Aštuoniasdešimtasis posėdis

1990 m. birželio 12 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas Č. V.STANKEVIČIUS ir deputatas A.A.ABIŠALAS.

Nutarimo dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės priėmimas

 

PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Labas rytas, gerbiamieji deputa­tai! Pradėsime šios dienos posėdį, kurio dienotvarkės projektą pateiks jums gerbiamasis A.A.Abišalas.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Šiandien labai daug klausimų balsavimui, todėl būtina, kad salėje būtų visi ir neišsivaikščiotų. Žinia, ketvirtadienį apsvarstyta daug klausimų, jie parengti iš esmės. Taigi šiandien pirmas klausimas - dėl politinių partijų ir organiza­cijų nuosavybės. Antras klausimas - Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo projektas. Turi pristatyti ir Biudžeto komisijos deputatas J.Pangonis. Trečias - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ir baudžiamojo kodekso pakeitimas ir papildymas. Pristato depu­tatas V.Šadreika. Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktas. Kas turi pristatyti? Deputato K.Motiekos šiandien nėra. Jis grįš? Gerai, vadinasi, jeigu deputatas K.Motieka suspės grįžti... Deputatas K.Motieka vis tiek turės grįžti, nes jis yra išvykęs kaip tik šiuo klausimu pas kardinolą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos Res­publikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos. Švietimo, mokslo ir kul­tūros komisija, pranešėjas - deputatas S.G.Ilgūnas. Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo projektas. Ekonomikos komisija, pranešėjas deputatas G.Vagnorius. Šiandien tik įstatymo pristatymas ir susitarsime, kokia tvarka dirbsime. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos dek­laracija dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metais. Mes esame priėmę pareiškimą, tekstas nesikeičia, deputatas E.Zingeris yra įsitikinęs, kad reikia jį padaryti oficialiu dokumentu. Tiesiog pakeisti jo pavadinimą iš pareiškimo į deklaraciją. Vilniaus universiteto statuto tvirtinimas. Kaip žinot, jis buvo svarstytas, buvo pateikta pastabų, statuto rengė­jai į jas atsižvelgė arba neatsižvelgė, ir Universiteto atstovai yra pakviesti 12 valandai, todėl gali būti, kad mes ne ta tvarka svarstysim klausimus, kaip aš dabar perskaičiau, kad būtų patogiau mūsų svečiams iš Universiteto. Dėl Vilniaus rajono Tarybos 1990 metų gegužės 24 dienos sprendimo. Teisinės sistemos ir savivaldybių reikalų komisija, pranešėjai - deputatai Z.Juknevičius ir J.Dringelis. Ir paskutinis klausimas, kuris šiandien turėtų būti prista­tytas - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projekto tolimesnis svarstymas. Jums turėjo būti išdalintas viso Reglamento projektas. Ar, gerbiamieji deputatai, jį turite?

PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Tik ką Biudžeto komisijos pirmi­ninkas paprašė, kad šiandieną dar nebūtų balsuojama dėl Lietuvos Respub­likos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo projekto. Prašo atidėti šį klausimą, jie turi dar kai ką patikslinti.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Ką gi, jeigu komisija prašo, tai taip ir reikia daryti, nes neturėsim dėl ko balsuoti. Ar deputatas A.Rudys prašo atidėti ir su tuo susijusį administracinių teisės pažeidimų klausimą?

A.RUDYS. Ne, aš manau, kad šitą galima todėl, kad mūsų klausimas yra susijęs su Savivaldybių reikalų komisijos prašymu, nes ruošiamas susitikimas su savivaldybių vadovais ir nori, taip sakant, dar kartą peržiūrėti šitą projektą kartu su tais, kuriems betarpiškai svarbu.

PIRMININKAS. Kuriam laikui Savivaldybių reikalų komisija prašo nu­kelti šio klausimo svarstymą?

A.RUDYS. Kitai savaitei.

PIRMININKAS. Į kitą savaitę? Gerai. Kas dar turi pasiūlymų?

BALSAS IŠ SALĖS. Kadangi ši savaitė tokia ypatinga, galbūt reikėtų šiandien sužinoti apskritai šios savaitės darbų tvarką. Be to, aš konkrečiai gavau iš rinkėjų daug pasiūlymų ir daug neaiškumų dėl šios savaitės darbo tvarkos apskritai, nes žmonės nedirba ketvirtadienį, penktadienį lyg ir jiems reikėtų dirbti, o šeštadienį, sekmadienį vėl poilsio diena. Tai galbūt mes galime priimti sprendimą kokį nors ir sureguliuoti šią darbo tvarką.

PIRMININKAS. Aš manau, kad šį klausimą reikia paruošti. Jį apsvarstyti, ko gero, bus galima šiandien po poetų. Ar dar kokių nors pasiūlymų deputa­tai turi? Deputatas V.Šadreika.

V.ŠADREIKA. Kadangi Biudžeto komisija siūlo nesvarstyti Valstybinės inspekcijos įstatymo projekto, manyčiau, negalima svarstyti ir Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo, nes jo preambulėje yra parašyta: "Ryšium su Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo priėmimu daromi tie pakeitimai". Jeigu mes tvirtintume, tai, kaip sakoma, nuo stogo pradėtume statyti.

PIRMININKAS. Manau, kad logiška. Ačiū. Deputatas V.Terleckas.

V.TERLECKAS. Dėl Universiteto statuto tvirtinimo. Čia buvo paskelbta informacija, kad statutas apsvarstytas. Kiek aš pamenu, ketvirtadienį buvo ne svarstymas, o supažindinimas, ir buvo tiktai pasiaiškinti klausimai, bet diskusijų, dalykiškų pasiūlymų tai gana mažai buvo. Aš maniau, kad tas klausimas bus tęsiamas šiandien. Aš nelaikau, kad jis yra paruoštas tvirtinimui. Na ir siūlau, kad apsvarstytų kai kurios komisijos, pavyzdžiui, Ekono­mikos, bet, deja, jis neapsvarstytas. Ten yra daug ekonominių dalykų. Prieš tai reiktų, manyčiau, jį patvarkyti.

PIRMININKAS, Kiek žinau, ir deputatai, ir komisijos yra davę savo pasta­bas, jos yra svarstytos, kiek įsivaizduoju, ir komisijose, ir pačių statuto auto­rių, tačiau jeigu deputatai nuspręs, kad jo šiandien priimti negalima, tai jau čia jų valia. Bet svarstyti mes jį šiandien turime. Prašom, deputatas Z.Jukne­vičius.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėčiau repliką į gerbiamojo V.Terlecko čia, taip sakant, prašymą nesvarstyti. Juk ketvirtadienį...

PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Z.Juknevičiau, deputatas V.Terleckas nesiūlo nesvarstyti, tik jis abejoja, ar šiandien bus galima priimti. Ar bus galima balsuoti, pamatysime svarstydami.

Z.JUKNEVIČIUS. Juk deputatas V.Kačinskas, atstovaudamas Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai, pažadėjo organizuoti svarstymą visose komisi­jose. Taip sutarėm. Ir Universiteto žmonės, kurie rengė tą, irgi sutiko atsiž­velgti, išnagrinėti tas pareikštas pastabas.

PIRMININKAS. Jos čia yra įvertintos.

Z.JUKNEVIČIUS. Todėl toks buvo nutarimas. O dar mes atkėlėm į šią dieną dėl to, kad gerbiamasis rektorius rytoj išvyksta. Jau dalyvauti jisai svarstyme negalės. Išvyksta ilgam. Galima ir diskusijas surengti, bet būtinai reikia svarstyti.

PIRMININKAS. Deputatas A.Butkevičius.

A.BUTKEVIČIUS. Yra parengti Krašto apsaugos įstatymo, Krašto apsau­gos prievolės įstatymo projektai. Šiuo metu yra pateikti komisijose. Norėtu­mėte, kad būtų įtraukti į dienotvarkę svarstyti.

PIRMININKAS (Č.V.STANKEVIČIUS). Bet ne į šios dienos, tiesa?

A.BUTKEVIČIUS. Taip, ne į šios dienos.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Tai rytdienai numatyti šitie klausimai. Jeigu patenkina...

A.BUTKEVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar dar kitų pastabų gerbiamieji deputatai turės darbot­varkei? Jei ne, tai prašom tada patvirtinti tokią darbų tvarką šiai dienai:

  1. Dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės.

2. Katalikų Bažnyčios padėties Lietuvoje restitucijos aktas.

3. Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos.

4. Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo projekto pristatymas.

5. Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metais. (Labai nedidelis pakeitimas ir balsavimas.)

6. Vilniaus universiteto statuto tvirtinimas.

7. Vilniaus rajono tarybos gegužės 24 dienos sprendimai.

8. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentas.

Prašom paspausti savo mygtukus tuos, kurie sutinka su tokia darbotvarke. Prašom tą padaryti ir tuos, kurie sėdi ne savo vietose. Gerbiamasis deputate E.Vilkai, ten mygtukai neveikia. Ar deputatas V.Kačinskas galėtų atlikti savo pilietinę pareigą - paspausti savo registracijos mygtuką? Darbotvarkė patvirtinta, pradedame dirbti pagal ją.

Dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės. Klausimą pateikia Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Pristato deputatas J.Liaučius. Prašom.

J.LIAUČIUS. Gerbiamieji deputatai, leiskite pristatyti nutarimo rezoliucinę dalį.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Sudaryti šios sudėties Aukščiausiosios Tarybos deputatų komisiją: V.Beriozovas, B.Gajauskas, S.Malkevičius, V.Pikturna, L.N.Rasimavičius, K.Uoka.

Sustosiu ties šios komisijos sudėtimi, kadangi tiek praėjusio posėdžio metu, tiek šiandien antrą kartą dokumento autoriai oficialiai siūlo deputa­tams, kurie atstovauja TSKP programai, deleguoti vieną savo atstovą į šią valstybinę komisiją. Motyvai: a) tai padėtų apsaugoti ir jų teises; b) jokio specialaus įgaliojimo ar delegavimo nereikia, kadangi pats deputatų statusas suteikia šią teisę, o Aukščiausioji Taryba duoda tokį pavedimą. Jeigu atsisakytų deleguoti tokius deputatus, manyčiau, kad jie, kaip kiekviena suinteresuota partija, turi teisę pagal 2 punktą pateikti atstovus į komisiją. Jeigu ne kaip deputatus, tai kaip atstovus. Manyčiau, kad tai tikslinga ir dėl trečio motyvo - dėl praktinės šio klausimo eigos. Juk visa Lietuva girdėjo, kad kai desantinės Sovietų Sąjungos pajėgos užėmė tuos pastatus, buvo pasakyta, su jais niekas nesikalbėjo. Šiuo metu, kai Aukščiausioji Taryba nori nustatyti šių pastatų teisinę priklausomybę, manyčiau, kad pats laikas yra kaip tik dalyvauti šioje komisijoje ir ginti savo interesus. Tokia komisijos nuomonė dėl sudėties.

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

J.LIAUČIUS. 2. Per 10 dienų kiekviena suinteresuota oficiali visuomeninė organizacija ar partija pasiūlo į nurodytą komisiją po du įgaliotus savo atstovus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė darbui į šią komisiją ekspertų teisėmis nukreipia Finansų, Teisingumo ministerijų, Valstybinio archyvo bei Res­publikinio techninės inventorizacijos biuro specialistus.

3. Įpareigoti Lietuvos Respublikos įstaigas, organizacijas pateikti šiai ko­misijai reikalingą informaciją bei dokumentus.

4. Komisija iki šių metų rugsėjo 15 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai išvadas ir įstatymo dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės Lietuvoje projektą.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai turi klausimų pranešėjui? Klausimų neturite? Ačiū, gerbiamasis deputate J.Liaučiau. Ar nori kas nors kalbėti dėl pataisyto projekto? Ar gerbiamieji deputatai, TSKP nariai, pa­siūlys ką nors iš savo narių į komisiją? Jūs atsisakote. Ką gi, Aukščiausioji Taryba, žinoma, negali priversti nei vienos partijos atstovų. Ar tai reiškia, kad jūs atsisakote pretenzijų į kokį nors teisėtą turtą Lietuvoje? Prašom pasiruošti balsuoti. Jeigu pastabų nėra, primenu į komisiją įeinančių depu­tatų pavardes: V.Beriozovas, B.Gajauskas, S.Malkevičius, V.Pikturna, L.N.Rasimavičius ir K.Uoka.

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, aš retoriškai noriu. Ar nevertėtų čia tada įrašyti, kad buvo pasiūlyta TSKP nariams.

PIRMININKAS. Stenogramose viskas fiksuojama, o nutarime vargu ar to reikia. Ar dar kas nors turi pastabų? Galbūt kas nors nori pasiūlyti kokių nors kitų narių į komisiją arba pasisiūlyti pats? Nėra. Prašom tada balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad nutarimas dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės, koks buvo pateiktas deputato J.Liaučiaus, būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniasdešimt šeši.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Dėl Lietuvos Res­publikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos. Klausimą pateikia Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Pranešėjas - komisijos pirmininkas depu­tatas S.G.Ilgūnas.

S.G.Ilgūno pranešimas dėl LR kultūros paminklų apsaugos inspekcijos įkūrimo. Diskusijos

 

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai. Kaip jūs prisimenate, kai svarstėme Aplinkos apsaugos departamento klausimą, dauguma deputatų priėjo prie išvados, jog prie Aukščiausiosios Tarybos turėtų būti įkurta atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai Kultūros paminklų apsaugos inspekcija. Noriu pa­čioje pradžioje pasakyti, kad mūsų kultūros paminklų apsauga yra apverkti-na, kad ir mūsų visuomenė, ir kai kurie deputatai skiria toli gražu nepakan­kamą dėmesį kultūros atminties išsaugojimui ir paminklų kultūros apsau­gai, kurią mes ruošiamės formuoti. Faktą, kad Kultūros paminklų apsaugos inspekcija yra lyginama su automobilių inspekcija, perkėlus į kitą plotmę, galima sakyti, kad tūkstantmetė mūsų kultūra yra lyginama su autotransportu. Tai, švelniai tariant, yra neteisingas vertinimas. Iš kitos pusės, suteikus daug teisių mūsų savivaldybėms, išryškėja neigiama pozicija kai kuriose vietovėse, kad pirmiausia, ypač sunkiomis blokados sąlygomis, mūsų dabar­tiniu sunkmečiu, etatų mažinimas ir lėšų taupymas prasidėjo kultūros dar­buotojų sąskaita. Tuo tarpu iš istorijos žinome, kad kai tauta atsidurdavo prie prarajos krašto, kai grėsdavo jai akivaizdus išnykimo pavojus, jos atgi­mimo pranašai visada prisimindavo šventą tėvų palikimą. O iškovojus nepriklausomybę, šis palikimas būdavo turtinamas, kaupiamas, saugomas nuo pražūties. Noriu jums priminti mokslininko Norberto Vėliaus mintis apie mūsų kultūros paveldo išsaugojimą. Jis rašo taip: "Nors mes ir išsaugojome politinę nepriklausomybę, tačiau visi dar tebekvėpuojame užterštu vaka­rykštės dienos oru, mūsų dvasios pasaulis tebėra skurdus ir suskilinėjęs, mes nebemokame gražiai taisyklingai mąstyti ir kalbėti, dorai, sąžiningai elgtis ir dirbti, nebejaučiame dvasinės harmonijos, meilės ryšio su tėvais ir protė­viais, su artimaisiais ir tolimaisiais kaimynais, su visu mus supančiu pasauliu. Mes jaučiamės bejėgiai susidūrę su smurtu ir prievarta, su pasaulio žūties galimybe, su gyvybės ir mirties, su trumpalaikiškumo ir amžinumo paslaptimis. Kad mes taptume vėl pilnaverčiais, laisvais žmonėmis, pirmiausia turi­me nugalėti vergą savyje, turime sugrąžinti į širdis ir protus pagarbą savo kalbai, istorijai, papročiams."

Todėl noriu prašyti gerbiamųjų deputatų kultūros palikimui, kultūros paminklų inspekcijos svarbai skirti didelį dėmesį, nes tai, kas yra sunaikinama, ką kūrė mūsų protėviai šimtmečiais ir tūkstantmečiais (archeologijos paminklus galima sunaikinti per dieną), negalima niekaip atkurti, nes kultūros palikimo dalykai yra neatkuriami. Kokias funkcijas mes ruošiamės pa­vesti Kultūros paminklų apsaugos inspekcijai? Pirmiausia inspekcija turi teisę įtraukti į laikiną paminklų apskaitą iki dvejų metų naujai išaiškintus vertingus objektus. Apie tai ji informuoja miesto, rajono savivaldybę, moks­linį paminklosaugos centrą, bei įtraukiamojo į apskaitą objekto šeimininką. Paminklų apsaugos inspekcija turėtų teisę apžiūrinėti, tikrinti, tirti ir fiksuoti istorijos, kultūros paminklus ir visus kitus objektus, galinčius turėti kultūrinę išliekamąją vertę, laikinai įrašyti įskaiton naujai išaiškintus, turin­čius kultūrinę vertę objektus, duoti nurodymus dėl paminklų naudojimo pakeitimo, nurodyti priemones, kurių reikia imtis, kad nežūtų ir nebūtų sunaikinti paminklai, sustabdyti statybos ir kitus darbus. Šių darbų procese iškilus kitam pavojui paminklams arba pažeidus jų apsaugos taisykles, sura­šyti protokolus dėl istorijos ir kultūros paminklų apsaugos ir naudojimo taisyklių pažeidimo, skirti baudas piliečiams ir pareigūnams arba perduoti medžiagą teisėsaugos organams. Valstybinė paminklų apsaugos inspekcija, siekdama gerinti paminklosaugą ir paminklotvarką, turėtų ruošti pasiūlymus Ministrų Tarybai, žinyboms, taip pat pasiūlymus dėl juridinių pamink­losaugos, paminklotvarkos ir paminklonaudos dokumentų tobulinimo, pa­pildymo, koordinuoti ir rūpintis savo regioninių skyrių veikla. Būtų planuojami 4 regioniniai skyriai, tai yra Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Visoje Respublikoje pagal paskirstytus regionus turėtų būti tiesioginė pa­minklosaugos ir paminklotvarkos kontrolė to regiono teritorijoje. Jūs visi turite nutarimo projektą, kurio 3 punkte yra toks skyrius: "įkurti Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje padalinį, kuris kontroliuos valstybinės kalbos įstatymo vykdymą". Čia yra tam tikrų niuansų. Buvo Lietuvių kalbos draugijos tarybos ir Lietuvių kalbos draugijos valdybos kreipimasis į Aukščiausiąją Tarybą, į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą. Prašė ir siūlė įsteigti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento Valstybinės kalbos įstatymo vykdymo inspekciją. Mūsų komisija šį klausimą svarstė ir priėjo prie išvados, kad kalbos valstybinės kontrolės funkcijas gal geriau derėtų pavesti Paminklų apsaugos inspekcijai, o ne Valstybės kontrolės departamentui. Motyvas būtų toks: kalbos klausimas artimesnis kultūrai negu mūsų valstybės kontrolei, kuri iš esmės dabar kol kas aprėpia tiktai finansinę pusę. Noriu atkreipti dėmesį, jog šitas klausimas yra labai svarbus. Mūsų kalbos padėtis yra apverktina. Nors priimtas įstatymas dėl valstybinės kalbos, tačiau jis nevykdomas. Mūsų kalba vegetuoja. Deja, tenka pripažinti, jog ir mūsų deputatai toli gražu ne tiek dėmesio skiria savo kalbai, kiek reikėtų skirti. Kalbėdamas apie tai, norėčiau papra­šyti visų deputatų, einančių prie mikrofono, pamąstyti, kaip lietuviškai teisingai pasakyti savo mintį ir neliesti, kai nesiruošiama liesti mikrofono ir panašiai. Todėl mūsų komisija nutarė ir siūlo jums tokią inspekciją įkurti Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos struktūroje.

Yra ir kita nuomonė. Prezidiumo narys deputatas R.Gudaitis yra tos nuomonės, jog Lietuvių kalbos komisiją reikia įkurti prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Atskirai. Reiktų tai pasvarstyti. Gal gerbiamasis R.Gu­daitis čia detaliau išdėstys tą savo nuomonę. Vakar mūsų komisijoje šitas siūlymas buvo svarstomas, tačiau dauguma komisijos pasisakė už tai, kad kalbos inspekcija liktų Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos sudėtyje. Tad leiskite jums pasiūlyti balsuoti už mūsų komisijos paruoštą nutarimo dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos projektą. Jūs jį visi turite. Noriu paklausti pirmininkaujančiųjų, ar reikia jį dar kartą perskaityti, ar nereikia?

PIRMININKAS. Reikia klausti ne mūsų, bet deputatų. Ar deputatai turi tekstą?

S.G.ILGŪNAS. Projektai buvo išdalyti anksčiau. Gal daugelis nebeturi? Ar reiktų perskaityti?

PIRMININKAS. Perskaitykit, jis neilgas.

S.G.ILGŪNAS. "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Įkurti Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekciją, atskaitingą Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.

2. Pavesti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai iki 1990 m. birželio 25 d. paruošti inspekcijos įstatus, taip pat kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektus.

3. Įkurti Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijoje padalinį, kuris kontroliuos valstybinės kalbos įstatymų vykdymą.

4. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išnagrinėti klausimą dėl jai atskaitingo Paminklotvarkos departamento ir savarankiško Paveldo mokslinio instituto įsteigimo".

PIRMININKAS. Prašom klausti. Deputatas V.P.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš taip pat ir klausimą norėčiau, ir apskritai vieną repliką dėl kalbos inspekcijos. Ar jūs žinote pasaulyje tokių pavyzdžių, kad administracinėmis priemonėmis būtų bandoma sunorminti kalbą?

S.G.ILGŪNAS. Taip, yra tokių pavyzdžių.

V.P.PLEČKAITIS. Galbūt tokių pavyzdžių ir yra, bet gal mes vis dėlto neikime šituo keliu, nes kalbos inspekcija - kažkas nesuprantama. Apskritai tai nonsensas, man atrodo. Ir aš nebalsuosiu už tokį projektą, jeigu ten bus toks dalykas numatytas. Reikia pradėti nuo mokyklų, universitetų, kitų dalykų, o ne patvirtinti pareigūnus, kurie pradėtų mokyti kalbos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.P.Plečkaiti, prašom nesibarti, jūsų teisė yra balsuoti ar nebalsuoti, bet kam reikia pykti?

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamajam V.P.Plečkaičiui ir kitiems noriu priminti jau prieš 400 metų Daukšos pasakytus žodžius: "Ne pilių tvirtumu ir ne miestų turtingumu gyvuoja tautos, o tik išlaikydamos ir puoselėdamos savo kalbą".

PIRMININKAS. Deputatas V.Terleckas.

V.TERLECKAS. Aš norėčiau sužinoti, ar prie Ministrų Tarybos funkcionuoja panaši struktūra, panašus departamentas, kaip kad čia siūloma.

S.G.ILGŪNAS. Ne, prie Ministrų Tarybos neveikia toks.

V.TERLECKAS. O koks veikia?

S.G.ILGŪNAS. Yra Kultūros paveldo departamentas, kurio funkcijos kitos.

V.TERLECKAS. Tai norėčiau sužinoti funkcijų skirtumus.

S.G.ILGŪNAS. Pats pavadinimas jau rodo, kad Kultūros paminklų ap­saugos inspekcija kontroliuos kultūros paminklų būklę. O departamentas prie Ministrų Tarybos užsiiminės paminklotvarka ir paminklonauda. Institutas - paminklotyra.

PIRMININKAS. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Norėčiau paklausti čia, kadangi nebuvo išdalintos funk­cijos ir aš neturėjau galimybės dalyvauti jūsų posėdžiuose, kai sprendėte šitą klausimą. Ar čia nesusiaurinamos šitos įstaigos funkcijos, jeigu apsiribojam tiktai inspekcija. Aš suprantu, kad tiktai inspektavimas. Ar šita organizacija negalėtų koordinuoti mokslo tyrimo darbų arba gal dar ko nors? Ar ne geriau būtų būtent išplėsti iki departamento lygio taip, kaip buvo padaryta su Aplinkos apsaugos departamentu?

S.G.ILGŪNAS. Mes tą klausimą svarstėme, tačiau turėjome galvoje sunkią finansinę būklę ir kad nebūtų pristeigta daug tų departamentų. Antra vertus, prie Ministrų Tarybos Paveldo departamentas jau yra. Kad nebūtų painiavos, mūsų komisija siūlo įsteigti tik inspekciją.

PIRMININKAS. Deputatas L.N.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Kaip žinome, panaši institucija Prancūzijoje patyrė visišką fiasko. Esant dabartinei politinei situacijai...

S.G.ILGŪNAS. Atsiprašau, jūs turite galvoje paminklų apsaugą?

L.N.RASIMAVIČIUS. Ne, ne, kalbos.

S.G.ILGŪNAS. Tik kalbos?

L.N.RASIMAVIČIUS. Tik kalbos inspekciją. Ar jums neatrodo, kad, esant dabartinei politinei situacijai, būtent šito klausimo kėlimas, netgi kėlimas ir viešas svarstymas susilauks irgi visiškai priešingų rezultatų?

S.G.ILGŪNAS. Manau, kad ne. Yra kalbos komisija, kuri duos nurodymus, tačiau nėra struktūros, kuri kontroliuotų, kaip šitos komisijos siūlymai yra vykdomi. Juk kažkas turėtų tą kontroliuoti. Ir manau, kad todėl tokia kalbos inspekcija yra reikalinga.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Aš dar norėčiau paaiškinti, kad šitos inspekcijos funkcijos Prancūzijoje yra ne tiek kalbos mokymas, kiek kalbos apsauga nuo anglosaksiškų technologijos terminų, nuo kompiuterinės civilizacijos terminų, kurie ištisai angliški. Mūsų irgi laukia lavina svetimžodžių, ir kažkas turi rūpintis kalbos švarumu. Tai būtų būtent dar viena tos inspekcijos funkcijų. Gal ir pati svarbiausia.

PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas, prašom. Čia nebuvo klausimo. Tiesą sakant, deputatas A.V.Patackas kaip visada elgiasi ne taip, kaip derėtų. Prašom.

K.LAPINSKAS. Norėčiau pasiteirauti, kiek valdymo organų arba valstybės įstaigų kultūros srityje vis dėlto reikalinga turėti Lietuvos Respublikai? Jūs minėjote, kad Ministrų Taryboje įsteigtas Kultūros paveldo departa­mentas. 4 nutarimo punkte jūs siūlote Vyriausybei vėl svarstyti klausimą dėl atskaitingo Paminklotvarkos departamento įsteigimo. Kaip žinome, taip pat turime Kultūros ministeriją. Šituo nutarimu įsteigiame Kultūros paminklų apsaugos inspekciją. Tai kada bus galų gale šitų valstybinių institucijų kūrimo galas? Kaip jums atrodo?

S.G.ILGŪNAS. Šituo siūlomu mūsų nutarimo priėmimu bus galas.

K.LAPINSKAS. Norėjau dar klausti. Ekonominis pagrindimas, ekonominiai dalykai. Kiek atsieitų valstybei šitų kultūros institucijų steigimas?

S.G.ILGŪNAS. Galėsime atsakyti tada, kada bus paruošti įstatai.

PIRMININKAS. Ar dar kas nors nori paklausti? Deputatė V.Jasukaitytė. Prašom.

V.JASUKAITYTĖ. Aš nenorėčiau klausti. Jeigu leisit, aš norėčiau truputį replikuoti.

PIRMININKAS. Prašom užsirašyti. Daugiau klausimų gerbiamieji depu­tatai neturi? Ačiū.

Gerbiamoji deputate V.Jasukaityte, paprastai šneka tie žmonės, kurie užsirašė sekretoriate, o po to replikuoja tie, kurie neužsirašė. Tai gal jūs būtumėte maloni ir tada sulauktumėte eilės. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.

S.G.ILGŪNAS. Aš dar, jeigu galima. Kadangi čia kilo diskusijos dėl kalbos, noriu supažindinti su mano minėtų organizacijų siūlymu, ką turėtų veikti šita inspekcija. Porą pastraipų paminėsiu jums. Ta inspekcija kontro­liuoja, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijos bei Valstybinės įstaigos, įmonės, visuomeninės organizacijos laikosi dokumentacijoje, reikalų raštuose ir raštvedyboje lietuvių bendrinės kalbos normų. Inspekcija įgaliota inspektuoti ir kontroliuoti visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės institucijas, valstybines įstaigas, įmones, visuomenines organizacijas. Na, griežtai laikosi Respublikos įstatymų ir panašiai. Tai trumpai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Yra užsirašę kalbėti deputatai V.Kačinskas ir V.Jasukaitytė. Prašom gerbiamąjį deputatą V.Kačinską.

V.KAČINSKAS. Gerbiamieji deputatai, jeigu mes prisimenam netolimą praeitį, kada kalbėjome apie Aplinkos apsaugos departamentą ir apie Kultūros paveldo departamentą, tai vienas iš svarbiausių motyvų, kuris nulėmė, kad tie departamentai būtų atskirti ir vykdytų savo funkcijas, buvo tas, kad negalėjome išspręsti taip, kad visas kultūros paveldas būtų tvarkomas vienoje instancijoje. Atskyrėm paminklų apsaugą nuo viso kito kultūros paveldo. Todėl manyčiau, kad, sprendžiant šiandieninį klausimą, reikėtų mums ap­tarti netgi ir pavadinimą tos inspekcijos, kuri, mano manymu...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš atsiprašau pranešėjo, kad jūs taip garsiai triukšmaujate.

V.KAČINSKAS. Ačiū už pavadinimą pranešėju - aš tiktai pasisakau. Tu­rėtų vadintis Kultūros paveldo inspekcija. Nes tai yra žymiai platesnis pava­dinimas. Be to, jeigu paminime pavadinime žodį "paminklas" (o žinome, kad paminklas yra įteisinamas konkrečiame paminklų sąraše) ir jeigu objekto nėra paminklų sąraše, tai gali kilti įvairių nesusipratimų. Yra įvairių dalykų: archyvai, knygos, žemėlapiai ir kiti likę senoviniai reliktai. Reikia saugoti ne tik juos pačius, bet net ir žiūrėti, kaip jie yra saugomi. Todėl turėtų vadintis Kultūros paveldo inspekcija.

Kitas klausimas yra tas, kad antrame šio nutarimo punkte rašome, jog turėtume pateikti Kultūros paveldo įstatymą birželio 25 d. Tai turbūt visiškai nerealu. Jeigu iki birželio 25 d. galima būtų inspekcijos įstatų projektą pateikti, tai jokiu būdu ne Kultūros paveldo įstatymą. Mano manymu, Kultūros paveldo įstatymas realiausiai būtų pateiktinas iki rugsėjo 25 d. Manyčiau, jog tai ir būtina užrašyti. Dėl Kalbos inspekcijos ar kaip kitaip pavadinsim funkcijų. Daugmaž visi suprantam, kad turėtų kažkas vykdyti tas funkcijas, tik nesutariam kas. Galima diskutuoti, bet šiuo atveju gal ir būtų tikslinga palikti, jeigu taip vadintume, Kultūros paveldo inspekcijai. Ir mes neturime mechanizmo, kaip tas kalbos dalykų inspektavimas yra vykdomas. Tai, žinoma, sudėtingas klausimas, ir jį reikėtų spręsti netgi, ko gero, jau pačiai susikūrusiai inspekcijai. Tie žmonės, kurie ten dirbs, patys turėtų nustatyti mechanizmą. Manyčiau, kad vis dėlto gal palikime tą Kalbos inspekcijos padalinį šioje inspektūroje.

Ir dar vienas dalykas. 4 punkto turbūt nereikėtų iš viso, nes, kaip jau sakėm anksčiau, Ministrų Taryba yra įsteigusi Kultūros paveldo departa­mentą ir, kiek žinau, pasisako už Paveldo mokslinio instituto įsteigimą. Tai ir siūlo Kultūros paveldo taryba. O jeigu kalbėtume apie tos Kultūros paveldo inspekcijos funkcijas, manyčiau, kad tai inspektavimas, ekspertizė, pro­jektų derinimas, netgi disponavimas kultūros paveldo fondu. Būtent kad jie būtų konkrečiai suinteresuoti tą darbą dirbti ne vien tik dėl idėjos, bet ir priklausytų tiesiogiai nuo finansinės paramos. Manyčiau, kad šie kai kurie pasiūlymai turėtų būti ir balsuojami.

Č.JURŠĖNAS. Pirmininke, ar galima patikslinti...

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis deputate V.Kačinskai, depu­tatas Č.Juršėnas nori patikslinti. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Mano duomenimis, Vyriausybė jau įsteigė Paminklosaugos departamentą gegužės 24 d., ir gegužės 29 d. jau paskirtas departamento vadovu gerbiamasis Vytautas Zubovas.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatė V.Jasukaitytė. Ir dar yra užsirašęs depu­tatas K.Lapinskas.

Gerbiamasis deputate A.V.Patackai, ar jūs negalėtumėte dabar garsiai nekalbėti su deputatu Č.Juršėnu?Ačiū jums. Prašom, gerbiamoji deputate.

V.JASUKAITYTĖ. Kodėl reikalingas Kultūros paveldo departamentas ir atskira inspekcija, galima paaiškinti tuo, kad vienas yra vykdomasis organas, o kitas kontroliuos. Todėl jie negali būti tos pačios priklausomybės. Į klausimą, kiek kainuotų valstybės biudžetui tokio departamento ar tokios kontro­lės išlaidos, iš karto galima atsakyti, kad nepalyginamai pigiau, negu kainuo­ja žūstantys arba žuvę mūsų kultūros paminklai. Žinoma, jeigu mūsų pačių kultūros lygis leidžia įvertinti tuos paminklus kaip realias vertybes.

Taigi aš sakyčiau, kad nereikėtų dabar taip aštriai diskutuoti ir dėl šitos inspekcijos, kadangi daugybėje pasaulio šalių tokios inspekcijos egzistuoja. Jos yra reikalingos ir ypatingai didelės teisės joms yra suteikiamos besivystančiose šalyse. Pavyzdžiui, Egipte už vieną parašymą ant piramidės "aš čia buvau" gali gauti metus kalėjimo. O už bet kokį palietimą kokios nors skulptūrėlės, plytos, sulaužius duris, pavogus tvorelę, kaip pas mus daroma nuolatos, nedelsiant gali gauti trejus metus.Taigi, tokia inspekcija yra labai reikalinga. Kad mums apskritai reikia kitaip žiūrėti į kultūrą, rodo ir tas faktas, jog mes visai nesuvokiam, kad daugybė žmonių gyvena būtent kultūra, gyvena knygomis, gyvena rankraščiais. Kaip mes ateinam čia dirbti arba kaip žmogus eina dirbti į savo įstaigą, taip daugybė žmonių eina dirbti į biblioteką. Ir labai liūdnas faktas, kad vasarai M.Mažvydo biblioteka yra uždaroma. Universiteto finansavimas sumažinamas trečdaliu. 500 bibliotekų darbuotojų, kurių atlyginimas buvo mažas, yra atleidžiami. Mes neturime taip drąsiai žiūrėti į šį laikotarpį. Mes paskelbėme nepriklausomybę, ir tai yra viskas gerai. Tai visai šito nereiškia. Reikia prisiminti ilgą carinės pries­paudos laikotarpį. Jeigu ne kultūra, tai spaudos draudimo metai nebebūtų atėję, nes nebebūtų ką drausti. Viskas būtų sunaikinta. Ir dabar mes taip drąsiai neturėtume jaustis dėl mūsų kultūros.

Ir kita pusė - mes esam neįsigilinę, kokia yra liūdna mūsų kultūros padė­tis. Dar norėčiau porą žodžių dėl kalbos apsaugos. Būtinai turėtų būti toks organas, kuris rūpintųsi, kaip vykdomi kalbą ginantys įstatymai. Visi puikiai žinom, kad ir mūsų pačių kalba yra negryna. Mes rūpinamės Vilnijos krašto kalbos ir kultūros atgaivinimu. Kas tą turi daryti? Yra mišrūs rajonai, yra galų gale kitakalbių apgyventi miestai, pavyzdžiui, Vilnius ir kiti. Ir tiesiog yra paprasčiausios parduotuvės, eilinės įstaigos. Ten visiškai nepaisoma kalbą ginančių įstatymų. Mes į savo kalbą turėtume žiūrėti kaip į kultūros paminklą, į pagrindinį kultūros paminklą. Ir čia jokio ginčo neturėtų būti. Jeigu kam neaišku, reikėtų susitikti dar tada su Švietimo, mokslo ir kultūros komisija ir išsiaiškinti, ką darys šitos komisijos, o ne diskutuoti, sakyčiau, labai nekompetentingai.

PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas. Ir kol kas daugiau niekas nėra užsirašęs kalbėti. Prašom.

K.LAPINSKAS. Gerbiamieji kolegos! Kultūros dalykai, suprantama, yra labai svarbūs ir Lietuvos Respublikai, ir visiems Lietuvos žmonėms. Tačiau šiandieną mes gyvename sunkias blokados dienas ir mes žinome, kad uždari­nėjamos bibliotekos vien todėl, kad nėra galimybių užtikrinti jų normalų darbą ir duoti joms reikiamą išlaikymą kartu su tuo, kai visur vykdomas griežčiausias, kaip įprasta būdavo sakyti, ekonomikos režimas, skaičiuojamos visur kapeikos, šiandieną mes kuriame naujas struktūras. Ir šitie dalykai kažkaip vis dėlto neramina. Aš nenoriu būti suvoktas, kad aš esu prieš kultūros dalykus, prieš kultūrą, bet ar laikas šiandieną kaip tik kultūros reikalus pradėti spręsti, ekonomiškai gerai nepasvėrus, nepamatavus, kiek tai kainuos mums ir ką tai duos. Pagaliau jeigu jau mes, jeigu mums taip labai rūpi kultūros dalykai, tai pradėkime nuo pačių įstatymų rengimo. Įstatymų rengimas mažiausiai kainuoja. Parengus įstatymus, aiškiau bus galų gale matyti šitų kultūros dalykų problematika. O dabar (aš ir klausimą jau buvau pateikęs) kiek yra kultūros srityje jau prikurta valstybinių institucijų. Kultūros ir švietimo ministeriją turime, Ministrų Taryboje turime Kultūros paveldo departamentą. Deputatas Č.Juršėnas minėjo, kad Minist­rų Taryboje yra įsteigtas jau Kultūros apsaugos departamentas. Jau trys institucijos. Steigiame ketvirtą - Kultūros paminklų apsaugos inspekciją. Čia pat 4 punktu siūlome Vyriausybei įsteigti paminklotvarkos departamen­tą. Greta to siūlome įsteigti atskirą Paveldo mokslinio tyrimo institutą. Neseniai turime įsteigę Kultūros institutą Mokslų Akademijos sistemoje. Ar negalima būtų pradėti kurti kokį struktūrinį vidinį padalinį šitame Kultūros institute? Pradėti nuo to. Bet tokie globaliniai užmojai! Ir aš neatsitik­tinai paklausiau dėl ekonominio pagrindimo. Kaip? Ar yra bent kokie elementarūs apskaičiavimai? Pasirodo - ne. Pirma mes įsteikime, o toliau jau šita įsteigta inspekcija užsiims savo plėtimusi, savo struktūrų kūrimu. Tai šiuo požiūriu drįstu teigti, kad nelabai argumentuotas ir nelabai parengtas klausimas dėl tų kultūros naujų struktūrų kūrimo.

Kartu dar pora žodžių dėl šitos kalbos inspekcijos. Esant tokiai gana sudėtingai politinei situacijai tautiniu požiūriu, nors, dėkui Dievui, visi šitie santykiai vyksta padorumo ribose ir ekscesų jokių mes neturime, bet aštrinti padėtį, kaitinti toliau šituos dalykus, manyčiau, nereikėtų. Ir negi administ­racine tvarka iš tiesų mes pataisysime savo kalbos reikalus. Iš tiesų pradėki­me mokyklomis, aukštosiomis mokyklomis. Pagaliau yra visuomeninės institucijos, Lietuvių kalbos draugija. Visuomeniniais pagrindais tegu dirba irgi, bent šiuolaikinėmis sąlygomis, o jeigu jau iš tiesų kur reiktų didesnės valstybės paramos, tada galima būtų pagalvoti. O dabar vėl dar vienas įrodymas, kad labai lengva. Mes pasikliaujame būtent tomis valstybinėmis struktūromis ir viską verčiame valstybės biudžetui, ant valstybės pečių. Manyčiau, kad reikėtų atidėti šio nutarimo priėmimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas R.Gudaitis.

R.GUDAITIS. Gerbiamieji kolegos! Aš remiu gerbiamojo Stanislovo Ge­dimino Ilgūno poziciją, komisijos poziciją dėl kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, tačiau dėl kalbos aš turiu atskirą nuomonę ir norėčiau jums ją išdėstyti.

Žinia, anksčiau mes turėjome prie Lietuvos Mokslų Akademijos Kalbos komisiją. Prisiminkime, tos komisijos nutarimai buvo ne vien rekomendacinio pobūdžio, bet jų buvo ir laikomasi anksčiau. Pastaruoju metu dėl daugybės įvairiausių priežasčių tos komisijos darbas sustojo ir jos sprendimų nebuvo laikomasi. Aš įsivaizduoju lietuvių kalbos, kaip valstybės kalbos, įdiegimo praktiką ir mūsų kalbos, kaip didžiausio mūsų kultūros paminklo, saugojimą kiek kitaip, negu tai įsivaizduoja komisija. Manyčiau, kad reikia sukurti ne visuomeninę instituciją, kokia buvo anksčiau, o Valstybinę kalbos komisiją prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo. Į ją reikėtų įtraukti mūsų deputatus. Manyčiau, kad tikslinga įtraukti Vyriausybės atstovus, kompetentingus Vyriausybės atstovus ir, žinoma, mūsų kalbininkus, ir tos komisijos sprendimai turėtų būti ne rekomendacinio pobūdžio, o būtų privalomi. Manyčiau, kad šitos labai svarbios, gyvybiškai svarbios problemos inkorporavimas į Paminklų apsaugos inspekciją tikrai nieko neduotų. Aš įsivaizduoju ir tam tikrą biurokratinę rutiną, ir čia jau minėtus gerbiamųjų kolegų deputatų mėginimus administracinėmis priemonėmis gryninti kalbą, imtis tokių drakoniškų griežtų administracinių priemonių. Manau, kad tai tikrai nieko neduotų, ir aš agituočiau jas už tai, kad priimtume šį nutarimą be 3 punkto, o šį klausimą labai nuodugniai apsvarstytume su mūsų kalbininkais, pirmiausia su mūsų Lietuvių kalbos draugija. Išklausytume pasiūlymų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume ir įsteigtume Valstybinę kalbos komisiją prie Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, suteikdami jai, dar kartą kartoju, plačiausius įgaliojimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas L.Šepetys. Prašome pasiruošti deputatą A.V.Patacką.

L.ŠEPETYS. Gerbiamieji deputatai! Nieko naujo nepasakysiu, jeigu pa­brėšiu, kad mūsų nuolatinė komisija jokio kito klausimo nesvarstė taip ilgai, kruopščiai, įdėmiai, konsultuodamasi su dideliu aktyvu žmonių, kurie betarpiškai dirba šioje srityje. Deputatas V.Kačinskas priminė, jog buvo manyta įkurti vieną Aplinkos apsaugos departamentą, kuriame ir būtų paminklosaugos klausimai, bet mes po to su jumis kartu nutarėme, kad gamta turi būti atskirta - gal ir teisingai - o kultūra paimta visa. Tai dabar kaip tiktai šito ir siekiame, įkurdami inspekciją. Juk inspekcija - tai ne departamentas, tai vis tiek yra mažesnės apimties padalinys.

Antra, noriu pasakyti, jog vardinama, kad kultūros srityje yra daug įkurta įvairių organų. Prisiminkime, kad Kultūros ir švietimo ministerija įkurta vietoj trijų ministerijų. Juk vietoje trijų įkurta! O prie Ministrų Tarybos įkurtas departamentas iš esmės vietoje to Paminklų restauravimo instituto, kuriame dirba keli šimtai žmonių. Buvo ir yra juk Paminklų apsaugos trestas, institutas, tai čia kuriami ne kokie nauji padaliniai, bet pertvarkomi, reorganizuojami, netgi restauruojami, pritaikomi mūsų šitų dienų poreikiams, kad sparčiau, geriau ir kruopščiau mes saugotume, restauruotume mūsų kultūros paveldą. Taigi čia ne daug kuriama, bet tiktai pertvarkoma. Todėl aš manau, kad tikrai reikėtų mums šiandieną, būtent blokados sąlygomis, parodyti, kad mes kultūrai teikiam didžiulę prerogatyvinę reikšmę ir įkuriame inspekciją. Ir tuo, kaip mūsų pirmininkas jau pabrėžė, bus padėtas galutinis taškas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas A.V.Patackas. Daugiau niekas neužsirašė.

A.V.PATACKAS. Dar keletą žodžių dėl kalbos inspekcijos. Būčiau prieš siūlymą sukurti deputatų grupę šiam darbui, nes tai būtų dar vienas toks pat visuomeninis padalinys, kuris irgi tik priešokiais galėtų tuos dalykus nagri­nėti. Deputatai yra užsiėmę, ir tiesiog tam geram įstatymui mes neturime pakankamai tokios kietos priežiūros. Aš dėl to kalbos administravimo įžiūrėčiau ne kokią nors tokią politinę poziciją, bet tiesiog įstatymo vykdymo priežiūrą ir kartu ne kokiom administracinėm priemonėm, bet kad būtų kokia nors viena įstaiga, kuri nuolatos sektų, nuolatos žiūrėtų ir fiksuotų visus nukrypimus. Neturėtų ten būti daug žmonių. Tiesiog galbūt keletas, o gal ir pora žmonių, kurie visiškai su šituo darbu susitvarkytų. Finansinė pusė čia neturėtų būti labai svarbi.

Ir dar viena labai svarbi šito padalinio funkcija. Vėlgi būtų mūsų visos techninės literatūros, visos techninės kultūros priežiūra, nes dabar išeina daugybė vadovėlių ir panašių knygų, kurios, na, tiesiog ten iš penkių žodžių trys nebelietuviški ir nelabai suprantami. Jeigu tai irgi nebus kontroliuojama, jeigu nebus tokios instancijos, kuri šitai prižiūrėtų, tai greitai vėl įsivyraus tokia netvarka, kurią mes sunkiai galim įsivaizduoti. Vakaruose yra susidurta su ta kompiuterinės civilizacijos terminologija, kuri užplūsta. Dabar, pavyzdžiui, fizikos, puslaidininkių technikos ir kitose srityse tenai šalia anglosaksiškų terminų painiojasi rusiški, slaviški ir panašiai. Lietuviškos disertacijos ir kiti moksliniai darbai rašomi ne lietuvių kalba. Terminologijoje yra didelė painiava, ir visa priežiūra turėtų būti vienose rankose.

Dėl tos pastabos, kad tai sukels įtampą. Atvirkščiai! Mano nuomone, šito padalinio viena iš funkcijų ir būtų tos įtampos švelninimas ir likvidavimas, prižiūrėjimas, kad viskas vyktų pagal įstatymą, bet taip pat ir be nereikalingos įtampos.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis deputate S.G.Ilgūnai, api­bendrinti. Gerbiamieji deputatai, ar galima būtų sužinoti, ką jūs dabar dary­site? Prašom trumpas replikas. Deputatas A.Taurantas.

A.TAURANTAS. Dabar išsakytos deputatų įvairios pozicijos. Man atrodo, čia yra šiek tiek bendresnė problema. Aukščiausioji Taryba yra susidūrusi su faktu, kad Ministrų Taryboje yra pristeigta daugybė įvairių departa­mentų, su kuriais mes dabar nežinome ką daryti. Ir mes, steigdami naują šią inspekciją, turime faktą, kad jau yra įsteigtas departamentas. Man atrodo, panaši problema buvo ir su gamtos apsauga. Čia turbūt išeitis būtų, kad galbūt tą departamentą būtų reikalinga atskirti nuo Ministrų Tarybos, o tuo tarpu vykdomąsias funkcijas galėtų atlikti kažkokia instancija, esanti Kultūros ir švietimo ministerijos dalimi. Ir Paminklotvarkos departamentas Mi­nistrų Taryboje, man atrodo, šituo atžvilgiu yra tai, ką kritikuoja gerbiamasis K.Lapinskas.

PIRMININKAS. Deputatas V.P.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš tai pasisakau už tą tokią inspekciją, kadangi pats esu dirbęs toje inspekcijoje ir žinau, kaip buvo viskas supainiota. Tai šitos inspekcijos įkūrimas atriboja paminklotvarką nuo kontrolės. Tai toks faktas yra reikalingas ir už tai reikėtų balsuoti. Tačiau reikėtų atskirti šitoje inspek­cijoje Kalbos inspekciją, kadangi tai sukėlė labai daug ginčų. Vieni mano, kad galima administracinėmis priemonėmis sutvarkyti mūsų kalbą, o kiti galvoja, kad reikėtų mums mokytis kalbos. Tai todėl balsuojant turėtų būti išskirti šitie momentai.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Zingeris.

E.ZINGERIS. Aš paremčiau gerbiamojo S.G.Ilgūno pranešimą ir balsuo­čiau "už". Pats dirbau paminklosaugoje ir mačiau šimtus akyse nykstančių paminklų, ir įvairių tautų: lietuvių, karaimų, žydų. Nebus per daug. Aš balsuoju tikrai "už".

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas dar nori pasakyti repliką.

Č.JURŠĖNAS. Aš negaliu nereaguoti į kolegos pasakymą, kad ką mes čia dabar turime daryti su tais departamentais, kurie yra Ministrų Tarybos įsteig­ti. Man atrodo, kad jau buvo vieną kartą diskusija, mes išsiaiškinome, kad tai, ką padarė Ministrų Taryba, tam turėjo teisę. Tai gal vieną kartą iš tikro baikim šitą diskusiją. Konstitucija nebuvo pažeista ir Vyriausybės įstatymas tikrai nebuvo pažeistas.

PIRMININKAS. Deputate S.G.Ilgūnai, prašome apibendrinti ir pasiūlyti savo išvadas.

S.G.ILGŪNAS. Taip. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į deputato L.Šepečio jau pasakytas mintis, kad mes iš esmės nieko naujo neįsteigiam. Mes tiktai reorganizuojame ir pertvarkome. Ir visa tai, apie ką čia buvo kalbama, veikė, funkcionavo ir anksčiau, o mes tiktai pritaikome dabartinei struktūrai. Paminklotvarkos departamentas prie Ministrų Tarybos. Jau pavadinimas nusa­ko, kad ir jis neapima paminklosaugos. Čia yra skirtingi dalykai. Jis jau yra įkurtas ir čia vienas kito neantrina. Taip pat gal net netinka žodis įkurtas, nes jis yra reorganizuotas. Dabar Kultūros ir švietimo ministerijoje įkurtas Paveldo departamentas apima muziejų, bibliotekų ir archyvų reikalus. Tai irgi visai kiti dalykai. Kaip žinome, kultūros paminklų struktūra neapima muzie­jų, bibliotekų ir archyvų. Ta struktūra, kurią mes žinome iki šiol, yra istorijos, archeologijos, dailės, urbanistikos paminklai.

Dabar čia tiesiog gerbiamieji deputatai, atrodo, nesuprato, nes kalbėjo apie Kalbos inspekciją ir vartojo žodžius, kad mes mokysime kalbos. Kalbos inspekcija nemokys kalbos. Tai jau ir pavadinimas aiškiai nusako. Yra kas moko kalbos, visi žinom puikiai. Šitos inspekcijos funkcija būtų visiškai kita. Aš jau kalbėjau apie tai ir nenorėčiau kartotis.

Dabar dėl gerbiamojo V.Kačinsko išreikšto pasiūlymo vadinti Kultūros paveldo inspekcija. Galbūt galima būtų, žinoma, ir taip, tačiau kultūros paveldas apskritai sąvoka daug platesnė negu kultūros paminklai. Mes vis dėlto čia turime galvoje dabar paminklus, kurių sudėtį aš tik ką minėjau, o kultūros paveldas apima, pavyzdžiui, ir mūsų tautosaką, ir kitus dalykus. Aš vis dėlto pasisakyčiau už tai, kad paliktume tą pavadinimą, koks yra projekte. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū.

S.G.ILGŪNAS. Tiesa, dar dėl 4 skyriaus. Manau, kad jeigu deputatai taip pageidautų, jo galima ir atsisakyti.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam deputatui S.G.Ilgūnui. Pabandysiu formuluoti problemas. Deputatas K.Lapinskas siūlo atidėti Paminklų ap­saugos inspekcijos steigimą iki geresnių laikų. Jeigu mes šitą pasiūlymą atmestume, tada galėtume pradėti svarstyti ir balsuoti, ar nutarimą bandom priimti dabar, ar atidedam jį pataisyti, galbūt įvertinti ekonomistams ir biudžetininkams, nes tokių pasiūlymų taip pat buvo. Jeigu mes vis dėlto nuspręstume priiminėti nutarimą, tai reikštų, kad mes jau esam susitarę steigti Paminklų apsaugos inspekciją. Tada turėtume dar balsuoti dėl deta­lių, dėl lietuvių kalbos padalinio šitoje institucijoje ir taip pat tai būtų nutarimo punktas. Dėl 4 deputatas S.G.Ilgūnas sutinka su deputato V.Ka­činsko pasiūlymu išbraukti, tai jeigu niekas neprieštarautų, tada balsuoti nė nereikėtų. Ir dar dėl terminų ir dėl pavadinimų. Štai tokie dalykai. Todėl pirmiausia prašau jūsų pasiruošti balsuoti dėl deputato K.Lapinsko pasiūlymo, o iš esmės - dėl inspekcijos steigimo.

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, ne taip vis dėlto reikia. Pasiūlė komisija. Tai balsuoti dėl komisijos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate P.Varanauskai, labai malonu, kad jūs man padedate, aš dar nesakiau eilės tvarkos, aš tik sakiau esmę. Ačiū už pagalbą. Taigi kas už tai, kad pritartume komisijos pasiūlymui ir nutartume steigti Paminklų apsaugos inspekciją? Alternatyva - deputato K.Lapinsko pasiūlymas atidėti tokios inspekcijos...

BALSAS IŠ SALĖS. Bet nereikėtų formuluoti pavadinimo, nes mes tada kalbėsim. Jūs formuluojat, kad inspekcija steigiama...

PIRMININKAS. Paminklų apsaugos inspekcija, taip?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti )

PIRMININKAS. Na, iš esmės sutinku. Iš esmės sutinku. Taigi kas už tai, kad taip ar panašiai pavadinama (bet esmė visiems aiški) inspekcija būtų steigiama?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyniasdešimt šeši.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad tokios inspekcijos steigimą atidėtume, kaip siūlė deputatas K.Lapinskas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyniolika.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šeši.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarta steigti.

Dėl Kalbos inspekcijos šitoje organizacijoje. Ar nori dar kas nors dėl balsavimo motyvų pasisakyti? Deputatas K.Saja. Gaila, kad deputatas S.G.Ilgūnas nepasakė jums, kiek Lietuvių kalbos draugija siūlo šitoje inspekcijoje darbuotojų. Tai jie siūlo penkis, rodos, taip? Nuo trijų iki penkių. Prašau atkreipti į tai dėmesį. Tai nėra kokia nors didžiulė organizacija. Prašom, deputate.

K.SAJA. Čia ir buvo mano motyvas. Aš norėčiau priminti, kad vienu atveju, kaip yra siūloma dabar, mūsų komisija yra 2-3 žmonės. Norėčiau, kad prieš balsuodami pagalvotumėte, o kiek bus žmonių samdomų, jeigu bus atskiras padalinys prie Aukščiausiosios Tarybos. Tik tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų šiuo klausimu? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad nutarime būtų 3 punktas, pažymintis, kad Paminklų apsaugos ar kitokio pavadinimo inspekcijoje būtų Lietuvių kalbos inspekcijos padalinys? Kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Penkiasdešimt septyni.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniolika.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt vienas.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimta. Dėl pavadinimo, o iš esmės dėl problemų rato, kurias turėtų prižiūrėti šita inspekcija. Komisijos pateikta­me projekte, kurį pristatė komisijos pirmininkas ir gynė šį pavadinimą, yra parašyta "Paminklų apsaugos". Šitos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pirmininko pavaduotojas kultūros pakomisės pirmininkas deputatas V.Ka­činskas siūlo pavadinimą "Kultūros paveldo inspekcija". Ar kas nori pasisa­kyti dėl balsavimo motyvų? Prašom balsuoti, kas už projekte įrašytą pavadi­nimą "Paminklų apsaugos inspekcija". Kas už šį pavadinimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt du.

PIRMININKAS. Kas už deputato V.Kačinsko pasiūlymą "Kultūros pavel­do inspekcija"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturiasdešimt septyni.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dvidešimt.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, išties gaila, kad ne visi pareiškė savo nuomonę, todėl tenka skaičiuoti kvorumą. Prašom tą padaryti. Nerei­kia keltis, jau mūsų skaičiuotojai išmoko suskaičiuoti ne mandatus, o galvas. Ir dar gerbiamuosius deputatus norėčiau paprašyti, kad svečių jie nepriimi­nėtų posėdžių salėje.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šimtas aštuoni.

PIRMININKAS. Alternatyvinis pasiūlymas daugumos negavo, todėl pasi­lieka projekto variantas. Niekuo negaliu padėti - reglamentas yra reglamentas.

Dėl 4 punkto. Deputatas V.Kačinskas siūlė ir deputatas S.G.Ilgūnas suti­ko išbraukti iš nutarimo 4 punktą dėl pasiūlymo Vyriausybei. Niekas nerei­kalauja dėl jo balsuoti, kad jis būtų paliktas? "Pasiūlyti Lietuvos Respubli­kos Vyriausybei išnagrinėti klausimą dėl jai atskaitingo Paminklotvarkos departamento ir savarankiško Paveldo mokslinio instituto steigimo". Šitą pasiūlymą išbraukti. Vadinasi, niekas neprieštarauja, kiek aš suprantu.

Ir dar dėl terminų. Komisija siūlo 2 punktą tokį: "Pavesti Lietuvos Res­publikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijai iki birželio 25 d. paruošti inspekcijos įstatų, taip pat Kultūros paminklų apsau­gos įstatymo projektus". Deputatas V.Kačinskas siūlė palikti birželio 25 d. inspekcijos įstatams, o įstatymą pavesti ruošti iki rugsėjo 15 d. Deputatas S.G.Ilgūnas.

S.G.ILGŪNAS. Šis įstatymas yra ruošiamas jau kiek laiko ir apmatai yra. Būsimoji inspekcija be tokio įstatymo negalėtų dirbti. Kadangi pagal mūsų reglamentą mūsų sesija turėtų dirbti tiktai iki liepos 1 d., todėl mes ir įrašėme, kad projektą pateiksime iki 25 d. Mūsų komisija tokį projektą pateiks. Ar jis bus priimtinas gerbiamiems deputatams, čia reiks spręsti toliau. Tačiau aš garantuoju, kad tokį įstatymo projektą mes galėsime pa­teikti iki birželio 25 d.

PIRMININKAS. Aš tiktai noriu repliką ir retorinį klausimą. Ar dar kas nors iš deputatų taip pat kaip deputatas S.G.Ilgūnas tebetiki, kad mes dirb­sime tiktai iki liepos 1 d.? Deputatas V.Kačinskas.

V.KAČINSKAS. Aš žaviuosi mūsų pirmininko optimizmu, kad mes galė­sim pateikti tą įstatymo projektą iki birželio 25 d. Aš konsultavausi su Kultūros paveldo tarybos sekretore gerbiamąja Markevičiene. Ji sakė, kad tam įstatymui paruošti jiems dar reikia mažiausiai dviejų mėnesių, kad mes ir jie galėtume bendrai paruošti tą projektą. Aš nematau jokios galimybės iki birželio 25 d.

PIRMININKAS. Labai gaila, kad pirmininkas ir jo pavaduotojas tarpusa­vyje neišsiaiškina kuluaruose. Gerbiamasis deputate S.G.Ilgūnai, ar reikia vis dėlto balsuoti dėl terminų?

S.G.ILGŪNAS. Aš asmeniškai sutikčiau su gerbiamojo V.Kačinsko pa­siūlymu, tačiau šitas terminas buvo priimtas komisijoje. Aš neturiu morali­nio ir juridinio pagrindo dabar atsisakyti be komisijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, dėl inspekcijos įstatymų parengimo ginčo nėra. Ginčas kyla dėl Kultūros paminklų apsaugos įstaty­mo projekto.

BALSAS IŠ SALĖS. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, galima dar?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Tik ką man gerbiamasis prie Ministrų Tarybos įsteig­to Paminklotvarkos departamento direktorius siūlė tokią išeitį: dabartinia­me galiojančiame įstatyme reikia kai kurias vietas pataisyti. Jeigu mes nu­matytume, kad tiktai pataisyti ir iki birželio 25 dienos pateikti tų pataisų projektus, o visą įstatymą tada galėtume ir vėliau. Arba galima to čia ir nerašyt, nes tai...

PIRMININKAS. Būtent tai aš ir norėjau pasakyti. Ar kartais Švietimo, kultūros ir mokslo komisija, kurios narys ir aš esu, neįsipareigotų džentel­meniškai, be atskiro nutarimo pateikti tas pataisas, kad mes sutaupytume popieriaus ir svarstymų? O įstatymą pristatyti, matyt, įsipareigoti reikia, nes tai ne tiktai komisijos, o platesnio žmonių rato reikalas. Taigi, man regis, kad dabar jau nuomonės suderintos ir siūlomas toks antras punktas: "Paves­ti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultū­ros komisijai iki 1990 metų birželio 25 d. paruošti inspekcijos įstatų projek­tą, o iki rugsėjo 15 d. Kultūros paminklų apsaugos įstatymo projektą." Niekas nebeprieštarauja, atskirai dėl punkto balsuoti nebereikia, mes nuta­rėm palikti pavadinimą tokį, koks yra projekte. Pirmas punktas lieka toks, koks yra projekte. Antras taip pat. Trečias - taip pat. Ketvirtas išbraukia­mas. A, atsiprašau, antras toks, kaip aš dabar perskaičiau, trečias toks.koks projekte, ketvirtas išbraukiamas. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso nutari­mo. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašau pakelti mandatus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Aštuoniasdešimt septyni.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Septyni.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Kas galėtų pasakyti, ar deputatas G.Vagnorius yra šiandien? Kas iš Ekonomikos komisijos turi pristatyti įstatymo projektą? Ką gi, teks išsiaiškinti pertraukos metu. Depu­tatas E.Zingeris mano pastabą nepriiminėti svečių posėdžių salėje suprato savaip. Bet gal ne tiek svarbu, nes aš žinau, kad deputatas E.Zingeris mūsų gegužės 8 d. pareiškimą "Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metu" norėtų pasiūlyti pavadinti deklaracija. Tai turėtų, na, stip­resnį poveikį. Gaila, kad jis pats nenori apie tai pasakyti, bet nori apie tai...

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, ar galiu porą žodžių pasakyti kaip...

PIRMININKAS. Deputatas E.Klumbys buvo ranką pakėlęs anksčiau. Pra­šom.

E.KLUMBYS. Aš norėčiau išsiaiškint, kuo skiriasi pareiškimas nuo dekla­racijos. Man atrodo, išvertus į anglų kalbą, tai yra tas pats. Kalbėjau asme­niškai su E.Zingeriu, ir jisai nori, kad tai būtų priimta balsuojant, nes praei­tą kartą nebuvo balsuojama, nes nebuvo kvorumo. Tai aš čia matau pagrin­dinį dalyką, o ne pavadinimo pakeitimą.

PIRMININKAS. Deputatas E.Zingeris galėtų išdėstyti savo motyvus. Pra­šom į tribūną.

E.ZINGERIS. Pirmininkaujantys, gerbiamieji kolegos! Na, kadangi tai dėl tautos žuvimo, tai, be jokios abejonės, yra labai elementarūs ketinimai. Artėja dabar tremties liūdnos, juodos metinės. Atsimenat, kad atsitiktinai nebuvo kvorumo tuo metu, kada mes buvome salėje, norėtųsi pagerbti iškil­mingiau ir balsuoti už šį nutarimą. Tai yra tiktai tokios paskatos. Tai yra humanitarinės ir moralinės.

PIRMININKAS. Dėl pavadinimo?

E.ZINGERIS. Man atrodytų, kad tas žodis deklaracija yra tik oresnis. Kadangi aš tokio juridinio mąstymo neturiu... Jeigu taip nėra, jeigu juristai pasakys, kad taip nėra, tada tebūnie taip, kai yra.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Juršėnas.

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau priminti, kad pirminiame variante buvo bū­tent deklaracija. Ir tik paskui, kadangi to kvorumo nebuvo, o norėjosi, kad dokumentas būtų priimtas, buvo pasiūlyta pakeisti. Buvo nubalsuota. Aš už, kadangi pirmajame variante taip buvo. Taip yra stipriau, tai yra priimtas terminas, ir tikrai padarykim taip. Ir nesismulkinkim.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai pasiruošę balsuoti? Prašom balsuoti, kas už tai, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deklaracija "Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metu" būtų priimta? Nė vienas žodis tekste nepakeistas, tik pavadinimas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Lygiai šimtas.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kas susilaikė? Negirdžiu jokių garsų iš balsų skaičiavimo grupės pusės.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Balsų dauguma deklaracija priimta. Gerbiamieji deputa­tai, pertrauka iki 12 valandos. Po pertraukos Universiteto statutas.

 

Pertrauka

Diskusijų dėl Vilniaus universiteto statuto projekto tęsinys

 

PIRMININKAS Deputatai, tęsiame posėdį. Dabar svarstysime Vilniaus universiteto statutą. Gerbiamasis komisijos pirmininke deputate S.G.Ilgū­nai, prašom dėl Universiteto statuto.

S.G.ILGŪNAS. Gerbiamieji deputatai, kiek žinau, praėjusį kartą jūs jau susipažinote su Universiteto statuto projektu. Norėčiau pasakyti, jog mūsų komisija du kartus svarstė Universiteto statuto projektą. Labai kompeten­tinga ekspertų komisija išsakė savo nuomonę. Teisės požiūriu referavo mi­nistras P.Kūris. Tiesa, paskutiniu metu dar buvo keletas, manyčiau, neesmi­nių pastabų dėl statuto projekto. Todėl noriu paprašyti į šią tribūną statuto rengėjų atstovą, gerbiamąjį rektorių J.Kubilių, kad jis atsakytų į iškilusius klausimus, pataisymus.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba sutinka išklausyti Univer­siteto rektoriaus profesoriaus J.Kubiliaus? Prašom.

J.KUBILIUS. Gerbiamieji deputatai, praeitą kartą mes išgirdome daug vertingų pastabų ir jas aptarėme. Be to, dar ir užkulisiuose iš kai kurių deputatų girdėjome vertingų pastabų. Ir norime pasiūlyti kai kuriuos statuto patikslinimus. Tiesa, kai kurie keliami klausimai, mūsų supratimu, neturėtų būti statute - į statutą negalima visko surašyti. Kai kas turės įeiti į Universi­teto reguliaminus, kurių pirmuosius variantus mes esam paruošę ir kurie bus tobulinami tik po to, kai statutas bus priimtas. O statute turėtų būti tik patys pagrindiniai dalykai. Štai kokius siūlome patikslinimus, kurie atsirado iš praeito karto diskusijos. Antrajame puslapyje punktas 1.2.2. Ar man rei­kia skaityti buvusią formuluotę, ar tiktai naują? Turbūt užteks naujos.

PIRMININKAS. Galbūt, gerbiamasis rektoriau, jūs vis dėlto ir vieną, ir kitą.

J.KUBILIUS. Ir vieną, ir kitą. Gerai, jeigu toks pageidavimas, aš perskai­tysiu. Štai toks buvo senasis formulavimas, o mes jį truputį tiksliname. "Pakeisti Universiteto teritorijos ribas, perduoti pastatus, Universiteto tary­bai sutikus, gali tik Respublikos organas, patvirtinęs šį statutą savo nutari­mu". Aš nekomentuosiu, kadangi praeitą kartą motyvavau, kodėl toks punk­tas yra įrašytas. Dabar siūloma tokia redakcija: "Pakeisti Universiteto terito­rijos ribas, perduoti pastatus, Universiteto tarybai sutikus, gali tiktai Lietu­vos Respublikos Aukščiausioji Taryba".

Toliau 1.3. Profesorius deputatas Č.Kudaba pastebėjo, kad nėra punkto apie tai, jog Universitetas teikia mokslų laipsnius ir vardus. Siūlome punkte 1.3. Įrašyti papunktį: "Teikti mokslų laipsnius ir vardus". Žinoma, galima būtų dar papildyti "nustatyta tvarka". Aš norėčiau pabrėžti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos pavedimu Universitetas paruošė projektus apie laipsnius ir vardus. Mes jį esame įteikę. Nors buvo praeitą kartą mintis išsakyta, kad esą Mokslininkų sąjunga dar neparuošusi, man rodos, nėra laiko laukti. Tas klausimas yra pribrendęs, ir jeigu mūsų projektas priimti­nas, jį reikėtų svarstyti, tobulinti ir priimti.

Toliau. Penktą puslapį prašome atsiversti. Ten yra 3.2., kur rašoma, kaip sudaroma Universiteto taryba - aukščiausias valdymo organas. Jo viso gal man skaityti nereikėtų. Praeitą kartą deputatas K.Glaveckas labai teisingai pastebėjo, kad čia yra nelabai apibrėžta, kaip formuojama taryba. Ir štai buvo toks sakinys, kurį mes siūlytume dabar pakeisti kitu: "Tarybos narius iš labiausiai patyrusių, kompetentingiausių darbuotojų slaptu balsavimu renka..." Na, nepasakyta, ką reiškia kompetentingiausias, todėl dabar siūlo­ma įterpti "60-80% tarybos narių - aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai - daktarai ir profesoriai". Aš noriu pabrėžti, kad Universitete dirba daugiau kaip ketvirtis visų Respublikos daktarų ir profesorių. Tą sakinį 3.2.1., kuris aukščiau buvo dėl kompetentingumo, išbraukti. Dėl jo buvo taip pat pasta­bų apie rektorių. Buvo parašyta, kad "Rektorius renkamas iš profesorių, turinčių organizacinio darbo patirtį". Dabar siūlome tą pakeisti. Tiesiog išbraukti "iš labiausiai patyrusių ir kompetentingiausių darbuotojų". Sup­rantama, kad taryba nekompetentingo tikrai nerinks. Savaime suprantama.

5.3. punktas 14 puslapyje. Ten parašyta, kad mokslo personalo nariai gali būti Lietuvos piliečiai. O apie išimtinius atvejus parašyta: "Išimtiniais atvejais jie gali būti ir ne Lietuvos piliečiai. Darbo sutartis su jais sudaro rektorius fakulteto tarybos teikimu". Dabar truputį tikslinama. Aš naują redakciją skaitau: "Pedagoginių ir mokslo darbuotojų pareigas gali eiti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Prireikus pagal laikinas darbo sutartis mokslo ir peda­goginį darbą gali dirbti ir kitų valstybių piliečiai. Darbo sutartis su jais sudaro rektorius fakulteto Tarybos teikimu." Tarp kitko, Kauno universitete panašiai irgi buvo sprendžiamas klausimas. Tai pagrindiniai mūsų pasiūly­mai. O kitus pasiūlymus mes siūlome perkelti į Universiteto reguliaminus. Jie nėra esminiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis rektoriau, galbūt deputatai norės jūsų paklausti dar ko nors. Deputatas G.Šerkšnys.

G.ŠERKŠNYS. Gerbiamasis rektoriau, pagal statutą Universiteto profesoriai ir docentai gali būti tiktai asmenys, turintys pedagoginio darbo stažą. Statute, kiek atsimenu, nėra apibrėžiama, kas tai yra pedagoginio darbo stažas. Ir aš norėčiau patikslinti. Ar, pavyzdžiui, aspirantų ruošimas įskaito­mas į pedagoginio darbo stažą, ar ne? Nes yra daug mokslinių darbuotojų, kurie ruošia aspirantus, tačiau pedagoginio darbo nedirba.

J.KUBILIUS. Iki šiol buvo toks sąjunginis reikalavimas, kuris dabar mums neprivalomas. Galėjo mokslo darbuotojas, kuris ir nėra dėstytojas, gauti profesoriaus, na, ir docento vardą. Profesoriaus vardą galėjo gauti, jeigu jis (pirmesnėje redakcijoje buvo mažesnis reikalavimas) buvo vadovavęs bent penkiems aspirantams. Vėliau tai buvo patikslinta. Dabar paskutinėje redakcijoje pasakyta, kad jis turi būti sukūręs mokslinę mokyklą. Man rodos, kad mūsų statute šitam nereiktų užbėgti už akių. Tą klausimą dėl laipsnių ir vardų turi reguliuoti atskiras įstatymas, kurio, kaip aš kalbėjau, mes esam projektą pateikę, nes paskui gali kartais lyg ir prieštarauti mūsų statutui. Ši bus atskiru įstatymu numatyta.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas. Atsiprašau, dar jūs norit pa­tikslinti?

G.ŠERKŠNYS. Ar į pedagoginio darbo stažą bus įskaitoma, jeigu ruošia aspirantus, ar ne?

J.KUBILIUS. Taip , paprastai iki šiol laikoma, kad 50 valandų, bet dabar niekas dar tų naujų normų nėra sudaręs. Iki šiol buvo 50 valandų už aspiran­tų ruošimą.

PIRMININKAS. Deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Dar Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos posėdyje esu pareiškęs ir esu įteikęs raštu tokią mintį, kad Universiteto statuto bend­ruose nuostatuose turėtų būti paminėtas akademinis laisvės principas. Čia buvo prieštaraujama, kad senam Universitetui šito minėti nereikia. Na, bet paskutinių 40 metų Universiteto istorija manęs neįtikina, kad tas principas savaime gali būti užtikrintas, ir jeigu to nebus įrašyta statute, gali būti keblumų įeinant į tarptautinę Europos universitetų bendriją. Kiek žinau, visuose statutuose bent vienas šitoks sakinys yra. Norėčiau sužinoti, koks to pasiūlymo likimas.

J.KUBILIUS. Mūsų Universitetas priklauso dviem tarptautinėms organizacijoms. Matyt, netrukus dar atsiras daugiau organizacijų. Mūsų Universitetas yra tarptautinės universitetų asociacijos narys. Ir dar neseniai buvo siūly­ta tarptautinė Baltijos universitetų organizacija, kuriai priklauso 16 universitetų, o iš Lietuvos - Vilniaus universitetas. Kaip matot, tas nekliudė mums. Nesenai buvo Bolonijoj pasirašyta Magna Carta. Aš turiu tekstą. Mes buvom taip pat kviečiami, bet tada delegacijas formuodavo galingasis centras. Tą deklaraciją tarybinių universitetų vardu pasirašė tada Maskvos, Jerevano ir Kazanės universitetai. Jų rektoriai buvo įtraukti. Na, manau, tai parodo, kad mes galim įeiti į įvairias organizacijas, o visko nesurašysim į statutą. Galima, žinoma, įtraukti, aš neprieštarauju, jeigu deputatai taip mano, bet mes daug kitų principų irgi dar negalime statute išdėstyti. Bet niekur nėra statute rašoma apie bet kokius suvaržymus. Čia toks klausimas, kurį galima svarstyti. Aš jokių prieštaravimų neturiu, kad tai būtų įrašyta, bet sakau - visko nesurašysim.

A.V.PATACKAS. Jeigu yra paminėta antrame punkte teritorijos neliečia­mumo teisė ir panašūs antraeiliai dalykai, o apeinamas pats...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.V.Patackai, prašau man atleisti, aš jus trečią kartą turiu įspėti šiandien, kad jūs ne klausiat, o darot pastabas ir pasiūlymus. Juk tam yra laikas.

A.V.PATACKAS. Vyksta paklausimas ir replika. Ir prašyčiau nepiktnau­džiauti mikrofonu, kuriuo jūs visą laiką disponuojat ir neleidžiat pasisakyti.

PIRMININKAS. Ar jau deputatas A.V.Patackas viską paklausė?

A.V.PATACKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Povilionis.

V.POVILIONIS. Gerbiamasis rektoriau, aš norėčiau paklausti, ar Universitete mokslas yra dabar mokamas?

J.KUBILIUS. Klausau.

V.POVILIONIS. Ar mokslas Universitete yra mokamas? Ar orientuoja­masi į tai, kad tas mokslas būtų mokamas?

J.KUBILIUS. Kadangi konstitucijose visur užrašyta apie mokslo nemoka­mumą, mes taip pat jau labai smarkiai šito klausimo nedrįstam svarstyti. Man rodos, kad šitą klausimą turėtų svarstyti Aukščiausioji Taryba. Bet šį tą mes jau mėginame. Ypač dabar, kada blokada mums nutraukė vidury metų milijoną tris šimtus šešiasdešimt tūkstančių. Tai yra labai sunku Universite­tui. Mes ieškom išeičių. Na, ir kai ką darom mokamą. Sakysim, jau iki šiol iš įstaigų, kurios antrai specialybei įgyti siunčia savo specialistus į neakivaizdinį skyrių, mes imame mokestį. Dabar nuo šių metų mes ruošiamės imti mokestį iš parengiamojo skyriaus. Geriau tegu mums užmoka nedidelę sumą, negu kad sumoka labai dideles sumas korepetitoriams. Manyčiau, kad ateity palaipsniui reikėtų įdiegti ir daugiau mokamų darbų. Bet tai yra tiktai idėjos. Manyčiau, pirmiausia turėtų mokėti antramečiai, kurie tinginiauja, tie, kurie egzaminus laiko antrą kartą. Pradėt nuo šito, kad drausmintų. Bet, žinot, visiškai padaryti mokamą, kaip čia kartais sakoma, manyčiau, ne visai tinka. Aš senos kartos žmogus ir žinau, kaip prieš karą vargdavo kai kurie studentai, kurių tėvai nebuvo turčiai. Tai reikia pasvarstyti. Bet klausimas yra diskutuotinas, ir statute mes apie tai nekalbame.

V.POVILIONIS. Aš norėčiau tik papildyti, kad aš būtent su tuo susidū­riau. Aš gavau tokį kreipimąsi iš vieno žmogaus, norinčio studijuoti Univer­sitete. Jisai atsinešė blanką, kuriame rašoma, kad reikia susirasti įmonę, kuri jį globotų ir siųstų pas jus, įmokėtų už pirmus metus 500 rublių ir už kitus taip pat, jeigu jis gerai mokysis. Tai, man atrodo, reikėtų tada leisti pačiam žmogui, jeigu jisai nori, jeigu tas mokslas yra mokamas, įmokėti, nes jis neranda tokio globėjo, kuris jį siųstų į Universitetą. Taip jo galimybė moky­tis yra apribojama, jeigu gamykla jo nesiunčia. Tada reikėtų deklaruoti, kad yra mokamas mokslas ir leisti jam įmokėti tuos 500 rublių pačiam. Kaip jums tai atrodo?

J.KUBILIUS. Mes diskutuojam dėl tos problemos, žinom ją, bet tai gal statute šito nereikėtų. Man rodos, čia toks tolimesnis klausimas. Daug finansinių klausimų kyla, labai daug kyla, kuriuos reikia spręsti.

V.POVILIONIS. Tada lieka žmonių, kurie nepasinaudoja...

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Povilionis taip pat naudosis deputato A.V.Patacko patirtim? Deputatas J.Mačys.

J.MAČYS. Aš norėčiau paklausti, ar Universiteto moksliniai laipsniai bus suteikiami tik Universiteto darbuotojams, ar galės ginti ir kitų aukštųjų mokyklų darbuotojai, ir iš viso kiti žmonės?

J.KUBILIUS. Iki šiol buvusi sistema aptarnavo esančias tarybas. Diserta­cijos buvo ginamos Universitete. Mes turėjom nemaža tarybų iš visur, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitur. Bet ateity, man rodos, turėtų būti Respublikoje tam tikra sistema. Aš sakiau, kad esame pateikę įstatymo projektą, kuriame išdėstėme savo mintis. Manau, kad turėtų būti Respublikoje sistema ir Uni­versitetas tose srityse, kur jis yra kompetentingas, turėtų suteikti mokslinius laipsnius ir vardus ne tik Universiteto darbuotojams, bet ir kitiems. Sakysim, medikai dirba Kūno kultūros institute. Man rodos, kad Kūno kultūros institutas nėra pakankamai kompetentingas medikams teikti laipsnius ar vardus. Jau reikėtų kitoms įstaigoms.

PIRMININKAS. Deputate Z.Balcevičiau, prašom.

Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamasis rektoriau, aš per pirmą šio statuto skaity­mą siūliau tokią pataisą. Papildyti 7 skirsnį, kad stojamieji egzaminai į Universitetą vyksta ta kalba, kuria baigta Lietuvos vidurinė mokykla ir tos mokyklos programos apimties ribose. Ar į šitą pastabą yra atsižvelgta sure­daguotam projekte, ar ne?

J.KUBILIUS. Mes apsvarstėm jūsų pastabą ir manome, kad netikslinga įtraukti į statutą. Kasmet priėmimo taisyklės keičiasi, kasmet jos reguliuoja­mos, kaskart situacija keičiasi. Be to, be lenkų ir rusų mokyklų greitai atsiras, sakysim, ir žydų mokyklos. Mes turbūt Universitete nesugebėsim egzaminuoti žydų arba kitomis kalbomis, nors mes judaistikos šiokį tokį centrelį ir galvojam suorganizuoti. Tai yra priėmimo taisyklėse ir tai kasmet mes turim svarstyti, o įrašyt į statutą, kuris yra ilgam laikui, mūsų supratimu, nereikėtų. Čia yra tiktai laikinas dalykas, kol lietuvių kalbą nepakankamai moka mūsų gyventojai. Į tai reikia atsižvelgti ir jiems padėti. O ateityje aukštasis mokslas turi būti tik valstybine kalba. Manyčiau, kad nereikia tautinėms mažumoms sudaryti kliūčių, kad jie nemokėtų valstybinės kalbos. Tai pusiau raštingi žmonės bus. Kodėl stengtis šitą daryti? Mes manome, kad nereikėtų tuoj pult. Bet ir šiais metais, ir, matyt, dar kiek laiko ateityje turi būti taip, kaip siūlo gerbiamasis deputatas Z.Balcevičius.

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis rektoriau, jūsų vadovaujama įstaiga, garbingas Universitetas, pirmasis pateikė parlamentui svarstyti ir tvirtinti statutą. Tuo tarpu dar Lietuvos mokslų įstatymas nėra priimtas ir patvirtintas. Ar negali atsitikti taip, kad jeigu priimtume statutą, tai jo bendros dalys gali prieštarauti priimtam įstatymui? Kaip tuomet tektų pasielgti?

J.KUBILIUS. Mūsų statutas yra dvejus metus svarstytas. Daug rimtų žmo­nių dirbo. Daugelis tų pačių žmonių dalyvavo ruošiant ir kitus įstatymus, susijusius su mokslu. Aš netikiu, kad būtų tokių rimtų... Pagaliau nėra nieko amžino, jeigu tikrai bus toks reikalas, galima bus įrašyti korektyvas į mūsų statutą. Bet Universiteto kolektyvas jau labai nusiteikęs... Net pikti liežuviai visokius gandus skleidžia, kad čia rektorius specialiai trukdo priimti statutą. Man čia net grupė žmonių buvo atnešusi ir pareiškimą, kad štai tu ten trukdai. Man rodos, kad nereiktų delsti, tai būtų ne į naudą. Paruoštas rimtas statutas ir jį reikėtų priimti. Na, visko nenumatysi, kas ateity bus. Gyvenam ir, man rodos, pakeitimus tuos ne taip jau sunku padaryti. Tai ne tie laikai, kada reikėdavo važiuot į Maskvą ir po koridorius vaikščioti. Čia pat savi žmonės.

PIRMININKAS. Juo labiau kad tai jau nebe pirmas statutas, kaip gerbia­masis deputatas sakė, o antras. Prašom, deputatas A.V.Patackas.

A.V.PATACKAS. Šalia studentų stažuotojų paminėti yra ir laisvieji klau­sytojai. Tuo tarpu jų teisės ir pareigos nėra apibrėžtos. Matyt, tai bus pada­ryta kokiam nors atskiram reguliamine.

J.KUBILIUS. Taip. Taip mes ir galvojame.

A.V.PATACKAS. Aš norėčiau paklausti, ar jūs jau dabar galėtumėte pasa­kyti, kokias teises turės laisvieji klausytojai, ar bus jiems išduodami sertifika­tai kaip Vakarų universitetuose ir t.t. Gal kiek išsamiau paaiškinkite, jeigu galite?

J.KUBILIUS. Aš galiu tik savo nuomonę pasakyt. Ką ten nuspręs mūsų žmonės, kurie ruošia reguliaminus, tai dar ateitis. Mes turim tam tikrus griaučius įvairių reguliaminų, bet jie nėra dar labai tikslūs. Na, manyčiau, kad mūsų tikslas - sudaryti sąlygas tiems, kurie nori mokytis. Juk ir dabar mes gal neminėdami šito vardo priimam. Net pagal sąjunginius įstatymus buvo leidžiama, jeigu pilietis nori ir darbui reikia žinių. Sakysim, žurnalistas. Jis nori rašyti apie mediciną ir jam reikia medicinos žinių. Mes jį galėdavom priimti išklausyti atskirų dalykų, išlaikyti egzaminus ir duodavome atitinka­mą pažymėjimą. Ne diplomą. Kai kas norėdavo šitaip ir mediciną baigti. Būdavo ir tokių atvejų. Bet mes seni patyrę vilkai ir žinom, kas galima. Taigi ir iki šiol galima, ir ateityje taip bus. Toliau aukštosios mokyklos turi būti paverstos taip pat ir kvalifikacijos kėlimo centrais. Juk aukštosiose mokyk­lose dirba pagrindiniai kadrai. Man rodos, kad įvairūs sukurti Respublikoje kvalifikavimo institutai vis dėlto nėra tokio lygio, kokio turėtų būti. Visą tą reikėtų perduoti ateityje aukštosioms mokykloms. Žinoma, yra įstaigos. Jų iš karto neuždarysi, bet ateityje reikėtų perduoti aukštosioms mokykloms. Laisvieji klausimai tai irgi viena iš tokių kvalifikacijos formų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame gerbiamajam rektoriui. Klausimų jau turbūt deputatai daugiau nebeturi. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. (Nesigirdi)

PIRMININKAS. Kauno universiteto.

BALSAS IŠ SALĖS. (Nesigirdi)

PIRMININKAS. Taip, praeito šaukimo Aukščiausiojoje Taryboje įregist­ruotas ir patvirtintas atskiras įstatymas. Gerbiamieji deputatai, šiek tiek stebina, bet, antra vertus, ir džiugu, kad tiek daug mūsų kolegų nori kalbėti dėl Universiteto statuto. O konkrečiai - deputatai P.Varanauskas, V.Paliū­nas, V.Terleckas, M.Treinys, Č.Kudaba ir B.J.Kuzmickas. Deputatas P.Va­ranauskas pirmasis. Prašom pasiruošti deputatą V.Paliūną.

P.VARANAUSKAS. Su statuto projektu esu susipažinęs maždaug prieš 1,5 metų, ir jis šiek tiek mus neramino...

PIRMININKAS. Labai atsiprašau, gerbiamasis deputate, gal būtų vis dėlto galima kaip nors šiek tiek tyliau kalbėtis tarpusavyje. Prašom.

P.VARANAUSKAS. Jis paskelbtas buvo Universiteto laikraštyje. Po to Kaune susirinko sąjūdininkai iš visų aukštųjų mokyklų. Mus neramino tai, kad jis labai autokratinis. Faktiškai didesnis režimas, negu kad buvo. Auto­nomija iš vienos pusės - jokios kontrolės iš išorės ir praktiškai vos ne vien­valdystė iš vidaus. Anksčiau jis buvo ruoštas, kai Komunistų partija buvo dar valdančioji, tai jis tuo laiku buvo gal ir demokratinis, nes dar buvo virš aukštosios mokyklos Centro Komitetas. Jeigu kas būtų nuskriaustas, dar galėjo kreiptis ten: arba į vieną Centro Komitetą, arba į kitą, net į Maskvą. Dabar Politechnikos institute mes esam padarę apklausą. Šiais metais irgi buvo siūlomas toks variantas, ką mano atskiros darbuotojų grupės. Praktiš­kai apklaustieji profesoriai, docentai ir su aukštuoju mokslu susiję žmonės (maždaug 80%) pasisako už tai, kad rektorius būtų atskirtas nuo pareigybės, nuo tarybos pirmininko, kad prorektoriai savaime nebūtų tarybos nariai. Jeigu jie tarybos nariai yra ir pakliūva tiesiog demokratiniu būdu, tai jie gali, o ne pagal pareigas. Analogiškai yra ir dėl dekanų. Viską, ką aš čia išdėsčiau, esu padavęs deputatui B.Genzeliui. Mūsų nuomonė yra suderinta ir jis, matyt, pateiks tada svarstymui lyg ir alternatyvą. Šį statutą parengė grupė labai kvalifikuotų ir gerbtinų žmonių, bet jisai nėra aprobuotas pačio kolek­tyvo. Juk, pavyzdžiui, Technikos universiteto - taip vadinasi Politechnikos institutas - tokio statuto Sąjūdis net neleistų įnešti į Aukščiausiąją Tarybą. Aš vis dėlto norėčiau, kad būtų laikomasi demokratijos principų Ir, kaip sakiau, toliau diskusijų tvarka bus perduota B.Genzeliui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate P.Varanauskai, galbūt jūs sufor­muluotumėte savo pasiūlymą, nes iš jūsų pasisakymo...

P.VARANAUSKAS. Kaip alternatyvą pateikiau deputatui B.Genzeliui, nes jis pristatė šį statutą.

PIRMININKAS. Aš vis tiek nelabai suprantu, ką reikės daryti, nes...

P.VARANAUSKAS. Gerai, aš galiu trumpai pasakyti. Taip išeina, kad vietas kitiems savarankiškiems padaliniams skiria ne rektorius, o mokslinė dabar, o vėliau Universiteto taryba. Na, kitas pastabas išsakė pats rektorius, aš visiškai pritariu toms pastaboms. Toliau slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma renka Universiteto tarybos pirmininką, rektorių ir sekretorių, kuris yra ir Senato sekretorius. Nereikia studentų trukdyti. Jie turi savo savivaldos organus ir su jais reikia kalbėti kaip su lygiais. Su tuo irgi sutiko rektorius, ir tuos pataisymus pateiks balsavimui deputatas B.Genzelis. Žo­džiu, aš siūlau atskirti rektoriaus, ir tarybos pirmininko, fakulteto dekano ir fakulteto tarybos pirmininko pareigybes. Tai čia yra esmė, kad vietas skirtų ne rektorius.

PIRMININKAS. Aš norėjau tik paklausti deputato P.Varanausko ir kitų deputatų, kurie užsirašė kalbėti, ar nebegalioja mūsų susitarimas arba iš esmės patvirtinti, arba iš esmės atmesti statutą, bet jo netaisyti Aukščiausio­joje Taryboje? Ar šitas nusistatymas yra pakeistas?

P.VARANAUSKAS. Aš tai ir sakiau, kad mes atsidūrėme kolizijoje. Mes svarstome ne Universiteto statutą, o faktiškai grupės kvalifikuotų žmonių parengtą statutą, kuris nėra aprobuotas paties kolektyvo. Technikos univer­sitete apklausa rodo, kad darbuotojai nepritaria tokiam statutui. Medicinos akademijoje irgi nepritaria. Aš turėjau galimybę susipažinti. Tuomet ir kyla klausimas: arba mes prašome, kad būtų aprobuotas kolektyvo apklausos būdu, arba tokio dabar mes priimti negalime, nes jis yra grynai autokratinis, antidemokratinis.

Č.KUDABA. Ar galima paklausti gerbiamąjį P.Varanauską? Arba aš ne­supratau, arba prašom dar paaiškinti. Universiteto statutas svarstomas antri metai. Kolektyvas žino ir taiso jį. Ir dar noriu paklausti konkrečiai. Jeigu aš teisingai supratau, iš jūsų pasakymo išeina, kad statutas tiek yra netobulas, kad Politechnika net nepriimtų. Tai truputį prašom paaiškinti, kuo jis toks yra blogas.

P.VARANAUSKAS. Aš sakiau - dėl šių formulavimų. Turiu publikuotus mūsų apklausos duomenis. Tai čia yra autokratinis statutas. Rektorius vi­suose asmenyse. Rektorius kaip rektorius, rektorius - Senato pirmininkas , rektorius - Universiteto tarybos pirmininkas ir rektorius skirsto dar plotą. Ir jeigu nori apskųsti, žodžiu, panaikinti rektoriaus sprendimą, tai kam gi nunešti šitą skundą - tam pačiam rektoriui, ar ne? Ir daugiau užsidaro tavo keliai.

Č.KUDABA. Aš tik noriu ginti, kad Universitete statutas buvo svarstomas demokratiškai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Č.Kudaba, jūs turite žodį...

P.VARANAUSKAS. Aš nematau tų dokumentų, kad buvo svarstoma ir priimta.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis deputate P.Varanauskai! De­putatas M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš tą patį norėjau klausti, ką ir Č.Kudaba.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, deputatas K.Glaveckas.

K.GLAVECKAS. Aš norėjau paklausti dėl rektoriaus funkcijų. Ar gerbia­majam ponui deputatui P.Varanauskui žinomi kitų kraštų universitetų sta­tutai ir kaip tenai yra, nes tai,ką jūs teigiat, lyg ir prieštarauja kitų kraštų patyrimui. Kokių pavyzdžių jūs galėtumėt pateikti?

P.VARANAUSKAS. Žinoma, aš galiu jums pasakyti, kad yra demokrati­niuose kraštuose analogiškų statutų. Na, skaičiau, man pasakojo, kurie Prancūzijoje ir Italijoje stažavosi. Mūsų darbuotojai stažavosi...

K.GLAVECKAS. Man teko irgi susipažinti su Harvardo...

P.VARANAUSKAS. Aš neužbaigiau jums dar atsakyti. Aš labai trumpai stengsiuosi atsakyti. Yra analogiškai, tačiau tai tik dėl demokratinių kraštų, kur yra demokratinės tradicijos. Anglijoje net konstitucijos nereikia, kadan­gi yra demokratinės normos. O pas mus dar tiktai kuriama demokratija ir pradėti jau tokiais būdais, manau, kad nelabai tiktų.

K.GLAVECKAS. Aš dar labai trumpą...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Glaveckai, gal aš jus užrašysiu vis dėlto į sąrašą. Deputatas V.Paliūnas, po to deputatas V.Terleckas.

V.PALIŪNAS. Aš norėčiau pritarti deputatui P.Varanauskui. Statutob projektas būtų visai geras, jeigu mes gyventume nusistovėjusios demokrati­jos sąlygomis. Bet to, deja, nėra. Todėl, mano nuomone, šis statutas yra persunktas prezidentinio valdymo sistemos. Pavyzdžiui, paragrafe 3.1. rašo­ma: "Vietas fakultetams ir savarankiškiems padaliniams taryboje skiria rek­torius proporcingai personalo skaičiui." Anksčiau buvo statute pasakyta, kad aukščiausias valdymo organas yra Universiteto taryba. Tai rektorius, skirstydamas, formuodamas Tarybą, yra aukštesnis už aukščiausią valdymo organą. Aš nematau čia logikos. Antra, demokratijos užuomazgų net nesi­mato.

Toliau paragrafe 3.1. rašoma: "Rektoriaus dalyvavimo rinkimuose kitai kadencijai klausimą sprendžia Universiteto taryba." Aš manau, kad geriau­sia būtų kadencijų kiekį iš viso apriboti. Nėra nepakeičiamų žmonių. Jeigu jau taip bus, sakysim, kad labai tvirta asmenybė atsiras, kuri valdo kokį universitetą šiuo ar kitu metu, tai praktiškai pasidarys tų kadencijų neribo­tas kiekis. Kadangi mes esam kentėję nuo per daug didelio galėjimo, tai, man atrodo, tą galėjimą reikia sumažinti apribojant kadencijų kiekį, saky­sim, dviem.

Toliau parašyta punkte 3.l.: "Prorektorius skiria rektorius ir pristato Universiteto tarybai tvirtinti. Tarybai prorektoriaus nepatvirtinus, rektorius siūlo naują kandidatūrą." Pasakyta vienaskaita - vienas siūlo. O kažin ar ne demokratiškiau būtų, jeigu Universiteto taryba skirtų ar rinktų, sakysim, prorektorių iš kelių kandidatų, o ne taip: vieną pasiūlė, taryba nepatvirtino, po to siūlo kitą, to nepatvirtino - trečią. Tai vėl čia ta pati per didelio galėjimo mintis. Aš siūlyčiau, kad būtų prorektorius renkamas iš kelių kan­didatų iš karto.

Dar taip pat punkte 3.1. rašoma: "Rektoriaus teikimu Universiteto taryba paprasta balsų dauguma atšaukia prorektorius." Iš šito sakinio išeitų, kad prorektorių atšaukti gali tik rektoriui pateikus, pasiūlius. O jeigu Universiteto taryba ar dalis tarybos narių nepasitiki prorektoriumi, tai prorektorius atšauktas negali būti. Aš daug metų dirbau aukštojoje mokykloje ir turiu pasakyti, kad eilinis profesorius ar katedros vedėjas daugiau turi reikalų su prorektorium negu su rektoriumi. Tai jeigu, sakysim, didelei personalo da­liai tam tikras asmuo atrodo nepatikimas, tai tie Universiteto darbuotojai šito asmens negali... Gali tą faktiškai padaryti tik rektorius, kuris jį pasirin­ko. Vieną pasirinko, vieną iš vieno pagal tą statutą.

Toliau punkte 3.1. parašyta: "Universiteto tarybos nutarimai įsigalioja rektoriui paskelbus atitinkamus įstatymus. Kai rektorius nesutinka su tary­bos nutarimu arba per mėnesį nepaskelbia atitinkamo įsakymo, klausimas svarstomas iš naujo. Nutarimas įsigalioja pakartotinai pritarus dviem treč­daliams tarybos narių." Čia iš tikrųjų yra veto teisė. Sakysim, JAV kongresas ką nors nutaria, o prezidentas vetuoja. Tai čia iš tikrųjų taip yra. Ir mes, noriu pakartoti, pripratę prie to didelio galėjimo, vėl tą labai didelį galėjimą suteikiam rektoriui. Aš sakyčiau, kad jeigu Universiteto taryba ką nors nuta­rė, tai nutarimas įsigalioja iš karto taip, kaip Aukščiausiojoje Taryboje. Jeigu ką nutariam, tai nutarimas įsigalioja jį priėmus, o ne po to, kai kas dar tvirtina. Tai čia Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas dar tvirtina tą, ką mes esam čia nutarę. Tai vėl nedemokratinę tendenciją galime čia įžvelgti.

Toliau punktas apie rektoriaus pareigybę. Parašyta: "Rektorius kviečia Universiteto tarybą į Senato posėdžius ir jiems pirmininkauja." Aš čia pri­tarčiau deputatui P.Varanauskui, kad tarybai turėtų pirmininkauti kitas asmuo iš viso, o ne rektorius. Vėl čia yra iš tikrųjų, na, taip sakant, į vieną žmogų sutelkta yra ir vykdomoji, ir įstatymų leidimo valdžia. Aš siūlyčiau irgi tas dvi pareigybes atskirti. Tas dvi funkcijas.

Taip pat punkte 3.2. (čia 5 papunktis) parašyta: "Rektorius leidžia visiems Universiteto darbuotojams ir studentams privalomus įsakymus." Na, gal čia reiktų pasakyti, kad tuos įsakymus savo kompetencijos ribose. Jau kompetenciją apibrėžia statutas. Apie Senatą ten parašyta štai kas. Tarp kitko, aš čia noriu priminti deputatams, kad Senatas yra čia vykdomasis organas. Toks nutarimų priėmimo organas yra Universiteto taryba. Taigi Senatas - vykdomasis organas. Punktas 3.4. (papunktis 3) "Senatas tvirtina specialybes, specializacijas ir studijų planus." Man atrodo, čia tokį dalyką turėtų spręsti ir tvirtinti ne vykdomoji valdžia, o ta valdžia, kuri priima sprendimus, būtent taryba. Taip pat punkte 3.4. (papunktis 5) parašyta: "Senatas tvirtina fakulteto tarybų išrinktus dekanus, katedrų vedėjus ir kitus savarankiškų padalinių vadovus." Ir jeigu jau fakultetų tarybos išrinko ką, tai kodėl dar Senatas turi tvirtinti. Čia kaip ir pas mus, jeigu mes ką išrinkom ir dar kas nors turi tvirtinti mūsų išrinkimą. Sakyčiau, kad tai turi tvirtinti fakulteto taryba, o ne Senatas. Ne vykdomoji valdžia. Taigi aš ir siūlau reziumė, kad reikia grįžti prie statuto svarstymo. Tą statutą demokra­tizuoti sumažinant galėjimą, vadinasi, sumažinant rektoriui suteiktus įgaliojimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už vertingas pastabas. Gaila, kad deputatai P.Vara­nauskas ir V.Paliūnas šito darbo nepadarė, kai du kartus buvo svarstomas statutas Švietimo, mokslo ir kultūros komisijoje, nors abu yra tos komisijos nariai.

V.PALIŪNAS. Aš turiu pasakyti, kad tas pastabas išsakiau. Noriu, kad jie žinotų tą platesnį statusą.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Terleckas, prašom pasiruošti deputa­tą M.Treinį.

V.TERLECKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Aš labai atsiprašau, kad gaišinu jūsų ir visų mūsų brangų laiką. Dirbdamas neprofesionaliai, negalėjau pateikti pastabų anksčiau kitaip. Na, man nera­mu, kad mes vis dėlto dirbame nelabai produktyviai. Kadangi Universiteto statutą mes turime tvirtinti, o ne priimti, aš siūliau praėjusį ketvirtadienį, kad tas statutas būtų apsvarstytas kai kuriose komisijose. Gavę jų pritarimą, galėtume tvirtinti. Kiek man žinoma, tai nebuvo padaryta nei Ekonomikos, nei Biudžeto komisijoje. Jos to nepadarė dėl man nežinomų priežasčių. Na, ir kadangi aukštųjų mokyklų turime daug, o viena mūsų parlamento posė­džio diena kainuoja turbūt apie 6 tūkstančius rublių, tai paskaičiuokim, kiek kainuos visų aukštųjų mokyklų statutų priėmimas. Tai reiktų pagalvoti, ar ateityje nepriimtume kažkokio bendro tipinio statuto ir t.t.

O dabar konkrečiai dėl Universiteto statuto teksto. Aš papunkčiui saky­siu. 2 straipsnis. "Turtas. Universiteto turtą sudaro materialinės vertybės, finansiniai ištekliai." Na, kad turtas yra finansiniai ištekliai, tai man kelia nuostabą. Toliau 2.3. straipsnis rašo apie Universiteto veiklos kontrolę. Manau, šis straipsnis nesuderintas su Valstybės kontrolės įstatymu. Būtent rašoma: "Universiteto ūkinę finansinę veiklą tikrina Lietuvos finansų ministerijos paskirta komisija."

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

V.TERLECKAS. Čia senas? Labai atsiprašau. Dabar tada gali būti mano pastabos iš tiesų ne visiškai tinkamos.

2.4. "Universitetas gali įsigyti medžiagų, technikos." Tai tokio dalyko nereikia. Jeigu yra juridinis asmuo, tai gali laisvai ir įsigyti.

"Pagrindiniams Universiteto finansų ūkio tvarkymo padaliniams vado­vauja direktoriai." Na, nereiktų jų statuso pakelti. Užtenka to, kaip jie dabar vadinasi. Ir apskritai biudžetinėje įstaigoje finansų tarnyba visiškai nereikalinga. Nežinau, ar yra išlikę.

3.4. punktas. Čia rašoma, kad "darbuotojų darbo užmokestį, valdymo bei aptarnavimo normatyvus tvirtina atitinkamai Universitetas." Na, tokių daly­kų nebuvo leidžiama ir tarpukario Lietuvoje.

Dar vienas momentas. 3.6. "Senatas pateikia tvirtinti Lietuvos Aukščiau­siosios Tarybos Prezidiumui fakultetų tarybose suteiktų. profesorių,docentų vardus." Na, tai čia yra jau tarybinės sistemos perkėlimas. Ar kompetentingas Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas tai tvirtinti ir ar nenuvertiname pačios Tarybos? Jeigu tai išlikę ir naujajame tekste, tai tikrai siūlyčiau atsi­sakyti šitokio dalyko. Ir tas pats iš esmės yra pakartota straipsnyje "Mokslo darbai." "Tarybų sudėtį tvirtina Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezi­diumas." Taip pat, manau, nereikalingi yra tokie dalykai.

Apie ekonominio skatinimo fondus. Paliekami gamybos, socialinio skati­nimo ir materialinio skatinimo fondai. Jeigu iš biudžeto lėšų toks finansavi­mas, tai yra visiškas ekonominis nonsensas, o jeigu iš ūkinių darbų - tai taip pat senoji tvarka. Tai mano pastabos. Matyt, kai kurios padarytos dėl seno projekto. Aš todėl atsiprašau.

BALSAS IŠ SALĖS. (Nesigirdi)

V.TERLECKAS. Visiškai nėra. Tai aš atsiprašau.

PIRMININKAS. Deputatas M.Treinys, prašom pasiruošti deputatą Č.Kudabą.

M.TREINYS. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamieji deputatai! Uni­versitetas - tai tokia organizacija, į kurią visuomet žiūri, lygiuojasi, stengiasi perimti patirtį visos kitos aukštosios mokyklos. Visos aukštosios mokyklos skaitė galbūt pirmuosius demokratiškus Universiteto statuto variantus. Jų bazėje konstravome savo statutus, kurių dauguma yra ir priimti. Ir štai dabar mes priimame Universiteto statutą parlamente, jau reiškiame kai kurias pretenzijas, prie kurių teks ir man prisidėti dėl ne visiško demokratiškumo. Pirmiausia norėčiau ginti studentų interesus, kurių nežada ginti čia joks studentų atstovas Universiteto taryboje. Galbūt nereikia taip, kaip kad, sakysim, maskviniai projektai siūlo 25% Tarybos skirti studentams, tačiau kelios vietos, manyčiau, būtinai reikalingos. Pritariu čia kalbėjusių kolegų nuomonei dėl tos vykdomosios ir sprendžiamosios valdžios atskyrimo. Žemės ūkio akademijoje priimant statutą dalyvavo labai didžiulis žmonių ratas. Visi dėstytojai, visi mokslininkai, darbuotojai, taip pat studentų ir kitų darbuotojų atstovai, ir ten buvo tvirtai išsakytas alternatyvinis variantas, kad vykdomoji ir sprendžiamoji valdžia būtų atskirta ir kad būtų tarybos pirmininkas atskiras, o fakultetuose tarybos pirmininkai taip pat būtų ne dekanai. Galbūt galimas būtų, žinoma, ir kompromisinis variantas, kad rektorius gali būti Universiteto tarybos pirmininku, kaip ir fakulteto dekanas gali būti fakulteto tarybos pirmininku, jeigu jisai kartu balotiruojasi su kitais kandi­datais ir visuomenė būtent taip norėtų.

Toliau 6.5. pozicija. "Specialistų tobulinimo fakultete klausytojai priima­mi pagal sutartis su organizacijomis." Manyčiau, šią mintį reikėtų išplėsti "ir sutartim su individualiais asmenimis." Natūralu, kad perspektyvoje atskiri žmonės, užsiimantys kokia savo specifine veikla, taip norėtų kelti kvalifika­ciją ir juos būtų galima priimti. Galbūt verta mintį plėtoti ir taip, kad studentai galėtų taip pat įstoti į aukštąją mokyklą su savo individualia sutarti­mi, savo lėšomis arba kokių nors sponsorių lėšomis.

Koks dabar likimas yra kitų aukštųjų mokyklų statutų, kurių mes dabar turime visą krūvą? Matote, sugaištame tikrai daug brangaus laiko. Ar never­tėtų paruošti galbūt aukštosios mokyklos autonomijos įstatymą, o vėliau kiekviena aukštoji mokykla, peržiūrėjusi savo statutus pagal tą aukštosios mokyklos autonomijos įstatymą, pateiktų juos jau ne sesijai, o, sakysim, tik Aukščiausiosios Tarybos komisijai. Ji rekomenduotų ar nerekomenduotų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, kur tuos statutus būtų galima įregist­ruoti. Taigi mes mažiau laiko sugaištume, negu sugaištame dabar diskutuo­dami dėl kiekvieno statuto.

Ir dar vienas klausimas, kuris labai aktualus dabar. Būtent aukštosiose mokyklose tradiciškai teikiami docento, profesoriaus vardai, o tam, kad tie vardai įsigaliotų, reikalinga tų asmenų bylas tradiciškai siųsti į aukščiausiąją konsultacinę komisiją Maskvoje. Vieni šitą daro, kiti nedaro; bet tų, kurie nedaro, klausimas nesprendžiamas. Manyčiau, mums reikalinga priimti kokį nors specialų sprendimą, ką gi konkrečiai dabar daryti toms aukštosioms mokykloms, kad jos galėtų pasiremti ir tą klausimą išspręstų mūsų Respub­likoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas Č.Kudaba, prašom pasiruošti deputatą B.J.Kuzmicką.

Č.KUDABA. Gerbiamieji pirmininkaujantys, gerbiamasis rektoriau, ger­biamieji deputatai! Mano pasisakymas sutrumpės dėl to, kad daugelį dalykų aptarė kiti, ypač rektorius išaiškino čia man rūpėjusį Universiteto laipsnių ir vardų teikimą. Prie to norėčiau vis tiek truputį sustoti. Turiu omenyje tai, kad gal statute reiktų pažymėti, kad šitų vardų teikimas Universitete prasi­deda ir Universitete baigiasi. Kada aš pasižiūriu į savo kandidatinį diplomą, tai jis pasirašytas rektoriaus ir sekretoriaus, o dabar profesoriaus J.Pikčilingio. Jis man labai gražus. Nes Vilniaus universitetas suteikė pripažinimą, pripažinimą patvirtino. Man būtų gražu, jeigu daktarinė būtų pasirašyta mūsų rektoriaus, ar Lvovo, ar Tartu, ar Kazanės, ar Maskvos, bet, ji pasirašyta žmogaus, kurio aš nepažįstu, nei jisai žino mano sritį. Niekas nieko nežino. Šito nereikėtų. Taip ir buvo nepriklausomoje Lietuvoje: apgindavo antra­dienį daktaratą, penktadienį diplomas. Dabar mes žinom - Kembridžo dak­taras, Tartu daktaras... Kažkas pajuokavo, atsiras universitetas Balbierišky, bus Balbieriškio daktaras. Na, tai nelaimė to, kas pasirinks. Kol kas taip nebus, be abejo. Ir Universiteto, ir daktaro, ir docento pareiga pasirinkti ir eiti prestižiniu keliu. Taigi dabar dėl viešumo, dėl kontrolės, prie kurios mes taip pripratę. Niekas neprikontroliuos - turi būti viešumas. Bus, žinoma, biuleteniai, bus skelbiama, o atskirais atvejais yra Studijų ir mokslo departa­mentas. Gali būti ir ekspertas, kai yra kokie nors atvejai.

Antras klausimas. Norėčiau visgi sustoti prie kolegų minėto čia demokra­tiškumo, kuris taip ryškinamas. Jis, be abejo, labai reikalingas. Demokratija yra svarbiausias mūsų kelio grindinys, tiesiog į ateitį ir į mokslą, kuriame būtų svarbiausia kompetencija, laisvė ir tiesa. Tai nuo seno įrašyta. Bet aš norėčiau dėl vieno dalyko suabejoti, palaikydamas demokratiją, tarybą, rek­torius. Čia tikrai yra svarstytinas dalykas. Reikia atsiminti, kad rektoriaus pareigybė ar statusas, ar prerogatyva yra kaip ir karalių. Jai 800 metų. Šitas postas, šitas išlikęs reliktas man asmeniškai yra labai gražus. Ir kiek aš pažįstu pasaulį (mažai aš jį pažįstu), ir kiek istoriją išmanau, visi saugo šitą dalyką. Yra regalijos, ritualai. Visą šitą romantiką visi saugo, ir, man rodos, mes neapibraukim, neprilyginkim rektoriaus ir Universiteto kokiam nors pilietiniam komitetui. Buvimas rektoriumi 20 metų yra garbė, man rodos. Čia reikėtų viską labai nuosekliai apgalvoti. Ir mes žinom, kad Počobutas buvo 19 metų. Dabar turim rektorius ir kitus ilgai buvusius. Ir aš nesutinku su tuo čia kažkaip paskleistu ilgasėdiškumu. Atsiminkime, kad pasauly yra taip, kad dvi trys kartos tęsia profesiją. Na, rektorius ne profesija, bet aš nenoriu toli eiti, jūs visi mane turbūt suprantat. Dabar toliau dėl vienos kitos redakcinės minties, kurias, galvoju, irgi verta čia pasakyti. Tuoj baigsiu.

Pirmame puslapyje 1.2.2 ir 1.2.1 akcentuoja Lietuvos teritoriją ir Univer­siteto teritoriją, pastatus ir, atrodo, viskas. Gal vis dėlto reikėtų įrašyti turtą. Ir techninį turtą, ir bibliotekas, ir vertybinį. Na, pastatai savaime irgi jie yra mums tradiciniai, jeigu mes savo Universitetą turime galvoje. Tai turbūt turtą čia verta paminėti trečiuoju žodžiu.

Dar norėčiau. Na, reikia redaguoti tokius pasakymus "ląstelė", "intelekti­nio darbo produktai." Dar čia redaktoriai visus šituos dalykus išbrauks ir parašys, kaip tinka. Dabar norėčiau paabejoti dėl 2/3 tarybos narių rinkimo ir paprastos daugumos. Štai ar nereikėtų suvienodinti. Tai yra 7 puslapyje. Paprasta dauguma renka, 0 2/3 reikia panaikinimui. 10 puslapyje dekaną išrinkti - paprasta dauguma, o jeigu atšaukti - 2/3. Aš galvočiau, kad gal vienodai reiktų padaryti. Toliau čia yra dar ištęsta procedūra, ir aš iš prakti­kos žinau, ji suteiktų mums, katedros vedėjams, daug darbo, kai priimamas naujas darbuotojas į darbą. Po metų peratestavimas, po dvejų metų perates­tavimas, po penkerių metų perastetavimas. O po to jau kas penkeri, jeigu jis jau tą įrodo. Ar nevertėtų rektoriaus įsakymu prieš metus priimti žmogų, suprasti, patirti jį. Ir nereikėtų daug labai tų popierių, svarstymų, biuletenių ir posėdžių. O šiaip kitus redakcinius mažmožius aš perduosiu komisijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas B.J.Kuzmickas. Prašome pasiruošti de­putatą K.Lapinską.

B.J.KUZMICKAS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis rektoriau! Aš susi­pažinau su statuto projektu ir jis man padarė iš viso gerą įspūdį. Tą dar sustiprino gerbiamojo redaktoriaus žodis. Bet kritinių pastabų taip pat neat­mesčiau. Tai visai neblogina to paties projekto. Dabar aš jau norėčiau keletą bendresnių pastabų. Be jokios abejonės, kad mokymo įstaigos turi būti autonomiškos ta prasme, kad jos pačios galėtų spręsti, ką joms daryti. Ta­čiau bus daug aukštųjų mokyklų ir tada bus daug tų autonomijų. Tai, be jokios abejonės, yra natūralu. Bet čia kyla klausimas, kiek tos autonomijos gali būti visiškai savarankiškos. Ar autonomija su ribomis, ar ji be ribų yra. Tuo labiau kad mokyklos labai įvairios. Universiteto autonomija vienokia, Pedagoginio instituto, Technikos universiteto, VISI kitokia. Ir kyla būtinu­mas aukštųjų mokyklų autonomiją suderinti su kokiu nors bendruoju prin­cipu. Tas bendrasis principas turėtų būti toks, kad jisai neslopintų mokyklos individualybės. Kiekviena aukštoji mokykla turi būti savita, individuali, betgi ne be ribų. Individualybė neturi būti kokia nors beribė. Apie bendrąjį principą yra kalbama kaip apie aukštųjų mokyklų autonomijos įstatymą. Čia gerbiamasis S.G.Ilgūnas jau projektą turi. Toks įstatymas yra rengiamas. Tai dabar gali būti tokia komplikacija: jeigu mes dabar priimame Universiteto statutą, o paskui jau svarstome tą bendresnį Aukštųjų mokyklų autonomijos įstatymo projektą, tai tasai projektas jau bus šiek tiek suvaržytas tuo Univer­siteto projekto prioritetu. Tai čia taip yra. Aš manyčiau, mes čia šiek tiek pažeidžiame tą tokią eigą. Bet aukštojo mokslo įstaigų autonomijos įstaty­mas čia taip pat, manyčiau, dar yra ne tai, ko mums reikia dabar. Juk mokslo pertvarkos Lietuvoje vienas esminių principų yra mokslo ir mokymo įstaigų sintetinimas. Taip sakant, kad universitetuose būtų ir mokslo centrai, o jeigu išlieka akademinio tipo institutai, tai kad jie nebūtų visiškai nusišalinę nuo studijų. Todėl ir tą bendrą principą, žodžiu, bendrą įstatymą reikėtų vadinti mokslo ir studijų įstaigų autonomijos įstatymu. Tuo labiau kad pra­džia yra padaryta. Ministrų Taryboje jau yra departamentas. Po ilgų svarsty­mų nusistovėjo formulavimas - mokslo ir studijų. Bet čia mes, nueidami link bendrystės, dar vieną įstatymą prieiname. Tai mokslo ir studijų įstatymas. Aš manyčiau, kad mes laukti negalėtume, kol bus parengta, tačiau Universiteto statutą reikėtų suderinti su Mokslo ir studijų įstaigų autonomijos įstatymu. Dėl to aš siūlyčiau kartu. Aš, sakysim, visai įsivaizduoju tokį dalyką, kad mes svarstome Universiteto statutą ir mokslo bei studijų įstaigų autonomijos įstatymą. Matome, kad ten viskas derinasi gerai ir už juos abu balsuojame. Arba siūlyčiau priimti laikiną dabartinį Universiteto statutą, atsižvelgiant į tas pataisas, kurios čia buvo pasakytos. Tai, aš manau, nė kiek nemažintų to statuto galios.

Dabar vėlgi dar yra tokia institucija prie Aukščiausiosios Tarybos - Lietu­vos mokslo taryba, kuri atliktų tokias funkcijas aukštųjų mokyklų atžvilgiu: tvirtintų teisę teikti mokslinius laipsnius ir vardus. Ne kiekviena aukštoji mokykla ir ne kiekvienas Mokslų Akademijos institutas arba kitoks jau pats galėtų spręsti, ar jam teikti, ar neteikti mokslo vardus. Bet tai jau turėtų būti suderinta su Lietuvos mokslo taryba, bet čia dar taip pat yra nepadarytas dalykas. Taigi aš tuo ir baigiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Lapinskas, prašau pasiruošti deputa­tą Z.Balcevičių.

Jeigu gerbiamieji deputatai, kurie dar užsirašė kalbėti, pasistengtų kalbėti trumpiau, tai mes tikriausiai suspėtume iki pertraukos kokį nors sprendimą priimti. Prašom.

K.LAPINSKAS. Gerbiamieji kolegos, pradžioje gal tokios emocijos. Man kelia apgailestavimą, kad seniausios aukštosios mokyklos, Universiteto, sta­tutas nebuvo patvirtintas pirmiausia, nors projektas buvo įteiktas praeitais metais vasarą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui, bet dėl tam tikro vilki­nimo jo svarstymas ir priėmimas, kaip matome, nepateisinamai užsitęsė. Mane šiek tiek šiandieną stebino, kad buvo bandoma vos ne spaudimu pagreitinti, iš karto balsuoti ir kuo skubiau priimti šį dokumentą. Patvirtinti jį, suprantama, reikia, ir Aukščiausioji Taryba tai padarys, be jokios abejo­nės, tačiau aš nemanau, kad Aukščiausioji Taryba turėtų dirbti taip, kad vieniems įstatymams būtų keliami vieni reikalavimai, o kitiems įstatymams visiškai kiti. Tai neatitiktų turbūt demokratinio parlamento veiklos princi­pų. Ir šita diskusija praktiškai vyksta todėl, kad jis nebuvo svarstytas. Pereitą posėdį mes tik išklausėm informaciją ir turėjom galimybę užduoti klausimą dėl parengto projekto, todėl šiandieną iš esmės pirmą kartą vyksta diskusija dėl šio projekto.

Keletą žodžių dabar konkrečiai dėl projekto. Manyčiau, pirmas dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį, tai vis dėlto autonomijos laipsnio apibrėžimas. Jis turėtų būti tikslesnis. Kalbama 1.1. apie autonomiją, tačiau šita autono­mija, pirmajame būtent straipsnyje 1.2.2., 1.2.3., mano suvokimu, nelabai tiksliai yra formuluojama. Čia yra mėginama apibrėžti arba fiksuoti vos ne absoliučią autonomiją. Pažiūrėkim, kaip atrodo 1.2.2.: "Pakeisti Universite­to teritorijos ribas, perduoti pastatus, Universiteto tarybai sutikus, gali Lie­tuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba." Iš esmės šitoks autonomijos apibrėžimas reiškia Aukščiausiosios Tarybos kompetencijos ribojimą. Ar gali sutikti parlamentas, aukščiausioji valstybės institucija, su tokiu savo kompetencijos apribojimu. Suprantama, toks įrašas galėjo būti ankstesnėj formuluotėj, kai buvo rašoma apie tai, kad, tarkime, statutas gal bus tvirtina­mas Ministrų Taryboje ar panašiai. Šiuo atveju, kada statutas tvirtinamas įstatymo, neturi riboti Aukščiausiosios Tarybos galių, ir, suprantama, Aukš­čiausiosios Tarybos visų prerogatyvų. Todėl jeigu mes rašome, kad pakeisti Universiteto teritoriją ir pastatus gali tik Aukščiausioji Taryba, tai tuos žodžius "Universiteto tarybai sutikus" būtinai reikia pašalinti. Reikia pasiti­kėti parlamentu ir negalvoti, kad jis piktnaudžiaus skriausdamas Universite­tą, mažindamas jo teritoriją, o jeigu taip bus daroma, matyt, tam bus pakan­kamai rimtų priežasčių.

Taip pat dėl 1.2.3. punkto, kur vėl rašoma: "Universiteto teritorijoje valdymo ir savivaldybių organai negali daryti patvarkymų be rektoriaus sutikimo." Bet vis dėlto kai kurie įstatymai, matyt, numatys išimtis. Galima sutikti iš viso su tokiu teiginiu, tačiau reikėtų prirašyti "Išskyrus įstatymų numatytas išimtis." O tokios išimtys galėtų būti štai kokios. Įsivaizduokime, dėl nusikaltimo padarymo. Juk mes negalime kliudyti teisėsaugos organams suimti nusikaltėlį. Kaip žinome, deputatai turi vadinamą deputatinę nelie­čiamybę, bet ir tai laikotarpiu tarp sesijų Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu­mas gali duoti sutikimą suimti deputatą. Tuo tarpu bet kuriam Universiteto studentui, bet kuriam Universiteto darbuotojui mes suteikiam aukštesnį statusą negu deputato. Be rektoriaus sutikimo, tarkime, nė vienas iš pada­riusių nusikaltimą negalės būti suimamas. Šiuo atveju pažiūrėkime kraštuti­nius atvejus. Aš suprantu, kad nereikėtų leisti savavaliauti kitiems valstybės organams, kad, suprantama, turėtų būti prioritetas Universiteto valdžiai, bet ir nurodyti, kad įstatymo numatytais atvejais vis dėlto galėtų, tarkim, teisė­saugos organai ir nustatyta tvarka daryti savo funkcijas. Tai tą reikėtų gal ir numatyti.

Dabar aš norėčiau pareikšti dar štai ką. Dėl 2 straipsnio 4 dalies. Tiesa, aš neturiu paskutinių visų pataisymų, bet čia dėl ūkinės finansinės veiklos kontrolės labai daug buvo prirašyta kontroliuojančių organų. Numatyta ir Finansų ministerija daryti kontrolę. Reikėtų palikti tiktai Valstybės kontro­lę, jeigu tai nėra padaryta, ir Universiteto revizijos komisiją. Visiškai užtek­tų dėl ūkinės-finansinės veiklos kontrolės. Palikti prerogatyvas tik Valstybės kontrolės departamentui daryti kontrolę ir sudaryti Universiteto tarybos revizijos komisiją.

Kitas dalykas, į ką norėčiau dar vėl atkreipti dėmesį, tai vis dėlto visiškai pritarčiau kolegų išsakytoms mintims dėl demokratizacijos. Kiek aš pame­nu, ankstesniuose šio statuto variantuose demokratijos elementų buvo dau­giau. Šiandieną aš apgailestauju dėl to, kad kai kurių demokratijos elemen­tų, kurie jau čia buvo visiškai teisingai ir pastebėti, nėra. Tarkime, ir dėl pagrindinių vadovų rinkimų. Juk visur demokratinėse šalyse priimta apibrėž­ti ir rektoriaus, ir dekano kadencijos trukmę. Prezidentai, valstybės vadovai renkami, tarkime, ne daugiau kaip dviem kadencijoms. Tas pats buvo ir Lietuvos Respublikos laikais, tarpukario metų Lietuvos Respublikoje. Rek­torių kadencija irgi buvo ribojama. Todėl, matyt, reikėtų nustatyti ne dau­giau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Po to praleidęs, tarkime, vieną kadenciją, jisai gali vėl iškelti savo kandidatūrą ir vėl balotiruotis rinkimuose. Aš apie tai kalbu štai kodėl. Aukštųjų mokyklų ypatumas yra tas, kad čia iš esmės yra pakirsti socialinės lygybės principai. Universitetuose yra mokslinių laipsnių sistema, kuri iš esmės kaip tik negarantuoja mums šitos socialinės lygybės. Ir todėl noromis nenoromis demokratinius elementus, sakyčiau, net privaloma tvarka reikėtų fiksuoti pačiuose dokumentuose dėl aukštųjų mokyklų.

Dabar dėl ekonominių garantijų šiek tiek. Tarkime, čia yra fiksuojama ir buvo pažymėta, kad Universitetas pats nustato atlyginimus darbuotojams. Bet vis dėlto turbūt reikėtų pabrėžti, kad gal įstatymų nustatytose tam tikro­se ribose turėtų būti kažkokios atlyginimų schemos. Ir aš manau, kad ateity­je mes turėsime priimti apskritai tam tikrą Valstybės tarnautojų įstatymą ir nustatyti valstybės tarnautojų įvairias kategorijas, gradacijas pagal jų užima­mas pareigas ir taip pat nustatyti atlyginimų schemas. Matyt, šitos atlygini­mų schemos irgi turėtų būti nustatomos ir aukštosioms mokykloms. Taip pat palengvintų ir tvirtinti Universiteto biudžetą. Antraip, kaip mes paskai­čiuosime ir įvertinsime, kiek Universitetui reikia skirti lėšų iš biudžeto? Trumpai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas Z.Balcevičius, prašom pasiruošti depu­tatą K.Glavecką.

Z.BALCEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, ne vieną kartą nepriklausomos Lietuvos parlamentas svarstė ir šiandien svarstys Vilnijos problemas. Tiesą pasakius, tas problemas mes tik apžvelgsime. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai spręsime jas rimtai ir priimsime atitinkamus nutarimus. Viena iš priežasčių, kad egzistuoja vadinamoji lenkų problema yra tai, kad Lietuvoje labai didelis lenkų išsilavinimo lygio atsilikimas. Čia jau ne kartą buvo minėti tie skaičiai, kiek lenkų turi aukštąjį išsilavinimą. Būtent 6 kartus mažiau negu lietuvių.

Lenkams dažnai yra primetama, kad jie savanoriškai rusifikuojasi, rusifi­kavosi. Iš tiesų, rusifikacijos procesas yra labai didžiulis. Rusifikacijos pag­rindinis šaltinis - lenkų vaikų siuntimas mokytis į rusiškas mokyklas, o ne į lenkiškas. Kodėl tėvai siuntė savo vaikus į rusiškas mokyklas? Todėl, kad po jų baigimo buvo galima toliau studijuoti rusiškose Lietuvos arba kitų aukštųjų mokyklų grupėse. Savaime suprantama, kad stojamuosius egzaminus buvo galima laikyti rusų kalba. Šiuo metu Respublikoje be lietuviškų egzis­tuoja lenkiškos ir rusiškos mokyklos. Galbūt bus ir kitokių. Visos jos valsty­binės. Jų programa skiriasi. To, ko išmoksta vaikai lietuviškoje mokykloje, ne visada išmoksta lenkiškoje arba rusiškoje ir atvirkščiai. Tai ir neįmanoma būtų padaryti. Todėl visas Lietuvos jaunimas, stodamas į aukštąją mokyklą, nepriklausomai nuo baigto mokslo, turi turėti vienodas galimybes įstoti. Tai reiškia, kad turi turėti teisę, teisinę garantiją laikyti egzaminus baigtos vidu­rinės mokyklos programos apimties ir ta kalba. Ta teisė turi būti garantuota įstatymu ir kad nepriklausytų vien tik nuo aukštosios mokyklos nuomonės. Šiuo metu aukštoji mokykla mano, kad reikalinga leisti, o po dvejų metų neleis. Nenorėčiau sutikti su gerbiamuoju rektoriumi. Negarantuodami jau­nimui laikyti egzaminų baigtos mokyklos kalba ir apimtyje, mes neišugdysim meilės valstybinei kalbai ir nepriversime geriau mokytis. Jau šiais mokslo metais - aš čia turiu tokius duomenis - lenkiškų mokyklų abiturientų abso­liuti dauguma išreiškė norą į abitūros egzaminus įtraukti lietuvių kalbos egzaminą. Tai reiškia, kad padėtis gerėja ir, manau, kad po kiek laiko lenkiš­kų ir rusiškų mokyklų jaunimas mokės lietuvių kalbą tiek, kiek iš jų reika­lauja vidurinės mokyklos programa. Bet kad ir gerai išmokęs vidurinėje mokykloje lietuvių kalbą lenkiškos mokyklos abiturientas niekada negalės prilygti lietuviškos mokyklos abiturientui. Tai neįmanoma. Kuo tada skirtų­si mokyklos? Dėl kitų disciplinų. Kad ir gerai išmokęs lietuvių kalbą lenkiš­kos ar rusiškos mokyklos abiturientas nežinos lietuviškos terminologijos. Tai sudarytų nelygias sąlygas stoti į aukštąją mokyklą. Todėl laikau šį klausimą politiniu ir nėra jis toks nekaltas, kaip čia atrodytų iš pirmo žvilgs­nio. Norėčiau, kad Universiteto statutas būtų demokratiškas tautinėms ma­žumoms, todėl siūlau statuto 7 skirsnį papildyti: "Suteikiant nacionalinės mokyklos abiturientams teisę laikyti stojamuosius egzaminus ta kalba, kuria baigė Lietuvos vidurinę mokyklą ir tos mokyklos programos apimties." Už kitą statutą aš nebalsuosiu.

PIRMININKAS. Deputatas K.Glaveckas. Ir prašom pasiruošti deputatą V.P.Andriukaitį.

K.GLAVECKAS. Gerbiamieji deputatai, aš neprašiau žodžio, bet kadangi man sudaryta galimybė, aš pasakysiu keletą minčių. Visų pirma statuto priė­mimas yra pirmas žingsnis į tai, kad gali būti pradėta esminė Universiteto mokslo ir mokymo sistemos rekonstrukcija, kuri yra būtina šiuo metu. Patys visi jaučiame kad Lietuvai mums šiuo metu daugiausia trūksta kaip tik tų žinių, kurių mes neturime. Prieš tai kalbėjęs deputatas Z.Balcevičius čia išsakė daug pastabų, kad Universitetas lyg ir ignoruoja lenkų ar kitų tauty­bių studentus. Tai štai aš turiu duomenis, kad Fizikos fakultete per pastaruosius 10 metų įstojusių skaičius iš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų sąlyginai buvo žymiai didesnis negu įstojusių iš kitų Lietuvos rajonų. Čia yra faktai, juos galime patikslinti Universitete. Todėl kalbinės diskriminacijos ar kito­kios jokiu būdu nebuvo.

Kai dėl Universiteto statuto lyginimo su kitais statutais ir prigretinimo, tai, matyt, labai sunku prigretinti, juo labiau kad kiaušinio ir vištos niekas nelygina. Universitetas yra 400 metų senumo, praėjo visą Europinių univer­sitetų tradiciją, sukaupė tą patyrimą, nors jis turi trūkumų, bet vis tiek iš principo yra Universiteto statutas. Tai yra svarbiausios Lietuvos aukštosios mokyklos, kurią reikės rekonstruoti be kalbų, statutas. Todėl, mano suprati­mu, priimti šitą statutą yra reikalinga.

Dėl Universiteto statuto svarstymo. Čia buvo daug priekaištų iš deputatų, kad jisai lyg ir neaprobuotas yra. Aš pats apie dešimtį kartų dalyvavau svarstyme. Daugelis iš čia esančių deputatų, Universiteto auklėtinių, taip pat dešimtis kartų dalyvavo svarstant. Todėl argumentas, kad yra nepakankamai aprobuotas, irgi ne visai pagrįstas. Ir baigdamas aš vis dėlto norėčiau pritarti tiems deputatams ir paraginti, kad statutas būtų priimtas, nes jo nukėlimas yra žinių ir mokslo rekonstrukcijos atidėjimas. O jeigu mes tą atidėsime dar toliau, neturėsime mažiau problemų. Prie visų esančių dar prisidės ir tai, kad mums po ketverių, penkerių metų pritrūks tų specialistų, kuriems pagrindą mes dabar ruošiame. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Deputatas V.P.Andriukaitis, taip pat dar papildomai pa­reiškė norą deputatas V.Baldišis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji pirmininkaujan­tys! Aš norėčiau mūsų diskusiją užakcentuoti ties vienu labai esminiu mo­mentu, kuris yra išsakytas šitose akademinėse mintyse. Čia ir valstybė, ir mecenavimas, ir septa alpes liberales (septyni laisvieji menai) kaip tik ir išaugo šitoje neribotoje jų vidinės autonomijos dvasioje. Pagrindinė univer­sitetinės minties problema per paskutinius tūkstantį metų buvo viena - jų mecenavimas, jų santykiai su mecenatais. Ir kai mecenavimo problema tapo valstybės prestižo ir valstybės išminties problema, tai tada atsirado ir antroji mecenato problema - būtent valstybinis mecenavimas. Ir šiuo požiūriu šian­dien svarstant statutą Aukščiausioje Taryboje mes susiduriame su pagrindi­niu klausimu - tvirtinimu. Tame žodyje "tvirtinimas" yra paslėpta mintis, kad valstybė ima mecenuoti šitą Universitetą.Tai ir čia yra tik trys pagrindi­niai klausimai, kuriuos reikėtų ir apibendrinti. Šis statutas ir Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Kaip jie abudu atrodo? Kaip atrodo piliečių teisių pozicija ir Universiteto statutas?Ar nėra susidūrimo su piliečių ir žmogaus teisėmis? Ir, aišku, kad mes neturime mokslo įstatymo. Taip pat, žinoma, Universiteto statuto tvirtinimas vyksta šiek tiek iš kito galo. Bet Universite­to statuto svarstymo prerogatyva, deja, yra Universiteto kolektyvo reikalas. Ir kada mes kalbame apie vidinę demokratiją - taip pat yra Universiteto vidaus gyvenimo reikalas - mane net stebina, kad galima svarstyti atseit Technikos universiteto statutą, Vilniaus universiteto. Man atrodo, Jėzuitų universitetas turi savo tradicijas su savo rektoriaus institucija, o techniniai mokslai galėtų būti dar žymiai liberalesni. Galbūt atsirastų ir taip, kad visai būtų be universitetų. Ką gali žinot, gal tokia lietuviška praktika be rekto­riaus taipogi atsirastų. Bet, man atrodo, tai yra antraeiliai diskusijų dalykai. Ir todėl, mano nuomone, žinodami, kad Universitetas eina tikrai reorganiza­vimosi kryptimi, mes, apibrėždami mecenavimo santykį tarp valstybės ir Universiteto,turime tvirtinti šį statutą, o atsiradus mokslo įstatymui, manau, kad Universiteto statutas pasipildys, o jeigu Universiteto statutas ims prieš­tarauti Universiteto akademinei minčiai, tai tos kolizijos bus sprendžiamos Universiteto sienų ribose. Ačiū.

PIRMININKAS. Deputatas V.Baldišis paskutinis užsirašė.

V.BALDIŠIS. Gerbiamoji Aukščiausioji Taryba! Aš labai trumpai norė­čiau tiktai porą pastabų bei minčių pateikti. Visų pirma kalbėsiu kaip Uni­versiteto darbuotojas. Man labai nesuprantama ir nenorėčiau pritarti savo kolegai deputatui K.Lapinskui, kad spaudimas buvo daromas, kad svarsty­mas yra nekorektiškas, o reikia šitą statutą iš karto tvirtinti ir skubiai. Aš galiu pasakyt, kad neabejoju aukštosios mokyklos autonomija ir to statuto svarba, tačiau manyčiau, kad tokie klausimai turėtų būti apsvarstyti neblo­gai. Norėčiau pritart kalbėjusiems deputatams, kad šitam statute įtvirtinama autonomija, aš įžvelgiu valdymo srityje konkrečių, sakysim, asmenų ar as­mens diktato sustiprinimą iš vienos pusės, o jeigu imsim finansų ir ekonomi­kos sritį, tai čia lyg ir įtvirtinama tam tikra anarchija, kuri taip pat - galima būtų įžvelgti - nukreipta to totalitarizmo ir diktato įtvirtinimui.

Keletas tokių konkretesnių pastabų iš ekonomikos srities. Visų pirma 2.5.3. rašoma, kad "įsigyti Universiteto veiklai reikalingų medžiagų, techni­kos ir kitų vertybių be jokių apribojimų tiek didmeninės, tiek mažmeninės prekybos įmonėse, taip pat užsienyje pinigus pervedant per banką ar per­kant grynais." Visų pirma yra įtvirtinama dabartinė didmeninės, mažmeni­nės prekybos tvarka, dabartinė prekybos sistema, kuri, manyčiau, Universi­teto statute, kaip ilgalaikiame dokumente, neturėtų atsispindėti. Tai yra viena pusė. Iš antros pusės, jeigu įtvirtiname tokią tvarką, tai dabar suteikia­ma galimybė Universitetui neribotai naudotis tais rinkos fondais, kurie yra skiriami gyventojams ir kurie yra ir taip labai menki ir sumažėję.

Ir kitas principinis pasakymas, kurį aš taip pat norėčiau užakcentuoti, nors ir jis buvo paminėtas, kad vis dėlto suteikia Universitetui teisę nustatyti darbuotojų darbo užmokestį ir darbo apimčių normatyvus. Manyčiau, čia būtų padaryta nemaža klaida. Todėl, kad šitokį dalyką turėtų tvirtinti Vy­riausybė, garantuodama ir tam tikrus socialinius minimumus. Galų gale jeigu mes prisiminsime ir tarpukario Lietuvos universitetą, tai tada Vyriau­sybė tvirtino ir darbo užmokesčio, sakysim, ir tą darbo užmokesčio šakutę ir priedus už atitinkamus darbus - diplominių, kursinių vadovavimą ir pana­šiai. Toliau norėčiau pasakyti, kad vis dėlto Universitetui, kaip grynai biu­džetinei organizacijai, turėti savo finansų padalinį tikrai būtų netikslinga ir juo labiau įtvirtinti kokius nors atskirų padalinių direktorius, sustiprint tų ūkinių padalinių diktatą. Tokias aš norėjau pasakyti pagrindines mintis. Manyčiau, kad čia labai skubėti tikrai neverta. Ačiū.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš norėčiau pasiteiraut deputato, iš kur jūs patyrėt tą spaudimą, kad reikia priimti būtinai?

V.BALDIŠIS. Aš turiu galvoje, kad čia pačioje pradžioje prasidėjo pasta­bos ir lyg tokios replikos, kad čia nereikia svarstyti, kad čia viskas apsvarsty­ta. Jeigu mes svarstome įvairius įstatymus, nutarimus, tai šitą irgi galima svarstyti. Ir deputatas, sakysim, net gali pareikšti nuomonę, jeigu jis nebuvo pareiškęs.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis rektoriau, apibendrinti ir pa­siūlyti savo išvadą. Deputatas B.Genzelis dar nori kalbėti? Gerai, po to. Prašom.

J.KUBILIUS. Gerbiamieji deputatai, diskusija buvo naudinga. Na, matyt, tik kai kuriais atvejais deputatai neturėjo laiko įsigilinti pakankamai ir ne visai suprato rengėjų mintį. Na, iš tikrųjų,palyginti su esančia tvarka, de­mokratinimas Universitete yra ryškus. Bet, žinoma, demokratija, tai ir ne anarchija - turi būti kažkokios ribos. Ir nereikia pernešti tų schemų, kurios yra valstybės valdyme, į atskiras įstaigas. Mes žinom, Mokslų Akademijoje ir kai kuriose institutuose buvo tokie eksperimentai padaryti: direktorius ­sau, išrinkta taryba - sau. Kas iš to gero? Kiek žinau, iš to gero nieko neišėjo. Iš rektoriaus... Aš ne apie save kalbu. Aš tik laikinas dabar jau rektorius esu. Neilgai juo būsiu, man užtenka. Aš tik noriu, kad būtų priim­tas geras statutas ir išrinktas geras mano įpėdinis. Patikėkit mano didele patirtimi. Trisdešimt antrus metus baigiu dirbti rektoriumi. Pasaulyje turbūt rekordas aš esu ir pagal amžių, ir pagal viską. Kažkada buvau jauniausias pasaulyje, dabar ir seniausias, ir ilgiausia kadencija. Patikėkit, rektoriaus atsakomybė yra labai didelė. Jeigu jį kolektyvas išrenka demokratiškai, tai nereikia laikyti jį niekšu, kad jis bus kažkoks negeras ir jam kabinti ant kaklo dar girną, pristatyti kažkokį tarybos prižiūrėtoją. Retkarčiais, na, aš nema­nau, kad visada bus, bet yra visiška galimybė, kad bus nereikalingų konfliktų tarp jų. Kam šito reikia?

Antra, rektorius pasirenka sau prorektorius ir juos tvirtina taryba. Taryba juos tvirtina. Ponia K.D.Prunskienė, rodos, buvo Aukščiausiosios Tarybos išrinkta, ji ministrus pristatė. Nepatvirtino vieno, buvo siūlomas kitas. Čia yra demokratinė tvarka ir nieko čia blogo nėra. Nieko blogo, kad dekanas pirmininkauja tarybai, visiškai nieko blogo. Nereikia apsunkinti ten, kur nereikia. Yra galimybė atšaukti rektorių, yra galimybė atšaukti dekaną. Ir nereikia šitų pseudodemokratijų. Čia yra pseudodemokratija. Vyrai, atsipra­šau už šitą mano žodelį. Reikia mums kalbėti apie realią demokratiją. Rea­lioji demokratija yra renkamumas aukštojoje, manau.

Toliau dėl apklausos. Ką čia bendro turi Politechnikos apklausa su Vil­niaus universitetu? Na, tai tegu savo statutą jie galvoja. O Vilniaus universi­tetas yra Vilniaus universitetas. Pagerbkim bent šiek tiek šitą seną, nusipel­niusį Universitetą. Man rodos, kad daug kas didžiuotųsi tokiu Universitetu, užuot čia, taip sakant, reikšdami nepasitikėjimą. Universitete tiek daug buvo svarstoma, ir kas norėjo, galėjo dalyvauti svarstyme. Ten jau tos de­mokratijos priimant statutą buvo pakankamai. Kaltinama, kad rektorius ten kažkoks bus per daug jau autokratas, kad jis paskirstys kai kuriai kategorijai vietas. Tų vietų, kurios bus skirstomos - mes su pieštuku skaičiavom - išeina penkios. Penkias vietas paskirstyti proporcingai tarp mokslo darbuotojų, kurių yra įvairiuose fakultetuose įvairiai. Tai kas čia? Na, gali jis paskirstyti, bet tarybą sukviesti ir kad ji skirstytų šitą, tai čia per daug laiko. Tiesiog, na, nerimtai išeina. Kodėl reikia katedrų vedėjus dar kažkur tvirtinti? Apeliaci­jos teisė visur turi būti. Įsivaizduokit tokias situacijas ir paklausykit manęs, jau patyrusio darbuotojo. Susidaro katedroje kolektyvas, kuris nieko aukšta­jai mokyklai ir visuomenei neduoda. Na, sakysim, - neužsigaukit medikai, ­medikai yra pažangūs žmonės, bet dabar medikų yra ir tokių. Kolektyvas silpnų medikų. Išsirenka silpną vedėją. Garbina vieni kitus, o jokios pažan­gos, jokios naudos visuomenei. Turi būti apeliacijos teisė, kad kažkas galėtų retkarčiais įsikišti ir pakeisti. Taryba yra per daug didelis organas. 91 žmogus yra surinkta. Pagrindinius klausimus spręsti galima. Už tai Senate, man rodos, realiausia, bet bus tokių atvejų, kada reikėtų ir pakeisti.

Dėl kontrolės. Na, čia buvo siūloma sumažinti Finansų ministerijos kont­rolę. Tai tiktai padidins Universiteto atsakomybę ir Universiteto autonomi­ją. Mes buvom numatę Finansų ministeriją į tą naują kuriamą kontrolės sistemą, kuri čia vadinama Valstybės kontrole, ir, žinoma, pats Universite­tas. Na, dėl šito tai nieko. Dėl teritorijos. Aš, gaila, nepasiėmiau. Ten reikia pakeisti kiek formulavimą. Čia iš tikrųjų šokiruoja, matyt, neapgalvota, nes išeina, kad taryba aukštesnė. Šito mes neturėjome galvoje, bet norėjome, kad Aukščiausioji Taryba svarstydama vis dėlto atsižvelgtų į Universiteto tarybos nuomonę. Todėl ne "sutikus Aukščiausiajai Tarybai", bet "atsižvelg­dama į Universiteto tarybos nuomonę." Tokį formulavimą pakeisti. Na, gal tai nelabai apgalvota buvo. Man rodos, kad šitoks gali būti visiškai priimti­nas. Laipsnių ir vardų nenorėčiau čia labai ilgai komentuoti, bet jeigu su laipsniais ir vardais yra suteikiamos tam tikros privilegijos, tai reikia ir tam tikrų apribojimų. Savo projekte, kurį pateikiame, išdėstėme visas koncepci­jas. Aš nenorėčiau šito toliau komentuoti.

Dėl kadencijos. Žinoma, galima užrašyti kadencijas. Dabar niekas, matyt, daugiau dviejų kadencijų nelabai ir norės dirbti. Na, bet čia irgi nieko blogo, jeigu parašyta, kad taryba pati sprendžia. Apsisprendžia, kiek nori. Neįtari­nėkim tų vargšų rektorių, kad jie tokie negeri žmonės yra. Kad jie čia autokratai kažkokie. Nežinau, nežinau, vyrai. Toliau, na, ten dėl studentų, sakysim. Na, suprantama, kad ten reikia atitinkamai, aišku, kad niekas... Bet vis dėlto mes nenorėkime... Atsiprašau, dabar jau komjaunimas menkas yra, kad atėjęs komjaunimo kažkoks sekretorius mums komanduotų arba kad uniformuotas milicininkas vaikščiotų po Universitetą. Niekur pasaulyje, deja, šito nėra. Turi būti tam tikra irgi nustatyta tvarka. Tai čia galima rašyt, kad atitinkamai, sakysim, įstatymų nustatyta tvarka ar kaip nors... Na, ne Universiteto teritorijoje, prašau, tegu jį areštuoja, kad nori, gatvėje.

Labai prašyčiau vis dėlto nedelsti dėl statuto tvirtinimo ir nelaukti, kol visi įstatymai bus priimti. Jų reikia labai daug Lietuvai priimti. Kol šitaip visi bus suderinti, tai manau, kad mes čia ilgą laiką turėtume dirbti. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar jūs nesutiktumėt dar išklausyti iki pertraukos deputato B.Genzelio pasisakymo ir pabandyti nuspręsti, kad nereiktų atidėti po pertraukos? Pertrauką mes pratęsim. Pra­šom.

B.GENZELIS. Gerbiamieji deputatai! Aš jau praeitą kartą atkreipiau dėmesį, kad komisija yra visai pritarusi šitam projektui. Bet paskui daug kitų komisijų ir Sveikatos komisija, gerbiamasis G.Vagnorius pateikė pasiūlymų. Dalis komisijos narių nutarė, kokius pasiūlymus galima Priimti, kokius ne. Jeigu bus svarstomas, tai ar man tuos pasiūlymus dėstyti, ar ne? Nes jeigu kitą kartą, tai tada turbūt šitą pasiūlymą netikslinga man dėstyti. Dėl to aš norėčiau sužinoti gerbiamųjų deputatų nuomonę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. For­muluotės gali būti tokios. Gerbiamieji deputatai, arba mes šiandien priimi­nėsim statutą, atsižvelgdami į tas padarytas pastabas, balsuodami dėl atskirų punktų, arba paskirsim priėmimo laiką kitą dieną, dar kartą prašydami Universiteto atstovų įvertinti pastabas. Tiktai jau tada šiandien reikėtų susi­tarti, kadangi diskusija tikrai įvyko. Naujų idėjų kitą kartą nebekelsim, todėl būtų galima tikrai balsuoti, o ne diskutuoti.

B.GENZELIS. Gerbiamasis pirmininke, čia yra duotos pastabos. Mano supratimu, jas galima šiandien priimti, nes tos alternatyvos nėra tokios sudėtingos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai sudėtingos, bet jeigu priimam, tai čia nėra tokių esminių prieštaravimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt dar kas nors nori dėl balsavimo motyvų pasisakyti? Pasirinkimas: arba priiminėjam šiandien, arba dar atidedam.

S.G.ILGŪNAS. Noriu ir Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos vardu prašyti gerbiamųjų deputatų priimti statutą šiandien.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Pra­šom balsuoti, kas už tai...

P.VARANAUSKAS. Atsiprašau, noriu išsiaiškinti prieš balsavimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas P.Varanauskas. Gerai, kad jūs suspėjote prieš balsavimą tai padaryti.

P.VARANAUSKAS. Jeigu mes balsuosim, tai, matyt, alternatyvos bus. Ar sutinka pristačiusieji statutą, kad mes taip alternatyviai balsuotume šiandien ir priimtume, o gal jie dar nori pateikti visą, taip sakant, kontūrą to statuto?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis rektoriau. Jūs galit atsakyti deputa­tui P.Varanauskui?

J.KUBILIUS. Nežinau, ar čia mūsų valia yra sutikti, ar nesutikti su depu­tatais? Jūs gi esat valdžia.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, deputatas V.Šadreika dar nori pasakyti pastabą.

V.ŠADREIKA. Aš manyčiau, kad reikėtų atiduoti per pietų pertrauką redakcinei komisijai arba rektoriui tam, kad pateiktų, kurią išsakytą pastabą priima, o kurios ne. Ir nurodytų motyvus. O patvirtinti šį įstatymą tikrai šiandieną reikia.

PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad...

J.KUBILIUS. Mes pasiruošę tai padaryti.

PIRMININKAS. Aš manau, kad jeigu mes nutarsime šiandien priiminėt, tai, be abejo, jau dabar daugiau nebeimsim svarstyti straipsniais, o atidėsim po pietų pertraukos. Taigi, gerbiamieji deputatai, kas už tai, kad Universite­to statutas būtų tvirtinamas šiandien, jį pataisius, aišku, ir įvertinus. Turbūt, man atrodo, aišku, kad dauguma. Ačiū. Prašom pakelti mandatus, kas už tai, kad dar grąžintume aptarimui ir tik kitą dieną grįžtume prie jo? Nėra tokių. Vadinasi, svarstysime šiandien po pietų. Deputatą B.Genzelį tada paprašy­sim po pietų įvertinti visas pastabas ir tada iš karto jau pristatyti straipsniais. Dabar tada jums nebereiktų kalbėti. Jūs sutinkate? Ačiū. Pertrauka iki 15.10 valandų.