Septyniasdešimt ketvirtasis posėdis

1990 m. gegužės 31 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas A.A.ABIŠALAS.

Diskusijos dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės

 

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Prašome susėsti. Šios dienos darbotvarkėje siūlomi šie klausimai:

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo projektas. Klausimą pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Valstybės atkūrimo komisija, pristato deputatas K.Lapinskas.

Nutarimo projektas dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės. Klausimą svarstė ir pateikia Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija. Pranešėjas - deputatas S.Pečeliūnas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl lengvatų ir išimtinių teisių panaikinimo. Pateikia - Virgilijus Čepaitis.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ir paminklų apsaugos inspekcijos" projektas. Klausimą pateikia Švietimo, mokslo ir kultūros komisija. Pranešėjas - deputatas S.G.Ilgūnas.

Buvo numatyta esant galimybei įtraukti į darbotvarkę reglamento svars­tymą, tačiau nepavyko padauginti reikiamo egzempliorių skaičiaus, be to, mes nelabai ir suspėtume. Prašoma šį klausimą atidėti kitai savaitei.

Ar kas nors turite pastabų dėl darbotvarkės? Prašom įsijungti mikrofoną, gerbiamasis deputate Č.Juršėnai.

Č.JURŠĖNAS. Aš prašyčiau, jeigu galima, sukeisti vietomis pirmąjį ir antrąjį klausimus, kadangi į pirmojo klausimo svarstymą žadėjo ateiti Vyriausybės vadovai, bent jau premjerė. Kol jų nėra, prašyčiau sukeisti vietomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

J.MAČYS. Aš manyčiau, kad mums reikėtų aptarti ir blokados klausimus, padėties Lietuvoje klausimus. Mes važiuosime į susitikimus su rinkėjais, kažką jiems turėsime pasakyti. Tuo tarpu per radiją ir televiziją informuojama ir teigiama, kad Lietuvoje resursų liko vos keletui dienų. Mes buvome priėmę kreipimąsi į pasaulio tautas. Ten buvo siūloma paskelbti Lietuvą nelaimės ištikta zona. Gal jau atėjo tas metas, kai reikia šiandien arba rytoj tai padaryti?

PIRMININKAS. Ar jau galite pateikti projektą? Ar klausimas parengtas, gerbiamasis deputate?

J.MAČYS. Aš manau, kad parengti tokį projektą labai nesunku. Sudarius mažą komisiją (aš sutikčiau į ją taip pat įeiti), būtų galima labai lengvai paruošti.

PIRMININKAS. Prašau deputatą E.Zingerį.

E.ZINGERIS. Praėjusią savaitę, atmenant nacizmo aukas, buvo priimtas nutarimas dėl šių aukų atminimo. Jis labai gražiai nuskambėjo pasaulyje. Bet visgi, jeigu surastume minutę laiko ir vietoj nutarimo šiuo klausimu priimtume deklaraciją, tai įeitų į istoriją kaip gražus humaniškas žingsnis.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą R.Rudzį.

R.RUDZYS. Labas rytas. Noriu pritarti prieš deputatą E.Zingerį kalbėjusiam deputatui ir galvočiau, kad nieko čia ruoštis nereikia. Paprasčiausiai reikėtų nepažeisti Vyriausybės įstatymo, pagal kurį Vyriausybė vieną valandą šią savaitę turėtų atsakyti į deputatų klausimus. Ta proga manyčiau, kad į iš anksto surašytus klausimus ministrui atsakyti didelių gabumų nereikia. Ir ši praktika netoleruotina. Bent jau taip buvo diskutuojama ruošiant šį Vyriausybės įstatymą. Reikėtų, kad ministrai nustatytu laiku čia susirinktų ir mes pažiūrėtume, kaip jie sugeba su ta blokada vyniotis.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą K.Antanavičių.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau gerbiamųjų kolegų. Labai norėčiau prašyti penkių minučių padaryti informaciją apie Strasbūro Europarlamentą. Čia ne tam, kad pasigirčiau, bet tam, kad pasakyčiau, kas yra svarbu visam parlamentui.

PIRMININKAS. Aš manau, kad niekas neprieštarauja ir net į darbotvarkę nereikia įtraukti tokio klausimo. Prašom, deputate B.V.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Vakar buvo kalbėta, jog į šios dienos darbotvarkę bus siūlomas nutarimas dėl lengvatų panaikinimo.

PIRMININKAS. Ar jūs neišgirdote? Nutarimas dėl lengvatų ir išimtinių teisių panaikinimo - pristato Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisija. Pranešėjas - Virgilijus Čepaitis.

B.V.RUPEIKA. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašom būti atidesniais, gerbiamieji deputatai. Prašom.

E.KLUMBYS. Kadangi deputatas K.Antanavičius prašė penkių minučių, aš irgi tuo pačiu klausimu prašau dar penkių.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą G.Šerkšnį.

G.ŠERKŠNYS. Mano nuomone, reikia įtraukti klausimą dėl įgaliojimų patvirtinimo kai kuriems Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės nariams atstovauti Baltijos Valstybių Taryboje. Tas projektas bus greitai parengtas.

PIRMININKAS. Ar galima jį palikti kaip rezervą, jeigu bus iš tikrųjų parengtas ir išdalintas projektas?

G.ŠERKŠNYS. Reikia? Paruošime per pietus.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Gerbiamasis deputate Č.Juršėnai! Būkite malonus, prieikite prie mikrofono. Ar jūs jau atsiimsite savo pasiūlymą?

Č.JURŠĖNAS. Aš norėčiau atsiimti, bet vis dėlto, kadangi yra daug pataisų, reikėtų pasižiūrėti, gal pati premjerė galėtų pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Man regis, liko tik vienas ne visai aiškus klausimas - tai deputato J.Mačio pasiūlymas dėl nutarimo apie Lietuvos paskelbimą nelaimės ištikta zona svarstymo. Aš taip supra­tau?

L.MAČYS. Aš manau, kad reikėtų išklausyti Vyriausybės informaciją, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Gal yra tokių dalykų, kurių mes nežinome. Ir galbūt jau šiandien tikslinga paskelbti Lietuvą nelaimės ištikta zona. Mes ne viską žinome. Mums reikalinga informacija.

PIRMININKAS. Kiek žinau, buvo tartasi, rodos, premjerė pritarė kitą antradienį aptarti Vyriausybės blokadines priemones, taip? Ar jūs sutiktumėte deputatų pageidavimu šiandien atsakyti į keletą klausimų? Kitaip sa­kant, suteikti deputatams pakankamai informacijos, kurią jie galėtų išsivežti į apygardas?

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji! Jeigu mes iš tikrųjų taip pradėsime dirbti, tai yra kada kam nors šaus į galvą mintis pakviesti ką nors į tribūną pateikinėti informaciją net išvakarėse nepaskelbus tokio dalyko, tai aš iš viso neįsivaizduoju, kaip įmanoma Vyriausybei dirbti. Vadinasi, reikia sėdėti čia ir laukti, kol kas nors pakvies į tribūną. Dirbti juk reikia Vyriausybei. Jeigu jau sutarėme antradienį, tai ir nekeiskime. Nors aš buvau prašiusi dviejų savaičių tam, kad būtų galima parengti kokią nors programą. Tai, ką gerbiamasis V.Baldišis, surinkęs 30 parašų, mums pateikė, yra koks ketvertas - penketas programų. Ir reformos, ir antiblokadinė, ir dar neprisimenu kokia. Tai dabar kyla klausimas, kiek mums programų, informacijų ir kitokių dokumentų reikia pateikti?

A.RAČAS. Per televiziją ir radiją skelbiama, kad kuro užteks vienai-dviems dienoms. Kas bus tada? Žmonės yra sunerimę. Mes turime jiems pateikti atsakymus. Ir čia, manau, nereikia kažkokios ypatingos programos. Jeigu mes nutariame, kad reikia paskelbti Lietuvą nelaimės ištikta zona, aš manau, kad šiandien, kai M.Gorbačiovas susitinka su G.Bushu, pats laikas pasiųsti jiems telegramas. Jeigu mūsų padėtis iš tikrųjų tokia. Jeigu ta padėtis yra geresnė, tai kitas klausimas. O išklausyti informaciją, manau, būtų labai tikslinga.

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Šaltenį.

S.ŠALTENIS. Mes praėjusį kartą, atrodo, jau apie tai kalbėjome, kad yra tam tikri juridiniai reikalavimai, ir nei iš šio, nei iš to sugalvojus imti ir paskelbti, tai atrodytų pasauliui pakankamai juokinga. Bet aš supratau, kad deputatas ir nesiūlė kol kas šito daryti, ar ne? Išklausyti informaciją? Bet aš galėčiau suprasti ir Vyriausybę, kad nesiruošus tokiai informacijai, iš karto ją pateikti vargu ar galima. Galbūt mes taip pat palikime šį klausimą kaip rezervinį, ir jeigu bus įmanoma, Vyriausybė tai padarys. Ar jūs sutinkate, gerbiamasis deputate? Netraukti kol kas į darbotvarkę?

KALBA IŠ VIETOS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Prašom deputatą E.Vilką.

E.VILKAS. Aš norėčiau paremti deputatų mintį, kad nereikia jokio ruošimosi. Reikia surasti momentą, kada galėtų ateiti energetikos ministras ir pasakyti, kokia yra padėtis, kokios yra perspektyvos su elektros energija. Tai reikia žinoti. O jokių ypatingų programų nereikia. Reikia šitos informacijos. Aš jos taip pat labai pageidauju.

PIRMININKAS. Aš ir sakau, kad būtų gerai dabar griežtai netraukti į darbotvarkę, o pasistengti rasti galimybę ir paskui įtraukti papildomai. Pra­šom deputatą V.Povilionį.

V.POVILIONIS. Dabar, blokados sąlygomis, mes turėtume bent kartą per savaitę gauti raštu visus duomenis iš Vyriausybės, kokia yra padėtis, kad galėtume ją įvertinti ir atsiskaityti rinkėjams. Manau, kad kiekvieno kvietinėjimas į tribūną yra bereikalingas, bet bendrą vaizdą mes turime susidaryti ir nors šiandien turėtume to pareikalauti.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Uoką.

K. UOKA. Aš prašyčiau gerbiamąjį deputatą A.Račą atsiimti savo pasiūlymą. Kaip tik šiomis dienomis vyksta labai aukšto lygio konsultacijos su TSRS Aukščiausiosios Tarybos vadovais, su Rusijos parlamento vadovais. Galimi susitikimai ir kaip tik šiomis dienomis daug kas paaiškės.

PIRMININKAS. Prašau deputatą V.Jarmolenką.

V.JARMOLENKA. Aš nemanau, kad nelaimės ištikta zona turi būti suderinta su kokiais nors susitikimais. Be to, yra procedūriniai klausimai. Man atrodo, tai, ką mes dabar darome, iš tikrųjų sukelia daugiau ažiotažo Lietuvoje, negu kad mes galėtume ramiai ir išsamiai pakalbėti ir aptarti tuos klausimus. Siūlyčiau netraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas A.Račas vis dėlto prašo, kad būtų balsuojama?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

BALSAS. Galima, pirmininke?

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Sakalą.

A.SAKALAS. Labai norėčiau paprašyti, kad būtų perskaitytas dokumentas, pagal kurį bet kuri šalis arba regionas gali būti skelbiamas nelaimės zona. Ir man atrodo, viskas bus aišku - ar mes galime skelbti, ar negalime.

PIRMININKAS. Man atrodo, gerbiamieji, nutraukime šio klausimo svars­tymą ir pabandykime iš tikrųjų rasti galimybę, kaip sakė deputatai A.Račas ir E.Vilkas, išklausyti energetikos ministrą arba gauti informaciją raštu.

A.SAKALAS. Taip, pritariu, kad čia nereikia dabar to daryti, reikia išsiaiškinti, kas gi ta nelaimės zona.

PIRMININKAS. Taip. Ačiū. Prašom.

L.N.RASIMAVIČIUS. Aš jau aną kartą sakiau, kad toks nutarimas yra beveik parengtas, tačiau nėra duomenų ir, matyt, pati Vyriausybė nuspręs, kada tuos duomenis pateikti parlamentui. Kitas dalykas, kad mes laikas nuo laiko išgirstame, kad reikia atriboti parlamento ir Vyriausybės funkcijas. Tačiau tos funkcijos atribojamos tik esant kontrolei. Taigi būtų labai gerai, kad mes kartas nuo karto galėtume sužinoti, kas gi vyksta Ministrų Tarybo­je. Tada tikrai jokių nesusipratimų nekiltų.

PIRMININKAS. Ačiū. Mes jau šiek tiek nukrypome nuo darbotvarkės svarstymo. Siūlau grįžti prie jo. Taigi Valstybės kontrolės įstatymas; dėl politinių partijų ir visuomeninių organizacijų nuosavybės; dėl lengvatų ir išimtinių teisių panaikinimo; dėl Lietuvos Respublikos kultūros paminklų apsaugos inspekcijos. Ir deputato E.Zingerio pasiūlymas tik balsuoti. Aš prašyčiau atnešti man projektą. Kol kas siūlau apsiriboti šia darbotvarke ir paprašyti Ministrę Pirmininkę rasti galimybę perduoti ministrui L.V.Ašmantui, jeigu jis galėtų, pateikti šiandien informaciją.

K.D.PRUNSKIENĖ. Nuo dešimtos valandos ryto pas mus kiekvieną dieną posėdžiauja Vyriausybės komisija dėl blokados. O aš noriu priminti deputatams, kad mes reguliariai pateikiame informacinę medžiagą Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui apie būklę ekonomikoje ir mane labai nustebino, kad deputatai tokios medžiagos nematė. Matyt, reikėtų ją išplatinti. Aš labai prašau čia esančius aparato darbuotojus pasakyti, ar iš mūsų pusės nebuvo pristatyta paskutinioji medžiaga, ar paprasčiausiai ji nepasiekė deputatų? Aš galiu dabar paprašyti padauginti tą medžiagą, jeigu reikia, Ministrų Tary­boje, bet mes paprastai pateikiame egzempliorius, manydami, kad aparatas gali išplatinti juos čia pat. O ministras L.V.Ašmantas galėtų čia atvykti tada, kai pasibaigs posėdis. Būtų beprasmiška jį nutraukti. Manau, kad galima dabar svarstyti pirmąjį klausimą.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės. Taigi manysime, kad susitarėme ir šiuo klausimu. Ar galime pradėti dirbti pagal darbotvarkę? Prašom deputatą K.Lapinską pristatyti Valstybės kontrolės įstatymą.

K. Lapinsko pranešimas apie LR valstybės kontrolės įstatymo projekto pataisas

 

K.LAPINSKAS. Gerbiamieji pirmininkai, gerbiamieji deputatai! Po eilinio Valstybės kontrolės įstatymo projekto svarstymo pateikti pagrindiniai pasiūlymai jums yra išdalinti. Aš tiesiog norėčiau tuos pasiūlymus pateikti balsavimui, kartu pateikdamas būtinus paaiškinimus dėl konkrečių papildymų arba pataisų.

Pirmas dalykas - dėl paties įstatymo pavadinimo. Vakar komisija, pasitelkusi specialistus, diskutuodama priėjo išvados, kad pakeitus įstatymo pava­dinimą, tai yra šiek tiek jį patikslinus, daugelis problemų ir ginčytinų klausimų galbūt išsispręstų savaime. Todėl siūloma šį įstatymą pavadinti Valstybės kontrolės departamento įstatymu. Iki šiol jis vadinosi Valstybės kontrolės įstatymu, o prieita nuomonės jį pavadinti Valstybės kontrolės departamen­to įstatymu. Jeigu būtų pritarta tokiam pavadinimui, tada šiokie tokie redak­cinio pobūdžio pataisymai turėtų būti kituose straipsniuose. Visur greta "Valstybės kontrolės" turėtų būti rašoma "Valstybės kontrolės departamen­to". Tokiu būdu daugelis ginčytinų klausimų praktiškai išsispręstų savaime.

Tiesa, taip pakeitus įstatymo pavadinimą, po to tektų ruošti dar atskirą, kitą įstatymą - Valstybės kontrolės įstatymą, kuris turėtų būti globalinio pobūdžio, apimantis visas valstybės kontrolės rūšis. Toks įstatymo projektas galėtų būti rengiamas vėliau, o šiuo metu, priėmus Valstybės kontrolės departamento įstatymą, mes galėtume konkrečiai pradėti formuoti tą jau mūsų įsteigtą Valstybės kontrolės departamentą, skirti jo vadovus ir tokiu būdu pagrindinė valstybės kontrolės institucija galėtų pradėti funkcionuoti.

Dėl pirmojo straipsnio buvo kai kurių pasiūlymų. Tačiau, jeigu mes keistume įstatymo pavadinimą, turbūt keisti pirmojo straipsnio formuluotės nebūtų reikalo, juo labiau kad pirmojo straipsnio redakcija Aukščiausiosios Tarybos sprendimu yra patvirtinta tokia, kaip projekte.

Dėl antrojo straipsnio. Gautas Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, kuris antrojo straipsnio esmės nekeičia, turinys taip pat nesikeičia, tai yra daugiau redakcinio pobūdžio taisymai. Jie turbūt priimtini, tačiau dabar nenoriu dėl to gaišti laiko.

Dėl 7 straipsnio. Jame rašoma apie Valstybės kontrolės departamento santykius su kitais teisėsaugos organais. Siūloma papildyti 7 straipsnį nauja antrąja dalimi, kur būtų revizuotas Respublikos prokuroro, taip pat ir kitų teisėsaugos organų teikimas, kad "teisėsaugos organų pavedimu Valstybės kontrolės departamentas atlieka patikrinimus ir revizijas jo kontroliuojamuose objektuose, o pagal susitarimą tokie patikrinimai ir revizijos galėtų būti atliekamos ir kitose organizacijose". Teisėsaugos įstaigų darbuotojai dabar konstatuoja, kad padėtis tenkinant jų poreikius yra labai bloga, todėl norėtų šiame naujajame įstatyme numatyti tokią pareigą (Valstybės kontrolės departamento pareigą) - vykdyti patikrinimus ir revizijas teisėsaugos organų pavedimu. Tiesa, Vyriausybė siūlė tokią pataisą padaryti 7 straipsnyje, bet manome, kad tai geriau tiktų prie 7 straipsnio antrosios dalies, kur kalbama apie valstybės kontrolės santykius su kitais teisėsaugos organais.

Vyriausybė taip pat siūlė 7 ir 8 straipsnius sujungti, tačiau kažin ar tai vertas dėmesio pasiūlymas, nes tai vis dėlto yra skirtingi organai - 7 straipsnyje kalbama apie teisėtvarkos organus, valstybės kontrolės santykius su teisėsaugos organais, tuo tarpu 8 straipsnyje aptariami valstybės kontrolės santykiai su kitais kontrolės funkcijas vykdančiais valstybės organais, visuomeninėmis organizacijomis. Matyt, šio pasiūlymo nevertėtų realizuoti.

Dėl 9 straipsnio. 9 straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai valstybės kontro­lės uždaviniai. Siūloma papildyti 9 straipsnį ir padaryti kai kurias redakcines pataisas. Siūloma naujai išdėstyti 9 straipsnio 3 punktą suderinant 9 straipsnio 3 punktą su mūsų jau priimtu ir patvirtintu įmonės įstatymu. 3 punkto redakcija yra pateikta jūsų dėmesiui. Reikėtų įrašyti, kad "kontroliuoja, kaip valstybinėse, valstybinėse akcinėse įmonėse ir mišriose akcinėse bendrovėse naudojamas valstybinis kapitalas". Esmė beveik ta pati, tik šiuo atveju būtų suderinta su įmonės įstatymu. 9 straipsnį taip pat siūloma papildyti nauju punktu, kuris pateiktame jums projekte pavadintas 6 prim. Jis taip suformu­luotas: "kontroliuoja valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojimo tikslingumą ir teisėtumą", nes šiuo metu valstybinio socialinio draudimo lėšų naudojimo tikslingumas ir teisėtumas iš esmės paliktas pačių socialinio draudimo įstaigų nuožiūrai, jų kontrolei. Finansų ministerija iš dalies vykdo kontrolieriaus funkcijas, bet tai yra valstybinės lėšos, neįeinančios į valstybės biudžeto sąvoką, todėl siūloma numatyti, kad šių valstybės lėšų naudojimą taip pat reikėtų pavesti Valstybės kontrolės departamentui.

Yra vienas ginčytinas klausimas, į kurį noriu atkreipti dėmesį. Tai - dėl 9 straipsnio paskutiniosios dalies. Joje kalbama apie tai, kokių valstybinių įstaigų veikla yra nežinybinga Valstybės kontrolės departamentui. Čia rašo­ma, kad Valstybės kontrolės kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Respub­likos Aukščiausiosios Tarybos, Ministrų Tarybos ir Lietuvos banko veikla. Pasitarimuose svarstant šį įstatymo projektą, daugelis atstovų reikalavo išbraukti žodžius "Ministrų Taryba", o tai reikštų, kad Valstybės kontrolės departamentas įgautų teisę, remiantis Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pavedimu, kontroliuoti ir Vyriausybės finansinę veiklą. Tai labai svarbus klausimas ir dėl jo, žinoma, reikėtų balsuoti. Patys mes išbraukti tų žodžių nesiryžome, nes Vyriausybė vis tik yra viena iš trijų valstybinių valdžių ir ar išplėsti Valstybės kontrolės departamento kontrolines funkcijas Vyriausybės atžvilgiu, ar ne, reikėtų spręsti balsavimu.

Toliau dėl 12 straipsnio. Dėl jo buvo daugiau redakcinio pobūdžio patai­sa. Ji susijusi su įstatymo pavadinimu. Jeigu mes šį įstatymą vadinsime Vals­tybės kontrolės departamento įstatymu, tai ir 12 straipsnyje reikėtų rašyti, kad "Valstybės kontrolės departamentą sudaro centrinis aparatas ir apygardų valstybės kontrolės skyriai".

Toliau yra pasiūlymas dėl 14 straipsnio 2 punkto. Tai Vyriausybės pasiūlyti redakcinio pobūdžio taisymai. Vietoj "etatų" siūlomas rašyti "etatų sąrašas", vietoj "minimus etatus", rašyti "etatų sąrašus". Taip pat siūloma šio punkto pabaigoje įrašyti žodžius "neviršijant departamentui nustatyto darbo apmokėjimo fondo". Žiūrint finansinės drausmės aspektu, šis pasiūlymas turbūt yra svarbus ir galima būtų sutikti su tokiu antrojo punkto papildymu.

Dėl 15 straipsnio. Buvo siūloma 15 straipsnio 2 dalį papildyti dar viena norma, kad "apie pareikštą atskirą nuomonę valstybės kontrolierius praneša Aukščiausiajai Tarybai", nes dabar ši mintis lyg ir neišbaigta. Kalbama apie tai, kad, nesutikdamas su Vyriausybės priimamu nutarimu, Valstybės kont­rolierius gali pareikšti atskirą nuomonę, kuri turi būti įrašyta į posėdžių protokolą. Kyla klausimas, o kas toliau? Todėl deputato A.Sakalo pasiūlymu siūloma prirašyti šį sakinį, kad "apie pareikštą atskirą nuomonę valstybės kontrolierius praneša Aukščiausiajai Tarybai".

Dėl 22 straipsnio. Vyriausybė savo pastabose yra pareiškusi abejonę, kad neaišku, kas yra operatyviniai darbuotojai. 22 straipsnyje minima tokia sąvoka. Operatyviniais darbuotojais šiuo atveju įstatymas supranta kontrolės funkcijas vykdančius darbuotojus, tai - būsimieji kontrolieriai, Valstybės kontrolės departamento revizoriai, vyresnieji kontrolieriai; vyresnieji revizoriai. Bet kol nėra patvirtintas pareigybių sąrašas, išvardinti konkrečių būsimų pareigų pavadinimus nėra galimybių. Todėl buvo nuspręsta vartoti sąvoką "operatyviniai darbuotojai", atskiriant šiuos atsakingus valstybės kontrolės darbuotojus nuo taip vadinamų techninių darbuotojų. Suprantama, galima diskutuoti, kiek ši sąvoka yra priimtina, bet čia, 22 straipsnio 2 dalyje, nustatomi tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai, kurie keliami tiems atsakingiems, vadinamiesiems operatyviniams Valstybės kontrolės departamento darbuotojams. Tiesa, dėl 22 straipsnio pirmosios dalies dar yra štai kokių pasiūlymų. Iš pirmosios dalies siūloma išbraukti žodžius (jums pateikta nauja pirmosios dalies redakcija, bet aš paaiškinu) "išmanantys valstybės valdymo ir ekonomikos reikalus", nes sunku nustatyti, kada tam tikras dar­buotojas jau išmano apie valstybės valdymą ir ekonomikos reikalus, ir kada to išmanymo nepakanka, kad jis galėtų dirbti vadovaujantį darbą Valstybės kontrolės departamente. Vietoj šių žodžių siūloma 22 straipsnio pirmojoje dalyje įrašyti žodžius "ir išlaikę kvalifikacijos egzaminus". Būtent tų egzaminų metu ir bus įsitikinta, ar šis žmogus turi supratimą apie valstybės aparatą. Tiesa, dėl 22 straipsnio pirmosios dalies reikės išspręsti dar vieną klausimą. Tai - dėl vadinamojo amžiaus cenzo. Projekte buvo sakinys, kad "vadovaujantį darbą valstybės kontrolės sistemoje jie gali dirbti iki 65 metų amžiaus". Ši maksimali amžiaus riba, maksimalus amžiaus cenzas neretai fiksuojamas ir darbo įstatymuose. Manoma, kad šiuo atveju galima išlaikyti tam tikrus aukštus reikalavimus Valstybės kontrolės departamento vadovaujantiems darbuotojams, tačiau kai kurie komisijos nariai ir deputatai abejojo, ar reikia įstatyme fiksuoti šią maksimalaus amžiaus ribą. Dėl to klausimo, matyt, taip pat reikėtų deputatams balsuoti.

Dėl 26 straipsnio. Vyriausybė siūlo 26 straipsnį pradėti štai tokiais žo­džiais: "Atskiriems sudėtingiems specifiniams patikrinimams atlikti". Tuo tarpu projekte rašoma paprastai:" Valstybės kontrolės organai tikrinimams ir revizijoms atlikti turi teisę pasitelkti kitų įmonių, įstaigų, organizacijų specialistus, apmokant jiems už atliktą darbą nustatyta tvarka". Taigi čia įtvirtinta Valstybės kontrolės departamento teisė pasitelkti jiems reikalingus specialistus. Projekte be jokių ypatingų sąlygų ši teisė fiksuojama, o Vyriausybė siūlo šią teisę apriboti, kad tik "atskiriems sudėtingiems specifiniams patikrinimams atlikti" ši teisė būtų naudojama.

Komisija šį klausimą svarstė ir abejoja, ar priimtinas šis pasiūlymas, nes galimi ir kiti atvejai, kada nebūtinai sudėtingiems patikrinimams. Tiesiog gali būti situacijos, kad Valstybės kontrolės departamentas ar neturės pa­kankamai darbuotojų, ar tie darbuotojai bus užimti kitais patikrinimais, todėl siekiant greičiau atlikti kažkokius reikalingus patikrinimus, numatoma galimybė pasitelkti pagalbon kitų organizacijų, įstaigų specialistus. Dėl šio pasiūlymo, matyt, taip pat reikėtų balsuoti - ar priimti Vyriausybės pasiūlymą, ar ne. Komisijos dauguma galvojo, kad pasiūlymas nepriimtinas.

Dėl 27 straipsnio. 27 straipsnio pirmajame punkte siūloma išbraukti keletą žodžių, esančių šio punkto pabaigoje. Tai žodžiai: "su ja susijusią korespondenciją, raštvedybos ir darbuotojų įskaitos dokumentus". Manoma, kad prireikus ir be to įvardijimo tuos dokumentus valstybės kontrolės darbuotojai galės gauti, nes prieš tai tekste rašoma: "ir kitus dokumentus, atspindinčius ūkinę ir finansinę veiklą". Tokiu būdu ši detalizacija nereikalinga. Tai daugiau redakcinio pobūdžio taisymas, su juo gal vertėtų sutikti.

Dėl 32 straipsnio. Buvo iškilusių tam tikrų abejonių dėl 32 straipsnio 3 punkto. Siūloma išbraukti 3 punktą, o vietoj šio punkto 32 straipsnį papildyti atskira antrąja dalimi: "pareigūnai, kurie nesudarė kontrolieriams tinkamų darbo sąlygų, nevykdė kitų šio įstatymo reikalavimų arba pateikė tikrinimui klaidingus duomenis, gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn". Šiuo atveju konkrečiai įvardijama administracinė atsakomybė, o jai realizuoti, jeigu patvirtintume tokią redakciją, reikėtų papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą atskiru straipsniu. Šiuo metu numatomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas susijęs su finansinės kontrolės ir finansinės inspekcijos kūrimu. Tuo pačiu būtų galima papildyti ir atitinkamą minėto kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę būtent už valstybės kontrolierių teisėtų reikalavimų nevykdymą arba kliudymą atlikti jiems funkcijas.

Ir pagaliau 33 straipsnio 2 dalį siūloma šiek tiek pertvarkyti redakciniu požiūriu. Esmė nesikeičia, lieka tas pats, tik iš pradžių nurodyta administracinė skundų nagrinėjimo tvarka, o baigiama jau teisminiu skundų nagrinėjimu.

Štai tokie pagrindiniai pasiūlymai dėl Valstybės kontrolės įstatymo pro­jekto. Jeigu būtų priimtas, aš jau minėjau pradžioje, sprendimas pakeisti įstatymo pavadinimą, tada reikėtų padaryti redakcinius pataisymus kai ku­riuose straipsniuose ir vietoj "valstybės kontrolės" vartoti sąvoką "valstybės kontrolės departamentas".

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji deputatai, turite klausimų? Pra­šom prieiti prie mikrofono. Prašau deputatą Z.Juknevičių.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis K.Lapinskas pakomentuotų deputatams ir nutarimo projekto 3 straipsnį, kadangi tai susiję su tuo, kad komisija nutarė įstatymą vadinti Valstybės kontrolės departamento įsta­tymu ir kad pirmojo straipsnio neplėstume, o pavestume...

K.LAPINSKAS. Taip, yra parengtas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės departamento įs­tatymo įsigaliojimo tvarkos”. Jis jums išdalintas. Dėl 1 ir 2 punktų abejonių nekyla, bet dėl 3 punkto. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, kol bus pareng­tas naujas Valstybės kontrolės įstatymas, daugelio komisijos narių siūlymu numatoma pavesti Valstybė kontrolės departamentui kontroliuoti koopera­tinių žemės ūkio ir prekybos įmonių finansinę-ūkinę veiklą. Remiantis šiandien svarstomu kontrolės departamento įstatymu. Manoma, kad tai būtų laikina kontrolė, nes po to priimtas Valstybės kontrolės įstatymas galbūt išspręs kooperatinių organizacijų kontrolės funkcijas ir kontrolės vykdymą. O dabar daugelyje kooperatinių organizacijų valstybinės kontrolės faktiškai nėra, valstybinė kontrolė nevykdoma. Todėl siūloma laikinai nutarimu valstybės kontrolę išplėsti kai kurioms kooperatinėms organizacijoms, būtent kooperatinėms žemės ūkio ir kooperatinėms prekybos organizacijoms.

PIRMININKAS. Prašom deputatą R.Rudzį.

R.RUDZYS. Gegužės 17 dieną, kai jūs eilinį kartą pristatėte šio įstatymo projektą, aš buvau susirūpinęs klausimu, kaip šis įstatymas siejasi su Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu, tačiau tada mes atsakymo neišgirdome. Aš drįstu pacituoti Pagrindinio Įstatymo 92 straipsnį: "Valstybės kontrolės funkcijoms vykdyti Lietuvos Aukščiausioji Taryba steigia kontrolės organus. Jų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas". Taigi kontrolės organus jau steigiame, štai yra projektas dėl kultūros inspekcijos, kitų inspekcijų, valstybės inspekcijos, o įstatymo, kokia tvarka tai bus, kol kas nėra. Taigi mano klausimas jums, kaip teisininkui - ar pažeidžiamas Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 92 straipsnis steigti kontrolės organus nesant nustatytai jų kontrolės steigimo tvarkai? Ir nepriklausomai nuo to, kaip jūs atsakysite, aš užsiimu eilę ir paprašysiu atsakyti į antrąjį klausimą.

K.LAPINSKAS. Šis įstatymas dėl valstybės kontrolės departamento, kaip siūloma jį dabar vadinti, kaip tik ir realizuoja minėtą Konstitucijos straipsnį. Jame nustatomos Valstybės kontrolės departamento funkcijos ir uždaviniai, pagrindinės veiklos ribos ir kartu įgaliojimai, kurie suteikiami šiems nau­jiems valstybės kontrolės organams. Tai - įstatymas, kuris realizuoja šią konstitucinę normą. Aš čia nematau kažkokio prieštaravimo. Galima tik apgailestauti, kad jis priimtas vėlai. Jis jau turėjo būti priimtas. Po to bus dar kiti įstatymai, kurie realizuos šią konstitucinę normą.

PIRMININKAS. Prašom deputatą K.Antanavičių

K.ANTANAVIČIUS. Ar, jūsų manymu, verta priimti Valstybės kontrolės departamento įstatymą? Gal tegu dirba pagal ankstesnį įstatymą, todėl, kad iš principo niekas nesikeičia ir tų kontrolės inspekcijų čia prisikuria labai daug. Jūsų nuomone, ar verta tai daryti? Gal tegul dirba laikinai kontrolės organai pagal buvusią tvarką, o kai rengsime įstatymus, tada ir bandysime pakeisti. Ir kas juos egzaminuos?

K.LAPINSKAS. Dėl tokio įstatymo priėmimo būtinumo aš neabejoju. Jis reikalingas, nes daugelis ir praktikos darbuotojų, ir deputatų šiandieną teigia, kad neegzistuoja reikalinga valstybės kontrolė. Faktiškai liaudies kont­rolės koncepcija, kaip žinote, yra visiškai nepriimtina, nesuderinama su šių dienų mūsų principais (netgi konstituciniais), todėl mes ir esame priėmę sprendimą dėl Liaudies kontrolės komiteto panaikinimo. Liaudies kontro­lės komitetas funkcionuoja tik laikinai, tol, kol galų gale mes paskirsime valstybės kontrolierių, kuris šią sistemą turėtų kurti iš naujo. O tam, kad galėtų būti kuriama ši nauja valstybės kontrolės sistema, ir reikalingas įsta­tymas. Kitas dalykas - gal jis turi kokių nors trūkumų, ateityje jį tobulinsime, bet šiandien tai būtinas žingsnis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate K.Lapinskai, gal būtų galima labiau sutaupyti laiką? Prašau deputatą A.Rudį.

K.LAPINSKAS. Dėl egzaminų, tai Aukščiausioji Taryba, skirdama valstybės kontrolierių, praktiškai jį ir egzaminuos žodžiu, o dėl kitų vadovaujančių darbuotojų Valstybės kontrolės departamente bus sudaryta valstybės kontrolės taryba, kuri turės jau konkrečiai spręsti.

A.RUDYS. Aš norėjau gauti atsakymą į nedidelį klausimėlį. Sakykim, mes dabar susitarsime ir pavadinsime Valstybės kontrolės departamento įstatymu. Vadinasi, kiekviename straipsnyje, kiekviename tekste, kur tik yra "valstybės kontrolė" ji virs automatiškai "valstybės kontrolės departamen­tu", taip?

K.LAPINSKAS. Taip.

A.RUDYS. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą S.G.Ilgūną.

S.G.ILGŪNAS. Kai kurių deputatų nuomone, į valstybės kontrolę derėjo įtraukti taip pat ir kultūros paminklų apsaugos inspekciją. Kokia jūsų nuo­monė dėl to?

K.LAPINSKAS. Šiuo atveju įstatymas tiesiogiai to klausimo neišsprendžia, bet pagal paties įstatymo struktūrą ir turinį galima tai padaryti, nes vienas iš įstatymo objektų yra valstybės nuosavybės apsauga, valstybės nuo­savybės kontrolė. Jeigu turėsime omenyje kultūros paminklus, kurie yra valstybės nuosavybėje, suprantama, kad plačiąją prasme jie taip pat tampa valstybės kontrolės objektais. Ir tai galima padaryti.

S.G.ILGŪNAS. Gal galima būtų tai daryti kartu įtraukiant ir kitas inspekcijas, ar reikėtų išskirti kultūros paminklų inspekciją?

K.LAPINSKAS. Čia jau Valstybės kontrolės departamento vidinės struk­tūros klausimai - ar bus skyriai, ar atskira inspekcija dėl kultūros paminklų. Tai ateities dalykas. Jeigu parlamentas nuspręstų, kad tie objektai yra tokie svarbūs, kad juos reikia išskirti iš valstybės kontrolės sistemos ir sukurti naują, atskirą valstybės kontrolės struktūrą, tai čia jau parlamento ateities klausimas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą R.Rudzį.

A.RUDZYS. Ačiū. Aš iš tiesų dėkingas parlamento teisininkams už tokį demokratišką priėjimą prie įstatymo. Nesvarbu, nuo ko švarką siūti - nuo rankovės ar nuo atvartų, vis tiek jis kam nors tiks. Taigi, ar nebūtų racionaliau pirmajame punkte įsigaliojimo datą nustatyti nuo liepos 1 dienos? Tai būtų bent jau po to, kai pirmuoju svarstymu birželio 20-ąją bus pateiktas valstybės kontrolės organizavimo, steigimo, tvarkos ir apskritai visos tos sistemos įstatymas. Ar nebūtų racionaliau vienu mėnesiu nukelti šio įstaty­mo įsigaliojimą?

K.LAPINSKAS. Dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Šis įstatymas pirmiausia reikalingas tam, kad mes galėtume paskirti valstybės kontrolierių, kuris pagaliau galėtų pradėti formuoti naują, paremtą naujais principais valstybės kontrolės sistemą. Jeigu mes nukelsime įsigaliojimo datą, tuo pačiu mes nukelsime į priekį ir valstybės kontrolieriaus skyrimą, taigi ir šios naujos institucijos suformavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis kolega! Logikos požiūriu išeina, kad jeigu šiandien, sakysim, bus patvirtintas Valstybės kontrolės departamento įstatymas, tai tampa precedentu, kad visi kiti valstybės departamentai - ir Aukščiausiosios Tarybos lygiu, ir Vyriausybės lygiu - įgyja galimybę savo iš esmės statutines pozicijas arba nuostatuose išdėstytas kompetencijos ribas tvirtinti įstatymu. Sakykite, kaip iš tikrųjų, jūsų nuomone, turėtų būti ir kaip bus perspektyvoje? Ar bus, pavyzdžiui, kitų departamentų ir ministerijų nuostatai, ar įstatymais tai reikės daryti, nes šis įstatymas - tai pirmoji "a" raidė formuojant toliau teisinę kultūrą ir visą mechanizmą?

K.LAPINSKAS. Taip, šiuo atveju tai teisės formos klausimas, bet mums nebeliko kitos išeities. Iškilus diskusijai, kad valstybės kontrolės sąvoka mums nepriimtina ir kad valstybės kontrolę reikia traktuoti plačiąja prasme, o ne šiuo aspektu, kaip parengtas šis įstatymo projektas, tam, kad baigtume šią diskusiją ir kad galų gale galėtų pradėti funkcionuoti ši valstybės kontrolės institucija, mes priėmėme sprendimą pakeisti pavadinimą. O dėl įstaty­mo turinio, tai kiekvienu atveju turbūt sprendžia Aukščiausioji Taryba.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai, ačiū pranešėjui. Ar kas nors norite pasisakyti bendrai dėl viso įstatymo, ar galima pradėti svarstyti straipsniais? Prašau deputatą K.Antanavičių.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai! Sakyčiau, tas įstatymas ir jo gimimas yra gana sunkus pavyzdys bendrosios koncepcijos stokos. Todėl, kad iš principo tas įstatymas dabar nieko nepakeičia, tik vietoj "liaudies kontrolės" pasidaro "Valstybės kontrolės departamentas". Funkcijos visos lieka beveik tokios pačios. Kai buvo sumanytas tas Valstybės kontrolės įstatymas, jis buvo sumanytas kaip bendras įstatymas, tai yra ką turi valstybė kontroliuoti naujose ekonominėse sistemose, naujoje valdymo sistemoje, ir buvo manoma, kad reikia suteikti aukštą rangą, tai yra įkurti tokio lygio valstybės kontrolės organą kaip prokuratūra. Todėl buvo manyta, kad valstybės kontrolierius greta Respublikos prokuroro bus atskaitingas tik Aukš­čiausiajai Tarybai. Dabar susidaro situacija, mano požiūriu, visiškai nepriimtina. Štai valstybės kontrolės organui pavedama kontroliuoti tik valstybinių įmonių veiklą, toliau įkuriama Aukščiausiajai Tarybai atskaitinga paveldo ar kultūros paminklų inspekcija ir sakoma, kad tos inspekcijos reikalingos todėl, kad tai yra svarbūs dalykai. Tikrai reikia sutikti, kad, sakysim, gamtos turtai ar kultūros paminklai labai svarbūs, bet aš jokiu būdu negalėčiau sutikti, kad valstybinė autoinspekcija yra mažiau svarbi.

Paminklas griuvo negriuvo (visaip dar gali būti), o štai jeigu suvažinėjo ar užmušė žmogų? Vadinasi, autoinspekcija turi būti taip pat Aukščiausiosios Tarybos organas.

Imkime darbo apsaugos klausimus. Darbo apsaugos inspekcija taip pat betarpiškai susijusi su žmogaus gyvybe, žmogaus sveikata, vadinasi, darbo apsaugos inspekcija turi būti Aukščiausiosios Tarybos arba valstybinis orga­nas ir tokiu būdu prieiname prie absurdo. Mums reikia sukurti iš tiesų vieną valstybės kontrolės organą, kuris apimtų visą valstybinę kontrolę, turėdamas savo padalinius regionuose ar apskrityse, be to, įkurti savivaldybių kontrolės tinklą. Savivaldybės turi pačios kontroliuoti gamtos apsaugos klausimus, o šis departamentas, sakysim, valstybės kontrolierius leistų įstatymus, kuriais būtų nustatytos labai griežtos baudos. To departamento inspektoriai kont­roliuotų tik pačių savivaldybių veiklą atitinkamose srityse, o kolūkių veiklą, atskirų gamintojų veiklą kontroliuotų savivaldybių kontrolės organas. Todėl aš manau, kad mes turime iš principo nuspręsti, ar mes iš tiesų prie Aukščiausiosios Tarybos įkursime tokį išpūstą aparatą. Mano nuomone, tokia koncepcija yra nepriimtina ir departamento įstatymo neturėtų būti, o turėtų būti, kaip teisingai pastebėjo E.Grakauskas, valstybės kontrolės departamento statutas arba įstatai.

PIRMININKAS. Prašau gerbiamąją Ministrę Pirmininkę.

K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji deputatai! Mano pozicija labai panaši į deputato K.Antanavičiaus tik ką išsakytą. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad kontrolės funkcija yra viena iš svarbiausių keturių, o gal penkių (priklausomai nuo to, kaip mes dalinsime) valstybės valdymo funkcijų ir labai sunku įsivaizduoti, kaip galima būtų kontrolę perkelti į valstybės kontrolieriaus arba kontrolės departamento lygį. Žinoma, aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad apskritai valstybės kontrolės funkcija kaip tokia yra neprasminga. Išeitų, kad prie Aukščiausiosios Tarybos pagal kompetencijos pasiskirstymą turėtų būti kontrolė įstatymų vykdymo prasme. O formuluoti taip, kaip suformuluota 9 straipsnyje nuo 1 iki 3 punkto ir toliau, tai išeitų, kad kontroliuoja finansinę ūkinę veiklą ir teisėtumo, tikslingumo bei efektyvumo prasme. Ką reiškia kontroliuoti finansinę veiklą tikslingumo ir efektyvumo prasme? Mes dabar demokratizavome įmonių steigimąsi, tarp jų, sakysim, bendrų įmonių su užsienio partneriais, ir tokį tikslingumą pasvers rinka, įvertins pati rinka. Dabar atsiranda valstybės kontrolierius, kuris, neaišku kokiais kriterijais vadovaudamasis, tą tikslingumą įvertins ir konstatuos. Aš galėčiau surasti kitų punktų (10 straipsnis) - sąvokos vilkinimas, biurokratizmas ir taip toliau yra sunkiai išmatuojami dalykai. Iš viso tada kyla pavojus, kad bet kuris iš mūsų tuojau gali būti pasmerktas, pasakius, kad jis biurokratas, vilkintojas ir gali būti patrauktas atsakomybėn. Manau, kad šia prasme valstybės kontrolė užsimojo aprėpti visas kontrolės formas ir būti kontrolierius virš visko. Na, ir susisieja su tuo ką tik girdėtu, kaip supratau, daugelio (jeigu ne daugumos) deputatų pasiūlymu 9 straipsnyje įrašyti, kad kontroliuojama taip pat ir Vyriausybė. Taigi kontrolė tampa viršvyriausybiniu valdymo organu. Aš kalbu valdymo todėl, kad kontrolė yra valdymo funkcija. Ne įstatymų leidybos, o valdymo funkcija. Taigi šia prasme ir konceptualia prasme aš matau čia nepaprastai daug prieštaravimų, taip pat ir konstitucinio pobūdžio, Vyriausybės įstatymui, kurį priėmėme, bet kuris reguliariai yra keičiamas. Tada kyla klausimas - kas gi vykdo Vyriausybei pavestas savininko funkcijas? Jeigu visos finansinės ūkinės veiklos kontrolės funkcija yra pavedama valstybės kontrolieriui, tada savininko funkcijas mes perkeliame iš Vyriausybės į kontrolieriaus sistemą, į kontrolės sistemą. Tai - medžiaga tiesiog apmąstymui, informacija, į kurią galima būtų atsižvelgti svarstant šį klausimą.

Vyriausybė pateikė konkrečius pasiūlymus dėl atskirų klausimų. bet aš manau, kad jie nelabai esminiai palyginus su pagrindinėmis pastabomis. Norėčiau suformuluoti dar vieną klausimą. Jeigu iš tikrųjų taip - finansinė-ūkinė kontrolė sutelkiama valstybės kontrolieriaus rankose arba departamente, tai kuo Aukščiausioji Taryba tikra, kad būtent šis aparatas bus labiau patikimas negu Vyriausybė, kurios kontrolėje yra toks aparatas? Aš nežinau, kur tie motyvai. Galbūt Aukščiausioji Taryba juos turi?

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors norite kalbėti? Deputate K.La­pinskai, prašom į tribūną ir tada balsuosime.

K.LAPINSKAS. Suprantama, tenka sutikti su gerbiamųjų prelegentų mintimis apie tai, kad kai kuriasi daug kontrolės organų, tai nėra geras dalykas, bet turbūt dar blogesnė padėtis, kai mes iš viso neturime kontrolės. Kai praktiškai dabar atkurta valstybė neturi patikimos kontrolės sistemos. Aš kartoju komisijos narių, specialistų, kurie dirba šioje srityje, žodžius. Todėl šiandien mes turėtume pasiryžti vis dėlto žengti tuos pirmuosius žingsnius kuriant valstybės kontrolės sistemą ir kuriant valstybės kontrolės sistemą naujais pagrindais, naujais principais, kurie, drįstu teigti, yra šiame įstatymo projekte formuluojami. Jeigu mes suvoksime, kokie yra trūkumai, kaip reikia toliau tobulinti šią mūsų kontrolės sistemą, ypač po to, kai paruošime tą bendrą, generalinį valstybės kontrolės įstatymą, galėsime reformuoti esamas struktūras. Bet kažkada pradėti reikia. Ir šiuo atveju kenčia valstybės interesai.

Dėl premjerės teiginių, kad čia mėginama įsiveržti į Vyriausybės veikos sritį, aš nelabai norėčiau sutikti. Gal kai kurie tokie norai yra, sakysime, gauti iš parlamento tam tikrą informaciją, kaip funkcionuoja valdymo apa­ratas. Čia tik tokie norai. Tarkim, 10 straipsnyje, kur įvardinami Valstybės kontrolės departamento uždaviniai valstybės aparato atžvilgiu, tai šiuo atveju ne detalės turimos omenyje, bet apskritai, kad parlamentas iš viso turėtų kažkokią informaciją apie valstybės aparato būklę, nes kas gi tą valstybės aparatą formuoja, kuria ir turi prižiūrėti, vykdyti aukščiausią kontrolę? Tai - valstybės parlamento funkcija prižiūrėti ir numatyti, kaip toliau tobulinti ir įstatymus, ir pagaliau tą valstybės aparatą.

Tas pats ir dėl 9 straipsnio 1 punkto, kai ten rašoma, kad valstybės kontro­lė turės tikrinti finansinių valstybės biudžeto lėšų naudojimą ne tik teisėtumo, bet ir tikslingumo ir efektyvumo požiūriu. Tai vėlgi įvertinimas, kaip valstybės lėšos naudojamos. Ar pagrįstai, ar teisingai, tai yra bendras mums vertinimas, nes biudžetą juk tvirtina Aukščiausioji Taryba. Biudžeto įvykdymo ataskaitas - taip pat Aukščiausioji Taryba. Kad šitas darbas nebūtų vykdomas aklai, reikia, kad parlamentas nuolat turėtų informaciją apie biudžeto lėšų naudojimo efektyvumą. Efektyvumą plačiąja prasme, o ne kiekvieną kapeiką įvertinti. Todėl suprantu premjerės rūpestį dėl to, kad nebūtų paliestos Vyriausybės vykdomosios valdžios prerogatyvos. Galbūt 9 straipsnio paskutinėje dalyje žodžių "Ministrų Taryba" ir nevertėtų išbraukti, kad nebūtų sudaryta bent dabar tiesioginė galimybė Valstybės kontrolės depar­tamentui kontroliuoti ir Vyriausybę. Šia prasme galbūt reikalingas pasitikėjimas Vyriausybe, kurią parlamentas taip pat formuoja ir kontroliuoja. Gal­būt nuo pasiūlymo išbraukti šiuos žodžius reikėtų atsisakyti. Kitaip tariant, palikti ir pačią Aukščiausiąją Tarybą, ir Vyriausybę, ir Lietuvos banko veiklą už Valstybės kontrolės departamento veiklos ribų.

Dėl kitų pasiūlymų - jie turėtų būti sprendžiami balsavimu. O ateityje, kai mes turėsime praktiką, galėsime grįžti prie valstybės kontrolės instituto.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas E.Grakauskas po baigiamojo žodžio dar nori pasisakyti. Jūs paklausti norėjote? Prašom.

E.GRAKAUSKAS. Gerbiamasis kolega, jūs teigėte, kad 1 straipsnio nega­lima revizuoti dėl to, kad balsuota už jį ir jis yra patvirtintas. Tačiau deputa­tas A.Rudys kėlė klausimą, kad visur, kur vartojama sąvoka "valstybės kont­rolė", reikės pridėti "departamentas". Jūs tai patvirtinote. Vadinasi, į pirmąjį straipsnį reikės įrašyti šį žodį, taip? Todėl aš iš karto papildomai noriu paklausti, ar netikslinga vis tik būtų priimti tą pasiūlymą, išplečiant sąvoką, kad "tikrina ir kitas įstatymų nustatytas valstybinės veiklos sritis". Tuo la­biau kad ir nutarime prie įstatymo, ir pasiūlymuose yra tų sričių...

K.LAPINSKAS. Šie pasiūlymai - vietoj valstybės kontrolės įrašyti žodį "departamentas" - "valstybės kontrolės departamentas" yra tik redakcinio pobūdžio. Jie neesminiai. Jie pačios koncepcijos neliečia ir negriauna įstatymo koncepcijos. Čia ne tik 1 straipsnyje - ir 2, ir 3, ir 4 - visur reikės įrašyti žodį "departamentas" vietoj "valstybės kontrolės". Būtent todėl, kad nereikėtų griauti įstatymo koncepciją ir išlaikyti valstybės lėšų naudojimo kont­rolės teisę ir valstybės turto kontrolę, nutarimo 3 punkte kaip tik ir siūloma laikinai pavesti šiam Valstybės kontrolės departamentui tikrinti kai kurių kooperatinių organizacijų veiklą, taip pat remiantis šia sistema, nes padėtis šiuo atveju iš tiesų atrodo bent kiek paradoksali. Įsivaizduokime, tarybinių ūkių veiklą kontroliuos Valstybės kontrolės departamentas, tuo tarpu kolūkiai pagal įstatymą jau neįeitų į valstybės departamento kontrolės sritį. Todėl šiuo atveju ir norima išplėsti tuo nutarimu. Juo labiau kad kolūkiai turbūt, kaip mes diskutavome vakar ir užvakar, mirštanti struktūra žemės ūkyje. Taigi net ir šiuo požiūriu kažin ar tikslinga pačiame įstatyme juos minėti. Tokiu būdu laikinai tas funkcijas mes pavedame specialiu nutarimu šiam naujai steigiamam organui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar aš teisingai supratau, kad deputatas K.Antanavičius ir Ministrė Pirmininkė siūlė visai nepriimti šio įstatymo? Ar ne toks buvo pasiūlymas?

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau rekomenduoti dar kartą pakeisti pava­dinimą ir pavadinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento nuostatais. Tai yra nuostatai, ne įstatymas, o nuostatus mes galime priimti. Aš taip siūlyčiau, o įstatymo tokio nepriimti.

PIRMININKAS. Ačiū.

B.V.RUPEIKA. Ar galima priminti posėdžio pirmininkui?

PIRMININKAS. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Diskusijos pradžioje taip pat buvo siūlyta, jog šis įstatymas, kaip jis bebūtų suformuluotas, būtų priimtas nuo sekančių metų. Buvo motyvuojama ir dėl lėšų, kurios šiuo metu gaunamos iš Maskvos šiai veiklai finansuoti, ir dėl kitų motyvų, kuriuos šiandien paminėjo profesorius K.An­tanavičius ir premjerė...

PIRMININKAS. Man atrodo, tai aptarėme, kalbėdami apie nutarimą dėl jo įgyvendinimo. Ar aš teisingai supratau?

B.V.RUPEIKA. Tai mes balsuosime už nutarimą, ir tas pasiūlymas siejasi su deputato K.Antanavičiaus pasiūlymu.

PIRMININKAS. Nė kiek, manyčiau, nes jūsų pasiūlymas ir nutarimas ­dėl termino, o deputato K.Antanavičiaus - dėl formos. Kada prieisime iki nutarimo dėl įstatymo įsigaliojimo, tada, be abejo, jūsų pasiūlymas bus įver­tinamas ir dėl jo bus balsuojama. Prašau.

Z.JUKNEVIČIUS. Aš norėčiau repliką deputatui K.Antanavičiui. Negalima šio dokumento paversti nuostatais, kadangi valstybės kontrolieriui suteikiami tam tikri įgaliojimai - ir skirti pinigines nuoskaitas, ir nušalinti nuo darbo, o nuostatuose tokių įgaliojimų mes suteikti negalime. Taigi, ar nuos­tatai, ar įstatai - tai jau ne valstybinio organo dokumentas. Todėl aš siūlau pritarti, kaip siūlo ir komisija, Valstybės kontrolės departamento įstatymui.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu replikuoti, kad kiekviena ministerija dirba pagal savo nuostatus. Nėra Žemės ūkio ministerijos įstatymo, nėra atskiro Vidaus reikalų ministerijos įstatymo. Yra Vyriausybės įstatymas. Tai nėra joks argumentas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą V.Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau priminti profesoriui K.Antanavičiui, kad nuostatai bus priimti po to, ir juose bus numatyta, kaip jie dirba, o čia yra įstatymas. Man atrodo, viskas aišku ir nėra ko ginčytis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Gaila, kad deputatas K.Antanavičius, dalyvavęs vakar šio projekto svarsty­me, šių savo minčių neišdėstė komisijoje, o tik dabar, kai, atrodo, viskas suderinta.

K.ANTANAVIČIUS. Aš prašau žodžio.

PIRMININKAS. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš išsakiau tas mintis. Jeigu jūs buvote, tai turite atsiprašyti manęs.

PIRMININKAS. Taip, aš buvau.

K.ANTANAVIČIUS. Tai ar atsiprašote?

PIRMININKAS. Prašom užbaigti. Tada aš žiūrėsiu, ar jūs teisybę sakote.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis K.Lapinskai, išsakiau tas mintis? Kad toks departamento įstatymas yra ne įstatymas ir kad visos kontrolės inspekcijos turi įeiti į valstybės kontrolę. Taip? Buvo ta kalba pasakyta.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės, gerbiamasis profesoriau. Tik prašo­me tada pratęsti, kad iš tikrųjų buvo kalbama apie tai, kad reikalingas bendras įstatymas, bet kadangi bendro nepavyko parengti, o šis įstatymas tapo kontrolės departamento įstatymu, tai reikia priimti departamento įstatymą ir rengti bendrą įstatymą. Štai tuo pasibaigė kalba.

K.ANTANAVIČIUS. Bet juk departamentas yra vienas organas. Na, prii­mkite, man tai kas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Atsiprašau, vieną minutėlę. Gerbiamoji Ministre Pirmininke, deputatas K.Antanavičius pareiškė, kad jis nesiūlo visai nieko nepriimti šiandien - aš taip supratau. Ar jūsų pasiūlymas buvo visai nieko nepriimti?

K.D.PRUNSKIENĖ. Mes nebuvome susitarę su deputatu K.Antanavičiu­mi, ir nežinau, kodėl dabar norima sujungti mūsų pozicijas.

PIRMININKAS. Ne, dabar aš kaip tik išskiriu.

K.D.PRUNSKIENĖ. Ačiū. Aš išsakiau savo poziciją. Ypač mane neramina funkcijų suabsoliutinimas. Noriu atkreipti dėmesį, kad deputato K.La­pinsko pacituota dalis iš 9 straipsnio yra tik pirmoji dalis. Toliau kalbama apie finansinę ūkinę kontrolę, kuri iš tikrųjų užsimojo gerokai plačiau negu biudžeto sąmatos arba išlaidų dalies kontrolė pačia bendriausia prasme. Tai kaip dabar suprasti - ar tai, ką kalbėjo gerbiamasis K.Lapinskas, bus įstaty­mo turinyje, ar tai, kas parašyta? Aš nesiūlau priimti ar nepriimti. Aš pap­rasčiausiai prašau atsižvelgti į tas pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar teisingai mes supratome, kad Vyriausybė buvo davusi kai kurias pastabas rengėjams nuo Vyriausybės?

K.D.PRUNSKIENĖ. Pirmoji pastaba kaip tik surašyta labai bendrai. Jeigu tai, ką aš kalbėjau, detalizuotume pagal straipsnius, tai reikėtų keisti kon­cepciją ir parašyti naują dokumentą, bet dėl to šiandien turbūt nesvarstoma, kaip aš supratau. Vadinasi, belieka tik pasilikti nuošalyje, nes apskritai aš laikausi kitos koncepcijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, kiek aš supratau, nieko nepriimti šiandien nėra pasiūlymų. Tada lieka deputato K.Antanavičiaus pasiūlymas arba pavadinti šį tekstą nuostatais ir juos patvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje, arba priiminėti taip, kaip siūlo autoriai - Valstybės kontrolės departamento įstatymą. Prašau deputatą K.Lapinską.

K.LAPINSKAS. Noriu priminti, kad pačiame įstatymo projekte rašoma apie tai, kad Valstybės kontrolės departamentas dar turės savo statutą. Dar bus statutas, o šiuo atveju čia yra pagrindiniai principai, kaip kuriamas, kaip formuojamas Valstybės kontrolės departamentas, ši institucija. Ir tokio po­būdžio įstatymų yra. Pagaliau mes paimkime Vyriausybės įstatymą. Ar tai ne struktūrinis įstatymas? Pagal savo struktūrą visiškai analogiškas įstatymas. Jau mūsų priimtas. Aš manau, kad mes apskritai turėtume priimti ir Lietuvos Respublikos ministerijų įstatymą, kuriame reikėtų nustatyti pagrindinius bendrus uždavinius, galbūt ir tam tikrus visų ministerijų struktūros principus. Policijos arba milicijos įstatymas - tai taip pat įstatymas. Prokuratūros įstatymas vėlgi struktūrinio pobūdžio įstatymas. Taigi šia prasme nėra jokios naujovės.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis deputate K.Lapinskai. Jūsų nuomonė aiški. Ar norite dar kas nors pasakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji deputatai, prašome rimties. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad, kaip siūlo projekto autoriai, būtų priimtas Valstybės kontrolės departamento įstatymas? Kas už - prašom pakelti mandatus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 87.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kitaip sakant, kas už deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą, kad būtų priimti Valstybės kontrolės departamento nuostatai?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 21.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Prašom pakartoti - kiek buvo už? 87, jeigu aš neklystu. Balsų dauguma nuspręsta priimti įstatymą. Ar kas nors abejoja dėl pavadinimo?

"Pirmasis straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingas kontrolės organas, tikrinantis valstybės finansinių lėšų ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat valstybės turto apsaugą". Ar yra kitų pasiūlymų? Prašom deputatą E.Grakauską. Deputatą K.Lapinską paprašyčiau į tribūną, nes aš ne visus pataisymus turiu.

E.GRAKAUSKAS. Buvo pasiūlymas pastraipą pratęsti - "taip pat kitos įstatymu nustatytos valstybinės veiklos sritys".

PIRMININKAS. Gal jūs galėtumėte motyvuoti ir paaiškinti, kas turima omenyje?

E.GRAKAUSKAS. Aš, pateikdamas klausimus gerbiamajam prelegentui, pateikiau motyvus. Pagrindiniai motyvai yra tokie, kad ir pataisose, kurias pateikė pranešėjas, ir nutarime dėl įsigaliojimo tvarkos yra numatytos atitinkamos veiklos sritys, kurios yra platesnės negu sąvokos, išdėstytos čia ­finansinės lėšos, materialiniai ištekliai ir panašiai. Vienas iš svarbiausių motyvų - tai neuždarytų kelių perspektyvoje valstybinės veiklos kontrolės departamentui aprėpti tas reikalingas veiklos sritis, kurias nustatys atitinkamai naujieji veiklos įstatymai.

PIRMININKAS. Ką mano deputatas K.Lapinskas apie šį pasiūlymą?

K.LAPINSKAS. Manyčiau, kad toks pasiūlymas yra nepriimtinas, nes jis išplėstų Valstybės kontrolės departamento veiklos ribas. Abejones dėl šio departamento veiklos ribų išsakė premjerė. Būtent pirmasis straipsnis po to padeda mums suderinti ir kai kurias kituose straipsniuose (taip pat ir 9-­ajame straipsnyje) minimas pozicijas. Čia įvardinti du pagrindiniai objektai: valstybės biudžeto lėšos, taip pat valstybinis turtas. Štai jų kontrolė.

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Rudį.

A.RUDYS. Aš norėčiau priminti gerbiamajam K.Lapinskui, kad nagrinėjant šį projektą Biudžeto komisijoje, buvo susitarta, jog dėl to, kad reikia skubiai priimti šį dokumentą, mes nediskutuojame daugiau dėl kitų funkcijų. Bet kartu buvo susitarta, kad šis įstatymo projektas liks atviras tolesniam jo funkcijų plėtimui. Man atrodo, tas pasiūlymas, kurį deputatas E.Grakauskas pateikė, nepakenks.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate A.Rudy. Man regis, jeigu įrašytume šią pastabą, reikėtų papildyti, tarkim, ir 9 straipsnį, kur išvardinti pagrindiniai uždaviniai.

A.RUDYS. Ne, nebūtina.

PIRMININKAS. O aš manau, kad tam, kad jis veiktų - būtina. Nes papildant 9 straipsnį galima prireikus papildyti ir pirmąjį straipsnį. Vadinasi, dabar būtų galima priimti taip, kaip yra, ir jūs nebesiūlote balsuoti dėl savo pasiūlymo. Vis dėlto siūlote balsuoti? Ačiū. Papildymas yra. Prašom dar pakartoti, gerbiamasis E.Grakauskai, kad nebūtų iškreipta.

E.GRAKAUSKAS. Žodelius "taip pat" perkelti į sakinio galą ir papildyti "taip pat kitos įstatymu nustatytos valstybinės veiklos sritys".

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Aš dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom.

J.PRAPIESTIS. Mes turime vengti įstatyme tokių formuluočių "ir kiti", "ir taip toliau", "ir panašiai". Nes paskui šia formuluote gali pridengti faktiškai ką nori. Mes turime tikslą - priimti Valstybės kontrolės įstatymą, tai ir priimkime jį, o vėliau galėsime tą įstatymą papildyti, atitinkamai darant pataisas. O tokių, dar kartą kartoju, neapibrėžtų formuluočių įstatyme neturėtų būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Abi nuomonės aiškios. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip projekte, nepraplečiant žodžiais "kitas valstybinės veiklos sritis"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 80.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų papildyta žodžiais "taip pat kitas įstatymu nustatytas valstybinės veiklos sritis"?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 9.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto variantas. Gerbiamieji deputatai, pertrauka iki 12 valandos.

 

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašome sėstis į savo vietas. De­putatas K.Antanavičius, kaip pamenate, prašė penkių minučių informacijai, to paties prašė ir deputatas E.Klumbys. Be to, dalyvauja energetikos ministras, kuris mūsų pageidavimu galėtų suteikti informaciją. Gerbiamieji deputatai, pasitarkime, kaip elgsimės toliau? Ar jūs sutinkate, kad padarytume 20 minučių pertrauką įstatymo svarstyme ir išklausytume deputatų K.Antanavičiaus, E.Klumbio ir energetikos ministro informaciją prieš išvykstant pas rinkėjus? Niekas neprieštarauja? Prašome gerbiamąjį deputatą K.Antanavičių.

K.Antanavičiaus informacija apie dalyvavimą Europarlamento darbe

K.ANTANAVIČIUS. Norėčiau pateikti jūsų dėmesiui informaciją iš kelionių į Boną, Strasbūrą ir Kairą. Pirmiausia tai, kas yra svarbu mūsų Aukščiausiajai Tarybai. Fridriko Eberto fondas suorganizavo tokį simpoziumą "Baltijos šalių politinis ir ekonominis vystymasis". Jame dalyvavo švedai, norvegai, danai, suomiai ir t.t. Čia gimė idėja, kurią paskui plėtojome dėl Nordic House. Pas juos, matyt, jau anksčiau buvo ta idėja, tai - Šiaurės namų kūrimas. Dabar, kada neturime galimybės diplomatiniu lygiu sudaryti kokias nors atstovybes, yra pasiūlymas Stokholme, Berlyne, Kopenhagoje, Helsinkyje surasti buvusias Lietuvos - Latvijos - Estijos atstovybes - pasiuntinybes ir viename kuriame nors pastate įkurti Baltijos šalių namus, kur vyktų ekonominis, kultūrinis ir humanitarinis bendravimas. Jeigu tam pritartų Aukščiausioji Taryba (apie tai aš informavau Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką), reikėtų parašyti Aukščiausiosios Tarybos raštus atitinkamoms ša­lims su iniciatyva. Tai būtų, man atrodo, labai gera priemonė turėti savo atstovybes kartu su latviais ir estais tose šiaurės šalyse.

Taip pat turėjome susitikimą su Šlezvigo-Holšteino žemės ministru, tikriau sakant, ministre. Jie norėtų su Lietuva sudaryti bendradarbiavimo sutartį. Manau, kad mums reikėtų nedelsiant tokią sutartį sudaryti. Aš nemanau, kad mums tai būtų koks nors pažeminimas, reikėtų būti labai jau save gerbiantiems, kad negalėtume bendrauti su Vakarų Vokietijos žeme, o turime bendrauti tik su valstybe. Manau, mums tai būtų priimtina.

Taip pat turėjome susitikimą su visa Duisburgo miesto vadovybe ir ober­burgomistru Krinksu - jis nori pratęsti bendravimą su Vilnium ir skiria specialias stipendijas administratoriams ir naujoms savivaldybėms ugdyti. Reikėtų tuo nedelsiant pasinaudoti. Mes informavome Vilniaus miesto Ta­rybą. Norėčiau, kad parlamentas taip pat žinotų. Yra pasiūlymas ir iš Danijos, kad mūsų Respublikos miestai ir atskiros visuomeninės organizacijos užmegztų tiesioginius ryšius su atitinkamais Danijos miestais. Jūs, kaip de­putatai, galėtumėte pasiūlyti parašyti atitinkamus raštus, pasirinkti miestus. Kaip jūs žinote, Strasbūre Europos parlamente buvo keliamas klausimas svarstyti Baltijos problemą praėjusioje sesijoje. Tačiau, susilaikius socialdemokratų ir socialistų partijoms, tas klausimas nebuvo įtrauktas į dienotvarkę, o tvirtai sutarta (aktyviai mums veikiant - mes parašėme atitinkamus laiškus visiems socialdemokratų partijų atstovams, kad jeigu jūs dabar mūsų nepriimsite, tai bus smūgis peiliu į nugarą visam socialdemokratiniam judėjimui, mes gavome jų atsiprašymo laiškus), kad birželio 11 dieną bus svarstomas Baltijos šalių klausimas. Mes, parlamentas, turėtume parengti savo nuomonę. Aš sakyčiau, būtų labai gerai, jeigu parlamente mes net apsvarstytume kreipimąsi į Europarlamentą, išreikštume, ko mes norime, ir pasiūlytume savo rezoliucijos projektą. Jeigu mes nedirbsime tuose parlamentuose, tai mes neturime teisės ir piktintis. Kartais sakoma, štai Europarlamentas nepriėmė. Reikia parengti su visomis politinėmis frakcijomis, reikia ten dirbti, pateikti jiems savo pasiūlymus. Todėl aš ir prašiausi, kad man leistumėte kalbėti, nors jau beveik visa savaitė praėjo po to sugrįžimo.

Turime oficialius pakvietimus į Briuselį birželio 7-9 dienomis. Ten ren­giamas bendras Europarlamento ir Eurotarybos posėdis - socialistų – socialdemokratų frakcijų pasirengimas Helsinkiui - 2. Aš manau, kad mums visiems reikėtų labai rimtai užsiimti ir bandyti pasiekti (ar pasieksime, dar klausimas), kad Helsinkio - 2 dienotvarkėje būtų įrašytas Lietuvos - Latvijos - Estijos klausimas kaip Antrojo pasaulinio karo užbaigimo klausimas.

Kaire - socialdemokratų internacionalo viename leidinyje buvo parašyta, kad Baltijos klausimas turi būti svarstomas Baltijos šalių derybose su Tarybų Sąjunga. Aš pasiekiau, kad tai būtų išbraukta ir liktų tik "svarstomas derybo­se". Pagrindinis motyvas buvo tas, kad mes į šį katilą pakliuvome nesusitarę su Sovietų Sąjunga, o parduoti JAV, Anglijos ir Prancūzijos, ir Tarybų Sąjungos priimti. Kas jiems davė teisę mus parduoti 1945 metais? Tai dabar tegul jie patys pradeda svarstyti tą klausimą. Tokiu būdu mes turime visiškas tarptautines teises, kad mūsų klausimas, kaip Antrojo pasaulinio karo reliktas, būtų įtrauktas į Helsinkio - 2 dienotvarkę. Jeigu mes dabar aktyviai neveiksime visais šitais kanalais, aišku, tas klausimas nebus įtrauktas, ir visi ramiai sau gyvens.

Trečiasis klausimas - į mūsų parlamentą nori atvykti Europarlamento žaliųjų frakcija. Aš manau, jeigu parlamentas pritars ir mūsų žalieji imsis tos iniciatyvos, būtų gerai. Taip pat nori atvykti Europarlamento vaivorykštės frakcija. Vaivorykštės frakcija - tai regionalistai, tai yra baskai, flamandai, korsakiečiai, airiai, škotai. Jie nėra mūsų lygmens, be abejo. Tačiau mus Europarlamente remia visaip, kaip tik gali. Jie nori atvykti birželio 17 dieną, tiesiai iš Strasbūro. Ar mes priimsime, ar nepriimsime? Čia reikėtų vėl parlamento sprendimo.

Ir dar. Nyderlandų deputatas Kaufurdas dabar yra Baltijos šalių atstovas Europarlamente. Jis pats pasiūlė, kad reikia sudaryti delegaciją. Taip vadinasi struktūriniai padaliniai Europarlamente: frakcijos ir delegacijos. Delegacijos panašiai kaip pas mus komisijos. Jeigu Europarlamente sudaroma Baltijos delegacija (tai nereiškia, kad tik Lietuva, Latvija ir Estija, Baltijos ­- tai ir Danija, Švedija, ir mes į vieną struktūrą su jais įeiname), tuomet ji visą finansavimą gauna iš Europarlamento ir turi teisę pakviesti visus reikalingus specialistus taip pat ir iš Lietuvos, Latvijos ar Estijos nuolatiniam darbui. Tam reikia mūsų parlamento kreipimosi į Europos parlamentą, kad tokią delegaciją sukurtų. Aš manau, kad mes turėtume imtis šios iniciatyvos. Krei­pimųsi projektus mes jau parengėme, pateiksime Užsienio reikalų komisijai ir parlamento dėmesiui.

Ir paskutinis dalykas. Socialdemokratų partija Kaire de facto atstatyta Socinterno sudėtyje. De jure bus, matyt, atstatyta (bent kaip pažadėta) spalio mėnesį Niujorko Taryboje. O priežastis ta, kad estai nėra pateikę savo duomenų, prašymų ir atitinkamų išvadų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą E.Klumbį.

E.KLUMBYS. Aš noriu pratęsti tai, apie ką kalbėjo profesorius K.Anta­navičius, kadangi darbas buvo dirbamas paraleliai, be to, teko ilgesnį laiką būti Briuselyje. Briuselyje praktiškai sukurtas Lietuvos krikščionių demok­ratų partijos informacijos biuras, kuris pagal susitarimą atstovaus Lietuvos Respublikos interesams prie Europos parlamento Briuselyje. Visais tais klausimais taip pat buvo kalbėta Prancūzijos senate su Prancūzijos senato pirmininku Alenu Poeru, susitikta su Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos nariu ponu Jungu, kuris pasakė, kad Lietuvai reikia daryti pir­muosius žingsnius, įstojant į Europos Tarybą. Jie jau laukia neoficialių kontaktų su Lietuva, reikalingi kasmėnesiniai pranešimai apie padėtį Lietu­voje. Europarlamente Strasbūre buvo susitikta su Krikščionių demokratų frakcijos pirmininku ponu Klepšu, buvo siūlyta į programą įtraukti rezoliuciją apie padėtį Lietuvoje, deja, ji nepraėjo, ir ši rezoliucija bus pateikta birželio mėnesį. Taip pat buvo susitikta su kitų frakcijų atstovais, kalbėta su jų lyderiais.

Mūsų susitikimai baigėsi priėmimu pas Europarlamento prezidentą baro­ną Enrikę Krespo. Visuose šiuose susitikimuose buvo keliami tie patys Lietuvos pripažinimo klausimai, padėties Lietuvoje klausimai ir buvo kreipiamasi dėl to, kad Lietuva būtų pakviesta į susitikimą Helsinkis - 2. Manyčiau, šie ryšiai yra labai svarbūs ir tie ateities kontaktai, kurie, matyt, bus tiesiami per informacinį biurą, bus labai svarbūs ir labai daug priklausantys nuo mūsų pačių, parlamentarų, darbo ir nuo mūsų informacinių tarnybų, kurios perduos visas tas žinias.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą E.Zingerį.

E.ZINGERIS. Kadangi su Užsienio reikalų komisijos deputatais ir su Egidijum Klumbiu dalyvavau tose akcijose, norėčiau pridurti, kad po to, kai išsiskyrėme, nuvykau į Prancūziją, į Paryžių, kur buvau priimtas Prancūzijos parlamento Užsienio komisijos pirmininko. Norėčiau patvirtinti vieną dalyką, kad Europarlamentas įgyja vis didesnę politinę semantiką. Jis pereina nuo ūkinių sąjungų į politinį vadovavimą Europoje. Iš tikrųjų ši politinė virtuvė tampa viena iš pagrindinių Europoje. Tai mes turime suvokti. Tai ir buvo pagrindinė mintis, kurią aš norėjau pasakyti, kad tas pasikeitimas į politinę pusę iš ekonominės įvyko per paskutinius kelerius metus. Sykiu galiu pridurti, kad pakeliui, susitikęs su savo tautiečių bendruomenės vadais, gavau tam tikros humanitarinės pagalbos Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom.

G.VAGNORIUS. Norėčiau pasiūlymą, kol ateis sekantis kalbėtojas.

PIRMININKAS. Taip?

G.VAGNORIUS. Kadangi rezoliucija dėl Lietuvos jau yra parengta, ir mes turime projektą (ten įtrauktas ir Helsinkio klausimas, ir blokada), tai siūlyčiau viename iš artimiausių posėdžių apsvarstyti tą rezoliuciją ir pasiųsti atsakymą, ar mus tenkina, ar netenkina rezoliucija, kuri bus svarstoma birželio 10 dieną.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar negalėtų imtis Valstybės atkūrimo ir Užsienio reikalų komisijos realizuoti deputato K.Antanavičiaus pateiktus pasiūlymus? Ten, atrodo, buvo siūloma ne tik dėl Europarlamento rezoliucijos, bet ir kiti dalykai. Jūs sutinkate, gerbiamasis deputate E.Zingeri?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Jeigu teisingai supratau, Europarlamento posėdis birželio 11 dieną.

E.ZINGERIS. Europarlamento posėdis, kuriame bus pristatytas Lietuvos klausimas, tiksliau, Baltijos klausimas, įvyks birželio 11 dieną. Iki to laiko labai svarbu, kad mūsų deputatai pasistengtų paveikti jų nuomonę. Galiu priminti balsavimo rezultatus.

PIRMININKAS. Mes žinome. Aš supratau, kad Užsienio reikalų komisija imasi šios iniciatyvos ir pateiks konkretų projektą. Prašau deputatą V.Žiemelį.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau prašymą. Štai pateikė pranešimą gerbiamasis K.Antanavičius, gerbiamasis E.Zingeris, norėtume sužinoti, kokiais klausimais ir su kuo buvo susitikę Komunistų partijos atstovai? Kad žinotume apie visas nuotaikas Europarlamente.

PIRMININKAS. Yra ataskaita, bet ten, atrodo, apie Europarlamento veiklą nėra, kiek pamenu.

V.ŽIEMELIS. Ką nuveikė Europos parlamente, tikrai nėra.

PIRMININKAS. Deputatas J.V.Paleckis galėtų atsakyti, tikiuosi, trumpai.

J.V.PALECKIS. Su mielu noru. Ta pačia linkme, kuria dirbo ir socialdemokratai, ir krikščionys demokratai, vyko susitikimai su Europos parlamento pirmininko pavaduotoju, be to, su Socialistų partijos lyderiu Žanu Pjeru Kotu, tuo pačiu Oto fon Habsburgu, su Eurokomunistų atstovais, su liberalų atstovais, su Baltijos intergrupės atstovu. Mes taip pat kalbėjome, kaip paremti jų siekius sudaryti Baltijos delegaciją ir manau, kad Ministrų Tary­boje gerbiamasis Algirdas Brazauskas ta prasme taip pat turi galimybių įsijungti į šį darbą. Taigi gerai, kad šis pokalbis čia, mūsų parlamente, įvyko, tik dabar reikia, kaip teisingai buvo pasakyta, kad atitinkamos komisijos viską padarytų toms idėjoms realizuoti.

PIRMININKAS. Socialdemokratų partijos atstovai ir Krikščionių demok­ratų partijos atstovai pateikė konkrečius pasiūlymus, ką reikia daryti. Kaip su komunistais?

J.V.PALECKIS. Mes esame ir Užsienio reikalų komisijoje apie tai kalbėję, ir Ministrų Taryboje. Esmė ta, kad visi tie dalykai susiję tarpusavyje. Gal galima, pažiūrėjus į užrašus, papildyti vienas kitą.

PIRMININKAS. Ačiū.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį deputatą J.V.Paleckį. Kiek man teko pačiam matyti, jus lydėjo ponas A.Klimaitis, kuris visiems skelbia, kad jis yra Lietuvos atstovas ir kuris ten parlamente sukompromita­vo ne tiek save, kiek Lietuvą. Aš norėčiau paklausti, ar ne jūs kartais jam davėte tokius įgaliojimus atstovauti Lietuvai?

J.V.PALECKIS. Dėl šitų įgaliojimų tiek pat aš galiu ir jūsų paklausti. Kiek prisimenu, prieš mėnesį ar pusantro gerbiamasis Algis Klimaitis kalbėjo iš šios tribūnos, o kas jam suteikė šią tribūną, nežinau. Jis yra (kaip ir buvo) Baltijos intergrupės generalinis sekretorius, ir manau, kad nei jūs, nei mes negalime jo iš tų pareigų atleisti. O kad jis pasiskelbė Lietuvos atstovu, tai čia jo grynai asmeninis reikalas.

PIRMININKAS. Prašau deputatą K.Antanavičių. Tik aš nenorėčiau, kad mes labai įsileistume į kalbas.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl A.Klimaičio. Mano žiniomis, jis nėra joks atstovas, jokios pozicijos, kaip sako visi užsieniečiai, neturi. Baltijos pasauliui atstovauja latvis Liegis iš Anglijos, o Klimaitis tikrai neturi jokių įgaliojimų.

J.V.PALECKIS. Kiek žinau, Lietuvos komunistų partija niekada jam nebuvo suteikusi jokių įgaliojimų, neįsileiskime į ginčus, bet Sąjūdis jam kaž­kada buvo suteikęs įgaliojimus.

PIRMININKAS. Bet, kiek žinau, jie seniai panaikinti.

J.V.PALECKIS. Taip, o LKP niekada nebuvo jokių įgaliojimų suteikusi. O dėl Baltijos intergrupės, tai jos pirmininkas pokalbyje patvirtino, kad, deja, iki šiol jis yra tos grupės generalinis sekretorius. Ir ar jie ruošiasi jį keisti, ar ne, tai grynai jų reikalas, nors, aišku, mums kažkokias rekomendacijas galima būtų duoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, ar nebūtų galima baigti šią diskusiją? Deputatas E.Zingeris nori replikuoti.

E.ZINGERIS. Tai neturi nieko bendro su jokiomis kelionėmis ir mūsų komunistų kelione, bet iš tikrųjų mes turėjome tokių duomenų, kad su gerbiamuoju A.Klimaičiu yra susiję kompromituojančių dalykų.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom gerbiamąjį ministrą į tribūną. Jūs padarysite ekspozė, ar iš karto prašysite klausimų?

L.V.Ašmanto informacija apie padėtį Lietuvos energetikos sistemoje

L.V.AŠMANTAS. Laba diena, gerbiamieji deputatai ir posėdžio pirmininkai! Aš tiesiog nežinau, ar informuoti apie bendrą padėtį (jūs žinote, kad ji yra bloga), ar iš karto atsakyti į klausimą?

PIRMININKAS. Gali būti padėtis tokia bloga, kad dar gali būti blogiau, bet gali būti ir tokia padėtis, kad artimiausiu metu ji turi pagerėti, tad kurioje stadijoje dabar mes esame?

L.V.AŠMANTAS. Deja, dėl pagerėjimo nelabai galiu ką nors nudžiuginti. Reikia pasakyti, kad elektroenergetika dar funkcionuoja, tačiau tas funkcionavimas yra ties gana pavojinga riba. Perspėjome visas pramonės įmones, kad galimi avariniai atjungimai. Tiesa, kartais tai daroma ir piko valandomis. Šiandien, pavyzdžiui, mes nesumažinome krūvio, leidome dirbti. Kas dabar dirba Lietuvoje? Pilnu pajėgumu dirba ketvirta Ignalinos atominės elektrinės turbina, su trečia turbina yra kiek sudėtingiau. Praktiškai ją galima paleisti dirbti, tačiau Gosatomenergonadzor (kaip lietuviškai, atsipra­šau, nežinau) ieško priekabių. Kitaip tariant, tas turbinos paleidimas yra naudojamas kaip politinis spaudimas Lietuvai. Negalima teigti, kad to nenori Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai, atvirkščiai, jie suinteresuoti, kad veiktų abi turbinos. Nuo to priklauso jų uždarbis, ir jie jaučia didesnį moralinį pasitenkinimą, kada gali teikti elektros energiją. Taigi vienintelė priklausomybė yra nuo aukštosios vadovybės Maskvoje, nes, pavyzdžiui, mi­nistro pavaduotojas atominei energetikai šio klausimo jau nesprendžia. Ne jo kompetencijoje yra tos turbinos paleidimas.

Dabar dėl Elektrėnų. Elektrėnuose šiuo metu dirba du blokai, jie dirbs ir toliau, tačiau nepilnu galingumu. Gali kilti klausimas, kodėl dirba du blokai? Bandėme parą dirbti su vienu bloku, tačiau tai - per didelė rizika atominės elektrinės saugumui, kadangi tai yra vienas iš vadinamųjų savų poreikių maitinimo šaltinių, kuriam išsijungus, iš karto turi būti stabdoma Ignalinos atominė elektrinė. Rizikos laipsnis, dirbant vienai turbinai, yra tiesiog neleistinas. Arba dvi turbinas leidžiam, arba stabdom viską, taip pat ir Ignalinos atominę elektrinę. Todėl dirbama, šiek tiek padidinus Elektrėnų apkrovą, rytą nuo 8 iki 11 valandų. Per tą laiką sudeginama maždaug 100 tonų mazuto, tačiau noriu pasakyti, kad po 100 tonų negalima net pamatuoti tuose bakuose, kurie yra - ar jis sudeginamas, ar nesudeginamas. Tie kiekiai nedideli, praktiškai nepasiduodantys apskaitai. Tačiau informuoju, kad yra tokia padėtis. Pramonės įmonės, kaip ir buvome sutarę vakar, kiek gali pačios save apriboja piko valandomis, nes mes negalime pastatyti inspektorių kiekvienoje įmonėje.

Štai tokia situacija elektroenergetikos srityje. Tiesa, dar viena turbina dirba Vilniuje, tačiau ji naudojama tiekti garui maisto pramonės įmonėms, tai yra mes turime užtikrinti visos maisto pramonės aprūpinimą šilumine ir elektros energija.

Dabar dėl šildymo. Šildymas sutvarkytas taip, kad karštas vanduo būtų tiekiamas gyventojams ar kartą per savaitę, ar kartą per dešimt dienų, tai priklauso nuo savivaldybių ir jos tai sprendžia. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė sprendžia, kurį rajoną nuo kada atjungti, kaip atjungti, šį grafiką sude­rina su mumis ir mes neprieštaraujame jiems.

Kaip minėjau, visoms maistą gaminančios pramonės įmonėms tiekiama šiluminė energija. Kitos pramonės įmonės, turinčios savų resursų, savo ma­zuto ir savo katilines, gali dirbti, mes jų nekontroliuojame, bet tas mazutas, kuris eina per mūsų žinybą, kurio dar šiek tiek kartais gauname, mes jį atitinkamai reguliuojame. Gaunamas mazutas komercinėmis kainomis, ati­tinkamai ir parduodamas komercinėmis kainomis.

Tokia šiuo metu bendra energetinė situacija. Gal turite klausimų?

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar jums neatrodo, kad mes galime sugaišti visą dieną ir vėl nepriimti jokio įstatymo? Prašom labai trumpai ir labai konkrečiai. Prašau, deputate R.R.Survila.

R.R.SURVILA. Žinote, aš tik vakar iš Elektrėnų, buvau ten susitikęs su žmonėmis, dirbančiais elektrinėje, ir jie manęs štai ko klausė. Tai, apie ką jūs kalbėjote, galbūt iš dalies ir paaiškina situaciją, bet realiai yra taip. Elektrėnai dirba, labai smarkiai kūrendami ir naikindami paskutines kuro atsargas, nors jų galbūt jau labai greitai prireiks užtikrinti tikrai gyvybiškai būtiniems poreikiams. Tuo tarpu įmonės, naudojančios daug elektros ener­gijos, buvo gavusios įspėjimus pasiruošti įvesti apribojimus, tačiau po to, kada Elektrėnai buvo paleisti visu galingumu, tie įspėjimai buvo atšaukti. Įmonės ima elektros, kiek joms priklauso, tuo tarpu Elektrėnai degina pas­kutinį kurą. Dirbantiems elektrinėje žmonėms tai visiškai nesuprantamas dalykas.

L.V.AŠMANTAS. Nemaišykime dviejų dalykų. Aš jums sakau, kad dirba du Elektrėnų blokai. Ji galėtų dirbti 450 megavatų pajėgumu, bet jie tik sukasi, jie duoda aktyvinį galingumą, tai yra 180 megavatų elektros energiją. Dviems valandoms buvo padidintas apkrovimas iki 400 megavatų. Visą elektros energiją mes gauname iš Ignalinos, kuri dirba 750 megavatų pajėgumu, o likusią - iš Estijos per Latviją. Taigi apie Elektrėnų darbą galima spręsti ir iš to, kaip rūksta kaminai. Tos turbinos, tarp kitko, sukasi dar ir dėl to, kad neužšaltų Kietaviškių daržininkystės ūkis. O Elektrėnuose dirbantys žmonės puikiai žino, kad iš tų bakų paimti mazuto negalima, todėl mes ir netiekiame jo į Elektrėnus.

PIRMININKAS. Prašom deputatą S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Dovanokite, teko girdėti, kad antra Elektrėnų turbina buvo paleista dėl to, kad buvo gautas nurodymas iš viršaus. Anksčiau dirbo lyg ir viena. Būtų klausimas, ar iš tikrųjų taip ir negalima, sakysim, Ignalinos nuosavas reikmes tenkinti iš vieningos energetinės sistemos?

L.V.AŠMANTAS. Labai gerai, kad visi domitės techniniais klausimais, gerbiamieji deputatai. Atvykite pas mus, mes galime ir schemas pateikti, ir apskaičiavimus, galime išsiaiškinti vietoj. Taip, atominė elektrinė turi būti maitinama iš tos pačios energetinės sistemos, bet iš dviejų šakų. Viena ateina nuo Daugpilio, kita šaka - iš Elektrėnų. Tačiau sutrikus bent vienai šakai, atominė elektrinė turi būti stabdoma.

PIRMININKAS. Prašau deputatą R.Astrauską.

R.ASTRAUSKAS. Aš praktiškai ir norėčiau pratęsti, ar tikrai yra tas tie­sioginis ryšys Elektrėnai - Sniečkus?

L.V.AŠMANTAS. Prašau, ateikite, pasižiūrėsite schemas Energetikos valdyboje. Techniniais klausimais galime duoti apskaičiavimus visada. Taip, tas ryšys yra.

S.ASTRAUSKAS. Bet turbūt dėl to, kad jis įjungtas į vieną bendrą siste­mą, o ne tiesioginis.

L.V.AŠMANTAS. Apie tai, kad įjungta į vieną bendrą sistemą, viskas teisinga. Todėl mes ir galvojame, kaip šią sistemą mums palankiomis sąlygomis reikia padaryti autonomine, kaip mes turėtume ryšius su sistema, esan­čia už Lietuvos ribų, bet tam reikia padaryti didžiulį darbą - tiek projektuojant, tiek ir įgyvendinant. Jūs patys žinote, kad ne tik elektroenergetinę sistemą, bet ir kuro aprūpinimą, ir visa kita reikia būtinai keisti, nes mes neturime alternatyvių variantų ir tai didžiulė bėda.

PIRMININKAS. Prašom deputatą R.Rudzį.

R.RUDZYS. Aš gal kiek lengvesnį klausimą, ne techninį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, būkite malonūs, tik klausimą ir tik labai trumpai.

R.RUDZYS. Jūs pasakėte, kad Ignalinos atominė elektrinė iš esmės negali suktis dėl politikos. Tai dar gerais laikais, kai politika buvo tokia daugmaž stabiliai žlugdanti, socialistinė, mes ne kartą neramiai miegojom dėl tos pačios Ignalinos atominės. Dabar kažkoks ministro pavaduotojas nedrįsta užtikrinti savo parašu, kad ji būtų leista, gal bijo cypėje atsidurti. Sakykite, kokius žmones Sąjungoje dabar reikėtų paveikti, kurie išdrįstų pasirašyti ir leisti eksploatuoti Ignalinos elektrinę? Aš nesikišu, kaip matote, į techninius klausimus. Jūs pasakėte, kada pietūs, bet nepasakėte, ką sakysite čia po savaitės.

L.V.AŠMANTAS. Po savaitės? Po savaitės...

R.RUDZYS. Vis dėlto man rūpi, kokie žmonės Sąjungoje galėtų tai spręsti.

L.V.AŠMANTAS. Masliukovas, Masliukovo leidimu.

PIRMININKAS. Prašom deputatą J.Mačį.

J.MAČYS. Aš norėjau tik paklausti.

R.RUDZYS. (Kalba iš vietos, negirdėti.)

PIRMININKAS. Ar nebūtų galima paklausti gerbiamo Masliukovo tiesiai?

L.V.AŠMANTAS. Vakar aš kalbėjau su pavaduotoju. Už atominę energe­tiką yra atsakingas Postiševas. Jis pasakė - šiuos klausimus aš nepajėgus spręsti, tai išeina iš mano sferos ribų. Tai čia, sakau, jau įsimaišo politika, o ne ekonomika. Labai gaila, bet taip yra. Toks jo atsakymas, kodėl jis to negali padaryti.

PIRMININKAS. Prašom.

J.MAČYS. Ar yra kas nors daroma pastoviam naftos tiekimui iš užsienio? Ir ar yra žinoma, ar leis Sovietų Sąjunga tą naftą įvežti?

L.V.AŠMANTAS. Aš valstybinėje komisijoje referavau, su kiek firmų ieškoma kontaktų. Visos jos reikalauja - duokite garantinius kreditus. Jie su­tinka, kad jeigu Mažeikiai perdirbinėtų tą naftą ir dirbtų pilnu pajėgumu, atsirastų daug konkuruojančių kompanijų, kurios sutiktų įvežti pas mus naftą, nes tai apsimokėtų ne tik mums, bet ir jiems. Pasiūlymų yra daug. Kalbant apie blokadą aš galiu pasakyti, kad iš Lenkijos vežėme benzino tris sunkvežimius, iš viso apie 30 tonų, tačiau Lenkijos vairuotojams nedavė vizų įvežti jį į Lietuvą. Išsiuntėme savo mašinas, kad nuvažiuotų į Lenkiją, persi­piltų tą benziną ir atsivežtų. Aš kalbu apie Lenkijos sieną, o dėl jūros reikia pabandyti ir pažiūrėti, kaip į tai reaguos. Dabar aš atsakyti negaliu. Šį reika­lą išmėginti galima, jeigu būtų dolerių, tačiau dolerių aš tiek neturiu, kad būtų galima nupirkti kad ir mažiausią tankerį. Ir Respublikos biudžetas šiuo metu nepajėgus tai padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau deputatą G.Vagnorių.

G.VAGNORIUS. Gerbiamasis ministre, aš turiu mažą klausimą, bet prieš tai norėčiau pateikti tokį pasiūlymą. Jūs sakėte, kad dabartiniai apribojimai yra daugiau politinio charakterio. Ir aišku, kad mes galime atsakyti į tas priemones tik politinėmis priemonėmis.

L.V.AŠMANTAS. Kalbant apie Ignaliną.

G.VAGNORIUS. Taip. Jūs minėjote, kad neleidžia pervežti per sieną, kad elektrinė stabdoma. Tačiau jūs tai tik mums pasakote, o pasaulis visiškai nieko nežino. Iš mūsų reikalauja kiekvieną mėnesį, savaitę teikti tokią informaciją. Aš siūlyčiau - kiekvienu klausimu parenkite Vyriausybės pareiškimą ir perduokite mums.Mes turime kanalų, išplatinsime po visą pasaulį.

L.V.AŠMANTAS. Gerbiamasis G.Vagnoriau, aš suprantu jūsų gerus norus. Buvo K.D.Prunskienės pasirašytas laiškas, jį parengė mūsų ministerija, šiuo metu pasirašytos telegramos Tarptautinei atominės energetikos agentūrai ir Europos branduolinei bendrijai, šiuo metu jas verčia. Jose nu­rodoma, kad Ignalinos atominė elektrinė naudojama kaip politinio šantažo priemonė.

G.VAGNORIUS. Ačiū, labai gerai, bet mes tik norėtume, jeigu jūsų tai neapsunkintų, kad tokius pareiškimus darytumėte ne tik pagal profesinę liniją, bet duotumėte mums, ir mes visi bendromis jėgomis išplatintume po visą pasaulį. Man pačiam teko įsitikinti, kad tai yra labai svarbu.

L.V.AŠMANTAS. Bet jūs taip pat žinote, kad Valstybinėje komisijoje, į kurią mes renkamės kiekvieną rytą, šiandien spaudos atstovų buvo daugiau negu tos Valstybės komisijos narių.

G.VAGNORIUS. Aš siūlau savo paslaugas - padėti jums išplatinti informaciją po oficialias vyriausybines įstaigas pasaulyje.

L.V.AŠMANTAS. Gerai, aš atkreipsiu į tai dėmesį ir pabandysime padaryti.

G.VAGNORIUS. Aš dar norėčiau paklausti. Ar jau pradėtas pardavinėti ir supirkinėti benzinas komercinėmis kainomis?

L.V.AŠMANTAS. Komercinėmis kainomis benzinas nepradėtas pardavinėti. Tas, kuris atkeliaus iš Lenkijos, galbūt bus pirmasis - už litrą 1,60 rb.

G.VAGNORIUS. Mes tokį nutarimą buvome priėmę Vyriausybinėje valstybinėje komisijoje ir buvo įpareigojimas per savaitę laiko pradėti supirkinėti ir pardavinėti benziną vienoje ar keliose benzino kolonėlėse.

L.V.AŠMANTAS. Taip, niekas neatneša. Gariūnuose, matyt, brangiau. Yra nustatytos kainos Ekonomikos ministerijoje, jos per šį laiką, jau paseno. Dėl benzino atvežimo esame užmezgę daug kontaktų, derybos vyksta kiek­vieną dieną, bet jūs puikiai žinote, kad blokuojamas geležinkelis.

G.VAGNORIUS. Aš kalbu ne apie tai, o apie tuos privačius ir visokius kitokius asmenis, kurie nori, pageidauja savo noru atvežti ir parduoti benziną komercinėmis kainomis. Aš norėčiau, kad kas nors nurodytų benzino kolonėlę, kur tai galima padaryti.

L.V.AŠMANTAS. Į bet kurią kolonėlę, reikia susiskambinti su įmonės direktoriumi ir bet kuri kolonėlė gali priimti. Visiems išsiuntinėtos instrukcijos ir visi žino, kaip jie turi elgtis ir ką daryti. Bet galiu pasakyti, kad dar nė vieno pasiūlymo nebuvo.

G.VAGNORIUS. Šiandien niekas to nežino - visi laukia, kada bus pas­kelbta.

L.V.AŠMANTAS. Buvo spaudoje. Kiekvieną dieną mes negalime apie tai skelbti.

G.VAGNORIUS. Apie Vilnių pardavinėja net po 50-60 kapeikų, tai už rublį tikrai parduos, jeigu oficialiai žinos, kad bet kuriuo paros metu gali atvežti.

L.V.AŠMANTAS. Visiems yra paskelbtas naftos realizavimo įmonės di­rektoriaus telefonas, tipinės sutartys yra išdalintos visoms įmonėms, visi apie tai žino. Buvo paskelbta laikraštyje, kiekvieną dieną mes negalime to skelbti.

PIRMININKAS. Supirkėjai žino, bet pardavėjai turbūt nežino, nes aš tikrai to nežinojau. Aišku, ir neturiu ką parduoti. Prašom.

NEPRISISTATĘS DEPUTATAS. Šiuo metu žemės ūkyje jau vyksta der­liaus nuėmimas. Būtų įdomu sužinoti, ar dyzelinio kuro, benzino, tepalo rezervas koks nors paliktas žemės ūkiui, ar ne, nes atskiruose rajonuose, atskiruose ūkiuose jau viskas baigiasi. Šiuo metu žemės ūkis beveik nieko negauna.

L.V.AŠMANTAS. Žemės ūkis gauna daugiau negu visi kiti. Kitas dalykas, kad atskiri kolūkiai yra sukaupę tiek kuro, kad jo užteks ne tik derliaus nuėmimui. Šiokias tokias atsargas ir mes turime. Su žemės ūkio ministerija sudarėme planus, kuriems ūkiams kiek galima tiekti kuro iš tų atsargų, kurias mes turime. Kartu ieškome ir komercinėmis kainomis pirkti dyzelinio kuro ir benzino.

PIRMININKAS. Prašom deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Prieš kurį laiką premjerės pavaduotojas gerbiamasis A.M.Brazauskas aiškino, kad iš to mazuto kiekio, kuris yra Elektrėnuose, išpirkta, atrodo, trys penktadaliai. Likę buvo du penktadaliai. Dabar jūs sakote, kad yra minimaliai deginta. Norėčiau paklausti, ar tie 30 tūkstančių jau yra sudeginti ir deginama iš tų likusių 20 tūkstančių? Tai - pirmasis klausimas.

PIRMININKAS. Antrąjį klausimą prašom užduoti vėliau.

S.PEČELIŪNAS. Tai - vienas bendras klausimas ir atsakyti bus galima į viską iš karto. Ar papildoma tai, kas išdeginama, nes čia yra taip vadinamas neliečiamas rezervas. Vadinasi, po kurio laiko viskas baigsis, ir Ignalinos elektrinė anksčiau ar vėliau vis tiek atsidurs tame avariniame režime, kaip jūs sakėte, kai viena linija neveiks. Ar nėra tai politinis šantažas, kad mes išdegintume visą tą mazutą, tuomet jie įjungs tą antrą, sakysim, turbiną Ignalinoje ir ji galės save aprūpinti? Ar galite paaiškinti tą mechanizmą ir tą politinį klausimą?

L.V.AŠMANTAS. Situacija tokia. Taip, mes deginame iš tų 20 tūkstančių, kurie yra likę, teisybė. Dabar liko 16,5 tūkstančio tonų. Dirbant tokiu, kaip dabar dirbame, režimu, galima pasakyti, kad užteks 11 dienų. Dabar žiūrėki­me, kada tikslinga atjungti - ar kai mes turime ir mums duoda telegramas, kad jūs turite to mazuto, ar būtų buvę geriau, kad mes būtume sudeginę ir dabar stovėtume, nes jeigu sustoja Elektrėnai, Ignalina taip pat turi sustoti. Taigi kuriuo atveju būtų geriau, sunku spręsti.

PIRMININKAS. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Jūs atsakėte į vieną mano klausimo dalį, kiek laiko dar dirbs Elektrėnų elektrinė. Kita klausimo dalis būtų tokia: kiek laiko važinės autobusai?

L.V.AŠMANTAS. Tai priklausys nuo to, kas stumia. Jeigu atsiras stu­miančių, tai važinės.

BALSAS IŠ SALĖS. Mes dabar disponuojame tais resursais, kuriuos turime. Mes nieko negavome ir praktiškai negauname. Tai kaip jūs dabar įsivaizduojate - kiek?

KITAS BALSAS. Ir noriu paklausti - kiek užteks resursų, kuriuos turime?

L.V.AŠMANTAS. Tokiu režimu, kaip dabar dirba autobusai, aš manau, kad mėnesiui gal ir užteks. Dėl benzino turime labai rimtų pasiūlymų, rimtų galimybių, bet jas realizuoti galima pradėti maždaug nuo birželio 10 dienos.

PIRMININKAS. Sutarėme užtrukti ne ilgiau 15 minučių, o mes jau 50 minučių užsiiminėjame šiais reikalais. Prašau deputatą A.V.Patacką.

A.V.PATACKAS. Yra signalų, kad lietuviška nafta paskirstoma netvar­kingai, kad nėra tvarkos paskirstant tą ir taip nedidelį kiekį naftos. Ar jūs tai žinote, ir jei žinote, tai ar ką nors darote? Ar tuo turėtų užsiimti kas nors kitas?

L.V.AŠMANTAS. Dėl lietuviškos naftos sunku pasakyti, ar ji netvarkingai paskirstoma. Mano žiniomis, ji paskirstoma daugiau mažiau, kaip ir buvome sutarę, žemės ūkiui. Tam, kad išspręstume šį klausimą, mes ruošiame me­džiagą Ministrų Tarybos nutarimui, kad būtų aiškiai pasakyta, kas už ką atsako ir kur turi būti tiekiama. Toks nutarimas rengiamas bendromis jėgomis. Padeda Hidrogeologijos susivienijimas, mūsų ministerija, gamtos apsaugos ir priešgaisrinės apsaugos atstovai.

PIRMININKAS. Prašau deputatą S.Malkevičių.

S.MALKEVIČIUS. Kada autotransportas bus pradedamas pervesti į dujų generatorių režimą, malkomis kūrenamą, ne skystu kuru?

L.V.AŠMANTAS. O kada jūs norėtumėte?

S.MALKEVIČIUS. Kad mums nereikėtų pėsčiomis vaikščioti, nes jau greitai baigsis benzinas.

L.V.AŠMANTAS. Deputatai gan arti gyvena, taigi toks pasivaikščiojimas yra labai sveikas.

S.MALKEVIČIUS. Būkite malonus, elkitės su mumis ne kaip su piemenė­liais.

L.V.AŠMANTAS. Tuoj aš jums pasakysiu. Generatorius yra daromas. Pirmasis generatorius yra montuojamas, neturiu dabar pinigų, reikia surasti, kas apmokėtų.

S.MALKEVIČIUS. Paprašykite, pareikalaukite, čia jūsų uždavinys.

L. V.AŠMANTAS. Aš to reikalauju, bet kol kas tų pinigų neturiu. Dėl generatorių. Pirmasis generatorius artimiausiu metu bus sumontuotas ant automašinos. Kyla klausimas, kiek automašinų reikia pervesti ir kiek užsa­kyti. Užsakymo problema yra ta, kad mes neturime metalo iš ko gaminti.

PIRMININKAS. Gerbiamajam ministrui norėčiau priminti, kad deputatai į viešbutį vaikšto pėsti jau 45 dienos.

L.V.AŠMANTAS. Labai atsiprašau, jeigu įsižeidėte.

PIRMININKAS. Tačiau deputatams dar reikia kai kada nueiti ir į savo rinkiminę apygardą. Jeigu jie eitų pėsti, pavyzdžiui, į Klaipėdos rinkimines apygardas, bijau, kad gali labai ilgai užsitęsti parlamento sesija. Prašom deputatą G.Vagnorių.

L.V.AŠMANTAS. Aš labai abejoju, ar tokį generatorių naudodami va­žiuos.

PIRMININKAS. Prašom, deputate G.Vagnoriau, paskutinis klausimas.

B.V.RUPEIKA. Aš dar vieną klausimą norėčiau.

G. VAGNORIUS. Šiandien visiems aišku, kad kooperatinės įmonės dirba gana pelningai, atrodo, nė viena mašina, joks mechanizmas jiems neprasto­vi. Priimkite mano pasiūlymą ne kaip priekaištą, o kaip dalykinį pasiūlymą. Tokio pat pasiūlymo norėčiau sulaukti ir iš jūsų. Kaip jūs manote, gerbiama­sis ministre, kokius sprendimus mums reikėtų priimti, kad ir kitos valstybinės ir visos panašios įmonės bent iš dalies galėtų apsirūpinti šiais ištekliais, kaip dabar daro kooperatyvai?

L.V.AŠMANTAS. Aš bijau pasakyti, kad dabar dirba visos kooperatinės įmonės. Pas mane ieškoti darbo į ministeriją iš kooperatinių įstaigų atėjo 10 žmonių, kurie buvo atleisti. Taigi aš nežinau, kaip jos dirba. Matot, koopera­tinė įmonė yra vienas dalykas, ji gali 10 ar 20 tonų atsivežti iš kaimyninės šalies, sakysim, iš Baltarusijos. Nors vakar gavau telegramą iš Baltarusijos, kurioje perspėjama (apie tai buvo paskelbta ir televizijos laidoje), kad individualūs automobiliai iš Lietuvos nebus aptarnaujami, taip pat bus ribojamas ir tranzitinio transporto aprūpinimas benzinu. Taigi kooperatyvas yra vienas dalykas, o mes - kitas. Jeigu sugrįžtume prie tų 20 tūkstančių tonų, esančių Elektrėnuose, kurį mes pradėjome naudoti, tai žinokite, kad tai yra vos 2 procentai viso kuro, kurį sunaudojame. Taip kad net paklaidos ribose mes negalime jo reguliuoti.

PIRMININKAS. Deputate B.V.Rupeika, prašom.

B.V.RUPEIKA. Žemės drebėjimo įtaka Ignalinos atominei elektrinei ir politikai, kuri daroma per šią elektrinę?

L.V.AŠMANTAS. Na, apie šį žemės drebėjimą ir jo saugumą jūs žinote, kad toks drebėjimas, aišku, kol kas nepavojingas Ignalinai. Tačiau esant didesniam žemės drebėjimui, yra tam tikras pavojus ir, pasakyčiau, nemažas.

B.V.RUPEIKA. Bet gali būti pasakyta iš aukščiau, kad, remiantis šiuo drebėjimu, Ignalina turi būti labai ilgai nepaliesta.

L.V.AŠMANTAS. Ne, jie ten užsiima visiškai kitais klausimais. Pagal juos reikia atlikti kažkokius mokslinius tyrimus. Tačiau labai keista - vienai tur­binai nereikia, antrai turbinai reikia. Išeina labai nelogiškas dalykas.

PIRMININKAS. Deputate J.Tamuli, prašom.

J.TAMULIS. Aš truputį kitokį klausimą. Gerbiamasis ministre, nuo jūsų ministerijos optimalaus funkcionavimo dabar priklauso labai daug. Ir bent jau žinios, kurias aš turiu, sako, kad jūs turite daug problemų su patalpomis. Kaip yra iš tiesų?

L.V.AŠMANTAS. Taip, aš galiu pranešti visiems. Energetikos ministerijoje šiuo metu dirba trys žmonės: aš ir du mano pavaduotojai. Ją reikia komplektuoti. Kadrų yra, bet aš paprasčiausiai neturiu kur juos pasodinti. Man atrodo, susidarė tokia bendra situacija, kai kuriami departamentai (prieš daugelį jų aš esu išstojęs ir kalbėjęs Ministrų Taryboje) tam, kad sudarytų seniems darbuotojams vietas ir pasiliktų savo senuose būstuose. (Plojimai.) Ministrų Taryboje tuo klausimu užsiima Paviržis. Tai prak­tiškai vadovas tokių žmonių, kurie drumsčia vandenį, kad tik ne tiems būtų skirtos patalpos, kam reikia. Ir aš galiu atvirai pasakyti, šiandien pareiškiau ir Ministrų Tarybai, kad toliau taip dirbti negaliu. Pas mane nuo pirmos dienos žmonės turi pradėti dirbti. Aš jiems pasiūliau - mano kabinete yra dar šešios kėdės, sėskitės, dirbkite. Kitas dalykas. Man reikalingi operatyviniai ryšiai, tai yra kaip dirba Ignalina, kaip dirba visa energetinė sistema. Tų ryšių į bet kurias patalpas aš negaliu įvesti. Aš galiu juos įvesti tik čia, centre. Konsultavausi su ryšininkais. Mano patalpos, kurias man rekomendavo, tai buvusi Komunalinio ūkio ministerija.

PIRMININKAS. Jeigu prie mikrofono prieitų, tarkime, deputatas K.Uoka, tikrai jam neleisčiau klausti. Bet kadangi tai yra deputatė B.Valionytė, ne mano jėgoms uždrausti, nors labai norėčiau, kad ji negaišintų laiko. Prašom.

B.VALIONYTĖ. Labai trumpas klausimėlis. Pagal kokį energetinį režimą gauna elektros energiją Kaliningrado sritis?

L.V.AŠMANTAS. Elektrą ji gauna be apribojimų. Elektros linijos eina per Respubliką ir jeigu kiltų kam nors idėja ar noras atjungti, tai aš iš karto galiu pasakyti, kad su tuo lygiai taip pat nebūtų galima susitvarkyti, kaip ir su geležinkeliu. Tai - dispečerinės valdomas dalykas ir mes nelabai pajėgūs tuo klausimu. Per Respubliką į Kaliningradą eina trys linijos. Jeigu išsijungtų Ignalina ar Elektrėnai, tai jie ypač sunkiai kentėtų, kadangi jie du trečdalius elektros energijos gauna per Respubliką. Bet tai nebūtinai mūsų energija, ji gali būti ir iš Estijos.

PIRMININKAS. Labai jums ačiū, gerbiamasis ministre.

L.V.AŠMANTAS. Ačiū. Dovanokite, jeigu ką nors įžeidžiau. (Plojimai)

PIRMININKAS. Deputatai, tikiuosi, gavo pakankamai daug informacijos, prieš išvažiuodami į savo apygardas. Prašom, gerbiamasis deputate K.La­pinskai. Tęsiame posėdį. Mes dar turime visą pusvalandį iki pietų. Prašom.

Diskusijų dėl LR valstybės kontrolės įstatymo projekto pataisų

G.VAGNORIUS. Gerbiamieji deputatai, mes išklausėme situaciją, kuri yra susidariusi Energetikos ministerijoje. Ministras kreipėsi, kad neturi patalpų. Mes negalime, mano supratimu, į tai nereaguoti. Aš tą situaciją seniai žinau. Todėl siūlyčiau, kad mes, Aukščiausioji Taryba, protokoliškai įpareigotume Vyriausybę per 10 dienų sutvarkyti Energetikos ministerijos patalpas ir ryšius. Dabar aš kalbu ne kaip privatus asmuo, o kaip deputatas, todėl prašyčiau mano pasiūlymą arba priimti, arba atmesti, tai yra dėl jo balsuoti.

PIRMININKAS. Prašom, 45 sekundės.

BALSAS IŠ SALĖS. Prie to paties aš norėčiau pridurti ir prokuratūros patalpų klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar daugiau panašių klausimų nie­kas nebeturite? Gal mes tada viską kartu spręstume? Gerbiamieji deputatai, vis dėlto aš labai prašyčiau spręsti viską iš eilės pagal darbotvarkę taip, kaip esame numatę. Kiek galima blaškytis nuo vieno prie kito?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, aš neužmiršau jūsų pasiūlymo. Prašom, gerbiamasis deputate K.Lapinskai.

K.LAPINSKAS. Pirmąjį straipsnį mes priėmėme?

PIRMININKAS. Pirmąjį straipsnį mes jau priėmėme.

K.LAPINSKAS. Dėl 2 straipsnio yra Vyriausybės redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Noriu perskaityti, kaip siūloma formuluoti. Esmė ta pati. "Vals­tybės kontrolė turi savo išlaidų sąmatą, kurią"...

PIRMININKAS. Valstybės kontrolės departamentas.

K.LAPINSKAS. Taip. Jie to neįrašė. "Valstybės kontrolės departamentas turi savo išlaidų sąmatą, kurią valstybės kontrolieriaus teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir pateikia Respublikos Vyriausybei įtraukti į Lietuvos valstybės biudžeto projektą". Galima būtų sutikti su tokiu redakciniu pakeitimu.

PIRMININKAS. Jūs pritariate, taip?

K.LAPINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar gerbiamieji deputatai turi kokių nors prieštaravimų? Prašom trečiąjį straipsnį.

K.LAPINSKAS. Dėl trečiojo straipsnio jokių pasiūlymų nėra. Dėl ketvirtojo, penktojo ir šeštojo straipsnių taip pat jokių konkrečių pasiūlymų ir pageidavimų nebuvo pareikšta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom dar atidžiai perskaityti trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį straipsnius. Ar jūs turite jiems kokių nors pastabų? Galbūt nebuvo atsižvelgta į jūsų pasiūlymus? Nėra. Prašom tęsti.

K.LAPINSKAS. Dėl septintojo straipsnio. Jums pateiktuose papildymuose siūloma įrašyti antrąją dalį. Kad "teisėsaugos organų pavedimu Valstybės kontrolės departamentas atlieka patikrinimus ir revizijas jo kontroliuojamuose objektuose, o pagal susitarimą - ir kitose organizacijose".

PIRMININKAS. Praėjusios diskusijos metu dėl šio teiginio buvo kilęs gana karštas ginčas. Ar dabar gerbiamieji deputatai jau įtikinti, kad taip ir reikia, ar kas nors prieštarauja? Suderinta.

K.LAPINSKAS. Komisija rekomenduoja tą realizuoti.

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Rudį.

A.RUDYS. Aš ne tiek prieštaravimą, kiek klausimą - pagal susitarimą kieno su kuo? Ar nereikėtų čia tiksliau pasakyti?

K.LAPINSKAS. Šiuo atveju buvo galvojama, kad jeigu tai bus organizacijos, kurios nežinybingos valstybės kontrolei, tokias revizijas reikėtų atlikti apmokant už šį darbą ir traktuojant tai kaip papildomą darbą, todėl rašant "susitarimas" turima omenyje, kad tardymo organai, kurie tokį užsakymą teikė, už tai turėtų atlyginti.

PIRMININKAS. Prieštaravimų nebėra? Prašom.

A.RUDYS. Pagal susitarimą su teisėtvarkos organais.

K.LAPINSKAS. Taip, būtent taip.

PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate, kad aiškumo dėlei būtų įrašyta "pagal susitarimą su teisėtvarkos organais", su teisėsaugos turbūt.

K.LAPINSKAS. Galima įrašyti.

PIRMININKAS. Dėl septintojo straipsnio daugiau nėra? Man atrodo, kad neverta taupyti dviejų žodžių dėl to, kad būtų visiškai aišku.

K.LAPINSKAS. Gerai, jeigu pageidaujate. Aštuntasis straipsnis...

PIRMININKAS. Vieną minutėlę. Ar dėl septintojo daugiau niekas nebeturite priekaištų? Prašom tęsti.

K.LAPINSKAS. Dėl aštuntojo straipsnio jokių pasiūlymų nebuvo, išskyrus tai, ką aš minėjau, kad Vyriausybė buvo siūliusi sujungti septintąjį ir aštuntąjį straipsnius. Bet vis dėlto čia yra skirtingi dalykai. Komisija mano, tai netikslinga daryti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašau pasiruošti balsuoti. Prašom patikrinti, kiek salėje yra žmonių. Prašyčiau nusileisti deputatus į salę.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Yra 96. Skubėkime, kol tiek.

PIRMININKAS. Ne, skubėti nereikia. Reikia darbą atlikti tvarkingai ir nuosekliai. Prašom priminti naujas pirmojo ir antrojo straipsnių formuluo­tes, tokias, kokias mes priėmėme. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

K.LAPINSKAS. Valstybės kontrolierius.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Kuriame straipsnyje, gerbiamasis deputate?

K.LAPINSKAS. Antrajame.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Antrajame straipsnyje taip neparašyta.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Valstybės kontrolės departamento įstatymas. Apie ką jūs kalbate, aš nelabai suprantu.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Kur jūs perskaitėte šitokį parašymą, gerbiamasis?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Valstybės kontrolės departamentas, jo vadovas - valstybės kontrolierius.

K.LAPINSKAS. Taip, tas pats, kaip ir bet kuri ministerija. Vadinasi mi­nisterija, o vadovauja ministras.

PIRMININKAS. Gal jūs pasiūlytumėte konkrečiai, tada būtų lengviau suprasti, apie ką kalbate.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

K.LAPINSKAS. Šiuo atveju įstatyme to departamento vadovas visur vadi­namas valstybės kontrolieriumi.

PIRMININKAS. Tai prašom perskaityti pirmąjį ir antrąjį straipsnius, nes juose buvo pakeitimų, lyginant su projektu.

K.LAPINSKAS. Tai dėl pirmojo jau balsavome.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Tada antrąjį straipsnį.

K.LAPINSKAS. "Valstybės kontrolės departamentas turi savo išlaidų są­matą, kurią valstybės kontrolieriaus teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir pateikia Respublikos Vyriausybei įtraukti į Lietuvos valstybės biudžeto projektą."

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai! Prašom balsuoti dėl pirmojo skirsnio "Bendrieji nuostatai". Kas už tai, kad pirmasis skirsnis būtų priim­tas, įvertinant tas pataisas, kurios buvo išdėstytos? Prašom pakelti manda­tus.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 88 - už.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Ir aš matau mažų mažiausiai penkis. Prašom atidžiau skaičiuoti. Prašom pakelti dar kartą tuos, kurie susilaikė.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Matėm, matėm. Jūsų nematėme, jūs ne man­datą kėlėte. O dabar pretenzijas reiškiate.

PIRMININKAS. Prašom nesibarti, gerbiamasis deputate M.Stakvilevi­čiau, vis dėlto jūs jau nebedirbate mokykloje.

M.STAKVILEVIČIUS. Čia ne lengviau.

PIRMININKAS. Aš sutinku. Pirmasis skirsnis priimtas. Prašom tęsti. De­vintasis straipsnis.

K.LAPINSKAS. Dėl devintojo straipsnio yra siūlomi trys pakeitimai. Siūloma naujai suredaguoti straipsnio trečiąjį punktą. Jis jums yra pateiktas.

PIRMININKAS. Galima neskaityti.

K.LAPINSKAS. Taip. Ir siūloma dar devintąjį straipsnį papildyti nauju punktu, kuris pažymėtas šeši prim.

PIRMININKAS. Aš manau, kad jis bus pažymėtas septintuoju.

K.LAPINSKAS. Taip, mes dar numeruosime. Čia dėl orientacijos, kad būtų lengviau. Pagaliau dėl paskutinės šio straipsnio dalies. Paskutinėje dalyje, kur rašoma: "Valstybės kontrolės departamento kompetencijai nep­riskiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Ministrų Tary­bos ir Lietuvos banko veikla". Dėl "Ministrų Tarybos" buvo pasiūlymas tuos žodžius išbraukti, tokiu būdu Valstybės kontrolės departamentas įgautų teisę kontroliuoti ir Vyriausybės veiklą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors abejoja devintojo straipsnio trečiojo punkto nauja formuluote? Deputatas G.Vagnorius.

G.VAGNORIUS. Aš norėčiau prieš balsuojant, kad jūs atsakytumėte, pagal kurį punktą galima bus kontroliuoti Ministrų Tarybos Reikalų valdybą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate G.Vagnoriau, vieną minutėlę. Pirma išsiaiškinkime tai, kas pateikta, o paskui grįšime prie bendro.

G.VAGNORIUS. Tai ir susiję su šiuo.

PIRMININKAS. Būtent su šiuo punktu?

G.VAGNORIUS. Taip. Būtent su šiuo. Jeigu Reikalų valdyba kažkur įra­šoma kituose punktuose, tai galima Vyriausybę palikti, kad ji yra nekontro­liuojama. Bet jeigu neįrašoma, reikia kažką galvoti.

K.LAPINSKAS. Paskutinėje dalyje, kur rašoma "Ministrų Tarybos", tuos žodžius pakeisti "Vyriausybės veikla". Vyriausybės veiklos nekontroliuoja. Todėl žodžius "Ministrų Tarybos" pakeitus sąvoką "Vyriausybės veikla", Reikalų valdyba jau turėtų būti žinybinga Valstybės kontrolės departamentui.

G.VAGNORIUS. Tai ar tik turėtų būti, ar faktiškai pagal įstatymą galės kontroliuoti?

K.LAPINSKAS. Šiuo atveju pagal įstatymą. Suprantama, tiesiogiai to neįvardijant, nenurodant, bet Vyriausybę mes suprantame būtent kaip Ministrą Pirmininką ir Vyriausybės narius. O Reikalų valdyba - tai jau Vyriausybės aparatas. Apskritai reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Ar būtų galima pabandyti jums pagelbėti ir paklausti jūsų ir deputato G.Vagnoriaus, ar įeitų Reikalų valdyba į pirmąją dalį: "tikrina ir revizuoja ministerijų, valstybinių tarnybų, inspekcijų ir kitų vals­tybinių įstaigų išlaidų sąmatų vykdymą" ir taip toliau?

K.LAPINSKAS. Ne, į tai neįeina.

PIRMININKAS. Gaila. Ar jūs vis dėlto galite atsakyti deputatui G.Vagno­riui tiksliai ir apibrėžtai?

K.LAPINSKAS. Norint realizuoti jo pageidavimą, turbūt tinkamiausias variantas būtų paskutinėje dalyje žodžius "Ministrų Taryba" pakeisti sąvoka "Vyriausybės veikla".

PIRMININKAS. Deputate V.Terleckai, prašom.

V.TERLECKAS. Gerbiamieji deputatai! "Vyriausybės veikla", vadinasi, tikrins ir parlamentas, ir Valstybės kontrolės departamentas. Tuomet iš tiesų mes reiškiame nepasitikėjimą. Mano nuomone, tiek Respublikos Aukščiausiosios Tarybos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate V.Terleckai, prašau atleisti, kad aš jus nutraukiu. Kuriame punkte jūs matote, kad Vyriausybės veiklą tikrins Valstybės kontrolės departamentas?

V.TERLECKAS. Pagal tą formulavimą, kaip yra siūloma.

PIRMININKAS. Pagal kurį? Taigi čia ir parašyta, kad "Valstybės kontrolės departamento kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Respublikos Aukš­čiausiosios Tarybos, Vyriausybės ir Lietuvos banko veikla".

V.TERLECKAS. Atsiprašau. Tai čia vis dėlto turi būti "kontroliuojamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos sąmatos vykdymas". Valstybės kontrolė turi kontroliuoti sąmatos vykdymą, o ne kitus dalykus.

PIRMININKAS. Kuriame punkte jūs siūlote tai įrašyti?

V.TERLECKAS. Išbraukti tą punktą, kad "kompetencijai nepriskiriama", tada galima devintojo straipsnio pirmajame punkte įrašyti, kad tikrina šitų organizacijų, būtent Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos, sąmatas.

PIRMININKAS. Tai yra parašyta. Tai yra parašyta, gerbiamasis deputate.

V.TERLECKAS. Buvo aiškinama, kad to neparašyta ir neliečia šito.

PIRMININKAS. Kol kas negaliu nieko gero pasiūlyti balsavimui. Prašom deputatą E.Vilką. Galbūt jūs man pagelbėsite.

E.VILKAS. Manyčiau, kad reikėtų Reikalų valdybą įrašyti ten, kur yra ministerijos, ir būtų aišku.

PIRMININKAS. Jūs siūlote įrašyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos reikalų valdybas, taip?

K.LAPINSKAS. Į pirmąjį punktą, kiek aš suvokiu. Pirmajame punkte "tikrina ir revizuoja ministerijų, Ministrų Tarybos Reikalų valdybos, valstybinių tarnybų, inspekcijų ir kitų valstybinių įstaigų išlaidų sąmatų vykdymą".

PIRMININKAS. Ir Aukščiausiosios Tarybos. Ne Prezidiumo, o Aukščiau­siosios Tarybos Reikalų valdybos.

K.LAPINSKAS. Ar nesugebės to atlikti mūsų Biudžeto nuolatinė komisi­ja?

PIRMININKAS. Prašom deputatą A.Rudį.

A.RUDYS. Aš norėčiau, kad Biudžeto komisijai būtų užkrauta ši pareiga dėl to, kad joje nėra nė vieno specialisto, ir vis tiek reikės kviestis žmones iš šios organizacijos arba iš kažkur kitur. Man atrodo, darbus, susijusius su sąmatos, patvirtintos Aukščiausiojoje Taryboje, vykdymu, galima pavesti kontrolei.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, pasiūlymas yra pakankamai konkretus - įrašyti abi reikalų valdybas į tą dalį, kur sakoma, kad tikrina išlaidų sąmatų vykdymą, bet vis dėlto turbūt palikti paskutinę devintojo straipsnio dalį, kur parašyta, kad "valstybės kontrolės kompetencijai nepriskiriama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės ir Lie­tuvos banko veikla".

K.LAPINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Priėjome konsensą? Gerai. Tada nebereikia dėl to bal­suoti. Dėl trečiojo punkto pakeitimo jūs sutinkate? Niekas neprieštarauja dėl naujos redakcijos, kuri jums išdalinta tame lapelyje? Dėl devintojo straipsnio papildymo nauju punktu - šeštu prim - visi sutinka?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

PIRMININKAS. Pakeičiant numeraciją, be abejo. Taigi devintasis straips­nis priimtas. Prašom toliau.

K.LAPINSKAS. Dėl 10 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 11 straipsnio...

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, gerbiamasis deputate. Ten buvo abejo­nių, ar reikia rašyti "išaiškina vilkinimo, biurokratizmo ir valstybės apgaulės atvejus, teikia siūlymus dėl valstybės aparato ir jo darbų tobulinimo".

K.LAPINSKAS. Čia buvo tik komisijoje dėl to diskutuojama. Tas straips­nis - dešimtasis straipsnis - suprantamas kaip būdas Aukščiausiajai Tarybai gauti informaciją apie padėtį valstybės aparate. Ne kažkokios detalės, o apskritai, kad būtų patikima kvalifikuota informacija, kaip funkcionuoja mūsų valstybės aparatas, kad Aukščiausioji Taryba galėtų kompetentingai dirbti ir prireikus priimti ir įstatymus, ir vykdyti tam tikras reformas.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nors prašo, kad būtų balsuojama dėl šio straipsnio? Paliekame taip, kaip yra. Prašom toliau.

K.LAPINSKAS. Dėl 11 straipsnio taip pat jokių konkrečių pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ar neatsirado jų dabar? Prašom pasiruošti balsuoti dėl... Deputate E.Grakauskai, prašom.

E.GRAKAUSKAS. Dėl skirsnio pavadinimo. "Valstybės kontrolės depar­tamento uždaviniai". Bet juk visi straipsniai iš esmės kalba apie funkcijas. Todėl siūlyčiau, kad skirsnio pavadinimas būtų "Valstybės kontrolės de­partamento funkcijos".

K.LAPINSKAS. Gal uždaviniai ir funkcijos, nes yra ir uždavinių, ne tik funkcijos. "Uždaviniai ir funkcijos".

PIRMININKAS. Susitarė abu siūlytojai. Prašom pasiruošti balsuoti dėl antrojo skirsnio "Valstybės kontrolės departamento funkcijos ir uždaviniai" taip, kaip buvo mūsų išdėstyta. Kas už.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 90 - už.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė keturi.

PIRMININKAS. Ačiū. Skirsnis priimtas. Prašom toliau, trečiasis skirsnis.

K.LAPINSKAS. Trečiojo skirsnio pavadinimą taip pat siūloma patikslinti. "Valstybės kontrolės departamento struktūra ir kompetencija". Vietoj "organai" siūloma įrašyti "Valstybės kontrolės departamento struktūra ir kompetencija". Dvyliktojo straipsnio naujoji redakcija jums yra pateikta. Čia daugiau redakciniai taisymai ir kartu naujoje redakcijoje realizuotas deputatų išsakytas siūlymas, kad Valstybės kontrolės departamentui reikėtų suteikti juridines teises. Jis jas ir turės, be abejo. Siūloma tai įrašyti: "Valstybės kontrolės departamentas turi juridinio asmens teises".

PIRMININKAS. Ar visi sutinkate su dvyliktuoju naujos redakcijos straipsniu? Prašom tęsti.

K.LAPINSKAS. Dėl 13 straipsnio konkrečių pasiūlymų nepateikta. Dėl keturioliktojo. Buvo siūloma naujai išdėstyti 14 straipsnio antrąjį punktą. Aš pakartosiu, kaip siūloma tai padaryti: "tvirtina Valstybės kontrolės de­partamento struktūrą ir etatų sąrašą". Vietoj žodžio "etatus" įrašoma "etatų sąrašą", "taip pat apygardų kontrolės skyrių išdėstymą", lietuviškas žodis vietoj "dislokacijos", "struktūrą ir etatų sąrašus" vietoj "etatus". Ir štai nauji žodžiai: "neviršijant departamentui nustatyto darbo apmokėjimo fondo". Siūlytume pritarti tokiai redakcijai.

PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka? Niekas neprieštarauja. Prašom deputatą Šimėną.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

K.LAPINSKAS. Tai bus, matyt, ir komandiruočių išlaidos, ir ūkinių išlaidų kažkokie straipsniai.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

K.LAPINSKAS. Paprastai tokiuose dokumentuose tai fiksuojama.

PIRMININKAS. Prašau, deputate A.Rudy.

A.RUDYS. Aš norėčiau paaiškinti, kad to būtinai reikia. Todėl, kad darbo užmokestis yra tam tikra prasme griežtai normuojamas dalykas. Jis turi nepriklausyti nuo biudžeto būsenos. Sakysim, išlaidos inventoriui įsigyti ar kapitaliniam remontui skiriamos pagal reikalą arba jeigu tam yra lėšų. Įsi­vaizduokime tokią situaciją, kad biudžete suplanuotas kapitalinis remontas, kuris dėl kažkokių priežasčių nebuvo atliktas. Ar galima iš tų nepanaudotų kapitaliniam remontui lėšų padidinti atlyginimus? Negalima, todėl valstybinėse įstaigose būtinai turi būti griežtai apibrėžtas darbo apmokėjimo fondas.

PIRMININKAS. Ar, deputate Šimėnai, sutinkate atsiimti savo pasiūlymą? Taip? Prašom tęsti.

K.LAPINSKAS. Toliau dėl 15 straipsnio antrosios dalies. Jums siūlomas nedidelis papildymas įrašyti žodžius: "Apie pareikštą atskirą nuomonę valstybės kontrolierius praneša Aukščiausiajai Tarybai". Komisija pritarė to­kiam deputatui A.Sakalo pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ar sutinka Aukščiausioji Taryba dėl šio 15 straipsnio dalies ir dėl viso straipsnio? Nebėra pastabų. Prašom tęsti.

K.LAPINSKAS. Dėl 16 straipsnio jokių pasiūlymų ir samprotavimų komi­sijai nebuvo pareikšta, dėl 17 straipsnio - taip pat.

PIRMININKAS. Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti.)

K.LAPINSKAS. Taip. Redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Be abejo.

K.LAPINSKAS. Dėl 18 straipsnio taip pat konkrečių pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Vieną minutėlę, deputatas A.Rudys turi šiam straipsniui pastabą.

A.RUDYS. Aš noriu pasakyti, kad anksčiau buvo tokie siūlymai. 18 ir 19 straipsnius siūlau visiškai išbraukti iš įstatymo todėl, kad, mano nuomone, tai yra vidaus reikalas. Šis organas priverstinai įrašytas į departamentą, jis faktiškai yra patariantysis ir spręsti nieko negali. Valstybės kontrolieriaus veiklos apriboti privaloma tvarka taip pat negali. Todėl jis gali būti perkeltas į statutą.

K.LAPINSKAS. Komisijoje tuo klausimu mes diskutavome. Buvo pareikš­ta skirtingų nuomonių, tačiau dabar, kai mes pakeitėme įstatymo pavadinimą, tai šiame įstatyme gali būti ir kai kurie struktūriniai klausimai. O kad Valstybės kontrolės departamente vis dėlto reikalingas tam tikras kolegialus organas, nors ir patariamojo balso teise, dauguma mūsų komisijos narių su tuo sutiko. Šiai nuomonei pritarė ir specialistai, kurie rengė šio įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Ar, deputate A.Rudy, dar norėsite argumentuoti savo pasiūlymą? Prašom.

A.RUDYS. Dėl balsavimo motyvų. Nelabai korektiškas motyvavimas, kad specialistai pirminiame darbo etape pritarė, bet paskui tie patys specialistai, labiau pagalvoję, labiau įsigilinę, atšaukė savo sprendimą. Atkreipiu į tai dėmesį.

PIRMININKAS. Jeigu reglamentas jau būtų patvirtintas ir jame būtų priimtas deputato P.Varanausko pasiūlymas dėl neprotokolinio pasisakymo, tai aš jūsų pasisakymą laikyčiau tokiu, nes jis neduoda jokių argumentų - nei prieš, nei už balsavimą. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 18 ir 19 straipsniai būtų palikti tokie, kokie yra projekte? Ta prasme nebūtinai, kad būtų taip, kaip surašyta, bet kad jie būtų. O toliau mes jų turinį svarstysime.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad šie straipsniai būtų išbraukti iš įstatymo?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 11.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Devyni.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsų dauguma straipsniai palikti. Ar kas nors turite pastabų dėl jų teksto? Prašau deputatą S.Pečeliūną.

S.PEČELIŪNAS. Aš dėl 18 straipsnio. Jeigu mes nusprendėme, kad jie turi likti, tai pirma dalis visiškai pateisinama. Ten, kur rašoma, kad sudaro kontrolierius, pavaduotojai, vyresnieji kontrolieriai, viskas pagal šio skyriaus pavadinimą lyg ir gerai. Bet antrąją dalį: "Prireikus į posėdžius gali būti kviečiami" ir taip toliau, manyčiau, reikėtų išbraukti iš įstatymo. Taigi siūlau išbraukti 18 straipsnio antrąją dalį.

PIRMININKAS. Ką mano apie tai autorių atstovas?

K.LAPINSKAS. Čia vis tik suteikiama teisė pasikviesti kitų, nepavaldžių organizacijų atstovus, taip pat ir specialistus, kurie gali suteikti paramą. Matote, kol nėra pavaldumo ryšių, šiuo atveju tai jau reiškia tam tikrą intervenciją į kitų organizacijų veiklos sritį. Todėl, įrašius tokią teisę, jie pagal įstatymą galėtų kviesti bet ką ir šiuo atveju tų kviestų asmenų pareiga dalyvauti tarybos posėdžiuose.

PIRMININKAS. Prašom, deputate A.Rudy.

A.RUDYS. Jeigu jau išspręstas klausimas apie tokios tarybos buvimą, tai iš karto kyla klausimas: vis tik kam ji reikalinga, pasižiūrėjus į 18 straipsnio pirmąją dalį. Aš visiškai nesutinku su deputatu S.Pečeliūnu. Kam reikalinga taryba, susidedanti iš tiesiogiai valstybės kontrolieriui pavaldžių asmenų? Tai gal tada reikia suformuoti tarybą, kad kažkas būtų iš šalies, kad būtų daugiau demokratijos?

K.LAPINSKAS. Demokratija čia pirmiausia reiškiasi tuo, kad šioje centralizuotoje sistemoje, kur vienvaldiškumo pradai labai stiprūs, yra štai tokia kolegiali darbo forma - taryba. Ši taryba turi dirbti labai kvalifikuotai, todėl ir numatoma, kad ją sudarys paties Valstybės kontrolės departamento vado­vai, kurie kolegialiai, bendrai turės spręsti jiems pavestas ir 19 straipsnyje išvardintas funkcijas.

A.RUDYS. Tada aš norėčiau papildyti. Mano akimis žiūrint, tiesioginių pavaldinių kolegija yra nelabai reikalinga, jeigu joje nedalyvaus žmonės, kurie nėra pavaldumo ryšiais susieti su valstybės kontrolieriumi. Todėl siūlau šį sakinį pratęsti, ir kiti...

K.LAPINSKAS. Atsiprašau, tokia tvarka taip pat yra, tarkime, prokuratūros sistemoje, tokia pati sistema naudojama ir Aukščiausiojo teismo sistemoje, ta pati tvarka iš esmės yra arbitraže. Tai yra specialūs valstybės orga­nai, vykdantys specializuotas funkcijas, kurias pavedama atlikti specialistams.

B.V.RUPEIKA. Televizijos ir radijo valdyboje yra visiškai kiti žmonės, ir taryba būtent tokį variantą priėmė.

K.LAPINSKAS. Kur?

PIRMININKAS. Valdyba nėra kontroliuojantis organas - nei įstatymo, nei ko nors kito.

K.LAPINSKAS. Visai kitokio pobūdžio organas - radijas ir televizija. Labai atsiprašom. Čia yra valstybės kontrolės sistema.

PIRMININKAS. Prašom deputatą E.Grakauską.

E.GRAKAUSKAS. 18 straipsnyje nepasakoma "a", o pasakoma iš karto "b". Aš siūlyčiau, kad vis tik 18 straipsnio pradžioje būtų pasakyta, kad valstybės kontrolės departamente sudaroma taryba, į kurią pagal pareigas įeina ir visa kita, nes nė viename straipsnyje neparašyta, kad iš viso tokia taryba gali būti. Iš karto teigiama, jog į tarybą kažkas įeina.

K.LAPINSKAS. Apie tai buvo pasakyta 13 straipsnyje. Bet po to, reda­guodami, svarstydami, mes išbraukėme tuos žodžius.

E.GRAKAUSKAS. Tai galbūt reikėtų taip pradėti: "Valstybės kontrolės departamente sudaroma taryba, į kurią pagal pareigas įeina" ir toliau kaip tekste.

K.LAPINSKAS. Prašom. Galima sutikti su šitokiu pasiūlymu. Tai - re­dakcinio pobūdžio taisymas.

PIRMININKAS. Ar, deputate S.Pečeliūnai, prašote balsuoti dėl savo pa­siūlymo išbraukti antrąją dalį?

S.PEČELIŪNAS. Aš galėčiau to ir atsisakyti, bet gerbiamasis prelegentas nepaaiškino. Jis pasakė, gali būti kviečiami ir jie turės atvykti. Bet man visiškai neaišku. Kaip čia parašyta, tai jie gali ir neatvykti. Juos kviečia, "jie gali atvykti" ir "neatvykti". Kur tas privalomumas? Jeigu nebūtinai gali atvykti, tai kam tada rašyti? Jeigu prelegentui pavyks man išaiškinti, aš atsisakysiu nuo savo pasiūlymo.

K.LAPINSKAS. Aš suprasčiau, jeigu jūs siūlytumėte įrašyti žodžius "kurių dalyvavimas tokiu atveju yra būtinas", tada aš sutikčiau su jūsų pasiū­lymu.

S.PEČELIŪNAS. Gal tuomet reikėtų pakeisti žodžius ne "gali būti kvie­čiami", bet "turi teisę kviesti". Nežinau, galvokite, kaip tą problemą išspręs­ti.

K.LAPINSKAS. Mums komisijoje nekilo abejonių dėl to, todėl tokia re­dakcija ir teikiama. Jeigu jūs turite konkrečių pasiūlymų, prašom, galime balsuoti dėl jų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputatas S.Pečeliūnas prašo išbraukti savo pasiūlymą...

S.PEČELIŪNAS. Ne, aš keičiu pasiūlymą. Vietoj "gali būti kviečiami" įrašyti "turi teisę kviesti", tuomet bus tiksliau ir nereikės išbraukti.

PIRMININKAS. "Prireikus į tarybos posėdžius turi teisę kviesti"? Kažkaip nelabai gerai skamba. Kas turi teisę? Gerbiamasis deputate S.Pečeliūnai, jeigu jūs norite balsuoti dėl ko nors, prašom pasakyti savo konkrečią formuluotę. Mes dabar priiminėjame įstatymą, o ne jį svarstome.

K.LAPINSKAS. Reikia konkretaus siūlymo, suprantama.

S.PEČELIŪNAS. "Valstybės kontrolės departamento taryba į savo posėdžius turi teisę kviesti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valdymo organų atstovus, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovus ir specialistus."

PIRMININKAS. Labai ačiū. Štai nuo to ir reikėjo pradėti. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti, kas už projekte pa­teiktą formulavimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 69.

PIRMININKAS. Kas už deputato S.Pečeliūno pasiūlytą formuluotę?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 18.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.

PIRMININKAS. Ačiū. Balsų dauguma priimta projekte pateikta formu­luotė. Deputato E.Grakausko pasiūlymas priimtas, kiek aš supratau, taip?

K.LAPINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar dar šiame skirsnyje yra pataisų?

K.LAPINSKAS. Dėl 20 ir 21 straipsnių jokių pasiūlymų nebuvo. Siūloma naujai išdėstyti 22 straipsnio pirmąją dalį. Nauja redakcija jums įteikta. Aš buvau ją perskaitęs. Ar pritariate naujai redakcijai?

Matyt, balsavimo būdu reikėtų spręsti ir dėl projekte esamo pirmosios dalies paskutinio sakinio - ar palikti šį sakinį, kad "vadovaujantį darbą valstybės kontrolės sistemoje jie gali dirbti iki 65 metą amžiaus."

PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamieji deputatai, su pataisytos 1 dalies redakcija? Ar kas nors reikalaujate išbraukti amžiaus cenzą iš 22 straips­nio? Niekas nereikalauja? Puiku. Nereikia balsuoti dėl šio straipsnio. Bet reikia balsuoti dėl viso skirsnio "Valstybės kontrolės departamento struktū­ra ir kompetencija". Kas už tai, kad šis skirsnis būtų priimtas, prašom pakelti mandatus?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 87.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kas balsavo prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Vienas.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Keturi.

PIRMININKAS. Skirsnis priimtas. Posėdį tęsime po pertraukos. Ačiū, gerbiamasis deputate K.Lapinskai. Skelbiama pertrauka iki 15 valandos.