurie yra teisėti, be abejo, mes toliau nesvarstysime. Šiandien aš nesiūlau šį nutarimą balsuoti, aš tiesiog jį pristatau.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų išdalytas tas projektas, aš neturiu.

A.SAKALAS. Jis išdalytas, gerbiamasis deputate Malkevičiau.

PIRMININKAS. Jis yra išdalytas, taip.

A.SAKALAS. Visi deputatai turėjo šiandien rytą.

S.MALKEVIČIUS. Čia aš daug ko klausiau, neturi.

PIRMININKAS, Deputatas Z.Balcevičius.

Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų Vyriausybė pažeidė dar vieną įstatymą, būtent Savivaldybių įstatymą. Aš turiu omenyje 1991 metais gruodžio 31 dieną priimtą nutarimą Nr.616 dėl Vilniaus miesto plėtimo pirmaeilės statybos ir rezervinių teritorijų schemos. Ji patvirtino tam tikrą žemės plotą kaip teritoriją plėtimui ir nutarė, kad ši žemė nėra privatizuojama. Šiuo nutarimu Vyriausybė faktiškai pakeitė šioje teritorijoje esamos žemės juridinį statusą, nors formaliai nepakeitė Vilniaus miesto ribų. Kaip žinia, administracinis teritorinis suskirstymas bei pakeitimai jame yra ne Vyriausybės, o Aukščiausiosios Tarybos prerogatyva, todėl...

PIRMININKAS. Deputate Balcevičiau, aš atsiprašau, tai niekas jums nekliudo siūlyti projektą ir dėl šito.

Z.BALCEVIČIUS. Aš siūlau papildyt šį projektą...

PIRMININKAS. Būtent tuo nutarimu.

Z.BALCEVIČIUS. To nutarimo naikinimu.

PIRMININKAS. Deputatas Vytenis Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti, jog mes dalyvavome pasitarime kartu su Narcizu Rasimavičiumi ir tame pasitarime priėjome išvadą, jog vykdydama liepos 30 dienos nutarimą Vyriausybė privalo pateikti inventorizaciją, ką ji buvo įpareigota tuo nutarimu atlikti. Pateikęs Ministrui Pirmininkui šį konkretų klausimą, praeitą savaitę aš neišgirdau atsakymo, ar Vyriausybė yra pasirengusi pateikti galutines inventorizacijos išvadas. Mes turime svarstyti oficialiai gautą gerbiamojo P.Ignoto komisijos ataskaitą. Manau, kad reikėtų šį nutarimą papildyti tuo, jog įpareigojame Vyriausybę per savaitę ar dvi vis dėlto pateikti Aukščiausiajai Tarybai ataskaitą apie komisijos atliktą darbą ir apie visą inventorizuotą profesinių sąjungų turtą. Todėl, manau, kad šį nutarimą reikia priimti dėl to, jog Vyriausybė, nepateikusi ataskaitos ir nepateikusi Aukščiausiajai Tarybai klausimo, ką daryti toliau su turtu ir kaip juo toliau disponuoti, nekreipdama dėmesio į tai, priima savavališkus sprendimus. Manyčiau, kad nereikėtų jokiu būdu kelti dabar klausimų dėl turto priklausomybės, bet kaip tik komisijoje, kurioje dalyvauja gerbiamasis N.Rasimavičius, spręsti, ką daryti toliau su tiksliai inventorizuotu turtu. Norėčiau, kad tai būtų būtinai atlikta.

PIRMININKAS. Ir deputatas J.Pangonis. Nepageidaujate? Ačiū. Baigėsi pasisakymai ir klausimai. Dėkoju pranešėjui.

A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai.

PIRMININKAS. Ką gi, galime turbūt numatyti pirmojo svarstymo datą. Galėtume numatyti, jeigu nesibaigtų mūsų sesija. Matyt, pirmasis svarstymas įvyks tik kitoje eilinėje 5 sesijoje. Kadangi šioje sesijoje jau tik dėl biudžeto vyks plenariniai posėdžiai. Trumpam pareiškimui žodžio Reglamento numatyta tvarka prašė deputatas Algirdas Patackas.

Deputato A.V.Patacko pareiškimas

A.V.PATACKAS. ,,Mandatų ir etikos komisijos nario Algirdo Patacko atskira nuomonė dėl paklausimo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Esu tos nuomonės, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, perspėdamas, jog deputatai lobsta, pasielgė taip, kaip turėjo pasielgti susidūręs su pavojinga Lietuvos Respublikos valstybingumui bei valdžios autoritetui tendencija. Dar daugiau — jis privalėjo tai padaryti anksčiau, kai tik pasirodė pirmieji deputatų korupcijos ženklai. Kita vertus, teiginį reiktų patikslinti pabrėžiant, kad kai kurie deputatai lobsta, kad nebūtų metamas šešėlis sąžiningiems. Prašau paskelbti šią atskirą nuomonę kartu su Mandatų ir etikos komisijos nutarimu."

PIRMININKAS. Ar buvo Mandatų ir etikos komisijos nutarimas šiuo klausimu? Nebuvo. Buvo tik deputatų grupės pareiškimas ir prašote, gerbiamasis Patackai, jūsų pareiškimą pridėti greta deputatų grupės pareiškimo, taip?

M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokite, buvo Mandatų ir etikos komisijos nutarimas, bet mes jo neskelbėm.

PIRMININKAS. Ar buvo?

M.STAKVILEVIČIUS. Ar nebuvo? Atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, gerbiamasis Patackai, atiduosime jūsų nuomonę posėdžių sekretoriatui, ji bus pridėta prie protokolo kaip atskiras pareiškimas. Gerai, aš manau, kad gal nebediskutuokime dėl to klausimo. Deputatė R.Hofertienė. Gerai. Pareiškimai nesvarstomi ir nediskutuojami. Prašau, aš jūsų mikrofoną įjungiau. Jeigu norite dėl procedūros, prašau.

R.HOFERTIENĖ. Jūs pabrėžėte, kad A.Patacko pareiškimą jūs pridėjote prie grupės deputatų pareiškimo.

PIRMININKAS. Prie protokolo pridedama, kaip ir anos deputatų grupės pareiškimas.

R.HOFERTIENĖ. Aš noriu paminėti, kad prieš šitų deputatų grupės pareiškimą jau vyko per pertrauką Mandatų ir etikos komisijos posėdis ir jame jau buvo apsvarstyta pagal tų pačių deputatų žodinį pareiškimą. Pažeidžiant visas taisykles.

PIRMININKAS. Ne. Aš čia visiškai ne manipuliuoju, o tik žinau, kad deputato A.Patacko pareiškimas gali būti pridėtas prie protokolo, jeigu jis to pageidauja. Deputatas Nikolajus Medvedevas.

N.MEDVEDEVAS. Aš noriu tiktai konstatuoti. Tikrai įvyko eilinis Mandatų ir etikos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, ir mūsų yra paruoštas paklausimas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui. Mes prie jo būtinai pridėsime ir šitą Algirdo Patacko dokumentą.

PIRMININKAS. Dabar aš supratau, kodėl buvo minimas Mandatų ir etikos komisijos kažkoks nutarimas, kuris dar nebuvo paskelbtas. Aišku. Dėkoju. Gerai.

Noriu paklausti, kiek salėje yra deputatų, o kad būtų tiksliau, prašau sėstis deputatus į vietas. Gerbiamieji deputatai, stovintys. salės viduryje! Deputatai Ambrazevičiau, Andriukaiti, Klumby ir kiti, kviečiame atsisėti į savo vietas! Skelbiu deputatų registracijos pradžią. Gerbiamieji deputatai, vyksta registracija. Deputatai E.Zingeris, N.Oželytė, R.Gajauskaitė turbūt neužsiregistruos šiame posėdyje ir mes nežinosime, ar yra salėje kvorumas, ar nėra. Ir dėl to nebus įmanoma dirbti mūsų posėdyje. Vyksta registracija. Salėje užregistruoti 98 deputatai.

Mums reikia perbalsuoti tris norminius aktus, dėl kurių jau buvo balsuojama nesant salėje didžiojo kvorumo. Gerai, aš truputį patylėsiu, jeigu galima. Deputate Sabuti, jeigu galima, aš truputį patylėsiu. Deputate Kačinskai! Mums dar liko balsuoti dėl trijų norminių aktų, dėl kurių buvo balsuota anksčiau, nesant salėje didžiojo kvorumo. Buvo atskirų frakcijų reikalavimai perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui.

Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos” pakeitimo ir papildymo” priėmimas

Todėl pirmiausia balsuosim dėl nutarimo ,,Dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo taikymo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" projekto. Dėl šio projekto balsavimo motyvų jau buvo pasisakyta. Įvyko jau trečiasis svarstymas. Mums lieka tik balsuoti. Balsuosime pakeldami korteles. Deputatai pasiruošę balsuoti, taip? Darbotvarkė jums yra išdalyta seniai, jūs privalėjote atsinešti projektus, o jeigu jų neatsinešėte, negaiškim laiko, o balsuokim. Kas už šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  70.

PIRMININKAS. Už  70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  4.

PIRMININKAS. Prieš  4. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. Susilaikė 10. Nutarimas priimtas.

Nutarimo „Dėl Aukščiausiosios Tarybos Gamtos apsaugos komisijos papildymo” priėmimas

Dabar reikia balsuoti dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Gamtos apsaugos komisijos papildymo" projekto. Perskaitysiu šį projektą. Dėl jo jau buvo taip pat balsuota. Nebuvo salėje didžiojo kvorumo ir nebuvo surinktas reikalingas balsų skaičius. ,,Nutarimas ,,Dėl Gamtos apsaugos komisijos papildymo". Aukščiausioji Taryba nutaria: patvirtinti deputatą Virgilijų Kačinską Gamtos apsaugos komisijos nariu." Kas už šį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  81.

PIRMININKAS. Už  81. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  5.

PIRMININKAS. Prieš  5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.

Nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo etapų” priėmimas

PIRMININKAS. Susilaikė 1. Nutarimas priimtas. Paskutinis klausimas, dėl kurio turime perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui, yra Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo etapų" projektas. Yra apsvarstyta, įvyko trečiasis svarstymas. Buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų. Esmė  Konstitucijos projekto rengimo išdėstymas pagal etapus. Kas už šį nutarimą? Balsuojame pakeldami korteles.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  84.

PIRMININKAS. Už  84. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  1.

PIRMININKAS. Prieš  1. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Susilaikė 2 deputatai. Nutarimas priimtas.

Vienuoliktasis darbotvarkės klausimas, dėl kurio buvo paskelbta, kad jau įvykęs balsavimas, tačiau aš turiu pasakyti, kad sprendžiant pagal protokolą ir pagal stenogramą tuo metu įvykęs balsavimas buvo neteisėtas, kadangi salėje tuo metu nebuvo 88 deputatų, o balsavimo metu buvo tik 80 deputatų. Balsavimas nebuvo skelbtas iš anksto, todėl balsavimas negalėjo būti ir vykdomas. Jeigu aš gerai supratau iš dokumentų, buvo laikoma, kad įvyko balsavimas, nesurinko reikiamos balsų daugumos, tai yra 47 balsų, ir buvo reikalaujama perbalsuoti esant salėje didžiajam kvorumui.

Tačiau reikia pasakyti, kad net nebuvo galima siūlyti balsuoti tol, kol salėje tą dieną nebuvo 88 deputatų. Tokiu būdu reikia laikyti, kad balsavimas yra iš viso dar neįvykęs. Galų gale tai esmės nekeičia. Šiuo metu salėje vis tiek yra didžioji dauguma deputatų, tačiau tai būtų tik pirmasis balsavimas. Ir šiuo atveju jokios esmės nekeičia, ar tai būtų pakartotinis balsavimas esant didžiajam kvorumui, ar pirmasis balsavimas. Klausimas dėl komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų bei pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų. Jį prašė perbalsuoti. Tačiau aš dar kartą kartoju: tada buvo įvykdytas neteisėtas balsavimas, kadangi nebuvo salėje 88 deputatų ir nereikėjo net prašyti perbalsuoti, kadangi iš esmės neįvyko balsavimas. Tas surengtas balsavimas neatitiko Reglamento. O tuo labiau kai šiandien salėje yra didysis kvorumas, tai nekelia jokių kliūčių balsuoti ir nesvarbu, ar tai laikysim pirmu, ar antru pakartotiniu balsavimu. Todėl prašau balsuoti. Taip, aš žinau, kad buvo Lenkų frakcijos reikalavimas balsuoti vardiniu balsavimu. Aš tada nedalyvavau, dabar priminėte man. Lenkų frakcija ir toliau reikalauja balsuoti vardiniu balsavimu. Prašau išdalyti vardinio balsavimo korteles. Balsavimas dėl deputato Eugenijaus Petrovo vadovaujamos komisijos parengto projekto. Prašau visus deputatus susėsti į vietas, kad būtų galima išdalyti korteles ir suskaičiuoti, kiek kortelių yra išdalyta.

Dar kartą kartoju, kad balsuojama dėl deputato E.Petrovo vadovaujamos komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų bei pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų ir parengto nutarimo projekto šiuo klausimu. Tiksliau, balsuojame dėl nutarimo projekto šiuo klausimu. Taigi aš dabar prašau, kad užrašytumėt ant balsavimo kortelės. Balsuojama dėl nutarimo dėl komisijos išvadų. Ne, čia nėra protokolinis. Čia yra normalus norminis aktas, Aukščiausiosios Tarybos nutarimas šiuo klausimu. Pageidaučiau gauti balsavimo kortelę ir aš. Aš nesuprantu, kodėl kyla triukšmas! Aš visų pirma reikalauju, kad deputatai sėstų į vietas. Vaikščiotų salėje tik tie deputatai, kurie yra balsų skaičiavimo grupės nariai ir kad salėje būtų tyla. Deputate Vyteni Andriukaiti! Priešingu atveju deputatai eilinį kartą nesupras, dėl ko balsavo, ir balsuos atvirkščiai.

Balsuojama dėl nutarimo dėl komisijos išvadų. Turimos omenyje deputato E.Petrovo vadovaujamos komisijos parengtos išvados ir nutarimas šiuo klausimu.

Prašau balsų skaičiavimo grupės narius surinkti vardinio balsavimo korteles, o tuo metu kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrą Pirmininką deputatą Gediminą Vagnorių.

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko G.Vagnoriaus kalba apie Vyriausybės teikimą paleisti Kauno miesto, Ignalinos, Kauno ir Lazdijų rajonų savivaldybių tarybas ir atsakymai į deputatų klausimus

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, man tenka pristatyti klausimus, susijusius su Vyriausybės nutarimu, taip pat Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl netinkamo įstatymų vykdymo kai kuriose savivaldybėse. Aukščiausioji Taryba priima sprendimus, įstatymus, Vyriausybė pagal juos priima savo nutarimus, ir tai yra mūsų pagrindinis darbas, tačiau kiekvienas įstatymas, kiekvienas nutarimas yra įgyvendinamas. Lietuva susideda iš savivaldybių ir, be abejo, pagrindinis darbas, praktinis darbas vyksta ne šitoje salėje, ne Vyriausybės rūmuose, o savivaldybėse. Ir jeigu viena ar kita savivaldybė dirba netinkamai, tai suprantama, kad jokie ir patys geriausi Aukščiausiosios Tarybos sprendimai ar Vyriausybės sprendimai negali būti įgyvendinami.

Manyčiau, man nereikėtų šiandien aiškinti, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje. Matyt, nereikėtų aiškinti, kas šiuo metu vyksta kaime, kas šiuo metu vyksta muitinėse, kas šiuo metu vyksta pramonės įmonėse. Tų faktų šiuo metu mes turim daug ir aš manau, kad toliau taikstytis su šituo nebegalima ir sprendimai turėtų būti priiminėjami jau dabar. Man atrodo, kad šiuo metu mes esam pasiekę tokį lygį, jog toliau delsti nebegalime. Dar vienas kitas mėnuo ir paprasčiausiai netvarka pasieks tokį lygį, kada priimamus sprendimus jau bus nebeįmanoma realizuoti.

Aš manau, kad teisingi yra žmonių reikalavimai ir mūsų pačių reikalavimai, jog pagaliau valdžia užtikrintų saugų normalų gyvenimą ir kad nebūtų pažeidinėjami įstatymai. Tačiau mes, atkūrę valstybę, deja, šiek tiek atpalaidavom valstybines struktūras, valdžios struktūras, ir praktiškai šiuo metu neveikia bendra valdymo schema nuo viršaus iki apačios arba nuo apačios iki viršaus. Ir blogiausia padėtis šiuo metu yra savivaldybėse, ypač kai kuriose.

Mes susiduriame su tokiais atvejais, kai viena ar kita savivaldybė priima ne tik sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams, bet pasitaikė ir atvejų, kai savivaldybės pareigūnas atvirai pareiškė, viešai pareiškė, jog jis atsisakys vykdyti šitą ar kitą įstatymą. Manyčiau, kad tuo atveju, jeigu mums dabar nepavyks priimti sprendimo, bijau, kad Lietuvą gali užplūsti ir nepaklusnumo banga kai kuriose vietose, o tai, be abejo, valstybei yra pavojinga.

Vyriausybė buvo pateikusi reikalavimus paleisti Kauno miesto, Kauno ir Lazdijų rajonų savivaldybių tarybas, atleisti iš pareigų Tauragės rajono valdytojo pavaduotoją, žemės ūkio skyriaus vedėją Baciušką. Dalis tų sprendimų yra įgyvendinta, tačiau dalis ne.

Vyriausybės nutarimą įvykdė Pasvalio rajono taryba. Atleistas iš pareigų rajono valdytojas gerbiamasis Slavas. Medžiaga apie jo padarytus pažeidimus perduota prokuratūrai. Šiuo metu jau yra išrinktas naujas rajono valdytojas, kuris formuoja savo naujus darbuotojus. Taip pat buvo pareikalauta atleisti iš pareigų Tauragės rajono žemės ūkio skyriaus vedėją Baciušką, tačiau šis sprendimas yra įgyvendintas iš dalies, ir jis yra paliktas eiti pareigas kaip rajono valdytojo pavaduotojas.

Lazdijų rajono taryba neatleido iš pareigų rajono valdytojo Mockevičiaus, Kauno miesto taryba neatleido Kauno miesto mero Čiurinsko, o tik panaikino 11 neteisėtų Kauno miesto mero potvarkių. Kauno rajono taryba neatleido rajono valdytojo Eimonto, o tik atleido iš užimamų pareigų žemės ūkio skyriaus vedėją gerbiamąjį Kamblevičių. Todėl šiuo metu mes visais tais atvejais, kai yra neįvykdytas Vyriausybės siūlymas atleisti minėtus pareigūnus, turime priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Ir aš, manau, turėčiau šiandien jums tuos sprendimus pasiūlyti.

Prieš tai norėčiau konstatuoti, kuo vadovaujantis buvo priimti tokie siūlymai. Na, aš turiu prisipažinti, kad jeigu nevertintume Kauno miesto sudėtingos vidaus situacijos, tai Kauno rajone, taip pat kituose rajonuose — Lazdijų rajone, Tauragės rajone, kituose rajonuose, be abejo, didžiausios problemos iškilo su žemės ūkio reforma, su privatizacija tiek kaime, tiek mieste. Ir kai man teko susipažinti su medžiaga, kurią turi ir Žemės ūkio ministerija, ir Valstybės kontrolės departamentas, tai man jokių abejonių nekilo, jog žmonės visiškai teisėtai sako, kad kaimas baigiamas išgrobti.

Aš norėčiau pateikti tik keletą faktų. Didžiausi pažeidimai kaime vyksta nurašant arba neteisėtai perduodant pagrindines gamybos priemones. Pavyzdžiui, Kauno rajone Lapių valstybinis ūkis pardavė privatiems asmenims ir kooperatyvams pagrindinių priemonių už 38 tūkstančius rublių, parduotos lengvosios mašinos, sunkvežimiai, traktoriai ir panašiai. Kainos svyruoja nuo 600 rublių iki 50 rublių. Ta pažyma yra pateikta, ir aš paprasčiausiai nebenoriu tiesiog detalizuoti ir nagrinėti, bet situacija yra tikrai liūdna. Na, pavyzdžiui, kad ir toks faktas, kad Kauno rajono valdyba įkuria kažkokią agrofirmą prie Lietuvos ūkininkų sąjungos, pasivadinusią agrofirma ,,Lietuva", ir per kurią vyksta prekyba praktiškai ne komerciniais pagrindais, o prekyba iš įmonių, ūkių gaunama technika. Pažeidžiami Vyriausybės ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimai.

Ne mažiau tokių pažeidimų padaryta ir Tauragės rajone, taip pat Lazdijų rajone. Pasiektas toks mastas, kad ir parduota žemės ūkio technika, ir gautos pajamos net neužpajamuojamos. Man atrodo, kad žemės ūkyje, jeigu procesai vystysis taip, gali ateiti tokia diena, kad ten privatizuoti nelabai ką ir liks.

Norėčiau informuoti, kad atsižvelgdama į susidariusią situaciją Vyriausybė priims artimiausiu metu nutarimą, pagal kurį mes planuojam atlikti visuotinę žemės ūkio technikos inventorizaciją. Tai yra: visuose rajonuose, visuose ūkiuose be išimties atlikti patikrinimus, kiek buvo žemės ūkio technikos 1990 metais, kiek buvo 1991 metais, kad kiekviena pozicija būtų aiški  kur parduota, kam parduota, ar teisėtai, ar neteisėtai. Dažniausiai yra neteisėtai parduota. Kam perduota medžiaga, kas yra atsakingas už šitą sprendimą, kokių priemonių ėmėsi teisėtvarkos organai, byla nagrinėjama ar nenagrinėjama, ar atmesta. Aš manau, kad jeigu mes atliksime šitą visuotinį inventorizacinį patikrinimą, mes susidarysim labai gražų vaizdą apie tai, kas vyksta ir kaime, ir ministerijose, kas vyksta teisėtvarkos organuose ir pagaliau iš viso kokioj būklėj mes esame atsidūrę. O rezultatai, aš galiu užtikrinti, bus tikrai nelabai džiugūs. Žmonės turės galimybę susimąstyti.

Norėčiau keletą žodžių pridurti ir apie Lazdijų rajoną, kur paminėta, kad nors šitame rajone yra praktiškai išlikę visi dokumentai sugrąžinamam turtui atgauti, tačiau žemės ūkio reforma čia praktiškai vyksta blogiausiai. Yra pažeidinėjami sprendimai, ir žemės, kurios turi būti grąžinamos, yra perduodamos. Daugybė faktų apie žemės ūkio įmonių turto grobstymą. Valdyba nekontroliuoja padėties nei privatizavimo srityje, nei prekyboje. Apie tai yra ne tik dokumentai, apie tai yra ir visuomeninių organizacijų pareiškimai, yra grupės Lazdijų rajono tarybos deputatų pareiškimai, kuriuose sakoma, jog septyni deputatai savo įgaliojimus sustabdo iki tol, kol bus išspręstas rajono valdytojo atleidimas iš pareigų.

Kalbant apie Kauno rajono padėtį, ten taip pat yra panaši situacija ir turim, kaip ir Lazdijų rajone, iš visuomeninių organizacijų pareiškimų. Kauno rajone yra pasirašę 22 deputatai, kurie suspenduoja savo įgaliojimus tol, kol nebus išspręstas Kauno rajono tarybos pirmininko klausimas. Na, pavyzdžiui, Lazdijuose susidariusi tokia situacija, kad ir vieni, ir kiti suspenduoja arba bando suspenduoti savo įgaliojimus. Aš įsivaizduoju, kad net ir tuo atveju, jeigu valdyba būtų darbinga, tai esant tokiai situacijai, be abejo, nelabai ten įmanoma ką ir padaryti. Ir tie žmonės, kurie nori padėtį pakeisti, man atrodo, nebeturi jau jokių galimybių tai padaryti.

Aš įsivaizduoju, kad mano šiandien dienos klausimas yra pristatomas, ir aš norėčiau galbūt pasiūlyti, kokia tvarka galima būtų svarstyti. Aš manyčiau, kad galima būtų pradėti tuos klausimus svarstyti nuo pačių lengviausių, paprasčiausių, tai yra, matyt, iš pradžių reikėtų atleisti Tauragės rajono valdytojo pavaduotoją, kuris yra ir tos pačios valdybos sprendimu atleistas iš žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigų. Jeigu žmogus netinkamas eiti žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas, tai labai abejotina, ar toks žmogus tinkamas aukštesnėms pareigoms. Juo labiau kad yra daugybė pažeidimų.

Toliau aš pasiūlyčiau apsvarstyti Lazdijų rajono problemas ir vis dėlto manyčiau, kad reikėtų Lazdijų rajono tarybą paleisti ir nustatyti tiesioginį valdymą. Taip pat pasiūlyčiau ir Kauno rajono tarybą paleisti ir įvesti tiesioginį valdymą, na, ir siūlyčiau galbūt vėliau atskirai svarstyti Kauno miesto valdymo problemas. Galbūt galima apsvarstyti ir tokį variantą, kad paskirtume vietoj dabartinio Kauno mero kitą energingą, tvirtą, ryžtingą žmogų, kuris būtų pajėgus atsispirti prekybininkų pagundoms, kuris galėtų paimti į rankas valdžią ir parodyti, kad iš tikro Kaunas, kaip Lietuvos gyvenimo centras, pajėgus rodyti pavyzdį reformos srityje visai Lietuvai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, aš noriu jūsų paklausti, kas yra teikiama, kokia tvarka yra siūloma svarstyti ir panašiai? Aš klausiu štai dėl ko. Yra pateiktas vienas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas, tačiau jūs savo kalbos pabaigoje pasakėte, kad siūlote svarstyti tokia tvarka ir aptarti, pavyzdžiui, Lazdijų problemas ir t.t. Tai man dabar neaišku, ko šiuo atveju siekia Vyriausybė? Ar kad būtų plačiai, viešai aptariamos šitos problemos, ar kad būtų priimtas norminis aktas tuo klausimu?

Ir antras momentas, kodėl aš nesuprantu, kas yra siūloma. Jūsų pasirašytame šio nutarimo lydraštyje rašoma: atsižvelgiant į šio klausimo svarbą, siūlome nutarimo projektą svarstyti pagal skubesnę procedūrą. Vakar rytą, kiek žinau, pasitarime dalyvavo ministras be portfelio. Jis sakė, kad Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi aš noriu, kad jūs patikslintumėte: ar skubesnę procedūrą taikyti, ar ypatingos skubos siūlote? Ir antras dalykas — ar jūs norite, kad būtų priimtas norminis aktas, ar norite, kad vyktų diskusijos šiais klausimais parlamente?

G. VAGNORIUS. Na, aš nemanau, kad nuo mano noro daug kas čia priklauso. Aš tik pasiūlau, ką aš turėčiau daryti, ir aš netikiu, kad Aukščiausioji Taryba pajėgtų šiandien priimti nutarimą ir vienu ypu paleisti tris savivaldybes. Aš manau, kad tas klausimas turi būti svarstomas pagal punktus. Taip yra įstatyme, ir mes turime svarstyti ir balsuoti dėl kiekvieno atskiro punkto. O mano nutarimas apima visas savivaldybes. Tai aš ir pasiūliau, kad reikėtų pradėti svarstyti tą nutarimą. Aš įsivaizduoju, kad aš jį pristačiau, ir po to skubesne tvarka svarstyti ir pradėti svarstyti tuos punktus, kuriuos aš paminėjau. Tokia eile.

PIRMININKAS. Aišku, žodžiu, ne ypatingos skubos tvarka, tačiau skubesne tvarka, o štai dabar pristatymo metu deputatai gali paklausti, paskui įvyks pirmasis svarstymas ir balsavimas.

Č.OKINČICAS. Dėl vedimo tvarkos, jeigu galima?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos deputatas Č.Okinčicas.

Č. OKINČICAS. Aš manau, kad tas klausimas yra labai svarbus, ypač šitoms taryboms, dėl kurių čia šiandien kalbėjo premjeras, ir, mano manymu, etiška būtų pakviesti į šiandieninį posėdį šitų tarybų atstovus. Kadangi šito nėra padaryta, aš bent nematau Kauno ir kitų tarybų atstovų, mano manymu, geriausia šiandien būtų padaryti šito klausimo nagrinėjimo pertrauką. Tai būtų geriausia išeitis, kadangi be kitos suinteresuotos pusės, be tarybų atstovų, spręsti tokį klausimą būtų neetiška.

G.VAGNORIUS. Taip, aš su jumis visiškai sutinku, bet juk pristatyti klausimą galima.

PIRMININKAS. Taip, aš irgi norėjau pasakyti, kad jeigu vyks pirmasis svarstymas, šiandien juk mes nebalsuojam, o dar vyks pirmasis svarstymas, kurio metu turėtų atvykti šitų savivaldybių vadovai arba atstovai ir galėtų pasakyti savo nuomonę. Deputatas Jonas Pangonis. Dabar mes turėtume ne diskutuoti, o klausinėti, kaip numatyta pristatymo metu.

J.PANGONIS. Taip, aš norėčiau paklausti gerbiamąjį premjerą. Sakykite, kaip jums atrodo, ar čia nekvepia ta sena mūsų buvusia tvarka, kai bet kuris rajono tarnautojas bijodavo aukštesniojo tarnautojo? Ne prokuratūros, pažeisdamas įstatymus, bet už save aukščiau stovinčio tarnautojo? Nes tik tas galėdavo jį atiduoti prokuratūrai ar kitur. Ar jūs nenorite grąžinti šios tvarkos? Nes, pavyzdžiui, kai susipažįstu su Žemės ūkio ministerijos teikimu, tai ten kažkokie kolūkio pirmininkai padarė nusižengimus, o atsakyti turi ne jie, o rajono valdytojo pavaduotojas. Sakykite, ar mes negalėtume pereiti į tikrą tvarką, kai prokuratūra stebėtų, kaip įstatymai vykdomi, o ne tie darbuotojai, kurie pagal pareigas yra aukščiau?

G.VAGNORIUS. Na, jūs tikriausiai nesiūlote, kad mes turėtume čia pasikviesti kolūkio pirmininkus ir svarstyti jų klausimus, taip? Aš įsivaizduoju, kad kiekvienas atsako už savo sritį. Tikriausiai jūs sutinkate, kad padėties be išeities nėra, ir tikriausiai jūs taip pat sutinkate, kad toliau netvarka tęstis negali. Aš kalbėjau pavasarį ir dabar dar kartą par, kad tada mes nesugebėjome, neužteko mums patiems drąsos tikriausia spręsti ir priimti sprendimą, kad būtų valstybė valdoma. Dabar turime grįžti vėl prie šito klausimo. Aš galiu jums garantuoti, kad nepriklausomai nuo to, kokia bus valdžia, už dviejų trijų mėnesių, jeigu mes nespręsime, žmonės turės ieškoti kitokių būdų, kaip tai išspręsti. Ar tai yra demokratijos pažeidimas? Aš esu įsitikinęs, kad ne. Nes demokratija — tai ne laisvė nebaudžiamam veikti prieš įstatymus arba nevykdyti nutarimų. Anksčiau sistemoj buvo kitokia tvarka. Bet kuris žemesnės grandies valdininkas, parodęs iniciatyvą ir pabandęs paieškoti teisybės, būdavo labai greitai ir paprastai nubaudžiamas, taip? Šiandien mes iš pareigūnų, iš savivaldybių pareigūnų arba iš įmonių vadovų, arba iš ministerijų pareigūnų reikalaujame tik vieno  savarankiškai, iniciatyviai dirbti. Ir nė vienas nėra baudžiamas už darbą, o baudžiamas už tai, kad jis neatlieka savo pareigų.

PIRMININKAS. Deputatas J.Tamulis.

J.TAMULIS. Pone premjere, čia jau buvo kalbėta apie prokuratūros vaidmenį šitoj istorijoj ir jūs pats šnekėjote apie daugybę pažeidimų, apie tai, kad bus pateikta suvestinė. Ir aš norėčiau išvysti tą suvestinę, nes ji labai daug ką pasakytų, kur kas daugiau, negu tai, kas čia pateikta toj pažymoj, nes ji kartais šiek tiek primena visai kitokį kūrinį. Taigi paleidžiamos pagal jūsų teikimą dabar trys savivaldybės. Tuo tarpu, jeigu aš teisingai jus supratau, visiškai analogiška situacija yra visoje Lietuvoje. Ir aš, nepykit, nelabai suprantu logikos, kodėl reikia paleisti tris savivaldybes? Tam, kad pagąsdintume kitas? Galbūt reikėtų vis dėlto žiūrėti šitos problemos esmę, išspręsti ją visą iš esmės, o ne kažkokį atskirą atvejį imti?

G.VAGNORIUS. Na, aš palaikau jūsų optimizmą šitoj srity, bet jeigu negali išspręsti iš esmės, tai vis tiek reikia bandyti spręsti nors iš dalies problemą, ir aš įsitikinęs, kad bus ir apskaita, ir medžiaga, kuri parodys tikrą būklę. Tačiau mano, kaip Vyriausybės vadovo, pareiga yra informuoti, pateikti ir pasiūlyti. Be abejo, jeigu Aukščiausioji Taryba neparems tuo ar kitu klausimu, man sunku bus kažką padaryti papildomai, kad ta tvarka ten įsigaliotų. Todėl aš ir atlieku savo pareigą — pateikiu tokius siūlymus, kurie atitinka mano galimybes, Aukščiausiosios Tarybos galimybes, Aukščiausioji Taryba turi spręsti — bandysim įvesti tvarką ar nebandysim.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Gerbiamasis premjere, aš įdėmiai išklausiau jus. Aš už tai, kad tvarką reikia įvesti. Bet susipažinus su šita jūsų medžiaga ji atrodo kaip įvairių faktelių rinkinys. Nėra nei Teisinės komisijos, nei Juridinio skyriaus išvadų, nėra jokių kitų skyrių išvadų. Į tą medžiagą žiūrint galima padaryti vieną išvadą, kad jūs labai nepagarbiai elgiatės su Aukščiausiąja Taryba. Tai kokiu pagrindu jūs galite reikalauti iš kitų, kad jie į kiekvieną jūsų žodį duotų atsakymą? Aš tiesiog nesuvokiu, kodėl jie nevykdo šito?

G.VAGNORIUS. Kodėl nevykdo mūsų sprendimo? Todėl, kad jie žino, jog už tai bus nenubausti. O kodėl jie nenubausti? Dėl to, kad mums iki šiol nepavyko nubausti, dėl to aš Aukščiausiajai Tarybai ir pateikiu, bet tai nereiškia, kad visos Lietuvos savivaldybių pareigūnai arba kiti tarnautojai nevykdo nutarimų. Yra pateikiami sprendimai, siūlymai dėl tų savivaldybių, kuriose padėtis yra bloga. Yra ir kituose rajonuose bloga padėtis, ruošiama medžiaga, ji tuoj pat bus pateikta Aukščiausiajai Tarybai. Tačiau aš nemanyčiau, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai turėtų atlikti prokurorinės priežiūros funkcijas, tai yra gauti medžiagą apie visus padarytus nusižengimus. Manau, kad paprasčiausiai fiziškai nei jūs, nei aš neturim galimybės dirbti su šita medžiaga. Tam yra Valstybės kontrolės departamentas, tam yra prokuratūra, tam yra kiti teisėtvarkos organai, kurie ir turi atlikti tą darbą, o mūsų pareiga padaryt politinius sprendimus, įvertinti situaciją ir priimti sprendimus. Tai nereiškia, kad priimdami sprendimą mes vienam ar kitam pareigūnui kaip prokurorai nustatom, jog jis yra padaręs nusikaltimą. Tą įvertinimą turi atlikti teisėtvarkos organai.

PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Gerbiamasis premjere! Iš tiesų ta medžiaga, kurią gavo dabar deputatai, truputėlį kukloka. Aš tiktai iš savo rajono pozicijų žiūriu, čia nėra pačių pagrindinių dalykų, kurie turėtų nulemti Aukščiausiosios Tarybos sprendimą šituo klausimu, t.y. ar įvesti administracinį valdymą, ar ne. Tikriausiai kiekvienas deputatas važiuodamas pro mūsų pasienį matė, kokia yra politinė situacija, ir ji dar labiau paaštrės, nes atidaro antrą praleidimo punktą Šeštokuose. Arba kad ir dėl tų pačių įstatymų nevykdymo, kuriuos užprotestavo prokuratūra, šitos medžiagos nėra. Yra labai didelė medžiaga iš Valstybės kontrolės departamento, kuri, matyt, nebuvo pristatyta jums. Tiesą pasakius, kokie 90% tos medžiagos rajone jau sukasi, tačiau Aukščiausiosios Tarybos dar nepasiekė. Kaip jūs manot, gerbiamasis premjere, ar nereikėtų Savivaldybių komisijai (čia jau gerbiamojo S.Kropo kompetencija) sudaryti kažkokią komisiją, kuri surinktų šitą medžiagą, apsvarstytų šitoj komisijoj ir pateiktų sprendimą jau tolesniam Tarybos svarstymui? Gal tada būtų...

PIRMININKAS. Ačiū, minutė baigėsi.

G. VAGNORIUS. Be abejo, aš galiu truputėlį ir daugiau išvardyti, medžiagos turiu, bet manau, kad jums nusibostų skaityti net ir tą medžiagą, kuri yra. Sakykime, Dusios kolūkis nurašė 33 vienetus žemės ūkio technikos, ,,Kibirkšties" kolūkis nurašė 17 vienetų, Nemuno kolūkis neteisėtai nurašė šiltnamius ir įrenginius ir t.t., ir t.t. Be abejo, jeigu surinksime iš visų, kas turi faktų apie tuos pažeidimus, tai būtų gana daug, bet aš manau, kad tuo turi užsiimti iš esmės ir tyrimus atlikti teisėtvarkos organai. Mums, matyt, reikia sudaryti kažkokią komisiją, kuri įvertintų susidariusią situaciją ir pateiktų siūlymų. Jeigu Aukščiausioji Taryba nori giliau ir išsamiau susipažinti su padėtimi.

PIRMININKAS. Deputatas R.Valatka.

R.VALATKA. Gerbiamasis premjere! Aš visiškai sutinku su jumis, kad savivaldybių darbas neblizga, bet turbūt būtų galima pasakyti, jog neblizga ir kai kurių ministerijų ar net ir Vyriausybės, ir Aukščiausiosios Tarybos darbas. Čia galima prisiminti V.Čerčilį, kuris yra pasakęs, kad demokratija yra baisiai prasta sistema, deja, visos kitos sistemos yra kur kas prastesnės už demokratiją. Kaip jūs galvojat, ar centralizavę bent tam tikram laikui valdymą šitoje srityje mes pasielgsime geriau negu bloga demokratija, kokia dabar ten yra?

G.VAGNORIUS. Na, aš sutinku, kad mes su jumis galėtume padiskutuoti tuo klausimu, bet aš nemanau, kad kitiems bus įdomu. Aš esu įsitikinęs vienu klausimu, kad nėra padėties, kurios negalima įveikti. Ir žinau kitką  kad ir kokia bebūtų sunki padėtis, reikia ieškoti būdų ir reikia dirbt. Jeigu mes tik svarstysime, ar ta demokratija bus didesnė ar mažesnė, ir toliau dejuosim, kad nieko negalim padaryti, tai nieks ir nepasikeis. Bet jeigu mes kažką padarysime ir atleisime nors vieną kitą Tarybą, kuri labiausiai pažeidinėja, vieną ar kitą pareigūną, kuris labiausiai pažeidinėja, patikėkit, kad Lietuvoje bus gerokai ramiau. O jeigu dar Aukščiausioji Taryba galės priimti ir pataisas, kurias Vyriausybė yra jau anksčiau pateikusi, tai aš manau, kad nebūtų ir šitų pažeidimų, nereikėtų ir atleidinėti.

PIRMININKAS. Deputatas M.Čobotas. Nenorėjot? Deputatas Alfonsas Žalys.

A.ŽALYS. Čia jau girdėti balsų, kad reikės toliau svarstyti šitą nutarimą, kad bus antrasis ir trečiasis svarstymas ir balsavimas. Vargu ar taip turėtų būti, nes kitas žingsnis, kurį mes turėtume padaryti, tai turi būti sudaryta speciali Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisija, kuri kaip tik ir pateiks savo išvadas dėl šių klausimų, kuriuos kelia Vyriausybė. Tai yra jos teisė, o mūsų pareiga sudaryti tokią deputatų komisiją, o kai gausime išvadas, tada pradėti diskutuoti. Tai viena. O klausimas, gerbiamasis premjere, būtų toks. Dėl tų pažeidimų, kurie, suprantama, yra ir ne tik tuose rajonuose, Vyriausybė manė, kad reikia atleisti pareigūnus iš pareigų. Tačiau kai šito nepadarė tarybos, tada jūs siūlote Aukščiausiajai Tarybai neatleisti tų pareigūnų, tačiau jau paleisti tarybas. Kaip čia suprast, kad dėl tų pačių pažeidimų — praktiškai vien dėl tarybų nuomonės jūs siūlote bausti tarybas?

G.VAGNORIUS. Kalbama ne apie sprendimus politiniais klausimais. Kalbama apie konkrečių įstatymų pažeidimus, apie grobstymus, apie nusikaltimus, ir jeigu esant tokiai situacijai Vyriausybė teikia Tarybai atleisti pareigūnus, kurie tiesiogiai atsakingi už šitą būklę, tai tie pareigūnai turi būti atleisti. Jeigu Taryba nepajėgi dėl vienokių ar kitokių motyvų atleisti to pareigūno, vadinasi, Taryba nepajėgi priversti savo valdžios dirbti taip, kad nebūtų tokių pažeidimų, šiurkščių pažeidimų, kurie turi labai sunkias pasekmes. Aš dar kartą kartoju, aš įsitikinęs 100%, kad Lietuvoje galime įvesti tvarką, ir aš siūlau daryti pirmuosius žingsnius ta kryptimi.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys.

L.ŠEPETYS. Gerbiamasis Pirmininke, viename iš deputatų klausimų nuskambėjo frazė ,,savo rajoną žinau", tai mane paskatino paklausti, ar nedaro įtakos pasirenkant pirmuosius rajonus, išformuojamus pagal tarybas, deputatai? Ar nedaro įtakos?

G.VAGNORIUS. Ne, šiuo atveju mes tuos rajonų pareigūnus pasiūlėm pakeisti nagrinėdami du klausimus, t.y. privatizavimo klausimą ir žemės ūkio reformos problemas. Tai yra tais dviem aspektais. Aš įsivaizduoju, jeigu mes būtume dar panagrinėję ir dėl prekybos pažeidimų, kurie vyksta, pavyzdžiui, Lazdijuose arba kitur, tai mes galbūt būtume nustatę, kad iš tikro didžiausi pažeidimai vyksta Ignalinoje. Bet turiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, medžiaga ruošiama ir apie tuos rajonus, kuriuose yra iš tikro labai liūdna padėtis kitais klausimais. Aš dar kartą noriu pakartoti: jeigu mums pavyks įrodyti, kad Aukščiausioji Taryba gali parodyti tvirtą ranką įtvirtinant demokratiją, tai aš įsitikinęs, kad nuo tos dienos pažeidimų Lietuvoje 10 kartų sumažės.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas  Vytenio Andriukaičio.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamas premjere! Aš iš tikrųjų manau, kad čia ne įsitikinimo reikalas įvesti tvarką Lietuvoje, čia turbūt visai kita tema, ir, žinoma, tuomet iš tikrųjų daug lengviau būtų vykdyti reforma  mano klausimas toks. Ar jums neatrodo, kad šių konfliktų akivaizdoj  kyla Konstitucinio Teismo būtinybė, kuris iš tikrųjų prižiūrėtų, kaip v \\gni įstatymai, teiktų tų konfliktų aiškinimą ir tuo pačiu pateiktų teisinį šių problemų sprendimo būdą?

G.VAGNORIUS. Be abejo, ir šitas klausimas yra spręstinas, aš taip pat tam pritariu. Deja, atrodo, kad mano pasiūlymas šiuo atveju nelabai ką paspartins šituo procesu, nes jūs patys neseniai svarstėt ir konstitucinės raidos, ir kitus bendrus klausimus, ir aš tikiuosi, kad čia daugiau priklausys jau nuo jūsų pačių siūlymų, o ne nuo mano siūlymo. Aš galėčiau tik prie savo visų siūlymų pridėti dar vieną prašymą atsižvelgti į Vidaus reikalų ministerijos siūlymus ir priimti tuos trūkstamus įstatymus Baudžiamajame procese, kitur. Tai leistų vidaus reikalų organams, policijos darbuotojams pasidarbuoti ir ne tik pasidarbuoti, bet ir gauti rezultatus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, baigiasi laikas, skirtas šio klausimo pristatymui. Užsirašę klausti dar 10 deputatų, tai aš manau, kad tuo ir turėtų baigtis šiandien mūsų posėdis, jeigu klausinėtų visi deputatai. Taigi aš siūlyčiau balsuoti tik dėl vieno dalyko, t.y. dėl įrašymo į darbų programą štai šito šiandien pateikto klausimo.

G.VAGNORIUS. Ar aš galėčiau dar vieną pastabą?

PIRMININKAS. Gerai, prašom.

G.VAGNORIUS. Aš manau, kad vieną smulkų klausimą Aukščiausioji Taryba galėtų išspręsti ir šiandien, tai yra dėl Tauragės rajono valdytojo pavaduotojo, kad mes neatrodytume, jog visiškai nieko nebesugebam atlikti. Aš siūlyčiau išspręsti nors šitą klausimą atsižvelgiant į tai, kad jis jau yra atleistas iš žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigų, bet paliktas valdytojo pavaduotoju. Siūlyčiau taip, kaip numatyta Savivaldos pagrindų įstatyme, kad Vyriausybė tokiais atvejais turi teisę prašyti kiek įmanoma greičiau apsvarstyti klausimą, paprašyti protokoliniu sprendimu įpareigoti Tauragės rajoną atleisti valdytojo pavaduotoją Baciušką iš užimamų pareigų.

PIRMININKAS. Aš noriu pasakyt, kad tikrai kartais Respublikoje... Prašau nekelti salėje triukšmo. Kai kas Respublikoje tikrai kartais šneka, kad Aukščiausioji Taryba nieko nesugeba dirbti. Nenorėčiau, kad būtų susidarytas toks įspūdis, tiesiog reikia paaiškint, kad mes šiandien neturime reglamentinės teisės atleidinėti vieną ar kitą pareigūną, jeigu Vyriausybė neprašė ypatingos skubos svarstymo tvarkos. Vienintelė galimybė atleisti šiandien ką nors iš pareigų būtų buvusi tokiu atveju, jeigu Vyriausybė būtų prašiusi ypatingos skubos svarstymo tvarkos ir pateikusi tuo klausimu atskirą nutarimą, pavyzdžiui, dėl Tauragės rajono valdytojo pavaduotojo. Aš to jūsų ir klausiau, kadangi Vyriausybė to neprašo, tai mes negalime atleisti, ir, tikiuosi, žmonės supras, kad Aukščiausioji Taryba gali padaryti, tačiau ji nenori nusižengti įstatymams.

G.VAGNORIUS. Be abejo, aš nesu labai susipažinęs su Reglamentu, man atrodė, kad galima vieną punktą galbūt priimti ir skubesne tvarka, o visus kitus klausimus, kaip aš ir pradžioj siūliau, atidėti tol, kol bus išaiškinta padėtis, bet jeigu jūs manot...

PIRMININKAS. Todėl aš ir klausiau, ar tai turėtų būti atskiri nutarimo projektai, ar jūs teikiate kaip vieną? Kadangi jūs teikiate kaip vieną nutarimo projektą, tai mes, deja, negalime atskiram jo punktui taikyti ypatingos skubos tvarką, o kitus svarstyti normalia tvarka. Taip. Klausimo svarstymas baigiasi. Deputatas S.Kropas, kaip Savivaldybių komisijos pirmininkas. Replika, ir pereisime prie kitų klausimų.

S.KROPAS. Šiandien klausimas yra pristatytas, yra aiškus Vyriausybės siūlymas paleisti savivaldybes. Pagal Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnį mes tai galime padaryti ir svarstyti, jeigu yra Aukščiausiosios Tarybos sudarytos specialios deputatų jungtinės komisijos išvada. Todėl manyčiau, kad komisiją suformuoti mes galėtume siūlydami iš visų frakcijų po vieną atstovą ir komisija galėtų dirbti, nes priešingu atveju mes kitą kartą neturėsime ką svarstyti, tiktai komisijos sudarymą pradėsime.

PIRMININKAS. Aš nežinau, kodėl visi tokie dalykai, pavyzdžiui, komisijų sudarymai ir panašiai, yra siūlomi tada, kai iki darbotvarkės pabaigos lieka pusė valandos. Šiandien, aš manau, mes negalime sudarinėti šios komisijos ir turime apsispręsti, ar to klausimo svarstymas bus įrašytas į darbų programą. Na, gerai, aš suprantu. Jeigu jūs to reikalaujate, tada aš prašysiu atvirkščiai  baigti šio klausimo nagrinėjimą ir apsispręsti dėl jo pristatymo ateityje, o ne šiandien, kadangi laikas baigėsi, o liko dar svarstyti 5 klausimus. Deputate Kropai, nėra pateiktas nutarimo projektas, ir bet kuris deputatas galės ir turės teisę pasakyti  nėra nutarimo projekto, aš protestuoju prieš komisijos sudarymą. Kodėl yra šitaip daroma ir Aukščiausioji Taryba pastatoma tikrai, kaip premjeras atkreipė dėmesį, į nepatogią padėtį, lyg nesugebėtų nieko padaryti? Gal baikim.

Ar sutiktumėte balsuoti dėl klausimo įrašymo į tolesnę darbų programą? Deputate Tamuli, jūs pats esate dažnai protestavęs dėl to, kad nėra pateikta nutarimo projekto. Šiuo atveju leiskite protestuoti man, nėra nutarimo projekto, klausimo nesvarstom. Balsuojame tik dėl vieno dalyko. Ar klausimą įrašome į darbų programą, turėdami omeny jau penktosios sesijos darbų programą. Gerai. Prašau sėstis deputatus į vietas, prašau užsiregistruoti. Registracija pradedama. Vyksta registracija.

Salėje — 86 deputatai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad pateiktą Vyriausybės nutarimo projektą įrašytume į darbų programą ir iš karto sutartume taikyti jam skubesnę svarstymo tvarką, taip, kaip prašė Vyriausybė? Ne, balsuosime elektronika, gerbiamieji. Gerai. Prašo balsuoti atskirai. Tai pirmiausia balsuojame tik dėl įrašymo į darbų programą, gerai? Balsuojame mygtukais. Kas už tai, kad nutarimo projektas būtų įrašytas į darbų programą?

59 deputatai balsavo už tai, kad būtų įrašyta į darbų programą, 10 — prieš, susilaikė 9. Klausimas į darbų programą įrašytas. Kitas klausimas dėl skubesnės tvarkos numatymo. Šiuo atveju reikalingi 67 balsai. Prašau balsuoti dėl ne ypatingos skubos, tačiau skubesnės svarstymo tvarkos. Atsiprašau, deputate Taurantai, nėra salėje 88 deputatų. Gerai, balsuojame dėl skubesnės svarstymo tvarkos. Balsuojame paspausdami mygtukus. Už balsavo 49 deputatai, prieš — 17, susilaikė 13. Skubesnė svarstymo tvarka nėra numatyta, kadangi salėje nebuvo 88 deputatų, tokiu atveju būtų užtekę 44. Taip. Deputatas J.Tamulis dėl procedūros.

J.TAMULIS. Aš noriu ne dėl procedūros, aš norėčiau, kad mes priimtume ir protokolinį nutarimą, kuriuo pavestume Savivaldybių reikalų komisijai paruošti šitos komisijos, kuri reikalinga pagal įstatymą, projektą kitam svarstymui.

PIRMININKAS. Deputate Kropai, jūs girdėjote pono J.Tamulio pasiūlymą? Tik aš manau, gerbiamasis Tamuli, kad gal čia nebūtina priimti dar atskirą protokolinį nutarimą?

J.TAMULIS. Gal tiesiog pavedam.

PIRMININKAS. Tiesiog pavedam. Aukščiausioji Taryba nutaria, kad Savivaldybių komisija parengia nutarimo projektą dėl deputatų komisijos sudarymo šiuo klausimu. Gerai. Dėl procedūros? Ne, dėl tų reikalų. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Prašome perbalsuoti Sąjūdžio frakcijos vardu už skubesnę tvarką esant didžiajam kvorumui.

PIRMININKAS. Aišku, aš atsiprašau, deputatas A.Taurantas man teisingai replikavo, tik aš nesupratau dėl ko. Čia juk yra nutarimas. Aš eilinį kartą apsirikau. Jis automatiškai svarstomas skubesne tvarka. Atsiprašau, kad sugaišinau jūsų laiką. Taigi visi gavote nutarimo projektą, pateiktą Vyriausybės, dėl Kauno miesto, Kauno ir Lazdijų rajonų savivaldybių tarybų paleidimo. O nutarimai pagal 214 Reglamento straipsnį automatiškai svarstomi skubesne tvarka. Ne ypatingos skubos tvarka, nepainiokime. Gerai, siūlau baigti šitą klausimą. Gerbiamasis deputate Ramonai! Na, tegul deputatai negaišina laiko, gerai? Jau baigėsi balsavimas. Pagal šią procedūrą svarstomi Aukščiausiosios Tarybos nutarimai, o jeigu taip nusprendžia Aukščiausioji Taryba, tai ir įstatymai. 214 straipsnio pirmoji dalis. Noriu supažindinti jus su vardinio balsavimo sąrašu. Gerai, deputatas G.Ramonas dėl procedūros.

G.RAMONAS. Aš noriu pasakyti, kad šitas nutarimas, kaip dabar yra suformuluotas, negali būti svarstomas skubesne tvarka, nes pagal Savivaldos pagrindų įstatymo 28 straipsnį šitokią išvadą Aukščiausiajai Tarybai gali pateikti tiktai specialiai sudaryta komisija. Todėl galima tiktai svarstyti, Savivaldybių komisijai pavesti sudaryti šitokios specialios komisijos projektą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl komisijos Šalčininkų rajono ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietės, taip pat kai kurių kitų savivaldybių tarybų, jų organų bei pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų” priėmimas

PIRMININKAS. Gerai, dėl Savivaldybių komisijos mes nutarėme, tas sutarta, bus pateikta ir tada galės būti lygiagrečiai komisijos išvada kartu su tuo nutarimu.

Dabar leiskite supažindinti jus su tuo vardinio balsavimo sąrašu, kur balsuota dėl Aukščiausiosios Tarybos nutarimo dėl komisijos Šalčininkų ir Vilniaus rajonų bei Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenviečių tarybų, jų organų ir pareigūnų antikonstitucinei veiklai ištirti išvadų. Ar reikalaujate, kad būtų skaitomos deputatų pavardės ir nurodyta, kaip balsavote? To reikalauja Reglamentas? Reikalauja.

Terleckas nebalsavo, Sakalas susilaikė, Razma nebalsavo, Vytenis Andriukaitis susilaikė, Prunskienė — prieš, Oželytė — už, Genzelis  prieš, Kuzmickas nebalsavo, Sabutis — už, Vaitiekūnas susilaikė, Petrovas — už, Antanavičius ir Ambrazaitytė nedalyvavo, Zingeris ir Tupikas — už, Tamulis ir Okinčicas — prieš, Čobotas nebalsavo, Balcevičius  prieš, Nedzinskienė — už, Patackas nedalyvavo, nebalsavo, Ambrazevičius  už, Jarmolenka, Katkus, Taurantas ir Stankevičius nedalyvavo balsavime, Paliūnas ir Simutis  už, Šerkšnys nedalyvavo, Povilionis — už, Paulauskas nedalyvavo, Varanauskas — už, Norvilas — už, Karvelis nedalyvavo, Rasimavičius — už, Plečkaitis — prieš, Malkevičius, Gentvilas, Giniotas, Hofertienė, Žalys, Lapinskas — visi už, Morkūnas — prieš, Kačinskas — už, Ozolas nedalyvavo, Stakvilevičius susilaikė, už — Sėjūnas, Beinortas ir Liaučius, Landsbergis nedalyvavo, Jarašiūnas nedalyvavo, Astrauskas — už, Paleckis susilaikė, Čepaitis  už, Pečeliūnas ir Glaveckas nedalyvavo, Kolesnikovas — už, Jonas Šimėnas — už, Valatka — prieš, Ulba susilaikė, Bičkauskas ir Karoblis nedalyvavo, Januška susilaikė, Šličytė ir Svarinskas — už, Gajauskas nedalyvavo, Laurinkus ir Pikturna — už, Grakauskas nedalyvavo, Juknevičius — už, Kvietkauskas nedalyvavo, Inta ir Puplauskas — už, Kumža — prieš, Račas nedalyvavo, Kašauskas nedalyvavo, Motieka ir Degutis taip pat nedalyvavo, Beriozovas ir Arlauskas susilaikė, Aksomaitis — už, Leščinskas susilaikė, Rimkus nedalyvavo, Gerdaitytė susilaikė, Minkevičius nedalyvavo, Ramonas susilaikė, Ražauskas nedalyvavo, Rastauskienė, Poškus, Valionytė ir Kropas  už, Žiemelis nedalyvavo, Andrukaitienė — už, Apšega susilaikė, Klumbys  už, Šaltenis nedalyvavo, Miškinis — už, Papovas susilaikė, Kudaba susilaikė, Pirožkovas — prieš, Juršėnas nedalyvavo, Suboč nedalyvavo, Jankelevičius, Peško, Akanovičius, Tomaševičius, Maceikianecas  prieš, Jurgelis nedalyvavo, Rupeika nedalyvavo, Grinius — už, Saja  už, Ilgūnas susilaikė, Lubys susilaikė, Medvedevas susilaikė, Brazauskas nedalyvavo, Andrikienė — už, Vilkas  prieš, Iešmantas  už, Gudaitis — už, Endriukaitis  už, Treinys  už, Milčius — už, Prapiestis susilaikė, Rudys nedalyvavo, Jasukaitytė  prieš, Mačys — už, Pangonis susilaikė, Rudzys nedalyvavo, Šepetys susilaikė, Dringelis — už, Gajauskaitė  už.

Noriu paklausti, kodėl balsų skaičiavimo grupė neparašė, kiek gauta vardinio balsavimo biuletenių ir ar visi galiojantys? Ne, svarbu, kiek išdalyta. Gerai, vadinasi, nebuvo sugadintų arba negaliojančių biuletenių. Taigi balsų skaičiavimo grupė gavo 91 biuletenį, visi jie yra galiojantys. Už — 53, prieš  17, susilaikė 21. Tokiu būdu šis nutarimas yra priimtas.

Kviečiu į tribūną Aukščiausiosios Tarybos Sekretorių deputatą Liudviką Sabutį.

L.SABUTIS. Gerbiamieji kolegos, pamenate, svarstant ir tvirtinant komisijų pirmininkus, liko viena Užsienio reikalų komisija, kuri buvo neišsprendusi komisijos pirmininko klausimo, o buvo tai pateikusi Aukščiausiajai Tarybai vertinti ir tvirtinti. Šiandien jums yra išdalytas Užsienio reikalų komisijos susirinkimo nutarimas, kuriame ji anuliuoja sausio 16 dienos ir vasario 10 dienos susirinkimų protokolus ir siūlo Aukščiausiajai Tarybai pateikti tvirtinti komisijos pirmininku Vidmantą Povilionį. Tai yra Tautos pažangos frakcijos atstovas. Štai tiek galiu pranešti jums dėl įvykusio susirinkimo. Komisijoje yra dešimt narių, susirinkime dalyvavo 7. Už kandidatą balsavo 6. Na, visa tai yra pateikta jums. Siūlau Aukščiausiajai Tarybai patvirtinti komisijos pirmininką.

Nutarimo „Dėl Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisijos pirmininko patvirtinimo” priėmimas

PIRMININKAS. Gerai, ar Aukščiausioji Taryba sutinka balsuoti dėl...

L.SABUTIS. Kandidatas salėje yra.

PIRMININKAS. ...paskutinio pretendento į Aukščiausiosios Tarybos nuolatinės komisijos pirmininkus? Tai yra už deputatą Vidmantą Povilionį? Nereikalaujate kokios nors išpažinties iš pretendento, nieko? Galima balsuoti? Gerai. Prašau sėsti į vietas. Gerbiamieji deputatai, deputate Algirdai Endriukaiti! Kas už tai, kad Aukščiausioji Taryba nutarimu patvirtintų Vidmantą Povilionį Užsienio reikalų nuolatinės komisijos pirmininku? Balsuojame pakeldami korteles.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  70.

PIRMININKAS. Už  70. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš  5.

PIRMININKAS. Prieš  5. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Nutarimas priimtas. Kviečiu į tribūną deputatą Egidijų Jarašiūną. Deputato E.Jarašiūno nėra, vietoje jo deputatas Narcizas Rasimavičius, taip pat Teisinės sistemos komisijos narys.

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu jau suteikiama pilietybė taip pat ir užsienyje gyvenantiems asmenims. Jums yra pateiktas įstatymo projektas, kuriame yra papildyta tik štai kas. Pirmajame punkte: ,,patvirtinantys asmens tapatybę". Anksčiau buvo išvardytas dokumentų sąrašas. Visa kita liko kaip priimtame įstatyme. Antrajame straipsnyje: ,,ar Lietuvos Respublikos diplomatinės įstaigos užsienyje". Kitaip sakant, šiuo metu siūloma, kad išduoti pasą užsienyje gyvenančiam lietuviui ir tuo pačiu patvirtinti jo pilietybę galėtų ir Lietuvos Respublikos diplomatinės įstaigos užsienyje. Lygiai tas pat ir trečiajame punkte. Siūlome papildyti ,,ir Lietuvos Respublikos diplomatinės įstaigos užsienyje vadovas".

PIRMININKAS. Tiksliau, ,,ar Lietuvos"...

L.N.RASIMAVIČIUS. ,,Ar Lietuvos diplomatinės įstaigos užsienyje vadovas." Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Taip, trijose vietose yra siūlomi papildymai. Tik aš nesupratau, vakar jūsų komisijos atstovai kažką minėjo, kad būtų svarstoma ypatingos skubos tvarka?

L.N.RASIMAVIČIUS. Taip, nes šiuo metu...

PIRMININKAS. Tačiau aš primenu, kad ypatingos skubos svarstymo tvarkos gali reikalauti tik Vyriausybė arba Prezidiumas. Prezidiumas reikalauja? Aš esu replikavęs Vyriausybei, kodėl raštu nepateikia, ir aš turiu pasikliauti vienu ministru. O šiuo atveju aš turiu pasikliauti vienu Prezidiumo nariu, taip? Prezidiumas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aišku. Ar kuri nors frakcija prieštarauja ypatingos skubos svarstymo tvarkai? Aš prašau salėje tylos. Deputate Paliūnai! Asmuo, kuris stovi prie jūsų, bus greitai išprašytas iš salės, jeigu nepaliks jūsų ramybėje. Ponia Tamošiūniene, aš jus taip pat paprašysiu išeiti iš salės, jeigu nepaliksite deputatų ramybėje! Aš dar neprašau išeiti iš salės, tačiau aš perspėju. Prašom likti salėje, tuoj reiks balsuoti.

Ar nors viena frakcija prieštarauja dėl šio įstatymo projekto ypatingos skubos svarstymo tvarkos? Nė viena frakcija neprieštarauja. Tokiu būdu prašau deputatus pasiruošti balsuoti. Balsuosime pakeldami korteles. Prašau deputatus sėsti į vietas. Deputate Rasimavičiau, jūsų interesų labui aš prašau jus nekelti salėje triukšmo. Kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, kaip numato Reglamento 219 prim straipsnis? Salėje — 91 deputatas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  59.

PIRMININKAS. Už 59. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Susilaikė 8. Aukščiausioji Taryba nutaria taikyti ypatingos skubos svarstymo tvarką šiam įstatymo projektui. Kadangi 219 prim Reglamento straipsnis leidžia iš karto pradėti tokio projekto svarstymą ir balsavimą, tai noriu paklausti, ar visiems suprantamos ir priimtinos tos pataisos, papildymai šiems dviem įstatymo straipsniams? 28—ajam ir 31-ajam. Ar yra norinčių dėl to diskutuoti? Jeigu nebūtų, tai aš siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą. Deputatams yra išdalytas įstatymo projektas. Visuose trijuose straipsniuose yra nurodyta, kad papildoma tam tikra dalimi. Tai yra išplečiamas ratas institucijų, kurios turi teisę teikti dokumentus, taip pat patikslinta, kad asmenybę patvirtinantys dokumentai. Patvirtinantys asmens tapatybę dokumentai. Kadangi aš nematau norinčių arba klausti, arba diskutuoti, drįstu siūlyti Aukščiausiajai Tarybai balsuoti už šį įstatymą.

Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo” priėmimas

Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už Lietuvos Respublikos įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31 straipsnių pakeitimo"? Kas už? Balsavimas pradėtas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už  71.

PIRMININKAS. Už  71. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

Lietuvos Respublikos kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo projekto svarstymas

PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas vienbalsiai. Kviečiu į tribūną deputatą Julių Beinortą. Paskutinis skelbtas buvo 91, jeigu deputatai reikalauja, aš prašau balsų skaičiavimo grupę perskaičiuoti. Ne, ne, perskaičiuoti prieš naują balsavimą. Dėl naujo balsavimo. Dėl buvusio balsavimo, žinoma, nebereikalinga. Kviečiu deputatus į salę. Jūs siūlote iš karto balsuoti sakydamas, kad nėra jokių pasiūlymų, pakeitimų, pastabų ar kaip?

J.BEINORTAS. Ne, kolegos, aš noriu pasakyti, kad šitame įstatyme po to, kai mes jam pritarėme po antrojo svarstymo, vis dėlto mes palikome bent trijose vietose alternatyvas. Pasiūlymų mes gavome, į kai kuriuos pasiūlymus yra atsižvelgta. Atsižvelgta į deputato N.Medvedevo pasiūlymą dėl streiko pabaigos. Tai atsispindi 16 straipsnyje. Taip pat yra suredaguota, patikslinta nemažai kitų straipsnių. Tačiau aš kviečiu kolegas, kad mes galėtume sėkmingai šitą įstatymą taikyti, vis dėlto apsispręsti dėl kai kurių alternatyvų. Aš bijau, kad mes turim mažai laiko, tačiau neišvengiamai turim padaryti didelį darbą. Todėl aš siūlyčiau iš karto ir prašyčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką, kad būtų balsuojama dėl šio įstatymo 2 straipsnio alternatyvos. Aš perskaitysiu, kas tai yra.

PIRMININKAS. Gerai, prašau deputatus dėmesio.

J.BEINORTAS. ,,2 straipsnis. Reikalavimų iškėlimas subjektui. Reikalavimus darbdaviui, atitinkamiems organams ar pareigūnams turi teisę iškelti: visos įmonės darbuotojų kolektyvas arba įmonės struktūrinio padalinio darbuotojų kolektyvas, taip pat darbuotojų grupė." O alternatyva, kad liktų tiktai visos įmonės darbuotojų kolektyvas arba tos įmonės struktūrinio padalinio darbuotojų kolektyvas. Tai yra darbuotojų grupės nebebūtų. Tai yra reikalavimų iškėlimas subjektui.

PIRMININKAS. O profesinė sąjunga išlieka, taip?

J.BEINORTAS. Taip, išlieka. Profesinės sąjungos antrojoje dalyje, ten viskas išlieka.

PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji deputatai, reikia balsuoti dėl šių dviejų alternatyvų, kad būtų galima gal ir toliau atsižvelgti į tolesnį įstatymo tvarkymą. Taigi aš siūlau dar du balsavimus atlikti. Vienas — už pirmąją alternatyvą, kuri yra nurodyta 2 straipsnyje, antras  už kitą alternatyvą, kur 2 straipsnis yra nurodytas be 3 punkto. Sutiktumėt ar ne? Gerai, kas už pirmąją alternatyvą, kur antrajame straipsnyje yra 3 punktai? Balsuojame paspausdami mygtukus. Norite dėl motyvų? Gerai, balsavimas nutraukiamas. Deputatas V.Kačinskas. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai, aš jau kalbėjau šita tema, kai mes svarstėm, bet mes šitą įstatymą svarstom paprastai pabaigoj ir dėmesys šitam klausimui gerokai sumažėja. Dėl alternatyvinio klausimo ir įrašymo pirminiame projekte ,,darbuotojų grupė". Tai iš esmės sąskambis, kai buvo kažkada draugų grupė. Pasirašydavo taip. Darbuotojų grupė nieko neapibrėžia. Na, ką reiškia darbuotojų grupė? Trys žmonės sudarė TSKP partinę kuopelę. Vadinasi, trys žmonės yra darbuotojų grupė. Du žmonės lyg ir ne. Tai nieko neduoda. Visa kita yra toliau apibrėžta ir nesudarykim mes labai didelės įtampos. Trims nepatinka, jau reikia sudaryti komisijas ir visa kita. Toliau viskas numatyta: ir įmonių profesinės sąjungos, ir profesinių sąjungų jungtinės vadovybės — viskas numatyta. Prašome išbraukti darbuotojų grupę.

PIRMININKAS. Taigi jūs už tą alternatyvą, kad nebūtų 3 punkto, taip? Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš norėčiau paprieštarauti gerbiamajam deputatui B.Lubiui, nes čia visų pirma kalbama šiame straipsnyje apie reikalavimų iškėlimą. Nieko neatsitiktų, jeigu būtų galimybė tuos reikalavimus iškelti didesniam darbuotojų skaičiui. Grupės apibrėžimas, kas ji tokia yra, yra 3 straipsnyje. Galiu perskaityti. Tai yra vienas dešimtadalis arba 100 darbuotojų kolektyvo rašytinis pritarimas. Jeigu tokį pritarimą turi, tai ir yra ta grupė. Aš prašyčiau balsuoti už tokį, kad ir grupė galėtų iškelti reikalavimus.

PIRMININKAS. Aišku. Deputatas E.Vilkas.

E. VILKAS. Nors ir yra apibrėžimas, kas tai yra grupė, vis dėlto mums reikėtų taikytis ir mūsų įstatymus, ir gyvenimą bandyti institucionalizuoti. Ir dėl to neturėtų būti taip, kad kas nori, tas ir kelia. Vis dėlto turėtų būti šiokia tokia tvarka ir aš pritariu deputato B.Lubio siūlymui neįvesti tokios galimybės bet kokiai grupei kelti reikalavimus.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Belieka balsuoti. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia balsuosime paspausdami mygtukus už pirmąjį variantą, kur yra trys punktai 2 straipsnyje, o po to bus atskiras balsavimas dėl antrojo alternatyvaus varianto, kur 2 straipsnį sudaro tik du punktai. Taigi balsuojame už pirmąjį variantą. Gerai, tai aš prašau salėje tylos.

J.BEINORTAS. Kolegos, tai aš, jums leidus, dar trupučiuką trigrašį pridėsiu. Atvirai kalbant, tai suprantama, kad čia yra sustruktūrinta, jau nėra vieno kolektyvo, yra struktūrinis padalinys. Tie, kurie dirbo gamyboje, žino, kad struktūrinis padalinys gali būti labai mažas, gali būti brigada, gali būti baras. Jeigu mes išbrauksim tą darbuotojų grupę, iš principo nieko neatsitiks, tačiau čia ta darbuotojų grupė buvo palikta tuo atveju, kai ji susidaro ne struktūriniu principu, o, sakykim, kažkokiu tarpstruktūriniu principu. Tačiau dabar, kai mes papildėm visų lygių profsąjungų atstovavimą, na, aš asmeniškai negaliu, žinoma, daryti kažkokio spaudimo, nes komisija nepriėjo prie vieningos nuomonės, bet aš asmeniškai manyčiau, kad niekas nenukentėtų, jeigu mes apsiribotume vien tiktai alternatyvoje numatyta, tai yra kolektyvas ir jo struktūrinis padalinys. Bet čia yra tik mano nuomonė.

PIRMININKAS. Taip, aš dabar prašau salėje patylėti, kad visi suprastų, už ką balsuoja. Pirmasis balsavimas elektronika už pirmąjį variantą, kur 2 straipsnyje yra 3 punktai. Antrasis balsavimas (taip pat elektronika) už antrąjį variantą, kur 2 straipsnyje yra tik du punktai. Tai yra nebėra 3 punkto. Kas už pirmąjį variantą?

Už pirmąjį variantą — 10 deputatų. Prieš — 41, susilaikė 10.

Kas už antrąjį variantą? Už antrąjį variantą  52 deputatai, prieš — 7, susilaikė 8. Taigi yra priimtas antrasis variantas, arba, tiksliau, išbraukiama trečioji 2 straipsnio dalis. O daugiau įstatyme jokių neaiškumų nėra?

J.BEINORTAS. Yra alternatyvos, dar yra.

PIRMININKAS. Yra alternatyvos?

J.BEINORTAS. 10 straipsnyje, kuris vadinasi ,,Streiko skelbimas"... Gerbiamieji kolegos, pabaikim alternatyvas šiandien, nieko čia neatsitiks. 10 straipsnyje, kuris vadinasi ,,Streiko skelbimas", taip pat yra palikta alternatyva. Alternatyva čia yra tokia. Kaip žinom, streiką paskelbti turi teisę darbuotojų kolektyvo susirinkimas, jeigu jų buvo dauguma, to susirinkimo visų darbuotojų kolektyvo konferencija, jeigu jų buvo du trečdaliai, taip pat gali profesinė sąjunga, kuri sudaro tos įmonės darbuotojų kolektyvo daugumą. Tuomet jie jau nebeprašo kolektyvo pritarimo, tiesiog ji pati skelbia streiką nustatyta tvarka, kai jos narių yra daugiau negu pusė darbuotojų skaičiaus. Tačiau yra toks atvejis, kuris iškeltas alternatyvoje. Jis taip ir vadinasi, kad profesinė sąjunga, kai ji nesudaro įmonės darbuotojų daugumos, turi teisę paskelbti streiką jų įstatuose arba reglamente nustatyta tvarka, jeigu įvykus streikui nebus visiškai sustabdoma įmonės veikla. Tuo tarpu alternatyvoje visi šitie dalykai išbraukti.

Aš trupučiuką paaiškinsiu kodėl. Man regis, kad situacija yra visiškai aiški. Jeigu profsąjungų dabar yra daug ir čia yra kokia nors mažutė profsąjunga, kuri skelbia streiką ir į tą streiką nori įtraukti visas kitas įmones, kur yra jų narių, tai čia jai lyg ir sustabdoma, ribojamos jos galimybės. Kita vertus, įmonė apsaugoma nuo kelių streikininkų savivalės. Tai mes turim apsispręsti, ar mes leidžiam profsąjungai, kuri neturi daugumos ir kuri nėra susijungusi į profsąjungos susivienijimą, streikuoti toje įmonėje, ar mes iš viso šitą dalyką išbraukiam?

PIRMININKAS. Gerai, gal tik būtų paprasčiau šitaip: balsuoti ne dėl alternatyvos 10 straipsnyje, visas 10 straipsnis be trečiosios dalies, o tiesiog ar įrašome trečiąją dalį į įstatymo tekstą. Tiesiog kaip ne alternatyvų balsavimą, o kaip vieną balsavimą. Būtų formuluojama taip: kas už tai, kad įstatymo straipsnio tekste būtų 3 dalis? Gerai, įjungsiu. Dėl balsavimo motyvų deputatas K.Glaveckas. Nepageidauja? Deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš vis dėlto norėčiau paremti alternatyvą ir leisti profesinėms sąjungoms, veikiančioms profesiniu pagrindu, gint savo narius įmonėse ir įstaigose.

PIRMININKAS. Tai jūs čia remiat ne alternatyvą, o kaip tik pagrindinį tekstą, taip?

P.GINIOTAS. Taip, aš remiu pagrindinį tekstą, kad paliktume trečiąją dalį. Ir gerbiamojo pranešėjo pasakymas, kad tai sustabdys gamybą, manau, atvirkščiai, nieko tokio neatsitiktų, bet būtent tokia nuostata leistų kurtis profesinėms sąjungoms ir ginti savo narius.

PIRMININKAS. Gerai. Deputatas Vytenis Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Mes balsuojame dabar labai svarbiu klausimu. Profesinių sąjungų teisė į streiką yra net neginčijama. Ir čia iš esmės yra daug didesnis klausimas. Streikų mechanizmo. Kaip jie kyla iš įmonės ar iš šakos. Nes profesinė sąjunga gali suvienyti savo narius visoje Lietuvos teritorijoje į profesinę sąjungą nepriklausomai nuo to, kad jos profesinės sąjungos narių vienoje ar kitoje įmonėje gali būti tik 2 ar 3. Taigi mes turim aiškiai apsispręsti, ar mes turime pažeisti Profesinių sąjungų įstatymą, ar turime nusižengti konvencijoms, kadangi profesinių sąjungų teisė į streiką yra niekur, niekur nedraudžiama. Taigi čia iškyla klausimas dėl mūsų darbo rinkos struktūros ir dėl to, kad mes išbrauktume iš kolektyvinių sutarčių labai svarbų punktą dėl kolektyvinių susitarimų. Visa tai turėjo būti sprendžiama kompleksiškai. Todėl mano siūlymas šiandien vis dėlto balsuoti už šitą pirmąją iniciatyvą, kad profesinės sąjungos būtų įrašytos, nes tai net ne alternatyva, bet būtinybė tuoj pat spręsti kolektyvinio susitarimo įstatymą ir numatyti streikų mechanizmo problemas ir tą laiką, kada įmanoma streikuoti. Nes visam pasaulyje reglamentuojamas streikavimo laikas. Jis yra tiksliai apibrėžiamas kolektyviniuose susitarimuose.

PIRMININKAS. Gerai, aš tada paklausiu kiek kitaip. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl 3 dalies išbraukimo iš šio straipsnio? Yra reikalaujančių balsuoti? Tokiu atveju dar du deputatai gali pasisakyti prieš 3 dalies buvimą šiame straipsnyje. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai, suprantama, ir kolega V.Andriukaitis, ir kiti kalbėjo, aš manyčiau, teisingai. Tačiau mes galim sudaryti tokią situaciją, kai nėra Respublikoje nusistovėjusios profsąjungos, kai profsąjungos kuriasi, kai atskirų profsąjungų nariai įmonėse sudaro vos keletą dešimčių žmonių, bet jie priklauso respublikinėms profsąjungoms, ir mes padarysim taip, kad du ar trys Respublikos profsąjungų bosai susirinkę nuspręs Vilniuje ar kurioje kitoje vietoje paskelbti streiką. Mes tik ką neseniai svarstėm klausimą, kad netgi reikia paleisti atskiras deputatų tarybas, jeigu jos nevykdo Vyriausybės potvarkių. Šiuo atveju mes norime priimti šitokį punktą, kad gali paskelbti streiką Vilniuje susėdę keli profsąjungų bosai ir sustabdyti pramonę, kuri šiandien taip sunkiai dirba. Aš tikrai labai prašyčiau jūsų pamąstyti, ar reikalingas šiandien toks žingsnis, kad įmonės, kolektyvo sprendimus padarytų kas nors Vilniuje, o ne pats kolektyvas?

PIRMININKAS. Gerai. Dar vienas deputatas turi teisę kalbėti prieš 3 dalies buvimą šiame straipsnyje. Deputatas Jonas Šimėnas prieš?

J.ŠIMĖNAS. Aš iš esmės visiškai...

PIRMININKAS. Deputate Andriukaiti!

J.ŠIMĖNAS. Aš iš esmės visiškai pritariu deputato B.Lubio išsakytoms mintims. Mūsų profsąjungos kol kas tebėra centralizuotos ir senu pagrindu sukurtos, todėl čia slypi tam tikri pavojai. Aš manyčiau, kad jeigu nebūtų 3 pastraipos, tai tas pat, apie ką kalbėjo deputatas V.Andriukaitis, lieka, ir po to gali šakiniu pagrindu tos profsąjungos susikurti. Tačiau šitą 3 pastraipą palikti dabar būtų labai pavojinga.

PIRMININKAS. Gerai. Tai suprantame deputato B.Lubio ir deputato Jono Šimėno pastabas kaip reikalavimą išbraukti 3 dalį. Tai balsuosim už ją, kaip už pataisą. Jeigu nesurenka balsų daugumos, lieka projekte numatytas variantas. Teisingai, neprieštaraujate?

J.BEINORTAS. Taip. Aš tik norėjau pasakyti, kad profesinė sąjunga, kuri neturi daugumos, gali jungtis su kitomis profsąjungomis ir gauti daugumą, o tuomet jau veiks antroji dalis. Čia nėra problemų.

PIRMININKAS. Tai paspauskit mygtuką. Gerai, kad aš jūsų apygardos numerį atsimenu. Prašom.

A.SAKALAS. Centro frakcijos nuomone, reikėtų palaikyti pirmąjį variantą, nes nei deputato B.Lubio, nei kiti pasisakymai nevisiškai teisingi dėl to, kad ne taip paprastai tie streikai gali būti skelbiami, kaip deputatas B.Lubys išdėstė.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ką gi, tai balsuosime dėl pasiūlytos pataisos. Kas už tai, kad būtų išbraukta iš 10 straipsnio 3 dalis? Kas už tai, kad iš 10 straipsnio būtų išbraukta 3 dalis? Balsavimas pradedamas. Balsuojame paspausdami mygtukus. Kas už tai, kad būtų išbraukta 3 dalis? Tai gal manęs nereikia kaltinti ir nereikia rodyti į mane ranka, kai patys deputatai šneka? Aš nutraukiu balsavimą, balsavimą laikau neįvykusiu dėl deputatų kaltės. Kas už tai, kad iš įstatymo 10 straipsnio būtų išbraukta 3 dalis? Balsavimas prasidėjo.

Už išbraukimą balsavo 32 deputatai, prieš — 16, susilaikė 5. Iš įstatymo 10 straipsnio 3 dalis yra išbraukta. Deputatas A.Sakalas Centro frakcijos vardu siūlo perbalsuoti esant didžiajam kvorumui. Aš tai fiksuoju ir manau, kad fiksuojama ir protokole. Gerai, paskutinė alternatyva, gerbiamasis Beinortai.

J.BEINORTAS. Taip, 4 skirsnyje, kur kalbama apie atsakomybę už neteisėto streiko organizavimą ir vykdymą, yra 17 ir 18 straipsniai. Iš esmės tie du straipsniai atskiria profesinių sąjungų, kurios organizavo streiką, atsakomybę nuo kitų visuomeninių organizacijų, partijų arba ne visuomeninių, o šiaip organizacijų atsakomybės, o jo alternatyva yra praktiškai sujungti šituos abu straipsnius į vieną. Esmė čia labai nedidelė, tačiau šiek tiek padeda lengviau traktuoti būtent pačią atsakomybę, kadangi tuo atveju organizacijos, kuri ryžosi streiką organizuoti ir prisiėmė arba neprisiėmė vadovavimą jam, pagal šituos 17 ir 18 straipsnius atsakomybė būtų lengviau fiksuota. O jeigu mes priimsime 17 straipsnio alternatyvą, tai čia bus, sakyčiau, toksai suglaustas. Jis skamba taip: ,,Profesinė sąjunga, visuomeninės organizacijos, partijos ar kitos organizacijos turi atlyginti darbdaviui padarytus streiko, pripažinto neteisėtu, nuostolius, jei jos šį streiką neteisėtai organizavo arba jam vadovavo, savo lėšomis ir turtu. Jeigu atlyginimui lėšų ir turto nepakanka, jiems atlyginti gali būti taikomos šio įstatymo 19 straipsnio 2 ar 3 dalyse nustatytos taisyklės." Iš esmės yra tas pat, tiktai čia profsąjungos atskirtos nuo kitų organizacijų, kurios sukurstė streiką, nebūdamos profesinėm, ir faktiškai paliko likimo valiai tą konfliktą.

PIRMININKAS. Žodžiu, yra dvi galimybės — arba priimti savarankiškus 16 ir 17 straipsnius, arba sujungti juos abu pagal nurodytą tekstą, kaip yra nurodyta alternatyvoje. Lieka 16 straipsnis, truputį trumpesnis.

J.BEINORTAS. Dabar jie 17 ir 18, nes susijungia 16 straipsnis, streiko pabaiga. Papildomas straipsnis yra įdėtas.

PIRMININKAS. 17 straipsnis ,,Streiko pabaiga".

J.BEINORTAS. 16 straipsnis ,,Streiko pabaiga". Gerbiamasis Gentvilai, aš noriu pasakyt...

PIRMININKAS. Nesupratau, aš nematau tokio 16 straipsnio!

J.BEINORTAS. Na, 16 straipsnis yra ,,Streiko pabaiga", jis naujas yra, jūs žiūrit seną variantą.

PIRMININKAS. Ačiū.

J.BEINORTAS. Bet tai nesikeitė, 17 ir 18 gali būt išreikšti vienu 17-uoju.

PIRMININKAS. Kurį variantą mes svarstom? Penktasis projektas, parašyta antrajam svarstymui, taip?

J.BEINORTAS. Trečiajam svarstymui ir balsavimui, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Penktasis projektas?

J.BEINORTAS. Penktasis projektas trečiajam svarstymui ir balsavimui. Aš pačioj pradžioj sakiau, kad komisija ir darbo grupė priėmė deputato N.Medvedevo siūlymą papildyti šitą įstatymą 16 straipsniu apie streiko pabaigą. Jam niekas neprieštaravo, jis yra suredaguotas ir jis nėra alternatyvus, aš jo už, tai ir neteikiu. O 17 ir 18 — tai buvęs 16 ir 17.

PIRMININKAS. Tai sujungtume 17 straipsnį su 18 ir gautume 17?

J.BEINORTAS. Taip.

PIRMININKAS. Kurio alternatyva nurodyta. Galime balsuoti? Gerbiamieji deputatai! Prašom žurnalistus išeiti iš salės, tos dvi ponios, kurios stovi salės viduryje. Prašau išeiti iš salės. Deputate Kropai! Taigi balsuotume už paskutinę alternatyvą. Dėl balsavimo motyvų deputatas J.Jurgelis. Nenori, E.Bičkauskas nenori, deputatas P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš suprantu, kokioje keblioje situacijoje esu aš, kaip profsąjungų atstovas, kai darbdavių atstovas stovi tribūnoje. Man sunku apginti alternatyvas, nors ruošiant šį įstatymą buvo kaip tik atsižvelgta ir prieita prie to konsenso, tos alternatyvos, tai yra konsensas su profesinėmis sąjungomis, ir aš nebenoriu gint tos alternatyvos šį kartą. Tiktai, ponai deputatai, patys apsispręskite.

J.BEINORTAS. Aš noriu pasakyti, kad esu 52 apygardos deputatas ir manęs jokie darbdaviai neįgaliojo ginti jų įstatymo.

PIRMININKAS. Gerai, ar kas nors dar nori dėl balsavimo motyvų? Išbraukit savo pavardes iš ekranų. Na, tai už kolegas, už kaimynus paspauskit. Deputatas R.Rudzys nepageidauja? Deputatas V.Andriukaitis nepageidauja? Gerai. Kas už tai, kad būtų sujungti 17 ir 18 įstatymo straipsniai? Kas už šią galimą tokią pataisą? Kas už sujungimą? Prašome balsuoti, balsavimas pradėtas. Kas už sujungimą? Už sujungimą balsavo 8 deputatai, prieš — 22, susilaikė 11. Taigi nutarta palikti du savarankiškus straipsnius. 17 ir 18, teisingai? Alternatyvos išspręstos, už įstatymo tekstą teks balsuoti vėliau. Viena alternatyva — perbalsuoti 10 straipsnio trečiąją dalį.

Specialiai į mūsų posėdį atvyko užsienio reikalų ministras deputatas Algirdas Saudargas, kuris norėjo padaryti trumpą pareiškimą dėl deputato Č.Okinčico pasisakymo. Ar jūs norite tai padaryti?

Deputato A.Saudargo pareiškimas

A.SAUDARGAS. Norėčiau tokį pareiškimą padaryti dėl deputato Č.Okinčico paklausimo. Šventojo sosto atstovą Lietuvoje, Šventojo Tėvo nuncijų jo ekscelenciją arkivyskupą J.Garsiją prie lėktuvo trapo pasitiko Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas ir pristatė jį aukštiesiems Lietuvos hierarchams bei diplomatinio korpuso atstovams. Pasitikimas ir visi susitikimai vyko pagal iš anksto abiejų šalių suderintą protokolą. Visi susitikimai vyko šiltai ir draugiškai. Noriu dar pridurti prie šito pareiškimo, kad turiu užtikrinti Lenkų frakciją, jog Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto santykių sunormalizavimas tikrai nepakenks Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos santykiams bei lenkų mažumos Lietuvoje interesams. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs pageidaujate, kad tas pareiškimas prie protokolo būtų pridėtas? Nepageidaujate, kad būtų pridėtas prie protokolo, tai prašome atiduoti posėdžio sekretoriatui. Šios dienos darbotvarkę mes buvome papildę dar trimis klausimais. Du iš jų protokoliniai nutarimai, vienas neprotokolinis, t.y. deputato Z.Juknevičiaus, kur reikalingas balsavimas. Šiuo metu akivaizdu, kad balsavimas vykti negali, gali vykti tik dėl dviejų protokolinių nutarimų. Ar Aukščiausioji Taryba nusiteikusi dar priimti du protokolinius nutarimus? Gerai, tada aš prašau, kad informaciją perskaitytų Juozas Dringelis. Prašau, tai gana svarbi informacija. Gerai, suteiksiu po deputato J.Dringelio.

J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, yra sudaryta komisija referendumo paskelbimo teisėtumui įvertinti. Aš prašau deputatus Algirdą Endriukaitį, Stasį Kašauską, Zitą Šličytę, Mindaugą Stakvilevičių, Virginijų Pikturną, Kęstutį Grinių, Povilą Varanauską, Albertą Miškinį ir Zbignevą

Balcevičių rytoj 11.30 susirinkti 314 kabinete. Tikrinsime parašų tinkamumą.

PIRMININKAS. Deputatas Leonas Jankelevičius.

L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, Česlavas Okinčicas padarė pareiškimą...

PIRMININKAS. Prašau salėje tylos.

L.JANKELEVIČIUS. ... savo vardu, o gerbiamasis ministras čia paminėjo, tarsi tas pareiškimas būtų frakcijos vardu. Tai nebuvo pareiškimas frakcijos vardu. Taigi, manau, nereikia šitų dalykų painioti. Lenkų frakcija ir lenkai apskritai, santykiai su lietuviais ir panašiai.

PIRMININKAS. Turbūt taip ir buvo suprasta, kad čia ne frakcijai yra skiriamas, nors buvo paminėtas šitas žodis. Gerbiamieji deputatai, šiandien priimta 14 norminių aktų, vienas įstatymas nepriimtas, vieno įstatymo trečiajame svarstyme perbalsuotos tik alternatyvos, dėl alternatyvų susitarta, reiks balsuoti dėl šio įstatymo. Aš manau, vaisingai padirbėjom. Dabar trumpai deputatas ir Sekretorius L.Sabutis.

L.SABUTIS. Jau niekas negirdi, bet vis vien. Jūs šiandien pritarėt Biudžeto komisijos pateiktai programai, renkamės antradienį, 10 val., čia. Bus išplėstinis Biudžeto komisijos posėdis dalyvaujant visiems deputatams. Taip aš supratau, o kaipgi? Šitoje salėje. Taip, kadangi daug kas nebuvo, nežino, vis dėlto renkamės čia ir svarstom biudžetą antradienį. O posėdis, tikrasis Aukščiausiosios Tarybos posėdis, — ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Plenarinis.

L.SABUTIS. Plenarinis posėdis ketvirtadienį. Ir aš prašau iškart komisijos pirmininką leisti priimti šį įstatymą, kurį pristatinėja gerbiamasis J.Beinortas, liko tik balsavimas. Daugiau kitų planų nėra.

PIRMININKAS. Yra, tarp kitko, ir daugiau kreipimųsi į...

L.SABUTIS. Yra kreipimųsi galbūt, bet rytoj mes, komisijų pirmininkai ir frakcijų vadovai, kaip sutarėm, 9 val. renkamės 308 kambary.

PIRMININKAS. Gerai, dabar deputatas A.Žalys, labai trumpai.

A.ŽALYS. Savivaldybių komisija prašo, kad visos frakcijos pateiktų savo kandidatus, savo atstovus į Aukščiausiosios Tarybos deputatų grupę, kuriai bus pavesta parengti išvadas dėl Vyriausybės pasiūlymo paleisti kai kurias tarybas. Labai prašau tai ryt poryt padaryt.

PIRMININKAS. Kiekviena frakcija Savivaldybių komisijai turi paduoti pretendentų sąrašą.

A.ŽALYS. Taip.

PIRMININKAS. Taip, pavardes. Ir deputatas Audrius Rudys.

A.RUDYS. Aš norėčiau informuoti, kad išplėstinis Biudžeto komisijos posėdis įsivaizduojamas kaip Biudžeto komisijos narių, taip pat visų likusių komisijų (bent pirmininko ar atstovo) dalyvavimas. Galės dalyvauti ir tie deputatai, kurie patys nori. Manau, kad Prezidiumo salės visai užteks.

PIRMININKAS. Gerai, antradienį, 10 val., Prezidiumo posėdžių salėje arba čia, tegul deputatai pasidairo. Gerai, man atrodo, posėdis baigtas. Viso gero.