Aštuoniasdešimt pirmasis posėdis

1990 m. birželio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas B.J.KUZMICKAS ir deputatas A.A.ABIŠALAS.

 

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Prašome susėsti į savo vietas. Ar aš teisingai supratau, kad deputatas S.G.Ilgūnas praneš pasitarimo dėl Vil­niaus universiteto statuto rezultatus? Ar kas nors kitas? Deputatas B.Gen­zelis, prašom.

Vilniaus universiteto statuto projekto svarstymo tęsinys

 

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai, Komisijos narių dalis susitiko su Universiteto atstovais ir buvo prieita prie vieningos nuomonės, kuriuos punktus palaikyti, kuriuos ne. Bet komisijos ir mūsų susirinkusiųjų nuomo­ne, jeigu gerbiamieji deputatai sutiks, tai šiuo klausimu antrą kartą išeitų į tribūną gerbiamasis rektorius, nes jisai kai kuriuos dalykus galės argumen­tuočiau apginti negu aš.

PIRMININKAS. Aš manau, kad čia logiškas toks sprendimas, jeigu depu­tatai neprieštarauja šitam?

B.GENZELIS. Tada aš išeinu iš tribūnos ir užleidžiu vietą rektoriui.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis rektoriau.

J.KUBILIUS. Gerbiamieji deputatai! Mes visi susirinkę iš tikrųjų priėjom prie vieningos išvados ir norim redakcinės komisijos vardu pasiūlyti tokius pakeitimus. Prašome atsivesti antrąjį puslapį. Punktas 1.2.2. Aš jau kartą šioje tribūnoje pasiūliau naują esamo punkto formulavimą. Aš perskaitysiu visą naują formulavimą, kuris yra toks, kaip anksčiau buvo pasiūlytas. "Pa­keisti Universiteto teritorijos ribas, perduoti pastatus gali tiktai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgusi į Universiteto tarybos nuo­monę." Čia kai kas siūlė dar įterpti "ir kitą turtą", bet turto sąvoka yra labai plati. Sakysim, kalbama apie aparatūrą. Na, mums liko kažkoks transforma­torius nereikalingas, kurį mes galime atiduoti kitiems. Negi mes tada jau taip aukštu lygiu tokius klausimus spręsim.

PIRMININKAS. Ar kas nors iš deputatų dar nesutiktų su tokiu formulavi­mu? Ar siūlytų ką nors kitą? Gerbiamieji deputatai, prašome nebeišsivaikš­čioti, reikia balsuoti. Niekas nebeprieštarauja? Gerai. Balsuoti nereikės dėl šito punkto. Prašom.

J.KUBILIUS. Toliau prašome žiūrėti 1.3. punktą. Jame įterpti po antro papunkčio naują papunktį. Paskui pakeisti numeraciją. "Teikti mokslo laipsnius ir vardus". Čia nebuvo. O 5 papunktį dabar išbraukti. Išbraukti "skleisti humanistines mokslines ir politines žinias". Visko nesurašysi.

BALSAS IŠ SALĖS. Mes neturim projekto, mums labai sunku orientuo­tis. Komisijoms tiktai buvo išdalinta, o kitiems deputatams ne.

PIRMININKAS. Už tai, kad projektas labai didelis ir popieriaus buvo labai gaila.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ką jūs siūlote?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerai, aš perskaitysiu visą punktą. Prašom tada sakyti, jeigu reikės patikslinimų, tai tada...

J.KUBILIUS. Aš galiu visą. 1.3. "Svarbiausi Universiteto tikslai yra šie... " Jeigu leisit, aš jį perskaitysiu.

PIRMININKAS. Prašom.

J.KUBILIUS. "1 papunktis. Rengti specialistus Lietuvos mokslui, kultū­rai, švietimui, ekonomikai, sveikatos apsaugai, teisėsaugai. 2 papunktis. Plė­toti fundamentalųjį ir taikomąjį mokslą". Tas ir buvo. Toliau siūlome 3 papunktį. "Teikti mokslo laipsnius ir vardus". Šitas naujai siūlomas. Toliau buvo 3, o dabar 4. "Kelti baigusiųjų aukštąjį mokslą kvalifikaciją, organizuo­ti jų perkvalifikavimą". Buvo 4, o dabar 5. "Rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, mokymo priemones bei kitus leidinius".

O buvusį 5 "Skleisti humanistines, mokslines ir politines žinias" - išb­raukti.

PIRMININKAS. Ar dėl šito punkto niekas daugiau nebeturi klausimų? Ačiū.

J.KUBILIUS. Dabar trečiame puslapyje rašoma apie turtą...

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis rektoriau. Ar iš deputatų, kalbėjusių rytiniame posėdyje, niekas nebeturi pirmai daliai "Bendrieji nuostatai" pastabų, kurių būtų neįvertinusi komisija? Nebeturi. Prašome tęsti.

J.KUBILIUS. Taip, tai 2 punkto antras skyrius yra "Turtas". 2.1. buvo papunktis, kurį buvo siūloma papildyti. Aš perskaitysiu visą punktą ir papil­dymą. "Universiteto turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, intelektinio darbo produktai ir kitas Lietuvos įstatymų leidžiamas turtas". Šiuo turtu Universitetas, kaip juridinis asmuo, disponuoja savarankiškai Lietuvos įstatymų tvarka. Čia buvo abejota, ar reikia "finansinių išteklių", bet mums juristai ir kiti kai kurie ekonomistai išaiškino, kad taip ir turi būti.

Toliau siūlo papildyti ir komisija siūlytų. "Universitetas privalo išsaugoti turimą valstybės turtą". Na, žinoma, man kyla tik abejonė, kokiomis priemo­nėmis, jis jį išsaugos. Armijos neturim, studentus galim sukviesti, kad gintųsi nuo chunveibinų. Na, bet turi stengtis išsaugoti.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi pastabų šitam punktui? Prašom toliau.

J.KUBILIUS. Taip. Dabar šiame puslapyje buvo 2.4. Ten rašoma apie tai, kas gali tikrinti Universiteto ūkinę ir finansinę veiklą. Buvo projekte parašy­ta: "Universiteto ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Lietuvos finansų ministeri­ja, valstybės kontrolė bei Universiteto sudaryta" ir taip toliau. Ilgas komisi­jos suformulavimas. Buvo pasiūlyta išbraukti "Lietuvos finansų ministerijos komisija". Komisija siūlo tą išbraukti. Palikti valstybės kontrolę ir paties Universiteto vidaus kontrolės organus.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja, man atrodo. Prašom.

J.KUBILIUS. Nėra pastabų. Toliau...

PIRMININKAS. Prašau... Valstybės kontrolės departamentas, visai teisin­ga pastaba. Valstybės kontrolės departamentas. Mes, priimdami įstatymą, pakeitėm truputį pavadinimą. Valstybės kontrolės departamentas.

J.KUBILIUS. Kitą pavadinimą. Departamentas. Mes atsižvelgsime, patai­sysim tai. Dabar dar buvo ginčų dėl Universiteto teisių, ir buvo vienas toks...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Dar kartą labai prašau, neišsi­vaikščiokit, nes tuojau reikės balsuoti. Prašom.

J.KUBILIUS. 2.5. punktas. "Universitetas turi teisę" ir 1 papunktis buvo taip suformuluotas. Dėl jo buvo diskusija. "Neperžengdamas bendrų lėšų ribų, peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, išskyrus darbo užmokesčio ir stipendijų fondą". Buvo siūloma, kad tą reikėtų kitaip formu­luoti. Mes pasitarę siūlytume ir prašytume Aukščiausiąją Tarybą palikti šį formulavimą. Tai yra iš tikrųjų Universiteto autonomija ir Universitetas pakankamai kvalifikuotas. Jis pats galėtų nuspręsti, kaip turėtų. Toliau...

PIRMININKAS. Gerbiamasis rektoriau, koks buvo siūlomas formavimas?

J.KUBILIUS. Formulavimą aš galiu perskaityti, "Neperžengdamas lėšų ribų, peržiūrėti ir keisti išlaidų sąmatos straipsnių sumas, išskyrus darbo užmokesčio ir stipendijų fondą".

PIRMININKAS. O kokia buvo pataisa siūloma?

J.KUBILIUS. O siūloma įterpti "įstatymų numatyta tvarka". Tikslaus for­mulavimo nebuvo, bet kad Universitetui tą teisę atimtų, o kad tai turėtų nustatyti kažkas kitas, - ar Finansų ministerija, ar dar kažkas. Aš noriu pabrėžti, kad, sakysim, Tartu universitete visiškai neseniai tas yra įdiegta ir jie patys nusistato sau atlyginimus, žinoma, iš to finansavimo, kurį jie gauna. Ir tai iš tikrųjų yra autonomija. Manau, kad Universitetas, na, ne sukčių kompanija, jie sugebės patys padaryti, kaip jiems geriau. O šiandien, kada vadovaujamės nustatytais normatyvais, mes turime daug nereikalingų išlai­dų. Pavyzdys. Turime universitetuose budėtojas. Maždaug mums tas kaštuoja 40 tūkstančių ir absoliučiai jokio efekto. Spaudą kas skaitot, žinot, kokia tvarka bendrabučiuose yra. Jeigu mums leistų patiems sudaryti atitinkamus atlyginimus, mes atsisakytume tų budėtojų ir padarytume kažką kitą. Manau, kad už tuos pačius pinigus mes šitą gerai suorganizuotume. Ir aš galiu paminėti daugiau sričių. Santechnikai. Santechnikams mes galim mo­kėti po 70 ar 80 rublių. Na, yra antraeilininkai, trečiaeilininkai, ketvirtaeili­ninkai. Žinoma, stengiamasi ieškoti, kad jis dirbtų labai solidžioje organiza­cijoje, kur gali pasivogti detalių, tada jis šį tą padaro. Jeigu aš išvaryčiau visus tuos antraeilininkus ir mokėčiau gerą atlyginimą, aš manau, kad sutau­pyčiau Universitetui ir šiuo metu valstybei lėšų. Universiteto santechnika būtų tokia, kokios reikia. Aš jiems mokėčiau taip, kad jie būtų suinteresuoti dirbti pas mus.

PIRMININKAS. Ar deputatas K.Lapinskas buvo šitos pataisos autorius, ar ne? Deputatas V.Baldišis. Jūs sutinkat šičia to neįrašyti? Gerai.

J.KUBILIUS. Ačiū. Toliau čia buvo taip pat diskutuojama, ar reikia Uni­versitetui leisti palikti tokį punktą. Čia 3 papunktis tame pačiame 2.5. "Įsi­gyti Universiteto veiklai reikalingų medžiagų, technikos ir kitų vertybių be jokių apribojimų didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse, taip pat ir užsienyje..." ir taip toliau. Buvo manoma, kad gal nereikėtų mažmeninės prekybos, kadangi tai gali paveikti ir rinką, ir gyventojų aprūpinimą. Mes juk einame prie rinkos ekonomikos, be to, Universiteto tie įsigijami kiekiai yra labai nedideli. Komisija siūlytų palikti taip, kaip buvo suformuluota anks­čiau pateiktame projekte, be pakeitimų.

PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius, atrodo, buvo deputatas V.Baldišis. Kaip jūs vertinate?

V.BALDIŠIS. Gerbiamasis rektoriau, jūs pabrėžėt, kad šitas statutas, taip sakant, ilgesniam laikui yra rengiamas. Dabar šitai, kas čia yra užrašyta 3 punkte, yra įteisinimas dabartinės sistemos, kai yra didmeninė, mažmeninė prekyba, kai yra atskiros kainos ir panašiai. Tai jeigu mes ruošiam ilgalaikį dokumentą, mums reikia įteisinti tą dabartinę tvarką. Toks būtų vienas motyvas. Antra, jeigu leistume Universitetui laisvai pirkti iš rinkos fondų, kurie ir taip yra labai skurdūs, tai nemanyčiau, kad reikėtų statute įteisinti tokį reikalą iš viso. Ar čia statuto reikalas?

PIRMININKAS. Jūs siūlot išbraukti visai šitą punktą?

V.BALDIŠIS. Taip. Siūlyčiau išvis šito... Galų gale, jeigu rinkos sąlygom, tai be kalbų... Jeigu juridinis asmuo, jis turi teisę pirkti ir taip, ir užsieny, ir kitur, ir panašiai. Ir ar šitą reikia rašyti, aš labai abejoju.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti.

J.KUBILIUS. Man rodos, kad tegu gal balsavimu nuspręs.

PIRMININKAS. Taip, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip projekte. Tas 3 punktas, kuriame numatoma teisė Universitetui pirkti medžiagas, techniką ir kitas vertybes be apribojimų tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos įmonėse, taip pat užsienyje per banką arba grynais. Alternatyva - deputato V.Baldišio siūlymas šitą punktą išbraukti visai. Taip, neįtraukimas tokio punkto į statutą nereiškia, kad bus atimta teisė kaip nors įsigyti Universitetui medžiagas ir visa kita. Taigi prašom balsuoti, kas už rektoriaus pristatytą projekto variantą, kad paliekam tokį punktą Universi­teto statute. Kas už šį variantą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt vienas.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad tą punktą išbrauktume taip, kaip siūlė deputatas V.Baldišis? Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai, balsavimo metu po salę nevaikščiojam.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt penki.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyni.

PIRMININKAS. Balsų daugumos pataisa negavo, paliekamas projekto variantas. Prašom tęsti. Pasilieka taip, kaip buvo projekte.

J.KUBILIUS. Aišku, ačiū. Dabar 3 skyrius "Universiteto valdymas". Čia taip pat buvo įvairių siūlymų.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, dar dėl 2 skyriaus. Ar liko neaptartų neį­vertintų pataisų? Deputato V.Terlecko, rodos, buvo... Jūs prašysit balsuoti? Prašom suformuluoti, gerbiamasis deputate V.Terleckai. Prašom suformu­luoti pasiūlymą ir nurodyti kurioj vietoj.

V.TERLECKAS. Aš manyčiau, kad šito punkto reikia atsisakyti, jį išb­raukti.

PIRMININKAS. Kurio?

V.TERLECKAS. Ketvirto.

PIRMININKAS. Tai prašom dar kartą pranešti visiems deputatams.

V.TERLECKAS. Antro ketvirtas punktas. "Nustatyti darbuotojų darbo užmokestį ir darbo apimčių normatyvus pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą". Išbraukus, vadinasi, teisė patvirtinti liks parlamentui arba Vyriausy­bei.

PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo moty­vų? Reikalo esmė tokia: arba Universitetas pats nusistato darbuotojų atlygi­nimus esamo užmokesčio fondo ribose, ar yra nustatoma iš viršaus. Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų?

BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu paklausti rektoriaus, ar žinoma... (Nesigirdi)

J.KUBILIUS. Estija. Aš minėjau, kad Estijoje leidžiama pačiam universi­tetui nusistatyti, ir jie yra nusistatę. Turiu pasakyti, šiek tiek padidinę paly­ginti su mumis. Na, o kitur dar kol kas veikia sąjunginiai įstatymai.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Dėl šito punkto. Aš noriu tiktai paklausti vieno dalyko. O kaip tokiu atveju atsiranda pats tas nustatytas darbo užmokesčio fondas?

J.KUBILIUS. Mums piningus skirs Vyriausybė. Na, tikriausiai Aukščiau­sioji Taryba tvirtins kaip ir visą biudžetą. Jai pateiks tikriausiai Finansų ministerija, mes tuos pinigus gausime, o paskui jau patys, manau, suksim galvas, kaip geriau juos paskirstyti.

A.RUDYS. Į šitą punktą tada bus įvelta didžiulė, na, kaip čia pasakius, didžiulė betvarkė. Kada tuo atveju nebus kažkokių privalomų normų, tai tokiu būdu neteks pagrindo visas darbo užmokesčio fondo planavimas ir apskritai jis neteks jokios prasmės. Išeis taip, kad mes iš pradžių turėsim skaičiuoti, remdamiesi kažkokiais darbo vidurkiais, paskui Universitetas tose ribose sumažins darbuotojų skaičių, o po to kitais metais prašys padi­dinti darbo užmokesčio fondą, nes reikia priimti naujų darbuotojų. Aš as­meniškai tai techniškai nelabai įsivaizduoju, ar tai galima padaryti.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamasis parlamente, mums reikėtų atsitraukti nuo vado­vavimo detalių ir nereiktų manyti, kad universitetas arba koks nors institu­tas, arba įmonė nesugebės nustatyti sau atlyginimų. Tai paradoksalu. Visam pasuly sugeba universitetai, institutai, įmonės nusistatyti, o mūsų Universi­tetas to nesugeba. Reikia būtent eiti šitokiu keliu. Suteikti laisvę. Tai bus suma pinigų, kurią gaus Universitetas. Ir Universitetas pats nuspręs, kiek jam reikalinga užmokesčiui, kiek reikalinga technikai, kiek reikalinga ki­tiems dalykams. Nereikia reglamentuoti šitokių klausimų. Ir būtent tą siūlau ir prašau visus pritarti, kad nereglamentuotume. Tai čia nėra vien tik Uni­versiteto klausimas. Ryt mes prieisim prie pramonės įmonių. Irgi taip pat mes nustatinėsim, kaip vakar nustatinėjom pasmerktoje komandinėje siste­moje šituos klausimus. Duokim laisvės laipsnių skaičių žmonėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Manyčiau, kad diskusija nevisiškai konstruktyvi dėl to, kad mes ginčijamės iš esmės prieš tai nepagalvodami, kad vienas ir prieš tai esantis kitas punktas nurodo, kad Vyriausybė skiria biudžetą ir nurodo dalį, kuri skiriama užmokesčiui. Tai bandyti reglamentuoti dar kartą darbo už­mokestį paprasčiausia nėra jokios prasmės. Čia mano kolegos finansininkai, manyčiau, galbūt kiek ir per daug persistengė. Mes puikiai suprantame, kad bus skaičiuotini rodikliai, skaičiuotinis darbuotojų skaičius, dauginamas iš skaičiuotinio užmokesčio tokio, kokį nori jį matyti mintyse Vyriausybė ir gaunamas darbo užmokesčio fondas. O jeigu Universiteto vadovybė nori mažiau priimti darbuotojų ir dalimi lėšų padidinti kažkam atlyginimą, tai jos teisę riboti šiuo atveju nėra prasmės.

PIRMININKAS. Ar dar nepakankamai išaiškėjo nuomonės, gerbiamieji?

BALSAS IŠ SALĖS. Matyt, pakankamai. Bet reikalas iš tikrųjų toks, kad net įmonėse artimiausioje ateityje Vyriausybė garantuos tik mažiausią atly­ginimą, kokį galima mokėti. Tai tas, matyt, bus, bet ne daugiau. Jeigu mes galvojame vėl šitaip laikyti atlyginimą, ekonomika, pramonė ir žemės ūkis nepajudės. Apie Universitetą aš neturiu nuomonės, bet, matyt, tas pats.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, kad šito statuto svars­tymas truputį įgauna tokią prasmę, kad mes patys varžome Universiteto autonomiją. Visų pirma mes neturime užmiršti, kad Universiteto statuto nereikia priimti kaip įstatymo, bet mes jį turim tvirtinti arba netvirtinti. Ir mūsų uždavinys - pirmiausia pažiūrėti ar neprieštarauja statuto nuostatai Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis deputate. Jau tos mintys buvo iš esmės pasakytos.

K.MOTIEKA. Tai gerai. Tai kad mes nieko nedarom, kad tas mintis įgy­vendintume. Tai aš norėjau priminti, kad galų gale nevaržytume Universite­to. Universitetas turi tokį projektą, o mes žiūrėkim, kokie punktai priešta­rauja Konstitucijai ir viskas. O dabar mes nustatėm...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Motieka, mes jau balsavom šituo klausimu.

K.MOTIEKA. Na, gerai, tai kad nedarom. Tai darykim.

PIRMININKAS. Mes jau balsavom, kad mes tvirtinam papunkčiui. Nebe­galima dabar grįžti prie to, kas jau balsuota. Taigi dėl punkto "Nustatyti darbuotojų darbo užmokestį ir darbą dėl šių normatyvų pagal patvirtintą darbo užmokesčio fondą". Teisė Universitetui nusistatyti darbo užmokestį, o deputatas V.Terleckas siūlo išbraukti šitą punktą, suteikiant tokią teisę Vyriausybei arba kam nors kitam. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti, kas už projekte įrašytą variantą, kur teisė paliekama pačiam Uni­versitetui šitą daryti? Prašom nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt aštuoni.

PIRMININKAS. Kas už deputato V.Terlecko pasiūlymą, kad šitas punktas būtų išbrauktas. Taip sakant, Universitetui tokia teisė atimta?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dešimt.

PIRMININKAS. Balsų dauguma paliktas projekte numatytas punktas. Ar daugiau 2 skyriui pastabų kas nors turi? Prašom tęsti, gerbiamasis rektoriau.

J.KUBILIUS. 3 skyrius "Universiteto valdymas". Buvo diskutuojama dėl punkto 3.2. Jis ilgokas yra. Aš perskaitysiu tą redakciją, kuri yra dabar siūloma po diskusijų. Pirma pastraipa pasilieka. Antra pastraipa. "Aukš­čiausias valdymo organas yra Universiteto taryba. Tarybą sudaro ne daugiau kaip 91 narys. Joje ne mažiau kaip 70 procentų yra pedagoginio personalo, 20 procentų - mokslinio personalo, likusieji - Universiteto tarnautojai. 60 - ­80 procentų tarybos narių - aukščiausiosios kvalifikacijos darbuotojai - ­mokslo daktarai ir profesoriai. Taryboje kiekvienas fakultetas turi vienodą pedagoginio personalo atstovų skaičių. Vietas kitiems fakultetams savaran­kiškų Universiteto padalinių darbuotojams skiria rektorius. Tarybos narius slaptu balsavimu renka fakulteto ar kito savarankiško padalinio pedagogi­nių ir mokslo darbuotojų susirinkimus (arba įgaliotinių susirinkimas). Į tarybą ex officio įeina rektorius, prorektoriai ir fakultetų dekanai. Taryba renkama 3 metams." Čia buvo kai kurių ir kitokių siūlymų. Sakysim, keletas kalbėjo apie tai, kad rektorius skirstys į kelias vietas. Na, matyt, kad tą sunkiau kitaip padaryt, nes tų skirstomų vietų iš viso 5 išeina. Tai dėl 5 vietų dabar surinkti specialiai tarybą! Be to, skirstymas gi bus proporcingai. Čia rektoriaus įtaka labai nedidelė. Paprasta aritmetika, o rinks tuos atstovus taigi demokratiškai atitinkami padaliniai. Siūlytume štai šitokią dabar jau naują pateikiamą redakciją priimti.

PIRMININKAS. Ar deputatai, kurie siūlė kitokius variantus, norėtų bal­suoti?

V.PALIŪNAS. Aš siūlau "fakultetams ar savarankiškų universiteto pada­linių darbuotojams vietas skiria rektorius proporcingai" ir taip toliau. Tai "Vietas nustato Universiteto taryba" vietoje žodžių "skiria rektorius".

J.KUBILIUS. Na, galima "nustato" parašyti. Galima tiksliau. Aš labai sutinku su tuo formulavimu.

PIRMININKAS. Tai palaukit truputėlį... Kaip taryba, kurios dar nėra, nustatys...

V.PALIŪNAS. "Fakultetų ar savarankiškų Universiteto padalinių dar­buotojams vietas nustato Universiteto taryba proporcingai Universiteto personalo skaičiui".

PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis deputate V.Paliūnai, juk tarybos dar nebus. Kokiu ji būdu nustatys.

V.PALIŪNAS. Tai išrinkta bus.

PIRMININKAS. Ar jūs vis dėlto prašot balsuoti? Gal kaip nors tiksliau suformuluokim.

P.VARANAUSKAS. Aš buvau suformulavęs ir padavęs deputatui B.Gen­zeliui, kad skiria Mokslinė, o vėliau Universiteto taryba. Dabar yra taryba, tik ji vadinasi ne Universiteto taryba, o Mokslinė taryba. Nustato Mokslinė, o vėliau Universiteto taryba.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Paliūnas sutinka su deputato P.Vara­nausko formulavimu?

J.KUBILIUS. Mūsų komisija mano, kad šitaip nereikėtų priimti. Čia yra toks objektas, ir dėl to komplikuoti tarybos formavimą neverta. Čia kalbame apie 5 vietas.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, kur tas penkias vietas išskirsto rektorius?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt penki.

PIRMININKAS. Kas už deputato P.Varanausko, kad skiria Mokslinė ta­ryba, o paskui Universiteto taryba?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyni.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekte pasiūlytas variantas.

P.VARANAUSKAS. Aš atsiprašau. Noriu atkreipti dėmesį, kad dabar bal­savo už 3 variantą. Ne už pasiūlytą, o už tai, kad 5 vietas. Jūs diktavote, kad 5 vietas, o to nebuvo parašyta. Dabar tas turėtų būti parašyta.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom neperdėti, gerbiamasis P.Varanauskai.

J.KUBILIUS. Toliau "Universiteto taryba". Išvardijama, ką ji veikia. Pir­mas papunktis. Čia buvo keletas pastabų. Mes norim pasiūlyti kai kurias kitas redakcijas. Pirmiausia "Slaptu balsavimu, paprasta balsų dauguma iš profesorių, turinčių organizacinę darbo patirtį". Dabar siūloma išbraukti tą "patirtį turinčių". Renka Universiteto rektorių, o iš tarybos narių - sekreto­rių. Čia dar buvo siūloma, kad šalia rektoriaus rinktų ir tarybos pirmininką. Mūsų komisija mano, kad tai netikslinga. Mano asmenine nuomone, tai yra pseudodemokratija, kuri šiuo atveju nereikalinga. Tai viena pastaba. Dabar toliau...

PIRMININKAS. Prašom prie jos sustoti. Čia yra esminė pastaba, nes tai yra ne redakcinis dalykas, o struktūros reikalas. Ar rektorius yra ir tarybos pirmininkas, ar tarybos pirmininkas ir rektorius - du skirtingi asmenys? Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galima balsuoti iš karto? Deputatas V.Paliūnas.

V.PALIŪNAS. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad būtų priimtas toks variantas, kokį siūlo projekto autoriai, t. y. rektorius kartu vadovauja ir tarybai, o ne renka­mas atskirai tarybos pirmininkas. Rektorius ir tarybos pirmininkas yra vie­nas ir tas pats asmuo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt septyni.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimta deputato V.Paliūno ir kitų remta pataisa, kad yra du skirtingi asmenys, t.y. tarybos pirmininkas renka­mas atskirai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiolika.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyni.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas autoriaus pasiūlytas variantas. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Pačiame papunkčio gale buvo parašyta: "Rektoriaus dalyva­vimo rinkimuose kitai kadencijai klausimą sprendžia Universiteto taryba". Siūloma perredaguoti kitaip. "Rektorius renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijom iš eilės".

PIRMININKAS. Dviem kadencijom?

J.KUBILIUS. Kaip buvo čia kai kai kurių deputatų siūloma.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, mes tuoj nebeteksim kvorumo. Ar iš tikrųjų nebūtų galima iškęsti, kol baigsis balsavimas? Gerbiamieji deputatai, ar turi kas nors kitokių pasiūlymų? Deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Aš pritariu iš esmės tam rektoriaus formavimui, tik po to yra punktas dėl atšaukimo. Ar nebūtų galima paaiškinti dėl rektoriaus atšau­kimo irgi...

PIRMININKAS. Tai gal čia jau atskira tema. Nuspręskim šitą, o paskui prie jūsų klausimo. Deputatė V.Jasukaitytė.

V.JASUKAITYTĖ. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip buvo pradiniam variante, kadangi taryba pati žinos, jeigu rektorius blogai atlieka savo pareigas. O jeigu rektorius iš tikro yra asmenybė ir nepakeičiama, tai nereikia reglamen­tuoti tada šitų dviejų kadencijų...

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau projekto autorių variantas yra nustatyti kadencijų skaičių. Tik jeigu man būtų leista pasiūlyti, aš siūlyčiau ne dvi kadencijas, o tris, kadangi kadencija - ne penkeri metai, o treji.

J.KUBILIUS. Mes penkerius siūlome.

PIRMININKAS. Penkeri? Aš nesuprantu. Tada aš atsiimu savo. Atsipra­šau. Taigi, gerbiamieji deputatai, kadangi deputatė V.Jasukaitytė vis dėlto remia buvusį variantą, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų nustatyta dviejų kadencijų riba. Dviejų kadencijų norma.

J.KUBILIUS. Taip, iš eilės, o paskui po pertraukos gali vėl.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt aštuoni.

PIRMININKAS. Kas už deputatės V.Jasukaitytės pasiūlymą, t.y. palikti taip, kaip anksčiau buvo ir neriboti kadencijų skaičiaus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiolika.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nustatyta daugiausia dvi kadencijos iš eilės. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Toliau diskusijoj buvo keliamas klausimas dėl rektoriaus atšaukimo. Projekte buvo prašyta: "Atšaukti rektorių gali taryba 2/3 tarybos narių dauguma". Kadangi renkamas balsų dauguma, tai ir buvo siūloma atšaukti. Manau, kad tai yra netikslinga. Išrinkti 2/3, žinoma, bus sunku, turint galvoje, kad pretendentų šiais laikais yra į visus postus daug. Štai Vilniaus miesto mero iki šiol neišrenka. Atšaukt, man rodos, turi būti pa­kankamai rimtas motyvas ir tam jau reikia 2/3. Taip sakant, komisija siūlo palikti taip, kaip buvo projekte.

PIRMININKAS. Ar kas nors norėtų balsuoti vis dėlto dėl to pasiūlymo, kad sulygintume išrinkimo ir atšaukimo normas? Norit balsuot? Prašom. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte, t.y. renkama paprasta, o atšaukiama kvalifikuota 2/3 dauguma?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom apsispręsti, deputatai, nes balsų skai­čiavimo grupė nebegrįžta...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji deputatai, palaikyti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt vienas.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad pakeistume ir suvienodintume normas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamoji deputate R.Hofertiene, dabar susilaikiusieji balsuoja? Taip? Atsiprašau. Man pasirodė, kad jūs ir anksčiau laikėt. Atsiprašau.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoni.

PIRMININKAS. Balsų dauguma paliktas projekte buvęs variantas. Pra­šom tęsti.

J.KUBILIUS. Toliau antrame papunktyje buvo rašoma apie prorektorius. Projekte buvo pasakyta, kad prorektorių pasirenka rektorius ir pateikia tarybai tvirtinti. Buvo manoma, kad reikia juos taip pat rinkti. Komisija norėtų palikti taip, kaip buvo. Reikia, kad atsakingas žmogus turėtų savo komandą. Kai Vyriausybė sudaroma, pirmiau renkamas premjeras, o po to jis pasiūlo. Pagaliau yra žmonių, kurie psichologiškai nesuderinami ir negali dirbti, o čia darbas glaudžiai bendradarbiaujant. Komisija už tai, kad paliktų taip, kaip yra projekte.

PIRMININKAS. Ar pataisos autoriai siūlo balsuoti? Ar sutinka nusileis­ti? Sutinka. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Buvo diskusijos dėl Universiteto... Čia buvo penktas pa­punktis. "Taryba nustato pagrindinį ir t.t. skaičių ir funkcijas, skiria jų rekto­rius senatui pritarus". Buvo manoma, kad gal turėtų ne rektorius, o senatas skirti. Deputatas G.Vagnorius siūlo palikti taip, kaip yra tekste. Komisija taip pat siūlo palikti.

PIRMININKAS. Pataisos autoriai sutinka ar prašo balsuoti? Niekas nep­rašo balsuoti. Prašom tada tęsti.

J.KUBILIUS. Ketvirtas.

PIRMININKAS. Ar niekas neliko nuskriaustas?

J.KUBILIUS. Toliau yra ketvirtas skyrius apie fakulteto...

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Deputatas K.Lapinskas. Dar jo kažkuri pastaba nebuvo įvertinta. Gerbiamieji mūsų padėjėjai, būtų labai gerai, jeigu mes netrukdytume prieiti deputatams prie mikrofono.

K.LAPINSKAS. Taip, atsiprašau. Yra 7 puslapyje." Universiteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu". Čia, kur yra įtvirtinta rekto­riaus veto teisė. Iš esmės buvo siūlymas šitą rektoriaus veto teisę išbraukti. Palikti Universiteto tarybos sprendimus neginčijamus.

PIRMININKAS. Taip, buvo toks pasiūlymas.

K.LAPINSKAS. Todėl reikėtų išbraukti "Kai rektorius nesutinka su tary­bos nutarimu arba per mėnesį nepaskelbė atitinkamo įsakymo..." Štai šituos žodžius išbraukti. "Tarybos sprendimai yra įgyvendinami įsakymu". Iš taš­kas.

J.KUBILIUS. Komisija tą aptarė. Aš tiktai nepasižymėjau, kadangi ne­daug laiko turėjom. Komisija svarstė tą galimybę ir mano, kad reikėtų palik­ti taip, kaip yra. Nes čia gali būti tokių atvejų, kada reikia nesutikti su tarybos nutarimu, bet tai nereiškia, kad rektorius turi veto teisę. Jis gali tik sulaikyti. Ir jeigu taryba antrą kartą apsvarsto, tada jau neginčijama.

PIRMININKAS. Ar kas nors dėl balsavimo motyvų? Deputatas V.Šadrei­ka.

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis rektoriau, aš gal istoriją užmiršau, bet Žeč­pospolitą sužlugdė veto teisė. Todėl manyčiau, kad tai paverčia demokratiją į nieką.

J.KUBILIUS. Ten buvo šlėktos veto teisė. Tai iš tikrųjų baisus daiktas. Tai buvo anarchija.

V.ŠADREIKA. Gerbiamasis rektoriau, mes neapdrausti nuo to, kad rek­torius gali būti dar baisesnis šlėkta. Atleiskit.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, dar kas nors nori dėl balsavimo motyvų?

J.KUBILIUS. Komisija siūlo palikti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Balsavimas bus toks: ar rektorius gali sustabdyti tarybos nutarimą. Po to nutarimas įsigalioja, jeigu Taryba dar kartą balsuoja kvalifi­kuota dviejų trečdalių balsų dauguma, arba deputatas K.Lapinskas siūlė išbraukti šitą, kai tarybos nutarimai įsigalioja automatiškai, be rektoriaus pritarimo. Taigi kas už tai, kad reikalingas rektoriaus pritarimas, o jeigu ne, tai reikia dviejų trečdalių daugumos. Gerbiamieji deputatai, prašom išraiš­kingiau balsuoti. Galima nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Deputatas R.Valatka gali nuleisti mandatą. Keturiasdešimt keturi.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad šį sakinį išbrauktume, t.y. kad tarybos sprendimai įsigaliotų automatiškai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiasdešimt.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.

PIRMININKAS. Balsų dauguma pataisa nepriimta, todėl pasilieka pro­jekte esantis variantas.

J.KUBILIUS. Būtų buvę blogai. Jeigu taryba priims tokį nutarimą, už kurį rektorius turės sėsti į kalėjimą, jam nepavydėčiau. Finansinius pažeidimus ir t.t. Dovanokit...

PIRMININKAS. Balsavo 100 deputatų. Kad būtų pataisa priimta reikėjo 51, o balsavo už pataisą tik 50. Prašom.

J.KUBILIUS. Ketvirtasis skyrius, jeigu leisit.

PIRMININKAS. Trečiajam skyriui nebėra pataisų daugiau? Prašom to­liau.

J.KUBILIUS. Ketvirtasis skyrius "Fakultetai ir katedros". Buvo diskutuo­jama dėl 4.1. punkto, kur rašoma apie Fakulteto tarybos sąstatą. Buvo mūsų parašyta, kad "ne mažiau kaip 10 procentų yra studentai". Buvo siūloma studentus čia išbraukti. Na, komisija vis dėlto nesiryžo priimti to siūlymo ir siūlytų palikti studentų dalyvavimą Fakultetų taryboje. Ten jie arčiau visko, be to, turint galvoje dabartinę mūsų situaciją, mes čia šiek tiek atiduodam duoklę konjunktūrai. Pasaulyje tas praėjo, o čia iš Maskvos atėjo mada apie studentų dalyvavimą valdyme, kuris susikompromitavo. Valdyme kol kas jie nenori dalyvauti. Mes norėtume, kad jie dalyvautų, bet kol kas nesiseka, nepaisant mūsų pastabų. Todėl siūlytume vis dėlto, kad 10 procentų paliktų ir kad jie pratintųsi prie valdymo ir t.t. Taip sakant, kaip buvo tekste.

PIRMININKAS. Ar kas nors ir dabar siūlo išbraukti studentus? Susitarė­me gražiuoju. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Toliau pirmas papunktis. Rašoma apie dekano rinkimus. Vėl taip pat, kaip ir dėl rektoriaus. Buvo manoma, kad gal reikėtų turėti ir Fakulteto tarybos dekaną, ir pirmininką atskirai. Komisija siūlytų palikti taip, kaip yra. Dekanas yra kartu ir tarybos pirmininkas.

PIRMININKAS. Ar kas nors prašo balsuoti? Nebe, atskyrimo šalininkai jau nusileido. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Toliau dėl penkto skyriaus.

PIRMININKAS. Ketvirtajam skyriui niekas neturi pastabų?

J.KUBILIUS. Neturi daugiau.

PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Čia buvo dėl dekano rinkimų, kad apribotume kadencijų skaičių. Dvi kadencijas iš eilės kaip ir dėl rektoriaus. Tai 4.1.1. ten pabaigoj reikėtų pakeisti žodžius. Vietoj "dekano kadencijos trukmė" įrašyti: "Deka­nas renkamas penkeriems metams ir ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės".

PIRMININKAS. Kadangi mes praeitą kartą dėl rektoriaus susitarėme, galbūt ir dabar susitarsime.

J.KUBILIUS. Aš nežinau, ką komisija mūsų manytų, o aš sutikčiau su tuo pasiūlymu. Jeigu dėl rektoriaus susitarėm, tai dėl dekano taip pat. Dėl deka­no turbūt labiau.

PIRMININKAS. Deputatai sutinka? Vadinasi, dvi kadencijas iš eilės. Pra­šom tęsti.

J.KUBILIUS. Taip, toliau penktas skyrius. "Pedagoginis bei mokslo per­sonalas ir tarnautojai". 5.2. čia buvo siūloma, kam galima suteikti profeso­riaus vardą išimtiniais atvejais be daktaro laipsnio. Buvo pasakyta projekte, kad išimtiniais atvejais ir be daktaro laipsnio...

PIRMININKAS. Prašau atleisti, gerbiamoji deputate V.Jasukaityte, argi būtinai reikia paminėti pavardę. Iš tikrųjų labai sunku dirbti.

J.KUBILIUS. Buvo reikalaujama ne mažesnis kaip 20 metų pedagoginio darbo stažas. Na, ir nebuvo nieko pasakyta apie mokslo kandidato laipsnį. Vienas iš deputatų siūlė pridėti šitą. Na, galima visaip samprotauti. Tegu deputatai sprendžia, bet aš neįrašyčiau to apribojimo. Iš viso profesoriaus vardą reikėtų tikrai išimtinais atvejais duoti tiems, kurie turi aukščiausią daktaro laipsnį, bet jeigu ateitų į Universitetą dėstyti Justinas Marcinkevi­čius, jokių laipsnių neturįs, aš balsuočiau abiem rankom už tai, kad jis būtų profesorius. Taigi, man rodos, kad gal to apribojimo nereikėtų. Bet toliau šitą klausimą turėtų spręsti atitinkamas įstatymas apie mokslinius laipsnius ir vardus ir gal mums statute čia nereikėtų apsiriboti.

PIRMININKAS. Ar sutinka pataisos autoriai? Sutinka. Prašom.

J.KUBILIUS. Toliau 5.3. Mes siūlome naują redakciją, kurią aš jau visą skaičiau. Aš ją pakartoju:

"5.3. Pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Prireikus pagal laikinas darbo sutartis mokslo ir peda­goginį darbą gali dirbti ir kitų valstybių piliečiai, darbo sutartis su jais sudaro rektorius fakulteto tarybos teikimu". Tokia panaši tvarka buvo ir Kauno universitete.

PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Toliau dėl šito skyriaus mes pastabų neturim arba nepaste­bėjom.

PIRMININKAS. Dėl penkto dar kas nors siūlė? Dėl penkto nebuvo dau­giau? Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Dėl šešto skyriaus, kuriame rašoma apie Universiteto klau­sytojus, mes taip pat jokių pastabų neturim.

PIRMININKAS. Deputatai sutinka su tuo, kad nebuvo pastabų?

J.KUBILIUS. "Universiteto klausytojai".

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Septintas. Čia deputatas Z.Balcevičius ir praeitą kartą, ir šiandien siūlė pakeisti egzaminų tvarką stojantiems iš nelietuviškų mokyklų. Mes dabar, žinoma, darom išimtis. Šiuo metu Pietryčių Lietuvai dar daro­mos net ypatingos lengvatos. Kai kurios priimsim tai labai jau palengvintai, bet siūlo įrašyti. Statutas yra priimtas ilgiems laikams. Aš jau motyvavau, kodėl to nereikėtų. Siūlyčiau tos pataisos neįrašyti, bet praktikoje mes kurį laiką tokias lengvatas darysime ir jas reikia daryti.

PIRMININKAS. Ar deputatas Z.Balcevičius prašo balsuoti? Gal jūs galė­tumėt motyvuoti, kuo pasireiškia. Aš nesutinku, sakykim, manau, kad dau­gelis deputatų nesutinka. Ar Varšuvos universitete yra egzaminuojama lie­tuviškai? Aš norėčiau, kad jūs atšauktumėte, jog neįrašymas tokios normos būtų piliečių teisių pažeidimas.

J.KUBILIUS. Neseniai dar iš Punsko krašto pas mus važiuoti labai varžy­davo. Leisdavo tik dviem atvykti, ir tuos dar egzaminuodavo Varšuvos uni­versitete. Egzaminum regurozum buvo iš lenkų kalbos, literatūros ir visų kitų dalykų, tik tuomet leisdavo atvažiuoti į Lietuvą studijuoti lietuvių kalbą. Man rodos, kad šitas klausimas nieko bendro su piliečių teisėmis neturi.Mes palengviname stoti, o valstybinė kalba yra lietuvių kalba, ir atei­tyje aukštasis mokslas turi būti lietuvių kalba. Na, aš prašyčiau balsuoti. Mes darysim lengvatas, bet statute šito punkto nereikia.

PIRMININKAS. Ar kas nors dar nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų palikta kaip projekte?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt devyni.

PIRMININKAS. Kas už deputato Z.Balcevičiaus pataisą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoni.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dešimt.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekte pateiktas variantas. Prašom tęsti.

J.KUBILIUS. Daugiau neturiu, tik komisijos pavedimu norėčiau vieną informaciją pateikti.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis rektoriau, gal mes užbaikime. Ar septintam ar aštuntam skyriams niekas neturėjo daugiau pataisų? Ačiū. Prašom. 5.3. - mes jau septintą dabar nagrinėjom.

J.KUBILIUS. Ten buvo perskaityta. Aš pateikiau redakciją. Viskas tvar­koje jau. Jau susitarta.

Buvo keliamas klausimas, o kaipgi bus dėl kitų aukštųjų mokyklų statutų? Komisijoje buvo prieita prie tokios išvados, kad artimiausiu laiku bus priim­tas Aukštųjų mokyklų autonomijos įstatymas, ir paskui juo remiantis ten jau procedūra žymiai supaprastės. Greičiausiai tai bus tiktai registruojama Mi­nistrų Taryboje ar kaip nors kitaip. Taigi čia būgštavimai, kad Aukščiausio­joje Taryboje reikės svarstyti kiekvienos aukštosios mokyklos statutus, ne­pagrįsti. Ačiū už dėmesį ir ačiū už... (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, aš neprašysiu dabar balsuo­ti dėl viso statuto. Jūs turėsite progą paploti dar kartą, nes deputatas S.G.Il­gūnas pristatys jums nutarimo projektą, kadangi ten pirmame punkte įrašyta "Patvirtinti Universiteto statutą", tai, balsuodami dėl nutarimo, mes patvir­tinsime ir visą statutą iš karto, jau išsprendę ginčytinus klausimus. Prašom dėmesio, gerbiamieji deputatai.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai!

"Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Vilniaus universiteto statuto patvirti­nimo. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Patvirtinti Vilniaus universiteto statutą.

2. Vilniaus universiteto rektorius per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsiga­liojimo skelbia fakultetų tarybų ir Universiteto tarybos rinkimus. Kitų ren­kamų darbuotojų rinkimų tvarką nustato naujoji Universiteto taryba.

3. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos".

PIRMININKAS. Ar kas nors turi klausimų? Deputatas V.Terleckas.

V.TERLECKAS. Norėčiau sužinoti motyvus, kodėl trys mėnesiai? Ar dėl to, kad nebus suspėta, kad artėja atostogos?

S.G.ILGŪNAS. Toks buvo gerbiamojo ministro P.Kūrio siūlymas. Mūsų komisija pritarė.

PIRMININKAS. Gal ministras norėtų pasakyti motyvus?

P.KŪRIS. Dėl vasaros atostogų!

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Terleckas patenkintas atsakymu? Ar dar kitų klausimų turėsite? Ar galima balsuoti dėl viso įstatymo iš karto, ar būtina atskirais punktais?

Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniasdešimt šeši.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Vilniaus uni­versiteto statutas patvirtintas. Linkime mūsų seniausiam ir garbingiausiam Universitetui geros kloties. (Plojimai)

Kitas ne mažiau svarbus ir garbingas klausimas. Katalikų Bažnyčios padė­ties Lietuvoje restitucijos aktas. Klausimą pateikia Prezidiumas. Pranešė­jas - Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.Motieka.

K.Motiekos pranešimas apie nutarimo "Dėl Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje. Diskusijos. Nutarimo priėmimas. Nutarimo "Dėl sąžinės laisvės įstatymo projekto rengimo" priėmimas

 

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai! Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 31 straipsnyje rašoma:

"Lietuvos Respublikoje užtikrinama minties, sąžinės ir tikybos ar netikė­jimo laisvė ir lygi teisė pavieniui ar bendrai su kitais išpažinti ir taikiais būdais reikšti bei skleisti savo įsitikinimus bei pažiūras. Niekas negali kito asmens versti nei pats būti verčiamas kalbėti, elgtis ar veikti prieš savo sąžinę ar įsitikinimus. Valstybinės institucijos, jos mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Šios institucijos bei įstaigos įstatymų nustatyta tvarka bendrauja su Bažnyčia ir kitomis religinėmis organizacijomis, ugdydamos visuomenės dorovę. Bažnyčiai ir kitoms religinėms organizacijoms pripažįstamas juridinio asmens statusas ir užtikrinama teisė vidaus gyveni­me tvarkytis savarankiškai".

Tai štai šios nuostatos pagrindu š.m. balandžio 24 d. Lietuvos Respubli­kos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume buvo sudaryta komisija. Galiu pa­sakyti pavardes: deputatai L.N.Rasimavičius, J.Beinortas, K.Motieka, R.Ozolas ir kunigas Sakalauskas. Jiems buvo pavesta paruošti Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvos restitucijos akto projektą ir atitinkamą Lietu­vos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Šis darbas buvo grin­džiamas 1927 m. gruodžio 10 d. ratifikuotų dokumentų Romoje faktu, ku­riuo Lietuvos Respublikos Prezidentas ratifikavo Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordatą, tai yra valstybės ir Šventojo Sosto sutartį. Kadangi laiko praėjo daug - mes žinome, kad artimiausiomis dienomis pažymėsime jau 50 metų sukaktį, - todėl kartu su ta data būtų labai norima, jog taip pat būtų priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos akto, taip pat Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktas. Aš nepasakosiu, kiek čia kartų jisai buvo svars­tomas įvairiose komisijose, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume, taip pat ir Ministrų Tarybos atskiruose pasitarimuose. Jis ne kartą buvo keičiamas, ne kartą derinamas su Lietuvos vyskupų taryba. Šiandien iš ryto - buvo klubo posėdis ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdis - aš buvau nuvykęs pas kardinolą Sladkevičių ir galutinai aptarėme šių dviejų dokumentų teks­tą. Aš nežinau, ar dar yra dabar tikslinga visą šitą tekstą skaityti. Visi deputa­tai turi, tik prašyčiau, kad nutarimo projekte 3 straipsnio Paskutinėje eilutė­je vietoje žodžio "atkūrimo" būtų užrašytas žodis "atnaujinimo". Čia tas žodis keičiamas ta dingstimi, kad atkurti Šventojo Sosto ir Lietuvos Respub­likos konkordatą reikia tokiu tekstu ir tokia apimtimi, kokie buvo priimti 1927 metais. Tuo tarpu jis turi būti ne tik atkurtas, bet visų pirma atnaujin­tas ir priderintas šių dienų reikalavimams, šio laikmečio reikalavimams. Tačiau tas yra visiškai neabejotina ir pats pagrindinis darbas mūsų laukia dar ateityje. Tokia komisija bus paskirta, o gal ir Aukščiausiojoje Taryboje išrinkta - čia jau ateities klausimas, man atrodo, netolimos ateities. Nutari­me nurodoma, kad tai valstybinė komisija, taip pat bus ir Katalikų Bažnyčios komisija. Jos veiks suderintai ir paruoš oficialų šitą Šventojo Sosto ir Lietu­vos Respublikos konkordato tekstą. Tai tiek norėjau pranešti.

Šitų dokumentų priėmimas, aš manau, mes visi suprantame, turi didžiulę reikšmę,nes Bažnyčia yra iš tikrųjų daug nusipelniusi Lietuvos nepriklauso­mybės kovoje. Aš nenoriu čia visų nuopelnų išdėstyti - jų yra be galo daug. Tai yra ir legalus, ir nelegalus darbas, ir pogrindinė spauda, ir žmonių šelpi­mas, ir rūpinimasis politiniais kaliniais, galų gale ir tautos dorovės visi rūpesčiai gulė ant Bažnyčios pečių ir t.t., ir t.t. Na, dar pačią Bažnyčią lydėjo panieka, niekinimais, kalėjimai, trėmimai, didelės kunigų netektys, taip pat didžiausios kliūtys, kurios buvo ruošiant kunigus, dorovės, laisvės skleidi­mui. Mes visą šitą puikiai žinome, puikiai vertiname. Man atrodytų, kad tai būtų vienas iš šviesiausių mūsų priimtų dokumentų būtent šiuo metu, kuo­met tauta vienijasi, kuomet tauta kartu žengia į mūsų nepriklausomybės įtvirtinimą ir kuomet tai turėtų iš tikrųjų pasireikšti konkrečiomis formomis ir konkrečiais darbais. Juo labiau kad tie darbai atkūrus nepriklausomą Lietuvą jau buvo įtvirtinti vieną kartą 1927 metais, jie buvo išvardyti būtent 1940 metais. Tiek aš galėčiau trumpai pranešti jums ir prašyčiau šio Restitu­cijos akto tekstui, taip pat ir nutarimo tekstui pritarti ir jį priimti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ar kas nors turi pranešėjui klausimų?

Č.JURŠĖNAS. Galima būtų?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis, man ypač įdomus trečiasis nutarimo punktas. Dėl to norėjau paklausti. Tai, kad mes ruošiame arba kad įpareigojame, tai visiškai aiškus mūsų nusistatymas, bet ar antroji pusė, Šventasis Sostas, ką nors daro, ar čia kol kas tiktai mūsų vienų iniciatyva?

K.MOTIEKA. Čia yra mūsų iniciatyva. Valstybė turi teisę į tokią iniciaty­vą, o Šventasis Sostas žino, ką mes darome. Aš pats informavau ir gavau tikrai tokį didelį Šventojo Sosto užsienio reikalų ministro Kazarolio prita­rimą. Jisai žino apie tai.

PIRMININKAS. Deputatė R.Gajauskaitė.

R.GAJAUSKAITĖ. Kažin ar nereikėtų pirmo sakinio eilutėje žodį "aukš­tai "pakeisti kokiu nors kitu žodžiu "labai, ypatingai", nes "aukštai" grynas rusicizmas.

K.MOTIEKA. Atsiprašau, nutarimo tekste?

R.GAJAUSKAITĖ. Taip, nutarimo. "Siekdamas kurti teisingumą ir aukš­tai vertindamas..." Vietoj "aukštai" gal reikėtų "labai, ypatingai", ne? Čia yra rusicizmas.

K.MOTIEKA. Aš manau, kad čia tokio redakcinio pobūdžio, galbūt jau mes čia dėl to žodžio...

PIRMININKAS. Kur mūsų didieji ekspertai?!

K.MOTIEKA. Aš norėčiau painformuoti deputatę, kad šitas tekstas yra pasiūlytas būtent Katalikų Bažnyčios atstovų. Čia yra kunigo Aliulio sufor­muluota preambulė. Ir šiandien iš ryto kardinolas Sladkevičius pritarė tai rezoliucijai. Manyčiau, kad čia galbūt...

PIRMININKAS. Deputatas V.Paliūnas.

V.PALIŪNAS. Aš norėjau paklausti. Pačiam Restitucijos akte, antras paragrafas. Restitucijos akto antras paragrafas man čia neaiškus. "Lietuvos Respublika kompensuos Bažnyčiai padarytus nuostolius pagal abipusiai pri­imtinus susitarimus". Ar čia turima galvoje, kad grąžinsim pastatus, sure­montuotus ar nesuremontuotus, tarkim, ar kad grąžinsime žemės ar kitus pastatus? Galima paaiškinti?

K.MOTIEKA. Čia kilo klausimų dėl to, kokia forma, ar visiškai bus kom­pensuojami nuostoliai ir panašiai. Mes žinome, kad dėl daugelio nuostolių atsiradimo yra nekalta nei Lietuvos Respublika, nei Bažnyčia, nei kas kitas. Ir yra kalti tie nuožmūs mūsų pavergėjai. Todėl Lietuvos Respublika, būtent kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl kompensacijos, atlyginimo, ar turto grąžinimo, stengsis priimti palankius abiem pusėms susitarimus. Tai čia specialiai tuo ir norima išspręsti, kad nebūtų jokių imperatyvių nuostatų kompensacijos klausimais. Bažnyčia su tuo sutinka ir čia jie visai pritaria tam.

PIRMININKAS. Ar kas nors dar nori paklausti? Gerbiamasis deputate K.Motieka, aš norėčiau jūsų paklausti tada, ar reikia rašyti nutarimo 1 punkte "imtis žygių teisiškai sureguliuoti". Gal tiesiog "teisiškai sureguliuoti" taip, kaip ir daro Aukščiausioji Taryba?

K.MOTIEKA. Aš atsiprašau, šiandien klubo posėdyje buvo tas kalbama ir, man atrodo, visi klubo nariai su tuo sutiko. Pritariu ir aš. Čia tie žygiai, pergalės ir visa kita yra mums svetima. Vienas taškas. "Nutaria teisiškai sureguliuoti Valstybės ir Bažnyčios..." Čia visiškai teisinga pastaba ir su ja reikia sutikti. Prašyčiau ir deputatų sutikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū jums. Ar kas nors iš deputatų nori kalbėti šia tema? Prašom, deputatas E.Gentvilas. Kitus norinčius pasisakyti prašyčiau užsira­šyti.

E.GENTVILAS. Čia matyčiau šiek tiek tam tikrų nevienodumų, kadangi Restitucijos akte ir nutarime dėl šito akto rašoma tik apie Katalikų Bažny­čią. Ar neatrodytų, kad kartais primygtinai yra nurodoma į kitas bažnytines konfesijas. Pavyzdžiui, Restitucijos akto 3 punkte, nors Restitucijos aktas rašo tik apie Katalikų Bažnyčios padėtį, parašyta, kad "nevaržys bažnytinės, religinės ir t.t. veiklos, rems krikščioniškąją kultūrą". Tai jeigu akte rašoma tik apie Katalikų Bažnyčią, tai "katalikiškąją kultūrą," o jeigu jau rašoma, kad krikščioniškąją, tai tada apskritai reikia rašyti "bet kokią bažnytinę kultūrą". Taip pat pagalvokime dėl nutarimo preambulės, nors nutarimo preambulė, matyt, yra bendresnis kontekstas ir tai ne tiek šokiruoja.

Ir dar vienas dalykas. Dėl paties Restitucijos akto antro straipsnio. Gerai paminėjo gerbiamasis K.Motieka, kad ne Lietuvos Respublika yra nuskriau­dusi šitą Katalikų Bažnyčią Lietuvoje.Todėl manyčiau, kad vis tiek prasidė­siančiose derybose su Tarybų Sąjunga vienokiam ar kitokiam kontekste bus aptariami turtiniai klausimai, turto kompensavimo klausimai. Tai kompen­sacija Lietuvos Katalikų Bažnyčiai taip pat turėtų būti įtraukta į šitą konteks­tą. Restitucija, žinoma, gali būti visiška ir dalinė. Lietuvos Respublika gali kalbėti tik apie dalinę restituciją Katalikų Bažnyčiai. Apie visišką restituciją galima kalbėti būtent šitų turtinių derybų su Tarybų Sąjunga kontekste. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar deputatas E.Gentvilas paliks pataisas, kad būtų gali­ma siūlyti balsuoti?

E.GENTVILAS. Tuoj.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra užsirašę dar deputatai Č.Jur­šėnas, A.V.Patackas ir A.Norvilas, tikiuosi, trumpiems pasisakymams. Pa­sakysiu, kodėl tikiuosi. Artėja pertraukos metas, būtų gerai užbaigti šį klau­simą.

Č.JURŠĖNAS. Aš esu įsitikinęs, kad tikrai čia yra reikšmingas nutarimas. Svarbiausia pats Restitucijos aktas. Ir tie Restitucijos akto ir nutarimo va­riantai, kuriuos mes šiandien gavom, yra tikrai priimtini. Jokių esminių pataisų dėl Restitucijos akto neturėčiau, o nutarimą siūlyčiau mažiausiai dviem momentais papildyti, atsižvelgiant į štai kokias aplinkybes.

Pirmas dalykas - nutarimo pirmas punktas. Man atrodo, būtų logiška ir teisinga, jeigu mes prisimintumėm, kad iki kovo 11 dienos buvo kai kas jau padaryta. Aš nesakau, kad labai daug, bet vis dėlto kai kas buvo padaryta, atitaisant tas skriaudas, kurias patyrė Katalikų Bažnyčia ir visų konfesijų bažnyčios. Konkrečiai aš turiu galvoje įstatymą "Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms", kuris buvo priimtas 1990 metų vasario 14 dieną. Ir jo pirmas punktas, priminsiu, buvo "Panaikinti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1948 metų įsaką dėl maldos namų ir vienuolynų pastatų, taip pat dėl religinių bendruomeninių gyvenamųjų namų nacionalizavimo". Žodžiu, kokia nors eilute arba tiesiog vienu žodžiu pažymėti, kad šis tas buvo daryta. Sakysim, "siekdama toliau atkurti teisingumą", t.y. ne mes vieni atkuriam dabar, bet kai kas buvo padaryta ir anksčiau. Čia būtų, sakyčiau, labiau subalansuota preambulė.

Antras dalykas. Pirmas nutarimo punktas. Sutinku su pataisymu "Teisiš­kai sureguliuoti valstybės ir Bažnyčios (religinių konfesijų) santykius". O jeigu teisiškai sureguliuoti, aš manau, mums neišvengiamai reikia neatidė­lioti ir priimti Sąžinės laisvės įstatymą. Tada, aš esu įsitikinęs, bus galutinai teisiškai sureguliuoti Valstybės ir Bažnyčios (religinių konfesijų) santykiai. Manau, gerbiamieji kolegos žino, kad toks Sąžinės laisvės įstatymo projek­tas paruoštas, mes jį gavome, kai atėjom į Aukščiausiąją Tarybą, todėl aš siūlau pirmąjį punktą pratęsti tokiu sakiniu: "Nuolatinėms Piliečių teisių, Teisinės sistemos, Valstybės atkūrimo komisijoms neatidėliojant arba para­leliai su konkordato atnaujinimo projektu Aukščiausiajai Tarybai pateikti Sąžinės laisvės įstatymo projektą". Šitą dalyką, galima būtų įrašyti ir atskiru nutarimu, protokoliškai. Manyčiau, būtų labai logiška. Tada būtų tikrai kompleksinis žygis, jeigu neužmirštume ir sąžinės laisvės įstatymo projekto, juo labiau kad jis yra paruoštas.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Norėčiau keletą žodžių tarti vieno pačių svarbiausių dokumentų, nustatančių santykius tarp Valstybės ir religinių institucijų, priėmimo proga. Šiek tiek platesnis kontekstas. Baigėsi taip vadinama Konstantino era, kai trečiame šimtmetyje Bažnyčia ir Valstybė buvo suda­riusios sąjungą. Šitie tarpusavio santykiai įvairavo. Dažnai buvo ir visokiau­sių įtampų Katalikų Bažnyčios garbei reikia pasakyti, kad ji sugebėjo apgin­ti idėjos nepriklausomybę. Tą įrodė ir Lietuvos Katalikų Bažnyčia. Gal XX amžiuje būtent jai teko pats didžiausias išbandymas. Būtent Lietuva ir iš viso Rytų Europa turi galimybę naujai spręsti Bažnyčios ir Valstybės santykius ­be tarpusavio įtarinėjimų, o tokia geranoriška evangeliška dvasia. Neturėtu­me šito istorinio šanso praleisti. Čia kaip tik Lietuvos Bažnyčia stovėjo pirmoje tiesioginio karo už žmogaus dvasios laisvę fronto linijoje. Toliau mes turėtume iš šitų pozicijų nepasitraukti ir į kitus dokumentus žvelgti kiek plačiau, ne vien tik juridiškai, bet ir taip bendrai, bendru humanistiniu kontekstu. Todėl, kad tam tikra Prasme tai, kas darosi Lietuvoje, vyksta pirmą kartą ir to dar nėra buvę. Ir norėčiau tiesiog pasidžiaugti, kad dar vienoje srityje, būtent religijos ir žmogaus santykių srityje, Lietuva, galima sakyti, pirmauja.

PIRMININKAS. Jūs neturite pastabų projektams? Prašom. Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Aš atsisakau žodžio, bet norėčiau truputėlį menką repliką dėl gerbiamojo Č.Juršėno pateiktų pasiūlymų. Aš protestuočiau prieš ir nenorėčiau sutikti su pasiūlymu "siekiama toliau atkurti". Man atrodo, žodis "toliau" čia nelabai tinkamas. Mes žinome, nors ir būdavo grąžinami pastatai, vis dėlto santykiai toliau su Bažnyčia nebuvo grindžiami abipuse tokia tolerancija ir geranoriškumu. Todėl man atrodo, kad tas žodis "toliau" būtų tik deklaratyvus.

PIRMININKAS. Deputatė V.Jasukaitytė. Turbūt taip pat tik replikos nori?

V.JASUKAITYTĖ. Aš labai trumpai dėl...

PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.

V.JASUKAITYTĖ. Aš labai trumpai dėl deputato E.Gentvilo pasisakymo. Aš neturiu . o teksto, tačiau ten, atrodo, buvo sakinys, kad "remia katalikiš­kąją kultūrą".

PIRMININKAS. Taip siūloma.

V.JASUKAITYTĖ. Tai jeigu mes turime galvoje, kad reikia remti dabar katalikiškąją kultūrą ir tikėjimą, reikėtų tada atskirai pažymėti, kad vyrau­janti arba valstybinė religija yra katalikiškoji. O jeigu mes remiame kultūrą, tai tada reikia prisiminti tokį dalyką, kad, pavyzdžiui, Albrechto valdymo metais iš Prūsijos tikrai tuo metu sklido didelė šviesa į Lietuvą ir labai suklestėjo mūsų raštija vien dėl protestantų, konkuravusių su katalikais. Jeigu imtume praėjusį mūsų religinės kultūros periodą, tai reikėtų pažymėti, kad tiktai krikščioniškoji kultūra, kad mes tada, taip sakant, neįžeistume kitų krikščioniškųjų religijų, nes būtent Lietuva pasižymi didele tolerancija. Juk ir sentikiai, kurie yra gana seniai atvykę, iki šiol nebuvo nei asimiliuoti, nei nutautinti, nei jų tikėjimas nebuvo atimtas. Bet aš ne tą turiu galvoje. Aš būtent norėčiau dar kartą akcentuoti, kad vis dėlto Lietuvos kultūra yra krikščioniškoji kultūra bent iki šiol, bent iki šio šimtmečio pradžios.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas K.Motieka galėtų apibendrinti? Pra­šom. Deputatas E.Gentvilas, kol prieš...

E.GENTVILAS. Aš tik noriu atkreipti gerbiamosios V.Jasukaitytės dė­mesį. Aš kalbėjau, kad arba siauriname nuo krikščioniškosios iki katalikiš­kosios kultūros, arba išplečiame normaliai iki bažnytinės kultūros, kad įeitų ir judaizmas, ir islamas, ir panašiai. Šitokios kultūros pėdsakų, laimė, Lietu­voje turime. Todėl aš dabar pateiktame projekto pataisyme siūlau išplėsti iki bažnytinės kultūros, nes krikščioniškoji kultūra lieka viduryje. Arba siauri­name konkrečiai iki katalikybės, arba išplečiame.

PIRMININKAS. Prašom deputatą K.Motieką.

K.MOTIEKA. Aš norėjau padėkoti už pastabas, kurios buvo pareikštos, ir norėčiau taip pat truputį pakomentuoti. Čia dėl gerbiamojo E.Gentvilo ir V.Jasukaitytės. Aš sutikčiau su jūsų tomis pastabomis ir pasiūlymais, jeigu tai būtų dokumentas, kuris kitaip vadintųsi. Šiuo metu jis vadinasi būtent Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktu.Tai kaip mes galim kalbėti apie kitas tikybas ir kitas bažnyčias. Mes čia tiktai nurodome būtent apie kitas tikybas, tiktai kad mums tas principas yra priimtinas ir kitų tikėji­mų požiūriu, o visiškai tai nereiškia, kad mes viską turime išdėstyti ir dėl kitų. Mes ruošiame tą susitarimą būtent su Katalikų Bažnyčia, o ne su kitomis. Aš manau, kad tas iš karto atsiduria savo vietose. Gerbiamoji V.Ja­sukaitytė kaip tik paminėjo, kad neturi teksto. Čia 3 punkte rašoma, kad rems krikščioniškąją - ne katalikiškąją, bet krikščioniškąją - kultūrą ugdan­čias ir labdarą vykdančias Bažnyčios institucijas. Čia pabrėžiama tiktai tas, kas bus remiama iš tikrųjų valstybės.

Dabar dėl gerbiamojo Č.Juršėno. Na, aš sutinku su tuo, kad toliau tęsti ar panašiai. Man atrodo, reikalinga šiuo konkrečiu atveju kalbėti lakoniškai ir aiškiai, kad reikia teisiškai sureguliuoti Valstybės ir Bažnyčios santykius. Ir mes šitą darysime. Dabar ar toliau mes nubraukiame visa tai, kas praeityje padaryta? Čia absoliučiai nieko apie tai nekalbama, bet specialiai pasakyti, kad kažkas buvo gero padaryta, irgi nėra jokio tikslo. Čia yra nutarimas ir jisai turi būti lakoniškas, o ne kažkokia apžvalga praeities ir kažkokių konk­rečių ateities planų išdėstymas. Arba dabar dėl gerbiamojo Č.Juršėno pasiū­lymo, kad 1 straipsnyje reikalinga nurodyti, jog komisijos paraleliai su kon­kordato projektu pateiktų Sąžinės laisvės įstatymo projektą. Tai čia irgi visiš­kai kitas darbo baras. Aš nesakau, kad jis nebus dirbamas. Bus, matyt, dar visokių kitokių įstatyminių aktų ruošiama, bet čia nereikia apkrauti tų prin­cipinių išeities taškų, kuriuos numato šitas nutarimas. Aš manyčiau, kad tai neprieštarauja toms nuostatoms, kurias pasiūlė gerbiamasis Č.Juršėnas, bet jas įtraukti į tekstą būtų visiškai netikslinga. Aš tiktai tiek ir norėjau papil­dyti. Daugiau aš nieko neturiu.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Vieną klausimą. Aš tiktai noriu vieną mažytę abejonę išsakyti. 4 punktas. Čia yra parašyta: "Valstybė ir Bažnyčia Lietuvos Respublikoje bendradarbiaus pariteto principu". Jeigu čia įrašome pariteto principą, tai mes negalime šnekėti Bažnyčios vardu. Gal tada "Valstybė rengiasi, ruošiasi su Bažnyčia bendradarbiauti pariteto principu" arba "yra pasiryžusi" todėl, kad mes šnekėti galime už save. Tai aš nežinau, ar čia...

K.MOTIEKA. Aš palieku šičia deputatų sprendimui. Prašau. Ne, jinai išbraukta yra kardinolo Sladkevičiaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pirmiausia pradėkime nuo paties Restitucijos akto. Čia pateiktų pastabų buvo deputato E.Gentvilo ir dabar deputato A.Rudžio. Deputatas E.Gentvilas 2 punktą siūlo parašyti tokį: "Lietuvos Respublika iš dalies kompensuos Bažnyčiai padarytus nuostolius pagal abipusiai priimtinus susitarimus". Išsamus visiškos kompensacijos Lietuvos Katalikų Bažnyčiai klausimas bus iškeltas derybose su SSSR. Jūs prašote balsuoti dėl tokio? Aš taip supratau. Jūs siūlėte 3 punkto pataisą. Vietoj čia parašytos "krikščioniškąją kultūrą" įrašyti "bažnytinę kultūrą".

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate E.Gentvilai, vis dėlto pasiūlykit. Aš taip supratau iš... Bažnytinė. Na va, taip ir aiškinamės, o balsuoti yra sunku. Taigi, gerbiamieji deputatai, primenu, kad projekte parašyta "rems krikščioniškąją kultūrą". Prisimenate deputatės V.Jasukaitytės pastabą, ger­biamojo K.Motiekos įvertinimą ir štai deputato E.Gentvilo pasiūlymą. Taip pat aiškūs motyvai - įrašyti "bažnytinę kultūrą" vietoj šito. Kas už tai, kad būtų parašyta "krikščioniškąją kultūrą", prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Deputatai V.Jarmolenka ir V.Andriukaiti, ar balsuosit? Aštuoniasdešimt keturi.

PIRMININKAS. Kas už deputato E.Gentvilo pasiūlymą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. Deputato A.Rudžio pasiūlymas, tiktai būtų gerai, kad būtų formavimas aiškus tikslus.

A.RUDYS. Lietuvos Respublika pasiruošusi bendradarbiauti su Bažnyčia pariteto principu.

PIRMININKAS. Ar kas nors prieštarautų tokiam formavimui. Kol kas nematau alternatyvos.

A.V.PATACKAS. Jeigu neklystu, projekte buvo "religijos ir moralės klau­simais".

PIRMININKAS. Žinoma, kad nebuvo. Jūs klystate.

A.V.PATACKAS. Tai kas gali paskaityti projekto tekstą?

PIRMININKAS. "Valstybė ir Bažnyčia Lietuvos Respublikoje bendradar­biauja pariteto principu". Prašom pasiimti nuo stalo savo tekstą. Ten para­šyta. Ir kitas pasiūlymas. Deputato A.Rudžio. Jūs girdėjote? Ir dėl to aš dar kartą klausiu. Kadangi deputatas K.Motieka sutiko su tokiu pasiūlymu, tai gal niekas nebegina projekte pateikto varianto. Niekas negina? Labai gerai. Tai aš negirdžiu, kad kas nors sakytų, jog reikia balsuoti. Prašom.

K.MOTIEKA. Jeigu aš sutinku su gerbiamuoju A.Rudžiu, tai dar nereiš­kia, kad aš neginu pateikto varianto. Aš ginu kaip tik projekte pateiktą variantą, bet aš nematau čia kažkokio didelio skirtumo, ar Lietuvos Respub­lika pasiruošus, ar Lietuvos Respublika jau šitą darys. Tai jeigu yra pasiruo­šusi ir darys, o jeigu pasiruoš tam, kad nedarytų, kad galėtų atsitraukti, tai, žinot, galima tada ir priimti, bet man atrodo, kad čia labai geras šitas projek­to variantas ir nereikia jo kažkaip apsunkinti žodžiais "pasiruošę, nepasi­ruošę".

PIRMININKAS. Tai vis dėlto, gerbiamasis deputate K.Motieka, kurį va­riantą jūs ginate?

K.MOTIEKA. Aš tą, kurį pateikiau.

PIRMININKAS. Vadinasi, prieštaraujate deputato A.Rudžio pasiūlymui?

K.MOTIEKA. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip yra projekte? 4 punktas. "Valstybė ir bažnyčia Lietuvos Respublikoje bendradarbiaus pariteto principu".

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt aštuoni.

PIRMININKAS. Kas už deputato A.Rudžio pasiūlymą? Lietuvos Respub­lika pasirengusi bendradarbiauti su Bažnyčia pariteto principu ?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniolika.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturi.

PIRMININKAS. Pritarta projektui. Ar kas nors Restitucijos aktui dar turi kokių nors pasiūlymų ar pastabų? Prašom. Deputatas V.Terleckas.

V.TERLECKAS. Gerbiamieji deputatai, man regis, mes elgiamės kaip

dideli turčiai. Šiandien jau priėmėme įstatymą dėl Paminklų apsaugos ins­pekcijos, kitas atvejis - dėl departamentų. Taip pat ir šis aktas. Aš manau, kad antras Restitucijos akto punktas dabartinėmis sąlygomis negali būti priimtas, arba jeigu ir galima, tai šiek tiek diplomatiškiau rašyti. Na gal bent taip: "Lietuvos Respublika kompensuos Bažnyčiai padarytus nuostolius pagal abipusiai priimtinus susitarimus, atsiradus, susidarius finansinėms ga­limybėms". Kaip perspektyva.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Terleckai, ar jums neatrodo, kad mes grįžtame prie to klausimo, kuris jau lyg ir buvo nuspręstas, kada deputatas E.Gentvilas šitą klausimą kėlė, o paskui savo pasiūlymą atsiėmė.

V.TERLECKAS. Ten buvo politinis momentas ir, manyčiau, dėl to mes susitarėm, kad nereikia politinio momento.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad 2 punktas būtų paliktas toks, koks yra projekte. Alternatyva - deputato V.Terlecko pasiūlymas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiasdešimt keturi.

PIRMININKAS. Kas už deputato V.Terlecko pasiūlymą? Pridėti "atsira­dus galimybėms", maždaug tokia esmė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt devyni.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienuolika.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta. Kadangi nutarimo "Dėl Katali­kų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos akto" 2 punkte parašyta "Patvir­tinti Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktą", tai aš nepra­šau balsuoti dėl viso Restitucijos akto. Mes tą padarysim priimdami nutari­mą. Nutarime buvo siūlomos tokios pataisos. Liko tik viena tokia pataisa. "Siekdama toliau atkurti teisingumą..." Deputato Č.Juršėno pataisa. O kita pastaba, jis siūlo Piliečių teisių ir tautybių reikalų, Valstybės atkūrimo ir Teisinės sistemos nuolatinėms komisijoms iki šių metų rugsėjo 15 dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai Lietuvos Respublikos Sąžinės laisvės įstaty­mo projektą. Deputatas Č.Juršėnas sutinka priimti protokoliškai.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu galima, aš dar priduriu. Iš nutarimo ir tą žodį galima kompromiso dėlei išbraukti. Bet protokolinį nutarimą vis dėlto vertėtų pri­imti dėl šito...

PIRMININKAS. Dėl sąžinės laisvės akto, taip?

Č.JURŠĖNAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom siūlyti. Gerbiamieji deputatai, būtų labai malo­nu, jeigu jūs prieitumėt prie mikrofono, bet kadangi deputatas L.Šepetys jau stovi, tai aš maloniai prašau...

L.ŠEPETYS. Aš atsiprašau, kad pradedu redaguoti, bet, man regis, būtų aiškiau pasakyta ne "siekdama atkurti", bet "atkurdama". Mes šiandien gi tą aktą vykdom ir jau ankščiau vykdėm. Žodžiu, dėl to dokumentas tiktai...

PIRMININKAS. Ar deputatas K.Motieka sutinka? Ar kiti deputatai su­tinka? Prašom. Vieną pataisą padarėm. Jūs kaip tik to ir norėjot. Prašom, jūsų eilė.

BALSAS IŠ SALĖS. Lygiai tą patį norėjau pasiūlyti, tiktai į kitą vietą įterpti, bet, atrodo, viskas tvarkoje.

PIRMININKAS. Tada ačiū.

BALSAS IŠ SALĖS. Įterpti po "tiek nelaisvės metais". "Aukštai vertinda­ma" mes konstatuojam tokią labai gražią, garbingą 1 dalį. "Aukštai vertinda­ma Katalikų Bažnyčios bei kitų religinių konfesijų moralinę įtaką visuome­nės gyvenimui - tiek laisvės, tiek nelaisvės metais ir atkurdama teisingumą, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria". Tai čia irgi būtų logi­kos. Pirmoje dalyj.e taip gražiai įvertiname ir "atkurdama teisingumą"...

PIRMININKAS. Aš asmeniškai labai pritariu, o kaip gerbiamieji deputa­tai? Man rodos, tai iš tikrųjų logiškas pasiūlymas. Irgi tinka. Jeigu daugiau pastabų nėra nutarimui, primenu jo teksto nutariamąją dalį. "1. Teisiškai sureguliuoti Valstybės ir Bažnyčios (religinių konfesijų) santykius. 2. Patvir­tinti Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktą. 3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Valstybinę komisiją pareng­ti Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos konkordato atnaujinimo projek­tą". Štai tokia 3 punktų nutariamoji dalis. Ar reikia balsuoti papunkčiui, ar galima dėl viso nutarimo? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad nutarimas "Dėl Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos akto" būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt septyni.

PIRMININKAS. Kas prieš, susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.

PIRMININKAS. Prašom suskaičiuoti kvorumą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsų skaičiavimo grupė praneša, kad visą laiką yra deputatų, kurie nedalyvauja balsavime...

PIRMININKAS. Tai yra jų teisė...

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip, ir papildomai dėl šito skaičiuoti kvoru­mą nėra prasmės. Kvorumas yra.

PIRMININKAS. Prašau suskaičiuoti kvorumą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Suskaičiuosim, mums nesunku.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dėl šito kelti rankų nereikėtų, tačiau aš norė­čiau pasakyti, jog balsavimas, kai jame nedalyvauja deputatai, yra sumuoja­mas pagal dalyvaujančių balsavime skaičių, atmetant tuos, kurie nedalyvauja balsavime. Nebūtina deputatui išeiti, kad jo nebuvimas salėje būtų neskai­čiuojamas į kvorumą...

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šimtas šeši.

PIRMININKAS. Balsų dauguma Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos akto" yra priimtas. (Plojimai)

Gerbiamieji deputatai, dėkoju nuolatiniams laiko stebėtojams, kad jūs leidote užbaigti. Dabar pertrauka iki septyniolikos valandų dvidešimties mi­nučių.

BALSAS IŠ SALĖS. Neužmirškite, kad skaičiavimo grupė jau pernoko.

PIRMININKAS. Prašom pasiūlyti sau pamainą. Gerbiamieji deputatai, po pertraukos dar deputato Č.Juršėno pasiūlymą protokoliškai balsuosime. Aš atsiprašau, kad pamiršau dabar tą užbaigti.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, protokolinį nutarimą dėl Sąžinės laisvės įstatymo siūlau priimti dabar. "Piliečių teisių ir tautybių reikalų, Valstybės atkūrimo, Teisinės sistemos, Švietimo, mokslo ir kultūros komi­sijoms iki šių metų rugsėjo 15 dienos pateikti Aukščiausiajai Tarybai Lietu­vos Respublikos sąžinės laisvės įstatymo projektą". Deputato Č.Juršėno pasiūlymas. Gal nereikia nė balsuoti, jeigu niekas neprieštarauja dėl to. Jeigu niekas neprieštarauja, tai laikysim, kad susitarėm ir įrašysim į proto­kolą tokį tekstą.

Diskusijų dėl Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 1990 m. gegužės 24 d. priimtų dokumentų tęsinys

 

Dėl Vilniaus rajono 1990 metų gegužės 24 dienos sprendimų. Klausimą pateikia Teisinės sistemos ir Savivaldybių reikalų komisijos. Tik dabar aš nežinau, kas yra pranešėjas. Deputatas K.Motieka, prašom. Prašom prieiti prie mikrofono.

K.MOTIEKA. Aš siūlyčiau žodį gerbiamajam A.Brodavskiui. Šičia dar galbūt papildomą tokį pranešimą prie to padarytų. Paskui po jo pranešimo galbūt jau pasisakysim, jeigu bus reikalas. Ar sutiktų gerbiamasis A.Bro­davskis? Prašau.

PIRMININKAS. Prašom. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka pirma išklau­syti gerbiamąjį A.Brodavskį? Tada prašom.

A.BRODAVSKIS. Gerbiamieji Aukščiausiosios Tarybos deputatai, aš pranešimo jokio neruošiau, kadangi turėjau galimybę per aną posėdį jau išdėstyti savo poziciją, atsakyti į dalį klausimų dabar kartotis nenorėčiau, kadangi mano pozicija nepasikeitė. Bet kadangi čia yra klausimas labai rimtas, aš vis tiek esu tos nuomonės, kad jis šiandien svarstyti yra neparuoš­tas. Šiandienos situaciją rajone reikia išanalizuoti nuodugniai. Turbūt reikia diskutuoti ne šitoje salėje, o pirmiausia pačiame rajone susitikti su vadovais, ir su judėjimų, partijų atstovais, su žmonėm, - neabejoju, kad su žmonėm, ­pakalbėti su rajono deputatais. Ir gal tada aptartume sesijoje. Man buvo vienas klausimas ypač akcentuojamas: apie kokį mes nacionalinį rajoną kalbame, jeigu nežinome, apie ką kalbame. Mes jau esam paruošę variantą, kaip turėtų atrodyti. Gal sesijoje aptarinėdami šitą statusą, žinoma, pasitarę ir su Aukščiausiąja Taryba, rastume bendrų sprendimų, gal šiek tiek pakeis­tume priimtų nutarimų kai kuriuos teiginius, ir tada tik pateiktume Aukš­čiausiajai Tarybai svarstyti. Užtat aš labai prašau šiandien to nutarimo tokio tikrai dar nepriimti, kadangi klausimas yra neparuoštas. Jeigu toks bus pave­dimas, kaip siūloma 2 punkte, tai mes pasiruošę šitą darbą atlikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, deputate K.Motieka.

K.MOTIEKA. Gerbiamieji deputatai, aš be didelių įžangų noriu pradėti savo trumpą pasisakymą tuo, kad mes visi jau pakankamai esame įsisąmoni­nę ir supratę, jog santykiai su lenkų tautybės žmonėmis, kurie gyvena, gimė ir auga Lietuvoje ir kurie yra Lietuvos piliečiai, ir kurių tėvynė yra Lietuva, šitie santykiai stovi žemyn galva. O juos reikia pastatyti ant kojų. Nors buvo sudaryta daug komisijų, daug žmonių geranoriškai, geravališkai stengėsi šitą padaryti, bet dėl vienokių ar kitokių aplinkybių tas darbas arba buvo vilkina­mas arba ne ta linkme buvo dirbama. Aš nenoriu ieškoti priežasčių, kas kaltas ir panašiai. Daug kur esame mes patys visiškai nekalti, daug kur esame ir pražiopsoję, šito irgi nenoriu gvildenti šiandien smulkiau, bet fak­tas lieka faktu - taip toliau gyventi negalima. Ir šiandien aš iš tikrųjų sutei­kiu didžiulę reikšmę gerbiamojo A.Brodavskio pareiškimui, kuriuo jis prašė ir perdavė, na, galbūt jo atstovaujamų žmonių nuomonę, kad jie jau yra paruošę variantą, kaip tie būtent lenkų tautybės žmonių siekiai turėtų atro­dyti. Norėtų jie dar kartą aptarti savo sesijoje, norėtų pasitarti taip pat, jeigu jūs atkreipėte dėmesį į pareiškimą, su Aukščiausiąja Taryba, pakeisti teigi­nius kai kuriuos savo šitame sprendime. Vadinasi, Vilniaus rajono tarybos sesija yra pasiruošusi šitą sprendimą iš tikrųjų peržiūrėti. Tuo labiau kad buvo minima, kaip ir mūsų nutarimo projekte pažymėta, būtent to 2 straips­nio dvasia. Aš manyčiau, kad tai yra priimtinas pasiūlymas, ir mes būtume iš tikrųjų visiškai nelankstūs ir visiškai atsidavę kažkokioms akloms pažiū­roms, jeigu mes neatkreiptume dėmesio į šių žmonių atstovo pareiškimą. Aš taip pat prašyčiau, kad mes šiandien nesiveltume į jokias diskusijas. Mes visiškai šito klausimo svarstymo atidėjimu nepripažįstame, kad tas sprendi­mas, kuris buvo priimtas gegužės 24 dieną yra teisiškai visiškai pagrįstas ir mes su juo galėtume sutikti. Aš net girdėjau tą taip pat ir iš gerbiamojo A.Brodavskio lūpų. Čia, be abejo, labai išsamiai apsvarsčius dar tas nuosta­tas, kurios čia yra išdėstytos, tikiu, kad jos iš tikrųjų pasikeis daug kur. Nenoriu čia viso šito komentuoti teisiniu požiūriu. Tai irgi atskira paskaita, kuri užimtų 10 - 15 minučių, jeigu ne daugiau. Prašyčiau, kad gerbiamieji deputatai tikrai pritartų tai nuomonei. Aš pats asmeniškai pritariu. Yra nurodytas būtent mūsų nutarimo projekte terminas iki liepos 1 dienos. Čia jau nedaug to laiko iki liepos 1 dienos, galbūt iki liepos 15 dienos, kad pakalbėti galėtume ir su žmonėmis, ir patys pasidomėtume, galų gale aps­varstytume tuos projektus, kadangi čia, kaip girdėjome iš pareiškimo, kartu su Aukščiausiąja Taryba tuos klausimus reikėtų spręsti. Aš prašyčiau šian­dien iš tikrųjų to klausimo svarstymą atidėti, nes tas atidėjimas mums jokiais pavojais ir jokia kažkokia tarybų valdžios restauracija bei įtvirtinimu toje Pietryčių Lietuvoje, konkrečiai Vilniaus rajone, negresia. Ačiū jums už dė­mesį.

PIRMININKAS. Gal deputatai turi klausimų?

KALBA IŠ SALĖS. (Negirdėti)

K.MOTIEKA.Ten buvo užrašyta liepos mėnuo, bet, manyčiau, na, reikės duoti kokį mėnesį, pusantro. Manyčiau, kad būtų realus toksai laikas. Čia iš karto mes pastebėtume, kaip tie procesai vyksta, kaip svarstoma. Svarbiau­sia, kad geranoriškumą mes parodytume, daugiau nieko. Iš abiejų pusių. Iš vienos pusės mes matome šiandien pareikštą visiškai oficialiai ir visiškai, manyčiau, patikimai.

PIRMININKAS. Deputatas V.Povilionis.

V.POVILIONIS. Aš tik noriu paklausti. Tai kaip gyvens tada Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, kurie pritaria Liaudies deputatų trečiojo suvažiavimo sprendimui panaikinti 1990 metų kovo 11 dienos aktą. Jie gyvens šiuo metu be valdžios ir be jokių įstatymų? Ar galios Tarybų Sąjungos įstatymai?

K.MOTIEKA. Galima atsakyti? Aš atsiprašau, o kaip jie gyveno nuo gegu­žės 24 dienos, taip ir gyvens. Šitas sprendimas yra svarstymo objektas, jisai iš dienotvarkės neišbrauktas nei pas mus, nei Vilniaus rajono sesijoje, bet reikalinga, kad žmonės patys šitą suprastų. Galbūt mes jį tada galėtume geriau komentuoti tenai. Aš galop ir pats galiu įsipareigoti toje sesijoje dalyvauti, pakalbėti su žmonėmis, vadinasi, pakomentuoti jo atskiras nuos­tatas, reikalinga svarstyti šitą dokumentą. Mes galime rasti labai daug bend­rų žodžių, sąlyčio taškų, kuriuos panaudoję galime iš tikrųjų santykius pa­versti visiškai gerais.

V.POVILIONIS. Jei nepripažįsta mūsų nutarimo, nėra kaip pradėti šne­kėti. Antroji pusė prieš gegužės 24 dieną taip pat turėjo pagalvoti, kokioje padėtyje atsidurs? Ir aš norėčiau paklausti gerbiamojo deputato A.Brodavs­kio.

PIRMININKAS. Kodėl jūs pirma to nepadarėte?

V.POVILIONIS. Todėl kad šiandien Šalčininkų rajono laikraštyje "Leni­no priesakai" yra išspausdintas gana nemažas straipsnis. Gerbiamasis A.Brodavskis sako, kad mes turim prašyti prezidentą informuoti apie mūsų poziciją. Rašoma apie tai, kokių priemonių reikia imtis, ir antrasis etapas suformuluojamas taip: įsteigti Vilniaus krašte savivaldos teritorinį vienetą su savo statusu. Tokių nutarimų laukia Trakų, Švenčionių ir kiti rajonai. Jeigu mes lauksim, tai galbūt susiformuos ir kiti rajonai.

PIRMININKAS. Ar jūs galite atsakyti, gerbiamasis K.Motieka?

K.MOTIEKA. Na, nors klausimas čia buvo adresuotas gerbiamajam A.Brodavskiui, bet aš galiu atsakyti tiktai tiek, kad tas pareiškimas yra pada­rytas ir susisiekta sugerbiamuoju A.Brodavskiu, manau, po to, kai buvo priimtas tas sprendimas. Taip pat jo dvasia ir buvo skelbtas tas straipsnis, kurio aš nemačiau, bet aš visai tikiu, kad jisai toksai buvo. Tai man rodo, kad čia jisai irgi didelės reikšmės neturės, ieškant mums bendros kalbos. Aš taip manyčiau.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Reikėtų tiksliau apibrėžti atidėjimo terminą...

PIRMININKAS. Mes pirmiausia turėtume svarstyti, ar iš viso atidėti, o paskui dėl termino atskirai.

A.V.PATACKAS. Be to, reikėtų taipogi viešai pasakyti, kad šitas atidėji­mas būtų tinkamai suprastas. Kad tai yra geros valios, pasitikėjimo aktas ir kad jis nebūtų suprastas kaip tam tikras neryžtingumas arba dar kaip nors kitaip. Mes žengiame tokį žingsnį ir tikimės, kad ir kita pusė žengs tokį pat žingsnį.

PIRMININKAS. Koks yra jūsų klausimas, gerbiamasis deputate?

K.MOTIEKA. Aš galiu iš karto atsakyti. Manyčiau, kad opiu momentu mes turim šitą laikyti pirmu suartėjimo žingsniu. Manyčiau, šitaip jį reikia vertinti. Ir jeigu mes šitą būtent dvasią sugebėsime išlaikyti ir turėsime kant­rybės, ištvermės ir tolerancijos, manyčiau, kad abi pusės nuo galvos tą klau­simą pastatys ant kojų atgal.

A.V.PATACKAS. Tačiau apibrėžti maksimalų terminą būtina.

PIRMININKAS. Daugiau klausimų deputatai nebeturi jums, gerbiamasis K.Motieka.

K.MOTIEKA. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra užsirašę kalbėti šiuo klausi­mu deputatai R.Maceikianecas, E.Tomaševičius, V.Suboč, S.Peško, N.Amb­razaitytė, R.R.Survila, V.P.Andriukaitis, V.Povilionis, L.Andrukaitienė, taip pat ir Vilniaus rajono atstovas, kiek supratau, tarybos deputatas gerbiamasis Raila, tačiau buvo deputato K.Motiekos pasiūlymas atidėti šio klausimo svarstymą. Aš dabar prašau pasisakyti būtent šia tema. Atidedam ar spren­džiam šįvakar. Deputatas V.P.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš pritarčiau gerbiamojo K.Motiekos pasiūlymui todėl, kad, matyt, šiuo metu nėra tikslinga ir politiniu, ir kitokiu aspektu žiūrint gilintis į klausimą. Ir dar norėčiau pasiūlyti kad šitas klausimas būtų atidėtas ne iki liepos 15 dienos. Vis dėlto yra vasara, ir nesvarbu, ar deputa­tai dirbs, ar ne, bet žmonės yra užimti ūkiniais darbais, atostogauja, siūly­čiau datą nukelti į rudenį. Be to, dar siūlyčiau sudaryti sąlygas ne daliai deputatų, bet visiems kuo daugiau apsilankyti Vilniaus krašte. Mes turim suprasti, kad daugelis mūsų, čia suvažiavusių iš visų Lietuvos kampų, nelabai žino Vilniaus problematiką, kas ten darosi iš tikrųjų. Ir todėl reikėtų gal ir dažniau rengti tokias išvažiuojamas sesijas, susitikti su žmonėmis, nuvažiuo­ti į kaimus. Dabar tokie dalykai kol kas nevyksta.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius. Apie atidėjimą ir neatidėjimą. Iš tiesų priimu deputato V.P.Andriukaičio pastabą ir perduodu ją deputatui V.P.Plečkaičiui. Susitarkim tiktai dėl to, kad jeigu imam svarstyti, tai svars­tom, jeigu atidedam, tai atidedam.

G.VAGNORIUS. Aš kaip tik dėl balsavimo motyvų. Pritariu gerbiamajam K.Motiekai ir siūlau atidėti. Motyvas yra toks: įstatymas yra įstatymas, nes­varbu ar aš jį myliu, gerbiu, pripažįstu, jo privalau laikytis. Atskirų rajonų neteisėti pareiškimai visiškai nepanaikina Lietuvos  Respublikos įstatymo.

PIRMININKAS. Deputatė L.Andrukaitienė.

L.ANDRUKAITIENĖ. Praėjusio ketvirtadienio posėdyje mes išklausėme gerbiamojo A.Brodavskio mintį. faktus, išgirdome argumentus. Todėl šian­dien aš vis dėlto siūlyčiau išklausyti, na, taip sakant, ir antrąją pusę. Siūly­čiau suteikti žodį Rytų Lietuvos reikalų tarybos atstovams. Reikia, matyt, žinoti, kokia situacija yra iš abiejų pusių.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas P.Varanauskas.

P.VARANAUSKAS. Aš taip pat remiu gerbiamojo K.Motiekos pasisaky­mą ir noriu tik atkreipti dėmesį, kad buvo atviras Sąjūdžio klubo posėdis. Visi jie atviri. Reikia tą žinoti. Ir būtų gerai, kad ateitų ten visi. Nagrinėjome šitą situaciją labai atidžiai, ir čia gerbiamasis K.Motieka išsakė ne vien savo nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar yra kas pasakytų nuomonę, priešingą deputato K.Motiekos nuomonei?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu niekas nepasisako prieš, tada nereikia nė balsuoti. Vadinasi, susitarsim, kad šiandien klausimo iš esmės nesvarstytume, jeigu prieštaraujančių yra, prašome pasakyti tie, kurie prieštarauja. Jeigu susitarsime nukelti, detalizuosim tą paskui atskirai.

V.POVILIONIS. Aš noriu paprieštarauti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Povilionis.

V.POVILIONIS. Aš manau, kad tas nutarimas, kurį čia turime šiandieną, yra būtinas šiandien ir priimti, kadangi mes tiktai konstatuojam tai, kad teisiškai gegužės 24 dienos sprendimas yra nepagrįstas ir nesukelia teisinių pasekmių. Mes negalime šito krašto palikti ne mūsų jurisdikcijai. Jie pareiš­kė, kad išeina iš Lietuvos valdžios ir gyvens taip iki rudenio, kol mes išnagri­nėsime šitą padėtį. Dar noriu pacituoti vieną gerbiamojo A.Brodavskio šian­dieninę citatą, kurioje jis sako, kad "tuo tarpu mūsų Respublikos Vyriausy­bės bejėgiškumą jaučiame kasdien". Čia siejasi su gerbiamojo A.V.Patacko pasakymu, kad tai dar kartą patvirtins, jog mūsų Vyriausybė yra visiškai bejėgė. Šitą savo darbą mes turime padaryti, o aš manau, kad ir kita pusė turi paieškoti kelių, kaip dabar rasti bendrą šneką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar dar kas nors nori pasiūlyti priešingą nuomonę, nes pritariančių deputatui K.Motiekai buvo daug.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Čia svarstyti atidėti ar neatidėti, man atrodo, maža. Aš, aišku, nenoriu sutikti su gerbiamuoju V.Povilioniu, kad tas kraštas nėra mūsų jurisdikcijoje. Ne savivaldybės taryba gali spręsti, kieno jurisdikcijoje yra, o Aukščiausioji Taryba. Tas jų nutarimas neturi tokios galios. Tačiau aš manau, kad mes taip paprasčiausiai nutarti atidėti negalime. Man atrodo, reikėtų priimti tokį nutarimą, kad jeigu A.Brodavskis dar sykį patvirtintų, jog rajono taryba ruošiasi peržiūrėti šitą savo sprendimą, - taip galima buvo suprasti ir iš gerbiamojo K.Motiekos interpretacijos, - jis pareikštų, kad pažada suorganizuoti, jog peržiūrės, tai tada Aukščiausioji Taryba atidėtų jo svarstymą, tarkim, iki liepos 15 dienos, o ne šiaip sau mes imam ir atidedam neaišku dėl ko.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis A.Brodavskis.

A.BRODAVSKIS. Gerbiamieji deputatai, jūs turbūt puikiai suprantat, kad mano žodžiuose šito nebuvo. Aš negaliu kalbėti visos tarybos vardu. Aš tik sakiau, kad mes esame sesijos sprendimu pasiruošę variantą dėl naciona­linio mūsų rajono statuso. Ir svarstom šitą statusą. Prieš tai mes norėtume, žinoma, atsižvelgti ir į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nuomonę, ir vadovybės nuomonę, dar kartą padiskutuoti ir tik tada apsvarstyti sesijoje. Ir viskas priklausys nuo sesijos. Atleiskit, aš nesu įpareigotas kalbėti visų depu­tatų vardu. Aš pasakiau, kokį kelią mes norime šituo pasiekti. O jeigu jūs šiandien taip pat nediskutavę priimsit iš karto šitą nutarimą, aš dar kartą pakartoju - čia bus politinė klaida. Reikia susipažinti. Aš labai kviečiu visus į rajoną. Dabar gavau raštelį iš Chemijos instituto darbuotojų. Iš karto viską kategoriškai atmeta, o aš juos labai prašau į rajoną. Susitikim, pažiūrėkim, pakalbėkim. Ir aš neabejoju, kad jų nuomonė pasikeis.

PIRMININKAS. Ar tęsime dar diskusiją?

V.ŠADREIKA. Aš tik repliką.

PIRMININKAS. Tai gal tada iš eilės. Deputatas Z.Balcevičius ir jūs.

Z.BALCEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad po to, kai pradėjom šio klausi­mo svarstymą ketvirtadienį, aš, kaip deputatas ir kaip laikraščio redaktorius, gavau labai daug laiškų ir skambino su tokiu pasiūlymu, kurį pateikė gerbia­masis K.Motieka. Tikrai čia atspindi Vilnijos žmonių nuotaikas.

Dabar antras momentas, kurį norėčiau akcentuoti. Man regis, kad ir ano šaukimo sesija, kuri atšaukė, panaikino tą aktą dėl nacionalinio teritorinio rajono paskelbimo, taip sakant, neįsigilino, kaip neįsigilino ir pati rajono sesija. Kas tai yra, dabar niekas negali pasakyti. Todėl, man regis, rajonas įsipareigoja pasakyti mums, kas tai yra ir tada mes galėsime pasakyti, ar tai yra gerai, ar blogai. Čia yra tiktai pavadinimas ir nieko daugiau. Todėl visai pritariu, kad nereikia šiandien gilintis, kol negali nieko čia aiškiai pasakyti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Aš labai trumpai. Esu sūnus tėvo, kuris už lietuviškos spaudos platinimą okupuotame Vilniaus krašte du kartus buvo nuteistas po dvejus metus ir atliko bausmę Lydos kalėjime. Tačiau aš jokios nuoskaudos neturiu ir manau, kad Lietuva yra, kaip A.Mickevičius sakė, mūsų viena Tėvynė. Manyčiau, kad visas problemas reikia spręsti labai gražiai ir taikiai. Todėl pritariu gerbiamojo K.Motiekos pasiūlymui atidėti klausimo svarsty­mą. Prašau dar kartą kaip vaikas to, kuris kažkada kentėjo...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar leisime pasakyti repliką mūsų svečiui iš rajono? Prašom.

B.RAILA. Aš noriu pasakyti, kad vakar vyko tarybos išplėstinis posėdis nacionaliniais klausimais. Buvau pakviestas ir įtrauktas į šį tarybos posėdį. Pirmininkavo gerbiamasis A.Brodavskis. Buvo G.Kanovičius ir visa taryba. Jau svarstė Vilniaus lenkiško rajono, nuostatus. Ir tie nuostatai buvo apie valandą diskutuojami mažojoje Vilniaus savivaldybės salėje. Rengiami išsa­mūs dokumentai. Gerbiamieji, ar mes nepavėluosime? Išklausykite ir mūsų minčių. Kalbama buvo net apie Vilniaus rajono pavadinimų pakeitimą. Ruošiamasi pakabinti, parašyti rodykles lenkų kalba "Do Kowno", "Do Šalčininki" ir taip toliau. Gerbiamieji, tai yra faktas. Aš tą patvirtinu, kadan­gi vakar buvau toje diskusijoje. Čia gerbiamajam A.Brodavskiui pritariu. Ruošiami dokumentai, viskas, bet reikėtų susipažinti ir išklausyti mūsų nuo­monės. Deputatai, aš manau, turi tikrai susipažinti su tuo kraštu, su tuo rajonu ir jo gyventojų nuomone. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Noriu pritarti Kazimiero Motiekos pozicijai, bet tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad tą poziciją mums reikėtų šiek tiek prap­lėsti. Todėl aš norėjau ir pasisakyti ta tema, kaip esu užsirašęs diskusijai. Jeigu bus galimybė pasisakyti, tai galėsiu pasiūlyti keletą, mano nuomone, vertingų pasiūlymų, kuriuos galėtume priimti ir jie išspręstų ir kai kurias kolizijas, kurias kelia gerbiamasis V.Povilionis ir kurios iš tikrųjų yra. Tai aš norėčiau žodžio.

PIRMININKAS. Taip sakant, jūs siūlote vis dėlto pradėti diskusiją.

V.P.ANDRIUKAITIS. Tai būtų diskusija. Išdėstyčiau papildomus moty­vus, paremdamas K.Motiekos poziciją.

PIRMININKAS. Ar to reikia? Deputatė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAITYTĖ. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji svečiai! Jūs visi, matyt, žinote, kad artėja Gedulo ir Vilties diena. Rytoj bus švenčiama ši tragiška diena. Daugeliui Vilniaus krašto lenkų likimas buvo toks pat skau­dus ir tragiškas kaip ir lietuvių. Ir lenkų kaulais nusėtas Sibiras. Jie kentėjo nuo vieno bendro priešo tremtyje - amžino įšalo žemėje. Vienu žodžiu, mes esame bendro likimo, tad siūlau ir kviečiu šiandien vardan bendros šioje žemėje netekties pasirašyti būtent moralinę taikos sutartį. Šitos Gedulo ir Vilties tragiškos dienos išvakarėse. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, manau, kad jūsų pasisakymas šiek tiek ne į temą, nes mes ne apie tai buvom susitarę kalbėti. Deputate K.Motieka, prašom apibendrinti.

K.MOTIEKA. Aš labai trumpai. Aš labai dėkoju gerbiamiesiems deputa­tams, kurie pritaria tai nuomonei, kurią aš pasakiau tribūnoje. Atsakau gerbiamajai deputatei, kurios pavardės neatsimenu, taip pat Juknevičiui ir Railai, kad jų keliami klausimai, čia kaip tik ir yra tie, kurie turėtų būti svarstomi bendrai. Dabar sako: "Sužinokite ir mūsų pusę". Tai mes ir norim, kad sužinotų abidvi pusės, dalyvaujant abiem. O dabar mes kalbėsim vieni su savim, adresuodami savo šituos samprotavimus kitai pusei. Tai aš ir prašau šito termino. Ir aš labai dėkingas deputatui, kuris paprašė dar dau­giau laiko. Aš tiesiog nedrįsau prašyti, bet manyčiau, kad tas ilgesnis laikas dar mums leistų daugiau turėti galimybių išvystyti šitą diskusiją ar tą pasita­rimą ir išsiaiškintume tuos neaiškius klausimus. Bet iš pradžių, manyčiau, kad pusantro mėnesio tikrai užtektų. Galėtume jau pateikti Aukščiausiajai Tarybai pirmuosius rezultatus. Aš labai dėkingas.

PIRMININKAS. Deputatė R.Rastauskienė dar vis tiek nori pasakyti rep­liką po to, kai buvo pasakytas baigiamasis žodis. Ką gi.

R.RASTAUSKIENĖ. Aš labai atsiprašau. Kadangi gerbiamoji L.Andrukaitienė jau pasakė tai, ką aš anoj sesijoj buvau kalbėjusi, nesiruošiau kalbėti, bet kadangi reikalai krypsta taip vienpusiškai, norėčiau galbūt šiokį tokį kompromisą pasiūlyti. Vis dėlto laikausi tos minties, kad reikėtų šiandien pasisakyti bent vienam įgaliotam Vilniaus krašto lietuvių atstovui čia, Aukš­čiausiojoje Taryboje. Nors ir gerbiamasis K.Motieka sakė, kad pasisakysime vien tik sau, išklausydami šitą žmogų, tačiau, deja, yra ne taip. Aš gavau laiškų, ir daugelis žmonių, praėjusią mūsų diskusiją suprato, kad gerbiamojo A.Brodavskio argumentai, jo pasisakymas lyg ir buvo priimti kaip Aukščiau­siosios Tarybos žmonių nuomonė, kadangi visiškai nebuvo išsakyta kita pozicija. Susidarė toks savotiškas įspūdis. Kad šitas klausimas nebūtų už­baigtas vien tiktai gerbiamojo Aniceto Brodavskio pasisakymu, vis dėlto labai prašau ir kolegų lenkų (kadangi Aukščiausiojoje Taryboje yra šito rajono atstovų) lyg ir tokio kompromiso. Kadangi mūsų dauguma deputatų siūlo nediskutuoti šiandien, tai jūs irgi vis dėlto nebeprieštaraukit ir sutikit, kad rajono tarybos deputatas, lietuvių atstovas, šiandien pasisakytų ir dau­giau jokių diskusijų nebūtų.

PIRMININKAS. Taip, ačiū. Kaip tik taip ir norėjau pasiūlyti. Ir būčiau tai padaręs vienu sakiniu.

Gerbiamieji deputatai, siūloma nediskutuoti, atsisakyti žodžio tiems, kurie yra užsirašę, atidėti savo pasisakymus ir išklausyti gerbiamojo B.Rai­los. Prašome deputatą V.P.Andriukaitį suformuluoti pasiūlymus protokoliniam nutarimui. Matyt, iš karto jau turint galvoje, kad klausimo svarstymas iš esmės bus atidėtas. Prašom, deputatas R.Maceikianecas dar.

R.MACEIKIANECAS. (Kalba iš salės, negirdėti.)

PIRMININKAS. Ar jūs galite motyvuoti?

R.MACEIKIANECAS. (Kalba iš salės, negirdėti.)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, nė vienas iš deputatų diskusijose kol kas nedalyvavo - visi siūlė atidėti. Vienas mūsų svečias pasiūlė pasisakyti ir kitam svečiui. Man nelabai suprantamas jūsų protestas.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų galima jau pradėti bal­suoti, nes, man regis, kai kas pradeda karščiuotis.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš labai atsiprašau, bet noriu priminti pirmininkau­jančiam, kad pirmas ir oficialus pasiūlymas buvo gerbiamojo K.Motiekos, kad nediskutuojame šiandien ir atidedame. Tai būtent šitas pirmas pasiūly­mas, o paskui jau jūsų antras.

PIRMININKAS. Aš noriu paklausti gerbiamojo K.Motiekos, ar pasiūly­mas nediskutuoti prieštarauja informacijos išklausymui? Tikiuosi trumpam.

K.MOTIEKA. Aš manyčiau, kad jeigu jau buvo svarstoma šitaip, ar disku­tuojam, ar nediskutuojam, tai čia dauguma žmonių pasisakė, kad nedisku­tuojam. Aš tiesiog kviečiau - aš pats dalyvaučiau - į tuos susirinkimus, kur dalyvaus ir gerbiamasis B.Raila, ir Sąjūdžio žmonės. Mes, atrodo, daugiau nuveiksim negu čia dabar. O dar transliuoja per radiją! Vėl įkaitinsime tą atmosferą! Tuo labiau kad aš kalbėjau užvakar su gerbiamuoju B.Raila ir dar su dviem žmonėmis. Aš nenoriu suniekinti jų arba sumenkinti tų jų argumentų, bet kiek man teko matyti ir čia turiu dokumentą iš jų paėmęs, tai vis dėlto čia mažų mažiausiai ginčytinas klausimas, kurį mums žada šičia pateikti. Būtent dėl pavardžių, dėl atleidinėjimo iš darbo, dėl kitokių dalykų. Reikėtų dar gerokai apsvarstyti ir pažiūrėti, kurios pavardės iš tikrųjų yra pagrįstai nurodytos, kurios nepagrįstai. Mes čia nieko šiandien neišspręstu­me. Todėl aš prašyčiau, kad pirmininkaujantis vis dėlto pakviestų balsuoti, ar pritariam mano pasiūlymui, ar tęsiam šitas diskusijas. Tai, man atrodo, būtų geriausia. Dabar išimtis daryti - vienam duoti, kitam neduoti... Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dar vienas mūsų svečias, prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamieji deputatai, kalbame apie nemažos Lietu­vos srities likimą. Jūs neturite teisės pavargti, kada mes beveik visą dieną laukėme čionai, kada gi bus kalbama apie šituos reikalus. Vis dėlto labai prašau, kad būtų leista pasisakyti. Čia jokia diskusija, o mes turim kai ką pasakyti. Jeigu mes būsim kalti, tai, taip sakant, atsakysim už tai, bet šitaip elgtis, mano akimis žiūrint, nelabai padoru.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, yra iš esmės du pasiūlymai, nes dėl trečio - pradėti plačią diskusiją - lyg ir niekas tokio pasiūlymo negynė. Ta prasme, kad visi, kurie yra užsirašę, kalbėtų ir spręstume klausimą šian­dien iš esmės. Ar kas nors nori ginti ir tokį pasiūlymą? Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Tai ir bus diskusija. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš nesuprantu, kodėl mes visi vengiam to klausimo, kuris yra mums labai seniai rūpimas. Tai galbūt vieną kartą imkim ir išsiaiš­kinkim šičia atvirai prieš visus ir padiskutuokim. Mes niekada nebūsim pasiruošę, jeigu šitaip bijosim ir gėdinsimės šito klausimo. Prašom leisti pasisakyti tiems, kurie yra užsirašę ir kurie nori pasisakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom balsuoti, kas už tai, kad pradėtume diskusiją ir kalbėtų visi čia užsirašę, t.y. šiandien svarstytume reikalą iš esmės. Kas už tai, prašom pakelti mandatus?

Kiti pasiūlymai bus tokie. Gerbiamieji deputatai, deputato K.Motiekos nėra pirmas, nes darbotvarkėje buvo įtrauktas šito klausimo svarstymas, todėl dėl šito pasiūlymo turi būti balsuojama. Antras balsavimas bus alter­natyvinis, jeigu šitas būtų atmestas. Deputato K.Motiekos pasiūlymas - tuoj pat nuspręsti iki kada atidedama ir pasiūlyti deputatui V.P.Andriukaičiui suformuluoti protokolinį nutarimą. Ir kitas variantas - išklausyti gerbiamo­jo B.Railos, po to deputato V.P.Andriukaičio ir balsuoti. Štai toks balsavi­mas, jeigu būtų atmestas pasiūlymas svarstyti reikalą iš esmės šiandien. Taigi kas už tai, kad šiandien pradėtume diskusiją iš esmės ir kalbėtų visi čia užsirašę, taip pat gerbiamasis B.Raila.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt vienas.

PIRMININKAS. Kas prieš šį pasiūlymą? Gerbiamieji deputatai, prašom klausyti atidžiai, aš būtent taip ir formulavau. Jeigu bus nubalsuota prieš šį pasiūlymą, tada spręsim likusius du alternatyvius.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šešiasdešimt du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiolika.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarta nediskutuoti, o atidėti klausimą. Dabar liko du pasiūlymai: deputato K.Motiekos - išklausyti formuluotę, kaip ir kuriam laikui atidedame, ir iš karto balsuoti. Ir antras pasiūlymas ­išklausyti Vilniaus rajono tarybos deputato gerbiamojo B.Railos, o po to imtis spręsti klausimą. Kas už deputato K.Motiekos pasiūlymą, prašom pa­kelti mandatus. Neklausyti gerbiamojo B.Railos. Visiškai taip suformuluo­ju, kaip buvo susitarta iš pradžių.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trisdešimt keturi.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad išklausytume Vilniaus rajono tarybos deputato B.Railos ir paskui spręstume klausimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt du.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė trys.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nuspręsta išklausyti. Gerbiamasis R.Maceikianecas dėl...

R.MACEIKIANECAS. Aš tik norėčiau sužinoti, kokiai antrai pusei atsto­vauja gerbiamasis B.Raila. Gerbiamasis A. Brodavskis yra rajono tarybos pirmininkas, B.Raila yra tiktai deputatas. Mes šiandien nekvietėm nei visuo­meninių organizacijų, nei partijų, nei Lenkų sąjungos atstovų iš mūsų pusės. Jeigu bus toks svarstymas, mes tuoj pat išeinam iš salės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš nežinau, kas galėtų pasakyti dėl antros pusės. Buvo kalbėta, kad tai yra tarybos deputatas. Prašom, gerbiamasis B.Raila. Gerbiamieji deputatai, aš nebuvau praeitą kartą, prašom patikslinti. Ar gerbiamieji deputatai išeina iš salės oficialiai, ar jie tiesiog nebeturi laiko? Aišku.

Gerbiamieji deputatai išeina iš salės oficialiai. Telieka dėl to apgailestau­ti, kažkodėl nenorima ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Prašom.

B.RAILA. Iš mūsų rajono vadovybės pusės labai negražu, kad jie taip pasielgė. Taip pat jie nenori girdėti ir lietuvių savivaldybėje. Šituo turbūt jūs įsitikinote. Mes, lietuviai, ten esam iš viso neišklausomi. Daroma taip, kaip ir dabar padarė. Ir aš noriu pasakyti, kad buvau pasiruošęs kalbai, ir noriu perskaityti, kad jūs žinotumėt, kas dedasi rajone. Keletą sykių buvo prasi­mušę iki komisijos, mus išklausė, bet ne visi. Dauguma nežino šitos situaci­jos Vilniaus rajone.

Jūs šiandien atsisakote svarstyti neeilinės mūsų Vilniaus rajono tarybos sesijos, įvykusios gegužės 24 dieną, dokumentus. Kad būtų geriau suvokia­ma, manau, reikalingas platesnis paaiškinimas ir kitokia mūsų rajono depu­tatų nuomonė.

Leiskite trumpai supažindinti su esama politine situacija rajone, kurią formuoja LKP(TSKP) platformininkai ir Lenkų sąjungos rajono skyriaus kraštutiniai aktyvistai, kurie šiai partijai priklauso. Rajono savivaldybės visa valdžia ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai iš Vilnijos irgi yra aktyvūs jos nariai. Tai jų sprendimai, suprantama, nepalankūs, priešiški Lietuvos Res­publikos Konstitucijai. Ir tai jums, gerbiamieji, šiandien jie parodė. Respubli­kos Aukščiausiosios valdžios nuostata leisti rajonų valdžios ir valdymo orga­nams savarankiškai spręsti visus vietos reikalus bei ne visiškai tobuli darbo įstatymai sudarė palankias sąlygas Vilniaus rajono vadovams įgyvendinti nedorą sumanymą - atleisti iš pareigų įžymesnius rajono lietuvius ir kitus lojalius Lietuvai žmones. Paminėsiu bent keletą. Pirmiausia susidorojimas su rajono Sąjūdžio nariais. Buvo atleistas kolūkio juristas Balandis, dirbęs anksčiau Sąjūdžio tarybos pirmininku. Šiomis dienomis formuojant savival­dybės aparatą, atleista landšafto architektė, mūsų rajono Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotoja Pauliukaitė, vyriausiasis architektas savivaldybės rajono grupės vadovas Ručinskas, kurį neseniai gerbiamasis A.Brodavskis iš rajono tribūnos suniekino, kad jis padaręs labai daug klaidų, negalįs dirbti ir yra nevertas to posto. Aš noriu pateikti ministro A.Nasvyčio patikrinimo aktą, kad gerbiamasis A.Brodavskis melavo. Atleistos taip pat Švietimo skyriaus inspektorės ir aktyvios sąjūdietės Sabienė, Laugalienė, Švietimo skyriaus vedėjas Trinkauskas. Iš viso - 26 žmonės. Tai vadinami nepatikimi asmenys, nepritariantys lenkų teritorinei autonomijai, aktyvūs valstybinės kalbos įsako įgyvendintojai.

Charakteringas kadrų pakeitimas ir ūkiuose. Maišiagalos tarybiniame ūkyje neišlaikęs spaudimo dėl sudarytų nepakenčiamų aplinkybių darbe "savo noru" atsistatydino net žemaitis direktorius Lankauskas. Jam išėjus, vadovaujant direktoriui Čiubajevui, platformininkui sekretoriui Lejinui čia per du metus buvo atleista net 17 lietuvių tautybės specialistų. Lietuvių beveik neliko. Iš jų nemažai yra Lietuvos savarankiškos komunistų partijos narių. Ir, aišku, Sąjūdžio aktyvistų. Sąrašą aš turiu. Čia papildomas sąrašas, gerbiamasis K.Motieka, kurį aš jums daviau. Yra kitas sąrašas. Aš galėsiu šitą įteikti iš Sąjūdžio grupės. O Avižienių sodininkystės tarybiniame ūkyje per paskutiniuosius metus atleista 10 specialistų, į kurių vietas priėmė net atvykusius iš Baltarusijos TSR. Atvykusieji, kaip ir Šalčininkų rajone, vos apšilę kojas, nori savo tvarką čia padaryti. Taip formuojami nauji kadrai.

Labai bloga situacija yra kultūros ir švietimo srityje, kuriai, dabar atleidus kompetentingus vadovus, vadovauti pavesta valdytojo pavaduotojui Aukš­čiausiosios Tarybos deputatui S.Akanovičiui. Jis turi tik vidurinį pedagoginį išsilavinimą ir baigęs Aukštąją partinę mokyklą. Daug kartų buvo kreiptasi į Švietimo ministeriją dėl daromų klaidų ir esamos blogos padėties rajone. Turiu čia visų rajono darželių vedėjų kreipimąsi, kurį anksčiau pateikė Švie­timo ministerijai ir Vilniaus savivaldybei, dėl kultūros švietimo darbuotojos Laugalienės ir nekompetentingo S.Akanovičiaus darbo. Jį pasirašė visų ra­jono darželių vedėjai. Čia dauguma lenkai ir rusai, ne vien tik lietuviai. Noriu taip pat įteikti Prezidiumo Pirmininkui.

Rajone veikia 57 bendrojo lavinimo mokyklos. 19 vidurinių, 27 devynmetės ir 11 pradinių. Lietuvių kalba dėstoma 2 mokyklose, o mišrių yra 28. Noriu pabrėžti, kad net per 46 procentus vaikų mokosi rusų kalba, nors rajone gyvena tik 9 procentai rusų tautybės žmonių. Rajono lietuvių tautybės gy­ventojai pageidauja, kad jų vaikai mokytųsi atskirose mokyklose, nes mišriose yra ne tik nepalankios sąlygos mokytis, bet ir vyksta kai kam pageidauti­nas natūralus nutautinimas. Mes jau pasiekėme šį tą - Nemenčinėje atskira lietuvių kalbos vidurinė mokykla. Bet kaip pasakė mokyklos direktorius: "Kuriatės vištidėje, gavot sparnelį". Vadinasi, 300 vaikų net negavo priesta­to. Gavo tokias patalpas, kuriose negalima dirbti. Yra po vieną langą, nėra apšvietimo ir panašiai. Taip su mumis susidorojama. Noriu pabrėžti, kad Vilniaus rajone kitataučiai gyventojai tikrai nori savo vaikus leisti į lietuviš­kas mokyklas ir darželius. Neseniai buvo važinėjama po rajoną. Aš kaip faktą paminėsiu, kad prieš kelias dienas buvo apsilankyta Lavoriškių apylin­kėje, gauti trys pareiškimai, kad tie asmenys leis savo vaikus į lietuvišką mokyklą ir kad mes galėtume ją atidaryti. Tie pareiškimai buvo atiduoti į Švietimo ir kultūros ministeriją, bet jie atsiuntė į Vilniaus rajono savivaldą. Tuojau buvo imtasi kontrpriemonių Gerbiamasis Švietimo skyriaus dar­buotojas Kvetkovskis su valdytojo pavaduotoju Akanovičiumi nuvyko ten ir šantažuodami prikalbino gyventojus, kad atsiimtų savo pareiškimus. Tie pareiškimai dingo. Mes toliau kreipėmės Švietimo ministerijoje į gerbiamą­ją Vokietaitienę. Ji pasakė, kad pas juos pareiškimų nėra ir mokyklos nebe­galės atidaryti. Tai ne pirmas atvejis. Tas buvo pernai Sudervėje ir kitose mokyklose. Yra tokių faktų. Važinėjo Švietimo ministerijos ir Universiteto darbuotojai. Taip pat yra daug pareiškimų dėl lietuviškų darželių atidarymo, bet mes jų negalime atiduoti savivaldybės darbuotojams, kurie kuruoja švietimą. Vėl bus važiuojama, atkalbinėjama, kad jie neleistų vaikų į lietu­viškus darželius. Pareiškimai daugiausia lenkų tautybės žmonių. Lenkų tau­tybės žmonės yra geranoriški, bet apdorojami mūsų rajono kai kurių šovinis­tiškai nusiteikusių vadovų. Aš tai pareiškiu tvirtai. Negalime pasiekti, kad rajono savivaldybės pertvarkytų laikraščio "Draugystė" darbą, kad nepublikuotų priešvalstybinių straipsnių, kad laikraštis nebūtų aktyvaus platformi­ninkų korespondento Goladovičiaus nuosavybe, kad būtų spausdinama įvai­rių nuomonių korespondencija. Daugiau istoriškai pagrįstų laidų mūsų Vil­nijos krašto reikalais turėtų transliuoti radijas ir televizija. Reikia peržiūrėti ir panaikinti įstatymą dėl Vilniaus rajono deputatų tarybos 1989 metų gruo­džio 28 dienos sprendimo neskirti ne Vilniaus rajono gyventojams žemės sklypų, nes tai prieštarauja Valstiečių ūkio įstatymui, neatitinka dabartinės blokadinės situacijos Lietuvoje. Atsirado bedarbių ir tai labai aktualu. Aš, kaip rajono Sąjūdžio tarybos pirmininkas, buvau užėjęs pas gerbiamąjį A.Brodavskį ir apie šitai kalbėjau. Pasakė: "Nesukit mums galvos! Tegu lietuviai iš Vilniaus miesto ir iš kitu rajonų važiuoja į Kelmę ir Kėdainius bei kitus tolimesnius rajonus”. Tai faktas. Kartu buvo Sąjūdžio atsakingasis sekretorius.

Valstybinė kalba labai sunkiai sau skinasi kelią. Savivaldybės sesijos posė­džiai vedami ir numatomi vesti nelietuvių kalba. Mums, lietuviams deputa­tams, kaip pasakė tarybos pirmininkas A.Brodavskis, sesijos metu savo Tė­vynėje teks naudotis vertėjais, tik neaišku kaip ir iš kokių lėšų. Vakar įvyko rajono, kaip minėjau, savivaldybės nacionalinių klausimų komisijos posėdis. Pirmininkavo gerbiamasis A.Brodavskis, dalyvaujant tarybos visiems na­riams ir kviestiems naujai sudarytos nacionalinės komisijos nariams. Buvo svarstomas ankstesnės deputatų sesijos sprendimas, o šiandien kalba visai ką kitą - tai dviveidystė. Jau rengiami Nacionalinio lenkų regiono nuostatai. Buvau pritrenktas, išgirdęs ilgas diskusijas dėl vietovardžių, gatvių pavadini­mų pakeitimo, savavališko pavadinimų sulenkinimo. Gerbiamieji Aukščiau­siosios Tarybos deputatai, išvykdami iš Vilniaus, matysite rodykles jau lenkų kalba. Kaip sakiau, "Na Kowno", "Solečniki" ir t.t. Numatoma nuostata dėl vietinio referendumo įvairiais klausimais, svarbiausia dėl rajono teritorijos vientisumo ir ribų nekeičiamumo. Man nedavė viso teksto. Buvo perskaityta rusų kalba. Ten diskutavo trys juristai, dirbę anksčiau Ministrų Taryboje ­Svetlikauskas, Jankovskis ir kiti. Jiems pavesta galutinai juridiškai suderinti visus punktus. Kitoje sesijoje šitie nuostatai bus priimti. Tai gerbiamojo A.Brodavskio žodžiai. Kaip matote, Vilniaus rajono savivaldybės deputatai, spekuliuodami blokados laikotarpiu ekonomine ir sudėtinga politine situa­cija Respublikoje, Pietryčių Lietuvoje ryžtingai tęsia veiklą, priešišką Lietu­vos valstybingumo atkūrimui. Apie tai liudija rajono savivaldybės deputatų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos Kovo 11 dienos akto. Aš noriu pabrėž­ti, kad prieš sesiją buvau pakviestas kaip deputatas ar kaip Sąjūdžio lyderis apdorojimui. Buvo pasakyta: "Mes, lenkų deputatai iš Vilniaus krašto, susi­laikėm priimant tuos sprendimus". A.Brodavskis paminėjo, kad dabar jie tikrai yra kitokios nuomonės. O dėl Aukščiausiosios Tarybos darbo A.Bro­davskis pasakė, kad jie maždaug per du su puse mėnesio nenuveikė, tik tuščiažodžiauja ir t.t. Išsakė visišką nepasitenkinimą gerbiamojo Pirmininko V.Landsbergio darbu. Su manim kartu buvo ir gerbiamasis Ladyga. Jis gali patvirtinti.

Atsisakymas vykdyti Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1989 metų rugsėjo 21 dienos nutarimą, pritarimams TSRS trečiojo Liaudies deputatų suvažia­vimo nutarimas Lietuvos klausimu ir kreipimasis į TSRS prezidentą M.Gor­bačiovą prieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 78 straipsniui ir kitiems Lietuvos įstatymams, o visiškai atitinka Kremliaus reikalavimus Lietuvos Respublikai. Manau, kad tokia padėtis negali būti toliau toleruojama, todėl prašome Aukščiausiąją Tarybą sudaryti valstybinę komisiją ir išanalizuoti rajono savivaldybės dokumentuose iškeltus klausi­mus bei darbuotojų, vadovų atleidimą iš darbo. Na, trumpai tariant, panai­kinti 1990 metų gegužės 24 dieną priimtą sprendimą. Toliau norėčiau paprašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl laikinųjų priemonių TSRS vykdomos blokados sąlygomis" 7 punktu skirti įgaliotinį Vilniaus ir Šalčininkų rajonams. Mes, lietuvių mažuma, (mūsų rajone 21 procentas) neturim kur užeiti pasitarti, niekas mūsų teisėms Tėvynėje neatstovauja ir negina. Ačiū jums, gerbiamieji, už dėmesį.  (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamajam B.Railai. Deputatas V.P.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Pritardamas Kazimiero Motiekos pasiūlymui ir toms diskusinėms mintims apie tai, kad mes negalime lyg ir palikti rajono gyventojų be tam tikro teisinio sprendimo, manau, kad mes galėtume taip protokoliškai priimti du pasiūlymus.

Kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos išleistų įstatymų vykdymas ir priežiūra yra Respublikos Teisingumo ministerijos ir prokura­tūros prerogatyva, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

Pavesti Teisingumo ministerijai pateikti Vilniaus rajono deputatų tarybai jos nutarimų teisinį įvertinimą ir paskelbti spaudoje Lietuvos Respublikos Pagrindinio Įstatymo ir kitų įstatymų numatytą tvarką, norint patikslinti ar pakeisti savivaldos įstatymą ir atsižvelgiant į etnodemografinę atskirų rajo­nų specifiką.

Mes, žengdami tą konstruktyvųjį žingsnį, Teisingumo ministerijai paveda­me išaiškinti Vilniaus rajono tarybai jos nutarimų teisinę situaciją.

Toliau mes priėmėm antrą. Pritariu K.Motiekos pozicijai, jog turime nurodyti terminą galbūt iki rugsėjo mėnesio (aš pritarčiau gerbiamajam V.P.Plečkaičiui, kad tai būtų realus laikotarpis). Kad Vilniaus rajonas įver­tintų.

O trečiu punktu, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pritaria Vil­niaus tarybai iš anksto pateikti detalų jų norimo Savivaldybės įstatymo pa­tikslinimo projektą, taip pat raštišką paaiškinimą, kuriame būtų nurodytos atskirų kompaktiškai gyvenančių vienos tautybės žmonių grupių gyvenimo vietos geografinės ribos, tų grupių skaitlingumas apylinkės ribose. Pateikus duomenis, žymiai paspartėtų mums visiems priimtinų klausimų sprendimas.

Kadangi Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba gauna daugybę laiš­kų iš piliečių, gyvenančių Šalčininkų ir Vilniaus kraštuose, kurie skundžiasi savo politinių teisių pažeidimu ar ignoravimu, kaip jie mano, turinčių tauti­nio persekiojimo elementų, Aukščiausioji Taryba, siekdama išvengti tarpna­cionalinių konfliktų, siūlo besiskundžiantiems piliečiams per savo deputatus pateikti alternatyvius projektus. Ir visa tai būtų galima šiuo laikotarpiu apsvarstyti, kad tai būtų konstruktyvūs pasiūlymai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai...

BALSAS IŠ SALĖS. Aš turėčiau klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.P.Andriukaiti, prašom, atsakyti...

BALSAS IŠ SALĖS. Ne, aš turiu gerbiamajam B.Railai klausimą. Nespė­ju pateikti ankščiau. Jis pasakė, kad rajone buvo keli lenkų tautybės žmonių pareiškimai Lavoriškėse atidaryti lietuvišką klasę. Paskui nuvažiavo ten pa­reigūnai ir atkalbėjo. Kiek aš žinau, gerbiamasis B.Raila čia norėjo atstovau­ti lietuvių tautybės gyventojams. Vadinasi, žmonėms, kurie yra skriaudžiami. Kur čia jis įžvelgia skriaudą, jeigu vieni prikalbėjo lenkų tautybės žmones vesti vaiką į tą lietuvišką darželį, o kiti atkalbėjo. Ar čia galima laikyti kažkokia skriauda?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, ar jūsų klausimas nėra retorinis? Gerbiamieji deputatai, ar jūs pritartumėte iš esmės deputato V.P.Andriu­kaičio protokoliniam nutarimui. Aš asmeniškai jokiu būdu tokio termino nesiūlyčiau.

V.POVILIONIS. Aš visgi nesuprantu, kodėl mes atsisakėme išklausyti visų kalbančiųjų. Atsisakę išklausyti motyvų, imame spręsti dabar atidėti ar neatidėti. Aš matau, kad daugelis deputatų nėra susipažinę su šiuo klausi­mu. Mes visi gerbiame deputato K.Motiekos autoritetą, bet jo vieno nuomo­nė, manau, nebuvo pakankamai pagrįsta. Manyčiau, kad visgi turi būti dis­kusija šituo klausimu. Nusprendėm dėl to, kad nepatogu klausyti šito klausi­mo ir paliekame jį pakibusį vėl ore. Užtenka vienos savaitės, kad galėtume sulaukti atsakymo iš vietinės valdžios. Tuo tarpu siūloma beveik iki rudens atidėti. Aš noriu pažymėti tiktai vieną dalyką, kad čia nereikia žiūrėti per tautinių santykių prizmę, čia į viską turi būti žiūrima grynai politiniu aspek­tu. Mes niekaip nesuprantame, kas yra valstybės interesai. Mes čia susirin­kome žiūrėti Lietuvos valstybės interesų, o tuo tarpu bandom išvengti klau­simo, nustumti jį toliau, kad sudarytume kažkam laiko rezervą išspręsti klausimus sau palankiai.

PIRMININKAS. Gal jau būtų galima pradėti tartis dėl konkretaus termi­no? Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau vis dėlto pritarti gerbiamojo V.P.Andriu­kaičio pasiūlymui dėl termino. Ir kodėl? Vienas dalykas - jau minėjau, kad vasara. Kitas dalykas - liepos 15 diena - Žalgirio metinės. Solidi data ­Lietuvos ir Lenkijos bendromis jėgomis buvo įveiktas vienas nuožmiausių priešų. Šita data turėtų padėti lietuviams ir lenkams suartėti, o jei mes pradėsime svarstyti, įkaitinsime atmosferą, tai dar labiau išsiskirsime.

PIRMININKAS. Deputatas, atsiprašau...

BALSAS IŠ SALĖS. Dabar replika V.Povilioniui. Norėčiau pasakyti vis dėlto, kad dėl to, jog mes čia visi išsisakysime, sprendimas nepajudės į priekį. Vis dėlto mes turime turėti informaciją apie Vilniaus kraštą, kaip ir minėjo gerbiamasis V.P.Andriukaitis. Tik turėdami normalią informaciją, mes gali­me diskutuoti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Čepaitis.

V.ČEPAITIS. Aš norėčiau priminti visiems Aukščiausiosios Tarybos de­putatams, jog visiškai įmanomas dalykas, kad prasidės mūsų derybos su Maskva. Ir aš labai nenorėčiau, kad tuo metu, kai prasidės derybos su Mask­va, liktų nors šiokia tokia konstitucinė abejonė dėl vieno Lietuvos rajono priklausomybės Lietuvos Respublikai, dėl to, kad ten galioja ne Lietuvos, o Tarybų Sąjungos įstatymai. Už tai ryžtingai protestuočiau prieš atidėjimą mūsų klausimo iki rudens. (Plojimai )

PIRMININKAS. Deputatas Z.Juknevičius. Gerbiamieji deputatai ir ypa­tingai gerbiamieji svečiai, aš prašyčiau jūsų susilaikyti nuo plojimų.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš šiek tiek norėjau atkreipti gerbiamųjų deputatų dėmesį, kad po šito kolegų iš Vilnijos krašto ir gerbiamojo A.Brodavskio išėjimo, mūsų situacija truputį pasikeitė. Jie iš karto parodė savo tą nusitei­kimą bendradarbiauti konstruktyviai. Ir man atrodo, kad dabar reikėtų nau­jai mums pasvarstyti iš esmės. Čia ginčai dėl ko kyla - diskutuoti, nedisku­tuoti apie problemas. Bet iš viso šiandien klausimas buvo ne dėl problemų, o dėl pripažinimo nepagrįstų sprendimų ir kad sudarytų komisiją, kuri tas problemas svarstys. Šita komisija turėtų pateikti, o tada - diskusijoms. Mes nusileidome, sutikom netgi taip jų neerzinti, netgi juos pakvietėme bendra­darbiauti, tačiau tos tuščios vietos ir A.Brodavskio solidarumas su jais, man atrodo, visiškai akivaizdus dalykas. Aš vis dėlto siūlyčiau grįžti iš esmės prie klausimo pripažinti tą nutarimą tokiu, koks jis ir yra - teisiškai nepagrįstu. Reikia sudaryti komisiją, kuri ir galėtų tas problemas nagrinėti.

PIRMININKAS. Deputatas L.N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš jau matau, kad mes nesame išsiaiškinę, ar turi kokį nors teisinį pagrindą tie reikalavimai dėl teritorinių autonomijų? Dėl šito būtinai reikia diskutuoti. Pagaliau mes tam esame ir pasiruošę, o šiuo metu atidedam šio klausimo svarstymą, visiškai neišsiaiškinę paprasčiausiai teisinės padėties, nes girdėjom pereitą kartą, kad jie šį reikalavimą netgi bandė grįsti tarptautinės teisės normomis. Šitą būtina padaryti - diskusija reikalinga. Anksčiau ar vėliau jinai vis tiek bus.

PIRMININKAS. Deputatas B.Genzelis.

B.GENZELIS. Gerbiamieji, aš nelabai suvokiu, ko mes būtent siekiame? Ar demonstruojame savo jausmus, ar sprendžiame politinę problemą? Mes šiandien turbūt visi turime suvokti, kiek mūsų kai kurie nutarimai yra ne­pagrįsti ir neapgalvoti. Sakysime, dėl Savivaldybės įstatymo. Va, štai kaip jis veikia! Mes dabar matome tą Savivaldybės įstatymą. Aš noriu pasakyti, kad tai yra klausimas, problema, kurią turime spręsti, turėdami tam tikrą infor­maciją. Mes negalime čia tiktai lieti emocijas, kad girdėtų mus per radiją. Štai kokie mes, žodžiu, patriotai! Tokiu būdu nieko nepasieksime; mes turime ar komisiją, ar kažką sudaryti, kad turėtume objektyvią informaciją, kas darosi, o ne tuščiai gaišti laiką ir dar labiau kurstyti aistras. Todėl aš siūlau visgi šiandien nutraukti šitas diskusijas ir Savivaldybės įstatymą reikia peržiūrėti iš naujo.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš atsiprašau, labai trumpai replikai prašyčiau žo­džio. Rytų Lietuvos reikalų tarybos pirmininko pavaduotojas Eigirdas. At­leiskit, gerbiamieji deputatai, bet man atrodo, atsisakydami priimti nutari­mo 2 projektą, jūs parodote politinį trumparegiškumą...

PIRMININKAS. Aš prašyčiau jūsų apgalvoti terminus...

EIGIRDAS. Atsiprašau, taip pat jūs pateisinate šitą šantažo politiką, kurią vykdo Vilniaus ir Šalčininkų rajono vadovai, šantažu stengdamiesi pasiekti savo tikslą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, iš esmės pritardamas deputato V.P.Andriukaičio ir deputato K.Motiekos pasiūlymui, visiškai negaliu sup­rasti, kodėl jie siūlo klausimą atidėti iki rudens, kada projekto nutarime pasakyta, kad reikia pripažinti tik du dalykus: sprendimas yra negaliojantis ir pavesti Valstybės atkūrimo ir kitoms komisijoms išanalizuoti dokumentus ir nieko daugiau. Tai todėl man visai nesuprantama. Aš suprantu atidėjimą politine prasme savaitei. Tai iš tikrųjų gali būti naudinga. Aš suprantu Vilniaus, Šalčininkų ir kitų rajono sprendimų atidėjimą, išaiškinus labai gerai aplinkybes ir esamą būseną ten, iki liepos, sakykim, 15 dienos. Bet man nelabai suprantama, kodėl mes turim iki rudens atidėti komisijos sudarymą ir paskelbimą teisiškai negaliojančiais.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš tik trumpą repliką. Ne komisijos sudarymas, bet iki rudens duoti terminą, kad jie paruoštų projektus. Tos tarybos, kuri žada pateikti mums tuos projektus, kad mes galėtume sužinoti tą situaciją. Ar jie iš tikrųjų gali tą padaryti per savaitę laiko. Jei gali, tai galima skirti ir savaitę konkrečiai medžiagai gauti, man atrodo, reikalingas pakankamas laikas.

PIRMININKAS. Jūsų truputį kitas... Tuoj prašysiu balsuoti, labai prašau jūsų neišsivaikščioti. Ne nebalsavom. Aš tuojau formuluosiu pasiūlymą bal­savimui. Kaip suprantu, jis neprieštarauja deputato V.P.Andriukaičio pasiū­lymui. Atidėti nutarimą "Dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 1990 metų, gegužės 24 dieną priimtų dokumentų", atsižvelgiant į deputato K.Mo­tiekos pasiūlymą, aptarti šį klausimą su Vilniaus rajono tarybos atstovais, iki birželio 19 dienos, iki kito antradienio, nes šįvakar mes iš tikrųjų negalėsime diskutuoti. Deputato V.P.Andriukaičio pasiūlymas, matyt, įtraukti į tą mūsų kito antradienio nutarimą, ir priimti visus tuos dalykus šiek tiek plačiau apsvarsčius. Ne, mes nubalsavome vieną kartą dėl to, kad šiandien neišplės­tume diskusijos. Bet nenubalsavome, kada ją tęsime. Tai aš už tai ir sakau, kad kitą antradienį tą diskusiją vystytume. Per tą laiką Vilniaus rajonas turės laiko pagalvoti, kaip elgtis. Ir nuspręsim. Ar sutinkate grįžti prie šio klausi­mo kitą antradienį? Ar reikia balsuoti? Deputatas K.Motieka.

K.MOTIEKA. Žinot, man susidaro įspūdis, kad mes norim šitą klausimą išspręsti mechaniniu būdu. Juk ten žmonės gyvi, su jais gi reikia kalbėtis. Nejaugi mes dabar per savaitę su jais ką nors padarysime ir įtikinsime.

PIRMININKAS. Aš bijau, gerbiamasis deputate K.Motieka, kad mes ne visai apie tuos dalykus kalbame.

K.MOTIEKA. Aš nežinau... Aš, pavyzdžiui, nesuprantu to savaitės termi­no. Kam jis yra duodamas, aš visiškai nesuprantu. Ką mes per tą savaitę turim pasiekti arba iš jų laukti? Tai dabar neduokim nė vienos dienos. Jeigu terminą skiriame, tai kam jis yra skiriamas, ko mes laukiame iš to termino? Aš laikausi savo pasiūlymo ir manau, kad suartėjimui reikia nors paisyti tų terminų, kurie nurodyti mūsų nutarimo projekte - iki liepos 15 dienos. Nors, sakyčiau, iš pradžių. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Motieka, aš dar kartą abejoju, ar mes tikrai kalbame apie tuos pačius dalykus. Mano supratimu, jūs, siūly­damas atidėti iki liepos 1 dienos, iki liepos 15 dienos ar iki rudens, nukeliate klausimo nagrinėjimo pradžią. Klausimo nagrinėjimo pradžią. Mes nepra­dėsime nieko daryti. Aš suprantu, kad šito nutarimo esmė ir yra pradėti klausimą spręsti iš esmės. Pradėti. Jūs siūlote atidėti ilgesniam laikui tam, kad parodytume gerą valią Vilniaus rajono tarybos vadovams ir tikitės pana­šios geros valios žingsnio iš jos. Na, tiesą sakant, būtent šiandien to nepama­tėm, tačiau galima laikytis savo pradinės nuostatos ir geros valios žingsnių palaukti. Tai galėtų turėti įtakos komisijos personalinei sudėčiai arba depu­tato V.P.Andriukaičio siūlymams ir kitiems dalykams, todėl aš nemanau, kad tai prieštarauja jūsų pasiūlymui. Deputatė V.Jasukaitytė.

V.JASUKAITYTĖ. Man neatrodo, kad čia yra koks ginčas arba nesutari­mas tarp lietuvių ir lenkų. Tai grynai politinė problema, t.y. LKP(TSKP) platformos veikla prieš Lietuvos nepriklausomybę, panaudoti kaip tik tą tarpnacionalinį klausimą. Ir jeigu mes norime įsigilinti į žmonių problemas, tai mes galim tą daryti lygiagrečiai, o šitam dalykui būtinai reikia suteikti labai aiškų apibrėžimą. Todėl mes, ilgai svarstydami, pralošim ir sau pasida­rysime vargo su kaip Kalbos įstatymu. Tai yra mūsų politinis priešininkas. Tą reikia pripažinti ir su priešininku reikia elgtis kaip su priešininku, bet nereikia pataikauti. Tai nėra nei mažas vaikas, nei vaikų darželis. Jeigu deputatai nori prieiti prie kokios bendros išvados, jie neprivalo išeiti iš salės, o privalo išklausyti, ieškoti kažkokių bendrų sąlyčio taškų. Jeigu šito nepa­daro, tai mes privalome būti silpnesni, nes puikiai suprantam, kur yra visų pavojai.

PIRMININKAS. Prašom deputatas Č.Okinčicas.

Č.OKINČICAS. Aš noriu pasakyti visai ką kitą. Prašau į vienų deputatų emocijas neatsakyti emocijomis. Jeigu čia kažkas kalba apie tai, kad mes negalim pasirodyti silpnesni, tai būtent jeigu nerodysime savo emocijų...

PIRMININKAS. Aš nesutinku, kad deputatas J.Pangonis išeitų iš salės. Gerbiamasis deputate J.Pangoni, reglamentas nėra patvirtintas. Žinot. Aš labai prašau deputatą J.Pangonį pasilikti, nes bus du balsavimai. Prašom.

Č.OKINČICAS. Aš noriu pabrėžti, kad jeigu jūs visi neatsakysite emocijo­mis į emocijas tų, kurie išėjo, tai būtent ir parodysit, kad jūs nesat silpnesni. Aš manau, kad tas terminas, istorinis terminas, kuris buvo pasiūlytas iki liepos 15 dienos, yra tikrai geras. Be to, čia ponia V.Jasukaitytė kalbėjo apie tai, kad atseit jie yra mūsų priešai. Tai būtent tą klausimą ir iškėlė ponas A.Brodavskis apie tai, kad bandytume klausimą spręsti kartu su Aukščiau­siąja Taryba. Tai mes turime būtent atsižvelgti į tuos visus dalykus. Aš manau, kad per mėnesį tikrai yra galimybė kartu išspręsti šitą klausimą. Ir aš prašau gerbiamojo pirmininkaujančio būtent šitą terminą pateikti balsavi­mui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate; kas tą mėnesį dirbs šitą darbą?

Č.OKINČICAS. Nesuprantu klausimo.

PIRMININKAS. Kas per tą mėnesį dirbs jūsų siūlomą darbą, jeigu mes nepriimsime kitą savaitę kokio nors nutarimo dėl...

Č. OKINČICAS. Tas klausimas iškeltas ir yra Prezidiumo nutarimu patvir­tinta, kad šituo klausimu rūpinsis gerbiamasis K.Motieka. Jis savo poziciją išdėstė, ir aš manau, kad klausimas iškeltas, data bus nustatyta. Rūpinsis ir Aukščiausioji Taryba, ir savivaldybė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, matyt, laikas spręsti klausimą balsuojant. Balsavimas protokolinis. Siūlomi tokie variantai: atidėti ir ne­begrįžti prie šito klausimo Aukščiausiojoje Taryboje, na, bent iki liepos 15 dienos. Yra kvorumas. Aš siūlau grįžti prie šio klausimo po savaitės, duoti truputį laiko ir tada tvarkyti juridinę šio klausimo pusę. Be abejo, iš esmės spręsime šį klausimą atskirai šiek tiek vėliau. Dabar dar deputatas L.Sabutis siūlo šį nutarimą priimti, na, bent jau rytoj. Taip supratau.

L.SABUTIS. Pradėjome svarstyti aną savaitę, tęsėme svarstymą šiandien. Mes tik galėtume padaryti pertrauką, svarstydami šį klausimą. Esam nuolat dirbanti Aukščiausioji Taryba ir, supratę, kad reikia grįžti prie to reikalo, grįšime. Tačiau, manau, poros savaičių pertrauka išties būtų galbūt ne pro šalį. Ir visi nusiteikę padirbėti būtent ir turėtų tą klausimą gvildenti. Tuo labiau kad Prezidiumas iš tikrųjų rekomendavo Prezidiumo nariams K.Mo­tiekai, E.Petrovui ir M.Laurinkui konkrečiai spręsti tas problemas. Kitas momentas - aš, žinoma, labai pritariu tai mūsų procedūrai, kad mes, išklau­sę deputatą B.Railą, galime Šiandien apsispręsti, ką daryti. Ir visiškai nepritariu tiems deputatams, kurie žinojo jau mūsų nuostatą, jog mes norim kartu išspręsti. Todėl, manyčiau, poros savaičių pertrauka pasiruošimui arba tiesiog pokalbiams, susitikimams reikalinga. Todėl siūlyčiau tokį projektą.

PIRMININKAS. Deputatas L.Sabutis pakoregavo ir pasiūlė klausimo ne­nutraukti, nepratęsti, o padaryti dviejų savaičių pertrauką svarstyme. Gal tada nereikėtų balsuoti, gerbiamasis deputate K.Motieka? Dviejų savaičių. Aš siūlyčiau savaitės pertrauką vis dėlto, bet tuo atveju, jeigu būtų sutikta iš esmės su tokiu pasiūlymu. Deputatė L.Andrukaitienė.

L.ANDRUKAITIENĖ Aš manau, kad nei dvi savaitės, nei mėnuo nėra pakankamas laikas, kad galėtume iš esmės šitą klausimą išspręsti.

PIRMININKAS. Kaip tik mes apie tai ir nekalbam.

L.ANDRUKAITIENĖ. Na, jeigu mes atidėsim šito nutarimo priėmimą dar, sakykim, porai savaičių, tai kada tą valstybinę komisiją sudarysime, kuri tuos reikalus tirs ir teiks medžiagą? Kada ji bus sudaryta?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pabandysiu formuluoti balsavimą šitaip. Kas už tai, kad darytume pertrauką vienai savaitei ir kas už tai, kad darytume pertrauką dviems savaitėms. Ar būtų dar kokių nors kitokių pasiū­lymų. Vis tiek jau šįvakar tai turbūt nepriiminėkim. Geriausiu atveju tai galėtume siūlyti, man regis, iki rytdienos padaryti pertrauką.

BALSAS IŠ SALĖS. Noriu pasiūlyti priimti šitą nutarimą. Dar vieną variantą.

PIRMININKAS. Dabar?

BALSAS IŠ SALĖS. Taip.

PIRMININKAS. Tada reikia diskutuoti. Ar jūs sutinkat su tokiu formula­vimu, kad ne priimti, o priiminėti šįvakar. Tada reikėtų iš esmės tartis dėl teksto. Bet yra užsirašiusių dėl to teksto diskutuoti. Mes negalim, jeigu balsuosime dėl teksto iš esmės. Apie tai aš ir kalbu. Gerbiamieji deputatai, prašom nebeiti prie mikrofono - jau pasigailėkim vieni kitų. Prašom balsuo­ti iš eilės didėjimo tvarka. Kas už tai, kad padarytume pertrauką iki rytdie­nos? Deputato V.Povilionio pasiūlymas. Buvo tiktai trys variantai: iki ryt­dienos, vienos savaitės pertrauka ir dviejų savaičių pertrauka. Šio nutarimo svarstymas. Ar jūs suspėjote suskaičiuoti, ar dar kartą reikia prašyti? Pert­rauka iki rytdienos. Kas už pertrauką iki rytdienos? Dešimtą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penki.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kas už ilgesnę pertrauką? Ilgesnė reiškia, kad ilgesnė už vienos nakties pertrauką. Labai aiškiai pasakyta. Gerbiamieji deputatai, aš negaliu siūlyti trijų variantų balsuoti. Galiu siūlyti tiktai po du alternatyvius variantus. Balsų dauguma yra. Gerbiamieji depu­tatai, argi jūs nesupratote, jeigu aš siūlysiu už savaitę, tai tie, kurie norės savaitės, kada nenubalsavome vienos dienos termino, negalės balsuoti. Išsi­dalins balsai.

Antras terminas - kas už vienos savaitės pertrauką svarstant šį klausimą. Ir dar vienas variantas - dviejų savaičių pertrauka. Kitų variantų nebuvo. Kas už vienos savaitės pertrauką svarstant šį klausimą.

Gerbiamieji deputatai, prašom nuleisti rankas, prašom susikaupti ir išk­lausyti. Vienos dienos pertrauka atmesta. Dabar gali būti tiktai vienos arba dviejų savaičių pertrauka, kitokių pasiūlymų nebuvo. Dar kartą prašau bal­suoti, kas už vienos savaitės pertrauką. Nesuspėjo suskaičiuoti balsų skaičia­vimo grupė. Prašom palaikyti rankas todėl, kad nesuspėjo suskaičiuoti. Ži­noma, kad galima. Kurie balsavo už vieną dieną, turi teisę balsuoti iš naujo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt trys.

PIRMININKAS. Kas už dviejų savaičių pertrauką?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt trys.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė vienas.

PIRMININKAS. Iš viso balsavo 87 deputatai. Siūlau posėdį baigti ir rytoj iš ryto spręsti klausimą iš naujo už tai, kad visi pernelyg pavargę. Salėje tikrai yra kvorumas. Tiktai prašau dar neišsiskirstyti. Susitarkim dėl rytdie­nos, išklausysim deputato L.Sabučio informaciją dėl ketvirtadienio ir penk­tadienio. Prašom išklausyti L.Sabučio informaciją.

L.SABUTIS. Buvo pritarta bent jau nebalsavus, jog penktadienį Prezidiu­mas sušauktų neeilinę sesiją arba neeilinį posėdį, skirtą birželio 14 ir birže­lio 15 dienų įvykiams. Jums sutrumpinta programa yra išdalinta, jūs matote, kokios priemonės bus organizuojamos 14 dieną. Čia yra taip pat siūloma, kad apygardose, rajonuose, gimtuose miestuose deputatai pagal galimybes taip pat dalyvautų 14 dieną ir sugrįžtų į Vilnių pradėti Aukščiausiosios Tarybos neeilinį posėdį birželio 15 dieną 12 valandą. Viena tik pertrauka numatyta, iki keturių norėtume užbaigti pranešimus ir pasisakymus. Many­tume, kad mūsų deputatai galėtų pasisakyti galbūt ne taip jau gausiai, dau­giau norėtume suteikti galimybę svečiams, po to spaudos konferencija. 15 dienos sesijai ruošiamos darbo grupės, deputatai talkina Prezidiumo nutari­mu, deklaracija ir taip pat laiškas į Suvienytųjų Nacijų Organizaciją. Many­čiau mes apsiribotume, tą dieną pažymėdami tuos tragiškus įvykius, po kurių Lietuva buvo įjungta į Tarybų Sąjungos sudėtį. Pakviestos visų sąjunginių respublikų delegacijos iki 2 - 3 žmonių. Prašėme ir vakar, ir šiandien komi­sijų pirmininkų, kad deputatai talkintų juos pasitinkant. Mes po šio posė­džio labai prašytume komisijų pirmininkus ir Prezidiumo narius užeiti į 308 kambarį prie apskrito stalo kokią 20 minučių detalizuoti, kad rytoj jūs galė­tumėte jau galiausiai pasakyti savo komisijų nariams apie platesnę progra­mą. Taip pat yra pakviesti žmonės - mūsų rėmėjai iš Suomijos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados. Kol kas atsakymo neturime...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš nelabai suprantu kas dabar vyksta salėje. Gerbiamoji viešnia, kuri stovi šalia deputatės N.Oželytės-­Vaitiekūnienės, labai jus prašau išeiti iš salės. Gerbiamoji Aukse Aukšti­kalniene, prašome išeiti iš salės. Prašom tęsti.

L.SABUTIS. Manyčiau, kad mūsų ši neeilinė sesija būtų tas akcentas ir kartu galbūt apžvalga to sunkaus istorinio kelio, kurį Lietuva nuėjo nuo 1940 metų birželio iki 1990 metų birželio. Tiek trumpai apie bendras prie­mones. Pasiruošęs atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Ar deputatas A.V.Patackas nori klausti? Deputatas V.P.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau klausti, kadangi klausiau posėdžio pra­džioje. O kaip dėl Lietuvos žmonių ? Daugelis kolektyvų ir žmonių nepa­tenkinti, kad yra pertrauka tarp ketvirtadienio. Penktadienis tampa pertrau­ka. Kaip mes iš viso žiūrime į mūsų žmones. Juk birželio 15 galbūt net svarbesnė diena už birželio 14, nes jeigu birželio 15, nebūtų ir birželio 14. Todėl reikia mums visiems spręsti. Aš siūlyčiau, kad šita diena taip pat būtų nedarbo diena. Galbūt atidirbtume už ją. Negalima taip elgtis su žmonėmis.

L.SABUTIS. Aš galėčiau tik tiek pasakyti, jog iš tikrųjų 14 diena yra perkelta, kaip žinote, iš šeštadienio. Ją nedarbo diena paskelbė Ministrų Taryba. Tai padaryta įstatymų nustatyta tvarka, o birželio 15 dieną iš tikrųjų turbūt dirbti nelabai būtų, tikslinga, todėl Ministrų Taryba tą yra patvarkiusi per kolektyvų vadovus, per įmonių vadovus. Jie turi teisę, vadovaudamiesi įstatymu, tą dieną perkelti į kitą. Čia jau vadovai ir patys kolektyvai. Deja, dvi dienos nebuvo paskelbtos. Jeigu pajuokautume, tai galima pasakyti, kad birželio 11 buvo darbo diena, juk taip pat neblogas jubiliejus. Tai tiek, o visa kita man atrodo taip. Jeigu kalbėtume apie birželio 15, tai mums jinai taip pat įtempto darbo diena. Patikėkite, tai nėmaž ne lengvesnė diena bus, ir mes dirbsime. Televizijai pasiūlyta transliuoti, taip pat transliuoti šį įrašą ir šeštadienį dar kartą. Jeigu kas dirbs, tai galės pažiūrėti šią transliaciją šešta­dienį.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi klausimų deputatui L.Sabučiui. De­putatė B.Valionytė, prašom.

B.VALIONYTĖ. Aš iš tiesų norėčiau pritarti gerbiamojo deputato V.P.Plečkaičio minčiai. Vis dėlto ir Biržuose yra daug kolūkių, įmonių kur net ir ketvirtadieniais bus darbo diena. Man atrodo, tai kolektyvo tokia nuomonė. O vis dėlto tai mūsų tautos Gedulo diena. Ir 15 taip pat. Todėl aš siūlyčiau dėl šito klausimo truputėlį dar padiskutuoti ir pagalvoti.

L.SABUTIS. Aš nesiūlyčiau Aukščiausiajai Tarybai šiandien balsuoti ir paskelbti birželio 15 nedarbo diena, kai taip nedaug liko laiko. Jau aiškinau, kaip galima išspręsti šį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų? Deputatas A.Norvilas.

A.NORVILAS. Atleiskit, aš repliką apsakysiu. Norėčiau pasiūlyti, kad birželio 15 dieną vėliavos būtų iškeltos su gedulo kaspinais.

L.SABUTIS. Kas iškelta?

PIRMININKAS. Prašom garsiau kalbėti. Prašom pakartoti savo pasiūly­mą - čia visiškai nesigirdi. Patikėkit.

A.NORVILAS. Pasiūlymas Prezidiumui.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti pasiūlymą, gerbiamasis deputate A.Norvilai, nes nieko negirdėti.

A.NORVILAS. Siūlyčiau, kad birželio 14 ir 15 iškilmių metu vėliavos būtų perrištos juodais kaspinais.

L.SABUTIS. Ši procedūra numatyta. Pasiūlyta Prezidiumo nutarimu, jog valstybinės vėliavos būtų perrištos juodu kaspinu, o Gedimino kalne ir virš Aukščiausiosios Tarybos pastato atitinkamai nuleista, kaip ir numatoma nuostatuose. Taip pat dar yra neišspręsta, nes laukiame, kada grįš Pirminin­kas iš Maskvos. Norėtume pradėti įteikinėti piliečių pažymėjimus. Ta proga prašyčiau tų, kurie dar nenusifotografavote deputatiniam pažymėjimui, jūsų laukia ateljė Rotundo 2. Tiems, kurie fotografavosi deputatiniam pažymėji­mui, bus padaryti piliečių pažymėjimai. Bet tie, kurie neturite dar nuotrau­kų, prašome nusifotografuoti. Labai norėjosi iki tos datos parengti ir įteikti jums taip pat ir deputatinius naujos formos pažymėjimus. Jeigu pasiseks, pasistengsime padaryti.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors turi klausimų deputatui L.Sabučiui? Galbūt jau galima būtų pasiriboti, gerbiamieji? Ar tikrai čia labai svarbūs klausimai? Laikas eina kuo tolyn, tuo greityn. Nebeturit klausimų? Paklaus­ti tik norite?

N.AMBRAZAITYTĖ. Aš norėjau tiktai paprašyti, kad gal rytoj būtų gali­ma trumpesnį posėdį padaryti todėl, kad 18 valandą Naujojoje Vilnioje vyksta mitingas, į kurį susirinks labai daug žmonių iš Lietuvos. Iš Naujosios Vilnios geležinkelio stoties važiavo tremtiniai. 20 valandą Kalnų parke taip pat mitingas, kuriame turės kalbėti ir gerbiamasis Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.

PIRMININKAS. Čia truputį užbėgote į priekį. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau dar su jumis išspręsti vieną didelį klausimą, prieš pradedant svars­tyti rytdienos darbotvarkę. Tikiuosi jos ilgai nesvarstysim. Štai prašom išk­lausyti.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai pranešama, kad Lietuvos gamybinio susivienijimo Vilniaus žemės ūkio mašinų gamykloje "Neris" dėl skaldytojiškų iš LKP (TSKP) organizacijos veiksmų susidarė įtempta politi­nė ir ekonominė situacija. Siekiama destabilizuoti padėtį, sukiršinti daugia­nacionalinį gamyklos kolektyvą, destruktyvios jėgos organizuoja mitingus, kuriuose išreiškiamas nepasitikėjimas susivienijimo vadovybe, nenurodant konkrečių kaltinimų, vyksta aktyvo agitacija". Ir taip toliau. "Kadangi šių veiksmų motyvai yra politiniai, o persekiojimas už politinius įsitikinimus prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, prašome jūsų imtis atitinka­mų priemonių. TSKP organizacija šiame susivienijime organizuoja rytoj darbo kolektyvo konferenciją". Čia yra tiktai siūlymai deputatams E.Petro­vui, Z.Balcevičiui, Č.Okinčicui rytoj dalyvauti šitoje konferencijoje. Jeigu jie sutiktų, tai mums nereikėtų daryti ypatingo sprendimo ir čia dabar svarstyti plačiai šį klausimą. Ar niekas iš pasiūlytų deputatų neprieštarauja rytoj dalyvauti šio susivienijimo konferencijoje? Man atrodo, kad laikas čia yra nurodytas. Nenurodytas - galima pasitikslinti. Nėra prieštaravimų? Tada dėl rytdienos darbotvarkės Gal jūs leistumėt man pasiūlyti, paskui jūs papildy­tumėte.

A.V.PATACKAS. Dėl kultūros...

PIRMININKAS. Ar galėčiau aš pasiūlyti darbotvarkę, o paskui visi papil­dymai, kurie jums bus priimtini. Taigi baigti balsavimą dėl pradėto klausimo dėl Vilniaus rajono, paskirti Paminklų apsaugos vadovą, išklausyti informa­ciją apie Lietuvos Respublikos valstybinį Įmonių įstatymo projektą, svarstyti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo projektą, svarstyti Aukščiausio­sios Tarybos nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinosios komisijos Lietuvos piliečių tarnaujančių TSRS ginkluotosiose pajėgose grąžinimo klausimo, svarstyti Lietuvos Respublikos Aukščiausio­sios Tarybos reglamentą. Atsižvelgiant į deputatės A.Ambrazaitytės prašy­mą rytoj posėdį baigti truputėlį ankščiau, tarkim, 17.30 valandą. Prašom dabar siūlyti savo papildymus arba prieštarauti klausimų įtraukimui į dar­botvarkę.

Dėl rytdienos darbotvarkės iš esmės susitarėm. Rytoj tada patvirtinsim oficialiai. 9 valandą komisijų pirmininkų posėdis, bet deputatas L.Sabutis komisijų pirmininkus kvietė dar ir šį vakarą trumpam pasilikti, taip? Taip, 308 kambary šiandien posėdis ir rytoj taip pat posėdis. Deputatas A.Norvi­las.

A.NORVILAS. Gerbiamieji deputatai, dar minutėlę dėmesio. Noriu dar kartą pakviesti visus deputatus pagal galimybes, jei neužimti, vykti į savo apygardas ir dalyvauti procesijose, žinoma, jeigu tai leidžia jūsų įsitikinimai. Kviečiu tai daryti tikrai aktyviai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar turi papildomą informaciją deputatas P.Varanauskas? Prašom.

P. VARANAUSKAS. Aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį. Šiandien jus kažkas apsėdo ir jūs du kartus įžeidėt moteris. Jeigu jūs jų neatsiprašysite, rytoj aš jus išbarsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs galit išbart ir šį vakarą. Dar deputatas V.Povi­lionis. Prašom.

V.POVILIONIS. Norėčiau sužinot, kada mes grįžtam - dabar ar rytoj?

PIRMININKAS. Rytoj iš ryto mes dar turim balsuoti.

V.POVILIONIS. Rytoj iš ryto?

PIRMININKAS. Taip, dėl atidėjimo termino. Gerbiamieji deputatai, šiandien mes priėmėm nutarimą "Dėl politinių partijų ir visuomeninių orga­nizacijų turto", restitucijos aktą dėl Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje ir nutarimą dėl jo įsigaliojimo, nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos". Pataisėme ir patvirtinome Vilniaus univer­siteto statuto įstatymą, tęsėme Vilniaus rajono gegužės 24 dienos sprendimų svarstymą. Padarėm daug darbų, todėl turime teisę šį vakarą ramiai pailsėti. Dar kartą primenu, komisijų pirmininkai kviečiami dabar ir rytoj 9 valandą susirinkti 308 kambaryje. Posėdis baigtas. Rytoj plenarinis posėdis 10 valandą.