Aštuoniasdešimt devintasis posėdis

1990 m. birželio 26 d.

---

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas deputatas B.J.KUZMICKAS ir deputatas A.A.ABIŠALAS

PIRMININKAS (B.J.KUZMICKAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai. Atrodo, įprantame, nors nelengvai. Tai suprantama,  kokie klausimai mus šiandien slegia. Bet taip pat visiems, matyt, aišku, kad ir skubėti neverta. Dėl to pradėsime posėdį mūsų kasdieninį gyvenimą liečiančiais klausimais. Smulkiau supažindins gerbiamasis A.A.Abišalas.

Diskusijos dėl plenarinio posėdžio darbotvarkės

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Labas rytas, gerbiamieji deputatai! Slegia mus ne tiktai politiniai klausimai, bet ir einamieji įstatymai, kuriuos turime priimti ir kurių dalies nespėjome priimti praeitą savaitę. Todėl siūloma šiandien pradėti būtent nuo tų klausimų. Jeigu deputatas A.Rudys pasirengęs, pradėsime nuo valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo projekto. Antras klausimas, kuris atkeliamas ne tik iš praeito ketvirtadienio, bet dar iš anksčiau,  Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento ir kartu su juo pasiūlytų kitų įstatymų pakeitimo projektai. Trečias klausimas  Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento įstatymo projektas. Klausimą pateikia Gamtos apsaugos komisija. Ir pirmasis svarstymas kai kurių Respublikos kaimo bei administracinių teritorinių vienetų ribų pakeitimas,  klausimą pateikia Savivaldybių reikalų komisija. Pranešėjas Stasys Kropas. Šis klausimas neturėtų būti ilgas, jis yra daugiau formalus. Na ir, žinoma, svarstysime Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai skelbti laikinąjį moratoriumą 1990 m. Kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos Aktui ,,Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo". Šį  klausimą svarstytume antrojoje dienos pusėje.

Kalbėdamas apie darbotvarkę, turiu perskaityti du pareiškimus. Vieną jų pasirašė 15 deputatų. Jeigu jie nesupyktų, tai aš viso neskaityčiau. Čia yra kalbama apie tai, kad gilėja energetinė krizė. Dėl to deputatai prašo į ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą apie energetinę krizę Lietuvoje ir apie numatomas priemones padėčiai gerinti. ,,Svarstant šį klausimą, norėtume išgirsti premjerės K.Prunskienės, energetikos ministro L.Ašmanto, Gamtos išteklių departamento direktoriaus E.Bendoraičio pranešimus. Manome, kad būtų tikslinga, jog svarstyme dalyvautų Gamtos apsaugos departamento atstovai, Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir šio rajono gamtos apsaugos inspektorius". Šios savaitės penktadienį yra numatyta Vyriausybės valanda. Man rodos, per ją daugiausia klausimų ir bus dėl energetinės padėties, kuri yra aštriausia Lietuvoje. Ar pasirašę deputatai nesutiktų sujungti šiuos klausimus, skiriant jiems daugiau laiko ir svarstant penktadienį? Pirmasis yra pasirašęs deputatas J.Mačys, todėl aš jo ir norėčiau paklausti. Aišku, ar Aukščiausioji Taryba sutinka per Vyriausybės valandą svarstyti šį klausimą ir taip pat pakviesti minėtus asmenis į Aukščiausiąją Tarybą penktadienį? Taip.

Gerbiamieji deputatai, jeigu pamenate, praeitą ketvirtadienį preliminariai susitarėme kas antrą penktadienį dirbti čia, nes įstatymų yra ypatingai daug, ir, manau, kad rinkėjai labai nesupyks, jeigu vieną savaitę mes su jais susitiksime penktadienį, o kitą  šeštadienį arba sekmadienį. Ačiū. Tai iš principo susitarėme. Šiandien po pertraukos bus pateikta darbotvarkė visai savaitei, ir tada mes ją patikslinsime detaliau.

O dabar dar vienas pareiškimas. Prieš keletą dienų į Lietuvą iš tremties Vakarų Vokietijoje grįžo Lietuvoje ir pasaulyje plačiai žinomas kovotojas už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę triskart politinis kalinys ,,Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" leidėjas kunigas Alfonsas Svarinskas. Jis dabar yra mūsų salėje. (Plojimai) ,,Manome, kad deputatams bus įdomu ir naudinga pamatyti jį mūsų tribūnoje. Prašome suteikti jam žodį." Pasirašė daugiau kaip 15 deputatų. Ar gerbiamasis kunigas A.Svarinskas sutiktų kalbėti prieš pirmąją pertrauką? Labai ačiū. Ar Aukščiausioji Taryba sutiks išklausyti mūsų svečią prieš pirmąją pertrauką? Ačiū. Daugiau dėl šios dienos darbotvarkės? Deputatas A.Rudys. Prašom.

A.RUDYS. Su pirmuoju darbotvarkės klausimu susijęs ir Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimas. Tai jūsų numatyta?

PIRMININKAS. Taip, be abejo.

A.RUDYS. Vadinasi, prie pirmojo.

PIRMININKAS. Aš manau, kad tai vienas klausimas. Kas dar turi pastabų dėl darbotvarkės? Deputatas S.Kropas.

S.KROPAS. Noriu patikslinti klausimą  ,,Dėl kai kurių Respublikos kaimų ir administracinių teritorinių vienetų ribų, dėl Respublikos kaimų pavadinimų bei administracinių teritorinių vienetų ribų pakeitimo".

PIRMININKAS. Jūs patikslinate klausimo pavadinimą? Ačiū. Ar dar turite kokių nors pastabų? Tada prašome patvirtinti darbotvarkę ir kartu užsiregistruoti. Gerbiamieji deputatai, ar visi paspaudėte mygtukus? Iš akies matyti, kad tikrai yra kvorumas. Turbūt ne visi mygtukai veikia. Dabar jau ir pagal tablo kvorumo užtenka. Darbotvarkė patvirtinta. Deputatas G.Ramonas turi pastabą. Prašom.

G.RAMONAS. Pastaba tokia. Kiek teko vakar girdėti yra kažkokie alternatyvūs projektai. Ir jų daug. Šiandien, atėjęs į registratūrą, negavau nė vieno projekto. Tik Vyriausybės parengtą projektą gavome anksčiau, o tų alternatyvių projektų negavome. Kaip mes tada svarstysime šį klausimą?

PIRMININKAS. Na, nežinau. Galbūt kas nors iš Prezidiumo galėtų pasakyti. Kiek suprantu, klausimas pristatomas šiandien, ir tie alternatyvūs projektai, matyt, bus kartu pristatyti. Gal taip reikia suprasti. Vienas yra oficialus projektas. Tai  Vyriausybės. Jis yra išdalytas.

G.RAMONAS. Jeigu teisingai supratau, tai mes šiandien pradėsime svarstyti vieną projektą.

PIRMININKAS. Man dabar paaiškino, kad visi projektai taupant popierių buvo išdalyti komisijoms, o ne kiekvienam deputatui.

G.RAMONAS. Bet kiekvienas deputatas negaus jų į rankas?

PIRMININKAS. Gal gaus. Gal ne visus, gal bus galima nuspręsti, kurie svarbiausi. Labai daug popieriaus išeina. Matyt, nutarsime, kaip daryti, kai svarstysime klausimą.

Taigi pradedame svarstyti darbotvarkę. Prašome deputatą A.Rudį į tribūną. Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas.

Biudžeto nuolatinės komisijos pirmininko deputato A.Rudžio pranešimas dėl LR valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo projekto pataisų. Diskusijos

A.RUDYS. Pirmiausia laba diena visiems kolegoms. Jums antram svarstymui yra pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas. Nenorėčiau sustoti prie jo turinio. Dar praeitą savaitę buvo pateikti tam tikri variantai, dėl kurių nepriėjome prie vienodos nuomonės. Pabandysiu tai aptarti. Biudžeto komisija siūlo šiandien galutinai nuspręsti dėl įstatymo.

Pirmiausia noriu pažymėti, kad Teisinės sistemos ir Biudžeto komisijų atstovai, aptarę įstatymą, pasiūlė kitą 4 straipsnio 3 punkto redakciją.Tikiuosi, kad dauguma turi šitą papildomą lapelį ir gali susipažinti su tekstu. Bet aš vis dėlto perskaitysiu. Taigi 4 straipsnio 3 punktą siūloma taisyti taip: ,,Pateikus tarnybinį pažymėjimą, įeiti į juridinių ir fizinių asmenų gamybines patalpas, tikrinti ūkinei veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius bei pagamintą produkciją". Taip pataisyta Teisinės sistemos komisijai rekomendavus. Prašome atkreipti dėmesį, kad ši pataisa ne alternatyvi.

Daugiau problemų iškilo dėl kai kurių kitų, netgi, sakyčiau, konceptualių momentų. Savivaldybių reikalų komisija, gavusi savivaldybių atstovų pasiūlymų, nagrinėjo šį klausimą ir nutarė, kad reikia rekomenduoti Aukščiausiajai Tarybai įstatymo projektą papildyti. Todėl vietoj dabartinio antrojo straipsnio ji pateikia naują formuluotę. Be to, siūloma įtraukti 3 straipsnį į bendrąsias nuostatas. Formuluotes turite. Pataisų esmė yra ta, kad bandoma, bent jau Biudžeto komisijos nuomone, mokesčių inspekcijas padaryti faktiškai pavaldžias vietinėms savivaldybėms. Aš pats, projekto autoriai, kiek žinau ir kiti Biudžeto komisijos nariai, nesutinka su tokiu traktavimu. Valstybės pajamų rinkimas turi absoliučiai nepriklausyti nuo vietinės valdžios, na, sakysime, nuo santykių su vietine valdžia, tų asmenų, kurie šitą funkciją vykdo. Norėčiau dar kartą atkreipti Aukščiausiosios Tarybos deputatų dėmesį, kad labai išplėtus savivaldos teises, vis dėlto turi likti kažkokios ašys vieningai valstybei išlaikyti. Viena iš tų ašių - valstybės kontrolės departamentas su savo struktūromis. Prisimenate, mes labai atkakliai apie tai diskutavome ir priėjome išvadą, kad ši sistema bus visiškai centralizuota. Tokį patį statutą privalo turėti ir valstybės mokesčių inspekcija. Norėčiau pabrėžti, kad jos vieningumas, nepriklausomumas nuo vietinės valdžios, turėtų būti ta mūsų valstybę tvirtinti ašis. Ir svarbiausia, kad pereinant prie santykinai laisvos, o vėliau, orientuojantis į laisvąją ekonomiką, tai būtų valstybės ekonominio egzistavimo ašis.

Taigi esu priverstas pateikti du variantus. Vienas variantas - kaip yra dabar projekte, kitas - pagal šitą pateiktą. Manau, kad dėl balsavimo motyvų savo pozicijas išsakys tiek Savivaldybių komisijos atstovai, tiek ir čia esantys Vyriausybės nariai. Kaip matote, įstatymo projekto svarstyme dalyvauja ir finansų ministras Romualdas Sikorskis. Aš prašyčiau pirmininkaujantį ir kitus išklausyti išsamesnę šių klausimų argumentaciją.

Dabar dar noriu atkreipti dėmesį į 4 straipsnio 3 punktą. Jis mūsų komisijos parengtame dokumente yra suskilęs į dvi dalis. Dėl pirmosios dalies - autoriai - rengėjai nutarė pakeisti jos formuluotę. Čia pateikta pačiame viršuje. Bet kartu jie siūlo šį punktą dar pratęsti, tai yra įrašyti papildomą sakinį. Tam prieštarauja Teisinės sistemos komisijos narys gerbiamasis V.Šadreika. Man atrodo, kad reikia balsuoti už alternatyvinius pasiūlymus, išklausius abiejų pusių argumentus. Štai ir viskas dėl to, ką jūs turite oficialiai surašyto.

Be to, darbo tvarka deputatas V.Baldišis išreiškė nuomonę, kad 5 straipsnio 2 punktą reikėtų panaikinti. Yra parašyta: ,,Duoti nurodymus bankų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jie nustatytu laiku nepateikia valstybinei mokesčių inspekcijai" ir taip toliau. Vadinasi, šitą punktą siūloma išbraukti. Tikiuosi, kad autorius, kai balsuosime dėl minėto punkto, savo poziciją išdėstys.

Taip pat Jums pateiktas nutarimo projektas apie šio įstatymo įsigaliojimą. Kaip matote, jame du punktai. Vienas - standartinis, nurodantis įsigaliojimo laiką, o antras  trupučiuką - specifinis. Aš jį pacituosiu: ,,Nustatyti, kad iš valstybės biudžeto įmonėms mokamų įvairių išmokų ir kompensacijų apskaičiavimo teisingumą laikinai, iki jų panaikinimo, kontroliuoja valstybinės mokesčių inspekcijos." Gali kilti klausimas, kaip čia išeina -  mokesčių inspekcija turi valstybės lėšas rinkti, o dabar jinai pradės kontroliuoti jų išdavimą, panaudojimą. Tai šį darbą techniškai ir iki šiol atlieka valstybės pajamų sistemos darbuotojai. Kadangi valstybinėms įmonėms iš biudžeto teikiama dar labai daug dotacijų, todėl siekiama, jog nebūtų dažnai į jas einama ir kad kiekviena tokia įmonė turėtų savo specialistą finansų sistemoje. Nereikia, matyt, šito atiduoti kitiems tvarkyti ir laikinai palikti tokią sistemą. Kad nebūtų iškreipiamas įstatymo turinys, siūloma šį punktą įtraukti, įteisinti nutarimu, dėl to jis turi tokią formą.

Na, o dabar norėčiau truputį atsitraukti nuo sausų dokumentų ir pašnekėti bendresniais klausimais. Jie, manau, labai svarbūs ne tik tobulinant mokesčių sistemą, bet ir apskritai visam mūsų ūkiniam gyvenimui, susijusiam su mokesčiais. Daug kas jūsų jau susipažinę su siūlomų keturių mokesčių įstatymo projektų komplektu. Ir tiems, kurie atidžiau perskaitė projektą dėl gyventojų pajamų mokesčio (ten vadinamas fizinių asmenų pajamų mokesčio projektu), gali iškilti tam tikrų klausimų, kad jis vis dėlto labiau yra susijęs su praeitimi negu su ateitimi. Mokesčių įstatymų projektų rengimo grupėje buvo pradėtas darbas, orientuojantis į išsivysčiusių šalių patirtį. Tai yra kad būtų apmokestinamos metinės pajamos, kad būtų taikomas motyvuotas, pateisintas arba šeimai, arba atskiriems žmonėms neapmokestinamas minimumas, kad būtų taikomos deklaracijos kaip šitų dviejų pagrindinių teiginių realizavimo forma. Bet, kada mes pradėjom konkrečiai galvoti, o kaip pavyks tai realizuoti, priėjom išvadą, kad šiuo metu sąlygų nėra. Jų nėra dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių - ta, kad dabartinis valstybės pajamų surinkimo aparatas yra nepritaikytas šiuolaikinėm sistemom. Ir jeigu padėtis išliks toliau ir tokia, dar daug metų negalėsime pereiti prie normalios, žmogiškos civilizacijos vystymo patirtimi aprobuotos mokesčių sistemos. Norint maždaug per ketverius metus pasiekti, kad mūsų mokesčių rinkimo aparatas toks taptų, jau praeitų metų lapkričio mėnesį pirmą kartą, sausio mėnesį antrą kartą dar Ekonominės reformos komisijoje buvo išdėstyti pagrindiniai bruožai, sukurtos koncepcijos, kaip šitai padaryti. Kaip pasiekti tokį mokesčių aparato darbuotojų lygį, kuris galėtų užtikrinti šiuolaikinių mokesčių realų taikymą Lietuvoje. Deja, jokios reakcijos nebuvo. Aš dar kartą šį dalyką bandžiau išdėstyti jau naujai Vyriausybei, kai jie svarstė šios dienos įstatymo projektą. Ir vėl nereaguoja.

O klausimai -  labai paprasti. Pirmiausia atrinkti kokį penketą, šešetą, septynetą jaunų vyrukų, dirbančių finansų sistemoje arba panašų darbą. Juos intensyviai pamokyti užsienio kalbų, išsiųsti į  užsienio šalį, kurioje šios sistemos realiai veikia, kad būtų galima išsiaiškinti jų (tų sistemų) organizavimą, funkcionavimą, pajamų deklaracijų formas, užpildymo tvarką, kontrolės tvarką. Žodžiu, per kokį pusmetį stažuotės jie galėtų parsivežti namo konkrečių žinių, kaip šį darbą organizuoti. Po to, aišku, imtis tam tikro savų žmonių apmokymo, nuo organizacinių priemonių pereiti prie normalios mokesčių sistemos. Taigi, baigdamas noriu pasakyti, kad tą koncepciją esam pateikę. Vyriausybės atsakingi žmonės žino. Labai norėtųsi, kad vis dėlto jinai nebūtų ,,numarinta" biurokratiniuose stalčiuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom klausti. Deputatas L.Sabutis.

L.SABUTIS. Dėl papildymo. Norėčiau atkreipti dėmesį į siūlomą 4 straipsnį, 3 punktą. Vadinasi, suteikiama teisė, kaip suprantame iš redakcijos,  ,,tikrinti ūkinei veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius bei pagamintą produkciją". Turbūt norima pasakyti, kad suteikiama teisė tikrinti ne techninius išteklius, o įgijimo teisėtumą ar pagrįstumą ir teisingumą. Matyt, ta prasme norėta pasakyti? Ir dėl pagamintos produkcijos. Ką būtent turėtų tikrinti  -pagamintos produkcijos kokybę, įdėtą triūsą ar panašiai? Žodžiu, norėtųsi aiškumo. Ir kita. Ar jums neatrodo...

A.RUDYS. Aš atsiprašau, norėčiau atsakyti į klausimą, kad paskui nesumaišyčiau. Čia turima mintyje ne tiek kokybė, ne tiek tie dalykai, ne įsigijimo teisėtumas, bet pats šitų išteklių buvimo faktas kaip rodiklis, jog tokia ūkine veikla užsiimama. Tai vienas aspektas. Antras aspektas  - siekiant nustatyti apmokestinamas pajamas, gali prisieiti vertinti, tai yra įvertinti, kokios yra sąnaudos. Taigi likučių pasikeitimas per tam tikrą laiką turi įtakos realizacinėms įplaukoms. Tuo tikslu reikia tikrinti ir materialinių likučių pasikeitimą, ir gatavos produkcijos taip pat.

L.SABUTIS. O štai jūs atsakydamas redaguojat truputį kitaip. Žodžiu, siūlyčiau čia pat redakciją papildyti. Ir dar vienas klausimas. Trečias punktas. ,,Įeiti į asmenų gamybines patalpas." Pirmajame variante nebuvo šito žodžio. Ar apsiribosime tik gamybinėmis patalpomis, ar ir darbo patalpomis?

A.RUDYS. Kaip matote, šitas punktas išskirtas į dvi dalis. Viena dalis tekalba apie įėjimą į tas gamybines patalpas, kurios yra gyvenamojoje patalpoje. Suprantat? Vadinasi, šiuo atveju pirmoji...

L.SABUTIS. Supratau, vadinasi, gyvenamos patalpos yra suprantamos kaip darbo patalpos.

A.RUDYS. Taip. Tada, kada jos naudojamos produkcijai gaminti arba pajamoms gauti.

PIRMININKAS. Deputatas V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Matyt, prie įstatymo dar bus šios inspekcijos nuostatai, kurie galbūt reglamentuos smulkiau jos vidinę struktūrą? Aš manyčiau, turėtų būti.

A.RUDYS. Taip, be abejo, šitas įstatymas...

V.ŽIEMELIS. Ir, matyt, turima omeny, kad jau pereisime ir prie rinkos, ir kiti santykiai bus. Aš bent manyčiau, kad jau šiuose nuostatuose turėtų būti numatyta tam tikra šių darbuotojų atsakomybė ir užtikrinama jų apsauga, panaši i mokesčių policijos. Jeigu paliksime tokią pat inspekciją, jinai bijos tikrinti kooperatininkus ir kitus.

A.RUDYS. Taip. Aš su jumis visiškai sutinku. Kitas darbo etapas, be abejo, bus ne tik formalus jų įteisinimas, bet dar ir tam tikras socialinio prestižo iškėlimas. Negaliu pasakyti, kad jau formuojasi visas kompleksas priemonių, bet yra tam tikrų pasiūlymų, kaip užtikrinti, kad šioje sistemoje dirbtų tikrai kvalifikuoti žmonės ir kad jie saugotų savo darbo vietą, kas labai svarbu. Manau, kad tai bus parengta. Aš šiek tiek ir pats galėsiu prisidėti prie šio jūsų pasiūlymo.

PIRMININKAS. Deputatas K.Lapinskas.

K.LAPINSKAS. Norėjau paklausti, ar valstybinė mokesčių inspekcija bus viena? Ar jų visa sistema, keletas? Todėl, kad pavadinimą rašome vienaskaita, o pirmojo straipsnio pabaigoje, kad - šią kontrolę vykdo valstybinė mokesčių inspekcija ir miestų bei rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos. Tas pats ir antrajame straipsnyje. Rašoma, kad valstybinių mokesčių inspekcijų darbą organizuoja ir jam vadovauja Respublikos finansų ministerija.

A.RUDYS. Čia yra viena sistema, kuri susideda iš dviejų lygių. Vienas yra galva, taip sakant, ministerija. Valstybinė mokesčių inspekcija yra Finansų ministerijos (kol kas) sudėtyje. To paties pavadinimo inspekcijos yra kaip jos padaliniai vietinėse savivaldybėse, tiksliau rajonuose ir miestuose. O dėl pavadinimo  - galėtume žodelį ,,vyriausioji" prirašyti.

K.LAPINSKAS. Reikėtų turbūt suvienodinti, kad būtų aišku. Dėl 3 straipsnio 3 punkto. Koks santykis bus šių inspekcijų su vietos savivaldybėmis. Mat, tų papildymų tekstų, kuriuos jūs minėjote, deputatai negavo. Bent čia greta sėdintys.

A.RUDYS. Atsiprašau, tekstai su papildymais buvo išdalyti aną kartą, kada buvo paskirtas svarstymas. Dėl to aš nežinau. Prašom pakartoti klausimą.

K.LAPINSKAS. Tai ar yra patikslinti vis dėlto santykiai valstybinės mokesčių inspekcijos su savivaldybėmis? Ar taip ir liko, kaip 3 straipsnio 3 punkte. ,,Vykdo vietos savivaldybių sprendimus". Ir viskas.

A.RUDYS. Taip, mes siūlome palikti šitą 3 straipsnio 3 punktą kaip pakankamą tam, kad savivaldybių pajamos taip pat būtų surinktos, ir kad mokesčių inspekcijos būtų priverstos vykdyti teisėtus sprendimus. Netgi jeigu jie iš karto ir nėra teisėti. Vėliau, aišku, tą atstatant, įsitikinant teisumu. Kaip minėjau, Savivaldybių reikalų komisijos pasiūlymai yra trupučiuką kitokie ir jie keičia siūlomą inspekcijos struktūros statusą.

K.LAPINSKAS. Gerai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji deputatai, galbūt mes pabandykime dirbti taip. Kadangi yra alternatyvių pasiūlymų konkretiems straipsniams, tai balsuokime pagal straipsnius, ir priėję prie pirmosios alternatyvos, pradėsime aptarimą. Leisime pasisakyti tiems žmonėms, kurie agituos už vieną arba už kitą variantą. Gerai? Pirmasis straipsnis. ,,Mokesčių ir kitų įstatymais numatytų įmokų į valstybės ir savivaldybės biudžetus apskaičiavimą bei mokėjimą kontroliuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybinė mokesčių inspekcija ir miestų bei rajonų valstybinės mokesčių inspekcijos." Buvo deputato K.Lapinsko pastaba. Aš irgi jau anksčiau rengėjams sakiau ir tikėjausi, kad ši pastaba bus įvertinta. Galbūt būtų galima formuluoti taip: ,,Finansų ministerijos valstybinė mokesčių inspekcija ir jai pavaldžios miestų bei rajonų mokesčių inspekcijos", išmetant žodį ,,valstybinės" prie miestų ir rajonų. Ar rengėjai sutinka? Dar kartą kartoju pasiūlymą. Ar kas nors kitas? ,,Finansų ministerijos valstybinė mokesčių inspekcija ir jai pavaldžios miestų bei rajonų mokesčių inspekcijos."

KALBA IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ir jos. Deputatas K.Antanavičius dabar sutinka su tokia redakcija? Gerai. Dar kartą. ,,Finansų ministerijos valstybinė mokesčių inspekcija ir jos miestų bei rajonų mokesčių inspekcijos." Nėra prieštaravimų? Sutinkame. Antrasis straipsnis. ,,Valstybinės mokesčių inspekcijos (jau dabar būtų vienaskaita) darbą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos finansų ministerija." Nėra pastabų. Trečiasis straipsnis. Kyla klausimų dėl savivaldybių ir mokesčių valdybos santykių. Prašyčiau deputatą S.Kropą, kaip Savivaldybių reikalų komisijos pirmininką, motyvuoti savo pasiūlymą, tai yra trečiojo straipsnio papildymą: ,,Miestų bei rajonų valstybinių mokesčių inspekcijų viršininkus Finansų ministerijos teikimu tvirtina atitinkama miesto bei rajono savivaldybės taryba."

S.KROPAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji deputatai, tiktai pradėjus įgyvendinti savivaldos pagrindų įstatymą, išryškėjo savivaldybių ir centralizuotai valstybinei valdžiai atstovaujančių ministerijų ir departamentų interesai. Geriau organizuotos ir vieningesnės ministerijos, bandydamos pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu ir savivaldybių neorganizuotumu, stengiasi kuo daugiau funkcijų perimti sau, tuo pačiu mažindamos savivaldybių teises. Tokių pavyzdžių yra gana daug. Aš nenoriu sakyti, kad čia būtent tas pavyzdys, tačiau analogijų irgi yra. Šis įstatymas atsirado, remiantis jau priimtu Ministrų Tarybos 1990 04 10 dienos nutarimu Nr.92, ir tiktai dabar įstatymo projektas fiksuoja šio nutarimo punktus. Vadinasi, pirma priimamas nutarimas, o po to, kada pažeidžiamos savivaldybių teisės, tada pateikiama jį svarstyti Aukščiausiajai Tarybai. Todėl su ta praktika reikėtų baigti. Projektus būtina iš karto svarstyti ir derinti su savivaldybėmis, ir su komisijomis. Ir tiktai priėmus Aukščiausiosios Tarybos įstatymus, Ministrų Taryba turėtų priimti nutarimą, įgyvendinantį pastarosios sprendimus.

Šis nutarimo projektas visiškai nebuvo derintas su Savivaldybių komisija.

Ministrų Tarybos nutarimo savivaldybės negalėjo pakankamai išnagrinėti, nes buvo nežinioje, kadangi vyko rinkimai, ir naujų tarybų dar nebuvo. 0 senosios  -apatiškos bet kokiems sprendimams. Todėl logiška, kad susiformavusios savivaldybių tarybos ir valdybos labai kritiškai vertino šį nutarimo projektą. Ta mintis buvo išreikšta savivaldybių tarybų pirmininkų, merų ir valdytojų pasitarime gegužės 11-12 dienomis. Ten kaip tik ir buvo parengtas 5 tarybų pirmininkų kreipimasis dėl šio Ministrų Tarybos nutarimo. Mes ilgai diskutavome tuo klausimu. Aišku, kad savivaldos ir centralizacijos laipsnis labai priklauso nuo susidariusios visuomeninės situacijos, nuo padėties Respublikoje. Suprantamas argumentas, kad daugelyje šalių ši sistema yra centralizuota ir gana puikiai, ir efektyviai veikia. Tačiau man, pavyzdžiui, neteko girdėti, kad finansų inspekcijos kokioje nors šalyje vykdytų kažkokias machinacijas, neteisėtus sprendimus. Nors tarp valdžios atstovų tai pastebima visose šalyse. Neteisingi mokesčių apskaičiavimai yra išaiškinti ne tiktai tarp kongresmenų, bet ir buvusių prezidentų.

Formuodami mokesčių inspekciją, deja, šiuo metu negalime suformuoti tokio sąžiningo ir gerai funkcionuojančio aparato. Tą tikrai galiu jums pareikšti kaip Finansų ir kredito katedros darbuotojas, rengęs specialistus šiai sistemai ir bendravęs su dirbančiaisiais valstybės pajamų inspekcijoje. Kad ir kaip gaila, ši sistema kol kas nepajėgi funkcionuoti ir vykdyti tų valstybės iškeltų pagrindinių funkcijų. Labai remiu deputatą A.Rudį, kad j ją reikia kreipti ypatingą dėmesį, kadangi tai bus valstybės ekonomikos egzistavimo šerdis. 0 pagal minėtą nutarimą, visos mokesčių funkcijos perduodamos naujai sukurtai centralizuotai sistemai, vadinasi, savivaldybės netenka jokių svertų, jokių galimybių kontroliuoti ir tikrinti mokesčių inspektorius, bent patvirtindamos jų kandidatūras Taryboje. Santykis tarp savivaldybės ir centralizuotos valdžios lyg ir nutrūksta savivaldybės nenaudai. Aišku, dabar savivaldybės mokesčių inspekcijoje dirbantys žmonės nesugeba kaip reikalas patikrinti, sakysime, daugybės kooperatyvų deklaracijų, pasitenkina tiktai jas gaudami. Gilesnės analizės ir mokesčių rinkimo valstybės naudai, deja, negali atlikti, ir valstybė dėl to praranda nemažas pajamas. Suprantama, tiktai apie trečdalį pajamų savivaldybei turės surinkti mokesčių inspekcijos darbuotojai. Tačiau šitas trečdalis pajamų mokesčių gausumu ir fiziniu jų apskaičiavimu bus kur kas didesnis, negu centralizuotai renkamos pajamos. Neturėdamos pakankamai agentų, inspekcijos didesnę dalį dėmesio, žinoma, skirs stambesnėms įmonėms ir toms įmonėms, iš kurių lengviau surinkti mokesčius, tai yra savivaldybių biudžetai vėlgi gali nukentėti.

Kitas klausimas buvo svarstytas ir praėjusį penktadienį čia vykusiame susitikime su tarybų pirmininkais. Taip pat aptartas Ministrų Taryboje su miestų merais ir valdytojais. Teko ten dalyvauti. Gerbiamoji premjerė K.Prunskienė (ir apskritai paėmus auditorija) pritarė, kad negalima visiškai centralizuoti šios sistemos. Todėl ir gimė tie nutarimo projektai, kuriuos patvirtino savivaldybių merai ir pirmininkai. Tad, gerbiamieji deputatai, atstovaujantys savivaldybėms, įsigilinkite į pasiūlytą mintį, pareiškime savo nuomonę ir nepraleiskite šito momento taip nedėmesingai.

Mūsų, Savivaldybių reikalų komisijos ir pasitarimo dalyvių nuomone, tokio pasiūlymo įrašymas visiškai nereikštų centralizacijos sumažinimo. ,,Valstybinių mokesčių inspekcijų darbui vadovauja Respublikos finansų ministerija ir atitinkamos aukštesnės pakopos savivaldybės valdyba." Toks įrašas, man atrodo, visiškai netrukdytų mokesčių inspekcijai įgyvendinti savo funkcijų. Juk būtų priimti inspekcijos nuostatai. Ir juose galėtume detaliai apibrėžti savivaldybių funkcijas, o esant reikalui, jas ir sumažinti iki minimumo. Bet visiškai nušalinti savivaldybes nuo šio organizacinio darbo negalima.

Kitas papildymas. Jo esmė ta, kad miestų ir rajonų valstybinių inspekcijų viršininkus Finansų ministerijos teikimu (prioritetas suteikiamas Finansų ministerijai, kuri parenka žmones) tvirtina atitinkamo miesto bei rajono savivaldybės taryba. Žinome, kad, formuojant šį aparatą, į jį labai norėjo patekti ir tapti mokesčių inspekcijų viršininkais buvusieji nomenklatūriniai darbuotojai. Savivaldybės taryba dėl minėto Ministrų Tarybos nutarimo neturi poveikio mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu jau, sakysim, kitą dieną priėmus šį  įstatymą, mokesčių inspekcijos viršininkas gali visiškai ignoruoti tarybos interesus ir tapti tiesioginiu šeimininku teritorijoje. Todėl tokia nuostata, man atrodo, būtų visiškai priimtina, kadangi Finansų ministerija pateiktų savo kadrus. Kaip parodė Vidaus reikalų ministerijos sistemos darbuotojų tvirtinimas, tiktai kai kurių žmonių, kurie buvo susikompromitavę, taryba nepatvirtino. Dauguma jų buvo patvirtinti, ir jeigu vienas yra nepatvirtinamas, galima siūlyti antrą kandidatą, priimtiną ir tarybai, ir mokesčių inspekcijai. Todėl, gerbiamieji deputatai, siūlyčiau minėtiems straipsniams pritarti ir už juos balsuoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar ministras R.Sikorskis šiuo klausimu norėjo kalbėti, ar kitu? Prašom.

R.SIKORSKIS. Gerbiamieji deputatai, Vyriausybė, vadovaudamasi jūsų priimtu Vyriausybės įstatymu, priėmė specialų nutarimą dėl mokesčių inspekcijos steigimo.

Dabar aš noriu, kad neužimčiau daug laiko, pereiti prie to, kuo pabaigė gerbiamasis deputatas S.Kropas. Dėl papildymo, -  kad Finansų ministerija teiktų savivaldybėms tvirtinti mokesčių inspekcijų viršininkų kandidatūras. Aš dalyvavau tame pasitarime, kuriame dalyvavote ir jūs, gerbiamasis Kropai, ir daugelis deputatų. Klausimai dėl inspekcijų steigimo ir pavaldumo buvo derinami su visų miestų ir rajonų vadovais. Tiesa, dar tais senaisiais, gal jūs ir teisus, kad jie pasyvūs šiam reikalui. Vieninteliai, kurie su tuo nesutiko, tai Vilniaus ir Kauno miestai. Tą patį gerbiamasis A.Grumadas išsakė šioje salėje. Gerbiamoji premjerė K.Prunskienė per pasitarimą Ministrų Taryboje pasakė, jog galbūt reikėtų, kad jie būtų dvigubo pavaldumo - Finansų ministerijos teikimu tvirtinami miestų ir rajonų savivaldybių tarybų. Tačiau noriu pasakyti, jog aš gavau premjerės įgaliojimus jums pareikšti, kad jinai tuos žodžius pasakė, bet ir atsiima juos atgal. Ji pagalvojo, kad pasakė nelabai gerai šiuo klausimu, ir man suteikė visišką laisvę jus apie tai informuoti.

Gerbiamieji deputatai, kaip matote, drausmė visose Lietuvos ūkio šakose dabartiniu metu, sakysim tiesiai, yra sunki, o daugeliu atvejų  pašlijusi. Jeigu Finansų ministerija neturės teisės parinkti žmonių, jų paskirti, mokyti, vadovauti, instruktuoti, tai bus nerimta. Be to, reikės vežioti kandidatūras po visą Lietuvą ir svarstyti, ar taryba priims, ar nepriims. Tuo labiau tų kandidatų dabar, aš turiu pasakyti, beveik nėra. Jie yra iš tų žmonių, kurie dirba finansų skyriuose ir šiek tiek išmano šį darbą. Todėl, jeigu jūs priimsite tai, ką siūlo Savivaldybių komisija, - aš jums galiu pareikšti atvirai, reaguokite kaip jūs norite,  - darbo šioje srityje nebus. Dvigubas pavaldumas tai yra ne pavaldumas. Tai yra seno bolševikinio stiliaus pritaikymas praktikoje. Atleiskite, kad taip pasakiau. Nė vienoje padorioje pasaulio valstybėje, tarp jų ir Amerikoje, ir Lietuvos Respublikoje, nebuvo dvigubo pavaldumo. Visos apskričių mokesčių inspekcijos tiesiogiai priklausė Finansų ministerijai (iki 1940 m.). Ji už tai atsakė, vadovavo ir dirbo. O dabar, jeigu bus dvigubas pavaldumas, tai ką norės, tą ten ir darys. Mes būsime tiktai stebėtojai, metodiniai vadovai. Tuo tarpu reikia surinkti 4 milijardus 400 milijonų pajamų. Pagal šių metų biudžeto apimtį viso į savivaldybes patenka tik apie 1 milijardas rublių, o visa kita į respublikinį biudžetą. Todėl tvarka ir drausmė būtina. Netgi ta pati Tarybų Sąjunga, kurioje iki šiol buvo dvigubas pavaldumas, patvirtino mokesčių inspekcijų teises tokias, kokias mes siūlome. Jos yra pavaldžios Finansų ministerijoms - TSRS ir sąjunginių respublikų.

Vienu žodžiu, kad šioje srityje įvestume reikiamą tvarką ir suorganizuotume gerą aparatą (tuo labiau kad dalis žmonių jau yra paskirta mūsų įsakymais), prašytume nepriimti straipsnio dėl dvigubo pavaldumo.

Dar noriu pasakyti štai ką. Kaip matote, įstatymo projekte mokesčių inspekcija vykdys visus vietos savivaldybės nurodymus, liečiančius mokesčių, įvairių rinkliavų įvedimą savo teritorijoje. Taigi bendradarbiavimas yra užtikrintas ir dabar. Visų mokesčių inspekcijų viršininkų kandidatūras, kurias įsakymu patvirtino finansų ministras, derinome su tų savivaldybių vadovais arba merais, arba valdytojais. Tad kontaktas buvo. Yra ir bus. Jeigu reikalai klostysis sėkmingai, ir savivaldybių mokesčių inspekcijų aparatas bus gerai ,,sucementuotas", ateityje galima bus šį įstatymą atitinkamai pakeisti, bet ne dabartiniu laikotarpiu. Aš labai dėkingas gerbiamajam A.Rudžiui ir kitiems, kurie supranta šį reikalą ir palaiko mus, siūlydami priimti be tos pataisos. Be to, neturim mes tiek ir žmonių, kurie galėtų kandidatus pristatinėti ir vežioti po visą Respubliką, po 55 administracinius vienetus. Jeigu šiandien vieno nepriims, rytoj vežti kitą. Tada aš nežinau iš viso, kada mes ką nors padarysim. Todėl bent pirmai pradžiai labai prašau, daugiau nebeagituodamas, nedaryti šito, kas čia buvo siūloma gerbiamojo S.Kropo. 0 dėl kitų straipsnių  gal eisime eilės tvarka? Taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori dar kas dėl šio straipsnio kalbėti? Deputatas K.Antanavičius. Prašom. Po to deputatas G.Vagnorius.

KANTANAVIČIUS. Gerbiamieji deputatai, gerbiamieji savivaldybių tarybų nariai, jeigu girdi, norėčiau kreiptis iš karto ir į juos. Manau, kad turime rimtai žiūrėti į būsimą ekonomiką ir įjos varančiąsias jėgas. Viena iš tokių ir bus iš tiesų didelius įgaliojimus turinti finansų inspekcija. Finansų inspekcija turi tapti galbūt baisesnė negu policija, prokuratūra. Ir apskritai aš galiu pakartoti (kadangi deputatai prieštarauja) tą, ką sakiau savo rinkėjams,  - kad štai už dviejų metų jūs visi sąžiningai mokėsite mokesčius, ir dėl viso pikto prirašysite 5-7 rubliais daugiau, negu uždirbote todėl, kad negautumėte bereikalingų pabaudų. Sako, kaip tai mes mokėsim sąžiningai? Dabar gi, pavyzdžiui, taksistai, kitokie verslininkai stengiasi kiek galima daugiau nuslėpti, apgauti. Na, juk iš tiesų tas, kuris apgauna valstybę, yra pažiba. Tai kodėl? Todėl, kad finansų inspekcija turės dideles teises, sakysim, skirti penkis, tris kartus didesnes pabaudas, negu nuslėpė. Tai reikalinga. Be to, turės būti ir daboklės. Matyt, tie, kurie neturės iš ko sumokėti penkis kartus didesnę baudą, turės pasėdėti daboklėje, dirbti viešuosius darbus. Be šito tikrai ekonomikos niekaip nesukursime ir sąžinės neatkursime.

Visam pasaulyje, jūs puikiai žinote, veikia mokesčių inspekcijos. Visi jų bijo. Mokesčių inspekcija privalo turėti tam tikrą rangą ir statusą. Taigi kalbėti apie tai, kad mokesčių inspekcija turi būti pavaldi kiekvienam rajonui, kiekvienai savivaldybei šiuo metu, sakyčiau, būtų visai neteisinga. Galbūt kada nors taip būtų tikslinga padaryti. Bet aš net nesuprantu, kodėl to reikėtų, kam to reikėtų? Juk rajonams, savivaldybėms daug ramiau, kad visus mokesčius, kurie nustatyti įstatymu, išieškos, išreikalaus mokesčių inspekcija, kuri bus pavaldi Finansų ministerijai, kuri turės iš tiesų didelius įgaliojimus. Jiems atkrenta didelis rūpestis. Jeigu kas mano, kad nuo finansų inspekcijos priklausys, kokį mokestį mokėti ir ką mokėti, aš manau, kad tas giliai apsirinka. Mokesčiai visi bus, kaip ir A.Rudys jau ne kartą čia aiškino, vienodi, nustatomi įstatymo tvarka. Ir niekas  - nei savivaldybė, nei koks nors valstybinis valdymo organas - tų mokesčių dydžio, apimties kaitalioti neturės galimybės. Vadinasi, mokesčių inspekcijos pareiga tiktai žiūrėti, pagal kokį punktą kas turi kiek sumokėti. Ir pažiūrėti, ar teisingai tos pajamos yra nurodytos viename ar kitame dokumente. Tai žmonės, mano rinkėjai sako - mes papirksim mokesčių inspekciją. Taigi papirkti reikėtų negalėti. Todėl, kad jeigu mūsų vidutinė alga, pavyzdžiui, yra 300 rublių, mokesčių inspektorius turi gauti 1000 rublių per mėnesį, o jeigu reikia ir pusantro tūkstančio tam, kad jo nereikėtų papirkinėti, kad jisai būtų pats ,,sau brangus", kad dėl nieko nenorėtų rizikuoti. Štai tokius specialistus turėtų surinkti centrinė mokesčių inspekcija. Ir tvirtintume tuos inspektorius galbūt net Aukščiausiojoje Taryboje, peržiūrėtume visus juos taip, kaip žiūrėjom Aukščiausiojo teismo narius. Peržiūrėti tokius, kurie gal būtų pavaldūs savivaldybėms, viena vertus, mes neturim galimybės, kita vertus, neturime ir teisės. Savivaldybės, jeigu jau įtvirtinsim tokią sistemą, pradės siūlyti vis kitus ir kitus žmones. Na, o savivaldybių noras turėti savo rankose, man atrodo, vis dėlto yra noras daryti kažkokius pakeitimus mokesčių įstatymuose ar dar kažkur. Todėl, kad kitos priežasties savivaldybėms turėti savo rankose mokesčių inspekciją tiesiog nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas G.Vagnorius. Gerbiamieji, prisiminkim, kad vyksta įstatymo priėmimo procedūra ir turim kalbėti labai trumpai. Prašom.

G.VAGNORIUS. Aš iš esmės sutinku su profesoriaus K.Antanavičiaus išsakytom mintim, kad mokesčių inspekcija turėtų būti savotiška policija. Žinoma, galbūt tik reikėtų formuluojant šitą įstatymą tiksliau išsireikšti. Profesorius K.Antanavičius minėjo, kad mokesčių inspekcija nenustatinės lengvatų, tačiau, pavyzdžiui, 3 straipsnio trečioji dalis, paskutinis žodis, labai neaiškiai suformuluotas, ir kai kas galėtų savaip traktuoti.

Reikėtų, matyt, atkreipti dėmesį į 5 straipsnį - pirmąją ir antrąją dalis, kur sakoma, kad galima pareikalauti iš įmonių sąskaitų nurašyti arba duoti nurodymus bankų įstaigoms. Na, gerai, duosit jūs bankų įstaigoms nurodymus, o jos nevykdys tų nurodymų. Vienu žodžiu, reikėtų pagalvoti, kad ir policija ne viską turi teisę daryti. Numatyti reikia tiktai tas priemones, kurios yra fiziškai įvykdomos.

Kaip supratau, iškilo ginčas dėl pasidalijimo funkcijų tarp vietinių savivaldybių ir Finansų ministerijos. Mano nuomone, čia jokio konflikto nėra ir negali būti dėl to, kad Finansų ministerija turi teisę turėti savo mokesčių inspektorius bet kur, taip pat ir vietinėse savivaldybėse. O vietinės savivaldybės, jeigu jos nori, gali turėti atskirai ir savo mokesčių inspektorius. Ir kontroliuoti rinkliavas, susijusias būtent su vietiniu biudžetu arba spręsti tuos klausimus, kurie susiję su vietiniu biudžetu, mokesčių lengvatų taikymu. Matyt, galėtų būti kartu su šituo įstatymu priimti kiti įstatymai, kurie suteiktų tokias teises. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Deputatas A.Rudys dar nori apibendrinti pasiūlymus. Tikiuosi trumpai.

A.RUDYS. Labai trumpa replika, kad deputatams nesusidarytų įspūdis, jog mokesčių inspekcijos teiks lengvatas. Ne, tiesiog kai kuriuose mokesčių įstatymuose yra numatyta, kad kai kurias lengvatas gali teikti ir vietinės savivaldybės. Ir jeigu jos tokią lengvatą suteikia, tai tada aišku, kad inspekcija ją turės vykdyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti. Prašau.

V.KOLESNIKOVAS. Aš dar trumpai norėčiau. Gerbiamasis ministras kalbėjo apie tai, kad visi šie klausimai buvo derinami su savivaldybėm. Tai aš norėčiau perskaityti tokį savivaldybės raštą. Ji dėl to klausimo kreipėsi į Ministrę Pirmininkę.

,,Esame susirūpinę, kad skiriant Lietuvos Respublikos ministerijų ir Ministrų Tarybos departamentų atitinkamų padalinių vadovus gali būti nepaisoma miesto tarybos nuomonės. Taip pat galima padaryti klaidų paskyrus nekompetentingus asmenis. Pavyzdžiu gali būti Finansų ministerijos Alytaus miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko paskyrimas. Į šias pareigas paskirtas Vaclovas Kleponis, neturintis nei ekonominio, nei finansinio išsilavinimo, nei tokio darbo patirties. Išsilavinimas spec. vidurinis. Pageidautume, kad sprendimas dėl Alytaus miesto valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko paskyrimo būtų peržiūrėtas. Siekiant išvengti panašių klaidų, siūloma, kad Ministrų Tarybos ir ministerijų paskirtus miestų ir rajonų atitinkamų padalinių vadovus tvirtintų savivaldybių tarybos."

PIRMININKAS. Deputatas K.Antanavičius dar kartą.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis S.Kropas, remdamasis mano pasiūlymu įtraukti į pirmąjį straipsnį tokį papildymą (ir tai susisietų su dabar kalbėjusio deputato mintimis), kad ,,valstybinius mokesčių inspekcijų inspektorius Finansų ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Aukščiausioji Taryba." Tai tada sutiktų ir savivaldybės, ir būtų vis dėlto kontrolė. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia yra naujas pasiūlymas. 55 vadovus reikės patvirtinti. Norėčiau išgirsti autorių nuomonę dėl šio naujo pasiūlymo. Gerbiamasis deputate Rudy, ar kas nors kitas, nes staiga iškilo visiškai naujas pasiūlymas.

A.RUDYS. Taip. Šitas klausimas yra naujas, ir aš negaliu kalbėti komisijos vardu. Galėčiau išreikšti tik savo nuomonę. 0 autorių vardu irgi negaliu kalbėti.

PIRMININKAS. Ar komisijos suspės aptarti šį klausimą per pertrauką?

A.RUDYS. Gal taip, mes dėl šito galim įsipareigoti. Galim tęsti toliau, kad vėliau priimtume vienu balsavimu.

PIRMININKAS. Tada turėtume atidėti taip pat ir balsavimą dėl santykių su savivaldybe, nes vienas nuo kito priklausys.

A.RUDYS. Aš manau taip, kad dabar reikėtų balsuoti už tą antrąjį, tai yra antrasis jau priimtas. Trečiąjį, papildomą, naująjį trečią straipsnį, ir jeigu jis bus nepriimtas, tada grįžti prie šito pasiūlymo.

PIRMININKAS. Gerai, sutinku su tokiu pasiūlymu. Gerbiamieji deputatai! Tada prašom pasiruošti balsuoti dėl Savivaldybių reikalų komisijos pateikto pasiūlymo: ,,Miestų bei rajonų valstybinių mokesčių inspekcijų viršininkus Finansų ministerijos teikimu tvirtina atitinkama miesto bei rajono savivaldybės taryba", kartu pernumeruojant po to einančius straipsnius. O štai dabar išgirdot naują pasiūlymą. Ne alternatyvą, o papildomą pasiūlymą, - jeigu savivaldybėms nebūtų leista tvirtinti mokesčių inspektorių, viršininkų, tada būtų galima svarstyti (komisija per pertrauką padirbėtų ir mums pasiūlytų), ar nereikėtų patvirtinti šitų vadovų Aukščiausiojoje Taryboje. Prašom pasiruošti balsuoti. Aš dabar formuluosiu tiktai esmę, o dėl pačios redakcijos bus galima, jeigu reikės, atskirai balsuoti. Kas už tai, kad, kaip pasiūlyta projektų autorių,  miestų ir rajonų mokesčių inspekcijų vadovus skirtų Finansų ministerija, netvirtinant jų savivaldybėse? Kas už šį variantą, prašau pakelti mandatus. Skiria Finansų ministerija.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 63.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad Finansų ministerijos teikimu tvirtina atitinkamo miesto bei rajono savivaldybės taryba?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 25.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Prašom patikrinti kvorumą.

BALSAS IŠ SALĖS. Buvo nebalsavusių.

PIRMININKAS. Prašom patikrinti kvorumą. Nereikia jau kelti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 96.

PIRMININKAS. Balsų dauguma priimtas projekto autorių pasiūlytas variantas, o prie deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo grįšime po pertraukos.

Trečiasis straipsnis. ,,Valstybinė mokesčių inspekcija." Yra penkios šito straipsnio dalys. Ar kas nors turi pastabų dėl šio straipsnio pirmosios dalies? Antrosios? Trečiosios? Dėl lengvatų deputatams aišku? Deputatas A.Rudys paaiškino. Niekas nebeturi pretenzijų? Ketvirtosios? Penktosios? Pastabų nėra? Papildyti niekas nenori trečiojo straipsnio? 3 straipsnis priimtas.

Ketvirtasis straipsnis. 4 straipsnio pirmajai ir antrajai daliai niekas papildomų pastabų neturi? Dėl 4 straipsnio trečiosios dalies. Yra nauja redakcija, pasiūlyta pačių autorių. Trečioji dalis. ,,Pateikus tarnybinį pažymėjimą, įeiti į juridinių ir fizinių asmenų", gerbiamieji deputatai, juk mes dabar balsuojam.

,,Pateikus tarnybinį pažymėjimą, įeiti į juridinių ir fizinių asmenų gamybines patalpas, tikrinti ūkinei veiklai naudojamus materialinius techninius išteklius bei pagamintą produkciją." Tokia yra nauja redakcija. Ar kas nors turi šiai naujai redakcijai pastabų? Prašom.

A.RUDYS. Į trečiąjį punktą reikia žiūrėti kaip i dvi alternatyvas. Viena yra taip, kaip pateikta papildomo lapelio viršuje, o antra alternatyva - pratęsus tą papildomą sakinį.

PIRMININKAS. Ne, čia nėra alternatyvos. Aš tuoj pabandysiu paaiškinti. Jeigu dėl šitos dalies niekas neabejoja, tai tada - priimta. O dabar svarstysim to paties straipsnio antrąją dalį: pridėti ar nepridėti. Finansų ministerija siūlo papildyti sakiniu: ,,Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai turi šią teisę ir tais atvejais, kai ūkinei veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos, kurios turi būti nurodytos registracijos metu". Ar kas nors norėtų motyvuoti šį straipsnį? Gerbiamasis ministras R.Sikorskis turbūt?

R.SIKORSKIS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Ar deputatai sutinka, ar nori kas nors prieštarauti dėl šitos dalies? Prašau.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Tai prašom tada ginčytis, o po to finansų ministrą pakviesim.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Jūs taip norėtumėt? Gerai, prašom. Prašom pateikti argumentus.

R.SIKORSKIS. Gerbiamieji deputatai! Dabar yra labai daug mokesčių mokėtojų, užsiimančių individualia ir bet kokia kitokia veikla. Jeigu jūs mums neleisite, vykdant apmokestinimo pareigas, gavus atitinkamą deklaraciją, užeiti į patalpas pažiūrėti, patikrinti, o kas ten iš tikrųjų darosi, ar mokėtojas teisingai nurodė duomenis deklaracijoje, tai bus labai sunku atlikti šį darbą. Pirmiausia tai liečia įvairiais verslais užsiimančius. Antra. Mes turim didelę mokėtojų jūrą. Palanga ir Šventoji, Neringa ir Druskininkai, ir taip toliau. Kur dažnas rodo, kad jis išnuomoja vieną lovą, o faktiškai pusė namo ar buto paversta vasarviete. Ir mums teikė tik tokius duomenis, ir teikia iki šiol. Faktiškai tarybiniais metais apgaudinėjo nemokėdami ir slėpdami mokesčius. Mokesčių inspektoriai nebėgios po visus butus. Gal kas taip ir supranta. Ta teisė tik suteikia teisę įeiti ten, kur kils koks įtarimas ar bus, vienu žodžiu, nepilna medžiaga. Bet tokią teisę turėdami mobilizuosime ir mokėtojus, kad jie sąžiningiau pildytų dokumentus. O mokesčių pareigūno pareiga bus, žinoma, galantiškai, demokratiškai ir žmoniškai tuos duomenis patikrinti. Todėl ypatinga baimė, kad kažkas nori eiti į žmonių butus tikrinti daugiau negu galima, čia nepagrista. Tuo labiau kad ir Lietuvos Respublikos metais (iki 1940-ųjų metų) buvo užrašyta, kad į visas patalpas gali įeiti mokesčių inspektorius, ne tik į gamybines, bet į visas, jeigu tik yra duodama deklaracija ar pranešimas, kad tose patalpose užsiimama verslais, gaunamos pajamos. Štai, ką galiu paaiškinti šiuo klausimu. Labai prašyčiau, kad šis papildymas būtų priimtas.

PIRMININKAS. Prašom. Prašom įsijungti mikrofoną. Prašom įjungti sekretoriato mikrofoną, gerbiamieji operatoriai. Prašom prieiti prie salės mikrofono.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū technikams, kad man buvo galimybė pasimankštinti. O klausimas yra toks. Ar tais senais laikais buvo nurodyta, kokiu paros laiku mokesčių inspektoriai gali vaikščioti, tikrint lovas ir kitus dalykus?

R.SIKORSKIS. Manau, normaliu dienos laiku, ne naktimis vaikščios, šitas pareigas atlikinės. Darbo valandos, gerbiamasis deputate Juršėnai, yra nurodytos. Dienos metu nuo 9 iki 18 valandos. Ką, o jeigu bus kokių nors ypatingų atvejų, tai, aš manau, kad su tais mokėtojais rasime atitinkamą kalbą. Aišku, ne vidurnaktį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas nori prieštarauti? Deputatas L.Rasimavičius. Prašom.

L.N.RASIMAVIČIUS. Gerbiamieji, yra pagrindinė nuostata, tai buto neliečiamybė. Ir jokiais argumentais negalima paremti, kad ši konstitucinė norma būtų pažeista. Jeigu asmuo ima verslo pažymėjimą ir, derėdamasis dėl pažymėjimo išdavimo, nurodo, kad gamybinėmis patalpomis jis pavers ir dalį savo gyvenamojo būsto, tarkim, konkretų kambarį, tuo būtų galima ir užbaigti. Juk jis nurodo, kad gamybinėmis patalpomis paverčia dalį savo gyvenamojo būsto. Šį klausimą galima apspręsti. Kitaip sakant, išduodant. Tačiau iš viso valstybinių mokesčių inspekcijos pareigūnams suteikti teisę, kai ūkinei veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos, būtent tas patalpas tikrinti, yra konstitucinis pažeidimas.

Aš norėčiau pasakyti ir štai ką. Esu palangiškis. Gerai žinoma, kad aš buto nenuomoju. Apie tai sakau visą laiką. Tačiau labai yra nepatogu, kada 6 valandą, kitą kartą ir 8 ar 10 valandą apsilanko pareigūnai. Negražu jų išmesti. Leidi, bet jauti didelį pažeminimą. Ir dar, neduok Dieve, atvažiuoja brolis ar sesuo. Jau iškyla konfliktas. Piktnaudžiauti jokiu būdu negalima. Juk bus numatyta ir kita, taip sakant, medalio pusė. Jeigu iš tikro bus nustatyta, kad gaunamos pajamos, ir jos yra nuslepiamos, tam yra ir daboklė, ir baudos, ir taip toliau. Todėl aš manau, kad antrosios dalies nereikėtų traukti į 4 straipsnio trečiąjį punktą. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors nori kalbėti? Deputatas B.Lubys? Prašom. Matyt, jau bus galima balsuoti, nes daugiau norinčių nematau.

B.LUBYS. Gerbiamieji kolegos. Labai noriu palaikyti prieš tai kalbėjusį deputatą. Mes visur ir visada kalbėjome apie demokratiją. Nedarykime tokio žiauraus dalyko, suteikdami teisę mokesčių inspektoriams tikrinti mūsų butus. Čia teisingai buvo kalbama apie Palangą ir palangiškius, Be abejo, galima sutikti, kad gerbiamasis ministras elgtųsi korektiškai. Deja, finansų inspektoriai ir šiandien elgiasi ne visada korektiškai. O jeigu, nesilaikydami Konstitucijos, sudarysim tokią įstatyminę teisę, kad mūsų butus bet kada galės ateiti tikrinti mokesčių inspektoriai, nenoriu vartoti bjauraus žodžio, bet pasakysiu, kad kuriam totalitarinę (jeigu nepasakius čia kito žodžio, pavyzdžiui, fašistinę) valstybę. Kaip galima šitaip kelti klausimą, kad mes savo butus atiduodam mokesčių inspektoriams?! Tai atiduokim ir save, kad mūsų kišenes, viską taip pat galėtų tikrinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas K.Lapinskas. Gerbiamieji deputatai, ar mes nesilaužiam į atviras duris, kažin? Prašom.

K.LAPINSKAS. Labai trumpai. Vis dėlto čia iškyla teisinio pobūdžio problema. Norėčiau palaikyti papildomuose pasiūlymuose pateiktą redakciją. Pirmojoje 3 straipsnio 3 punkto dalyje rašoma, kad ši teisė suteikiama įeiti į gamybines patalpas. Tuo tarpu antrojoje dalyje teisė |eiti į gyvenamąsias patalpas tiktai išplečiama, kai tos patalpos paverčiamos gamybinėmis, naudojamos kaip gamybinės ir kai jos užregistruojamos kaip skirtos gamybos reikalams. Šia prasme aš nematau intervencijos į tą piliečių konstitucinės teisės sritį - buto neliečiamybę, nes yra aptarta, kad registracijos metu tos gyvenamosios patalpos turės būti užregistruotos kaip gamybinės. Siūlau balsuoti už šią redakciją.

PIRMININKAS. Ar galima jūsų paklausti, gerbiamasis deputate? Ar tas taktas, kad gyvenamosios patalpos užregistruotos kaip gamybinės, automatiškai neįtraukia jų į pirmosios dalies veikimo sritį?

K.LAPINSKAS. Bet gali būti neaiškumų, kadangi pirmajam punkte pasakyta kategoriškai ,,gamybinės patalpos". Žinot, kai pradės įrodinėti, kad čia yra gyvenamoji patalpa, o ne gamybinė, iš karto kils ginčų, problemų. Tai kaip šiuo atveju, ar pažeista konstitucinė teisė, ar ne? O pateikta redakcija viską pakankamai paaiškina.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Šadreika prašė žodžio. Atsisakėt? Ačiū. Deputatas L.Rasimavičius.

L.N.RASIMAVIČIUS. Tačiau būtent siūloma redakcija leidžia mokesčių inspektoriams eiti ir tada, kada jos bus neužregistruotos kaip gamybinės patalpos. Net ir tokiu atveju.

PIRMININKAS. Ar galėtumėt patikslinti, kodėl?

L.N.RASIMAVIČIUS. Pavyzdį gerbiamasis ministras davė. Tarkim, Druskininkuose koks nors kaimynas pasako, kad štai poilsiautojams išnuomotas butas, tačiau nėra užregistruota. Ateina mokesčių inspektorius ir įeina - pagal šią redakciją. Todėl jos ir nereikia.

PIRMININKAS. Deputatas A.Rudys,

A.RUDYS. Aš norėčiau pasakyti tiek, kad gerbiamojo L.Rasimavičiaus pateiktas pavyzdys nėra tinkamas. Čia po kablelio yra patys paskutiniai žodžiai, ,,kurios turi būti nurodytos registracijos metu". Tada, kada yra nutarimas, kada yra įtarimas, reikalinga prokuroro sankcija. Taigi šiuo atveju nebus pažeista. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kodėl, man regis, reikalingas tas papildymas? Todėl, kad visuomenėje dažnai žodis ,,gamybinis" siejamas su tuo, kad kažkas kažką padarė. Na megztuką numezgė, batus susiuvo ar dar ką nors, - kada gaunamas materialus rezultatas. O štai - antroji ta papildoma pataisa - suteikia galimybę kalbėti apie įvairias pajamų rūšis, tai yra ir už tam tikras paslaugas, ir už buto nuomą. Vadinasi, neapsiriboja gamybine veikla vien tik siaurąja prasme. Ir man atrodo, kad ateityje būtų žymiai mažiau ginčų. Prirašykim šitą pastraipą, tuo pačiu išspręsdami labai daug klausimų ir tikrai nepažeisdami konstitucinės buto neliečiamybės.

PIRMININKAS. Ar galima jūsų paklausti? Ar nepakeistų esmės galbūt aiškesnė formuluotė, ,,kai ūkinei veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos, nurodytos registracijos metu." Nes kai parašyta ,,kurios turi būti nurodytos", tai jos gali būti nurodytos, o gali būti nenurodytos. Tiktai privalo būti, bet ne visada privalomi dalykai vykdomi. 0 jeigu jos nurodytos registracijos metu, tada, man atrodo, aiškiau.

A.RUDYS. Taip. Taip, gali...

PIRMININKAS. Sutinkat šitaip?

A.RUDYS. Čia yra taip, kad jos registracijos metu privalo pasirašyti tam tikrą įsipareigojimą, kad bus naudojamos būtent gyvenamosios patalpos. Bet aš sutinku su jūsų pasiūlymu.

PIRMININKAS. Ar daugiau nebeprieštarautų deputatai, jeigu būtų išbraukta ,,kurios turi būti"?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau paklausti, ar ūkinei veiklai galima naudoti gyvenamąsias patalpas, turiu omeny komunalinius butus? Reikėtų suderinti su butų įstatymais.

BALSAS IŠ SALĖS. Butas turi būti naudojamas pagal paskirtį.

V.ŽIEMELIS. Butas turi būti naudojamas pagal paskirtį. Tada aš siūlyčiau per pertrauką tą klausimą išnagrinėti Teisinės sistemos komisijos ir pateikti savo išvadą.

PIRMININKAS. Aš žinau, kad esu gyvenęs keletą metų Nidoje, ,,valdiškam" name. Ir visiškai oficialiai tas butas buvo nuomojamas poilsiautojams. Ar deputatas A.Rudys taip pat mano, kad reikia per pertrauką atskirai nagrinėti?

A.RUDYS. Aš norėčiau patikslinti, kad ateityje galbūt ši sąlyga ir bus labai griežtai išlaikoma. Bet dabar, įsivaizduokim, kad dirba moteriškė - siuva. Ji gauna registracijos pažymėjimą, bet neturi kitos vietos, tiktai savo kambario kampe pasistatyti siuvimo mašiną ir didelį veidrodį. Vadinasi, šiuo atveju jinai sudvejina tuos dalykus. Taigi jos gamybinės patalpos yra ten, kur jinai siuva. Man atrodo, šiuo metu...

PIRMININKAS. ,,Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai turi šią teisę ir tais atvejais, kai ūkinei veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos, nurodytos registracijos metu." Ar liko prieštaraujančių? Nereikia balsuoti? Ačiū, gerbiamieji deputatai, norėčiau dabar padaryti pertrauką. Daugiau, rodos, pastabų nebuvo. Galbūt mes tada ir galėtume užbaigti? Nereikia balsuoti, niekas neprieštarauja? Teisybė, dar liko vienas pasiūlymas. Ir antras deputato V.Baldišio. Todėl siūlau nutraukti svarstymą ir pakviesti į tribūną mūsų svečią kunigą A.Svarinską, o po pertraukos tęsti. Prašom.

A.SVARINSKAS. Broliai ir sesės lietuviai! Gerbiamieji atsikuriančios Lietuvos parlamento deputatai! Visų pirma dėkoju jums, kad leidot man čia įeiti, savo akimis stebėti, kaip vyksta naujo parlamento darbas. O taip pat, kad leidot pakalbėti. Vilnius - mūsų sostinė. Bet aš patyriau Vilniuje daug skriaudų ir girdėjau piktų žodžių, todėl jūsų nuotaikos mane džiugina. Taigi jums nuoširdžiai ačiū.

Stebėjau jūsų darbą. Viskas Vilniuje man yra nauja, nes čia jau seniai nebuvau. Mačiau Amerikos parlamentus. Mačiau Australijoj. Dabar miela matyti Trispalvę.

Galbūt keletą žodžių pasakysiu, kaip mes išgyvenom tą Kovo 11-osios aktą užsienyje. Tuomet buvau San Paule. Per telefoną pranešė, kad paskelbtas toks Aktas. Bet tai buvo neoficialios žinios. Tada mes greitai ieškojom adreso paskambinti į Miuncheną, į Laisvosios Europos stotį daktarui K.Girniui, kad jis šitą girdėtą gerą žinią patvirtintų. Jis patvirtino. Buvo iškelta vėliava.Tuojau rinkomės į bažnyčią. Bet kadangi viskas buvo labai staiga, tai nutarėm kitą dieną atšvęsti tinkamai. Bažnyčioj buvo pamaldos, dalyvavo vietiniai kunigai. Man teko pasakyti pamokslą. Paskui 40-čia lengvųjų mašinų išvažiavom su vėliavom į San Paulo centrines gatves. Buvo sutarta, kad tos mašinos visą laiką signalizuos. Na ir sukėlė triukšmą visam mieste. Bet, laimė, tą rytą San Paulo laikraščiai buvo paskelbę apie Lietuvą daugiau žinių ir net Lietuvos trispalvę atspausdinę. Taigi visi suprato. Prisistatė kažkokie motociklininkai jauni studentai ir sakė: ,,Jūs važiuokite, nežiūrėdami raudonos šviesos, mes visus sulaikysime." Taigi mes važiavome apie 20 kilometrų centrinėmis gatvėmis, o paskui sustojome. Mergaitės, kada gatvėje degė raudona šviesa, šoko ir portugališkai šaukė: ,,Lithuania libre"! Buvo mielas Aktas. Man buvo mielas Aktas, nors toli nuo Tėvynės. Mes pasiekėm savo aukomis, krauju ir darbu to, ko siekėm. Pasiekėm laisvę.

Ir man buvo miela žiūrėti į tuos lietuvius, kuriuos šitas Aktas nepaprastai sujungė ir atgaivino. Tas jaunimas, su kuriuo drauge važiavau, trečios ar ketvirtos kartos lietuviai: studentai arba baigę,  ir visi gražiai šneka lietuviškai. Ir nepaprastai myli Lietuvą. Paklausiau, ar jie norėtų atvažiuoti į Lietuvą? Sakė  - labai, bet neturį pinigų. Mūsų bloga ekonominė tvarka. Viena mergaitė - kūno kultūros mokytoja (baigus universitetą) sakė, kad ji gauna per mėnesį maždaug 100 dolerių. Taigi manyčiau, kad jūsų parlamentas turėtų pakviesti į Lietuvą jaunimą, kuris tada taip šaukė. Rytojaus dieną net kalbėti nebegalėjo. Bet jie myli Lietuvą. Taigi tas Aktas buvo visiems lietuviams be galo svarbus ir brangus.

Būnant tarp svetimųjų yra sunku išsilaikyti, išlaikyti tokią dvasinę giedrą. Svetur yra ir gerų dalykų. Yra ir negerų dalykų. Taigi šitas Aktas buvo labai geras. Teko dalyvauti tokiose demonstracijose keturiose respublikose. Jaunimas šaukia, o man duoda vėliavą laikyti. Mielas darbas važiuoti ir važiuoti mašinoj iškišus ranką ir laikyti vėliavą. Taigi mačiau keliose respublikose, ir visur vaizdas tas pats. Visi labai mėgsta. Dabar gi iki to laiko Lietuva dažnai išeidavo, ypač paskutiniuoju metu, į pasaulio spaudą, radiją. Bet seansai buvo labai trumpi  penkias minutes kalbėjau per Ispanijos radiją, 10 minučių kur nors Romoj, bet ne daugiau. Kada atvažiavo M.Gorbačiovas į Lietuvą ir kada kumščiu pagrūmojo lietuviams, nuo to laiko Lietuva daug laimėjo. Nuo tada iš radijo ir televizijos stočių Lietuvos vardas neišnyksta. Nuo to laiko pilni laikraščiai. Pabandžiau Pietų Amerikoj rinkti laikraščių iškarpas. Pamačiau, kad lagaminas jau pilnas ir nustojau. Pasiūliau lietuviams rinkti ir siųsti į Lietuvą, kad istorikai galėtų viską apibendrinti. Taigi nuo to laiko ir Lietuvos vardas išgarsėjo. Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Aš bijau, kad Lietuvoj kokį atminimo ženklą reikės M.Gorbačiovui pastatyti, kad jis padėjo išgarsinti Lietuvą.

Dabar, kaip žiūrima užsieny į blokadą? Užsienis stebisi, kad Vyriausybė su savo piliečiais kalba arba ,,blokados kalba", arba ,,karinių kastuvėlių" kalba. Niekur šito nebuvo. Taigi šita blokada ir buvo pralaimėjimas tų, kurie ją sumanė. Užsieny galvojama, kad buvo sumanyta labai greitai - per dvi savaites, mėnesį Lietuvą paklupdyti ant kelių ir su ja elgtis kaip nori. Visi lietuviai išeiviai bijojo, kad tik lietuviai išlaikytų bent iki susitikimo Vašingtone.

Tokiu tragišku metu nevalia krautis kapitalą. Manau, bus organų, kurie turės progos patikrinti ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tų, kurie šiuo metu susikraus kapitalą.

Ir paskutinis. Atleiskite už plepumą, nes tais laikais buvo lengviau kalbėti, negu dirbti. Ir aš tai ligai esu pasidavęs. Dabar važinėdamas per Lietuvą, per visą savaitę jau daug mačiau. Čia mačiau piketą. Man buvo nauja. Visi kalba apie paskutinįjį Maskvos ultimatumą Lietuvai, kurį dabar pavadino moratoriumu ar kaip kitaip - svetimais vardais, kad tik mažiau kas suprastų. Manyčiau, kad kaimo žmonėms reikėtų rasti paprastesnius terminus. Dėl šito ultimatumo. Nežinau, ką jūs nutarsite, bet kadangi yra proga, ir aš savo nuomonę pasakysiu. Kada kalbame apie 1940-uosius metus, daugelis kaltina Lietuvos vyriausybę, kad ji nesipriešino, kad neiššovė nė vieno šūvio. Sakė būtų tada kita Lietuvos perspektyva. Jeigu būtų iššovę bent vieną šūvį, tai tūkstančiai šūvių būtų grįžę atgal, būtų daug užmuštų ir daug ištremtų į Sibirą. Nežinau, kaip geriau ar blogiau. Istorija pasakys. O be abejo, ir istorija negali pasakyti, nes ji nežino, kaip tada būtų buvę. Bet, manyčiau, dabar nereikia tokių dalykų leisti, kad sekančios kartos mūsų nekaltintų. Man patiko Prezidento V.Landsbergio pasakymas, kad visur galime daryti nuolaidas, bet Kovo 11-osios akto liesti negalime. Nes mes turime, kaip vakar čia girdėjau iš deputatų pasisakymų, reikalą ne su labai garbingais partneriais, ir jeigu jie ką sugalvoja, tai sugalvoja mūsų nenaudai. Todėl visur galime nusileisti, bet tas Aktas yra šventas, kaip sakė V.Landsbergis. Jis yra gimęs 1918-tųjų metų, paskui pogrindžio, partizanų kovose, ir mes neturim teisės juo spekuliuoti. Taigi mano nuomonė, - kaip jūs norite, taip ją vertinkite,  šito Akto mes nelieskime. Yra šventi dalykai, už kuriuos mes pasiryžę ir toliau, jeigu reikės, eiti į lagerius ir kalėjimus. Bet šitą turim išlaikyti. O aš savo ruožtu, grįžęs į Lietuvą, įsijungsiu į pastoracinį darbą (dirbsiu Kaune). Ir visur, kur galėsiu, kaip eilinis, bet ištikimas Lietuvos pilietis, stengsiuos palaikyti Vyriausybę ir parlamentą, kurie dirbs Lietuvai. Dieve, jums padėk. Iki kito susitikimo. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū kunigui. Pertrauka iki 12 valandos 5 minučių.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo svarstymą. Dėmesio, gerbiamieji deputatai! Dėl 5 straipsnio pirmosios dalies deputatai pastabų neturi? Dėl antrosios dalies deputatas V.Baldišis. Prašom. Vieną minutę. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Dėl 5 straipsnio. Jeigu jūs turit originalą,  ten yra spausdinimo klaida. Nurodyta  5 straipsnio penktame straipsnyje. Reikia įrašyti 4.

PIRMININKAS. Teisybė. Ten reikia ištaisyti straipsnio preambulę. ,,Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas, be šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytų teisių" ir toliau kaip tekste. Prašom, deputatas V.Baldišis.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai, aš norėčiau pasisakyti dėl dabartinio 5 straipsnio antrosios dalies. Ankstesniajame projekte tai buvo 6 straipsnio trečioji dalis, kuri sako, kad ,,valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas turi teisę: duoti nurodymus banko įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų." Tokia numatoma sankcija. Jeigu yra trys tokie pažeidimai (labai skirtingi): nustatytu laiku nepateikia valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimų, neleidžia atlikti mokesčių patikrinimų arba kai patikrinimų metu nustatyti pajamų slėpimo bei neteisingo mokesčių paskaičiavimo faktai. Kalbėdamas ne tik savo, bet ir bankininkų praktikų, mokslininkų vardu, tų, kurie ruošė Lietuvos savarankiškos pinigų ir kreditų sistemos pagrindus, įstatymus, norėčiau kategoriškai pasisakyti prieš tokios sankcijos įtraukimą ir išdėstyti svarbiausius motyvus.

Visų pirma aš pasisakau už tai, kad valstybinei mokesčių inspekcijai būtų suteiktos griežtos, kuo platesnės teisės. Tačiau tik ne tokia teisė, kuri iš esmės yra karinio komunizmo administracinių komandinių valdymo priemonių įteisinimas ir kurios iki šiol nebuvo net sovietinėje ekonomikoje, kaip žinom, pasiekusioje administracinės komandinės sistemos viršūnę. Kaip žinia, mes einam į rinkos ekonomiką. Ir ne tik įmonės, bet ir bankai turės pradėti dirbti komerciniais pagrindais. Bet kokiu atveju tokia teisė, tokia priemonė nesuderinama su darbu komerciniais pagrindais. Be to, mes ne tik kuriam rinką, bet einam į teisinę valstybę. O ši priemonė yra administracinė komandinė priemonė, tų metodų tolesnis išvystymas ir kaip tik, manyčiau, žingsnis į ne teisinę valstybę. Kadangi numatoma poveikio priemonė yra taikoma bendrai, nediferencijuotai, įmonė baudžiama už tokius nusižengimus, kurie išvardyti tam antrajame punkte ir kurie labai skirtingi ir labai neadekvatūs pagal numatytą bausmės pobūdį. Ir mes, manyčiau, negalime bausti įmonės taip bendrai, nediferencijuotai ir necivilizuotai. Jeigu yra konkrečių pažeidimų, sakysim, pajamų nuslėpimas, duomenų nepateikimas ar panašiai, tai turi būti baudžiama konkrečiai. Tam, kas padarė nusižengimą, turi būti taikomos civilizuotos priemonės: ar baudos, ar administracinė, galų gale baudžiamoji atsakomybė, įkalinimas. O ne apskritai įmonė nubaudžiama uždraudžiant jai panaudoti savo sąskaitą arba iš viso įšaldant pinigus.

Taip pat noriu pasisakyti už tai, kad mokesčių inspekcija turėtų plačius įgaliojimus ir teises, ir veiktų savo kompetencijos ribose, naudotų tas priemones, kurias jinai gali (baudas, pinigų išieškojimą neginčo tvarka, patraukimą administracinėn atsakomybėn, atskirų faktų įteisinimą ir panašiai). Todėl aš tuo pačiu norėčiau pasakyti, kad jau buvau pateikęs pasiūlymų dėl Administracinio ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimo. Kaip sustiprinti jo, tai yra baudų poveikį tokiais atvejais, sakysim, pajamų nuslėpimo, neparodymo, - kad baudos turėtų būti adekvačios padarytiems nusižengimams. Kitaip sakant, bausti ne kokia simboline tūkstančio ar penkių tūkstančių ir nediferencijuota bauda, o konkrečiai nustatyta. Sakysim, jeigu yra paslepiami arba nesumokami mokesčiai, tai nustatyti konkrečią penkeriopą, dešimteriopą ar dar, kokią mes priimsim, baudos sumą nuo paslėptosios, nepateiktosios sumos ar panašiai. Tada mes diferencijuotume atsakomybę pagal padaryto nusižengimo laipsnį. Todėl norėčiau paprašyti Aukščiausiąją Tarybą atsižvelgti į specialistų nuomonę tuo klausimu, nepriimti šio straipsnio ir nesudaryti tokio precedento, ir nenaudoti tiktai necivilizuotos, pasakyčiau tiesiai, iš karinio komunizmo laikotarpio atėjusios priemonės. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas V.Šadreika. Prašom.

V.ŠADREIKA. Aš labai trumpai, palaikydamas gerbiamąjį kolegą. Nustatyti, padaryti tokią novelą, kaip siūloma, iš tikrųjų butų komunistinė diktatūra, kurią Leninas padarė, vykdydamas kolektyvizaciją. Manyčiau, kad gal Finansų ministerija neatkreipė dėmesio į antrą šiandieną svarstomą projektą, kuriame už tą veiką yra numatyta ir administracinė, ir baudžiamoji atsakomybė. Aš tik tiek norėjau. Palaikau kolegą ir siūlau, kad ši novela iš trečiojo punkto būtų išbraukta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar dar kas nors nori kalbėti šia tema? Gerbiamieji deputatai, prašome pasiruošti balsuoti. Ar yra kvorumas? Ar gali atsakyti balsų skaičiavimo grupė? Kiek yra salėje deputatų? Gerbiamieji deputatai, prašom susirinkti į salę! Paskelbus balsavimą, iš salės išėjo deputatai A.Kumža, Z.Šličytė, V.Jarmolenka, P.Varanauskas, J.Prapiestis, o dalis dar nesusirinko po pertraukos.

B.V.RUPEIKA. Ar aš galiu pateikti klausimą posėdžio pirmininkui? Antruoju darbotvarkės klausimu. Užsienio radijo stotis ,,Svoboda", lietuviškai ,,Laisvė" žinių laidoje pranešinėja, kad Lietuvos prezidentas V.Landsbergis šįryt pradeda derybas su prezidentu M.Gorbačiovu, tad norėčiau platesnės informacijos, nes tokiu atveju, jeigu tai yra tiksli informacija, antrasis mūsų darbotvarkės punktas nebeturi prasmės. Prašau painformuoti posėdį.

PIRMININKAS. Jeigu jūs atkreipėt dėmesį, antrasis darbotvarkės punktas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamentas. Ar jūs tai turite galvoje?

B.V.RUPEIKA. Na, jūs turbūt puikiai žinote, apie ką aš kalbu. Toks atsakymas, manau, nepatenkina nei manęs, nei kitų deputatų. Aš prašau informacijos apie šitas derybas.

PIRMININKAS. Jeigu jūs turite galvoje darbotvarkės punktą, kuris vadinasi, vieną minutėlę...

B.V.RUPEIKA. Atsiprašau, išsisukinėti galbūt turime laiko. Tačiau prašau atsakyti Pirmininko pavaduotoją, pirmininkaujantį šiam posėdžiui.

PIRMININKAS. Gerai. Aš tiktai noriu informuoti dėl darbotvarkės. Priminti deputatui B.Rupeikai, kad šiandien ryte patvirtinom darbotvarkę, kur klausimas, kuris jus, matyt, domina,  dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymo Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai skelbti laikinąjį moratoriumą Kovo 11-os dienos Aukščiausiosios Tarybos Aktui ,,Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo"  - yra numatytas paskutiniuoju.

B.V.RUPEIKA. Aš vis dėlto nesuprantu jūsų pozicijos. Prašiau tiktai informacijos ir galiu papildyti savo klausimą tokiu komentaru, jeigu jūs, aišku, leisite. Kodėl mes eilinį kartą paskutinieji šioje salėje sužinome apie Tarybos vadovybės veiksmus?

PIRMININKAS. Gerbiamasis deputate Rupeika, aš į šitą klausimą neatsakysiu. Į jį atsakys deputatas B.Kuzmickas, aš jus painformavau tiktai dėl darbotvarkės.

B.V.RUPEIKA. Dėkui už tokį stengimąsi.

BJ.KUZMICKAS. Gerbiamasis B.Rupeika paklausė, ar Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas veda derybas? Taip, jūs minėjote žodį derybos. Tokių derybų negali būti dėl to, kad mes visi žinome, kas yra derybos. Mes tiktai siekiame jų. Derybos gali būti aptarus sąlygas ir daugelį kitų dalykų. Bet dabar Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V.Landsbergis dirba tam, kad jisai galėtų geriau pasirengti reprezentuoti tą klausimą, kurį svarstysime po pietų. Kaip jis dirba negaliu pasakyti, nes esu čia, o ne šalia.

PIRMININKAS (A.A.ABIŠALAS). Ačiū. Ar jau salėje yra kvorumas? Kai kurie deputatai grįžta. Galėtų jie ir pasiaiškinti, pavyzdžiui, deputatas R.Survila, kodėl nedalyvavo per balsavimą?

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, siūlau šitą klausimą dabar atidėti, išklausyti deputato A.Rudžio dėl deputato K.Antanavičiaus pasiūlymo mokesčių inspekcijų vadovus tvirtinti Aukščiausiojoje Taryboje.

A.RUDYS. Biudžeto komisija pasitarė šiuo klausimu ir priėjo prie vienodos nuomonės, kad nebūtina. Finansų ministras yra paskirtas. Yra žmogus, kuris atsakingas Finansų ministerijoj (ministro pavaduotojo teisėmis), tai yra valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, ir reikia juo pasitikėt. Vienas dalykas. Antras dalykas, mes turbūt galime grįžti prie to klausimo, kurį kėlė Savivaldybių reikalų komisija. Vis dėlto gali iškilti savivaldybės organų prieštaravimų dėl kai kurių žmonių, ir jeigu jie yra pagrįsti, tai tada būtų galima operatyviau išspręsti atskiro žmogaus atšaukimo klausimą. Šiuo atžvilgiu Aukščiausiajai Tarybai prisiimti sau šį darbą nėra būtina.

PIRMININKAS. Ar aš teisingai supratau, kad jūs galėtumėte pasiūlyti į mokesčių inspekcijos nuostatus kokį nors punktą, kur būtų galima tokį derinimą ar konsultaciją su savivaldybėmis įtraukti? Ir taip pat suteikti teisę savivaldybėms reikalauti atšaukti vieną ar kitą inspektorių?

A.RUDYS. Be abejo, visiškai galimas dalykas. Man atrodo, kad tai nuostatuose gali atsispindėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji deputatai, ar kas nors gina deputato K.Antanavičiaus pasiūlymą tvirtinti mokesčių inspekcijų vadovus Aukščiausiojoje Taryboje? Tada dėl šito klausimo nebalsuosime. 0 balsuosim dėl deputato V.Baldišio pasiūlymo, įvertinant deputato V.Šadreikos pastabą dėl sankcijų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimuose ir papildymuose, kuriuos tuoj pat priiminėsim. Todėl prašom pasiruošti balsuoti.

Gerbiamasis deputate, malonėkit pasilikti salėje. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų palikta taip, kaip pasiūlyta projekte, 5 straipsnio antrasis punktas apie teisę... Gerai, aš perskaitysiu visą. Inspekcijos viršininko ir jo pavaduotojo teisės. ,,Duoti nurodymus bankų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jie nustatytu laiku nepateikia valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apskaičiavimų, neleidžia atlikti, patikrinti mokesčių arba kai tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo bei neteisingo mokesčių apskaičiavimo faktai." Deputatas V.Baldišis siūlė šį  straipsnį išbraukti visiškai. Deputatas V.Šadreika palaikė. Finansų ministras dar nori argumentuoti. Prašom.

R.SIKORSKIS. Aš suprantu, gerbiamieji deputatai, gerbiamojo deputato V.Baldišio nuogąstavimus ir samprotavimus, tačiau šito straipsnio tas antrasis punktas - vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriais galime įvesti kokią nors tvarką pašlijusiame finansų ūkyje, kuris dabar yra Respublikoje. Jeigu jūs nuspręsite tokios teisės mums nesuteikti, tai turėsime prieš kiekvieną organizaciją ,,keliais eiti." Pavyzdžiui, šiuo metu ginčijamasi su Lietuvos komunistų partijos įvairiom organizacijom, ir vienom, ir kitom. Jos nenori mokėti mokesčių, neteikia jokių dokumentų finansų įstaigoms, na, tai ką daryti? Jei nėra šito straipsnio, vadinasi, aš turiu su mokesčių inspekcija atsiklaupti ant kelių Gedimino gatvėje ir prašyt? Taip išeina. Tai kokia mes įstaiga, su kuria niekas nesiskaitys? O pakenkti kam nors neketinam. Be to, kuriasi įvairios firmos, bendrovės, organizacijos, vyksta įvairios valiutinės operacijos. Pranešti jūsų žiniai, kad Finansų ministerija perėmė visus užsienio valiutos reikalus iš Ekonomikos ministerijos, buvusiojo Plano komiteto. Čia vyksta įvairios manipuliacijos, kada reikia skubiai, operatyviai patikrinus įsimaišyt. Kol pateiksim medžiagą baudoms skirti, kol apsvarstys, tai pinigai jau ir nuplauks už jūrų marių arba iš Lietuvos teritorijos. Todėl reikalingas begalinis operatyvumas mūsų visų bendro reikalo labui. Aš neagituoju. Tiesiog aiškinu sudėtingą situaciją ir reikalingumą kuo greičiau ir operatyviau veikti. Anksčiau buvo taip pat tokie įstatymai, kad finansų įstaigoms buvo galima taip elgtis. Taip pat noriu pasakyti, kad ir dabartinis TSRS parlamentas suteikė teisę finansų įstaigoms taip elgtis, bent dabartiniu pereinamuoju metu, kol sutvarkysim ūkį, deprivatizuosim, įvesim savo mokesčių įstatymus ir taip toliau. Dabar yra ypatingai sudėtinga padėtis. Jeigu šito straipsnio nebus, mes dirbsim, žinoma, viską, ką galėsim, darysim, bet mūsų rankos bus pusiau surištos. Lietuva praras tam tikras lėšas. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Vieną minutėlę, gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti. Deputatas E.Vilkas. Prašom.

E.VILKAS. Tačiau kaip išvengti, kad įmonė nepatirtų didžiulių nuostolių, jeigu jos finansinės operacijos bus sustabdytos?

R.SIKORSKIS. Kiekvienu konkrečiu atveju reikės, žinoma, žiūrėti. Čia neturime galvoje stambių įmonių, organizacijų. Pirmiausia didžiausias sunkumas mums yra su įvairiomis besikuriančiomis naujomis bendrovėmis ir buvusiais kooperatyvais, gerbiamasis deputate. O šiaip sau leisti dėl to, kad šiandien neatnešė deklaracijos, viena valanda ar diena pavėlavo, tuojau pat uždaryti sąskaitą, šito negalima daryti. Finansų ministerija atsakys už tai, jeigu sutrukdys normalią įmonių veiklą. Čia bus kaip kraštutinė poveikio priemonė tais atvejais, kada iš tikrųjų negalima išprašyti. Ir pirmiausia aš turiu galvoje, ir jus į tai orientuoju, tas įvairias smulkias įmones, organizacijas. O dėl viso kito didelė atsakomybė uždaryti sąskaitą, mes tą puikiai suprantam. Šitą teisę turėjome pirmaisiais tarybiniais okupacijos metais ir ja naudojomės. 0 paskui buvo palaipsniui sustabdoma. Bet dabartiniu metu dėl to, kad įvestume tvarką, aš labai prašyčiau mus palaikyti.

PIRMININKAS. Ar deputatas V.Baldišis nori klausti ar...

V.BALDIŠIS. Repliką.

PIRMININKAS. Tada ačiū, dėkojame ministrui.

BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)

R.SIKORSKIS. Na, aš suprantu jus, bet, matot, laiko faktorius visur labai lemia. Viskas turi būti daroma greitai, operatyviai, patikrinus, nustačius reikia tuojau veikti. Jeigu bus kokių nors nesklandumų ir anomalijų, mūsų mokesčių inspekcijos rajonuose ir miestuose padarys ką netvarkingai, mes reaguosim. Tam ir yra mokesčių inspekcija Finansų ministerijoje. Žinoma, šituos dalykus koreguosim. Turėdami galimybę naudotis ta teise, mes, aišku, priversim disciplinuotis visus mokėtojus, kad jie ir apskaičiuotų, ir laiku pateiktų, ir laiku sumokėtų.

PIRMININKAS. Ačiū. Ne, klausimų nebebus. Deputatas V.Baldišis  replika.

V.BALDIŠIS. Gerbiamieji deputatai! Nenoriu įkyrėti, tačiau žinodamas, kad ne visi deputatai buvo salėje, aš norėčiau dar pakartoti savo pagrindinę mintį. Visų pirma visai sutinku su gerbiamuoju ministru R.Sikorskiu, kad reikia įvesti tvarką, reikia griežtų priemonių, reikia mokesčių inspekcijai kuo platesnių ir griežtesnių teisių. Tačiau aš kategoriškai protestuoju prieš tokią necivilizuotą priemonę, jos taikymą ir, manyčiau, neturinčią ir neturėsiančią tokio poveikio, kokio mes siekiame. Turime tikrai pakankamai civilizuotų priemonių, kurias mokesčių inspekcija gali panaudoti. Tai didelės baudos. Tai galų gale išieškojimas neginčo tvarka. Tai administracinės baudos ir baudžiamoji atsakomybė iki įkalinimo. Aš už, sakysim, tokį dalyką, kaip įkalinimą konkrečių kaltų asmenų, bet nebaudimą apskritai visos įmonės ir viso kolektyvo, ir panašiai. Tokios, aš manau, yra civilizuotos poveikio priemonės, kurios suderinamos ir su rinkos ekonomika, ir su teisine valstybe, ir su demokratija. Todėl kviesčiau šitos priemonės atsisakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar deputatas P.Vaitiekūnas dar šiuo klausimu?

P.VAITIEKŪNAS. Taip. Trumpą repliką, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom.

P.VAITIEKŪNAS. Tokia priemonė yra administracinė, o ne rinkos priemonė. Ir blogiausia būtų tai, kad tokia priemonė panaudota vienoje įmonėje kirstų per visą įmonių grandinėlę, su kuria ta įmonė yra susijusi. Todėl, man atrodo, kad priemonė nepateisinama. Toks punktas ir tokių teisių suteikimas inspekcijos viršininkams ir jų pavaduotojams yra netikslingas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji deputatai!

V.ŠADREIKA. Aš repliką.

PIRMININKAS. Jūs jau sakėte. Prašom.

V.ŠADREIKA. Jeigu galima, aš trumpą repliką. Palaikydamas ir papildydamas. Gerbiamasis ministras paaiškino, jog mokesčių inspekcijos vadovai nepiktnaudžiaus, bet mes negarantuoti tuo. Ir sako būsią atsakingi už tai, ką padarė. Bet atsakingi tik moraliai. 0 tiems bus didžiausi nuostoliai. Ar galim dėl to rizikuoti? Tada prašom, gerbiamasis ministre, numatyti, kaip padengsite visus nuostolius. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Deputatas S.Malkevičius, tikiuosi, paskutinė replika.

S.MALKEVIČIUS. Kas yra dirbęs gamyboje, puikiai žino, kad vienintelė ir efektyvi poveikio priemonė tam, kad padarytume įmonėje tvarką, yra vis dėlto ekonominė ir finansinė. Ir tai yra visiškai civilizuota priemonė. Kitaip tvarkos nebus. Necivilizuota būtų, jeigu naudotume kokias nors fizines priemones. Sakysime, sodindami į kalėjimą ir taip toliau. O šitokia būtina. Kitaip tikrai Finansų ministerija negalės padaryti tvarkos.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 5 straipsnio antrasis punktas būtų paliktas taip, kaip yra pateikta projekte, kad būtų suteikta teisė valstybės mokesčių inspekcijos viršininkui ir jo pavaduotojui įšaldyti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų tais nurodytais atvejais? Kas už tai? Prašau pakelti mandatus. Prašom nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 45.

PIRMININKAS. Kas prieš? Kitaip sakant, kas už deputato V.Baldišio pasiūlymą išbraukti šį straipsnį?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 21.

PIRMININKAS. Balsų daugumos deputato V.Baldišio pasiūlymas nesurinko, pasilieka projekte pateiktas variantas. Ir gerbiamasis deputatas V.Žiemelis turi protestą. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Reikia daryti kaip priklauso. Balsuojam už antrąjį pasiūlymą. Neaišku, galbūt susilaikiusieji balsuos už antrąjį pasiūlymą.

PIRMININKAS. Visiškai to nereikia todėl, kad alternatyvinis balsavimas  -palikti arba išbraukti. Todėl aš atmetu jūsų pasiūlymą. Pasilieka projekte nustatyta formulė. Tikiuosi, kad po kurio laiko, kada mes įsitikinsime, kad tokia praktika yra neteisinga, grįšim prie šito įstatymo. Ar dar galima...

BALSAS IŠ SALĖS. Prašom paaiškinti, kodėl nesurinkus pusės kvorumo įstatymas įsigalioja?

PIRMININKAS. Todėl, kad jeigu yra pateiktas projektas, ir alternatyvus variantas nesurinko pakankamo balsų skaičiaus, pasilieka taip, kaip yra numatyta projekte. Dėl 3 straipsnio kas nors turi pastabų? Dėl 5 straipsnio trečiosios dalies? Atsiprašau. Dėl 6 straipsnio? Ir dėl 7 straipsnio. Visi straipsniai priimti. Prašom pasiruošti balsuoti dėl viso Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo. Deputatas A.Rudys.

A.RUDYS. Atsiprašau, norėčiau pasitikslinti. Gal aš ir pražiopsojau, bet ar buvo galutinai balsuota už 4 straipsnio trečiosios dalies redakciją. Buvo tiktai žodinis sutarimas.

PIRMININKAS. Taip, be abejo.

A.RUDYS. Bet jis priimtas, taip?

PIRMININKAS. Taip.

A.RUDYS. Tada tvarkoje.

PIRMININKAS. Iš dviejų dalių. Gerbiamieji deputatai! Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas būtų priimtas taip, kaip mes priėmėm atskirus straipsnius? Prašom ryžtingiau balsuoti, gerbiamieji deputatai, ir palaikyti pakėlus mandatus. Prašom nuleisti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 83.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 5.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 14.

PIRMININKAS. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Dėl nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo įsigaliojimo." Deputatas A.Rudys jį perskaitė. Ar jūs jį turite? Dėl pirmojo straipsnio kas nors turi pastabų? Įsigaliojimo terminas nuo liepos 1 d. Dėl antrojo straipsnio kas nors turi pastabų? Prašom tada balsuoti dėl viso nutarimo. Kas už tai, kad nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo įsigaliojimo" būtų priimtas?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 95.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Trys.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Du.

PIRMININKAS. Balsų dauguma nutarimas priimtas. Manau, kad to paties klausimo tęsinys yra įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo." Klausimą pateikia Biudžeto ir Teisinės sistemos komisijos, deputatas V.Šadreika. Prašom.

V.Šadreikos kalba apie įstatymo „Dėl LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo ir LR baudžiamojo kodekso pakeitimo projektą

V.ŠADREIKA. Gerbiamieji deputatai! Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo priėmimas ir suteikimas jai tokių labai plačių įgaliojimų ir teisių galbūt ir pateisinamas ekonomiškai ir finansiškai šiuo mūsų Respublikai sunkiu laikotarpiu. Iš tikrųjų pagal tik ką priimtą įstatymą valstybinės mokesčių inspekcijos vadovybė - inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas - jau turi teisę (už tam tikrus pažeidimus: už nustatytu laiku nepateiktų paskaičiavimų į biudžetus pateikimą arba jeigu neleidžia atlikti, patikrinti mokesčių, arba nuslepia, ar neteisingai apskaičiuoja apmokestinimo faktus) duoti nurodymą banko įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą arba pervedimą iš vienų asmenų sąskaitų į kitą. Yra pateiktas, ir jam jau pritarta, įstatymo projektas, kuris suteikia dar papildomas teises valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams. Jis numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už tam tikrų pažeidimų padarymą.

Įstatymo projektas buvo plačiai aptartas praėjusiame posėdyje ir pareikšta kai kurių pastabų. Teisinės sistemos komisija apsvarstė tas pastabas. Supažindinsiu, kurios iš jų yra priimtos, o kurios nepriimtos. Štai gerbiamasis deputatas V.Terleckas paklausė, ar neatrodą mums, Teisinei komisijai, kad numatomos piniginės baudos, ypač rublio infliacijos sąlygomis, bus tikrai simbolinės. Taip, galbūt ateityje, kada infliacija didės, jos bus iš tikrųjų simbolinės. Turiu pabrėžti, kad jau pateiktajame projekte jos yra dešimteriopai ir daugiau padidintos. Yra rengiamas naujas Baudžiamasis kodeksas. Jo rengimo grupė atsižvelgė į tokį pasiūlymą. Bus numatyta už tam tikrus pažeidimus - administracinės teisės arba padarytus nusikaltimus - baudos skaičiuojamos tam tikromis kvotomis nuo to, kiek buvo nuslėpta, kiek nepateikta, kiek neapmokestinta. Jeigu dabar priimtume gerbiamojo V.Terlecko pasiūlymą, reikėtų daryti labai didelę reviziją galiojančiame Baudžiamajame ir Administracinės teisės pažeidimų kodeksuose. Tai užsitęstų mažiausiai 3-4 mėnesius. Todėl galbūt reikėtų nustatyti tą principą naujajame įstatyme, kuris bus svarstomas rudenį ir pateiktas Aukščiausiajai Tarybai. 0 dabar apsiriboti tuo, kad baudos gali būti padidintos kelis kartus ir taip, kaip jums pateiktame projekte. Štai pavyzdys - tvarkos pažeidimas verčiantis ūkine veikla. Galima bauda nuo 100 iki 500 rublių. Pareigūnams - iki penkiasdešimt rublių, piliečiams iki 10 rublių. Už dokumentų ir mokesčių nepateikimą valstybinei mokesčių inspekcijai nustatytu laiku - nuo 50 iki 100 rublių, pajamų ar kitų apmokestinimų objektų slėpimą skiriama bauda nuo 100 iki 500 rublių. Toliau - valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų arba kitų pareigūnų nurodymų nevykdymas  jau bauda nuo 50 iki 300 rublių. Vertimasis uždrausta ūkine veikla - nuo 500 iki 1000 rublių, jeigu tai padaroma pirmą kartą. Jeigu tai padaroma pakartotinai, numatyti baudžiamąją atsakomybę. Anksčiau buvo galimos kur kas mažesnės baudos. Todėl siūloma pakeisti Baudžiamojo kodekso 32-ąjį straipsnį, kuriame numatyta bauda buvo mažesnė (iki 500 rublių), ir nustatyti baudos dydį priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo, atsižvelgiant į turtinę kaltininko padėtį, nuo 50 iki 10000 rublių. Už vertimąsi uždrausta ūkine veikla pirmą kartą po to, kai buvo paskirta administracinė nuobauda - sankcija (čia ginčų nebuvo) nuo 3000 iki 5000 rublių. 0 kada tokia veikla užsiima teistas asmuo, jau baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba skiriama bauda nuo 5000 iki 10000 rublių. Ir pagaliau pajamų ar kitų apmokestinamų objektų slėpimas arba žinomai iškreiptų duomenų parodymas valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktuose dokumentuose, padaryti po to, kai pritaikyta administracinė atsakomybė,  bauda nuo 1000 iki 3000 rublių. Ir pajamų ar apmokestinamų objektų slėpimas arba žinomai iškreiptų duomenų parodymas mokesčių inspekcijai pateiktuose dokumentuose, padaryti asmens, turinčio teistumą už tas veikas, jau baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda nuo 3000 iki 10000 rublių. Tokie yra pasiūlymai.

Deputato J.Beinorto nuomone, galbūt vertėtų į įstatymą įrašyti papildymą dėl pareigūnų atsakomybės, jeigu jie nesąžiningai atliks pareigas. Baudžiamajam kodekse yra numatyta atsakomybė už pareigybinius nusikaltimus, už įgaliojimų viršijimą, už kyšių ėmimą, už kyšių davimą ir panašiai. Visa tai yra. Ir nustatytos gana griežtos bausmės. Taip pat buvo gerbiamojo J.Liaučiaus toks patikslinimas  - ar tai taikoma ir fiziniams, ir juridiniams asmenims? Taip, juridinių ir fizinių asmenų administracinė atsakomybė. Žinoma, tiems, kurie kalti. O baudžiamoji tiems, kurie padarė tas veikas, kai bus nustatyta, atlikus parengtinį tyrimą. Ir gerbiamojo K.Lapinsko pasiūlymas. Už inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą buvo projekte numatyta, jog administracines nuobaudas skirtų pačios valstybinės mokesčių inspekcijos. Na, tai iš tikrųjų prieštarautų tam principui, kuris yra dabar. Tarkime, priešinimasis policijos - milicijos pareigūnui. Nejaugi suteikti teisę milicijos viršininkui bausti. Baudžia šiuo atveju teismas. Todėl ir gerbiamojo K.Lapinsko pastaba priimta ir numatyta, kad baus ne valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas, o medžiaga bus pateikta teismui. Tas principas bus išlaikytas. Mes, Teisinės sistemos komisijos nariai, manome, jog ateityje darant teisinę reformą apskritai dėl visų pažeidimų,  tiek administracinių ir kitų,  turės spręsti tik teismas, o ne atskiri pareigūnai.

Teisinės sistemos komisija, atsižvelgusi į pastabas, su kuriomis sutiko, siūlo priimti ir patvirtinti pateiktą projektą. Ačiū už dėmesį. Jeigu bus klausimų, aš su malonumu į juos atsakysiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom deputatas K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Ar terminuotam laikui atliekami tie pakeitimai, ar numatoma keisti vėl Baudžiamąjį kodeksą po to, kai bus ekonomikos reforma ir kai prasidės rinkos mechanizmas?

V.ŠADREIKA. Aš supratau, gerbiamasis kolega. Šiuo metu rengiamas, baigiamas rengti Baudžiamasis kodeksas, kuriame, kaip minėjau, bus numatyta. Dabartiniu metu Baudžiamajam kodekse už daugelį nusikaltimų yra taikomas ne tik laisvės atėmimas arba mažos baudos, bet ir turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas buvo būdingas tik vadinamajam socialistiniam lageriui. Kituose kraštuose niekur nėra tokios bausmės. Paimkime kad ir tą paprastąją (iš įmonės įstatymo pirmąją įmonę), kur buvo vadinamoji individuali darbinė veikla, arba dabartinius kooperatyvus, kurie visiškai atsako už visą turtą. Supraskite, jeigu už kažkokį pažeidimą arba už nusikaltimą taikytume visišką turto konfiskavimą, kentėtų visa ta bendrovė, kentėtų visi šeimos nariai. Todėl ateityje pagrindinis dalykas būtų (ir Baudžiamajame kodekse numatoma) bausti už tai, kiek nuslėpta, kiek padaryta žalos pirmiausia pinigine bauda; o po to, jeigu jos nesumoka - daboklė. Viešieji darbai ir panašiai. Šį įstatymą Teisinė sistemos komisija siūlo laikinai, kol bus galutinai parengtas Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas; pagaliau yra parengta koncepcija ir rengiamas bausmių atlikimo kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų ir kiti. Todėl dar kartą prašytume šį įstatymo projektą priimti. Jeigu yra dar klausimų, su malonumu j juos atsakysiu.          

PIRMININKAS. Deputatas A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Prašom pasakyti - 24 straipsnis, kur yra bauda, ką reikštų šitam pirmajame sakinyje žodis ,,paprastai", ir tuo pačiu dėl 10 rublių dydžio? Ar seniai galioja sankcijos dydis, ir kaip jums atrodo?

V.ŠADREIKA. Aišku. Čia yra 24 straipsnis (administracinių teisės pažeidimų bendrojoje dalyje), kuris nustato, kokios sankcijos gali būti taikomos, tarp jų ir bauda. Pirmoji dalis yra bendra. Tarkime, administracinis teisės pažeidimas yra ir tada, jeigu pereinama gatvę nenurodytoje vietoje. Ten irgi yra nustatytos baudos (iki 5 rublių). Važiavimas be bilieto visuomeniniu transportu  iki 3 rublių ir panašiai. Todėl bendra taisyklė paliekama ši. O jau antroji 24 straipsnio dalis leidžia įstatymais nustatyti didesnes baudas. Kaip matote, už tam tikrus pažeidimus jau yra nustatoma bauda iki 10000 rublių.

PIRMININKAS. Ačiū jums, gerbiamasis pranešėjau. Turbūt, kad galima pradėti balsuoti pagal straipsnius. Jūsų pataisytas, lyginant su šituo?

V.ŠADREIKA. Taip, trečiajame Baudžiamojo kodekso puslapyje 162 straipsnio ,,Vertimasis uždrausta ūkine veikla" pirmojoje dalyje Teisinės sistemos komisija siūlo išbraukti žodį ,,specialus draudimas." Tik žodis ,,specialus" siūlomas išbraukti ir antrojoje dalyje, kur prasideda ,,vertimasis ūkine veikla." Ir štai dėl ko. Mat, mes, teisininkai, turime suderinti ne tik įstatymą, kurį pateikėm svarstyti, bet ir atsižvelgti į kitus galiojančius įstatymus. Panagrinėjome neseniai priimtą Įmonės įstatymą. Jo struktūra yra šiek tiek kitokia. Ten yra nustatyta, kam leidimus išduoda. Todėl, kad būtų įstatymų suderinamumas, ir siūloma išbraukti šiuos žodžius. Kitokių pasiūlymų, išskyrus šitą, nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir man dar ne visai aišku, mums išdalytame projekte yra 162 prim straipsnis. Ačiū. Gerbiamieji deputatai, prašom pasiruošti. Įstatymo lotyniška pirmoji dalis dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimų. Šios pirmosios dalies pirmasis straipsnis: ,,24 straipsnį išdėstyti taip." Kas nors dar turi pastabų dėl šio straipsnio? Priimama. Antrasis straipsnis. 172 ir 172 prim naujos redakcijos. Ar dėl šios dalies kas nors turi pastabų? Trečiasis straipsnis. ,,Papildyti kodeksą tokiais 172² ir 172³ straipsniais: 172² straipsnis. Pajamų ar kitų apmokestinamų objektų slėpimas. Ir 172³ straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymas." Ketvirtasis straipsnis: ,,173 straipsnį išdėstyti taip." Penktasis straipsnis. Šeštasis straipsnis. Penktasis ir šeštasis - tik techniškai, dėl pasikeitusios numeracijos. Septintasis: ,,Papildyti kodeksą tokiu 246 prim straipsniu: Valstybinės mokesčių inspekcijos." Aštuntasis straipsnis - dėl kodekso ,,259 prim straipsnio pirmosios dalies" pakeitimų. Devintasis straipsnis  techninis. Nėra pastabų, prašom balsuoti dėl įstatymo pirmosios dalies. Pirmoji dalis - Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai ir papildymai. Kas už šiuos papildymus prašome pakelti mandatus? 94. Pas prieš? Kas susilaikė? Du. Balsų dauguma pirmoji dalis priimta.

Antroji dalis - ,,Padaryti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1961 metų birželio 26 dienos įstatymu patvirtintame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse šiuos pakeitimus." Pirmasis straipsnis dėl Baudžiamojo kodekso 32 straipsnio. Antrasis - 162 ir 162 prim straipsniai. Nėra papildomų pastabų? 0 dėl trečiosios dalies: ,,Šis įstatymas įsigalioja nuo 1990 metų liepos 1 d."  - turit kas nors pastabų? Taip, be abejo, bet paklausti aš turiu. Ne. Tada prašom balsuoti dėl antrosios ir trečiosios dalies iš karto. Kas už tai, kad antroji dalis dėl Baudžiamojo kodekso papildymo ir pakeitimo ir dėl įstatymo įsigaliojimo tvarkos būtų patvirtinta? 87. Kas prieš? Nėra. Kas susilaikė? Vienas. Balsų dauguma patvirtinta. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo" būtų priimtas? Kas už? 91. Kas prieš? Nėra. Kas susitaikė? Vienas. Prašom dar kartą pakelti tuos, kurie susilaikė, ir suskaičiuoti atidžiau. Du. Ačiū. Balsų dauguma įstatymas priimtas. Pirmąjį didelį platų ir labai svarbų darbotvarkės klausimą baigėme.

Antrasis darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektas ir Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimų įstatymų pakeitimai. Klausimą pateikia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos laikinoji darbinė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos principų grupė. Pranešėjas deputatas Aurimas Taurantas. Prašom.

A.TAURANTAS. Gerbiamieji deputatai! Neatsimenu, kas labai gražiai pasakė, kad mes, jau kelis mėnesius dirbdami daugiau ne pagal reglamentą, o pagal paprotinę teisę, turbūt įsitikinome, kaip vis dėlto reglamentas yra reikalingas.

PIRMININKAS. Atsiprašau truputėlį, prašom užsirašyti, kurie nori kalbėti, kad būtų greičiau ir aiškiau. Prašom.

A.Tauranto pranešimas apie LR Aukščiausiosios Tarybos reglamento projektą ir LR Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, LRV ir LR AT deputatų rinkimų Įstatymų pakeitimus

A.TAURANTAS. Iš pradžių daugelis manė, kad tai yra tiesiog techninis klausimas. Todėl raginčiau po diskusijų, kurios daugiausia turėtų būti tik principiniais klausimais, o ne dėl atskirų redakcinių punktų, galbūt šios savaitės pabaigoje pereiti prie reglamento priėmimo. Jo procedūrą įsivaizduoju tokią: principiniais klausimais bus suformuluotos alternatyvos, kurių tekstai bus išdalyti deputatams, ir mes be didelių ginčų, iš savo patyrimo ir turėdami nuomonę, balsuotume ir priimtume reglamentą. O jei kas pasirodys nekorektiškai suformuluota ar tiesiog neaptarta, galėsime jį papildyti.

Nors daugelyje pasaulio parlamentų reglamentas apsaugomas tam tikra jo keitimo procedūra taip, kaip Konstitucija, aš dabar siūlyčiau punktą, apribojantį jo keitimą, nepriimti. Ir tik po to, kai gyvenimas patikrins, tada galbūt sugriežtinti keitimo procedūrą.

Nors į darbo grupę rinkdavosi palyginti nedaug deputatų, nereguliariai, bet šiuo metu pastebimas padidėjęs susidomėjimas reglamentu. Darbo grupė gavo raštu nemaža pasiūlymų, tarp jų ir iš Vyriausybės, atskirai gerbiamojo A.Brazausko, Lietuvos Respublikos prokuroro, Lietuvos laisvųjų profesinių sąjungų konfederacijos, taip pat kai kurių deputatų. Tai rodo, kad reglamentas labai plačiai svarstomas ir daugeliui yra aktualus.

Dabar noriu pereiti prie paties projekto aptarimo. Jis jau senokai išdalytas deputatams. Taip pat buvo išdalytas pakeitimų, papildymų projektas. Reikėtų nagrinėti galbūt skirsniais, iš karto aptariant pateiktą redakciją ir siūlomas alternatyvas. Tokiu pat būdu turbūt reikėtų organizuoti ir reglamento priėmimą.

Projekte, kuris buvo išdalytas, yra išlaikyta ta straipsnių numeracija, kuri buvo pateikta ankstesniuose preliminariniuose projektuose, kad deputatams būtų patogiau tikrinti. Manau, kad deputatai neprieštaraus, jeigu po reglamento priėmimo numeracija bus pakeista į ištisinę, kad nesusidarytų keblumų. Galbūt tik vėliau numeraciją teks tikslinti.

Dar noriu atkreipti dėmesį, kad šitą reglamento projektą tikrino kalbininkai ir pareiškė pastabų. Tad mes turėtume kai kuriuos terminus praktiškai įteisinti. Visų pirma buvo sukritikuotas mūsų dabar vartojamas terminas ,,pirmasis ar antrasis skaitymas." Kalbininkai rekomenduoja vartoti  ,,pirmasis arba antrasis svarstymas". Taip pat jie siūlo vietoj ,,pagreitinto įstatymo priėmimo procedūros" vartoti ,,skubesnis įstatymo priėmimas" arba ,,skubesnė įstatymo priėmimo procedūra."

Taip pat atkreipiu dėmesį, kad kartu su reglamento keitimu, reikalinga tikslinti ir kai kuriuos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo, Vyriausybės įstatymo straipsnius ir netgi vieną Rinkimų įstatymo straipsnį (deputatai gavo ir tuos projektus). Aš juos aptarsiu, kai prieisiu atitinkamus reglamento straipsnius.

Pirmiausia kaip tik ir yra trečiasis reglamento straipsnis, su kuriuo yra susiję Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 61 straipsnio ir 85 straipsnio pirmosios dalies pakeitimai. Tai yra susiję su galimybe nutraukti Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimus anksčiau laiko. Aukščiausiajai Tarybai reikėtų turėti tokią teisę, bet, aišku, tą būtina ir užfiksuoti Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Toks siūlymas gimė visų pirma dėl to, kad privalu tiksliau apibrėžti Aukščiausiosios Tarybos kadenciją, reglamente tą tik paminint, o jos apibrėžimas ir sutrumpinimo galimybė būtų apsprendžiami Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme. Ir 85 straipsnio pirmojoje dalyje nereikėtų nurodinėti, per kiek laiko turi būti sušaukta pirmoji sesija po rinkimų, o pažymėti, kad tai turi būti padaryta, kai bus surinktas reikiamas deputatų skaičius, kuris yra apibrėžtas reglamente. Manyčiau, kad tokie pakeitimai yra reikalingi. Su jais yra susijęs Rinkimų įstatymo 14 straipsnio pakeitimas,  kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų rinkimus skiria Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, likus ne mažiau kaip penkiems mėnesiams iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimų laiko pabaigos ir ne mažiau kaip prieš tris mėnesius iki rinkimų dienos. Šitas susidarantis dviejų mėnesių laikotarpis yra tam, kad būtų galima surengti papildomuosius rinkimus ir kad galėtų laiku įvykti pirmoji Aukščiausiosios Tarybos sesija.

Taip pat su Vyriausybės įstatymu ir Laikinojo Pagrindinio Įstatymo pakeitimais yra susiję kai kurie kiti reglamento straipsniai. Ir pirmasis jų -penktojo straipsnio penktoji dalis. Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme ir Vyriausybės įstatyme Vyriausybės sudarymo procedūroje yra tam tikra asimetrija. Nustatyta, kad Aukščiausioji Taryba Ministro Pirmininko teikimu tvirtina ministrus ir atleidžia juos. Jeigu gali atleisti, tai turi ne tvirtinti, o skirti. Tokia ir Valstybės atkūrimo komisijos nuomonė. Taip siūloma ir padaryti. Tada būtų tam tikra simetrija tarp šitų dviejų veiksmų. Taip suformuluota reglamento 5 straipsnio penktojoje dalyje, todėl reikia pakeisti ir 78 bei 94 Laikinojo Pagrindinio Įstatymo straipsnius.

Pirmajame išdalytame reglamento projekte buvo padaryta viena klaida (dabar jau ji yra pataisyta), formuluojant, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas ir jo pavaduotojai gali atsakyti į deputatų klausimus ir paklausimus. Paklausimai yra pateikiami Vyriausybės atstovams. Čia tiesiog buvo apsirikta, todėl noriu deputatų iš karto atsiprašyti.

Dabar 9 straipsnis. Čia tikriausiai bus pateikiama balsuoti alternatyva, kas gali dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo posėdžiuose. Aptariant Valstybės atkūrimo komisijoje buvo susiaurintas šių žmonių ratas ir nurodyta, kad gali dalyvauti tik Ministras Pirmininkas ir jo pavaduotojai. Tuo tarpu Vyriausybė mano, kad jos įgaliotas kitas atstovas taip pat galėtų dalyvauti, nes ne visą laiką patys Vyriausybės vadovai gali sekti Aukščiausiosios Tarybos ir Prezidiumo posėdžius. Su šita nuostata darbo grupėje buvo sutikta, nes dažniausiai tarpusavio nesusipratimai gimsta dėl to, kad mums trūksta abipusės informacijos. Tačiau kitas siūlymas, - kad be atskiro kvietimo taip pat galėtų dalyvauti ir visi ministrai, - yra diskutuotinas ir jį reikėtų pateikti alternatyviam balsavimui. O Lietuvos Respublikos prokuroro siūlymas, kad jis turėtų dalyvauti be atskiro kvietimo, manyčiau, yra priimtinas. Projekto papildymuose taip yra įrašyta, ir jeigu deputatai neprieštaraus, taip ir liks.

Deputatas P.Papovas dėl 10 straipsnio pasiūlė alternatyvą, kurią taip pat reikėtų apsvarstyti. 10 straipsnyje suformuluota, kad jeigu Aukščiausiosios Tarybos Prezidiume balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai, priimamas toks nutarimas, už kurį balsavo Pirmininkas arba jį pavaduojantis pavaduotojas. P.Papovas siūlo, kad tokiu atveju būtų ieškoma naujo sprendimo konsenso pagrindu. Taigi čia turėtų būti alternatyva deputatams balsuoti.

Dėl 11 straipsnio yra taip pat tikriausiai alternatyviai teiktinas Lietuvos Respublikos prokuroro pasiūlymas. Jis mano, kad klausimus Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumui svarstyti galėtų teikti ir Lietuvos Respublikos prokuroras. Kadangi dėl šito pasiūlymo Valstybės atkūrimo komisija, ir ypač deputatas K.Lapinskas, turėjo daug prieštaravimų, manyčiau, aptarus reikėtų balsuoti už alternatyvas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (taip pat deputatas Č.Juršėnas atskirai) dar prieštarauja prieš 13 straipsnio antrosios dalies formuluotę. Jie mano, kad Prezidiumas, koordinuodamas Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių laikinųjų komisijų veiklą, negalėtų duoti pavedimų komisijoms. Jie siūlo tuos žodžius ,,pavedimus" išbraukti. Darbo grupė su tuo ne visai sutiko, ir jeigu Vyriausybė reikalaus, tai irgi apsvarsčius turėtų būti pateikiama alternatyviam balsavimui.

Šiek tiek pataisų projekte pakoreguoti 15 ir 16 straipsniai apie Aukščiausiosios Tarybos seniūno ir jo pavaduotojų kompetenciją. Yra suformuluotas papildomas 15 straipsnio punktas, kad Aukščiausiosios Tarybos seniūnas, jeigu nepirmininkauja sesijos posėdžiui, jis gali stebėti, kaip laikomasi reglamento ir pateikti pastabas. Čia atsižvelgta į buvusių TSRS liaudies deputatų pastabas (atsimenu, apie tai kalbėjo gerbiamasis N.Medvedevas), kad tai pasiteisino TSRS Aukščiausiojoje Taryboje, todėl galbūt reikėtų ir iš jos kai ko pasimokyti. Taigi 15 straipsnis yra papildytas vienu punktu. O 16 straipsnyje nurodyta, kad seniūnas gali kai kurias funkcijas pavesti savo pavaduotojui. Nebūtinai pavaduotojas pavaduoja tada, kai savo pareigų negali atlikti seniūnas. Bet turint galvoje šitą konkrečią funkciją,  stebėti, ar laikomasi reglamento, kai posėdžiui pirmininkauja seniūnas, kuris galbūt negali visko suspėti, tą galėtų atlikti pavaduotojas, ir reikalui esant pareikšti pastabas tiesiai posėdyje.

Labai principinis pasiūlymas dėl 20 straipsnio yra deputato E.Klumbio. Jeigu jis būtų priimtas, reikėtų koreguoti kai kuriuos kitus straipsnius. Šį pasiūlymą turėtume labai atidžiai apsvarstyti, nes dėl jo daug kas gali keistis ir apskritai reglamente, ir mūsų visos Tarybos darbe. Deputatas E.Klumbys siūlo papildyti 20 straipsnio pirmąją pastraipą, kurioje sakoma, kad deputatas turi būti kurios nors nuolatinės komisijos narys ir dalyvauti jos darbe, taip: ,,priešingu atveju jis negali būti laikomas nuolat dirbančiu deputatu."

Nes dabar matome, kad kai kurie deputatai visiškai ignoruoja nuolatinių komisijų veiklą. Tokie deputatai pagal mūsų jau priimtą Deputato statusą ir laikinuosius materialinio aprūpinimo nuostatus negalėtų būti nuolat dirbančiais deputatais ir gauti pilno atlyginimo. Bet jeigu mes priimtume tokį papildymą, čia reikėtų keisti 19, 21, 22 ir galbūt dar kai kuriuos straipsnius. Žinoma, dėl deputato E.Klumbio nuomonės galima diskutuoti, bet ji, manyčiau, vis dėlto yra svari.

Atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymus, buvo pakoreguotas 29 straipsnis. Tiesa, Vyriausybės pasiūlymai buvo šiek tiek griežtesni, bet priimtas kompromisas, - nuolatinės komisijos, siųsdamos rekomendacijas ministerijoms ir kitoms valstybės įstaigoms, kiekvienu atveju būtinai informuoja ir Prezidiumą, ir Ministrų Tarybą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos prokuroras apskritai kelia klausimą, ar tai, kad nuolatinių komisijų rekomendacijas ir pasiūlymus privalu apsvarstyti atitinkamuose valstybės organuose (kaip formuluojama, ypač antrojoje 29 straipsnio dalyje), ,,nesikerta" su Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu. Darbo grupės nuomone, tai ,,nesikerta." Reikia tiesiog įsiskaityti į Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 89 straipsnio 4 dalį, taip pat ir Vyriausybės įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, ir ten tas viskas aiškiai pasakyta,  kad nuolatinės komisijos turi tokią teisę ir nereikėtų jos iš jų atimti.

30, 1 straipsniai taip pat sukėlė labai daug diskusijų. Man atrodo, norim mes ar nenorim, teks ir toliau diskutuoti, nes darbo grupėje šie Vyriausybės siūlymai priimti, nors tarp deputatų yra rimtai prieštaraujančių. Gerbiamasis E.Jarašiūnas galbūt tai plačiau pakomentuos. Klausimas yra susijęs su tuo, kad Vyriausybė primygtinai siūlė į 30 ir 31 straipsnių formuluotę ,,nuolatinės komisijos gali išklausyti pareigūną arba išreikalauti tam tikrų dokumentų" įrašyti žodžius: ,,kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai",  t.y. tam tikrą apribojimą. Pirminiam projekte to nebuvo. Tuo tarpu Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme tokios išlygos - ,,kaip vykdomi įstatymai" nėra. Tai būtų lyg tų komisijų teisių susiaurinimas. Šiuo atveju nors ir priimtas Vyriausybės siūlymas reglamento papildymuose, bet dėl šio klausimo turbūt reikės alternatyvinio balsavimo, gerai pasvarsčius, ar nesusiaurinsime nuolatinių komisijų teisių. Tas pats yra dėl 38 straipsnio 3 ir 10 punktų, kur Vyriausybei siūlant, buvo įrašytos panašios formuluotės - ,,kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai" ir panašiai. Vėlgi lyg susiaurinama komisijų veiklos sritis.

Dar reglamento papildymuose nėra įrašyta, bet jau su Mandatų ir etikos komisija aptarti, Lietuvos Respublikos prokuroro pasiūlymai, kad ši komisija turėtų taip pat nagrinėti Lietuvos Respublikos prokuroro pateiktą medžiagą apie deputatų užparlamentinę veiklą, jeigu jinai prieštarauja įstatymams. Norint, kad Aukščiausioji Taryba šitais klausimais galėtų priimti nutarimus, Mandatų ir etikos komisija pirmiausia turėtų juos apsvarstyti ir pateikti savo išvadas.

Papildymuose taip pat yra pakoreguotos Užsienio reikalų komisijos veiklos kryptys, jos yra suderintos su šia komisija. Todėl plačiau nekomentuosiu. Taip pat dar reikės sulaukti atsakymo iš Ekonomikos komisijos, nes Vyriausybė protestuoja dėl 46 straipsnio 5 dalies. Dėl to nėra galutinai nutarta. Vyriausybė siūlo išbraukti ir 50 straipsnio, t.y. Piliečių teisių ir tautybių reikalų komisijos veiklos krypčių punktą. Tuo tarpu komisija giria šitą punktą ir, matyt, ji savo argumentus išdėstys Aukščiausiajai Tarybai prieš sprendžiant šitą klausimą.

Yra priimtas prokuroro siūlymas dėl Savivaldybių reikalų komisijos veiklos krypčių papildymo, ir komisija su tuo sutiko, todėl, manyčiau, galima prie to nesustoti.

Dėl 62 straipsnio. Čia buvo neapsižiūrėta. Turbūt reikės dar vieną papildomą projektėlį parengti, jame nurodant, kad 62 straipsnis yra nereikalingas, nes jo nuostatas aptaria 130 ir 131 straipsniai. Juose yra numatyta, kaip masinių informacijos priemonių atstovui galima dalyvauti komisijų posėdžiuose. Matyt, yra priimtinas deputato Č.Juršėno pasiūlymas, kurį galima būtų įrašyti į 63 straipsnį, kad nuolatinių komisijų posėdžiuose galėtų dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos aparato darbuotojai ir deputatų padėjėjai, nes dažnai deputatų padėjėjai yra kartu tam tikrų klausimų specialistai, ir deputatams jie padėtų rengiant klausimus laikinosiose komisijose. Manyčiau, kad deputatai tokiam deputato Č.Juršėno pasiūlymui neprieštaraus.

Atkreipiu dėmesį į 66 straipsnio paskutinę pastraipą, kuri, palyginus su ankstesniais projektais, papildyta tuo, kas yra mūsų realybėje,  kad laikinosios komisijos gali turėti ir du pirmininkus. Viena laikinoji komisija jau tą turi, todėl reikėtų įteisinti ir reglamente, jeigu taip nusprendėme.

68 straipsnis yra papildytas vienu sakiniu, kur taip pat atsispindi mūsų realybė,  kad formuojant balsų skaičiavimo grupę, į ją neturėtų būti renkami Aukščiausiosios Tarybos pareigūnai, nes jūs turbūt sutiksite, jog jie turi ir kitų svarbesnių darbų.

Daug diskusijų, matyt, sukels 71 straipsnis, kurį Mandatų ir etikos komisija siūlo papildyti esminėmis pastabomis. Visų pirma antrąją pastraipą tikriausiai būtų tikslinga papildyti tokiu sakiniu: deputatai privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose, kuriuose numatytas balsavimas. Čia reikėtų pagalvoti apie Deputato statuso įstatymą, kur yra sakinys, nurodantis, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatai privalo dalyvauti Aukščiausiosios Tarybos sesijoje. Bet mes įsitikinome, kad tai yra nerealu. Svarbiausia, kad būtų kvorumas tada, kai yra numatyti balsavimai. Užbėgdamas į priekį aš iš karto paminėsiu, kad tuose straipsniuose, kuriuose aptariamas darbotvarkės formavimas, yra siūloma bet kokiais klausimais numatyti balsavimą tiktai vieną kartą per dieną. Yra dar ir kitų alternatyvinių pasiūlymų. Sakysime, deputato A.Sėjūno, kuris siūlo, kad toks balsavimas darbotvarkėje būtų numatytas tiktai vieną kartą per savaitę. Čia galima pasiremti ir kitų valstybių parlamentų patirtimi, kur tokia praktika seniai egzistuoja. Štai, būdami Švedijoje, mes dalyvavome jų Riksdago posėdyje. Atėję šiek tiek nustebome, nes salėje iš 349 Riksdago deputatų sėdėjo 11. Bet pranešimas buvo skaitomas, sėdėjo posėdžio pirmininkas ir panašiai. O kai yra balsuojama, drausmingai susirenka beveik visi deputatai. Reikia, aišku, pastebėti, kad visi posėdžiai pas juos, kaip ir pas mus, transliuojami į Riksdago rūmus. Skirtumas tik tas, kad ten transliuojama per kabelinę televiziją, pas mus per radijo tašką.

Noriu priminti, kad laikraščiai skelbė apibendrintus duomenis apie Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose per balsavimą nedalyvaujančius deputatus. Todėl Mandatų ir etikos komisija siūlo papildyti 71 straipsnį įrašu, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimu tokiems deputatams gali būti apribotas deputatinio atlyginimo išmokėjimas pagal laikinųjų materialinio ir socialinio aprūpinimo nuostatų numatytą tvarką. Šiuo atveju reikėtų tuos nuostatus papildyti atitinkamomis pastraipomis.

Aš matau, kad laikas baigiasi, jeigu galima, tai dar dėl vieno straipsnio išsakau pastabas ir baigiu. Tada kaip tik užbaigsime aptarti antrąjį skyrių.

PIRMININKAS. Aš norėčiau paklausti deputatų. Ir, žinoma, jūsų pirmiausia, kiek jums dar reikėtų laiko baigti pranešimą? Jeigu nelabai daug, galbūt mes išklausytume, o pertrauką pailgintume.

A.TAURANTAS. Jeigu aptarinėtume viską, tai laiko dar reikės, bet aš mačiau mūsų darbotvarkėje yra numatyta tęsti to paties klausimo svarstymą. Manyčiau, kad galima būtų tai padaryti ir kitą dieną. Dabar aš norėčiau pabaigti skyrių.

PIRMININKAS. Reglamento svarstymą tęsime ir po pietų, dėl to problemos nekyla. Tik pertraukiam pranešimą ar baigiam ir darom pertrauką?

A.TAURANTAS. Ko gero, nieko blogo nebus jeigu mes pertrauksim.

PIRMININKAS. Gerai. Tada prašom pabaigti skyrių.

A.TAURANTAS. Dėl 74 straipsnio. Taip pat reikia deputatams pagalvoti, nes čia yra labai esminių deputato Č.Juršėno pasiūlymų dėl deputatų teisių ribojimo tiems deputatams, kurie yra išrinkti arba paskirti į Aukščiausiosios Tarybos sudaromus valstybės organus. Pavyzdžiui, ministrų arba Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų organų vadovų. Deputatas Č.Juršėnas siūlo nesiaurinti jų teisių pagal 70 straipsnio 5 ir 8 dalis, t.y. kad jie turėtų teisę siūlyti kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos pareigas, galėtų kreiptis su paklausimais, pateikti klausimus Aukščiausiosios Tarybos pareigūnams. Vis dėlto darbo grupė mano, kad šitie deputatai, kurie jau yra ministrai arba valstybės organų vadovai, neturėtų tuo atžvilgiu koreguoti Aukščiausiosios Tarybos darbo, siūlydami kandidatus į Aukščiausiosios Tarybos pareigas. Tada Vyriausybė lyg ir darytų tam tikrą įtaką Aukščiausiosios Tarybos darbui. Taip pat Vyriausybės nariai neturėtų teikti ir paklausimų, nes išeitų, kad Vyriausybė pateikia paklausimą sau. Tai nelabai korektiška. Bet dėl šito turbūt teks balsuoti. Tai tiek iki 3 skyriaus.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 15 val.