Septyniasdešimt septintasis posėdis

1990 m. birželio 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS.

 

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tęsiame posėdį. Pagal mūsų pat­virtintą darbotvarkę - pasirengimas Lietuvos Respublikos ekonominei re­formai. Jūs matote svečiuose beveik visą Vyriausybę. Tiktai nematau Minist­rės Pirmininkės.

Gerbiamasis Brazauskai, ar jūs galit informuoti? Tuojau ateis? Gal tada minutėlę lukterkim.

Prašom deputatą M.Stakvilevičių.

M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, gal kas nori ateiti čia, į mūsų vietą? Laukėm laukėm - nesulaukėm. Čia mūsų skilimas: vieni nori išeiti, kiti nenori. Man, pavyzdžiui, čia patinka. (P 1 o j i m a i )

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, aš noriu ištaisyti savo klaidą, kurią padariau iš ryto. Neperskaičiau jums dar vieno darbotvarkės punkto, kuris yra šiandien svarbus. Tai dėl nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aparato struktūros", kurį mes priėmėme balandžio 5 d., papildymo. Prašau jūsų sutikti įtraukti šį klausimą papildomai. Jis neturėtų būti ilgas. Ar niekas neprieštarauja? Nematau prieštaravimų.

Gerbiamieji deputatai, darbotvarkės klausimą aš jau pristačiau Aukščiau­siajai Tarybai.

Gerbiamoji Ministre Pirmininke, kviečiam jus iš karto į tribūną. Prašom.

Ministrės Pirmininkės K.D.Prunskienės pranešimas apie pasirengimą Respublikos ekonominei reformai

 

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerblamieji deputatai! Kalbėdami apie ekonomikos reformas, dažnai turime minty skirtingus dalykus, t.y. patį ūkio reformavimą (arba ūkio rekonstrukciją) ir ekonomikos reformą kaip ekonominio mecha­nizmo pertvarką. Šiandien buvo manyta pakalbėti apie Vyriausybės pasiren­gimą ekonomikos reformai. Noriu pridurti, kad Vyriausybė dirba ir kita linkme, t.y. rengdamasi ūkį rekonstruoti. Esame pradėję svarstyti šios prog­ramos metmenis. Jau dauguma ministrų yra pateikę savo pirminius progra­mos metmenis, kurių pirminis svarstymas vyko praeitą savaitę. Bet tai dar neapima ūkio rekonstravimo visumos, ir to dar negalima laikyti baigta prog­rama. Vakar kai kurie ministrai dar prieš konferenciją išsakė pirmines idė­jas, kaip jie mano rekonstruoti savo veiklos sritis. Rengiantis ekonomikos reformai plačiąja prasme, pradėjus Vyriausybei funkcionuoti, susiduriama su daugeliu sunkumų. Pirmiausia pats organizacinis laikotarpis. Jis pareika­lavo nemaža laiko ir pastangų reformuojant struktūras, kuriant pačias mi­nisterijas, t.y. pagal Vyriausybės įstatymą derinant tų ministerijų funkcijas, pasiskirstant įtakos sferomis. Negalėčiau sakyti, kad tai galutinis, visais po­žiūriais pasvertas darbas. Dar ne visų struktūrų tinkamai suformuoti kadrai, pakartotinai reikia patikslinti vidines struktūras, kuriose dar gali pasitaikyti (ypač atskirose ministerijose) tam tikrų nukrypimų nuo bendros struktūrų reformavimo krypties. Reformos eigai gerokai sukliudė ir netikėtai arba kad ir ne visai netikėtai, bet vis dėlto staigiai užklupusi mus ekonominė blokada. Ji trunka jau 47 dienas. Su jos sunkumais susidurdami, manevruojame viso­mis išgalėmis, palaikydami bent jau tam tikrą patenkinamą būklę. Kai dėl ekonominės reformos, tai jos parengtis natūraliu būdu pereina keletą etapų. Pirmiausia tai konceptualios idėjos, kurias Lietuvoje pradėta intensyviai brandinti gimstant Sąjūdžiui, rengiant ekonominio savarankiškumo kon­cepciją ir ją įforminant pernai gegužės 18 d. priimtu įstatymu, kuris toliau perėjo dar kitas stadijas, svarstant tarprespublikiniu mastu su mūsų kaimy­ninėmis Baltijos respublikomis ir dargi Maskvoje, nors, kaip žinote, tas įstatymas taip ir nebuvo įgyvendintas. Poįstatyminiai dokumentai turi reali­zuoti įstatymus, suformuoti realizavimo mechanizmą. Paskui turi būti kuria­mos organizacinės struktūros tam mechanizmui paleisti ir galų gale įgyven­dinama pati reforma. Tokia bendra schema atskirose srityse gali būti pai­liustruota ir konkrečiu pavyzdžiu. Paimkime kad ir labai svarbų reformos bloką - nuosavybės santykių reformavimą. Pagal Pagrindinį Laikinąjį Įstaty­mą, mūsų priimtą kovo 11 dieną, ekonominė sistema kaip tik įtvirtina pag­rindines nuostatas, kurios suformuluoja naujus nuosavybės santykius Lietu­voje. Šie ekonominės sistemos straipsniai siejasi su Nuosavybės pagrindų įstatymu, kurį įvertinę dabartinėje situacijoje, mes priėjome išvadą, jog jis iš esmės atitinka naujai patikrintas, įvertintas reformos kryptis ir pagrindinius reformos principus. Tačiau nei ekonominė sistema kaip konstituciniai straipsniai, nei Nuosavybės pagrindų įstatymas automatiškai nesukuria naujų nuosavybės santykių, jei nepradeda funkcionuoti atitinkamai pareng­tas mechanizmas, kurį galėtume pavadinti denacionalizacijos ir privatizaci­jos mechanizmu. Toks mechanizmas yra rengiamas. Kai kurie jo principai pateikti svarstyti. Jie buvo pateikti ir deputatams. Praeitą savaitę juos svars­tė Vyriausybės konsiliumas, ypatinga Vyriausybės ekonomistų sudėtis, ir buvo priimta nemaža pagrindinių nuostatų, kurios padės tą mechanizmą detalizuoti.

Denacionalizacijos ir privatizacijos sąvokos siejasi, nors yra šiek tiek skir­tingos. Taigi ta programa rengiama kaip dokumentas, ir manome, kad jį reikia patvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje. Nors tai yra poįstatyminis doku­mentas, tačiau jo svarba tokia didelė, kad praktiškai jie turi įstatymo svorį. Kartu turi būti rengiamas ir Civilinis kodeksas, jo pataisos, išdėstant teisines normas, išplaukiančias iš naujų nuosavybės santykių. Tik po to galima perei­ti prie praktinio įgyvendinimo mechanizmo, kuris, be abejo, pareikalaus labai daug organizacinio praktinio darbo. Kalbant apie reformos rengimo konceptualų pagrindimą apskritai, ne vien tik šioje konkrečiai pailiustruo­toje srityje, mes matome reikalą atnaujinti ekonomistų pajėgų konsolidaci­ją, kurią anksčiau turėjome Ekonominės reformos komisijoje. Ekonominės reformos komisija, formuojant naują Vyriausybės struktūrą, naują valdymo organų struktūrą (iš to skaičiaus ir ekonominių), buvo paleista arba išfor­muota, nes, savaime suprantama, susikūrus naujoms struktūroms, pagrindi­nis darbas turi pereiti ir pereina į jas. Laikyti ekonomikos reformavimą darbu, vykstančiu šalia valdymo struktūrų, būtų tikras nesusipratimas. Kiltų klausimas, o kam gi reikia tų naujai suformuotų ministerijų, taip pat ir Ekonomikos ministerijos, kurios pagrindinė paskirtis šiuo laikotarpiu ir yra pasirengti ir atlikti ekonomikos reformą.

Su žymiausiais Respublikos ekonomistais (bent jau didele jų dalimi) buvo kalbėta atskirai. Turėjo įvykti bent vienas toks mūsų susitikimas, bet nepa­vykus suderinti laiko mūsų pirmasis posėdis dar neįvyko. Dabartiniu metu, kada mes turime tas struktūras, reikia tokio diagnostinio centro reformos parengtumui, aprobuoti pagrindinėms reformos idėjoms, kurios vėliau įsi­lieja į konkrečius įstatymus ir poįstatyminius dokumentus, apie kuriuos plačiau pakalbės gerbiamasis V.Navickas.

Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į neseniai Aukščiausiosios Tarybos Pre­zidiumo pasiūlymą sukurti respublikinį reformos mokslo centrą. Mūsų pozi­cija yra tokia. Kadangi reformą parengti ir organizuoti pavesta reformuotai Ekonomikos ministerijai, o ministerija prie Plano komiteto buvusį institutą, sakykime, likvidavo ar pradeda reformuoti, tai tas mokslo centras, kuris bus prie Ekonomikos ministerijos (ar jis vadinsis reformos mokslo centru, ar kokia kita tarnyba), kai ministerija jį suformuos organizacine prasme, turėtų padėti aptarnauti reformą. Dėl visų kitų ekonomikos institutų, esančių Lie­tuvoje, reformavimo, siejant tiesiogiai su Ekonomikos ministerijos veikla arba su ekonomikos reforma, aš dabar nesiimčiau kalbėti. Manau, kad ta ekonomistų grupė, kuri yra pasitarusi susitelkti (aš nenoriu vardyti - tai yra ir Vyriausybės, ir parlamento ekonomistai, ir laisvieji ekonomistai, kurie neįeina nei į Vyriausybę, nei į parlamentą), turės įvertinti, kiek tikslinga būtų forsuoti tą dalyką. Bent mano supratimu, centralizuoti visą ekonomi­kos mokslą į vieną vietą, viena vertus, būtų jėgų sutelkimas, kita vertus, atsirastų sąlygos monopolizacijai, minties stagnacijai, nebūtų įvairovės, al­ternatyvių idėjų bei požiūrių. Kai kurie deputatai turėjo netgi užklausimų Vyriausybei. Klausta dėl reformos finansavimo, kuris neva yra nutrūkęs. Kodėl sakau taip, lyg tai nebūtų tikra? Todėl, kad iš tikrųjų, kai reformą rengė sena Vyriausybės struktūra, ji tą darė per reformos komisiją, kurioje veikė darbo grupės, plačiai pasiskleidusios po įvairias institucijas. O sukūrus pagrindines struktūras Vyriausybėje šiam darbui atlikti, iš esmės keičiasi ir bendradarbiavimo forma. Vakar mes Vyriausybės posėdyje apsvarstėm ir įstatymo parengtumo būklę, koks apskritai yra poreikis. Žinoma, gal prasly­do vienas kitas ne tik ekonomikos, bet ir kitų veiklos sričių įstatymas. Šian­dieną turbūt vargu ar kas Respublikoje galėtų pasakyti, kokių dar mums prireiks didesnių ar mažesnių, daugiau ar mažiau reikšmingų įstatymų. Taigi turime šitą išklotinę, o ministerijos, su kurių veikla siejasi šie įstatymai, pirmiausia ir yra atsakingos, yra įpareigotos tuos įstatymų projektus baigti ir pateikti Aukščiausiajai Tarybai. O jeigu ministerijose nėra pajėgų tam įsta­tymui baigti arba jam parengti, tai jos ne tik turi teisę, bet ir privalo pasitelk­ti atitinkamus specialistus. Finansų ministerija pagal vakarykštį posėdį yra numačiusi lėšas finansavimui, ir gerbiamasis V.Navickas yra įsipareigojęs revizuoti atskirų darbo grupių darbo rezultatus, įstatymų parengtumo būklę ir, išaiškinęs poreikį (kiek kokiam įstatymui reikia), subalansuoti šitą porei­kį su šiam darbui finansuoti skirtomis lėšomis.

Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad yra priimti šeši įstatymai, susiję su eko­nomikos reforma. Galėčiau juos išvardyti. Mūsų pirminis įstatymas, kuria­me atsispindėjo pirminės ekonominės reformos idėjos - tai praeitais metais gegužės 18 d. priimtas Lietuvos ekonominio savarankiškumo pagrindų įsta­tymas, Vietos savivaldos pagrindų įstatymas, rengtas gana ilgai, daug mėne­sių, ekonominės reformos pirminiai variantai, Nuosavybės pagrindų įstaty­mas (jie buvo priimti vasario 12 d.), Lietuvos banko įstatymas, irgi priimtas per tą pačią sesiją, Vyriausybės įstatymas (parengtas šio parlamento darbo grupės) ir Įmonių įstatymas, kuris bene ilgiausiai buvo rengtas ir netgi ke­liais variantais. Tačiau paraleliai dar turi būti parengti atskirų įmonių tipų įstatymai. 19 įstatymų parengti kaip projektai, ir jau yra vienas kitas pateik­tas parlamentui. Gerbiamasis ministras apie įstatymų parengtumą pakalbės truputį konkrečiau ir ilgiau. Pagrindinis dėmesys dabar skiriamas įstaty­mams, kurie sudaro centrines ekonominės reformos ašis. Nuo jų priklauso reformos gyvybingumas. Yra įstatymų, reguliuojančių nuosavybės santykius, rinką ir konkurenciją, tarp jų, žinoma, pačių įmonių funkcionavimą. Nepap­rastai svarbus dalykas čia yra mokesčiai. Taipogi ekonominei reformai ne­paprastai svarbu realių pinigų funkcionavimas, bankų kreditų sistemos veiksmingumas. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad reformuojant bankų siste­mą sukurtas Lietuvos bankas yra nepavaldus Vyriausybei, funkcionuoja kaip savarankiška institucija. Kadangi šioje srityje yra nemaža problemų, Vyriau­syė priėmė sprendimą ateinančią savaitę išklausyti Lietuvos banko pirmi­ninką ir kitus bankų vadovus, kaip jie pasirengę reformuoti šią sritį ir įvesti Lietuvos nacionalinę valiutą. Nors tokio pobūdžio pasitarimų buvo ne vie­nas, tačiau iš tikrųjų šios srities integravimas į visą reformą mums atrodo nepaprastai svarbus ir daug rūpesčių keliantis dalykas.

Mūsų reformos eiga negali būti izoliuota nuo to, kas vyksta pirmiausia pas mūsų pagrindinius partnerius. Nors šiandien santykiai su Tarybų Sąjun­ga yra gerokai susikomplikavę, tačiau pagrindinis ekonominis partneris ir dabar tebėra Tarybų Sąjungos ūkiniai subjektai. Kadangi mes neturime sienos, neturime tos izoliacijos finansine prasme - savarankiškų pinigų, vis­kas, kas vyksta Tarybų Sąjungoj, tiesioginiu būdu atsiliepia ir Lietuvos eko­nominės reformos eigai bei rezultatams. Todėl mūsų Ekonomikos ministe­rijai, be abejo, tenka domėtis ir paraleliai ieškoti, kaip visa tai balansuoti, vykstant visiems numatytiems pokyčiams Rusijoje ir apskritai Tarybų Sąjun­goje. Ekonominės blokados sąlygomis, galima sakyti, gerokai pasistūmėjo mūsų veiksmai pereinant į rinkos mechanizmą. Centralizuoti skirstymo-pla­navimo dalykai prarado ne tik savo patikimumą, bet ir savo vertę mūsų ekonominėje sistemoje. Ir tiek valstybiniai organai, kurie užsiima rinkos aprūpinimu, prekių realizavimu, tiek ir pačios įmonės bei organizacijos per tą laiką gerokai išlavino savo sugebėjimą savarankiškiau dirbti rinkos sąly­gomis. Tai gali paliudyti ir ta situacija, jog blokados pradžioje buvo manyta išsilaikyti su buvusiais resursais apie 40-45 dienas, na, o dabar, kaip jau minėjau, yra 4, 7 dienos, ir dar galima iš turimų šiuo metu resursų palaikyti daugmaž panašią būklę dešimtį dienų ar porą savaičių, iki birželio vidurio. Kai kuriose srityse ir gerokai ilgiau. Žinoma, per tą laiką mūsų atitinkamos institucijos toliau formuos resursus, ir tą egzistenciją galima bus dar pratęs­ti, priklausomai nuo situacijos, kuri kartais susiklosto transporto srityje.

Nesakyčiau, kad šiandieninė situacija kai kuriose srityse ideali. Šiandien mes dar negalime visiškai tiksliai įvertinti, kokia padėtis yra tarpinėse gran­dyse, kiek ekonomine prasme tikslingas tų tarpinių grandžių funkcionavimas. Aš turiu minty iš ankstesnių laikų pasilikusius susivienijimus, asociacijas, kurie iš dalies dirba prasmingą darbą, užsiimdami komercine veikla, įmonių aprūpinimu, techniniu aptarnavimu, o iš dalies paveldėjo kai kurias ankstes­nių ministerijų funkcijas, kai kurias struktūras, gal net kadrus. Jų prasmin­gumas reikalauja esminio įvertinimo ir ekonominių finansinių priemonių tam prasmingumui patikrinti.

Norėtųsi kreiptis taip pat į Aukščiausiąją Tarybą, galbūt tik į Prezidiumą, kad galėtume rimčiau apsvarstyti ryšių su savivaldybėmis klausimą. Mes vakar parengėme nutarimo projektą. Ne Ministrų Tarybos, o Aukščiausio­sios Tarybos nutarimo projektą. Jame mes siūlom pristabdyti tą, sakyčiau, saviveiklą ar savarankiškus savivaldybių veiksmus. Jos pradeda labai laisvai improvizuoti, priimdamos sprendimus kainų, finansų ir kitose srityse. Kol nėra įstatymų, reglamentuojančių kainų sistemą, mokesčių, biudžeto sanda­ros, kol nėra atsiribojimo tarp savivaldybių ir Respublikos ūkio, tokie veiks­mai neturi teisinio pagrindo ir gali iš esmės išbalansuoti Lietuvos ūkį. Iš tikrųjų mes galime atsidurti visiškoje anarchijoje. Todėl būtų gerai, kad tokio pobūdžio sprendimai būtų priimti bendrai. Iki liepos 1 dienos atitin­kamoms institucijoms pavesta parengti projektą dėl ūkio atsidalijimo. Ir ne tik projektą, bet praktiškai atlikti veiksmus, susijusius su savivaldybių ūkio ribų apibrėžimu ir tuo būdu bent šia prasme įtvirtinant jų veiklos objektą. O įstatymų parengimo klausimas yra sudėtingesnis. Pirmiausia reikia baigti svarstyti ir priimti. Kelias yra ilgesnis. Kadangi įstatymų projektai yra pa­rengti, kaip suprantu, parlamentas artimiausiomis savaitėmis imsis tų darbų ir taip paspartins ekonominės reformos rengimą.

Aš norėčiau pakviesti gerbiamąjį V.Navicką, kaip žinybos, kuri labiausiai atsakinga už ekonominę reformą, vadovą, pratęsti ekonominės reformos parengties pristatymą, konkrečiai susiejant šitą darbą su atskirų įstatymų parengimo būkle ir šiame darbe iškylančiomis problemomis. Taigi aš čia padariau tik tam tikrą pradžią, nes, kaip suprantu, Aukščiausioji Taryba buvo nusiteikusi klausyti mūsų net kokią valandą.

PIRMININKAS. Taip. Turbūt ir ilgiau. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, čia jums yra klausimas raštu, tačiau aš noriu atsiklausti deputatų. Galbūt mes išklausysim ir kitų pranešėjų, o tada pateiksime klausimus, paprašę gerbiamąją Ministrę Pirmininkę grįžti atgal?

K.D.PRUNSKIENĖ. Taip. Čia klausia, ar realu iki spalio 1 dienos dena­cionalizuoti ir deprivatizuoti įmones. Iš tikrųjų tai nerealu. Visiškai teisin­gas klausimas. Kol mes su jumis apsvarstysime ir apsispręsime dėl denacio­nalizacijos, privatizacijos principų, kol suformuosim atitinkamas struktūras ir visą parengimą... Duok Dieve, mums tą darbą iki spalio 1 dienos bent pradėti, o tęsime jį turbūt ištisais metais. Reikės dar pakeisti žmonių psicho­logiją. Be to, prisimenat, dėl kompensacijos, čekių, turto išdalijimo metodų yra kelios nuomonės, ir apsisprendžiant dėl jų reikės dar gerokai mums kartu padiskutuoti. Tai ne vien Vyriausybės spręstini dalykai.

PIRMININKAS. Kol kas ačiū jums, gerbiamoji Ministre Pirmininke. Pra­šom ministrą V.Navicką.

Ekonomikos ministro V.Navicko informacija apie padėtį Respublikos ekonomikoje

 

V.NAVICKAS. Gerbiamieji deputatai! Iš tiesų po tokio išsamaus Premje­rės pranešimo man sunku ir kalbėti. Pasistengsiu nesikartoti. Aš manau, ekonomikos reformos klausimai svarbūs ne tik mums, čia susirinkusiems, bet ir visai Lietuvai. Todėl džiaugiuosi, kad yra proga kartu su jumis pasidalyti tais rūpesčiais, tais darbais, kuriuos esame sumanę. Pasitardami su jumis, stengsimės juos dirbti.

Kalba apie reformą, matyt, turėtų prasidėti nuo konceptualaus jos vaizdo formavimo, besikeičiant politinei, ūkinei, na, ir kitokiai situacijai mūsų vals­tybėje. Ankstesnis supratimas daugiausia rėmėsi tuo, kad ekonominio sava­rankiškumo įstatymo atskiriems straipsniams įgyvendinti reikėjo parengti įstatymų bazę, kas buvo pradėta ir dar galutinai neužbaigta Ekonomikos reformos komisijoje. Tas darbas tęsiamas mūsų Ekonomikos ministerijoje. Bet atėjo laikas, kai reikia naujai įsisąmoninti mūsų žengimą į rinkos ekono­miką. Mes esame su ekonomistais deputatais, kitais specialistais aptarę gali­mybes, kaip būtų galima tai padaryti. Vakar Vyriausybės posėdyje užsibrėžė­me tikslą iki liepos 1 d. parengti tos kokybiškai naujos ekonominės reformos programos metmenis; paskui, įtraukiant visą Vyriausybę, visas galimas tar­nybas, ją išversti į konkrečią ūkinę kalbą, kad būtų galima tai daryti visiems ir kuo efektyviau. Šios programos centras, matyt, galėtų būti denacionaliza­cijos ir privatizacijos programa. Metmenys, kaip minėjo Premjerė, tam yra. Yra bent trys koncepcijos: viena jums žinoma - profesoriaus K.Antanavi­čiaus, kita - grupės, kuri yra mūsų ministerijoje (gerbiamosios Sapežinskai­tės) na, ir trečioji - Kauno savivaldybės grupės parengta koncepcija. Visas analizuojame, kartu tariamės, kaip surasti geriausią sprendimą šioje srityje, žinoma, nepamirštant reikalavimų, kad tai turėtų derintis su kitais ekonomi­niais procesais. Programos metmenų rengimas, matyt, turėtų atsakyti į tuos čia keliamus klausimus.

Mūsų manymu, į reformos metmenų programą turėtų įeiti dar klausimai apie įmonės ekonomikos organizavimą, bankus ir finansus, taip pat užsienio ekonominius ryšius. Tai tos priemonės, kurios turėtų sudaryti naujų Res­publikos ekonominių santykių branduolį. Matyt, tai ir taps pagrindu for­muojant minėtus metmenis. Kita sritis, susijusi su ekonomikos reforma (mano supratimu, irgi labai svarbi), remiasi konkrečiu ūkio reformavimu, konkrečių sprendimų realizavimu. Čia aš turiu omenyje ir priimtų įstatymi­nių aktų realizavimą gyvenime. Kaip konkretų pavyzdį galėčiau paminėti Savivaldos pagrindų įstatymą ir jo atskirų straipsnių įgyvendinimą, sąsajas su denacionalizacijos įstatymu. Yra, sakykime, toks poreikis iš apačios - turtą išdalyti. Na, bet tai turėtų būti valstybinio masto programa, ir tie dalykai turėtų būti įteisinti įstatymiškai. Ir štai ieškoma būdų, kaip tuos iškilusius klausimus naujai permąstyti ir spręsti. Be abejo, yra tokių sričių, kai reikia permąstyti naujus ūkinius sprendimus, priimti būtinus normatyvinius aktus.

Kitas konkretus ūkio ekonominių santykių reformavimas, kaip minėjo Premjerė, susijęs su ūkiniais procesais, vykstančiais greta mūsų: tiek kitose pasaulio valstybėse, tiek ir pas mūsų artimiausią kaimyną - TSRS. Mes dirbame nemažai. Štai, pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. numatoma pusantro karto pakelti grūdų supirkimo kainas. Tai verčia mus priimti naujus sprendimus. Tokių sprendimų variantiškumą Respublikoje smarkiai apriboja ekonomi­nės blokados primestos sąlygos. Štai, pavyzdžiui, grūdų supirkimo kainų pakėlimas Sąjungoje pusantro karto eina per visą kainų kėlimo grandinę. Kaip suprantate, šis produktas labai plačiai susijęs su daugeliu kitų produk­tų. Ir mūsų biudžetui, priimant netgi Rusijos variantą, reikėtų maždaug 346 milijonų rublių kompensacijai gyventojams išmokėti, kad galėtume amorti­zuoti tą pasekmę pradinėje grūdų produktų kainų kėlimo stadijoje. Deja, blokados sąlygos yra žiaurios, ir jūs turbūt turite informaciją, kad iki šios dienos biudžeto netektis - 85 milijonai. Mums labai sunku ieškoti sprendi­mų, kaip, sakykim, šiuo konkrečiu atveju priimti lietuvišką amortizavimo variantą per kompensacijų mechanizmą. Bet tokios paieškos vyksta.

Na, ir trečioji ūkio reformavimo sritis yra susijusi su pasikeitusiu mūsų politiniu statusu - ūkio valdymo priemonių paieška. Ankstesnė sistema, realizuota iš esmės plano pavidalu, dabartinėmis sąlygomis netinkama. Kai mes žengiam prie rinkos ekonomikos, formuojasi naujos sąlygos, ir mes sprendžiame tokius praktinius dalykus, kurie reikalingi šiai problemai. Turiu omenyje ir naujo valstybinio užsakymo statuso parengimą, valstybės santykių su valstybinėmis įmonėmis nustatymą sutarties forma. Tokie daly­kai taipogi reikalauja nemažai dėmesio ir energijos.

Trečioji klausimų grupė, kuri susijusi su reformos organizacine puse, jau truputėlį aptarta. Aš norėčiau tik daugiau detalizuoti. Tai būtų plati tema. Mūsų Ekonomikos ministerija, kuriai patikėta spręsti šiuos klausimus, tampa lyg ir organizacinių, koordinacinių ir kitokių ekonomikos reformos darbų centru.

Vakar Vyriausybės posėdyje buvo priimtas sprendimas, patvirtintas preli­minarinis pirmutinių darbų sąrašas. Jis daugiausia apima įstatymų bazės rengimą, t.y. įstatymų projektų rengimą paga1 nustatytus terminus, priski­riant jų kuravimą atskiroms ministerijoms. Žinoma, neeliminuojant mūsų ministerijos koordinacinio vaidmens, t.y. sekant, kad tie įstatymai būtų laiku ir kokybiškai parengti, kad tarp darbo grupių būtų užtikrintas normalus dalykinis ryšys. Tuos darbus mes stengsimės kiek galima efektyviau atlikti. Be to, tas sąrašas nėra baigtas, ir kiekvienu konkrečiu besiklostančios ūkinės situacijos atveju arba iškylančių problemų atveju jis galėtų būti papildytas, ir darbai galėtų būti išplėsti. Mes manom, kad būtų efektyvu mūsų Ekonomi­kos institutą, kuris pavaldus mūsų ministerijai, pertvarkyti, labiau orientuoti reformos darbams. Pasižiūrėjus į dabartinę atliekamų darbų tematiką, iš tiesų ten yra ką tvarkyti. Matyt, pertvarkius atsirastų ir papildomų lėšų, be tų, kurias čia minėjo, kad vakar posėdyje buvo paskirtos.

Manau, kad yra didesnė problema - specialistų, kurie labiau talkintų re­formai. Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdyje praeitą savaitę ger­biamasis profesorius K.Antanavičius kėlė tai kaip viso ekonomikos mokslo problemą. Reiktų peržiūrėti tų mūsų ekonomikos institutų tematiką, dar­bus, keisti jų kryptingumą. Tas klausimas reikalauja ir jūsų, gerbiamieji deputatai, dėmesio. Matyt, į tai bus atsižvelgta. Kita vertus, tai ne tik mokslo klausimas, bet ir ateities klausimas, susijęs su ekonomistų mokymo procesu, jo analizė, jo keitimas ir pritaikymas besikeičiančios Respublikos ekonomi­kos reikmėms. Tai irgi labai svarbus klausimas. Tikimės, kad padėsite mums spręsti. Technologinės reformos organizavimo problemos yra daugiau mūsų ministerijos vidinis reikalas, ir aš nenorėčiau trukdyti gerbiamųjų deputatų laiko. Jeigu būtų klausimų, pasistengsiu atsakyti.

PIRMININKAS. Galbūt jeigu bus jums klausimų, prašysim dar kartą sug­rįžti. O dabar manau, kad mums verta pasiklausyti Ministrės Pirmininkės patarimo. Yra atėję dar trys pagrindinių ūkio šakų ministrai: pramonės ­gerbiamasis R.Jasinavičius, žemės ūkio - gerbiamasis V.Knašys ir preky­bos - A.Sinevičius. Galbūt mes jų taip pat išklausykim ir paskui paklausim tų ministrų, į kuriuos norėsim kreiptis.

Prašom gerbiamąjį R.Jasinavičių.

Pramonės ministro RJasinavičiaus informacija apie padėtį Respublikos pramonėje

 

R.JASINAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Norėčiau trumpai informuoti apie pagrindinę Pramonės ministerijos veiklą vystant Respublikos ekonomi­kos reformos programą. Pradžioj svarbiausiu savo uždaviniu mes manome prisidėti prie naujų įstatymų, reguliuojančių ūkinę veiklą, sukūrimo ir grei­tesnio jų įgyvendinimo. Mes aktyviai dalyvavome svarstant ir rengiant Įmo­nių įstatymą. Gaila, kad jis kol kas tik vienas ir daugiau toks chrestomatinis, mažai veikiantis, neskatinantis mūsų įmonių veiklos naujomis sąlygomis. Dabar mes dalyvaujam rengiant kitus įstatymus. Labai norėtume kuo grei­čiau rekonstruoti Lietuvos pramonės ūkį orientuojant į tarptautinę rinką bei racionalesnį turimų Respublikoje resursų (tiek materialinių, tiek inte­lektualinių) panaudojimą geriau tenkinant tiek Respublikos gyventojų, tiek ir Respublikos įmonių, organizacijų poreikius. Tuo tikslu iš esmės pertvar­kėme ministerijos struktūrą, naudodami daugiausia matricinius valdymo metodus, derindami tiek funkcinius, tiek ir nomenklatūrinius orientavimo principus. Daugiau kaip dviem trečdaliais pasikeitė ministerijos pagrindinių departamentų, skyrių vadovai. Visokeriopai skatiname įmonių savarankiš­kumą, iniciatyvą bei atsakomybę už savo veiklos rezultatus, orientuodami juos į tokius pagrindinius keturis kriterijus: valstybinio turto eksploatavimo efektyvumą; eksportą, kaip pagrindinį įmonės veiklos kriterijų; taip pat Respublikos gyventojų ir kitų poreikių tenkinimą ir socialinės rūpybos klau­simus įmonės kolektyvuose.

Visokeriopai remiamės visuomeninių organizacijų veikla, ypač tų organi­zacijų, kurios arba dirba pramonės srityjc, arba glaudžiai su pramone susiju­sios. Tai tiek Lietuvos pramonininkų asociacijos, tiek kraštų asociacijos, tiek inžinierių, mokslininkų sąjungos ir kt. Visokeriopai plėtojame tiesioginius ryšius su žaliavų ir komplektuojančių gaminių tiekėjais įvairiose Sąjungos respublikose, ypač su technologinių įrengimų gamintojais. Aktyviai ieškome naujų, vadinamųjų alternatyvių partnerių ir Vakaruose: Lenkijoje, ČSFR, Rytų ir Vakarų Vokietijose, Prancūzijoje, Anglijoje, Izraelyje. Mūsų kon­taktai siekia ir JAV, Kanadą, Japoniją, Pietų Korėją. Visą mūsų ministerijos ir pramonės įmonių veiklą labai sąlygoja ekonominės blokados sankcijos. Viena vertus, tai labai sunkinanti kasdieninį įmonių darbą aplinkybė. Jums turbūt ne paslaptis, kad ekonominė blokada vienaip ar kitaip palietė beveik visas mūsų pramonės įmones. Pagal statistikos duomenis, 465 įmonės jau turi tiesioginių ekonominių nuostolių dėl šitos blokados. 25% įmonių dar­buotojų vienaip ar kitaip buvo ekonomiškai paveikti: arba gavo mažesnius atlyginimus, arba darė priverstines prastovas, arba išėjo priešlaikinių atosto­gų. Tiesioginiai mūsų ekonomikos nuostoliai pramonės įmonėse viršija 200 mln. rublių. Tačiau kita vertus, visa tai rodo ir gana neblogą įmonių darbą. Juo labiau kad tos 47 ekonominės blokados dienos faktiškai padarė tik apie 10% tiesioginių nuostolių. Balandžio mėnesio tiekimo sutartys buvo įvykdy­tos beveik 99%, gegužės mėnesį - apie 90%, birželį - truputį blogiau, bet irgi ne taip blogai, kaip galima buvo tikėtis. Norėčiau ypač atkreipti dėmesį į tai, kad šita ekonominė blokada turi ir savo pozityvią pusę - priverčia grei­čiau sąmoningėti tiek įmonių vadovus, tiek įmonių kolektyvus, išlaisvinti jų iniciatyvą ieškant įvairių naujų variantų, kaip tokiose sudėtingose sąlygose pertvarkyti savo įmonių veiklą, gaminant šiokį tokį produktą, parduoti toje rinkoje, kuri yra dabar, ir orientuotis į ateities rinką. Tiek trumpai aš norė­jau painformuoti apie mūsų dabartinę veiklą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom žemės ūkio ministrą gerbiamąjį V.Knašį.

Žemės ūkio ministro V.Knašio informacija apie padėtį Respublikos žemės ūkyje

 

V.KNAŠYS. Gerbiamieji deputatai! Vienas iš pagrindinių dar kartą reor­ganizuojamos Žemės ūkio ministerijos uždavinių yra patenkinti Lietuvos gyventojus maisto produktais ir žaliavomis. Ne šiaip sau, pagal kiekį (kiekį mes dabar turim), tačiau pagal asortimentą, kokybę. Čia jau sunkesnis užda­vinys. Praktiškai iki šiol mes jo nesugebėdavome išspręsti. Antras uždavi­nys - sudaryti kaimo žmonėms palankias ekonomines, socialines sąlygas dirbti ir gyventi. Ir trečias - be abejo, nedarant žalos gamtai, sudaryti maisto produktų ir žaliavų rezervą realizavimui, mainams su užsieniu.

Ministerija iki reorganizacijos ir dabar savo pagrindinę veiklą kreipia maždaug dviem kryptimis. Pirma kryptis - įstatymų ir kitų norminių aktų, reikalingų ekonomikos reformai įvykdyti (t.y. ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis vykdyti žemės ir maisto ūkio valstybinį reguliavimą), rengimas ir antra - žemės ir maisto ūkio vystymo strateginių programų rengimas. Šiandien mes turime didesnį įdirbį rengiant dvi - žemės ir maisto ūkio ­programas. Kaip žinia, pats šitų programų turinys ir platumas lemia ir tai, kokių instrumentų reikia šitoms programoms vykdyti, t.y. kokių reikia eko­nominių reformų. Trumpai norėčiau pasakyti ir apie tas mūsų programas. Tiesa, tiek mūsų požiūris į ekonominę reformą, tiek ir šitų programų turinys pastaruoju laiku gerokai keitėsi. Mes šitą darbą pradėjom praėjusiais me­tais. Tačiau blokadinė situacija, dabartinės sąlygos, privertė iš pagrindų per­žiūrėti tiek mūsų ekonominės reformos vertinimą, tiek ir programas. Tiesa, galiu pasakyti, kad tokią pačią įtaką turi ir mūsų parlamento veikla, kadangi priimami vis nauji įstatymai, sudarantys naujas sąlygas, naują lauką, kuriame reikia ieškoti savo takelio, kadangi agrarinė reforma - tai visos liaudies ūkio ekonomikos dalis.

Taigi savo programas mes suskirstėme į vadinamąją blokadinę programą, kurią reikia spręsti jau šiandien, rytoj, sakykim, š.m. antrąjį pusmetį, kitų metų pradžioje ir gal dar porą metų į priekį, t.y. kaip įveikti šitą situaciją, kuri susidarė mūsų liaudies ūkyje, kaip atsiriboti nuo Rytų rinkos, kad būtume savarankiškesni, kad dirbdami šitom sąlygom galėtume užtikrinti tuos uždavinius, kuriuos jau minėjome. Vienas iš svarbiausių uždavinių, sprendžiant šitas programas, ypač pirmąją, yra grūdų problema. Kaip žinia, įvežame maždaug 1 mln. 800 tūkstančių tonų grūdų. Kaip labai palankiais metais pernai prikūlėme tik 3 mln. 400 tūkst. t. Tai beveik daugiau kaip pusė. Didžioji šitų grūdų dalis suvartojama maistui, taip pat ir pašarams. Vadinasi, reikia galvoti, kaip intensyvinti mūsų gamybą. Kyla klausimas - ir kaip racionaliai panaudoti tuos grūdus? Reikia peržiūrėti pasėlių ir gyvuli­ninkystės struktūras. Aš nenoriu smulkiai tų klausimų nagrinėti.

Be grūdų, mėsos, kitų maisto produktų, mums dabar aktuali cukraus problema. Praktiškai mes apsirūpindavome cukrumi maždaug 40%, jeigu skaičiuosim pagal dabartines sunaudojimo normas, ir 60%, jeigu pagal moksliškai pagrįstas normas. (Jeigu nenaudosim cukraus kitiems tikslams, sakykim, konditerijos gaminiams, išvežamiems į užsienį.) Mums labai aktua­li aliejaus, augalinių riebalų gamyba. Šituos klausimus mes esam gerokai paanalizavę, aptarę kolegijos posėdyje, pasitarę su Vyriausybe.

Antroji mūsų programos dalis - tai mūsų perspektyva. Kaip mes atrody­sim mūsų kaimyninių šalių atžvilgiu su visa savo maisto pramone. Taigi čia atsilikimas dar didesnis negu žemės ūkio gamybos. Mes iš to paties produk­cijos vieneto, išauginto savo laukuose, sugebam pagaminti produktų 2-2,5 karto mažiau negu išsivysčiusios, vadinamosios kapitalistinės šalys. Ryšium su tuo ir šitoje srityje reikia spręsti daug problemų. Pirmiausia dinamiškai mažinti disproporcijas tarp žemės ūkio žaliavų bazės, jų laikymo ir perdirbi­mo. Žinom, kad čia ne tik žūsta didelė dalis produkcijos, tačiau ir prastėja produkcijos kokybė. Toliau reikia plėsti žemės ūkio produkcijos ir žaliavų pirminio perdirbimo pramonę, jos lyginamąjį svorį, visų pirma pieno, bulvių ir kitų daržovių. Trečia, įvykdyti esminius struktūrinius maisto pramonės pertvarkymus, plėsti įvairių rūšių konservų ir t.t. gamybą. Nenorėčiau vardy­ti plačiau. Ketvirta, plėsti produktų fasavimo dizainą, kartu gerinant jų kokybę.

Taigi, sprendžiant šituos klausimus, mums iškyla problema integruoti maisto pramonę ir žemės ūkį. Tam labai pasitarnauja dabartinė mūsų minis­terijos struktūra, kadangi žemės ūkis ir maisto ūkis suėjo į vieną kompleksą. Kita vertus, labai svarbu stiprinti mūsų integracinius ryšius su Vakarų Euro­pos šalimis. Kiek mes būtume besididžiavę laimėjimais (iš tikrųjų žemės ūkyje sąlyginai jie yra dideli), tačiau uždaviniai mūsų laukia nemaži, ir dėl to pribrendo šita ekonominė reforma, apie kurią mes šiandien esame pasiryžę kalbėti. Jau minėjau, kad mūsų agrarinė reforma yra sudėtinė visos ekono­minės reformos dalis, ir mes į priekį per daug negalim išsišokti. Ministerijos darbuotojai veikia kartu su mokslininkais ir gamybininkais. Šitą noriu ypač pabrėžti, kadangi lygiai prieš savaitę čia diskutuojant iškildavo klausimų, ar derinama su mokslininkais. Mes praktiškai bendraujam su tais mokslinin­kais ir gamybininkais, kurie dirba būtent šitoje srityje, ir nesistengiam iš pat pirmų žingsnių labai išplatinti, išgarsinti šitų savo problemų. Kol jos iki galo nepasvertos, neapsvarstytos, tai gali sukelti tam tikrą mūsų žmonių ažiotažą, netgi paveikti neigiamai. Todėl mes palaipsniui rengiam šitas savo progra­mas ir visuomenei svarstyti pateikiam tik gerai apmąstę.

Kas konkrečiai padaryta iki šiol? Mūsų kolektyvas, kaip minėjau (toks platesne prasme kolektyvas), dalyvauja rengiant išeities pozicijas bendriems Lietuvos įstatymams arba atlieka parengtų įstatymų ekspertizę. Visuose iki šiol priimtuose įstatymuose yra ir mūsų darbo dalelytė. Rengiame įstatymus ir savo iniciatyva. Tai grynai toks specifinis įstatymas. Metų pradžioje buvo sudaryta keletas mišrių komisijų (kaip minėjau, su mokslininkais, gamybi­ninkais), ir dabar mes jau pirmam svarstymui turime parengę Žemės, Žemės reformos, Akcinės bendrovės įstatymus, Gamtos apsaugos (žemės ūkio po­žiūriu) įstatymo variantą, Veterinarijos, Augalų apsaugos, Veislininkystės įstatymus, tiksliau, jų projektus. Taip pat mes labai aktyviai stengėmės daly­vauti rengiant Nuosavybės pagrindų įstatymą, ypač valstybinio turto dena­cionalizacijos srityje, kadangi žemės ūkiui, kaip jau ne kartą kalbėta, tai labai aktualu. Buvo parengti keli variantai. Paskutiniu momentu prisidėjom prie grupės, kuri, kaip mums pasirodė, geriausiai atitinka visos mūsų tautos, visos mūsų Lietuvos interesus ir poziciją.

Praėjusį kartą, lygiai prieš savaitę, mes platokai kalbėjom apie pagrindi­nius agrarinės reformos principus. Tačiau pasakysiu, kad mūsų visuomenė, taip pat ir čia, parlamente, turbūt ne visi supratom, kodėl mes pateikiam ne visą agrarinę reformą, jos pagrindus arba savo programą, o būtent tik tuos principus. Mes manom, kad tai yra pagrindiniai principai, išeities taškas. Kai juos gerai išgvildensim, tada galėsim juos paprasčiausiai "įdėti" į tuos įstaty­mus, kurių netgi metmenys parengti.

Manydamas, kad mūsų klauso ir Lietuvos žmonės, kaimo žmonės, norė­čiau apibendrintai pasakyti kelis tokius principus. Gauname laiškų, kurie rodo, kad nevisiškai buvom suprasti. Taigi noriu pabrėžti, kad mūsų agrari­nės reformos esmė - tai teisinių, ekonominių ir organizacinių prielaidų su­darymas racionaliam žemės ūkio plėtojimui, savanoriškai pasirenkant ūki­ninkavimo ir nuosavybės formas. Jie apima praktiškai visus žemės ūkio struktūrinius vienetus: žemę, įmonių turtą, ekonominį mechanizmą, žemės ūkio mokslą ir mokymą. (Mums buvo priekaištaujama, kad mes ne viską apimame.) Reformos pagrindas - žemės, žemės ūkio įmonių turto denacio­nalizacija ir privatizacija, paskui sudarant sąlygas steigtis valstiečių ūkiams, įvairioms ūkinėms bendrijoms, o joms jungiantis, įvairiems kitiems organi­zaciniams dariniams ir ūkininkavimo formoms. Išskirtini šie pagrindiniai privatizacijos momentai, kurių mes dabar laikomės: žemė privačios nuosa­vybės teise suteikiama tik Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie gali steigti valstiečių ūkius. Paveldėta žemė suteikiama nemokamai, o už kitą mokamas išperkamasis mokestis. Kalbėjau apie žemės ūkio įmonių turtą, kuris vieno­kiu ar kitokiu metodu turi būti denacionalizuotas. Tolesnei žemės ūkio veiklai privatininkai gali jungtis į įvairias ūkines bendrijas.

Taigi šie pagrindiniai principai suteikia visišką veiklos laisvę, galimybę reikšti savo iniciatyvą ir pasirinkti norimą ūkinės veiklos formą. Tam padeda ir atskirų Respublikos rajonų specializacija. Agrarinė reforma, irgi noriu pabrėžti, yra ilgalaikis, nuosekliai įgyvendinamas procesas, atliekamas pa­naikinant žemės ir kito turto nacionalizacijos ir priverstinės kolektyvizacijos pasekmes. Taigi tokie pagrindiniai principai.

Dabar mes ruošiamės kitam etapui, būtent įgyvendinti kai kuriuos įstaty­mus, tarp jų ir mokesčių, kainų įstatymus. Praėjusią savaitę kolegijos posė­dyje apsvarstėme mūsų žemių kokybės vertinimo metodiką, kuri bus pagrin­das toliau svarstyti žemės mokesčio sistemą, t.y. parengtinius mokesčius. Taip pat mes aktyviai dalyvaujam rengiant visą Žemės mokesčių įstatymą. Manom, kad parengti projektai neatitinka žemės ūkio, kaip tikrai specifinės šakos, reikalavimų.

Daug dėmesio, be abejo, skyrėme ir kainodaros klausimams. Per šiuos metus dėl deputatams gerai žinomų ir suprantamų priežasčių, deja, labai nedaug kas padaryta tvarkant kainodarą. Tiesa, mes pateikėm pasiūlymų, ir buvo pakoreguotos, pareguliuotos kainos, sakykim, bulvių, daržovių, labai geros kokybės pieno. Tačiau žemdirbių lūkesčių nepatenkinom. Dabar, kaip jau minėta, rengiamasi pakeisti linų ir grūdų kainas. Mūsų Rytų kaimynai padidina kainas, todėl mes, norim nenorim, turim sureaguoti, kitaip nesu­rinksim to grūdų kiekio, kuris reikalingas valstybės poreikiams.

Yra parengti bent aštuoni gyvulininkystės superkamųjų kainų variantai. Vis dėlto mes manom, kad toks valingas kainų mechanizmas šiuo metu visiškai nepasiteisina, ir mums reikia ryžtingai pereiti į rinkos kainas, kad pati rinka jas sureguliuotų, o valstybė čia turbūt įsiterptų palaikomųjų kainų ar kitokiu būdu, kad kainos neprašoktų leistinų optimalių ribų. Reguliuo­jant kainas, be abejo, turi įsitraukti ir kitos organizacijos, kurios užsiima žmonių rūpybos klausimais. Taigi šitas kainų mechanizmo rengimas yra, sakyčiau, bendras visų mūsų - Ekonomikos ministerijos ir pirmiausia turbūt parlamento - reikalas.

Aš dėkoju už dėmesį. Norėčiau dar perskaityti vieną klausimėlį. Matyt, bus ir daugiau. Galėsiu pasiruošęs atsakyti. Čia gerbiamoji L.Andrikienė davė tokį labai konkretų klausimą. "Jurbarko rajono Mituvos kolūkyje ne­surenkamas iš žmonių pienas". Tokių klausimėlių ir anksčiau esam turėję. Be abejo, Žemės ūkio ministerija negali įsigilinti į kiekvieną ūkį, kaip tai patvarkyti, bet mes imamės priemonių per savivaldybes. Paprašėm, kad savi­valdybės atkreiptų dėmesį (čia jų rūpestis). Aš dabar irgi iš šitos tribūnos kreipiuosi į savivaldybes, jeigu jos girdi. Reikia surasti būdų, kaip šitą pieną surinkti. Tam galima panaudoti ir dyzelinį kurą (jo daugiau yra), ir pagaliau kitas transporto priemones.

Ačiū už dėmesį.

 

Pirmininkauja Lietuvos RespublikosAukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.MOTIEKA.

 

PIRMININKAS. Kalbės ministras A.Sinevičius.

Prekybos ministro A.Sinevičiaus informacija apie padėtį Respublikos prekybos srityje

 

A.SINEVIČIUS. Gerbiamieji deputatai. Reforma normaliai funkcionuos tik tada, kai normaliai vyks piniginė apyvarta, t.y. kai bus pakankamas pre­kių apyvartumas. Ne paskutinę vietą šioje sistemoje užima ir prekyba. Taigi keletą žodžių apie prekybą. Vis tiek bus klausimų, tai aš pasistengsiu pra­džioj informuoti, kokia dabar situacija.

Kai dėl kaimo rūpesčių, tai noriu pasakyti, kad per šių metų gegužės mėnesį, nepaisant sudėtingos situacijos, prekybos apyvartos planai yra viršy­ti. Valstybinė prekyba viršijo tik 3,8%, o Lietkoopsąjungos sistema (kaimo gyventojams) viršijo 13,4%. Štai kokie kiekiai. Kiekvieną dieną vis sudėtin­giau darosi aprūpinti gyventojus ir minimaliais maisto produktais, ir pramo­ninėmis prekėmis. Taip yra dėl to, kad šiandieną kai kurių prekių rūšių atsargos sumažėjo nuo 26% iki 30%. Aš turiu omeny dienos normas. Nor­mali dienos norma Lietkoopsąjungos sistemoje yra apie 90 dienų, mūsų sistemoje - 54 dienos, o mes turim gerokai mažiau. Kiekvienam turėtų būti aišku, kad aprūpinti 45 rajonus įvairaus asortimento prekėmis tiesiog neį­manoma. Dabartiniu metu pagal talonus mes prekiaujame cukrumi, druska, makaronais, kruopomis. Paminėsiu keletą skaičių. Balandžio mėnesį, kai dar nebuvom įvedę talonų sistemos, suvartojom 10,8 tūkst. tonų kruopų, o per gegužės mėn. jų suvartojom tik 4,9 tūkst. tonų. Pasitvirtino spėliojimai, kad daugelis gyventojų kruopomis šeria gyvulius. Galiu pasakyt, kad miltų, kruopų, makaronų apyvarta per gegužės mėnesį buvo du kartus didesnė negu normaliai. Miltais mes esame apsirūpinę, mūsų pirkėjai gali būti ga­rantuoti. Taip pat gali būti ramūs dėl kruopų, makaronų, druskos. Neaiškūs reikalai dėl aliejaus. Mes sudarėme sutarčių su lenkais. Iš karto noriu pasa­kyti, kad tas aliejus bus komercinėmis kainomis, kadangi pigiau mums nei­šeina gauti. Reikia žiūrėti taip, kaip yra. Jeigu nepasikeis situacija aprūpi­nant minėtomis prekėmis, tai cukraus ir aliejaus kainos atskirais atvejais gali būti šiek tiek didesnės. Aišku, bus šiek tiek geresnė ir rūšis.

Prieš dvi savaites Vilniaus mieste pradėjom komercinę prekybą. Buvo ir teigiamų, ir neigiamų atsiliepimų. Kol kas, aišku, daugiau neigiamų. Bet aš noriu pasakyt, kad anksčiau ar vėliau mes prie tokio rinkos formavimo vis tiek turėsim prieiti. Čia prieš mane kalbėjęs kolega, žemės ūkio ministras, jau minėjo grūdų kainų pakėlimus, keisis ir kitų produkcijos rūšių kainos. Taip pat ir su komercine prekyba. Komercinė prekyba buvo taip greitai, ryžtingai padaryta vien dėl to, kad susidarė labai nepalanki biudžeto situaci­ja. Per septynias komercinės prekybos dienas biudžetas gavo papildomai apie 350 tūkstančių rublių. Iš to skaičiaus Vilniaus savivaldybė - apie 70 tūkst. rublių. Kitą savaitę komercinę prekybą numatome įvesti ir kituose miestuose. Prekių komercinei prekybai mes turime.

Keletą žodžių apie pagrindines prekybos kryptis, ką mes artimiausiu metu manome daryti, ką jau kai kuriais atvejais pradėjome daryti. Manome, kad suformuota nauja struktūra, strategija, taktika ir pilotinė programa. Kitose pramonės šakose (turiu omeny mišką arba kai kurias kitas pramonės šakas) galbūt nėra tokio kasdieninio prekių apyvartos judėjimo, o Prekybos minis­terijoje tas labai svarbu. Todėl mes, turėdami omeny prekybos vystymosi strategiją, neatmetam ir taktikos, taip pat ir pilotinės programos. Prašytume parlamentą, kad kuo greičiau pradėtų funkcionuoti Nuosavybės įstatymas, kad būtų denacionalizacijos mechanizmas, Antimonopolinis įstatymas. Tie trys pagrindiniai klausimai dar nėra iki galo išspręsti. Tam tikra prasme tai stabdo ir prekybos perorganizavimą. Mūsų sistemoje susidarė tokia nuomo­nė, kad reikėtų pradėti privatizuoti mažas įmones. Kaip tik Prekybos ministerijoje yra kone geriausios sąlygos įvairioms mažoms parduotuvėms steigti, palaipsniui pradėti denacionalizaciją.

Keletą žodžių apie prekybos sistemos išvystymo strategiją. Aš gal tik pasakysiu pagrindinius kriterijus, kai ką pakomentuodamas. Esamos situaci­jos prekybos sistemoje analizė. Pastarojo laiko požymis yra visiškai rinkos išderinimas. Nėra tokios prekybos. Yra tik skirstymas. Ir mokslas yra skirsty­mas. Dabar, kol gyvename blokados sąlygomis, kol kas tas mechanizmas būtinas, bent aš kito mechanizmo šiandieną nežinau. Mums reikia būtinai numatyti, kuri dalis grandinės "gamintojas - didmeninė prekyba - mažmeni­nė prekyba - vartotojas" yra silpniausia, nuo kurios reikia pradėti reorgani­zuoti prekybą. Toje sistemoje septyni punktai. Kas pasiteisino per pirmąjį blokados mėnesį, kas ne? Čia buvo tarsi egzaminas. Mes manome, kad gerai padarėme įvedę talonus. Gerai, kad mes sukaupėm kai kurių prekių atsargų. Aišku, čia mes darėm ne kaip prekybininkai, nes prekybininkai kaip tik stengiasi didinti prekių apyvartą, o mes talonų sistema ją mažinam. Jeigu pasakysim normaliam prekybininkui, tai jis to dalyko nesupras. Tie talonai yra socialinė garantija. Žmogus gali pasiimti ir pirmą dieną, ir 29 dieną. Prekė turi gulėti, o begulėdama gali ir pasenti. Susidaro išvežiojimo proble­ma ir pan.

Kas darytina per artimiausią mėnesį? Kiek dar tęsis blokada, niekas neži­no. Reikia tobulinti talonų sistemą, suaktyvinti prekių mainus. Mes dabar pradėjom analizuot, kiek ir kokių prekių turim, ar jos gali konkuruoti, ar galėsim pasikeisti jomis su kitomis respublikomis. Mes tokias rezervines atsargas iš lėto kaupiame.

Kokią įtaką prekybos ir paslaugų sistemos funkcionavimui daro Lietuvos materialinės gamybos šakos? Turiu pasakyti, kad pas mus minimalus prekių poreikis (ko reikia rinkai) nepadengtas 30%. Vien tik valstybinėje prekybo­je maždaug 700 mln. rublių. Taigi tiek vartotojai negaus. Dar pasakysiu kelis skaičius. Atlikti tyrimai visos Tarybų Sąjungos mastu (mes dabar tokius dalykus irgi darom), kad iš 978 pavadinimų prekių ant prekystalių nuolat būna tik 11%. Č`ia turiu omeny maistą, apavą, drabužius, kai kurias kultūri­nės ir ūkinės paskirties prekes. Galit įsivaizduoti, kokie mes esam prekybi­ninkai! Dėl to mes labai žiūrėsim, kaip minėjau, kokią įtaką prekybos siste­mai funkcionuoti daro Lietuvos materialinės gamybos šakos, kokiomis lie­tuviškomis prekėmis būtų galima prekiauti, kokią įtaką prekybos ir paslaugų sistemai funkcionuoti turi negamybinė sritis, turiu omeny turizmą.

Prekybos sistemos ir technologijos tobulinimas. Didmeninės prekybos grandis, mažmeninės prekybos grandis, visuomeninis maitinimas, perveži­mas, apskaita, valdymas ir daug kitų klausimų. Darbuotojų kvalifikacija. Noriu štai ką pasakyti. Jei pramonės srityje kadrų kaita būna 8-10%, tokia kaita laikoma labai didele. O štai prekybos sistemoje kadrų kaita siekia 18%. Pabrėžiu -18%. Labai didelė. Nežinau, ar mes teisingai, ar neteisingai padarėm, bet susiderinom su Švietimo ministerija ir grąžinom globon amatų mokyklas (prekybos) ir technikumus. Šiandieną kaip tik buvo išplėstinis pasitarimas su amatų mokyklos direktoriais (profesinių technikos mokyklų direktoriais) ir technikumų atstovais. Dalyvavo ir Vilniaus universiteto žmonės. Jie visi pripažįsta, kad iki šiol buvo rengta skirstymo funkcijoms, o ne prekybai.

Prekybos organizavimo formų ir metodų analizė. Čia labai svarbus skirs­nis, dirbom pasitelkę mokslininkus. Prekyba yra biznis, kurio pagrindinis tikslas - pelno gavimas. Bet noriu iš karto pabrėžti - čia nėra jokio ryšio su šešėline ekonomika. Čia ne tai, kad svarbu tik daugiau uždirbti. Tai bandy­mas netradiciškai pažiūrėti į prekybą, jos funkcijas ir patį prekybininką. Ar prekybininko tikslas - tik paimti pinigus, ar surasti savo nuolatinį pirkėją? Mano manymu, tai iš principo nauja prekybos funkcionavimo ir paslaugų tiekimo filosofija, kai gamintojai rinkos dėka yra visiškai pajungiami varto­tojų interesams, vartotojų poreikiams tenkinti.

Didelis skirsnis mūsų strategijoje yra marketingas. Marketingas ne siau­rąja, bet plačiąja žodžio prasme.

Toliau. Naujos prekybos sistemos vystymo strategijos bruožai. Prekybos sistemos funkcionavimo tikslų formavimas. Turima omenyje naujos rinkos: Rytų, Vakarų, Pabaltijo. Mes jau numatėm kai kurias gaires. Gegužės 15-16 dienomis turėjome svečių iš Pabaltijo respublikų. Įvertinę mūsų vyriausybių pasirašytus nutarimus, nustatėm kiekvieno iš tų respublikų vietą, kadangi mes ne visai lygūs ekonominiai partneriai. Čia jau yra biznis. Mes turime užimti tvirtą vietą tarp tų trijų respublikų.

Žvilgsnis prekybos sistemos vartotojo akimis. Maistas, rūbai - pirmos paklausos prekės. Nereikia užmiršti gyvenamojo būsto su visu kompleksu. Čia kultūrinės, ūkinės prekės. Dar bandom sudaryti tokią koncepciją - pre­kybos tobulinimas ar principinis prekybos sąvokos keitimas žiūrint tipiško pardavėjo, prekybos organizatoriaus akimis. Čia reikia įvertinti ir užsienio patirtį, ir kas tuo klausimu padaryta Tarybų Sąjungoje. Taip pat žiūrėti visų grandžių: ministerija - prekyba - vartotojas. Aš galėčiau dar ilgiau pasakoti, bet jau praėjo, kaip buvo sutarta, 12 minW ių. Jeigu dar būtų klausimų dėl strategijos, aš galėčiau dar papasakoti. Turiu čia klausimų. Ar dabar iš karto atsakyti?

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS.

PIRMININKAS. Kadangi prekybos ministras dabar tribūnoje, tegul jis atsako į klausimus, nes jau visi, kuriems Premjerė pasiūlė padaryti praneši­mus, pasisakė.

A.SINEVIČIUS. Gerai, gerbiamasis Šalteni, aš perduosiu tą klausimą pre­kybininkams. Čia priešais mane stovėjo žemės ūkio ministras. Jis spaudžia aliejų, o aš jį pardavinėju. Aš jam perduosiu.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SINEVIČIUS. "Dar nepasirašyta (?) sutartis tarp Estijos ir JAV dėl JAV prekybos atstovybės įsteigimo. Ar numatoma tokią atstovybę įsteigti Vilniuje?"

Mes jau turėjome kai kurių pasiūlymų tais klausimais. Bet noriu iš karto pasakyti - neturėkim iliuzijų, kad staiga užsienio firmos su gerom sąlygom įeis į mūsų rinką. Nebūtinai JAV. Yra ir kitų šalių. Mums artimesnė vengrų atstovybė, ir danai tą dalyką siūlo. Derėsimės, žiūrėsim. Yra kai kurių įmo­nių, kurių pagrindu mes bandysim kai ką įsteigti.

"Ar ne Prekybos ministerija turėtų parengti prekybos įmonių privatizaci­jos projektą ir pateikti parlamentui svarstyti?" Labai ačiū. Mes kaip tik vakar Vyriausybėje tą klausimą svarstėme. Bendromis jėgomis su Ekonomi­kos ministerija pradėsim tai daryti.

Dar čia buvo vienas ilgas klausimas. Aš pasakysiu trumpai. Gautas skun­das, kad filialo Nr.6 parduotuvės vedėja Laurinaitienė buvo nusižengusi prekybos taisyklėms. Mes atsakėm, kad ta visa brigada su vedėja priešaky išformuota. Mane informuoja, kad Laurinaitienė jau kitą dieną buvo paskir­ta "Žėručio" parduotuvės prekių žinove.

Aš noriu iškart pasakyti, kad tais klausimais yra miesto savivaldybė, yra prekybos valdyba, pavaldi savivaldybei (turbūt jūs iš spaudos šitą dalyką žinot). Tokius klausimus betarpiškai reikia siųsti savivaldybei. Tą dalyką aš išsiaiškinsiu, bet vėl bus trys grandys, einančios žemyn. Čia adreso nėra. A, štai, yra adresas. Aš atsakysiu.

Dar vienas klausimėlis štai koks. "Į Utenos duonos kepyklą kasdien iš Kėdainių buvo vežami miltai dviem-trimis miltovežiais, 10-15 tonų miltų. Tačiau Kėdainiai pareiškė, kad dabar miltus veš tik vienas miltovežis". Tas klausimas buvo mano kolegai, kuris kalbėjo prieš mane. Ką aš galiu atsaky­ti? Miltų, kaip minėjau, ir grūdų miltų gamybai mes turim. Jeigu toks faktas yra, aš jums pažadu išsiaiškinti. Vyriausybinėse komisijose kiekvieną dieną tie klausimai skrupulingai svarstomi. Kur tik trūksta benzino arba gaunamas signalas apie benzino stygių tiems reikalams, iškart būna priimtos priemo­nės. Buvo toks atvejis Kaune, štai dabar ir Kėdainiuose.

Antras klausimas gal ne toks svarbus. Prasidėjo talonų padirbinėjimas. Taip. Iš pradžių buvo padirbinėjami talonai alkoholiui. Šialuliuose ir dar nežinau kur. Gerbiamasis M.Misiukonis tuos atvejus žino. Mes bandom tuos klausimus derinti.

K.ANTANAVIČIUS. Ar galima repliką? Mes svarstom pasirengimą eko­nomikos reformai. Tai Vyriausybės klausimų-atsakymų valanda. Šitą va­landą galėtume atidėti kitam sykiui.

PIRMININKAS. Visai teisingai. Ačiū, gerbiamasis deputate Antanavi­čiau, už labai svarią pagalbą. Noriu atkreipti deputatų dėmesį į deputato K.Antanavičlaus repliką. Prašau savo klausimus orientuoti į pasirengimą ekonomikos reformai.

Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Turiu tokį klausimą ir antru ratu vieną pasiūlymą. Gal tas klausimas ne visai jums. Nežinau, ar jūs čia atsakysit, kadangi truputį pasikeitė struktūros. Klausimas toks. Prie autoserviso yra didelė aikštelė, kurioje pilna "Moskvičių". Tie "Moskvičiai", atrodo, jau nuo metų pradžios nepardavinėjami. Kaip jūs manot, ar nevertėtų nedelsiant, nežinau tik kam - ­jums ar kitai organizacijai - pradėti pardavinėti tuos "Moskvičius" komerci­nėmis kainomis? Ar ne per ilgai mes duodam toklas dideles premijas, skir­dami talonus, ir ne visuomet tiems, kuriems iš tikrųjų reikėtų skirti?

A.SINEVIČIUS. "Moskvičiais" dabar prekiauja "Moskvičiaus" autoservi­so garantinė įmonė. Aš bijau tai teigti šimtu procentų, bet atrodo, kad taip yra. Toje aikštelėje, kiek aš žinau, dar nuo praeitų metų stovi per 30 mašinų su nežymiais įbrėžimais, įlenkimais, be kai kurių detalių. Dabar aš negaliu pasakyti, ar ten būtent tos mašinos, ar ne tos. Pasiaiškinęs galėsiu jums atsakyti.

G.VAGNORIUS. Kaip jūs manot, ar verta jas pardavinėti komercinėmis kainomis?

A.SINEVIČIUS. Matot, komercija yra komercija. Kaunas bandė aukcione pardavinėti "Volgas". Jūs turbūt žinote, kokiomis sąlygomis. Reikia įvertinti ir tai, kad tokių prekių, kaip mašinų, paklausa labai susijusi su benzino kainomis. Prieš du tris mėnesius "Volgas" parduodavo po 80 tūkstančių. Šį kartą 50 tūkstančių buvo skirta labdaros tikslams. Tiek įmokėjęs, už 16 tūkstančių gali nusipirkti "Volgą". Nupirkta tik viena mašina. Buvo keturi bilietai, du dalyviai. Vienas iš jų nupirko. Dabar aš bijau pasakyt, ar verta mašinas pardavinėti komercinėmis kainomis. Sakė atsakysiąs gerbiamasis A.Brazauskas.

PIRMININKAS. Prašom deputatą K.Rimkų.

K.RIMKUS. Norėčiau padėkoti gerbiamajam ministrui, jog jis sako, kad kaimas šiuo metu yra geriau aprūpintas kaip miestas, nors kaimo žmonės šito nepastebi.

A.SINEVIČIUS. Aš nekalbu apie Radviliškio rajoną.

K.RIMKUS. Aš norėčiau paklausti. Daugumą prekių jūs nutarėt parduoti komercinėmis kainomis. Mes benziną ir visa kita perkam jau kitomis kaino­mis. Ar nenumatyta, kad mūsų žemės ūkio produkcija irgi būtų parduodama komercinėmis kainomis, o dalį gautume mes, žemdirbiai? Labai ačiū.

A.SINEVIČIUS. Aš nežinau, kas labiau nuskriausti, ar žemdirbiai, ar tie žmonės, kurie įtemptai dirba prie staklių. Komercinės kainos. Daug sykių sakiau, kad tokiomis kainomis pardavinėjamos prabangos prekės. Šiandien yra taip. Mano giliu įsitikinimu, ateis laikas, kai su komercinių kainų pagal­ba atsiras rinka. Rinkos veikimas yra labai negailestingas. Bet prie to mes vis tiek turime eiti. Lietkoopsąjungos sistemoje irgi yra sukaupta prekių, kurias galima pardavinėti komercinėmis kainomis. Beje, kooperatyvai rūkytus ga­minius komercinėmis kainomis pradėjo pardavinėti jau prieš dvejus trejus metus.

PIRMININKAS. Deputatė N.Ambrazaitytė.

N.AMBRAZAIT'YTĖ. Ar galima paklausti, gerbiamasis ministre, apie maisto pramonę?

A.SINEVIČIUS. Prašom.

N.AMBRAZAITYI'Ė. Aš neseniai susitikau su rinkėjais Vilniaus mėsos kombinate. Ten aš mačiau tuos susidėvėjusius aparatus. Darbininkai tiesiog kaip tikri kovotojai stengiasi kai kurias detales pasigaminti patys. Žodžiu, žmonės stengiasi, kad mūsų dešrelių gamyba nesumažėtų, nors, deja, šiomis dienomis ji sumažėjo nuo 16 tonų iki 11-os. Mes, vilniečiai, esame blogiau aprūpinti dešrelėmis.

Taigi norėčiau jūsų paklausti, ką numato Prekybos ministerija? Ar bus steigiami mūsų lietuviški McDonaldai? Ar bus geriausia investuoti pinigus maisto aparatams perdirbti, o jau paskiau "Mersedesams".

A.SINEVIČIUS. Ačiū, kad jūs manote taip pat, kaip dauguma Prekybos ministerijos ir maisto perdirbimo pramonės darbuotojų. Tokiu keliu ir stengiamės eiti. Jūs turbūt žinote iš spaudos, kad kai kuriais atvejais, nors mums labai kai ko trūksta, kai kurias prekes stengiamasi eksportuoti. Aš turiu omeny pieno miltelius, kai kurias odas, kurias galima parduoti už laisvai konvertuojamą valiutą. Dabar būtent ir siekiama atnaujinti įrengimus. Tikėkit manim, kad staiga Lietuvoj tą padaryti negalima. Pusgaminių linija, įvairių dešrelių, dešrų ir bulvių apdirbimo pirminės linijos Lietuvoje jau veikia.

Dėl Vilniaus problemos aš noriu štai ką pasakyti. Vyriausybės ir valstybinėje komisijose priimtas nutarimas 15% padidinti mėsos kiekį mažmeninėje prekyboje. Gal aš nedaug suklysiu, bet tai sudarys Vilniaus mieste maždaug apie 370 tonų mėsos ir apie 110 tonų rūkytų gaminių. Lietuvoje mes per mėnesį sunaudojame apie 20 tūkst. tonų. Man atrodo, kad bent šį mėnesį mėsos produktų, taip pat ir kitų gaminių nesumažės, o pagausės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, jau atėjo pertraukos metas. Man labai gaila, kad nukrypstam ne į tuos dalykus. Mūsų pasikalbėjimų su Vy­riausybe tvarka bus pasiūlyta vėliau. Labai norėčiau, kad taupytumėt laiką ir klaustumėt apie ekonomikos reformą.

Prašom deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Prieš pasiūlydamas, noriu atkreipti dėmesį, kad visiškai neabejoju būtinumu plėsti komercinę prekybą, pardavinėti komercinėmis kainomis ir mašinas, ir kitus prabangos daiktus, ypač importines prekes. Mano pasiūlymas toks. Kad visiems mums būtų lengviau, kad nekiltų nereikalingų kalbų, gal galima paprašyti jūsų ministerijos pateikti tų prekių sąra­šą ir pabrėžti, iš kur jos gaunamos?

A.SINEVIČIUS. Supratau. Tą sąrašą aš turiu. Bet negi aš dabar pateiksiu jums visų prekių kainas? Negi jūs turite tiek laiko, kad galėtumėt skaityti apie megztinius, avalynę, tikrinti visus artikulus? Jeigu jus domina kainos, koks jų skirtumas, prašom klausti. Aš jums atsakysiu. Aš jas atmintinai žinau.

B.V.RUPEIKA. Ar galima klausti?

A.SINEVIČIUS. Prašau.

PIRMININKAS. Prašom deputatą B.Rupeiką.

B.V.RUPEIKA. Aš klausiu kolegos Stasio Kropo ir savo vardu. Mano dėmesį atkreipė Jūsų pasakymas apie miesto savivaldybių tiesioginę įtaką maisto prekybos organizacijų tinklui. Rajonuose yra visiškai priešingai. Sa­vivaldybės neturi jokios įtakos rajkooperatyvų darbui ir jų vadovų parinki­mui bei formavimui. Tai yra problema, su kuria vis dažniau susiduria rajonų savivaldybės. Jeigu jums reikia pavyzdžių, atvykite į Širvintų rajoną, tai gyvas pavyzdys. Kaip sakė deputatas Stasys Kropas, štai čia, šioje tribūnoje, tapda­mas ministru, jūs kalbėjote, jog kooperacijos sistemą rajonuose keisite. Toks ir mūsų klausimas. Kada ir kaip? Tai, matyt, yra tos ekonominės reformos dalis?

A.SINEVIČIUS. Aš jus supratau. Jūs klausiat apie kooperatinės prekybos sistemą, ar ji susijungs, ar nesusijungs, taip?

B.V.RUPEIKA. Kada miesto sąlygos atitiks rajono sąlygas. Valdymo for­mavimo prasme.

A.SINEVIČIUS. Štai ką galiu pasakyti. Galbūt dabar ir per greitai, per karštai miestų savivaldybės imasi to formavimosi, ryšių pasidalijimo, įtakos sferų pasidalijimo. Čia ne kaip priekaištas. Tiesiog taip spontaniškai iškilo tas klausimas. Man atrodo, laikas sudės visus taškus. Kiekvienas rasim savo vietą. Kiekvienas turėsim savo pareigas, teises ir atsakomybę. Pabrėžiu ­pareigų be atsakomybės nebus. Ir teisių be atsakomybės nebus. Lygiai tas pats ir kooperatyvo sistemoje. Ten galbūt didesnės problemos, kadangi yra dideli rajonai. Vis dėlto yra 45 ar 44 rajonai. Nenoriu užgautis kooperatyvo, bet tas dalykas kuo toliau, tuo sunkiau kristalizuojasi. Kiek girdėjau iš savo kolegos, kad kaip tik su savivaldybėmis rytoj ar poryt daromas susirinkimas. Jeigu reikės, be abejo, bus pakviesti ir Lietkoopsąjungos sistemos atstovai. Man atrodo, po savaitės, kitos, trečios tas dalykas turėtų nusistovėti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausimas. Prašom deputatą A.Šimėną.

A.ŠIMĖNAS. Vyriausybės atstovams norėčiau pateikti du klausimus. Pir­mas. Ar numatoma svarstyti reformos scenarijaus projektą parlamente? Jeigu numatoma, tai kada? Ir antras klausimas...

PIRMININK.AS. Pirmas klausimas gal Ministrei Pirmininkei. Kiek vėliau.

A.ŠIMĖNAS. Tai aš nežinau scenarijaus, nežinau, kaip čia viskas vyks. Dėl to iš karto pateikiu klausimą, kad paskui būtų atsakyta.

Ir antras klausimas - kas pagrindiniai šios reformos scenarijaus konstruk­toriai?

PIRMININKAS. Ačiū. Čia klausimas ne ministrui. Gerbiamasis deputatas A.Šimėnas, matyt, nenuklausė mūsų pokalbio pradžios, kada mes susitarėm, kad visi buvę tribūnoje grįš ir atsakys j klausimus.

A.ŠIMĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui.

Gerbiamieji deputatai, siūlau savanoriškai sutrumpinti pertrauką iki 23­-jų minučių, kad mes dar galėtume priimti kai kuriuos nutarimus, kurie numatyti pagal darbotvarkę. Tikiuosi, kad tuos klausimus, kurie nebūtinai pateiktini garsiai, jūs galėsit pateikti Vyriausybės nariams per pertrauką, o mūsų Vyriausybė atsakinės į juos trumpai po pertraukos. Ačiū.

Pertrauka iki 17 valandos.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Deputatas K.Antanavičius šį va­karą turi išvykti į Strasbūrą ir negali laukti klausimų pabaigos. Jis prašo leisti jam, kaip Ekonomikos komisijos pirmininkui, pasisakyti trumpai dabar.

Prašom, gerbiamasis Antanavičlau.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis pirmininke! Labai atsiprašau, kad be eilės įsiveržiau į tribūną: turiu šiandien išvykti. Manau, kad reikia išsakyti savo nuomonę. Neatsitiktinai mes kėlėm pasiren­gimo ekonomikos reformai klausimą. Tai norėtųsi, kad būtų kalbama apie pasirengimą ekonominei reformai. Tačiau bent aš jokio pasirengimo refor­mai iš tų pranešimų nemačiau. Ekonominė reforma, galima sakyti, visus praėjusius metus gana neblogai stūmėsi į priekį. Ir štai nuo Naujųjų metų sustojo. Neaišku, kas ją toliau vykdys. Kažkoks nesuprantamas dalykas. Buvo grupės, kurios vykdė ekonominę reformą, ir vykdė gana neblogai. Visose šalyse, kiek man žinoma, ekonominei reformai vykdyti buvo sudaro­mas ekonominės reformos mokslinis centras, padalinys. Žodžiu, paskiria­mas ekonominės reformos vadovas. Galima pažiūrėti į Vengrijos pavyzdį, kaip pirmą ir antrą sykį buvo vykdoma ekonominė reforma. Taip pat Jugos­lavijoje, Bulgarijoje. Esu giliai įsitikinęs (ir kiti ekonomistai pritaria), kad neorganizavus atitinkamo ekonominės reformos padalinio, jokia reforma nebus įvykdyta. Nežinau, ar Vyriausybės nariai iš tiesų mano, kad atskiros ministerijos gali priimti ir padaryti įstatymus, kurie būtų tarpusavyje sude­rinti. Čia reikia iš tiesų vienos minties, vieno kolektyvo, reikia diskusijos tiems įstatymams parengti. Galima prisiminti vėl to mokslinio kolektyvo darbą. Kiek kartų buvo diskutuojama dėl visų įstatymų. Po tris keturis kar­tus ir dar daugiau, kol galų gale būdavo pateikiami parlamentinei komisijai. Dabar manoma, kad tie įstatymai gims kažkaip savaime, be rimto susitelki­mo. Galiu priminti, kad dar pernai rugsėjo mėnesį buvo rašyta (čia aš gerbia­miesiems deputatams esu pridėjęs to rašto kopiją) - "Lietuvos TSR Minist­rų Tarybai dėl ekonominės reformos parengimo ir realizavimo darbų orga­nizavimo". Sakyta, kad reikia tais darbais rimtai užsiimti, kad turi būti suda­rytas specialus padalinys. Deja, tokio padalinio iki šiol nėra. Buvo tas laikinas kolektyvas, tačiau nuo Naujųjų metų, kaip čia sakyta, reikia perduo­ti ministerijoms, ir ministerijos turi dirbti.

Žinoma, niekas ne prieš, mes net labai už. Iš tiesų Vyriausybės pareiga dirbti, rengti tuos įstatymus. Bet kur tie įstatymai yra? Kur ministerijų parengti įstatymai? Kada jie atsiras? Ir kalbėti apie tai, kad, sakysim, mes reformą pradėsim tik nuo spalio 1 d. ar dar kada nors, sakyčiau, visiškai neleistina. Iš tiesų ekonominė blokada mus skatina vykdyti esminę ekono­mikos pertvarką, t.y. eiti į rinką. Jeigu pažvelgsime iš esmės, tai jokio pasi­keitimo rinkos linkme nėra. Greičiau priešingai - Vyriausybės struktūra, nepaisant Vyriausybės įstatymo, formuojama tokia, kad aiškiai vyrauja ir toliau administraciniai metodai. Plėtojasi aiškiai komandinė sistema.

Aš norėjau daug klausimų pateikti prelegentams, ypač Ministrei Pirmi­ninkei. Kada gi pagaliau bus pradėta ta ekonominė reforma ir kas ją vykdys? Kokios jėgos ir kada pagaliau sudarys tą planą? Norėčiau vėl atkreipti dėme­sį, kad yra mūsų, parlamento, parengtas planas ir šitų visų įstatymų struktū­ra. Galų gale mes bandom juos priimti, sako, kad čia ne parlamento reika­las, kad juos pateikti turi Vyriausybė. Tai parengti įstatymai. Galiu išvardy­ti, bet manau, kad nėra reikalo. Esu gerbiamiesiems deputatams prieš gerą mėnesį, gal anksčiau, įteikęs tų įstatymų sąrašą: ir Bankroto, ir Antimo­nopolinės veiklos, ir Samdos, ir Išlaisvintų specialistų įdarbinimo, ir Sociali­nės rūpybos, ir Mokesčių įstatymo, Sporto, Turizmo ir t.t. Jie visi yra pareng­ti tiek, kad juos galima būtų svarstyti. Tačiau norint užbaigti, reikia gana atkakliai ir intensyviai dirbti. Čia, sakyčiau, ne tiek svarbu pinigai. Svarbu žmonėms duoti dirbti, paskelbti, kad štai jis yra grupės vadovas ir jis, kaip ir anksčiau, gali tą įstatymą rengti. Bet ne. Ir šiandien girdim iš tribūnos, kad tai darys Ekonomikos ministerija. Labai džiugu, kad darys, bet ką ji padarys viena? Tai tegul Ekonomikos ministerija organizuoja tuos žmones, tegul šaukia, tegul juos iškelia. Aš sakyčiau, kad čia vienas iš svarbiausių dalykų, jeigu mes stengiamės dėl Lietuvos, kad žmogus dirbtų ne dėl pinigų, o dirbtų dėl to, kad jis būtų to įstatymo autorius, kad žinotų, jog visa Lietuva žinos ­tai padarė jis. Pakeltume ne tik darbinį aktyvumą, bet ir atsakomybę. Kiek­vienas autorius jaustų atsakomybę. O dabar daroma, kad kaip tik neliktų autorių, kad viskas būtų kažin kieno, bet neaišku kieno. Taigi aš manau, kad darbui iki šio laiko neskiriama pakankamai dėmesio. Manau, kad Vyriausy­bė turi iš tiesų imtis labai rimtų organizacinių priemonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom ekonomikos ministrą V.Navicką. Deputa­tas A.Šimėnas pateikė du klausimus. Galbūt ir kiti deputatai dar norės papildomai paklausti?

V.NAVICKAS. Gerbiamojo A.Šimėno, regis, buvo du klausimai. Aš manau, kad atsakys Premjerė, bet kadangi jos nėra, teks man.

PIRMININK.AS. Premjerė atsiprašė Aukščiausiosios Tarybos. Ji turi ypač svarbų susitikimą ir prašė ją atleisti. Prašom.

V.NAVICKAS. Kaip suprantu, klausimai du. Pirmasis - kas yra reformos programos metmenų konstruktoriai, ir antrasis - kada bus galima pamatyti principinę tos reformos programos schemą ar struktūrą ir kas ją aprobuos: parlamentas, Vyriausybė ar ministerija? Atsakau į pirmąjį klausimą. Dėl principinės ekonomikos reformos programos metmenų schemos esam kal­bėję su parlamento Ekonomikos komisijos nariais, esame gavę preliminarų gerbiamojo profesoriaus K.Antanavičiaus sutikimą, taip pat akademiko E.Vilko, R.Rajacko, gerbiamojo profesoriaus K.Glavecko. Nuo Vyriausybės teks darbuotis man, taip pat mano pavaduotojui ekonomikos reformai ger­biamajam A.Merčaičiui. Manau, kad kolegialiai pasitarę galėtume tą grupę dar pagal reikalą papildyti. Čia reikėtų dar banko atstovo, finansų sistemos atstovo, kad būtų atsižvelgta į visas ekonomikos reformavimo sritis.

Kada bus galima tai pamatyti konkrečiu pavidalu, ir kas tai aprobuos? Matyt, pats programos vaizdas dar negali reikšti ir principinės ekonominės reformos eigos schemos. Juk reformos eiga praktiškai koreguojama etapais.

Pirmajame etape, kaip minėjau, įgyvendinome atskirus Ekonominio sava­rankiškumo įstatymo straipsnius. Galima sakyti, kad tas darbas kol kas irgi tęsiasi, jis pereina į kitą kokybę. Jeigu mes, sakysime, prieiname tą momen­tą, kai sakome, kad denacionalizacija ir privatizacija tampa būtina, ir ją pradedame įgyvendinti, atsiranda tų veiksmų korekcija. Aš manau, bereng­dami programos metmenis, mes galėtume numatyti ir konkretizuoti jos ekonomikos reformos darbų lygį. Manau, tuos darbus aprobuoti turėtų ne mažiau kaip Vyriausybė. Kada tai galėtų būti ir kada prasidėtų konkretus darbas, aš nežinau, bent nesiimu tokios atsakomybės. Tai, matyt, reikia apmąstyti kolektyviai su specialistais. Čia yra profesorius K.Antanavičius, tai aš galėčiau truputėlį atsakyti į kai kurias abejones dėl reorganizavimo. Galima?

PIRMININKAS. Prašom, bet, jeigu galima, glaustai.

V.NAVICKAS. Taip, aš irgi, kaip ir profesorius, nerimauju, kad reformos darbai nuo sausio mėnesio perėjo lyg į tokią stagnacijos fazę, nors visai neužgeso, ir žmonės, pasišventę tam darbui, tęsia. Mes dėkingi. Aš tik norė­čiau truputėlį tuos terminus sukonkretinti. Esu paskirtas balandžio 2 d., darbus Ministrų Taryba mūsų ministerijai perdavė balandžio 16 d. Prisidėjus dar kitokių organizacinių dalykų - tai truputėlį sulėtėjo. Bet aš nematau problemų, kurias kelia profesorius, kad ministerijoms atiduota teisė rengti įstatymus, kad dings autoriai, tų įstatymų rengėjai. Mes manome, kad pati programa bus kolegialiai konstruojama tiek Vyriausybėje, tiek konsultuo­jantis su parlamento Ekonomikos komisija. Ir bus numatytas būtinumas rengti tuos ar kitus įstatymus. O ministerijose galės juos rengti ir atskiros grupės, atskiri žmonės. Svarstysime, diskutuosime, ir kuris variantas, kuris projektas bus efektyvesnis, geresnis, to, matyt, skaitysis ir autorius. Nemany­kime, kad ministerija yra tiek bejėgė, kad negali parengti. Matyt, mes bandy­sime prie Ekonomikos ministerijos organizuoti kolegialią ekspertų grupę, panašaus pavidalo, kaip buvo laikinas mokslinis kolektyvas Ekonomikos institute. Manome ją išplėsti ir daugiau specializuoti. Visi darbai bus įverti­nami. Matyt, tarsimės ateityje. Bet bent jau technologiniai, organizaciniai to dalyko pradmenys nusistovi. Tobulinsime, atsižvelgsime ir kartu dirbsime. Man rodos, taip galima trumpai atsakyti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą R.Survilą.

R.R.SURVILA. Denacionalizacija ir privatizacija, kurią mes numatom, tokiomis sąlygomis vyks turbūt pirmą kartą pasaulyje. Už šį darbą galima gauti Nobelio premiją, bet galima ir neturėti jokių rezultatų. Man kartais tiesiog kelia baimę mastas tų darbų, kurie mūsų laukia: ir žemės ūkyje, ir pramonėje, ir t.t. Kas teikia jums vilties, pasitikėjimo ir optimizmo vykdant šitą darbą?

V.NAVICKAS. Optimizmo teikia tas, kad dabartinę sistemą reikia griauti iš principo. Jos griovimas, naujų ekonominių santykių formavimas turėtų vykti per nuosavybės santykių transformavimą. Be privatizacijos, denaciona­lizacijos programos praktiškai neįmanoma. Pats gyvenimas verčia eiti tuo keliu. O konkretaus atsakymo, ar teisingu keliu eisime, aš dar negaliu pasa­kyti. Reformos pasaulyje vyksta ir privatizacijos prasme, ir kitaip (sakysim, Prancūzijos variantas); ir nacionalizacijos procesas, pastovus procesas, pul­suoja tai į vieną, tai į kitą pusę. Matyt, situacija verčia į tai atsižvelgti. Mes stengiamės, kad tas privatizacijos procesas, denacionalizacija Respublikoje būtų vykdoma kuo labiau apgalvojus.

Birželio 17 d. organizuojam išvyką į Lenkiją stažuotis. Ten yra įkurtas berods Valstybinės nuosavybės transformavimo biuras. Su pagrindiniu to biuro vadovu profesorium Lisu esame sutarę, kad mums suteiks visas žinias. Esame sutarę su Anglijos firma, kad mūsų programos rengėjai galės pasi­konsultuoti toje firmoje. Žodžiu, dirbam, kiek galim. Stengiamės, kad būtų kokybiškai atlikti tie darbai. Žinome jų mastą ir svarbą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai ir gerbiamasis ministre! Dar kartą noriu abiejų pusių paprašyti ir klausimus formuluoti labai konkrečiai ir labai trumpai, ir atsakinėti taip pat.

Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Nenorėčiau, kad mano klausimas būtų suprastas kaip priekaištas vienam ar kitam asmeniui. Tai paprasčiausia reakcija į susifor­mavusią poziciją, pagal kurią neva ministerijoms pavedama pradėti pačioms dirbti, mokytis vykdant ekonominę reformą. Būtent taip pusę metų mokosi ministerijos, perima tas funkcijas, kurias dabar iki šiol vykdė grupės, kolek­tyvai.

Mano klausimas toks. Ar ne per didelė prabanga Lietuvai pusę metų (o aš tikiu, kad dar bent pusę metų užtruks) mokytis, kaip reikia įgyvendinti ekonominę reformą? Ar ne per brangiai kainuoja Lietuvai tas mokslas, kai reikia taip sparčiai vykdyti?

V.NAVICKAS. Galiu atsakyti. Iš tiesų ne dėl mokymosi ministerijoms patikima rengti įstatymų projektus. Nustatyti konkretūs terminai, iki kada juos parengti. Dauguma tų būtinų įstatymų, kuriuos esam suderinę ir su parlamento Ekonomikos komisija, bus parengti iki liepos 1 d., kiti - iki rugsėjo 15 d. Aš čia neturiu po ranka konkrečių terminų. Tas laiko mastelis įpareigos jas elgtis vienaip ar kitaip. Jeigu ministerijos neturės jėgų arba galimybių, jos pratęs buvusių grupių darbą. Jeigu tai bus biudžetinės minis­terijos, neturinčios ūkinių organizacijų, mes, kaip minėjau, nors ir šiomis sunkiomis sąlygomis gavę finansavimą reformos darbams, bandysime skirti joms lėšų, kad jos galėtų pritraukti specialistų, mokslininkų iš kitų sričių.

Bet aš dar kartą kartoju, kad būtų teisingai suprasta (tai minėjo ir profeso­rius K.Antanavičius), jog reformuoti ekonomikos mokslą orientuojant į reformos reikmes, matyt, yra pribrendęs reikalas. Nenoriu detalizuoti, bet manau, kad deputatai atkreips dėmesį į šią problemą ir ją analizuos. Mums tai būtų didelė pagalba.

PIRMININKAS. Deputatas S.Malkevičius.

S.MALKEVIČIUS. Mane domintų ministerijų struktūra. Ar daug ji ski­riasi nuo buvusio Plano komiteto struktūros? Ji, be abejo, turėtų skirtis, nes jūsų funkcijos visai kitokios. Taigi mane domina, kiek jums pavyko iki šiol tą struktūrą pakeisti ir ar daug liks senos struktūros darbuotojų. Žodžiu, kaip jums sekasi? Ačiū.

V.NAVICKAS. Nenoriu išsiplėsti, nes galima daug kalbėti apie darbus ir apie struktūrą. Bet jau mechaniškai žiūrint, mūsų ministerijos vaidmuo pasikeitė, kadangi iš buvusio Plano komiteto struktūros visi tiekimo klausi­mai, ta trijų šimtų nomenklatūra, kur buvo rengiamos paraiškos ir skirstomi resursai, perėjo Materialinių ištelių ministerijai, vadovaujamai gerbiamojo R.Kozyrovičiaus. Į mūsų struktūrą įėjo buvęs Valstybinis kainų komitetas (Kainų departamento pavidalu), ir atsidalyti tam tikri darbai su Socialinės apsaugos ministerija. Jau vien tai sąlygojo mūsų struktūros pasikeitimą. Kita vertus, mes stengiamės visą struktūrą orientuoti strateginiams ūkio uždavi­niams, bendriems ekonominiams uždaviniams spręsti. Todėl atsirado naujų skyrių, orientuotų rengti ūkio strategiją. Kadangi perėjo reformos darbai, atsirado naujų skyrių, susijusių su darbų koordinavimu, rengiamų įstatymų juridine ekspertize ir kitais reformos darbais. Trumpai tariant, mūsų mintis tokia, kad per reformą ir tą konkretų ūkio valdymą, arba ūkio reguliavimo mechanizmo rengimą, galėtume savo ministerijos ribose rengti Lietuvos ūkio strategiją ir ją įgyvendinti. Toks būtų apibendrintas mūsų vienos struk­tūros vaizdas. Aš manau, čia skyrių toliau minėti neverta.

Antroji klausimo dalis - kiek čia žmonių: padidėjo ar sumažėjo? Buvo 204, liko 170. Kadangi įėjo Kainų komitetas, 20-čia sumažinęs žmonių skai­čių, tai liko 200. Palyginti su buvusia ministerija, sumažėjo 30-čia žmonių.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Aš turiu ne klausimą V.Navickui, bet pasiūlymą posėdžio pir­mininkui. Man regis, kad visi tikslai, kelti šitai diskusijai, yra pasiekti. Kas norėjo parodyti, kad Vyriausybė nieko nedirba, parodė. Vyriausybė parodė, kad ji dirba ir ką ji dirba. Tolesni klausimai vargu ar tokie būtini. Man atrodo, gerbiamasis V.Navickas gali paskirti kokį kampą, ir visi norintys paklausti ateitų ir paklaustų. Bet man atrodo, kad vietoj šnekų apie ekono­minę reformą, reikia pradėti priiminėti dokumentus, kurie būtų šitos eko­nominės reformos pagrindas. Todėl aš siūlau balsuoti, kad būtų nutrauktas šito klausimo svarstymas, ir pereiti prie Valstybės mokesčių įstatymo svars­tymo. Tai bus realus žingsnis ekonominės reformos link. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai sutinka su deputato A.Rudžio pasiūlymu? Leisti paklausti paskutiniams, kurie stovi prie mikro­fono?

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti).

PIRMININKAS. Tai čia savo ruožtu. Tik labai prašau - be įžangų ir labai trumpai.

Deputatas P.Poškus.

P.POŠKUS. Gamyklos, priklausančios sąjunginėms ministerijoms, labai išplėtė kai kurias pramonės šakas. Koks ateityje numatomas žemės ūkio ir pramonės santykis? Ar pramonė vystysis taip, kaip iki šiol? Kas tai koreguos ir kaip bus iš tikrųjų? Daugumos žemdirbių nuomone, vis dėlto žemės ūkiui skiriama per mažai dėmesio, nors tai turėtų būti prioritetinė šaka.

V.NAVICKAS. Čia ūkio struktūros klausimas, labai didelis klausimas. Nenorėčiau toliau žengti į tas diskusijas. Tai iš tiesų yra Vyriausybės vadina­mojo konsiliumo dėmesio centre. Rengiant Vyriausybės programą, į tuos klausimus bus atsižvelgta. Lietuvos ūkio struktūra nedėkinga daugeliu po­žiūrių: ir mūsų vidaus rinkos poreikių patenkinimo, ir užsienio ekonominių ryšių efektyvumo požiūriu, pagaliau ir ekologiniu požiūriu, ir dar kitokiais. Manau, kad reikia labai detaliai, kruopščiai ištirti, kadangi struktūriniai ūkio pokyčiai yra labai sudėtingi, jie turi būti iki technologijų lygio pama­tuoti, apskaičiuoti. Aš tik noriu garantuoti, kad tos struktūros racionalizavi­mo linkme Vyriausybė dirba ir kitų metų socialinio ekonominio vystymo programoje stengsis pateikti tuos sprendimus, kuriuos jūs minite ir kurių tikitės.

PIRMININKAS. Ir deputatas J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis ministre, mane domina ministerijos, o gal­būt ir viso kabineto sprendimas dėl sąjunginių įmonių, esančių Lietuvoje. Kuo jos turėtų virsti: bendromis dvišalėmis įmonėmis, bazinėmis įmonėmis trišaliam valdymui? Ar tai bus derybų objektas?

V.NAVICKAS. Aš manau, jog mūsų, tiksliau, jūsų priimti sprendimai kalba apie tai, kad yra Lietuvos ūkio nuosavybės objektas. O kokią galutinę formą tos konkrečios įmonės įgaus, matyt, priklausys nuo jų pasirinkimo, kas yra įstatymo tvarka reglamentuojama. Tai kalba ir apie jūsų priimtą Įmonių įstatymą, ir apie būsimus baigiamus rengti projektus penkių tipų įmonėms. Įmonių reikalas bus pasirinkti. Jokiu būdu struktūra nebus pri­mesta. Nors klausimas siejasi su denacionalizacija, bet konkrečią ūkininka­vimo formą turbūt bus palikta pasirinkti patiems subjektams.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Deputatas G.Vagnorius prašė pabaigai trumpos replikos.

G.Vagnoriaus kalba

 

G.VAGNORIUS. Manyčiau, kad po tokių diskusijų vienaip ar kitaip turė­tų reaguoti ir mūsų deputatai. Priešingu atveju tai yra tik šiaip kalbos. Todėl aš prašyčiau leisti man bent penketą minučių pakalbėti.

Visiems mums dabar ypač kelia nerimą rinkos situacija, žmonių nuogąs­tavimai dėl pinigų reformos. Ypač dabar mes visi tikriausiai jaučiame, kad jeigu Maskva paskubės įvykdyti pinigų reformą, mes labai nukentėsime. Būtent dėl to žmonės nebekaupia santaupų, visus pinigus stengiasi paimti iš Taupomojo banko ir realizuoti prekių rinkoje. Įsivaizduokit, jeigu taip dary­tų bet kokia valstybė, atsitiktų tokie pat dalykai kaip Maskvos parduotuvėse. Nerimą kelia ir tai, kad blokados sąlygomis Ministrų Taryba neužtikrina išvežimo-įvežimo balanso. Tiesiog kuriozas, kad, dėl blokados negaudami daugelio prekių, mes patys išvežame iš Lietuvos savo produktus. Mums paprasčiausiai neduoda, o mes dar ir savo išvežame. Čia tiesiog sunkiai paaiškinamas dalykas. Dar keisčiau atrodo, kad tebemokam mokesčius į sąjunginį biudžetą. Tik neaišku, už ką mokam. Matyt, už tai, kad reikia išlaikyti organus, kurie prieš mus vykdo ekonominę blokadą.

Ar galime įveikti ekonominę blokadą? Aš įsitikinęs, kad galima. Visa tai priklausys nuo to, kaip mes sugebėsime iniciatyvą iš valstybės, Vyriausybės perduoti įmonėms. Kitaip tariant, jeigu mes sugebėsime greitu laiku paleisti rinką. Kito kelio aš nematau. Visi puikiai suprantame, kad įvykdyti ekono­minę reformą, pereiti nuo administracinio valdymo metodų prie rinkos me­todų, esant pačiai palankiausiai politinei situacijai, labai sudėtinga, o juo labiau, jeigu vykdoma blokada. Tokiomis sąlygomis, aš įsivaizduoju, tai gali­ma atlikti tik tuo atveju, jeigu Vyriausybė dės visas pastangas, bus aktyvi, iniciatyvi, kompleksiškai ir labai greitai vykdys savo veiksmus. Tai yra tai, ko mes turime tikėtis iš visų mūsų, taip pat ir iš Vyriausybės. Bet jeigu mes sau pasakom, kad šitaip nedarysime, jeigu mes toliau išėję tiktai kalbėsim, kad to neįmanoma padaryti, tai yra sunku, čia reikia dar išspręsti organizacinį klausimą, čia reikia išspręsti, kas kurs tas programas, kas finansuos ir t.t., tai iš karto galiu pasakyti - nepradėkime žaidimo. Neverta mums patiems savęs kišti į kilpas. Paprasčiausiai palaukim geresnių laikų ir tada pradėkim eko­nominę reformą. Bet tada reikia laukti ir kad Maskva mums padėtų išspręsti tą problemą, t.y. kad parlamentas priimtų politinius sprendimus. Kokius politinius sprendimus, manau, aiškinti nereikia.

Aš čia atsisėdęs per dešimt minučių bandžiau surašyti, kiek ko mes nenu­veikėme, kad nėra pinigų, kad nėra valstybinio banko, kad nesuteikiamos patalpos atskiroms ministerijoms, nuo kurių priklauso ne tik mūsų šiandie­na, bet ir ateitis, kad neorganizuota prekyba benzinu, komercinė prekyba ir dar daug punktų. Žadėjau juos skaityti, bet paskui paprasčiausiai nutariau, kad neverta. Tos ministerijos ir žinybos, kurias tai liečia, puikiai žino.

Aš tik norėčiau pabrėžti, kad tai nebūtų priimta kaip kritika, nukreipta, tarkim, prieš Vyriausybę apskritai, prieš Premjerę. Turiu pasakyti, kad dau­gelis ministrų piktnaudžiauja Premjerės padėtimi, slepiasi už jos pečių. Ma­nyčiau, kad toks elgesys visiškai nepateisinamas. Mes galim, aišku, šiandien ginčytis, ar padarė, ar nepadarė. Tarkim, mus įtikins, kad padarė viską, bet nuo šito geriau nepasidarys. Viskas lieka ir po mėnesio. Ir tai, kas nepadary­ta, po mėnesio bus matyti dar aiškiau. Ateis ruduo, ir mes paprasčiausiai liksim toje pat padėtyje kaip dabar. Ir dar sudėtingesnėje. Tiesa, reikia pasakyti, kad paskutinėmis dienomis Ministrų Taryba suaktyvino savo veik­lą, ir galbūt problemų sprendimas pajudės.

Kai dėl kompetencijos, tai manyčiau, jog tai nevisiškai tikras klausimas. Kompetencija yra aiškiai atribota. Vyriausybė rengia įstatymrį projektus ir programas, pateikia juos mums svarstyti, mes svarstome, priimame arba atmetame. Taip dirba viso pasaulio vyriausybės ir parlamentai. Žinoma, mes suprantame tą situaciją. Ir aš, ir kolegos, kurie iki šiol dirbo ir toliau dirba, suprasdami situaciją, pasirengę padėti, kiek įmanoma. Mes dirbame net tą darbą, kuris mums nepriklauso. Bet ką reiškia parengti įstatymą, kuris yra dešimčių ar net šimtų puslapių? Reikia ir redaktorių, ir korektorių, ir viso­kių kitokių sričių specialistų, teisininkų. Reikia mokėti pinigus. Kai kas bando sakyti, neva čia galima dirbti šiaip, iš entuziazmo. Žinoma, iš entu­ziazmo dirbti galit jūs, gali kuris kitas, galiu aš. Bet kai tai yra pramoninis darbas, sakyti, kad be tam tikro finansinio padengimo galima pasitelkti dešimtis žmonių, surasti entuziastų, yra paprasčiausiai neleistina. Kartais man kildavo mintis, kad galbūt kai kas tai daro sąmoningai, kad sužlugdytų visą tą reikalą.

Kad kalbos neliktų kalbomis, norėčiau dar poros minučių pasakyti, kaip aš įsivaizduoju ekonominės reformos eigą. Manyčiau, yra du principiniai dalykai: ar su savais pinigais, ar be pinigų. Žinoma, būtų geresnis variantas, kad mes sugebėtume reformą pradėti su savais pinigais. Tačiau kaip rodo situacija, pinigų mes greitai neturėsime. Aš net pradedu abejoti, ar mes iki metų pabaigos turėsime savus pinigus. Vadinasi, kito kelio nelieka, kaip pradėti ekonominę reformą be savų pinigų. Tai reiškia milžiniškus kainų padidėjimus, tai reiškia socialines problemas, kurias bus sudėtinga spręsti. Žinoma, būtų visai kita situacija, jeigu mes galėtume ekonominę reformą pradėti su savais pinigais.

Reformos eigą aš įsivaizduočiau taip. Iki liepos 1 dienos priimami pagrin­diniai įmonių įstatymai. Aišku, tikros komercijos dar čia nebūtų. Manytume, kad šiuos metus įmonės turėtų mokėti tokio dydžio mokesčius, kokius mo­kėjo metų pabaigoje, t.y. mokėjimų dydžius reikėtų palikti tokius pat, tik juos pervesti į tuos ekonominius elementus, kurie yra numatyti įmonių, tarp jų ir valstybinių, akcinių įmonių įstatymuose. Priėmus šiuos įstatymus, gali­ma pradėti dalinį denacionalizavimą ir kartu pradėti steigti įmones. Pradi­niame etape, manyčiau, reikėtų privatizuoti tą dalį valstybinio turto, kuris būtų skirstomas lengvatinėmis sąlygomis arba, kitaip tariant, nemokamai. Tokiu būdu, mūsų vertinimais, galima būtų paskirstyti apie 20% valstybinio turto, ir jis galėtų būti įvertinamas pagal likutinę vertę, t.y. skaičiuojamas taip, kad būtų apie 20% paskirstyta pagal to turto likutinę vertę. Kitą turtą (o jo iš pradžių susidarytų apie 10-15% dabartinio valstybinio turto) mes galėtume pradėti pardavinėti rinkos kainomis. Rinkos kainos, mūsų vertini­mais, bent du kartus viršytų nominalias kainas arba tas, kurios įmonių balan­se, fondų balanse yra kaip likutinė vertė. Kartu palaipsniui galėtume padėti atpalaiduoti kainas visų pirma tiems produktams gaminti, kuriems nesinaudojama valstybės skiriamais ištekliais. Metų pabaigoje, atpalaidavę didumą kainų, mes galėtume įvesti vienodus mokesčius, nes tai padarius anksčiau didelė dalis įmonių atsidurtų labai nepalankioje finansinėje padėtyje, ir mes šito paprasčiauslai fiziškai negalėtume įgyvendinti. Bet jeigu mes iki metų pabaigos sugebėtume atpalaiduoti rinkos kainas, jau ateinančius metus ga­lėtume pradėti su vienodais mokesčiais. Manyčiau, kad tą pirmąjį reformos etapą reikėtų užbaigti savų pinigų įvedimu. Jeigu mes nesugebame užtikrin­ti, kad ateinančių metų pradžioje būtų įvesti savi pinigai, tada neverta prii­minėti jokių įstatymų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir minutei arba dviem - deputatas S.Kropas. Pra­šom.

S.KROPAS. Gerbiamieji kolegos deputatai! Vykstantys procesai įneša į mūsų ekonominį gyvenimą daug pakitimų, ir neišvengiamai dėl to turi keis­tis, aišku, mūsų Aukščiausiojoje Taryboje patvirtintas biudžetas ir atskaity­mai į vietinių savivaldybių biudžetus. Atsižvelgdama į tai, Finansų ministeri­ja patikslino savivaldybių biudžetus, ir buvo pakeisti kai kurie Respublikos biudžeto formavimo ir panaudojimo straipsniai bei rodikliai. Tačiau kokia bebūtų situacija, vis dėlto kiekvienos šalies biudžeto ir finansų sutvarkymas yra tikras konstitucijos pagrindas. Todėl manome, kad šituos pakeitimus reikėtų pateikti komisijoms (bent Savivaldybių ir Biudžeto) apsvarstyti, kad šitie procesai nevyktų be Aukščiausiosios Tarybos žinios, nes mes, deputa­tai, turim vis dėlto žinoti, kur mažėja išlaidos, kiek mes turim susiveržti diržus ir kur turime nukreipti asignavimus dabartinėje situacijoje. Todėl grupė deputatų prašo pateikti tokią medžiagą ir šį klausimą įtraukti į mūsų sesijos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, šitas klausimas turbūt laikytinas baigtu. Prieš pereinant prie kito, noriu perskaityti jums deputato S.Pirožkovo prašymą. Neskaitysiu, tik pasakysiu, kad čia deputatas S.Pirožkovas prašo leisti padaryti trumpą pranešimą apie Ignalinos atominės elektrinės darbą. Ar būtų įdomus toks pranešimas? Prašom.

S.Pirožkovo informacija apie padėtį Ignalinos atominėje elektrinėje

 

S.PIROŽKOVAS. Rusų k.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, kitas darbotvarkės klausimas yra pradžia svarstymo dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės. Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Ar galima pirmuoju klausimu paprašyti priimti vieną protokolinį nutarimą?

PIRMININKAS. Pirmuoju - tai kokiu?

S.PEČELIŪNAS. Kurį jūs norėjot jau pabaigti. Nespėjau aš prieiti prie mikrofono.

PIRMININKAS. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Šiandien mus pasiekė Lietuvos Respublikos Vyriausy­bės raštas, kuriame neteisingai rašoma, kad gegužės 23 d. Aukščiausioji Taryba pristabdė oficialių derybų laikotarpiui (čia yra kitaip - "nutarė pris­tabdyti", čia yra netikslumas) ir ateity yra prašoma dviem savaitėms atidėti laikinojo piliečio pažymėjimo įteikimą. Aš turiu abu dokumentus: ir tą įstatymą, ir tą nutarimą. Šitas Vyriausybės nutarimas yra neteisingai sufor­muluotas. Aš norėčiau protokolinio nutarimo, kad Vyriausybė vis dėlto pateiktų, kaip ji vykdo balandžio 5 d. įstatymą ir šitą nutarimą. Nes savo ­Vyriausybės - nutarime ji taip ir rašo, kad nutarimu paskelbia pasirengimą pristabdyti, o mūsų nutarimą jau visai kitaip interpretuoja.

PIRMININKAS. Nelabai suprantu, gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, apie ką kalbama. Ką turėtų Aukščiausioji Taryba padaryti?

S.PEČELIŪNAS. Visus dokumentus visi deputatai turi. Protokolinis nu­tarimas skambėtų šitaip. Kalbama apie piliečių pažymėjimų įteikimą. Tai yra vienas iš valstybingumo požymių, ir tai, mano manymu, neturėtų būti derybų objektu. Prašyčiau, kad Aukščiausioji Taryba priimtų protokolinį nutarimą, prašantį Vyriausybę atšaukti ar kaip šitą raštą Nr.l2-7765 ir infor­muoti, kaip vykdomas štai šitas balandžio 5 d. įstatymas Nr. I-114. Toks protokolinis nutarimas.

PIRMININKAS. Gaila, kad nebuvo iš anksto pasiūlyta pasiruošti tokiam jūsų pasiūlymui, ir mes neįtraukėm į darbotvarkę.

S.PEČELIŪNAS. Labai gaila, kad tik prieš 10 minučių jis mane pasiekė.

PIRMININKAS. Kokia gerblamųjų deputatų nuomonė, ar dabar mes turim papildomai įtraukti į darbotvarkę šitą klausimą? Ar reikia balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Galima?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš manyčiau, kad kolegos S.Pečeliūno pasiūlymas yra visiškai aiškus, ir čia didelio mąstymo nereikia. Paprasčiausiai Vyriausy­bė įpareigojama informuoti, kaip vykdomas vienas iš mūsų įstatymų. Nema­tau jokių keblumų priimti šį protokolinį nutarimą.

PIRMININKAS. Deputatas A.Ambrazevičius.

A.AMBRAZEVIČIUS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad bandoma re­vizuoti mūsų nutarimus. Reikėtų dar papildomai išsiaiškinti, kodėl taip ilgai nėra vykdomas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.

PIRMININKAS. Deputatas B.Lubys.

B.LUBYS. Gerbiamieji deputatai, gal mes nepradėkim dienos pabaigoj keisti darbotvarkę. Čiagi nėra avarinis klausimas. Klausimas pateiktas, Vy­riausybė jį paaiškins. O jeigu mes norim priimti kokį sprendimą, įtraukim į ketvirtadienio darbotvarkę ir priimkim. Normaliai, tvarkingai. Kas čia, ar gaisras, ar užsidegė kas nors? Ar tankai gatve važiuoja? Iškeltas pasiūlymas, ketvirtadienį įtrauksim, Vyriausybė paaiškins, išsiaiškinsim ir priimsim sprendimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas S.Pečeliūnas prašo, kad būtų balsuo­jama dėl įtraukimo į darbotvarkę?

S.PEČELIŪNAS. Jeigu mes toliau atidėliosime... šitas mūsų įstatymas priimtas balandžio 5 d., šiandien jau yra...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, aš prašau konkrečiai atsakyti į konkretų klausimą. Ar jūs prašot, kad būtų balsuojama dėl...

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji deputatai...

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke; aš noriu šiek tiek patikslinti. Štai mano rankose 114-asis įstatymas. Čia jokios datos nenustatytos. Yra tiktai pavesta, kad Respublikos Ministrų Taryba turi pagaminti piliečio pažymėji­mus, o vidaus reikalų ministras - pasirūpinti šitų pažymėjimų įteikimu. O jokių datų nėra.

S.PEČELIŪNAS. Taip, bet nuo įstatymo priėmimo praėjo labai daug laiko, ir norim sužinoti, kaip vykdomas įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pečeliūnai, prašom kalbėti, gavus žodį.

Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Prašom pakelti man­datus, kas deputato S.Pečeliūno pasiūlymu sūtinka įtraukti į šios dienos darbotvarkę tą klausimą. Prašau pakelti.

J.PANGONIS. Taigi mes nebaigėme svarstyti dar daugelio klausimų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Pangoni, jums taip pat nebuvo duota žodžio. Prašom sėsti į savo vietą.

Taigi kas už?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 15.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 30.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 40. Galima prašyti balsuoti ir susilaikiusius.

PIRMININKAS. Aš jau buvau paskelbęs susilaikiusius. Kas susilaikė, pra­šom pakelti dar kartą, balsų skaičiavimo grupė dar nesuskaičiavo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 19.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas nepriimtas.

Prašom, gerbamasis deputate Pečeliūnai, jūsų pagrindinis klausimas. Gerbiamieji deputatai, kurie ne salėje, prašom susirinkti. Mes turėsim labai greitai balsuoti. Prašau.

S.Pečeliūno pranešimas dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės. Diskusijos

 

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji sesijos svečiai! Nuo pat Kovo 11-osios Respublikoje situacija nėra paprasta. Jūs žinote, kad kai kurios politinės organizacijos pradėjo savo turto dalybas nedemokratiniu būdu, nesugebėjo susitarti normaliai. Viena iš jų griebėsi karinės jėgos pa­galbos. Buvo siūlyta tuos reikalus spręsti ir teismo keliu, bet taip ir nepavy­ko. O grėsmė ir po šiai dienai yra, tie objektai saugomi svetimos kariuome­nės, nors visiškai nėra išsiaiškinta, kam tie objektai ir kam tas turtas priklau­so. Tai čia viena medalio pusė.

Antra medalio pusė. Šiandien mes daug šnekam apie konfiskuotų ir kito­kių dalykų grąžinimą tam, iš ko jie buvo konfiskuoti (turiu omeny ir tremti­nius). Daug organizacijų 1940 metais buvo lengva ranka nušluota nuo žemės paviršiaus. Šiandien dauguma jų atsikūrė. Kyla natūralus klausimas - o kurgi jų turėtas turtas? Kur jis dingo, kieno rankose jis dabar yra? Nors mes žinome, kad daug tų pastatų stovi, tačiau visiškai neaišku, kokiu būdu jie pateko iš vienų rankų į kitas, ar juridiniais būdais, ar nejuridiniais. Ar tie ginčai, kur dabar vyksta, yra ginčai dėl turto, kuris tikrai priklauso toms organizacijoms, ar ginčijamasi dėl trečiam asmeniui ar kitai organizacijai priklausančio turto? Yra labai daug klausimų.

1940 metais dalis pastatų buvo nacionalizuota iš visuomeninių organiza­cijų, kaip visuomeninių organizacijų turtas, dalis buvo nacionalizuota ar konfiskuota iš asmenų, kurie vėliau buvo ištremti. Šiandien kyla labai daug klausimų, susijusių būtent su šitomis problemomis. Niekas praktiškai jų nesprendžia. O keblumų tai sukelia labai daug. Todėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai siūloma priimti tokį nutarimą. Jums leidus, aš pas­kaitysiu. Jūs turit tą projektą. Yra tam tikrų papildymų.

"Siekdama išspręsti politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosa­vybės klausimus, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a: 1. Sudaryti šios sudėties komisiją:

Leonas Jankelevičius, Stasys Malkevičius, Narcizas Rasimavičius, Saulius Razma, Kazimieras Uoka".

Buvo rašyta visų komisijų pasiūlyti galimus komisijos narius. Šis pavar­džių sąrašas yra pasiūlytas komisijų. Tai nereiškia, kad mes negalim to sąrašo pakeisti ar papildyti. Tiesiog tiek pasiūlymų mes esam gavę, ir tuos žmones įtraukiam į šitą komisiją nariais.

2 punktas, kurio nėra šitame nutarime. "Per 10 dienų kiekviena suintere­suota oficiali visuomeninė organizacija ar partija pateikia ne daugiau kaip du įgaliotus savo atstovus į komisiją". Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ta komisija bus ne tik iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų, bet ir iš visų tų oficialiai įregistruotų atsikūrusių organizacijų, kurių turtas dabar nežinia kam priklauso, ir jos norėtų jį susigrąžinti. Jos gali oficialiai įgalioti ne daugiau kaip du asmenis iš savo organizacijos. Jeigu jie pareikš norą per 10 dienų, tai bus įtraukti į šitą komisiją. Tuomet tas klausimas bus sprendžia­mas daug kompleksiškiau.

Antras punktas dabar taptų trečiu: "Įpareigoti Lietuvos Respublikos Vy­riausybę bei visas Lietuvos Respublikos įstaigas ir organizacijas pateikti šiai komisijai reikalingą informaciją". Kaip žinia, tas turtinis klausimas tikrai yra labai sudėtingas. Vienas dalykas - reikės labai daug dirbti su archyvais, in­ventorizacijos biurais. Šitas punktas reikalingas tam, kad komisija tikrai gautų visą informaciją. Taip pat reikės dirbti ir su banku, nes yra daug pastatų, kurie, kaip aiškinama, yra statyti už partijos lėšas. Tačiau tam įrody­ti turi būti pateikti dokumentai. Šita komisija turės išsiaiškinti, ar pastatai statyti už partijos lėšas, ar iš biudžeto. Tuomet aiškės ir jų priklausymas. Todėl įrašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įstaigos ir organizaci­jos visokeriopai padėtų tuos klausimus spręsti.

Trečias punktas tampa ketvirtu: "Pavesti komisijai iki šių metų rugsėjo 10 d. pateikti išvadas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai". T.y. mes nesprendžiam kaip kitose valstybėse, sakykim, ČSFR (jie du trečdalius Ko­munistų partijos turto perėmė valstybės naudai, tik vieną trečdalį paliko). Mes norim, kad štai šita komisija per tą laiką (o darbas tikrai labai didelis) surinktų visą medžiagą, išanalizuotų ir iki rugsėjo 10 d. pateiktų Aukščiau­siajai Tarybai išvadas. Tuomet mes matysim, kaip yra iš tikrųįų, ir galėsim spręsti šiuos klausimus.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas K.MOTIEKA.

PIRMININKAS. Ačiū. Dėl klausimų mes galbūt paskiau susitarsim. Kai kompleksiškai viską išklausysim, tada. Dabar norėtų kalbėti deputatas P.Va­ranauskas.

P.VARANAUSKAS. Pateiktas klausimas labai aktualus. Juo seniai do­miuosi. Kalbėjau dar Sąjūdžio seime bei tremtinių organizacijose. Todėl pritariu nutarimo esmei, bet manau, kad reikia kai kurių papildymų. Pir­miausia dėl personalinės sudėties (o kodėl tuos papildymus siūlau padaryti, paaiškinsiu paskui). Vietoj deputato Sauliaus Razmos siūlau deputatą Vla­dimirą Beriozovą, taip pat V.Pikturną ir deputatą B.Gajauską.

2 punktą siūlyčiau formuluoti kitaip: tuos žmones įtraukti į komisiją ne kaip narius, bet kaip įgaliotinius darbui, kaip atstovus prie komisijos. Kitaip komisija gali pasidaryti nedarbinga. O mums reikia, kad ji būtų darbinga.

Norėčiau, kad būtų toks atkreipiantis dėmesį punktas. Tai įpareigotų Teisi­nės sistemos komisiją sudaryti grupę padėčiai teisiniu požiūriu įvertinti. Be to, galbūt vertėtų jau iš anksto atkreipti dėmesį ir įvertinti, kad žemė, ant kurios stovi nekilnojamas turtas, yra valstybės nuosavybė, o už spaudą gau­tos partinės lėšos priklauso ir valstybei. Norėčiau, kad Piliečių teisių komisi­ja būtų įpareigota parengti raštą TSKP Lietuvos CK, siūlantį sudaryti palan­kias sąlygas šiam nutarimui vykdyti.

Kodėl tai siūlau? Aš jau kalbėjau su deputatu Saulium Razma, jis visiškai su manim sutinka. Jis yra tam tikra prasme suinteresuotas asmuo, kadangi kalbama dėl pastato perdavimo jo vadovaujamam institutui. Tai gali tam tikra prasme uždėti komisijai nereikalingą antspaudą. Siūlau gerbiamąjį deputatą V.Pikturną todėl, kad viskas yra susipynę ir su komjaunimo turtu, o jis turi labai gerą ryšį ir sugebės įvertinti tuos santykius. Siūlau deputatą V.Beriozovą todėl, kad jis gali stipriai atstovauti LKP interesams. O čia turi būti ne tik puolimas, bet ir stipri gynyba, nes mes einam į teisinę valstybę ir turim kiek galima skrupulingiau tai atlikti. Siūlau Balį Gajauską, nes Trem­tinių sąjungoje yra susibūrę kitų partijų suinteresuoti asmenys ir kad jie galėtų per jį veikti, kad būtų ginami jų interesai. Noriu atkreipti dėmesį, jog Piliečių teisių komisija turėtų parašyti raštą todėl, kad tai bus mūsų derybų pradžia, derybų su TSKP organizacija. Ir nereikia į šią organizaciją žiūrėti kaip į kažin ką, jeigu mes norime derėtis su pačia Maskva. Bandykim iš pradžių derėtis vietoje. Manau, labai gerai, kad šitoje komisijoje yra deputa­tas L.Jankelevičius. Kaip deputatas V.Beriozovas stipriai atstovaus vienai pusei, taip L.Jankelevičius - kitai.

Matau, kai kas jau žiūri, konkrečiai deputato Sauliaus Šaltenio vyzdžiai lyg išsipūtę - nuo kada aš tapau komunistų advokatu. Lyg taip akys taria. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šitos organizacijos jau žengė tautos link, turiu minty Vytauto Didžiojo universitetui perduotus Politinio švieti­mo namus Kaune. LKP perdavė, TSKP neprieštaravo. Tad jeigu komunistai žengia šį žingsnį, reikėtų mums geranoriškai pasitikti, o ne duoti į nugarą, kad jie greičiau kapotų krūmus ir darytų taką. Manyčiau, kad reikėtų mums bandyti valstybiškai spręsti vietoj, be įžeidinėjimų ir be ko nors kito. Tai mums būtų prielaidos daryti ir tarpvalstybinius susitarimus. Ačiū už dėmesį.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS.

 

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Žiemelis. Daugiau nėra užsirašiusių.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji kolegos deputatai! Šiandien darbotvarkėje buvo kiek platesnis klausimas. Kiek aš pa­menu, skambėjo taip: apie partijų turtą. Čia turima omeny, kiek aš supratau, visų partijų turtas, o neapsiriboti vien tik komisijos sudarymu. Todėl aš kalbėsiu kiek plačiau.

Kalbant apie partijų turtą, jų statusą, matyt, visų pirma reikėtų pasiaiškin­ti, kokia tai partija, ir ar ji tarnauja tautai, ar yra jai reikalinga. Tai itin svarbu. Tarkim, kas domėjosi tais klausimais Švedijoje, kitose Skandinavijos valstybėse, žino, kad tuo atveju, jeigu kurioje nors savivaldybėje yra tik viena partija, kuriama kita partija, kuri iš tikrųįų tarnauja tai tautai. Šiuo atveju taip pat reikėtų pasiaiškinti Lietuvos partijų naudingumą Lietuvai.

Apie LKP ant TSKP platformos naudingumą Lietuvai, matyt, kalbėti ir nereikia. Jos naudingumas Lietuvai yra visiems akivaizdus. Pati didžiausia iš dabar egzistuojančių partijų yra Lietuvos komunistų partija. Ji 50 metų nebuvo savarankiška, o tik TSKP sudėtinė dalis, ir, būkim atviri, buvo įran­kis išlaikyti Lietuvą Tarybų Sąjungos sudėtyje. Ji tai darė skleisdama vadina­mąją internacionalinę propagandą, o prireikus naudodama ir įvairias povei­kio priemones. Pagaliau TSKP padalinys Lietuvoje tampa savarankiška par­tija. Žmonės džiūgauja, linkę atleisti ir užmiršti per 50 metų tautai padarytas skriaudas. Ir, be abejo, laukia gerų darbų tautos labui.

Beveik prieš tris mėnesius pasiskelbėme esą nepriklausoma Lietuvos valstybė. Visoms politinėms jėgoms, tarp jų ir Komunistų partijai, atsiveria visos galimybės dirbti įtvirtinant Lietuvos valstybingumą, dirbti jos naudai. Darbininkų sąjunga, naujai susikūrusios Krikščionių demokratų, Socialde­mokratų, Demokratų partijos, būdamos nykštukės, palyginti su Komunistų partija, jau įnešė tam tikrą indėlį įtvirtindamos Lietuvos valstybingumą, ypač užmegzdamos tarptautinius santykius su kitomis demokratinėmis vals­tybėmis. O ką nuveikė per šį laikotarpį Lietuvos komunistų partija, turinti didelį aparatą, struktūras? Manau, kad ypač daug jie galėjo nuveikti ir vai­singai dirbti Rytuose.

Tačiau iš partinės spaudos, ypač paskutiniuoju momentu, iš įvairių rangų partinių vadovų pasisakymų susidaro įspūdis, jog vyksta planingas ardoma­sis darbas prieš parlamentą, Pirmininką, Vyriausybę. Pakanka prisiminti keletą pavyzdžių. Žinomas kolegos E.Vilko pasisakymas Pirmininko atžvil­giu, Kauno miesto pirmojo sekretoriaus sekmadieninis pasisakymas. Taip pat norėčiau pacituoti ir keletą Panevėžio rajono pirmojo sekretoriaus fra­zių. Štai ką jis pasakė gegužės 4 dieną (stenogramiškai): "Kas tą košę užvirė, tas tegu ir srebia". Čia turima omeny blokada. Toliau sekretorius kaltina Sąjūdį ir Vyriausybę, nedviprasmiškai pasisakydamas prieš ją ir tvirtinda­mas, jog tik Komunistų partija esanti vienintelė reali jėga, kuri užtikrins Lietuvos ateitį. Jie neva remiasi apklausos duomenimis, esą dauguma rajono gyventojų pasisakė prieš Lietuvos nepriklausomybę bet kokia kaina. Žinant partinę drausmę, iš karto kyla klausimas, kad yra tokiu atveju ir vadovai.

Norėčiau perskaityti ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos, kurios narys esu, pareiškimą. Šis pareiškimas buvo užblokuotas, į spaudą jis nepateko, per televiziją taip pat nebuvo perskaitytas.

"Pastaruoju metu kai kurie Lietuvos komunistų partijos nariai, tarp jų ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai komunistai, naudodamiesi pasunkėjusia Respublikos ekonomine padėtimi, pradėjo organizuoti puolimą prieš pag­rindinę parlamento politinę liniją, o kartu prieš pačią nepriklausomybės idėją. Masinės informacijos kanalais, susitikimuose su rinkėjais, Aukščiau­siosios Tarybos sesijos posėdžiuose, įvairiuose viešuose pasisakymuose pro­vincijoje jie skleidžia pesimistines nuotaikas, agituoja už federaciją su Sovie­tų Sąjunga, diskredituoja tautos gerbiamus žmones, tikėdamies: žūtbūt su­sigrąžinti arba išlaikyti savo postus ir privilegijas. Tokioje sudėtingoje situa­cijoje LKP daugiau rūpinasi savo partijos ateitimi negu Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimu.

Mus ypač stebina tai, kad LKP organizacija savo vardu nėra viešai pas­merkusi ekonominės blokados. Gal dėl to kova prieš blokadą ir nėra tokia efektyvi, kokia turėtų būti.

Kviečiame Lietuvos žmones nepasiduoti LKP narių paslėptoms ir atvi­roms ideologinėms intrigoms, tikėti mūsų tautos tvirtybe ir ryžtu, pasikliauti parlamento sprendimais. Nepriklausomybė brangesnė už kasdieninius pato­gumus ir sotų kąsnį".

Kaip sakiau iš pradžių, visų pirma reikėtų vienoje komisijoje atsižvelgti į tai, kam partija tarnauja. Jeigu ji iš tikrųjų dirba tautai (ir tikėsime, kad vis dėlto Lietuvos komunistų partija dirbs tautai), be abejo, jai turtas reikalin­gas. O jeigu ji nedirbs tautai, kiekvienas tiek buvęs, tiek esantis Komunistų partijos narys turi teisę atsiimti savo turtą, kurį įmokėjo savo mokesčiais.

Kartu norėčiau atsakyti ir į deputato V.Beriozovo repliką, pasakytą mano atžvilgiu. Atseit aš, kaip buvęs LKP narys ir sekretorius, neturiu teisės kal­tinti partijos. Turiu ir privalau, nes aš, kaip ir kiti, savo buvimu šioje partijo­je tam tikra prasme nusikaltome tautai, sąžinei. Tiesa, į partiją įstojau ne dėl to, kad tikėjau komunistine ideologija, o todėl, kad tokia buvo mano profe­sija, supolitizuota teisininko profesija. Būdamas sekretoriumi, paskui pava­duotoju Respublikos prokuratūroje, neskleidžiau komunistinės propagan­dos, o galbūt atvirkščiai - stengiausi "nukenksminti". Neleis man meluoti mano kolegos Z.Juknevičius, L.Sabutis. Beje, kada Maskvoje emisarai iš TSRS prokuratūros...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Žiemeli, gal vis dėlto...

V..ŽIEMELIS. Gerai, baigsiu. Viskas, matyt, įeina į šį klausimą. Aš nukry­pau? Gerai, ačiū.

Todėl manyčiau, kad turtą dalyti reikia priklausomai nuo to, kiek kas nusipelnė. O savo ruožtu norėčiau dar papildyti...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Žiemeli, galbūt iš tikrųjų būtų galima laikytis temos?

V.ŽIEMELIS. O ką, čia ne tema?

PIRMININKAS. Ne. Tema yra partijų ir organizacijų turtas.

V.ŽIEMELIS. Gerai. Ačiū. Baigiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt...

BALSAS IS SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Man regis, aš tai ir padariau. Gerbiamieji deputatai...

V.BERIOZOVAS. (...) buvo ramiai kalbama apie komisiją ir turto dalybas. Labai gerai čia pasisakė gerbiamasis deputatas. Dabar štai išeina deputatas V.Žiemelis. Juk Pirmininkas, gerbiamasis V.Landsbergis, ką tik kalbėjo. Kam mums aštrinti šitą padėtį? Nejaugi jums dar kartą asmeniškai reikia... Aš turbūt imsiu ir dešimt kartų perskaitysiu gerbiamojo J.Urbšio kreipimą­si. Nejaugi jūs šito nesuprantat? Ką jūs darot? Kodėl jūs taip darot? Kodėl jūs kiršinat? Juk mes gyvenam tokiu sunkiu laikotarpiu! Jūs pasiskaitykit dar gerbiamojo J.Urbšio frazę: "Kam tai naudinga?"

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai...

V.ŽIEMELIS. Aš atsakysiu gerbiamajam V.Beriozovui į klausimą. Aš pateikiau jums faktus. Jeigu tai ne iš jūsų išplaukia, tai pasakykit, kas yra Panevėžyje, kas yra Kaune...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Galbūt mes tikrai galėtume grįžti prie darbotvarkės klausimo, o ne priekaištautume vienas kitam?

V.BERIOZOVAS. Jeigu būtų faktai. Jūs įrodykit tokį faktą, kad komunis­tai agituoja už federaciją su Sovietų Sąjunga, diskredituoja žmones ir t.t. Įrodykit, kad aš diskredituoju arba agituoju už federaciją. Na, kam čia to reikla?

V.ŽIEMELIS. Aš perskaičiau Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos pareiški­mą.

V.BERIOZOVAS. Bet jūs sakėte, kad Sąjūdžio pavedimu rašėte, vadinasi, jūs irgi už tai balsavote. Jūs deputatas. Kaip jums ne gėda taip daryti? Kodėl jūs taip darot?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Galbūt tikrai mes nesibarkim, o grįžkim prie darbotvarkės.

BALSAS IŠ SALĖS. Norėčiau priminti gerbiamajam V.Žiemeliui, kad čia ne Sajūdžio seimas, o Aukščiausioji Taryba.

PIRMININKAS. Ačiū. Labai gerai, kad jūs priminėt, gerbiamieji deputa­tai. Ačiū deputatui V.Žiemeliui. Deputatas B.Lubys dar paprašė dviejų mi­nučių.

B.LUBYS. Aš norėjau kalbėt viena, gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Pirmininke, bet norėtųsi kai ką dar pasakyti prieš mane kalbėjusio deputato V.Žiemelio adresu. Tačiau šiuo laiku geriausia susilaikyt, nes tokie mūsų išpuoliai prieš vienas kitą, kaip gerbiamasis Pirmininkas šįryt kalbėjo, tikrai nedaro garbės parlamentui. Jeigu mes svarstom darbotvarkės klausimą, svarstykim darbotvarkės klausimą. Jeigu mes svarstome ne darbotvarkės, tai įtraukim tą klausimą ir svarstykim atskirai. Kas mūsų klausė, man atrodo, tikrai nepasakė gero žodžio apie mus. O dėl to nutarimo, tai ar mes teisingai elgiamės, sudarydami komisiją, kuri skirstys turtą?

PIRMININKAS. Ne, neskirstys.

B.LUBYS. Žiūrėkit, čia parašyta taip: "pateikti išvadas". (Jeigu galima, aš pabaigsiu.) Man atrodo, kad mes tam tikra prasme šituo klausimu iš parla­mentinės veiklos pereinam į vykdomąją veiklą. Gal reikėtų formuluoti taip: "Pateikti įstatymo arba nutarimo projektą dėl turto sureguliavimo tvarkos"? Gal taip turėtų būti šičia parašyta? Čia buvo sakoma: eisim į archyvus, ieškosim archyvuose ir t.t. Man atrodo, kad parlamento ir komisijos reikalas išsiaiškinti viską iki galo, padaryti globalines išvadas, pateikti parlamentui. Parlamentas priima įstatymą, nustato tvarką, ir tam tikros organizacijos - ar Arbitražas, ar teismas, ar Vyriausybė - užsiima tais klausimais. Tai aš siūly­čiau 3 punkte žodžius "pateikti išvadas" pakeisti žodžiais "pateikti įstatymą arba nutarimą dėl turto sureguliavimo tvarkos". Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū.

Prašom gerbiamąjį deputatą S.Pečeliūną. Ar deputatas S.Razma dar no­rėjo kalbėti? Prašom. Tikiuosi, kad irgi trumpai, kaip ir deputatas B.Lubys. Ir labai naudingai.

L.S.RAZMA. Gerbiamieji deputatai! Aš norėjau jums pranešti, kad Peda­goginiame institute labai kritiška padėtis. Jeigu nepavyks atgauti Aukštosios partinės mokyklos patalpų, kurias su jūsų pagalba perdavė naujoji Ministrų Taryba, tiesiog nežinia, kaip pradėti mokslo metus. Mes tarėmės rektorate ir šiandien su ministru D.Kuoliu kalbėjau, kad padėtų. Nepaprastai sunki padėtis. Aš norėjau prašyti, kad šitame nutarime būtų užfiksuotas atskiras sprendimo dėl Aukštosios partinės mokyklos pastatų terminas. Gal rugpjū­čio 15 diena. Kaip žinote, TSKP skyrius Lietuvoje šituose pastatuose numa­to įkurti partokratinį centrą, ideologinį centrą, gal dar kokias institucijas. Tiesiog, kaip žinote, desantininkai trukdo pagerinti švietimo sistemos padė­tį. Prašyčiau atskirai šitą problemą išspręsti bent rugpjūčio 15 dieną.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate, būtų gerai, jeigu jūs pateiktumėte konkrečią savo pasiūlymo formuluotę. Tai tada...

L.S.RAZMA. Aš autoriui...

PIRMININKAS. Prašom deputatą L.Jankelevičių

L.JANKELEVIČIUS. Galiu keletą žodžių, vieną minutę.

PIRMININKAS. Prašom į tribūną.

L.JANKELEVIČIUS. Ne, aš labai trumpai. Jau ne pirmą kartą iš tos tribūnos ir toje salėje aiškinu, kad dirbau Lietuvos labui, kaip aš tai supran­tu. Taip pat ir daugelis mano kolegų, kurie šiandien palaiko TSKP Lietuvo­je. Dabar iš tos tribūnos visi mano kolegos buvo kaltinami stalinizmo pada­rytom klaidom, nors TSKP gretose yra daug žmonių, kurie gimę jau po Stalino žydėjimo metų. Kalbėdamas prieš mane, deputatas V.Žiemelis įžei­dė mane, kaip TSKP atstovą, kaip žmogų ir kaip asmenybę. Taip pat ir visus komunistus, kurie palaiko TSKP platformą. Todėl prašau manęs į komisiją neįtraukti. Nenoriu dalyvauti šios komisijos darbe ir nesu pasiruošęs dirbti tokiomis erzinimo sąlygomis, kaip čia nuskambėjo draugo V.Žiemelio pasi­sakyme.

Dėl turto, tai man rodos, kad Aukščiausioji Taryba, parlamentas nėra nei teismas, nei arbitražas. Tam yra arbitras, kuris turi šituos reikalus spręsti. Baigdamas noriu pasakyti, kad mes turim galvoti apie konsolidaciją, kaip suvienyti visus žmones, o ne elgtis taip, kaip mes elgiamės šioje salėje. Ačiū. PIRMININKAS. Ar tai reiškia, kad jūs atsisakote dalyvauti komisijos darbe, gerbiamasis Jankclevičiau? Ačiū.

L.S.RAZMA. Atsiprašau, aš norėjau paklausti deputatą L.Jankelevičių.

PIRMININKAS. Prašom. Ar galit atsakyti?

L.S.RAZMA. Kadangi deputatas taip gražiai apibūdina TSKP skyrių Lie­tuvoje, ar TSKP nebūtų pasiruošusi perduoti Pedagoginiam institutui patal­pas be papildomų svarstymų? (P l o j i m a i)

L.JANKELEVIČIUS. Gerbiamasis deputate! Man rodos, kad prieš keletą mėnesių dar buvom vienose gretose, draugiškai kalbėjome. Dabar mes lyg ir priešai. Aš dabar nesu įpareigotas kalbėti apie turtą. Ne aš jį stačiau, ne aš pasirašiau dokumentus ar sąmatas ir neturiu jokio mandato čia dabar kalbė­ti, kam tas turtas turi būti perduotas. Žinau tik viena, kad yra skaičiai, jog per visą savo istoriją Komunistų partija gavo 90 su viršum milijonų dotacijų: ir statybai, ir turtui įsigyti. Tiek galėčiau pasakyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate L.Jankelevičiau, o gal vis dėlto pakeistumėt savo sprendimą ir norėdamas pagelbėti Pedagoginiam institu­tui pasiliktumėt komisijoje, padėtumėte Pedagoginiam institutui atgauti šitą pastatą?

L.JANKELEVIČIUS. Matot, vienas dalykas, kad niekas manęs neklausė, noriu aš toje komisijoje dalyvauti ar ne. Kažkas įrašė. O dabar nuskambėjo tokia kalba, kad aš esu Lietuvos priešas ir pan. Tai kam tas priešas reikalin­gas komisijai, aš neįsivaizduoju. Jeigu priešas - tai su priešais reikia taip ir kalbėt, kaip su priešais. O taip - vieną pusvalandį mes vadinam priešu, o kitą: dirbkim kartu, sėskim prie vieno stalo ir išspręskim bendras problemas. Aš neįsivaizduoju, kaip taip galima.

PIRMININKAS. Ar deputatui L.Jankelevičiui nebūtų patogiau manyti, kad tai buvo deputato V.Žiemelio, o ne Aukščiausiosios Tarybos nuomonė? Prašom deputatą K.Uoką.

K.UOKA. Įsiliepsnojus ginčui tarp dviejų partijų, aš norėčiau priminti, kad turto klausimas susijęs dar ir su kitu dalyku. Iki kovo 15 d. didelė mūsų visų reikalų dalis, būtent socialinis draudimas, buvo patikėtas vienoms vals­tybinėms profsąjungoms. Dabar įsikūrė lyg ir to turto perėmėja - Laisvųjų profsąjungų konfederacija, bet neįtvirtino tai savo dokumentuose. Kyla klausimas dėl šito turto dalybų. Taigi ir deputatas L.Jankelevičius ten savo mokesčius mokėjo, mokėjo ir LKP nariai, ir visi mes mokėjom. Šitą proble­mą taip pat reikia spręsti.

PIRMININKAS. Čia įrašyta "visuomeninių organizacijų". Tai aš manau, kad į šitą apibrėžimą įeina...

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ačiū.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ar galiu paklausti deputatą L.Jankelevičių?

PIRMININKAS. Prašom. Nežinau, ar mums tikrai čia dabar verta tarpusa­vy...

L.L.ANDRIKIENĖ. Čia gali būti retorinis klausimas. Kadangi jis pasakė, kad Aukščiausioji Taryba - tai ne arbitražas ir ne teismas, kuris dalija turtą, tai aš vis dėlto norėčiau paklausti, kokio teismo ar arbitražo sprendimu buvo užimtos patalpos, kurios turėjo priklausyti Pedagoginiam institutui? Ačiū.

L.JANKELEVIČIUS. Pagal tokią pat teisę buvo užimtos, kaip ir nebuvo leista TSKP CK organizacijoms turėti nė vieno kabineto. Po to, kai įvyko partijos skilimas, po XX suvažiavimo. Pagal kokią teisę TSKP organizacija ir jos štabai buvo išvaryti į lauką ir neduota nė vieno kabineto? Kaip mes pradėjom neteismine tvarka elgtis, taip ir elgiamės.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors...

BALSAS IŠ SALĖS. Aš tik norėčiau paprašyt, kad į tą komisiją įeitų jei ne gerbiamasis L.Jankelevičius, tai galbūt koks nors kitas TSKP platformos atstovas, kadangi tokiu atveju mes tikrai galime būti apkaltinti, kad štai dalijam partinį turtą ar profsąjungų turtą, nedalyvaujant vienai iš partijų. Ne, nedalijama. Atsiprašau už tokį žodį. Tačiau galbūt yra kitų partijos atstovų, kurie sutiktų būti komisijos nariais?

PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, atsakys prieš balsuojant. Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Dėl preambulės jokių pastabų neišgirdom. Dėl pirmojo punkto šnekėjom su gerbiamuoju Saulium Razma. Jis sutinka savo vietą užleisti gerbiamajam V.Beriozovui, jeigu jis neprieštarauja. Aš manau, mes galim jus įtraukti į komisiją?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

S.PEČELIŪNAS. Ne, vietoj Sauliaus Razmos.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

S.PEČELIŪNAS. Tai aš norėčiau, kad jūs teisingai suprastumėt šitą nuta­rimo projektą. Čia yra dalis deputatų, ir juos siūlė komisijos. Gerbiamasis L.Jankelevičius ne visai teisingai interpretavo tai, kad niekam nežinant. Taip, gal jūsų asmeniškai komisija ir neinformavo. Tai negerai. Bet yra kitas dalykas. Jeigu komisija jus rekomendavo, vadinasi, tiki, kad jūs galit gerai dirbti šitoje komisijoje. Tai nėra kažkoks akibrokštas, kaip čia norėjo kažkas parodyti. Tuo labiau tai nėra tiktai dviejų partijų turto dalybų klausimas. Tai yra visų organizacijų klausimas. Sakykim, Krikščionių demokratų partija irgi turėjo savo turtą. Dabar nieko neturi. Mūsų, sakykim, Demokratų partija neturi nei kambario, nei telefono - nieko neturi. Jeigu einam prie partijų lygybės - norim įgyvendinti 6-ąjį straipsnį, tai viską žmoniškai ir spręskim. Ir nereikia asmeniškai įsižeisti. Jeigu koks deputatas ką nors nelabai taktiškai jūsų požiūriu pasakė, prašom to netaikyti nutarimo autoriams. Gal gerbia­masis L.Jankelevičius galėtų atsiimti savo atsisakymą?

L.JANKELEVIČIUS. Aš pagalvosiu. Tiktai su sąlyga: buvau viešai įžeis­tas, tegul būsiu viešai ir atsiprašytas.

PIRMININKAS. Ar kas nors jūsų asmens atžvilgiu buvo pasakyta?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis deputate, jeigu mes šitaip elgtumės, saky­kim, demokratai ar kitos partijos... Per savo kūrimosi laikotarpį tiek visko esam išgirdę, ir jeigu dabar visų prašytume atsiprašinėti ir nesutiktume dirbti, nežinau, kaip iš viso čia visi kartu sėdėtume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pradėkim konstruktyviai dirbti.

S.PEČELIŪNAS. Dabar sąraše yra šeši deputatai, tik, va, dėl gerbiamojo L.Jankelevičiaus dar klausimas. Būtų gerai, kad komisijoje būtų nelyginis deputatų skaičius. Jeigu gerbiamasis L.Jankelevičius sutiks, kaip tik būtų septyni deputatai. Galėtų komisija normaliai spręsti, nepasiskirstytų balsai pusiau. Aš manau, kad gerbiamasis L.Jankelevičius pagalvos ir prieš balsuo­jant atsakys.

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

V.JASUKAITYTĖ. Jeigu man būtų suteikta viena minutė, aš atsiprašyčiau gerbiamojo L.Jankelevičiaus už deputatą V.Žiemelį ir prašyčiau, kad jis sutiktų būti toje komisijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom tęsti.

S.PEČELIŪNAS. Manau, konfliktas išspręstas. Dėl 2 punkto pastabų, atrodo, nebuvo. Buvo pastaba dėl 3, dabar jau 4 punkto. Siūloma šitaip: ne "pateikti išvadas", o "pateikti išvadas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai". Mes siūlome taip suformuluoti. Taip būtų kaip tik...

PIRMININKAS. Yra suformuluota, gerbiamasis deputate, "pavesti komi­sijai iki š.m. rugpjūčio 10 d. pateikti įstatyminio akto projektą" ir t.t.

S.PEČELIŪNAS. Tai projektas ir yra pasiūlymas. Mes norėtume truputį plačiau parašyti, nes išvados irgi yra labai svarbus dalykas. Tai argumentacija toms deryboms...

PIRMININKAS. Tai jūs savo ruožtu. Visą laiką šalia įstatymo būna ko­mentaras. Nebūtina tą rašyti.

S.PEČELIŪNAS. Mes pasitarėme su tuo, kas siūlė tą punktą. Ir jis sutiko su tokia formuluote. Manau, kad ji bus tikslesnė. "Išvadas ir pasiūlymus". Dabar dėl pasiūlymo išspręsti klausimą iki rugpjūčio 1 dienos. Čia siūlė gerbiamasis S.Razma. Prasideda mokslo metai, ir laukia labai didelis dar­bas - pateikti pirmines išvadas ir pasiūlymus iki rugpjūčio 1 dienos. Visų išvadų komisija turbūt taip greitai nepajėgs parengti. Tačiau tais klausimais, kuriuos ji galutinai išspręs, galės pateikti savo išvadas ir pasiūlymus. Manau, kad klausimas dėl partinės mokyklos yra pakankamai aiškus. Iki to laiko komisija galbūt sugebės išnagrinėti visą medžiagą ir pateikti savo pasiūly­mus. Jeigu mes šitaip suformuluotume, tuomet turbūt būtų įvertinti visi čia kalbėjusių deputatų pasiūlymai.

M.STAKVILEVIČIUS. Gal galima dar vieną pasiūlymą?

Man atrodo, kad toje komisijoje yra per daug Komunistų partijos narių. Ir du iš Klaipėdos. Aš pasiūlyčiau, kad vietoj L.Rasimavičiaus būtų kas nors nepartinis, pavyzdžiui, J.Prapiestis arba G.Iešmantas, arba kas nors kitas.

S.PEČELIŪNAS. Kiek aš žinau, N.Rasimavičius nėra partijos narys.

M.STAKVILEVIČIUS. (...) oficialiai - LKP.

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Rasimavičiau, pasakykite...

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų galima pasiūlyti jums tokią išeitį...

L.N.RASIMAVIČIUS. Galiu patvirtinti, kad nesu LKP narys.

PIRMININKAS. ...kadangi jums yra nemažai pasiūlymų, projektą pataisy­ti...

BALSAS IŠ SALĖS. Kad viskas jau apibendrinta. Nereikia nieko taisyti.

PIRMININKAS. ...kadangi klausimas iškeltas ir yra spręstinas, ar būtų galima balsuoti už jį, tiksliai suderinus formuluotes ir išspausdinus, ateinan­tį kctvirtadienį, t.y. kitą posėdį?

S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad mes įvertinom visus pasiūlymus. O dėl gerbiamojo M.Stakvilevičiaus pasiūlymų, tai antras punktas šitą problemą išsprendžia. Toje komisijoje yra tik deputatai. Mes jų netraktuokime kaip partinių žmonių, traktuokime kaip deputatus. O antras punktas leidžia kiek­vienai registruotai organizacijai įrašyti į komisijos sudėtį du savo asmenis. Ten nebus vien komunistai. Mes neskirstykim žmonių į juodus ir baltus ar raudonus. Čia svarbu ne tai.

M.STAKVILEVIČIUS. Šito aš nedarau.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai.

P.VARANAUSKAS. Dėl tvarkos. Aš siūlau palaikyti šį pirmininko pasiū­lymą - atidėti iki ketvirtadienio. Tikrai ten dar ne viskas įvertinta.

BALSAS IŠ SALĖS. Mes irgi už tai, kad atidėtume ketvirtadieniui.

P.VARANAUSKAS. Be to, iki to laiko susitarsim su gerbiamuoju L.Jan­kelevičium.

BALSAS IŠ SALĖS. Aš noriu pasakyti, kad "išvados" ir "pasiūlymai" yra labai skirtingi. Turi būti aiškiai ir tiksliai parašyta: "įstatyminį aktą dėl turto sureguliavimo tvarkos", o ne "išvados ir pasiūlymai".

PIRMININKAS. Prašom balsuoti, kas už tai, kad pavestume projekto rengėjams įvertinti pasiūlymus ir pateikti balsuoti ateinančiame posėdyje? Alternatyva - redaguoti ir balsuoti dabar.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Kaip balsuoja deputatai Z.Vaišvila ir A.Rudys?

PIRMININKAS. Ar jūs jau suskaičiavot visus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 79.

PIRMININKAS. Kas prieš, t.y. kas už tai, kad spręstume dabar, šį vakarą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsų dauguma nutarimas bus priimamas ketvirta­dienį. Prašome deputatą S.Pečeliūną parengti įvertinimus, nes deputato B.Lubio pasiūlymas ir jūsų interpretacija visiškai neadekvatūs. Reiktų pade­rinti ir kitus dalykus. Aš nemanau, kad negalėtų pradėti tie žmonės, kurie tikriausiai bus išrinkti, kurie pasiūlyti jau pradėti organizuoti darbą.

Gerbiamieji deputatai, ar jūs nesutiktumėt išspręst dar vieną trumpą klausimą šiandien (kitus darbotvarkės klausimus, deja, reikia palikti ket­virtadieniui), t.y. dėl mūsų nutarimo, dėl Aukščiausiosios Tarybos struktū­ros papildymo? Labai ačiū, kad jūs neprieštaraujat.

Prašom deputatą A.Norvilą.

A.NORVILAS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji operatoriai, prašom įjungti tribūnos mik­rofonus. Prašau.

Nutarimo ,,Dėl LR AT aptarnaujančių padalinių struktūros papildymo" projekto svarstymas ir priėmimas

 

A.NORVILAS. Gerbiamieji posėdžio pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą aptarnaujančių padalinių struktūros".

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a :

"Papildyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. balan­džio 5 d. nutarimą Nr. I-111 "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tary­bą aptarnaujančių padalinių struktūros" 1 straipsnį dešimta pastraipa "Ap­saugos skyrius" ir vienuolikta pastraipa "Atstovas spaudai". Ar reikia ko­mentarų?

BALSAS IŠ SALĖS. Ne.

R.MACEIKIANECAS. Aš norėčiau tik paklausti.

PIRMININKAS. Prašom.

R.MACEIKIANECAS. Prieš du mėnesius, kada buvo svarstoma struktūra, sakiau, kad reikalingas vertėjas iš lietuvių į lenkų kalbą. Yra ar nėra? Aš esu girdėjęs, kad kai deputatas S.Peško kalbėjo prieš porą dienų rusiškai, jam buvo padarytos pastabos, kad jis nešneka valstybine kalba. Tai jis gali tada šnekėti gimtąja kalba.

A.NORVILAS. Taip, taip. Atleiskit, pabandysiu atsakyt. Vertimų skyrius yra. Jis yra prie Protokolų skyriaus, bet dar iki galo nesukomplektuotas. Tiek galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Yra numatyta vieta, reikia žmogaus. Jeigu jūs pasiūlytu­mėt...

A.NORVILAS. Tai tada pasiūlykite žmogų.

R.MACEIKIANECAS. Taigi gerbiamasis S.Razma sako, kad iš baigiančių šiais metais lenkų kalbą ir literatūrą yra laisvų, be diplomų žmonių. Tai paimkit. Prašom.

PIRMININKAS. Pasiūlykit.

Vieną minutėlę, prašom deputatą A.Kumžą.

A.KUMŽA. Dar norėčiau paklausti. Kada mes kalbėjom apie struktūrą, kiek pamenu, žinojom, kiek žmonių bus tuose skyriuose. Ar jūs jau šiandien galėtumėt atsakyt, kiek žmonių bus jūsų paminėtuose skyriuose?

A.NORVILAS. Negalėčiau pasakyti. Šito skyriaus kontrolė bus pavesta Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui ir Krašto apsaugos komisijai. Deputa­tai, kurie norės sužinoti apie pristatytus šito skyriaus struktūros projektus, informaciją gaus iš Krašto apsaugos komisijos.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima paklausti?

PIRMININKAS. Prieš tai buvo priėjęs deputatas B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Ar aš galiu klausti?

PIRMININKAS. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Apsaugos skyrius - tai, matyt, kažkas papildomo prie to padalinio, kuris dabar saugo Aukščiausiąją Tarybą, tai Vidaus reikalų minis­terijos, milicijos darbuotojai. Ar aš teisingai supratau?

A.NORVILAS. Ne. Jūs ne taip supratote. Tai yra Apsaugos skyrius. Prak­tiškai jis šiuo metu neturi savo griežtos priklausomybės. Kol kas buvo ginči­jamasi, kam jis turi priklausyti. Galų gale nutarta, kad jis turi įeiti į Aukš­čiausiosios Tarybos struktūrą.

B.V.RUPEIKA. Ne į Vidaus reikalų ministerijos sudėtį?

A.NORVILAS. Tai visai kas kita.

B.V.RUPEIKA. Tada aš paklausčiau, kam jis skirtas?

A.NORVILAS. Jūs nesuprantat, kam jis skirtas? Jūs sutinkate, kad reikia saugoti pirmuosius Vyriausybės asmenis? (B.Rupeika, A.Norvilas ir posėdžio pirmininkas kalba vienu metu. Juokas salėje.)

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis prelegente. Gerbiamasis B.Ru­peika ne pirmą kartą apie tai girdi, apie tai jau buvo kalbėta.

Č.JURŠĖNAS. Ar galima?

PIRMININKAS. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Jeigu aš teisingai supratau ir jeigu aš turiu rankose būtent tą dokumentą, apie kurį jūs kalbat, tai struktūra buvo patvirtinta balandžio 5 d. Dokumentas Nr. 111.

A.NORVILAS. Tikrai taip.

Č.JURŠĖNAS. Labai gražu. Aš rankose turiu kitą dokumentą, kuris buvo priimtas kovo 31-ąją, vadinasi, iki struktūros patvirtinimo, ir kur jau viskas yra nuspręsta, jau įsteigti visi dalykai ir aiškus pavaldumas. O jūs šnekat, kad pavaldumas neaiškus. Tai ar tada Aukščiausioji Taryba panaikina šitą Aukš­čiausiosios Tarybos Prezidiumo kovo 31-osios sprendimą, ar bus daroma kaip nors kitaip?

A.NORVILAS. Pacituokit.

Č.JURŠĖNAS. Prašau, galiu pacituoti:

"l. Įsteigti savarankišką svarbiausių valstybinių įstaigų ir Respublikos vadovybės apsaugos dalinį. Jį formuoti iš milicijos darbuotojų, perimant iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reikalingą materialinę techninę bazę.

2. Nustatyti, kad dalinio vadas atsakingas Aukščiausiosios Tarybos Prezi­diumui ir pavaldus Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui".

Aš manau, kad čia irgi Prezidiumas bus viršijęs savo įgaliojimus. Šitai turėjo spręsti Aukščiausioji Taryba. Taip, kaip jūs šiandien siūlot. Todėl aš ir sakau, ar nereikėtų šitą Prezidiumo sprendimą panaikinti?

A.NORVILAS. Tai, dovanokit, čia jau Prezidiumo kompetencija.

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad ne.

PIRMININKAS. Aš taip įsivaizuoju, kad jis savaime netenka galios. Teisy­bę sakant, tai jis įsigaliotų, jeigu mes šiandien priimtume šitą sprendimą. Jis įgytų galią, nes iš tikrųjų tas dalykas, kaip aš suprantu, ir nėra įsteigtas dėl to, kad nėra Aukščiausiosios Tarybos sprendimo.

A.NORVILAS. Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji deputatai galėtų...

Č.JURŠĖNAS. Ar galima pasisakyti dar toliau? Aš siūlau šitą klausimą irgi kaip reikiamai neparengtą atidėti, aptarti komisijose, kad galima būtų vėl spręsti klausimą, kuris yra tolygus konstituciniam ginčui.

A.NORVILAS. Šis klausimas komisijose aptartas.

PIRMININKAS. Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad deputatas Č.Juršėnas labai gerai informuotas ir labai gerai žino situaciją. Jis tą klausimą kelia, matyt, ne tam. Dabar aiškumas abejonių nekelia. Jeigu mes būtume laukę Aukščiau­siosios Tarybos potvarkio, kada leis pradėti steigti atskirus aparato padali­nius, tai būtume net negalėję pradėti organizuoti sesijų. Šitas padalinys nutarimu buvo įsteigtas paprasčiausiai simboliškai, kaip dalis Aukščiausio­sios Tarybos aparato. Šiuo atveju Prezidiumas savo įgaliojimų visiškai nevir­šijo. Manau, kad panaikinti, juo labiau nutarimus, kuriuos paskui patvirtina Aukščiausioji Taryba, nėra jokios prasmės.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, aš negaliu nereplikuoti. Ar gali­ma?

PIRMININKAS. Gal geriau nereplikuokite, gerbiamasis Juršėnai.

Č.JURŠĖNAS. Tada trumpai paaiškinsiu. Jeigu neslaptas, pabrėžiu - ­neslaptas, Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimas nežinomas kai kuriems deputatams, manau, tai nėra mano kaltė.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų replika priimta. Deputatai po jūsų replikos būtinai susipažins su visais Prezidiumo sprendimais.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad spręstume šį klausimą šįvakar, kaip jau buvo pasiūlyta? Aš manau, kad tai yra procedūrinis klausimas, ir apie balsų daugumą galima spręsti iš akies. Ačiū. Prašom nuleisti.

Kas už tai, kad klausimą atidėtume, kaip deputatas Č.Juršėnas pasiūlė? Tikrai mažuma. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis deputate Norvilai, prašom man dar duoti projektą, nes jis nėra išdalytas. Atsiprašau, aš jį turiu.

"Dėl Lietuvos Respublikos Aukčiausiąją Tarybą aptarnaujančių padali­nių struktūros.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba n u t a r i a :

Papildyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. balan­džio 5 d. nutarimą Nr. I-l11 "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tary­bą aptarnaujančių padalinių struktūros" 1 straipsnį dešimta pastraipa "Ap­saugos skyrius" ir vienuolikta pastraipa "Atstovas spaudai".

Atstovas spaudai tikrai yra vienas. Gerbiamieji deputatai, prašom...

R.MACEIKIANECAS. Galima paklausti? Ar mes į biudžetą, kurį patvirti­nom, "įeinam" ar "neįeinam". Kiek čia bus lėšų?

PIRMININKAS. Kiek aš žinau, tai neviršijam to plano, kurį nustatė dar senesnioji Aukščiausioji Taryba.

Ar galima balsuoti? Prašom, gerbiamieji deputatai. Kas už šį perskaitytą nutarimą? Aš manau, kad bus galima suskaičiuoti pagal pakeltus mandatus, o jeigu ne, tada skaičiuosim kvorumą.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 75.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Balsavo 99 deputa­tai. Kvorumas yra.

Gerbiamieji deputatai, noriu jums pasiūlyti darbus, kuriuos turėtumėt dirbti ateinantį ketvirtadienį.

B.V.RUPEIKA. Ar galima dar priminti posėdžio pirmininkui? Aš buvau žadėjęs, ir jūs taip pat žadėjote priminti popietiniame posėdyje informaciją apie deputatų užsienio keliones. Tačiau aš manyčiau, kad dabar žmonės yra pakankamai pavargę (labai sėkmingai dirbo). Galima nukelti į ketvirtadienį, jeigu neprieštarauja deputatai.

PIRMININKAS. Kaip mano Aukščiausioji Taryba? Ar šiandien užbai­giam šitą darbą, ar nukeliam į ketvirtadienį?

R.R.SURVILA. Aš noriu priminti, kad mūsų komisija savo klausimą iš ketvirtadienio atsiima. Mūsų komisijos žmonės išvyksta ir t.t.

PIRMININKAS. Taip, taip. Gerbiamieji deputatai, ar reikia balsuoti dėl deputato B.Rupeikos pasiūlymo atidėti, ar jūs sutinkat dabar išklausyti?

B.V.RUPEIKA. Aš pasiruošęs.

BALSAI IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Rupeika. Aš manau, kad tai ilgai neužtruks.

B.V.Rupeikos informacija apie Aukščiausiosios Tarybos deputatų Užsienio keliones ir atsakymai į deputatų klausimus

 

B.V.RUPEIKA. Gal deputatai nesuvokia. Aš atsižvelgiu į nuovargio koefi­cientą. Ketvirtadienį taip pat darbo diena.

Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, svečiai, norėčiau sužinoti, kokiu laiku aš disponuoju?

PIRMININKAS. Labai trumpu.

B.V.RUPEIKA. Stengsiuos kalbėti lakoniškai. Norėčiau pradėti savo in­formaciją nuo deputato Rimvydo Survilos žodžio, kuris man padarė didelį įspūdį. Manau, kad ir jums. Jame buvo pasakyta, jog ši vieta - Aukščiausioji Taryba - yra šventa. Ji turėtų tokia būti, ir mes turime stengtis, kad ši vieta tokia būtų ne tik mums, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Todėl manyčiau, kad mes turime ne tik lygintis su kitomis Vyriausybės ar valdžios instancijo­mis, bet ir pranokti jas savo moralumu, taupumu ir politine išmintimi. Todėl informuodamas aš pateiksiu skaičių ir duomenų. Jie nepakeis to, ką aš praėjusį kartą kalbėjau apie užsienio keliones. Tačiau manau, kad ta infor­macija leis pamąstyti ir kartu racionaliau žiūrėti į Respublikos biudžetą, stengtis būti kompetentingiems ne tik čia, bet ir išvykose už Respublikos ribų.

Štai kokie skaičiai. Per praėjusius metus užsienio komandiruotėms ap­mokėti buvo išleista 30 tūkst. valiutinių rublių. Šiemet valiutinių rublių išleista (o didžioji dalis - nepriklausomybės mėnesiais) 16,5 tūkst. rublių. Na, pusė su trupučiu. Taip pat aš nežinau (nesu specialistas), kaip vertinti tą vadinamąją suomiškąją valiutą. Tai viena iš valiutinių rublių kategorijų. Gal man kas pagelbės. Taigi tokių suomiškų valiutos vienetų arba rublių buvo išleista pernai 4 tūkst. 800, o šiemet - 1 tūkst. 700. Na, ir penktos kategorijos valiutos (socialistinių šalių, įvertintos rubliais, taipogi valiutiniais) pernai buvo išleista 11 tūkst. 800, šiais metais - 5 tūkst. 500. Tačiau visos šios sumos, išleistos šiemet, nėra vien deputatų kelionėms. Deputatai šiemet, vykdami į užsienius, į komandiruotes, išleido (dar neapskaičiuotos pastarųjų dienų kelionių išlaidos) 6 tūkst. 900 rublių.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

B.V.RUPEIKA. Valiutinių. Visą laiką aš miniu tik valiutinius rublius, nes kitokie čia turbūt ir nefigūruos. Bent mano sugebėjimai neleidžia paversti juos į paprastus rublius. Dabar turėčiau painformuoti (o remiuosi čia finan­sininkų informacija), jog Lietuvos valstybinėje sąskaitoje šiuo metu yra 900 tūkst. rublių. Apytikriai. Čia yra keliasdešimt rublių skirtumas. 900 tūkst. rublių šiuo metu, manyčiau, tiek nedaug...

PIRMININKAS. Deputatas B.Rupeika nori tai paskelbti visiems. Tai yra jo, kaip deputato, teisė.

B.V.RUPEIKA. Na, aš tiesiog pirmą kartą atkreipiau į tai dėmesį. Bet skaičius jau pasakytas.

PIRMININKAS. Taip. Jau dabar žodžio nebesugausi.

B.V.RUPEIKA. Manyčiau, kad tolesnis jo vertinimas, kaip sakoma, nieko blogiau nepadarys, o galbūt netgi geriau. Taigi iš tų 900 tūkst. rublių beveik visi paskirstyti, išskyrus 30 tūkst. rublių, Lietuvos pramonei, organizacijoms, žinyboms. Laisvų rublių yra tik 30 tūkstančių. Taigi sugretinę šį galutinį skaičių su tais, kuriuos aš minėjau anksčiau, matome, kad metams baigiantis arba gerokai jiems įpusėjus Lietuvos Respublikos vadovai, vadovybė, jeigu tos kelionės bus prestižinės ir būtinai reikalingos, gali pristigti būtinos valiu­tos, kurios aš jokiu būdu nekvestionuoju. Respublikos vadovybės kelionės ­tai turbūt yra išimtis, į kurią niekas neturi teisės kėsintis, nes jos prasmę ir tikslingumą mes matome. Taigi sugretinę tuos skaičius, pastebime, kad labai mažai lieka tų laisvų valiutinių rublių, kurie gali būti panaudoti ekstra atveju: pirkti vaistams, kokiai ypatingai pagalbai savomis lėšomis. Žinoma, galima paspaudus tą valiutinį biudžetą iš kai kurių žinybų perimti jau numa­tytas lėšas ir tuo būdu kažką dar daryti, sudaryti tam tikrą fondą toms laisvoms lėšoms padidinti. Taigi čia tokia informacija visiems mums pagal­voti.

Toliau. Aš norėčiau pacituoti gegužės 24 d. Tarybos kanceliarijoje, arba Prezidiumo kanceliarijoje gautą laišką iš Respublikos Vyriausybės, kuriame gana lakoniškai ir paprastai pasakoma tai, ką aš čia jums bandžiau išdėstyti, paremdamas tai skaičiais. Taigi trumpindamas sakau: "Remiantis Respubli­kos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimais, nemaža deputatų yra komandiruojami į užsienio valstybes, pavedant šių kelionių finansavimą Lie­tuvos Respublikos Vyriausybei. Šiuo metu Respublikos Vyriausybės valiuti­nis fondas yra labai ribotas. Ryšium su tuo laikinai sustabdytas valiutos, skirtos būtiniausioms Respublikos liaudies ūkio reikmėms tenkinti, nurašy­mas nuo sąskaitos". Aš suprantu taip, jog pristabdoma, kad būtų manevrinis fondas mūsų būtinoms reikmėms tenkinti.

Taigi cituoju toliau: "Atsižvelgiant į tai, prašome pavesti Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybai suderinti su Finansų ministerija konkrečią sumą, proporcingą tam turimam valiutiniam fondui, resursams, kurio ribose būtų planuojama Aukščiausiosios Tarybos deputatų užsienio komandiruotės bei būtiniausios technikos pirkimai."

Čia pakankamai lakoniškai pasakyta. Tačiau, matyt, toks pasakymas dar mano kolegoms atrodo neišsamus. Noriu pasakyti, kad paskutinioji frazė ­"būtiniausioji technika" irgi, mano požiūriu, yra tas objektas, dėl ko mes turėtume apriboti savo norus pažangiau ar techniškiau dirbti, kompiuteriš­kiau dirbti, apriboti taip pat šio fondo labui. Jau iki liepos 1 d. turėjo būti nupirkta kompiuterinės technikos už 400 tūkst. rublių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, ar neatrodo, kad jūs jau iš tikrųjų nukrypot nuo darbotvarkės temos, nes apie tai mes...

B.V.RUPEIKA. Šiuo atveju aš sutinku su deputato A.Abišalo pastaba ir palieku šią temą nuošalyje. Ačiū už tai.

Taigi norėčiau pereiti prie pavyzdžių, kurie galbūt taipogi iliustruoja jau mano minėtą frazę ir iš šios tribūnos pasakytus gerbiamosios deputatės žodžius apie deputatų kompetenciją. Noriu tik nuo savęs pasakyti, kad, kaip ir man, taip galbūt ir kitiems ši kompetencija ar diplomatinė, ar galbūt aukščiausioji biudžetinė kompetencija neateina kartu su deputato mandatu. Suprantama, mokymasis arba kiti sugebėjimai turi šiek tiek riboti tą žmonių sudėtį arba atrinkti tas žmonių grupes, kurios vyksta arba ruošiasi vykti į užsienius. Tai yra mano nuomonė. Pavyzdžiui, kelionė į Norvegiją, viena pirmųjų kelionių. Nevardysiu deputatų pavardžių. Tai du deputatai ir vienas padėjėjas. Per keturias dienas ši kelionė Lietuvos valstybės iždui kainavo 880 su truputėliu valiutinių rublių. Palyginkime su Premjerės Kazimieros Prunskienės ir užsienio reikalų ministro A.Saudargo kelione į Norvegiją, Švediją ir Daniją. Trys tos kelionės dienos mūsų iždui kainavo tiktai 124 valiutinius rublius.

Sunku kvestionuoti šiuos dydžius, įvertinant juos politiškai ar diplomati­niais aspektais. Vis dėlto aš sakyčlau, kad kai kur mes galime realiau ir reikliau pasižiūrėti į savo deputatines reikmes. Pavyzdžiui, vieno deputato kelionė į Italiją, trukusi 8 dienas, kainavo 540 valiutinių rublių.

Suprantu, kaip vargingai atrodo šie skaičiai tiems, kurie galbūt yra lankęsi užsieniuose, žino, kokie kitų valstybių biudžetai. Tačiau tai yra Lietuvos biudžetas, ir man, galbūt ir jums (girdžiu jūsų šurmulį, gal tai pritarimo šurmulys), taigi man tai yra svarbūs skaičiai, kadangi turime taupyti, bloka­dos dienomis rodydami pavyzdį, ne tik dešimtis, bet ir vienetus tų valiutų, su kuriomis kai kam tenka susidurti.

Jeigu leis man posėdžio pirmininkas, norėčiau labai taikiai pasakyti, kad visų šitų susinarpliojimų priežastis (man sakė ir specialistai, finansininkai) yra ta, jog Respublikoje nėra mechanizmo, kuriuo būtų vienaip ar kitaip susistemintas valiutos paskirstymas dar finansinių metų pradžioje. Man taip pat buvo smalsu sužinoti, jog, pavyzdžiui, praėjusiais metais ir daugybę dešimtmečių anksčiau šį valiutinį biudžetą Lietuvoje tvarkydavo Valstybinis plano komitetas. Faktiškai valiutines lėšas skirstydavo Ministrų Tarybos vadovybė. Aš jau čia nebekomentuosiu, kaip tas būdavo daroma. Supranta­ma, ne įvairiais dokumentais, bet tiesiu parodymu, galbūt telefoniniu, galbūt kažkaip kitaip. Na, nenoriu čia improvizuoti. Vis dėlto šiuo metu Respubli­kos biudžete, kaip ir anksčiau, šios valiutinės lėšos nėra numatytos ir pas­kirstytos. Todėl valiutos skirstymas, skirstymas viešai, visiems matant, žinant ir girdint, matyt, pašalintų daugybę tokių elementų šioje sistemoje, kurie kai kada kelia ir tam tikrą rinkėjų susidomėjimą.

Nors mirksi lemputė, bet aš įkvėpsiu dar oro ir pasakysiu, jog tikrai specialistai, finansininkai pasakė (kartoju, aš su jais sutinku), jog reikia skatinti ir pritarti tiems deputatams, kurie vyksta į užsienius įvairių valstybių organų, partijų kvietimu. Tai yra kitų valstybių apmokamos kelionės. Sup­rantama, tai nėra geriausias būdas Lietuvai parodyti savo išdidumą ir savo tvirtumą. Vis dėlto tokių kelionių sąrašas, jeigu jis kam nors būtų reikalin­gas, yra pakankamai ilgas. Aš jiems tiesiog norėčiau padėkoti, kad jų išradin­gumas ir sugebėjimai sutaupė kelias dešimtis, kelis šimtus, o galbūt ir kelis tūkstančius auksinių rublių.

Tuo ir baigiu, kreipdamasis į visus jus ir tuos, kurie stebi šitą posėdžio pabaigą, jog įvedę šią sistemą, sukūrę sistemingą, planingą skirstymo mecha­nizmą, mes išvengtume daugelio dalykų, ir galbūt tai padėtų mums susi­kaupti rimtesniam darbui ne tik čia, bet ir toli už Lietuvos ribų. Dėkui.

BALSAS IŠ SALĖS. Galima paklausti?

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis deputate Rupeika, ar jums neatrodo, kad šitas jūsų pasisakymas yra eilinė spekuliacija norint sudrumsti vandenį, daugiau nieko. Jūs labai įspūdingai sulyginot pernykščių metų valiutines mūsų išlaidas su šių metų išlaidomis, bet pamiršot paminėti, kad valiutinis rublis pakeitė savo kursą 10 kartų.

B.V.RUPEIKA. Į kurią pusę pakeitė?

BALSAS IŠ SALĖS. Labai paprastai. Anksčiau doleris buvo 66 kapeikos, o dabar - 6 rubliai 60 kapeikų.

B.V.RUPEIKA. Aš manau, kad duomenys, kuriuos man pateikė specialis­tas, tokiu būdu ir sukonstruoti. Nemanyčiau, kad aš esu pats didžiausias šių dalykų žinovas.

PIRMININKAS. Būtų gerai, jeigu jūs būtumėte pasitikslinęs, ir tada būtų galima sakyti, kad pernai pagal dabartines kainas išleista 300 tūkst. valiuti­nių rublių, o šiemet, kaip jūs sakote, netoli 7 tūkst. Ir ten dar reikia pasitiks­linti. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Na, ne. Aš priimu galimybę atsakyti, jeigu įvyko toks dalykas, tačiau aš tikrai nedrįsčiau kalbėti, jeigu būčiau įsitikinęs taip, kaip jūs. Čia tiesiog yra atvira apgaulė.

PIRMININKAS. Taip. Deputatas V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau padėkoti gerbiamajam B.Rupeikai už tą nuveiktą darbą. Tai įdomi informacija ir verčia apmąstyti. Bet norėčiau kartu ir paklausti. Ar jūs nematote skirtumo tarp LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir mūsų Tarybos, kurios uždaviniai ir funkcijos visai kitokios? Tai valstybės atstatymas, kuris įpareigoja deputatus, pirmiausia pirmuosius as­menis, kuo daugiau lankytis užsienyje.

B.V.RUPEIKA. Ačiū. Jūs pasakėte tai, ką aš maniau čia visus žinant, nes nuo Kovo 11 dienos mes turbūt apie tai ne tik kalbame, bet ir galvojame. Kam kartotis?

PIRMININKAS. Bet jūs tai kritikuojate. Gerbiamasis A.Degutis.

A.DEGUTIS. Aš labai vertinu jūsų, gerbiamasis deputate, ekonomišką požiūrį į šią problemą, mums visiems brangios valiutos taupymą. Bet norint geriau suprasti šitą reikalą, reikia pažiūrėti truputį iš kitos pusės. Norėčiau paklausti jūsų, ar esate buvęs komandiruotėje užsienyje šiomis dienomis, po nepriklausomybės paskelbimo, būtent tais mėnesiais, kada išleista daugiau­sia pinigų?

B.V.RUPEIKA. Aš, kaip matot, esu balsų skaičiavimo grupėje, stebiu kvorumą, todėl būtų negražu pasišalinti į užsienį iš tokios vietos. O be to, aš...

A.DEGUTIS. Tai tas turbūt nevyksta du mėnesius. Tada man gaila gerbia­mojo A.Januškos. Jis kaip tik tą padarė.

B.V.RUPEIKA. Sunkiai išgirdau jūsų repliką.

A.DEGUTIS. Aš norėčiau pabrėžti vieną dalyką. Tam, kad geriau supras­tumėte problemą, apie kurią jūs dabar kalbate, būtent apie komandiruočių specifiką, galbūt aš jus pakviesiu kitą kartą kartu su manim nuvažiuoti į vieną iš daugelio užsienio kelionių. Kur man teko dabar važiuoti, atrodo, kol kas nebuvo jokių valiutinių išlaidų.

B.V.RUPEIKA. Man rodos, padėkojau už tokio pobūdžio keliones. Jeigu jūs tai nepriėmėte sau, tai dar kartą dėkoju.

PIRMININKAS. Deputatas V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Gerbiamasis deputate Rupeika, aš noriu jums primin­ti E.Klumbio klausimą. Klausta apie deputatinės komisijos išeikvotas sumas būtent iš biudžeto. Užsienio reikalų komisijos. Iš jūsų ataskaitos aš taip ir nesupratau, kada važiavo deputatai, už kokias sumas ir kas finansavo.

B.V.RUPEIKA. Jeigu jūs nepasitikite komisijos pirmininku, kurį patys rinkote, aš galiu daryti kitą informaciją. Tačiau nemaniau, kad tai yra svar­biausia kalbant apie mūsų keliones. Tikrai nemaniau. Tačiau apie tai nema­žai buvo kalbėta...

PIRMININKAS. Deputatas K.Uoka.

K. UOKA. Aš manau, gerbiamojo B.Rupeikos taupumo gyslelė nenutrūks, jis dar kartą kalbės šiuo klausimu. Prašyčiau, kad kalbėdamas kitą kartą, įvertintumėte ir keliones į Rusiją bei kitas tarybines respublikas rubliais. Man dažnai tenka važiuoti. Ir mano dalį paskaičiuokite, gerai?

B.V.RUPEIKA. Aš galiu tik paploti deputatui K.Uokai, kurio pasiūlymą praėjusį kartą kalbėdamas priminiau. Taigi mūsų požiūriai į taupumą su­tampa, o kelionių kryptis - taip pat.

PIRMININKAS. Deputatas E.Gentvilas.

E.GENTVILAS. Aš irgi dėkingas ir manau, kad taupumo... ne manija, tačiau toks įprotis, jau matomas parlamente vis ryškiau ir ryškiau. Taupome popierių, taupome elektros energiją. Matyt, taupysime ir savo Respublikos valiutinius išteklius. Tačiau nenorėčiau priimti šiandieninio jūsų paaiškini­mo (jis turbūt nepretenduoja į kažkokį nutarimą ar dar kažką, ne?).

B.V.RUPEIKA. Tai tik papildoma informacija.

E.GENTVILAS. Taigi to paaiškinimo vis dėlto nenorėčiau priimti kaip rimto, kadangi neatskirta jūsų pasisakyme, kiek išleido LTSR Aukščiausio­sios Tarybos deputatai iki Kovo 11 d. ir kiek mes išleidom. Tai jūsų pasisaky­me nediferencijuota.

B.V.RUPEIKA. Na, jūs keliat man tokią užduotį...

E.GENTIiILAS. Ne, aš nekeliu užduoties, tačlau, matyt, jūsų pateiktą statistiką reikėtų labai atsargiai vertinti. Jūs gi pretenduojate į labai didelį tikslumą, minėdamas skaičius po kablelio. Todėl jeigu jūs nutartumėt toliau analizuot, šitą reikėtų įvertint. Taip pat kiek praėjusiais metais iš TSRS biudžeto paimta užsienio komandiruotėms. Nes be šito mes negalime tie­siog leist į eterį tokios informacijos, nes ji iš esmės nėra objektyvi.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, man atrodo, jau polemika prasi­dėjo, o ne klausimai.

B.V.RUPEIKA. Ačiū. Aš labai trumpai baigsiu ką tik kalbėjusio deputato mintį. Būtent su šiuo laišku, kurį aš jums citavau, yra susipažinusi Biudžeto ir dar kažkokia kitokia specializuota komisija.

BALSAS IŠ SALĖS. Ne. Nesusipažinusi.

B.V.RUPEIKA. Tai man trupučiuką keista, nes aš buvau informuotas, kad būtent Biudžeto komisija. Na, ką gi, tuomet aš rekomenduoju Biudžeto komisijai su šiuo laišku susipažinti ir šią pasiūlytą temą gvildenti profesiona­liai, o ne taip, kaip aš. Pripažįstu, kad tai buvo truputėlį diletantiška.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar nevertėtų mums vis dėlto nut­raukti klausimus? Dabar deputato J.Pangonio eilė, tai gal jis tegu paklausia.

J.PANGONIS. Gerbiamasis deputate, aš nepasisakau prieš užsienio ke­liones. Tačiau kad nekiltų mums tokių neaiškumų ateityje, kaip jūs galėtu­mėte pakomentuoti tokį klausimą - ar nevertėtų mums ateityje vis dėlto, šalia tos ataskaitos, jau tokios platesnės, pateikti ir finansinę tų visų koman­diruotųjų ataskaitą retkarčiais apsvarstyti Biudžeto komisijoje? Galbūt tada nekiltų ir tokių neaiškumų.

B.V.RUPEIKA. Aš turiu tik pažiūrėti į deputatą Audrių Rudį. Jeigu jis sutinka imtis tokios naštos, aitrios naštos, tai tada aš...

J.PANGONIS. Pavyzdžiui, per ketvirtį vieną kartą aptarti tas ataskaitas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, tai jau yra vis tiek pasiūlymai. Klauskite.

B.V.RUPEIKA. Norėčiau pasakyti, paskatintas deputato J.Pangonio, jog galbūt tai nebūtų keblu ir sunku štai šitoje salėje, galbūt nebūtinai atvirame posėdyje, tiesiog sužinoti, kur kas važiuoja, ko važiuoja. Tai būtų naudingiau ne tik mums. Naudingiau viešumui, kurio galbūt kai kada šitoje srityje ir stinga. Aš sakau, tai nėra sąmoningas dalykas, bet mes sąmoningai išvengtu­me tam tikro požiūrio į tas keliones.

PIRMININKAS. Jūs sąmoningai tokį požiūrį formuojate. Prašom.

N.AMBRAZAITYTĖ. Aš, gerbiamasis Rupeika, turiu tokį pasiūlymą. Ka­dangi dvidešimt metų gastroliuodavau ir gaudavau įvairių šalių valiutos, o ta valiuta atsidurdavo Tarybų Sąjungos ižde, aš savo atostogų metu, norėdama papildyti mūsų iždą, galėčiau nuvažiuoti dar su keliais pagalbininkais meni­ninkais tam, kad visa valiuta iki paskutinio cento būtų mūsų dispozicijoje. (Plojimai)

B.V.RUPEIKA. Gaila, kad aš negaliu būti jums duetu.

BALSAS IŠ SALĖS. Konferansjė.

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Sėjūną. Paskutinis klausimas.

A.SĖJŪNAS. Gerbiamasis deputate, aš taip ir nesupratau iš jūsų tokios ilgos kalbos, ar buvo nereikalingų kelionių į užsienį? Jeigu buvo, tai kokių?

B.V.RUPEIKA. Aš manyčiau, kad pats toks klausimo formulavimas galbūt truputėlį yra... Na, nesiimsiu jo vertinti. Tiesiog aš pateikiau duomenis, mano galiomis surinktus. Pateikiau pamąstyti, kad nebaigtume šito posė­džio taip, jog, išėję į lietaus išmirkytą žemę, imtume dar vieni su kitais ginčytis. Galbūt šitaip.

PIRMININKAS. Gal deputatas S.Pečeliūnas vis dėlto atsisakytų klausi­mo?

S.PEČELIŪNAS. Šitas klausimas nebuvo darbotvarkėje, jis užėmė dau­giausia laiko. Pažiūrėkit dabar į laikrodį.

PIRMININKAS. Tas klausimas buvo šitoje darbotvarkėje...

B.V.RUPEIKA. Atsiprašau, jeigu buvau nuobodus.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, deputatas J.Paleckis turėjo pateikti trumpą informaciją taip pat ir nuo Užsienio reikalų komisijos. Prašom.

E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji deputatai! Aš esu labai dėkingas mielam kolegai Benui Rupeikai už pamąstymus. Noriu tiktai pasakyti keletą skaičių. Maždaug iš 300 dienų, kurias deputatai praleido užsienyje, buvo apmokėta tik 183. Likusias dienas apsimokėjo patys deputatai. Kiekvienam deputatui turėtų tekti iš tų paminėtų 6000 rublių, į kuriuos įeina buvusių socialistinių šalių valiuta, 85 invaliutinės kapeikos. Bet kadangi daug kas važiuodavo ir už savus pinigus (buvo jiems čia ir padėkota), tai išeina apie 40 kapeikų per dieną. 40 invaliutinių kapeikų vienam deputatui. Kyla toks nelabai gražus klausimas, kaip jie ten lankydavo visuomenines įstaigas, kurių kažkaip nepatogu čia įvardyti.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti).

E.ZINGERIS. Taip, jie taip ir vadinasi. Tad norėčiau dar pridurti, kad kai kada Vyriausybės vyrai išvyksta kaip tik be reikiamo apipavidalinimo, be patarėjų. Tai yra blogai. Aš žinau, kad taip būna. Neišduosiu, bet vienas iš mūsų vadovų naktį ruošė dovanas šalies premjerui. Viešbutyje, vienoje iš Šiaurės šalių. Pats jas pakavo, o kitą dieną pats jas įteikė, neturėdamas galimybių su savimi nusivesti sekretoriaus. Tai valstybės vadovas. Mes turi­me šiems žmonėms suteikti galimybę važiuoti kaip mūsų valstybės vyrams.

Dar keletas tokių įdomesnių skaičių. Kiek būtų tie 300 dienų kainavę? Jos būtų kainavę mažiausiai 60 dolerių už viešbutį. Galima apskaičiuoti, kiek kartų tai viršytų tą sumą, kuri buvo čia paminėta. Ta suma yra be galo menka, turint galvoje ir mūsų kolegų iš Rytų šalių, kurie nuolat kuria neigia­mą informacinę bangą apie mus, diplomatines injekcijas. Aš jums turiu pasakyti, kiek pinigų mes išleidžiam Lietuvos vardui garsinti. Tai yra pirmie­ji nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo mėnesiai. Tai yra pirmie­ji mūsų vizitai. Tai pirmosios mūsų diplomatinės akcijos.

Čia paminėtas kelių žmonių vizitas į Šiaurės šalį. Tai buvo ne į Šiaurės šalį, tai buvo keturios dienos ir trys-keturios šalys. Įskaitant išskridimą iš Norvegijos į Didžiąją Britaniją, įteikimą M.Thatcher mūsų manifesto. Taip pat Danija, Švedija. Tai buvo padaryta tų trijų žmonių per keturias dienas. Atvežtas pakvietimas mūsų vadovui. Aš nemanau, kad mes turim aiškintis dėl vaistų. Po kelių dienų išvyksta keletas automobilių kolonų su vaistais iš kitų šalių. Tai irgi mūsų diplomatinių akcijų rezultatas. Iš Belgijos ir Frank­furto prie Maino. Ką tik išbėgęs iš tos salės, aš kalbėjau telefonu su Briuse­liu. Tai dešimtys akcijų, kurios turėjo ir turi rezultatų.

Štai turiu nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministerijos 1939 metų žinyną. 1931 metai. Krizės metai. Diplomatui patarnaujančiam žmogui krizės metais Lietuvos nepriklausomoje Respublikoje buvo išduodama 30 litų, nekalbant apie diplomatinį atašė, kuriam vienai dienai būdavo išduoda­ma ne vienąsyk daugiau pinigų. Ir tai tada, kai Lietuvoje buvo baisi ekono­minė krizė! Aš nemanau, kad mes viršijom savo įgaliojimus. Bet noriu pasakyt, kad tos diplomatinės akcijos (turime važiavusių žmonių sąrašą, kiekvienas gali susipažinti) yra Lietuvos vardo atstatymas. Ir šiukštu niekam nevalia kelti nepasitikėjimo šitomis pirmosiomis mūsų diplomatinėmis pas­tangomis. Ačiū. (Plojimai).

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas J.Paleckis. Trumpai.

J.V.PALECKIS. Aš iš vietos pridursiu porą žodžių. Visi jau pavargę. Nors diskusija buvo tokia gana spontaniška, karšta, gal ir gerai, kad ji įvyko. Be abejo, išvada viena, kad važinėti reikia. Ypatingas laikotarpis. Bet aš ne visai sutikčiau su tokiu automatišku skaičiavimu: kaip buvo, kaip dabar yra. Dabar mūsų Aukščiausiojoje Taryboje skiriama daugiau pinigų. Nors skai­čiuojamas kiekvienas rublis, bet pasikeitė sąlygos. Taip pat ir su užsienio kelionėmis.

Manau, kad šita diskusija padės dar atsakingiau, taupiau žiūrėti į tuos reikalus, na, ir tikriausiai pagalvoti apie tai, kad važiuotų daugiau deputatų. Kol kas ypač intensyviai važiuoja deputatai iš Užsienio komisijos. Matyt, reikėtų numatyti čia ir strategiją: į kokias šalis, kokie žmonės važiuos. Rei­kėtų gerai žinoti, kas moka kokias užsienio kalbas. Ir mūsų komisijoje apie tai buvo kalbėta ir dar bus kalbama.

Dar norėčiau pabrėžti, kad neseniai "Lietuvos aide" mes perskaitėm atas­kaitą deputatų, kurie nebuvo posėdžiuose. Sakyčiau, kai kurie deputatai tik iš tos ataskaitos sužinojo, jog keliones turi tvirtinti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Matyt, tai reikėjo paskelbti. Ne visi žinojo ir dėl to negalėjo to laikytis. Ne visiškai pritarčiau pasiūlymui, kad reikėtų kiekvieną kelionę tvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje. Matyt, pakanka to, kad tai daro Prezidiu­mas. Šios praktikos reikia laikytis. Važinėti daug, važinėti kryptingai, tačiau maksimaliai taupiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ketvirtadienį siūloma dar­botvarkė...

Prašom.

V.LANDSBERGIS. Aš aną kartą negirdėjau, kaip buvo ta tema pradėta. Tiktai dabar. Man atrodo, jeigu deputatas B.Rupeika norėjo parodyti, kokie mes esam vargšai, tai jam turbūt pavyko. Jeigu jis norėjo, kad mes atrodytu­me ne tik vargšai, bet ir šiek tiek juokingi, apgailėtini, gal irgi pavyko. Apie tai pasakys žmonės, kurie klausėsi. O gal žmonės supras, kokiom sunkiom sąlygom mes veikiame ir kovojame.

Ir dar aš norėčiau pasakyti, kad man sukėlė susirūpinimą tokie skaičiai, kurie iš pradžios buvo pateikti, kad Lietuvos valstybė disponuoja tokiomis sumelėmis. Gali žmonės nesuprasti, apie ką kalbama. Ar tie skaičiai yra tikri? Ką tai reiškia, kad valstybė turi savo tokiems reikalams 30 tūkst. rublių? Aš labai siūlyčiau kam nors patikrinti visa tai ir paaiškinti, populia­riai paaiškinti žmonėms. Nes šitoks pateikimas gali būti labai negeras.

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji deputatai, kitam ketvirtadieniui siūloma darbotvarkė. Dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės. Nutarimo tvirti­nimas. Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos. Pirmasis svarstymas. Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo. Pirma­sis svarstymas. Ir su juo susieti Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso pakeitimai ir papildymai. Lietuvos Respublikos draudi­mo įstatymo projektas. Vilniaus universiteto statuto tvirtinimas.

Gerbiamieji deputatai, kiekvienoje komisijoje šis statutas pateiktas. Jis yra didelis. Kiekvienam deputatui mes nesiryžom jo dauginti ir išdalyti. Todėl tie, kurie domisi, prašom paimti iš savo komisijų, su juo susipažinti.

Ir papildomai yra parengtas pranešimas dėl kai kurių Civilinio kodekso pakeitimų Teisinės sistemos komisijoje. Jeigu ketvirtadienį dar būtų laiko, tai jis bus taip pat pristatytas. Na, o galutinai tai bus patvirtinta ketvirtadienį.

Ar dar kas nors turi pastabų dėl šios dienos posėdžio?

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis pirmininke, man atrodo, kad vienas deputa­tas siūlė klausimą dėl politinės situacijos. Ar jis atsiima? Gerbiamasis A.Račas.

PIRMININKAS. Nėra kam atsiimti. Yra, atsiprašau.

A.RAČAS. Aš manyčiau, kad reikia tuo klausimu pašnekėti galbūt netgi iš pradžių. Kadangi situacija Respublikoje blogėja, įtampa didėja, galėtume mes, grįžę į savo rajonus, informuoti visus, kokia padėtis yra atskiruose rajonuose. Manau, kad reikia tą klausimą svarstyti.

PIRMININKAS. Vadinasi, įtraukiam į projektą, ketvirtadienį bus patvir­tinta darbotvarkė. Primenu, kad rytoj...

Atsiprašau, ar rytoj 10 val. bus komisijų pirmininkų posėdis? Rytoj 10 val. komisijų pirmininkų posėdis. Primenu, kad Valstybės draudimo įstatymas siūlomas svarstyti rytoj 11 val.

Kokių dar būtų pranešimų dėl komisijų darbo?

M.STAKVILEVIČIUS. Kaip bus su mumis, skaičiuotojais?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Stakvilevičiau, aš manau, kad ket­virtadienį, kai jūs pristatysit parengtą projektą, išspręsime jūsų problemą. Ačiū.

(Skaitomos komisijų informacijos).

PIRMININKAS. 12 val. Prezidiumo posėdis. Plenarinis posėdis baigtas. Iki kito ketvirtadienio!